Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 58

2009 m. balandžio 14 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). (…) su praėjusiom šventėm, palinkėti atgimimo ir prisikėlimo. Šiandien skelbiu rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Kviečiu registruotis. Prašom. Užsiregistravo 59. Manau, kad netrukus mūsų gretos bus gausesnės.

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. balandžio 14 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Pirmasis 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Jinai buvo apkalbėta Seniūnų sueigoje. Ar būtų pastabų, pasiūlymų ir papildymų? Jeigu nėra, ar būtų galima patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.

Dabar pagal darbotvarkę 1-2 klausimas. Jis yra numatytas 10.10 val., bet kadangi mes taip greitai patvirtinome darbotvarkę, dar kol kas neturime Vyriausybės. S. Pečeliūnas prie šoninio mikrofono. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF*). Prašom atkreipti dėmesį į 1-6 klausimą ir atkreipti dėmesį į paskutinio plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimo stenogramą. Čia trūksta dar vieno klausimo. Būkite malonūs, įrašykite bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip, Sekretoriato vadovė iš tiesų patvirtina, kad pretenzija ir pastaba labai pagrįsta, taigi bus atsižvelgta. Ačiū S. Pečeliūnui. Ar bus dar pastabų? Ar galime į šią pastabą atsižvelgti ir jai pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Prašau. R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad reikėtų paskelbti, kokio projekto trūksta ir kaip jis vadinasi, kad mes neįtrauktume įstatymo, kaip buvo… įstatymo klausimas… kokiu pagrindu ir kaip kas balsavo.

PIRMININKAS. Man patikslino, kad prie 1-6 klausimo yra toks pat 7 ir 11 straipsnių pakeitimo projektas, tiktai įregistruotas Seimo nario S. Pečeliūno, taigi prie to paties yra pasiūlymas. I. Degutienė. Prašau.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti, kad… taip, buvo padaryta klaida, nes S. Pečeliūno registruotas projektas yra gerokai ankstesnis, bet jis yra identiškas ir tiems patiems straipsniams. Praėjusį kartą aš pirmininkavau plenariniam posėdžiui ir mes sakėme, kad šie du klausimai būtų teikiami kartu, t. y. ir pono S. Pečeliūno, ir pono R. Palaičio teikiami projektai.

PIRMININKAS. Galime manyti, kad 1-6 klausimas yra dvigubas, ten yra tas pats įstatymas dėl tų pačių straipsnių ir abu pasiūlymus mes svarstysime posėdyje.

Labas rytas Ministrui Pirmininkui. Mes kaip tik jūsų laukėme. Jeigu jūs nieko prieš, pereisime prie 1-2 klausimo – Vyriausybės metinės veiklos ataskaitos. Bet prieš tai norėčiau, kad mes dar kartą simboliškai patvirtintume darbotvarkę ir dar kartą visi užsiregistruotume. Prašau.

Kolegoms priminsiu, darbotvarkė tvirtinama todėl, kad galėtų užsiregistruoti visi, kurie šiek tiek vėlavo.

Balsavo 76. Už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Darbotvarkė patvirtina. Darbotvarkės 1-2 klausimas. Į tribūną kviečiu Ministrą Pirmininką A. Kubilių. Prašau. Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Prašau.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Klausimas yra skirtas premjerui. Mes nematome jūsų kabineto narių. Jūs vienas atėjote, o gal klausimų bus ir kitiems ministrams. Tai kur yra visi ministrai? Aš matau, sėdi socialinių reikalų, krašto apsaugos, bet septyni ministrai yra ne Seimo nariai, jie turėtų būti čia. Statutas to reikalauja.

PIRMININKAS. Prašau, premjere, galite pradėti nuo atsakymo arba nuo pranešimo.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū, aš tikiuosi, kad ministrai susirinks, o Vyriausybės ataskaitą aš pristatysiu…

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke,..

PIRMININKAS. Prašau.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). …gerbiamasis premjere, tvarka yra tvarka. Statutą mes kartu kūrėme, tai reikia kartu jo ir laikytis, o dabar sėdi vienas ministras.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, nepradėkime mūsų darbo savaitės po Velykų nuo įtampos. Dabar pagal darbotvarkę mūsų įrašytas klausimas, atkreipkite dėmesį, 10 val. 10 min., dabar yra 10 val. 8 min. Todėl, manau, kad kai bus lygiai 10.10 val., jūs matysite ministrus, kurie šiandien atvykę. O dabar, jeigu nieko prieš, suteikime žodį premjerui ir negaiškime laiko. Galima? Ačiū. Prašau, premjere.

Vyriausybės metinė veiklos ataskaita

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji opozicija! Matote, jūsų pageidavimai mums yra prievolė, ministrų yra nemažai, tie, kurie gali, visi yra perspėti ir visi dalyvauja.

Gerbiamieji Seimo nariai, jaučiu didelę atsakomybę pristatyti Vyriausybės ataskaitą už 2008 m. Prieš pradėdamas konkrečią kalbą, noriu tarti keletą žodžių įžangai.

Gerbiamieji Seimo nariai, simboliška, kad susirinkome svarstyti Vyriausybės ataskaitos iš karto po Šv. Velykų. Popiežius Benediktas XVI, sveikindamas su Šv. Velykomis, prieš porą dienų pabrėžė, kad „auštant Velykų rytui pasaulyje prasidėjo naujas vilties pavasaris. Tą dieną jau prasidėjo mūsų prisikėlimas, nes Velykos žymi ne tam tikrą istorijos momentą, bet yra naujos būsenos pradžia“. Leiskite Šv. Velykų proga dar kartą jus visus pasveikinti. Nepritrūkime vilties, tikėjimo, meilės ir ryžto pakilti naujam gyvenimui, įveikti laikinus sunkumus ir prisikelti savo dvasia. Linkiu daugiau santarvės ir supratimo, ypač drąsos ir atsakomybės. Nesmagu tai šiandien pabrėžti, tačiau pastarųjų dviejų vertybių ypač trūko Lietuvos politikoje pastaruosius keletą metų, tarp jų ir praėjusiais metais.

Kaip žinote, Vyriausybė yra įpareigota pateikti ataskaitą už savo veiklą praėjusiais metais. Mes, 15-oji Vyriausybė, kaip pamenate, savo veiklą pradėjome metų pabaigoje paveldėję sudėtingą padėtį. Taigi turime atsiskaityti už maždaug dvidešimt savo darbo praeitais metais dienų. Tokią ataskaitą turime pradėti nuo įvardijimo, ką paveldėjome. Taigi ką paveldėjome po aštuonerių socialdemokratų valdymo metų? Dvasine prasme turime daug nusivylusių savo valdžia ir valstybe žmonių, niekuo netikinčių piliečių, kuriems turime iš naujo įkvėpti pasitikėjimą savimi ir bendra Lietuvos ateitimi. Ekonomikos srityje paveldėjome kritinę viešųjų finansų padėtį su neįvestu euru, nesurenkamu biudžetu, milijardinėmis skolomis ir deficitais.

Šį paveldą ar greičiau kuprą lėmė prieš tai buvusių vyriausybių veikla. Tai patvirtina ir ataskaitoje pridedami Finansų ministerijos specialistų dar 2006–2007 m. parengti perspėjimai apie artėjančią krizę ir primygtiniai raginimai iš esmės keisti politikos kursą. Paskelbdami šiuos specialistų perspėjimus siekiame, kad Lietuvos politikoje būtų pasimokyta iš praeities klaidų ir atsirastų daugiau atsakomybės.

Gaila, bet iki šiol savo įvaizdžiu drąsi šalis neturėjo drąsių vyriausybių. Buvo neišdrįsta pripažinti klaidų, nesiimta reikalingų, bet nepopuliarių sprendimų, paisyta ne valstybės interesų, o tik bandyta laimėti laiko iki rinkimų. Tai ydos, kurios kamuoja Lietuvos politiką jau daugelį metų; keisdavosi Vyriausybės, bet šios ydos ir jas lydintis populizmas išlikdavo. Lietuva nebegali daugiau toleruoti tokios padėties. Po šios krizės nebeturi likti mūsų politikoje populizmo ir neatsakingų sprendimų. Tai per daug pavojinga mūsų nedideliam valstybės ir ekonomikos laiveliui.

Norint nepražūti audringuose pasaulio vandenyse, reikia išminties ir stiprybės neišklysti iš atsakingos politikos kurso. Nebegalime sau leisti cinizmo, nihilizmo ir „po manęs nors ir tvanas“ filosofijos. Reikia daugiau drąsos, daugiau tikėjimo ateitimi ir pasitikėjimo tarpusavyje.

Praeitais metais mūsų sprendimus lėmė aiškus suvokimas, kad reikia atsakingų ir drąsių sprendimų norint suvaldyti blogėjančią ekonomikos ir finansų situaciją, kuriai iki rinkimų ankstesnės Vyriausybės buvo visiškai nepasirengta. Visi gerai atsimenate tuos veiksmus, kurių mes ėmėmės praeitais metais, todėl detaliau jų neatpasakosiu. Noriu tik pasakyti, kad tais veiksmais mums iš esmės pavyko stabilizuoti valstybės finansų situaciją ir stabilizuoti bendrą valstybės situaciją tiek, kad ją būtų galima toliau valdyti, nors, be abejo, ir yra problemų, kurias turime nuosekliai, atsakingai ir drąsiai spręsti. Jeigu tų veiksmų nebūtume ėmęsi, šiandien jau būtume buvę gilioje duobėje.

Mūsų prioritetai buvo ir išlieka tie patys: valstybės finansų stabilumas, kartu ir valiutos stabilumas, parama, kokią ją įmanoma suteikti verslui, ir socialinė rimtis.

Iš tiesų turime nepamiršti, kad gyvename ne vieni. Lietuva yra atvira ir nedidelė globalios ekonomikos dalis, tiesiogiai konkuruojanti su kitomis valstybėmis ir tiesiogiai veikiama tų valstybių situacijos. Globalios ekonomikos krizė didele dalimi lemia mūsų šiandieninę situaciją, tačiau jau šiandien turim įžvelgti, kaip gyvensime, kaip konkuruosime po to, kai krizė baigsis. Iki šiol vyriausybės tam dėmesio beveik neskyrė, nors ataskaitas apie konkurencingumo situaciją rengti Seimas paragino jau prieš kelerius metus. Todėl raginu ypač atidžiai susipažinti su šiemet pirmą kartą pateikiama šalies konkurencingumo ataskaita. Tai tarsi veidrodis, į kurį pasižiūrėję pamatysime, kaip mes iš tikrųjų atrodome pasaulyje. Turime pasakyti labai paprastai, kad atrodome šiaip sau.

Mūsų vidaus klaidos ir neatlikti namų darbai – tai nepritrauktos užsienio investicijos ir prarastos galimybės įsitvirtinti pasaulyje. Pagal naujausią pasaulio konkurencingumo 2008–2009 m. indeksą Lietuva įvertinta 44 vieta iš 134 vertintų valstybių. Palyginti su ankstesnių metų vertinimu, nukritome per šešias pozicijas. O mūsų šiaurės kaimynės: Danija, Švedija, Suomija, yra pačiame reitingo viršuje, 3–6 vietose. Lygindami save su kitais galime labai aiškiai pasakyti, kad atsiliekama ten, kur sustabarėjusi biurokratija stabdo veržlumą, dinamizmą ir proveržį į ateitį.

Visiškai akivaizdu, kad mūsų konkurencingumo pagrindas gali būti tik moderniausios žinios ir išlaisvintas mūsų pačių dinamiškumas. Taigi turime kur kas labiau pasitempti ir susitvarkyti, o sunkmetis tam yra ideali proga. Todėl šiandien visus raginu pritarti aukštojo mokslo reformai.

Vyriausybės ataskaitoje pateikėme ir tradicinę nacionalinio saugumo būklės ir plėtros 2008 m. ataskaitą, tradicinę, nes tokios ataskaitos jau kelerius metus yra skelbiamos kartu su Vyriausybės ataskaita. Kaip paprastai, tokią ataskaitą rengia žinybos, atsakingos už saugumo būklę šalyje. Nenoriu vertinti šių žinybų veiklos, bet drįstu tvirtinti, kad esame ir būsime saugūs tiek, kiek būsime pasirengę dideliems ir netikėtiems iššūkiams. Ekonominei krizei nebuvome pasirengę; pasirengimas energetiniams iššūkiams po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo nedovanotinai vėlavo. Taigi būsime saugūs tik tuo atveju, jeigu iš tokių strateginių klaidų neatidėliodami mokysimės.

Šiandien vis dar gyvenant praėjusių šv. Velykų nuotaikomis yra puikus simbolinis metas sustoti, įvertinti praeities klaidas, atsinaujinti ir pradėti kitokį – prasmingesnį ir teisingesnį gyvenimą, kitokią – švarią ir sąžiningą, išmintingą ir atsakingą politiką. Todėl šiandien kviečiu labai paprastais žodžiais: nebijokime, patikėkime, kad galime, imkime ir darykime, ir padarysime.

Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui. Kolegų prašyčiau šiek tiek mažiau triukšmauti. Yra užsirašiusių klausti. Z. Balčytis. Prašom, žodis jums. Taip, prašom, premjere. Galbūt atsakinėsite ne iš tribūnos, o klausimai, matyt, bus skirti ne tik jums, todėl prisėskite.

Prašom. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis premjere, vis dėlto norėčiau šiek tiek sugrįžti į praeitį. Aš buvau liudininkas, kai jūs labai dažnai kartojote vienos valstybės pavadinimą, t. y. Airijos, ir skatinote lygiuotis visais parametrais ir visais įmanomais būdais. Buvo numatyta kaip Lietuvos proveržis jų pasiekimai ir daugelis kitų dalykų.

Savo pranešime paminėjote populizmą, kad reikia mažiau populizmo, daugiau konkrečių darbų ir daugelio kitų dalykų.

Klausimas būtų toks. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto pereitų metų Vyriausybės metinė ataskaita yra paremta tam tikrais sprendimais ir jūsų, prie kurių jūs prisidėjote tvirtinant 2008 m. biudžetą? Kaip vis dėlto paaiškinti? Jūs jau turėjote galimybę mūsų biudžetą padaryti tokį, kokio buvo reikalaujama Europos Vadovų Tarybos, t. y. kad išlaidos būtų suskirstytos tiksliai pagal prioritetus, bet 2009 m. biudžetas šių tikslų neatitinka. Ar šiandien jūsų kvietimas yra nuoširdus ir jūs pats juo tikite? Ar ir vėl po tam tikro laikotarpio jūs kaltinsite visiškai kitus dėl sprendimų, kurių iniciatoriai jūs patys būsite?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tiesą sakant, jūsų klausimas toks sudėtingas, kad aš net nežinau, į kurią dalį atsakyti: ar apie Airiją, ar apie biudžetą, ar dar apie kurią nors dalį.

Mielieji kolegos, aš nenoriu čia imtis kokių nors kaltinimų ar teisėjo darbo, bet jūsų paskutinis klausimas, kurį aš prisimenu, buvo apie biudžeto struktūrą, kodėl mūsų parengto biudžeto struktūra neatitinka Europos dokumentų.

Aš noriu priminti paprastą tiesą, kad mes paveldėjome jūsų parengtą biudžeto projektą, kurį per pirmąsias savo darbo 20 dienų galėjome tik šiek tiek pakoreguoti ir pasiekti, kad jis pagal to meto prognozes būtų labiau subalansuotas, negu jūs jį tuo metu rengėte. Taigi dėl visų struktūros dalykų, deja, mes negalime prisiimti atsakomybės už praeitos Vyriausybės parengto biudžeto struktūrą. Dabar turime vieną iš prioritetų, didelį prioritetą – tai valstybės valdymo, valstybės valdymo planavimo, tarp jų ir strateginio planavimo, kartu ir strateginio biudžetavimo permainas. Tai matysime, kaip atrodys mūsų parengtas 2010 m. biudžeto projektas.

PIRMININKAS. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, pasakysiu atvirai, jūsų ši ataskaita yra gana keista ir trumpa. Tiesa, jūs joje negailėjote kritikos, ir labai teisingos kritikos, praeitai Vyriausybei. Jūs netgi pasakėte, kad praeitos Vyriausybės ydos ir jas lydintis populizmas išlikdavo ir buvo blogas. Kiek atsimenu, praeitos Vyriausybės veiklą lydėjo tik jūsų, kaip opozicijos lyderio, asmeninė parama ir jūsų Konservatorių partijos parama. Mano klausimas būtų toks, ar būtent šią savo asmeninę ir jūsų partijos paramą jūs šiandien laikote populizmu? Antra. Kaip jūs… Tas pat klausimas, galbūt pratęsiant, kaip jūs iš tiesų vertinate savo, kaip buvusio opozicijos lyderio, savo Konservatorių partijos veiklą remiant ir kartu vykdant buvusios Vyriausybės poziciją, tvirtinant ir balsuojant už biudžetus, poziciją, kuri, jūsų šiandieniniais žodžiais tariant, Lietuvą įstūmė į gilią duobę, krizę, iš kurios jūs dabar tarsi kaip ta varlė bandote kapstytis?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kapstytis bandome visi kartu, su jumis kartu. Dabar dėl jūsų klausimų.

Iš tikrųjų kaip kandidatas į Prezidentus galėtumėte būti tikslesnis ir tiksliai kalbėti, o tikslumas čia yra labai paprastas. 2007 m. rugsėjo 1 d. Tėvynės Sąjunga nutraukė paramą G. Kirkilo vadovautai mažumos Vyriausybei. (Balsai salėje) Tai yra faktas, kuris yra visiškai aiškus. Nežinau, kodėl socialdemokratai taip džiaugiasi dėl šio mano tikslaus istorijos fakto paskelbimo. Čia yra vienas dalykas.

Kitas dalykas, kaip mes vertiname savo veiklą. Aš noriu pasakyti, kad mums svarbiausia, kaip tą veiklą vertina rinkėjai. Rinkėjai 2008 m. spalio 25 d. turėjo galimybę įvertinti visų partijų veiklą ir to vertinimo rezultatus matote šiandien Seimo salėje. Galite paskaičiuoti, kaip rinkėjai vertino.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys V. Gapšys. Po to – V. Matuzas.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis premjere, suprantu, kad jūs atsiskaitote už savo darbo labai trumpą laikotarpį, bet tas laikotarpis buvo toks intensyvus, kad kitoms Vyriausybėms dar toli stengtis iki tokio intensyvumo turbūt tiek teigiama, tiek neigiama prasme. Bet aš norėčiau paklausti vieno esminio dalyko. Ar jūsų pasirinkta Vyriausybės politika ir vykdoma biudžeto balansavimo politika neatveda Lietuvos ekonomikos prie spiralės efekto, t. y. jūs vis mažinate ir po to vėl trūksta, vėl mažinate ir vėl trūksta, ir taip eisite iki begalybės, kol galiausiai neturėsite ką daryti. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už intensyvaus darbo įvertinimą. Iš tikrųjų mes ir toliau tęsim tokį patį intensyvų darbą, o dėl ekonomikos dalykų, tai aš galiu retoriškai jūsų paklausti, o ką jūs siūlote? (Balsai salėje) Deja, šalia tokių retorinių klausimų, kuriuose lyg ir slypi priekaištai mūsų vykdomai politikai, kurią, noriu pabrėžti, labai pozityviai vertina ir Tarptautinis valiutos fondas, ir Europos Komisija, ir visi tarptautiniai ekspertai, tai šalia tokių retorinių klausimų aš niekada neišgirstu alternatyvių pasiūlymų, o ką daryti? Leisti atsirasti nevaldomiems deficitams, kaip kad buvo praeitų metų pabaigoje? Leisti iš tikrųjų valstybės finansų sistemai visiškai sugriūti ir kartu sugriūti mūsų nacionalinei valiutai? Jūs tą siūlote? Ar ką nors realaus kita galite pasiūlyti? Jeigu ne, tai aš galiu pakartoti, kad tai, ką mes šiandien vykdome, tokią politiką, kokią vykdome, mūsų įsitikinimu, yra vienintelė tinkama politika šiandieninėmis aplinkybėmis, kai iš tikrųjų daugelį dalykų lemia ne mūsų veiksmai, o lemia globali ekonominė situacija.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Matuzas, po to –K. Glaveckas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs, teikdamas ataskaitą, akcentuojate, kad tai ataskaita už jūsų vadovaujamos Vyriausybės nuveiktus darbus. Ačiū už tai.

Mano klausimas būtų toks. Praeis metai, teiksite ataskaitą Seimui dėl savo vadovaujamos Vyriausybės veiklos. Kaip jūs pateiksite, ar pateiksite ataskaitą už darbus ne jūsų Vyriausybės atstovų, kurie yra paskirti dar G. Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės, kaip bus tada?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar jūs turite omenyje Vyriausybės atstovus, t. y. pareigūnus, kurie turi tokį titulą, ar apskritai visus, sakysim, Vyriausybės dispozicijoje esančius pareigūnus, kuriuos kažkas kažkada yra paskyręs. Jeigu kalbam apie Vyriausybės atstovus, tai jūs žinote, kad tai yra valstybės tarnautojai ir, be abejo, gana paradoksaliai susiklosto situacija, kad keičiantis Vyriausybei Vyriausybės atstovai nesikeičia. Kurios Vyriausybės atstovai dabar veikia Lietuvoje, aš galėčiau iškelti tokį retorinį klausimą, nes nė vieno naujo Vyriausybės atstovo mes nesame paskyrę. Matysim. Iš tikrųjų tarp jų yra daug gerai dirbančių žmonių, bet pati situacija, kad štai tokiu titulu įvardytas pareigas, t. y. Vyriausybės atstovų pareigas, pagal dabartinę valdymo sistemą eina žmonės, kurių pasikeitusi Vyriausybė visiškai nei tvirtina iš naujo, nei skiria iš naujo. Aš nemanau, kad tai yra gera sistema, nes Vyriausybė yra ne tik institucija, kuri sėdi kažkuriame pastate, prie kurio kabo lentelė, kad tai yra Vyriausybė. Vyriausybė yra politinis darinys ir kas ketveri metai Lietuvos rinkėjai turi teisę iš esmės keisti Vyriausybę. Bet Vyriausybei keičiantis iš esmės politine prasme, kažkodėl dalis pareigūnų, kurie turi atstovauti Vyriausybei, pasikeitusiai Vyriausybei, Lietuvos regionuose, jie nesikeičia.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas, po to – A. Šedžius.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, 2007 m., ypač 2008 m., buvo akivaizdūs ekonomikos perkaitinimo metai. Ekonomika ne perkaito, bet virė ir tuo laikotarpiu ir ekspertai, ir mes šioje salėje kalbėjome, jog akivaizdu, kad pučiasi nekilnojamojo turto burbulas, biudžeto, algų burbulai. Visa tai vienaip ar kitaip buvo ignoruojama ir to ignoravimo pasekmes dabar turime. Simboliška, kad svarstant praeitų metų Vyriausybės ataskaitą nėra buvusio Ministro Pirmininko, opozicijos lyderio, kuris, matyt, nenori net klausyti tokio dalyko.

Klausimas būtų toks. Sakykite, Ministre Pirmininke, kokios priežastys galėjo lemti, kad esant akivaizdžiam ekonomikos perkaitimui, kuris buvo konstatuojamas iš visų pusių, buvusios Vyriausybės lyderis, vadovas ignoravo ir visą laiką kalbėjo, kad krizės nėra, kad Lietuva – tai finansų ir investicijų kaimas, pro kurį tas cunamis paprasčiausiai praeis. Kaip jūs galėtumėte tai paaiškinti? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia, be abejo, nėra paprasta paaiškinti. Aš tikrai nenoriu, dar sykį kartoju, nenoriu būti teisėju, rinkėjai yra teisėjai. Aišku, po to, kai štai mes pamatėme visus rezultatus ir visas pasekmes, na, taip sakykim, nelabai atsakingo požiūrio į rimtus perspėjimus, taip pat ir Finansų ministerijos ekspertų perspėjimus, iš tiesų galime konstatuoti keletą labai aiškių dalykų.

Pirmas dalykas, tikrai Vyriausybės turi kur kas atidžiau įsiklausyti ir reaguoti į rimtus ekspertų perspėjimus. Apie gresiantį ekonomikos perkaitinimą perspėjo ne tik mūsų šalies vidaus ekspertai, bet perspėjo ir tas pats Tarptautinis valiutos fondas. Rodos, jau 2006 m. jie su dideliu nerimu perspėjo apie gresiančias galimas krizes, bet, iš kitos pusės, gal ir šiek tiek pateisinant buvusią Vyriausybę, buvo galvojama, bent aš taip įsivaizduoju, kad tas perkaitinimas lems lėtą nusileidimą, švelnų ekonomikos nusileidimą. Tačiau nedėkingai susiklosčiusios pasaulinės aplinkybės, tai, kad tuo pat metu užgriuvo ir pasaulinė krizė, kai pas mus pradėjo sproginėti visi burbulai, be abejo, mūsų situaciją padarė dvigubai sunkesnę. O šalia to tai, kad visiškai nebuvo pasirengta ir nebuvo sukaupti jokie rezervai, iš tikrųjų mus pastatė į sunkesnę situaciją nei, pavyzdžiui, mūsų kaimynus estus. Taigi mokytis iš tokių klaidų tikrai yra verta ir būtina.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius, po to – D. Barakauskas.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, prašom pasakyti, kada jūs baigsite kaltinti prieš tai buvusią Vyriausybę, kada baigsite apsimetinėti, kad jūs nieko nežinojote? Juk gerbiamasis finansų ministras A. G. Šemeta buvo Statistikos departamento direktorius ir jis visus tuos metus Lietuvoje buvo žmogus, geriausiai informuotas apie esamą ekonominę padėtį, apie socialinę padėtį. Nes ne kas kitas kaip Statistikos departamento direktorius sukaupia didžiausią informaciją. Ir vis dėto kada prisiimsite atsakomybę už tuos veiksmus, už tuos sprendimus, kuriuos priimate dabar, ir neperkelsite visos atsakomybės prieš tai buvusiai Vyriausybei?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, mes atsakomybės už savo veiksmus niekados neatsisakome ir neatsisakysime, už savo veiksmus mes visada būsime atsakingi. Šiandien, noriu priminti, mes svarstome Vyriausybės ataskaitą už 2008 metus. Tai visiškai akivaizdu ir natūralu, kad atsiskaitydami už savo 20 darbo dienų mes taip pat įvardijame tik keliais žodžiais, keliais sakinais, kokią situaciją mes paveldėjome. Jeigu jūs manote, kad jūsų Vyriausybė 2008 m. dirbo visiškai be klaidų ir paliko labai puikią situaciją, jūs galite, svarstant mūsų pateiktą ataskaitą, pateikti savo vertinimus, kaip jūs vertinate savo Vyriausybės veiklą per visus 2008 metus. Mes tokio vertinimo neteikiame, nes mes manome, kad turime atsiskaityti tik už savo veiklą. Jeigu jūs norite pateikti ataskaitą už savo Vyriausybės veiklą, maloniai prašome.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Barakauskas, po to –K. Daukšys.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere Kubiliau, jūs ir tik jūs esate lygiai taip pat atsakingas už 2008 metais G. Kirkilo vadovautos Vyriausybės darbą. Jeigu nebūtų buvę slaptojo 2K protokolo tarp G. Kirkilo ir A.Kubiliaus, nebūtų ir jūsų asmeninės, gerbiamasis Kubiliau, atsakomybės. Todėl, pone premjere, negalima jūsų atleisti pirmiausia nuo asmeninės atsakomybės dėl G. Kirkilo Vyriausybės palaikymo 2008 metais.

Bet buvo, kas buvo, žiūrėkime į ateitį ir galvokime apie A.Kubiliaus kvietimą atsinaujinti. Jūs kartu su partija „Tvarka ir teisingumas“kritikavote pirmiausia „Leo LT“ nekonstitucinį steigimą. Tada buvote tikrai teisus, aš tą pripažįstu, matyt, pripažįsta ir lietuvių tauta. Tačiau šiandien vis dėlto galioja patarlė, kad drakonas mirė, tegyvuoja naujasis drakonas. Ką jūs darote? Užuot panaikinę nekonstituciškai sukurtą „Leo LT“, ką jūs darote? Jūs pirmojo drakono vadovus keičiate antrojo drakono vadovais. Ir aš noriu paklausti, kada Lietuvos valstybei ir tautai bus grąžinti neteisėtai privatizuoti Lietuvos elektros skirstomieji tinklai?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs turite nemažai patirties, išmanote ekonomikos, verslo, teisės reikalus ir gerai žinote, kad ne jūs ir ne aš galime nustatyti, ar kurie nors ankstesnių Vyriausybių veiklos veiksmai buvo teisėti ar neteisėti. Jeigu jūs manote, kad iš tikrųjų pakankamai įrodymų dėl kokio nors neteistėto privatizavimo, jūs žinote, kaip pagal galiojančius teisės aktus tokiu atveju turite elgtis. Čia mano labai paprastas atsakymas.

