AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO pakeitimo ir papildymo įstatymo PROJEKTO
1. Projekto tikslas ir uždaviniai
Patikslinti Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
2. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai nustatomi kasmet priimant Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą.
3. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, iš naujo sureguliuotų klausimų teisinės savybės
Lietuvos ūkis išgyvena pastaraisiais metais vykusio „ūkio perkaitimo“ ir suintensyvėjusios pasaulinės finansinės krizės poveikio realiajai ekonomikai pasekmes, kurios pasireiškė staigiu skolintų pinigų paklausos ir pasiūlos lėtėjimu, vidaus prekybos ir gamybos sumažėjimu, būsto rinkos korekcija, augančiu nedarbu.
Paskolų prieaugio pokytis lėtėja smarkiau, o atotrūkis tarp Lietuvos ir kitų Baltijos šalių paskolų pokyčio dinamikos trumpėja (todėl poveikis vidaus paklausai, o kartu ir visam BVP 2009 m. bus didesnis negu planavome 2008 m. gruodžio mėn.).
Statistinių duomenų analizė rodo, kad bankų paskolų prieaugio neigiamas stimulas lėtina šalies ekonomikos augimą su vėlavimu: prireikia 3 – 4 ketvirčių, kol sumažėjusi vidaus paklausa sukelia adekvatų ūkio nuosmukį. Pavyzdžiui, Latvijoje ir Estijoje 2007 m. IV ketvirtį užfiksuotas apie 10 proc. BVP sudaręs kredito prieaugio lėtėjimas sukėlė apie 10 proc. sudarantį BVP nuosmukį tik 2008 metų IV ketvirtį.
Lietuvoje paskolų prieaugio dinamika nuo kaimyninių šalių atsiliko 2–3 ketvirčiais, tačiau pastaruoju metu šis atotrūkis trumpėja iki 1–2 ketvirčių. Tai padidino didesnio Lietuvos ūkio nuosmukio tikimybę 2009 metais.
2008 m. IV ketvirtį neigiamas paskolų poveikis vidaus paklausai Lietuvoje sudarė 15,2 proc., Latvijoje – 13,4 proc., Estijoje – 22,1 proc. 2008 BVP. Tai rodo, kad kredito prieaugio pokyčio nulemtas vidaus paklausos sumažėjimas ir toliau stipriai lėtins šių šalių ekonominį aktyvumą.
Visose trijose Baltijos šalyse bankų paskolų portfelio prieaugis 2008 m. IV ketvirtį stipriai sumažėjo: Lietuvoje tesiekė 2,9 proc. BVP, Latvijoje – 1,7 proc. BVP, o Estijoje bankų paskolų portfelis sumažėjo -2,6 proc. BVP. Jeigu paskolų sankaupa Lietuvoje užuot stabilizavus ims mažėti kaip Estijoje, tai stiprus ūkio nuosmukis gali stiprėti ir tęstis 2010 metais.
Likvidumo stoka 2009 m. Lietuvoje gali nulemti, kad investicijų paklausa nukris iki 2004–2005 m. lygio (dėl to visuminės paklausos netekimas gali sudaryti apie 10 procentinių punktų BVP). Statistiniai duomenys rodo, kad bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas ypač jautriai reaguoja į pasikeitusias kreditavimo sąlygas: šis rodiklis Latvijoje smuko visus 2008 metus (apie 14 proc. vidutiniškai per ketvirtį), o Estijoje šio rodiklio mažėjimas buvo fiksuojamas nuo 2007 m. trečiojo ketvirčio (išskyrus 2008 m. pirmąjį ketvirtį, kai buvo fiksuotas 0,6 proc. padidėjimas).
Lietuvoje šis rodiklis smunka nuo antrojo 2008 m. ketvirčio. 2008 m. ketvirtąjį ketvirtį bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo smukimas paspartėjo visose Baltijos valstybėse: Lietuvoje bendrojo pagrindinio kapitalo formavimo smukimas padidėjo iki 18,9 proc.; Latvijoje – 20,1 proc.; Estijoje – 24 proc. Tokius rezultatus iš dalies lėmė prastėjantys statybos ekonominės veiklos rezultatai: statyboje sukuriama pridėtinė vertė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ketvirtąjį 2008 m. ketvirtį smuko atitinkamai 10,3 proc., 10,9 proc. ir 17,1 proc.
Spartaus pagrindinio kapitalo formavimo smukimą 2009 m. sukelia ir nemažėjantis didelis atotrūkis tarp Lietuvos tarpbankinių palūkanų normos (Vilibor) ir Europos tarpbankinių palūkanų normų (Euribor) ir aukštos tarpbankinės palūkanos. Tai rodo, kad sąlygos skolintis verslui ir gyventojams toliau išlieka nepalankios.
