AIŠKINAMASIS RAŠTAS
(pataisytas ir papildytas projektui XIP-412(2))
Dėl Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projekto
1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:
Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas (Žin., 2002, Nr. 103-4604; 2003, Nr.73-3354; 2004, Nr.28-871; 2007, Nr.46-1714; 2008, Nr.19-675) (toliau – Įstatymas) nustato, kad, siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus, tam tikrų juridinių asmenų kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei užsienio kapitalas, atitinkantis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Tačiau galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai atskleistas šių kriterijų turinys, taip pat nėra aišku, kaip turėtų būti nustatoma kapitalo atitiktis europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams.
Šis Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 42 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant išsamiai reglamentuoti strateginių įmonių dalyvių ir kapitalo atitikties nacionalinio saugumo interesams sąlygas, įskaitant atitiktį europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams, nustatyti atitikties įvertinimo pagrindus.
Pirminiai projekto siūlytojai yra Seimo nariai: Č. V. Stankevičius, A. Anušauskas, S. Pečeliūnas.
Rengiant XIP-412 projekto (2) redakciją atsižvelgta į Europos teisės departamento bei Seimo Teisės departamento 2009-pastabas pirmajai projekto redakcijai dėl akcentavimo atitikties nacionalinio saugumo interesams ir išsamesnių tokios atitikties sąlygų. Todėl rengiant šią (2) redakciją pasinaudota kai kuriomis Ūkio ministerijos parengtame ir ankstesniosios Vyriausybės Seimui pateiktame Įstatymo 1, 3 ir 4(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 4(2), 4(3), 4(4), 4(5) ir 4(6) straipsniais projekte XIP-12 pasiūlytomis normomis, jas adaptuojant šio projekto koncepcijai.
Konceptualiai šis projektas laikytinas projekto XIP-12 alternatyva, kadangi XIP-412 projekte tarp nacionalinio saugumo interesus apibrėžiančių sąlygų, kurias turi atitikti strateginių įmonių dalyviai, stokoja atitikimo europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams sąlygos, tuo pačiu – ir tokių kriterijų apibrėžties. Tuo tarpu strateginių įmonių dalyvių ir kapitalo atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams reikalavimas yra įtvirtintas dabar galiojančiuose įstatymuose. Šiame projekte siūloma kaip konkrečiai apibrėžtinas jų turinys. Be to, šiame projekte siūloma, kad asmenų atitikties nacionalinio saugumo interesams sprendimus priimtų ne atskira Vyriausybės įgaliota institucija (pvz., Ūkio ministerija), bet Vyriausybės sudaryta speciali patikros komisija.
2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Įstatymo projektu siekiama sudaryti susitiprinti teisnes prielaidas tinkamai įgyvendinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) ir Įstatymo nuostatas dėl strateginių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams, tarp jų ir atitikties europinės bei transatlantinės integracijos kriterijams.
3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:
Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių: akcinė bendrovė „Detonas“, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė Lietuvos radijo ir televizijos centras, akcinė bendrovė „Jonavos grūdai“, akcinė bendrovė „Lietuvos energija“, akcinė bendrovė „Šilutės polderiai“, akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“, nacionalinis investuotojas, nurodytas Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo ketvirtajame skirsnyje – LEO LT, AB, AB Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė ir AB Kauno hidroelektrinė, kapitalo dalį gali sudaryti privatus nacionalinis bei europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkantis užsienio kapitalas, paliekant sprendžiamąją galią valstybei.
Įstatymo 4 straipsnis numato, kurios kad nacionaliniam saugumui užtikrinti yra svarbios šios akcinės bendrovės: „Mažeikių nafta“,„Lietuvos dujos“, “Vakarų skirstomieji tinklai“, „Rytų skirstomieji tinklai“, „Lietuvos elektrinė“, „Lietuvos telekomas“, „Achema“ bei vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo paslaugas teikiančios įmonės pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Tačiau išvardintoms energetikos įmonėms Įstatymas nenustato nei reikalavimo, kad jų kapitalo dalis turi atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, nei reikalavimo jų akcijų paketus neperleisti nacionalinio saugumo interesus neatitinkantiems asmenims.
