LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

švietimo, mokslo ir kultūros. komitetas

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2009 m. balandžio 8 d. Nr. 106-P-30

Vilnius

SVARSTYTA: Pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) dėl .Mokslo ir studijų įstatymo projekto  (XP-2905(2)

2. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		Str.	Str. d.	P.
	Seimo nariai Č. Stankevičius, A. Vidžiūnas, V. Aleknaitė Abramikienė, J. Dautartas, Č. Juršėnas, V.P.Andriukaitis, S. Stoma, V. Bogušis, L. Dinius, R. Kupčinskas, P. Luomanas	3	1			Pasiūlymas: 1. Projekto 1 dalies 9 punktą laikyti 5-uoju;  buvusius 5- 8  punktus  laikyti 6-9 punktais:                “5) lituanistikos prioritetu; 6 5) orientavimosi į tarptautinius kokybės standartus; 7 6) sąžiningos konkurencijos; 8 7) intelektinės nuosavybės teisių užtikrinimo; 9 8) dalyvavimo tarptautinėje ir Europos mokslinių tyrimų erdvėje; . “ 9) lituanistikos prioritetu.	Pritarti	Komitetas siūlo 9 punktą laikyti 3 punktu
	Seimo narys V. Stundys	4				Argumentai: Valstybinė lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė 2009-04-02 d. posėdyje LR Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės  aktų numatyta tvarka svarstė Mokslų ir studijų įstatymo projekto sąvokas ir pateikė pastabas. Pasiūlymas: Pritarti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės pasiūlytoms pastaboms dėl įstatymo projekto XP-2905* 4 str. esančių sąvokų apibrėžčių redakcijos: Absolventas – asmuo, baigęs aukštąją mokyklą ir gavęs aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantį diplomą.	Pritarti
						Aukštosios mokyklos ar studijų programos akreditavimas – vertinimas, ar aukštoji mokykla arba studijų programa atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.
						Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiamas kvalifikacinis laipsnis, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas.
						Aukštojo mokslo diplomas – asmens įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantis dokumentas.
						Eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiama sisteminga veikla, kurios tikslas – kurti naujas medžiagas, produktus ir įrenginius, diegti naujus procesus, sistemas ir paslaugas arba iš esmės tobulinti jau sukurtus ar įdiegtus, taip pat kurti, diegti arba iš esmės tobulinti moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi sukauptu pažinimu grindžiamus žmogaus, kultūros ir visuomenės problemų sprendinius.
						Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra – sisteminga kūrybinė gamtos, žmogaus, kultūros ir visuomenės pažinimo veikla ir jos rezultatų panaudojimas.
						Mokslo ir studijų institucijos – juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla – studijų vykdymas ir su studijomis susijusi veikla ir (arba) moksliniai tyrimai ir eksperimentinė (socialinė, kultūrinė) plėtra.
						Mokslo (meno) sklaida – visuomenės supažindinimas su moksliniais tyrimais, meno kūryba.
						Rezidentūra – studijos pagal studijų programas, kurias baigus nesuteikiamas laipsnis, skirtos aukštąjį universitetinį išsilavinimą įgijusiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka pasirengti savarankiškai praktinei veiklai.
						Studijos – studento mokymasis aukštojoje mokykloje pagal tam tikrą studijų programą arba doktorantūroje.
						Studijų kreditas – studijų dalyko apimties vienetas, kuriuo matuojami studijų rezultatai ir studento darbo laikas. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų.
						Studijų kryptis – studijų programų grupė, kurios pavadinimas įrašomas aukštojo mokslo diplome kartu su kvalifikacinio laipsnio pavadinimu.
						Studijų programa – tam tikros krypties studijų turinio, metodų ir materialiųjų priemonių, studijoms pasitelkiamo akademinio ir profesinio personalo visuma ir jos aprašymas.
						Studijų sritys – humanitariniai, socialiniai, fiziniai, biomedicinos, technologijos mokslai ir menai.
						su studijomis susijusi veikla – priėmimo studijuoti skelbimas, konsultavimas apie studijas, sutarčių dėl studijų sudarymas ir kita veikla, reikalinga studijoms vykdyti ir (arba) organizuoti, taip pat įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijančių diplomų, diplomo priedėlio (priedų), pažymėjimų išdavimas.
						Taikomieji moksliniai tyrimai – eksperimentiniai ir (arba) teoriniai darbai, atliekami norint gauti naujų žinių ir pirmiausia skiriami specifiniams praktiniams tikslams pasiekti arba uždaviniams spręsti.
						Tyrėjas – aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas ar vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros projektams
	Seimo narys  J. Olekas	6	4			Argumentai. Įstatymo projekte valstybinės aukštosios mokyklos tarybai numatyta daugelis funkcijų, sutampančių su viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcija. Ši situacija taptų aiškesnė, jei įstatyme būtų tiesiogiai įvardyta, kad dalį steigėjo funkcijų (vadovo skyrimą ir jo darbi užmokesčio nustatymą, metinių ataskaitų tvirtinimą, strateginių planų tvirtinimą ir t.t.) įgyvendina valstybinės aukštosios mokyklos taryba. Taptų aiškesnis valstybinės aukštosios mokyklos tarybos teisinis statusas, būtų praplėstos valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos ribos. Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „4. Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą. Valstybinės aukštosios mokyklos steigėjo teisių įgyvendinimas yra perduodamas valstybinės aukštosios mokyklos tarybai, išskyrus atvejus, nurodytus šiame įstatyme. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis arba privatus juridinis asmuo.“	Nepritarti	Aukštosios mokyklos taryba yra valdymo organas, kuris vykdo tam tikras valdymo funkcijas. Jo funkcijos ir kompetencija nustatomos aukštosios mokyklos statute. Juridinio asmens dalyvių susirinkimo (visuotinio dalininkų susirinkimo, savininko) kompetencija nustatoma vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir Viešųjų įstaigų įstatymu. Savininko (visuotinio dalininkų susirinkimo) funkcijas būtų netikslinga perduoti tarybai, nes jo kompetenciją reglamentuoja ne tik šis įstatymas, bet ir Civilinis kodeksas, Viešųjų įstaigų įstatymas, kiti teisės aktai.
	Seimo narys  J. Olekas	8	4			Argumentai. LR Konstitucinis teismas (2008 m. kovo 20 nutarimas byloje “Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus ir finansavimo“) yra išaiškinęs: „aukštųjų mokyklų teisės, kuriomis jos naudojasi, gali būti (paisant Konstitucijos) diferencijuojamos pagal įvairius svarbius kriterijus, inter alia pagal tai, koks yra šių aukštųjų mokyklų statusas <...>, kokio lygio aukštąjį išsilavinimą jos teikia jose besimokantiems asmenims, kokias studijų programas jos vykdo, koks yra jų mokslinis potencialas ir pan.“  Šis Konstitucinio teismo sprendimas leidžia įvesti tam tikrą diferenciaciją tarp aukštųjų mokyklų pagal jų pasiekiamus rezultatus. Šiuo metu daugelyje pasaulio valstybių yra stengiamasi skatinti mokslinių tyrimų plėtrą universitetuose. Pavyzdžiui, Vokietijoje įvesta geriausius laimėjimus rodančių universitetų paramos sistema, JAV yra išskiriama mokslo universitetų kategorija (remiantis Carnegie klasifikacijoje nustatytais kriterijais), Europoje egzistuoja Mokslo universitetų lyga, jungianti 18 pajėgiausių mokslinių tyrimų srityje Europos universitetų. Universitetų, kuriuose dominuoja moksliniai tyrimai ir aukščiausios kvalifikacijos mokslininkų ruošimas, išskirtinumo skatinimas yra akivaizdi pasaulinė tendencija. Siūloma įstatymo projekte numatyti galimybę ir Lietuvos universitetams įgyti mokslo universiteto statusą, apibrėžti reikalavimus tokiam statusui. Mokslo universiteto statuso įvedimas skatintų dabar esančius universitetus jungtis į stambesnius, moksline prasme pajėgesnius universitetus ir taip prisidėtų prie Lietuvos aukštojo mokslo sistemos reformos. Pasiūlymas. 