AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 13 straipsnio 9 ir 10 dalys nėra suderintos tarpusavyje, todėl jas taikant gali kilti teisinių kolizijų. Taip pat manytina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio 9 dalies nuostatos neužtikrina visų Vyriausybės narių lygiateisiškumo principo ir pažeidžia jų teisėtus lūkesčius.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) parengtas siekiant pašalinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnyje esančius prieštaravimus.
Įstatymo projekto uždaviniai: suderinti tarpusavyje minėto straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas ir užtikrinti lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų tinkamą taikymą visų Vyriausybės narių atžvilgiu.
3. Dabartinės ir siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos
Priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13, 26, 27, 29, 30, 33 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 2008, Nr. 117-4442 ), buvo pakeista Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnis 9 dalis (įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d.), kurioje įtvirtinta Vyriausybės narių, išskyrus tuos, kurie yra ir Seimo nariai, teisė būti atleistiems nuo tarnybinių pareigų, kad galėtų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, kad „Vyriausybės nariai, kurie yra Seimo nariai, turi teisę į šio įstatymo nustatytas garantijas“.
Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje siūloma atleisti Vyriausybės narius nuo tarnybinių pareigų dėl dalyvavimo rinkimuose. Sąvokos „dalyvavimas rinkimuose“ turinys yra itin platus, apimantis tiek aktyviąją, tiek ir pasyviąją rinkimų teisę. Siekiant užtikrinti teisės normos turinio aiškumą, projekte siūloma suteikti galimybę pasinaudoti teise būti atleistiems nuo tarnybinių pareigų tik tiems Vyriausybės nariams, kurie kandidatuoja į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius.
Taigi siekiant tinkamai išspręsti pirmiau nurodytus klausimus, projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės nariai, kandidatuojantys į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka būti atleisti nuo tarnybinių pareigų. Atkreiptinas dėmesys, kad Vyriausybės nariai, kurie yra ir Seimo nariai, naudodamiesi jiems suteikta teise, būtų atleidžiami tik nuo tarnybinių pareigų Vyriausybėje, bet ne Seime.
Taip pat pažymėtina, kad sisteminė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 178, 183 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Vyriausybės nariai atleidžiami nuo tarnybinių pareigų, suteikiant tikslines atostogas valstybinėms ar visuomeninėms pareigoms atlikti. Atsižvelgiant į tai, Vyriausybės nariams, kandidatuojantiems į Respublikos Prezidentus, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų narius ir pasinaudojusiems teise būti atleistiems nuo tarnybinių pareigų, kaip ir kitiems kandidatams, kurie nėra Vyriausybės nariai, apmokėjimo už šį laikotarpį klausimo sprendimui taikytinos Lietuvos Respublikos darbo kodekso 183 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. už šį laikotarpį minėtiems asmenims neturėtų būti mokamas darbo užmokestis, kadangi rinkimų teisė įgyvendinama laisva asmens valia ir nėra susijusi su kokios nors įstaigos ar organizacijos įpareigojimų vykdymu.
4. Teigiami rezultatai, kurių galima tikėtis priėmus įstatymo projektą
Suderinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio 9 ir 10 dalių nuostatas, visi Vyriausybės nariai galėtų naudotis jiems suteikta teise, todėl nebūtų pažeidžiami Vyriausybės narių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai, taip pat būtų užtikrintas teisinės sistemos darnumas ir išvengta teisinių kolizijų.
5. Galimi neigiami priimto įstatymo padariniai ir priemonės, kurių reikėtų imtis jiems išvengti
Priėmus įstatymą, neigiamų padarinių nenumatoma.
6. Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai
Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo įgyvendinimas su verslo sąlygomis ir jo plėtra nesusijęs.
8. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.
9. Galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti
Galiojančių teisės aktų keisti nereikės.
10. Teisės aktai, kuriuos reikės parengti
Naujų teisės aktų rengti nereikės.
11. Įstatymo įgyvendinimo išlaidos
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.
12. Įstatymo projekto rengėjai
Įstatymo projektą parengė Vidaus reikalų ministerija.
13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „Vyriausybės narių garantijos“.
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis