Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 56

2009 m. balandžio 9 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. balandžio 9 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Labas rytas, mielieji kolegos. 2009 m. balandžio 9 d., ketvirtadienio, rytinis posėdis pradėtas.

Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Jums visiems po Seniūnų sueigos yra išdalinta darbotvarkė. Kaip matote, šiandien nebus pateiktas 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Seniūnų sueiga vienbalsiai atidėjo šį klausimą po Velykų. Ar yra pasiūlymų? Prašau, gerbiamasis E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke. Atsižvelgdama į tai, kad Seniūnų sueiga vienbalsiai išbraukė iš šios dienos darbotvarkės 2-1a ir 2-1b klausimus, Tvarkos ir teisingumo frakcija kaip susijusius su šiais klausimais siūlo išbraukti 2-1, 2-2 ir 2-6 klausimus, nes gali būti, kad šiuos įstatymų projektus reikės koreguoti, kai bus pateiktas biudžetas ir kai mes matysime visus skaičius. Taigi mes frakcijos vardu siūlome išbraukti 2-1, 2-2 ir 2-6 klausimus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų man keistai atrodo, kaip suprantu, gana įnirtingos diskusijos, ar galima pateikti biudžetą šiandien, ar negalima pateikti. Aš suprantu, kad artėja rinkimai, gal yra ir kokių nors kitų gamtinių faktorių, sako, mėnulis labai skaisčiai švietė šią naktį ir švies artimiausiom naktim. Bet vis dėlto rūpesčio valstybės reikalais galėtų būti daugiau šioje salėje, nes mes visi suprantame, kad Vyriausybė ne iš didelio džiaugsmo ateina su biudžeto pataisom. Aš noriu perskaityti Statuto dvi nuostatas.

Pirmas dalykas, Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, jį pateikia Seimui su duomenimis, kuriais pagrįstas šis projektas. Tai yra 172 straipsnio 2 dalis, kuri taikoma ir tuo atveju, kai teikiamos biudžeto pataisos. Toliau. 3 dalis: valstybės biudžeto projekto kopijas Seimo posėdžių sekretoriatas ne vėliau kaip per tris dienas perduoda Seimo valdybos nariams. Po to, kai pateikė Vyriausybė. Vyriausybė pateikė antradienį, vakar jau buvo išdalinta.

4 punktą skaitykite…

PIRMININKĖ. Antradienį buvo išdalinta.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Na, netgi antradienį buvo išdalinta. Taip. Toliau, 4 punktas: artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto projektą. Tai vienintelis klausimas, kurį galima šiandien svarstyti, – kodėl buvo siūloma svarstyti po pietų, o ne iš ryto, nes reikėtų išklausyti Vyriausybės pranešimą rytiniame posėdyje pagal Seimo statutą. Aš raginu Seimą rimčiau pasižiūrėti į šį darbą ir šiandien pradėti svarstymą, o po to turėsime 15 d. svarstymui komitetuose.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, jūs siūlote balsuoti dėl grąžinimo 2-1a ir 2-1b į darbotvarkę?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš norėčiau sužinoti ar patvirtinti tai dėl Mokslo ir studijų įstatymo. Kada Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas baigė svarstyti ir kada buvo pateiktos išvados? Mano turimom žiniom, tik vakar vyko posėdis, ir jeigu tame posėdyje buvo svarstomos išvados arba pakeitimais, arba dar kas nors, tai tuomet reikia laiko, kad mes su jais galėtume susipažinti. Todėl norėčiau, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas pasakytų, ką svarstė ir kaip. Jeigu nėra pokyčių, tvarka, tada galioja sena išvada. Bet jeigu yra pakeitimų, mes turėtume turėti laiko su jais susipažinti, o tam reikia, kaip žinote, numatyto Statuto laiko tarpo.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, į šį klausimą galiu atsakyti tiek, kad, kaip jūs žinote, išvada dėl mokslo ir studijų įstatymo buvo pateikta 2008 m. pabaigoje, o čia buvo papildomi svarstymai dėl pateiktų Seimo narių pataisų. Dėl to yra kita stadija. Buvo pateikta laiku. Pats Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas prašė, kad svarstymas nebūtų šiandien baigtas, ir antradienį po Velykų bus svarstymo tęsinys, nes Seimo narių pataisų yra tikrai daug ir mes paprasčiausiai net ir per dvi valandas nesuspėsime apsvarstyti visų pataisų.

Gal komiteto pirmininkas nori papildyti. Gerbiamasis Stundy? Gerbiamasis Stundy, ar norite papildyti atsakymą į gerbiamojo V. Andriukaičio klausimą?

V. STUNDYS (TS-LKDF). Jūs viską teisingai pasakėte. Procedūra yra išlaikyta. Komitetas jau praeitą savaitę oficialiai baigė pasiūlymų svarstymus ir laiku pateikė savo variantą Posėdžių sekretoriatui. Taigi išsitenkame ir išlaikome visus reikalavimus.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Yra du pasiūlymai: „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija prašo išbraukti iš darbotvarkės klausimus 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5 ir 2-6. (Balsai salėje)

Gerbiamasis Klumby, jūs sakėte 2-1, 2-2 ir 2-6. Tai dar kartą sakau: 2-1, 2-2 ir 2-6 „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija prašo išbraukti iš darbotvarkės. Prašau. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mūsų prašymo motyvas buvo tas, kad iš darbotvarkės yra išbrauktas biudžetas. Tačiau yra premjero pasiūlymas tą biudžetą šiandien grąžinti. Jeigu biudžetas bus grąžinamas, tai kadangi šie klausimai yra susiję, nėra jokios logikos jų išbraukti iš darbotvarkės. Todėl mes siūlome, kad pirmiausiai apsisprendžiam dėl biudžeto, o po to seks mūsų pasiūlymai.

PIRMININKĖ. Ačiū už supratingumą ir pasiūlymą.

Gerbiamieji kolegos, yra Seimo nario, premjero A. Kubiliaus pasiūlymas į darbotvarkę įtraukti 2-1a ir 2-1b klausimus. Dėmesio, gerbiamieji Seimo nariai! Gerbiamieji Seimo nariai, prašau užimti savo vietos ir pasiruošti balsuoti! Gerbiamasis Steponavičiau, gerbiamasis Jankauskai! „Tvarkos prisikėlimo“ frakcija! (Juokas) Atsiprašau, „Tautos prisikėlimo“. (Balsai salėje) Bet turbūt reikia ir tvarkos.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti, kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XIP-496 ir įstatymo projektas Nr. XIP-497 būtų įtraukti į šios dienos darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 15, susilaikė 48. Į darbotvarkę įstatymų projektai Nr. XIP-496 ir Nr. XIP-497 neįtraukiami.

Tada kitas balsavimas – frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-1, 2-2 ir 2-6 klausimus. Kas už tai, kad išbrauktume minėtus klausimus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje) Dėmesio! Kas už tai, kad 2-1, 2-2 ir 2-6 klausimus išbrauktume iš darbotvarkės, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 99: už – 46, prieš – 40, susilaikė 13. Darbotvarkės klausimai 2-1, 2-2 ir 2-6 neišbraukiami, paliekami darbotvarkėje.

Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti už visą darbotvarkę? Kas už tai, kad patvirtintume 2009 m. balandžio 9 d., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių darbotvarkę, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 104 Seimo nariai: už – 83, prieš – 3, susilaikė 18. Darbotvarkė patvirtinta.

Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Baranausko prisaikdinimas

Kitas darbotvarkės klausimas – Aukščiausiojo Teismo teisėjo Egidijaus Baranausko prisaikdinimas. Statuto 203 straipsnis „Valstybės pareigūnų priesaika Seime“ sako: „Prieš pradėdami eiti pareigas, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus.“ Į tribūną priimti priesaiką kviečiu Seimo Pirmininką A. Valinską, o Aukščiausiojo Teismo teisėją E. Baranauską – prisiekti.

A. VALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į Respublikos Prezidento 2008 m. gruodžio 19 d. dekretą Nr. IK-1646 paskyrė E. Baranauską Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. Prieš pradėdami eiti pareigas Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus. Kviečiu ir prašau E. Baranauską prisiekti.

E. BARANAUSKAS. Aš, teisėjas Egidijus Baranauskas, iškilmingai prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus; visada būti nešališkas, sąžiningas, humaniškas, saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)

Konkurencijos įstatymo 1, 3, 4, 10, 13, 14, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 44, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2646(3) (priėmimas)

PIRMININKĖ. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-2646(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Ekonomikos komiteto narys J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, priimti teikiame Konkurencijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Jis yra svarbus Konkurencijos tarnybai įgyjant papildomas galimybes ir efektyviau atliekant savo funkcijas. Po svarstymo jokių Seimo narių pataisų nėra gauta. Yra gautos dvi Teisės departamento pastabos dėl 7 ir 8 straipsnių, kurias, matyt, bus galima paminėti ir dėl jų apsispręsti, kai bus teikiami priimti atitinkami 7 ir 8 straipsniai.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau, kad jūs dar pakomentuotumėte 23 straipsnį – „Įstatymo taikymas“.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerai, tada galima iškart pakomentuoti abi Teisės departamento pastabas. Pirmoji iš jų yra skirta 7 straipsniui. Ji yra pasikartojanti, tokia pastaba buvo ir svarstymo stadijoje, mes ją aptarėme ir jai nepritarėme. Čia keliamas klausimas dėl sąvokos „centriniai valstybinio administravimo subjektai“. Jums pateiktame komiteto paaiškinime, man atrodo, yra išsamiai atsakyta, kodėl tos abejonės čia yra nepagrįstos.

Kita pastaba, komiteto nuomone, yra priimtina būtent straipsniui dėl įstatymo įsigaliojimo, nes iš tiesų dabar projekte mes nustatome ilgesnę kadenciją Konkurencijos tarybos pirmininkui, t. y. vietoj penkerių metų šešerius, o šiuo metu dirbantis pirmininkas yra paskirtas penkeriems metams. Be abejo, tuos dalykus reikia sureguliuoti pasakant, kad naujoji, ilgesnės kadencijos, trukmė galiotų tik kitam, būsimam pirmininkui. O dabar dirbantis turėtų tą kadenciją, kuri buvo nustatyta pagal ankstesnį įstatymą, būtent penkerių metų kadenciją. Siūloma pritarti antrajai pastabai ir atitinkamai pakeisti 23 straipsnį.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kol kas ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau priėmimą pastraipsniui. Ar E. Klumbys nori kalbėti dėl 1 straipsnio, ar dėl viso įstatymo?

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš dėl straipsnio, kuriuo yra pratęsiama pirmininko kadencija.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš dabar sakau, kad eisim pastraipsniui nuo 1 straipsnio.

E. KLUMBYS (TTF). Taip. Jūs klausėte manęs dėl ko…

PIRMININKĖ. Tai jūs dėl 23 straipsnio?

E. KLUMBYS (TTF). Taip.

PIRMININKĖ. O K. Daukšys? Dėl viso. Dėkoju. Ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. 2 straipsnis. Bendru sutarimu galime priimti? (Balsai salėje) Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 5 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 6 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu. 7 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 8 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 9 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 10 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.

11 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 12 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 13 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 14 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 15 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 16 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 17 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 18 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 19 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 20 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 21 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 22 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu.

Ir naujas 23 straipsnis. Dėl jo nori kalbėti E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš negaliu sutikti su tuo, kad yra pailginama kadencija iki 6 metų. Manau, kad 5 metų terminas yra visiškai pakankamas, kad būtų tinkamai atliekamos pareigos. Jeigu pareigos bus atliekamos tinkamai, tai kadenciją bus galima pratęsti, o toks nukrypimas nuo daugeliui priimtos 5 metų normos, mano nuomone, yra visiškai nelogiškas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl 23 straipsnio reikia balsuoti. Kas už tai, kad įstatymą papildytume 23 straipsniu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 5, susilaikė 34. 23 straipsnis yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo projekto Nr. XP-2646(3) prieš nori klabėti K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jūs taip greitai „pravarėte“ visus straipsnius bendru sutarimu, kad reikia tik pagirti jūsų sugebėjimus, mes žavimės jumis. Bet, kolegos, jeigu jūs nors šiek tiek skaitėte šitą įstatymą, kas skaitėte, pažiūrėkite 11 straipsnį. Aš jum pacituosiu: „Įeiti ir patikrinti, atlikti patikrinimą kitose patalpose, teritorijose ir transporto priemonėse, įskaitant ūkio subjektų vadovų bei darbuotojų gyvenamąsias ir kitokias patalpas, jeigu kyla pagrįstas įtarimas, kad tokiose patalpose“ ir t. t., ir t. t. Prašom pasakyti, ar mes dar vieną (…) kuriame? Neužtenka mums teisėtvarkos organų, kurie gali įeiti su teismo leidimu? Dar gal ir Konkurencijos tarnyba vaikščios po jūsų visų darbuotojų kabinetus ir kitus dalykus? Nejuokaukime mes vieną kartą. J. Razma teisingai stumia šitą reikalą, jam patinka. Bet ar mes sutinkame su tokiu dalyku? Manau, kad šito įstatymo pakeitimas padarytas dėl dviejų dalykų: dėl šito punkto ir dėl pailginimo pirmininko gyvavimo 6 metais. Visa kita pabraukyta tik tam, kad atrodytų, kad daromi pakeitimai. Gerbiamieji, jeigu mes už jį balsuosime, mes balsuosime už tai, kad atsiras dar viena institucija, kuri vykdys politines funkcijas mūsų valstybėje. Jeigu jūs už tai, prašau. Aš balsuosiu prieš, siūlau ir visiems kitiems balsuoti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad Darbo partijos frakcija ne kartą yra pasireiškusi, rūpindamasi monopolijomis, Konkurencijos taisyklių pažeidimais, bet kažkodėl labai nenori duoti tai institucijai, kuri tuo užsiima, normalių įrankių. Šiuo atveju kolega Kęstutis be reikalo gąsdina, kad tos tarnybos pareigūnai puls į privačias erdves, nutylėdamas, kad tai galima tik su teismo sankcija, nutylėdamas tą dalyką, kad neretai bendrovės, įregistruotos privačiuose butuose, laiko ten svarbius dokumentus. Kaip tai tarnybai tada atlikti savo pareigas? Mes galvokime, jeigu norime tvarkos, norime, kad iš tikrųjų būtų užtikrinta skaidri ir sąžininga konkurencija, tai ta institucija, kuri tuo užsiima, turi turėti ir įrankius. Aš kviečiu drąsiai balsuoti už, čia tikrai nėra jokių ypatingų galių suteikiama, tai yra civilizuotos galios.

PIRMININKĖ. Prieš – V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Aš, kalbėdamas prieš, noriu pasakyti, kad vis dėlto išplėsdami skaičių institucijų, kurios gali įeiti į privačius asmenų butus ir jų privačias patalpas, mes turime labai atidžiai pagalvoti, ar kiekvienu atveju tai yra būtina. Aš nesakau, kad tokia institucija neturi teisių turėti tikrinti, bet tos teisės turi būti labai aiškiai apibrėžtos, kas dabar nėra padaryta. Jeigu mes dabar sakome, kad šito įstatymo reikia dėl kelių išimčių, kai firma yra užregistruota individualiose patalpose, tai ir dabar galima įeiti, bet tam reikia gauti normalias teismo sankcijas ir turi eiti tie pareigūnai, kurie gali ir sugeba surinkti įrodymus pagal visus įstatymų reikalavimus. Jeigu mes dabar suteiksime kiekvienai institucijai galimybę vaikščioti po privačius butus, tai turėsime tik didelę netvarką. Todėl aš pasisakau prieš, mes turime labai aiškiai apibrėžti institucijas, kurios gali įeiti į privačius butus, nes tai yra ir žmogaus teisės.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gal Jurgis Razma būtų toks malonus ir įvardytų nors vieną monopoliją, užregistruotą bute, kur jos biuras yra? Ačiū.

PIRMININKĖ. Daugiau nėra užsirašiusių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XP-2646(3) būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 8, susilaikė 37. Konkurencijos įstatymo 1, 3, 4, 10, 13, 14, 19, 20, 23, 24, 26, 28, 29, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 44, 49 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymas yra priimtas.

Kitas darbotvarkės klausimas… Repliką po balsavimo – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Prašau įskaityti mano balsą kaip susilaikiusio, nes aš neturėjau kortelės.

PIRMININKĖ. J. Sabatausko balsą įskaitome kaip susilaikiusio.

Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XP-2905(3) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo projektas Nr. XP-2905(3). Svarstymas. Procedūriškai dar noriu priminti, kad šiandien, kaip ir minėjau, dvi valandos skirtos pirmam svarstymo etapui, po Velykų, antradienį, bus antras svarstymas. Tačiau jokios pataisos iki kito svarstymo daugiau negali būti įregistruotos. Gali būti įregistruotos, bet jos bus tik svarstomos arba pateikiamos priėmimo stadijoje. Dabar yra užsirašę dalyvauti diskusijose 20 Seimo narių. Be to, dar kalbės Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų atstovas, Biudžeto ir finansų, Audito komitetų atstovai. Taigi siūlau, kad visi, užsirašę diskutuoti, galėtų dalyvauti ir pagal darbotvarkę tai būtų kaip tik 2 val. laikas. Ir arba mes pradedame Vyriausybės valandą kaip numatyta 12.30 val. pagal darbotvarkę ir tada nepradedame pataisų svarstymo, pataisų svarstymas prasidėtų jau kitą savaitę. Ir yra kitas variantas, kad trumpiname Vyriausybės valandą ir pradedame pataisų svarstymą. Ar laikomės patvirtintos darbotvarkės? Laikomės patvirtintos darbotvarkės.

Taigi pirmąjį kviečiu V. Stundį. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto išvada.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji Seimo nariai. Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas baigė svartyti Mokslo ir studijų įstatymo projekto pasiūlymus, jam balsų dauguma pritarė (du susilaikė, vienas balsavo prieš) ir pateikia Seimui svarstyti patobulintą Mokslo ir studijų įstatymo projektą ir išvadas.

Norėčiau atkreipti dėmesį į kelias detales. Komitetas šiam projektui svarstyti nuo šių metų sausio mėnesio skyrė net 20 posėdžių. Komiteto darbe dalyvavo aukštųjų mokyklų, mokslo institutų, studentų, moksleivių, dėstytojų, mokslininkų organizacijos, Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė ir specialistai. Daug laiko komitete buvo skiriama diskusijoms dėl pamatinių Mokslo ir studijų įstatymo nuostatų ir principų, kad sistemiškiau būtų svarstomos siūlomos pataisos. Projektas yra vientisas ir nuoseklus. Be abejo, šia nuostata vadovaudamiesi negalėjome pritarti toms pataisoms, kurios neatitinka konceptualių pozicijų dėl aukštųjų mokyklų teisinio statuso ir valdymo naujovių, finansavimo sistemos pokyčių, turto valdymo teisių išplėtimo, mokslo tyrimo institutų sistemos išgryninimo ir panašiai. Atkreipiu dėmesį, kad komitetas iš viso apsvarstė 580 Vyriausybės ir Seimo narių teiktų pataisų, iš jų nepritarė 165. Kitų institucijų ir asmenų pasiūlymų buvo pateikta 280, iš jų nepritarta 180. Taigi komitetas iš esmės pritarė beveik dviem trečdaliams siūlomų pataisų. Galiu pasakyti, kad dalis pataisų atmesta todėl, kad dažnu atveju nebuvo konkretaus siūlymo, kad buvo tik pareikšta nuomonė. Kitais atvejais siūlomos pataisos nebuvo šio įstatymo teisinio reglamentavimo sfera ir dalis pataisų buvo nesisteminio pobūdžio. Taigi komitetas savo veiklą grindė įsiklausymu ir dialogu su visais interesų grupių atstovais.

Komiteto svarstymuose įvertinta daug pasiūlymų ir į juos atsižvelgta. Paminėčiau kelis kertinius principus ir pozicijas. Jums teikiamame projekte labiau subalansuotas aukštųjų mokyklų tarybų formavimas suderinant pusiausvyrą tarp vidaus ir išorės tarybos narių ir eliminuojant vienasmenę įtaką ją sudarant. Sugriežtinti reikalavimai tarybos nariams, sustiprinta tarybos narių atskaitomybė steigėjams. Patikslintas valstybės finansavimo trukmės principas ne visam studijų laikotarpiui, kaip buvo pirminiame variante, bet įteisinamas studentų rezultatų vertinimas po dvejų metų, kai asmuo, jei jo mokymosi rezultatų vidurkis 20 nuošimčių žemesnis nei tos studijų programos vidurkis mokykloje, netenka valstybės finansavimo. Ir tais pačiais terminais gerai besimokantiems iki 10 % gali būti kompensuojama sumokėta studijų kaina.

Pasiektas esminis susitarimas, kad valstybės finansavimas skiriamas ne vien pagal šešias studijų sritis, bet galima skirstyti ir pagal studijų krypčių grupes. Patikslintas iš esmės geriausių eilės sudarymo principas. Atsižvelgiant į pasiūlymus, įtvirtinta nuostata įvertinti meno ir sporto studijų specifiką, tai yra asmens specialiuosius gebėjimus. Labai svarbu, kad įtvirtintas aukštųjų mokyklų turto ir teritorijos neliečiamumas. Daug diskusijų sukėlė Mokslų akademijos klausimas ir anoje kadencijoje, ir šioje. Šiame įstatymo projekte siūlomas kompromisinis variantas įteisinant Mokslo akademiją. Pritarta naujai nuostatai dėl lituanistikos prioriteto ir daug kitų pasiūlymų, kurių nenorėčiau vardyti.

