2009 m. kovo 26 d.
PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO
Nr. XP – 2905 (2)
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
||
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
4 |
9 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į 2008 m. balandžio 10 d. Europos Komisijos Rekomendaciją dėl intelektinės nuosavybės valdymo žinių perdavimo veikloje ir Praktikos kodekso universitetams ir kitoms viešosioms tyrimų organizacijoms C(2008)1329, kurioje valstybės – narės raginamos skatinti žinių, sukurtų visuomeninėmis lėšomis, sklaidą bei užtikrinti intelektinės nuosavybės apsaugą, siūloma tobulinti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo projekto XP-2905(2) (toliau – Įstatymo projektas) nuostatas, susijusias su intelektinės nuosavybės klausimais valstybinėse aukštosiose mokyklose. Šiuo tikslu bei siekiant teisinio aiškumo būtina įstatyme apibrėžti intelektinės veiklos rezultatų sąvoką.
Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį nauja 9 dalimi, atitinkamai pakeisti likusių dalių numeraciją ir naująją dalį išdėstyti taip: „9. Intelektinės veiklos rezultatai – valstybinėje aukštojoje mokykloje dirbančių arba studijuojančių trečiosios pakopos studijose asmenų, naudojantis valstybinės aukštosios mokyklos patirtimi arba technologija ir (arba) įrengimais ir (arba) atliekant mokslo tiriamąjį darbą, sukurti mokslo ar meno kūriniai, pramoninės nuosavybės teisių objektai, tarp jų – išradimų patentai, dizainas, prekių ženklai ir puslaidininkinių gaminių topografijos, kompiuterių programos, duomenų bazės, know how, komercinės paslaptys ir kiti intelektinės nuosavybės objektai.“
|
4 |
24 |
|
Argumentai: Siekiant sukurti aiškų intelektinės nuosavybės perdavimo tarp mokslininkų ir universitetų mechanizmą, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad šiam tikslui vykdyti pasitelkiami technologijų perdavimo centrai, kurie atliktų technologijų perdavimo ir intelektinės nuosavybės administravimo funkcijas. Technologijų perdavimo centrai valstybinio universiteto nuožiūra gali būti arba vidiniai universiteto padaliniai, arba nepriklausomos viešosios struktūros (pvz. vienas technologijų perdavimo centras keliems universitetams), valdomos universitetų.
Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį nauja 24 dalimi, atitinkamai pakeisti likusių dalių numeraciją ir naująją dalį išdėstyti taip: „24. Technologijų perdavimo centras – valstybinės aukštosios mokyklos padalinys arba savarankiškas viešasis juridinis asmuo, kurio dalininkas yra bent viena valstybinė aukštoji mokykla, ir kuriam pavesta vykdyti valstybinės aukštosios mokyklos technologijų perdavimo funkciją. Kelios valstybinės aukštosios mokyklos gali steigti vieną technologijų perdavimo centrą arba pavesti technologijų perdavimo funkcijas vienam technologijų perdavimo centrui.“
|
11 |
3 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad yra būtina apsaugoti intelektinės nuosavybės teises į intelektinės veiklos rezultatus sukurtus mokslinių tyrimų institutuose, ir siekiant išvengti asmenų diskriminavimo intelektinių veiklos rezultatų sukūrimo vietos atžvilgiu bei siekiant teisinio tikrumo ir aiškumo siūloma nustatyti, kad mokslinių tyrimų instituto ir jo darbuotojų teisėms į intelektinės veiklos rezultatus taikomas toks pat intelektinės veiklos rezultatų pasidalijimo ir apsaugos mechanizmas kaip ir valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Mokslinių tyrimų instituto ir jo darbuotojų teisėms į intelektinės veiklos rezultatus mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytos taisyklės.“
|
16 |
1 |
|
Argumentai: Atsižvelgiant į pasaulinę mokslo ir technologijų parkų reguliavimo praktiką ir siekiant teisinio aiškumo bei mokslo ir technologijų parkų veiklos efektyvumo, siūlytina Įstatymo projekte tikslinti bei išplėsti mokslo ir technologijų parkų funkcijas. Šiuo tikslu Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad mokslo ir technologijų parkai yra atsakingi už mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, inovacijų rizikos kapitalo infrastruktūros plėtojimą, verslumo bei naujų verslo įmonių inkubavimo skatinimą ir rėmimą. Siekiant išplėsti mokslo ir parkų veiklos taikymą bei sudaryti sąlygas parkams lanksčiau prisitaikyti prie verslo aplinkos, siūlytina, kad mokslo ir technologijų parkai sudarytų palankias sąlygas steigtis ir plėstis ne tik įmonėms, vykdysiančioms eksperimentinės plėtros darbus, bet ir su jomis susijusioms įmonėms.
