Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 45
2009 m. kovo 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Kviečiu pasiruošti šios dienos posėdžiui. Pradedame 2009 m. kovo 12 d. plenarinį posėdį. Registracija.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai.
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. kovo 12 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo 2009 m. kovo 12 d. plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Ar bus kokių pasiūlymų?
Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Prašyčiau sudaryti galimybę į darbotvarkę papildomai įrašyti R. Juknevičienės įregistruotą deklaracijos projektą „Dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“. Kodėl būtų svarbu šiandien svarstyti šį klausimą? Todėl, kad po kelių dienų, kovo 15 d., jo gimimo metinės. Jeigu mes šiandien priimtume tą rezoliuciją, tuo laiku ji galėtų būti paskelbta „Valstybės žiniose“, tai būtų simboliška, kad tuo metu priimtume. Jeigu būtų galima įrašyti po Vyriausybės valandos, nes ministrė po Vyriausybės valandos turės galimybę padaryti pateikimą.
PIRMININKĖ. Jūsų siūlymas frakcijos vardu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, frakcijos vardu. Frakcija pritarė tam siūlymui.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Negalime. Tada reikėtų balsuoti. Kas pritaria Seimo deklaracijai dėl Jono… Gerbiamieji kolegos, iš eilės, nesinervinkime, dėl kiekvieno balsuosime, jeigu reikės, atskirai. Dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų siūlymui į darbotvarkę įtraukti Seimo deklaraciją „Dėl J. Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 72, prieš – 14, susilaikė 20. Taigi pritarta frakcijos pasiūlymui įtraukti į darbotvarkę Seimo deklaraciją „Dėl J. Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“.
Prašom. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad 1959 m. kovo 10 d. įvykiai mažame Tibete, kalnų krašte, lėmė tai, kad šiandien ši tauta yra mažuma savo gyvenamojoje teritorijoje. Yra daug skaudžių ir tragiškų įvykių ir ta proga galėtume priimti D. Kuodytės ir grupės Seimo narių inicijuotą rezoliuciją. Siūlyčiau šia rezoliucija papildyti šios dienos darbotvarkę. Tai darau frakcijos vardu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Karosas.
J. KAROSAS (LSDPF). Kolegos, mes esame ne vieną kartą darę tokius žingsnius. Aš labai gerai žinau, kad dažnas tų dalykų kartojimas neduoda efekto, kurio mes siekiame. Aš šiuo atveju siūlau susilaikyti suprantant tą problemą. Mes esame paryškinę ne viename Seime, ne vienoje rezoliucijoje. Aš manau, dėl diplomatinių ir kitų sumetimų to nereikėtų daryti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Endzinai, jūs irgi frakcijos vardu?
A. ENDZINAS (LSF). Taip, aš kalbėjau frakcijos vardu ir šį teikimą darau frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Taigi, gerbiamieji kolegos, yra skirtingos nuomonės, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta rezoliucijos dėl Tibeto įtraukimui į šios dienos posėdžio darbotvarkę, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 58, prieš – 17, susilaikė 22. Daugumos balsais rezoliucija dėl Tibeto įtraukiama į šios dienos darbotvarkę.
P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš kalbu frakcijos vardu. Kadangi 1-5 klausimas yra įtrauktas į darbotvarkę, tai Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“ projekto (koncepcija – tai ne įstatymas) svarstymas, siūlau gal jau šeštą kartą, kad būtų šalia į darbotvarkę įtrauktos Kainų įstatymo pataisos. Įstatymai yra labai susiję. Seime jau perėjo visas stadijas (pateikimas, svarstymas), buvo diskusijos dėl priėmimo, liko tik balsavimas. Todėl prašau įtraukti šį labai svarbų klausimą visiems Lietuvos gyventojams. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame bendru sutarimu įtraukti Kainų įstatymą? Ne. Taigi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymu būtų įtrauktas Kainų įstatymas į darbotvarkę, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 54, prieš – 1, susilaikė 41. Taigi Kainų įstatymas įtraukiamas į šios dienos darbotvarkę.
R. Ačas. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš frakcijos vardu norėčiau, kad būtų sukeisti 1-7a ir 1-7b klausimai su 1-5 klausimu, nes frakcija mano, kad šitie klausimai yra labai svarbūs, o dalis frakcijos narių tuo laiku negali būti posėdžių salėje.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš jus suprantu, gal ir būtų galima padaryti, bet 1-5 klausimo yra svarstymas ir priėmimas. Jeigu mes dar įtraukiame ir Kainų įstatymą, kurio yra likęs tik priėmimas, tai, man atrodo, kad kaip tik čia turėtų būti balsų daugiau, mums reikės 71 balso. Dėl to taip išdėliota darbotvarkėje, kad 1-7a ir 1-7 b klausimai yra vėliau.
R. AČAS (TTF). Bet frakcijos vardu prašau.
PIRMININKĖ. Tai prašau. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Ar sukeičiame darbotvarkės 1-5 klausimo ir 1-7a ir 1-7b klausimų laiką, tai yra į 11.40 val.? Balsuojame. Kas už sukeitimą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 53, prieš – 17, susilaikė 38. Keitimas negalimas, nes balsai pasiskirstė kitaip.
Gerbiamieji kolegos, nematau daugiau norinčių papildyti darbotvarkę, todėl siūlau, kad Kainų įstatymas būtų įtrauktas po Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“, tai yra po 1-5 klausimo. Toliau deklaracija dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu po Vyriausybės valandos ir rezoliucija dėl Tibeto būtų darbotvarkės pabaigoje. Ar sutinkame su tokia šiandienos darbotvarke? Ar galime bendru sutarimu? Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, aš dėl deklaracijos. Čia galima manyti, kad tai yra politinis dokumentas, ir teisininkų vertinimo nereikia, bet čia nėra vien politinis reikalas ir istorinis reikalas. Tai yra ir teisinis reikalas, jeigu mūsų istorijoje atsiranda dar vienas Prezidentas. Iš to kyla atitinkamos pasekmės. Siūlyčiau prašyti mūsų teisininkų išvados, o tada tiktai priiminėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pastabą. Tas bus padaryta dar iki pateikimo.
Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti papildytai darbotvarkei? (Balsai salėje) Dėkoju. Šios dienos darbotvarkė yra patvirtinta.
Seimo Pirmininko A. Valinsko atsakymas į Seimo narių raštišką klausimą
Darbotvarkės 2 klausimas – Seimo Pirmininko Arūno Valinsko atsakymas į Seimo narių raštišką klausimą pagal Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalį. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką A. Valinską.
A. VALINSKAS. Labas rytas, gerbiamieji kolegos, manau, kad negaišime daug laiko. Sausio 12 d. Seimo Pirmininko sekretoriate buvo gautas Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Z. Balčyčio pasirašytas klausimas Seimo Pirmininkui, kuriame prašome Seimo plenariniame posėdyje pateikti motyvuotą atsakymą dėl to, kodėl Pirmininkas ar jo įgalioti atstovai nedalyvavo sausio 8 d. Konstitucinio Teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas kreipimasis dėl išaiškinimo, ar šios kadencijos Seimo nariai ir pats Seimas gali mažinti savo kadencijos narių atlyginimus. Klausime teigiama, jog motyvų, kodėl Seimo atstovas neatvyko į Konstitucinio Teismo posėdį… kodėl nebuvo teismui pateikti šie motyvai. Taip pat klausime teigiama, kad tai yra beprecedentis atvejis, diskreditavęs Seimo autoritetą visuomenės akyse.
