Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 47

2009 m. kovo 17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Šiandieną – kovo 17 d., antradienis, lygiai 11.00 val. Skelbiu šiandienos rytinio posėdžio pradžią. Kviečiu visus registruotis.

Užsiregistravo 65 Seimo nariai. Aš manau, kad netrukus mūsų dar labiau pagausės, renkasi kolegos. Kaip tik dabar matau į salę žengiantį mūsų šiandienos šventės kaltininką. Mielieji kolegos, noriu visiems iškilmingai pranešti ir pasveikinti – šiandien vienas iš mūsų švenčia labai mistinę datą (seniai buvo ir man) – 30 metų. Šiandien 30-ąjį gimtadienį švenčia Paulius Saudargas. Norėčiau jį pasveikinti ir jūsų plojimais taip pat. (Plojimai)

Gerbiamieji kolegos, kol gausėja mūsų gretos, noriu paskelbti informaciją, kad šiandien, kovo 17 d., nuo 9.00 val. Lietuvos Respublikos Seime yra rengiama ir įgyvendinama iniciatyva „Tapk kraujo donoru“, ir medinos punkte rengiama Kraujo donoro diena. Jūsų duotas kraujas gelbės žmonių gyvybes, pratęs gyvenimą, padės išgyti. Reikia turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nuoširdžiai visus kviečiu prisijungti, tapti kraujo donorais.

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. kovo 17 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Dabar pradėkime pagal darbotvarkę, kurią šiandieną posėdžiui ją patvirtinusi pateikė Seniūnų sueiga. 1 klausimas – Darbotvarkės tvirtinimas. Prašau. Ar būtų norinčių kalbėti, išsakyti savo pastabas ir pasiūlymus. Prašau, per šoninį mikrofoną P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF*). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu vėl noriu paprašyti, kad pirmas į darbotvarkę būtų įtrauktas klausimas dėl Kainų įstatymo pataisos, ji praeitą kartą plenariniame posėdį buvo svarstoma, tačiau nebuvo užsiregistravęs reikiamas skaičius Seimo narių. Taip pat noriu pasakyti, kad, atsiliepdamas į J. Razmos siūlymą, kad išimtis būtų taikoma smulkiesiems prekybininkams, tą nuostatą užregistravau. Priėmus mano pataisą, siūlomą įstatymą, aš manau, reikėtų siūlyti pataisas, ir taip smulkiesiems prekybininkams nebūtų reguliuojamas joks prekybinis antkainis. Todėl prašau gerbiamuosius krikščionius laikytis garbingai savo žodžio, pasakyto viešai per mikrofoną, ir pritarti tam, kad šitas klausimas būtų įtrauktas pirmas į darbotvarkę, ir taip pat už jį balsuoti.

PIRMININKAS. Ar būtų pastabų, replikų dėl ką tik Seimo nario P. Gražulio išsakyto pageidavimo? J. Razma. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Teoriškai smagu, kad įsiklausoma į mūsų poziciją, bet šiuo atveju, matyt, reikia Statuto žinovų ir Teisės departamento ir Etikos ir procedūrų komisijos sprendimo, kaip tokiu atveju, kai jau mes esame pasiekę pačią paskutinę finalinio balsavimo stadiją, kokiu būdu pradėti registruoti ir svarstyti naujas pataisas. Bijau, kad Statute nėra aprašytas toks atvejis, tai mes turėtume spręsti šiandien procedūrinį klausimą, kad pagrindinis komitetas apsvarsto tą pataisą, bent jau.

PIRMININKAS. Kiek aš supratau, tai Seimo narys P. Gražulis šiandien siūlė priimti įstatymą, o po to pataisą kaip galiojančiam įstatymui pateikti ta tvarka, kuri numatyta. Prašau. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Jurgi, nesislėpkite po kilimais, už kilimų, už kampų, iš tiesų priimkime šitą įstatymą, mes jūsų frakcijai pateiksime pono P. Gražulio pasiūlymą su 18 parašų, jūs pridėsite kiek trūksta iki 29 parašų, jį pirmas, kaip frakcijos seniūnas, pasirašęs, ir kitam posėdyje tvarkingai pradėsime nagrinėti šito įstatymo pakeitimus kaip papildymus. O jeigu jūs kalbate viena, o norite ir toliau ginti monopolijų teisęs, tai tada elkitės taip, kaip dabar kalbate.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš manau, kad galėtume nutraukti diskusijas dėl šio pasiūlymo. Siūlymas toks, manau, kad mes jį turėsime patvirtinti balsuodami arba atmesdami. Įstatymo projektas Nr. XP-2577, Seimo nario P. Gražulio siūlymu jį dabar mes turėtume įtraukti į darbotvarkę vietoj punkto 1-3, tiksliau, jis užimtų tą vietą ir būtų pirmas iš nagrinėjamųjų po sesijos darbų programos projekto. Toks būtų pasiūlymas. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Aš kitu klausimu, ne šiuo. Dėl darbotvarkės.

PIRMININKAS. Minutėlę, mes šitą klausimą išspręsime, tada aš suteiksiu jums žodį. Aš manau, kad logiškiausia būtų kiekvieną pataisą, kuri yra pateikta, tvirtinti arba nepatvirtinti iš karto, o paskui su visais pakeitimais patvirtinti visą darbotvarkę. Kas už tai, kad Seimo nario P. Gražulio pasiūlymas dėl įstatymo projekto Nr. XP-2577 būtų įtrauktas? Minutėlę. Prašau.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau, kad paaiškintumėte, kaip ta procedūra bus daroma. Jeigu mes priimame įstatymą, Prezidentas turi jį pasirašyti, kol Prezidentas nepasirašė, mes negalime teikti jokių pataisų, ką jūs dabar kalbate. Tai tarsi išeis, aš nelabai įsivaizduoju… Gal palaukime išaiškinimo ar mums grąžinkite tą įstatymą. Atrodo, mes čia prisidarysime taip, kad Prezidentas vetuos, po to ir pataisų negalėsime teikti, ir dirbsime tuščiai.

PIRMININKAS. Kiek aš supratau, buvo siūloma, kad šis įstatymas būtų priimtas ir paskui, jam įsigaliojus, būtų teikiamos pataisos. Šiandieną mes tikrai nedarysime, nevelsime visko į Gordijaus mazgą. Jeigu teikėjai taip dar kartą patvirtina, tai aš dar kartą teikiu Seimui balsuojant pritarti arba nepritarti siūlymui įtraukti į šiandienos darbotvarkę įstatymo projektą Nr. XP-2577. Prašome balsuoti.

Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 60, prieš – 2, susilaikė 26. Įstatymo projektas Nr. XP-2577 įtraukiamas į darbotvarkę į 1-3 klausimo vietą. Ar būtų taip?.. Z. Balčytis. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl kito klausimo. Šiandien Seniūnų sueigoje, man atrodo, buvo išsakyta mintis, kad vieną iš Seimo rezoliucijų, tai yra Tibeto klausimą, reikėtų išbraukti iš darbotvarkės, todėl frakcijos vardu siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Supratau pasiūlymą, tačiau pagal 109 straipsnį atrodo, kad mes turime procedūrinių problemų, kurias labai trumpai norėčiau nurodyti. Kadangi svarstant šios rezoliucijos priėmimo klausimą buvo paprašyta pertraukos, o dabar ta pertrauka kaip ir baigėsi iki kito posėdžio, mes automatiškai negalime išbraukti iš darbotvarkės posėdžio pradžioje, o galime galbūt padaryti kitą pertrauką, arba kažkaip kitaip išspręsti, kai mes prieisime prie šio klausimo nagrinėjimo. Gal kokių nors pasiūlymų turėtų rezoliucijos iniciatoriai? Prašau.

D. KUODYTĖ (LSF). Aš norėjau pasakyti, kad šitas reikalavimas yra nestatutinis ir vis dėlto prašau svarstyti šitą klausimą.

PIRMININKAS. Buvo pasakyta, kad tas Socialdemokratų frakcijos prašymas buvo nestatutinis ir prašoma šį klausimą palikti darbotvarkėje. Kadangi pagal Statutą mes negalime balsuoti ir jo išbraukti, manau, kai mes prie jo prieisime, turėsime rasti sprendimo būdą, ar skelbti pertrauką, ar kaip nors kitaip neaštrindami šios problemos. Ar būtų pastabų dėl kitų darbotvarkės klausimų? Nėra. Mielieji kolegos, tada teikiu balsuoti, jūs turite balsuodami patvirtinti mūsų šios dienos kovo 17 d. darbotvarkę su priimta viena pataisa, kurią mes ką tik patvirtinome. Prašom balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta mūsų šiandienos posėdžio darbotvarkei su priimtomis ir patvirtintomis pataisomis?

Balsavo 94. Už – 88, prieš nėra, susilaikė 6. Šiandienos darbotvarkė patvirtinta.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-395(2) (svarstymas)

Ir pagal ją 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas. Pranešėjai numatyti Seimo komitetų ir frakcijų atstovai, tačiau manau, būtų labai logiška, kad trumpą projekto santrauką pateiktų Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, buvo atsižvelgta ir į gautus pavienius Seimo narių pasiūlymus, ir į Teisės departamento išvadas, todėl jau yra atsiradęs pavasario sesijos darbų programos antrasis variantas. Pasiūlymus teikia ir kai kurie komitetai, patobulindami dar prieš tai teiktas mintis ir savo pasiūlymus, ir pagal tai jums irgi yra teikiamas naujas pasiūlymas. Buvau šiek tiek nustebinta dėl to, kad kai kurie Seimo nariai, nematau dabar salėje, buvo pateikę pasiūlymus sumažinti pavasario sesijos darbų programoje maždaug 40 projektų. Dauguma jų yra Vyriausybės teikiami projektai. Aišku, kiekvienas Seimo narys turi teisę tą daryti, bet tokiems pasiūlymams komitetai nepritarė, todėl tie projektai nebuvo išbraukti. Toliau, kaip ir buvo tartasi, ir Seniūnų sueigoje, ir tariantis su frakcijų seniūnais ir komitetų pirmininkais, buvo pakoreguoti ir sugrupuoti kai kurie įstatymų projektai, kad pavadinimai nesidubliuotų su atskirais straipsniais juos sujungiant, ir tai buvo patikslinta darbų programoje.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Jeigu nieko prieš, kolegos, pagal abėcėlę kviesiu komitetų atstovus, pirmininkus. Taigi kviečiu Aplinkos apsaugos komitetą, po to Audito komitetą. J. Šimėnas. Prašom.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Seimo pavasario sesijos darbų programą, jai iš esmės pritaria. Mes daugiau nagrinėjome klausimus, kurie susiję su aplinkos apsauga. Matome, kad galbūt galėtų atsirasti ir papildomų klausimų, bet, natūralu, kad darbo tvarka jie galėtų būti įtraukiami. Iš esmės darbų programai pritariame.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto pirmininkę L. Graužinienę. Ne? Atstovę D. Meiželytę-Svilienę, po to Biudžeto ir finansų komitetas.

D. MEIŽELYTĖ-SVILIENĖ (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas 2009 m. kovo 12 d. posėdyje svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą Nr. XIP-395. Komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo projektui ir pasiūlė į Seimo pavasario sesijos darbų programą įtraukti Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ar atstovą. Po to Ekonomikos komitetas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pavasario darbų programai ir akcentuoja, kad vienas iš svarbiausių darbų yra kovo ir balandžio mėnesiais laukiantis Valstybės ir savivaldybių biudžeto peržiūros procesas, kuris užims gana daug laiko ir pareikalaus didelio susitelkimo ir darbų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką D. Budrį. Po to – Europos reikalų komitetas.

D. BUDRYS (TPPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą Nr. XIP-395. Bendru sutarimu pritaria ir pateikia savo pasiūlymus dėl kai kurių projektų įtraukimo į darbų programą. Į Ekonomikos komiteto pasiūlymus atsižvelgta ir projektai įtraukti į darbų programos projektą Nr. XIP-395(2). Noriu visiems palinkėti sėkmės įgyvendinant darbų programą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Europos reikalų komiteto atstovą. Po to – Informacinės visuomenės plėtros komitetas.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Europos reikalų komitetas pritaria pateiktam projektui be pataisų ir pastabų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas V. Grubliauskas. Po to kviesime Kaimo reikalų komiteto atstovą.

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas taip pat svarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui, tačiau turi dar vieną pasiūlymą papildyti Seimo pavasario sesijos darbų programą Seimo statuto „Dėl Seimo statuto 43 ir 61¹ straipsnių pakeitimo“ projektu Nr. XIP-214. Visam šiam siūlymui pritarta bendru komiteto narių sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto atstovą. Po to – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Pirmininke, komitetas svarstė klausimą dėl pavasario sesijos darbų programos. Džiaugėsi, kad taip pat buvo atsižvelgta ir į tuos pasiūlymus, kuriuos teikė pats komitetas, ir bendru sutarimu pritaria darbų programai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską. Po to – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš esmės pritarė siūlomam projektui, bet siūlo papildyti šiais įstatymų projektais: Asmens ir turto saugos įstatymo 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo projektu ir įstatymo „Dėl teisės aktų, susijusių su specialiųjų tarnybų parlamentinės kontrolės tobulinimu, pakeitimų“. Sutarta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovus, po to – Sveikatos reikalų komitetas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kovo 12 d. apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektą. Komitetas pasiūlė papildyti dviem įstatymų projektais: Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio papildymo įstatymo projektu.

Komitetas bendru sutarimu pritarė pavasario sesijos darbų programos projektui.

PIRMININKAS. Dėkojame. Sveikatos reikalų komitetas, po to – Švietimo, mokslo ir kultūros.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pranešėju buvo paskirtas mano pavaduotojas J. Juozapaitis, bet kadangi jo salėje nėra, aš informuosiu, kad buvo gauti du pasiūlymai. Tai pono V. Tomaševskio, kad į pavasario sesijos darbų programą būtų įtrauktas Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas, komitetas jam nepritarė. O pono Mazuronio siūlymui įtraukti Sveikatos draudimo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pritarė.

Komitetas bendru sutarimu pritarė pavasario sesijos darbų programai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, po to – Teisės ir teisėtvarkos.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Komitetas svarstė pavasario sesijos darbų programą. Iš esmės bendru sutarimu pritarė, jokių pakeitimų nepateikta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pirmininkas S. Šedbaras. Po to – Užsienio reikalų komitetas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo projektui. Taip pat pateikė papildomus penkis pasiūlymus. Projekte Nr. XIP-395(2) į šiuos pasiūlymus buvo atsižvelgta.

PIRMININKAS. Užsienio reikalų komitetas. Prašau. Po to – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu pavasario sesijos darbų programai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pirmininkas V. Kurpuvesas. Ir pabaigoje – Žmogaus teisių komitetas.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Seimo narys A. Lydeka.

A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas labai išsamiai išnagrinėjo šį teisės aktą ir bendru sutarimu jam pritarė. Tačiau atkreipiu dėmesį į tai, kad komiteto sprendime yra ir antras punktas – siūlyti pagal galimybes Seimo pavasario sesijos darbų programą sutrumpinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame visiems komitetų atstovams ir pirmininkams. Diskusijoje užsirašė kalbėti 3 Seimo nariai. Pirmasis – E. Klumbys. (Triukšmas salėje) Gerai, kadangi Seimo narys siūlo, kad pradėtume nuo damos, kuri užsirašiusi kalbėti frakcijos vardu, aš kviečiu I. Šiaulienę. Prašau.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes, kaip opozicinė frakcija, susipažinusi su pateikta sesijos darbų programa, esame nustebę, kad trečdalis planuojamų sesijos darbų programos įstatymų projektų nėra net įregistruoti. Štai kodėl Č. Juršėnas ir aš įregistravome pasiūlymą, kuriuo nusistebėjo Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė, kad siūlome išbraukti maždaug 50 įstatymų. Mes tikrai nematome prasmės priimti tokią sesijos darbų programą su neregistruotais įstatymų projektais, kurių veikiausiai ir nebus. Nesvarbu, kad, kaip aiškino pirmoji pavaduotoja, jie gali būti Vyriausybės teikiami… ir vieną kartą pasitvirtinti tokią sesijos darbų programą, kuri būtų aiški, su konkrečiais registruotais įstatymų projektais, kad mes galėtume pasakyti, kad tikrai dirbame pagal patvirtintą sesijos darbų programą ir ją įvykdysime. Štai kodėl atsirado tokie pasiūlymai.

Kita vertus, niekas nedraudžia (juolab kad ir sesijos darbų programos ketvirtosios dalies paskutinis punktas skelbia: „Vyriausybės teikiami projektai“), jeigu Vyriausybei labai reikės ir bus neišvengiama priimti tuos teisės aktus, sesijos darbų programą visada bus galima papildyti konkrečiu įregistruotu įstatymo projektu.

Todėl dabar tvirtinant sesijos darbų programą, nepaisant to, kad išskirti prioritetai: finansų sistemos stabilizavimas, ekonomikos ir t. t., jeigu pažiūrėtume finansų sektorių, mokesčių įstatymus, jų administravimą, finansus ir auditą, tai yra svarbi sesijos darbų programos dalis, turint omenyje, kokia yra mūsų šiandien finansinė, ekonominė situacija, o iš keturiolikos šitame skyriuje teikiamų, planuojamų įstatymų projektų dešimt net nėra registruoti.

Štai kodėl yra tokie opozicinės frakcijos pasiūlymai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys E. Klumbys, po to – K. Daukšys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, visų pirma aš noriu pasakyti, kad yra Statuto numatyta tvarka, aš taip ir reagavau, kad pirmiausia visada kalba komitetų atstovai, po to kalbama frakcijų vardu. Todėl man nebuvo korektiška kalbėti anksčiau už frakcijos atstovę.

Kalbant apie pačią programą, reikia pasakyti, kad ji yra tradiciškai (tas būdinga visų kadencijų seimams ir visų dominuojančių politinių pakraipų seimams) nereali, perkrauta ir sesijos pabaigoje paaiškės, kad geras trečdalis numatytų įstatymų projektų yra neapsvarstyti, turbūt net ir dalis, taip ir nerealizuoti bus tie, kurie net neįregistruoti.

Antras labai svarbus punktas, mano nuomone, tą aš kalbėdavau ir ankstesniame Seime, nuolatos tai pabrėždamas, kad negalima į darbų programą traukti įstatymų projektų, kurie yra net neįregistruoti. Miela šiandien girdėti, kad šitą klausimą kelia Socialdemokratų frakcija, bet aš noriu priminti: kai tas buvo sakoma, kai Seimo Pirmininku buvo gerbiamasis Č. Juršėnas, jis tada labai ramiai šypsodamasis teigdavo, kad tai nėra blogai, kad mes viską sutvarkysime ir viskas eis taip, kaip visada eidavo. Taigi, gerbiamieji socialdemokratai, nereikia stebėtis, kad konservatoriai eina jūsų keliais.

Trečia dalis, kurią aš noriu pabrėžti. Užuot rašius begalę įstatymų projektų, kurie bus ar nebus, kurie yra įregistruoti ir kurie nėra įregistruoti, siūlyčiau labai trumpai į darbų programą surašyti tris punktus: pirmas punktas – Seimo narių inicijuojami teisės aktai, antras punktas – Prezidento teikiami teisės aktai ir trečias punktas – Vyriausybės teikiami teisės aktai. Viskas, nereikės ginčytis. Ir šitie trys punktai yra labai imlūs, jie apims bet kokį įstatymo projektą, ir mums nereikėtų čia šiandieną susirinkus ginčytis ir laužyti iečių.

Kaip visada, tradiciškai negaliu nepasakyti apie, mano nuomone, kertinį įstatymo projektą, kurio nelabai surasi darbų programoje, kuris jau turbūt devyniolika metų yra nerealizuojamas. Tai yra konstitucinė norma, kuri turi būti, t. y. Konstitucinių įstatymų sąrašo įstatymas. Jeigu būtų šis įstatymas, tikrai mūsų darbas Seime kokybiškai pagerėtų. Vien dėl to, kad būtų realizuojama ši teisės norma. Ir aš dar kartą pabrėžiu, kad ši Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis yra vienintelė mūsų konstitucinė norma, kurios nesugebama per visus nepriklausomybės metus realizuoti gyvenime. Ar jums nekyla abejonių, kodėl taip yra? Kodėl šitas yra ir valdant konservatoriams, ir valdant socialdemokratams, ir po to vėl grįžus konservatoriams? Kodėl taip yra? Vadinasi, jeigu sąmoningai yra ignoruojama Konstitucijos norma ir vienų, ir kitų politinių jėgų, tai, manau, nėra atsitiktinis reiškinys. Paprasčiausiai taip yra patogiau ir tiems, ir kitiems.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau tiesiog atkreipti Seimo nario E. Klumbio dėmesį į Statuto 105 straipsnį „Diskusijų organizavimo tvarka“. Jo 2 punktas skelbia: „Diskusijoje žodis kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms, komitetams, argumentuojama „už“ ir „prieš.“ 104 straipsnio 6 punkte nurodomas tiktai skirtingas laikas: frakcijos vardu kalbama iki 7 minučių, asmeniškai – iki 5. Taigi aš dėkoju už pastabą, tačiau ji neturi jokio realaus pagrindo.

Kviečiu Seimo narį K. Daukšį. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasveikinti gerbiamąjį Seimo Pirmininką, gerbiamąjį Ministrą Pirmininką, Ekonomikos komiteto pirmininką, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką su tuo, kad Lietuvoje krizė baigėsi, mes gyvenam labai gerais laikais, ir tą puikiai rodo Seimo pavasario sesijos darbų programa. Kai aš ją atsiverčiu ir paskaitau, tai yra normalaus Seimo augančios ekonomikos laikų darbų programa. Netrūkstant to, kad ten iš viso nėra įstatymų, kurie šiuo metu reikalingi, tai dauguma tų įstatymų, kurie ir pateikti, yra neįregistruoti. Ta prasme, kad mes nežinom, apie ką mes šioje pavasario sesijoje iš viso šnekėsim. Gerbiamieji, atsiverskit biudžeto dalį, atsiverskit energetikos dalį, ekonomikos dalį ir pasiskaitykit labai gerai, apie ką kalbama tuose įstatymuose, kuriuos mes rengiamės svarstyti ir priimti. Tai vaizdas susidaro toks, kad mes problemų iš tikrųjų neturim arba jos labai mažytės.

Todėl manau, kad tokią Seimo pavasario darbų programą paprasčiausiai reikėtų, bent jau šią dalį, aš kitų komitetų plotmės nenagrinėjau, be galo smarkiai pataisyti. Manau, kad jeigu mes įsigilintume į tai, ką svarsto Vyriausybė ir kas yra Vyriausybės posėdžių darbotvarkėse, mes irgi pamatytume, kad ten įstatymų iš esmės jokių nesvarstoma. Duok Dieve, vienas įstatymo pakeitimas per posėdį. Daugiausia nutarimai apie turto perdavimą ir kitus dalykus. Taip ir čia mes turim: ekonomikos dalį pasiimam, kas yra nagrinėta? Seimo nutarimas „Dėl valstybės verslo ir tarpusavio skolų užskaitymo“ – pateiktas Seimo narių, jis yra iš tikrųjų svarbus. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo…koncepcijos… nutarimas, ne įstatymas – Seimo narių pateiktas ir užregistruotas. Ir Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai, kurie irgi Seimo narių pateikti ir užregistruoti. Visi kiti ekonomikos srities įstatymai dar net neįregistruoti realiai. Jeigu mes paimam energetiką, pasižiūrim, energetikoje iš viso pateiktų užregistruotų įstatymų yra vienas – Atominės energetikos įstatymo pakeitimai.

Apie ką mes kalbėsim? Šioje sesijoje apie ką mes kalbėsim? Ką mes galim šiandien pasakyti žmonėms, tiems verslininkams, kurie išgyvena ir galvoja, kaip jiems savo verslą išlaikyti? Kuo mes, kaip Seimo nariai, jiems padėsim? Kur yra biurokratizmo mažinimo programa? Ką veikia vadinamoji Saulėlydžio komisija prie Vyriausybės, kuri jau seniai turėjo pateikti įstaigų, kurių funkcijos dubliuojasi, sąrašą ir jas naikinti (turėtų būti įstatymo projektai) arba atskirti funkcijas ir išdiskutuoti? Kur yra biurokratizmo mažinimo programa, kur yra investicijų skatinimo programa? Kur tie dalykai? Kur yra eksporto skatinimo programa, bent kokia Seimo įstatymuose pabrėžta? Nieko šito mes nematom. Todėl aš manau, kad bent dėl ekonominės dalies aš, kaip ekonomistas, tikrai negalėsiu balsuoti už šią programą. Ir raginu geriau pasvarstyti dar kartą, rimtai atsižvelgti, paraginti Vyriausybę atnešti tuos įstatymus, kuriuos ji nori pateikti, ir tada dar kartą svarstyti šį dalyką. Ačiū už dėmesį. Linkiu visiems sėkmės.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams. Visi trys, užsirašę diskutuoti, kalbėjo. Prašau per šoninį mikrofoną E. Klumbį.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš vis dėlto turbūt tokio bendro sutarimo labui irgi pasakysiu dėl to, ką jūs pasakėt. Jūs pasakėt teisingai, 105 straipsnis yra „Diskusijų organizavimo tvarka“, bendroji norma. Tačiau aš noriu atkreipti dėmesį į 151 straipsnį, kuris yra „Įstatymo projekto svarstymas Seimo posėdyje“. Tai yra specialioji norma, ir mes dabar dirbam būtent pagal šitą straipsnį. Ir šio straipsnio 5 dalis sako: „Bendroji diskusija įstatymo projekto esminėms nuostatoms aptarti – (pirma) Vyriausybės, (antra) kitų komitetų, frakcijų ir (tik paskutiniai) paskirų Seimo narių kalbos.“ Štai, man atrodo, jeigu mes taip ir toliau gyvensim, viskas bus gerai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonė iš tiesų gerbtina. Mes ją išgirdome, tačiau mes laikomės nuomonės, kad vis dėlto čia yra bendra nuostata, kur išvardyti ne eilės tvarka kalbantys, nes, kiek aš menu, šiandien mūsų diskusijoje nekalbėjo nei Vyriausybės atstovai. O jau siaurinanti nuostata yra, kurią mes minėjome, kad visi kalba užsirašę pagal eilę. Mielieji kolegos… (Balsai salėje) Taip, prašau. G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš noriu atkreipti dėmesį. E. Klumbys savo kalboje labai daug kartų minėjo, kad jo pasiūlytas teisės aktas dėl konstitucinių įstatymų sąrašo niekada nebuvo svarstomas ir čia neįtrauktas, ir t. t., viskas labai blogai. Tačiau kaip tik darbų programoje jis yra įtrauktas. Taigi jis galbūt atšauktų savo kalbą? Ačiū.

PIRMININKAS. Programoje yra įtrauktas kaip darbotvarkės 28 punktas įstatymo projektas dėl Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo. Seimo nariai – teikėjai, netgi nurodytas ir komitetas. Taigi aš prašyčiau kitą kartą šiek tiek atidžiau peržvelgti programą, nes mes dabar šiek tiek gaištame laiką. Bet dabar yra pasiūlymas, kurį frakcijos vardu pateikė Seimo Socialdemokratų frakcija. Ir yra netgi dvejopi pasiūlymai. Vieną projektą siūloma įtraukti ir daugybę siūloma išbraukti. Kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, nes yra tam tikrų prieštaravimų. Atkreipti dėmesį į tuos, kuriuos siūloma įtraukti. Projektas Nr. XP-2539 jau yra įtrauktas. Ir atkreipkite dėmesį į antrame puslapyje esantį 27 punktą. Jūs siūlote tą patį įstatymo projektą išbraukti. Tai galbūt dabar kaip siūlytojai tiesiog mes suderinkime tuos netikslumus. Prašau.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Jūs visiškai teisus. Tiesiog persistengėme. Ir ten, kur jis yra įtrauktas (27 punktas), norėjosi, kad šis įstatymo projektas būtų įtrauktas į Teisės ir teisėtvarkos skyrių. Štai kodėl prie visų konstitucinių, štai kodėl atsirado tokia dviprasmybė.

PIRMININKAS. Ar galima laikyti, kad tai yra redakcinio pobūdžio paklaida?

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip.

PIRMININKAS. 27 punktą išbraukiame ir prašymą įtraukti taip pat išbraukiame, nes projektas jau yra įtrauktas, taip?

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Taip.

PIRMININKAS. Tuomet aš teiksiu Seimui balsuoti. Ar galima už visą pasiūlymų paketą balsuoti kartu, siūlant išbraukti visus išvardytus projektus? Ar galima pritarti už visus?

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Galima.

PIRMININKAS. Prieštaraujančių nėra. Mielieji kolegos, aš teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pasiūlymui Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“ projektui Nr. XIP-395, kuriuo prašoma iš Seimo pavasario sesijos darbų programos projekto išbraukti šiuos projektus, kuriuos išvardytus turite ant savo darbo stalų? Kas už tai, kad būtų išbraukiama, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.

Balsavo 95 Seimo nariai: už – 34, prieš – 27, susilaikė 34. Pasiūlymui išbraukti šiuos projektus nepritarta.

Po svarstymo – už ir prieš. A. Vidžiūnas. Prašom, žodis jums.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tokia preliminari darbų programa visą laiką gali turėti daug trūkumų, daugybę priekaištų galima jai pareikšti. Be abejo, reikia sutikti su tais priekaištais, kad ne visi įstatymų ar kitų teisės aktų projektai registruoti.

Bičiuliai, ne pirmą dieną dirbame visi Seime ir puikiai suprantame, kad Vyriausybė (ir kitos buvusios Vyriausybės, ir G. Kirkilo, ir visų kitų) tiesiog neturėjo techninės galimybės iki svarstymo gegužės arba birželio mėnesį parengti visų įstatymų projektų. Bičiuliai, aš siūlau žvelgti į šią darbų programą kaip į tam tikrą ne techninį dokumentą, o kaip į dalykinį dokumentą, rodantį dalykinio ir politinio Vyriausybės ir valdančiosios daugumos nusiteikimo kryptį.

Čia yra gerų dalykų, tai ir valstybės finansų tvarkymo programa, kurią mes visi, kolegos, turėsime labai atsakingai svarstyti, ir ekonomikos skatinimo programa, ir energetikos reikalų tvarkymas, atskirų sričių pertvarkymas, visi turėsime atsakingai balsuoti dėl aukštojo mokslo ir dėl švietimo dalykų. Todėl man keistai, kolegos, skamba socialdemokratų siūlymas braukyti šią programą. Aš, kaip valdančiosios daugumos atstovas, nesiūlyčiau braukti nė vienos socialdemokratų iniciatyvos. Jeigu Seimo nariai turi pasiūlymų, dėkite į šią programą, yra opozicijos svarstymo laikas, ir nesiūlykime nieko braukyti. Turėsime pastvarstyti ir panašiai.

Aš džiaugiuosi, kad ši programa yra demokratiška, kad yra priimti frakcijų ir atskirų Seimo narių pasiūlymai. Dar sykį kartoju: siūlau mažiau siūlyti braukti, daugiau siūlyti dalykinius pasiūlymus ir koncentruotis į būsimuosius projektus.

Saulėlydis ar dar kokios biurokratų veiklos tobulinimai visą laiką bus, bet formalieji dalykai taip pat turi būti atlikti. Dėl kiekvienos institucijos yra sudaryta komisija. Be abejo, iš komisijos išplauks siūlymai. Jie bus verčiami įstatymų projektais ir ateis mums. Žodžiu, nieko nesiūlau išbraukti, siūlau papildyti, kas turi iniciatyvų, ir pritarti po svarstymo šiai sesijos darbų programai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Sąraše prieš – I. Šiaulienė. Prašom.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, socialdemokratai visiškai ne iš savo opoziciškumo siūlo ką nors išbraukti, o žiūrėdami konstruktyviai ir teisingai, kaip buvo kalbėta ir kolegų. Neišvengėme ir mes, kai buvome valdančioji dauguma, tokių pat nesusipratimų. Tiesiog gal imkime vieną dieną ir pradėkime tvarkingai dirbti, kad nereikėtų vieniems kitų kaltinti.

Kita vertus, kolega Arvydas labai entuziastingai gynė šitą sesijos darbų programą, siūlė nieko nebraukti. Jūs pažiūrėkite, tie projektai, tie planai, kai kalbama apie Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimą, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimą, rašom „kovas“, arba dar įstatymas neregistruotas, mes planuojame kovo mėnesį. Kovo jau antroji pusė, na, nepadarysime. Tai darykime realią darbų programą. Socialdemokratai visiškai nepasirengę kenkti. Visada buvome ir būsime konstruktyvūs. Jeigu tikrai Vyriausybei reikės kokio nors įstatymo projekto, kurį ji inicijuos, visada ji galės tą padaryti ir įtraukti į sesijos darbų programą. Kadangi yra tokie dabar štai valdančiosios daugumos pareiškimai ir tokia opozicija, mums atrodo, kad mūsų pasiūlymai yra labai konkretūs, motyvuoti ir racionalūs, mes būsime priversti susilaikyti (…) dėl pavasario sesijos darbų programos. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėtojams. Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimo „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“ projektui būtų pritarta po svarstymo. Prašom.

Balsavo 95 Seimo nariai: už – 59, prieš – 5, susilaikė 31. Projektui pritarta po svarstymo?

Prašom. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu galima, Pirmininke, repliką po balsavimo. Kolegos, šiandien mes patvirtinome programą, pagal kurią apskritai nežinome, ką veiksime artimiausius tris mėnesius, nes ten aiškiai parašyta: „neregistruota, neregistruota, neregistruota“.

Aš labai gerbiu gerbiamojo A. Vidžiūno mokėjimą pasakyti ir paaiškinti. Aš turiu paprastą prašymą: galbūt valdančioji dauguma, t. y. konservatoriai, tautos prisikėlimas, liberalai ir liberalai centristai priverstų Vyriausybę pradėti dirbti. Kai aš paskaitau Vyriausybės posėdžių protokolus ir kai matau, kad pas mus čia užregistruota, tai matau, kad šiandien Vyriausybė nė velnio neveikia, tik daug kalba. Jeigu jūs tokie patriotai, priverskite savo Vyriausybę dirbti. Kai ji pradės dirbti, mes už tą programą ir balsuosime.

PIRMININKAS. Dėkoju. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis Kęstuti, jūs pripažinote, kad Vyriausybė velniui tikrai nedirba.

Dabar dėl esmės. Gerbiamieji kolegos, gaila, kad čia nėra Č. Juršėno. K. Daukšiui galėčiau pateikti čia daugelį sesijos darbų programų, kuriose visose būdavo turbūt mažiausiai vienas trečdalis tik pavadinimų, iš kurių visų mes daugiausia vieną trečdalį per sesiją sugebėdavome priimti arba bent pastūmėti į priekį. Taigi nieko naujo. Sesijos darbų programos yra kaip ketinimų protokolas, į kurį mes priimame visus pasiūlymus. Jeigu jūsų aštuonerių metų Vyriausybė nesugebėjo sunkmečiui parengti tų projektų, tai savo nuodėmėm nekaltinkite ir kitų. Ateis tie projektai, galėsite juos kritikuoti, tobulinti, bet atsisakyti jų, išbraukyti būtų, na, netoliaregiška ir netgi nusikalstama. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau tik patikslinti poną K. Daukšį. Kol kas mes pritarėme šiai darbų programai tik po svarstymo, ji dar nėra priimta. Galbūt taupydami laiką mes galėtume labai logiškai pasielgti – ypatingos skubos tvarka ją patvirtinti galbūt net šiandien. Kokia būtų Seimo narių nuomonė? Ar galima taupyti laiką ir ją patvirtinti šiandien, o ne ketvirtadienį? Ar galima bendru sutarimu pritarti? Prieš nebūtų?

Prašom. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Taip, aš sutikčiau. Bet dar vakar esame kelis pasiūlymus įregistravę, jeigu juos įtrauktumėte į tą programą, tai tada nebūtų jokių priekaištų. Ačiū.

PIRMININKAS. Visi vakarykščiai pasiūlymai yra įtraukti ir tikrai galite rasti.

Ar būtų per tas tris valandas, kurios numatomos priimant ypatinga skubos tvarka, dar pasiūlymų, ar galime dabar paimti ir patvirtinti mūsų programą bendru sutarimu arba balsuodami? Galima balsuoti, nebūtų prieš? Gerai.

Mielieji kolegos, pagal Statuto reikalavimus už, prieš. Ar būtų galima, taupant laiką, tiesiog… Nėra.

Gerai. Mielieji kolegos, aš teikiu balsavimui įstatymo projektą Nr. XIP-395(2) „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“. Kas už tai, kad būtų priimtas šis projektas? Prašom.

Balsavo 93. Už – 60, prieš – 7, susilaikė 26. Nutarimas Nr. XIP-396(2) priimtas.

Kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-2577(4) (priėmimo tęsinys)

Pagal mūsų patvirtintą ir pakeistą darbotvarkę dabar yra 1-3 klausimas, bet ne tas, kuris buvo ankstesnėje darbotvarkėje, o įstatymo projektas Nr. XP-2577 – Lietuvos Respublikos kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymas. Pagal visas stadijas dabar mums liko tik balsavimas. Taigi, mielieji kolegos, aš kviečiu registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XP-2577(4)? Prašom registruotis ir balsuoti.

Balsavo 87. Už – 81, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas Nr. XP-2577 priimtas.

Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-3272(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę mes teikiame ir svarstome įstatymą Nr. XIP-965(2). Dovanokite, įsivėlė netikslumas, – įstatymo projektas Nr. XP-3272(2) – Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 7 ir 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Pranešėjas – L. Sabutis. Kviečiu į tribūną.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė buvo teikusi dešimtajam Seimui kai kurias paskelbto įstatymo, t. y. Lietuvos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo, pakeitimo įstatymo 2, 7, 13 straipsnių pataisas. Komitetas, gavęs Teisės departamento siūlymus bei išvadas ir apsvarstęs rugsėjo 20 d., patobulino teikiamą projektą ir teikia Seimui svarstyti.

