Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 55

2009 m. balandžio 7 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-337 (pateikimo tęsinys)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). 2009 m. balandžio 7 d. vakarinį posėdį pradedame.

Tęsiame tuos klausimus, kurie buvo likę rytinio posėdžio darbotvarkėje, todėl į tribūną kviečių A. Rimą pristatyti įstatymo projektą Nr. XIP-337 – Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš noriu pristatyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai įgyvendintas valdžių padalijimo principas. Įstatymo tikslas – panaikinti konstitucinę nuostatą, leidžiančią derinti Seimo nario mandatą ir ministro pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje nustatyta, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Respublikos Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir teismas. Konstitucinė valdžių konstrukcija turi užtikrinti, kad kiekviena iš valstybės valdžios institucijų vykdytų tik jai patikėtas funkcijas ir negalėtų vykdyti kitoms institucijoms pavestų funkcijų.

Konstitucija numato taip, tačiau iš tikrųjų yra truputį kitaip. Konstitucija skelbia, kad Lietuvoje šiuo metu Seimo narys gali būti ir ministras, ir Ministras Pirmininkas. Tai sukelia tam tikrą priežastį svarstyti ir konstatuoti tokį faktą, kad įstatymų leidėjas gali būti Seimo narys, o jeigu jis kartu yra ir ministras, yra ir įstatymų vykdytojas. Jis gali kontroliuoti ir kontroliuojamas būti. Taigi čia ir yra visa šios įstatymo pataisos esmė.

Respublikos Konstitucijos 99 straipsnis skelbia, kad Ministras Pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų arba skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitose privačiose įstaigose ir įmonėse, o 60 straipsnis leidžia, kad Seimo narys gali dirbti ir ministru arba Ministru Pirmininku. Įstatymo projekte kaip tik siūloma panaikinti konstitucinę nuostatą, leidžiančią derinti Lietuvos Respublikos Seimo nario mandatą ir ministro pareigas.

Šiam įstatymo projektui yra užregistruoti pasiūlymai, kuriuose numatyta galimybė Seimo nariams, tapusiems Ministru Pirmininku arba ministru, savo parlamentaro mandatą laikinai sustabdyti. Įgaliojimus sustabdžius, Seimo narį laikinai pakeistų pakaitinis Seimo narys. Jis laikinai įgytų visas tautos atstovo teises. Taip pat pasiūlyta, kad naujos konstitucinės nuostatos dėl Seimo nario įgaliojimų laikino sustabdymo įsigaliotų nuo naujų Seimo rinkimų. Teisingiau, gal po rinkimų įsigaliotų.

Išsamios nuostatos dėl Seimo nario įgaliojimų laikino sustabdymo ir pakaitinio Seimo nario, laikino tautos atstovo, teisių įgyvendinimo bus reglamentuotos Seimo statute ir Seimo rinkimų įstatyme. Konstitucinių pataisų svarstymo metu tokie įstatymų projektai turėtų būti užregistruoti. Mes esame apgalvoję ir galima būtų tęsti darbą, jeigu, žinoma, Seimas apsispręs šį įstatymo projektą svarstyti toliau.

Pakaitinis Seimo narys – kas jis toks? Tai nauja sąvoka. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui laikinai sustabdžius įgaliojimus, pakaitiniu Seimo nariu tampa pirmas pagal partijos sąrašą į Seimą neišrinktas asmuo, o jeigu jis išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, tai kandidatas į Seimo narius turėtų nurodyti pakaitinį asmenį prieš renkant. Kandidatui tapus Seimo nariu, kartu būtų patvirtinamas ir rinkimų metu nurodytas pakaitinis Seimo narys. Aš noriu, kad aiškiau būtų, tokį pavyzdį pateikti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs trumpinkite savo pristatymą.

A. RIMAS (LSDPF). Gerai, tuoj pat baigiu, tik paaiškinimus pateikiu. Čia labai panašu, susisieja su Jungtinių Amerikos Valstijų. Kai renkamas prezidentas ir viceprezidentas, už jį nėra balsuojama. Ir dėl pakaitinio nario vienmandatėje rinkimų apygardoje analogiškai būtų daroma.

Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo nariai, paskirti į pareigas Vyriausybėje, negali visiškai įgyvendinti Seimo nario įgaliojimų. Čia turiu duomenis apie lankomumą. Lankomumas, žinoma, yra blogesnis negu Seimo narių, kurie nėra ministrai ir nėra Ministras Pirmininkas, ir tai visiškai suprantama, kadangi jie turi daug kito darbo. Aš noriu…

PIRMININKĖ. Kolega, aš būsiu priversta jus nutraukti.

A. RIMAS (LSDPF). Noriu pakviesti, kad Konstitucijos pakeitimo įstatymo projektui būtų pritarta…

PIRMININKĖ. …nes yra daug klausiančių. Galėsite papildyti savo atsakymais. Ne, jūs paklausykite. Jūs tiek ilgai kalbate, jau visus limitus viršijote. Jūsų nori klausti 11 Seimo narių, jūs galėsite atsakydamas išplėsti savo pasisakymą.

A. RIMAS (LSDPF). Gerai.

PIRMININKĖ. Pirmasis klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš čia. (Balsai salėje) Aš čia esu.

A. RIMAS (LSDPF). Gerai. Girdžiu.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man jūsų siūlymas yra suprantamas, bet ar jūs suprantate, kad tai yra labai minimalus, ką jūs siūlote, pakeitimas. Iš tikrųjų tai yra konceptualus Konstitucijos pakeitimas, ir visa tai, ką jūs kalbate apie pakaitinius Seimo narius ir jų pasitelkimą, ir jų visą grįžimą, reikia įteisinti Konstitucijos skirsnyje, kuris reglamentuoja Seimo darbą. Negalima viso to surašyti įstatymuose, nes keisis ir pasitraukimo atvejai, ir sugrįžimo atvejai. Vien tai, kad jūs išbraukiate vieną žodį, nėra pakeitimas. Ar jūs šitą įvertinote?

A. RIMAS (LSDPF). Taip, įvertinome. Yra pateiktas pasiūlymas ir, gerbiamasis kolega, galėsite nagrinėti. Ten yra numatyta, ką Konstitucijoje įrašyti ir ką Statute, ir ką Seimo rinkimų įstatyme.

PIRMININKĖ. Dar kartą primenu: klausimui – 1 minutė, atsakymui – tiek pat. Klausia J. Veselka. Nėra. E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, šitas siūlymas yra geras, jį reikia svarstyti, bet sakykite, kodėl pasirinkote tokį kelią, o ne paprastesnį, tarkime, kad Seimo narys, ketinantis tapti ministru, pasirinktų – arba ministras, arba Seimo narys.

A. RIMAS (LSDPF). Praktika yra įvairi. Rengdami šitą įstatymo projektą, mes studijavome Europos valstybių praktiką. Ji parodė, kad pusėje valstybių yra suderinamas parlamentaro ir Seimo nario darbas, o kitoje pusėje valstybių yra nesuderinama. Pasirinkimas natūraliai įvyko.

PIRMININKĖ. Klausia M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti jūsų, ar šitas įstatymo projektas, iš tiesų toks masyvus ir didžiulis, konceptualus darbas, jūsų asmeniškai parengtas įstatymo projektas, ar jums kažkas padėjo?

A. RIMAS (LSDPF). Žinote, pagal įstatymo pateikimo tvarką konstitucinį įstatymą turi 36 Seimo nariai paremti. Parėmė labai paprastai 37 ir galima buvo toliau didesnį skaičių surinkti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia B. Pauža. Gerbiamasis Broniau, įdėkite kortelę. Prašau.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Mano klausimas labai panašus. Aiškinamajame rašte jūs rašot, kad į ministrų pareigus išėjusį ir laikinai savo mandatą sustabdžiusį parlamentarą, kuris išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, kol jis eina ministro pareigas, turėtų pakeisti iš anksto per rinkimus jo paskirtas pakaitinis asmuo. Čia, man atrodo, yra esmė to klausimo. Kokiu pagrindu, kaip bus tas asmuo parenkamas ir t. t., ir kaip jis bus pristatomas? Jūs iš dalies į tą klausimą jau atsakėt, bet aš dar noriu, kad jūs patikslintumėt, vis dėlto kokiu principu bus parenkamas šis pakaitinis? Ačiū.

A. RIMAS (LSDPF). Pakaitinis, jeigu daugiamandatėje rinkimų apygardoje, tai aš noriu pakartoti: išrinktam Seimo nariui laikinai sustabdžius įgaliojimus, pakaitiniu Seimo nariu taptų pirmas pagal partijos sąrašą neišrinktas narys. O vienmandatėje rinkimų apygardoje kandidatas į Seimo narius iš karto, prieš eidamas į rinkimus, turi nurodyti pakaitinį asmenį, o kandidatui tapus Seimo nariu kartu būtų patvirtinamas ir rinkimų metu nurodytas pakaitinis asmuo. Tai aš čia minėjau tokį pavyzdį, kad labai artimas, analogiškas su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento ir viceprezidento rinkimu. Už viceprezidentą nėra balsuojama, jį pasirenka kandidatas į prezidentus. Taip ir čia – kandidatas į Seimo narius pasirenka ir su tuo asmeniu eina. Ir paskui, jeigu jau jį išrenka, tai automatiškai patenka ir pakaitinis asmuo. Tačiau pakaitinis asmuo reikalingas tik tokiu atveju, jeigu Seimo nariui siūloma Ministro Pirmininko arba ministro pareigybė.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Baltraitienė. Atsisako Virginija. Klausia S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, tai jūs kažkaip vieną vietelę pasižiūrėjote, jums nepatinka, kad Seimo narys gali būti ministru, išbraukiate ir tiek susidarote sau problemų, kad net per Statuto skirtą laiką nebegalite paaiškinti, kaip ką reikėtų spręsti. Konstitucija yra vientisas dokumentas, jame viskas yra labai aiškiai sudėliota, išskyrus vieną dalyką, kurio nesuprato ir anksčiau vieną projektą teikęs Seimo narys, kad dabar yra elgiamasi neteisingai, ir nei ministrai, nei Ministras Pirmininkas negalėtų gauti savo ministriškų algų, turėtų gauti Seimo nario algas, bet turėtų teisę gauti už šias pareigas atitinkamą priedą, na, gal kaip Seimo Pirmininkas, jeigu jis yra Ministras Pirmininkas, ir panašiai. Ir tai, ką jūs siūlote, yra visiška saviveikla. Jūs būkit malonus, ar perskaitėte Konstituciją nuo pirmo žodžio iki paskutinio kaip visumą? Ar tik savo sumanymą pamatėte, kad norite, kad Seimo nariai nebūtų ministrais, ir radote dvi vietas, kur galima tą išbraukti? Prašau atsakyti, kaip jūs dirbote su dokumentu ruošdami projektą.

A. RIMAS (LSDPF). Gerai, Konstituciją turiu čia, vietoje, ir tamstai galiu leisti paskaityti. Jeigu jūs skaitysit, labai akivaizdų teisinį susikirtimą rasite Konstitucijoje. 60 straipsnis Seimo nariui leidžia būti ir Ministru Pirmininku, ir ministru, o jau 99 straipsnis sako, kad Ministras Pirmininkas ir ministras negali užimti jokių kitų pareigų. (Balsai salėje) Ne, jūs skaitykite pats. Jūs paimkit, aš jums atnešiu Konstituciją ir galėsit paskaityti. Be to, dar yra Konstitucijoje 5 straipsnis, kur valdžių atskyrimo klausimas turi būti išspręstas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, Konstituciją paskaityti galite kiekvienas, pastudijuoti ir tada bus aiškiau, į kokius klausimus atsako A. Rimas. A. Endzinas atsisakė klausti. Klausia J. Dautartas.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Gerbiamasis įstatymo projekto rengėjau, noriu pasakyti, matyt, čia jau ne kartą minėjo, kad daugumos Europos šalių praktika yra kitokia. Man atrodo, kad ypač dabartiniame realiame gyvenime mūsų Vyriausybė techniškai įgyvendina tą realų atlyginimų sumažinimą. Kai dėl konstitucinės pareigos, tai noriu pasakyti, kad jeigu jūs domėjotės, daugumoje Europos valstybių tai yra visiškai normali praktika. Prancūzijoje netgi negali būti kitaip. Tiesa, ten gali būti ir meras ministru, ir dar toliau. Taigi aš manyčiau, kad… Nelabai suprantu, pasakykit, kokia nauda. Jeigu tik konstitucine prasme, tai turėtų teikti tada nebūtinai Seimo nariai, o teisininkai. Ar čia vis dėlto yra?.. Labai atsiprašau, pajuokausiu, iki rinkimų, bent jau Seimo, dar yra 3,5 metų.

A. RIMAS (LSDPF). Pirmiausia noriu paaiškinti ir patikslinti jūsų pasakymą, kad dauguma kitaip renka. Nieko panašaus, gerbiamasis. Statistika rodo, kad Europos valstybės tuo atžvilgiu yra sąlyginai pasidalijusios į dvi lygias grupes. Pirmoji grupė valstybių, kuriose ministrai gali būti kartu ir parlamentarais. Galiu pavardyti jums, jeigu tik leidžia laikas: Airija, Danija, Čekija, Graikija, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Lenkija, Malta, Rumunija, Suomija, Vengrija. Tai 12 valstybių. Paskui kitos 12 valstybių, kur konstitucijose arba įstatymuose aiškiai deklaruojamas parlamentaro mandato ir vyriausybės posto arba ministro nesuderinamumas. Čia Austrija, Bulgarija, Estija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Slovėnija, Norvegija, Švedija. Taigi aš jums atsakiau turbūt ir paneigiau jūsų versiją.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Rimai, dėkoju jums, jūs atsakėte jums skirtu laiku į Seimo narių klausimus. Taip, galite sėsti į savo vietą. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Prieš – M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tiesų aš ne be reikalo paklausiau pranešėjo, kas jam padėjo parengti tokį įstatymo projektą, nes, net ir švelniai tariant, tai yra tokia nesąmonė, kokios negalėtų pasiūlyti, matyt, net pirmo kurso konstitucinės teisės studentas. Ir tam, kad jūs suprastumėte, kokia tai yra nesąmonė, aš ją trumpai paaiškinsiu. Man šiuo atveju labai gaila 37 Seimo narių, kurie tapo tokios nesąmonės bendraautoriais.

Pirma, jūs labai teisingai pažymite, kad yra keturios respublikos, kuriose toks principas pareigų derinimo yra apskritai draudžiamas. Tačiau iš principo jos yra prezidentinį arba pusiau prezidentinį valdymą įkūnijančios valstybės. Antra, tos valstybės, kuriose jūs minėjote galimybę suspenduoti parlamentarui savo mandatą ir skirti alternatyvius kitus parlamento narius, galinčius eiti jo pareigas, iš principo atspindi proporcines rinkimų sistemas, kuriose nereikia to jūsų pakaitinumo principo, kurį jūs vagiate iš Prancūzijos Respublikos konstitucinės santvarkos ir vagiate labai nemokšiškai, nes Prancūzijoje toks alternatas kartu ir renkamas kartu su pagrindiniu parlamentaru ir nėra kažkaip kitaip skiriamas.

Taigi labai siūlyčiau nepainioti dviejų visiškai skirtingų tipų respublikų valdymo formų. Siūlau labai gerai įsigilinti pirmiausia į tai, kodėl prezidentinėse respublikose toks principas yra. O jis yra dėl to, kad vyriausybės ten keičiasi daug rečiau ir tokio suspendavimo mechanizmo nereikia. Aš tikiuosi, kad jūs mane suprasite.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalbės K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Įstatymas būtų laiku, nes mes patys matome, kad ministras neatlieka kokybiškai Seimo nario darbo. Dabar pažiūrėkime, salėje raskite nors vieną ministrą, aš jums padėkosiu už tai, kad taip yra. Būtų gerai, jeigu ministrai tuo metu, kai atlieka ministro pareigas, užleistų savo vietą kitam Seimo nariui. Deja, šiame pateiktame įstatyme aš to nematau, pataisoje. A, yra pataisa. Jeigu mes taip sutvarkytume.

Kitas dalykas. Man kyla klausimas, kokiu būdu, pavyzdžiui, pakaitinis pakeis P. Gražulį. Pirmas dalykas, kur mes rasime dar vieną tokį Petrą, o antra, jis išrinktas vienmandatėje. Taigi apie tai reikėtų pamąstyti. Siūlau pritarti po pateikimo, po to labai rimtai svarstyti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Vienas kalbėjo už ir vienas prieš. Taigi, kolegos, balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIP-337 po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 29, prieš – 23, susilaikė 26. Nepritarta po pateikimo.

Ar grąžinsime tobulinti, ar atmesime? Kokie būtų pasiūlymai? Vieni sako tobulinti, kiti atmesti. Tada kviečiu balsuoti. Kas už įstatymo projekto tobulinimą, balsuojate už, kas už projekto atmetimą, balsuojate prieš. Alternatyvus balsavimas.

Balsavo 71 Seimo narys: už – 38, prieš – 33. Įstatymą grąžiname tobulinti iniciatoriams.

Repliką po balsavimo – Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kuo toliau, tuo labiau mes jaučiamės šioje salėje labai nejaukiai. Yra Prancūzija, yra Lietuva, yra Latvija, yra netgi ir Didžioji Britanija arba Anglija, kur pirmą kartą išrinktiems parlamentarams apskritai nėra leidžiama kalbėti ketverius metus.

Gerbiamasis Varaška, aš norėčiau pačiam pasiūlyti. Kadangi pats priklausai Etikos ir procedūrų komisijai, Seimo nario mandatas leidžia pateikti įstatymų projektus ir neleidžia nė vienam mums komentuoti, ar jis geras, ar blogas, ar kvailas, ar šioks toks ir t. t., kitaip sakant, švelniai įžeidinėti. Kadangi esi jaunas, siūlau atsiprašyti per mikrofoną, ir tęsime savo darbą.

PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Kadangi man irgi buvo siūlyta skaityti Konstituciją, kurią padėjau ir pats rašyti, nors nebuvau toje grupėje, tai gal tokių siūlymų ateityje siūlyčiau neteikti tiems, kurie jos tikrai nei rašė, nei, kaip supratau iš kalbėjimo tribūnoje, nelabai skaitę suvokė. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš dešiniesiems siūlyčiau atsiminti, kad pozicijoje neilgai galite būti, nes galite atsidurti ir opozicijoje. Taigi, manyčiau, bent pasvarstyti klausimą, kad ministrai tuo metu nebūtų ir Seimo nariais, nes jie nesugeba to dalyko atlikti kokybiškai, reikėjo pasilikti. Jeigu jūs balsavote kitaip, tai jūsų sąžinės reikalas.

PIRMININKĖ. M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū. Aš norėčiau atsiprašyti dėl ką tik išsakytos pastabos gerbiamųjų kairiosios pusės kolegų už jų mokslo neišmanymą.

PIRMININKĖ. P. Luomanas. Nutraukiu diskusijas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Noriu pasakyti, kad mes 50 metų gyvenome demokratiškiausioje šalyje, kur buvo draudžiama sakyti savo nuomonę. Taigi ponas Z. Balčytis man pasiūlė tik ketverius metus. Ačiū jums.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nežinau, bet man atrodo, kad iš pat ryto šiandien visi labai aktyvūs. Ar čia veikia mėnulio fazė, ar saulė, nelabai žinau. Replikos po balsavimo šiandien labai gausios. Aš siūlyčiau kaip nors susikaupti, ir daugiau neleisiu sakyti jokių replikų. Labai gerbiu P. Gražulį, bet toliau klausimas pagal darbotvarkę – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19, 51, 56, 125 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Z. Balčytis.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19, 51, 56, 125 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-287 (pateikimo tęsinys)

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas, jeigu jūs gerai prisimenate, buvo pradėtas siūlyti dar 2008 m. gruodžio mėnesį, kai buvo suformuota Seimo dauguma. Daugelis šiandien sėdinčių čia, salėje, tom dviem…

PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau pranešėjo. Gerbiamieji kolegos, gerbkime vieni kitus. Labai didelis triukšmas salėje. Nieko negirdėti bent čia, tribūnoje, sėdint, tai ką jūs galite girdėti, ką kalba pranešėjas. Gerbkime vieni kitus.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Šis įstatymo projektas buvo siūlytas praeitų metų gruodžio mėnesį. Kuo toliau ėjo laikas, tuo buvo aiškiau, kad jis šiandien yra labai aktualus.

Kodėl susidaro tokios išvados? Tuo metu mes visiškai neturėjome praktinių įrodymų. Mes sakėme, kad ypač sudėtingu sunkiu laikotarpiu nė viena Europos Sąjungos valstybė nesiima tokių žingsnių, kad didintų mokestinę naštą. Aš negrįšiu prie kai kurių mokesčių niuansų dėl gyventojų pajamų, dėl privalomojo sveikatos draudimo, dėl „Sodros“. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos, kurios tuo metu buvo priimtos, iš esmės padidino mokestinę naštą ir iškreipė mūsų visus ekonominius santykius, ypač su kaimyninėmis valstybėmis.

Šiuo metu mes gana dažnai lankomės įvairiuose regionuose. Praeitą savaitę lankėmės Marijampolėje ir Alytuje. Daugelis žmonių labai aiškiai šiandien deklaruoja, kad jie Lietuvos parduotuvėse nuo sausio mėnesio nėra buvę. Daugelis prekių ir maisto produktų važiuoja į kaimyninę Lenkijos Respubliką ir ten apsiperka. Yra priežasčių kompleksas, bet aš giliai įsitikinęs, kad viena iš jų yra padidinta mokestinė našta nuo 5 procentinių punktų iki 19 procentinių punktų, nes prieš tai, kaip jūs žinote, buvo 18 % pridėtinės vertės mokesčio lengvata.

Aš nenoriu labai daug šiandien įtikinėti ir mėginti sugraudinti, kaip reikia šio įstatymo, bet noriu nuoširdžiai paprašyti, kad jūs ir šiandien pasiskaitytumėte Vyriausybės kanceliarijos departamento išplatintą informaciją apie numatomą Vyriausybės biudžeto išlaidų mažinimą daugiau negu 3 mlrd. Lt. Kas ten yra rašoma? Prognozuojamos valstybės pajamos, be Europos Sąjungos paramos lėšų, yra mažinamos daugiau negu 17 %, arba 3,8 mlrd. Lt, iš kurių prognozuojama, kad pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio iki metų pabaigos turėtų sumažėti 1 mlrd. 920 mln. Lt. Vadinasi, tie siekiai, kurie buvo tuo metu, kad reikia padidinti biudžeto pajamas ir taip užtikrinti visų sričių, ypač iš valstybės biudžeto išlaikomų sričių, finansavimą, nepasiteisino. Nepasiteisino ir kiti mokesčių padidinimai, ir daugelį kitų galėčiau vardyti priežasčių.

Mielieji kolegos, siūlau sugrįžti į pirmykštę situacija, sugrąžinti mokestines pridėtinės vertės mokesčio lengvatas mėsai, atšaldytai žuviai, taip pat knygom, vaistam, kurių kaina padidėjo beveik du kartus, kai kurių vaistų rūšys, keleivių vežimo Susiekimo ministerijos paslaugoms ir daugelį kitų, išvardytų šio įstatymo projekte. Mes, socialdemokratai, esame įsitikinę, kad šių lengvatų priėmimas iš esmės leistų padidinti biudžeto surinkimo pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio. Tai būtų paskata, kaip mes ateityje galėtume daug labiau subalansuoti biudžetą, o ne gąsdinti arba vėl atėjus su 3 mlrd. pasiūlymu į Seimą sumažinti biudžetą jau iš karto pasakyti, kad už kelių mėnesių mes ateisime dėl dar 2 papildomų mlrd. sumažinimo. Tai kyla retorinis klausimas: iki kiek Lietuva šiandien gali iškęsti mažinimą, nes už visų šių skaičių yra gyvi žmonės, yra jų galimybė arba negalimybė susimokėti už būtiniausias pragyvenimo išlaidas ir daugelis kitų priežasčių? Todėl siūlau pritarti po pateikimo šiam įstatymo projektui, ginčytis, diskutuoti komitetuose, teikti geresnius pasiūlymus dar labiau sumažinti kai kurias pridėtinės vertės mokesčio lengvatas ir daugelį kitų dalykų.

Praėjusią savaitę, tiksliau, šią savaitę buvome daržovių auginimo įmonėje. Ten šiandien susikaupusios produkcijos, palyginti su praėjusiais metais, yra 80 t vien todėl, kad neįsigaliojo pridėtinės vertės mokesčio lengvata, kas yra Lenkijoje ir kitose aplinkinėse valstybėse, vaisiams ir daržovėms. Tai yra jautrūs klausimai, už kurių yra žmonės, kurie gyvena iš savo darbo tose bendrovėse, kurių pajamos yra nuo 600 iki 800 Lt.

Mielieji kolegos, tikrai čia nebėra vietos mėginti vienaip ar kitaip imituoti poziciją arba opoziciją. Aš labai atsakingai noriu paprašyti, kad jūs labai rimtai įsigilintumėte į šį įstatymo projektą ir mėgintumėte neiškreipti su 3,5 mln. gyventojų bendrosios ekonominės logikos, kuri šiandien yra priimta 400 mln. rinkoje, kitaip sakant, visos kitos valstybės eina kitu keliu. Jeigu nemažiname mokesčių, tai nors nedidinkime, o skatinkime verslą, imkime iš įvairių finansinių institucijų paskolas ir šias paskolas mėginkime teikti, netgi iš Tarptautinio valiutos fondo, remkime vidutinį ir smulkų verslą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori klausti vienuolika Seimo narių. Pirmasis – J. Ramonas.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš principo pritariu. Žinau, kad Europos Sąjungos valstybėse žemės ūkio maisto produktams, ypač mėsai, žuviai, daržovėms, yra daug mažesnis negu Lietuvoje pridėtinės vertės mokestis. Taigi logika diktuoja, kad ir Lietuvoje turi būti lygiai tas pat. Bet šiek tiek kyla pamąstymų dėl mėsos dalykų, nes kaip ir buvo lengvatinis PVM tarifas, bet vis tiek ypač iš Lenkijos ir iš kitų šalių į Lietuvą vežė. Ar čia yra tik mokesčių dalykai ar kiti dalykai, kad įvažiuoja… Aišku, čia abejotinos kokybės ir taip toliau produkcija, reikia žiūrėti standartus ir kitus dalykus, bet ar nėra vietos pamąstymams šioje vietoje, ar viskas padaryta ir sutvarkyta, kad būtų apgintas mūsų žemdirbys, aišku, be abejo, ir vartotojas?

Z. BALČYTIS (LSDPF). Visada bet kurios valstybės rinka yra labai subtilus ir daug apimantis dalykas. Jeigu kalbėtume apie situaciją kitose Europos Sąjungos valstybėse, ypač išsivysčiusiose, tai mes žinome, kad mūsų parama iš Europos Sąjungos fondo šiandien neatitinka šio lygio, jinai yra beveik dvigubai mažesnė. Tai jau čia mes prarandame, jeigu ta situacija yra tokia sudėtinga, jau nekalbu apie Lietuvą. Antra, labai daug priklauso, kaip mes tą ir dabar turimą Europos Sąjungos paramą naudojame įvairių žemės ūkio produktų rėmimo klausimams. Ar mes išaugintam veršeliam skiriame didesnę paramą? Ar ta parama yra kitur kreipiama, ar tie veršeliai, nesulaukę savo amžiaus, yra išvežami į kitas pasaulio valstybes? Yra ir daugelis kitų dalykų, kurie yra susiję su žemės ūkio politika. Todėl šitas klausimas yra kompleksinis, jis nėra vienareikšmis. Bet aš esu giliai įsitikinęs, kad ir mėsos perdirbimo įmonės arba mėsos augintojai dėl to, kad buvo panaikinta lengvata, šiandien tokios institucijos, kaip Veterinarijos tarnyba, kaip Pasienio tarnyba, kaip Muitinė, jau negali kovoti, kai yra peržengiama tam tikra riba, jau veikia visai kitokie dėsniai. Manau, kad tas klausimas yra kompleksinis, bet vienas iš šių būdų leistų daug lengviau susitvarkyti ir kitoms institucijoms, kurios yra atsakingos.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, šitas iki aukštumų iškeltas pridėtinės vertės mokestis, aš jį pavadinčiau pridėtinės mirties mokesčiu, ar jis nėra mirties nuosprendis mūsų mėsos augintojams, daržovių augintojams, knygų leidėjams, pagaliau laisvajam žodžiui, nes laikraščiuose, tiesą sakant, aš matau vien tik užsakomuosius straipsnius? Iš tikrųjų aš manyčiau, kad yra ir grėsmė mūsų demokratijai. Ar jūs nemanote, kad reikia kreiptis į specialiąsias tarnybas ir jų paklausti, kodėl sąmoningai žlugdomas Lietuvos ūkis ir keliamas Lenkijos ūkis?

Z. BALČYTIS (LSDPF). Kaip žinome, Lietuvoje yra labai madinga sudaryti įvairias komisijas, neatmetu galimybės, kad ir ateityje mėginsime analizuoti, kodėl taip buvo padaryta, bet mes šiandien svarstome labai paprastą pridėtinės vertės mokesčio lengvatų atkūrimo klausimą. Aš visiškai sutinku su jumis, kad galima parinkti labai daug metaforų, nes šiandien ne tik biudžetas nesurinko pajamų, bet ir daugelis įmonių, paprastų uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose dirba nuo 20 iki 50 žmonių, patiria bankrotą vien todėl, kad negali realizuoti savo produkcijos ten, kur ją anksčiau realizuodavo. Tai yra viena.

Antra, labai keistai nuskambėjo ir mūsų Lietuvos oficialios valdžios, kitaip sakant, finansų ministro pozicija Europos taryboje. Kai visos 26 likusios valstybės nagrinėjo pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pratęsimą, galimybę pratęsti kažkuriam laikotarpiui, vienintelė Lietuva pasisakė prieš. Tikrai mes vieni su tokia maža rinka negalime apginti tų procesų, kurie yra objektyvūs ir nepriklauso nuo Lietuvos. Todėl manau, kad ateityje tokius mokesčių dalykus daug subtiliau, o galbūt daugiau apsvarstę priimsime čia, Seime.

PIRMININKĖ. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Be abejo, nekelia abejonių jūsų parengto projekto teisingumas ir reikalingumas. Klausimas būtų toks: kaip reikia padaryti, kad sumažinus PVM, čia kalbu apie maisto produktus, kai jie pakliūna į prekybininkų rankas, kad neįvyktų taip, kad realiai kainos nelabai ir pasikeičia pirkėjui? Ačiū.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Labai sudėtingas klausimas. Manau, kad šiandien čia buvo svarstoma dėl kainų reguliavimo, tačiau, kiek aš žinau kitų valstybių patirtį, mes tai ne kartą nagrinėjome, yra vadinamasis perkamąją galią turinčių mažmeninių įmonių ir vykdančių nesąžiningą veiklą įstatymas. Ten yra apie 19 įvairių nuostatų, pagal kurias, jeigu neatitinka nors vienos nuostatos, pati valstybė gali numatyti tam tikrus reikalavimus, kuriuos privalomai turėtų vykdyti šitos viena ar kita mažmeninės įmonės. Manau, kad reikėtų paskubinti. Koncepcijai, kaip jūs žinote, yra pritarta Seime, reikėtų paskubinti šio įstatymo priėmimą. Mes būtume šiuolaikinė Europos Sąjungos valstybė, kaip Austrija, kaip Vokietija, kaip Italija ir kitos Europos Sąjungos valstybės, turinčios tokį įstatymą. Tada kur kas mažiau aistrų būtų čia, Seimo posėdžių salėje, ir manau, kad Lietuvos žmonės būtų labiau patenkinti.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis įstatymo teikėjau, aš iš tikrųjų norėčiau paklausti dviejų dalykų. Pirmas klausimas. Kiek šis įstatymas atneš į biudžetą pinigų? Antras klausimas. Sakykite, užšaldyta naminių paukščių mėsa ir prezervatyvai kaip papuolė į šį sąrašą?

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Šiuo pavadinimu yra keletas vaistinių apibrėžimų, ir aš manau, kad jūs ne taip supratote. Siūlyčiau dar kartą gerai pasitikslinti visą sąrašą, tada jūs nusiraminsite.

Dėl biudžeto pajamų. Iš tikrųjų kažkada buvo teigiama, kad panaikinus lengvatas papildomai bus 500 mln. Lt surinkta į biudžetą, tačiau dabar matome priešingai, kad nesurinkta beveik 2 mlrd. Lt. Manau, kad šis nesurinkimas būtų kur kas mažesnis, apie 1 mlrd. Lt. Pajamas galima gauti padidinus apyvartą ir pardavimą, to reikia nepamiršti ir turėti omenyje.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Jūs teikiate nemažai pataisų dėl lengvatų taikymo. Kaip jūs vertinate tai, kad iš valdančiųjų pusės, konkrečiai iš Tėvynės sąjungos, girdėti, kad netgi iki 21 % reikia padidinti PVM? Kaip jūs, dirbęs ir finansų ministru (manau, kad toje srityje tikrai labai gerai nusimanote), kaip jūs vertinate tuos dalykus ir kokia tada būtų situacija, jeigu priimtume tas lengvatas, o visiems kitiems būtų nuspręsta didinti PVM?

Z. BALČYTIS (LSDPF). Manau, kad šiandien jau nekyla abejonių. Man atrodo, kad ir Seimo dauguma kartu su Vyriausybe nebedrįsta tokių siūlymų teikti. Praeitą savaitę protestavo statutiniai pareigūnai basi. Aš manau, kad daugelis Lietuvos žmonių, ypač verslo atstovai, irgi būtų panašioje situacijoje. Mokesčio padidinimas dar dviem procentiniais punktais, pridėtinės vertės mokesčio, padarytų mūsų bet kurią produkciją, gaminamą Lietuvoje, visiškai nekonkurencinga, ir mes su savo gamyba ir netgi perpardavimo paslaugomis, manau, iškristume iš rinkos. Tikrai nesitikiu, kad tokie pasiūlymai ateityje galėtų būti oficialūs.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, turbūt sutiksite, kad pagrindinis valstybės tikslas būtų, sakysim, žemės ūkio ir maisto pramonės konkurencingumo didinimas. Todėl konkurencingumo didinimas, kaip žinote, yra toks dalykas, kuris galimas, jūs ir pats sakėte, diferencijuojant paramą, kuri skiriama žemdirbiams.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip.

J. VESELKA (TTF). Todėl ar ne protingiau būtų palikti šį PVM mokestį, o pinigų daugiau skirti žemdirbių subsidijavimui? Tokiu būdu mes nesubsidijuotume nei lenkiškos, nei belgiškos, nei argentinietiškos ar kokios kitos mėsos, žuvies ar ko nors, o surinktume didesnį PVM, didesnę paramą skirtume, sakykim, mėsos gamintojui ar ūkininkui, perdirbėjui ir tokiu būdu padidintume patį lietuviškos produkcijos konkurencingumą tiek vidaus rinkoje, tiek užsienio. O dabar mes PVM dalijame visiems, kurie tik atveža čia mėsą, o savo gamintojui nepadedam. Ar nereikėtų kitaip pasižiūrėti?