Prieš atsakydamas trumpai į klausimus, norėčiau atkreipti dėmesį į kai kurias Seimo statuto nuostatas. Pagal Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalį Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai, ne rečiau kaip kartą per mėnesį atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. Cituodamas minėtą Seimo statuto nuostatą, norėčiau užbėgti už akių klausimui, kodėl tik dabar atsakau į šį klausimą, nes eilinė Seimo sesija prasidėjo tik užvakar.
Dabar prie konkretaus klausimo. Atsakydamas į jį norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „dėl Konstitucinio Teismo nutarimo aiškinimo teisminio posėdžio forma yra laisva. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešama byloje dalyvaujantiems asmenims“. Pastebėtina, jog vartojamas terminas „pranešama“ savaime nereiškia, kad asmuo, kuris kreipiasi į Konstitucinį Teismą dėl nutarimo ar nutarimų oficialaus aiškinimo, ar jo įgaliotas atstovas privalo dalyvauti teisminiame posėdyje dėl nutarimo aiškinimo.
Be to, kaip jau minėjau, Konstitucinio Teismo įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nutarimo aiškinimo teisminio posėdžio forma yra laisva. Tai reiškia, kad šiam posėdžiui nebūtinai taikytinos visos taisyklės, įvertintos Konstitucinio Teismo įstatymo 44, 57 straipsniuose.
Kartu norėčiau atkreipti kolegų dėmesį į tai, kad Konstitucinio Teismo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „dalyvaujančių byloje asmenų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti, nutarimui ar išvadai bei kitiems sprendimams priimti“.
Atsižvelgiant į tai teigti, kad asmens, kuris kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl nutarimo ar nutarimų oficialaus aiškinimo, ar jo įgalioto atstovo neatvykimas į teisminį procesą yra kliūtis aiškinti nutarimą… taigi tokiam teiginiui tikrai nėra jokio pagrindo.
Atkreipiu jūsų dėmesį dar ir į tai, kad Konstitucinis Teismas taip pat oficialiai nepareiškė, jog Seimo Pirmininko ar jo įgaliotų atstovų neatvykimas daro negalimu nutarimų aiškinimo procesą ar jį apsunkina. Priešingai, Konstitucinis Teismas pateikė nutarimų aiškinimą, kurio pagrindu mes ir susimažinome atlyginimus.
Taip pat noriu pažymėti, kad sausio 8 d. prieš posėdį Konstituciniam Teismui buvo įteiktas pranešimas, kad Seimo Pirmininkas ar jo atstovas nedalyvaus, ir pats Konstitucinis Teismas, gavęs šį pranešimą, nematė jokių kliūčių nagrinėti neatvykus pareiškėjui.
Be to, galiu pažymėti, jog čia buvo Konstitucinio Teismo išaiškinimas, o yra buvę atvejų ir ne vienas, o kelios dešimtys, kai Seimo atstovai nedalyvaudavo net priimant Konstitucinio Teismo nutarimus. Taigi kalbėti apie tai, kad buvo beprecedentis atvejis, taip pat nėra jokio pagrindo.
Baigdamas norėčiau pažymėti, kad iš tiesų Seimo Pirmininkas buvo šio kreipimosi teikėjas, o iniciatorius – ponas S. Šedbaras. Manau, man neleis meluoti ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė, kad ir išvakarėse, ir tos pačios dienos rytą aš pats kalbėjausi su ponu S. Šedbaru prašydamas asmeniškai, kaip iniciatorių, nuvykti į Konstitucinį Teismą, tačiau į tai buvo gautas atsakymas, kad neva yra vykstama į susitikimą su rinkėjais. Po to buvo įteiktas pranešimas ir prašymas nagrinėti be pareiškėjo.
Taigi, manau, kad atsakiau į šį klausimą. Ačiū. Sėkmės darbe!
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų išgirdome atsakymą. Manau, kad juridinė pusė yra viena, etinė pusė yra kita ir ateityje tikėsimės, kad Seimo atstovai dalyvaus aukščiausios institucijos, teismų institucijos, Konstitucinio Teismo darbe ir įteiks savo motyvaciją.
Dabar, vadovaudamasis Statuto 217 straipsnio 1 dalimi, noriu informuoti Seimą, kad yra surinktas reikiamas kiekis parašų dėl Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko gerbiamojo K. Glavecko atleidimo iš užimamų pareigų dėl jo kalbų, neapgalvotų veiksmų, kurie sukėlė didžiulę gyventojų paniką. Mes esame įsitikinę, kad K. Glaveckas nebegali toliau eiti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų. 31 parašas ir pagal Seimo statutą įteikiu Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai.
PIRMININKĖ. Dėkui. Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Mielieji kolegos, pagal darbotvarkę 1-3a klausimas. Kadangi anksčiau nebuvo progos, nes salėje nebuvo pono A. Salamakino, aš asmeniškai… kadangi Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad kai kurie mano pasisakymai buvo neetiški, norėčiau viešai (nes tai buvo pasakyta viešai) atsiprašyti pono A. Salamakino, kad siūlydamas jam eiti kažkur nurodžiau netinkamą adresą. Labai atsiprašau. (Plojimai)
Mielieji kolegos, 1-3a klausimas – Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3034(3). Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pranešėjas – E. Pupinis. (Balsai salėje) Šio įstatymo svarstymo stadija įvyko, liko tik priėmimas. (Balsai salėje) Balsavimas, tai gal priminkite.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šis įstatymas buvo svarstomas praeitoje kadencijoje ir iš esmės yra likusi priėmimo procedūra. Situacija šiek tiek pasikeitė dėl to, kad Vyriausybė patvirtino naują programą, ir yra numatytas dar didesnis sujungimas įvairių kontroliuojančių institucijų, kurios reguliuoja tam tikrą maisto grandinę.
Dar viena problema, kad įstatyme yra likusi įsigaliojimo data nuo 2009 m. sausio 1 d. Savaime suprantama, atgaline data negalime priimti.
Ir dar viena problema. Jeigu priimtume tokį įstatymą, savaime suprantama, suklaidintume Vyriausybę, nes įrašytas toks sakinys: „Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima teisės aktus, reikalingus šiam įstatymui įgyvendinti.“ Žiūrint į priekį, nes dar labiau bus sujungiamos kai kurios institucijos, manyčiau, būtų klaidinga priimti šį įstatymą, todėl siūlau jį atmesti. Taip pat galvoja ir Žemės ūkio ministerija. Bus pateikti įstatymų projektai perskirstant funkcijas, ypač sustiprinant Veterinarijos tarnybos vaidmenį ir perdalijant funkcijas. Manau, tai yra teigiamas dalykas, nes kontroliuojančių institucijų yra per daug. Ačiū. Siūlau atmesti.
PIRMININKAS. Prašau. Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Truputėlį nepatogu klausyti gerbiamojo kolegos, kuris ne pirmus metus Seime, pranešimo apie šitą įstatymą, lyg tie dalykai nebūtų buvę žinomi. Traukiama į darbotvarkes, tos darbotvarkės patvirtinamos ir po to prisimenama, kad šito negalima daryti. Arba įsigaliojimo data. Ką, šiandien šitas išaiškėjo, ar vakar?
Truputį nepatogu. Mes pradėjome naują sesiją, lyg ir įsipareigojo, kad atsižvelgsime į anos sesijos darbo organizavimo trūkumus, bet dabar vėl darome fokusus.
PIRMININKAS. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tokia situacija, kad liko tik priėmimo stadija, ir mes negalime palikti to įstatymo kabėti ore. Turi būti tam tikras atmetimas, baigta procedūra, nes tuoj ateis kitas įstatymas, kuris perskirstys funkcijas. Išeities lyg ir nėra, iš priėmimo grįžti į svarstymą negalime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ar būtų dar pastabų dėl iš tiesų gan keistos teisinės kolizijos? Aš vis dėlto palaikyčiau Č. Juršėno išsakytus priekaištus. Seniūnų sueigoje tą dalyką buvo galima pateikti anksčiau ir įtraukti į darbotvarkę. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes turime balsuoti. Aš išdėsčiau argumentus, kodėl turime balsuoti prieš.
PIRMININKAS. O kas bus, jeigu mes priimsime? Tai mes būsime…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Blogai. Vėl turėsime svarstyti ir keisti įstatymus, bus tam tikrų problemų.
PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju yra Etikos ir procedūrų komisija, kuri turėtų kalbėti dėl konkretaus atvejo, kokios procedūros turi būti laikomasi. Č. Juršėnas labai aiškiai išdėstė teisinius argumentus, kodėl to daryti negalima. Aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija šiuo atveju turėtų pasakyti Seimui, ką reikia daryti. Tai yra vienintelis sprendimas.
PIRMININKAS. Gerai, aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlau spręsti šį klausimą taip: pasinaudoti V. P. Andriukaičio pasiūlyta idėja ir perkelti šio klausimo nagrinėjimą į popietinį posėdį. Manau, Etikos ir procedūrų komisija per tą laiką pateiks savo išvadas, kaip šį mūsų Gordijaus mazgą perkirsti. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu?
Prašau. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, ponas Pirmininke. Tai, ką jūs siūlote, nelabai dera su Statutu, nes čia jokių kolizijų nėra. Atėjo projektas iki priėmimo stadijos, per tą laiką įvyko rinkimai, pasikeitė valdžia ir jos požiūris. Požiūris pasikeitė taupymo prasme: norima sujungti ne dvi, o daugiau institucijų į vieną. Šiuo klausimu mes atėjome iki paskutinio balsavimo. Ką siūlė komiteto pirmininkas? Atlikti tą balsavimą ir jis pasakė argumentus, kodėl balsuojant dėl šito įstatymo nereikia balsuoti už.
Mes galime tai daryti, mes galime balsuoti už, priimti dviejų institucijų sujungimą, bet po mėnesio ateis Vyriausybė su visomis procedūromis, prijungs dar kitas institucijas. Tai bus elementarus pinigų švaistymas. Dabar tą klausimą pabaigę atmetimu, nepritarimu jam, po mėnesio išspręstume klausimą iš esmės. Etikos ir procedūrų komisija nieko naujo negali pasakyti. Darykime pagal Statutą: skelbkime priėmimą, balsuokime pagal savo supratimą ir sąžinę ir tada matysime, kaip toliau elgtis. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš suteikdamas žodį sakyti tolesnes replikas, norėčiau atkreipti prieš tai kalbėjusio ir kalbėjusiųjų dėmesį, kad įstatymo projekte yra 3 straipsnis, pats paskutinis prieš Respublikos Prezidento parašą. 3 straipsnis teigia: „Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.“ Aš manau, kad kalbėti, jog nėra jokių problemų ir galime viską stumti buldozeriu, šiek tiek nepagrįsta.
Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš manau, iš tikrųjų argumentai yra labai logiški, kad tą įstatymą faktiškai reikia koreguoti, juo labiau kad naujas ministras nori sujungti daugiau institucijų taupydamas biudžeto lėšas. Todėl siūlau, kad be didelių ginčų išbrauktume šitą įstatymą ir balsuotume prieš, nes jau įtraukta į darbotvarkę. Tada ateis naujai parengtas įstatymų paketas.
PIRMININKAS. Prašau. Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų erzina ne tai, kad nauja valdžia kai ką daro kitaip. Čia yra jos teisė, tauta pasitikėjo atitinkama valdžia ir ta valdžia daro taip, kaip jai atrodo geriau. Bet ar nebuvo galima mūsų įspėti kur kas anksčiau, kad reikės taip ar kitaip daryti. Kam tada reikalingos Seniūnų sueigos, komitetų pirmininkų pasitarimai ir kiti dalykai, kai ateinama į tribūną ir pasakomas galutinis sprendimas? Tiesiog dėl to aš protestuoju, o ne dėl to, kad reikia taip ar kitaip balsuoti. Iš tikrųjų sausio 1 d. yra netinkama data, bet P. Gražulis siūlo (šiuo atveju aš jam pritariu) gerą dalyką – atidėkime į šalį, Vyriausybė atsiųs naują projektą, tą priimame, o šito nepriimame ir viskas gerai.
PIRMININKAS. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes Seime galime priimti šiuo metu ir kitą datą dėl šventos ramybės, dėl to, kad procedūra nebūtų pakeista, pavyzdžiui, balsuoti už pradžią nuo gegužės 1 d. Taip išspręsime teisinę koliziją. Bet vis tiek aš lieku prie savo nuomonės, kad jį reikia atmesti. Siūlau pirmiausia pakeisti datą, balsuoti dėl datos, įsigaliojimo nuo gegužės 1 d., ir po to priimti sprendimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs konkrečiai siūlote 3 punkte „sausio 1 d.“ pakeisti žodžiais „gegužės 1 d.“ , taip?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra pasiūlymas įstatymo projekto 3 straipsnyje, vadovaujantis protingumo kriterijais, sausio 1 d. pakeisti gegužės 1 d. Prašau. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų, ar neatrodo, kad mes pradedame įstatymus gana juokingai daryti. Išeiname, datas atidedame, atidėdami jau girdime komiteto pirmininką, kad to įstatymo iš viso ne priėmimas. Darykime žmoniškai, atidėkime jo svarstymą, išbraukime dabar, parenkite normaliai, kaip turi būti, suderinta su Vyriausybe, bendra pozicija. Mes nesolidžiai atrodome kaip institucija. Todėl aš frakcijos vardu dar sykį siūlau: išbraukime tuos penkis įstatymus, duokime Vyriausybei, komitetui laiko, kad parengtų bendrą rimtą nutarimą, o ne mėtykimės, kaip kam atrodo. Spręskime klausimą solidžiai.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu gautas V. Mazuronio siūlymas klausimus 1-3a, 1-3b, 1-3c, 1-3d, 1-3e dėl objektyvių priežasčių, kilus nesutarimams, išbraukti iš šios dienos darbotvarkės ir nukelti į artimiausią laiką, sulaukti be trūkumų parengto Vyriausybės siūlymo. Kas pritaria šiam pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Balsavo 98 Seimo nariai.
Už – 78, prieš – 2, susilaikė 18. Pasiūlymui pritarta. Klausimai 1-3a, 3b, 3c, 3d ir 3e keliami į geresnius laikus.
Pereiname prie darbotvarkės 1-4a klausimo – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2544 priėmimas. Teikėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pranešėjas – A. Lydeka. Kviečiu į tribūną. Priėmimo stadija. Prašom.
