Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 52

2009 m. kovo 26 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

NATO įkūrimo 60-mečio ir Lietuvos narystės NATO penkerių metų sukakčių minėjimas

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, gerbiamieji svečiai. Minėjimą, skirtą NATO įkūrimo 60-mečiui, taip pat Lietuvos narystės NATO penkerių metų sukakčiai paminėti, skelbiu pradėtą.

Mielieji kolegos, minėjime taip pat dalyvauja Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Kubilius ir kiti Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo pirmininkas ir teisėjai, Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkai, Lietuvoje išrinkti Europos Parlamento nariai, Makedonijos Respublikos užsienio reikalų ministro Antonijaus Milošoskio vadovaujama delegacija, Lietuvos Respublikoje reziduojantys užsienio šalių diplomatai ir gynybos atašė, Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas Šiaurės Atlanto Taryboje, Lietuvos kariuomenės vadovybė, tarptautinėse misijose nusipelnę kariai, kiti garbingi svečiai.

Kviečiu pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji svečiai, gerbiamieji kolegos, į Seimo tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką A. Valinską.

Seimo Pirmininko Arūno Valinsko kalba

A. VALINSKAS. Gerbiami svečiai, Ekscelencijos ambasadoriai, mielieji kolegos! Malonu pasveikinti jus visus, susirinkusius čia, Seime, paminėti Lietuvai ir, drįsčiau teigti, visam mūsų regionui svarbios datos – kovo 29-ąją sukanka penkeri metai, kai Lietuvoje oficialiai įsigaliojo Šiaurės Atlanto sutartis. Mūsų valstybė kartu su dar šešiomis Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis tapo NATO narėmis. Tai ne tik reiškia, kad Lietuva tapo saugesnė – tą garantuoja Sutarties 5 straipsnis. Akivaizdus to įrodymas – Baltijos valstybių oro policijos misija. Tai reiškia, kad Lietuva kaip lygiavertė partnerė dalyvauja demokratinėje Aljanso bendrijoje, pažyminčioje savo šešiasdešimties metų jubiliejų, kurdama ir saugodama mūsų ateitį.

Iki šios dienos Lietuva nuėjo ilgą kelią. Tragiška mūsų tautos praėjusio amžiaus istorija, sunki kova už jos laisvę tik visai neseniai iš naujo įvertinta valstybės lygiu. Prieš du dešimtmečius atkurta nepriklausomybė apginta mūsų piliečių susitelkimu ir aplaistyta jų krauju. Nepriklausomos ir demokratinės respublikos siekiai dar kartą paliudyti visuotiniame 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos piliečių plebiscite, tačiau tebesant šalyje svetimai kariuomenei ir kasdien susiduriant su aštria dilema – kaip tą trapią laisvę apginti?

Parlamentinė diplomatija tapo vienu iš svarbių instrumentų atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į Baltijos šalyse susiklosčiusią padėtį. Nors dialogas prasidėjo iškart po Kovo 11-osios, šiandien norėčiau prisiminti 1991 m. gruodį Vilniuje, kai mūsų parlamento rūmuose dar tebegulėjo smėlio maišai, įvykusį pirmąjį tuometinės Šiaurės Atlanto (dabar – NATO) Parlamentinės Asamblėjos seminarą „Baltijos valstybių saugumo reikalavimai“. Susitikimuose su Vakarų kolegomis jau tada išreikštas aiškus Lietuvos apsisprendimas „bendradarbiauti su NATO, kad pasiektume politinio saugumo garantijas“.

Kokia buvo diskusijų, kuriose dalyvavo ir tuometinės sovietinės armijos ginkluotųjų pajėgų Baltijos regione vadovybė, temperatūra, matyt, geriausiai žino tų įvykių liudininkai, tačiau iškalbingas faktas, kad po jos visai neplanuotai visiems seminaro dalyviams – pirmą kartą užsieniečiams – buvo atverti ir Šiaurės miestelio vartai. Tai galėjo būti tas svarbus simbolinis pirmasis žingsnis, sprendžiant svetimos kariuomenės išvedimo iš suverenios valstybės klausimą. Kita vertus, tai buvo aiški žinia Vakarų valstybių parlamentams ir vyriausybėms. Ir ji buvo išgirsta. Kaip savo laiške Aukščiausios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkui profesoriui V. Landsbergiui rašė tuometinis NATO Generalinis sekretorius M. Woerner po 1992 m. kovą įvykusio vizito, „išvykau iš Vilniaus su aiškiu supratimu apie pagrindinius sunkumus, su kuriais susiduria jūsų šalis, ir būdamas įsitikinęs, kad jūsų žmonių nusiteikimas remti nepriklausomybę, laisvę ir demokratiją yra geriausias garantas sėkmingai įveikiant dabarties sunkumus“.

1993 m. spalio 5 d. Lietuvos politinės partijos kreipėsi į Respublikos Prezidentą dėl Lietuvos Respublikos integravimosi į NATO. Partijos deklaravo (beje, vieningai, ir tai, ko gero, įsimintinas mūsų vieningumo pavyzdys), kad „naujoji Lietuvos politinė situacija, susiklosčiusi išvedus svetimą kariuomenę, reikalauja aiškios, sutarimu ir pasitikėjimu paremtos politinių jėgų pozicijos strateginiais Lietuvos politikos klausimais. Ji turėtų tapti nacionalinės politikos pamatu. (…) Lietuva, nebūdama integruota į kolektyvinės gynybos sistemą, nėra saugi. Todėl reikėtų kartu su Centrinės Europos valstybėmis jungtis į Vakarų Europos gynybos organizacijas…“ Taigi „Lietuvai būtina aukščiausiu lygiu pareikšti savo norą stoti į NATO.“ Šis susitarimas – aiškus mūsų tradicinio konsensuso svarbiausiais politinio gyvenimo klausimais pradžios ženklas, ir tuo galime pelnytai didžiuotis.

Lietuvos kelias į NATO buvo netrumpas, kai kada – ir skausmingas. Juk pradėti reikėjo nuo pat pradžių – sukurti krašto apsaugos sistemą visuomenėje vykstant fundamentaliam virsmui, susiduriant su finansiniais nepritekliais. Visiems teko ir tenka daug dirbti, kartu ir mokytis, kad būtume visaverčiai aljanso partneriai. Ir ar galėjo būti kitoks pasirinkimas, kai buvo labai aiškus piliečių mandatas ir apsisprendimas, kai visuomenės nuomonė sakė „neabejotinai taip“?

Pasiekusi vieną iš savo strateginių užsienio politikos tikslų – tapusi visateise NATO nare, Lietuva 2004 m. gegužės 1 d. Seimo rezoliucija deklaravo siekį tapti aktyvia, matoma valstybe, pripažindama šiuolaikinių grėsmių globalumą, išreiškė pasiryžimą aktyviai dalyvauti jas atremiant. Lietuva pareiškė sieksianti, kad Aljansas ir toliau būtų gyvybinga ir stipri kolektyvinės gynybos bei saugumo organizacija, kad bus remiama NATO „atvirų durų“ politika, plečiamas dialogas ir praktinis bendradarbiavimas su šalimis partnerėmis.

Jau po metų Vilniuje vykusiame NATO neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime buvo pradėtas intensyvus dialogas dėl Ukrainos siekių tapti NATO nare ir su tuo susijusių reformų. Šiandien sveikiname šioje salėje esantį Makedonijos užsienio reikalų ministrą, kuris netrukus kalbės apie NATO šalių kandidačių indėlį į aljanso stiprinimą. Tai rodo, kad NATO ir mūsų misija dar toli gražu nebaigta.

Šiandieninė Lietuvos Vyriausybė savo programoje, kurią patvirtino Seimas, kaip svarbiausią tikslą įvardijo valstybės saugumo nuo bet kokių išorinių grėsmių, kurių gali kelti kitų valstybių politika, užtikrinimą, paramą demokratijos plėtrai Lietuvos geopolitinėje aplinkoje, demokratinių vertybių tarptautiniuose santykiuose puoselėjimą, kuo palankesnių išorinių saugaus valstybės gyvenimo sąlygų sukūrimą. Akcentuojamas Lietuvos užsienio politikos tradicinio vertybinio pamato, grindžiamo ištikimybe laisvei ir demokratijai, tiesos, teisingumo ir tarptautinės teisės principams, tęstinumas.

Šiandien susiduriame su visiškai naujais iššūkiais saugumui ir visai kitokiomis grėsmėmis – kalbame apie kovą su terorizmu, masinio naikinimo ginklų plėtotę, ekonominius, kibernetinius nusikaltimus, kalbame apie pavojų keliančias nestabilias valstybes. Aljansas ieško naujos saugumo koncepcijos, ieškome naujų saugumo užtikrinimo galimybių. Vis dėlto manome: kad ir kokios tos grėsmės kyla, svarbu nepamiršti, kad Aljanso sėkmės laidas – ištikimybė kolektyvinei gynybai.

Šiandien savęs klausiame – kaip prie saugumo ir solidarumo pasaulyje stiprinimo galime prisidėti mes, parlamentarai? Kaip galime prisidėti prie demokratijos, asmens laisvių, teisės viršenybės principo ir kitų vertybių sklaidos bei taikaus konfliktų sureguliavimo euroatlantinėje erdvėje? Kaip mes kartu su kitų dvidešimt penkių valstybių parlamentarais galime geriau įsitraukti į fundamentalius sprendimus, darančius įtaką NATO valstybių narių nacionaliniam saugumui bei viso demokratinio pasaulio ateičiai, kad jie taptų labiau suprantami ir skaidresni, kad būtų skatinamas NATO ir visuomenės ryšys, kad rastume paramą NATO politikai? Lietuvai ypač svarbus transatlantinio ryšio ir tarpusavio dialogo plėtojimas. Prisidėsime prie konsensuso tarp aljanso narių stiprinimo. Juk ateitį ir saugumą kuriame ir sukursime tik drauge.

Mielieji kolegos, gerbiamieji svečiai, naudodamasis proga, šiandien nuoširdžiai noriu padėkoti visiems, kurie prisidėjo artinant Lietuvos narystę NATO bei gilinant mūsų buvimą jame – prisidėjo savo žodžiais, darbais, mintimis, siekiais ir supratimu. Ypač noriu padėkoti jums, kariai, kad rizikuodami gyvybe vykdėte, vykdote ir vykdysite taip svarbias misijas Bosnijoje ir Hercegovinoje, Kroatijoje, Kosove, Gruzijoje, Afganistane ir Irake. Telaimina ir tesaugo jus Dievas. Ačiū už dėmesį ir sėkmės. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo Pirmininkui. Dabar kalbėti kviečiu Makedonijos Respublikos užsienio reikalų ministrą Antonio Milošoskį.

Makedonijos užsienio reikalų ministro Antonio Milošoskio kalba

A. MILOŠOSKI. Gerbiamieji Seimo nariai, ponios ir ponai, pirmiausia leiskite išreikšti padėką už man suteiktą ypatingą teisę kalbėti garbingai auditorijai; pasinaudodamas proga norėčiau prisijungti prie tų, kurie jau sveikino Lietuvos Respubliką, šiandien žyminčią penktąsias savo narystės NATO metines.

Ši sukaktis – tai puiki proga prisiminti bendradarbiavimo privalumus ir solidarumo naudą; narystės NATO svarbą stiprinant mūsų demokratines visuomenes, kita vertus, mūsų narystė stiprina Aljansą ir palieka atviras NATO duris narystės siekiančioms šalims.

Neatsitiktinai Lietuvos sostinėje Vilniuje šiandien man suteikta garbė kreiptis į šią garbingą auditoriją, nes čia 2000 metų gegužės mėnesį pirmą kartą susirinko 1999 metais NATO Vašingtono viršūnių susitikime Aljanso plėtros klausimu dalyvavusių valstybių užsienio reikalų ministrai išreikšti paramą ir solidarumą ir čia prasidėjo „Vilniaus proceso“ dvasia.

Ta solidarumo dvasia, kuri buvo išreikšta bendradarbiaujant Vilniaus grupei, ypač kalbu apie Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimą, leido dalytis patirtimi ir gerąja praktika su NATO narystės siekiančiomis Balkanų šalimis, skleidžiant tokias euroatlantines vertybes kaip taika, demokratija ir pagarba žmogaus teisėms mūsų Europos dalyje ir padedant formuoti vieningos ir taikios Europos viziją.

Ta dvasia, kuri 2003 metais padėjo sukurti Adrijos chartiją, yra dar vienas aiškus pavyzdys, kaip regioninis bendradarbiavimas ir sinergija gali spartinti narystės Aljanse siekiančių šalių integracijos procesą. Pasirašydamos šią chartiją, trys Jungtinių Amerikos Valstijų remiamos mūsų regiono valstybės: Albanija, Kroatija ir Makedonija įsipareigojo bendradarbiauti spartindamos gynybos sektoriaus reformos procesą, kurdamos demokratiją, stiprindamos žmogaus teisių padėtį ir ekonomikos plėtrą. Tvirtai tikiu, kad Vilniaus solidarumo dvasia tebėra tokia pat gyva kaip ir 2000 metais.

Ponios ir ponai, šiuo laikotarpiu švenčiame daug sukakčių. Šiek tiek daugiau nei po savaitės minėsime 60-ąsias NATO įkūrimo metines, šaltojo karo pabaigos 20-ąsias metines, Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos Respublikos 10-ąsias, o Slovėnijos, Slovakijos, Rumunijos, Bulgarijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos 5-ąsias įstojimo į laisvų tautų Aljansą metines.

Mes savo regione šių metų gegužės mėnesį taip pat minėsime Albanijos, Kroatijos, Makedonijos ir JAV partnerystę įtvirtinusios Adrijos chartijos 6-ąsias metines. Šia chartija buvo siekiama į Aljansą priimti iš karto visas tris regiono tautas.

Dvi iš trijų chartiją pasirašiusių valstybių – Albanija ir Kroatija – nusipelnė būti pakviestos į NATO praėjusiais metais per NATO viršūnių susitikimą Bukarešte, o dabar jos yra ant NATO slenksčio ir tikisi prisijungti netrukus, per būsimą NATO viršūnių susitikimą Strasbūre ir Kėlyje. Tikiu, kad ir mes, Makedonijos Respublika, netrukus švęsime, kai gausime kvietimą tapti Aljanso nariais ir į jį įstosime. Bet prie šio klausimo norėčiau grįžti vėliau.

Euroatlantinės visų regiono valstybių integracijos užbaigimas būtų jų saugumo ir klestėjimo garantas. Tačiau kitas, dar svarbesnis, NATO plėtros aspektas yra tas, kad euroatlantinė perspektyva yra ne tik krizės įveikimo ir atsako į grėsmę priemonė. Tai – svarbus politinis laisvės ir demokratijos įtvirtinimo, gyvybingos rinkos ekonomikos ir ekonominės žmonių gerovės užtikrinimo veiksnys.

Ponios ir ponai, nuo 1999 m. Makedonijos Respublika vykdo narystės veiksmų planą ir savo narystę NATO laiko ypač svarbiu klausimu ne tik savo šalies ateičiai, bet ir bendram stabilumui regione užtikrinti. Norėčiau priminti, kad praėjusių metų balandžio mėnesį Bukarešte vykusio NATO viršūnių susitikimo galutinėse išvadose buvo pripažinti ir įvertinti Makedonijos Respublikos ir kitų dviejų regiono valstybių pasiekimai siekiant atitikti narystės Aljanse kriterijus ir reikalavimus. Albanija ir Kroatija buvo pakviestos į Aljansą, o Makedonija, deja, ne.

Kadangi nebuvo pasiektas susitarimas dėl kvietimo Makedonijos Respublikai įstoti į Aljansą, nes viena NATO narė tam prieštaravo, buvo susitarta atidėti kvietimą iki, Jungtinių Tautų Organizacijai tarpininkaujant derybose, Makedonijos Respublika ir Graikija pasieks abiem šalims priimtiną susitarimą dėl valstybės pavadinimo.

Dėl šių nedraugiškų veiksmų Makedonijos Respublika neseniai kreipėsi į tarptautinį Teisingumo Teismą, nes Graikija pažeidė savo teisinius įsipareigojimus, apibrėžtus 1995 m. rugsėjo 13 d. dvišalės preliminarios sutarties 11 straipsnyje.

Nepaisant šių nedraugiškų veiksmų, padedant Jungtinių Tautų Organizacijai, Makedonijos Respublika ir toliau ryžtingai siekia išspręsti ginčą su Graikija dėl pavadinimo ir pasiekti abiem šalims priimtiną sprendimą. Toks sprendimas leistų mums visiškai ir garbingai integruotis į Aljansą, kartu išsaugant ir savo nacionalinius interesus.

Makedonijos Respublikos vyriausybė ir toliau pasiryžusi siekti šalies narystės Aljanse ir yra tvirtai įsitikinusi, kad kitos alternatyvos nėra, tik visiška euroatlantinė integracija. Narystė NATO būtų labai naudinga ne tik šaliai, bet ir viso regiono stabilumui.

Mes ir toliau dėsime pastangas, kad valstybėje vyktų reformos, stiprėtų demokratinės institucijos, pilietinė visuomenė ir rinkos ekonomika. Esame įsipareigoję stiprinti demokratijos procesą ir veikiančią daugiatautę visuomenę teisinės valstybės, geros valdysenos ir subalansuotos ūkio plėtros pagrindu. Tolesnis regioninis bendradarbiavimas ir geri kaimyniniai santykiai yra mūsų užsienio ir saugumo politikos esmė.

Esame įsipareigoję stiprinti mūsų jau ir taip matomą dalyvavimą, taip pat ir karinį, NATO vadovaujamose ir kitose tarptautinėse taikos misijose. Elgdamiesi kaip atsakingi tarptautinės bendruomenės nariai, ir toliau prisidėsime prie Aljanso sąveikumo. 2009 metais Makedonijos Respublika daugiau nei 20 % padidino savo karinį dalyvavimą ISAF operacijoje Afganistane (šiuo metu iš viso yra nusiuntusi 168 karius). Mes dalyvaujame ELTHEA operacijose Bosnijoje ir Hercogovinoje ir nuo pradžių teikiame logistinę ir kitokią reikalingą paramą KFOR karinei operacijai Kosove. Ir toliau kartu kaip partneriai prisiimsime atsakomybę ir prisidėsime prie Aljanso pastangų kovoti su terorizmu, įveikti kitus iššūkius ir grėsmes tarptautinei taikai bei saugumui ir visame pasaulyje skleisti demokratinius principus bei vertybes.

Ponios ir ponai, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija sėkmingai veikia gindama ir skatindama saugumą bei bendrąsias demokratines vertybes. NATO rengia viršūnių susitikimą Strasbūre ir Kėlyje, kuris stabilumo požiūriu vyks nepaprastai svarbiu laiku ne tik visai transatlantinei bendruomenei, bet ir kitoms šalims.

NATO, kurią greitu laiku sudarys 28 valstybės narės, susiduria su dideliais iššūkiais. Adekvatus atsakas galimas tik tuomet, kai Aljansas įrodys, kad yra pasirengęs ir gali paspartinti savo transformacijos procesą plėsdamasis ir tapdamas atviru narystės siekiančioms Europos tautoms. Aljansas įstengė prisitaikyti prie besikeičiančių saugumo sąlygų, nes imasi naujų misijų, priima naujų sąjungininkų ir kuria naujas partnerystes. Be to, NATO nuolat vystosi ir plečia įvairius savo pajėgumus. Tai procesas, kuris po 2002 metais Prahoje įvykusio viršūnių susitikimo buvo vienas svarbiausių NATO darbotvarkės punktų. Aljansas turi išlaikyti konsensuso dvasią, gindamas svarbiausias Aljanso vertybes – tautų laisvę ir demokratiją – o aljanso narės, didelės ir mažos, taip pat turi imtis įsipareigojimų, kartais skausmingai aukodamos siaurus nacionalinius interesus dėl didesnio gėrio.

Tęsti ir sėkmingai užbaigti NATO ISAF operacijas Afganistane – vienas didžiausių iššūkių, su kokiais NATO kada nors teko susidurti. Šis iššūkis daro didelį poveikį Aljanso dabarčiai ir ateičiai. Makedonijos Respublika jau atliko nemenką vaidmenį, dalyvaudama šiame darbe, ir įsipareigoja nevengti tokio vaidmens ir ateityje.

Esame tvirtai įsitikinę, kad tautų vykdomos reformos ir pasiekimai be euroatlantinės integracijos vargu ar būtų įmanomi. Baltijos šalys tai žino iš savo patirties. Kaip kitos šalys, kurios jau prisijungė prie NATO, narystės siekiančios tautos supranta, kad gavus kvietimą procesas nesibaigs. Priešingai, nuo tada reikės laikytis vis didėjančių reikalavimų.

Baigdamas norėčiau išreikšti įsitikinimą, kad dabar tinkamiausias laikas sąjungininkams imtis drąsių sprendimų. NATO neturi praleisti šios progos, nes tai naudinga mums visoms – dabartinėms ir būsimosioms sąjungininkėms bei kaimyninėms valstybėms. Dėkoju. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Labai dėkoju ponui Antonio Milošoskiui. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Dėkoju ir į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininką A. Ažubalį.

Užsienio reikalų komiteto pirmininko Audroniaus Ažubalio kalba

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji svečiai, kolegos Seimo nariai, bet kurios tarptautinės organizacijos, kaip, beje, ir šeimos, gyvybingumo ir buvimo kartu esminė sąlyga yra sutarimas dėl tam tikrų vertybinių nuostatų, tikėjimas jomis ir nuolatinis darbas tas nuostatas įtvirtinant.

Šiaurės Atlanto sutartyje yra aiškiai išreikštas tikėjimas Jungtinių Tautų Chartijos tikslais ir principais, troškimas taikiai sugyventi su visomis tautomis ir visomis vyriausybėmis.

Tačiau kartu sutarties preambulėje įrašyta, kad sutarties šalys (cituoju) „įsipareigojusios saugoti savo tautų laisvę, bendrą paveldą ir civilizaciją, grindžiamą demokratijos, asmens laisvės bei teisės viešpatavimo principais. Jos siekia didinti stabilumą ir gerovę Šiaurės Atlanto regione“ (citatos pabaiga).

Gal todėl, kad sutartyje žodis „savo“ Atlanto bendrijos gyvavimo pradžioje buvo suprantamas kaip griežtai geografiškai apibrėžtas, 1956 m. gruodžio 13 d. Šiaurės Atlanto Tarybos komunikate, reaguojant į sovietų įsiveržimą į Vengriją, skaitome tik tokius žodžius (cituoju): „Taryba patvirtina savo narių vyriausybių įsitikinimą, kad Jungtinės Tautos turi tęsti pastangas, pasitelkusios viešąją pasaulio nuomonę, įtikinti sovietus išvesti savo pajėgas iš Vengrijos ir ištaisyti padarytą neteisybę Vengrijos žmonėms. Rytų Europos žmonės turi teisę pasirinkti savo vadovus laisvai, neveikiami išorinio spaudimo, gąsdinimų jėga, ir savarankiškai nuspręsti, kokią politinę ir socialinę tvarką jie norėtų turėti.“

1968 m. lapkričio 15–16 d. Šiaurės Atlanto Taryba savo pareiškime dėl sovietų įsiveržimo į Čekoslovakiją iš esmės pakartojo 1956 m. reakcijos formulę (cituoju): „Visi Aljanso nariai pasmerkė šį jėgos panaudojimą, kuris kelia grėsmę taikai ir tarptautinei tvarkai, sudavė smūgį Jungtinių Tautų Chartijos principams. Kaip ir kiti žmonės, Čekoslovakijos žmonės turi turėti laisvę lemti savo ateitį be išorinio įsikišimo.“ Minimi įvykiai Vengrijoje ir tuometinėje Čekoslovakijoje iš dalies buvo nulemti ir Vakarų sąjungininkų tuometinio „savo“ saugumo supratimo.

Lietuva tapo NATO nare, kai žodžio „savo“ esmė, jo supratimas Šiaurės Atlanto bendrijoje dramatiškai pakito. Saugumo sąvoka tapo globali ir šiandien Šiaurės Atlanto bendrija militariai veikia geografiškai nutolusiuose regionuose. Tačiau būkime atviri, nuo pat 1993 m. gruodžio mėnesio, kai visos Lietuvos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą siekti narystės Šiaurės Atlanto bendrijoje, siekėme tapti NATO nariais pirmiausia dėl žodžio „savo“, visų pirma suprantamo ir apibrėžiančio „savo“, t. y. mūsų, Lietuvos valstybės, Lietuvos piliečių, saugumą.

Tačiau NATO ir pirmiausia Jungtinės Amerikos Valstijos užbaigė XX amžių ir pradėjo naująjį, dar kartą metę iššūkį nusistovėjusiai pasaulio užsienio, kartu ir saugumo politikos tvarkai, kurią galima įvardinti prancūzišku žodžiu détente, simbolizuojančiu Vakarų ir Sovietų Sąjungos laikų „taikaus sambūvio“ politiką, kai dėl „įtampos mažinimo“ buvo nuolaidžiaujama neteisiajam, kaip atlygį gaunant dujų ir naftos. Šią kai kurių Europos lyderių taip mėgstamą dėl tariamo patogumo politiką pirmą kartą iš šaknų sudrebino Ronaldo Reigano prezidentavimas, atmetęs bet kokį susitaikėliškumą su „blogio imperija“. Rezultatas – laisva Europa ir subyrėjusi Sovietų Sąjunga. Antrą kartą tai įvyko 1999 m., kai NATO pirmą kartą Aljanso istorijoje išdrįso karinėmis priemonėmis sustabdyti buvusioje Jugoslavijos teritorijoje vykdytą genocidą.

O ką mes galime pasakyti apie NATO dabartį ir ateitį šiandien? Lengviausiai NATO veiklos doktriną būtų galima apibrėžti žodžiais, na, kad ir „globali saugumo ir laisvės politika“, jeigu ne kai kurie pastarųjų metų įvykiai, privertę kai kurias NATO valstybes nares, pasirėmusias savo pačių liūdna patirtimi, kalbėti apie kibernetinio ir energetinio saugumo pavojus ir iššūkius. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesio Rusijos agresija prieš Gruziją taip pat nupūtė dulkes nuo jau primirštų Šiaurės Atlanto sutarties 3 ir 5 straipsnių, kurių esmė – valstybės narės ne tik gina viena kitą, bet ir pačios yra atsakingos už savo individualų gebėjimą atremti ginkluotą užpuolimą.

