Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 57

2009 m. balandžio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir R. ŠUKYS

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF*). Gerbiamieji kolegos, skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo balandžio 9 d. vakarinio plenarinio posėdžio pradžią.

Pagal darbotvarkę turėtų būti pateikimai, tačiau kol kas nėra ministrų pateikėjų. Skelbiu registraciją, kol viską paaiškinsiu. Prašom registruotis. Kol nėra ministrų pranešėjų, į tribūną kviečiu klausimu 2-6 pagal darbotvarkę – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15³ ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-507. Pranešėjas – K. Glaveckas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Prašom.

Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15³ ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-507 (pateikimas)

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite jums pristatyti įstatymo projektą – Statuto „Dėl Seimo statuto 15³ ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektą. Įstatymo projekto tikslas – pakoreguoti išlaidas, susijusias su Seimo nario veikla vykdant atitinkamas pareigas, taip pat kitas išlaidas. Konkrečiai yra siūloma: Seimo vadovams, opozicijos lyderiui, komitetų, komisijų pirmininkams ir jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį vietoj 0,4 kompensuoti 0,2 dydžio sumą. 0,2 – tai, jeigu vidutinį darbo užmokestį imtume 1300, būtų apie 450 Lt. Taip pat 16 straipsnyje… Atsiprašau, 15¹ siūloma Seimo narių išlaidoms, susijusioms su parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skirti ne 1,7, o 1,3.

Trečiasis Statuto pakeitimo siūlymas yra susijęs su Seimo narių padėjėjais-sekretoriais. Siūloma, kad Seimo nario padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčio fondui vienam mėnesiui būtų skiriama ne penkių, bet keturių vidutinio darbo užmokesčio dydžių suma. Toks yra siūlymo turinys.

Dabar leiskite pasakyti keletą žodžių dėl tarnybinių asignavimų sumažinimo pokalbiams tarnybiniais telefonais. Šiais metais, t. y. per aštuonis mėnesius, būtų sutaupyta 110 tūkst. Lt lėšų. Išlaidų, susijusių su Seimo narių veikla sumažinimas nuo 1,7 iki 1,3 leistų sutaupyti 1 mln. 71 tūkst. Lt, ir išlaidų, susijusių su Seimo nario padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčio fondu, skirtos sumos sumažinimas nuo 5 iki 4 leistų sutaupyti 850 tūkst. Lt per šių metų aštuonis mėnesius. Tos sumos yra mažesnės todėl, kad jeigu priimsime tokį sprendimą, tai mažinant etatus, suprantama, reikės mokėti kompensacines išlaidas. Kitais biudžetiniais metais šios pataisos leis sutaupyti 150 tūkst. Lt kompensuojamų sumų už naudojimąsi tarnybiniais telefonais, taip pat 1 mln. 490 tūkst. Lt dėl Seimo narių išlaidų, susijusių su parlamentine veikla, sumažinimo ir 2 mln. 880 tūkst. Lt dėl Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčio fondo sumažinimo.

Šis siūlymas yra motyvuotas, visi žinote, kuo, ta finansine situacija, kuri yra mūsų krašte. Kaip žinote, valstybės biudžetas, „Sodros“ biudžetas, sveikatos biudžetas ir savivaldybių biudžetai vykdomi gana sunkiai. Pagrindinės priežastys visiems yra žinomos, tik priminsiu, kad yra vidaus rinkos susitraukimas, jis yra akivaizdus, pridėtinės vertės mokesčio mažėjimas pirmą ketvirtį sudarė apie 17 %, eksportas, t. y. ta kita mūsų ekonomikos dalis, kuri tiesiogiai duoda darbo vietas ir valiutą valstybei, taip pat susitraukė apie 25–26 %, ką jau kalbėti apie atskirų sektorių smukimą. Natūralu, kad mažėjant valstybės pajamoms yra mažinamos ir valstybės išlaidos, todėl ir yra teikiamas visas biudžetas, jis bus pateiktas antradienį. Akivaizdu, kad Seimas ir Seimo nariai nėra išskirtinė mūsų visuomenės dalis, ir jinai proporcingai, mano supratimu, aš manau, kad jūs visi tam pritariate, turėtų taip pat koreguoti savo išlaidas, susijusias su parlamentine veikla, tai, kas yra finansuojama iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė 13 Seimo narių. Pirmasis užsirašęs – E. Klumbys, bet aš jo salėje nematau. Tuomet klausti kviečiu kolegą A. Sysą. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, norėčiau paklausti. Jūs teikiate pasiūlymą tik 15³ straipsniui…

K. GLAVECKAS (LSF). Ir 16 straipsniui.

A. SYSAS (LSDPF). Ir 16, bet yra 15². Aš norėjau paklausti, kodėl nesiūlote karpyti visų išlaidų, jeigu mes tikrai ruošiamės taupyti, rimtai taupyti. Mūsų parlamentas pasižymi tuo, kad automobilį turi ne tik Seimo Pirmininkas, bet ir visi pavaduotojai, ir vairuotojus. Taip pat reprezentacines išlaidas ir kitus dalykus. Reprezentacines Seimo Pirmininko pavaduotojai. Kodėl jūs siūlote mažinti tik šias išlaidas, o nesiūlote procentiškai tokiu pačiu dydžiu mažinti ir išlaidų, kurios numatytos šių straipsnių kitose dalyse. Labai ačiū.

K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū už siūlymą. Iš tikrųjų geras pasiūlymas, aš manau, kad jis bus pateiktas kaip pasiūlymas prie šių Statuto pataisų, mes jį tikrai svarstysime. Iš tikrųjų būtų logiška svarstyti ir šį klausimą, todėl mes laukiame pasiūlymų, kurie bus pateikti Biudžeto ir finansų komitetui.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą visi Seimo nariai yra lygūs, čia yra neginčytina. Tačiau yra išlaidos, susijusios su Seimo nario veikla. Aš įsivaizduoju, kad, tarkime, Skuode išrinktas Seimo narys turbūt turi daugiau išlaidų lygiai tom pačiom pareigom atlikti kaip išrinktas Vilniuje, čia turbūt su Konstitucinio Teismo išaiškinimu nelabai sietųsi. Ar jūs nemanote, kad dabar mažinant kaip tik būtų proga… kažkada buvo parengti projektai pagal kilometražą išskaidyti šias išlaidas ir taip toliau.

Antras klausimas. Paminėjote, kad teks mažinti Seimo nario padėjėjų-sekretorių, o ar ne geriau būtų numatyti du variantus? Kas nori mažina skaičių, o kas nori sumažina jiems atlyginimus? Ačiū.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Į antrąjį klausimą lengviausia atsakyti. Skaičių galima palikti kad ir devynis. Pavyzdžiui, jei tai 2,5 etato, tai galite po ketvirtį išdalinti ir turėti 9 padėjėjus. Skaičius šiuo atveju yra Seimo nario galimybė, jo pasirinkimas.

Dėl pirmojo klausimo. Iš tikrųjų pasaulinė parlamento veiklos apmokėjimo praktika yra tokia, kaip jūs sakote. Paprastai parlamentaro išlaidos, susijusios su parlamentine veikla, yra siejamos su atstumais, su tuo, kur jie turi savo apygardas. Natūralu, tam, kas yra išrinktas Skuode, Klaipėdoje arba Joniškyje ar šiuose rajonuose, reikia daug daugiau išlaidų, palyginti su tais, kurie yra Vilniuje. Tokia sistema buvo bandoma įdiegti prieš penkerius ar šešerius metus. Seime buvo parengtas toks projektas, koks yra mūsų kaimyninėse šalyse ir kitose. Deja, buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir Konstitucinis Teismas išaiškino, kad visi Seimo nariai yra lygūs, ir kitu dar aspektu, kad vienmandatininkai ir daugiamandatininkai yra lygūs ir turi vienodas galimybes ir teises. Iš tikrųjų būtų galima kalbėti apie tokios sistemos įdiegimą, kokia yra visose valstybėse, tai būtų protingiau ir racionaliau, bet, deja, mes dabar neturime tos sistemos. Tą sistemą reikia parengti, nors tai nėra didelė problema. Svarbiausia, ją priimti ir susitarti Seime, nes aš bijau, kad sunkiausia bus susitarti Seime remiantis tuo Konstitucijos išaiškinimu, kuriame sakoma, kad vienmandatininkai ir daugiamandatinėse išrinkti turi vienodas teises ir galimybes. Niekas nenorės prarasti galimybių, sakau iš karto. Todėl dabartinė situacija yra tokia ir pasiūlymas yra labai aiškus ir konkretus.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Daukšys. Jo nėra. Kolegės V. Baltraitienės taip pat nematau.

Klausia Seimo narys A. Salamakinas. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, skaitant Konstituciją išties tik Seimo nariui įdėta ši nuostata, kad jo veikla, susijusi su parlamentine veikla, atlyginama iš biudžeto. Mane stebina, kad to nėra nei premjerui, nei ministrui, nei kitiems, nors mes valstybėje turime situaciją, kad, sakysim, vieno iš departamentų vadovai turi ir automobilius, ir vairuotojus, ir net pavaduotojai. Tuo tarpu jiems nėra ši nuostata įdėta, jau nekalbant apie savivaldybes ir kitas institucijas.

Šiuo metu priimtas valdybos sprendimas, kaip jos naudojamos, yra gana lankstus. Jeigu Seimo narys neišleidžia per ketvirtį tų pinigų, jie grįžta į biudžetą. Aš įsivaizduoju, kad kiekvienas Seimo narys gali spręsti. Vienas, gyvena Klaipėdoje ir turi apygardą, kitas Vilniuje. Tai aš norėčiau jūsų paklausti. Jeigu sumažinsime, o tas, kurio apygarda yra Klaipėdoje, viršys šią sumą, kaip Biudžeto ir finansų komitetas jam kompensuos? Jam gali neužtekti tų pinigų, nes reikės benzino, automobilių nuomos, biuro, telefono ir viso kito, tikrai sudėtinga jam bus išsiversti. O tam, kuris gyvena Vilniuje, tų pinigų bus per daug. Kaip jūs spręsite tą problemą?

K. GLAVECKAS (LSF). Biudžeto ir finansų komitetas neturi prievolės spręsti to finansinio klausimo, tą sprendžia Statutas. Jeigu mes iš tikrųjų norime rimtai kalbėti ir grįžti prie to klausimo, kurį iškėlė ponas E. Žakaris, kad reikėtų diferencijuoti visas išmokas, kompensacijas pagal atstumą, viską, tada reikėtų kitos sistemos. Dabar mes kalbame apie tai, ką turime. Tai pirma.

Antra. Kai, gerbiamasis kolega, klausėte apie tai, kad kitose institucijose, Vyriausybėje ir kitur, yra kitokia tvarka, ir iš tikrųjų jie turi kur kas didesnes galimybes naudoti mokesčių mokėtojų pinigus savo tikslams, tai tuo atveju tai reguliuojama ne Statutu, o kitais teisės aktais arba Vyriausybės potvarkiais. Mes dabar svarstome Statutą. Tose Statuto ribose, kurios yra priimtos, kurias mes esame pasitvirtinę, korekcijos galimos tik tokios: keičiant visą principą, tą principą galima įgyvendinti. Būtų galima susitarti ateityje, bet aš dar kartą kartoju, kad problema bus susitarti dėl to, kad atskiri Seimo nariai, nepaisant to, ar vienmandatininkai, ar išrinkti Vilniuje, ar Kaune, ar Panevėžyje, ar Šiauliuose, pagal netiesioginį Konstitucinio Teismo išaiškinimą yra lygūs, vadinasi, lygūs dėl kompensacijos. Iš tikrųjų yra tokia paradoksali neteisinga situacija, bet, deja, mes jos šiuo metu negalime pakeisti, mes koreguojame tiktai tai. Aš negaliu teigti, kad tai yra pakankama suma. Mechanizmo, kaip tai, kas nepanaudota, atiduoti kitam, mes neturime ir jo nėra. Tik tiek galiu pasakyti. O tai, kad jūs minėjote, kad didelė dalis Seimo narių, ir iš tikrųjų taip yra, ketvirčio rezultatai tai rodo… Apie 10 % lėšų yra neišnaudota ir jos grįžta į biudžetą, todėl realios išlaidos yra kur kas mažesnės.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Baškienė. Prašom.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis profesoriau, iš tikrųjų jūsų pateiktas įstatymo projektas, ypač 1 straipsnis „Dėl lėšų taupymo parlamentinei veiklai“, priimtinas ir tikrai, manau, būtų galima pritarti, tačiau norėčiau svarstyti ir dar kartą prašyti ir jūsų įsigilinti į 2 straipsnį, būtent dėl padėjėjų-sekretorių. Padėjėjai-sekretoriai iš tikrųjų dirba atsakingą darbą ir jų atlyginimas nėra didžiulis. Ypač tai pasakytina apie vienmandatėse išrinktus Seimo narius, kurių padėjėjai atstovaudami dirba netgi dviejuose rajonuose. Vadinasi, tų trijų padėjėjų buvimas iš tikrųjų yra pagrįstas ir svarbus. Kiekvienas dabar jau priimtas padėjėjas yra žmogus, ir jo atleidimas – ir šeimos problemos ir kt., yra skaudžios. Aš iš jūsų vis dėlto neišgirdau tokių svarių motyvų, be to, kad mes sutaupysime tą milijoną litų. Tai yra svarbu, bet vis dėlto ar negalėtume mes šios nuostatos atsisakyti ir palikti ramiai dirbti tą komandą, kuri yra labai reikalinga?

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų tas motyvas, kad reikės žmonėms palaisvinti pusę ar etatą, kad žmonės neteks darbo, turės ieškoti kito darbo, yra labai svarbus, bet nepamirškime, kokia yra situacija aplinkui. Verslas traukiasi, mažina darbo vietų, ten lygiai tiek pat išeina žmonių, tai viena.

Antra. Iki 2006 m. sausio 15 d. buvo tas pats Lietuvos Respublikos Seimas ir kiekvienas Seimo narys turėjo vieną padėjėją, ne tris, o vieną. Kitas etapas – nuo 2006 m. (…) iki 31 d. po du padėjėjus, tik vėliau, 2006 m. rugsėjo 1 d., buvo padaryta trys padėjėjai. Iki to laiko Lietuvos Respublikos Seimas šešiolika metų funkcionavo ir buvo viskas gerai. Po to atsirado daug pinigų, buvo rasta galimybių. Dabar tų pinigų nėra, jie traukiasi ir, natūralu, tas galimybes reikia koreguoti. Kito atsakymo aš neturiu. Lygiai prieš trejus metus, kartoju, Seimo narys, sėdėjęs ne šioje, kitoje salėje, turėjo vieną padėjėjo etatą, dabar turi tris. Aš manau, kad tie argumentai yra gana svarūs ir svarbūs. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Paskutinis klausia V. Simulikas. Prašom.

V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, aš suprantu, kad dabar labai populiaru demonstruoti, ypač registruojant pataisas, mažinti ir taip toliau, bet aš noriu paklausti. Jūs sakėte, kad per pirmą ketvirtį apie 10 % pinigų Seimo nariai nepanaudojo, o ar bandėte aiškintis, kodėl jie nepanaudojo? Didesnė Seimo narių dalis yra sudarę sutartis dėl transporto, kainuoja benzinas, kainuoja biuras, telefonai ir visa kita, kas susiję su infrastruktūra. Tai dabar išeis taip, kad reikės kažko atsisakyti, sutartis nutraukti. Aišku, aš suprantu, kad yra šaunu ir populiaru prieš televiziją, prieš piliečius pasidemonstruoti, bet kai kur yra prasilenkiama su logika.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, jūs labai blogai suprantate mano bandymą demonstruotis. Čia tiesiog yra pareiga tą dalyką daryti. Šio įstatymo teikimą pasirašė 30 Seimo narių. Aš atstovauju jiems, o ne sau. Tai pirma. Antra, kai valstybėje yra tokia situacija, iš tikrųjų verslo ir kitos išlaidos mažėja ir traukiasi, būtų keista, jeigu mes pasislėpę sėdėtume. Aš manau, kad tai iš principo neteisinga. Dabar dėl to, kas neišleido išlaidų. Galiu pasakyti, kad nei komitetas, nei aš, nė vienas mūsų narys neklausinėjo ir neklausinės Seimo narių konkrečiai, kodėl jis neišleido, nes paprasčiausiai kolega pasakys, koks tavo reikalas. Jeigu jūs norite sužinoti, nueikite į buhalteriją, paprašykite ir jums parodys, kam jis išleido ir kiek neišleido, gausite informaciją. Biudžeto ir finansų komitetas, kuris užsiima valstybės, savivaldybių finansais ir kitais monetariniais dalykais, tikrai neužsiima paieška kišenėje pinigų, kuriuos turi mūsų kolegos Seimo nariai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Klausimui pateikti ir atsakymams į klausimus skirtas laikas baigėsi.

Dėl balsavimo motyvų yra užsirašę du kolegos Seimo nariai. Motyvus už išsakys kolega V. Matuzas. Prašom.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau padėkoti šio Statuto pakeitimo teikėjams. Noriu padėkoti visiems, kurie šiandien nepritarėte šio klausimo išbraukimui iš darbotvarkės. Ką minėjo komiteto pirmininkas, manau, yra labai svarbu. Solidarumo prasme su verslu, su žmonėmis, kuriems yra mažinami atlyginimai, toks išlaidų sumažinimas kaip tik yra labai svarbus veiksnys mūsų politiniame gyvenime. Kviesčiau palaikyti šį pateiktą sprendimą ir kuo greičiau priimti Statuto pataisą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėti prieš nėra užsirašiusių. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Girdžiu prieštaravimus. Gerbiamieji kolegos, tuomet kviečiu apsispręsti balsuojant.

Kviečiu pasiruošti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15³ ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektui Nr. XIP-507 po pateikimo? (Balsai salėje) Po balsavimo.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Balsavo 77: už – 50, prieš – 1, susilaikė 26. Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15³ ir 16 straipsnių pakeitimo“ projektui Nr. XIP-507 po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueigoje buvo pasiūlyta pagrindinį skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Prieštaravimų nėra. Papildomi numatyti Biudžeto ir finansų komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Svarstymo data numatyta 2009 m. balandžio 21 d. Ar galime sutarti dėl šios datos? Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos – kolega A. Salamakinas. Per šoninį mikrofoną. Prašom.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Balsavome taip, kaip balsavome, bet svarstymo metu aš prašyčiau tuos klausimus išskirti. Dabar vienas klausimas ir kitas klausimas yra gana skirtingi, tai yra Seimo nario išlaidos veiklai ir Seimo narių padėjėjai. Dabar mes balsavome už abu. O gal aš pritariu vienam, o antram ne? Kaip jūs mane versite balsuoti per svarstymą ir priėmimą, jeigu tai yra visiškai skirtingi dalykai?

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Algimantai, iš tiesų iki svarstymo ir iki priėmimo… Priėmimo metu tikrai bus balsuojama pastraipsniui, yra speciali procedūra. Pateikimas įvyko vieno projekto, kurio yra vienas registracijos numeris, ir aš tikrai nematau pagrindo šiuo atveju keisti balsavimą ar skelbti perbalsavimą. Etikos ir procedūrų komisija gali apsvarstyti ir pareikšti savo poziciją. Dėkoju. Pateikimas įvyko.

Gerbiamieji kolegos, grįžtame dirbti. Dar kolega L. Sabutis. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, svarstant arba pateikiant šį klausimą, manau, buvo nevisiškai teisingai atsakyta į tai, kad vienoje apygardoje išrinktas Seimo narys yra tartum labiau skriaudžiamas negu tas, kuris yra arčiau centro. Šiaip jis išrenkamas arba apygardoje, arba daugiamandatėje apygardoje, bet jis ne apygardos Seimo narys, o jis yra Lietuvos Respublikos Seimo narys. Šiuo atveju skirstymo ateityje neturėtų būti. Tačiau noriu atkreipti ir pirmininko dėmesį, kad jis visiškai nepateikė jokios informacijos, kokiu būdu bus taupomos Seime kaip institucijos išlaidos. Štai žvilgtelkite – už nugaros arba koridoriuose, tvieskiant saulei, blizga visos lemputės, taip pat visose pakampėse. Visiškai tas pats, netaupomas mūsų turtas, jeigu kalbėtume apskritai apie reikalingumą tam tikro skaičiaus etatų Seimo kanceliarijoje. Todėl, aš manau, svarstant šiuos klausimus, reikia ne skubėti, kad tuoj būtų grįžtama, o iš esmės peržiūrėti, kur galima tai padaryti ir daugiau sutaupyti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau nediskutuoti. Iš tiesų komiteto pirmininkas buvo paminėtas, tai aš jam dar suteiksiu žodį, bet prašyčiau diskusinius klausimus atidėti posėdžiams komitetuose ir čia, Seimo salėje, svarstymo metu. Prašau. Kolega K. Glaveckas – per šoninį mikrofoną.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai, nes buvo Statutas, o ne visos Seimo išlaidos. Tai aš galiu pasakyti, kad Seimas, kaip institucija, per 8 mėn. turi sumažinti 17,5 mln. Lt. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolega V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad būtų naudinga vykstant svarstymui Seimui pateikti visą informaciją apie tai, kokiomis lėšomis disponuoja visi Seimo nariai, pradedant Seimo Pirmininku, baigiant eiliniais Seimo nariais, komitetų pirmininkais, pavaduotojais, kokie yra limitai, kokie yra automobilių ridos limitai atskiriems Seimo nariams. Juk ne visiems. Mes išties galime pamatyti, koks yra rezervo fondas mažinant tas lėšas, kurios skiriamos Seimo nariams, šiuo atveju Seimo vadovybės, frakcijų ir t. t., kad mes bendrą kontekstą pamatytume, kaip reikia sumažinti, kad taupymas būtų efektyvus ir konstituciškai teisingas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, diskusija baigta. Į jūsų klausimą atsakysiu. Aš manau, tokia informacija yra prieinama ir šiandien bet kuriam Seimo nariui. Valdybos sprendimai yra vieši, o visi skaičiai, apie kuriuos klausiate, yra Seimo statute, tuose straipsniuose, kuriuos dabar mes ir keičiame. Labai lengva susiskaičiuoti ir žinoti, kokiom lėšom kas disponuoja ir kokiais tikslais.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-504 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-504. Kviečiu į tribūną pranešėją – socialinės apsaugos ir darbo ministrą kolegą R. J. Dagį. Prašom. Pateikimo stadija. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į sunkėjančią ekonominę ir finansinę padėtį šalyje, įgyvendinant Vyriausybės programoje numatytą krizės įveikimo planą, kuriuo siekiama sumažinti valstybės biudžeto asignavimus darbo užmokesčiui, stabilizuoti finansų sistemą, racionaliau naudoti valstybės lėšas.

Šiame plane, kurį kitą savaitę pradėsime svarstyti, biudžete, pamatysite, kad pagrindinės taupymo eilutės yra susijusios su tom sritim, kurios neliečia socialinės dalies, bet „karpant“ visas išlaidas, kurias būtų galima, pridėtines išlaidas, kurias ministerijos ir visos tarnybos turi, taip pat išlaidas darbo užmokesčiui ir išlaidas investicijoms.

Šiuo įstatymo projektu siūloma daugiau apmokamų valstybės politikų, valstybės pareigūnų algų koeficientus, kurių dydis šiuo metu yra 12,6, arba 6 tūkst. 130 Lt ir didesnis, sumažinti 12 %, merų, pavaduotojų ir kitų mažiau apmokamų valstybės pareigūnų sumažinti nuo 3,7 iki 11 %. Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ir kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybės komisijų, tarnybų pavaduotojų, narių bei kitų Seimo, Respublikos Prezidento paskirtų institucijų, įstaigų pareigūnų, kurių pareiginių algų koeficientai yra 7,3, arba 470 Lt ir mažesni, siūloma koeficiento nekeisti. Pateiktas valstybės politikų ir valstybės pareigūnų pareiginių algų koeficientų mažinimas atitinka numatomo valstybės tarnautojų pareiginių algų mažinimo proporcijas.

Koeficientus turite, proporcingą mažinimą turite, laukčiau jūsų klausimų. Vyriausybė nusprendė mažinti didžiųjų algų dalį, palikdama nepaliestas mažesnes algas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti 11 Seimo narių. Pirmasis klausia kolega A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs galėtumėte pakomentuoti numatytą algų mažinimą, kuris neabejotinai yra šiuo sunkmečiu reikalingas, ir kaip jūs manote dėl tų valstybės pareigūnų, tų žmonių, kuriems bus sumažinti atlyginimai, galimybės kreiptis į teismą dėl neišsipildžiusių lūkesčių? Kaip žinome, daugelis ekonomikos pakilimo laikotarpiu, 2007–2008 m., paėmė banko paskolas įsigyti būstui ar kitam turtui ir nesitikėjo, kad bus taip labai sumažintas atlyginimas. Kokie būtų jūsų sprendimai, jeigu valstybės pareigūnai masiškai kreiptųsi į teismus dėl neišsipildžiusių lūkesčių?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Galiu pasakyti taip: kaip ir visos, šitos priemonės yra susijusios su krize šalies ūkyje. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus mes galime tai daryti, atsižvelgdami į esamą sunkią padėtį, todėl šio įstatymo priėmimas neturėtų sukelti tokių pasekmių, kaip jūs sakote. Iš kitos pusės, jeigu mes tokią sistemą taikytume, tai mes niekada neturėtume galimybės pakoreguoti atlyginimų ir niekada neišbristume iš situacijos nežiūrint to, kad mums reikia mažinti tuos atlyginimus. Tiesiog valstybė neišgali valstybės tarnyboje mokėti didesnių algų. Taigi nematau kitos išeities ir manau, kad šis žingsnis yra teisingas ta prasme, kad mes paliečiame didesnes algas, užuot vienodai visiems „nupjovę“. Aš galiu pasakyti, tikrai mažesnes algas gaunantiems žmonėms „nupjovimas“ būtų kur kas skausmingesnis, negu tai, kad dalį pajamų praras tie pareigūnai, kurie turi didesnius atlyginimus.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Blinkevičiūtė. Prašom.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš iš tikrųjų pritariu tokiam žingsniui, jeigu daugeliui Lietuvos dirbančių žmonių yra mažinami atlyginimai, jie turi būti mažinami ir Seimo nariams, ir kitiems aukštiems pareigūnams, gaunantiems gana dideles algas. Tačiau atkreipkite dėmesį, jūs siūlote, kad toks algų sumažinimas įvyktų nuo šių metų gegužės 1 d., kitaip sakant, neliko net mėnesio iki algų sumažinimo. O, kad ir kaip būtų, visi dirbantieji yra žmonės ir jiems galioja Darbo kodeksas. Tame Darbo kodekse yra pasakyta, kad tuomet, kai keičiamos esminės darbo sutarties sąlygos, toks darbuotojas turi būti raštu įspėjamas prieš mėnesį. Tai kaip čia dabar išeina, nebus to mėnesio? Juo labiau kad svarstymas yra numatytas 21 d., kol bus priėmimas, tai ateis ir gegužės 1 d. Tai ar nereikėtų koreguoti priėmimo datą taip, kad iš tiesų nebūtų pažeidžiami įstatymai, nes pareigūnams, politikams to, ko nereglamentuoja jų įstatymai, reglamentuoja Darbo kodeksas. Aš tiesiog tai primenu.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Abejoju, ar šiuo atveju būtų galima taikyti tokias nuostatas, kaip jūs sakote, nes koeficientai yra reguliuojami įstatymu ir keičiami įstatymu ir nuo įstatymo priėmimo dienos jie įsigalioja. Mes, keisdami įstatymus, tikrai dar nemačiau tokios praktikos, kad iš anksto galėtume įspėti žmones apie jų sumažinimą, kai dar neaišku, ar Seimas patvirtins tokį dokumentą. Tokia procedūra vargu ar įmanoma reguliuojant valstybės tarnybos pareigūnų koeficientus. Bet aš nematau kitos išeities. Žmonės yra perspėti, kad tokia situacija bus, ir man atrodo, absoliuti dauguma puikiai supranta, kad šiuo sunkiu laikotarpiu geriau išsaugoti darbo vietą su mažesniu atlyginimu negu prarasti darbo vietą.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mažinimas koeficientų, mažinimas darbo užmokesčio palies pareigūnus, įvairių skyrių vedėjus, prokuratūros darbuotojus, kitų institucijų eilinius darbuotojus. Mano klausimas. Kiek sumažės atskaitymai į… Kiek manote sutaupysite, kiek sumažės atskaitymai į Socialinio draudimo fondą ir kiek sumažės įplaukų į pensijų fondą, ir kiek jums teks ieškoti papildomų lėšų, kad nesumažėtų pensijų fondo biudžetas?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, taupymo efektas yra virš milijono litų per mėnesį. Nėra toks didelis. Atitinkamai trečdalis tų lėšų yra socialinio draudimo įplaukos. Tai gal šiuo atveju yra ne tiek ryškus indėlis į bendrą valstybės situaciją, bet tai yra tam tikras supratimo ir solidarumo klausimas. Jeigu mes paliečiame kitus sluoksnius, negalime jiems didinti atlyginimo arba negalime tesėti įsipareigojimų. Kitas dalykas, man atrodo, socialdemokratai turėtų palaikyti šio įstatymo projektą, nes jis daro kuo mažesnį atotrūkį tarp didžiausių ir mažiausių atlyginimų. Mes tiesiog plokštiname sistemą ir tai yra naudinga.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš ne to klausiu, aš klausiu apie pensinį fondą.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš jau sakiau, tai yra virš milijono per mėnesį ir atitinkamai trečdalis per mėnesį, 330 tūkst., 340 tūkst., daugiau negu per mėnesį neteks pajamų „Sodra“ .

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs akcentuojate visą dėmesį į atlyginimus. Tai yra gerai. Tačiau sakykite, yra visa didžiulė kategorija tarnautojų, aukštų pareigūnų, kurie gauna priemokas. Tos priemokos yra didelės, jos kartais turbūt yra ir 100 %. Sakykite, kodėl jūs nekeliate klausimo apie šių priemokų esminį sumažinimą arba iš viso jų atsisakymą tuo metu, kai jūs kalbate apie solidarumą?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Galiu pasakyti tiek, kad priedai, apie kuriuos jūs kalbate, apie procentus, o ne priemokos, kurios yra, tai jų ir dabar faktiškai niekas negauna, nes yra sumažinti darbo užmokesčio fondai. Dukart mažinti: vieną kartą – 12 %, kitą kartą – 10 %. Ir tai faktiškai beveik visas šias priemokas jau yra panaikinę. O priedai už stažą ir klasę išlieka, nes tai yra tarnybos skatinimo principas ir jis skaičiuojamas pagal procentus nuo to, koks yra jo bazinis atlyginimas. Tai santykinai mažėja ir ta dalis. Šis įstatymas yra dalis paketo, kurį mes teikiame. Čia yra politikų, tai yra mus liečiantis įstatymo projektas. O antras projektas bus teisėjus liečiantis. Toliau bus didesnis, tai yra valstybės tarnybą liečiantis. Tai solidarumo prasme aš manau, kad didesni atlyginimai turėtų nukentėti daugiau, ir tai yra teisinga. O priemokų automatiškai nėra iš ko mokėti, nes yra Vyriausybės nutarimu faktiškai suvestos į nulį.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas jums toks. Kadangi aš matau ir kito įstatymo siūlymus, ar Ministras Pirmininkas A. Kubilius, Seimo Pirmininkas A. Valinskas dirba mažiau už Konstitucinio Teismo teisėjus? Labai ačiū. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, prieš pradedant jums atsakyti, norėčiau kreiptis į kolegas. Gerbiamieji kolegos, salėje didelis triukšmas. Tai tikrai nesudaro gerų sąlygų atsakyti į klausimus, išgirsti klausimus. Prašyčiau dėmesio ir nešurmuliuoti, kitaip tariant. Prašom atsakyti į klausimą.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tikrai negaliu pamatuoti, kaip ir kiek jie dirba, ir kiek praleidžia savo laiko ir po darbo valandų eidami pareigas. Čia reikėtų klausti jų konkrečiai. Būtų nekorektiškas klausimas. Žinau, kad premjeras tikrai dirba ir savaitgaliais.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Prašom. Nėra kolegos Daukšio, o be to, baigiasi klausimams skirtas laikas. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiamieji kolegos, mes turėtume apsispręsti dėl šio projekto. Dėl balsavimo motyvų yra tiek už, tiek ir prieš užsirašiusių. Motyvus už išsakys kolega A. Kubilius. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš raginu pritarti šiam įstatymo projektui. Iš tiesų tai yra vienas iš reikalingų žingsnių. Tai yra tikro solidarumo įgyvendinimo įstatymas. Mes visi žinome atlyginimų kreives, kurios susiklostė Lietuvoje valstybės tarnybos ir aukštų pareigūnų sistemoje, jos tikrai pasižymi vienu gana prastu bruožu, kad didėjant, augant pareigų laipsniui atlyginimai neproporcingai greitai didėja. Todėl šis projektas yra siūlymas bent jau šiuo krizės laikotarpiu tą kreivę šiek tiek palyginti, arba, kitaip sakant, realiai daugiau sumažinti atlyginimus aukštesnes pareigas einantiems valstybės pareigūnams ir valstybės tarnautojams ir tai padaryti proporcingai didėjančiu procentu, kad daugiausia uždirbantis, ar tai būtų ministras, ar Ministras Pirmininkas, gautų atlyginimą, sumažėjusį didžiausiu procentu. Kviečiu paremti šį įstatymo projektą ir kartu pademonstruoti, kad ir Seimas žengia šiuo solidarumo keliu.

PIRMININKAS. Motyvus prieš išsakys V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau, kad A. Kubilius girdėtų argumentus ir suprastų, kad nevalia vartoti žodžio „solidarumas“ ten, kur jis vartojamas visiškai ne tam kontekste. Šiuo atveju mano solidarumas su Lietuvos pensininkais, nes tiek, kiek jūs dabar mažinate biudžeto darbo užmokesčio fondą, kiek jūs mažinate atskaitymus į Socialinio draudimo fondą (tai kolega R. J. Dagys patvirtino), tai įplaukos į Socialinio draudimo fondą sumažės, kartu sumažės pinigai, mokami kas mėnesį pensininkams.

Antras dalykas, jūs taip pat mažinate fizinių asmenų pajamų įplaukų dalį ir tuo vėl gi apsunkinate kitus biudžetus. Trečias dalykas, jūs mažinate darbo vietų skaičių ir kartu didinate daugelį kitų bėdų, kurios išplauks apskritai iš šios politikos, kurią jūs šiais visais mažinimais demonstruojate. Tai šia prasme paremti solidariai pensinio „Sodros“ biudžeto mažėjimą, paremti tai, kad dauguma čia išvardytų pareigūnų yra paprasti darbuotojai, dirbantys labai sudėtingą darbą… Ir taip šiandien jau policijos, vidaus reikalų sistemos pareigūnai mėto batus į Andrių, t. y. žaidžia žaidimą, kaip A. Kubilius mėto batus į pareigūnus. Taigi tų basų žmonių akcijos dar kartą parodo, kad darbo užmokesčio mažinimas yra ne ta kryptis, kuria reikia eiti. Šiuo atveju mūsų pavyzdžiu neseka nei Lenkija, nei kitos šalys. Todėl siūlyčiau, kolegos, iš esmės pagalvoti, ar mes pasirenkame tinkamą kryptį eidami šiuo keliu. Taip, Seimo narys turėtų susimažinti atlyginimus, aš pasisakyčiau už tą seną formulę, kuri buvo labai aiškiai apibrėžta. Taip, Prezidentas, premjeras galėtų tikrai turėti mažą atlyginimą, bet eiliniai pareigūnai neturėtų nukentėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme tiek motyvus už, tiek prieš. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui Nr. XIP-504 – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Balsavo 96. Už – 65, prieš – 1, susilaikė 30. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Replika po balsavimo. Kolega J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji bolševikai dogmatikai, ką aš matau? Štai jūsų požiūris: jeigu žmogus dirba valstybės tarnyboje ir uždirba, sakysim, tų 10 tūkst., tai jam būtinai reikia „nupjauti“, bet jeigu jis dirba valstybinėje įmonėje ir gauna 100 tūkst. ar ten 15 tūkst., tai jam reikia palikti. Tai visas demokratinis pasaulis įveda progresinių mokesčių sistemą, kaip tik šitą mokesčių sistemą, kad visiems paimtų iš jų daugiau ir būtų teisingumas visur. O ne taip, kad jeigu dirba valstybės tarnyboje – „nupjausime“, jeigu kitoje – „nepjausime“. Gerbiamieji, na, negalima gi šitaip tvarkyti ekonomikos. Nejaugi jūs nežinote: kuo mažiau žmogus gauna, tuo mažiau perka, tuo labiau bankrutuoja verslas ir t. t.? Ir atėjo fizikai, kurie žino viena: kaip trenksi į sieną, toks bus atosmūgis, ir tokiu principu valdoma ekonomika. Aš išeinu iš šito posėdžio.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galima? Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kartais čia nuskamba labai keistų teiginių. Kai sutampa V. P. Andriukaičio ir J. Veselkos argumentai, tai man darosi visai įdomu. Nes aš taip supratau, kad, gelbstint Lietuvos ekonomiką, finansus ir „Sodrą“, reikėtų padidinti valstybės tarnybos aukštiems pareigūnams atlyginimus, pradedant nuo Seimo narių. Deja, aš tikrai su tuo negaliu sutikti, manau, kad Seimo nariai ir Vyriausybės nariai turi parodyti pavyzdį. Iš tikrųjų privataus verslo atlyginimai yra mažinami gana daug ir radikaliai. Dėl valstybės įmonių, noriu priminti, Vyriausybė yra priėmusi sprendimą, kad atlyginimus vadovaujantiems pareigūnams mažina beveik 40 %.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, replikoms po balsavimo prašyčiau skirti vis dėlto mažiau laiko. Dabar repliką po balsavimo – kolega V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš ir mūsų frakcija laikėsi nuoseklios savo pozicijos, mes siūlėme vis dėl to šiek tiek radikaliau šitą įstatymą tvarkyti. Mes pasiūlysime savo pataisą, bet jeigu jau norime ne populistinius sprendimus priimti, o tikrai sutaupyti, tai reikia prilyginti mūsų atlyginimus tų žmonių, kurie šiandien gauna minimaliai, ir viskas. O tada iš tikrųjų jūs pasakysite, kad mes nuoširdžiai norime pabandyti pagyventi iš tokio atlyginimo, iš kokio šiandien gyvena dauguma. O tada bus visiškai gerai. Svarstymo metu mes pateiksime savo pasiūlymus.

PIRMININKAS. Ir paskutinysis repliką po balsavimo – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš galėčiau šiuo atveju A. Kubiliui atsakyti tiek. Taip, aš džiaugiuosi, kad J. Veselkos ir mano požiūris į progresinius mokesčius sutampa, tai labai aiškus ir rimtas argumentas. Kodėl? Galima pasiekti socialinį teisingumą tik šiuo keliu, kai gaunantys didesnius atlyginimus daugiau sumoka socialiniam draudimui, daugiau sumoka pensininkams, daugiau sumoka tiems žmonėms, kuriems šiandien reikia paramos. Tuo tarpu jūs siūlote ir kolega R. J. Dagys patvirtina, kad jūsų priemonės sumažina įplaukas į „Sodros“ biudžetą ir toliau bus galvosūkis, kaip išmokėti pensijas pensininkams, nes ir taip deficitas didėja. Taigi dar kartą, kolegos, pagalvokime, ką kalbame. Ir man tiesiog baisu žiūrėti, kad A. Kubilius dar premjeras.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas 2-2… Atsiprašau, dėl komitetų neapsisprendėme išklausę replikas po balsavimo. Yra pasiūlyta Seniūnų sueigoje kaip pagrindinį komitetą skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar galime sutarti dėl šio komiteto kaip pagrindinio? Prieštaravimų nėra. Kaip papildomas komitetas yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime sutarti? Ir siūloma svarstyti šį įstatymo projektą balandžio 21 d. Dar pageidauja kolega V. Kurpuvesas. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi svarstysime ir merų atlyginimų mažinimą, tai siūlyčiau Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą papildomu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad galime bendru sutarimu pritarti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas būtų taip pat papildomas komitetas šį klausimą svarstant? Negirdžiu prieštaravimų. Ir svarstymo data – balandžio 21 d. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-505 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-2 – Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-505. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo ministras kolega R. J. Dagys. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš teikiu analogišką projektą, kuris liečia Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimą, vadovaujamasi tais pačiais principais. Noriu pasakyti kolegoms, kurie čia taip karštai diskutavo, mes nekalbėjome nei apie gaisrininkų, nei apie statutinių pareigūnų atlyginimus. Mes kalbėjome apie politikų atlyginimus, t. y. mūsų atlyginimus, kalbėjome apie kitų aukštų pareigūnų atlyginimus, kuriems tikrai sunkmetis yra lengviau pakeliamas. O visa kita, norai susieti viską su minimalia pensija, minimaliu atlyginimu, yra tik noras išvengti normalios diskusijos, kokiu solidarumo principu turėtų kas vadovautis. O solidarumo principas ir yra naštos pakėlimas, pone Vyteni. Turtingesnis gali pakelti daugiau, negu tas, kuris gyvena iš minimalios algos. Tai yra pagrindinis solidarumo principas. O jeigu jūs jį užmiršote, prašom pasikartoti iš vadovėlio kokio nors.

Teikiu šiuo metu taip pat analogiškai Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimų bei teisėjų atlyginimų, bendrosios kompetencijos specializuotų teismų teisėjų pareigybinių algų koeficientų sumažinimą 12 %. Tai leistų sutaupyti valstybės biudžete apie 1 mln. Lt ir neatimti jo iš socialinių išmokų, kaip kas nori čia padaryti, nes socialinės išmokos neliečiamos vien dėl to, kad buvo rastas rezervas būtent šiek tiek susimažinti atlyginimus, kad socialinė sritis būtų nepaliesta. Teisėjų atlyginimų koeficiento mažinimas atitinka numatomų valstybės tarnautojų pareiginių algų mažinimo proporcijas. Taip išlaikoma darbo užmokesčio pusiausvyra tarp asmenų, kuriems nustatomas mažiau palankus teisinis reguliavimas, teisių, interesų ir visuomenės bei valstybės interesų paisoma proporcingumo principo reikalavimų. Jeigu mes elgtumės kitaip, tai turbūt tada pirmasis nutarimas ir antrasis nederėtų tarpusavyje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti šeši kolegos Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs nuolat kalbate, kad reikia laikytis solidarumo principo, kad daugiau uždirbantys turi padėti gyventi tiems, kurie sunkiau gyvena. Tai sakykit, kodėl jūs taip ištraukiat vieną, kitą, trečią, teisėjams mažinat, policininkams nemažinsit, nors jų darbas yra tiesiogiai susijęs. Sakykit, kodėl gi jūs nesiimat tos pilietinės drąsos tribūnoje čia išdėstyti aiškų Progresinių mokesčių įstatymą, kad būtų visiems aiškiai sumažinta. O dabar vieniems sumažinam, „Leo LT“ gauna 26 tūkst., ir tai vadinasi sumažinimas, privačios „Vilniaus energijos“ vadas – 150 tūkst. Tai čia, jūsų nuomone, yra solidarumas ir socialinis teisingumas?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, valstybinių įmonių direktoriams, jų pavaduotojams ir buhalteriams mūsų teikimu buvo sumažinti atlyginimai, priedai ir premijos, kurias jie galėjo išsimokėti – iš viso 45 %. Per pusę beveik sumažinta. (Balsai salėje) Taigi ne nuo milijono, o valstybinių įmonių direktoriaus atlyginimas su viskuo buvo nuo 22 tūkst., dabar maksimali… (Balsai salėje) maksimali suma yra 11. Taigi mažinamos visos sritys. „Leo LT“ taip pat, kaip žinot, reorganizuojama ir išeitinės pašalpos visos nupjaunamos (Balsai salėje) pagal dabar… Gerbiamasis Klumby, jūs žinot, kokie dabar galioja įstatymai. Ne jus mokyti, kelintos kadencijos Seimo narį.

O proporcingumo principas reikalauja šiuo atveju, kad visos sritys solidariai būtų sutvarkytos, todėl ir teisėjams, politikams, ir kitiems valstybės tarnautojams turi būti mažinama pagal tą pačią kreivę. Dar kartą pabrėžiu: jeigu atsisakome atlyginimų mažinimo, tai yra eilutės, didelės eilutės biudžete, kitos po to yra išmokos, įvairios išmokos, pašalpos ir panašiai. Seimo narių valia pasirinkti, kas yra svarbiau.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pasinaudosiu teise minutę klausti ir paklausiu su įžanga. Aš manau, kad jūs greit stovėsite šioje tribūnoje ir teiksite tuos siūlymus, kai reikės mažinti socialines išmokas, nes, vadovaudamiesi tokiu principu, arba jūs nemokat skaičiuoti, arba kažko nesuprantat. Iš šių dviejų įstatymų biudžetas sutaupys, jeigu bus nuo gegužės priimta, 14 mln., „Sodra“ nesurinks 5 mln., nes nebus sumokėta mokesčių, gyventojų pajamų mokesčio nebus sumokėta 3 mln. Tai „monkės“ biznis. Iš 14 atimkit 8 ir matysit visą šios reformos siūlymą. O kadangi tai bus spiralė, tai tas toliau mažės. Jūsų kalba apie tai, kad nemažinami atlyginimai mokytojams, gydytojams, tai yra vėl tiktai dainelė, kurią jūs dainuojat. Jūs realiai paskambinkit į rajono mokyklą, paskambinkit į ligoninę ir paklauskit, kokios komandos duotos jiems taupyti lėšas.

O mano klausimas būtų toks, nes jūs nesupratot pirmojo klausimo. Ar normalu, kai Konstitucinio Teismo teisėjai ir pirmininkas gauna daugiau už Seimo Pirmininką, už Ministrą Pirmininką? Mes, man atrodo, sistemiškai žiūrėjom, kad tokių nukrypimų nebūtų. Jeigu jau reikia mažinti, tai mano klausimas: kodėl jūs bijot daugiau mažinti teisėjams, o mažinat politikams?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Kadangi jūsų klausimas iš dviejų dalių, tai aš iš dviejų dalių ir atsakysiu.

Gerbiamasis Sysai, skaičiuoti mes gerai mokam. Kaip jūs dabar suskaičiavote, suskaičiuosiu jums priešingai. Jūs paskaičiavot, kiek mes netenkam mokesčiais. Tai bus maždaug 60 nuo 1 lito, o 1 litas, atimtas iš pašalpos to, kuris neturi iš ko valgyti, tai kiek jis tada kainuoja? Tai kainuoja visą litą, visą konkretų litą. O jūs nenorite tų 60 centų paimti iš žmogaus, kuris turi kur kas daugiau. Štai jūsų visa aritmetikos kaina. Aš suprantu, kad darbo užmokesčio mažinimas nėra ta priemonė, kuri yra neskausminga „Sodrai“ ir visiems kitiems. Aišku, kad yra taip. Aišku, kad jei būtų galima, jeigu būtų rezervų mažinti dar ir kitas išlaidas, būtų rezervų, tai darbo užmokestį reikėtų imti paskutiniu momentu. Bet tai vis dėlto yra mažiau skausmingas dalykas, negu tiesiogiai atimti paramą iš socialiai jautrių žmonių, kuriems litas yra išgyvenimas.

O dabar dėl klausimo dėl Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjų. Šio įstatymo pagrindinė užduotis buvo proporcingai susitvarkyti visą sistemą. Čia vienas iš trijų įstatymų, kuriuos mes pateikėm, bet nebuvo jo užduotis keisti pačios sistemos. Jeigu Seimo nariai nori pakeisti koeficientus, prašau – čia yra jų reikalas. Bet tai yra jau tada pačios hierarchijos klausimai, kaip mes perstumiam, hierarchiškai vertinam kiekvieną pareigūną. Šiuo metu mes tiesiog tos dalies neliečiam. O kad tai reikia tvarkyti, be jokios abejonės, čia aš visiškai sutinku su kolega A. Sysu.

PIRMININKAS. Klausia K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jau kuris laikas Seime yra pateiktas įstatymo projektas dėl viceministrų, ministrų patarėjų, Seimo Pirmininko patarėjų algų pirminio sumažinimo. Tai yra ta kategorija darbuotojų, kuriems algos dar iš viso nėra mažintos. Pirmas klausimas.

Antras klausimas, ar jums neatrodo, kad tokiu atveju kaip dabar būtų geriau iš viso algų nemažinti, o, pavyzdžiui, gegužės ir rugpjūčio mėnesius paskelbti, kad tą mėnesį visi tie daug uždirbantys valstybės tarnautojai gauna tiktai minimumą ir taip įneša savo indėlį į valstybės krizės išgyvenimą. Gal tai būtų kur kas teisingiau ir morališkai būtų aiškiau, ir žmonės žinotų, kad jie prisidėjo prie savo valstybės gelbėjimo, ir kartu nebūtų sumažinta alga, kuri paskui neaišku, kada atsistatys. Ar jūs tokio dalyko nesvarstėt?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Alga, taip, po krizės turėtų atsistatyti. Bet toks variantas yra vienas iš būdų. Nežinau, ar tai yra teisingas variantas, kai žmonės turės atsisakyti beveik visos algos ir visi? Vieną mėnesį toks solidarumas gali būti taikomas, jeigu tai yra bendras sutarimas, bet vargu ar Valstybės tarnybos įstatyme galima tokius dalykus numatyti. Tai gali būti tiktai apsisprendimo klausimas, asmeninio apsisprendimo klausimas arba institucijos apsisprendimo klausimas. Bet tikrai tokiu atveju irgi tie patys suskaičiuoti kolegos A. Syso „Sodros“ nuostoliai neišvengiami.

PIRMININKAS. Klausia kolega L. Sabutis. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūsų situacija iš tikrųjų yra ne šiaip sau paprasta, nes jūs esat ir Vyriausybės narys, ir Seimo narys. Bet praeity ir šiaip visada pasisakydavot už panašų atlyginimą atliekant panašų darbą. Štai imkim žemiausią grandį. Apylinkės teisėjo, nors ir mažinamas koeficientas, vis dėlto yra 12,5. Tokį pat darbą, galbūt sudėtingesnį, atliekančio asmens – apylinkės prokuroro – koeficientas buvo 8. Dabar vis tiek dar ryžotės vėl sumažinti. Štai čia ar neverta pagalvoti vis dėlto ir mažinant, atliekant panašų darbą ir tarnaujant tam pačiam tikslui ar verta palikti tokią didelę disproporciją?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš tikrai matau šią problemą. Aš tiktai paminėsiu dar kartą, kad mes pateikėm keletą įstatymų šiuo metu neliesdami pačios hierarchijos koeficientų, iš principo rangų atlyginimo. Aš galiu pasakyti, mes turbūt pateiksime kitą savaitę tam tikras pataisas, susijusias su valstybės kontrolierių institucija. Mums čia taip chaotiškai betvarkant valstybės tarnybą, joje apskritai neliko nei rangų, nei priedų už ištarnautą stažą, pasirodo, nieko neliko, nieko nėra. Tai yra visiškai balta skylė, paveldėta dar nuo anos kadencijos, ir mums reikės tai irgi sutvarkyti. Jeigu Seimo nariai manytų, kad reikia lįsti į hierarchiją, mes nematome jokios bėdos. Jeigu reikia, galima taisyti.

PIRMININKAS. Paskutinis klausia kolega R. Ačas. Prašom.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad Konstitucinio Teismo pirmininkas ir Konstitucinio Teismo teisėjai gauna nepadoriai didelius atlyginimus ir gaus dar po sumažinimo. Ar jums neatrodo, kad Aukščiausiojo Teismo ir Konstitucinio Teismo pirmininkų atlyginimai neturėtų skirtis? Ar jums neatrodo, kad po tokios bylos kaip „Leo LT“ nagrinėjimo Konstitucinio Teismo teisėjai apskritai galėtų iki kadencijos pabaigos atsisakyti atlyginimų?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, mes ne pirmą kartą esame Seime. Jūs turbūt atsimenate ir mano pasisakymus, man ir anksčiau taip atrodė, ir toliau man taip atrodo, bet taip yra sureguliuoti mūsų įstatymai. Manau, jeigu Seimas grįžtų prie tos temos, būtų seniai laikas tą padaryti. Kaip minėjau, šiuo metu mes taisome įstatymus proporcingai, esant kategorijoms, solidariai liesdami dabar esančią sistemą. Šio įstatymo paskirtis nebuvo pertvarkyti iš esmės hierarchinę struktūrą. Ką mes turime padaryti? Tikiuosi, kad Vidaus reikalų ministerija artimiausiu metu pateiks naują pasiskirstymą pagal rangus, kategorijas visos valstybinės sistemos, nes ji turi baltų dėmių, ir aš čia vieną neseniai paminėjau – Valstybės kontrolę.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Projekto pateikimui ir klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti kolegos Seimo nariai.

Pirmasis už kalbės kolega A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Turėčiau pagerbti ministrą už neregėtą drąsą, nes ryžtasi sumažinti atlyginimus teisėjams. Gerbiamajam ministrui noriu priminti, nes jis labai mėgo žodį „hierarchija“. Štai tą hierarchiją jūs jau du kartus lietėte kitiems pareigūnams. Mažinote 3 %, po to 15 – %, dabar – 12 %, tai viską sudėkite ir matysite. Kai jūs siūlote mažinti teisėjams kur kas mažiau negu Seimo Pirmininkui, negu Vyriausybės vadovui, kuris atlieka labai didelį darbą šiuo sunkiu momentu, tai yra kažkas nenormalaus. Todėl tikiuosi, kad jūs išgirdote mūsų pastabas ir svarstymo metu bus padarytos tam tikros korekcijos. Iš principo aš sveikinu jus už drąsą, nes jūsų žingsnis teisėjų nebus nepastebėtas.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – kolega E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes girdime iš valdančiųjų, kad reikia spaustis, reikia mažinti atlyginimus, nes sunki padėtis valstybėje. Tačiau visiškai nenorima matyti ten, kur yra dideli atlyginimai, ten, kur valstybė turi didžiulę įtaką. Jūs dabar aiškinate, kad valstybinių įmonių vadovams sumažinta 40 %. Aš dar kartą sakau, „Leo LT“ susimažino 6 %, valstybė turi 62 % akcijų. Ko jūs norite daugiau? Imkite ir darykite. Bet ne. Jūs sakote, tegul Seimas sprendžia, bet didysis aktyvumas yra Vyriausybės rankose. Kodėl jūs visa tai permetate ant Seimo pečių? Lygiai tas pats, kaip čia buvo kalbėta apie Konstitucinio Teismo teisėjus, kurie gauna kur kas daugiau negu Seimo Pirmininkas arba premjeras. Ir vėl jūs sakote: Seimo nariai turi tą padaryti.

Kiek kartų aš praeitoje kadencijoje kalbėjau ministrei V. Blinkevičiūtei, dabar aš jums sakau: sutvarkyme normaliai visą šią sistemą, kad niekas valstybėje negautų daugiau negu gauna Prezidentas. Kaip žirniai į sieną. Aš nežinau, ar smegenyse tie visi jūsų failai yra užpildyti kažkokia informacija, ar kažkas kitas jums kažkokią informaciją duoda? Tol, kol jūs nesiimsite rimtų sprendimų, jūs tiktai čia vandenį drumsčiate ir daugiau nieko nedarote.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Skelbiu balsavimą. Kas pritariate Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-505 po pateikimo, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 86, balsavo 83 Seimo nariai: už – 56, prieš – 4, susilaikė 23. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo.

Replika po balsavimo – kolega V. Uspaskichas. Prie šoninio mikrofono. Prašom.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų frakcijoje kas susilaikė, kas nebalsavo, nes mes turime interesų konfliktą ir negalime liesti teisėjų atlyginimų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti dėl komitetų, kuriems paskirsime svarstyti šį įstatymo projektą. Pagrindiniu komitetu šuo atveju taip pat siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galima pritarti? Negirdžiu prieštaravimų. Papildomais komitetais siūloma paskirti Biudžeto ir finansų komitetą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar būtų kitokių siūlymų? Negirdžiu prieštaravimų. Dėl komitetų išsprendėme. Siūloma svarstymo data – balandžio 21 d. Kitokių pasiūlymų nėra. Šio klausimo pateikimą baigėme.

Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-508 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-508. Pateikimo stadija. Kviečių į tribūną pranešėją vidaus reikalų ministrą kolegą R. Palaitį. Prašom.

R. PALAITIS. Laba diena, posėdžio pirmininke, laba diena, garbusis Seime. Teikiu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą. Šio projekto tikslas paprastas – projektu siūloma laikinai, iki 2010 m. pabaigos, sumažinti valstybės tarnautojų 15-20 kategorijų atlyginimą. Atlyginimas mažinamas šiek tiek skirtingai: aukštesnių kategorijų – šiek tiek daugiau, mažesnių kategorijų – šiek tiek mažiau. Bandoma sutaupyti pinigų, kurių šiuo metu trūksta valstybės biudžete. Atsakysiu į jūsų klausimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausti pageidauja 8 Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega K. Daukšys. Prašom. Šiuo metu kolegos nėra, tuomet – V. Gapšys. Prašom.

V. GAPŠYS (DPF). Ministre, labai norėjau paklausti, kiek dabar valstybės tarnyboje yra asmenų, kurie gauna priedus ar priemokas, ir taip jiems yra išlyginama tai, ką jie praranda vis sumažinus? Kiek konkrečiai yra asmenų valstybės tarnyboje, kurie gauna priedus ir priemokas ne už stažą, bet už tai, kiek yra ministrų valia skiriama? Kitas dalykas, kiek jūsų paties viceministras ir patarėjai gauna priedo?

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Už visą valstybės tarnybą negaliu atsakyti į šį klausimą. Spaudoje skaičiau, kad kažkur tokius priedus gauna. Į antrąją klausimo dalį tikrai galiu atsakyti, kad Vidaus reikalų ministerijos viceministras priedo, išskyrus už stažą valstybės tarnyboje, negauna jokio. Taip pat ir patarėjai, išskyrus priedus už stažą valstybės tarnyboje, negauna jokių. O priedas už stažą valstybės tarnyboje, kaip žinote, yra numatomas privaloma tvarka įstatymų.

PIRMININKAS. Klausia kolegė V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar jūs tikrai skaitėte šio įstatymo projekto aiškinamąjį raštą? Aiškinamajame rašte, kurį jūs pasirašėte, yra pasakyta, kad toks atlyginimų sumažinimas valstybės tarnautojams neturės jokių neigiamų pasekmių. Ar tikrai? Juk valstybės tarnautojai irgi yra žmonės, kurie turi šeimas, augina vaikus, turi įsipareigojimų, galbūt yra paėmę paskolas būstui ir panašiai. Ar jūs tikrai manote, kad jie yra labai patenkinti, jog jiems mažinami atlyginimai? Tai gal kitą kartą reikėtų tiesiai parašyti, kad dalis darbuotojų tikrai liks nepatenkinti, ir priimti tai kaip neigiamą pasekmę, kas yra normalu?

R. PALAITIS. Sutinku su jūsų pastaba. Esu įsitikinęs, kad žmonės tikrai nėra patenkinti, kai jiems yra mažinami atlyginimai, bet dar kartą sakau: tai yra krizė. Vienas iš krizės įveikimo metodų yra socialinė teisybė. Šiuo atveju yra siekiama tos socialinės teisybės.

PIRMININKAS. Klausia V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, ar jūs, teikdamas šį įstatymo projektą, derinote savo veiksmus su socialinių reikalų ir darbo ministru ir tuo aspektu derinote, kiek sumažės įplaukos į Socialinio draudimo fondą, nes, mažinant darbo užmokesčio fondą, automatiškai mažėja įplaukos mūsų pensininkams? Ar jūs skaičiavote, kiek sumažės, nes aiškinamajame rašte jūs apie tai nė žodžio nekalbate? Gal buvo kokie nors dviejų ministerijų pasitarimai, nes, kita vertus, kils klausimas, kaip ir iš kur tiems valstybės tarnybos pensininkams teks mokėti pensijas, kai sumažės „Sodros“ biudžetas?

R. PALAITIS. Ačiū už klausimą. Jūs tikriausiai puikiai žinote, kad Vyriausybėje visi įstatymų projektai yra išorinio derinimo tvarka derinami su visomis ministerijomis. Į jūsų konkretų klausimą dėl skaičių galiu atsakyti, kad tokiu būdu planuojama per metus sutaupyti apie 8 mln. Lt biudžeto asignavimų. Tai jeigu taip skaičiuotume ir grubiai skaičiuotume, kad maždaug 34–35 % yra įmokos į „Sodrą“, tai atitinkamai labai paprasta suskaičiuoti, kiek „Sodra“ neteks įplaukų šiuo klausimu.

PIRMININKAS. Turėtų klausti kolega J. Veselka, bet šiuo metu jo salėje nėra. Tuomet klausia kolega Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, labai keista, kad jūs pats pristatote tokį įstatymo projektą, nors ne kartą buvote minėjęs, kad kuo mažiau mokėsime statutiniams pareigūnams, tuo mūsų saugumas ir daugelis kitų negerų dalykų, kurie yra šiandieną mūsų valstybėje, nukentės. Ar tikrai jūs pats nuoširdžiai tikite, kad tie 8 mln., kuriuos čia mėginama sutaupyti (ir taip jau keliama daug diskusijų dėl jų atlyginimo dydžio), tikrai išspręs šiandien visas, na, galbūt iš dalies, krizės problemas? Ar jums, kaip ministrui, nereikėjo apginti šio klausimo Vyriausybės posėdyje?

R. PALAITIS. Noriu informuoti, kad Vyriausybėje buvo balsuojama dėl šio įstatymo projekto ir jis nebuvo priimtas vienbalsiai. Kas kaip balsavo, aš jums nepasakysiu. Na, tai tikrai nėra tokia labai didelė suma ir, sakysime, darbuotojų motyvacija dėl jos gali sumažėti. Bet dar kartą pabrėžiu vieną momentą – ir mūsų kaimynai latviai, kur irgi yra krizė, sako, kad socialinis teisingumas yra vienas iš metodų, kaip visiems solidariai išbristi iš krizės.

PIRMININKAS. Klausia kolegė L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs esate vienas iš Vyriausybės narių. Norėčiau paklausti. Nejaugi Vyriausybėje nė karto nebuvo svarstyta, kad buvo padaryta klaida didinant mokesčius ir apkraunant verslą, dėl ko šiandien turime tai, ką turime, reikia mažinti mūsų darbuotojams atlyginimus? Ar jūs nesvarstėte, kad reikia pripažinti savo klaidas, atlaisvinti sąlygas gamybinėms įmonėms eksportui ir mes turėsime šiek tiek kitokią biudžeto situaciją? Pagal tai, koks biudžetas pateiktas šiandien, mes turėsime kiekvieną mėnesį mažinti biudžetą ir atlyginimus darbuotojams, ar jie dirbtų valstybės tarnyboje, ar jie dirbtų Seime. Ar buvo svarstytas principinis klausimas dėl finansų politikos krypties, nes, kaip suprantu, dabar yra blaškymasis ir iš viso nežinoma, kuria linkme vairuojama valstybėje finansų politika.

R. PALAITIS. Ačiū už klausimą, kuris jau labai netiesiogiai yra susijęs su pristatomu įstatymo projektu. Iš tikrųjų diskusijos buvo, bet šiuo metu kažkaip keisti mokesčių politiką… Bent jau aš neprisimenu, kad pastaruoju metu tai būtų buvę nuspręsta Vyriausybėje. Svarstoma. Atsakymas – yra svarstoma, visą laiką mes diskutuojame gana įtemptai, ką reikia daryti šioje situacijoje, bet kol kas viskas yra taip, kaip yra, ir jūs puikiai matote viską, kas dedasi.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, kurie pageidavo paklausti, klausimus. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų pageidauja pasisakyti… Pirmasis motyvus už išsakys kolega S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį į keletą dalykų. Tai, kad visiems yra sunku ir kad kažkaip iš tos finansinės situacijos reikia suktis, tai jokia paslaptis, bet būdų visada būna įvairių. Netgi taupant, vien nuo tono dažnai priklauso, kaip tu tą pasakai, tai žmogus atitinkamai reaguoja. Štai kolega L. Sabutis visai neseniai pasakė jums vieną dalyką, kaip atrodo kartu dirbantis prokuroras ir teisėjas tos pačios žemiausios grandies, kai vieniems sumažina tiek, kitiems tiek, ir „žirklės“ akivaizdžiai matyti, nors dirba bendrą darbą. Ir čia taip pat atsitinka su visais šiais pataisymais.

Aš manau, kad pribrendome prie valstybės tarnybos prieiti iš esmės. Naikiname ministerijoje departamentą. Labai didelis klausimas, kas kaip administruos valstybės tarnybą, jeigu visa tai sunaikinsime? Atleisti žmones galime greitai, o kaip paskui tuos galus vėl surišime į krūvą? Kas administruos tas visas bazes? Man į tuos klausimus nėra atsakyta. Dar norime, kad žmonės visa tai darytų už dyką. Tai vienas klausimas.

Kitas klausimas, kad mūsų ministrai pradeda jau atitrūkti ir nuo Seimo. Jeigu pažiūrėsite į kito antradienio numatytą darbotvarkę, tai ir vakar per televiziją girdėjom, kaip Vyriausybė gyrėsi, kad užregistravo Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Tai anoks čia pasigyrimas. Mano projektas prieš tris savaites jau užregistruotas, niekam jokių skubų nereikia ir net į darbotvarkę traukti nereikia. Bent jau Vyriausybės projektą pagal Statutą reikėjo registruoti kaip alternatyvų. Tai net šioje vietoje mes vieni kitų nei matome, nei girdime, o sėdim užsidarę ir žiūrime, kad kai kurie mūsų ministrai, nors atsakingi yra, jau net ne buhalteriais tampa, o tiesiog tampa kasininkais. Tai šitaip su finansų politika niekur toli nenuvažiuosim. Pone ministre…

PIRMININKAS. Laikas, gerbiamasis kolega!

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Sutinku su visokiais taupymais, bet reikia žiūrėti iš esmės, kad paskui neliktume be kelnių. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš suprantu, kad čia buvo motyvai prieš.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ne, čia buvo už taupymą. Prašom klausyti iš esmės, o ne paskutinį žodį.

PIRMININKAS. Už taupymą. Dėkoju. Motyvus prieš – kolega Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Esame labai dėkingi S. Pečeliūnui už nepritarimą šiam projektui, kadangi problemų šioje srityje tikrai yra labai daug. Mes esame išklausę atsakingų pareigūnų, vadovų problematiką, kaip jie įsivaizduotų spręsti ją ateityje. Pačios pagrindinės priemonės – tai motyvacijos nebuvimas ir nepakankamas darbo užmokestis. Manau, kad dabartinė Vyriausybė eina ne tuo keliu, mėgindama tas klaidas, kurios buvo padarytos didinant mokesčių naštą, keliant kai kuriuos akcizus ir daugelį dalykų, išspręsti paprastų žmonių, ypač statutinių pareigūnų, sąskaita. 8 mln. tikrai neišgelbės dabartinės sistemos, ir šis klausimas turėtų būti sprendžiamas kompleksiškai.

Mielieji kolegos, aš, kaip ir gerbiamasis S. Pečeliūnas, pasisakau prieš ir tikrai siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui, nors ir buvo vardijamos įvairios sunkmečio problemos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi bendro sutarimo nėra, turėsime apsispręsti balsuodami. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-508, prašau balsuoti.

Užsiregistravo 76 Seimo nariai, balsavo 76: už – 38, prieš – 10, susilaikė 28. (Balsai salėje) Sprendimas nėra priimtas. Girdžiu… Ar galite per šoninį mikrofoną pakartoti…

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu siūlau perbalsuoti, nes lygus balsavimas. Siūlome po pateikimo pritarti, po to aiškinsimės visus…

PIRMININKAS. Seimo statutas taip pat numato tokią procedūrą. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau visų dėmesio, grįžti į savo vietas ir apsispręsti balsuojant dėl Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-508. Pateikimo stadija. Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 82, balsavo 82: už – 46, prieš – 11, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueiga pagrindiniu siūlo Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Prieštaraujančių nėra. Papildomais komitetais siūlomi: Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra prieštaraujančių, dėl komitetų apsisprendėme. Siūloma svarstyti balandžio 21 d. Prieštaravimų nėra. Šio klausimo pateikimą baigėme.

Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-503 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-503. Kviečiu į tribūną pateikti šį projektą susisiekimo viceministrą kolegą Arūną Štarą. Prašom.

A. ŠTARAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo esmė yra labai paprasta. Yra atšaukiama dalis lengvatų, kurios buvo suteiktos pastaraisiais dvejais metais, jų našta guli ant savivaldybių. Pagal siūlomą naujojo 6 straipsnio redakciją būtų kompensuojamos visos važiavimo išlaidos švietimo ir vaikų globos įstaigų mokiniams, auklėtiniams, tačiau būtų atšauktos lengvatos, kurios ankstesniais metais buvo nustatytos mokytojams, gydytojams, slaugytojams, socialiniams darbuotojams, pedagogams, kultūros ir meno darbuotojams. Dėl tokio pakeitimo į Susisiekimo ministeriją kreipėsi dvi savivaldybės – Tauragės ir Radviliškio. Toks pateikimas nėra visapusiškas, jis, aišku, turėtų būti visapusiškesnis, nei dabar yra pristatoma. Tai yra numatyta ir Vyriausybės programoje. Tiek bendrų tezių, kurias norėčiau pristatyti.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti trylika Seimo narių. Pirmasis klausia kolega A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, esant sunkiai ekonominei situacijai, kai iš tiesų mažėja tiek atlyginimai, tiek darbo krūviai pedagogams, kaip jūs įsivaizduojate mažinimą transporto lengvatų? Tai ypač palies tą gyventojų dalį, kuri uždirba labai mažas pajamas. Kaip galės slaugytojos, o jos šiandien dar gali naudotis transporto lengvatomis, nuvykti pas tuos asmenis, kuriems reikalinga socialinė pagalba, kaip galės išgyventi tokiu sunkiu laikotarpiu pedagogai, kurie vykdo užklasinę veiklą, auklėtojai, galų gale invalidų padėjėjai, kurie vyksta įvairiais klausimais, yra apkraunami tokiais darbais, kaip įvairiausių prašymų, pažymų pateikimas ir gavimas? Jiems reikia kiekvieną dieną naudotis viešuoju transporto. Jūs tokiu sunkiu laikotarpiu ketinate sutaupyti šių mažas arba labai mažas pajamas gaunančių žmonių sąskaita.

A. ŠTARAS. Sutinku, kad problema yra jautri, tačiau vis dėlto kompensacijos transporto lengvatoms turėtų būti taikomos pirmiausia socialiai remtinoms gyventojų grupėms ir tos kompensacijos, matyt, turėtų eiti kitais kanalais, o ne ta forma, kuria dabar yra. Faktiškai ta negautų pajamų našta krenta ant… paprastai tai yra savivaldybių transporto įmonės ir negautos jų pajamos turi būti kompensuojamos iš savivaldybių biudžetų, o jie taip pat nėra lengvai surenkami. Tie patys pinigai, kurie skiriami kompensuoti tokiems vežimams, nepatenka į kitas socialiai svarbias ir remtinas veiklas ar gyventojų grupes. Tas 6 straipsnis buvo keistas, pastaraisiais metais įsigaliojo nuo 2007 m. vidurio, nuo 2008 m. pradžios, jis nebuvo ilgalaikis, prie jo žmonės, apie kuriuos mes čia dabar kalbame, nebuvo labai pripratę ir didelė dalis jų biudžeto dalies iš tikrųjų buvo kaip ir sutvarkyta. Aš nemanau, kad šiuo sunkiu laikotarpiu žmonės nesupras būtinumo apskritai užtikrinti, kad transporto įmonės veiktų, kad būtų galimybė ne tik jiems, bet ir kitiems gyventojams, pirmiausia vaikams, kurie turėtų būti labiausiai saugomi ir prižiūrimi, naudotis transportu.

PIRMININKAS. Klausia V. Blinkevičiūtė. Prašom.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, jūsų pateiktame projekte ir visuose lydinčiuose dokumentuose yra sakoma, kad socialiniai pedagogai, socialiniai darbuotojai, kultūros darbuotojai ar visi kiti nėra socialiai remtini žmonės, todėl jiems negalima taikyti transporto lengvatų. Ar jūs tikrai esate įsitikinę, kad jų visų atlyginimai yra dideli ir kad jų pajamos yra didelės? Mano žiniomis, atskaičius mokesčius, jie uždirba po 800–900 Lt, kai kurie dar mažiau ir augina vieną, du, trys ar daugiau vaikų ir iš tikrųjų jie labai netoli nuo socialiai remtinų. Bet pagrindinis klausimas būtų toks: ar jūs kada nors esate buvęs bent viename iš daugiau kaip trisdešimties psichoneurologinių pensionatų Lietuvoje, iš kurių daugelis yra ne rajonų centruose, ne seniūnijose ar miesteliuose, o toli, kur nors pamiškėje. Dabartiniu metu ten važiuoja geriausiu atveju vieną kartą per dieną autobusas. Kaip jūs siūlote tiems žmonėms atvykti dabar į darbą?

A. ŠTARAS. Darbuotojų, dirbančių tokiose ir panašiose įstaigose, atvykimas į darbą tikrai nėra sprendžiamas šiuo vienu įstatymu ar šiuo straipsniu, kurį mes dabar siūlome pakeisti. Tame pačiame įstatyme yra nustatyta, kad pačios savivaldybės, atsižvelgdamos, matyt, į panašias aplinkybes, kurias jūs vardijote, vis dėlto galėtų savo biudžeto sąskaita nustatyti tokias lengvatas gal jas labiau specializuodamos, taikydamos prie atitinkamos darbuotojų kategorijos ar atitinkamos įstaigos. Lygiai taip pat galėtų, jeigu vis dėlto į tą įstaigą, kaip jūs minėjote, nutolusią, sunkiai pasiekiamą… Matyt, tai yra visų darbuotojų, ne tik tų, kurie čia įvardyti, ten, matyt, yra ir slaugės, ir valytojos, ir kai kurie net nepaminėti. Manau, kad jų atlyginimai dar mažesni, todėl išvardyti vien tuos darbuotojus, kuriuos mes norime paremti, ir nepaminėti apskritai visų kitų, kurie gyvena dar vargingiau ir kuriems nesuteikiamos tokios lengvatos, irgi būtų neteisinga. Šiaip ar taip, tie žmonės, kurie čia paminėti, gauna darbo pajamas. O kiek yra tokių, kurie darbo pajamų iš viso negauna, tačiau jie priversti kartais vykti į rajono centrą tvarkytis kitų savo reikmių?

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Galėčiau patikslinti?

PIRMININKAS. Papildyti ir patikslinti klausimą.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš labai trumpai norėčiau atkreipti dėmesį, kad pagal pateiktą projektą dėl biudžeto sumažinimo visoms savivaldybėms smarkiai apkarpomos lėšos, tai vargu ar bus iš ko mokėti tas kompensacijas.

PIRMININKAS. Klausia kolega V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Arūnai Štarai, pats esate savivaldybininkas daug metų ir puikiai suprantate, kad jeigu mažinami savivaldybių biudžetai, tai nėra jokių galimybių savivaldybėms, vykdant papildomai numatytas funkcijas ir savo funkcijas, kuo nors kompensuoti tuos nuostolius, kurie atsiras dabar, priėmus šį įstatymą. Mano klausimas susijęs ne su atlyginimu ir ne su transporto lengvatomis. Bet juk šios transporto lengvatos teikiamos tam, kad neįgalusis gautų paslaugą. O dėl tų visų žmonių, kuriems reikia slaugos ir kurie gyvena teritorijoje, tai tie socialiniai darbuotojai būtent atlikdami darbą, atlikdami darbo užduotį ten važiuoja, kartu tai yra garantija, kad neįgalusis gaus jam deramą paslaugą, tai yra neįgaliųjų žmonių rėmimas. Kaip jūs manote, ar nesutriks šiuo atveju šitos socialinės funkcijos, kurias mes teikiame tam dideliam neįgaliųjų ir kitų žmonių sektoriui?

A. ŠTARAS. Aš nemanau, kad sutriks. Dar kartą primenu, kad ši nuostata, kurią dabar siūloma panaikinti, galioja metus arba pusantrų metų. Jeigu ta funkcija buvo vykdoma iki 2007 m. vidurio ar iki 2008 m. pradžios, tai žmonės ir įstaigos, kurios atliko panašias funkcijas, sugebėjo su tuo susitvarkyti, surasti būdų, kaip nuvykti į darbą ir nuvykti pas tuos žmones, pas kuriuos turėjo pagal darbo užduotis vykti. Manau, kad dabar bus tos išeitys surastos.

PIRMININKAS. Kolegos A. Syso nematau. Klausia E. Žakaris. Prašom.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis viceministre, naikinamame straipsnyje yra parašyta, kad savivaldybės savo nustatyta tvarka kompensuoja. Tai aš nelabai suprantu, kodėl dabar mums reikia naikinti, jeigu savivaldybės, neturėdamos pinigų, gali nustatyti tvarką, kad susietų šitą lengvatą ir su atlyginimu, ir su darbo dienomis, ir su kompensavimo dydžiais, įvairiai? Man atrodo, kad savivaldybėms buvo palikta teisė spręsti tuos dalykus. Ačiū.

A. ŠTARAS. Deja, ne, iš to, kas buvo įrašyta įstatyme, iš tikrųjų didelė kategorija darbuotojų buvo įrašyta privalomai. Galbūt tikrai kai kurios savivaldybės tokį sprendimą ir priimtų, kaip parašyta įstatyme, bet gali būti, kad daug savivaldybių kaip tik ir nenorėtų priimti tokios paramos būtent darbuotojams, vienos ar kitos kategorijos. Aš kalbu apie kitą straipsnį, kuriuo nustatyta teisė savivaldybėms teikti tas lengvatas, kurios, jų manymu, reikalingos, bet, aišku, savo biudžeto sąskaita.

Dabar dar truputį norėčiau grįžti prie V. P. Andriukaičio priminimo, kad aš esu senas savivaldybininkas. Taip, kadangi savivaldybininkas, sakyčiau, kad tokios įstatymo nuostatos, kur valstybė įstatymu nustato daug įpareigojimų savivaldybėms savo biudžeto sąskaita užtikrinti lengvatas, mokėti kompensacijas ar panašiai, nenustatydama tinkamo ir reikalingo finansavimo šaltinio, turėtų būti taisomos, naikinamos, nes jos yra ydingos.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jums skirtas laikas atsakyti į klausimus baigėsi. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti kolegos Seimo nariai. Pirmasis motyvus už išsakys kolega A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Kadangi aš, kaip ir pranešėjas, esu buvęs tarybos nariu, norėčiau pasakyti, kad tam tikrų funkcijų numatymas savivaldybėms, neskiriant toms funkcijoms vykdyti reikalingų lėšų, iš tikrųjų prasilenkia su logika. Tai, ką mes buvome padarę šiek tiek ankstesnėmis ekonominėmis sąlygomis, ne visai dera pagal dabartines galimybes. Deja, objektyvi realybė, kad ir kaip būtų apmaudu, yra tokia. Todėl palikti savivaldybėms funkcijas be lėšų, vadinasi, jas įsprausti į kampą, kad vykdytų, neštų naštą, kuri aiškiai joms per sunki. Todėl, kad ir kaip būtų, aš pasisakau už šio įstatymo pataisas. Dėkoju.

PIRMININKAS. Motyvus prieš išsakys V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kokį socialinį sektorių krizės sąlygomis bandome apsaugoti? Klausimas yra esminis. Bandome apsaugoti tą socialinį sektorių, kuris labiausiai reikalauja paramos, nes jo gyvenimas dramatiškai pablogės. Pažiūrėkime, pridėtinės vertės mokesčio, akcizų pakėlimas ir visų kitų lengvatų panaikinimai labai padidino bilietų kainas, labai padidino kaštus. Dabar turime situaciją: socialiniam darbuotojui, kuris turi vykdyti socialines funkcijas didelėje teritorijoje, išauga kaštai, ir šitoje situacijoje mes dar jam panaikiname tą lengvatų sumą, juo labiau kad priimdami kitus įstatymus dar mažiname įplaukas į savivaldybių biudžetus akivaizdžiai. Savivaldybių biudžetų šiandien dar sudėtingesnė padėtis, ir sakome, kad nieko, mes nematome tų problemų.

Palaukite, šį socialiai blogoje padėtyje esantį sektorių turime apsaugoti visom įmanomom priemonėm? Aš šiandien stebėdamas visą paketą pasiūlymų aiškiai matau, kad Vyriausybė turi spręsti vienintelį klausimą – skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo klausimą, kad nestumtume į kampą savo socialinių įsipareigojimų, darbo užmokesčio, pensinio fondo ir savo didelės dalies gyventojų perkamosios galios. Mes tuo tarpu pasirenkame nežinia kokią taktiką, birželio mėnesį vėl ateisim su mažinimais. Nežinau, kas ir kiek skaičiuoja, kuo čia remiasi tie mažinimai, bet susidaro įspūdis, kad mes tiesiog beviltiškai negauname atsakymo iš Vyriausybės, kiek bus mažinimų. Tame kontekste šį visą socialiai jautrų sektorių mes dar apsunkiname. Todėl pritarti šioms pataisoms niekaip negalima.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, turėsime apsispręsti balsuodami, todėl skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-503, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 81 Seimo narys. Už – 52, prieš – 20, susilaikė 9. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Repliką po balsavimo – kolega K. Daukšys per šoninį mikrofoną. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tai matyti, kad Vyriausybės posėdžiuose tie įstatymai nėra svarstomi. Atėjęs viceministras aiškina, kad pinigų duos savivaldybė, vadinasi, vidaus reikalų ministras nedalyvavo posėdyje, jis nesakė, kad savivaldybės gauna mažiau pinigų. Finansų ministras irgi nedalyvavo, tai ar Vyriausybė svarsto įstatymus ar nesvarsto? Kitas dalykas mano gerbiamajam kolegai iš Liberalų sąjūdžio. Prieš metus, aš jus atsimenu, kalbėjote visiškai kitaip. Sakykite, kas dabar jus padarė, du ministrų postai padarė kitokius liberalus?

PIRMININKAS. Kolega Z. Balčytis – replika po balsavimo. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš manau, kad šitas balsavimas, jeigu bus priimtas toks įstatymo projektas, iš tikrųjų įeis į mūsų parlamentinę istoriją. Kai mes kūrėme sistemą, visi pereitoje kadencijoje puikiai supratome, kokia didelė problema dėl specialistų, kurie galėtų, kaip ir buvo minėta, prižiūrėti socialiai neįgalius, kitus mažas pajamas gaunančius žmones. Tai mes šiandien šiuo sprendimu labai aiškiai pademonstravome socialinį jautrumą ir kitą dalyką. Tikrai gerbiamojo V. P. Andriukaičio buvo labai aiškus klausimas. Aš mėginau užduoti šiandien per Vyriausybės valandą. Gerbiamasis premjere, tikrai būkite malonus, kitam ketvirtadieniui ar kada bus, tikrai pasirenkite atsakyti į klausimą, kaip jūs toliau mėginat ir mėginsite išeiti iš krizės ir kokios priežastys jus šiandien stabdo pradėti derybas su Tarptautiniu valiutos fondu? Mes matome toliau pagal jūsų sprendimus, kad mūsų valstybės neištiktų tam tikras ekonominis kolapsas.

PIRMININKAS. Dėl asmeninių motyvų replika po balsavimo dar kolega A. Kubilius. Gerbiamasis premjere, prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Atsiliepdamas į pono Z. Balčyčio klausimą aš taip pat turiu retorinį klausimą. Ar socialdemokratai kada nors ką nors gali pasiūlyti konstruktyvaus, išskyrus vien tik kreipimąsi į Tarptautinį valiutos fondą. Nes dabar girdžiu tik vieną dalyką – niekur netaupyti, jeigu galima, dar daugiau pinigų išleisti, didinti daugiau uždirbančių ir aukštas pareigas einančių pareigūnų atlyginimus, didinti lengvatas transportui. Aš jūsų, gerbiamasis kolega, noriu paklausti, ar tikrai socialdemokratai tik tiek pajėgūs pasiūlyti? Gal iš tikrųjų galime surengti rimtas diskusijas, aš tikrai vertinu jūsų protą ir išmintį. Nežinau, koks paralyžius ištiko jūsų partiją, kad niekaip daugiau nieko nebegalite pasiūlyti. Iš tiesų jūs žinote Tarptautinio valiutos fondo sąlygas. Jeigu reikia, galime nuvežti į Latviją, pamatysite, kaip ten pavyko susiderėti. Tada pamatysite, kad gal mes patys kai kuriuos sprendimus privalome priimti racionaliai, apgalvotai, o ne vien sakyti, kad vienintelis kelias – kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, matau, kad jau įsilinguoja diskusija. Paskutinysis dėl asmeninių motyvų, nes buvo paminėta jo pavardė, kolega A. Endzinas. Visiems kitiems žodis nebus suteiktas. Diskusijos tarp Tėvynės sąjungos-konservatorių partijos ir socialdemokratų Seimo salėje vargu ar priimtinos. Prašom. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų atsakydamas į klausimą, kas pasikeitė per metus mūsų politikoje, Liberalų sąjūdžio politikoje, galėčiau atsakyti labai paprastai. Mes matome per lengvatų suteikimą sektoriaus vystymą ir visuomeninio transporto panaudojimo galimybių didinimą. Tačiau kai priskiriame funkcijas savivaldybėms net neskirdami tam lėšų, tai jūs pabendraukite su savivaldybių vadovais. Iš tikrųjų ką tai reiškia? Aš bendravau savo vienmandatėje apygardoje. Kadangi ji dengia bent dvi savivaldybes, tai aš bendravau ir žinau, kokia yra situacija. Tai yra savivaldybių biudžetų krachas kalbant ta tema. Iš tikrųjų nei Liberalų sąjūdis, nei turbūt mūsų partneriai iš kitos pusės – niekas čia nekrykštauja ir neploja rankomis atimdami šias lengvatas. Nėra džiaugsmo ašarų mūsų akyse. Pastebėkite tai. Tačiau neįžvelgiu kitokios galimybės savivaldybėms gelbėti jų finansinę situaciją. Tai paprastas atsakymas.

O dėl funkcijų vykdymo galėčiau pasakyti, šios lengvatos nesusijusios arba ne taip daug susijusios su socialinių darbuotojų funkcijų vykdymu. Tai yra visai kas kita. Visai kas kita.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo susitarta, kad diskusijos baigiamos šiuo klausimu. Galima bus diskutuoti svarstant projektą komitete, taip pat bus galima diskutuoti frakcijose. Mes turime apsispręsti dėl komitetų, kurie svarstys šį įstatymo projektą. Pagrindiniu komitetu siūlomas paskirti Socialinių reikalų ir darbo komitetas, prieštaravimų nėra. O dėl papildomų – Biudžeto ir finansų komitetas ir, ko gero, kolega Kurpuvesai, siūlytumėte Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą? Dėkoju. Ar galime dar prie papildomo Biudžeto ir finansų komiteto pritarti ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto paskyrimui? Dėkoju. Svarstymo data pasiūlyta balandžio 21 d. Nėra prieštaravimų. Klausimo pateikimas baigtas.

Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-498 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės 2-5 klausimas – Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-498. Pranešėjas – aplinkos ministras gerbiamasis G. Kazlauskas. Kviečiu į tribūną. Prašom. Pateikimo stadija.

G. KAZLAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji kolegos. Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas parengtas siekiant įstatymu valstybės įmonėms, miškų urėdijoms už valstybinių miškų išteklių medienos naudojimą nustatyti privalomuosius atskaitymus į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šiuo metu galiojantys teisės aktai valstybės įmonėms, miškų urėdijoms privalomojo atskaitymo į valstybės biudžetą ar kitokių mokesčių už valstybinio miško išteklių naudojimą nenustato. Priėmus Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymą į valstybės biudžetą bus papildomai surinkta lėšų, kurios bus naudojamos bendrosioms valstybės biudžeto reikmėms tenkinti. Priėmus šį įstatymo papildymo įstatymo projektą bus įteisinti 5 % dydžio privalomieji atskaitymai į valstybės biudžetą iš valstybės įmonių, miškų urėdijų pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Dėl šio pakeitimo padidės valstybės įmonių miškų urėdijų išlaidos, tačiau tai drastiškų pasekmių miškų urėdijų ekonomikai neturėtų kelti. Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas įtakos šalies kriminogeninei padėčiai ir verslo sąlygoms neturės. Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų pageidauja paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, jūs buvote statybų versle. Jūsų sakralinė frazė, kad verslo sąlygoms neatsilieps, turbūt jūs pats šypsotės ir netikite tuo, kad ūkiniam subjektui, kai jis skaičiuoja savo pajamas ir išlaidas, savo pelną ir t. t., turi projektus numatęs ir visa kita, staiga jūs dar padidinate jo mokestinį krūvį ir sumažinate jo įplaukas ir teigiate, kad verslo sąlygos nepasikeis. Susitarkime, kad mes tiesiog vartojame šį gražų žodį pridengti situacijai, nors mes puikiai suprantame, kad miškų urėdijų padėtis pasunkės.

Mano klausimas. Urėdijos yra labai skirtingos. Vienos didesnės, kitos silpnesnės. Kaip jūs manote, kiek urėdijų nepakels šio krūvio ir atsidurs blogoje padėtyje arba turės suktis ir mažinti darbo vietas ir ieškoti kitų išeičių? Ar skaičiavote, kaip tai paveiks šio sektoriaus situaciją?

G. KAZLAUSKAS. Teisingas pasakymas, kad visiškai įtakos neturėti negali. Bet šie skaičiai nebuvo sugalvoti sėdint tik prie stalo. Tikrai buvo nagrinėjami tiek finansiniai rodikliai, tiek galimybės, peržiūrima išlaidų struktūra ir t. t. Buvo tariamasi taip pat ir su urėdijų atstovais. Manau, kad šie 5 % tikrai iš esmės urėdijų gyvybingumo nepablogins. Kalbant apie kurią nors atskirą urėdiją, gal taip ir galėtų atsitikti, tačiau nepamirškime, kad šiemet yra numatyta reorganizuoti urėdijas būtent ekonominio efektyvumo pagrindu. Manau, kad šie klausimai turėtų būti išspręsti.

Kitas dalykas, pats tas dydis. Buvo svarstomos trys galimybės. Sakykime, trys alternatyvos, kaip jūs ir matėte pažymoje. Tai yra nedidinti tokio mokesčio, įvesti 5 %, o tai yra susiję su bendru mokesčiu už kitus išteklius. Jūs žinote, kad ir kiti už žemės gelmėse esančius išteklius mokesčiai yra orientuoti būtent į 5 % vertės, todėl buvo pasirinkti 5 %, o ne koks nors didesnis skaičius.

PIRMININKAS. Klausia kolega K. Daukšys. Prašom.

G. KAZLAUSKAS. Kažkiek taip ar taip turės būti mažinamos darbo vietos.

PIRMININKAS. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ar man pridėsite, pirmininke, už tai, kad laiko užėmė? Gerbiamasis ministre, pirmas klausimas, kiek valstybė iš to gaus papildomai pajamų? Kokią sumą jūs planuojate gauti per metus ar per kitą laiką? Tiesiog slidžiai skamba tas pasakymas, jeigu jūs paskaitėte, „į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką.“ Tai čia gali visaip svarstyti. Tas nenukirstas miškas – jis parduotas, neparduotas, jis stačias, jis jaunas, gal jis iš viso niekada nebus parduotas? Tai nuo ko mes imsime tuos mokesčius? Nes lietuvių kalba šitoje vietoje šiek tiek kertasi su jūsų įstatymo prasme, mano galva.

G. KAZLAUSKAS. Pirmoji klausimo dalis, t. y. kiek lėšų turėtų įplaukti. Pagal šiais metais egzistuojančius pardavimus ir kainas įplaukų į biudžetą turėtų būti apie 14 mln. litų.

Paklausėte apie nenukirstą mišką. Čia turima omenyje nenukirstas miškas, nes yra tokia pardavimo forma. Mišką galima parduoti ir nenukirstą. Tai nereiškia, kad čia yra mokestis už visus miško išteklius. Už parduodamą mišką.

PIRMININKAS. Klausia V. Baltraitienė. Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Čia panašus klausimas buvo, bet neišgirdau atsakymo. Iš tiesų kiek šiandien yra urėdijų, dirbančių pelningai, ir kaip tai iš tiesų atsilieps joms? Aš pati esu kalbėjusi su urėdijų kai kuriais vadovais. Jiems situacija jau šiandien tikrai yra prasta, mažina labai kainas. Gal kažkada ji buvo labai gera, galėjo pakelti malkų kainas, parduodamos medienos kainas ir gyventojams, dabar yra mažinama, kad tik pirktų. Vadinasi, jie sąlygas savo gerina mažindami kainą, kad būtų kuo didesnė apyvarta. Kaip dabar tas mokestis atsilieps? Kad čia sujungta bus, tai, manau, tą reformą kol įvykdysite, tuo labiau kad priešinasi urėdijos… Kaip sugebėti jas paveikti, kad nesipriešintų? Kokią realiai įtaką tas mokesčio įvedimas turės urėdijoms?

G. KAZLAUSKAS. Aš įsitikinęs, kad peržiūrint urėdijų veiklos funkcijas ir jas optimizuojant šito mokesčio įvedimas didesnės įtakos jų veiklos rezultatams neturės.

PIRMININKAS. Klausia kolega B. Pauža. Prašom.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, man atrodo, jūs gerai žinote, nebent aš taip žinau, kad per du šių metų mėnesius, o gal ir tris mėnesius, medienos realizacija sumažėjo apie tris kartus urėdijose. Tai dabar prašom pasakyti, dar mes pridedame 5 % prie esamų, vadinasi, ar tai nėra paslėptas ypač mažesnių urėdijų, jūs pats užsiminėte, likvidavimo klausimas? Nes tos didesnės turėjo sukaupusios tam tikrą lėšų kiekį, jos išsivers dar, tačiau mažesnėms urėdijoms čia tikrai bus peilis. Ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Tikslo paveikti vieną ar kitą urėdiją tikrai nėra. Kad pardavimai yra sumažėję, tai yra tiesa, bet neužmirškime, kad šitie 5 % skaičiuojami būtent nuo faktiškai parduoto medienos kiekio, o ne nuo kažkokių kitų skaičių. Todėl aš ir minėjau, kad šiais metais prognozuojama pagal dabartines kainas, pagal dabartinius pardavimo kiekius į biudžetą papildomai surinkti apie 14 mln. Kad tai gali turėti įtakos vienai ar kitai urėdijai, to negalima neigti, tačiau ir biudžeto problemos egzistuoja, jas reikia spręsti.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Babilius. Prašom.

V. BABILIUS (TPPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs tikriausiai žinote esamą dabartinę miškų ekonomikos padėtį. Juk medienos kainos krito apie 40–50 %. Dėl to urėdijų darbuotojai dirba 4 dienas per savaitę, dėl pinigų stygiaus, ir iš esmės jie gi rūpinasi visos Lietuvos miškais, turiu omeny, ir privačius miškus prižiūri savininkų, kurie savo ruožtu į biudžetą atiduoda tiktai apie 10 % to, ką sumoka valstybiniai miškai, t. y. 10 kartų mažiau. Ar šita įstatymo pataisa neatsilieps papildomoms urėdijų funkcijoms, tokioms kaip gaisrų gesinimas arba kelių tiesimas miškuose? Ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Bet kokiu atveju bet kokio naujo mokesčio įvedimas pagerinti situacijos tikrai negali. Bet, mano supratimu, didelės įtakos, arba katastrofiškos įtakos, įvedant 5 % mokestį, neturėtų būti. Paminėjote privačius miškus. Svarstant šitą klausimą viena iš galimybių buvo taip pat atsisakyti žemės mokesčio lengvatos miškams, kuri dabar egzistuoja. Kalbos nėra, kad toks klausimas galbūt ir gali būti svarstomas Seime. Taip pat ir atsisakyti lengvatos miškų žemėms. Tokiu atveju taip pat būtų surinkta tam tikra pinigų dalis į savivaldybių biudžetą. Galbūt tai padėtų spręsti net ir socialines problemas, apie kurias čia praeitą klausimą svarstant buvo diskutuojama. Aš šiaip tikiuosi, kad nesudegs šiemet visi miškai, jeigu įvesime šitą mokestį.

PIRMININKAS. Ir paskutinis Seimo narys pageidauja paklausti. A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre! Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėjau jūsų paklausti, gal jūs remiatės tais skaičiais, kurie buvo pateikti už 2008 m.? Jie tikrai neatitinka šios dienos realybės. Šiandien kietmetris spygliuočio miško kainuoja 120 Lt Lietuvoje, o Latvijoje lygiai to paties spygliuočio kietmetris kainuoja 60 Lt už kubinį metrą, tai dvigubai pigiau. Jeigu dar uždėsime 5 % mokestį, tai iš tiesų jis dar labiau skirsis nuo kaimyninės šalies. Tai ar neatsitiks taip, kaip su maisto produktais atsitiko Lenkijoje, ir dabar Lietuvos gyventojai važiuoja į Lenkiją pirkti maisto produktų ir buitinės reikšmės pirkinių. Ar neatsitiks taip pat ir su mediena ir nebus taip, kad urėdijas, kurios ribojasi su Latvijos pasieniu, tiesiog ištiks bankrotas ar absoliučiai liks be darbo?

G. KAZLAUSKAS. Skaičiais naudojuosi tais, kurie yra šiais metais. Taip pat esu matęs ir skaičius, kurie buvo pernai. Taigi dėl skaičių tikrumo tikrai neabejokite, mes neskraidžiojame padebesiais ir žinome, kokia yra situacija. Teisingai įvardijote taip pat ir Latvijos medienos kainas. Taip, Latvija ėmėsi dempinguoti estų ir lietuvių sąskaita. Ir teisingai sakote, kad šiaurinėje Lietuvoje, šiaurinėse urėdijose tokia problema egzistuoja. Bet lygiai taip pat tada pasižiūrėkime į Lenkijos pusę. Lenkijoje mediena yra brangesnė negu Lietuvoje. Lenkijos šiaurė kenčia nuo to paties, nes miškas parduodamas į Lenkiją, yra visiškai ne taip, kaip su maisto produktais. Tokia problema egzistuoja, bet tai nereiškia, kad sunkmečio sąlygomis reikėtų masiškai kirsti mišką ir už dyką jį dalinti į kairę ir dešinę, ką iš esmės daro latviai. Jie pasirinko tokį kelią, jų pasirinkimas.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, kurie pageidavo paklausti, klausimus. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašę kalbėti, motyvus už išsakys K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mūsų miškų ūkis iš tikro yra labai svarbus ekonomikai, bet, deja, jo visas valdymas nėra racionalus. 42 urėdijos, kurios yra Lietuvoje, palyginti su aplinkiniais kraštais, ir tai, kad tai priklauso valstybiniams ūkiams, iš tikro didelis skaičius. Kiekvienoje urėdijoje yra buhalterija, kiekvienoje urėdijoje yra visas aparatas ir kiti dalykai. Kitaip tariant, yra rezervų, kur galima dar taupyti. Todėl įvedimas šito laikino mokesčio… tie 5 % iš tikro yra dabar medienos kainų nukritusioje rinkoje gana svarbūs. Tačiau, mano supratimu, esant apskritai sunkiai ekonomikos situacijai ir trūkstant pinigų, urėdijos galėtų pasispausti, sutaupyti ir tuo prisidėti prie biudžeto. O ateity reikia kalbėti, aišku, apie reformą, kuri yra būtina visam miškų valdymui. Labai ačiū. Prašau balsuoti už.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, atskirkim du dalykus – urėdijų arba urėdijos sistemos reorganizavimą ir restruktūrizavimą, kuris gali būti sprendžiamas visiškai kitu aspektu nei dabar siūlomas mokesčių padidinimas joms, ir atskirkim tai, kad šiuo atveju mokesčių padidinimas išprovokuos dalies urėdijų netgi bankrotą. Akivaizdu, kad našta šiam ūkio segmentui padidėja, ir vėlgi ji padidėja neproporcingai, palyginti su kitais ūkio segmentais. Jeigu dar pažiūrėsim mokesčių naštą apskritai verslui – pridėtinės vertės mokesčio, akcizų, kitų mokesčių, pelno ir t. t., tai suskaičiuokim, koks mokesčių krūvis dabar ištiks, ypač tas silpnesniąsias urėdijas. Akivaizdu, kad jos suksis kaip tik išmanydamos, esant medienos kainų kritimui. Vadinasi, realizacijos sunkumas, darbų stabdymas, darbo vietų mažinimas yra akivaizdus, o darbo vietų regionuose, struktūriniuose… ilgalaikės bedarbystės regionuose, kur ne taip paprasta žmonėms susirasti darbą… Mes vėlgi mažinam efektyvumą šio sektoriaus veiklos, sunkinam darbo sąlygas, didinam nedarbo prognozes. Taip pat aš abejoju, ar mes pasieksime kokių nors deramų biudžeto sutaupymo tikslų, nes tuomet teks iš biudžeto kompensuoti socialines pasekmes tokio sprendimo.

Taigi aš negaliu paremti šio sprendimo, nes jis išties daromas ne laiku. Manyčiau, jeigu apskritai kalbėtume apie mokesčių už mūsų gamtinius išteklius politikos formavimą, tai tada reikėtų daug ką svarstyti. Bet taip fragmentiškai išėmus vieną kontekstą vien dėl to, kad reikia paieškoti papildomų pajamų, vargu ar tai yra logiškas sprendimas. Tai tikrai pablogins mūsų urėdijų padėtį. Todėl balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Išklausėme motyvus už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo, projekto Nr. XIP-498, Miškų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektui? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 71, balsavo 71 Seimo narys: už – 42, prieš – 14, susilaikė 15. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar galime pritarti šiems komitetams? Dėkoju, gerbiamieji kolegos, dėl komitetų apsisprendėme. Siūloma svarstymo data – balandžio 21 d. Prieštaravimų nėra. Šio klausimo pateikimas baigtas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją kolegę I. Degutienę. Ji pateiks rezervinį pirmąjį klausimą – savaitės, prasidedančios balandžio 14 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę.

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas kolega A. Kašėta.

2009 m. balandžio 14 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, nors buvo pristatyta, kad pateiksiu savaitės, prasidedančios balandžio 14 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę, tačiau aš jums teikiu tiktai balandžio 14 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę. Kodėl? Todėl, kad tą dieną bus pateikiamas 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Kaip jūs žinot, pagal Statutą, pateikus Biudžeto įstatymą, eiliniai posėdžiai nevyksta. Jeigu bus pritarta antradienį, t. y. balandžio 14 d., Biudžeto įstatymui, tada valdyba turės nustatyti nenumatytų posėdžių grafiką. Tuomet, kai valdyba nustatys nenumatytų posėdžių grafiką, jis bus pateiktas ir Seimui.

Taigi balandžio 14 d., be mano minėtų biudžeto įstatymų, t. y. Valstybės ir savivaldybių biudžeto pakeitimo ir papildymo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. pakeitimo įstatymo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto… Pabrėžiu, kad antradienį posėdis prasidės 10 val., ne taip, kaip visada – 11 val., nes bus Vyriausybės metinės veiklos ataskaita. Be to, dar jums yra išdalyta medžiaga ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7, 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (darbotvarkės 1-6 punktas), kurį teiks Vyriausybė. Bet mes dar aptikome, kad yra S. Pečeliūno įregistruotas lygiai to paties pavadinimo, lygiai tų pačių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-424, todėl jis irgi bus įtrauktas į darbotvarkę. Po pietų svarstymas ir priėmimas Prezidento grąžinto Kainų įstatymo ir toliau tęsime Mokslo ir studijų įstatymo projekto su lydinčiaisiais įstatymais svarstymą. Kaip matote, svarstymas Mokslo ir studijų įstatymo tikrai ilgas, planuojame nuo 15.40 val. iki 18.40 val., tris valandas. Tikėkimės, kad per tris valandas baigsime. Ir, kaip Seniūnų sueigoje buvo šiandien prašyta ir įtraukta kaip rezerviniai klausimai, tai S. Šedbaro Seimo nutarimo „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“ priedėlio papildymas ir įstatymo projekto „Dėl Advokatūros įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo“ įstatymo projektas. Taip pat planuojama pateikti, nes Vyriausybė prašo svarstyti skubos tvarka, Kvotos Tarptautiniame valiutos fonde didinimo įstatymo projektą. Tai toks planas balandžio 14 d.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Niekas iš Seimo narių nenorėtų klausti. Kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 6, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-255. Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-256. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-257. Valstybės tarnybos įstatymo 2, 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-258. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-259 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-7a – Viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 6, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, galbūt pranešėja L. Graužinienė pateiks visą paketą įstatymų projektų? Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tikrai pasistengsiu koncentruotai ir trumpai, nes lydintieji vienaip ar kitaip taisomi atsižvelgiant į pagrindinį įstatymą ir yra daugiau redakcinio pobūdžio.

Šis įstatymo pakeitimas atsirado suderinus visose ministerijose po Valstybės kontrolės ataskaitos ir pastabų, kad šiek tiek nesutinka praktikoje taikomi teisės aktai ir mūsų įstatymų bazė. Visą aiškinamąjį raštą turbūt tikrai netikslinga skaityti, jūs skaitėte. Esmė ta, kad įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo įgaliojimai turi būti suteikiami ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, priimtais vadovaujantis tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais arba ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais arba ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Paprastai šnekant, iš esmės šiek tiek praplečiamas taikymas ne įstatymų, o per Vyriausybės nutarimus, bet tai lies tiktai Europos Sąjungos tiesioginių aktų taikymą. Tai buvo susiję…

Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos struktūrinę paramą administruojančios viešosios įstaigos, įgyvendinančios institucijos, pavyzdžiui, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimo funkcijas, kurių dalis yra susijusi ir su viešuoju administravimu, yra įgaliotos atlikti šiandien ne įstatymu, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, priimtais vadovaujantis tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentais.

Todėl mes, komitetas, teikiame visą įstatymų paketą, norėdami ištaisyti tą neatitikimą, kad mūsų agentūros galėtų sėkmingai, teisingai teisiškai sutvarkius, dirbti toliau ir skirstyti europinę paramą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Klausia K. Daukšys. Ne, jau atsisako klausti. L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš bandžiau pasižymėti, bet jūsų kompiuteris neleido to padaryti. Pranešėjos norėčiau pasiteirauti. Iki šiol ir mūsų Konstitucijos, ir apskritai kitų įstatymų sandara tokia, kad mes pripažįstame įstatymo viršenybę. Šį principą jūs bandote pakeisti kitu principu, kuris apibrėžiamas jūsų pataisose kaip teisėtumas. Tai yra jau išplaukiantis. Kodėl vis dėlto manote, kad įstatymo viršenybės principo reikia atsisakyti, o palikti bendresnį, kuris apima kartais galbūt ir prieštaraujančius tarpusavyje teisės aktus, ypač kai yra įstatymai arba kai kurios sutartys?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū už labai gerą klausimą. Aš visada pasisakau už įstatymų viršenybę. Šiandien mes turime tokią situaciją, kad tokia praktika jau yra taikoma daugiau kaip ketveri metai. Teisinė situacija nesutvarkyta. Kadangi tai yra susiję su europiniais pinigais ir europinių lėšų skirstymu labai jautrioms sritims – socialinei, švietimo sritims, mes manome, kad, leidžiant tik tiesioginio taikymo Europos Sąjungos dokumentams… per reglamentus, daryti išimtį tik šiai sričiai. Mes nerandame kitos išeities, kaip dabar atgal sutvarkyti, nes prieš ketverius metus nebuvo teisingai sutvarkyta teisinė bazė. Valstybės kontrolė savo ataskaitoje tai pažymėjo. Svarstė visos ministerijos ieškodamos būdų, kaip tai padaryti. Aš manau, geriau sutvarkyti teisinę bazę, negu ateityje turėti finansinių problemų ir dėl paskirstytų, ir dėl skirstytinų pinigų.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Visi norintys paklausti uždavė klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti visiems įstatymų projektams, kurie buvo pateikti? Galime pritarti. Dėkoju. Pritarta.

Prašau. L. Graužinienė norėjo kalbėti dėl komitetų.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mes kalbėjome su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininku. Kadangi tai buvo Valstybės kontrolės siūlymas, mūsų komitetas įsigilinęs į šį klausimą, Audito komitetas norėtų būti pagrindiniu, o Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą papildomu.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti L. Graužinienės pasiūlymui ir sukeisti komitetus – pagrindiniu skirti Audito komitetą? (Balsai salėje) Dėkoju.

Kiti papildomi komitetai – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Taigi bendru sutarimu galima pritarti ir papildomiems? Daugiau pasiūlymų nėra. Dėkoju, kolegos. Dabar turėtume nustatyti svarstymo datą. Svarstyti numatyta gegužės 11 d. Kitų pasiūlymų nėra. Pateikimo stadija baigta.

Paskutinis šios darbotvarkės klausimas, tiksliau, pareiškimas. Mes, žemiau pasirašiusieji, vadovaudamiesi Seimo statuto 42 straipsniu, įkuriame Jaunųjų parlamentarų laikinąją grupę. Grupės pirmininkė – Seimo narė A. Bilotaitė, pavaduotojas – Seimo narys V. Gapšys. Pasirašo Seimo nariai: A. Bilotaitė, V. Gapšys, P. Saudargas, A. Nedzinskas, A. Mazuronis, J. Urbanavičius, M. Varaška ir Z. Užlytė. (Šurmulys, plojimai salėje) Gerbiamieji kolegos, raginu prisijungti prie Seimo parlamentarų, kurie yra ir amžiumi, ir siela jauni. (Balsai salėje)

Skelbiu rytinį… Kolegos, jeigu norėtumėte atlikti paskutinę registraciją, tai yra puiki proga. Registruojamės. Kolegos, kol vyksta registracija, noriu visiems palinkėti linksmų, džiugiu, sveikų, šviesių Velykų, kad antradienį susirinktume čia 10 val. giedrais veidais. Sėkmės visiems.

Rytinis posėdis baigtas. Atsiprašau, ir rytinis, ir vakarinis posėdis baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.