AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KLIMATO KAITOS ĮSTATYMO PROJEKTO
Aplinkos ministerija, įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 543 punkte numatytą priemonę ir remdamasi Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 71 (Žin., 2008, Nr. 16-558) (toliau – Koncepcija), parengė Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas).
Įstatymo projekto rengimą sąlygojo tai, kad šiuo metu visuomeniniai santykiai klimato kaitos valdymo srityje reguliuojami įgyvendinamaisiais teisės aktais, kurie nustato esmines ūkinės veiklos sąlygas, tokias, kaip pareigą turėti apyvartinius taršos leidimus norint išmesti į atmosferą šiltnamio dujas, registruotis žinybiniame Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registre ir kt. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.80 str. 1 d., esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, turėtų būti nustatyti įstatymuose. Be to, visuomeninių santykių klimato kaitos valdymo srityje reglamentavimas įgyvendinamaisiais teisės aktais yra nepakankamas, nesistemiškas ir turi spragų, sukeliančių teisės taikymo problemų, neaiškiai nustatyta institucijų kompetencija klimato kaitos valdymo srityje.
Taip pat 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą Bendrijoje ir iš dalies pakeičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB (toliau – Direktyva 2003/87/EB) (OL, 2004 m., specialus leidimas, 15 skyrius, 7 tomas p. 361), nuostatos reikalauja nustatyti atsakomybę ūkio subjektams už neteisėtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, nuo 2008 m. sausio 1 d. numatant vieno šimto eurų dydžio baudas asmenims, neteisėtai išmetusiems šiltnamio efektą sukeliančias dujas į atmosferą. Sankcijos asmenims gali būti taikomos tik įstatymuose numatytais pagrindais ir nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1) nenumato galimybių skirti administracines nuobaudas juridiniams asmenims, todėl būtinas šios srities teisinis reglamentavimas įstatyme. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, parengtas Lietuvos Respublikos klimato kaitos įstatymo projektas.
Parengto Įstatymo projekto tikslas - sureguliuoti visuomeninius santykius klimato kaitos valdymo srityje, apibrėžti valstybės institucijų ir įstaigų kompetenciją, numatyti priemones, skirtas valdyti klimato kaitą Lietuvoje, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pagal Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvenciją (toliau – Klimato kaitos konvencija) (Žin., 1995, Nr. 23-521) ir Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą (Žin., 2002, Nr. 126-5735). Taip pat Įstatymo projektu įgyvendinamos Direktyvos 2003/87/EB nuostatos ir iš dalies perkeliamos 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/101/EB, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, kad į šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų prekybos sistemą Bendrijoje būtų įtrauktos aviacijos veiklos rūšys (toliau – Direktyva 2008/101/EB) (OL 2009 L 8, p. 3), nuostatos (Valstybės narės iki 2010 m. vasario 2 d. privalo perkelti į nacionalinius teisės aktus). Papildomai atsižvelgta į 2008 m. gruodžio 17 d. patvirtintų ES klimato kaitos ir energetikos paketo iki 2020 m. teisės aktų: Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, iš dalies keičiančios Direktyvą 2003/87/EB, siekiant patobulinti Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą ir išplėsti jos taikymo sritį projekto (nustato reikalavimus ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujantiems sektoriams nuo 2013 iki 2020 m.), ir Europos Parlamento ir Tarybos spendimo dėl valstybių narių pastangų mažinti į aplinką išmetamus šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, Bendrijai siekiant įvykdyti įsipareigojimus iki 2020 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį (nustato konkrečius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo sumažinimo įsipareigojimus atskiroms Europos Sąjungos valstybėms narėms ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose iki 2020 m.), svarbiausias nuostatas. Koncepcija nevisiškai atitinka kai kurias ES klimato kaitos ir energetikos paketo teisės aktų principines nuostatas, pvz., nuo 2013 m. nebus reikalavimo valstybėms narėms rengti Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planus, o reikės pateikti tik Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašus ir kt. Todėl, rengiant Įstatymo projektą, teko atitinkamai koreguoti kai kurių skyrių pavadinimus ir jų turinį.
Visuomeninius santykius klimato kaitos valdymo srityje šiuo metu reguliuoja įgyvendinamieji norminiai teisės aktai: aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. D1-231 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin. 2004, Nr. 78-2764; 2005, Nr. 137-4948), aplinkos ministro 2005 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. D1-287 „Dėl Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 73-2657; 2008, Nr. 133-5144), aplinkos ministro ir ūkio ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. D1-279/4-193 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strateginių krypčių patvirtinimo bei tarp institucinio funkcijų pasiskirstymo įgyvendinant šį mechanizmą“ (Žin., 2004, Nr. 86-3146).
Įstatymu bus nustatytos pagrindinės Klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių rengimo nuostatos, asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kurios metu į atmosferą išmetamos šiltnamio efektą sukeliančias dujos, teisės ir pareigos, teisės išmesti į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas suteikimo pagrindai ir tvarka, valstybės institucijų kompetencija, ekonominės baudos ir jų skyrimo procedūra.
