Seimo vakarinis nenumatytas plenarinis posėdis Nr. 61

2009 m. balandžio 16 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA

Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XP-2905(3) (svarstymo tęsinys)

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame vakarinį šios dienos plenarinį posėdį. Registruojamės.

Užsiregistravo 38 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, pirmasis popietinio posėdžio klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Svarstymo tęsinys. Kviečiu į tribūną Švietimo ir mokslo komiteto pirmininką V. Stundį. Gerbiamasis pirmininke, mes tęsiam pataisų ir pasiūlymų svarstymą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Baigėme praeitame posėdyje 159 išvadų puslapyje ir sustojome prie Vyriausybės sausio 7 d. pasiūlymo 12 straipsnio 4 daliai, kuriai komitetas iš dalies pritarė, pasiūlydamas papildyti pataisą tokiu sakiniu: „Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūras steigia Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.“ Taigi pataisai pritarta iš dalies ir papildyta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad jau praeito svarstymo metu švietimo ministras G. Steponavičius minėjo, kad jeigu pritarta komitete iš dalies, tai Vyriausybė nereikalauja, neprašo balsuoti. Tai mes laikomės to paties principo ir šio svarstymo metu, todėl einame prie kito pasiūlymo.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau Seimo nario J. Oleko siūlymas 12 straipsniui. Jis yra aptartas mūsų aname posėdyje ir iš dalies yra pritarta. Nematau jau diskusijos objekto.

PIRMININKAS. Taip, salėje nematyti Seimo nario J. Oleko. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti komiteto nuomonei? Primenu, kad komitetas iš dalies pritarė. Pritaria Seimo nariai.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, ir šio pasiūlymo 3 daliai komitetas nepritaria, nes siūloma pataisa yra ne įstatymo reglamentavimo objektas, o Lietuvos mokslų akademijos statuto dalykas. Statutą, kaip žinote, tvirtina Seimas. Taigi Seimas turės galimybę aptarti ir siūlomą J. Oleko mintį, idėją. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išties dėl to jau buvo balsuojama. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Nereikia. Taip, pagal Statutą net ir nereikia. Kitas pasiūlymas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Toliau Vyriausybės pasiūlymas 13 straipsnio 2 daliai. Komitetas šiam siūlymui, šiai pataisai pritarė.

PIRMININKAS. Aš manau, kad net nereikia minėti tokiu atveju. Jeigu nereikia balsuoti, einam prie kito pasiūlymo.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau. Komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui 12 straipsnį papildyti 3 dalimi.

Einu prie kito siūlymo – Seimo nario J. Dautarto siūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Seimo narys siūlė papildyti 13 straipsnio 3 dalį, išplečiant komitetų, Lietuvos mokslo tarybos komitetų, sudėtį, t. y. be dviejų komitetų, dar įkurti ir Meno ekspertų komitetą. Komiteto nepritarimas paremtas labai paprastu argumentu – pirmiausia menas, kaip sritis, įeina į kitų komitetų kompetencijos sferą, humanitarinių ir socialinių mokslų, antra vertus, Lietuvoje prie Kultūros ministerijos yra Lietuvos kultūros ir meno taryba. Tai neturėtų būti painiojamos institucijos, taigi nepritarti.

PIRMININKAS. Taip, ar yra pataisos autorius? Nėra. Yra norinčių kalbėti už pataisą. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau palaikyti gerbiamojo J. Dautarto teiktą pataisą, nes manau, kad ji iš tikrųjų geriau atspindi, negu komitetas siūlo dabartinę formuluotę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos… Taip, yra užsirašęs prieš M. Adomėnas. Prašau.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Čia analogija tarp šešių studijų sričių, kur atskira meno sritis negalioja, nes iš tikrųjų meno sritimi užsiima Kultūros ir meno taryba, o tiek, kiek Mokslo tarybai pagal kompetenciją pakliūva meno sritis, tai yra jau humanitarinių mokslų dalis, nes kalbama apie meno istoriją ir kitus dalykus, kurie patys yra humanitarinių mokslų dalykas, o ne susiję su meno kūryba tiesiogiai. Ten kalbama apie doktorantūros organizavimą ir kitus dalykus, kurie yra nebe meno kūrybos, bet meną tiriančių humanitarinių mokslų dalis, todėl nereikia kurti atskiro komiteto. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuojame. Kas už J. Dautarto pasiūlymą? Kas prieš?

Už – 26, prieš – 4, susilaikė 30. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, toliau. Seimo narys J. Olekas siūlo 13 straipsnio 2 ir 4 dalims pataisą – išbraukti 4 dalyje formuluotę, kuri susijusi su Mokslo tarybos finansinės veiklos apibrėžimu. Komitetas šiai pataisai iš dalies pritarė.

PIRMININKAS. Ar pataisos autorius reikalauja balsuoti?

J. OLEKAS (LSDPF). Pakomentuoti, jeigu galima.

PIRMININKAS. Taip, prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš dėkingas savo kolegoms iš komiteto už supratimą ir tokį dalinį pritarimą. Manau, kad tas dalinis pritarimas yra geriau negu nieko. Bet tiesiog siūlyčiau Seimui apsispręsti, nes manau, kad jeigu būtų pritarta visai formuluotei, kaip ji yra pateikta, ir 13 straipsnio 2 dalį… atsisakyti 4 dalies ir palikti 2 dalį patobulintą, kuri skambėtų, kad „Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir studijų politikos klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės, socialinės plėtros, žmonių išteklių plėtrai skirtas programas ir vertina Lietuvoje vykdomą mokslinę veiklą.“ Taip būtų tiksliau ir dėl to mūsų įstatymo formuluotės bei visas įstatymas būtų dar tikslesni. Todėl kviesčiau pritarti ne iš dalies, o visa apimtimi.

PIRMININKAS. Vienas – už, vienas – prieš. Vytenis Povilaitis… Povilas Andriukaitis. Atsiprašau gerbiamojo kolegos. Už.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkui, pirmininke. Tinka ir Povilaitis. Irgi graži pavardė. Taip pat buvo Seimo narys Povilaitis.

Taigi, gerbiamieji kolegos, čia ne tik definicijos tikslinimo problema, bet yra šiek tiek gilesnė problema – labai aiškaus išdėstymo visų funkcijų, visos apimties. Aš manau, kad kaip tik iš to po to išplauks daugelis kompetencijų. Aš manau, kad reikia kaip tik priimti tą definiciją, kuri yra pateikta ir kuriai atstovauja J. Olekas, todėl siūlau paremti šią pataisą. Ačiū. Dalinė formuluotė rodo, kad kolegos neatmeta paties pasiūlymo, tačiau, mano nuomone, turėtume žvelgti giliau. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pataisą užsirašiusių nėra. Registruojamės ir balsuojame, kas pasisako už J. Oleko pateiktą pataisą.

Balsavo: už – 24, prieš – 6, susilaikė 35. Pataisai tokia apimtimi, kokia buvo registruota, nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui 12 straipsnį papildyti 4 dalimi, nes jinai susijusi su J. Oleko teiktu siūlymu, kuriam komitetas iš dalies pritarė.

PIRMININKAS. Prašau. G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Nepaisydami J. Oleko laikysenos, mes nenorėtume, kad būtų balsuojama. Šiuo atveju įsiklausome į J. Oleko geresnę pataisą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė 14 straipsnio 1 dalies pataisymui, kurį teikė Vyriausybė, ir iš dalies pritarė Vyriausybės teikiamam pasiūlymui 14 straipsnio 2 daliai, pataisą šiek tiek siūlydamas paredaguoti.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių kalbėti? Pritariame komiteto nuomonei? Taip.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas pritarė Vyriausybės teiktam 15 straipsnio atsisakymui. Ir Seimo narys K. Masiulis teikė siūlymą 15 straipsniui, komitetas jam nepritarė, nes buvo pritarta visiškai kitai nuostatai dėl valdymo struktūros.

PIRMININKAS. Nematau kolegos K. Masiulio. Ar kolegos norėtų pasisakyti už? Taip. Už pataisą – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų aš palaikau gerbiamojo K. Masiulio siūlymą stiprinti akademinės bendruomenės įtaką, todėl kviečiu Seimo narius pritarti jo teiktai pataisai.

PIRMININKAS. Prieš – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Noriu priminti, kad J. Olekas dabar pasisakė prieš socialdemokratų Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrės R. Žakaitienės teiktą pasiūlymą ir siūlo jo atsisakyti, nors tai buvo jūsų Vyriausybės pozicija. Noriu priminti, kodėl ši Vyriausybė ir koalicija palaiko nuostatą, kad reikėtų išplėsti tarybas, kuriose būtų ne tik akademinių bendruomenių, bet ir išorės atstovų dalyvavimas užtikrintas, – kad būtų ir atskaitingumas visuomenei, kad aukštųjų mokyklų vadovai būtų renkami viešo, skaidraus konkurso būdu su visais saugikliais, kad būtų užkirstas kelias politizavimui. Taip pat norėčiau pasakyti, kad toks pasiūlymas iš esmės griautų siūlomą valdymo modelį, ir jis iš esmės reikštų tos pačios situacijos išsaugojimą. Drįstu priminti, kad mūsų siūlomas valdymo modelis šiuo metu yra taikomas valstybinėse kolegijose, kur jis pasiteisino, ir kviečiu kolegas ir valstybiniuose universitetuose diegti šį valdymo modelį, nes jis yra inovatyvus ir efektyvesnis negu dabar galiojantis.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuojame, o po to replika. (Balsai salėje) Kolegos, registruojamės ir balsuojame. Taip, kas už K. Masiulio pataisą, kas prieš, mano kitaip negu K. Masiulis. (Šurmulys salėje)

Už – 25, prieš – 10, susilaikė 37. Pataisai nepritarta. Replika po balsavimo – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu konstruktyviai svarstyti pataisas, nes manau, kad įstatymas yra labai svarbus. Tai matydamas, eisiu kalbėti kas antrą kartą, jeigu bus minima mano pavardė, ne kiekvieną kalbėti prie šoninio mikrofono. Manau, kad jeigu balsuoju atsiliepdamas į ministro kvietimą rasti ir ieškoti kompromisų ir kartais pakeičiu nuomonę dėl buvusios Vyriausybės sprendimų, tai todėl, kad sutartume, ne todėl, kad mes papildomai sugaištume laiko. Todėl kviečiu ir ministrą taip pat elgtis.

PIRMININKAS. V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš taip pat norėčiau dėl vedimo tvarkos pasakyti, jeigu mes argumentuojame, tai iš tiesų, kolega Gintarai, reikia remtis argumentais, nepriklausomai nuo to, ar buvusios, ar dar ankstesnės Vyriausybės projektas yra pateiktas. Juk prie šio projekto dirbo daug specialistų, žmonių ir taip toliau, tai nėra personalinis projektas. Šiandien jau taip atsitiko, kad jūs teikiate buvusiam įstatymui savo pataisas ir lyg ir tai autorizuojate. Tai, deja, nėra tiesa, jūsų pataisų blokas… todėl argumentuokime. Kol kas aš argumentų negirdžiu. Tai, ką jūs manote, kad inovatyvu, mano nuomone, prieštarauja universiteto autonomijos principui, nes tarp universitetų ir kolegijų aš nededu lygybės ženklo.

PIRMININKAS. Paskutinė replika. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad kartojasi vadinamųjų ilgųjų naktų scenarijus, kai argumentai arba laikas, teisingiau ne argumentai, o diskusijos laiką bandoma dirbtinai užvilkinti. Iš tiesų labai svarbus įstatymas, jo priėmimas gali būti užvilkintas taip ilgai, kad jo įgyvendinimui neliks laiko. Tiesiog destruktyvus oponavimas kai kada duoda pačias skaudžiausias pasekmes. Aš esu iš tos kartos, kuri turėjo studijuoti, buvo priversta studijuoti kai kurių klasikų veikalus, vienas iš jų buvo – kuo blogiau, tuo geriau, žinomo autoriaus. Labai norėtųsi, kad tokie dalykai arba tos temos nebūtų plėtojamos arba perkeliamos į nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimą. Pavardžių neminėjau. Ačiū.

PIRMININKAS. Tęskite pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra keturių Seimo narių – A. Zuoko, V. Bogušio, J. Liesio, V. Valkiūno – siūlymas 15 straipsnio 1 daliai. Komitetas iš dalies pritarė siūlomai formuluotei, ne visai jos apimčiai todėl, kad dalis pataisų siūlymų yra įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų objektas, detalizuojantis mokslo studijų ir verslo centrus.

PIRMININKAS. Ar vienas iš pataisos autorių A. Zuokas sutinka, kad komitetas iš dalies pritarė projektui?

A. ZUOKAS (LCSF). Iš esmės sutinku, nes yra pažadėta, kad toliau atisispindės įstatymo įgyvendinamuosiuose aktuose. Tikiuosi, kad Švietimo ir mokslo ministras, be abejo, ir komitetas savo pažadą įvykdys, todėl atskiro balsavimo neprašau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Toliau Seimo nario J. Oleko siūlymas 15 straipsnio 2 daliai. Siūlymui komitetas iš dalies pritarė. Siūlymo 2 daliai, formuluojančiai, kad mokslo ir technologijų parkų vienas iš dalyvių yra mokslo ir studijų institucija.

PIRMININKAS. Ar J. Oleką tenkina komiteto sprendimas?

J. OLEKAS (LSDPF). Netenkina, bet dėl kompromiso šįkart sutinku.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Toliau keturi Seimo nariai: A. Zuokas, V. Bogušis, J. Liesys, V. Valkiūnas teikia pataisą 15 straipsnio 3 daliai, kuriai komitetas nepritarė. Nepritaria dėl to, kad tai iš esmės yra kitų teisės aktų reglamentavimo sritis.

PIRMININKAS. Pataisos autorius prašau pateikti pataisą. Gerbiamasis A. Zuokas, V. Bogušis ar J. Liesys pateiks pataisą? Prašau.

A. ZUOKAS (LCSF). 15 straipsnio 3 daliai, kuriai komitetas nepritarė, taip?

PIRMININKAS. Taip.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Nepritarė.

A. ZUOKAS (LCSF). Aš kolegas vis dėlto kviesčiau balsuoti ir motyvuoju kodėl. Komitetas nepritarė motyvuodamas tuo, kad šiame straipsnyje mokslo ir technologijų parkų steigimo, veikimo pabaigos ir pertvarkymo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai. Tačiau ši pataisa tikrai neturi nieko bendra su mokslo ir technologijų parkų steigimo reguliavimu arba pabaiga. Aš suprantu, kad komitetas turėjo aibę pataisų ir galbūt ne į viską buvo galima gerai įsigilinti, tačiau čia yra padaryta esminė klaida, nes šia įstatymo pataisa mes siūlome padėti ir paskatinti mokslo ir technologijų parkų finansavimą turint geresnę galimybę skirti valstybės arba savivaldybių lėšas. Mes puikiai suprantame, kad mokslas turi būti aiškiai siejamas su tam tikrais moksliniais tyrimais, tam tikrais aiškiais rezultatais, kuriuos galima įgyvendinti būtent mokslo ir technologijų parko struktūroje. Jeigu ši įstatymo pataisa nebūtų priimta, valstybės tiesioginė parama, be kurios tokios mažos valstybės, kaip Lietuva… mokslo ir technologijų parkai negalėtų teikti gerų viešųjų funkcijų vykdydami geras paslaugas, atlikti gerus ir gilius mokslinius tyrimus, kurti daug žinių ir sutelktų kolektyvų pastangų produktus… aišku, tampa tiesiog neįmanoma. Todėl siūlyčiau balsuoti ir pritarti, nes neabejoju, kad greičiausiai komitetas gerai neįsigilino. Aš puikiai suprantu, kad ministras G. Steponavičius puikiai supranta, kas yra mokslo ir technologijų parkai, lygiai taip pat, kaip komitetas ir komiteto pirmininkas. Vertinčiau šį nepritarimą kaip klaidą, kurią būtų galima balsuojant ištaisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau, pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tik vieną repliką. Mano argumentacija buvo platesnė, išsamesnė, kad tai nėra šio įstatymo reglamentavimo objektas. Šia prasme.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra kitas argumentas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Yra užsirašiusių už. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl bendro sutarimo aš neargumentavau savo teiktų pataisų, suprasdamas, kad opozicijos pasiūlymai ne visada valdančiajai daugumai priimtini. Šiuo atveju aš iš tiesų palaikau valdančiosios daugumos atstovų teikiamą pataisą, nes manau, kad šios nuostatos įrašymas iš tikrųjų palengvintų arba leistų racionaliau vykdyti tas funkcijas, kurios yra suteikiamos mokslo ir technologijų parkams, kaip viešųjų funkcijų vykdytojams. Manau, kad mes kalbėdami apie mokslo ir technologijų parkų kūrimą kaip tik numatome, kad jų funkcijoms vykdyti gali būti panaudotos biudžeto lėšos. Todėl neįrašymas to šiame įstatyme iš tikrųjų sukelia koliziją. Jeigu kitose vietose mes įrašome, kad studentų krepšelis gali keliauti tiek į valstybinę, tiek į privačią aukštąją mokyklą, tai vadovaudamiesi komiteto pirmininko dabar išdėstyta logika mes turėtume pasakyti, kad tai ne šio įstatymo nuostatos. Žiūrėkime į Biudžeto įstatymą, kur biudžeto lėšos bus paminėtos, kad jos gali keliauti, ten jos ir keliaus. Manyčiau, jeigu mes kalbame apie biudžeto lėšų panaudojimą, čia yra viena iš pagrindinių šio įstatymo pataisų teikėjų idėjų, kad studijų krepšelis gali keliauti į privačias mokyklas, tai tuo labiau biudžeto asignavimai gali keliauti į mokslo ir technologijų parkus, kurie atlieka viešąsias funkcijas, ir tai turėtų būti šiame įstatyme pažymėta, todėl kviečiu pritarti kolegų pataisai.

PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritaria grupės Seimo narių pataisai?

Už – 44, prieš – 3, susilaikė 34. Pataisai yra pritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau Seimo narys K. Masiulis siūlo iš esmės tą patį, kas jau jo buvo padaryta ankstesniame siūlyme. Komitetas nepritaria šiam siūlymui, nes tarybos ir senato funkcijos projekte yra atskirtos, o Seimo narys vėl siūlo jas suplakti. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. G. Steponavičius dėl vedimo tvarkos.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Taupydamas laiką noriu priminti, kad čia yra per klaidą įdėta ta pati dalis, dėl kurios mes balsavome. Formuluotės yra identiškos, antrą sykį neturėtume gaišti daug laiko.

PIRMININKAS. G. Steponavičius visiškai teisus. Pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti.

Prašau, komiteto pirmininke, toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau yra Vyriausybės siūlymas 16 straipsnio 1 daliai. Siūloma ją išbraukti. Komitetas nepritarė išbraukimui. Komiteto pozicija, kad mokslo, studijų ir verslo centrų, slėnių samprata turi būti aiškiai apibrėžta.

PIRMININKAS. Ar G. Steponavičius prieš?

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Mes neprieštaraujame kompromisinei formuluotei, balsuoti nereikalaujame. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau keturių Seimo narių: A. Zuoko, V. Bogušio, J. Liesio, V. Valkiūno siūlymas 16 straipsnio 1 daliai. Siūlymui komitetas iš dalies pritarė. Šios nuostatos iš esmės atsispindi 16 straipsnio 2 dalyje.

