Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 46
2009 m. kovo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA ir Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ
Vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaita
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF*). (…) vakarinį posėdį. Registruojamės.
Gerbiamieji kolegos, gongo garsu pradedame posėdį. Užsiregistravo 26 Seimo nariai. Pirmasis mūsų popietinio posėdžio darbotvarkės klausimas – Vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaita. Pranešėja – Vilija Nausėdaitė, komisijos pirmininkė. (Balsai salėje) Supratau, gerbiamasis kolega, mes po šio klausimo svarstysime. Prašau.
V. NAUSĖDAITĖ. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiamieji Seimo nariai! Leiskite pristatyti jums Vertybinių popierių komisijos, kaip Seimui atskaitingos institucijos, praėjusių metų veiklos ataskaitą. Priminsiu, kad Vertybinių popierių komisija yra atsakinga už kapitalo rinkos priežiūrą. Jeigu kalbėtume apie 2008 metus, tai 2008 metai, kaip jau dabar visi puikiai žinome, finansų rinkose buvo išskirtiniai metai. Dabar šiuo metus vadiname finansų krizės metais. Pradėsiu nuo kapitalo rinkos tendencijų, nuo pasaulinių tendencijų, po to pereisiu prie Lietuvos.
Pasaulio rinkų indeksas, finansų (…) rinkų indeksas per praėjusius metus smuko 42 %, o Amerikos rinkas atspindintis indeksas (…) 500 – net 39 %. Europos indeksai smuko 46 %. Kas gi vyko Lietuvoje? Mes esame besivystanti rinka, todėl mūsų indekso smukimas buvo dar didesnis. Mūsų biržos indeksas per praeitus metus prarado net 65 % vertės ir visa biržų (…) bendrovių kapitalizacija sumažėjo nuo 27 iki 12 mlrd. Lt.
Kapitalo rinka yra ta vieta, kurioje įmonės ateina skolintis ir pritraukti lėšų savo verslui. Tai yra vadinama pirminė rinka. Pirminė rinka praėjusiais metais irgi buvo labai pasyvi ir akcijų pavidalu pirminėje rinkoje buvo pritraukta tiktai 203 mln., o obligacijų rinkoje įmonės pasiskolino mažiau nei 3 mlrd. Lt. Pavyzdžiui, 2006 m. buvo pasiskolinta net 7 mlrd. Lt. Matome, kad ir pirminės rinkos apimtys, ir investuotojų noras investuoti yra sumažėjęs.
Lygiai taip pat rodikliai atspindi ir biržos apyvartą. Biržos apyvarta per praėjusius metus smuko beveik 2,2 karto. Visa metinė apyvarta nesiekė net 2 mlrd. Įdomu tai, kad liko nepakitęs sandorių skaičius, bet tai reiškia, kad biržoje gyvybę palaiko smulkieji investuotojai.
Biržų (…) bendrovių situacija, kaip ir visame Lietuvos versle, biržų (…) bendrovėms irgi yra sunkūs laikai, jų finansiniai rodikliai prastėja, akcijų kainos krenta. Dėl priežiūrinės pusės. Kadangi biržoje Vertybinių popierių komisija atsakinga už sąžiningos prekybos palaikymą biržoje, tai pastaraisiais metais vyravo tam tikros piktnaudžiavimo rinka sustiprėjimo tendencijos, t. y. buvo nemažai bandymų manipuliuoti kaina, o tai yra neteisėtas ir neleistinas elgesys. Taip pat buvo bandymų pasinaudoti viešai neatskleista informacija ir trims asmenims paskirtos sankcijos už prekybą vertybiniais popieriais pasinaudojant kažkokia neatskleista informacija. Taip pat buvo taikytos sankcijos už siekius dirbtinai įtakoti akcijų kainas. Čia mes susidūrėme su sankcijų problema, nes šiuo metu, sakykim, fiziniams asmenims sankcijos už manipuliavimą kaina arba pasinaudojimą viešai neatskleista informacija yra tiktai iki 2 tūkst. Lt. Tuo tikslu, bendradarbiaudami su Teisingumo ministerija, esame parengę Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimus ir šias sankcijas siūlome radikaliai griežtinti. Beje, tokios griežtos sankcijos netgi iki milijonų litų yra taikomos daugelyje Vakarų Europos šalių, todėl tiesiog kviesčiau Seimo narius, kai bus nagrinėjamas kodeksas, pritarti sankcijų griežtinimui.
Kita veiklos sritis – finansų sektoriaus įmonių stabilumas. Vertybinių popierių komisija yra atsakinga už priežiūrą, kad įmonės turėtų pakankamai kapitalo, ir tai ypač svarbu finansų sektoriui, kur įmonių stabilumas, veiklos tęstinumas ir gebėjimas vykdyti įsipareigojimus yra būtina veiklos sąlyga, todėl įmonės, įvertinus visas su savo veikla susijusias kredito, rinkos ir operacines rizikas, turi turėti jo pakankamai.
Apibendrinant praėjusius metus matyti tokios tendencijos, jog tos įmonės, kurios priklauso finansinėms grupėms, kurios turi pagrindinius bankus, su kapitalo problemomis nesusidūrė, nes jų finansinė situacija ir gebėjimas vykdyti savo įsipareigojimus tiesiogiai priklauso nuo pagrindinių bankų analogiškų gebėjimų. Smulkesnėms įmonėms, kurios neturi finansiškai stiprių akcininkų, šie metai buvo be galo sunkūs ir teko stiprinti kapitalo bazę, buvo įmonių susijungimų ir tik taip įmonės galėjo atitikti kapitalo pakankamumo arba mokumo reikalavimus.
Turto valdymo sektorius. Turto valdymo sektorius Lietuvoje prieš tai trejus metus išgyveno tikrą pakilimo laikotarpį, tačiau praeiti metai buvo labai liūdni ir turto valdymo sektoriuje. Iš keturiolikos turto valdymo įmonių tikrai keturios metus baigė pelningai ir bendras sektoriaus pelnas nesiekė net 3 mln. Lt. Pagrindiniai turto valdymo sektoriaus produktai tai yra investiciniai fondai ir labai gerai visiems žinomi pensijų fondai. Palyginus šias dvi produktų grupes, sakykim, investicinių fondų turto grąžos rodiklis buvo minus 52 iš esmės dėl to, kad investiciniai fondai yra rizikingi produktai ir investuoja į akcijas, o pensijų fondų rezultatas buvo minus 22, ir nulėmė tai, kad pensijų fondai laikosi konservatyvių investicijų ir jiems taikomi griežtesni investicijų skatinimo reikalavimai ir investicijų leistinumo reikalavimai.
Truputį daugiau norėčiau pakalbėti apie pensijų fondų turtą, nes tai susiję su daugybe Lietuvos žmonių. Bendrai pensijų turto investicijų struktūra yra tokia, jog vienas trečdalis investicijų, vienaip ar kitaip susijusių su Lietuva, yra investicijos į Lietuvos akcijas, į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius ir indėlius. Žiūrint į valiutų struktūrą 60 % pensijų turto yra investuota eurais, 28 % – litais, kitaip tariant, 88 % investicijų yra eurais arba litais. Pasakytina tai, kad apskritai pensijų fondų investicijų į akcijas, tiesioginių investicijų, t. y. pačių (…), yra 3 %, o į Vyriausybės vertybinius popierius investuota trečdalis pensijų fondų turto. Mes darėme ekspertinį įvertinimą siekdami nustatyti, kas lėmė tą turto sumažėjimą. Įdomu tai, kad turto sumažėjimą lėmė ne tiktai investicijos į akcijas. Investicijoms į akcijas ir sumažėjimui priskiriame 78 % turto vertės sumažėjimo, tačiau netgi investicijos į obligacijas taip pat prisidėjo prie turto vertės sumažėjimo. Priežastis yra tokia, kad obligacijų (…) reitingai, taip pat ir valstybių, tarp jų ir Lietuvos, buvo mažinami ir tai reiškia, kad jų obligacijų kaina krenta.
Dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad, Vertybinių popierių komisijos nuomone, pensijų fondų rinka yra labai koncentruota, nes net trys pagrindiniai žaidėjai užima 84 % rinkos. Ilgai laukto konkurencinio spaudimo ir sistemos pigimo, t. y. dalyvių mokesčių pigimo mes taip ir nesulaukėme. Mes manome, kad laikas įsikišti ir daryti spaudimą valdytojams keičiant įstatyme nustatytas leistinas atskaitymų ribas. Tą siūlantis įstatymo pakeitimas Seimą pasieks antrąjį šių metų ketvirtį.
Baigdama norėčiau pasakyti keletą žodžių apie kitą Vertybinių popierių komisijos vykdomą veiklą, t. y. šviečiamąją veiklą. Jau kelerius metus rengiame renginius, kurie skirti plačiajai visuomenei. Žmonės skatinami atsakingai elgtis su finansais. Tokius renginius stengiamės rengti ne tik Vilniuje, bet ir provincijos miestuose. Tie renginiai vyko ir pernai. Šių metų balandžio 8 d. Seime kartu su Biudžeto ir finansų komitetu vyks įdomi konferencija – „Pasaulio finansinė krizė ir jos poveikis Lietuvai“. Turėsime pranešėjų ir iš Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko, todėl turėtų būti labai įdomus renginys.