Darbo rinkoje auga įtampa: 2009 m. sausio–vasario mėn. per savaitę užregistruota 8–10 tūkst. bedarbių (kai vidutiniškai 2008 m. per vieną mėn. buvo registruojama 4,5 tūkst., o 2007 m. – apie 3,5 tūkst.), todėl nedarbo lygio augimas bus spartesnis, nei planavome 2008 m. gruodžio mėn.
Likvidumo problemos 2009 metais vers įmones taupyti darbo užmokesčio fondo sąskaita, todėl šalies vidutinis bruto darbo užmokestis 2009 m. mažės. Sumažėjusios pajamos neigiamai veiks namų ūkių vartojimą ir vidaus paklausą.
Statistiniai duomenys rodo, kad sumažėjusios vidaus paklausos poveikis ypač skausmingas mažmeninės prekybos rezultatams. Pažymėtina, kad mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje 2009 m. sausio mėn. krito ypač smarkiai – 27, 1 proc. (tuo pačiu laikotarpiu šis rodiklis Estijoje ir Latvijoje atitinkamai smuko 11,3 proc. ir 19,9 proc.). Per du 2009 m. mėn. mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje smuko 29,8 proc.
Dėl pasaulio ekonomiką ištikusios krizės, kuri daugelyje šalių jau persimetė į realią ekonomiką, auga Lietuvos ūkio plėtros perspektyvų netikrumas. Pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ūkių augimo perspektyvos neigiamos, vyksta staigus išorės paklausos susitraukimas (vadovaujantis EK ir TVF 2009 m, sausio mėn. prognozėmis išorės paklausa Lietuvos eksportui 2009 m. gali smukti apie 5 proc.). Dėl susitraukusios išorės paklausos Lietuvos ūkis 2009 m. smuks daug sparčiau, negu buvo numatyta 2008 m. gruodžio mėn. (tuo metu tarptautinių institucijų prognozės rodė, kad išorės paklausa Lietuvos eksportui 2009 m. augs apie 3 proc.).
Stiprėja neigiamas susitraukusios išorės ir vidaus paklausos poveikis pramonei, fiksuojamas jau nuo 2008 metų: 2009 m. sausio mėn. pramonės produkcija, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje sumažėjo atitinkamai 5,6 proc., 25 proc. ir 28,8 proc. Vasario mėn. pramonės produkcija Lietuvoje nukrito dar 15,3 proc. Per du pirmuosius 2009 metų mėnesius apdirbamosios gamybos produkcija (išskyrus rafinuotų naftos produktų gamybą) Lietuvoje smuko 23,6 proc.
Numatoma, kad dėl likvidumo šoko sumažėjusios vidaus ir išorės paklausos 2008 m. IV ketvirtį prasidėjęs ūkio nuosmukis tęsis ir toliau: 2009 m. Lietuvos BVP smuks 10,5 proc., o 2010 m., dėl numatomo pagrindinių užsienio prekybos partnerių ūkių atsigavimo, nuosmukis gali sulėtėti iki 2,6 proc. Atsižvelgiant į Lietuvos įmonių lankstumą ir numatomą išorės paklausos augimą, Lietuvos ūkio atsigavimo tikimasi 2011 m.
Vienas pagrindinių ekonominės politikos tikslų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, yra kaip įmanoma skubiau pasiekti tvarų Mastrichto kriterijų vykdymą. Narystė eurozonoje yra strateginis Lietuvos tikslas, kurio pasiekimas užtikrintų ilgalaikį finansų stabilumą. Nuoseklus ir tvirtas artėjimas prie narystės eurozonoje sutvirtintų rinkų ir investuotojų pasitikėjimą Lietuva, sumažintų rizikos priedus.
2008 m. valdžios sektoriaus deficitas, preliminariais skaičiavimais jau viršijo 3 procentus BVP, 2009 metų valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į spartų ekonominės situacijos blogėjimą, nesiimant jokių priemonių dėl pajamų surinkimo blogėjimo gali pasiekti 8 procentus BVP. Tokia viešųjų finansų raida neapibrėžtam laikui atitolintų galimybes siekti narystės eurozonoje, kadangi Mastrichto sutartis nustato 3 procentų BVP ribą. Be to, tokio deficito valiutų valdybos sąlygomis būtų neįmanoma finansuoti, taigi, iškiltų grėsmė gebėjimui vykdyti prisiimtus įsipareigojimus
Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų, susijusių su kuo spartesne naryste eurozonoje, vykdymą turi būti įgyvendintos priemonės, kurios leistų išlaikyti valdžios sektoriaus deficito kontrolę ir neleistų jam didėti iki ribų, užkertančių kelią narystei eurozonoje vidutinės trukmės laikotarpiu. Visų reikalingų deficito mažinimo priemonių mastas 2009 metais turi sudaryti ne mažiau 5 procentų BVP. Tačiau tokio masto priemonių numatymas ir parengimas tokiu būdu, kad jos turėtų mažiausią neigiamą poveikį ekonominei situacijai, reikalauja papildomo laiko ir įdirbio, todėl šiuo metu teikiamuose patikslintų atitinkamų biudžetų įstatymų projektuose ir kartu su jais teikiamuose lydinčiuose kitų teisės aktų projektuose siūlo įgyvendinti priemones, sumažinančias valdžios sektoriaus deficitą 3315 mln. litų, arba 3,3 procentų BVP: iš jų centrinės valdžios priemonės sudaro 2647 mln. LT arba 2,6 proc. BVP, socialinių draudimo fondų priemonės 668 mln. Lt arba apie 0,7 proc. BVP. Tačiau dėl išliekančios savivaldybių kreditorinių įsiskolinimų rizikos, valdžios sektoriaus balanso rodiklio pagerėjimas gali būti mažesnis ir siekti apie 3,1 procento BVP. Pasiūlyta valdžios sektoriaus pajamas didinančių priemonių apie 200 mln. litų arba 0,2 proc. BVP, likusi valdžios sektoriaus deficito mažinimo dalis tenka išlaidų mažinimo (taupymo) priemonėms.
Š.m. birželio mėnesį Vyriausybė, pasinaudodama, be kita ko, Pasaulio banko numatoma suteikti technine pagalba išlaidų planavimo ir kontrolės srityje (Pasaulio banko ekspertai įvertins išlaidų efektyvumą socialinės paramos, švietimo, viešojo administravimo ir sveikatos srityse ir pateiks atitinkamus siūlymus) numato pateikti papildomų biudžetų pakeitimų, kurie leistų valdžios sektoriaus deficitą sumažinti dar apie 2 proc. BVP.
Teikiamame patikslintame Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte numatyta, kad į nacionalinį biudžetą be ES paramos lėšų 2009 m. įplauks 20316,5 mln. litų pajamų, t. y. 3922,7 mln. litų, arba 16,2 proc. mažiau, negu patvirtinta 2009 m. plane (2008 m. gruodžio 22 d. įstatymas Nr. XI-96).
Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų – 16462,5 mln. litų, t.y. 3517,2 mln. litų arba 17,6 proc. mažiau, palyginti su 2009 m. patvirtintu planu. Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3854 mln. litų, t. y. 405,5 mln. litų, arba 9,5 proc. mažiau negu patvirtinta 2009 plane.
Prognozuojama, kad pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) pajamos sumažės 1920 mln. litų ir sudarys apie 7417,4 mln. litų (apie 36,5 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų). Prognozuojant įvertinta, jog galutinio vartojimo išlaidos 2009 m. nominaliai mažės 8,7 procento, netektys dėl laikinai galiojančių PVM lengvatų (iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. kompensuojamas PVM už šildymą ir karštą vandenį, tiekiamą gyventojams, iki 2009 m. birželio 30 d. lengvatos vaistams, kompensuojamiems iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ir knygoms bei neperiodiniams leidiniams) sudarys apie 213 mln. litų.
Besipildančios makroekonominės rizikos lėmė staigų 2009 m. metinio darbo užmokesčio fondo prognozės mažėjimą: numatomas 11,2 proc. darbo užmokesčio fondo sumažėjimas, palyginti su 2008 m. metinio darbo užmokesčio fondu. Atsižvelgiant į tai, prognozuojama, kad 2009 m. į nacionalinį biudžetą bus gauta 4437,9 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio pajamų (apie 22 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų), t. y. 468,8 mln. litų mažiau negu patvirtinta 2009 m. plane.
Patikslintame 2009 m. biudžeto projekte prognozuojamos akcizų pajamos sudaro 3619,5 mln. litų (apie 17,8 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų), t. y. 372,4 mln. litų mažiau, nei patvirtintame 2009 m. biudžete. Pajamų iš akcizų prognozė patikslinta atsižvelgiant į atskirų akcizais apmokestinamų prekių grupių (alkoholinių gėrimų, tabako ir energetinių produktų) realizacijos pokyčius.
Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. kovo mėn. paskelbus įmonių 2008 m. IV ketvirčio finansinius rodiklius paaiškėjo, kad įmonės paskutinį praeitų metų ketvirtį patyrė daugiau nei 1 mlrd. Lt nuostolį. Tai lėmė stiprų metinio pelno mokesčio už 2008 m. prognozės mažėjimą, o bendrai atsižvelgus į avansinio ir metinio pelno mokesčio mokėjimų prognozes, 2009 m. pelno mokesčio pajamų prognozė mažinama 760,6 mln. Lt. t. y. iki 2135 mln. Lt, arba 10,5 proc. visų nacionalinio biudžeto pajamų.