PIRMININKAS. Ar pataisų autoriams komiteto išvada yra priimtina?

A. ZUOKAS (LCSF). Dėkui. Iš tikrųjų, kadangi komitetas iš dalies pakeitė pačią integruoto mokslo, studijų ir verslo centrų sąvoką bei pritarė siūlomai nuostatai, juo labiau kad toliau pati koncepcija, plėtros strategija bei programa bus tvirtinama Vyriausybės, mes sutinkame su kompromisiniu siūlymu ir nesiūlome balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Vyriausybės siūlymas 16 straipsnio 2 daliai yra labiau techninis. Pritariame iš dalies.

PIRMININKAS. Keliaujame toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Keturių Seimo narių: A. Zuoko, V. Bogušio, J. Liesio, V. Valkiūno siūlymas 16 straipsnio 2 daliai. Siūlymui komitetas iš dalies pritarė siūlydamas 17 straipsnio 2 dalį laikyti 16 straipsnio 3 dalimi ir po žodžio „koordinuoja“ įrašyti žodžius „ir priežiūros tarybą sudaro Vyriausybės įgaliota institucija“.

PIRMININKAS. Ar projekto autorius tenkina?

A. ZUOKAS (LCSF). Sutinkame ir nesiūlome balsuoti. Ačiū komitetui.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Vyriausybės siūlymas 16 straipsnio 3 daliai. Siūlymui komitetas iš dalies pritarė.

PIRMININKAS. Keliaujame toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narių V. Čigriejienės ir K. Masiulio siūlymas 17 straipsnio 1 daliai. Siūlymui komitetas iš dalies pritarė. Ši nuostata yra formuluojama toliau, t. y. 42 straipsnio 1 dalyje.

PIRMININKAS. Viena iš pataisos autorių – V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Sutinku. Pritariu komiteto nuomonei šį kartą.

PIRMININKAS. Pritaria. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkojame. Toliau Seimo narių V. M. Čigriejienės ir K. Masiulio siūlymas 18 straipsnio 2 daliai. Komitetas siūlymui iš dalies pritarė, ir siūlomos nuostatos yra formuluojamos 42 straipsnio 1 dalyje.

PIRMININKAS. Ar pataisos autorius tenkina komiteto išvada?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tenkina. Vis tiek nubalsuosite prieš.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Vyriausybė siūlė papildyti 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komitetas pritarė.

Komitetas iš dalies pritarė Vyriausybės siūlymui papildyti 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį patikslinti formuluojant taip: „Įterpiant su aukštuoju mokslu susijusių kvalifikacijų vertinimą“.

PIRMININKAS. Tokiu atveju mes keliaujame prie kito pasiūlymo.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Vyriausybės siūlymas 17 straipsnio 2 daliai. Komitetas iš dalies pritarė ją patikslindamas ir formuluodamas taip: „Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma iš 9–12 narių, kuriuos šešeriems metams skiria Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Vyriausybė, švietimo ir mokslo ministras, Lietuvos mokslo taryba kartu su Lietuvos mokslų akademija, universitetų senatai, kolegijų akademinės tarybos, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų atstovybių sąjungos, Žinių ekonomikos forumas, Lietuvos kultūros ir meno taryba. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį skelbia švietimo ir mokslo ministras ir t. t.“

PIRMININKAS. Keliaujame prie kitos pataisos.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio ir V. Baltraitienės siūlymas 17 straipsnio 2 daliai. Komitetas iš dalies pritarė, papildydamas formuluotę įrašu „kartu su Lietuvos mokslų akademija“.

PIRMININKAS. Ar pataisos autorius tenkina komiteto sprendimas?

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš, aišku, džiaugiuosi, kad Lietuvos mokslų akademija neišeliminuota ir įtraukta parenkant Studijų kokybės vertinimo centro tarybą. Pritariu komiteto nuomonei, tai nekeičia iš esmės šio straipsnio supratimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Seimo nariai A. Zuokas, V. Bogušis, J. Liesys, V. Valkiūnas siūlo 17 straipsnį papildyti 3 dalimi (toliau bus 4 dalis). Komitetas nepritarė šiems siūlymams, nes tai yra jau šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų konkretika, ir siūlome į įstatymą šių nuostatų neįtraukti. Iš principo iniciatoriai sutiko dėl tokios nuostatos, kad tai yra lydimųjų teisės aktų dalykas.

PIRMININKAS. Iniciatoriai sutinka su sprendimu?

A. ZUOKAS (LCSF). Su šiuo sprendimu ir siūlymu mes sutinkame, tačiau prie 17.4, prie šios temos, dar grįšime.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau Vyriausybės siūlymas 17 straipsnio 3 daliai. Komitetas iš dalies pritarė, šiek tiek redaguodamas: po žodžio „metai“ išbraukė žodžius „švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka“.

PIRMININKAS. Kitas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau jau mano minėtas tų pačių keturių Seimo narių: A. Zuoko, V. Bogušio, J. Liesio, V. Valkiūno, siūlymas 17 straipsnio 4 daliai. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Tai yra mokslo, studijų ir verslo centrų slėnių steigimo ir veiklos principai. Aiškiai sakoma, kad tai yra lydimųjų teisės aktų dalykas, daugiau koncepcijos dalykas.

PIRMININKAS. Prašau pateikti pataisą vieną iš autorių. A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, ministre ir komiteto pirmininke, vis dėlto mes siūlytume balsuoti ir, aišku, pritarti. Prieš tai sutikome, kad daugelį dalykų būtų galima perkelti į įstatymus įgyvendinančius arba lydimuosius aktus, tačiau integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų steigimo, veiklos ir valdymo principus, manyčiau, būtų tikslinga ir teisinga nustatyti įstatymo lygmeniu, nes šie principai galėtų būti gairės rengiant lydimuosius teisės aktus dėl studijų ir verslo centrų veiklos… lydimuosiuose teisės aktuose. Tai būtų kaip tam tikri rėmai toliau dirbant ir rengiant įstatymus įgyvendinančius aktus.

Manyčiau, kad šiuo atveju tikrai galima palaikyti, ir kviesčiau visus balsuoti už. Taip mes parodytume ir savo tam tikrą aiškų požiūrį į studijų ir verslo centrų steigimo principus bei kriterijus. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Nori palaikyti, pritarti šiai pataisai J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, reikėtų vadovautis tam tikra analogija. Jeigu mes, kalbėdami apie aukštąsias mokyklas ir universitetus, net nurodome tokių tarybų narių skaičių, kas kiek deleguoja, tai šiuo atveju kolegų pasiūlymas, kad čia, įstatyme, būtų nurodyta, kas steigia tokią tarybą, man atrodo, yra visiškai logiškas, nes neaišku, kodėl kalbant apie aukštąją mokyklą, kolegiją reikia taip smulkiai iki atskirų personalijų detalizuoti. O steigiant integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą, jų programas, jau atsisakome tą paminėti net įstatyme kaip principą. Taip mūsų įstatymo reguliavimo apimtys reguliuojant vienas institucijas labai skiriasi nuo kitų. Mūsų kolegų pateikta pataisa labiau subalansuoja visą įstatymą, kai mes žiūrime į įstatymą kaip į visumą, ne į atskiras institucijas, bet tiek į aukštąsias mokyklas, universitetus, tiek į integruotus mokslo ir studijų centrus, jų steigimo priežiūrą.

Todėl manau, kad pasiūlymas yra racionalus, ir kviečiu visus palaikyti kolegų teiktą įstatymo pataisą.

PIRMININKAS. Prieš – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų su išvardytais principais sunku ginčytis ir visi teisės aktai juos pripažintų. Taip pat ir koncepcijas, kurios nėra parengtos, taip pat pripažintų ir inkorporuotų, bet tai yra koncepcijos lygio dalykas.

Šis įstatymas kalba tik apie vieno lygio principus – apie mokslo ir studijų principus. Ir tai yra vienintelė vieta, kur tie principai yra išsakomi. Nei universitetų, nei kolegijų veiklos principai nėra įvardijami ir aptariami, jie remiasi bendraisiais mokslo ir studijų principais. Tie principai galioja ir slėniams, ir kitkam. Iš tiesų tai būtų anomalija šio įstatymo srityje. Tai būtų perdėtas detalizavimas ten, kur net koncepcijos nėra iki galo parengtos.

Gerbdamas principus ir jų siūlytojus, vis dėlto siūlyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Artūrai, siūlyčiau repliką pasakyti po balsavimo. (Balsas salėje, negirdėti) Atsiprašau.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, vis dėlto nesutikčiau su pono M. Adomėno išsakytomis mintimis, todėl frakcijos vardu prašyčiau pusvalandžio pertraukos, kad mes spėtume dar padiskutuoti apie tai ir su komiteto pirmininku, ir su ministru ir galbūt rastume sutarimą lygioje vietoje nedarydami nereikalingos įtampos.

Taigi frakcijos vardu prašau pusvalandžio pertraukos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš supratau, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos vardu buvo pasiūlymas daryti pusvalandžio pertrauką. Ar galime bendru sutarimu sutikti su šiuo pasiūlymu? (Balsai salėje) Prieštaravimų?.. Siūloma balsuoti. Gerai, registruojamės ir balsuojame dėl pusvalandžio pertraukos svarstant šį klausimą, šį projektą.

Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 10, susilaikė 8. Daroma šio įstatymo projekto pusės valandos svarstymo pertrauka.

Gerbiamieji kolegos, turėsime apsispręsti, kokį klausimą svarstome toliau. Ar komiteto pirmininkas siūlo svarstyti kurį nors iš lydinčiųjų įstatymo projektų? Prašau į tribūną. Prašom pasiūlyti, kokį lydintįjį įstatymo projektą dabar mes galėtume svarstyti.

Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas Nr. XP-2909 (svarstymas)

V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš principo mes galime šitos pertraukos metu svarstyti Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektą. Svarstyti, nes komitetas siūlo šitą projektą, atisižvelgdamas į Audito komiteto siūlymus ir Vyriausybės siūlymą papildyti Mokslo ir studijų įstatymo projektą, atmesti, šito įstatymo nuostatos yra integruotos į Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Sprendimas priimtas bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas išdėstė komiteto nuomonę, dabar siūlau kalbėti dėl šio įstatymo projekto. Kas už? Kas prieš? Prašau. G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, pertraukos prašymas būtų nelogiškas, mes kaip tik galime išnaudoti iki Lenkijos Prezidento kalbos laiką tam, kad šį įstatymą atmestume dėl labai paprastų ir suprantamų priežasčių. Pagal teisinę logiką yra paprasčiau suvokti visą veikiančią sistemą, kai tai yra konsoliduota į vieną įstatymą. Tą mes ir pasiūlėme, siūlome įtraukti turto disponavimo dalykus kaip atskirą skyrių į Mokslo ir studijų įstatymą. Tą ir minėjo komiteto pirmininkas. Aš pasisakau už tokį siūlymą, kad šis projektas būtų atmestas, matydamas viską sistemiškiau ir aiškiau.

PIRMININKAS. J. Olekas – prieš komiteto pasiūlymą.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal ir galimas toks variantas, kurį dabar siūlo kolegos, bet paprastai mes bandydavome atskirti tuos dalykus. Turtiniai klausimai būdavo apirėžiami atskirais įstatymais, nes tokiu atveju, kai sunku pasakyti, kad žinybiniai arba tam tikrų sričių įstatymai reglamentuoja ir tos srities turto panaudojimą, gali iškilti didelių disproporcijų tarp labai įvairių panašių institucijų, šiuo atveju – tarp sveikatos apsaugos ir aukštųjų mokyklų dėl turto disponavimo. Po to mes kiekvieną kartą vis bandome naujai ir naujai lenktyniauti, kuri sritis turės tam tikrus prioritetus naudodama valstybės turtą. Todėl mano siūlymas būtų, kad pasiliktų senoji nuostata, kad Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas būtų savarankiškas įstatymas ir mes galėtume pagal jį lygiuotis, jis nebūtų integruotas į dabar mūsų svarstomą Mokslo ir studijų įstatymą.

PIRMININKAS. Buvo kalbėta už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas palaiko komiteto nuomonę, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš.

Už – 46, prieš – 10, susilaikė 12. Projektas yra atmestas.

Gerbiamieji kolegos, vėlgi klausiu komiteto pirmininką V. Stundį. Ar galėtume svarstyti dar vieną lydintįjį projektą? Prašau, pirmininke.

Žemės įstatymo 7, 9, 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2911 (svarstymas)

V. STUNDYS (TS-LKDF). Galime. Kviečiu Seimo narius žvilgtelti į komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7, 9, 10 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komiteto išvada – bendru sutarimu. Negavus atskirosios nuomonės jokio komiteto nario, siūlome Seimui įstatymo projektą atmesti, įvertinti, kad galioja bendra valstybinės žemės valdymo sistema, o galiojantis teisinis režimas nustato gana išsamius valstybinės žemės patikėtinių veiklai taikomus reikalavimus valstybinės žemės valdymo srityje. Žinoma, komitetas atsižvelgė į Audito komitetą analogišką siūlymą. Prašyčiau Seimą paremti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Ačiū. Komiteto išvadai pritarta bendru sutarimu.

Dabar siūlyčiau daryti trumpą techninę pertraukėlę, nes už keleto minučių į salę turėtų atvykti Lenkijos Respublikos Prezidentas. Aš labai prašau ir kviečiu Seimo narių nepalikti salės. Dėkoju už supratimą.

Kviečiu sėsti į vietas, galbūt mes galėtume priimti gerą ir vertingą J. Veselkos pasiūlymą ir dar kartą užsiregistruoti.

Užsiregistravo 87 Seimo nariai. Vėlyvą popietę tai labai geras skaičius. Kviečiu kantriai laukti mūsų svečio.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu sėsti į savo vietas. Gerbiamieji kolegos, tai ne repeticija, kviečiu sėsti į savo vietas.

Gerbiamieji Seimo nariai, sveikiname į Seimą atvykusį Lenkijos Respublikos Prezidentą Jo Ekscelenciją L. Kaczyńskį ir delegaciją.

Posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Gerbiamieji kolegos, mielieji svečiai! Jūsų Ekscelencija Lenkijos Respublikos Prezidente, mes nuoširdžiai džiaugiamės. Jeigu manęs neapgauna trumpa politinė praktika, jūs pirmą kartą šioje salėje. Turiu garbės mūsų parlamento vardu pakviesti jus į mūsų Seimo tribūną. Prašom. Lenkijos Respublikos Prezidentas L. Kaczyńskis.

Lenkijos Respublikos Prezidento Lecho Kačinskio kalba

L. Kaczyński. Gerbiamasis pone Pirmininke, Lenkijoje į parlamento pirmininką, Seimo Pirmininką kreipiamasi „maršalka“. Taigi, gerbiamosios ponios ir ponai Seimo nariai, aš šitoje salėje kalbu pirmą kartą, bet Lietuvos Seime jau antrą kartą ir laikau tai didele garbe. Manau, kad tai yra istorinis mano kartos pasiekimas, kartos, kuri jau nėra jauna. Pasiekimas toks, kad aš, žmogus, gimęs Lenkijoje, kuri formaliai buvo atskira valstybė, bet nebuvo iki galo laisva, galiu kalbėti jau antrą kartą Lietuvos Seime, laisvoje Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybėje. Tai yra kažkas, ko nesitikėjome, bet tai yra didelis pasiekimas tų, kurie turėjo drąsos kovoti su komunizmu. Ir ketvirtajame dešimtmetyje turėjo drąsos, žinau, kaip narsiai kovojo lietuviai. Jeigu visi taip būtų kovoję, tai komunizmas būtų nenugalėjęs šitoje Europos dalyje.

Atsimename tai, kaip ir atmename istorinius ryšius tarp mūsų tautų, kurios, kurdamos asmeninę sąjungą nuo Krėvės iki Liublino, o paskui kurdamos realią sąjungą, buvo vis dėlto tos pačios Žečpospolitos atskiromis dalimis. Turėjo atskiras įstaigas, iš dalies turėjo ir savo atskiras istorijas. Atsimenu Didžiosios Kunigaikštystės galią, vaidmenį, kurį suvaidino Europoje viduramžiais. Atsimenu taip pat tai, kad bendrai sudavėme didelius smūgius tiems, kurie norėjo Vidurio Europoje dominuoti, ir kad per amžius mums pavykdavo.

Šiandien gyvename kitame pasaulyje. Yra Lietuvos tauta, Lenkijos tauta, Baltarusijos, Ukrainos tautos, latvių, estų yra tautos, kurias siejo istorija (na, atsitikdavo, kad ir dalijo), kurios nemažu mastu turi bendrą atmintį šiandien, kuria atskiras suverenias valstybes. Mūsų laimei, lietuvių ir lenkų laimei, šiandien, po amžius trukusių kovų, esame toje vakarinėje dalyje, NATO ir Europos Sąjungoje, ir abiem mūsų šalims tai yra du svarbiausi atramos taškai. Tai yra pagrindas mūsų strateginės sąjungos, kuri reikalinga kiekvienam, kuris pažįsta Europos Sąjungą. Europos Sąjunga, tas didelis pavykęs eksperimentas, ir Šiaurės Atlanto paktas, kuris yra irgi didelis vykęs istorinis eksperimentas. Šitose organizacijose, nepaisant to, ar jos kuria istorijoje naują kokybę, reikalingas solidarumas tų, kuriuos kažkas sieja, nes pasaulis, nors pasikeitė į gera mūsų kultūros srityje, kuriai priklauso lietuviai ir lenkai, (…) vis dėlto visokių tautų ir valstybių pasaulių, neretai skirtingų interesų pasaulių. O mūsų interesai dažniausiai yra identiški ir reikia sugebėti bendrai dėl jų kovoti.

Šiandien mūsų strateginė sąjunga – tai nėra karinis paktas, vien dvišalis paktas. Mes priklausome didžiausiai militaristinei organizacijai pasaulyje, priklausome didžiausiai politinei ekonominei organizacijai, kuri yra Europos Sąjunga, bet tai yra bendra kova dėl interesų šitų organizacijų viduje. Kodėl bendra? Nes bendra yra didelė mūsų patirties dalis, nes geriau mes žinome, nes ir lietuviai, ir lenkai geriau žino apie tai, kas yra realus faktas šiandieniniame pasaulyje. Ypač apie tai, kas yra į Rytus nuo mūsų, žinome geriau, nes mes patys tą patyrėme. Aišku, lietuvių tauta labiau negu lenkų tauta, bet ir vieni, ir kiti tai patyrėme. Mes galime realiau įvertinti padėtį, ir tai yra svarbiausia.

