Seimo vakarinis nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 63

2009 m. balandžio 21 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir Č. V. STANKEVIČIUS

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Pradedame šios dienos posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 36 Seimo nariai. Tikėkimės, kad pradedant pirmojo popietinio klausimo svarstymą susirinks daugiau Seimo narių.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15³ straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-507(2) (svarstymas)

Pirmasis klausimas, kurį svarstome popietiniame, vakariniame, posėdy, dar iš rytinio posėdžio – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15³ straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-507. Pranešėjas – S. Šedbaras, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas. Prašom pristatyti.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė atskirų Seimo narių, Seimo narių grupių, taip pat Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, juos visus įvertinęs, kai kuriems pritaręs, kai kuriems pritaręs iš dalies ir kai kuriems nepritaręs, parengė ir siūlo jūsų dėmesiui patobulintą Seimo statuto 15³ straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. O detaliai poziciją pristatysiu, kai eisime pastraipsniui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau Biudžeto ir finansų komitetas pristato savo išvadą. Paskui, pirmininke, jūs. Prašom. V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-507. Priėmėme sprendimą iš esmės pritarti pateiktam Seimo statuto pakeitimo projektui ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti projektą pagal šiuos komiteto pasiūlymus. Nežinau, ar dabar komiteto pasiūlymus reikia pateikti, nes jiems pritarta?

PIRMININKĖ. Turbūt pateiks pagrindinio komiteto pirmininkas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Pabaigoje noriu pasakyti, kad sprendimas komitete yra priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pateiks A. Melianas.

A. MELIANAS (LCSF). Laba diena visiems. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį klausimą kaip papildomas. Komiteto sprendimas – siūlyti pagrindiniam komitetui projektą tobulinti pritariant Seimo narių A. Syso pasiūlymui ir Seimo narių R. Baškienės, A. Bauros ir V. Simuliko pasiūlymams. Bendru sutarimu priimtas toks sprendimas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar į tribūną vėl kviečiame pagrindinio komiteto pirmininką S. Šedbarą. Pradėsime pataisų svarstymą. Kaip minėjo, yra pateiktas patobulintas variantas. Prašom komiteto pirmininką pradėti nuo 1 pataisos 15³ straipsniui – 1, 2, 3 ir 5 dalies pakeitimai, kur yra A. Syso pasiūlymai.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, buvo Seimo nario A. Syso 1 dalies pataisa – Seimo Pirmininko reprezentacinėms išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriamą 3 VMDU dydžių sumą mažinti iki 2. Atsižvelgdami į tai, kad jau nuo 6 iki 3 dydžių ji buvo sumažinta sausio mėnesį, nuo sausio 1 dienos, manome, jog nedera Seimo Pirmininkui daugiau mažinti. Beje, toks pats pasiūlymas buvo Biudžeto ir finansų komiteto. Todėl mes šitos dalies pakeitimui nepritarėme ir mūsų patobulintame projekte šitos dalies nėra.

PIRMININKĖ. Suteikiame žodį pataisos autoriui A. Sysui.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai pasigendu pagrindinio komiteto logikos dėl siūlymų, nes kitais atvejais jie siūlo visur mažinti. Elementariai, jeigu mes mokame šiek tiek matematiką, tai prašau paskaičiuoti, kiek nuo sausio 1 d. sumažėjo Seimo narių, tarp jų ir Seimo Pirmininko atlyginimas. 30 su trupučiu procentų. Jeigu sumažėja atlyginimas, tai galbūt su reprezentacinėmis lėšomis irgi galima kukliau apsieiti? Tai, kad mes mažinome nuo sausio 1 d., buvo bendra Seimo daugumos nuomonė, kad reprezentacinės išlaidos turi būti sumažintos visiems ir suvienodintos. Nes Ministrui Pirmininkui iki sausio 1 d. buvo 3 VMDU, tik Seimo Pirmininkui buvo daugiau. Todėl mano pasiūlymas ir yra, jeigu tikrai striuka ir Seimui pasiūlyta susimažinti išlaidas, rodos, 7,5 mln. Lt, tai po kruopelę galima ir surinkti kažkiek tų pinigų. Jeigu mes kiekvieną kartą žiūrėsime į tai, kad Seimo Pirmininko reprezentacinėms išlaidoms galima palikti daugiau pinigų, tai, aišku, to taupymo ir nebus. Todėl aš kviečiu rimtai pagalvoti ir balsuoti už šitą pasiūlymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs reikalaujate balsavimo? Nuomonių… Mes dabar balsuojame dėl A. Syso pasiūlymo 15³ straipsnio 1 daliai, kur yra siūlymas Seimo Pirmininkui reprezentacinėms išlaidoms vietoj 3 VMDU skirti 2 VMDU. Komitetas nepritarė. A. Sysas prašo balsuoti dėl jo pataisos. Prašom. Nuomonių už ir prieš nėra. Pasiruoškite balsuoti. Kas pritaria komiteto išvadai, balsuoja… Atsiprašau. Kas pritaria A. Syso pasiūlymui dėl 2 VMDU, balsuoja už, kas nepritaria, o pritaria komiteto išvadai, balsuoja prieš.

Už – 31, prieš – 4, susilaikė 25. Pritarta A. Syso pasiūlymui. Mažinamas reprezentacinių išlaidų dydis Seimo Pirmininkui. (Triukšmas salėje) Repliką po balsavimo – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, prašau frakcijos vardu perbalsuoti, nes spaudžiant blogai veikė mygtukas.

PIRMININKĖ. Mygtukas blogai negali veikti, blogai gali tik balsuoti pats Seimo narys, kažko nesupratęs. Mygtukas tikrai blogai neveikė. Skirtumas buvo 2 balsai. Frakcijos vardu prašoma balsuoti iš naujo. Dar kartą pasiklausote. Kas balsuoja už, pritaria A. Syso pasiūlymui, kas balsuoja prieš, pritaria komiteto išvadai. Prašom iš naujo pasiruošti balsuoti.

Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 5, susilaikė 26. A. Syso pasiūlymui pritarta, pirmajai daliai dėl Seimo Pirmininko VMDU mažinimo.

Toliau to paties 15³ straipsnio 2 dalyje taip pat yra A. Syso pasiūlymas. Siūloma Seimo Pirmininko pavaduotojams reprezentacinėms išlaidoms kas mėnesį skirti po 0,7 VMDU. Buvo 1. Siūloma sumažinti 30 %. Prašom, komiteto pirmininke.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiam pasiūlymui komitetas pritarė, juolab kad komiteto narys yra vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Jis irgi siūlė tokią nuostatą, todėl komitetas jai ir pritarė.

PIRMININKĖ. Ačiū. Turbūt A. Sysas komentarų neturi. Nereikia balsuoti. Komitetas yra pritaręs. Toliau, to paties straipsnio 3 dalyje vietoje skaičiaus 1,7 įrašyti skaičių 1,3 ir išdėstyti šią dalį taip: „Seimo nariams išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 1,3 VMDU dydžio suma.“ Dabar yra skiriama 1,7. Siūloma sumažinti iki 1,3. Prašom komiteto pirmininką.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl šios nuostatos komitetas apsisprendė pritarti jai iš dalies, nes buvo pritarta Biudžeto ir finansų komitetui, čia mūsų nuomonės sutapo ir buvo pasirinktas tam tikras vidurkis. Galutiniam variante pasirinkta suma 1,5. Iš tiesų komitetas pritarė sumažinimui, tačiau mažesniam sumažinimui iki 1,5.

PIRMININKĖ. Ar pataisos teikėjas sutinka su tokiu komiteto sprendimu? Algirdai Sysai? Žinau, 1,3 teikia A. Sysas. Jūs atsiimat šį siūlymą? (Balsai salėje) Taip? Atsiima. Tada lieka komiteto 1,5. Kai bus balsuojama už visą pritarimą, turbūt tada balsuosime. Dabar nereikia atskirai už komiteto. Bet A. Sysas atsiėmė. Tai jūs balsuosite, kai bus teikiama svarstymo stadijoje, reikės pritarti ar ne. Tada.

A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad teikiau pasiūlymą tik 1 ir 2 daliai. 3 daliai dėl Seimo nario išlaidų aš neteikiau jokių pasiūlymų. Aš nežinau iš kur?

PIRMININKĖ. Čia yra įrašyta, aš radau tokią. Atsiprašau, matyt, ne taip kažkas parašyta. Taip parašyta. Gerai.

Toliau 15³ straipsnio 5 dalis. Ir ją siūloma išdėstyti taip: „Seimo vadovams, opozicijos lyderiui, komitetų, komisijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,2 VMDU dydžio suma.“ Dabar galiojanti yra 0,4. Čia irgi įrašyta, kad teikia A. Sysas. Nežinau, ar kas nors supainiota, bet mums pateikta, kad Syso teikta pataisa.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Na, dėl šios nuostatos turbūt nebus jokių problemų, nes komitetas pritarė ir siūlomame įstatymo projekte mes taip ir siūlome įrašyti.

PIRMININKĖ. Ačiū.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, yra nauja tvarka registruoti pasiūlymus ir pataisas. Yra užregistruota pagal naująją tvarką. Aš keičiu tik pirmus du, bet turiu parodyti visą straipsnį. Todėl lieka 3 ir 4 dalis, nes keičiasi numeracija, bet aš ten nieko nesiūlau. Tokia yra nauja siūlymų tvarka ir todėl nenustebkite, kad iš tokių pasiūlymų gali atrodyti, kad čia Seimo narys A. Sysas ar kas kitas teikia. Tik ten, kur pajuodinta, ten yra įstatymo siūlymai. Kur nepajuodinta, ten yra originalas, kurį teikia arba Vyriausybė, arba kiti Seimo nariai. Tokia yra tvarka.

PIRMININKĖ. Viskas aišku, ačiū. Komitetas pritarė, nėra kitokių nuomonių. Nereikia balsuoti, yra pritarta.

Toliau Seimo narys M. Zasčiurinskas 15³ straipsnio 5 dalį siūlo išdėstyti taip: „Seimo nariams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,1 VMDU dydžio suma.“ Šiuo metu yra kompensuojama, apmokama už jų telefonus iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Patys turi susimokėti iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Paties Seimo nario nėra. Jis negali savo pasiūlymo pristatyti. Prašom komiteto pirmininką.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiai nuostatai komitetas nepritarė ir iš tiesų Seimo narys M. Zasčiurinskas dalyvavo komiteto posėdyje kaip pavaduojantis komiteto narį Seimo narys ir, mano žiniomis, jis suprato, kad tai yra perteklinė norma, jog iš tiesų eiliniam Seimo nariui tam ir yra Seimo nario veiklai skiriamos lėšos, o kitiems asmenims yra papildomai už papildomų funkcijų atlikimą. Mes nepritarėme ir, man atrodo, mes čia radome bendrą sutarimą su Seimo nariu. Jeigu jis ir būtų, turbūt nesiūlytų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi nėra pataisos teikėjo ir niekas už jį neįgaliotas, tai mes nebalsuojame. Pritariame komiteto nuomonei. (Balsai salėje) Jeigu yra reikalavimas balsuoti, tada vienas – už, vienas – prieš. Už – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Aš vieno dalyko iš pranešėjo taip ir nesupratau, kad Seime yra Seimo nariai ir kiti svarbesni asmenys. Aš manyčiau, visi jie yra Seimo nariai, tik pagal atliekamas pareigas kai kas turi tų pareigų Seimo valia šiek tiek daugiau. Neklaidinkime ir savęs, ir kitų. Jeigu mes jiems už tą šiek tiek daugiau kažko daugiau ir duodame, tai atskaitos taškas turi būti eilinis Seimo narys. Kaip aš suprantu, M. Zasčiurinskas tą ir siūlė, visiems lygiai, bet kai kam, lygesniems, šiek tiek daugiau. O dabar išeina visiems nieko, o lygesniems šiek tiek daugiau. Tai ponas M. Zasčiurinskas ir siūlė šią iškreiptą logiką atitaisyti. Juo labiau kad mes Seimo nario parlamentinei veiklai išlaidas mažiname. Tai čia vienas kitą atpirks. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aišku, funkcijos yra skirtingos, bet iš esmės ką norėčiau pasakyti. Man iš viso nepatinka toks svarstymas.

Antras dalykas. Kodėl Seimo nario išlaidos yra siejamos su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu? Vadinasi, jeigu vidutinis mėnesinis didės, aš turiu teisę, vykdydamas savo funkcijas, kalbėti daugiau. Bet kai yra tendencija mažėti, vadinasi, aš negalėsiu funkcijų vykdyti, nes sumažės mano išlaidos už ryšių paslaugas. Kaip ir visa sistema. Aš manyčiau, kad Seimo nario išlaidos yra konstitucinė teisė, ir nesvarbu, ar vidutinis mėnesinis didėja, ar mažėja, mes privalome atlikti savo funkcijas, kaip ir numato Konstitucija. Ir negalime susieti su tuo skaičiumi, su vidutiniu mėnesiniu. Turėtų būti fiksuotos išlaidos ir susijusios su transporto, ir susijusios su ryšių paslaugomis, ir su kitomis. Todėl aš, pasisakydamas prieš šį siūlymą, iš esmės pasisakau prieš tokį svarstymą ir manyčiau, kad vis dėlto reikėtų sudaryti darbo grupę ir normaliai svarstyti, kaip mums atlikti savo funkcijas.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Prašom pasiruošti balsuoti dėl pasiūlymo. Kas balsuoja už, pritaria Seimo nario M. Zasčiurinsko siūlymui kiekvieną mėnesį Seimo nariui kompensuoti 0,1 VMDU suma telefoninius pokalbius, kas prieš – pritars komiteto išvadai. Kas už – už Seimo nario M. Zasčiurinsko.

Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 25, prieš – 18, susilaikė 43. M. Zasčiurinsko pasiūlymui nepritarta.

Toliau 16 straipsnio pakeitimas. Seimo narių V. Uspaskicho, V. Gapšio, V. Gedvilo, L. Graužinienės ir D. Mikutienės siūlymas dėl Seimo narių padėjėjų-sekretorių. Yra siūloma pakeisti 16 straipsnį ir išdėstyti taip: „Seimo narys turi teisę turėti padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais.“ Turbūt V. Uspaskichas pristatys savo pasiūlymą už visus. Prašom.

V. USPASKICH (DPF). Gerai. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dar kartą pakartosiu savo anksčiau išsakytą mintį. Jeigu mes norime iš tikrųjų taupyti, parodyti nuoširdžiai, kad norime būti kartu su tauta, reikia tiesiog dirbti patiems. Kam mums tie padėjėjai? Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto išvada.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komiteto išvada yra nepritarti tokiam pasiūlymui. Komiteto nariai diskusijoje išsakė poziciją, kad tai yra ne tik Seimo nario pareiga, bet ir rinkėjo teisė bendrauti su Seimo nariu, išsakyti jam per padėjėjus, kadangi Seimo narys negali būti keliose vietose vienu metu. Taip pat buvo išsakyta pozicija, kad ir kai kurie „daugiamandatininkai“ turi ne po vieną biurą Lietuvoje, todėl buvo vienareikšmiškai pasisakyta, kad reikalinga, jog Seimo nariai turėtų savo padėjėjus sekretorius. Šiai nuostatai komitetas nepritarė.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taip. Kaip suprantu, balsuosime dėl šito pasiūlymo. Nuomonė už – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai, gerbiamojo komiteto pirmininko išdėstyti argumentai, kad rinkėjai nori bendrauti su Seimo nario padėjėju, niekuo nepagrįsti, nes, kiek turiu praktikos 5 metų, paprastai rinkėjai visada nori bendrauti su Seimo nariu. Jeigu reikalingi techniniai dalykai dėl padėjimo, yra kiti argumentai. Manyčiau, jeigu yra toks sunkmetis ir valstybėje vis dėlto ypač sudėtinga situacija, jeigu reikia iš sergančio žmogaus atimti pinigus (po to svarstysime kitą įstatymą), tai mes turėtume solidarizuotis ir patys daugiau dirbti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kiekviena frakcija ar kiekvienas Seimo narys yra laisvas pasirinkti. Aš, supratęs, kad Darbo partijos didžioji dalis pasirašė po šituo siūlymu, esu įsitikinęs, kad nuo gegužės 1 d. Darbo partija atleidžia visus savo padėjėjus, ir jie tą yra visiškai laisvi padaryti. (Plojimai) Tiktai reiks, aišku, pakontroliuoti, ar jie savo siūlymą įgyvendins. Nėra prievolė laikyti, t. y. įdarbinti, tris padėjėjus, vieną ar du, tai yra pasirinkimo teisė. Jeigu išties yra manoma, kad jie nereikalingi, jie nedirba ar blogai dirba, jūs galite palikti valstybei tas išlaidas, kurios jums skiriamos šitai funkcijai atlikti. Na, o kiekvienas asmeniškai dar gali ir kitą pasirinkimą padaryti. Jeigu, sakysime, žmogus turi 20 ar 50 milijonų ir nori būti su tauta, jis gali išdalinti savo milijonus, ir tauta tikrai tada jam paplos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsavimui dėl Seimo narių grupės pasiūlymo, kad Seimo narių padėjėjai dirbtų tiktai visuomeniniais pagrindais. Prašom. Kas pritaria, balsuoja už, kas prieš, komiteto išvadai pritaria.

Balsavo 87. Už – 7, prieš – 49, 31 susilaikė. Nepritarta pasiūlymui.

Toliau yra siūloma pakeisti 3 straipsnį. Yra Seimo narių R. Ačo ir V. Galvono pasiūlymai dėl galiojimo, kuris… Statuto pakeitimai įsigalioja nuo gegužės 1 d. ir galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. Toks pats pasiūlymas yra ir Biudžeto ir finansų komiteto. Komitetas savo išvadą turbūt…

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų su pačia idėja komitetas sutiko, pritarė iš dalies. Pats komitetas suformulavo dar ir papildomą normą, kad Statutas ne tik galioja iki 2010 gruodžio 31 d., bet, kad nekiltų teisinių kolizijų, mes siūlome dar, kaip matote projekto 2 dalyje, nustatyti, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. iki šio Statuto įsigaliojimo galioja buvusios galiojusio Seimo statuto, čia nevardinsiu, šitų dalių redakcijos. Žodžiu, grąžinama atgal buvusi padėtis.

PIRMININKĖ. Taip. Dėl savo pasiūlymo nori kalbėti R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, mes su V. Galvonu, kolega, įregistravome šitą pasiūlymą kaip kompromisinį, kadangi buvo pateikta dar daugiau – 1-3, bet kadangi teikėjai 1-3 atsiėmė, tai mes su kolega V. Galvonu taip pat atsiimame šitą pasiūlymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar dabar reikia balsuoti? Biudžeto ir finansų komitetas turbūt…

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš manau, nereikia.

PIRMININKĖ. Nereikia. Tada atsiima, viskas, balsavimo nebėra.

Baigėme visus pasiūlymus dėl Statuto ir dabar turime apsispręsti dėl paties Statuto, dėl pritarimo pakeitimams po svarstymo. Už – V. Matuzas. Nuomonė už.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, na, pajudėjome ta kryptimi, kad solidariai, kartu su visais Lietuvos darbuotojais ir mes, Seimo nariai, mažiname išlaidas savo veiklai, mažiname reprezentacines išlaidas. Tačiau aš manau, kad galbūt, įvertinęs tai, kad per paskutinį balsavimą, kad ir kaip keista, pateikęs pasiūlymą, kad nereikia Seimo narių padėjėjų, Darbo partijos lyderis pats kažkodėl nebalsavo nei už, nei prieš, nei susilaikė… Tai galbūt čia yra kažkokia klaida ar tiesiog pozicijos neturėjimas. (Balsai salėje) Galbūt jis kalbėdamas apie tai pakalbės. Tačiau aš galvoju, kad gera pradžia ir tas toks mažėjimas 10–12 % yra labai solidarus veiksmas. Tik priėmimo stadijos metu, aš manau, reikėtų dar padiskutuoti ir tikrai dar kartą apsvarstyti, ar priėmėme teisingą sprendimą dėl Seimo Pirmininko reprezentacinių išlaidų mažinimo tokiais dideliais tempais. O dėl viso norėčiau pasiūlyti balsuoti už, dėl šio sprendimo projekto. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės prieš nėra. Galime pasiruošti balsavimui. Prašom pasiruošti, prasideda balsavimas. Yra dar gautas A. Ažubalio pasiūlymas, bet priėmimo metu jis bus nagrinėjimas.

Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 71, prieš nėra, susilaikė 13. Statutui po svarstymo pritarta. Statuto pakeitimams.

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-499(2). Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 21¹ ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-500(2). Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-501(2). Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-502(2) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės 2-1a klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-499(2). Pranešėjas – D. Jankauskas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis apsvarstė teikiamą Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 priedėlių pakeitimo įstatymo projektą. Priminsiu, kad šis projektas yra sąlygotas kitų projektų, kurie yra taip pat pateikti Vyriausybės, t. y. šiandien galiojantį pervedimų į pensijų kaupimo fondus procentą – 3 % nuo šių metų liepos 1 d. ir kitiems metams pakeisti į 2 %. Tai, be abejo, sąlygoja ir „Sodros“ biudžeto rodiklių pakeitimą, dėl to ir yra toks projektas pateiktas ir apsvarstytas komitetuose.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas, įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymus bei papildomo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, jiems pritarė. Komiteto sprendimas yra pritarti patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Socialinio draudimo fondo valdybos patikslintus rodiklius įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš ir 1 susilaikė.

Dėl kitų pasiūlymų, t. y. Seimo narių siūlymų, komitetas svarstė, tačiau tai jau tada, kai bus dėl jų sprendžiama, nes komitetas nepritarė. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau Biudžeto ir finansų komiteto narys V. Matuzas savo komiteto išvadą teikia, o kol ateis V. Matuzas į tribūną, dėl vedimo tvarkos… Oi, atsiprašau, P. Žeimys. Atsiprašau. O kol jis ateis, dėl vedimo tvarkos – A. Zuokas. Prašom.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, mes frakcijos vardu siūlytume daryti šio įstatymo pakeitimo pertrauką. Šiandien mūsų frakcija buvo susitikusi su ministru ponu R. J. Dagiu, ir norėtume pasiūlyti surasti kompromisinį variantą, kurį spėtume įregistruoti kaip naują įstatymo pataisą pateiktam projektui dar šiandien. Todėl siūlytume balsuoti arba bendru sutarimu sutarti dėl pertraukos iki rytdienos posėdžio.

PIRMININKĖ. Ačiū, bet gal tada komiteto Biudžeto ir finansų… Nedarom, pertrauka tada. Balsuojam dėl pertraukos. (Balsai salėje) Ne, atsiprašau, Artūrai, ar jūs viso bloko siūlot, ar tik šio klausimo?

A. ZUOKAS (LCSF). Viso bloko, nes jie, bent jau trys iš jų, tarpusavyje yra tikrai susiję. Tai būtų logiška visą bloką arba nebent kaip pasakytų… tiktai gal 1b yra nesusijęs, bet 1a, 1c ir 1d yra tarpusavyje susiję.

PIRMININKĖ. Tada dėl viso… turim. Balsuojam, frakcijos vardu yra pasiūlyta, o paskui – ar valdyba įtrauks, ar ne, žiūrėsim. Prašom, A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau ketvirtadieniui atidėti, padaryti pertrauką iki ketvirtadienio, nes rytoj neeilinis posėdis. O diskusiją vis dėlto siūlyčiau padaryti šiandien, nes aktualijos nesikeičia ir reikia išsakyti įvairių politinių frakcijų nuomones. Siūlyčiau diskusiją šiandien palikti darbotvarkėje, o pertrauką padaryti po diskusijos.

PIRMININKĖ. Jeigu A. Zuokas sutinka, jų frakcijos siūlymas. O valdyba spręs, kada daryti, nes valdyba dėl neeilinių posėdžių sprendžia. Jūs taip sutinkat, kad po diskusijų? (Balsai salėje) Taip, tai komitetų išvados ir diskusijos šiandien, o po to tada… bet vis tiek reikia balsuoti dėl pertraukos. Ar sutinka? Ar vienbalsiai, nereikia balsuoti, visi bendru sutarimu sutinkat? Gerai, tada toliau komiteto išvadą vis tiek pateikia P. Žeimys. Diskusijos. O pertrauka… balsuoti nebalsuosim šiandien. (Balsai salėje) Pertraukos reikia dėl to, kad nori pateikti dar kitus pasiūlymus. (Balsai salėje) Priėmimas eina ypatingos skubos tvarka ir priėmimas rytoj, nespėja. (Balsai salėje) Ketvirtadienį, vis tiek nespėja įregistruoti. Prašom komiteto išvadą.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Įstatymo projektą Nr. XIP-499 Biudžeto komitetas svarstė kaip papildomas komitetas. Pasiūlyta pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir patobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patikslintus rodiklius. Balsavimo rezultatai: 7 – už, prieš nebuvo, 2 susilaikė.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar diskusijoms yra užsirašę 6 Seimo nariai. Pirmoji – V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, išdėstysiu keletą argumentų, dėl kurių negalėčiau pritarti Vyriausybės teikiamam „Sodros“ 2009 m. biudžeto rodiklių priedėlių pakeitimui. Kaip mes visi gerai įsitikinom, gruodžio mėnesį priimta mokesčių reforma, tokia skubota, tikrai laukiamo rezultato nedavė. Tai rodo ne tik valstybės biudžetas, kuris negavo gana daug planuotų pajamų, bet tai rodo ir „Sodros“ situacija. Per pirmąjį šių metų ketvirtį į „Sodros“ biudžetą neįplaukė beveik 160 mln. planuotų lėšų. Tiesą sakant, tai nesunku ir buvo numatyti, nes padidinus mokesčius iš tikrųjų buvo sudarytos sąlygos didėti nedarbui, mažėti darbo vietoms, taip pat sumažinti atlyginimams. O visa tai paveikė ir „Sodros“ pajamų surinkimą.

Ir štai kyla klausimas, kodėl šiandien Vyriausybė teikia valstybės biudžeto pakeitimus su atitinkamais sumažinimais daugiau kaip 3 mlrd. Lt, tačiau „Sodros“ biudžeto kaip visumos neteikia. Jokių pakeitimų, išskyrus tai, kiek tai susiję su pervedimu į privačius kaupiamuosius fondus tarifo sumažinimu. Taigi ar tai teisinga, ar tai atspindi realią padėtį, esančią „Sodros“ biudžete? Labai atsakingai galiu pasakyti, kad tikrai ne, nes iš atsakingų pareigūnų jau ne pirmą savaitę girdime, kad gali atsitikti taip, kad „Sodros“ biudžetas iki metų pabaigos bus deficitinis ir deficitas pasieks maždaug 1,5 mlrd. Lt. Praeitą savaitę vėl nauji duomenis – „Sodros“ deficitas pasieks 1,7 mlrd. Lt minusą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Vyriausybė turi reaguoti kaip į visumą, o ne ateiti tik su vieno priedėlio pakeitimu.

Šitą klausimą mes kėlėme Socialinių reikalų ir darbo komitete, kai buvo svarstomas visas paketas ir Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimai, kurie tiesiogiai susiję su „Sodros“ biudžetu. Buvo paaiškinta, kad mes viso „Sodros“ biudžeto dabar neliečiam, tos situacijos nevertinam, nes tokio poreikio nėra. Man atrodo, iš tikrųjų toks poreikis yra, nes anksčiau ar vėliau tai reikės padaryti. Ir labai keista, kad Vyriausybė dabar šios situacijos nemato. Taigi, atsižvelgiant į tai, iš tikrųjų negaliu pritarti tiktai tokiam vienpusiškam „Sodros“ biudžeto atitinkamų priedėlių pakeitimui. O argumentus dėl kaupiamųjų pensijų fondų tarifų sumažinimo išdėstysiu tada, kai dalyvausiu diskusijose dėl kito įstatymo, tiesiogiai susijusio su kaupiamaisiais fondais.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje užsirašė dalyvauti A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš nenoriu užimti daug laiko, todėl noriu labai argumentuotai pasakyti, kad, sumažinus įmokas į privačius fondus iki 2 %, iš tiesų nėra tiksliai paskaičiuota, kiek tas pagelbės „Sodros“ biudžetui. Yra tiktai spėjama, ar bus tiktai ne konkretūs skaičiai, bet spėlionės, kiek bus palengvinta biudžeto našta sumažinus tas įmokas. Ir todėl siūlau, kad kol nebus paskaičiuota tikslių skaičių, tol nepriimti jokių sprendimų dėl šios siūlomos įstatymo pataisos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Toliau į tribūną kviečiamas A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, suprasdamas nekokią „Sodros“ situaciją, kuri, manau, susidarė dėl nevykusios Vyriausybės mokesčių ir darbo užmokesčio politikos, pirmame etape rėmiau šią idėją dėl pensijų fondų, kurie, vaikydamiesi pelnų, nesukūrė mūsų sotesnės senatvės, nes tai, kas buvo per ketverius metus, jeigu kas dalyvavo pensijų kaupime, sukaupta, per metus viskas buvo prarasta, kad galima būtų pritarti šiai nuostatai ir sumažinti iš pradžių dviem. Netgi praeitą savaitę, svarstant komitete šias pataisas, aš buvau linkęs, kad galbūt ministrui buvo prastai su matematika, sunkiai skaičiuoja, galėjo padaryti klaidą ir galbūt dar reikėtų vienu procentu sumažinti tą pervedimą ir taip subalansuoti „Sodrą“. Taip naiviai aš galvojau, bet kai pamačiau, kas gi vyksta pas mus, Seime, ką mums siūlo Vyriausybė, toks noras man praėjo ir paaiškinsiu kodėl. Štai ką tik iš ryto mes sumažinome darbo užmokestį. Jeigu tikėtume gerbiamuoju darbo ministru, kuris, teikiant šį įstatymą, pasakė, kad dėl valstybės politikų ir pareigūnų bei teisėjų atlyginimų biudžetas sutaupys maždaug 15 mln. Lt., vadinasi, „Sodra“ negaus 5 mln. Po šio klausimo mes svarstysime ligos nedarbingumo pašalpos mokėjimą, kuriuo siūlome sutaupyti net 175 mln., tai iš karto galite padaryti 30 % skaičiavimą, kiek neteks „Sodra“. Vakare mes svarstysime Darbo kodekso liberalizavimą ir dar kartą engsime darbuotojus, mažinsime jiems išmokas ir garantijas, ir visa tai turi įtakos „Sodrai“. Todėl nejuokinkime nei piliečių, nei mokesčių mokėtojų, nei pensijų fondų valdytojų ir nemažinkime vienu procentu, padarykite taip, kaip Estijoje. Šiais metais neperveskime nė vieno procento į tuos pensinius fondus, galbūt pakentės, bet mes juokingai atrodysime, kai birželio mėnesį vėl ateis ministras ir pasakys, kadangi spiralė, į kurią mes pakliuvome, eis toliau į apačią, sprendžiant iš to, kokius įstatymus mes priiminėjame… Ministrui noriu pasakyti (aš jau minėjau), kad svarstant rytą darbotvarkę pusei Lietuvos dirbančiųjų jau sumažintas atlyginimas, tai automatiškai irgi daro įtaką „Sodrai“, dar atleidžiami darbuotojai, todėl viskas susideda.

Gerbiamieji kolegos, nepritariu tam įstatymui dėl vienos priežasties – dėl to, kad kiti sprendimai, kuriuos daro ir siūlo Vyriausybė, nukreipia į tai, kad tie pensiniai fondai ir „Sodra“ toliau bus nesurenkama, ir bus didelis deficitas. Antra, tai, ką sakė Vilija, ir tai, ką kėliau svarstant komitete. Jeigu mes svarstome „Sodros“ biudžetą, tai kodėl mes čia apeliuojame tik vienu skaičiumi dėl lėšų pervedimo į pensinį fondą?

Kitu klausimu dėl ligos motinystės, kaip teigia ministras, 175 mln. irgi bus sutaupyti. Man sako, kad tai išlaidų mažinimas. Palaukite, gerbiamieji, jeigu mes taip galime į biudžetą neįrašyti 175 mln., tai gal galime ir kokio milijardo neįrašyti? Tada kažkas blogai su planavimu ir skaičių pateikimu. Jeigu išlaidos yra didesnės, reikia jas visas ir rašyti. Todėl, svarstant šį įstatymo projektą, turi būti dydis, kuris numatomas gauti arba sutaupyti, arba atimti iš sergančių žmonių dėl nedarbingumo pašalpos nemokėjimo. Todėl negaliu jam pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje dalyvauja V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą. Rengiant kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl viso naktinių mokesčių paketo ir dėl Lietuvos valstybės ir savivaldybių biudžetų, „Sodros“ biudžeto ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mums teko nagrinėti, ar tie biudžetų projektai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimus. Taip pat teko nagrinėti klausimą, susijusį su atskaitymų į privačius fondus sumažinimu arba sustabdymu, ir kaip juos vertinti pagal Konstitucijos reikalavimus.

Mes parengėme pagrindimą, ir tas pagrindimas tuoj bus teikiamas Konstituciniam Teismui. Dabar nežinau, ar tektų trupučiuką palaukti, kad prijungtume šį naują jūsų žingsnį prie kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar priešingai – atiduoti tą įstatymų paketą į teismą, po to naujai formuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą prašant, kad prijungtų prie bylos. Visiškai akivaizdu, kad konstitucingumo problema išlieka ta pati.

Kolegos, aš manau, mes žengiame labai rimtą ir sudėtingą žingsnį ir įsiveliame į rimtą konstitucinę problemą. Mano nuomone, Lietuvos valstybė turėtų elgtis kitaip: įspėti besiruošiančius sudaryti sutartis žmones ir susitarti dėl jų atskaitymų į privačius pensinius fondus, ir jiems pranešti, kad nuo šiol sustabdoma naujai sudaromų sutarčių situacija ir nerekomenduojama toliau draustis privačiuose fonduose, kol nepasikeis ekonominė situacija. Tai vienas aspektas.

Antras. Šiuo atveju taip pat galima paraginti savanoriškai sugrįžti į privalomąjį socialinį draudimą tuos žmones įspėjant, kad grįžti į privačius fondus jau bus nebegalima. Mes siūlome jums sugrįžti į valstybinį „Sodros“ privalomąjį socialinį draudimą ir mes garantuojame jums pensines išmokas, bet nesivaikykite privačių pensinių fondų jums siūlomų būsimų pelnų ir nerizikuokite, nes ten yra rizika. Tada mes teisiškai elgtumės teisingai. Dabar taip, kaip siūlo kolega R. Dagys, tai yra veiksmas, kuris prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių, teisinio saugumo, teisinio tikrumo ir kitiems principams. Aš dar kartą iš šios tribūnos labai aiškiai sakau: tai yra rimtas ginčas ir labai neteisingas ir klaidingas žingsnis.

Kitas dalykas. Visiškai akivaizdu, kad mes dabar galime skaičiuoti. Mes taip pat gavome nemažai informacijos iš tų Lietuvos ūkio sektorių, kurie patyrė milžinišką mokesčių naštą nuo sausio iki kovo mėnesio. Tuose sektoriuose nedarbas išaugo keleriopai. Vadinasi, jeigu dabar mes turime 200 tūkst. bedarbių, tai tiek pat mes sumažinome darbo sutarčių, atskaitymų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, kartu sumažinome įplaukas į „Sodros“ biudžetą. Negana to, mes dar mažiname visą paketą, ką kolegos kalbėjo dėl ligos ir motinystės. Čia kalbėsime kitais klausimais. Šiuo atveju netgi ir Eurostatas fiksuoja, kad pramonės gamyba vasario mėnesį Lietuvoje sumažėjo 4,1 %, kovo mėnesį taip pat mažėja, balandį – taip pat.

Gerbiamieji kolegos, argi mes nematome, kad mes turime bendrą vaizdą, kuriame labai aiškiai matyti, kad siūlomos štai tokios dalinės priemonės ir netgi prieštaraujančios Konstitucijai priemonės nepasiekia jokio rezultato? Po to, kai teks taisyti klaidas, vėl sakysite, kad jūsų kažkas neįspėjo taip, kaip mes jau ne kartą atkreipėme jūsų dėmesį į šitų naktinių mokesčių paketą… Nedarykite šito, bus labai daug klaidų. Ne. Daromos tos pačios klaidos. Aš nežinau, ar R. Dagys girdi argumentus, ar suvokia juos, ar jis galvoja, ką jis savo apskritai socialinės politikos siūlomais pakeitimais daro. Manau, mes turime dar kartą konstatuoti, kad atitikimas Konstitucijai ir Konstitucijos reikalavimams yra šventas dalykas. Aš dar kartą, kolegos, noriu jus patikinti. Galvokite, ką mes darome, priešingu atveju nenorėčiau, kad būtų taip, kaip su dirbančiųjų pensijomis arba kitais dalykais, kai po to reikės spręsti didelį galvosūkį, kaip kompensuoti tai, kaip ištaisyti tai, kas prieštarauja Konstitucijai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dalyvauti diskusijoje kviečiamas J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai šiandien labai įdomi posėdžių diena. Ką normalus pilietis per vieną valandą išspręstų, šiandien mes darbuojamės visą dieną, o mūsų darbo esmė – kaip sumažinti atlyginimus. (Balsai salėje) Tikrai išmintis čia – kaip sumažinti atlyginimus. Ir niekas nesako, kad mažindami atlyginimus automatiškai mažiname mokesčius į „Sodrą“, mažiname pajamas į Sveikatos draudimo fondą. Ką padarysi, tokia mūsų išmintis.

Labai gerai kalbėjo V. Blinkevičiūtė, kad būtinai reikia pervesti į privačius fondus. Klausimas, kiek milijardų privatūs pensijų fondai iššvaistė pinigų ir kur jie juos iššvaistė? Gavome rezultatą – nei tie jauni, kurie mano, kad gaus didesnes pensijas, negaus, ir tie žmonės, kurie visada balsuoja už V. Blinkevičiūtę, kaip ji gerai juos maitino, taip pat neteko kelių milijardų litų.

Gerbiamieji pensininkai, nesuprantu, ar jūs jau visiškai nukvošėjote, kad privatūs pensijų fondai, tai pajamos iš jūsų, tai jūsų mažesnės pensijos. Ir verslininkai. Mažesnės pensijos, vadinasi, pensininkas gali nusipirkti mažiau prekių, ne jachtų, ne lėktuvų, ne Versace marškinių, o paprasčiausių lietuviškų prekių mažai gali nusipirkti. Mažiau jis gali nusipirkti – mažiau vystosi verslas. Čia prasideda mūsų bėdos.

Gerbiamieji, Vyriausybė įvykdė visus pažadus privatiems pensijų fondams, ir tik privatūs pensijų fondai praganė 50 % ar net daugiau pinigų. Tai kodėl dabar ir toliau už tuos praganytus pinigus ir už tuos, kurie niekada negaus tų didelių pensijų, turi atsakyti dabartiniai pensininkai? Paaiškinkite man, kodėl taip turi būti? Paprastas dalykas. Sunki ekonominė padėtis, Lietuvos rinka neturi pinigų, vadinasi, žmonės neturi pinigų. Ir tie pervesti 2 %, ten 600 mln., kaip R. Dagys suskaičiavo, (…) jie internacionaliniu keliu kažkur iškeliaus, kur paskui nei joks kitas premjeras, nei socialinės apsaugos ir darbo ministras neras.

Gerbiamieji kolegos, krizė. O krizę sukėlė, noriu pasakyti, gerbiamasis A. Valinskas. Kol visi Seimo pirmininkai gavo normalias algas, jokios krizės Lietuvoje nebuvo. Kai tik jūs tapote Seimo Pirmininku su tais 800 Lt, tai ir prasidėjo krizė. Čia juokai.

Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, nereikia „cackintis“, yra krizė, Lietuvos rinkoje trūksta pinigų, stabdys ekonomikos vystymuisi ir iki 2011 m. privatūs pensijų fondai tegul dirba, tegu atkuria tai, ką prarado. O pasižiūrėkite, kiek tų pensijų fondų? Nereglamentuojamas skaičius. Kas nori, tas steigia, ir jokios atsakomybės. Todėl valdantiesiems siūlau: nebijokite priimti principinį dalyką, iki 2011 m. į pensijų fondus nebus nė vieno lito, tegu gauna čia, vietoje, gyvenantys žmonės ir tegu čia išleidžia tuos pinigus arba atiduoda vaikams, tegu verslas iš tų 600 mln. Lt gauna papildomą postūmį. Todėl siūlyčiau nebijoti ir parašyti privatiems pensijų fondams (net ant mūsų Seimo) didelį nulį iki 2011 m. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už emocingą kalbą. Dabar darome viso paketo svarstymo pertrauką, nes buvo pradėtas svarstyti pirmas klausimas. Diskusijas baigiame, o kitais klausimais ir nepradedame, dėl 2-1a, 2-1b, 2-1c ir 2-1d klausimų daroma pertrauka. Valdyba apsispręs, kada toliau bus tęsiamas svarstymas.

Dėl vedimo tvarkos A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau patikslinti, kad mes darome pertrauką šio bloko, bet diskusijos dėl kiekvieno įstatymo turėtų tęstis kitą dieną.

PIRMININKĖ. Diskusijos bus kitą dieną, tik ne šiandien. Šiandien dėl pirmo klausimo buvo pradėtos teikti komitetų išvados, todėl jį ir užbaigėme. J. Razma.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ar galėčiau pasitikslinti?

PIRMININKĖ. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmininke, gal būtų racionaliau, nes mes vis tiek esame suplanavę ne trumpą laiką, leisti vykti diskusijoms ir kitais klausimais, visais klausimais baigti užbaigus diskusijas. Dėl kiekvieno klausimo fiksuoti pertrauką užbaigus diskusijas.

PIRMININKĖ. Buvo apsisprendimas, kad darome pertrauką. Aišku, kad per pusvalandį padiskutuoti nespėsime, yra likęs tik pusvalandis, o dar yra rezerviniai klausimai. Buvo apsispręsta, kad iš karto darome pertrauką. Dar V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš tiesiog noriu paklausti, kodėl mes negalime diskutuoti kitais klausimais, kodėl iš karto darome pertrauką? Mes pertrauką darysime, bet yra atskiri įstatymai, mes turime teisę pasakyti nuomonę dėl ligos ir motinystės, kaip yra blogai. Kodėl negalime šito sakyti ir diskutuoti iki galo?

PIRMININKĖ. Jeigu jūs apsispręsite. Buvo apsispręsta, kad iš karto darome pertrauką. (Balsai salėje) O pirmu klausimu jau buvo pradėtas svarstymas, todėl jį ir užbaigėme. Taip buvome sutarę bendru sutarimu. (Balsai salėje) O kitų siūlome net nepradėti. (Balsai salėje) Na, kaip jūs apsispręsite. A. Zuokas siūlymą pateikė frakcijos vardu, tegu ir tikslina, kaip jie apsisprendžia. Visi pritarėte bendru sutarimu A. Zuoko siūlymui. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Tai balsuojam.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galime diskutuoti dėl visų minėtų įstatymų pakeitimo, o priėmimą padarysime po pertraukos. Diskutuoti galime.

PIRMININKĖ. Balsuoti dėl svarstymo siūlote po pertraukos. Jūs sutinkate? Ar visų toks yra?.. Ar siūloma balsuoti?

A. SYSAS (LSDPF). Ne, ne. Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, tai yra pats blogiausias variantas, kas siūloma. Buvo siūloma dėl pirmo klausimo daryti pertrauką, o kiti su juo susieti, todėl darykime pertrauką. Mes jau turėjome tokią praktiką: pašnekėjome, o po dviejų savaičių balsavome ir visi užmiršome, dėl ko mes balsuojame. Todėl dėl pirmo klausimo diskusiją užbaigėme. Dabar pertrauka. O dėl kitų klausimų diskusija turi būti atskirai, nes ten yra svarbūs dalykai.

PIRMININKĖ. Kadangi yra skirtingos nuomonės, aš siūlau dabar baigti kalbas, atsisėsti į vietas ir balsuoti, ar toliau tęsiame kitų klausimų svarstymą ir diskusijas, bet neprieiname prie balsavimo, ar baigiame pirmu klausimu ir darome pertrauką.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Pirmininke, ar galima dėl balsavimo motyvų? Ar mes galime daryti svarstymo pertrauką nepradėję svarstymo procedūros? Tegul tai ir lydimasis įstatymas, bet mes nepradėję svarstyti jau teikiame balsuoti dėl pertraukos.

PIRMININKĖ. Galime, nes pirmą pradėjome, ir mes dabar galime daryti pertrauką. Dėl viso bloko. Buvo pasiūlymas išbraukti visą paketą, ir ne vieną kartą taip buvo daryta.

Paskutinis S. Pečeliūnas ir pasiruošiame balsuoti. (Balsai salėje) Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai nerėksiu, nes čia kai kas iš tribūnos labai garsiai rėkia, todėl jų nebegirdėti. Priminsiu tai, dėl ko mes balsavome ir ką ponas A. Zuokas siūlė.

Jis ir siūlė dėl viso bloko išklausyti visas diskusijas, bet dėl pataisų šiandien nebalsuoti, t. y. išgirsti visas nuomones. Nesutinku su tuo, ką sakė ponas A. Sysas. Mes balsuosime ne po dviejų savaičių – mes balsuosime arba rytoj, arba poryt. Manau, per tiek laiko tikrai nespėsime užmiršti; galiausiai bus komitetų pirmininkai, kurie stovėdami tribūnoje primins daug dalykų ir per jūsų pataisas, ir per Vyriausybės siūlymus.

Manau, toks darbas būtų racionalus, nes priešingu atveju, aš įsitikinęs, šią savaitę biudžeto mes arba neįveiksime laiku, arba įveiksime po pusiaunakčio. Nei vienas, nei kitas kelias nėra geras. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Siūlau balsuoti. Pasiruoškite balsuoti, nes skirtingos nuomonės. (Balsai salėje) Balsuosime, ar tęsiame visais klausimais komitetų išvadų pateikimą ir diskusijas, ar darome pertrauką, kaip iš pradžių siūlė A. Zuokas, dėl viso paketo daryti pertrauką. Nuomonės išsiskyrė. Prašom. Kas už pertrauką, balsuoja už, kas už tai, kad toliau būtų tęsiamos diskusijos kiekvienu klausimu, balsuoja prieš.

Balsavo 78. 17 – už, prieš – 44, susilaikė 17.

Toliau tęsiame visų klausimų pateikimą ir diskusijas. (Balsai salėje) Prašom, A. Sysas paskutinis.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, tada aš frakcijos vardu reikalauju balsuoti atskirai dėl kiekvieno, ar darysime pertrauką, nes ponas A. Zuokas pareikalavo daryti pertrauką dėl pirmo klausimo.

PIRMININKĖ. Ne. Ponas A. Zuokas paprašė dėl viso paketo.

A. SYSAS (LSDPF). Frakcijos vardu reikalauju balsuoti dėl kiekvieno atskirai, ar darome pertrauką, ar nedarome. (Balsai salėje) Dėl pirmojo mes jau užbaigėme. Todėl aš prašau balsuoti ir dėl pirmo, ir dėl antro klausimo, ar darysime pertraukas po svarstymo. (Balsas iš salės: „Ar galima dėl vedimo tvarkos?“)

PIRMININKĖ. Atsiprašau! Buvo apsispręsta, kad dėl visų klausimų darome pertrauką. Visi bendru sutarimu šiam sprendimui pritarė. (Balsai salėje) Buvo, reikia klausytis. Kai A. Zuokas pasiūlė, buvo patikslinta, ar darome dėl pirmo klausimo, ar dėl viso paketo. A. Zuokas pasakė, kad kadangi klausimai susiję, darome dėl viso. Bet dabar buvo pasiūlyta išklausyti komitetų nuomones ir diskutuoti. Siūlau nebesiginčyti ir imtis 2 klausimo – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-500(2). Komiteto išvadą pristato D. Jankauskas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aišku, karšta diskusija, klausimai nelengvi. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei papildomų komitetų, t. y. Biudžeto ir finansų komiteto ir Sveikatos reikalų komiteto, siūlymus komitetas priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai komitetas pritarė, įstatymo projektui. Dėl Seimo narių siūlymų. Komitetas taip pat juos svarstė, pritarimo neišreiškė Seimo narių siūlymams. Taigi, kai bus balsuojama dėl atskirų siūlymų, matyt, tada ir bus pristatoma nuomonė ir pasiūlymai. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristato P. Žeimys.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, komitetas svarstant šį įstatymo projektą buvo papildomas ir nusprendė šitaip: pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, patobulinti jį ir atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 4.

PIRMININKĖ. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto vardu – komiteto pirmininkas A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip papildomas svarstė įstatymo projektą Nr. XIP-500, bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui ir siūlo jį patobulinti atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Buvo gauta viena pastaba, vienas Seimo nario A. Žakario pasiūlymas, komitetas siūlo šiam siūlymui nepritarti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskutuoti užsirašė vienuolika Seimo narių. Pirmoji – B. Vėsaitė. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš mačiau, kokia sunkia širdim pristatė komiteto pirmininkas A. Matulas, kad Sveikatos reikalų komitetas pritarė siūlymui. Iš tikrųjų tai yra draudimo įstatymas ir mano teisė yra gauti ligos išmoką tuo atveju, jeigu aš esu apsidraudusi. Jūs man pasakykite, jeigu mane ištiks insultas ar infarktas, jeigu aš pateksiu į avariją ir man reikės medicininės pagalbos, ar man sulūš ranka ar koja, tai man nepriklauso tos trys pirmosios dienos, kur yra akivaizdūs pažeidimai? Kita vertus, tai yra Konstitucijos pažeidimas. Jeigu bus priimtas buldozeriniu principu šis įstatymas, tai, be abejo, kreipusis į Konstitucinį Teismą bus pripažįstama, kad pažeista Konstitucija ir teisėti piliečių lūkesčiai. Kita vertus, kas dažniausiai serga? Dažniausiai serga naujagimiai ir vaikučiai iki septynerių metų. Tai ką, mes motinoms nemokėsime už tas kelias dienas? Ir dar. Ministro tvirtinimas, kad padaugėjo susirgimų, ypač šiuo metu, yra paneigiamas Statistikos departamento, nes mes turime kitą informaciją, kad susirgimų skaičius mažėja ir žmonės, norėdami išlaikyti darbo vietą, netgi sirgdami gripu, kataru eina į darbą. Taigi nepritariu šiam projektui ir siūlau už jį nebalsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau – V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, tikrai negalėčiau pritarti ligos draudiminių išmokų nemokėjimui žmonėms tam tikrą laikotarpį, ir štai dėl kokių argumentų. Pirmiausia visi gerai perskaityme Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį, kuriame yra pasakyta, jog valstybė laiduoja piliečiams socialinę paramą ligos atveju. Vadinasi, mes pažeisime mūsų pagrindinį įstatymą – Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tie žmonės, kurie dirba, draudžiasi ligos draudimu, negaus jokios paramos pirmąsias tris dienas arba atleisti iš darbo, sirgdami rimtom ir sunkiom ligom, tik penkias dienas gaus tam tikras išmokas.

Kitas argumentas, kurį dažnai teko girdėti iš Vyriausybės, jog daugelis iš 27 Europos Sąjungos šalių tam tikrą laikotarpį nemoka ligos pašalpos dirbančiam žmogui susirgus. Deja, mielieji kolegos, turiu pasakyti, kad tai yra netiesa. Tik vienintelė Čekija turi nusistačiusi tokią tvarką, kad pirmas tris dienas žmogui sergant ligos draudimo išmoka, ligos pašalpa nemokama. Kaip pavyzdys dažnai minima Estija, bet noriu atkreipti dėmesį, kad estai planuoja taip padaryti, t. y. už pirmąsias tris dienas nemokėti, tik nuo šių metų liepos 1 d., tuo tarpu mes, lietuviai, ir čia norime būti pionieriais ir po savaitės, jau nuo gegužės 1 d., susirgus dirbančiam žmogui, kuris mokėjo 10–30 metų draudimo įmokas, kažkodėl už pirmąsias dienas nekompensuoti.

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į tokį svarbų dalyką, kuris kažkaip pristatant nebuvo akcentuotas. Tas laikotarpis, tos trys dienos, prisiminkite, jos nebus įskaičiuotas į darbo stažą pensijai. Per ilgą laikotarpį gali susikaupti tušti laikotarpiai, nes žmogus bus neapdraustas, kitaip sakant, jis bus nei pakartas, nei paleistas – į darbo stažą ar senatvės, ar invalidumo pensijai tas laikas nebus įskaičiuotas.

Dar norėčiau grįžti prie tokio dalyko, jog Vyriausybė, pateikusi šį įstatymą, sakė, kad jis turi atlikti prevencinį darbą, ir motyvavo tuo, kad žmonės labai daug serga. Tiesa, išklausius ministro informaciją, sergamumas didėja, ir labai keista, kad mažinamas daugiau nei 30 mln. Sveikatos draudimo fondas. Kažkaip atvirkščiai proporcingai viskas vyksta. Sako, kad medikai piktnaudžiauja, nepagrįstai išduoda biuletenius. Mielieji, jeigu yra 2–3 % tų nesąžiningų darbuotojų ir nesąžiningų medikų, tai bauskime juos. Yra daug institucijų, kurios įgaliotos tą daryti. Kodėl tada mes nebaudžiame tų nesąžiningų žmonių, o likę 97 %, kurie iš tikrųjų rimtai serga, lieka be jokio pragyvenimo šaltinio?

Dabar įsiklausykime į dar vieną dalyką, kuris vėlgi nebuvo akcentuojamas. Vyriausybė pasiūlė, kad jeigu žmogus susirgo, jis buvo atleistas iš darbo, tai jam po atleidimo iš darbo ligos pašalpą iš „Sodros“ mokėsim ne daugiau kaip penkias dienas. Bet pažiūrėkit, šiuo laikotarpiu, kai bankrutuoja įmonės, žmogus gali būti patyręs didžiulę traumą, iš tikrųjų sirgti sunkiomis onkologinėmis ligomis, kurios trunka ne vieną mėnesį, o jis yra atleidžiamas iš darbo, netenka atlyginimo, netenka ir ligos pašalpos, nors draudėsi, mokėjo „Sodrai“ draudimo įmokas ligos atveju 20–30 ar net daugiau metų. Tai tiesiog nežmogiška ir, tiesą pasakius, žiūriu į dešiniąją pusę, tikrai nekrikščioniška.

