Seimo plenarinis posėdis Nr. 49
2009 m. kovo 19 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. kovo 19 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Skelbiu kovo 19 d., ketvirtadienio, plenarinio rytinio posėdžio pradžią. Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Kol kas kolegų Seime daugėja.
Pradėsime nuo darbotvarkės 1-1 klausimo – šiandienos darbotvarkės tvirtinimas. Ar būtų pasiūlymų ir klausimų? Per šoninį mikrofoną Seimo narys E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF*). Labas rytas. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo klausimus 2-2 ir 2-3 – Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir Sutarties dėl Nacionalinio investuotojo sukūrimo pripažinimo niekine įstatymo projektą perkelti iš 15.20 val. po 1-5 klausimo, tai yra po Seimo nutarimo „Dėl valstybės teise priklausančio turto“ ataskaitos.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Kol kas kitų pasiūlymų negauta. Todėl norėčiau paklausti, ar galima pritarti frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pasiūlymui bendru sutarimu? (Balsai salėje) Siūloma balsuoti. Mielieji kolegos, aš atkreipiu dėmesį, kad yra gautas pasiūlymas klausimus 2-2 ir 2-3, kadangi jie yra susiję, perkelti darbotvarkėje, kad būtų jie po klausimo 1-5. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad šiam pakeitimui būtų pritarta. Prašau.
Balsavo 73 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 10, susilaikė 25. Didžioji dauguma pasisakė už. Pasiūlymui pritarta. Ar būtų kitų pasiūlymų dėl šiandienos darbotvarkės pakeitimų? Prašau, per šoninį mikrofoną.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, bet mes nespėjome sureaguoti ir mūsų sistema nesuveikė. Keletas balsų liko nei už nei prieš. Gal būtų galima pakartoti balsavimą?
PIRMININKAS. Ar čia prašymas frakcijos vardu?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Gerai. Mielieji kolegos, iš tiesų dar kartą teikiu balsuoti. Prašymas frakcijos vardu perbalsuoti, nes nespėjo paspausti reikiamo balsavimo mygtuko. Dar kartą kartoju, kas už tai, kad būtų pritarta pataisai perkelti 2-2 ir 2-3 klausimus po 1-5 klausimo?
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 17, susilaikė 32. Ar būtų dar replikų po balsavimo, ar pritarsime nuomonei palikti klausimus darbotvarkėje taip, kaip yra pateikta? Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu, ar yra prieš? Nėra. Dėkoju. Darbotvarkė lieka tokia, kaip buvo patvirtinta Seniūnų sueigos posėdyje.
Pereikime prie 1-2 klausimo – Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 43, 44 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3308(4). Priėmimo stadija. Pranešėjas – V. Bacevičius, Ekonomikos komitetas.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektui po svarstymo buvo gauta keletas Seimo narių pasiūlymų, juos pagrindinis komitetas apsvarstė. Beje, Teisės departamento pastabai buvo pritarta. Seimo narių pasiūlymai. Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymas 43 straipsnio 3 daliai 5 punktui buvo svarstytas. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Seimo nario J. Veselkos pataisa įstatymo 7 straipsniui, numatanti, kad įstatymas įsigalioja ne liepos 1 d. bet, birželio 1 d. Šiai pataisai buvo pritarta. Vėliau buvo gauta dar viena Seimo nario J. Veselkos pataisa, kurią dar šiandien svarstė Ekonomikos komitetas. Šiame pasiūlyme siūloma 7 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, numatančia, kad viršutines elektros energijos kainų ribas iki rugsėjo 1 d. turėtų nustatyti komisija. Šiam pasiūlymui pagrindinis komitetas nepritarė. Tiek. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Įstatymo projektą sudaro 7 straipsniai. Pradėsime priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galima būtų pritarti šiam straipsniui bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. 2 straipsnis, dėl 5 straipsnio pakeitimo. Ar būtų galima patvirtinti šį straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju. Prieš nėra. Ačiū. 3 straipsnis. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu. Prieš nėra? Nėra. Dėkoju. 4 straipsnis. Jam yra pasiūlyta pataisa. Prašau, komiteto atstovas apie esmę. Paties J. Sabatausko nėra salėje, gal komiteto atstovas.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Aš trumpai pristatysiu esmę. Dar praeitame plenariniame posėdyje buvo svarstoma Seimo nario V. Uspaskicho pataisa, kuriai Seimas pritarė. Joje numatyta, kad normatyvinio pelno riba energetikos kompanijoms nustatoma atsižvelgiant į Vyriausybės vertybinių popierių emisiją 10 metų trukmės ir per paskutinius 36 mėnesius emisijos palūkanas, bet ne daugiau, kaip 5 %. Šiai nuostatai visas Seimas buvo pritaręs, ji lieka. J. Sabatausko pasiūlymo esmė buvo tokia, kad būtų ne daugiau kaip 2 % vietoj 5 %. Šiai nuostatai komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes turime išspręsti vieną statutinę koliziją, šiai pataisai, kad būtų svarstoma, reikia 29 balsų pritarimo. Aš dabar tiesiog prašau balsuoti. Kas už tai, kad J. Sabatausko pataisa būtų apskritai svarstoma, reikia balsuoti už, 29 balsų. Prašau.
Už – 29. Pataisai pritarta. Vienas – už, vienas – prieš. Minutėlę, tuoj elektroninė sistema pasakys, kas užsirašęs už, prieš. Prieš – B. Vėsaitė. Prašom. Ar jūs dėl viso?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Ne, ne, aš dėl šios pataisos. Gerbiamieji kolegos, mes komitete labai atidžiai svarstėme šią pataisą. 5 % jau yra, tiesą sakant, per negaliu žvelgiant į ateitį dėl investicijų, nes sistema sensta ir reikia investuoti. Manau, kad 2 % tai jau yra tiesiog, na, nebus atnaujinamas turtas ir kentės patys vartotojai. Aš manau, įstatyme ta pataisa, kuriai dabar yra pritarta, 5 % yra visiškai pakankama ir daugiau mažinti jau nedera.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – R. Sinkevičius. Prašom.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikro būtų logiška pritarti tai pataisai, kuri šiandien yra įrašyta į įstatymo projektą. Tačiau sunkmečio sąlygomis tiek privatus verslas, tiek mišrus, valstybinis, plius privatus, šiandien užsitikrinti iki 5 % pelno normą retai kas gali. Todėl yra gana logiška J. Sabatausko pataisa, kad pelno norma neviršytų 2 %. Aš manau, kad tų 2 % pakaktų išlaikyti ir mūsų visą energetinę sistemą, pakaktų investuoti ir, manau, kad tai šiek tiek sumažintų elektros energetikos kainų tarifus. Todėl siūlau palaikyti J. Sabatausko pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju ir prašau komiteto atstovą.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Europoje pelno marža energetikos monopolistams yra reguliuojama ir ji siekia nuo 6 % iki 8 %. Atsižvelgdamas į tai, kad yra sunkmetis, komitetas pritaria, kad būtų ribojama iki 5 %. Mes manome, kad būtų iracionalu nustatyti 2 %. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teikiu Seimui balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario J. Sabatausko siūlomai pataisai, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 88. Už – 33, prieš – 23, susilaikė 32. Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymui nepritarta. Dėl viso 4 straipsnio ar būtų už, prieš? Nėra. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.
5 straipsnis. Už, prieš nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.
6 straipsnis. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.
7 straipsnis. Yra Seimo nario J. Veselkos įregistruota pataisa. Prašom. Žodis komiteto atstovui.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Tiesą sakant, šiam straipsniui J. Veselkos pataisos yra dvi, todėl aš labai atidžiai jums jas pateiksiu. Kovo 16 d. Seimo narys J. Veselka yra įregistravęs pataisą, kuriai komitetas pritaria. Pataisos esmė, kad įstatymas įsigalioja ne liepos 1 d., bet birželio 1 d., ir kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija iki birželio 1 d. turi parengti ir patvirtinti įstatymų lydimuosius aktus. Šiai pataisai buvo pritarta.
O antrą pataisą ar dabar, Pirmininke, ar vėliau?
PIRMININKAS. Dėl antros pataisos yra statutinių normų neatitikimas, nes ją pateikiant nebuvo išlaikytas 48 valandų laiko intervalas, todėl yra siūlymas net nesvarstyti, nes yra…
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Bet kokiu atveju ir komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. …pateikta pažeidžiant Statuto normas. Taigi lieka tik viena Seimo nario J. Veselkos pataisa. Taip pat reikėtų surinkti 29 Seimo narių palaikymą. Taigi…
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas pritaria.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria, taip? Gerai. Tai bendru sutarimu galima pritarti komiteto nuomonei? 29, bendru sutarimu. Puiku.
Manau, kad komiteto atstovas esmę pasakė, ar teikėjas dar?.. Ne. Taigi vienas – už, vienas – prieš. Nėra? Kolegos, siūlau balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario J.Veselkos 7 straipsnio pataisai? Kas palaiko, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.
Balsavo 93. Už – 90, prieš – 1, susilaikė 2. 7 straipsnio pataisai, kurią siūlė Seimo narys J. Veselka, pritarta. Už visą 7 straipsnį su ką tik priimta ir patvirtinta pataisa už, prieš? Nėra. Ar galime pritarti straipsniui su pataisa bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju.
Dėl viso keturi – už, keturi – prieš. Sąraše už – B. Vėsaitė. Prašom. Dėkoju komiteto atstovui.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau palaikyti Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymą, nes jis skaidriau reguliuos kainas ir Kainų komisijai, tiesą sakant, atrišamos rankos. Juo labiau kad bus vertinamas tik tas bendrovių turtas, kuris naudojamas licencijuojamoje veikloje ir kuris yra pripažįstamas Komisijos. Tai leidžia tikėtis, kad bent jau elektros energijos kainos vartotojams nekils. Labai kviesčiau visus palaikyti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkojame, mielieji kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad užsirašė kalbėti tik už. Prieš nėra. Galbūt taupydami laiką mes galime nesakyti motyvų, jeigu visi užsirašę sutiktų. P. Gražulis, J. Veselka, R. Sinkevičius, J. Razma. Sutinkame? Gerai. Dėkoju už supratimą ir teikiu balsuoti. J. Veselka vis dėlto norėtų kalbėti? Reikia. Gerai, tuomet J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti tokį dalyką. Taip, mes labai įtemptai dirbome su tuo įstatymu, svarstėme tris mėnesius tikėdamiesi, kad jau šiais metais pagal šį įstatymą bus galima sumažinti elektros energijos kainas. Kodėl? Todėl, kad visiems ūkio subjektams yra sunku, nes krizė, o energetikams – rojus. Todėl ir atsirado ši mano paskutinė pataisa, kad tos kainos būtų nustatytos iki rugsėjo 1 d. Bet dabar toks mechanizmas yra sukurtas, kad padaryti šito neįmanoma. Ten išrašyta, kiek mėnesių paskirstymui, kiek mėnesių perdavimui, kiek mėnesių gamybai ir išeina, kad pagal šį įstatymą galėsime nustatyti tik kitiems metams. O kadangi kitiems metams atominę elektrinę greičiausiai uždarysime, tai žmonės sakys, ką jūs čia padarėte, nes vis tiek kainos bus padidintos mažiausiai 5–7 ct, tiesa, kol kas tai prognozės. Jeigu mes būtume šią pataisę priėmę, aš per savaitę įsipareigočiau peržiūrėti visą šią tvarką, kad iš tiesų bent paskutinį ketvirtį galėtume sumažinti kainas. O paskui jau kiek atominė, būtų kitas… Šiandien vis tiek reikia jam pritarti, nes tai netrukdo parengti kito įstatymo, kuriame numatytume tos tvarkos paspartinimą, kad krizės sąlygomis visi jaustų didesnę atsakomybę, o ne būtų privilegijuoti, kokie ir toliau lieka elektros energetikai. Siūlau šiam įstatymui pritarti, bet neturėti iliuzijų, kad šiais metais kainos bus sumažintos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar dar būtų norinčių išsakyti motyvus už? Gerai, mielieji kolegos, tuomet teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 43, 44 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas? Prašom balsuoti.
Balsavo 98. Už – 98. Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 43, 44 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas. Prašau. Repliką po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos truputėlį. Labai apgailestauju, mes šiek tiek pavėlavome pasiūlyti, kad du klausimai būtų išbraukti iš darbotvarkės ir nukelti į antradienio rytinį posėdį. Tai 2-2 ir 2-3 klausimai. Tiek „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija, tiek iniciatoriai. Klausimas yra ta pačia tema: Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo pakeitimas ir Sutarties dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo pripažinimo netekusia galios. Čia siekiama to paties tikslo, todėl mes, abidvi šių įstatymų iniciatyvinės grupės, susitikome. Norėtume, kad būtų atidėtas šis klausimas iki antradienio. Labai prašytume tam pritarti.
PIRMININKAS. Kadangi mes jau patvirtinome darbotvarkę, galbūt išspręskime nepažeisdami Statuto labai paprastai – kai ateisime iki šių klausimų nagrinėjimo, paprašysite pertraukos iki antradienio.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Darbotvarkės klausimas, tiksliau, visa jų grupė, 1-3 klausimų blokas. Pirmasis 1-3a – Finansinių priemonių rinkų įstatymo tam tikrų straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 851 straipsniu įstatymo projektas XIP-327(2). Svarstymas ir priėmimas. Pranešėjas – Ž. Šilgalis. Prašau, kviečiu pranešėją į tribūną.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Tai visas paketas eurointegracinių įstatymų. Yra gauti pasiūlymai Audito komiteto ir keletas redakcinių siūlymų Teisės departamento.
Kalbant apie pirmąjį įstatymą – Finansinių priemonių rinkų įstatymą – yra gautas Audito komiteto siūlymas dėl 3 straipsnio 12 dalies. Jis skambėtų šitaip: keičiamo įstatymo 10 straipsnio 12 dalyje po žodžių „šio straipsnio 5“ rašyti „ar 8 dalyse“ ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 12 dalį išdėstyti taip: „Vertybinių popierių komisija pareiškia prieštaravimą siūlomam įsigijimui tik pagrįstai remdamasi šio straipsnio 10 dalyje nurodytais kriterijais arba jei įsigyjantis asmuo pateikė ne visus šio straipsnio 5 ar 8 dalyse nustatytus dokumentus ir informaciją.“ Komiteto nuomonė – bendru sutarimu šiai pataisai pritarti.
Toliau. Yra gautas kitas siūlymas dėl 2 straipsnio 2 dalies, kuriam komitete bendru sutarimu siūloma nepritarti. Pažymėtina, kad pasiūlyta formuluotė svarstytina rengiant greitai numatomus Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimus.
Toliau. Yra Audito komiteto siūlymas dėl 22 straipsnio. Čia yra susiję su įstatymo įsigaliojimo data. Natūralu, kad mes šiek tiek vėluojame, įstatymas turėjo įsigalioti kovo 21 d., bet mes jo nespėjome priimti. Todėl siūloma šią datą išbraukti ir įstatymas įsigaliotų nuo jo paskelbimo spaudoje dienos. Bendra komiteto nuomonė – pritarti.
Ir dar gautas ketvirtas Audito komiteto siūlymas, kuriam komitetas siūlo pritarti iš dalies taip pat bendru sutarimu.
Ir dar vienas Audito komiteto siūlymas. Tai yra redakcinio pobūdžio pastaba. Į ją bus atsižvelgta galutinai redaguojant įstatymo projektą. Taip pat komitetas siūlo bendru sutarimu pritarti.
Tai tiek dėl šio konkretaus įstatymo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš pranešėjui pradedant kalbėti tribūnoje, diskusijoje nėra užsirašiusių kalbėti. Kviečiu į tribūną papildomo komiteto atstovę – A. Bilotaitę.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Audito komitetas nagrinėjo šį įstatymo projektą. Buvo priimtas sprendimas iš esmės pritarti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82, 83, 85, 86, 95, 97 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 851 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIP-327 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Audito komiteto pateiktus siūlymus dėl įstatymo projekto Nr. XIP-327 ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas.
Aš dabar norėčiau pasiteirauti, nes, kaip supratau, pirmam Audito komiteto pasiūlymui buvo pritarta. Tai man dabar paskaityti tą?..
PIRMININKAS. Tai tiesiog bendrą išvadą pasakykite, nes mes po to dėl kiekvieno pasiūlymo pateikimo atskirai diskutuosime.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Dėkoju. Kviečiu į tribūną dabar jau dėl kiekvieno pasiūlymo atskirai kalbėti vėl Ž. Šilgalį. (Balsai salėje) Mielieji kolegos, yra gauti pasiūlymai dėl penkių pataisų. Pirmajam komitetas siūlo pritarti. Už, prieš nėra? Ar būtų galima pritarti komiteto nuomonei ir šiai pataisai bendru sutarimu? Galima. Prieš nėra. Dėkoju.
Antra Audito komiteto pataisa, kuriai komitetas siūlo nepritarti. Ar būtų galima išgirsti komiteto nuomonę? Kol kas ne. Tiesiog siūloma nepritarti. (Balsai salėje) Tuomet teikiu balsuoti. Priminsiu, komiteto nuomonė yra nepritarti. Seimo nariai turi patvirtinti. Kas už tai, kad būtų pritarta siūlomai pataisai, balsuoja už pataisą, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau. (Balsai salėje) Antroji pataisa – pasiūlymas, kaip išdėstyti 2 straipsnio 2 dalį. Įstatymo taikymo sritis. „Kai kurie šio įstatymo reikalavimai šiame įstatyme nustatytais atvejais mutatis mutandis taikomi licencijuotoms kredito įstaigoms, teikiančioms investicines paslaugas ir (arba) vykdančioms investicinę veiklą (toliau – licencijuotoms kredito įstaigoms).“
Prašau. K. Glaveckas per šoninį mikrofoną.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl vedimo procedūros. Komitete tos visos pataisos ir pastabos buvo svarstytos ir dėl jų yra komiteto sprendimas, todėl, aišku, būtų racionalu, jeigu už komiteto nuomonę mes balsuotume ar taip, ar taip. O apie kiekvieną straipsnį kalbėti iš tikro nėra prasmės, nes yra daug smulkmenų. Paprastai taip darome. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Tai mes kiekvieną pasiūlymą turime patvirtinti arba atmesti. Tiesiog yra komiteto nuomonė nepritarti…
K. GLAVECKAS (LSF). Mes turime balsuoti už komiteto nuomonę. Pirma pozicija yra komiteto pozicija, paskui – jeigu ne…
PIRMININKAS. Kiek man sufleruoja kolega, sėdintis šalia, kad visuomet balsuojama už pasiūlymą. Nes po to visi susipainioja, ar pritarti nepritarimui, kur čia du minusai, paskui išeina pliusas. Taigi dar kartą formuluoju klausimą. Taip, per šoninį mikrofoną – L. Graužinienė. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mes išgirdom komiteto nuomonę, kad nepritartume, tačiau Audito komiteto nariai salėje negirdi, kodėl nepritarti. Nes pagrindinis komitetas svarstė jau po mūsų ir neturėjom galimybės išsamiai susipažinti. Gal galima argumentuoti?
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Taip, gerbiamieji kolegos, aš minėjau, gal tik neišgirdot, net pabrėžiau, kad pasiūlyta formuluotė bus svarstytina rengiant greitu laiku numatomus Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimus. Žodžiu, mes prie šių klausimų grįšim. Bet pirmiausia dėl laiko stokos nebegalim ilgiau leisti svarstymų, nes įstatymas jau turi būti įsigaliojęs. Nepamiršim, tai yra užfiksuota.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju už nuomones. Ir dar kartą teikiu balsuoti šią pataisą, šį pasiūlymą, kuriam komitetas pasiūlė nepritarti. Kas mano, kad šiai pataisai reikia pritarti, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. Prašau. Už ar prieš pasiūlymą?
Balsavo 86: už – 24, prieš – 34, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta. Trečioji pataisa, trečiasis pasiūlymas. Komitetas siūlo pritarti. Ar būtų galima patvirtinti komiteto nuomonę bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. Ketvirtasis klausimas, ketvirtasis pasiūlymas, komitetas siūlo pritarti iš dalies siūlydamas savo redakciją. Prašau galbūt plačiau šiek tiek.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies. Argumentai būtų tokie. Kadangi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 63 straipsnyje taip pat vartojama „kartu veikiančių asmenų“ sąvoka, kuri neatitinka „kartu veikiančių asmenų“ sąvokos akcijų paketo įsigijimo prasme, siūlytina neapibrėžti „kartu veikiančių asmenų“ sąvokos. Todėl yra siūlymas keičiant įstatymo 10 straipsnio 1 dalį atsižvelgti į Audito komiteto siūlymą ir pabaigą šio straipsnio formuluoti šitaip: „Kartu veikiančiais asmenimis šiame straipsnyje laikomi du ar daugiau asmenų, kurie, remdamiesi savo aiškiai sudarytu ar numanomu žodiniu ar rašytiniu susitarimu, įgyvendina ar siekia įgyvendinti savo teises, suteikiamas turimo finansų maklerio įmonės akcijų paketo.“ Tai komiteto siūlymas būtų pritarti pasiūlymui iš dalies. Toks komiteto sprendimas yra po svarstymo bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Yra pasiūlymas pritarti iš dalies siūlant savo redakciją, kurią ką tik pateikė komiteto atstovas. Už, prieš nėra. Ar būtų galima tokiam pritarimui iš dalies pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. Ir paskutinė redakcija taip pat patvirtinta, ją ką tik pristatė komiteto atstovas Seimo narys Ž. Šilgalis.
Penktasis pasiūlymas. Komitetas siūlo pritarti. Ar būtų galima taip pat bendru sutarimu pritarti? Prieš nėra. Dėkoju.
Mielieji kolegos, mes bendru sutarimu pritarėm visiems pasiūlymams pritarti arba atmesti. Ar būtų galima taip pat pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Galima. Nėra prieš. Dėkoju. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu. Dėkoju pranešėjui.
Ar būtų galima bendru sutarimu, nes įstatymas iš tiesų aktualus, pradėti ir priėmimą? Ar nėra prieš? Galima. Dėkoju.
Įstatymus turi 22 straipsnius, pasiūlymų nėra. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti visiems straipsniams, ar bus reikalaujančių eiti pastraipsniui? Nėra, nėra reikalaujančių eiti pastraipsniui. Taigi bendru sutarimu pritariama visiems straipsniams. Dėkoju. Dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. K. Glaveckas. Prašau. Už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Finansinių priemonių rinkų įstatymas ir kiti lydintieji įstatym7 projektai, kaip žinom, yra atsiradę ir pateikti Vertybinių popierių komisijos ryšium su Europos Sąjungos direktyva dėl atitinkamų struktūrų atitinkamų finansavimo procesų skaidrumo perkant akcijų paketus padidinimo vertybinių popierių rinkoje. Tai visos tos pataisos, reikalavimai yra perkelti į tam tikrus įstatymų projektus. Tai vienas aspektas. Antras aspektas, ši direktyva pagal savo turinį turi būti įgyvendinta iki kovo 21 d., todėl dabartiniu metu jos priėmimas ir taisymas iš tikro yra labai svarbus. Ir trečia aplinkybė, rudeniui rengiama nauja Vertybinių popierių įstatymo redakcija, kuri turės atsižvelgti į pakitusius dabartiniu metu Europos direktyvų reikalavimus ir kitus dėl visos dabartinės aplinkos. Ačiū. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, šios pataisos visiškai nesprendžia šių problemų, kurios iškilo dėl krizės. Jos yra formalios, bet nieko padaryti negali. Jeigu mes jau esame imperijos sudėtyje ir prisižadėjome imperijos teisės aktus perkelti, tai turim juos perkelti. Bet supraskit labai aiškiai: nieko nesprendžia aktualių problemų, kurios iškilo dabar aiškiai. Čia dar senais gerais laikais, kad neva ką praskaidrinti, nors ten nieko nėra… Kaip buvo mut, taip ir ostajotsia mut. Bet reikia balsuoti. O ką? Imperija yra imperija.
PIRMININKAS. Sąraše už – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pritariu gerbiamajam Juliui, kuris sakė, kad nesprendžia mūsų vidinių problemų. Tačiau jeigu įstatymas pateiktas, jį derinam prie direktyvų. Noriu padėkoti Biudžeto ir finansų komitetui, kuris atsižvelgė į Audito komiteto pastabas, kurių, manau, reikėjo taisant. Šis įstatymas, manau, dabar pateiktas tvarkingai ir kokybiškai, todėl siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Taigi priėmimas. Teikiu balsuoti ir Seimui patvirtinti arba ne įstatymo projektą Nr. XIP-327(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 98: už – 91, prieš nėra, susilaikė 7. Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3, 7, 10, 14, 20, 41, 42, 43, 47, 51, 62, 64, 80, 82, 83, 85, 86, 95, 97 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 851 straipsniu įstatymas priimtas.
Darbotvarkės klausimas 1-3b. Kadangi yra lydintieji įstatymai 1-3 nuo b iki f, kuriems iš principo mes jau tas pataisas patvirtindami lyg ir pritarėme, todėl aš siūlyčiau juos trumpai pateikti iš karto svarstyti Seimo narius Ž. Šilgalį ir A. Bilotaitę. Ir po to, jeigu būtų galima bendru sutarimu, svarstymą pradėtume nuo 3b iki 3f klausimų. Ar būtų galima pritarti? Prieš nėra? Dėkoju.
Prašom. Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Draudimo įstatymo 2, 16, 20, 22 ir 552 straipsnių pakeitimo yra gautas vienas Audito komiteto siūlymas, kuris buvo ir prieš tai ir kuriam jūs pritarėte, iš esmės tik dėl įsigaliojimo datos. Kaip minėjau, įstatymas įsigaliotų nuo jo paskelbimo spaudoje datos, o ne nuo kovo 21 d., kaip buvo iki šiol. Tik tokio pobūdžio pastaba.
Dar yra Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastaba dėl kelių skaičių perdėliojimo kitaip ir 22 straipsnio pavadinimo paryškinimo. Čia yra grynai redakcinės pastabos, nematome problemų ir joms pritarėme. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal Statutą iš Audito komiteto – A. Bilotaitė. Prašom. Nuo 1-3b iki 1-3f.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Audito komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2, 16, 20, 22, 552 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei priedo papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-328 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto pateiktą siūlymą ir Seimo Kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl įstatymo projekto Nr. XIP-328.
Kadangi pagrindinis komitetas atsižvelgė į mūsų pateiktas pastabas, mes siūlome pritarti po svarstymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą norėčiau pakartoti, kad yra pasiūlymas, kuriam buvo pritarta bendru sutarimu po svarstymo, dabar bendru sutarimu pritarti visiems lydintiesiems įstatymų projektams, kurie darbotvarkėje pažymėti nuo 1-3b iki 1-3f. Ar galima bendru sutarimu pritarti po svarstymo visiems drauge? Prieš nėra? Ačiū.
Jeigu bendru sutarimu pritarsite, pereisime iš karto prie visų lydinčiųjų įstatymų projektų priėmimo. Po vieną. Gerai.
Darbotvarkės 1-3b klausimas – Nr. XIP-328(2). Jis yra iš septynių straipsnių. Pataisų jokių nėra. Ar galima laikyti, kad buvo priimti visi straipsniai kartu, ar bus reikalaujančių eiti pastraipsniui? Galima. Dėkoju. Taigi dėl viso už ir prieš. Už ir prieš nėra. Teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Draudimo įstatymo 2, 16, 20, 22, 552 straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, prašom balsuoti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas, registracijos Nr. XIP-328(2), priimtas.
Darbotvarkės 1-3c klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-329(2). Pastraipsniui. Iš viso yra 12 straipsnių. Už ir prieš nėra. Ar galima bendru sutarimu pritarti visiems straipsniams kartu? Prieš nėra. Dėkoju. Dėl viso už? Prieš? Nėra. Teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Bankų įstatymo kai kurių straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, prašom balsuoti.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas, registracijos Nr. XIP-329(2), priimtas.
Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-330(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3d klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-330(2). Vienas straipsnis. Ar galima bendru sutarimu svarstyti visą? Ar būtų kalbančių už ir prieš? Nėra. Teikiu Seimui balsuoti dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 4. Lietuvos banko įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-3e klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-331(2). Įstatymo projekte numatyti du straipsniai. Ar galima bendru sutarimu pritarti abiem straipsniams ir dėl viso? Galima. Už ir prieš nėra. Teikiu Seimui balsuoti dėl Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 3 straipsnio papildymo ir 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas, registracijos Nr. XIP-331(2), priimtas.
Darbotvarkės 1-3f klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-332(2), paskutinis iš lydinčiųjų. Iš viso yra 12 straipsnių. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti visiems tuo pačiu metu? Galima. Dėkoju. Dėl viso. Už ir prieš nėra. Teikiu balsuoti dėl Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo kai kurių straipsnių bei priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas, registracijos Nr. XIP-332(2), priimtas. Dėkoju. Baigėme su lydinčiaisiais įstatymų projektais – grupę 1–3.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pilietybės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-108(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas A. Lydeka. Prašom.
A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė. Atkreipiu dėmesį, kad tai yra Pilietybės įstatymo tik vieno straipsnio pakeitimas, kuris yra susijęs su priesaikos tekstu. Šį įstatymo straipsnį buvo privalu keisti po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl priesaikos teksto.
Gerbiamieji kolegos, taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad po to, kai Žmogaus teisių komitetas apsvarstė įstatymo projektą, buvo gautas Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos raštas kaip išvadų projektas, ir komitetas neturėjo galimybės apsvarstyti. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad šiame projekte yra parašytas tik vienas sakinys – kad pastabų ir pasiūlymų jie neturi. Tai netrukdo mums šiandien priimti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Manau, kad ir ties šiuo įstatymo projektu mes ilgai netruksime. Diskusijoje nebuvo užsirašiusių kalbėti, taip pat nėra už ir prieš. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo? Prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu iš karto jį šiandien, dabar, ir priimti? Prieš nėra. Dėkoju.
Taigi priėmimo stadija. Įstatymo projektas Nr. XIP-108(2). Keturi – už, keturi – prieš. Nėra. Teikiu Seimui balsuoti dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo. Prašom.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 82, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Pilietybės įstatymo 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-5 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-236, – Seimo nutarimo „Dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 m. ataskaitos“ projektas. Pranešėja – L. Graužinienė. Kviečiu į tribūną.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasistengsiu kiek įmanoma trumpiau.
Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą rengė Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Parengta ataskaita iki lapkričio 1 d. pateikta Valstybės kontrolei ir Vyriausybei, o ji iki gruodžio 1 d. teikia ją Lietuvos Respublikos Seimui.
2009 m. sausio 14 d. Audito komitetas, posėdyje išanalizavęs Seimui pateiktą valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitą ir išklausęs Statistikos departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Ūkio ministerijos pateiktą informaciją apie valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės Seimui pateiktą išvadą dėl šios ataskaitos, parengė Seimo nutarimo projektą, kuriuo mes siūlome: 1 straipsnis. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto 2007 m. ataskaitai ir vėlesnių metų ataskaitoms netaikyti Seimo pritarimo procedūros tol, kol bus baigta valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės sistemos pertvarka ir apsispręsta dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos rengimo, kai bus pradėti rengti valstybės konsoliduotų ir nacionalinių ataskaitų rinkiniai.
2 straipsnis. Pakartotinai siūlyti Vyriausybei (noriu pažymėti, kad jau buvo siūlyta 2007 m. liepos 3 d. Seimo nutarimu ir 2008 m. birželio 30 d. Seimo nutarimu) iki 2009 m. birželio 1 d. priimti reikalingus teisės aktus, pagal kuriuos būtų paskirta institucija, atsakinga už valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo bendros politikos formavimą ir įgyvendinimą, kad valstybės turtas būtų tvarkomas racionaliai.
Dideles viltis Audito komitetas deda į naująją daugumą, kad gal vieną kartą, gal pirmą kartą, bus išgirsta, nes Seimas jau treti metai apie tai kalba savo nutarime.
Atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu į viešumą iškyla faktai dėl valstybei priklausančio ir patikėjimo teise institucijų valdomo valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo atitikties visuomenės naudos efektyvumo ir racionalumo principams, Valstybės kontrolės išvadose Seimui dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitų atskleidžiamos sisteminės problemos, susijusios su neracionaliu ir neefektyviu valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo. Nėra įgyvendintos Seimo nutarimo nuostatos dėl institucijos, atsakingos už efektyvų, racionalų valstybės turto valdymą, paskyrimo.
3 straipsnis. Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės pateiktą išvadą dėl turto ataskaitos, siūloma Vyriausybei paskirti instituciją, atsakingą už duomenų apie nenaudojamą valstybės turtą rinkimą bei apibendrinimą, ir svarstyti reikalingus teisės aktų pakeitimus, siekiant reglamentuoti valstybės turto pripažinimą nereikalingu.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, išskyrus muziejines vertybes ir kitą neįvertintą turtą, vertė 2007 m. pabaigoje sudarė 734,6 mln. Lt, o Vyriausybė nepakankamai atsakingai sprendė valstybės turto valdymo problemas, delsė vykdyti Seimo nutarimus ir siūlymus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto.
Audito komitetas bendru sutarimu prašo Seimo po pateikimo pritarti šiam mūsų nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Klausti užsirašęs J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji kolege, klausimas mano toks: pirma, ar nors kiek pagerėjo turto valdymas po 2006 m., ar tas pats? Vienas. Ir antras išplaukia iš to, ką jūs pasakėte, kad reikia sukurti vieną instituciją, atsakingą už viso turto valdymą.
Dabar aš niekaip nesugalvoju, kaip ji, ta viena institucija, visą tą turtą valdys.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū.
J. VESELKA (TTF). Taip. Man paaiškinkite, kaip ji tą turtą valdys ir bus atsakinga? Visą – mokyklas, ligonines…
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū už klausimą. Ne valdyti, bet paskirti atsakingą už priežiūrą. Šiandien situacija valstybėje yra tokia, kad niekas už valstybės turtą nėra atsakingas. Niekas neprisiima atsakomybės už valstybės turto sutvarkymą, įregistravimą, sužiūrėjimą, kaip jis naudojamas, ir taip toliau. Turto apskaitos srityje valstybėje yra, atvirai pasakysiu, netvarka. Nuo 2006 m., kaip jūs klausėte, niekas nepagerėjo. Kaip ir minėjau, ir 2007, ir 2008 m. Seimas savo nutarimu buvo įpareigojęs, Vyriausybė į tai visiškai nekreipia dėmesio. Lieka viltis, kad naujoji Vyriausybė atkreips į tai dėmesį, kad valstybei reikia susiskaičiuoti, kiek gi mes pagaliau turto turime ir kaip jį naudojame.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Daugiau klausti užsirašiusių nėra, už, prieš taip pat. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Nėra prieš? Dėkoju. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Audito, papildomas Kaimo reikalų ir siūloma svarstyti balandžio 23 d. Ar galime pritarti? Dėkoju.
Kadangi mes taip šauniai šiandien darbuodamiesi gerokai lenkiame grafiką, yra pasiūlymas darbotvarkės visą bloką 2-4 klausimų, nes yra pateikimai, pereiti šią stadiją dabar. Pranešėjas – R. Dagys. Ar būtų galima bendru sutarimu dabar pradėti svarstyti darbotvarkės 2-4 klausimų bloką? Nėra prieš. Dėkoju. Kadangi yra pateikimai ir pagrindinis įstatymas bei jį lydintieji, tai turbūt bendru sutarimu pritarsime, kad būtų ir pristatyti ir po pateikimo būtų pritarta visiems iš karto. Pritariate. Ačiū. Kviečiu pranešėją į tribūną.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiu svarstyti įstatymų paketą, kuris buvo pradėtas ir parengtas anos Vyriausybės, bet naujoji Vyriausybė taip pat pritarė šiam įstatymo projektui, ir čia bus kelių įstatymų rinkinys. Aš pristatysiu visus iš karto. Iškart pasakau, kad yra daug teisinių ir kitokių formuluočių, kurias mes turime kruopščiai žiūrėti ir derinti su europine sistema. Aišku, jis reikalaus labai detalių diskusijų tiek Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kuris turbūt bus pagrindinis, tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto.
Šį įstatymo projektą lydinčiais projektais siekiama užtikrinti dviejų Europos Sąjungos teisės aktų – Europos Sąjungos reglamento dėl Europos Bendrijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių statuso nuostatų, susijusių su Europos Sąjungos darbuotojų pensinių teisių išsaugojimu, įgyvendinimą Lietuvoje. Reglamentas nustato, kad asmenys, pradėję dirbti Europos Sąjungos institucijose, turi teisę persivesti lėšas, kurios skirtos jų ateities pensinėms garantijoms užtikrinti, iš nacionalinių pensijų sistemos į Europos Sąjungos institucijų pensinę sistemą. Dabar Europos Sąjungos institucijose baigusiems darbą ir teisės gauti pensijas iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos neįgijusiems asmenims reglamentas nustato galimybę pervesti pensines teises užtikrinančias lėšas į nacionalinę pensijų sistemą. Pensijų teisių perkėlimas, tai yra teises užtikrinančių lėšų pervedimas iš vienos pensijų sistemos į kitą, įmanomas tik vieną kartą į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą ir vieną kartą į nacionalinę pensijų sistemą. Pensijų teisių perkėlimo tvarką, įgyvendinant reglamentą, kiekviena valstybė turi nustatyti tą tvarką pati.
Lydintieji įstatymai yra techninio pakeitimo pobūdžio. Galiu akcentuoti tai, kad įstatymų projektais siūlomos įgyvendinti tokios nuostatos: asmenims, pradėjusiems dirbti Europos Sąjungos institucijose, siūloma leisti įgytas pensines teises perkelti į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą. Pensinės teisės būtų perkeliamos pervedant įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas lėšų sumas iš „Sodros“ biudžeto (ar „Sodros“ biudžeto) į pensijų fondus į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą… Perkėlus asmens pensines teises, prievolės už pensinio asmens aprūpinimą pereitų šia sistemai. Europos institucijų pensijų sistemai pervedamų lėšų suma būtų apskaičiuojama pagal valstybinio socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo formulę, atsižvelgiant į asmens įgytą stažą, turėtas pajamas ir įvertinant vidutinę gyvenimo trukmę po senatvės pensijos amžiaus sukakties. Kitaip tariant, apskaičiuojant sumą, kurią asmeniui iš „Sodros“ biudžeto reikėtų išmokėti nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties iki gyvos galvos.
Antra. Asmenims, nutraukusiems darbą Europos Sąjungos institucijose ir pensijų sistemose neįgijusiems teisės į pensiją, leisti perkelti šioje sistemoje įgytas pensines teises į Lietuvos pensijų sistemą. Tas būtų daroma pervedant lėšas iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos į „Sodrą“ arba į „Sodrą“ ir pensijų fondą, veikiantį Lietuvoje. Šiuo atveju darbo Europos Sąjungos institucijose laikotarpiai būtų įtraukiami į stažą, o lėšos – į asmens draudžiamąsias pajamas. Asmeniui pasirinkus dalį lėšų, gaunamų iš Europos Sąjungos pensijų sistemos pervesti į pensijų fondą, ši suma būtų proporcingai pervedama metams patvirtintiems kaupiamųjų fondų įmokoms bei pensijos socialinio draudimo tarifams… Pagal reglamentą Europos Sąjungos institucijose darbą baigę asmenys turi pervesti lėšas į pensijų fondą. Šis fondas turi atitikti reglamente nustatytus reikalavimus. Kadangi šiuo metu Lietuvoje nėra pensijų fondų, visiškai atitinkančių reikalavimus, asmens pageidavimu Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje įgytos pensinės teisės galėtų būti perkeltos į kitų Europos Sąjungos narių teritorijoje veikiančių pensijų sistemą.
Trečia nuostata. Europos Parlamento nariams įgaliojimų šiame Parlamente trukmę… siūloma įskaityti stažą „Sodros“ pensijai gauti, jeigu asmuo neturėtų minimalaus stažo šiai pensijai, skirti pagal Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Tas būtų taikoma nuo 2009 m. Europos Parlamento kadencijos.
Įstatymo projektui po pateikimo buvo gauta Teisės departamento išvada, kad galimai prieštarauja Konstitucijai, tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas, apsvarstęs šitą galimą prieštaravimą, jam nepritarė. Siūlau šį įstatymą svarstyti, nes iš tikrųjų tai yra naudingas dalykas, nes šiuo metu Lietuvos pensinė sistema dėl tų žmonių, kurie dirba Europos Sąjungos institucijose, praranda dalį pajamų, galėtume gauti iš jų kur kas daugiau. Šiuo atveju mes daugiau išloštume, jeigu kalbame apie Europos Sąjungos judėjimo erdvę, tai draudimo dalykai turi būti taip sutvarkyti, kad žmogus keliaudamas neprarastų teisės gauti išmokas. Manau, kad šis praėjusios Vyriausybės parengtas projektas tikrai reikalingas, jau seniai reikėjo jį priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausti užsirašė du Seimo nariai. A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Sveikinu ministrą, kad grįžta prie šio įstatymo, kuris jau gana seniai buvo teiktas. Visiškai pritariu ministro išsakytai nuostatai, kad šitą įstatymų paketą reikia kuo greičiau priimti, nes tai abipusiškai naudinga, pirmiausia Lietuvos piliečiams. Mano klausimas būtų ministrui. Kiek maždaug Lietuvos piliečių apimtų šis įstatymų paketas, nes kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos piliečių dirba Europos Sąjungos institucijose, tai bus taikoma ir Europos Parlamento nariams, ar yra kažkoks skaičiavimas, kiek maždaug piliečių pateks į šių įstatymų paketo veikimą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai sunku pasakyti skaičių, nes nėra tikslios apskaitos, kiek mūsų žmonių apskritai keliauja ir yra ne Lietuvoje. Tikslios apskaitos tikrai nėra. Europos Sąjungos institucijose dirba, kiek žinau, maždaug 740, jų atlyginimai yra. Bet kur dar kitur dirba, tokios tikslios apskaitos tikrai niekur nerasite.
PIRMININKAS. Seimo narys J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, kadangi neįsigilinęs, gal man atsakytumėte. Dabar jeigu kas nors iš mūsų išvažiuoja dirbti į Europos Sąjungą ir perkelia savo (…) į Europos Sąjungos pensinę sistemą, tai tų pinigų jis nemoka mūsų „Sodrai“?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
J. VESELKA (TTF). Vadinasi…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jis gali savanoriškai draustis.
J. VESELKA (TTF). Bet jeigu ne savanoriškai…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu nesavanoriškai, ne.
J. VESELKA (TTF). Jis mūsų „Sodrai“ nemoka, vadinasi, jo tėvams pensiją turi uždirbti svetimi.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.
J. VESELKA (TTF). Ir jūs sakote, kad tai labai gerai?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš sakau, kad tai yra blogai, todėl siūlau šitą tvarką panaikinti.
J. VESELKA (TTF). A, tai tada…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kaip tik, kad jie galėtų…
J. VESELKA (TTF). Tada gerai.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kad atsirastų susisiekiantys indai, nes dabar nėra susisiekiančių indų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų daugiau nėra. Dėkoju ministrui. Priminsiu, kad mes dabar turėtume pritarti pateikimui visiems įstatymo projektams tuo pačiu metu, nes buvo pritarta bendru sutarimu. Įstatymo projektui Nr. XIP-70 ir Nr. XIP-74 imtinai. Ar būtų galima bendru sutarimu už? A. Sysas – už. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar kartą noriu priminti, kad šis paketas sureguliuoja tvarką, kurios iki šiol nebuvo, t. y. kai žmonės dirba čia ir moka „Sodrai“, o po to dirba kitur. Šitos sistemos nekomunikavo. Priėmus šį paketą įstatymų sistema tampa vientisa. Ar žmonės išvažiavę ten, pervedamos lėšos, tai, ką jis turėjo Lietuvoje, arba grįžęs po darbo Briuselyje į Lietuvą ir vėl pradėjęs dirbti, visa sistema yra vientisa. Kaip ir klausė kolega J. Veselka, atsiranda tikimybė, kad lėšos… patenka už draudimą, mokama ir kitur, į bendrą sistemą. Todėl kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – nėra. Ar būtų galima visam įstatymų paketui pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Prašom balsuoti. Gerai, prašom už visus įstatymų projektus Nr. XIP-70–Nr. XIP-74 imtinai. Prašom registruotis ir balsuoti.
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymų projektams pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nesiūloma. Ar būtų galima pritarti komitetams ir siūlomai svarstymo datai – gegužės 14 d.? Prieš nėra. Dėkoju.
Pagal darbotvarkę yra pasiūlymas pateikti klausimus, kurie darbotvarkėje numatyti 2-8 ir 2-9, tai yra Nr. XIP-207 ir Nr. XIP-211. Kviečiu į tribūną pranešėją A. Dumčių. Prašau.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Pasipriešinimo dalyvių komisija siūlo esamą komisijos statutą papildyti penktuoju skirsniu. Prie komisijos būtų sudaroma visuomeninė taryba, į jos sudėtį įeitų pagrindinių mūsų visuomeninių organizacijų, kurios susijusios su pasipriešinimo kova, rezistencija, taip pat nukentėjusių nuo okupacinių režimų atstovai. Tokių organizacijų pas mus yra daugiau kaip 5, galima priskaičiuoti dar daugiau. Toji visuomeninė taryba būtų prie komisijos patariamojo pobūdžio klausimais. Sprendimus priimtų komisija, bet kontaktas su tomis organizacijomis pagerėtų. Panaši visuomeninė taryba buvo, man atrodo, dar Seimo darbo pradžioje, paskui kažkodėl ji išnyko, o dabar prašant visuomeninėms organizacijoms, mūsų pačių komisijai atrodytų, kad kontaktas būtų daug geresnis, įstatymai būtų tobulesni ir ryšys pagerėtų. Prašome Seimą pritarti po pateikimo penktojo skirsnio įrašymui į šitą įstatymą dėl visuomeninės tarybos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes galbūt šiek tiek supainiojom, pradėjome ne 2-8 klausimą, bet 2-9. Manau, dėl to nebus pretenzijų. Klausti užsirašė A. Sysas ir V. Margevičienė. Prašau. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Mes tikrai nepasimetėme, nors pradėjo dėstyti kitą įstatymo projektą. Mano klausimas pranešėjui būtų toks. Dažniausiai ginčų kyla dėl komisijos sudėties sudarymo, nes atsiranda konkurencija tarp visuomeninių organizacijų. Jeigu yra galimybė priimti sprendimus ir daryti kažkokią įtaką, šiuo atveju dėl būsimų valstybinių pensijų, kiek aš suprantu, čia iš esmės bus lupama… Kokiu principu bus daroma atranka ir sudaroma komisija? Iš penktojo skirsnio nelabai aišku, jūs rašote – nevyriausybinės organizacijos pateikė. Ar nereikėtų aiškiai reglamentuoti, iš kelių žmonių tą komisiją sudaro, kas jas deleguoja, tada paprasčiausiai bus mažiau nereikalingo erzelio tarp pačių organizacijų. Labai ačiū.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Algirdai, logiškas klausimas, bet palikite mūsų komisijos tolesniam sprendimui nustatyti reglamentą, kurį mes parengsime vėliau, o čia yra tik principinis sprendimas dėl visuomeninės tarybos. Nemanau, kad bus erzelynė ir bus kažkokia konkurencija. Sakiau, pas mus yra nuo 5 iki 9 organizacijų, o ypač aktyvios yra 5. Iš jų bus greičiausiai atstovai, vadai, ne vadai, ką jie mums pasiūlys, bus atsarginis, jeigu to nebūtų. Nebus čia jokių konfrontacijų, bus viskas gerai. Čia viskas taip ir vyksta, tik neįteisinta įstatymu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju Pirmininkui. Iš tikrųjų ką tiktai pranešėjas atsakė. Aš ir norėjau klausti, ar tikrai visos visuomeninės organizacijos bus pakviestos į tą tarybą? Man atsakė, o gerbiamajam A. Sysui noriu pasakyti, kad tikrai yra daug svarbesnių dalykų negu valstybinės pensijos. Nemanau, kad visuomeninė taryba galvotų tik apie tai, kaip gauti didesnę pensiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių klausti nėra. Už ir prieš taip pat. Ar galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Prašoma balsuoti. Gerai. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-211(2) būtų pritarta po pateikimo?
Balsavo 62 Seimo nariai. Už – 55, prieš nėra, susilaikė 7. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Žmogaus teisių komitetas ir Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisija. Numatyta svarstymo data balandžio 14 d. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieš nėra. Dėkoju.
Darbotvarkės 2-8 klausimas. Taip pat kviečiu pranešėją Seimo narį A. Dumčių. Įstatymo projektas Nr. XIP-207(2).
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia būtų to paties įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas. Inicijavome dėl to, kad Genocido centro Nukentėjusiųjų statuso komisija nustatė, kad įstatyme yra štai koks netikslumas – nepažymėta antroji sovietinė okupacija – 1944–1990 metų. Kai reikėdavo nustatyti, įrodantys dokumentai, viskas yra, o įstatyme pamiršta, pirmoji pažymėta, antroji ne. Toliau, kai mūsų karininkai arba kiti, kurie buvo nužudyti arba mirė… nebuvo pažymėta, kad tremties metu, nes būdavo taip, kad išgyvena ir po to dar antrą kartą ištremia ir tada miršta. Tai mes dar ir dėl tremties patikslinome 3 straipsnyje. Štai ir visas įstatymo papildymas. Labai prašyčiau pritarti mūsų komisijos pasiūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausti užsirašė tie patys Seimo nariai. A. Sysas, po to V. Margevičienė. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis kolega, sakykite, ar datos nuo 1940 iki 1990 m. neapima antrosios sovietinės okupacijos laikotarpio? Nors jūs rašote, kad tai pareikalaus nedidelių lėšų, bet šitas įstatymas, neišsisuksite, kalba apie pinigus. Gavus statusą, mokamos valstybinės pensijos. Aš labai norėčiau, kad jūs patikslintumėte, kiek tai kainuos, nes dabar sunkmetis. Labai ačiū.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Standartinis gerbiamojo Algirdo klausimas. Žinoma, galima ir vienu žodžiu pasakyti nuo 1940 iki 1990 metų. Kadangi įstatymas buvo išdėstytas taip, okupacijas reikėjo pažymėti. O dabar dėl tų pinigų ir kiek jų reikės? Visi jie turi statusą įrodančių dokumentų, bet kai grįžtame prie įstatymo, žiūrime, kad jis netobulas, teko patikslinti, ir viskas. O tie visi dalykai yra išskirti, tie pinigai, ir jūs žinote, kokie jie yra, gerbiamasis Algirdai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti daugiau nėra norinčių. Patikslinti taip pat ne. Gerai, ar galime bendru sutarimu pritarti? Siūloma balsuoti. Prašom. Už, prieš nėra. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-207(2) būtų pritarta po pateikimo.
Balsavo 69. Už – 60, prieš – 2, susilaikė 7. Įstatymo projektui Nr. XIP-207(2) pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas, Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisija. Siūloma svarstyti gegužės 14 d. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju.
Mielieji kolegos, norėčiau padėkoti už konstruktyvų darbą. Mes gerokai lenkiame grafiką. Dabar skelbiu rytinio posėdžio pertrauką iki 12 val. Ačiū jums.
Pertrauka
Sutarčių registro įstatymo projektas Nr. XP-3342 (pateikimas)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Pertraukos pabaiga.
Kadangi kol kas nematau užsienio reikalų ministro, siūlau pateikti Sutarčių registro įstatymo projektą Nr. XP-3342. Pranešėjas – teisingumo ministras Remigijus Šimašius. Prašom, ministre, į tribūną.
R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums pateikti Sutarčių registro įstatymo projektą. Įstatymas yra parengtas dėl dviejų priežasčių, siekiant suderinti su dviem kitais įstatymais, t. y. su Civiliniu kodeksu ir Viešojo administravimo įstatymu.
Pagrindinis dalykas yra Viešojo administravimo įstatymas, kuris įpareigoja institucijas, atliekančias viešojo administravimo funkcijas, nurodyti įstatyme. Iki šiol turėjome problemą, kad sutarčių registras, kuris registravo tris sutarčių rūšis, nebuvo įtvirtintas įstatymu. Vadinasi, jis neatitiko Viešojo administravimo įstatymo. Keletą metų gyvenome su tuo neatitikimu. Siekiama tai ištaisyti, todėl siūlau pritarti pakeitimui, po kurio realiai pasikeistų viskas taip, kad tai, kas buvo reglamentuota Vyriausybės, taptų reglamentuojama įstatymu. Kviečiu pritarti šiam projektui ir svarstyti jį.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori klausti vienas Seimo narys. Prašom. Kolega J. Juozapaitis. Ar gerbiamojo Jono nėra salėje? Dėkoju, ministre.
Gerbiamieji kolegos, kadangi klausiančių daugiau nėra, ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti Sutarčių registro įstatymo projektui? Galime. Pritarta įstatymo projektui Nr. XP-3342.
Kitas darbotvarkės klausimas.
Atsiprašau, dėl Sutarčių registro įstatymo projekto pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu komitetu – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Numatoma svarstyti Seime gegužės 14 d. Sutinkame su tokiomis datomis ir nustatytais komitetais? Dėkoju.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-251. Kviečiamas į tribūną užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Gerbiamasis ministre, norėčiau jūsų paprašyti, kad kartu pateiktumėte šį įstatymą ir Seimo pareiškimą, tai projektas Nr. XIP-250, kaip lydintysis projektas.
V. UŠACKAS. Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiame įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Rusijos Federacijos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtos Baltijos jūroje ratifikavimo“ projektą.
Norėčiau priminti, kad šis susitarimas buvo pasirašytas 2005 m. lapkričio 30 d. Vilniuje. Teikiamu ratifikuoti susitarimu nustatomas taškas Baltijos jūroje, kuriame susikerta Lietuvos, Rusijos ir Švedijos išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribos. Šiuo susitarimu įgyvendinamos 1997 m. spalio 24 d. pasirašytos ir vėliau ratifikuotos Lietuvos ir Rusijos sutarties dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje 2 straipsnio nuostatos. Tai yra nustatomos galutinio taško, esančio ant Švedijos ekonominės zonos ribos, koordinatės, ką galima atlikti tik dalyvaujant šiai šaliai.
Lietuva, nustatydama išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų sankirtą su Rusija ir Švedija, užbaigė teisinių procedūrų seką formuojant ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribas su Rusija ir pradeda jų atribojimo teisinį sureguliavimą su Švedija.
Šio susitarimo ratifikavimas leistų pradėti oficialias derybas su Švedija dėl išskirtinių ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų nustatymo tarp Švedijos ir Lietuvos. Baigus derybas su Švedija, bus visiškai užbaigtas Lietuvos valstybės sienų nustatymas sausumoje ir išskirtinių ekonominių zonų bei kontinentinio šelfo ribų delimitavimas Baltijos jūroje.
Norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, kad, siekdami dar kartą išsakyti Lietuvos politines nuostatas ir siekį teisiškai įtvirtinti jūrines ribas su Švedija, siūlome padaryti atskirą Lietuvos Respublikos Seimo pareiškimą, kad Lietuva yra pasirengusi sudaryti dvišalę sutartį su Švedija dėl išskirtinių ekonominių zonų bei kontinentinio šelfo atribojimo pagal Švedijos ekonominės zonos dalies, besiribojančios su Lietuva, ribų koordinates, deponuotas Jungtinėse Tautose.
Šiame pareiškime, kurio projektą esame jums pateikę, siūloma atkartoti Lietuvos poziciją, deklaruotą dar 1995 m. birželio 23 d. Jungtinėms Tautoms, kad visos tarptautinės sutartys, sudarytos TSRS vardu Lietuvos okupacijos laikotarpiu, tarp jų ir ratifikuojamame susitarime minimas 1988 m. balandžio 18 d. Švedijos Karalystės Vyriausybės ir TSRS Vyriausybės pasirašytas susitarimas dėl kontinentinio šelfo, taip pat Švedijos žvejybos zonos ir Tarybų Sąjungos ekonominės zonos Baltijos jūroje delimitavimo, nesukelia Lietuvai jokių teisinių pasekmių.
Atsižvelgdamas į tai, kad klausimų dėl Lietuvos teritorijos ir jos jurisdikcijos, susijusių su Lietuvos suverenitetu, kuo stipresnis, kuo operatyvesnis sprendimas yra tiesioginis Lietuvos interesas, prašau pritarti teikiamiems teisės aktų projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministre, jūsų nori klausti du Seimo nariai. Pirmasis – S. Pečeliūnas. Prašom, Sauliau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pirma, gerbiamoji pirmininke, kadangi yra du klausimai, aš tikiuosi gauti galimybę paklausti du kartus, ir jeigu reikės, dar pasitikslinti. Taigi pradėsiu nuo pareiškimo.
Ačiū, kad galų gale toks tekstas atsirado kaip dokumentas. Tik kyla klausimų, kodėl jie yra atskirti. Teisės departamentas dar 2006 m. spalio mėn. rašė, kai ką pacituosiu. „Tam, kad sutarties pasirašymo metu padaryta išlyga galiotų, ji turi būti pakartota sutartį ratifikuojant.“
Antra citata. „Norim atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos teisinėje sistemoje Lietuvos išlygų arba pareiškimų dėl tarptautinių sutarčių sudarymo… atsakingų ministerijų ar Vyriausybės įstaigų lygmeniu reglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių rengimo ir sudarymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d.“. Toliau. „Atsižvelgus į tai, kad Seimas, ratifikuodamas tarptautinę sutartį, gali pateikti pareiškimą dėl susitarimo turinio, jo tekstą įtraukdamas į tokio susitarimo ratifikavimo įstatymą.“ Šito dabar jūsų teikiamuose projektuose nėra padaryta. Gal jūs man galite atsakyti, kodėl?
V. UŠACKAS. Taip, gerbiamasis Sauliau, ačiū už jūsų klausimą. Aš noriu atkreipti plenariniame posėdyje dalyvaujančių Seimo narių dėmesį į tai, kad šis klausimas dar bus svarstomas komitetuose ir mūsų atstovai, konkrečiai Zenonas Kumetaitis, Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotojas, kuris rengė šią sutartį, galės išsamiau atsakyti į visus klausimus. Atsakydamas į jūsų klausimą, noriu tiesiog atkreipti dėmesį, jog pareiškimo nuostatos, kurias mes pasiūlėme, liečia tiktai dvišalius Lietuvos ir Švedijos santykius, o ratifikuojamas susitarimas yra trišalis, tad pareiškimo nuostatos neturėtų tapti ratifikavimo įstatymo dalimi. Taip pat pareiškimas peržengia ratifikuojamo susitarimo ribas ir yra orientuotas į būsimą dvišalį Lietuvos ir Švedijos susitarimą dėl ekonominių zonų bei kontinentinio šelfo atribojimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi jūs pristatėte du projektus, tai S. Pečeliūnas turi teisę dar vieną klausimą klausti. Prašau, Sauliau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, pone pirmininke. Jūs negerai mane supratote. Aš dabar noriu patikslinti savo pirmąjį klausimą, o antrasis klausimas bus paskui. Taip leidžia man elgtis Statutas.
PIRMININKĖ. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, na, nėra taip, kaip jūs sakote. Sutartis yra trišalė. Rusijos ir Švedijos sienų sutartis, apie kurią čia kalbame, ir to taško sutartis, ir tas pareiškimas, apie kurį mes kalbame, apima visas tris šalis, jis yra sudėtinė šito ratifikavimo dalis. Neklaidinkite Seimo narių. Ir tai, ką aš citavau, ten labai aiškiai pasakyta: jeigu toks pareiškimas netampa ratifikavimo įstatymo sudėtine dalimi, pasakysiu angliškai, kad jūs geriau suprastumėte, juridiškai jis yra non paper, Jungtinėse Tautose nebus deponuojamas kartu su sutartimi ir Rusija pasakys: jūs čia rašinėkite, ką norite, ką yra ne sykį padariusi, tai nėra sudėtinė dalis ir mes galime elgtis kaip norime, kaip parašyta sutartyje, jūs savo noru tampate Sovietų Sąjungos sudėtine dalimi tuo momentu, nes galioja paskutinis valstybės žodis, o ne prieš dvidešimt metų pasakytas. Štai į tokią koliziją aš nenoriu, kad ministerija įtrauktų Lietuvos valstybę ateityje. Ačiū.
V. UŠACKAS. Be abejonės, jokiu būdu mes nenorime įtraukti į jokią koliziją, mes norime išspręsti šią teisinę, politinę koliziją Lietuvos nacionalinių interesų labui. Todėl dar sykį noriu pakartoti, gerbiamasis Sauliau, šiuos tris ypač svarbius faktus: pirma, jog dar 1988 m., kai Lietuvos nepriklausomos valstybės nebuvo, Sovietų Sąjunga su Švedija pasirašė dvišalę (pasirašė ne trišalę, o dvišalę) sutartį tarp Sovietų Sąjungos ir Švedijos, pagal kurią numatė ir susitarė dėl ribos tarpkontinentinio šelfo ir ekonominės zonos tarp dviejų šalių. Antra, 1997 metais, kai mes jau buvome nepriklausomi, mes pasirašėme panašią sutartį su Rusija, kur apibrėžėme ribas, kur eina riba tarp Lietuvos ir Rusijos kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos. Kai ta sutartis buvo pasirašyta ir kai ji buvo ratifikuota Seime, mes pradėjome derybas dėl taško, kuris žiniasklaidoje vadinamas tašku „D“, t. y. dėl tos sankirtos trijų ribų, kurias mes numatome, kur tos ribos susikirs. Atsižvelgdami į tai, jog yra teisiniai praeities faktai, kurie mūsų nesaisto teisiškai ir politiškai, bet jie egzistuoja realybėje pagal susitarimą tarp Švedijos ir dabar Rusijos, TSRS sutarčių perėmėjos, mes sutarėme dėl taško trišaliu pagrindu, kur tas taškas yra. O savo ruožtu dar sykį deklaruojame mūsų labai aiškią teisinę ir politinę nuostatą, kad ankstesni teisiniai Sovietų Sąjungos įsipareigojimai mūsų nesaisto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai, Sauliau, jau abu klausimai paklausti? Tada prašau – dar vienas klausimas jums.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš maniau, jūs dabar būtumėte davę kitam klausėjui. Tada aš. Na, jeigu man viską iš eilės, tai tada aš jau kankinsiu poną ministrą, prašome nesupykti.
PIRMININKĖ. Kad mintis nenutrūktų.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ne, man mintis nenutrūks. Tada baikime apie pareiškimą, dabar kalbėkime apie ratifikavimo įstatymą. Gerbiamasis ministre, jūs turbūt matėte mano du pasiūlymus ir būtų įdomu išgirsti jūsų nuomonę tuo klausimu. Kad jums būtų dar aiškiau: jeigu jūsų atsakymai manęs netenkins, tai aš siūlysiu papildyti ratifikavimo įstatymą dar viena nuoroda į Lietuvos Respublikos teisės aktą, tai yra įrašyti ir Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo 3 straipsnį, kurio vieną sakinį pacituosiu: „Valstybės siena nustatoma ir keičiama Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kai jas ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių.“ Ar jūs manote, kad taškas tai nėra sienos sudedamoji dalis, ar manote kitaip? Ačiū.
V. UŠACKAS. Aš pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį. Jūs apeliuojate į Konstitucijos 10 straipsnį, kuriame kalbama apie valstybės sieną ir valstybės sienų keitimą. Tuo tarpu teikiamas ratifikuoti susitarimas susijęs ne su valstybine sausumos siena, o su išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimu. Todėl kontinentinio šelfo ir ekonominių zonų ribai yra taikomas kitoks teisinis režimas, negu valstybinei sienai, tai yra skirtingos kategorijos. Todėl šis susitarimas tik įgyvendina jau ratifikuotos Lietuvos ir Rusijos sutarties „Dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje“ 2 straipsnio nuostatą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Ir jūsų dar klausia K. Daukšys. (Balsai salėje) Patikslinti? Tai prašau, dar tada… Bet jau paskutinį kartą, Sauliau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mes galime tą ginčą tęsti ilgai ir, tikiuosi, nenuobodžiai, bet šiuo klausimu aš domiuosi nuo 2005 m. Štai yra byla. Aš neskaičiuosiu puslapių, kiek čia yra, ir kokių įdomių raštų esame gavę iš ministerijos pareigūnų, ir kiek ministerijos pareigūnai yra nekorektiškai elgęsi su Seimo komitetu ir su Seimu. Aš tikiuosi, jums visa tai yra žinoma. Tiesiog perspėju. Gerbiamasis ministre, jeigu mes tęsime ginčą, kas yra siena, kas nėra ir kaip ją reikia ratifikuoti, aš turiu visą medžiagą, kiek Lietuvos Respublikos Seimas yra ratifikavęs sienos sutarčių, pažeisdamas Konstituciją dėl tos balsavimo normos. Garantuoju jums ir pažadu, jeigu neatkreipsite dėmesio į mano pastabas, kreiptis į Konstitucinį Teismą. Atsakymas jo yra aiškus, aš konsultavausi. (Balsai salėje) Ir teks visas tarptautines sienos sutartis, maždaug 4/5, ratifikuoti Seime iš naujo. Būkite malonus, elkimės korektiškai. Trejus metus trunka ginčas ir valstybės interesai kabo pakabinti. Gal grįžkime prie konstruktyvaus dialogo? Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Sauliau, čia jau kalba. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia ačiū S. Pečeliūnui, kad supratome, kad gyvename tarp nekonstitucinių sienų dabar. O ministrui tai klausimas kitas yra. Čia mes apibrėžiame vieną sankirtą – švedų, rusų ir mūsų. Kitoje pusėje yra latvių, mūsų ir švedų. Kaip ten bus ir kaip šitas mūsų priimtas įstatymas, ratifikavimas, nulems po to mūsų tas sienas su Latvija, su Švedija tam kampe?
V. UŠACKAS. Labai ačiū, pone Kęstuti, už jūsų klausimą. Kaip žinote, sutartis dėl ekonominių zonų ir kontinentinio šelfo ribų su Latvija yra pasirašyta anksčiau, mūsų Seimas yra ratifikavęs. Latvijos Seimas yra dar neratifikavęs. O dėl ribų sankirtos su Švedija aš turėčiau pasiteirauti mūsų ekspertų, tačiau spėčiau ir manyčiau, kad tokios derybos bus dalis tų derybų, dėl kurių mes norime iš tikrųjų gauti jūsų mandatą ratifikuojant šią sutartį. Tai bus dalis derybų dalyko, kai mes pradėsime derybas su Švedija ir įtrauksime, be abejonės, ir Latvijos pusę. Bet dar reikia palaukti, kol Latvija ratifikuos politiškai tą susitarimą, kuris buvo pasiektas prieš keletą metų ir mūsų Seimo ratifikuotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar vienas – už. Dar patikslinti? Prašau, Kęstuti.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, ministre, gal galėtumėte tada prie to paties ir patikslinti, kaip dabar su latviais vyksta. Ką jie žada? Žada jie tą susitarimą ratifikuoti vis dėlto ar nežada? Nes tai jau per daug ilgai užsitęsusios istorijos išeina.
V. UŠACKAS. Taip, be abejonės. Ačiū už klausimą. Šį klausimą mes svarstėm mano vizito metu prieš mėnesį Rygoje. Kaip man sakė tuo metu Latvijos užsienio reikalų ministras Maris Riekstinis, jie šį klausimą svarsto Saeimoje. Jie pageidavo, kad mes pradėtume neformalias konsultacijas dėl galimos tvarkos kartu įsisavinant gelmių turtus, jeigu tokie būtų surasti kontinentiniame šelfe. Aš tokią principinę nuostatą esu išreiškęs, kad galime konsultuotis neformaliai. Pasak Latvijos ministro, tai padėtų jiems sudaryti palankią politinę sutarties ratifikavimo Latvijoje aplinką. Savo ruožtu aš noriu kreiptis į garbingus Seimo narius, ypač tuos, kurie bendrauja su Latvijos Seimo nariais, paskatinti juos tai padaryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Dabar tikrai atsakėt į visus klausimus, net patikslintus. Vienas – už, vienas – prieš. Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tai už abu ar už vieną kurį nors dabar?
PIRMININKĖ. Už abu.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Už abu. Tada truputį ilgiau gal teks kalbėti. Gerbiamasis ministre…
PIRMININKĖ. Dvi minutės.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Už vieną ir dvi minutės už kitą. Gerbiamasis ministre, pritariu jūsų paruoštam (tai bendro darbo rezultatas) pareiškimo tekstui. Apgailestauju, kad šis pareiškimas pažeidžiant susitarimą tarp Seimo komiteto, Seimo ir Užsienio reikalų ministerijos nebuvo atitinkamu būdu parengtas sutartį pasirašant. Mes neturėtume šiandien tų klausimų, bet geriau vėliau negu niekad.
Ir antras dalykas, tada trumpindamas ir dėl antrojo. Gerbiamasis ministre, pritarčiau po pateikimo ratifikavimo įstatymui, bet tai nereiškia, kad jeigu tekstas nebus pataisytas ir šis pareiškimas netaps ratifikavimo sudėtine dalim, bus galima balsuoti už tokį ratifikavimo tekstą, koks dabar pateiktas. Jis yra taisytinas bent dviem aspektais iš esmės. Aš dabar nesiplėsiu. Jeigu reikės, pakvieskit į komitetą, komitetui, jeigu bus įdomu, visą tą dokumentaciją, kurią turiu, galėsiu pateikti išanalizuoti, bet yra daug senbuvių, kurie žino visą tą istoriją, ji nėra visai vieša, užtat kai ko aš čia ir nekalbu. Bet ministras, manau, yra išanalizavęs ir žino, apie ką aš kalbu, neužsimenant labai konkrečiai.
Taigi, mielieji kolegos, po pateikimo siūlyčiau pritarti, bet svarstyti labai rimtai, labai atsakingai, nes šis sprendimas nebus vienai dienai. Šis sprendimas bus šimtmečiams ir tūkstantmečiams, jeigu mes nesugriausime savo rankomis savo valstybės anksčiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, prieš nenori niekas kalbėti? Tai ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-251 ir Seimo pareiškimui, registruotam Nr. XIP-250, bendru sutarimu? Galim? Taigi pritarta. Balsuojam? Reikalaujate balsuoti. Prašau, R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Ačiū, pirmininke. Aš tiktai redakcinio pobūdžio pastabą norėčiau prieš tai, kai mes pritarsime Seimo pareiškimui. Ten yra neteisingai įvardyta valstybė, kurios griovėjais mes save laikome. Reikėtų rašyti ir sakyti „Tarybinių Socialistinių Respublikų Sąjunga“, o ne „Tarybų Socialistinių“… (Balsai salėje) Teisybė. Teisybė. Visi mokėmės mokykloje. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju už išreikštas pozicijas. Čia jau mūsų turbūt redakcinė komisija paprastai kai redaguoja, tai sutvarko. Dar kartą noriu paklausti: reikalaujat balsavimo? Būtinai? Tai tada balsuojam. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-251 po pateikimo būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 74, susilaikė 1, prieš nebuvo. Dabar kviečiu balsuoti. Kas po pateikimo pritariate projektui Nr. XIP-250, irgi balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai. Visi – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Pagrindinis komitetas abiem atvejais yra Užsienio reikalų komitetas. Numatoma svarstyti balandžio 21 d. Dėkoju. Prašau, S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi kilo čia tam tikrų juridinių ginčų tarp manęs ir ministro, čia papildomi komitetai nenumatyti, siūlyčiau numatyti du – Teisės ir teisėtvarkos komitetą ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą.
PIRMININKĖ. Ar pritariam, kad papildomi būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas? Bendru sutarimu pritarėm. Taigi pagrindinis komitetas – Užsienio reikalų, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.
Savaitės (nuo 2009-03-23) – 2009 m. kovo 24 d. (antradienio) ir 26 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Seimui svarstyti kitos savaitės, kuri prasidės kovo 23 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimą. Tai yra vienintelis šios dienos rezervinis klausimas. Pranešėja – pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kovo 24 d., antradienį, rytiniame posėdyje yra numatyti trys Seimo nutarimai, t. y. Prezidento teikiamos kandidatūros į Apeliacinio teismo teisėjus.
Kaip Seniūnų sueigoje buvo apsitarta, kadangi yra daug registruota Seimo statuto pataisų, jos visos sugrupuotos ir pateikiamos antradienio rytinio posėdžio darbotvarkėje. Po pietų mes turėsime dar vieną iš statutinių mūsų ataskaitų, t. y. 2008 metų Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos ataskaita, o kaip lydintis dokumentas Seimo nutarimas po ataskaitos pateikimo. Teikiami ir svarstomi įvairūs įstatymų projektai, kurie yra reglamentuoti mūsų pavasario sesijos darbų programoje. Pabaigoje pateikiamas įstatymo projektas – Sodininkų bendrijų įstatymo projektas, nes 31 Seimo narys yra pasirašęs inicijuoti šio įstatymo pateikimą.
Kovo 26 d., ketvirtadienio, darbotvarkėje yra numatyta ir kreipiuosi į Seimą, kaip jūs apsispręsite, ketvirtadienį bus NATO įkūrimo 60-mečio ir Lietuvos narystės NATO penkerių metų sukakties minėjimas. Yra pasiūlymas, kadangi į valdybą kreipėsi Užsienio reikalų komiteto pirmininkas A. Ažubalis, kad tai būtų iškilmingas minėjimas Kovo 11-osios salėje. Minėjimas truktų nuo 10 iki 11 val. Užsienio reikalų komitetas šį klausimą svarstė savo komitete, yra numatyti pranešėjai, kurie galėtų dalyvauti ir skaityti pranešimus vieną valandą. Yra ir kitas matymas – kad tai būtų šioje salėje pusvalandžio kuklesnis paminėjimas, nebūtų daug pranešėjų, o tiktai pora pranešėjų. Tačiau didžioji dauguma valdybos narių mano, kad tiek NATO įkūrimo 60-metis, tiek tuo labiau mūsų Lietuvos narystės NATO penkerių metų sukakties paminėjimas yra svarbus įvykis. Siūlytume, kad tai vyktų Kovo 11-osios salėje. Minėjimo trukmė būtų viena valanda, t. y., kaip minėjau, nuo 10 val. iki 11 val. Po to grįžtume į šią salę ir, kaip tradiciškai ketvirtadienį pirmojoje dienos pusėje, būtų įstatymų priėmimai. Būtų svarstomi Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, Seimo nutarimas „Dėl Vertybinių popierių komisijos veiklos ataskaitos“ ir Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“. Iki pietų dar kai kurie įstatymų projektų pateikimai, Vyriausybės valanda.
Kreipiuosi į opozicinę Socialdemokratų frakciją: nuo 15 val. yra opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė. Šiandien dar mes neturime projekto, todėl kreipiuosi į frakcijos seniūną, kad bent iki šios dienos pabaigos arba rytoj pirmojoje dienos pusėje turėtume jūsų pasiūlymus, ką galėtume įtraukti į darbotvarkę.
Tai tiek yra pamatymų ir pamąstymų apie kitą savaitę.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jūsų paklausti ar pasiūlyti yra užsirašę du Seimo nariai. Pirmasis kalbės R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš matau, kad kovo 24 d. darbotvarkės pirmoje pusėje bus teikimai dėl teisėjų skyrimo į Apeliacinį teismą. Mano pageidavimas būtų toks, kad vis dėlto šių kandidatų į Apeliacinio teismo teisėjus biografijos būtų gana išsamios, nes didelė atsakomybė, kai tokia situacija teismuose, balsuojant už vieną ar kitą kandidatūrą.
Gerbiamoji pranešėja, dar vienas dalykas. Man atrodo, kad Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaitai, kuri numatyta, paskui bus priimamas Seimo nutarimas, ar ne per mažai laiko skiriama? Vis dėlto sveikatos apsaugos, medicinos problemos gana aktualios. Nežinau, man regis, čia turėtų būti išsamiai, turėtų būti skiriama daugiau laiko. Ačiū. Tiek trumpai.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Pažadu, kad išsamios biografijos turėtų būti, bet to, kas jau yra parašyta, nei aš pati, nei Sekretoriatas turbūt niekuo papildyti negali. Mes paprašysime dar papildomai ir Prezidentūros atstovų, kad patikslintų.
Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos ataskaitos ir skirto laiko. Pagal Statutą visoms ataskaitoms yra skiriama pusė valandos, tai ir Nacionalinės sveikatos tarybos veiklos ataskaitai yra pusė valandos. Kaip matote, Seimo nutarimo dėl ataskaitos patvirtinimo projektui yra numatyta 15 minučių, bet mes aptarėme Seniūnų sueigoje, kad būtų ne tik pateikimas ir svarstymas, bet iš karto priėmimas, kad greičiau pabaigtume šią procedūrą. Aš manau, laiko turėtų pakakti. Jeigu Seimo nariai bus aktyvūs ir konstruktyviai dalyvaus svarstant ataskaitą, mes spėsime per statutinę normą, kuri yra reglamentuota pagal laiką.
PIRMININKAS. Žodis Seimo nariui A. Ažubaliui.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu paprašyti kolegų, kad pritartų iškilmingo NATO minėjimo datai. Mes minime labai svarbias datas, keliame vėliavą Žemės dieną, o čia vis dėlto yra NATO šešiasdešimtmetis, NATO penkmetis. NATO keičiasi, grįžta prancūzai. Šiame iškilmingame minėjime dalyvautų kandidatės šalies Makedonijos užsienio reikalų ministras, kuriam būtų suteiktas žodis. Jeigu mes tvirtai tikime tuo, ką sakome, kad NATO yra pagrindinis Lietuvos saugumo garantas, aš manyčiau, NATO organizacija nusipelnė bent valandos mūsų politikų, parlamentarų dėmesio ir pagerbimo. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš, dar kartą pritardama komiteto pirmininkui A. Ažubaliui, noriu pasakyti, kad Lietuvos Seimas pasielgtų ir išmintingai, ir garbingai, organizuodamas NATO įkūrimo šešiasdešimtmečio bei Lietuvos narystės NATO penkerių metų sukakties minėjimą ir skirdamas valandą Kovo 11-osios salėje.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Daugiau užsirašiusių nebuvo. Garbusis Seime, ar galima bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkėms? Reikalaujančių balsuoti nėra. Darbotvarkių projektams su tomis nedidelėmis pataisomis, tiksliau, patikslinimais, kuriuos pateikė pranešėja, Seimas pritarė.
Toliau vėl pirmininkaus pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Vyriausybe, aš dar norėčiau, prieš suteikdama žodį Seimo nariams klausti Vyriausybės atstovų, tam tikro pasitarimo su jumis ir informacijos.
Šiandien, kaip niekada, mes labai sparčiai dirbame – beveik baigiame ne tik rytinio posėdžio darbotvarkę, bet ir vakarinį posėdį. Ar garbusis Seimas sutiktų posėdį baigti 14 val. arba 14.15 val.? Mes sutarėme su pranešėjais, kurie teikia projektus po pietų. Ir aplinkos apsaugos ministras, ir susisiekimo ministras sutiko anksčiau pateikti, Prezidento patarėja A. Rauličkytė irgi sutiko ateiti 14 val. ir pateikti Teismų įstatymą.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį į Atominės elektrinės įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-385 ir Sutarties dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo pripažinimo niekine įstatymo projektą Nr. XIP-399. Reikėtų suderinti su Teisės departamentu, nes esame gavę neigiamų išvadų. Aš kalbėjausi su tų teikiamų įstatymų projektų autoriais. Jeigu jie nepersigalvojo, tai aš turėsiu jau statutiškai elgtis, kad projektai šiandien būtų išbraukti iš darbotvarkės ir teikiami kitą antradienį. Ar autoriai ir Seimas sutinka su tokiu pasiūlymu? Taigi įstatymų projektai, pagal registraciją 2-2 ir 2-3, išbraukiami iš darbotvarkės. Jūs pritariate, kaip suprantu, kad posėdis baigtųsi vėliausiai 14.30 val. ir vakarinio posėdžio šiandien nebūtų? Jums visiems labai dėkoju.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Pradedame Vyriausybės valandą. Pirmiausia pagal Statutą opozicijos lyderis G. Kirkilas turi teisę užduoti du klausimus. Prašom. G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasveikinti Vyriausybę, pradėjusią antrąjį šimtadienį, ir palinkėti, kad jis būtų sėkmingesnis. Nuoširdžiai to linkiu. Iš tikrųjų nelengvas metas. Tie, kas dirbo Vyriausybėje, turbūt gerai supranta, kokia yra situacija. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro, jeigu galima.
Gerbiamasis ministre, šiuo metu (mes iš dalies šiek tiek svarstėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete dėl numatomo pareigūnų atlyginimų sumažinimo) yra baimė dėl to, kad per tūkstantis policininkų, kurie jau dabar pensinio amžiaus, bijodami, kad gali sumažėti jų pensijos, rengiasi išeiti. Prašau pasakyti, ką reikėtų daryti (gal jūs to ir siekiate, kad išeitų daugiau kaip tūkstantis pareigūnų, nors, mano požiūriu, taip nėra, juo labiau dabartinėje situacijoje, kai nusikalstamumas ir šios srities iššūkiai didėja) šioje situacijoje kaip galima greičiau, nes čia ir laikas turi reikšmės, kad šitaip neatsitiktų? Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Jūsų paminėtas klausimas šiandien yra ypač aktualus. Ten yra apie pusantro tūkstančio patyrusių pareigūnų, kuriems yra sukakęs toks tarnybos amžius, kad gali gauti statutinę pensiją, ir jeigu bazinis dydis bus mažinamas iki 430 Lt, jie visi jaučia grėsmę, kad perskaičiavus jų pensiją jie gautų gerokai mažesnę. Noras būtų fiksuoti tą statutinę pensiją dabar. Yra parengtas įstatymo projektas (jis buvo labai skubiai parengtas per vakar ir šiandien), kuris keistų statutinės pensijos skaičiavimo tvarką, nes iki šiol buvo pagal paskutinį tarnybos mėnesį, dabar mes siūlysim per penkerius metus metų vidurkį, ir tai išspręs šią problemą.
Antras jūsų paminėtas momentas buvo tas, kad problemą reikia spręsti labai skubiai. Tai mes supratome apsilankę Šiaulių apskrityje ir susitikę su pareigūnais, kad jie nerizikuos, ir nelauks, jeigu įstatymas eis kartu vienu paketu su bazinio dydžio mažinimu. Vadinasi, reikia šią įstatymo korekciją padaryti dabar ir skubiai. Projektą turiu portfelyje, ieškau, kas galėtų pateikti labai skubiai, nes išorinis derinimas Vyriausybėje užtruktų per daug laiko, bet aš manau, kad mes išspręsime tą problemą, ir jeigu gerbiamasis Seimas įsijungs skubiai į šios problemos sprendimą, mes ją išspręsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Antrą klausimą užduoda opozicijos lyderis.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Antrąjį klausimą aš užduočiau ūkio ministrui.
Gerbiamasis ministre, kaip jūs žinote, antradienį didžiule balsų dauguma Seimas pataisė Kainų įstatymą, tiesa, jo Prezidentas dar nepasirašė. Po to, atrodo, valdančiosios daugumos lyderiai puolė prašyti Prezidento, kad jis vetuotų. Aš norėčiau sužinoti jūsų poziciją. Kaip jūs ruošiatės šį įstatymą, jeigu jis bus pasirašytas arba veto bus atmestas, realizuoti ir kokias numatote pasekmes? Ačiū.
D. KREIVYS. Kiek teko girdėti, Prezidentas ruošiasi šį įstatymą vetuoti, to prašo ir pozicija. Aš manau, kad to įstatymo nereikės Ūkio ministerijai įgyvendinti.
G. KIRKILAS (LSDPF). Bet tada išeis taip, kad jeigu Prezidentas vetuos, visi, kurie balsavo už šį įstatymą, bus labai geri ir populiarūs, o bus kaltas Prezidentas, nes nenorėjo kovoti su antkainiais. Taip suprantu, tokia yra jūsų pozicija.
D. KREIVYS. Ūkio ministerija tikrai populiarumo nedalina, mes priimame sprendimus, reikalingus ūkiui, o jeigu įvyko kažkoks nesusipratimas, aš manau, kad Seime arba Prezidento lygmeniu tas nesusipratimas bus išspręstas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau frakcijos vardu užsirašęs kalbėti socialdemokratų Z. Balčytis, bet aš jo nematau. Tada pagal eilę socialdemokratai – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui, tačiau aš jo nematau, tai gal kas nors galės atsakyti. Tai dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio norminius ir pasėlių plotus. Kovo 12 d. … Na, visi žiūri į žemės ūkio ministrą, tačiau žemės ūkio ministras kiek finansai duoda, tiek paskirsto. Kovo 12 d. buvo atsiskaityta už pasėlius 51 %, tačiau liko mėnuo iki termino. Pavasaris už langų, ir yra rajonų, kur atsiskaityta 20–30 % už šią poziciją. Prašau pasakyti, kaip bus galima atsiskaityti Vyriausybei iki numatyto termino su visais rajonais ir laiku? Ačiū.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsakysiu tikrai aš, nes žinau situaciją. Tie skaičiai kovo 2 d., kuriuos jūs pasakėte, yra tikslūs, dabartiniu metu yra 55 %. Yra užsakytos lėšos, rytoj tikimės gauti ir, jeigu jas mes gausime, kitą savaitę bus išmokėta 76,3 %. Kaip žinote, dar lieka ražienos, ir kiti… Tikimės, kad tiesioginės išmokos, kurios yra numatytos, bus išmokėtos laiku.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau patikslinti… (Balsai salėje)
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Aš noriu patikslinti klausimą. Aš ir užduodamas klausimą sakiau, kad būtų tiksliai atsakyta, o žodžiai „jeigu gausime,“ ką atsakė žemės ūkio ministras, visiškai nieko nereiškia. Jeigu gausim… Ar gausim ir kada bus gauti tie pinigai?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Broniau Pauža, aš atsakiau labai aiškiai, mes esame užsakę, ir jeigu gausime… daugiau nieko negaliu patikslinti. Bus 76,3, tikimės, kad tikrai gausime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos „Tvarka ir teisingumo“ vardu – K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Socialinės apsaugos ir darbo ministrui R. Dagiui. Dabar į savivaldybių biudžetus pervedama viena dvyliktoji biudžeto dalis kiekvieną mėnesį, ir mes matome, kad daugeliui savivaldybių neužtenka socialinėms išmokoms, būsto, šildymo išlaidoms, karštam vandeniui kompensuoti, paramai mokiniams teikti taip pat trūksta lėšų. Sakykite, kaip bus sprendžiamos šios problemos, ar yra numatyta, tas lėšas kompensuoti? Jeigu mes lauksime, kol bus persvarstytas biudžetas, jau akivaizdžiai matyti, kad nebus mokamos visos pašalpos…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia noriu pasakyti, kad ne daugelyje savivaldybių, o keturiose savivaldybėse yra tokia problema. Iš tikrųjų ne kiekviename regione yra vienodos socialinės problemos, ir mes žinome, kad pragyvenimo lygiai yra skirtingi skirtinguose rajonuose. Bet galiu užtikrinti, kad visos numatytos lėšos, kurios yra skirtos išmokoms, bus išmokėtos ir kol kas kokių nors ketinimų mažinti jas tikrai neturi nei Vyriausybė, nei Socialinių ir darbo reikalų ministerija. O dėl problemų, kurios iškilo tiems konkretiems rajonams, mes jau vakar susisiekėm su finansų ministru. Jis pažadėjo problemas išspręsti kuo greičiau, nes tai žinia, atkeliavusi labai neseniai, būtų buvę galima ir anksčiau išspręsti, jeigu būtume tiksliai žinoję, kokios sumos lėšų trūksta. Taigi išspręsime tą problemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbo frakcijos vardu – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš pirmiausia norėčiau paklausti, kas už premjerą šiandieną? Tada, gerbiamoji Rasa, kadangi jūs sėdite šalia ūkio ministro, toks klausimas. Kaip Vyriausybė vertina tą dalyką, kad jos ministrai, šiuo atveju energetikos ministras, vienaip ar kitaip nekompetentingai kalbėdamas, mažina vienos ar kitos Lietuvos įmonės konkurencines ir kitokias galimybes. Aš omeny turiu tiek pasirodžiusias kalbas apie netikėtai atsiradusį strateginį investuotoją į atominę elektrinę, o mes nežinome, kas čia bus, tiek kalbas apie tai, kad lietuviškos įmonės trukdo uždaryti Ignalinos atominės elektrinės senąjį bloką, ir kitus dalykus. Kas čia? Nauja mada skatinti investicijas jas neigiant ar dar ką nors daryti, aš nesupratu?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo nary, aš siūlau, taip nesinervinti. Energetikos ministras dirba skaidriai, atvirai, neslepia problemų, skirtingai nuo to, kaip buvo anksčiau, ir aš manau, kad tuo keliu eis ir toliau. O konkretesnius dalykus pasikvietę energetikos ministrą puikiai galite išsiaiškinti. Iš tikrųjų pavedėta padėtis yra ne itin gera, ir su tom įmonėm, kurias jūs, kaip suprantu, taip stengiatės apginti, yra daug problemų ir konstitucinių problemų, kaip dabar paaiškėjo, ir skaidrumo problemų, ir pasiryžimo iš tikrųjų ryžtingai spręsti energetikos problemas. Šiam ministrui tenka labai didelė atsakomybė ir dideli darbai. Dar nėra suformuota visa komanda, tai viskas ateityje, o jo veikla ir jo darbai, bent jau mane,tenkina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mišrios frakcijos vardu – R. Baškienė. Ruošiasi V. Čigriejienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau klausti teisingumo ministro. Vakar Vyriausybė patvirtino nesumokėtos darbo užmokesčio dalies išmokėjimo teisėjams tvarkos aprašą, kurį parengė jūsų ministerija. Aišku, aš puikiai suprantu, kad jūs vykdote Seimo įstatymą, kurio pagrindu tai buvo numatyta. Suprantama, kad tai labai ženkli suma, ir teisėjai, aišku, nėra ta visuomenės dalis, kuri šiandien gyventų skurdžiausiai. Galbūt jūs bandėte inicijuoti ar numatėte kaip nors tartis, kad ta darbo užmokesčio nesumokėtos dalies išmokėjimo teisėjams pradžia būtų atidėta geresniems laikams?
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pinigų taupymo motyvas buvo kaip šio sprendimo fonas. Galiu pasakyti tik viena – sprendimas buvo būtinas tam, kad valstybei netektų pačiu artimiausiu metu daug sumokėti teisėjams, nes jūs žinote, kad daugiau kaip pusė teisėjų yra kreipęsi į teismus dėl nesumokėtų atlyginimų sumokėjimo. Iš esmės vakar patvirtintas aprašas yra viena iš teisinių priemonių, kuri leis teismams nepriimti sprendimo išieškoti iš valstybės biudžeto pinigus šiandien, bet atidės tuos klausimus pagal tvarką ketveriems metams išmokant atlyginimus. Priešingu atveju visus 56 mln., kuriuos šiandien turime išmokėti per ketverius metus, būtų tekę išmokėti šiemet.
Dėl pinigų planavimo kol kas patvirtintame biudžete yra numatyta 10 mln. iš tų 56 mln. šiemet, bet, tiesą sakant, nesu tikras, ar perskirstant biudžetą, kai jis bus inicijuojamas, iš tikrųjų ta suma galės likti. Šiuo atveju reikės finansų ministro atskiros nuomonės dėl to klausimo. Tas klausimas bet kokiu atveju yra labai aktualus ir sprendžiamas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. Čigriejienė. Ruošiasi R. Žilinskas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis švietimo ministre, ar jūs nesiruošiate pakeisti 2004 m. Vyriausybės nutarimo, kuriame nurodoma, kad komplektuojant klases turi būti ne mažiau kaip 50 mokinių? Vykstant pertvarkai supriešintos mokyklų bendruomenės, tėvai susirūpinę mokinių saugumu, didelėmis transporto išlaidomis ir ar dėl keturių mokinių trūkumo galima mokyklą šiais metais išbraukti iš vidurinės mokyklos, paliekant ją dešimtmetę, nekomplektuojant 11 klasių skubos tvarka, o 12 klases, mokyklai vadinantis dešimtmete, dar palikti? Naikinamas kultūros paveldas, ypač Kauno Vaižganto vidurinėje mokykloje, kuri Lietuvai išaugino daug įžymių žmonių. Sakykite, ar jūs neatsižvelgsite į individualų požiūrį, į specifines kultūros sąlygas, nes tėvai susirūpinę mokinių saugumu, padidėjusiomis transporto išlaidomis ir transporto sumažėjimu regione?
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji kolege. Jūsų klausimas yra betarpiškai susijęs su bendrojo lavinimo įstaigų tinklo pertvarka, kuri vyksta ne pirmus metus. Vienos savivaldybės tai daro sparčiau, kitos – lėčiau. Man liūdna, bet tiesa yra ta, kad Kaunas, nesugebėjęs judėti į priekį ir delsęs su seniai turėsiančiais prasidėti tinklo pertvarkos sprendimais, dabar po truputį jų imasi, bet kai tu to nedarai sistemiškai, tie pokyčiai yra skausmingi.
Pirmiausia noriu pasakyti, man, kaip ministrui, rūpi ugdymo kokybė ir visi Vyriausybės ar įstatymo lygio sprendimai turi būti nukreipti, kad tas kokybės standartas būtų užtikrinamas. Ar 50, ar keliais vaikais daugiau, klausimas yra išties atviras. Aš sakyčiau taip: savivaldybės vietoje aš neskubinčiau sprendimų pertvarkant tas mokyklas, kuriose yra darnios bendruomenės, yra išsilaikoma iš krepšelio, bet pradėčiau nuo tų švietimo įstaigų, kur tikrai objektyviai matyti, kad perspektyvos nėra. Juolab kad mūsų Vyriausybė yra ir į programą įrašiusi, ir aš kiek turiu progų, tiek su miestų ar rajonų vadovais kalbėdamas sakau – be dialogo su bendruomene negali gimti sprendimai, be aiškių ir pagrįstų sprendimų paaiškinimo ir analizės jie neturi būti daromi ir neturi būti skubama. Viską dabar suvedinėti į vieno nutarimo pakeitimą, kuris neva leis dirbtinai dar kuriam laikui išlaikyti skaičių, abejoju, ar tai yra pats geriausias kelias. Bet esu pasirengęs svarstyti ir šį variantą.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už atsakymą. Klausia R. Žilinskas. Ruošiasi A. Melianas.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji ministrai, Seimui siūloma pripažinti netekusiais galios Atominės elektrinės įstatymą ir Nacionalinio investuotojo steigimo sutartį. jeigu taip atsitiktų, kokie būtų padariniai?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gal ūkio ministras atsakys? Politiškai, žinoma, kad vienaip ar kitaip padariniai būtų, ir Seimas, tikiuosi, dar svarstys šį klausimą ir komitetuose, ir kitur. Bus proga ir Vyriausybei savo nuomonę tarti. Dar tik pradžia. Kaip įsivaizduoju, šiandien tik pateikimas.
D. KREIVYS. Įstatymo panaikinimas tampriai sietųsi su nauja perspektyva. Jeigu mes turėsime kitą modelį, pagal kurį galima elektrinės statyba, tada bus aiškiau. Dabar, kol Seimas nepriėmė tokių nutarimų, alternatyvios strategijos dar nėra svarstoma. Kiek mano žinios leidžia.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Norėčiau patikslinti klausimą.
PIRMININKĖ. Prašau.
R. ŽILINSKAS (TPPF). kokie galėtų būti iš nacionalinio investuotojo steigimo sutarties kylantys padariniai?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Čia turbūt pats sudėtingiausias dalykas. Kiek žinau, kiek premjeras yra mus informavęs, jis yra pavedęs teisininkams atidžiai išstudijuoti sutartis ir duoti atsakymą, kokios būtų pasekmės. Aš labai bijau vieno dalyko, noriu, kad svarstant irgi būtų į tai atkreiptas dėmesys, kad mes nepadarytume paslaugos galbūt tiems, kurie ir nelabai norėjo tos elektrinės statyti, o iš tikrųjų turėjo galbūt kitokių tikslų kuriant nacionalinį investuotoją. Čia dedu tašką. Noriu pasakyti, kad gali būti įvairių pasekmių, todėl svarstyti reikia vadovaujantis ne emocijomis, o labai atidžiai išstudijavus pasekmes.
PIRMININKĖ. Dėkui už atsakymą. Klausia A. Melianas. Ruošiasi A. Rimas.
A. MELIANAS (LCSF). Ačiū. Klausimas ūkio ministrui ponui D. Kreiviui. Vienas iš svarbiausių liberalų ir centro sąjungos programinių dalykų ir Vyriausybės programos dalykų yra daugiabučių namų modernizavimo programa. Tačiau visai neseniai Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą pakeisti daugiabučių namų modernizavimo programos bei valstybinės paramos daugiabučiams namams modernizavimo teikimo ir investicijų projekto energetinio efektyvumo nustatymo taisyklių pakeitimus. Kiek aš žinau, tai sukėlė tam tikrą sumaištį tarp tų bendrovių, kurios jau buvo pasirengusios pradėti modernizuoti tuos daugiabučius namus, t. y. buvo parengti techniniai projektai, atlikti skaičiavimai, apklausti namo gyventojai ir taip toliau. Dabar, pasikeitus tai tvarkai (galbūt tie pasikeitimai yra ir geri), viską reikia daryti iš naujo, ir tai daug kainuoja. Techninių projektų parengimas sukelia sumaištį tarp žmonių, gyventojų ir taip toliau. Klausimas – ar nesvarstoma galimybė pakeisti tą tvarką, kad ji galiotų tik naujiems paraiškų dėl paramos teikėjams, o ne tiems, kurie jau metus laukia valstybinės paramos – pinigų? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Aš drįsiu atsakyti už ūkio ministrą, nes, ko gero, šiek tiek daugiau žinau tuo klausimu. Klausimas iš esmės yra teisingas, bet kokiu atveju tiems pradėtiems projektams, pagal kuriuos vyksta statybos, šis nutarimo projektas netaikomas. Jūs teisingai įvardijote, kad tai galioja projektams, dėl kurių prašymai buvo įregistruoti iki 2008 m. vidurio. Niekas nedraudžia bendrijoms renovuoti to, kas buvo numatyta tuose projektuose. Iš esmės Vyriausybė atsisakė finansuoti tik darbus, nesusijusius su energijos taupymu, tokius kaip liftų keitimai, vidinių patalpų remontas ir taip toliau. Visos kitos išlaidos atlikus skaičiavimus ir atsižvelgiant į sumažėjusias rinkos kainas bus finansuojamos ir nemanau, kad dėl to gyventojai turėtų patirti kažkokių esminių nepatogumų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už atsakymą. Klausia A. Rimas. Ruošiasi V. Galvonas.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau paklausti užsienio reikalų ministro, bet jis išėjo. Tada paklausiu kito ministro dėl verslo liudijimų atidėto mokėjimo. Vakar mes susitikome Marijampolėje su verslo atstovais. Smulkūs verslininkai kelia klausimą, gal galima atidėti verslo liudijimo išdavimo išlaidas jo galiojimo laikotarpiui?
PIRMININKĖ. Kokio ministro klausiate?
A. RIMAS (LSDPF). Ūkio ministras tegu atsako.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ūkio ministras atsakys. Labai atsiprašau, užsienio reikalų ministras išskubėjo į lėktuvą, jam reikia skristi į Briuselį.
D. KREIVYS. Aš manau, kad verslo liudijimų turėtojams mes padarėme didelių nuolaidų, ir dirbame darbo grupėse, bandydami identifikuoti tas sritis, kurios iškraipo pačią sistemą. Daugumoje veiklos sričių neplanuojama nei keisti, nei daryti didesnių reformų, tačiau mokesčiai už liudijimus, mano manymu, turi būti mokami kaip ir visi kiti mokesčiai. Jie nėra dideli, lyginant su įmonių mokesčiais, ir manau, kad tas, kas užsiima šituo verslu pagal liudijimus, turėtų sugebėti susimokėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. Galvonas. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
V. GALVONAS (TTF). Labai dėkui už suteiktą galimybę. Praeitoje Vyriausybės valandoje labai norėjau paklausti savo kolegos fiziko premjero A. Kubiliaus, nepavyko, jis išvažiavo. Šiai Vyriausybės valandai pasiruošiau 3 rezervinius klausimus: premjerui, finansų ministrui, sveikatos ministrui, bet vėl visų trijų nėra. Kitai Vyriausybės valandai pasiruošiu trylika klausimų. Dėkui.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Jūs turbūt žinote, kad vyksta Europos Vadovų susitikimas Briuselyje. Tikrai perduosiu premjerui, kad ponas V. Galvonas turi daug klausimų. Jisai gal atkreips į tai dėmesį ir asmeniškai su jumis pasikalbės.
V. GALVONAS (TTF). Gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. O gal ponas V. Galvonas gali raštu parašyti premjerui, jis atėjęs atsakys į visus iš karto.
Klausia M. Zasčiurinskas. Ruošiasi A. Stancikienė.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Laba diena. Aš noriu perduoti gyventojų klausimą premjerui ir finansų ministrui. Kadangi jų nėra, šalia gražiai sėdi krašto apsaugos ministrė ir ūkio ministras. Toks trumpas klausimėlis ir buitinis atsakymas. Kokia valiuta laikote savo santaupas?
Ir žemės ūkio ministrui trumpas klausimėlis. Yra Europos lėšos, jos didelės, dar didesnės biurokratinės kliūtys jas gaunant. Kaip jums sekasi kovoti su biurokratija? Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gėda pasakyti, bet didelių santaupų neturiu, o kiek man perveda atlyginimą, tai, žinoma, yra tik litais.
PIRMININKĖ. Turbūt atsakė į klausimą.
D. KREIVYS. Tik litais, kitų valiutų nelabai pripažįstu.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų galiu pasakyti skaičius. Iš viso šiais metais iki šios dienos investicinių projektų finansuota Lietuvoje už 1,2 mlrd. Lt. Žemės ūkio sektoriuje finansuota už 840 mln. Lt per šiuos metus. Čia yra europiniais ir, kur reikia, dalis iš mūsų biudžeto pridėta. Štai tokios sumos.
Jūs paklausėte dėl biurokratizmo. Iš tikrųjų, aš manau, padėjo tai, kad mes supaprastinome paramos gavimo tvarką ir žmonės… Įvedėme supaprastintą sistemą dėl 150 tūkst. mažosios paramos kaimui savo ūkio modernizavimui, naujos technikos ar įrengimų pirkimui. Štai šioje dalyje nuo kovo 2 d. mes turime paraiškų maždaug už 30 mln. Lt. Jos bus patenkintos per šias kelias dienas. Mes dar kompensuojame tiems ūkininkams, kurie pirko technikos ar įrengimų po 2007 m. rugsėjo 19 d., kai įsigaliojo 2007–2013 m. programa. Ūkininkai šių lėšų iš tikrųjų nesitikėjo gauti dėl didelio biurokratizmo.
Dar vieną pavyzdį pasakysiu. Šiai paramai gauti anksčiau reikėjo metų: reikėjo rašyti verslo planus, atitinkamai buvo papildomų išlaidų. Šiuo metu mes turime duoti galutinį atsakymą taip ar ne per vieną mėnesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui už atsakymą. Klausia A. Stancikienė. Ruošiasi A. Sysas.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas yra skirtas vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, visai neseniai teko lankytis Vilniaus policijos trečiajame komisariate, kuris aptarnauja Senamiestį ir stoties rajoną, labai imlų nusikaltimams. Norėjau paklausti, ar jums žinoma, kad tai nėra vienintelis policijos komisariatas, kuriame, nors labai puikiai, gerai įrengtos darbo vietos, policininkai arba tyrėjai, kriminalistai neturi galimybės naudotis internetu? Darbo vietos be interneto. Yra vienas kompiuteris, todėl reikia iš anksto, prieš porą savaičių, užsiregistruoti ir nueiti pasidomėti duomenų baze, išsitraukti galimus nusikaltėlius arba įstatymus, kuriuos reikėtų pritaikyti. Ar jums žinoma šita situacija ir ar ruošiatės tai kaip nors pakeisti?
R. PALAITIS. Labai ačiū už tikrai gerą klausimą. Atvirai pasakysiu, nežinau konkrečios jūsų paminėtos situacijos. Jūs man dar pakartosite pavadinimą tos nuovados. Vilniaus trečiasis, prie stoties, aš tikrai pasidomėsiu.
Apskritai noriu pasakyti, kad policija yra atskiras asignavimų valdytojas su 750 mln. Lt metiniu biudžetu, maždaug tokiu. Seime neseniai buvo patvirtinta (neseniai, vadinasi, prieš metus ar pusantrų) Policijos plėtros programa, ir ji buvo vykdoma. Ji buvo naudojama policininkų darbo sąlygų ir žmonių priėmimo policijoje gerinimui. Kitaip sakant, tokiems dalykams, pastatų remontui ir viskam kitam.
Šiandien, kai pinigų nėra, ši programa stipriai stoja, ir tokių jūsų paminėtų vietų tikrai yra daug. Pirmadienį aš buvau Šiaulių apskrityje, Šiaulių mieste yra Centro nuovada. Centro nuovada glaudžiasi prieš karą statytoje medinėje mokykloje, ir to pastato vienas galas yra supuvęs. Žiūrint per visą Lietuvą, tokių vietų yra gana daug, ir reikia pasakyti, kad kai kur situacija tikrai apverktina.
Bet dėl interneto įvedimo, to konkretaus klausimo, tikrai pasidomėsiu. Labai ačiū už pastabą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Aurelija nori patikslinti. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Tiesiog norėjau patikslinti. Ne nuovada, o komisariatas. Ir darbo vietos įrengtos fantastiškai, viena darbo vieta kainavo gal po keletą tūkstančių. Yra moderniausi kompiuteriai, mes Seime tokių neturime. Deja, prieigos prie interneto jie neturi.
R. PALAITIS. Aš sakyčiau, čia yra vadovų darbo aplaidumas. Galiu taip pakomentuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas. Ruošiasi V. Bukauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų ūkio ministrui. Malonu. Jūs turbūt žinote Alytaus „Snaigės“ gamyklos situaciją, todėl mano klausimas labai paprastas ir tiesus. Ar Ūkio ministerijos specialistai parengė popierius kreiptis į Europos Globalizacijos padarinių fondą? Jūsų ministerijos pavaldiniai ar padarė savo darbą? Kad jums pasakinėja ministras, tai jis man vakar atsakė. Aš dabar klausiu jūsų.
D. KREIVYS. Jeigu dar neparengti, bus parengti. Bet šiuo metu mes papildomai tikrai rūpinamės daugeliu didžiųjų gamybos įmonių, kad jos nenutrauktų savo veiklos ir judėtų į priekį. O šitą klausimą mes tikrai išspręsime, ir šiandien.
PIRMININKĖ. Dėkoju už aiškų ir konkretų atsakymą. Klausia V. Bukauskas. Ruošiasi A. Mazuronis.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti aplinkos ministro. Vakar buvo išplatintas jūsų įsakymo projektas, kuriuo siekiate apriboti būtent popieriaus pakuotės eksportą, kad popierius būtų ne eksportuojamas, bet priverstinai vežamas į vieną įmonę – „Klaipėdos kartoną“. Tai klausimas toks, gerbiamasis ministre: ar būtent minėta mano įmonė, interesai yra svarbesni už Europos Sąjungos bendrosios rinkos principą, smulkaus ir vidutinio verslo interesus ir valdžios tarnavimo visiems lygiai principą?
G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Kad panašus projektas yra parengtas, to neneigsiu. Taip yra iš tikrųjų. Bet vienas…
PIRMININKĖ. Kalbėkite garsiau, nes nieko negirdėti.
G. KAZLAUSKAS. (Gerai.) Tai liestų visų pirma ne visą popierių, ir niekas nesiruošia drausti eksportuoti popieriaus, makulatūros. Kalbama apie kartotines pakuotes ir kalbama ne vien apie „Klaipėdos kartoną“, bet taip pat ir apie Grigiškių kombinatą, tai yra siekiama išsaugoti Lietuvos perdirbėjus. Tikslas yra toks. Bet tai jokiu būdu nėra draudimas apskritai eksportuoti. O kad Lietuvoje darbo vietas ir Lietuvos perdirbimo įmones reikia saugoti, manau, tai taip pat yra mūsų tikslas. Kokių nors Europos Sąjungos direktyvų pažeidimų tikrai nebus dėl to.
PIRMININKĖ. Dėkoju ministrui. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi D. Bekintienė.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Norėčiau paklausti ūkio ministrą. Gerbiamasis ūkio ministre, prieš tvirtinant Vyriausybės sudėtį, pamenu, jūs lankėtės Užsienio reikalų komitete ir kaip vieną iš svarbių būsimų darbų pristatėte viešųjų pirkimų skaidrinimą, būtent viešųjų pirkimų vykdymą elektroninėje erdvėje. Tas punktas įrašytas ir Vyriausybės programoje. Ir pas mus, Audito komitete, lankėsi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas, kuris patvirtino, kad įdiegus šią sistemą, kuri, kiek žinau, jau yra rengiama nuo 2004 m. ir jau, rodos, yra parengta, viešųjų pirkimų sąnaudos sumažėtų 15–20 %. Turint galvoje, kad pirkimai praeitais metais buvo vykdyti už 13,5 mlrd. Lt, tai yra įspūdinga suma. Mano klausimas labai paprastas. Ką konkrečiai padarėte per šimtą dienų, kad ši sistema pamatytų pasaulį?
D. KREIVYS. Labai geras klausimas. Siūlyčiau peržiūrėti Vyriausybės nutarimus. Viename iš paskutiniųjų pamatysite, kad yra įpareigota Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2010 m. 50 % visų pirkimų vykdyti per e. aukcionus ir parengti visą metodinę medžiagą perkančiosioms organizacijoms. Tas jau yra priimta Vyriausybės, siūlyčiau labiau domėtis Vyriausybės darbu.
Noriu pasakyti, kad net Skandinavijos šalyse, kurios yra toli toli pažengusios ir iš kurių mes imame pavyzdį, tik 70 % visų pirkimų yra daroma per šią sistemą, nes faktiškai nėra įmanoma. Skandinavai yra pažengę tikrai toliausiai. Netgi generalinę rangą didžiulių objektų daro per šią sistemą. Tai mes sakome, šiais metais – 50 %, toliau didinsime intensyvumą maksimaliai, kiek leis mūsų pajėgos. Taigi tikrai noriu užtikrinti, judame, nemiegame ir judėsime toliau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, už atsakymą. Klausia D. Bekintienė. Ruošiasi J. Juozapaitis.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti apie Vilniaus Vakarinio greitkelio statybą. Ar šiuo sunkmečiu nesusiduriate su kokiomis finansinėmis problemomis? Kaip šias problemas kartu su Vilniaus savivaldybe sprendžiate? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už tikrai labai aktualų klausimą. Jeigu atkreipėte dėmesį, maždaug prieš savaitę prasidėjo patys šviežiausi darbai, parengiamieji darbai. Mes, Susisiekimo ministerija, šiais metais esame pateikę paraišką ir esame pasirengę papildomai panaudoti Europos Sąjungos skiriamus pinigus. Buvome susitikę ir su Vilniaus savivaldybės atstovais. Manau, jeigu pavyks mums susitarti su finansų ministru ponu G. Šemeta, kad nebūtų mažinamos būtent Kelių fondo lėšos ir pinigai, skirti kelių infrastruktūrai, mes galėtume šiais metais generuoti apie 140 mln. Lt būtent šiam projektui plėtoti. Jis tikrai yra labai svarbus kalbant apie kamščių problemą Vilniaus mieste. Todėl kartu su savivaldybe per šiuos metus mes tikrai labai stipriai pasistūmėtume įrengdami Vilniaus Vakarinį aplinkkelį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Juozapaitis. Ruošiasi A. Dumbrava.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra adresuotas ūkio ministrui. (Nėra garso) Ačiū. Programoje numatytas vienas iš tikslų yra būsto modernizavimas. Ir buvo daug kalbama, girdėta tiek iš premjero, iš ūkio ministro. Dabar pradžioje buvo numatyta keisti kažkokias taisykles. Ar paramos sąlygos keičiamos? Ar šių taisyklių pakeitimas nesustabdys modernizavimo proceso?
D. KREIVYS. Ūkio ministerija tiesiogiai atsakinga už viešųjų pastatų renovavimą. Mes šio proceso taisyklių iš esmės nekeičiame, tik tas, kurios palengvins procesą ir padarys jį greitesnį, efektyvesnį, ir numatysime dar papildomas lubas apšiltinimo išlaidoms. Taigi tai, kas priklauso nuo Ūkio ministerijos ir asmeniškai nuo ministro, mes tą kontroliuojame ir vykdome. Viešųjų daugiabučių šiltinimas yra kitų ministerijų kompetencija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi S. Bucevičius.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Klausimas susiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, klausimas yra toks gana paprastas, bet ir konkretus kartu. Ilgą laiką tarp Vilniaus ir Daugpilio važinėjo toks dyzeliukas, traukinys, nežinau, gal jau penkeri ar septyneri metai dėl kažkokių biurokratinių kliūčių jis nustojo kursuoti. Tačiau yra didelis gyventojų noras, kad tas reisas būtų atnaujintas. Prašom pasakyti, ar būtų įmanoma tą dalyką padaryti?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Mes esame pradėję peržiūrėti visus „Lietuvos geležinkelių“ vykdomus keleivinius maršrutus. Problema yra ta, kad keleivių pervežimas „Lietuvos geležinkeliams“ iki šiol lieka nuostolingas, tikrai žinau, kad ir dėl Vilniaus–Daugpilio maršruto mes gauname prašymų. Mes dabar peržiūrėsime visą maršrutų geografiją ir paliksime, aišku, tuos maršrutus, kurie yra patys aktualiausi. Šiandien klausimas yra paprastas: „Lietuvos geležinkeliai“, kaip bendrovė, tarkime, praeitais metais uždirbo netoli 100 mln. Lt pelno ir iš esmė iš komercinių pervežimų krovinių ji galėtų (taip darydavo iki šiol) dengti dalį nuostolingų vežimų. Bet vėlgi vyksta diskusija su Finansų ministerija, norima visus dividendus paimti į valstybės biudžetą. Jeigu visi dividendai bus paimti į valstybės biudžetą, tai įmonė tiesiog neturės iš kokių resursų dengti tų nuostolingų keleivių perveržimų. Jeigu to nebus padaryta arba dalis lėšų bus palikta įmonei, tada mes turėsime geresnes galimybes organizuoti daugiau keleivinių maršrutų padengdami juos iš 2008 m. pelno.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi R. Kupčinskas.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau klausimą užduoti žemės ūkio ministrui ponui Kazimierui. Šiandien ir kolega B. Pauža klausė tokį klausimą ir retoriškai pasakė, kiek pinigų yra duodama, kiek yra paskirstoma. Bet Akmenės, Joniškio ekologinių ūkių subjektai klausia. Ministre, su jais nėra atsiskaitoma. Principai? Tuos pinigus vieni ūkininkai gauna, kiti – negauna. Kaip yra sudaroma, kuriems duoti lėšas, o kuriems neduoti? Patys principai?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia jūs kalbate apie tiesiogines išmokas, kiek aš supratau. Iš tikrųjų atėjęs į ministeriją aš jau radau pradėtas mokėti išmokas ir buvo pirmi žingsniai žengti, išmokėta rajonams, kurie buvo arti stichinės nelaimės, būtent sausros. Čia buvo Vidurio Lietuva. Vėliau mes iš tikrųjų pakeitėme sistemą, praktiškai buvo atvejų, kai padėdavom tiems ūkiams, kuriems yra susidariusi sunki finansinė situacija netgi dėl to, kad turi kreditus ir turi juos grąžinti. Šiuo atveju, taip sakant, kiekvienas atvejis yra individualus, ir asmeniškai galėsime pasižiūrėti jūsų dėl šitos situacijos, aš pasitikslinsiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia R. Kupčinskas. Ruošiasi – V. P. Andriukaitis.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš norėčiau pateikti klausimą susisiekimo ministrui. Gerbiamasis ministre, jau artėja, prasidėjo pavasaris ir važinėdami miesto gatvėmis dažnai ne viename mieste matome tą tragišką gatvių dangos būklę. Jūs puikiai žinote, kad miestams gatvių dangoms remontuoti ir naujoms tiesti yra skiriama tiktai 20 % bendro keliams numatyto lėšų kiekio. Aš suprantu, kaip naudinga, kad mūsų tarpmiestiniai keliai, magistraliniai, krašto ir kiti būtų geros būklės, bet vis dėlto tie, kurie važinėja miestų gatvėmis, pirkdami degalus irgi įneša tam tikrą indėlį į tą bendrą fondą. Norėčiau trumpai klausti. Buvo 20 %, buvo siūloma 25 % skirti miesto gatvėms remontuoti ir šitas dalykas nebuvo priimtas. Ką jūs apie tai manote? Nes situacija blogėja ir blogėja, nors vis dėlto, aišku, mes gyvename ekonominį ir finansinį sunkmetį. Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Dėkoju už klausimą. Pirmiausia reikia prisiminti, kad Seimas, tvirtindamas 2009 m. biudžetą, sumažino ir labai ženkliai sumažino bendrą Kelių fondo sumą. 2008 m. buvo 1 mlrd. 700 mln. ir nuo tos sumos 20 % buvo skiriama savivaldybėms, o šiais metais Seimo patvirtinta suma yra 1 mlrd. 340 mln. ir nuo tos sumos 20 % yra skiriama, o tai reiškia, kad savivaldybės, palyginti su pereitais metais, gaus apie 15–20 % dar mažesnes lėšas, negu gavo pereitais metais. Iš tikrųjų situacija susidaro nenaudinga savivaldybėms ir dėl to, kad šalia Kelių fondo sąmatos, kuri yra sudaroma iš akcizų ir kur yra nacionalinio biudžeto pinigai, mes turime Europos Sąjungos pinigus, kuriuos irgi galime naudoti transporto infrastruktūrai, kelių infrastruktūrai. Tačiau būtent Europos Sąjungos pinigai paprastai dažniausiai yra naudojami magistralinių kelių infrastruktūrai, todėl mes lyg ir sugebame išlaikyti magistralinių kelių panašų remonto ir naujų kelių tiesimo lygį. Tuo tarpu savivaldybių dalis mažėja. Be jokios abejonės, šiandien situacija yra tokia, bet aš tikiuosi, kad, kolega, kartu su jumis bendromis pastangomis mes pasieksime ir įtikinsime visus Seime, kad 2010 m. biudžete atskaitymai iš akcizo, jie šiuo metu yra tik 55 % iš degalų akcizo į Kelių fondą, būtų atstatyti iki 80 %, kaip buvo iki šiol. Tada mes turėsime didesnį Kelių fondą ir turėsime didesnes galimybes skirti lėšų savivaldybių poreikiams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia V. P. Andriukaitis. Ruošiasi K. Kuzminskas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas būtų, nežinau, turbūt aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, jūs šiek tiek jau minėjote tą temą. Aš norėčiau klausti apie daugiabučių namų renovavimo problemą, bet klausti ne apie tai, kas bus į priekį, bet apie situaciją maždaug 600 paraiškų daugiabučių, individualių namų ne visuomeninės paskirties. Renovacijos 600 paraiškų jau yra pradėta. Buvo pasakyta, koks procentas valstybės yra finansuojamas, maždaug 50 %. Tai tie 600 projektų šiandien laukia aiškumo. Kokia jūsų pozicija dėl šių jau, taip sakant, pradėtų 600 su virš projektų? Būtent finansavimo prasme.
G. KAZLAUSKAS. Iš viso užregistruota pagal dabartinę galiojančią programą buvo 720, jeigu nesuklydau dėl tikslaus skaičiaus. Tiems projektams, kurie pradėti vykdyti ir dėl kurių pasirašytos finansavimo sutartys, naujasis Vyriausybės nutarimas negalioja. Jis atgaline data negali galioti. Kalbama apie likusius 288 daugiabučius, kurių paraiškos buvo įregistruotos, tačiau nebuvo pasirašytos finansavimo sutartys. Tai va šitiems pastatams ir galioja ta naujoji tvarka. Na, ta, kuri patvirtinta Vyriausybės, bet tai nereiškia, kad šita tvarka galios, sakykime, tai ruošiamai naujai daugiabučių modernizavimo programai. Ten bus dar kita tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre. Klausia K. Kuzminskas. Ir paskutinis klaus P. Gražulis. Užbaigsi.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti gerbiamojo kultūros ministro. Lankiausi Radviliškio rajone, Skėmių apylinkėje, Pociūnėliuose, Pociūnėlių bendruomenės seniūnė labai jaudinasi ir nežino, kur kreiptis dėl Pociūnėlių šventoriaus. Jūs visi prisimenate, kai nuskambėjo per Lietuvą, kad klebonas išgriovė „bromą“. Šiuo metu bendruomenė saugo tas visas senovines plytas ir norėtų restauruoti, atstatyti visą tą ansamblį, tą visą tvorą ir „bromą“, tačiau Šiaulių apskrityje yra tik vienas restauratorius, kuris turi licenciją, ir faktiškai jie nesulaukia eilės. Ką jūs galėtumėte pasiūlyti šiai bendruomenei, kad kuo greičiau būtų atstatytas šis objektas. Ačiū.
R. VILKAITIS. Ačiū už klausimą. Aš seniai laukiu klausimų. Buvau susitikęs su Jo Eminencija kardinolu J. Bačkiu ir aptarėme religinių objektų rekonstravimo, remonto problemas. Jūs turbūt pats žinote, kad be Bažnyčios mes negalime daryti jokių žingsnių ir visi planai yra derinami visų pirma su klebonais, vyskupais bendra tvarka. Į viską, ką jie mums pasiūlo, mes stengiamės atsiliepti ir tam yra skiriamos lėšos. Šiems metams yra skirta per 10 mln., Pociūnėlių tame sąraše nėra. Bet aš vėl žadu susitikti, jeigu ne su kardinolu, visa tai lems jo sveikata, galbūt su kurijos atstovais, būtinai šitą klausimą paminėsiu. Aš tikiuosi supratimo, nemanau, kad ten labai milžiniškos išlaidos turėtų būti, ir pažadu jums pasidomėti šituo klausimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Ir P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip. Aš norėjau klausti gerbiamojo premjero, nes vakar išgirdau jį kalbantį per informacinę laidą „Panorama“, kad jis laiko, jog prekybinių kainų ribojimas yra klaida ir nesusipratimas. Tačiau vis dėlto aš noriu paklausti. Aš manau, jog įvyko visgi stebuklas, kad Seimas beveik vienbalsiai priėmė šitą įstatymą, ir žemės ūkio ministras, mane sutikęs, taip pat sveikino, kad šitas įstatymas yra priimtas. Aš noriu galbūt paklausti ministro ir paprašyti kartu, kad paprotintų premjerą, kad jis atmestų Prezidento veto, kai ateis į salę. Nes kodėl gi jie, šitie šventieji oligarchai yra „Maxima“, „Leo LT“? Kodėl galima įvesti antkainį, riboti elektros tarifus, šilumos tarifus, vandens tarifai yra, net yra taksi nustatyti tarifai, yra transporto tarifai, Europos Sąjunga nustatė maksimalią pokalbio už minutę tarifą, SMS žinučių tarifus, nustatė Europos Sąjunga, nes matė, kad yra antpelniai. Pati „Maxima“ deklaruoja, kad per metus jos pelningumas išaugo 75 %. Žemės ūkio ministre, aš prašau jūsų. Žinau, kad jūs pats esate ūkininkas ir visa širdimi sergate už ūkininkus, žinote jų padėtį ir jūs įtikinsite premjerą, ir jūsų visa frakcija, jūsų įtikinta, balsuosite, kad būtų atmestas šitas Prezidento veto, nes jis pasakė, kad jau vetuos dėl antkainių. Aš iš karto dėkoju, net nelaukdamas atsakymo.
PIRMININKĖ. Nežinau, ar ministras…
P. GRAŽULIS (TTF). Džiaugiasi laimingas.
PIRMININKĖ. …atsakys ką nors. Atsakė. Petras paklausė, Petras atsakė. Tai labai ačiū. (Plojimai) Vyriausybe, noriu padėkoti jums už atsakymus, palinkėti gerų ateinančių šimto ir tūkstančio dienų. Kuo geriausios jums kloties ir kuo geriausios jums sėkmės!
O mes posėdį, kaip sutarėm, tęsiam. Kviečiu į tribūną iš karto susisiekimo ministrą E. Masiulį ir dar noriu priminti, kad nepabėgtų aplinkos ministras ponas G. Kazlauskas, nes ponas Gediminas irgi pažadėjo po Eligijaus pateikti projektus. Taigi E. Masiulis ir įstatymo projektas Nr. XP-3440 – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 13, 142, 221, 232, 2321, 2461, 2591 ir 262 straipsnių pakeitimo bei kodekso papildymo 14211 straipsniu įstatymo projektas. Prašau, ministre.
E. MASIULIS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, garbusis Seime, yra teikiamas įstatymo projektas, kuriuo yra siūloma keisti kai kuriuos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.
Iškart noriu pasakyti, kad šis projektas buvo rengtas dar ankstesnės Vyriausybės. Kai buvo peržiūrimi projektai, kuriuos reikia teikti šiai Seimo pavasario sesijai, tikrai pasirodė, kad šis projektas visiškai atitinka ir naujosios Vyriausybės programą, ir tikrai yra gerai parengtas.
Šio projekto esmė labai trumpai yra tokia, kad yra siūloma nustatyti didesnes finansines baudas pirmiausia keleivinio transporto keleiviams, kurie važiuoja be bilieto, nes paskutinį kartą tos baudos buvo nustatytos 2000 m. Nuo to laiko transporto bilietų kainos tikrai labai stipriai augo ir atsirado paradoksali situacija, kad kai kuriais atvejais bilieto kaina yra didesnė negu bauda už važiavimą be bilieto, ypač kalbant apie terminuotų bilietų kainas.
Antra pakeitimų dalis yra susijusi su tuo, kad siūloma nustatyti atsakomybę už nepilnamečių nuo 14 iki 16 važiavimą be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis, kas iki šios dienos irgi buvo spraga. Matom, kad tame amžiaus tarpsnyje tikrai nemažai tokių atvejų pasitaiko.
Ir dar vienas labai svarbus šių pakeitimų tikslas yra nustatyti atsakomybę už keleivių vežimo užsakomaisiais reisais tvarkos pažeidimus. Mes žinome labai nenormalią situaciją, kai šalia autobusų stočių yra nelegalūs vežėjai, kurie, prisidengdami neva užsakomaisiais reisais, konkuruodami nesąžiningai, „nuima“ tikrai nemažą dalį rinkos, veždami keleivius. Yra siūloma nustatyti finansinę atsakomybę už tai, kad ne iš anksto yra sudaromos keleivių vežimo sutartys, užpildomi kelionės lapai arba dokumentai iš viso nėra pildomi. Taip būtų užkirsta galimybė piktnaudžiauti, būtų geras instrumentas iš tikrųjų kovoti su nelegaliais vežėjais. Aišku, tikimės ir padidinti įplaukas į legaliai dirbančių kompanijų biudžetus. Tai, aišku, ateityje atsilieptų geresnei paslaugų kokybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, yra Teisės ir teisėtvarkos departamento išvados. Tai kas turėtų būti subjektas, kai vaikai nuo 14 iki 16 metų važinėja be bilieto, ir kas turėtų sumokėti baudą, kai važiuoja keleivinėmis transporto priemonėmis ir nelegaliai veža vadinamąjį bagažą?
E. MASIULIS (LSF). Tai tikrai, Teisės departamento pastabos yra prasmingos ir reikėtų po pateikimo pakoreguoti pagal galiojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus, kad šios bausmės atitiktų kitus mūsų teisės aktus, kurie numato atsakomybę būtent tokio amžiaus piliečiams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti tokio dalyko. Čia liečia ne vien šitą, ką jūs šiandien teikiat, tačiau daug plačiau, bet, žinoma, liečia ir šitą. Mes visada didinam dabar baudas, daugelyje įstatymų norim tą padaryti. Tačiau aš niekur nematau, kad būtų didinama atsakomybė tų, kurie turi teisę bausti. Jūs turbūt matot televiziją ir spaudą ir matot, kiek yra nesusipratimų su šiais kontrolieriais. Ar nereikėtų šiame įstatyme vis dėlto numatyti ir šių kontrolierių tam tikrą didesnę atsakomybę?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū. Tikrai labai geras klausimas. Mane irgi pasiekė ne vienas skundas ir užsienio piliečių, ir Lietuvos piliečių, ypač kalbant apie Vilniaus miestą. Aš paprašiau, pareikalavau, kad kitą savaitę pas mane atvyktų, prisistatytų Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ vadovas ir paaiškintų dėl atskirų šios įmonės darbuotojų veiksmų, nes, mano turimomis žiniomis, veiksmai, kaip yra sulaikomi pažeidėjai, mažų mažiausiai turėtų būti baudžiami administracine tvarka ir yra necivilizuoti. Atskirų žmonių, darbuotojų, dirbančių šioje įmonėje, klausimas… Elementarių kultūros kursų reikėtų kai kuriems. Tai tikrai labai aktuali problema. Aš manau, kad reikėtų spręsti ją pirmiausia organizuojant pačią darbo tvarką, galbūt ne įstatymais. Aš manau, jeigu yra normalus vadovas, yra aiški tvarka, jeigu vadovas reaguoja į skundus ir kiekvienas darbuotojas brangins savo vietą, tai tokių atvejų nebebus. O dabar iš tikrųjų yra labai aktuali, ypač kalbant apie užsienio turistus, kurie, įlipę, tarkime, į lietuvišką transporto priemonę, neranda jokių angliškų užrašų, kad jie, pavyzdžiui, turi pasižymėti talonėlį, ir tada yra užpuolami „Susisiekimo paslaugų“ darbuotojų. Būtent tokių skundų aš sulaukiu vis daugiau. Tai esu numatęs artimiausiu metu ieškoti šios aktualios problemos sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Iš tikrųjų labai geras įstatymas ir į dalį mano klausimų jūs jau atsakėte. Tiesiog dar kartą norisi atkreipti dėmesį į kontrolierių pareigas, kurias jie bandys vykdyti, užtikrins šitą įstatymą, kad jūs pasistengtumėte užtikrinti… Ar tų pačių kontrolierių (dar mažas klausimas būtų ta tema) pakaks, jeigu tiek išplėsime šitą įstatymą?
E. MASIULIS (LSF). Aš manau, kad resursai kontroliuojančių įmonių tikrai yra pakankamai dideli. Tiesiog reikėtų perorganizuoti darbą. Kai kur tai yra siūloma ne išplėsti baudų taikymą, bet tiktai didinti baudas, o kur yra siūloma išplėsti baudų taikymą, aš manau, kad ir su esamais kontrolieriais mes galėtume gana efektyviai dirbti, jeigu būtų tinkamai organizuojamas įmonės darbas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu klausti. Jūs sakėt, kad tie 14–16 metų paaugliai, kurie vyksta į savo mokyklas, labai dažnai nemoka, zuikiauja, bet jūs žinot, kad daugelis jų mokosi profesinio rengimo centruose ir mokyklose. Jų stipendijos, deja, yra labai labai mažytės. Jie kartais tiesiog priversti būti tuo zuikiu, kad išsilaikytų. Kaip čia bus? Ar jūs nederinot su Švietimo ministerija, kad galbūt tiems vaikams kažkaip palengvintume tą vykimą ir ne tiek griežtai baustume?
E. MASIULIS (LSF). Aš manau, kad svarstymo metu, jeigu Seimas po pateikimo pritartų šiam projektui, tikrai reikėtų, matyt, kalbėtis su Socialinių reikalų ir darbo bei Švietimo ministerija ir ieškoti tų sprendimų. Mes turime šiandien galiojančias tam tikras Transporto lengvatų įstatymo lengvatas. Dalis, sakykim, tų lengvatų apima ir mūsų aptariamus asmenis. Ir mes patys puikiai suprantame, kad situacija nelygi situacijai. Yra vaikų, kurie piktnaudžiauja tais dalykais, o yra vaikų, kurie iš tikrųjų, jeigu turėtų tą litą ar kiek, sumokėtų, tiesiog iš neturėjimo. Šiuo atveju, aišku, labai sudėtinga įstatymais išskirti tuos atvejus, bet ar per kažkokias specialias programas, ar kaip nors, tie klausimai turėtų būti sprendžiami, kad vaikas turėtų galimybę nuvykti į mokymo įstaigą. Aišku, įstatymas vis tiek turėtų bet kokiu atveju galioti visiems lygiai ir vienodai, todėl čia mes kol kas tokių išimčių nesiūlome.
PIRMININKĖ. Dėkui, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti prieš nėra. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Norite balsuoti. Prašom. Atsiprašau, ar R. Kupčinskas norės kalbėti už? Atsisako. Dėkoju. Tada balsuojame. Kas pritariate pateiktam įstatymo projektui Nr. XP-3440, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 1. Taigi po pateikimo įstatymo projektui, registracijos Nr. XP-3440, pritarta.
Numatytas pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 14 d. Dėkoju.
Darbotvarkės popietinis klausimas (aplinkos apsaugos ministrą G. Kazlauską kviečiu į tribūną) – Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto paketas. Gerbiamasis ministre, aš prašyčiau jus pateikti projektus Nr. XIP-45, Nr. XIP-46, Nr. XIP-47, Nr. XIP-48 vienu kartu. Gerbiamieji kolegos, kas norite klausti, prašom užduoti klausimus iš visų pateiktų projektų.
Prašom, ministre.
G. KAZLAUSKAS. Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pakeitimo projektams buvo pritarta Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. posėdyje. Projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, supaprastinti vidaus vandenų žuvininkystės valdymą, teisę žvejoti suteikimo tvarką, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai numatyta, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse galėtų būti vykdoma tik privačiuose vandens telkiniuose, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Ežeruose, upėse ir tvenkiniuose galėtų būti vykdoma tik specializuota žuvų, kurių išteklių neišnaudoja žvejai mėgėjai, t. y. seliavų, ežerinių stintelių, pūgžlių ir upinių nėgių žvejyba. Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimui į kitą, ne į žvejybą, veiklą yra skiriamas finansavimas iš Europos žuvininkystės fondo.
Siekiant supaprastinti teisės žvejoti suteikimo tvarką, projekte numatyta, kad visose valstybinėse ir privačiuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius, vienu mėgėjų žvejybos įrankiu nemokamai galėtų žvejoti visi gyventojai, o neįgalieji, pensininkai ir vaikai galėtų žvejoti nemokamai ir visų Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatytų žūklės įrankių kiekiu.
Skatinant visuomenę aktyviau dalyvauti saugant ir atkuriant žuvų išteklius, numatyta, kad lėšos už teisę žvejoti daugiau kaip vienu įrankiu ar limituotai žvejybai būtų surenkamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Taigi žvejai įgytų galimybę matyti, kiek lėšų surinkta iš žvejų mėgėjų, teikti pasiūlymus dėl naudojimo ir gauti ataskaitas, kas už jas padaryta mėgėjų žvejybos plėtrai. Šiuo metu šitos lėšos keliauja tiesiai į biudžetą, ir tokios galimybės žvejai mėgėjai neturi.
Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol buvusi vandens telkinių nuoma žvejybai ir leidimai naudoti žūklės plotus neturėjo žymios teigiamos įtakos mėgėjų žvejybos plėtrai, projekte numatyta, kad leidimai naudoti žūklės plotą nebus išduodami, o jau išduoti galios iki leidime naudoti žūklės plotą nustatytos datos. Šiuo metu viena pagrindinių brakonieriavimo ir žuvų išteklių mažėjimo priežasčių yra nekontroliuojama prekyba žvejybiniais tinklais. Projekte numatyta suteikti teisę Aplinkos ministerijai žuvų išteklių apsaugos tikslais, apriboti prekybą tinkliniais žvejybos įrankiais.
Taip pat projekte numatyta uždrausti prekiauti mėgėjų žvejybos būdu sugautomis žuvimis. Projekto nuostatos sumažins žuvininkystės sektoriaus valdymo išlaidas ir turės teigiamą įtaką žuvų ištekliams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūsų nori klausti gana daug Seimo narių – net penki. Pirmasis klausia V. Galvonas.
V. GALVONAS (TTF). Labai ačiū. Kaip supratau, ministras tuos klausimus sujungė, tai aš galbūt irgi pabandysiu kaip nors sujungti, tik ilgiau klausiu. Tai yra sveikintinas dalykas, kad yra teikiamas toks įstatymas. Bet prisiminęs Vyriausybės pirmąsias dienas, kai Vyriausybė kaltino, kad ji paveldėjo labai blogą paveldą iš praėjusios Vyriausybės, norėčiau paklausti kaip ir perspėjantį klausimą. Juk šis įstatymas yra parengtas praeitos Vyriausybės. Tada ministru buvo ponas A. Paulauskas, pasirašė, kaip matau, A. Butkevičius. Aišku, nei vienas, nei kitas su žuvininkyste ar žvejyba neturi reikalų. Kai aš praeitoje kadencijoje buvau Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje, tai mes tą klausimą labai daug nagrinėjome.
Pagal Europos Sąjungos tam tikrus reikalavimus yra daug klausimų neatitikimo ir dėl mėgėjiškos… Aš, kaip opozicijos atstovas, netgi rankomis pločiau, kad kuo blogiau bus dabartinei Vyriausybei, tuo geriau. Bet iš tikrųjų yra daug problemų, kurie palies kiekvieną žmogų. Aš trumpinu, nes vis tiek reikės didelės diskusijos, galbūt asmeniškai paklausiu. Ar jūs nematote, nes aš čia turiu Europos Komisijos generalinio jūrinių ir žuvininkystės reikalų direktoriaus atsakymą į mūsų paklausimą, kuris skamba taip: „Atsakingos Lietuvos institucijos turėtų kartu rasti subalansuotą sprendimą, kuris tenkintų tiek profesionalius žvejus, tiek žvejus mėgėjus. Minėtas Lietuvos Vyriausybės siūlymas darytų įtaką 2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos patvirtinto Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos tikslams bei joje numatytų priemonių įgyvendinimui. Be to, kaip numato Tarybos reglamento (EB, skaičius yra) Europos žuvininkystės fondo 65 straipsnis, norint pakeisti šią veiksmų programą, būtinas jos priežiūros komiteto bei Europos Komisijos pritarimas.“
Iš to išeina, kad pritarimo kol kas nėra. Be to, Žemės ūkio ministerijoje nebuvo svarstytas šis klausimas, nes nebuvo suderintos visuomeninės institucijos. Ar jūs nemanote, kad vertėtų grąžinti šitą klausimą jūsų Vyriausybei iš naujo peržiūrėti ir parengti, tada būti šimtu procentų įsitikinusiems, kad jis yra labai geras.
G. KAZLAUSKAS. Aš tikrai nemanau, kad šį įstatymą reikėtų grąžinti, kartu sakau, kad tikrai taip – tai buvo pateikta praeitos Vyriausybės. Jeigu būtų įdomi jums mano asmeninė nuomonė, tai žinau, kad Seimui yra pateikta taip pat Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos nuomonė dėl šio įstatymo, kuri, mano požiūriu, atsako į klausimus, kuriuos aš palaikyčiau taip pat. Manau, svarstant komitetuose patikslinimai arba atsisakymai kažkurių punktų gali būti išspręsta, to visiškai pakaktų ir nevertėtų, ko gero, grąžinti svarstyti Vyriausybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų panašus į prieš tai užduotą. Aš noriu paklausti. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad būtų galima perorientuoti į kitą verslą tuos žvejus, kurie šiandien neturės galimybių žvejoti, ypač Kuršių mariose. Mano klausimas, ar nebūtų tikslinga pirmiausia sukurti pasitraukimo sąlygas iš žvejybos verslo, nes ypač Kuršmarių žvejai neturi kito pragyvenimo šaltinio, tik turi šitą šaltinį. Ten yra apie 180 šeimų, kurios iš to gyvena. Man atrodo, būtų logiška pirma sukurti pasitraukimo galimybes ir tada priimti tokį įstatymą. Šitas įstatymas net nebuvo derintas su Žemės ūkio ministerija, kuri nustato pasitraukimo reglamentus, kitaip sakant, finansavimo sąlygas pasitraukiant iš to verslo. Man atrodo, būtų logiškiau pirma padaryti vieną veiksmą, o po to stumti tuos žmones, o nedaryti atvirkščiai. Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Kiek man yra žinoma, šiuo metu yra skirtos lėšos iš Europos žuvininkystės fondo, t. y. 10 mln. Lt, kurios kaip tik ir numatytos pasitraukimo atveju. Už šias lėšas iš žvejybos verslo Kuršių mariose pasitrauks iki 18 įmonių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, įstatymo 6 straipsnyje yra numatyta, kad fiziniai asmenys gali žvejoti bet kur, bet kuriame ežere. Yra mažųjų ežerų, kurie faktiškai yra privačiose rankose, įeina į žemės teritoriją ir yra kaip grąžintina nuosavybė. Ar nemanote (aš pateikiau ir pataisą), kad čia turėtų turėti tam tikrą įtaką ir to ežero savininkas, kuris užsiima veisimu? Galbūt ir jis turėtų duoti kažkokį sutikimą, ir kontroliuoti žvejybos procesus? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Mano minėtu tarybos pasiūlymu yra numatyta tokia galimybė, kad galbūt nevertėtų visiems leisti su vienu įrankiu žvejoti. Aš puikiai įsivaizduoju, kas atsitiks, taip pat ir privačiuose ežeruose, kai dauguma žvejų žvejoja vienu žvejybos įrankiu. Tai galėtų būti problema, nors atlikti tyrimai… į žuvų veisimo arba pretendavimo į laukinių žuvų išteklius… privačių asmenų kol kas neturi pagrindo, nes tikrai laukinių žuvų yra daug daugiau negu įveisiamų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galite šiek tiek pailsėti, nes turėsite pristatyti dar vieną įstatymo projektą. Dabar prašyčiau kalbėti dėl visų pateiktų įstatymų projektų paketo – Mėgėjiškos žūklės įstatymo ir visų lydinčiųjų. Vienas už, vienas prieš. Prieš – B. Pauža. Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau paprieštarauti ir štai dėl ko. Šiame įstatyme nieko nepasakyta apie vandens telkinius, kuriuos Lietuva naudoja kartu su kitomis besiribojančiomis su Lietuva valstybėmis. Tai tokie ežerai kaip Drūkšiai, Vištytis ir kiti. Tokiuose vandens telkiniuose kitos valstybės vykdo ne tik mėgėjišką, bet ir verslinę žvejybą. Todėl, manyčiau, netikslinga drausti Lietuvos žvejams užsiimti versline žvejyba šiuose telkiniuose.
Taip pat yra ir kitų motyvų. Net ir Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai taip pat yra už tai, kad tie žuvų ištekliai turėtų būti naudojami atsižvelgiant į jų būklę, žuvų bendrijų struktūrą ir gausą. Jeigu mes vienašališkai priimsime šį nepopuliarų sprendimą, man atrodo, tik pakenksime bendrai ekologinei sistemai tuose vandens telkiniuose. Yra labai svarbios ne tik ekonominės, bet ir kitos priemonės. Aš siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui ir grąžinti jį tobulinti, ir tada pateikti iš naujo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. Už nori kalbėti K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasisakyti už tai, kad šiandien būtų pritarta šių įstatymų projektų pateikimui, nes tikrai reikia reglamentuoti visą žvejybos tvarką Lietuvoje. Iki šiol tiek privačiuose, tiek valstybiniuose vandenyse nebuvo tos tvarkos, ypač būdavo sunkumų išduodant leidimus. Tie žmonės, kurie nori praleisti laisvalaikį šeštadienį, sekmadienį, švenčių metų, nežino, kur gauti leidimą ir visa kita.
Taip pat pritariu dėl pramoninės žvejybos apribojimo uždraudimo Kauno mariose. Aš konkrečiai kalbu kaip Kauno gyventojas, išklausęs Kauno žvejų nuomonę šiuo klausimu. Tikrai šiuo metu Kauno mariose žuvų ištekliai gerokai sumažėjo, traukia tinklais, kas nori, kiek nori tų tinklų pristatyta. Mes negalime iki galo kontroliuoti… gamtos apsaugos darbuotojai dėl tinklų statymo… be to, yra problema, ir manome, kad Kauno marias būtų galima išgelbėti nuo žydėjimo, nes šiuo metu planktonas, t. y. dumbliai, kurie žydi vasara Kauno mariose, skleidžia dvoką, žmonės negali maudytis paplūdimiuose. Jeigu mes uždrausime pramoninę žvejybą ir atitinkamam laikotarpiui įleisime žolėdžių žuvų, pavyzdžiui, plačiakakčių karpių, tai tikrai bus nauda. Ir žuvys turės kuo maitintis, ir paskaičiuota, kad per penkerius metus vandens žydėjimas Kauno mariose liautųsi. Todėl pritariu šio įstatymo projekto teikimui, manau, svarstymo metu patobulinsim. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiruošiam balsuoti po pateikimo visam įstatymų paketui. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-45, Nr. XIP-46, Nr. XIP-47 ir Nr. XIP-48, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaikote.
Balsavo 56 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 4, susilaikė 10. Po pateikimo visiems minėtiems įstatymų projektams pritarta.
Dabar norėčiau informuoti, kad yra siūlomi kai kurie komitetai. Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-45 pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi komitetai – Kaimo reikalų komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas Nr. XIP-46: pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomi komitetai – Kaimo reikalų komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija. Įstatymo projektas Nr. XIP-47: pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas, papildomo komiteto nebuvo siūloma ir Seniūnų sueigoje. Nr. XIP-48: pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Numatyta svarstyti gegužės 5 d. visus įstatymų projektus – Nr. XIP-45, Nr. XIP-46, Nr. XIP-47 ir Nr. XIP-48.
Kitas darbotvarkės klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 2, 5, 6, 7, 8, 9, 10 straipsnių ir 5 bei 6 priedėlių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-133. Kviečiu aplinkos apsaugos ministrą G. Kazlauską. Pateikimo stadija.
G. KAZLAUSKAS. Teikiamas Mokesčio už aplinkos teršimą pakeitimo įstatymo projektas parengtas įgyvendinant mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 1, 4, 7, 9 ir 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 1 priedėlio pakeitimo įstatymo 7 straipsnį. Juo pasiūlyta Vyriausybei parengti ir pateikti Seimui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektą dėl mobiliųjų taršos šaltinių, t. y. transporto priemonių ir kitų ne keliais judančių mechanizmų – traktorių ir panašiai, apmokestinimo ir mokesčio tarifų nustatymo. Įstatymo projektu siūloma nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifus 2010 m. ir vėlesniam laikotarpiui.
Atkreiptinas dėmesys, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo mobiliems taršos šaltiniams tarifai šiuo metu yra nustatyti tik 2005–2009 metams. Įstatymo projekte siūlomi nustatyti mokesčio tarifai turėtų įsigalioti bei būti taikomi apskaičiuojant ir mokant mokestį už 2010 m. ir vėlesnius laikotarpius. Įstatymo projektu siūloma šiuo metu nustatytus mokesčio tarifus, kurie diferencijuoti pagal transporto priemonių ir jų naudojamų degalų rūšį, indeksuoti pagal Statistikos departamento apskaičiuotą 2008 m. pirmojo pusmečio vartotojų prekių ir paslaugų kainų indeksavimo koeficientą, kuris yra 1,283. Šiuo koeficientu, kuris apskaičiuojamas ir skelbiamas Statistikos departamento kiekvieną ketvirtį, yra indeksuojamas dabar nustatytas bazinis mokesčio tarifas. Įvertinus tai, kad mokesčio tarifas indeksuojamas pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatytą tvarką, priėmus šiuos tarifus mokesčio mokėtojams mokesčio dydis nesikeičia. Keičiasi tik indeksavimo koeficientas, kuris bus apskaičiuojamas mokestinių metų gruodžio mėn. lyginant su 2008 m. gruodžio mėn., o ne su 1999 m. gruodžio mėn., kaip yra dabar. Atsižvelgus į tai, kad bazinis mokesčio tarifas keičiasi tik dėl taikomo indeksavimo koeficiento, mokesčio dydis lieka nepakitęs.
Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti visiems mokesčiams už aplinkos teršimą vieną mokestinį laikotarpį, t. y. kalendorinius metus. Šiuo metu mokestį už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, tokių kaip katilinės, gamyklos ir taip toliau, moka kas ketvirtį arba kas pusmetį, atsižvelgiant į metinę mokesčio sumą. Mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių mokesčio mokėtojai moka kas pusmetį. Šiuo metu tik mokestis už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis yra mokamas pasibaigus kalendoriniams metams.
Taip pat įstatymo projektu siūloma aiškiau apibrėžti „mobilaus taršos šaltinio“ sąvoką, taip pat siūloma laikytis neutralumo principo ir panaikinti šiuo metu taikomą lengvatą Lietuvos bankui, kuris besąlygiškai atleidžiamas nuo mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių mokėjimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys. Prašau. Klausia J. Šimėnas.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, taip jau susiklostė, kad kai kurios institucijos ir produktai turėjo tam tikras išimtines teises, tą jūs ką tik paminėjote apie Lietuvos banką. Bet aš turiu omeny dar vieną dalyką. Visi energijos šaltiniai yra apmokestinami, išskyrus gamtines dujas stacionariuose energijos gamybos šaltiniuose. Norint plėtoti atsinaujinančią energetiką, reikia turėti tam tikrus finansinius resursus. Kodėl Skandinavijos kraštai tiek daug turi įgyvendinę atsinaujinančios energijos šaltinių bendroje energetikos sistemoje? Todėl, kad jie apmokestina visus iškastinius energijos šaltinius. Gamtinės dujos yra priskiriamos prie iškastinių energijos šaltinių. Kaip jūs vertinate, kad tai taip pat patektų į apmokestinamų objektų sąrašą?
G. KAZLAUSKAS. Iš principo jūs visiškai teisus. Dujos yra šaltinis, ir manau, kad tokiu dalyku būtų galima papildyti. Bet kokiu atveju dabar galiojančiame įstatyme, kalbant apie kovą už mažesnį teršimą ir taip toliau, yra atsižvelgta, nes dabartiniai mokesčiai nenustatomi transporto priemonėms, kurios turi katalizatorius, naudoja biodegalus, ir taip pat kitoms šiuo metu egzistuojančioms transporto priemonėms, kurios stengiasi prisitaikyti prie kuo taupesnio aplinkos išteklių naudojimo.
Dujos, manau, taip pat galėtų patekti į apmokestinamųjų sąrašą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Labai ačiū. Dėkui, ministre. Norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-133 po pateikimo? Galime pritarti? Dėkoju, pritarta po pateikimo. Numatytas pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 5 d.
Paskutinis šios dienos klausimas – Teismų įstatymo 54, 55, 551, 65, 76, 78, 85, 912, 913 ir 98 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-354. Pateikimas. Pranešėja – Aušra Rauličkytė. Projektą teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas. Prašau, Aušra.
A. RAULIČKYTĖ. Dėkoju, posėdžio pirmininke.
Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalimi, teikia Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektą. Teikiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (aš nevardysiu visų straipsnių) pakeitimo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti operatyvų, skaidrų ir objektyviais bei vieningais kriterijais pagrįstą teisėjų atrankos procesą, sukurti sąlygas veiksmingesnei teismų vadovų atrankai ir užtikrinti efektyvų institucijų, atsakingų už teisėjų ir teismų vadovų atranką, darbą.
Projekto uždaviniai: optimizuoti institucijų, dalyvaujančių teisėjų atrankos procedūrose, funkcijas, sudaryti prielaidas teismų vadovų rotacijos principų įgyvendinimui, pretendentams į teisėjų egzaminų komisijos, nuolatinės teisėjų vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos, Atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariams, visuomenės atstovams įtvirtinti galimybę atlyginti už darbą ir supaprastinti atostogų suteikimo teismų pirmininkams tvarką.
Lietuvos Respublikos Seimui 2008 m. liepos 3 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimus, buvo iš esmės pakeista Atrankos komisijos sudarymo tvarka, pretendentų į teisėjus ir teisėjų atrankos procedūros, nustatytos naujos kai kurių subjektų, dalyvaujančių teisėjų atrankoje, funkcijos. Pradėjus šias nuostatas taikyti praktikoje, išryškėjo nustatyto teisinio reguliavimo trūkumai, lemiantys atrankoje dalyvaujančių institucijų funkcijų dubliavimąsi ir nepagrįstai pailgėjusį teisėjų atrankos procesą.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Atrankos komisiją sudaro Respublikos Prezidentas. Įstatymų leidėjas dalį funkcijų, susijusių su teisėjų atrankos skelbimu ir organizavimu, kurias anksčiau atliko Nacionalinė teismų administracija, perdavė Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kadangi daugelį tų funkcijų Nacionalinė teismų administracija atlieka ir dabar, neišvengiamai dubliuojasi šių institucijų veiksmai atliekant teisėjų atranką. Be to, nustatytas teisinis reguliavimas, kuris įpareigoja Respublikos Prezidento kanceliariją atranką atlikti tam tikrais etapais, nepagrįstai pailgina atrankos procedūras. Itin daug problemų sukelia galiojančio įstatymo nuostatos, numatančios, kad pretendentai į teisėjus ir teisėjai, siekiantys dalyvauti atrankoje, Respublikos Prezidento kanceliarijai privalo tiesiogiai pateikti prašymus.
Kartu galioja ir tos įstatymo nuostatos, pagal kurias asmenys, siekiantys eiti teisėjo pareigas ar siekiantys būti paskirti į aukštesnį teismą, įrašomi į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, į teisėjų, karjeros siekiančių asmenų registrą, į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą ir į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę ir teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę. Toks vienu metu taikomas ir jų valios dalyvauti atrankoje išreiškimo formų registravimas apsunkina institucijų, dalyvaujančių teisėjų atrankos procedūrose, darbą ir klaidina atrankoje dalyvauti siekiančius pretendentus bei teisėjus.
Todėl projekte siūloma aiškiau atskirti funkcijas Nacionalinės teismų administracijos ir Respublikos Prezidento kanceliarijos, taip pat nustatyti, kad Respublikos Prezidento kanceliarija atrankas skelbia ne etapais, nes pirmasis etapas yra norintiems iš aukštesnio teismo persikelti į žemesnį arba buvusiems teisėjams. Antrasis etapas yra tos (…) horizontali karjera. Ir trečias yra tik naujai ateinantiems. O reikėtų, kad būtų galimybė skelbti vieną terminą ir taip sutrumpinti atranką.
Dėl registrų. Siūloma palikti, nes šiuo metu galioja ir prašymų padavimas Respublikos Prezidento kanceliarijai, ir kartu keturi registrai. Siūloma palikti registrus veikti, nes kaip tik ta forma anksčiau veikė, jinai aiškesnė teisėjams ir leidžia nuosekliau išreikšti savo valią.
Praktika taip pat parodė, kad šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios teismų pirmininkų, pavaduotojų ir skyrių pirmininkų atranką, nesukuria prielaidų realiai atrankai vykti ir neužtikrina teismų vadovų rotacijos principo įgyvendinimo. Nepaisant ne kartą keistos teismų vadovų skyrimo tvarkos, nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl įvairių teismų sistemoje įsitvirtinusių nuostatų ir stereotipų pageidavimus dalyvauti atrankoje į teismo pirmininko, pavaduotojo, skyriaus pirmininko pareigas pareiškė itin nedaug teisėjų. Kad atrankoje dalyvautų kuo daugiau teisėjų, būtina pakeisti esamą kandidatų registravimosi tvarką ir taip palengvinti jų valios pareiškimą. Kadangi pagrindinė, kaip jau minėjau, problema yra ta, kad siekiant karjeros tos pačios pakopos teismuose, tai yra siekiančių tapti pirmininkais, yra labai nedaug, iš tikrųjų būna daug teismų, kad užsiregistruoja tik vienas kandidatas arba du kandidatai, todėl reali atranka vykti negali. Todėl siūloma iš esmės keisti tvarką ir laikyti kandidatais visus to teismo ir skyriaus teismo teisėjus, jeigu jie iki nustatyto termino nepareiškė apie nesutikimą. Šiuo atveju, jeigu tam, kad jis taptų kandidatu, anksčiau reikėjo parodyti aktyvumą užsiregistruojant kandidatu, dabar yra pakeičiama sistema. Jeigu jis nesutinka, jo niekas negali priversti, bet tada iki nustatyto termino jis praneša apie nesutikimą. Tai būtent aktyvumas yra išsibraukti, o ne įsirašyti. Todėl tikimasi, kad būtent toks sistemos pakeitimas palengvins. Nes vis tiek yra daug stereotipų, kurie ypač mažuose teismuose stabdo teisėjus nuo aktyvumo, nuo dalyvavimo. Toks supaprastinimas, mūsų supratimu, turi būti veiksmingas ir ypač šiuo laikotarpiu padėti išspręsti šią aktualią problemą.
Skaidrumo ir atvirumo principo Lietuvos teismų sistemoje įgyvendinimui užtikrinti šiuo metu į teisėjų atranką bei vertinimą atliekančias institucijas… pretendentai į teisėjus, egzaminų komisiją, atrankos komisiją, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją prie Teisėjų tarybos skiriami ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai. Tačiau praktika parodė, jog dalyvavimas šių komisijų veikloje visuomenės atstovams atima itin daug laiko. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą už atliekamą darbą šiose institucijose visuomenės atstovams nėra numatytai atlyginimai. Tokia padėtis ne tik apsunkina šių institucijų darbą, būtent būtinumą derinti posėdžio laiką prie visuomenės atstovų laisvo nuo pagrindinių pareigų laiko, bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl komisijos narių, visuomenės narių diskriminavimo komisijos narių teisėjų atžvilgiu, kuriems dėl papildomo darbo teismų sistemos savivaldos institucijose yra mažinamas tiesioginio darbo krūvis. Todėl projektu yra siūloma numatyti galimybę visuomenės atstovams apmokėti už darbą šitose komisijose ir visose šitose nuostatose numatyta, kad jos įsigaliotų tik nuo 2010 m. sausio 1 d., jiems apmokėjimas būtų nustatomas pagal Vyriausybės nustatytą tvarką. Iš viso dabar tokių visuomenės atstovų yra 13, todėl tai nepareikalautų didelių lėšų iš valstybės biudžeto.
Lietuvos Respublikos teismų pirmininkams atostogas pagal galiojantį Teismų įstatymą suteikia Respublikos Prezidentas. Toks atostogų suteikimo teisinis reguliavimas nepaaiškinamas nei teismų sistemos nepriklausomumo, nei teismų veiklos efektyvumo principais. Priešingai, nustatyta tvarka kelia daug praktinių problemų tiek Lietuvos Respublikos Prezidentui, tiek teismų pirmininkas. Kadangi yra per 60 teismų ir dabar visas atostogas, tiek nuolatines, tiek tas trumpas, turi suteikti nuo rugsėjo 1 d. Respublikos Prezidentas, tai iš tikrųjų tampa Prezidentas kaip visų teisėjų personalo skyrius. Todėl mes siūlome grįžti prie anksčiau galiojusios tvarkos, kad aukščiausiems teismams, Vyriausiojo administracinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui atostogas suteiktų Respublikos Prezidentas, o visiems kitiems teismams – aukštesnis administracinės veiklos priežiūrą vykdantis teismas.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, reikia trumpinti, nes per ilgai jūs pristatote.
A. RAULIČKYTĖ. Galiu tik paskutinį punktą pasakyti, kad šiuo metu yra numatytas ir nuolatinis… Galiojantis Teismų įstatymas numato periodinį neeilinį teisėjų veiklos įvertinimą. Neeilinis teisėjų veiklos įvertinimas atliekamas sprendžiant klausimus dėl teisėjų paaukštinimo ir teismų vadovo skyrimo naujam įgaliojimų laikui. Pradėjus veikti šitai sistemai, paaiškėjo, kad būtent tas neeilinis vertinimas visiškai dubliuoja atrankos procesą. Yra lygiai tie patys klausimai, remiamasi ta pačia medžiaga, sprendžiami tie patys kriterijai, dėl to tai nepagrįstai pailgina procesą. Todėl yra siūloma nustatyti, kad, esant keliems kandidatams, vyksta tik atranka, o jeigu pretenduoja tik vienas kandidatas, tada atliekamas neeilinis vertinimas ir Teisėjų vertinimo komisija įvertina, ar kandidatas yra tinkamas, ar ne, tai išspręstų šį dubliavimosi klausimą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti 4 Seimo nariai. Pirmasis – E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, taip, šiandien išties gana istorinis įvykis, kai Prezidentas naudojasi savo teise inicijuoti įstatymus. Tačiau, sakykite, kodėl Prezidentas laukė, aš jau nekalbu apie praeitą kadenciją, 4 metus, tarsi nematė visų šitų problemų, ypač rotacijos problemų, apie kurias buvo rašyta daugelyje spaudos leidinių, ir tik dabar, likus (balandis, gegužė, birželis) 3,5 mėnesio iki kadencijos pabaigos, jisai inicijuoja šiuos įstatymo pakeitimus?
A. RAULIČKYTĖ. Dėkoju. Aš galėčiau priminti, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas nuosekliai domisi teismų sistemos darbu ir imasi visų priemonių, kad užtikrintų jų skaidrų darbą ir atsakingumą visuomenei. Galiu priminti, kad Prezidentas 2005 m. sudarė darbo grupę ir 2006 m. pateikė Respublikos Seimui naują Teismų įstatymų redakciją. Kas yra ta klausimo dalis, kuri susijusi su pirmininkų rotacija? Iš tikrųjų buvo identifikuotos kitos priežastys, kodėl nevyksta rotacija. Atrodė, kad tie registrai, kurie dabar yra 4, lyg ir sukelia problemą. Todėl visą laiką buvo svarstoma ta galimybė, kad jeigu būtų prašymai pateikiami tiesiogiai, tada iš tikrųjų galbūt tie teisėjai bijotų užsiregistruoti, gal jie turėtų kažkokių veiksnių, kurie neleistų jiems užsiregistruoti į registrus. Bet pakeitus tvarką ir nustačius, kad prašymai paduodami tiesiogiai, niekas nepasikeitė, situacija yra ta pati. Todėl dabar yra visiškai aišku, kad visi registrai veikia. Kaip žinote, asmenų, siekiančių teisėjų karjeros, – veikia, siekiančių karjeros aukštesniuose teismuose – puikiai veikia, persikėlimo į kitą teismą – veikia, vienintelis, kuris yra neveikiantis, yra asmenų, siekiančių pirmininkų karjeros tuose pačiuose teismuose. Todėl mes, išbandę kitus variantus, matome, kad problema yra psichologinė, kad teisėjai… Tiesiog to aktyvumo užsiregistruojant ir parodant, kad jis iš tikrųjų nori būti kandidatas ir pretendentas, priežastys yra kitos, todėl siūlomas kitas variantas, kuris, mūsų supratimu, turėtų padėti išspręsti šią problemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamoji prelegente, jeigu aš teisingai supratau, daugelis šių pataisų grąžina, sakykime, į situaciją, buvusią iki 2008 metų vidurio. Pavyzdžiui, tokie dalykai, kaip jūs sakote, kad Prezidentas tapo kaip teisėjų kanceliarija, ir dar kai kurios nuostatos. Prašau pasakyti, ar nebuvo galima įžvelgti jau tose pataisose tos situacijos? Kaip jūs iš esmės vertinate situaciją, kai kas pusę metų kaitaliojami įstatymai, ar iš tiesų tai gerai, logiška ir efektyvu?
A. RAULIČKYTĖ. Galiu pasakyti, kad tas projektas, kuris buvo pateiktas Respublikos Prezidento, ir tos pataisos, kurios buvo priimtos, tai yra ne tas pat. Nes buvo vieši svarstymai, įstatymas buvo svarstomas ilgai, bet tai, kas buvo priimta, buvo dar vienas variantas, kuris nebuvo pakankamai apsvarstytas nei Respublikos Prezidento kanceliarijos, nei pačių teisėjų išdiskutuotas. Aišku, tai viena priežastis. Nes toks klausimas dėl pirmininkų atostogų suteikimo tikrai niekur nebuvo diskutuojamas ir čia buvo didelis netikėtumas. Bet, pavyzdžiui, kiti aspektai tiesiog atsiskleidė tik taikant praktikoje. Bet mes jokiu būdu nesiūlome grįžti į 2008 m. rugpjūčio situaciją. Tiesiog yra patobulinami tie niuansai, kurie neveikė. Respublikos Prezidento kanceliarija turėjo, kaip sakiau, skelbti atranką trim etapais. Pirma, pašaukiami teisėjai iš aukštesnių teismų, ar jie nenorėtų persivesti pavyzdžiui, į Biržų teismą, kur trūksta teisėjų. Jeigu tokių neatsiranda, pakviečiami iš tos pačios grandies teisėjai, vėl nustatomas terminas. Ir jeigu tokių nėra, tik tada kviečiami pretendentai. Tai šiuo atveju ta pati idėja, kad prioritetą turi teisėjai, siekiantys horizontalios karjeros, išlieka, bet tiesiog yra patobulinama taip, kad yra nustatomas vienas terminas. Visi, kurie nori į Biržų teismą, užsiregistruoja iki tam tikros datos. Tai leidžia sutaupyti laiką. Visos pagrindinės nuostatos lieka. Mes tiesiog žiūrime, kad tai netrukdytų operatyvumui, nes vienintelis minusas visų nuostatų, kurios iš esmės yra labai geros, būtent dėl visuomenės atstovų, dėl naujų komisijos vertinimų, jos tikrai yra geros, bet kad nebūtų šalutinių nenumatytų pasekmių, iš kurių pagrindinė yra sulėtėjęs procesas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia Č. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau gerbiamosios pranešėjos paklausti, ar teikiamos įstatymo pataisos sudarys geresnes prielaidas, kad visuomenės atstovų nuomonė teisėjų atrankos procese taptų svaresnė? Ačiū.
A. RAULIČKYTĖ. Galiu tik tiek pasakyti, kad teikiamos, dabar jau nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusios pataisos tikrai įtvirtino esminį postūmį, garantuojanti, kad dalyvautų visuomenės atstovai. Kaip jūs žinote, visų pirma yra Egzaminų komisija. Egzaminų komisijoje iš 7 narių 3 yra visuomenės atstovai. Yra nuolatinė Teisėjų vertinimo komisija. Ten yra 3 visuomenės atstovai iš 7. Yra Atrankos komisija. Ten yra 4 visuomenės atstovai iš 7. Yra Teisėjų etikos ir drausmės komisija, kur vėl yra 3 visuomenės atstovai iš 7. Visuomenė visuose šiuose etapuose dalyvauja. Taip pat yra numatyta, kad visų pretendentų gyvenimo aprašymai irgi yra skelbiami viešai. Visi tie momentai yra numatyti. Tik galėčiau papildomai atsakyti poniai D. Kuodytei. Visuomenės atstovai buvo įtraukti, bet jiems nebuvo numatyta jokių galimybių apmokėti už darbą. Todėl vėl lėtėja atrankos darbas, nes posėdžiuose negali dalyvauti visuomenės atstovai. Jie tikrai yra kviečiami. Tie, kurie yra gerbiami visuomenėje, kurie yra išrinkti, jie kartą per savaitę, du kartus per savaitę, vieną dieną skirti posėdžiams iš tikrųjų neturi galimybių. Todėl ir šią nuostatą tobulinant yra numatyta galimybė jiems apmokėti už darbą, kad tas darbas būtų kuo nors atlyginamas ir jiems kompensuojamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis klausia A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, pirmininke. Norėčiau pranešėjos paklausti, iš jūsų kalbos galbūt aš neteisingai supratau, bet ar teisingai supratau, kad pagal dabar galiojančią tvarką tos pačios pakopos teisėjai, siekiantys teismo pirmininko pareigų, turi rašyti prašymą apie kandidatavimą. O jūs norite pakeisti į tai, kad priverstinai visi yra kandidatai, jeigu jie nepraneša apie tai kitaip?
A. RAULIČKYTĖ. Taip.
A. MAZURONIS (TTF). Ar jūs čia matote logiką, ar tai iš tikrųjų padidins, sakykime, teisėjų aktyvumą? Ar teisėjai iš tikro yra tie žmonės, kurie taip jau psichologiškai užguiti, kad norėdami kandidatuoti nesugeba nueiti ir parašyti prašymo, kad reikėtų tokiu būdu skatinti? Ar jūs žinote, jog Seimo koridoriuose sklando tokia nuomonė, kad jeigu gali nekeisti įstatymo, tai geriau nekeisk. Keisti vien tam, kad būtų pakeista, tai sukels daug daugiau sumaišties, negu duos efektą?
A. RAULIČKYTĖ. Dėkui už klausimą. Tikrai labai geras klausimas, galėčiau atsakyti. Tikrai, kaip sakiau, iš keturių registrų trys veikia puikiai. Vienintelis, kuris neveikia, yra registras asmenų, siekiančių būti pirmininkais. Mūsų praktika rodo, kad tikrai teisėjai nesiregistruoja. Mažuose teismuose yra vienas į vieną vietą. Mes bandydavome įtikinėti per Teisėjų tarybą, skatindami, pratęsdami terminus, kad užsiregistruotų. Iš tikrųjų niekas daugiau nesiregistruodavo. Galiu įtarti, vėl iš patirties, kad yra susitarimai. Teisėjai, pavyzdžiui susitaria, kad niekas nekandidatuos, o liks tas senasis pirmininkas, ir tada pratęsus net kelis kartus terminą vis tiek jis išlieka vienas. Aš galėčiau įtarti net ir daugiau susitarimų, kai buvęs pirmininkas pasiūlo teisėjui, turinčiam daug drausmės nuobaudų, registruotis kartu. Nes tada atrodo, kad lyg ir yra daugiau kandidatų, bet pradėjus atranką matyti, kad vienas yra visiškai nesvarstytinas. Yra visokių tokių veiksnių. Vis dėlto mūsų patirtis rodo, kad ten, ypač mažuose teismuose, kur yra senas pirmininkas išdirbęs 10 metų, naujam kandidatui pretenduoti yra didžiulis psichologinis barjeras. Net ši idėja kilo būtent iš teisėjų. Ji buvo išsakyta teisėjų, kad tai jiems palengvintų. Mes nesakome, kad prievarta teisėjai padaromi kandidatais. Jiems tiesiog nereikia parodyti aktyvumo įsiregistruojant, bet, jeigu jie nesutinka, jie savo sutikimą išreiškia išsakydami nesutikimą. Čia yra tiesiog vietomis sukeičiami akcentai. Nė vienas nebus priverstas būti kandidatu. Kiekvienas, kuris norės, galės išsibraukti, tik iki nustatytos datos pranešdamas apie tai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom patikslinti. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. O jūs nemanote, jog čia klausimas yra atsakomybės ir uždarbio santykis, kad nenori kandidatuoti, o ne tai, kad nepildo formų dėl tam tikrų psichologinių barjerų? Kad galbūt atsakomybė neatitinka to uždarbio? Eilinio teisėjo ir pirmininko skirtumo? Galbūt iš tos pusės reikėtų aktyvinti?
A. RAULIČKYTĖ. Galima ir ta kryptimi dirbti, bet iš tikrųjų po penkerių metų tai nebebus problema. Nes dabartiniams teisėjams, kurie yra paskiriami, po penkerių metų jau bus suėjusios dvi kadencijos ir iš esmės tie senieji pirmininkai nebegalės iš viso kandidatuoti. Bet dar penkerius metus tai bus problema. Todėl tokia nuostata padėtų ją išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai dėl viso. Vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamasis Kęstuti, jūs būtinai norite kalbėti, nes prieš nėra kalbančiųjų.
Kviesčiau kolegas, jeigu sutinkate, pritarti po pateikimo įstatymo projektui bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Taigi bendru sutarimu pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-354. Siūlomas pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Svarstymo data Seime numatyta gegužės 14 d.
Gerbiamieji kolegos, mes šiandieninę kovo 19 d. plenarinių posėdžių darbotvarkę apsvarstėme. Pareiškimų nėra, todėl skelbiu kovo 19 d. plenarinį posėdį baigtą, bet prieš tai registracija.
Užsiregistravo net 43 Seimo nariai. Taigi geros popietės, posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.