LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
DĖL TEISMŲ ĮSTATYMO 54, 55, 551, 65, 76, 78, 85, 912, 913 IR 98 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-354)
2009 m. balandžio 22 d. Nr. 113-P-26
Vilnius
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo teisės departamen-tas 2009 02 24 |
5 |
|
|
1. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalies redakcija tobulintina. Pagal pirmąjį aptariamos dalies sakinį kandidatais į laisvas arba atsilaisvinančias atitinkamo teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir skyriaus pirmininko vietas yra visi atitinkamo teismo ar to skyriaus teisėjai. Tuo tarpu aptariamos dalies paskutiniame sakinyje nurodyta, kad kandidatai privalo turėti ne mažesnį nei 5 metų teisėjo darbo stažą. |
Pritarti |
|
6 |
|
|
2. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 78 straipsnio 1 dalyje nesiūloma nustatyti minimalaus teisėjo darbo stažo teisėjams, pageidaujantiems būti paskirtais Apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 76 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad teisėjai, pageidaujantys būti paskirti apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininku, pirmininko pavaduotoju ar skyriaus pirmininku privalo turėti ne mažesnį nei 5 metų teisėjo darbo stažą. Svarstytina, ar neturėtų būti nustatytas minimalaus teisėjo darbo stažo reikalavimas ir teisėjams, norintiems būti paskirtais Apeliacinio teismo pirmininku ar skyriaus pirmininku, atsižvelgiant ir į tai, kad pagal Teismų įstatymo 67 straipsnį Apeliacinio teismo teisėju gali būti paskirtas ne tik apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas, bet ir teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, t.y. asmuo, apskritai neturintis teisėjo darbo stažo. |
Pritarti |
|
||
8 |
|
|
3. Projekto 8 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 912 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas, esant tik vienam pretendentui į laisvą arba atsilaisvinančią teisėjo vietą. Atsisakoma nuostatos, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas sprendžiant teisėjo paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, kai yra keli kandidatai į laisvą teisėjo vietą. Pagal aiškinamąjį raštą, tokia norma siūloma išvengti dviejų panašių procedūrų – atrankos ir neeilinio vertinimo taikymo. Tačiau projekte tai niekaip neatsispindi. Todėl tuo atveju, kai bus tik vienas pretendentas į laisvą arba atsilaisvinančią teisėjo vietą, turės būti vykdoma ir neeilinis vertinimas, ir atranka (Teismų įstatymo 691 straipsnyje išimtys nenustatytos). Kita vertus, atranka ir vertinimas yra panašios procedūros, bet ne tapačios. Todėl jų taikymas, atsižvelgiant tik į kandidatų skaičių, kelia abejonių. Atkreiptinas dėmesys, kad skiriasi tiek Vertinimo ir Atrankos komisijų sudėtis bei sudarymo tvarka, tiek ir jų funkcijos. Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją sudaro Respublikos Prezidentas ir Teisėjų taryba, dauguma šios komisijos narių - teisėjai (4 iš 7). Atrankos komisiją sudaro Respublikos Prezidentas, dauguma šios komisijos narių - visuomenės atstovai (4 iš 7). Vertinant teisėjų veiklą, turi būti atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius teisėjo profesinės veiklos rodiklius, į dalykines ir asmenines teisėjo savybes, į jurisdikcinę ir nejurisdikcinę teisėjo veiklą. Tuo tarpu Atrankos komisija turi įvertinti kiekvieno pretendento profesines žinias ir įgūdžius, gebėjimą teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažą, kitus kiekybinius ir kokybinius teisinės veiklos rodiklius, etikos reikalavimų laikymąsi profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinę ir pedagoginę veikla. Be to, atrankos metu papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę. |
Pritarti |
|
||
8 |
|
|
4. Projekto 8 straipsniu siūloma Teismų įstatymo 912 straipsnio 3 dalies pataisa, kad neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas, kai atrankoje pageidauja dalyvauti tik vienas pretendentas nedera su galiojančio Teismų įstatymo 911 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad teisėjų veiklos vertinimo rezultatai naudojami objektyviai tarpusavyje lyginant kelis kandidatus. |
Pritarti |
|
||
10 |
|
|