A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, esame priėmimo etape. Po svarstymo iki priėmimo didesnių pakeitimų neįvyko. Jokių naujų pasiūlymų neužregistruota. Komitetas jų ir nesvarstė. Atkreipsiu tik dėmesį, kad buvo pateikta Teisės departamento išvada. Ji yra labai paprasta, tik techninio pobūdžio. Komitetas ją apsvarstė ir pritarė, tad kviečiu visus balsuoti ir pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų klausimų pranešėjui? Nėra. Taigi siūlau šį įstatymo projektą priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Ar būtų pasiūlymų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. 1 straipsniui pritarta. 2 straipsnis. Ar būtų pasiūlymų, pastabų, ar galima pritarti bendru sutarimu? Galima. Prieš nėra. Dėkoju.
3 straipsnis. Dėl įstatymo trečio skirsnio pavadinimo pakeitimo. Ar būtų pasiūlymų ir pastabų? Nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Nuoširdžiai dėkoju.
A. Dumčius – už. Prašom dėl viso.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėl viso. Ačiū. Aš siūlyčiau visiems teigiamai priimti šį įstatymą, nes, kaip mes įsigilinome, yra pataisyta Rezistencijos komisijos, statusą nustatančios, funkcionavimas Genocido centre, apmokėjimas, vardynų sudarymas, sąrašų ir apskritai statuto yra kur kas tobulesnis variantas. Ypatingų pastabų čia nėra. Siūlyčiau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sąraše prieš – Seimo narys B. Bradauskas. Prašom.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Manau, kad esamoje situacijoje komisija tikrai gali dirbti. Jos darbo tikrai niekas nevaržo. Mes labai dažnai kalbame apie lėšų taupymą. Manyčiau, kad priėmus šį įstatymą vėl reikėtų papildomai skirti lėšų. Galbūt jos nebūtų tokios didelės, bet tai vis tiek papildomos lėšos, todėl aš negaliu balsuoti už šio įstatymo pataisas. Manau, kad esama situacija viską išsprendžia, ir nebūtina išskirti tos komisijos, ir nebūtina skirti papildomai lėšų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išsakyti. Kas už tai, kad… prieš tai buvo sutarta bendru sutarimu, bet manau, kad dabar klausimą teikiu balsavimui. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XP-2544 būtų priimtas, kviečiu balsuoti, kas mano kitaip, renkasi prieš arba susilaiko. Prašom.
Balsavo 101. Už – 77, prieš – 10, susilaikė 14. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas priimtas.
Pagal darbotvarkę 1-4b klausimas – nutarimo projektas Nr. XP-2545, taip pat analogiška situacija. Priėmimo stadija. Pranešėjas – A. Lydeka. Prašom.
A. LYDEKA (LCSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes ką tik priėmėme naują įstatymą. Pagal jį reikia pataisyti ir nutarimą dėl nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo. Po svarstymo jokių pasiūlymų komitetas negavo, nefiksuota. Yra tik Teisės departamento išvada, kuri labai paprasta, techninio pobūdžio – punktus pakeisti į dalis. Komitetas pritarė Teisės departamento šiam pasiūlymui ir pataisė. Tad kviečiu pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nutarimo projektą sudaro vienas straipsnis, tai ar būtų galima iš karto kalbėti dėl viso? Ar yra užsirašiusiųjų už, prieš? Nėra. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas nutarimo projektas Nr. XP-2545(2)? Prašom.
Balsavo 95. Už – 84, prieš nėra, susilaikė 11. Nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo priimtas.
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“ projektas Nr. XP-3166(3). Svarstymo ir priėmimo stadijos. Pranešėjas – J. Razma. Prašom, kviečiu į tribūną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, daugelis iš mūsų gauname susirūpinusių rinkėjų pastabų, kad reikia ką nors daryti su vis didėjančia didžiųjų prekybos tinklų galia atitinkamoje rinkoje. Galimi ir piktnaudžiavimai, su kuriais, esant dabar galiojantiems teisės aktams, matyt, atitinkamos institucijos nesusitvarko. Sprendžiant tas problemas ir buvo parengta ta koncepcija, kurią siūloma tvirtinti Seimo nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“.
Tai būtų pirmas žingsnis sprendžiant aktualų klausimą. Žinoma, po to turėtų būti atitinkamo įstatymo pateikimas ir priėmimas. Kiek žinau, jis Vyriausybėje jau baigiamas rengti. Bet nepaisant to, aš manau, mes turime savo darbą atlikti, patvirtinti koncepciją. Galbūt tai taps gera praktika ir sprendžiant kitus naujus svarbius politinius klausimus, kai pirmiausia patvirtinama koncepcija, kur yra analizė, kur yra siūlomi įstatymo rengimo keliai, ir po to jau rengiamas pats įstatymo projektas.
Pagrindinis komitetas tai koncepcijai, ją šiek tiek patobulinęs, pritarė. Buvo įvertinta įvairių institucijų – Laisvosios rinkos instituto, Prekybos įmonių asociacijos – pastabos ir pasiūlymai, taip pat Seimo narės B. Vėsaitės pasiūlymai, kuriems buvo arba pritarta, arba pritarta iš dalies. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Užsirašę diskusijoje dalyvauti keturi. Kviečiu frakcijos vardu kalbėsiantį V. Mazuronį. Prašom. Jums 7 minutės.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų, mielieji kolegos, nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“ aš įvertinčiau, kad galbūt ir tikriausiai jis reikalingas. Aš jį palyginčiau su skania iš esmės sriuba, bet tik trejų metų senumo ir visiškai ataušusia.
Manau, kad ir šitoje koncepcijoje iš esmės viskas yra surašyta lyg ir teisingai. Akivaizdu, kad šiandien Lietuvos mažmeninėje prekyboje egzistuoja monopolis, monopolis, kuris diktuoja sąlygas tiek perdirbėjams, tiek gamintojams. Akivaizdu, kad reikia imtis radikalių priemonių – reikia tvirtinti įstatymus, ribojančius monopolijų veiklą, ribojančius jų galias, pradedant nuo atsiskaitymo terminų, kainų nustatymo ir vienų prekių, kurių nori, priėmimo, kitų nepriėmimo ir t. t. Akivaizdu, kad būtina toje mūsų valstybės grandinėlėje žemdirbys–perdirbėjas–prekybininkas padaryti tolygų pelno pasiskirstymą. Viskas tas yra gerai, bet dar sykį kartoju: šiandien reikia priimti jau konkrečius žingsnius, jau konkrečius įstatymus, o ne įstatymų kūrimo koncepcijas.
Aš ne prieš, kad ta koncepcija, jeigu ji skubos tvarka bus priimta… Tačiau iš esmės tos koncepcijos priėmimas ir siūlymas yra savotiškas sijonėlis, bandantis parodyti – ir mes kažką dirbame, o iš tikrųjų nustumiantis galimybę ir nustumiantis norą greitai ir ryžtingai priimti vienus ar kitus reikalingus įstatymus realiam monopolijų pastatymui į savo vietą. Aš labai tikiuosi, kolegos, kad, po to svarstydami klausimą dėl pelnų ir antpelnių „lubų“ uždėjimo, mes pritarsime ir padarysime pirmą realų žingsnį šitoje srityje. Taigi manyčiau, kad jeigu kažkam reikia pavaizduoti, kad darbas lyg ir vykdomas, jeigu kažkam reikia viešųjų ryšių, tai bala nematė, priimkim tą koncepciją. Bet ne koncepcijos šiandien reikia – šiandien reikia monopolininkus realiai… Ir mes turėtume šitoj vietoj įpareigoti Vyriausybę su tikslia data, iki kada tas įstatymų paketas turi būti pateiktas, iki kada visi šitie klausimai turi būti iš tikrųjų išspręsti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ir dabar paeiliui kviečiu Seimo narę B. Vėsaitę, po to – R. Sinkevičius ir dėl techninių problemų išsitrynęs P. Gražulis. Tai po to jau mes duosim jam ketvirtajam žodį. Prašau, B. Vėsaitė. Nėra. Dėkoju, kviečiu R. Sinkevičių. Po jo – V. Andriukaitis.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mielieji kolegos, šiandien niekas turbūt neabejoja, kad Lietuva gyvena rinkos ekonomikos sąlygomis. Deja, susiklosčiusi padėtis, kai atsirado rinkoje įmonių, turinčių pernelyg didelę mažmeninės prekybos galią, veda prie monopolizmo. Taip atsiranda tam tikros neigiamos pasekmės mūsų ekonomikai, t. y. rinkos galią turinčios mažmeninės prekybos įmonės sugeba primesti tiekėjams sau kur kas palankesnes tiekimo sąlygas nei kitos rinkos galios neturinčios įmonės, daro spaudimą tiekėjams nustatyti mažesnes prekių kainas, iš kitų tiekėjų reikalauja ekonomiškai nepagrįstų nuolaidų, nepateisinamą verslo riziką perkelia tiekėjams ir gamintojams.
Dėl nesąžiningo rinkos galios panaudojimo nepagrįstai blogėja tiekėjų padėtis: mažėja jų galimybės investuoti, įmonės priverstos trauktis iš rinkos, mažėja mažų ir vidutinių įmonių skaičius mažmeninės prekybos sektoriuje, vyksta dinamiška mažmeninės prekybos sektoriaus koncentracija, t. y. einama dar į didesnį monopolizavimą, sukelia produktų kokybės ir įvairovės mažėjimą ir galutinis rezultatas – sudaro kainų augimo galutiniams vartotojams tendencijas, o tai jau sukelia ir tam tikrus socialinius padarinius.
Aš sutinku su prieš tai kalbėjusiu gerbiamuoju Seimo nariu ponu V. Mazuroniu, kuris sakė, kad panašus įstatymas turėjo būti priimtas ir pateiktas jau senokai. Deja, turime kaip turime. Šiandien turime koncepcijos, kurią Ekonomikos komitetas svarstė, pateikimo stadiją, ir aš manau, kad tai yra reikalingas dokumentas, kurį patvirtinus ir davus atitinkamus įpareigojimus Vyriausybei, tas įstatymas galėtų atsirasti jau iki šių metų gegužės 1 d. Aš pritariu pateiktai koncepcijai ir kviečiu balsuoti už ją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Andriukaitį, po jo – P. Gražulis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, neabejotinai svarstome labai vėlyvą… labai pavėluotai svarstome šią koncepciją. Tie procesai, kurie pavertė Lietuvą „Maxima LT“ kabutėse, tie procesai, aišku, prasidėjo ne vakar ir ne užvakar. Reikia atkreipti dėmesį į tą pirminio privatizavimo etapą, kada prasidėjo. Pradžioje matėme, kaip akcijos ir kapitalas koncentravosi nedidelės grupės asmenų rankose, kaip po truputį „Vilniaus prekyba“, po to „Maxima“, „Minima“, „Media“ stūmė iš rinkos smulkųjį ir vidutinį verslą, kaip smulkiajam ir vidutiniam verslui liko tiktai tam tikri šešėlinės ekonomikos plotai – turguose, Gariūnuose ir kitur. Matėme iškreiptą vaizdą, kuris šiandien iš tikro jau atrodo labai apgailėtinai.
Mes turime „akropolių“ kultūrą, į kurią gyventojai yra priversti dėl susidariusios infrastruktūros, dėl didžiulės paslaugų koncentracijos, dėl didžiulių, kaip pasakyti, interesų srautų sukoncentravimo vienoje vietoje… Praktiškai gyventojai jau neturi alternatyvų šiame kontekste. Tarkim, esantys smulkūs prekybos taškai praktiškai nebegali atsverti ir konkuruoti su šita jau susiformavusia ištisa, na, sakyčiau, tam tikro verslo segmento dalimi.
Tai, kad teisinis koncepcijos parengimo pagrindas yra išdėstytas labai argumentuotai, nekelia niekam abejonių. Kas kita, kai kolegos iš „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos mini įstatyminių žingsnių sukūrimą arba jau dabar, tarkime, pamėginimą diskutuoti dėl labai svarbios, bet dar ne pagrindinės, problemos, kaip, tarkim, pelno marža turi būti pasidalinta tarp augintojų, tarp tiekėjų, tarp perdirbėjų ir pardavėjų tinklo. Tai yra maža problema, aktuali, bet nedidelė problema, visame šitame kontekste. Iš esmės mes sunaikinome didelę dalį mūsų visuomenės, jeigu norite, ir šeimų verslo, tokio verslo, kuriuo remiasi visa Europos Sąjunga.
Jeigu stebėjote šių dienų Europos Komisijos diskusiją dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo lengvatų taikymo smulkiajam ir vidutiniam sektoriui, tai ypač daug dėmesio akcentuojama mažiems prekybos taškams, kavinėms, visai tai sudėtingai ir gražiai Europos Sąjungos industrijai, kuri nėra sukoncentruota kelių kapitalo grupių rankose.
Siūlyčiau tikrai pritarti dabartinės koncepcijos pagrindams ir siūlyčiau, kad mes išties pamėgintume sudaryti jungtinę visų frakcijų darbo grupę, kad mes galėtume priimti atitinkamų įstatymų paketą, nes čia reikalingas sudėtingas įstatymų paketas, kuris pagaliau įteisintų tai, ko mes siekiame, – kad išties įmonių nesąžiningų veiksmų reglamentavimas ir kontrolė būtų visiškai aiškiai ir tiksliai išreikšta. Noriu pasakyti, kad ne vien tik vadinamasis lentynos mokestis ir visi kiti dalykai slegia šioje tikrovėje. Akivaizdu, kad tokio diktato, kokį diktuoja stambūs prekybos centrai mūsų gamintojams, mūsų perdirbėjams ir mūsų vartotojams, toliau nebegalime toleruoti, nes jau visuomenė puikiai supranta, ką reiškia oligarchai, ką reiškia oligopolijos ir ką reiškia ši situacija apskritai mums visiems. Juo labiau, jeigu suomiai gali didžiuotis „Nokia“, mes, deja, tegalime didžiuotis tik tokiu iškreiptos rinkos portretu, kuris džiugesio nesukelia. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju ir kviečiu į tribūną Seimo narį P. Gražulį.
P. GRAŽULIS (TTF). Ačiū gerbiamajam Pirmininkui, kad vis dėlto leido man kalbėti. Dėl techninių problemų neužsirašiau. Tačiau aš noriu tikrai išsakyti… Visi šiandien, man atrodo, Seimo nariai, pripažįstat, kad yra didžiulė problema šiame sektoriuje. Ir, manau, neatsiras nė vieno Seimo nario, kuris pasakys, kad tų problemų nėra. Šios problemos labai gerai išdėstytos koncepcijoje. Bet kas yra svarbiausia?
Aš noriu priminti istoriją galbūt naujesniems Seimo nariams. 1996 m. atėjo į valdžią konservatoriai ir krikščionys demokratai, ir Ūkio ministerija buvo atiduota Pramonininkų konfederacijai, ir ūkio ministras buvo V. Babilius. Dabar jo sūnus yra parlamentaras. Jis jau tada buvo Vyriausybės įpareigotas sudaryti darbo grupę, parengti koncepciją ir parengti įstatymą. Jau praėjo daugiau kaip dešimt metų. Koncepcija virto kažkokiu prekybininkų moralės kodeksu ir faktiškai jokio žingsnio nebuvo žengta. Aš asmeniškai registravau įvairiausias įstatymo pataisas, matydamas šią problemą. Pirmiausia bandžiau, kad galėtų tiesiogiai ūkininkai, Lietuvos gamintojai pateikti prekes prekybos tinklams, nes jie nepriimami. Buvo mano nuostata, kad bent 50–60 % lietuviškų maisto produktų būtų mūsų parduotuvėse. Deja, gavau išvadą iš Europos teisės departamento, kad tai prieštarauja Europos teisės direktyvoms. Teko atsisakyti. Norėjau, kad ši nuostata būtų taikoma tik prekybos tinklams (prekybinis antkainis), kad mažos įmonės, ne sisteminės, kurios turi po vieną, dvi mažas parduotuves, galėtų savo nuožiūra taikyti antkainius. Taip pat gavau išvadą, kad bus sudarytos nevienodos rinkos sąlygos ir tai prieštarauja įstatymui. Galų gale lygiai taip pat nuo 1996 m. šias pataisas nuolat teikiu Seimui. Ir Seimas suranda įvairiausių priežasčių, kaip šias pataisas atmesti.
Labai įdomu stebėti – kai tik keičiasi dauguma, tai, pavyzdžiui, praeitoje kadencijoje visi konservatoriai, krikščionys demokratai buvo už šias pataisas. Na, kažkaip valdantieji truputėlį balsavo prieš. Bet aš džiaugiuosi, pasikeitus valdančiųjų partijos lyderiui ir juo tapus A. Butkevičiui, jis, aš manau, kadangi nebalsavo už „Leo LT“, supranta, kad monopolijų įsitvirtinimas rinkose, įvairiose srityse yra žalingas mūsų valstybei ir daro didžiulę ekonominę žalą… Bet šiandien, žiūriu, jau J. Razma krato galvą, kad tiktai… Bet jis bijo prieiti prie mikrofono ir pasakyti, kad nepritaria tokioms, pavyzdžiui, mano įstatymo nuostatoms, krato galvą, kad jie nepritaria, kad šis klausimas būtų įtrauktas į darbotvarkę. Taigi, gerbiamieji, aš manau, kad tegul, priimkim tą koncepciją, jinai niekuo nepakenks, nieko blogiau čia nebus, bet nieko … ir koncepcija gali ilgai gulėti stalčiuose, ir niekas nepasikeis. Bet po to ženkim realų žingsnį. Yra pateikta įstatymo pataisa, kad viena pagrindinių problemų… Aš sutinku su gerbiamuoju V. P. Andriukaičiu, kad visumos problemų tai neišsprendžia, bet mažą žingsnį mes žengsim į priekį, jeigu pritarsim mano įstatymo, mūsų frakcijos įstatymo, teikiamoms nuostatoms.
Dabar žiūrėkit, kas yra. Net Europos Parlamentas praeitų metų pabaigoje priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Sąjungos nares reguliuoti prekybinį antkainį. Mato, kad koncentracija rinkoje, ypač maisto, didėja, kad mažosios prekybos įmonės užsidaro, kad gamintojai faktiškai taip pat bankrutuoja ir kad milžinišką pelną nusineša prekybininkai. Mes negalime žiūrėti abejingai į šiuos procesus, ypač šiuo metu, kai Lietuva, Europos Sąjunga ir visas pasaulis išgyvena ekonominę krizę. Todėl tikiuosi, kad, pritarę šiai koncepcijai, pritarsite ir mano įstatymo nuostatoms.
PIRMININKAS. Dėkoju diskusijoje dalyvavusiems. Nuoširdžiai dėkoju, kad nė vienas neviršijo reglamento skirto laiko. Mielieji kolegos, netrukus balsuosime po svarstymo, motyvai už, prieš. Galima registruotis. Atkreipiu jūsų dėmesį, kad visiems pasiūlymams komitetas siūlo pritarti, išskyrus 1 punktą, čia siūloma pritarti iš dalies B. Vėsaitės pataisai. Kadangi jos pačios nėra, manau, kad turite šio pasiūlymo turinį prieš akis, galima būtų pasiūlyti pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei. Galima? Nėra prieš. Dėkoju. Taigi už ir prieš. Sąraše už – V. P. Andriukaitis. Prašau, žodis jums.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad mes didele balsų dauguma patvirtinsime šį nutarimą. Argumentus aš jau išdėsčiau. Išties jeigu mes norime pasiekti visiškai kitų visuomeninių santykių ir pakeisti padėtį iš esmės, kad mums nebediktuotų 2–3 monopolizuoti ir, taip sakant, iš esmės tarpusavyje įvairiais susitarimais mūsų visuomenę šokdinantys prekybos centrai, tai mes tikrai turime ryžtis šiam įtemptam ir sudėtingam darbui, kad pakeistume padėtį iš esmės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, vėl einama senais keliais. Jeigu jūs manot, kad reikalingas įstatymas, tai būkit mieli, pateikit tą įstatymo projektą. Jūs jau parodėt visai Lietuvai, kad sugebat pateikti įstatymus ir juos priimti per kelias naktis. Jeigu yra politinė valia, tai ją ir realizuokit. Kodėl dabar jūs, primesdami visam Seimui valią per kažkokių koncepcijų priėmimą, iš esmės stabdot tokio įstatymo priėmimą pradedant jo pateikimu? Taigi aš manau, kad tai yra elementarus šios problemos užšaldymas iki galbūt geresnių kai kam laikų ir tam tikrų galbūt finansinių įsipareigojimų įvykdymo. Ir tada jau bus triukšmingai raportuojama tautai ir valstybei, kad mes priėmėm tokį įstatymą. Aš esu prieš tokį nutarimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas – už, vienas prieš kalbėjo. Teikiu Seimui balsuoti įstatymo projektą Nr. XP-3166(3). Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo, prašau balsuoti.
Balsavo 90: už – 86, prieš – 2, susilaikė 2. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Priėmimo stadija. Taip, prašau, V. Uspaskichas.