Mūsų balsas, kai jis yra bendras, geriau girdimas, daug geriau. Šiandien sakiau ir Lietuvos Vyriausybės vadovui, ir ponui Prezidentui, nors ne vieną kartą jau anksčiau apie tai buvome kalbėję, kad Europos Sąjungoje ir NATO, o ypač Europos Sąjungoje, 1+1 nereiškia 2, reiškia daug daugiau. Čia aritmetikos dėsniai neveikia. Kai yra 1+1, tai dažnai po sekundės yra 1+3, 1+4, 1+5. Ir galime pasiekti pergalę. Mes kartu su Lietuva pasiekėm pergalę Ukrainoje, Gruzijoje. O tai, kas įvyko 2007 m. birželio mėnesį Briuselyje – Lisabonos sutartis su daugeliu pataisų, kurios buvo svarbios Lietuvai ir Lenkijai, yra mūsų bendras kūrinys. Be artimo Lenkijos ir Lietuvos, Prezidento V. Adamkaus ir mano bendradarbiavimo, to nebūtume pasiekę, ir tai turi būti pamoka ateičiai. Aišku, reikia būti nuolankiems vieni kitiems. Nesvarbu, kas yra didesnis, kas mažesnis, svarbu, kas turi sugebėjimą įtikinti kitą. Turime kitų bendrų bičiulių Latvijoje ir Estijoje. Su jais irgi reikia artimai bendradarbiauti. Turime bičiulių Čekijoje. Apskritai čia turime didelę patirtį. Kaip sakiau prieš sekundę, veikiame bendrai ir Ukrainoje, ir Gruzijoje, Azerbaidžane irgi. Tai labai gera patirtis. Tai yra kažkas, kas leidžia mums, ir Lietuvai, ir Lenkijai, būti reikšmingiems. Be to, be šio bendradarbiavimo, kalbėkim atvirai, tai nėra įmanoma.

Lenkija ir Lietuva, kaip ir kiekvienos dvi šalys, kurios turi stiprias istorines sąsajas, turi ir savo dvišalių problemų. Tas problemas reikia dėl bendrų interesų išspręsti. Tos problemos nėra rimtos. Jos neturėtų trukdyti niekam, ypač tam, kas yra strategiška, svarbu ir fundamentalu. Tai yra tautinės mažumos, vardų, pavardžių rašyba, gatvių, namų pavadinimai kai kuriose ir vienos, ir kitos šalies dalyse. Išspręskim tai. Tai – mūsų interesas, nes neverta, remiantis dalykais, kurie iš tikrųjų yra tokie smulkūs, gadinti to, kas gali mus sieti ir kas gali duoti mums didelių pasiekimų. Lenkija to nori. Aš esu įsitikinęs, kad Lenkija to nori, ir esu įsitikinęs, kad Lietuva to nori. Pokalbiai su ponu Prezidentu ir ponu premjeru šiandien aiškiai tai rodo.

Aš atvykau čia jau nežinau kelintą kartą. Nesugebu suskaičiuoti savo vizitų į Vilnių per paskutinius trejus metus ir tris mėnesius. Jų buvo labai daug. Šiandien atvykau su valstybiniu vizitu. Taip retai būna tarp atskirų šalių, nes paprastai būna neoficialūs vizitai. Todėl šis vizitas turi ypatingą misiją – jis patvirtina tai, kad mums reikalinga strateginė partnerystė, kad su tokia sąjunga mes galime būti galingesni, kad tiktai bendrai, kartu galima ką nors nuveikti šiose dviejose didelėse organizacijose, kurios yra gėris ir Lenkijai, ir Lietuvai, ir mūsų Latvijos bei Estijos bičiuliams. Tai yra gėris tiems, kurie, tvirtai tikiu, įstos į Europos Sąjungą ar į NATO artimiausiu metu. Tai mūsų bičiuliai iš Ukrainos ir Gruzijos. Bet tai yra žmonių organizacijos, o žmonės nėra idealūs, ne visada būna idealūs. Todėl turime atminti, kad šiame realiame pasaulyje tiktai kartu galime pasiekti tai, kas mums, lietuviams ir lenkams, lenkams ir lietuviams, istoriškai priklauso. Mes nieko daugiau nenorime. Mes tiesiog norime, kad į mus būtų žiūrima rimtai, kad šioje didelėje bendrijoje, kuriai priklausome, mūsų balsas būtų išgirstas. Tai ne nacionalizmas, tai paprasčiausiai šaltas vertinimas vaidmens, kurį suvaidinome istorijoje ir šiandien.

Labai ačiū, pone Pirmininke, už galimybę kalbėti. Visiems labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame Lenkijos Respublikos Prezidentui L. Kaczynskiui.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, taip, dėl vedimo tvarkos – J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi mes jau dirbame daugiau kaip pusantros valandos, gal galėtume trumpą fiziologinę pertraukėlę padaryti, nes, manau, kol svečiai išeina… Buvo techninė pertraukėlė, kai jūs neleidot išeiti iš salės.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, tikrai buvo techninė pertraukėlė ir per tą techninę pertraukėlę jums niekas netrukdė atlikti tam tikrų poreikių. Taigi siūlau Seimo nariams grįžti prie ankstesnio mūsų įstatymo projekto. Buvo padaryta pusės valandos pertrauka, ir mes galim, praėjus šiam laikui, tęsti Mokslo ir studijų įstatymo projekto svarstymą. Paskutinioji pataisa buvo pateikta, ir mes dėl jos balsavome. Dabar kviečiu komiteto pirmininką V. Stundį tęsti kitų pataisų svarstymą.

Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XP-2905(3) (svarstymo tęsinys)

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, tai liko ta pataisa, dėl kurios A. Zuokas prašė pertraukos, – 17 straipsnio 4 dalį papildyti slėnių veiklos principais. Aš tiktai atkreipiu dėmesį dar kartą: jeigu jau slėniams nustatom principus, tai turim nustatyti principus ir visoms kitoms institucijoms, kurias minime šiame įstatymo projekte. Yra bendrieji principai. Iš jų, žinoma, išplauks ir kiti institucijų principai, įtvirtinami jų norminiuose dokumentuose.

PIRMININKAS. A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Pertrauka buvo naudinga. Iš tikrųjų tiek pono M. Adomėno, tiek ministro argumentai įtikina. Mes tada dėl šios pataisos nesiūlome balsuoti ir sutinkame su komiteto pozicija. Tačiau prašysiu atidžiau svarstyti 82 straipsnio pataisą. Dėkui.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Tikėsimės, kad iki jo šiandien neprieisime. Vyriausybės siūlymas 17 straipsnio 5 daliai. Komitetas jai pritarė. 3 Seimo nariai – V. Gedvilas, V. Gapšys, V. Baltraitienė siūlo 17 straipsnį papildyti nauja dalimi, jai komitetas nepritarė. Nes, jeigu žiūrėtume visą šios institucijos veiklą reglamentuojantį straipsnį, pamatytume, kad iš esmės ši nuostata yra inkorporuota ir atsispindi visumoje.

PIRMININKAS. Nė vieno šios pataisos autorių salėje nematyti. Ar yra norinčių palaikyti šią pataisą? Taip. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Dėl mūsų bendro sutarimo aš dar kartą atsisakau palaikymą.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Turiu V. Gedvilo įgaliojimus pasakyti, kad vis dėlto komitetas iki galo neįvertino tos pataisos. Prašyčiau balsuoti ir apsispręsti aiškiai.

PIRMININKAS. M. Adomėnas – prieš.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, siūloma pataisa sudaro galimybes daryti įtaką Studijų kokybės vertinimo centro tarybai, būtent tai institucijai, kuri mes norime, kad būtų kuo nepriklausomesnė. Jeigu institucijos paskirtas ekspertas ar tarybos narys priima sprendimus, nepalankius institucijai, ji gali atšaukti ir užsitikrinti, kad Studijų kokybės vertinimo centras nebebus priklausoma institucija. Todėl siūlau nepalaikyti.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuojame, ar palaikome grupės Seimo narių pataisą, kuriai komitetas nepritarė.

Už – 26, prieš – 7, susilaikė 41. Pataisai nepritarta. (Šurmulys salėje)

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo nariai V. M. Čigriejienė ir K. Masiulis teikia pataisą 17 straipsnio 2 daliai…

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamąjį komiteto pirmininko…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Negirdėti?

PIRMININKAS. Yra prašymas kalbėti į mikrofoną, kad kolegos Seimo nariai girdėtų.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Noriu netrukdyti Seimo nariams… Gerai. Aš manau, trukdau kalbėdamas. Taigi Seimo nariai V. M. Čigriejienė ir K. Masiulis siūlo pataisą 17 straipsnio 2 daliai. Jie siūlo išbraukti šią nuostatą, komitetas pritaria.

Tie patys Seimo nariai teikia siūlymą 17 straipsnio 3 daliai. Komitetas iš dalies pritaria pačiai idėjai, o dėl Studijų kokybės vertinimo centro vertinimo ir jo akreditacijos dalykų, jeigu žiūrėtume visus kitus straipsnius, matytume, kad šitos nuostatos iš esmės atsispindi.

PIRMININKAS. Ar M. Čigriejienę tenkina komiteto pozicijos?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Sutinku, tenkina, nes naujajame trečiame variante tas atsispindi.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo nariai V. M. Čigriejienė ir K. Masiulis teikia siūlymą to paties straipsnio 4 daliai. Komitetas iš dalies jau pritarė. Ši nuostata yra atspindima projekto 42 straipsnio 1 dalyje. Nuostata apie pasirinkimą akredituojant ir užsienio atitinkamų institucijų…

PIRMININKAS. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip, sutinku, nes ta nuostata išdėstyta kitam straipsnyje.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tie patys Seimo nariai teikia pataisą 17 straipsniui, jai komitetas iš dalies pritarė. Jos yra įtvirtintos straipsnio 3 ir 5 dalyse.

PIRMININKAS. M. Čigriejienė pritaria?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pritariu. Taip.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narys K. Masiulis teikia siūlymą 18 straipsnio 4 daliai. Komitetas siūlymui iš esmės nepritarė, nes Seimo narys siūlo visiškai kitokią valdymo struktūrą. Komiteto apsisprendimas buvo atskirti senatą ir aukštosios mokyklos tarybą, jų kompetenciją. Tai yra principinė nuostata, komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Pataisos autoriaus salėje nėra. Ar yra norinčių kalbėti prieš komiteto išvadą? V. Andriukaitis. Pirma užsirašė M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš siūlau balsuoti už šią nuostatą, nes čia išdėstė… gaila, nėra autoriaus, bet tarybos ir senato funkcijos yra skirtingos. Negali būti visa valdžia taryboms, kaip buvo senais laikais, tai aš siūlau balsuoti. Nesvarbu, kad…

PIRMININKAS. Prieš – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Dabar galiojantis Aukštojo mokslo įstatymas įtvirtina visa valdžią senatams. Todėl mes ir turime ydingą sistemą, kai atskaitingumas visuomenei išrinktų universitetų vadovų yra nepakankamai užtikrinamas. Reikia priminti ir viešumoje pasigirstančias ir matomas istorijas dėl vienos ar kitos neefektyvios veiklos ar piktnaudžiavimo.

Gerbiamieji kolegos, reforma numato aiškų senato funkcijų išplėtimą ir suteikimą kur kas platesnių įgaliojimų sprendžiant akademinius klausimus. Tuo tarpu universitetų vadovų rinkimas yra patikimas viešam konkursui su visais saugikliais nuo galimo politizavimo.

Dar daugiau noriu pasakyti, kad iš pasaulio 100 geriausių universitetų toks tarybų ir rektorių rinkimų modelis yra taikomas maždaug 80 geriausių pasaulių universitetų. Tai yra pasiteisinęs modelis, jį ir siūlo Vyriausybė. Siūlau nekeisti modelio, kuris iš esmės siūlytų įšaldyti dabar galiojančią rektorių rinkimo tvarką.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar pritariame pataisai, ar komiteto išvadai – nepritarti pasiūlymui? Balsuojame dėl K. Masiulio pataisos, kuriai komitetas nepritarė. (Šurmulys salėje)

Už – 24, prieš – 7, susilaikė 25. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Vyriausybė teikia siūlymą 18 straipsnio 6 dalies 1 punktui. Komitetas jam pritaria. Seimo narys A. Melianas teikia siūlymą 18 straipsnio 8 dalies 2 punktui. Komitetas nepritarė siūlymui dėl to, kad apskritai ši institucija netektų esminio įgaliojimo siūlyti atšaukti mokslo laipsnio suteikimą. Tai principinė pozicija, komitetas jai nepritarė.

PIRMININKAS. Ar projekto autorius?.. Yra. Prašom. A. Melianas.

A. MELIANAS (LCSF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Pataisa nenumato galimybės visiškai uždrausti, atšaukti priimtą sprendimą, tik ten pakeista į minkštesnę formuluotę – „peržiūrėti“. Taigi ne visai tas pats. Bet kokiu atveju su visais savo pasiūlymais… aš sutinku su komiteto nuomone, todėl nesiūlau balsuoti. Ačiū.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Vyriausybės siūlymui papildyti 18 straipsnį 8 dalies 3 naujuoju punktu komitetas pritarė. Dėl siūlymo 19 straipsniui penkių Seimo narių komitetas ir Seimas jau apsisprendė, todėl nematau reikalo balsuoti. (Balsai salėje) 19 straipsniui pasiūlymas.

PIRMININKAS. Ar Seimo narius V. Rinkevičių, V. Baltraitienę ir kitus pataisos autorius tenkina komiteto išvada? Salėje nematau projekto autorių. Kolegos, kas už pataisą? J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mūsų išvadose aš matau, kad komitetas iš dalies pritarė, jeigu mes kalbame apie jūsų minėtų…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš sakiau, komitetas ir Seimas apsisprendė.

J. OLEKAS (LSDPF). Komitetas, pas mus parašyta, pritaria iš dalies.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, Seime dėl to jau yra apsispręsta.

J. OLEKAS (LSDPF). Tada aš siūlau pritarti komiteto formuluotei.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai balsuoti nereikia?

J. OLEKAS (LSDPF). Taip, taip.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ačiū. Seimo narių V. Čigriejienės, R. Kupčinsko siūlymui 17 straipsnio 1 daliai komitetas iš esmės nepritarė, nes siūlymas keistų tą sandarą, kurią įtvirtina Mokslo ir studijų įstatymo projektas, t. y. prarastume akademinės etikos ir procedūrų išorinį vertinimą mūsų aukštosiose mokyklose, tai liktų tik institucijų vidaus reikalas. Įstatymo projektas siūlo derinti šias dvi nuostatas, todėl principinė pozicija – nepritarti.

PIRMININKAS. V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlau balsuoti, nes manau, kad šis mūsų siūlymas yra mobilesnis, ir tai padėtų įvesti universitetuose didesnę tvarką, o ne jūsų siūlomas komiteto…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, gavome nusiskundimų, kad neveikia Seimo narių elektroninė balsavimo sistema, todėl siūlau padaryti trijų minučių pertrauką ir dar kartą ištraukus korteles įdėti į savo balsavimo dėžutę.

Gerbiamieji kolegos, trijų minučių pertrauka.

Pertrauka

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom ištraukti korteles ir vėl įdėti, tikėkimės, kad daugiau techninių sutrikimų nebus. Ar visi Seimo nariai ištraukė savo korteles? Ne visi, tikrai matau, kad ne visi. Paraginkite savo kaimynus, kad jie tai padarytų. (Balsai salėje) Ištraukite savo korteles ir dar kartą įdėkite.

Užsiregistruojame. Dėmesio! Registruojamės. Užsiregistravo 63 Seimo nariai. Ar yra techninių problemų? (Balsai salėje) Taip, yra. Vienam Seimo nariui neveikia kortelė, aš prašyčiau Sekretoriato pagelbėti Seimo nariui susitvarkyti su balsavimo sistema. Tęsiame mūsų posėdį.

Gerbiamieji kolegos, mums liko balsuoti dėl pataisos 19 straipsniui, pataisą teikė Seimo nariai V. Čigriejienė ir R. Kupčinskas. Dėl motyvų buvo pasisakyta. Registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria V. Čigriejienės pataisai, kuriai nepritarė komitetas? (Balsai salėje)

Už – 26, prieš – 4, susilaikė 33. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tų pačių Seimo narių pasiūlymas 18 straipsnio 2 daliai. Jis yra susijęs su tuo, dėl kurio ką tik balsavome. Komitetas siūlymui iš esmės nepritarė.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau nesvarstyti šios pataisos, nes ji susijusi su anksčiau atmesta. Einame toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui papildyti 20 straipsnio 1 dalį. Seimo narių V. Čigriejienės, R. Kupčinsko siūlymui tikslinti 20 straipsnio 2 ir 3 dalis iš esmės nepritarė, dėl to Seimas jau yra apsisprendęs, t. y. ta pati problema dėl senato ir tarybos kompetencijų atskyrimo. Komiteto principinė pozicija – nepritarti.

PIRMININKAS. Kadangi jau buvo balsuota dėl šios principinės nuostatos, einame prie kito straipsnio.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo nariai V. Gedvilas, V. Gapšys, V. Baltraitienė siūlo 20 straipsnio 2 dalį papildyti nauju 11 punktu, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Jį siūlo formuluoti taip: „Rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją valstybiniai universitetai teikia Seimui, valstybinės kolegijos – Vyriausybei.“ Pritaria, kad tai sustiprintų tarybų atskaitomybę steigėjui.

PIRMININKAS. K. Daukšys norėtų pateikti pataisų autorių…

K. DAUKŠYS (DPF). Pataisų autoriai su tuo sutinka.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Vyriausybės siūlymui 20 straipsnio 2 daliai komitetas pritarė, taip pat pritarė 20 straipsnio 2 dalies 3 punktui bei iš dalies pritarė 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakciniam patikslinimui vietoj žodžio „priima“ įrašyti žodį „tvirtina“.

PIRMININKAS. Ar mes, čia klausiu K. Daukšio, galime…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Čia Vyriausybės.

PIRMININKAS. Čia Vyriausybės, tai manau, mes turėtume grįžti, nes mes apsvarstėme vieną pataisą, t. y. 20 straipsnio 2 dalies 11 punktą, o 14 nesvarstėme, todėl aš noriu paklausti. Komitetas pritarė 14 daliai iš dalies, ar autorius tenkina komiteto nuomonė? Supratau, kad tenkina. (Balsas salėje: „Čia yra tas pats.“) Tas pats. Dėkoju. (Balsai salėje) J. Olekas dėl vedimo tvarkos.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis komiteto pirmininke, prieš pateikdamas išvadą, būkite geras, dar kartą patikslinkite, kurių Seimo narių kuri pataisa teikiama, nes taip atsitiko, kaip dabar pirmininkas pastebėjo, kad dėl vienos dalies sutikome, dėl kitos nebalsavome. Iš tikrųjų gal ir yra šiokio tokio triukšmo salėje, bet jūs gana tyliai kalbate, ir mes tikrai negalime girdėti, tiksliai sekti jūsų pateiktų… Prašyčiau dar kartą patikslinti.

PIRMININKAS. G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš tiktai siūlyčiau, galbūt taupytume laiką gerbiamojo pirmininko, pranešėjo, kad tų punktų, kuriems yra pritarta, matau, visi aplink prieš save turi išvadas, net nekartotume, ar iš dalies, kuri Vyriausybės. Tiesiog laimėtume laiko.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš pasiruošęs, man paprasčiau.

PIRMININKAS. Be jokios abejonės, būtų paprasčiau, jeigu tų punktų, tų straipsnių, kuriems Vyriausybė pritarė arba iš dalies pritarė, kaip esame sutarę, net ir neminėtume. Prašau, pirmininke, tęsiam svarstymą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tų, kurioms komiteto pritarta, o Vyriausybės atveju ir iš dalies pritarta, tiesiog neskaitom?

PIRMININKAS. Taip.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis dėl vedimo tvarkos. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu pritariame iš dalies, tai Seimas turi žinoti ir apsispręsti, o gal Seimas norės visiškai pritarti Vyriausybės ar komiteto pataisai. Šiuo atveju nereikia kartoti tik to, kam pritarta, o kam iš dalies, mes turime teisę apsispręsti dėl formuluotės čia, salėje.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni, čia nėra priėmimas. Jeigu pasiūlymo iniciatoriai nereikalauja, šiuo atveju G. Steponavičius atstovauja Vyriausybės pozicijai, mes tikrai neturime svarstyti. (Balsai salėje) Prašau komiteto pirmininką tęsti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tuomet verčiame 179 puslapį. Seimo narių: V. Gedvilo, V. Gapšio, V. Baltraitienės, siūlymas 20 straipsnio 3 daliai. Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes aukštosios mokyklos, tarkim, gali neturėti profesinių sąjungų, arba dėstytojai, mokslo darbuotojai patys, esant profesinei sąjungai, gali būti jų nariai, todėl pasiūlymas nėra visiškai sisteminis ir komplikuotų situaciją. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. K. Daukšys pristatys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininkas šiek tiek netikslus. Čia klausimas yra apie paprastą dalyką. Kas vis dėlto valdys aukštąją mokyklą: ar bendruomenė, ar ministras? Klausimas dėl to ir iškyla: kas turės daugiau balsų susirinkime, ar šešis iš vienuolikos atneš ministras, ar penkis bendruomenė, ar atvirkščiai? Šiuo atveju, manyčiau, mes turėtume Seime aiškiai apsispręsti. Manau, universitetų autonomija yra labai svarbus dalykas, ir leisti padaryti iš universitetų pavaldžias įstaigas… Net Tarybų Sąjungos laikais universitetai turėjo savo tam tikrą autonomiją. Šiuo atveju Lietuvoje, demokratinėje valstybėje, padaryti pavaldžius tiesiai ministrui būtų labai neskanu, manyčiau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip nėra.

K. DAUKŠYS (DPF). Kaip nėra?

PIRMININKAS. Pataisą palaiko J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kviesčiau palaikyti kolegų pateiktą pataisą, ir štai dėl kokių motyvų.

Į pirminį variantą, kurį teikė Vyriausybė, buvo netgi įtraukti politinio pasitikėjimo asmenys. Šiuo atveju tų politinio pasitikėjimo asmenų nėra, bet išlieka kita problema – kur daugiau įtakos. Vienas klausimas dėl skaidrumo. Manau, užtenka, kad dalis tarybos narių būtų iš išorės, ir jie iš tikrųjų galėtų garantuoti tam tikrą skaidrumą.

Mums, Seimo nariams, buvo išdalyta informacija apie kitų valstybių patirtį; studija, kurioje dalyvavo Lietuva ir kai kurios kitos šalys. Kai kurios šalys net pabrėžtinai, pavyzdžiui, Suomija, kad būtinai bent vienu daugiau būtų iš akademinių institucijų. Šiuo atveju mes persvarą paliekame išorėje.

Dar vienas dalykas. Tose valstybėse, kuriose išorės tarybos nariai sudaro daugumą, dažniausiai jie atstovauja mecenuojantiems arba patys yra dideli aukštųjų mokyklų mecenatai. Jie iš tikrųjų rūpinasi savo investuotais pinigais. Šiuo atveju mes valstybės biudžeto pinigus patikime žmonėms iš išorės, kurie nė cento neinvestavo savo pinigų ir kurių atsakomybė iš tikrųjų yra labai ribota, jeigu nepasakytume, kad jos visai nėra, už tuos valstybės biudžeto pinigus. Todėl būtų logiška, kad daugumą tokioje taryboje turėtų akademinės bendruomenės atstovai. Todėl aš palaikau kolegų teikiamą siūlymą.

PIRMININKAS. G. Steponavičius – prieš.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, šis pasiūlymas yra pateiktas dar iki to, kai komitete buvo pasiektas kompromisinis sutarimas, kad valstybinių universitetų tarybose penki nariai būtų akademinės bendruomenės, penki nariai ne ministro, o visuomenės deleguoti atstovai per skaidrią procedūrą, ministro funkcija iš esmės yra tik patvirtinančioji ir teikimas yra akademinės bendruomenės. Šeštas arba vienuoliktas tarybos narys yra bendru sutarimu tarp universiteto ir senato, ir ministro, todėl tas balansas yra atrastas.

Aš tik galėčiau priminti, kad visiems Seimo nariams yra išdalyta informacija, kur vadinamosios išorės tarybos yra įdiegtos pasaulyje ir Europoje, kur tarybose daugumą sudaro išorės atstovai, t. y. pradedant Skandinavija, baigiant britų, Amerikos ir didžiąja dalimi pasaulio šalių patirtimi, įskaitant ir tai, kad apytiksliai 80 universitetų iš 100 geriausių turi išorės tarybas su visais saugikliais, kuriuos mes dabar irgi įrašėme. Tai status quo, tie, kas norėtumėte išsaugoti. Siūlau nesidangstyti universitetų autonomijos šūkiais, tai yra labiau rektorių autonomijos išsaugojimo siekis.

Kolegos, kviečiu vis dėlto vadovautis pozityvia pasaulio patirtimi ir kompromisais, kurie buvo pasiekti.

PIRMININKAS. Balsuojam. Kas pritaria grupės Seimo narių pataisai, kuriai nepritarė komitetas?

Už – 25, prieš – 11, susilaikė 33. Pataisai nėra pritarta.

Repliką po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte įvardyti universitetus iš pirmojo šimtuko, kurių išorės tarybos narius skiria tos valstybės aukštojo mokslo arba švietimo ministras? Jeigu tokius universitetus mums išvardysite, mes būsime jums labai dėkingi.

PIRMININKAS. G. Steponavičius atsako replika į repliką.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš siūlau judėti į priekį konstruktyviai, kolegos, čia ne klausimų ir atsakymų vakaras. Siūlau pasiskaityti medžiagą, kuri yra išdalyta Seimo nariams, tuomet mažiau laiko sugaišime prie mikrofonų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau, pirmininke, tęsiam svarstymą. (Balsai salėje) Kolegos, tęsiam svarstymą. (Balsai salėje) Posėdžio pirmininko teise siūlau tęsti svarstymą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Yra Seimo nario J. Oleko siūlymas 20 straipsnio 3 daliai. Komitetas siūlymui iš esmės nepritarė, jis yra analogiškas mūsų balsuotajam trijų Seimo narių pasiūlymui su tam tikromis korekcijomis. Tai yra principinis siūlymas, su kuriuo komitetas nesutinka ir jam nepritaria.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi anksčiau balsuodami mes nepritarėme analogiškam, panašiam, tai nėra prasmės balsuoti dėl šito. Gal komiteto pirmininkas galėtų pagrįsti tokį pasiūlymą? Ar sutinkate, kad verta dėl to balsuoti? Jis iš esmės skiriasi.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ne, iš esmės balsuoti nereikėtų, tai yra panašus siūlymas.

PIRMININKAS. Kitas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narių V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Jeigu pataisa yra kitokia (kartais būna, kad ir keli žodžiai kiti), tai šiuo atveju jūs privalote teikti balsuoti. Kai pataisa yra identiška, tada nebalsuojame, kai principas identiškas, skaičiai identiški, tada nebalsuojama. Bet jeigu sakoma panašiai, dovanokite, tai ne argumentas. Todėl aš siūlau šį straipsnį perbalsuoti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Jūs sutinkate, principas yra identiškas, jūs pats tai pasakėte.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas balsuoti ir dėl šito… V. M. Čigriejienė – per šoninį mikrofoną. Prašau.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto aš esu nustebinta jūsų pirmininkavimo, kai moteris stovi ir jūs nesuteikiate žodžio. Dar prieš tai ministras taip lakoniškai pasakė, aš nežinau tokių universitetų, kodėl negalėjo išvardyti, o jūs nesuteikėte? Ar jūs galite toliau pirmininkauti, jeigu jūs nematote, kas darosi salėje? Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad posėdžio pirmininkas nebūtinai suteikia žodį visiems norintiems išsakyti replikas po balsavimo, tai yra įtvirtinta Statute.

Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo pasiūlymas balsuoti dėl šio straipsnio, siūlau kalbėti už ir prieš ir balsuoti. Dar norėtų J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog prašyčiau leisti man pristatyti savo pataisą. Aš ją teikiau, bet kažkodėl jūs manote, kad jos pristatyti nereikia.

PIRMININKAS. Prašau, gerbiamasis Juozai, pristatyti savo pataisą.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad šis straipsnis yra vienas iš esminių, jis keičia vienaip ar kitaip mūsų įstatymo esmę. Todėl mes bandėme įvairiomis formomis ieškoti kompromisų, kurie galėtų kuo mažiau leisti pažeisti, galimybę sujaukti arba netikslingai panaudoti valstybės lėšas ir padėtų universitetams būti skaidresniems. Tai yra tai, ko mes siekiame naudodami valstybės biudžeto pinigus, todėl buvo įvairių pasiūlymų dėl tarybų formavimo. Man atrodo, kad mano teikiamas variantas iš esmės skiriasi nuo anksčiau mūsų svarstyto, todėl aš prašau, kad jis būtų balsuojamas.

O skiriasi labai daug parametrų. Jame yra numatytas studentų atstovybės narių atstovavimas atsižvelgiant į tarybos dydį. Taip pat yra numatoma skirti kitus narius iš asmenų, kurie nepriklauso aukštajai mokyklai, bet kad juos kartu rinktų aukštosios mokyklos senato atstovai ir švietimo ministras, kad dėl to būtų tariamasi ir būtų deleguojami šitie žmonės. Manau, kad tai būtų nedidelis žingsnelis, bet vis dėlto labiau sustiprinantis universitetų…

PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų laikas baigėsi. Ar pirmininkas nori pakomentuoti?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš tiesiog tik vieną komentarą, kad kompromisinis variantas yra įstatymo projekte. Tikrai mes kalbame apie tai, apie ką nereikia kalbėti.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Prieš buvo užsirašęs M. Adomėnas. Prašau gerbiamąjį kolegą.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, siūlymas, kurį mes dabar svarstome, turi tris neigiamus požymius, tris bruožus, o tas kompromisas, kuris yra įtvirtintas komiteto pritartame variante, ne. Pirma, siūlymo autorius suteikia daugiau galios švietimo ir mokslo ministrui, nes jis skiria ir atšaukia narius. Taigi politinė kontrolė, kuriai kolegos iš kairės labai priešinosi, dabar šiuo siūlymu būtų įtvirtinta. Antra, atiduodama kontrolė aukštosios mokyklos senatui, nes reikia jo pritarimo. Tai vėlgi turėsime tokias tarybas, kurios įtvirtins senato interesus ir jokio išorinio valdymo nebus, bus tik išorinio valdymo regimybė. O trečia, įvedamas apribojimas, kad bent vienas narys turi būti baigęs aukštąją mokyklą. Tokie vidaus apribojimai lemia, kad, ko gero, atrinkti žmones, kurie tiktų į tarybą, gali būti labai sunku, ypač mažesnių aukštųjų mokyklų atvejais. Dėl šių trijų dalykų siūlau nepritarti, nes dabar įtvirtintas kompromisas yra kur kas pažangesnis ir suteikia mažiau politinės kontrolės, kurios autoriai taip baiminasi.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – už pataisą.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu palaikyti šitą pataisą. Pirma, noriu atkreipti visų kolegų Seimo narių dėmesį į tą faktą, kad aš nežinau tokių nacionalinių visuomeninių organizacijų ir struktūrų, kurios, deleguodamos savo atstovus į tarybas, turėtų savo nacionalinio sektoriaus mandatą. Tarkim, profesinių sąjungų nacionalinis kongresas deleguoja atstovus, o po to tie atstovai yra atskaitingi susivienijusioms toms organizacijoms. Jeigu siūlome į tarybą žmones, jie turi būti atskaitingi, jie turi būti atskaitingi nacionaliniams tų susivienijimų organams.

Dabar, aišku, čia paimama labai pigi idėja, kuri iš tikrųjų neturi jokio atstovavimo mechanizmo, jokio. Pažiūrėkime į medikų profesines sąjungas, jų yra keturios. Kas atstovaus joms, tarkime, nacionaliniu lygiu, kad būtų galima deleguoti ir su mandatu, ir su visuomenės kontrole, ir su visuomenės atskaitomybe? Todėl tai, kas čia siūloma, yra kupranugario ir tarakono mišinys Lietuvos sąlygomis ir tam tikra teorinė utopija. Bet tai, ką dabar dėsto kolega J. Olekas savo pasiūlyme, dar kartą pademonstruoja, kad šiuo atveju kažkas turi būti nacionaliniu mastu suinteresuotas būti skiriantis ir panašiai. Manau, kad apskritai šis modelis, kurį mes dabar siūlome, yra negyvybingas, kaip nėra gyvybinga Radijo ir televizijos vadinamoji visuomeninė taryba ar panašiai, jos atskaitingumas yra labai abejotinas ją deleguojančioms organizacijoms. Šiuo atveju aš palaikau šį pasiūlymą, kurį teikia kolega J. Olekas, nes priešingu atveju apskritai manau, kad mes kėsinamės į universiteto autonomiją ir konstitucinio reguliavimo kontekste tai bus rimtas išbandymas universiteto autonomijos traktavimui.

PIRMININKAS. Balsuojame. Kas palaiko J. Olekos pataisą?

Už – 23, prieš – 11, susilaikė 31. Pataisai nėra pritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau Seimo narių V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisa 20 straipsnio 4 daliai. Komitetas nepritarė pasiūlymui, nes tarybos statusas, jos paskirtis šituo pasiūlymu iš esmės yra keičiama ir prieštarauja jau mūsų patvirtinai nuostatai, kad taryba yra kolegialus valdymo organas, o ne tik priežiūros organas. Komiteto principinė pozicija – nepritarti.

PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš nesutinku, prašau Seimą balsuoti, nes valdymo organas vykdo ir priežiūrą. Tokia yra pataisos esmė ir už tai mes turime balsuoti.

PIRMININKAS. Palaiko pataisą J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų manau, kad šis kolegų pasiūlymas yra racionalus, nes kaip valdymo organas aukštojoje mokykloje vienvaldis bus ir rektorius, tam tikras funkcijas turės ir senatas, todėl įvardyti aukštosios mokyklos, universiteto ar kolegijos, tarybą kaip priežiūros organą būtų visiškai tikslinga. Todėl siūlyčiau pritarti pateiktai kolegų pataisai. Dar daugiau, manau, kad tokios tarybos galėtų būti ne tik valstybinėse, bet ir nevalstybinėse. Tada būtų vienodumas tarp šių dviejų mūsų aukštųjų mokyklų grupių.

PIRMININKAS. M. Adomėnas – prieš.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Labai apgailestaudamas turiu nepritarti kolegų siūlymui, nes siūlymas neprideda priežiūros funkcijų, kurios ir taip yra aprašytos mūsų komiteto patvirtintame įstatymo projekte. Ten visos priežiūros funkcijos yra išvardytos, įvardytos ir aprašytos, bet būtent siekia pakeisti tarybos prigimtį tik į priežiūros, o ne valdymo organą.

PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisai, kuriai komitetas nepritarė?

Už – 25, prieš – 2, susilaikė 35. Pataisai nėra pritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas iš dalies pritaria Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio, V. Baltraitienės siūlymui dėl 20 straipsnio 4 dalies išbraukti žodžius „kitos aukštosios mokyklos darbuotojai“. Taigi tarybos nariu negali būti Lietuvos Respublikos Prezidentas ir t. t. politinio pasitikėjimo tarnautojai.

PIRMININKAS. Pataisos autorių vardu – K. Daukšys

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų dėkingi komitetui už tai, kad iš dalies pritarė, bet negalime sutikti su tuo, kad kitos aukštosios mokyklos darbuotojai būtų tarybos nariais, nes tarp aukštųjų mokyklų vyksta bendradarbiavimas, vykdoma bendra veikla. Ar mes galime įsivaizduoti, kad „Lietuvos energijos“ kokio nors organo narys būtų „Latenergo“ tarybos nariu? Ar jūs galite įsivaizduoti, kad „Norfos“ valdybos narys galėtų būti „IKI“ valdybos nariu? Yra nesąmonė. Mes statome universitetus į komercinių reikalų prizmę, nes jie konkuruos tarpusavyje, būtinai, gerbiamasis komiteto pirmininke, ir jūs konkurento žmogų įstatote į tarybą, kuri prižiūrės, kokios kryptys, kokie dalykai. Atleiskite. Žinote, tokio komunizmo aš jau seniai nemačiau.

PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas norėtų pakomentuoti? Ne. Už pataisą pasisako V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju bent jau formali logika reikalautų mums susitarti. Tai, ką argumentavo dabar kolega K. Daukšys, akivaizdžiai byloja: arba pasielkime taip, kaip siūlo pataisos autoriai, arba nedarykime to. Iš skirtingų dabar konkuruojančių pusių jūs įleidžiate į tarybas, čia vieni sufleruoja, šnipą. Šiuo atveju aš nematau komiteto pasiūlyto sprendimo jokio vieningumo. Todėl siūlyčiau palaikyti pataisos autorių visą formuluotę, kad ji būtų bent jau sisteminiu požiūriu logiška.

PIRMININKAS. Balsuojame dėl pataisos, kuriai iš dalies pritarė komitetas.

Už – 29, prieš – 3, susilaikė 28. Pataisai nėra pritarta. Replika po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Jūs suformulavote taip balsavimą, kad dabar neaišku, dėl ko mes balsavome. Jeigu balsavome dėl to, kaip komitetas priėmė, tai dabar, suprantu, komiteto suformuluotą sakinį atmetame. Nes jeigu mes būtume balsavę dėl to, kad įtrauktume papildomai ir kitų universitetų darbuotojus, tada suprasčiau, kad atmetėme tą dalį. Bet dabar jūs pasakėte, kas balsuoja dėl komiteto iš dalies pritartos pataisos. Taip visi, aš taip suprantu, ir nubalsavo. Gerbiamasis pirmininke, tikrai taip buvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, perbalsuojame, jeigu yra tokių problemų, siūlau dar kartą balsuoti dėl šios pataisos. (Replika iš salės: „Jūs tiesiog neatidžiai klausotės.“) Kas jai pritaria. Kolegos, registruojamės ir dar kartą balsuojame dėl V. Gedvilo, V. Gapšio ir V. Baltraitienės pataisos 20 straipsniui. Kas pritaria pateiktai pataisai? Komitetas visai pataisai nepritarė. (Balsai salėje) Kas balsuoja už šią visą pataisą, kad būtų jums aiškiau.

(Replikos iš salės. J. Sabatauskas: „Bėda, kad visi negali pritarti, tai ką daryti?“ E. Klumbys: „Juliau, nieko nepadarysi, kaip jūs elgėtės, taip ir mes…“ J. Sabatauskas: „Na, mes taip nesielgėme.“ E. Klumbys: „Na, ne taip įžūliai, bet panašiai.“ J. Sabatauskas: „Mes taip tikrai nesielgėme.“ E. Klumbys: „Ne taip įžūliai, bet panašiai.“)

Už – 28, prieš – 4, susilaikė 32. Pataisai nėra pritarta. (Balsai salėje) J. Sabatauskas. Prašom per šoninį mikrofoną.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, jeigu būtumėte anksčiau pastebėję, kai dar buvo nebalsuota. Iš tikrųjų aš pasigendu pranešėjo motyvacijos. Jis tik konstatuoja, kad komitetas nepritarė, bet visiškai nemotyvuoja, neargumentuoja, kodėl nepritarė. Taip neturėtų būti. Mums prieš balsavimą, prieš apsisprendžiant reikėtų komiteto argumentų, kodėl nepritarta vienai ar kitai pataisai, kodėl iš dalies pritarta. Todėl aš labai prašyčiau, kad tas argumentavimas būtų išdėstytas. Ačiū.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš taupau laiką ir tuštiems plepalams negaištu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė per šoninį mikrofoną. (Triukšmas salėje)

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs apsirikote, pataisai pritarta iš dalies, o jūs sakote, pataisai komitetas nepritarė. Tai dezinformuoja čia esančius.