Artėjančiame jubiliejiniame NATO Vadovų susitikime, vyksiančiame balandžio 3–4 d. Strasbūre ir Kėlyje, naujojoje Aljanso saugumo deklaracijoje, kuri, tikiu, duos pradžią naujos NATO koncepcijos kūrimui, būtina įtvirtinti balansą tarp rimto bei atsakingo tolesnės NATO kolektyvinės gynybos plėtojimo ir globalaus NATO vaidmens šiandieniniame pasaulyje konstravimo. Paprastai kalbant, uždavinys rasti savo ir visų mūsų saugumo suderinamumo raktą NATO praktikai.

 Tai, kad kolektyvinė gynyba nėra vien praėjusių dešimtmečių saugumo politikos reliktas, rodo ir du NATO Tarybos pareiškimai, kuriuos vieną nuo kito skiria keturiasdešimt metų. Cituoju pirmąjį: „Sovietų vadovybės požiūris, kad egzistuoja intervencijos teisė į reikalus kitų valstybių, esančių vadinamojoje „socialistinėje sąjungoje“, prieštarauja esminiams Jungtinių Tautų Chartijos principams, tai kelia pavojų Europos saugumui“ (citatos pabaiga). Tai vėlgi Šiaurės Atlanto Tarybos 1968 m. pareiškimo, skirto sovietų įsiveržimui į Čekoslovakiją, mintis, pareiškimas.

Dabar kitas Šiaurės Atlanto Tarybos pareiškimas po 40 metų, data –2008 m. gruodžio 9 d. Cituoju: „Mes kviečiame Rusiją susilaikyti nuo konfrontacinių pareiškimų, įskaitant teiginius apie įtakos sferas, ir nuo grasinimų Aljanso narių ir partnerių saugumui“ (citatos pabaiga).

Taigi kai kas šiame pasaulyje keičiasi, o kai kas – ne, ir su tuo nesikeičiančiu mes turime gyventi. Todėl atsakymas į klausimą, ar galime šiandien leisti sau prabangą ignoruoti Rusiją, tokią, kokią ją šiandieną matome ir suprantame, aiškus. Tokia prabanga ne šiandienos pasauliui. Irano ir Afganistano karštieji mazgai, terorizmas, masinio naikinimo ginklų platinimo kontrolė ir branduolinių galvučių mažinimo sutartys tą bendradarbiavimą daro būtiną abiem pusėms. Tačiau ar kalbėsimės su Rusija tiesiai šviesiai, bandydami ją įtikinti galima bendrų veiksmų abipuse nauda, ar praktikuosime susikompromitavusį „aš – tau, tu – man“ metodą? Rusai – ne prekybininkai, rusai – idėjos, nesvarbu kokios – geros ar blogos, tačiau idėjos žmonės. Esu įsitikinęs, ir tą liudija geriausi Lietuvos derybų pavyzdžiai, derybose stipri ta pusė, kurios pozicija, nusistatymas paremtas pasaulėžiūra ir įsitikinimais, o ne smulkaus prekybininko išskaičiavimu. Deja, tokio požiūrio advokatų pastaruoju metu atsirado nemažai ir valstybėse narėse. Jie ragina NATO politiką keisti atsisakant principų ir tikintis kai ko gauti. Tačiau, kaip jau minėjau, kalbėdamas iš pradžių, bet kurios tarptautinės organizacijos esminis stiprybės šaltinis tai yra vertybių, kurių ji laikosi, realus išpažinimas ir praktika.

Kitu atveju gali tekti pakartoti dar nuo 1938 metų Europai pažįstamą cinišką „pragmatiškos politikos“ kelią, kelią, kuris atvedė į 1939 metų rugsėjį – Antrąjį pasaulinį karą. Kai kam tai gal tik tolima istorija, galiu pateikti naujesnių „real politik“ pavyzdžių: tai ne tik Šiaurės Korėjos sukurta branduolinė ginkluotė ar šiandien Irano sėkmingai panaudojamos branduolinės technologijos. Tai ir buvusioje Jugoslavijos teritorijoje vykdytas genocidas, 1994 metais suplanuotas ir organizuotas genocidas Ruandoje, pareikalavęs vieno milijono taikių gyventojų aukų, Sudano Darfūro provincijoje vyriausybei pritariant vykdytas genocidas ir milžiniški kvaišalų kiekiai, plūstą į Europą, už kuriuos gautais pinigais finansuojamas teroro tinklas. Visa tai vyko ir vyksta nesibaigiančių aukštesnio ar žemesnio rango politikų vizitų į „karštuosius“ pasaulio taškus, pozavimo prieš žiniasklaidą, reiškiant „susirūpinimą“ ir teigiant, kad „jaučiami tam tikri teigiami poslinkiai“, kurių iš esmės nebūna, fone. Štai kodėl reikalingas globalus NATO, turintis aiškias vertybines koordinates.

Baigdamas kalbą, noriu išreikšti asmenišką tikėjimą tvirtu Lietuvos valstybės nusistatymu, kad Šiaurės Atlanto Sąjunga išliks patikimu tautų saugumo ir laisvės politikos garantu, o reikalui esant ir rimtu intervenciniu įrankiu, kad NATO savo veiklą grįs vertybiniais principais, kuriais remiantis ji ir buvo sukurta, o pragmatinis požiūris tarnaus ne užgožiančiu, bet pamatuotu Šiaurės Atlanto vertybinės politikos instrumentu.

Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame komiteto pirmininkui A. Ažubaliui.

Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko kalba

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svečiai, karininkai ir kursantai, aš manau, ši diena yra svarbi mums, bet dar svarbesnė, ko gero, jums.

Kiekviena valstybė visomis išgalėmis siekia užtikrinti savo saugumą ir gerovę. Lietuva vienu iš saugumo garantų pasirinko narystę NATO, nes tai yra pagrindinis žaidėjas pasaulio saugumo sistemoje. Būdami šio Aljanso nariais mes įsitikinę, kad iškilus pavojams neliksime vienų vieni.

Jau penkeri metai esame atsakingi už Lietuvos NATO erdvės saugumą. Aljansas patikimas tiek, kiek patikimos jo narės, kiek jos pajėgia ginti bendrąsias demokratines vertybes ir laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Lietuva prisiėmė dalį bendros atsakomybės už euroatlantinės erdvės saugumą, šiuos įsipareigojimus turime vykdyti bet kokiu sunkmečiu.

Narystė Aljanse neatleidžia nuo atsakomybės savarankiškai ir bendradarbiaujant su sąjungininkėmis stiprinti krašto gynybinius pajėgumus. Savo teritoriją mes privalome būti pasirengę ginti savarankiškai ir kartu su kitų NATO šalių pajėgomis.

Mums ypač svarbu suderinti pasirengimą ginti savo kraštą su NATO pasirengimu ginti mus. Šiandien galime pasakyti, kad esame ne tik saugumo vartotojai, bet ir kūrėjai: su kitomis NATO narėmis dalijamės atsakomybe ir rizika kuriant naują saugumą euroatlantinėje erdvėje ir už jos ribų. Todėl šiandien mūsų kariai, rizikuodami savo gyvybe, padeda vietinėms Afganistano Goro ir Kandaharo provincijų institucijoms kurti saugią aplinką ir stabilumą, įgyvendina projektus, kuriais siekiama pagerinti Goro provincijos ekonominę padėtį. Lietuvos vėliava yra ten, kur ginama laisvė, taika, kur ginamos žmogaus teisės ir tarptautinis saugumas.

Narystė NATO suteikia Lietuvai kolektyvines garantijas. Šiandien mūsų padangę saugo ne tik kaimyninių, bet ir už daugybės kilometrų nuo mūsų esančių Aljanso narių lėktuvai. Pasaulis keičiasi, keičiasi ir grėsmių pobūdis, todėl natūralu, kad privalo keistis ir Aljansas. Todėl remiame iniciatyvas, suteikiančias Aljansui lankstumą, gebėjimą greitai ir efektyviai veikti.

Lietuva aktyviai dalyvauja NATO transformacijos procese, tiesiogiai prisidėdama formuojant ir įgyvendinant svarbiausius NATO politinius darbotvarkės uždavinius. Transformuojant ir kalbant apie globalųjį NATO Lietuvai yra itin svarbu, kad savo aktualumo neprarastų kolektyvinio saugumo garantijos.

Gyvename visuotinės globalizacijos laikais, todėl turime būti pasirengę greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, o kai įmanoma – užbėgti įvykiams už akių.

Nacionalinio saugumo iššūkių vis daugėja, ir jie susiję ne tik su karinėmis grėsmėmis. Didelę įtaką nacionaliniam saugumui turi socialinis nestabilumas, valstybės finansinė padėtis, daranti įtaką krašto apsaugos finansavimui.

Akivaizdu, kad dabar ir artimiausioje ateityje didžiausi iššūkiai mūsų nacionaliniam saugumui laukia energetinėje ir finansų srityse.

Rusija yra ir bus svarbus žaidėjas pasaulio saugumo sistemoje dėl dominavimo europiniame energetiniame sektoriuje. Energetinis saugumas, energetiniai ištekliai ir jų tiekimas tapo strateginiu ne tik Lietuvos nacionalinio saugumo klausimu, bet ir vienu iš pasaulio prioritetų. Lietuva siekia, kad aktualūs energetinio saugumo klausimai būtų nuolat diskutuojami NATO, kaip svarbūs iššūkiai ne tik Lietuvai, bet ir visam Aljansui.

Šiuo metu esame visiškai priklausomi nuo Rusijos energetinių išteklių, o uždarius Ignalinos atominę elektrinę ši priklausomybė dar labiau sustiprės. Yra tokia realybė.

Siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą Lietuva turi surasti kuo įvairesnių alternatyvių energetinių išteklių tiekimo šaltinių ir kuo greičiau integruoti savo energetikos sistemas į atitinkamas ES energetikos sistemas bei į Europos energijos rinkas. Bet laikas šiuose darbuose ne mūsų sąjungininkas.

Pasaulinė finansinė krizė daro didelę įtaką Lietuvos ūkiui, finansiniam stabilumui – šiuo laikotarpiu tai yra esminis veiksnys, galintis neigiamai paveikti mūsų valstybės saugumą. Siekdama užtikrinti nacionalinį saugumą, valstybė turi nustatyti aiškius prioritetus, ką ir kaip finansuoti, nes nacionalinio saugumo sąskaita taupyti negalime.

Krašto apsaugos sistemos finansavimo mažėjimas gali neigiamai paveikti mūsų įsipareigojimus ir kariuomenės transformaciją, todėl svarbu nepamiršti nacionalinio saugumo prioritetų. Šiais prioritetais turėtų išlikti ir energetinio saugumo stiprinimas, ir Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų vykdymas, nes tai stiprina Lietuvos, kaip NATO erdvės, saugumą.

Tik užtikrinusi nacionalinį saugumą valstybė sudaro tinkamas sąlygas ekonominiam, socialiniam, kultūriniam visuomenės potencialui atsiskleisti ir didėti.

Aš įsitikinęs, kad mes galime įveikti sunkumus ir spręsti problemas, bet tam reikia pasitikėjimo savimi, skirtingų visuomeninių ir profesinių grupių solidarumo, sunkumo laikinumo ir visų piliečių atsakomybės suvokimo.

Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame A. Anušauskui. Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Seimo opozicijos lyderį G. Kirkilą.

Seimo opozicijos lyderio Gedimino Kirkilo kalba

G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Ekscelencijos ambasadoriai, gerbiamieji karo atašė, šio pranešimo tema „Kolektyvinės gynybos koncepcijos pranašumai prieš neutralitetą, kodėl Lietuvai verta būti NATO nare“, minint mūsų šalies narystės Šiaurės Atlanto Aljanse penkmetį, nepraranda, mano nuomone, aktualumo lig šiol. Diskutuoja ir visuomenė, ir politikai, ir ekspertai. O ypač ši tema aktuali galimose naujose narėse – Ukrainoje, Gruzijoje, Makedonijoje, kitose buvusiose Jugoslavijos respublikose. Ir tai suprantama, nes vienas svarbiausių klausimų prieš apsisprendžiant ir yra, kas šalims naudingiau – dalyvauti kolektyvinio saugumo sistemoje, tokia yra NATO, ar patiems savarankiškai užtikrinti valstybės gynybą su visomis finansinėmis, politinėmis, geopolitinėmis ir kitomis pasekmėmis.

Priminsiu keletą pagrindinių motyvų, paskatinusių Lietuvą siekti narystės Aljanse. Visų pirma, deklaruojant (Prezidento Algirdo Brazausko laiškas pareiškimas apie Lietuvos siekį įstoti į NATO 1994 metais), vėliau pasiekus visų pagrindinių šalies parlamentinių partijų konsensusą NATO narystės klausimu, o jau 2004 metais ir pasiekus šį tikslą – tapus pilnateise NATO nare.

Pirmasis motyvas – NATO kolektyvinio saugumo garantijos kaip potencialios karinės agresijos atgrasymas, remiantis Šiaurės Atlanto sutarties 5-uoju straipsniu, pagal kurį vienos ar kelių NATO narių užpuolimas laikomas visų Aljanso narių užpuolimu. Tai, tikiuosi, šito neneigs net ir NATO narystės skeptikai, ir suteikė mums realias saugumo garantijas, kuriomis naudojamės lig šiol.

Kitas motyvas – NATO šalys narės galimų užsienio investicijų, ekonominio bendradarbiavimo požiūriu turėjo ir tebeturi neabejotiną privalumą prieš kitas. Pirmiausia, aišku, saugumo požiūriu, o tai ypač buvo svarbu visoms Baltijos valstybėms, esančioms atitinkamoje nesaugioje (vakariečių akimis) geopolitinėje padėtyje, atkuriančioms rinkos ekonomiką ir siekiančioms pritraukti užsienio investicijas. Tai mes ir matome pastaruosius penketą metų. Prie to galima būtų pridėti dėl narystės Aljanse padidėjusį ekonominį bendradarbiavimą tarp šalių narių taip pat ir gynybos srityje. Tai susiję ir su ekonomika, nors, mano požiūriu, šias naujas galimybes išnaudojame per mažai, net ir vadinamąjį ofseto mechanizmą, kai įsigydami įrangos iš kitų NATO šalių turime teisę šioms šalims patiekti atitinkamą kiekį prekių ar paslaugų.

Ir trečias motyvas – tai santykinės ir absoliučios gynybos sąnaudos. Akivaizdu, kad neutraliosios arba vien tik savais finansiniais ištekliais užtikrinančios savo gynybą šalys, pavyzdžiui, Švedija ar Suomija, naudoja didesnes biudžeto sąnaudas gynybai nei, pavyzdžiui, NATO narė Danija.

Lietuvos atveju yra svarbu ir kitas – karinis gynybinis aspektas. Dėl savo finansinių resursų nepakankamumo nei Lietuva, nei kitos Baltijos valstybės nėra pajėgios išvystyti, pavyzdžiui, labai brangiai kainuojančių oro gynybos pajėgų. Šiuolaikinė oro gynyba reikalauja net ir vienkartinių investicijų, viršijančių metinį mūsų šalies karinį biudžetą. Be to, reikia atkreipti dėmesį, jog visos trys Baltijos valstybės, skirtingai nuo kitų NATO naujokių, čia jau buvo minėta, tokių kaip Lenkija ar Čekija, dėl suprantamų istorinių priežasčių turėjusių savo kariuomenę, Lietuva privalėjo kurti nuo pradžių ir, aišku, negalėjo pasiremti ankstesne baze, kaip tai buvo jau minėtose ir kitose Rytų Vidurio Europos šalyse, kurios ir iki 1990 metų vis dėlto turėjo savo karines pajėgas. Todėl suprantama, jog reikalingos investicijos į mūsų ir kitų Baltijos valstybių krašto gynybą viršijo finansines galimybes vystyti vienu metu visas kariuomenės ir ginkluotės rūšis. Tuo tarpu kolektyvinė gynyba, ir tai gana akivaizdu, leidžia panaudoti kitų NATO šalių resursus. Toks pavyzdys yra vadinamoji oro policijos misija visoms Baltijos valstybėms. Ji vykdoma jau penkti metai. Naudojantis proga, gerbiamieji kolegos, reikėtų padėkoti visoms prie to prisidėjusioms NATO šalims narėms.

Šis pavyzdys svarbus ir daugeliu kitų aspektų, nes priimančioji šalis – šeimininkė, kartu su partnerėmis, šiuo atveju Latvija ir Estija, turi unikalias galimybes kelti savo karinę kompetenciją, sąveikaudamos su kitomis NATO šalimis, ateityje išugdydamos atitinkamą reikalingų karininkų ir karių kvalifikaciją, o tam vėl reikės papildomų resursų, kai anksčiau ar vėliau misiją teks perimti.

Ir ne tik. Jau dabar mūsų narystė Aljanse, o prieš tai kandidatavimas, leido iš esmės pakelti mūsų karininkų, krašto apsaugos specialistų kvalifikaciją jau tik todėl, kad absoliuti dauguma jų per pastarąjį dešimtmetį įgijo išsilavinimą daugiausia, beje, NATO senbuvių šalių sąskaita vakarietiškuose kariniuose koledžuose ir universitetuose.

Gerbiamieji kolegos, Lietuva, tapdama NATO nare, neabejotinai padidino savo tarptautinį svorį – ir aktyviai veikdama NATO viduje ir tiesiog būdama jos nare. Prisiminkime prieškario Lietuvos politinę situaciją – ji buvo kitokia ir grėsmės atveju, deja, nebuvo jokios tarptautinės paramos, jei nepasakytume priešingai. Europa buvo susiskaldžiusi, vedė brolžudiškus dešimtis milijonų gyvybių kainuojančius karus. Mažosios Europos valstybės buvo dalijamos, okupuojamos su atitinkamomis pasekmėmis tų šalių valstybingumui, kultūrai ir ekonomikai.

Tarptautinis mūsų šalies politinis svoris ypač ryškiai padidėjo dėl jos aktyvaus ir svaraus indėlio į tarptautines operacijas. Anot lietuvių kilmės kongresmeno Johno Shimkaus (cituoju): „Jei vartosime bokso terminiją, – o Vašingtone ją vartojame kalbėdami apie kai kuriuos mūsų sąjungininkus, – Lietuva smūgiuoja ir kaunasi aukštesnėje svorio kategorijoje, negu jai priklauso. Jūsų šalis, sakyčiau, neša naštą, kurią derėtų prisiimti didesnėms valstybėms.“

Todėl, grįžtant prie pranešimo temos, narystė kolektyvinės gynybos sistemoje, o tokia yra NATO, beje, unikali net ilgalaikės istorijos požiūriu, Lietuvai naudinga daugeliu aspektų, tarp kurių finansinis, nors ir svarbus, bet gal net ir nėra svarbiausias. Kolektyvinės gynybos koncepcija, kurią 1996 metais įtvirtinome ir savo įstatymuose, turi ir daugiau pranašumų.

Pirmasis – Aljansas, visuomet turintis daug problemų, bet sugebantis nuolat jas demokratiškai išspręsti, suteikia Lietuvai kaip aktyviai dalyvei, visų pirma, labai realų balsą. Nors ne visuomet, tenka pripažinti, tai tinkamai išnaudojame.

Antra, gerbiamieji kolegos, realų saugumą Lietuvai vis dėlto Aljansas ir suteikia, nepaisant įvairiausių kartais daugiau ar mažiau pagrįstų abejonių. Prisiminkime, jog 1995 metais JAV prezidentas Billas Clintonas pasirašė su trijų Baltijos valstybių prezidentais Baltijos saugumo chartiją, kuri buvo nors ir pirmas realus žingsnis į Aljansą, tačiau realaus saugumo garantijų, išskyrus politinę paramą, pripažinkime, nesuteikė. Aljansas stiprus, visų pirma, ta atgrasa, kuri buvo ir yra tikrasis taikos garantas visoje pokario Europoje, o ir plačiau. Tai suteikia istorinę galimybę mažesnėms šalims vystytis, gyventi, dalyvauti tarptautinėje veikloje ir demokratijos plėtroje, akivaizdžiai plečia ekonominio bendradarbiavimo galimybes.

Dar vienas čia jau minėtas naujas svarbus iššūkis, kuriam įveikti neabejotinai prireiks ir jau reikia didelių kolektyvinių tarptautinių pastangų ir resursų – kibernetinis saugumas. Jis svarbus ne tik kariškiams, bet ir visai valstybių infrastruktūrai ir ekonomikai. Be rimtų ir nuolatinių investicijų į naujas technologijas ir inovacijas vargu ar atskirų šalių pastangos čia būtų pakankamos. Estijoje, kaip jūs gerai žinote, NATO kibernetinės apsaugos centras jau veikia, Lietuva ten taip pat dalyvauja.

Ir pagaliau kita taip pat jau minėta sritis – energetinis saugumas. Lietuvos iniciatyva ši idėja yra iškelta ir aktyviai svarstoma NATO viduje, o mums patiems būtų labai aktualūs šio klausimo sprendimai, kurie vargu taip pat įmanomi be kolektyvinio saugumo ir gynybos pastangų ir resursų.

Niekam ne paslaptis, gerbiamieji kolegos, kad nors Lietuvos narystė NATO ir turi gana didelį ir stabilų palaikymą mūsų visuomenėje, yra, tai natūralu, ir oponentų. Turbūt ir šioje salėje. Pamėginkime hipotetiškai pamodeliuoti, kas būtų atsitikę, jei narystės NATO būtume nepasiekę? Ar būtume pasiekę net ir pačią narystę Europos Sąjungoje būtent tais pačiais metais? O tokių diskusijų kažkada buvo, prisiminkime – kas svarbiau, NATO ar Europos Sąjunga? Ar galėtume tikėtis tų pačių, nors mūsų ir netenkinančių, užsienio investicijų, nes būtume traktuojami kaip nesaugi (kaip jau minėjau, vakarietišku požiūriu) šalis? Ar apskritai šioje mūsų geopolitinėje situacijoje galima buvo tikėtis išsaugoti politinį, karinį, gynybinį neutralitetą? Aš jau nekalbėsiu apie Šengeną ir kitas pasekmes.

Mielieji kolegos, tai jokiu būdu nereiškia, kad esu prieš tokias diskusijas. Greičiau priešingai, nes kaip tik jos ir atsako į nuolat keliamą klausimą – kodėl kolektyvinio saugumo koncepcija yra pranašesnė už neutralitetą ir ar Lietuvai buvo verta tapti NATO nare. Šiandien matome akivaizdžius, mano nuomone, mūsų penkerių metų narystės privalumus ir neabejoju, kad minėdami narystės dešimtmetį matysime jų dar daugiau.

Ir pabaigai, gerbiami kolegos, norėčiau pabrėžti, jog didžiausia visų mūsų kelio į NATO nauda buvo, mano nuomone, tas ilgai mus vienijęs tarppartinis politinis konsensusas pagrindiniais užsienio politikos ir saugumo klausimais. Jo dėka mes per istoriškai trumpą laikotarpį pasiekėme daugiau nei prognozavo, gerai pamenu, įvairūs užsienio ekspertai. Jie teigė, jog jei mūsų narystė, t. y. Lietuvos, NATO apskritai įmanoma, tai daug vėliau nei įstosime į Europos Sąjungą, į kurią galėtume patekti, jų nuomone, ne anksčiau kaip 2015–2020 metais. Šiandien, 2009 m., mes jau žymime narystės penkmetį su daugeliu demokratijos, rinkos ekonomikos, žmogaus teisių ir kitais pasiekimais, nors, aišku, turime ir nemažai problemų. Tačiau šis konsensusas mus išmokė siekti to paties ir tarptautinėje arenoje, draugiškai sugyventi ir bendradarbiauti didžiuliame pasaulio valstybių kolektyve abipus Atlanto, o tai šiais globalizacijos laikais, ko gero, ir neturi alternatyvos.

Būtų svarbu, mano nuomone, ir šiuo metu, šiuo sunkmečiu, rimčiau, be pompastiškų ir tuščių politinių deklaracijų pagalvoti apie tokio politinio tarppartinio konsensuso pastangas bei galimybę, o net ir būtinybę, tik jau kitu, vidaus politikos tikslu. Sveikindamas visus, gerbiamieji kolegos ir svečiai, su Lietuvos narystės NATO penkmečiu, šešiasdešimtmečiu linkiu to visiems ir sau pačiam. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame G. Kirkilui. Tarti žodį į tribūną kviečiu Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėją profesorių Gediminą Vitkų.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros vedėjo Gedimino Vitkaus kalba

G. VITKUS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji šio renginio svečiai ir šeimininkai! Netrukus, balandžio pradžioje, Strasbūre ir Kėlyje rinksis NATO valstybių vadovai minėti organizacijos 60-mečio ir inicijuos naujos NATO strateginės koncepcijos rengimą.

Šį sprendimą ne visi vertina vienareikšmiškai. Vieni mano, kad 1999 m., t. y. prieš dešimt metų, priimta strateginė koncepcija jau gerokai senstelėjo ir joje neatsispindi tokie labai svarbūs tarptautinio saugumo aplinkai įvykiai, įvykę 2001 m. rugsėjo 11 d. ar 2008 m. rugpjūčio 8 d. Kiti mano, kad dokumentas neprarado savo aktualumo ir šiandien, nes besikeičianti tarptautinė aplinka nekeičia svarbiausios Aljanso nuostatos ir užduoties – rūpintis kolektyvine savo narių gynyba. Pasak skeptikų, atnaujintos diskusijos tik atidarys Pandoros skrynią ir galutinai supriešins ir taip vos besutariančius sąjungininkus.

Abejočiau, kad vertėtų baimintis naujų diskusijų. Bet kokio žmogiško sumanymo stiprybė remiasi ne nutylėjimais ir saviapgaule, bet tvirtais moralės pagrindais ir racionaliu apsisprendimu. Todėl geriau atkreipkime dėmesį į tai, kas toje diskusijoje bus svarstoma ir kas joje galėtų ar turėtų būti svarbu Lietuvai.