Atkreipiu dėmesį, kad viešose diskusijose dėl mokslo ir studijų reformos pasakyta daug netiesos. Pirmiausia gąsdinta įsivaizduojamais menamais negatyviais ateities rezultatais. Buvo kalbama, kad skubama, kaltinama, kad studentai turės daug mokėti, pamirštant, kad šiandien mažne 50 % visų studentų universitetuose moka visą studijų kainą, o 25 nuošimčiai – dalinę įmoką, pamirštant, kad jeigu reforma startuoja, nuo rugsėjo 1-osios beveik dvigubai didės valstybės finansuojamų vietų skaičius ir t. t.

Netiesa, kad reforma iš karto startuoja visu mastu. Priešingai, įstatymas įteisina veiksmų nuoseklumą iki 2012 metų ir reforma startuotų tik nuo pirmojo būsimojo kurso. Tai evoliucinė etapinė reforma, o ne atominės bombos sprogimas. Be to, reforma startuotų su įsipareigojimu atlikti jos įgyvendinimo monitoringą ir pateikti Seimui pusmečio rezultatų analizę.

Be to, naudodamasis proga primenu tiems, kurie sako, kad skubama. Diskusijos dėl aukštojo mokslo reformos jau aktyviai vyko nuo 2005 m., kai buvo rengiamas Aukštojo mokslo plėtros planas. 2007 m. birželio 14 d. pasirašytas dalies parlamentinių partijų susitarimas dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos principų. Praeitos kadencijos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas jau buvo pritaręs nemažai daliai reformos nuostatų. 2008 m. lapkričio 4 d. Seimas įregistravo tuometinio Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pateiktą įstatymo projektą, parengtą vadovaujantis Vyriausybės pateiktu projektu ir atsižvelgiant į tuometinių Seimo narių A. Kubiliaus ir G. Steponavičiaus pateiktą alternatyvų variantą. Šių metų pradžioje Vyriausybė pateikė naujų pasiūlymų anos kadencijos Seime svarstytam Mokslo ir studijų įstatymo projektui.

Atkreipiu visų dėmesį, kadangi yra spekuliuojama atskiromis temomis. Taigi – Mokslo ir studijų įstatymo projektas yra grindžiamas mūsų Konstitucijos principinėmis nuostatomis: aukštosioms mokykloms suteikiama autonomija, aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal kiekvieno sugebėjimus, gerai besimokantiems piliečiams laiduojamas nemokamas mokslas. Valstybė prižiūri mokymo ir auklėjimo įstaigų veiklą, kultūra, mokslas, tyrinėjimai ir dėstymas yra laisvi. Vienintelė alternatyva siūlomai reformai – tai dabar veikianti sistema, kuri netenkina visuomenės, studentų ir akademinės bendruomenės. Arba, kaip kas sako, reforma iš viršaus, kuri būtų iš esmės antikonstitucinė.

Diskusijos buvo karštos, pozicijos įvairios, bet dauguma rėmė reformą. Šiandien turime galimybę pradėti esminę mokslo ir studijų sektoriaus pertvarką, kad stiprintume savo intelektualinį konkurencingumą Europoje, kad nebūtume Europos pakraštys. Mokslo ir studijų įstatymas sudaro teisinių priemonių šiam sektoriui keisti derinį, įteisina aukštojo mokslo pokyčių veiksnius, didina visų institucijų ir studentų dėstytojų atsakomybę už kokybę, studijų prieinamumą bei valstybės įsipareigojimus.

Ačiū visiems komiteto nariams už intensyvų mėnesių darbą, dėkoju aktyviai pozicijai, kurios šiuo metu salėje komiteto narių beveik nėra, visiems, kurie dalyvavo diskusijose. Bendromis pastangomis, tikiu, pagerinome įstatymo projekto kokybę. Išimtinai noriu padėkoti mūsų biuro darbuotojams, pakėlusiems neįprastą darbų naštą šiais trimis mėnesiais. Linkiu konstruktyvaus svarstymo Seimo didžiojoje scenoje, nes mažasis spektaklis komitete baigėsi. Linkiu svarstymo vengiant demagogijos, svarstymo matant pateiktą visumą ir jos kertinius principus. Sėkmės.

PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Toliau Biudžeto finansų komiteto vardu – J. Palionis.

J. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė Mokslo ir studijų įstatymo projektui Nr. XP-2905(2).

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Audito komiteto vardu – L. Graužinienė, komiteto pirmininkė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti Mokslo ir studijų įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į pateiktus Seimo Audito komiteto siūlymus bei pastabas. Turiu pasakyti, peržiūrėjus pagrindinį pateiktą paskutinį projektą, kad daugelyje vietų pagrindinis komitetas rašo, jog iš dalies pritaria Audito komiteto siūlymams. Tačiau drįstu pasakyti, kad patikrinus nustatyta, kad faktiškai yra nepritarta. Todėl norėčiau pateikti Švietimo komiteto patarėjams ir komitetui pastabas, kad pateikta neteisinga pagrindinio komiteto išvada – nepritarta Audito komiteto pasiūlymams. Todėl prašysime Audito komiteto vardu balsuoti dėl kiekvieno pasiūlymo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kadangi, kaip sakiau, diskutuoti užsirašė 20 Seimo narių, siūlyčiau pradėti kalbėti tiems, kas užsirašė frakcijos vardu. Pradėsime nuo opozicinės didžiausios frakcijos. A. Butkevičius. Nematyti.

Tada V. Mazuronis. Frakcijos vardu – 7 minutės.

V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, svečiai, iš tiesų manau, kad mes svarstome labai svarbų įstatymą. Šis įstatymas yra tikrai svarbus labai dideliai mūsų valstybės gyventojų daliai. Jis yra tikrai be galo svarbus jaunimui, ir ne tiktai studentams, bet ir moksleiviams, kurie bus studentais, kurie bus studentais šiais metais, kurie bus studentais po kelerių metų. Šis įstatymas tarsi tiesiogiai ir neliečia, bet jis labai svarbus tėveliams, seneliams ir visiems kitiems, kurie išleidžia savo vaikus mokytis. Šis įstatymas yra labai svarbus ir mūsų valstybei, nes nuo šio įstatymo veikimo ir aukštojo mokslo sistemos vienokio ar kitokio funkcionavimo ar buvimo mūsų valstybėje, manau, labai daug priklauso ir mūsų valstybės ateitis.

Įstatymo, arba, tiksliau, reformos, kuria bus remiamasi, tikslai yra ir teisingi, ir labai reikalingi šiuo metu. Tai yra kelti aukštojo mokslo lygį mūsų valstybėje, gerinti aukštojo mokslo finansavimą, didinti to finansavimo skaidrumą, gerinti aukštojo mokslo valdymo modelį.

Tačiau, mielieji kolegos, aš noriu pasakyti iškart tiesiai, aiškiai ir šviesiai: priėmus siūlomą įstatymą, siūlomo įstatymo pagrindines nuostatas, nė vienas iš šių įvardintų tikslų pasiektas nebus. Manau, kad bus priešingai. Iš esmės, jeigu mes pritarsime šio įstatymo netgi ne pasiūlymams, detalėms, bet esminėms jo nuostatoms, mūsų valstybėje bus sukurta sistema, didinanti socialinę atskirtį.

Kitaip sakant, mes sukursime arba pradėsime kurti elitinį sluoksnį mūsų valstybėje, kai turtingų tėvų, arba tėvų, galinčių vaikams sudaryti geresnes sąlygas siekiant vidurinio išsilavinimo, vaikai turės daug didesnes galimybes studijuoti aukštosiose mokyklose, ir ne tik didesnes galimybes, bet dar ir nemokamai, nes valstybė finansuos tas vietas. O mažiau turtingų tėvų vaikus arba vaikus, kurie gyvena provincijoje, galbūt mokosi silpnesnėse vidurinėse mokyklose, padarysime bankų įkaitais ilgiems metams. Manau, kad jau vien tos esminės nuostatos pakanka, kad mes negalėtume pritarti šiam įstatymui kaip visumai.

Aš noriu pacituoti, ką švietimo ministras, gerbiamasis G. Steponavičius, atsakė į klausimą. Cituoju klausimą: „Ar neatsitiks taip, kad dėl jūsų sumanytų sumanymų nukentės skurdesnėse šeimose augantys jaunuoliai? Ar sugebės konkuruoti su tokiais pat gabiais, bet dėl tėvų finansinių galimybių geresnį bendrąjį išsilavinimą galinčiais gauti jaunuoliais?“ Cituoju ministro atsakymą: „Galbūt tada tai nebus universitetinės studijos, galbūt iš pradžių jie studijuos kolegijoje.“ Šitas atsakymas iš esmės patvirtina tai, ką aš sakiau. Siekti aukštojo mokslo vienodomis sąlygomis bus skirtingos galimybės turtingiems ir mažiau turtingiems.

Jeigu mes patvirtinsime arba priimsime šitą įstatymą, manau, kad bus sukurtos prielaidos aukštosioms mokykloms ne siekti aukštojo mokslo kokybės gerinimo, o bus sukurtos prielaidos kovoti dėl pinigų. Ir aukštųjų mokyklų pagrindinis tikslas ir siekis bus, kad, neduok Dieve, studentas, gavęs tą valstybinį krepšelį ar atėjęs su paskola, iš jos neišeitų netgi tokiu atveju, jeigu jis labai prastai mokosi, nes jam išėjus aukštoji mokykla netenka finansavimo. Deklaruodami, kad tai tarsi padės pakelti aukštojo mokslo lygį, iš esmės mes aukštąsias mokyklas priversime rūpintis pinigais, priversime bet kuriomis sąlygomis saugoti ir laikyti studentus. Manau, kad patvirtinus šitą įstatymą bus sumažinta motyvacija studentams siekti aukštesnių rezultatų ir gerai mokytis, nes pagrindinis dalykas bus pinigai, kuriuos jie atsineša į aukštąją mokyklą, ar valstybės skirti, ar paimti iš bankų.

Mielieji kolegos, manau, kad, priėmę šį įstatymą, mes padarytume dar vieną esminį neteisingą žingsnį. Manau, kad ruošiamų specialistų planavimas ir valstybės poreikių prognozavimas iš esmės bus vykdomas ne valstybiniu lygmeniu analizuojant ir bandant prognozuoti, o ko mūsų valstybei labiausiai reikėtų, bet bus… vyks savotišku Brauno dalelyčių judėjimo principu, kai ne mokslinės analizės, ne kažkokios vienokios ar kitokios valstybiniu lygmeniu daromos prognozės, o viešieji ryšiai…

PIRMININKĖ. Laikas, kolega.

V. MAZURONIS (TTF). …ir reklama darys pagrindinius apsisprendimus. Todėl, kolegos, šio įstatymo taikymui iš esmės yra nepasiruošta, nėra poįstatyminių aktų.

Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narių nuomone, šiam įstatymui po svarstymo reikėtų nepritarti, nes pritarimas arba priėmimas tokio įstatymo nebus naudingas nei jaunuoliams, nei jų tėvams, nei mūsų valstybei Lietuvai. Nedarykim klaidingų naktinių įstatymų priėmimo žingsnių, neskubėkim ir nepriimkim to, kas akivaizdžiai bus žalinga mūsų valstybei. Kreipiuosi į valdančiąją daugumą.

PIRMININKĖ. Laikas.

V. MAZURONIS (TTF). Ypač kai mes norim pradėti taikyti šį įstatymą jau po kelių mėnesių. Nuoširdžiai kviečiu: nepritarkim, ieškokim kitų kelių.

PIRMININKĖ. Dėkoju, bet dar kartą perspėju: frakcijos vardu – 7 min. Po 7 min. be perspėjimo išjungsiu mikrofoną. Dabar kviečiu Socialdemokratų frakcijos vardu A. Butkevičių.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinodamas posėdžio pirmininkės pasakymą, kad galima kalbėti tik 7 min., paskui bus išjungtas mikrofonas, aš tikrai nenorėčiau kalbėti apie gerus dalykus, jų tikrai, manau, įstatymo projekte yra, bet norėčiau paliesti mūsų partijos ir frakcijos išsakytas mintis, į kurias reikėtų, manau, artimiausiu metu atsižvelgti.

Mes manom, kad įstatymas turi kai kurių spragų, kurias reikėtų taisyti. Pirma, negalima reikalauti iš studentų grąžinti lėšas už nenusisekusias studijas. Studijų kaina, kaip žinom, siekia nuo 5 iki 20 tūkst. litų per metus, todėl grąžinamos sumos gali būti nepakeliamos.

Antra, krepšelio modelio taikymas nesprendžia aukštojo mokslo kokybės klausimo. Priešingai, aukštosios mokyklos gali pradėti smulkinti programas, dubliuoti viena kitą, taikyti žemesnius standartus, kad tik galėtų išsaugoti krepšelį. Aukštosios mokyklos gali plėsti reklamą. Tam neracionaliai būtų naudojamos lėšos.

Trečia, valstybė iš esmės nusišalina nuo politinio aukštojo mokslo reguliavimo. Netaikant finansavimo modelio, bus rengiami ne reikalingi, o madingi specialistai. Pavyzdžiui, abejotina, ar studentai noriai rinksis branduolinės fizikos specialybę, sociologiją, geologiją, inžinerines studijas, bet bus atakuojama teisė, ekonomika, vadyba, medicina. Nekontroliuojama aukštosios mokyklos taryba gali priimti nenaudingus aukštosios mokyklos bendruomenei sprendimus, t. y. privatizuoti pastatus, bandyti nusavinti žemę. Valstybės biudžeto lėšos būtų skiriamos nevalstybiniam sektoriui. Iš esmės tai „išplauna“ skirtumus tarp valstybės ir privačių steigėjų įsteigtų mokyklų. Steigimo tikslai gali skirtis, tačiau šiuo atveju taikant vienodą finansavimo modelį, labiau nukenčia valstybinės aukštosios mokyklos, didėja socialinė atskirtis. Krepšelio orientacija vien tik į vidurinės mokyklos baigimo rezultatus mažina prieinamumą. Silpnesnių mokyklų gabūs vaikai, negalėdami pasisamdyti korepetitoriaus, neteks galimybės studijuoti, bus mažinamas valstybinių studijų vietų skaičius, 2009 m. – net 3 tūkst. Ypač sumažės magistrantūros ir doktorantūros studijų vietų, nors pagal rengiamų daktarų skaičių Lietuva jau dabar dvigubai atsilieka nuo išsivysčiusių pasaulio šalių. Sumažės aukštųjų mokyklų autonomija, numatoma daug kontroliuojančių institucijų, nuo sprendimų net akademiniais klausimais nušalinama aukštųjų mokyklų bendruomenė, reglamentuojamos net neformalios studijos, kurias kitas įstatymas leidžia teikti bet kuriam asmeniui. Tai gali kirstis su Respublikos Konstitucija.

Kokie būtų siūlymai? Numatyti, kad tie asmenys, kurie negauna visiško valstybės išlaikymo, moka nedidelę studijų įmoką, bet ne visą studijų kainą. Trūkstant lėšų, šią sistemą ir toliau taikyti tik dieninių studijų studentams, o neakivaizdinėms studijoms netaikyti visiško valstybės išlaikymo. Numatyti rotacijos principą tarp visiškai ir iš dalies mokančių už studijas pagal studijų rezultatus. Studijuojantys už visą kainą turėtų studijuoti tik atskiru susitarimu, be galimybės rotuoti, jei nėra laisvų studijų vietų. Jei tokių studentų rezultatai buvo geri, valstybė privalėtų per tam tikrą laiką grąžinti už jo studijas sumokėtas lėšas. Krepšelio principą taikyti tik toms programoms, kuriose yra reali konkurencija, – vadybai, teisei, ekonomikai. Jo visiškai netaikyti studijoms, kurioms būtina ne Lietuvos masto, o tarptautinė konkurencija. Šių programų kokybei gerinti būtinos investicijos.

Būtina įteisinti sutartinius santykius tarp valstybės ir aukštųjų mokyklų. Sutartyse reikėtų numatyti visų priimamų studentų skaičių, kainas, perspektyvines studijų plėtros kryptis. Nereikėtų leisti dubliuoti programų. Reikėtų griežčiau taikyti valstybės užsakymo principo reguliavimą. Tarkime, reikėtų formuoti užsakymą reikalingiems specialistams, kurie nėra paklausūs rinkoje, bet būtini šalies plėtrai, taip pat reguliuoti studijų vietas tose kryptyse, kur jaučiamas ypač didelis specialistų perteklius. Reikėtų griežčiau taikyti valstybės …ir toliau paskolas teikti per Valstybinį mokslo ir studijų fondą, lygiagrečiai pritraukti ir bankų lėšas, tačiau paskoloms būtina skirti daugiau lėšų. Tai įmanoma net krizės sąlygomis. Švelninant aukštosios mokyklos valdymo modelį, reikėtų įteisinti didesnį senatų ar akademinių tarybų dalyvavimą, sprendžiant strateginius klausimus, tarkime, renkant rektorių, tvirtinant strategiją. Pavyzdžiui, tokie klausimai sprendžiami abiem pusėms sutarus. Pašalinti kliūtis, kurios gali kilti dėl pelno mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio taikymo ir kitų apribojimų, kurių kiltų aukštosioms mokykloms perėjus į kitą statusą. Reikėtų didesnio reguliavimo sudarant vienodas konkuravimo sąlygas dėl atlyginimų, infrastruktūros ir kitų klausimų. Labiau orientuoti aukštąsias mokyklas „tarptautiškumo“ didinimui ir šalinti kliūtis, kurios jam trukdo. Šiuo metu negalima suteikti dvigubų laipsnių. Tai yra ir migracijos problemos, ir kita.

Ačiū už dėmesį. Minutę sutaupiau.

PIRMININKĖ. Labai ačiū. Jūs buvote labai tikslus, dar sutaupėte. Darbo frakcijos vardu – V. Gedvilas.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Mielieji kolegos, mielieji bičiuliai, šiandien svarstom, aš drįstu teigti, patį svarbiausią įstatymo projektą – Mokslo ir studijų įstatymą, kuris yra ypač svarbus mums visiems, visai Lietuvos visuomenei, ypač studentams, moksleiviams. Nuo šio įstatymo kokybės priklausys jų ateitis.

Galiu pasakyti, kad Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas tikrai labai intensyviai ir daug dirbo. Galiu pagirti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką. Jis buvo labai tolerantiškas, labai gerai organizavo visą šį procesą ir leido visiems demokratiškai kalbėti, išsakyti savo nuomonę. Aš džiaugiuosi, kad šį įstatymą svarstant pagrindinis akcentas buvo argumentų kalba, o tai yra labai svarbu. Todėl šiandien, pateikdamas Darbo partijos frakcijos nuomonę, norėčiau pasakyti keletą minčių dėl paties įstatymo projekto, o po to kalbėti argumentų kalba ir išsakyti tai, kas mus jaudina, ir tai, ką reikėtų pataisyti. Pataisius šias vietas, galbūt galima būtų ir pritarti įstatymo projektui.

Mielieji kolegos, aš suprantu, kad daugelis dalykų yra politizuota. Politinės partijos turi tam tikrus susitarimus. Tuo pačiu metu buvo pasirašytas ir ne vienas tarppartinis memorandumas, bet Darbo partija paskutinio susitarimo nepasirašė dėl to, kad tai buvo paprasčiausiai deklaracijos pobūdžio dokumentas. Tai buvo politizuotas dokumentas, kur buvo gerinti, didinti, stiprinti kokybę, gerinti finansavimą, ir tokių deklaracijų, aš manau, ateityje nereikėtų pasirašyti, o priimti sprendimus, kurie labai svarbūs mūsų visai Lietuvai, kad tie procesai nebūtų politizuoti, o kad būtų dėl jų kalbamasi konkrečiais argumentais.

Aš suprantu, kad dabartinė valdančioji dauguma pasirinko tokį inovacijų kelią, aš juos sveikinu. Kiekviena inovacija iš karto neduoda efekto ir neduoda rezultato, mes dar nežinome, kokį duos rezultatą. Galiu pasakyti, rezultatų prognozinė hipotetinė analizė padaryta, mes su ja susipažinome. Labai daug gavome dokumentų, taip pat informacijos labai daug gavome, tai yra labai svarbu. Galiu lyginti praėjusios Vyriausybės ir dabartinės Vyriausybės švietimo ir mokslo ministro ir paties kabineto darbą, aišku, buvo labai daug padaryta, tik neaišku, koks bus efektas. Norėtųsi, kad efektas po šios reformos būtų labai geras. Dabar apie reformą galime nekalbėti, ta reforma 18 metų… vieni teigė, kad buvo, kiti teigė, kad nebuvo. Aišku, iš dalies ta reforma vyko, ir patys universitetai autonomiškai savanoriškai reformavosi.

Dabar norėčiau grįžti prie paprastų dalykų ir prie to, ką kalbėjo, kad visada reikia kalbėti mūsų parlamento posėdžiuose argumentų kalba, noriu pradėti kalbėti argumentais. Pagrindinis ir principinis dalykas, dėl ko būtų galima nepritarti šiam įstatymo projektui, – tai dėl valdymo. Vienas svarbiausių dalykų yra valdymas. Kiekvienas mūsų gali pasakyti: mes norime, kad valdymas būtų nepolitizuotas. Universitetų chartija labai aiškiai pasisako už tai, kad universitetai turi būti nepriklausomi, laisvi tiek nuo ekonomikos, tiek nuo politikų, jie turi turėti autonominį statusą, ir jokiu būdu jiems negali įtakos daryti nei ministras, nei kitos institucijos, yra gana savarankiški.

