2009 m. balandžio 2 d.

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS  RESPUBLIKOS MOKSLO  IR  STUDIJŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XP – 2905 (2)

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

6

4

 

Argumentai. Įstatymo projekte valstybinės aukštosios mokyklos tarybai numatyta daugelis funkcijų, sutampančių su viešosios įstaigos visuotinio dalininkų susirinkimo funkcija. Ši situacija taptų aiškesnė, jei įstatyme būtų tiesiogiai įvardyta, kad dalį steigėjo funkcijų (vadovo skyrimą ir jo darbi užmokesčio nustatymą, metinių ataskaitų tvirtinimą, strateginių planų tvirtinimą ir t.t.) įgyvendina valstybinės aukštosios mokyklos taryba. Taptų aiškesnis valstybinės aukštosios mokyklos tarybos teisinis statusas, būtų praplėstos valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos ribos.

 

Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 

„4. Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą autonomiją, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą. Valstybinės aukštosios mokyklos steigėjo teisių įgyvendinimas yra perduodamas valstybinės aukštosios mokyklos tarybai, išskyrus atvejus, nurodytus šiame įstatyme. Nevalstybinė aukštoji mokykla yra viešasis arba privatus juridinis asmuo.“

 

8

4

 

Argumentai. LR Konstitucinis teismas (2008 m. kovo 20 nutarimas byloje “Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų studentų skaičiaus ir finansavimo“) yra išaiškinęs: „aukštųjų mokyklų teisės, kuriomis jos naudojasi, gali būti (paisant Konstitucijos) diferencijuojamos pagal įvairius svarbius kriterijus, inter alia pagal tai, koks yra šių aukštųjų mokyklų statusas <...>, kokio lygio aukštąjį išsilavinimą jos teikia jose besimokantiems asmenims, kokias studijų programas jos vykdo, koks yra jų mokslinis potencialas ir pan.“  Šis Konstitucinio teismo sprendimas leidžia įvesti tam tikrą diferenciaciją tarp aukštųjų mokyklų pagal jų pasiekiamus rezultatus. Šiuo metu daugelyje pasaulio valstybių yra stengiamasi skatinti mokslinių tyrimų plėtrą universitetuose. Pavyzdžiui, Vokietijoje įvesta geriausius laimėjimus rodančių universitetų paramos sistema, JAV yra išskiriama mokslo universitetų kategorija (remiantis Carnegie klasifikacijoje nustatytais kriterijais), Europoje egzistuoja Mokslo universitetų lyga, jungianti 18 pajėgiausių mokslinių tyrimų srityje Europos universitetų. Universitetų, kuriuose dominuoja moksliniai tyrimai ir aukščiausios kvalifikacijos moklsininkų ruošimas, išskirtinumo skatinimas yra akivaizdi pasaulinė tendencija. Siūloma įstatymo projekte numatyti gaimybę ir Lietuvos universitetams įgyti mokslo universiteto statusą, apibrėžti reikalavimus tokiam statusui. Mokslo universiteto statuso įvedimas skatintų dabar esančius universitetus jungtis į stambesnius, moksline prasme pajėgesnius universitetus ir taip prisidėtų prie Lietuvos aukštojo moklso sistemos reformos.

 

Pasiūlymas. 8 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi:

 

„4. Seimo sprendimu universitetui gali būti pripažintas mokslo universiteto statusas. Į šį statusą gali pretenduoti universitetas, kurio paskutinių šešerių metų veiklos rodikliai atitinka šiuos reikalavimus:

1)      ne mažiau kaip 75 proc. universiteto dėstytojų yra mokslininkai;

2)      universitetas vykdo visų trijų pakopų studijas ne mažiau kaip keturiose mokslų srityse;

3)      kasmet universitete daktaro disertacijas gina ne mažiau kaip 50 doktorantų iš ne mažiau kaip 15 studijų krypčių.“

 

21

2

6

Argumentai. Nemažoje dalyje Europos valstybių, kurios remiasi vokiškąja universitetų tradicija, docentai ir profesoriai, dirbę šiose pareigose aukštojoje mokykloje, išsaugo teisę taip vadintis ir nebedirbdami šiose pareigose. Analogiška tradicija ilgą laiką egzistavo ir Lietuvoje. Šią tradicija yra prasminga išsaugoti, numatant galimybę universitetams statuto numatyta tvarka teikti universiteto pedagoginius vardus.

 

Pasiūlymas: 21 straipsnio 2 dalies 6 punktą išdėstyti taip:

 

„6) statuto nustatyta tvarka teikia universiteto pedagoginius ir garbės vardus;“

 

21

5

 

Argumentai. Kadangi mokslo universiteto didelę veiklos dalį sudaro moksliniai tyrimai, tokio universiteto senate turi būti užtikrintas ne tik docentų ir profesorių, bet ir atitinkamos kvalifikacijos mokslo darbuotojų bei doktorantų atstovavimas.