5. Projekto 10 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 98 straipsnio 6 dalyje nustatyti, kad teismų pirmininkams, išskyrus Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus, atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas. Tokia nuostata kelia abejonių, nes suponuoja tam tikrą administracinį žemesnės pakopos teismų pavaldumą aukštesnės pakopos teismams. Pagal Teismų įstatymo 80 straipsnio 3 dalį teismo pirmininko administracinius įgaliojimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai. Teismo pirmininkas yra teismo, kaip biudžetinės įstaigos, vadovas (Teismų įstatymo 106 straipsnis). Jis turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir kiti biudžetinių įstaigų vadovai. Manytume, kad teismo pirmininkas, kaip biudžetinės įstaigos vadovas, turėtų nustatyti įstaigos vidaus darbo organizavimo tvarką, darbuotojų komandiravimo, atostogų suteikimo taisykles. Įstaigos vadovas pagal savo teisinį statusą taip pat yra tos įstaigos darbuotojas, todėl jam taikytina ta pati tvarka, kuri nustatyta ir įstaigos darbuotojams, jei įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar atostogų suteikimas teismo pirmininkui neturėtų būti priskirtas jo kompetencijai. Nepaisant to, kokia tvarka būtų suteikiamos teismo pirmininkui atostogos, manytume, kad Respublikos Prezidentas visais atvejais turėtų būti informuotas apie atostogų suteikimą konkretiems teismų pirmininkams. |
Pritarti iš dalies |
Argumentai: 1. Projektu siūlomos keisti Teismų įstatymo 98 str. 6 d. nuostatos (t.y. nustatyti nuo 2002 05 01 iki 2008 07 03 galiojusią atostogų suteikimo teisėjams tvarką) yra 2007m. ir 2008m. plačiai diskutuotos su teisėjų bendruomene, teismų savivaldos ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, svarstant Seime Teismų įstatymo pakeitimų įstatymų projektus XP-1281 ir XP-3061 (2008 07 03 priimtas įstatymas Nr. X-1685). 2. Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime pabrėžiama: „<..> iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui: pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismai nėra pavaldūs nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos bendrosios kompetencijos teismams, o Lietuvos apeliacinis teismas nėra pavaldus Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.“
Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 10 straipsnį, atitinkamai projekto 11 straipsnį laikyti 10 straipsniu.
|
||
2. |
Europos teisės departamentas prie TM 2009 03 24 |
|
|
|
Pastabų ir pasiūlymų neturi |
|
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo narys L. Sabutis 2009 04 21 |
1 |
|
|
Pasiūlymas: Projektu keičiamą 54 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Pretendentų į teisėjus egzamino
komisijos nuostatus, egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į
teisėjus egzamino komisijos narių |
Pritarti |
|
|
|
3 |
|
|
Pasiūlymas: Projektu keičiamo 551 straipsnio 1 dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Atrankos komisijos narių |
Pritarti |
|
|
|
3 |
|
|
Pasiūlymas: 1) Projektu keičiamo 551 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pretendentų į laisvas 2) atitinkamai Projektu keičiamo 551 straipsnio ir 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12 ir 13 dalyse išbraukti žodžius „ir atsilaisvinsiančias“, „arba atsilaisvinsiančias“. |
Pritarti |
|
|
|
5 |
|
|
Pasiūlymas: Projektu keičiamo 76 straipsnio naują 3 dalį išdėstyti taip: „„3. Kandidatais į laisvas |
Pritarti |
|
|
|
6 |
|
|
Pasiūlymas: Projektu keičiamą 78 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Kandidatūras į laisvas |
Pritarti |
|
|
|
7 |
|
|
Pasiūlymas: Projektu keičiamą 85 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Teisėjų etikos ir
drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų
etikos ir drausmės komisijos nuostatai. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių |
Pritarti |
|
|
|
9 |
|
|
Pasiūlymas: Projektu keičiamo 913 straipsnio 4 dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip: „Vertinimo komisijos
narių |
Pritarti |
|
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė
6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2009 04 22 |
10 |
|
|
Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 10 straipsnį, atitinkamai projekto 11 straipsnį laikyti 10 straipsniu.
|
Pritarti |
|
7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: L. Sabutis
Komiteto pirmininkas Vytautas Kurpuvesas