Šiame patobulintame projekte sukonkretinama, atsižvelgiant į Teisės departamento nuostatas, kiek savivaldybės gyventojų turėtų dalyvauti apklausoje, t. y. ne mažiau kaip 50 %, ir kad ne mažiau kaip pusė iš jų pasisakytų už naujos savivaldybės steigimą. Visa kita yra reglamentuojama atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymą, kad tai yra kaip buvo ir yra galiojančiame įstatyme. Seimui teikia tokį įstatymo projektą, jeigu gyvenime prireiktų steigti naujas savivaldybes arba keisti ribas, Vyriausybė. Vyriausybės teikimu svarsto Seimas. Už tokį įstatymo pakeitimą iš septynių keturi pasisakė už, trys – prieš. Šiandien komitetas taip pat svarstė, apie tai bus dar kalbama, matyt, vėliau, mūsų įregistruotą pataisą, kad įstatymas galiotų taip pat ir toms savivaldybėms, kurios jau yra atlikusios tokias apklausas pagal tuomet galiojusius teisės aktus, tai yra nebūtų ribojama jokiu laikotarpiu – nei dvejais metais, nei ketveriais. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Užsirašė kalbėti trys Seimo nariai. Pirmasis – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, svarstome tikrai gana svarbų klausimą. Kita vertus, tai yra įsisenėjęs įstatymo projektas, kuris ne vieną kartą buvo svarstytas, tobulintas, ir aš manau, kad ir dabar nėra viskas jame gerai.

Man nekelia abejonių, kad mūsų savivaldybės, Lietuvos, o tai yra faktas, – vienos iš didžiausių Europoje. Tai, kas yra dabar su didžiulėmis savivaldybėmis po ne mažiau kaip 40 tūkst. gyventojų, nėra reali savivalda. Ta savivalda kelia daug įtampų, nes dabartinių rajonų vienoje ar kitoje dalyje yra gana skirtingi interesai. Jeigu mes iš tikrųjų kalbame apie realią savivaldą, o apie tai, kiek aš girdžiu, kalba visi, siekiant nuleisti savivaldą iki seniūnijų lygio, t. y. kai yra siūloma rinkti seniūnus, o jeigu renkamas seniūnas, tai jau yra savivalda, tai šioje situacijoje šį įstatymo projektą reikėtų tobulinti. Pirmiausia man kelia abejonių tie kriterijai, kuriais remiantis būtų kuriamos naujos savivaldybės. Pirmiausia gyventojų skaičius, kad ne daugiau… ne mažiau kaip 10 tūkst. Manau, kad šį skaičių tikrai galėtume sumažinti iki 6–7 tūkst., jeigu mes kalbame vėlgi apie tą realią savivaldą, kurios nori ir apie kurią kalba politikai.

Dabar centro dydis – 3000 gyventojų. Aš manau, kad savivaldos centras visiškai gali būti nuo pusantro tūkst. ir daugiau. Dabar reikalavimas, kad 20 km. nuo kito centro. Aš manau, kad tai yra visiškai dirbtinis reikalavimas, nes pasaulyje yra begalė pavyzdžių, kai tarp savivaldybių centrų yra 4–5, o kartais net ir mažiau kilometrų, bet tos savivaldybės realiai tvarkosi savo teritorijoje, ir čia atstumas tarp savivaldybių centrų neturi jokios reikšmės. Ir dabar yra įrašomas irgi toks įdomus kriterijus, kad naujoji savivaldybė turi ribotis su dviem kitomis savivaldybėmis. Bet palaukite, šioje situacijoje atsiranda toks dalykas kaip savivaldybės riba su valstybės siena, jeigu ji ribojasi su viena savivaldybe ir su valstybės siena. Aš manau, kad toks kriterijus turi būti, nes, tarkime, mes turime gana didelių savivaldybių pakraščiuose. Galbūt ten anksčiau ar vėliau atsiras atskirų savivaldybių, kurios norės atsiskirti, tačiau jos ribosis tik su savo, sakysim, pagrindine savivaldybe ir su valstybės siena. Čia irgi turėtų būti įstatymas tobulinamas.

Ir dar dėl apklausų. Paskutines apklausas, kurios buvo praeitą kartą, iš principo Vidaus reikalų ministerija sužlugdė siūlydama visiškai nerealias savivaldybes, kurių patys gyventojai ir nenorėjo, tokio dydžio savivaldybių, tačiau jos buvo tiesiog primestos nesikonsultuojant ir pateikiamos balsuoti gyventojams. Negalima taip daryti. Reikia tikrai pirmiausia rimtai suderinti su savivaldybių kūrimo iniciatoriais ir tokius dalykus spręsti labai atsakingai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį V. Stundį. Po to – A. Šedžius.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, šio įstatymo naujos pataisos yra labai svarbios ir esminės. Aš iš principo atkreipčiau dėmesį tik į porą detalių. Man be galo svarbi yra 3 straipsnio pataisa, kad anksčiau organizuotos apklausos iš esmės galioja, pripažįstamos galiojančiomis iki šio įstatymo pakeitimo. Dėl ko tai svarbu? Yra kelios teritorijos, kurios jau yra atlikusios didžiulį procesą, t. y. įvykdžiusios gyventojų apklausas, turi tam tikrą rezultatą, ir visiškai ne dėl savo kaltės, ne dėl gyventojų kaltės procesas buvo užvilkintas, nes norminė bazė iš principo neįpareigojo Vyriausybės priimti po apklausų sprendimus, todėl dalis teritorijų, kurios nori savivaldos, iš tikrųjų atsidūrė tam tikroje kryžkelėje, akligatvyje. Turiu galvoje labai konkretų savo apygardos pavyzdį, tai yra Pabradės vientisa teritorija, kuri prieš ketverius metus atliko gyventojų apklausą, tačiau ketverius metus šio klausimo sprendimas buvo iš esmės vilkinamas. Taigi šio straipsnio pakeitimas iš esmės pateisintų vietos gyventojų visiškai teisėtus lūkesčius. Jie laukia šio įstatymo pataisos tam, kad galėtų gyventojai realizuoti savo savivaldumo principą. Tai vienas momentas.

Antras momentas. Kiti šio įstatymo straipsniai iš esmės nustato gana aiškius kriterijus ir reikalavimus kuriant naują savivaldybę ir visiškai atlieptų tas nuostatas, kurios yra pripažintos ir kurios iš principo įteisina demokratinės sanklodos mūsų valstybėje tam tikrą stiprinimą bei plėtrą ir sudaro galimybę didinti žmonių pasitikėjimą vietos valdžia ir didinti jų dalyvavimą vietos viešojoje politikoje. Taigi iš principo sveikinčiau šio įstatymo pataisas, ypač tais atvejais, kurie padės gyventojams, atlikusiems apklausą, realizuoti savo teisėtus lūkesčius. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį A. Šedžių.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų nevisiškai galima būtų pritarti tam siūlymui, kad prieš ketverius metus atliktos apklausos galiotų, nes per ketverius metus daug kas pasikeičia: ir gyventojų sudėtis, ir visai kitoks ekonominis laikmetis. Gali būti įvairiausių nuomonių, įvairiausių pasikeitimų ir manau, kad apklausomis, kurios buvo anksčiau, remtis nebūtų galima ir reikėtų atlikti naujas. Tačiau aš norėčiau pakalbėti dėl bendro savivaldybės gyventojų skaičiaus, kuris, kaip numatoma projekte, turėtų būti ne mažesnis kaip 10 tūkst. gyventojų. Aš iš tiesų taip pat nesutikčiau su prieš tai kalbėjusio kolegos nuomone, kad turėtų būti mažinama iki 3 ar 5 tūkst. Manau, kad gyventojų skaičius savivaldybėje turėtų būti vis dėlto didesnis nei 10 tūkst., gal turėtų būti 20 tūkst. gyventojų, nes yra tokių savivaldybių. Aš pasiremsiu Šiaulių rajono savivaldybės pavyzdžiu. Yra Kuršėnų miestas, jis priklauso Šiaulių rajono savivaldybei, Kuršėnuose gyvena per 10 tūkst. gyventojų, tai įsisteigtų dar viena nauja savivaldybė, vėl išsiplėstų papildomas valdininkų aparatas, ir tai biudžetui kainuotų papildomas išlaidas. Taigi manau, kad šiuo atveju reikėtų gerai apgalvoti ir nuspręsti, koks vis dėlto gyventojų skaičius turėtų būti savivaldybėje, ir įvertinti tuos atvejus, kurie yra dabar Lietuvoje, ir įvertinti tuos miestelius, kuriuose gyvena daugiau negu 10 tūkst. gyventojų. Kiek jų yra tokių per Lietuvą, kaip minėjau, Kuršėnų pavyzdžiu galiu pasiremti, ir kiek gali Lietuvoje atsirasti naujų savivaldybių, o kartu, kiek padidės savivaldybių, kiek padidės valdininkų Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiems. Mielieji kolegos, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad komiteto atstovas kalbėjo apie gautus du pasiūlymus, kurie iš principo yra identiški, skiriasi tiktai vieno kablelio arba brūkšnio redakcine paklaida. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti, kad pasiūlymai, kuriuos pateikė Seimo narė D. Bekintienė ir Seimo narys L. Sabutis, yra faktiškai identiški, nes skiriasi tiktai brūkšneliu po pirmame sakinyje esančio žodžio „apklausų“. Turi būti kablelis, be brūkšnio, nes kitame projekte po „apklausų“ yra brūkšnys. Ar būtų prieš? Bendru sutarimu galima pritarti? Dėkoju.

Mielieji kolegos, dėkoju, po svarstymo dėl viso užsirašė kalbėti L. Sabutis – už, J. Veselka – prieš. Prašau. L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, apskritai ir Seimo nariai, kurie pasisakė, ir mes, svarstydami komitete, atsižvelgėme į tam tikrą, be abejo, patirtį ir į gyvenimo galų gale keliamus reikalavimus ir manome, kad šiandien nuostata dėl tam tikrų apribojimų yra iš tikrųjų reikalinga, nes, kai per daug yra vietos savivaldos organų arba institucijų, kaip Savivaldos chartija sako, tai taip pat neracionalu. Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvoje jau keletą metų buvo priimtas įstatymas ir siūlymas Vyriausybei pateikti Seimui, kiekgi optimaliai galėtų būti tokių savivaldybių, mes manome, kad tam tikru laikotarpiu tokius siūlymus gausime. O jeigu konkrečioje vietovėje turėtų arba norėtų būti įsteigta kokia vietos savivalda, tada iš tikrųjų šios normos, šie įstatymo reikalavimai aiškiai nusako – verta pradėti ar ne tokią apklausą. Todėl manau, kad ten, kur yra aktyvi iniciatyvinė grupė, vėliau susiformuoja paprastai į tarybas ir sėkmingai dirba mūsų jau anksčiau įsteigtos kai kurios savivaldybės… Gyvenimas patvirtino, kad dar tokių rezervų turime. Šalia to, kas buvo paminėta, mes turėtume išspręsti ateityje ir vadinamųjų žiedinių savivaldybių likimą apie miestus: Alytų, Kauną, Vilnių ir kitus miestus, kur yra dar ir rajono, ir miesto. Bet tai ateities dalykai. Šiandien mes kalbame apie šias pataisas, ir kviečiu joms pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Sąraše prieš – J. Veselka. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, man jau nebepatinka tas Lietuvoje nusidemokratinimas ir nusisavivaldinimas, nes tai jau gali grėsti valstybės kaip tokios likimui. Todėl man patiko gerbiamojo L. Sabučio pasakymas ir gerbiamųjų kitų, kad vis dėlto reikia įrašyti aiškų skaičių piliečių, kada gali būti steigiama savivaldybė. Negalima liberalizuoti taip, kad kiekvienam kiemui bus po savivaldybę. Valdininkų armija išaugs, o valstybės valdymas tik suprastės. Ne savivaldybės kuria vertybes. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrai griežčiau reglamentuotume savivaldybių kūrimosi galimybes, nes taip, kaip dabar viskas eina Lietuvos valstybėje, mūsų laukia liūdnas galas. Aš labai skeptiškai žiūriu, bet iš tikrųjų pritariu tam, kad būtų aiškiai reglamentuota ir tiek reglamentuota, kad savivalda neužgožtų valstybės kaip tokios. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai vienas – už, vienas – prieš išsakyti. Mielieji kolegos, teikiu balsuoti įstatymo projektą Nr. XP-3272(2). Kas už tai, kad šiam projektui su mūsų priimtom ir patvirtintom pataisom ir pasiūlymais būtų pritarta po svarstymo? Prašom registruotis ir balsuoti.

Balsavo 95 Seimo nariai. Už – 78, prieš – 2, susilaikė 15. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo. Numatyta kita stadija (priėmimas) artimiausiu metu, greičiausiai kitą antradienį.

Pereikime prie darbotvarkės 1-4 klausimo. Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.

Seimo rezoliucijos „Dėl Tibeto problemos sprendimo“ projektas Nr. XIP-336 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Tibeto problemos sprendimo“ projektas Nr. XIP-336. Pateikimo tęsinys. Kviečiu į tribūną pranešėją D. Kuodytę. Kas užsirašė klausti? Gerbiamieji kolegos, dar procedūriškai paantrinu, yra pateikimo tęsinys, taigi pagal Statutą pirmiausia pranešėjai turi būti užduodami klausimai, nes rezoliucijos pateikimas jau yra buvęs. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, aš noriu paklausti iš principo, kalbant ne tik apie Tibetą, bet ir apie kitus kraštus, sakysime, kaip kitas polius yra Gruzija. Sakykite, kokiam principui jūs atiduodate pirmenybę – laisvo tautų apsisprendimo principui ar valstybių teritorijų vientisumo principui? Sakykite, kokiais atvejais jūs vadovaujatės vienu principu ir kokiais atvejais jūs vadovaujatės kitu principu?

D. KUODYTĖ (LSF). Mes kalbame ne apie Gruziją. Kai reikės pasakyti apie Gruziją, būtinai apie tai kalbėsiu vadovaudamasi tais pačiais principais, kuriais vadovaujuosi ir šiuo atveju. Kalbėdama apie šitą rezoliuciją, noriu dar kartą pabrėžti, kad niekas nesiūlo kėsintis ir nesikėsina į Kinijos teritorinį vientisumą. Yra kalbama apie galimybę suteikti plačią kultūrinę autonomiją tautai, kuri šiuo metu gyvena iš esmės karinės diktatūros sąlygomis. Yra siūloma vadovautis žmogaus teisėmis, visuotinai pripažintomis žmogaus teisėmis, ir jeigu tai yra mums vertybė, turėtume apie tai šiandien ir kalbėti.

PIRMININKĖ. Klausia P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvai taip pat buvo labai svarbu, kai ją pirmoji palaikė Islandija, viena iš mažiausių šalių. Man atrodo, kad tik mažos tautos gali suvokti didelių tautų agresiją mažųjų atžvilgiu. Aš siūlau palaikyti šitą rezoliuciją.

PIRMININKĖ. Jūs klausimo neformuluojate? Gerai. Dėkoju. Klausia J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Aš norėčiau paklausti, kaip atrodo šitas siūlomas vertybių variantas oficialiajai Kinijos valdžiai?

D. KUODYTĖ (LSF). Mes visi girdėjome ir žinome oficialiąją Kinijos reakciją, mes žinome net veiksmus, kurie gali būti vertintini kaip kišimasis į Lietuvos vidaus reikalus. Taip, aš neabejotinai vertinu Kinijos ambasadoriaus veiklą šitom paskutinėm dienom. O kalbant apie šitą rezoliuciją, mes turime paprastą pasirinkimą: real politic ir žmogaus teisės, tautos apsisprendimo teisės. Tautos, kuri savo teritorijoje, vienintelėje savo gyvenamojoje teritorijoje, dėl Kinijos politikos tapo mažuma. Labai paprastas pasirinkimas. Ir aš labai tikiuosi, kad kiniški koldūnai, kad ir kokie jie geri būtų, iš tiesų nenulems mūsų sprendimo šiandieną.

PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjai. Jūs galite grįžti į savo vietą. Dabar diskusijoje užsirašė kalbėti 4 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną E. Klumbį.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš iš karto po pranešėjos kalbos dabar peržiūrėjau rezoliucijos tekstą, ten jokios kalbos apie kultūrinę autonomiją nėra. Vis dėlto reikėtų tiksliai kalbėti. Iš tikrųjų mes turime apsispręsti, vieną kartą ir rimtai, kokiais principais mes vadovaujamės? Ar tautų laisvo apsisprendimo principu, ar valstybių teritorinio vientisumo principu? Apie tai aš kalbėjau aname Seime, kai mes priiminėjome Kosovo nepriklausomybės pripažinimo dokumentus. Deja, mūsų Seime egzistuoja dvigubi standartai. Tuomet, kai yra naudinga mums, o galbūt ir kažkokiam įtakingesniam šeimininkui toliau, mes remiame vieną principą, kitais atvejais mes remiame kitą principą. Šitoje situacijoje mes visados stengiamės surasti įvairių paaiškinimų, net pačių absurdiškiausių, pateisinant mūsų sprendimą.

Tie dvigubi standartai tiesiog bado akis. Štai kai kalbama apie Gruziją, mes kietai laikomės valstybės teritorinio vientisumo principo. Taip, šitas principas yra svarbus, ir aš galiu pasakyti, kad tuomet… kodėl mes pripažinome Kosovą ir pažeidėme Serbijos teritorinį vientisumą? Kodėl mes čia, Seime, kalbame apie Čečėnijos teises į nepriklausomybę? Bet kodėl mes nenorime tokiu atveju pabrėžti abchazų teisės į nepriklausomybę? Mes turime žinoti, kad labai greitai susidursime su Katalonijos problema. Jūs turbūt žinote, kad Briuselyje ne per seniausiai vyko didžiulės demonstracijos, kad Katalonija taptų nepriklausoma valstybe. Ir atitinkamai ispanai elgiasi Kosovo atžvilgiu kietai nepripažindami Kosovo nepriklausomybės, nes jie žino, kuo tai gresia pačiai Ispanijai – teritorinio vientisumo pažeidimu.

Šioje situacijoje visada pabrėžiau, kad tauta turi pirmenybinę teisę į nepriklausomybę, ir tautų apsisprendimo principas man, kaip piliečiui, yra svarbesnis už valstybių teritorinio vientisumo principą.

Šioje situacijoje tibetiečiai kaip tauta turi teisę į apsisprendimą. Bet ta pati teisė egzistuoja ir katalonams, ta pati teisė egzistuoja ir abchazams, ta pati teisė egzistuoja ir visoms kitoms tautoms, kurios eina į savo nepriklausomybę. Tačiau aš esu kategoriškai prieš tuos dvigubus standartus, kurie egzistuoja ir šiame Seime, kai priimama tai, kas mums naudinga, ir visiškai atmetama tai, kas nenaudinga. Negali to būti.