Dabar antras dalykas dėl „Leo LT“ dabartinės situacijos ir tolesnės veiklos. Aš galiu pasakyti tik vieną dalyką. Turime rūpintis vienu metu keliais aspektais. Lietuvos žmonės, tarp jų ir jūs, turi gauti elektrą, todėl energetikos kompanijos turi veikti. Kad jos veiktų, joms reikia vadovauti. Ankstesnė vadovybė pasitraukė dėl įvairių priežasčių. Mes paskyrėme naują vadovybę atsižvelgdami ir į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris labai aiškiai nurodė, kad vadovybės formavimo principai, realizuoti ankstesnės Vyriausybės, pažeidė Konstituciją. Mūsų įsitikinimu, dabar valstybė turi visus svertus, atstovaudama tam akcijų kiekiui, koks yra Vyriausybės, valstybės rankose, ginti ir valstybės, ir visuomenės interesus. Ar pati kompanija toliau dirbs tokia, kokia sukurta, ar bus kokių nors kitokių, sakykime, įvykių ir veiksmų, tai turi nagrinėti visų pirma teisininkai ir pačios kompanijos vadovybė.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys, po to – R. Kupčinskas.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų jokio skirtumo, kuris iš tų dviejų „K“ tribūnoje atsiskaitys už 2008 metus. Abu sėkmingai manevravo prieš rinkimus, kaip gauti didesnį pasitikėjimą. Reikia pasakyti, kad A. Kubilius buvo gudresnis ir įžvalgesnis ir to pasitikėjimo gavo daugiau negu G. Kirkilas. Tai dabar, premjere, aš paklausiu to paties klausimo, kurio klausiau jūsų, kai dar buvote pretendentas į premjerus. Aš tada klausiau, kas yra jūsų ekonominės politikos autoriai. Jūs įvardijote poną A. G. Šemetą, poną Majauską ir dar vieną Lietuvos banko pareigūną, kuris paskui atsisakė, kad jis tą dalyką darė, todėl aš jo pavardės neminėsiu. Prašom pasakyti, ar tie pareigūnai ir jūs personaliai atsakysite už tą ekonominę politiką, kurią padarėte? Ir koks galutinis jūsų visos veiklos tikslas? Aš kol kas negaliu susigaudyti.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Sakykite, o ar jūs asmeniškai atsakysite už tai, kad balsavote už „Leo LT“ įstatymo priėmimą?

K. DAUKŠYS (DPF). Premjerui reikėtų geriau žinoti, aš už to įstatymo priėmimą nebalsavau, taigi, premjere, būkite malonus, atsakykite į klausimą, o ne atsimušinėkite politiškai. Aš paklausiau labai konkrečiai.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš konkrečiai ir atsakau, ir dar kartą kartoju, kad atsako už Vyriausybės veiklą visi Vyriausybės nariai kolektyviai ir atsakomybės nebijo. Lygiai taip pat keliame klausimą ir dėl jūsų partijos ir jūsų bendražygių atsakomybės.

PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas, po to – P. Auštrevičius.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis premjere, čia kalbėta apie buvusias Vyriausybes, buvusį biudžetą. Vis dėlto norėčiau jūsų paklausti dėl Europos struktūrinių fondų panaudojimo perspektyvos, nes praeitą kadenciją ne kartą buvo svarstyta, kad vis dėlto mes nesugebame reikiamai panaudoti Europos struktūrinių fondų. Koks jūsų požiūris šiuo klausimu? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmas dalykas, iš tikrųjų mums labai svarbu europinius struktūrinius fondus panaudoti kiek galima intensyviau, ypač šiuo krizės laikotarpiu. Tam ir buvo sukurtas 5 mlrd. Lt apimties ekonomikos skatinimo planas, kuris padeda verslui spręsti kreditavimo problemas ir daugiabučių namų renovacijos problemas. Šio plano esmė – kiek galima intensyviau panaudoti europinius pinigus šiais metais. Noriu priminti, kad pagal galiojančią tvarką šiais metais Lietuva teoriškai galėtų panaudoti 8,5 mlrd. Lt Europos struktūrinės paramos, tuo tarpu mes atėję radome projektų, kuriems realiai būtų buvę galima suteikti Europos struktūrinių fondų paramą, tik 2,5 mlrd. Lt apimties. Kitaip sakant, galimybių didelių turėjome, pasirengimo nelabai daug. Ekonomikos skatinimo plano dėka mes kur kas didesnę dalį šiais metais teoriškai galimai panaudotinų Europos Sąjungos struktūrinės paramos pinigų panaudosime. Ir toks yra šiuo metu mūsų tikslas, tai skatina daryti ir Europos Sąjunga, šiuo krizės laikotarpiu siūlydama visiems šiuos pinigus naudoti intensyviau. Kaip mums seksis peržiūrėti kai kurias programas ir jas tikslinant pasiekti, kad Europos struktūrinės paramos pinigai būtų pačiu tinkamiausiu būdu panaudoti, matysime artimiausiu metu.

PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Po to J. Olekas.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs teisingai pasakėte, kad drąsios šalies koncepcija nepasitvirtino drąsios Vyriausybės atžvilgiu. Matyt, būtų labai logiška, kad, paneigdami šią koncepciją, šalia jūsų atsisėstų buvusios XIV Vyriausybės nariai ir sugebėtų atsakyti į kai kuriuos klausimus. Aš matau bent jau penkis, šešis. Visada „visad gatavs“. Iš tikrųjų tada būtų galima jų klausinėti ir mūsų diskusija būtų ir turiningesnė, ir galbūt drąsesni atsakymai galėtų paaiškinti daugelį tendencijų, kurias mes turime. Tačiau žmonės, matyt, logiškai neskirsto gyvenimo iki rinkimų ir po rinkimų. Jų gyvenimas yra normalus arba nenormalus. Tai, Ministre Pirmininke, kokios yra trys tendencijos arba problemos, kurias paveldėjote iš praeito laikotarpio ir kurios galėtų lemti arba, tiksliau, lems jūsų Vyriausybės veiklą? Kaip jūs įvardytumėte galbūt tris pagrindines problemas, su kuriomis susiduria jūsų vadovaujama Vyriausybė? Dėkoju.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tų problemų tikrai yra nemažai ir įvardyti tris kaip pačias svarbiausias nėra labai paprasta ir lengva, bet aš galėčiau labai paprastai pasakyti: be abejo, pati didžiausia problema yra finansų ir ekonomikos krizė – tiek globali, tiek ir kaip konkrečiai ji pasireiškia čia, Lietuvoje, nes tai yra globalus procesas, o mūsų galimybės yra gana ribotos.

Antras blokas problemų, kurias taip pat vertinčiau kaip labai svarbias, tai yra modernios valstybės kūrimas, visų pirma pradedant nuo paties valstybės valdymo. Tame, ką tenka daryti dabar Saulėlydžio komisijai, aš matau labai svarbų strateginį darbą ne tik kiek tai liečia konkrečias institucijas, kurias pertvarkome, bet dėl pačios filosofijos, modernaus valstybės valdymo filosofijos, atnešimo į mūsų gyvenimą. Be modernios valstybės mes tikrai nepasieksime to, ką turime pasiekti. Kaip pereiti iš standartinio ir biurokratinio valstybės valdymo į modernų valdymą, galime atskirai ilgai diskutuoti.

Ir trečias dalykas, kurį aš čia paminėčiau, tai, be abejo, permainų iššūkiai tose srityse, kuriose iki šiol buvo delsiama tas permainas vykdyti, ar tai būtų aukštasis mokslas, ar tai būtų sveikatos apsauga. Aš jau kalbėjau apie valstybės valdymą. Prie to dar pridėčiau kaip būtiną dalyką permainas, susijusias su energetika. Štai tas permainų blokas yra mūsų darbams, mūsų atsakomybės reikalams labai svarbus dalykas.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas. Po to P. Gražulis.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybės nariai, pirmiausia sveikinu su praeinančiom Velykom. Linkiu gero prisikėlimo jums, kaip ir visam kraštui, ir mums, visiems politikams. O paklausti norėčiau, galbūt galima, premjero ir finansų ministro.

Gerbiamasis premjere, man atrodo, jūs pradėjote formuoti tokią blogą tradiciją, kai nepateikiama metinė ataskaita, nes iki šiol, keičiantis vyriausybėms, metinės ataskaitos būdavo pateikiamos taip, kaip reikalaujama, – visų metų. Per metus… gali pasikeisti ir po Prezidento rinkimų Vyriausybė. Tai mes turėsime daug metų, kurių ataskaitų mes negausime Seime. Aš siūlyčiau galbūt ją papildyti, jeigu patys nesugebate, paprašyti buvusios Vyriausybės narių. Mes tikrai padėsime, primindami tuos pasikeitus, kurie vyko.

O mano klausimai būtų štai tokie. Ar jūs nepastebėjote, kad, pradėjus jūsų Vyriausybei veiklą, visa Suvalkija ištuštėjo – parduotuvės ir darbo vietos… apsipirkti persikėlė į Lenkiją. Ar nenorėtumėte ne tik iš kitų klaidų, bet ir iš savo pasimokyti? O finansų ministrui klausimas būtų, kiek iš tų dviejų su puse milijardų, kuriuos premjeras pasakė po pateiktų projektų, buvo panaudota per pirmąjį ketvirtį, nes tai projektai, kurie kaip tik pagal skaičių atitinka pirmojo ketvirčio apimtis? Ačiū už atsakymus.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš taip ir ne… Pradžia jūsų klausimo man buvo sunkiai suvokiama. Jūs tikrai norėtumėte, kad aš atsiskaityčiau už G. Kirkilo Vyriausybę? Aš to neketinu daryti ir manau, kad mūsų atsakomybė yra labai aiški. Mes atsiskaitome už savo atsakomybės reikalus.

Antras dalykas, dėl Suvalkijos. Gerbiamasis kolega, kai jūs buvote ministras, atrodo 2006 m., jeigu Lietuva būtų įsivedusi eurą, šiandien mes būtume kur kas geresnėje situacijoje. Deja, Lenkijos problemos kelia susirūpinimą ne tik Suvalkijos žmonėms ir mūsų Vyriausybei, bet lygiai taip pat ir Vokietijos pasienio žemių gyventojams, ir Vokietijos Vyriausybei, nes noriu pasakyti ir dar kartą pakartoti tą, ką ne vieną kartą esu kartojęs: nepriklausomai nuo to, kokių veiksmų mes būtume ėmęsi praeitų metų pabaigoje, Lenkijos problemos būtų egzistavusios, nes tos problemos yra susijusios ne su tuo, kiek mes kokius nors mokesčius keitėme, o su tuo, kad Lenkijos valiuta per paskutinius pusę metų nuvertėjo 40 %, todėl visos prekės atpigo 40 %, jeigu ne daugiau. Ar tai Lenkijos ekonomikai yra labai gerai, būtų galima diskutuoti. Ar neturės problemų bankų sektorius, kai didžioji dalis paskolų, išduotų eurais, taip pat pabrangs 40 %, na, tą pamatysime, bet problemų priežastis yra ta. Mes turime Valiutų valdybą, bet neturime euro, lenkai neturi Valiutų valdybos, turi zlotą su plaukiojančiu kursu, ir kursas nuvertėjo 40 %.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Prašom, ministre.

A. G. ŠEMETA. Dėl Europos Sąjungos lėšų buvo klausimas. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad tik pradėjusi dirbti Vyriausybė iš esmės pertvarkė Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo sistemą ir ją labai supaprastino, ir tai leidžia mums šiems metams planuoti 5,3 mlrd. Lt lėšų panaudojimą. Lėšų panaudojimas ir eiga, kaip tos lėšos bus panaudojamos, yra atvirai skelbiama Ūkio ministerijos sudarytame tinklalapyje. Kiekvienas Seimo narys ir kiekvienas Lietuvos gyventojas gali pasižiūrėti, kiek iki tam tikros datos lėšų yra panaudota. O pirmąjį ketvirtį, be abejo, pirmas darbas buvo pertvarkyti pačią lėšų panaudojimo sistemą, ir tas yra padaryta.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Po to L. Graužinienė.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis premjere, kadangi jūs dabar esate Krikščionių demokratų partijos pirmininkas, turėtumėte vis dėlto rasti drąsos bent dalį atsakomybės prisiimti už buvusio premjero G. Kirkilo Vyriausybę, nes jūs už ją balsavote – balsavote už G. Kirkilą, balsavote už biudžetą, už Vyriausybės programą. Turėkite drąsos kaip krikščionis demokratas. Dabar prie krūtinės ranką pridėkite ir pasakykite, kad buvau kaltas, tikrai tauta jus įvertins teigiamai.

O dabar aš noriu jūsų paklausti ir pasamprotauti. 1996 m., kai atėjote į valdžią, jūs Ūkio ministeriją atidavėte Pramoninkų konfederacijai, ir ji paskyrė ūkio ministru Vincą Babilių. Dabar, kada jūs atėjote, vėl suformavote Vyriausybę. Už parengtą antikrizinę programą kandidatų į Europarlamentą sąraše įsirašėte gerbiamąjį G. Nausėdą. Ar už tai, kad jis… Ar jis bankininkų taip pat yra deleguotas už tai, kad ši programa galutinai pražlugdė verslą?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, Velykas reikia švęsti blaiviai, tada žinosite, kad mūsų sąraše Gitano Nausėdos nėra.

PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė. Po to V. Blinkevičiūtė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Nežinau, ko klausti, galbūt finansų ministro, nes vien premjeras atsakinėja. Gerbiamasis finansų ministre, skaitau jūsų ataskaitos 11 puslapį. „Veiksmai mokesčių srityje“, skaitau pažodžiui: „Siekiant užtikrinti valstybės finansų stabilumą, buvo pateiktas mokesčių įstatymų pakeitimo paketas. Šios mokesčių reformos rezultatas turėtų būti iki 2 mlrd. litų pajamų sutaupymas.“ Prašom pakomentuoti, ką jūs norėjote tuo pasakyti?

A. G. ŠEMETA. Jeigu kalbame apie mokestinius įstatymus, kurie buvo priimti praeitų metų gruodį, tai jeigu tie įstatymai būtų nepriimti praėjusiais metais, tai šiais metais biudžeto pajamos būtų buvę dar mažesnės, negu jos yra per šių metų pirmąjį ketvirtį. Finansų ministerijos specialistų vertinimu, vien per du mėnesius papildomas atsilikimas, jeigu būtų įstatymai nepriimti, būtų buvęs apie 200 mln. litų. Taigi tie įstatymai buvo būtini ir jie savo darbą daro.

PIRMININKAS. Prašau patikslinti. L. Graužinienė. Minutėlę, tuoj įjungsime mikrofoną.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš klausiau finansų ministro, aiškiai juodu ant balto parašyta: „Šios mokesčių reformos rezultatas turi būti 2 mlrd. litų pajamų sutaupymas.“ Kaip, finansų ministre, paaiškinkite, jūs sutaupėte tuos 2 mlrd. pajamų, padidindami mokesčius? (Balsai salėje)

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Loreta, jūs turbūt lietuviškai mokate skaityti? Pajamų sutaupymas. Iki tol G. Kirkilo Vyriausybė pajamas švaistė su visomis lengvatomis. Panaikinę lengvatas, pajamas sutaupome.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Blinkevičiūtė, po to – R. Ačas.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš tikiuosi, kad jūs gerai pailsėjote, šį kartą nesupyksite dėl mano klausimo. O klausimas būtų toks. Iš tiesų jūs dirbote ne visą mėnesį praeitais metais, ir aš neužduosiu klausimų iš praeitų metų veiklos, tačiau jūs teikiate savo ataskaitoje ir tas neatidėliotinas, prioritetines priemones, kurių žada imtis jūsų Vyriausybė. Mane labai domintų toks dalykas: jūsų Vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo planą, tam skirdama arba numatydama skirti 5,5 mlrd. litų, ir to plano vienas iš prioritetų yra išlaikyti darbo vietas ir taip mažinti socialinę įtampą visuomenėje. Tai ar jūs paskaičiavote bent preliminariai, kiek per šiuos metus bus išlaikyta tų darbo vietų ir ar nedidės nedarbas ir kiek paskatins darbo vietų išsaugojimą, nes tai yra labai svarbu žmonėms?

Ir kitas klausimas yra iš prioritetinių darbų socialinės apsaugos srityje. Jūs numatote skatinti kurti šeimas ir gimdyti vaikus, tai gal galėtumėte tris konkrečias priemones, kurias jūs priimsite 2009 m., kurios paskatins kurti šeimas ir gimdyti vaikus? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs žinote, kad aš tai niekada nesupykstu, bet mano atsakymai kartais jus supykdo. Tai aš noriu visų pirma paklausti, ar dabar nesupykdys mano atsakymai? Jūs turbūt suprantate per tuos 8 metus buvimo įvairiose vyriausybėse labai paprastus ekonomikos dalykus. Skirdami 5,5 mlrd. litų verslo paramai, mes iš tiesų galime šiek tiek, bet ne visa apimtimi amortizuoti pasaulinės globalios ir mūsų vietinės krizės pasekmes. Tos pasekmės… Visi mes labai gerai suprantame, ką reiškia tokia krizė. Tai reiškia ir įmonių bankrotus, ir didžiules finansines įtampas atskirose verslo srityse, ir tai reiškia, kad nedarbas tikrai neišvengiamai didės. Tai, kad ekonomika smuks 10 %, jau savaime sako, kad ir nedarbas tikrai didės. Kiek mums pavyks, įliejant į realią ekonomiką 5,5 mlrd. litų ir užpildant tą spragą, kurią sukuria ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje bankai, labai ryškiai sumažinę verslo kreditavimą, na, mes galime šiandien tik spėlioti. Bet akivaizdu, kad toks ekonomikos skatinimo planas tikrai yra ambicingas ir vienas iš ambicingiausių tarp visų Europos Sąjungos valstybių. O dėl nedarbo problemų atskirai mes turime irgi visą planą, kaip jas spręsti išnaudojant socialinės paramos mechanizmus ir tokiu būdu iš tikrųjų siekiant vieno iš svarbiausių tikslų per visus šiuos metus, tai socialinės rimties išsaugojimo. Aš tikiu, kad ir opozicija, ir jūs prie to prisidėsite.

Dabar dėl šeimų ir vaikų. Aš tikiu, kad su jūsų pagalba mes įtikinsime A. Zuoką nedaryti kokių nors veiksmų šiais metais, kurie galėtų neigiamai paveikti situaciją. Duok Dieve, mums išsaugoti tuos paramos mechanizmus, kurie jau yra sukurti ir kurie buvo sukurti ir jums vadovaujant ministerijai, juos ir mes rėmėme. Mes manome, kad tie mechanizmai tikrai yra reikalingi, naudingi ir, svarbiausia, efektyvūs, nes jau duoda rezultatus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal numatytą laiką artėjame prie pabaigos. Paskutinis klausia Seimo narys R. Ačas. Prašau.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis premjere, nors už 2008 m. Vyriausybės darbą tikrai turėtų atsiskaityti ne jūsų Vyriausybė, tačiau politinį sprendimą gerokai didinti kuro ir alkoholio akcizus nuo sausio 1 d. 2008 m. gruodį priėmė jūsų vadovaujama Vyriausybė ir šio sprendimo vaisius skiname dabar. Ar pripažįstate, kad yra padaryta klaida, ir ar ruošiatės ją taisyti? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad akcizus didinome lygindami juos su kaimyninėmis valstybėmis, turiu omeny degalų akcizus. Be abejo, papildomas problemas sukelia ta situacija, apie kurią jau kalbėjome, kad Lenkijoje zlotas nuvertėjo maždaug 40 %, ir nors lyg ir akcizai panašūs, bet, be abejo, degalų kaina pasidaro gerokai mažesnė. Tą situaciją irgi nagrinėjome ne vieną kartą. Kaip toliau turėsime elgtis? Mes atidžiai stebėsime ir stebime situaciją. Aš esu ne vieną kartą sakęs, kad prie kai kurių mokestinių klausimų, jeigu reikės, grįšime birželio mėnesį.

PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui ir ministrams. Atsakyta į klausimus. Laikas baigtas. Dabar pagal 207 straipsnio 3 dalį palinkėsime sėkmės komitetams svarstant Vyriausybės metinę ataskaitą. Ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, manau, informuos Seniūnų sueigą, kada bus įtraukta į darbotvarkę diskusija Seime dėl Vyriausybės metinės ataskaitos. Ačiū dar kartą Vyriausybei.

Pereisime prie klausimo 1-3 viso bloko. 1-3a – įstatymo projektas Nr. XIP-496. Bet, prieš kviesdamas pranešėją į tribūną, norėčiau pagal Statuto 119 straipsnį, jeigu nebūtų prieštaraujančių, bendru sutarimu pristatyti mūsų nuo balandžio 14 d. iki gegužės 14 d. balsų skaičiavimo grupę, į kurią siūloma įtraukti V. M. Čigriejienę, S. Bucevičių, V. Blinkevičiūtę, L. Kernagį ir J. Liesį. Ar būtų galima bendru sutarimu patvirtinti šią balsų skaičiavimo grupę? Nėra prieš. Dėkoju.

2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-496. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XI-78 „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-497 (pateikimas)

Pereiname prie klausimų bloko 1-3. Pirmasis 1-3a Nr. XIP-496 – 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – ministras A. G. Šemeta. Pateikimas. Kviečiu ministrą į tribūną.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė, įvertinusi suintensyvėjusios pasaulinės finansinės krizės poveikio ekonomikai pasekmes, atsižvelgusi į ekonomikos lėtėjimo sukeliamas dideles įtampas valstybės finansų sistemai ir siekdama įveikti artimiausio laikotarpio ekonomikos sunkumus, teikia patikslintą Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Lietuvos ūkis išgyvena pastaraisiais metais vykusio ūkio perkaitimo ir suintensyvėjusios pasaulinės finansinės krizės poveikio realiai ekonomikai pasekmes, kurios pasireiškė staigiu skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos sulėtėjimu, vidaus prekybos ir gamybos sumažėjimu, mažėjančiomis investicijomis ir būsto rinkos korekcija, augančiu nedarbu. Finansų ministerija mano, kad 2008 m. ketvirtą ketvirtį prasidėjęs ūkio nuosmukis tęsis ir toliau. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas smuks 10,5 %, o 2010 m. dėl numatomo pagrindinių užsienio prekybos partnerių ūkio atsigavimo nuosmukis turėtų sulėtėti iki 2,6 %. Atsižvelgdami į Lietuvos įmonių lankstumą ir numatomą išorės paklausos atsigavimą, Lietuvos ūkio grįžimo į augimo trajektoriją tikimės 2011 m.

Nesame unikalūs Vidurio ir Rytų Europoje. Daugiau negu anksčiau tikėtasi ūkis smunka kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje, daugelyje Vidurio Europos valstybių. Senosios Europos Sąjungos valstybės taip pat peržiūri savo prognozes mažėjimo kryptimi, o Airija praėjusią savaitę patvirtino fiskalinės konsolidacijos planą, kurio vertė panaši kaip teikiamas mūsų, tik išraiška eurais.

Kokios priežastys lėmė spartesnį nei anksčiau tikėtasi Lietuvos ūkio nuosmukį? Pirma ir pagrindinė – spartesnis nei prognozuota kreditavimo susitraukimas. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį paskolų portfelis teišaugo 2,9 %, o šiais metais stebime jau absoliutų paskolų portfelio mažėjimą.

Antroji priežastis – vyksta staigus išorės paklausos susitraukimas. Pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ūkio augimo perspektyvos neigiamos. Vadovaujantis Europos Komisijos ir Tarptautinio valiutos fondo 2009 m. sausio mėnesio prognozėmis, išorės paklausa Lietuvos eksportui 2009 m. gali smukti apie 5 %. Dėl susitraukusios išorės paklausos Lietuvos ūkis 2009 m. smuks daug sparčiau negu buvo numatyta 2008 m. gruodžio mėnesį. Tuo metu tarptautinių institucijų prognozės rodė, kad išorės paklausa Lietuvos eksportui 2009 m. augs apie 3 %.

Trečia, smarkus valiutų nuvertėjimas Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, taip pat Švedijoje bei kitose laisvą kursą turinčiose valstybėse. Tai mažina mūsų prekių konkurencingumą šiose šalyse, o jos, kaip žinote, yra svarbios mūsų prekybos partnerės.

Gerbiamieji, vienas pagrindinių ekonominės politikos tikslų, įtvirtintų mūsų Vyriausybės programoje, yra kaip įmanoma skubiau pasiekti svarų Mastrichto kriterijų vykdymą. Narystė euro zonoje yra strateginis Lietuvos tikslas, kurio pasiekimas užtikrintų ilgalaikį finansų stabilumą. Nuoseklus ir tvirtas artėjimas prie narystės euro zonoje sutvirtintų rinkų ir investuotojų pasitikėjimą Lietuva, sumažintų rizikos priedus.

2008 m. valdžios sektoriaus deficitai, preliminariais skaičiavimais, jau viršijo 3 % bendrojo vidaus produkto. Taigi ankstesnė G. Kirkilo Vyriausybė pažeidė Fiskalinės drausmės įstatymą, kurio 4 straipsnio 2 dalis skamba taip: „2008 m. valdžios sektoriaus deficitas negali būti didesnis kaip pusė procento bendrojo vidaus produkto.“

Be abejo, jeigu ankstesnioji Vyriausybė būtų laikiusis Fiskalinės drausmės įstatymo, dabar gyventi būtų bent šiek tiek lengviau. 2009 m. valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į spartų ekonominės situacijos blogėjimą, nesiimant jokių priemonių dėl pajamų rinkimo blogėjimo, gali pasiekti 8 % bendrojo vidaus produkto. Tokia viešųjų finansų raida neapibrėžtam laikui atitolintų galimybę siekti narystės euro zonoje, nes Mastrichto sutartis nustato 3 % BVP ribą. Be to, tokio deficito Valiutų valdybos sąlygomis būtų neįmanoma finansuoti. Taigi iškiltų grėsmė gebėjimui vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Atsižvelgiant į didesnio masto nei planuota ciklinį ūkio nuosmukį bei atitinkamai didesnį numatomą pajamų netekimą, būtina tęsti fiskalinę konsolidaciją ir toliau ribojant išlaidas. Siekiant užtikrinti jūsų patvirtintos Vyriausybės programos nuostatų, susijusių su kuo spartesne naryste euro zonoje, vykdymą, turi būti įgyvendintos priemonės, kurios leistų išlaikyti valdžios sektoriaus deficito kontrolę ir neleistų joms didėti iki ribų, užkertančių kelią narystei euro zonoje vidutinės trukmės laikotarpiu.

Visų reikalingų deficito mažinimo priemonių mastas 2009 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % bendrojo vidaus produkto. Tačiau tokio masto priemonių numatymas ir parengimas tokiu būdu, kad jos turėtų mažiausią neigiamą poveikį ekonominei situacijai, reikalauja papildomo laiko ir įdirbio. Todėl šiuo metu teikiamuose patikslintų atitinkamų biudžetų įstatymų projektuose ir kartu su jais teikiamuose lydimuosiuose kitų teisės aktų projektuose Vyriausybė siūlo įgyvendinti priemones, mažinančias valdžios sektoriaus deficitą 3 mlrd. 315 mln. Lt arba 3,3 % bendrojo vidaus produkto. Iš jų centrinės valdžios priemonės sudaro 2 mlrd. 647 mln. Lt, arba 2,6 % BVP, socialinio draudimo fondo priemonės – 668 mln. Lt, arba apie 0,7 % bendrojo vidaus produkto.

Siūlomas Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas visiškai atitinka 2009 m. kovo 10 d. Tarybos nuomonę dėl atnaujintos Lietuvos konvergencijos programos, kurioje Lietuvoje raginama: įgyvendinti priemones, būtinas biudžeto tikslui įgyvendinti 2009 m., t. y. išlaidas suskirstyti pagal prioritetus ir toliau vykdyti tikslingą fiskalinį konsolidavimą vidutinės trukmės laikotarpiu; antra, apriboti valstybės sektoriaus darbo užmokestį siekiant sudaryti palankesnes sąlygas viso ūkio darbo užmokesčiui suderinti su našumu ir padidinti sąnaudų konkurencingumą; trečia, stiprinti biudžeto valdymą ir didinti skaidrumą tobulinant vidutinės trukmės biudžeto sistemą ir griežtinant išlaidų vykdymo drausmę.

Patikslintame Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte numatyta, kad į nacionalinį biudžetą be Europos Sąjungos paramos lėšų 2009 m. įplauks 20 mlrd. 316,5 mln. Lt pajamų, t. y. 3 mlrd. 922,7 mln. Lt arba 16,2 % mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane.

Šio įstatymo projekte numatyta, kad valstybės biudžeto pajamos be Europos Sąjungos paramos lėšų 16 mlrd. 462… 500 mln. Lt… ir pusė milijono litų, t. y. 3 mlrd. 517 mln. Lt arba 17,6 % mažiau, palyginti su 2009 m. patvirtintu planu.

Teikiamame patikslintame biudžeto projekte iš viso numatoma sumažinti asignavimus 2 mlrd. 116 mln. Lt. Asignavimus į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų darbo užmokesčiui, įskaitant įmokas socialiniam draudimui, išskyrus pedagogus, kultūros, socialinės ir sveikatos priežiūros specialistus, statutinių institucijų pareigūnus ir karius, sumažinti 181 mln. Lt. Į šią sumą įskaitytas ir pareiginių algų ir tarnybinių atlyginimų koeficientų mažinimas 10 mln. Lt. Asignavimai, skiriami valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, ir specialioji tikslinė dotacija savivaldybėms sumažinta 765 mln. Lt. Daugiausia mažėja asignavimai, numatyti bendrosioms valstybės paslaugoms, – 458 mln. Lt.