Dar į vieną dalyką norėčiau atkreipti dėmesį. Svarstant šį įstatymo projektą Socialinių reikalų ir darbo komitete mes iškėlėme tokį klausimą: ar Vyriausybė nesvarstė kitų būdų, kaip pasielgti? Pavyzdžiui, kai kurios kitos valstybės, mūsų kaimynai latviai ir Skandinavijos valstybės – Švedija, tik vieną dieną nemoka, mes iš karto tris nukirsime žmonėms. Tik už vieną dieną nemoka.

Antras dalykas, mes dabar kompensuojame 85 % uždarbio, yra ligos pašalpa. Vėl klausimas, tikrai paklausiu ministro, ar nebuvo galima eiti šiek tiek kitu keliu, galbūt mokėti ligos pašalpą 80 %, gal 75 %, tačiau nepalikti visiškai sergančio žmogaus be jokio pragyvenimo šaltinio. Buvo atsakyta, atvirai pasakius, labai žiauriai, sako, per mažai sutaupysime. Iš tikrųjų negalima pritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Nešauksiu, tikrai nešauksiu, atėjau kalbėti. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, nenoriu vėl kartoti, jūs turite Konstituciją ir Statutą, atsiverskite 52 straipsnį ir patys paskaitykite. Jeigu jums atrodo, kad jo galima nesilaikyti, tai čia jau jūsų problema. Visiškai nesistebiu, kad tauta yra tokios blogos nuomonės apie Seimą ir Seimo narius, nes kaip pagrindinis argumentas, kuriuo ministras kaip kardu mojuoja, tai yra tas, kad dalis darbuotojų piktnaudžiauja, visi yra apgavikai, dar argumentuoja, kad labai išaugo išmokos. Kaip jūs manote, ar neturėtų padidėti sergamumas, jeigu daugiau kaip 50 % Lietuvos darbuotojų sumažintas darbo užmokestis. Kai kiekvieną gąsdina, kad jį atleis iš darbo, kai kiekvienam duoda nurodymus, kad jeigu tu nesutiksi pats susimažinti atlyginimo arba pereiti į mažiau apmokamą darbą, būsi atleistas. Nuo to ką, daugiau sveikatos. Tai yra tokia politika, kurią jūs pradėjote vykdyti nuo naktinių posėdžių Seime gruodžio mėnesį. Prisiimkite tą atsakomybę ir tada nereikės ginčytis ir aiškintis, dėl ko padidėjo sergamumas. Aišku, kad jis padidėjo būtent dėl tokios politikos, ir nereikia toli eiti, nueikite į polikliniką ir paklauskite, kodėl žmonės susirgo.

Gerbiamieji, suprantu, mūsų laikais nedarbingumas mažėjo, jūsų padidėjo. Jeigu žiūrėtume į kelerių metų statistiką, tai sausio mėnesį ji buvo mažesnė, negu buvo gruodžio ar praeitų metų sausio ir gruodžio mėnesiais. Taigi manau, kad iš piršto laužtas toks argumentas, kurį dėlioja ministras. Mane ypač stebina ir man visiškai nesuprantama, kad yra Seimo Sveikatos reikalų komiteto sprendimas pritarti tokiems dalykams. Man susidaro toks vaizdas, kad mano kolegos iš Sveikatos reikalų komiteto nedalyvavo per metinę Sveikatos tarybos ataskaitą ir nematė, kokie sveikatos rodikliai yra Lietuvoje, palyginti su kitom valstybėm. Bent iš padorumo, manau, Sveikatos reikalų komiteto nariai turėjo užimti šiek tiek kitokią poziciją. Kai Lietuvoje net nebuvo tokių drastiškų siūlymų, kuriais pasižymi dabartinė Vyriausybė, noriu pabrėžti, Lietuva buvo viena iš lyderių, kad darbo vietoje žmonės atėję mirdavo, ne dėl traumų, o dėl to, kad jie bijojo prarasti darbo vietą. Jie ėjo į darbą, dirbo ir dėl tam tikrų chroniškų ligų numirdavo darbo vietoje. Tai yra statistika, juoda statistika. Ką jūs manote, po tokių siūlymų mažiau žmonių eis į darbą sirgdami? Aš manau, kad tai yra dar vienas niuansas, kad sergantis kokia nors užkrečiama liga žmogus užkrės ir kitus. Aš manau, žiūrėdamas per šitą prizmę, labai keistas Sveikatos reikalų komiteto požiūris, kad tokiu būdu bus taupomi pinigai.

Vėl noriu atkreipti dėmesį, šitie pinigai, kurie nebus išmokėti per nedarbingumo pažymas, nepateks ir į „Sodros“ biudžetą ir vėl reikalausime mažinti dar ką nors. Todėl nepritariu šitam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. J. Oleko nematau. Nėra. Toliau V. P. Andriukaitis – frakcijos vardu.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kalbėsiu Socialdemokratų partijos frakcijos vardu. Šiuo atveju pirmiausia norėčiau atkreipti viso Seimo dėmesį į tai, kad svarstydami šį Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimų projektą, mes išties turėtume visi savęs paklausti, ar Trišalė taryba pritarė tokiam projektui? Ar socialiniai partneriai matė šį siūlymą, skaitė šį projektą? Kaip į šį projektą reaguotų Lietuvos visuomenės sveikatos specialistai, kaip reaguotų Lietuvos medikų organizacijos, kaip reaguotų Lietuvos nacionalinė sveikatos taryba? Štai dabar pirmiausia aš noriu perskaityti trijų profesinių sąjungų – Lietuvos darbo federacijos, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos ir Lietuvos profesinių sąjungos „Solidarumas“ poziciją šiuo teikiamo įstatymo projekto atžvilgiu.

Profesinės sąjungos nuogąstauja, kad komitetas pritaria šioms nuostatoms pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnį, skelbiantį, jog valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymo numatytais atvejais. Lietuvos Respublikos Konstitucija laiduoja piliečių socialines garantijas, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos Seimas šias socialines piliečių garantijas laidoja. Lietuvos profesinės sąjungos kategoriškai prieštarauja tam, kad valdžia finansines ir ekonomines krizės pasekmes ir savo skubotais sprendimais padarytas klaidas spręstų tik eilinių žmonių sąskaita, mažindama socialines garantijas, atlyginimus, o numatomą maksimalaus nedarbo draudimo išmokos dydį mažintų nuo 70 iki 40 % draudžiamųjų pajamų. Profesinės sąjungos reiškia kategorišką prieštaravimą dėl siūlomų teisės aktų projektų ir reikalauja ištirti jų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Socialdemokratų frakcija solidarizuojasi su šiuo reikalavimu, atkreipiame dėmesį, kad mes esame parengę kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl 41 Seimo priimto įstatymo ir 5 Vyriausybės nutarimų, dabar tik sprendžiame klausimą, vėl labai paprastą, ar luktelti ir prijungti šį naują įstatymų paketą prie bendro kreipimosi, nes šis įstatymų paketas išties akivaizdžiai kertasi su Lietuvos piliečių pilietinių teisių apsauga. Juo labiau kad 53 straipsnis skelbia – valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas, žmogui susirgus. Rūpintis sveikata ir iš tikrųjų užtikrinti medicinos paslaugas reiškia taip pat užtikrinti, kad nedarbingumo atveju valstybės parama arba valstybės rūpestis yra garantuotas.

Dabar žvilgtelkime į kitą problemą. Ar siūlomas įstatymo projektas atitinka tuos tikslus, dėl ko siūlomas? Kolega R. J. Dagys, būdamas biochemiku ir šiandien socialinės apsaugos ir darbo ministru, pabandė imtis ir visuomenės sveikatos specialisto funkcijų, manydamas, kad jo siūloma pataisa užkirs kelią piktnaudžiavimui išduodant nedarbingumo lapelius. Man kelia šypseną ši R. J. Dagio pozicija. Galiu kompetentingai pasakyti, norint atsakyti į šį klausimą, kodėl yra tokia dinamika nedarbingumo lapelių, reikia pirmiausia gauti Nacionalinės sveikatos tarybos, visuomenės sveikatos specialistų ir Sveikatos ministerijos išvadas ir tyrimus, kad taip neatsakingai būtų apkaltinta Lietuvos medicinos visuomenė, jog ji piktnaudžiauja nedarbingumo lapeliais, sviesti tokį kaltinimą Lietuvos gydytojams į akis. Drąsiai galiu pasakyti, kad tokių kalbų skleidimas R. J. Dagio, kaip ministro, kaip Seimo nario, lūpomis neišlaiko jokios kritikos, nekalbu apie tai, kad specialistai čia galėtų pateikti ištisą vaizdą realios visuomenės sveikatos padėties, kad R. J. Dagiui būtų aiškiau, kur jis ieško priežasčių.

Na, ir žvilgtelkime į Teisės departamento išvadas. Teisės departamento išvados vienareikšmiškai teigia, kad numatytas reguliavimas įstatymais neatitinka proporcingumo principo, sukelia draudimo išmokų reguliavimo sumaištį, pastato į nelygias sąlygas vienaip ar kitaip apsidraudusius žmones ir pažeidžia tų draudžiamųjų asmenų interesus Konstitucijos reikalavimų prasme. Argi šito negana? Užuot argumentuotai atsakius į Teisės departamento išvadas, komiteto pozicija štai kaip skamba: „Nepritarti Teisės departamento išvadoms, nes įstatymo projektu siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimams ligos socialinio draudimo pašalpomis, užtikrinant šioms pašalpoms mokėti reikalingų Draudimo fondo lėšų tikslingą panaudojimą.“ Ir po to dar argumentuojate, kolega Jankauskai: „Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse taip pat taikomas reguliavimas, kai ligos pašalpa nemokama už pirmąsias nedarbingumo dienas.“

Tačiau, kolegos, Europos Sąjungoje egzistuoja penki skirtingi socialinio draudimo modeliai: skandinaviškasis, kontinentinis, Viduržemio jūros, britų ir Vidurio Europos, ir negalima perkelti… jokiais pavidalais negalima vienų šalių modelio perkelti kitoms ir pagrįsti, tiesiogiai išvesti paralelių tarp šių dalykų, nes visas socialinis paketas saugo žmogų, kai jis atsiduria ligos patale, ir tas socialinis paketas kaip labai įvairi mozaika išdėliojamas įvairiomis išmokomis. Aš nežinau, kuo reikia būti, kad būtų išvestos tokios paralelės. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, užuot deramai atsakęs į Teisės departamento argumentuotą kritiką, atsako kažkokia rašliava.

Kolegos, išties galėčiau pasakyti, kad mes, Socialdemokratų frakcija, kategoriškai pasisakome prieš šį įstatymą kaip pažeidžiantį Konstitucijos daugelį straipsnių, kaip iškraipantį išties sudėtingą ligos ir motinystės draudimo reguliavimą. Iš principo tokio teikimo iš viso negali būti. Čia R. J. Dagio atsakomybė išties yra be galo didelė. Manau, kad vargu ar jis atitinka užimamas pareigas. Tai mano asmeninė nuojauta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauti kviečiamas A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal laukiate, kad aštriai pasisakyčiau už šį įstatymą. Ne, aš kalbėsiu priešingai. Tik noriu pasakyti, kad Seimas tam ir yra, kad svarstytume, diskutuotume ir nedarytume tragedijų. Juk čia ne priėmimas, mes tik svarstome, diskutuojame.

Galiu trumpai pasakyti savo nuomonę dėl šio įstatymo. Vis dėlto du dalykai, kurie tikrai pažeidžia, jeigu mes priimtume šį įstatymą. Pirmas, gali sukelti teisinių pasekmių, nes draudžiami žmonės negaus nedarbingumo lapuko, kadangi biudžetas Draudimo fondo. Čia gali duoti tikrai rimtų teisinių pasekmių.

Antras dalykas, aš, kaip medikas, pasakysiu, kas būtų su mūsų tokia visuomene, kuri savęs netausoja ir kuri, beje, ir nelabai turtinga. Tai jeigu nemokėtų trejetą dienų, aš įsivaizduoju, kas būtų, nes man teko matyti ir dabar tenka matyti tokius žmones. Jie eitų šlapiuodami į darbovietes, įstaigas, sukeltų pandemiją. Aš duodu gripo pavyzdį, čia galima labai daug tokių pavyzdžių duoti. Būtų atvirkščias efektas – lazda finansine prasme atsigręžtų antru galu ir reikėtų daugiau finansų išgydyti tam žmogui ir panašiai.

Aš manau, kad nedarykime tragedijos. Manau, po mūsų kalbės mūsų komiteto pirmininkas ir pasiūlys tam tikrus variantus, kurie šiuos du mano minėtus pažeidimus ištaisys. Sėkmės!

PIRMININKĖ. Ačiū. Vietoj J.Veselkos – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš jau nekalbėsiu apie patį pagrindinį dalyką, ką labai teisingai išdėstė Socialdemokratų frakcija, kad šis įstatymas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Manau, kad tas akivaizdus prieštaravimas turėtų užkirsti tolesnį šio įstatymo svarstymą. Tačiau, ko gero, taip nebus.

Aš dar noriu pasakyti, kad yra nepaprastai nekorektiška kaltinti Lietuvos gydytojus, kad jie kalti dėl to, kad labai padidėjo nedarbingumo lapelių išdavimas. Atsiminkite, kad Lietuvoje paskutinių trijų mėnesių laikotarpiu labai padidėjo nedarbas, tai vienas dalykas. Antra, kartu padidėjo ir santykinis nedarbas. Tai yra žmonės, kurie išėjo nemokamų atostogų, dirba sutrumpintą darbo dieną. Ir štai ši didelė žmonių grupė, kuri iš tikrųjų dabar turi kur kas daugiau laisvo laiko, gerbiamasis ministre, pradėjo daugiau dėmesio skirti savo sveikatos problemoms. Iš kitos pusės, tas sveikatos problemas dar labiau sustiprino jų socialinė būsena. Kur šioje situacijoje jiems eiti, jei ne pas gydytoją? Žinoma, sekmadieniais galima nueiti į bažnyčią.

Beje, patys nestabiliausi žmonės renkasi dar vieną būdą – tai yra suveda sąskaitas su šiuo gyvenimu. Būtent dėl to, kad jie šiomis dienomis, šiuo metu netenka darbo. Beje, tokį kelią renkasi jaunoji karta. Tai parodo, kokia iš tikrųjų yra jų psichinė būsena, kokia psichinė sveikata. O čia mes susirinkę dabar ramiais veidais svarstome – tris dienas nemokėti, penkias dienas iš viso mokėti. Tai kur mes varome savo tautą?

Jeigu yra pažeidimų, gerai, gaudykime, bet nekaltinkime visų, kad jie taip elgiasi. Iš tikrųjų aš manyčiau, kad kam kam, bet krikščionims demokratams reikia turėti daugiau socialinio jautrumo, nes neužtenka tik vadintis krikščionimis demokratais, bet reikėtų, kada tame pavadinime būtų daugiau turinio, o to turinio kiekvieną dieną yra mažiau. Jeigu mes eisime tokiu keliu, tikrai greitai pereisime į tautos naikinimą. Tad nedarykime klaidos. Griežtinkime priežiūrą, tam yra priemonių, bet negalima įkaitais daryti visos tautos. Tad aš labai kviečiu jus nebalsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauja ministras R. J. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes čia išgirdome labai daug grėsmingų ir atseit socialiai jautrių kalbų. Būtent atseit.

Kai kurie kolegos kaltina mus dabar, kodėl gaidys negieda, nors gaidį papjovė jie prieš pusę metų? Iššvaistė visus „Sodros“ pinigus, visi prisiėmė nepagrįstų įsipareigojimų, o dabar lieja krokodilo ašaras. Aš jau sakiau, kai kurių žmonių aš nekomentuosiu čia, salėje, ir pavardžių neminėsiu, bet iš tikrųjų tai yra taip: tai yra ciniškas požiūris į situaciją, kurią jūs palikote, ir jų problemų sprendimą. Ir jeigu dabar būtų milijardas litų „Sodros“ rezerve, tai ministras čia nestovėtų tribūnoje ir neprašytų, kad jūs pritartumėte šitoms pataisoms, būtų išspręstos problemos. Deja, jūs tą rinkimams išnaudojote, nors nepasiekėte rezultatų, kurių tikėjotės.

O dabar tiems kolegoms, kurie rimtai svarsto ir tikrai pasiūlė įvairiausių siūlymų, aš noriu pasakyti, kad tikrai pasirinkimų mes neturime labai daug. Kai mes kalbame apie „Sodros“ biudžeto kokį nors pajamų subalansavimą, mes turime tik kelias sritis, tai yra pensijos, jų dydis, nedarbas, motinystė ir liga. Jokių kitokių rezervų „Sodroje“ nėra. Tai, kai jūs norėsite mažinti, jūs turėsite pasakyti, iš kur jūs juos paimsite? Iš niekur tie pinigai neatsiras, iš dangaus jie nelyja ir negali lyti.

Toliau dėl pačių principų. Dabartinė padėtis rodo, kad ligos išmokos viršija 60 % įmokas, tarifą. Taigi čia nėra jokios biudžeto papildomos pajamos, o tiesiog mėginimas subalansuoti esamą situaciją, nes tiesiog įmokos viršija išmokas. Tai mes ir balansuojame šitą padėtį. Sausio mėnesį buvo išmokėta 58 mln., dabar, kovo mėnesį – 98 mln. ligos, motinystės išmokos. Sergamumas tiek nepadidėjo. Bet jos auga. Iš dalies sutinku su ponu E. Klumbiu, kad (…) nedarbo žmonės naudojasi galimybe ir darbdaviai naudojasi galimybe gauti papildomas pajamas iš „Sodros“. Bet ar mes galime sau tą dalyką leisti? Kitaip mes galime balansuoti, jeigu… Jums išdalinta lentelė. Kitas tas dienas kitose valstybėse padengia darbdavys. Tai ar mes galime užkrauti darbdaviui papildomas išmokas dabar? Tai siūlykite, siūlykite šitą dalyką daryti, aš labai abejoju, ar verslas galės panešti šitą naštą, bet svarstysime ir šitą variantą. Galbūt tas dienas galėtų ir darbdavys apmokėti, jeigu jūs matote tokią išeitį. Bet pinigai iš niekur neatsiranda, mes jų niekur kitur nesutaupysime, ir „Sodros“ biudžetas yra ne guminis ir pažadais jis negyvena.

Vyriausybė dabar apkarpė visas išlaidas, kokias įmanoma, palikdama socialines išmokas ir absoliučią daugumą, pabrėžiu, 90 % visų „Sodros“ išlaidų, mes tiktai šiek tiek palietėme šitą klausimą, mėginame subalansuoti situaciją, nes jeigu mes dabar to nepadarysime, tai paskui mūsų kaina bus dar didesnė. Ir mes turime visi suvokti atsakomybę. Galų gale siūlau kolegoms jau nustoti mąstyti tomis pačiomis prieš tris, keturis mėnesius mąstytomis kategorijomis, kai jūs čia neigėte, kad išvis krizės nėra, krizės net nesimato, jos niekur nėra, ir pradėti visiems galvoti, o kaip, kokiais būdais mes galėtume spręsti šitą problemą. Tikrai, jeigu jūs pasiūlysit racionalius būdus, bet nurodydami realius šaltinius, o ne tiktai tariamą veidmainišką norą paverkti, čia iš ekrano parodyti, kokie jūs jautrūs, žadėdami aukso kalnus, kai paskui tie aukso kalnai subyra per vieną dieną, tai mes tikrai svarstysime tuos dalykus. Bet jūs kol kas tuo keliu neinate, ir man belieka tiktai apgailestauti, turint omeny, kad tikrai Socialdemokratų partijoje yra ne vienas patyręs žmogus, žinantis situaciją, kaip būtų galima tuos klausimus spręsti. Tai aš tikiuosi, kad vis dėlto ateis laikas, kai mes dirbsime solidariai ir ieškosime bendrų sprendimų, o ne tiktai bendromis frazėmis dangstysimės.

PIRMININKĖ. Ačiū. D. Jankauskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, kadangi Seimas apsisprendė šiandien diskusijoms skirti laiką dėl šitų įstatymo projektų, tai iš tiesų, kaip jau buvo sakyta, kalbu frakcijos vardu, tačiau manau, kad tų 7 minučių, kurios skirtos, neprireiks pasakyti tam, ką galvoju.

Šiandien, klausantis diskusijų, ypač iš opozicijos, na, toks įspūdis, kad retorikai jau nebesirenkami žodžiai: raginimai atsikvošėti, kaltinimai vien tiktai klaidomis, apeliavimas į atsakomybę. Tai aš iš tiesų norėčiau paraginti ir prisiminti, ir prisiimti šiek tiek atsakomybės, tarkim, kad ir už tai, kaip pasikeitė „Sodros“ padėtis per 2008 metus. Metų pradžioje „Sodra“ turėjo 1,3 mlrd. litų rezervą, metų pabaigoje – šiek tiek daugiau nei 1,4 mlrd. išlaidos jau buvo viršijusios pajamas. Ir per vienerius metus, kurie, be abejo, buvo Seimo rinkimų metai, galima ir tai suprasti, bet pateisinti neturiu recepto, kaip tą įmanoma. Vis dėlto šitaip pasikeitusią padėtį, be abejo, įmanoma išspręsti, tie sprendimai galbūt ir būtų paprastesni, jeigu tais sprendimais nebūtų prisiimti valstybės įsipareigojimai, įsipareigojimai ir 2009 m., t. y. šiems, ir 2010 m., ir vėlesniesiems metams. Ir kai vadovavę ministerijai žmonės kalba apie tai, kad galbūt nesusigaudome, kad galbūt per mažai turime duomenų, taip ir norisi klausti: o ar pakankamai turėjote duomenų, kai 2008 m. siūlėte vieną po kitos lengvatas, vieną po kito socialinių išmokų didinimus. Ir kai tuometinė opozicija pritarė arba kėlė dar naujas iniciatyvas, tai ji, matyt, girdėjo tuos kalbėjimus, kurie buvo apie tai, kad artėjanti krizė yra tiktai kažkieno galvose, kad padėtis yra iš tiesų puiki, stabili ir tiktai gerėjanti.

Na, kolegos, nesu išties medikas, tačiau iš medikų esu girdėjęs ne kartą ir ne du sakant, kad nustatyti, aiškiai diagnozuoti, kai ateina ligonis su pakilusia temperatūra, kosuliu ar tiesiog sloga, yra sudėtinga, tenka remtis atėjusio žmogaus žodžiais ir pagal tai spręsti, ar nedarbingumo lapelis trims, penkioms dienom ar ilgesniam laikui gali būti išrašytas, ar negali. Iš tiesų visas sritis puikiai išmanantis kolega V. P. Andriukaitis šiandien minėjo, regis, penkias sistemas, kurios egzistuoja Europoje. Tačiau kolegai V. P. Andriukaičiui, paminėjusiam, beje, ir mano pavardę, norėčiau pasakyti: o kaip palyginti su kita draudimo sistema, kad ir Lietuvoje, tarkim, jeigu draudžiant automobilį yra numatoma frančizė, tai iš tikrųjų draudikas ir draudėjai labai aiškiai mato situaciją, kad su mažais nuostoliais nebus kreipiamasi, kad bus saugomas turtas. Na, o jeigu kalbame apie žmogaus sveikatą, tai tą turtą ne politikai, ne darbdaviai, o tiesiog, matyt, tas lietuviškos sistemos variantas, kuris verčia kiekvienu atveju eiti į „Sodrą“, kiekvienu atveju semtis rieškučiomis valstybės išteklių, visiškai negalvojant galbūt kartais apie tai, ar žymiai labiau socialiai neapsaugoti mūsų bendrapiliečiai, mūsų Lietuvos žmonės turi galimybę sulaukti iš tos valstybės, kurią mes, gerbiamieji, įstatymų leidėjai, gerbiamieji kolegos, iš tiesų turime matyti kaip visumą… Aš suprantu, kad Seimo tribūna yra ta vieta, kur galima retorikoje parungtyniauti, galima pamokinti vieniems kitus, kultūringai ir kartais ne visada, tarkim, pavadinant rašliava komiteto sprendimus. Kolegos, gerbkime ne tiktai vieni kitus kaip Seimo nariai, tačiau ir dirbančius žmones, kurie kaip specialistai teikia medžiagą, ir pagaliau gerbkime tuos, kurie laukia mūsų sprendimų už Seimo langų.

Džiaugiuosi, kad šiandien yra sutarta vis dėlto nebalsuoti priimant sprendimus, ir jau vėlgi frakcijos įgaliotas noriu informuoti, kad, matyt, nesibaigė mūsų svarstymai, nes ir šiandien, kiek man yra žinoma, bent keturi kolegos iš komiteto yra įregistravę du naujus pasiūlymus. Tai bent jau teikia vilties, kad problemos egzistavimas yra suvokiamas, na, o kad bus ieškoma racionaliausios išeities, kaip užtikrinti tą pagalbą tiems žmonėms, kuriems labiausiai jos reikia, ir per ligos draudimo išmokas, tai, aš manau, kad artimiausi svarstymai ir leis tą padaryti. Šiandien nebus balsuojama, taigi užregistruotos pataisos, kurios siūlo keisti ne pirmųjų trijų dienų neapmokėjimą, o keisti procentą, kiek yra mokama ligos draudimo išmokų. Manau, kad diskusijos leis rasti ir kitus sprendimus. Dėkoju už kantrybę, kolegos, ir raginu mažiau svaidytis abipusiais raginimais ir atsakomybės priminimais.

PIRMININKĖ. Ačiū D. Jankauskui. Šio klausimo svarstymas baigtas.

Toliau klausimas 2-1c – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-501. Komiteto išvadas pateikia pranešėjas D. Jankauskas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis apsvarstė Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-501 ir, apsvarstęs Teisės departamento pastabą, komitetas nutarė nepritarti. Argumentas, pagrindžiantis šią nuomonę, yra tas, kad įstatymo projektas Nr. XP-704 nebuvo pateiktas Seimui svarstyti, Teisės departamentas savo pastaboje nurodė nuorodą į šį projektą. Papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadai komitetas pritarė ir komiteto sprendimas yra toks: pritarti komiteto, atsižvelgiant į Seimo nario J. Juozapaičio pasiūlymą, patobulintam įstatymo projektui. Seimo narys J. Juozapaitis siūlė įrašyti patikslinimą, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. Tai suteikia daugiau aiškumo nekeičiant, aišku, projekte siekiamų tikslų esmės.

Kiti Seimo narių pasiūlymai, kuriems pagrindinis komitetas nepritarė, manau, bus pateikti svarstant papunkčiui. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateikia P. Žeimys.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė įstatymo projektą Nr. XP-501(2). Nepritarė kolegų J. Veselkos, E. Klumbio, R. Ačo, R. Smetonos, Mazuronio, D. Barakausko ir V. Valkiūno pasiūlymui, pritarė Seimo nario J. Juozapaičio pasiūlymui, tai yra padaręs ir pagrindinis komitetas. Ir pasiūlė Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti 8 Seimo nariai. Pirmoji – V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, siūlau kai kam iš Seimo narių prisiminti, kokie jie buvo vieningi prieš penkerius metus, kai buvo sutarta, kad mūsų valstybė privalo pasirūpinti ir dabartiniais pensininkais, ir būsimaisiais pensininkais, ypač įvertinant esamą demografinę situaciją. Beje, vienas mano kolega Seimo narys, kuris vis mini mano pavardę, aš jo neminėsiu, aš tuomet nebuvau Seimo narė ir net vienu balsu negalėjau paremti Pensijų kaupimo įstatymo priėmimo, jis tuo metu buvo Seimo narys… Tuomet mes sutarėme dėl savanoriško dalyvavimo privačiuose kaupiamuosiuose pensijų fonduose. Apie 70 % Lietuvos dirbančiųjų pasirinko tokį kaupimą ir dalies lėšų senatvei atidėjimą. Taigi žmonės dabar savo senatvei kaupia dar gana neilgą laiko tarpą – tik ketverius metus. Noriu atkreipti dėmesį, kad, norint sukaupti tam tikrą sumą ir gauti pensiją iš „Sodros“ biudžeto, t. y. norint gauti viso dydžio pensiją, reikia turėti ne mažiau kaip 30 metų darbo stažą. Lygiai taip pat norint sukaupti tam tikrą sumą iš privačių pensijų fondų, tikrai reikia kaupti ilgesnį laikotarpį, o ne ketverius metus.

Labai gaila, kad mūsų reformai susidūrus su tam tikrais sunkumais, kurie apėmė globalųjį pasaulį, mes iš karto pasuojam ir sakom, kad reikia ją baigti, reikia daugiau nebevykdyti, nes ji niekam nereikalinga. Šiandien mūsų šalies Prezidentas, skaitydamas savo metinį pranešimą, kaip tik pabrėžė, kad trūksta politinės valios dėl sveikatos reformos, aukštojo mokslo reformos, teismų reformos. Tada man kyla natūralus klausimas – ar reikia tų reformų, nes juk didžiavomės, kad kadaise vieningai pritarėm tokiai kaupiamųjų pensijų reformai, ką darė ir kitos Centrinės ir Rytų Europos šalys, ir štai dabar mes sakom: ne, nereikia, viską išardykim, viską baikim, nes praėjo ketveri metai, tai nepasiteisino. Ar neatsitiks taip pat su kitomis reformomis, nes mes nemokam žvelgti į perspektyvą, turėti ilgalaikių strategijų ir žiūrėti, kokių rezultatų pasieksim ateityje.

Vyriausybei ir atitinkamoms ministerijoms – ir Finansų, ir Socialinės apsaugos ir darbo – aš labai norėčiau geranoriškai palinkėti daugiau bendradarbiauti su priežiūros institucijomis, kurios vykdo šių privačių fondų priežiūrą, daugiau bendradarbiauti su tų privačių fondų administracijomis, įsiklausyti ir pareikalauti kartu iš jų rezultato. Aš dabar matau, kad jokio šnekėjimosi nėra, vieni žiūri į vieną pusę, kiti žiūri į kitą pusę.

Aš negaliu pritarti pervedimo į privačius kaupiamuosius pensijų fondus tarifo sumažinimui. Ir tikrai ne dėl to, kad aš nesuprantu esamo sunkmečio. Suprantu, kad iš dviejų blogybių reikėtų rinktis mažesnę blogybę. Bet žinot, kas yra blogai? Prisiminkim, gruodžio mėnesį Vyriausybė ateina su įstatymo projektu ir sako: sumažinkim pervedimo lėšų tarifą į kaupiamuosius pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 %. Seimas pritarė, viskas gerai. Praeina trys mėnesiai, vėl ateina Vyriausybė ir sako: dovanokit, apsirikom, situacija blogesnė, negu tikėjomės, ir dabar sumažinsim dar vienu procentu. Kas galėtų paneigti, kad ateisit birželio mėnesį ir vėl sakysit: žinot, o dabar mes norėtume išvis nulinį tarifą turėti, nes, matot, situacija ir toliau blogėja, ir, matyt, vėl apkaltinsit socialdemokratus visais būtais ir nebūtais dalykais.

Mano mielieji kolegos, tai yra paprasčiausiai nesolidu. Turėtume iš karto apsispręsti, kaip elgiamės, o ne kas ketvirtį žlugdyti žmonių pasitikėjimą tam tikromis reformomis. Mano jaunasis kolega, frakcijos bičiulis, uždavė klausimą: tai pasakyk, Vilija, kiekgi čia sutaupys „Sodros“ biudžetas iš to, kad dar 1 % nubrauksime? Atsakau – nė kiek. „Sodros“ biudžetas nesutaupys nieko, nes pusei metų tas vienas procentas – tai 99 mln. Lt, bet jis bus skirtas ne iš „Sodros“ biudžeto, o iš Stabilizavimo fondo.

Ir labai norėčiau, mielieji kolegos, paprašyti, kad svarstant valstybės biudžetą tas daugiau kaip šimtas milijonų, jeigu bus pritarta pervedimo lėšų sumažinimui, būtų paliktas „Sodros“ biudžete, kaip ir buvo planuota, nes taip mes galėtume vykdyti įsipareigojimus laiku mokėti pensijas, motinystės ir tėvystės išmokas. Tikiuosi, kad tai bus išgirsta. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Šedžiaus nėra. Toliau – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, pavasaris – negalima nekalbėti, ypač kai tiek daug gerų pasiūlymų teikia dešinioji pusė. Tiesiog užveda, norisi neišeiti iš šios tribūnos. Ačiū jums, dešinieji, kad leidžiat mums pasakyti, ką mes manom apie jūsų teikiamus įstatymus.

Taigi, gerbiamieji kolegos, nemadinga kalbėti apie konstitucines nuostatas, apie teisėtus lūkesčius, todėl aš apie juos nekalbėsiu. Jų Lietuvoje šiandien niekas negali turėti – sunki situacija. Bet aš bandysiu padėti konservatoriams. Iš širdies noriu jums padėti ir pasikartosiu, kad toks mažinimas neišspręs sprendžiamos problemos. Neišspręs. Juk Vilija jums pasakė: 99 mln. eina netgi ne iš „Sodros“ biudžeto, o iš valstybės biudžeto. Sprendžiant pagal tai, ką mes čia darom, kokius įstatymus vieną po kito obliuojam ir metam į rinką, tai „Sodros“ biudžetas ir toliau nebus surenkamas. Todėl visiškai pritariu kai kurių mūsų kolegų teikiamam pasiūlymui. Na, nejuokinkime pasaulio ir duokime, kaip sako garsus dešinysis politikas, žinią pensijų fondų valdytojams, kad jie nieko nesitikėtų iš šitų pinigėlių, jie jų negaus, nes birželio mėnesį vėl bus ateita su vienu procentu. Todėl siūlau užkirsti iki nulio šiais metais, kitais metais. Sutvarkysime „Sodros“ biudžetą ir grįšime prie tolesnio pervedimo į pensijų fondus.

Juo labiau reikia gerbti mūsų Prezidentą; Ekscelencija šiandien iš šios tribūnos skaitė savo pranešimą. Gal jums priminti, kad jis jau vieną kartą vetavo jūsų mažinimą? Ar užmiršome? Ne pertraukos prašė, o vetavo tą įstatymą. Aš noriu jums padėti, na, nežaiskime. Tegul jau Prezidentas dar kartą vetuoja, bet jam nereikės tris kartus vetuoti po vieną procentą, jeigu dar mažinsime, ir viskas. Vieną kartą atmesime Prezidento veto, ir bus paprasčiau. Todėl nepritariu tokiam mažam mažinimui pervedant į pensijų fondus. Labai ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskutuoti kviečiamas V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolega A. Sysas teisingai akcentavo labai svarbų įvykį – tai Prezidento veto dėl šio pasiūlyto įstatymo pirmosios redakcijos. Kolega Jankauskai, aš ne tai, kad pavadinau rašliava. Aš tikėčiau, kad Teisės departamento argumentai būtų paneigti dalykiškai. Kai aš nematau išvadose oponavimo, kad štai Teisės departamento keliamos problemos yra sudėtingos, suprantame ir norime rasti motyvuotą atsakymą kodėl. Man to reikės, nes Konstituciniame Teisme teks nagrinėti šias problemas. Šiame kontekste vėl tas pats, Prezidentas, manau, turės vetuoti. Jeigu mes priimsime šį įstatymą tokiu pavidalu, koks dabar yra, mes iš tiesų turėsime Prezidento veto. Aš čia kreipiuosi į tuos kolegas, kuriems teisinės valstybės principas yra fundamentalus principas.

Žvilgtelkime į kitą aspektą: ar galima sumažinti skiriamus asignavimus į privačius pensijų fondus? Galima. Bet tik laikantis teisės reikalavimų. Šiuo atveju kodėl neiname tuo keliu, kad praneštume Lietuvos Respublikos piliečiams, ypač tiems, kurie dar nesudarė sutarčių, kad mes (…) šį lėšų skyrimą ir daugiau sutarčių naujiems piliečiams nebus tam tikrą laikotarpį – metus, dvejus, trejus, ir viskas būtų gerai.

Antra, mes kreipiamės į tuos piliečius, kurie sudarė sutartis su privačiais fondais, juk tai yra sutartys, kad jie, savanoriškai suprasdami situaciją… ir pranešame jiems, kad jie rizikuoja dėl pensijų fondų ekonominės, kitos situacijos ir perspektyvų, kad jie patys apsispręstų nutraukti sutartį ir sugrįžtų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą. Tai bus jų apsisprendimas. Taip pat pasakykime, kad toliau išeiti iš tos sistemos nebus galima, bet mes jiems garantuosime tą pensiją, kurią skiriame iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Patikėkite, tai yra mūsų Teisės departamento specialistų siūlomi būdai, bet Teisės departamento specialistai kažkodėl neklausomi. Aš nenoriu piktavališkai kalbėti, noriu atkreipti jūsų dėmesį. Pagaliau fundamentaliai. Jūs kaltinate V. Blinkevičiūtę ir buvusią koalicinę Vyriausybę iššvaisčius milijardą litų rezervo fondo. Jūs neteisingai kaltinate, reikia pasakyti visą tiesą.

Kylant kainoms, didėjant infliacijai ir ieškant galimybių, kaip išmokėti, padidinti pensijas, buvo priimtas sprendimas, ir taip pat buvo priimtas sprendimas padidinti socialinio draudimo tarifą. Bet rinkimai, ajajai, kas čia pasidarė, visi griebiamės už galvos.

Kolegos, fundamentaliai svarstykime šį klausimą šiandien ir dabar. Pamėginkime pažiūrėti, ar nebūtų galima… Vis tiek pelno mokesčio nesurenka. Sumažinkime įmonėms pelno mokestį. Pakvieskime jas sumažinti pelno mokestį pasakydami, kad padidinsime socialinio draudimo tarifą bent vienu punktu, kad mes galėtume matyti, dvejiems metams laikinai, kaip tą sunkmetį normaliai solidariai ištempti. Ir mes turėsime rimtą, fundamentalų šios problemos svarstymą. Aš nežinau, ar kolega D. Jankauskas girdi mano pasiūlymą. Svarstykime tarifo klausimą, diskutuokime. Nekaltinkime vieni kitų, nedarykime nekonstitucinių žingsnių.

Dabar aišku, kad Prezidentas vetuos, nes jis negali du kartus elgtis skirtingai. Jis nuosekliai turi elgtis: jeigu jis pirmą kartą vetavo, jis vetuos ir šį kartą, ir vėl mes turėsime tokią situaciją – ką daryti, gerbti valstybės teisinį principą, ar užsimerkti. Mano nuomone, gerbti, net karo sąlygomis Konstitucija galiojo demokratinėse valstybėse, ir niekas nedrįso jos laužyti.

Mano atsakymas labai paprastas. Kolegos, dar kartą lipame ant to paties grėblio ir nenorime matyti, kad galima kalbėti iš esmės, kaip svarstyti problemas, peržiūrint šią mokesčių politiką ir žiūrint, ar negalima „Sodros“ tarifo problemas kelti laikinai ir didinti taip, kaip buvo pasiūliusi V. Blinkevičiūtė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijose dalyvauti užsirašė V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, pensijų sistemos reformą mes darėme, nes supratome, kad toks valstybės valdymas, koks buvo prieš tai, nepateisins žmonių lūkesčių ir jie negalės sukaupti reikiamų pinigų savo senatvei. Sukūrėme reformą, ją paleidome, milijonas žmonių apsisprendė pasirinkti šį kelią ir įsitraukė į šią sistemą. Mes nesuteikiame jiems galimybės dabar pasirinkti, ar likti toje sistemoje, ar vis dėlto pasitraukti. Jie yra priversti dalyvauti ten ir investuoti, bet investuoti jau kitomis sąlygomis.

Ar tai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, apie kurį mes kalbėjome? Taip, pažeidžia, ir kiekvienas tai suprantame kuo puikiausiai, bet norime nuslėpti. Mes tikimės sulaukti Prezidento veto dar sykį, kad išgirstume tuos pačius argumentus, bet mes to neklausome. Kad Vyriausybė neturi fantazijos, mes matome. Kad (…) nuo ateities žmonių, kurie dar nejaučia, kurie negauna pinigų, irgi paprasčiausia. Mes elgiamės paprastai – atimame ir net nepažadame grąžinti.

Iš opozicijos girdėti ne vienas balsas, kad mes galime pasirinkti kitus variantus, kad mes galime svarstyti tai, atitinkamai informuoti žmones, sudaryti jiems galimybę pasitraukti iš šios sistemos. Mes taip pat sakome, kad galime padaryti ir kitaip. Mes galime svarstyti, kad atidedame mokėjimus į pensijų fondus, bet tuos pinigus jiems grąžinsime po tų metų, kai baigsis krizė. Yra įvairių variantų. Mes juos galime svarstyti, bet pasirenkame patį lengviausią ir teisiškai prieštaringiausią variantą. Aš nematau kito kelio – turbūt teks prisidėti ar pačiam imtis iniciatyvos kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad sudėliotų taškus. Turbūt kito kelio ir nėra. Vieną sykį turime pasakyti, kaip yra pagal Konstituciją.

Kas yra baisiau? Kad mes taip sukompromituosime ir kitas reformas. Negi mes ir dėl švietimo reformos, jeigu ją priimsime dabar, po kelerių metų pasakysime, kad pasikeitė situacija, todėl keičiame kursą? Gal blaškysimės taip kiekvienoje srityje? Jeigu to nori konservatoriai, jeigu to nori valdančioji dauguma, prašau. Aš manau, tai yra neteisingas kelias. Todėl šiam įstatymo projektui aš nepritarsiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauti kviečiamas E. Klumbys. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, be viso to, ką mes susitarėme, dar yra ir Seimo statutas. Mes sutarėme, kaip ir iki kiek vykdysime procedūrą, bet vienu klausimu Statutas sako labai griežtai: tam buvo skirtas laikas, po to yra laikas skirtas kitiems klausimams. Apie tai jokios informacijos nebuvo. Anksčiau (gailia, kad nėra Č. Juršėno) elgdavomės labai paprastai: baigėsi tam klausimui skirtas laikas ir darome pertrauką, iki kito posėdžio tuos dalykus tęsiam. Lieka gale laiko, tada galime sutarti, kad tai pratęsime po to, numatytu laiku, kai ateis jiems skirtos valandos, bus išklausyti kiti klausimai, gal sutaupysim. Dabar nuo pirmo iki paskutinio darbotvarkės klausimo darbotvarkėje parašytas ir Seimo patvirtintas jų svarstymo laikas yra melas. Ir taip jau kiek mėnesių ir kiek kadencijų? Laikas šią praktiką baigti. Ir tai yra posėdžio pirmininko rankose. Aš labai prašau, tegul dar vienas žmogus kalba ir darykime pertrauką dėl šių klausimų, natūralią, statutinę pertrauką, be jokių frakcijų, tam nieko nereikia, tiesiog Statutas taip liepia, svarstykime toliau einančius klausimus, o visą kitą pabaigsime, kai nutars valdyba. Gerbkime vieni kitus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už pasiūlymą. Kalba E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, prieš penkerius metus, kai buvo priimamas Pensijų įstatymo pakeitimas, nebuvo tos vienybės, gerbiamoji Vilija. Aš buvau vienas iš tų, kuris kategoriškai pasisakė prieš tokią vadinamąją pensijų reformą. Sakiau, kad tai yra apgavystė, kad iš to nieko gero nebus. Jau tada prieš penkerius metus aš kabėjau apie Čilės pavyzdį. Deja, apie tai nebuvo kalbama, buvo ignoruojamos priešingos nuomonės, vyko totalinis smegenų plovimas ir viešųjų ryšių akcija, kokia šviesi ateitis laukia mūsų pensininkų. Jau vien tai, kad tada, prieš penkerius metus, įstatyme nebuvo įrašyta nuostata leisti sugrįžti į „Sodrą“ nors vieną kartą, kai tai buvo siūloma, parodė, kam šis įstatymas, kam ši reforma buvo reikalinga.

Noriu priminti, o tiem, kurie nežino, pasakyti, kaip į tuos fondus darbdaviai varė darbuotojus. Varė taip, kad būdavo alternatyva: arba tu sudarai sutartį ir pervedi pinigus į privačius fondus, arba tu eini lauk iš darbo. Ką tai parodo? Tai parodo, kad ši pensijų reforma buvo naudinga tik bankams. Bankams, kurie suko tuos pinigus ir, viena vertus, naikino tų žmonių pinigus pensijų fonduose, o, kita vertus, jie užsidirbo daug pinigėlių.

Noriu priminti, iki kokio įžūlumo ne per seniausiai buvo einama, kad tų pensijų fondų atstovai viešai aiškino – ką jūs darote, kad jūs nepervedate tų pinigų į tuos fondus, kodėl jūs, valstybė, nesiskolinate iš mūsų tų pinigų? Jie gauna už 0 %, o valstybei nori skolinti už 10 %. Geras biznis. Štai kur yra visos šaknys.

Baigdamas noriu jums visiems priminti Čilės pavyzdį. 1973 m. po perversmo, kai į valdžią atėjo Augustas Pinočetas su kompanija, jie labai greitai pasiėmė amerikietišką pavyzdį ir įvedė pensijų fondus. Tai buvo, jeigu taip galima pasakyti, tas poligonas, kur vyko pensijų fondų apdirbimo ir įdiegimo sistema. Kodėl yra Čilės pavyzdys? Jau praėjo beveik 40 metų šios vadinamosios pensijų reformos. Kas išėjo? Tie žmonės, kurie pervedė pinigus į privačius pensijų fondus, šiandien gauna 20 % to, ką gauna tie žmonės, kurie nepervedė į pensijų fondus. Štai kur yra visas biznis. Aš sakau, kad reikia pervesti ne 2 %, o iš viso reikia uždaryti šį biznį ir neapgaudinėti žmonių, nes ši krizė nepadidins jų pinigėlių, kiekvieną dieną jų pervedami pinigai į šiuos fondus dega. Jie nieko negaus. Tą reikia labai aiškiai, labai skausmingai pasakyti ir daugiau neapgaudinėti tautos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Buvo pasiūlymas nutraukti diskusijas, bet manau, kad stojasi ministras R. Dagys. Ar jūs dalyvausite diskusijoje? (Balsai salėje) Buvo toks pasiūlymas laikui pasibaigus… Ar reikia balsuoti, ar sutinkate nutraukti? Balsuoti sutinkate? Prieštaraujančių nėra? Dar yra du užsirašę dalyvauti diskusijoje. Galime nutraukti? Neprieštaraujate? (Balsai salėje) Aš daviau teisę pasirinkti. Prašau, ministre. Baigiame, yra du žmonės, kurie dar užsirašę, tegul baigia diskusiją.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Č. Stankevičius.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kai dabar tribūnose nėra žiniasklaidos, mes galime pakalbėti apie pensijų fondų ateitį rimčiau, ne vien tik su būdinga retorika, vėl su skausmo ašaromis neaišku dėl ko. Iš tikrųjų susidarė tokia situacija, kad ekonominė krizė paveikė tuos esamus fondus, jų vertė nukrito. Tai yra akivaizdu, mes nežinome, kaip greitai jie atsigaus ir kokiu mastu atsigaus. Mes planavome, kad kaupiamoji sistema mums sudarys papildomą priedą prie pensijos, normaliu atveju greičiausiai tai būtų buvę. Bet dabar mums reikia gerai pagalvoti dėl jų ateities, koks priedas iš jų gali išaugti ir kaip jie toliau turėtų būti plėtojami. Dabar, mūsų skaičiavimais, tas prieaugis būtų labai nedidelis, net ir tuo idealiu atveju, jeigu viskas grįžtų į savo vietas. Todėl mes artimiausiu metu pateiksime įvairių skaičiavimų, įvairių scenarijų, kaip būtų galima spręsti tiek „Sodros“, tiek kaupiamųjų fondų ateities klausimus. Mūsų laukia didelės diskusijos, vieną kartą mes turėtume labai gerai apsvarstyti jų visą ateitį ir spręsti tuos dalykus. Kai kurias diskusijas siūlau nukelti šiek tiek į ateitį, bet dabar mes sprendžiame labai konkrečius dalykus, susijusius su mūsų sistemos subalansavimu. Tas sumažinimas nuo 3 % iki 2 % nėra mirtis fondams, kaip čia mėginama sakyti. Tai yra tokie patys lūkesčių pažeidimai, kai mes mažiname kitas išmokas – nedarbo išmokas (tokios pačios), atlyginimus ir visa kita. Tie patys lūkesčiai, tie patys lūkesčiai, yra grindžiami krizės buvimu.

Kai viena Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą nemokėti dirbantiems pensininkams, tai Konstitucinis Teismas išaiškino ir tą naštą mes turime dar iki šiol 290 mln. dėl to sprendimo tų žmonių, kurie prieš tai kalbėjo, tą naštą jaučiam. Bet ten buvo Konstitucinio Teismo sprendime aiškiai pasakyta: „Krizės sąlygomis galima priimti tokius sprendimus.“ Mes siūlome tiems dvejiems metams tą sprendimą priimti, ir fondai išliks, ir galbūt pažiūrėsime toliau perspektyvoje, kaip diskutuosime. Yra pasiūlymų sumažinti galbūt iki nulio ir kompensuoti tuos praradimus ir panašiai, visokių girdėjome. Visa tai yra svarstytina, nes reikia suprasti, kad yra vėl to paties „Sodros“ biudžeto išlaidos. Jeigu mes nenorime paliesti kitų dalykų, tai mes turime suprasti, kad ši išmoka sunkmečiu yra turbūt mažiausiai pavojinga visiems, kuriems mes galėtume sumažinti, nes kitaip mes turėsime lįsti į pensijų sistemą, į motinystės išmokas, nes kitokių rezervų mes čia vargu ar kurs nors rasime.

Tie pinigai, kurie dabar investuojami į fondus, deja, jie išplaukia iš Lietuvos. Čia yra mano didelis priekaištas tiems fondams, kurie yra prisižadėję, kad jie investuos į valstybinius popierius. Deja, neinvestavo. Lygiai taip pat kaip buvo prisižadėję, kad jie sumažins administracines išlaidas. Deja, nesumažino. Lygiai taip pat kaip jie prisižadėjo, kad investuos į visuomenės informavimo kampaniją, aiškindama, kokiu būdu, kaip jie planuoja atgauti tuos praradimus, kurie dabar susidarė, kada atsistatys, kad žmonės žinotų aiškią savo investicijų prasmę. Deja, nepadarė. Triukšmas tiktai tuo metu, kai mes priimame. Juk šiaip verslas turėtų rūpintis savo verslu, reklamuoti savo prekę, bet jie šito nepadarė. Tikrai čia investiciniai fondai turi prisiimti dalį kaltės. Bet iš kitos pusės, tai yra tas žingsnis, kurį mes siūlome ir jis tikrai yra minimalus ir būtinas siekiant subalansuoti tuos srautus, kitaip mes tiesiog neturime kitų rezervų. Taigi siūlau labai atsakingai visiems pasverti ir suprasti, kad mes darome tokius žingsnius, kurie turi turėti ilgalaikį tvarumą, ir apsispręsti dėl tos mūsų pensijų sistemos ateities, nes mes kalbame apie ilgo laiko prognozę, todėl viską daryti labai atsakingai, pamatuotai, balansuotai, be kraštutinumų. Aš siūlyčiau visiems taip ir elgtis, tikiuosi, kad Seimas išlaikys šitą egzaminą.

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Dėkoju. Seimo nariui A. Melianui atsisakius žodžio visi Seimo nariai pasisakė. Šio klausimo svarstymas bus baigiamas kitame Seimo posėdyje, dėl to Seimas jau yra nusprendęs.

Kitas šios dienos darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Prašau? Darbotvarkės 2-1d klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-502(2). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis apsvarstė jau minėtą įstatymo projektą Nr. XIP-502. Įvertinęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, komitetas visoms joms pritarė. Taip pat ir Biudžeto ir finansų komitetui kaip papildomam, kuris siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, taip pat pritariam. Komitetas priėmė tokį sprendimą – pritarti komiteto patobulintam pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas įstatymo projektui.

Pasiūlymų galbūt aš visų ir neskaitysiu, kuriuos komitetas, įvertindamas Teisės departamento pastabas, suformulavo. Tiesiog priminsiu kolegoms, kad šio įstatymo projekto tikslas yra aiškiau apibrėžti tuos atvejus, jeigu įstatymai keičia, dėl ko mes ką tik diskutavome, valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių ir atskaitymų į kaupiamuosius pensijų fondus įmokos tarifus, tai kaip apskaičiuojama yra pensija, įvertinant pasikeitusius dydžius. Šis įstatymas tuos dalykus aiškiai reglamentuoja, nustato formulę ir tvarką, kaip pagal tą formulę turi būti apskaičiuota. Kaip jau minėjau, komiteto sprendimas buvo priimtas, o balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 1 ir susilaikė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pateiks P. Žeimys.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, po įstatymo projekto Nr. XIP-502(2) svarstymo Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, patobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Užsirašiusių kalbėti nėra. Šiam įstatymui taip pat galioja Seimo sprendimas dėl pertraukos, todėl jo svarstymo pabaiga bus kitame posėdyje, jo darbotvarkėje šis klausimas bus numatytas.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-521(2) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-521(2). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kurį Seimas buvo paskyręs pagrindiniu komitetu, apsvarstė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-521(2). Įvertinęs ir diskutavęs dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų vienai iš jų pritarė, kitai apsisprendė nepritarti, t. y. kad siūloma formuluotė „paeiliui ištarnautų penkerių tarnybos metų“ leistų pareigūnui ar kariui pačiam nurodyti penkerių jam palankiausių metų laikotarpį, neįtvirtinus tokios nuostatos, gali prireikti peržiūrėti visą kario ar pareigūno tarnybos laikotarpio archyvą, ieškant palankiausių penkerių metų. Komiteto nuomone, tai gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pasiūlymų, pastabų iš kitų institucijų ar įstaigų negauta. Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadai Socialinių reikalų ir darbo komitetas taip pat pritarė ir komiteto sprendimas yra pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą komiteto patobulintam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo Biudžeto ir finansų komiteto vardu P. Žeimys.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, įstatymo projektas Nr. XIP-521(2) buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete. Komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir patobulinti jį atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pareikštas pastabas.

PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijose yra užsirašę kalbėti trys Seimo nariai. Pirmasis V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, kai buvo svarstomas ankstesnis įstatymo projektas, tiesiog dėl to, kad ir ką pasakytume diskusijose, vargu ar į tai bus atsižvelgiama, nutarėme nekalbėti, o tiktai konstatuoti, kad ta pasiūlyta techninė formulė, kuri ten dabar įvedama, išties labai paini. Tų tarifų kaitaliojimo problema tikrai reikalaus ir naujų programų, ir sudėtingų dalykų, ir nežinia, kuo ten viskas baigsis.

Dabar kalbant apie šią idėją, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimą, išties vargu ar reikalinga tokia pataisa, ar ne geriau būtų kalbėti apie tai, kad pareigūnai neišeitų per anksti į pensiją, o, priešingai, juos būtų galima pakviesti ilgiau tarnauti, likti tarnyboje ir neįvesti tokios situacijos, kuri pastatytų juos į gana sudėtingą apsisprendimo kelią. Todėl, trumpindamas laiką, manau, kad iki svarstymo arba priėmimo turėtume paieškoti dar geresnių formulių, negu dabar šis kompromisas yra pasiūlytas. Ačiū.

PIRMININKAS. Žodis suteikiamas Seimo nariui S. Pečeliūnui.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš pabaigsiu tais žodžiais, kuriais ką tik kolega signataras V. P. Andriukaitis pasakė, kad dar turėtume paieškoti formulių.

Drįstu jums priminti, kad prieš kelias dienas jūs tų formulių siūlymus išmetėte į šiukšlyną. Ir dar džiugiau konstatuoti, balsavimo lentelę jūs matėte, kad tai padarėte nesiklausydami, ką sakiau, kuriose vietose galima rasti kompromisus, kad tie siūlymai yra suderinti su pareigūnų profsąjungom.

Apsukom ratą ir kur šiandien esame? Tie patys pasiūlymai buvo pateikti Ministrui Pirmininkui, jis sudarė darbo grupę, su tom pačiom profsąjungom dabar svarsto tuos pačius pasiūlymus, kuriuos galėjome komitetuose svarstyti, taupydami laiką. Pareigūnai skambina, dėkoja už iniciatyvą ir klausia, ar mums jau eiti dabar į pensiją, ar dar ko nors tikėtis? Tai vyksta šiandien. O jūs tarpusavyje dabar kalbėkite, neklausykite, ką aš kalbu, kol jums nepradės skambinti pareigūnai ir klausti, ar jiems jau eiti į pensiją. Ir kai išeis į pensiją visi tie, kuriems yra sukakę 20 metų, kurie turi daug patirties, išmanymo ir supratimo, reikės ieškoti naujų, mažiausiai 5 metus juos mokyti, dar po to 5 metus jie dirbs, įgydami tos reikalingos patirties, ir tik maždaug po 10 metų galėsite jais visiškai pasikliauti visose situacijose. Tai ateityje kainuos ne tuos kelis litus, kurių šiandien net nebūtų reikėję, tai būtų valstybės įsipareigojimas. Kai visos krizės pasibaigs, tikiuosi, ekonomika pradės augti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, štai tada būtų prireikę šiek tiek tų pinigėlių. Tuos pasvertus, tiksliai suskaičiuotus ir pagal laiką, ir pagal galimybes siūlymus, aš tikiuosi, jeigu ne iš manęs, gal per profsąjungų spaudimą Vyriausybė išgirs ir prie šito klausimo, nors čia mes dabar svarstome visokiom skubom, anksčiau ar vėliau reikės grįžti dar kartą, gal truputį kitokiu leksiniu pavidalu, bet praktiškai prie panašių dalykų, kuriuos prieš kelias dienas beveik bendru sutarimu išmetėte į šiukšlyną. Linkiu ateity šitaip nesielgti ir prieš balsuojant galvoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis kalbės P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes prieš tai nagrinėjome vieną fenomeną. Man atrodo, yra liberalizmo „išmislas“ tie vadinamieji privatūs fondai, kur privaloma tvarka pervedami pinigai. Kalba ne apie tai, bet aš noriu priminti. Tai dar vienas fenomenas. Koks čia fenomenas? 18 metų žmogus gali įsidarbinti policijoje, išdirba 15 metų, išeina į pensiją. Pensija jam mokama iki gyvos galvos. Ne tik „Sodros“, senatvės pensija, bet mokama dar ir valstybinė pensija. Iš tikrųjų labai gerai gyvename. Sako, pinigų nėra. Iš kur bus tų pinigų? Kodėl dabar gydytojams, mokytojams, kitų profesijų darbuotojams nėra tokių privilegijų? Burbuliuoja, kad miniu be reikalo liberalų vardą. Tik Dievo vardo be reikalo negalima minėti, o liberalų vardą gali minėti kada nori. Niekur neparašyta, kad liberalų vardo negalima minėti be reikalo, todėl man nepriekaištaukite, ponai liberalai. (Triukšmas salėje)

Aš manau, kad dabar valdančioji dauguma turi surasti politinės valios iš tikrųjų įvesti čia tvarką. Kodėl dabar, 15 metų išdirbęs statutiniu pareigūnu, turi teisę išeiti į pensiją? Kodėl? Jeigu ten yra jau taip sunku, aš sutikčiau, kad galbūt iš operatyvinės dalies, kur reikalingas fizinis pasirengimas… Ir tai diskutuotinas dalykas, ar 33 metų vyras iš tikrųjų jau negali toliau dirbti. Žiūrėkite, 33 metų ar kiek V. Alekna – dar pasaulio čempionas. Tikrai, jėgų žydėjime jie išeina į pensiją. Kokia čia sistema?

Aš manau, tie iš policijos, ypač sovietmečio, kurie gerai dirbo, gerai trėmė politinius kalinius į Sibirą, gerai prižiūrėjo, gauna valstybines pensijas, o tie, kurie buvo ištremti, gauna po porą šimtų, pusantro šimto litų. O tai mes sukūrėme nepriklausomybę, o tai nepriklausoma valstybė! Ar ne gėda mums žiūrėti į politinius kalinius? Jiems pinigų nėra. Biudžete nėra pinigų tiems visiems senukams, iškankintiems Sibire, o šitie jauni vyrai – tūkstančiais, jų atlyginimai – tūkstančiai litų, po to išeina į saugos tarnybas. Jaunas 30 metų vyras išeina į saugos tarnybą, saugos tarnyboje vėl dirba, gauna kelis tūkstančius litų ir taip sau puikiai gyvena.

Aš siūlyčiau šitai įstatymo pataisai nepritarti, daryti pertrauką ir iš esmės peržiūrėti šitų statutinių pareigūnų pensijas, ypač valstybines pensijas. Valstybinės pensijos principas yra tas, kad žmogus pasižymėjo savo srityje, ypač gerai atliko darbą ir dėl to jam skiriama valstybinė pensija. O čia ne visiems. Kodėl jiems visiems skiriamos valstybinės pensijos? Atsakykite man jūs į klausimą, specialistai. Aš nesuvokiu šitų dalykų, kodėl taip, kodėl atsiranda privilegijuota kasta.

PIRMININKAS. Kalbėjo visi užsirašiusieji. Kadangi pataisų įstatymo projekto straipsniams nėra pateikta, Seimas gali spręsti dėl pritarimo ar nepritarimo šiam įstatymo projektui po svarstymo. Kalbėti prieš yra užsirašęs Seimo narys V. P. Andriukaitis. Nėra salėje. Už užsirašiusių kalbėti sąraše nėra. Ar galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja. Reikalaujama balsuoti. Skelbiu balsavimą dėl Seimo pritarimo po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-521. Kas už, balsuoja už, kas laikosi kitokios nuomonės, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 48, prieš nėra, susilaikė 24. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIP-516(2) (svarstymas) (taikoma skubos tvarka)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIP-516(2). Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu – R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Vyriausybė pritarė Lietuvos kvotos didinimui Tarptautiniame valiutos fonde. Šita kvotos didinimo procedūra arba projektas yra įgyvendinamas nuo 2006 m., kadangi tada prasidėjo Tarptautinio valiutos fondo kvotų ir balsų reforma. Tikslas – Valiutos fondo valstybių narių santykinės pozicijos pasaulio ekonomikoje, patikslinti pozicijas, tai sustiprintų besivystančių valstybių atstovavimą šiame fonde. Ši kvota yra didinama 39,7 mln. specialiųjų skolinimosi teisių. Iki tol Lietuva turėjo 144,2 mln. specialiųjų skolinimosi teisių, dabar didinama, kaip jau minėjau, 39,7 mln. specialiųjų skolinimosi teisių. Žodžiu, tai nedidina valstybės skolos ir būtų galimybė Lietuvai susikurti geresnes skolinimosi galimybes. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį Vyriausybės pasiūlymą. Priimtas sprendimas pritarti Vyriausybės iniciatyvai padidinti Lietuvos kvotą Tarptautiniame valiutos fonde, kitų pasiūlymų nebuvo gauta, o pritarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti yra užsirašiusi viena Seimo narė B. Vėsaitė. Kviečiame ją į tribūną.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš esmės pritariu kvotos padidinimui apie 40 mln. SST ir noriu pasakyti, kad ar anksčiau, ar vėliau – vis tiek turbūt Lietuvai derėtų skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, nes dabar tas mažas paskolas, kuriomis giriasi Vyriausybė, ar žinote, už kiek skolinasi iš bankų? Už 8 % palūkanų. O čia būtų lengvatinio kredito linijos „EuroLiboras“ plius 0,5 %. Tai pasakykite, ar mums tada reikėtų mažinti atlyginimus, ar reikėtų iš tiesų? Mes tada galėtume suaktyvinti verslą, nes atlaisvintume lėšas ir nemažindami investicijų. Dabar valstybė, būdama didžiausiu užsakovu verslui, mažina biudžetą dar 1 mlrd. Lt. Tai kur mes nueisime? Tiesą sakant, Vyriausybė pati varo save į kampą, ir šiandien aš matau didžiausią deficitą, tai yra sveiko proto deficitą valdančiojoje koalicijoje. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Daugiau užsirašiusių kalbėti diskusijose nėra. Dabar spręsime dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo. Užsirašiusių kalbėti nei už, nei prieš nėra. Ar galime pritarti įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.

2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-506(2) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-4 – 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-506(2). Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė pateikė 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siūloma tikslinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamas ir išlaidas, jas mažinant 298 mln. Noriu priminti, kad per šių metų I ketvirtį Privalomojo sveikatos draudimo fondas nesurinko, negavo 85 mln. Lt. Todėl būtina pritarti įstatymo projektui tam, kad Sveikatos ministerija, Ligonių kasa peržiūrėtų išlaidų eilutes ir atitinkamai pakoreguotų sutartis su gydymo įstaigomis. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam. 4 balsavo už, 3 – prieš, 1 susilaikė.

Buvo gauta Teisės departamento pastaba, jai pritarėme. O po posėdžio buvo registruotas ir kolegos Seimo nario J. Olekos siūlymas. Siūlymas yra geras, bet vėlgi, suvokdamas esamą situaciją valstybėje ir tai, kad ta ekonominė situacija negali nepaliesti ir Privalomojo sveikatos fondo biudžeto, tai pataisai komitetas nepritarė: 1 – už, 7 – prieš ir 2 susilaikė. Siūlau pritarti po svarstymo ir atkreipiu dėmesį, kad būtų labai gerai, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas kuo anksčiau, nes jeigu tikslinsime išlaidas nuo gegužės 1 d., tai ta našta metams pasiskirstys tolygiau ir sutartyse bus siūloma sumažinti … Vėliau tas procentas bus didesnis.

PIRMININKAS. Ačiū, komiteto… Diskusijose dalyvauti yra užsirašę keturi Seimo nariai. Į tribūną kviečiama Seimo narė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, valdančioji koalicija sako, kad nemažins gydytojų atlyginimo. Iš tiesų tai netiesa. Netiesa, nes Sveikatos draudimo fondą nuo 70 iki 78 % kaip tik ir sudaro gydytojų, slaugytojų ir viso kito medicinos personalo atlyginimai. Pridėkite dar pridėtinės vertės mokesčio didėjimą kompensuojamiesiems vaistams. Pridėkite dar šildymo nekompensavimą nuo rugsėjo 1 d., ką turbūt visi pamiršome. Ir tada kur taupyti ligoninėms? Be abejo, bus mažinamas gydytojų atlyginimas, jau dabar tai yra daroma ir nereikia apgaudinėti žmonių. Todėl aš nepritariu ir manau, kad negalima pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip matome, nepamatuota mokesčių politika atvedė prie to, kad ne tik nesurenkamas valstybės biudžetas, bet kenčia ir „Sodros“ biudžetas, taip pat ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas. Sveikatos sektoriuje kyla nemaža grėsmė, kad mūsų kolegos, gerai parengti medikai, turintys profesinę patirtį ir sugebėjimus, negalės suteikti visų paslaugų. Viena vertus, tai labai piktina valdančiuosius ir turbūt Sveikatos ministerijos vadovus, tas natūralu, nes jų yra nemaža atsakomybė. Kita vertus, mes negalime meluoti Lietuvos žmonėms, kad jiems visos paslaugos bus suteiktos, nenukenčiant ir mūsų sveikatos sektoriaus darbuotojams. Mano kolegė paminėjo, iš tikrųjų negalima sutaupyti, jeigu tavo atliekamas darbas įkainuojamas mažiau ir už jį nesumokama visa suma. Medikai turi imtis tam tikrų priemonių, mes girdėjome tam tikrus pasiūlymus dėl planinių operacijų atidėjimo ir panašių dalykų, nes kitaip mūsų gydymo įstaigos, tiek valstybinės, tiek savivaldybių, tiek privačios, įsiskolina kitų paslaugų teikėjams.

Todėl manau, kad mes negalime lengva ranka pasakę, kad yra tam tikrų sunkumų su mokesčių surinkimu, tam tikra dalimi nubraukiame ir nuo sveikatos sektoriaus paslaugų. Nes paprastai tokiais momentais, kai padidėja socialinė įtampa, padidėja ir pacientų srautai. Tiesiog pablogėja dalies pacientų savijauta dėl psichologinės įtampos. Žmogui praradus darbą, žmogui nesugebant sugrąžinti iš banko paimtą paskolą. Dar gerai, kai medikai gali padėti. mes turime ir liūdnų pasekmių, tragiškų pasekmių, kai žmonės dėl tokios psichologinės įtampos pasirenka mirtį, o ne gyvenimą.

Todėl tiesiog kviečiu kolegas, kurie dabar skaičiuoja finansines eilutes, pagalvoti ir paieškoti bent kokio nors tarpinio varianto. Ir jeigu kolegos yra suskaičiavę, kad įplaukos iš besidraudžiančių ar kitų tam tikra dalimi mažėja, tai aš siūlau savo pataisą, kuri bent garantuotų valstybės įmokas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, kurios sudaro 20 mln. litų. Galbūt tai neišgelbės viso privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bet bent keleto procentų palaikymas to privalomojo sveikatos biudžeto padės išspręsti vieną ar kitą problemą, kuri susidaro sveikatos sektoriuje. Jeigu palyginsime 300 mln., kuriais siūlo mažinti dabar teikiamas projektas, tai 20 mln. sudarytų mažiau nei 10 % ir būtų bent šiokia tokia amortizacija apmokant už vienas ar kitas sveikatos sektoriaus paslaugas.

Tikrai labai nuoširdžiai kviečiu, aš tą teikiau ir komitetas, žinau, svarstė, buvo ir palaikančių, buvo ir susilaikančių, taigi norėčiau, kad čia, plenarinių posėdžių salėje, mes, kolegos, dar kartą apie tai pagalvotume ir galbūt nors maža dalimi prisidėtume prie to, kad tas Privalomojo sveikatos fondo mažėjimas nebūtų toks drastiškas, koks yra dabar teikiamas kolegos A. Matulo pristatytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kalbėti kviečiamas Seimo narys V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad Sveikatos reikalų komitetas Seime turėtų būti opozicijoje Vyriausybės siūlomai iniciatyvai sumažinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas. Ir galima šypsotis ar ne, bet šiuo atveju yra tam tikros minimalios sąlygos, kurių peržengti bet kurios krizės akivaizdoje negalima. Dėl J. Oleko pasiūlymo, aš manau, mes balsuosime ir jis tiesiog kyla iš realios padėties. Bet aš norėčiau, kolegos, priminti stenogramas ir atkreipti jūsų, ypač kolegos A. Matulo, dėmesį. Kai aš klausiau kolegos A. Matulo diskutuojant ir svarstant biudžeto projektą, ar išties pakaks lėšų, kolegos A. Matulo atsakymas buvo toks tvirtas, kad šiandien aš jo vietoje net neičiau į tribūną, raudonuočiau iš gėdos arba turėčiau atsisakyti tų pasakytų žodžių. Stenogramos yra, kolegos. Čia net gintis nėra ko. Negalima per keturis mėnesius nematyti tų problemų, juo labiau kad teigiame, kad tas siūlomas būdas, kuris buvo priimtas, neduos deramų vaisių.

Dabar pasižiūrėkime į eilutes. Juk, kolegos, kaip tik dėl to atseit išplėtėme socialinę bazę, keitėme mokesčius, didinome atskaitymus į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą ir tikėjomės geresnio surinkimo. Žvilgtelkime į eilutes, į pirmą, antrą, trečią, ketvirtą eilutes ir atsakykime sau į klausimą: davė rezultatą ar ne?

Taip pat būtų malonu pamatyti konkrečiais skaičiais, kaip kito per tris mėnesius mūsų ūkio dinamika. Kodėl mes negalime surinkti to, ko, atseit, mokesčių reformos autoriai tikėjosi. Užuot kardinaliai atsakę į klausimą, taisome padarytas mokestines klaidas ar ne, sutariame, kad nematome šitos problemos, apsimetame, kad jos nėra, net nepasižiūrime į tuos statistinius skaičius, kurie verstų pagalvoti, kad išties padaryta per didelė klaida, reikia pamėginti atitaisyti. Bet nutarėme taip: Vyriausybė atnešė dabar sumažinimą – pritariame. Po dviejų mėnesių, birželio mėnesį, ateis dar su sumažinimu – pritarsime. O kaipgi kitaip? Mat valdžioje esame.

Bet, kolegos, žvilgtelkime į tuos sprendimus, kurie buvo padaryti. Tai veikia jie ar neveikia? Atsakymas: neveikia. Vadinasi, atsakymą reikia keisti, tuo tarpu ne keičiame, o mažiname. Kolega J. Olekas kalbėjo apie mažinimo pasekmes visam sveikatos sektoriui. Negana to, kad dar metam sveikatos darbuotojams kaltinimus dėl to, kad jie fiktyviai nedarbingumo lapelius išdavinėja, tai dar mes juos mėginame pastimuliuoti štai šitokia galimybe padovanoti jiems biudžeto perspektyvą.

Taigi aš, kolegos, remiu J. Oleko pataisą ir manau, kad už ją reikės balsuoti. Kita vertus, dar kartą noriu sugrąžinti Seimą į tas diskusijas, kurios vyko gruodžio mėnesį. Ypač apeliuoju į tuos kolegas, kurie gali kritiškai pasverti savo balsavimus tuo metu, kai prognozavome rodiklius. Aš noriu kalbėti apie tų rodiklių trijų mėnesių apimtis, kurios įtikinamai parodo Lietuvos nacionalinį variantą visų kitų valstybių palyginimo atžvilgiu. Tada pamatysite, kad išties šis galvosūkis nemenkas, kad reikia sugrįžti prie kardinalių sprendimų ir ištaisyti buvusias klaidas.

PIRMININKAS. Kalbėti kviečiamas Seimo narys Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt labai keista, kad aš išėjau kalbėti apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo, o ne apie visą valstybės biudžetą. Kalbu todėl, kad keletą dienų sirgau, ir kadangi, kiek suprantu, dabartinė valdančioji dauguma nebemoka už pirmąsias penkias dienas, tai privalu eiti į darbą, nors ir esi pusiau pasveikęs. Kas tai yra 300 mln. litų, kurie yra numatyti mažinti Privalomojo sveikatos draudimo fonde, ir kodėl taip yra atsitikę? Šiandien mes visą dieną diskutuojame, kalbame ir, kiek aš supratau, ta mūsų kalba ir vėl yra tuščia, nes daugumai atrodo, kad opozicijos siūlymai yra tik noras pasipuikuoti arba, kaip jūs sakote, kalbėti visiškai ne tai, kokia yra realybė. Tikrai labai keista, kai tokia didžiulė suirutė, bet šiandien premjeras beveik visą dieną balsuoja labai sėkmingai, labai tvarkingai kartu su visa dauguma, nors, mano supratimu, reikėtų vėl grįžti prie tų problemų, apie kurias mes kalbėjome anksčiau.

Praeitą kartą finansų ministras čia mums pasiūlė pasiskaityti tarptautinę spaudą ir kokia yra situacija kitose valstybėse. Pacituosiu du pavyzdžius: „Prancūzija mažina mokestį uždirbantiems mažas pajamas. Finansų ministerija pranešė, kad mažins pajamų mokestį mažiausiai uždirbantiems gyventojams ir tikimasi taip 1,1 mlrd. eurų atsilaisvinusia suma pagyvinti Prancūzijos ekonomiką ir paskatinti vartojimą.“ Dar griežčiau elgiasi Ispanijos premjeras – labai patyrusį ekonomikos ministrą Pedrą Solbesą, tvirtinusį, kad numatyti daugiau išlaidų negalima, jis paprasčiausiai atleido iš pareigų. Ir daugiau yra panašių pavyzdžių, kur, mano supratimu, reikėtų pradėti kalbėti, o kas bus toliau. 300 mln. Lt. Tai paprasčiausiai yra mažinamos išlaidos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, iš kurių tam tikra dalis bus skiriama atlyginimams. Taip pat mažinamos išlaidos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimui, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui – 15 mln., 38 mln. – sveikatos programoms finansuoti ir daugeliui kitų išlaidų.

Mielieji kolegos, manau, iš tikrųjų atėjo laikas pradėti galvoti, kaip reikėtų mums padidinti surinkimą, ir kalbėti galbūt iš kitos pusės. Labai keista, kai Sveikatos apsaugos komiteto pirmininkas ragina kuo greičiau priimti šiandien šitą sprendimą, nes jeigu mes jo nepriimsime, tai atitinkamas procentas bus didesnis ateityje. Manau, tai yra netiesa.

Mano supratimu, reikėtų pradėti galvoti apie tai, ką mes ir anksčiau siūlėme, ir įsiklausyti į mūsų opozicijos pasiūlymus: dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų kai kur sugrąžinimo, dėl pajamų mokesčio diferenciacijos, dėl daugelio kitų dalykų, kurių aš šiandien nenoriu kartoti. Tikrai siūlau nepriimti tų sprendimų, kurie yra labai labai žalingi. Šiandien kai kurios ligoninės nebeturi lėšų sumokėti ir nebepriima ligonių iš įvairių regionų. Ligoniai siuntinėjami iš vienos ligoninės į kitą, niekas nebekalba apie paslaugų kokybę. Kalbama, netgi ir šioje biudžeto dalyje, apie biudžeto subalansavimą. Tai yra klaidingas kelias. Jis veda į niekur.

Netgi ir dabartinė pretendentė į prezidentus gerbiamoji D. Grybauskaitė šiandien labai aiškiai pasakė: yra padarytos dvi didžiausios klaidos – padidinti mokesčiai smulkiam ir vidutiniam verslui, visiškai be jokios logikos padidinti akcizai ir supainiota visa mokestinė sistema. Padarę tris klaidas, nors ketvirta priemonė ir bus teisinga, vis tiek negalėsime atkurti to, kas yra padaryta.

Todėl siūlau nebeiti šiuo keliu, tik sistemiškai pradėti galvoti, kaip sugrįžti į tą situaciją, kurią taiko visos kitos valstybės. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Visi, pageidavę dalyvauti diskusijose, savo kalbas jau pasakė. Kadangi yra pateikta Seimo nario J. Oleko pataisa įstatymo 2 straipsniui, jai komitetas nepritarė, mes turėsime nuspręsti dėl jos svarstymo. Todėl kviečiu komiteto pirmininką A. Matulą dar kartą grįžti į Seimo tribūną. Ir prašyčiau Seimo narį J. Oleką pateikti savo pataisą, po to spręsime, ar ją galima svarstyti.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau padidinti valstybės biudžeto įmokas 21,5 mln. Lt, t. y. atkurti tą dydį įmokos, kuris buvo numatytas svarstant šių metų biudžetą. Aš siūlau nors iš dalies kompensuoti kolegų pasiūlytą mažinimą, nes gana sudėtinga sveikatos apsaugos sistemos situacija. Kaip žinome, be biudžeto surinkimo, dar padidintas pridėtinės vertės mokestis vaistams, kurį turi sumokėti gydymo įstaigos. Toks pat pridėtinės vertės mokesčio padidėjimas nuo liepos 1 d. gresia ir kompensuojamiems vaistams. Todėl toks 300 mln. mažėjimas sukelia didelę įtampą sveikatos sektoriuje ir iš esmės reikalauja neteikti dalies būtinų sveikatos paslaugų.

Todėl siekdamas nors iš dalies kompensuoti įtampą, kuri pastaruoju metu kilo mūsų sveikatos sistemoje, aš prašau jus, kolegos, palaikyti dalinį pasiūlymą mažiau nei 10 % bandyti šiek tiek sušvelninti sveikatos sektoriaus finansavimo mažėjimą. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Ačiū. Vadovaudamasis Statuto 151 straipsnio 3 dalimi, turiu atsiklausti, ar yra bent 10 Seimo narių, kurie remia šią pataisą, kad ją galėtume svarstyti? (Balsai salėje) Matau daugiau negu 10 Seimo narių, pakėlusių rankas paremti šią pataisą. Komiteto pirmininkas išdėstys komiteto argumentus, dėl ko šiai pataisai nebuvo pritarta.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro labai paprasta užregistruoti pasiūlymą iš biudžeto padidinti finansavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondui ne 21 mln., bet 211 mln. Tai yra labai paprasta. Bet kiek valstybės biudžetas neteko pajamų, jūs irgi žinot.

Aš suprantu kolegą J. Oleką ir tikrai palaikau, viską darysim, kad gerėjant ekonomikai į Privalomojo sveikatos draudimo fondą būtų skirta kuo daugiau pinigų, kad pagaliau pajudėtų reforma, kurios jūs aštuonerius metus valdydami iš esmės nevykdėte, Sveikatos apsaugos ministerija, nepriėmėte būtiniausių sprendimų.

Todėl komitetas, atsižvelgęs į visus argumentus ir susidariusią ekonominę situaciją valstybėje, jūsų siūlymui, deja, nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Pritarimą pataisai nori išreikšti Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Laukiu, kada kolega A. Matulas atsisės ir atkreips dėmesį. Jo replika apie 8 metus nedarytas reformas išties yra įspūdinga. Bet, kolega Matulai, per dvi savaites pridaryta tiek reformų, kad jas teks srėbti dar mažiausiai 12 metų. Tai čia tiesiog kaip šaukia, taip ataidi.

O jeigu kalbėtume dabar kolegos A. Matulo žodžiais, pasakytais gruodžio mėnesį, tai reikėtų tvirtai pasakyti: taip, kolega A. Matulas remia J. Oleko pasiūlymą, nes buvo davęs tvirtą pažadą, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas šiais metais bus įvykdytas ir nesumažės. Kadangi kolega A. Matulas tokį pažadą yra davęs, aš visiems siūlau atsižvelgti į tai ir laikytis duoto pažado, pamėginti dabar apginti tas pozicijas ir paremti J. Oleko pasiūlymą, nes siūloma atkurti tuos skaičius, kurie buvo patvirtinti pereitų metų biudžetus tvirtinant.

Kalbant apie tai, kad mes tuoj susidursime su dar didesnėmis pridėtinės vertės mokesčio lengvatų vaistams sumažinimo pasekmėmis, kurios dar ateina, tos pasekmės bus dar liūdnesnės, tai kolega A. Matulas turėtų labai aktyviai ginti pozicijas, kad iš valstybės biudžeto Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui būtų kompensuota. Ačiū.

PIRMININKAS. Užsirašiusių kalbėti prieš pataisą nebuvo. Tačiau pataisos teikėjas prašo žodžio dėl vedimo tvarkos.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš manau, kolega A. Matulas suklydo, nes iš tikrųjų mano pataisa yra dėl 21,5 mln. Jūs paminėjote 211. Tokios pataisos aš neteikiu ir kolegas prašau balsuoti dėl 21 mln.

PIRMININKAS. Tai nebuvo dėl vedimo tvarkos, bet buvo pasakyta pastaba.

Skelbiu balsavimą dėl Seimo nario J. Oleko pateiktos pataisos dėl įstatymo 2 straipsnio. Prašom balsuoti.

Balsavo 83 Seimo nariai: už – 29, prieš – 7, susilaikė 47. Įstatymo pataisai nepritarta.

Dabar galima kalbėti dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Žodis suteikiamas užsirašiusiai kalbėti prieš D. Mikutienei.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė, pateikusi siūlymą mažinti finansavimą sveikatos apsaugai, elgiasi ne tik neišmintingai, bet ir neatsakingai. Ne argumentas, kad krizė šalyje. Kaip tik, kai yra tokia situacija, reikia stengtis didinti finansavimą ir apsaugoti mūsų pacientus, apsaugoti patį brangiausią turtą – sveikatą. Suprantu, jūs netgi nesiklausėte diskusijoje kalbėjusiųjų argumentų, nes jums yra pasakyta, kad reikia balsuoti už. Tada turėkite politinės valios, nuvažiavę į savo rajonus, į savo apygardą, viešai pareikšti tai žmonėms. Kaip prieš rinkimus kabindavote savo reklaminius plakatus sveikatos priežiūros įstaigose, taip iškabinkite dabar savo „abrozdėlį“ ir parašykite: aš balsavau už tai, kad būtų sumažintas finansavimas sveikatos apsaugai. Juk čia ne 10, ne 15 mln., o beveik 300 mln. Už šitų skaičių jūs matykite žmones, matykite pacientus, kurie negaus vaistų, negalės ateiti į sveikatos priežiūros įstaigą, įstaigų vadovai negalės gydytojams pakelti atlyginimų. Jau dabar įstaigų vadovai gauna įspėjimų dėl elektros atjungimo. Tikrai neišmintinga šitaip elgtis. Aš kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Priešingą nuomonę – už įstatymo projektą pasakys Seimo narys A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, suprantu ir galiu pasakyti, kad galbūt mes irgi tą patį kalbėtume būdami opozicijoje, bet gal šiek tiek atsakingiau tai darytume. Jeigu būtų praėję po jūsų valdymo periodo, na, metai, dveji metai, tada suprasčiau, bet dabar praėjo keturi mėnesiai. Mielieji kolegos, štai čia kalbėjo ir kolega Z. Balčytis, ir visi kiti. Ar per tuos keturis mėnesius viskas jau taip pasikeitė į blogą situaciją, pakeisti vadovai, pakeistas Ligonių kasų direktorius, kuris paskirtas gerbiamojo J. Oleko ir niekas nesirengia jo nuversti? Kas pasikeitė? Šiandien matome, kad ekonominė situacija valstybės tokia, kad nesurenkama pajamų į valstybės biudžetą, vadinasi, atitinkamai pajamų nesurinkta ir į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Todėl norint išleisti tiek, kiek yra surinkta, būtina patikslinti prognozę. Jeigu to nepadarysime, po to išleidę daugiau pinigų, negu turime, mes susidursime su kita situacija – iš kur paimti, iš kur padengti įsiskolinimus? Taigi geriau, kad įstaigos ir žmonės žinotų, kokia šiandien yra reali situacija, ir atitinkamai koreguotų išlaidas. Be abejo, tiek ministerija, tiek komitetas deda visas pastangas, kad sumažinus išlaidas kuo mažiau nukentėtų žmonės.

Dėl kolegos V. P. Andriukaičio siūlymo dirbti konstruktyviai. Iš tikrųjų reikia dirbti konstruktyviai, gerbiamasis kolega. Geras pavyzdys yra mūsų visų medikų ir Sveikatos reikalų komiteto pasirašyta pataisa dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, kurį šiandien svarstysime. Ir kolega J. Olekas, ir aš, ir kolegė I. Degutienė, ir visi kiti, išskyrus jus, pasirašėme siūlymą atidėti pridėtinės vertės mokesčio lengvatų naikinimą iki šių metų gruodžio 31 d. Tą mes darome, kur yra įmanoma, mes dirbame kartu ir konstruktyviai. Visi kiti siūlymai turi būti pateikti argumentuotai ir su tam tikra atsakomybės doze. Nesvarbu, kad jūs esate šiuo metu opozicijoje, nes atsakomybę už valstybės ateitį, už žmonių gydymą turime prisiimti visi. Jeigu kabinsime tuos portretus dabar, kas atvedė iki tokios situacijos privalomojo sveikatos draudimo sistemą, tai aš siūlau prie mano portreto pakabinti ir kolegės D. Mikutienės, kuri irgi buvo nemažą laikotarpį komiteto pirmininke, ir jų deleguoto ministro, kuris taip nesėkmingai baigė savo ministravimą, kolegos Žilvino Padaigos.

PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Gal Seimo nariai nenorėtų papildomų motyvų dėstyti? Prie šoninio mikrofono… Prašau? (Balsai salėje) Pavardė buvo… Na, gerai, Seimo narys J. Olekas. (Balsai salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, netęskime diskusijos. Prašau trumpai.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Tikrai netęsiu diskusijos. Aš tik noriu pakviesti savo kolegą kalbėti apie svarstomą klausimą. Tikrai mes niekur neskyrėme jokių žmonių. Žmonės atėjo konkurso būdu, laimėjo vietas ir normaliai dirba ten. Jeigu jūs kalbate apie kažkokius paskyrimus, tai nekalbėkite apie kitus, jeigu jūs tokius darbus dirbate. Tas atsitiko per paskutinius keturis mėnesius sujaukus mokesčių sistemą. Dėl to mes visi labai išgyvename ir norime dar kartą jums padėti, kad toliau neklimptumėte į šitą balą.

PIRMININKAS. Seimo narys V. P. Andriukaitis, taip pat labai trumpai.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Labai trumpai, pirmininke. Aš tik dėl faktų, kurie atitiktų tiesą. Kolega Matulai, tamsta nesiūlei man pasirašyti, o ne išskyrus mane. Tai labai norėčiau tamstai dar kartą pasakyti, būkite sąžiningas, nes tada matuosime kiekviename žingsnyje tuos sąžinės kriterijus. Aš ne tik pasirašyčiau, aš ir tada pasisakiau už tų lengvatų taikymą ir už pratęsimą. Duokite, aš dabar čia, salėje, pasirašysiu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, dar Seimo narė D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, noriu jums pasakyti, kad jūsų taip nemėgiamas ministras Ž. Padaiga vienintelis sugebėjo per trumpą savo administravimo laikotarpį PSDF biudžetą padidinti 970 mln.

PIRMININKAS. Dabar jau tikrai skelbiu balsavimą dėl pritarimo įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti. Kas remia šį įstatymą, balsuoja už, kas laikosi kitokios nuomonės, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 44, prieš – 19, susilaikė 16. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Kiti du darbotvarkės klausimai… O, varge! Manau, kad Seimo nariai yra suinteresuoti darbotvarkės klausimus baigti laiku, bet repliką po svarstymo privalau suteikti Seimo nariui… Atsiprašau.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Pirmininke, aš nedažnai kalbu šioje kadencijoje. Klausydamasis kalbų ir suprasdamas politinio žaidimo taisykles, aš kreipiuosi ir į kolegas socialdemokratus. Na, šiandien gydymo įstaigos finansuojamos, nėra jos uždaromos, ir pacientai yra priimami. Na, kartais nekelkime panikos geranoriškai. Yra mažinamas net ne biudžetas, aš atkreipiu dėmesį, o mažinamos prognozės galimų įplaukų. Mes pasiruošėme blogesniam laikui. Jeigu ekonominė situacija ne blogės, o tik gerės, mes aiškiai būsime žengę žingsnį į priekį ir pasiruošę blogam atvejui.

Gerai švęsti, kaip sakė kolegė, didinti biudžetą 900 mln., milijardu, dviem, aš irgi norėčiau. Na, bet esame patekę į bėdą. Kaip iš tos bėdos išeiti su minimaliais nuostoliais? Tai tik tiek. Ginčykimės, diskutuokime, tik neerzinkime žmonių. Teikiamos paslaugos, gydomi žmonės, bus kompensuojami vaistai, bus kompensuojami, nes aš pradedu girdėti, kad ir kompensuojamųjų vaistų nebus. Bus. Vaistus mes kompensuosime ir jų žmonėms užteks, ir paslaugos bus teikiamos, ir operacijos bus daromos, tiesiog mūsų kalbos… Tenka važinėti, kitaip truputį žmonės girdi. Suprasdami politinę retoriką, politinės kovos metodus prisiminkime, kad mūsų klausosi žmonės, kurie kartais nesupranta, kas yra politinė kova.

PIRMININKAS. Ačiū ministrui ir Seimo nariui A. Čaplikui už repliką.

Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-510ES. Darbo kodekso179 straipsnio bei priedo papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-511ES (pateikimas)

Dabar pradėsime svarstyti 2-5a klausimą, kuris susideda iš dviejų susijusių įstatymų projektų. Tai 5a, projekto Nr. XIP-510, Europos Sąjungos projektas, ir projektas 5b, projekto Nr. XIP-511, jis taip pat yra europinės srities projektas – Darbo kodekso 179 straipsnio bei priedo papildymo įstatymo projektas. Atsiprašau, nepaminėjau projekto Nr. XIP-510 pavadinimo – Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Į tribūną kviečiu ministrą R. Dagį pristatyti abu šiuos projektus Seimui.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir pirmininke, nežinau, kokiu būdu geriau pristatyti, nes pirmasis skiriasi savo esme, Nr. XIP-510, Nr. XIP-511, nuo kompleksinio kodekso daugelio straipsnių pakeitimo. Ar kartu, ar atskirai, kokiu būdu būtų geriau jums pateikti?

PIRMININKAS. Atskirai.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atskirai. Gerai. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir Darbo kodekso 179 straipsnio priedo papildymo įstatymo projektą. Įstatymo projektai parengti siekiant patikslinti Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, atsižvelgiant į 2008 m. lapkričio 27 d. pateiktą Europos Komisijos pagrįstą nuomonę dėl Europos Sąjungos direktyvų nuostatų netikslaus perkėlimo į Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio projekto esmė, man atrodo, galėtų suvienyti mus čia esančius salėje, nes jo paskirtis – užtikrinti geresnę moterų apsaugą darbo rinkoje.

Šiuo Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimu tikslinama lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija atlikti su diskriminacija dėl lyties susijusius nepriklausomus tyrimus, skelbti nepriklausomas ataskaitas ir teikti rekomendacijas su diskriminacija dėl lyties susijusiais klausimais. Šiuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atlieka minėtas funkcijas, tai nustatyta Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme. Tačiau Europos Komisijos nuomone, įstatyme šios funkcijos nėra tiksliai apibrėžtos, todėl buvo pradėta pažeidimo procedūra dėl netikslaus minėtų direktyvų nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę.

Darbo kodekso 179 straipsnio papildymu siekiame ne tik užtikrinti galimybę moterims pasibaigus motinystės atostogoms grįžti į savo darbą ar lygiavertes pareigas, bet ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias ji galėtų turėti teisę, kol nedirbo. Galiojančios Darbo kodekso nuostatos nustato darbdavio pareigą užtikrinti moterims galimybę grįžti į savo darbo vietą po vaiko priežiūros atostogų, tačiau, Europos Komisijos nuomone, to nepakanka, kad būtų užtikrinta tokia pat teisė moterims po nėštumo ir gimdymo atostogų. Be to, Darbo kodekse stokojama nuostatos dėl galimybės naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, į kurias ji būtų galėjusi turėti teisę, kol dirbo. Todėl Europos Komisija inicijavo pažeidimo procedūrą dėl netikslaus minėtos direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę. Tikimės, kad priėmus šį įstatymą bus patikslinta pareiga darbdaviams išaugoti darbo vietą, kol moteris išėjusi ne tik vaiko priežiūros, bet ir nėštumo, ir gimdymo atostogų. Be to, tuo laikotarpiu, kol moteris buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, o kitiems jos kolegoms buvo surengti mokymai, kvalifikacijos kėlimo kursai, kitaip pagerintos darbo sąlygos, grįžusi į darbą ji taip pat turi teisę to reikalauti. Siūlome pritarti šiems projektams.

PIRMININKAS. Ministre, jūsų paklausti užsirašė septyni Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš pritariu abiem įstatymų projektams ir labai sveikinu tokį Vyriausybės žingsnį.

Tačiau norėčiau paklausti. Gal jūs galėtumėte pateikti, kokia iš tikrųjų yra praktika, kai moterys grįžta po vaiko priežiūros atostogų, ypač kai praėjusiais metais gimė net 3 tūkst. daugiau vaikų dėl mūsų priimtų gerų įstatymų dėl motinystės ir tėvystės apsaugos. Ar iš tiesų toms moterims, kurios sugrįžta auginusios vaikelį, ta darbo vieta yra paliekama ir išsaugoma, jos gauna tą patį atlyginimą? Kaip elgiasi darbdaviai? Ar neatrodo, kad reikia truputį paanalizuoti esamą praktiką dėl to, kad yra sudėtingas laikmetis? Ar negali atsitikti taip, kad darbdaviai gali nevykdyti esamo įstatymo ir elgtis kitaip, negu mes norėtume?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, ačiū už klausimą. Iš tikrųjų jūsų keliama problema yra tikrai aktuali ir išsamios statistikos tuo klausimu nėra. Ta praktika yra įvairi, viskas priklauso nuo darbdavio, jo geranoriškumo. Darbo inspekcija ir kiti tikrai nesugeba kontroliuoti šios situacijos iki galo, nes neužtenka ir pajėgumų. O sunkmečiu tų pažeidimų galima tikėtis daugiau, nes visi mėgina sutaupyti. Mūsų pareiga, ir jūsų, ir ministerijos, ir visų prižiūrinčių institucijų, kad šią teisę moterims po gimdymo atostogų, po motinystės atostogų grįžus tęsti savo karjerą, tęsti savo galimybę dirbti mes turime užtikrinti. Čia reikės kartu pasukti galvą, kaip sustiprinti priežiūrą šios institucijos, nes tai yra svarbu, kad motina nebijotų auginti vaiko, bijodama prarasti galimybę dirbti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Rimantai Dagy, jūsų teikiamo Darbo kodekso 179 straipsnio pataisoje kalbama tik apie geresnes darbo sąlygas. Teisės departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad prie darbo sąlygų yra priskirtinas ir darbo užmokestis. Jie aiškiai argumentuoja, jog darbo užmokestis yra darbo sutarties sąlyga, ir tai turėtų būti patikslinta ir įtraukta į redakciją. Ar čia jūs kokiais nors kitais sumetimais nepaminėjote darbo užmokesčio dėl esamos sudėtingos situacijos? Ar sutiktumėte, kad patikslinimas, kurį siūlo Teisės departamentas, būtų padarytas?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį į šią problemą. Viskas priklauso nuo mūsų pačių tam tikro apsisprendimo. Direktyva, kiek ją suprantu, preciziškai nereikalauja išaiškinti, kad darbo užmokestis būtų toks pats ir panašiai, darbo sąlygos imama platesnė formuluotė. Valstybei paliekama apsispręsti, kokiu lygiu garantuoti tas sąlygas. Čia yra mūsų apsisprendimo reikalas. Aš bijau, kad jeigu mes įrašysime ir darbo užmokestį šiuo metu, tai taps neįgyvendinama norma po dvejų metų grįžtant. Tai kaip tik gali pabloginti motinos sąlygas ta prasme, kad darbdavys stengsis išvengti, per daug neapsikrauti įsipareigojimais priimdamas moterį į darbą. Aš bijau čia perlenkti lazdą ir čia reikėtų didesnių diskusijų, kiek mes galime įsipareigoti ir kiek mūsų priežiūros sistema gali leisti tai daryti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, kadangi, žinau, jūs esate karštas moterų ir vyrų lygių galimybių šalininkas, tai neabejotinai pataisysite, tiksliau sakant, teisingai perkelsite direktyvą į įstatymą. Tačiau ar jums žinoma tiesa, kad moterys, kurios bijo prarasti darbo vietą ir daro karjerą, nepasinaudoja tais dvejais metais, nes paprasčiausiai darbdaviai prievartauja jas grįžti anksčiau. Kartais neišbūna ir metų. Kaip šią problemą spręsti?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš girdėjau diskusiją viešojoje erdvėje, kad buvo mėginama parodyti, kad daugelis moterų negrįžta iš atostogų. Deja, statistika, jeigu mes suskaičiuosime pagal gimimų skaičių ir pagal tai, kiek išeinama tiek motinystės, tiek, beje, tėvystės atostogų, ne tiek mažai ir tėvystės atostogų išeinama, tai apie masinį kokį nors pažeidimą, masinį sugrįžimą tikrai netenka kalbėti. Statistika to neliudija. Be abejo, yra įvairių atvejų, bet tai yra tiktai nedidelė visų tų motinų ir tėvų, auginančių vaikus namuose, dalis.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti, kaip šis Darbo kodekso ir Vyrų ir moterų lygių galimybių įstatymo paketas siejasi kitu įstatymu, kurį jūs pristatysite, – Darbo kodekso daugelio straipsnių pakeitimais, kuriais yra liberalizuojami darbo santykiai ir suteikiamos galimybės darbdaviui kur kas lengviau susidoroti ir su moterimis, ir su vyrais?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmiausia toje dalyje nieko panašaus nekalbama. Tai jūsų asmeninės fantazijos ir mėginimai interpretuoti klausimus. O jeigu kalbėtume juridinės technikos požiūriu, kadangi esame ne vieną kartą pasakę, kad norime svarstyti kodeksus kompleksiškai, kiek įmanoma, visas pataisas kartu, kad nebūtų draskomas kodeksas gabaliukais, kadangi tie įstatymų pakeitimai sutapo pagal laiką, tai aš manau, yra logiška svarstyti visą Darbo kodekso straipsnių paketą ne atskirai, o dalimis.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aukštos kvalifikacijos moterys darbuotojos, kurios yra baigusios netgi ne Lietuvoje, o užsienyje, dabar auginančios vaikelį, kartais klausia, ar jūsų ministerijos specialistai nesvarsto tokios galimybės leisti, pavyzdžiui, dvi ar keturias valandas, auginant vaikelį, turėti darbą namuose, bet kad nebūtų mažinamos tos išmokos? Na, dvi valandas, keturias valandas daugiausia, nes taip jos neprarastų tos savo labai brangios darbo vietos ir dalį darbo netgi galėtų atlikti namuose? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, tai viena tokių svarstytinų problemų, bet jas… ne šiame įstatyme turime nagrinėti motinystės, tėvystės atostogas reglamentuojančias įstatymo dalis. Bet, atsakydamas į jūsų klausimą, galiu pasakyti, kad mes turime aiškiai brėžti liniją tarp draudiminių santykių ir paramos, kurią teikiame motinoms ir tėvams. Bijau, kad jeigu mes taip sumaišysime tarpusavyje šias sritis, turėsime labai didelę dalį piktnaudžiavimų, nes formaliai galima parašyti, kad žmogus dirba dvi valandas, bet dirbs visas ir papildomai gaus draudimo išmokas. Draudimas mokamas tuo atveju, jeigu tu neturi papildomų pajamų. Klausimas apie kitokią paramą ir formas diskutuotinas, bet ne šiame įstatyme.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar, įgyvenant šį įstatymą, užteks tų įstatymais reglamentuojamų sankcijų, nes vis tiek tam tikra institucija turės kontroliuoti ir prižiūrėti, kaip vykdomas šis įstatymas? Ar nereikėtų įstatymų, kurie numato sankcijas – atitinkamai administracinės teisės arba baudžiamosios teisės įstatymų pakeitimų? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų aš matau tam tikrų problemų, įgyvendinant šitą įstatymą. Gaila, kad mes tuo metu galbūt per daug laisvai pasižiūrėjome į Europos Sąjungos direktyvų nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Žinodami, kad mūsų kontrolės sistema yra nepakankama šioje vietoje, galėjome, mano galva, mėginti apsidrausti, bet mes to nepadarėme ir turime įgyvendinti šias nuostatas. Jos tikrai… Seniai mums yra taikoma pažeidimų procedūra ir dabar reikės sukti galvą, kaip pagerinti tą kontrolę, kad ši nuostata nebūtų tik popieriuje. Dabartinė sistema, galiu pasakyti, esama sistema, tikrai yra ne visai tinkama.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, iš esmės pritardamas tokiam geram klausimui, kuris dar labiau gins moterų teises, šiek tiek norėčiau paklausti. Nepriklausomi tyrimai skelbia nepriklausomas ataskaitas. Kokiomis jėgomis Lietuvoje bus pasiektas tas nepriklausomumas? Tai viena detalė. Ir antra detalė – teikia išvadas ir rekomendacijas. Kaip jūs galvojate, jeigu būtų įrašytas dar vienas papildomas žodis – „privalomas rekomendacijas“, ar tai neužtikrintų geresnės lygybės? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tuomet reikėtų diskutuoti dėl kontrolierės kompetencijos. Visos mūsų kontrolierių institucijos ir jų principas nėra privalomi. Jie teikia savo išvadas, gali teikti išvadas įvairioms teisės institucijoms, bet tai nėra teismas, kurio verdiktas yra neskundžiamas. Todėl ir lygių teisių kontrolieriaus kompetencija yra tokia pati kaip ir mūsų, kaip Seimo kontrolieriaus, kaip vaiko teisių kontrolierės ir panašiai. Šiuo atveju aš nemanau, kad mes turėtume maišyti kontrolieriaus, kaip ombudsmeno, funkciją ir teismų funkciją. Turi teisę kreiptis į teismą ir teismas tokiu atveju nustato, ar yra pažeistas įstatymas ir panašiai. Jam galių tikrai užtenka, tik, duok Dieve, kad visi kontrolieriai dirbtų praktinį darbą, o ne ekrane.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui, atsakiusiam į visus klausimus. (Balsai salėje)

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu neatsakiau, aš nežinau… Pirmosios klausimo dalies nelabai supratau. (Balsai salėje)

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kokiomis jėgomis kontrolierė gali atlikti Lietuvoje nepriklausomus tyrimus ir skelbti nepriklausomas ataskaitas? Nepriklausomas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pati institucija nėra priklausoma nuo kokios nors… Jinai – savarankiškas organas, turintis savo kompetenciją ir teikia tas rekomendacijas, tik reikia užtikrinti, kad turėtų tinkamą instrumentą, t. y. pinigų.

PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Noriu klausti Seimo, ar galime spręsti klausimą dėl pritarimo abiem įstatymams vienu metu, ar dėl kiekvieno atskirai? Abiem, nėra reikalaujama atskirai. (Balsai salėje) Nuomonę už užsirašęs pareikšti Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi, kad yra pateiktos šių abiejų įstatymų pataisos, nes tai yra direktyva, ir mes turėtume ją vykdyti. Labai tikėsiuos, kad, priėmus šią įstatymo pataisą, bus ne tik pataisa popieriuje, bet mes realiai sugebėsime surasti svertų ir būdų, kaip užtikrinti, kad būtų laikomasi tų moterų ir vyrų lygių galimybių. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kadangi svarstomi du įstatymai, tai suteikiu žodį Seimo nariui M. Zasčiurinskui.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Aš irgi dar labiau džiaugiuosi, kad yra pateikta tokia įstatymo pataisa, ir tikrai dar labiau tikiuosi, kad, priėmus šio įstatymo pataisą, bus sudarytos kur kas geresnės sąlygos moterų lygybei palaikyti. Pasisakau už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti įstatymų projektams Nr. XIP-510 ir Nr. XIP-511 po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime, pritarta. Siūlomi komitetai: įstatymui Nr. XIP-510 pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas. Ar yra kitokių pasiūlymų? Nėra. Pritarta. Papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Yra dėl to pastabų ar pasiūlymų? Nėra. Taip pat pritarta. Įstatymą Nr. XIP-510 siūloma svarstyti birželio 11 d. Įstatymo projektui Nr. XIP-511 svarstyti pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Yra dėl to kitokių nuomonių? Nėra. Pritarta. Papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Niekas neprieštarauja. Pritarta. Šio įstatymo svarstymas taip pat siūlomas birželio 11 dieną.

Darbo kodekso 99, 109, 111, 127, 129, 130, 140, 141, 146,  147, 150, 151, 152, 168, 188, 195, 203, 206 ir 256 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-473 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-6 klausimas – Darbo kodekso 99, 109, 111, 127, 129, 130, 140, 141, 146, 147, 150, 151, 152, 168, 188, 195, 203, 206 ir 256 straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-473. Pateikimo stadija. Pranešėjas – ministras R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu daug straipsnių Darbo kodekso daugelio straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą. Jo esmė yra, pasakysiu keliais žodžiais, tokia. Mes manome, ir absoliučiai daugumai straipsnių pritarė Trišalė taryba, kad šiuo laikotarpiu, atsižvelgiant į Europos Komisijos, Europos Ministrų Tarybos socialinių reikalų ir darbo ministrų pasitarimo rekomendacijas, krizės sąlygom galėtume leisti lanksčiau reguliuoti darbo santykius. Ne liberalizuoti, kaip sako gerbiamasis A. Sysas, bet lanksčiau juos naudoti. Todėl siūlome šiuo įstatymu leisti į kolektyvinius susitarimus, jeigu tokių yra, perkelti kai kuriuos kodekso straipsnius, palikti tartis profesinėms sąjungoms su darbdaviais dėl darbo sąlygų. Jeigu jie susitars kitaip, vieni nusileisdami kitiems, ieškodami kompromiso, šiame laikotarpyje įgyvendinti lengvesnius susitarimus. Tiksliau, dalį to kieto kodekso reguliavimo, mes norime perkelti į kolektyvinius susitarimus, eiti prie civilizuotos praktikos, kad ne Vyriausybė, ne politikai reguliuoja santykius, o patys civilizuotai susitaria, abi pusės. Jeigu nesusitariama, galioja tos pačios griežtos Darbo kodekso taisyklės.

Šiuo metu vyksta aiškus persitvarkymas mūsų darbo rinkoje. Pastebėta tendencija, kad daugiau vietų prapuola, bet daugiau ir registruojasi, visi ieško įvairiausių sprendimų, kaip išspręsti esamą padėtį, vyksta labai aktyvus gyvenimas darbo rinkoje. Todėl mes ir siūlome šitas pataisas, nes jos turėtų paskatinti ir mūsų kolektyvinių susitarimų didesnę praktiką. Įstatymo pataisų labai daug, aš pasakysiu tik kai kuriuos esminius momentus. Įstatymas krizės laikotarpiu numato imtis neatidėliotinų veiksmų, kad būtų sudarytos prielaidos lanksčiau reglamentuoti darbo santykius, modernizuoti darbo santykių reglamentavimą. Todėl peržiūrima daug Darbo kodekso nuostatų, siekiant sudaryti sąlygas iš esmės kolektyvinėmis sutartimis lanksčiau reglamentuoti kai kurias darbo santykių sritis, ypač susijusias su trumpesniais įspėjimo terminais, atleidžiant darbuotoją iš darbdavio valia dėl ekonominių priežasčių, mažesnėmis išeitinėmis išmokomis ir lankstesne jų mokėjimo tvarka, pavyzdžiui, išdėstant mokėjimą per 3 mėnesius lygiomis dalimis. Taigi esminė projekto rengėjų pozicija didžiąją dalį klausimų, dėl kurių būtų galima susitarti lanksčiau, deleguoti kolektyvinėm sutartim. Toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka lanksčios saugos principo įgyvendinimą ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Pažymėtina, kad projekte siūloma, kad nuostatos, išskyrus susijusias su terminuotomis darbo sutartimis, galiotų ribotą laikotarpį, tai yra tik iki 2010 m. pabaigos. Šiuo įstatymo pagrindu priimtos kolektyvinėse sutartyse atitinkamos nuostatos taip pat galiotų tik iki 2010 m. pabaigos. Rengiant projektą, įvertintos daugelio organizacijų – Pramonininkų, Amatų ir prekybos rūmų, Investuotojų forumo – pozicijos. Iš 21 teikiamos įstatymo pataisos absoliučiai daugumai pritarta Trišalėje taryboje, 5 jų yra profesinių sąjungų prieštaravimas, jį mes galėsime įvertinti svarstydami.

Esminės nuostatos: leisti papildyti darbo sutarčių registravimo žurnalo bei darbo laiko apskaitos žiniaraščio elektroninę formą, peržiūrėti terminuotų darbo sutarčių reglamentavimą, peržiūrėti darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, sąlygas, įspėjimo terminą, išeitines pašalpas. Esminis momentas čia ir kitur – leisti dėl kitokių, nei įstatyme nustatytų sąlygų, tartis kolektyvinėje sutartyje; leisti su darbuotoju atsiskaityti išdėstant išeitines išmokas mokėjimo dalimis, kas labai svarbu, esant sudėtingai ekonominei situacijai, jeigu dėl to susitariama kolektyvinėje sutartyje, ir tai būtina dėl ekonominių priežasčių. Siūloma peržiūrėti darbo laiko teisinį reglamentavimą, leisti tartis dėl viršvalandžių ne tik Darbo kodekse, kolektyvinėje sutartyje numatytais atvejais, bet ir leisti darbdaviui individualiai tartis su darbuotoju dėl laiko. Koreguojama viršvalandinių darbų trukmė, nes manome, kad yra nelogiška, kai per dvi dienas paeiliui tokie darbai negali būti ilgesni nei 4 valandos. Šita nuostata nėra gyvybinga ir dabar. Manome, kad per dieną galima leisti dirbti 4 val. viršvalandžių, tačiau maksimali leistina savaitės trukmė liktų 48 val., taip pat ir kitos nuostatos. Manome, kad šiuo atveju tikrai šitos nuostatos pasitarnaus tiek plėtojant mūsų kolektyvinius susitarimus, tiek pereinant prie naujos tvarkos. Manau, kad profesinės sąjungos, kaip parodė svarstymas Trišalėje taryboje, irgi supranta, kad kolektyvinių susitarimų plėtojimas yra naudingas pačiom profesinėm sąjungom. Juo labiau kad jau dabartiniame kodekse galioja daug straipsnių, dėl kurių irgi tokiu būdu paliekami tartis, per kolektyvinius susitarimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Klausimams skiriama 10 min. Klausti užsirašė 11 Seimo narių. Pirmoji klausia Seimo narė V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų man labai keista dėl kai kurių jūsų siūlomų nuostatų, juo labiau kad jūs niekada nepasireiškėte, kad būtumėte liberalių pažiūrų ir atstovautumėte liberalų partijai, tai tada būtų lyg ir viskas suvokiama. Bet dabar žiūrėkite, įsigilinus į kai kurias teikiamas Darbo kodekso pataisas, mano supratimu, susidaro įspūdis, kad pirmiausia bus palengvintas darbuotojų atleidimas, tai pakenks patiems darbuotojams ir padidins nedarbą. Ar jums taip neatrodo? Nes palengvinamas jų atleidimas, nors ir taip kas savaitę Darbo birža registruoja po 80 tūkst. bedarbių. Vadinasi, lyg dėl to problemos nebūtų. Antras dalykas – pats keisčiausias ir nesuprantamiausias, kaip jūs, kaip ministras, nuolat atstovaujantis šeimos politikos stiprinimui ir šeimos sąlygų suderinimui su darbo sąlygom, dabar siūlote, kad galima supaprastinti atleidimą iš darbo darbuotojų, auginančių vaikus tik iki 10 metų, o ne iki 14 metų. Iki šiol galiojanti Darbo kodekso norma kalba apie tai, kad iki 14 metų, jeigu darbuotojas turi vaikų, jį galima atleisti tik esant tam tikrom ypatingom sąlygom. O dabar jūs siūlote, kad jeigu turi vaikų iki 10 metų, jeigu susitars taip kolektyvinėje sutartyje. Sakykite, ar tai iš principo neprieštarauja jūsų ginamai šeimos politikai?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš manau, kad jūs mėginte nukreipti nuo svarstymo esmės visą diskusiją. Šitas įstatymų paketas buvo ilgai svarstomas įvairiais lygiais, Trišalėje komisijoje. Aišku, kad tie pakeitimai yra kompromisas, kompromisas tarp įvairių pusių. Taip pat nėra iki galo juo nėra patenkinta nė viena pusė, nei profsąjungos, nei darbdavių organizacijos, nes viena ir kita pusė įvairiai nori spręsti savo problemas, bet tai yra kompromisiniai siūlymai. Aš manau, kad yra gerai, kad pasiektas tam tikras kompromisas. Aišku, kai kurie klausimai yra Vyriausybės iniciatyva siūlomi svarstyti, bet dėl pagrindinio paketo yra sutarta ir yra kompromisas, kuriame, aišku, idealaus sprendimo nė viena pusė negalėjo pasiekti. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Aš pats nuo seno dalyvauju profesinių sąjungų darbe. Pats buvau profsąjungos pirmininkas ir žinau. Ir mes siekėme padaryti, kad valstybėje kolektyviniai susitarimai taptų pagrindu, kurie reglamentuoja visą mūsų veiklą, tarpusavio santykius tarp darbdavių ir profesinių sąjungų. Ne valstybė, ne Vyriausybė, ne politikai turi kištis, o kolektyvinės sutartys turėtų būti viso mūsų susitarimo pagrindas. Šiuo metu jau sudaryta darbo grupė, kuri rengia kolektyvinio susitarimo reglamentą tarp šakinių profsąjungų ir ministerijų. Vėlgi kolektyvinių susitarimų, kurie būtų vykdomi, ir vykdomi kaip įstatymas. Aš manau, esu šventai įsitikinęs, kad tokių kodeksų, kurių mes laikėmės, kai buvo silpnos profesinės sąjungos, laikas po truputį traukiasi. Profesinės sąjungos yra sustiprėjusios ir galima pradėti plačiau taikyti kolektyvinius susitarimus, nes Darbo kodeksas unifikuoja visas sąlygas visose šakose. O jos yra skirtingos. Smulkiajame versle yra vienokios, stambesniame kitokios, finansinėje srityje dar kitokios, valstybės tarnyboje dar kitokios. Palikime pačioms organizacijoms tartis. Juo labiau kad šiame įstatyme, jeigu nesusitariama, lieka galioti dabartinės sąlygos. O dėl jaunesnių vaikų įdarbinimo, tai irgi ta vieta, dėl kurios galima tartis, dešimt metų yra standartinė norma, dėl kurios yra ir partneriai sutarę. Aš nekvestionuoju to sutarimo.

PIRMININKAS. Būtų gerai, kad klausimai ir atsakymai būtų ne per ilgi. Klausia Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Na, jūs suokiate kaip lakštingala, tiesiog malonu klausyti.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jūsų tikrai nepralenksiu.

A. SYSAS (LSDPF). Mano klausimas būtų labai paprastas. Pirmiausia aš norėčiau jus patikslinti, kad profesinės sąjungos nepritarė 7 iš 21 siūlymo, o keliems iš jų net nepritarė darbdaviai. Pavyzdžiui, terminuotų sutarčių taikymui nuolatinio pobūdžio darbams. Turiu pasirašytą jų laišką. Aš manau, kad ir jūs tą turite. Todėl mano klausimas būtų toks. Ar yra etiška pateikti įstatymo projekto tam tikrų straipsnių pakeitimus, kuriems net nepritaria tiek profesinės sąjungos, tiek darbdaviai? Labai ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, jūs puikiai žinote, kad įstatymo leidybos teisę turi Vyriausybė, Seimo nariai. Trišalė taryba yra patariamasis organas, labai svarbus, labai reikšmingas mūsų valstybėje, bet tikėtis, kad visais klausimais galima rasti trišalį sutarimą, aš toli nuo tų iliuzijų. Aišku, turime išnaudoti visas galimybes rasti tą sutarimą ir to Vyriausybė siekia, bet ne visais klausimais pavyksta susitarti. Seimo valia vienaip ar kitaip spręsti ar apsispręsti dėl tų straipsnių, kuriems nepritarė profesinės sąjungos. Čia yra mūsų reikalas, kaip apsispręsti. Vyriausybė mano, kad tokį reguliavimą būtų gerai irgi perkelti į kolektyvinius susitarimus. Mes apsispręsime šioje Seimo salėje balsuodami dėl kiekvieno kodekso straipsnio, bet pats principas pereiti į kolektyvinius susitarimus, man atrodo, turėtų būti ir jūsų palaikomas. Ir jūsų iškalbingos retorikos taip pat.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielasis Rimantai Jonai. Mudu suvalgėme daug druskos būdami socialdemokratai, po to, tamsta, valgei druską dutūkstantininkų gretose, po to Krikščionių demokratų-konservatorių gretose. Aš manau, kad pačiam dabar sudėtingas brandos laikotarpis, nes pataisos iš tikro liberalios ir, matyt, tas pažiūrų chaosas atsispindi šioje gana sudėtingoje situacijoje.

O mano klausimas būtų labai paprastas. Dabar nemotyvuosiu kodėl aš noriu labai aiškiai pasisakyti prieš šias pataisas, nes jos išties prieštarauja daugeliui dalykų, netgi sveikam protui. Pirmiausia šiomis pataisomis jūs siūlote darbdaviui leisti susitarti individualiai su darbuotoju, individualiai dirbti viršvalandžius, kai nedarbas auga akyse ir bedarbių yra 200 tūkst. Sakykite, kur logika leisti dirbti viršvalandžius, kai už durų yra „n“ žmonių, laukiančių darbo? Daugiau nieko nebeklausiu, ačiū. Atsakykite į šį vienintelį paprastą klausimą.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, manau, kai kurie nesubręs niekada. Tai beveik garantuota. Aš dar turiu vilties, ačiū už tai. Bet ne visi subręsta. Ypač tie, kurie šypsosi.

Dabar kalbant apie logiką. Tokia logika vadovaujasi ne tik Lietuvos, bet daugelio valstybių praktika. Ir jūs tai puikiai žinote, ir tą patį darytumėte, jeigu nebūtumėte dabar opozicijoje ir nevaizduotumėt didesnio socialdemokrato, nei esate. Kolektyviniai susitarimai… kai mes kartu su jumis pirmą kartą nuvažiavome į Daniją ir žiūrėjome, kokia yra sistema, tai būtent mes į tą sistemą ir einame. Tai yra (…) modelis. Tai yra tai, ką mes pradėjome įgyvendinti. Kad jūs pamiršote tai, tai yra jūsų asmeninė problema. Kolektyviniai susitarimai yra mūsų visuomenės pagrindas, ir mes turėtume judėti su profesinėmis sąjungomis. Profesinės sąjungos, beje, žengė kur kas toliau, nes daugeliui šių pataisų jos pritarė ir supranta savo naudą, o jūs likote ten, kur likote ir liksite visada.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Pauža. Nėra. Klausia Seimo narys E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, man, panašiai kaip ir gerbiamajam V. Andriukaičiui, užkliuvo trijose vietose paminėtas šalių susitarimas. Gal galėtumėte paaiškinti, kaip darbuotojas, atleidžiamas iš darbo… su juo turėtų būti atsiskaityta kitą dieną, o jeigu priklauso penkių atlyginimų dydžio išmoka, per tris mėnesius, bet galima susitarti ir kitaip. Argi darbuotojas sutiks, jeigu jį veja iš darbo, dar susitarti kitaip? Aš nelabai įsivaizduoju tokio šalių susitarimo. Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tokia galimybė yra palikta susitarti, mes galime diskutuoti, ar mes galime ją gana gerai prižiūrėti. Dabartinė praktika, kurią mes sukūrėme, atseit labai gerą, kietą kodeksą, ir priežiūros sistema, kuri iš esmės neprižiūri daugumos tokių atvejų, ir kai žmonės priversti palikti darbą pagal kitokius susitarimus, kokio nors Darbo kodekso tvarka darbdavys juos priverčia, o mes negalime užtikrinti tų teisių, tai mes taip diskredituojame pačią sistemą. Mes turime įsipareigoti tai, ką mes galime padaryti, ir nediskredituoti pačios sistemos. Kas iš to, kad mes užkeliame sau tokią kartelę, kurios paskui negalime įgyvendinti? Tai yra pagrindinis dalykas. Nusižengimų tikrai daug yra šioje srityje, bet jų labai paprastai neišgyvendinsime. Jeigu mes turėsime kolektyvinius susitarimus ir jų bus ne 10 %, 14 %, o 90 % rinkoje, tai ne Darbo inspekcija gaudys tuos visus, o tiesiog profesinės sąjungos kontroliuos ir prižiūrės, kad jų darbuotojų neskriaustų. Dabar tos profesinės sąjungos kaip užsikonservavo su tais 14 %, ir toliau apima tik 14 % darbo rinkos. Mes turime plėtoti šią sistemą, o ne palikti ją užkonservuotą ir vaizduoti, kad pas mus su darbo santykiais viskas gerai.

PIRMININKAS. Klausimams skirtas laikas baigėsi ir net truputį viršytas. Dėkoju ministrui už atsakymus į klausimus. Dabar galima pasakyti motyvus dėl šio įstatymo dėl pritarimo ar nepritarimo po pateikimo. Nori kalbėti V. Andriukaitis. (Balsai salėje) Taip, patikslinu, dėl motyvų kalbės A. Sysas. Už ar prieš? Prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš manau, labai gaila, kad ministras vietoj argumentuotų atsakymų į kolegų klausimus varo į fizionomiją. Tai ne ginčo esmė, nes taip mojuodami nieko gero nepasieksime. Aš manau, visų pirma šitos pataisos mažina pasitikėjimą valstybe, noriu pabrėžti – valstybe, nes taip, kaip yra pateiktos šitos pataisos, vargu ar kuris nors darbuotojas pakels ranką pritardamas.

Antras dalykas. Daugeliui straipsnių nepritaria socialiniai partneriai ir tai bus įrodyta svarstant. Kolegos, pasižiūrėkite, kalbate apie mokesčių nesurinkimą, toliau mažinamos išmokos, mažinamos garantijos ir visi kiti dalykai. Kas daroma Europos Sąjungos valstybėse? Nereikia toli eiti, atsiverskite ir pasižiūrėkite. Ten kalbama apie lankstumą, bet neužmirštamas saugumas. Bent jau darbo laiko niekas Europoje šiandien neilgina, yra net Teisingumo Teismo sprendimas dėl (…). Ypač dabar, kai didėja nedarbas, ilginimas suteikiant vienašališką sprendimą darbdaviui, aš manau, išvis išeina iš konteksto.

Trečia. Šitos pataisos suteikia dar didesnes galimybes ir galias darbdaviams elgtis su darbuotojais kaip su savo nuosavybe, ir tą pasakys pačios profesinės sąjungos. Aš manau, tokios pataisos pasitarnaus dar didesniam darbuotojų eksploatavimui, darbuotojų emigracijai. Po tokio, kaip sakė ministras, vystymo kolektyvinių derybų profesinių sąjungų, bijau, gali ir nelikti. Aš manau, tą patį ministrui pasakys ir profesinės sąjungos, kurios visos kartu pasirašė laišką kiekvienam Seimo nariui. Todėl negalima šitiems pasiūlymams pritarti.

PIRMININKAS. Priešingą nuomonę pasakyti neužsirašė niekas, todėl dabar balsuodami spręsime, ar pritarti šio įstatymo projektui po pateikimo. Skelbiu balsavimo pradžią.

Balsavo 53 Seimo nariai. Už balsavo 31, prieš – 14, susilaikė 8. Įstatymo projektui Nr. XIP-473 po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Sutinka Seimo nariai? Taip. Papildomi komitetai – Ekonomikos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra kitokių siūlymų? Nėra. Pritarta. Įstatymo projektą siūloma svarstyti 2009 m. birželio 11 d.

Seimo narys Č. Juršėnas per šoninį mikrofoną.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad ana pusė neturėtų džiaugtis – aš per apsirikimą paspaudžiau žalią mygtuką. Aš – prieš.

PIRMININKAS. Prašom niekas nesidžiaugti, nes kolega Č. Juršėnas balsavo kitaip.

Darbo kodekso 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3415 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-7 klausimas – Darbo kodekso 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3415. Pateikti kviečiu ministrą R. J. Dagį. Kol ministras ateis, vadovaudamasis Statuto 98 straipsnio 3 dalimi, skelbiu, kad priėmiau sprendimą pratęsti posėdį, iki bus apsvarstytas šis ir vienas iš rezervinių klausimų – rezervinis 1. Ministras pateikia projektą Nr. XP-3415.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu Darbo kodekso 98 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šio Darbo kodekso pakeitimo tikslas – nustatyti, kad vienas iš nelegalaus darbo požymių būtų ir kai darbas dirbamas teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą; užtikrinti, jog darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir tik kitą darbo dieną, jeigu darbo sutartyje nesulygta pradėti darbą vėliau, po to, kai teisės aktų nustatyta tvarka išsiunčiamas pranešimas Socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus informavimą atsakytų darbdavys.

Šį projektą parengti paskatino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos praktikos organizuojant nelegalaus darbo prevenciją analizė. Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio trečiosios ir penktosios dalių redakcija apsunkina nelegalaus darbo prevenciją, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbo sutartys sudaromos tik patikrinimo metu ir tik po to informuojamas „Sodros“ teritorinis skyrius. Tokiu atveju kontrolės institucijai įrodyti, kad darbas buvo dirbamas nelegaliai, iš esmės nėra galimybės.

Priėmus teikiamą projektą, taip pat būtų sumažinti nelegalaus darbo mastai ir tai teigiamai paveiktų valstybės ekonomiką.

Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2008 m. spalio 22 d. išvadas… pažymi, kad darbo santykiai tarp šalių prasideda sudarius darbo sutartį, t. y. sutarus dėl darbo sutarties sąlygų.

Teikiamu projektu tik siekiama įtvirtinti nuostatą, kad darbuotojas negalėtų pradėti dirbti tol, kol darbdavys neinformavo teritorinio skyriaus apie asmens priėmimą į darbą. Jeigu darbuotojui pradėjus dirbti vėliau paaiškėtų, kad darbdavys neinformavo teritorinio skyriaus, atsakomybė išliktų tik darbdaviui pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnį „Darbo įstatymo, darbo saugos, darbo higienos ir norminių aktų pažeidimas“. Tokiais atvejais darbo santykių pradžia vis tiek būtų laikoma pirma faktiškai dirbama darbuotojo diena. Todėl manoma, kad būtinybės įpareigoti darbdavį informuoti darbuotoją apie pranešimą teritoriniam skyriui nėra, nes, kaip minėta, darbo santykių pradžia būtų siejama su darbo sutarties sudarymu, o ne su darbdavio minėta pareiga informuoti skyrių.

Taigi teikiamas projektas neįtvirtina darbo sutarties negaliojimo instituto ir nesukelia jokių neigiamų pasekmių darbuotojams. Projektas neprieštarauja Vyriausybės programos nuostatoms ir neįgyvendina Europos Sąjungos teisės aktų. Projektui buvo pritarta Lietuvos trišalės tarybos dar per 2007 m. birželio 17 d. posėdį.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui už pateikimą. Jūsų paklausti užsirašė 8 Seimo nariai. Klausimams skirta 10 minučių. Pirmoji klausia Seimo narė V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų manau, kad ši įstatymo pataisa yra labai aktuali, ypač sudėtingu ekonominiu finansiniu laikotarpiu, kai gali suklestėti nelegalus darbas ir atlyginimų mokėjimas vokeliuose.

O mano klausimas būtų toks: ar bus pajėgi Valstybinė darbo inspekcija šiuo sudėtingu laikotarpiu atlikti savo darbo funkcijas, nes jūs, kalbėdamas ankstesniu klausimu – dėl Darbo kodekso 179 straipsnio, dėl moterų apsaugos darbo rinkoje, sakėte, kad Darbo inspekcija ne visur pajėgia ir neturi tiek pajėgumų? Tada kyla klausimas, kodėl dabar, tikslindami valstybės biudžetą, jūs siūlote sumažinti Darbo inspekcijai darbo užmokesčio fondą maždaug 9 %, nors, pavyzdžiui, Finansų ministerija savo darbo užmokesčio fondą susimažina tik 5 %? Gal būtų galima svarstant pakeisti?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš manau, Seimo valia viską pakeisti. Aš tikiuosi, kad vienaip ar kitaip ta valia bus išreikšta. O atsakydamas į klausimą, kuris susijęs su šiuo įstatymu, manau, kaip tik toks fiksavimas, datos fiksavimas, priėmimo fiksavimas, kaip tik palengvina Darbo inspekcijos kontrolės funkciją. Jinai galėtų patikrinti ne tik tuo metu, bet ir kas buvo anksčiau. Tai tiesiog yra įrankis Darbo inspekcijos, papildomas įrankis. Ir dėl papildomos kontrolės darbdaviui, ypač šiuo laikotarpiu, kai tokie piktnaudžiavimai gali būti, manau, būtų labai laiku ši pataisa priimta.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi ministras nuoširdžiai pateikė įstatymo projektą ir nepadėjo jo į stalčių, nors jis rengtas dar anoje kadencijoje, todėl aš klausti atsisakau. Labai ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerų jūsų parengtų įstatymų projektų į stalčių nededu.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš tiktai norėčiau iš gerbiamojo ministro sužinoti labai aiškiai ir gauti patikinimą, kad priėmus šį įstatymą išties bus pakankamai skiriama asignavimų Valstybinei darbo inspekcijai, kad ji šias naujas funkcijas galėtų įvykdyti, nes tai reikalauja tiek žmogiškųjų išteklių, tiek administracinių pajėgumų.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes ne vieną kartą jau perskirstydami turimas vidaus lėšas ir darbo užmokestį mažinant… ankstesnį mažinimą ir dabar tikrai iš kitų lėšų dengiam visas įmanomas netektis, kokias turi Darbo inspekcija, kad jie galėtų išmokėti atlyginimus ir galėtų normaliai dirbti ir funkcionuoti. Aišku, inspekcija negali turėti visko tiek, kiek ji turėjo anksčiau, bet vienas iš mūsų prioritetų yra išsaugoti šią instituciją. Žinoma, kad darbo krūvis jai didėja, be to, yra Vyriausybės nuostata, kad kaip tik mažinant kitų institucijų, nereikalingų institucijų, skaičių Lietuvoje būtų galima daugiau galios suteikti Darbo inspekcijai bendrai prižiūrint panašias sritis, kad nebūtų dešimtys, šimtai inspektorių, kurie vaikšto, o turėtume vienus inspektorius, kurie prižiūrėtų daugelį funkcijų ir vieną kartą su darbdaviu kontaktuotų, o ne eitų vienas paskui kitą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau patikslinti. Darbdavys ir darbuotojas pasirašė sutartį, tačiau jis neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, kad jis priima tą darbuotoją. Kaip žmogus tada?.. Jis negalės pradėti darbo, jeigu neinformuota.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tokiu atveju bus nustatytas pažeidimas ir darbdavys turės atsakyti kaip ir visais atvejais, kai yra pažeidžiami darbo santykiai ir pažeidžiamos buhalterinės ir finansinės apskaitos taisyklės, nes neinformavimas apie esamą darbdaviui… jo neįtraukimas – tai toks pat nelegalus darbas. O už nelegalų darbą valstybėje yra numatytos sankcijos, kurios turėtų būti taikomos visu griežtumu, ypač sunkiu laikotarpiu, kad nebūtų gudresnių darbdavių negu kiti, kurie dirba sąžiningai ir deklaruoja visus darbuotojus.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys B. Pauža. Nėra. Klausia Seimo narys R. A. Ručys.

R. A. RUČYS (TTF). Gerbiamasis ministre, ar dėl tokios Darbo kodekso pataisos nebus nepagrįstai vilkinama darbo santykių pradžia, o kartu pažeidžiamos ir darbuotojų teisės, atsižvelgiant į tai, kad pagrindas pradėti darbo santykius yra darbo sutartis, o ne informacijos perdavimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, aš jau gana plačiai pakomentavau Teisės departamento spalio 22 d. išvadas. Vis dėlto mes manome, kad ta vieta, kai prasideda darbas, turėtų būti deklaravimo vieta… laikas, kai buvo deklaruota, kad toks žmogus dirba. Tada atsiranda tie darbo santykiai. Tartis dėl darbo santykių galima galbūt ir ilgiau – ir mėnesį, ir du, ir tris, bet pradedama dirbti tada, kai yra deklaruojama, kad tu pradėjai dirbti. O tartis galima ir anksčiau. Aš nematau čia problemos. Kol nesusitarta, vadinasi, nėra ir darbo santykių.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, iš esmės šis įstatymo projektas, aišku, yra pozityvus, tačiau klausimas toks. Darbo inspekcijai sumažinamas darbo užmokesčio fondas. Tai faktas. Ar tai reiškia, kad pažeidimų mažės, ar tokia jūsų prognozė? O gal darbo inspektorių kvalifikacija dabar yra per aukšta, kad jūs labai kvalifikuotus pervesit į mažiau apmokamą darbą? O gal turite reorganizavimo ir inspekcijos reformos planą? Dėkui.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kad visų institucijų darbo užmokesčio fondai mažėja. Bet tai jau minėjau atsakydamas į kolegų klausimą, kad jau pirmai, kai buvo mažinamas darbo užmokesčio fondas šiai tarnybai, mes kompensavom tą mažinimą iš kitų lėšų, kad nemažėtų uždarbis. Panašiai elgsimės ir šiuo metu mėgindami išsaugoti dirbančius pagrindinius darbuotojus, tiesiogiai kontroliuojančius sistemą, kad jie nebūtų atleisti iš darbo. Bet, aišku, kaip ir visose institucijose atlyginimai ir darbo užmokesčio fondas mažėja. Ir čia ta tarnyba irgi turi tam tikras savo netektis, nors sutinku su jumis, kad jų darbas gana sudėtingas. Kas mūsų galioje, kiek mes turėsim rezervų, tikrai ši tarnyba bus prioritetų sąraše.