Todėl atsižvelgdamas į pavojus, kurie gresia ir Lietuvos valstybės teritoriniam integralumui, aš pasisakiau prieš Kosovo nepriklausomybę. Šioje situacijoje puikiai suprantu tibetiečių teises į savą gyvenimą, tačiau mes turime blaiviai žiūrėti, kuo tai gresia ir pačiai Lietuvai. Jeigu mes tai ignoruosime, patikėkite, Lietuvai bus labai blogai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, salėje yra didelis šurmulys ir vyrus prie kolonų kviesčiau grįžti į savo darbo vietas. Toliau diskusijoje dalyvauja M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, klausantis tokios kazuistikos, kyla abejonių, ar mes būtume ir kovo 11-ąją priėję, jeigu panašiai būtų argumentuojama greta esančioje Kovo 11-osios salėje. Iš tikrųjų pirma analogija kyla su mūsų pačių situacija, kai iš pradžių buvo ne tik nepripažinimas paskelbus nepriklausomybę, kol nebuvo sutvarkyti santykiai su Rusija, taip pat buvo kelios dešimtys metų neteisėtos aneksijos. Ir jeigu ne tik Jungtinės Valstijos, kaip didžiulė valstybė, bet ir kitos Vakarų Europos šalys po kiekvienos Rusijos ambasadoriaus, atsiprašau, Sovietų Sąjungos ambasadoriaus įteiktos notos būtų atmetusios savo aneksijos nepripažinimo politiką, iš tikrųjų mūsų laisvės byla būtų buvusi kur kas sunkesnė. Taigi tos vertybės, jeigu kalbame apie Kovo 11-osios prisiminimą, ir ištikimybės jausmas tikrai įpareigoja dabar paremti tas tautas, kurios yra atsidūrusios panašioje situacijoje.

Nereikia kalbėti apie teritorinį vientisumą. Teritorinis vientisumas netaikomas ten, kur yra neteisėta teritorijos aneksija. Buvo Tibeto valstybė. Ji niekada prieš tai nebuvo Kinijos imperijos dalimi. Juoba prasidėjęs genocidas atmeta bet kokią galimybę kalbėti apie teisėtą Kinijos interesą. V. Kudirka kitados yra pasakęs, čia kalbant apie šantažą, kuris vyksta dabar Lietuvos atžvilgiu visais lygiais ir kelia baimę, kad lietuvių inteligentą pažinsi iš kinkų drebėjimo. Nenorėčiau, kad lietuvių parlamentarą pažintume iš kinkų drebėjimo.

Iš tiesų, kaip buvo paminėta, kolegos, tas šantažas yra kišimasis į mūsų suverenaus sprendimo vidų. Jeigu čia mes negalime spręsti, remdamiesi teisingumo ir sveiko proto kriterijais, jeigu mes turime laviruoti, tai iš tiesų kur yra ta suvereni valia.

Kalbant apie sunkų apsisprendimą tarp dviejų sumetimų, kai kalbama apie tautų laisvo apsisprendimo teisę ir teritorinį vientisumą, kiekvieną atvejį turime spręsti konkrečiai. Tai nėra bendras principas. Negali būti taip, kad Seimas pasirašo dėl vieno principo – teritorinio vientisumo, ir paskui visi sprendimai yra taip… Yra konkretūs tarptautinio teisingumo, tarptautinės teisės sumetimai ir nei Kosovo, nei Čečėnijos, nei Gruzijos pavyzdys dėl skirtingų priežasčių Tibeto atveju negalioja. Be abejo, susiduriame su labai stipriu real politik kylančiu spaudimu. Ir be abejo, principingumas turi kaštų. Bet ar mes apsispręsime dėl Tibeto rezoliucijos, iš tiesų yra klausimas mums, ar mes laikomės savo principų, kuriais remdamiesi paskelbėme nepriklausomos Lietuvos atkūrimą, ar juos taikome tik sau, bet ne kitiems? Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nereikėtų apeliuoti į kinų koldūnus ar mūsų praeities istoriją. Problema iš tiesų yra sudėtinga ir subtili. Be jokios abejonės, ją gerai suprantame. Vienpusiškumas, kuris išryškėja šią problemą svarstant, man kelia nerimą. Problema yra daugiabriaunė, daugiapusė, todėl svarstant ją reikia turėti galvoje, kad ji tokia yra. Deja, iš kai kurių kalbų aš to neišgirdau.

Mes esame pasakę savo poziciją šiuo klausimu, jei pamenate, prieš metus Seime. Seimo, kaip aukščiausios valstybės institucijos, pozicija yra pasakyta kur kas griežčiau nei dabar rezoliucijoje. Dabar mes kartojame tą patį klausimą faktiškai kita nata.

Žinant, kad mūsų valstybės oficiali pozicija, kaip gerai suprantame, yra Kinijos vientisumo pripažinimas, tokią poziciją palaiko Jungtinės Tautos, ją palaiko Europos Sąjungos valstybės, ir žinant Kinijos oficialios valdžios reakciją į šią problemą, šiame fone priimti rezoliuciją, kad ir sušvelnintą jos variantą, man atrodo, būtų tikrai neišmintinga. Priimti jį aukščiausioje valstybės institucijoje. Nes tai kertasi su mūsų valstybės oficialia politika, žinant Kinijos oficialios valdžios reakciją.

Aš siūlyčiau tokį variantą, kolegos. Tie kolegos parlamentarai, kurie iš tiesų nori pasakyti savo požiūrį dar kartą pabrėžtinai, gali tai padaryti ar komitete, ar grupės Seimo narių pareiškimu, bet neiškelkime šios problemos į Seimo lygį. Mes ją jau esame iškėlę. Nenorėčiau, kad mes iš tiesų… kaip pasakė mūsų ambasadoje Kinijoje sekmadienį Kinijos užsienio reikalų ministerija, tai neprisidės prie mūsų valstybių santykių gerinimo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Į tribūną diskutuoti kviečiu K. Glavecką.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš, kaip Tarpparlamentinės Lietuvos Respublikos Seimo ir Kinijos Liaudies Respublikos grupės pirmininkas, taip pat privalau kalbėti. Aš kalbėsiu kiek kitais aspektais, kuriuos nevisiškai kolegos minėjo, bet pasakė.

Iš tikro Lietuvos ir Kinijos Liaudies Respublikos prekybiniai ekonominiai santykiai yra vieni iš didžiausių, kaip žinote. Metinė apyvarta yra per 1,5 mlrd. Lt. Vyksta didžiuliai mainai: moksliniai, kultūriniai ir kiti, iš visų pusių, ir ypač iš Kinijos pusės.

Kaip minėjo ponas J. Karosas ir jūs žinote, sekmadienį mūsų ambasadorius Rokas Bernotas buvo iškviestas Pekine į Užsienio reikalų ministeriją ir jam tiesiai buvo pasakyta, be to, kas minėta, kad tai yra kišimasis į Kinijos vidaus reikalus. Aš perduodu, cituoju ambasadorių.

Noriu pasakyti, ekonominį aspektą praplėsti, kad Lietuvai yra nepaprastai svarbūs šie santykiai. Juo labiau kad spalio mėnesį pirmą kartą istorijoje turėsime Eurazijos susisiekimo ministrų susitikimą, mitingą, didžiulį susitikimą Vilniuje, kuriame turi dalyvauti Azijos susisiekimo ministrai, Europos Sąjungos susisiekimo ministrai. Yra parengta daug investicinių projektų ir konkrečiai: konteinerių uostų išplėtimas ir konteinerių uostų didžiulių krovinių iš Kinijos Respublikos tranzitas per mūsų Klaipėdos uostus. Taip pat yra kiti investiciniai projektai, kuriuos žino mūsų Vyriausybė. Jie iš tikro yra svarbūs mūsų ekonomikai ir mūsų tolesnei raidai. Todėl turint tas visas aplinkybes ir žinant, kad Kinijos Vyriausybė turi savo požiūrį į šitą klausimą, vis dėlto manau, kad reikia pasverti gerai tuos visus klausimus, aišku, visų pirma nepamirštant to klausimo, kurį mes čia akcentavome. Todėl manau, kad kaip vienas variantų galėtų būti, pavyzdžiui, šios problemos svarstymas Žmogaus teisių komitete. Tai, mano supratimu, šiuo momentu, deja, dėl tokių mano minėtų priežasčių galimas ir toks klausimo formulavimas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje daugiau dalyvaujančių nėra. Dabar prašau 4 kalbėti už, 4 – prieš, kad priimtume rezoliuciją arba kad rezoliuciją atmestume. Taigi, kolegos, prašau. M. Adomėnas – už rezoliuciją.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Be abejo, išsakyti motyvai dėl ekonominių sumetimų yra labai svarbūs. Ir iš tikrųjų rezoliucija sumanyta nesiekiant pabloginti santykius su Kinija. Mes siūlome tą rezoliuciją suvokdami, kad principai kainuoja, jeigu norime būti nuoseklūs ir tas vertybes, kuriomis patys rėmėmės savo laisvės kovose, nuosekliai teikti, tai turi savo kaštus. Su šia skausminga, kaip pasakyti, savimone, vis tiek siūlau balsuoti už, nes negalima vertybių išsižadėti tam kartui, kol praeis ekonominis… konferencija dėl Eurazijos susisiekimo arba kol bus pasirašytas vienas arba kitas susitarimas. Vertybės jos yra visą laiką, jeigu mes dabar jų išsižadame, vadinasi, jos iš tikrųjų yra tokios gero oro vertybės, kaip sako britai. Taigi siūlau balsuoti už šį susitarimą, nes tai yra mūsų pačių sąžinės ir nuoseklumo, ir principingumo matuoklis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš rezoliuciją kalba B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes atrodome kaip kažkur vėjo pagairėje pastumdėliai, mes tokį įvaizdį patys čia, Seime, sukuriame savo valstybės. Vienu atveju mes, kažkieno pūstelėti, laikomės vieno principo, valstybės vientisumo principo, antru pūstelėjimu kažkokio vėjo mes keičiame tą principą ir laikomės tautų apsisprendimo principo. Tai galų gale, kas yra Lietuva – vėjo pagairėje mėtoma vėtoma kažkokia šluotelė? Sarmata tiesiog klausytis, kai mes siūlome tokias rezoliucijas. Vardan ko? Kad pakenktume santykiams vienos valstybės ir kitos? Užtenka jau pridaryta iš dešinės pusės tiek šitų dalykų, kad šiandien mes už dujas mokame iš visos Europos Sąjungos valstybių brangiausiai. Tomis rezoliucijomis, kurios buvo priimamos, tai negerą Rusija išsirinko prezidentą, tai ne tą premjerą paskyrė ir panašiai, ir panašiai. Ar jūs girdėjote kada nors, pavyzdžiui, iš kokios kitos valstybės kokį nors komentarą, kad Lietuva ne tą prezidentą išsirinko, Lietuvoje laimėjo ne ta partija, kuri reikia, Seimo rinkimus ar panašiai? Tokių pareiškimų aš niekur negirdėjau, rezoliucijų tokių neskaičiau. O iš mūsų pusės va tokios, deja, rezoliucijos plaukia. Kam tai pasitarnaus? Aišku viena, tik ne mūsų valstybės gerovei. Todėl aš siūlau atmesti tą rezoliuciją ir nebegrįžti prie šitų klausimų. Galvokime pragmatiškai apie savo valstybės tolesnę plėtrą, ypač šiuo laiku, kai mes turime tikrai sutelktai žiūrėti, kaip mums išeiti iš tos duobės, kurioje esame. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasisako S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tai čia daug visokių kalbų prisiklausėme, bet neišgirdau nė vieno argumento nei dėl paties teksto, nei dėl vieno žodžio. Tai apie ką čia buvo kalbama? Išgirdau dar kitokių įdomių dalykų va ką tik iš pono B. Bradausko. 8 metus turėjote Vyriausybę, tai reikėjo derėtis ir tvarkytis ir nereikia savo griekais kitų kaltinti. Ir galų gale laikas baigti su tuo subinlaižiavimu. Mielieji kolegos, paskaitykite tekstą ir prisiminkite, kas vyko kad ir pernai. Galų gale pasaulio bendruomenės spaudžiama Kinijos valdžia pradėjo kalbėtis su Tibetu, kaip ir ką kultūriškai ten reikia daryti. Tik pradėjo olimpiada, ir lyg tos kalbos vėl baigėsi ir tie bendravimai baigėsi.

Pasižiūrėkite pasaulio bendruomenės priimtus dokumentus ir palyginkite su mūsų parlamento parengtu dokumentu. Jūs nerasite jokių skirtumų. Tai yra tas pats pasaulio balsas. Nesitaikstome nei su niekuo. Ir jokių ten Kinijos vientisumo griovimų nėra. Tai aš labai apgailestauju, kad išgirdęs iš jūsų lūpų Kinijos ambasadorius, neskaitydamas tekstų, o vadovaudamasis jūsų plepalais ir žurnalistų nesusivokimu, bėgioja paskui ir kalba netiesą. Tai čia jam garbės nedaro. Aš manau, jis prisivers dabar bent tekstą perskaityti ir suprasti, kad čia jokio kišimosi į Kinijos vidaus reikalus asmeniškai Lietuvos tikrai nėra. Tai noras, kad galų gale valstybės viduje būtų kalbamasi. O jeigu ponas B. Bradauskas mano, kad už viską, kas vyksta Lietuvoje, yra kalta demokratinė, liberali visuomenės dalis, o ne buvusi nomenklatūra, na, ką padarysi, tokia nostalgija kai kas serga. Tai gal išgykime vieną kartą?

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba K. Ramelis.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū, pirmininke. Žinoma, išklausius ugningos ir pamokančios gerbiamojo S. Pečeliūno kalbos, lyg ir liktų vienintelis dalykas – tuoj pat balsuoti už tokią rezoliuciją. Bet aš, kaip Seimo narys ir kaip istorikas, žinoma, negaliu pritarti tokiai rezoliucijai ir vertinti kitaip, kaip tik bandymą kištis į kitų šalių interesus. Jeigu jau esame tokie principingi ir garbingi, tai tada priimkime bendrą rezoliuciją, kuria kreipiamasi ir į kitas Europos valstybes, pripažinti baskų, katalonų, Š. Airijos ir kitų tautų norą turėti nepriklausomas valstybes ir paraginkime tas valstybes pradėti derybas su asmenimis, kuriuos mes vadiname separatistais arba kitaip. Ir būkime principingi visais klausimais. Reikia būti principingiems tais klausimais, reikėjo būti, kai buvo sprendžiamas Osetijos klausimas ir Abchazijos klausimas, ir kitų. Būkime principingi ir vienodai vertinkime. Žinoma, reikia prisiminti ir tuos dalykus, kai vis dėlto bandė Lietuvoje kurti lenkų autonomiją, tai mes irgi turbūt neskatinome tokių reiškinių. Tai reikia būti principingiems ir pagalvoti ne tik apie gražią retoriką ir norą kažkam įkąsti, o ir apie Lietuvos valstybės interesus, kiek tai Lietuvai kainuos. Manau, kad tai yra tikras kišimasis, ir kviečiu balsuoti prieš tokią rezoliuciją. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – J. Dautartas. Prašau.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Mielieji bičiuliai, aš tikrai balsuosiu už. Puikiai suprantu tą realiąją politiką, ir aš nesiečiau šito aspekto su tradiciniais mūsų pripažinimais ar nepripažinimais, tarkim, Kosovo klausimu arba Osetijos klausimu. Čia yra visiškai kitas atvejis. Tibeto istorija visiems žinoma. Iš tikrųjų mane jaudina kitas dalykas – matyt, šita rezoliucija būtų visiškai naudingai Kinijos Respublikai, nes visą pasaulio bendruomenę jaudina paprastas aspektas, kad žmonės, kurie gyvena savo teritorijoje, tampa mažuma. Kinai tiesia ten ir (…) milijardų geležinkelį, tai iš tikrųjų yra sudėtingas dalykas. Tai tikrai nėra kišimasis į Kinijos vidaus reikalus, bet tai yra atkreipimas dėmesio, kad visas tas problemas reikia spręsti civilizuotai ir tai Kinija, kaip didžiulė valstybė, daugiatautė valstybė, turi padaryti, nes patys veiksmai labai primena, kad Tibeto žmonės, kurie ten gimė ir augo, taps mažuma. Tai negali negąsdinti, tai reikia atvirai kinams pasakyti. Iš viso didžiosios valstybės daugelio tautų atžvilgiu vykdo tokią politiką. Bet žiūrėkit, kas išeina. Per olimpiadą Australijoje staiga austrų valstybė atsiprašo vietos žmonių, kad buvo genocidas. Taip amerikiečiai atsiprašė ir indėnų. Mes negalime kartoti tų pačių klaidų. Aš manau, kad Kinijos Liaudies Respublika protingai sureaguos į šią rezoliuciją. Tai tikrai nėra kišimasis, mano manymu, į vidaus reikalus.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Už kalba D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš taip pat noriu pritarti, kad šia rezoliucija visiškai neketinama ir neskatinama kurti kokios nors Tibeto autonomijos. Čia kalbama apie tai, kad Kinija su Tibeto žmonėmis turi kalbėti, kaip ką tik sakė mano kolega, civilizuotai ir dialogo forma, kad nebūtų pažeidžiamos Tibeto žmonių teisės. Aš visiškai nesutinku ir su buvusios ambasadorės nuogąstavimais, kad kodėl jūs ginate tik vienos Tibeto tautos teises ir interesus, kad Kinijoje gyvena ir daugiau tautų. Tačiau mes turėjom argumentą, kad ši tauta gyvena savo etninėse žemėse, turi savo labai gilius papročius, ir juos turi gerbti valstybė, turiu omenyje didžioji Kinija. Ir tuo viskas pasakyta. Ir tikrai nėra ko nuogąstauti, jeigu ši rezoliucija skatina kalbėtis Kinijos valdžią kad ir su maža etninėse žemėse gyvenančia tauta, t. y. Tibetu.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Diskusijose ir dėl motyvų 4 – už, 4 – prieš kalbėjo. Dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai?.. Atsiprašau.

A. ENDZINAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos!

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – ponas A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, iš tikrųjų nesu tikras, kad tai būtų statutinė norma, tačiau mes turime ir Užsienio reikalų ministeriją, mes turime ir Teisingumo ministeriją. Galbūt verta tokiu subtiliu klausimu išgirsti jų nuomonę Vyriausybės išvados pavidalu. Jeigu Seimas pritartų, galbūt būtų galima paprašyti šios išvados? Prašyčiau frakcijos vardu.

PIRMININKĖ. Jūs siūlot daryti priėmimo pertrauką?

A. KAŠĖTA (LSF). Ne, aš labai atsiprašau. Manau, kad A. Endzinas savo vardu teikė pasiūlymą. Siūlyčiau balsuoti ir apsispręsti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, jeigu frakcija tarpusavyje iš tikrųjų neturi vieningos pozicijos, aš griežtai laikausi Statuto ir kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume rezoliucijos projektą, balsuoja prieš.

Balsavo 80 Seimo narių: už – 39, prieš – 12, susilaikė 29. Rezoliucijai nepritarta. Tai dabar, gerbiamieji kolegos, reikia apsispręsti, ką darom – redaguojam rezoliucijos… (Balsai salėje) Ar galit dabar nešaukti? Būkit malonūs, pabaigsiu formuluotę, tada galėsit kalbėti. Aš dabar klausiu, kokio imamės varianto – ar redaguoti rezoliucijos projektą, ar atmesti rezoliucijos projektą? Prašau siūlyti. M. Adomėnas. A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Aš tikrai balsavau už, tačiau nežinau, kodėl elektroninė balsavimo sistema nerodo mano balso už. Tada būtų kaip tik 40, ir tas klausimas išsispręstų.

PIRMININKĖ. Reikia, kad už būtų 48.

A. ZUOKAS (LCSF). Tada reikėtų perbalsuoti, nes iš tikrųjų aš balsavau už, o balsavimo, deja, nerodo. Frakcijos vardu siūlau perbalsuoti.

PIRMININKĖ. Gerai. Tada elkimės pagal Statutą. Frakcijos vardu yra pasiūlymas perbalsuoti. Dar kartą įsiklausykit, pacituosiu 184 straipsnį: „Priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip vienas trečdalis visų Seimo narių.“ Taigi dabar prašymas frakcijos vardu, ir kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų?

Gerbiamieji kolegos, balsavo 89 Seimo nariai: už – 44, prieš – 13, susilaikė 32. Nepriimta. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Aš tikrai labai atsiprašau, nuspaudžiau ne tą mygtuką. Aš balsavau prieš. Ir I. Šiaulienė. (Balsai salėje: „Perbalsuojam!“) Dviese.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą Seniūnų sueigoje šiandien buvo kalbama, kad Seime reikia tvarkos, disciplinos, būti savo darbo vietose, nekalbėti, nevaikščioti. Tie patys, kurie Seniūnų sueigoje kalbėjo, dabar stovi prie kolonų, šnekasi, o po to vėl iš naujo reikia balsuoti.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Tai jūs užskaitot mūsų dviejų balsus prieš? (Balsai salėje) Kaip negalima? Aš tada frakcijos vardu tikrai prašau dar kartą perbalsuoti.

PIRMININKĖ. Paskutinį kartą perbalsavimas.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip.

PIRMININKĖ. Daugiau perbalsavimų nebus. Gerbiamieji kolegos, prašau visus Seimo narius į savo darbo vietas. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kviečiu į darbo vietas. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, paskutinis balsavimas parodė: balsavo 94 Seimo nariai, už – 43, prieš – 14, susilaikė 37. Taigi rezoliucijos projektas nepriimtas. Dabar yra du variantai: arba redaguoti rezoliucijos projektą, arba atmesti rezoliucijos projektą. Gerbiamasis L. Dinius.

L. DINIUS (TPPF). Siūlyčiau projektą redaguoti ir tikiuosi, kad Seimo senbuviai, be jokios abejonės, darys kuo mažiau klaidų spaudydami tą mygtuką.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau, B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Aš siūlau atmesti šį projektą ir daugiau nebegrįžti prie tokių kvailų dalykų.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, alternatyvus balsavimas. Dar kartą, gerbiamieji Seimo nariai, vyrai, stovintys už kolonų, prašau grįžti į savo darbo vietas ir balsuoti. Kas už tai, kad redaguotume rezoliucijos projektą, balsuoja už, kas už tai, kad atmestume rezoliucijos projektą, balsuoja prieš. Susilaikiusių nėra.

Balsavo 88 Seimo nariai: už redagavimą – 70, prieš – 18 Seimo narių. Taigi rezoliucijos projektas bus redaguojamas.

Pagal Statuto 185 straipsnį, jeigu rezoliucijos projektas redaguojamas, Seimas nustato jo svarstymo datą, laiką ir sudaro redakcinę komisiją. Pirmiausia mes turėtume sudaryti redakcinę komisiją. Todėl kreipiuosi į visas frakcijas siūlyti raštu kandidatus į redakcinę komisiją. Pagal Seimo statutą redakcinėje komisijoje negali būti daugiau kaip 9 Seimo nariai. Gal dabar galėsite iš karto pasiūlyti?

J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Mūsų frakcijoje aktyvumą tuo klausimu rodė M. Adomėnas, tai logiška, kad jis galėtų prisidėti prie tobulinimo. Jeigu mūsų frakcijai būtų du, tai E. Vareikis.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti. Jūsų frakcija siūlo iš kelių narių komisiją – iš 7, 9? Bet ne daugiau kaip 9 pagal Statutą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Tinkamesnis skaičius būtų 9, tada mūsų pagal proporciją galėtų būti du.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas – 9 Seimo nariai. Ar bendru sutarimu galima tam pritarti? Galima, nematau besipriešinančių.

Prašom. A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamoji pirmininke, siūlyčiau vieną iš šio projekto iniciatorių – D. Kuodytę įtraukti į komisiją.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Socialdemokratų frakcija siūlo J. Karosą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Dinius.

L. DINIUS (TPPF). Tautos prisikėlimo frakcija siūlo R. Žilinską.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“? Gerbiamasis Mazuroni („Tvarka ir teisingumas“), ką siūlote į komisiją?

R. AČAS (TTF). Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo P. Gražulį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbo frakcija?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). M. Zasčiurinską.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Liberalcentristai?

Ž. ŠILGALIS (LCSF). A. Zuoką.

PIRMININKĖ. Dėkui. Ir Mišri grupė? K. Ramelis.

Gerbiamieji kolegos, redakcinė komisija: M. Adomėnas, E. Vareikis, D. Kuodytė, J. Karosas, R. Žilinskas, P. Gražulis, M. Zasčiurinskas, A. Zuokas ir K. Ramelis. Galima bendru sutarimu pritarti tokiai redakcinei komisijai? Dėkoju. Repliką…

Prašom. B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Noriu kreiptis į proto bokštą S. Pečeliūną ir jam išaiškinti, kas buvo nomenklatūra. Nomenklatūra buvo gabiausių žmonių sąrašas, rezervas aukštoms pareigoms užimti. Deja, pone Pečeliūnai, tamstos tame sąraše kažkodėl nebuvo. Tai apgailestauju.

Dar vienas dalykas. Noriu pasakyti, pone Pečeliūnai, kad ir jūsų dėka priimta rezoliucija dėl Armėnijos genocido dabar visus lietuvius Turkijoje pastatė į eilę vizoms gauti. Latviai ir estai eina be vizų, lietuviai stovi eilėse, kad gautų ir sumokėtų po 10 eurų už vizą. Štai jūsų darbo vaisiai. Pone Pečeliūnai, proto bokšte, melskite už tuos, kurie stovi eilėje.

PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pone Bradauskai, kad jūs manęs neįtraukėte į nomenklatūros sąrašą, bet jūsų kolegos iš nomenklatūros mane buvo įtraukę į tiesiamųjų ir išvežamųjų į Sibirą sąrašą. Aš jums dėkoju, kad jūs to nepadarėte. Daugiau neturiu ką jums sakyti, proto bokšte Bradauskai. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Ar J. Sabatauskas dar nori repliką?

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Taip.

PIRMININKĖ. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš kreipiuosi į visus Seimo narius, kurie pirmininkauja ir pirmininkaus Seimo posėdžiams. Kai diskusijose kalba Seimo nariai, jūs turėtumėte sekti jų kalbas ir vis dėlto juos įspėti, kad jie kalbėdami neteiktų jokių įžeidžiančių epitetų kitų kolegų atžvilgiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Man atrodo, kad posėdžio pirmininkas nėra Seimo narių auklėtojas, ir kiekvienas atsakome už savo pasakytus žodžius. Tai yra mūsų etikos, moralės ir kultūros reikalas.

Dabar, gerbiamieji kolegos, siūlau, kad suredaguotas naujasis rezoliucijos projektas būtų pateiktas svarstyti po dviejų savaičių. Ar tinka toks terminas?

Siūlau redakcinės komisijos pirmininke D. Kuodytę. Po dviejų savaičių D. Kuodytė paskelbs naują, redakcinės komisijos pataisytą rezoliuciją. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam modeliui? Dėkoju. Taigi darbotvarkės 1-4 klausimas baigtas.

Odontologijos praktikos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XP-2164. Odontologijos rūmų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2165 (svarstymas)

Darbotvarkės 1-5a klausimas – Odontologijos praktikos įstatymo 9 straipsnio 2 punkto pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XP-2164. Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Peticijų komisijos pateiktus Odontologijos praktikos įstatymo ir Odontologijos rūmų įstatymo projektus ir bendru sutarimu siūlo šiuos įstatymų projektus atmesti. Kodėl siūlome? Dėl to, kad šiandien Odontologijos rūmai veikia privalomos narystės pagrindu. Jie renka nario mokestį ir vykdo savo ir valstybės jiems pavestas funkcijas, tai yra odontologų licencijavimo funkciją, kvalifikacijos kėlimo funkciją, įstaigų licencijavimo, akreditavimo funkciją. Jeigu būtų priimtas sprendimas atsisakyti privalomosios narystės, prognozuojama (tą patvirtina Odontologijos rūmai), kad apie 40 % rūmų narių atsisakytų privalomosios narystės, rūmai netektų gana daug pajamų ir, be abejo, negalėtų vykdyti valstybės jiems pavestų funkcijų. Odontologijos rūmams reikėtų papildomai skirti maždaug apie 2,5–3 mln. Lt, kad jie galėtų vykdyti valstybės pavestas funkcijas. Šiandien tokių galimybių mes neturime.

Todėl komitetas siūlo sudaryti darbo grupę, kuri kompleksiškai peržvelgtų Odontologijos praktikos ir Odontologijos rūmų įstatymų nuostatas ir parengtų šių įstatymų kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pataisas. Seimo Sveikatos reikalų komitetas įsipareigoja sudaryti darbo grupę ir dar pavasario sesijoje pateikti tokias įstatymo pataisas.

Ką pirmiausia siūlytume tokiai darbo grupei atlikti? Tai sustiprinti odontologinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vidaus ir išorės kontrolę, perduoti odontologinės praktikos įstaigų licencijavimą Valstybinei sveikatos priežiūros akreditavimo tarnybai, iš esmės peržiūrėti Odontologijos rūmų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias Odontologijos rūmų ir Sveikatos apsaugos ministerijos santykius, ir pasiūlyti Vyriausybei pateikti Seimui parengtą Medicinos prietaisų įstatymo projektą, kuriame būtų reglamentuoti medicinos prietaisų kontrolės klausimai.

Dar kartą sakau, kad dėl abiejų įstatymų projektų komitetas priėmė sprendimą bendru sutarimu. Todėl labai prašau Seimo pritarti tokiai komiteto išvadai, o savo ruožtu komitetas įsipareigoja sudaryti darbo grupę ir, kaip sakiau, artimiausiu metu parengti, ir pateikti kompleksiškai įstatymo pataisas.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, vienu sakiniu suformuluokite statutinę nuostatą.

A. MATULAS (TS-LKDF). Siūlo įstatymo projektus atmesti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dabar aš siūlyčiau iš karto kalbėti už arba prieš dėl abiejų projektų – Nr. XP-2164 ir Nr. XP-2165, nes komiteto pirmininkas pasakė komiteto išvadą, kad abiem projektams nepritarta ir abu siūlo komitetas atmesti.

A. MATULAS (TS-LKDF). Taip, dėl abiejų aš pasisakiau, dėl abiejų vienoda komiteto išvada – atmesti įstatymų projektus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Taigi už komiteto nuomonę, t. y. už projektų atmetimą, kalba D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau pritarti komiteto pozicijai, nes Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs dėl analogiškos situacijos, susijusios su Antstolių rūmais dėl privalomosios narystės, juolab kad ir Europos Sąjungos šalyse, kur yra Odontologų rūmai, Austrijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Vengrijoje, Lenkijoje ir kitose, narystė yra privaloma. Odontologų rūmai vykdo ne tik kvalifikacijos kėlimo įvairias programas, jie turi garbės teismą, jie išduoda licencijas. Tai yra valstybės deleguota funkcija, ir rūmai per šiuos metus savo veiklos metus tikrai nuveikė labai daug: mobilizavo odontologų bendruomenę, parengė įvairius kvalifikacinius reikalavimus, metodines programas. Ši savivaldos institucija dirba gerai, ir aš prašyčiau palaikyti ir atmesti nepagrįstą peticiją.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš komiteto išvadą kalba M. Petrauskienė.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šie projektai buvo parengti dar praeitoje Seimo kadencijos sesijoje, Peticijų komisijai priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjo Sidaravičiaus pateiktą pasiūlymą panaikinti privalomąją narystę Odontologų rūmuose. Seimas, kiek pamenate, savo protokoliniu nutarimu 2007 m. balandžio mėnesį pritarė šiam pasiūlymui. Mūsų Konstitucijoje laiduojama teisė laisvai vienytis į įvairias bendrijas, politines partijas, asociacijas, o tai reiškia, kad asmuo šią konstitucinę teisę realizuoja arba nerealizuoja laisva valia. Ir, kaip pasakyta Konstitucijos 35 straipsnyje, niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai.

Taip pat Europos Bendrijų Steigimo sutartis, įtvirtinanti draudimą taikyti įsisteigimo laisvės apribojimus, ir 1978 m. liepos 25 d. Tarybos direktyva „Dėl dantų gydytojų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo“ numato, kad valstybės narės gali iš odontologo, teikiančio paslaugas toje valstybėje narėje, reikalauti, kad jis priklausytų profesinei organizacijai, tačiau tik tuo atveju, jei narystė nenukels ilgesniam laikui ar kitokiu būdu neapsunkins paslaugų teikimo ir nepareikalaus iš paslaugų teikėjo papildomų išlaidų. Tuo tarpu mūsų odontologai yra verčiami prievarta tapti Odontologų rūmų nariais. Be to, reikia mokėti nemažus pinigus ne tik gydytojams odontologams, bet ir seselėms, dirbančioms šiuose kabinetuose. Jeigu taip gerai dirba Odontologų rūmai ir visi juos taip giria, kaip čia matyti iš pateiktos medžiagos, tai ko gi tada bijoti įstatymo pakeitimo, kad neturėtų būti privalomos narystės, ir tuomet visi odontologai patys sieks tapti jų nariais. Todėl prašyčiau Seimo narių pritarti po svarstymo šiems projektams. Ačiū.

PIRMININKĖ.Taigi vienas kalbėjo už, kitas – prieš. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Sveikatos reikalų komiteto siūlymui atmesti įstatymų projektus Nr. XP-2164 ir Nr. XP-2165 balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kas už komiteto nuomonę, balsuojate už, t. y. už atmetimą, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 76 Seimo nariai. Už – 59, prieš – 11, susilaikė 6. Taigi įstatymo projektai Nr. XP-2164 ir Nr. XP-2165 yra atmesti.

Seimo nutarimo „Dėl K. Glavecko atleidimo iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIP-411 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės klausimas 1-6, projekto Nr. XIP-411– Seimo nutarimo „Dėl K. Glavecko atleidimo iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų“ projektas. Pranešėjas – G. Kirkilas. Pateikimo stadija.

G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jums teikiamas Seimo nutarimo projektas „Dėl K. Glavecko atleidimo iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų“, kurį iniciavo 31 Seimo narys, remdamasis Seimo statuto 217 straipsnio 1 dalimi. Pagrindiniai motyvai, paskatinę 31 Seimo narį tai daryti, yra K. Glavecko (cituoju), „kaip vieno svarbiausių komitetų pirmininko, dažni, neapgalvoti ir neatsakingi pareiškimai žiniasklaidoje svarbiais finansiniais klausimais, keliantys sumaištį finansiniame sektoriuje. Be to, visiems jums žinomu, daugiau kaip prieš savaitę padarytu pareiškimu, mūsų nuomone, buvo sukelta gyventojų panika, dalis Lietuvos piliečių, patikėjusių Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, buvo suklaidinta ir dėl to praras dalį santapų. Šie aukšto pareigūno žodžiai pakenkė finansiniam pasitikėjimui Lietuvos valstybe ir jos įvaizdžiui.“ (Citatos pabaiga.) O svarbiausia, reikia tiesiai pasakyti, Nacionalinės valiutos stabilumui ir galbūt jo vertei. Gerbiamieji kolegos, mūsų nuomone, o tai mes visi akivaizdžiai matėme, kaip daugybė mūsų piliečių, apimti nepagrįstos tokiomis Seimo komiteto pirmininko kalbomis ir viešais samprotavimais sukeltos panikos, keitė litus į užsienio valiutą, nutraukė indėlių sutartis su bankais, patyrė finansinę žalą dėl nereikalingų finansinių operacijų. Kilusią paniką pavyko nuraminti tik didelėmis premjero, centrinio banko pirmininko, komercinių bankų asociacijos prezidento, kai kurių kitų pareigūnų ir politikų pastangomis.

Akivaizdu, jog ekonomikos sunkmečio sąlygomis tokie neatsakingi Seimo komiteto pirmininko veiksmai ir samprotavimai yra ypač pavojingi, todėl visi pareigūnai, politikai privalo galvoti apie savo viešų samprotavimų pasekmes. Kaip tik tai ir paliudijo minėti įvykiai daugelyje šalies komercinių bankų bei finansinių institucijų Sunku išmatuoti, kiek tai atbaidė ir atbaidys galimų šalies ir užsienio investuotojų, kaip pakoregavo ir koreguos jų planus, deja, ne Lietuvos ekonomikos ir ūkio naudai. Kaip tik todėl ir tenka stebėtis, kad valdančioji koalicija ir premjeras, užuot principingai įvertinę, tuoj pat po šių įvykių puolė įnirtingai pagal „geriausias“, jų pačių itin kritikuojamus ir šiandien posėdyje, nomenklatūrines tradicijas ginti savo politikos partnerį teigdami, kad, nepaisant akivaizdžiai žalingų komiteto pirmininko veiksmų, Seimo narys K. Glaveckas ir toliau tinka vadovauti šiam komitetui. Tai kurgi, gerbiamieji Permainų koalicijos nariai, čia yra permainos? Kyla pagrįstas klausimas, ar valdančioji koalicija neturi daugiau narių, tinkančių į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkus, ar tiesiog pamiršo savo priešrinkimines deklaracijas ir vienus standartus taiko oponentams, kitus – saviems? Tai dar būtų galima iš dalies pateisinti, jeigu pats K. Glaveckas pripažintų savo kaltę ir tą žalą, kuri dėl šių neatsakingų kalbų buvo padaryta žmonėms. Galima sutikti net ir su tuo, kad kalbų ir interpretacijų šia tema mūsų viešojoje erdvėje yra tikrai gana daug. Tačiau viena yra ekspertai, komentatoriai, komercinių bankų atstovai, kas kita – tiesiogiai už nacionalinės valiutos stabilumą, Valiutų valdybos, kitų įstatymų vykdymą atsakingas pareigūnas, koks turėtų būti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, pagaliau kiekvienas Seimo narys.

Gerbiamieji kolegos, kritikuotini valdžios veiksmai, siekiantys nukreipti nuo klausimo esmės, kai viešai ir demonstratyviai premjeras ir Seimo Pirmininkas kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą ieškodami kažkokių kitų kaltininkų, neva sukėlusių paniką tarp indėlininkų ir žmonių.

Pirma. Tokią pareigą Valstybės saugumo departamentas turi ir be nurodymų, tai – nuolatinis šios institucijos darbas, be to, neaišku, ar tokie vieši nurodymai situacijos dar nepablogins. Tai gal Valstybės saugumo departamentas verčiamas surasti nors keletą „iešmininkų“, kurie ir būtų apkaltinti sukėlę paniką, kad kaip nors išteisintų savo koalicijos partnerį? Kaip teigia jau mūsų politikos klasika tapęs posakis, „kas galėtų paneigti“? Tai labai primena ir valdžios elgesį po sausio 16 d. teisėto profsąjungų mitingo, kai vietoj realių problemų sprendimo ir dialogo su socialiniais partneriais mėginama kurti bylas profsąjungų lyderiams.

Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, priminsiu, jog prieš rinkimus bei rinkimų metu visos dabartinės koalicijos partnerės žadėjo būti principingos ir taikyti tuos pačius vertybinius kriterijus visiems pareigūnas – ir saviems, ir kitiems. Atitinkamai Vyriausybės veiklos programoje 2009–2012 m. teigiama, jog: „telktis galime tik tada, jeigu tikime tuo pačiu, jeigu išpažįstame, gyvename ir dirbame remdamiesi tomis pačiomis vertybėmis, jeigu remsimės į tą patį pamatą“. Tarp vertybių paminėtas principingumas: „mes turime principus ir jų neišduodame“.

Gerbiamieji kolegos, sunku su tuo nesutikti, tačiau ar galime pasakyti šiandien, kad valdančioji koalicija, išskyrus kai kuriuos jos narius, iš tiesų yra principinga vertinant tokį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko elgesį? Teikdami šį projektą mes tikimės, kad ir valdančioji dauguma, kuri, regis, šiuo metu siekia platesnio sutarimo ir Seime, o tam mes iš esmės pritariame, ras savyje jėgų pripažinti, jog dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas netinka vadovauti šiai vienai svarbiausių įstatymų leidžiamosios valdžios institucijų, ypač šiuo laikotarpiu, ir paskirs kitą, atsakingesnį, tinkamą eiti šias pareigas Seimo narį iš valdančiosios koalicijos. Tuo ji įrodytų, jog netaiko nevienodų kriterijų saviems ir oponentams, vienodai elgiasi būdama ir opozicijoje, ir valdžioje, nedevalvuoja savo deklaruotų vertybių, nes tai būtų mūsų demokratijai daug blogiau nei visa kita. Kviečiu, gerbiamieji Seimo nariai, palaikyti teikiamą projektą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš galbūt priminsiu jums Statuto 218 straipsnį – „Pareigūno atleidimo procedūra“. „1. Seimo pareigūnas, dėl kurio atleidimo vyksta diskusija, tam posėdžiui pirmininkauti negali.“ Taip ir yra. „2. Diskusijoje dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atleidimo pirmiausia kalba atleidimo iniciatorių atstovas (iki 10 minučių).“ Kalbėjo G. Kirkilas. „Po to pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas.“ Taigi į tribūną kviečiu K. Glavecką. Pagal Statutą jam suteikiama teisė kalbėti iki 30 minučių, po to jam skiriama iki 30 minučių atsakyti į jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, klausimus. Tikrai jūsų gana daug užsirašė. Jeigu bus dar noro, trečiasis Statuto punktas. Galima diskusija. Bendra tvarka irgi bus galima užsirašyti. „4. Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.“ Taigi dabar tribūnoje kalba K. Glaveckas. Dar kartą primenu: jums yra skiriama iki 30 min., po to dar galėsite iki 30 min. atsakyti į Seimo narių klausimus.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai 30 min. nekalbėsiu, nors galėčiau ir kalbėti, bet pabandysiu paaiškinti visą situaciją. Viešai žiniasklaidos puolamas ir sulaukęs nagrinėjimo siekiant atleisti mane iš Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų, bandau prisiminti po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykusias nepasitikėjimo ministrais ir kitais pareigūnais procedūras, kuriose jie pagrįstai ar nepagrįstai buvo kaltinami nesugebėjimu vadovauti, finansiniais pažeidimais ar panašiai. Mano atvejis kitoks. Spaudos konferencijoje prieš kelias savaites leidau sau hipotetiškai būsimuoju laiku, pabrėžiu, pasvarstyti, kas bus įvedant eurą Lietuvoje 2011–2013 metais. Visi žino tas kalbas, apie jas kalbėta plačiai, rodė televizija, nors apie tai tebuvo pasakyti keli sakiniai. Paraleliai kažkas paskleidė gandus, kad greitai bus devalvuotas litas. Tokie gandai buvo skleidžiami ne vieną kartą ir anksčiau. Leiskite man paaiškinti susidariusią situaciją. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje už ekonominius pamąstymus taip skaudžiai buvau mušamas, nors Seime ir šioje salėje iš politikų lūpų panašūs pamąstymai sklinda daugiau ir dažniau, negu reikia. Kai kurie politikai pradėjo mane kaltinti (mes girdėjome iš tribūnos) tuo, kas neatitinka tikrovės ir elementarios logikos.

Noriu akcentuoti tris svarbias aplinkybes, kurios paaiškina man metamų kaltinimų nepagrįstumą. Pirma. Teisinis aspektas. Šiandien lito ir euro santykio stabilumą garantuoja Lito patikimumo įstatymas, kuriame yra sudėti saugikliai dabar užfiksuotam oficialiam lito ir euro santykiui. Norint pakeisti šį kursą reikia keisti šį įstatymą, o tai be procedūrų Seime ir Prezidento parašo neįmanoma. Tam, kad įvestume eurą, reikia dvejus metus atitikti Mastrichto kriterijus, o šiandien mes jų neatitinkame.

Nė vienas Seimo narys negali būti aukštesnis nei tautos išrinktas Seimas, kuriam jis atstovauja. Seimo priimti įstatymai nenumato, kad Seimo nario kalba jau yra įstatymas. Konstitucijoje aiškiai nurodyta, kas kuria ir priima įstatymus. Visi tai puikiai žinome. Per naktį ar savaitgalį pakeisti įstatymus, kad jie įsigaliotų ir atitiktų visas teisines procedūras, yra neįmanoma. Juo labiau kad Lietuvos banko išleistame leidinyje „Euro įvedimas Lietuvoje“, atsakant į klausimą, kokiu lito kursu bus keičiamas euras ir kas jį nustatys, yra aiškiai pasakyta: „Neatšaukiamai fiksuotą euro ir lito perskaičiavimo kursą nustatys Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų ministrų taryba – ECOFIN’as. Tikimasi, kad kursas bus paskelbtas maždaug prieš pusę metų iki euro įvedimo.“

Antra. Ekonominis aspektas. Šiandien nėra jokio ekonominio pagrindo keisti Valiutų valdybą, nes banko rezervai yra pertekliniai, einamosios sąskaitos deficitas yra mažėjantis, valstybės skola tesiekia 17 %, Lietuvos bankų likvidumas yra pakankamas ir kur kas geresnis nei aplinkinėse valstybėse.

Trečia. Politinis aspektas, dėl kurio ir kilo visas šis ažiotažas. Kitaip kaip gynyba puolant šito paaiškinti negalima. Buvusiai socialdemokratų Vyriausybei ir jos nariams niekada nepatiko mano reikšta kritika dėl neprotingų ekonominių ir finansinių sprendimų valstybėje. Paskutinius trejus metus aš nuolat kalbėjau apie būtinumą suvaldyti nekilnojamojo turto, vartojimo, algų, biudžeto pajamų burbulus, kurių nebuvo galima nepastebėti.

Pasaulinė finansinė krizė, įvedusi pasaulio ekonomiką į didžiulę recesiją, išsprogdino šiuos burbulus, tačiau visus pastaruosius metus buvo didinami valstybės finansiniai įsipareigojimai, ignoruojama darbo našumo ir darbo užmokesčio augimo priklausomybė. Darbo užmokestis ir gamybos efektyvumas augo trečdaliu lėčiau nei darbo užmokestis ir vartojimas, o tai reiškė ekonomikos perkaitimą. Visos šios žinomos rizikos ir buvo ignoruojamos ir nevaldomos buvusios Vyriausybės.

Rinkėjų valia praradę valdžią socialdemokratai pradėjo plačią kampaniją prieš dabartinę politinę daugumą, trukdydami jai efektyviai veikti. Naujoji Vyriausybė, kurios padėtis tapo sunki dėl paveldėtos ekonominės situacijos, žinodama gilią pasaulinę ir Europos Sąjungos ekonominę recesiją, privalėjo griebtis antikrizinio plano ir ieškoti sprendimų, kaip išeiti iš susidariusios situacijos.

Neapsieita be klaidų, bet jos yra taisomos, yra įsiklausoma į paprastų žmonių ir verslininkų nuomonę. Esant tokiai situacijai netgi iš Nobelio premijos laureatų sudaryta Vyriausybė daugiau padaryti negalėtų, nes niekas pasaulyje nežino unikalių krizės įveikimo receptų ir kas bus po pusės metų. Bet pasaulis tiki, kad krizė bus įveikta, tuo tiki ir premjero A. Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė. Norėčiau tikėti, kad Seimas tiki taip pat. Mes visi esame viename laive ir jam skęstant visi būtume pasmerkti, todėl turime irkluoti visi kartu, t. y. ieškoti geriausių ekonominių ir politinių sprendimų. Mes neturime pasirinkimo: arba kartu įveiksime krizę, arba krizė įveiks mus.

Aš nesu nei sąmokslo, nei keršto teorijų šalininkas, todėl nenoriu daugiau aštrinti šios temos, nes Lietuvai reikia sutelktų, realių, apgalvotų sprendimų. Lietuvos žmonės aiškiai mato ir girdi pasaulinės krizės atgarsius Lietuvoje. Manau, kad dabar opozicija turėtų suprasti, jog kaišiojant pagalius vieni kitiems į ratus išgyventi sąstingį ir ekonominę recesiją bus labai sunku.

Sena taisyklė: kalbėdamas viešai prisimink, kad tavo žodžiai gali būti panaudoti prieš tave, bus neabejotinai mano išmokta. Seimo valia spręsti, ar aš liksiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku, tačiau ekonomikos profesoriumi tikrai liksiu. Užėmęs bet kurią poziciją aš stengsiuosi padėti Lietuvai įveikti šį sunkmetį. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū K. Glaveckui. Jūsų nori paklausti 11 Seimo narių. Pirmoji klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Be abejo, geriausia gynyba yra puolimas, tai žinoma nuo Antikos laikų. Aš jus, gerbiamasis profesoriau, puikiai ir žmogiškai suprantu. Tiek metų būnant opozicijoje ir tapus amžinu valdančiųjų kritiku jums labai sunku persikūnyti į tai, kad jūs šiandien jau esate ne opozicionierius, o vieno iš svarbiausių Seimo komitetų pirmininkas.

Tačiau mano klausimas yra kitoks: ar jums žinoma, kiek uždirbo bankai ir kiek prarado eiliniai Lietuvos piliečiai, patikėję jūsų antimi šiuo ypač jautriu Lietuvai klausimu?

K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū už klausimą. Noriu patikslinti klausimą. Tiksliai nežinoma, tai nėra didelės sumos, bet noriu priminti spalio mėnesį, kai jūsų Vyriausybės laikotarpiu iš bankų buvo atsiimta asmeninių indėlių, nutrauktos sutartys už 1 mlrd. Lt. Aš manau, kad tada buvo padaryta daug didesnė žala. Aš nekalbu, kas skleidė tuos gandus, bet atsakymas galėtų būti toksai.

Dar kartą noriu pasakyti: buvo kalbama ne apie dabartį, nė vieno žodžio nebuvo apie dabartį, kokį nors veiksmą dabartiniu metu. Normaliai kalbant apie ateitį, apie hipotetinius dalykus, pasvarstymus, jie visuomet yra galimi, ir svarstymai buvo tokie, apie dabartinį laikotarpį nebuvo nė vieno žodžio. Visi, kas matė televiziją, kas girdėjo, tą puikiai supranta. Ir mane žmonės klausinėja, už ką, Glaveckai, jus taip puola?

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Visų pirma žmonės atsiėmė pinigus ne spalio mėnesį, o lapkričio mėnesį, kai naujasis premjeras pradėjo kalbėti apie krizę.

Bet aš noriu jūsų paklausti. Jūs, kaip Ekonomikos komiteto pirmininkas, turbūt žinote… Kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas žinote, kad bankai dabar paskolas suteikia už 8 % ir didesnę maržą. Jeigu dar pridėsime VILIBOR’ą, tai išeis 16 % ir daugiau. Kaip jūs įsivaizduojate, ar šiandien įmanoma išgyventi verslininkams, paėmusiems tokias paskolas, ir dar kai paskleidžiamas gandas, kad litas bus devalvuotas? Kaip tokiu atveju reikia elgtis toms verslo įmonėms ir kaip jiems apsispręsti, nes bankai labai greitai sureagavo į jūsų kalbas: banko marža vasario mėnesį buvo apie 3 %, o vasario pabaigoje…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …pašoko iki 8 %. Aš turiu netgi bankų sutartis, galiu parodyti.

K. GLAVECKAS (LSF). Tai platus klausimas, bet pabandysiu labai trumpai atsakyti.

Visų pirma tarpbankinės palūkanos litais turi tendenciją mažėti ir šitas įvykis (…) neturėjo. Marža yra susijusi visų pirma su rizika ir ta rizika, kurią vertina bankai. Be abejo, trūksta pinigų pasaulinėse rinkose, pasaulio bankų, finansinių institucijų sisteminė krizė lėmė taip, kad pinigų beveik neateina, arba ateina labai sunkiai. Aš galiu pasakyti, iš Europos centrinio banko daug bankų paskolas gauna su 1, su 2 maržomis, kalbu ne apie Lietuvą, bet didžiąją dalį pinigų jie grąžina po tam tikro laiko atgal į centrinį banką, nes esant ekonominei recesijai, kai ekonomika nesiplečia, vartojimas krenta, automobilių, namų pardavimas, nekilnojamasis turtas traukiasi, paskolinti toms šakoms, kurios turi nuostolių, bankai nerizikuoja, nes yra labai didelė rizika. Sprendimas to klausimo iš tikrųjų iš dalies slypi ir pas mus.

Visų pirma reikia pripažinti, kad mes neturime rezervų, tai yra faktas. Antras dalykas yra tas, kad Lietuvos bankinė sistema iš tikrųjų šiuo metu yra likvidi, kitaip nei visų aplinkinių šalių. Jeigu palyginsite Estiją, Latviją, Lenkiją arba kitas, pamatysite, kad valstybės skola ir paskolos, paimtos gyventojų, pavyzdžiui, butų statybai, būsto statybai, nekilnojamojo turto paskolos yra nepalyginamai didesnės ir yra didesnės rizikos. Palūkanų norma visuose aplinkiniuose kraštuose, ne euro zonoje, yra maždaug vienoda, tačiau netgi euro LIBOR’ui esant nuliniam arba 1 % (…) zonoje esančios valstybės, verslininkai negali gauti paskolų.

Paskutinis pavyzdys yra „Opel“ gelbėjimas, kuriuo užsiėmė Europos Komisija. Ji sukvietė atskirų šalių atstovus, finansų ministrus, ieškojo plano, kaip gelbėti „Opel“ kompaniją. Pinigų yra, bet neskolina. Prašau? (Balsas salėje) Aš manau, kad jokios statistikos apie tokį klausimą, tokį formulavimą tikrai nėra ir negali būti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, jūs čia tribūnoje išdėstėte taip, kad litas atrodo stabilesnis už plieninį „cvieką“. Ar galite garantuoti dabar Lietuvos gyventojams, kad artimiausius dvejus metus lito kursas bus stabilus euro atžvilgiu?

K. GLAVECKAS (LSF). Klausimo formulavimas formuluoja ir atsakymą. Aš galiu pasakyti, kad dabartiniu metu, kalbant apie visą situaciją, lyginant su visais kraštais, jokių pavojų nėra, įskaitant ir teisinius aspektus, ir ekonominius aspektus. Jokių pavojų nėra. Tai aš galiu patvirtinti ir garantuoti. (Balsai salėje) Aš ne burtininkas. Jeigu žiūrėjote debatus, kurie neseniai vyko Senate su Federalinės rezervų sistemos vadovu Benu Shalomu Bernanke, jo paklausė, kada Amerikos Vyriausybė baigs mokesčių mokėtojų pinigais finansuoti ir gelbėti recesiją, kuri prasidėjo Amerikoje, jis pasakė: aš nežinau, kada ji baigsis.

Deja, visi ekonomistai, tarp jų ir Nobelio premijos laureatai, labai puikiai aiškina, kas buvo ir dėl ko buvo. Kas bus?.. Kai vyksta pasaulinė sisteminė finansinės ir bankinės sistemos krizė, atsakymų yra, yra vilties, ir, aš manau, visi kraštai ieško vilties, ir mes to paties, kad tą klausimą reikia išspręsti, taip sakant, susitarti ir pradėti daugeliui iš naujo statyti keičiant visą priežiūros mechanizmą ir kitus aspektus. Čia tokia kalba.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Gerbiamasis profesoriau, aš pateiksiu platesnį klausimą, nes panašu, kad jus dabar galima apkaltinti viskuo: ir pasauline krize, ir vartotojų bendru nepasitikėjimu, ir kitais dalykais. Bet kaip jūs jaučiatės, kai jums kaltinimus formuoja G. Kirkilas, kuris paskutinėmis premjeravimo dienomis 2,5 ha atidavė viešajai įstaigai, aš kalbu apie įmonę PROMOKARTAS. Perdavimo dokumentų netgi nevizavo Vyriausybės kanceliarijos patarėjai numanydami, kad tai yra pažeidimas. Kaip jūs jaučiatės, kai jums metami kaltinimai tų žmonių, kurie patys prasižengia įstatymui? Dėkui.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Dėl to, ką padariau, aš iš tikrųjų nesijaučiu kaltas.

Dėl klausimo, kurį pateikėte man dėl buvusio premjero veiksmų, matyt, reikia klausti jo, nes aš negalėčiau už jį atsakyti. Aš dėl tam tikra prasme susitaikymo nenorėčiau plėsti tos diskusijos, nes ji bet kuriuo atveju būtų nenaudinga buvusiam Ministrui Pirmininkui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, mano tikrai ilgalaikis kolega, ilgą laiką kolega buvęs Seimo Biudžeto ir finansų komitete. Tikrai manau, kad ir jūs šiandien turite pripažinti, kad finansų srityje yra tam tikrų sričių, kur mes turime tikrai labai labai atsakingai teikti savo žinias, savo pasiūlymus ir daugelį kitų dalykų. Paprastai kalbant, į finansinius klausimus reikėtų atsakinėti trumpiau. Gerbiamasis Kęstuti, aš visapusiškai noriu paminėti paties didelę patirtį šioje srityje ir daugelį kitų teigiamų dalykų, bet vis tiek, man atrodo, jums reikėtų pripažinti, kad buvo padaryta tam tikra klaida, galbūt moralinė klaida, ir tai turėtų būti mums visiems ateityje pavyzdys, kad tokiais klausimais mes tikrai turėtume visi, ir pozicija, ir opozicija, susitarti kalbėti labai labai atsakingai. Net ir šiandien, manau, į kai kuriuos pasakymus arba klausimus reikia atsakinėti šiek tiek trumpiau. Tai aš noriu paprasčiausią klausimą užduoti. Ar jūs ir šiandien manote, kad ta finansinė sistema yra pakankamai prižiūrima įmanomų institucijų, tarp jų ir valstybės, ar vis dėlto netolimoje ateityje reikėtų keisti, ir netgi trijų finansinių priežiūrų institucijų principu?