Apie pačią Vertybinių popierių komisiją. Tai yra maža institucija, šiuo metu daugiau mažiau dirba apie 50 darbuotojų. Praėjusius trejus metus, kai buvo rinkos pakilimas, turėjome didelį darbuotojų praradimą. Per trejus metus darbuotojų apyvartumas buvo 100 %, tai labai didelis ir nerimą keliantis skaičius. Praėjusiais metais irgi netekome 12 % darbuotojų.
Kokie dar įdomūs rodikliai? Dabar, aišku, esame atsinaujinę ir labai jaunas kolektyvas, amžiaus vidurkis beveik 35 metai. Ir net 63 % darbuotojų yra iki 35 metų.
Paminėtina tai, kad dabartinė Vyriausybė savo programoje yra numačiusi priemonę – finansų sektorių prižiūrinčių institucijų, Lietuvos banko, Draudimo priežiūros komisijos ir Vertybinių popierių komisijos sujungimą į vieną instituciją. Mes esame tarp tų institucijų, kurias palies institucinės reformos. Tai iš tikrųjų yra geras ir racionalus sprendimas.
Turbūt tiek. Jeigu bus klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju Vertybinių popierių komisijos pirmininkei už išsamų pranešimą. Kolegos, užsirašė paklausti 4 Seimo nariai. Klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, jūs paminėjote, kaip su biržos reikalais, įvairiais indeksais, apyvartomis ir t. t. Klausimas toks: kam tos komisijos reikalingos, jeigu jos yra visiškai bejėgės, net nežino, iš kur ta krizė atsirado ir ką reikia daryti, kad jos nebūtų? Kam mes kuriame tas institucijas, kurios kol gerai, tai dirba gerai, kai blogai, sako, bus konferencija, ten Pasaulio bankas ir Tarptautinis valiutos fondas pasakys. O ką jis pasakys? O jis nieko nepasakys, tą patį, ką mes laikraščiuose seniai skaitome.
Ir antras. Gal galite pasakyti. Žinote, mūsų finansistų perspektyvi ideologija: kurkime privačius pensijų fondus ir kai numirsime, jie mums mokės labai geras pensijas. Pavyzdžiui, dabar aš pats žinau, pervedžiau tuos pinigus, galų gale pats susigundžiau, save keikiu…
PIRMININKAS. Kolega, klausimas.
J. VESELKA (TTF). Ar galite pasakyti, kiek pensijų fondai Lietuvoje sumažėjo, privatūs pensijų fondai, ir po kiek laiko jie gali turėti tą vertę, kurią mes pervedėme realiais pinigais?
V. NAUSĖDAITĖ. Dėl pirmo klausimo, apie biržą ir biržoje įtraukiamas į sąrašą bendroves. Pasakysiu, kokia yra valstybinės institucijos, tokios kaip Vertybinių popierių komisija, paskirtis.
Kapitalo rinka yra skirta tam, kad įmonės turėtų alternatyvų šaltinį pasiskolinti lėšas. Sakykime, apeinant bankus, bet pritraukiant lėšas iš paprastų gyventojų. Priežiūros institucijų vaidmuo – palaikyti skaidrumą, t. y. kad darydamos emisijas tiksliai ir teisingai atskleistų informaciją. Tai yra pirminis skaidrumo etapas. O toliau įtraukiamos į sąrašą kompanijos turi nuolatos viešai skelbti informaciją, kad investuotojai galėtų tinkamai įvertinti jų būklę ir priimti investicinius sprendimus. Tai yra esminiai įvykiai, tai yra laikymasis tarptautinių apskaitos standartų, tai irgi prižiūri Vertybinių popierių komisija, taiko tam sankcijas ir naudoja visas tas priemones. Pirmas – skaidrumo palaikymas.
Kitas dalykas. Kadangi biržoje vyksta prekyba ir rinkos reputacija priklauso nuo to (noras ateiti tiek emitentų, tiek užsienio investuotojų)… kokia yra rinkos reputacija, būtina užkirsti kelią piktnaudžiavimo rinka atvejams. Tai yra pasinaudojant (…) informacija, ir manipuliavimo kaina. Tai irgi Vertybinių popierių komisijos darbas ir paskirtis. O ekonominių procesų valstybinė institucija neturi ir negali veikti, ir būtų blogai, jeigu turėtų. Tai yra verslo darymas. Tačiau svarbu, kad jis būtų daromas pagal nustatytas žaidimo taisykles, tai yra skaidru, o prekyba taip pat vyktų be piktnaudžiavimo. Tai čia tiek dėl pirmo klausimo.
Dabar dėl pensijų fondų. Taip, pensijų fondų rezultatai, pažiūrėjus į nominalią išraišką, metai minus 22. Atrodo labai dideli praradimai, tačiau vėlgi noriu priminti, ką minėjau savo pranešimo pabaigoje, tokia yra dabar pasaulio ekonominė situacija. Jeigu pažiūrėsime į išsivysčiusias šalis, tokias kaip Jungtinės Amerikos Valstijos, ir Jungtinių Amerikos Valstijų rinką atspindintį SMP 500 indeksą, jis per praeitus metus neteko net 39 % vertės. Mūsų pensijų turto praradimas visame šiame kontekste, aišku, yra suvokiamas, bet, kita vertus, nenorėčiau dramatizuoti situacijos, nes turto vertės sumažėjimas nėra baisus dalykas tuomet, kai tau nereikia to turto realizuoti ir pinigų išsigryninti dabar. Jeigu reikėtų šiandien, tai būtų iš tikrųjų liūdna. Todėl mes manome, kad sistemoje reikalingas automatinis dalyvių perkėlimas į vis konservatyvesnį fondą, kai žmogui artėja pensinis amžius, kad neatsitiktų taip, kad tokios arba panašios krizės metu žmogui reikia išeiti į pensiją, jis yra, pavyzdžiui, į akcijas investuojančiame fonde ir tuo metu yra krizė. Kad tokių dalykų nebūtų, mes irgi ketiname rengti atitinkamus įstatymų pakeitimus, nes žmonės turi būti apsaugoti net ir tuo atveju, jeigu jie nelabai išmano apie investicijas.
PIRMININKAS. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, norėčiau jūsų paklausti. Gal nevisiškai su jūsų veiklos ataskaita klausimas susietas.
Mes visi puikiai žinome, kad 31 % visų bankinių paskolų buvo suteikiamos nekilnojamajam turtui. Ar jūs nemanote, kad Lietuvoje kas nors turėjo šitą procesą kontroliuoti, nes tai padarė didžiausią įtaką, kad būtų tokia finansinė padėtis? Ar buvo galima reguliuoti šitą visą procesą? Iš esmės vienas su kitu prekiavo, panaudodami bankų pinigus, o po to priėjome tokią pabaigą, kai nėra kam bankui atiduoti pinigus, ir dabartiniu metu prasidėjo nekilnojamojo turto firmų, pagaliau ir privačių asmenų finansinės problemos.
Kaip jūs manote, ką buvo galima padaryti? Nes Lietuvos banko valdytojas pasakė, kad ne jo funkcija daryti įtaką tokioms paskoloms. Kaip jūs manote, ar galėjo kas nors daryti įtaką, apskritai ar darys, ir ar ateityje kas nors panašaus bus? Ačiū.
V. NAUSĖDAITĖ. Iš tikrųjų klausimas nevisiškai mano kompetencijos. Galiu tik pasvarstyti, laisvai pasamprotauti.
Paskolų portfelio struktūra ir į kokį sektorių kiek paskolų skirti yra turbūt individualaus komercinio banko reikalas. Manau, kad dėl sprendimų, kokius priėmė bankai, pirmiausia jie ir bus tie, kurie nukentės. Nes jeigu vienas sektorius buvo finansuojamas labiau, ir dabar jis susidūrė su problemomis, gebėjimais tas paskolas mokėti, pirmiausia tai palies pačius komercinius bankus per jų pelningumo rodiklius, per jų poreikius stiprinti kapitalo bazę.
O centrinis bankas, kaip priežiūros institucija, turi tam tikrus įrankius apskritai skatinti, vienaip ar kitaip daryti įtaką bankų skolinimosi elgesiui per privalomų atsargų normų nustatymą. Bet konkrečiai portfelio struktūra – tai vis dėlto komercinio subjekto sprendimas. Ir jeigu jis tokius sprendimus priėmė, gana rizikingus, tai jis pats ir nukentės nuo to.
PIRMININKAS. Č. V. Stankevičius.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Dar noriu papildomai paklausti dėl pensijų fondų, nes esu gavęs skundų dėl pensijų fondų elgesio, nes pensijų fondai iki pat paskutinių pereitų metų mėnesių aktyviai agitavo žmones papildyti ne tik pensinius įnašus, bet ir apskritai papildyti naujais piniginiais įnašais, laisvų pinigų iš bankų paėmus, ir investuoti, žadėdami garantuotas pajamas.
Dar yra kitas aspektas, kad pensijų fondai šiuos įnašus išvilioja tokio dydžio, kurie negali būti išmokėti pensijų pavidalu dėl gyvenimo trukmės perspektyvos. Tai yra nesąžininga reklama, nesąžiningas elgesys. Ir jeigu banke žmogus būtų investavęs į fondus ir būtų nuvertėję, tai jis šiandien galėtų atsiimti. O iš pensijų fondų neįmanoma tų pinigų apskritai atgauti.
Tai kokia jūsų komisijos prasmė, jeigu jūs tokius dalykus toleruojate ir tai gali vykti Lietuvoje?