Pasiūlymas: Išdėstyti 16 straipsnio 1 dalį taip: „1. Mokslo ir technologijų parkas yra juridinis asmuo, kurio pagrindinės funkcijos – stimuliuoti mokslo žinių ir technologijų sklaidos procesus, komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, plėtoti inovacijų rizikos kapitalo infrastruktūrą, užtikrinti mokslo ir verslo ryšius, skatinti ir remti verslumą bei naujų verslo įmonių inkubavimą, propaguoti inovacijų kultūrą. Mokslo ir technologijų parkai sudaro palankias sąlygas steigtis ir (ar) plėstis įmonėms, vykdysiančioms taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus ir diegsiančioms inovacijas, bei su jomis tiesiogiai susijusiomis.“ |
16 |
3 |
|
Argumentai: Efektyvus mokslo ir technologijų parkų veikimas yra neįmanomas be valstybės finansavimo. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės paramos teikimo mokslo ir technologijų parkams galimybę būtina nustatyti tinkamame teisiniame lygyje, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad mokslo ir technologijų parkai gali gauti tiesioginę valstybės paramą (įskaitant biudžeto asignavimus) tuo atveju, kai valstybinės aukštosios mokyklos ar valstybės ar savivaldybės institucijos yra mokslo ir technologijų parko dalininkės, o parkas įgyvendina viešąsias funkcijas.
Pasiūlymas: Papildyti 16 straipsnį nauja 3 dalimi, atitinkamai pakeisti likusių dalių numeraciją ir išdėstyti taip: „3. Tais atvejais, kai mokslo ir technologijų parkas yra viešąsias funkcijas vykdantis viešasis juridinis asmuo, kurio dalininkai yra valstybinės aukštosios mokyklos ir/ar valstybės ar savivaldybės institucijos, mokslo ir technologijų parkas gali gauti tiesioginę valstybės paramą (įskaitant biudžeto asignavimus). 4. Mokslo ir technologijų parkai gali vykdyti valstybės institucijų patvirtintas programas. Mokslo ir technologijų parko ir jo remiamų įmonių tarpusavio santykiai ir įsipareigojimai nustatomi sutartyse.“ |
17 |
|
|
Argumentai: Siūlytina Įstatymo projekte aiškiau ir tinkamame teisiniame lygyje nustatyti Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) (toliau – Slėniai) teisinį reguliavimą. Siekiant Slėnių kūrimo ir plėtros procesą padaryti labiau lankstų ir atitinkantį mokslo ir rinkos sąlygas, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 17 straipsnio 1 dalyje nurodytos Slėnių koncepcijos, o Slėnių kūrimo bei plėtros koncepcijos tvirtinimą pavesti Vyriausybei. Be to, vietoj labai abstraktaus Slėnių veiklos tikslo nustatymo, siūloma Įstatymo projekte pateikti aiškius Slėnių veiklos principus. Taip pat, siekiant Slėnių veiklos skaidrumo ir efektyvumo, būtina įstatymo lygiu aiškiai nustatyti subjektus, atsakingus už Slėnių plėtros programos uždavinių projektų vykdymą.
Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnį ir išdėstyti taip: „
1. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo bei plėtros koncepciją ir programas tvirtina Vyriausybė. 2. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrą, jų programų kūrimą ir įgyvendinimą koordinuoja priežiūros taryba, kurią sudaro Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Ūkio ministerija. 3. Už konkrečių integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) plėtros programos uždavinių (priemonių) projektų vykdymą atsako programoje nurodyti vykdytojai. Kai konkretų projektą vykdo daugiau nei vienas subjektas arba kai uždavinys (priemonė) vienija kelis projektus su skirtingais vykdytojais, atitinkamo slėnio programos uždavinio (priemonės) projektų vykdytoju gali būti šių subjektų įsteigtas viešasis juridinis asmuo. Slėnių asociacijos koordinuoja slėnio programos uždavinių (priemonių) projektų vykdytojų veiklą. 4. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) steigimas, veikla ir valdymas turi būti grindžiamos šiais principais: 1) lygiateisiškumo - integruotose mokslo, studijų ir verslo centruose (slėniuose) turi lygiomis teisėmis dalyvauti ir slėnio valdymo klausimus spręsti mokslo ir studijų institucijos bei verslo įmonės; 2) skaidrumo - integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) pajamų ir išlaidų apskaita turi būti savarankiška ir vieša; 3) atvirumo - integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) infrastruktūra ir paslaugos turi būti vienodai atvirai ir viešai prieinamos visiems asmenims; 4) nacionalinio prioriteto - Lietuvos Respublikos subjektų interesų prioritetas; 5) efektyvumo - integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) veikla turi būti efektyvi ir nuolat analizuojama per kokybinius ir kiekybinius rodiklius; 6) neekonominės veiklos - integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) veikla turi būti skirta viešosios mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros bei jos rezultatų komercinimo infrastruktūros sukūrimui, valdymui ir palaikymui (atnaujinimui).“
|
|
|
|
Argumentai: Siūlytina Įstatymo projekte tiksliau ir išsamiau sureguliuoti intelektinės veiklos rezultatų nuosavybės klausimus. Įstatyminis intelektinės veiklos rezultatų, sukurtų valstybinėse aukštosiose mokyklose, nuosavybės perdavimo mechanizmų reglamentavimas būtinas ne tik siekiant teisinio aiškumo ir tikrumo, bet ir norint užtikrinti intelektinės veiklos valstybinėse aukštosiose mokyklose skaidrumą bei apsaugoti asmenų, vykdančių intelektinę veiklą tokiuose subjektuose, teises. Siūlomas intelektinės nuosavybės klausimų reguliavimas skatintų didesnį bei skaidresnį intelektinės veiklos rezultatų panaudojimą ir inovatyvumą bei paskatintų intelektinės nuosavybės generavimo ir komercializavimo procesus.
Siūlytina aiškiai nustatyti, kad intelektinės nuosavybės turtinės teisės paskirstomos tarp mokslininkų ir universitetų sutartiniais pagrindais, paliekant galimybę universitetams (ar jų padaliniams) nustatyti privalomą pajamų dalį tenkančią universitetui (tokiu būdu būtų atsižvelgiama į atskirų mokslo šakų specifiką ir sudarant sąlygas pumpurinių įmonių (spinn-off) kūrimuisi). Papildomai siūloma aiškiai nustatyti, kad intelektinės nuosavybės komercializavimas yra universitetų vertinimo kriterijus, o mokslininkai generuojantys komerciškai vertingą intelektinę nuosavybę turi teisę pareikšti nuomonę dėl atitinkamų universiteto pajamų, gautų iš šio mokslininko sukurtos intelektinės nuosavybės panaudojimo.