V. USPASKICH (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi balsavau už. Man kažkaip nepavyko pakalbėti ir išsakyti nuomonę, bet norisi priminti ir J. Razmai, kaip iniciatoriui, kad reikia to projekto priežiūros. Tik tos koncepcijos neužtenka. Kiek aktyviai, efektyviai dirbs Vyriausybė, mes irgi nežinom. Todėl, kad ne pati Vyriausybė, matyt, dirbs, o kažkokia ministerija. Reikia prižiūrėti. Ir taip, kaip ponas J. Veselka kalbėjo, ir kiti, kad tai gali būti tik užtušavimas pagrindinės problemos, tai čia turi būti priežiūra. Jeigu ne, tai tiesiog net ir Seimo reikia priežiūrą padaryti, kad šitas projektas būtų įgyvendintas ir dar patobulintas, nes vienos koncepcijos iš tikrųjų neužteks, kad sutvarkytume visą tą problemą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau replikų po balsavimo nėra. Taigi įstatymo priėmimo stadija. Keturi – už, keturi – prieš. Z. Balčytis. Prašau. Žodis jums.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, prieš pateikiant įstatymo koncepciją, buvo susipažinta su kitų Europos valstybių patirtimi, kurios turi kur kas didesnę patirtį dirbti rinkos sąlygomis, ir daugelyje valstybių tokie įstatymai veikia. Todėl reikia sveikinti ir Seimo daugumą, kuri šiuo metu jau kažkodėl be diskusijų pritaria tokiam įstatymo būtinumui. Įstatymas yra rengiamas priėmus koncepciją. Nesigilindamas į detales, manau, ir mūsų valstybei atėjo laikas nustatyti vienodas žaidimo taisykles visiems ūkio subjektams, netgi ir tiems, kurie turi išskirtinį vadinamąjį perkamosios galios ribojimą. Todėl siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mažas klausimėlis. Manau, galime pritarti bendru sutarimu. Dabar kalbame apie visą, nes yra du straipsniai. Galima? Nebūtų prieš. Dėkoju.
Užsirašė prieš E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Aš dar kartą noriu pakartoti, kad reikia priimti ne koncepcijas, o įstatymus. Jie jau turėjo būti parengti. Ne tokios apimties ir ne tokio svarbumo įstatymai jūsų, gerbiamieji konservatoriai, buvo priimti čia, Seime. Taigi dar kartą kartoju: jūs elementariai ir turbūt sąmoningai delsiate, kad būtų priimtas toks įstatymas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sąraše už – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, jeigu būtų politinė valia, tai būtų teikiama ne koncepcija, o įstatymas. Man atrodo, valdančioji dauguma bando prieš rinkėjus aiškintis, girdi, mes darome, dar praeis visa kadencija, taip ir nepadarysime. Vis dėlto aš siūlau paremti tą koncepciją, ją šiandien priimti ir nesustoti prie šitų žingsnių. Priimkime ir mano įstatymo pataisas, kurios tikrai duos teigiamą rezultatą. Ir tai, kad bandoma surasti įvairiausių argumentų, jog ten yra vienodos sąlygos tiek smulkiesiems, tiek dideliems, aš noriu pasakyti, kad smulkieji prekybininkai neuždeda net 20 % prekybinio antkainio. Aš su daugeliu jų kalbėjau. Man atrodo, jie neprieštarautų, bet jūs ieškosite, manau, kelių kaip nors įtikti stambiesiems prekybininkams, „Maximai“, kad tik nepriimtumėt mano įstatymo nuostatų. Tikiuosi, jums užteks politinės valios ir jūs priimsite ir koncepciją, ir mano pateiktas įstatymo pataisas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sąraše prieš – V. Uspaskichas. Ačiū. J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kas pirmą kartą sėdi čia, Seime, turbūt nežino. Šią koncepciją parengė socialdemokratų Ekonomikos komiteto pirmininkė B. Vėsaitė. Kas jiems trukdė, kai jie valdžioje buvo aštuonerius metus, įgyvendinti ir neleisti kurtis stambioms prekybos įmonėms (per aštuonerius metus daug jų prisikūrė)? Kai prisikūrė ir dar jiems atidavė „Leo LT“, Lietuvos energetiką, paskui sugalvojo apriboti jų veiklą, tai pavadino nesąžininga konkurencija, ir dabar visi griebiasi už nesąžiningos konkurencijos. Kas trukdė, socialdemokratai, per aštuonerius metus neleisti įsikeroti prekybos monopolijai? Viena.
Antra, yra ne atšauktas, o galiojantis Kainų įstatymas, kuriuo nė viena Vyriausybė nesinaudojo, o ten yra visos galimos priemonės kainoms reguliuoti. Kodėl nė viena Vyriausybė nesinaudojo? Sako, jis pasenęs, bet jo nepanaikina. Dabar koncepcija – svarstysime filosofiją, kaip skristi į kosmosą, kai jau skrenda į kosmosą. Antras dalykas.
Trečias dalykas. Gerbiamieji kolegos, ar galima visuomenės vystymąsi grąžinti atgal? Stengiamės grąžinti. Štai atsimenu, per visas tas reformas, kur mums Vakarai siūlė sunaikinti stambesnes įmones, neva reikia konkurenciją sukurti, gerai gerbiamasis V. Andriukaitis pasakė: suomiai turi „Nokią“. O ką per 20 metų Lietuva turi? Nieko neturi, išskyrus tuos stambius centrus, kuriuos pasirinko pirkėjas. Pirkėjas juos pasirinko. Buvo kioskų, buvo labai smulkių įmonių, pirkėjas pasirinko stambius, nes stambi įmonė turi galimybę sukurti didelius rezervus manipuliuoti… tai yra ekonomiškai pagrįstai daryti įvairius rinkos sprendimus atsižvelgiant į pakitimus.
Gerbiamieji kolegos, yra Kainų įstatymas, reikia įpareigoti Vyriausybę, jeigu matome, kad kažkur yra blogybių, naudotis veikiančiu Kainų įstatymu, o ne maitinti tautą koncepcijomis, t. y. iliuzinėmis filosofijomis. Todėl, aš manau, gerbiamieji, imkimės darbo ir dirbkime taip, kokie yra įstatymai (jie leidžia reguliuoti kainas), o ne užsiimkime koncepcijomis.
PIRMININKAS. Sąraše daugiau prieš nėra, liko tik už. Ar galime pasiūlyti, taupydami laiką, pereiti prie balsavimo, ar?.. Galima, taip? Galima. Ačiū. Mielieji kolegos, aš teikiu balsuoti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“. Prašom balsuoti.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 2. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“ priimtas.
Mielieji kolegos, pereiname prie darbotvarkės 1-6 klausimo – Savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-373(2). Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Kai buvo tvirtinama darbotvarkė, po 1-5 klausimo, kurį apsvarstėme, buvo įtrauktas klausimas dėl Kainų įstatymo pataisų, nes jie susiję. Todėl prašyčiau laikytis priimto Seimo sprendimo ir svarstyti klausimą dėl Kainų įstatymo priėmimo. Faktiškai buvo kalbėta už ir prieš, visos stadijos įvyko, liko tik balsuoti, todėl prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, čia, matyt, įsivėlė techninis netikslumas. Kadangi pataisyta darbotvarkė išdalyta, šis klausimas eina po 1-6 klausimo. Tai jūs siūlote dabar pereiti prie 1-7 klausimo (sukeisti juos vietomis), taip? Ar galime bendru sutarimu pritarti tam, ką ir buvome nusprendę? Prieš nėra. Dėkoju.
Pereiname prie 1-7 klausimo – Kainų įstatymo 11 straipsnio papildymo bei pakeitimo ir įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projekto. Teikėjas V. Mazuronis, pranešėjas E. Pupinis. (Balsai salėje) Prašau? (Balsai salėje) Taip, liko tik balsavimas. Gerai.
Mielieji kolegos, teikiu Seimui balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XP-2577(4). Prašom balsuoti.