PIRMININKAS. Tęsiame svarstymą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau Seimo nario J. Oleko siūlymas 20 straipsnio 4 ir 5 dalims. Komitetas iš dalies pritarė šiai daliai ir siūlymas formuluotas šio straipsnio 4 ir 5 dalyse. Argumentas – logiški ir protingi pasiūlymai, atitinkantys principus.

PIRMININKAS. Ar J. Oleką tenkina komiteto išvada?

J. OLEKAS (LSDPF). Iš dalies tenkina. Kviečiu ne diskutuoti, o pritarti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas nepritarė Vyriausybės siūlymui išbraukti 20 straipsnio 5 dalį, dėl kurios Seimas jau apsisprendė ką tik.

PIRMININKAS. Toliau. Kitas…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas iš dalies pritarė Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio ir V. Baltraitienės siūlymui dėl tarybos nario 5 metų kadencijos. Iš dalies todėl, kad studentų atstovai į šitą kadencijos laikotarpį „neįtelpa“, yra siūlymas – išskyrus studentus, o 5 metams pritarti todėl, kad tiesiog suvienodinama kadencija rektoriaus ir tarybos.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Dėkojame komitetui, kad pritarė, ir pritariame tam, kad iš dalies pritarė. Bet, pirmininke, turiu kitą prašymą – paprašykite konservatorių susėsti į savo vietas, nes kai mes balsuojame, susidaro įspūdis, kad salėje jų yra mažiau, negu balsuoja, ir paskui mums gali kilti visokių klausimų.

PIRMININKAS. Toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau dėl Vyriausybės pasiūlymo 20 straipsnio 6 daliai. Tai yra korektūros klaida, turi būti – nepritarti. Tiesiog atsiprašome, kad stambioje išvadoje liko tokia apmaudi klaida. 20 straipsnio 6 dalis – Vyriausybė kadencija 4. Tai yra korektūros klaida – 5.

Vyriausybės 20 straipsnio 7 daliai iš dalies pritarė. Ir šito puslapio pabaiga – Seimo narių V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko siūlymas 20 straipsnio 11 daliai. Jai komitetas iš dalies pritarė, šiek tiek pakeisdamas formuluotę „Tarybos nariams gali būti atlyginama už veiklą einant tarybos nario pareigas iš aukštosios mokyklos lėšų. Išmokų mokėjimo tvarka nustatoma statute.“ Seimo narių pasiūlymas buvo šiek tiek kitoks, suteikiantis tą teisę senatui. Komiteto nuomone, tai turi būti reglamentuota pagrindiniame aukštosios mokyklos dokumente.

PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Seimo narių pasiūlymas lygiai toks pat, tiktai žodžių žaismas komitete padarytas, daugiau nieko. Tai čia reikia visai pritarti, o ne iš dalies.

PIRMININKAS. Nereikalaujate balsuoti?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tai ką aš reikalausiu? Vis tiek bus tas pats efektas.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. 185 išvadų puslapis, Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio, V. Baltraitienės siūlymas 20 straipsnio 14 daliai. Komiteto pozicija yra nepritarti. Nepritarti dėl to, kad mes apsisprendėme, jog taryba, kaip institucija, teikia savo steigėjai visos tarybos veiklos ataskaitą, ne tiek pirmininko veiklos, galų gale pati pirmininko institucija nėra išskiriama.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Sutinkame su tuo dalyku.

PIRMININKAS. Taip. Nesiūloma balsuoti. Toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Komitetas nepritarė Seimo narių V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko siūlymui dėl 21 straipsnio 1 dalies, dėl kurios jau diskutavome. Seimo nariai siūlo aukštosios mokyklos tarybą laikyti tik priežiūros institucija. Mes jau po diskusijos esame apsisprendę, kad tai yra valdymo institucija, aukščiausia valdymo institucija, ir tokia pataisa būtų visiškai nesisteminė, todėl komiteto principinė pozicija – nepritarti.

PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Na, aš dabar, kadangi nemažai Seimo narių, tarp jų jaunimas, neseniai baigė universitetus, padarėme pataisą 3 variantui, todėl laikausi komiteto nuomonės dėl 21 pirmo ir 21 antro, todėl galime nepritarti, nes 3 variantui yra užregistruota pataisa, kaip turi dirbti taryba, kaip turi būti senatas, konkrečiai išdėstytos funkcijos tiek tarybos, tiek senato, sudėti saugikliai. Aš manau, kad kitai pataisai, bet mes priėmimo metu tą nagrinėsime.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai aš supratau, kad 21, 22… Dėl 21 straipsnio jūs tiesiog sutinkate?

PIRMININKAS. Taip. Nėra prašoma balsuoti dėl komiteto sprendimo.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau. Aš nežinau, iš to kito paketo yra…

PIRMININKAS. Taip. Prašau. Dabar Seimo narys…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Iš mažesnio paketo Seimo nario J. Oleko siūlymas 21 straipsnio 2 dalies 6 punktui papildyti nuostata „statuto nustatyta tvarka teikia universiteto pedagoginius ir garbės vardus“. Komitetas iš dalies pritarė. Iš dalies dėl to, kad projekte atsisakoma nuostatos dėl pedagoginių vardų, o minimi profesoriai, docentai yra pareigybės, bet, įvertindamas siūlymą ir aukštosios mokyklos autonomiją, siūlo šį pasiūlymą formuluoti taip: „statuto nustatyta tvarka teikia universiteto garbės ir kitus vardus.“

PIRMININKAS. J. Olekas. Ar jus tenkina komiteto išvada?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš siūlyčiau dar kartą apsispręsti čia, plenarinėje salėje, ar iš tikrųjų mes naikiname pačius pedagoginius vardus ir paliekame tiktai pareigybes. Manau, kad ir čia, salėje, ne vienas iš mūsų kolegų vadinami garbingu profesoriaus vardu, o tai, priėmus šį įstatymą, būtų iš jų atimta, nes pagal dabartinį siūlymą tie vardai liktų tiktai pareigybėms. Manau, kad yra įvairių šalių ir įvairių nuostatų. Man bent jau ta lietuviška tradicija, kuri buvo ir prieškario Lietuvoje, ir atkūrus Lietuvą… ir daugelis garbingų akademinės bendruomenės žmonių – docentų, profesorių – įsiliejo į kovos už nepriklausomybę gretas, tikrai yra nusipelnę, kad tas vardas jiems liktų. Todėl aš siūlyčiau, kad šita nuostata išliktų ir mūsų teikiamame įstatymo projekte, nes man kažkaip nesinorėtų nustoti vadinti profesorių V. Landsbergį profesoriumi. Jis turi daug titulų, bet profesorius, man atrodo, jam iš tikrųjų taip pat labai gražiai tinka. Todėl kviečiu kolegas palaikyti, kad aukštosios mokyklos galėtų suteikti ir pedagoginius vardus.

PIRMININKAS. Nori palaikyti šią pataisą V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, kolegos, jeigu mes nagrinėsime Gaudeamus igitur himną, tai mes pamatysime, kad visoje akademinėje kultūros tradicijoje tai yra ir moralu, ir šventa, ir turi išliekamąją vertę. Aš manau, kad tie tokie pasiūlymai išrasti naujus dviračius išties atrodo gana, sakyčiau, taip jaunuoliškai. Todėl manau, kad čia esančių daugelio mūsų akademinė patirtis tikrai leis mums apsispręsti kolegos J. Oleko išdėstytų argumentų naudai, taip pat himno Gaudeamus igitur naudai. Taigi vivat rector et prorector, vivat professores tegul galioja. Nekeiskime senos akademinės tradicijos. Ačiū.

PIRMININKAS. G. Steponavičius – prieš.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Čia jaunatviškumu ar ilgaamžiškumu irgi siūlau nesiremti kaip argumentais. Ar šiuo atveju gerbiamasis teikėjas nemano, kad formuluotė vietoj „pedagoginius“ įrašyti „kitus“ taip pat reiškia, kad niekas net negalvoja apie pedagoginių vardų naikinimą. Gerbiant aukštųjų mokyklų autonomiją, galimybė suteikti vardus pačios aukštosios mokyklos nuožiūra, nereglamentuojant, kokie tie vardai įstatymuose, ir buvo logika, kuria vadovaujantis buvo pasiūlytas kitas sprendimas. Gaila, kad jūs tiesiog nenorit lankstesnių formuluočių. Šiuo atveju siūlau paremti tą pritarimą iš dalies, nes tai numato tikrai platesnes galimybes aukštosioms mokykloms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas palaiko J. Oleko pataisą?

Už – 25, prieš – 7, susilaikė 26. Pataisai nepritarta. Repliką po balsavimo – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegai iš kairės, kuris mėgsta pasididžiuoti klasikinio išsilavinimo fragmentais, norėčiau pasakyti, kad „Gaudeamus igitur“ (norėčiau apginti šio himno garbę), nemini nei rektoriaus, nei prorektoriaus. Teisingai ši eilutė skamba vivat academia, vivat profesores. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. M. Čigriejienė taip pat repliką.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Man susidaro įspūdis, kas neturi vardų, tai ir siūlo. Ne taip jau lengva užsidirbti tą profesoriaus vardą. Universitete yra priimtas statutas, ir pagal statuto reikalavimus aukštoji mokykla suteikia ir profesoriaus, ir docento vardus. Tiesa, dabar gal kiek lengviau suteikia docento ir profesoriaus vardą, bet, pavyzdžiui, aš asmeniškai docento vardą gavau po 13 metų, buvo tokie laikai tarybiniai, ir apsigyniau profesoriaus habilitaciją, parašiusi 5 monografijas. Tai klausykit, apie ką mes kalbam? Tai jūs neparašėt, neapgynėt dalis ir nežinot, kas tai yra profesorius ir docentas. Man toks įspūdis. Ir, tarp kitko, trečiam variantui yra pateikta pataisa.

PIRMININKAS. Paskutinė replika – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano replika bus paprasta – ilgesnį „Gaudeamus“ tekstą aš įteiksiu M. Adomėnui, o šiaip – vivant omnes virgines, ponas Mantai. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Kolegos, tęsiam svarstymą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, grįžtam prie didžiojo išvadų paketo. Seimo narės A. Baukutės siūlymas 21 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Siūlymui komitetas nepritarė. Seimo narė siūlė išplėsti įvedant meninės veiklos sąvoką. Argumentas labai paprastas – socialinė ir kultūrinė veikla apima ir meninę veiklą. Todėl tai būtų perteklinė sąvoka.

PIRMININKAS. Pataisos autorė… Taip, prašau, yra.

A. BAUKUTĖ (TPPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš iš dalies esu dėkinga komitetui, kad atkreipė dėmesį į menininkus, į menus. Šiaip norėčiau, kad būtų balsuojama. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Norėtų palaikyti pataisą J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes jau kelintą kartą susiduriam su tokiu susiaurintu menų traktavimu ir bandymu išvengti jų paminėjimo šiame įstatymo variante. Buvo, kai kalbėjome dėl ankstesnių straipsnių, lygiai tokia pat situacija ir dabar. Aš manau, kad kolegės papildymas nieko nesumenkina. Jis tiesiog išskiria vieną iš labai svarbių socialinės veiklos sričių tuo, kuo yra, taip sakant, įgaliotos veikti net kelios aukštosios mokyklos Lietuvoje. Ir jeigu mes pažymėsime šių aukštųjų mokyklų specifiką, kad tai bus įstatymo nuostatos, tikrai čia nieko nebus per daug, kaip ir buvo su sveikatos paminėjimu ankstesniuose straipsniuose, kur mes laužėm ietis visiškai dėl nieko, ir kai priėmėm nuostatą, visiems pasidarė lengviau. Todėl aš kviečiu pritarti gerbiamosios kolegės A. Baukutės pateiktai įstatymo pataisai ir visiems už tai balsuoti.

PIRMININKAS. M. Adomėnas – prieš. Taip, išsibraukė. Taigi, kolegos, registruojamės ir balsuojam, kas palaiko minėtą pataisą. Kas už A. Baukutės pataisą, kuriai nepritarė komitetas.

Už – 23, prieš – 5, susilaikė 26. Pataisai nėra pritarta. Prašau, pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, toliau Seimo narės A. Baukutės siūlymas, kuriam pritarta, ir Seimo narių V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko siūlymas 21 straipsnio 2 dalies 2 punktui. Siūlymui komitetas nepritarė, nes siūlymas vėlgi yra susijęs su senato ir tarybos funkcijų kompetencijos atskyrimu. Pritarus šiam siūlymui, vėlgi funkcijos yra sujaukiamos. Todėl komitetas laikėsi funkcijų grynumo principo ir nepritarė siūlymui.

PIRMININKAS. V. M. Čigriejienė.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Su tuo susiję ir visi kiti pasiūlymai.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Palengvinsiu ir pirmininko, ir komiteto funkciją. Tikrai šią pataisą atsiėmėm. Tris šias pataisas. Bet mes pasiūlėme naujam variantui išsamią pataisą ir bus šios funkcijos tikrai apibrėžtos. Ir dėl tos pataisos tikrai kovosiu.

PIRMININKAS. Taip…

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tai aš supratau, visus 21 straipsniui pateiktus siūlymus.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, ačiū. Tuomet 188 puslapis, Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio ir V.Baltraitienės siūlymas pildyti antrąją dalį. Siūlymas pildyti suteikiant teisę senatui nustatyti kainas, įmokas ir t. t. Komitetas nepritarė, nes vėl tai susiję su senato ir aukštosios mokyklos tarybos funkcijų kompetencijos išgryninimu. Senatas pagal įstatymo projektą yra akademinių reikalų tvarkytojas.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tiesiog sekime iš eilės.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų tai turim priminti gerbiamajam komiteto pirmininkui, kad taryba yra organas, kurio nariai kol kas pagal šį įstatymą negauna pinigų ir kurie yra visuomenininkai. Atleiskit, jūs man pasakykit dabar, kiek jūs žinote tokių tarybų, kurios taip nuoširdžiai dirbtų ir viską darytų, ir susirinktų. Jūs įsivaizduojat, kad tie dalykai bus lengvai pasiekiami, todėl mes ir siūlėm, kad senatas tuos klausimus spręstų. Tuo labiau kad senatas turi artimesnį ryšį su visais tais dalykais. Todėl aš manyčiau, kad Seimas turėtų apsispręsti balsuodamas vis dėlto, nes kaip ir ministras ne viską pasako, ką jis galbūt žino, siūlo visiems skaityti, taip ir komiteto pirmininkas neišsako iki galo to, kad taryba šiandien yra tuščias organas, kuris susirinks tiktai galbūt kartą arba du kartus per metus. Ačiū.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dabar taip…

PIRMININKAS. J. Olekas palaiko pataisas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš gal labai atsiprašysiu, ne tiek dėl pataisos, kiek dėl vedimo tvarkos. Aš labai prašau komiteto pirmininką, kad jis nesakytų vien pavardžių. Yra daug pavardžių … įvairiems straipsniams.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš sakau ir straipsnių pavadinimus… Kolega, klausykite.

J. OLEKAS (LSDPF). Todėl labai prašyčiau patikslinti straipsnį ir dalį, dėl kurios mes balsuojam.

PIRMININKAS. Taigi kas pritaria pataisai, balsuoja už… (Balsai salėje) Tai Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio, V. Baltraitienės pataisa 21 straipsnio 2 daliai. Balsuojame, kas pritaria pataisai, kuriai komitetas nepritarė.

Už balsavo 13, prieš – 4, susilaikė 38. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio ir V. Baltraitienės siūlymas 21 straipsnio 3 daliai. 21 straipsnio 3 daliai, Juozai, kuriam komitetas nepritarė. Iš esmės yra perteklinės sąvokos, ir įstatymo projekte jos yra apibūdinamos tiksliau.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Balsuokime ir bus matyti.

PIRMININKAS. J. Olekas nori kalbėti, paremti?

J. OLEKAS (LSDPF). Taip, aš, gerbiamasis pirmininke, noriu paremti, nes vėl yra ta pati problema dėl taikomosios ir meno veiklos kokybės ir lygio. Mes ignoruojame tas aukštąsias mokyklas, kurios rengia mūsų aukšto lygio menininkus, ir juos norime įkišti į socialinę veiklą, ką daro visai kitos institucijos, nors galbūt taikant labai plačią sampratą jos ten galėtų ir atsidurti. Todėl aš kviečiu palaikyti, nes tai nėra pertekliniai dalykai, o išskiriantys, ypač meno veiklą, kaip atskirą sritį, kuri, man atrodo, nusipelnė.

PIRMININKAS. M. Adomėnas – prieš.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, šis siūlymas yra nesisteminis, nes kolegijos tuo ir skiriasi nuo universitetų, kad joms vykdyti mokslo tiriamąją veiklą yra neprivaloma ir to nėra tarp aprašomųjų funkcijų. Taigi siūlymas įrašyti į akademinės tarybos funkcijas mokslo programų tvirtinimą perimtas iš universitetų, kuriems ir priklauso pagal funkciją. Jeigu kolegija pradės vykdyti mokslo veiklą, ji ims pretenduoti į universitetą. Man atrodo, šis siūlymas tikrai nesisteminis, reikėtų jo nepalaikyti.

PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritaria pataisai, kuriai komitetas nepritarė.

Už balsavo 15, prieš – 4, susilaikė 39. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio ir V. Baltraitienės siūlymas 21 straipsnio 5 daliai. Komitetas siūlymui pritarė. Tai buvo tam tikra korektūros klaida. Su tuo susijęs iš kito mažojo paketo J. Oleko siūlymas tam pačiam straipsniui. Tiems siūlymams komitetas pritarė ne visai, o tik įvertindamas senato struktūros papildymus dėl universiteto administracijos narių, patenkančių į senato akademinę tarybą pagal pareigas, bei vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einančių asmenų ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einančių asmenų įvardijimą senato struktūroje. Taigi komitetas iš dalies pritarė.

PIRMININKAS. Pirmiausia paklausime K. Daukšio. Ar jus tenkina komiteto sprendimas?

K. DAUKŠYS (DPF). Mes dėkingi komitetui už tokį išmintingą sprendimą ir linkime labai daug sėkmės.

PIRMININKAS. Kitos pataisos autorius J. Olekas sutinka su komiteto sprendimu?

J. OLEKAS (LSDPF). Taip, aš sutinku, nors, man atrodo, kad visą priimti būtų buvę geriau. Bet ačiū ir už tai.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Seimo nario A. Meliano siūlymas 21 straipsnio 5 daliai, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Pritarė formuluotei, kad senato akademinės tarybos nariai gali būti universiteto, kolegijos akademinės bendruomenės nariai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojų pripažinti menininkai ir kiti asmenys pagal pareigas. Pritaria tokiai formuluotei.

PIRMININKAS. Projekto autoriaus nėra. Prašom. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti komiteto išvadai? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju. G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Pone pirmininke, aš drįstu priminti, kad A. Melianas prieš pusvalandį šioje salėje pasakė, kad jis neprašo nė dėl vieno – ar nepritarus, ar iš dalies nepritarus, kad būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Dėkoju už priminimą. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, tokios kalbos nesu girdėjęs. Jeigu frakcijos nariai gali paliudyti tokį pareiškimą… Prašom. J. Liesys.