Pasiūlymas: Papildyti Įstatymo projektą 82 straipsniu, atitinkamai pakeisti likusių straipsnių numeraciją ir naująjį straipsnį išdėstyti taip: „82 straipsnis. Teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (nauja redakcija) 1. Visos teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų priklauso juos sukūrusiems fiziniams asmenims (mokslininkams, dėstytojams, tyrėjams, valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams, doktorantams ir pan.), atsižvelgiant į šio straipsnio 2-4 dalyse nustatytus apribojimus. Ekonominės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų, gali priklausyti valstybinėms aukštosioms mokykloms, jei teisių perleidimas į konkretų intelektinės veiklos rezultatą numatytas sutartyje su jį sukūrusiu asmeniu (asmenimis) arba jos yra įgytos kita įstatymu nustatyta tvarka, šiuo atveju šio straipsnio 2-3 dalyse nustatyti apribojimai netaikomi. 2. Apie savo intelektinės veiklos rezultatus asmuo privalo valstybinės aukštosios mokyklos nustatyta tvarka pranešti technologijų perdavimo centrui ir atkleisti pagrindines intelektinės veiklos rezultato ypatybes (išradimo požymius, kūrinio pagrindinius elementus ir pan.). Šios pareigos pažeidimas laikomas grubiu etikos ir/ar darbo drausmės pažeidimu, o sandoriai dėl teisių į nustatyta tvarka neatskleistus intelektinės veiklos rezultatus perleidimo yra laikomi niekiniais. Technologijų perdavimo centras privalo užtikrinti intelektinės veiklos rezultatų konfidencialumą. 3. Valstybinė aukštoji mokykla ar jos struktūriniai padaliniai (fakultetai, institutai) gali nustatyti pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų, sukurtų valstybinės aukštosios mokyklos darbuotojams atliekant mokslo tiriamąjį darbą, ir (arba) vykdant darbo funkcijas, ir (arba) naudojantis jos patirtimi arba technologija, ir (arba) įrengimais, komercinį panaudojimą, privalomą dalį, kuri turi būti skiriama aukštajai mokyklai. Tuo atveju, kai intelektinės veiklos rezultatus sukūręs asmuo pats komercializuoja intelektinės veiklos rezultatus steigdamas pumpurinę įmonę, valstybinei aukštajai mokyklai tenkanti pajamų, gautų už intelektinės veiklos rezultatų komercinį panaudojimą, privalomoji dalis negali viršyti dešimt procentų. Šios valstybinės aukštosios mokyklos lėšos gali būti panaudojamos tik tos kūrybinės-technologinės srities, iš kurios jos yra gautos, plėtrai ir jų panaudojimas turi būti suderintas su intelektinės veiklos rezultatų, už kurių komercinį panaudojimą gautos lėšos, autorium (autoriais). 4. Teises į intelektinės veiklos rezultatus jų turėtojai gali perleisti (perduoti ir/ar licencijuoti) tretiesiems asmenims tik apie jas pranešę ir nustatyta tvarka įregistravę perleidimą technologijų perdavimo centre. Šios pareigos pažeidimas laikomas grubiu etikos ir/ar darbo drausmės pažeidimu, o nustatyta tvarka neįregistruoti sandoriai dėl teisių į intelektinės veiklos rezultatus perleidimo yra laikomi niekiniais. Už perleidimo įregistravimą technologijų perdavimo centras gali imti pagrįsto dydžio mokestį. 5. Valstybinės aukštosios mokyklos, bendradarbiaudamos mokslinių tyrimų ir / arba eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros srityje su kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, intelektinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja sąlygas nustato sutartimi. 6. Pajamos gautos už intelektinės veiklos rezultatų komercinį panaudojimą, taip pat suteiktų licencijų skaičius yra valstybinės aukštosios mokyklos vertinimo kriterijai. Duomenis apie pajamas gautas už intelektinės veiklos rezultatų komercinį panaudojimą, taip pat suteiktų licencijų skaičių kaupia ir nustatyta tvarka teikia technologijų perdavimo centras.“
|
Teikia:
Seimo nariai Artūras Zuokas
Vytautas Bogušis
Jonas Liesys
Valdemaras Valkiūnas