Pagal galiojančią Įstatymo redakciją reikalavimas atitikti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus tik įsigyjant strategines įmones, tačiau bet kokiam kitokiam dalyvavimui tolimesnėje jų veikloje, taip pat perleidžiant įmonių akcijų paketus, mažesnius už kontrolinius, šis reikalavimas nėra nustatytas, todėl egzistuoja įmonių akcijų paketų perleidimo nacionalinio saugumo interesus neatitinkantiems subjektams potenciali grėsmė.
Įstatymo 4(1) straipsnio 3 dalies 5 punktas reikalauja apsaugoti nacionalinio saugumo ir valstybės esminius interesus ir, pasirenkant naujos atominės elektrinės projekto įgyvendinimo dalyvius, taikyti jiems europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus. Tačiau Įstatymas šių kriterijų ir jų atitikties patikros nekonkretizuoja. Galiojantis Įstatymas nenustato ryšio tarp strateginės įmonės dalyvio ir įmonės kapitalo atitikimo nacionalinio saugumo interesams.
4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu akcinės bendrovės „Lietuvos telekomas“ pavadinimas keičiamas į akcinę bendrovę „TEO LT“, nes minėta akcinė bendrovė yra pakeitusi savo pavadinimą, į nacionaliniam saugumui svarbių įmonių sąrašą įrašoma akcinė bendrovė “Giraitės ginkluotės gamykla”.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, jog nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių akcinių bendrovių: „Mažeikių nafta“, „Lietuvos dujos“, „Vakarų skirstomieji tinklai“, „Rytų skirstomieji tinklai“ bei akcinės bendrovės „Lietuvos elektrinė“ 5 procentus viršijantys akcijų paketai gali būti perleidžiami tik nacionalinio saugumo interesus (tarp jų -- europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus) atitinkantiems juridiniams ar fiziniams asmenims.
Siūloma nustatyti, kad sprendimą dėl asmens atitikimo nacionalinio saugumo interesus priima ne kuri nors atskira institucija, bet Vyriausybės įsteigta Asmenų atitikties nacionalinio saugumo interesus patikros komisija (toliau – Patikros komisija), įvertindama asmens atitikimą europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus bei patikroje dalyvaujančių kompetentingų valstybės institucijų pagal atskiras saugumo sritis išvadas.
Pagal siūlomą Įstatymo papildymą asmuo gali būti pripažintas atitinkantis nacionalinio saugumo interesus, jeigu jis atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, taip pat penkias kitas nacionalinio saugumo atitikties sąlygas, kurios suformuluotos pasinaudojant atitinkamomis XIP-12 projekto nuostatomis. Įvertinus tai, kad Įstatyme iki šiol nebuvo nustatytas asmenų ir kapitalo atitikties europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams įvertinimo turinys, taip pat tai, kad tokių kriterijų nepateikiama nei XIP-12 projekte, nei kituose Įstatymo papildymo projektuose, šiame Įstatymo projekte kriterijai apibrėžiami taip, kad atitiktų realios europinės ir transatlantinės integracijos tikslus.
Įstatymo projektu numatoma, kad fiziniams ar juridiniams asmenims, kuriuos patikros komisija pripažins neatitinkančius Lietuvos nacionalinio saugumo interesams (įskaitant europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus), bus taikomi Įstatymo numatyti apribojimai dalyvauti strateginės įmonės veikloje ar jos plėtros projekte.
5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6) kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
8) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neperkelia ir tiesiogiai neįgyvendina Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatų.
9) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
10) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. Buvo gautos Europos teisės departamento specialistų išvados pirminiam projekto variantui, į kurias šiame projekto variante atsižvelgta.
11) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: nacionalinio saugumo interesai, europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai, patikra, atitikties vertinimas, strategiškai svarbi įmonė.
Teikia:
Česlovas V. Stankevičius
Arvydas Anušauskas