J. LIESYS (LCSF). Taip, mes galime paliudyti, kad gerbiamasis A. Melianas tą ir pasakė, kad nė dėl vienos savo pataisos nesiūlys balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom, pirmininke, tęsti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narių V. Čigriejienės, R. Kupčinsko siūlymas 21 straipsnio 3 daliai. Siūlymui komitetas nepritarė. Pirma, tai yra susiję vėlgi su valdymo struktūrų kompetencijų atskyrimu ir iš esmės pakartoja nuostatą, kad informacija yra skelbiama „Valstybės žiniose“. Teisės aktai apskritai turi būti skelbiami „Valstybės žiniose“. Todėl manome, kad nereikia dubliuoti. Pozicija – nepritarti. Antra vertus, tai jau yra ne visai įstatymo norma.

PIRMININKAS. Seimo narė V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau iš principo, kad dėl 21 straipsnio 13 balsuotų, nes, manau, „Valstybės žiniose“ arba kai skelbiama interneto tinklalapyje apie universitetą, yra teigiami dalykai, o ne vien tik teisės aktai. Kodėl mes tą turime išbraukti? Jūs turėjot, mano supratimu, pritarti iš dalies. Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. J. Olekas nori pritarti pasiūlymui?

J. OLEKAS (LSDPF). Taip. Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kolegų teikiama pataisa yra racionali. Mes, daugeliu atveju kalbėdami apie šį naują įstatymo projektą, kalbėjome apie aukštųjų mokyklų viešumą ir skaidrumą. Todėl jų siūlomas variantas dėl rektoriaus ataskaitos tokio plataus paviešinimo, manau, yra racionalus, kaip ir tos ataskaitos pateikimas aukštosios mokyklos senatui. Manau, būtų gerai, kad rektorius, vadovaudamas aukštajai mokyklai, tokią ataskaitą akademinei aukštosios mokyklos daliai taip pat pateiktų. Nors įstatymu daug kur bandoma labai griežtai atskirti valdymą, ekonominius ir akademinius dalykus, bet gyvenime jie yra labai glaudžiai susiję. Jeigu mes neskirsime finansavimo vienoms ar kitoms studijų kryptims, tai nelabai galime tikėtis aukštų tos studijų srities rezultatų. Todėl tam sąlyčiui tarp naujai formuojamų dviejų institucijų aukštojoje mokykloje, manau, tokios lektoriaus ataskaitos pateikimas pasitarnautų kaip pozityvus dalykas.

PIRMININKAS. G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Atsiprašau, čia dėl 21 straipsnio 13-ojo?

PIRMININKAS. Taip.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Aš noriu pasakyti, kad tikrai pakanka šiuolaikinių modernių priemonių užtikrinti viešumą. Dirbtinai duoti užsakymus švietimo įstaigai… organizacijų, tokių kaip universitetai ar kolegijos, ataskaitoms skelbti, „talmudai“, didinantys popierizmą, tikrai prie rezultato neprisidės. Visuomenės kontrolės galimybės visais kitais efektyviais būdais bus ir be to užtikrintos. Kviečiu neskubėti pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas pritaria M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisai, kuriai komitetas nepritarė.

Už balsavo 13, prieš – 2, susilaikė 40. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau Seimo narių V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko siūlymai 21 straipsnio 1, 2, 3, vėl 2 dalims. Komitetas nepritarė siūlomoms pozicijoms, nes tai yra susiję su senato ir tarybos kompetencijų atskyrimu. Seimas dėl šito yra apsisprendęs. Argumentas: nejaukime struktūros, kuri jau yra mūsų iš esmės pritarta. Iš Seimo narių pasiūlymų bus pora siūlymų, kuriems komitetas pritarė, kad jie būtų įrašyti 21 straipsnyje. Aš juos vėliau paminėsiu.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, norėjau pasitikslinti. Jūs iš karto kalbėjote apie 21 straipsnio 1, 2, 3 dalis, taip?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, 1, 2, 3 dalis, tą puslapį.

PIRMININKAS. Susiję.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, toliau bus susiję ir 21.2… (…) puslapio ir 194 puslapio, tai siūlymai tai pačiai struktūrai, bei netgi 195 puslapyje.

PIRMININKAS. Gal iš pradžių nubalsuokime dėl pirmųjų jūsų įvardintų dalių, t. y. 21 straipsnio 1, 2, 3 dalių. Prašau. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Kadangi pateiktas variantas trečiajam variantui, ir mes tas funkcijas apibūdiname, tada dėl 1, 2 ir 3 dalių mes su R. Kupčinsku pritariame komiteto nuomonei. Tačiau, kaip jūs siūlėte, 21-ojo 2.2, norėčiau, kad Seimas už likusius balsuotų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Seimo narių M. Čigriejienės, R. Kupčinsko pataisų 21 straipsnio 2 daliai, kurioms komitetas nepritarė. Tai būtų 2 dalies 2, 3 ir 4… Prašau, komiteto pirmininkas norėjo patikslinti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš dar kartą atkreipiu dėmesį, kad siūlymai 2 dalies 2, 3, 4 punktams neatitinka modelio, kuriam mes esame pritarę. Akademinei institucijai – senatui norima suteikti ekonominių reikalų tvarkymo dalykų, todėl komitetas nepritarė šiems siūlymams.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Marija, mes jau esame balsavę ir apsisprendę dėl tų nuostatų, ar jūs sutiktumėte, kad nėra tikslinga balsuoti dar kartą, nes visa tai prieštarautų anksčiau priimtiems sprendimams? Gerbiamieji kolegos…

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tai čia jums viskas prieštarauja. Bet aš nesuprantu, kad nustato mokslo ir studijų tvarką, tvirtina mokslo ir studijų programas bei aukštosios mokyklos vidaus tvarkos taisykles, tai čia gerai ar blogai, kad komitetas nepritarė? Aš dirbau aukštojoje mokykloje, aš tą funkciją labai gerai žinau, ir ši funkcija yra vykdoma.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Jinai yra kitais žodžiais tame pačiame straipsnyje.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Dabar aš nežinau, jūs viską… O kad šiems dviem nepritariate, tai aišku, gal funkcija neatitinka, mes pateiksime su jaunimu nauju variantu, aš sutinku. Bet dėl šio aš norėčiau, kad balsuotų. 21-ojo 2–4.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, bus greičiau pabalsuoti negu tęsti ginčą. Registruojamės ir balsuojame dėl aptartų pataisų, kurioms komitetas nepritarė. Balsuojame dėl M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisų, kurioms komitetas nepritarė. 21 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktų. Teisingai, už 4 punktą.

Už balsavo 16, prieš – 3, susilaikė 36. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo nariai M. Čigriejienė ir R. Kupčinskas. 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 21 straipsnio 2 dalies 6 punktui, pasiūlytam Seimo narių M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko, komitetas iš dalies pritarė, siūlydamas formuluoti taip: „Vadovaudamasis tarybos nustatytais universiteto darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslinių darbuotojų atestavimo ir konkurso eiti pareigas organizavimo tvarką.“

PIRMININKAS. Seimo nare Čigriejiene, ar jus tenkina komiteto išvada?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tenkina, ką aš turiu daryti? Ką čia veltui kalbėti.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau tų pačių Seimo narių 21 straipsnio 2 dalies 7 punktas, jam komitetas iš dalies pritarė. (Balsai salėje) Tų pačių Seimo narių 21 straipsnio 2 dalies 8 punktui komitetas nepritarė, nes ši funkcija yra priskirta tarybai.

PIRMININKAS. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Na, jeigu tarybai ta funkcija priskirta, nes mes išdėstome tarybos nuostatas, viską, tai aš turiu sutikti. Sutinku šiuo metu, o kaip bus toliau, nežinau.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). (…) puslapis, tų pačių Seimo narių pasiūlymai yra dėl to paties, tik skirtingų funkcijų. Taigi 21 straipsnio 2 dalies 9, 10, 11, 12 siūlymai. Jiems komitetas nepritarė, nes tai painioja mūsų iš esmės patvirtintas dviejų struktūrų – tarybos ir senato – funkcijas.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Marija, ar jūs šiuo atveju atsiimtumėte?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Taip, dėl 9 ir 10 sutinku, nes čia bus išdėstyta. Tačiau, kad aukštosios mokyklos senatas teikia pedagoginius vardus, mes irgi tai pasiūlėme, šiuo metu galime nepritarti. Bet siūlysiu, kad statuto nustatyta tvarka…

PIRMININKAS. Tik priimti.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). …teikia pedagoginius vardus. Tai priimti yra pasiūlyta. Taip.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš noriu atkreipti dėmesį dėl 11 punkto, kad mes jau patvirtinome tvarką ir nustatėme, kad profesoriaus ir docento vardai nėra pedagoginiai vardai, o aukštajai mokyklai, universitetui suteikiama teisė suteikti ir kitus vardus. Taigi universitetas statuto nustatyta tvarka tai galės daryti. Dar kartą kartoju – siūlome nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, supratau, kad M. Čigriejienė registruos savo pataisas priėmimo stadijoje. Noriu paklausti M. Čigriejienės, dėl kokio punkto jūs siūlote balsuoti?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Pirmiausia aš nesuprantu komiteto pirmininko. Tai ką jūs laikote pedagoginiais vardais, tiek metų išdirbus aukštojoje mokykloje? Niekaip nesuprantu. Docento ar profesoriaus vardas yra ne pedagoginis, yra dar lektoriaus specialybė ir asistento vardas. Nežinau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Mes dėl šito jau diskutavome.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Nemanykite, kad aš čia jaudinuosi dėl profesūros. Mano diplomo tikrai neatimsite, nes aš jį turiu. Bet dabar dėl doktorantūros studijų. Nežinau, aš norėčiau, kad dėl doktorantūros studijų būtų aišku, studijų apimtį, trukmę visada turi tvirtinti ar taryba, ar senatas. Senatas yra aukščiau tarybos, turi būti pagal mano pateiktas pasiūlymą. Aš noriu, kad balsuotume.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos…

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). 2 dalies 12 punktas.

PIRMININKAS. Dėl 21 straipsnio 2 dalies 12 punkto. J. Olekas nori palaikyti pasiūlymą.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš labai tvirtai palaikau gerbiamąją kolegę ir dėl 11 dalies, kad…

PIRMININKAS. Dėl 11 dalies nebuvo keliamas klausimas balsuoti.

J. OLEKAS (LSDPF). …pedagoginius (…) vardus turėtų teikti senatai. Dėl 12 punkto taip pat. Aš manau, kad tai yra senato funkcija. Į doktorantūros studijas, jų programos apimtį jokia taryba neturėtų kištis. Čia būtent yra akademinės bendruomenės sritis, todėl man atrodo, labai logiška, kad kolegos pasiūlė būtent čia įrašyti šį sprendimą: nusprendžia organizuoti doktorantūros studijas, nustato doktorantūros programų apimtį, trukmę. Todėl kviečiu palaikyti kolegų teiktą pataisą.

PIRMININKAS. M. Adomėnas – prieš pataisą.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Dėkui. Kolegos, iš tiesų tai, kas siūloma čia, t. y. apibrėžti doktorantūros programų apimtį ir trukmę, jau yra įvardyta bendresne prasme ir lygiu 2 dalies 1 ir 2 punktuose: tvirtina studijų programas, nustato studijų tvarką. Išskirti doktorantūros nereikia, kaip mes neišskiriame nei bakalauro, nei magistro, nei pirmosios, nei antrosios pakopų, studijų į atskirą senato funkcijų dalį. Dėl sprendimo organizuoti doktorantūros studijas turiu pasakyti, kad iš tiesų tas sprendimas nėra vien aukštosios mokyklos kompetencija. Tą galimybę turi patvirtinti, iniciatyvą organizuoti doktorantūros studijas vis dėlto reikės akredituoti ir toli gražu ne visos aukštosios mokyklos tą galės daryti. Siūlau vis dėlto nepritarti, nes čia jau yra kituose punktuose tos funkcijos aprašytos.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojam, ar pritariam Seimo narių V. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisai 21 straipsnio 2 dalies 12 punktui, jai nepritarė komitetas. Balsuojam.

Už – 14, prieš – 3, susilaikė 36. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau Seimo narių V. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisa 21 straipsnio 2 dalies 13 punktui. Pritarta.

Seimo narių V. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisa 21 straipsniui, siūloma keisti numeraciją. Nėra reikalo keisti, nes niekas nesikeičia. Siūloma nepritarti, techninis dalykas.

22 straipsnis. Seimo narės A. Baukutės siūlymas, kuriam iš dalies komitetas pritarė, – rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį arba pripažintą menininko statusą įgijęs ir taip toliau. Papildyta sąvoka „pripažintas menininkas“. Jeigu to nepadarytume, gali kilti tam tikrais atvejais keblumų aukštosioms meno mokyklom, kur rektoriumi netektų teisės dirbti pripažintas menininkas, jis būtinai turėtų turėti mokslo laipsnį.

PIRMININKAS. Asta Baukute, ar jus tenkina komiteto išvada, kad jūsų pataisai pritarta iš dalies?

A. BAUKUTĖ (TPPF). Taip, aš komitetui esu labai dėkinga.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Siūlau į mažąjį paketą pasižiūrėti, yra Seimo nario J. Oleko siūlymas 22 straipsnio 5 daliai. Seimas yra apsisprendęs. Tokiai institucijai, tokio rango universitetui, kaip mokslo universitetas, mes nepritarėme praeitame posėdyje. Taigi komiteto pozicija – nepritarti.

PIRMININKAS. Pataisos nesvarstom, nes dėl to Seimas jau apsisprendė.

Grįžtame prie didžiojo paketo.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, grįžtame prie didžiojo paketo. Formaliajam Vyriausybės 22 straipsnio pasiūlymui nepritarta. Poziciją ministras buvo išsakęs anksčiau. Seimo narių V. Čigriejienės ir R. Kupčinsko siūlymas 22 straipsnio 2 daliai. Komitetas iš dalies pritarė 7 punkte išdėstytai nuostatai, jie siūlo formuluoti 8 punktą taip: supažindina senatą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai aukštosios mokyklos metinę veiklos ataskaitą.

PIRMININKAS. Seimo narė V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Viskas gerai, čia net keista, kad iš dalies pritarė. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Keliaujam toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narių V. Čigriejienės ir R. Kupčinsko siūlymas 22 straipsniui vėlgi yra susijęs su tomis nuostatomis, dėl kurių jau mes diskutavome ir apsisprendėme, t. y. šiuo atveju mes jau pritarėme, kad rektorių konkurso būdu renka taryba. Čia siūloma tą teisę suteikti senatui, akademinius reikalus tvarkančiai struktūrai. Komiteto principinė pozicija – nepritarti. Taip pat ir kitas siūlymas su tuo susijęs.

PIRMININKAS. Kadangi Seimas dėl to apsisprendė, svarstome kitas pataisas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Vyriausybės siūlymas 25 straipsnio 1 daliai, kuriai komitetas nepritarė. Jis siūlo 1 punktą formuluoti taip: „Statuto nustatyta tvarka tvirtina Valstybinio mokslinių tyrimų instituto struktūrą ir jos pakeitimus.“ Nepritariame, ir ministras yra formulavęs, kad iš esmės sutinka.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, būtent taip. Tiek dėl 1 dalies, tiek dėl 2 dalies atsiimam.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Seimo narių V. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisa 25 straipsnio 1 daliai. Siūloma formuluotė: universitetinio mokslinių tyrimų instituto. Komitetas ir Seimas dėl to yra apsisprendęs ir nepritaręs praeitame posėdyje.

PIRMININKAS. Kadangi Seimas apsisprendęs, dėl to nebalsuojame. Toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Vyriausybės siūlymas 25 straipsnio 2 daliai. Ministras ką tik pasakė, kad sutinka. Yra V. Stundžio siūlymas išbraukti 25 straipsnio 3 dalį. Nepritariame. Taip, aš sutinku. Seimo narių V. Čigriejienės ir R. Kupčinsko siūlymas 26 straipsnio 1, 2, 3 dalims, t. y. tas patas siūlymas dėl universitetinio mokslinių tyrimų instituto. Seimas balsuodamas jau yra apsisprendęs nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Čigriejiene, Seimas jau yra apsisprendęs.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Leiskite nuomonę išsakyti. Čia mano pataisa, aš dirbau prie jos su V. Kupčinsku. Kaip jūs taip elgiatės? Aš kategoriškai nesutinku, nes aš žinau, ką tai reiškia universitetinis mokslinių tyrimų institutas. Toliau bus integruota į universitetus, bus paversta laboratorijomis ir bus sužlugdytas mokslas. Ar jūs įsivaizduojate universitetines klinikas? Universitetinės klinikos turi struktūrą, kiekviename klinikos padalinyje vykdomas mokslinis darbas, ir naudojasi instituto paslaugomis. Ten vykdomas ir pedagoginis (…). Jūs nežiūrėkite, komiteto pirmininke, į gerbiamąjį G. Steponavičių, į kiekvieną galvos linkčiojimą, suprantate, žiūrėkite objektyviai. Aš pritariu dviejų tipų universitetams. Galbūt juos galima diferencijuoti, pasižiūrėti jų veiklą. Jie garsina Lietuvą, suteikiami nacionalinio statuso vardai, nacionalinės premijos suteikiamos žmonėms, klausykit, dirbančiam, eksperimentuojančiam žmogui, tai kur jis klinikoje galės tą daryti, paaiškinkite man, niekaip nesuvokiu? Gali archyve sėdėti koks filosofas, istorikas mokslinį darbą daryti, bet medikas tai to nepadarys arba kokios aukštos kvalifikacijos fizikas. Jis turi turėti laboratoriją, viską. Čia turėtų būti prie universitetų.

PIRMININKAS. Buvo išsakyta nuomonė dėl pataisos, tačiau jos neteiksiu balsuoti, nes Seimas dėl to jau apsisprendė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ką ten apsisprendė. Neteikit.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau 201, 202 puslapiai, Seimo narių V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko visiškas analogiškas siūlymas, kuriam jau esame nepritarę.

203 puslapis. Seimo narių V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko siūlymas 27 straipsnio 1, 2 daliai. Jam iš dalies yra pritarta ir šitos nuostatos dėl turto detaliai dėstomos įstatymo projekto 8 skyriuje.

PIRMININKAS. Gerbiamoji V. M. Čigriejiene, ar jus tenkina komiteto sprendimas?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tenkina. Na, ką aš turiu daryti, vis tiek niekas neklauso, visi balsuoja taip, kaip komitetas nusprendė, tai ką gali daryti? Nieko negali daryti. Balsuokite toliau.

PIRMININKAS. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau. Vyriausybės siūlymas, kuriam nepritarė, tai yra atsisakyti 28 straipsnio 5 dalies. Komitetas siūlo tą dalį formuluoti taip: „Nevalstybinės aukštosios mokyklos statutas, priimamas jos steigimo dokumentas… o keičiamas įstatymų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Ministras, kaip suprantu, dėl to sutinka.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū. Atsiimame.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Seimo narių V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko siūlymas 28 straipsnio 6 daliai. Komitetas nepritarė, nes straipsnis siūlo reikalavimus aukštosioms mokykloms, o pasiūlymo idėja yra detalizuojama įstatymo projekto net keliuose straipsniuose. Todėl komitetas nepritaria tokiam daliniam siūlymui.