Žinoma, kad pagrindinę diskusijų temą diktuoja pačios NATO sąjungos paskirtis. Ši organizacija buvo sukurta kaip kolektyvinės gynybos organizacija, kuri rūpinasi visų savo narių saugumu ir teritorijos gynyba. Bet ne pati Aljanso paskirtis, o paieška tų būdų ir metodų, kaip tai turėtų būti užtikrinama šiais laikais, bus pagrindinis diskusijų objektas.

Norom nenorom tenka pripažinti, kad pagrindinio Aljanso tikslo įgyvendinimo būdus ir metodus lemia ne tik valstybių interesai ir valia, bet ir nuo jų nepriklausančios aplinkybės, nuolat besikeičiančių grėsmių pobūdis. Todėl vienaip buvo elgiamasi šaltojo karo metais ir visiškai kitaip jam pasibaigus. Vienokio atsako reikalavo masinės invazijos ir branduolinės atakos grėsmės šaltojo karo metais, visai kitokio atsako prireikė įsiplieskus etniniams konfliktams Vakarų Balkanuose. Dar kitokią darbotvarkę formuoja ir kitokias priemones verčia pasitelkti po rugsėjo 11-osios grėsmių sąrašo viršuje atsidūręs islamiškasis terorizmas.

Tad ir ši nauja diskusija bus apie tai, kokios grėsmės yra pačios svarbiausios šiandien ir kokių priemonių reikia joms įveikti. Labai tikėtina, kad besitęsianti NATO operacija Afganistane lems, jog islamiškasis terorizmas ir toliau liks svarbiausiu Aljanso rūpesčiu. Taip pat tikėtina, kad iš naujo bus įvertinti Aljanso santykiai su Rusija, didesnio dėmesio susilauks ir energetinio bei komunikacinio saugumo klausimai.

Grėsmių analizė, be abejo, yra neatskiriamai susijusi ir su jų geografija. Šaltojo karo metais NATO rūpinosi tik savo narių teritorinės gynybos ir branduolinio ginklo panaudojimo planavimo reikalais. Po šaltojo karo, po tam tikrų dvejonių ir netikrumo Aljansas ryžosi imtis konfliktų slopinimo ir krizių valdymo misijos jau už savo narių teritorijos ribų. Laikas parodė, kad tai buvo teisingas sprendimas. Nėra abejonės, kad šiandien buvusi Jugoslavija būtų ne besirengiančių stoti į Europos Sąjungą valstybių kandidačių grupėje, bet ištuštėjęs ir sugriautas kraštas, be jokių šviesesnių ateities perspektyvų. NATO veikla Vakarų Balkanuose dar buvo suvokiama kaip tam tikra išimtis, išskirtinis atvejis, o rugsėjo 11-oji Amerikoje akivaizdžiai parodė, kas gali nutikti, jeigu Aljansas tik „sėdės apkasuose“ ir lauks, kol kas nors kada nors užpuls. Tapo akivaizdu, kad saugumas turi remtis ne pasyviu grėsmių stebėjimu, bet aktyvia grėsmių suvaldymo veikla.

Manyčiau, kad mes, šiandien kiek primiršę išgyvento sukrėtimo stresą, ne visai iki galo įsisąmoninome, koks svarbus posūkis įvyko tuomet. Kas galėjo pagalvoti, kad Aljansas, kuris buvo sukurtas, pabrėžiu, europiečių, o ne amerikiečių iniciatyva, siekiant įtraukti į Europos gynybos sistemą Amerikos karinį potencialą, pirmą kartą savo garsųjį Vašingtono sutarties 5 straipsnį pritaikys ne kokios nors silpnesnės kariniu požiūriu Europos valstybės gynimui nuo agresoriaus, bet pačios stipriausios karinės galybės – Jungtinių Amerikos Valstijų – gynybai. Ir nepamirškim, kad tas straipsnis iki šiol tebetaikomas NATO operacijai Afganistane.

Be jokios abejonės, toks posūkis Aljanso raidoje iš tikrųjų turėtų būti dar giliau apmąstytas. Ši visiškai netikėta situacija iki šiol kelia mums naujų dilemų, į kurias dar nėra galutinai atsakyta. Jau akivaizdu, kad tokiai situacijai yra reikalingos visai kitaip parengtos ir veikiančios karinės pajėgos, bet dar ne visiems akivaizdu, kad tam reikalingas ir atnaujintas politinis Aljansas. Gal jau atėjo laikas pripažinti, kad jis jau tapo nebe regionine tik Europos saugumo užtikrinimo organizacija, bet savotiška demokratinių valstybių, pasiryžusių kovoti su terorizmu ir tironija visame pasaulyje, lyga. O gal tuomet būtų logiška manyti, kad naujomis NATO narėmis turėtų tapti ne tik Albanija, Kroatija, Makedonija ar Gruzija ir Ukraina, bet ir Japonija, Naujoji Zelandija, Indija, Australija, Pietų Korėja, galbūt ateityje demokratinis Irakas? Ar tikrai toks naujas Aljansas susilpnintų Europos saugumą? Manau, kad tai nelengvas klausimas, bet tikėkimės, kad debatų dėl naujos NATO strateginės koncepcijos metu jis bus visapusiškai išgvildentas.

Štai tokia tematika, tikėtina, turėtų būti svarstoma rengiant naują Aljanso strateginę koncepciją. Svarstant ją galėsim dalyvauti ir mes. Ir žinoma, kad svarstant bendrą strategiją neturime teisės pamiršti ir savų nacionalinių saugumo ir gynybos interesų. Ir štai kaip tik dabar yra tas momentas, kada turime savęs paklausti, o ar mums grėsmę keliantys veiksniai labai skiriasi nuo tų, kurie laikomi pagrindinėmis grėsmėmis visam Aljansui? Ar mes esame kažkokie ypatingi, kuriems nėra aktualus fanatikų terorizmas, masinio naikinimo ginklo plitimas, regioniniai konfliktai, kvaišalų kontrabanda? Akivaizdu, kad ne.

Mūsų ypatingumas yra tik tas, kad esame šiek tiek nuošalyje nuo šių grėsmių, kad pas mus jos jaučiamos ne taip ryškiai ir tiesiogiai. Bet manyčiau, kad turime ir problemą. Neabejoju, kad jūs, šalies politinis elitas, suprantate, kad ne Saulė sukasi apie Žemę, o Žemė drauge su kitomis planetos sukasi apie Saulę; kad ne pasaulis su savo problemomis sukasi aplink Lietuvą, o Lietuva su visu pasauliu sukasi aplink gausybę problemų. Bet abejočiau, ar tai yra suprantama ir aišku likusiai visuomenės daliai, kuri, kasdien matydama patekančią Saulę, tik teoriškai gali suvokti, kad viskas yra atvirkščiai. Mūsų problema yra ta, jog ne visada gebame įveikti iliuziją, kad kitų problemos – tai ne mūsų problemos, o mūsų problemos – tai ne kitų problemos.

Tiesa, dabar šią iliuziją negailestingai sklaido įsismarkavusi ekonominė krizė. Mes šiandien vis aiškiau suvokiame, kad visą pasaulį apėmusi ekonominė krizė negali būti suvaldyta pavienių valstybių pastangomis. Mes juk nemanome, kad krizę galėtume įveikti atsitvėrę nuo pasaulio. Priešingai, yra akivaizdu, kad mūsų šalies ūkis atsigaus tik tuomet, kai atsigaus viso pasaulio ekonomika, su kuria mes esame susiję tūkstančiais saitų. Tik tada, kai vėl galėsime eksportuoti tai, ko reikia kitiems, galėsime ir importuoti tai, ko trūksta mums.

Kad ir kaip būtų paradoksalu, bet Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo problema yra visiškai analogiška. Tad kodėl dar kartais manome kad šiais laikais mūsų saugumas galėtų būti kaip nors atskirtas nuo mūsų sąjungininkų saugumo? Kodėl taip turėtume manyti, kai žinome, kad visos didžiausios bėdos mūsų šalį ištiko kaip tik tuomet, kai mūsų priešams pavyko mus efektyviai izoliuoti nuo tarptautinės bendruomenės ir stiprių sąjungininkų? Laimei, šiandien esame padėtyje, kai mūsų ir mūsų sąjungininkų saugumas šimtu procentų priklauso vienas nuo kito. Todėl pirmiausia reikia galvoti ne apie tai, kaip geriau aptverti savo kiemą, bet apie tai, kaip tą priklausomybę išlaikyti ir stiprinti, ir galutinai sunaikinti izoliacijos grėsmę. Čia tikrai daug kas dar nepadaryta.

Todėl, grįžtat prie diskusijos apie naują NATO strateginę koncepciją, norėtųsi pažymėti, kad svarbiausias mūsų, kaip nedidelės šalies su ribotais ištekliais ir galimybėmis, rūpestis tūrėtų būti ne vienokios ar kitokios formulutės įrašymas į dokumentą arba siaurai suprantamų nacionalinių interesų projektavimas, bet pastanga įnešti savo kuklų indėlį į tai, kad svarbiausi NATO sąjungininkai apskritai pasiektų sutarimą, kad Aljansas sugebėtų adaptuotis prie besikeičiančios saugumo aplinkos ir ateityje išliktų veiksnus.

Nuo mūsų priklauso ne tiek daug, bet tai, kas priklauso, reikia padaryti maksimaliai kokybiškai. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju ponui G. Vitkui. Taip pat nuoširdžiai dėkoju visiems kalbėjusiems. Dėkoju už įdomias ir aktualias išsakytas mintis.

Dar kartą sveikinu visus su mūsų narystės penkmečiu, taip pat su Aljanso 60-ties metų jubiliejumi. Aš manau, kad diplomatinio korpuso atstovai, taip pat karo atašė ir mūsų kariūnai jau gali pradėti švęsti, o Seimo narius kviečiu prieš šventimą dar padirbėti. Plenarinis posėdis 11.30 val. Dėkoju. Minėjimas baigtas.

Pertrauka

PIRMININKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, kurie dalyvavo mūsų iškilmingame minėjime, labas rytas, kurie neturėjo galimybės tai padaryti. Skelbiu šios dienos rytinio posėdžio, kovo 26 d. ketvirtadienio rytinio plenarinio posėdžio, pradžią. Kviečiu visus registruotis.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Matau, kad mūsų kolegų salėje daugėja ir mes paskelbsime papildomą registraciją, kai simboliškai tvirtinsime darbotvarkę.

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. kovo 26 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Ar būtų pasiūlymų ir pastabų dėl šiandienos darbotvarkės? Per šoninį mikrofoną, prašau… Nemačiau, kuris pirmas, tai gal pradėsime nuo opozicijos. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šiandieną Seniūnų sueigoje buvo paminėta, kad 2-9, kur kalbama apie opozicinės darbotvarkės klausimą dėl Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIP-99 projektą, kad nėra Vyriausybės nuomonės, tai šita nuomonė yra, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ją turi, ir aš noriu paprašyti, kad paliktumėte šitą klausimą darbotvarkėje. Tai yra vienas pasiūlymas.

Kitas dėl 2-11. Opozicinėje darbotvarkėje yra įregistruotas Seimo nario E. Žakario įstatymo projektas, kurio Nr. XIP-350, čia yra visiškai identiški įstatymų projektai. Jeigu mes jį įtrauktume papildomai, būtų galima svarstant juos sujungti ir tas įstatymo projektas būtų visapusiškai išnagrinėtas. Būtų tokie du pasiūlymai, kuriems prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar mes kaip tik, gerbiamasis Balčyti, aiškinamės, ar iš tiesų yra Vyriausybės nuomonė. Kiek sako informacija, kad yra, bet net neregistruota ir nėra komiteto išvados. Aš turiu omeny darbotvarkės 2-9 klausimą.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Bet registracija yra kelių minučių arba valandos reikalas.

PIRMININKAS. Ir dar nėra Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvados. Mes nelabai galėtume svarstyti be jos. Jeigu…

Z. BALČYTIS (LSDPF). Kitą savaitę gal būtų galima sutarti, kad būtų įtraukta? Gerai… atsirastų ta nuomonė, tik dėl…

PIRMININKAS. Jeigu atsiras, tai manau, bus galima neišbraukti. Priėjus prie klausimo, manau, bus galima jį žiūrėti. Prašau. E. Endzinas. Prieš tai buvo G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš dėl darbotvarkės 1-12b klausimo. Kadangi pirminiam įstatymo projektui pateiktų pataisų Teisės ir teisėtvarkos komitetas negalėjo svarstyti, nes prieštarauja Statutui, ir rekomendavo registruoti naują projektą, atsižvelgiant į jo pastabas, tai mes, projekto autoriai, atsiimame projektą Nr. XIP-399 ir siūlome naują projekto redakciją, kuri įregistruota Nr. XIP-461 ir kuriai jau yra Teisės departamento išvada, kad Konstitucijai neprieštarauja.

PIRMININKAS. Kiek aš suprantu, jūs norite pakeisti šios dienos darbotvarkėje šį klausimą vieno kitu?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Į naują to paties projekto redakciją.

PIRMININKAS. Kur pašalinti prieštaravimai (…) Konstitucijai.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Taip. Kur yra Teisės departamento išvada, kad Konstitucijai neprieštarauja.

PIRMININKAS. Gerai. Gal konkrečiau. Vietoj Nr. XIP-399 koks būtų jūsų naujas numeris?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Nr. XIP-461. Seimo nariams ta išvada yra išdalinta.

PIRMININKAS. Nr. XIP-461, taip?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Taip, Nr. XIP-461.

PIRMININKAS. Ar būtų galima atskirai šiuo klausimu pritarti bendru sutarimu ir pakeisti? Galima. Prieš nėra. Bendru sutarimu darome darbotvarkės pataisą ir vietoj 1-12b – Nr. XIP-399 įrašomas projektas Nr. XIP-461. A. Endzinas. Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėjau reaguoti į gerbiamojo Z. Balčyčio pasiūlymą dėl 2-9. Mes frakcijoje svarstėme darbotvarkę, kaip ir dera, visus klausimus taip pat, tačiau neturėdami galimybės susipažinti su Vyriausybės išvada ir komiteto išvada, iš tikrųjų negalėjome tinkamai susipažinti su šiuo klausimu. Aš tikrai nekvestionuoju klausimo svarbos. Tiesiog tai nebūtų visiškai statutinė norma, kad štai dabar įtrauktume papildomą klausimą. Jeigu jo nėra, tai nėra. Nesvarstydami klausimo svarbumo, nes jis iš tikrųjų labai svarbus, mes negalime įtraukti neregistruoto projekto svarstymo.

PIRMININKAS. Mes lyg ir sutarėme, kad dėl darbotvarkės 2-9 klausimo dėl projekto Nr. XIP-99 iš tiesų yra tam tikrų trūkumų, ir buvo prašymas, jeigu šiandien mums nepavyktų jo dėl nesančios komiteto išvados nagrinėti ir svarstyti, įtraukti į artimiausią darbotvarkę. Aš manau, kad šį klausimą tikrai išgirdo Seimo narė I. Degutienė. Prašau.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu paklausti, kodėl darbotvarkės 1-8 klausimas, kuris buvo išdalintas iš anksto, t. y. Seimo nutarimas „Dėl Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo komisijos nuostatų patvirtinimo“ dabar nukeltas į rezervinį 1 klausimą? Nesupratau, kas atsitiko? Buvo numatyta svarstyti 13.30 val.

PIRMININKAS. Tiesiog nėra Sveikatos reikalų komiteto išvados ir galbūt įtrauktas į rezervą, jeigu ta išvada atsiras. Bent jau Seniūnų sueigoje mes taip kalbėjome.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, bet išvada yra.

PIRMININKAS. Ar būtų dar pastabų ir klausimų dėl šiandienos darbotvarkės? Prašau. Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, klausimų yra tiek daug, kad pietų pertrauka 20 min. Ar iš tikrųjų taip bus? Aš kažkodėl negirdžiu daktarų protestų. Visi patenkinti? Visiems gerai, kad pietų pertrauka 20 minučių?

PIRMININKAS. Ar būtų replikų į ką tik išgirstą priekaištą? Nėra.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Jeigu patenkinti, tai gerai.

PIRMININKAS. Gerai. Dar buvo vienas prašymas, mes vienai darbotvarkės pataisai pritarėme. Kaip girdėjote, buvo prašymas šalia Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (darbotvarkės 2-11 klausimas) įtraukti papildomai ir įstatymo projektą Nr. XIP-350, kurį įregistravo Seimo narys E. Žakaris. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Noriu patikslinti, kad Teisės departamento išvada yra.

PIRMININKAS. Ar būtų prieštaraujančių, ar bendru sutarimu galime sutarti, kad iš tiesų logiška būtų tuos du įstatymų projektus, nes jie kalba apie tą pačią teisės normą, sujungti į vieną? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu? Ne bendru sutarimu, tiesiog mūsų padaugėjo salėje. Mielieji kolegos, prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų patvirtinta mūsų šiandienos kovo 26 d. darbotvarkė su jau patvirtintais pakeitimais?

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Už darbotvarkę balsavo 79. Už – 78, prieš nėra, susilaikė 1. Šios dienos darbotvarkė su jau minėtais pakeitimais yra patvirtinta.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3272(3) (priėmimas)

Darbotvarkės 1-3 klausimas – Nr. XP-3272(3). Pranešėjas – L. Sabutis. Priėmimas. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, po svarstymo Seime dėl Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pakeitimo, tai yra 7 straipsnis, kuris reglamentuoja naujai savivaldybių steigimą, ribų nustatymą ir keitimą, ir 13 straipsnis, kuriame tiksliau apibrėžiama iniciatyvos teisė, komitetas vertino po svarstymo Seime gautą Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabėlę. Šis projektas dabar yra išdalintas jums suredaguotas. Priimtini siūlymai. Ir svarstė Seimo nario K. Masiulio pasiūlymą dėl vieno kriterijaus išbraukimo. O jų yra penki dėl ribų nustatymo. Komitetas vienbalsiai mano, kad nereikėtų atsisakyti vieno iš penkių, turėtų būti visi svarbiausi kriterijai, kad žmonės žinotų, kokie gali būti ir yra reikalavimai steigiant arba keičiant naujas savivaldybes. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Šiek tiek užbėgome už akių. Jūs išsakėte komiteto nuomonę dėl siūlomos pataisos. Dabar gal suteiksime žodį pasiūlymo autoriui. Bet mums prieš tai reikėtų 29 balsų. Ar būtų 29 balsų palaikymas Seimo nario K. Masiulio siūlomai pataisai dėl 4 punkto išbraukimo? Ar būtų 29? Nėra. Reikia balsuoti. Taigi, kolegos, prašom registruotis ir balsuoti. Reikia 29 pritariančių Seimo nario K. Masiulio siūlomai pataisai, kad jį būtų svarstoma.

Balsavo 71. Už – 35. Taigi pasiūlymui svarstyti K. Masiulio pataisą yra pritarta. Prašom. Žodis teikėjui.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū visiems, kurie pritariate tam siūlymui. Iš tikro, kolegos, pasakysiu, kad didelį įspūdį man daro Šveicarijos pavyzdys. Man teko studijuoti Šveicarijos savivaldą ir ten tenka matyti, kaip einant vieno miesto gatve prasideda kita savivaldybė, ir taip yra nutarę gyventojai. Dabar mes ribojame atstumais. Visiškai hipotetiškai įmanoma, kad kokia nors savivaldybė galėtų norėti steigtis ir jos centras galėtų būti už penkių, trijų kilometrų nuo esamo centro, apimtų tam tikrą teritoriją, kurioje gyventojai norėtų turėti savo savivaldybę. Mes dirbtinai ribojame kažkokiais atstumais. Ką tas atstumas duoda? Jeigu mes pažiūrėtume į dabartinį Lietuvos žemėlapį, aš dar abejoju, ar tikrai ir tarp dabartinių savivaldybių visur yra 20 km. Tikrai nelogiškas siūlymas. Ir aš siūlau išbraukti 20 km atstumo reikalavimą tarp savivaldybių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už šią pataisą sąraše už – A. Zuokas, prieš – S. Pečeliūnas. Prašom. A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Siūlyčiau, kolegos, pritarti komiteto pateiktam sprendimo projektui, nes 20 km yra vienas iš kriterijų, kuris leidžia galvoti arba pradėti procedūrą dėl naujos savivaldybės įsteigimo. Jis yra apgalvotas, komitete buvo daug diskusijų, todėl siūlyčiau pritarti komiteto išvadai, o ne pono K. Masiulio siūlymui. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Matau, kad mes šiek tiek susipainiojome, nes kalbame už pataisą ar už komiteto nuomonę. S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš kaip tik apie pataisą ir noriu kalbėti.

Drįsčiau priminti ponui K. Masiuliui problemą, su kuria susidūrė mūsų kaimynai latviai. Ten iš pradžių buvo kaip tik taip, kaip K. Masiulis sako: kas norėjo, tas ir įsisteigė savivaldybę. Ir jie susidūrė su didele problema išteklių ir kitų dalykų, nes jų prisikūrė tiek, jau šimtais ir tūkstančiais ėmė skaičiuoti, ir administravimas pasidarė visiškai neįmanomas. Tada reikėjo pinigų, lėšų, pastangų ir net stimulo joms didėti. Jos pačios suprato, kad tokios smulkios nieko spręsti negali. Taigi mes ne lipkime ant to grėblio patys sau jį sukurdami, o pasinaudokime kaimynų jau turėta patirtimi ir savo praktikoje įvertinę jų klaidas to nebekartokime.

Komitetas, aš manau, tai įvertino, ir jų siūlymas yra logiškas. O Kęstutis tos praktikos, matyt, nežinojo. Aš drįsau jam priminti. Ačiū.

PIRMININKAS. Taip jau išėjo, kad abu kalbėjo prieš pasiūlymą, ir labai logiškas S. Pečeliūno pasiūlymas pasimokyti iš „braliukų“ klaidų.

Mielieji kolegos, dabar teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta K. Masiulio siūlomai pataisai, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Dar kartą kartoju, kad balsuojame už pataisą arba prieš pataisą, o ne už komiteto nuomonę. Taigi kas už K. Masiulio pataisą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 77. Už – 8, prieš – 24, susilaikė 45. Seimo nario K. Masiulio siūlomai pataisai nepritarta. Kadangi daugiau pataisų dėl šio įstatymo projekto nėra, mes padėkosime pranešėjui ir pradėsime priėmimą pastraipsniui. Įstatymo projektas iš viso turi tris straipsnius.

1 straipsnis. Ar galima pritarti jo redakcijai bendru sutarimu? Galima. Nėra prieš? Dėkoju.

2 straipsnis. Taip pat motyvai už, prieš. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Nėra prieš? Prieš nėra. Priimta bendru sutarimu.

Ir 3 straipsnis. Dėl šio įstatymo taikymo. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.

Motyvai dėl viso. Keturi už, keturi prieš. Kadangi yra tik už pasirašiusių, aš siūlau galbūt iš karto atsisakyti žodžio ir pradėti priėmimą. Ar sutiktų? Taip. Dėkoju V. Stundžiui ir L. Sabučiui.

Mielieji kolegos, teikiu balsuoti Seimui dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-3272(3). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 83. Už – 78, prieš nėra, susilaikė 5. Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-437 (priėmimas)

Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-437. Pranešėjas – A. Matulas. Priėmimas. Prašom. Ponia V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip žinote, buvo aštrios diskusijos, į visus klausimus atsakyta, tačiau iškilo problema, ir atsirado V. P. Andriukaičio ir V. M. Čigriejienės pasiūlymas įtraukti į pasiūlymą Lietuvos savivaldybių asociaciją, kad ji išnagrinėtų ataskaitas, organizuotų aktualių sveikatos politikos klausimų ir reformų klausimų svarstymą savivaldybių tarybos posėdžiuose. Komitetas svarstė tą pataisą, iš dalies pritarė. Siūlau pritarti komiteto nuomonei ir siūlomiems sprendimams dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos projekto ir komiteto išvados.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Mielieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu pasiūlymui papildyti 2 straipsnį naująja 3 dalimi? Ar būtų prieš? Prieš nėra. Gerai. Dėkoju. Taigi bendru sutarimu mūsų įstatymo projekto 2 straipsnis papildomas 3 dalimi. Dėkoju pranešėjai.

Pradėsime priėmimą pastraipsniui. Ar būtų?.. Taip. Sąraše už – V. P. Andriukaitis. Prašau. (Balsai salėje) Už visą, taip? Ar būtų pasisakančių už arba prieš 1 straipsnį? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Nėra prieš. Dėkoju. Dėl 2 straipsnio su ką tik mūsų priimta pataisa. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. Ir paskutinis – 3 straipsnis. Taip pat nėra už, prieš. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Dėl viso yra tiktai už. Ar visi tikrai nori kalbėti, ar galime iš karto balsuoti? (Balsai salėje) Galime balsuoti, taip? Kadangi užsirašę V. P. Andriukaitis, I. Degutienė, A. Matulas, jeigu sutinkate, aš teikiu balsuoti. Motyvai: 4 kalba už, 4 – prieš. Tik už yra. Dėkojame. Kadangi yra tiktai už, norėję kalbėti atsisako kalbėti. Dėkoju jiems už laiko taupymą.

Teikiu Seimui balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 86. Už – 85, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos 2008 metų veiklos ataskaitos“ priimtas.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektas Nr. XIP-403(2) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 1-5 klausimas – nutarimo projektas XIP-403(2). Pranešėjas – Ž. Šilgalis. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projekto svarstymas ir priėmimas. Prašau. Pranešėjas tribūnoje.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Vertybinių popierių komisijos pirmininkė praėjusį kartą pateikimo metu jums pristatė ataskaitą, atsakė į klausimus. Komitete buvo svarstyta ši ataskaita, po pateikimo ir po svarstymo buvo bendru sutarimu pritarta, todėl yra siūlymas šiai Vertybinių popierių komisijos ataskaitai pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti nėra užsirašiusiųjų. Taip pat pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galima.

Tuomet šio nutarimo projekto priėmimas. Yra 2 straipsniai. Ar būtų norinčių už, prieš dėl 1 straipsnio? Nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nebūtų? Nėra. Dėkoju. 2 straipsnis, taip pat yra tiktai už – P. Auštrevičius. Ar čia yra dėl viso? Čia dėl viso, taip? Ar galima priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl viso taip pat yra tiktai 4 užsirašę kalbėti už, 4 – prieš. 1 užsirašęs už. Tai galbūt iš karto pereinam prie balsavimo? Ar norėtumėte? Ačiū. Dėkoju.

