LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO 99, 109, 111, 127, 129, 130, 140, 141, 146, 147, 150, 151, 152, 168, 188, 195, 203, 206 IR 256  STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99, 109, 111, 127, 129, 130, 140, 141, 146, 147, 150, 151, 152, 168, 188, 195, 203, 206 ir 256  straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos, kuriai pritarta 2008 m. gruodžio 9 d. Seimo nutarimu XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), nuostatas, kuriose krizės laikotarpiu numatyta imtis neatidėliotinų veiksmų, sudarančių prielaidas  lanksčiau reglamentuoti darbo santykius (programos antrosios dalies „Krizės įveikimo planas“ III skyriaus „Verslo skatinimas“ 29 punkto nuostata), taip pat  šios programos ketvirtosios dalies XI skyriaus ,,Darbo rinka ir užimtumas“ 313, 314, 322 punktų nuostatas, kuriose numatyta modernizuoti darbo santykių reglamentavimą.   

Rengimą paskatino darbo rinkoje susiklosčiusi situacija, kai siekiant išsaugoti darbo vietas, yra būtina lanksčiau reglamentuoti darbo teisinius santykius bei sudaryti tokias teisines prielaidas, kad darbdaviai, norintys atleisti darbuotojus iš darbo dėl ekonominių priežasčių nesant jų kaltės,  nebūtų pernelyg apsunkinami. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl daugelio lankstesnių, nei šiuo metu Darbo kodekse numatyta, darbo sąlygų ir garantijų projekto rengėjai siūlo leisti susitarti kolektyvinėse sutartyse. Tokiu būdu siekiama sudaryti teisines prielaidas ne tik lankstesniam ir modernesniam darbo santykių reglamentavimui, kuris labiau atitiktų darbuotojo ir darbdavio interesus, bet ir būtų dar labiau skatinamas socialinis dialogas Lietuvoje bei diegiami lankstaus saugumo principai praktikoje. Pažymėtina, kad siūloma, jog daugelis įstatymo projekto nuostatų galiotų tik iki 2010 m. gruodžio 31 d. (t.y. numatomu krizės laikotarpiu).

2. Įstatymo projekto tikslai ir siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos

Įstatymo projekto tikslas – nustatyti galimybes lanksčiau tartis dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo reglamentavimo, peržiūrėtos Darbo kodekso nuostatos dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai kurių reikalavimų palengvinimo (siūloma leisti kolektyvinėse sutartyse sulygti dėl kitokių išeitinių išmokų, įspėjimo terminų,  peržiūrėtas darbuotojų, su kuriais  darbo sutartis gali būti nutraukta tik ypatingais  atvejais,  jeigu  jų palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, sąrašas, numatytos patogesnės atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju nuostatos),  sudarytos palankesnės prielaidos efektyviau organizuoti darbo laiką įmonėje (organizuoti viršvalandinį darbą, tartis dėl ne viso darbo laiko ekonominių sunkumų laikotarpiu, pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščius elektronine forma)  ir kitų nuostatų.

Taip pat įstatymo projekte siūloma atsižvelgiant į Europos Bendrijų Teisingumo teismo praktiką pakoreguoti Darbo kodekso nuostatas, susijusias su terminuotų darbo sutarčių reglamentavimu.

3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu

Šiuo metu galiojanti keičiamų Darbo kodekso straipsnių redakcija, kaip minėta, nesudaro pakankamų teisinių prielaidų lanksčiai organizuoti darbą ir atsižvelgiant į tai, esamas teisinis reglamentavimas neatitinka šiuo metu susiklosčiusios situacijos darbo rinkoje. 

4. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą

Teikiamas įstatymo projektas sudarytų teisines prielaidas lanksčiau organizuoti darbo santykius, atsižvelgiant į darbuotojų  ir darbdavių  interesus, skatintų socialinio dialogo Lietuvoje plėtrą bei lankstaus saugumo principų įgyvendinimą darbo santykiuose.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir priemonės, kurių reikėtų imtis joms išvengti

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymas neturės įtakos kovai su oficialiai neapskaityta ekonomika stiprinti, taip pat sąžiningos konkurencijos ir verslo sąlygų įtvirtinimui.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą

Priėmus teikiamą įstatymo projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d.  nutarimą Nr. 503 „Dėl darbo sutarčių registravimo taisyklių, darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento išdavimo, nešiojimo ir pateikimo kontroliuojančioms institucijoms tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Vyriausybės 2004 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 78 „Dėl darbo laiko apskaitos žiniaraščio pavyzdinės formos ir jo pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 

9. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių konvenciją ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisei.

10. Įstatymo projekto įgyvendinimui reikalingos išlaidos

Papildomų biudžeto išlaidų nereikės.

11. Įstatymo rengėjai

Įstatymo projektą rengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo santykių ir apmokėjimo skyrius (vedėjas Algirdas Bartkevičius, tel. 2664 259, tiesioginė rengėja - vyriausioji  specialistė Rūta Juršaitė, tel. 2664 292).

12.   Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai

Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „kolektyvinės sutartys“, „viršvalandinis darbas“, „nemokamos atostogos“, „išeitinė išmoka“, „elektroninė forma“.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras                                               Rimantas Jonas Dagys