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Yra akivaizdu, kad dabartinė sistema, tiek pasaulinė, tiek tarp jų ir Lietuvos, nes Lietuva yra vis dėlto sudėtinė dalis, bendrame katile verdame, reikalauja kitų priežiūros taisyklių. Ir tas artimiausiu metu bus įdiegta tiek Europos Sąjungoje, tiek Lietuvoje. Tai yra akivaizdu. O trijų institucijų sujungimas į vieną, kaip žinote, jau labai seniai buvo svarstomas. Manau, kad šiais metais artimiausiu metu bus priimtas sprendimas dėl šių institucijų sujungimo, jų darbo reglamento sutvarkymo, atsakomybės ir instrumentų, kuriais galima kontroliuoti finansų sistemą bankuose ir kitur, sustiprinimo, nes to reikalauja dabartinė situacija ir ėjimas iš jos.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, nenorėčiau būti pamokslaujantis, nes pats panašių klaidų, mano supratimu, kokių jūs padarėte, esu padaręs ne kartą ir dėl to išgyvenau. Aš noriu paklausti taip: ar jums neatrodo, kad eidamas tokias labai svarbias pareigas Biudžeto ir finansų komitete jūs supainiojote du diskursus: analitiko, eksperto (čia niekas negali suabejoti jūsų analitiko ir eksperto kompetencija) ir politiko? Ir tas supainiojimas iš karto yra interpretuojamas, traktuojamas labai išplėstai, tai galų gale sukelia ir jums, ir mums visiems problemų? Todėl, jei jūs sutiktumėte su tuo, dėl to reiktų apgailestauti.

K. GLAVECKAS (LSF). Aš sutinku su tuo pasakymu, bet noriu dar vieną žodį pasakyti. Mes, politikai, ypač ekonomikoje, negalime „virti“ nuo aplinkos. Visa aplinka, verslas kalba visokiausiomis temomis. Visokiausiose diskusijose ir visur mes turime dalyvauti, aiškinti ir kalbėti. Užsidaryti ir nieko nesakyti tuo klausimu yra pats blogiausias būdas spręsti tą klausimą. Todėl, manau, diskusijos visuomet buvo ir bus, kaip negalima sustabdyti minčių. Bet šiuo atveju, kaip sakiau, taisyklę, kad reikia mažiau kalbėti ir žinoti, kad kiekvienas žodis gali būti panaudotas prieš tave, tiesiog išmoksiu atmintinai. Ją jau moku.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis profesoriau, užduosiu labai trumpą klausimą. Išklausiau specialiai jūsų kalbą ir noriu paklausti, ar jūs ir šiandien taip pat pasakytumėte, ne kaip politikas, o kaip ekonomistas?

K. GLAVECKAS (LSF). Aš susilaikysiu nuo atsakymo šiuo metu, nes pylos, kurią gavau, taip jau labai švelniai pavadinta, visų pirma nesupratau, už ką gaunu. Bet kai supratau, bandžiau surasti priežastis ir jas suradau.

PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, dabar jūs kalbate apie jūsų viltis išeiti iš krizės, kurios apimti esame. Sakykite, ar jūs nuoširdžiai tikite, kad mes išeisime iš krizės, jei ir toliau bus tas pats dolerio emisijos modelis, kai dolerio emisija yra privatininkų, bankininkų rankose? Ar išties nereikia atsisakyti šio modelio, žinoma, nuo jūsų čia niekas nepriklauso, bet iš principo, ar tol, kol bus tokia sistema, mes būsime tos krizės apimti?

K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpai atsakysiu. Kad doleris spausdinamas, tai aišku, bet visa problema ta, kad doleris yra vienintelė pasaulinė rezervinė valiuta ir 70 % didžiausių pasaulio rezervus turinčių valstybių, įskaitant Rusiją, Kiniją, Japoniją, arabų pasaulį, turi dolerius. Ir dolerio pripažinimo problema yra ir šių šalių problema, nes tokios yra jų atsargos. Todėl manau, kad viltis yra pagrindinis dalykas, su kuriuo siejamas ir naujo Prezidento atėjimas. O krizė kada nors baigiasi. Aš skaičiau nemažai literatūros apie 1929–1932 m. depresiją. Tai ten atrodė, kad bus pasaulio pabaiga. Bet ji baigėsi ta pabaiga. Manau, kad lygiai tas pat ir čia bus. Mūsų uždavinys – kuo mažiau kentėti nuo to dalyko ir kuo greičiau rasti išteklių ir juos atpalaiduoti, tuos išteklius, kuriuos mes turime. Tarp jų artimiausiomis savaitėmis atėjęs valstybės biudžeto peržiūros procesas, aš manau, parodys tą siekimą ir tą keliuką, kuriuo mes einame. Nes viso pasaulio finansų žemėlapis yra užpiltas blogomis paskolomis, burbulais ir kitais dalykais. Dabar, atvirai tariant, dėl to vyriausybės, atskiri bankai ir kiti verslininkai nežino, kaip toliau eiti. Bet tai yra laikinas dalykas. Kai atsiranda problema, labai aštri ir gili, kai yra krizė, visuomet randamos išeitis. Pusė metų, metai, bet ji tikrai bus surasta ir pasaulis bus kitoks, aš tuo visiškai neabejoju. Ir finansinė sistema, ir visos kitos sistemos turės pasikeisti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš peržiūrėjau jūsų spaudos konferencijos įrašą ir ten neradau jokių žodžio apie lito devalvaciją, tuo labiau apie greitą lito devalvaciją. Bet paklausti norėčiau tokio dalyko. Kodėl periferijoje, rajonuose žmonės jokios panikos nekėlė? Tomis dienomis užėjau Pasvalyje į du banko filialus, pasiteiravau skyrių vadovų ir ten jokių eilių nebuvo, niekas nekeitė. Kaip jūs manote, kokia yra priežastis? Ar ta, kad žmonės mažiau galbūt skaito tam tikros spaudos, o regioninė spauda galbūt elgiasi atsakingiau ir tokių gandų neleidžia? Kaip jūs įsivaizduojate, kad Vilniuje ir dalis žmonių Kaune keitėsi litus į eurus, o periferijoje faktiškai jokios panikos nebuvo?

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Iš tikro tokių gandų apie lito devalvavimą ir kitus buvo mažiausiai devinta ataka prieš Lietuvos banko sistemą. Nenagrinėdamas plačiai priežasčių pasakysiu, kad suinteresuoti tuo, be abejo, yra ir valiutos spekuliantai, kurie Lenkijoje faktiškai devalvavo zlotą 36 % savo spekuliaciniais veiksmais. Atsiminkite, kad pasaulis, kapitalo rinka ir pastarųjų metų burbulų pūtimas prigamino labai didelį sluoksnį kvalifikuotų maklerių, spekuliantų ir kitų apskritai labai reikalingų ekonomikoje žmonių. Tas verslas, kurį jie turėjo, nekilnojamieji turtai, visokiausios akcijos, investicijos labai susitraukė. Žmonės jauni ir protingi, jie daugelyje šalių ėmėsi iniciatyvos kurti naujus visokius burbulus, kas pasirodė ir toje pačioje Amerikoje. Tiesa, ten ne Janas, o Merdokas pastatė MMM tipo arba mūsų EBSW piramidę Amerikoje nuvokdamos 75 mlrd. dolerių. Tai lygiai tas pat ir Lietuvoje. Visuomet yra suinteresuotų tokių žmonių, yra interesų grupių, kurios nori kelti paniką. Ir keista tik būna, kad jie, aišku, pasinaudoja situacija ir kad jie randa palaikymą tų politinių jėgų, kurios yra priešiškos. Nes kovojant politikoje nėra jokios moralės, yra vienintelis dalykas – interesas, ir interesas dėl valdžios. Tai štai dėl ko tas viskas ir įvyko.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Palionis.

J. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Profesoriau, gerai visi žinome, kad praktika nuo teorijos kartais labai skiriasi. Ar jums labiau patinka teoriniai apmąstymai ir darbai, ar praktinis darbas, kuris reikalauja staigių, bet teisingų sprendimų?

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Ekonomikoje negalima vien tik teorija arba vien tik praktika užsiiminėti, nes viena susijusi su kita. Ir tai, kad, pavyzdžiui, padaromos ekonominės klaidos, tai yra ekonominės teorijos nežinojimo pasekmių rezultatas, nes remdamasis vien tik praktika, natūralu, tu gali nematyti horizonto. Aš paprastai sakydavau, kad ekonomika yra labai panaši į ėjimą ir žiūrėjimą į batų raiščius. Jeigu eidamas žiūri tik į batų raiščius, visuomet suklupsi, todėl ekonomistas turi būti teoretikas ir praktikas. Turi matyti horizontą ir, be abejo, turi nesuklupti menkiausioje duobelėje. Tai tiek bendrai galiu atsakyti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia L. Kernagis.

L. KERNAGIS (TPPF). Gerbiamasis kolega, norėjau paklausti. Daugelis čia jau klausė, beveik atsakėte į mano klausimą, bet toks paprastas klausimas. Kaip jums atrodo, kas didesnę žalą padarė: ar tai, ką jūs pasakėte, ar tai, ką interpretavo aplinka?

K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū už klausimą. Aš manau, kad interpretacijos. Nes mano sakymas, dar kartą, nežinau kelintą, aštuoniasdešimtą kartą ar šimtas aštuoniasdešimtą kartą galiu pakartoti, kad aš kalbėjau apie hipotetinį variantą būsimuoju laiku, kai Lietuva stos į euro zoną. Tam, kad stotų, reikia dvejus metus atitikti Mastrichto kriterijus: infliacijos, biudžeto deficito ir kitus. Tam reikia pakeisti Lito patikimumo įstatymą, kuris apima procedūras, negalima per naktį. Galų gale reikia atlikti visus kitus dalykus, procedūrinius ir teisinius, kurie susiję. Aš kalbėjau visą laiką apie tuos dalykus, o ne apie kitus.

PIRMININKĖ. Dėkoju, profesoriau. Ir dar – R. Baškienė.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis komiteto pirmininke, iš tikrųjų aš labai vertinu jūsų principingumą ir optimistinę kalbą, kurią šiandien išsakėte, ir jūsų išdidžią laikyseną taip pat. Akivaizdu, kad žmonės patyrė tam tikrų nuostolių, tačiau leiskite paklausti, ar tai vienintelis atvejis, kai jūs kalbate ne visai apgalvotai? Patvirtinkite arba paneikite. Galbūt iš tikrųjų šita informacija nėra tiksli, bet ji sklandė po Lietuvos Respublikos Seimą, kad jūsų nurodymu buvo siūloma visiems Seimo nariams sudaryti sutartį su „Lukoilu“ ir pirkti degalus būtent tik tose degalinėse. Guli ir pas mane tokia sutarties forma, kuri lyg tai jūsų nurodymu buvo teikta, pasiūlyta. Tiesiog norėčiau žinoti, ar tai tiesiog kalba, ar?..

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Aš manau, kad tai daugiau negu kalba, čia jokio ryšio nėra. Aš net nežinau, kaip atsakyti jums paprasčiausiai į tą dalyką. Tai absurdas yra. Atsiprašau už tokį pasakymą, bet absoliutus absurdas.

PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Jūs atsakėte į visus Seimo narių pateiktus klausimus. Dabar diskusija. Diskusijoje kalbėti užsirašė irgi nemažai Seimo narių, net 10. Frakcijos vardu pirmasis kalba V. Mazuronis. Ar nėra Valentino? Tada frakcijos vardu – Ž. Šilgalis.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis komiteto pirmininke, na, iš tikro aš tikėjausi visiškai kitokios kalbos. Žmogus, kuris eina atsakingas pareigas ir nemato problemos net tuose žodžiuose, kuriuos jis ištarė arba, kitaip tariant, bėga nuo atsakomybės, nemanau, kad tai yra geriausia savybė tokias pareigas einančiam žmogui. Kita vertus, nei atsakymuose, nei jūsų pasisakyme aš neišgirdau netgi paprasto žodelio „atsiprašau“ už tuos sukeltus nepatogumus, pagaliau už tą žalą, kurią jūs tikrai išprovokavote ir žmonės ją patyrė. Žinote, net Amerikos žmonės atleido kažkada Amerikos prezidentui B. Klintonui, kada jis nuoširdžiai pripažino savo klaidas Ovaliame kabinete. Kartais reikia tikrai nedaug.

Kiekvienas save gerbiantis politikas turi rasti jėgų pripažinti savo klaidas, nes tai yra kelias į priekį. Stovėti kietai užsispyrus – aš nekaltas, aš nieko nežinau, aš nieko nepadariau – nėra pati tinkamiausia pozicija. Juo labiau kad aš čia kalbu ne tik kaip frakcijos atstovas, bet ir komiteto narys. Ir jūs puikiai žinote, kad mes komitete kalbėjome apie vadovavimo komitetui stilių. Daug komiteto narių išsakė jums priekaištus dėl netinkamo vadovavimo. Ne kartą jūs, kaip komiteto pirmininkas, buvote įspėtas nekalbėti už komitetą, kad jeigu jūs gaunate informaciją, tai nereikėtų bėgti į spaudos konferenciją, bet pirma reikėtų padiskutuoti komitete, sužinoti poziciją, o tada jau, natūralu, galima kalbėti.

Aš manau, kad toks vadovavimo stilius jums padėtų ateityje išvengti klaidų. Bet, žinoma, aš žiūriu į situaciją plačiau ir suprantu, kad koalicija dirba ne pačiu palankiausiu laiku, sudėtinga ir Vyriausybei, artėja biudžeto persvarstymas, tikrai nesinori jokių nereikalingų perturbacijų. Norėjosi tiktai vieno – kad jūs pripažintumėte klaidą. Ir mano parašas, kurį aš padėjau, buvo tam, kad tai būtų pamoka jums. Šiuo atveju, aš manau, deja deja, jūs nieko nepasimokėte. Todėl man sunku tikėti, kad ateityje jūsų vadovavimo stilius, jūsų kalbėjimo maniera keisis. Man tenka apgailestauti. Bet, kaip ir minėjau, dėl visų kitų aplinkybių, dėl koalicijos bendros situacijos jus šiandien gelbsti koalicijos partnerių prašymai ir jų užnugaris. Jie garantuoja už jus, aš pabrėžiu, garantuoja. Ir ponas E. Masiulis, jūsų frakcijos seniūnas, asmeniškai prisiima atsakomybę už jus. Na, aš tikiuosi, kad vis dėlto, nors jūs to ir nepripažįstate, tai bus jums pamoka. Todėl aš manau, kad galbūt šiam kartui to ir užteks. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Socialdemokratų frakcijos vardu kalba B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš profesoriaus K. Glavecko nekaltinu nei dėl globalinės finansų krizės, nei dėl ekonomikos recesijos Lietuvoje. Be abejo, reikia santūriau kalbėti tokiais Lietuvai jautriais klausimais, ir neabejotina, kad dėl paleistos anties, na, nemažai uždirbo bankai ir labiausiai nukentėjo paprasti Lietuvos žmonės, kurie keitė po tūkstantį, po aštuonis šimtus litų, nes tai yra jų paskutinės santaupos ir jie vėl turės tas keitimo sąnaudas.

Bet aš vis dėlto raginčiau Valstybės saugumo departamentą, ar jam nereiktų atidžiau pasidomėti, kodėl dabartinė valdančioji koalicija taip dirba Lenkijos ekonomikai?

Gerbiamasis profesoriau, aš labai pozityviai vertinau jūsų siūlymą Vyriausybei vis dėlto sumažinti akcizą degalams, nes tonų tonas Lietuvos vežėjai, ir ne tik Lietuvos, pilasi Lenkijoje. Kaip matote, planuotas akcizas degalams nebuvo surinktas. Aš manau, kad jūs, kaip ekonomikos profesorius, tikrai buvote prieš pridėtinės vertės mokesčio įvedimą spaudai. Sunkmečio laikotarpiu skelbimų spaudoje nebeliko, reklamos nebeliko. Ką mes turime? Vien užsakomuosius straipsnius šiandien?

Ir dėl pridėtinės vertės mėsai. Žiūrėkite, mes iš tikrųjų paremiame Lenkijos žemdirbius, Lenkijos perdirbėjus, o mūsų žemdirbiai, vien paukštininkai, už sausio mėnesį turėjo keturis milijonus nuostolių. Tai palaukite, profesoriau, aš manyčiau, kad jeigu Vyriausybė nesutinka su jūsų siūlymais, jūs tikrai turėtumėte trenkti durimis ir palikti šitą postą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu – V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke, pirmininko pavaduotoja, iš tikrųjų aš manau, kad K. Glavecko klausimas, arba jo pareiškimų klausimas, apie kurį mes dabar kalbame, yra tik pretekstas labai rimtai, rimtesnei ir kur kas platesnei diskusijai.

Pasižiūrėkime, kas įvyko. Klausimo esmė yra ta, kad dėl kilusios panikos mūsų valstybėje Lietuvos piliečiai dar kartą buvo apiplėšti. Mano žiniomis, keičiant šiuos pinigus, šiek tiek daugiau negu milijoną eurų uždirbo bankai, kurie vykdė visą tą operaciją. Kai kalba Saugumo departamento vadovas ponas P. Malakauskas, kad jis nori sužinoti, kas paskleidė tuos gandus, aš rekomenduočiau Saugumo departamentui išsiaiškinti labai paprastą dalyką – kas uždirbo milijoną eurų per 1–2 dienas, keisdami pinigus iš litų į eurus ir antrąkart, kai žmonės bus suvedžioti, atgal keisdami iš eurų į litus. Štai kur esmė. Ir iš tikrųjų esminis klausimas, ar visas tas procesas, kuris įvyko, nebuvo suprogramuotas ir padarytas tiktai tam, kad dar kartą apiplėštų Lietuvos piliečius, tuos, kurie taupė, tuos, kurie turėjo kažkokių pinigų sankaupų. Taip iš esmės per porą dienų jie buvo apiplėšti.

Akivaizdu, kad naudą uždirbo vėl tie patys bankai. Jūs pažiūrėkite, krizės situacijoje, kai visiems visi varžtai yra veržiami, bankai ir toliau didina palūkanas, bankai ir toliau meta žmones, paėmusius kreditus ir įsigijusius būstą arba kokias nors verslo patalpas, ir uždirbinėja. Jie uždirbinėja iš mūsų bėdos, iš Lietuvos krizės. Šitokiais žingsniais jie dar sykį labai tvarkingai per dieną, per dvi dienas uždirbo didžiulius pinigus.

Iš tiesų patys kalčiausios dėl visos tos situacijos ir dar vieno Lietuvos žmonių apiplėšimo neabejotinai yra ir valdančioji dauguma, ir šiandieninė Vyriausybė, kuri savo sprendimais sudarė tokią situaciją valstybėje, kad net neatsargiai pasakytas vienas ar kitas žodis sukelia paniką ir sudaro sąlygas Lietuvos žmonių apiplėšimui.

„Tvarka ir teisingumas“ visada pasisakė ir toliau pasisako už asmeninę valdininkų ir politikų atsakomybę. Neabejotinai šioje situacijoje pirmiausia turėtų asmeniškai atsakyti ir yra atsakingi už tą situaciją bei už paniką ir už baimės atmosferą, kuri vyrauja mūsų valstybė, premjeras A. Kubilius ir finansų ministras ponas A. Šemeta. Tačiau aš negaliu nepasakyti, kad gerbiamasis K. Glaveckas irgi yra valdančiosios daugumos sudedamoji dalis, jis irgi yra vienas iš pagrindinių vykdytojų, konstruotojų visos šios politikos, visos šios baimės ir situacijos, kurioje taip lengvai paskleidžiama panika vien dėl to, kad dviprasmiškai buvo suprasti vieni ar kiti žingsniai. Ir todėl, manau, ne dėl pasakytų žodžių, ne dėl dviprasmiškai suprastų klausimų, o dėl politikos, kurią konstravo ir toliau tebevykdo valdančioji dauguma, turi prisiimti asmeninę atsakomybę, kaip aš sakiau, tiek premjeras, tiek finansų ministras, tiek Biudžeto komiteto pirmininkas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu – E. Masiulis.