Įstatymo projekte apibrėžiama veiklos vykdytojo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinio taršos leidimo ir kitos sąvokos, nustatomos pagrindinės Klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos strategijos, kurią rengti įpareigoja Klimato kaitos konvencija, ir jos įgyvendinimo priemonių plano valstybės valdymo sritys, susijusios su prisitaikymu prie klimato kaitos pokyčių ir klimato kaitos pasekmių švelninimu, šiuos dokumentus rengiančios ir juose numatytas priemones įgyvendinančios institucijos. Atsižvelgiant į tai, kad klimato kaita yra labai platus klausimas, apimantis beveik visas valstybės valdymo sritis, ir yra sudėtinga tiksliai apibrėžti visų susijusių institucijų kompetenciją ir funkcijas, taip pat siekiant nedubliuoti institucijų kompetenciją ir funkcijas apibrėžiančių nuostatų, kurias nustato kiti su klimato kaitos valdymu tiesiogiai susiję įstatymai ir teisės aktai, įstatymo projekte nuostatos formuluojamos bendriau, pateikiant svarbiausių klimato kaitos valdymo sričių sąrašą.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos strategija apibrėžtų pagrindinius valstybės klimato kaitos valdymo politikos tikslus, uždavinius ir kryptis. Jos įgyvendinimo priemonių plane būtų numatytos konkrečios klimato kaitos valdymo politikos tikslų, uždavinių ir krypčių įgyvendinimo priemonės. Šiuo metu galiojanti 2008 m. sausio 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 94 patvirtinta Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 m. nacionalinė strategija apibrėžia pagrindinius valstybės klimato kaitos valdymo politikos tikslus, uždavinius ir kryptys iki 2012 m., o planuojama rengti Klimato kaitos valdymo nacionalinė politikos strategija nustatys valstybės klimato kaitos valdymo politikos tikslus, uždavinius ir kryptys nuo 2013 m. ir vėlesniam laikotarpiui. Numatoma, kad naująją Klimato kaitos valdymo nacionalinę politikos strategiją tvirtins Lietuvos Respublikos Seimas, o jos įgyvendinimo priemonių planą - Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Įstatymo projekte numatoma galimybė už Klimato kaitos valdymo nacionalinės politikos strategijos priemonių plane numatytų priemonių įgyvendinimą skirti atsakingomis ne tik valstybės, bet ir savivaldybių institucijas.
Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės šalims taikomos Direktyvos 2003/87/EB reikalavimus, dalis šioms šalims nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų (toliau – NNV) paverčiama į apyvartinius taršos leidimus ir paskirstoma Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje įtrauktoms įmonėms. Taip pat Direktyvą 2003/87/EB papildančioje Direktyvoje 2004/101/EB numatyta, kad nustatyta tvarka apyvartiniai taršos leidimai gali būti keičiami į bendrai įgyvendinamų projektų išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus ir švarios plėtros projektų patvirtintus išmetamųjų teršalų mažinimo vienetus, kurie apibendrintai vadinami Kioto vienetais. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte nustatomi reikalavimai prekybai apyvartiniais taršos leidimais ir Kioto vienetais, nustatomi leidimo išmesti šiltnamio efektą sukeliančias dujas išdavimo, pakeitimo, tikslinimo ir panaikinimo reikalavimai, apyvartinių taršos leidimų galiojimo terminai, jų panaikinimo atvejai, reglamentuojamas Nacionalinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano ir(ar) Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašo rengimas ir tvirtinimas. Nustatoma, kad Nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų paskirstymo planą ir(ar) Europos Sąjungos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašą rengs ir tvirtins Aplinkos ministerija kartu su kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva 1-ajame Kioto protokolo etape 2008-2012 m. turės nustatytosios šiltnamio efektą sukeliančių dujų normos vienetų perteklių, ir pagal „žaliąją“ investavimo sistemą, šiuos vienetus perleidusi kitai šaliai, galėtų panaudoti iki 50 mln. NNV ir gautas lėšas skirti klimato kaitos poveikį mažinančioms priemonėms įgyvendinti, taip pat į tai, kad 2008/101/EB direktyva nustato, jog nuo 2012 m. 15% apyvartinių taršos leidimų oro vežėjams turės būti paskirstoma aukciono būdu, o gautos įplaukos panaudojamos klimato kaitos poveikio mažinimo priemonėms įgyvendinti, įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Klimato kaitos specialią programą, numatyti šios programos lėšas administruojančią Vyriausybės įgaliotą instituciją ir priežiūrą vykdantį Nacionalinį klimato kaitos komitetą.
Įstatymo projekte, siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus pagal Klimato kaitos konvenciją, Klimato kaitos konvencijos Kioto protokolą ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, nustatoma, kad bendrai įgyvendinamo ir švarios plėtros projektus kartu su kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis administruoja Aplinkos ministerija, kuri nustato šių projektų vykdymo tvarką.