8 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi: „4. Seimo sprendimu universitetui gali būti pripažintas mokslo universiteto statusas. Į šį statusą gali pretenduoti universitetas, kurio paskutinių šešerių metų veiklos rodikliai atitinka šiuos reikalavimus: 1) ne mažiau kaip 75 proc. universiteto dėstytojų yra mokslininkai; 2) universitetas vykdo visų trijų pakopų studijas ne mažiau kaip keturiose mokslų srityse; kasmet universitete daktaro disertacijas gina ne mažiau kaip 50 doktorantų iš ne mažiau kaip 15 studijų krypčių.“	Nepritarti	Visi universitetai yra mokslo ir studijų veikla užsiimančios institucijos, išskirti tik vieną kurią nors veiklą būtų netikslinga. Be to išskirtinių sąlygų sudarymas keliems universitetams sukeltų bereikalingą įtampą tarp universitetų. Nuostatos, kuriomis siūloma smulkiai reglamentuoti mokslo universiteto vardo suteikimo procedūrą, tai turėtų būti reglamentuojama įstatymą lydinčiuosiuose teisės aktuose
	Seimo nariai Č. Stankevičius, A. Vidžiūnas, V. Aleknaitė Abramikienė, J. Dautartas ir kt.	10	3			Pasiūlymas: 1. Papildyti 10 straipsnio 3 dalį 4 punktu: ,, 4) spręsti esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius: kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialų ir dokumentinį lituanistikos paveldą bei  vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos ir istorijos tyrimus.’’	Iš dalies pritarti	Komitetas siūlo šį punktą įrašyti į 3 straipsnio 3 dalį  ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Valstybė teikia lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiantiems esminius tautos tapatybės išsaugojimo, stiprinimo ir jos raidos uždavinius, strateginį prioritetą,.“  „kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialų ir dokumentinį lituanistikos paveldą bei  vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos ir istorijos tyrimus“ — šios nuostatos yra įstatymo įgyvendinimo teisės akto dalykas.
	Seimo nariai Č. Stankevičius, A. Vidžiūnas, V. Aleknaitė Abramikienė, J. Dautartas ir kt.	10				Pasiūlymas: 2. 10 straipsnį papildyti 4 dalimi: ,,4. Valstybinio mokslinių tyrimų instituto, įgyvendinančio šio straipsnio  3 dalies 4 punkte  apibrėžtus tikslus, statute Vyriausybė  nustato strateginio mokslinių tyrimų instituto statusą.”	Iš dalies pritarti	Komitetas siūlo papildyti 3 straipsnio 3 dalį antru sakiniu: „Mokslo ir studijų institucijos ir mokslininkų grupės, tiek kiek jos dalyvauja įgyvendinant šį prioritetą, laikomos turinčiomis strateginį statusą“
	Seimo nariai Č. Stankevičius, A. Vidžiūnas, V. Aleknaitė Abramikienė, J. Dautartas ir kt.	10				Pasiūlymas: 3. 10 straipsnio 4 dalį laikyti 5-aja dalimi.	Nepritarti	Nepritarta nuostatai 10 straipsnį papildyti nauja 5 dalimi
	Seimo narys  J. Olekas	21	2	6		Argumentai. Nemažoje dalyje Europos valstybių, kurios remiasi vokiškąja universitetų tradicija, docentai ir profesoriai, dirbę šiose pareigose aukštojoje mokykloje, išsaugo teisę taip vadintis ir nebedirbdami šiose pareigose. Analogiška tradicija ilgą laiką egzistavo ir Lietuvoje. Šią tradicija yra prasminga išsaugoti, numatant galimybę universitetams statuto numatyta tvarka teikti universiteto pedagoginius vardus. Pasiūlymas: 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip: „6) statuto nustatyta tvarka teikia universiteto pedagoginius ir garbės vardus;“	Iš dalies pritarti	Mokslo ir studijų projekte atsisakyta nuostatos dėl pedagoginių vardų. Profesorius, docentas yra aukštosios mokyklos pareigybės, o ne vardai. Komitetas siūlo šį punktą papildyti ir išdėstyti taip: „6) statuto nustatyta tvarka teikia universiteto garbės ir kitus vardus;“
	Seimo narys  J. Olekas	21	5			Argumentai. Kadangi mokslo universiteto didelę veiklos dalį sudaro moksliniai tyrimai, tokio universiteto senate turi būti užtikrintas ne tik docentų ir profesorių, bet ir atitinkamos kvalifikacijos mokslo darbuotojų bei doktorantų atstovavimas. Pasiūlymas. Papildyti 21 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Mokslo universiteto senate ne mažiau kaip pusę studentų skiriamų atstovų turi sudaryti doktorantai. Studentų  atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų (mokslo universitete – 40 procentų) senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas sudaro ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.“	Iš dalies pritarti	Komitetas iš esmės pritarė siūlomoms nuostatoms, išskyrus : 1) nepritarė nuostatai, kad būtų mokslo universitetai ir , kad jų senate būtų ne mažiau kaip 40 procentų profesorių; 2) nepritarė nuostatai, kad Mokslo universiteto senate ne mažiau kaip pusę studentų skiriamų atstovų turi sudaryti doktorantai. Studentų  atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Reikėtų palikti studentams patiems spręsti kokius atstovus jie nori matyti senate. Siūlo išdėstyti 5 dalį taip: „5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Studentų  atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas sudaro ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.“
	Seimo narys  J. Olekas	22	5			Argumentai. Kadangi mokslo universiteto didelę veiklos dalį sudaro moksliniai tyrimai, tokio universiteto rektorius turėtų turėti reikšmingos mokslinio darbo ir vadovavimo mokslininkų grupėms patirties, būti tarptautiniu ar nacionaliniu lygmeniu pripažintas mokslininkas. Pasiūlymas. Papildyti 22 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip: „5. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties. Mokslo universiteto statute gali būti nustatyti papildomi reikalavimai rektoriui“.	Nepritarti	Nepritarta nuostatai dėl Mokslo universitetų  steigimo principo
	Seimo narys  J. Olekas	70	1	N		Argumentai. Aukštųjų mokyklų lėšos taip pat gali būti gaunamos iš studentų studijų įmokų bei teikiant mokamas konsultavimo, mokymo ar kitas paslaugas. Todėl būtina papildyti 70 straipsnio 1 dalį nauju punktu. Pasiūlymas: Papildyti 70 straipsnio 1 dalį naujų punktu ir šią dalį išdėstyti taip: „70 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos ir finansavimas 1. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro: 1) valstybės biudžeto lėšos; 2) valstybės fondų lėšos; 3) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos; 4) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas; 5) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą; N) lėšos, gautos iš studentų studijų įmokų, konsultacijų bei mokymo paslaugų; 6) kitos teisėtai gautos lėšos.“	Pritarta	Ši nuostata nustatyta 67 straipsnio 4 dalyje
	Seimo narys  J. Olekas	73	N			Argumentai: Kadangi specialistų rengimas yra ilgas procesas, kuris turi būti iš anksto planuojamas, valstybinis aukštųjų mokyklų reguliavimas turėtų būti vykdomas sutartiniais pagrindais. Aukštosios mokyklos ir Vyriausybės įgaliota institucija sudarytų 5 metų sutartį, kurioje būtų apibrėžta, kiek ir kokių specialistų reikėtų parengti pagal valstybės užsakymą, kiek turėtų būti studijų vietų studentams, studijuojantiems savo lėšomis ir kt. Tokios sutartys yra sudaromos daugelyje išsivysčiusių Vakarų Europos šalių. Pasiūlymas: Papildyti 73 straipsnį nauja dalimi, pakeisti straipsnio pavadinimą ir išdėstyti minėtą straipsnį nauja redakcija: „73 straipsnis. Sutartys su aukštosioms mokykloms 1. Švietimo ir mokslo ministerija sudaro sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis dėl specialistų rengimo. Šiose sutartyse numatomas perspektyvinis planas 5 metams, kiek ir kokių specialistų reikia parengti pagal valstybės užsakymą, kiek studijų vietų turės aukštoji mokykla studentams, studijuojantiems savo lėšomis, kokia yra numatoma perspektyvinė studijų kaina ir kt. Sutarties formą tvirtina Vyriausybė. 2. Švietimo ir mokslo ministerija gali sudaryti sutartis su nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, kad būtų rengiami tam tikrų krypčių specialistai, jei valstybinėse aukštosiose mokyklose jie nerengiami, ir tam skirti valstybės biudžeto lėšų.“	Nepritarti	Sutartys galėtų būti sudaromos, tačiau pagal šio įstatymo projekto nuostatas  Vyriausybė planuos tik tikslinio finansavimo studijų vietų skaičių, studentai patys rinksis kur studijuoti. Aukštosios mokyklos perspektyviniuose planuose galima numatyti studijų vietų skaičių pagal aukštųjų mokyklų galimybes užtikrinti kokybiškas studijas. Be to tai turėtų būti reglamentuota įstatymą lydinčiuosiuose teisės aktuose.
	Seimo narys  J. Olekas	74				Argumentai: Į studijų kainą turėtų įeiti būtinos su studijomis susijusios išlaidos: atlyginimai dėstytojams, kitam personalui, susijusiomis su studijomis, prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis ir kt. Tačiau į šią kainą neturėtų būti įtraukiamos lėšos studentų skatinimui. Studentų skatinimui skirtos lėšos turėtų patekti aukštajai mokyklai su baziniu finansavimu ir turi būti atskirai apskaitomos. Tai sudarytų sąlygas aukštosioms mokykloms, kurioms trūksta lėšų atlyginimų fondui, nemažinti studentams skiriamos paramos, t.y. nemokėti atlyginimų studentų sąskaita.  Pasiūlymas: Išdėstyti 74 straipsnį nauja redakcija: „1. Studijų kainą nustato aukštoji mokykla. Studijų kaina nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse. Sutartyje numatomos sąlygos, kada kaina gali būti keičiama. 2. Studijų kaina valstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma, atsižvelgiant į studijų išlaidas. 3. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms vykdyti: 1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui; 2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis; 3) studijų proceso administravimui. 4. Norminė studijų kaina apskaičiuojama kasmet pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Normines studijų kainas kasmet iki sausio 15 d. tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.	Nepritarti	Skatinamąsias lėšas bus galima panaudoti tik nustatytam tikslui. Į šiuos siūlymus atsižvelgta 68 straipsnyje
	Seimo narys  J. Olekas	93	13			Argumentai. Iki įstatyme numatytos datos (2001 m. gruodžio 31 d.) reikia priimti naują Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo redakciją, o tam būtina paruošti naują Vilniaus universiteto statutą. Pasiūlymas: Papildyti 96 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip: „13. Iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto taryba pateikia Seimui naują Vilniaus universiteto statuto redakciją, suderintą su pagrindinėmis šio įstatymo nuostatomis.“	Nepritarti	93 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad  Valstybinės aukštosios mokyklos privalo būti pertvarkytos iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas iki 2011 m. gruodžio 31 d.
	Seimo nariai K.Kuzminskas, P. Luomanas	96	5			Pasiūlymas:   Siūloma valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organus sudaryti iki 2010 m. gruodžio 31d. ir 95 straipsnio 6 dalį papildyti ir išdėstyti taip: 6. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, valdymo organams šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 12 dalys, 21 straipsnio 2 ir 3 dalys, 22 straipsnio 2 ir 7 dalys taikomos, kai jie sudaryti šio įstatymo nustatyta tvarka. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinkti ar sudaryti valstybinės aukštosios mokyklos, kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, valdymo organai savo pareigas atlieka aukštosios mokyklos statuto, kiek tai neprieštarauja šiai straipsnio daliai, nustatyta tvarka iki sudarymo metu nustatytos kadencijos pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki 2010 m. gruodžio 31 d. valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkymo į viešąją įstaigą, išskyrus valstybines kolegijas, kuriose valdymo organai sudaryti ne anksčiau kaip 2007 metais, arba iki naujų atitinkamų valdymo organų sudarymo (išrinkimo), arba iki 2011 m. gruodžio 31 d. Mokslininkų, dėstytojų, administracijos ir kitų darbuotojų skiriami nariai į pirmąsias šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromas valstybinių aukštųjų mokyklų tarybas skiriami rinkimų būdu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Šiam įstatymui įsigaliojus, valstybinės aukštosios mokyklos rektorių (direktorių) renka (skiria) tik pagal šį įstatymą sudaryta valstybinės aukštosios mokyklos taryba. Jeigu nėra pagal šį įstatymą sudarytos valstybinės aukštosios mokyklos tarybos, valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) įgaliojimai pratęsiami iki naujo valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) išrinkimo, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.	Nepritarti	Neaiškus siūlymas
	Seimo narys R. Kupčinskas	95	6			Pasiūlymas: 6. Valstybinių aukštųjų mokyklų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, valdymo organams šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 12 dalys, 21 straipsnio 2 ir 3 dalys, 22 straipsnio 2 ir 7 dalys taikomos, kai jie sudaryti šio įstatymo nustatyta tvarka. Iki šio įstatymo įsigaliojimo išrinkti ar sudaryti valstybinės aukštosios mokyklos, kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, valdymo organai savo pareigas atlieka aukštosios mokyklos statuto, kiek tai neprieštarauja šiai straipsnio daliai, nustatyta tvarka iki sudarymo metu nustatytos kadencijos pabaigos, bet ne ilgiau kaip iki valstybinės aukštosios mokyklos pertvarkymo į viešąją įstaigą, išskyrus valstybines kolegijas, kuriose valdymo organai sudaryti ne anksčiau kaip 2007 metais, arba iki naujų atitinkamų valdymo organų sudarymo (išrinkimo), arba iki 2011 m. gruodžio 31 d. Mokslininkų, dėstytojų, administracijos ir kitų darbuotojų skiriami nariai į pirmąsias šio įstatymo nustatyta tvarka sudaromas valstybinių aukštųjų mokyklų tarybas skiriami rinkimų būdu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka. Šiam įstatymui įsigaliojus, valstybinės aukštosios mokyklos rektorių (direktorių) renka (skiria) tik pagal šį įstatymą sudaryta valstybinės aukštosios mokyklos taryba. Jeigu nėra pagal šį įstatymą sudarytos valstybinės aukštosios mokyklos tarybos, valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) įgaliojimai pratęsiami iki naujo valstybinės aukštosios mokyklos rektoriaus (direktoriaus) išrinkimo, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.	Nepritarti	Komitetas pritarė kitai nuostatai, atsižvelgdamas į kolegijų siūlymus ir į tai, kad kolegijų valdymo modelis yra analogiškas šiame įstatymo projekte įtvirtintam valdymo modeliui.

Komiteto pirmininkas             ________________________________________Valentinas Stundys