E. MASIULIS (LSF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Situacija, kurią aš šiandien matau būdamas čia, Seime, labai primena viduramžius. Viduramžiais, kai miestą užklupdavo badas ir ligos, miestelėnai reikalaudavo galvų. Reikėjo rasti kaltus bet kokia kaina. Iškildavo kartuvės ir laužai, visokie žyniai buvo kepami ant laužo.

Persikelkim į šiuos laikus. Situacija, kolegos, analogiška. Tauta įsiutusi, reikia laužo, reikia keptos mėsos. Gal tauta nusiramins? Iliuzija. Liks K. Glaveckas poste ar neliks – pinigų žmonių kišenėse nuo to daugiau neatsiras. Biudžeto pajamos krenta. Žmonės netenka darbo. Verslas bankrutuoja. Mes tuo metu, kai iš tikrųjų turėtume analizuoti situaciją ir operatyviai priimti įstatymus, kurie galėtų laisvinti verslą, kurie galėtų padėti išsaugoti dar likusias darbo vietas, kurie iš esmės suteiktų tam tikrą viltį žmonėms, kurie šiuo metu kuria ir moka pinigus į biudžetą mokesčių forma, persekiojam profesorių už kalbas, išsakytas spaudos konferencijos Seime metu. Jeigu esam įsiskaitę Konstituciją, tai turbūt žinom Konstitucijos straipsnį, kuriame labai aiškiai pasakyta, ar galima Seimo narį persekioti už kalbas, ar ne. Šiuo atveju kažkodėl tyli teisininkai. Būtų įdomu išgirsti jų vertinimą, kaip būtų galima vertinti šią situaciją.

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai su visa atsakomybe kaip Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas atvirai teigiu, kad pasitikiu profesorium K. Glavecku, aš neabejoju jo kompetencija, jo ilgamete darbo parlamente patirtimi. Tai yra vienas iš aktyvesnių, o gal ir aktyviausias Seimo narys, kalbant apie įstatymų iniciatyvas. Tiek dirbdamas opozicijoje, tiek valdančiojoje daugumoje, jis tikrai stengdavosi konstruktyviai prisidėti prie įvairiausių sprendimų. Be jokios abejonės, tai, kas atsitiko, yra pamoka. Pamoka pirmiausia mums, valdančiosios daugumos atstovams, kad mes turime tikrai apgalvotai ir pasvertai ištarti kiekvieną žodį, nesielgti taip, kaip galbūt elgiamės būdami opozicijoje, kai galima visada pasakyti šiek tiek daugiau negu tada, kai atsakai už sprendimus. Su visa atsakomybe mes prisiimam šias kaltes. Manau, kad tos pamokos bus išmoktos.

Su K. Glavecku apie tai jau esam ne vieną kartą kalbėję. K. Glaveckas supranta tai, kad pasielgė neatsakingai. Manau, kad profesorius tikrai turi daug patirties ir ateity išvengs tokių klaidų. Bet tai, kokios priemonės arba, kitaip tariant, kokia bausmė yra siūloma už šį neapdairų poelgį, mano galva, tai yra visiškai neadekvatu. Šiuo atveju mes gaištame laiką. Mes iš tikrųjų praleisim čia 2–3 valandas, analizuodami K. Glavecko teigiamas ir neigiamas savybes, kai per tą laiką iš tikrųjų galėtume nuveikti kur kas prasmingesnių darbų.

Gerbiamieji kolegos, aš, tikrai linkėdamas K. Glaveckui tolimesnės sėkmės, suprasdamas, kokie iššūkiai laukia dar šiais metais, kai bus rengiamas dar vienas 2009 m. biudžeto peržiūrėjimas, kai reikės dar mažinti valstybės valdymo išlaidas ir kokių įtampų tai gali sukelti mūsų visuomenėje, visiškai suprantu, kokio stiprumo, kokios atsakomybės ir kokių žinių reikia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, kuris yra atsakingas už biudžeto svarstymą Seime. Taigi manau, kad šiandien tikrai dar ne tas laikas, kai gerbiamoji opozicija gali pademonstruoti savo galią. Aš manau, kad ir Socialdemokratų partijos vadovybės pasikeitimai suteikia tam tikrų vilčių, kad naujoji vadovybė yra suinteresuota konstruktyviai dirbti, sėsti prie bendro stalo ir prisiimti atsakomybę už tai, kas šiandien vyksta Lietuvoje, ir kartu dalyvauti priimant sprendimus, o ne bandyti tokiais, sakyčiau, visiškai neadekvačiais ir kartu nepuošiančiais opozicijos būdais dezorganizuoti darbą, kuris dabar yra labai svarbus.

Taigi aš tikrai garantuoju už tai, kad K. Glaveckas, jeigu išliks, aišku, po šio balsavimo savo poste, tikrai sąžiningai atliks šias pareigas. Jeigu kas nors turi kokių nors įtarimų dėl K. Glavecko sąžiningumo ir atsidavimo darbui, tai sakykit iš šios tribūnos, mes norim girdėti. Bet, mano galva, tai yra tas žmogus, kuris tikrai tinka eiti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigas ir užtikrinti sklandų biudžeto svarstymą Seime. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu – V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, gerbiamieji Seimo nariai, išklausėme įvairių nuomonių, išklausėme pareiškimų, išklausėme vos ne prezidentinių rinkiminių kalbų. Manau, pildosi prognozės, kad kuo blogiau, tuo geriau drumstam vandeny kažkam yra žvejoti artėjančiuose Prezidento rinkimuose.

Gerbiamieji kolegos, norėčiau pakviesti įsiklausyti į pono K. Glavecko pasakytą kalbą, į atsakymus. Dar kartą siūlyčiau išgirsti tris pagrindines tiesas dėl galimybės devalvuoti litą. Mes šiandien gyvename tokioje situacijoje, kai rinkoje, jeigu galima taip pasakyti, „vaikšto“ apie 15 mlrd., ir jie padengti 17 mlrd. Lt. Tai yra visiškai rezervu garantuoti litai. Mes turime veikiantį Lito patikimumo įstatymą, kurio vienas joks K. Glaveckas, joks G. Kirkilas ar joks V. Matuzas negali pakeisti, tai yra Seimo prerogatyva. Mes mename istoriją tų valstybių, kurios šiandien jau yra įsivedusios eurą. Jos gyveno prastesnėmis sąlygomis ir daug kas kalbėjo, kad bus devalvuota viena ar kita valiuta. Tačiau sprendimus priimta ne vienos valstybės koks nors finansų ministras, sprendimus priimta ECOFIN’as, 27 ministrai kartu su Europos centriniu banku. Taigi kalbėti apie tokius procesus netgi neverta.

Norėčiau pasakyti, galbūt kyla problemų ponui K. Glaveckui kalbant dėl to, ko ir ponas K. Masiulis klausė, kad kartais nepavyksta atskirti politikos žanro ir ekonomisto žanro. Galbūt čia yra problema.

Reaguodamas į kolegos Ž. Šilgalio kalbą, atvirą, aiškią, suprantamą, noriu pratęsti, kad po mūsų atviro pokalbio komiteto posėdyje pirmininkas pakeitė daug savo veiksmų ir reagavo labai nuoširdžiai, atsiliepdamas į mūsų komiteto narių pageidavimus. Jūs tą tikriausiai pripažįstate ir dėl medžiagos pateikimo, ir dėl posėdžių vedimo tvarkos. Aš matau žmogų, kuris nori keistis, aš matau žmogų, kuris šiandien mums visiems reikalingas, reikalingas Lietuvai. Kaip minėjo E. Masiulis, šiandien mes gyvename sudėtingame pasaulyje ekonomine prasme. Mums svarbus kiekvienas Seimo narys, išmanantis savo sritį kaip politikas, galų gale, kaip ekonomistas.

Nenorėčiau pyktis ir su opozicija. Gerai buvo pasakyta – gal pasikeitimas Socialdemokratų partijoje atvers platesnes galimybes mums visiems kalbėtis dėl valstybės ateities.

Aš kviesčiau, gerbiamieji kolegos, šiandien palaikyti vis dėlto, kad ponas K. Glaveckas ir toliau eitų komiteto pirmininko pareigas, nes jo veiksmai iki šiol tikrai nekelia jokių abejonių. Galbūt kai kam sukėlė abejones dėl Kovo 11-osios. Aš norėčiau šiek tiek ir kitu rakursu pažiūrėti. Kovo 11-oji yra šventė, kai mes visi prisimename tą dieną. Pažiūrėkime nuoširdžiai kiekvienas į save, ar tikrai visi tą dieną ir pasirašiusieji buvo tame posėdyje. Pajuokaudamas noriu pasakyti, kad mano pagyvenusi mama, kai negali sekmadienį nueiti į šventąsias Mišias, jų klausosi per radiją. K. Glaveckas tuo metu, kiek žinau, dar nežaidė teniso. (Balsai salėje) Jis galbūt sirgdamas irgi klausėsi posėdžio transliacijos.

Gerbiamieji kolegos, tokią gaidą supratau, kad klausimas išbraukiamas iš darbotvarkės ir toliau Seimo Biudžeto ir finansų komitetui vadovaus K. Glaveckas. Ačiū, gerbiamieji kolegos. Linkiu gerbiamajam K. Glaveckui ir toliau dirbti šio komiteto pirmininku. Mūsų frakcija remia, kad jūs išlaikytumėt tą postą.

PIRMININKĖ. Dėkoju V. Matuzui. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad pagal mūsų nustatytą darbotvarkę baigėsi diskusijos laikas. Tuo labiau kad visų parlamentinių frakcijų atstovai frakcijų vardu kalbėjo. Jeigu jūs norite pratęsti, nes liko trys Seimo nariai, kurie norėtų kalbėti, ir jeigu mes galime bendru sutarimu pratęsti ir leisti trim Seimo nariams dar kalbėti, tai taip ir padarysime. Jeigu yra kita nuomonė… (Balsai salėje) Nuomonės išsiskyrė.

Taigi, gerbiamieji kolegos, kad už tai, kad pratęstume darbotvarkės laiką, kad diskusijoje dar dalyvautų 3 Seimo nariai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 35, prieš – 33, susilaikė 6. Taigi diskusijos nepratęsiamos.

Į tribūną dar yra kviečiamas paskutinis prieš balsavimą pagal Statutą – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, turbūt iš pradžių reikėtų pasakyti apie esmę ir apie tą profesoriaus K. Glavecko rožinę viltį, kad krizė baigsis ir kad netrukus tai bus. Deja, aš manyčiau, krizė nesibaigs ir ji nesibaigs labai ilgai. Ji nesibaigs dėl to, ką pasakė gerbiamasis profesorius, kad (toliau mano žodžiai) doleris yra, supraskim, paprastas popieriukas, besiremiantis garbės žodžiu. Tol, kol tas popieriukas bus spausdinamas nežmoniškais mastais, kaip tas yra dabar, ir tol, kol jis nebus pelningiausiu verslo šaltiniu, nes pinigų spausdinimas yra pats pelningiausias verslas, tol mes iš šios krizės neišeisime.

Kartu noriu pasakyti, kad Jungtinėse Valstijose blaiviai mąstantys biznio žmonės suvokia, kad vienintelis būdas iš šios krizės – kuo greičiau atsisakyti dolerio, ir valdžia tą supranta, tik yra vienas vienintelis klausimas, kaip to bus atsisakyta. Neskausmingai to neįmanoma, tai klausimas yra toks – ar skausmingai, ar nepaprastai skausmingai.

Dabar apie mūsų svarstomą klausimą dėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko kalbos. Kalbant apie pačią kalbą, apie jo turinį, gerbiamasis profesorius nieko blogo nepasakė. Jis pasakė absoliučią teisybę, jis kalbėjo apie euro įvedimo momentą, tai yra vienas dalykas. Antras dalykas, kad euro įvedimo momentu tą kursą nustatys Europos bankas.

Bet yra kitas dalykas. Ši kalba parodė, kiek valdančioji dauguma yra įbauginusi mūsų žmones, kad mūsų žmonės nebegirdi, kas yra sakoma, o tik išgirdę žodžius „litas bus keičiamas“ turi vieną kelią – kuo greičiau bėgti į banką ir pasikeisti tuos litus. Teisingai, tie, kurie sakė, kad ten, kažkur periferijoje, jie nejautė to sambrūzdžio, bėgimo. Tai yra labai paprastai. Tai parodo, kad ten žmonės nelabai turi pinigų. O bėgo ten, kur žmonės turi daug pinigų, ir dauguma bėgo Vilniuje ir kai kuriuose didžiuosiuose miestuose. Štai už šitą situaciją profesorius kaip valdančiosios koalicijos narys turi prisiimti tam tikrą atsakomybę, nes mes (kalbu apie visus Lietuvos žmones) esame įvaryti į tokią baisią baimės situaciją. Turėtų būti aiškiai formuluojama, kad, gerbiamieji, visas pasaulis nežino, ką daryti. Pasaulio lyderiai, finansų ministrai, susirinkę prieš porą dienų, nieko nepasakė. Jie elementariai nežino. Ir vienas vienintelis dalykas yra laukti. Sprendimas susirinkti po mėnesio toliau kalbėtis. Štai tokia yra mūsų situacija. Tol, kol mes aiškiai nesuformuluosime problemos sudėtingumo ir kalbėsime netgi apie tai, ką čia šiandien girdėjome, kad tas litas yra be proto stiprus, na, nėra šito. Būkime realistai. Ir tomis kalbomis mes, patikėkite, kalbėdami apie tą lito stiprumą, dar labiau žmones privertėme netikėti šiuo litu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, diskusija baigta. Dabar pagal Statuto 117 straipsnio 1 punktą mes turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Slapto balsavimo biuletenyje yra įrašytos dvi grafos. Viena – atleisti iš pareigų, kita – neatleisti iš pareigų. Pagal 117 straipsnio 6 dalį balsuojantys biuletenyje išbraukia tuos teiginius, kurie jiems nepriimtini. Taigi jeigu jūs nenorite, kad komiteto pirmininkas būtų atleistas iš pareigų, tą teiginį išbraukiate. Tada lieka „neatleisti iš pareigų“.

Ar galime pritarti tokiam slapto balsavimo biuleteniui? O jeigu norite atleisti, tada išbraukiate „neatleisti iš pareigų“. Ar dabar aišku? Dėkoju. Ir tokį biuletenį bendru sutarimu galime patvirtinti? Dėkui. Patvirtiname.

Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad yra balsų skaičiavimo komisija, ir dar kartą pasakau, kokie tai žmonės, jeigu pamiršote. D. A. Barakauskas, V. Bacevičius, G. Navaitis, M. Bastys, vietoj Tautos prisikėlimo partijos frakcijos atstovo L. Karaliaus yra D. Meiželytė ir E. Jurkevičius. Ar D. Barakauskas yra? Ką tik matėme, dabar jau dingęs.

Gerbiamieji kolegos, į frakcijos seniūną kreipiuosi, kad būtinai būtų „Tvarkos ir teisingumo atstovas, kuris yra patvirtintas Seimo balsų skaičiavimo komisijoje. Taigi primenu, kad rytinis posėdis dar nebaigtas, balsavimo pradžią skelbiu 14.20 val., pabaigą 14.40 val. ir tik tada, kai bus paskelbti balsų skaičiavimo komisijos rezultatai, baigsime rytinį posėdį. Taigi kviečiu balsuoti. Balsavimo pradžia – 14.20 val., pabaiga – 14.40 val. Prašau. L. Dinius.

L. DINIUS (TPPF). Aš labai atsiprašau, galbūt dėl balsavimo motyvų mes praleidome kai kurias kalbas, tačiau dauguma tų kalbų mūsų frakciją įtikino. Mes nedalyvausime balsuojant.

PIRMININKĖ. Tai yra jūsų teisė. Kviečiu balsų skaičiavimo komisiją į darbą, o Seimo narius pradėti balsuoti 14.20 val.

Pertrauka

PIRMININKĖ. Balsavimas baigtas, todėl rytinį posėdį skelbiu baigtą. Repliką – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Kadangi sakėte, kad balsavimas baigtas, tai replika po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, kurių nėra, ir gerbiamieji Lietuvos žmonės! Klausiau, klausiau aš tų kalbų apie tą litą ir pagalvojau, kaip mūsų politikai moka meluoti, bet tai yra normalu. Blogiausia tai, kad jie mano, jog Lietuvoje nėra logiškai mąstančių žmonių. Visi žinome, kad lito ir euro kursą, jeigu bus keičiama, spręs 27 valstybės. Mes savo poziciją žinome – kuo geriau. Bet tos 26 kaip įprasta vadovaujasi realia politika ir jokių nuolaidų mums nedarys. Taigi ne mes spręsime, kokiu kursu bus keičiama, o kitos 26 valstybės. Tai viena.

Antra pastaba. Noriu pasakyti, kad tie žmonės, kurie turi ir norą, ir pinigų ilgalaikiam taupymui, labai protingai pasielgė, kad dalį litų pasikeitė į eurus. Tiems, kurie turi nedaug pinigų, nereikėjo keisti, bet tie, kurie… labai gerai… Dabar tie žmonės gali pasakyti: nusispjauti mums, ką tos 26 valstybės sugalvos. Mes jau patys priėmėme sprendimą. Tai šiuo požiūriu jokio čia pavojaus nėra. Protingai pasielgėte.

Trečia. Kai kalbama apie lito stabilumą, gerbiamieji, jeigu tai priklausytų nuo valstybės noriu nenoriu, tai niekas savo pinigų nedevalvuotų. Deja, tai nusprendžia ekonominės sąlygos. Galiu pasakyti, jeigu mes nedevalvuosime ir tikrai taip ilgai lauksime, ir neaišku kada tą eurą įves, tai buvo tokia valstybė TSRS, kurios rublis buvo labai kietas, bet kai jis suminkštėjo, tai ir apčiuopti niekas negalėjo. Todėl, gerbiamieji, štai kokia yra realybė. Ekonomika. Ir jeigu mes taip ilgai laikysimės šios politikos, neturėdami aiškios vizijos, kada eurą išsikeisime, tai mus privers daryti tą, ko labai nenorime.

Pirma, arba labai prasiskolinsime, nes jūs žinote, kad užsienio centriniai bankai gali valstybei suteikti kreditus, mūsų negali, nors Lietuvos bankas turi galimybę suteikti kelių milijardų litų kreditą nepakenkiant Lietuvos lito stabilumui. Arba sužlugdysime eksportą, ir vėl bus tas pats. Štai kur yra visa tiesa. Ir kai K. Glaveckas informavo apie tuos pavojus, jis padarė teisingai.

PIRMININKĖ. Ačiū gerbiamajam J. Veselkai. Noriu paskelbti, kad 2009 m. kovo 17 d. rytinis plenarinis posėdis baigtas. Vakarinis plenarinis posėdis – 15 valandą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.