Įvertinant tai, kad Direktyvų 2003/87/EB, 2004/101/EB ir 2008/101/EB priėmimo teisinis pagrindas - Europos bendrijos steigimo sutarties 175(1) str. (aplinkosauga), kuris leidžia nustatyti Valstybėms narėms griežtesnius reikalavimus, negu nustato Direktyvos nuostatos, ir atsižvelgiant į 2008 m. gruodžio mėn. patvirtintos ir nuo 2013 m. įsigaliosiančios Direktyvos 2003/87/EB nuostatas, kurios numato, kad didžioji dalis lėšų, gautų už perleistus apyvartinius taršos leidimus, turėtų būti panaudojama priemonėms, susijusioms su šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimu, įgyvendinti, Įstatymo projekte įtvirtinta, kad veiklos vykdytojai lėšas, gautas už perleistus apyvartinius taršos leidimus ir Kioto vienetus, privalėtų naudoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo priemonėms įgyvendinti. Numatytos išimtys veiklos vykdytojams dėl lėšų panaudojimo, įtvirtintas reikalavimas atsiskaityti už lėšų panaudojimą ir nustatyta atsakomybė dėl lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvos 2003/87/EB 19 straipsnis numato, jog Europos Sąjungos valstybės narės turi numatyti registro įsteigimą ir jo išlaikymą, siekdamos užtikrinti, kad būtų tiksliai apskaitomi išduoti, turimi, perleisti ir panaikinti apyvartiniai taršos leidimai, Įstatymo projekte nustatomas valstybės Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro steigimas, vadovaujančioji registro tvarkymo ir tvarkanti įstaigos.
Kadangi Direktyvos 2003/87/EB 16 straipsnis reikalauja nustatyti atsakomybę ūkio subjektams už neteisėtą šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką, nuo 2008 m. sausio 1 d. numatant vieno šimto eurų dydžio už vieną toną baudas asmenims, neteisėtai išmetusiems šiltnamio efektą sukeliančias dujas į atmosferą, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 1985, Nr. 1-1) nenumato galimybių skirti administracines nuobaudas juridiniams asmenims, Įstatymo projekte numatomos ekonominės baudos veiklos vykdytojams, neteisėtai išmetusiems į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas, neužsiregistravusiems, neatsisakiusiems apyvartinių taršos leidimų ir (arba) Kioto vienetų ir kt. Įstatymo projekte reglamentuojamas ekonominės baudos skyrimas ir išieškojimas.
Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma.
Kriminogeninei situacijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos neturės.
Verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projekto priėmimas neturės neigiamos įtakos.
Įstatymo projektas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja.
Priėmus Įstatymo projektą, bus panaikintos teisinio reglamentavimo klimato kaitos valdymo srityje spragos, nustatyta institucijų kompetencija ir ūkinės veiklos sąlygos taps aiškesnės.
Priėmus įstatymo projektą reikės parengti ir patvirtinti šiuos teisės aktus:
1) Klimato kaitos valdymo nacionalinę politikos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą nuo 2013 iki 2020 m. (pagal projektą strategiją tvirtina Seimas, o įgyvendinimo priemonių planą - Vyriausybė);
2) Klimato kaitos specialiosios programos lėšų panaudojimo tvarką, finansuojamų priemonių atrankos kriterijus, ataskaitų pateikimo ir vertinimo reikalavimus (pagal projektą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija);
3) Švarios plėtros projektų vykdymo taisykles (pagal projektą tvirtina aplinkos ministras);
4) Šiltnamio efektą sukeliančių dujų registro nuostatus (pagal projektą tvirtina Vyriausybė);
5) kitus teisės aktus.
Pakeisti šiuos galiojančius teisės aktus:
1) Šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašą (pagal projektą tvirtina aplinkos ministras);
2) Nacionalinio apyvartinių taršos leidimų paskirstymo plano 2008-2012 m. pakeitimą ir Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančių veiklos vykdytojų sąrašą (pagal projektą tvirtina aplinkos ministras kartu su Vyriausybės įgaliotomis institucijomis );
3) Apyvartinių taršos leidimų rezervo naujiems įrenginiams paskirstymo ir apyvartinių taršos leidimų iš nutraukiančių veiklą įrenginių perdavimo į apyvartinių taršos leidimų rezervą naujiems įrenginiams taisyklių pakeitimą (pagal projektą tvirtina aplinkos ministras kartu su kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis);
4) Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendrojo įgyvendinimo projektų strateginių krypčių sąrašo pakeitimą (pagal projektą tvirtina aplinkos ministras kartu su kitomis Vyriausybės įgaliotomis institucijomis);
5) Nacionalinio klimato kaitos komiteto sudarymo pakeitimą (pagal projektą tvirtina aplinkos ministras);
6) kitus teisės aktus.
Įgyvendinat priimtą įstatymą papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamentas (direktorius Arūnas Čepelė, tel. 266 3509, Klimato kaitos skyrius vedėja Stasilė Znutienė tel. 219 1867, el. p. [email protected]).
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „klimato kaita“, „šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinis taršos leidimas“.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas