EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Valstybės biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01119 Vilnius, tel. (8 5) 266 3687, faks. (8 5) 266 3679,  el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362	2009-03-	Nr.
	Į 2009-02-23	Nr. XIP-365

Lietuvos Respublikos Seimui

Dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-365 atitikties Europos Sąjungos teisei

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-365 (toliau – įstatymo projektas) pažymime, kad šio projekto nuostatos susiję su 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 96/92/EB.

Direktyvos 2003/54/EB 2 straipsnio 10 punkte numatyta, kad namų ūkio vartotojais laikomi tik tie asmenys, kurie naudoja elektros energiją savo namų ūkio poreikiams, bet nevykdo komercinės ar profesinės veiklos. Ši direktyvos nuostata yra perkeliama Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi. Be to, Direktyvos 2003/54/EB 2 straipsnio 11 punkte numatyta, kad ne namų ūkio vartotojais laikomi bet kurie asmenys, perkantys elektros energiją ne namų ūkio poreikiams. Šiais dviem apibrėžimais yra nustatoma aiški riba tarp buitinių ir nebuitinių vartotojų, numatant, kad komerciniais pagrindais vartojama elektros energija negali būti laikoma buitiniu vartojimu. Kadangi Direktyva 2003/54/EB nenumato galimybių išplėsti buitinių vartotojų sąvokos, tam tikros kategorijos žemės ūkio veiklos vykdytojų, kurie ūkininkaudami vykdo komercinę veiklą, priskyrimas buitiniams vartotojams yra negalimas. Atsižvelgiant į tai manome, kad įstatymo projekto 1 straipsnis, keičiantis Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, yra nesuderinamas su Direktyvos 2003/54/EB 2 straipsnio 10 punktu.

            Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnis įpareigoja valstybės nares užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą namų ūkio vartotojams ir, kai valstybės narės manymu tai yra reikalinga, mažosioms įmonėms ar kitiems pažeidžiamiems vartotojams. Universaliųjų paslaugų teikimas reiškia galimybę vartotojui gauti konkrečios kokybės elektros energiją už aiškiai palyginamą, skaidrią ir protingą kainą. Apie viešuosius įpareigojimus, susijusius su tokių paslaugų teikimu, turi būti reguliariai pranešama Europos Bendrijų Komisijai, kuri vertina valstybių narių taikomas priemones. Atsižvelgiant į tai, žemės ūkio veiklos subjektams galėtų būti taikoma išimtis iš bendros perdavimo kainos skaičiavimo taisyklės, jei valstybė laikytųsi nuomonės, kad tokia išimtis yra reikalinga, užtikrinant universaliųjų paslaugų teikimą. Tačiau taikomas specialus elektros energijos perdavimo paslaugos kainos nustatymo metodas, įtvirtintas įstatymo projekto 2 straipsnyje, kaip numato Direktyvos 2003/54/EB 3 straipsnio 3 dalies antroji pastraipa, turi būti skaidrus ir nediskriminuojantis kitų panašioje situacijoje esančių, vartotojų. Todėl būtina įvertinti, ar nėra kitų asmenų grupių, kurie faktiškai atsidurtų panašioje padėtyje, kaip ir įstatymo projektu apibrėžiami žemės ūkio veiklos subjektai, bei ar numatytas perdavimo kainos skaičiavimas nepadidins perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, kurias valstybė turėtų kompensuoti arba nustatyti specialiąsias teises, kurios gali būti laikomos kompensavimo forma. Kaip pažymima įstatymo projekto aiškinamajame rašte, perdavimo sistemos operatorius naudojasi žemės ūkio veiklos subjektų nuosavybėje esančia žeme. Manytume, kad perdavimo operatoriaus teisė valdyti savo tinklus stovinčius ant jam nuosavybės, nuomos ar kita teise nepriklausančios žemės gali būti laikytinas specialiąja teise, todėl reikia tik patikrinti, ar šios žemės neatlygintinas naudojimas yra adekvatus sąnaudoms, kurias perdavimo sistemos operatorius patirtų nustačius specialią perdavimo kainos apskaičiavimo metodiką žemės ūkio veiklos subjektams.

            Galiausiai, atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad įstatymo projekte minimas 1990 m. sausio 16 d. Komisijos sprendimas 90/36/EEB, nustatantis agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje Europiniam dydžio vienetui apibrėžti, remiasi 1985 m. birželio 7 d. Komisijos sprendimu 85/377/EEB, nustatančiu Bendrijos žemės ūkio valdų tipologiją, kuris buvo panaikintas 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1242/2008, kuriuo nustatoma Bendrijos žemės ūkio valdų tipologija. Šiuo reglamentu nustatomas naujas dydis, pagal kurį apskaičiuojamas žemės ūkio subjekto dydis, vadinamas valdos ekonominiu dydžiu. Todėl siūlytume keisti įstatymo projekto 1 straipsnį, keičiantį Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, ir 2 straipsnį, keičiantį Elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, pateikiant nuorodą į pagal Reglamentą (EB) Nr. 1242/2008 apskaičiuotą žemės ūkio subjekto valdos ekonominį dydį. Taip pat reikia nurodyti šio reglamento pilną pavadinimą ir jo paskelbimo šaltinį lietuvių kalba.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas                                                                   Irmantas Jarukaitis

Karolis Dieninis, tel. (8 5) 266 3697, el. p. k.dieninis@etd.lt