2009 m. planuotos įmokos į valstybės biudžetą, kurios skiriamos specialiajai Kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti, mažinamos beveik 590 mln. Lt ir skiriamos bendrosioms biudžeto reikmėms. Minėtos programos lėšos mažinamos 179 mln. Lt, nes 411 mln. Lt bus finansuojama numatant papildomai Europos Sąjungos lėšų.

Dėl Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinimo, pagal kurį numatyta mažinti transporto lengvatas gaunančių asmenų grupę, skiriami valstybės biudžeto asignavimai mažėja 14 mln. Lt, ir pajamos savivaldybių savarankiškoms funkcijoms finansuoti mažėja 36 mln. Lt.

Gerbiamieji, pieno gamybos sektorius patyrė stiprų sukrėtimą dėl pasaulio ekonominės padėties pablogėjimo. Šis sektorius yra svarbi Lietuvos eksporto sudėtinė dalis, bet jos padėtį ypač apsunkino valiutų nuvertėjimas eksporto šalyse. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių stipriai sumažėjo pieno supirkimo kainos. Įvertinant būtinybę užtikrinti ilgalaikes sektoriaus perspektyvas ir tam būtiną gamybinę bazę ir neprarasti jau atliktų investicijų į ūkių modernizavimą, numatyta Žemės ūkio ministerijai 106 mln. Lt padidinti išlaidas papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms ir skirti jas 2009 m. išmokoms už pieną. Atitinkamai buvo sumažintos išlaidos specialiajai kaimo rėmimo programai, biodegalų gamybos plėtros programai ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtros programai.

Viešosios tvarkos ir visuomenės apsaugos sričiai projekte siūloma sumažinti asignavimus beveik 192 mln. Lt. Atsižvelgus į galimą kriminogeninės situacijos pablogėjimą ir siekiant, kad būtų užtikrintas viešasis saugumas, 2009 m. įstatymo projekte statutiniams valstybės tarnautojams darbo užmokesčio mažinti nenumatyta, išskyrus aukščiausių – 15–20 kategorijų statutinių valstybės tarnautojų darbo užmokestį.

Gynybai valstybės patikslinto biudžeto projekte asignavimus siūloma sumažinti 173 mln. Lt, iš jų asignavimai Krašto apsaugos ministerijos vykdomoms programoms mažinami daugiau kaip 151 mln. Lt.

Švietimui patikslinto biudžeto projekte asignavimus siūloma sumažinti kiek daugiau nei 170 mln. Lt. Pažymėtina, kad beveik 150 mln. Lt, numatomų mokykloms renovuoti, pasieks per Ūkio ministerijos įgyvendinamas energijos efektyvumo priemones.

Poilsiui, kultūrai ir religijai teikiamame projekte asignavimus siūloma mažinti apie 127 mln. Lt.

Sritys, kurioms mažiausia dalimi mažinami asignavimai, yra sveikatos apsauga, čia asignavimai mažėja kiek daugiau nei 77 mln. Lt; socialinės apsaugos sričiai asignavimus siūloma sumažinti 81,9 mln. Lt ir aplinkos apsaugos sričiai asignavimai mažinami 42,8 mln. Lt.

Vyriausybė, rengdama 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą, atsižvelgė į labiausiai pažeidžiamų gyventojų grupių interesus ir nemažina biudžeto asignavimų, pervedamų į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, gaunančius bet kurios rūšies pensiją ir šalpos kompensaciją, neįgalius asmenis, nedirbančius asmenis, užsiregistravusius darbo biržoje, asmenis, gaunančius socialinę pašalpą, vaikus, moksleivius, studentus. Taip pat nemažina asignavimų išmokoms vaikams mokėti, valstybinėms pensijoms, šalpos ir kitos socialinės paramos išmokoms mokėti.

Patobulintoje valstybės investicijų 2009–2011 m. programoje 2009 metams numatytos skirti valstybės biudžeto lėšos, palyginti su 2009 metams patvirtintomis, iš viso buvo sumažintos beveik 1 mlrd. Lt. Į savivaldybių biudžetus numatyta gauti 3 mlrd. 208 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio įplaukų, t. y. beveik 340 mln., arba 9,5 %, mažiau, negu prognozuota 2009 metams. Iš viso savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir dotacijos mažėja 587,5 mln. Lt.

Gerbiamieji Seimo nariai, jums pateiktas Biudžeto projektas sudarytas remiantis teisingumo ir solidarumo principais. Turbūt nerasi žmogaus, kuris teoriškai neremtų šių principų, bet kai juos reikia įgyvendinti praktiškai, dažniausiai sakome: tegul kitas moka, tik ne aš. Tikiuosi, šį kartą taip neatsitiks, ir mes visi kartu priimsime šį nelengvą, bet būtiną sprendimą.

Prašau gerbiamuosius Seimo narius priimti 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą svarstyti.

Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą mes dabar turėtume po klausimų ir diskusijos Seime perduoti nagrinėti komitetuose. Bet gal būtų galima bendru sutarimu iš karto paprašyti ministro pateikti ir 1-3b klausimą, kuriam reikėtų mūsų bent jau pritarimo po pateikimo, ir pereiti prie klausimų tiems, kurie užsirašė. Ar galima bendru sutarimu? Nėra prieš? Dėkoju.

Ministre, jeigu galima, iš karto pateikite ir projektą Nr. XIP-497. Manau, jam bus pritarta po pateikimo, ir mes pereisime prie tų, kurie yra užsirašę jūsų paklausti.

A. G. ŠEMETA. Kartu su teikiamu biudžeto projektu reikia pakeisti ir Seimo nutarimą, kuriuo tvirtinamos atitinkamo biudžeto pajamos ir išlaidos. Jums teikiamas nutarimo projektas, kuriuo pajamos ir išlaidos 2009 metams sumažinamos tiek, kiek numatyta teikiamame Valstybės biudžeto įstatymo projekte. Prašau pritarti ir šiam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gal pradėsime nuo klausimų, po to mes dėl projekto XIP-497 balsuodami arba bendru sutarimu pritarsime.

Klausti užsirašė iš eilės – A. Šedžius. Nėra salėje. V. Baltraitienė. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Ministre, jūsų pateiktoje informacijoje matome, kad mažėja ne tik išlaidos, bet tiek pat kiek išlaidos mažėja ir pajamos. Vadinasi, išlaidos mažinamos todėl, kad nebuvo surinktos planuotos pajamos, tokios, kokį teikėte biudžetą. Tai turbūt parodo jūsų visų priimtų sprendimų nesąmoningumą, netikslumą ir nereikalingumą. Turbūt, nepadidinus mokesčių, būtų surenkama daugiau negu šiandien.

Mano klausimas yra toks. Kiek dar kartų jūs mažinsite išlaidas, nes šiandienis sumažinimas nieko neišsprendžia? Sumažinus išlaidas, pajamos ir toliau nebus surenkamos, mažės, vadinasi, birželio mėnesį, paskui liepos ar rugpjūčio mėnesį vėl turėsite grįžti, nes iš jūsų pateikto biudžeto nematyti, kaip bus didinamos pajamos. Ką jūs darysite, kad nors kiek padidėtų pajamos, įplaukos į biudžetą? Kur ta riba, kurios negalėsite peržengti mažindami išlaidas? Išlaidų mažinimas tikrai neduoda jokio efekto, nes biudžeto pajamų didėjimo šiandien visiškai nematyti iš kur.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamoji Seimo nare, jeigu jums atrodo, kad mūsų pajamos mažėja dėl Vyriausybės priimtų sprendimų, tai analogiškas pretenzijas jūs galėtumėte pareikšti Latvijos, Estijos, Airijos ir kitų valstybių vyriausybėms, nes tose šalyse dėl ekonomikos nuosmukio, kuris yra gerokai didesnis, negu buvo prognozuota praeitų metų pabaigoje, traukiasi pagrindinių mokesčių bazės, dėl to mažėja ir biudžeto pajamos. Visų šalių vyriausybės atitinkamai reaguoja į tokią situaciją, nes jeigu tos reakcijos nebūtų, biudžetų deficitai išaugtų iki astronominių dydžių ir, be abejo, tokius deficitus finansuoti nebūtų jokių galimybių.

Todėl ir mūsų teikiamame biudžete yra aiškiai parašyta, kad reikalinga fiskalinė konsolidacija apie 5 % bendrojo vidaus produkto. Šiame projekte yra teikiama konsolidacija apie 3,3 % bendrojo vidaus produkto ir birželio mėn. mes pateiksime papildomų priemonių, kad visa konsolidacija, kurios reikia, būtų įgyvendinta.

Kalbant apie pajamas, tai Vyriausybė imasi gana ryžtingų priemonių įgyvendindama verslo skatinimo planą: yra gerokai paspartintas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimas, naudojamos naujos priemonės, finansinės inžinerijos priemonės tam, kad verslas galėtų gauti lėšų savo veiklai plėtoti. Tos priemonės, be abejo, duos savo rezultatą. Negalima tikėtis rezultato šiandien, rezultatas atlikus tam tikrus veiksmus pasirodo po keleto mėnesių. Manau, kad taip atsitiks ir mūsų atveju.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Gapšys. Po to D. Barakauskas.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis ministre, norėjau jūsų paklausti. Kai mes tvirtinome Vyriausybę, apie antikrizinį planą buvo sakoma, kad tai yra planas A. Jam nepasitvirtinus, sakėte, pateiksite planą B. Kaip reikia suprasti, šiandien mes turime tą planą B, kuris yra dar mažiau originalus ir dar pražūtingesnis negu jūsų buvęs planas A. Tad labai paprastas jums klausimas. Koks bus jūsų planas Ž arba dar kokia nors raidė iš abėcėlės, kuri jums labiau patinka, padėsiantis Lietuvai ir pagaliau subalansuosiantis biudžetą vieną kartą ir visiems laikams. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Į jūsų klausimą galiu atsakyti tik tiek, kad Vyriausybė yra pasirengusi pateikti tiek priemonių, kiek reikės tam, kad valstybės finansų padėtis išliktų stabili. Galbūt kada nors jums ateis eilė būti Vyriausybėje, ir aš tikiuosi, kad jūs taip pat elgsitės gana atsakingai, kad valstybės finansų padėties neišbalansuotumėte. Deja, ankstesniųjų Vyriausybių padėtis rodė, kad tai dažniausiai nebūna pagrindinis vyriausybių uždavinys. Ne veltui pateikdamas medžiagą pacitavau Fiskalinės drausmės įstatymą, kuris buvo taip aršiai teikiamas kaip panacėja nuo visų bėdų. Tačiau buvusi ir jį priėmusi Vyriausybė nesibodėjo jį sulaužyti, todėl mes dabar esame tokioje padėtyje, kokioje esame.

PIRMININKAS. Klausia D. Barakauskas. Po to V. Mazuronis.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Aš trim klausimais apie jūsų pateiktą projektą norėčiau pakalbėti ir paklausti. Pirmiausia, 5 straipsnyje, 7 straipsnio pakeitime ir papildyme, yra įrašyta: nustatyti, kad suteiktų garantijų pagal atskirą Lietuvos Seimo priimtą įstatymą būtų galima 3 mlrd. paremti ir stiprinti bankų sistemą. Mano klausimas būtų toks, mes realiai paremsime užsienio bankus. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Labai gerai, kad jūsų projekte yra įrašyta, kad Vyriausybės grynojo skolinimosi limito išleisti Vyriausybės vertybinius popierius ir imti paskolas valstybės vardu valstybės biudžeto deficitui finansuoti bus išleisti vertybiniai popieriai, arba obligacijos.

Aš noriu paklausti dar vieno klausimo. Gerbiamasis ministre, kaip jūs manote, ar būtų galima įstatymiškai parengti tvarką, kad Lietuvos valstybė, t. y. jai atstovauja Vyriausybė, galėtų skolintis iš tų rezervų, kurie yra sukaupti Lietuvos banke, nes šiandien to neleidžiama daryti. Ar jūs nemanote, kad reikėtų tokią tvarką krizės sąlygomis parengti? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Atsakydamas į pirmąjį dėl garantijų limito, noriu pabrėžti, kad Vyriausybė prieš kelias savaites pritarė Finansų sektoriaus tvarumo įstatymo projektui, kurį netrukus pateiks Seimui. Šį įstatymo projektą šiuo metu nagrinėja Europos centrinis bankas ir Europos Komisija. Kai tik mes gausime jų išvadas, jis bus pateiktas Seimui. Viena iš priemonių, kuri yra numatyta tame įstatyme kaip galimybė, yra galimybė teikti garantijas bankams. Šio Biudžeto įstatymo pataisomis mes numatome limitą, kuris galėtų būti skirtas tokioms garantijoms teikti. Tai nereiškia, kad tos garantijos bus panaudotos. Tai yra tik galimybė, bet ne būtinybė jas realizuoti.

Kalbant apie skolinimosi limitą, tai čia daugiau buvo jūsų teiginys ne klausimas. Jis yra padidintas pagal pateiktą biudžetą, todėl iš karto atsakau į trečiąjį klausimą dėl galimybės skolintis iš Lietuvos banko. Galiu pasakyti, kad Vyriausybė neturi galimybės skolintis iš Lietuvos banko ir dėl to, kad Lietuvoje galioja valiutų valdybos modelis, kuris nustato griežtą atskyrimą tarp Vyriausybės veiksmų ir Lietuvos banko veiksmų. Aš manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis mes neturėtume revizuoti mūsų galiojančios monetarinės sistemos. Manau, kad per keliolika metų ji tikrai pasitvirtino ar parodė, kad tokia sistema suteikia daug pranašumų. Tam tikrais laikotarpiais, be abejo, yra ir trūkumų, tačiau jeigu žiūrėsime iš esmės, ilgalaikiu laikotarpiu ji suteikia daugiau pranašumų. Mūsų nuomone, mūsų išėjimo strategija iš šios padėties turėtų būti tiesiai įstojimas į euro zoną, nekeičiant monetarinio režimo.

PIRMININKAS. Aš matau Seimo narys nori šiek tiek patikslinti. Prašau.

D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Labai ačiū, jūs faktiškai atsakėte. Mano paskutinis klausimas buvo ne toks, ministre. Mano klausimas buvo apie tai, kad nekeičiant dabartinio modelio, kuriam aš irgi pritariu, nes faktiškai tai yra lito stabilumo garantas, ar nebūtų galima galvoti apie tai, kad įstatymu būtų sumažinti Lietuvos banko rezervo dydžiai, nekeičiant modelio. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Matote, Lietuvos banko užsienio valiutos atsargos yra būtinos tam, kad mes turėtume tokį monetarinį režimą, kokį turime. Tai, kad jų yra šiek tiek daugiau, atrodo, 25 % daugiau, negu kad numato Lito patikimumo įstatymas, tai yra mūsų lito patikimumo garantas. Jeigu sumažinsime atsargas iki 100 % ar mažiau, atsiras rizika kad lito padengimas nebebus šimtaprocentinis ir bus pažeistas Lito patikimumo įstatymas. Todėl aš manyčiau, kad tokie veiksmai yra negalimi ir netoleruotini dabartinėmis aplinkybėmis.

PIRMININKAS. Klausia V. Mazuronis. Po to J. Olekas, jeigu jo salėje nėra, V. Blinkevičiūtė. Prašau.

A. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs teisingai pasakėte, kad rezultatus mūsų priimamų sprendimų, taip pat ir šiandieninių, mes matysime po keleto mėnesių ar metų. Iš tiesų šiandien mes matome naktinių posėdžių rezultatus ir tų įstatymų, kuriuos priėmėme prieš trejus metus. Turime tragišką mokesčių nesurinkimą. Remiame šiandien Lenkijos žemdirbius ir prekybininkus šimtais milijonais litų ir taip toliau. Kas, jūsų nuomone, privalo prisiimti asmeninę atsakomybę, neabejotinai greta jūsų, premjero ir Seimo Pirmininko, už klaidingus ir Lietuvai žalingus sprendimus, kurie buvo priimti šių metų pradžioje. Gal visi Seimo nariai, kurie balsavo ir pritarė, ar kas nors kitas.

Gerbiamasis ministre, ar jūs dabar galite pasakyti, jeigu ir antras žingsnis, tai, ką jūs šiandien siūlote, duos tokius pačius rezultatus kaip naktiniai įstatymai, t. y. mes po trijų mėnesių susirinkę vėl svarstysime trim ar penkiais milijardais reikia mažinti biudžetą ir smaugti Lietuvos ekonomiką, ar jūs tada pripažinsite ėjęs klaidingu keliu ir atsistatydinsite?

A. G. ŠEMETA. Na, visų pirma, aš norėčiau pabrėžti, kad tie sprendimai, kurie buvo priimti praeitų metų gruodžio mėnesį, buvo būtini ir neišvengiami. Jūs galite nepasitikėti mano kompetencija, tai yra jūsų teisė, tačiau visų tarptautinių institucijų, kurios vertino Lietuvos veiksmus – Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo, – visų jų atsiliepimai buvo išimtinai palankūs tiems spendimams, kurie buvo priimti.

Aš dar kartą kartoju, jeigu mes būtume nepriėmę sprendimų pajamų dalyje, kurie buvo priimti praeitų metų gruodžio mėnesį, mūsų pajamų nuosmukis būtų daug didesnis nei jis yra dabar. Faktiškai mūsų valstybė jau šių metų pirmąjį ketvirtį būtų galėjusi nevykdyti tam tikrų įsipareigojimų. Dabar pagal tuos sprendimus, kurie yra priimti, visą ketvirtį visos institucijos buvo finansuojamos pagal tai, kaip patvirtintos jų sąmatos. Per pirmą ketvirtį valstybė pasiskolino daugiau nei 2,5 mlrd. Lt tam, kad išlaidos, kurios yra numatytos valstybės biudžete, būtų tinkamai finansuotos. Todėl aš nematau priežasties, kodėl tie sprendimai, kurie buvo priimti, galėtų būti laikomi netinkamais, ir dar kartą pakartosiu, ką jau sakiau atsakydamas į kitą klausimą: nėra kitų kokių nors ypatingų vaistų dabartinėmis aplinkybėmis. Jūs pasiskaitykite nors kartą tarptautinę spaudą, pasižiūrėkite, kas vyksta Airijoje, kas vyksta kitose valstybėse, pagaliau pas mūsų kaimynus estus, latvius. Tai ar ten vyriausybės irgi priima vien tik neteisingus sprendimus? Siūlyčiau nespekuliuoti šia tema, nekaitinti aistrų, o priešingai, ieškoti sprendimų visiems kartu, nes krizės tokios, kokia yra šiuo metu Lietuvoje, turbūt nebuvo dešimtmečius, ir tą krizę mes turime išgyventi.

PIRMININKAS. Klausia V. Blinkevičiūtė, po to – P. Gražulis.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, suprantu, kad neišvengiamai reikėtų mažinti kai kurių darbuotojų, kurie gauna labai didelius atlyginimus, atlyginimų bazę, arba tas lėšas, skirtas atlyginimams, tačiau man nelabai aišku, kaip čia atsitiko, kad Finansų ministerijai, kuriai jūs vadovaujate, atlyginimų fondas numatomas sumažinti tik maždaug 6 %, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai beveik 11 %? Ar tai reiškia, kad Finansų ministerijos, na, tie savi marškiniai jums arčiau kūno, todėl Finansų ministerijos pareigūnų atlyginimai mažės mažiau negu kitų darbuotojų, nes darbo užmokesčio fondas paliekamas didesnis?

Kitas klausimas būtų toks. Jūs siūlote sumažinti, tiesa, kad ir nedaug, savivaldybėms valstybinėms funkcijoms atlikti skiriamas dotacijas –socialinėms išmokoms ir kompensacijoms mokėti, socialinei paramai mokiniams, t. y. mokinių maitinimui, pasirengimui mokyklai. Bet ar jums neatrodo, kad kai mes dabar vertiname socialinę įtampą, didėja nedarbas, dalis žmonių netenka darbo, mažėja atlyginimai, kad, priešingai, šiai sričiai metų eigoje reikės daugiau lėšų, paskutinį ketvirtį tikrai tų lėšų bus nepakankamai? Tai ar verta dabar jas mažinti, kai tikrai negalėsime vykdyti įsipareigojimų?

A. G. ŠEMETA. Atsakydamas į jūsų pirmą klausimą noriu pabrėžti, kad Finansų ministerija, kai buvo bendras sprendimas dar metų pradžioje pateikti pasiūlymus dėl išlaidų mažinimo 10 %, iš karto įvykdė tokį sprendimą ir pateikė išlaidų mažinimą būtent tiek, kiek buvo numatyta. Kalbant apie darbo užmokesčio fondus, tai priklauso nuo konkrečios situacijos. Šiuo atveju biudžetas yra pateikiamas su struktūrinių fondų lėšomis ir yra įvairių niuansų, dėl kurių institucijų darbo užmokesčio fondai mažėja skirtingai. Finansų ministerija šiuo atveju pateikė dydžius, kuriais turi būti sumažinti atitinkamų institucijų biudžetai, ir institucijos pasirinko tas pozicijas, kurias būtų galima mažinti mažiau skausmingai. Toks yra bendras sprendimas. Be abejo, kai kurios programos buvo mažinamos centralizuotai, ir tai taip pat atsispindi 2009 m. pataisytame biudžete.

Dėl jūsų antro klausimo. Aš savo kalbos pabaigoje paminėjau teisingumą ir solidarumą. Deja, dažniausiai taip atsitinka, kad mes žodžiais visi esame už tai, tačiau kai reikia tai padaryti praktiškai, dažniausiai sakome, tegul kitas tą padaro, tik ne aš. Šiuo atveju, mano supratimu, esminis dalykas yra tas, kad visose srityse, kur mes atliekame būtinus išlaidų mažinimus, tas solidarumo principas būtų išlaikytas. Kviesčiau ir Seimo narius elgtis analogiškai arba pasiūlyti konkrečias pozicijas, kur jūs siūlote mažinti išlaidas, ir tada pasižiūrėsime, galėsime pasvarstyti, jūsų alternatyva galbūt gali būti geresnė negu siūlomos alternatyvos čia, biudžeto projekte.

PIRMININKAS. Iš užsirašiusių klausti salėje matau B. Vėsaitę. Po to – K. Glaveckas. Prašau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš nežinau, kas šiandien svarbiau – ar įtikti Tarptautiniam valiutos fondui, Europos Komisijai, ar svajoti apie eurą ir rūpintis, kad būtų išlaikytos darbo vietos ir žmonės turėtų ką valgyti? Jūs labai giriate savo mokesčių reformą, bet po mėnesio mes grįžome iš dalies atgal. Sunkmečio laikotarpiu visos Europos Sąjungos valstybės rūpinasi, kad augtų vidaus vartojimas. Jūs, būdamas finansų strategu, vedate ekonomiką priešingu keliu, kuris galiausiai išaugs, aš prognozuoju, į ekonominį paralyžių, nes valstybė, būdama pagrindiniu darbdaviu, šiandien iš tikrųjų mažina savo investicijas. Taigi mano klausimas: ar šiandien jau ne laikas skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, juo labiau kad G20 padidino krepšelį ir nereikalaus tokių drastiškų sprendimų, nes vis tiek rytoj mums teks tą daryti?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamoji Seimo nare, jūs klausdama teigiate ir pati sau prieštaraujate, nes pirmu sakiniu pasakėte, jūs stengiatės įtikti Tarptautiniam valiutos fondui, o paskutiniu sakiniu pasiūlėte kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą ir skolinis. Na, aš norėčiau pabrėžti, kad jeigu prireiks skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, Vyriausybė tą padarys. Šiandien mes teikiame jums pasiūlymą, kaip savo jėgomis spręsti problemas, kurios yra susiformavusios. Tikiuosi, kad mes kartu tas problemas išspręsime. Aš noriu pabrėžti, kad nereikia turėti iliuzijų, kad, jeigu kreipsimės į Tarptautinį valiutos fondą, staiga mes galėsime palaisvinti diržus ir vėl gyventi pagal ankstesnės Vyriausybės politiką, išlaidaudami į kairę ir į dešinę. Taip nebus, aš jums tą galiu garantuoti. Pirmas dalykas, ko yra reikalaujama iš tų valstybių, kurios turi programas su Tarptautiniu valiutos fondu, tai yra griežto valstybės finansų tvarkymo. Tai yra būtina ir privaloma sąlyga.

PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas, po to – A. Sysas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, jūs teisingai pristatėte visus klausimus, bet tuo pačiu metu išlieka ir vienas klausimas, kuris yra svarbus šioje salėje visiems ir apskritai, – tai verslo ir eksporto skatinimas. Sakykite, kokius instrumentus Vyriausybė numačiusi ir kokias sumas už biudžetinius finansinius instrumentus, kuriuos naudos kaip pasiskolintus, tarkim, pinigus, kurie galėtų skatinti verslą ir kompensuoti tam tikra prasme išlaidų sumažinimą ir darbo vietų sumažinimą, kuris neišvengiamai bus dėl tokio biudžeto pakoregavimo? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Tam yra skirtas mūsų verslo skatinimo planas, kurio bendra vertė yra apie 5 mlrd. Lt, t. y. 5 % bendrojo vidaus produkto. Noriu pasakyti, kad Europos Sąjungos vidurkis verslui skatinti yra 3,3 % bendrojo vidaus produkto. Mūsų skatinimo planas yra didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Be abejo, dažnai yra imami dideli skaičiai, kurie naudojami Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ir neatsižvelgiama į tų šalių dydį. Ir kai mes paimame santykinius dydžius, akivaizdu, kad tie planai nėra jau tokie dideli ir masiški, kaip kad kai kas galėtų įsivaizduoti. Taigi verslo skatinimo plane yra du esminiai dalykai numatyti: vienas daug spartesnis, negu buvo anksčiau, – Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimas finansinės inžinerijos priemonėmis, teikiant finansavimą verslui ir pirmenybę eksportuojančiam verslui, kita dalis yra susijusi su Europos investicijų banko paskola, suteikta Lietuvai. Tai taip pat yra neturinti precedento didelė paskola, daugiau kaip 1 mlrd. 100 mln. eurų. Dalis tos paskolos lėšų taip pat bus naudojama verslui skatinti. Čia yra finansinės priemonės.

Kita dalis verslo skatinimo plane yra nefinansinės priemonės, pirmiausia verslo sąlygų pagerinimas ir suvaržymų panaikinimas. Mano supratimu, šioje srityje mums reikia kaip galima daugiau padirbėti, kad sudarytume sąlygas greitai įsikurti verslui, neturėti biurokratinių kliūčių jam plėtoti, o netrukus teiksime… jau esame parengę ir teiksime pasiūlymą dėl mokestinių kreditų smulkiajam verslui, kuris pradeda veiklą, suteikimo. Tikimės, tai taip pat paskatins smulkaus verslo plėtrą Lietuvoje.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas, po to – A. Mazuronis.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau jūsų paprašyti, kad jūs skaitytumėte ne tik vakarietišką spaudą, bet ir senas stenogramas, nes jūs vis kalbate apie G. Kirkilo Vyriausybę, kuri išlaidavo. Aš noriu priminti, kad sprendimus priėmė Seimas, ir tų Seimo sprendimų autoriai daugiausia buvo dabartiniai jūsų kolegos ministrai. Galėčiau vardinti pavardes, bet tiek to. Manau, kad jūs rasite laiko ir perskaitysite, kas kiek kainavo valstybei. Kai kas net nebuvo išrinktas į Seimą, nors valstybei kainavo brangiausiai – 3 mlrd. Lt – savo pasiūlymais. Mano klausimas labai konkretus. Aš, atsivertęs ekonomikos skatinimo plano puslapį, bandau kada nors sulaukti stebuklo, kai pamatysiu, kad Lietuva rems verslą, kuris išsaugo darbo vietas. Kai aš domiuosi, kas darosi Vakaruose, tai Vakaruose pirmiausia remiamas verslas, kuris išsaugo darbo vietą, o ne šiaip sau verslas, kuris labai gerai eksportuoja, bet gali neišlaikyti nė vienos darbo vietos, nes labai modernus. Mano klausimas būtų labai konkretus: kada aš galiu tikėtis pamatyti šiame jūsų ekonomikos skatinimo plane konkretų punktą, kad Vyriausybė rems verslą, kuris išsaugos darbo vietas, ir tada valstybei bus lengviau? Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Tai yra numatyta ekonomikos skatinimo plane kaip vienas iš prioritetų. Šalia…

A. SYSAS (LSDPF). Nėra nė vieno punkto.

A. G. ŠEMETA. …eksporto skatinimo yra darbo vietų išsaugojimas. Tos įmonės, kurios išsaugos darbo vietas, be abejo, paramos galės sulaukti greičiau negu tos, kurios jas praranda. Tačiau bendras principas, apskritai paėmus, mūsų ekonomikos atsigavimo pagrindų pagrindas yra eksporto atsigavimas. Mes turime dėti visas pastangas, kartu paėmus, ir opozicija, ir pozicija, kad mūsų eksportas atsigautų ir mums duotų atitinkamas pajamas. Per tai mes galėsime toliau didinti vidaus vartojimą. Nes jeigu eksportas trauksis, kaip jis traukėsi pastaruosius keletą mėnesių, kalbėti apie vidaus vartojimo didinimą tiesiog nebus jokių galimybių.

A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, aš norėčiau patikslinti. Ministras taip ir neatsakė į klausimą. Šitame plane – jūs galite iš kairės į dešinę, iš viršaus į apačią perskaityti – rasite dvi vietas, kur paminėtos darbo vietos. Bet plačiajame kontekste aš klausiu, kada konkrečiai bus koks nors punktas, kuris skatins verslą, kuris išsaugos darbo vietas, o ne masiškai tas darbo vietas mažins? Jūs pasakykite, bus tai ar nebus, tai mes žinosime, ko tikėtis iš jūsų.

PIRMININKAS. Jeigu ministras nesupyks, aš replikos teisę perduosiu premjerui. Prašau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dar sykį raginu opoziciją atsibusti. Tikrai atrodo, kad šventės net ir socialdemokratams, kad ir katalikiškos, buvo labai geros. Šiandien svarstome, gerbiamasis Algirdai Sysai, valstybės ir savivaldybių biudžetų pataisas, o ne ekonomikos skatinimo planą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis, po to – E. Klumbys.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paklausti kaip jaunas Seimo narys patyrusio finansų ministro. Gruodžio mėnesį priėmėme jūsų mokesčių reformą su padidintais mokesčiais tam, kad padidintume pajamas. Nepraėjo nė 4 mėnesiai, jūs vėl stovite čia su nesurinktu biudžetu ir su siūlymu mažinti išlaidas – mažinti išlaidas Darbo užmokesčio fondui, mažinti išlaidas Investicijų programai ir kartu didinti išlaidas bedarbio pašalpoms ir socialinėms išmokoms. Akivaizdu, kad su tokia politika po 2–3 mėnesių jūs vėl stovėsite čia, šioje tribūnoje, su siūlymais vėl kažką mažinti. Mano klausimas kaip nepatyrusio ekonomisto jums, kaip patyrusiam finansų ministrui: sakykite, ar yra mažinimo riba, kokia ji yra, kas bus, kai mes prieisime tą ribą, ir kada tai gali atsitikti, jūsų nuomone?

A. G. ŠEMETA. Ribos priklauso nuo ekonomikos nuosmukio ir nuo padėties, kuri klostosi pasaulyje. Jeigu atidžiai skaitėte mūsų parengtas prognozes, mes manome, kad jau kitų metų antroje pusėje ekonomika turėtų šiek tiek atsigauti, skatinama išorės paklausos didėjimo, nes analogiškai prognozuojama… kad padėtis pasaulyje analogiškai keisis. Jungtinės Amerikos Valstijos, Europa turėtų pradėti atsigauti ir kartu sudarytų galimybes padidėti mūsų išorės paklausai, tai yra paskatintų mūsų eksportą. O ekonomikos trajektorijos pasikeitimą į augimo stadiją mes prognozuojame 2011 m. Jeigu mes sugebėsime laikytis tvarios valstybės finansų politikos, 2011 m., tikiuosi, sulauksime augimo. Jeigu mes nesugebėsime laikytis tvarios valstybės finansų politikos, be abejo, tas nuosmukis gali tęstis ilgiau. Yra alternatyvos.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys, po to – A. Dumčius.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, sakykite, kaip rasti atsakymą į tokį paradoksą? Mažėja įplaukos į biudžetą, nes traukiasi vartojimas dėl visų jūsų koalicijos padarytų sprendimų. Jei traukiasi vartojimas, tai kam skirti pinigus verslo skatinimui, jeigu jis produkuos prekes, kurių niekas nepirks?

A. G. ŠEMETA. Dėl to mes ir teikiame prioritetą pirmiausia eksportuojančioms įmonėms, toms, kurios savo produkciją realizuoja užsienyje. Kaip minėjau, praktiškai mūsų ekonomikos atsigavimo pagrindas ir turėtų būti mūsų eksporto atsigavimas. Tikiuosi, kad tos priemonės, kurios yra numatytos mūsų ekonomikos skatinimo plane, sudarys pagrindą eksportui atsigauti. Be abejo, vidaus rinka iš tikrųjų yra stagnuojančios būsenos, ir jos atsigavimas bent jau artimiausioje ateityje neprognozuojamas.

PIRMININKAS. Paskutinis užsirašęs klausti – A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, jums žinoma, kad Kaunui, visai valstybei šiais metai teko du nacionalinės svarbos objektai – tai Sporto arena, rūmai, mes Kaune vadiname, ir Dariaus ir Girėno stadiono danga, kad nebūtų smėlio duobėje, kaip sakė prancūzai, vykdomas Europos jaunių lengvosios atletikos čempionatas. Mes numatėme, užregistravome. Po to, kai buvo sumažintas finansavimas 8,5 mln., siūlome mažinti, paimti iš to bendro projektų mažinimo 8,5, nes „Vėtrūna“ šiuo metu dirba, kaip sakoma, į skolą, kad paskui sulauktų investicijų iš Europos Sąjungos ir toliau tęstų. O stadionui mes siūlome šaltinį – iš bendros mokyklų renovacijos po truputį reikia 700 tūkst. pridėti prie milijono ir būtų viskas gerai, spėta viskas padaryti. Ką, jūsų nuomone, mums reikia daryti?

A. G. ŠEMETA. Toks didelis išlaidų mažinimas, įskaitant ir išlaidų investicijoms mažinimą, be abejo, atsiliepia vieniems ar kitiems projektams. Aš galiu tik pasakyti, kad, svarstydami komitetuose biudžeto pataisų projektą, mes galėsime atidžiai išnagrinėti siūlomus biudžeto pakeitimus, ir jeigu tam tikras šaltinis bus kompensuotas kitais šaltiniais, be abejo, galima repreriotizuoti išlaidų mažinimą. Tikiuosi, kad bendrus sprendimus šiuo klausimu surasime, tačiau mes negalime sušvelninti apskritai išlaidų mažinimo dydžio, nes makroekonominė situacija reikalauja tokios didelės konsolidacijos.

PIRMININKAS. Aš jau numanau J. Veselkos repliką. Dovanokite. Tik pirmame puslapyje buvo A. Dumčius. Yra daugiau norinčių klausti, todėl dabar pereisime… Taigi klausia K. Daukšys. Po to – J. Veselka.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, biudžeto išlaidų mažinimas kartu mažina ir įplaukas. Tas yra iš anksto numatyta. Prašau pasakyti, kada baigsis įplaukų ir išlaidų mažinimas ir kada sakysit, kad jau viskas, jau pasibaigė mūsų visi mažinimai ir mes dabar esame ant to tvirto pagrindo, kuris leis mums kažkaip po truputį didinti biudžetą į viršų. Nes, mano galva, labai pavojinga tai, ką jūs šiandien darote, kad mažinate biudžeto išlaidas, žinodami, kad visos kitos išlaidos valstybei… sumažėjo privataus verslo. Dar sumažindami valstybės išlaidas, jūs sumažinate mokesčių bazę, sumažinate gaunamas pajamas į biudžetą ir taip dar vienam biudžeto mažinimo ratui labai puikiai paruošiate.

A. G. ŠEMETA. Atsakydamas į jūsų klausimo pabaigą, tiesiog norėčiau pažymėti, kad prognozuojant pajamų pokyčius, be abejo, yra įvertinamas išlaidų sumažėjimas ir jų įtaką biudžeto pajamoms. Nėra taip, kad pajamos prognozuojamos atskirai, išlaidos atskirai ir tarpusavyje šie dalykai nėra siejami. Tai vienas dalykas.

Apskritai kalbant apie fiskalinę konsolidaciją, aš jau pristatydamas minėjau, kad birželio mėnesį mes pateiksime papildomus pasiūlymus maždaug už pusantro, 1,7 % bendrojo vidaus produkto, nes jau dabar, pagal dabartines turimas prognozes, akivaizdu, kad tos papildomos fiskalinės konsolidacijos mums reikės. Jeigu išorinė aplinka labai nepasikeis, jeigu neatsitiks problemų mūsų kaimyninėse valstybėse, aš tikiuosi, kad tai galėtų būti būtinas žingsnis birželio mėnesį, bet galbūt kitų žingsnių nereikės. Tačiau šiuo metu yra tokia padėtis apskritai ne vien Lietuvoje, bet tiek Europoje, tiek už Atlanto, kad iš tikrųjų yra labai sunku numatyti tiksliai, kaip ta padėtis atrodys po dviejų ar trijų mėnesių. Šiuo atveju visos vyriausybės yra įsitempusios kaip stygos ir pasirengusios reaguoti, jeigu tik padėtis pasikeičia į tokią pusę, kokios nebuvo tikėtasi, arba labiau, negu buvo tikėtasi. Jūs turbūt girdėjote, kad Latvijos vyriausybė svarsto biudžeto pakeitimus, išlaidų mažinimą. Estijos vyriausybė jau priėmė sprendimus dėl papildomo išlaidų mažinimo. Airijos vyriausybė praeitą antradienį, atrodo, pateikė parlamentui ir buvo pritarta didžiulei fiskalinei konsolidacijai 3,3 mlrd. eurų tiek pajamų, tiek išlaidų dalyje. Taigi ekonominė situacija reikalauja greitai reaguoti į besikeičiančią padėtį, ir Vyriausybė tą daro. Be abejo, būtų gerai, kad tai reikėtų daryti kuo mažiau, tačiau garantuoti šiandien aš tikrai negaliu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Veselka. Po to –A. Butkevičius.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, jūsų finansinė politika yra paremta keturiomis dogmomis. Pirmoji dogma – Mastrichto kriterijai, tai yra kad biudžeto deficitas turi būti ne didesnis (arba šiek tiek) kaip 3 %. Antra dogma – nedidelis biudžeto deficitas, stabilus litas. Trečia dogma – jei bus stabilus litas, bus greitas euro įvedimas. Ir ketvirta dogma – Valiutų tarybos modelis kaip pati geriausia monetarinė politika. Ar jūs nebandėte suabejoti šiomis keturiomis dogmomis? Ir pasakyčiau kodėl. Šiandieninei ekonomikai būdingi įdomūs dalykai: gamybinių pajėgumų yra, prekių yra, technologijų yra, žmonių poreikiai ir ūkio poreikiai nepasikeitė, trūksta vieno dalyko – pinigų. Vieno paprasto dalyko. Ką daro Jungtinės Amerikos Valstijos? Spausdina pinigus. Ir Tarptautinis valiutos kodėl… gauna tuos medinius dolerius. Medinius dolerius duoda tokioms valstybėms, kaip jūs išvardijote, Estijai, Latvijai, Lietuvai, kurios prisipažino, kad nesugeba savarankiškai tvarkyti savo ekonomikos. Duoda medinius dolerius. O už tuos medinius dolerius negali mediniais doleriais grąžinti, o turi atidirbti. O jūs pamėginkite suabejoti šiomis dogmomis ir jūs pamatysite. Neteikite mums pavyzdžio Latvijos, Estijos, Rumunijos, o pažiūrėkite, ką daro Anglija, Vokietija, Prancūzija, pačios Jungtinės Amerikos Valstijos. Pavyzdys. 2008 m. vidurkis Europos Sąjungoje biudžeto deficitų buvo 2,2 %, 2009 m. kol kas – 4,4 %. Gerbiamasis ministre, suabejokite dogmomis ir pamatysite, kad Lietuvos ekonomika atsigaus ne 2011, o pradės atsigauti 2010. Priešingu atveju jūs nesulauksite atsigavimų.

A. G. ŠEMETA. Jeigu prispausdinsime litų? Be abejo, aš pasisakau už tai, kad teorinės diskusijos būtų atviros ir vyktų, ir nematau nieko blogo, kai žmonės teorinėse diskusijose analizuoja įvairius variantus. Tačiau žiūrint iš dabartinės perspektyvos, kaip susiklostė mūsų ūkio padėtis tokia, kokioje mes esame, mes turime vieną svarbų dalyką, kuo skiriamės nuo Jungtinių Valstijų, nuo Jungtinės Karalystės. Mes esame maža šalis, visiškai priklausoma nuo užsienio prekybos. Tai yra didžiulis skirtumas nuo tų valstybių, apie kurias jūs kalbate, kurios įgyvendina, kaip čia pavadinus lietuviškai, monetarinio supaprastinimo programas. Tai reiškia, liaudiškai kalbant, spausdina pinigus. Mūsų atveju, be abejo, mes tokios politikos tikrai negalime imtis vien dėl ekonomikos mažumo. Keisdami monetarinį režimą, mes patirtume spekuliacinių atakų riziką, dėl to dabartinėmis aplinkybėmis per tiek metų, kiek mes laikomės Valiutų valdybos modelio… Jūs prisiminkite, kad turėjome ir 1995–1996 m. bankų krizę, Rusijos krizę, ir kitas mažesnes krizes, ir per tą laiką Valiutų valdyba parodė, kad mes sugebame išlaikyti turimą monetarinį režimą ir, kita vertus, suteikiame mūsų žmonėms stabilumą. Tai yra žmonės žino, kad litas yra tvirtas ir visada jis bus pakeistas santykiu 3,4528 į eurą, bet kuriuo momentu. Aš manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis tai yra didesnė vertybė, negu visos kitos alternatyvos, apie kurias jūs kalbate, ir mūsų strategija vidutinės trukmės perspektyvoje turėtų būti įstojimas į eurozoną tiesiai iš dabartinio mūsų monetarinio režimo.

PIRMININKAS. Nori patikslinti. J. Veselka. Tik prašymas labai trumpai. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Labai trumpai. Gerbiamasis ministre, jūs aiškinate, kaip yra, kolonijinį valstybės modelį aiškinate. Jeigu ateina į tą pačią rinką užsienio milijardai, popierinių, medinių dolerių, tai, jūsų nuomone, yra gerai, tai tvirtina Lietuvos ekonomika. O jeigu, kaip D. Barakauskas sakė, 135 ar kiek yra padengti litai, ir jeigu tą 1,5 mlrd. pigiai dabar Lietuvos bankas skolina, sakysim, kokioms nors Jungtinėms Valstijoms padengti biudžetui, tai gerai, o jeigu mes iš savo pasiskolintume… bet kiekis tai plaukioja vis didesnis esant tai pačiai ekonomikai. Kodėl jūs kažkaip „užsikalę“ šitaip? Pinigų kiekis didėja, tik ne iš Lietuvos žmonių paimta, ne iš Lietuvos banko paimta, o atvežta iš užsienio, paskui tenka atiduoti tuos pinigus, ir infliacija yra ta pati. Buvo infliacija, atsimenate, kaip ji ėjo? Bankai kišo tuos svetimus pinigus, kiek norėjo, ir jie sužlugdė ekonomiką, ne Vyriausybė, o užsienio bankai sužlugdė ekonomiką. Kodėl jūs šitaip nepasižiūrite?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Juliau, trumpiau. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Aš galiu tiktai palyginti tuos dydžius, kuriuos jūs teikiate, ir apie milijardą litų, kurį turi Lietuvos bankas kaip perviršį būtinam litų padengimui. Mes, Vyriausybė, šių metų kovo mėnesį pasiskolinome iš Europos investicijų banko 1 mlrd. 100 mln. eurų. Tai yra didelis skirtumas. Ir tai, ką Vyriausybė vykdo, mes užtikriname tokį skolinimąsi, koks yra numatytas mūsų deficito padengimo programoje. Nemanau, kad dabar būtų metas svarstyti apskritai kažkokias alternatyvas, kurios sukurtų papildomą netikrumą mūsų šalyje. Aš manyčiau, kad tikrumas ir aiški padėtis tiek monetarinėje sistemoje, tiek mūsų fiskalinėje politikoje sukuria tikrumą ir žmonėms. O jūs siūlote iš esmės pasinerti į tam tikrą netikrumo atmosferą, nežinant, ar tai atneš kokius nors gerus rezultatus, ar ne. Jūs gi nežinote, jūs tiktai tuo spekuliuojate.

PIRMININKAS. Prie šoninio mikrofono prašau.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Aš tiktai dėl vedimo tvarkos norėjau, dėl pono Juliaus ir ministro dialogo. Man atrodo, kad kitas formatas, gerbiamasis Juliau, čia buvo jūsų ne papildymas, o diskusija.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį A. Butkevičiui, noriu pasakyti, kad yra gautas grupės narių prašymas paskelbti papildomą registraciją, nes pačioje pradžioje ne visi suspėjo. Tuomet mes galbūt trumpai dabar registruojamės ir po to klausia A. Butkevičius, po jo – V. Andriukaitis.

Užsiregistravo 91. Tikiuosi, kad visi, kurie norėjo, tai sugebėjo ir spėjo padaryti. Prašau, A. Butkevičius, po to – V. Andriukaitis.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų ne vien apie išlaidų mažinimą. Aš puikiai suprantu, jeigu pajamos yra tam tikro dydžio, tai reikia jas subalansuoti prie tam tikrų planuojamų asignavimų. Bet ar jūs galėtumėte įvardinti nors keletą prioritetinių programų, kurios išsaugo darbo vietas arba, žiūrint į perspektyvą, duos biudžetui tam tikrą grąžą dėl to, kad bus išlaikytos darbo vietos, ypač šiuo sunkiu ekonominiu laikotarpiu? Apie tai daugelis pasaulio šalių diskutuoja ir numato tam tikrus prioritetus ar infrastruktūrai, ar kažkokiems kitiems dalykams. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Taip, iš esmės mes įgyvendiname panašius žingsnius kaip ir kitos valstybės dėl infrastruktūros projektų. Noriu pabrėžti, kad valstybės investicijų programa toje dalyje, kur mes naudojame Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, yra nemažinama, ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos pirmiausia yra naudojamos infrastruktūrai plėsti. Dar daugiau, sumažindami mūsų dalį Kelių fondo programai, mes didžiąją dalį tų lėšų, 411 mln. litų, kompensuojame padidindami asignavimus iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų kelių programoms. Tos lėšos kaip tik ir keliaus infrastruktūriniams projektams įgyvendinti. Čia ir yra vienas iš instrumentų, kur Vyriausybė per savo veiksmus gali palaikyti darbo vietų buvimą tam tikruose sektoriuose, ir mes tą darome. Tačiau esame priversti mažinti kai kurias išlaidas dėl to disbalanso, kurie šiuo metu yra susiformavę dėl ekonomikos nuosmukio.

PIRMININKAS. Klausia V. Andriukaitis, po to – R. Baškienė.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, pirmoji mano klausimo dalis yra politinio pobūdžio. Norėčiau jūsų trumpo atsakymo: taip ar ne. Štai jūs dabar pateikėte išlaidų ir pajamų mažinimo, biudžeto mažinimo projektą ir sakote, kad, žinote, birželio mėnesį jau mes galime prognozuoti, kad dar pateiksime vieną mažinimą. Kitaip sakant, po to, kai įvyks rinkimai į Europarlamentą, taip pat, kai Prezidento rinkimai bus įvykę. Tai sakykit, kodėl jūs šitokiame politiniame kontekste nesielgiate sąžiningai ir nesakote, kad taip, reikia mažinti dabar gerokai daugiau, bet darote pauzę ir nutariate, kad kitą mažinimą atidėsite po rinkimų. Ar nėra čia politinio motyvo, nes ekonominių ir fiskalinių aš nematau?

Ir antroji mano klausimo dalis yra tokia. Mes lyginame dabar atskiruose segmentuose pokyčius per sausį, vasarį, kovą, pramonės segmentų pokyčius, ypač ten, kur pridėtinės vertės mokesčio, kitų mokesčių pakėlimas buvo dramatiškas ir kur kritimas yra gerokai didesnis negu bendras ekonomikos sulėtėjimas. Štai Mokesčių inspekcijos duomenimis, yra surinkta net 23 % mažiau mokesčių į biudžetą negu pernai, palyginus tuos pačius mėnesius, o kadangi kainos išaugo beveik 7 %, tai beveik 30 % mažiau jūs surinkote mokesčių. Ar nemanote, kad jūsų priimti mokesčių pokyčiai davė dar didesnę neigiamą žalą negu jūs projektavote?

A. G. ŠEMETA. Atsakydamas į pirmąją jūsų klausimo dalį, aš galiu patvirtinti, kad mes pateikiamo biudžeto projekto aiškinamajame rašte aiškiai išdėstome, kokios fiskalinės konsolidacijos reikia ir kokią dalį tos konsolidacijos mes pateikiame šiuo metu. Aš tik noriu dar kartą pažymėti, kad tokio dydžio fiskalinę konsolidaciją vienu etapu atlikti yra tikrai labai sudėtinga. Mes esame pakvietę ir Pasaulio banko ekspertus, kad būtų įvertintos mūsų tam tikros valdžios sektoriaus išlaidų sritys, kaip socialinė apsauga, sveikatos apsauga, švietimas, viešasis administravimas, ir kad patyrę išlaidų optimizavimo ekspertai pateiktų ir savo matymą, kaip mes galėtume optimizuoti vykdomas išlaidas galbūt per papildomas struktūrines reformas tose srityse. Žodžiu, tai yra procesas, to negalima padaryti vienu kartu, per vieną dieną, tam reikia šiek tiek laiko, ir mes tikimės, kad būtent per šiuos porą mėnesių, padirbėję kartu su Pasaulio banko ekspertais, galėsime pateikti konkrečių pasiūlymų dėl tolesnės išlaidų konsolidacijos.

Dabar dėl jūsų antrojo klausimo. Jeigu jūs atkreipėte dėmesį, labiausiai smunka pridėtinės vertės mokesčio pajamos, o, kaip žinote, pridėtinės vertės mokesčio pajamos tiesiogiai koreliuoja su mažmeninės prekybos apyvartomis, ir, deja, mažmeninė prekyba dėl besitraukiančios vidaus paklausos smunka gerokai daugiau, negu smunka pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio. Per du šių metų mėnesius tas nuosmukis sudarė beveik 30 % mažmeninės prekybos. Tai ir paaiškina, kodėl pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio labiausiai reaguoja į ekonomikos pokyčius. Tačiau dar kartą galiu patvirtinti, mūsų Finansų ministerijos specialistų ir ekspertų vertinimais, jeigu tie pakeitimai, kurie buvo padaryti mokesčių srityje, nebūtų buvę padaryti, tai pajamų nuosmukis būtų buvęs gerokai didesnis, negu jis susiformavo per šių metų pirmąjį ketvirtį. Tiesiog ekonomika smunka daugiau negu buvo prognozuota praeitų metų pabaigoje. Bet tai nėra vien tiktai mūsų fenomenas. Jūs pasižiūrėkit, dar kartą kartoju, nerasite Europos valstybės, kurios prognozės nebūtų peržiūrimos, deja, į prastėjimo pusę pastaraisiais mėnesiais.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau atkreipti ir klausiančiųjų, ir atsakančiųjų dėmesį, kad gerbtume visų teisę paklausti, neviršytume skirto limito, nes artėjam prie pabaigos. Iki 12.30 val. skirta darbotvarkėje, dar yra penki norintys paklausti. R. Baškienė. Prašau. Po to – L. Graužinienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kaip jūs pasiūlytumėte elgtis Lietuvos savivaldybėms, kai įsibėgėjus metų darbams jūs siūlote perpus sumažinti sumas tęstiniams projektams iš valstybės investicijų programos? Iš tikrųjų darbai daug kur buvo atlikti per pirmąjį ketvirtį, nes tos sumos, deja, nebuvo didelės, o apmokėjimui liko perpus mažiau pinigų. Gal taupyti reikėjo ieškant rezervų iš ministerijų turtui įsigyti eilutės ar panašiai, o dabar jūs iš tikrųjų parklupdėte savivaldybes.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamoji Seimo nare, rezervų taupyti mes ieškojome visur. Jeigu jūs svarstant biudžetą pasiūlysite papildomų rezervų, mes mielai išklausysime. Jeigu jie bus racionalūs, tikrai jiems pritarsime. Patikėkite, kad sumažinti išlaidas apskritai visam valdžios sektoriui daugiau kaip 3 mlrd. Lt tikrai nėra paprastas uždavinys.

Kalbant konkrečiai apie savivaldybes, mes siekiame patikrinti tuos projektus, kurie yra įgyvendinami, kiek yra panaudota lėšų vienam ar kitam projektui, ir kur tų lėšų panaudojimas buvo didesnis, atitinkamai į tai atsižvelgta.

Vieną kartą jau atsakinėjau į klausimą apie investicijas. Iš tikrųjų svarstydami projektą Seime mes galėsime konkrečiai žiūrėti kiekvieną iš tų projektų ir kur bus galimybė daugiau sumažinti kai kuriems projektams, kurių yra mažesnis įdirbis, tą bus galima padaryti svarstant.

PIRMININKAS. Klausia L. Graužinienė, po to – S. Giedraitis.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Labai sunku klausti ir kalbėti Seimui su finansų ministru, kuris girdi tiktai save ir vadovaujasi tik teorine praktika. Bet ką darysi. Pagal jūsų šios dienos visas mintis tvariausia finansų politika bus tada, kai biudžete pajamų bus nulis ir išlaidų nulis.

O dabar labai konkretus klausimas dėl jūsų pateikto biudžeto. Daugiausiai iš visų jūs sumažinote asignavimus melioracijai. Per visą nepriklausomybę buvo skiriamos lėšos melioracijai tik palaikyti. Taigi jeigu jūs viską nubraukėte, iš dalies daugiau kaip pusę asignavimų nubraukėte, vadinasi, jūs vėl pasmerkėte tuos įrenginius, kurie buvo šiaip taip atnaujinti, sugriūti. Po trejų ar ketverių metų mums reikės vėl skirti didžiules lėšas, kad galėtume atkurti tą palaikymą. Tai visiškai nesuprantama. Jūs tiesiog biudžetą buhalteriškai sumažinote visai neįvertinę, kiek po kelerių metų reikės papildomų lėšų.

PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, laikas.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Tai mano klausimas: kodėl taip drastiškai pasielgėte su lėšomis, skirtomis melioracijai savivaldybių biudžetuose?

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis Arimantai, ministras atsakinėja. Aš labai dėkoju. Dovanokit. Prašau.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamoji Seimo nare, jūs, kaip auditorė, tikriausiai norėtumėte, kad mokesčiai būtų nuliniai, apskritai jokių mokesčių nereikėtų mokėti, o išlaidos būtų tokios kaip Skandinavijoje. Tada, be abejo, visa valstybė puikiai gyventų ir visiems būtų labai smagu. Deja, tokių stebuklų nebūna, ir jūs pati puikiai tą žinote, tačiau naudojatės mikrofonu tam, kad dar kartą geriau pasirengtumėte ar pasirodytumėte prieš Prezidento rinkimus. Su tuo jus ir sveikinu.

Kalbant apie melioraciją, kaip ir kitoms sritims melioracijai išlaidos, deja, yra mažinamos. Tačiau šiuo atveju aš siūlyčiau visiems asignavimų valdytojams vis dėlto atkreipti dėmesį į tai, kad kainų smukimas šiuo metu jau yra įprastas reiškinys. Jeigu kas nors stebėjote, kaip vyksta dabartiniai konkursai dėl įvairių statybos projektų, tai nuo sąmatinių kainų pasiūlytosios kainos skiriasi keliais kartais. Noriu pasakyti, kad dabartinėmis aplinkybėmis už mažesnes lėšas būtų galima padaryti daugiau darbų, negu buvo 2007 ar 2008 m.

PIRMININKAS. Taip, prašau trumpai. Minutėlę.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, Pirmininke. Ministre, tai galima suprasti, kad melioracijai viskas pinga daugiausiai, ar ne? Statyboms jūs vienaip tą traktuojate, o melioracijos įmonėms kitaip, nors tuos pačius statybos, galbūt remonto darbus. Bet aš norėčiau atsakyti.

Gerbiamasis ministre, čia niekuo dėti Prezidento rinkimai ir nereikia spekuliuoti politinėmis temomis. Mes šiandien kalbam apie biudžetą. Ir aš, kaip auditorė, niekada nebūčiau leidusi, būdama finansų ministre, kad šitokia finansų mokesčių politika būtų padaryta gruodžio mėnesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad ministras prieš tai atsakė. Prašau, V. Tomaševskis per šoninį mikrofoną.

V. TOMAŠEVSKI (TTF). Ačiū, Pirmininke. Aš manau, kad ministras nelabai etiškai pasielgė. Rinkimai čia niekuo dėti. Seimo narė turi teisę užduoti klausimą, o jūsų pareiga pateikti argumentuotą atsakymą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys S. Giedraitis, po to – Z. Balčytis.

S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, iš valstybinės investicijų programos išbraukta Mažeikių ligoninė. Dėl padidėjusio sergamumo mažeikiečių vardu prašyčiau atkurti numatytas lėšas, kad šis objektas būtų programoje.

A. G. ŠEMETA. Aš tik galiu pakartoti, kad investicijų programos mažinimo dydžius mes turbūt svarstysime komitetuose ir nagrinėsime konkrečias pozicijas. Šiuo atveju, be abejo, svarbus dalykas yra tas, kad fiskalinė konsolidacija, kuri čia siūloma, būtų pasiekta.

O dėl konkrečių projektų. Jeigu jūs pasiūlysite objektą, kuriam būtų galima sumažinti išlaidas daugiau negu siūloma mažinti, tai, be abejo, bus galima atsižvelgti ir į jūsų pasiūlymą.

PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis, po to – V. M. Čigriejienė.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų labai dažnai paskutiniu metu vartojate tokį posakį, kad prieš tai buvusi Vyriausybė labai išlaidavo. Tai noriu priminti, kad tuo jūs kartu ir Finansų ministerijai darote labai didelį priekaištą, nors, kiek žinau, Finansų ministerija labai preciziškai prižiūrėjo, prižiūri ir prižiūrės ateityje Seimo patvirtintus biudžetus. Taigi tikrai siūlyčiau atsisakyti šio posakio.

Dabar aš tikrai kaip kolega kolegai. Labai daug šnekėjote apie išlaidų mažinimą, bet jūs pats irgi paminėjote, kad yra didelė problema užsienio rinkose, kad jos traukiasi, eksportas mažėja ir t. t. Ar nereikėtų draugiškai pradėti galvoti ir ieškoti šį biudžetą pateikiant sugrįžti prie kai kurių arba dabartinių mokesčių pakėlimo mažinimo, t. y. akcizo, ypač degalų ir alkoholio akcizo? Mes matome, kad per paskutinį laikotarpį 2 tūkst. žmonių paleido į rinką be darbo, ir tokiu būdu mėginama ne tik mažinti, bet padidinti biudžeto pajamas.

A. G. ŠEMETA. Dėl jūsų klausimo antrosios dalies. Mes ne kartą esame pateikę Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vertinimus, kaip naujieji akcizai veikia pardavimą, kokia situacija klostosi rinkoje. Jūs, kaip buvęs finansų ministras, puikiai suvokiate, kad padidinus akcizą nuo tam tikro laikotarpio, be abejo, atsiranda tam tikra akcizų duobė, nes yra sukuriamos atsargos. Tai yra natūralus reiškinys, kuris įvyksta kiekvieno akcizo padidėjimo atveju. Pagal Seimui pateiktus skaičiavimus, įvertinant tiek gruodžio mėnesio realizaciją, tiek sausio ir vasario mėnesių realizaciją, lyginant su ankstesnių metų atitinkamu laikotarpiu, tai benzino realizacija yra netgi padidėjusi, tą patį galima pasakyti ir apie suskystintas dujas. Šiek tiek yra sumažėjusi dyzelinio kuro realizacija. Šiandien daryti išvadas, kad akcizų padidėjimas veikia kaip tendencija kuro realizaciją, nėra pagrindo, nėra pakankamai duomenų. Vienas dalykas yra pati ekonomika: ji traukiasi daugiau, negu buvo anksčiau prognozuota. Be abejo, ir transporto sektoriuje vyksta susitraukimas. Šiuo atveju reikia daug gilesnės analizės ir ilgesnio laikotarpio, kad mes galėtume įvertinti, ar yra neigiamas poveikis dėl akcizų padidėjimo. Taigi, manyčiau, šiandien nėra pagrindo svarstyti akcizų pakeitimus. Mes analizuojame situaciją ir esame pasirengę su atitinkamais Seimo komitetais apsvarstyti, kaip keičiasi padėtis, ir kartu ieškoti sprendimų.

PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė, po to – V. Galvonas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis finansų ministre, kaip žinote, Europos Sąjungos lėšos yra panaudojamos daugeliui investicinių projektų, padeda verslui, kultūrai. Mane kaip žmogų domina, kodėl yra tiek daug biurokratinių barjerų, panaudojant Europos Sąjungos lėšas, mūsų valstybėje? Kaip jūs žadate tai sutvarkyti? Tiesiog keliami tokie reikalavimai, kurių nekelia Europos Sąjungos šalys. Kaip gerinsite šią situaciją? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Noriu pabrėžti, kad mes per pirmąjį šių metų ketvirtį labai supaprastinome Europos Sąjungos struktūrinių fondų panaudojimo taisykles. Buvo atsisakyta daugelio reikalavimų, numatytų anksčiau. Numatyta galimybė įgyvendinti sąskaitų apmokėjimo principą, gauti avansą atitinkamam projektui įgyvendinti. Be abejo, tobulumui ribų nėra. Mes esame pasirengę tas taisykles tobulinti ir supaprastinti tiek, kiek yra įmanoma, laikydamiesi Europos Sąjungos nustatytų reikalavimų, nes Europos Sąjungos nustatytų reikalavimų, deja, negalime peržengti. Jeigu Seimo nariai arba jūs asmeniškai turite konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu, tai prašom juos pateikti. Mes, jeigu tai yra įmanoma padaryti nepažeidžiant Europos Sąjungos reikalavimų, tokius pasiūlymus mielai priimsime.

PIRMININKĖ. Klausia V. Galvonas. Ir, jeigu liks laiko, – R. Kupčinskas. Prašom.

V. GALVONAS (TTF). Gerbiamasis ministre, kadangi nedalyvauju Prezidento rinkimuose, tai paklausiu kaip fizikas ekonomisto. Neklausiu jūsų apie lito stabilumą, neklausiu apie Mastrichto kriterijus, neklausiu apie biudžetinį surenkamumą, neklausiu apie verslo skatinimą, nes čia buvo 101 klausimas – 101 atsakymas. Paklausiu paprastai – apie grandininę reakciją, dėl kurios vyksta branduolinis sprogimas.

Šiandien važiuodamas į darbą per radiją išgirdau Statistikos departamento pranešimą, kad Alytuje per dieną į Darbo biržą kreipėsi 300 žmonių. Matematiškai paskaičiavau, kad per 333 dienas Alytuje, jeigu skaičiuočiau visus gyventojus, o jeigu atmesčiau ikimokyklinio amžiaus vaikus, t. y. iki brandos amžiaus vaikus ir pensininkus, lieka apie 155 dienas, šiurkščiai – 5 mėnesiai iki branduolinio sprogimo.

Kaip jūs manote, tai yra vidutinio dydžio Lietuvos miestas, kuriame per 5 mėnesius neliks dirbančių, kaip jūs manote suvaldyti šią situaciją Lietuvoje, kad neįvyktų branduolinis sprogimas darbo rinkoje?

A. G. ŠEMETA. Apskritai, mano supratimu, mes gal per dažnai mąstome, kad valstybė turi tam tikrų paternalistinių galių ir gali išspręsti apskritai viso ūkio visas problemas. Mes turime suprasti, kad gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis ir didžiąją dalį sprendimų priima verslas, atsižvelgdamas į informaciją, kuri jam yra prieinama. Vienas Vyriausybės tikslų yra pateikti tikslią informaciją, kokia yra padėtis, kad verslas galėtų priimti tam tikrus sprendimus. Vyriausybė tikrai negali panaikinti nedarbo. Vyriausybė tokių galimybių net ir teoriškai neturi. Mes galime sušvelninti didėjančio nedarbo pasekmes. Tam yra skirtas tiek verslo skatinimo planas, kurio, jūs sakėte, neminėsite, bet tai būtina paminėti, nes būtent per verslo skatinimo plano įgyvendinimą yra atitinkamai švelninamos nedarbo augimo pasekmės. Yra ir repriotizuotos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos socialinėje srityje, kad tų, kuriems jau taip atsitiko, kad jie neteko darbo, būtų sušvelninta padėtis, jie plačiau įsitrauktų į viešuosius darbus, t. y. tos priemonės, kurios yra Vyriausybės rankose, yra įgyvendinamos. Dar pakartosiu, kad investicijų programos ta dalis, kuri yra susijusi su Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimu, tai yra didžioji dalis mūsų investicijų programos, nėra mažinama. Tų lėšų panaudojimas taip pat reiškia darbo vietų išsaugojimą ten, kur tie projektai yra įgyvendinami. Tai yra konkretūs veiksmai konkrečioms darbo vietoms išsaugoti. Bet nereikia turėti iliuzijų, kad Vyriausybė ims ir kokiu nors stebuklingu būdu nedarbą sumažins iki nulio. Taip nebus.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus, kurie tilpo į tam skirtą laiką. Jeigu neprieštarausite, paprašysiu šiek tiek luktelti. Gerbiamieji kolegos, dabar projektas perduodamas svarstyti komitetams. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, visi kiti yra papildomi. Pirmasis svarstymas numatytas Spaudos atgavimo dieną – gegužės 5 d. Jeigu neprieštarausite, reikėtų bendru sutarimu pritarti 1-3b klausimui – įstatymo projektui Nr. XIP-497 po pateikimo. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra siūloma balsuoti, tuomet balsuojame.

Teikiu balsuoti įstatymo projektą Nr. XIP-497, kad būtų pritarta po pateikimo. Prašom balsuoti. Mes projektui Nr. XIP-497 turime, nors ir formaliai, pritarti po pateikimo. Prašom balsuoti, nes buvo prašančių tai padaryti.

Balsavo 86. Už – 56, prieš – 12, susilaikė 18. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-497 pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas gegužės 5 d.

Taupydami laiką, jeigu, kolegos, neprieštarautumėte, aš paprašysiu ministro pateikti įstatymo projektą Nr. XIP-516, rezervinį klausimą.

Toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu pirmąją pavaduotoją I. Degutienę.

Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIP-516 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektas Nr. XIP-516.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu jums įstatymo projektą dėl kvotos padidinimo Tarptautiniame valiutos fonde nuo 144,2 mln. specialiųjų skolinimosi teisių iki 183,9 mln. specialiųjų skolinimosi teisių. Skolinimosi teisė litais yra maždaug 3 Lt 85 centai. Mūsų kvota Tarptautiniame valiutos fonde, priėmus šį sprendimą, padidėtų daugiau kaip iki 700 mln. Lt.

Kodėl siūlomas šis sprendimas? Dar praėjusiais metais buvo priimtas Tarptautinio valiutos fondo valdybos sprendimas, siūlantis šalims narėms, kurių ekonomika turi didesnę įtaką negu buvo anksčiau, pasididinti savo kvotas Tarptautiniame valiutos fonde. Tokių šalių sąrašas yra gana platus, ir aš to sąrašo nevardinsiu, tik paminėsiu, kad tarp tų šalių, kurioms yra siūloma padidinti kvotą Tarptautiniame valiutos fonde, yra ir Lietuva.

Priminsiu, kad paskutiniame G20 susitikime buvo visos šalys, kurios dar nepriėmė šių sprendimų, paragintos tai padaryti kaip galima greičiau. Apie mūsų šalies sprendimą padidinti savo dalį tarptautiniame valiutos fonde reikia informuoti fondą iki šių metų balandžio 30 d. Todėl mes jums teikiame svarstyti šį sprendimą.

Siūlau pritarti po pateikimo teikiamam įstatymo projektui. Mūsų kvotos padidinimas, nors ir nedaug, tačiau padidins mūsų įtaką Tarptautiniame valiutos fonde.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs prieš tai atsakinėdamas į daugelį mano kolegų klausimų neigėte, kad reikės skolintis, nesiruošiate skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo. Ar čia paprasčiausiai Lietuvą priverčia didinti šitą STT, ar jūs vis dėlto didinate sąmoningai šį skaičių iki šio dydžio? Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Visų pirma ne STT, o SST, tai yra du skirtingi dalykai, apie STT galime pašnekėti kitoje vietoje. Rimtai kalbant apie kvotų klausimą, pasiūlymas šalims narėms padidinti savo dalį Tarptautiniame valiutos fonde buvo priimtas dar praėjusiais metais ir jokiu būdu nesisieja su mūsų sprendimais dėl kreipimosi ar nesikreipimo į Tarptautinį valiutos fondą. Tiesiog mūsų ekonomikos dalis pasaulinėje ekonomikoje tapo šiek tiek reikšmingesnė ir tai turėtų atspindėti ir kvotos dydis. Todėl Tarptautinis valiutos fondas ir pasiūlė mums savo kvotą padidinti.

Aš noriu pasakyti, kad tie instrumentai, kurias yra organizuojamas kvotos padidinimas, nereikalauja papildomų biudžeto išlaidų, t. y. išleidžiami tam tikri neapyvartiniai vertybiniai popieriai, kurie pagal tam tikrą mechanizmą yra deponuojami Tarptautiniame valiutos fonde. Biudžetui kvotos padidinimas papildomai nekainuos. Todėl manyčiau, kad mūsų reikšmės padidinimas Tarptautiniame valiutos fonde, nors ir per nago juodymą, bet vis tiek yra gana reikšmingas dalykas.

PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys. Nematau. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs paminėjote, kad tiek Lietuvai, tiek kitoms Europos valstybėms yra perskaičiuotos kvotos pagal tam tikras skaičiavimo metodikas. Kiek iš viso padidėtų Tarptautinio valiutos fondo (gal turite duomenis) kartu su Lietuvos kvota ir kitų valstybių papildomom įmokom?.. Kiek padidėtų bendras fondas?

A. G. ŠEMETA. Aš turiu sąrašą valstybių, kurioms pasiūlyta didinti savo dalį Tarptautiniame valiutos fonde. Dėl pačios sumos, teikdamas svarstymui įstatymo projektą, aš galėsiu jums asmeniškai pateikti.

PIRMININKĖ. Dabar E. Klumbys, kuris jau yra savo vietoje.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad jūs einate pačiu paprasčiausiu keliu pasididindami skolos limitą, užuot tuos trūkstamus pinigėlius susirinkę čia, viduj? Kur paskolų lakštai, kur kitos priemonės, kad pritrauktų mūsų žmonių pinigus į ekonomikos gaivinimą, į finansų sistemos stabilumo stiprinimą? Ar jūs eisite tuo keliu, kai dabar turėsite garantą, kad turėsite galimybę gauti daugiau pinigų? Ir visos kalbos apie vidaus skolinimąsi taip ir numirs nieko nepadarius?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, galiu jus patikinti, kad tos kalbos apie skolinimąsi vidaus rinkoje nenumirs. Iš tikrųjų baigiamas parengti mechanizmas, kuris leis gyventojams skolinti valstybei tiesiogiai per Lietuvos centrinį vertybinių popierių depozitoriumą. Aš tikiuosi, kad jau gegužės mėn. šie instrumentai pasirodys mūsų rinkoje. Kartoju, kad didinant kvotą Tarptautiniame valiutos fonde papildomų lėšų iš biudžeto šiuo atveju nereikės dėl pačių instrumentų, specialiųjų skolinimosi teisių ypatumų. Taigi mes papildomai pinigų į Tarptautinį valiutos fondą įnešti neturėsime.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, kadangi paskolos dydis priklauso nuo valstybės turimos kvotos, tai kas galėtų paneigti, kad jau ruošiatės, kad Lietuva turėtų geresnes skolinimosi galimybes? Bet jūs pasakykite, aš skaičiau komunikatą po G20. Iš tikrųjų socialinės garantijos ir visi kiti blogi dalykai iš Tarptautinio valiutos fondo, ypač krizėje esančioms valstybėms, žadama, kad nebus karpomos – ir pensijos pensininkams, ir valdininkų atlyginimai. Tai kada mes gautume tas sąlygas po G20 susitikimo? Pateikite jas Seimo nariams, ir mes tada apsispręsime, ir priversime jus skolintis.

A. G. ŠEMETA. Aš jums noriu priminti, kad dar gruodžio mėn. būtent jūsų frakcija kaip velnias kryžiaus baidėsi Tarptautinio valiutos fondo. Dabar džiugu bent tai, kad Tarptautinis valiutos fondas jūsų frakcijai jau nebėra baubas. Bet, be abejo, paliksiu jums patiems kaitalioti savo sprendimus ar siūlymus tada, kai jums atrodo tai būtina padaryti.

Dabar atsakysiu tiesiai į jūsų klausimą. Jūs turbūt painiojate kai kuriuos instrumentus, kuriuos siūlo Tarptautinis valiutos fondas. Iš tikrųjų atsirado naujas instrumentas, kurio anksčiau nebuvo, tai lanksti kredito linija valstybėms narėms. Ji yra teikiama be programos, be papildomų sąlygų valstybėms, tačiau yra išankstinių sąlygų tokiai lanksčiai kredito linijai turėti. Pirmoji ir svarbiausia išankstinė sąlyga yra tvari makroekonominė politika per pastaruosius trejetą metų. Noriu jus patikinti, kad Lietuvos makroekonominė politika tvari yra tiktai keturis mėnesius. Deja, anksčiau, prieš tai buvusį laikotarpį, Tarptautinio valiutos fondo vertinimu ir Europos Komisijos vertinimu, makroekonominė politika nebuvo tvari. Deja.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš tiesiog noriu jums priminti, kad socialdemokratų Vyriausybė sėkmingai išmokėjo prieš 2000 m. paimtą Tarptautinio valiutos fondo paskolą ir tikrai nežlugo, nors paėmė turbūt jūsų, konservatorių, Vyriausybė.

A. G. ŠEMETA. Aš jus sveikinu, kad jūs sėkmingai išmokėjote anksčiau buvusią paskolą.

PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. O kitos valstybės, kurios skolinosi iš Valiutos fondo, pavyzdžiui, Latvija, prieš tai didino kvotas ar ne? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Šiuo metu įvairiose valstybėse vyksta procesas. Iš tikrųjų daugelis valstybių būtent balandžio mėnesį priima sprendimus dėl savo kvotos padidinimo. Dabar konkrečiai dėl Latvijos aš tiesiog turėčiau pasitikslinti ir tada papildomai informuoti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui. Vienas – už, vienas – prieš. Už – Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų yra nedaug įstatymų projektų, šiuo metu teikiamų Finansų ministerijos, kuriems tikrai norėčiau pritarti. Nežiūrėdamas mūsų gana sunkios situacijos, sunkmečio, manau, kad tarptautiniu prestižu mes negalime manipuliuoti. Tarptautinis valiutos fondas yra įtakinga organizacija ir jos misija yra labai atsakinga – remti į ekonominę krizę papuolusių valstybių ekonomiką, todėl padidinimas mūsų valstybės vaidmens tikrai duos daug naudos ateityje, todėl siūlau palaikyti ir balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis kelias yra pats lengviausias. Vyriausybė visiškai nenori dėti pastangų, kad pinigai būtų surinkti iš mūsų žmonių su geromis valstybės garantijomis, kad tie pinigai nepražus. Yra bandoma dabar didinti tą skolą. Po to, kai reikės, jos pasiims maksimaliai daug. Tas kalbas, kad mes tuoj išleisim tuos lakštus, aš jau girdžiu nuo praeitų metų pabaigos. Šiandien jau yra balandžio vidurys, ir vėl yra kalbama, kad taip bus. Manau, kad šis kelias yra ne pats geriausias. Tai yra paprasčiausiai galvos nesukimas, ką reikės daryti. Paprasčiausiai bus lengviausia pasiimti pinigėlių, o po to jau nauja Vyriausybė, kuri bus po Prezidento rinkimų ir kuri turbūt bus jau tikrai kitokia, turės grąžinti tuos pinigėlius.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-516, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 84 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektui Nr. XIP-516 pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – balandžio 21 d. Repliką po balsavimo – A. Šedžius. Prašau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš iš tiesų norėjau pasakyti dėl vedimo tvarkos. Jūs dar nespėjote suformuluoti klausimo balsavimui, o jau paleidote balsavimą. Ateityje būtų gerai, kad pirma žinotume, už ką balsuojame, o paskui tiktai paleistumėte balsavimą.

PIRMININKĖ. Man atrodo, kad visi orientuojasi ir žino. Kol vyksta klausimo formulavimas, jau pasirengę balsavimui. (Balsai salėje)

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-499 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-4a klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-499. Pranešėjas – ministras R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums keturių įstatymų paketą, kurį būtų galima sąlyginai suskirstyti į dvi dalis, t. y. Nr. XIP-499, Nr. XIP-501 ir Nr. XIP-502, o tai iš esmės yra tas pats, tik skirtinguose norminiuose aktuose, t. y. siūlymas sumažinti pervedimus į privalomus kaupiamuosius fondus nuo 3 % iki 2 %, ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-500, kuris yra šiek tiek skirtingas projektas. Visi tie įstatymų…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, aš labai atsiprašau, bet pagal Statutą jūs turite dabar pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIP-499. Toliau yra lydintieji, kuriuos jūs pristatysite po to, kai baigsime šį klausimą. Juos visus sugrupuoti neišeina.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų taip, bet pateikimo prasme trys įstatymai yra analogiški, o vienas yra šiek tiek skirtingas. Tai aš pradėsiu nuo įstatymo Nr. XIP-499, bet su juo susiję įstatymų projektai Nr. XIP-501 ir Nr. XIP-502 yra analogiški pagal savo teikimo turinį. Šie visi įstatymai yra pateikiami todėl, kad mes, koreguodami tiek valstybės, tiek nacionalinį biudžetą… Tie pokyčiai neišvengiamai paliečia ir „Sodros“ biudžetą. Dar iki galo negalima prognozuoti, kokia „Sodros“ padėtis bus artimiausiu laikotarpiu, todėl Vyriausybė stengiasi labai atsargiai koreguoti tas būtiniausias sritis, kad būtų galima be didelės rizikos socialinio draudimo sistemai priimti sprendimus, kurie yra būtini, bet kartu nepersistengti šioje srityje ir, tik gavus aiškias prognozes, priimti atitinkamus sprendimus, jeigu reikės kažką papildomai daryti.

„Sodros“ biudžete yra ne tiek daug tų eilučių, kurias mes galime vienaip ar kitaip naudoti tam, kad subalansuotume gana didelius finansinius srautus. „Sodros“ biudžetas yra per 14,5 mlrd. Lt, ir kiekviena eilutė yra gana didelė ir turintį didelį svorį. Be pensinių fondų, yra pačios pensijos, ligos ir motinystės draudimas, draudimas nuo nedarbo, taip pat įsiskolinimai dirbusiems pensininkams, todėl tų eilučių tikrai nėra daug.

Todėl mes, atsižvelgdami į esamą finansinę situaciją, be sveikatos draudimo lėšų pakoregavimo, siūlome taip ir kaupiamųjų fondų pensijų tarifą sumažinti nuo liepos 1 d. nuo 3 iki 2 % nukreipiant sutaupytas biudžeto lėšas į „Sodrą“. Tai padės nustatytu laiku išmokėti socialinio draudimo išmokas senyvo amžiaus žmonėms, neįgaliesiems, likusiems be maitintojo žmonėms, kitiems šių išmokų gavėjams, kuriems valstybės paramos reikia dabar. Tai yra solidarus sprendimas. Mes turime pasirinkti tarp to, ar stengiamės padėti dabar esamiems pensininkams, o jiems iš tikrųjų gana sunku šiuo laikotarpiu, ar šiek tiek aukoti ateitį jaunesnės kartos, kuri iš kaupiamųjų fondų tikisi, kad ateityje išaugs jų galimybės prisidurti prie pensijos. Yra pasirinkimas tarp dabarties ir tam tikros ateities. Bet manome, kad dabar paliesti pensijas būtų kur kas didesnė blogybė, negu sumažinti įmokas tarifu nuo 3 iki 2 %.

Panašų sprendimą yra priėmę ir mūsų kaimynai: latviai sumažino nuo 8 iki 2 % įmokas, o estai, naujausiomis žiniomis, iš viso sustabdė išmokas į pensinius fondus. Mes siūlome saikingesnį variantą, kuris sumažina išmokas iki 2 %, jis leis tiems fondams toliau gyvuoti, žiūrėsime, kokia jų ateitis.

Galiu iš karto pasakyti, deja, per tą laikotarpį, kai mes sumažinome įmokas nuo 5,5 % iki 3, nebuvo atlikti visi namų darbai, kuriuos galėjo atlikti ir mūsų kaupiamieji fondai. Turiu omeny, tiek administravimo prasme, tiek ir investicijų į vertybinius popierius prasme. Investicijos ne ką labiau skiriasi negu praeitų metų investicijos į mūsų vertybinius popierius. Tai apėmė 20 %. Šiuo atveju tie pinigai tiesiog išeina iš mūsų sistemos kitur, į kitas valstybes, per investicinius popierius ir šiuo metu mums jų labai stinga viduje. Siūlome sumažinti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Ministre, jūsų dėl įstatymo projekto Nr. XIP-499 nori paklausti 11 Seimo narių. Bet aš noriu visiems kolegoms priminti, kad šiam klausimui yra skirta 10 min. Dabar klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, sakykite, vieną kartą jau buvo sumažinta, dabar dar vienas mažinimas 1 %, gal iš tikrųjų, kaip jūs sakėte, reikėtų mums pasekti kitų valstybių, kaip Estija, pavyzdžiu ir iš viso sustabdyti. Kokios būtų pasekmės, jeigu mes iš viso laikinai sustabdytume mokėjimus į privačius pensijų fondus? Kokią naudą duos 1 % sumažinimas?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų klausimas yra diskutuotinas, kaip ir visi kiti, viskas priklauso nuo to, kokią biudžeto apimtimi mes turime sutaupyti. Šiuo metu visas taupymo paketas yra maždaug apie 700 mln., 688, 660 mln. Lt. Jeigu reikėtų didesnio, galbūt reikėtų svarstyti radikalesnius variantus, bet šiuo metu mes siūlome tokį sprendimą. Teigiamos ir neigiamos pusės. Aišku, visiškai sustabdžius mokėjimą pensiniams fondams, klausimas dėl jų tolesnės ateities egzistavimo perspektyvos ir panašiai. Faktiškai jie turėtų verstis iš dabartinių turimų lėšų ir iš administravimo mokesčio. Vystymo perspektyvos požiūriu būtų suduotas gana rimtas… Tai būtų rimtas žingsnis, kvestionuojantis jų ateitį. O dabar mūsų variante jis siūlomas nuosaikesnis, paliekant galimybę, žiūrint, kokia ateityje vystysis ekonominė ir finansinė situacija, gal atsigaus investicijos, galbūt akcijos. Bet aišku, ministerijai skaičiuojant perspektyvą be demografinės situacijos pakeitimo labai sunku ką nors būtų iš viso iš esmės rasti proveržį. O per kiek laiko atsigaus finansinės rinkos, aš irgi jums negaliu pasakyti, nes dabar investicijos yra nuvertėjusios. Mes turime visi galvoti, kaip darome su antros pakopos sistema, ką daryti su trečios pakopos sistema. Šių metų pavasario sesijos pabaigoje Socialinių reikalų ir darbo komitetas gaus visus įmanomus scenarijus, tada visi bendrai suksime galvą, kokiu keliu toliau einame.

PIRMININKĖ. Klausia V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis ministre, norėjau pasiteirauti, ar, skaičiuodami pataisymus Socialinio draudimo fondo biudžeto, atsižvelgėte į tai, kad sumažinsite per kitus įstatymus atlyginimus valstybės tarnautojams, atitinkamai mažės ir įmokos į „Sodrą“? Ar apskaičiavote, kiek konkrečiai bus toks sumažėjimas, ar į tai yra atsižvelgta biudžete?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų tie dalykai įvertinami biudžete, automatiškai prognozuojami, bet mes dabar kol kas iš esmės nekeičiame „Sodros“ biudžeto, išskyrus šitą eilutę, kur, mūsų galva, reikia nedelsiant taupyti, nes šita sistema veikia ketvirčiais. Jeigu nesutvarkysime dabar, tai dar nusikels klausimas į rugsėjo mėnesį. Tai netektis jūs galite lengvai pasiskaičiuoti: maždaug 40 mln., trečdalis, dėl atlyginimų mažėjimo ir virš, apie 200 mln. dėl bendrojo biudžeto kitų asignavimų mažėjimo. Tai iš tikrųjų netekčių yra, todėl ir jas reikia kompensuoti, bet reikia kompensuoti avansu, nes už I ketvirtį „Sodros“ biudžeto deficitas yra 172 mln. Lt. Ir šio mėnesio prognozė, faktas yra minusinis. Dar sunku pasakyti, koks bus mėnesio pabaigoje, nes įmokos nėra tolygiai ateinančios, bet bent jau esamą deficitą tikrai reikėtų subalansuoti.

PIRMININKĖ. Klausia V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, žinote, aš paskaičiau visus dokumentus, kuriuos teikia Vyriausybė dėl kaupimo sistemai pervedamų lėšų, ir bent jau trijose vietose randu skirtingus skaičius. Kokie tie skaičiai būtų iš tikrųjų? Aiškinamajame rašte jūs rašote, jog nuo šių metų liepos 1 d., sumažinus apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime, tarifą nuo 3 iki 2 %, sumažėja lėšų, pervedamų į pensijų kaupimo bendroves, suma 205 mln. Ir sudarys 2009 m. 456 mln. litų. Niekaip neišeina. Ir toks pataisymas padaromas įstatymo priedėlyje. Tokiu atveju reikėtų konstatuoti, kad 1 % pervedamų tarifo lėšų į kaupiamuosius pensijų fondus už metus būtų 410 mln. Tikrai tai yra netiesa, tie skaičiai tikrai neatitinka tikrovės. Dar kitam įstatyme, kai jūs pristatysite kaupimo įstatymo pakeitimą, matysime, kad „Sodra“ sutaupo 99 mln. Lt. „Sodra“ iš viso nieko nesutaupo, aš tik noriu pasakyti, nes visą pensijų kaupimo sistemą finansuoja Stabilizavimo fondas. Kitaip sakant, gal tiesiog reikėtų tuos skaičius atidžiau pažiūrėti dar Vyriausybėje svarstant projektą.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl šitos priemonės, kurią aš jums dabar pristatau, yra sutaupoma 99,2 mln. Lt. Dėl visų kitų priemonių, nes mes koreguojame ne tik šitą skaičių, bet koreguojame ir kitus, atidėjimus, išmokėjimą, skolą dirbusiems pensininkams, taip pat dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo, tai suma išeina 400, ką jūs skaičiuojate. Konkrečiai šitam, būtent dėl pensijų fondų, sutaupymo efektas yra 99,2 mln. Lt.