Teikiamame patikslintame Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte iš viso numatoma sumažinti asignavimus apie 2116 mln. Lt.
Asignavimai valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų (politikų, valstybės pareigūnų, teisėjų, valstybės tarnautojų ir valstybės tarnautojų. savivaldybėse, dirbančių pagal darbo sutartis) darbo užmokesčiui, įskaitant įmokas socialiniam draudimui, išskyrus pedagogus, kultūros, socialinius ir sveikatos priežiūros specialistus, statutinių institucijų pareigūnus ir karius, sumažinti 181 mln. litų. Į šią sumą įskaitytas ir pareiginių algų ir tarnybinių atlyginimų koeficientų mažinimas .
Asignavimus, skiriamus valstybės biudžeto asignavimų valdytojų išlaidoms, ir specialiąsias dotacijas savivaldybėms sumažinome 765 mln. litų.
2009 m. planuotos įmokos į valstybės biudžetą, kurios skiriamos Specialiajai kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti mažinamos 589,9 mln. litų ir skiriamos bendroms biudžeto reikmėms. Minėtos programos lėšos mažinamos 178,9 mln. litų, nes 411 mln. litų bus finansuojama numatant papildomai Europos Sąjungos lėšų.
Dėl Transporto lengvatų įstatymo pakeitimo projekto įgyvendinimo, pagal kurį numatoma mažinti transporto lengvatas gaunančių asmenų ratą, skiriami valstybės biudžeto asignavimai mažėja 14 mln. litų ir pajamos savivaldybių savarankiškoms funkcijoms finansuoti mažėja 36 mln. litų
Pieno gamybos sektorius patyrė stiprų sukrėtimą dėl pasaulio ekonominės padėties pablogėjimo – šis sektorius yra svarbi Lietuvos eksporto sudėtinė dalis, tuo tarpu jos padėtį ypatingai apsunkimo valiutų nuvertėjimas eksporto šalyse. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių stipriai krito pieno supirkimo kainos. Įvertinant būtinybę užtikrinti ilgalaikes sektoriaus perspektyvas ir tam būtiną gamybinę bazę bei neprarasti jau atliktų investicijų į ūkių modernizavimą, numatoma Žemės ūkio ministerijai 106 mln. litų padidinti išlaidas papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms ir skirti jas 2009 metų išmokoms už pieną. Atitinkamai buvo sumažintos išlaidos Specialiajai kaimo rėmimo programai, biodegalų gamybos plėtros paramai ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai programai (bendrojo finansavimo lėšos).
Lietuvos Respublikos valstybės remiamoms programoms vykdyti ir asignavimų valdytojų vykdomose programose užsibrėžtiems tikslams pasiekti, įgyvendinant investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas), patobulintame Valstybės investicijų 2009–2011 programos projekte 2009 metams investicijoms numatoma skirti 3875 mln. litų iš valstybės biudžeto lėšų, iš jų 2609,3 mln. litų – Europos Sąjungos paramos lėšų. Patobulintoje Valstybės investicijų 2009–2011 programoje 2009 m. numatytos skirti valstybės biudžeto lėšos palyginti su 2009 m. patvirtintomis iš viso buvo sumažintos 997,4 mln. litų (iš jų valstybės biudžeto lėšos, neįskaitant Europos Sąjungos paramos lėšų, buvo sumažintos 1408,4 mln. litų, o Europos Sąjungos paramos lėšos buvo padidintos beveik 411 mln. litų).
Į savivaldybių biudžetus numatoma gauti 3208 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio įplaukų, t. y. 338,9 mln. litų, arba 9,5 proc. mažiau negu prognozuota 2009 metams. Iš viso savivaldybių biudžetų pajamos savarankiškoms funkcijoms vykdyti ir dotacijos mažėja 587,5 mln. litų.
4. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad jų būtų išvengta
Neigiamų pasekmių, priėmus šį įstatymo projektą, nenumatoma.
5. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus įstatymo projektą, įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma.
6. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus įstatymo projektą, būtų sudarytos palankesnės sąlygos verslui ir jo plėtrai.
7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus projektą
Keičiamas Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas (2008 m. gruodžio 22 d. Nr. XI-96).
8. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Projekto nuostatos neprieštarauja Europos Sąjungos dokumentams ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
9. Poįstatyminiai aktai
Reikės patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl 2009 metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas (2009 m. sausio 21 d. Nr. 32).
10. Projekto autoriai
Projektą parengė Finansų ministerija.
11. Reikšminiai žodžiai
Projekto reikšminiai žodžiai: biudžetas.