V. NAUSĖDAITĖ. Dėl to, ką pasakėte, jeigu žmonėms sakoma, kad pensijų fondai kažką garantuoja, tai tikrai yra netiesa ir tai būtų klaidinimas, tokius žmones raginčiau siųsti į Vertybinių popierių komisiją su konkrečiais skundais, nes to tikrai negali sakyti. Pensijų fondai nieko negali garantuoti pagal jų investicijų esmę, nes jie investuoja į finansų rinkas, kurios, kaip žinome, visiškai koreliuoja su ekonomikos ciklais, t. y. rinkų investicijų… Ilgalaike prasme, bent iki šiol, iš finansų rinkų buvo galima tikėtis gana didelės grąžos, kuri „prašoka“ bent jau infliaciją. Tačiau šio produkto esmė, kad tikimasi grąžos per ilgą laikotarpį. O trumpu laikotarpiu galimi dideli turto svyravimai, ką pamatėme praeitais metais, kai turto vertė sumažėjo. Bet, kaip minėjau, kadangi kaupiama pensija 20, 30, 40 metų, tai ir šio turto realizuoti šiandien nereikia, todėl ilgalaikiams kaupėjams neturėtų būti didelė problema. Ir kitas komentaras, ką norėčiau pridurti, kvietimas investuoti dabar. Nors ir kaip būtų baisu po finansų krizės, po didelio turto sumažėjimo, tačiau būtent nuosmukio metas ir yra pats protingiausias laikas investuoti. Nes kad ir kaip būtų trivialu, bet reikia pirkti tada, kai pigu, o ne tada, kai brangu. Ir drąsiausi, protingiausi profesionalūs investuotojai, manau, po kokio pusmečio tikrai grįš į rinką su dideliais pinigais. Investuoti dabar galbūt iš tikrųjų yra išmintingas sprendimas.
PIRMININKAS. Klausia J. Liesys. Atsiprašau, J. Liesys. Prašom klausti. Jūs turbūt netyčia paspaudėte mygtuką. V. M. Čigriejienė. Prašom klausti. Įdėkite kortelę.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, prašom pasakyti, esant tokiai situacijai, į ką jūs siūlote investuoti be rizikos?
V. NAUSĖDAITĖ. Investicijų be rizikos apskritai nėra. Netgi valstybė turi tam tikrą riziką. Ir dabar, man atrodo, šiais metais kaip tik ir matome, kad nebūtinai valstybės obligacijos yra visiškai saugus instrumentas. Bet, aišku, galima investuoti su maža rizika. Taigi kalbant apie valstybes ir valstybių vertybinius popierius, tai yra vis dar aukšto reitingo valstybių, tai yra mokumo, tokios kaip Prancūzija, Vokietija. Jų vertybiniai popieriai yra tikrai žemos rizikos instrumentas šiuo metu.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Tai lieka tik į meilę investuoti, daugiau niekur? Taip išeina pagal jus?
V. NAUSĖDAITĖ. Ten irgi rizikos yra.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, tikrai būtų galima diskutuoti keletą valandų šiandien su jumis, bet turiu labai trumpai klausti. Pirmiausia dėl skatinimo investuoti. Aš manau, kad šiuo laikotarpiu šiek tiek keistoka, kad jūs skatinate, nes nebėra ką investuoti. Pirmiausia jūs buvote atsakinga už vertybinių popierių rinką, jų priežiūrą ir teisingos informacijos pateikimą. Visi šie 50 žmonių, kurie pasikeitė per praeitus metus, jūs žinote, jie išėjo daryti savo ar kitų verslo jūsų išmokytų taisyklių pagrindu. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų ryžtis ir pasakyti, kad prieš tai buvusi sistema ir pateikiant informaciją, ir pareikalaujant iš listinguojamų įmonių sąraše esančių įmonių informacijos šiek tiek, švelniai tariant, neatitiko realybės, dėl ko atsirado ir ši pasaulinė finansų krizė, nes tokių institucijų kaip jūsų čia ir yra tam tikra problema.
Ir antras labai trumpas klausimas. Ar jums neatrodo, kad reiktų ryžtis mūsų valstybėje taip pat prie draudimo priežiūros, jūsų priežiūros prijungti ir bankų priežiūros instituciją, kad ateityje būtų vienas darinys, kuris šiuos tris rinkos segmentus prižiūrėtų?
V. NAUSĖDAITĖ. Dėkoju už klausimus. Pirmas, jeigu supratau, susijęs su listinguojamomis kompanijomis ir jų skaidrumo režimu, nes būtent emitentai yra be galo skaidrios bendrovės ir jos turi ne tik periodinę, bet ir labai karštą, svarbią informaciją pateikti investuotojams. Taip, tikrai nėra ideali situacija, todėl mes ir esame, ir mes turime darbo. Per praeitus metus buvo įvairių įvairiausių skaidrumo srities pažeidimų. Tai yra vadovų prekyba, nes vadovų prekyba turi būti vieša. Ne laiku atskleista esminė informacija, todėl buvo taikytos sankcijos. Netgi ta mūsų nauja funkcija, kurią pradėjome praeitais metais, tai tarptautinio apskaitos standartų laikymosi, tai iš tikrųjų mums yra labai sudėtinga funkcija dėl specialistų trūkumo, bet vėlgi buvo pritaikytos pirmosios sankcijos ir tos sankcijos galų gale duoda rezultatą, nes taikant sankcijas vienoms bendrovėms, praeina noras daryti pažeidimus kitoms. Taip, turbūt pritarčiau, kad yra problemų, bet tam mes ir esame, kad tuos neskaidrumo atvejus paviešintume ir atitinkamai pritaikytume sankcijas tiems, kurie to nusipelnė.
Dabar dėl finansų priežiūros sektoriaus, taip, diskusija dėl sujungimo vyksta jau seniai. Aš pati ir mano Vertybinių popierių komisija esame ištikimi rėmėjai idėjos, kad finansų sektorių turėtų prižiūrėti konsoliduotas prižiūrėtojas, nes kad ir, sakykime, vienas iš pavyzdžių, kaip minėjau, Vertybinių popierių komisija atsakinga už tam tikrų finansinių institucijų mokumo, kapitalo pakankamumo reikalavimo priežiūrą. Tačiau vis dėlto yra prasmė, kad tas kapitalo pakankamumo reikalavimo laikymasis būtų žiūrimas visos grupės mastu, t. y. bankas, kuriam priklauso keletas dukterinių bendrovių. Kas iš to, kad maža dukterinė bendrovė lyg ir, atrodo, atitinka tuos kapitalo mokumo reikalavimus, tačiau jeigu atsitiks problemų motinai, tai tas prižiūrėtojas, kuris žiūri tik tą mažą dukterinę įmonę, to tikrai nepastebės. Todėl yra poreikis žiūrėti globaliau. Ir šiuo metu Europos Sąjungoje vyksta diskusijos, kad galbūt reikėtų žiūrėti net taip globaliai, kad Europoje turėtų būti vienas reguliatorius, kuris visą didžiulį finansų konglomeratą prižiūrėtų.
PIRMININKAS. Dėkoju Vertybinių popierių komisijos pirmininkei V. Nausėdaitei. Jūs atsakėte į visus Seimo narių užduotus klausimus. Klausimų ir atsakymų laikas baigėsi.
Pereiname prie kito mūsų darbotvarkės klausimo, t. y. 2-1b klausimo, susijusio su ankstesniuoju. Užleidžiu pirmininkavimą Seimo Pirmininko pavaduotojai V. Baltraitienei.
PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Ačiū. Darbotvarkės 2-1b klausimas – Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos projektas Nr. XIP-403. Pranešėjas – K. Glaveckas. Prašom. Pateikimas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas išklausė Vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaitą ir siūlo jai pritarti. Tie klausimai, kurie čia buvo užduoti pirmininkei tribūnoje dėl to, kad visa kapitalo rinka reikalauja iš principo naujos reguliacijos ir kad pasaulinė finansų, bankų krizė pakeis visą tą sistemą, deja, Vertybinių popierių komisijoje ar Seime nesvarstomi dėl paprastos aplinkybės, kad mes esame, vaizdžiai tariant, finansinis kaimas, arba darantys labai mažą įtaką vertybiniams popieriams. O komisija savo darbe vadovavosi įstatymais ir tomis funkcijomis, kurios komisijai yra paskirtos, ir Europos Sąjungos direktyvomis, kurios yra patvirtintos vertybinių popierių kapitalo rinkos srityje. Tikėtina, kad artimiausiu metu… apie tai kalbama ir yra sudaryta speciali Europos komisija, kuri keis ir inventorizuos visas vertybinių popierių valdymo taisykles, manau, šiais metais. Todėl kai tik bus priimtos naujos taisyklės ir naujas vertybinių popierių rinkos reguliavimas, natūralu, ir pas mus jos turės būti įgyvendintos ir pakeistos.
Išklausęs ataskaitos komitetas siūlo Vertybinių popierių komisijai kartu su kitomis suinteresuotomis institucijomis įvertinti šiuo metu galiojantį pensijų kaupimo veiklos teisinį reguliavimą, atsižvelgiant į Pasaulio banko, Tarptautinio valiutos fondo, Valstybės kontrolės pateiktas išvadas ir rekomendacijas dėl valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo Pensijų fondui tobulinimo ir parengti pensijų kaupimo veiklai ir jos priežiūrai tobulinti būtinus teisės aktų projektus, kuriuos iki 2009 m. lapkričio 9 d. pateikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Tokia yra mūsų komiteto išvada ir siūlymas pritarti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaitai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Neišeikite. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmiausia klausia Č. V. Stankevičius. Pone Česlovai, prašom, jūsų eilė klausti dėl nutarimo projekto.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš jau paklausiau pranešėjos. Atsisakau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tada toliau klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs žinote, pas mus veikia Valiutų tarybos modelis, t. y. Lito patikimumo įstatymas, kuris tinka beraštėms valstybėms.
Kita. Jūs dabar pabrėžėte, kad Europos Sąjunga rengia dokumentus dėl didesnio, skaidresnio finansinių rinkų reguliavimo. Klausimas. Nejaugi mes esame tokie impotentai, kad tik galime pamėgdžioti tai, ką ten toli, Briuselyje, priims? Ar mes negalime inicijuoti iš savo jau 19 metų praktikos, kad šis modelis, kuris dabar veikia, daugiau vaizduoja, negu veikia?
K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū, Juliau. Geras klausimas, bet atsakysiu labai paprastai: būnant bendram kapitalo rinkos katile, Europos Sąjunga yra laisvas kapitalo, darbo jėgos ir kitas judėjimas, taisyklės bus koreguojamos pagal visas sutartis, bendros taisyklės, ir atskira Lietuva negalėtų ir neturi pagrindo, instrumentų kaip nors kitaip reguliuoti rinką. Tai pirma.
Antra, mūsų Vertybinių popierių birža – NASDAQ sudėtinė dalis, NASDAQ, platesnio, todėl čia reguliavimas vėl bus. Tiesiog jeigu mes įvestume savas kapitalo rinkos reguliavimo taisykles, tai visi investuotojai, kurie yra, arba pabėgtų, arba niekada neateitų, todėl čia tas klausimas iš tikrųjų galėjo būti svarstomas tada, kai Lietuva nepriklausė Europos Sąjungai arba jinai… Netgi formaliai jis nėra formuluojamas. Viskas bus Europos Sąjungoje. Aš manau, kad tai lies ne tik kapitalo rinką, bet visų pirma bankų sektorių, bankus, bet viso pasaulio, be kalbų, nes krizė yra globali ir apima ir Europos Sąjungą, ir atitinkamą kapitalo rinką, kuri yra pas mus, Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Ačiū, atsakėte į visus klausimus. Dabar pateikimo stadija. Už – Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip matėte iš atsakymų, iš tikrųjų pati rinkos priežiūra nėra toks paprastas dalykas, kuris sąlygoja ne tik pačios Vertybinių popierių komisijos veiklą, bet ir didele dalimi priklauso nuo mūsų politikų požiūrio ir nuo mūsų pačių priimtų įstatymų kokybės. Todėl suprasdamas, kad nors rezultatai šiandien ir nėra tokie džiuginantys, kaip buvo 2007 m., bet, kiek aš žinau, gerbiama dabartinė pirmininkė įdėjo labai daug jėgų, kad iš esmės būtų pagerintas Vertybinių popierių komisijos darbas. Aš tikiu, kad tuos pasiūlymus, kuriuos mes išgirdome iš tribūnos jai pristatant, kad priežiūros institucija turi būti bendra institucija, mes visi kartu išgirsime, gerbiamieji politikai ir Seimo nariai, ir ateityje šią koncepciją tikrai palaikysime. Todėl, žiūrėdamas į perspektyvą ir matydamas, kad iš tikrųjų buvo nuoširdžiai siekiama, kad tie rezultatai būtų kuo geresni, siūlau pritarti ataskaitai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, neseniai gavau Europos Parlamento pirmininko H. G. Pötteringo laišką dėl krizės ir man įstrigo jo žodžiai Freiheit benötigt Ordnung – laisvė reikalauja tvarkos. Kaip matome, mūsų visa liberali rinka, apie kurią buvo propaguojama, kad ji pati savaime išspręs problemas ir kuo mažiau valstybė kišis į ekonomiką, tuo bus geriau… Dabar aiškiai matome rezultatus.
Gerbiamoji V. Nausėdaitė labai gražiai mums pamelavo, kad pensijų fondai sumažėjo 22 %. Kas juos turite, atsiverskite ir pamatysite, kad jie sumažėjo per 50 %, kai kur ir 60 %. Nesuprantu, dirba institucija, kurioj buvo 50 žmonių, ir 50 išėjo į privačius komercinius bankus, ir privatūs komerciniai bankai sugriovė ekonomiką. Tai kokie ten yra specialistai? Ką jie ten daro, jeigu jie, pasitraukę iš komisijų, padirba, padirba, su kažkuo susipažįsta, agituoja, sako, kad būtų skaidriai parduodamos akcijos… Matom tą skaidrumą – tik nuperki, žiūri – jų rinkos vertė perpus sumažėjo. Ačiū už tokį skaidrumą. Todėl aš nemanau, kad šitos komisijos ką nors teigiama dirba. Taip, jos dirba. Būdavo, ratu eini, eini, eini, eini kaip tas „ubagas“, ir nieko nėra.
Nežinau, gerbiamieji, iš tikrųjų man nepatinka ir K. Glavecko pozicija, kad sako: „Europos Sąjunga nutars“. Bet kažkas iniciatyvą turi rodyti. Ar mes taip automatiškai prieinam, ten sėdi dievai, ir jie patys nutars, o mes, kaip tose Velykų salose statulos, išsižioję žiūrim aukštyn, ką mums Europos Sąjunga numes. Todėl manyčiau, kad mums patiems reikėtų, pasitelkus tą pačią Biržos priežiūros komisiją, pasižiūrėti, kaip iš tikrųjų pradėti griežčiau reguliuoti visus tuos finansinius srautus, nes priešingu atveju, kol mes sulauksime, tai ir mūsų beveik nebeliks, bankrutuosime. Todėl aš siūlyčiau komisijai pateikti pasiūlymus, kaip griežčiau pradėti reguliuoti. Imkimės iniciatyvos, pateikime Europos Sąjungai, o ne pasyviai laukime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos, galime pradėti balsavimą po pateikimo. Prašom. Kas už Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. veiklos ataskaitos?“
Balsavo 75. Už – 62, prieš – 2, susilaikė 11. Po pateikimo nutarimui pritarta. Ačiū.
Pagrindinį komitetą siūlom Biudžeto ir finansų komitetą. Siūloma svarstyti kovo 26 d.
Atsiprašom žemės ūkio viceministro, bet dabar grįžtam prie klausimo, kurio buvo padaryta pertrauka prieš pietus. Tai Elektros energetikos įstatymas. Buvo prašoma pertrauka Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu. Dabar kviečiu komiteto pranešėją V. Bacevičių į tribūną.
Ar kas nors pasikeitė per pertrauką, ar ne?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, per pertrauką Ekonomikos komitetas posėdžiavo ir pritarė V. Uspaskicho pasiūlymui. Komiteto nuomone, jis yra apimantis ir D. Barakausko pasiūlymą, todėl, matyt, Seimas dabar turėtų balsuoti alternatyviai, nes prieš tai, rytiniame posėdyje, buvo pritarta abiem pasiūlymams, o jie vis dėlto šiek tiek skiriasi redakcine prasme.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Dabar pagal visas procedūras turėtų būti alternatyvus balsavimas. Komitetas pritarė V. Uspaskicho pasiūlymui, o Seimas dabar turi balsuoti alternatyviai. Kas už V. Uspaskicho pasiūlymą, balsuoja už, kas už D. Barakausko, balsuoja prieš. Susilaikiusių negali būti: arba už V. Uspaskicho pasiūlymą, jeigu prieš, tai už D. Barakausko. Prašom. Prasideda balsavimas. Komitetas pritarė V. Uspaskicho pasiūlymui.
Ačiū. Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 8. Pritarta V. Uspaskicho pasiūlymui. Pataisai pritarta.
Repliką po balsavimo – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Kad Seimo nariai gerai suprastų. Iš tikrųjų mes, kurie balsavome už tą pataisą… Ji apima ir gerbiamojo D. Barakausko pataisą, todėl negalima teigti, kad čia tik V. Uspaskicho. Tai apima gerbiamojo D. Barakausko pataisą, tik dar labiau sugriežtina šį reikalavimą.
PIRMININKĖ. Ačiū už papildymą. Dabar dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Motyvai dėl viso įstatymo. Už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad šis įstatymas yra patobulintas. Čia vyko diskusija dėl paskutinės nuostatos įstatymu apriboti šių įmonių pelningumą. Aš manau, kad pritarta V. Uspaskicho nuostatai, kuri yra pateikta pati griežčiausia. Reikia sveikinti, kad Seimas apsisprendė priimti tokią nuostatą. Tačiau jeigu mes pasižiūrėsime į kitas Europos Sąjungos šalis, pavyzdžiui, į Austriją, tai apskritai tokiom įmonėm draudžiama siekti pelno, jos – ne pelno siekiančios organizacijos. Faktiškai įmonių, kurios teikia paslaugas gyventojams, pagrindinis tikslas – kad kokybiškai, kuo galima konkurencingesnėm kainom būtų teikiama… tiek elektros kaina, tiek šilumos kaina. Man atrodo, kad mes ateityje turėtume prie to grįžti. Kaip dabar atominės elektrinės įstatyme parašyta pagrindinė nuostata – pelno siekimas akcininkams, o ne tai, kad sukurtume tokią energetikos sistemą, kad mūsų elektros kainos būtų kiek galima mažesnės ir konkurencingos kitų šalių atžvilgiu. Tai, aš manau, pradžia gal ir nebloga, bet vis dėlto dar ne iki galo išspręsta. Kitas dalykas, mes kalbėjome kitam įstatyme apie galios mokestį ir panašiai. Galios mokestis šiuo metu… Kadangi yra nemažas galios mokestis, verslininkai tų papildomų galių jau yra atsisakę. Ir apskritai reikėtų atsisakyti galios ne tik ūkininkams ir ne trim… kad jie už tris mėnesius, dabar siūloma, mokėtų, bet apskritai, kad tokio galios mokesčio nebūtų, nes tai vėl tik papildomi pelnai yra elektros tiekėjams. Bet vis dėlto įstatymas yra patobulintas ir reikia jam pritarti ir manau, kad dar po kiek laiko šitą įstatymą reikėtų tikrai tobulinti.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Prieš – E. Klumbys, bet nematau. Nėra, vadinasi, nuomonės prieš. Tada balsuojame už visą įstatymą po svarstymo. Ar pritariame Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 43, 44 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymui? Prašome balsuoti.
Balsavo 78: už – 78, prieš ir susilaikiusiųjų nėra. Po svarstymo įstatymo projektui XP-3309 pritarta. Ačiū. Taip. Replika po balsavimo. V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš noriu visiems padėkoti, kad pritarėme šiam įstatymui po svarstymo, nes jis atveria galimybes mažinti kainas ir dėl to laimės vartotojai. Yra stiprinamos komisijos galios ir esu labai dėkingas visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau pagal darbotvarkę 2-2 klausimas XP-3441 – Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pateikimas – pranešėjas žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas. Prašom.
A. MACIJAUSKAS. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiame jums Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Pagal šiuo metu galiojantį Kompensacijų įstatymą kompensacijos už valstybės išperkamą žemę, mišką ir vandens telkinius baigtos 2009 m. sausio 1 d. Yra išmokėta 130 tūkst. asmenų 1,3 mlrd. litų. Kompensacijos už išperkamus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus bus baigtos mokėti iki 2011 m. sausio 1 d., po šių terminų nenumatyta, kad būtų skiriamos valstybės biudžeto lėšos joms mokėti. Priežastys, dėl kurių teikiame pakeitimus: pirma, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių atkūrimas į žemę dar neužbaigtas, apskričių viršininkai ir toliau priima ir priims sprendimus atlyginti pinigais. Pavyzdžiui, per 2008 m. apskričių viršininkų administracijos priėmė per 450 sprendimų atkurti nuosavybės teisę į žemę atlyginant pinigais, o per pirmuosius du 2009 m. mėnesius – 10 sprendimų dėl 18 ha. Pagal savivaldybių pateiktus duomenis, 2009 m. bus nagrinėjama per 290 prašymų atkurti nuosavybės teises į gyvenamuosius namus ir ūkinės, komercinės paskirties pastatus.
Antra, pažymėtina ir tai, kad Seime svarstomas Piliečių nuosavybės teisių išlikusių nekilnojamojo turto atkūrimo įstatymo 16 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, kuriame numatoma piliečiams iki 2010 m. suteikti galimybę rinktis kitus atlyginimo būdus, įskaitant ir pinigus, nes jų žemė patenka į valstybinius parkus ir jiems nebus galimas nuosavybės teisių atkūrimas lygiaverčių žemės, miško ir vandens telkinių teritorijose.
Trečia, pagal savivaldybių duomenis 2009 m. sausio 1 d. buvo 253 nuomininkai, gyvenantys savininkams grąžintinuose namuose, kuriems valstybės garantijos dar neįvykdytos. Šios valstybės garantijos, vadovaujantis Kompensacijų įstatymu, turėjo būti įvykdytos iki 2009 m. sausio 1 d., tačiau tarp minėtų nuomininkų yra tokių, daugiau kaip 90 asmenų, kurie savo veiksmais ir neveikimu nepriima jų pasirinktos arba įstatymų nustatyta jiems parinktos valstybės garantijos, nesutinka su nustatyta nuomotų gyvenamųjų patalpų rinkos verte, nesirenka kitų gyvenamųjų patalpų, atsisako išsikelti į savivaldybės siūlomas patalpas. Vadovaujantis Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 15 dalimi, ginčai dėl valstybės garantijų minėtiems nuomininkams sprendžiami teisme. Įstatymo projektu siūloma kompensacijas už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius, kai sprendimai atkurti nuosavybės teisę bus priimti po 2009 m. sausio 1 d., o už išperkamus gyvenamuosius namus jų dalis, butus po 2011 m., išmokėti kitais kalendoriniais metais nuo sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos. Valstybės garantijas, kurios dėl ginčų nagrinėjimo teisme nebus įvykdytos iki 2009 m. sausio 1 d., siūloma vykdyti pagal teismo sprendimus ne vėliau kaip kitais kalendoriniais metais po teismo sprendimo įsigaliojimo. Prašome pritarti minėtoms pataisoms, paskiriant pagrindinius ir papildomus komitetus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. Pirmas klausia A. Sysas. Nėra A. Syso. Toliau klausia J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis viceministre, kaip jūs žiūrite į tokį mano pamąstymą, kad dėl žemės, kuri buvo laisva po 1990 m. ir paskui visiem ją dalijo, pardavinėjo, priimtume tokią nuostatą – jokių žemės perkėlimų neturi būti. Kur buvo tavo žemė, jeigu po 1990 m. buvo laisva, o dabar ten kažkas įsikuria, tegu šitie, kur ten įsikuria arba išsiperka iš buvusio savininko, arba tegul moka ilgalaikę jam nuomą pagal sutartį, nes taip atsiranda labai daug gudručių, tai pasistatė, tai pastatė, tai pardavė ir t. t. Ir paskui visi gyventojai turi mokėti savininkui, kad anas pasisavino šitą žemę. Kaip jūs žiūrite, kad šitokią nuostatą priimtume Nekilnojamojo turto įstatyme.
A. MACIJAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų mano asmeninis požiūris yra labai neigiamas į žemės kilnojimą. Vis dėlto žemė yra nekilnojamasis turtas, bet ką jau padarysi, kad iš visų Lietuvos pakraščių žmonės tą žemę susikilnojo į jiems palankesnes vietas. Tikrai ne šita Vyriausybė priėmė tokius įstatymus ir nemanau, kad turėtume dabar aiškintis dėl to. Dabar bandysime spręsti tas problemas ir tikrai ieškosime sprendimų, kaip tą, na, švelniai tariant, jovalą, išsrėbti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau jūsų klausia V. M. Čigriejienė. Į kairę.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, jeigu neatkurta nuosavybės teisė į žemę, kaip jūsų šitas įstatymas veiks ir per kiek laiko, kaip jūs sakote pats tokia literatūrine kalba, tą jovalą jūs išsrėbsite?
A. MACIJAUSKAS. Na, šitas įstatymas tikrai veiks, nes čia kalbama tik apie labai siaurą sritį, apie kompensaciją pinigais už žemę, ir manau, kad to proceso nereikia stabdyti, nors iki šiol buvo įstatymo nuostata, kad galima mokėti kompensacijas tik iki 2009 m. sausio 1 d. Bet kadangi bus pretendentų ir daugiau, ir dabar jau yra, ir bus ateityje, tai manome, kad reikia pratęsti ir toliau mokėti tas kompensacijas. Žemės grąžinimo problemoms Vyriausybės programoje yra numatyta sukurti žemės fondą, kuris kardinaliai keistų žemės grąžinimo procesą.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Bet ne rinkos pinigais. Va kur esmė. Žmonės nenori, kad grąžintumėt tokia…
A. MACIJAUSKAS. Tai tiems, kas nenori, tai ir nebus grąžinama. Iš tikrųjų čia kalbama tik apie tuos, kurie nori gauti kompensaciją, ir tas rinkos ar ne rinkos, tai šiomis dienomis labai sparčiai keičiasi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau jūsų klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pranešėja. Gerbiamasis viceministre, iš tikrųjų tai šitas įstatymas apima ne tik žemę, bet ir butus, ir butų dalis, tai šioks toks patikslinimas. Bet kur garantija, kad dabar priėmus šitą įstatymą, kuriame kalbama, kad išmokėsime priklausomas sumas kitais kalendoriniais metais, iš tikrųjų bus tai padaryta. Jeigu bus pinigų – taip, bet jeigu nebus, kaip šiuo metu, tai gali žmonių nukentėti teisėti lūkesčiai. Ar tikrai yra garantija, kad šių metų gale nebus ateita su kitu įstatymo projektu, kuriame bus kalbama apie dar kitus metus?
A. MACIJAUSKAS. Na, tai iš tikrųjų šitas įstatymas, kalbant apie butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, ne žemę, šis įstatymas nieko nekeičia ir pagal anksčiau galiojusius įstatymus vis tiek tas sumas reikės mokėti. Tačiau šis įstatymas pakeičia situaciją dėl žemės. 2010 m. biudžete reikės papildomų lėšų toms kompensacijoms išmokėti. Tos lėšos gali siekti apie 6–7 mln. litų. Nemanau, kad tai yra tokios sumos, kurių būtų neįmanoma surasti 2010 m. biudžete.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų dar nori paklausti D. Bekintienė. Prašom.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, aš kažkaip sunerimau išgirdusi iš jūsų apie Nuosavybės teisių grąžinimo įstatymo 16 straipsnio 7 dalies pakeitimą. Kaip jūs manote, nuo kada valstybiniuose parkuose ir draustiniuose visa žemė tapo valstybės išperkama? Juk ne visa žemė yra užimta, sakykim, parkų, kur yra infrastruktūra, mokyklų, geležinkelio. Juk yra ir neužimtos žemės, kurią žmonės nori atsikelti arčiau savo namų. Aš tikrai labai norėčiau išgirsti jūsų nuomonę, ar jūs irgi taip mąstote, kad šiose saugomose teritorijose visa žemė yra valstybės išperkama?
A. MACIJAUSKAS. Ne visa žemė yra valstybės išperkama, bet čia kalbame apie tokią situaciją, jeigu žmogus turėjo žemę parkuose, tai negali jos atgauti kitoje vietoje, tiktai toje, kur anksčiau buvo. Apie tokią nuostatą yra šnekama. Ir apie valstybės išperkamą žemę, kuri yra užstatyta arba kitaip panaudota, ir žmogui neįmanoma toje vietoje atiduoti tos žemės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū viceministrui už įstatymo pateikimą. Norinčių nuomonės nei už, nei prieš nėra. Gal galime bendru sutarimu ar norite balsuoti? Balsuojame, taip? Prašom balsuoti už įstatymą Nr. XP-3441.
Balsavo 76 Seimo nariai: 60 – už, 1 – prieš, 15 susilaikė. Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatoma svarstyti kovo 26 d. Repliką – J. Jagminas. Prašom.
J. JAGMINAS (LSDPF). Aš manau, kad ir šiuo klausimu pagrindinis turėtų būti Kaimo reikalų komitetas, nes Biudžeto komitetas rimtai neįsigilins į tuos reikalus. Papildomas galėtų būti Biudžeto komitetas.
PIRMININKĖ. Kadangi yra kita nuomonė, reikėtų turbūt balsuoti. Kas už tai, kad pagrindinis būtų Biudžeto ir finansų komitetas, balsuoja už, kas nori, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas, balsuoja prieš. Kas balsuos prieš, Kaimo reikalų komitetas bus pagrindinis, kas balsuos už – Biudžeto ir finansų. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 32, prieš – 38. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas – kovo 26 d.
Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-394 (pateikimas)
2-3 darbotvarkės klausimas Nr. XIP-394 – Šilumos ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Šimėnas. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šio įstatymo tikslas yra skatinti energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių ir didinti jų įtaką visai mūsų energetinei sistemai. Šiuo metu iš viso Lietuvos centralizuoto šilumos tiekimo šiluma iš atsinaujinančių energijos šaltinių sudaro 17 %. Mūsų galimybės (yra paskaičiuota) galėtų būti apie 70 %. Apie tai jau ne kartą yra kalbėta oficialiai. Yra parengta Ūkio ministerijos užsakymų galimybių studija ir įrodyta, kad atsinaujinančių energijos šaltinių resursai, esantys Lietuvoje, yra pakankami, netgi didesni negu 70 %.
Norint, kad tai būtų realiai įgyvendinama, reikalingi tam tikri žingsniai šiam tikslui pasiekti. Šio įstatymo pataisą paskatino pasiūlyti tai, kad šiuo metu Klaipėdoje veikianti UAB „Geoterma“, kuri, naudodama šiltą devono vandenį, pakeldama paviršiuje maždaug iki 40 laipsnių temperatūros ir toliau pašildydama gamtinėmis dujomis, tiekia į sistemą, tačiau šios šilumos kaina yra vos ne perpus mažesnė negu tos šilumos, kuri gaminama iš gamtinių dujų, kaina. Todėl natūralu, kad jokių skatinimų čia nėra, ir įmonė negali toliau pritraukti investicijų arba sukaupti lėšų renovacijai, kad būtų visiškai atsisakyta gamtinių dujų ir šiltas devono vanduo būtų šildomas nebe gamtinėmis dujomis, o biokuru. Taip yra todėl, kad savivaldybė nesutinka mokėti tokios kainos, kurią gauna šilumos gamintojai už gamtines dujas. Ši įstatymo pataisa leistų kainą nustatyti Kainų reguliavimo komisijai… turėtų atitikti viešuosius interesus teikiančią paslaugą.
Taigi įstatymo pataisa orientuota į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimą. Manau, kad Ekonomikos komitetas, kuris turbūt bus pagrindinis komitetas, turėtų šią pataisą svarstyti kartu su kitomis pataisomis, kurios reglamentuoja šilumos gamybą ir jos tiekimą vartotojams.
PIRMININKĖ. Ačiū už pateikimą. Jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Juozapaitis. Prašom.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, yra daug Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų. Viena iš jų teigia, kad jūsų siūlomos keisti nuostatos kelia prielaidas padidinti šilumos kainas arba gali būti pažeisti vartotojų interesai. Kaip jūs galite paneigti?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip, čia Teisės departamentas kelia kaip prielaidą. Aš dar kartą kartoju: mūsų siūlymas yra, kad kainas reguliuotų Kainų komisija, ji ir nustatytų tą kainą, kuri nepažeistų vartotojų teisių. Aš galiu kaip pavyzdį pasakyti visiškai konkrečiai. Šiuo metu „Klaipėdos energija“ vartotojams parduoda šilumą po 25 centus už kilovatvalandę, viena iš Klaipėdos įmonių, kuri gamina naudodama gamtines dujas, energiją parduoda po 18 centų už kilovatvalandę, o iš „Geotermos“, kuri naudoja geoterminius vandenis, perkama po 11 centų už kilovatvalandę. Klaipėdos savivaldybė niekada nesutinka, sakykime, keisti šių kainų. Todėl reikia trečio arbitro. Kad vartotojams didėtų kainos, aš neįžiūriu, jeigu už gamtines dujas kaina yra vos ne dvigubai didesnė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau jūsų klausia R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, apskritai iš principo reikėtų pritarti jūsų idėjai, kurią pasirašė 31 Seimo narys. Žinoma, ji, manau, neturi remtis vien Klaipėdos geoterminės energijos elektrinės pavyzdžiu. Turi būti galvojama, kaip tą įstatymo nuostatą pritaikyti visumai. Aš pritariu, kad ji pagyvins atsinaujinančių energetikos šaltinių naudojimą, bet iškils daug kitų problemų, pavyzdžiui, techninių problemų. Galima turėti ir labai efektyvią kogeneracinę arba biokuru deginamą katilinę, galima turėti įstatymo nuostatą, kad energiją privalu supirkti už ne aukštesnę negu viešuosius interesus tenkinančią kainą. Bet savivaldybės gali pasakyti, kad nėra techninių dalykų, nėra techninių galimybių ir kitokių dalykų. Todėl iš esmės pritardamas manau, kad reikėtų patobulinti jūsų siūlomą idėją iki jos praktinio realizavimo.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip. Ką jūs sakėte, tai buvo iki šiol. Klaipėdos savivaldybė visą laiką sako – nėra galimybių, nenorime. Dar ir kitos savivaldybės daug metų apie tai kalbėjo. Jeigu mes nepriimsime jokių pataisų, tai ir toliau taip pat bus laukiama, kol tas dujų vamzdis (…). Aš visiškai pritariu jūsų minčiai, kad galima tobulinti mano teikiamą pataisą, ir reikia ją tobulinti, aš jau pats įžiūriu kai kurių dalykų, kad nepasinaudotų šia pataisa, sakykime, blogiui. Tam yra stadijos. Aš sutinku, kad reikia tobulinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, kolega R. Sinkevičius tiksliai pataikė savo klausimu. Ta linkme eidamas norėčiau jūsų paklausti. Ar jūs nemanytumėte, kad prieš toliau svarstant šią įstatymo pataisą vertėtų gauti Vyriausybės išvadą, apibendrinančią ir kitus regionus, o ne tik remtis vienu labai svarbiu, beje, epizodu – Klaipėdos pavyzdžiu?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip. Ir Teisės departamento išvadoje pasakyta, kad reikėtų Vyriausybės išvados. Negalėčiau tam niekaip prieštarauti. Būtų gerai, kad Vyriausybės išvada būtų pozityvi, su pasiūlymu, kaip tobulinti, jeigu reikia tai padaryti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš esmės pritariu jūsų siūlomai pataisai. Dėl „Geotermos“ turiu savo nuomonę, nes, manau, šis projektas apskritai nepavykęs, nes ten tiek sudėta valstybės pinigų. Iš esmės, man atrodo, jis niekad netaps pasisekusiu projektu. Jūs turbūt žinote, kad, tiesą sakant, buvo pateiktas klaidingas projektas, iš esmės ten netgi vanduo, kuris patektų į miesto šilumos sistemą, sukeltų vamzdynų koroziją. Man regis, tą klausimą su „Geoterma“ ir tą milijoną litų, kuris pernai buvo skirtas Prezidento pastangomis, mes dar sykį praradome.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Konkrečiai apie „Geotermą“. Tam tikra prasme esu tos srities specialistas ir truputį daugiau žinau, nes pagal profesiją esu geologas, nagrinėjau šitą jėgainę įvairiais būdais. Ir pats ne kartą buvau toje jėgainėje. Aiškinomės, kodėl vienas iš gręžinių nepriima panaudoto vandens, tai iš tikrųjų buvo techninė problema. Į tą patį sluoksnį išgręžti du gręžiniai toje pačioje teritorijoje, vienas priima, kitas ne. Gręžiant jis buvo užcementuotas, šiurkščiai tariant, tai kaip jis gali priimti vandenį. Šiuo metu yra išgręžtas papildomas gręžinys ir, atrodo, techniškai tai išspręsta. Kai gręžinys nepriėmė atidirbto vandens, tai jėgainė negalėjo dirbti.
Kitas dalykas. Tai buvo eksperimentinė jėgainė, ir buvo daug problemų su druskų išsiskyrimu ir panašiai. Šiuo metu yra suburtas naujas kvalifikuotas kolektyvas, dabar ten dirba kvalifikuočiausi žmonės Lietuvoje. Iš 35 megavatų galios, tokia buvo jėgainės pirminė projektuota galia, šiuo metu jau dirba 10 megavatų galios. Jie pasirengę labai greitai padaryti iki 20 megavatų, o galbūt ir toliau vyktų procesai, ir neprašyti papildomų lėšų, jeigu mes jiems sudarytume galimybes lygiomis sąlygomis dalyvauti parduodant šilumą su kitais energijos gamintojais.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš tikrai esu už atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimą, ir Kauno regione daug tokių žmonių yra, ir jie šiuo metu yra patenkinti, bet pats įrenginys yra gana brangus, niekas nekompensuoja to, ir viskas priklauso nuo elektros energijos kainos. Brangstant elektros energijai, nežinau, kaip čia bus, o juo labiau įsitraukus Kainų ir energetikos kontrolės komisijai. Mes žinome, kaip būna, kai įsitraukia Kainų ir energetikos kontrolės komisija, ir dabar mes tą turime. Kaip jums atrodo, kaip toliau bus?
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tai vienintelis būdas suteikti jiems galimybę dalyvauti energijos gamybos rinkoje vienodomis sąlygomis, ir kad jie gautų nediskriminacinį tarifą. Jeigu jie gaus nediskriminacinį tarifą, jie neprašys jokios papildomos paramos, nes jie patys sukaupė tas lėšas. Beje, jiems dar reikia atiduoti ir skolas, paimtas iš Pasaulio banko. Tai daug metų besitęsianti skola. Įmonė faktiškai buvo sužlugdyta ir buvo prie bankroto ribos. Ir tas milijonas litų, kuris pernai buvo duotas, išgelbėjo, įmonė pradėjo kvėpuoti. Iš naujo kvėpuoja ir gamina 10 megavatų, tai yra maždaug dviem Molėtų miesteliams reikalinga šiluma. Jeigu jie greitai gamins 20 megavatų, vadinasi, keturis Molėtų miestelius galėtų apšildyti. Šiuo atveju reikia leisti dirbti ir galėtų dirbti.
PIRMININKĖ. Jūsų dar nori paklausti A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt neatidžiai klausiau, norėčiau pasitikslinti. Teisės departamento yra daug pastabų. Viena pastaba kalba apie tai, kad gali būti pažeistos vartotojų teisės taikant jūsų įstatymo nuostatas. Kitose pastabose irgi kalbama apie galimus prieštaravimus mūsų teisės dokumentams. Aš norėčiau išgirsti jūsų komentarą dėl vartotojų interesų pažeidimo. Labai ačiū.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl vartotojų interesų pažeidimo galiu pasakyti tik tiek, kad mes neprašome, kad iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminama energija būtų superkama brangiau negu iš neatsinaujinančių. Mes sakome, kad turi būti superkama už tą pačią kainą arba mažesnę, bet ne diskriminacinę kaip dabar, vos ne du kartus mažesnę. Taigi vartotojų interesas lyg ir apginamas.
Antras klausimas dėl ko?
A. SYSAS (LSDPF). Jeigu jūs skaitėte Teisės departamento pastabas, ten yra ir kitų pastabų, kad kai kurios nuostatos prieštarauja teisiniam reguliavimui. Ačiū.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Jeigu iš tikrųjų įžvelgiama tokia galimybė, kad prieštarauja kitiems teisės aktams arba teisiniam reguliavimui, tada svarstymo stadijoje, ypač pagrindinis komitetas, priimdamas šią įstatymo pataisą, turėtų ištaisyti ir tų klaidų turėtų nelikti.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui už įstatymo pateikimą. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galima. Ačiū. Pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 9 d. Turbūt visi pritariame, kad prašysime Vyriausybės išvados, nes buvo toks pasiūlymas. Nėra prieštaraujančių? Nėra. Ačiū.
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėjas – V. Grubliauskas.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, teikiu jūsų teismui Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo“ pakeitimo“ projektą. Jūs, be abejo, turite jį ir žinote, aš tik priminsiu, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio nuostatą, įteisintą šio straipsnio 4 dalyje, yra numatyta, kad tris Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narius skiria Seimas. Asmenys komisijos nariais gali būti ne ilgiau kaip dvi juos skyrusios valstybės institucijos kadencijas ar ne ilgiau kaip dvigubas nepertraukiamas juos skyrusios organizacijos valdymo organų įgaliojimo terminas. To paties įstatymo 47 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai įsigalioja jį paskyrusios institucijos ar organizacijos valdymo organų sprendimas dėl naujo nario skyrimo.
Atsižvelgdamas į visas šias mano išdėstytas aplinkybes, teikiamu projektu Seimas Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, Informacinės visuomeninės plėtros komiteto bendru teikimu skiria du naujus komisijos narius ir vieną narį antrai kadencijai. O visas nutarimas skamba taip: 1 straipsnyje vietoj Algimanto Kaziliūno įrašyti Rimantą Bagdzevičių ir vietoj Janės Narvilienės įrašyti Reginą Zasienę. O visą straipsnį išdėstyti tokia tvarka: „Paskirti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariais Rimantą Bagdzevičių, Liudviką Meškauskaitę ir Reginą Zasienę.“ Nutarimas įsigaliotų nuo priėmimo. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų paklausti nori M. Zasčiurinskas. Jo salėje nėra. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, kadangi toli nuo šitų klausimų sprendimo, gal galite pakomentuoti, kodėl pasirinktos būtent šios dvi pavardės, kurias teikiate?
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Galiu pasakyti, jog jos buvo svarstomos dviejų komitetų posėdyje. Jas teikė pagal nusistovėjusią tvarką frakcijos. Visos jos buvo svarstomos, ir būtent šio jungtinio komitetų posėdžio metu buvo nuspręsta laikytis ir anksčiau galiojusios geros tradicijos – balansuojant tarp pozicijos ir opozicijos šios pavardės, šios kandidatūros buvo apsvarstytos ir joms buvo pritarta, sakyčiau, labai korektiškai, beveik bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių klausti nėra. Ačiū pranešėjui.
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų už nėra. Prieš – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų komiteto pirmininkas viską išdėstė teisingai, tačiau vienas klausimas, kurio mes nesprendėme dviejų komitetų jungtiniame posėdyje: dėl kandidatų buvo balsuojama paprasta balsų dauguma, kitaip tariant, vienas iš kandidatų užėmė antrą vietą ir negalėjo toliau pretenduoti į komisijos nario vietą. Nebuvo teikiama balsavimui dėl pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų, kad būtų surinkta visiška balsų dauguma. Statute, žinoma, to nėra numatyta, bet vadovaujantis bendrais principais, mano supratimu, reikėjo tą balsavimą pakartoti. Dėl tos priežasties negaliu pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas po pateikimo pritaria įstatymui, atsiprašau, Seimo nutarimui.
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 9, prieš –14, susilaikė 48. Nutarimui po pateikimo nepritarta. Dabar reikia grąžinti redaguoti, tobulinti. Ar sutinkate bendru sutarimu, kad grąžintume tobulinti? (Balsai salėje) Ačiū. Tada bendru sutarimu yra grąžinama iniciatoriams tobulinti.
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-358. Pranešėja – V. Margevičienė. Pateikimas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, noriu jums pateikti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos nuostatų patvirtinimo.“ Noriu jus informuoti, kad vasario 18 d. Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija svarstė nuostatų projektą, buvo gauti kai kurių Seimo narių siūlymai, į juos buvo atsižvelgta. Bendru sutarimu pritarta Lietuvos Respublikos Seimo narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos projektų nuostatoms ir teikiama tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui.
PIRMININKĖ. Ačiū, pranešėja. Jus nori paklausti R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamoji pranešėja, žinodama jūsų aktyvią poziciją Seime, darbą Seime, tikiu, kad jūsų vadovaujama komisija dirbs labai aktyviai. Norėjau paklausti, ar kas nors iš esmės keičiasi, palyginti senuosius nuostatus su dabar jūsų pateiktais?
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą. Noriu pasakyti, kad keičiasi jau vien tai, kad anksčiau komisija buvo tik narkomanijos prevencijos komisija, dabar yra ir alkoholizmo prevencijos komisija, todėl mes į komisijos funkcijas įtraukėme labai daug atskirų reglamentuojančių dalykų, ką galėtume labiau ir stropiau žiūrėti. Taip pat noriu pasakyti, kad dar iki šiol nėra nacionalinės narkotikų kontrolės ir prevencijos programos, taip pat nėra nepilnamečių justicijos reformos pratęsimo programos. Į tai atkreipiame labai rimtą dėmesį ir žiūrėsime, kad tai būtų labai griežtai atspindėta mūsų teisės aktuose.
PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymus pranešėjai. Kalbėti dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui? Ačiū. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildoma – Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija. Siūloma svarstyti kovo 26 d.
Seimo rezoliucijos „Dėl Tibeto problemos sprendimo“ projektas Nr. XIP-336 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Seimo rezoliucija „Dėl Tibeto problemos sprendimo“ Nr. XIP-336. Pateikimas, svarstymas, numatytas ir priėmimas. Prašom. Pranešėja – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, šių metų kovo 10 d. sukako 50 m. nuo sukilimo Tibete numalšinimo. Jo Šventenybė Dalai Lama pasitraukė į Indiją, o Tibete prasidėjo žiauriausios represijos. Buvo sugriauta per 6 tūkst. vienuolynų, pusantro milijono tibetiečių išžudyta, kraštas paverstas branduoliniu sąvartynu, ir tai kelia grėsmę viso regiono ekologijai, ir ne tik. 50 m. tibetiečiai priešinosi Kinijos primetamam gyvenimo būdui, religijos ir kultūros naikinimui. Šiandien jie sako: „Mes kovojame tiesiog už savo išgyvenimą. Be pasaulio paramos mes pralaimėsime. Mes ginkluoti tik Jo Šventenybės atvaizdu, o jie – šaunamaisiais ginklais.“
Jo Šventenybė Dalai Lama neseniai pareiškė, kad Tibete vykdomas pats tikriausias genocidas, kad Kinija Tibete sukūrė pragarą žemėje. Ir vis dėlto jis savo tautiečius ragina vengti smurto, neprovokuoti jo, tiesiog melstis už tėvynės laisvę. Taip pat Jo Šventenybė kviečia Kiniją taikiam problemos sprendimui suteikiant Tibetui realią kultūrinę autonomiją. Prie to siūlymo siūlau prisidėti ir mums svarstant šią rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Viskas?
D. KUODYTĖ (LSF). Ne, dar truputį. Jeigu galima, porą žodžių.
PIRMININKĖ. Gerai, gerai.
D. KUODYTĖ (LSF). Kinijos propaganda dėl Tibeto okupacijos ir aneksijos labai jau girdėta: Tibetas išvaduotas, demokratizuojamas, jis niekada neturėjo valstybės, niekada nebuvo valstybė.
Neminėsiu tūkstantmetės istorijos, liudijančios iš tiesų buvus valstybę. Tarptautinės teisininkų komisijos Tibeto juridinių tyrimų komitetas pasakė: 1911–1950 m. Tibetas įrodė turįs valstybingumą, kokį paprastai pripažįsta tarptautinė teisė. 1950 m. buvo tauta, teritorija ir toje teritorijoje veikianti vyriausybė, tvarkanti Tibeto vidaus reikalus be jokios išorinės valdžios įsikišimo. 1913–1950 m. Tibeto užsienio reikalus tvarkė išimtinai Tibeto vyriausybė. Oficialūs dokumentai rodo, kad šalys, su kuriomis Tibetas palaikė užsienio ryšius, su Tibetu elgėsi kaip su nepriklausoma valstybe.
Aš dar kartą akcentuoju, kad šia rezoliucija niekas nesiruošia skelbti karo Kinijai. Mes nenorime daugiau, nei kalba Jo Šventenybė Dalai Lama. Mes tiesiog kalbame apie žmogaus teises, kurių privalu laikytis, ir kad Tibeto žmonės, Tibeto tauta, kuri šiuo metu jau yra mažuma savoje valstybėje, nes vyksta didžiulė kinų perkėlimo į Tibeto teritoriją kampanija, taip pat turi apsisprendimo teisę, taip pat turi teisę gyventi, melstis, kalbėti, auklėti vaikus taip, kaip jie to nori.
Dar vienas dalykas, kurį norėčiau paminėti, yra tai, kad atmetu bet kokius teiginius apie tai, kad mes čia išsišokam, galbūt esame vieninteliai lendantys ten, kur mums nepriklauso. Tai turiu statistiką apie pasaulyje priimtas panašus pobūdžio rezoliucijas. Tiesiog norėčiau jus informuoti apie keletą skaičių. Yra trys Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės Asamblėjos rezoliucijos Tibeto klausimu, Europos Parlamento – 32 rezoliucijos, JAV – 26 rezoliucijos. Beje, šiuo metu JAV Atstovų Rūmuose yra užregistruota, svarstoma ir greičiausia bus priimta labai panašaus turinio į mūsų rezoliucija. Vokietija – 3 rezoliucijos, Italija, Čekija, Vengrija, Airija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas, Lichtenšteinas, Australija – 8 rezoliucijos, Pasaulio parlamentarų suvažiavimas – 3 rezoliucijos, ir tai yra dar ne viskas. Čia – tik paskutinio laikotarpio panašaus pobūdžio rezoliucijos. Todėl prašau Seimo narių iš tiesų prisijungti prie pasaulio nuomonės ir pasakyti savo nuomonę apie tai, kad žmogaus teises privaloma vykdyti net ir tokiai didelei ir stipriai valstybei kaip Kinija. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Jūsų norės paklausti, bet prieš tai dėl vedimo tvarkos – Č. Juršėnas. Prašom.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Frakcijos vardu prašau nagrinėjant šį klausimą pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Siūlymas frakcijos vardu, bet gal galima atsakyti į klausimus? Tegu atsako, nes yra… (Balsai salėje) E. Klumbys. Nėra. S. Pečeliūnas nori paklausti.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ypač gerbiamoji pranešėja, jūs turbūt atsimenate, ir aš norėčiau akcentuoti mūsų žurnalistų kompetencijos klausimą. Kai tik buvo registruotas šitas projektas, turbūt girdėjote, pirmą kartą Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministerija reagavo į pačią tokio dokumento registraciją, bet iš tekstų matėsi, kad jie nelabai ir skaitė. Jie reagavo į mūsų žurnalistų interpretacijas, kurios nieko bendro su teksto žodžiais neturėjo, ir kalbėjo apie Tibeto pripažinimą ir kitus reikalus. Aš norėčiau jūsų paklausti kaip patyrusio žmogaus istoriniais ir kitais reikalais. Kaip jūs manote, kaip bendromis pastangomis mes galų gale galime pasiekti, kad mūsų žiniasklaida ir konkretūs žurnalistai, nežinau, dėl kokių motyvų, skaitytų tekstus ir neklaidintų nei Lietuvos visuomenės, nei pasaulio bendruomenės?
D. KUODYTĖ (LSF). Ačiū už klausimą. Bijau, kad Lietuvos žurnalistų aš tikrai nepriversiu skaityti tekstų ir tikrai nesu atsakinga už jų kompetenciją. Man būtų labai malonu, jeigu ta kompetencija būtų kur kas rimtesnė. Tačiau aš ne veltui šiandien ir akcentuoju: neskelbiame karo Kinijai, nereikalaujame nepriklausomybės – mes kalbame apie žmogaus teises.
PIRMININKĖ. Atsakėte į klausimą, taip?
D. KUODYTĖ (LSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Pagal Statuto 109 straipsnį turime balsuoti dėl frakcijos siūlymo. Prieš tai dar ponas A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų klausimas gana subtilus ir svarbus, tačiau yra nusistovėjusi tokia praktika, kad labai retai pateikimo stadijos metu frakcijos prašo pertraukos, todėl tokiu išimtiniu atveju būtų labai įdomu išgirsti ir solidžių Seimo narių solidžius argumentus. Jeigu būtų galima, būtų labai naudinga juos išgirsti.
PIRMININKĖ. Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Prašom. Du dalykai yra. Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad tas klausimas bus nagrinėjamas antradienį, tai jūs, kaip sakytų vieno romano herojus, pažeidėte konvenciją, bet galai nematė. Argumentas yra tas, kad kai kurie nori pateikti tam tikrų redakcinių pastabų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame dėl pertraukos, kurią siūlo Socialdemokratų partijos frakcija. Kas už – už pertrauką iki kito posėdžio, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 65: už – 21, prieš – 33, susilaikė 11. Pertraukai užtenka. Pertrauka iki kito posėdžio.
Repliką po balsavimo – D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Replika po balsavimo. Aš iš tiesų manau, kad mes šiandien pasielgėme neteisingai. Aš tik dabar gavau žinią, kad JAV Atstovų Rūmai priėmė visiškai analogišką rezoliuciją. Ko mes bijome ir baidomės, aš tikrai negaliu suprasti, ir kas pasikeis iki antradienio, aš irgi negaliu suprasti, bet vis tiek ačiū.
PIRMININKĖ. Seimas apsisprendė. Daugiau kaip vienas penktadalis yra. Svarstysime kitą antradienį.
Savaitės (nuo 2009-03-16) – 2009 m. kovo 17 d. (antradienio) ir 19 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai
Rezervinis klausiamas – savaitės, prasidedančios kovo 16 diena, plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Nėra Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos I. Degutienės. (Balsai salėje)
Ar galime… Jūs visi turite išdalytą darbotvarkę. Vis tiek dar kartą svarstysime ir Seniūnų sueigoje, ir Seime, tai aš siūlau pritarti, jeigu nieko prieš, bendru sutarimu.
Labai ačiū.
Pareiškimų… Yra vienas. Turbūt perskaitysiu pati, nes nėra… Taip, perskaitau.
„Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui. Pareiškimas. Dėl parlamentinių ryšių grupės įkūrimo. Pranešu, kad Tarpparlamentinių ryšių su Mongolija grupės 2009 m. vasario 12 d. posėdyje buvo išrinkta pirmininkė – V. V. Margevičienė ir jos pavaduotojas – E. Vareikis. Grupę sudaro 15 narių. Prašyčiau registruoti Seime įsikūrusią Tarpparlamentinių ryšių su Mongolija grupę.“ Matyt, pritariam?
Visi klausimai, numatyti šios dienos darbotvarkėje, išspręsti. Siūlau registruotis.
Užsiregistravo 67 Seimo nariai. Ačiū už produktyvų darbą. Darbą baigėme net nesulaukę 17 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.