PIRMININKĖ. Klausia K. Glaveckas. Nematau. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs labai skubate ir čia skubos tvarką net siūlote, aš jums paskaitysiu kai ką iš aiškinamojo rašto, ką jūs parašėte: „Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų parengti ir priimti nereikės.“ Nors šalia jūs norite pristatyti dar keturis įstatymus, tai čia yra mažas akmenukas į daržą, kaip jūs rengiate įstatymus. Aš labai tikėjausi, kad jūs pristatymo metu kalbėsite apie šitą įstatymą ir apie tuos skaičius, kurie čia įrašyti. Man, lygiai taip pat kaip Vilijai, visiškai nesuprantama, iš kur atsiranda šie skaičiai, nors šiek tiek tarp tų skaičių gaudausi, jeigu žiūriu į visumą. Todėl neklausiu dėl visų skaičių, nes jūs apie juos nieko nepasakėte, bet aš norėčiau paklausti labai konkrečiai. Neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos. Buvo 39 mln., dabar jūs žadate jų atgauti per sunkmetį 244. Ar jūs čia sėdėsite prieš Aušros vartų, ar eisite į turgų „žėbravoti“? Kaip jūs įsivaizduojate šiuo laikmečiu surinkti tokią sumą neatgautinų sumų? Tai yra fantastika. Jūs galite Nobelio premijai kandidatuoti, jeigu tą padarysite. Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dėl Nobelio premijos mes turbūt toliau galėsime pasižiūrėti, kokios tos sumos bus ateityje. Bet aš jau minėjau, atgautinos sumos susijusios su… nes masė, iš kurios mes turime atgauti, yra didesnė. Iš tikrųjų tai yra realiai paskaičiuotos sumos, kurias mes galime suskaičiuoti. Bus galima detalizuoti pagal „Sodros“ duomenis, kurie, mes tikimės, yra pateikti realiai ir būtent taip ir suskaičiuoti. Tai yra Finansų ministerijos suderinti skaičiai, dėl kurių aš neturiu pagrindo abejoti, kad tokia suma gali būti surinkta.

Dėl paties projekto. Aš jau minėjau. Galiu pasakyti skaičiais. Dėl pensijų sistemos – 99 mln., dėl nukeltų pensijų – 100 mln., plius ligos, motinystės yra 78 mln., dėl (…) efekto, kuris Ligos, motinystės įstatymo pakeitimui suteiks prevencinį pobūdį, iš viso manoma sutaupyti 369,2 mln. Plius sveikatos draudimas. Skaičiai turėtų būti tokie.

PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, dėl tų investicinių pensijų fondų. Jūs čia mums pasakojate pasakėles, nes tie investiciniai fondai buvo socialdemokratų projektas. Lygiai toks pat projektas, kaip visa tai, ką jūs dabar malate ir sakote, kad viskas buvo blogai. Ar ir šiuo atveju jums nereikėtų priimti ryžtingo sprendimo ir pasakyti: taip, tai buvo klaida? Ir iš viso sustabdyti tuos mokėjimus į investicinius privačius fondus. O jūs čia vėl dabar atsistojęs sakote, gal mes pažiūrėsim, gal pamatysim, gal kas pasikeis. Nepasikeis niekas. Ir nereikia čia mums visiems aiškinti, kad po metų ar kitų krizė kur nors išnyks. Ji neišnyks. Reikia mokėti gyventi esant šiomis sąlygomis ir ruoškimės šiandien.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Ne tik socialdemokratai kūrė visą mūsų pensijų sistemą. Pagal mūsų visą ir čia esančių daugumos kolegų, kuriuos aš matau salėje, sumanymą buvo sugalvota trijų pakopų sistema, kurią mes turėjome sukurti. Tai socialinio draudimo sistema, kaupiamieji fondai ir trečioji – privati kaupimo sistema. Trečios sistemos mes kol kas iš viso neturime. Pradėjome kurti antrą sistemą ir dabar atsirėmėme į finansų krizę, kuri faktiškai nuvertino pagrindinę šios sistemos perspektyvą, nes ten investuoja į investicinius popierius. Iš to, jeigu būtų plėtojama normali veikla, būtų buvęs prieaugis. Jeigu finansinė sistema būtų vysčiusis kaip anksčiau.

PIRMININKĖ. Ministre, laikas!

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dabar mes susidūrėme su finansine krize, kuri koreguoja iš esmės mūsų supratimą, iš kur gali ateiti papildomos pajamos ir panašiai. Aš tikrai nesiimčiau čia drąsiai pasakyti, kad bet kokios kaupimo sistemos neturi perspektyvos. Viskas priklausys, kaip išeisime iš krizės…

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, laikas jau seniai viršytas!

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …ne tik mes, bet ir visa sistema, ir kur nueis visas finansinis pasaulis. Tai ne tiek nuo mūsų priklauso. Tam tikras apsidraudimas šioje sistemoje, aš manau, reikalingas.

PIRMININKĖ. Dėkui, ministre, laikas seniai pasibaigęs. Gerbiamieji kolegos, dabar balsuosime dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio bei 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-499. Kas pritaria po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Dėl motyvų – A. Sysas prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, ačiū, kad pastebėjote, mūsų ten ir daugiau yra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, galbūt ir reikėtų pritarti šiam įstatymui, jeigu jis būtų aiškiau išdėstytas. Vis dėlto nesutinku su ministru, su tais skaičiais, kurie čia surašyti. Niekaip negaliu suvokti, kad viename straipsnyje į pensijų fondus yra rodoma 105 mln., kitame jau 138, žiūri į kitą įstatymą, daliji per pusę, 100 turi būti. Su skaičiais šiame įstatyme nelabai aišku. Ir ministras aiškiai neatsakė, kodėl susidaro tokie skaičiai, o ne kiti. Lygiai taip pat, kaip ir dėl mano klaustos neatgautinos ir abejotinai atgautinos sumos. Ministras galbūt net nesuprato, kad tos sumos gali susidaryti dėl to, kad blogai gyvename ir daugiau nesurenkame. Klausiau atvirkščiai.

Dėl šių dalykų negalėčiau pritarti įstatymo projektui, nes bent jau skaičiai, pateikti šiame įstatyme, man nekelia pasitikėjimo. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, skaičiai nekelia pasitikėjimo, nes aš laužiau, laužiau galvą ir žiūriu – prilaužiau iš tų skaičių. Bet kas yra svarbu? Svarbu, kad vienaip ar kitaip žada pervesti per 450 mln. į privačius pensijų fondus. Gerai ministras pasakė, kad kaip bus su pasaulio finansais, yra gilus ir tamsus miškas. Yra didelės prognozės, kad ateis hiperinfliacijos laikmetis su visokiomis kitokiomis neigiamomis pasekmėmis. Valstybei surinkus, ne tiems privatiems fondams, o valstybei surinkus konkrečius realius pinigus ir juos atiduoti į tamsumą, kur niekas neaišku, iš tikrųjų yra didelė klaida. Mano nuomone, tas pateikimas geras ta prasme, jeigu mes pagalvosime, kad tai yra realūs, konkretūs pinigai, kurie reikalingi šiandien čia, kad atsigautų Lietuvos ekonomika. Ir tie 450 mln. tikrai padidins vidinį perkamąjį pajėgumą.

Todėl noriu pasakyti, kad reikia pritarti. O galutinius skaičius subalansuosime, kada bus svarstymai. Štai mes labai daug kuriame Seimo komisijų ištirti EBSW, ištirti Alytaus. Ir štai iš privačių pensijų fondų pavagia milijardus. Tai gal reikėtų sukurti Seimo komisiją išsiaiškinti, kur dingo pensijų fondų pinigai, kuriuos valstybė prievarta atėmė iš darbuotojų ir pervedė sukčiams? Tie sukčiai dabar dar aiškina, kad jeigu privačių pensijų fondų nepervesite, tada bus blogai. Tegul pirmiausia atsiskaito, kur jie padėjo milijardus litų. Pasirinkai pats, bet biudžetas…

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar jau tikrai balsuojame. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-499 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 80 Seimo narių. Už – 45, prieš – 7, susilaikė 28. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-499 yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Numatyta svarstymo data – balandžio 21 d.

Prašau, gerbiamasis A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Na, mes nesupratome, ar išties Seimas priėmė sprendimą taikyti ypatingą skubą, ar ne? Pagal jūsų pasakymą lyg ir netaikome. Ar taip?

PIRMININKĖ. Seniūnų sueigoje buvo svarstoma galimybė, kaip siūlė Vyriausybė, siūlyti svarstyti ypatinga skuba, tačiau Seniūnų sueiga pasiūlė, kad, be pagrindinio komiteto, būtų dar ir Biudžeto ir finansų komitetas. Taigi ypatingos skubos mes negalime taikyti. (Balsai salėje) Bet yra norinčių balsuoti dėl Vyriausybės siūlymo svarstyti ypatingos skubos tvarka. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kadangi nuomonės yra skirtingos, prašau balsuoti. Kas pritariate siūlymui ypatingos skubos tvarka svarstyti biudžeto projektą Nr. XIP-499 su lydimaisiais, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas. Kas pritariate siūlymui svarstyti ypatinga skuba, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 87. Už – 46, prieš – 33, 8 susilaikė. Taigi pritarta siūlymui ypatingos skubos tvarka svarstyti įstatymo projektą Nr. XIP-499. Prašau.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Statutas numato, kad visų Seimo narių vienas ketvirtadalis turėjo balsuoti už. Patikslinkite, kiek tai sudaro.

PIRMININKĖ. 36, o balsavo už 46, 10 daugiau. Viskas yra teisingai.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ar galėčiau?

PIRMININKĖ. Prašau. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Replika po balsavimo. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, atsižvelgdamas į balsavimo rezultatus, aš vis dėlto siūlyčiau šitą įstatymo projektą siūlyti svarstyti ir priiminėti ypatingos skubos tvarka balandžio 21 d. naktį.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, ar galėčiau?

PIRMININKĖ. V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, jeigu jūs įsiskaitėte, ten yra tikras skaičių chaosas. Matyt, buvo skubėta pateikti Vyriausybei, yra daug neatitikimų ir į Seimą atkeliavo visiškai nesuderinti skaičiai. Tai negi mes Seime priiminėsime… Na, tiesiog bus tikras balaganas ir netiesa tai, ką priimsime. Todėl taip negalima, reikia viską sutvarkyti ir normalia tvarka priimti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi, kaip jūs žinote, po biudžeto pateikimo šiandien valdyba sprendžia apie posėdžius, tai ketvirtadienį valdybos priimtas sprendimas, kad 16 d. bus nenumatytas posėdis, ir darbotvarkė yra patvirtinta. Dabar valdyboje siūlysime datą –balandžio 21 d. svarstyti įstatymo projektą Nr. XIP-499, ir tai bus ypatinga skuba. Dėkoju.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 21¹ ir 24 straipsnių pakeitimo Nr. XIP-500 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Vėl kviečiu ministrą į tribūną. Lydimasis įstatymo projektas Nr. XIP-500 – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 21¹ ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis ministre, gal nekartokite to, kas buvo pasakyta teikiant įstatymo projektą Nr. XIP-499, tik dar kartą priminkite bendrąją tvarką, kas keičiama įstatyme ir kokia yra pinigų suma. Prašau, ministre.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Projektas yra skirtas pakoreguoti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimus. Reaguojant į dabartinę susidariusią situaciją, siūloma keisti tris nuostatas.

Pirma nuostata yra susijusi su įvedimu trijų dienų laukimo laikotarpio, už pirmas tris dienas siūlome nemokėti laikino nedarbingumo įmokų. Tai yra susiję su tuo, kad iš tikrųjų reikia taupyti mūsų dabartines lėšas. Kita vertus, tai yra analogiškas sprendimas, kurį priėmė ir kitos europinės valstybės. Jums yra išdalinta lentelė, kokia šiuo metu yra praktika. Tiek Čekija, tiek Estija priėmė esamus įstatymus irgi visiškai neseniai.

Iš karto galiu pasakyti, kad iš tikrųjų turime problemų su ligos išmokomis, t. y. biuleteniais. Išlaidos pašalpoms išaugo beveik 2,4 karto nuo 2005 iki 2008 m., ligos pašalpų apmokėjimo dienų skaičius išaugo 31 %, pašalpos gavėjų skaičius – 18,5 %. Beje, šios pašalpos, ypač trumpalaikės pašalpos, pastaruoju metu kelia dideles problemas. Kaip pavyzdį galiu pasakyti: 2008 m. buvo iškviesta į gydytojų konsultacines komisijas, tos komisijos yra prie „Sodros“, kontroliuoja nedarbingumo pašalpų išdavimo teisėtumą, 21 tūkst. laikinai nedirbančių asmenų ir beveik pusė jų buvo pripažinta darbingais dar iki posėdžio, pasveiko, dar 11 % – posėdžio metu. Reaguojant į darbdavių skundus, patikrinta 900 nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejų – penktadalis faktiškai pripažinti netinkamais tikrinimo metu, daugiau kaip 4 tūkst. asmenų buvo pripažinti laikinai nedarbingais prieš atleidimą iš darbo.

Šita tendencija šiuo metu didėja. Iš tikrųjų tuo pasinaudoję kartais žmonės… taip kartais darbdaviai sprendžia savo problemas užkraudami jas „Sodros“ biudžetui. Bet tai, aišku, ne pagrindinė priežastis, dėl ko mes turėtume tą daryti, nors mūsų gydytojai sugeba patikrinti tik 3 % biuletenių, kurie yra išduodami. Tai yra iš tikrųjų nedidelis skaičius, bet daugiau administraciniais gebėjimais mes padaryti negalime. Reikės galvoti, kaip šitą problemą spręsti iš esmės.

Taip pat projekte siūloma įvertinti tai, kad ligos ir socialinio draudimo pašalpomis kompensuojamas asmens prarastas uždarbis, taip pat siūloma po atleidimo iš darbo šią pašalpą mokėti ne ilgiau kaip 5 ligos dienas. Teigiamas vienas iš siūlymų – tai pagerinimas dabartinės situacijos – šalia tų dviejų gana neigiamų nuostatų siūlome, kad vienas iš šeimos narių, slaugantis ambulatoriškai ypač sunkia liga sergantį vaiką, turėtų tokią pat teisę į ligos ir socialinio draudimo pašalpą už jo slaugą kaip kad šis vaikas būtų slaugomas ir ligoninėje. Šis pasiūlymas teikiamas atsižvelgiant į šeimų skundus, kad dabar sunkiai sergantis vaikas po neilgo gydymo ligoninėje toliau gydomas ambulatoriškai, dėl to jį slaugantis tėvas ir motina praranda teisę į ligos pašalpą už jo slaugą.

Tai yra toks įstatymų paketas, tokios įstatymo nuostatos, kurioms mes siūlome jums pritarti. Tiesioginis ekonominis efektas kartu su prevencija finansų ekspertų vertinimu per antrą pusmetį yra 176,9 mln. Lt.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti net vienuolika Seimo narių, o jūs išnaudojote jau pusę skirto laiko. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų šis įstatymo projektas – tai ne kas kita kaip pasityčiojimas iš Lietuvos žmonių. Negalima vien tiktai per ekonominio efekto prizmę žvelgti į socialinę apsaugą. Ir tai, ką jūs siūlote, kad pirmos trys dienos visai nemokamos, dvi dienos apmokamos darbdavio, o likusios – „Sodrai“ ir ligos pašalpa po atleidimo iš darbo mokama ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, tai jeigu žmogus nespės per tas 5 dienas pasveikti, tarkim, jis bus po kokio nors nelaimingo atsitikimo ar, sakykim, sulaužytas, traumuotas, tai po tų 5 dienų jis turės mokėti pats už savo gydymą… Nežinau, nelabai suprantu, kaip galime sutaupyti žmonių sveikatos sąskaita.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jeigu jūs vartojate žodį „pasityčiojimas“, tai tada turėtumėt pasakyti, kad Čekija, Estija, net Švedija, Latvija, Airija ir t. t. (išvardytos lentelėse visos valstybės) taip tyčiojasi iš savo žmonių. Nemanau, kad jie yra tokie, būtent taip nusiteikę pasityčioti iš savo žmonių, kurie vienaip ar kitaip yra atsidūrę tokioje situacijoje. Taigi siūlyčiau nevartoti tokių epitetų, o žiūrėti į mūsų finansines galimybes. Niekas neteiktų šio įstatymo projekto, jeigu ekonominė situacija būtų kitokia. Tai yra laikina priemonė, kurią mes siūlome taikyti. Tiesiog 176 mln. Lt yra galimybė šioje vietoje sutaupyti, palyginti su kitomis išmokomis. Aš noriu jūsų paklausti, ar jūs tada siūlote atimti iš pensininkų pensijas? Ar jūs norite atimti bedarbio pašalpas ar motinystės atostogas? Ką jūs norite atimti? Iš ko jūs norite atimti tada? Klausimas, kur tos eilutės ir kur tie rezervai. Labai lengva jums pasakyti, kad kažkas iš kažko tyčiojasi. Jūs pasiūlykit, iš ko padengti esamą biudžeto deficitą ne taip skausmingai. Šiuo atveju žmonės, kurie sveiki, kaip tik turi saugoti savo sveikatą, kad nesusirgtų. Yra tam tikra galimybė išvengti tų trijų dienų biuletenių mokėjimo. Tai yra, aišku, skatinanti juos būti sveikus priemonė. O pasiskolinti iš Tarptautinio valiutos fondo, gerbiamasis jaunasis kolega, čia replikuojantis, tai gausite dar blogesnius pasiūlymus iš Tarptautinio valiutos fondo, įskaitant ir pensijų mažinimą. Žiūrėkim, kai kalbam apie Tarptautinį valiutos fondą, pažiūrėkim, kokie siūlymai yra mūsų kolegoms aplinkui. Jie tą patį ir kur kas blogesnius sprendimus yra priėmę. Mes gal pasistenkim išvengti šio siūlymo kartu galvodami, kur galima sutaupyti. Tai visų mąstymo reikalauja ir mes privalome čia tai padaryti. Jeigu jūs pasiūlysite svarstymo stadijoje kitų alternatyvių šaltinių, mes tikrai svarstysime.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašyčiau trumpiau atsakyti į klausimus. J. Olekas klausia.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Aš siūlau neburti iš kavos tirščių, kaip čia kitiems atrodo, kokiomis sąlygomis skolina, reikia pasižiūrėti, kokiomis mes galėtume pasiskolinti. Bet mano klausimas labai konkretus, gerbiamasis kolega. Tai kokį pragyvenimo šaltinį tas suluošintas žmogus gali turėti, jeigu jam nemokama nedarbingumo pašalpa? Ar draudimasis nuo ligos yra draudimasis, ar tai yra kas nors kita, ką jūs galite dabar imti ir atimti? Žmogus draudėsi visą laiką ir staiga jūs sakot: ne, nemokėsim. Žmogus serga 3 dienas arba atleistas iš darbo jis netenka darbo ir dar nemokam jam nedarbingumo lapelio. Kokie jo pragyvenimo šaltiniai?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tikrai nekalbam apie suluošintus žmones. Jūs tai puikiai žinote. Mes kalbam apie trumpalaikę trijų dienų ligą. Toliau visos išmokos lieka tokios pačios ir jos tikrai yra saugomos, tikrai jų lygis yra vienas iš išskirtinių Europos Sąjungoje. Toliau yra mokamos visos: ir darbdavys moka, ir „Sodra“ moka taip, kaip ir yra numatyta. Mes kalbam apie trumpalaikę ligą. Jie taip pat… (Balsai salėje) šie žmonės gauna visą sveikatos paslaugų paketą, todėl jie yra gydomi ir jie yra prižiūrimi.

Jeigu jūs kalbate apie draudimo sistemą, tai jūs turite žiūrėti ir koks yra dydis mūsų įmokų į draudimo sistemą, ir kokias mes darome iš to išmokas. Tai jau šiuo atveju jūs puikiai žinot, kad ligos ir motinystės draudimo išmokos pagal tai, kiek joms dabar yra paskaičiuota, jau dabar beveik du kartus viršija įmokas į šį fondą. Taigi mes tikrai minimaliai koreguojam šias įmokas, o išmokam kur kas daugiau, negu yra įmokama.

PIRMININKĖ. Klausia V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų savo aiškinamajame rašte jūs rašote, jog Vyriausybė nenori pažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnio, kuris garantuoja paramą ir ligos atveju, ir taip pat nenorėdama pažeisti teisėtų lūkesčių nemažina ligos pašalpos dydžio. Tačiau neapmoka ligos pašalpos už tris pirmąsias ligos dienas ir taip pat po atleidimo iš darbo, jeigu žmogus serga toliau, siūlo mokėti ne daugiau kaip penkias dienas nedarbingumo pašalpą. Tai sakykit, ar čia nebelieka tų teisėtų lūkesčių? Ar irgi nėra pažeidžiamas tas pats Konstitucijos straipsnis? Vienu atveju yra teisėti lūkesčiai, kitu atveju teisėtų lūkesčių nėra.

Ir dar. Jeigu jūs sakot, kad viena iš motyvacijų yra pašalinti piktnaudžiavimus išduodant biuletenius, tai tuos piktnaudžiavimus ir turi šalinti atitinkamos institucijos ir bausti tuos nesąžiningus medikus, kurie išduoda tokius nedarbingumo lapelius. O likę 97 % ligonių dėl to nukentėti tikrai neturėtų.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, tikrai nepagrindinis šio įstatymo principas yra užsiimti prevencija, t. y. gaudyti tuos nesąžiningus gydytojus. Bet tai yra vienas iš efektų, kuriam ši įstatymo pataisa leis atsirasti. Tai yra akivaizdu. Tai turbūt mums visiems turėtų būti visiškai aišku.

Bet jeigu kalbėtume apie teisėtus lūkesčius, tai teisėti lūkesčiai yra beveik visais įstatymais, kuriuos mes priimam. Tiek atlyginimų mažinimo, tiek jeigu mes karpytume pensijas, tiek nepervesdami į pensijų fondus, tiek atsisakydami kokios nors bedarbio pašalpos ar kito mokėjimo – visur susiduriam su tais pačiais teisėtais lūkesčiais pagal tą patį Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Bet Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs: krizės sąlygomis tokios priemonės yra įmanomos, jeigu jos yra solidarios ir veikia visiems vienodai. Mes šiame įstatyme tikrai nedarom jokių išimčių niekam, yra solidariai mažinama, trys dienos yra taikomos visiems, be jokių išimčių niekam, jeigu būtume kokią išimtinę kategoriją darę, galbūt aš tada sutikčiau su šiomis išvadomis. Bet visi, taip pat ir jūs, ir tie žmonės, turintys mažesnes pajamas, lygiai taip pat negaus apmokėjimo už tris dienas. Tikrai neteikia man jokio malonumo teikti šį įstatymą, bet aš nematau kitų rezervų šiuo metu, iš ko būtų galima sutaupyti.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė. Nematau. Tuomet J. Juozapaitis. Prašom įdėti kortelę.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Valstybinio socialinio draudimo fondas ir yra kompensuoti darbuotojui dėl ligos ar darbo netekties pajamas. Prašau pasakyti, ar Valstybinio socialinio draudimo fondas nepraranda savo paskirties, kai…

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, iš tikrųjų jis nepraranda, bet sąlygos, kiek mes mokame, už ką mokame, nuo kurios dienos kompensuojame, priklauso nuo mūsų pačių sutartų sąlygų ir nuo įmokų, kurias įmokame į vienokį ar kitokį socialinio draudimo fondą, ir galimybės vienaip ar kitaip kompensuoti tuos mūsų praradimus. Tai akivaizdu, tai yra kiek įmoki, tiek turėtum panašiai ir gauti. Šiuo metu mes ir taip kompensuojame iš dalies iš pensinės ir kitos sistemos šią ligos ir motinystės socialinio draudimo įmoką. Taigi šiuo atveju nematau tos problemos.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Laikas klausti baigėsi. Dabar vienas – už ir vienas – prieš. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau priminti sėdintiems salėje savo kolegoms, kad yra mūsų Konstitucijos 52 straipsnis, kuriame aiškiai parašyta, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės, invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos ir t. t… Šiuo atveju šis įstatymas, kaip suprantu, pažeidžia mūsų Konstitucijos nuostatą. Čia nekalbama apie tai, kad štai kitose šalyse taip yra. Mūsų šalyje buvo kitokia tvarka. Noriu priminti, kad iš 34 %, kurie patenka į socialinį draudimą, trys ir ėjo Ligos ir motinystės įstatymo draudimui. Kodėl mes, užuot kariavę ar gaudę tuos, kurie piktnaudžiauja, taikome kaltės dalyką visiems, kad visi čia apgaudinėja „Sodrą“, apgaudinėja valstybę. Jeigu pažiūrėtume analizę, kas gi serga, – tai gripo epidemija. Pernai, jeigu neklystu, vieno sergančiojo vidurkis buvo apie 6 dienas. Įvedus tokią tvarką tik darbdavys sumokės, už šeštą dieną nemokės, nes bus poilsio diena. Tai bus labai geras taupymas, bet prieštaraus idėjai, kuri ir buvo sukurta kuriant socialinio draudimo sistemą.

Mano klausimas tiems konservatoriams, kurie kalba apie šeimos koncepciją. Taigi antra dažniausiai sergančiųjų grupė – tai jauni tėveliai, prižiūrintys vaikus. Kaip šitai siejama su šeimos koncepcijos nuostatomis padėti šeimai? Aš manau, reikia ieškoti kitokių būdu. Jeigu ministras sako, kad yra sritys, kurios du kartus viršija planuotas lėšas, tai gal reikia karpyti tas sritis, o ne tą sritį, kurioje yra taikoma elementari tvarka: jeigu žmogus praranda realiąsias pajamas, t. y. darbo užmokestį, jam yra kompensuojamas tam tikras darbo užmokesčio praradimas. Todėl niekaip negalėčiau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalbės A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu dar sykį pakartoti tai, ką aiškiai sakė ir ministras R. Dagys. Jums specialiai išdalyta informacinė medžiaga, kaip yra suteikiama socialinė parama ligos atveju kitose Europos Sąjungos valstybėse. Taigi paskaitykite, tarp jų ir tose valstybėse, kur valdo socialdemokratai arba kur socialinė sistema tam tikra prasme sutvarkyta pagal pačius geriausius europietiškus standartus. Pamatysite, kad mes einame tuo pat keliu.

Antras dalykas. Jeigu sakote, kad nereikia priimti šio įstatymo, nors visi matome, kokių kai kur kyla neigiamų pasekmių ir kaip yra piktnaudžiaujama, tai aš visą laiką keliu labai paprastą klausimą: o ką jūs siūlote daryti? Kurias kitas socialines išlaidas siūlote mažinti, juk visi labai aiškiai matome, kokios kyla „Sodros“ biudžeto problemos. Jeigu jūs norite pasiekti, kad „Sodra“ iš viso negalėtų išmokėti pensijų, negalėtų kitų socialinių išlaidų mokėti, tai jūsų planas yra labai gudrus, bet mes šituo keliu neisime. Mes esame įsitikinę, kad turime spręsti „Sodros“ problemas. Kai kurie sprendimai gal ir nėra labai populiarūs, bet matome, kad šitokiu keliu eina ir absoliuti dauguma Europos valstybių, ir turime daryti sprendimus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3, 5, 9, 10, 11, 12, 13,14, 21¹ ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymui po pakeitimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 47, prieš – 30, susilaikė 5. Pritarta po pateikimo.

Svarstymas numatytas balandžio 21 d., kaip ir pagrindinio įstatymo. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomais – Biudžeto ir finansų komitetas ir Sveikatos reikalų komitetas.

Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-501 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-501. Pateikimas. Kviečiu ministrą R. Dagį. Kadangi teikdamas pagrindinį projektą jūs jau kalbėjote apie Pensijų sistemos reformos įstatymo dalinį pakeitimą, gal trumpai pakartokite, gal kas norės dar paklausti ir šiuo klausimu.

Prašom. Dėl vedimo tvarkos – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Replika po balsavimo. Norėčiau pabrėžti, kad iš tų keturių valstybių nė vienoje nėra socialdemokratų vyriausybės, kaip premjeras sakė.

Aš noriu atkreipti dėmesį į Teisės departamento pastabą, kur akivaizdžiai parašyta, kad yra prieštaravimas lygiateisiškumo principui, taip pat asmens nediskriminavimo principui. Todėl atitinkamai įsijungia Statuto nustatyta procedūra dėl galimo preliminaraus vertinimo dėl prieštaravimo Konstitucijai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis ministre, prašom pateikti projektą Nr. XIP-501.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, kad Teisės departamento išvados yra aiškiai suformuluotos ir nėra prieštaravimo Konstitucijai, kaip jūs ką tik mėginote įteigti. Aš galiu pasakyti, kad lygiai tokie patys nuogąstavimai buvo pasakyti ir dėl dabar teikiamo projekto – dėl pervedimo į pensinius fondus. Taip pat galima įžvelgti tuos pačius nuogąstavimus, bet kaip antikrizinis toks aktas jis yra priimtinas. Aš nenoriu kartotis. Aš faktiškai viską pasakiau apie pensinius fondus. Čia yra lydintysis įstatymas. Jeigu norite paklausti, klauskite, bet faktiškai beveik visi argumentai pasakyti, nebent dar yra kokių niuansų.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už pateikimą. Klausia V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis ministre, tai, kad tai prieštarauja Konstitucijai, man nekyla abejonių. Jeigu jums kyla, aš siūlyčiau tokį kompromisinį variantą. Mes palaikytume jūsų, bent aš asmeniškai, o gal ir kiti mūsų frakcijos nariai, palaikytume šį projektą, jeigu jūs ir Konservatorių frakcija po priėmimo bendru nutarimu kreiptumėtės į Konstitucinį Teismą ir aiškiai išaiškintumėte šį klausimą. Kokia jūsų nuomonė, ar yra toks šansas ir nuoširdus kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kad sudėliotume čia visus taškus iki pabaigos?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man asmeniškai nekyla abejonių dėl to, kad šis siūlomas nutarimo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Jeigu mes vadovautumės kitokia logika, tai bet koks sumažinimas, atlyginimų sumažinimas, kitų išmokų sumažinimas, niekada niekaip negalėtume valstybei, susiklosčius bet kokiai padėčiai, situacijai, padaryti… Konstitucinio Teismo sprendime yra aiškiai pasakyta: jeigu yra išdėstomi aiškūs motyvai ir pripažįstama krizinė situacija, tokius sprendimus galima daryti. Aš nematau, dėl ko mes turėtume kreiptis į Konstitucinį Teismą, kai šiuo atveju yra visiškai aišku, kad to daryti nereikia.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Pasakykite, gerbiamasis ministre, kaip vis dėlto atsilieps šis sumažinimas biudžetui? Kiek čia galėsime sutaupyti pinigų?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jūs matote prieš save biudžeto skaičius, kurie yra aiškiai pasakyti Finansų ministerijos patikslintoj prognozėj. Aš jau ne vieną kartą kartojau tuos skaičius. Iš principo pusę metų… mes sutaupome 1 %, ir ta suma jau yra įrašyta biudžete. Tai aš nežinau, ką jūs dar norite papildomai sužinoti? (Balsai salėje) Tai litais yra įrašyta biudžete. (Balsai salėje) 99,2 mln. Lt, mūsų skaičiavimais.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Nėra. V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, na, dėl skaičių neklausiu, nes dar kartą garantuoju, kad „Sodros“ biudžetas čia nieko nesutaupys, tik Stabilizavimo fondas. Ar jūs Vyriausybėje nepasitartumėte ir ar negalėtumėte tų lėšų, kurios nebus pervestos į kaupiamuosius pensijų fondus, jeigu taip balsuotų Seimas… ar negalėtumėte panaudoti tų lėšų ligos išmokoms mokėti ir nereikėtų nemažos dalies Lietuvos gyventojų nuskriausti? Tai galėtų būti vienas iš pasiūlymų.

Antras dalykas, ar nereikėtų truputėlį plačiau paanalizuoti tokio dalyko. Ar tikrai nesikeičia tos sumos, kurios turėtų būti pervedamos į kaupiamuosius pensijų fondus, priklausomai nuo esamos ekonominės, finansinės ir socialinės padėties ir priklausomai nuo nedarbo lygio bei atlyginimų mažėjimo? Man atrodo, kad logiškai turėtų mažėti tos sumos, kadangi mažėja (pirmas ketvirtis tą rodo) …„Sodros“ duomenų bazėje mažėja „Sodros“ draudimu apsidraudusių žmonių, tų, kurie dirba ir moka įmokas į „Sodros“ biudžetą ir kartu dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje. Tačiau tie skaičiai to kažkodėl nerodo. Gal reikėtų truputį daugiau skaičiuoti?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs matote… Prieš tai svarstytame įstatymo projekte, kaip yra pakoreguota Finansų ministerijos eilutė, tai yra taupymas biudžeto, todėl atsiranda tie 244, 456 kitose pozicijose, ir tada atsiranda biudžeto taupymas. Turbūt aš kolegai A. Sysui ne iki galo viską paaiškinau. Tai atsakant į šitą klausimą.

Į kitą klausimą atsakydamas galiu pasakyti: jeigu atsirastų kitų jūsų pasiūlytų eilučių, iš ko galima taupyti, Seimas taip nuspręstų, kad jos yra mažiau skausmingos mūsų šalies piliečiams, aš manau, kad mes visi atviri diskusijoms ir jūsų siūlymams, bet reikia visiems galvoti, iš ko mes galėtume paimti mažiau skausmingu būdu, negu dabar siūloma. Mes, analizuodami situacijas, priėjome prie tokios išvados, kad toks kelias būtų mažiau skausmingas.

PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, prieš rengiant šį projektą, ar buvo diskutuojama ir tariamasi su privačių pensijų fondų vadovais? Kokia buvo išsakyta jų nuomonė, kokie nuogąstavimai? Prašau pasakyti, jūsų nuomone, tarkime, jeigu apskritai žlugtų tas privatus fondas po kurio laiko, žmonės negalėtų gauti priedų iš privačių fondų, ar būtų Vyriausybė atsakinga? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Vyriausybė nesikrato atsakomybės nė dėl vieno savo sprendimo. Tai su visa atsakomybe… Visi įstatymų projektai siūlomi, lygiai taip pat ir įstatymų projektai, kuriuos aš siūlau, yra apgalvoti. Aišku, situacijos verčiami, bet apgalvoti, pasveriant visas teigiamas ir neigiamas puses, lyginant su kitais galimais sprendimais ir taip toliau. Taip pat galiu pasakyti tiek, kaip atsakydamas į praėjusį klausimą, kad iš tikrųjų perspektyvą reikia visiems nagrinėti… Kokia mūsų bus ateitis kaupiamosios sistemos, reikia skaičiuoti demografinę situaciją. Tokia analizė bus jums pateikta, įvairūs scenarijai, tada galėsime apsispręsti.

Ar buvo kalbamasi su pensinis fondais? Aš į juos raštu kreipiausi, prašydamas atsakyti į tris klausimus: pirmas, kas padaryta nuo praėjusio mažinimo… kas buvo padaryta, kad būtų investuojama į Lietuvos vertybinius popierius; antras klausimas, kas buvo padaryta, kad būtų sutvarkytas efektyvesnis administravimas, nes dabar išlaidos didesnės negu socialinio draudimo „Sodroje“; trečiasis klausimas, kas buvo padaryta, kad žmonėms paaiškintumėte, pagrįstumėte savo fondų egzistavimo būtinybę? Gavau atsakymus iš visų investicinių fondų. Deja, tie atsakymai rodo tai, kad investicijos į vertybinius popierius… faktiškai nėra didelių teigiamų poslinkių, administruojant didelių laimėjimų nėra, yra tiktai svarstomi, diskutuojami įvairūs įstatymo pakeitimai, bet iki šiol niekam nėra pritarta. O dėl informacinės programos negirdėjo, išgirdo tik dabar, kai mes pradėjome svarstyti. Niekas turbūt prieš tai neinvestavo nė lito. Tai yra mano labai didelis priekaištas investiciniams fondams, kad jie nesirūpina savo ateitimi patys, o laukia tik politikų sprendimų.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, pasakykite dar kartą mums, nes rytoj komitete reikės svarstyti, koks dydis pinigų nebus pervestas į privačius pensinius fondus, priėmus šią įstatymo pataisą: 99, 105 ar 137, nes dabar trys skaičiai figūruoja dviejuose įstatymuose?

Šalutinis klausimas, jeigu į šitą nesugebėsite atsakyti: kodėl netaisome kitų pensinių įstatymų… antros pakopos įstatymų, kad būtų galima kalbėti apie sėkmės mokestį? Žmonės nepatenkinti, kad pensiniai fondai suvartoja daug, o naudos dalyviams yra labai mažai, ypač krizinėje situacijoje. Galbūt jūs pateiksite ir šias įstatymo pataisas… susieti fondų veiklą, jų atskaitymus su tuo, kaip jie investuoja mūsų, būsimųjų pensininkų, pinigus. Labai ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš jums prižadu, kad iki įstatymo svarstymo Seime visi skaičiai bus labai tiksliai… Aš matau šiuose įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose skirtingus skaičius… kokiu būdu jie taip atsirado. Šitą aš matau, ačiū už jūsų pastabą. Pateikta lentelė yra suderinta su Finansų ministerija. (Balsai salėje) Taip.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų laikas baigėsi. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Prieš – E. Klumbys. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš manau, kad reikia nemažinti iki 2 %. Žaisti šį pasakėlių žaidimą, pasakojimą iš Seimo tribūnos, kad galbūt po kurio laiko pagerės, tačiau kitas ministras ateina ir iš tribūnos ir pasakoja, kad tikrai nepagerės… Aš manau, kad reikia ryžtingai užbaigti šį žmonių apiplėšimą, kuris buvo pradėtas ankstesnės Vyriausybės, ir aiškiai žmonėms pasakyti, kad neturėtų jokių iliuzijų iš šių pensinių investicinių fondų. Tas buvo sakyta tų žmonių, kurie tuomet, kai buvo priimamas tas įstatymas, apie tai kalbėjo. Tada buvo sakoma: iš kur jūs žinot, tikrai taip nebus. Pasirodo, taip yra. Visi šie fondai, dabar žlungantys, ir toliau degina mūsų žmonių sunkai uždribtus pinigus. Gerai, kad jau nebus 5,5 %, bus 2 %, bet vis tiek tie pinigėliai yra deginami kiekvieną dieną. Niekada jie nepridės nė vieno lito mūsų žmonėms. Tai sustabdykime šią beprotybę – ir „Sodra“ turės daugiau pinigėlių, ir žmonės nebus apgaudinėjami. Iš principo su tam tikra korekcija yra vykdomas tas pats 2K – A. Kubiliaus ir G. Kirkilo – projektas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, E. Klumbys daug ką teisingai pasakė, tik užbaigė kažkaip visai man nesuprantamai. Kritiškai vertindamas pensinių fondų veiklą, dabar jis turėtų paraginti visus kolegas balsuoti už mūsų pateiktą projektą, kuris, na, bent jau iš dalies apsaugo žmones nuo neaiškumų, kurie natūraliai yra susiklostę visų pensinių fondų veiklos perspektyvoje. Todėl, ragindamas balsuoti prieš, jis kaip tik lyg ir paremia, pats tampa to 2K viena iš dalių.

Šiaip jau iš tikrųjų sprendimai nėra paprasti ir lengvi, bet turime juos vertinti matydami labai aiškų vaizdą. Šiuo metu jaunesnioji karta, vidurinioji kartu, kuriai yra sudaryta galimybė investuoti į savo pačių pensijų ateitį, turi spręsti gana sudėtingą problemą, nes jie turi mokėti ir į pensijų fondus, ir į „Sodrą“, iš kurios dabar yra mokamos pensijos jų tėvams ir seneliams. Šiandien ir valstybei, ir jaunajai kartai, arba viduriniajai kartai, iš tikrųjų iškyla labai rimtas klausimas: kuo šiandien reikia labiau pasirūpinti – ar dabartiniais pensininkais, išsaugant „Sodros“ finansų stabilumą ir tokiu būdu galimybę mokėti reguliariai ir laiku pensijas, ar didesnį akcentą dedam į būsimuosius pensininkus, į ateitį, į tų jaunesnių žmonių būsimo gyvenimo perspektyvą, leisdami jiems ir toliau dėti pinigus į tuos pensinius fondus, kurių veikla gal ir nėra labai aiški. Raginu visus pasirinkti labai aiškų sprendimą ir prioritetą skirti šiandieniniams pensininkams. Todėl raginu balsuoti už tą įstatymo projektą, kuris yra pateiktas Vyriausybės, nes šiandieniniai pensininkai situacijos nebegali pakeisti. Jauni žmonės, aš tikiu, gyvenimas pasikeis, išlipsime iš ekonominės krizės, jie dar turi visas galimybes savo padėtį vėliau pagerinti, tuo tarpu dabartiniai pensininkai savo situacijos niekaip pagerinti nebegali.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-501, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 50, prieš – 8, susilaikė 24. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-501 yra pritarta. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – balandžio 21 d.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-502 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamąjį ministrą kviečiu į tribūną pristatyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-502. Prašau, ministre. Ministre, jūs nesikartokite, labai trumpai.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš galiu pasakyti, kad viskas, kas pasakyta, tinka ir šiam įstatymui. (Juokas salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, labai aiškiai viskas jums paaiškinta, nes ministras trečią kartą tą patį aiškina. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Atsisakau klausti.

PIRMININKĖ. Atsisako. J. Oleko nematau. A. Sysas nori klausti? Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš nebūčiau toks optimistiškas kaip ministras, stovintis tribūnoje, nes manau, kad šiame įstatyme yra paslėpta ta razina, apie kurią čia mes trijuose kalbame, nes tai, kas siūloma šiuo įstatymu, gal ministras net neskaitė, tie didesni pinigėliai dabar grįš į „Sodrą“, kadangi jų gali ateityje pristigti, tai pradeda manipuliuoti koeficientais…. Todėl aš ministro prašyčiau rimčiau žiūrėti į šitą dalyką. Maža to, kad pensiniuose fonduose mes nieko nesukaupėm, tą didesnę sumą, kurią mes pervesime į socialinio draudimo, jūs irgi norite, taip švelniai tariant, ne visą paskaičiuoti į būsimą mano pensiją. Gal galite plačiau pasakyti apie draudžiamąsias pajamas, nuo kurių į pensijų fondą nebuvo pervesta kaupiamųjų pensijų įmoka, ką čia jūs turite omenyje?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu taip žmonėms paprasta kalba atsakius, tai iš tikrųjų, jeigu nemoki į kaupiamuosius fondus, tada „Sodroj“ turi tau padidėti tavo įmoka. Taip. Kad neprapultų žmogaus pajamos. Todėl koreguojame, tuo požiūriu koreguojamas ir koeficientas. Taip yra pasakyta. Jeigu jūs manote, kad formulėje suklysta, nors pati formulė čia nekeista, tik tai, kas yra pajuodinta, yra pakeista, galėsime žiūrėti, bet man atrodo, kad čia viskas su aritmetika turėtų būti gerai. Tikrai žmogus neturėtų netekti išvis pensijos, jeigu kaupiamuosiuose fonduose, tai turi jam išaugti „Sodros“ dalyje.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Kadangi V. P. Andriukaičio salėje nematau, jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkui. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš – A. Šedžius. Prašau. Atsisako. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-502, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 80 Seimo narių: už – 51, prieš – 11, susilaikė 18. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymui po pateikimo yra pritarta. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kaip ir viso paketo, svarstymas Seime numatytas balandžio 21 d.

2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-506 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-506. Kviečiu sveikatos apsaugos ministrą A. Čapliką. Tikiuosi, kad konstruktyviai ir greitai pasivysim darbotvarkėje numatytą laiką, taigi, ministre, žodis jums.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, teikiu jums 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektą. Lietuvos Respublikos 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas teikiamas atsižvelgiant į dabartinę ekonominę situaciją šalyje, atsižvelgiant į tai, kad faktinės Privalomojo draudimo fondo biudžeto pajamos yra planuojamos mažesnės, palyginti su nustatytomis 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete, bei į prognozuojamą tolesnį pajamų surinkimo mažėjimą.

Patikslintame projekte asmenų, gaunančių… Pajamų dalyje Privalomojo sveikatos draudimo fondo draudėjų mokamų už dirbančiuosius nuo darbo užmokesčio ir dirbančiųjų asmenų iš darbo užmokesčio mokamų Privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma mažinama 9,2 %. Patikslintame projekte asmenų, gaunančių gyventojų pajamų mokesčio apmokestinamų pajamų, nesusijusių su darbo santykiais, mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma mažinama 6,2 %. Patikslintame projekte kitų asmenų mokamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų suma mažinama 10 %. Patikslintame projekte atsižvelgta į Finansų ministerijos prognozes apie būsimą biudžeto pajamų mažėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad mažėja bendra Privalomojo draudimo fondo biudžeto pajamų suma, 40 % mažinamos ir institucijų, t. y. Valstybinės ligonių kasos, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, veiklos pajamos. Jos irgi mažinamos atitinkama suma. Bendras biudžeto pajamų mažėjimas yra 298,6 mln. Lt, t. y. 6,4 % nuo bendro biudžeto.

Išlaidų dalyje planuojama sumažinti asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti 6,2 %, ir tai sudaro 209,8 mln. Lt. 2009 m. I ketvirtyje buvo pasirašytos teritorinių ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutartys dėl paslaugų teikimo 2009 m. Dėl sudėtingos šalies ekonominės ir finansinės padėties vienintelė reali priemonė vykdyti sutartyse numatytus įsipareigojimus yra bazinių kainų balo verčių mažinimas.

Išlaidos vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti mažinamos 4 %. Išlaidos centralizuotai perkamiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms įsigyti taip pat mažinamos 4 %. Daugiausia būtų galima mažinti lėšas… kalbant apie vaistus, mes mažiname tik 4 % atsižvelgdami į tai, kad Seimas yra pritaręs PVM mokesčio lengvatos vaistams galiojimui tik iki liepos 1 d. Todėl nuo liepos 1 d., turint omeny, jog vaistų brangimas dar priklausys nuo Seimo sprendimo, gali brangti 14 %, ši eilutė mažinama bene mažiausiai.

Privalomojo sveikatos fondo biudžeto išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui mažinamos 10 %, ortopedijos technikos priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti – 9 %, sveikatos programai finansuoti – apie 15 %, o privalomojo sveikatos draudimo vykdančių institucijų veiklos išlaidos – 6,4 %.

Tiek trumpai apie teikiamą įstatymo projektą, kuriame bendras mažinimo dydis yra 298,6 mln. Lt, tai sudaro 6,4 % bendrojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Turiu atkreipti dėmesį, kad net po šio sumažinimo, jeigu Seimas pritars šiam teikiamam įstatymo projektui, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dydis lieka 2008 m. dydžio.

PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui. Klausia D. Mikutienė vietoj V. Baltraitienės.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis ministre, ar jūs žinote, kad Lietuva pagal sveikatos sistemos finansavimą jau daug metų yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje? Kaip jūs įsivaizduojate, sumažinus biudžetą, kaip bus atsiskaitoma su sveikatos priežiūros įstaigomis? Ne paslaptis, kad jau dabar yra dideli įsiskolinimai, negana to, jūs dar dienos chirurgijai uždėjote kvotas. Kalbant apie tai, galima sakyti, kad kai kur galbūt lėšos nebuvo efektyviai naudojamos, visko būna kiekvienoje sistemoje, ir aš kalbu ne politikuodama, o remdamasi realiais faktais. Tačiau dienos chirurgija, jūs puikiai žinote, kad sumažinti išlaidas stacionarui… buvo siūloma, kad įstaigos įsirengtų dienos chirurgijos skyrius. Jeigu žmogus šiandien kažką išsioperavo, rytoj jis neateis iš naujo operuotis. Kaip jūs įsivaizduojate, kur link nueis mūsų sveikatos sistema? Jūsų paminėta, kad 4 % mažinamos išlaidos vaistams, tai sudaro 32 mln. Ir ant jūsų, ir ant mūsų stalų guli šimtų žmonių, kurie serga onkologinėmis ligomis, parašai, kad žmonės negauna finansavimo kompensuojamiems vaistams. Mes labai pabloginsime pacientų situaciją. Juk perskirstydami tarp socialiai jautriausių sektorių mes problemos neišspręsime.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš tik norėčiau iš karto atsakyti, kad šiandien gydymo įstaigoms nėra jokių įsiskolinimų. Visos sutartinės sumos yra apmokėtos, visos sutartinės sumos šiandien yra apmokėtos. Suprantate, kad nei jūs, nei aš nejaučiame didelio malonumo teikdami biudžeto mažinimą, bet yra tokia realybė, ar nekreipti dėmesio į pačią ekonominę situaciją ir daryti išlaidas į ateitį, ar vis dėlto sumą pinigų optimizuoti… jų išleidimą? Tokiu atveju mes renkamės kitą kelią. Aš manau ir tikiuosi, kad šiais metais tai yra paskutinis Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto mažinimas. Aš tikiuosi.

Taip pat aš norėčiau dar kartą pakartoti, kad net sumažinus tai yra praeitų metų finansavimo lygis, praeitais metais operacijos buvo daromos, vaistams pinigų užteko, ir sistema arba sritis gyvavo ir nebuvo tokių didelių sukrėtimų. Kad yra problemų, neneigiame. Bet yra pinigų suma, kurią mes turime išnaudoti protingai. Mes kas antrą savaitę (ministerija) bendraujame su ligonių vadovais, su Gydytojų sąjunga, su Slaugytojų sąjunga, mes bendraujame ir ieškome sprendimų. Tai nėra lengvi sprendimai. Be abejo, aš galėčiau pasakyti, kad reikėtų dar ir dar pinigų, tik aš nedrįsčiau sakyti, kad Lietuvoje šiai sričiai skiriama mažiausiai pinigų iš Europos Sąjungos valstybių.

PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, kas bus su tais 10 % ligonių, kuriems bus atsisakyta reabilitacijos? Kaip jiems reikės paaiškinti ar pasakyti, kad pinigų nėra ir po gydymo jūs jau patys turite susimokėti už reabilitaciją, arba tiems 9 % ligonių, kuriems reikalingos ortopedinės paslaugos ar priemonės? Kaip jūs galėtumėte atsakyti ne tik Seimo nariams, bet ir tiems žmonėms, kuriems iš tikrųjų po ligos reikės reabilitacinio proceso ir ortopedijos reikmenų?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Manau, ir praeitais metais buvo teikiamos paslaugos, bus teikiamos jos ir šiemet. Reikės ieškoti protingų sprendimų. Ir ligonių administracijos turės ieškoti taupymo būdų, ir mes, ministerija, turėsime ieškoti taupymo būdų. Aš manau, kad ligoniai nenukentės, mažinant Privalomąjį sveikatos draudimo fondą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kreipiuosi į jus kaip į tikrai patyrusį politiką ir jau penktą mėnesį dirbantį sveikatos apsaugos ministru. Norėčiau paklausti, gal kartais būtų pasikeitusi jūsų nuomonė į gerąją pusę. Nuo šių metų liepos 1 d. naikinama pridėtinės vertės mokesčio lengvata vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, tai yra vietoj 5 % mokėsime 19 %, o tai reiškia, kad 14 % už tuos pačius vaistus ir už medicinos pagalbos priemones žmonėms reikės mokėti daugiau. Gal iš tikrųjų padirbęs tokioje sunkioje ir atsakingoje srityje vis dėlto ryžtumėtės tą lengvatą išlaikyti nuo liepos 1 dienos?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš galiu tik priminti, kad gruodžio mėnesį, kai mes tvirtinome biudžetą, tai yra mūsų visų bendrų pastangų dėka 5 % lengvata vaistams išliko, ir mano pozicija nebuvo tokia, jog 19 % ir ne. Ji buvo nuosekli, aš maniau, kad vaistams turėjo būti taikoma lengvata. Ir mūsų visų bendrų pastangų dėka, aš manau, galbūt nuo liepos 1 d. mes surasime bendrą sprendimą dėl PVM mokesčio lengvatos pratęsimo vaistams. Reikia ieškoti sprendimų. Bet vėlgi reikia atsižvelgti į Finansų ministerijos poziciją, atsižvelgti į bendrą ekonominę situaciją.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs jau sakėte, kad tarp ligonių kasų ir sveikatos įstaigų yra pasirašytos sutartys, kurių panaikinti negalima, o dabar numatėte bazinių kainų balo vertės mažinimą. Ar aš teisingai suprantu, kad atlikti tas paslaugas reikės, tik ligoninės gaus mažiau pinigų?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš galiu tik pakartoti, kad mes kas dvi savaitės bendraujame su Gydytojų įstaigų vadovų sąjunga, bendraujame su didžiausių ligoninių vyriausiaisiais gydytojais, bendraujame su Gydytojų sąjunga ir ieškome sprendimų. Sprendimai bus kompromisiniai. Ne tik per balą, bus ieškoma ir kitų kompromisinių sprendimų. Tikrai ligoninės nenukentės ir paslaugų būtiniems ligoniams mažiau teikiama nebus.

PIRMININKĖ. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, ar turite apgalvojęs Sveikatos ministerijoje planą, kaip valdyti vaistų kainą tarp gamintojo ir galų gale kol patenka į vaistinę? Kaip galite sumažinti numatomą kompensuojamųjų vaistų priemokų padidinimo planą?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Mes šį trečiadienį pateiksime Sveikatos reikalų komitetui parengtą dokumentą, tai yra vaistų prieinamumo gerinimo planą, kuriame kalbėsime arba diskutuosime apie daug priemonių. Jos nėra labai lengvai įgyvendinamos, nes yra įvairių nuomonių, tačiau tokį veiksmų planą mes esame parengę. Tikslai yra du, tai yra sumažinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidų dalį bei sumažinti bendrą vaistų kainų lygį. Po trečiadienio diskusijos komitete, matyt, diskutuosime Vyriausybėje ir siekis vienas – sutaupyti PSDF lėšas bei sumažinti vaistų, esančių mažmeninėje prekyboje, kainas. Tik galiu priminti, kad ne viskas priklauso nuo ministro, dalį problemų galima išspręsti ministro įsakymu, dalį reikia spręsti Vyriausybės nutarimais, o dalį problemų sprendžiant tektų svarstyti Farmacijos įstatymą Seime.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mes čia vėl paklausome jūsų pasakėlių, kad jūs tikitės, kad paskutinį kartą ateinate su tokiais pasiūlymais, kad birželį, ko gero, taip nebus. Vis dėlto pasakykite čia visiems, juo labiau kad mus girdi ir už šio parlamento sienų, kokios yra tos kitos priemonės, kurias jūs ką tik paminėjote, kurios neleis, kad nukentėtų mūsų ligoniai? Detalizuokite jas, nes čia tokių „makaronėlių“ pamėtote ir galvojate, kad mes visi tikėsime tuo.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamasis Egidijau, nei aš mėtau ką nors, nei aš labai prašau tikėjimo. Yra skaičiai. Tiesiog yra skaičiai. Yra pinigų sumos ir reikia tvarkytis tiek, kiek turi pinigų. Aš viliuosi…

E. KLUMBYS (TTF). Tai pasakykite kaip.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš viliuosi, bet bendra ekonominė situacija nepriklauso nuo sveikatos apsaugos ministro. Aš tikiuosi, kad nereikės dar kartą mažinti. Bet jeigu ekonominė situacija blogės, ką gi, aš nesu nei burtininkas, nei stebukladarys, teks galvoti ir apie kitas priemones. Bet aš viliuosi, kad šis mažinimas šiais metais gali būti paskutinis.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Paskutinis klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti turbūt dėl vienos labiausiai korumpuotų sričių – tai farmacijos. Toks kuriozas, kad keletą metų iš eilės vis didinamas finansavimas už kompensuojamus vaistus, bet vis labiau nepatenkinti žmonės, vis daugiau reikia primokėti. Gulantis į ligonines vis daugiau reikia pačiam sumokėti. Ar numatote imtis kokių nors tikrai ryžtingų priemonių (čia turbūt ne mažinimas ir ne didinimas esmė, bet Farmacijos įstatymas, tvarkos ir t. t.), vis dėlto šioje srityje pradėti daryti tvarką? Ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Matant šių metų biudžetą ir eilutės padidėjimą kompensuojamiems vaistams, jis yra susijęs, kartoju, su PVM lengvatos panaikinimu nuo liepos 1 d. Mes privalėjome planuoti didesnę pinigų sumą tam, kad žmonės gautų kompensuojamus vaistus ir nereikėtų daugiau primokėti. Kad darbai yra daromi ar planas bus pateiktas – taip, mes tą darysime. Bet vėlgi reikia nepamiršti, kad naujausi arba moderniausi vaistai, kurie gali padėti sunkiems ligoniams, brangiausiai kainuoja. Balansas tarp generinių vaistų ir patentinių vaistų turi būti surastas. Negali pamiršti pažangos, bet vėlgi negali skirti, jog dominuotų tik moderniausi vaistai, kurie prieinami tik pavieniams asmenims. Kompromisą teks surasti, bet vėlgi, vertinant pačią eilutę, šių sumų dydį, nereikia pamiršti, kad sritis eina į priekį ir atrandami vis naujesni ir vis geresni vaistai. Tai tokį vidurkį arba tokį balansą tenka surasti bet kuriuo atveju. O kompensuojami vaistai yra pasiekiami žmonėms. Aš pirmą kartą girdžiu, kad yra kokių nors problemų. Šiandien, aš kartoju, mes vykdome visus įsipareigojimus, patvirtintus Seimo biudžete.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš – D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepalaikyti šio įstatymo projekto, nes sumažinę finansavimą pačiai jautriausiai sričiai – sveikatos apsaugai, mes tikrai turėsime didžiulį socialinį sprogimą. Už kiekvieno lito varganoje mūsų sveikatos sistemoje reikia matyti pacientus. Ir netiesą sako ministras, kad jis nežino, kad nėra problemų. Netenkinami pacientų poreikiai dėl vaistų. Mes turime surinktų po 200, po 300 onkologinių ligonių parašų, tik kas ketvirtas ar penktas ligonis gauna tinkamą gydymą, ir žmonės turi mirti. Pagalvokite prieš spausdami mygtuką. Aš prašau jūsų nepritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek stebiuosi šiomis opozicijos retorikomis. Juk Vyriausybė, Seimas ir Prezidentas nespausdina pinigų. Privalomojo sveikatos draudimo fondas yra finansuojamas mokesčių mokėtojų pinigais, ne kokiais nors kitais pinigais. Visi suprantame ir matome, kad smunkant ekonomikai mažėja ir mokesčių mokėtojų sumokamos sumos į įvairius biudžetus. Kai jūs sakote, kad nereikia mažinti finansavimo, tai jūs ką siūlote? Didinti mokesčius? Tai toks jūsų pasiūlymas tą reiškia?

Gerbiamieji kolegos, galų gale suvokime paprastą ekonominę logiką. O logika yra kokia? Iš tikrųjų Lietuvą, kaip ir daugelį pasaulio valstybių, ištiko didelė bėda. Ir tą bėdą lemia ne mūsų veiksmai, o lemia tai, kaip klostosi viso pasaulio ekonominė situacija. Galime vertinti, kiek prie tų bėdų atsiradimo prisidėjo ankstesnės vyriausybės, bet yra bėda ir tą bėdą reikia spręsti. Tą bėdą reikia spręsti ir aš visą laiką laukiu ir tikiuosi, kad šiame Seime pagaliau gal po Velykų atsiras naujos dvasios, suvokimo, kad šiai bėdai spręsti reikia visų mūsų solidarumo. Tai ne, sako, nemažinkime finansavimo. Tai kokiais būdais tą padaryti? Ar kas nors gali pasiūlyti kokį nors stebuklingą receptą? Mokesčius didinti? Tai ir kalbėkime labai aiškiais terminais.

Štai ponia D. Mikutienė siūlo didinti mokesčius, kad galėtume finansuoti sveikatos sistemą. Tai taip ir reikia kalbėti, o ne nemažinkime finansavimo. Tai stebukladariai mes dabar būsime?

Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų valstybė reikalauja visų mūsų atsakomybės ir atsakingų sprendimų. Baikime tuos juokus ir baikime tą tuščią oponavimą. Ieškokime geriausių sprendimų. Bet ieškokime protingų sprendimų, o ne vien tam, kad pakalbėtume galvodami, kad prieš rinkimus nuo to kas nors bus geriau.

PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Mikutienė dabar pasakys receptą. Prašom.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Buvo paminėta mano pavardė. Gerbiamasis premjere, aš nesiūliau didinti mokesčius. Jau kai tomis ilgomis darbo naktimis teikėte, kai mes posėdžiavome dėl (…), buvo teikti mano siūlymai. Užkonservuokite. Kam reikia statyti arba remontuoti Užsienio reikalų ministeriją? Imkite Suomijos pavyzdį. Suomijoje krizės metu buvo visiškai… kelių fondas, nebuvo finansuojami keliai. Ne paslaptis ir pas mus kelių fonde yra didžiausia korupcija. Pažiūrėkite, kaip nuolat tie patys ruožai finansuojami ir keliai vis prastėja ir prastėja.

Nereikia smaugti smulkaus ir vidutinio verslo, tada atsiras į biudžetą įplaukų ir jas galėsite skirstyti. O kai jūs visus dusinate ir paskui bandote tarp paliegėlio ir mirštančiojo perskirstyti pinigus, iš tiesų iš to nieko ir neišeina. Jeigu jūs sakote, kad PSDF biudžetas yra mokesčių mokėtojų pinigai, tai jūs išeikite į gatvę ir paklauskite pacientų, ar jūs sutinkate, kad už jūsų pinigus būtų sumažinamas PSDF biudžetas. Aš jums garantuoju, nė vienas nepasakys taip. Visi pasakys ne. Leiskite mums gyventi, ką mes sumokėjome, už tuos pinigus privalome gauti adekvatų gydymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos? Prašom trumpai.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad kai kalbama dėl balsavimo motyvų, tai pagal Statutą pirma pasisakoma už, o vėliau prieš. Kažkodėl, kai jūs pirmininkaujate ir kai pasisakant už pirmas yra A. Kubilius, pirma suteikiamas žodis kalbėti prieš, o po to užbaigiant suteikiamas žodis kalbėti už. Prašom atkreipti į tai dėmesį.

Ir dar norėčiau repliką po balsavimo premjerui.

PIRMININKĖ. Balsavimo nebuvo, todėl replikos po balsavimo negali būti, dar balsavimas neįvyko. Kviečiu balsuoti tam, kad būtų galima po to replikuoti. Įstatymo projektas Nr. XIP-506. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 70 Seimo narių. Už – 55, prieš – 9, susilaikė 6. Po pateikimo 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-506 pritarta. Repliką po balsavimo – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Noriu pasakyti, kad solidarumas reikalingas, bet solidarumas reikalingas protingiems sprendimams, o ne kvailiems.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-424(2) (pateikimas)

PIRMININKĖ. Kitas darbotvarkės klausimas Nr. XIP-424(2) – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – S. Pečeliūnas. Jo registracijos data yra 2009 m. kovo 26 d.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš visko neskaitysiu, jūs viską matėte ir skaitėte, aš manau. Esmė ta, kad tikrai pareigūnų gyvenimas dabar nėra lengvas ir stimulų likti tarnyboje lieka vis mažiau ir mažiau. Vienas iš tų stimulų buvo socialinės garantijos arba pensijos. Pagal dabar galiojantį įstatymą pensijos buvo skaičiuojamos pagal paskutinio mėnesio gautą atlyginimą. Kaip žinote, dabar tie atlyginimai vis tiek mažėja, nors praeitų metų lygį dabar duodame, bet tai vis tiek nėra stimulas, kai skaičiuojama pagal tą paskutinę dieną. Taigi konsultavomės ir su įvairiomis profsąjungomis, ir su neprofsąjunguotais, sakykime, nesusijungusiais pareigūnais, ir su jų vadovais. Užtat teikiu tokį siūlymą, kad pareigūnai galėtų pasirinkti tą geriausią mėnesį iš paskutinių 5 metų. Aš manau, kad ta krizė labai ilgai nesitęs, o galiausiai jau ir tuos 5 metus paėmus vis tiek jie galės pasirinkti tą geresnį atlyginimą.

Kitas dalykas, kad prie tų socialinių dalykų būtų priskaičiuojami ir darbas naktį, ir kiti dalykai, kurie tiesiogiai įeina į jų kasdieninį darbą. Iki šiol kažkaip mes tuos nubraukdavome į šoną, lyg tas jų tikrasis užsidirbtas pensinis aprūpinimas iš valstybės yra sėdėjimas prie stalo arba nuo minutės iki minutės. Na, tikrai nei gaisrininkų, nei policininkų tos minutės neskaičiuojamos, jie dirba ir dieną, ir naktį, ir tada, kada reikia. Tai vienas dalykas.

Kitas stimulas, kuris čia įrašytas, yra tai, kad už ilgiau tarnautus metus dėtųsi tokie mažučiai procentėliai prie tos valstybinės pensijos, po 0,0… tų procentų, jūs tas formules matėte. Tai būtų dar vienas stimulas žmogui ilgiau tarnauti. Nes atitarnavus 20 metų, paskaičiuokite, jeigu jis nuo kokių 20 pradėjo tarnauti, tai yra 45 iki 50 metų žmogus, jis yra dar darbingas, jau įgijęs didelę patirtį, ir išleisti jį į pensiją. Po to rengti naują pareigūną kainuoja keleriopai brangiau, negu jam truputį duoti tų stimulų, kad jis galėtų dar 5 ar 10 metų tarnauti, kol jo sveikata leidžia. Štai toks yra sumanymas ir toks yra pasiūlymas.

O dabar dar keletas kritinių pastabų dėl Teisės departamento išvadų. Aš labai noriu jūsų paprašyti paimti mano teikiamam projektui Teisės departamento išvadas ir Vyriausybės teikiamam projektui. Jie skiriasi, tie projektai, iš principo vienu dalyku. Aš siūlau iš 5 metų 1 mėnesį pasirinkti, Vyriausybė siūlo iš 5 metų pasirinkti 1 metus ir paskaičiuoti vidurkį. Tačiau išvados skiriasi 2,5 karto ilgumu. Prirašyta visokių pasakų, atsiprašau už tą žodį, ir šitos išvados man dar kartą primena tai, ką sakiau jau turbūt mažiausiai 8 metus, kad mūsų Teisės departamentas prašyte prašosi peratestavimo. Daugiau nesakysiu, paskaitykite ir palyginkite tas išvadas ir pamatysite, kokių ten pievų prirašyta…

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, būtų gerai, kad baigtumėte pristatymą.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dar man rodo, kad 6 minutes turiu, bet aš dar sakinį pabaigsiu.

PIRMININKĖ. Čia visam jūsų klausimo pristatymui.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tada baigiu sakinį. Kur yra techninės pastabos, ten ne tie numeriai visi surašyti, kartojasi kai kurie sakiniai, su tuo viskuo sutinku, mes pataisysime, čia tikrai jų darbas tą pasakyti, bet mums nurodinėti, kokie komitetai turi svarstyti, o kai Vyriausybė teikia, tai jau niekas nebeturi svarstyti, reikia tiesiog pakelti rankas, na, tikrai ne Teisės departamento darbas tokias išvadas rašyti. Ačiū. Dabar pasiryžęs atsakyti į jūsų klausimus.

PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą ir kritines pastabas dėl Teisės departamento. Nori jūsų klausti penki Seimo nariai. D. A. Barakauskas. Nematau salėje. R. Baškienė. Prašau.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Taip. Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų ir kritika, ir pasakymas, kad pareigūnų gyvenimas nėra lengvas, akivaizdu. Tačiau vis dėlto jūs, kaip valdančiosios daugumos atstovas, dar sukonkretinkite, kuo gi skiriasi jūsų pateiktas įstatymo projektas nuo lyg ir analogiško Vyriausybės teikiamo įstatymo 7 straipsnio projekto, kad mes suvoktume. O jūs ar nesugebėjote tiesiog susitikti ir teikti vieną įstatymo projektą? Būtų buvę paprasčiau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielai atsakysiu, kai ką reikės pakartoti. Pirmas skirtumas yra tai, kad aš leidžiu pareigūnui pasirinkti, na, sakau aš, projektas leidžia pasirinkti geriausią mėnesį iš paskutinių prieš pensiją 5 metų, Vyriausybė leidžia pasirinkti 1 metų, geriausių, vidurkį iš tų paskutinių 5. Čia yra esminis skirtumas. Plius mano skirtumas yra papildymas tam 7 straipsniui, kad jie dar virš tarnybos, jeigu tarnauja, virš 20 metų, užsitarnauja 0,0… tų procentėlių prie savo tos uždirbtos pensijos. Kitaip sakant, mes juos pritraukiame ilgiau būti tarnyboje, o ne rengti naujus pareigūnus, nes tai visada yra brangiau: jie ir patirties dar neturi, ir viso kito.

PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Atsiprašau, dar į antrą dalį turiu atsakyti, kas trukdė susitikti. Na, jūs matote pagal numerius. Aš buvau susitikęs ir su profsąjungomis, ir su pareigūnais, ir su viskuo. Vyriausybei buvo žinomas mano projektas, jis užregistruotas gerokai anksčiau. Užuot pateikę savo pastabėlę, gal siūlymą kitaip skaičiuoti ir iš principo pritarę tam dalykui, nes iš esmės tai yra tas pats, tiktai laikotarpis šiek tiek skiriasi… Na, jie dirbo ilgą, sudėtingą darbą, ėjo per Vyriausybę, gaišo laiką, ir mes galų gale susitikome čia, šitoje tribūnoje. Na, ką padarysi, atsitinka ir šitaip.

PIRMININKĖ. P. Auštrevičius jūsų nori klausti.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji kolege, pagaliau prisiveržiau prie klausiančiųjų eilės ir aš.

Gerbiamasis Sauliau, sutikite, kad jeigu jūs iš 5 metų laikotarpio imate vieną mėnesį kaip apmokėjimo bazę arba atskaitos tašką, jis nebūtinai gali būti pats objektyviausias. Tą mėnesį dėl vienokių ar kitokių priežasčių jo darbo apmokėjimas galėjo būti kitoks. Juo labiau mes labai dažnai grįžtame prie persvarstymų pareigūnų ir dėl įvairių, kartais keistų, sutapimų, jų atlyginimai tai padidėja, tai sumažėja. Ar jums neatrodytų, kad reikėtų atskaitos baze bent jau imti ketvirtį ar pusmetį, aš jau nekalbu apie metus, irgi turi savo logiką, bet ne vieną mėnesį, nes kažkaip keistai mes iškraipome šitą sistemą.

Ir mano antras klausimas. Gerbiamasis Sauliau, sakykite, kodėl mes tebesilaikome tų vadinamųjų sovietinių tradicijų, kad žmogus, statutinis pareigūnas, pas mus susidėvi taip greitai, po 20 metų jam būtinai reikia išeiti į pensiją. Ar čia iš tikrųjų mūsų sistema yra tokia, kur nėra vietos senukams?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už jūsų kelis klausimus. Pamėginsiu iš eilės. Aš stengiausi kuo mažiau kištis į šitą įstatymą, tiesiog pakeistą iš paskutinio mėnesio į penkerių metų laikotarpio pasirinkimą to mėnesio. Aš manau, tai yra kompromiso vieta, kur mes su Vyriausybe galime komitete ieškoti tarpinio sprendimo. Bet sutikite su manimi, Vyriausybė nesiūlo į tą visą pensinį skaičiavimą skaičiuoti ir naktinio darbo, ir kitų dalykų. Vis dėlto tai nėra sąžininga. Šitai reikėtų pridėti.

O dėl terminų, ar tą vieną geriausią mėnesį, ar vidurkį geriausių metų su priedu už naktinį ir viršvalandinį, ir kitokį darbą, nes tai irgi darbo užmokestis yra, čia reikia mums tiesiog susėsti, pasiskaičiuoti, pasitarti su tais pačiais pareigūnais. Tai nėra ginčo objektas, tai yra kompromiso vieta.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę rytinis posėdis turėtų būti baigtas. Ar mes leidžiame dar dviem Seimo nariams paklausti ir suteikiame galimybę dar Vyriausybei pateikti projektą? Ar galime priimti tokį sprendimą, kad pagal rytinę darbotvarkę dirbsime tol, kol pabaigsime, nesvarbu, kad liks galbūt 10 minučių pertraukos? Gerai. Tuomet klausia R. Juknevičienė.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš sutinku, kad pirmoji dalis jūsų pasiūlymo iš esmės yra panaši, kaip ir Vyriausybės siūloma dėl pensijų, bet dėl antrosios dalies man kyla labai daug klausimų ir abejonių. Sakykim, dėl karių. Kuo remdamasis jūs prioritetą teikiate pensiją nustatant tiems kariams, kurie turi stažą daugiau kaip 20 metų? Turint omeny, kad Lietuvos nepriklausomybei dar nėra 20 metų ir atkurta Lietuvos kariuomenė dar neturi 20 metų, tai kokiems žmonėms, kokiems kariams tada jūs teikiat prioritetą skaičiuojant jiems didesnę pensiją? Čia toks naujas man dalykas. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto tokią formulę, kokią jūs pasiūlėt dabar su tais 20 metų, reikėtų apsvarstyti Vyriausybei?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mano projektas užregistruotas mažiausiai trimis savaitėmis anksčiau negu Vyriausybės projektas. Niekas netrukdė Vyriausybei to svarstyti. Tai čia replika į repliką. O dabar dėl esmės. Aš tikrai tikiuosi, kad Lietuvos valstybė gyvuos ne 20 metų.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Bet šiandien…

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). O šiandien mes taisom tą įstatymą. Jeigu šiandien tokių karių nebus, tai nieko ir nereikės jiems pridėti. Bet po penkerių metų, aš manau, tokių gali atsirasti.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau…

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Tuo labiau…

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Galėsiu patikslinti?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ponia ministre, leiskit man pabaigti atsakyti.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerai.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Šitame įstatyme kalbama ne tik apie karius, kalbama apie gaisrininkus, apie policininkus, apie muitininkus, apie visus statutinius. Ir jūs žinot mūsų valstybės ir dar Aukščiausiosios Tarybos priimtus įstatymus, kad tiems policininkams, kurie neužsiėmė visokiomis politikomis ir nevykdė politinių užsakymų sovietmečiu, stažas yra suskaičiuotas ir užskaitytas. Tai ar mes dabar to atsisakom? Aš manau, mes neturim teisės šito daryti. Pasakėm žodį – turim jo laikytis. O kad tuo metu karių nebuvo, tai mes jų turėsim po kelerių metų, kurie ilgiau kaip 20 metų tarnauja. Tuo labiau kad ir ten, man atrodo, yra visokių situacijų. Tai jeigu mes manom, kad šiandien, kadangi dar tokių karių neturim, neturim tos garantijos įrašyti, o galvosim po dvejų ar trejų metų, nors tokių policininkų yra, tai mes tiesiog gaišinsime Seimo laiką. Aš maniau, mes galim išspręsti ateičiai šiuos dalykus.

PIRMININKĖ. Kolega, atsakymui dvi minutės.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKĖ. R. Juknevičienė patikslins.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš dar labiau sukonkretinu. Iš jūsų atsakymo supratau, kad tik tiems kariams, kuriems nepriklausomybės laikotarpiu stažas ėjo, jūs skaičiuosit į ateitį, ar vis dėlto prioritetas bus nuo šiandien? Jeigu priimtume įstatymą, tai kariams, kurie turi stažo sovietinėje kariuomenėje, pensijos mokamos pagal vieną formulę, o tiems, kurie neturi, pagal kitą formulę?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Man labai keista, kad aš turiu krašto apsaugos ministrei aiškinti, kaip jinai savo ministerijoje kariams skaičiuoja pensijas. Tai kaip jūs skaičiuojate, kaip įstatyme parašyta, taip ir skaičiuosite. Aš visiškai neskirstau jų į geresnius ar blogesnius. Jeigu jūs manote, kad tarnybą sovietinėje armijoje užskaitote kaip tarnybą Lietuvos valstybei, tai tada aš nebesuprantu jūsų klausimo. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Be replikų. D. Jankauskas klausia. (Balsai salėje)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, aš labai įdėmiai perskaičiau aiškinamąjį raštą prie jūsų teikiamo projekto. Ir pratęsiant atsakymą į ankstesnį klausimą, jūs minėjote, kad kalbama ne tik apie karius, bet ir apie policijos pareigūnus. Jūs rašote prie tikslų: skatinti kvalifikuotus pareigūnus pasilikti tarnauti valstybei ilgesnį laiką, be to, tarnyboje liktų profesionalūs darbuotojai, specialistai ir t. t. O kitame, kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, jūs rašote: „Įstatymas kriminogeninei situacijai įtakos neturės.“ Ar jūs taip ir manote?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Na, jeigu Seimas priims, tai turės tada, aišku, kriminogeninei situacijai neigiamą įtaką. Bet jeigu mes jo nepriimsime, tai aš manau, kad turės… na, nenoriu net prognozuoti, nes labai daug pareigūnų laukia dabar, kaip Seimas nuspręs. Jiems paskutinės dienos laukti. Tie, kurie turi 20 metų stažą arba šiek tiek daugiau, kuo greičiau skubės išeiti iš tarnybos, nes labai konkreti skaičiuojama nuo tos dienos jų pensija.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega, už atsakymus į klausimus. Norinčių kalbėti už nėra. Prieš – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, kad vis dėlto leisti kad ir sovietmečiu dirbusiems pareigūnams pasirinkti iš to laikotarpio, kurio būtų užskaitytas stažas, išėjus į pensiją gaunant pensiją, yra per daug liberalu. Ir aš manyčiau, kad tokiai įstatymo nuostatai nereikėtų pritarti. Šiandien, jeigu pažiūrėsim šioje srityje, kas susiję su valstybinėmis pensijomis, yra didžiulė socialinė neteisybė. Pažiūrėkite, žmonių, kurie yra nukentėję sovietmečiu, kurie gauna pirmo arba antro laipsnio pensijas, nes sovietmečiu buvo nukentėję, kokios yra jų pensijos. Išvis reikėtų kelti klausimą, ar karininkai, dirbę sovietmečiu, galėtų gauti valstybines pensijas? Jie galėtų gauti tik senatvės pensiją daugiausia, apie kokias galima kalbėti valstybines pensijas? Tarytum jie būtų nusipelnę mūsų valstybei. Manau, tai apskritai ydingas įstatymas ir nereikėtų tokioms nuostatoms pritarti.

PIRMININKĖ. Vis dėlto užsirašė kalbėti už V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taip, mielieji kolegos, aš iš tikrųjų balsuosiu už, ir štai dėl kokių motyvų. Man atrodo, kad pagrindinis motyvas tiek gerbiamojo S. Pečeliūno, tiek Vyriausybės pateiktame projekte yra tas, kad karių ir pareigūnų pensijos iš tikrųjų yra gana nedidelės dalies tų darbuotojų. Jų darbas yra labai sudėtingas, rizikingas, alinantis. Ir Lietuva nesiskiria nuo kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios irgi turi tokią sistemą, garantuojančią socialines garantijas tiems pareigūnams, kurie kiekvieną dieną rizikuoja savo gyvybe, savo sveikata.

Aš tiktai norėčiau palinkėti, kad ir S. Pečeliūnas, ir Vyriausybės atstovai rastų bendrą kalbą, nes ir viename, ir kitame įstatymo projekte yra racionalių siūlymų. Manau, kad iš vieno mėnesio skaičiuoti pensiją penkerių metų laikotarpiu būtų rizikinga, nes atsirastų piktnaudžiavimų. Kas galėtų paneigti, kad tą vieną mėnesį kas nors neprirašytų, žinot, o paskui sakytų: mes atsiskaitysim. Manyčiau, kad reikia paimti tam tikrą laikotarpį, kuris objektyviau atspindėtų to pareigūno pajamas per dirbtą laikotarpį, tada tikrai galėtume rasti bendrą kalbą ir pritarti tam, kad karių ir pareigūnų pensijos būtų didesnės negu iki šiol yra.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-424(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 51 Seimo narys: už – 18, prieš – 4, susilaikė 29. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta. Taigi pagal Statutą yra du variantai – ar grąžinti iniciatoriams tobulinti, ar atmesti. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti? O gal galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne, balsuojam. Kas už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti įstatymo projektą Nr. XIP-424(2), balsuojate už, kas už tai, kad atmestume, balsuojate prieš.

Dėl vedimo tvarkos ar repliką po balsavimo – gerbiamasis A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Įdėmiai išklausęs P. Gražulio argumentų norėčiau pasakyti, kad jie neturi nieko bendra nei su liberalizmo praktika, nei su teorija. Siūlyčiau pasiskaityti klasiką. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Balsavo 50 Seimo narių: už – 44, prieš – 6. Taigi įstatymo projektą Nr. XIP-424(2) grąžiname iniciatoriams tobulinti.

Repliką po balsavimo – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia, ponia Blinkevičiūte, ir dabar skaičiuojama nuo paskutinio mėnesio ir galima ten prirašyti, ko tik nori. Jūs aštuonerius metus to netaisėte. Aš stengiausi kuo mažiau taisyti. Jeigu būtume jungę su Vyriausybės projektu, būtų galima tų kompromisų ieškoti.

Dėkoju Seimui už tai, kad ieškote man darbo. Nieko aš čia netobulinsiu. Turit Vyriausybės projektą – su juo ir dirbkit, o mano meskit į šiukšlyną. Ačiū už pasitikėjimą.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-521 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKĖ. Taigi kviečiu viceministrą A. Vakariną pateikti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-521. Pateikimas.

A. VAKARINAS. Taip, ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš turbūt nekalbėsiu apie motyvacinius dalykus dėl šio įstatymo projekto, nes ponas S. Pečeliūnas gana išsamiai paminėjo. Aš norėčiau papildyti, kad mūsų teikiamame projekte yra numatyta dar viena dalis – tai būtų 11 straipsnio 3 dalis. Čia daugiau teisines normas tenkina, kad ji įtraukta, nes pripažinta netekusia galios įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarime konstatuota, kad įstatymo 11 straipsnio 3 dalis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi mes tą juridinį nesupratimą šio straipsnio projektu lyg ir ištaisome.

Projektas derintas su visomis reikalingomis institucijomis. Jis yra suderintas. Atsižvelgta į Teisingumo ministerijos ir Finansų ministerijos pastabas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymai įvertinti derinimo pažymoje.

Dėl finansavimo norėčiau keletą sakinių. Per 2008 m. paskirtos 477 vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos. Joms išmokėti 2008 m. iš valstybės biudžeto lėšų panaudota 3 mln. 152 tūkst. 47 Lt. Lyginant su 2008 m. išėjusių 477 vidaus tarnybos sistemos pareigūnų pensijomis, pareiginės algos dydį sumažinus iki 475 Lt, pensijos sumažėja apie 3 %. Nuo praeitų metų bendros sumos tai sudarytų 94 tūkst. 561 Lt. Valstybės biudžeto lėšos 2009 m. buvo numatytos pagal 2008 m., kai vidutinės mokamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis buvo 918,64 Lt. Taigi 2009 m. biudžeto lėšos buvo planuojamos pagal 490 Lt pareiginės algos bazinį dydį, planuojamas vidaus tarnybos sistemos pareigūnų išėjimas į pensiją – apie 400–500 asmenų, naujoms pensijoms paskirti ir mokėti numatyta 2 mln. 204 tūkst. 736 Lt. Todėl, jeigu išeinančių pareigūnų skaičius nedidės, tai įstatymo įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto lėšų, nei suplanuota 2009 m., nereikalaus.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Iš daug užsirašiusių klausti salėje matau tik V. Žiemelį. Ar, Žiemeli, klausite? Prašom.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, nemaniau, kad septintas būdamas galėsiu paklausti pirmasis.

PIRMININKĖ. Kitų salėje nėra.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, ar šio įstatymo priėmimas sulaikys policijos darbuotojus, kurie jau turi šiandien galimybę išeiti į pensiją? Kiek žinau, nemažai iš jų jau pasiruošę kelti sparnus, jeigu nebus priimta ši pataisa.

A. VAKARINAS. Iš tiesų jūs teisus. Gana didelis skaičius pareigūnų yra pasirengę išeiti į pensiją. Jeigu bus priimtas šis įstatymo projektas, didžioji dalis pareigūnų pasiliktų tarnyboje.

PIRMININKĖ. Klausia S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš gavau visokių… Nesvarbu, vis tiek ministerijai atstovaujate, esate už jį čia su visais įgaliojimais. Aš gavau daug priekaištų, kad kažko su Vyriausybe nederinau. Taigi, gerbiamoji Vyriausybe, kodėl jūs nežiūrite, ką Seimo nariai užregistravo, nors visi jūsų pareigūnai, pradedant generaliniu policijos komisaru, baigiant tais pačiais gaisrininkais ir visais kitais, apie šias pataisas puikiai žinojo, ministras – taip pat? Kokius čia vaikiškus žaidimus tarpusavyje žaidžia? Esam vienoj daugumoj ar paskirai?

A. VAKARINAS. Man atrodo, nereikėtų veltis į kaltinimus vieni kitų. Aš manau, buvo galima sėkmingai sujungti šiuos abu įstatymų projektus, svarstant komitetuose, ir rasti bendrą vardiklį. Aš manau, tai netrukdo, sakysime, tų nuostatų, neatspindėtų mūsų projekte, arba jei būtų dar kokių nors naujų pasiūlymų, bet nuostatos šioje salėje… Popierių gal nelieka, bet jos išlieka mūsų atminty. Aš manau, galima sujungti svarstant komitete ir rasti bendrą sprendimą. Aš nematau čia tragedijos.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už ir vienas – prieš po pateikimo. Prieš – E.Klumbys, bet jo nematau, A. Šedžiaus – taip pat.

Ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo… Prašote balsuoti. Taigi balsuojame. Kas pritariate po pateikimo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-4524, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 46 Seimo nariai: už – 41, prieš – 2, susilaikė 3. Pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-524 po pateikimo.

Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data numatyta balandžio 21 d.

Gerbiamieji kolegos, ar pritariame ypatingai skubai? Pritariame. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau grįžti prie įstatymo projekto Nr. XIP-506, tai yra 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo. Nebuvo pasakyta, kad siūlomas Sveikatos reikalų komitetas ir svarstymo data – balandžio 21 d.

Gerbiamieji kolegos, rytinį 2009 m. balandžio 14 d. plenarinį posėdį baigėme. Pietų pertrauka iki 15 val.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.