Dabar įstatymo projekto 3 straipsnis sako, kaip formuojama taryba, dėl ko aš negalėčiau pritarti. Taryba formuojama arba iš 9, arba iš 11 asmenų. Jūs įsivaizduokite, kad 5 asmenis Aukštojo mokslo tarybos teikimu tvirtina ministras ir dėl vieno asmens yra derinama su ministru ir su senatu. Jau mes matome, kad čia yra politizuoti dalykai, nes ministro teikimu galima formuoti tarybą, o taryba renka rektorių. Vadinasi, čia mes prasilenkiame su autonomija, ir tikrai nėra autonomiškas valdymas, o priklauso nuo politikų.

Tikriausiai jums tenka susidurti su gyventojais, vykstate į įvairius susitikimus, ten aiškiai sakoma, kad mokyklų direktoriai yra politikai, seniūnai yra politikai, ir prieš rinkimus (…) daro politinį spaudimą remdami vieną ar kitą partiją. Čia aš irgi matau, kad gali būti politizuotas aukštųjų mokyklų valdymas ir per rektorius gali būti valdomas aukštasis mokslas, o tai man kelia didžiulį nerimą.

Kodėl būtų galima nepritarti šiam įstatymo projektui arba pritarti, jeigu sutiktų su mūsų pasiūlymu, tai yra akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius. Jūs įsivaizduokite steigiamą naują įstaigą, tai yra ministro įrankis, o jis galėtų su revizoriumi, kaip kažkada rašė Gogolis, arba su kontrolieriumi taip pat kontroliuoti visą aukštųjų mokyklų ir universitetų darbą. Ten aiškiai yra parašyta, jeigu kontrolieriaus nuomonė nesutaps su universiteto nuomone, toliau spręs teismai. Tai teismai ir šiandien gali spręsti, kam reikia to kontrolieriaus. Man teko dalyvauti procese tarp universiteto, buvau padavęs universitetą… teismai viską išsprendė ir išaiškino. Aš nemanyčiau, kad reikia išdrožti dar vieną kuoką, kurią ministras galėtų valdyti ir mojuoti ja aukštosioms mokykloms dėl jų autonomijos. Šį dalyką reikėtų griežtai išbraukti, iš viso jis nereikalingas įstatymo projekte.

Dabar man didžiulį nerimą kelia krepšelis. Galiu pasakyti, kodėl aš esu prieš krepšelius. Vien dėl to, kad tai prieštarauja Konstitucijos 41 straipsniui. Konstitucijos 41 straipsnyje labai aiškiai parašyta, kad laiduojamas nemokamas mokslas gerai besimokančiam studentui, bet ne moksleiviui. Dabartiniu metu įsivaizduokite labai praktišką kelią. Po dvejų metų yra peratestuojami studentai, kažkas gaus krepšelį, kažkas negaus. Jeigu pirmąją sesiją studentas, atėjęs su krepšeliu, kaip pavyzdį sakau, išlaiko tik teigiamais pažymiais, egzaminus, tas, kuris savo pinigais moka, išlaiko labai gerai, ir pirmą sesiją išlaiko labai gerai, ar pagal Konstituciją jam turėtų būti garantuotas aukštasis mokslas ar ne? Turėtų! Po antrosios sesijos išlaikymo vėl dešimtukais išlaiko. Turėtų būti garantuotas ar neturėtų? Ir taip dvejus metus jis neturi garantuoto nemokamo aukštojo mokslo tik dėl to, kad tai prieštarauja Konstitucijos 41 straipsniui. Noriu pasakyti, kad šiek tiek pasitaisė iniciatoriai, kurie teikia šį įstatymą. Pasitaisė ir po dvejų metų bent jau peratestuoja studentus. Bet mes pažeisime Konstituciją. Jeigu po pirmosios sesijos mes tą krepšelį peržiūrėtume, aš suprasčiau, dar būtų šiek tiek logikos, o dabar po dvejų metų bus peržiūrimas krepšelis. Kur yra didžiulė baimė? Juk mes kalbame apie studijų kokybę. Apie kokią studijų kokybę galime kalbėti, jeigu aukštoji mokykla stengsis išlaikyti tą studentą, kad jis neiškristų iš tos mokyklos, nes jis turės krepšelį. Jeigu išmes, tas krepšelis vėl nueis atgal į biudžetą. Tai kur mes skatinsime kokybę? Pačios aukštosios mokyklos arba universitetai…

PIRMININKĖ. Jūsų laikas baigtas.

V. GEDVILAS (DPF). Atsiprašau. Labai gaila, bet aš turiu dar svarbių pasiūlymų. Gerai, gal vėliau.

Dėl mokyklų tinklo optimizavimo. Vyriausybės programoje yra labai aiškiai parašyta: 150 mln. optimizavimui. Maždaug į rinką išmetė 150 mln., ir konkurencija viską išspręs. Jungsis patys, optimizuosis patys be jokio valstybės valdymo. Mes pamatysime, aš labai turiu prastas prognozes…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš išjungiu mikrofoną.

V. GEDVILAS (DPF). Labai dėkui. Noriu palinkėti iniciatoriams. Jeigu bus padaryti pakeitimai, esminiai pakeitimai, šiaip iš esmės projekte yra labai daug gerų dalykų, bet jeigu kai kurias vietas pataisytumėte, galima padiskutuoti ir apie pritarimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji ir mielieji kolegos, pagaliau reforma atėjo į Seimo salę. Tai, kam buvo ruoštasi 10 metų, kas daugiau negu 10 metų mėgino įvykti ir vis atsitrenkdavo į nematomus barjerus, pagaliau pateko į šią salę. Tai yra epochos įvykis.

Reforma brendo ilgą laiką. Paskutinis toks žymus ženklas šiame kelyje – tai politinių partijų susitarimas 2007 m. birželio 14 d., kur buvo suformuluoti pagrindiniai principai. Jį pasirašė tiek kairės, tiek dešinės partijos. Tais principais vadovaujantis, labai išplėstas, patobulintas, niuansuotas, derintas, ieškant kompromisų, įstatymas pagaliau atėjo į šią Seimo posėdžių salę.

Turbūt nereikia kalbėti apie tai, kad tos reformos poreikis yra pribrendęs. Net ne poreikis, o būtinybė. Net ne būtinybė, o neišvengenybė. Mūsų aukštojo mokslo ir studijų sistema, turbūt nereikia įrodinėti, labai sparčiai praranda konkurencingumą, būtent to proceso mastai kelia didžiulį nerimą. Tik pora skaičių: mokslo kokybė pasaulyje yra vertinama vienodai pagal citavimo indeksą, pagal tai, kiek kiti mokslininkai skaito ir cituoja, naudojasi kitų mokslininkų straipsniais. Negana to, kad per 2008 m., per vienerius metus, Lietuva nukrito per dešimtį pozicijų – iš 106 į 116 vietą. Negana to, kad Lietuva yra ne tik žemiau Latvijos, kuri yra 78 vietoje pasaulyje, ir Estijos, kuri yra 50 vietoje, bet netgi virš mūsų yra tokios valstybės kaip Uganda, Urugvajus ir Zimbabvė. Tai rodo, kad aukštajai mokslo sistemai laikas keistis. Dar vienas skaičius. Nuo 1990 m., nuo Nepriklausomybės pradžios, Lietuvoje parengta 4 tūkst. mokslo daktarų. Daugiau negu tūkstantis lietuvių yra įgiję daktaro laipsnius užsienyje. Nepaisant to, mokslininkai iki 35 metų sudaro vos 12 % mūsų mokslinio personalo, mūsų akademinės bendruomenės. Tai labai niūrus skaičius visai mūsų mokslo ateičiai. Iš kur ateis atsinaujinimas, iš kur ateis kartų kaita, kuri galės Lietuvoje kurti mokslą ir iš kurios galų gale mis studijos, nes studijos be mokslo yra nevaisingos.

Protų nutekėjimas vyksta jau pačiu žemiausiu lygiu. Nėra apibendrintų skaičių, bet turime labai nerimastingus duomenis, kad iš geriausių Lietuvos gimnazijų pusė ir daugiau abiturientų net nesvarsto galimybės rinktis studijas Lietuvoje, iš karto išvažiuoja studijuoti į užsienio universitetus, kurie tą procesą netgi kryptingai skatina.

Jeigu mūsų aukštojo mokslo sistema nepradės keistis dabar, specialistų prognozės, kurios buvo jau kelerius metus paviešintos, yra tokios, kad apie 2015–2020 metus nebeturėsime pasaulyje pripažįstamo aukštojo mokslo, kad galėsime išdavinėti magistrų ir doktorantų diplomus, bet tai nebebus pasaulyje pripažįstami laipsniai. Mes grįšime prie galimybės teikti patį žemiausią išsilavinimo lygį. Tos prognozės šiuo metu darosi labai realios. Taigi turime pradėti keistis ir alternatyva reformai… nėra geresnė reforma, bet reformos nebuvimas. Iš tiesų turbūt nėra tobulų reformos pasiūlymų, bet tai, kas dabar patenka į Seimo salę, yra ilgo brandinimo, ilgų derybų, ilgų kūrybinių ieškojimų rezultatas. Ir šis projektas yra tikrai geresnis negu tas, kurį jūs matėte dar anoje kadencijoje, tie, kurie buvote prieš metus ar šį rudenį, t. y. geresnis rezultatas negu visi pavieniai siūlymai. Aš čia matau dialogo ir demokratinės diskusijos prasmę, nes kartu su opozicijos, su mūsų pačių ieškojimais ir siūlymais mes pateikėme kur kas tobulesnį projektą negu visi pirminiai siūlymai, negu kiekviena atskira vizija. Tai buvo bendrų ieškojimų kelias. Aš tikrai nenuvertinčiau sakydamas, kad yra daug trūkumų. Trūkumų turi pirmiausia tas objektas, kurį bandome reformuoti; be abejo, laukia sunkus kelias, kurį reikės visiems nueiti.

Reforma visų pirma yra galimybė. Tai, ką mes siūlome, yra galimybė visiems: galimybė studentams, galimybė universitetams, galimybė visuomenei, galimybė valstybei. Tai yra galimybė studentams rinktis, kur nunešti valstybės jiems patikėtas lėšas studijoms. Ne prievartinis studijavimas paėmus paskolą, bet pirmiausia valstybė daugiau investuoja į savo studentus. Šiemet turėjome 12 tūkst. studentų, kurie visiškai nemokėjo už studijas (tai yra praėjusių metų stojimo duomenys), o ateinančiais mokslo metais turėsime 21 tūkst. tokių studentų. Taigi nemokančių studentų skaičius išaugs, o ne sumažės taip, kaip teigia kai kurie reformos kritikai. Tai yra geresnės galimybės tiems, kurie gavo valstybės finansavimą, nes jie galės (…) į tas studijų sritis ir vietas, kur yra jų pasirinkimas, t. y. jiems įpareigojimas ir galimybė atsakingai rinktis ir reikalauti kokybės. Nepatekusiems į valstybės finansuojamas vietas yra sukurta daug daugiau galimybių imti paskolas, to iki šiol nebuvo, gauti valstybės finansavimą gerai mokantis, to iki šiol irgi nebuvo, taigi visais atžvilgiais tai yra dabartinės situacijos pagerinimas.

Tai yra galimybė universitetams laimėti siekiant kokybės, keistis orientuojantis į pasaulines tendencijas ir į visuomenės poreikius, galų gale dinamiškai reaguoti į pokyčius aukštojo mokslo erdvėje ir iš to laimėti. Tai yra galimybė jiems kur kas lanksčiau veikti kaip aukštojo mokslo vykdytojams siekiant mokslo kokybės. Aš labai norėčiau pabrėžti, kad mes nesusikoncentruotume tik ties studijomis, nes būtent per mokslo kokybę ateina didesnis finansavimas, ne politinių susitarimų būdu, ne įsisenėjimo principu, bet siekiant kokybės konkuruojama dėl mokslo finansavimo.

Galų gale tai yra galimybė visuomenei sulaukti grįžtamojo ryšio, sulaukti atskaitomybės dėl mokslo ir studijų. Ir galimybė valstybei, kuri įgyja instrumentus, tikslinio finansavimo, didesnio skaidrumo, geresnių vadybos instrumentų būdu formuoti kryptingą mokslo ir studijų politiką. Tai yra pirmas, bet absoliučiai būtinas žingsnis vykdant reformą.

Reikės dar daug ko. Reikės suformuluoti valstybės ir mokslo politikos prioritetus, keisti finansavimą, bet pirmiausia reikės labai jautrios reformos stebėsenos. Tik žengę šį pirmąjį žingsnį, mes galime tapti tikra žinių visuomene, tik tapę žinių visuomene mes galime išlaikyti savo tautos ir valstybės perspektyvas šiame vis labiau konkuruojančiame, globaliame amžiuje. Taigi mes remiame šią reformą, mes remiame šį įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Labai ačiū. Liberalų sąjūdžio vardu – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ponia pirmininke, gerbiamieji kolegos, visi čia susirinkę! Mūsų aukštasis mokslas šiandien Lietuvoje išgyvena aukso amžių. Mūsų universitetai pirmauja pasaulyje. Mes didžiuojamės šiandien mūsų aukštojo mokslo būkle.

Gerbiamieji kolegos, ar tai yra ta situacija, kuri šiandien verstų mus svarstant Mokslo ir studijų įstatymą remtis tokiais optimistiniais ir pasididžiavimą keliančiais epitetais? Jeigu situacija iš tiesų būtų tokia, aš, kaip šią sritį kuruojantis Vyriausybės narys, ir, ko gero, visa Vyriausybė sakytume – galbūt reikėtų kosmetiškai pataisyti vieną ar kitą studijų programą, galbūt bakstelti pirštu į vieną ar kitą piktnaudžiavimą, kurių vis dar retkarčiais pasitaiko mūsų aukštojo mokslo srityje. Bet, manau, ne vienam iš čia susirinkusių yra iki skausmo aišku, kad būklė yra priešinga. Todėl yra pasirinktas kelias nelengvu šaliai ekonominiu laikotarpiu imtis sisteminės pertvarkos.

Kartais klausydamas kolegų, taip pat kolegų socialdemokratų ir „Tvarkos ir teisingumo“ atstovų, noriu klausti: ar jūs vadovaujatės ideologiniais štampais ir dogmomis ir sąmoningai vengiate pasižiūrėti į tuos sprendimus, kurie diskutuojant Seime gimė kaip kompromisai, įsiklausant ir į dalies jūsų kolegų sprendimus? Ar nėra kartais dviveidiško kalbėjimo ir veikimo? Kai prisiekinėjama mitais ir baubais, kaip mes mylime tėvynę, bet dažniausiai, kai ateina metas priimti sprendimus, mes pasiruošę padaryti viską, kad išvengtume sprendimų vykdymo.

Štai paradoksalus atvejis, kuriuo aš noriu pailiustruoti mūsų kolegų socialdemokratų, esančių opozicijoje, elgseną. Partijos lyderis iš šios tribūnos kalba apie galimus piktnaudžiavimus dėl laisvesnio universitetų disponavimo turtu, laisvesnių galimybių dirbti ir užsidirbti kūrybiškai ir į kokybę orientuotoms aukštosioms mokykloms. Kartu yra sakoma, taip, to negalima leisti, bet beveik prieš metus šita pati G. Kirkilo vadovaujama Vyriausybė pateikė ne mažiau radikalų Turto disponavimo įstatymo projektą. J. Olekas šiam įstatymui jau prieš savaitę įregistravo pakeitimus, nuimančius saugiklius disponuoti turtu. Ar tai nėra dvigubų standartų taikymas, kai mes, kolegos, matome, kad jūs esate valdžioje ir staiga atsidūrėte galbūt neplanuotoje opozicijoje?

Mano noras stovint šioje tribūnoje – nekartoti argumentų ar mėginti pasakyti, kad mes pradedame diskusiją. Šiandien yra diskusijos pabaiga ir šioje diskusijoje mes visi turime suvokti, kad visų mūsų indėlis čia buvo arba dar gali būti. Mes norime tęsti dalį pradėtų sprendimų, kuriuos pateikė ankstesnė Vyriausybė, mes rėmėmės ankstesnės Vyriausybės pateiktu įstatymo projektu ir pateikėme jo pakeitimus. Mes manome, kad tai nėra vien liberalų, konservatorių ar visų koalicijos partnerių sprendimas – šie sprendimai buvo pasiūlyti ir gimė iš akademinės bendruomenės ir žmonių, kurie nori ir supranta pokyčius kaip galimybę laimėti, kurie nėra kaustomi nuolatinių baimių ir iš to kylančių bet koklių sprendimų blokavimų.

Ko gero, čia yra metas, kada mes taip pat turime sau pasakyti: ar yra buvęs įstatymas, dėl kurio mes būtume 100 % įsitikinę, kad jisai yra puikus? Ko gero, tokių idealių įstatymų ne tik Lietuvoje, bet apskritai gyvenime nebūna.

Todėl aš noriu pakviesti žvelgti į pozityvius dalykus, matyti sisteminius klausimus. Taip pat aš norėčiau priminti kolegoms, kad visomis įmanomomis, suprantamomis formomis per pastarąsias savaites mes stengėmės pristatyti jums tuos darbus, kurie leidžia labiau susiorientuoti iš tiesų nelengvame mokslo ir studijų klausimų verpete. Taip, yra daug subtilių niuansų, kurių iš pirmo žvilgsnio mes galbūt nepamatysime. Bet mes esame pateikę ir pristatę dabartinę mokslo ir studijų analizę. Mes esame paruošę galimą reformos pasekmių analizę, kaip to prašė studentai ir moksleiviai. Yra beveik baigta ruošti krepšelio metodika. Yra ant stalo padėtas paskolų modelio variantas. Yra padaryti sisteminiai veiksmai, kiek tai priklauso nuo valstybės, kad atsirastų kokybiškesni reikalavimai studijų programoms. Pagaliau praėjusią savaitę visiems Seimo nariams yra išdalintas kompromisų paketas, kuris buvo pasiektas ilgus mėnesius svarstant Švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

Todėl šiandien aš noriu pasakyti, kad mūsų akademinės bendruomenės yra tikrai vertos didesnio pasitikėjimo. Jos yra vertos didesnio pasitikėjimo ne todėl, kad kiekviena proga mes kalbame apie autonomijos laidavimą. Aš manau, akademinės bendruomenės turi pakeisti situaciją realios autonomijos link, kad mes galėtume kalbėti apie aukštųjų mokyklų autonomiją, o ne rektoratų ir nedidelės grupės autonomiją, kad galų gale klaniniai principai iš šios sistemos būtų išgyvendinti. Šiuo reformos paketu yra siūloma, kad tai būtų daroma per skaidrias finansavimo taisykles, per valdymo modelį, kai vadovai yra renkami ne iš siauros grupės draugų, o išties tai yra žmonės, kurie ateina su geriausia patirtimi į aukštąsias mokyklas ir atsiranda atskaitomybė visuomenei, žmonėms, kurie tikisi, kad aukštasis mokslas bus pažangos variklis, o ne pažangos stabdys. Todėl aš kviečiu kreipti mūsų visų žvilgsnį į ateitį, priimti šiuos pokyčius kaip neišvengiamus ir kartu matyti, kad tam tikrus kompromisus ir sprendimus vykdant reformą, ko gero, mums teks daryti. Bet faktai kalba patys už save: valstybės finansuojamų nemokamų vietų skaičius su reforma bus didesnis nei iki šiol; viena vieta studento universitete bus finansuojama dvigubai daugiau, nei tai buvo anksčiau; socialinis prieinamumas per daugelį saugiklių galbūt iš nepasiturinčių šeimų arba kur nebuvo visais atvejais galimybės gauti kokybišką bendrą išsilavinimą bus laiduotas per taip pat ne vieną ir ne du saugiklius, lygiai taip pat ir kiti dalykai, apie kuriuos čia buvo kalbėta, yra iš dalies atspindėti ir per valstybės užsakymo principo taikymą tam tikroms profesijoms.

PIRMININKĖ. Laikas.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Kolegos, dėkoju, kad šis Seimas atėjo iki sprendimo slenksčio, manau, kad mes tikrai šį slenkstį peržengsime, o vaisius raškysime visi kartu ir tada, kai, mano kalboje minėti dalykai, galėsime džiaugtis įvykusiomis pozityviomis permainomis. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui ir Seimo nariui G. Steponavičiui. Dabar pagal eilę užsirašę Seimo nariai, tik primenu, kad jūsų kalbėjimo laikas – 5 minutės. A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Ponas Z. Balčytis prieš keletą dienų kalbėjo apie tokius parlamentus, kuriame jauniems žmonėms pirmus ketverius metus neleidžiama kalbėti. Tada aš norėčiau pasinaudoti proga, kad esame ne tokiame parlamente, bei pasakyti, kad vykdant šią reformą yra daromos trys pagrindinės klaidos, kurios neleis pasiekti jos pagrindinių tikslų – studijų kokybės ir prieinamumo, dėl kurių aukštasis mokslas Lietuvoje mažas pajamas gaunančių ar kapitalo neturinčių tėvų vaikams taps tokia pat tolima ir nepasiekiama svajone, kaip geriausių pasaulio mokslininkų svajonė kuo greičiau atrasti gyvybę kažkurioje visatos planetoje. Svajonė ryški ir labai stipri, tačiau praktiškai labai labai sunkiai įgyvendinama.

Trys pagrindinės šios reformos daromos klaidos yra universitetų valdymo modelis bei funkcijų paskirstymo ir atsakomybės santykis. Aukštosios mokyklos statuso pakeitimas ir studijų krepšelio įvedimas. Tikriausiai nereikia aiškinti, kad situacija, kai pagrindinius universitetų strateginius sprendimus priima taryba, pusę kurios sudaro ministro paskirti asmenys, tikrai nedidina universitetų autonomijos bei nepriklausomumo, o politizuoja tokia svarbią Lietuvai šaką, kaip aukštasis mokslas. Šioje vietoje iškyla bene pats didžiausias šios reformos klausimas: ar šiandien mūsų svarstomas įstatymas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją? Mūsų frakcijos organizuotoje konferencijoje aukštojo mokslo klausimais dalyvavęs konstitucinės teisės ekspertas profesorius Egidijus Jarašiūnas labai aiškiai pasakė, kad šis įstatymas neatitinka šiuo metu galiojančios Lietuvos Konstitucijos.

Mielieji, tad ką mes svarstome? Žinoma, profesorius E. Jarašiūnas dar nėra Konstitucinis Teismas, tad ar nebūtų tikslinga prieš priimant šį įstatymą kokia nors forma paklausti ir Konstitucinio Teismo nuomonės? Ar neatsidursime situacijoje, kai paaiškės, kad priimtas įstatymas neatitinka Konstitucijos ir kad mes, kaip valstybė, patirsime dar vieną prestižo kritimą į nematytas žemumas? Galų gale, kaip mes jausimės patys, kai dėl savo neatsakingo ir paviršutiniško požiūrio galimai sugadinsime daugelio Lietuvos jaunuolių gyvenimus bei sugriausime jų svajones? Stebuklingas studijų krepšelis, kuris turėtų didinti motyvaciją studijuojant. Labai trumpas modeliavimas. Į statybos specialybę priimama penkiasdešimt krepšelių ir du šimtai, mokančių už save pačius. Per dvejus metus universitetas tikrai nerašys nemokamam studentui tokių pažymių, kad jis iškristų, nes finansavimas išsilaikys tik iki biudžetinių metų pabaigos, o ne visą studijų laikotarpį. Kadangi techninių mokslų vertinimo vidurkis yra apie septynis balus, tai mūsų svarstomam nemokamam studentui užteks mokytis penketais, kad jis neiškristų į mokamus. Iš dviejų šimtų mokamų galimybės gauti kompensaciją už paimtą kreditą gali tikėtis tik iki 10 % nuo studijų krepšelio, t. y. penki iš dviejų šimtų studentų. Jeigu aš matau, kad tarp tų penkių iš dviejų šimtų studentų aš nepateksiu, o išmesti manęs neišmes, nes neteks pinigų, kuriuos aš pats moku, aš mokausi tiek, kiek reikalauja dėstytojas, kad gaučiau teigiamą pažymį, o dėstytojas reikalaus nedaug, nes nuo to priklausys jo alga.

Galų gale po visko turime nemotyvuotą mokamą studentą, nemotyvuotą ir nemokamą studentą, išleistą krūvą valstybės pinigų ir specialistus, kurie neaišku kur tinka dirbti. Ar to šia reforma mes siekiame? Mielieji, pagrindinė reformos organizatorių mintis, kad paties studento pasirinkimas nulems nekokybiškų ir nepaklausių studijų krypčių išnykimą, o dėl konkurencijos gerės studijų kokybė. Ši tezė man primena laisvosios rinkos ekonomikos šauklių prieš keletą metų išsakytas mintis apie pasaulinę ekonomiką. Kur ta laisvosios rinkos ekonomika yra šiandien, manau, niekam nereikia detaliai aiškinti. Ar mes norime į panašią situaciją įstumti ir aukštąjį mokslą? Pagal vykdomą reformą tokie kaip Klaipėdos ar Šiaulių universitetai praktiškai neturės galimybės išgyventi, o tokios mažiau populiarios, tačiau ne ką mažiau Lietuvai reikalingos studijų kryptys, kaip veterinarija, kūno kultūra ir panašios, bus pasmerktos žiauriam išnykimui.

Ar valstybė tikrai neturi kištis į tai, kiek bei kokios specialybės specialistų rengs Lietuvos aukštosios mokyklos? Manau, kad turi ir privalo, o palikti viską spręsti tik studentui, tikrai neapgalvotas pasirinkimas. Bazinė kaina už studijas svyruos nuo keturių su puse iki beveik devyniolikos tūkstančių, o norminė universitetų nusistatyta kaina bus dar didesnė. Tačiau maksimali suma, už kurią valstybė, sakosi, kad laidos, yra 50 tūkst. Lt. Atsakykite, mielieji, ką man daryti, jeigu aš noriu baigti ne tik bakalauro studijas, tačiau įgyti ir magistro mokslo laipsnį? Gerai, likusią dalį pasiskolinsiu dar iš kur nors, o ką man daryti baigus universitetą ir turint 100 tūkst. Lt kreditą? Kaip man pradėti gyvenimą, kaip vesti, kaip įsigyti gyvenamąjį būstą, kaip išlaikyti vaikus? Ar Vyriausybė garantuos, kad baigus universitetą aš gausiu darbą su 4–5 tūkst. Lt alga?

PIRMININKĖ. Laikas.

A. MAZURONIS (TTF). (Baigiu.) O gal man po studijų reikės važiuoti į Suomija ar Daniją keletą metų skinti braškių? Galų gale, kodėl reformos pagrindas stovi ant banko paskolų, kodėl mes tik šio įstatymo padedami sukuriame bankams krūvą papildomų naujų ir svarbiausia labai jaunų klientų? Kodėl premjero patarėju dirba buvęs bankininkas ir kodėl agituoti už šio mokslo reformą į mūsų frakciją buvo atėję ne profesoriai ar studentai, o Laisvosios rinkos instituto prezidentė? Tai klausimai, į kuriuos aš atsakymų neturiu, todėl jus visus raginu nepritarti šiai Aukštojo mokslo įstatymo reformai tol, kol nebus vieningo ir visuotinio sutarimo šiuo itin svarbiu ir jautriu Lietuvai klausimu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Šedžius. 5 minutės.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, noriu išties pasidžiaugti, kad pagaliau atsirado ryžto imtis aukštojo mokslo reformos. Reforma, be abejo, buvo reikalinga, ir labai, tik buvo atidėliojama ir dėl tam tikrų priežasčių nebuvo užtektinai ryžto imtis jos anksčiau. Dabar, kai jinai yra prasidėjusi, noriu atkreipti dėmesį, kad nebūtų padaryta klaidų. Aišku, klaidos neišvengiamos, tačiau jų turėtų būti kuo mažiau. Viena iš galimų klaidų turbūt būtų neteisingas moksleivio krepšelio paskirstymas. Reikia rimtai įvertinti, ar nenusižengtume Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsniui, kuris numato, kad mokymas valstybinėse aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas. Taigi finansuojant privačias kolegijas iš valstybės biudžeto nusižengtume Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Antras dalykas. Ar nereikėtų Švietimo ir mokslo ministerijai imtis ryžtingesnių veiksmų optimizuojant aukštųjų mokyklų tinklą, nepalikti spręsti vien aukštųjų mokyklų… vien aukštosioms mokykloms, nes šita optimizacijos problema gali neabejotinai užstrigti tarp aukštųjų mokyklų bendruomenės studentų sprendimų. Švietimo ir mokslo ministerija privalo žinoti, kurios vykdomos studijos yra nekokybiškos ir turėtų spręsti, kokių nekokybiškų studijų reikėtų atsisakyti. Tik valstybinis aukštojo mokslo reformos reguliavimas gali garantuoti teisingas reformos pasekmes. Ačiū visiems už dėmesį. (Sutaupiau laiko.)

PIRMININKĖ. Labai ačiū gerbiamajam Šedžiui, tikrai sutaupėte laiko. Kviečiu V. P. Andriukaitį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties gaila, kad nematau kolegos G. Steponavičiaus, turbūt išėjo duoti… A, štai čia, malonu. Gerbiamasis kolega Gintarai, norėčiau pasakyti, jog paties argumentai dėl paties kuruojamos srities turėjo būti pagrįsti tikrai rimta galimybių studija. Tai, ką aš čia laikau, mokslo ir studijų reformos padarinių analizė, skirta studentams ir moksleiviams, aišku, tai yra propagandinis dokumentas, joje nėra nei silpnybių, nei galimybių, nei grėsmių, nei neigiamų, nei teigiamų pasekmių analizės, o būtent tokios analizės reikėjo prie šio projekto, kad Seimo nariai galėtų tai pamatyti.

Dabar, gerbiamasis kolega Steponavičiau, pats minėjai, akademinės visuomenės ir kitų palaikymą. Mano rankose du pareiškimai. Lietuvos mokslininkų sąjungos šių metų kovo 7 d. pareiškimas, pasirašytas daktaro Antano Kulakausko. Jame labai aiškiai išdėstytos nuostatos, kurioms atstovauja Lietuvos mokslininkų sąjunga, ji pasisako prieš šią siūlomą reformą. Ji teigia, jog šis įstatymo projektas nekeičia ydingo, biurokratinio ir neefektyvaus sistemos valdymo, toliau kitų dalykų neskaitysiu. Taip pat ji mano, kad pažeidžiamas Konstitucijoje įtvirtintas universiteto autonomijos principas. Aš taip pat manau, kad Konstitucijoje laiduojamas nemokamas mokslas gerai besimokantiems studentams yra pažeidžiamas, kaip ir autonomijos principas. Aš manau, kad bursiu Seimo narius, jeigu toks įstatymas bus priimtas, nagrinėti jo konstitucingumo problemas. Taip pat Mokslininkų sąjunga teigia, kad jame neįtvirtintas mokslo ir dėstymo laisvės principas, taip pat nekeičiamos proporcijos tarp mokslinio tiriamojo ir edukacinio darbo universitetinėse aukštosiose mokyklose. Tai iš esmės palieka tą pačią mokslo kokybės situaciją, nors kolega G. Steponavičius labai garsiai kalbėjo apie mokslo kokybę. Aš nežinau, ar taip yra, tačiau A. Kulakauskas, Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas, pasirašydamas pareiškimą, jame teigia, kalbant metaforiškai, nereikėtų į lankas išleisti dar vieno reformų klasės žirgo su raiteliu be galvos.

Kolegos, aš norėčiau dabar pasakyti, jog kruopščiai ir nuoširdžiai perskaičiau šio įstatymo projektą ir vieną klausimą aš kolegai G. Steponavičiui užduosiu namų darbams. Jūs teigiate apie šio įstatymo kokybę. Aš tik pacituosiu jums, kas vadinama moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra šiame įstatyme, čia tik humoro dėlei, bet skaitau pažodžiui. Gal kolega V. Stundys taip pat tai pasižymės. „Tai yra sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės veikla.“ Pasirodo, net gamtos veikla yra įvardijama kaip moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra. Galbūt tai yra gramatinė klaida, galbūt redakcinė, tik noriu pabrėžti, kad už to stovi dar daugiau kitų problemų. Šio įstatymo jau preambulėje kalbama, kad mokslas čia bus garantuojamas geriausiems, sąlygos geriausiems studentams dirbti mokslinį darbą. Kolegos, moksliniame darbe aš mačiau įvairių mokslininkų, vieni baigė patenkinamai universitetus, kiti gerai, kiti labai gerai, tačiau patenkinamai baigęs universitetą žmogus staiga tapo puikiu ir nuostabiu mokslininku, jis niekados nesivadino geriausiu, bet už to slypi tai, kad šis įstatymas nori sudaryti tam tikras sąlygas, kurios pažeidžia lygiateisiškumo principą.

Dabar mes įstatyme kalbame apie valstybinį reguliavimą. Kolegos, valstybinis aukštojo mokslo reguliavimas turi atsakyti į šiuos klausimus, visiems Lietuvos vaikams, moksleiviams priimtinumo, tinkamumo standartus, čia nė vieno žodžio nėra, o kalbant apie finansavimo modelį, tai jis atveria biudžeto lėšas privatizuoti. Privatizuoti per krepšelį privačioms aukštosioms mokykloms.

Kolegos, tai yra labai pavojinga tendencija, kaip ir pats krepšelių principas. Ta krepšelių Lietuva išties atrodo nekaip, aš manau, kad finansavimo modelis prieštarauja Konstitucijai. Todėl ydingas šis įstatymas ir vargu ar jam konceptualiai galima pritarti. Aš niekaip negalėsiu sutikti su šio įstatymo pamatiniais teiginiais, kurie čia įdėti.

PIRMININKĖ. Kolega, laikas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Daug techninių detalių gana geros, dėl jų galima diskutuoti, bet pamatiniai dalykai yra ydingi.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Klumbį.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien mes svarstome labai esminį klausimą, kaip toliau vystysis valstybė, nes jaunimas, ateities karta, yra valstybės ateitis. Šis, mums teikiamas įstatymas, to neslepia jo ideologai, remiasi laisvosios rinkos ideologija. Ideologija, kuri šiandien yra visiškai sužlugusi, nes Jungtinėse Amerikos Valstijose nacionalizuojami bankai. Bankai šio pasaulio konkurencijos neatlaiko, o mes einame į vadinamąją laisvosios rinkos konkurenciją. Žiūrėkime, Mokslininkų sąjunga yra prieš, dauguma aukštųjų mokyklų yra prieš, didelė dalis studentų yra prieš, prieita iki koncertų, kurie remia reformą.

Turėtume pradėti kalbėti nuo esminių dalykų. Nekelia abejonės, daug kas tai sako, kad šis įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai. Aš manau, kad pirmiausia norint rimtai kalbėti apie aukštojo mokslo reformą, mes turėtume pradėti nuo Konstitucijos 41 straipsnio, mano nuomone, pakeitimo, kad mes iš esmės galėtume gerai reformuoti aukštąjį mokslą. Iš tikrųjų dabar mes visi, jeigu taip galima pasakyti, žaidžiame pagal 41 straipsnį. Pirmiausia, nes 41 straipsnis galioja, šitą įstatymo projektą mes turime konstruoti būtent pagal tą Konstitucijos straipsnį. Dabar žiūrėkite, pirmiausia, kalbant apie aukštąjį mokslą, yra labai aiškiai pasakoma – aukštasis mokslas prieinamas visiems pagal sugebėjimus. Ar tai atsispindi teikiamame Aukštojo mokslo įstatymo projekte? Ne. To nėra. Toliau. Yra teigiama, kad gerai besimokantiems piliečiams yra laiduojamas nemokamas mokslas. O į ką tai yra keičiama, keičiama į vadinamąją būsimą nemokamą mokslą tiems, kurie mokosi geriausiai. Tai yra du skirtingi dalykai. Šito principo diegimas per įstatymą, yra labai klaidingas, labai antikonstitucinis ir iš esmės jis žlugdys aukštąjį mokslą.

Dabar kalbant apie krepšelį, iš tikrųjų tai bus aukštųjų mokyklų konkurencija dėl pinigų, o turi būti aukštųjų mokyklų konkurencija suteikti kuo kokybiškesnes žinias. Ką darys krepšelis? Krepšelis mažins kokybę, nes aukštosios mokyklos nebus suinteresuotos prarasti pinigus. Vadinasi, žinių kartelė bus mažinama, ir studentai tiesiog nesieks to gero mokėjimo, nes žinos, kad jie turi saugiklius.

Kalbant apie paskolas. Paskolos bus naudingos tik bankams, nes studentus pasodins ant finansinės priklausomybės adatos. Paskolas turėtų išdavinėti valstybinė institucija, pasiskolinusi palankiomis sąlygomis pinigus. Vienas dalykas, su bankais turėti reikalus pavieniams studentams…

PIRMININKĖ. Laikas, kolega!

E. KLUMBYS (TTF). …taip, baigiu. Kitas dalykas, turėti valstybės įgaliotai institucijai. Taigi manyčiau, kad šis įstatymo projektas yra stipriai tobulintinas, tokio mes šiandien svarstyti ir jam pritarti negalime.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Žakarį.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, svarstomame Mokslo ir studijų įstatymo projekte, be abejo, yra labai daug reikalingų ir gerų pakeitimų, tačiau kai kurie momentai kelia abejonių. Bent man kyla abejonių, ar, priėmus tokį įstatymo projektą, koks dabar yra pateiktas, nesumažės aukštojo mokslo prieinamumas, ar iš tiesų pagerės aukštojo mokslo kokybė?

Apie prieinamumą. Prieinamumui, be abejo, turi įtakos ir motyvacija, ir jauno žmogaus noras mokytis, tačiau labai didelę reikšmę turi ir finansinės galimybės. Girdėjome, kad apie 20 % aukštųjų mokyklų studentų bus remiami valstybės, tai yra mokysis nemokamai, apie 80 % už savo pinigus. Pirmosios pakopos studijos kainuos nuo 30 iki 80 tūkst. per ketverius metus. Tačiau ne visi gyvena tame mieste, kur yra aukštoji mokykla, vadinasi, įvertinus gyvenimo išlaidas, pragyvenimo ir maitinimosi, galima teigti, kad atvykusiam iš kito miesto jaunam žmogui per ketverius metus reikės nuo 100 iki 200 tūkst. Bet ar tai galutinė kaina? Čia irgi yra abejonių. Pirmiausia visos aukštosios mokyklos bus perregistruotos į viešąsias įstaigas. Viešosios įstaigos moka 19 % pelno mokesčio. Deja, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo nėra pateikta, o yra siūloma remtis 5 straipsnio 4 dalimi. Bet joje yra pasakyta, kad atleidžiamos nuo pelno mokesčio viešosios įstaigos, jeigu apyvarta per metus neviršija 1 mln. litų, arba į pajamas neįskaitoma, jeigu veikla yra susijusi su viešųjų interesų tenkinimu. Tačiau jeigu tik 20 % studentų mokysis nemokamai, tai galima manyti, kad tik apie 20 % ir tenkina valstybės interesus. Tai ar nebus apmokestinti tie studentai, kurie mokysis už savo pinigus?

Toliau. Nekilnojamojo turto mokestis. Mokestiniuose įstatymuose pakeitimų nėra. Mokslo ir studijų yra, bet jis ne pagrindinis šiuo klausimu. Ir trečias mokestinis įstatymas yra dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio. Be abejo, tai yra savivaldybės reikalas, bet jeigu Vilniaus, Kauno savivaldybės, neturinčios pakankamai lėšų, neatleis, kas tą mokestį sumokės? Be abejo, tie 80 % studentų. Ir pats įdomiausias dalykas man yra norminė kaina. Pirmiausia studijų kainą nustato pati aukštoji mokykla. Bet yra dar tokia norminė kaina, kuri bus nustatoma Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal kurią bus finansuojamos valstybės remiamos vietos. Aukštosios mokyklos nustatyta kaina gali būti didesnė negu norminė kaina, kad pagerintų studijų kokybę. Tai yra valstybė finansuos vietas, pasirodo, nebūtinai kokybiškas. Vadinasi, tie 20 % studentų gali gauti ir mažesnį finansavimą negu iš tikrųjų aukštajai mokyklai kainuos. Tai kas dengs šį skirtumą? Vėl tie 80 %, kurie mokysis už savo pinigus.

Ir dėl kokybės. Pirmiausia jau girdėjome, ir kolegos sakė, 20 % studentų mokysis valstybės finansuojamose vietose. Niekas komitete neatsakė, nei teikėjai, kodėl tik po dvejų metų bus pirmasis įvertinimas. Kodėl ne po metų, kodėl ne kas pusmetį?

Dar įdomus dalykas. Studentas praras finansuojamą vietą tik tokiu atveju, jeigu jo vidurkis bus 20 % mažesnis, bet kažkodėl už viso kurso vidurkį, be ne už tų 20 %, kurie mokosi nemokamai. O iš tų 80 %, kurie mokysis už savo pinigus, tik iki 10 % galės galbūt gauti ir vėl tą vadinamąją norminę kainą, tai yra ne visa jiems bus grąžinta. Jie neturės motyvacijos mokytis, taip išeina, kad nei tie, nei tie neturės jokios motyvacijos gerai mokytis. Aišku, tai gal per daug abstraktu. Jauni žmonės, tikiuosi, sąmoningi. Bet skatinimo tikrai nebus. Ir įsivaizduokime, kad jeigu auditorijoje sėdi 100 studentų, 20 nemoka, 80 moka pinigus, ir moka didesnę kainą tie, kurie moka, negu kad iš valstybės gauna, tai į ką orientuosis dėstytojai?

PIRMININKĖ. Laikas!

E. ŽAKARIS (LSDPF). Į kokybę? Tai, be abejo, į tuos silpnesnius. Ir aš manau, kad, nepadarius kai kurių pakeitimų šiame įstatyme, jo priimti nebūtų galima. Bet jeigu svarstant pataisas pavyks pakeisti kai kurias nuostatas, be abejo, reiks pritarti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu B. Vėsaitę.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad įstatymas yra ydingas iš esmės. Elito vaikams – universitetai, varguolių – profesinės technikos mokyklos, geriausiu atveju kolegijos. Aš jį pavadinčiau „terbelizacijos“ procesu krizės sąlygomis.

Jūs žinote, kad laisvoji rinka susikompromitavo, o būtent čia mes diegiame laisvosios rinkos principus, aukštajame moksle, kur iš tikrųjų to neturėtų būti. Daromi eksperimentai su žmonėmis. Paprastai reformos daromos esant pakankamai lėšų valstybėje. Esant drastiškam pinigų stygiui mes brendame į šią upę. Tai yra smūgis regioniniam vystymui. Jūs manote, kad, tarkime, biomedicinos studijos, ir kas nors stos į Veterinarijos akademiją? Aš labai išgyvenu, kad ši akademija, ko gero, bus uždaryta, kaip ir Kūno kultūros akademija, nes pagal šį modelį būtent taip ir įvyks. Panevėžys, Šiauliai tikrai neturės savo aukštųjų mokyklų.

Į mane kreipiasi labai daug abiturientų tėvų ir senelių. Ką daryti, sakė, mūsų vaikai visai nežino, ar jau skolintis pinigus iš bankų, kiek kainuos studijos. Ką galima jiems pasakyti? Iki kovo 1 d. turėjo būti šis įstatymas priimtas. Todėl siūlau, kad jis įsigaliotų tik nuo kitų metų, kitų metų abiturientams. Jau kalbėjo mano kolegos, kad mokymo kokybė irgi kris, nes kiekviena aukštoji mokykla stengsis išlaikyti savo krepšį.

Mielieji kolegos, žiūrėkite, naujausi apklausų duomenys. 63 % visuomenės nepritaria šiam įstatymui. Ar maža šiandien visuomenėje įtampos? Kam reikia erzinti abiturientų tėvus, senelius, mokslininkus, pagaliau ir dėstytojus? Jeigu iš tikrųjų buldozeriu bus priimtas šitas įstatymas, socialdemokratai pažada: kreipsimės į Konstitucinį Teismą, nes iš tiesų 41 straipsnis pažeidžiamas. Labai siūlyčiau neeksperimentuoti su žmonėmis.

PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei ir už sutaupytą laiką. Kviečiu V. M. Čigriejienę.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Aišku, labai svarbus įstatymas ir mes į jį turime žiūrėti labai atsakingai. Tačiau aš negaliu teigti, kad reforma aukštosiose mokyklose nevyko. Ji tikrai vyko, tik gal ne taip skubiai. Vieni universitetai ją vykdė sparčiau, kiti lėčiau. Juk jau nuo 1990 m. universitetuose buvo priimtos naujos programos, atitinkančios Europos standartus, ir jos buvo keičiamos, taigi buvo prisitaikoma prie europinio modelio, ir tas yra sveikintinas dalykas.

Tačiau niekada nesutiksiu su tuo, kad universiteto valdymas turi būti nepolitizuotas, nesutiksiu su tuo, kad jis būtų politizuotas. Jis turi būti autonomiškas. Tačiau norėčiau, kad tame įstatyme būtų atsižvelgta… parengta ir priimta Valstybinė mokslo ir studijų sistemos ilgalaikės plėtros strategija, sukurti trūkstami teisinės bazės dokumentai. Neatsispindi, kaip gerinti studijų kokybę, efektyviai naudoti valstybės lėšas, optimizuoti aukštųjų mokyklų tinklą bei jų programas, stiprinti akademines bendruomenes ir jų veiklos efektyvumą. Nėra suformuoti realūs, įstatyme numatyti saugikliai, kuriais remdamosi aukštosios mokyklos konkuruotų tarpusavyje ne dėl studentų skaičiaus, o teiktų kokybišką išsilavinimą. Dabartinę gerai besimokančio studento sąvoką reikia keisti siekiant, kad esamieji ir būsimieji studentai būtų vertinami vienodais kriterijais. Jie vienodais kriterijais negali būti vertinami, nes universitetas yra vienas tyrimų ir studijų centras, akademinė dėstytojų ir studentų bendruomenė. Universitete turi būtinai būti akademinės laisvės principas, ir mes turime būtinai siekti to aukštosiose mokyklose.

Na, yra įstatyme dar nemažai kitų klaidų. Labai kelia nerimą 41 straipsnis. Tikrai, man atrodo, irgi jis neatitinka Konstitucijos. Bet, manau, į mano pastabas iki priėmimo bus atsižvelgta ir bus atkreiptas dar didesnis dėmesys į tai, kad geras dėstytojas negali… Vertinant studijų kokybę, mes be atitinkamo finansavimo tikrai negalėsime to pasiekti. Jeigu universitete nebus universitetams priklausančių mokslinių tyrimų institutų arba valstybei, kuriuos valstybė finansuos, mes tos aukštos kokybės negalėsime pasiekti, nes aš, kaip dirbusi aukštojoje mokykloje, manau, kad dėstytojas, nedirbantis mokslinio darbo, negali būti aukštos kvalifikacijos dėstytojas ir jis negali būti reiklus studentui. Jis studentą turi išmokyti šitų pradmenų, ir tada tik mūsų jaunimas galės pamilti mūsų universitetą, mūsų šalį, kad ateity Lietuvos aukštosios mokyklos pradėtų konkuruoti su kitais Europos universitetais. Kadangi esu optimistė, tuo ir tikiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei. Kviečiu P. Saudargą.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai džiugu, kad šis svarbus Aukštojo mokslo įstatymas yra svarstomas kaip tik esant mėnulio pilnačiai, ir visi esame labai aktyvūs, nors, tiesą sakant, stebina, kad tokiu svarbiu klausimu, ypač opozicijos pusėje, tenka diskutuoti su tuščiomis kėdėmis. Kita vertus, iš tiesų džiugu, kad šį įstatymą svarstome kaip tik esant didžiajai Velykų savaitei. Tai galbūt leis mums nesiblaškyti, nepasiduoti mėnulio fazėms, bet susitelkti į esmę, nesiblaškyti dėl detalių ir neužsiimti tam tikra demagogija. Dabar aš tą demagogiją įvardinsiu.

Iš vienos pusės, girdisi, ypač iš opozicijos, pastabų, kad su šia aukštojo mokslo reforma yra skubama. Bet, mielieji, diskusijos dėl aukštojo mokslo reformos vyksta jau trejus metus. Naujai išrinktas Seimas iš naujo svarsto. Mielieji, prisiminkime, turbūt ne vienos partijos programoje, ne tik Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, bet ir kitų, buvo teiginių apie tai, kad aukštąjį mokslą būtina reformuoti, ir pagrindiniai principai sutampa su tuo, ką mes šiandien svarstome. Tai yra viena. 2007 m. buvo pasirašytas partijų susitarimas. Tai yra antra. Trečia, yra Vyriausybės programa, kurios taip pat, čia kreipiuosi į valdančiąją daugumą, nuosekliai reikėtų laikytis. Visa tai yra.

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas iš tiesų… Nežinau, ar buvo kitas komitetas, kuris tiek daug valandų diskutavo, dirbo ir apsvarstė tiek daug pastabų. Ir vėl – šiame įstatymo projekte, kurį mes šiandien turime, yra atsižvelgiama į daugelį išsakytų pastabų, išsakytų siūlymų ir jis yra gerokai kokybiškesnis ir tinkamas šiandien priimti. Aš tikiuosi, kad mes priimsime ir šiandien sudarysime sąlygas, kad kartu su Velykomis prisikels ir Lietuvos aukštasis mokslas.

Kita vertus, norėčiau šiek tiek oponuoti kalbėjusiems, kad viskas yra taip blogai. Visa šios reformos esmė yra ne galutinai sugriauti tai, kas yra, ar statyti iš naujo, o šios reformos, kaip ji yra pateikta, principai užtikrina sąlygas, kurias įgyvendinus susidarys sąlygos tiesiog aukštajam mokslui vystytis teisinga linkme, nes jis dabar yra „nusivystęs“ neteisinga linkme. Ką aš tuo noriu pasakyti? Kad teigti, kad šiandien viskas, kas yra susiję su aukštuoju mokslu – mūsų universitetai, visi rektoriai, dėstytojai ir studentai, – yra blogis ir jį reikia tiesiog reformuoti ir pakeisti… Yra tokių nuomonių, kad šita aukštojo mokslo reforma yra per švelni. Taigi, mielieji, tikiuosi, kad nėra ta situacija, kad mes pas dantų gydytoją einame, kai jau iškrito visi dantys. Tikrai ne laikas tada eiti. Laikas eiti tada, kai skauda vieną, kitą, jį gręžti, tvarkyti. Natūralu, kad tai yra skausminga, kad tai galbūt ne visiems malonu, bet tai yra pats laikas tą įvykdyti.

Ši reforma yra tik pirmas žingsnis, tai yra prielaidų sudarymas kokybei keisti, tai paskatų įdiegimas į aukštojo mokslo sistemą. Pradėjus reformą, pirmuosius teigiamus rezultatus bus galima pamatyti po kelerių metų. Tai yra, kaip ir minėjo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Stundys, evoliucinė, etapinė reforma. Tai nėra griovimas ar ko nors radikalus pakeitimas – yra sąlygų sudarymas kokybei gerėti.

Įgyvendindamos reformą, dėl konkurencijos, kurią sukurs studijų krepšelio sistema, kuri taip pat galbūt ne visai taip turėtų būti vadinama, labai daug spekuliuojama šitais žodžiais, aukštosios mokyklos bus priverstos optimizuoti ir maksimaliai efektyvinti mokymo programas jas sujungdamos, atsisakydamos nereikalingų žemo lygio ir nekokybiškų mokymo programų. Jūs man atsakykite į klausimą: jeigu parengiama 5 tūkst. pedagogų, o į mokyklas dirbti nueina tik keli šimtai, ar tai yra normalu valstybėje? Na, aš nekalbu jau apie tuos dalykus, kuriuos čia visi kolegos minėjo – apie mūsų aukštųjų mokyklų sugebėjimą konkuruoti tarptautinėje rinkoje, nepatekimą į universitetų penkišimtuką ir t. t. Tai čia apie tai net nereikia kalbėti. Ši reforma įgalins studentą atidžiau ir atsakingiau rinktis studijas dėl savo ir valstybės investicijų. Iš studento…

PIRMININKĖ. Laikas!

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Paskutinis dalykas, ką aš noriu pasakyti, kad, kaip ir minėjo komiteto pirmininkas V. Stundys, bus daromas monitoringas, kaip ši sistema įgyvendinama. Tai nėra kažkoks radikalus žingsnis, tai yra evoliucinė, etapinė reforma, kuri sudarys sąlygas mūsų aukštajam mokslui gerėti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu G. Songailą.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Laba diena. Šiandien mes svarstome patobulintą, labai sudėtingą įstatymą, kuris iš tikrųjų numato unikalų modelį. Niekur kitur neteko sutikti panašaus modelio. Kai kurie elementai gal egzistuoja kitose šalyse, bet, lyginant pirminį variantą ir dabar antrąjį jau patobulintą ar trečiąjį patobulintą variantą, galima sakyti, kad yra bandymas taisyti įvairias galimas sistemines spragas, o jas įmanoma pataisyti, aišku, pasirinkus tokį modelį.

Pavyzdžiui, buvo iš tikrųjų didelis nerimas dėl turto valdymo, dėl aukštųjų mokyklų turto valdymo, kai jos taps viešosiomis įstaigomis. Tai dabar įstatymo projekte, atrodo, ši problema yra išspręsta, nematyti jokių landų, kaip iš tikrųjų tas turtas galėtų būti kaip nors privatizuotas ar kaip nors su juo neteisingai pasielgta. Iš tikrųjų jeigu dar trūksta ar kas nors pamatys, kokių reikia saugiklių, aš supratau iš iniciatorių, iš lyderių šios reformos kūrimo, kad tikrai dar gali būti taisoma. Bet aš vieną spragą matau – tai, kad dėl aukštųjų mokyklų kaip ir yra apsidrausta, bet dėl mokslo tiriamųjų institucijų – ne, nes yra įstatyme pasakyta, kad jos gali būti arba biudžetinės įstaigos, arba viešosios įstaigos. Tai visi tie saugikliai turėtų būti ir mokslo tiriamiesiems institutams tokie patys. Sakykim, Lietuvių kalbos institutas ar Literatūros ir tautosakos, kur yra nacionalinių išteklių dalykai, ne šiaip sau turtas, na, iš tikrųjų turėtų būti irgi atsargiau suformuluota.

Dabar dėl išorinio valdymo. Gal tikrai to išorinio valdymo elementų reikėjo. Pirminė versija aiškiai prieštaravo Konstitucijai. Dabar komitetas padirbėjo, ir gal mes tikrai jau priartėjom prie to taško, kai galima ir su opozicija diskutuoti, ar tai iš tikrųjų yra konstitucinė problema. Išorinio valdymo yra elementai, yra ir pusiausvyra su autonomija.

Vis dėlto yra tam tikrų sisteminių spragų ir labai gerai, kad dar iki antradienio yra laiko ir dar gal bus laiko. Aš norėčiau kai kurias paminėti. Pavyzdžiui, vadinamieji užsienio universitetų filialai. Pagal įstatymą nėra visai aišku, ar tai laikoma aukštąja mokykla, ar ne, nes pagal apibrėžimą aukštoji mokykla lyg yra kažkas kita, o filialas – vėl kažkas kita. Ir daug kur tekste rašoma: aukštosios mokyklos ir/arba užsienio aukštųjų mokyklų filialai. Kodėl aš apie tai kalbu? Todėl, kad jeigu kalbam apie finansavimą, tai kaip ir pasidaro neaišku, ar bus, ar nebus finansuojami tokie filialai. Ir dar kas blogiau – neaišku, ar jie bus akredituojami, ar bus išorinis vertinimas. Dėl akreditavimo netgi yra 42 straipsnyje išimtis, kad jeigu yra akredituota užsienyje, tai akreditavimo nebus, o mes finansuosim. Mūsų, Lietuvos, akreditavimo nebus. Ir dėl išorinio vertinimo neaišku, reikalavimai kaip ir keliami, bet yra daug neaiškumų. Išeina kaip ir kažkoks imunitetas, kad užsienio universitetų filialams mes lyg ir tam tikras lengvatines sąlygas sudarom.

Čia kolega minėjo apie pedagogų situaciją, bet yra tikrai abejonių, ar ši reforma tą situaciją pagerins, nes tas lygiagretus modelis, kai galima įgyti dvi kvalifikacijas, sakykim, istoriko ir mokytojo, yra pažangus. O turbūt tas įstatymas nepakankamai atsižvelgia ir gal net ir sugriauna tokį modelį. Yra numatyta viename straipsnyje, kad gali būti tokių dvigubos kvalifikacijos studijos, bet turbūt dar reikėtų vis dėlto atidžiau pasižiūrėti į šitą vietą…

PIRMININKĖ. Laikas, kolega.

G. SONGAILA (TS-LKDF). …nes dabar blogai, bet ar nebus dar blogiau? Ir bet kuriuo atveju bandymai (aš paskutinį sakinį) kompensuoti kaip nors arba suvaldyti patį krepšelio principą yra tikrai sveikintini. Tai turbūt per prestižą, per išorinį vertinimą, per informaciją studentams gali būti daroma, bet turbūt iki galo neįmanoma ištaisyti paties principo. Čia Seimas turės apsispręsti, ar apsisprendžia už šį principą, ar ne. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo tobulinant šį įstatymo projektą, nes esu iš tų, kurie pasisako už aukštojo mokslo reformą. Ir labai džiugu, kad politinėms partijoms praeitais metais pavyko susitarti dėl kai kurių principų. Bet šiandien iškyla ta problema, kad reforma, kuri pateikta naujojo švietimo ir mokslo ministro, yra jau kita, sakyčiau, iškreipta nuo to mūsų bendrojo susitarimo. Priminsiu keletą atvejų.

Politinio pasitikėjimo žmonės, universitetų tarybose turintys daugumą ir skiriantys rektorių. Tai štai kur buvo idėja, kaip politizuoti ir valdyti universitetus. Ir kai šiandien ministras sako, kad gerai, ar reikėtų daugiau pasitikėjimo akademine bendruomene, ir po to siūlo, kad jo paskirti keli draugai, penki ar šeši, pagal vieną ar kitą schemą paskirtų rektorių. Tai ar čia daugiau demokratijos, ar daugiau demokratijos, kai keliasdešimties žmonių senatas išrenka savo vadovą? Man atrodo, kad šiuo atveju demokratija ir akademinės bendruomenės įtaka gerokai susiaurėja.

Kolegos sako, kad mes padidinsime aukštųjų mokyklų studijų kokybę. Kas su tuo nenorėtų sutikti? Kas to nesiekia? Bet kai pažiūri, kokie tie pasiūlyti instrumentai, matyti, kad jie šios problemos nesprendžia, o, atvirkščiai, galbūt ją net pagilina. Todėl iš esmės sakydamas, kad šis trečiasis variantas geresnis už tą pateiktąjį antrąjį, aš noriu pasakyti, kad mes turime dar ganėtinai daug dalykų tobulinti. Ir nuo to priklausys, ar mes galėsime jį priimti. Mano kolegos (ir profesorė V. M. Čigriejienė) minėjo apie universitetų, institutų būklę ir jų likimą. Gerbiamasis G. Songaila minėjo apie užsienio filialų kontrolę ar ne kontrolę, kaip dabar yra.

Bet man atrodo, kad skaudžiausias ir sudėtingiausias dalykas, kuris yra likęs šiame įstatyme, tai studijų suskirstymas ne pagal studijų kryptis, o pagal mokslo kryptis, t. y. į tuos šešis didelius paketus, kurie aiškiai sudaro galimybes, kad kai kuriose studijų kryptyse, o jos labai reikalingos Lietuvai, mes neturėsime valstybės finansuojamų vietų. Tai komitete buvo labai aiškiai pateikta, kad yra tam tikrų specialybių, į kurias susirenka su geresniais abitūros baigimo pažymiais moksleiviai, ir yra studijų krypčių, į kurias ateina su prastesniais pažymiais, bet labai motyvuoti, pasirinkę tą Lietuvai reikalingą studijų kryptį. Dabar to neneigia ir šios reformos teikėjai. Bet jie sako: mes metus palauksime, jeigu bus blogai, tada ką nors darysime. Mūsų siūlymas – neeksperimentuoti. Jeigu mes žinome, kad yra tam tikros mokymo programos prastesnės, blogos, kodėl mes verčiame Lietuvos studentus ir jų tėvus už jas mokėti? Ir po to pasakom, kad jūs negalėsite iš jos išeiti, nes jeigu jūs iš jos trauksitės, turėsite sumokėti visą sumą, kuri buvo skirta iš valstybės, jeigu (…) iš valstybės finansuojamų. Tai štai, mielieji kolegos, esminis skirtumas. Aš manau, kad mes darome net ne žingsnį atgal, o gerus du, nes iki 2000 m. taip pat buvo mokama už visas studijas visą kainą. Bet tada pasitempęs ir geriau besimokydamas, išlaikęs sesiją tu galėjai pereiti į valstybės finansuojamą, o dabar mes to nesuteikiame. Visa tai verčia dar ir dar kartą pasakyti, kad ne studijų krepšelis, o didelė „terba“ ant jauno žmogaus kupros užkraunama, kad jis turėtų vilkti į geresnę kokybę Lietuvos aukštąjį mokslą. Todėl kviečiu iš esmės pataisyti šias kelias nuostatas, ir, aišku, studijų finansavimo išbarstymą tarp valstybinių ir privačių mokyklų. Jeigu mes dėl šitų…

PIRMININKĖ. Laikas!

J. OLEKAS (LSDPF). …pagrindinių nuostatų susitarsime, aš manau, mes galėsime priimti šį pataisytą įstatymą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Daukšį.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nekalbėsime čia apie mėnulio fazių įtakas vienai ar kitai frakcijai ar vienam ar kitam šnekančiam. Pakalbėkime apie reformą, kurią dabar siūlo mums šiuo įstatymu.

Aš manau, tai yra jaunų, dar daug norinčių pasiekti žmonių sugalvota reforma, kurią jie tikisi įgyvendinti. Žiūrėdamas į šį įstatymą, aš taip pat matau ir manau (manau, teisingai), kad ekonominiu požiūriu ši reforma yra visiškai neparengta, ji visiškai užbuksuos Lietuvą. Kodėl taip sakau?

Šiandien valstybė turi aiškiai sau pasakyti, kad nesugebės išlaikyti tokio skaičiaus studentų, kokį turi dabar. Šnekėjimas apie tai, kad mums reikia kokybiško mokslo… Man labai patiko vieno kolegos kalba, kokie mes esame necituojami, Lietuvos mokslininkai, kokie esame prasti.

Gerbiamieji, kaip mes mokslininkams mokame, taip jie ir rašo tuos darbus. Jeigu mūsų geriausi mokslininkai išvažiuoja dirbti į užsienį arba blogiausiu atveju ateina į Seimą, tada taip ir išeina, tada nėra ką cituoti.

Ši reforma mokslininkų, dėstytojų ir mokytojų atlyginimų klausimo nesprendžia. Dėl to jie didesnių paskatų gerai dirbti neturės. Ši reforma nesprendžia ir geresnio studentų išsilavinimo klausimo. Turint omeny krepšelį, aš galiu pasakyti, kad dvejus metus studentas gali apskritai nesimokyti. Atėjus po dvejų metų laikyti egzaminų, jam dėstytojas parašys 10, kitaip tas krepšelis išeis iš tos aukštosios mokyklos. Kuris rektorius arba dėstytojas užsimos prieš savo aukštąją mokyklą ir šalins tuos studentus?

Ar mes ne tokią pačią padėtį turime mokyklose, kai didžiausią chuliganą ar didžiausią atsilikėlį laiko todėl, kad jis atsinešė krepšelį? Ar ne toks pat dalykas dabar vyksta?

Kitas klausimas, kaip atsilieps tai vaikams, kurie baigia, pavyzdžiui, rajonų mokyklas? Ar kas nors darė analizę, kurios mokyklos turi daugiausia geriausiai išlaikiusių? Kaip atsilieps tiems vaikams, kurių tėvai nėra labai turtingi arba negali samdyti repetitorių, arba negali kitokiu būdu padėti jiems išlaikyti gerai egzaminus? Ar neatsitiks vieną dieną taip, kad visi mūsų studentai bus klaipėdiečiai, kauniečiai, vilniečiai, galbūt ir panevėžiečiai, šiauliečiai, o iš Biržų ar Lazdijų tik vienas kitas įstos?

Kitas ekonominis klausimas. Ką reikės daryti, kai ta aukštoji mokykla, gaudama iš valstybės krepšelio tik dalį pinigų ir būdama viešoji įstaiga, gaus daugiau pajamų iš kitų veiklų? Ar ten neatsiras prievolė mokėti visus mokesčius? Kaip mes tada su jais pasielgsime? Šis klausimas irgi kils.

Ir paskutinis klausimas. Ar mes turime pinigų tai reformai daryti? Gal profesorius K. Glaveckas galėtų pasakyti, kiek šiandien pinigų trūksta biudžete, ir kam mes čia dabar apskritai kalbame apie visokias reformas? Gal geriau šiandien valdančioji dauguma aiškiai ir tiesiai šviesiai pasakytų visiems žmonėms į akis: taip, gerbiamieji, mes galime išlaikyti per metus už gerą išsilavinimą ir kitus dalykus 10 tūkst. studentų, visi kiti arba turi mokėti pinigus dėl to, kad mokosi, arba turi daryti kitus dalykus. Aš nežinau dėl universitetų valdymo, čia profesorius Masiulis geriau galėtų pasakyti, nes jis yra specialistas. Mano galva, ten irgi yra problemų.

Tokia reforma, ypač susijusi su tuo, kad mums būtinai reikia ką nors reformuoti… aš suprantu, jauniems visą laiką reikia greitai. Šiandien yra siūloma mums čia, šioje salėje, priimti, žinant, kad a) finansinių lėšų nėra, žinant, kad b) išsilavinimo kokybės klausimų reforma neišspręs, žinant, kad c) ji sukels dar didesnę sumaištį visuomenėje ir socialinės nelygybės skatinimą, ir dėl to reikia balsuoti. Aš manau, reikia gerai pagalvoti. Aš nesiginčysiu ten, kur galbūt socdemai su konservatoriais ginčijasi dėl senų universitetų valdymo, kam rektorius bus labiau pavaldus – vieniems ar kitiems. Darbo partijai jie niekada nebuvo labai palankūs, taigi mes neturime kažkokių iliuzijų.

PIRMININKĖ. Laikas!

K. DAUKŠYS (DPF). Pagalvokite, ką darote. Jeigu priimsite tokį įstatymą, jūs žengsite tuščią žingsnį, šausite tuščią šūvį, kuris tik sukels sumaištį. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Simuliką.

V. SIMULIK (MSG). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, labai aktuali tematika. Vakar man teko Šiauliuose dalyvauti televizijos laidoje. Sulaukiau daugybės skambučių tiesioginėje laidoje. Dalyvavo Šiaulių universiteto rektorius, prorektorius, ir man teko ta garbė. Žmonės iš tikrųjų baiminasi.

Dabar keletą aspektų, ką aš jau sakiau ir gerbiamajam ministrui, ir kolegoms. Norėčiau pradėti nuo to, kad pagrindinis tikslas – kokybė. Ta šventa karvė, vaikščiojanti Indijoje, ją matuojame citavimais ar dar kažkuo ir t. t. Tik kažkaip nelyginame mūsų universitetų biudžeto su pirmaujančiais pasaulio universitetais. Jie skiriasi ne dešimtis, o šimtus kartų. Kolegos, kaip ir mano kolega prieš tai minėjo, ko mes norime? Mūsų protingiausi protai, šviesiausi protai yra perkami, jie išvažiuoja į užsienius, nes jiems gali mokėti tokius atlyginimus, kokių mes nepajėgūs mokėti. Tada pradėkime nuo elementarių paprastų dalykų. Jeigu mes negalime išsilavinusių protų išlaikyti, kurie gali (…) ir visose kitose sistemose dalyvauti, kur irgi kainuoja, viskas kainuoja, niekas nėra daroma šiaip…

Štai biudžetai. Tai ne tik tai, kiek mes esame matomi viešojoje mokslininkų erdvėje, bet pradėkime nuo to, ar mes turime pinigų tai padaryti ir ar po reformos tai įvyks.

Mes mėgstame kopijuoti Vakarus. Bendrojo lavinimo sistemą neblogai žinau, dirbau direktoriumi, kopijavome profiliavimus, kopijavome A, B, S lygius ir panašiai. Galų gale viso to arba atsisakėme, arba sušvelninome iki tokio lygmens, kad dabar beveik nieko nėra, o dabar kopijuojame tarybas.

Kas skirs rektorių, rinks rektorių, ar senatas, ar taryba, manau, visiškai nesvarbu. Svarbu, koks žmogus ateis vadovauti universitetui. Ar norintis, galintis, turintis smegenų, tos institucijos ar to miesto, ar to regiono patriotas ir savo darbais, savo komandos darbais siekiantis kokio nors rezultato, ar tai bus politinė figūra, marionetė, kuri atėjus vienam ar kitam ministrui daugumos balsų taryboje bus keičiama. Aš nieko prieš. Galbūt ir tai gerai. Naujoji sąjunga liko labai maža, įtakos Seime labai mažai turi, rektorių palaikymo tuo labiau turime mažai, kaip prieš tai kolega irgi šnekėjo. Gaila dėl nuveiktų darbų ir turimų rezultatų. Jeigu imame Vakarų, šiuo atveju Jungtinių Amerikos Valstijų, pavyzdį, tai tarybą sudaro to universiteto, tos aukštosios mokyklos globėjai ir rėmėjai, kuriems įdėjus pinigus rūpi, kaip universitetas vystysis, kokius turės rezultatus, už kiek, šiurkščiai pasakius, parduos produkciją į rinką. O čia bus paskirti 6 visuomenininkai, kuriems daugeliu atveju, ko gero, bus visiškai neįdomūs (o galbūt įdomūs) politiniai ar kitokie leitmotyvai.

Nešneku apie tai, kad žmonėms visiškai neaišku. Štai mano vaikas ar anūkas baigia aukštąją mokyklą ir turi 20, 30, 40 tūkst. skolos bankui. Šiandien matome, ką daro bankai. Bankai žmonėms jau yra baubas. Kodėl nėra aiškumo, kokie bus variantai tam jaunam žmogui baigus, jei jis turi skolų bankui? Kaip jis galės atidirbti valstybei, ar valstybė kompensuos? Jeigu jau kalbame apie laisvąją rinką, jeigu kalbame, kad ir čia turi būti visiškai laisva konkurencija, žmonėms turi būti aišku, kas, kada, už ką ir dėl ko. O dabar išeina, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai kada nors pasirodys, gal už pusmečio, gal už kažkiek, žaidimo taisyklės yra neaiškios. Iš tikrųjų norėtųsi aiškumo dėl kai kurių dalykų. Yra konstitucinės dvi normos, t. y. gerai besimokantis studentas turi gauti nemokamą mokslą, mes šios konstitucinės normos dar neatšaukėme, ir, antra, autonomija. Mielieji kolegos, nereikia pažeisti tų dalykų, kurių (…), bet kad reikia kažką daryti, po truputį žengti į priekį, manau, taip. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ačiū, kad sutaupėte laiką. Į tribūną kviečiu Ministrą Pirmininką A. Kubilių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, laikas labai greitai bėga ir aš nenoriu trukdyti jūsų dėmesio. Noriu labai trumpai pasakyti, kad, mano įsitikinimu, šie sprendimai, kuriuos esame pasiryžę daryti, labai aiškiai atspindi ne tik požiūrį į patį aukštojo mokslo reikalą, bet ir bendrą mentalinį požiūrį, mentalinius skirtumus tarp esančių šioje salėje.

Klausimas yra labai paprastas ir aiškus: ar drįstame eiti permainų keliu net ir tada, kai suvokiame, kad paliekant situaciją tokią, kokia yra dabar, paliekame ją tolesnei stagnacijai ir tolesnei degradacijai? Kiek suprantu, net ir socialdemokratai pripažįsta, kad aukštojo mokslo situacija nėra tokia, kuria būtų galima džiaugtis ir manyti, kad taip, kaip yra dabar, gali tęstis ir toliau. Klausimas yra labai paprastas ir aiškus: ar užtenka vidinės drąsos žengti permainų keliu? Ar drąsos užtenka tiktai paskelbti Lietuvos įvaizdžio nuostatą, kad Lietuva yra drąsi valstybė, bet visa drąsa baigiasi tik tokiais šūkiais? Tuo tarpu kai reikia daryti sprendimus, staiga atsiranda daug baimės, daug trypčiojimų ir nejudama į priekį. Mano įsitikinimu, kaip tik šiandien yra tas metas, kai turime turėti vidinės drąsos žengti permainų keliu. Tą sistemą, kuri yra dabar yra nusistovėjusi, iš tam tikros pusiausvyros ir įprastos būsenos reikia perkelti į kitą pusiausvyros lygį įsitikinus, kad tas kitas lygis bus geresnės kokybės.

Noriu padėkoti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros reikalų komitetui, jo vadovybei, V. Stundžiui, noriu padėkoti ministrui G. Steponavičiui. Manau, tai yra klasikinis pavyzdys, kaip reikia atlikti Lietuvoje reformas, kai nuosekliai aiškinant žmonėms pavyksta surinkti vis platesnį būrį tų žmonių ir tų organizacijų, kurios vis labiau supranta ir sutinka, kad tai, ką pasiūlė daryti Vyriausybė, yra vienintelis tinkamas kelias. Taigi platus nacionalinis sutarimas dėl tokių permainų ir intelektuali politinė valia, lyderystė yra reikalinga tokiom reformom. Aš džiaugiuosi, kad Seime atsiranda vis daugiau drąsos prisijungti tam, kad eitume šiuo keliu. Linkiu tiems, kurie dar yra šiek tiek išsigandę ir baiminasi, per Šv. Velykas ne tik atšvęsti šią šventę, bet ir pagalvoti apie savo atsakomybę už Lietuvos ateitį ir būti drąsesniems. Linkiu gerų Šv. Velykų.

PIRMININKĖ. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien labai tiksliai dirbame, iki Vyriausybės valandos liko 5 min. Trumpa 5 min. pertrauka, 12.30 val. Vyriausybės valanda. 3 min.

Labai norite registruotis? Registruojamės.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Truputį pailsėkime ir 12.30 val., kai susirinks Vyriausybė, tęsime posėdį, bus Vyriausybės valanda. Prašome registruotis, kas nori klausti ministrus.

Pertrauka

Vyriausybės valanda

PIRMININKĖ. Sveika, gerbiamoji Vyriausybe. Prašau gerbiamuosius ministrus sėsti. Pradedame darbą taip, kaip priklauso pagal Statutą. Du klausimai. Opozicijos lyderis G. Kirkilas. Prašau.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamajai Vyriausybei mes taip pat linkime gerų Šv.Velykų ir tikimės, kad jinai pradės dirbti geriau drąsiau ir teisingai numatys viską, ne taip, kaip su mokesčių reforma.

Gerbiamasis premjere, šiandien mes pradėjome svarstyti aukštojo mokslo reformą, tačiau kai kurie darbai jau yra padaryti anksčiau. Jūs visada buvote didelis entuziastas mokslo technologijų verslo slėnių kūrimo. Kaip žinote, praeitais metais penkios tokios programos yra patvirtintos: viena Klaipėdoje jau buvo patvirtinta vasarą, kitos keturios – vėliau. Tačiau dabar mes gauname žinių iš šios programos vykdytojų, iš universitetų, jog yra stabdomas kai kurių programų finansavimas. Aš suprantu, kad yra ir finansinių sunkumų, tai mes suprantame, tačiau ateina žinios, kad, rodos, 300 mln. iš tų pinigų, kurie yra skirti slėnių programoms, yra permesti į kitas sritis. Būtų įdomu išgirsti jūsų atsakymą, ar taip yra iš tiesų, ar tai yra tiktai neteisinga informacija. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gandai yra neteisingi, kaip žinote, gerbiamasis opozicijos lyderi. Iš tiesų Slėnių programa bus vykdoma. Be abejo, mes tai siejame su aukštojo mokslo reforma, nes pinigus investuoti galima tik tada, jeigu iš tiesų matysime, kad ir aukštojo mokslo kokybė, ir studijų kokybė eina reformų keliu.

Antra. Išties ir pačių Slėnių programos ne visos buvo parengtos vienodo lygio, jūs tą irgi žinote, nors ir skubėjote prieš pat rinkimus jas tvirtinti, bet problemų su jomis dar yra, nors judame į priekį.

Trečia. Iš tikrųjų mes stengiamės daugiau pinigų iš įvairių programų, kurių panaudojimas buvo numatytas 2012–2013 m., panaudoti kaip galima greičiau dabar ir panaudoti taip, kad jie pasiektų grynąją ekonomiką ir iš tikrųjų leistų mūsų verslui atlaikyti šį sunkmetį su kiek galima mažesniais nuostoliais. Tikiu, kad ir jūs linkite mūsų verslui to paties.

PIRMININKĖ. Dar vieną klausimą gali užduoti opozicijos lyderis. Tuoj įjungsim.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tikrai mes linkime to paties. Gerbiamasis premjere, aš manau, kad Slėnių programos, kurių dalis jau yra pradėta realizuoti, iš tikrųjų neturėtų būti stabdomos.

Antrą klausimą aš norėčiau pateikti susisiekimo ministrui ponui E. Masiuliui. Gerbiamasis ministre, Latvijos bendrovė „airBaltic“, toks įspūdis, kad iš tikrųjų jau gana atvirai šmeižia Lietuvą. Klausimas, ar Vyriausybė ką nors daro, ar buvo įspėti, tikiuosi, kad ir premjeras vakar su Latvijos premjeru kalbėjo, tačiau vis dėlto pagrindinis klausimas, kokių priemonių žadate imtis, kad šalies oro linijų rinka vis dėlto būtų atgaivinta, atkurta, nes iš tikrųjų susidaro toks įspūdis, bent taip jau kreipiasi į mus įvairios šios srities asociacijos, kad čia kol kas arba nieko nedaroma, arba daroma per lėtai. Ačiū.

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Iš tiesų čia du klausimai. Pirmiausia dėl „airBaltic“ negalėčiau pasakyti, kad mes čia nieko nedarėm. Kai mane pasiekė šita informacija apie elektroninius laiškus, kuriuos „airBaltic“ atstovai siuntinėjo savo partneriams Vokietijoje ir Šveicarijoje motyvuodami, kodėl jie nutraukė tris tiesioginius skrydžius iš Vilniaus oro uosto, aš iš karto vakar kreipiausi į Latvijos ambasadorių Lietuvoje prašydamas paaiškinti, ar tai yra oficiali įmonės pozicija, ar tai yra tiesiog darbuotojų tam tikra pozicija, kol kas laukiu atsakymo iš Latvijos ambasadoriaus, tada mes galėsime daryti tolesnes išvadas.

Kalbant apie aviacijos situaciją Lietuvoje. Be jokios abejonės, aviacijos griūtis yra padiktuota ir to, kad trejetą metų nebuvo jokios aiškios strategijos Lietuvoje, kaip vystyti aviacijos rinką. Aišku, ekonominės recesijos metu ir skrydžių, ir keleivių mažėja, bet tikrai suprasdami sudėtingą situaciją darome viską kartu su naujuoju Vilniaus oro uosto vadovu, kad kiek įmanoma greičiau atsistatytų galimybės tiesiogiai iš Vilniaus pasiekti svarbiausius miestus. Šiuo metu, kaip tik šiandien yra mūsų uosto vadovas Stokholme. Ką tik, prieš 15 min., man skambino ir noriu patvirtinti, kad iš karto po Velykų bus pasirašytas susitarimas su viena kompanija dėl tiesioginių skrydžių atidarymo į Stokholmą, taip pat patrigubintas skrydžių kiekis į Kopenhagą ir bus papildomas skrydis į Taliną. Artimiausiu metu turi paaiškėti, nuo kurios datos bus tiesioginis skrydis Vilnius–Amsterdamas. Tariamasi su dar viena aviakompanijų grupe dėl padidinimo skrydžių į Dubliną ir naujo skrydžio į Londoną. Taip pat iš esmės baigiama sutarti dėl skrydžių į Berlyną ir Paryžių. Šitie dalykai tikrai turėtų artimiausiu metu paaiškėti.

Iš tikrųjų šiandieninėje situacijoje neužtenka oro uosto nuolaidų, nes mes tas nuolaidas ir mokesčius tikrai esame padarę pačius patraukliausius. Kompanijos yra linkusios prašyti dar įvairiems kitokiems motyvaciniams, na, sakykim, rinkodarai, maršruto reklamai pinigų ir taip toliau. Šitie dalykai irgi yra daromi. Šiuo atveju aš manau, kad netgi tokioje sudėtingoje situacijoje mes tikrai pasieksime, kad tiesioginiai reisai iš Vilniaus bus atkurti.

Kalbant apie nacionalinį vežėją, tai po Velykų mes turėsime Vyriausybėje pasitarimą. Šiuo metu rengiame medžiagą, esame informavę premjerą, yra parengti keli modeliai, kaip steigti, kokiais principais steigti bazinį vežėją Lietuvoje. Vyriausybė po Velykų apsispręs, tada mes, pasitelkdami vieną ar kitą lietuvišką verslą, aišku, konkurso būdu, steigsime bazinę kompaniją, kuri iš esmės galėtų užtikrinti dar didesnę skrydžių geografiją.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Socialdemokratų frakcijos vardu seniūnas Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere ir finansų ministre, tikrai iš paskutinių susitikimų su žmonėmis aiškiai jaučiamas tam tikras sutrikimas ir išsigandimas, kad Vyriausybės teikiami įvairūs pasiūlymai… ypač dėl įvairių biudžeto karpymo pasiūlymų šiandien yra susidariusi nuomonė, kad pati Vyriausybė visiškai nesistengia paaiškinti tų pasiūlymų prasmės. Kodėl aš taip sakau? Todėl, kad dėl tų 3 mlrd., kurie yra pasiūlyti, iš tikrųjų nėra šiandien aišku, koks jų pagrindinis tikslas.

Aš norėčiau vis dėlto paklausti, kokios priežastys, labai konkrečios priežastys arba reikalavimai stabdo dabartinę Vyriausybę pradėti derybas su Tarptautiniu valiutos fondu. Aš tikrai plačiai nekomentuosiu, bet indikacijos tikrai yra gana neigiamos dėl perspektyvos Vidurio ir Rytų Europoje. Antras klausimas būtų, koks jūsų šiandien požiūris dėl Tarptautinio valiutos fondo siūlymo priimti į euro zoną be formalaus prisijungimo Vidurio ir Rytų Europos valstybes?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tiesą sakant, nelabai supratau jūsų klausimo. Žmonės sutrikę, o jūs klausiate apie valiutos fondą. Žmonės būtų mažiau sutrikę, jeigu šiandien būtumėt pritarę tam, kad būtume pateikę biudžetą ir būtume viską paaiškinę. Iš vienos pusės jūs sakote taip, iš kitos pusės vėl išeina kitaip.

Situaciją jūs pats gerai žinote ir matote, kad ekonomika ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Vidurio Europoje, ir Europoje, net ir visame pasaulyje iš tikrųjų smunka tikrai sparčiau, nei buvo galima prognozuoti gruodžio mėnesį. Priežastys to irgi yra žinomos. Lietuvoje, be abejo, papildomų priežasčių, kodėl mes pakliūname į tokią duobę, yra ir iš praeities ateinančių, bet ne čia esmė. Smunkant ekonomikai, išties visiškai akivaizdu ir čia nereikia daug aiškinti, taip pat mažėja ir pajamos. Tai matyti iš to, kaip surenkamas biudžetas. Ir vėl akivaizdu, kad visų mūsų atsakomybė, taip pat ir opozicijos – priimti sprendimus. Priimti sprendimus, kurie išsaugotų valstybės finansų sistemos stabilumą ir kartu valiutos stabilumą. Dėl ko žmonės labiausiai turėtų nerimauti Lietuvoje? Ar pavyks išsaugoti lito stabilumą? Ir tai galime pasiekti šiuo metu tik vienu būdu, t. y. neleisti atsirasti dideliam skirtumui tarp mažėjančių pajamų ir nemažinamų išlaidų, todėl reikia mažinti išlaidas ir reikia tai daryti neatidėliojant. Galbūt čia šventės ar kiti dalykai šiek tiek sutrukdė Seimui pradėti racionaliai dirbti jau šiandien, bet po Velykų tą sprendimą mes turime pradėti priimti. Kodėl reikia mažinti daugiau nei 3 mlrd., tai galima įvairiai skaičiuoti. Tą rodo ir biudžeto pajamų atsilikimas per pirmus tris mėnesius, jeigu padauginsime iš keturių, kiek dabar yra atsilikę, tai ir gausime tuos 3 mlrd., tą rodo ir visos ekonominės prognozės. Šiuos veiksmus reikia daryti.

Dabar dėl Tarptautinio valiutos fondo. Dar kartą galiu pakartoti tai, kad mes nesibaiminam kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą. Jeigu matysim, kad tą reikia daryti, tą ir padarysim, bet tik mes iš patirties žinome ir jūs turbūt tą patį žinote, kad Tarptautinis valiutos fondas neskolina pinigų taip sau, valstybei panorėjus turėti daugiau pinigų, kad galėtų paremti verslą ar finansuoti vienas ar kitas išlaidas. Tarptautinio valiutos fondo skolinimas yra paskutinė priemonė, kai valstybė būna išnaudojusi visus kitus rezervus tam, kad subalansuotų savo finansus, kad subalansuotų savo mokėjimus, kad subalansuotų savo pajamas ir išlaidas. Ir Tarptautinio valiutos fondo paskola yra suteikiama su viena sąlyga, kad valstybė tokių rezultatų pasiektų pačiu artimiausiu metu.

Vakar kalbėjausi su Latvijos premjeru V. Dombrovskiu apie tai, kokie reikalavimai buvo keliami jiems, kai jie tarėsi su Tarptautiniu valiutos fondu. Žinot, kiek jie mažino, dabar žada mažinti atlyginimus, atrodo, dar 20 ar 30 %. Iš tikrųjų reikalavimai būna labai griežti. Mes manome, kad kol kas pajėgiame patys pasiekti tų pačių tikslų, tai yra subalansuoti, bent jau sveiko proto ribose, išlaikant deficitą maždaug 3 % ribose, subalansuoti savo finansus, ir tai darome. Aš raginu Seimą matyti tą realybę, nors galbūt ir trukdo rinkimai ar kokie kiti politiniai sumetimai. Bet tai neatpalaiduoja visų mūsų nuo atsakomybės už valstybės likimą, už žmonių likimą, atsakomybės už stabilią valiutą, už stabilius finansus. Aš tiesiog kviečiu tai daryti.

PIRMININKĖ. Klausia R. Ačas. Ruošiasi… Dar finansų ministras? Prašau.

A. G. ŠEMETA. Aš galėčiau tik pridurti prie to, ką pasakė premjeras, kad viena iš priežasčių, kodėl mes turime taip drastiškai mažinti biudžeto išlaidas, yra neatsakinga jūsų Vyriausybės veikla praėjusiais metais, kai vietoj jūsų planuoto fiskalinio deficito 0,5 procento bendrojo vidaus produkto metinis rezultatas buvo 3,2 % bendrojo vidaus produkto, tai yra 2,7 mlrd. Lt papildomo deficito. Jūs neatėjote į Seimą, neteikėte biudžeto pataisų, todėl šiuo metu dar sunkesnė padėtis negu kad galėjo būti. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas – dėl Tarptautinio valiutos fondo. Iš tikrųjų Tarptautinio valiutos fondo taisyklės sako, kad Tarptautinis valiutos fondas skolina mokėjimo balanso problemoms spręsti, taip pat suderintam su Tarptautiniu valiutos fondu biudžeto deficitui finansuoti. Esminiai žodžiai šiuo atveju yra „suderintas su Tarptautiniu valiutos fondu biudžeto deficitas.“ Aš jus galiu patikinti, kad Tarptautinis valiutos fondas niekada nepriiminėjo tokių sprendimų, kad leistų vykdyti visiškai neatsakingą fiskalinę politiką. Todėl nereikia turėti iliuzijų, kad kreipdamiesi į Tarptautinį valiutos fondą mes staiga galėsime atlaisvinti diržus ir laisvai išlaidauti, kaip buvo daroma jūsų Vyriausybės metu.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už papildymą. Klausia R. Ačas. Ruošiasi V. Uspaskichas.

R. AČAS (TTF). Mano klausimas būtų susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, vis dėlto vieni skaičiai buvo vieną kartą nurodyti, kiti kitą kartą. Kokia yra paskutinė suma, kuri peržiūrint biudžetą bus nubraukta Kelių fondui? Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu? Nes faktiškai po tokio didelio nubraukimo kelių tiesimo įmonės turi arba pasileisti, arba užsidaryti. Ačiū.

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Artimiausiu metu bus pateiktas 2009 m. biudžeto peržiūrėjimas. Pagal Vyriausybės patvirtintą projektą iš 1 mlrd. 340 mln. Lt, kurie buvo patvirtinti šių metų biudžete ir Vyriausybės nutarimu, yra siūloma nubraukti 411 mln. Lt, kurie būtų kompensuojami Europos Sąjungos lėšomis, sąjunginių fondų lėšomis. Ir dar yra papildomai siūloma iš Kelių fondo atimti, rodos, 177 mln. Lt.

Kokia mano pozicija? Aišku, kad būdamas susiekimo ministru ir atsakingas už kelių būklę galiu pasakyti, kad tikrai yra blogai, kad taip siūloma. Kita vertus, aš suprantu, kad mes, kabineto nariai, turime solidariai jausti atsakomybę už visas sritis. Šiuo atveju mūsų specialistai dabar tikrai labai intensyviai dirba, kad Europos Sąjungos lėšos būtų kiek įmanoma daugiau išnaudotos šiais metais, vykdant įvairiausius kelių tiesimo projektus.

Aišku, noriu atkreipti dėmesį ir į tai, kad 2009 m. sausio 1 d. įsiskolinimas, kurį aš radau atėjęs į ministrus, buvo 478 mln. Lt už 2008 m. padarytus darbus – už 2008 m., kai valstybė gyveno, matyt, pačius geriausius metus ir kai pinigų Kelių fonde netrūko. Tai mes iš šių metų varganų pinigėlių esame faktiškai padengę visas 2008 m. skolas. Ir šiuo atveju tikrai ieškosime įvairiausių sprendimų, kaip padaryti, kad kuo mažiau nukentėtų savivaldybės ir vietinės reikšmės regioniniai keliai. Situacija susidaro problemiška ta prasme, kad mes Europos Sąjungos pinigus naudosime magistralinių kelių būklės tolesniam gerinimui, o ten, kur labiausiai reikia, tai yra savivaldybių kelių būklė yra prasčiausia, mums pinigų šiais metais trūks.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Vietoj V. Uspaskicho Darbo partijos frakcijos vardu – V. Gapšys. Ruošiasi A. Baura Mišrios Seimo narių grupės vardu.

V. GAPŠYS (DPF). Ačiū. Norėčiau paklausti finansų ministro. Klausimas kilo iš ką tik kalbėjusio ministro E. Masiulio, kuris paminėjo, kad 2008 m. jam atėjus į ministro postą buvo 400 mln. Lt skolos už kelių tiesimo darbus ir remontą. Kai mes registravome projektą dėl Valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo, sakėte, kad skolų nėra. Kur čia dabar nesutapimai ir kaip jūs čia išsilyginote?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, kol jūs registravote savo projektą, mes tiesiog padengėme visas skolas. Elementarus dalykas, ir to, ką jūs siūlote, paprasčiausiai nereikia.

PIRMININKĖ. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų tai yra Vyriausybės valanda, ir aš manau, kad čia tos perdėtos demagogijos tikrai neturėtų būti. Aš gerbiamajam E. Masiuliui galiu pasakyti viena, kad yra tam tikra Kelių fondo atsiskaitymo tvarka. Kol nėra patikrinti dokumentai, tol Finansų ministerija negali pervesti tų pinigų, ir kiekvienais metais susidaro likučiai iki 300 mln. Lt. Jūs šitą irgi turėjote žinoti, jeigu nežinote, tai nueikite ir, kaip sakoma, jums paaiškins. Todėl aš siūlau, kad jūs, pirmininke, pateiktumėte, kad rimčiau atsakinėtų Vyriausybės nariai į mūsų klausimus.

PIRMININKĖ. Dėkoju už pastabas. Klausia A. Baura. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.

A. BAURA (MSG). Mano klausimas žemės ūkio ministrui. Dėl labai kritusių pieno supirkimo kainų pieno gamybos sektorius atsidūrė katastrofiškoje padėtyje, ir pieno gamintojai, išgirdę Seimo nario J. Razmos užregistruotą nutarimą dėl minimalios pieno supirkimo kainos nustatymo, nudžiugo. Nors truputį keista, kad yra balandžio 1 d. data registruota, bet aš manau, kad tai rimtas dalykas. Jie nudžiugo tikėdamiesi, jog Seime priėmus pastarąjį teisės aktą jų situacija pagerės. Gerbiamasis ministre, prašau atsakyti, ar šalies pieno gamintojų lūkesčiai dėl minimalios pieno supirkimo kainos nustatymo yra pagrįsti? Dėkoju.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų pieno sektorius yra labai svarbus, yra 50 tūkst. ūkininkų, kurie turi pieno ūkius, yra investavę dideles sumas, per struktūrinius fondus taip pat yra investuota, todėl mums labai svarbu, kaip jį išsaugoti.

Kas dabar yra padaryta? Kaip žinote, patikslintame biudžete bus kvotiniam pienui per tiesiogines išmokas numatyta 106 mln. Vadinasi, bus pridėta po 86 ct už kilogramą, tai yra 86 Lt už toną bus pridėta. Tai yra didelė suma. Toliau, kas dar numatyta? Šiandien prekybos tinklai jau įsileidžia ūkininkus su žaliu pienu, natūraliu pienu. Tai jie juose gauna per 1 Lt, gauna iki 1 Lt 50. Tas natūralus pienas kainuoja, šiandien jūs jau galite rasti, 2 Lt. Jau ir kaina nukrito, miestiečiai jaučia. Todėl dėl šios pataisos, kur ten numatyta 80 ct minimaliai mokėti, mes jau turėjome problemų. Negalime kartoti klaidų. 2002 m., kai irgi buvo pažadėta, kad bus kompensuojama tam tikra 2002 m. kainų lygio kaina, kaip žinote, valstybė savo įpareigojimus ištesėjo ir pervedė perdirbimo įmonėms 58 mln., o toliau jos manė, kad ne pagal teisingą metodiką, ir padavė valstybę į teismą. Su šia riba mes galime vėl atsidurti tokioje pat situacijoje. Manau, kad per rinkos reguliavimo… ne reguliavimo, bet rinkos praplėtimo sąlygas, kai ūkininkas galės savo produkciją parduoti ne tik perdirbėjui, bet tiesiai į prekybos tinklą, mes dalį problemų išspręsime.

Ir dar. Kaip minėjau, dabar veikia būtent eksporto produkcijos subsidijų sistema. Todėl perdirbėjams yra sudarytos sąlygos išsivalyti savo sandėlius, išvežti sūrius, pieno miltelius, kazeiną. Tas ir vyksta šiandien. Štai tokia situacija. Aš manau, kad šiuo metu ji tikrai nėra kritinė ir Vyriausybės bei numatytų priemonių dėka ji yra stabilizuota.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi K. Glaveckas.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ūkio ministre, stebiuosi jūsų susižavėjimu genetiškai modifikuotais augalais. Žadate Lietuvoje plačiu mastu išvystyti mokslinius tyrimus, auginti juos. Kaip tai paveiks ateities kartas? Jūs juk pats turite mažą vaiką, kiek žinau, ir ar jūs nebijosite to dalyko – modifikuotas daržoves vartoti?

D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Manau, kad tas klausimas yra retorinis, nes ir ta laida, ir visi iš tos laidos išėję teiginiai yra teoriniai. Apie genetiškai modifikuotų augalų atvirą auginimą aš tikrai nesu kalbėjęs ir to nepropaguoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Galėčiau papildyti. Kadangi atstovauju Europai Ministrų Tarybos posėdžiuose ir mūsų poziciją išsakau Europos Taryboje, tai mūsų valstybės pozicija šiuo klausimu yra aiškiai atsargi. Mes pasisakome prieš genetiškai modifikuotų augalų auginimą Lietuvoje. Štai tokia pozicija. Kaip žinote, kartais žiniasklaidoje kažkur kažkas išsprūdo, o mes jau pasigavome kaip tikrą faktą. Jūs pasikelkite visas mūsų kalbas Briuselyje ir nerasite nė vieno žodžio, kad mes pritariame genetiškai modifikuoti.

PIRMININKĖ. Labai ačiū, ministre, kad išsamiai paaiškinote, sakyčiau, šiandien Lietuvoje labai svarbią problemą. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi L. Kernagis.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji ministrai, turiu klausimą dviem ministrams iš karto – ūkio ir energetikos ministrams. Švenčių proga pasakykite, kada gali tauta ar žmonės tikėtis, kad ateis žinia apie šildymo kainų sumažinimą, elektros energijos kainų sumažinimą ar dar kokia kita gera žinia, nes žmonės, be krizės dalykų, be sunkumų, laukia ir šios žinios, juo labiau kad jūs padarėte, atrodo, daug ir priartėjote prie tos situacijos, kad tas kainas bus galima pakoreguoti vartotojų naudai. Ačiū už atsakymą.

A. SEKMOKAS. Šią savaitę, tikiuosi, jau bus paskirta nauja valdyba, kuri pirmu žingsniu turi ieškoti rezervų mažinti elektros kainas. Kaip žinote, V. Poderio komisija yra nustačiusi ribas, viršutinę kainų ribą, tačiau tų ribų „rėmuose“ bendrovės turi, gali ir turės surasti rezervų sumažinti elektros kainas. Tai viena.

Dėl šildymo kainų. Kaip mane informavo ponas V. Poderys, kai kuriose savivaldybėse jau dabar yra galimybė sumažinti šildymo kainas. Kadangi šildymo kainų tvirtinimas vyksta visus metus, jeigu aš neklystu, man atrodo, pirmoji savivaldybė ar ne Šiaulių, kurioje gali mažėti šildymo kaina, po to eis ir kitos savivaldybės.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia L. Kernagis. Ruošiasi V. Valkiūnas.

L. KERNAGIS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Noriu paklausti finansų ministro. Klausimas dėl frakcijos nario S. Stomos paklausimo Finansų ministerijai dėl teigiamų ir neigiamų pasekmių dėl kreipimosi į Tarptautinį valiutos fondą. Iki šiol jis negavo atsakymo ir norėjo, kad jūs pakomentuotumėte per Vyriausybės valandą.

A. G. ŠEMETA. Aš tikrai atsiprašau, kad tas atsakymas dar nėra pateiktas, tačiau tikiuosi, kad artimiausiu metu mes jums jį pateiksime. Jis yra parengtas ir bus pateiktas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Valkiūnas. Ruošiasi A. Šedžius.

V. VALKIŪNAS (LCSF). Gerbiamasis premjere, aš vėl jus klausiu dėl namų renovacijos. Kaip buvo spaudoje, renovacijos nauda džiaugsis tik paveldėtojai. Vėl iškyla tas klausimas. Rašoma: „Kaip numatoma namo renovaciniame projekte, kelis milijonus kainavę darbai gyventojams atsipirks po 38 metų.“ Dar daugiau – tame pačiame dokumente užfiksuota, kad pastato išorės sienų apšiltinimo atsipirkimo laikotarpis – 48 metai. Kaip minėjau, namo resursas yra 50 metų. Tai kas čia – ar nusikaltimas bus vykdomas, kad tie namai sugrius greičiau, negu pasibaigs renovacijos garantinis laikas? Paaiškinkite, kokia jūsų nuostata galų gale dėl šio reikalo, nes čia yra žmonių sveikata, žmonių gyvybė. Kam renovuoti tuos namus, išleisti tas lėšas dabar, švaistyti? Čia ateities švaistymas. Kaip jūs manote, ar tai teisinga, ar ne?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, vakar koalicijos vadovų pasitarime, per pusryčius Vyriausybėje, kaip tik buvo pristatytas išsamus planas, kurį parengė darbo grupė, kurioje dalyvavo nemažai Seimo narių iš įvairių frakcijų, kiek suprantu. Diskusija vyko. Yra iš esmės sutarta dėl kai kurių esminių dalykų, dėl esminio finansinio modelio, kuris tikrai gali pakeisti daug dalykų, iki dabar buvusių vykdant daugiabučių pastatų renovaciją.

Aš nežinau visų publikacijų, kas ten ką spausdino, iš tikrųjų yra daug visokių ir gandų, ir netikslios informacijos, bet pasirinkimas, kurį turime padaryti ir kurio neturime bijoti, ir kurį esame įtvirtinę Vyriausybės programoje, yra labai paprastas: turime 28 tūkst. nerenovuotų daugiabučių namų, kuriuose šilumos energijos sunaudojimas yra maždaug du kartus didesnis negu naujos statybos moderniuose namuose. Klausimas, ką toliau darome? Ar nieko nedarome ir tą šilumos energiją toliau švaistome, ar imamės iš esmės tikrai kitaip sutvarkytos šių daugiabučių namų renovacijos, kuri duotų naudą visiems – ir būstų savininkams, ir valstybei? Valstybei nauda tokia, kad iš tikrųjų sutaupytume daug energetinių resursų.

Kaip žinote, šiuo metu šilumos energijai gaminti dažniausia yra naudojamos importuotos dujos. Galime labai sumažinti priklausomybę nuo įsivežamų dujų. Žmonėms tai duotų galimybę turėti kur kas geresnės kokybės būstus, įgyvendinant modernizavimą tokiu būdu, kad žmonės neturėtų mokėti daugiau, negu dabar moka vien tik už šildymą. Po renovacijos mokėdami už sumažėjusias šilumos sąnaudas ir už paskolos aptarnavimą, jie mokėtų mažiau, negu dabar moka už šildymą. Iš tikrųjų tos paskolos grąžinimas užsitęs. Mes skaičiuojame, kad maždaug per 20 metų žmonės bus pajėgūs grąžinti tokias paskolas, bet dar sykį noriu pakartoti, kad jiems tai nekainuos daugiau, negu dabar jie moka vien tiktai už šildymą, o po dvidešimties metų jie turės ir renovuotą būstą ir mokės gerokai mažiau už šildymą, ir iš tikrųjų padės valstybei sutaupyti daug energijos resursų. Štai koks yra bendras planas, ir mes jį pradedame įgyvendinti, ir jau šiais metais galime pasiekti, kad būtų pradėta pagal šį modelį renovuoti papildomi 500 daugiabučių pastatų. (Balsai salėje) Tai ką, jūs siūlote nieko nedaryti? Kažkodėl visos kitos šalys…

PIRMININKĖ. Atsiprašau, čia ne diskusija, o klausimai ir atsakymai.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai aš galiu dar sykį paaiškinti, kad kažkodėl visos kitos šalys renkasi tokių pastatų renovaciją. Mano manymu, tai yra iš tikrųjų protingas pasirinkimas. (Balsai salėje) Siūlote griauti?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis V. Valkiūnai, čia ne diskusija, dar kartą kartoju.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kai kurie kvartalai gal ir bus griaunami. Pamatysime.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Dar kartą noriu pasakyti. Klausimui – 1 minutė, atsakymui – 2 minutės. Klausia A. Šedžius, ruošiasi V. Galvonas.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai norėčiau paklausti finansų ministro ir gal jam padės atsakyti į klausimą ūkio ministras. Taigi mažinamos biudžeto pajamos daugiau nei 3 mlrd.: PVM – 2 mlrd., pelno mokestis – 760 mln., akcizai – 370, gyventojų pajamų mokestis planuojama, kad bus sumažintas 470 mln., iš kurių 340 mln. savivaldybėms. Bus mažinami atlyginimai 140 mln. litų. Tai čia numatoma dabar. O kas bus birželio mėnesį? Koks dar didesnis mažinimas yra numatomas?

Ir antroji klausimo dalis. Iš Europos investicinio banko buvo gautas 1 mlrd. litų. Koks tolesnis jų likimas ekonomikos skatinimui Lietuvoje? Tai čia gal ūkio ministras padės atsakyti.

A. G. ŠEMETA. Na, iš tikrųjų yra, kaip jūs ir matėte aiškinamajame rašte, sprendžiant pagal makroekonominę padėtį, kuri yra susiformavusi, prognozuojamas šių metų ekonomikos nuosmukis 10,5 % ir, be abejo, visos mokestinės bazės dėl to susitraukia, ir mums reikia imtis daug veiksmų tam, kad makroekonominę padėtį išlaikytume. Mūsų strategija iš tikrųjų yra išėjimo strategija, tai yra, kad mes būtume per šitą sunkų laikotarpį maksimaliai artimi Mastrichto kriterijui dėl biudžeto deficito, ir kai ekonomika pakeis kryptį, galėtume pretenduoti tapti eurozonos nariais. Dėl to tas išlaidų mažinimas pagal dabartinę makroekonominę situaciją yra ganėtinai didelis, ir mes tą ketiname daryti dviem etapais dėl masto, kurį reikia pasiekti. Pirmajame etape – daugiau kaip 3 % bendrojo vidaus produkto, antrajame etape, jeigu nepasikeis makroekonominės prognozės, – apie 2 % bendrojo vidaus produkto. Šiuo metu esame pakvietę Pasaulio banko ekspertus mums suteikti techninę pagalbą analizuojant išlaidų sudėtį daugiausia išlaidų patiriančiose srityse. Jie tas išvadas mums pateiks gegužės mėnesio pradžioje. Tikiuosi gauti vertingų pasiūlymų iš Pasaulio banko ekspertų, ir, be abejo, kartu su ministrais peržiūrėsime įvairias išlaidų kategorijas ir ieškosime šaltinių, kurie leistų mums tą sumažinimą padaryti minimaliai skausmingai mūsų ypač jautrioms sritims.

Atsakant į jūsų antrą klausimą, tai taip, mes jau gavome pirmąją Europos investicijų banko paskolos dalį – 330 mln. eurų. Kai tiktai bus baigti konkursai, įvyks visos procedūros, susijusios su Europos investicijų fondo arba verslo skatinimo fondo veikla, tai tos lėšos, didžioji jų dalis, bus skirta kaip tik verslui skatinti ir kitoms programoms, kurios yra numatytos Verslo skatinimo plane, tai viešųjų pastatų renovavimui ir būsto renovavimui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Galvonas, ruošiasi M. Zasčiurinskas.

V. GALVONAS (TTF). Gerbiamasis premjere, mano klausimas tradicinis – kaip fiziko fizikui, iš bendrosios fizikos šį kartą. Yra gerai žinoma, kad kiekviena jėga turi atoveiksmį, kiekvienas signalas turi atsaką. Tas galioja ir viešajame gyvenime, ypač politiniame. Ir tą patvirtina K. Glavecko atvejis, kai jis neatsargiai pakalbėjo apie devalvaciją, pamatėme, kokia buvo reakcija. Aš labai džiaugiuosi, kad vakar, Ekonominio forumo metu, Lietuvos visuomenė irgi negirdėjo vieno teiginio, kad visos recesijos, visos ekonominės krizės baigiasi prasidedant karui, nes būtų buvusi išvis katastrofa. Bet mano klausimas jums yra labai paprastas: ar neverta jums, kaip premjerui, pakeisti savo retoriką, kai nuolat gąsdinat Lietuvos žmones, ypač verslininkus, krize. Juk tai sukelia dar didesnę krizę. Kai bendrauju su verslininkais, o aš su jais tikrai labai dažnai bendrauju, dauguma verslininkų, kurie netgi turi pinigų, sako, mes neinvestuosime, nes blogėja ir dar blogės, ir tą sako premjeras. Gal jums vertėtų imti pavyzdį iš ūkio ministro, kuris kiekvieną dieną sako: pinigų yra, pinigų vos ne milijardais kiekvieną dieną atsiras dar daugiau, gyvenimas gerėja. Netgi tuo atveju, kai yra pasakoma, kad yra, pavyzdžiui, Lenkijoje blogai…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas.

V. GALVONAS (TTF). Taip. Žodžiu, retorikos pakeitimas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Man atrodo, kad aš iš viso jau tyliu, apie krizes jokias nekalbu, tai nežinau, ką dar turėčiau pakeisti. O dėl to, kas vyksta pasaulyje ir ką rašo spauda, tą turime matyti. Gyventi užsirišus akis ir galvoti, kad įkišus galvą į smėlį ir sakant, kad krizės nėra, staiga viskas pasikeis, tas jau buvo, matėme rezultatus to praeitais metais. O tai, ką profesorius K. Glaveckas kažkur yra pacitavęs, tai yra ne kieno nors kito, o, regis, Tarptautinio valiutos fondo prezidento žodžiai, kad tokios krizės kartais gali baigtis ir dideliais kataklizmais. Tarptautinio valiutos fondo prezidentas ragina iš tikrųjų spręsti problemas, taip pat ragina ir Europos Sąjungą aktyviau ir koordinuotai spręsti centrinės Europos, taip pat ir mūsų problemas, kurias ne mes patys daugiausia sukūrėme ir kurių mes patys irgi ne visada esame pajėgūs spręsti. Tai apie problemas reikia kalbėti. Būtų blogai, jeigu mes manytume, kad štai, atėjo pavasaris, artėja šventos Velykos, saulė gražiai šviečia ir galime sau ramiai gyventi ir nieko nedaryti. Sprendimus turime daryti, kartais jie būna ir nepopuliarūs, bet jie yra neišvengiami šituo metu.

PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi R. Baškienė.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena. Aš pateiksiu dvi klausimo dalis. Jeigu galima, pirmą dalį socialinės apsaugos ir darbo ministrui, o antrą, jeigu galėtumėte, gerbiamasis premjere.

Pirma dalis. Kada bus patikslinta ir pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Jaunimo reikalų tarybos prie Jaunimo reikalų departamento naujoji sudėtis? Tarybos naujoji sudėtis? Tai čia pirma klausimo dalis.

O antra klausimo dalis tokia. Neseniai, praėjusią savaitę, visuomenę sudrebino dar viena bauginanti žinia. Lietuvoje darbdavių sukčių skaičius didėja kartais, Lietuvoje darbuotojų sukčių skaičius didėja kartais, Lietuvoje gydytojų sukčių skaičius didėja kartais. Buvo įvardinti skaičiai, suprask, nuo krizės paskelbimo dienos. Už nedarbingumą dėl ligos, vadinamieji biuleteniai, išmokama suma išaugo nuo 226 mln. litų iki beveik 700 mln. litų. Iš tiesų per kelis mėnesius tai didelė suma. Kaip problemos sprendimas buvo pateikta ir išvada: darbuotojui, sąžiningai mokėjusiam mokesčius, už pirmąsias penkias ligos dienas nebus mokamos draudimo lėšos. Ar tokie teiginiai dėl sukčių ir dėl sumų didėjimo atitinka tikrovę, ar tai yra juodo manipuliavimo rezultatas? Ar tai gali būti priežastis bausti sąžiningai mokančius mokesčius ir ar tas penkių dienų įvedimas dar labiau nesumažins gyventojų skaičiaus dėl ryškaus mirimo padidėjimo? Ačiū. Taigi dvi dalys. Viena – dėl Jaunimo tarybos ir antra – dėl penkių dienų. Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pirma dalis, galiu pasakyti, jau pateikta. Dėl antros dalies norėčiau pasakyti. Pirmiausia projekte siūloma ne 5, o 3 dienos, už kurias siūloma nemokėti. Tai, aišku, yra priverstinė priemonė ir pagrindinė priežastis ne todėl, kad mes norėtume gaudyti sukčius, kaip jūs pasakėte, bet todėl, kad mes turime ieškoti tų vietų, kur galima būtų sumažinti išlaidas „Sodros“ biudžete, o „Sodros“ biudžete nėra nė vienos vietos, kuri būtų nejautri. Visos vietos yra labai svarbios, jūs tą puikiai žinote. Yra pensijos, yra motinystės atostogos, yra (…) nuo nedarbo. Visur yra jautrios vietos. Ir kai tau reikia surasti tų pinigų, tu turi rinktis tarp tų priemonių.

Piktnaudžiavimas biuleteniais iš tiesų yra, ir jis auga. Galiu pasakyti, kad mūsų gydytojai, prižiūrintys šią sistemą, čia jų apibendrinimas… Iš esmės pusė pasveiksta iš karto, kai tiktai (…) gydytojai imasi patikrinimo, uždaromi biuleteniai. O iš tų, kurie toliau mėgina pratęsti, dar apie 20 % taip pat būna peržiūrėti. Ta prasme irgi nustatyta, kad būna nepagrįsti. Ir vien tiktai tokiomis (…) priemonėmis vargu ar mes viską išspręsime. Galbūt reikia keisti visą sistemą. Bet tikrai mažinimas nėra vien dėl to, kad mes gaudytume nesąžiningus žmones. Tai yra nulemta „Sodros“ biudžeto mažėjimo. Daugelis valstybių nuėjo irgi panašiu keliu – tiesiog nukėlė savo mokėjimus už biuletenį. Mes nieko naujo čia negalėjom sugalvoti. Tiesiog einam panašiu keliu kaip ir tos valstybės, kurios patiria tokias pat problemas. Visos kitos sritys tikrai ne mažiau jautrios. Pensininkai yra tie žmonės, kurie negali pasirūpinti savimi. Jauni žmonės gali pamėginti nesirgti, prižiūrėti savo sveikatą.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia R. Baškienė, ruošiasi A. Dumčius.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Aš norėčiau klausti socialinės apsaugos ir darbo ministro. Aišku, į mano klausimą jau jūs iš dalies atsakėte. Aš vis dėlto norėčiau, kad jūs pasvarstytumėte ir apie tas pasekmes, kalbant apie trijų dienų nemokėjimą, kurios gali įvykti, nes vis dėlto serga ir jaunos šeimos nariai, ir galbūt žmonės neturės galimybės sumokėti už vaistus arba tiesiog eis į darbą sirgdami, todėl galbūt užkrės kitus žmones.

Aš norėčiau dar kartą padėkoti jums už nuosekliai vykdomą šeimos politiką ir tarti „ačiū“ už jūsų poziciją dėl ligos ir motinystės sutrumpinimo iki vienerių metų. Čia buvo nuskambėję tokie pasiūlymai. Taip ir toliau, ministre, sėkmingai vykdykit šeimos politiką, o šis žingsnis dėl sutrumpinimo, t. y. tų trijų dienų, iš tikrųjų dar galbūt vertas pamąstymų.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū už jūsų linkėjimus ir palaikymą. Mes puikiai suprantam, kad tų pasirinkimų mes turim nedaug. Galbūt Seimo nariai, svarstydami biudžetą, ras kokių nors kitokių rezervų, kaip mes galėtume kitų pozicijų sąskaita mėginti bent iš dalies subalansuoti „Sodros“ biudžetą. Mes norime būti įsitikinę, kad nepersistengėm šioje srityje, pamatyti, kaip ta surinkimo dinamika keičiasi, ir galbūt dar mėginsime ieškoti kitokių būdų, kaip nepažeisti šios srities. Jeigu bus tokių pasiūlymų, prašom, mes tikrai atviri visiems siūlymams. Ir Seimo komitetas galės tuo klausimu būti labai aktyvus, nes visos sritys yra gana jautrios.

Mes žiūrėjom į kitų Europos Sąjungos valstybių esamą padėtį, tai buvo labai gera priemonė… kaip ir olandai turėjo tokią priemonę… vienintelė lieka, estai tą patį jau padarė, čekai apskritai dviem savaitėm nukėlė. Tokios priemonės turbūt niekam nesukelia didelio džiaugsmo, bet jeigu mes surastume kitų resursų, iš tikrųjų aš visą laiką pasiryžęs išklausyti ir ieškoti tų variantų, kurie yra mažiau skausmingi. Dar bus ir įstatymo pataisų paketas, kuris reguliuoja darbo biržos ir išmokų sistemą. Ją reikia racionalizuoti ir pritaikyti visam dabartiniam laikotarpiui, padaryti lankstesnę, išmokas galbūt ištęsti, tik šiek tiek gal mažesnes mokėti. Turėsime daug sprendimų, labai svarbių sprendimų priimti atsižvelgdami į esamą situaciją. Tikrai ne visi jie bus labai populiarūs.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia A. Dumčius, ruošiasi A. Endzinas.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministro, galbūt ir premjero. Reikia pritarti, kad Vyriausybė svarbių tęstinių projektų finansavimo neliestų, nemažintų, taip pat neliestų jautrių gyventojų sluoksnių. Todėl kai gavom internetinį pranešimą apie biudžetą, jo performavimą, nustebome, kad nacionalinės reikšmės objekto – Kauno sporto rūmų – statybos finansavimą siūlote sumažinti šiems metams net 8,5 mln., t. y. 50 %. O šiuo metu statyba sparčiai vyksta į skolą. Sparčiai vyksta statyba.

Antras klausimas dėl jautrių grupių. Genocido ir rezistencijos tyrimo centre dirba labai kvalifikuoti, atsidavę žmonės. Jie priklauso tai grupei, kuri uždirba mažiau kaip tūkstantį litų. Sumažinta milijonu… daugiau kaip šimtu tūkstančių. Aš nemanyčiau, kad nereikėtų jų reikalavimo, prašymo ir mūsų taip pat užregistruoto… kuris į jį atsižvelgia, bet kad atleistų žmones iš ten… Norėčiau, kad jūs atkreiptumėte dėmesį. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kam klausimas?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kolegos, investicijų programa tikrai bus dar svarstoma ir aš įsitikinęs, kad rasim sprendimus, ypač dėl tokių svarbių objektų kaip Kauno sporto rūmų statyba. Dėl to neturi būti jokių abejonių. O dėl kitų dalykų, tai iš tiesų mes girdim daug nusiskundimų dėl mažinimų, kuriuos turim daryti įvairiose institucijose mažindami darbo užmokesčio fondus. Kai kur tai yra lengviau padaroma, kai kur sunkiau, kai kas net jau ir skelbia, kad išeis nemokamų atostogų po kelias dienas. Sprendimai tikrai nėra lengvi, bet juos reikia daryti. Kita vertus, mes iki šiol stengėmės apsaugoti jautresnes sritis, tokias kaip mokytojai, kultūros darbuotojai, socialiniai darbuotojai, taip pat ir statutiniai policijos pareigūnai. Ir tęsiam šią politiką, nors kartais ir sunku suvokti, kodėl kai kurie šitų išskirtų grupių atstovai, turiu omeny statutinius pareigūnus, eina į gatves ir protestuoja, kai jiems yra taikomos privilegijuotos sąlygos, nors visur kitur yra mažinama.

A. G. ŠEMETA. Jeigu galėčiau papildyti, tikrai kviečiu Seimo narius analizuoti biudžetą, kurio pataisas mes pateikėme. Jeigu būtų pasiūlytos alternatyvos, kur galima būtų sumažinti išlaidas ir vietoj to galbūt kai kurias pozicijas (kaip ir Kauno arenos statyba) grąžinti, tai, be abejo, mes tokius pasiūlymus nagrinėsim. Tačiau negalime nagrinėti pasiūlymų, kurie tiktai siūlo padidinti asignavimus ir nesiūlo alternatyvų. Mes patys išnagrinėjom labai detaliai visas pozicijas ir tarp tų pozicijų, kurios šiuo metu nėra mažinamos, iš esmės yra likę… iš tikrųjų kiekviena iš jų yra gana jautri. Tai yra įmokos į sveikatos draudimo fondus, socialinės šalpos pensijos, stipendijos studentams, profesinių mokyklų studentams ir kitos pozicijos, kurios dabartinėmis aplinkybėmis paliktos nepaliestos. Tačiau jeigu būtų pasiūlymų ir jūs rastumėte, kur tą galima padaryti ne taip skausmingai, mes tikrai nagrinėtume.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia A. Endzinas, ruošiasi V. Blinkevičiūtė.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau paklausti ministro R. Dagio. Gerbiamasis ministre, atsižvelgdamas į taisomą biudžetą, gal jūs galėtumėt pasakyti, kiek šimtui dirbančių ir mokesčius mokančių Lietuvos žmonių tenka vienokias ar kitokias socialines išmokas gaunančių? Turiu galvoje senatvės pensijas, už motinystės atostogas ir kitokias pašalpas gaunančius žmones.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nei senatvės pensija, nei motinystės atostogos nėra pašalpos, tai yra pagal Draudimo įstatymą priklausančios išmokos. Pašalpos yra (…) žmonėms, padedame patiems vargingiausiems. Jeigu kalbame tik apie pašalpas, tai bus beveik 2 % gyventojų, kurie gauna pašalpas. Tai būtų toks atsakymas.

PIRMININKĖ. Norite papildyti?

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Jeigu galima, šiek tiek patikslinsiu. Man atrodo, aš ir sakiau apie vienokias ar kitokias socialines išmokas. Galbūt neaiškiai ištariau. Jeigu būtų galima, ministre, norime išgristi tuos skaičius.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Dabar aš jums visų skaičių tiksliai nepasakysiu. Jums galėsiu pateikti visus duomenis pagal kiekvieną eilutę. Mes esame suvedę visus duomenis, nes ieškome optimizavimo išmokų visais įmanomais pjūviais, kad jos nebūtų dubliuojamos. Yra tokių vietų, kur jos susikoncentruoja taip, kad praktiškai žmogui geriau apsimoka gauti išmoką, negu dirbti arba aktyviai ieškoti darbo. Taigi tokių problemų yra. Kitą savaitę bus įteisinta taryba optimizuoti visai socialinės rūpybos sistemai ir plėtoti ją ateity. Ją daugiausia sudarys nevyriausybinių organizacijų atstovai, mūsų ministerijos atstovai ir savivaldybių atstovai, kurie turėtų pateikti pasiūlymus, kaip optimaliau išnaudoti tas trūkstamas lėšas, kurias mes skiriame šiai jautriai sričiai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Blinkevičiūtė. Ruošiasi K. Kuzminskas.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Gerbiamasis premjere, daug mums tenka lankytis Lietuvoje ir susitikti su žmonėmis. Pavyzdžiui, vakar buvome susitikimuose su žmonėmis Panevėžyje, Pasvalyje, Biržuose. Pagrindinis klausimas ir neramumas žmonių buvo dėl darbo netekimo, nes vis daugiau ir daugiau žmonių Lietuvoje netenka darbo.

Antras klausimas dėl atlyginimų, nes kiekvieną dieną žmonės pajunta, kad ne tik biudžetiniam sektoriui yra apkarpomi atlyginimai, bet ir privačiam sektoriui.

Trečias pagrindinis klausimas buvo, ar toliau valdžia mokės pensijas, normalu, kad pensininkai dėl to jaudinasi. Žiūrėkite, vis dėlto, matyt, tektų pripažinti, kad nepasisekė tas mokesčių padidinimas, kuris taip entuziastingai buvo teikiamas, nes per pirmąjį ketvirtį įsipareigojimai, deja, liko neįvykdyti.

Pagrindinis mano klausimas būtų toks. Jūsų Vyriausybė Seimui vėl pateikė dėl per 3 mlrd. išlaidų sumažinimo. Aš susipažinau, ten yra mažinamos lėšos investiciniams projektams, darbo užmokesčiui, kitoms biudžetinėms institucijoms išlaikyti.

PIRMININKĖ. Laikas, kolege!

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Klausimas toks: ar jūs paskaičiavote, kiek toks sumažinimas padidins bedarbių skaičių Lietuvoje? Kiek mažiau lėšų ateis į „Sodros“ biudžetą, į savivaldybių biudžetus ir į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą? Aš to neradau biudžeto projekte.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, jūs išbuvote ministre kiek metų? Aštuonis. Apie ekonomiką ir finansus, man atrodo, jūs suprantate mažiau, negu tie, kurie baigė 8 klases mokykloje. Aš, tiesą sakant, stebiuosi, kad šitaip buvusios Vyriausybės atstovai gali kelti tokius klausimus. Jie labai gerai supranta, kokia situacija yra visos valstybės ekonomikos. Bent buvę ministrai tai turi suprasti ir turi aiškiai žmonėms pasakyti. Taip, iš tikrųjų ekonomika smunka. Iš dalies ir dėl to, kad jūsų Vyriausybė nedrįso imtis kai kurių nepopuliarių veiksmų savo laiku. Kita vertus, dėl to, kad ateina pasaulio ekonomikos krizė. Taigi biudžeto pajamos iš tikrųjų mažėja, ir turime daryti sprendimus. Vyriausybė gali pasirūpinti, kad valstybės finansai liktų stabilūs, kad litas liktų stabilus. Bet išspręsti tas ekonomines problemas, kurios realiai egzistuoja, mes galime tik tiek, kiek galime padėti verslui atlaikyti šitą sunkmetį. Darbo vietų sukurti papildomų, na, tikrai Vyriausybė nėra pajėgi šiuo metu, nes tenka rūpintis tomis problemomis, kurios labai realiai egzistuoja.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ar aš galėčiau?

PIRMININKĖ. Prašom.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis premjere, aš jums atleidžiu, jūs, matyt, susinervinęs, nes nelabai sekasi dirbti, todėl jūs mane įžeidinėjate. Bet jūs tiesiog susinervinęs neišgirdote mano klausimo. Klausimas buvo: kiek jūs prognozuojate, kad gali sumažėti darbo vietų dėl to, kad nebus investicijų, pavyzdžiui, į bet kurią sritį, kad ir kokia tai būtų sritis, į kelius? Vadinasi, tos institucijos, taisančios kelius, turės atleisti darbuotojus. Mano klausimas buvo labai paprastas ir elementarus. Taigi jums, kaip premjerui, derėjo įsiklausyti, o ne iš karto pradėti puolimą.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš labai atidžiai jūsų klausiau. Ką jūs siūlote? Aš suprantu, kad jūs siūlote didinti deficitą tiek, kad nebeatlaikytų valstybės finansų sistema ir kad reikėtų devalvuoti litą. Tai toks siūlymas?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, čia ne diskusijos, o klausimai ir atsakymai. Paskutinis klausia K. Kuzminskas. Kol jis pasiruoš, prašom. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, galbūt jūs šiek tiek rečiau dabar būnate Seime. Stenkimės kaip nors išlaikyti tam tikrą padorumą, vienas kitam čia mes vienaip ar kitaip pasakome, paauklėjame. Jūs klausėte, koks mano pasiūlymas. Pirmiausia reikėtų atsiprašyti, manau, džentelmeniškai, o ateityje nebegrįžti labai toli į praeitį. Jūs jau dirbate penkis mėnesius. Būtų gerai, kad jūs per Vyriausybės valandą atsakytumėte už savo priimtus sprendimus. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tą ir darome.

PIRMININKĖ. K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia noriu pasveikinti Vyriausybę, Seimo narius su artėjančiom Šventomis Velykomis, palinkėti susiklausymo ir ramybės. Pritariu Lietuvos Respublikos Vyriausybės rengimuisi įgyvendinti Daugiabučių namų renovavimo programą, kurios vienas iš tikslų yra šilumos taupymas. Ar Vyriausybė svarsto atitinkamos programos teikimą ir individualiųjų namų savininkams renovuojant, apšiltinant namus? Jei ne, tai kodėl ši Lietuvos gyventojų grupė yra skriaudžiama? Ačiū.

PIRMININKĖ. Premjeras atsakė.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galiu labai trumpai. Mes tik pradedame visą renovacijos naują modelį, naują finansinį modelį, kuris leis padidinti namų renovacijos apimtis. Kaip žinote, Vyriausybės programoje yra įsipareigojimas pasiekti, kad per metus būtų renovuojama iki 2 tūkst. daugiabučių namų. Dėl šių pastatų matome kol kas didžiausias galimybes taupyti šilumos energiją. Tie žmonės, kurie daugiau dirba su namų renovacija, tarp jų ir įvairių visuomeninių organizacijų atstovai, teigia, kad Lietuvoje yra apie porą tūkstančių namų, kuriuose šilumos energijos vartojimas yra keleriopai didesnis negu normaliuose moderniuose namuose, ir tik šiuos pastatus renovavus galima pasiekti labai didelio šilumos energijos sutaupymo.

Toliau. Ar pavyks modelį išplėsti taip, kad būtų galima padėti renovuoti ir individualiuosius namus, matyt, tai yra tolesnių diskusijų klausimas. Dabar pradėkime nuo daugiabučių namų, nuo to, kur galima pasiekti didžiausią efektą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju Vyriausybei už atsakytus klausimus. Noriu jums palinkėti linksmų Šventų Velykų. Atsipalaiduokite, pabūkite su šeimomis, pamirškite blogas emocijas, kurias kartais gaunate Seime, ir grįšime po Velykų su kitomis jėgomis. Dar kartą jums linksmų Šventų Velykų.

Kreipiuosi į kolegas Seimo narius. Registruojamės.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. Dėkoju.

Balandžio 9 d. rytinis plenarinis posėdis baigtas. Pertrauka iki 15 val.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.