Mielieji kolegos, teikiu Seimui balsuoti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“ projektą.

Balsavo 88. Už – 87, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“ priimtas.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.

Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ penktosios, šeštosios ir aštuntosios pastraipų nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos 18 punkto antrojo sakinio nuostata, Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2009 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio antrajai daliai, 5 straipsnio antrajai daliai, 139 straipsnio pirmajai ir antrajai dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui“ projektas Nr. XIP-294(2) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-6 klausimas, projekto Nr. XIP-294(2) – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ penktosios, šeštosios ir aštuntosios pastraipų nuostatos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu Nr. 620 „Dėl naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos 18 punkto antrojo sakinio nuostata, Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2009 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2014 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio antrajai daliai, 5 straipsnio antrajai daliai, 139 straipsnio pirmajai ir antrajai dalims bei konstituciniam teisinės valstybės principui“ projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį Seimo nutarimo projektą vakar dieną. Iš 9 komiteto narių, dalyvavusių svarstyme, susilaikė 2, o prieš nebuvo nė vieno, už balsavo 7. Taigi komitetas pritarė šiam Seimo nutarimui, ir kviečiu visą Seimą po svarstymo pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Diskutuoti užsirašė 2 Seimo nariai. Pirmasis kalba P. Gražulis. Prašau į tribūną.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kadangi yra susiformavusi nauja valdančioji dauguma, turinti politinę valią ir galią keisti įstatymus, manau, tai reikėtų ir daryti. Parengti įstatymų projektus, juos priimti, nes Konstitucijoje yra aiškiai pasakyta, kad privalomas visuotinis mūsų valstybės gynimas, šauktinių atsisakymas akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos nuostatoms. Todėl man atrodo, kad būtina būtų koreguoti įstatymo nuostatas ir jas priimti Seime. Žinoma, aš matau vieną kreipimosi į Konstitucinį Teismą pliusą. Jeigu kartais keistųsi valdančioji dauguma ir vėl būtų bandyta grįžti į esamą situaciją, kad Lietuvoje lieka tik profesionali kariuomenė, tai po Konstitucinio Teismo išaiškinimo gal būtų daug stabilesnė situacija. Jeigu išaiškintų, kad turi būti ir šauktinių kariuomenė, tokiu atveju net ir keičiantis Seimo daugumai ir požiūriui su daugumos pasikeitimu ta nuostata išliktų stabili. Tačiau nepaisydama viso šito, aš manau, vis dėlto valdančioji dauguma, nesulaukusi net Konstitucinio Teismo sprendimo, turėtų teikti įstatymo pataisas, siūlyti Seimui ir Seimas turėtų jas priimti. Vadovaudamasis sveika logika, tikrai, man atrodo, Konstitucinis Teismas priims sprendimą, kad mūsų valstybėje, be profesionalios kariuomenės, turi būti ir šauktinių kariuomenė. Tai tiek.

Aš tikiuosi, kad sulauksime įstatymo pataisų, joms pritarsime, tokiu atveju Lietuvoje bus šaukiami ir šauktiniai. Nes šiuo metu, jau šiuo metu faktiškai liko tik profesionali kariuomenė, jau šauktinių mūsų kariuomenėje nėra. Tai yra, man atrodo, tikrai nemaža žala mūsų valstybei, nes šauktiniai – tai yra savotiškas ir jaunimo ugdymas, tai yra labai svarbu, ir fizinis pasirengimas, ir patriotinis ugdymas kariuomenėje, ir supažindinimas su krašto visa sistema. Visokeriopai yra naudinga, kad mūsų jaunimas tikrai atliktų karinę tarnybą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijose dar kalbės Č. V. Stankevičius. Prašau.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, 2008 m. kovo 13 d. Seimo priimta rezoliucija „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“, kurioje Seimas išreiškė nuostatą, kad tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės, nepateikė iš esmės sprendimo, tiktai sukėlė problemų. Pati rezoliucija, numatanti faktišką karo prievolės instituto likvidavimą, kuris, beje, jau yra beveik įgyvendintas, akivaizdžiai prasilenkia, tokia politika ir tokie veiksmai akivaizdžiai prasilenkia su Konstitucijos 139 straipsnio norma, kuri jokių išlygų dėl karo tarnybos taikos metu arba grėsmės nebuvimo atveju nenumato. Taigi tos rezoliucijos teikėjai įtikino Seimą tokiu būdu apeiti Konstitucijos normą ir nustatyti naują, kuri ribotų, Konstitucijos normą susiaurintų, kad karo prievolė yra reikalinga tiktai karo arba grėsmės atveju. Tai pagaliau prieštarauja ir elementariai logikai, nes kilus grėsmei ne laikas rengti tėvynės gynėjus, kaip ne laikas rengti ar mokyti, kaip su ginklu ginti tėvynę. Todėl aš manau, kad ši nuostata negali būti dabar įgyvendinama įstatymuose. Nuostata, kuri įtvirtinta rezoliucijoje, negali būti įgyvendinta įstatymuose.

Kartu aš pripažįstu, kad karo prievolės institutas, karinis rengimas, rezervo rengimas yra reformuotina tiek karinio rengimo trukmės požiūriu, tiek didesnio lankstumo, įvairių formų taikymo ir turėtų apimti platesnę jaunimo, tinkamo karo tarnybai, dalį, nes iki šios rezoliucijos priėmimo karo prievolė taip pat nebuvo vykdoma pakankamai plačiu mastu.

Ta tarnyba, kaip numatyta Vyriausybės programoje, gali būti gerokai sutrumpinta – nuo vienų metų laikotarpio iki minimalių pradinių karinio parengimo kursų, kurių trukmė būtų maždaug 7–11 savaičių. Kartu galėtų būti sudarytos sąlygos ir turėtų būti sudarytos sąlygos, kad karo tarnybos laiko ir jos atlikimo galimybių pasirinkimas netrukdytų jauno žmogaus mokslui ir karjerai.

Taigi reikia Konstitucinio Teismo išaiškinimo, to šis kreipimasis ir siekia – išaiškinti doktriniškai, kokie būdai yra atitinkantys Konstituciją, kuriuos taikant galima būtų jaunimą parengti karo tarnybai. Taip pat vienas iš klausimų, pavyzdžiui, į kurį būtų atsakyta, yra ir tas, kad savanorišku pagrindu tarnyba kartu reiškia, kad žmogus konstitucinę prievolę prisiima vykdyti pats savo iniciatyva, savo noru. Aš tikiuosi, kad tai būtų pripažinta.

Taigi ilgai nekalbėdamas, aš pritariu šiam kreipimuisi. Pritariu tam, ką prieš mane kalbėjęs Seimo narys P. Gražulis sakė, kad reikia įstatymus teikti. Tačiau įstatymų paketas galėtų būti parengtas taip, kad nesukeltų vėlesnių abejonių dėl jo santykių su Konstitucija, todėl Konstitucinio Teismo išaiškinimas apibrėžtų tą teisinio reguliavimo galimybę, kuri paskui bus išnaudota įstatymuose. Aš kviečiu pritarti šiam kreipimuisi, nes Seimo kreipimasis padės greitai konstitucinį klausimą išspręsti visa apimtimi. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau, ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ne. Tada motyvai dėl viso, vienas – už, vienas – prieš. Prašau, V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, įsijungė mikrofonas. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš išties manau, kad tikslas, jog Konstitucinis Teismas vienaip ar kitaip pasisakytų dėl privalomosios karinės tarnybos, yra tikrai suprantamas. Šiuo atveju aš manau, kad mėginimas tą tikslą pasiekti būtent Seimo nutarimu man yra šiek tiek problemiškas, nes šiuo požiūriu Seimo Pirmininkas turi teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išaiškinimo. Būtų galima elgtis paprasčiau. Kita vertus, Seimo narių grupė gali kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą ir Konstitucinis Teismas tai galėtų nagrinėti išties normalia tvarka, nes aš čia nematau jokios skubos. Šiandien tai nėra pirmaeilis klausimas, kuris galėtų užkirsti Seimui galimybę pakeisti įstatymą, priimti kitokią poziciją, pakeisti kita rezoliucija. Šiuo atveju aš manau, kad tas klausimo išbraukimas iš politinio konsensuso yra kur kas blogesnis precedentas nei mėginti eiti tuo keliu, kurį P. Gražulis tikrai labai puikiai pateikė. Seimo valia yra ir nauja rezoliucija, Seimo valia yra ir naujos pataisos, ir t. t.

Kita vertus, aš manau, kad konstitucinis reguliavimas, priimtas 1992 m., jau yra taisytinas. Štai iškiltų rimta problema, kaip diskutuoti dėl naujų pasikeitusių sąlygų, nes privalomosios karinės tarnybos praktika parodė, kad ji turėtų būti taisytina ir doktriniškai. Šiuo atveju puikiai suprantu, kad kalbama apie labai sudėtingus dalykus. Bet visiškai aišku, kad kryptis į profesionalią kariuomenę šiandien yra vyraujanti daugelyje valstybių, Lietuvoje taip pat.

PIRMININKĖ. Laikas, kolega.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Todėl aš manau, kad tokio sprendimo Seimo vardu tikrai nėra reikalo priimti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš esu vienas iš šio nutarimo projekto teikėjų ir, suprantama, kviečiu visus jus pritarti nutarimo projektui ir balsuoti už. Iš tiesų ginčijamais teisės aktais yra stabdomas privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas, bet nenumatoma, kaip būtų įgyvendinamos Konstitucijoje numatytos piliečių teisės ir pareigos ginti savo tėvynę.

Žinoma, Seimo dauguma, jeigu ji būtų šiuo klausimu vieninga, galėtų suradusi tinkamus ir šiuolaikiškus sprendimo būdus pakeisti reikalingus teisės aktus, kad jie neprieštarautų Konstitucijai, ir tą padarytų greitai ir paprastai. Kadangi tos vienybės, atrodo, šį kartą nėra, aš kviečiu kolegas nepiktnaudžiauti ta situacija, kviečiu ir opozicines frakcijas paremti šį nutarimą ir gauti Konstitucinio Teismo išvadą. Po to, jeigu ką reikės pakeisti, pakeisti, tai būtų teisinga. Kviečiu pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui, projekto Nr. XIP-294(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 82 Seimo nariai: už – 60, prieš – 9, susilaikė 13. Seimo nutarimo projektui Nr. XIP-294(2) pritarta po svarstymo.

Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo šį Seimo nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galima pritarti? Galima. Pritarta bendru sutarimu.

Taigi 4 – už ir 4 – prieš. Šiuo metu užsirašiusių yra tik vienas S. Pečeliūnas. Ir A. Kašėta. Dabar jau yra užsirašę visi. Dėl motyvų už – S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Mano šį kalbėjimą išprovokavo kolega Vytenis sakydamas, kad gali kreiptis grupė Seimo narių. Gali, ir tokių dalykų yra buvę. Jeigu klausimas yra svarbus, ir nesvarbu, kas suformulavo konstitucinį klausimą, gerbiamasis Vyteni, puikiai suprantate, kad niekas kitas, išskyrus Konstitucinį Teismą, į tą klausimą argumentuotai atsakyti negali. Visa kita bus tik diskusijos, niekad nesibaigiančios. Jeigu klausimas yra svarbus, tą jūs tikrai pripažįstate, tai Seimo kreipimasis leidžia atsakymą gauti greitai, o ne po dvejų metų. Aš manau, jūs irgi turite interesą, pilietinį interesą, į tokius svarbius klausimus gauti greitą argumentuotą atsakymą. Kelias yra vienas – jums taip pat balsuoti už Seimo kreipimąsi, o ne nukelti klausimą Seimo narių grupėms, laukti atsakymo ir tampyti klausimą visokiose diskusijose be argumentuoto atsakymo,dar mažiausiai dvejus metus. Taigi kviesčiau jus irgi man pritarti ir paprašyti atsakymo įmanomai greičiausiais terminais. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis kolega Sauliau, noriu paprašyti. Štai aš jau baigiu rengti sudėtingą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo priimtų įstatymų, susijusių su biudžetu, mokestinių įstatymų, švietimo, pensijų ir kitų. Labai sudėtingas kreipimasis. Aš manau, tai kur kas svarbesnis klausimas, kurį reikėtų svarstyti skubos tvarka. Mielasis Sauliau, ar sutiktumėte, kad visas Seimas Seimo nutarimu paremtų šį kreipimąsi į Konstitucinį Teismą? Jei mes tokią praktiką ypač svarbiais klausimais priimtume, tarkime, ir dėl Seimo Pirmininko išrinkimo yra pateikta, būtų buvę daug geriau, kad Seimas kreiptųsi be eilės, ir dėl daugelio kitų dalykų. Kadangi aš puikiai suprantu, kad mes čia žaidžiame peles ir kates, tai būkime sąžiningi. Šiuo atveju, tarkime, Sauliau, galėjai net pasirašyti po kreipimusi dėl Seimo Pirmininko išrinkimo, nes tik Konstitucinis Teismas gali atsakyti į tą klausimą, bet nepasirašei. Na, ką darysi.

Vadinasi, šiuo atveju mano atsakymas labai paprastas. Iš tiesų yra labai įvairių mechanizmų, kaip kreiptis, bet dėl to neverta Konstitucinį Teismą atitraukti nuo labai svarbių bylų, sustabdyti Konstitucinio Teismo bylų nagrinėjimą ir priversti šį klausimą nagrinėti be eilės. Jis nėra toks ekonomiškas ir visais kitais aspektais degantis klausimas, kurio mes negalėtume svarstyti metus ar dvejus. Juo labiau kad ta Seimo rezoliucija kol kas nesaisto niekaip kitaip pakeisti tarnybos, kai valdančioji dauguma gali puikiai tai padaryti įstatymais ir kitais teisės aktais be jokių problemų, karinės prievolės problemų.

Aš dar kartą keliu metodologijos klausimą. Jeigu mes paimtume nuoseklią metodologiją ir dėl svarbių klausimų taip draugiškai kreiptumės, būtų galima padaryti, o dabar man visiškai akivaizdu, kad čia yra daugiau politinių motyvų nei teisinių. Todėl negaliu pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, atkreipiu dėmesį į pirmame kolegos V. Andriukaičio pasisakyme išsakytus argumentus. Tai iš tiesų yra toks svarbus klausimas, kad reikia konsensuso, kad šį klausimą reikia ištraukti iš politinių žaidimų. Konsensuso geriausias pagrindas yra Konstitucinio Teismo nutarimas, kuris parodys, kokių principų reikės laikytis. Jeigu valdančioji dauguma ar su partneriais priimtų tai politiniu nutarimu, tuomet būtų galima kaltinti, kad tokie svarbūs klausimai kaip krašto gynyba yra politizuojami ir nebandoma siekti bendro sutarimo ir bendros linijos, kurios Lietuvos valstybė turi laikytis. Taigi siūlau paremti šį sprendimą, nes tai yra bandymas iš naujo spręsti nauju pagrindu, atsižvelgiant į naujas tikroves ir, svarbiausia, remiantis Lietuvos valstybės Konstitucija. Nes ką parodė pastarosios vasaros įvykiai Gruzijoje, tai yra du paprasti dalykai: viena, kad mūsų geopolitinė padėtis, ir tai labai svarbu kalbant per sutarties su NATO pasirašymo 5-ąsias metines, kad mūsų geopolitinė padėtis, nepaisant to, yra trapesnė negu manėme; antra vertus, net mažos valstybės pastangos, deramai organizavus savo karines pajėgas, gali padėti atsilaikyti, gali padėti apginti savo kraštą. Tai labai svarbus klausimas, čia reikia siekti naujo konsensuso, todėl siūlau balsuoti už šį nutarimą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš sutinku, kad reikia bendro sutarimo. Toks platus sutarimas buvo pasiektas priimant šį nutarimą praeitame Seime. Liko mielieji kolegos konservatoriai ir vienas kitas Seimo narys, kurie nepritarė, bet absoliuti dauguma, įvairių frakcijų atstovai, tokiam sprendimui pritarė.

Labiausiai situaciją komplikuoja tai, kad Seimui kreipusis į Konstitucinį Teismą ir Konstituciniam Teismui priėmus mūsų kreipimąsi bus sustabdytas šio akto galiojimas. Tokiu atveju mes įpareigojame krašto apsaugos ministrę atnaujinti jaunuolių šaukimą. Uždarę duris į aukštąsias mokyklas, įvesdami mokamą mokslą už šimtus tūkstančių, mes pradedame vėl juos prievarta šaukti į kariuomenę. Yra pakankamai daug žmonių savanorių, kurie ateina ir nori tarnauti tiek profesionaliose Lietuvos kariuomenės pajėgose, tiek savanorių pajėgose, tiek šaulių. Galimybė jiems įgyti pasirengimą ginklu ginti tėvynę yra suteikta. Todėl siūlyčiau šiandien nepritarti tam mūsų siūlomam ar teikiamam nutarimui, kad nesukeltume vėl papildomos sumaišties mūsų jaunuomenei. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalbės E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nesuprantu, kuo čia dėtos aukštosios mokyklos. Ir anksčiau studentai mokėsi aukštosiose mokyklose, kai kurie ėjo į šauktinių kariuomenę. Tačiau tas klausimas nėra iki galo išspręstas. Sprendimo priėmimo metu buvo daug diskusijų, ribota balsų dauguma buvo priimtas tas sprendimas, ir šiandien gyventi toje nežinioje… Manyčiau, kad geriau dabar išsiaiškinti, neatidedant keleriems metams, juo labiau kad visos struktūros yra išlikusios, ir tas žingsnis nebūtų toks skausmingas, negu jei po kelerių metų Konstitucinis Teismas pasakytų, kad jūs sprendimas buvo neteisėtas. Po to mes tikrai nežinosime, ką daryti, ir Konstituciją pakeisti bus ne taip paprasta. Ačiū. Aš tam sprendimui pritariu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš susilaikysiu dėl šio sprendimo. Priežastis labai paprasta: mes, liberalai, visada buvome nusiteikę prieš šauktinių sistemą, buvom už profesinę kariuomenę. Tiesa, kad praeitoje kadencijoje socialdemokratų vadovaujamo Seimo mažuma ar dauguma, įvairiai buvo, nepasiekė konsensuso ir nebuvo bendro visų politinių jėgų sutarimo. Taip, čia yra sprendimo sustabdyti šauktinius silpnoji vieta. Tiesa ir tai, kad galbūt buvo paskubėta atsisakyti, vadovaujantis Seimo rinkimų grafiku, ir nebuvo tinkamai pasiruošta perėjimui prie profesinės kariuomenės. Tas procesas galėjo trukti ir šiek tiek ilgiau. Tačiau aš irgi matau tam tikrą gudravimą, teikiant šį projektą, šį nutarimą Konstituciniam Teismui, nes atsimenu, kas įvyko, kai Konstitucinis Teismas išaiškino dėl dvigubos pilietybės, atsimenu, kokioje košėje virėme, kai iš esmės buvo keičiama savivaldos valdymo sistema, atrodo, užpraeitoje kadencijoje. Turime problemų su saugomom teritorijom, nes parkuose iki šiol niekaip nepajudam iš vietos. Tai buvo po gana kruopščių Konstitucinio Teismo išaiškinimų. Mes kreipėmės dar kartą, kad išaiškintų, ir taip toliau. Būna įvairiai su tais išaiškinimais. Jokiu būdu dabar nenoriu neigti kokios nors kompetencijos kokios nors institucijos, tačiau gyvenime kartais būna kitaip, negu mes norime. Taigi kad tos painiavos būtų, o kariuomenė ir mūsų gynyba būtų stiprinama tais būdais, galimybėm, kurias mes turime, tai aš susilaikysiu dėl šio kreipimosi.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – R. Juknevičienė.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ponia pirmininke, aš ne visai dėl vedimo tvarkos. Aš turiu pasakyti keletą sakinių, kad žmonės prieš balsuodami neliktų suklaidinti, ką bandė daryti J. Olekas. Ar aš galiu pasakyti nors vieną sakinį?

PIRMININKĖ. Prašau.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Kodėl taip? Todėl, kad melavo. Todėl, kad netiesa, kad, sustabdžius šį įstatymą… kreipiantis į Konstitucinį Teismą ir sustojus šiems teisėms aktams, Krašto apsaugos ministerija tuoj pat grąžins šaukimą. Atvirkščiai. Aš galėjau tą padaryti pačią pirmą dieną, kadangi jūs savo potvarkiu, savo sprendimu, ne Seimo sprendimu, sustabdėte šaukimą praėjusių metų rudenį. Kaip tik šis kreipimasis yra konsensuso ieškojimas, kompromisinis sprendimas, nes aš tą galėjau padaryti, jeigu būčiau ryžusis tam ir jeigu būtų noro tą daryti. Dabar reikia kalbėti ne apie tai, kas už ar prieš šauktinius, reikia kalbėti apie tai, ar teisingu keliu buvo einama, ir duoti kelią kitiems sprendimams, kurie būtų juridiškai korektiški. Todėl klaidinti Seimo narius dėl kokio nors šaukimo grąžinimo yra mažų mažiausiai negražu.

PIRMININKĖ. Dėkoju ministrei už patikslinimą ir paaiškinimą. Už kalba L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš pasinaudosiu suteikta galimybe pasisakyti ir pasakysiu štai ką. Kai 1992 m. aš kartu su kitais Lietuvos piliečiais balsavau už Konstituciją ir už jos 3 bei 139 straipsnį, ir Lietuvai, ir man buvo aišku, ką tai reiškia. Bet dešimt metų buvusi socdemų Vyriausybė ir atskiri jos ministrai supainiojo sąvokas, ir šiandien jos tapo kai kam nebeaiškios. Tik pralamentas ir tik Konstitucinis Teismas, atsižvelgdamas į šią iškilusią problemą, vadovaudamasis ta pačia Konstitucija, gali išspręsti, todėl šiam nutarimo projektui pritariu. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, mano argumentai šiek tiek kiti. Jeigu jau kas nors prisimena 1991–1992 m., tai tada dar buvo labai aktuali neutralios Lietuvos koncepcija. Prašom neužmiršti to, kas buvo įrašyta ir Sąjūdžio dokumentuose. Taigi atitinkamos Konstitucijos priėmimas buvo šiek tiek kitoks reikalas, arba kitos dvasios veiksmas.

O dabar dėl nagrinėjamo klausimo. Kaip sakiau, noriu kalbėti kitu kampu. Pirmas dalykas jau buvo kolegos J. Oleko pasakytas. Kadangi tam tikri dalykai bus sustabdyti, tokia yra Konstitucija ir tokie yra Konstitucijos reikalavimai, jeigu Konstitucinis Teismas priima savo sprendimą nagrinėti, bet Seimo teikimu, tai sustabdomas ginčijamų nuostatų veikimas, ir šitą reikia turėti galvoje. Jeigu ministrei ir kitiems atrodo, kad vis tiek galės normaliai dirbti ir išsisuks iš bet kokios situacijos, tai linkiu sėkmės. Bet keblumų bus.

Dar vienas esminis klausimas. Konstitucinis Teismas, mano duomenimis, turi daugiau negu pusšimtį nagrinėjamų ar nagrinėsimų klausimų ir labai aktualiais, jautriais, taip pat socialiniais klausimais. Jeigu kreipiamės mes, tai pagal, kaip sakoma, institucijų bendradarbiavimo principą Konstitucinis Teismas, nors nėra įpareigotas Konstitucijos, Seimo kreipimąsi nagrinėja be eilės. Vadinasi, kiti aktualūs klausimai ar dėl socialinių reikalų, ar dėl kitų žmogiškų reikalų yra nustumiami į šoną, vadinasi, mes čia naudojamės savo tarnybine padėtimi dėl klausimo, kurį galima ramiai išspręsti grupei Seimo narių kreipiantis į Konstitucinį Teismą. Todėl aš su tokiu Seimo nutarimu negaliu sutikti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Pasisakė keturi – už, keturi – prieš. Dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai… Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“, registracijos Nr. XIP-294(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 11, susilaikė 19. Seimo nutarimas „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti“, registracijos Nr. XIP-294(2), priimtas.

Dėkoju visiems. Repliką po balsavimo – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, vis dėlto privertėte kai ką priminti, nes taip aštriai reagavote į mano pirmąjį kalbėjimą ir prikalbėjote visokių netiesų.

Pirmas dalykas, dėl rezoliucijos svarstymo ankstesniame Seime. Puikiai atsimenate, kad buvo pasiūlymų, kaip reikėtų tvarkyti tekstą, kad jis būtų korektiškas ir tokių kreipimųsi nereikėtų. Kas atsitiko? Visais įmanomais būdais buvo išvengta diskusijos šia tema Seimo salėje, po to buvo sudaryta redakcinė grupė, į kurią pataisų autoriai net nebuvo pakviesti, ir šitai jūs vadinate dokumentu, kuris priimamas kaip ir konsensusu. Tai yra visiška netiesa ir visiškai netinkamas metodas.

Kitas dalykas, ką sakė Vytenis dėl vieno iš kreipimųsi, kurį jis kažkada ruošė. Pone Vyteni, kaip galima pasirašyti dokumentą, jeigu tau tai nepasiūloma padaryti? Pirmas dalykas. Antras dalykas, dėl kito, kurį jūs ruošiate. Tai kai jūs paruošite, o mes jį perskaitysime, tada bus galima pasakyti, ar jis tinkamai suformuluotas ir priimtinas, ar ne. Gauti pritarimą nemačius nieko iš anksto, na, mažų mažiausiai nesolidu. Tai ruoškite dokumentą, skaitysime ir tada pasakysime savo nuomonę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos ar repliką po balsavimo – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš noriu pasakyti, kad su J. Veselka esame už, bet dėl techninių kliūčių nesuveikė mūsų mygtukai, ir norime, kad liktų protokole, kad mes taip pat pasisakome už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Vadinasi, P. Gražulis ir J. Veselka – už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Repliką po balsavimo – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, šiuo atveju tuomet reikia P. Gražulio ir J. Veselkos instrumentus pataisyti, kad jie nebūtų sugedę. Matot, kaip jiems atsitinka. (Juokas salėje)

Dabar kalbėsiu kitu klausimu. Kolega Saulius paminėjo, kad jam nebuvo pateiktas kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Seimo Pirmininko rinkimo teisinio aspekto turinys, nežinau, gal kažkaip praleidau, bet į daugelį kreipiausi, tai nepasirašė. Iš opozicijos pasirašė vienas kolega, kuris buvo balsų skaičiavimo komisijoje, tai V. Bogušis, nes mes matėme tas problemas. Kita vertus, dar ir dabar ne vėlu pamėginti priimti Seimo nutarimą dėl įteikto kreipimosi, kad Konstitucinis Teismas anksčiau išnagrinėtų Seimo Pirmininko išrinkimo klausimą. Jeigu kolega Saulius man pritars, aš tikrai galėčiau inicijuoti Seimo nutarimą, kad mes laiku išnagrinėtume, gautume atsakymą į šį paprastą klausimą, nes tekstas yra.

Būsimąjį kreipimąsi būtinai įteiksiu kolegai Sauliui ir kitiems. Mes jį parengsime, kaip visada, kruopščiai ir solidžiai ir pamėginsime pasiekti, kad gal visas Seimas kreipsis į teismą išsiaiškinti, ar Seimo priimti mokestiniai įstatymai išties atitinka krizės sąlygomis geriausią variantą ir sprendimus, ir ar jie neprieštarauja Konstitucijai tiek savo esme, tiek priėmimo pobūdžiu.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar yra norinčių replikuoti po balsavimo, bet aš tikrai norėčiau paprašyti… (Balsai salėje) Jau praėjo penkios minutės. Vyriausybė susirinkusi, ir tai yra mūsų nepagarba Vyriausybei. P. Saudargas dėl balsavimo.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Kadangi pagal gerbiamojo V. Andriukaičio paskirstymą patekčiau į sąrašą tų, kuriems reikėtų taisyti balsavimo įrankius, taip pat noriu fiksuoti, kad balsavau už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, nors tai neatsispindi elektroniniu būdu.

PIRMININKĖ. P. Saudargas balsavo už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą. Z. Balčytis, matyt, irgi nori pataisyti, kad balsavo už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ne.

PIRMININKĖ. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai apgailestauju, gerbiamoji posėdžio pirmininke, bet aš noriu pataisyti remdamasis savo patirtimi. Buvo vienas balsavimas, kai man pagal Statutą neleido įskaityti, kad aš balsavau kitaip. Aš manau, tie precedentai, arba principai, turėtų būti taikomi visiems ir arba turi būti perbalsuojama, arba jokių protokolinių įskaitymų ir dabar, ir ateityje neturėtų būti.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Balsuojame iš naujo!

PIRMININKĖ. Pastaba teisinga, tačiau balsavimas jau buvo. Gongas buvo. Pasitaisysim.

Vyriausybės valanda

Gerbiamieji kolegos, sveikiname Vyriausybę atvykus į Seimą. Prasideda Vyriausybės valanda. Taigi pagal Seimo statutą pirmasis klausia opozicijos lyderis G. Kirkilas. Du klausimai. Prašau.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministro. Gerbiamasis ministre, jūsų Vyriausybė deklaravo, tai buvo ir ankstesnės mažumos Vyriausybės susitarime su konservatoriais, dėl mūsų galimų investicijų į inovacijas, naujas technologijas ir buvo sutarta, kad Lietuva sieks įsteigti mokslo ir verslo slėnius, tai ir buvo padaryta. Pirmasis mokslo ir verslo slėnis jau pradėjo veikti praeitų metų vasarą, dėl kitų sprendimas buvo priimtas jau spalio mėnesį. Tačiau dabar mes girdime, jog ši programa yra stabdoma. aš norėčiau paklausti, ar jinai jau yra žlugdoma, nors, mano požiūriu, ypač ekonomikos lėtėjimo laikais, ko gero, tai turėtų būti pagrindinė mūsų, apskritai Lietuvos, kryptis, Vyriausybės kryptis – investicijos, inovacijos, valstybės ir verslo partnerystės skatinimas, didesnis investavimas į verslą, mūsų pramonės ir technologijų atnaujinimas. Kokia yra iš tikrųjų Vyriausybės pozicija ir kodėl šios programos nėra vykdomos?

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už klausimą. Dėl šių programų jūsų Vyriausybė anksčiau ilgai delsė ir tik paskutinėmis dienomis keturios iš penkių programų visai baigiantis jūsų darbui, gerbiamasis opozicijos lyderi, buvo patvirtintos. Mes, kiek leidžia galiojantys teisės aktai, šiuo metu judame į priekį rengdami būtinąją dokumentaciją ir, mano žiniomis, trijų slėnių programos šiais metais pažengs į priekį tiek, kad jau pirmieji realūs pinigai pasieks atitinkamus slėnius. Kalbant apie slėnių sandarą pačių steigėjų yra paprašyta dar pagalvoti dėl galimų korektyvų Vilniuje, bet, mano žiniomis, kiek nuo atsakingų žinybų Vyriausybėje priklausys, tiek kiti slėniai judės į priekį.

Lygiai taip pat aš galiu pasinaudoti proga ir prašyti jūsų, gerbiamasis opozicijos lyderi, suprasti, kad aukštojo mokslo sisteminė pertvarka taip pat pasitarnautų realiam slėnių įgyvendinimui, nes atsirastų daugiau galimybių aukštosioms mokykloms tvarkytis su turtu, steigti (…) ir panašius dalykus, o tai yra gerų mokslo ir verslo sąsajų pavyzdžiai. Labai tikimės, kad jūs paremsite šias pastangas, kurios pridės dar pridėtinės vertės, taip pat ir slėniams.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau poną G. Kirkilą dar vieną klausimą.

G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų kuo galėsim, tikrai prisidėsim, visi esame suinteresuoti, kad kuo greičiau projektai būtų įgyvendinti, bet aš, aišku, nesutiksiu su jumis, kad mes delsėme su slėniais. Tai buvo didelis darbas, trukęs daugiau nei metus, ir būtent mes šitą sprendimą priėmėm, todėl ir jaudinamės, kad darbas gali būti vilkinamas. Šiuo atveju aš jums visiškai pritariu, kad visos pastangos turi būti dedamos nepaisant sunkmečio, ir šie projektai turėtų būti įgyvendinami.

Antras klausimas. Norėčiau premjero paklausti. Jūs šiandien, rodos, susitikote su naujuoju Italijos ambasadoriumi, kuris pasiūlė steigti darbo grupę dėl „Villa Lituania“. Aš norėčiau iš jūsų išgirsti, kaip jūs tai vertinate? Mano požiūriu, dabar jokios darbo grupės nereikia, nes tas klausimas nagrinėjamas daugybę kartų ir ilgus metus. Tų darbo grupių buvo jau nemažai. Mano paskutinio vizito, rodos, rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, metu Italijos premjeras Silvio Berlusconi, kuris ligi šiol dirba, labai aiškiai pasakė, kad Italija teiks tuos pasiūlymus, kurie tinka Lietuvai, ir kuo greičiau. Jeigu dabar sudaroma kažkokia dviejų žinybų darbo grupė, tai reiškia, kad šis klausimas atidedamas ar čia yra kas nors kita?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis opozicijos lyderi, aš nežinau, kaip ten jums sekėsi spręsti, bet dar neišspręsta problema, kaip mums seksis spręsti, mes netrukus pamatysime. Kiek aš suprantu, iš tikrųjų italai prašo vieno dalyko, kad mes įvardytume galimo pastato specifiką, ir kartu darbo grupė Romoje paieškotų tokio pastato. Tuo atveju turėtume taip pat apsispręsti, ar mums tinka tai, ką siūlo italai, t. y. kad toks pastatas būtų išnuomotas Lietuvai už 1 eurą 99 metams. Tai viskas, ką mes šiuo metu turime padaryti. Aš turiu vilties, kad mes, dalykiškai spręsdami, šiek tiek mažindami emocijų lygį tą problemą išspręsim ir turėsim ir atkurtą istorinį teisingumą, ir normalias patalpas ambasadai.

PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Socialdemokratų frakcijos vardu klausia Z. Balčytis, frakcijos seniūnas. Gal prašau per šoninį mikrofoną, nes mums rodo, kad įjungta, o jums ne.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ne kreditinė. Mano klausimas skirtas gerbiamajam premjerui.

Aš labai puikiai prisimenu, kaip ankstesnės vyriausybės buvo kritikuojamos dėl vieno dalyko, net įvairūs šūkiai buvo paplitę, kad Europos Sąjungos pinigų negalima investuoti į asfaltą arba kelių tiesimą. Ir buvo labai didelės ir gilios diskusijos. Šitie pinigai turėtų būti skirti, jūsų nuomone, labai kilniems tikslams, t. y. mūsų valstybės konkurencingumui, mokyklų, darželių renovacijai ir daugeliui kitų dalykų.

Dabar matau iš įvairios informacijos, kad jūs papildomai 400 mln. Europos Sąjungos pinigų planuojate panaudoti Kelių fondo kofinansavimui. Iš tikrųjų ar tai atitinka mūsų valstybės strategiją, ar tikrai, ką jūs kalbate, taip ir darote?

Tai toks mano paprastas klausimas. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad jūs šiuo krizės laikotarpiu siūlote nedidinti lėšų keliams finansuoti, arba mažinti kelių finansavimą, kelių tiesimo. Mes turime gerų diskusijų ir Vyriausybės šiuo klausimu. Iš tikrųjų taupyti reikia visur, aš iš esmės pritariu jūsų nuostatai, tik jūs nevisiškai teisingai supratote tai, ką siūlo daryti Vyriausybė.

Vyriausybė siūlo sumažinti 400 mln., tai yra ne Vyriausybė, o Finansų ministerija ir aš siūlau, dar nėra galutinio Vyriausybės sprendimo, bet vienas iš variantų, kurį siūlome, kurį svarstome, – tai biudžetinius asignavimus, skirtus kelių programai, sumažinti 400 mln. ir taip mažinti deficitą, o tuos 400 mln., kuriuos buvo numatyta skirti iš biudžeto, pakeisti europiniais pinigais. Štai kas siūloma daryti.

Mes europinius pinigus stengiamės šiuo metu panaudoti taip, kad išsaugotume Lietuvos ekonomikos konkurencingumą, kuris iš tikrųjų dėl visos ekonominės krizės patiria didelius smūgius. Ir dėl to, kad eksporto rinkos traukiasi, ir dėl to, kad aplinkinėse šalyse iš tikrųjų devalvuojasi valiutos, ir taip pat dėl to, kad jūsų ankstesnės vyriausybės tokiai krizei nebuvo padariusios jokių preventyvių žingsnių, net ir tų, kuriuos siūlė Finansų ministerijos ekspertai, kad praeitų metų biudžete būtų numatyti pertekliniai 4 % BVP pliusinio perviršio.

Viso to nebuvo padaryta, todėl šiandien Lietuva iš tikrųjų gyvena sudėtingiau, negu būtų galėjusi gyventi, bet mes stengiamės išnaudoti europinius pinigus kaip tik tam, kad tinkamai būtų reaguojama į šios dienos iššūkius.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu klausia P. Gražulis. Ruošiasi Darbo partijos frakcijos vardu M. Zasčiurinskas.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro. Gerbiamasis ministre, mane pasiekė žinia, kad per 2,5 mėnesio įkalinimo įstaigose šiais metais yra nužudyti ar pasikorė 6 asmenys. Iš jų du žiauriai nužudyti. Vienas Alytaus įkalinimo įstaigoje, prieš savaitę Pravieniškių įkalinimo įstaigoje.

Aš norėčiau paklausti, vis dėlto kokios priežastys tai lemia? Ar ši statistika yra normali, ar kiekvienais metais yra toks skaičius nusižudžiusių kalinių, ar tai galbūt vyksta dėl kažkokių sąskaitų suvedinėjimo? Kaip jūs paaiškintumėte? Ir gal jūs galite pateikti raštu išsamią informaciją, kiek kalinių buvo nužudyta ar nusižudė praeitais metais, kiek šiais metais ir kokia yra tendencija?

R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų išsamią informaciją pateiksiu raštu, nes dabar atmintinai skaičiais nedrįstu manipuliuoti.

Iš tikrųjų nuolat kyla diskusijos, jeigu įvyksta tokie incidentai, ar savo noru asmuo pasitraukė iš gyvenimo, ar kažkas jam, šiurkščiai tariant, padėjo prieš jo valią. Klausimas labai rimtas. Kalėjimų sistema nėra pritaikyta, atsakingai pareiškiu, visiškai saugiam asmens buvimui tenai, nes didžioji dalis nuteistųjų laikomi ne kameros tipo patalpose, bet tam tikruose, ne lietuviškai sakant, „barakuose“, o tai reiškia, kad yra labai geros sąlygos klestėti subkultūrai ir įvairų poveikį vienas kitam daryti. Iš esmės tą problemą reikia spręsti.

Turiu pasakyti, kad bandymai spręsti tą problemą jau yra pradėti ir ankstesnės Vyriausybės, bet kalėjimų įstaigų pertvarkymas, laisvės atėmimo įstaigų pertvarkymas iki 2033 m. (toks planas yra patvirtintas), man šiandien atrodo, yra per daug ilgalaikis ir per daug mažai akcentuojantis šių dienų problemą. Tą planą artimiausiu metu mes esame nusiteikę pataisyti, patikslinti, atsižvelgdami į tai, ką reikia daryti artimiausiu metu, ypač atsižvelgdami į tardymo izoliatorių kritišką būklę, nes tardymo izoliatoriuose padėtis yra dar blogesnė negu laisvės atėmimo įstaigose.

Raštu pateiksiu detalesnę informaciją. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia M. Zasčiurinskas. Mišrios frakcijos vardu ruošiasi A. Baura.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Laba diena. Klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrui gerbiamajam R. Dagiui. Jūsų vadovaujamos ministerijos veiklos sritys yra labai jautrios ir svarbios. Per praėjusį laikotarpį buvo žengtas svarbus žingsnis – ministerijos struktūroje sukoncentruoti du padaliniai. Tai Jaunimo departamentas ir Neįgaliųjų departamentas.

Mano klausimas toks: kaip funkcionuoja šie departamentai šiandien? Ar jų funkcijos jau stabilizavosi? Ar nenumatote tikslinti šių funkcijų ir optimizuoti šių departamentų veiklą? Ar nenumatote šių departamentų panaikinti? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų labai aktualūs klausimai. Mes dabar peržiūrime, vykdome visų departamentų veiklos auditą. Pradėjome darbo biržos, kvalifikacijos tarnybų, Jaunimo departamento, minėto Neįgaliųjų departamento. Visi departamentai bus patikrinti.

Iš tikrųjų yra gana daug taisytinų vietų, ir negali pasakyti, kad struktūros veikia idealiai, tikrai yra taisytinų. Ypač daug taisytinų vietų buvo darbo biržoje. Pinigai nebuvo naudojami taip, kaip turėtų būti.

Kalbant apie minėtus departamentus, matyt, reikės nagrinėti, kokias funkcijas kas turėtų atlikti, nes sunkmečiu, kai reikia taupyti lėšas ir racionalizuoti savo valdymą, neišvengiamai reikės priimti vienokius ar kitokius sprendimus. Bet funkcijų prasme kokio nors specialaus tikslo juos naikinti tikrai neturime. Optimizuoti veiklą tikrai reikės, ir klausimas, ar tie visi departamentai turėtų būti kaip atskiros struktūros, ar tai turėtų būti ministerijos padalinys, kuris formuoja politiką. Tai yra diskusinis klausimas, kaip geriau ir racionaliau tvarkyti lėšas, nes atskiro departamento įkūrimas reikalauja papildomų išlaidų, ir ar jos visos yra pateisinamos ir reikalingos – jau audito klausimas. Kai mes turėsime vidaus audito informaciją, tada galėsime spręsti, galėsiu jums tiksliau atsakyti, ką daryti. Bet optimizuoti veiklą daug kur reikės. Tikrai daug kur reikės, išlaidų, darbo užmokesčio mažinimas mus verčia tai daryti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia A. Baura. Ruošiasi J. Razma Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu.

A. BAURA (MSG). Dėkoju. Mano klausimas aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, įsteigus regioninius atliekų tvarkymo centrus bei juos įrengus, iškilo būtinybė buitines atliekas rūšiuoti. Tas yra daroma, nors ir sunkiai. Šiandien dėl plastiko ir stiklo atliekų pardavimo problemos lyg ir nėra, nors už minimas atliekas supirkėjai moka tik grašius, tačiau dėl popieriaus yra visiškai blogai. Kaip pavyzdį paminėsiu Anykščių komunalinį ūkį, kuris šiandien turi surinkęs apie 70 tonų popieriaus. Įmonė džiaugiasi, kad atsirado vilniškių viena firma, kuri pažadėjo už dyką pasiimti dalį popieriaus, nes pirkėjų jau keli mėnesiai ji neranda.

Pone ministre, ką patartumėte daryti tokiu atveju, nes neišsprendus supirkimo klausimo atliekų rūšiavimas tampa betikslis? Ačiū.

G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Jūs palietėte taip pat finansinės krizės akivaizdoje iškilusį rimtą rinkos pokytį. Tikrai išrūšiuotų atliekų supirkimas, kainos labai krito. Tikiuosi, kad tai nesitęs labai ilgai, o tiems, kurie turi sukaupę atsargų, patarčiau jų be reikalo nelaikyti, o vis dėlto stengtis perdirbėjams pardavinėti kad ir šiuo metu nukritusiomis, mažesnėmis, kainomis. Jos kritusios ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Reikia nesistengti ilgai laikyti, o vis dėlto jas realizuoti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Liberalų ir centro frakcijos vardu ruošiasi A. Melianas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Norėčiau kreiptis į energetikos ministrą. Manau, daug kas pamatė jūsų neseną principingą reagavimą susirūpinus, kad „Leo LT“ atstovai gali skubotai išparduoti vertingą nekilnojamąjį turtą. Norėčiau klausti: ar jūsų reagavimas ir veiksmai tikrai užtikrina, kad tai nebus padaryta? Taip pat noriu klausti dėl tokio sąlyginio jūsų sprendimo dėl „Leo LT“ Stebėtojų tarybų išformavimo, kai, atrodo, tai siejate su tuo, ar jie pakeis sutartis su valdybos nariais. Jeigu mes sutariame, kad dabartinė Stebėtojų taryba nežinia kam atstovauja, kodėl dar čia sąlygiškai reikia taip spręsti, ar keisti, ar nekeisti? Gal jūs galite pasakyti, ar bus keičiama Stebėtojų taryba ir valdybos nariai? Kaip ten bus?

A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Be abejo, kreipiausi ir į Stebėtojų tarybos pirmininką ir valdybos pirmininką, kad kol nepradės veikti naujai suformuota Stebėtojų taryba ir kiti valdymo organai, nebūtų daromi jokie veiksmai dėl turto pardavimo, akcijų pardavimo ar turto nuomos. Ypač turint dabartinę ekonominę situaciją, kai nekilnojamojo turto kaina yra nukritusi. Tikiuosi, kad šį įpareigojimą jie vykdys. Bent jau jie tą patikimo, kad tas bus daroma. Tai pirmas klausimas.

Antras klausimas. Tos sutartys, kurios su valdybos nariais yra sudarytos, neatitinka nei teisingumo principo, nei naudingumo principo akcininkų atžvilgiu. Tos sutartys, net jei jos yra teisėtos, nėra teisingos. Tie, kurie sudarė tas sutartis, turi bent morališkai už tai atsakyti, tai yra dabartinė Stebėtojų valdyba. Yra prašymas jai labai aiškiai suformuluotas šiandien akcininkų susirinkime šią padėtį per artimiausią laiką, t. y. iki kito penktadienio, ištaisyti. Kitą penktadienį pakartotinai vėl šaukiamas neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame mes peržiūrėsime Stebėtojų tarybą.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia A. Melianas. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu ruošiasi P. Auštrevičius.

A. MELIANAS (LCSF). Ačiū. Mano klausimas turbūt būtų finansų ministrui. Dar praeitais metais buvo kalbama apie Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Vyriausybė buvo įsipareigojusi parengti įstatymo projektą. Gerai, kad Seime atsiranda kitų frakcijų parengti projektai, tačiau aktualija visiems yra žinoma, turbūt pavasariop ar rudenop ji taps labai esmine būtent tiems žmonėms, kurie yra paėmę kreditus būstui pirkti ir panašiai. Norėjau paklausti: kokioje stadijoje yra Fizinio asmens bankroto įstatymo projektas? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Toks projektas yra parengtas ir šiuo metu vyksta įvairių institucijų diskusijos. Tačiau aš matau čia platesnį klausimą. Mes turėtume labai atidžiai pasverti galimas tokio įstatymo priėmimo pasekmes ir jų pasekmes mūsų finansų sistemos stabilumui. Mano supratimu, finansų sistemos stabilumas yra pirminis dalykas, dabartinėmis aplinkybėmis, kai apskritai pasaulio finansų sistema susiduria su dideliais sunkumais, tokio pobūdžio įstatymus priimti reikėtų labai gerai pasvėrus. Nemanau, kad šiuo metu mes tokį sprendimą galėtume priimti. Ateityje, kai mes išspręsime krizės sukeliamas problemas, manyčiau, tokį sprendimą būtų galima priimti. Bet dabar mes galime patirti daug žalos.

PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi M. Varaška.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš turiu pusantro klausimo ūkio ministrui. Iš tikrųjų dabar yra paradoksali situacija, kai bankai neskolina verslui sakydami, kad verslas neturi gerų projektų. Verslas sako, kad bankai jiems neskolina, nepaisydami jokių projektų, teikiamų bankams. Ministre, kokių pastangų galima tikėtis iš jūsų, kad tokia nesprendžiama situacija kiek pajudėtų iš mirties taško? Ar jūs manote, kad dabartinis Įmonių restruktūrizavimo įstatymas yra optimalus, nes jis iš esmės skatina pagreitintą bankrotą, bet ne restruktūrizavimą kaip tokį, tuo tarpu ekonomikoje mums svarbu išlaikyti ir darbo vietas?

Ir pusė klausimo yra susiję su Saulėtekiu. Kai dienos ilgėja, tai yra tikėjimas, kad greičiau ateis saulėtekis. Kada galima tikėtis pirmųjų teisės aktų Seime? Ačiū.

D. KREIVYS. Dėkui už klausimus. Dėl skolinimo ir skolinimosi. Noriu pasakyti, kad šiandien bankų likvidumas ir pinigų masė, esanti bankuose, yra kaip niekada aukšta. Bankai šiandien bijo prisiimti riziką, bent kokią riziką. Mūsų Vyriausybės uždavinys ir ekonomikos skatinimo plano uždavinys yra per garantijas, per pinigus, skirtus kreditavimo ištekliams pagerinti, palengvinti tą kreditavimą. Noriu pasakyti, kad žingsniai ta kryptimi jau padaryti. Šios savaitės… kitos savaitės pabaigoje mes jau būsime atrinkę bankus, kurie skirs (…) mikrokreditus, paskolos iki 175 tūkst. Lt bus pradėtos išduoti, tikiuosi, mėnesio pradžioje, kaip ir buvo žadėta. Taip pat kartu su Europos investicijų fondu Ūkio ministerija yra paskelbusi kvietimą kreditavimo išteklius skirstyti per bankus. Netrukus, balandžio pradžioje, taip pat baigsis kvietimo periodas, taip pat bus atrinkti bankai ir ištekliai pateks. Šiandien mes padidinome, suteikėme galimybę „Invegai“ teikti garantijas net stambesnėms įmonėms, eksportuojančioms įmonėms. Taip pat tas procesas juda.

Dėl Saulėtekio. Šiandien jau yra sudarytos septynios Saulėtekio darbo grupės. Visoms darbo grupėms vadovauja verslo žmonės. Tai yra truputį kitokia praktika, negu mes turėjome iki šiol. Būtent verslas yra tie grupių vadovai, kurie planuoja ir pateiks per kitą savaitę tuos gerus darbus, planuojamos darbo grupės įgyvendinti artimiausiu metu. Taip pat noriu pasakyti, kad nemaža dalis gerų darbų Saulėtekio srityje juda. Mes turime Vyriausybės nutarimus, kad „Sodra“ nenusirašo pinigų nuo sąskaitų, mes turime nutarimus dėl to, kad licencijos nėra atimamos įmonėms už mažiausias mokesčių nepriemokas. Aš siūlyčiau ir kviesčiau Seimo narius pasinaudoti naujai sukurtu tinklalapiu, kuriame galima stebėti visą ekonomikos skatinimo plano eigą: www.skatinimoplanas.lt. Ten visos priemonės: tiek Saulėtekio, tiek verslo kreditavimo, tiek visos kitos, yra labai aiškiai išdėstytos su datomis, su terminais, kas yra padaryta šį mėnesį, kas bus padaryta kitą mėnesį ir dar per kelis mėnesius ateityje. Taigi dar kartą siūlau atkreipti dėmesį ir tikrai pažiūrėti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia M. Varaška. Ruošiasi M. Bastys.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Norėjau paklausti gerbiamojo teisingumo ministro. Iš tiesų išgirdus jūsų nuomonę ir žiniasklaidoje, ir čia, šitoje salėje, susidarė įspūdis, kad naujoji notarų įkainių forma, struktūra bus grindžiama atliktu tyrimu pagal notarų veiklos sąnaudų principą, kurį atliko „Ernst & Young“ audito bendrovė. Bet ar jums žinoma, jog pagal tuos pačius audito tyrimo duomenis ir netgi be jų, nagrinėjant tiesiog notarų veiklos ataskaitas ir matant grynųjų, bendrųjų pajamų dydžius, nėra to aiškiai išreikšto dydžio, provincija, ne provincija, miestas, kaimas, kad notarų bendrosios ir grynosios pajamos labai skiriasi ir priklauso nuo įvairių dalykų: ir nuo nekilnojamojo turto vertės tose kaimiškose teritorijose, ir nuo to, kiek notaras yra įdėjęs investicijų į savo veiklą. Tiesiog toks principas praktiškai negalėtų būti įgyvendintas, nes kiekvieno notaro veiklos sąnaudos yra visiškai individualios. Kokia būtų jūsų nuomonė šituo klausimu?

