Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 50
2009 m. kovo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. kovo 24 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Gerbiamieji kolegos, skelbiu kovo 24 d., antradienio, rytinio plenarinio posėdžio pradžią ir kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 63. Turite darbotvarkę.
Prašau. Prie šoninio mikrofono – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF*). Taip. Gerbiamasis Pirmininke, dėl darbotvarkės frakcijos vardu aš siūlyčiau, kad darbotvarkės 1-11 klausimas būtų įtrauktas šeštu, 1-11 ir 1-12, nes jie yra susiję. Ne. Taip. 2-7 ir 2-8 klausimai būtų įtraukti 1-6 į darbotvarkę, nes buvo pritarta praeitos savaitės plenariniame posėdyje, kad šis klausimas bus svarstomas priešpietiniame posėdyje. Aš manau, kad iš viso reikėtų pirmu klausimu, bet kadangi yra pakviesti teisėjai… Nors ir jiems būtų įdomu paklausyti, kokios čia vyktų diskusijos, kaip Seimas balsuotų dėl Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo negaliojančiu. Bet kadangi gal užimti, laukia teismai, tai mes sutiktume, kad būtų 1-6 klausimu įtraukta į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Gerai. Pasiūlymas išgirstas. Ir K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš turiu klausimą, ar Vyriausybė duos Seimui svarstyti ką nors dėl to, kad krizė Lietuvoje, kad čia viskas taip blogai? Ar mes ir toliau svarstysime tiktai teisėjų paskyrimus, nutarimus, kaip ką daryti, ar gausime įstatymus vieną kartą, nes aš nesuprantu?..
PIRMININKAS. Aš tikiuosi, kad jūsų klausimą išgirs tie, kuriems jis buvo adresuotas.
Taigi dėl darbotvarkės. Suprantu, kad mes dabar svarstome 1-1 klausimą. Tvirtiname. Gautas vienas pasiūlymas.
Kol kas aš norėčiau perduoti visiems Seimo nariams palaiminimą ir kuo geriausius linkėjimus nuo nuncijaus arkivyskupo Peterio Stephano Zurbriggeno, kuris šiandien viešėjo Seime, baigdamas savo kadenciją atsisveikino ir visus jus laimina, linki visa ko geriausio. Taigi būkite palaiminti.
Yra pasiūlymas 2-7 ir 2-8 klausimus kelti į darbotvarkę iš karto po trumpos pertraukėlės, po 1-5 klausimo. Ar būtų kitų pasiūlymų? Prašau.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau prašyti jūsų išbraukti iš darbotvarkės 2-9 klausimą. Tai yra Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Aš prašau dėl to, kad aiškinamajame rašte iš tikrųjų labai trūksta informacijos, kodėl reikia keisti, dėl informacijos stokos prašau išbraukti.
PIRMININKAS. O jūs to prašote asmeniškai ar frakcijos vardu?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Esu Narkomanijos ir alkoholizmo komisijos pirmininkė ir dėl to prašau.
PIRMININKAS. Gerai. Tik pasitikslinau. Yra gauti du pasiūlymai. Č. Juršėnas. Prašau.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Aš pirmiausia, gerbiamasis Pirmininke ir mielieji kolegos, dėl ką tik išgirsto siūlymo. Kadangi tai yra eurointegracinis ir mes turime tam tikrus įsipareigojimus, o mes juos vykdome, deja, ne per geriausiai, ir ne tik dėl Vyriausybės, bet ir dėl mūsų pačių kaltės, mieloji kolege, tai aš siūlau palikti, o paskui komitetai nagrinės ir nuspręs, juo labiau Sveikatos reikalų komitetas. Tai čia viena mintis.
O antra mintis, atsižvelgiant į kolegų siūlymus dėl atominės elektrinės, t. y. 2-7 ir 2-8 klausimų, ankstesnio nagrinėjimo, dėl kompromiso aš siūlau šituos klausimus įterpti tarp 2-1 ir 2-2, o rytinį posėdį palikti ramybėje.
PIRMININKAS. Tai gal tuomet pagal pateiktus pasiūlymus. Ar P. Gražulis sutinka su tokiu kompromisiniu siūlymu?
P. GRAŽULIS (TTF). Ne.
PIRMININKAS. Taigi balsuosime. O dėl pateikto antrojo pasiūlymo, išbraukimo, norėčiau priminti 94 Statuto straipsnį, kuriame rašoma, kad įrašyti arba išbraukti klausimus iš priimtos savaitės ar dienos posėdžio darbotvarkės turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė ir Seimo narių frakcija. Taigi šis klausimas net nebus svarstomas ir darbotvarkė dėl jūsų pasiūlymo tikrai nebus keičiama, nes nesilaikoma Statuto nuostatų.
Taigi, mielieji kolegos, yra pasiūlymas 2-7 ir 2-8 klausimus kelti po 1-5 klausimo. Kas pritaria šiam siūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. (Balsai salėje) Aš manau, kad jeigu nebus pritarta apskritai kelti, tai tuomet ir paliksime taip, kaip yra.
Balsavo 88. Už – 46, prieš – 11, susilaikė 31. Taigi pasiūlymui pakoreguoti darbotvarkę pritarta ir 2-7 ir 2-8 klausimai keliauja į darbotvarkės 1-6, 1-7 klausimų vietą, visi kiti pasistumia. Ar būtų dar pasiūlymų dėl darbotvarkės koregavimo? Kol kas nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti, nes kai kurie nariai nesuprato balsavimo, nes kalbėjome apie galimą alternatyvų balsavimą, todėl tiesiog prašome jūsų leisti dar kartą balsuoti.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu gautas prašymas perbalsuoti. Gerai. Tuomet dar kartą aš formuluoju ir tikiuosi, kad ir Seimo senbuviai išgirs. Kas už tai, kad 2-7 ir 2-8 klausimai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos pasiūlymu būtų perkelti į darbotvarkės vietą po 1-5 klausimo? Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau. (Balsai salėje)
Balsavo 97. Už – 46, prieš – 12, susilaikė 39. Dabar balsavimas rodo, kad pasiūlymui nepritarta, ir darbotvarkė lieka tokia, kokia yra.
Ir antras pasiūlymas dėl šio klausimo sprendimo buvo Č. Juršėno frakcijos vardu – kelti į vietą tarp 2-1b ir 2-2 klausimų. Taigi teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Č. Juršėno pasiūlymui darbotvarkę pakoreguoti keliant 2-7 ir 2-8 klausimus po 2-1b klausimo, prieš 2-2, prašom balsuoti.
Balsavo 93. Už – 51, prieš – 3, susilaikė 39. Č. Juršėno pasiūlymui pritarta, darbotvarkė koreguojama. 2-7 ir 2-8 klausimai keliami po 2-1b klausimo. Ar būtų dar pasiūlymų dėl darbotvarkės? Jeigu ne, ar būtų galima darbotvarkei su ką tik priimta pataisa pritarti ir patvirtinti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. Darbotvarkė patvirtinta. 1-2 klausimas.
Kol kas per šoninį mikrofoną – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, po balsavimo aš tiesiog norėčiau tarti keletą žodžių. Pasitelkus rinkimų įvaizdžio metodus ir kai kurias žiniasklaidos priemones, keletą pastarųjų dienų esame liudininkai įvairių partijų, visuomenės veikėjų stiprių pareiškimų, tėvų susirūpinimo dėl, kaip jie teigia, vaikų tvirkinimo darželiuose skleidžiant vieną verstinę programą ir ruošiant tokiai veiklai specialistus. Tam savaitgalio ir vakarykštėse publikacijose vienas dienraštis pasitelkė ir vaiko teisių kontrolierę bei žinomą Kauno dvasininką mediką. Šiuose pareiškimuos ir publikacijose visaip buvo stengiamasi pabrėžti, kad su šia programa yra kaip nors susijusios ministerijos, organizacijos, kurioms vienu ar kitu metu vadovavo ar vadovauja socialdemokratai. Minėtos ir konkrečios pavardės, tarp jų – ir mano. Todėl pareiškiu, kad tai grynas melas. Fondo, kuris užsiėmė ir užsiima šia veikla, aukščiausią postą, prezidento postą, užėmė ir šiuo metu užima vienos iš partijų, kuri remia vieną iš pretendentų į kandidatus į Lietuvos Respublikos Prezidentus, narė, Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narė V. V. Margevičienė. Todėl siūlau, kolegos, save vadinantiems garbingu krikščionių vardu, prieš tepant kitus, švelniai tariant, tuo, kuo patys kvepiate, pirmiausia išsiaiškinti tarpusavy, o visiems kitiems pagalvoti, kam tokia dezinformacija naudinga. Man atrodo, kad tą geriausiai nusako lietuvių liaudies patarlė „Vagie, kepurė dega.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pagal Statutą išgirdome žodį dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Ar yra dar norinčių dėl vedimo tvarkos? (Balsai salėje) Nėra. Mielieji kolegos, yra pareiškimų laikas, ir tikiuosi, kad jūs tiesiog pasinaudojote ta teise, bet ne visai vietoje. Aš manau, kad išgirdo jūsų žodį ir spauda, ir kolegos Seime.
O dabar pagal darbotvarkę klausimas 1-2. Įstatymo projektas Nr. XIP-213 – Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Baranausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju“ projektas. Pateikimas. Pranešėja – A. Rauličkytė. Prašau.
A. RAULIČKYTĖ. Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 2 ir 5 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, 2008 m. gruodžio 19 d. dekretu Nr. IK-1646, teikia Lietuvos Respublikos Seimui skirti Egidijų Baranauską Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju. E. Baranauskas gimė 1967 m. Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigė 1994 m., 2002 m. jam buvo suteiktas socialinių mokslų teisės daktaro laipsnis. Disertacijos tema –„Įkeitimo teisinis reguliavimas“. E. Baranauskas nuo 1997 m. dėsto Lietuvos teisės akademijoje. Šiuo metu yra Verslo teisės katedros vedėjas, taip pat dirbo ir dirba advokatu. Kaip mokslininkas, E. Baranauskas ne tik dėsto teisės kursus M. Romerio universitete, ne tik vadovauja katedrai, bet yra ir trijų civilinės teisės vadovėlių bendraautoris, yra parašęs daug publikacijų tiek Lietuvos, tiek užsienio leidiniuose konkrečiais civilinės teisės klausimais.
Kalbėdama apie atrankos procedūrą, galėčiau pasakyti, kad buvo du kandidatai užsiregistravę, du pretendentai į Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Respublikos Prezidentas susitiko su abiem kandidatais, taip pat atsižvelgė į anoniminę Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų apklausą. Patys Civilinių bylų skyriaus teisėjai ir reitingavo abu kandidatus, ir E. Baranauskas buvo įvertintas 8 iš 10 balų. Tuo remdamasis Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą ir Teisėjų taryba vienbalsiai pritarė šios kandidatūros teikimui Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo teisėju.
Taip pat norėčiau atsakyti į abejones, kurios buvo paminėtos Seimo Teisės departamento išvadoje. Iš tikrųjų ten buvo atkreiptas dėmesys į gana neaiškią įstatymo normą dėl stažo. Ten iš tikrųjų yra neaiškumų, nes tie 10 metų, kurių reikia mokslininkui siekiant būti paskirtu Aukščiausiojo Teismo teisėju, gali būti skaičiuojami kaip pedagoginis stažas arba gali būti stažas skaičiuojamas nuo tos dienos, kai jis apgynė disertaciją. Kadangi tas neaiškumas iš tikrųjų jau seniai keliamas, 2004 m. birželio 4 d. Teismų taryba priėmė nutarimą „Dėl teisinio, pedagoginio darbo stažo skaičiavimo“. Ir jame buvo detaliai išaiškinta, kaip stažas turėtų būti skaičiuojamas. Jame buvo aiškiai išsakyta pozicija, kad stažas – tai yra pedagoginis, ne po apgynimo, o būtent tai yra pedagoginis stažas nuo tada, kai dėstytojas pradėjo dėstyti, nuo tada jis ir skaičiuojamas. Ten buvo ir daugiau klausimų, kokiu etatu darbas, kokio dydžio etatas yra užskaitomas. Išaiškinimas buvo būtinas, nes tai yra susiję ne tik su Aukščiausiojo Teismo, ne tik su Apeliacinio, bet ir su visų grandžių teisėjais mokslininkais, kurie yra registruojami kaip kandidatai ir skiriami remiantis konkrečiomis įstatymo normomis.
Ir norėčiau taip pat pabrėžti, kad Seimo praktika skiriant teisėjus irgi patvirtina tokį Teisėjų tarybos išaiškinimą, nes buvo paskirti po to laiko… Taip pat norėčiau pabrėžti, kad ta 69 straipsnio nuostata nebuvo keista. Jinai, kaip ir buvo po išaiškinimo, nė karto nebuvo keista. Ir Seimas yra paskyręs jau du teisėjus remdamasis tokiu išaiškinimu. Nes skiriant teisėją Gintarą Godą irgi jam trūko kelių mėnesių iki tų dešimties metų, jeigu skaičiuotume po disertacijos apgynimo, ir skiriant kitą teisėją Olegą Fedosiuką, kuris buvo paskirtas 2007 m., jo stažas irgi buvo 7 metai, skaičiuojant po disertacijos apgynimo, bet, aišku, atitiko visus reikalavimus skaičiuojant kaip pedagoginį. Tada Teisės departamentas nepareiškė jokių pastabų. Todėl norėčiau pasakyti, kad Seimo praktika visiškai leidžia remtis, kad tas stažas yra skaičiuojamas ne po disertacijos apgynimo, bet kaip pedagoginis stažas. Ir šį reikalavimą kandidatas visiškai atitinka. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Kadangi pagal Statutą pranešėjos yra neklausinėjama, tiesiog yra pateikta kandidatūra, aš kviečiu į tribūną kandidatą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus Egidijų Baranauską. Prašau. Užsirašę klausti yra 8 Seimo nariai. Klausimams ir atsakymams yra 15 minučių. Prašau, klausia Seimo narys L. Sabutis, po to – R. Ačas. Prieš tai pagal Statutą iki 10 min. kandidato prisistatymo kalba. Prašau.
E. BARANAUSKAS. Atsiprašau, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Tiesiog sutrikau, maniau, kad klausimai bus užduoti pirmiau. Leiskite man prisistatyti keliais žodžiais. Jau apie 15 metų dirbu tą darbą, į kurį dabar pretenduoju, toje srityje, t. y. susijusį su civiline teise. Baigęs Vilniaus universiteto Teisės fakultetą 1994 m., dirbau advokatu. Taip pat užsiimu moksline veikla. Tai su teismais susijęs tiek kaip advokatas, tiek kaip teisininkas mokslininkas, nagrinėdamas to paties Aukščiausiojo Teismo nutartis. Mano darbo objektas taip pat jos yra. Aišku, lengva yra kritikuoti, bet, matyt, reikėtų įrodyti, kad galima pačiam padaryti tai, ko mokau studentus, todėl nusprendžiau pretenduoti ir šiandien laukiu jūsų sprendimo. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Sabutis, po to – R. Ačas. Prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kandidate į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, labiau aš norėjau pasiteirauti Prezidento atstovo pranešėjos, kad ji pasakytų, kiek yra laisvų vietų šiuo metu Aukščiausiojo Teismo korpuse? Neaiškumų kyla Seimo nariams tada (nors įstatymas dėl kandidatų stažo šiuo atveju yra priimtas be priekaištų), kai to stažo stokojama.
Apskritai dėl jūsų vietos. Ar jūs keičiate kurį nors buvusį Aukščiausiojo Teismo narį, ir kuri jūs keičiate, ar jūs kandidatuojate į laisvą vietą Aukščiausiajame Teisme? Jeigu taip, ar nevertėjo Prezidentui pagalvoti, ar šiandien, esant tokiai ekonominei situacijai, nereikėtų atsisakyti teikti šių keturių kandidatų? Ačiū.
E. BARANAUSKAS. Galbūt aš tiksliai neatsakysiu. Dabar yra laisva Aukščiausiojo Teismo teisėjo vieta Civilinių bylų skyriuje, aš į ją ir pretenduoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas prašymas, mielieji kolegos, klausdami adresuokite klausimus tam žmogui, kuris yra tribūnoje, taip mes sutaupysime laiko, tiesiog pats pokalbis bus konstruktyvesnis.
Klausia R. Ačas. Po jo – Seimo narys J. Veselka.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis pretendente, tam tikroje prezidentūrai artimoje aplinkoje kaip galimas Aukščiausiojo Teismo Pirmininko J. Greičiaus įpėdinis buvo įvardijamas Egidijus Kūris, bet mes žinome, kad jis nėra Aukščiausiojo Teismo teisėjas. Matydamas, kad į Aukščiausiojo Teismo teisėjus siūlomas jūs, aš noriu jūsų paklausti. Ar čia yra tik pirminis etapas? Ar iš prezidentūros jūs negavote pasiūlymo užimti Aukščiausiojo Teismo Pirmininko pareigybės?
E. BARANAUSKAS. Ne, tokio pasiūlymo nebuvo. Tiesiog pretenduoju į Aukščiausiojo Teismo teisėjo vietą, ir ne daugiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Veselka. Po to – Seimo narys E. Klumbys.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pretendente, kadangi jūs esate civilinės teisės specialistas, tai klausimas būtų toks. Jūsų požiūriu, ar yra tokių straipsnių, kuriuos, norint pagerinti civilinių bylų nagrinėjimą, būtina pakeisti Civiliniame kodekse ar kituose teisės aktuose? Ar viskas čia yra idealu, ir Seimui čia nėra ką veikti, viską gali spręsti patys teisėjai, kad bylos nebūtų tempiamos labai ilgai?
E. BARANAUSKAS. Dėl bylų nagrinėjimo laiko tai yra civilinio proceso klausimai. Čia yra amžinos diskusijos, kiek tas procesas turėtų trukti, kad nenukentėtų abiejų besibylinėjančių šalių interesai. Dėl materialinės teisės normos, tai yra konkrečiai kalbant apie Civilinį kodeksą, mano giliu įsitikinimu, iš tiesų yra ką veikti įstatymų leidėjui, kad išvengtume galimo neteisingo arba netinkamo interpretavimo. Yra tokių nuostatų, dėl kurių galima diskutuoti, ką reikėtų pakoreguoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Klumbys. Po to – A. Sysas.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pretendente, jūs kandidatuojate į Aukščiausiojo Teismo teisėjo vietą. Pasakykite, kokia yra jūsų, kaip teisėjo, darbo patirtis?
E. BARANAUSKAS. Teisėjo darbo patirties aš iš tiesų neturiu, turiu trejų metų advokato padėjėjo darbo patirtį… nuo 1995 m. ir jau 10 metų (vienuolikti metai) advokato. Teisėjo darbo patirties aš neturiu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Po to – K. Ramelis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, tarp pateiktų dokumentų Seimui aš randu jūsų prašymą, kuris pasirašytas tik spalio 17 d., kad jūs įtrauktas į kandidatus. Mano klausimas, ar jūs anksčiau irgi siekėte teisėjo karjeros, ar tai buvo koks nors spontaniškas apsisprendimas, ar kokios nors kitos aplinkybės vertė, kad jūs keičiate savo darbo stilių, ne stilių, o kryptį iš advokato ir iš teisės teorijos pereidamas prie praktikos? Ačiū.
E. BARANAUSKAS. Ne, tai buvo pirmas mano žingsnis spalį. Tas žingsnis buvo tiesiog rezultatas gilių apmąstymų, ką reikėtų man veikti ir kaip būtų galima įgyvendinti tas žinias, kurias sukaupiau ir kaip mokslininkas, ir kaip praktikas.
PIRMININKAS. Klausia K. Ramelis. Po to – Z. Balčytis.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Gerbiamasis pretendente, ar jūs manote teisinga, kad jums mokslinis pedagoginis darbo stažas įskaitomas ir už trečią studijų pakopą – doktorantūrą?
Antras klausimas būtų, kaip jūs manote, ar tas stažas neturėtų būti skaičiuojamas nuo daktarinės disertacijos apsigynimo? Kažkaip nelogiška, lektorius, visą laiką asistentas, ne mokslininkas, tik apsigyniau disertaciją ir iš karto jau 10 metų turiu mokslinio pedagoginio darbo stažą, nors aš pažiūrėjau jūsų biografijoje, tas stažas susidaro iš atskirų nedidelių tarpų, kelerių metų jūsų stažas susidaro iš pusantrų metų, dvejų metų, taip jau ir suskaičiuojama dienomis. Žinote, su tokia patirtimi ir su tokiu stažu turbūt būtų gana sunku dirbti Aukščiausiojo Teismo teisėju.
E. BARANAUSKAS. Ačiū už klausimą. Kiek tai susiję su mano pedagoginiu darbu, tai jis buvo nepertraukiamas. Jis nepertraukiamas buvo nuo 1997 metų, nors aš studijavau ir doktorantūroje. Tuo pat metu aš skaitydavau paskaitas ir vedžiau seminarus, ir dirbau tą pedagoginį darbą. Taigi visą tą laiką nuolat dirbau.
Kalbant dėl įstatymo nuostatos, tai čia ne veltui yra dvi pozicijos. Vieni kalba apie tai ir bando ieškoti paaiškinimų, kodėl 10 metų pedagoginio stažo reikalavimas siejamas su moksliniu laipsniu. Jeigu atskirtume mokslinį laipsnį nuo pedagoginio vardo, arba pedagoginio stažo, tai yra dvi skirtingos reikšmės. Kalbant apie pirmąjį teisės aiškinimo metodą, tai yra apie gramatinį, tai pedagoginis yra nuo 1997 metų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jūsų anketiniai duomenys yra nepriekaištingi. Aš manau, jūs turite didelę galimybę būti patvirtintas. Turite pakankamą darbo patirtį eidamas advokato pareigas. Sakykite, kaip jūs žiūrite į labai plačiai visuomenėje diskutuojamą priverstinį teisėjų rotacijos principą?
E. BARANAUSKAS. Aš nesigilinau į tą klausimą tiek, kad galėčiau čia išakyti savo užtikrintą nuomonę. Ta prievarta, ta priverstinė rotacija gali duoti tokį efektą, kurio siekiama, o gali duoti ir priešingą efektą. Tikrai negaliu atsakyti, nes tai nebuvo mano apmąstymų dalis. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumčius. Po to – M. Zasčiurinskas.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis pretendente, man neaišku, kokie psichologiniai ar kiti motyvai jus paskatino palikti akademinę bendruomenę (esate katedros vedėjas) ir pereiti prie praktinės srities, kurioje neturite didelio patyrimo. Įdomu, kas paskatino?
E. BARANAUSKAS. Kalbant apie pedagoginį darbą, tai vienaip ar kitaip tas pedagoginis darbas yra leidžiamas ir dirbant teisėju. Aš nesirengiu jo palikti ir su studentais bendrauti auditorijoje. Tą darbą mėgstu ir, manau, jį dirbu gal ir gerai. Kokie mano motyvai? Advokato darbas yra darbas tame pačiame teisme. Nors aš nedirbau teisėju, aš iš tiesų išmanau tas problemas arba tą darbo specifiką, su kuria susiduria teisėjas, man tai nėra svetima.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas, po to R. Kupčinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Laba diena, labai trumpas klausimas pretendentui. Vilniaus miesto pirmoji advokatų kontora, advokato padėjėjas. Kurio advokato padėjėjas buvote? Tai klausimas jums.
Ir viena pastaba klausimo pateikėjui. Aš, kaip žmogus, noriu pateikti tokį pasiūlymą. Ar nebūtų galima, kai žmogus pateikia klausimą, kad jis pateiktų jį visam Seimui, o ne būtų atsisukęs tik į kairę pusę. Ačiū.
E. BARANAUSKAS. Buvau advokato Žvirono padėjėjas. (Balsas salėje) Advokato Žvirono.
PIRMININKAS. R. Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, esu pateikęs Konstitucijos pataisas dėl visuomenės atstovų dalyvavimo vykdant teisingumą, t. y. teismuose. Kitose šalyse yra ir tarėjai, ir prisiekusieji, ir kiti. Kadangi man teks apsispręsti dėl balsavimo, koks jūsų požiūris į tokio instituto įvedimą į teismų praktiką, juo labiau puikiai žinote, kad visuomenės nuomonė apie teismus nėra gera? Tai parodo įvairūs socialiniai ir sociologiniai tyrimai ir panašiai. Ačiū.
E. BARANAUSKAS. Viena vertus, nuomonė iš šalies teisėjui tikrai netrukdo, tačiau ar tas institutas iš tiesų būtų įgyvendintas mūsų teismų sistemoje, sunku pasakyti. Tuo labiau kad teisės taikymo klausimai yra sudėtingi. Atrodo, kad viskas yra paprasta ir vienaip tą gali suvokti visuomenės atstovas, o teisės aiškinimas ir taikymas jau yra profesionalo klausimas. Aš neprieštarauju, kad dalyvautų patarėjai iš šalies, bet nemanau, kad tai gali būti realizuota.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Kernagis.
L. KERNAGIS (TPPF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paprašyti, kad jūs šiek tiek garsiau kalbėtumėte…
E. BARANAUSKAS. Atsiprašau!
L. KERNAGIS (TPPF). …nes nelabai suprantama, ką sakote. O klausimas paprastas ir žmogiškas. Pasakykite tris priežastis, kodėl jūs turėtumėte būti paskirtas? Ačiū.
E. BARANAUSKAS. Atsiprašau, negirdėjau. Tris priežastis?
L. KERNAGIS (TPPF). Taip, tris priežastis, kaip jūs manote, kodėl jūs vertas to posto?
E. BARANAUSKAS. Iš tiesų mano asmuo yra atviras ir jums nuspręsti, apsispręsti, ar skirti, ar ne. Jeigu nesitikėčiau būti paskirtas, šioje tribūnoje neatsirasčiau. Taip pat esu įsitikinęs, kad mano žinios yra tinkamos, pakankamos tam, kad galėčiau dirbti tą darbą, bet tris konkrečias priežastis įvardinti yra sudėtinga. Galbūt ir būtų tam tikras primetimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Baranauskas atsakė į visus Seimo narių klausimus, kurie buvo pateikti užsirašiusiųjų. Dėkoju.
E. BARANAUSKAS. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju kandidatui. Mielieji kolegos, pagal 201 straipsnį dabar kandidatūras svarstys Seimo narių frakcijos ir atitinkami komitetai, tačiau mes turime vieną problemą, kurią reikėtų išspręsti bendru sutarimu. 202 straipsnis nurodo, kad ne vėliau kaip per 10 d. nuo pristatymo, t. y. nuo šiandienos, kandidatūros turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje, t. y. iki kito penktadienio. Tačiau jūs puikiai žinote, kad komitetai ir frakcijos iki šio ketvirtadienio to padaryti nespės, nepajėgs, o kitą savaitę mes neturėsime posėdžių. Todėl yra pasiūlymas bendru sutarimu nukelti svarstymą į balandžio 7 d. Arba turim kitą išeitį: jeigu mes raidė raidėn žiūrėsime Statuto reikalavimus, kitą savaitę turėsime šaukti neeilinį posėdį, neeilinę sesiją. Ar būtų galima išspręsti bendru sutarimu? Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, sakykite, žinant šią nuostatą, kurią jūs dabar pacitavote, kokia buvo prasmė šiandien teikti teisėjų kandidatūras? Pirmiausia, žinodama Seimo statuto straipsnį, iš principo valdyba pažeidžia Statutą, ir dabar mums visiems jūs siūlote spręsti šį klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą, tačiau šiuo atveju, pone Egidijau, vėl ne tuo adresu priekaištai, nes šis klausimas privalomai įtraukiamas į darbotvarkę Prezidento teikimu. Šį klausimą teikia ne valdyba, o prezidentūra, ir šį klausimą reikėtų išsiaiškinti, nes pranešėja buvo gerbiamoji A. Rauličkytė. Taigi šis priekaištas visai neatitinka tikrovės.
Ar dar būtų kitų pastabų? Ar galime bendru sutarimu? Taip, prašau.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū, iš pateiktų klausimų ir pranešimo supratau, kad kandidatas nėra pasiruošęs būti Aukščiausiojo Teismo nariu. Štai, visiškai neturi jokios darbo teisėju patirties, kyla abejonių dėl dešimties metų, ko reikalauja įstatymas. Vertėtų paklausti kandidato, gal jis atsiimtų, nekandidatuotų ir išspręstume problemą? Ačiū.
PIRMININKAS. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad lygiai tokios pat problemos dėl Statuto bus su klausimais 1-3, 1-4 ir 1-5. Aš manau, klausimus kandidatui mes galėsime užduoti susitikimuose su frakcijomis ir komitetais.
Dabar aš noriu klausti, ar mes galime bendru sutarimu išspręsti teisinę koliziją, ar mes turime kitą savaitę skirti neeilinį posėdį, kas privaloma pagal Statutą? Ar galime bendru sutarimu išspręsti šią koliziją? Taip? Dėkoju. Prieš nėra. Svarstymas būtų, kaip numatyta Seniūnų sueigoje patvirtintoje darbotvarkėje, balandžio 7 d. Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomų komitetų nėra pasiūlyta, manau, apsiribosime vienu. Gerai. Dėkoju.
Dabar priminsiu, kad šį mūsų bendru sutarimu priimtą sutarimą taikysime ir darbotvarkės klausimams 1-3, 1-4 ir 1-5 – tai Seimo nutarimai dėl Apeliacinio teismo teisėjų skyrimo. Pateikimas. Į tribūną kviečiu Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją Aušrą Rauličkytę.
A. RAULIČKYTĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, 2009 m. vasario 2 d. dekretu Nr. 1K-1684 teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Virginijos Volskienės skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėja.
V. Volskienė gimė 1965 m. Vilniaus universitetą baigė 1988 m. Nuo 1992 m. dirba Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėja ir nuo 1998 m. – Vilniaus apygardos teismo teisėja.
Aš trumpai pristatysiu atrankos procedūrą, kurioje dalyvavo teisėja.
Paskelbus laikotarpį registruotis kandidatams, užsiregistravo 14 kandidatų. Tai tikrai gana didelis skaičius. Tuos kandidatus pirmiausia vertino Nuolatinė teisėjų vertinimo komisija. Visus tris teikiamus kandidatus Nuolatinė teisėjų vertinimo komisija pripažino tinkamais užimti Apeliacinio teismo teisėjų pareigas. Po to teisėjus vertino Atrankos komisija, kurioje yra keturi visuomenės atstovai. Atrankos komisija, remdamasi patvirtintais aštuoniais kriterijais, iš kurių dalis yra objektyvūs rodikliai, kiti yra vertinamieji, reitingavo kandidatus. Teisėja V. Volskienė yra reitinguota kaip trečioji. Respublikos Prezidentas teikia ir pirmąjį, ir antrąjį, ir trečiąjį. Pirmąsias tris vietas užėmusius teisėjus.
Remdamasis Atrankos komisija, Lietuvos Respublikos Prezidentas kreipėsi į Teisėjų tarybą ir Teisėjų taryba vienbalsiai pritarė teisėjos kandidatūrai. Seimo nariams yra išplatintas… ir visi žino, kad teisėjos V. Volskienės pavardė yra minima Lietuvos Respublikos Seimo komisijos nutarime dėl Seimo laikinosios komisijos koncerno EBSW veiklai ištirti išvadų. Galėčiau pacituoti 3 punktą, kuriame yra iškeliamas klausimas. Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, siūlo Teisėjų tarybai ir Teisėjų garbės teismui įvertinti Vilniaus apygardos teismo teisėjos V. Volskienės priimtus sprendimus, susijusius su komisijos išvadose nurodytomis civilinėmis bylomis. Remdamasi šia išvada, Teisėjų taryba pavedė Lietuvos apeliaciniam teismui įvertinti aplinkybes, nurodytas išvadoje. Apeliacinis teismas, kuris vykdo administracinės veiklos priežiūrą, ištyrė visas aplinkybes ir teisėjos nagrinėtą bylą, būtent vieną bylą, susijusią su EBSW, ir priėjo prie išvados, kad teisėja nepažeidė civilinio proceso reikalavimų ir kad nėra jokio pagrindo kelti jai drausminę bylą. Šiam Apeliacinio teismo atliktam tyrimui pritarė Teisėjų taryba 2007 m. balandžio 27 d. nutarimu. Tyrimui buvo pritarta ir buvo konstatuota, kad pažeidimų nėra. Aš noriu pasakyti, kad tas laikinosios komisijos siūlymas ištirti buvo atliktas ir tos teismų sistemos institucijos, kurios tyrė, konstatavo, kad pagrindo kelti drausminę bylą nėra.
Taip pat norėčiau pabrėžti, kad visas šitas aplinkybes žinojo visos komisijos: ir Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, ir Atrankos komisija, ir Teisėjų taryba. Tai yra užfiksuota ir Nuolatinės teisėjų vertinimo komisijos pažymoje, į tai buvo gilinamasi ir teisėja atsakinėjo į klausimus Atrankos komisijoje, tai buvo taip pat svarstoma ir klausimai teisėjų užduodami Teisėjų tarybai. Nepaisant to, kaip tik visos šios institucijos, kurios yra skirtos užtikrinti skaidrią ir objektyviais kriterijais paremtą teisėjų atranką, įvertino šią kandidatę kaip geriausią ir tinkamą užimti Apeliacinio teismo teisėjo vietą.
Irgi norėčiau atsakyti iš karto Seimo nariams į galimus klausimus, kad šitos trys vietos yra šiuo metu laisvos. Jos atsirado laisvos po to, kai pernai vasarą, birželio mėnesį, buvo paskirti trys Apeliacinio teismo teisėjai Aukščiausiojo Teismo teisėjais. Procedūros truko gana ilgai, nes joms buvo taikomos tos nuostatos, kurios įsigaliojo nuo rugsėjo 1 d., bet jie pretenduoja į laisvas vietas ir teismo, kaip ir Aukščiausiojo teismo, ir Apeliacinio teismo, yra tikrai labai sunki padėtis, nes krūviai yra didžiuliai ir trūksta teisėjų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dar vienas prašymas. Jeigu nesunku, iš tiesų pažvelkite į dešinę, į Seimo narį M. Žasčiurinską, kad kitą kartą nebūtų priekaištų, kad žiūrite tik į kairę.
Dėkoju. Kviečiu į tribūną kandidatę Virginiją Volskienę. 15 minučių bus klausimams, prieš tai iki 10 minučių skiriama kandidatei prisistatyti.
V. VOLSKIENĖ. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai ir svečiai! Ačiū už galimybę išsakyti savo poziciją dėl skyrimo Apeliacinio teismo teisėja ir kartu išreikšti savo nuomonę dėl Laikinosios komisijos EBSW veiklai ištirti išvadų nustatytų aplinkybių. Įspūdį paliekantis teiginys „turto arešto panaikinimas“ turi du aspektus, kuriems atskirti nei nereikia teisinio išsilavinimo. Vienas, kai realiai areštuotas turtas: žemės sklypai, pastatai, pinigėliai sąskaitoje, tai yra realu, tai turi praktinę reikšmę. Kitas, kai tik yra teismo nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau turto nerandama. Atsakingai pareiškiu, kad kai kuriose viešojo informavimo priemonėse skelbiami teiginiai apie mano tariamai padarytus įstatymų pažeidimus, priimtus neva palankius sprendimus su EBSW susijusiems asmenims yra neatitinkantys tikrovės.
Seimo Laikinosios komisijos išvadose ypatingas dėmesys buvo skirtas civilinei bylai, iškeltai 1999 metais pagal Kauno holdingo kompanijos bankroto administratoriaus ieškinį dėl 54 mln. priteisimo iš atsakovų Valdo Krasnicko, Jolantos Barysienės, Kęstučio Armaičio, Daivos Kuncaitienės. Būtent šioje byloje 2002 m. balandžio 16 d. buvo priimta teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arešto šiai sumai. Tačiau nutartis liko neįvykdyta. Jokių duomenų apie šių asmenų realiai surastą ir areštuotą turtą į civilinę bylą nepateikė nei teismo antstoliai, nei bankroto administratorius. Seimo komisija išvadose ar kokie nors suinteresuoti asmenys iki šiol nėra pateikę duomenų, kad, galiojant teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turto areštui, būtų surasta šių atsakovų turto. Teisinius turto arešto aspektus galėtų iliustruoti tokios teismo nutarties palyginimas su gydytojo receptu, kurio išrašymas nesukelia pasekmių, kai vaistai nenuperkami, nerandami. Ta aplinkybė, kad bankroto administratoriui nepavyko rasti turto, greičiausiai ir lėmė sprendimą parduoti reikalavimo teisę byloje, ieškinio atsisakyti.
Civilinė byla, kai pardavus reikalavimo teises teisių perėmėjas ieškinio atsisakė, 2004 m. kovo 10 d. nutartimi buvo nutraukta. Vėlgi norėčiau paaiškinti, kad nėra galimybės tęsti civilinę bylą, kai ieškovas to nenori. Negali vykti procesas dėl proceso. O bylą nutraukus nelieka jokio faktinio nei teisinio pagrindo toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl teismo nutartimi, priimta 2004 m. lapkričio 8 d., ir buvo panaikintas areštas, t. y. laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos ankstesne, mano minėta, 2002 m. balandžio 16 d. nutartimi. Kai nepavyksta rasti turto skolininkų, teismo nutartys tiek dėl turto arešto, tiek dėl jo panaikinimo, deja, nesukelia jokių pasekmių. Nei viename iš atliktų tyrimų nebuvo nustatytas mano priimtų procesinių sprendimų ryšys su konkrečiu galimai neteisėtu EBSW asmenų grupės turto realizavimu. Duomenų apie galimai neteisėtus turto perleidimo sandorius nėra. Norėčiau paminėti, kad jeigu būtų tokie faktai nustatyti, ne šioje tribūnoje aš stovėčiau. Aš kalbėčiau su prokurorais.