PIRMININKAS. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar Seimo nariai turi galimybę pareikšti po vieną nuomonę už arba prieš dėl šio įstatymo projekto po pateikimo. Motyvus už pasakyti nori Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai geras įstatymas, todėl jam pritariu. Manau, kad tą reikėjo padaryti dar anksčiau, nes kai kuriems darbuotojams pirmoji darbo diena trukdavo savaites. Manau, kad galima pradėti darbą tik gavus pažymėjimą ir gavus leidimą dirbti, o ne pradėti darbą ir sakyti, kad rytoj aš turėsiu pažymėjimą. Todėl tai yra teisingos pataisos ir aš kolegas raginu jas paremti. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Motyvus prieš pasakys Seimo narys S. Stoma. Nėra? Nėra S. Stomos salėje. Ar galima pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Nėra reikalaujančių balsuoti. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Seimo nariai sutinka. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nėra kitokių nuomonių. Pritarta. Įstatymo projektą siūloma svarstyti šių metų birželio 11 d.

Kaip jau paskelbiau, dar šios dienos posėdyje bus pateiktas Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas“ projektas. Šį projektą, kurio Nr. XIP-494, savo parašais parėmė 59 Seimo nariai. Projektą pateikia Seimo narė D. Meiželytė-Svilienė. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pirmininke, norėjau paklausti dėl Seimo narių pareiškimų. Jie numatyti pagal darbotvarkę. Ar juos po to leisite perskaityti, ar?.. Ten yra nurodytos valandos.

PIRMININKAS. Kadangi buvau anksčiau informuotas, kad dėl pareiškimų nėra užsirašiusių, bet dabar jūs esat užsirašęs, po šio klausimo svarstymo jums bus suteikta galimybė perskaityti pareiškimą. Prašau, pranešėja.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti kai kurias Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nuostatas“ projektas Nr. XIP-494 (pateikimas)

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke, dėkui. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą Nr. XIP-494, kuriuo Lietuvos Respublikos Seimas, remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 1 dalimi, nutaria kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, ar Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir pavardės rašymas valstybine kalba greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes kitokiais – nelietuviškais rašmenimis. Tai tiek trumpai, be tos vidurinės kreipimosi dalies.

PIRMININKAS. Jūsų paklausti užsirašė šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Norėjau paklausti. Ar nagrinėjote latvišką modelį? Ar nemanote, kad latviškas modelis būtų geriau, negu kreiptis į Konstitucinį Teismą?

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Latviškas modelis. Jeigu Konstitucinis Teismas nuspręstų, kad galima šalia sulietuvintos užsieniečio pavardės lotyniškais rašmenimis rašyti identišką jo pavardę, kokia buvo gimimo metu, ar ne, užsienietiška, tai latvių yra tokia pat situacija. Ten pas juos viena moteris Juta Mensen kreipėsi į teismą, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pasakė, kad pareiškėjos pavardės fonetinė transkripcija ir gramatinė adaptacija iškraipius originalią rašybą prilygsta kišimuisi į jos asmeninį gyvenimą ir t. t.

PIRMININKAS. Norėčiau pasakyti, kad į Konstitucinį Teismą kreipiamasi dėl išaiškinimo, o ne su pasiūlymais. Klausia Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Pasakykite, kas jums kelia abejonę 1999 metų Konstitucinio Teismo nutarime, kad piliečio vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba? Labai aiškiai yra pasakyta, turi būti rašoma valstybine kalba.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Taip. Visas reikalas dėl Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai nuostatų. Jos buvo keturios. Būtent dėl trečiosios nuostatos tada Konstitucinis Teismas nepateikė išvadų. Trečioji nuostata yra: „Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardas ir pavardė išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ir jį atitinkantį dokumentą.“ Tai dėl to, nes Konstitucinis Teismas tada pripažino, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, 2 punktas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas. Prašom patikslinti.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, aš suprantu, tada 1999 metų Konstitucinio Teismo nutarimas buvo dėl to, kad kreipėsi į teismą. Šioje situacijoje ar nereikėtų tada tą jūsų prašymą koreguoti, atsižvelgiant į tai, ką jūs pasakėte, į 1990 metų Konstitucinio Teismo nutarimą. Nes tai, ką jūs pasakėte, yra visiškai kita prasmė.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Matote, tada kreipėsi lenkų kalba norėjęs įrašyti savo pavardę pase, ir teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą būtent dėl keturių Konstitucijos straipsnių, ar neprieštarauja. Tada Konstitucinis Teismas tik dėl 2 punkto… 2 punktas yra, kad nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės yra sulietuvinami, rašomi lietuviškais rašmenimis pagal du būdus, arba pridedant lietuvišką galūnę, arba ne. Dabar pasikeitus mūsų situacijai, kai yra toks globalizacijos periodas, kai įstojome į daugelį tarptautinių organizacijų – Europos Sąjungą ir NATO, kai padaugėjo šeimų su užsieniečiais, mūsų moterys ima užsieniečių vyrų pavardes, gimsta vaikai, jie tampa Lietuvos piliečiais. Pagal viską žmogaus vardas, pavardė kaip žymeklis, kaip objektas, kaip kokia nors kraštovaizdžio dalis neverčiami į kitą kalbą, jie negali būti perrašomi. Daugelyje Europos šalių yra taikoma tokia tradicija, jau ji yra. Aš nesakau, kad lenkai tai daro, latviai, bet yra perrašoma visiškai identiškai pagal to žmogaus pavardę, naudojant visą fonetiką, esančią jo gimimo dokumentuose ir kituose. Jie neperrašo, bet jie suteikia galimybę šalia. Tas paklausimas ir būtų, ar galima prie sulietuvintos pavardės dar ar skliausteliuose, ar kaip nors atskiriant įrašyti tikrąją žmogaus identišką pavardę.

PIRMININKAS. Dabar klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Miela kolege, aš norėčiau pasitikslinti, kuris Europos teismas sprendė pavardžių rašymo klausimą, ar Žmogaus Teisių, ar Europos Teisingumo Teismas?

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Ne, Europos Žmogaus Teisių Teismas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tada klausimas toks. Kaip jūs manote, jeigu yra toks sprendimas, ar jis yra privalomas vykdyti Lietuvoje, ar mes dar galime svarstyti, ko nors klausti? Ačiū.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Jeigu būtų iškelta byla, tarkime, kokio nors Lietuvos piliečio, kuris susituokė ir pakeitė pavardę, tai, aišku, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas rašytų savo išvadas. Tarkime, Latvija atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo nurodytus pažeidimus. Pagal jų Konvencijos 8 straipsnio 1 dalį tai yra teisių pažeidimas. Jie taip pasakė, ir latviai susitvarkė, o Lietuva tokių teisinių aktų ir normų nėra sutvarkiusi.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji kolege, mano pirmas klausimas būtų toks. Nusistovėjusi praktika jau nuo tos datos, kai buvo įsteigtas vykdant konstitucinę nuostatą Konstitucinis Teismas Lietuvoje, kad išaiškinimo kreiptis, kad tam nereikia kreiptis visam Seimui, bet pakanka ir Seimo Primininkui kreiptis arba bet kuriam iš įstatyme nurodytų asmenų. O įstatyme nurodytas ne vienas asmuo, o visi dalyvavę byloje asmenys ir kiti, kuriems yra išsiųstas dokumentas, tai yra Konstitucinio Teismo nutarimas. Kodėl reikia visam Seimui priimtą tą sprendimą dėl kreipimosi, dėl išaiškinimo?

Antroji klausimo dalis būtų, kaip su tomis pavardėmis, kaip jūs sakote, ne su… Kadangi Lietuva turi tokią praktiką, kaip turėjo ir Latvija, ir Lenkija, ir t. t., kur sulietuvina, na, atsiranda nacionalinis ypatumas tos pavardės, pavyzdžiui, -aitė, -ytė ir t. t., -ys, -as, -us galūnės. Jeigu pavardės žodis kitoje kalboje turi kokią nors kitą reikšmę, tai lietuvių kalba, jeigu jis būtų nesulietuvintas, nelabai tiktų pavardei toks žodis.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Na, nelabai gal ir tiktų pavardei, nežinau. Dėl to, kad… (Balsai salėje) Originalo kalba? Ne, tai… (Balsai salėje) Jeigu būtų parašyta vien tik originalo kalba, tai pagal Konstitucinio Teismo išvadas negalima, nes tai būtų nusižengimas Konstitucijai, nes reikia saugoti lietuvių kalbą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, jūs turbūt ne visai tiksliai atsakydama vieną kartą pasakėte, kad tai susiję su užsieniečiais. Čia kalbama apie Lietuvos piliečius, tik ne lietuvių tautybės asmenis.

Dar vienas dalykas. Man truputį keista, kodėl yra toks kreipimasis, nes dabar dar nėra priimtas įstatymas dėl vardų, pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos dokumentuose. Jeigu tas įstatymas sukeltų abejonių, ar atitinka Konstituciją, ar neatitinka, tada būtų galima kreiptis į Konstitucinį Teismą. Dabar dėl galiojančio teisės akto, t. y. dėl atitinkamo pavadinimo 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimo, įvertinimo Konstituciniam Teismui yra pateikta. Man, atrodo, kad čia jokių neaiškumų nekyla. Kaip jūs į tai?..

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Buvo pateiktas Konstitucinio Teismo išaiškinimas dėl 1 ir 2 punktų, dėl 3 nebuvo. Nenagrinėta, ar Konstitucijai prieštarautų Aukščiausiosios Tarybos nutarimo 3 punktas, kuris numato galimybę asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašyti pagal tos valstybės pasą ar jį atitinkantį dokumentą. Tik dėl to.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš labai konkrečiai noriu paklausti, ar jūs bent įsivaizduojate, kaip būtų rašomos, pavyzdžiui, kiniškos pavardės? Mes žinome daugelį žodžių, kurie lietuviškai skamba su tam tikra asociacija. Kaip jūs žiūrite į tai?

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Čia kalbama apie lotyniško pagrindo rašmenis naudojančias tautas, kalbas, nes nelotyniško pagrindo raidyną vartojančių kalbų asmenvardžiai yra atitinkamų šalių kelionės dokumentuose perrašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pagal kilmės šalių perrašos įstatymus.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvus dėl įstatymo projekto nori pareikšti… Užsirašęs pirmasis kalbėti prieš – Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, manyčiau, kad pats toks kreipimasis yra teisėtas veiksmas, tačiau to kreipimosi turinys, išdėstytas 58 Seimo narių pasirašytame rašte, yra netikslus, nes pranešėja labai aiškiai pasakė, kad Konstitucinis Teismas nepasisakė dėl vieno 1990 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punkto. Tokiu atveju aš manau, kad reikia kreiptis dėl to punkto atitikties Konstitucijai, ir tai įprasta tvarka turi padaryti ar Seimas, ar 29 Seimo nariai. To kreipimosi turinys turėtų būti kitoks. Aš manau, kad šioje situacijoje šio parengto Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą turinys yra netikslus, nes dėl pavardžių rašymo valstybine kalba yra viskas aišku ten, kur buvo pasakyta, o jeigu jūs norite išvedžioti, tai kreipkitės dėl to punkto atitikties Konstitucijai, ir viskas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlau Seimui balsuoti ir nuspręsti, ar pritariame šiam nutarimo projektui po pateikimo. Skelbiu balsavimo pradžią.

Balsavo 45 Seimo nariai. Už – 24, prieš – 8, susilaikė 13. Projektui po pateikimo pritarta. Čia buvo pareikšta pastabų dėl turinio. Be abejo, į jas bus atsižvelgta komitetuose svarstymo metu.

Repliką po balsavimo nori pasakyti Seimo narys J. Sabatauskas. Prašau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš, klausdamas, kodėl toks kreipimasis dėl išaiškinimo nepadarytas anksčiau, norėjau sužinoti… Tą galėjo padaryti Seimo Pirmininkas ir tam nereikia viso Seimo. Todėl manau, kad Seime to nebūtina svarstyti, nes dėl nutarimo išaiškinimo tą galima padaryti kitu būdu, daug operatyviau, ir daug operatyviau būtų gautas atsakymas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Siūlomas šio projekto sprendimui… Dėl šio projekto pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar Seimo nariai pritaria? Pritarta. Ar reikalingi papildomi komitetai? Ar tikrai čia yra žmogaus teisių klausimas? (Balsai salėje) Kadangi girdžiu priešingų nuomonių ir girdėjau pasiūlymų iš vietos, tai Seimo narys V. Andriukaitis tai pakartos per mikrofoną.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju jau Europos Žmogaus Teisių Teismas yra panašią problematiką nagrinėjęs. Žmogaus Teisių Teismo sprendimas yra privalomas visoms šalims, Žmogaus Teisių Teismo konvencijos signatarėms. Jos turi įtraukti į savo sistemą tą sprendimą.Todėl Žmogaus teisių komitetas čia būtinas, kaip ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Galėtų būti du papildomi komitetai ir panagrinėti, nes… (Balsai salėje) Ne, nemanau, nes, matote, rašmenys, gramatika ir taip toliau, visa tai… Valstybinės kalbos įstatymas irgi priklauso Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kompetencijai.

PIRMININKAS. Ar Seimo nariai, išgirdę Seimo nario V. Andriukaičio argumentus, pritaria, kad papildomas komitetas būtų Žmogaus teisių komitetas? Prašom dėl šio pasiūlymo balsuoti, kas pritaria, ir kas nepritaria, nuomonę reikšdami balsuodami.

Balsavo 47 Seimo nariai. Už – 23, prieš – 9, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta.

Siūloma svarstymo data yra šių metų gegužės 14 d.

Gerbiamieji Seimo nariai, siūlysiu Valdybai, kreipsiuosi į Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją, kad rezerviniai klausimai, kurių šiandien neapsvarstėme, būtų įrašyti į kito neeilinio posėdžio, turbūt į ketvirtadienio, darbotvarkę.

Mūsų šios dienos posėdžio pabaigoje pareiškimą perskaitys ar paskelbs V. Andriukaitis.

Seimo narių pareiškimai

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos! Leiskite perskaityti pareiškimą, kurį mums įteikė vienos labai sudėtingoje situacijoje gyvenančios šeimos mergaitė. A. Sysas ir aš nagrinėjome Gelgaudiškio mokyklos problemas, ir mums įteikė pareiškimą vienos šeimos mergaitė. Aš jį perskaitysiu, nes jame slypi labai daug sudėtingų problemų.

„Sveiki, Seimo dėdės ir tetos! Aš esu Simona, man 10 metų. Gyvenu kaime ir mokausi Gelgaudiškio vidurinės mokyklos 4b klasėje. Gyvenu su mama, močiute ir turiu dar tris brolius.

Mes gyvename labai sunkiai, bet visi stengiamės gerai motytis ir baigti vidurinę mokyklą, bet sužinojau, kad bus tik dešimt klasių, ir mamytė sakė, kad turėsiu likti namuose. Turiu mažą svajonę: baigusi dvylika klasių būti dailininke, nupiešti daug portretų ir nusipirkti namą, kad visi sutilptume, nes šiame labai mažai vietos ir jis kiauras. Noriu, kad būtų dideli langai ir atidaryti galėtų juos mamytė, ir išvėdinti kambarius. Norėčiau, kad kambaryje būtų šviesu ir nemirtų mamytės gėlės. Norėčiau, kad būtų namuose kriauklė ir nereiktų taupyti vandenuko, nes vasarą šulinyje pasibaigia vanduo ir mes einame su broliais ir mama parsinešti vandens. Tada turime mažiau gerti, kad ilgiau užtektų. O kai prūdelyje nusenka vanduo, tada būna išvis blogai. Tada mamytė visus kibirus padeda po stogais ir laukiame lietaus, kad galėtų mamytė mus išmaudyti ir išskalbti drabužėlius. Mano svajonė turėti namus su dušu, labai labai prašau visų dėdžių ir tetų palikti vidurinę mokyklą, kad galėčiau baigti visas dvylika klasių ir išpildyti savo svajonę.“

Šis pareiškimas susijęs su tuo, kad dabar vidurinių mokyklų likimas sprendžiamas gana formaliai, biurokratiškai. Gelgaudiškio vidurinės mokyklos likimas pakibęs dėl to, kad sumažėjo vaikučių, ir tada visiems likusiems vaikams teks patirti gana didžiulius pokyčius. Manau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas galėtų panagrinėti Gelgaudiškio vidurinės mokyklos mokytojų prašymą pakeisti švietimo ministro nustatytas normas ir pasižiūrėti, ar nereikėtų apskritai peržiūrėti situaciją, kad kaimuose, miestuose, miesteliuose būtų išsaugotos mokyklos, nes su jomis susiję daugelio vaikų likimai. Be to, žinoma, šios šeimos socialinę padėtį, mes su A. Sysu buvome ten, sunku įsivaizduoti. Tai yra padori šeima, labai gražiai gyvena, bet sąlygos yra dramatiškos. Žinote, plyšo širdis matant visą šitą vaizdą. Taigi aš norėčiau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas panagrinėtų Gelgaudiškio vidurinės mokyklos išsaugojimą ir apskritai tokio profilio mokyklų išsaugojimo galimybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui V. P. Andriukaičiui. Ar Seimas pritaria, kad šį pareiškimą apsvarstytų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, tai yra galima pagal Statuto 97 straipsnio 3 dalį, dėl pareikštos nuomonės nediskutuojama, tačiau Seimas be diskusijų gali pritarti tokiam pasiūlymui. Pritariam. Seimas pritaria. Ir dar vienas Seimo narys yra užsirašęs paskaityti pareiškimą. Į tribūną kviečiu Seimo narį E. Zingerį.

Atsiprašau gerbiamojo E. Zingerio. Dar suteiksiu žodį per šoninį mikrofoną Seimo nariui J. Šimėnui.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tiesiog noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad problemos sprendimas galimas visai kitu būdu. Yra Seimo narys ten išrinktas – gerbiamasis M. Bastys, jis turėjo žinoti šią informaciją. Aš taip pat labai įdėmiai seku Šakių rajono problemas ir mielai prisidėčiau prie šios problemos sprendimo. Manau, kad apkrauti Seimo komitetą vienos mokyklos arba vieno vaiko sprendimu nereikia. Mums reikėtų iš tikrųjų… Neskubėkite prie mikrofono, reikėtų išsiaiškinti iki to, kol prieisime prie Seimo komiteto lygio.

PIRMININKAS. Bet Statutas sako, kad dėl pareikštos nuomonės nediskutuojama, ir aš jau paskelbiau, kad Seimas pritaria nuomonei, nes nebuvo kvestionuojama. Tai dabar aš tik galėčiau atsiklausti Seimo, kad jis balsuodamas nuspręstų, ar paveda komitetui, ar ne šią Seimo nario iškeltą problemą ištirti, kaip sako Statutas. (Balsai salėje) Prašyčiau Seimo narių nekelti diskusijos dėl to, nes Statutas siūlo nediskutuoti, bet Seimo narys P. Luomanas nori šiuo klausimu pasakyti žodį.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ilgus metus dirbau savivaldybėje, kuravau švietimą. Galiu pasakyti, kad vis dėlto švietimo tinklo pertvarka yra savivaldybės kompetencija. Mes, paimdami vieną, išskirdami jį iš dešimčių tūkstančių atvejų, sukursime savotišką precedentą. Bet dėl to, ką kalbėjo gerbiamasis V. P. Andriukaitis, iš tikrųjų problema yra. Savivaldybėse turėtų būti svarstoma, kaip išlaikyti nedideles mokyklas, sakykime, tai galėtų būti daugiafunkciniai pastatai, bet jau čia platesnės diskusijos tema, iš tikrųjų nesunaikinti tų židinių, bet svarstyti, nežinau, čia reikėtų svarstyti ne atskirą atvejį, o apskritai pačią koncepciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš konstatuoju, kad diskusija vyksta ne dėl Seimo nario nuomonės, bet dėl to, kaip tuos klausimus reikia spręsti. Dar kartą atsiprašau Seimo nario E. Zingerio ir suteikiu žodį Seimo nariui J. Sabatauskui.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Labai dėkoju posėdžio pirmininkui už supratimą, nes vis tiek jau buvo pasisakyta. Aš tik noriu pasakyti, kad čia ne vien Šakių rajono problema. Pavyzdžiui, Alytaus miesto dvi buvusios vidurinės mokyklos bylinėjasi su savivaldybe dėl sprendimo, dėl pertvarkos, ir pirmosios instancijos teisme jos laimėjo, o dabar laukiama sprendimo apeliacinėje instancijoje. Taigi čia yra visos Lietuvos problema, nes savivaldybė sprendžia pagal metodiką, kuri yra nustatyta Švietimo ir mokslo ministerijoje. Jinai yra irgi susaistyta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar Seimo narys J. Liesys.

J. LIESYS (LCSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš noriu tiktai pritarti, kad čia yra visos Lietuvos problema. Šiandien sprendžiant šiuos klausimus tikrai reikėtų išplėstinio posėdžio arba papildomo, atskiro posėdžio, turint omenyje, kad šiai situacijai išspręsti reikia ne tik Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, bet ir ministerijos kompetencijos, taip pat ir savivaldos kompetencijos…

PIRMININKAS. Paskutinis per šoninį mikrofoną kalbės Seimo narys Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiandien net ir Prezidentas Jo Ekscelencija Valdas Adamkus paminėjo, kad mūsų visuomenėje trūksta šiek tiek užuojautos vienas kitam. Mes iš karto pradėjom spręsti koncepcijas, visos Lietuvos problemas, čia yra paprasčiausias žmogiškumo klausimas, t. y. keturių vaikučių, kurie šiandien yra sudėtingoje situacijoje. Nespręskime koncepcijų, mes nors žmogiškai pamėginkime pasižiūrėti, po to galbūt išeis visiškai kitokie sprendimai – ir vienas Seimo narys prisidės, ir kitas, gal ir frakcijos prisidėsime. Yra žmogiškumo klausimas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų prašyčiau pritarti sprendimui, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas galėtų šio pareiškimo pagrindu apsvarstyti klausimą taip plačiai, kaip reikės, ar net pasiūlyti Seimui. Ar J. Šimėnas nereikalaus balsavimo dėl to, ką aš buvau konstatavęs, kad komitetas pritaria? Bet aš taip pat prašysiu komitetą, kai jis tokio pobūdžio klausimą svarstys šio laiško, kurį paskelbė Seimo narys, pagrindu, būtinai pakviestų ir Seimo narį J. Šimėną, ir Seimo narį P. Luomaną. Galbūt tada bus nustatyta pozicija, kaip tokiais atvejais Lietuvos Respublikos Seimas reaguoja į panašaus pobūdžio prašymus, kurie gali būti ne vien Gelgaudiškyje. Ar sutinka Seimo nariai? (Balsai salėje) Dėkoju.

Pareiškimą paskelbs Seimo narys E. Zingeris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Po tokios dienos, kai saulė jau leidžiasi ir virš mūsų žydras dangus, skelbiantis pavasarį, aš norėčiau pasakyti, kad šiandien Prezidentas kalbėjo apie užuojautą, kartu buvo labai svarbi diena, per kurią buvo minima Paneriuose 40 % žuvusiųjų Vilniaus miesto gyventojų ir žuvusių per holokaustą. Tai buvo neįtikėtina. Tai buvo ir paminėjimas, ir šventė, nes atvyko žmonės, sulaukę 85 metų, pagyvenę, kurie kadaise buvo Vilniaus gatvelių, senamiesčio gatvelių dalis. Tai buvo nepaprastai vykęs suėjimas be pykčio, be neapykantos. Dalyvavo Izraelio valstybės atstovai, Lietuvos Prezidentas. universitete ką tik pasibaigė teisuolių apdovanojimo ceremonija, kurią surengė Izraelio vyriausybės atstovai. Ta paminėjimo diena, kuri yra valstybinė Izraelio holokausto paminėjimo diena, vyksta tuo metu, kai čia pat, Ženevoje, vyksta didžiulė konferencija, skirta žmogaus teisėms. Lietuva vakar po pietų pakelta galva su likusiais Europos Sąjungos nariais britais, latviais, estais, išėjo iš salės, kai Irano prezidentas savo kalboje įžeidė atminimą tų žmonių, kurie kartu su kitais europiečiais kūrė Europą.

Aš manau, kad šis Lietuvos žingsnis buvo teisingas. Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Lenkija iš viso šioje konferencijoje nedalyvavo. Tai buvo didžiulė Jungtinių Tautų konferencija, kurioje buvo sprendžiama, kokios yra žmogaus teisių normos. Man keista, kad tokios valstybės kaip Sudanas, kurio prezidento ieško interpolas už genocido organizavimą, yra žmogaus teisių komiteto nariai, Libija… Kaip vakar matėme, posėdžio pirmininkai nutraukė Libijos atstovus, kalbėjusius salėje. Jie bando nustatyti mums naujus žmogaus teisių standartus.

Todėl aš paremčiau mūsų Užsienio reikalų ministerijos pastangas kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis neleisti fundamentalistams Europos Sąjungoje įsteigti naujus standartus, kurie neatitinka mūsų žemyno tradicijos, neatitinka nei T. Džefersono deklaracijos idėjų, nei Prancūzijos revoliucijos, žmogaus teisių, pilietinės visuomenės idėjų.

Minint šią dieną Paneriuose, dalyvavo diplomatai, dalyvavo šalies Prezidentas, o universitete buvo įteikti apdovanojimai teisuoliams, lietuvių teisuoliams, gausiems teisuoliams, kurie gelbėjo savo kaimynus. Man džiugu jums pranešti, kad ta diena praėjo sėkmingai, be pykčių, be tarpusavio kaltinimų, ir ši diena yra paskelbta susitaikymo diena. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui E. Zingeriui už šį pareiškimą labai rimtu ir svarbiu klausimu. Kviečiu Seimo narius registruotis.

Užsiregistravo 35 kantriausi ir darbingiausi Seimo nariai. Yra pasiūlymas prieš skelbiant pabaigą… (Balsai salėje) 36. E. Vareikis 36-asis. Dėkoju visiems Seimo nariams už kantrų darbą ir skelbiu balandžio 21 d. posėdį baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.