R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Trumpai atsakant, taip, man tai yra žinoma. O detaliau atsakant, tai iš tikrųjų šita nuostata yra Vyriausybės programoje, džiaugiuosi ir manau, kad ji yra teisinga. Yra ir kita nuostata, kad kainų reguliavimas, kiek jis bus, turi būti paremtas maksimalių kainų principu, bet ne tvirtų kainų principu. To bus laikomasi, t. y. susiejamas kainų reguliavimas ne su tvirtu galutiniu pasakymu, bet su maksimalia riba ir įpareigojimu konkrečiam subjektui, konkrečiam notarui viešai ir atvirai paskelbti savo kainodarą, kad klientui būtų aišku.

Kalbant apie įvairius susidarančius skirtumus. Taip, tų skirtumų yra, jie yra labai svarūs ir svarbūs. „Ernst & Young“ kompanijos tyrimas atsako į dalį klausimų, bet toli gražu ne į visus klausimus. Iš tiesų artimiausiu metu paskelbsiu būtent kainų projektą, ką ruošiuosi nustatyti savo įsakymu, bet kartu noriu atkreipti dėmesį, kad dar svarbesnis klausimas yra kitas, kokios apskritai yra notarų funkcijos. Šiuo atveju kaip tik darbo grupė praeitos savaitės pabaigoje baigė darbą, kuriuo nagrinėjo notarų funkcijas, taip pat ir teismų funkcijas. Išvados formuluojamos ir man iš esmės šiandien yra pateiktos. Klausimas, kaip padaryti, kad žmonės nepermokėtų už notarų paslaugas ne tik tada, kai jie ateina į notarų biurą, bet kaip padaryti, kad jie be reikalo neturėtų eiti į notarų biurą kaip ir į bet kurias kitas valstybės institucijas. O dėl kainodaros tai sutinku, klausimas tikrai sudėtingas, daugiaprasmis ir tos abejonės man yra žinomos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Basčio nematau. Taigi klausia gerbiamasis E. Žakaris ir ruošiasi V. Galvonas.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Mano klausimas labai konkretus. Šiandien yra 4 žmonės kreipęsi būtent tokiu klausimu. Manau, kad jų ir daugės, ir į kitus kreipėsi. Tai gal aš vieną konkretų atvejį.

Moteris po atostogų grįžo į darbą, ji Šiauliuose dirbo Kauno firmos filiale, o firmos nėra, neberado. Kreipėsi visur, pati ieškojo pagalbos, nerado. Kreipėsi į mane, aš kreipiausi į jūsų vadovaujamą ministeriją, ministerija atsakė, kad persiunčia raštą Darbo inspekcijai, Darbo inspekcija ieškojo darbdavio, pareiškė, kad jis slapstosi, kad jo ieškos, bet padėti nelabai kuo gali. Moteris iki šios dienos yra dirbanti, ji negali Darbo biržoje užsiregistruoti, ji negali kitur įsidarbinti, viena augina du vaikus, negali gauti Socialinės paramos skyriuje jokių paslaugų. Jai yra pasiūlyta kreiptis į teismą, bet advokatai irgi išaiškino, kad ta procedūra nebus greita, nes reikia ir antrą pusę surasti, ir t. t. Teko dabar neseniai girdėti per „Žinių“ radiją, kad darbdavys į kalėjimą yra uždarytas, irgi negali atleisti iš darbo.

Ką daryti? Gal jau yra kokių minčių ar kokių planų? Na, vis tiek kaip nors turėtų būti sprendžiama, kad tokiais atvejais kas nors žmogų galėtų atleisti iš darbo, kad jis galėtų į Darbo biržą kreiptis ir t. t. Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Tiesą pasakius, neteko dar susidurti man su tokia situacija, būtų labai gerai, kad jūs kuo greičiau persiųstumėte šitą konkretų atvejį, kad galima būtų išnagrinėti. Iš tikrųjų mes turėtume ieškoti turbūt čia ir įstatymo išeities, kaip žmogų būtų galima užregistruoti kaip bedarbį tuo atveju, kai darbdavio surasti formaliai negalima. Čia tikrai reikės galbūt tvarkyti norminę bazę, bet tikrai būčiau dėkingas, kad kuo greičiau perduotumėte šituos konkrečius atvejus man.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. Galvonas, ruošiasi V. Gapšys.

V. GALVONAS (TTF). Dėkui. Mano klausimas premjerui kaip fiziko fizikui, kurie šiuo metu užsiiminėja ekonomika. Aš net neabejoju, gerbiamasis premjere, kad jūs matematiką gerai išmanote ir žinote, kad iš nulio atėmus bet kokį teigiamą skaičių rezultatas bus neigiamas. Tačiau toliau nagrinėdamas tiek jūsų Vyriausybės, tiek koalicijos programą, matau jūsų biografijoje vieną spragą. Jūs nė vienos dienos nebuvote versle, o Vyriausybės programoje pagrindinis akcentas ir leitmotyvas – taupymas, taupymas, taupymas, veržimas. Aš nesakau, kad to nereikia daryti. Reikia daryti. Tačiau versle bet kokios įmonės pajamos, aš nekalbu apie pelną, pajamos ne tik teoriškai, bet ir praktiškai gali būti lygios nuliui. Tačiau sąnaudos niekada net teoriškai nebūna lygios nuliui. Vis tiek rezultatas bus neigiamas. Ir šitoje sistemoje, kad ir kiek jūs taupysite, vis tiek gausite neigiamą rezultatą. Viename Vilniaus restorane yra labai geras ekonomikos pradžiamokslis. Ten parašyta: „Kada atsiversite meniu, nesipiktinkite kainomis, o pagalvokite apie savo pajamas.“ Todėl mano toks yra klausimas, galbūt pastaba: ar nevertėtų daugiau akcentų dėti į tai, kaip uždirbti, o ne kaip sutaupyti, nes ekonomikoje tarp kai kurių sąnaudų yra tiesioginė koreliacija su gaunamomis pajamomis. Dėkui.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą kaip fiziko fizikui. Bet noriu priminti, kad fizikai gyvena realybėje, švenčia tiktai Fiziko dieną, rodos, po dviejų savaičių tai darysime. O realybė yra tokia, kurią turi suprasti ir fizikai, kurie ragavo verslo ir kurie neragavo verslo. Fizikai, kurie šiandien Europoje užima premjerų postus, ar Angela Merkel, ar mūsų kaimynas Valdis Dombrovskis – visi labai panašiai mato situaciją. Tai aš, kaip nebuvęs versle, galiu jums paaiškinti naudodamas verslo analogiją. Jeigu versle pajamos ir išlaidos skiriasi ir išlaidos ženkliai viršija pajamas, tai verslas bankrutuoja. Valstybėje situacija yra labai panaši. Jeigu išlaidos viršija pajamas ir negalima padengti jokiomis skolintomis lėšomis šito skirtumo, kaip kad yra dabar, tai tada rezultatas yra labai akivaizdus. Tai čia noriu pasakyti, kad iš tikrųjų mes šnekame visą laiką labai aiškiai, kaip fizikai įpratę šnekėti, sakome tiesą ir, deja, negalime panaudoti tokių restoranų ar alubarių kai kurių linksmesnių dalykų, ir negalime pasakyti Lietuvos žmonėms, kaip kad viename alubaryje mačiau skelbimą, kuriame buvo pasakyta – „Rytoj alus bus nemokamas“. Mes irgi, žinote, galėtumėm taip papokštauti, bet, deja, negalime.

PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Klausia V. Gapšys, ruošiasi R. Baškienė.

V. GAPŠYS (DPF). Ačiū. Klausimą norėčiau užduoti žemės ūkio ministrui. Gavau iš gyventojų paklausimus dėl to, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra sustabdė kompensavimą draudimo ūkininkų, gyvūnų draudimo, turto draudimo ir kitų. Ar taip yra iš tikrųjų, ar tai yra planuota ir ar planuojate tokį draudimo kompensavimą atnaujinti?

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų draudimo niekas nesustabdė. Tiems, ką jūs čia paminėjote, galvijams, šitas nėra sustabdyta ir ūkininkai gali… netgi kompensuojama dalis draudimo. Tačiau mes peržiūrime ir su ūkininkais tariamės, kad būtų pasėlių draudimas daug lankstesnis, kad kompanija teiktų ne ištisą paketą. Kai dabar reikia ūkininkui apsidrausti ir visus pasėlius, ir dar techniką, ir dar namą, kad būtų išskirta, kad ūkininkas, jeigu nori, draustųsi pasėlius, bet ne visą paketą, kaip dabar yra pagal šią tvarką, tai čia supaprastinsim. Ir dar, aišku, diskutuojam dėl technikos draudimo, nes dabar ūkininkas, iš esmės apsidraudęs savo techniką, jeigu įsiskaitai į tas draudimo sąlygas, tai tiktai stichinės nelaimės atveju… Tai stichinė nelaimė yra viena – jeigu žaibas trenks į traktorių. Tai mes tokių dalykų, aišku, nekompensuosim, jeigu tokių… kol bus. Vienu žodžiu, šie visi klausimai yra derinami su ūkininkais, su Žemės ūkio rūmais, Ūkininkų sąjunga, Šeimos ūkininkų sąjunga ir priimami sprendimai, kai randamas bendras konsensusas. Tačiau yra atskirų atvejų, nes čia kalbam apie kompensavimą. Ūkininkas gali ką nori draustis. Radom įvairių atvejų. Mes nedrausime galbūt žuvų, kaip būdavo apdrausta, arba buvo tam tikrų problemų su paukščių draudimu, kai dar iš kiaušinių neišsiritę, o jau nuostoliai buvo. Taigi yra nustatyta ir pažeidimų. Kur nustatyta pažeidimų, mes tuos dalykus tikrai šalinsime.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Baškienė, ruošiasi M. Adomėnas.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū, pirmininke. Norėčiau klausti švietimo ir mokslo ministro pono G. Steponavičiaus. Iš tikrųjų Lietuvą, švelniai tariant, nustebino projektas, kurio pagrindu (jau žinote, apie ką klausiu, ko gero, nes šypsotės) ikimokyklinio ugdymo įstaigose galimai vaikai buvo mokomi, aiškinama jiems apie netradicinę seksualinę orientaciją. Iš tikrųjų pagirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicija, na, ir jūsų pozicija siekiant išsiaiškinti šią problemą, kas vis dėlto buvo iniciatoriai. Tad klausimas būtų, ar pavyko tuos iniciatorius išsiaiškinti ir ar galime tikėtis, kad ateityje panašių tokių tėvus sujaudinusių dalykų mūsų ikimokyklinėse įstaigose nebus?

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū ir už klausimą, ir už susirūpinimą. Aš, kaip ministras ir tėvas, manau, kad tokie klausimai ir tokios metodikos ikimokykliniu lygiu… bent jau diegimas yra ankstyvas ir netikslingas. Nenoriu spekuliuoti ir vartoti per aštrių žodžių suprasdamas, kad politikuoti galima tokiais klausimais, bet geriau daryti realius veiksmus, kurie užkirstų kelią arba nustatytų realius faktus. Kitos savaitės pradžioje (iki mėnesio pabaigos) mano sprendimu ir bendru sutarimu kartu su kitomis žinybomis, įskaitant Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, darbo grupė pateiks tyrimo rezultatus, išvadas ir pasiūlymus tam, kad išties tokių situacijų išvengtume.

Bet kas jau dabar yra aišku, kad ši programa, tiksliau, ši metodika buvo rengta užsienio partnerių iniciatyva, susiradus visuomenines organizacijas kaip partnerius Lietuvoje ir kitose šalyse. Ji išties buvo išversta į lietuvių kalbą, bet detalės ir faktai dar paaiškės. Galiu tik tiek pridurti ir pasakyti, kad ši metodika tikrai nebuvo pradėta nei sistemiškai, nei kaip nors rimčiau diegti ikimokyklinėse ugdymo įstaigose.

Be abejo, ir Švietimo ministerijai tai yra signalas, kad ateityje turėtume atidžiau žiūrėti, net ir pripažįstant, kad visuomenėje esant įvairovei, daugybei visuomeninių iniciatyvų, turime būti budrūs ir su tėvais siekti, kad tokių situacijų išvengtume. Ir kitą savaitę mes visiems Seimo nariams pristatysim darbo grupės rezultatus, maksimaliai detalią informaciją.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia M. Adomėnas, ruošiasi V. Valkiūnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš turiu du klausimus. Pirmas – užsienio reikalų ministrui, į jį sutiko atsakyti premjeras.

Vyriausybės programoje yra įtvirtinta nuostata ginti šeimos vertybes ir užtikrinti šeimos instituto apsaugą. Šią nuostatą įtvirtinti ir apginti taip pat svarbu ir užsienio politikos priemonėmis. Kaip žinome, Europos Komisija Airijai garantuoja, kad, pasirašius Lisabonos sutartį, nebus reikalaujama keisti konstitucinių nuostatų šeimos ir gyvybės apsaugos srityse. Ar tai reiškia, kad kitos šalys tokių garantijų neturi? Ir kokia Lietuvos pozicija reiškiama tarptautiniuose forumuose dėl šeimos ir tradicinių vertybių palaikymo? Kaip paaiškinti, kad Lietuva parėmė Jungtinių Tautų Organizacijos dokumentą dėl nediskriminavimo, kur de facto atidaromas kelias homoseksualių santuokų pripažinimui? Kokia Lietuvos pozicija dėl (…), t. y. Ženevos konferencijoje dėl rasinės diskriminacijos, kur reikalaujama taip pat įtraukti tarp fundamentalių ir privalomų teisių lytines orientacijas? Kokios artimiausios tarptautinės sutartys arba deklaracijos šiuo klausimu numatomos ir kokia yra Lietuvos strateginė pozicija? Ką Užsienio reikalų ministerija darys pagal Vyriausybės programą šeimos vertybėms ginti tarptautiniu mastu?

Antrasis klausimas… Ar jau nebegalima?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Trumpai atsakysiu į šį klausimą. Vyriausybė visų pirma gina Konstitucijoje įtvirtintą šeimos vertybę ir antras dalykas – įgyvendina Vyriausybės programą. Aš turėčiau pasidomėti konkrečiais jūsų įvardytais tarptautiniais teisės aktais, kurie ar svarstomi, ar buvo svarstomi. Tikrai neturiu tokios tikslios informacijos, bet galiu garantuoti, kad principinės ir Konstitucijoje įtvirtintos vertybės, viena vertus, šeimos vertybės, kita vertus, žmonių lygiateisiškumas ir nediskriminavimas, taip pat ir Vyriausybės programa ir toliau bus įgyvendinamos išnaudojant visas priemones: ir teisines, ir finansines, ir užsienio politikos priemones.

PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Klausia V. Valkiūnas, ruošiasi A. Endzinas. Nieko pats nedarykit, mes jums įjungsime.

V. VALKIŪNAS (LCSF). Ačiū, pirmininke. Pone premjere, mano toks klausimas. Jūs daug kalbate apie namų šiltinimą, renovaciją. Daug namų yra pastatyta septintojo dešimtmečio laikotarpiu. Ir kaip aš žinau, ar jūs žinot, ar ne, namų resursas yra 50 metų. Ir kaip jūs manote, kuriuos namus reikia nugriauti? Ar jūs galite pasirašyti savo krauju dėl žmonių saugumo, kad tie namai nesugrius ir žmonės nenukentės, nes nėra segmentacijos pagal namų amžių?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš galiu krauju pasirašyti už tai, ką aš suprantu ir ką aš žinau. Tai aš negaliu su jumis ginčytis dėl namų amžiaus, nors taip įvertinti, kad ir apskritai visų namų amžius yra tik 50 metų, irgi negalėčiau, nes matau Vilniaus senamiestyje daug namų, kurie stovi nuo XIV–XV amžiaus. Kaip bus su kitais namais, statytais septintajame dešimtmetyje, nedrįsčiau tvirtinti. Matau, kad kai kur balkonai krenta. Turėsim, matyt, ir toliau plėtodami namų renovacijos programą, kai kur atsakyti į paprastus klausimus: ar renovuojam konkretų namą, ar, pavyzdžiui, kaip tenka matyti kokiuose nors reportažuose iš užsienio, visas kvartalas yra lyginamas su žeme, be abejo, pasirūpinant žmonėmis, po to statomi ten nauji modernūs namai. Visos galimybės yra mūsų rankose. Bet kad iš tikrųjų turim daugiau dėmesio skirti senesnės statybos, septintojo ar aštuntojo dešimtmečio, pastatų būklei, tikrai tai kelia mums, turbūt kels ir ateityje, vis daugiau susirūpinimo, lygiai taip pat kaip ir, sakykim, prieš 30 ar 40 metų statyti tiltai. Tas problemas turėsim spręsti.

PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Klausia A. Endzinas. Ruošiasi J. Juozapaitis.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Mano klausimas būtų turbūt premjerui ir gal švietimo ministrui. Formuojant biudžetą kai kurios nedidelės savivaldybės, pavyzdžiui, Pagėgių, kadaise padariusios pakankamai dideles investicijas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas savo biudžetų sąskaita, iš tikrųjų atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Kadangi vis dėlto garsiai ir viešai yra užsiminta apie galimas biudžeto peržiūras, galbūt peržiūrint biudžetą būtų galima peržiūrėti ir kai kurių investicijų planus, nukreipiant dalį lėšų į tikrai reikalingus objektus, kurių neatidavus eksploatuoti reikės papildomų biudžeto išlaidų. Ar būtų, jūsų manymu, galimybė tokias peržiūras padaryti ir šiuo sunkiu laikotarpiu? Priešingu atveju tai yra susiję su laibai didelėm išlaidom netolimoje ateityje. Dėkoju.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gal švietimo ministras konkrečiau pasakys, bet mes visą laiką laikomės principinės nuostatos taupyti. Visų pirma reikia taupyti visiškai naujų statybų ir investicijų į naujas statybas sąskaita. Kitas taupymo etapas – tai taupyti sąskaita tų investicijų, kurios dar užtruktų kelerius metus, jeigu būtų net ir normali situacija. Tas investicijas ir tas statybas, kurias galima artimiausiu metu užbaigti, vis tiek reikia stengtis užbaigti.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Pratęsdamas Ministro Pirmininko atsakymą, noriu pasakyti, kad, nepaisant sunkmečio, šiais metais realiai startuoja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros programos. Per šiuos ir kitus metus, pripažįstant net ir tai, kad ikimokyklinis ugdymas yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, iš šios programos, Vyriausybės įgyvendinamos programos, europinėmis lėšomis ir biudžeto lėšomis bus renovuota 60 ikimokyklinių įtaigų, pritaikant jas ir patiems mažiausiems – iki metų – vaikams. Ar jūsų minima Pagėgių įstaiga gali patekti į šią programą, reikėtų žiūrėti pagal reikalavimus. Gal rekonstrukcija ir renovacija apimtų šį klausimą.

Taip pat noriu pridurti, kad, pradedant šiais metais, per artimiausius trejus metus kaimiškose vietovėse už tas pačias europines lėšas pagal šią programą bus įrengta 80 multifunkcinių ugdymo centrų ikimokyklinio amžiaus vaikams. Paraiškos jau dabar yra renkamos. Per regionines plėtros tarybas tos paraiškos turėtų būti pateiktos artimiausiu metu. Kaip minėjau, bent jau dėl 60 darželių tai judės labai sparčiai, ir nemaža dalis lėšų pasieks darželius dar šiais metais.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia J. Juozapaitis. Ruošiasi J. Veselka.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Dažnai girdžiu kalbas, kad grįžtame į 2007 m., pavyzdžiui, atlyginimų bazinio dydžio mažinimas – nuo 435 iki 430 litų, taip pat kalbama apie valstybinių įmonių vadovų, jų pavaduotojų, finansininkų atlyginimų mažinimą. Visa tai liečia biudžetinių įstaigų darbuotojus ir valstybės tarnautojus, bet neliečia privačių įmonių, įstaigų, pavyzdžiui, bankininkų, kurie sukėlė finansinę krizę ne tik Respublikoje, bet ir pasaulinę. Kur privačių įmonių solidarumas, arba kodėl negrįžtame prie gyventojų pajamų mokesčio, gal tada paliestų tuos bankininkus? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, grįžtame į 2007 m., ne į 1917 m. Reikia atsiminti, kad gyvename privačios rinkos sąlygomis, ir valstybė gali reguliuoti tai, kas priklauso jos dispozicijai.

Iš tiesų ekonomika traukiasi iki daugmaž 2006 m. pabaigos–2007 m. pradžios pagal mūsų paskutines prognozes. Traukiantis ekonomikai, traukiasi biudžeto pajamos, todėl turi mažėti ir išlaidos. Šiame etape balandžio mėnesį mes nesiūlome mažinti bazinių atlyginimų, todėl nereikia apie tai ir kalbėti. Jeigu mažinsime išlaidas, skirtas darbo užmokesčiui, tai mažinsime visų pirma ministerijų darbo užmokesčio fondus.

Valstybės įmonių vadovų atlyginimus, mūsų įsitikinimu, reikia peržiūrėti. Nepaisant to, kokia būtų buvusi situacija, ar būtų krizė, ar nebūtų krizės, manau, jų ikišiolinis reglamentavimas yra sunkiai suvokiamas. Ne vieną kartą esu kartojęs: tai nėra nukreipta, pavyzdžiui, prieš miškininkus, bet kai matai atlyginimų skalę ir matai, kad urėdijos urėdas (Lietuvoje urėdijų turbūt yra nemaži, turbūt keliasdešimt) uždirba daugiau negu ministras, tai kažkaip keli pats sau klausimą, kad kažkas mūsų valstybėje yra nevisiškai gerai.

Kaip sureguliuoti ir kokią geresnę sistemą nustatyti, mes dar svarstysime vėliau. Dabar mes paprasčiausiai manėme, kad šiomis aplinkybėmis būtų nelabai padoru, jeigu liktų tokie atlyginimai, kokie buvo valstybinėse įmonėse iki šiol. Vakar mes padarėme sprendimus, ir jie bus įgyvendinti. Toliau peržiūrėsime pačią sistemą, taip pat peržiūrėsime visą valstybinių įmonių sistemą.

Dėl mokesčių. Bent jau aš siūlau ir Vyriausybėje taip susitarėme, kad mokesčių klausimus, kad ir kokios tik iniciatyvos kiltų – ar dėl nekilnojamojo turto, ar dėl kitokių mokesčių, siūlome svarstyti birželio mėnesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Paskutinis klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Klausimas būtų gerbiamajam premjerui ir energetikos ministrui, nežinau, kuris imsis atsakyti.

Kaip sužinojau, energetikos ministras įsakė Valstybinės energetikos inspekcijos vadovui Vytautui Miškiniui atsistatydinti ir į jo vietą numatė skirti vieną iš buvusių „Lietuvos energijos“ vadovų. Gerbiamasis ministre ir premjere, gal galite viešai paaiškinti, kokiu pagrindu jūs liepėte atsistatydinti V. Miškiniui ir siūlote vietą vienam iš buvusių „Lietuvos energijos“vadovų ar pavaduotojų, kurie, kaip žinote, privačia iniciatyva kūrė „Leo LT“, negynė valstybės interesų „Leo LT“, ir juos norite… jų padedami norite išmesti energetikos vadovą iš pareigų. Jeigu jums taip liepė premjeras, tai mano patarimas – neklausyti kitų, gyvenkite savo protu, nes paskui pačiam bus gėda. Mano klausimas, kodėl liepėte atsistatydinti? Ar tai jūsų iniciatyva? Paaiškinkite argumentus, kuo jis yra nusipelnęs?

Kodėl aš jį ginu? Vienintelis iš valstybės pareigūnų Konstituciniame Teisme išdrįso pasakyti tiesą, kaip buvo kuriamas „Leo LT“. Visi kiti kaip kurmiai uodegą sukiojo. Prašom pasakyti, ar jums liepė A. Kubilius, ar jūsų saviveikla? Jeigu saviveikla, tai, gerbiamasis premjere, kodėl leidžiate tokią saviveiklą ministrams?

A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Norėčiau patikslinti: visų pirma mes kalbėjome su ponu G. Miškiniu ir susitarėme, kad jis toliau eis pareigas kaip šios inspekcijos vadovo pavaduotojas. Priežastis yra ta, kad mes turime labai daug prašymų, pageidavimų palengvinti prisijungti prie alternatyvaus šildymo šaltinių. Aš negaliu sakyti, kad ponas G. Miškinis tiesiogiai dėl to kaltas, yra tokios taisyklės, dar kas, aiškinamasi, bet mes turime labai daug pavyzdžių. Vienas iš pavyzdžių – Lazdynų bažnyčia. Dvejus metus truko visa istorija, kad jiems buvo blokuojama galimybė prisijungti šildyti dujomis, naudoti dujas. Kaina yra dviguba: šildymas per šilumos tinklus – 6 tūkst., dujomis tą patį rezultatą jie gautų už 3 tūkst. Tokios pat istorijos dėl prisijungimo prie elektros tinklų. Galbūt yra taisyklės, bet reikia vadovo, kuris labai energingai gintų vartotojų, o ne didžiųjų energetikos bendrovių interesus. Tai viena.

Vadovas bus priimtas konkurso tvarka.

PIRMININKĖ. Premjere, papildysite?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Neturiu ką papildyti. Laikausi nuostatos, kad ministras yra atsakingas už savo veiklos sritį ir prisiima atsakomybę už daromus sprendimus. Taigi aš turiu pasakyti, kad nedaug ką galėčiau pridurti prie to, ką ministras pasakė.

PIRMININKĖ. Dėkoju Vyriausybei už atsakytus klausimus. Linkiu geros dienos!

Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-432 (pateikimas)

Mes, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-8 klausimas – įstatymo „Dėl susitarimo dėl mirusiųjų kūnų pervežimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-432. Kviečiu į tribūną Sveikatos apsaugos ministrą A. Čapliką. A. Čaplikas kviečiamas į tribūną. Atsiprašau! Tada vietoj A. Čapliko sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė.

N. RIBOKIENĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, 2009 m. kovo 18 d. Respublikos Prezidento dekretu esu įgaliota pateikti Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1973 m. spalio 26 d. Strasbūre priimtą susitarimą dėl mirusių kūnų pervežimo. Pristatydama teikiamą įstatymo projektą, noriu pabrėžti, kad iniciatyva Lietuvos Respublikai prisijungti prie šio susitarimo kilo siekiant palengvinti žmonių palaikų pervežimo iš Lietuvos į užsienio valstybes ir Lietuvos Respublikos piliečių, mirusių užsienio valstybėse, palaikų pervežimo į Lietuvą administracines procedūras. Šiuo metu asmenys, besirūpinantys artimųjų palaikų pervežimu į Lietuvą iš užsienio valstybių, turi gauti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse arba konsulinėse įstaigose išduodamą leidimą mirusiojo palaikams pervežti į Lietuvą. Nors toks leidimas išduodamas nemokamai, šio dokumento gavimo procedūra sudaro papildomų kliūčių, kai mirusiojo palaikai yra toli nuo konsulinės įstaigos arba konsulinės įstaigos toje užsienio valstybėje iš viso nėra. Kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Lenkija, per kurios teritoriją yra gabenama dauguma Vakarų Europoje mirusių Lietuvos Respublikos piliečių palaikų, reikalauja savo kompetentingos institucijos išduoto leidimo, jei palaikai gabenami per jos teritoriją tranzitu.

Žmogaus palaikų išvežimas iš Lietuvos į užsienio valstybes Lietuvos Respublikos teisės aktais šiuo metu iš viso nereglamentuotas, nors asmenys, norintys išvežti mirusiųjų kūnus į užsienio valstybes, pavyzdžiui, į Latviją kremuoti, neretai kreipiasi į Sveikatos apsaugos ministerijos institucijas prašydami išduoti kokį nors pažymėjimą, nes jo reikalauja pasienio tarnybos.

Ratifikavus minėtą susitarimą, prie kurio šiuo metu yra prisijungusi 21 Europos regiono valstybė, Lietuvos Respublika turės paskirti instituciją, kompetentingą išduoti susitarime nustatytos formos specialų dokumentą laissez-passer, ir valstybės, per kurių teritoriją ar į kurių teritoriją bus gabenami žmogaus palaikai, jokių papildomų dokumentų mirusių kūnų pervežimui nereikalaus.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad šia institucija būtų paskirta valstybinė Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nes ji turi teritorinius padalinius visose apskrityse, o dauguma su laissez-passer susijusių reikalavimų yra siejami su epidemiologiniais reikalavimais.

Taip pat noriu priminti, kad iniciatyva ratifikuoti minėtą susitarimą kilo dar 2005 m., o per pastaruosius ketverius metus įvyko nemažai su susitarimo ratifikavimu susijusių procedūrų. Ratifikavimui pritarta 2006 m. spalio 11 d. Seimo Sveikatos reiklų komiteto posėdyje. 2008 m. vasario 12 d. Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Europos Tarybos Neris Germanas, vadovaudamasis 2007 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu, pasirašė susitarimą, tačiau jo įsigaliojimui būtinas šios tarptautinės sutarties ratifikavimas.

Prašau gerbiamąjį Seimą pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pradėti jo svarstymo procedūrą.

PIRMININKĖ. Dėkoju viceministrei. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, norėčiau, kad atsakytumėte paprasta žmoniška kalba, kad mus suprastų žmonės, kurie klauso šį posėdį.

Kas pagerės paprastam žmogui ratifikavus šį įstatymą pervežant palaikus į Lietuvą arba atvirkščiai? Labai ačiū.

N. RIBOKIENĖ. Labai pasikeis pervežimo procedūra, Lietuvoje reikės gauti vienintelį dokumentą laissez-passer arba, jeigu Lietuvos pilietis mirė užsienio valstybėje, toje valstybėje. Daugiau jokių dokumentų nereikės. Per bet kurias tranzitines šalis pakaks tik šio vieno dokumento ir nieko daugiau pervežant kūną norimu transportu. Šis dokumentas bus nemokamas. Kad įgyvendintume sutartį, kokių nors papildomų investicijų nereikia.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, gal mano klausimas nėra tiesiogiai susijęs su ratifikuojamu dokumentu, bet tema ta pati.

Komitetas pastaruoju metu gavo du gyventojų skundus iš Utenos ir Biržų. gyventojai skundžiasi, kad laidojimo namai įsikūrė tiesiog sublokuotuose namuose arba daugiabučiuose, ir įsivaizduojate, kokią psichologinę įtampą turi patirti žmonės, gyvenantys daugiabutyje, jeigu pirmame aukšte yra įkurti laidojimo namai? Yra išduoti visi leidimai ir tikrai neatitinka higienos reikalavimų. Ar jūs galite pažadėti, nors mes jau ir į juos kreipėmės, kad jūs tą temą išsamiau panagrinėsite kartu su visomis sveikatos tarnybomis? Kaip atsitinka, kad higienos pasai išduodami laidojimo namams tose vietose, kur akivaizdžiai pažeidžiama kitų žmonių rimtis?

N. RIBOKIENĖ. Ačiū už klausimą. Iš tiesų, netgi jeigu atitinka visus kitus higienos reikalavimus, bet, tarkime, psichologinė atmosfera ir įtampa šalia gyvenamojo namo arba jame… visiškai suprantama, įsipareigoju peržiūrėti ir kiek įmanoma atsižvelgti į šią jūsų nuomonę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamoji viceministre, aš manau, daugelis Seimo narių, aš taip pat, susidūrėme su ta problema, kai gyventojai kreipiasi prašydami tarpininkauti dėl mirusiųjų kūnų pervežimo. Iš tikrųjų žmonės patiria didžiules finansines ir ne tik finansines problemas. Ačiū jums, kad ėmėtės iniciatyvos ir jūsų įstatymo pagrindu tos problemos palengvės, ir, kaip jūs minėjote, reikės vienintelio dokumento. Prašau pasakyti, ar lygiagrečiai su šiuo vieninteliu dokumentu negalvojama spręsti ir finansinės naštos palengvinimo, nes finansinės išlaidos yra didžiulės?

N. RIBOKIENĖ. Žinoma, toks noras ir matymas būtų. Bet, tarkim, vien tik šios sutarties ratifikavimas, kaip iš pradžių buvo manoma, kad institucija, kuri kontroliuos ir išduos tuos leidimus laissez-passer… paprašė tam tikro biudžeto ir tam tikrų lėšų tam įgyvendinti, tai nuo 2005 m. ši sutartis nejudėjo. Kai radome būdų neprašyti papildomų lėšų, o iš esamų institucijų, šiuo atveju Visuomenės sveikatos centro, turimų pajėgumų atlikti visus darbus, tada reikalai pajudėjo iš vietos. Jeigu mes įsipareigosime dar ir finansinę naštą palengvinti mūsų gyventojams, esant tokiai ekonominiai padėčiai, bijau, kad procesai vėl sustos, ir mes neturėsime net tų gerų darbų, kuriuos šiandien jau būtų galima padaryti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamoji viceministre, mane įpareigojo paklausti Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stoties vedėjas. Jis klausia, ar jie galės ir toliau pervežti, jie tą darė, pervežinėjo iš Lenkijos ir iš kitų šalių. Kalbama, kad tik viena institucija galės pervežti ir kad jie nebeturės tokios teisės. Ar apie tai buvo kas nors kalbama?

N. RIBOKIENĖ. Žinoma, šioje sutartyje yra numatyti transportavimo būdai. Šiuo atveju mirusiojo giminių pageidavimu gali pervežti bet koks transportas, taip pat ir greitosios medicinos pagalbos automobilis, gali būti oro transportas. Taip pat mirusiojo kūnas gali būti pakuojamas net ne karste, o atitinkamoje siuntinių dėžėje, bet su visomis atitinkamomis žymomis ir reikalavimais. Taigi transporto ribojimų šioje sutartyje tikrai nėra, atvirkščiai, yra liberalizavimas.

PIRMININKĖ. Dėkoju viceministrei, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti, ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Pagrindinis komitetas siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Papildomi komitetai – Sveikatos reikalų komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatoma svarstyti gegužės 14 d.

Įstatymo „Dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-433 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 1-9 – įstatymo „Dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-433. Pateikimo stadija. Pranešėjas – užsienio reikalų viceministras Šarūnas Adomavičius.

Š. ADOMAVIČIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Teikiame svarstyti įstatymo projektą, kurio tikslas – ratifikuoti 2006 m. tarptautinį susitarimą dėl atogrąžų medienos. Norėčiau priminti, kad Lietuvos vardu šis daugiašalis susitarimas buvo pasirašytas 2008 m. balandžio 30 d. Niujorke.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, viceministre, pataisykite mikrofonus, labai blogai girdėti.

Š. ADOMAVIČIUS. Šis susitarimas sudaro prielaidas bendradarbiauti atogrąžų medieną gaminančioms ir naudojančioms valstybėms siekiant plėtoti tarptautinę prekybą atogrąžų mediena ir kartu išsaugoti atogrąžų miškus. Šių tikslų įgyvendinimu ir susitarimo nuostatų administravimu rūpinsis Tarptautinė atogrąžų medienos organizacija, kuri buvo įsteigta dar 1983 m. Lietuva kol kas nėra šios tarptautinės organizacijos narė, tačiau ja taptų ratifikavusi susitarimą ir jam įsigaliojus.

Norėčiau pažymėti, kad visos Europos Sąjungos valstybės narės, taip pat Europos Bendrija patvirtino ketinimą tapti teikiamo ratifikuoti susitarimo šalimis ir šiuo metu atlieka tam būtinas procedūras. Šiuo metu dešimt Europos Sąjungos valstybių jau jį ratifikavo.

Atsižvelgdamas į tai, kad susitarimas yra susijęs su Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos prekybos, politikos, aplinkos politikos ir vystomojo bendradarbiavimo, taip pat ir su Lietuvos užsienio politikos tikslais, prašau pritarti teikiamam ratifikavimo įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kaip rašoma pažymoje, šis susitarimas dar nėra patvirtintas, nes vienas straipsnis nėra įsigaliojęs. Ar iš tikrųjų mes čia nebėgame prieky arklio?

Š. ADOMAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Šio susitarimo, atrodo, 39 straipsnyje yra numatyta susitarimo įsigaliojimo tvarka. Jis įsigalios, kai jį ratifikuos tam tikras nustatytas kriterijus valstybių, eksportuojančių ir importuojančių medieną. Kai bus pasiektas tam tikras ratifikavimo skaičius, tada šitas tarptautinis daugiašalis susitarimas įsigalios, o šiuo metu galioja 1995 m. pasirašytas susitarimas.

PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, dėl medienos. Faktiškai, jeigu mes ratifikuosime šį susitarimą, tai bus laisvas įvežimas ir į Lietuvos rinką šios medienos, aš taip supratau. Ar mes garantuosime, kad su ta mediena mes neatsivešime kokių nors kenkėjų? Pavyzdžiui, buvo kalbama, kad kai iš Rusijos buvo pradėta vežti Rusijos mediena, Lietuvoje lyg ir atsirado įvairūs mašalai ir taip toliau. Ar neparvešime iš atogrąžų atitinkamų kenkėjų? Ačiū.

Š. ADOMAVIČIUS. Ačiū už klausimą.

PIRMININKĖ. Dėkoju.

Š. ADOMAVIČIUS. Be abejo, tai aktualus klausimas, bet ši konvencija reguliuoja ne tik eksportą. O mes, kaip Europos Sąjunga, Europos Bendrija, tarptautinė bendrija, prisiėmėme įsipareigojimą dėl tų miškų atsodinimo aplinkosaugine prasme, taip pat nustatomas mechanizmas, kad šią medieną eksportuotų skaidrios organizacijos. Tai čia šitie mechanizmai veikia.

Dėl pačios medienos sanitarinės būklės ir viso kito, be abejo, yra ir Lietuvos kompetentingų institucijų uždavinys, kad užkrėsta mediena į Lietuvą nepatektų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Sakykite, gal jūs turite skaičius, kiek konkrečiai atogrąžų miškų medienos įvežama į Lietuvą, perdirbama ir koks iš tiesų yra to įstatymo aktualumas Lietuvai?

Š. ADOMAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Prieš ateidamas į parlamentą domėjausi, kiekgi mes įvežame. Iš tikrųjų tai yra minimalūs kiekiai medienos ir atsitiktiniai. Naudojama baldų gamyboje, bet labai minimaliai.

Lietuvos uždavinys, kaip minėjau, kad mes, kaip valstybė, tarptautinės bendrijos narė, esame prisiėmę Jungtinių Tautų europinius įsipareigojimus, sakykim, tūkstantmečio tikslai dėl vystomojo bendradarbiavimo, mažinti skurdą, aplinkosaugos. Tai mes, kaip Europos Sąjungos valstybė, taip pat per Europos Sąjungos projektus dalyvausime ir tame atogrąžų miškų, kurie yra labai unikalūs ir labai pažeidžiami, atsodinime. Tai toks mūsų vaidmuo.

PIRMININKĖ. Dėkoju.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Jeigu galima, papildysiu.

Š. ADOMAVIČIUS. Taip.

PIRMININKĖ. Prašau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš suprantu, jeigu tai Europos Sąjungos nuostata, tai gal jinai perkeliama tiesiai iš direktyvos, ar?..

Š. ADOMAVIČIUS. Kadangi konvencijos įsigaliojime daugiašalio susitarimo yra pasakyta, kad valstybės narės privalo ją ratifikuoti, jeigu nori tapti… Tiesiog nėra automatiško, kaip Europos Sąjungos, įstojimo į šią daugiašalę sutartį. Valstybės privalo ją ratifikuoti. Šiuo metu, kaip minėjau, dešimt Europos Sąjungos valstybių tai yra padariusios.

PIRMININKĖ. Klausia L. Kernagis.

L. KERNAGIS (TPPF). Gerbiamasis pranešėjau, noriu paklausti, ar buvo daroma analizė, kokios tai turės įtakos Lietuvos medienos pramonei, mūsų vežėjams, importui, eksportui skaičiais? Ačiū.

Š. ADOMAVIČIUS. Ačiū už klausimą. Taip, kalbėjomės Ūkio ministerija su mūsų ekspertais. Kaip ir jūsų kolega klausė, kiek įvežame. Iš tikrųjų yra minimalūs, visai simboliniai atogrąžų medienos įvežimo kiekiai, kurie nesudaro konkurencijos Lietuvos medienos eksportui arba mūsų nacionalinei pramonei, tam, ką mes darome ir eksportuojame.

PIRMININKĖ. Dėkoju, viceministre. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, kadangi nėra užsirašiusių kalbėti, ar galėtume bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Jeigu labai norite balsuoti, galime balsuoti. Kas už tai, kad pritartume įstatymo „Dėl 2006 m. Tarptautinio susitarimo dėl atogrąžų medienos ratifikavimo“ projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 52 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-433 yra pritarta. Pagrindiniu skiriamas Užsienio reikalų komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatoma svarstymo data – gegužės 14 d. Dėkoju.

Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-451. Seimo rinkimų įstatymo 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-452. Prezidento rinkimų įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-453. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-454. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 45 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-455 (pateikimas) (Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-10a, b, c, d, e klausimai. Kviečiu į tribūną ministrą Raimundą Palaitį. Prašau pateikti visus klausimus. Bazinis yra Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-451 ir lydimieji: Nr. XIP-452, Nr. XIP-453, Nr. XIP-454 ir Nr. XIP-455. Pateikimo stadija, nors Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi turėtume šiandien ir pateikti, ir svarstyti, ir priimti. Kol kas pateikimas.

R. PALAITIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų įstatymo esmė paprasta – tai galimybės suteikimas tiems ministrams, kurie nėra Seimo nariai, gauti tam tikrą laiką dalyvauti rinkimuose. Įvairiuose: Europos Parlamento, Prezidento, savivaldybių ir taip toliau. Dabartinė situacija yra tokia, kad Seimo nariams tokia galimybė yra suteikiama, automatiškai ir Vyriausybės nariams, kurie yra Seimo nariai, ta galimybė suteikiama, o Vyriausybės narių, kurie nėra Seimo nariai, kaip ir palieka nelygios teisės. Todėl šiais įstatymų projektais ir siūloma tas teises sulyginti ir suteikti galimybę dalyvauti rinkimuose suteikiant ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui tikslines atostogas. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus ir prašyčiau pritarti tokiam projektui.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, taip suvokiu, kaip ir tariamės, jūs visą paketą pristatėte. Kolegos, ministro klausti nori šeši Seimo nariai. Pirmas – J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, įstatyme parašyta, kad Vyriausybės nariams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos. O dabar tiems, kurie papildomai įrašyti – „kandidatuojantys į Respublikos Prezidentus, Seimą“, ar čia bus tikslinės atostogos? Kokios sąlygos? Mokamos ar nemokamos atostogos?

R. PALAITIS. Mokamos ar nemokamos? Pasinaudojus teise būti atleistiems nuo tarnybinių pareigų Vyriausybės nariams apmokėjimo už šį laikotarpį klausimo sprendimui taikytinos bendros Darbo kodekso nuostatos. Už šį laikotarpį jiems neturėtų būti mokamas darbo užmokestis.

PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, jeigu mano atmintis nemeluoja, praeitoje kadencijoje mes svarstėme analogiškus projektus. Svarstė mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Kaip tik čia netgi radom prieštaravimų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kai kuriems nutarimams. Jis yra kalbėjęs, kad Vyriausybės narių darbas yra nepertraukiamas. Galų gale Teisės departamento taip pat yra išvada. Jūs iš tikrųjų tik dabar paaiškinote, kad toks darbas turėtų būti nemokamas, tai yra turi išeiti nemokamų atostogų. Ar jūs atsižvelgsite į Teisės departamento išvadas, kurių yra ir daugiau lydinčiuose įstatymuose? Ar tai neprieštaraus Darbo kodeksui ir Konstitucinio Teismo nutarimams? Ačiū.

R. PALAITIS. Ačiū už klausimą. Neprisimenu, ar praeitoje kadencijoje svarstėme, tikrai neprisimenu. Jeigu dėl Konstitucinio Teisimo sprendimų arba prieštaravimų Konstitucijai, tai aš manau, kad Seimo Teisės departamentas išvadas būtų parašęs, bet jie kol kas neparašė tokių išvadų. Dabar dėl kitų Teisės departamento išvadų. Manau, kad siūlytume atsižvelgti tik į vieną, į kitas, manau, gal ir nereikėtų atsižvelgti, nes vis dėlto įstatymo nustatyta tvarka būti atleistam nuo tarnybinių pareigų yra ir teisinga, ir teisėta. O vertinant sisteminiu požiūriu, vis dėlto rinkimų įstatymai yra specialieji įstatymai. Ten nebuvo kalbama, kad Vyriausybės įstatyme viską galima būtų buvę surašyti. Bet mes teikiame kitus įstatymus, nes vis dėlto jie yra specialieji, būtent juose turi būti aiškiai aprašyta, kaip rinkimų atveju viskas turi būti tvarkoma. O Vyriausybės įstatymas kalba apie kitką. Manau, kad čia viskas gerai.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, manau, kad čia susipainios kelios sąvokos. Jūs sakote „dalyvauti rinkimuose“. Dalyvauti rinkimuose, manau, turi teisę kiekvienas Lietuvos pilietis, tačiau rinkimų kampanijos metu suderinimo su darbu klausimą nagrinėjame. Tačiau man kyla kitas klausimas. Įsivaizduokime tokią situaciją, jeigu rinkimų kampanijos metu išeiti atostogų norės visi ministrai ir viceministrai, kurie dalyvaus. Tai kas tada vadovaus ministerijoms?

R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Gal iš tikrųjų ne visai korektiškai pasakiau, priimu pastabą dėl rinkimų – ne rinkimuose, bet rinkimų kampanijoje. Bet jeigu dalyvauji rinkimuose, tai kaip nedalyvausi rinkimų kampanijoje. Tai viena pusė. O kita pusė, dėl kvorumo yra toks pavojus, bet yra lygiai tokia pat galimybė ir atšaukti tą Vyriausybės narį iš tų atostogų. Sakysime, jeigu vyksta koks posėdis, tai posėdžio laikotarpiui gali atšaukti tą Vyriausybės narį iš atostogų, jis atvažiuoja į posėdį, dalyvauja, kvorumas yra, po to vėl išeina ir dirba per rinkimų kampaniją. Manau, kad taip galima išspręsti.

PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Žakaris.

E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, tai, ką jūs paaiškinote, ir tai, kas parašyta, nevisiškai atitinka, nes ministro galimybė išeiti atostogų yra įrašyta į tą eilutę, kur yra tėvystės, motinystės atostogos ir t. t. Čia yra papildomos atostogos. Taigi tai reikia tikslinti, bet mano klausimas yra kitas. Kaip šitas jūsų siūlymas sutampa su Seimo statutu? Vyriausybės narys, jeigu jis yra Seimo narys… Seimo nariui atskirai rinkimams nesuteikiamas joks laikotarpis, nei apmokamų, nei nemokamų atostogų. Vadinasi, ministras, išėjęs 10 dienų vadinamųjų rinkimų atostogų, privalo sėdėti Seimo… (Balsai salėje) Jis turi būti Seimo salėje, arba priešingu atveju bus fiksuojama, kad jis praleidžia posėdžius ir jį svarstys Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Ačiū.

R. PALAITIS. Aš manau, kad visus tuos niuansus jūs svarstydami išgliaudysite, išdiskutuosite ir priimsite teisingą sprendimą, nes problema iš tikrųjų egzistuoja. Jeigu politikas, o Vyriausybės narys yra politikas, nori dalyvauti rinkimuose, jis turėtų turėti teisę dalyvauti rinkimų kampanijoje. O dėl visų techninių smulkmenų aš manau, kad tam ir yra ilgos ir sudėtingos procedūros svarstant Seime, kad būtų galima visus netikslumus ir netobulumus pataisyti.

PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų dėl tų pačių klausimų, kaip ir daugelis Seimo narių. Formuluotė „atleisti nuo tarnybinių pareigų ėjimo“, iš tikrųjų pritariu Teisės departamento pastabai, neaiški atlyginimo mokėjimo apsektu. Jūs turite nuomonę, kiek supratau, kad tuo metu jis galėtų paimti nemokamų atostogų. Tada iš karto kyla kitas klausimas, kad reikėtų papildyti šiuo atveju ne šį įstatymą, ne Rinkimų įstatymą, o kitus įstatymus, tarkime, Darbo kodeksą. Ar ten atostogų sąraše yra kaip viena iš atostogų rūšių tokia, kaip atleidimas nuo tarnybinių pareigų ėjimo? Bijau, kad nėra. Vadinasi, mums reikėtų tiesiai šviesiai įrašyti, kad tas asmuo, kuris kandidatuoja rinkimuose, išnaudodamas savo konstitucinę (…) rinkimų teisę, tuo metu yra nemokamų atostogų paprašęs, ir tik tada. Aišku, visada gali susidaryti tokia situacija, kaip minėjo kolega A. Šedžius, kad visi ministrai gali dalyvauti. Bet tada, deja, viceministrai pagal mūsų Konstituciją negali jų pavaduoti, tik kitas ministras. Gali susidaryti problema. Kaip jūs žiūrite į tai, kad reikia tikslinti ir tiesiai šviesiai įrašyti, kad ministrui gali būti suteiktos nemokamos atostogos?

R. PALAITIS. Nematau nieko blogo, kad patikslintume šią formuluotę, nes iš tikrųjų, jeigu ministras išeina per rinkimų kampaniją atostogų, tai jos neturėtų būti mokamos, tai turėtų būti ministro sąskaita. O, kaip ir sakiau, Seime tos procedūros tam ir yra, kad viską ištirtume, išdiskutuotume ir priimtume tokį įstatymą, kad jis atitiktų visų bendrus interesus. Problema, kaip sakiau, yra, kiek supratau, jūs irgi ją pripažįstate.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Galime. Tada po pateikimo bendras sutarimas yra. Siūlau svarstyti balandžio 9 d., jeigu gerai komitete bus išdiskutuota. Kaip sakiau, Vyriausybė ir Seimo Pirmininkas prašė ypatingos skubos, tai tada bus svarstymas ir priėmimas. Numatomas pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Dar kartą kartoju, svarstymas, galbūt ir priėmimas balandžio 9 dieną. Dėkui.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 15, 21, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-426 (pateikimas) (Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 1-11 klausimas – Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 15, 21, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-426. Pranešėjas – A. Zuokas. Seimo Pirmininkas taip pat siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka, taigi kol kas pateikimas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji posėdžio pirmininke, teikiu grupės Seimo narių: pono Ž. Šilgalio, pono K. Daukšio, pono V. Bogušio, pono A. Sacharuko, pono J. Liesio, pono A. Meliano inicijuotą įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo 2, 4, 5, 7, 9, 15, 21, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Šį statymo projektą paskatino parengti pirmiausia esanti ekonominė situacija ir tai, kad šiuo metu masiškai įmonės priverstos bankrutuoti. Negali jos restruktūrizuotis, nes, kaip rodo, pavyzdžiui, 2008 metų patirtis, tik keturi restruktūrizavimo projektai buvo pradėti visoje Lietuvoje per visus metus. Aišku, bankroto procedūros, ekonominės situacijos sudėtingumas skatina nedarbo augimą, kuris šiuo metu yra arti 9 %, nors yra prognozės, kad padidės iki 10 ar net iki 15 %. Aišku, šis įstatymo projektas tikrai šiandien yra labai reikalingas smulkiom, vidutinėm ir didelėm mūsų verslo įmonėm, kurios galėtų šiuo sunkmečiu išsaugoti savo veiklą, padėtų atkurti įmonės mokumą ir, be abejo, būtų apginti darbuotojų interesai, t. y. turėtų darbą. Esminis šio įstatymo pakeitimo tikslas yra panaikinti hipotekos kreditoriams, t. y. bankams, lizingams, restruktūrizavimo įmonių proceso metu balso teisę. Kodėl?

Paaiškinsiu labai paprastai. pagal mūsų galiojantį Civilinį kodeksą bankai, lizingai visada turi garantuotą neginčijamą išieškojimo teisę, jeigu įmonė tampa nemoki arba ji bankrutuoja, banko arba lizingo teisės yra apsaugotos geriausiai. Tik po to eina darbuotojų interesai, valstybės arba kitų kreditorių. Nagrinėdami panašią praktiką, mes kaip pavyzdį ėmėme neseniai priimtą Latvijos analogišką, panašų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame būtent restruktūrizavimo proceso metu hipotekos kreditoriai, kurių teisės apsaugotos, neturi balso teisės. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad kiti kreditoriai gali rengti restruktūrizavimo projektą, teikti jį teismui ir tokiu būdu atkurti įmonės mokumą, išsaugoti darbo vietas ir tiesiog šį sudėtingą ekonominį laikotarpį nebankrutuoti.

Teisės departamento išvados iš esmės yra teigiamos. Yra keletas redakcinio pobūdžio pataisų, pastabų, kurias būtų galima apsvarstyti, kaip yra nuspręsta Seniūnų sueigoje. Pirmiausia pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, o papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Kai kas kelia klausimą, galbūt taip bus pažeisti bankų interesai. Tikrai ne. Kaip minėjau ir dar kartą pabrėšiu, hipotekos kreditoriai yra apsaugoti ir įstatymu, ir hipotekos sutartimis, todėl čia jokios rizikos bankams arba lizingo kompanijoms tikrai nėra, tačiau pakels ir sudarys galimybę tiems, kurie šiandien dirba ir daugiausia rizikuoja, t. y. įmonių vadovams, verslo savininkams, turėti lygesnį dialogą su didžiaisiais kreditoriais, t. y. bankais. Aišku, tas dialogas būtų naudingas tiek bankams, tiek mūsų įmonėms. O, svarbiausia, laimėtų darbuotojai, būtų išsaugomos darbo vietos ir, be abejo, valstybės biudžetas, nes išliktų mokesčių mokėtojai.

Paminėsiu, kad panaši praktika, kaip minėjau, yra priimta ir taikoma šiuo metu Latvijoje, tuo pačiu sudėtingu laikotarpiu, Jungtinėse Amerikos Valstijose analogiška sistema egzistuoja daug metų, taip pat kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse.

Taigi kviesčiau palaikyti šį labai reikalingą šiuo sunkmečiu mūsų aktyviausiai visuomenės daliai, tai yra smulkiam, vidutiniam ir kitam verslui, išlaikyti įmones, darbo vietas, kad valstybė neprarastų mokesčių mokėtojų. Mielu noru atsakysiu į jūsų klausimus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti 7 Seimo nariai. Kviečiu visus kolegas aiškiai klausti ir trumpai atsakyti, nes šiam klausimui viso labo yra skirta 10 min., o mes jau kalbame daugiau kaip 4 min. Taigi klausia P. Gražulis. Nėra. Tada A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš iš tiesų palaikau jūsų iniciatyvą ir manau, kad gal tai ir geras įstatymo projektas, tačiau noriu paklausti apie neigiamas pasekmes. Taigi šis įstatymo projektas greičiausiai turės neigiamų pasekmių, dar labiau sugriežtinant kreditų išdavimą įmonėms. Kaip jūs matote, bankai atsižvelgs į šio įstatymo projekto galias ir ar tai nebus dar viena paspirtis jiems atsiriboti nuo kreditų išdavimo arba griežtinti kreditų išdavimo sąlygas?

A. ZUOKAS (LCSF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia mes kalbame apie esamą situaciją. Šiandien Lietuvoje tūkstančiai įmonių turi paskolas arba lizingo sutartis ir klausimas, kaip padėti joms, kad jos turėtų normalų dialogą su banku. Kažkada profesorius K. Glaveckas šioje tribūnoje yra pasakęs labai gerą posakį: „Bankas visą laiką jums duos skėtį, kai šviečia saulė, ir dažniausiai atims tada, kai lyja.“ Taigi šiandien sudėtinga ekonominė situacija, yra labai daug nelabai teigiamų momentų derybose ir diskusijose tarp bankų ir įmonių. Būtent šis įstatymo pakeitimas sulygintų jų teises. O, kaip minėjau, bankai čia niekuo nerizikuoja, nes bet kuriuo atveju jie turi hipotekos garantuotas įstatymo teises ir įmonei bankrutavus vis tiek jie išieškos tą turtą, kuris buvo įkeistas už paskolas.

Teko man bendrauti su bankais, su bankų vadovais, turiu omeny, kol kas teko bendrauti tik su stambiųjų bankų atstovais, jie nemato kokios nors ypatingos bėdos, juolab, kaip ir minėjau, įstatymai jiems numato bet kuriuo atveju pirmenybę įmonės bankroto atžvilgiu.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, nenorėčiau kad išsipildytų jūsų prognozės dėl nedarbo didėjimo ateityje, bet mano klausimas būtų toks. Ar šio įstatymo projektas pristabdytų dabar prasidėjusius reiškinius, kai bankai pradeda perimti įmonių turtą, pasinaudodami tuo, kad naujų kreditų negalima gauti, pasinaudodami rinkos stagnacija. Ar būtent į tai yra orientuotas įstatymo projektas?

A. ZUOKAS (LCSF). Labai geras klausimas. Iš tikrųjų būtent į tai, nes kartais bankai elgiasi labai neatsakingai. Jeigu yra geras turtas įkeistas ir įmonė turi laikinų mokumo problemų, nukreipia išieškojimą į turtą. Čia, kaip matote pakeitime, tokios teisės, kol vyksta restruktūrizavimo procesas, bankas neturėtų teisės išvaržyti įmonių turto. Būtent į tai, ką jūs sakote, orientuoti šio įstatymo pakeitimai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi P. Auštrevičius.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti. Čia ir Teisės departamentas kaip tik tą patį mini dėl nepilno plano parengimo. Ar nebus tokių atvejų, čia jau panašus klausimas buvo, kai nevisiškai bus išsiaiškinta dėl sėkmingo tolimesnio veikimo. Tai čia ar iš tikrųjų užtenka tokių matmenų, kad viskas bus gerai, o paskui pamatysime, kad iš tikrųjų blogai. Nes gali būti ir liūdnesnės pasekmės, kai įmonės restruktūrizuosis norėdamos išvalyti negerus problemiškus dalykus. Galbūt bus prisiėmusios įvairių lizinginių prekių ir panašiai. Ar ne per didelė rizika? Ačiū.

A. ZUOKAS (LCSF). Geras klausimas. Be abejo, visada versle egzistuoja tam tikro lygio rizika, tačiau sprendimą dėl restruktūrizavimo priimtų teismas. Ir, aišku, teisėjai įsigilintų į pateiktus argumentus. O ekonominio sunkmečio laikotarpiu greitis, reakcija kaip ir kiekviename versle yra ypač svarbu. Bet kuriuo atveju čia nenukentėtų hipotekos kreditorių interesai, nes paprastai jie jau turi įkeistą turtą, tada įmonė faktiškai bankrutuotų ir natūralu, kad iš turto būtų patenkinti pirmiausia hipotekos kreditorių interesai. Paskui iš eilės pirmiausia darbuotojai ir biudžetas ir visi likę. Todėl nematau, kad čia rizika, kurią pažymi Teisės departamentas, yra kokia nors nevaldoma arba nekontroliuojama. Bet kuriuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, turės galutinį sprendimą. Priedo ir mažieji arba kiti kreditoriai, be hipotekos kreditorių.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi K. Kuzminskas.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Panašų klausimą buvau suformulavęs ūkio ministrui ir jis, deja, neatsakė į jį. Nes, mano manymu, pats pigiausias verslo vadinamosios sėkmingos raidos projektas yra bankrotas, tačiau restruktūrizavimas yra gera alternatyva. Ar jis nesuprato mano klausimo, ar dar apie tai negalvojo, bet neatsakė. O aš turėjau omenyje būtent tai, kad reikia Restruktūrizavimo įstatymą peržiūrėti. Aš būčiau už tai, kad iš tikrųjų įkeitimo ir hipotekos statusą turinčių įstaigų balsavimo galimybės būtų suspenduotos, nes jos tampa nesuinteresuotos. Jos vienaip ar kitaip laimi ir bankroto atveju. Kitaip sakant, plaukiančiajam uždedamos dar plytos ant pečių. Bet mano klausimas toks: priėmus (jūs sakėte) šitas pataisas Latvijoje, ar buvo realus teigiamas poveikis rinkai? Nes iš esmės tai yra tam, kad verslas eitų į priekį, matytų tam tikrą viltį dėl restruktūrizavimo.

A. ZUOKAS (LCSF). Kol kas, be abejo, tokių duomenų neturime, nes tai taip pat yra gana nauji įstatymo pakeitimai Latvijoje, tačiau diskutuojant su asocijuotomis verslo struktūromis, jos šito Restruktūrizavimo įstatymo pakeitimų lauktų kaip deguonies ar oro gurkšnio. Šiandien turėtume visi būti suinteresuoti išlaikyti įmones, o ne priešingai, jas pastumti į bankrotą. Kaip jūs gerai paminėjote, šis įstatymas leistų didiesiems kreditoriams, t. y. bankams, šiek tiek daugiau gilintis į įmonių realią veiklą ir siekti, kad įmonė išliktų, o ne tiesiog paprasčiausiai išvaržyti turtą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Kuzminskas, ruošiasi M. Bastys.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar teisingai suprantu, kad priėmus šį įstatymo projektą bus suteikiama teisė teismui priimti nutartį dėl restruktūrizacijos bylos iškėlimo bei restruktūrizacijos plano patvirtinimo net ir tais atvejais, kai formaliai nebuvo gautas atitinkamas kreditorių sutikimo pritarimas? Kas turės teisę kreiptis į teismą ir ar nebus atskirų grupių piktnaudžiavimo kreiptis į teismą?

A. ZUOKAS (LCSF). Iš tikrųjų ne. Į teismą dėl restruktūrizavimo bylos… Kaip minėjau, sudėtingomis ekonominėmis sąlygomis sprendimų greitis, procesų sprendimų greitis yra labai svarbus. Kreiptis į teismą galės arba kreditorių susirinkimas, išskyrus didžiuosius kreditorius, t. y. hipotekos kreditorius, įmonės vadovas arba įmonės savininkai. Bet kuriuo atveju galutinį sprendimą priims teismas.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, na, iš tiesų suprantu ir sutinku, kad šį įstatymo projektą būtina svarstyti, bet vis dėlto, kai jūs rengėte šį įstatymų projektą, ar analizavote tokią situaciją, kada ne bankai gali nukentėti, ne lizingo kompanijos gali nukentėti, na, sakykime, šiuo atveju gali nukentėti…

A. ZUOKAS (LCSF). Tiekėjai.

M. BASTYS (LSDPF). Tiekėjai. Galima kalbėti apie žemės ūkio produkcijos gamintojus, ar tai būtų pieno gamintojai, ar tai būtų grūdų gamintojai ir panašaus pobūdžio tiekėjai, kurie parduoda toms įmonėms, kurios šiandien yra sunkios būklės. Ir būtent per restruktūrizavimą bus bandoma išspręsti jų problemas, bet nukentės tie tiekėjai. Dėkoju.

A. ZUOKAS (LCSF). Labai geras klausimas. Kaip tik priešingai, šios įstatymo pataisos sustiprina jų galimybes. Na, įsivaizduokime, yra įmonė, kuri turi nusipirkusi, pavyzdžiui, automobilius. Jie yra lizingo nuosavybė, garantuoti aiškia sutartimi, taip pat įstatymu. Kažkas tiekia tai įmonei kažkokias detales, sakykime taip. Esant šiandieninei situacijai, faktiškai bankas, matydamas įmonės nemokumą, net nesirūpina, paima transporto priemones, įmonė tampa visiškai neveiksni, darbuotojus reikia atleisti, mokesčių įsiskolinimas biudžetui. Be to, nukenčia tie visi mažieji kreditoriai, kurie tiekė, pavyzdžiui, detales arba, kaip jūs sakote, žemės ūkio produkciją. Šiuo atveju kaip tik tie mažieji kreditoriai pirmiausia turi didžiausią norą išlaikyti savo partnerio gyvybingumą ir kartu įgauna visiškai kitokį balsą restruktūrizavimo bylų procese. Paimsime galbūt šiandien visuomenei gerai žinomą „Ranga IV“ restruktūrizavimo bylą. Didieji kreditoriai, t. y. hipotekos kreditoriai, nulėmė procesą. Smulkieji kreditoriai, kurie, pavyzdžiui, tiekė langus, plytas arba kt., jie nukentėjo šiek tiek šio proceso metu.

Šie pataisymai, priešingai, mažąjį kreditorių pakelia aukščiau ir sulygina visų galimybes kalbėti: bankų, smulkiųjų kreditorių, tiekėjų, pavyzdžiui, ir, aišku, įmonės savininkų, taip pat ir darbuotojų, nes jie lygiai taip pat tam tikra prasme yra kreditoriai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.

A. ZUOKAS (LCSF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti pritarti bendru sutarimu po pateikimo, nes norinčių kalbėti prieš nėra. Tai ar galėtume pritarti bendru sutarimo po pateikimo? Dėkoju. Pagrindinis komitetas būtų Ekonomikos komitetas, papildomai – Biudžeto ir finansų bei Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Numatoma svarstyti ir priimti balandžio 9 d. Dėkui.

Ir iki pietų paskutinis darbotvarkės klausimas – Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies (2008 m. vasario 1 d. redakcija) nuostatų ir 11 straipsnio (2008 m. vasario 1 d. redakcija) 1 dalies 1 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIP-461. Pranešėjų grupės vardu – G. Songaila. Pateikimas. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš suprantu, kad buvo užregistruotas kitas projektas prieš kelias dienas, jis buvo kvestionuotas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada turėtų būti. Bet jeigu šiandien mes svarstome naują projektą, tai noriu paklausti, ar praėjo 48 val. nuo jo registravimo? Jūs žinote, kad Statuto normos nustato labai aiškiai, ką galima, o ko negalima daryti. Kadangi klausimas rimtas, siūlau atkreipti dėmesį, kad nebūtų statutinių problemų. Mano klausimas: ar praėjo 48 val. nuo šio projekto registravimo?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, šitas projektas yra registruotas kovo 26 d., bet aš noriu pasakyti, kad taip ir buvo patarta Teisės ir teisėtvarkos komitete autoriams, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas teikė išvadą dėl projekto Nr. XIP-399, buvo registruotos pataisos šitam projektui, buvo pasiūlyta sujungti tam projektui registruotas pataisas, tokiu būdu ir gimė naujasis projektas. Naujajam projektui yra Teisės departamento išvada, prieštaravimų Konstitucijai nėra. Taigi nematome pažeidimų, kad nebūtų galima šiandien pateikti šio klausimo. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, nei gimė, nei galima pateikti, čia yra kitas įstatymas. Visiškai. Ir pavadinimas, ir turinys, ir išdėstymo principai. Šiuo atveju turėtume labai aiškiai pirmiausia paklausti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės, ar išties jie taip rekomendavo ir mes turime tą pateikimo tąsą, ar mes išties turime kitą situaciją? Norėčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonės. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų aš norėčiau priminti, kad kai buvo svarstoma šios dienos posėdžio rytinė darbotvarkė, šį klausimą Seimo daugumos balsavimu buvo nuspręsta įtraukti į darbotvarkę. Taigi jūs galėjote tuomet kalbėti ir teikti pastabas, o dabar daugumos balsais šis klausimas yra įtrauktas į darbotvarkę. Kaip jūs žinote, projekte šio klausimo nebuvo.

Dėl vedimo tvarkos – Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, iš tiesų V. P. Andriukaitis pagrįstai kelia klausimą, nes 48 val., netgi jeigu Seimas ir nusprendė įtraukti į darbotvarkę, nėra praėjusios. Visiškai teisingos pastabos, Seimo nariai negalėjo atitinkamai įvertinti ir susipažinti. Aš manau, kad mes turėtume vis dėlto ne naują projektą teikti, o eiti pagal dienotvarkę, kaip buvo: pirmiausia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl buvusio įstatymo, tuomet išspręsti klausimą dėl buvusio įstatymo, daryti šito įstatymo projekto pertrauką. Aš frakcijos vardu drįstu pertrauką siūlyti tam, kad būtų išlaikytas Statuto nustatytas laikas, 48 val. Matyt, negali būti jau ir kitame posėdyje pateikimas daromas… ir tada vertinti. O Teisės ir teisėtvarkos komitete patarimo, kad patobulintų ir parengtų naują įstatymą, ir rytoj pat jį pateiktų, nebuvo. Jis gali būti pateikiamas, tai yra teikėjų teisė, bet Statuto nustatyta tvarka. O bendras patarimas buvo, kad netgi tokios nuostatos, kokios yra šiame projekte, aš dabar ką tik peržiūrėjau, gali būti tik rezoliucijos forma, nes įstatyme… Aš nežinau, ką ten Teisės departamentas vertino, kas vertino, bet aš matau tą patį aiškų pažeidimą. Yra tam tikra žodžių ekvilibristika, interpretacija, bet Seimas vėl ruošiasi paskelbti sandorį niekiniu, kas Konstitucijoje… Motyvai buvo išsakyti Teisės komitete. Negali Seimas imtis teismo funkcijų, nes tokiu būdu pažeistume tiek Konstitucijos 5 straipsnį, tiek 109 – teisinės valstybės principus. Ir nesikeičia situacija, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Taigi aš siūlau šiuo atveju balsuoti, jeigu kas nors pageidauja, arba daryti šio klausimo svarstymo pertrauką, kol bus išlaikytas Statute nustatytas terminas – 48 valandos.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, su jūsų paskutiniuoju pasiūlymu aš sutikčiau, nes tai iš tikrųjų statutinė norma – išlaikyti 48 valandas, tačiau visiškai nesutinku su jūsų pirmuoju pasakymu, kad mes turime grįžti prie pačių autorių prašymu išbrauktų darbotvarkės klausimų. Darbotvarkės klausimas… jie atsiėmė tuos projektus. Tai kaip jie gali būti darbotvarkėje, jeigu autoriai atsiėmė tuos projektus? (Balsai salėje) Na, nežinau, gerbiamasis kolega, tada reikia nuo ryto būti posėdyje ir viską girdėti. O įstatymo projekto Nr. XIP-461 pateikimas iš tikrųjų… Kaip sakiau, buvo įregistruotas kovo 26 d., taigi nepraėjo 48 valandos, todėl mes turim daryti pateikimo pertrauką iki kito posėdžio, t. y. iki balandžio 7 d. Prašau dėl vedimo tvarkos.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, iš esmės pritardamas Seimo vicepirmininko išsakytiems argumentams, nevisiškai pritariu, kad dabar turi būti daroma pertrauka. Kadangi pagal Statutą išvis negali būti svarstomas klausimas, tai tiesiog ne daroma pertrauka, o pateikimo procedūra perkeliama į kitą posėdį, kuris atitiktų Statuto reikalavimus. Todėl pertraukos tikrai negali būti. Pertrauka yra tada, kai yra pradedama teisėta procedūra pateikimo, tarkime. Todėl aš siūlyčiau, kad… Tiesiog posėdžio pirmininkė turi teisę priimti sprendimą ne dėl pertraukos, o kad tas klausimas perkeliamas į kitą Statute nustatytą posėdį.

PIRMININKĖ. P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš žiūriu, kad mūsų teisininkams daug svarbiau yra kableliai, taškeliai, pertraukos negu esminis klausimas. Kiekvieną dieną jie, užuot atėję ir pasiūlę racionalius sprendimus, kaip mums įveikti šitą „Leo Lt“, nuolat kaišioja pagalius į ratus. Štai kas yra… Ir aš siūlyčiau: balsuokim. Klausimas yra įtrauktas į darbotvarkę, projektas yra pakoreguotas. Man atrodo, kas yra? Projektas pakoreguotas, mintis – ta pati, tikslai – tie patys. Balsuokim ir, taip sakant, nemarinuokim laiko, nes iš tikro laikas brangus. Reikia operatyviai išspręsti šį klausimą, išoperuoti vėžį, kuris yra mūsų kūne, nes greitai visas kūnas numirs. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. R. Šukys – dėl vedimo tvarkos.

R. ŠUKYS (LCSF). Aš noriu vis dėlto dėl asmeninių motyvų atsakyti, nes čia buvo, taip sakant, labai aiškiai kreiptasi į mane. Gerbiamasis Petrai Gražuli, aš jūsų teisinio neraštingumo spragą noriu šiek tiek užpildyti. Konstitucijoje, kuriai jūs prisiekėte, yra taip pat ir kableliai. Teisėje vienas aiškinimo būdas yra gramatinis, ir kartais yra labai svarbu, kurioje vietoje yra kablelis. Bet šiuo atveju ne apie kablelius kalbama, o apie šiurkštų, labai akivaizdų, tiesioginį prieštaravimą Konstitucijai to, kas yra teikiama. Jeigu jūs to nesuprantat, tai paskaitykit Konstituciją. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ir A. Dumčius – dėl vedimo tvarkos.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kad ir kiek aš gerbčiau ir gerbiu R. Šukį, bet jis neperskaitė šio teksto. Ten visiškai ne tai, kad niekiniu turi Seimas paskelbti, bet yra rekomendacijos, siūlymai Vyriausybei tą daryti. Taigi aš siūlau šiandien tikrai priimti šitą įstatymo projektą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu bet kokius pasisakymus, aš turiu tokią statutinę teisę.

Gerbiamieji kolegos, šiandien, dar kartą sakau, mes pagal Statutą neišlaikom reikalavimų dėl laiko po pateikimo ir šio projekto įregistravimo – 48 valandų, todėl pateikimas bus balandžio 7 d. O dėl to, ar atitinka Konstituciją, ar neatitinka, tai, gerbiamieji teisininkai, susirinkite už šios salės durų ir tarpusavyje išsiaiškinkite. Aš turiu Teisės departamento išvadą, kad neprieštarauja Konstitucijai, todėl turiu pilną teisę, tuo labiau kad ir kiekvienam Seimo nariui yra išdalyta Teisės departamento išvada, ten irgi dirba teisininkai, ir dėl to buvo įtraukta į darbotvarkę. Taip, neišlaikyta vienintelė statutinė norma, kad nuo registracijos nepraėjo 48 valandos. Taigi šis klausimas yra baigtas. Repliką po pasisakymo ar po balsavimo, kurio nebuvo, – R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Aš vėlgi kalbėsiu dėl asmeninių motyvų, nes buvo pasakyta mano pavardė. Gerbiamasis Arimantai Dumčiau, man malonu, kad jūs mane gerbiate, bet aš norėčiau, kad būtų gerbiama visų pirma Konstitucija. Kreipiuosi į visus. Šio tokios formos, kaip yra pateikiamas, ir tokio turinio įstatymo svarstymas Seime yra bandymas perkelti atsakomybę iš Vyriausybės į Seimą. Aš matau… Kadangi jau yra labai įdomių politinių jėgų sutarimas, tai aš noriu visus perspėti, kad, priėmus sprendimus čia, Seime, atsakomybė teks Seimui. Jinai nebus kolektyvinė, kaip kai kam atrodo, ir kai reikės paaiškinti, kodėl iš biudžeto mokamos didžiulės kompensacijos, ir teismai, arbitražai tai priteis ir reikės mokėti, atsakomybė bus mūsų, ir dar kartą bus sunaikintas Seimo autoritetas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu šią diskusiją. Grįšime, kai bus šis klausimas svarstomas balandžio 7 d.

Toliau rezervinis 1 klausimas Nr. XIP-358(2) – Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“, svarstymas ir priėmimas. Į tribūną kviečiu V. V. Margevičienę. Ji pateiks Narkomanijos ir alkoholizmo komisijos išvadą. (Balsai salėje) Prašau. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, vis tiek reikėtų visiems taikyti vienodas normas. Kažkodėl ponas R. Šukys, kuriam buvo leista savo ginamąją kalbą tris kartus pakartoti, kalbėjo ir kalbėjo, ir kalbėjo, o kitiems jūs sakote… Tai arba neduokime niekam, arba leiskime kalbėti visiems. Aš nemanau, kad šioje salėje turi teisę kalbėti tiktai tie, kurie gina „Leo LT“, teisininkai, kurių pavardžių aš neminėsiu, kad jie vėl nešoktų prie mikrofono.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, labai prašau baigti diskusiją. Jeigu norit diskutuoti, išeikit iš salės. Gerbiamasis Šuky ir gerbiamasis Kupčinskai, netrukdykit posėdžiui. Gerbiamoji Margevičiene, pateikit komisijos svarstymo išvadą.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-358(2) (svarstymas ir priėmimas)

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Noriu pateikti Narkomanijos ir alkoholizmo komisijos nuostatas. Tai yra Lietuvos Respublikos…

PIRMININKĖ. Ne nuostatas, gerbiamoji kolege, išvadas. Svarstymas dabar.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, taip ir norėjau pasakyti, tiesiog paslydo liežuvis, lapsus linguae. Narkomanijos komisija bendru sutarimu pritarė nuostatoms.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir kviečiu į tribūną L. Karalių. Jis pateiks Sveikatos reikalų komiteto išvadą.

L. KARALIUS (TPPF). Sveikatos reikalų komitetas pritaria nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektui. Komiteto siūlymai buvo tokie: pakeisti nuostatų II skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Komisijos tikslas ir funkcijos“; pakeisti nuostatų 4 punkto pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „Pagrindinis ilgalaikis komisijos tikslas – užtikrinti valstybės interesus sudarant palankias sąlygas įgyvendinti valstybės narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos narkotikų ir alkoholio kontrolės politiką.“ Pakeisti nuostatų 5 punkto 8 papunktį ir jį išdėstyti taip: „Atlieka Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo nuostatų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę“ bei papildyti nuostatų 5 punktą nauju 9 papunkčiu, kuris skamba taip: „Stiprina visuomenės sveikatą ir užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų bei visuomeninių organizacijų dalyvavimą sprendžiant narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos problemas.“

Bendras komiteto sprendimas yra pritarti šioms nuostatoms.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo diskusijoje niekas nenori dalyvauti. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.

Dabar priėmimas. 4 – už, 4 – prieš. Nėra užsirašiusių kalbėti. Tada balsuojame. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 51 Seimo narys: prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ yra priimtas.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių. 2009 m. kovo 26 d. rytinis posėdis baigtas. Primenu, vakarinis posėdis – 15 val. Skubėkite pavalgyti. Skanaus!

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.