PIRMININKAS. Noriu paklausti autorių.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ką čia klausti, vis tiek jūs nubalsuosite.

PIRMININKAS. Supratau. Gerbiamieji kolegos, šio klausimo svarstymui skirtas laikas baigėsi. Noriu priminti, kad svarstymo tęsinys bus kitą savaitę. Gerbiamieji kolegos, dėl dienos galbūt Seimo seniūnų sueiga priims papildomą sprendimą, tačiau kol kas preliminariai žadama svarstyti ketvirtadienį.

G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Kol dar Seimo nariai nėra išsiskirstę, aš dar noriu pasakyti paprastą dalyką. Aukštosios mokyklos yra paskelbusios, kad priėmimas į aukštąsias mokyklas prasideda šių metų gegužės 4 dieną. Dabar jau ne Vyriausybės, o Seimo, visų mūsų, bendra atsakomybė, kad šitas įstatymas nevilkinant būtų priimtas arba ne. Mes negalime palikti gegužės 1 ar 2 d., aiškumas turi būti kuo greičiau. Todėl kitą ketvirtadienį svarstyti yra per vėlu. Aš siūlau ir šiandien svarstyti iki posėdžio numatyto laiko pabaigos ir manau, kad būtų sąžininga visiems padirbėti, žengti bent keletą žingsnių į priekį. Taip pat kitą savaitę svarstyti tiek, kad pabaigtume ne tik įstatymo svarstymą, bet ir priėmimą.

PIRMININKAS. J. Olekas dėl vedimo tvarkos.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti gražią Sąjūdžio sentenciją – „Tik nereikia mūsų gąsdinti!“ Šiuo metu egzistuoja Mokslo ir studijų įstatymas, kuris visiškai apibrėžia studentų priėmimo sąlygas. Ar bus šis įstatymas priimtas, ar jis bus toks, ar kitoks, tai nieko nesusiję su šių metų stojimu į aukštąsias mokyklas. Jeigu nepriimsime mes jo, tai tada galios dabartinis. Aš manau, kad bus dar geriau, nes studentai, pasirinkdami tam tikras studijų kryptis paskutinėse savo mokyklos klasėse, žinojo, kad jų stojimo sąlygos bus būtent tokios, kokias numato dabartinis įstatymas. Ir nereikia klaidinti Seimo narių, kad nepriėmę šio įstatymo mes nesudarysime sąlygų mūsų jauniems žmonėms įstoti į aukštąsias mokyklas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

A. VALINSKAS. Aš siūlyčiau Seimui balsuojant apsispręsti, ar šiandienos svarstymą pratęsti iki 18.30 val. O dėl šio klausimo įtraukimo į antradienio darbotvarkę, aš manau, apsispręs Seimo valdyba, posėdžiaudama rytoj (penktadienį) rytą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, ar pratęsiame vakarinį posėdį iki 18.30 val. būtent dėl šio klausimo? Ar pratęsiame svarstymą iki 18.30 val.? (Balsai salėje) Taip, iki 18.30 val. Yra tik pareiškimai.

Už posėdžio pratęsimą – 34, prieš – 7, susilaikė 7. Posėdis tęsiamas iki 18.30 val. Šio klausimo svarstymas – iki 18.30 val., po to bus Seimo narių pareiškimai. Prašau, pirmininke. Komiteto pirmininkas pristato kitas pataisas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Sustojome 204 puslapio viduryje. Komitetas nepritarė 30 straipsnio 1 dalies Vyriausybės teikiamam pasiūlymui, pataisai taikyti šią nuostatą tik valstybiniams. Komiteto pozicija – ta nuostata turi būti taikoma visiems moksliniams institutams, taigi ir nevalstybiniams. Nežinau ministro pozicijos, man regis, sutikote.

PIRMININKAS. Ministras sutinka.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau išvadų 205 puslapis. Seimo narių V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko siūlymas 30 straipsnio 2 daliai. Šiai pataisai komitetas nepritarė vadovaudamasis nuostata, kad institutų steigėjo teisė yra Vyriausybės teisė ir Vyriausybės kompetencija. Taigi vieno tipo, vieno steigėjo institutai yra principinė pozicija, dėl to nepritarta.

PIRMININKAS. Seimo narė V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, čia turėtų būtų parašyta – pritarta iš dalies, nes čia vienas sviestas sviestuotas, nes aiškiai aprašyta: „valstybinių mokslinių tyrimo institutų steigėja yra Vyriausybė“. Ir jūs motyvuojate. Iš dalies čia pritarta, aš taip manau. Todėl siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. K. Daukšys palaiko šią pataisą.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš kitu klausimu, dėl kitos pataisos.

PIRMININKAS. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš palaikau kolegų teikiamą pataisą. Manau, kad arba įvyko klaida komiteto pateiktoje mums vertinimo suvestinėje, arba mūsų kolegė teisi, nes būtent taip, kaip jie teigė, iš dalies atsispindi mūsų variante. Todėl kviečiame neatmesti, kaip siūlo komiteto pirmininkas, o pritarti kolegų pateiktam pasiūlymui.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas formulavo savo išvadą, tai ne tik pirmininko pozicija. Norėčiau pataisyti.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria Seimo narių V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko pataisai, kuriai nepritarė komitetas?

Už – 16, prieš – 2, susilaikė 32. Pataisai nepritarta. Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo argumentu pasakėte, kad, komiteto nuomone, steigimo teisė turi priklausyti vienam subjektui – Vyriausybei. Bet kolegų V. M. Čigriejienės ir R. Kupčinsko siūlymas toks ir buvo, kad valstybinių mokslinių tyrimų institutų steigėja yra Vyriausybė. Imperatyvus siūlymas buvo, imperatyvi norma. Vadinasi, jūs pritariate, bet išvadoje rašote – nepritarti, tačiau argumentas visiškai palaiko jų siūlymą. Tai jūs paaiškinkite, kas čia yra. Vadinasi, jūs, nepritardami, kad Vyriausybė yra steigėja, manote, kad ne Vyriausybė turi būti steigėja. Argumentus keiskite. Neklaidinkite tiesiog Seimo narių.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui už pastabą. Bet jūs skaitote ne pasiūlymą, bet Seimo narių argumentaciją. Pasižiūrėkite į pasiūlymą ir pamatysite, kam komitetas nepritarė. Pasiūlymas yra paryškintas juodai. Ar aš turėčiau jį perskaityti? Būtų gerai, kad Seimo nariai skaitytų iš anksto ir mažiau moralizuotų.

PIRMININKAS. M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gal būtų aiškiau. Iki tol egzistavusiame variante, kuriam buvo teiktas pasiūlymas, yra pasakyta: „Mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė.“ Taigi… arba jos įgaliota institucija ir yra Seimo narių pasiūlymo turinys. Likusi dalis straipsnio jau buvo tame variante, kuriam pasiūlymas buvo teiktas. Taigi tai vienintelei frazei mes ir nepritarėme.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Tiesiog neatidžiai skaitote, ką padarysi.

PIRMININKAS. Svarstome toliau, gerbiamasis pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau Seimo nario M. Adomėno siūlymas 31 straipsnio 2 daliai. Komitetas iš dalies pritarė. Tik tomis nuostatomis yra papildytas įstatymo projekto 97 straipsnis.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinku su komiteto išvada.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Vyriausybės siūlymui 32 straipsnio 1 daliai iš dalies pritarta ta prasme, kad vietoj „atsižvelgiant“ įvertinus…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, tokiais atvejais mes sutarėme, kad neminėsime.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerai. Šiame puslapyje nėra diskusijos objekto.

209 puslapis. Vyriausybės siūlymas 36 straipsnio 2 daliai. Nepritaria tam siūlymui, tai yra terminui, per kurį Studijų kokybės vertinimo centras privalo pateikti išvadą. Trys mėnesiai yra nepakankamas laikotarpis procedūrai atlikti, todėl nepritaria. Bet Vyriausybės atstovai neturi pretenzijų.

PIRMININKAS. Toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 211 puslapis, irgi nėra dėl ko diskutuoti. 213 puslapis. Seimo narių V. Simuliko ir E. Žakario siūlymas 38 straipsnio 5 daliai. Komitetas nepritarė šiam siūlymui ne tik todėl, kad yra Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, bet aš žinau teikėjo poziciją. Iš dalies siūlymas išsiskleidžia 47 straipsnyje ir 52 straipsnyje, tai yra ten yra fiksuojamas perkvalifikavimas.

PIRMININKAS. Pataisos autorius V. Simulikas.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, pirmininke. Ačiū komiteto pirmininkui. Aš vis tiek prašau gerbiamųjų Seimo narių įsiklausyti. Prašoma pridėti vieną žodį, kad universitetai, kurie jau yra susikūrę perkvalifikavimo institutus, turi struktūras, turi viską pasidarę, programas apgynę, turėtų teisę pedagogams, valstybės tarnautojams ir visiems kitiems, kam reikia perkvalifikavimo, dvejų metų, metų ar kokius kitokius dalykus dėstyti. Jie turi visą sistemą. Kaip pirmininkas sakė, yra suaugusių švietimas. Iš tikrųjų ten yra nuoroda į Mokslo ir studijų įstatymą. Jeigu to žodžio nebus… Nors dalis lyg ir yra paminėta, bet tas žodis parodo, kad universitetas turi teisę, galimybę, bet ne būtinybę. Jeigu universitetas yra pasiruošęs, jeigu Studijų kokybės centras yra aprobavęs, ministerija leido, vadinasi, universitetas turi teisę ir galimybę. Tai kodėl iš regioninių universitetų, pavyzdžiui, Šiaulių universiteto, Klaipėdos universiteto, reikia atsiimti galimybę kaimiškų teritorijų, regionų mokytojus perkvalifikuoti, pradinių klasių mokytojus perkvalifikuoti į anglų ar ką nors panašaus? Aš prašau gerbiamųjų Seimo narių įsiklausyti. Yra vienas žodis, kuris sudaro galimybę, bet ne būtinybę. Nebūtinai Vilniaus, Kauno universitetai tuo naudosis, nes jie turi didesnę infrastruktūrą, bet kalbama apie regionus – Šiaulių regioną, Klaipėdos regioną. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Pasiūlymą palaiko J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kai kuriais atvejais universitetui palikti galimybę perkvalifikuoti tam tikrų specialybių specialistus tiesiog yra būtina, nes universitetinį išsilavinimą turintiems žmonėms, aš manau, geriau niekas negali pasiūlyti jokio perkvalifikavimo kursų, jeigu mes kalbėsime apie universitetinį išsilavinimą turinčius specialistus. Kolega paminėjo vienus, aš galiu paminėti farmacininkus arba medikus. Tai tik universitete jie turėtų gauti šią perkvalifikavimo galimybę. Manau, kad komiteto pirmininko nuorodos į tokį paviršutinišką išsiskleidimą šios galimybės kituose straipsniuose yra nepakankamos. Reikėtų sutikti su kolegų teikiamu pasiūlymu ir labai konkrečiai įrašyti mūsų universitetams tokią galimybę ir tokią teisę, kad jie galėtų perkvalifikuoti specialistus, kurie turi universitetinį išsilavinimą. Todėl kviečiu pirmininką iš tribūnos sutikti su tokia galimybe ir visus salėje esančius kviečiu balsuoti už kolegos E. Žakario ir kolegos V. Simuliko pateiktą pataisą, kad perkvalifikavimas būtų įvardytas šiame straipsnyje, kaip mūsų kolegos to ir prašo.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš komiteto pozicijos keisti negaliu. Tik pasakiau, kad ta idėja, kuri yra siūloma Seimo narių, yra atspindima 7, 47 ir 52 straipsniuose. Žinoma, ne tais žodžiais, kuriais formuluoja Seimo nariai, bet idėja ta pati.

PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria V. Simuliko ir E. Žakario pataisai, kuriai nepritarė komitetas?

Už – 44, prieš – 1, susilaikė 4. Pataisai pritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Toliau, 214 puslapyje nėra diskusijos objekto, 215 taip pat, 216 taip pat. Atsiprašau, Seimo narės A. Baukutės siūlymas 39 straipsnio 2 daliai. Jam komitetas iš dalies pritaria, kaip tik čia fiksuojama meno ir menininko sąvokos, tikrai jos šitoje vietoje įstatymo projekte tinka.

PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad…

V. STUNDYS (TS-LKDF). A. Baukutė tuo labai džiaugiasi, bet aš jos dabar nematau.

PIRMININKAS. Taip, kolegos, galime pritarti bendru sutarimu išvadai? Dėkoju. Toliau.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Seimo narių V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko siūlymas 39 straipsnio 7 daliai dėl doktorantūros. Komitetas nepritarė šitai pozicijai. Pagrindinė nuostata yra fiksuojama 47 straipsnio 7 dalyje – Vyriausybė nustato. Ir dėl to jau diskutavome.

PIRMININKAS. Taip. Tai, manau, kad galima pritarti komiteto išvadai, taip? (Balsai salėje)

V. STUNDYS (TS-LKDF). Mes jau diskutavome dėl šito ir apsisprendėme.

PIRMININKAS. Taip, dėl to yra apsispręsta, kolegos. Norėtų prie šoninio mikrofono Č. V. Stankevičius repliką dėl vedimo tvarkos. Prašau.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kadangi taip sklandžiai Seimas dirba, atsižvelgdamas į tai, kad kitos savaitės darbotvarkę sunku suformuoti pirmajai pavaduotojai, aš kviesčiau Seimą dar padirbėti pusę valandos, bent pusę valandos, iki 19 val., ir mes tada palengvintume kitą… Siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra siūlymas pratęsti mūsų posėdį iki 19 val. (Balsai salėje) Siūlymas yra teisėtas ir mums reikės dėl to apsispręsti, kolegos. K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, iš tikrųjų mes jau balsavome, kiek čia dirbsime. Jeigu reikia, galime pasiūlyti frakcijos vardu padaryti svarstymo pertrauką, bus linksmiau.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Kęstuti, jau limitas išnaudotas pertraukų svarstymo stadijoje. (Balsai salėje) Taip. V. M. Čigriejienė. Prašau.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manyčiau, kad pataisos viduryje negalima nutraukti ir pataisos teikėjui reikia duoti pasisakyti, nes čia ypač skiriama trečiosios pakopos studijoms, tai susiję su medicinos universitetais. Tai aš nesuprantu, suprantat, kaip yra, na, taigi taip yra, trečiosios pakopos studijos, taigi kituose, technikos universitetuose to nėra… Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Marija, jeigu jūs siūlote grįžti prie šio klausimo, mes grįšime, tačiau aš siūlau apsispręsti dėl Seimo nario Č. V. Stankevičiaus pasiūlymo pratęsti vakarinį posėdį ir šio klausimo svarstymą iki 19 val. Registruojamės ir balsuojame, kas už šį pasiūlymą?

Gerbiamieji kolegos, balsavo už posėdžio pratęsimą 28, prieš – 10, susilaikė 5. Taigi posėdis ir šio klausimo svarstymas pratęsiamas iki 19 val. Taip. J. Sabatauskas. Prašau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, pastaba jums. Iš tikrųjų kolegė V. M. Čigriejienė visiškai teisi buvo sakydama, kad vidury Seimo nario pasiūlymo svarstymo negali būti jokių procedūrinių klausimų dėl posėdžio pratęsimo ar nepratęsimo. Mes turėjome užbaigti procedūrą dėl pasiūlymo, balsuoti ir po to spręsti klausimą.

Antra pastaba. Čia yra neeilinis posėdis, kolegos, kurį siūlo Seimo valdyba. Laikas yra nustatytas, ir viskas. Be to, mes jau vieną kartą apsisprendėme dėl pratęsimo, todėl manau, kad čia visiškai neetiška buvo ir nekorektiška tokius variantus siūlyti ir balsuoti.

PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis Juliau. Išties jūs neteisus, naujų klausimų mes į darbotvarkę neįtraukėme, pratęsėme šio klausimo svarstymą, kartu ir pratęsėme posėdžio laiką. Tai yra teisėta pagal mūsų Seime patvirtintą Statutą. O dėl pastabos, kad klausimo svarstymo viduryje, tiksliau, straipsnio, tai išties buvo po to pasiūlyta, kad reikėtų grįžti prie to straipsnio. Taigi vėl siūlyčiau pirmininkui atsiliepti į Seimo narės V. M. Čigriejienės pastabą ir dar kartą aptarti arba pasakyti komiteto nuomonę dėl minėto straipsnio.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip. Dėkui. Taigi dėl 39 straipsnio 7 daliai pateikto pasiūlymo komitetas apsisprendė nepritarti, nes trečiosios studijų pakopos dalykai yra aptariami 47, 48 straipsniuose ir kur kas detaliau, negu siūlo Seimo nariai.

PIRMININKAS. J. Olekas pritaria pasiūlymui.

J. OLEKAS (LSDPF). Taip, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau atsižvelgti į medicinos studijų specifiką ir nesigėdinti pripažinti, kad galbūt kas nors nesupratote, bet medicinos studijos taip yra sutvarkytos, kad ten yra ne dvi pakopos, bet trys pakopos. Todėl kolegų pasiūlymas, kad trečiosios pakopos studijų programą, apimtį, trukmę nustato Vyriausybė aukštosios mokyklos senato arba akademinės tarybos teikimu, yra visiškai logiškas ir atitinkantis pasaulyje pripažintą medikų rengimo sistemą. Lietuva prie šitos sistemos perėjo nepriklausomybės metais, dėl to buvo iš tikrųjų išanalizuota gana didelė pasaulinė patirtis, ir mes šiandien galime pasidžiaugti, kad kaip tik tokios sistemos pagrindu parengti mūsų gydytojai yra vertinami ir priimami įvairiose pasaulio šalyse. Ir net mes turime galbūt tam tikrą problemą, kad dėl gero parengimo jie yra viliojami, kviečiami ir gauna gerai apmokamą darbą. Todėl atsisakyti šios sistemos arba, kaip jūs sakote, palikti nuorodas kituose straipsniuose, kurie aiškina kitus dalykus, bet nenustato tų būtent dalykų, kuriuos pateikė čia kolegos šiame straipsnyje, manyčiau, kad būtų klaidinga. Todėl kviečiu dar likusius salėje pozicijos ir opozicijos narius paremti gerbiamosios V. M. Čigriejienės ir kolegos R. Kupčinsko pateiktą pasiūlymą.

PIRMININKAS. Prieš pasiūlymą – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų nėra taip, kad tai nebūtų reglamentuojama, ir 48 straipsnio 5 dalis apibrėžia, kad doktorantūros nuostatus, kurie ir reguliuoja tokius dalykus, kaip trečiosios pakopos studijų trukmė ir apimtis, tvirtina Vyriausybė Lietuvos mokslo tarybos teikimu. Taigi čia nėra taip, kad būtų visoms kryptims nustatytos vienodi doktorantūros nuostatai. Tiesiog tai turėtų tvirtinti Vyriausybė Mokslo tarybos teikimu, o ne pati aukštoji mokykla nusistatyti, kokios jai reikia doktorantūros. Nes iš tikrųjų Bolonijos procesas reikalauja, kad visiems, studijuojantiems toje pačioje doktorantūroje, būtų tie patys nuostatai. O rezidentūra, atsiprašau…

V. STUNDYS (TS-LKDF). 47 devintoji… diskutuojama 47 devintoji dalis…

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tačiau tas siūlymas dabar būtent prieštarauja kitur įtvirtintoms doktorantūros nuostatoms, nes trečioji studijų pakopa ir yra doktorantūra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pasisakyta už ir prieš. Balsuojame, kas pritaria pasiūlymui, kuriam nepritarė komitetas?

Už – 17, prieš – 1, susilaikė 21. Pataisai nėra pritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, dėkui. Seimo nario J. Oleko siūlymas 40 straipsnio 4 daliai. Tai dalis, susijusi su užsienio ekspertų dalyvavimu. Komitetas iš dalies atsižvelgė, iš dalies pritarė 40 straipsnį laikyti 48 straipsniu ir 4 dalį papildyti tais žodžiais, kurie yra esminiai J. Oleko siūlyme, t. y. „užsienio ir Lietuvos ekspertams“.

PIRMININKAS. Ar J. Olekas sutinka su komiteto išvada? Taip, prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad toks komiteto sprendimas netenkina mūsų aukštųjų mokyklų arba tiesiog primygtinai žeidžia arba kelia nepasitikėjimą ir visu Lietuvos aukštuoju mokslu. Todėl aš siūlau šiandien mano pateiktame 40 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje atsisakyti nuorodos į užsienio ekspertus ir šios dalies antrąjį sakinį formuluoti taip: „Teisę vykdyti doktorantūros studijų programas universitetams arba universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi universiteto arba universiteto ir mokslinių tyrimų institutų mokslinio tyrimo lygio įvertinimu“, nes palikimas tokios būtinybės, kad vertinant dalyvauja užsienio ekspertai iš tikrųjų suniekina mūsų pačių mokslinį potencialą. Tikrai daugelyje sričių tą gali atlikti Lietuvos mokslininkai. Todėl įstatyme įrašyti, kad šis vertinimas turėtų būti atliekamas dalyvaujant užsienio ekspertams, yra perteklinis. Tie, kurie norės, galbūt pasikvies ir dalyvaus. Bet tai tikrai neturėtų būti įtvirtinta įstatymo. Todėl kviečiu palaikyti mano teikiamą pataisą.

PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria J. Oleko… Atsiprašau. Balsavimą nutraukiu. Yra užsirašęs kalbėti už J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau atkreipti dėmesį, kaip suformuluota ta įstatymo projekto 40 straipsnio redakcija. Tiksliau, kaip argumentavo komiteto pirmininkas, kad vertinant turi dalyvauti užsienio ekspertai. Tai yra imperatyvi nuostata.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Ir Lietuvos.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ne, bet aš turiu omeny, kad užsienio ekspertų atžvilgiu tai yra imperatyvi nuostata. Vadinasi, užsienio ekspertai visada… Dabar komitetas lyg ir pritaria, kad (…) turi teisę dalyvauti ir Lietuvos. Pirmiausia akcentai, manyčiau, tikrai ne tokie, ir, manyčiau, žeidžiantys mūsų mokslą, nes mūsų mokslas iš tikrųjų yra pažengęs ir daugelyje sričių yra pripažintas pasaulyje. Kita vertus, kad užsienio ekspertai gali dalyvauti, aš manyčiau, nieko bloga, bet tikrai ne taip, kad turi dalyvauti ir groti pirmuoju smuiku. Todėl pritarčiau kolegos J. Oleko siūlymui dėl to, kad tai turi būti mūsų nacionalinių ekspertų vertinimas, o prireikus galbūt komitetas galėtų priėmimo stadijoje šiek tiek pakoreguoti, paredaguoti šią vietą ir papildyti tokiais žodžiais, kad prireikus gali dalyvauti, bet tai neturėtų būti lemiantys užsienio ekspertų vertinimai. Čia yra mūsų pačių prisipažinimas, aš sakyčiau taip, t. y. Lietuvos Seimas pripažįsta, kad Lietuvos mokslas nieko vertas, ir mes esame bananinė respublika.

PIRMININKAS. M. Adomėnas – prieš.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tiesų mūsų mokslo sistema yra per maža, kad vien Lietuvos mokslininkų dalyvavimas užtikrintų, kad visą laiką būtų atsižvelgiama į objektyvaus vertinimo kriterijus. Mes matėme gyvenime, kad arba proteguojančių, arba konkuruojančių aukštųjų mokyklų arba mokslininkų grupių interesai per daug susikerta. Iš tiesų ta sistema yra per maža. Taigi tas imperatyvus dalyvavimas, jeigu mes rimtai kalbame apie tai, kad kokybė pakiltų, tas žvilgsnis iš šalies yra tikrai privalomas, o ne galimas. Taip pat ir lituanistiniams tyrimams, ne tik Lietuvoje jie yra atliekami.

PIRMININKAS. Balsuojam, kas už J. Oleko pataisą ir kas prieš.

Už – 11, prieš – 2, susilaikė 25. Pataisai nepritarta. Repliką po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Mantai, aš dar atsimenu, kai gindavo žmonės disertacijas tarybiniais laikais, atvažiuodavo iš Oriolo, iš Kalugos, iš kitur recenzentai arba ten reikėdavo važiuoti gintis. Tai aš dabar matau, kad prie to paties dalyko bandome grįžti. Manyčiau, kad prie universitetų, kurie yra kur kas blogesnės būklės arba blogesnės kokybės, arba mokslininkų, kurių yra visokių, tada reikia įrašyti – iš šimtuko geriausių universitetų, kaip G. Steponavičius nori, arba dar kaip nors. O dabar mes kokį užsienietį išsikviesim? Įstatyme labai kvailas dalykas.

PIRMININKAS. Prašau, pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, toliau 217 puslapis, straipsnių nevardiju. 218, nėra diskusijos objekto, pritarti arba iš dalies pritarti Vyriausybės pasiūlymams. Verčiame 219 puslapį, 220, nuo 43 straipsnio iki 46 straipsnio 2 ir 3 dalių – Vyriausybės pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė arba iš dalies pritarė. 221 puslapyje Seimo narė A. Baukutė 46 straipsnio 2 dalies 3 punktą siūlo papildyti taip: „trečioji doktorantūros meno doktorantūra“. Į doktorantūrą įeina ir meno doktorantūra, todėl nėra reikalo rašyti perteklinės sąvokos. Ir Asta tikrai su tuo sutiko. Jos dabar tik nematau.

PIRMININKAS. Kitą klausimą.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 46 straipsnio 3 daliai Seimo narys J. Olekas teikia pataisą, kuriai komitetas pritarė iš dalies ir siūlo ją dėstyti taip: „Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas gali vykdyti kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro ir antrosios pakopos magistro – tik universitetai. Doktorantūros studijas gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais.“ Principinis siūlymas yra būtent ši paskutinė frazė, kuriai komitetas ir pritarė.

PIRMININKAS. Ar J. Olekas sutinka?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš siūlyčiau vis dėlto kolegoms pritarti mano, man atrodo, tikslesnei formuluotei. Komiteto pirmininkas labai tiksliai nusakė pirmąją dalį, dėl to nėra ginčo, bet paskutinis sakinys galėtų skambėti taip: „Trečiosios pakopos laipsnį suteikiančias studijų programas gali vykdyti universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais“, nes mes bandom labai nuoširdžiai, gerbiamieji kolegos, jus įtikinti, kad bent vienoje iš studijų krypčių, t. y. medicinoje, egzistuoja ir trečioji studijų pakopa. Toks kategoriškas vengimas iš visų straipsnių išbraukti tai, kas yra mūsų pasiekta ir vertinama kaip didelė studijų vertybė, mums niekaip nesuprantamas. Man atrodo, ir kolegė M. Čigriejienė, ir kiti ne kartą čia, šioje salėje, bandėme įtikinti. Galbūt jūs sugrįžę pabandykite paklausti tų sričių profesionalų, kad tai nėra koks nors mūsų užsispyrimas, nes tai yra tas siekis ir ta būklė, iki kurios mes atėjome su didele pažanga, ir norėtume ją užfiksuoti. Todėl visus dar kartą kviečiu, nes yra galimybė ir šiame straipsnyje tą įtvirtinti.

Prašyčiau jus balsuoti už mano pateiktą visą pataisą, o ne kad jai būtų pritarta iš dalies. Labai ačiū.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Aš atkreipiu dėmesį į 46 straipsnį, kad trečioji studijų pakopa yra tik doktorantūra. Rezidentūra yra fiksuojama kituose straipsniuose. Todėl nereikėtų painioti ir ardyti sistemos.

PIRMININKAS. Už – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Vyksta įdomus ginčas, kolegos. Mūsų kolegos Seimo nariai, kurie pasiekė didelių aukštumų kaip medikai profesionalai, medikai profesionalai ne tik kaip praktikuojantys, bet ir dėstantys, perduodantys savo žinias ir įgytą patirtį jaunesniems kolegoms, teikė siūlymus, bet komitetas suformavo tokią įstatymo redakciją, kad ta trečioji studijų pakopa yra tik doktorantūra, šitos nėra.

Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs mums paaiškinkite, ar tai reiškia, kad jūs apskritai likviduojate šią studijų pakopą, kuri yra medicinoje ypatinga, skirtinga, nes nėra nei teisėje, nei ekonomikoje, nei filosofijoje, nei istorijoje tokios. Aš atsimenu, mes svarstėme užvakar. Todėl, kai kolegos bando siūlyti, jūs tarsi negirdite ir kartojate. Aš suprantu, matau tuos straipsnius, kuriuos jūs vardijate, taip, ten parašyta doktorantūra. Kodėl tada nėra to, ką siūlo kolegos?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Pagal Statutą aš neturiu pareigos jums atsakyti, tik galiu paklausti, ar jūs skaitėte visą įstatymo projektą?

PIRMININKAS. M. Adomėnas – prieš pataisą.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegoms, kurie neįgijo skaitymo įgūdžių tarp terminų, skaitau: „Rezidentūra – studijos pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas, skirtos aukštojo mokslo kvalifikaciją įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.“ Rezidentūra yra apibrėžiama 47 straipsnio 9 dalyje, tarp studijų sistemos.

O doktorantūra… Čia yra terminologinis ginčas, ir terminologinio ginčo nereikia bandyti paversti principiniu. Doktorantūra yra studijos, kurių didžiąją dalį sudaro mokslo tyrimai, t. y. mokslo tiriamoji veikla. Dabar trečiosios pakopos studijų sąvokos yra atsisakyta, nes rezidentūros prigimtis yra kitokia negu doktorantūros. Ji apibrėžiama atskirai prie laipsnio nesuteikiančių studijų, jos vertės niekas nenuvertina, visiškai atvirkščiai.

O čia kalbama apie tas studijas, kurioms reikia mokslinių tyrimų, todėl moksliniai institutai ir dalyvauja doktorantūros procese. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. Balsuojame, kas pritaria J. Oleko pataisai arba mano kitaip?

PIRMININKAS. Už – 11, prieš – 4, susilaikė 21. Pataisai nepritarta.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Žiūrint iš eilės, toliau 222 puslapyje yra Seimo narių V. Gedvilo, V. Gapšio ir V. Baltraitienės siūlymas. Du siūlymai, iš esmės tapatūs. 47 straipsnio 1 daliai, kuriai komitetas iš esmės pritarė, dėl studentų nepertraukiamų atostogų.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toliau. 223, 224 puslapiai, pabaiga – Seimo nario J. Oleko siūlymas 48 straipsnio 4 daliai. Iš esmės tas pats siūlymas, jeigu aš neklystu, dėl kurio jau mes diskutavome ir balsavome.

PIRMININKAS. Pirmininke, kitas.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 225 puslapis. Seimo narių V. M. Čigriejienės ir K. Masiulio siūlymas 48 straipsnio 4 daliai, komitetas nepritarė šiam siūlymui. Čia siūloma apibrėžti doktorantūros dalykus. Komiteto pozicija – tai ne įstatymo, o įstatymą įgyvendinančių teisės aktų objektas.

PIRMININKAS. Ar Seimo narė M. Čigriejienė norėtų dėl šito komiteto atmesto siūlymo kalbėti?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Na, ką aš galiu kalbėti. Aš jau šimtu procentų užtikrinta, kad atmesite, nes aš matau, kaip balsuojate. Dėl ko aš čia ardysiuosi. (Balsai salėje) Nieko neišmanote apie mokslą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau svarstome. Dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Aš vis dėlto norėčiau jūsų paprašyti, kad būtų teikiama mano pataisa, kurią aš galėčiau argumentuoti, tada Seimas apsispręstų, nes komiteto pirmininkui atrodo, kad ji yra panaši į kitą, dėl to neteikiama. Taigi prašom pateikti kolegoms, ir kolegos apsispręs, ar ji yra panaši, ar ji yra kitokia, ir mes galėsime eiti į priekį.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juozai, jūs turite omeny pataisą 48 straipsnio 4 daliai, taip? Ar komiteto pirmininkas gali argumentuoti, kad mes jau esame apsisprendę dėl šių siūlymų?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Taip, iš principo esame apsisprendę.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau negaišti laiko ir keliauti prie kitų pataisų. Prašom, pirmininke.

V. STUNDYS (TS-LKDF). 225 puslapis. Seimo narių V. M. Čigriejienės, K. Masiulio siūlymas 48 straipsnio 4 daliai. Komitetas nepritarė.

PIRMININKAS. Aš supratau, kad autorė nesiūlo balsuoti.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkui. Tų pačių Seimo narių V. M. Čigriejienės, K. Masiulio siūlymas 48 straipsnio 4 daliai. Komitetas taip pat nepritarė, nes tai nėra įstatymo objektas, tai įstatymą įgyvendinančio teisės akto objektas, vykdomosios institucijos objektas.

PIRMININKAS. Gerbiamoji M. Čigriejienė dėl 48 straipsnio 4 dalies. Komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui. Ar siūlote dėl to balsuoti? Ar atsiimate?

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. J. Olekas norėtų palaikyti šį pasiūlymą? Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu mes visi sutikome, kad reikia pasilikti ir svarstyti teikiamas kolegų pataisas, aš kviečiu tą ir padaryti. Kolegų pateikta 48 straipsnio redakcija, manau, yra išsami. Daugelį problemų, kurias mes čia prieš tai sprendėme dėl trečiosios pakopos studijų, ji aiškiau apibrėžia. Kai tokio išdėstymo, kuris yra pateiktas šioje dalyje, nėra, tada galbūt ir kyla papildomų klausimų, dėl kurių mes čia diskutavome jau kuris laikas. Jų paaiškinimas, arba straipsnio traktuotė, dėl doktorantūros studijų apimties, dėl specialiųjų perkeliamų gebėjimų ugdymui ir kitų dalykų, kurie čia yra išdėstyti, dėl universiteto mokslų krypties šakos doktorantūra… organizavimo ir daktaro laipsnio suteikimo pačių išskirtinai ar kartu su kitais užsienio universitetais, ką čia labai mėgstama pas mus pabrėžti, manau, kad yra esminės šio straipsnio nuostatos. Todėl reikėtų pritarti, kad po to nekiltų vėl tų abejonių, kurios čia jau ne kartą buvo diskutuotos ir galbūt sukelia net ir mūsų tam tikrą nuovargį ar įtampą taip ilgai svarstant šio įstatymo projektą. Todėl kviečiu pritarti kolegų pateiktom pataisom.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Toks darbas. Ko mes čia sėdim?

PIRMININKAS. Balsuojame. Kas pritaria V. M. Čigriejienės pataisai?

Už balsavo 17, prieš – 2, susilaikė 21. Pataisai nėra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, mūsų numatytas šiam klausimui svarstyti laikas baigėsi. Mokslo ir studijų įstatymo svarstymo tęsinys – kitą savaitę. O dabar paskutinis mūsų… Dėkoju komiteto pirmininkui V. Stundžiui už ištvermę, taip pat jums už kantrybę, kolegos. (Plojimai)

Seimo narių pareiškimai

Paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Yra likęs vienas užsirašęs pareiškėjas, tai yra Seimo narys M. Varaška. Prašau.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų posėdžio pabaigoje pristatau tokį lengvesnį klausimą – kreipimąsi Lietuvos Respublikos Seimo narių (iš viso 50), atstovaujančių, mano džiaugsmui, visoms parlamente esančioms frakcijoms.

„Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui bei Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl paramos Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubui. (Noriu trumpai pristatyti patį tekstą.) Kauno „Žalgirio“ krepšinio klubas per daugiau negu 60 savo veiklos metų pasiekė didelių sportinių laimėjimų ir prizinių titulų. Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje ar užsienio šalyse Kauno „Žalgiris“ gynė ne tik savo, tačiau ir miesto bei visos valstybės garbę. 1984–1987 m. Kauno „Žalgirio“ ir Maskvos CSK kovos tapo ne tik sportinio, tačiau ir istorinio bei politinio valstybės metraščio ženklais. „Žalgirio“ pergalės krepšinio arenoje šimtams tūkstančių lietuvių reiškė jų dvasinį triumfą prieš Tarybų Sąjungos idėjas. Taip Kauno „Žalgiris“ tapo vienu iš Tautos atgimimo reiškinio įkvėpėju.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Kauno „Žalgirio“ komandos vaidmuo visuomenėje išliko ypač didelis. Neatsitiktinai beveik prieš 10 metų Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą skirti 5 mln. 100 tūkst. litų Kauno „Žalgiriui“ už nuopelnus garsinant Lietuvos vardą Europoje ir pasaulyje. Šiandien, apibendrinant šios ekipos ilgalaikę įtaką Lietuvos ir užsienio visuomenių pasaulėžiūroms, jaunosios kartos patriotiniam ugdymui, galima tvirtai teigti, jog ją atspindi žodžiai: Kauno „Žalgiris“ – tai Lietuva.

Kauno „Žalgirio“ komanda, nepriklausomai nuo joje esančių ar buvusių žaidėjų, ar vadovų asmenybių, yra neabejotina nacionalinė vertybė. Deja, minint Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejų, tenka pripažinti, jog Lietuvos vardo sinonimui Kauno „Žalgiriui“ dėl finansinių problemų šie metai gali tapti paskutiniaisiais. Todėl kreipimosi autoriai vieningai sutarė, jog valstybė turi priimti realius sprendimus, leidžiančius išsaugoti ir puoselėti Kauno „Žalgirio“ istorijos tęstinumą.

Atsižvelgdami į anksčiau išdėstytus motyvus ir Kauno „Žalgirio“ komandos vadovybės poziciją, kuri pridedama, kreipimosi autoriai ragina: Lietuvos Respublikos Vyriausybę pervesti Kauno „Žalgiriui“ 1999 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 482 skirtos finansinės paramos neišmokėtą sumą – 1 mln. 900 tūkst. Litų; taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Kauno miesto savivaldybę svarstyti Kauno „Žalgirio“ klubo kontrolinio akcijų paketo įsigijimo ir šio klubo biudžetinio finansavimo galimybes, įvertinant įvairių sporto klubų, finansuojamų valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis, valdymo būdų patirtis.

50 Seimo narių, pasirašiusių šį kreipimąsi.“ Ačiū jums už dėmesį, kreipimąsi perduodu posėdžio pirmininkui. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, su „Žalgiriu“ už Lietuvą! O dabar, jeigu daugiau nėra norinčių skaityti pareiškimų, skelbiu vakarinį posėdį baigtą. Kadangi gongas dar nenuskambėjo, kviečiu registruotis.

Šį vėlyvą metą užsiregistravo 36 Seimo nariai. Dėkoju, kolegos. Gero savaitgalio.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.