Z. BALČYTIS (LSDPF). Žinote, jeigu nebūtume įstoję į Europos Sąjungą ir nepasirašę kai kurių dokumentų dėl rinkos atvėrimo, dėl vienodų taisyklių taikymo prekybos, gamybos srityje ir mokesčių srityje, tai aš tikrai su jumis sutikčiau. Tai mes ir darėme anksčiau. Įvesdavome įvairius savo rinkos mokesčius, pavyzdžiui, akcizinėms prekėms turėdavome muito mokestį, ir daugelį kitų dalykų. Dabar šitą draudžia direktyvos, ir vienintelės išimtys, kurios yra likusios Europos Sąjungos rinkoje, tai yra įvairių mokesčių lengvatos, dėl kurių sutariama bendru sutarimu. Dėl tų lengvatų buvo sutarta, ir aš tikrai manau, kad be reikalo mes jas panaikinom.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar motyvai dėl viso įstatymo projekto. Vienas – už, vienas – prieš. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad iniciatyva yra nebloga, tačiau yra daug abejotinų dalykų. Štai kad ir vaistams, bet ne visiems. Kažkodėl kontracepcijai daromos lengvatos. Ir maisto produktams ne visiems – šaldytai vištienai, žuviai. Kodėl ne visiems produktams, kodėl yra kažkokie išskirtiniai produktai? Manyčiau, kad duonos produktai yra patys svarbiausi, o jiems išimčių nėra. Jeigu mes siūlome, kad būtų mažinamas PVM mokestis, sutinku, kad tai būtų vaistams, bet nerūšiuojant, kad vieni geri, kiti blogai vaistai, taip pat ir maisto produktams.

Dar vienas aspektas. Aš manau, kad šis įstatymas tik tada turėtų kažkokią reikšmę, kad atpigtų maisto produktai ir taptų konkurencingesni, pavyzdžiui, iš Lenkijos įvežamiems maisto produktams, jeigu Seimas pritartų prekybinio antkainio įvedimui. Kodėl? Aš jums pailiustruosiu pavyzdžiu. Kai J. Ramonas buvo Žemės ūkio rūmų vadovas ir dėl pieno kainų prie Seimo buvo surengtas mitingas, atrodo, 2005 m., net suvežta kiaulių ir pieno, ir kai Vyriausybė skyrė 56 mln. Lt, automatiškai prekybininkai paprašė, kad gamintojai pateiktų nuolaidas. Ir tie pinigai atiteko net ne gamintojui, ne žemdirbiui ir ne vartotojui, o didžia dalimi nusėdo į prekybininkų kišenes.

Todėl aš manau, kad reikėtų kompleksiškai siūlyti įstatymų nuostatas ir prekybinius antkainius, ir PVM mažinimus, tada tikrai atsilieptų vartotojui. Nepasakyčiau, kad iš principo esu prieš, bet siūlyčiau šiek tiek tobulinti šį įstatymą, po pateikimo jam pritarus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalbės B. Vėsaitė. Nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-287, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 90 Seimo narių: už – 43, prieš – 13, susilaikė 34. Po pateikimo nepritarta. (Balsai salėje)

Prašau, replika po balsavimo.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ne tai kad po balsavimo. Vis dėlto gal yra galimybė perbalsuoti? (Balsai salėje) Mūsų frakcijos nariai ir kiti ne taip suprato. Siūlyčiau perbalsuoti.

PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo daug kalbama apie Lenkiją ir apie tai, kad iš Lietuvos daug pirkėjų važiuoja į Lenkiją ir tarsi buvo duota suprasti, kad jeigu būtų grįžta prie pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, kurios buvo atskiriems produktams, tai galiu pasakyti, kad dekomponavus tų produktų, kurie yra perkami Lenkijoje, kainas ir žinant, kad Lenkijoje PVM yra aukštesnis trim procentiniais punktais, dėl Lenkijos zloto devalvavimo visos kainos Lenkijoje būtų vis tiek mažesnės 15 %. Todėl pagal tą logiką, kaip jūs sakote, vienintelė išeitis yra stoti į Žečpospolitą, o aš manau, kad to nereikia daryti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Paklausius profesoriaus atrodo, kad mes jau seniai įstojome. Tik gaila, kad ne į tą sąjungą, o į vieną daiktą, kurį karvė padaro. Iš tikrųjų prašyčiau, kad gal mes grįžkime prie balsavimo.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Atėjo dar žmonių, siūlyčiau balsuoti.

PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, nesiginčijam, perbalsuojam. Kas už tai, kad pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-287, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėmesio!

Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 17, susilaikė 28. Dabar pritarta. (Balsai salėje) Įstatymo projektui Nr. XIP-287 pritarta po pateikimo. Pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatoma svarstyti birželio 2 d. Yra pasiūlymas, nes prieš pateikimą buvo kreiptasi į Vyriausybę dėl išvados, tai iki svarstymo reikia gauti ir Vyriausybės išvadą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Kitas darbotvarkės klausimas – jau popietinės darbotvarkės klausimas. Gerbiamieji kolegos, vėl didžiausias šurmulys salėje. Gerbiamasis Kęstuti Daukšy, jūs šiandien labai aktyvus. Gal būtų galima užimti savo vietas?

Elektros energetikos įstatymo 42 ir 44 straipsnių… (Balsai salėje) Kokios problemos? (Balsai salėje) Prašau. Replika po balsavimo.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš paspaudžiau tikrai ne tą mygtuką – vietoj raudono paspaudžiau žalią. Atsiprašau. Mano balsas buvo prieš.

PIRMININKĖ. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų būtų logiška, kad mes galėtume šiek tiek anksčiau svarstyti, nes tai yra susijęs su biudžetu įstatymo projektas. Tikrai, Seimo daugumai dar bus galimybė apsispręsti dėl šito. Gal paankstinkime svarstymą. Labai noriu padėkoti už teisingą sprendimą, o pirmininkui K. Glaveckui noriu pasakyti paprastą dalyką: jeigu Lenkijoje yra problema su zlotu, o pas mus nėra problemos su litu, tai mes, kaip valstybė, turime ieškoti kitų atsvaros taškų ir, pavyzdžiui, mažinti pridėtinės vertės mokestį.

PIRMININKĖ. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Dabar aš frakcijos vardu prašysiu perbalsuoti ir prašysiu, kad toj eilėj, kur įsikūrusi frakcija „Tvarka ir teisingumas“, žmonės balsuotų tik už save, o K. Glaveckas turės galimybę tiesiogiai balsuoti teisingai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, čia yra išdava to, kad salėje yra šurmulys, esate nesusikaupę. Prašomas jau antras perbalsavimas frakcijos vardu. Aš privalau dar kartą skelbti balsavimą, ir tai yra paskutinis. Jokių replikų, niekam daugiau neduosiu kalbėti. Prašau balsuoti. Kas už tai, kad priartume Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19, 51, 56, 125 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 46, prieš – 15, susilaikė 33. Nepritarta. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, yra dvi galimybės: ar grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti… Ar galime bendru sutarimu pritarti grąžinti iniciatoriams tobulinti? Pritarta. Įstatymo projektas Nr. XIP-287 grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Elektros energetikos įstatymo 42 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-365(4) (svarstymas)

Kitas klausimas – Elektros energetikos įstatymo 42 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-365(4). Pranešėjas – V. Bacevičius, Ekonomikos komitetas. Prašau. Dėl vedimo tvarkos.

G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad profesoriui K. Glaveckui dėl praeities raudona spalva yra artimesnė. Bet, žinote, žiūriu į tuos mygtukus – visi jie balti. Pasirodo, mes perbalsavome dėl spalvų, bet jie visi balti. Kaip buvęs restauratorius galiu patvirtinti, kad jie visi balti, nėra spalvotų mygtukų. Įdomu, kodėl mes perbalsavome?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai vyrai, aprimkite. Daugiau nė vienas negausite kalbėti. Kalba V. Bacevičius. (Balsai salėje)

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, leiskite pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo projekto Nr. XIP-365(4) pataisų. Pagrindinis komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bei komiteto išvadai ir prašo Seimo valdybos kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl išvados šiam projektui, kad ši išvada būtų gauta iki įstatymo projekto priėmimo Seime. Už komiteto išvadą balsavo 7, prieš nebuvo, susilaikė 2.

PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – Kaimo reikalų komitetas. Gerbiamasis Bacevičiau, dėkoju jums. Laikinai galite užimti savo vietą, paskui pakviesime atgal į tribūną.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 42 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-365(2) ir tam tikrai komiteto išvadai, o dėl pagrindinio komiteto išvadų kalbėsiu atskirai. Komitete už balsavo 7.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti 6 Seimo nariai. Pirmoji – B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kalbama apie lengvatas žemdirbiams derliaus nuėmimo laikotarpiu. Tačiau dėl pagrindinių siūlytojų komitete įvyko taip, kad lengvatos padarytos ir stambiesiems ūkininkams. Aš nežinau, ar tai gerai, nes mes turėsime problemų su Europos Komisija. Europos Komisija daro išlygas smulkiajam verslui. Jeigu mes prilygintume smulkiuosius ūkininkus smulkiajam verslui, tai dar būtų ir šiaip, ir taip, bet dabar, kai mes duodame lengvatą visiems ūkininkams, tarp jų ir stambiesiems žemvaldžiams, tai nežinau. Man atrodo, jeigu smulkusis verslas kreipsis į Teisingumo Teismą, be abejo, bylą Lietuva pralaimės, todėl ir prašome Vyriausybės išvados. Man atrodo, socialiai teisingiau būtų remti pirminę išvadą, kurią teikia Kaimo reikalų komitetas, nes iš tikrųjų smulkieji yra verti šitos lengvatos. Dėl stambiųjų aš turiu labai daug abejonių.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu į tribūną J. Ramoną.

J. RAMONAS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tam įstatymo projektui reikia pritarti, nes buvo toks laikotarpis, kai ne vieną kartą buvo sutarta su elektros tiekėjais, kad mokesčio nebus. Po tam tikro pereinamojo laikotarpio, kai buvo privatizuoti tinklai, atrodo, po dvejų metų, buvo įvestas galios mokestis per derliaus nuėmimą, tai yra rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais, o nuo šių metų reikia mokėti visiems. Taigi aš šiuo pavyzdžiu noriu pailiustruoti ir parodyti, kaip Lietuvoje vyksta privatizavimas ir kaip privatizacijos pradžioje ir jos metu yra elgiamasi. Lyg ir iš dalies galime sakyti, kad gana korektiškai. Kai visi tie procesai įvyksta ir verslas užima tam tikrą vietą, jie pradeda diktuoti savo sąlygas.

Grįžtu prie šios pateiktos pataisos ir dar kartą sakau, kad jai reikia pritarti. Tik po tam tikros politinės daugumos valios bandoma atitaisyti teisybę, kad nebūtų diskriminuojamas žemės ūkis. Dar vienas dalykas, kurį reikėtų svarstyti teisybės dėlei. Yra pateiktos įstatymo pataisos. Per žemdirbių laukus eina elektros linijos. Tie plotai, kurie užimti elektros stulpų, yra neišskaičiuojami iš deklaruojamų pasėlių. Kompleksiškai žiūrint, ar nereikėtų svarstyti ir tos pataisos. Privati valda yra ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių nuosavybė. Elektros linijos irgi yra privačios ir už per ūkininkų valdas einančias tam tikras komunikacijas turi būti mokama. Bet į tai neatsižvelgiama. Aišku, gal tai laiko klausimas, prie kurio reikės grįžti.

Taigi, kad ilgai nekalbėčiau, aš noriu pratęsdamas prieš tai kalbėjusios gerbiamosios B. Vėsaitės… kad nereikėtų gal pritarti stambiesiems ar smulkiesiems… Aš manau, nereikėtų politikuoti ir į žemės ūkį kaip į šaką reikėtų žiūrėti iš esmės, ir neskirstyti, kad vienu atveju smulkieji, kitu – stambieji. Visi pagal savo sugebėjimus, galimybes ir t. t. gamina žemės ūkio produkciją, kuri tiekiama į rinką. Už tai yra mokami pinigai ir t. t. Taigi manyčiau, ten, kur nereikia, nereikėtų jokių politikavimų, o padėti reikia visiems. Vieni ūkininkai stambesni yra dėl vienokių sąlygų, kiti smulkesni yra dėl kitokių, dėl istorinių ir kitokių galimybių. Taigi dar kartą kartoju, pritariu ir sakau: Lietuvos žemės ūkio diskriminuoti, skirstyti į gerus ir blogus nereikėtų. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju J. Ramonui. Į tribūną kviečiu J. Veselką.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, problema yra ta, kad mes prieš mėnesį įstatymu patvirtinome, kad Lietuvos energetikos įmonių pelnas turėtų būti apie 5 % pagal vertybinius popierius, bet ne didesnis kaip 5 %. Pelnas! Įsidėmėkite, mes tą įstatymo normą patvirtinome ir tai palyginti labai nedidelis pelnas, nes investicijoms reikia didesnių, nes dabar palūkanų normos yra dvigubai didesnės. Dabar pelnas sukuriamas faktiškai iš trijų šaltinių: elektros mokestis, įvedimo mokestis, galios mokestis. Jeigu mes kur nors panaikiname, sakysime, galios mokestį, tuos 5 %, tą pelną tenka padengti arba iš tarifo, arba iš įvedimo prijungimo mokesčio. Todėl reikia žiūrėti, kad energetikai tai, ką įstatymu įtvirtinome, turi būti. Todėl kai kalbame apie lengvatas, mes galime ir galios panaikinti, ir įvedimo mokestį panaikinti, ir visiems tarifą taip padidinti, kad vis tiek 5 % būtų pelno. Ar tai būtų teisinga? Manau, ne. Vis dėlto iš trijų dalių. Ir dabar, sakysime, galios mokestis yra taip. Faktas yra, kad kai kurie turi pasiėmę ganėtinai didžiulius pajėgumus ir juos laiko nepanaudotus. Taigi naujiems vartotojams tenka iš naujo kurti tuos pajėgumus, o šie nenaudojami. Ir taip brangsta elektros kaštai. Išlaidos ir kaštai, ir (…) tarifas. Todėl, gerbiamieji, čia negalime taip lengvai – daviau, ir viskas bus gerai. Vieniems bus gerai, kitiems blogai.

Antras dalykas. Gerbiamieji, sakysime, stambi žemės ūkio įmonė turi pirčių kompleksą, turi kokį nors perdirbimą ir šalia yra smulkus arba vidutinis, kuris turi tą patį, to paties profilio gamybą. Jeigu jis bus prie žemės ūkio bendrovės, jam galios, sakysime, mokesčio nereikia arba trys mėnesiai. Jeigu jis šiaip veiks, kaip atskiras ūkinis subjektas, privalės mokėti. Ar neiškreipta bus konkurencija? Manau, kad bus iškreipta konkurencija. Todėl, gerbiamieji kolegos, mes, balsuodami už tas pataisas, kurioms komitetas pritaria, vis dėlto prašome Vyriausybės išvados. Nes vis tiek yra Energetikos ministerija, kuri pamatuos, pasižiūrės, kaip tos išvados atsilieps tarifui, kitiems mokesčiams, ir tada galėsime objektyviai priimti. Pabrėžiu, kad vis dėlto reikia laikytis to, kad iš tikrųjų smulkus ūkininkas – keturiolika ūkinių europinių vienetų dydžio. Tai faktiškai smulkus verslininkėlis, jeigu mes objektyviai žiūrėsime. Ir jam, kad mokesčių nereikėtų, nes malūną turi, ką nors turi, turi turėti 13 megavatų galingumą. Nieko nepadarysi. O jį naudoji tik šeštadienį, sekmadienį. Bet tie, kurie virš 14 ir daugiau, na, gerbiamieji, juo labiau kad 49 % gali turėti veiklos, nesusijusios su žemės ūkio gamyba, o su kita gamyba… Todėl šitą reiktų diferencijuoti. Todėl prašau, kad būtų gauta Vyriausybės išvada. Pasižiūrėtume, kaip tas paveiks apskritai tarifus.

Toliau, jeigu imsime, įvedimo mokestis buvo 40, dabar padarėme 20. Gerbiamieji, juk yra daug tokių, kurie yra prie ežeriukų, prie upelių, gana toli, daug pinigų turi ir nori ten sau susikurti prabangią vietelę. Ir dabar už tos vietelės prabangų įvedimą teks mokėti visiems kitiems vartotojams, nes jis tik 20 sumoka. Ar to mums reikia? Todėl, gerbiamieji, čia reikia… Energetikos ministras man paaiškino, kad ten, kur socialinius būstus statome, arba daugiabučius, daugiaaukščius, galbūt iš tikrųjų prijungimo mokestis gali būti ir 20, nes tai žmonės, kurie neturi pinigų. Bet ten, kur dygsta privatūs, prašmatnūs kvartalai, kodėl eilinis vartotojas turi mokėti didesnį tarifą, nes jie prisijungs?

Todėl, gerbiamieji kolegos, ketvirtas mūsų projektas yra toks, kaip komitetas nubalsavo. Bet vis dėlto Vyriausybėje, ypač dabar Energetikos ministerijoje, reikia tikėti, yra specialistų ir galutinį balsavimą mes galėtume daryti tik tada, kai gautume pagrįstas ekonomiškai ir logiškas Vyriausybės išvadas. Aš taip ir siūlau daryti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Klumbį.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kalbant apie šį įstatymo projektą, man labiausiai užstrigo tie 20 %, kuriuos dabar reiktų mokėti tiems žmonėms, kurie nori įsivesti elektrą. Mes dabar turėjome 40 % ir tai iš tikrųjų yra, kaip aš pasakysiu, banditų mokestis. Kodėl? Todėl, kad žmogus sumoka už įvedimą, o ką jis už tai gauna? Jis negauna jokio turto už tą 40 %. Ir visi sumokėti pinigai, sukurtas turtas tampa Skirstomųjų tinklų nuosavybe. Štai kur yra didžioji, kaip aš sakau, to banditiško mokesčio prigimtis. Jeigu mes šį dalyką sutvarkysime, tvarka, aš sutinku, tegul moka 20 %, bet už tai jis gauna kažkokią dalį, kad viskas sustotų į vietas. O dabar per tą laiką Lietuvoje kaip praturtėjo Skirstomieji tinklai to sąskaita. Ir dabar yra taip, man tenka daug kur susidurti kaime, kad elektra tampa prabanga, nes žmonės, sunkiai gyvendami, nesugeba sumokėti tų 40 %.

Kitas dalykas. Iš tikrųjų dabar mes kalbame apie žinių visuomenę, apie progresą, ir tuose kaimuose žmonės nusiperka šiuolaikinės technikos, ir šaldytuvai galingesni, ir kompiuteriai. Ir kas išeina? Ogi tai, kad nebėra galios. O už tą galią jiems pasako: būk mielas, 40 %. Aš manau, kad tai yra elektros tiekėjo prievolė tiekti elektrą kiekvienam, kas jos nori. O toliau aš moku atitinkamai už elektrą. Mes galbūt galime iš tokio toliau gyvenančio piliečio šiek tiek daugiau už elektrą imti, tačiau viskas turi būti sprendžiama pagal tarifą, pagal tiekiamą elektrą. Taigi iš vienos pusės šitas įstatymo projektas yra tikrai geresnis negu tai, kas yra, tačiau jis nėra tiek geras, koks turėtų būti, kad atitiktų daugumos mūsų valstybės žmonių interesus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną kviečiu E. Pupinį.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajai pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo išsakyta nemažai argumentų, dėl ko tas įstatymas buvo siūlomas. Pirma nuostata – prisijungimo mokestis, kuris sudarė 40 % viso projekto vertės. Savaime suprantama, galbūt kažkoks mokestis ir turėtų būti, nes žmogus jungiasi prie tinklų, tačiau ne toks, kai žmogus užmoka 40 % viso projekto vertės, o kiti, likusieji, po to jungiasi kaip kas nori ir faktiškai už nieką neturi mokėti. Tuo tarpu ir tas prisijungęs žmogus jokio turto negauna, paprasčiausiai atiduoda bendrovei. Bendrovė sako, mes neįskaitome jūsų į balansą, tada galiausiai galbūt antrais metais įskaito į balansą ir pagal turto dydį vėl formuoja tarifą, aišku, ne mažinimo linkme.

Čia jau buvo minėta, kad ūkininkai yra specifinė verslo šaka ir vienas iš argumentų, dėl ko buvo siūlomas šis įstatymo projektas, buvo tai, kad jau daugelį metų ūkininkai prašo tam tikros kompensacijos už nuostolius, kuriuos patiria dėl to, kad jų laukuose įrengti inžineriniai tinklai. Tie mokesčiai būtų kur kas didesni negu nuolaidos, kurias jie galėtų gauti pritaikius šias įstatymo nuostatas, mokant galios dedamąją už tris pagrindinius mėnesius, kai jie tvarko savo užaugintą produkciją.

Dar vienas dalykas, dėl ko nenorėčiau sutikti su pagrindinio komiteto padarytomis pataisomis, yra tai, kad mažieji ūkininkai, t. y. apie 200 tūkst. kaimo žmonių, kurie galbūt augina ir vieną jautį, kai kas penkias karves… iš tikrųjų netgi apskaita nėra atskirta – vienas skaitiklis rodo visą sunaudotą elektros energiją, taip pat gauna tokią dovaną kaip galios dedamasis mokestis.

Ir dar vienas sakinys, kuris čia yra įrašytas, t. y. jie gali būti atleisti trims mėnesiams (pagal naujas nuostatas) tuo metu, kai parašo prašymą. Tai įsivaizduokite dabar, 200 tūkst. žmonių, gyvenančių kaime, turės rašyti „LEO LT“: būkit geri, taikykit man tris mėnesius tą dedamąją. kaip formuos tą dedamąją? Na, įsivaizduokite, žmogus per 10 metų šiemet, tarkim, nusipirko 20 kubų malkų ir pasistatė elektrinį pjūklą, ir ėmė ir sunaudojo elektros daugiau negu bet kada. Elektros tinklai turi tam tikrus duomenis, kuriuos gauna reguliariai, jie turi tą informaciją ir pagal tą mėnesį nustato galios dedamąją. Tai tas žmogus nežinia už ką ištisus metus ir po to galbūt ir kitus metus mokės tą galios mokestį.

Todėl mūsų, Kaimo reikalų komiteto, siūlymas ir buvo. Jis yra ne šiaip sugalvotas, jis yra aptartas su asocijuotomis žemės ūkio struktūromis – ir Žemės ūkio rūmais, ir Ūkininkų sąjunga, kad turime priimti tam tikrą nuostatą. Didieji ūkiai ir ūkininkai, kurie turi didesnį ūkį negu 14 ekonominio dydžio vienetų, turėtų mokėti galios dedamąją trims mėnesiams, o smulkieji, kurie yra iki 14 europinio dydžio vienetų, būtų atleisti, kaip ir buitiniai vartotojai, nuo mokesčio. Šiandien mes, grupė Kaimo reikalų komiteto narių, registravome pasiūlymą, kuriame ir siūlome grįžti prie tos nuostatos, kurią mes siūlome teikdami įstatymo projektą: nevarginame tų 200 tūkst. ūkininkų ir neverčiame jų rašyti kažkokių prašymų, o didieji, kaip ir projekte siūloma (Ekonomikos komitetas pritaria tai nuostatai), lieka prie mokėjimo galios mokesčio dedamosios trims mėnesiams. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kviečiu K. Daukšį.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gerai, kai apie energetiką gražiai pašneka mokytojai, daktarai, visi kiti. Tikrai nesisiūlysiu operuoti arba mokyti kitų, bet šiuo atveju pašnekėkime apie tai, kas tai yra. Kas tai yra tas galios mokestis, už ką jis duodamas, kas tai yra prisijungimo mokestis, kas tai yra kaina už elektrą? Čia yra daug norinčių būti geriems kitų sąskaita vienai ar kitai grupei. Jeigu mes prisijungimo mokestį darysime kitokį, vadinasi, mes tą pačią kitą dalį mokėsime visi. Ir čia J. Veselka buvo visiškai teisus. Tas, kuris pastatys namelį prie ežero ir kuriam reikės atvesti iki jo namų elektros liniją, kuri yra kilometro arba dviejų, arba trijų ir kuri kainuos fantastinius pinigus, sumokės tiktai 20 %, o visi kiti, t. y. mes, kurie prie to ežero dar ir prieiti negalėsime, sumokėsime už šį įkainį, (…) tą elektrą turi. Tai toks gerumas yra? Jeigu šitaip gerai, tada pirmyn, darom.

Dabar apie galios mokestį ir apie tai, kokie vargšai bus ūkininkai. Pasakykite man, o kuo plytų gamintojai, kurie realiai yra sezoniniai ir pusę metų dirba, yra blogesni už ūkininką ar didelę bendrovę? Jie irgi pusę metų elektros nenaudoja ir tą pusę metų tą galios mokestį turi mokėti. Kodėl galios mokestis iš viso kaip toks yra? Galios mokestis yra tam, kad tu žinotum, kiek tu elektros energijos gali gauti iš tinklų, o tinklai žino, kiek jie turi sugebėti generuoti pajėgumų, nes jeigu tas balansas nebus įvykdytas, tai vieną dieną jūs įjungsite į šakutės lizdą tą savo kištuką ir piš iš to lizdo, nebus elektros. Ką tada darysite ir apie ką tada šnekėsite? Todėl galios mokestis ir reikalingas, kad vieni žinotų, kiek turi pagaminti, ir žinotų, kad bet kada pareikalavus tas vartotojas gaus, o kitas žinotų, kad jis iš tikrųjų gaus. Apie tai irgi pašnekėkime.

Todėl remti smulkųjį verslą, ar jis būtų kaime, ar mieste, mes privalome, bet remkime teisingai. Kuo skiriasi tas smulkusis verslininkas, kuris yra ūkininkas ir kuris dažniausiai iš to paties skaitiklio ir savo šaldytuvą šildo, t. y. šaldo, ir savo televizorių žiūri, ir kuo skiriasi tas smulkusis verslininkas, kuris yra mieste? Kodėl smulkusis miesto verslininkas turi mokėti už smulkųjį kaimo verslininką? Tai gal valstybė rastų kitokių būdų paremti, paremti daugiau produkcijos gamybą, paremti kitus dalykus, o ne per elektros tinklus padaryti kažkokią lyg ir paslaugą vienai grupei kitų grupių sąskaita?

Aš suprantu, kad daug kas čia nemyli vienos prekybinės organizacijos, bet noriu visiems kolegoms priminti, kad nepaisant visų šnekų 62 % visos Lietuvos elektros energetikos valdo valstybė, ir ta valstybė už tą savo dalį ir už kitą dalį dar ir privačių akcininkų turi būti atsakinga. Elektros energetika turi būti tokia, kad tie vartotojai, kurie gali gauti elektros energiją, būtų patenkinti ta paslauga. Šituos dalykus reikia sutvarkyti. Jeigu kas nors mano, kad kai moka prisijungimo mokestį, tai energetikai padaro mažiau darbų, o paima daugiau pinigų, tam yra visos galimybės kontroliuoti. Aš manyčiau, kad ypač dabar, kai valstybė valdo didžiąją akcijų dalį, labai greitai galima bus patikrinti, kaip ten pasidaro.

Lygiai tas pats ir su kitais dalykais. Nepainiokime šiuo atveju musių su kiaušiniene, žiūrėkime, kad tos elektros mums užtektų. Aš bijausi, kad uždarius atominę elektrinę dar galime turėti ir tokią problemą, kad neturėsime apskritai ką iš to šakutės lizdo gauti. Ir žiūrėkim, kaip geriau padaryti. Jeigu reikia ūkininkus paremti ir komitetas mano (…), randa lėšas ar iš Europos Sąjungos fondų, ar tiesiog iš surinktų mokesčių ir pasako: šiuos smulkius ūkininkus, kur yra iki 14 europinio dydžio vienetų, mes remiam tokiu arba kitokiu būdu. Bet daryti paslaugą vieniems kitų socialinių grupių sąskaita, tai kuo tada bus kalta kaimo mokytoja, kuri turės brangiau mokėti už elektrą, arba kuo bus kalta, nežinau, kokia nors ligoninės slaugė, kuri irgi turės brangiau už elektrą mokėti? Kodėl jie turi dotuoti ūkininką, kuris gyvena kaime? Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis diskusijoje dalyvauja P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, man labai keistas ekonomistų požiūris į dabar diskutuojamą klausimą. Neikim toli, prisiminkim okupacinius laikus. Sovietai, okupantas, ir tai taikė įvairiausias lengvatas kaimo žmogui, ūkininkui. Už elektrą, prisiminkit, kiek mokėjo gyvenantis kaime ir kiek mokėjo gyvenantis mieste. Koks apskritai buvo požiūris į kaimo žmogų ir į kaimą? Dabar kas yra?

Kaime neliko kaimo, vien sulūžusios trobos be stogų. Dabar jau elektra tapo prabangos dalyku. Teko pereiti per vieną kaimą, tai žiūriu, kad daugiau žvakės dega kaimuose, „liktarnos“, o lemputę užsidega vienas kitas geriau gyvenantis kaimo gyventojas. Viskas, negali elektros užsidegti.

Dabar prigalvojo, prikūrė įvairių mokesčių. Man atrodo, mes „Maximai“ motulei greitai turėsim dėkoti, kad dar nėra mokesčio už kvėpavimą, ar pagal plaučių tūrį „Maxima“ kiekvienam įves kažkokį mokestį, kad mes sudeginam kažkiek deguonies. Man atrodo, nenustebsim, kai toks mokestis bus sugalvotas. Dabar atsirado tie visi mokesčiai už galią, galios mokestis, o 2003 m. atskyrė ir „prichvatizavo“ Vakarų skirstomuosius tinklus, per metus nusipirko, jų specialistai parengė naują Elektros energetikos įstatymą, na, ir prigalvojo – galios mokestis, mokestis už galią, prisijungimo, atsijungimo mokestis. Dabar įsivaizduok – atjungia elektrą, vien kad įjungtų tau elektrą, jeigu neturi sumokėti, tau 400 Lt. Už ką? Už ką lupa tuos pinigus? Dabar įsivaizduokit, aš vieną pavyzdį pasakysiu.

Kaune vienas verslininkas pasiėmė iš banko paskolą, viename gyvenamajame kvartale investavo apie 4 mln. Lt į galingos pastotės statybą. Na, galvoja, kadangi čia statysis, pardavinėsiu kitiems elektros energiją ir atsiimsiu, ir dar uždirbsiu. Betgi žiūri – jau elektrikai vaikšto prie jo elektros pastotės. Klausia: „Ką jūs čia darot? – Taigi prijunginėjam kitiems gyventojams elektros energiją. – Kaip tai jūs prijunginėjat? Mano pastotė, aš sumokėjau pinigus, milijonines sumas. – Ne, ne tavo, „Maximos“, „Vilniaus prekybos“. Jau yra Vakarų skirstomųjų tinklų.“ Bylinėjosi – pralošė.

Ir įsivaizduokit, koks įžūlumas sugalvoti, kad dabar tas turtas tampa „Maximos“, ir paskui, kadangi pagal turtą, kiek turi turto, kuo tu turtingesnis, tuo elektros tarifai kyla, ir taip be galo, be krašto geometrinė progresija.

Žmonės suneša turtus kaip kažkokiam buržujui, feodalui, kapitalistui, o čia ekonomistai nemato šių problemų, viskas gerai, vor v zakone, ar kaip įvardyti šitą visą situaciją. Taiso įstatymus, o esmės nemato.

Todėl, aš manyčiau, jokių čia galios mokesčių, jokių mokesčių už galias ir apskritai reikia vyti tą liūtą iš visur, iš kur tik galima, iš visų Vakarų skirstomųjų tinklų šitą plėšiką. Liūtas yra visų žvėrių karalius, visų plėšikų karalius. Vykim jį kuo greičiau, net nediskutuokim. Sudarykim sąlygas. Ūkininkai šiandien galo su galu nesuduria, ir mes dar jiems kažkokius galios mokesčius išgalvojom.

Man atrodo, Seimui užteks valios, tikrai pritarsim šiai įstatymo nuostatai ir tą liūtą galų gale išvarysim į kokią Afriką. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkui už emocionalią P. Gražulio kalbą. O dabar kviečiu į tribūną V. Bacevičių. Gerbiamieji kolegos, siūlau ir komiteto pirmininką. Kadangi komiteto išvada pranešėjo taip surašyta pagal Seimo narių pateiktus pasiūlymus, aš siūlau svarstyti pastraipsniui, taip, kaip yra konsoliduotame tekste, o jeigu Seimo nariai domisi, jį galite rasti per teisės aktų paiešką. Taip bus paprasčiau ir aiškiau. Taigi, gerbiamasis Vaidotai, prašau pastraipsniui.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Jeigu pagal konsoliduotą tekstą, yra Seimo narių M. Zasčiurinsko ir V. Gapšio pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, ir šiame projekte šio straipsnio nėra. Mes atsisakėm…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega Gapšy, ar jūs norėtumėt pateikti, ar atsiimat savo pasiūlymą?

V. GAPŠYS (DPF). …užteks tų pataisų, ką padarė komitetas.

PIRMININKĖ. Vadinasi, mes nebalsuojam ir pritariam komiteto nuomonei nepritarti, nes ponas V. Gapšys atsiima.

Toliau, gerbiamasis Seimo nary.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Toliau, 1 straipsnis pagal komiteto redakciją numato, kad vartotojai apmokės 20 % skirstomųjų tinklų operatorių sąnaudų, susijusių su naujų vartotojų prijungimu. Čia buvo įvairių diskusijų ir buvo pasirinktas šis variantas. Galiojantis įstatymas šiandien numato, kad nauji vartotojai 40 % turi mokėti, o mes siūlome sumažinti iki 20 %. Tokiam pasiūlymui mes pritarėme.

Ir yra dar du pasiūlymai: Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas ir grupės Seimo narių, t. y. L. Kernagis, V. Kurpuvesas ir kiti Seimo nariai. Komitetas nepritarė, nes mes pasirinkom vieną konkretų modelį, o tos įvairios redakcijos viena kitai prieštarauja. Jos yra alternatyvios, kitaip sakant.

PIRMININKĖ. Aš reziumuoju tai, ką jūs pasakėt. Komitetas nepritarė Seimo nario J. Sabatausko nuomonei. Taigi žodis J. Sabatauskui.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, pasirinktas variantas, kuris sako, kad 20 % už skirstomųjų tinklų prijungimo paslaugą sumoka vartotojas, aišku, yra teigiamas žingsnis, palyginti su tuo, kas dabar yra. Tačiau vis tiek šis žingsnis nepakankamas ir pasakysiu kodėl.

Pirma, labai gaila, kad Teisės departamentas neatkreipė dėmesio, o aš įsitikinęs ir tuo įsitikinusi Seimo narių grupė, kuri kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl šito, kad šiuo atveju pažeidžiama Respublikos Konstitucija. Asmuo, pats pirmasis vartotojas, kuris turi prisijungti, tarkime, rajone, kuriame galbūt bus dar dešimt ar tūkstantis, ar du tūkstančiai vartotojų, tačiau jis pats pirmasis sumoka tą sumą, kuri šiandien lygi 40 % visos, ir gali būti kelis šimtus tūkstančių verta ar net milijoną, ar tiktai keliasdešimt tūkstančių, bet tai vis tiek iš vieno žmogaus. O kitas asmuo, visi kiti moka fiksuotą mokestį pagal kilovatus. Tai bus 3 tūkst., 5 tūkst. Lt. Ir tai prieštarautų Konstitucijos 23 straipsniui, kuris sako, kad nuosavybė, tuo labiau perduodama nuosavybė, pastatyta pastotė, skirstomųjų tinklų nuosavybei. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. O čia nuosavybė paimama kito privataus asmens – akcinės bendrovės.

Taip pat Konstitucijos 46 straipsnis sako, kad valstybė gina vartotojų interesus. Gerbiamieji kolegos, kaipgi mes giname šiuo įstatymu vartotojų interesus? Nematau. Nes vartotojas vis tiek turės sumokėti 20 %, toliau tas turtas perduotas į nuosavybę… gal pirmais metais ir nebus skaičiuojamas į tarifą pagal tą metodiką, kur turtas įskaičiuojamas, bet toliau amortizaciniai atskaitymai ir visa kita atguls į mūsų visų tarifus. Melas, kai sakoma, kad už tai tarifai nedidėja.

Dar vienas dalykas…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs…

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Europos Sąjungos direktyva…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau…

J. SABATAUSKAS (LSDPF). …sako, kad tai yra universali paslauga, ir turi būti (paskutinis sakinys) teikiama vartotojams, namų ūkio vartotojams, ir kai valstybės narės mano, kai to reikia, mažoms įmonėms būtų suteikta teisė gauti konkrečios kokybės elektros energiją už aiškiai palyginamą skaidrią ir protingą kainą. Konstatuotina, kad tai turi būti realizuota tik vartotojams užtikrinant nemokamą įrenginių prijungimo paslaugą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs girdėjote, J. Sabatausko pateiktai pataisai komitetas nepritarė, todėl reikia balsuoti. Aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį tų, kurie užsirašė kalbėti prieš. Gerbiamasis Daukšy ir Veselka, ar jūs dėl viso projekto, ar?.. Dėl šitos pataisos? Gerai. Taigi dėl J. Sabatausko pataisos – nepritariantis K. Daukšys. Prašom. Ar jūs prieš komiteto nuomonę?

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad aš prieš komiteto nuomonę, prieš tuos 20 %, kuriuos padarė nuo 40, nes komitetas nuėjo populizmo keliu. Šioje vietoje, manyčiau, tokiam rimtam komitetui taip nederėtų elgtis. Kodėl taip negali būti, išsakiau iš tribūnos. Manau, Ekonomikos komitete yra gana protingi žmonės ir jie suprato, kodėl aš siūlau dar kartą visiems pagalvoti apie tai ir iki 20 % nemažinti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą noriu priminti, kad kai svarstomos pataisos ir kai užsirašote kalbėti… Štai dabar Kęstutis kalbėjo už J. Sabatausko pataisą. Taigi jūs ne ten užsirašėte. Ateityje reikia kalbėti taip: jeigu pritariate pataisai, užsirašote kalbėti už, jeigu nepritariate, užsirašote kalbėti prieš.

Kadangi komiteto ir Seimo narių nuomonės yra skirtingos, kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Jūs prieš J. Sabatausko? Vadinasi, jūs teisingai užsirašėte. Prašom. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, mano galva, J. Sabatauskas supainiojo vieną dalyką. Iš tikrųjų pagal Konstituciją nuosavybė neliečiama. Čia yra tas, kad kuriama galimybė naujam vartotojui prisijungti prie elektros tinklų. Šitą 60 % finansuodavo pati energetikos kompanija, o 40 % tas, kuris nori gauti šitą paslaugą. Čia nėra ta nuosavybė, kuri yra, čia pirmiausia yra paslauga, kad būtų suteikta tam tikra paslauga. Todėl, gerbiamieji, dar kartą noriu paaiškinti. Tą ir K. Daukšys aiškina. Elektros kompanijų pelnas susideda iš kelių variantų. Ir vienas iš tų komponentų, kad apribotų besaikį norėjimą įsivesti įvairų… iš visur prisijungimą. Jeigu mes priimsime šitą gerbiamojo J. Sabatausko pataisą, bet kuris iš jūsų galėsite paprašyti įvesti prijungimą prie bet kokio jūsų pastato, nes tai jūsų nuosavybė, ir energetikai privalės jums šitą paslaugą suteikti už ačiū, o už ačiū niekas nieko neduoda. Po to ateis Kainų komisija ir tie patys energetikai pasakys: štai mūsų kaštai tokie, toks pelnas numatytas, prašome didinti tarifą. Tada visi kiti didins tarifą už kažkieno prabangius reikalavimus. Todėl, gerbiamieji kolegos, negalima pritarti J. Sabatausko pasiūlymui. Čia šiek tiek supainiojama pati nuosavybė ir paslaugos kūrimo procesas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate J. Sabatausko pataisai, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, t. y. nepritariate J. Sabatausko pataisai, balsuojate prieš.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 20, prieš – 28, susilaikė 31. J. Sabatausko pataisai nepritarta.

Gerbiamasis Bacevičiau, yra Seimo narių grupės pataisa, kuriai komitetas taip pat nepritarė. Gal jūs galėtumėte argumentuoti nepritarimą?

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, pirmininke. Seimo nariai L. Kernagis ir kiti siūlo tą patį 42 straipsnį pildyti nauja 4 dalimi, bet jų pasiūlymas, komiteto nuomone, neatitinka Energetikos įstatymo 17 straipsnio ir Elektros energetikos įstatymo 42 straipsnio nuostatų. Todėl komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis L. Kernagis pateiks šią pataisą ar kas nors kitas iš jūsų grupės? Tai yra Seimo narių grupė – L. Kernagis, V. Kurpuvesas, L. Dinius, S. Stoma, A. Sacharuk, D. Meiželytė-Svilienė, A. Baukutė, L. Karalius. Kas teiks pataisas? Prašau.

L. KERNAGIS (TPPF). Aš šitą pasiūlymą atsiimu.

PIRMININKĖ. Atsiimate pasiūlymą?

L. KERNAGIS (TPPF). Taip.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis Bacevičiau, tada 2 straipsnis.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Pagal komiteto suredaguotą 2 straipsnį…

PIRMININKĖ. Seimo narių M. Zasčiurinsko, V. Gapšio.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas suredagavo 2 straipsnį ir atsižvelgė į kai kuriuos pasiūlymus, bet nepritarė M. Zasčiurinsko ir V. Gapšio pasiūlymui, nes buvo pritarta A. Endzino siūlymui ir pasirinkta jo siūloma formuluotė. Taigi mes pasirinkome kitą alternatyvą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Mes taip pat atsiimame šį pasiūlymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymas atsiimtas. Gerbiamasis Bacevičiau, yra Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas, kuriam jūsų komitetas nepritarė. Norėčiau argumentų.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Šio straipsnio redakcijai komitetas pritarė pagal A. Endzino pasiūlymus, todėl buvo nepritarta Kaimo reikalų komiteto formuluotei.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Pupini, ar galite pateikti Kaimo reikalų komiteto poziciją?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Kaip minėjau, Kaimo reikalų komitetas siūlo diferencijuoti galios mokestį, tai yra tuos, kurie yra iki 14 europinio dydžio vieneto, apskritai reikėtų prilyginti buitiniams vartotojams, o tie, kurie yra per 14, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais mokėtų tik galios dedamąją. Pirmąją dalį siūlau palaikyti, kad vis dėlto smulkieji būtų visiškai atleisti.

PIRMININKĖ. Užsirašiusių dėl pataisų kalbėti nėra, todėl kviečiu balsuoti. Kas palaikote Kaimo reikalų komitetą ir jo pasiūlymą, balsuojate už, kas pritariate Ekonomikos komitetui, balsuojate prieš.

Kolega Endzinai, kaip pagal Statutą dėl Seimo narių pasiūlymų balsuojame, lygiai taip pat balsuojame ir dėl komiteto pasiūlymų. Šiuo atveju Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas buvo kaip papildomas, Seimas turi apsispręsti balsuodamas.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 65, prieš – 8, susilaikė 5. Taigi Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui pritarta.

Gerbiamasis kolega pranešėjau, toliau 3 straipsnis – Seimo narių M. Zasčiurinsko, V. Gapšio siūlymai.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi jau neliko Seimo nario V. Gapšio pasiūlymo prieš, einančio įstatymo projekto pradžioje, dėl vartotojų suskaidymo į keturias grupes, tai, manau, būtų nelogiška šį pasiūlymą svarstyti dabar. Tikiuosi, jie atsiima, o komitetas nepritarė šiam pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gapšy, atsiimate pasiūlymą?

V. GAPŠYS (DPF). Taip, atsiimame.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymas atsiimtas. Toliau Seimo nario P. Gražulio pasiūlymas.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Seimo nario P. Gražulio pasiūlymui komitetas nepritarė. Pasirinkome A. Endzino siūlomą formuluotę. Projekte numatyta, kad žemės ūkio veiklos subjektams, kurių pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 50 %, galios dedamoji būtų taikoma tik tris mėnesius, pagrindinius mėnesius, kai jie vykdo tą veiklą.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai Gražuli, prašau pateikti savo pataisą.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano pataisos tikslas, kad apskritai visi ūkininkai nemokėtų, nesvarbu, ar jo ūkis yra 14 europinių dydžių, ar yra didesnis, galios mokesčio. Įsivaizduokime, kaip dabar yra, faktiškai tokia pataisa neskatina ūkio augimo. Jeigu mano bus daugiau negu 14 europinių dydžių, tai aš jau mokėsiu galios mokestį, o jeigu aš esu mažesnis, aš nemokėsiu. Man atrodo, kad visi žemės ūkyje dirbantys, tiek bendrovės, tiek ūkininkai, nesvarbu, kokio jie dydžio, sukuria gana svarbių maisto produktų, be kurių žmogus negali išgyventi. Todėl aš manau, kad reikia daryti lengvatas visiems, žemės ūkyje be jokių išlygų. Prašau vienbalsiai be jokių diskusijų pritarti. (Juokas)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, deja, pagal Statutą taip pasielgti negalime. Dėmesio! Kas pritariat?.. Yra kalbantis prieš pataisą, kurią teikė P. Gražulis. R. Sinkevičius. Prašau.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Labai norėtųsi sudaryti lengvatas kaip galima platesniam žmonių ratui. Tačiau reikia suprasti, kad kuo daugiau lengvatų sudaroma vienai grupei žmonių, tuo didesnis mokestis tenka mokėti likusiai grupei žmonių. Aš suprantu norą būti geriems, tačiau tas dalykas turi būti subalansuotas. Manau, kad Ekonomikos komiteto sprendimas šiuo požiūriu yra teisingas. Siūlau palaikyti komiteto sprendimą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Dar K. Starkevičius kalba už. Prašau. Už P. Gražulio pataisas – K. Starkevičius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš kartais klausau Seimo narių ir klausau, kai jie kalba su rinkėjais apygardose, ypač kaimo vietovėse. Kalbos skiriasi kaip diena ir naktis. Kviečiu gerbiamuosius kolegas kalbėti vienodai, kai kalbate kaime susitikimuose su rinkėjais ir čia, salėje, nes, žinokite, mūsų rinkėjai yra budrūs. Mūsų transliacijos yra viešos, galų gale visi įrašai yra vieši ir mes jų nepergudrausime.

Kviečiu palaikyti kaimo žmones, nes šiandien, jeigu pasižiūrėsime, sunkiom ekonominėm sąlygom kaimo produkcijos eksportas auga ir siekia 20 %. Tai rodo, kad mes einame teisingu keliu padėdami ūkininkams. Juo labiau galios mokesčio anksčiau ūkininkams nebuvo, tik mes norime padaryti, kad tai būtų įteisinta įstatymu ir nebūtų grįžtama su kažkokia malone ūkininkams, kad ūkininkai ant kelių neitų ar į Vyriausybę, ar į Seimą ir nesakytų – štai, mums to reikia. To reikia, ką mes šiandien darome, Lietuvai, bet ne atskiriems ūkiniams. Reikia mums visiems.

PIRMININKĖ. Kalbėjo vienas – už, vienas – prieš. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate P. Gražulio pataisai, balsuojate už, kas pritariate komiteto nuomonei, balsuojate prieš.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 13, susilaikė 27. P. Gražulio pataisai nepritarta.

Kaimo reikalų komiteto siūlymas.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komiteto siūlymui Ekonomikos komitetas nepritarė, nes manome, kad ne tiktai tiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurių pajamos arba dydis yra didesnis negu 14 vienetų… bet apskritai bet kuriems žemės ūkio subjektams, kurių pajamos per 50 % žemės ūkio veiklos, tai tiems mes siūlome taikyti galios mokestį tik tris mėnesius. Pagrindinė nuostata yra išlikusi. Tai, kas buvo suderinta Kaimo reikalų komitete su asocijuotomis struktūromis ir ūkininkais, pas mus taip pat išlieka, tik mes manome, kad visiems žemės ūkio veiklos subjektams turi būti taikoma ši tvarka.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis E. Pupini, prašom pristatyti Kaimo reikalų komiteto nuomonę.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai yra kompleksinis sprendimas. Vienai daliai yra pritarta, tai nemanau, kad visa formuluotė turi išlikti, bet esmė ta pati, kad iki 14 europinio dydžio vienetų mes atleidžiame visiškai, o kai daugiau negu 14, lieka trys mėnesiai. Siūlau pritarti kaip ir pirmą kartą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal juridinę techniką, aišku, reikėtų pritarti Kaimo reikalų komiteto nuomonei, nes pritarėme prieš tai Kaimo reikalų komiteto nuomonei. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Būtų nelogiška, jeigu dabar pasielgtume kitaip, nes vienas įstatymo straipsnis prieštarautų kitam straipsniui. Dėkoju.

Dar yra M. Zasčiurinsko ir V. Gapšio… Pone Gapšy, atsiimate šitą? Atsiima šį pasiūlymą. Daugiau lyg ir…

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Liko 4 straipsnis, pasiūlymų nėra gauta.

PIRMININKĖ. Pasiūlymų nėra gauta. Dėkoju pranešėjui. Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl viso Elektros energetikos įstatymo 42 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo po svarstymo. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Dar vieną kartą priimdami tokį įstatymą mes parodome, kad norime būti geri vienų grupių sąskaita kitoms grupėms. Ir ypač jeigu dar sumaišėme 14 ekonominių vienetų, kaip šį kartą padarėme, tai dabar įsivaizduokime paprastą dalyką. Tie ūkininkai, kurie turi iki 14 ekonominių vienetų, jie iš viso nemokės dedamosios galios, vadinasi, už juos mokės kažkas kitas – ir pensininkas, kuris tame kaime gyvena, ir mokytoja, kuri tame kaime gyvena, ir visi kiti. Tie ūkininkai, kurie, pavyzdžiui, turi dideles karvių fermas, mokės tik 3 mėnesius, o ką kitus mėnesius jie darys? Kas už juos tuo metu mokės? Tie ūkininkai, kurie, pavyzdžiui, turi grybų fermas arba kurie turi šiltnamius, arba dar ką nors, tai irgi mokės tiktai tris mėnesius, o kitus mėnesius kas už juos mokės? Tie patys mokytojai mokės, mokės tie patys gydytojai, visi kiti. Ir mes dabar parodėme gražų gestą – padovanojome kaimo tam tikrai daliai žmonių, kurie yra verslininkai, geresnes sąlygas, palyginti su kitais. Kieno sąskaita? Tų pačių žmonių, kurie vėliau pirks iš jų tą produkciją.

Gerbiamieji, negaliu balsuoti už tokį įstatymą ir siūlau jums visiems nebalsuoti, nes tai yra didžiausia nesąmonė, didžiausias komunizmas, kurį mes tiktai galime padaryti. Ir žemės ūkio lobistų veikla šiuo atveju būtų nukreipta tikrai ne į pačią geriausią vietą.

PIRMININKĖ. J. Veselka dėl vedimo tvarkos.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas prašė ketvirtam projektui paprašyti Vyriausybės išvados. Mes jau po to, kai patikslinome, padarėme penktą projektą. Tai kuriam projektui? Ar mes apskritai neprašysime Vyriausybės, o manome, kad mes jau čia gerai padarėme. Tai kokiam projektui mes prašysime Vyriausybės išvados?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, labai laiku paklausėte. Aš būčiau pasakiusi po to, kai mes priimtume sprendimą po svarstymo. Tai būtų koreguotas projektas su šiomis pataisomis, ir tada kreiptumėmės į Vyriausybę, kad pateiktų išvadas dėl to paskutinio projekto, kuriam pritartume po svarstymo. Bet mes prieš tai dar turime apsispręsti.

Už kalba P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad iš tiesų yra šiek tiek pagerintas įstatymas. Dalis ūkininkų, kurių ūkio pajamos neviršija daugiau kaip 14 europinių dydžių, yra visiškai atleisti nuo galios mokesčio. Tačiau stambesni ūkininkai nuo galios mokesčio atleisti…

K. Daukšys, atrodo, yra ekonomistas ir logiškai mąsto, jį reikėtų pagirti, bet visiškai nesuprantu kartais jo logikos. Žiūrėkite, jeigu visi ūkininkai pigiau mokės už elektros energiją, jie pagamins pigiau maisto produktus, ir Kęstutis pieno, mėsos nusipirks pigiau. Ir visi iki vieno, kas valgo, kas vartoja maisto produktus, visi faktiškai turės galimybę įsigyti pigiau maisto produktų.

Todėl reikia sveikinti ministrą, reikia sveikinti Kaimo reikalų komitetą ir visus lobistus, kad galų gale nors šiek tiek palengvino ūkininko dalią. Sveikinu ir tikiuosi, kad Seimas balsuos už įstatymą. Žinoma, dar kartą tenka labai apgailestauti, kad nebuvo pritarta mano įstatymo nuostatai, kad visi ūkininkai, kurie gamina žemės ūkio produkciją, nemokėtų tris mėnesius galios mokesčio. O jeigu kalbėčiau iš principo, pažiūrėkite – 1,5 mlrd. dividendų išsidalijo šitie oligarchai, „liūtai“ visi, ir jiems vis mažai, dar jiems visokių mokesčių reikia. Manau, kad reikėjo atleisti visus, bet nors tokiam variantui pritarkim.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. (Balsai salėje) Prašau dėl vedimo tvarkos.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pritardami tam tikriems pasiūlymams, mes iš tikrųjų atsisakėme vienos nuostatos. Jeigu galima, aš ją labai trumpai pacituosiu, ir tada bus frakcijos siūlymas. Mes atsisakėme nuostatos, kad, „nustatant bei diferencijuojant kainas ir tarifus, draudžiama diskriminuoti vartotojus“. Pritardami Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, mes šios nuostatos atsisakėme, todėl frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad mes dar kartą galėtume įvertinti tuos pasiūlymus, už kuriuos ruošiamės balsuoti. Dėkoju. To prašau frakcijos vardu.

PIRMININKĖ. Taip, jūs turite tokią teisę daryti pertrauką iki kito posėdžio. Tai būtų iki ketvirtadienio. Ar galime pritarti bendru sutarimu Liberalų sąjūdžio pasiūlymui? (Balsas iš salės: „Galim!“) Prašau, gerbiamasis E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų čia bandoma pateikti tai, kad tam tikros nuolaidos kaimo žmogui yra tam tikra kitų diskriminacija. Iš tikrųjų ta nuostata nėra esminė ir svarbi, tuo labiau kad dabar yra svarstymo stadija, gerbiamieji. Jeigu dar kažkas jums nepatiks, iki priėmimo stadijos prašome registruoti pataisas, mes turime visas sąlygas ištaisyti. Dabar, manau, turime judėti į priekį ir laukti Vyriausybės išvados.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu ginčus ir kviečiu balsuoti. Kadangi frakcijos vardu buvo oficialus pasiūlymas daryti pertrauką iki kito posėdžio, todėl reikia balsuoti. Kas pritariate, kad darytume įstatymo projekto Nr. XIP-365(4) svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 25, prieš – 29, susilaikė 24. Pertraukai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, balsavimas dar nebaigtas. Dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Elektros energetikos įstatymo 42 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymui po svarstymo būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 66, prieš – 4, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta. Kolegos, ar galime bendru sutarimu kreiptis į Vyriausybę išvados po svarstymo pritartam įstatymo projektui? (Balsai salėje) Dėkoju.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIP-461 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-3 klausimas – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIP-461. Pranešėjas, įpareigotas Seimo narių grupės, – G. Songaila. Pateikimas.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien esame ties slenksčiu, kai po daugelio pastangų pastatyti atominę elektrinę galime savęs paklausti, ar toli nuėjome. Senovės kinai sako: apsidairyk, kur nukeliavai toli bekeliaudamas. Konstitucinis Teismas svarstė Atominės elektrinės įstatymo atitiktį Konstitucijai ir kovo 2 d. priėmė nutarimą, kurį Seimas turėtų įgyvendinti.

Ką pasakė Konstitucinis Teismas dėl „Leo LT“? Konstitucinis Teismas pasisakė dėl paties įstatymo, kad (na, čia atskira, beje, tema) įstatyme nėra įtvirtintos nuostatos dėl teisinių ir finansinių sąlygų jo tikslui pasiekti, bet Konstitucinis Teismas dar pasisakė ir dėl turto investavimo tvarkos. Šis įstatymo projektas, kuris teikiamas svarstyti, ir kalba iš tikrųjų ne tiek apie Atominės elektrinės įstatymą, kiek apie sandorį dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo.

Kadangi Konstitucinis Teismas dviem punktais pasisakė, kad pati turto investavimo tvarka iš esmės prieštaravo Konstitucijai, t. y. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo 19 straipsnyje nebuvo nustatyti kriterijai, kaip turi būti investuojamas turtas, bet buvo pavesta Vyriausybei, tas pavedimas Vyriausybei prieštarauja Konstitucijai. Vyriausybė, remdamasi savo pačios nustatytais kriterijais, kas yra neteisėta, priėmė nutarimus konkrečiai dėl pritarimo sutarčiai dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo ir po to dėl, na, kapitalo sudarymo. Dėl to grupė Seimo narių mato pagrindą kalbėti… Kadangi turto investavimo tvarka prieštarauja Konstitucijai, tai ir pats sandoris, kuris kyla iš tos tvarkos, gali būti pripažintas niekiniu. Įstatymo projekte, remdamasis Civilinio kodekso numatytomis procedūromis, kaip sandoris gali būti pripažįstamas niekiniu… pasiūlė šį įstatymo projektą. Atitinkamos Civilinio kodekso 1.78 straipsnio dalys, taip pat Civilinio kodekse numatytos restitucijos procedūros.

Iš karto noriu atsakyti į kelias abejones, kurių kartais būna, teisines, ekonomines, politines abejones. Noriu pasakyti, kad, jeigu Seimas priims tą įstatymą, kaip ir įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą, tai bus pagrindas kreiptis į teismą dėl restitucijos proceso. Pats kreipimasis į teismą jokių nuostolių nesukuria – arba jis prasidės, arba ne. Jeigu jis prasidės, tai ir pasibaigs restitucija. Visokios kalbos apie kažkokius milijardinius nuostolius tikrai neturi jokio pagrindo ir yra, sakykime, bandymas suklaidinti visuomenę.

Dabar dėl tikslingumo. Iš tikrųjų energetikos ministras jau pasisakė, kad Vyriausybė siūlys kitą atominės elektrinės statybos modelį. Šis modelis tikrai nepasiteisino ir nuo pat pradžių turi būti pripažintas niekiniu ir dėl tos priežasties, kad ir nebuvo sukurtas iš esmės atominės elektrinės statybai. Jis ir negalėjo būti panaudotas dėl kelių priežasčių: pirma, kad iš vartotojų realiai tiek lėšų nesukauptų, antra, dabar ir paskolos negautų, trečia, Europos pinigų panaudoti negalėtų, nes negali būti naudos gavėjas pagal Europos teisę.

Aišku, visos šitos aplinkybės buvo žinomos anksčiau, bet, matyt, nevisiškai skaidriai vyko procesas. Todėl visos… Ar yra kitokių alternatyvų? Visos kitos alternatyvos kaip nors persvarstyti ar persiderėti sutartį mus gali tik įklampinti į procesą, kuris gali turėti jau tada neprognozuojamas pasekmes. Čia būtų aiškus, teisingumu pagrįstas sprendimas. Ir dar ką norėčiau pabrėžti – tai būtų prevencija ateičiai, kad niekada daugiau niekam nesinorėtų tokiu keliu eiti, tai yra korupciniu keliu, įtraukiant valstybę į neteisėtus sandorius.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Jūsų nori klausti 9 Seimo nariai. (Plojimai) Pirmasis klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikrai esate susipažinęs su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis. Jose sakoma… Sakykite, ar jūs galite išsklaidyti Teisės departamento išvadose išsakytas pastabas, kad jūsų siūlomas projektas turėtų būti dėstomas kaip Seimo nutarimas. Antra, kad kyla abejonių, ar tokio turinio įstatymas nesuvaržys Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos veiksmų, pareiškiant ieškinį teisme, siekiant apginti viešąjį interesą. Taip parašyta išvadose.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Bet jūs dar neperskaitėte pabaigos, kad ten taip pat pasakyta, kad turi būti taisomas įstatymas, įgyvendinimo įstatymas turi numatyti įstatymo pataisas. Aš noriu jums iš karto atsakyti, kaip gali nutarimu būti siūlomos įstatymo pataisos. Šiuo atveju yra viena nuostata, kur kalbama apie tai, kad Seimas nustatytų, kad „Leo LT“ nėra nacionalinis investuotojas pagal Atominės elektrinės įstatymą. Galbūt reikėtų įtraukti ir daugiau punktų, nes Vyriausybė iš tikrųjų siūlys keisti Atominės elektrinės įstatymą. Dabar yra pateikimo stadija, manau, bus sudaryta darbo grupė, ir iš tikrųjų šis įstatymas, dabartinė jo versija neužkerta kelio jį papildyti dar kai kuriomis nuostatomis. Bet nutarimo forma tikrai netiktų, nes Civilinis kodeksas numato imperatyvias įstatymo nuostatas, tik tada galima taikyti procedūrą dėl restitucijos ir sutarties pripažinimo niekine. Jeigu tai bus nutarimas, tai iš tikrųjų bus tas pats, kas nieko.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys. Nematau Kęstučio. Tada klausia P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs nemanote, kad pirmojoje, konstatuojamojoje, dalyje truputį aiškiau Seimas turėtų pasakyti, aiškiau išsakyti savo nuomonę dėl Atominės elektrinės įstatymo, kaip iš esmės neatitinkančio principinių nuostatų, kad šiuo įstatymu, kaip ir teigiama, sudaromos prielaidos ir siekiama atominės elektrinės statybos, pripažinti jį daugiau kaip niekiniu. Seimas priėmė įstatymą, Seimas gali įstatymą koreguoti ir Seimas gali įstatymą atšaukti. Ar nereikėtų čia aiškesnės Seimo pozicijos?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Žinoma, tikrai iškils klausimas arba dėl to įstatymo pripažinimo netekusiu galios, arba iš esmės dėl naujo įstatymo priėmimo. Ir dėl to dabar jau vyksta diskusija, kalbant apie naują modelį. Modelį, kaip iš tikrųjų statyti atominę elektrinę. Bėda ta, kad iš Konstitucinio Teismo nutarimo neišplaukia reikalavimas pripažinti įstatymą negaliojančiu, todėl čia gal darbo tvarka arba lygiagrečiai reikėtų tuos dalykus spręsti, arba, kaip aš jau sakiau, taip pat įtraukti šį įstatymą kai kurias nuostatas dėl Atominės elektrinės įstatymo.

PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Sprendimuose, susijusiuose su „Leo LT“ veikla, „NDX Energija“ turi veto teisę. Kaip manote, ką tokiu atveju reiškia valdybos narių keitimai, valstybės valdymo stiprinimas ir t. t? Šitame pačiame kontekste gal galėtumėte paaiškinti, kaip kuriant… Ar neverta, žinant tuos faktus, kad kuriant „Leo LT“, UAB „NDX Energija“ pagal turto vertinimą gavo 38 % akcijų, nors turto vertė, kaip žinome, buvo dirbtinai padidinta, būtų dar kartą kreiptis į ekspertus, prašant pervertinti buvusį „NDX Energija“ turtą kaip indėlį? Ir jeigu pasitvirtintų abejonės, ar neverta būtų tada paduoti tada vertinusius turto vertintojus į teismą ir prisiteisti valstybei žalą?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Čia iš karto du klausimai, abu kompleksiniai. Pirmas klausimas dėl valdymo. Kad valstybė bando perimti valdymą, kiek tai yra įmanoma, yra sveikintina, bet tai negali būti jokia alternatyva iš esmės tai problemai spręsti, nes iš tikrųjų liks 38 %, kaip jūs sakote, ta veto teisė. Jūsų siūlymas dėl turto pervertinimo yra logiškas, bet tada reikėtų paskaityti sutartį, kur pasakyta, kad jeigu per 3 mėnesius nebuvo pateikta jokių, kaip čia pasakius, pretenzijų, tai viskas galioja ir toliau negalima bylinėtis. Iš esmės negalima bylinėtis nei dėl to, nei ginčyti sandorio, nei ginčytis dėl galiojimo ir t. t. Visi šitie ginčai sandorio pagrindu iš tikrųjų niekur mūsų neatves, todėl šis būdas – sutartį pripažinti niekine ir turi prasmę, nes tada ja nebus galima remtis, nebus galima kreiptis į jokius arbitražus ir panašiai. Visais kitais atvejais bus galima kreiptis į arbitražus, bus galima ginčytis ir vienašališkas sutarties pakeitimas yra daug labiau problemiškas.

PIRMININKĖ. Klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, šita sutartis, kaip žinote, buvo sudaryta neskaidriai, taip pat dalyvaujant ir visokioms užsienio kompanijoms. Ir štai toks dalykas. Gavau vieną laišką, man atrodo, jis logiškas. Ar nebūtų paprasčiau eiti reorganizavimo keliu? Kaip atsimenate, elektros energija buvo skaidoma norint Vakarų skirstomuosius tinklus privatizuoti, buvo reorganizavimas. Prieš reorganizavimą jokių pretenzijų negali būti, nes buvo argumentas, kad reikia didinti konkurenciją energetikos ūkyje. Tai ar nepaprasčiau mums būtų dabar eiti tos bendrovės reorganizavimo keliu ir, taip sakant, reorganizuoti taip, kad Vakarai kur buvote, ten ir eikite, Rytai kur buvo, ten ir eikite, energija – ten, kur reikia… Ir paskui labai normaliai kuriame vienokią ar kitokią kompaniją jau juos išstūmę, ir nei arbitraže, nei teismuose nieko negalima, nes reorganizavimas, kaip žinote, yra paties ūkio subjekto prerogatyva.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ačiū už įdomius pasiūlymus, tai turbūt dar vienas pasiūlymas į daržą darbo grupei, bet reorganizacijos irgi negalima padaryti neturint daugiau kaip 2/3 balsų. Tada reikia keisti Akcinių bendrovių įstatymą ir panašiai, ir panašiai. Tas vėl gali kelti įvairių problemų. Aišku, jeigu tas mažesnysis akcininkas, turintis mažąjį kontrolinį paketą, su tuo sutiktų, toks būdas gal būtų įmanomas, bet vis tiek išliktų abejonė, ar šiuo atveju visuomenė, piliečiai nebuvo išduoti, ar nebuvo išduotas pasitikėjimas valstybe ir teisingumu. Teisingumo ir moralės požiūriu kažin kuris būdas būtų teisingesnis.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Ramonas.

J. RAMONAS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar galėtumėte patvirtinti arba paneigti, arba aiškiai pasakyti dėl to, jeigu pripažinus šitą įstatymą niekiniu…

G. SONGAILA (TS-LKDF). Ne įstatymą, sandorį.

J. RAMONAS (TTF). Atsiprašau, sandorį. „NDX Energija“ ir kiti ekspertai sako, kad paskui reikės atlyginti nuostolius privačiam investuotojui, kai jie kreipsis į įvairius tarptautinius arbitražus ir t. t. Kas tada būtų, ar iš tikrųjų, ar nagrinėjote šitą aspektą, ar čia yra spekuliacija, ar realiai tai gali atisitikti? Tai viena klausimo pusė. Dabar kita. Iki sandorio ir iki Konstitucinio Teismo, kokia yra situacija su atominės elektrinės statyba. Vėlgi vieni ekspertai sako, kad ją ruošiamasi statyti, kiti sako, kad iš viso niekas nesiruošia statyti atominės elektrinės, tik ruošiasi susidėlioti, privatizuoti ir parduoti kažkokį paketą ir dar kartą uždirbti pinigų. Kokia iš viso situacija yra su šituo sandoriu, su šiuo gana neaiškiu ir spekuliatyviu įstatymu?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Į pirmą jūsų klausimą iš esmės aš jau atsakiau, dar kartą pakartosiu gal aiškiau: Civilinis kodeksas numato restitucijos procesą. Arba jis prasidės, arba ne. Jeigu jis prasidės, tai jis ir baigsis restitucija teisme. Vadinasi, baigsis tuo, kad viskas grįš į pradinę padėtį ir kalbėti apie kokias nors pretenzijas dėl kažkokių kompensacijų, nebus galimybės, nes Civilinis kodeksas ir nenumato tokių galimybių, jeigu bus grąžintos akcijos. Jeigu akcijų negrąžintų, tada būtų toks klausimas. Netgi yra tam tikri minusai, nes galima būtų kalbėti, ar neturėtų, sakykime, už to turto pasinaudojimą kas nors grąžinti valstybei. Bet kadangi Civilinis kodeksas to nenumato, tai ir tos galimybės greičiausiai, deja, nebūtų.

O dėl antro jūsų klausimo aš jau sakiau, kad šis modelis aiškiai netinka atominės elektrinės statybai, dar daugiau, jis iš tikrųjų trukdo. Turbūt bus grįžta prie pirminės koncepcijos, kad iniciatyva turės atitekti „Lietuvos energijai“, o šiaip bus kalbama apie viešą, atvirą tarptautinį konkursą ir kokį nors naują mūsų visų patvirtintą modelį. Deja, kito kelio nėra. Šis kelias vedė, kaip jūs ir sakote, tik į pelno paieškas, bet ne į tikslų, kurie buvo deklaruoti, įgyvendinimą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų atsakymų į klausimus laikas baigėsi. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš – R. Žilinskas.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, pirmininke. Mano, kaip Atominės energetikos komisijos pirmininko, pagrindinis tikslas, kad kada nors ta atominė elektrinė iškiltų. Bet aš visiškai nesu tikras, ar dabar, išdraskius viską ir užvilkinus tą kelią iki to galutinio tikslo, ta atominė elektrinė kada nors iškils. Todėl aš balsuosiu prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Stancikienė – už.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Logiška būtų manyti, jeigu sutartis sudaryta pagal antikonstituciniu paskelbtą įstatymą, tai ir sutartis yra niekinė. Ar apsimesdami, kad nieko neįvyko…

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, per mikrofoną kalbėkite.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). …mes taip neskatiname toliau teisinio nihilizmo, nes tai buvo padaryta ir su „Alitos“ privatizavimu. Kam tada iš viso reikalingi Konstitucinio Teismo nutarimai, jei po jų nebegalima nieko iš esmės pakeisti?

Įvertinus visus žiniasklaidoje ir net Seime tarp Seimo narių pasigirstančius gąsdinimus dėl milijardinių baudų, peršasi tokia logika, kad jeigu sandoris negeras, sandorio partneriai ieško tik naudos sau: kad netektų sumokėti didelių kompensacijų, dirbkime su juo amžinai. Energetikos ministras sako, kad „Leo LT“ nestatys naujos atominės, tai kam tada ta „Leo LT“ yra sukurta, jeigu ji atominės nestatys? Ką ji tada veiks? Nuo Lietuvos pusės statys elektros jungtį į Švediją už Europos Sąjungos pinigus ir taip dar padidins UAB „NDX energijos“ turtą, ar tiesiog nieko nedarys ir tik toliau mokės šimtatūkstantines algas „Leo LT“ darbuotojams?

Žiūrint pragmatiškai, man kyla klausimas, kas nutiks, jei „Leo LT“ dalyvaujant elektros tilto statyboje vieną dieną Europos Komisija paskelbs savo tyrimo rezultatus, kad „Leo LT“ sukurta neteisėtai arba neatitinka Europos teisės. Kiek tada kainuos Lietuvai „Leo LT“ naikinimas ir ar spėsime per dvejus metus parengti projektą, jei „Leo LT“ pasitrauks? O gal taip prarasime visą Europos Sąjungos paramą, skirtą šiam projektui?

Manau, kad valstybėje niekada niekas nesikeis, jei teisingumą ir toliau matuosime tik nauda. Manau, kad teisingumas ir orumas kainuoja daugiau negu bet kokie pinigai. Todėl siūlau palaikyti šį įstatymo projektą ir kviečiu už jį balsuoti. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo vienas už, vienas prieš. Dabar kviečiu balsuoti. O gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu pritarti. Gerai. Bendru sutarimu pritariame (Balsai salėje) Reikalauja balsuoti. Tada balsuojame. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume įstatymo projektui Nr. XIP-461, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 67 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 1, susilaikė 7. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo įstatymo projektui Nr. XIP-461 po pateikimo pritarta. Numatytas pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas ir Atominės energetikos komisija. Numatoma svarstyti gegužės 7 dieną.

Viešųjų pirkimų įstatymo 86 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-266(2) (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų pirkimų įstatymo 86 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-262(2). Pateikimo stadija. Pranešėjas – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, mano įstatymo pataisos yra gana trumpos. Bet pirmiausia aš norėčiau pasidžiaugti, kad šio Seimo sudėtis kokybiškai yra visiškai kitokia. Ir G. Songailai, ir visiems, kurie rėmė iniciatyvą ir kurie ieško būdų, ne kaip performuoti komandą, sustatyti vietoj vienų kitus berniukus „Leo LT“ valdymo organuose, bet paprasčiausiai sprendžia klausimą iš esmės…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs turite pristatyti Viešųjų pirkimų įstatymo 86 ir 92 straipsnius.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, aš pristatysiu. Aš tik labai norėjau pasidžiaugti ir tikiuosi, kad ne tik pateikimo, bet ir svarstymo, ir priėmimo stadijose rasime bendrą sutarimą ir tikrai „Leo LT“ bus išformuota ir bus grąžintas teisingumas Lietuvoje.

Dabar noriu pristatyti įstatymą. Man yra skirta laiko, aš tikrai jo sutaupysiu. Mano įstatymo pataisos taip pat kyla iš to, kad per žiniasklaidą buvo rodomi reportažai, kai meno kultūros dirbiniai, taip pat įvairiausi koncertai… Viešųjų pirkimų įstatyme yra padarytos tam tikros išimtys ir jie nėra perkami konkurso būdu. Kai buvo rodoma, kaip apstatomi Valdovų rūmai, kad buvo išleista daugiau kaip 19 mln. Lt baldams, kurių vertė abejotina, ir ten gal nėra nė vieno baldo, pigesnio nei 20 tūkst. eurų, tai iš tikro šokiruoja ir visuomenę, šokiruoja ir mus, Seimo narius. Bandžiau teikti įstatymo pataisą, kad nebūtų daromos išlygos perkant literatūros, mokslo, meno kūrinius, taip pat kviečiant įvairias atlikėjų grupes ir panašiai.

Žinoma, tai nėra taip paprasta. Užregistravęs įstatymo pataisą, aš taip pat susipažinau su Teisės departamento išvadomis, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, kad bandant užlopyti vieną landą atsiranda kita landa. Lyg ir reikėtų šį įstatymą tobulinti po pateikimo. Aš tikiuosi, kad jūs pritarsite, bus atsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos departamento pateiktas išvadas, įstatymas bus patobulintas, bet apskritai mes negalime toleruoti tokių dalykų, kai ne konkurso būdu perkami įvairūs daiktai, kai yra daromos išimtys.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, jūsų nori paklausti 9 Seimo nariai. Pirmasis – J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Petrai, jūs savo projekte teigiate, kad sumažinsite galimybes korupcijos pasireiškimams viešųjų pirkimų sistemoje, taip pat sieksite viešųjų pirkimų skaidrumo kontrolės. Kuo pasireikš viešųjų pirkimų skaidrumas, panaikinus šio minėto įstatymo (…) straipsnio 3 dalį?

P. GRAŽULIS (TTF). Faktiškai, jeigu mes pritartume šioms nuostatoms, tai visi pirkimai, tiek literatūros, meno ir mokslo kūriniai arba samdomos įvairios grupės… Vyktų konkurso būdu. Nebūtų taip, kad be jokio konkurso būtų galima pirkti kokius nors autorius, ir nebūtų piktnaudžiaujama. Aš jums teikiu konkrečius pavyzdžius, kiek yra iššvaistyta iš valstybės biudžeto milijonų. Sakau, bus atsižvelgta į Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas ir svarstymo metu bus patobulintos įstatymo nuostatos.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis Petrai, aš suprantu, kad jūs pats televizijoje pasirodote, pats savęs paklausiate, paskui pats parengiate įstatymo pataisą ir pats pakomentuojate. Prašom pasakyti man paprastą dalyką. Pagal jūsų šią įstatymo pataisą nė vienas M. K. Čiurlionio paveikslas nebūtų nupirktas, baisiai per brangus, bet užtat jūsų teplionė, kadangi būtų pigi, būtų nupirkta.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis…

K. DAUKŠYS (DPF). Tai sakykite man kitą dalyką. Ar jūs esate protingesnis ir labiau išmanote už gerbiamąjį Romualdą Budrį, muziejaus direktorių, apie vertę vieno ar kito meno kūrinio, arba kitus žmones, kurie domisi menu, muzika ir kitais dalykais? Ar mes vertinsime juos kaip ir visus kitus: kaip kiaušinius, kaip koldūnus, pagal tai, kas pigiau kainuoja? Na, aš iš tikrųjų nesuprantu. Petrai, šiandien aš jau jus gyriau, na, nustokite vieną kartą, su tokiomis nesąmonėmis neikite į Seimo tribūną.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Kęstuti, kai šios įstatymo nuostatos buvo priimtos, pažiūrėkite, kokios buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados, kada buvo daroma landa ir išimtis šitoms kultūros vertybėms. Aš noriu pasakyti, Specialiųjų tyrimų tarnybos aiškiai pasakyta, skaitykite išvadas, kad tai yra korupcinis įstatymas. Ir dabar akivaizdžiai matome, kad staliukas kainuoja 300 tūkst. eurų, stovi ten už 30 tūkst. eurų nupirktas. Tai kaip tą problemą spręsti, gerbiamasis Kęstuti? Jūs nieko nesiūlote. Ar normalu, kai mokesčių mokėtojų pinigai badmečiu švaistomi milijonais?

PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš suprantu, kad jūs esate visų sričių puikus žinovas, tik nesuprantu vieno dalyko. Kaip pagal jūsų pateiktą įstatymo pataisą bus vykdomi viešieji pirkimai ir kaip bus skelbiamas konkursas pagal kriterijus meno kūriniams įsigyti, kokie bus nustatomi menininkams, ar galų gale bus nustatomi konkurso kriterijai įsigyti vieną ar kitą paveikslą, sakykime, ar kitą meno kūrinį? Juk kiekvienas meno kūrinys yra unikalus ir nepakartojamas. Kaip K. Daukšys sakė, tai ne teplionė, tai yra unikalūs eksponatai ir jų negalima sulyginti, negalima vertinti, nes jie yra vienetiniai. Ir kaip jūs galite skelbti, aš neįsivaizduoju, kaip bus paskelbiamas konkursas ir kokie bus nustatomi kriterijai pagal jūsų siūlomą įstatymo pataisą?

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, labai dažnai jums tenka matyti ir skaityti knygas, kaip vertybės yra perkamos. Tai paprasčiausiai perkamos aukcione, ir tas, kuris pasiūlo didžiausią kainą, nuperka. O čia jokio konkurso nėra. Pavyzdžiui, aš turiu tokių pavyzdžių, kad tie, kurie užsiima kultūros vertybių prekyba, meno vertybių prekyba… buvo siūlomi gana vertingi baldai kad ir Valdovų rūmams apstatyti, tai užkulisiniais keliais buvo siūloma padidinti kainą dešimt kartų, tai gal tada nupirksime, kad „atkatas“ grįžtų. Tai jūs siūlykite protingesnius variantus. Aš sutinku, kad tai yra sudėtinga, bet jūs man pasakykite. Šita įstatymo nuostata įsigaliojo, atrodo, tik 2004 m., iki tol šitos landos nebuvo ir pirko tas vertybes, ir kažkaip nusipirko. Aš manau, irgi nusipirks tas vertybes.

PIRMININKĖ. E. Pupinis klausia.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs daug kalbate apie pirkimo procedūras. Galbūt iš tikrųjų jos neskaidrios. Todėl galbūt reikėtų ir siūlyti keisti tas procedūras, o ne įstatymą. Na, turbūt ne visi yra vagys ir nusikaltėliai, ir iš tikrųjų kai kurie eksponatai turi būti perkami, visos valstybės taip daro, tačiau procedūros galbūt galėtų būti ir geresnės. Manau, siūlykite Vyriausybei tam tikriems meno kūriniams pirkti taikyti tam tikras procedūras, nes vis tiek pirkti reikės. Ačiū.

P. GRAŽULIS (TTF). Mano pasiūlyta tokiu keliu eiti, kad (man tas daiktas patiko ar nepatiko) kažkokiu būdu būtų užgniaužtas piktnaudžiavimas, kuris šiuo metu akivaizdus. Yra pateikimo stadija. Prašau siūlyti svarstymo stadijoje pataisas, gal originalesnes, ir joms bus pritarta. Bet toleruoti šitokių pirkimų tikrai negalima.

PIRMININKĖ. Klausia V. V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamasis pranešėjau, paprastai viešųjų pirkimų pagrindinis kriterijus – kuo pigiau. Kas pasiūlys mažesnę kainą, ir tada jau perkama ir žiūrima, kaip bus. Dabar, pavyzdžiui, iš tikrųjų koks tas meno kūrinys turi būti, kokie kriterijai. Aš pritariu gerbiamajam E. Pupiniui. Galbūt reikia kreiptis į Vyriausybę, kad jie taisytų, sugalvotų tas procedūras. Kaip jums atrodo?

P. GRAŽULIS (TTF). Aš gal net pritarčiau, jeigu būtų paprašyta Vyriausybės išvados, kaip tobulinti įstatymo nuostatas, kad tų piktnaudžiavimų nebūtų. Tikrai neprieštaraučiau, jeigu Vyriausybė pateiktų savo nuomonę.

PIRMININKĖ. Klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš esmės jūsų pasiūlymu nepriklausomos Lietuvos Seime atgijo marksizmo-leninizmo teorija. Jie teigė tokius postulatus, kurie yra jūsų pasiūlymo pagrindas.

Kadangi jūs, kolega, pradėjote savo kalbą „Leo LT“, aš tiesiog priverstas daryti prielaidą, kad jūs norite „Leo LT“ prilyginti meno sričiai ir paversti „Leo LT“ pirkimą viešųjų pirkimų objektu. Gal prisipažinkite, kolega, toks unikalus ir kūrybingas jūsų sprendimas yra teisingesnis, nes kitu atveju sunku paaiškinti jūsų pasiūlymo esmę.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu jums, gerbiamasis kolega, pasakyti, kad jūsų partijos atstovaujama ideologija sukūrė pasaulinę krizę. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Klausia A. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti. Jūs pats pasakėte, kad meno kūriniai arba antikvariniai dirbiniai gali būti perkami aukcionuose. Bet ar jūs žinote, kad Viešųjų pirkimų įstatymas tikrai įteisina nuostatą, kad perkama beveik neatsižvelgiant meniškumo, autoriaus galbūt ypatingų nuopelnų arba autoriaus žinomumo kriterijus, juk kainas kriterijai nulemia; netgi mokslinės žinios, atliekant mokslinius darbus, nėra pagrindinis kriterijus, darbų tęstinumas nėra kriterijus. Tai kaip jūs įsivaizduojate? Vadinasi, mes pirksime už pigiausią kainą mokslinius darbus, kuriuos atlikinės vos ne studentai, tapybos darbus tapys taip pat studentai, simfonijas rašys taip pat studentai, nes jiems aktualus išgyvenimas? Ar jums neatrodo, kad jūs įvesite beprotišką chaosą šitoje srityje?

P. GRAŽULIS (TTF). Žiūrėkite, kas yra. Aš sakiau teikdamas šitą įstatymo pataisą, kad tai yra iš tikro gana sudėtingas klausimas, ir galbūt Vyriausybė pasiūlytų dėl šitų įstatymo nuostatų sudaryti atsakingų asmenų komisiją, kuri būtų atsakinga už šituos pirkinius ir už jų realią kainą, o ne taip, kaip šiuo metu yra daroma. Tai yra tik pateikimo stadija, ieškokime geresnio varianto. Aš už visas mintis, už visas idėjas, kurios bus pasiūlytos šito įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Bet jūs sutinkate. Tikrai pati vaikščiojote po Valdovų rūmus, pati matėte įvairiausius nupirktus baldus, pati kalbėjotės su ekspertais. Aš manau, jūs neabejojate, kad ten yra aukščiausio lygio korupcija.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, kaip Petras Petrui pasakysiu, vis dėlto K. Daukšys sudėliojo jums pavyzdį apie meno kūrinių viešą pirkimą. Taigi gerai, kad amžinąjį atilsį V. A. Mocartas nepatyrė viešųjų pirkimų, kitaip sakant, jo operos tikrai nebūtų nupirktos, nes vienas pasakė: per daug, siaubingai daug natų, maestro. Tai būtų sakę, kad čia specialiai prirašė, kad nupirktų. Tiek to tos istorijos. Meno kūrinių – tai ne pastato, ne kokio kito dalyko…

Aš suprantu, kad reikia kažkaip įvertinti, bet jeigu mes atiduosime tiktai grynai Viešųjų pirkimų komisijai, kuri bus sudaryta, kaip jūs sakote, gal ir iš kompetentingų asmenų, tai nesena istorija, kai Panevėžyje mes statėme paminklą Juozui Miltiniui. Taip pat dėl viešųjų pirkimų netobulumo sprausdami į tą klišę mes turėjome labai daug vargo, nes dominavo ne šito paminklo meniniai dalykai, bet norinčių pasipelnyti ir dalyvauti šitame projekte… Jeigu mes būtume nupirkę patį pigiausią variantą, o taip turėjome daryti, ten, žinoma, buvo ir teismai, tai būtume labai…

PIRMININKĖ. Formuluokite klausimą.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad nereikia pritarti jūsų pataisai, su visa pagarba jums.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Petrai, jeigu iš tikro pareigūnai, valstybės tarnautojai, kurie atlieka šitas funkcijas, būtų atsakingi, garbingi žmonės ir nenorėtų iš to pasipelnyti, ir būtų atskaitingi valstybei, apskritai Viešųjų pirkimų įstatymo nereikėtų, jeigu nuoširdžiai tarnautų valstybei. Bet tas įstatymas yra tam, kad yra be galo daug įvairiausių piktnaudžiavimų. Tų piktnaudžiavimų yra ir dabar, nors tas įstatymas yra ir reglamentuoja, kaip turi būti vykdomi pirkimai, kad nebūtų švaistomas mūsų valstybės biudžetas. Todėl jeigu jūs manot, kad šis variantas tikrai nepriimtinas, siūlykit kitokį. Bet aš manau, kad Valdovų rūmų atstatymas, ten viena ar dvi menės už 19 mln., – tai prabanga ir mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų švaistymas.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už, vienas – prieš. A. Stancikienė – prieš.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau ponui P. Gražuliui pasakyti, kad bėda yra ne įstatymai, o žmonės, kurie įstatymus įgyvendina, ir, be abejonės, žmonės, kurie kontroliuoja, kaip tie įstatymai įgyvendinami. Todėl visą laiką ieškoma landų ir jomis pasinaudojama. Šiuo atveju aš esu kategoriškai prieš šį įstatymą, nes meno, mokslo kūrinių pirkimas negali būti iš tikro nereglamentuotas iš viso. Dėl meno kūrinių šiuo metu, be abejonės, bloga praktika egzistuoja, kai nulemia ne estetinė vertė meno kūrinio, ne išliekamoji vertė, o jo kaina. Bet dėl jūsų pasiūlyto įstatymo, kuris, beje, Teisės departamento įvertintas kaip gana nemotyvuotas, taip pat įvertinta, kad Europos Bendrijų komisija galėtų pradėti pažeidimo procedūrą prieš Lietuvos Respubliką dėl šio įstatymo priėmimo, aš tiesiog manau, kad, vertindami visas šias nuostatas, iš tikro mes negalime jam pritarti ir reikia ieškoti būdo ir galimybės, kaip tobulinti dabar esamą Viešųjų pirkimų įstatymą. Bet tokios sumaišties tikrai nereikia kelti. Dėkui.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kęstuti, jūs tikrai už kalbėsit? Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų kalbėsiu už. Noriu, kad šį įstatymą mes ne tik pateiktą išgirstume, bet ir apsvarstytume, ir pasakysiu, kodėl. Susirinkę dabar salėje mes visi pajutom, kas būna, kai žmogus, ne visai suprasdamas, ką su tokiu įstatymu reikia daryti, ateina ir jį pateikia, ir mes paskui jį svarstom. Lygiai taip pat man kartais juokingai atrodo, kai pateikiamas įstatymas dėl energetikos, dėl ūkio arba dar ko nors, kai paskui mes visi protingais veidais pritariam po pateikimo ir po svarstymo, ką šiandien padarėm, pavyzdžiui, su ta elektra ūkininkams. Tai, gerbiamieji, jeigu jau tokį neteisingą dalyką svarstėm, tai aš tada pritariu, kad ir P. Gražulio šitą įstatymą pasvarstytume.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, apsispręsim balsuodami. Kas už tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 86 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 55 Seimo nariai: už – 11, prieš – 19, susilaikė 25. Nepritarta po pateikimo. Dabar yra dvi galimybės: viena galimybė – grąžinti iniciatoriui tobulinti įstatymo projektą, kita galimybė – atmesti įstatymo projektą. Balsavimas alternatyvus. Kas už tai, kad įstatymo projektą tobulintume, grąžintume iniciatoriui tobulinti, balsuojate už, kas už tai, kad atmestume įstatymo projektą, balsuojate prieš.

Balsavo 49 Seimo nariai: už – 18, prieš – 31. Tada tobulinsim, nes pagal Statutą tam, kad atmestume, reikia 36 balsų. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, taigi įstatymo projektas Nr. XIP-266(2) grąžintas iniciatoriui tobulinti. Gerbiamasis Petrai, jūs turite patobulinti įstatymo projektą. (Balsai salėje)

Viešųjų pirkimų įstatymo 11, 23, 24, 28, 86, 89 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-364. Pateikimas. Pranešėjas – A. Endzinas. D. Budrys. Tai kas gali pranešti? Jie yra autoriai, be jų niekas negali pranešti, tai tada atidedam iki kito posėdžio. Neatsakingas elgesys yra.

Teismų įstatymo 77 straipsnio 2 dalies ir 81 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-476 (pateikimas)

Ir rezervinis antras klausimas – Teismų įstatymo 77 straipsnio 2 dalies ir 81 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-476. Pateikimas. Kviečiu J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien kaip tik patvirtinom tris Apeliacinio teismo teisėjus. Ne patvirtinom, o pritarėm, tiksliau, jų kandidatūroms. Turi Seimas tokią teisę pritarti ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų, ir pirmininkų, ir skyrių pirmininkų kandidatūroms. O dėl Apeliacinio teismo yra tam tikra spraga Teismų įstatyme. Mes turim prievolę pritarti Apeliacinio teismo pirmininko kandidatūrai ir teisėjų kandidatūroms, bet parenkant skyrių pirmininkų kandidatūras mes nedalyvaujam. Tai sprendžia Prezidentas. Šiuo atveju aš siūlau atkurti nuoseklumą, kad tvirtinant Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus dalyvautų Seimas, kad kaip ir dėl eilinių teisėjų čia būtų reikalingas Seimo pritarimas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Jūsų klausti nori trys Seimo nariai. Pirmasis – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jums neatrodo, kad jūsų teikiamos įstatymo pataisos kertasi su Lietuvos Respublikos Konstitucijos skirsniu „Teismas“ ir kad?.. Aš suprantu, pritariu iš principo tai idėjai, tačiau pirmiau reikia teikti vieno Konstitucijos straipsnio pakeitimus, susijusius su atleidimu, nes Konstitucijoje apie tų teisėjų atleidimą nėra kalbama, Prezidentas tiktai skiria, bet kad gali atleisti, nėra įrašyta, tai pirma reikėtų sutvarkyti Konstituciją, o po to jau teikti įstatymo pataisas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš prie tokių išvadų nebuvau priėjęs, kad tai būtų susiję su poreikiu tikslinti ir Konstituciją. Dėl to nesiimu dabar ekspromtu atsakyti. Jūs gal ilgiau analizavot. Tikiuosi, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinės ir jūsų pastabą. Jeigu po pateikimo mano projektui bus pritarta ir jis keliaus į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, ten visus konstitucingumo klausimus komitetas kaip tik sprendžia.

PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš turiu dvigubą klausimą, gerbiamasis Jurgi. Pirmas dalykas, ar jūs šitą pataisą teikiat vienas, ar su kuriais nors savo kolegomis kartu parengėt?.. Nes kaip Ekonomikos komiteto narys, ar čia ekonominis klausimas? Ir antras dalykas, kas vis dėlto paskatino jus teikti būtent tokią pataisą?

J. RAZMA (TS-LKDF). Parengiau aš pats, čia nesudėtingas projektas. Beje, esu buvęs Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys ankstesnėje kadencijoje. Gal dėl to kartais tam tikrų iniciatyvų dar kyla. Kas paskatino? Kaip tik konkrečių Apeliacinio teismo teisėjų svarstymas ir mane pasiekusios žinios, kad netrukus Prezidentui ateina laikas skirti Apeliacinio teismo skyrių pirmininkus. Tai kaip tik paskatino pažiūrėti į šias procedūras.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, tai, kad kandidatūros į vieną ar kitą pareigybę aukščiausios instancijos teismuose yra svarstomos Seime, yra teigiamas dalykas. Bet visuomenėje ne vieną kartą jau buvo diskutuota dėl Vyriausiojo administracinio teismo. Seimas Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų neskiria, o šią procedūrą atlieka Prezidentas. Aš suprantu, kadangi visuomenės yra ypatingas susidomėjimas teismų darbu, juo labiau kad ir teismų darbas vertinamas gana kritiškai, norėčiau paklausti tik dėl Vyriausiojo administracinio teismo. Aš suprantu, kad tai ne šio įstatymo projekto reikalas, bet vis dėlto ten toks poreikis buvo. Ačiū.

J. RAZMA (TS-LKDF). Pritariu, kad būtų gerai, jog skiriant Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus ir vadovus Seimas taip pat dalyvautų. Kaip suprantu, čia tikrai reikia Konstitucijos pataisų. Tikiuosi, mes tas pataisas imsime svarstyti. Galbūt Teisės ir teisėtvarkos komitetas parodys tokią iniciatyvą, kad šis projektas greičiau judėtų į priekį. Tikiuosi, čia galimas platus Seimo sutarimas dėl jūsų minėtų pataisų.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Vienas – už ir vienas – prieš. Prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto manyčiau, kad turi būti deramai teikiama ši įstatymo pataisa. Tada pirmiausia reikėtų teikti Konstitucijos pataisą, susijusią su teismais, konkrečiai su 112 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kuriose įrašyti žodį „atleidžia“. Ir toliau kaip susijęs teisės aktas turėtų būti šios įstatymo pataisos. Aš manau, mes svarstome iš esmės teisės aktą, įstatymo projektą, kuris prieštarauja Konstitucijai. Aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Daukšys – už.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Manau, tai, ką J. Razma pateikė, yra šiandien aktualu. Įvairius trūkumus galima ištaisyti. Jeigu kolega pateiktų Konstitucijos pataisą, būtų dar smagiau. Svarstykime ir žiūrėsime, kas bus. Aš palaikysiu šį pasiūlymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Vienas kalbėjo už ir vienas prieš. Dabar kviečiu balsuoti. Kas pritaria Teismų įstatymo 72 straipsnio 2 dalies ir 81 straipsnio 4 ir 6 dalių pakeitimo įstatymo projektui po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 52 Seimo nariai: už – 42, prieš – 2, susilaikė 8. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-476 pritarta.

Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomo nesiūlyta. Numatyta svarstyti birželio 2 d.

Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę visi įstatymų projektai yra išnagrinėti.

Seimo narių pareiškimai

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Pirmasis pareiškimas – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). „Pareiškimas. 2009 m. kovo 26 d. Socialdemokratų frakcija Seimo posėdyje organizavo diskusiją – ar valdančiosios koalicijos priimti sprendimai, reformos naudingi Lietuvos žmonėms. Atrodo, turėtų būti reikalinga ir naudinga diskusija. Bet įvyko tipiška lietuviška politinė makalynė. Iš esmės pasišaudė socialdemokratai ir konservatoriai. Socialdemokratai kritikavo konservatorius, konservatoriai visą kaltę už nepasiruošimą krizei vertė socialdemokratams.

Tie, kurie sukūrė šitą pasaulinę krizę ir dėl kurios jie praturtės, persiskirstys įtakos sritis pasaulyje, tokia diskusija labai apsidžiaugė – tikslas pasiektas. Jūs, broliai lietuviai, tarpusavyje pjaukitės, o mes pjausime turtingą derlių.

Išklausęs diskusijų kaip buvau, taip ir likau įsitikinęs, kad tiek valdantieji, tiek socialdemokratai kaip klaidžiojo, taip ir liko klaidžioti tamsoje ir apgraibomis bando išlipti iš krizės. Bet klaidžiojant tamsoje iš jos racionaliai išeiti nepavyks.

Kai klausaisi politinių analitikų ir įvairių ekspertų kalbų, tai jie bando įrodyti, kad šią krizę ant žmonių užleido pats Dievas. Bet čia Dievas nieko dėtas. Krizę sukėlė ydingas kapitalo laisvių suabsoliutinimas ir iš to išplaukiantis valdžios institucijų pavertimas tik visuomeniniu teatru, be kurio žiniasklaida numirtų iš bado. Kapitalas turi tris neišgydomas ydas. Pirmoji yda. Jeigu jis pajuto, kad gali gauti 10 ir daugiau procentų pelno, jis pameta protą ir, nepaisydamas už dviejų žingsnių esančios mirtinos duobės, lekia paskui tą pelną ir krisdamas į duobę vis tiek galvoja ne kaip pačiam išsigelbėti, o kaip išgelbėti pinigų maišą ir kaip jais su niekuo nepasidalyti.

Antroji yda. Jis nemėgsta, negali pakęsti jokios kontrolės, todėl niekas jo nekontroliuoja, išskyrus mistifikuotą laisvą konkurenciją.

Trečia yda. Kadangi jį efektyviai gali kontroliuoti tik valstybė, todėl jis samdo visus, kas tik sugeba įrodyti, kad valstybė yra kvailas, niekam tikęs institutas, kuris tik trukdo kapitalui efektyviai ir protingai veikti.

Taigi krizę sukėlė privataus kapitalo kuriamosios reikšmės ir jo laisvių suabsoliutinimas ir naivumas valdžių, kurios tokia teorija patikėjo ir bando ja vadovautis toliau. Čia yra ne tik Lietuvos valdžios bėda. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia grįžti prie centralizuoto ekonomikos valdymo ir valstybė viską turi kontroliuoti. Valstybei visų pirma turi priklausyti visa infrastruktūra, kuri sudaro sąlygas smulkiam, vidutiniam kapitalui ir verslui efektyviai veikti, tam tikru mastu leidžia realizuoti socialinio teisingumo principus.

Todėl reikia sugrąžinti valstybės nuosavybėn infrastruktūros objektus arba įvesti griežtą jų veiklos reguliavimą.

Antra, finansinę ekonomikos krizę tiesiogiai sukėlė pasaulio bankų ir kitų finansinių institucijų hipermonopolija, kuri veikia kaip pasaulinė mafija. Ji nepasiduoda niekieno kontrolei ir faktiškai reketuoja vyriausybes ir realų verslą. Tų finansinių institucijų savivalei pažaboti reikia valstybei turėti ne tik visaverčius centrinius bankus, bet ir kitas valstybės finansines institucijas, kurios sudarytų konkurenciją pasaulinei finansinių institucijų hipermonopolijai.

Štai, pažiūrėkime, kaip veikia ši hipermonopolija. Paimkime Lietuvos pavyzdį. Dabar Vyriausybei labai trūksta pinigų, nes biudžeto pajamos nesurenkamos. Šiandien Vyriausybė nestandartinėje ekonominėje situacijoje yra įsikandusi dirbtinai Europos biurokratų nustatytos 3 % biudžeto deficito dogmos ir mažina biudžeto išlaidas, taip pat ir sparčiai mažina atlyginimus. Pažiūrėkime, ką šioje situacijoje daro kitos valstybės.

Pavyzdžiui, 2009 m. Prancūzijos biudžeto deficitas sieks 5,6 %, Ispanijos – 6 %, Airijos – 11 %, Junginių Amerikos Valstijų – 8 %. Visos Europos Sąjungos vidurkio deficitas anksčiau buvo 2,2 %, dabar sieks 4,4 %. Bet visos valstybės šioje nestandartinėje situacijoje didina biudžeto deficitą, investuoja į rinką pinigus. Taip, šitie papildomai atspausdinti pinigai vėliau padidins infliaciją, bet šioje padėtyje geriau nuosaiki infliacija ir ekonomikos augimas nei defliacija ir užsitęsusi krizė.

Kas būdinga šiandieninei krizei? Gamybinių pajėgumų yra, žmonių skaičius nesumažėjo, žmonių poreikiai nepasikeitė ir t. t. Taigi viskas liko kaip buvo, tik kažkur dingo pinigai. Liko viskas tas pats, tiktai dingo popieriai, kurie vadinami pinigais. Taigi norint, kad atsigautų ekonomika, reikia surasti pinigų. Aišku, kad be pinigų ekonomika vegetuos labai ilgai.

Pažiūrėkime, ką šioje situacijoje mūsų Vyriausybei rekomenduoja įvairūs ekspertai. Jie siūlo nedidinti biudžeto deficito ir skolintis užsienio bankuose. O iš kur užsienio bankuose atsiranda pinigų, jeigu jų trūksta beveik visoms valstybėms? Paimkime Lietuvos pavyzdį – litas yra 120 % padengtas valiutos rezervu. Vadinasi, Lietuvos bankas galėtų Vyriausybei paskolinti ne mažiau kaip vieną milijardą litų. Bet bankas to padaryti negali, nes Lietuva turi kolonijinį Valiutų tarybos modelį. Lietuvos bankas galėtų paskolinti, bet jam uždrausta tai daryti, o tą draudimą įteisino premjeras Adolfas Šleževičius ir Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, ir niekas nedrįsta to kolonijinio modelio pakeisti. Visi meluoja ir vaizduoja, kad viskas gerai. Grynas niekas, ir tiek.

Kaip žinome, per dvi dienas Lietuvos žmonės iškeitė 400 mln. Lt į eurus, bet yra realu, kad gana daug pinigų žmonės laiko rezerve. Taigi biudžetui trūksta maždaug trijų milijardų litų. Tiek Vyriausybė galėtų pasiskolinti ir iš Lietuvos bankų, ir iš Lietuvos žmonių, bet skolinasi užsienyje ir, užuot turtinusi Lietuvos žmones ir leidusi atsigauti Lietuvos ekonomikai, turtina užsienio bankus ir smaugia Lietuvos ekonomiką. Dabar išlenda bankų ekspertai ir siūlo Vyriausybei skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo. Nejaugi tie „specai“ galvoja, kad nežinome, kokiomis sąlygomis skolina Tarptautinis valiutos fondas? Jis skolina su viena pagrindine sąlyga – kad vyriausybės privalo smaugti savo piliečius.

Dabar pagalvokime, koks skirtumas, jeigu tie papildomi pinigai į Lietuvos rinką ateitų iš užsienio bankų ir jeigu ateitų iš Lietuvos bankų ir iš Lietuvos žmonių. Kodėl Vyriausybei atrodo, kad pinigai, papildomai gauti iš užsienio, yra gerai, o pasiskolinti iš savų yra blogai?

Dar vienas paradoksas. Privatus kapitalas reikalauja vis daugiau laisvių, mažesnių mokesčių, o kai pats nesusitvarko su tomis laisvėmis ir atsiduria krizinėje situacijoje, pradeda šaukti: „Valstybe, padenk kreditų palūkanas, duok kreditoriams garantijas, dalink valstybės vardu gautas paskolas!“ O iš kur valstybė gali paimti pinigų? O kodėl už privataus kapitalo sukeltą krizę turi mokėti visi mokesčių mokėtojai?

Lietuvoje yra ydinga mokesčių sistema, kuri yra skirta turčių klanui kurti ir vargšų kiekiui didinti, bet jos keisti niekas nenori. Tiesa, šiandien, jeigu bus toliau vykdoma progresinė mokesčių sistema, jau koreguosim. Mokesčių sistema turi tarnauti visai tautos gerovei, kaip įteisinta mūsų Konstitucijoje, o ne turtuolių klano kūrimui. Šiandieninė Vyriausybė tęsia ydingą ankstesnių vyriausybių politiką. Ji tik gilins krizę, padidins valstybės užsienio skolą, didins nedarbą ir visuomenės susiskaldymą.

Išeitis viena – atsisakyti dirbtinai liberalios politikos dogmų, drąsiai priimti nestandartinius sprendimus ir gyventi savo galva, o ne pagal įvairiausius krizę sukėlusių finansinių ekspertų patarimus. Nėra gerai gyvenančių žmonių, kurie neturi sveikai mąstančios galvos, o gyvena pagal kitų planus. Taip yra su visomis valstybėmis, todėl naujajai Vyriausybei siūlyčiau: geriau saviems mokėti du kartus didesnes palūkanas negu svetimiems du kartus mažesnes, nes tie pinigai liks Lietuvoje ir „suksis“ Lietuvoje. Todėl tiems, kurie suprato, ką aš aiškinau, labai ačiū, o tiems, kurie nesuprato, nieko nepadarysi. Ačiū.“

PIRMININKĖ. Dėkoju J. Veselkai. Dar vienas pareiškimas A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Mielieji, Sveikatos reikalų komiteto pavedimu šiandien sveikiname su Pasauline sveikatos diena. Kartu aš informuoju, kad balandžio 23 d., ketvirtadienį, kartu su Kauno medicinos universiteto kardiologais organizuojame čia, Seime, Širdies dieną. Pageidaujantys Seimo nariai, darbuotojai galės pasitikrinti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį kraujyje, esant reikalui, atlikti ultragarsinį širdies tyrimą, gauti rekomendacijas dėl režimo, mitybos, antsvorio ir taip toliau. Bus iš anksto informuojama. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju už pakvietimą. Tikiuosi, visi Seimo nariai sveiki, jų širdys – taip pat.

Dar vienas pranešimas. Pranešimas apie tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimą. Pranešu, kad grupės su Estijos Respublika posėdyje pirmininku buvo išrinktas G. Navaitis, jo pavaduotoja – D. Meiželytė-Svilienė. Grupę sudaro septyni nariai. Įregistruojame Tarpparlamentinių ryšių su Estijos Respublika grupę.

Gerbiamieji kolegos, dėkoju jums už aktyvumą. Kviečiu registruotis. Užsiregistravo 43 Seimo nariai. Šios dienos, tai yra birželio 7 d., vakarinį… atsiprašau, balandžio 7 d., vakarinį posėdį baigėme. Linkiu gero vakaro.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.