 

Pasiūlymas. Papildyti 21 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

 

„5. Senato (akademinės tarybos) nariais gali būti universiteto (kolegijos) akademinės bendruomenės nariai, universiteto administracijos nariai, patenkantys į senatą (akademinę tarybą) pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Mokslo universiteto senate ne mažiau kaip pusę studentų skiriamų atstovų turi sudaryti doktorantai. Studentų  atstovus į senatą (akademinę tarybą) skiria studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Profesoriaus ir vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų (mokslo universitete – 40 procentų) senato narių. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Senato (akademinės tarybos) nariai pagal pareigas sudaro ne daugiau kaip 10 procentų senato (akademinės tarybos) narių. Aukštosios mokyklos rektorius (direktorius) yra senato (akademinės tarybos) narys pagal pareigas.“

 

22

5

 

Argumentai. Kadangi mokslo universiteto didelę veiklos dalį sudaro moksliniai tyrimai, tokio universiteto rektorius turėtų turėti reikšmingos mokslinio darbo ir vadovavimo mokslininkų grupėms patirties, būti tarptautiniu ar nacionaliniu lygmeniu pripažintas mokslininkas.

 

Pasiūlymas. Papildyti 22 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti ją taip:

„5. Rektoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties. Mokslo universiteto statute gali būti nustatyti papildomi reikalavimai rektoriui“.

 

70

1

N

Argumentai. Aukštųjų mokyklų lėšos taip pat gali būti gaunamos iš studentų studijų įmokų bei teikiant mokamas konsultavimo, mokymo ar kitas paslaugas. Todėl būtina papildyti 70 straipsnio 1 dalį nauju punktu.

 

Pasiūlymas: Papildyti 70 straipsnio 1 dalį naujų punktu ir šią dalį išdėstyti taip:

„70 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų lėšos ir finansavimas

1. Valstybinių mokslo ir studijų institucijų lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) valstybės fondų lėšos;

3) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;

4) lėšos, gautos kaip programinis konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas;

5) lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;

N) lėšos, gautos iš studentų studijų įmokų, konsultacijų bei mokymo paslaugų;

6) kitos teisėtai gautos lėšos.“

 

 

73

N

 

Argumentai: Kadangi specialistų rengimas yra ilgas procesas, kuris turi būti iš anksto planuojamas, valstybinis aukštųjų mokyklų reguliavimas turėtų būti vykdomas sutartiniais pagrindais. Aukštosios mokyklos ir Vyriausybės įgaliota institucija sudarytų 5 metų sutartį, kurioje būtų apibrėžta, kiek ir kokių specialistų reikėtų parengti pagal valstybės užsakymą, kiek turėtų būti studijų vietų studentams, studijuojantiems savo lėšomis ir kt. Tokios sutartys yra sudaromos daugelyje išsivysčiusių Vakarų Europos šalių.

 

Pasiūlymas: Papildyti 73 straipsnį nauja dalimi, pakeisti straipsnio pavadinimą ir išdėstyti minėtą straipsnį nauja redakcija:

„73 straipsnis. Sutartys su aukštosioms mokykloms

1. Švietimo ir mokslo ministerija sudaro sutartis su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis dėl specialistų rengimo. Šiose sutartyse numatomas perspektyvinis planas 5 metams, kiek ir kokių specialistų reikia parengti pagal valstybės užsakymą, kiek studijų vietų turės aukštoji mokykla studentams, studijuojantiems savo lėšomis, kokia yra numatoma perspektyvinė studijų kaina ir kt. Sutarties formą tvirtina Vyriausybė.

2. Švietimo ir mokslo ministerija gali sudaryti sutartis su nevalstybinėmis aukštosiomis mokyklomis, kad būtų rengiami tam tikrų krypčių specialistai, jei valstybinėse aukštosiose mokyklose jie nerengiami, ir tam skirti valstybės biudžeto lėšų.“

 

74

 

 

Argumentai: Į studijų kainą turėtų įeiti būtinos su studijomis susijusios išlaidos: atlyginimai dėstytojams, kitam personalui, susijusiomis su studijomis, prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis ir kt. Tačiau į šią kainą neturėtų būti įtraukiamos lėšos studentų skatinimui. Studentų skatinimui skirtos lėšos turėtų patekti aukštajai mokyklai su baziniu finansavimu ir turi būti atskirai apskaitomos. Tai sudarytų sąlygas aukštosioms mokykloms, kurioms trūksta lėšų atlyginimų fondui, nemažinti studentams skiriamos paramos, t.y. nemokėti atlyginimų studentų sąskaita.

 

Pasiūlymas: Išdėstyti 74 straipsnį nauja redakcija:

 

„1. Studijų kainą nustato aukštoji mokykla. Studijų kaina nurodoma priėmimo į aukštąją mokyklą taisyklėse. Sutartyje numatomos sąlygos, kada kaina gali būti keičiama.

2. Studijų kaina valstybinėse aukštosiose mokyklose nustatoma, atsižvelgiant į studijų išlaidas.

3. Į studijų išlaidas įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms vykdyti:

1) dėstytojų, mokslo ir kitų su studijomis susijusių darbuotojų darbo užmokesčiui;

2) prekėms ir paslaugoms, susijusioms su studijomis;

3) studijų proceso administravimui.

4. Norminė studijų kaina apskaičiuojama kasmet pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. Normines studijų kainas kasmet iki sausio 15 d. tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija.

93

13

 

Argumentai. Iki įstatyme numatytos datos (2001 m. gruodžio 31 d.) reikia priimti naują Vilniaus universiteto statuto patvirtinimo įstatymo redakciją, o tam būtina paruošti naują Vilniaus universiteto statutą.

 

Pasiūlymas: Papildyti 96 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:

 

„13. Iki 2011 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus universiteto taryba pateikia Seimui naują Vilniaus universiteto statuto redakciją, suderintą su pagrindinėmis šio įstatymo nuostatomis.“

 

                  .

 

Teikia:

 

Seimo narys  Juozas Olekas