Dar norėčiau deklaruoti, kad nei aš, nei mano artimieji asmenys nesame turėję indėlių Kauno holdingo kompanijoje, niekaip nesame susiję su asmenimis, dalyvavusiais EBSW veikloje. Diskusijų objektu tapusi byla buvo paskirta bendra administracine tvarka. Teisėjas negali pats sau pasirinkti bylos ir negali atsisakyti paskirtą bylą nagrinėti. Tikiuosi objektyvaus jūsų įvertinimo. Teisėja dirbu 17 metų, iš jų paskutiniuosius 11 metų Vilniaus apygardos teisme nagrinėju civilines bylas. Atliktas dalyvaujant visuomenės atstovams tiek Atrankos, tiek Veiklos vertinimo komisijos mano darbo rezultatų, profesinės kompetencijos ir patirties įvertinimas leidžia tikėtis būti paskirtai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų teisėja. Dėkoju. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju kandidatei. Klausti užsirašė 8 Seimo nariai. Pirmasis – A. Anušauskas, po to – J. Veselka. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų egzistuoja kolizija tarp Seimo Laikinosios komisijos priimto nutarimo ir Teisėjų tarybos priimto sprendimo. Mano klausimas būtų prašantis jūsų komentaro. Aš iš Teisėjų tarybos jūsų žodžius tiesiog pacituosiu, ką jūs pasakėte apie bylą. Mano, kad byla buvo neįdomi nei kreditoriams, nei bankroto administratoriui dėl paprastos priežasties. Buvo pareikštas išpūstas reikalavimas 54 mln. Lt sumos. Šią sumą sudarė revizijos akte apskaičiuotos, tačiau indėlininkams nesumokėtos palūkanos. Mano, kad šiandien nė vienas teisėjas tokių palūkanų nepriteis, o skolos nepavadintų įmonės nuostoliais.
Ir dar. Atsisakymą ji priėmė, t. y. jūs, nes neįžvelgė jokio prieštaravimo nei imperatyvams, nei viešajam interesui, ir byla buvo nutraukta. Tai jūsų komentaras šių žodžių, ypač apie viešąjį interesą.
V. VOLSKIENĖ. Jūs kalbate apie argumentus, susijusius su ieškinio pagrįstumu. Šioje situacijoje tie vertinimai atsispindi Kauno holdingo kompanijos bankroto byloje, atsiprašau, baudžiamojoje byloje, ne bankroto, atliktame revizijos akte. Revizijos akte ir yra pasakyta, kad 54 mln. nuostolių yra susidarę Kauno holdingo kompanijai neišmokėjus indėlininkams palūkanų, kurios pagal sutartis buvo 60 %, 30 % per mėnesį. Tie nuostoliai buvo apskaičiuoti bankroto byloje. Mano vertinimas, lyginimas su šių dienų teismų praktika, kai palūkanos yra priteisiamos pagal komercinių bankų vidutines normas – 6, 8 metinės, šiuo metu, žinome, už indėlius yra padidėję – 10, 12… Tai ir yra susiję su ieškinio pagrįstumu. Bet bylos rezultatui toks vertinimas neturi jokios įtakos. Pagrindas buvo, kad iškėlus civilinę bylą, priėmus nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bankroto administratorius atsakovų turto nesugebėjo rasti. Kai nėra randama skolininko turto, natūralu, interesas bylinėtis išblėsta. Teisėjas tų aplinkybių nežino, aš čia savo vertinimais gal išeinu už bylos ribų, tačiau faktas yra tas, kad dėl turto, nei galiojant mano nutarčiai, nei po to, kai ji buvo panaikinta, iki šios dienos nėra tokių duomenų. Nėra duomenų nei apie sudarytus sandorius, kurie buvo sudaryti pasinaudojant mano procesiniais sprendimais, nei apie lėšų judėjimą sąskaitose. Nėra jokios galimybės diskutuoti, kad buvo galimybė, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kokiu nors būdu atlyginti indėlininkams.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Veselka. Po to E. Klumbys.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pretendente, mano klausimas būtų toks. Kaip žinote, EBSW byla iš esmės neužbaigta iki šiol. Nežinau, kiek, bet jau daug metų vyksta. Dabar, kaip žinote, yra finansinė krizė. Lietuvoje veikiantys investicijų fondai, pensijų fondai, įvairios kitokios kompanijos praganė ne 50 ar 100 mln., o praganė arba, tiksliau, pavogė iš Lietuvos žmonių dešimtis milijardų ligų. Kaip jūs galite paaiškinti, kodėl dėl EBSW po šiai dienai dar neužbaigiamos bylos, o tie, kurie pavogė nepalyginti, milijardus, ne dešimtim, bet milijardus litų, tarsi šventi, jiems jokių bylų nekeliama, jokios politinės partijos nesusirūpino, ką jie čia pridarė. Kodėl toks skirtumas? Ar todėl, kad čia yra užsienio kompanijos, o čia buvo lietuviška? Koks yra vasalo sindromas, ką užsienis daro, tai lietuviai neturi gilintis, o jeigu patys mes darome, tai pjausimės iki pat pabaigos. Kokia jūsų nuomonė? Kodėl taip dviprasmiškai žiūrima į panašios veiklos labai skirtingus rezultatus?
V. VOLSKIENĖ. Man yra sudėtinga atsakyti. Aš galiu daug kalbėti apie tai, kas yra mano žinioje, mano kompetencija. Visuomenės procesai, apie kuriuos kalba gerbiamasis Seimo narys, gal tai mūsų neišsivysčiusios rinkos ekonomikos raidos rezultatas. Kažkada susidarė sąlygos klestėti EBSW. Mes tuos marškinėlius išaugome, priaugome prie kitų, susidarė sąlygos naujai finansinei krizei. Bet ir visame pasaulyje ta krizė vyksta. Kuo baigsis šios dienos finansinė krizė, kieno kokia bus atsakomybė, ateitis parodys. Galiu taip populiariai atsakyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E.Klumbys. Po to R. Kupčinskas.
E. KLUMBYS (TTF). Ačiū. Aš atsisakau klausimo.
PIRMININKAS. R. Kupčinskas. Po to A. Rimas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Dėl EBSW temos jau paklausta. Dabar aš norėjau kaip ir ankstesnio pretendento paklausti jūsų požiūrio į visuomenės dalyvavimą teisingumo vykdyme. Tai yra ir prisiekusieji, o konkrečiai dėl tarėjų instituto įvedimo į teismų sistemą? Ačiū.
V. VOLSKIENĖ. Vėl nėra vienareikšmis atsakymas. Kalbėdama kaip teisėja, manyčiau, kad didelės įtakos neturėtų nei bylų nagrinėjimo rezultatams, nei procesų spartai. Bet turėdama omeny itin negatyvų visuomenės nusistatymą, manau, čia reikėtų svarstyti valstybės galimybių kontekste, papildomų materialinių sąnaudų kontekste. Jeigu Lietuva pajėgi tai padaryti, kodėl gi ne. Man kaip teisėjai dirbti netrukdytų. O dėl viešosios nuomonės – tegu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Rimas. Po to A. Dumčius.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš noriu irgi paklausti labai artimo klausimo, kuris čia jau buvo aptariamas. Aš noriu pasakyti, kad ne komisijos, matyt, pareiga buvo ieškoti 54 mln. ieškinio, bet faktas konstatuotas, kad ieškinį administravo UAB „Valeksa“. Ji toliau perdavė ieškovo teises kitai uždarajai akcinei bendrovei BLAGĖ, buvo parduota už nedidelius pinigus. BLAGĖ visiškai atsisakė šito ieškinio. Čia nesuprantami dalykai vyksta ir dėl to nukentėjo indėlininkai. Suma 80 mln., apie kurią mes kalbame savo išvadose dėl EBSW turto ir veiklos, tačiau faktas tas, kad galėjo būti mažesnė suma, bet galėjo būti grąžinta. Mano supratimu, teisėjai ne viską padarė, kad būtų galima išieškoti ieškinį…
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas.
A. RIMAS (LSDPF). …ir grąžinti pinigus indėlininkams, bent dalį. Ar jūs pripažįstate tai, kad galėjo būti geriau aiškinama?
V. VOLSKIENĖ. Aš savo byloje priimti kitokių procesinių sprendimų negalėjau. Tai, ką jūs kalbate, kad buvo parduota reikalavimo teisė kitam subjektui už labai mažą pinigų sumą, tai buvo tvirtinama bankroto byloje, pagrindinėje. Man buvo pateikta galiojanti sutartis. Galiu tik pasakyti savo nuomonę, jog reikalavimo teisė buvo parduota už tokią nedidelę sumą dėl tos pačios priežasties, kad tuo metu jau buvo iššvaistytas visas koncernui priklausęs turtas. Jau tuo metu niekas neturėjo vilčių, kokiu nors būdu rasti to turto. Netgi šiandien, vėl gal kartojuosi, jeigu būtų rasta to turto, iš kurio būtų galima realiai patenkinti indėlininkų interesus, jeigu kas nors žino apie tą turtą, būtų galima inicijuoti bylų procesų atnaujinimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumčius. Po to A. Dumbrava.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamoji pretendente, klausiau jūsų, taip gražiai teisiškai pagrindžiat EBSW bylos eigą. Variantai yra įvairūs, tarp jų ir mano apygardoje, sakykime, „Žaibo“ 300 indėlininkų labai stipriai nukentėjo ir liko be nieko. Taigi, jeigu taip teisiškai gražiai išvinguriuojama, tai ar jums neatrodo, kad dabartinis G. Petrikas, kurio byla dar nesibaigė, liks šventu avinėliu?
V. VOLSKIENĖ. Negaliu turėti jokios išankstinės nuomonės apie vykstančius teismo procesus. Man telieka apgailestauti, kad mūsų teisinė bazė buvo tokia, kad nebuvo apsaugoti Lietuvos piliečių interesai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumbrava, po to –Č. Juršėnas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamoji pretendente, Lietuvos žmonės teismų sistemą arba teismus įvardija kaip vieną iš korumpuočiausių institucijų Lietuvoje. Prašom pasakyti tris teiginius, ką reikėtų daryti Lietuvoje, kad ta korupcija mažėtų, jūsų manymu? Ačiū.
V. VOLSKIENĖ. Labai gaila, bet mano nuomonė nesutampa su ta, kurią jūs išsakėte. Aš dirbu teismų sistemoje 17 metų ir tikrai negalėčiau pasakyti, kad tai pati korumpuočiausia institucija. Mano akimis, teismų sistema mūsų valstybėje kaip trečioji valdžia yra viena iš efektyviausiai veikiančių institucijų. Tai mano ilgametės patirties išvada. Kur jūs rasite kitą valstybėje instituciją, kur 98 % priimtų sprendimų išlieka stabilūs? Visos bylos, visiškai visi klausimai, patekę į teismus, greičiau ar lėčiau yra išnagrinėjami. Ir jeigu priekaištaujama teismams dėl ilgų nagrinėjimo terminų, kai sako dveji metai, tai palyginti su kitų institucijų veiklos efektyvumu, kur nei per dvejus, nei per penkerius, nei per dešimt metų nėra išsprendžiami klausimai, kur apskritai pradingsta pareiškimai, man iš vidaus žiūrint teismų sistema neatrodo nei korumpuota, nei neefektyviai veikianti. O tobulumui ribų nėra. Visuomenės raida kelia naujas užduotis ir jas reikia spręsti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Č. Juršėnas. Kadangi laikas baigiasi, paskutinis klausimą pateiks M. Zasčiurinskas. Prašom.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pretendente, mano klausimas yra šiek tiek kito charakterio ir susijęs tiesiogiai su jūsų profesine veikla, kuri tęsiasi tikrai nemažai metų, vadinasi, jūs išties esate prityrusi teisėja. Klausimas toks. Yra kasacija, yra apeliacija. Ar jūs galėtumėte pasakyti, kiek jūsų sprendimų buvo pakeista po tam tikrų apeliacijų ar kasacijų ir ar tarp tų galimai eventualiai pakeistų sprendimų buvo ir jūsų sprendimai dėl EBSW bylų?
V. VOLSKIENĖ. Kalbėdama apie praėjusių metų darbo rezultatus aš galėčiau pasakyti, kad mano viena nutartis, priimta apeliacine tvarka, Aukščiausiojo Teismo buvo pakeista, kitos liko nepakeistos. Per metus išnagrinėjama iki 160 bylų. Tie procesiniai sprendimai, apie kuriuos yra kalbama Seimo komisijos išvadose dėl EBSW veiklos, visi likę nepakeisti. Galėčiau pasakyti, kad vienoje iš bylų holdingo kompanijos naudai buvo priteista 40 mln. Buvo išduoti vykdomieji raštai, perduota antstoliams, bet, deja, dar ir šiandien tie vykdomieji raštai į civilinę bylą negrįžo įvykdyti.
Kadangi tos EBSW, Kauno holdingo kompanijos, bylos buvo pradėtos nagrinėti prieš 10 metų, buvo teismų praktikos formavimosi etapas dėl tų visų problemų, tai tame etape yra buvę, kad mano sprendimai buvo pakeisti, buvo grąžintos bylos nagrinėti iš naujo. Bijau apsirikti, nes tai, sakau, dešimties metų senumo klausimai. Kokios keturios bylos.
PIRMININKAS. Ir M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena. Gerbiamoji teisėja, jūs 17 metų dirbate teismų sistemoje ir matote tą tikrąjį gyvenimą, gyvenimą be emocijų, nors, aišku, tie sprendimai ir sukelia emocijas. Noriu paklausti jūsų nuomonės. Ar suteikti teisę tūkstančiui Lietuvos Respublikos piliečių tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą? Kokią jūs turėtumėte nuomonę, ar tai padėtų Lietuvos piliečiams ir visuomenei, ar tai būtų nereikalinga? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
V. VOLSKIENĖ. Čia vėlgi pasakysiu savo asmeninę teisininkės nuomonę. Manyčiau, kad piliečiams tą teisę reikėtų suteikti. Reikėtų įvertinti ir pagalvoti, kokia būtų prašymų atrankos procedūra, ir piliečiai turėtų teisę tiesiogiai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Tai, aišku, būtų susiję su papildomomis valstybės išlaidomis, tačiau kodėl aš už tokį pasiūlymą? Šiuo metu, kai piliečiai turi kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą, ir teisėjas turi rengti paklausimą, tai teisėjui yra papildomas darbas, ir dažnai dėl didelio užimtumo, nors mes ir šiek tiek suabejojame, būna nesikreipiama į tą Konstitucinį Teismą. Pagalvojame, kad didesnė vertybė yra bylą išnagrinėti greičiau, negu kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir ta byla gulės ketverius penkerius metus.
PIRMININKAS. Dėkoju kandidatei V. Volskienei. Atsakyta į visus Seimo narių klausimus. (Balsas salėje) Į tuos, kurie tilpo pagal 15 min. reglamentą, į visus. Ir siūlomas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Papildomo nebuvo siūlyta. Siūloma svarstyti balandžio 7 d. Ar galime bendru sutarimu? Prieš nebūtų? Dėkoju. Ačiū kandidatei.
Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys.
PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Egidijų Žironą Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas Nr. XIP-285. Pranešėja – Respublikos Prezidento patarėja A. Rauličkytė. Prašom. Pateikimo stadija.
A. RAULIČKYTĖ. Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu ir 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, 2009 m. vasario 2 d. dekretu Nr. 1K-1685 teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Egidijaus Žirono skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
Pretendentas yra gimęs 1954 m. Teisininko kvalifikaciją įgijo 1981 m. Nuo 1981 m. dirbo Teismo ekspertizės institute Trasologinių ir balistinių ekspertizių laboratorijoje ekspertu-stažuotuoju, moksliniu bendradarbiu, vyr. ekspertu ir vedėjo pavaduotoju. Nuo 1986 m. – Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono liaudies teismo teisėjas, nuo 1987 m. – šio teismo pirmininkas. 1992–1994 dirbo UAB „Litbam“ juristu, juriskonsultu. 1995–1999 m. – advokato E. Žirono biuro advokatas ir nuo 1999 m. – vėl Vilniaus apygardos teismo teisėjas.
Primindama atrankos procedūras galėčiau pakartoti, kad kandidatas buvo vienas iš keturiolikos užsiregistravusių. Nuolatinė teisėjų vertinimo komisija įvertino jį kaip tinkamą eiti Apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Atrankos komisija jį vertino pirmuoju, nes jis surinko daugiausiai balų iš visų kandidatų, smarkiai atsiplėšė nuo kitų kandidatų. Taip pat galiu pasakyti, kad Apeliacinio teismo teisėjai, kurie slapta reitingavo kandidatus, būtent Civilinių bylų skyriaus teisėjai, jį vertino irgi kaip pirmąjį, ir Teisėjų taryba jam vienbalsiai pritarė. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Į tribūną tuomet kviečiu kandidatą į apeliacinio teismo teisėjus gerbiamąjį Egidijų Žironą. Prašau.
E. ŽIRONAS. Laba diena.
PIRMININKAS. Jūs turite 10 minučių, jeigu pageidaujate, prisistatymo kalbai, aišku, nebūtina, jeigu nėra tokio pageidavimo, išnaudoti tą laiką. Po to bus 15 minučių atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašom.
E. ŽIRONAS. Prisistatyti gana sudėtinga, nes visi biografiniai duomenys jums yra pateikti, o dėl mano pageidavimo tapti Apeliacinio teismo teisėju, tai aš jau 10 metų dirbu apygardos teismo teisėju. Apeliacinis teismas yra aukštesnė instancija, truputėlį kitokios bylos ir man būtų puiki proga pasimokyti iš jau dirbančių aukštesniame teisme teisėjų, pasisemti jų patirties ir atitinkamai panaudoti savo žinias. Toks turbūt prisistatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir jūsų yra užsirašę paklausti 4 kolegos Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys R. Kupčinskas. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš irgi labai trumpai klausiu. Vis dėlto norėčiau jūsų nuomonės dėl visuomenės dalyvavimo teisingumo vykdyme, t. y. teismų darbe, visuomenės atstovų tarėjų arba prisiekusiųjų, na, konkrečiai, tarėjų. Ačiū.
E. ŽIRONAS. Dėl tarėjų. Yra keletas modelių. Prisiekusieji, matyt, sutarta, kad tai yra turbūt per brangu. Pirmosios instancijos teisme, aš visiškai sutinku su prieš tai kalbėjusia kolege, man yra tekę dar teisėjauti tais laikais, kai tarėjai buvo. Tikrai buvo priimami sprendimai bendru sutarimu ir, matyt, teismams tai būtų taip pat gerai, nes tie tarėjai būtų, kaip čia pasakius, asmenys iš ne mūsų sistemos, kurie galėtų savo draugams, pažįstamiems ir kaimynams pasakyti, kad ne taip jau ten ir blogai viskas sprendžiama, ir, matyt, truputėlį pakelti teismų taip linksniuojamą reitingą, kuris, na, vargu ar atitinka tikrovę. Kitaip tariant, aš už tarėjų dalyvavimą pirmosios instancijos teisme.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Varaška. Prašom.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis teisėjau, aš norėjau klausti šitą klausimą labiau prieš jus kalbėjusią kolegę, bet, manau, jūs taip pat į jį galėsite atsakyti, nes buvo pareikšta nuomonė apie kai kurių įstatymų, pirmiausia, matyt, procesinių įstatymų, netobulumą, sakykime, sprendžiant įvairias bylas ir čia pagarsėjusią EBSW bylą. Buvo pareikšta mintis, jog beliko tik apgailestauti teisėjai dėl to, kad tokios įstatymų spragos tuo metu buvo ir šiandien kai kurios taip pat yra, ir jūs jas žinote. Tai, jūsų nuomone, ar teisėjas yra teisėkūros proceso dalyvis, ar jis turėtų juo būti ir kaip jūs pats asmeniškai vertintumėte savo vaidmenį iki šios dienos ir ateityje valstybės teisėkūros procese? Ačiū.
E. ŽIRONAS. Ačiū už klausimą. Na, kaip žinome, teisėjai labiau darbuojasi su, kaip teorijoje pasakyta, pirmojo lygio normomis. Teisėkūra yra antrojo lygio normos, kurios tiesiogiai teismų darbe nėra naudojamos. O dėl dalyvavimo, tai juk civilinis procesas leidžia teisėjui nesivadovauti įstatymu netgi be kreipimosi į Konstitucinį ar į administracinius teismus, jeigu jis mano, kad aktas prieštarauja Konstitucijai, ir, be abejo, teisėkūroje gali dalyvauti kaip procesinė figūra per kreipimusi į minėtus teismus, kuriems nustatyta priedermė aiškinti. Ir, be abejo, teisėjų savivaldos institucijos, kas ir yra daroma. Darbo grupėse ir dabar yra, kiek aš žinau, parengtas labai nemažas paketas procesinių įstatymų pakeitimų, kas tikrai leistų pagreitinti bylų nagrinėjimus, taip pat ir paimti iš teismų daugybę darbo, kuris yra, na, matyt, nebūdingas teismams ir kurį galėtų atlikti kitos institucijos. Tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia kolega E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pretendente, aš norėjau patikslinti, ar kitas pretendentas, anksčiau prisistatęs, gerbiamasis E. Baranauskas jūsų kontoroje buvo advokato padėjėju?
E. ŽIRONAS. Ne. Man būtų garbė tokį žinovą turėti padėjėju. Yra advokatas, daug metų dirbantis Vilniuje, Žvironas, dar yra raidė „v“. Taigi ne.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys R. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis pretendente, praeitą kadenciją iki svarstymo stadijos yra patvirtinta dėl visuomenės atstovų individualaus skundo, dėl to, kad būtų penktas subjektas, kuris turėtų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą, tai būtent Seimo kontrolierius. Kokia jūsų nuomonė?
E. ŽIRONAS. Dėl galimybės Seimo kontrolieriui kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be abejonės, dėl piliečio kreipimosi būtų atskira kalba. Dabar Seimo kontrolierius turi didžiules galimybes patikrinti, tačiau realizuoti savo patikrinimų rezultatus yra gana suvaržytas, nes, tarkim, kreipimasis į apskrities viršininką, kad jis inicijuotų civilinę bylą, ir po to dalyvavimas civilinėje byloje trečiuoju… Be abejo, tikrinant gali atrasti ne tik įstatymų ir kitų norminių aktų pažeidimų, bet ir jų neatitikimą. (Balsas salėje) Be abejonės. Asmens? Jeigu aš pasakyčiau, kad gal truputėlį per anksti, tai turbūt būčiau suprastas kaip antidemokratas. Manau, kad ilgainiui, įvedus tokį institutą, jis duotų vaisių. Pradžioje tai sukeltų didžiulę sumaištį, nes mes iš civilinių bylų nagrinėjimo patirties žinome, kad asmuo, neturintis teisinių žinių, besibylinėjantis civilinėje byloje, Konstitucinį Teismą supranta kaip dar vieną instanciją. Ir iš esmės formuluojami reikalavimai kreiptis į Konstitucinį Teismą atitinka kasacinį ar apeliacinį skundą, o iš tikrųjų turėtų būti kitaip. Bet ilgainiui, matyt, valstybės finansuojamos teisinės pagalbos dėka ir kitų institutų dėka tas institutas ir išsikristalizuotų.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pretendente, jūs ką tik komentavote, tiksliau, išsakėte savo nuomonę dėl galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir man įdomiai nuskambėjo dėl antros apeliacijos. Kaip jūs manote, kiek nuošimčių Lietuvos „bylininkų“, taip juos pavadinčiau, kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą realiai galvodami ne apie kasaciją, o apie antrąją apeliaciją.
E. ŽIRONAS. Na, labai sunku pasakyti procentais, nes mes esame tokioje procesinėje įdomioje situacijoje, kad kasacinis skundas yra paduodamas ne mums, mes net ne visada žinome kiek. Bet iš… Turbūt būtų taip. Didžioji dauguma, kaip jūs sakote, „bylininkų“, matyt, kreipiasi kaip į antrąją apeliaciją, tačiau yra procesinis saugiklis, kad kasacinį skundą gali rašyti tik advokatas, ir jeigu advokatas yra doras ir išmintingas, jis, matyt, sugeba suformuluoti. Nes kiek mums tenka skaityti mūsų kasacine tvarka peržiūrėtų bylų, tai, be abejo, jos yra tik dėl teisės aiškinimo. Dar yra filtras, kaip žinome, atrankos kolegija, kuri, nepraleidžia. O kiek yra norinčių kreiptis, šito mes tiesiog nežinome. Negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis kandidate. Jūs atsakėte į visus Seimo narių, kurie pageidavo paklausti, klausimus.
Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti pritarti nutarimo projektui po pateikimo. Ar galime bendru sutarimu? Nereikia? Atsiprašau, čia procedūra šiek tiek kitokia. Tai mes iš karto tuomet turėjome apsispręsti dėl komiteto. Pagrindinis komitetas, siūlomas Seniūnų sueigoje, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomų nėra siūloma. Galime bendru sutarimu sutarti dėl komitetų? Nematau prieštaraujančių. Tuomet apsispręsime dėl svarstymo datos. Siūloma svarstyti balandžio 7 d. Seimo plenariniame posėdyje. Galime pritarti šiai datai? Dėkoju, pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas 1-5, projekto Nr. XIP-286 – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo skirti Liną Žukauską Lietuvos apeliacinio teismo teisėju“ projektas. Pranešėja – Respublikos Prezidento patarėja gerbiamoji A. Rauličkytė. Prašom.
A. RAULIČKYTĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 11 punktu, 112 straipsnio 3 ir 5 dalimis bei atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimą, 2009 m. vasario 2 d. dekretu Nr. IK-1686 teikia Lietuvos Respublikos Seimui pritarti Lino Žukausko skyrimui Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
Linas Žukauskas yra gimęs 1966 m., Vilniaus universiteto Teisės fakultetą baigė 1991 m. Nuo tų pačių metų dirbo Nusikaltimų tyrimo departamento prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros stažuotoju ir tardytoju. Nuo 1995 m. iki 2001 m. – Vilniaus miesto III apylinkės teismo teisėju. Nuo 2001 m. iki 2004 m. – Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju ir nuo 2004 m. iki dabar – Vilniaus apygardos teismo teisėju.
Vėl primindama atrankos procesą tiesiog pakartosiu tai, kad teisėjas buvo vienas iš 14 kandidatų. Nuolatinė teisėjų vertinimo komisija jį pripažino kaip tinkamą užimti Apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Vertinimo komisija kandidatą įvertino antruoju. Taip pat norėčiau pabrėžti, kad Apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, kurie slapta reitingavo visus kandidatus, būtent Baudžiamųjų bylų skyriaus, į kurį pretenduoja kandidatas, jį įvertino kaip pirmąjį. Tai lėmė Prezidento apsisprendimą, kuriam Teisėjų taryba pritarė taip pat vienbalsiai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamoji pranešėja. Kviečiu į tribūną kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus gerbiamąjį L. Žukauską. Prašom. Jūs taip pat turite 10 min., jeigu pageidaujate prisistatyti, ir po to 15 minučių – atsakymai į Seimo narių klausimus. Prašau.
L. ŽUKAUSKAS. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, Prezidento patarėja pristatė mane kaip kandidatą į Apeliacinio teismo teisėjus. Pagrindinius biografinius mano duomenis, profesinės biografijos duomenis ji paminėjo. Man sunkoka būtų dar ką nors pridurti. Gal jeigu bus klausimų, atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašę 7 Seimo nariai klausti. Pirmasis klausia J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pretendente, esate jaunas žmogus, aišku, esate šimtaprocentinis Vakarų demokratijos šalininkas. Todėl mano klausimas toks: kaip jūs žiūrite į tai, kad, mano vertinimais, pagal tos demokratijos modelius žudikas, žmogžudys turi didesnių privilegijų negu eilinis pilietis. Ir kodėl? Žinot, nereti atvejai, kai žmogžudys nuteisiamas 10 metų, išeina iš kalėjimo, vėl nužudo – vėl gauna, išeina – vėl nužudo. Jonaitis, kaip žinot, nužudė tris ar keturis po pirmo nužudymo. Ir teisė yra tokia, kad jo gyvybė yra šventas dalykas, ir visuomenė bei valstybė gali jį nuteisti daugiausia tik iki gyvos galvos, paskui jis pasitaisys ir neatsėdės iki gyvos galvos. Ar tai, kad toks paprastas įstatymus vykdantis pilietis tampa lyg ir antrarūšiu, yra teisingas požiūris… ir įstatymų normos?
L. ŽUKAUSKAS. Supratau. Tas klausimas visuomenėje nėra naujas, diskutuojamas. Čia tikriausiai kalbama apie mirties bausmės klausimą. Aš tik tiek galiu pasakyti kaip teisininkas, kad Lietuva yra prisijungusi prie Europos žmogaus teisių ir laisvių konvencijos 11 straipsnio reikalavimo, tai buvo viena iš stojimo į Europos Sąjungą sąlygų ir, aišku, mes turim laikytis tarptautinės teisės normų, kito kelio čia tikriausiai negali būti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas. Prašom.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pretendente, aš irgi norėčiau kaip ir kitų pretendentų paklausti dėl jūsų nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo vykdant teisingumą, t. y. teismų darbo, tarėjų, kaip jūs manote, ir dar norėčiau šiuo klausimu… Ir dar norėčiau paklausti, pasižiūrėjęs į jūsų pažymą apie Apygardos teismo teisėjo L. Žukausko darbą dėl pakeistų nuosprendžių, kaip jūs galėtumėt pakomentuoti tuos visus pateiktus duomenis? Apskųsta, pakeista… Tai tiek trumpai. Ačiū.
L. ŽUKAUSKAS. Taip, pirma dalis buvo tikriausiai dėl tarėjų, dėl prisiekusiųjų. Dar nedirbau teisėju, žinau, kad prisiekusiųjų, t. y. tarėjų, institutas buvo panaikintas 1993 metais, kaip atgyvenęs savo laiką… Tačiau laikas nestovi vietoje, bėga, gal šiuo metu visuomenėje atsiradusios kitos tendencijos, gal reikėtų jį grąžinti. Dėl prisiekusiųjų teismo, tas klausimas, aišku, yra svarstytinas, tačiau tai vis dėlto daugiau būdinga anglų, amerikiečių teisės sistemai, ne europinei, ne kontinentinei teisei. Kita vertus, jeigu klausimas svarstomas dėl prisiekusiųjų, galbūt tiktai baudžiamąsias bylas imant dėl sunkių nusikaltimų padarymo galima būtų žiūrėti, nes procesas, reikia atsiminti, yra tikrai gana brangus.
O dėl kitos klausimo dalies, dėl mano pakeistų ar panaikintų… dirbant jau Vilniaus apygardos teisme tikriausiai, taip? Buvo tų apskųstų, aišku, pasitaiko. Mano lyg ir panaikintas vienas yra, aš nežinau dabar, jeigu konkrečiai primintumėt bylą… Taip, buvo pakeistų, vienas kitas panaikintas, vienas yra… motyvus dabar sunkoka būtų išsakyti.
PIRMININKAS. Toliau klausia Seimo narys J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kandidate, dėl kokio administracinės teisės pažeidimo Teisėjų drausmės komisija atsisakė kelti drausminę bylą jūsų…
L. ŽUKAUSKAS. Drausmės komisija atsisakė kelti bylą, nes tikriausiai nebuvo administracinės teisės nusižengimo sudėties. Prieš keletą metų buvo remontuojamas Gedimino prospektas ir teismas nuomojosi tam tikras stovėjimo vietas aikštelėse. Aš buvau atėjęs dirbti jaunas teisėjas, neturėjau kur automobilio statyti ir pastačiau į kolegės vietą, kuri atostogavo. Radom užblokuotus ratus, bet vėliau buvo išsiaiškinta, kad vis dėlto už tas darbuotojų vietas yra sumokėta, tai toks išėjo lyg ir nesusipratimas.
PIRMININKAS. Klausia V. Kurpuvesas. Prašom.
V. KURPUVESAS (TPPF). Labai ačiū. Gerbiamasis teisėjau, norėčiau jums užduoti klausimą kaip žmogui, kuris turi darbo patirties tiek Administraciniame teisme, tiek bendrosios kompetencijos teisme. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtinta viena ir vieninga teismų sistema, kita vertus, Lietuvoje mes turime dvi gana savarankiškas teismų sistemas, t. y. bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų sistemas. Jūsų manymu, ar tai yra efektyvu, ar tai yra racionalu ir ar tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai?
L. ŽUKAUSKAS. Supratau klausimą. Kiek žinau, Konstitucijoje yra parašyta, yra įtvirtinta konstitucinė nuostata, kad Lietuvoje, be bendros kompetencijos teismų, gali būti steigiami ir administraciniai teismai. Yra tokia sąvoka „gali būti steigiami“. Ar jie gali būti kaip savarankiška teismų sistema, ar galbūt skyrių teisėmis, kaip Civilinių bylų skyrius yra, Baudžiamųjų bylų skyrius, sunkoka man būtų atskirti tą klausimą. Čia, aišku, tikriausiai jums reikėtų spręsti, ar tai naudinga valstybei, kaip būtų patiems žmonėms geriau savo teises apginti teismuose.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis teisėjau, iš pateiktos autobiografijos ir jūsų pasakojimo aiškiai matome, kad jūs sėkmingai kylate karjeros laiptais ir įgyjate tam tikrą patirtį šiame darbe. Aš norėčiau išgirsti jūsų nuomonę apskritai apie teismų sistemą Lietuvoje. Ar jūs, dirbęs apylinkės teisme, Apygardos teisme, dabar kandidatuojate į Apeliacinį, dar Aukščiausiasis Teismas, dar yra administraciniai teismai, dar yra privatus arba asmens skundas bus į Konstitucinį Teismą ir visa kita, galėtumėte mums, Seimui, patarti arba pasiūlyti, gal reikėtų supaprastinti bylų nagrinėjimo daugiapakopėje mažojoje Lietuvoje procedūras?
Ir antra, kartu atsakykite į klausimą, ar valstybė jums yra skolinga dėl neišmokėto uždarbio praeityje?
L. ŽUKAUSKAS. Dėl neišmokėto uždarbio praeityje yra kaip ir visiems teisėjams, dirbusiems kaip ir aš dirbau, kai buvo atlyginimų sumažinimas prieš devynerius metus. Už tuos trejus metus. Dabar yra priimtas įstatymas Seime, turbūt lapkričio mėnesį. Manau, ta problema yra išspręsta, ir dabar tik Vyriausybės reikalas. Yra išdėstyta, kada bus skiriamos lėšos. Galbūt daugiau techniniai klausimai.
Dėl sistemos. Gal vėl grįšiu prie buvusio Seimo nario klausimo (jis buvo uždavęs) dėl administracinių teismų ir bendrosios kompetencijos. Lietuva nėra federacinė valstybė. Teismai yra apylinkės, apygardų, Apeliacinis – kaip apeliacinė instancija, tačiau tik dėl apygardų teismų sprendimo, ir Aukščiausiasis Teismas – kaip kasacinė institucija, tai susiję su bendrosios kompetencijos teismais. Kita vertus, paprastinant sistemą, kokia nors pakopa mažinant, ar nukentėtų vėl žmogaus (…), nes ta sistema jau ne pirmus metus gyvuoja, yra nusistovėjusi teismų praktika. Abejoju, ar verta keisti bent jau bendrosios kompetencijos teismų sistemą. Abejoju, ar verta iš pagrindų vėl reformuoti, nes tam reikia laiko ir (…).
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis, kol kas užsirašęs klausti, kolega J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pretendente, štai neseniai, praeitais metais, Seimas pakeitė įstatymą, ir dabar teisėjai (taip pat kaip ir kiti asmenys) nebeturi vadinamojo administracinio imuniteto. Viena klausimo dalis, kaip jūs tai vertinate, ar ne per vėlai tą padarėme? Aišku, tai buvo padaryta po Konstitucinio Teismo nutarimo. Šiuo atveju daugelis teisės spragų arba galbūt ydingų normų būtų ištaisyta, jeigu būtų galimybė piliečiams kreiptis į Konstitucinį Teismą tiesiogiai. Jūsų nuomonė apie tai. Ačiū.
L. ŽUKAUSKAS. Pirmiausia dėl teisėjų administracinės atsakomybės. Aš manyčiau, galbūt reikėjo anksčiau tą padaryti. Kartais būna keistas dalykas, kad ar teisėjas padaro techninę (…), kviečiamas į drausmės komisiją, galbūt gali būti keliama drausmės byla. Kaip visi piliečiai turime lygias teises, manau, administracinė atsakomybė pagal kodeksą yra visiškai normalus dalykas. Jeigu ta veika tyčinė, kai viršijamas greitis ar vairuojama esant neblaiviam, ar kita, kai atsiranda pasekmių, sukelti eismo įvykiai tokių asmenų, tai reikalaujama atsakomybė turi būti… ir administracinė, kartu ir drausminė, nes teisėjas svarstomas, ar jis atitinka užimamas pareigas dėl padarytų pažeidimų.
Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Manau, tai yra priimtina. Kitas dalykas, dėl ko kreipiamasi, kaip dirbs atrankos komisija, kuri atrinks tuos klausimus, tuos žmonių paklausimus, kuriuos svarstys mūsų Konstitucinis Teismas, nes, aišku, dauguma Lietuvos gyventojų puikiai žino, kokias funkcijas vykdo Konstitucinis Teismas. Būtų skundų antplūdis. Ir dabar bylos nagrinėjamos ilgą laiką. Labai toli nusitęstų. Atrinkimas ir kompetencija klausimų, kuriuos svarstys.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam kandidatui, jūs atsakėte į visus klausimus Seimo narių, kurie pageidavo paklausti.
Gerbiamieji kolegos, turime apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu svarstyti šį nutarimo projektą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Papildomų komitetų nėra siūloma. Nematau prieštaravimų. Dėl komitetų apsispręsta. Siūloma svarstyti nutarimo projektą balandžio 7 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime sutarti dėl svarstymo datos bendru sutarimu? Dėkoju. (Balsai salėje) Dar turėsime progų balsuoti, gerbiamieji kolegos.
Mes sutaupėme laiko, todėl norėčiau (iki pertraukos dar turime laiko) pasiūlyti vieno projekto pateikimą. Tai darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio papildymo“ projektas Nr. XIP-445. Kviečiu į tribūną pranešėją – Seimo Pirmininko pavaduotoją kolegą Č. V. Stankevičių. Pateikimo stadija. Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šią pataisą – 135 straipsnio 3 dalies papildymą –paskatino pasiūlymai, kurie buvo suformuluoti neseniai Seime įvykusios tarptautinės konferencijos „Lietuvių kalba Europos Sąjungos erdvėje“ metu.
Tose rekomendacijose valstybės institucijoms pabrėžiama, kad teisės… lietuvių kalbos raidos sistemos efektyviam tobulinimui ir vykdymui yra svarbus valstybės institucijų bendradarbiavimas ir dėmesys kalbos, ypač terminijos, klausimais. Kaip pasiūlymuose teigiama, šiuo metu pagrindinė užduotis būtų stiprinti valstybės institucijų terminijos komisijų veiklą ir sparčiau pildyti Lietuvos Respublikos terminų banką, kuriuo naudojasi ir Europos Sąjungos dokumentų vertėjai ir redaktoriai. Tam yra būtinos Lietuvos Respublikos Seimo statuto ir Vyriausybės darbo reglamento pataisos, kurios įpareigotų teisės aktų rengėjus suderinti tų teisės aktų projektų terminus Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka.
Todėl kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininku V. Stundžiu mes teikiame šį pasiūlymą norėdami kuo greičiau įgyvendinti konferencijos rekomendacijas, dėl kurių sutarė visi kalbos specialistai ir kalba besirūpinančių institucijų, taip pat ir teisėkūros institucijų atstovai, dalyvavę minėtoje konferencijoje ir po jos sudarytoje darbo grupėje, kuri parengė šį pasiūlymą. Teikiama pataisa numatytų, kad su projektu turi būti pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turėtų būti nurodyta, ar projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų tvarka.
Gauta Teisės departamento išvada dėl šio projekto. Joje iškeliamos kai kurios abejonės. Konkreti abejonė, ar preliminaraus vertinimo, ar Seime registruojamas projektas atitinka anksčiau minėtus kriterijus, neturėtų atlikti kompetentingi specialistai. Mūsų atsakymas nedviprasmiškai – taip. Numatome, kad tai turėtų atlikti kompetentingi specialistai.
Antra abejonė, pasakyta Teisės departamento, dėl to, ar pakanka apsiriboti tik nuoroda aiškinamajame rašte. Šią pastabą, be abejo, apsvarstysime, nes turime omeny ir numatome, kad procedūriškai turės ekspertai dalyvauti, o aiškinamajame rašte turėtų būti atspindėtos ekspertų išvados arba įvertinimai. Bet matau, kad svarstant, jeigu bus pritarta pataisai po pateikimo, galbūt bus galima pakeisti ir nurodyti konkrečiau ekspertų vaidmenį. Dėkoju.
PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų užsirašę yra paklausti šeši Seimo nariai. Pirmoji užsirašiusi yra V. Baltraitienė, tačiau aš jos nematau, dabar jos nėra. Todėl dabar klaus kolega Seimo narys D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, išties pritariu ir palaikau tai, kad valstybinę kalbą mes turime saugoti, puoselėti ir ginti nuo įvairiausių svetimybių. Neturiu omenyje šiuo atveju tarptautinių žodžių, tačiau mano klausimas yra toks: ar dėl to, kaip dabar pateikiama jūsų inicijuotame projekte, nematote grėsmės, kad įstatymo iniciatyvos teisę turintiems subjektams, čia būtų ne tik Vyriausybė, bet ir konkretus, tarkime, Seimo narys, atsiranda biurokratinis dar vienas barjeras? Jeigu aš supratau iš jūsų pristatymo teisingai, kad tam tikros institucijos turės įvertinti kiekvieną teisės akto projektą prieš registruojant jį Seime. Ar iš tiesų svarstymo stadijoje, jeigu bus pritarta, aš tikiuosi, kad taip ir bus po pateikimo, matote galimybę dar tobulinti savo teikiamo projekto turinį?
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų aktualus. Mano nuomone, įstatymai, kurie bus inicijuojami Vyriausybės, ateis po ekspertų išvados. Jeigu įstatymus inicijuoja Seimo nariai, tai Seimo kanceliarija turės pasirūpinti ekspertize.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, labai šaunu, kai mes inicijuojame įstatymus, kurie tvirtina lietuvių kalbą. Aš tai sveikinu. Tačiau aš susiduriu su kitu procesu – kad ir kiek mes priimtume įstatymų, gelbėjančių ar saugančių lietuvių kalbą, ta erozija, kuri vyksta, nepaliaujamai didėja.
Sakykite, siūlant šitą pataisą, ar nereikia ką nors numatyti, kas bus tiems, kurie nesilaikys šios teisės normų? Mes ją užrašome ir pakabiname ore ir dažnai būna taip, kad paprasčiausiai viena ar kita institucija nekreipia į tai jokio dėmesio.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Mūsų su kolega V. Stundžiu siūlomos pataisos objektas yra kalbos ir terminijos, ypač terminijos, kontrolės reikalingumas įstatymų leidybos pačioje pirmojoje iniciatyvos stadijoje. Tai susiję su tuo, kad lietuvių kalbos terminai turi tiksliai atitikti Europos Bendrijos, Europos Sąjungos įstatymus. Tai taip pat susiję su aktualumu vertimų srityje, kad terminai ir jų apibrėžimai būtų identiški ir nebūtų galima jų interpretuoti skirtingai. O dėl atsakomybės dėl Statuto nesilaikymo arba kalbos pažeidimo, tai šiuo įstatymu nereglamentuojamas tas klausimas kaip nors kitaip, negu yra bendrai. Apskritai kalbos taisyklių laikymasis Lietuvoje yra teisės aktais reglamentuotas. Ta atsakomybė, kurią teisės aktai numato, nedaro išimties institucijų veiklai, įskantant Lietuvos Respublikos Seimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau paklausti. Jūs dabar įrašėte, kad teikėjas iš esmės aiškinamajame rašte turi pateikti įvertinimą, ar atitinka valstybinės kalbos reikalavimus ir kitus reikalavimus. Ar jūs nemanote, kad tokį vertinimą, ar atitinka, ir pasiūlymus turėtų teikti ne teikėjas, bet Seimo kanceliarijos institucija ar kas nors panašaus? Taip yra dabar, pavyzdžiui, su Teisės departamentu, kai teikia būtent Teisės departamentas, ar atitinka įstatymų reikalavimus ir juridinės technikos reikalavimus. Nes pačiam teikėjui bus fiziškai sunku nustatyti, jis – ne ekspertas.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą ir iš esmės už pasiūlymą. Aš jūsų pasiūlymui pritariu. Norėčiau paaiškinti, kad mes norėjome, kad į dabar teikiamą Seimo statuto pataisų projektą ir paketą patektų ir ši pataisa, būtų kartu svarstoma ir kuo greičiau priimama. Mes pateikiame ją taip, kaip rekomendavo per mano minėtą konferenciją jos sudaryta darbo grupė. Bet aš manau, kad jūsų pasiūlymas tikrai svarbus ir neabejotinai į jį naujojoje redakcijoje turėsime atsižvelgti. Bet dėl to reikės pasikonsultuoti su kanceliarija, kaip procedūriškai šitą sureguliuoti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Dėl lietuvių kalbos apsaugos aš šimtu procentų pritariu. Visiškai nepritariu, kai lietuvių kalba politizuojama. Klausimas būtų toks: dabartinė krizinė situacija yra, mes visi laukiame, naktimis dirbame prie tų įstatymų ir panašiai, ar galima suprasti, kad jūs lietuvių kalbos padėtį, tai tema, kurią dabar jūs pateikėte, vertinate kaip ypač kritinę? Lietuvoje yra taip blogai, kad negalite… reikia priimti tokį įstatymą? Tai vienas klausimėlis.
Ir kitas klausimėlis. O kaip yra dabar? Ar mūsų išleidžiamų įstatymų niekas neperžiūri, ten nėra lietuvybės ir jie yra nekvalifikuotai parengti? Kaip jūs praktiškai įsivaizduojate, čia pratęsiu V. Gapšio klausimą, kaip Seimo narys kokiais veiksmais turėtų pasiekti jūsų siūlomą sprendimą? Ačiū.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūsų klausimas liečia sudėtingą temą, ir aš negalėčiau taip išsamiai atsakyti. Bet norėčiau pabrėžti dar, kad to reikia, kad yra jungtinė pačių teisininkų, kurie dalyvauja europinėje teisėkūroje, ir kalbininkų iniciatyva. Dėl to, kad daugelis terminų ir definicijų arba terminų sąvokų yra iš sukurtos teisės, kurią Lietuva inkorporuoja į nacionalinę teisę, atsiranda problemų. Taigi tai yra terminų banko kūrimo procesas, pildymo. Viena vertus, iniciatyvos atsiranda dėl kuriamų terminų ir jų apibrėžimų Lietuvoje, taip pat dėl tų, kurie kuriami Europos teisės aktuose. Tai iš tikrųjų aktualu, o dėl kalbos padėties apskritai aš nedrįsčiau čia vertinti, bet šios pataisos aktualumas, aš jau turbūt atsakiau, reikalingas. Kaip reikalingos Teisės departamento išvados, ne mažiau svarbios ir išvados dėl kalbos, kad nebūtų pirmiausia ir teisinių pasekmių, o ne tik dėl kalbos grynumo. Aš negaliu į visą jūsų klausimo spektrą atsakyti. Tikiuosi, kad bent iš dalies atsakiau, kodėl ši pataisa reikalinga.
PIRMININKAS. Paskutinysis užsirašęs klausti jūsų, gerbiamasis pranešėjau, yra Seimo narys A. Dumbrava. Prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti. Jūs dabar kalbėjote apie Seimo Teisės departamentą. Galbūt aš praklausiau, čia turėtų būti koks skyrius ar departamentas kalbos, na, žiūrėjimo, prižiūrėjimo? Kaip jūs manote, kiek tai biudžetui atsieis lėšų? Aiškinamajame rašte parašyta, kad biudžetui nieko nekainuos. Ačiū.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Nesinorėtų sakyti, kad reikia kiekvienam teisėkūros aspektui kurti po struktūrą, tuo labiau kad yra ekspertai daugeliu atvejų už Seimo ribų ir Seimo kanceliarija tiesiog gali užklausas siųsti ir Lietuvių kalbos institutui, o pirmiausia tai Lietuvių kalbos komisijai, pagaliau tiems, kas tvarko terminų banką. Aš nemanyčiau, kad reikėtų daugeliu atvejų. Daugelis įstatymų apskritai nekuria terminų ir nekuria apibrėžimų, kurie panašaus pobūdžio problemas sukurtų. Aš norėčiau priminti ir anksčiau klaususiam Seimo nariui M. Zasčiurinskui, kad Europos reikalų komitetas kartu su Švietimo, mokslo ir kultūros komitetu balandžio 3 d. 11 val. rengia specialų šio klausimo svarstymą. Jame dalyvaus Lietuvių kalbos komisijos atstovai ir Lietuvių kalbos institutas, ir Užsienio reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerijos, Vyriausybės kanceliarijos, Europos Komisijos vertimo raštu atstovai. Prašau Seimo narius dalyvauti šiame svarstyme. Jūsų siūlymus ir klausimus mielai išgirstume tame posėdyje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visų kolegų klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Dėl balsavimo motyvų kalbėti už yra užsirašęs kolega L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu prieš nėra, tai ne kažin ką daugiau pasakyčiau, tik turėčiau pasakyti, kad iš tikrųjų gan aktuali ir reikalinga pataisa ne vien tik Seimo nariams, bet ir apskritai visiems projektams, teikiamiems Seimui. Pirmiausia ji susijusi su tuo, kad ir Prezidentūra turi vienodai suprasti priimtą įstatymą, sakykim, šiandien pavyzdys dėl stažo, ir Vyriausybė, teikdama projektus, ir apskritai mes, vertindami atitikimą lietuvių kalbai, pačią prasmę, ne tik stilistiką. Manau, kad ir šiuo atveju išvadų, čia atskirų struktūrų kurti nevertėtų, nes tai bus įstatymo norma, privaloma Teisės departamentui. Teisės departamentas su visa kanceliarija yra pajėgus tai padaryti, todėl aš visiškai pritariu šioms pataisoms.
PIRMININKAS. Kalbėti prieš nėra užsirašiusių Seimo narių. Bet girdžiu prašymus, kad reikia balsuoti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio papildymo“ projektui, prašau balsuoti, kas nepritaria ar turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 81, balsavo 81 Seimo narys: už – 70, prieš nėra, susilaikė 11. Projektui po pateikimo pritarta. Turime apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o papildomu – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl komitetų? Kolega Č. Stankevičius nori kalbėti. Prašom.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Gal papildomas komitetas būtų ir Europos reikalų komitetas, nes turime omenyje Europos teisėkūros procesą.
PIRMININKAS. Manau, kad galime pritarti komiteto pirmininko siūlymui. Bendru sutarimu sutariame, kad pagrindiniu būtų paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o papildomais – Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Europos reikalų komitetas. Siūloma svarstymo datą nustatyti gegužės 7 d. Ar galime dėl šios datos sutarti bendru sutarimu? Dėkoju, gerbiamieji kolegos.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIP-252 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Iki pertraukos dar turime laiko. Siūlyčiau po pateikimo svarstyti darbotvarkės 1-10 klausimą – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 straipsnio pakeitimo“ projektą Nr. XIP-252. Pranešėjas – K. Ramelis. Prašome į tribūną.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Konstitucijoje įtvirtintas Seimo nario laisvo mandato principas, suteikiantis teisę Seimo nariams laisva valia savo nuožiūra balsuoti priimant bet kokį Seimo sprendimą. Slapto balsavimo institutas yra nustatytas siekiant apsaugoti balsuojančius nuo jų valios atskleidimo, nes kitaip būtų galima daryti tiek tiesioginę, tiek netiesioginę įtaką. Praktika rodo, kad kartais sprendžiant personalijų klausimus, o personalijų klausimai yra labai jautrūs, iškyla problemų ir gali būti įvairių spaudimų. Ne visada Seimo nariai gali pareikšti savo tikrąją valią, todėl siūloma padaryti 115 straipsnio 2 dalies pakeitimus, kuriuose būtų numatyta, kad slaptai balsuojama sprendžiant net tik Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo klausimus, bet ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų, šio teismo pirmininkų, Konstitucijos ir įstatymų numatytų valstybės pareigūnų bei Seimo paskirtų valstybės institucijų vadovų paskyrimo ir atleidimo klausimus. Ši įstatymo pataisa, jeigu jai būtų pritarta, neigiamų pasekmių nesukurtų. Manau, kad atvirkščiai, Seimo narys būtų apsaugotas nuo jo valios atskleidimo ir jam nebūtų galima daryti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės įtakos priimant sprendimus personalijų klausimais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, žinodamas jūsų ilgalaikę teisininko patirtį, norėčiau paklausti. Ar jūs manote, kad iki šiol priimant vienus arba kitus nutarimus atviru balsavimu buvo galima padaryti kokį nors spaudimą Seimo nariams arba paveikti rezultatą? Ką jūs manote šiuo klausimu?
K. RAMELIS (MSG). Manau, kad taip, gali būti daromas tam tikras spaudimas ir frakcijų, partijų lygiu. Aš manau, kad kiekvienam yra svarbu, kai kalbama apie personalijas, paskui vyksta balsavimo rezultatų analizė, ir, žinote, gali būti įvairių vienokių ar kitokių priekaištų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis teikėjau, kadangi jūs atėjote iš Aukščiausiojo Teismo, o mes žinome dabartinę problemą su Aukščiausiojo Teismo pirmininku, ar ši Statuto pataisa inicijuota tam, kad būtų išspręsta ši problema. Aš įsivaizduoju, kad yra kelios frakcijos Seime, kur yra kolegialiai priimamas sprendimas ir nepalaikomas tas atleidimas. Tai gal ši pataisa skirta tam, kad būtų išspręstas šis klausimą. Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų teikiant šią pataisą nebuvo turimas omeny būtent klausimas, susijęs su Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimu.
Aš norėčiau pasakyti tą dalyką, kad čia reikėtų padaryti įstatymo pataisas, pagal kurias, pasibaigus bet kurio pareigūno įgaliojimų laikui, nereikėtų atlikti tokios procedūros kaip atleidimas. Juk pas mus nėra tokios procedūros, kai pasibaigia Prezidento įgaliojimai, mes nesprendžiame atleisti Prezidentą ar neatleisti. Taip pat ir Seimas, kai pasibaigia jo įgaliojimai, tai irgi pasibaigia. Klausimas nesprendžiamas. Ir kitais klausimais įstatyme labai aiškiai parašyta, pasibaigė įgaliojimai, jie ir pasibaigė. Kitas dalykas, kad Seimas pareigūnams, kuriuos skiria arba pritaria skyrimui, gali pasibaigus įgaliojimams pavesti toliau eiti vienas ar kitas pareigas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo nario S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, kaip žinote, Seimo statute kai kurie skyrimo ir atleidimo klausimai yra imperatyvu įrašyti kaip slaptas balsavimas ir ne kitaip. Šiuo atveju Seimo Statute yra leista Seimo nariams pasirinkti. Jeigu jie nori, jie gali kiekvienu klausimu patys nuspręsti, kad balsuos slaptai. Taigi jūs siūlote imperatyvą. Tačiau aš noriu paklausti dėl jūsų vieno ką tik nuskambėjusio sakinio. Jūs sakėte: „Ne visada Seimo nariai gali pareikšti savo tikrąją valią.“ Būkite malonus, pateikite pavyzdžių, kuo remdamasis jūs tokius sakinius iš pagrindinės Seimo tribūnos sakote Seimo nariams. Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Manau, kad gal nevisiškai tiksliai pasakiau. Aš turiu omeny, kad gali būti tokių atvejų, turbūt toks atvejis, galimas spaudimas, man atrodo, kad ir Seimo Pirmininko kad ir slaptu balsavimu vykdyti rinkimai, kai reikėjo antrojo turo, nesurinktas balsų skaičius. Matyt, irgi gali būti daromas vienoks ar kitoks spaudimas. O dėl to, kad Seimas gali nuspręsti bet kurį klausimą priimti slaptu balsavimu, iš tikrųjų taip, bet tai yra papildoma procedūra. Antra, dėl mano siūlomų pareigūnų, tai yra labai mažas skaičius, per metus gali pasitaikyti vienas arba kitas kartas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Varaška. Prašom.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš norėjau paklausti jūsų, ar pagal teikiamą Seimo statuto pakeitimo projektą, priešingai, nedings politinės atsakomybės rėmai, kuriuose egzistuoja Seimo institucija? Ar, priešingai, nepadaugės tokių spaudimo atvejų, kai balsavimo rezultatai ir konkrečių politikų pozicijos dėl vienų ar kitų aukščiausio lygmens valstybės pareigūnų skyrimo liks visiškai nežinomi? Ačiū.
K. RAMELIS (MSG). Manau, priešingai, jeigu tinkamai organizuotas slaptas balsavimas, tai negali būti ir galimybės daryti kokią nors įtaką arba reikšti pretenzijas. Kitas dalykas, jeigu balsavimas organizuojamas netinkamai, tai iš tikrųjų galima stebėti, žiūrėti, balsavo ar nebalsavo, užėjo ar neužėjo į kabiną. O jeigu tai būtų atitinkamai pagal įstatymo reikalavimus, kaip reikalaujama, užeinant į kabiną, tai iš tikrųjų negalima nustatyti balsavusiojo valios ir spaudimas iš viso negalimas. Tuo būdu tikrai apsaugoma kiekvieno valia.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į klausimus visų Seimo narių, kurie pageidavo jūsų paklausti.
K. RAMELIS (MSG). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų užsirašė kalbėti. Motyvus už išsakys Seimo narys A. Zuokas. Prašom.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kviesčiau balsuoti ir palaikyti šią Statuto pataisą, nes tikrai nenormalu, kai personaliniai klausimai sprendžiami atviro balsavimo būdu. Todėl ši Statuto pataisa suteiktų daugiau demokratijos ir kartu objektyvesnį pasirinkimą tvirtinant vieno ar kito lygio pareigūnus. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvus prieš išsakys Seimo narys R. Ačas. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu prieš, nes tikrai, kaip ir buvo prieš tai paklausta, jeigu mes visi veiktume pagal Konstituciją, manau, tikrai niekas mūsų nevaržo išsakyti savo valią atvirai, jeigu turime savo tvirtą nuomonę susidarę. Tačiau tam, ką sakė pranešėjas, aš drįsčiau paprieštarauti, kad ir slapto balsavimo metu yra įmanomos manipuliacijos.
Prisiminkime, kaip buvo sudarytas balsavimo biuletenis, kai mes skyrėme vieną iš aukščiausių Seimo pareigūnų ir kada kai kurie turėjo galimybę neužeiti į kabiną, tuo parodydami, kad jie neprieštarauja šitai kandidatūrai, ir taip buvo pažeista slapto balsavimo procedūra. Jeigu mes norėsime manipuliuoti, visada galėsime, nes jeigu yra dauguma, ji tvirtina balsavimo biuletenį, o balsavimo biuletenį galima patvirtinti tokį, kad faktiškai būtų apeita šita procedūra. Aš manau, nereikia palaikyti Statuto pataisos, ir vis dėlto jau yra susiformavusi praktika Seime, aš manau, ji visiškai tinkama ir gera. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 115 straipsnio pakeitimo“ projektui? Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 81 Seimo narys. Už – 52, prieš – 6, susilaikė 23. Projektui po pateikimo pritarta.
Gerbiamieji kolegos, Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta siūlyti pagrindinį komitetą šiam klausimui svarstyti – Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl komitetų? Dėkoju. Dėl komitetų apsispręsta. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą gegužės 7 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai datai? Dėkoju. Pritarta.
Pagal darbotvarkę numatyta rytinio plenarinio posėdžio pertrauka. Skelbiu pertrauką iki 13.20 val. Dėkoju.
Pertrauka
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-6 klausimas. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį V. Bacevičių, kuris pateiks Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15 straipsnio papildymo“ projektą Nr. XIP-338. Prašom.
Aš gavau informaciją, kad nesurinkti parašai, o šiam projektui yra būtina surinkti 29 Seimo narių parašus, kad būtų teikiama. Tuomet šio projekto pateikimą atidėsime vėlesniam laikui. Jeigu bus surinkti parašai, tada svarstysime.
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalies pakeitimo“ projektas Nr. XIP-372. Pranešėjas – V. Galvonas. Čia taip pat reikalingi parašai. Parašų, kaip mane informuoja, taip pat nėra surinkta.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 16 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XP-2762 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę 1-8 klausimas – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 16 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XP-2762. Pranešėjas – V. Simulik. Kviečiu į tribūną. Pateikimo stadija. Prašom.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pateikti jūsų sprendimui Lietuvos Respublikos Seimo statuto 16 straipsnio pakeitimą, tai yra papildymą.
Esmė tokia, kad šita pataisa buvo įregistruota praeitoje kadencijoje. Valstybės kontrolei patikrinus Seimo kanceliarijos darbą buvo nustatyta, kad Seimo narių padėjėjų-sekretorių niekaip nėra apskaitomas darbo laikas. Kadangi Statute nebuvo apibrėžta, kaip tai turėtų būti daroma, tai jiems buvo pritaikyta standartinė procedūra kaip visiems pagal Darbo kodeksą dirbantiems karjeros tarnautojams, valdininkams ar dar kitiems, susijusiems su formaliu, griežtu darbo laiku nuo 8.00 iki 17.00 ir panašiai.
Tada Seimo narių grupė, išklausiusi kanceliarijos vadovo poziciją, išreiškė poziciją, kad vis dėlto Seimo narių padėjėjai-sekretoriai dirba specifinį darbą. Pirmiausia Seimo narys pasirenka žmones, kurie jam dirbs tą kadencijos laikotarpį, tai yra jam atstovaus ne tik prie stalo kabinete nuo 8 iki 5, jeigu grubiai galima taip pasakyti, bet atstovaus priėmimuose, atstovaus renginiuose, viešuose mitinguose ir t. t., ir t. t. Tai yra Seimo nario dublikatas mažąja prasme, nes jis Seimo nario vardu sakys kalbas, sveikinimus ir t. t. Tai suponuoja, kad iš tikrųjų Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus darbo laikas nėra griežtai ribojamas 8 valandom, ar darbo laiku nuo 8 val. iki 17 val. ir t. t. Man kolegos išsakė pretenzijas – kaip mes kontroliuosime savo padėjėjus. Aš norėčiau paklausti, tai kokius žmones jūs priimate savo padėjėjais, jeigu jūs dar turite kontroliuoti pasitelkdami dokumentus. Kiek žinau, daugelio Seimo narių padėjėjai-sekretoriai ir šeštadieniais, ir penktadienio vakarais, net ir sekmadieniais vykstant renginiams kartu dalyvauja, jau nekalbant apie rinkimų kampaniją, kai niekas darbo valandų neskaičiuoja. Jeigu būti sąžiningiems iki galo, tada reikia pradėti skaičiuoti ir viršvalandžius, reikia pradėti skaičiuoti darbą išeiginių, šventinių dienų metu ir atitinkamai skaičiuoti atlyginimus. Aš siūlau kartu su kolegomis bendraautoriais, kad turėtų atsirasti toks prierašas, kad Seimo nario padėjėjai-sekretoriai savo darbo laiką, suderinę su Seimo nariu, tvarko savo nuožiūra. Aš manau, kad, mielieji kolegos, Seimo nariai, jūsų padėjėjai-sekretoriai yra jūsų pasitikėjimo verti žmonės ir iš tikrųjų nereikia kontroliuoti jų laiko. Juo labiau kad darbai, kuriuos juos įpareigojate padaryti, turi būti padaromi neskaičiuojant laiko. Savaime aišku, nėra toleruotinas variantas, jeigu yra piktnaudžiaujama ir fiktyviai yra kas nors daroma arba Seimo narių padėjėjų-sekretorių laikas yra neterminuotas. Jis dirba, pavyzdžiui, kiekvieną dieną po 14 valandų, nors aš tuo netikiu. Manau, kad Seimo nariai pirmiausia yra žmonės, atstovaujantys savo rinkėjams, žinantys įstatymus ir žiūrintys į kolegas padėjėjus-sekretorius kaip į politikus, atstovaujančius jiems. Ir pagarbos prasme, ir darbo apimčių prasme, manau, tai yra subalansuota. Jeigu jūsų bus tokia pozicija, kad palaikytumėt, būtume, aišku, dėkingi, nes tabelių pasirašinėjimas kiekvieno mėnesio pabaigoje truputį kvepia ir fikcija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausti pageidauja 7 Seimo nariai. Pirmasis klausia Seimo narys K. Daukšys. Prašom.
V. SIMULIK (MSG). Jo nėra.
PIRMININKAS. Nėra gerbiamojo K. Daukšio. Tuomet klausia Seimo narys A. Zuokas. Prašom.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau paklausti, ar jūsų pasiūlyta Statuto pataisa kaip tik ir nepaskatins padėjėjų piktnaudžiauti (sumažinta kontrolė) ir kartu panaikins tam tikrą atsakomybę Seimo narių. Nes puikiai žinome iš įvairiausių viešų pavyzdžių, kaip kartais yra piktnaudžiaujama ir nesilaikoma ne tik etikos, bet ir nelabai dirbama. Taigi ar tik ši Statuto to nepaskatins?
V. SIMULIK (MSG). Ačiū už klausimą. Jeigu jūsų padėjėjai-sekretoriai pasirenkami tokie, kurie nedirba, tai čia jau asmeninė jūsų atsakomybė, nes tai yra jūsų tiesioginio asmeninio politinio pasitikėjimo žmonės ir kaip jie atstovaus jums regione ar apygardoje, ar valstybėje, ar mieste, toks jūsų veidas ir bus. Aš manau, pasirinkdamas žmones jums atstovauti, jūs priimate sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, už jūsų iniciatyvą. Jūs iš principo mėginate grąžinti tai, kas buvo Lietuvos Respublikos Seime turbūt 15 metų, kai Seimo nario padėjėjo iš principo darbo laikas nėra ribojamas. Jis dirba tiek, kiek yra suderinęs su Seimo nariu, o kartais net ir daugiau. Visaip atsitinka gyvenime. Jeigu Seimo narys yra žmogus ir supranta, tai jeigu vieną dieną dirba iki pusiaunakčio, tai kitą dieną leidi ateiti į darbą ne 8 val. ryto, kad bent žmogus išsimiegotų, tiesiog toks yra gyvenimas. Tačiau kaip dabar yra juridiškai? Jeigu jūs leidote, nes prieš tai dirbote ilgiau, jūsų padėjėjui išeiti pusvalandžiu anksčiau iš darbo, kokį pusę penkių, tai Seimo kancleris atėjęs ir patikrinęs, kad be penkių penkios jūsų padėjėjo nėra darbe, gali jį bausti, nepriklausomai nuo to, koks yra jūsų susitarimas. Tai yra visiška nesąmonė, atsiprašau. Su šia juridine nesąmone reikia baigti.
PIRMININKAS. Prašom formuluoti klausimą, gerbiamasis Seimo nary.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Taigi, gerbiamasis Seimo nary pranešėjau, kodėl jūs taip ilgai delsėte ir taikstėtės su Seimo kanclerio savivale, kai jis vadovauja jūsų asmeninio pasitikėjimo padėjėjams?
V. SIMULIK (MSG). Ačiū, kolega už klausimą. Aš noriu pasakyti, kad tai 2007 m. gruodžio 13 d. įregistruota. Šiandien yra 2009 m., tai yra metai su trupučiu buvo neleista čia ateiti ir pristatyti. Kodėl neleista, ne man klausimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, nekvestionuoju jūsų iniciatyvos, iš tiesų gana aiškiai ir suprantamai jūs pristatėte idėją. Tačiau noriu jūsų paklausti. Sakykite, o ministro arba mero patarėjas, padėjėjas, turiu omenyje politinio pasitikėjimo darbuotojus, turi galimybę arba tikimybę dirbti panašiomis sąlygomis kaip Seimo nario padėjėjas? Tai viena klausimo dalis. Ir kita. Kadangi jūs minėjote, jog daugiau nei prieš metus buvo įregistruotas buvo jūsų projektas, galbūt jūs lygiagrečiai bandėte tai spręsti ir kitų, ypač mažų verslo įmonių, kur iš tiesų žmonės dirba savaitgaliais, dirba vakarais, o darbo laiko apskaitos tabeliai tikrai neatspindi realios tikrovės. Ar buvo bandyta spręsti ir šiuos dalykus? Dėkoju.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju, pirmininke. Aš pasakysiu taip dėl merų, vicemerų, apskričių vadovų: jie turėtų teikti iniciatyvą, ką jie mano, kaip jų komanda turėtų dirbti. Šiuo atveju atstovauju kartu su Seimo narių grupe Seimo narių interesams. O dėl mažų įmonių, mikroįmonių, tai iš tiesų, pirmininke, jeigu jūs imsitės tos iniciatyvos, su malonumu pasirašysiu ir palaikysiu tą idėją.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumčius. Prašom.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Gerbiamasis teikėjau, sakinys „Seimo nario padėjėjai-sekretoriai, savo darbo laiką suderinę su Seimo nariu…“ buvo iki šiolei, o pabaiga „tvarko savo nuožiūra“. Ar jums neatrodo, kad jeigu jie nederins ir darys savo nuožiūra, tai Seimo narys paprasčiausiai atleis tokį padėjėją ir kito ieškos?
V. SIMULIK (MSG). Gerbiamasis profesoriau, manau, jei pateikimui bus pritarta, svarstymo metu prašom siūlyti pataisas. Bet aš manau, kad derinimas yra privalomas, nes jis atstovauja jums, ir po to derinimo, savaime aišku, jis turėtų teisę laviruoti, nes mes tai čia, Vilniuje, o regionuose vis dėlto padėjėjas pasiskambina ir savo nuožiūra vis tiek gali pasiderinti ar truputį į tą, ar į kitą pusę. Negalima jo pririšti griežtomis instrukcijomis, nes jis irgi yra politikas. Jau politikas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žiūrite į tai, kad šiandien mes, pasirašydami darbo apskaitos žiniaraščius, po teisybei tai klastojame, nes neleidžia mums savaitgalių rašyti, kalbu apie apygardas. Seime kur yra, tai viskas gerai. Bet apygardose mes esame priversti klastoti, pasirašyti, kartu prisiimti atsakomybę. Ačiū.
V. SIMULIK (MSG). Dėkoju už klausimą. Gerbiamasis kolega, todėl ir teikiame grupės Seimo narių idėją, kad eliminuotume, švelniai pasakius, falsifikavimą kai kurių dalykų.
PIRMININKAS. Ir paskutinysis užsirašęs paklausti Seimo narys M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Toks trumpas klausimas. Viskas, kas čia buvo kalbama, yra gražu. O kaip būtų tuo atveju, jeigu tam padėjėjui, kuris vykdo savo pareigas (tarp kitko, nemanau, kad jis yra politikas), atsitinka nelaimė. Jis netenka darbingumo ir t. t. O darbo laiko apskaitos žiniaraštis nepildomas. Kaip tokiu atveju galėtų būti traktuojama, pavyzdžiui, teisme, ar jam nelaimė atsitiko darbo metu vykdant jo funkcijas, ar atvirkščiai?
V. SIMULIK (MSG). O lygiai taip pat, teisingai kolegos iš salės sako, Seimo nariui, neduok Dieve, nelaimė. Prisimenate, žuvo užpraeito Seimo narys važiuodamas į skyriaus susirinkimą ir kaip buvo traktuojama. Tai čia lygiai tas pat. Jeigu iš tikrųjų bus įrodyta, kad buvo suderinta su Seimo nariu, kad jis vyko ar parvyko iš kokio nors renginio, ar dar kokios akcijos, mitingo ir nukentėjo, tai manau, taip ir bus traktuojama. Bet jeigu jis padauginęs turėjo kažkokių kitokių problemų, tai, manau, atitinkamos tarnybos atitinkamai ir įvertins.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų pageidavusių paklausti Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Matyti, kad jo nebus, nes dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti, motyvus už pageidauja išsakyti kolega S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Aš tikrai prašyčiau jūsų palaikyti šitą netiesos atitaisymą, nes jūs puikiai žinote, kad jūs priimate žmogų į darbą, žinote, kokiomis sąlygomis priimate, ir taip pat žinote kitą dalyką, kad jeigu jis jums netinka, jūs galite tą pačią minutę jį atleisti, jokie darbo kodeksai jo nesaugoja. Taigi pasirinkite žmones atsakingai ir kontroliuokite juos atsakingai, nes iš principo tie žmonės esate jūs patys, tam tikra prasme ir jūsų veidas. Aš noriu paprašyti jūsų visų, gal mes galime prašyti Seimo Pirmininko šiam projektui skubos tvarkos? Nesakau ypatingos skubos, bet skubos tvarkos, nes tekstą gal reikia truputį dar paredaguoti, tam ir užtektų laiko, ne ypatingos skubos, o skubos tvarkos. Kviesčiau pritarti šitam projektui ir tada spręsti dėl šito mano pasiūlymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvus prieš išsakys Seimo narys A. Zuokas. Prašom.
A. ZUOKAS (LCSF). Mūsų frakcija ilgai diskutavo, gerbiamieji Seimo nariai, dėl šių Statuto pakeitimo pasiūlymų, apklausėme patarėjus ir padėjėjus, kurie dirba frakcijoje, ir galiu pasakyti, kad būtent tie, kurie realiai dirba, nemato jokio poreikio tokiems pakeitimams, nes jeigu dirbi, gaišti laiką ir tai galima fiksuoti žiniaraštyje. Neužmirškime, kad praėjusio Seimo kadencijos metu buvo sugriežtinta laiko apskaita. Kada ji įvyko? Tada, kai žiniasklaida užfiksavo aiškius piktnaudžiavimo atvejus, kai vieni nedirbo, kiti dar kažką darydavo ir panašiai, ir t. t. Neužmirškime, kad šie pinigai yra mokesčių mokėtojų pinigai, ir mes, Seimo nariai, turime labai atsakingai elgtis su pinigais, skirtais mūsų padėjėjų ir patarėjų etatams išlaikyti, ir jie sąžiningai turi už tai dirbti ir atidirbti. Todėl mūsų frakcijos nuomone, apskaita, arba papildoma kontrolė, tikrai problemų nesudaro. Bet, aišku, kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Ačiū.
PIRMININKAS. Išklausėme motyvus už ir prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsavimu ir balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui Nr. XP-2762 – Seimo statutui „Dėl Seimo statuto 16 straipsnio pakeitimo“, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, išreiškia ją kitokiu balsavimu. Prašom.
Užsiregistravo 63 Seimo nariai, balsavo 63. Už – 49, prieš – 3, susilaikė 11. Projektui po pateikimo pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas. (Balsai salėje) Atsiprašau. Dar dėl vedimo tvarkos pageidauja kolega S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasakyti repliką po balsavimo. Gerbiamasis Artūrai, atsakykite man. Dabar jūs kalbate apie pinigus, bet kai 5 valandą baigiasi, sakykime, plenarinis posėdis, po jo vyksta frakcijos posėdis iki 9 vakaro, ar jūs fiksuojate žiniaraščiuose, kad jūsų padėjėjai dirba viršvalandžius? Manau, ne. Taigi, kai kalbate apie pinigus, žiūrėkite į visą paveikslą. Ir jeigu jūs užfiksuosite tą darbą savaitgaliais, kai vyksta kokie posėdžiai, arba po darbo, pamatysite, kokį ginčą turėsite su buhalterija ir su Seimo kancleriu, ir su kuo tiktai norite. Man atrodo, tas siūlymas išsprendžia visus šituos klausimus, nes taip labai ilgai buvo Seime ir niekam klausimų nekildavo. Kai atsirado noras su žmonėmis elgtis kaip su daiktais, ypač politinio pasitikėjimo, štai ir atsirado šitas siūlymas. Jis yra labai žalingas, jis apgaudinėja ir mus, ir visuomenę, ir jo reikia kuo greičiau atsisakyti.
O dėl mano ankstesnio siūlymo, aš manau, posėdžio pirmininkas perduos tą pageidavimą Seimo Pirmininkui ir valdyba apsispręs, kaip elgtis. Ačiū.
PIRMININKAS. Valdyba negali apsispręsti šiuo klausimu, kadangi tokio siūlymo nustatyta tvarka nėra pateikta. Bus svarstoma bendra tvarka, ir mes apsispręsime čia, Seime, kada svarstyti.
Dėl asmeninių motyvų, kadangi buvo paminėta pavardė, pageidauja A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Aišku, kontrolės mechanizmus visą laiką galima tobulinti, kad jie būtų geresni ir paprastesni, bet kontrolė viešų lėšų, kurias moka ir skiria mums mokesčių mokėtojai, turi būti visada. Kaip tada reikia jaustis mokesčių mokėtojams, kada (pavyzdys) vieno Seimo nario, sakykime, padėjėjas šiuo metu yra Egipte? Ir ar jūs užpildysite tame tabelyje tą laiką, kad jis yra Egipte, ar jis yra vis dėlto Seime? Jeigu esate atsakingas Seimo narys, neužpildysite to, nes gresia atsakomybė. O kai nėra jokios kontrolės, tada gaudyk vėją laukuose. Sutinku, kad kontrolė yra sudėtinga, tobulinkime ją, bet mokesčių mokėtojų pinigus, kuriuos mes gauname, turime gerbti ir kontroliuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes turime apsispręsti dar dėl šio klausimo, apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueiga siūlė pagrindinį komitetą Teisės ir teisėtvarkos komitetą, o papildomą komitetą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Galima bendru sutarimu pritarti šiems komitetams? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Ir numatyti svarstymo datą siūloma gegužės 7 d. Galime pritarti šiai datai? Dėkoju. Yra prieštaravimų. Kolega V. Andriukaitis prie šoninio mikrofono. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, išties čia yra darbo santykių reglamentavimas: atlyginimai, kontrolė ir t. t. Aš manau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas turėtų panagrinėti ir tuo aspektu, nes tai yra neišpasakytai svarbu. Čia yra darbo laiko, užmokesčio, darbo sąlygų ir visa tai, kas šioje polemikoje buvo iškelta, problemos.
PIRMININKAS. Aš manau, gerbiamieji kolegos, galime pritarti kolegos Seimo nario pasiūlymui, kad papildomu komitetu būtų taip pat paskirtas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėkoju. Bendru sutarimu apsisprendėme. Dėl svarstymo datos gegužės 7 d. Seimo plenariniame posėdyje nėra prieštaraujančių? Apsisprendėme. Dėkoju.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43, 611 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIP-214 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas 1-9, projekto Nr. XIP-214 – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43, 611 straipsnių pakeitimo“ projektas. Kviečiu į tribūną kolegą V. Grubliauską. Pateikimo stadija. Prašau.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Mielieji kolegos, pasistengsiu labai trumpai ir dalykiškai išdėstyti šio pristatomo įstatymo projekto esmę. Tai, sakyčiau, vėlgi, kaip buvo prieš tai diskutuojama dėl kito įstatymo projekto, tam tikras tiesos atstatymas arba daiktų grąžinimas į savo vietas. Kalbu apie mūsų komiteto, kuris šiandien vadinasi Informacinės visuomenės plėtros komitetas, pavadinimo pakeitimą bei su tuo susijusį ir kitą Statuto straipsnio pakeitimą. Turiu omenyje ir pašto, kaip kuruojamos srities, šiam komitetui priskyrimo.
Aš leisiu sau priminti, gerbiamieji kolegos, kad pašto sritis nuolatos buvo šio komiteto veiklos kuravimo sfera. Tiktai praėjusių metų pabaigoje, dar praėjusioje sesijoje, kai vyko didžiosios diskusijos dėl komitetų funkcijų perskirstymo, paskirstymo, priskyrimo naujai arba kai kurių atsisakymo, buvo susidariusi tokia paradoksali situacija, kad pašto sritis, pašto komunikacijų sritis, kuri nuolatos, kaip sakau, buvo mūsų komiteto veiklos zonoje, apskritai dingo iš visų Seime veikiančių komitetų kuruojamų sričių. Ir visiškai logiška, kad paštas, kaip viena iš telekomunikacijos sričių, arba pašto telekomunikacijos, būtų mūsų komiteto, sakykim, kuravimo sfera.
Dėl pavadinimo. Informacinės visuomenės plėtros komitetas yra, sakyčiau, labiau vakar dienos aktualijomis dvelkiantis anachronizmas vien dėl to, kad pirmasis informacinės visuomenės kaip tokios etapas, kurį tas pavadinimas atspindėjo, jau yra tikrai įveiktas. Mes dabar jau tikrai drąsiai galime kalbėti, kad mes kalbame apie žinių visuomenės plėtros komitetą, nes tai tikrai gerokai aktualiau atsilieps į laiko dvasią, tai labiau atspindės ir kuruojamas sritis. Vertinant jį žvilgsniu iš šalies, turinys tikrai atitiks formą. Tai tiek, jeigu labai trumpai. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausti pageidauja tik vienas Seimo narys kolega S. Pečeliūnas. Prašom klausti.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dabar kai ko aš jau nesuprantu. Pamėginkite man paaiškinti. Jūs keičiate komitetą iš Informacinio į Žinių, tai ką veiks tada mūsų Švietimo komitetas? Pavadinimas, kurį jūs siūlote, man tikrai nėra priimtinas, nes jis sukelia neaiškumą dėl dviejų komitetų, kur kieno yra sritis.
Kitas dalykas. Jūs įrašote paštą. Aš žinau, kodėl anksčiau buvo paštas, nes Lietuvos paštas, taip ir buvo parašyta, buvo valstybinė įmonė. Dabar paštų Lietuvoje yra gana daug, ir greitųjų, ir lėtųjų, ir visi jie yra privatūs. Tai koks čia dabar sumanymas? Gal jūs galėtumėt paaiškinti? Ačiū.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū už klausimą. Visų pirma dėl pavadinimo. Pats žodis arba sąvoka „žinios“ tikrai neturėtų būti suprantama tik kaip Švietimo ir mokslo komiteto kuruojama veiklos sritis, nes mes kalbam apie žinių visuomenę, kurioje plėtra, ateities projektavimas yra grindžiamas žiniomis, kūrybinės visuomenės kūrimu. Kūrybinė visuomenė daug kam asocijuojasi vien tiktai su kūrybine veikla, tačiau daugelis iš mūsų, matyt, nesusimąstome ir rimtai nevertiname, kad kūrybinė visuomenė kaip ir žinių visuomenė yra kitas žingsnis, kitas informacinės visuomenės kūrimo etapas. Šiuo atveju ši pataisa yra visiškai logiška, ir, mano nuomone, kaip ir sakiau, forma atspindi turinį.
Kalbant apie pašto priskyrimą mūsų komiteto kuruojamoms sritims. Aš dar kartą priminsiu, kad iki šiol, iki svarstymų praėjusioje sesijoje, kai buvo detalizuojamos ir gryninamos funkcijos, kurios tenka vienam ar kitam Seimo komitetui, niekam net nekilo diskusijų, kad paštas turėtų būti išbrauktas iš mūsų komiteto kuruojamos srities. Tačiau dar kartą kartoju: dėl tam tikros sumaišties, dėl tam tikros gausos labai panašių projektų, kuriuose skiriasi vienas arba tik keli žodžiai, ši sąvoka tiesiog dingo iš kuruojamų sričių sąrašo. Ir šiandien ji lieka, sakykim, kabo ore. Nėra jokio užkulisinio sumanymo, nėra noro atimti iš kurio nors komiteto ir priskirti Informacinės visuomenės plėtros komitetui šią sritį. Tiesiog status quo atkūrimas taip, kaip tai buvo nuo pat šio komiteto sukūrimo iki praėjusių metų gruodžio mėnesio.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Norėčiau paklausti gerbiamųjų kolegų, gal galėtume bendru sutarimu? Nėra bendro sutarimo. Motyvai už ir prieš. Pirmiausia motyvus už pasakys Seimo narys kolega A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų prisimindamas diskusijas, kurios vyko sesijos pradžioje, pripažįstu, kad dėl darbų gausos ir darbo intensyvumo kai kurie dalykai galbūt buvo nepakankamai suredaguoti ar tiesiog išsprūdo iš dėmesio sferos. Ir gerbiamasis pranešėjas tai pateikė. Norėdamas tai patvirtinti, pasisakau už Statuto pataisą ir kviečiu kolegas tai padaryti. Jeigu kam nors kyla kokių abejonių ar noras dar labiau patikslinti šiuos dalykus, tą galima būtų padaryti po pateikimo. Dėkoju.
PIRMININKAS. Motyvus prieš išsakys Seimo narys K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų šį kartą bus netradicinis prieš. Aš manau, kad ši pataisa yra per siaura, ir iš esmės net toks klausimas negali kilti, Žinių visuomenės ar Žinių komitetas – mūsų gyvenimo variklis ta veikla turėtų būti. Aš manau, kad turėtų turėti kur kas daugiau funkcijų ir kur kas daugiau galių. Manau, jeigu mes šiai Statuto pataisai pritarsim, bus galima teikti pasiūlymus ir išplėsti komiteto funkcijas ir galias. Balsuoju prieš, kad taip mažai prašo, bet iš tikrųjų balsuosiu už.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43, 611 straipsnių pakeitimo“ projektui Nr. XIP-214. Prašau balsuoti.
Užsiregistravo 63, balsavo 63 Seimo nariai: už – 51, prieš – 3, susilaikė 9. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Turime apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta siūlyti pagrindiniu komitetu šį klausimą svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, papildomu komitetu – Informacinės visuomenės plėtros komitetą. Ar galime pritarti šių komitetų paskyrimui? Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Nėra kitų pasiūlymų. Pritarta. Siūloma nustatyti projekto svarstymo datą – gegužės 7 d. – Seimo plenariniame posėdyje. Prieštaraujančių nėra? Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Klausimo svarstymas baigtas.
Kadangi dėl mano minėtų rytinio plenarinio posėdžio 1-6 ir 1-7 darbotvarkės klausimų dar nėra pateikti parašai, būtini šiems klausimams svarstyti, aš prašau ir siūlau Seimo nariams pereiti prie rezervinių klausimų. Jų yra vienas.
Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-348 (pateikimas)
Rezervinis pirmasis klausimas, projekto Nr. XIP-348 – Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją J. Šimėną. Prašom. Pateikimo stadija.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, sodininkų bendrijos – tai tam tikra struktūra, kuri per daugelį metų nepatyrė jokių tobulinimų, jokių pertvarkų, ir egzistuoja įdomi struktūra, kuri per 18 nepriklausomų gyvenimo metų gerokai pasikeitė ir iš vidaus, ir pagal savo funkcijas, ir pagal paskirtį, ir pagal gyventojų norus. Tačiau šiuo įstatymo pakeitimu mes esminių pertvarkų nesiruošiame daryti. Ruošiamasi esminius pertvarkymus daryti priimant naują Lietuvos Respublikos bendrijų įstatymą, kuris reglamentuos visas bendrijas, tiek sodininkų, tiek garažų, tiek medžiotojų, tiek žvejų, tiek visokių kitokių, kaip yra Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kuris reglamentuoja visuomeninių organizacijų veiklą ir panašiai.
Šiuo įstatymo projektu siūloma pataisyti tiktai vieną straipsnį. Kol mes priimsime tą įstatymą, sodininkų bendrijos prašo padaryti pataisą, kad jie galėtų lengviau priimti sprendimus, nes sodininkų bendrijose, beveik visose, sunku sušaukti visuotinius susirinkimus – nesirenka žmonės, nes vieni nemato prasmės, kiti dar dėl kokių nors priežasčių, todėl bendrijos negali priimti sprendimų, netgi paprasčiausių – dėl mokesčių ir panašiai.
Taigi siūloma įstatymo pataisa dėl 16 straipsnio 5, 10 ir 12 dalių apima tris nuostatas. Pirma nuostata dėl 5 dalies. Siūloma sodininkų bendrijų kasmetinį susirinkimą šaukti ne po trijų mėnesių po finansinių metų pabaigos, bet po keturių mėnesių, kad jie galėtų geriau pasiruošti.
Antra pataisa, kuri susijusi su 16 straipsnio 10 dalimi, siūloma supaprastinti sodininkų bendrijų susirinkimų rengimą tokiu atveju, jeigu visuotinis susirinkimas neįvyksta pirmą kartą. Šiuo metu galiojančiame įstatyme buvo numatyta, kad jeigu visuotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas neįvyksta, jis pakartotinai būna teisėtas, jeigu jame dalyvauja viena ketvirtoji bendrijos narių. Deja, kaip praktika rodo, ir ta viena ketvirtoji kartais nesusirenka. Todėl mes siūlome dar labiau supaprastinti, sprendimai pakartotiniame susirinkime būtų priimami paprasta ar šio įstatymo nustatytais atvejais kvalifikuota pakartotiniame narių susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma. Paprasta, sakykime, kai yra paprasti sprendimai, o kvalifikuota narių dauguma yra numatyta šio straipsnio 12 dalyje. 12 dalį siūlome papildyti nuostata, kai sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė kaip du trečdaliai visų susirinkime dalyvavusių narių balsų, t. y. pakartotinai visų dalyvavusių narių. Jeigu įstatai nenumato kitaip, tačiau ne mažiau, kad nebūtų piktnaudžiaujama, kad trys ar penki žmonės susirinktų ir padarytų sprendimus. Ir kvalifikuota balsų dauguma privaloma iki šiol buvo dėl bendrijos įstatų keitimo, dėl valdymo organo arba kolegialaus organo narių rinkimo ar atšaukimo, dėl lėšų skolinimosi, dėl bendrijos reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo. Dar siūloma papildyti nuostata dėl nario pašalinimo iš bendrijos. Kad šie sprendimai būtų priimami, reikia kvalifikuotos balsų daugumos.
Jau užregistravus šią nuostatą, atsirado tam tikrų pastabų, kad galbūt iš tikrųjų ji yra negera, nes ir šiuo metu pagal bendrijos įstatus leidžiama daryti tuos lengvesnius susirinkimus. Jūs puikiai žinote, ką reiškia pakeisti arba užregistruoti naujus bendrijos įstatus, kurie yra susiję su kvalifikuotos bendrijos narių susirinkimo daugumos surinkimu, taip pat tai susiję su finansinėmis išlaidomis. Įstatų keitimai yra keli šimtai litų, tai šiuo atveju mažoms bendrijoms tai yra tam tikri finansiniai sunkumai. Taigi šios mūsų nuostatos nesikerta su iki šiol galiojančių visų Sodininkų bendrijų įstatymu ir nesikerta su nuostata, kad įstatuose gali būti numatyta kitaip.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų paklausti yra užsirašę 9 kolegos Seimo nariai. Noriu atkreipti klausiančiųjų ir pranešėjo dėmesį, kad klausimams skirta 10 minučių, todėl prašyčiau aiškiai formuluoti ir aiškiai atsakyti.
Pirmasis klausia kolega Seimo narys B. Pauža. Prašom. Jo nėra. Klausia Seimo narys K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar neatėjo laikas taip padaryti, kad apskritai sodininkų bendrijų nebeliktų? Nes šiandien realiai kiekvienas turi savo žemės sklypelį, kiekvienas turi pasistatęs namelį, beveik visi seniai pridavė elektros tinklus elektros tinklams ir sutartis su elektros tinklais kiekvienas turi atskirai. Kam reikia kolektyvinio sodo, gal geriausia būtų pasakyti, kad žmogus turi savo sklypą, savo žemę, ją įsiteisina masiniu būdu, kaip priklauso, kad nereikėtų kiekvienam atskirai bėgioti po apskritį ir po savivaldybę, ir tokiu būdu mes tuos žmones paleidžiame iš tos vergovės? Kam dabar juos laikyti tame kolektyviniame sode po šiai dienai, tai didesnis susirinkimas turi būti, tai mažesnis, tai dar kas nors, o paskui juos pradės apgaudinėti kas netingi?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Visiškai pritardamas jūsų pasakytai idėjai, aš manau panašiai, bet yra reali situacija, kad vis dėlto yra bendrija ir gyvena (…). Šiuo atveju yra gyvenamųjų namų bendrijos ir privačių namų bendrijos tam, kad jos spręstų savo bendrus reikalaus, pavyzdžiui, reikia statyti nuotekų valyklas, reikia turėti geriamojo vandens tinklus ir panašiai. Ir vienas iš sodininkų bendrijos, arba šiuo atveju vienas asmuo, dažnai nepajėgus tokių dalykų išspręsti. Kad gautų valstybės, savivaldybės arba Europos Sąjungos paramą, taip pat reikia kooperuoti tam tikrą galimų paramos gavėjų… Šiuos klausimus būtent ir siūlau išspręsti Bendrijų įstatyme. Kai mes priimsime Bendrijų įstatymą, tada matysime galimybę tam pačiam bendrijos nariui išeiti iš bendrijos, kad jis galėtų išeiti, jeigu labai nori. Bet yra bendri dalykai, pavyzdžiui, keliai. Šiuo metu sodininkų bendrijose turbūt pati skaudžiausia vieta yra keliai, visi prisitvėrę visokių tvorų, netgi atliekas išvežti yra sudėtinga, nes tie keliai neatitinka reikalavimų. Jeigu tokia bendrija taptų gyvenamųjų namų bendrija, tada reikalavimai būtų… ir statybos reikalavimai. Apie tai ir kalbama, kad mes rengiame tokį įstatymo projektą. Panašus projektas jau buvo parengtas praeitoje kadencijoje. Dabar mes paprašėme Vyriausybės išvadų, kai gausime Vyriausybės išvadas, Seimui teiksime šį Bendrijų įstatymą, kad mes darytume radikalius sprendimus.
PIRMININKAS. Klausia kolegė D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs ką tik minėjote ir Teisės departamentas, teikdamas savo išvadą, minėjo, kad čia reikėtų suderinti su Seime dabar užregistruotu Bendrijų įstatymu. Jūs dabar teikiate tokias pataisas Sodininkų bendrijų įstatymui, nors jis irgi rengiamas atsižvelgiant į tą Asociacijų įstatymą, t. y. ir Bendrijų įstatymas pagal Asociacijų, ir Sodininkų bendrijų įstatymas pagal Asociacijų, ir net Bendruomenių pagal Asociacijų. Ar tai reiškia, kad jūs imsitės radikalių priemonių ir tokio Sodininkų bendrijų įstatymo neliks, o liks tik Bendrijų įstatymas?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Tai šaunu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpas ir aiškus atsakymas. Klausia kolega E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ar nemanote, kad dar reikėtų paieškoti kokių nors būdų, kaip dar paprasčiau spręsti, nes sukviesti žmones į tam tikrą bendrijos susirinkimą, kad ir kokį vieną svarbų klausimą svarstyti, sudėtinga? Ar nemanote, kad būtų galima įteisinti kokį registruotą laišką, pavyzdžiui, išsiuntei, ir galimas atsakymas už arba prieš raštu arba, jeigu nereaguoja, tada tai yra tam tikras pritarimas ir žmogui nelabai svarbu arba jis sutinka su ta nuostata, kuri išdėstyta tam tikru klausimu? Tai yra didžiulė problema, kuri ne tik šiuo atveju, bet ir gyvenamųjų namų bendrijoms trukdo priimti sprendimus, o juos reikės priimti, tokios sudėtingos formos trukdo.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Šis jūsų pasiūlymas jau dabar yra galiojančiame įstatyme, kuriame parašyta taip: „Į dalyvaujančių bendrijos susirinkime narių skaičių įskaičiuojami ir tie nariai, kurie iš anksto yra pareiškę savo nuomonę raštu.“ Taigi šis dalykas jau numatytas dabartiniame įstatyme. Aš manau, pagal eiliškumą galėtų būti taip, kad jeigu mes sugebėsime Bendrijų įstatymą… Tai bus sudėtingas įstatymas, kuris reglamentuoja visas, pabrėžiu, bendrijas. Kad nestabdytume sodininkų veiklos, tą vieną straipsnio pataisą galėtume priimti, o ano įstatymo rengimo, priėmimo… geriausiu atveju, manau, mes galėsime priimti rudens sesijoje. Anksčiau fiziškai nematau galimybių.
PIRMININKAS. Kolega E. Pupinis pageidauja patikslinti klausimą.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Savaime suprantama, kad pateikia, tai viskas gerai, bet kurie nepateikia? Tarkime, yra žmogus, kuriam ir taip, ir taip yra gerai, jis su viskuo sutinka, paprasčiausiai tingi nueiti ir panašiai, bet dėl tokių žmonių negalima nepriimti sprendimo. Jeigu neatvyksti, tai tada tavo balsas įskaičiuojamas taip, kaip ir suformuluotas klausimas? Ačiū.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, jūsų klausimas susijęs su labai aktualiomis Medžioklės įstatymo pataisomis. Medžiotojai taip pat prašo šios nuostatos, nes su visais žemėnaudos savininkais yra sudėtinga suderinti tas galimybes medžioti. Aš manau, šią jūsų nuostatą apimtų ir Bendrijų įstatymas, kuris reglamentuotų ir medžiotojų draugijų veiklą, kurią jie galėtų susiderinti su žemėnaudos savininkais ir medžioti ar nemedžioti. Ši nuostata įeitų į tas bendrąsias Bendrijų įstatymo nuostatas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, pasakykite apie tokį radikalų veiksmą, kaip šalinimas iš bendrijos. Jūs rašote, kad šalinimas yra priimamas kvalifikuota balsų dauguma, kurią nustato bendrijos įstatai ir kuri negali būti mažesnė kaip du trečdaliai visų dalyvavusių.
Dabar išeina taip, kad šitą normą nustato arba įstatai, arba įstatymas. Kur čia yra logika? Mes šitokį dalyką įrašome į įstatymą ir yra taškas. Bendrija juo turi vadovautis. Dabar sakykite, o tais atvejais, kai jūs pasakote, nesusirenka tas kvorumas, tai po to susirinks tiek, kiek jų yra, ir jau jie ten, sakysime, kiek jų yra, jie jau šalins iš bendrijos?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Du trečdaliai visų susirinkusiųjų galės pašalinti iš bendrijos.
E. KLUMBYS (TTF). Na, vadinasi, jeigu ateis penki, tai trys galės pašalinti iš bendrijos? (J. Šimėnas: „Taip.“) Tokia yra jūsų logika, ar ne? (J. Šimėnas: „Taip.“) Supratau. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, žinoma, jūsų pasiūlymas gerokai palengvintų sodininkų bendrijų valdymo reikalus, tačiau norėjau paklausti dviejų labai trumpų klausimėlių. Bendrijų įstatymas, kurį jūs minėjote, kaip greitai pasirodys čia, mūsų salėje, pristatomas ir svarstomas?
Ir dar. Minėdamas apie kvalifikuotą balsų daugumą visai nepaminėjote turto įkeitimo, turto pardavimo reikalų. Ar tas sąrašas, kurį jūs paminėjote, jau yra baigtinis, reikalaujantis kvalifikuotos daugumos?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Pradėsiu nuo antro klausimo. Teikite pataisas ir mes jas priimsime, apsvarstysime ir pritarsime. Iš tikrųjų užbaigti tų specialių klausimų, galbūt mes nesugebėjome to padaryti. Aš pritariu, kad dėl turto įkeitimo galėtų būti papildyta.
O dabar dėl to bendro didžiojo Bendrijų įstatymo, kuris apims visas bendrijas, tai viskas priklausys nuo Vyriausybės nuostatų. Kaip Vyriausybė greitai pateiks išvadas, taip mes ir galėsime pateikti. Seimo Aplinkos apsaugos komitete jis buvo aptartas ir nustatyta, kurie Seimo nariai atsakingi. Iš tikrųjų mes suinteresuoti, kad kuo greičiau tas procesas vyktų.
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Tuomet, gerbiamieji kolegos, turėsime apsispręsti balsuodami. Dėl balsavimo motyvų yra užsirašiusių kalbėti. Motyvus už pageidauja pasakyti Seimo narys K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų gerai, kad Seimo narys J. Šimėnas pajudino šį klausimą, nes su sodų bendrijomis seniai yra daug neaiškumų. Aš tikiuosi, kad besvarstydami šį klausimą mes vis dėlto nutarsime, kad iš viso reikėtų tokios formos bendrijas, kaip dabar yra sodininkų bendrijos, naikinti. Jeigu mes galėtume rasti sutarimą dėl to, kad bendro turto naudojimo kokį nors dokumentą arba įstatymą sukurtume, tai jis būtų, ko gero, vertas visų ir namų bendrijų, ir sodų bendrijų, ir visų kitų bendrijų dėmesio, tada būtų galima rimčiau šnekėti. O taip bet kuriuo atveju šiandien… Man nepatinka vienas dalykas, kad trys gali išmesti vieną ir kas iš to bus, jeigu išmes tą vieną. Tas vienas apsidžiaugs ar kaip tik… nes tada dar nereikės turėti jokių bendrijai įsipareigojimų. Išmetė – tai nemoku nei už vandenį, nei už kitus dalykus. Taip suprantu. Čia, manyčiau, reikia daug pataisymų, bet ačiū J. Šimėnui, kad pajudino šį klausimą. Manau, Seimas turės gražaus darbo jį spręsdamas. Siūlau balsuoti už pateikimo metu.
PIRMININKAS. Motyvus prieš pasakyti pageidauja E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, praeitos kadencijos pabaigoje, kiek pamenu, mes čia, Seime, priėmėme bene 15 ar 17 naujų Bendrijų įstatymo straipsnių ir sustojome. Dabar siūlomos tokios, sakysime, kiek kosmetinės pataisos, kurių verte aš labai abejočiau, tačiau yra nesprendžiamas esminis dalykas.
Pačios bendrijos kaip tokios turėtų steigtis pagal pas mus priimtą Asociacijų įstatymą ir čia nebūtų jokių problemų. Kalba, aš tą sakiau ir praeitame Seime kalbėdamas apie Bendrijų įstatymą, kalba turėtų būti apie bendro turto valdymą, apie bendro turto valdymo formą. Visa esmė čia apribojama tuo bendru turtu, nes tuos žmones bendrijoje ir jungia bendras turtas. O mes dabar kalbame, kaip tie žmonės ten rinksis, ką jie darys, čia ne to įstatymo esmė. Mes išspręskime tris klausimus: kad turtą valdo bendrijos, kad turtą valdo paskirtas administratorius ir kad turtas yra valdomas pagal jungtinės veiklos sutartį. Viskas. Šiuos dalykus sudėlioję mes išspręsime visą problemą. Tačiau ankstesnėje kadencijoje Aplinkos apsaugos komitetas, vadovaujamas B. Bradausko, atkakliai stūmė Bendrijų įstatymą ir iš esmės jį įstūmė į aklavietę. Dabar vėl einame tuo pačiu keliu. Mes vėl atsidursime aklavietėje neišsprendę šio svarbaus klausimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tuomet siūlau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-348, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja kitaip. Prašom balsuoti.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Balsavo 56, už – 44, prieš – 3, susilaikė 9. Projektui po pateikimo pritarta. Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu šiam klausimui svarstyti paskirti Aplinkos apsaugos komitetą, papildomus komitetus – Kaimo reikalų komitetą ir Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Ar galime sutarti dėl minėtų komitetų paskyrimo? Kolega V. P Andriukaitis turi pasiūlymų. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, išties sodininkų bendrijos raida per 18 metų gal iš tikrųjų pradžioje lyg ir buvo reglamentuota Aplinkos apsaugos komitete. Dabar, kai gyvenimas visiškai pasikeitęs, kai iš esmės nėra jokių sodininkų bendrijų, tai yra privatūs namai, tai yra privati nuosavybė, tai yra be galo daug įvairių problemų, labai nedidelis skaičius žmonių ten yra likusių tų sodininkų. Ką kalbėjo E. Klumbys apie jungtinę nuosavybę, apie nuosavybės santykių reglamentavimą, yra tikrai Teisės ir teisėtvarkos komiteto kompetencija. Patikėkite, net ir ši pataisa, kurią reikėtų svarstyti būtent civilinių santykių kontekste, reikalauja ne Aplinkos apsaugos komiteto, nes čia su Aplinkos apsaugos komitetu tikrai nieko nėra. Šiuo atveju kalbame apie valdymo formą, susirinkimų organizavimą. Šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų būti pagrindinis, o Aplinkos apsaugos komitetas gali būti papildomas, nes jam teks dar derinti visus kitus klausimus. Nesvarbu, kad teikėjas J. Šimėnas, bet objektas yra būtent teisiniai santykiai.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, buvo pasiūlyta apsispręsti dėl kito pagrindinio komiteto, todėl skelbiu alternatyvų balsavimą. Balsuosime alternatyviai. Kas balsuoja už, palaiko Seniūnų sueigos siūlomą Aplinkos apsaugos komitetą kaip pagrindinį, kas balsuoja prieš, palaiko kaip pagrindinį komitetą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Susilaikiusieji neskaičiuojami. Balsavimas alternatyvus. Prašom.
Užsiregistravo 46, balsavo 45, už – 29, prieš – 16. Seimas nusprendė palaikyti Seniūnų sueigos siūlomą pagrindinį komitetą, t. y. Aplinkos apsaugos komitetą. Dėl papildomų… (Balsai salėje) Papildomi lieka tokie, kokie buvo, tai Kaimo reikalų ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai. Siūloma šį įstatymo projektą svarstyti gegužės 5 d. Seimo plenariniame posėdyje. Galime bendru sutarimu sutarti dėl datos? Dėkoju. Šio klausimo svarstymas baigtas.
Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15 straipsnio papildymo“ projektas Nr. XIP-338 (pateikimas)
Buvo atidėtas darbotvarkės 1-6 klausimas, nes nebuvo palaikančių 29 Seimo narių parašų. Dabar jie yra įteikti, todėl grįžtame ir svarstysime darbotvarkės 1-6 klausimą – Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 15 straipsnio papildymo“ projektą Nr. XIP-338. Pranešėjas – V. Bacevičius. Kviečiu į Seimo tribūną. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau trumpai pristatyti Seimo statuto 15 straipsnio pataisą, kuri yra susijusi su ministrų, einančių ir ministro, ir Seimo nario pareigas tuo pačiu metu, atlyginimus. Kaip mums patvirtino Vyriausybės kabineto nariai, šiandien de facto jie gauna tik vieną atlyginimą, t. y. gauna tik ministro atlyginimą ir negauna Seimo nario atlyginimo. Teikiama pataisa siūloma įtvirtinti de jure tai, kas yra de facto. Siūlyčiau pritarti po pateikimo šiam projektui, o pagrindinis komitetas galėtų toliau svarstyti, diskutuoti ir įvertinti Teisės departamento pastabas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jūsų užsirašė paklausti 12 Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys S. Stoma. Prašom. S. Stomos nėra, tuomet klausia K. Daukšys. Jo taip pat nėra. Klausia J. Juozapaitis. Prašom. Taip pat nėra. J. Veselka. Nėra.
Klausia E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Aš norėjau jūsų paklausti, ar jums, iniciatoriams, neatrodo, kad jūsų siūloma pataisa prieštarauja Konstitucijos 60 straipsniui, kuriame rašoma ir apie atlyginimą už darbą, ir atskirai rašoma apie Seimo nario galimybę būti ministru pirmininku ar ministru. Jeigu jūs teikiate tokią pataisą, ar nereikėtų pirmiausia keisti Konstitucijos 60 straipsnį ir parašyti, kad Seimo narys gali būti skiriamas tik ministru pirmininku ar ministru ir šiuo atveju ministras negauna Seimo nario algos. Tada, manyčiau, viskas būtų gerai. Šiuo atveju turbūt yra prieštaravimas Konstitucijai.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Klausimas buvo, ar mes nemanome, kad prieštarauja. Tai trumpas atsakymas – ne, mes nemanome.
PIRMININKAS. Klausia kolega A. Dumčius. Jo taip pat šiuo metu nėra. Kolega R. Kupčinskas. Taip pat šiuo metu nėra. Klausia kolega M. Varaška.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimą jau paklausė gerbiamasis E. Klumbys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Salamakinas. Salėje jo taip pat nėra. Tuomet klausia Seimo narys E. Žakaris. Prašom.
E. ŽAKARIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs sąmoningai praleidote ministrą pirmininką, nes Konstitucijoje yra išskirta atskirai ir ministras, ir ministras pirmininkas, o jūs čia įrašėte tik ministrą? Ačiū.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ne, tai buvo padaryta ne visai sąmoningai. Mes manome, kad ministras pirmininkas taip pat yra Vyriausybės narys ir jį ta pataisa turėtų liesti. Jeigu galima įskaityti pagal jūsų vertinimą ir tą traktavimą, tą neaiškumą, manau, galėtų pagrindinis komitetas pašalinti ir prireikus expressis verbis įtvirtinti ir ministro pirmininko pareigybės pavadinimą. Manau, kad jį taip pat turėtų liesti, mes taip ir norėjom parašyti šiame projekte.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, šiaip darant intervenciją į tokio pobūdžio Statuto straipsnį vertėtų nepamiršti, jog Seimo nario, kaip valstybės politiko, darbo užmokestį reglamentuoja atskiras įstatymas. Čia vis dar vartojama Statute seniena – atlyginimas, aišku, atsižvelgiant į Konstitucijos terminus. Bet Seimo nario darbo užmokestis susideda iš kelių elementų. Šitas straipsnis taip pat atlyginimą apibrėžia kaip Seimo nario darbą ir išlaidas, susijusias su parlamentine veikla. Todėl ar jūs nesutiktumėte, kad galbūt vartojant seną terminologiją, kad už darbą – taip, jis neturi teisės gauti atlyginimo, bet išskyrus išlaidas, susijusias su Seimo nario parlamentine veikla, nes šioje dalyje tikrai jūsų pateiktas variantas prieštarautų bendrosioms Konstitucijos nuostatoms, jeigu nebūtų tokio patikslinimo. Ačiū.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Visiškai pritariu jūsų minčiai. Aš manau, kad komitete diskutuojant dėl projekto būtina suredaguoti jį taip, kad nekiltų abejonių, jog parlamentinės veiklos išlaidos priklauso Seimo nariui ministrui, jisai jas gauna, ir mes tokios iniciatyvos neturėjome jas atimti ar apriboti, nes tai tikrai neatitiktų Konstitucijos 60 straipsnio. Matyt, tą patį omenyje turėjo kolega E. Klumbys. Parlamentinių veiklos išlaidų mes nekvestionuojam ir neliečiam šiuo projektu.
PIRMININKAS. Paskutinysis užsirašęs klausti kolega S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, labai puikiai žinome, kad Konstitucija yra vientisas dokumentas, ir tame vientisame dokumente aš matau du svarbius šiuo klausimu aspektus. Ten yra aprašytos Seimo nario teisės ir pareigos ir aiškiai parašyta, kaip už tai yra atlyginama. Taip pat yra parašyta, kad jis gali būti ministru pirmininku arba ministru, bet apie šitą atlyginimą ten neparašyta nieko. Taip pat yra pasakyta, kad Seimo narys negali gauti kito atlyginimo. Taigi, aš manau, Konstitucijoje yra viskas parašyta. Siūlomas teikimas yra, kaip ir sakė pranešėjas, ir čia aš norėčiau jo paklausti. Jūs sakėte, dabar yra tokia praktika, ir jūs, vadovaudamiesi šita praktika, teikiate jos teisinį įforminimą, bet ta praktika, mano požiūriu, prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, ir jūsų projektas prieštarauja Konstitucijai. Taigi klausimas yra dar vienas, jau ne jums, o Teisės departamentui, kodėl jis to neišanalizavo? Pagal Seimo statutą prieštaraujančių Konstitucijai projektų teikėjai šioje tribūnoje be Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados neturi teisės stovėti. Ačiū.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Čia turbūt nebuvo klausimas, o pasisakymas. Mes irgi skaitėm Teisės departamento išvadą ir pasigedome aiškios pozicijos, ar prieštarauja ir negali būti teikiamas. Tada būtų Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas, ar neprieštarauja. Tai tam tikri pasvarstymai. Jeigu tokios išvados kategoriškos nebuvo, matyt, pagrindinio komiteto užduotis bus įvertinti ir vis dėlto pasirinkti modelį. Nes turbūt visi mes sutinkame su ta konceptualia pozicija, kad einantis dvejas pareigas valstybės tarnyboje pareigūnas negali gauti dviejų atlyginimas.
Ten yra ir daugiau problemų, ką minėjo ir ponas L. Sabutis, kad sąvokas, arba terminus „darbo užmokestis“ ir „atlyginimas“, kuriais operuoja Konstitucija arba Seimo statuto 15 straipsnis, reikėtų derinti su kitomis sąvokomis ir definicijomis, reglamentuojančiomis valstybės pareigūnų darbo užmokestį, o ne atlyginimą kaip tokį, nes tai yra dalis darbo užmokesčio. Taigi turbūt atsakiau į tą jūsų klausimą, pone Sauliau.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į visų pageidavusių paklausti Seimo narių klausimus.
Dėl vedimo tvarkos – kolega V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Nors aš pasirašiau, kad teikimas būtų, ir pasirašydamas minėjau, kad tai išties kontroversiškas pasiūlymas ir gali būti prieštaravimų Konstitucijai, manyčiau, kad pagal Statutą, mums išties žinant, kad skubiai teikdamas išvadą Teisės departamentas, nes teko rinkti parašus ir taip toliau, vis dėlto atkreipė dėmesį… Manyčiau, kad mums reikėtų kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis išdėstytų savo poziciją dėl to, ar neprieštarauja Konstitucijai. Manau, kad ir pranešėjas sutiktų. Ir mes tuomet turėtume vienokį ar kitokį aiškumą.
Palaikyčiau kolegos S. Pečeliūno nuomonę, kad Konstitucijoje aiškiai išdėstyta, kad Seimo narys negali gauti jokio ministro atlyginimo. Ir nebereikėtų jokių kitų pataisų. Jeigu mums Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasakytų arba jis dėl to kreiptųsi išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, pasiūlytų išaiškinimą, mes turėtume visišką aiškumą. Nes visi puikiai suprantame, kad tik konstituciškai atsakę į tą klausimą (šiaip visi esame vieningi šiuo požiūriu), bet statutinė tvarka, manau, turėtų būti kaip tik tokia…
PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu tik jūsų, gerbiamasis Vyteni, paklausti, ar jūs siūlote nebalsuoti ir neapsispręsti, daryti pateikimo pertrauką?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip. Ir parengti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kaip numato Statutas.
PIRMININKAS. Jūs siūlote asmeniškai ar frakcijos vardu?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš siūlau Socialdemokratų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, turėsime dėl šio pasiūlymo balsuoti. Socialdemokratų frakcijos vardu buvo pasiūlymas padaryti pateikimo stadijos pertrauką ir pasiūlyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvadą, kurioje yra iškelta abejonė dėl galimo teikiamo projekto atitikties Konstitucijai, pateikti Seimui išvadą šiuo klausimu. Prašom apsispręsti balsuojant, kas už tai, kad būtų padaryta pertrauka šio projekto pateikimo stadijos, prašom balsuoti.
Užsiregistravo 43. Balsavo 43 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 2, susilaikė 4. Daroma projekto pateikimo pertrauka.
Gerbiamieji kolegos, Seimo kovo 24 d. rytinio plenarinio posėdžio darbotvarkės klausimai išnagrinėti. Dėl vieno klausimo, kurio nebuvo galima nagrinėti, bus Statuto nustatyta tvarka sprendžiama dėl įtraukimo į kitų posėdžių darbotvarkes, kai bus įvykdyti Statuto reikalavimai. Skelbiu Seimo kovo 24 d. rytinio plenarinio posėdžio pabaigą. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.