Balsavo 63 Seimo nariai: už – 58, prieš – 1, susilaikė 4. Užsiregistravo 70. Taigi nesurinktas balsų kiekis.
Prašom. P. Gražulis. Replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, gerbiamieji krikščionys demokratai, jūs dar kartą parodote aiškų savo veidą, kieno jūs tarnai. Jūs esate „Maximos“ tarnai, jūs monopolijų tarnai, jūs pensininkus, kūrybinius darbuotojus per tris naktis ant menčių paguldėte, o dabar jūs septintą kartą nesiregistruojate. Kur jūsų krikščioniška sąžinė? Ar jūs šitaip tarnaujate žmonėms?
PIRMININKAS. Girdėjote P. Gražulio žodį. R. Ačas. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kaip dažnai yra buvę, kai trūksta vieno balso, visada lyg ir galima pakartoti. Frakcijos vardu prašau, kad balsavimas būtų pakartotas.
PIRMININKAS. Ar V. Andriukaitis taip pat nori pasiūlyti tą patį? Gerai. Manau, kad būtų teisinga. Prašau, E. Pupinis. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, jeigu mes būtume priėmę tavo teiktą projektą šiuo metu, „Maximos“ padėką tikrai gautum, nes tavo projekte nekalbama apie didžiuosius prekybos tinklus, bet kalbama absoliučiai apie visas įmones, ir pats nori reguliuoti antkainį ir mažiausios įmonėlės, kuri ar miesto centre įsikūrusi, ar kokiame kaime. Ji kaip tik ir išgyvena dėl didesnio antkainio… ieško specifinių pirkėjų. Jeigu būtum įregistravęs, kad tik didiesiems tinklams tas taikoma, mūsų balsavimas būtų kitoks. Šiuo atveju prisidengiant demagogiškai neva gera idėja iš tikrųjų norima nubaigti visas smulkias įmones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Iš eilės. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai politiškai gražiai atrodantis įstatymo projektas, tačiau jo esmė yra prasta. Atsiminkite reklamą – jie niekada nemoka. Iš tikrųjų, jeigu mes sumažinsime antkainius, paprasčiausiai tuos antkainius pasiims iš ūkininkų. Todėl šiandien mes ir kalbame apie koncepciją, kad vis dėlto iš pradžių reikia sureguliuoti pelnus tarp atskirų grandžių. Sureguliavę atskiras grandis, mes nenuskriausime ūkininkų, nes šiuo metu jau yra tas variantas, kai visas problemas perdirbėjai, prekybininkai sukrauna ant pačios žemiausios grandies ir pasiima iš jų visus pinigus. Tai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų prieš tai mes priėmėme gerą įstatymą, koncepciją, pagal kurią galėtume skatinti didesnę konkurenciją tam, kad didieji prekybos tinklai nepiktnaudžiautų savo galia ir prekybos santykiai būtų kiek įmanoma civilizuotai sureguliuoti.
Kalbėdamas apie bandymą reguliuoti kainas Seimo priimtu įstatymu, siūlyčiau, gerbiamieji Seimo nariai, apsilankyti Šiaurės Korėjoje ir kitose valstybėse, Lotynų Amerikoje, dar kur nors, kur kainos yra reguliuojamos. Bet ar ten žmonės geriau gyvena?
Tai yra tikrai populistinis, spekuliatyvus įstatymas, siūlau ne pritarti jam, o grįžti prie priimto įstatymo, prie koncepcijos, kad rastume civilizuotus būdus, kaip apginti sąžiningus prekeivius ir kad didieji prekybos tinklai nepiktnaudžiautų. Tam mes turime kitų priemonių ir galimybių. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji konservatoriai ir krikščionys demokratai, noriu jums vieną dalyką pasakyti. Šis mano įstatymas registruojamas nuo 2096 m., kodėl jūs nepateikėte pataisų, kodėl? Jis guli Seime. Jūs prisipažinkite šiandien, kad esate „Maximos“ tarnai.
Dabar žiūrėkite. Buvau užregistravęs nuostatą, kad prekybinio antkainio nuostata taikoma tik prekybos tinklams. Gavau Europos Teisės departamento išvadą, jums pateiksiu, kad negalima sudaryti skirtingų sąlygų, kad visiems prekybos sąlygos turi būti vienodos. Turėjau pateikti šitą nuostatą.
Kitą dalyką noriu pasakyti. Gerbiamasis Kaimo reikalų komiteto pirmininke, kol nebuvai Kaimo reikalų komiteto pirmininku ir netarnavai „Maximoms“ ir monopoliams, Kaimo reikalų komitetas pritarė šioms įstatymo išvadoms. Susimąstyk. Keiskit pavadinimą, pasivadinkite ne krikščionimis demokratais, o monopolistais. Jūs išdavėte krikščioniškąsias vertybes, krikščionišką demokratiją, sutrypėte tuos žmones, kurie kuria krikščioniškąsias vertybes. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju P. Gražuliui. Sveiki atvykę į XXII amžių. K. Masiulis. Manau, tai bus paskutinė replika, ir mes eisime prie konstruktyvaus darbo. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau atkreipti dėmesį į du dalykus. Kai kurie Seimo nariai, motyvuodami tuo, kad labai kovoja su monopolijomis, balsuoja prieš koncepciją, leidžiančią sukurti įstatymą, kovojantį su monopolijomis.
Lygiai taip pat norėčiau pasakyti ponui P. Gražuliui, kad reikėtų kalbėti ne taip emocingai ir racionaliau. Jeigu jūs pažiūrėtumėte į didžiųjų tinklų maržas, antkainius, pamatytumėte, kad daugelis jų nesiekia 15 %, yra mažesni, ir išgyvena. (Balsai salėje) Ir esant mažoms maržoms išgyvens didieji. Iš tikrųjų reikia žiūrėti, kad ribojant maržas nukentės mažiausi. Mažiausius išnaikins.
Tai dar vienas atvejis, kai iškeliant kovos su monopolija vėliavą yra daroma paslauga monopolijoms. Nereikėtų demagogija pridenginėti neteisingų ir visuomenei žalingų siūlymų. Koncepcija leidžia parengti kompleksines priemones ir tų kompleksinių priemonių reikia. Sutinku, kad nereikia ilgai delsti, reikia greitai rengti įstatymą. Tikiuosi, kad taip ir bus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra dar du norintys kalbėti. Kadangi tarp tų dviejų yra ir mano krikšto mama Seimo narė V. M. Čigriejienė, tai prašom. Po to Ž. Šilgalis. Trumpai, prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Mielas Petrai, yra tramdomųjų priemonių medicinoje. Negi negalima kalbėti žmoniškai, nerėkaujant Seime, išdėstyti problemą tyliai, ramiai. Mes čia visi esame krikščionys, krikštyti bažnyčioje, ir nėra reikalo kiekvieną sykį tą priminti. Petrai, būk ramesnis. Man tikrai labai gaila, kad tu toks neramus ir savo emocijas reiški iki tramdymo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ž. Šilgalis. Prašau.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Iš esmės gydytoja pasakė, nesikartosiu. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi dviejų frakcijų vardu buvo prašymas pakartoti balsavimą, dar kartą, mielieji kolegos, skelbiu balsavimą dėl įstatymo projekto Nr. XIP-2577(4). Kas už, prašome registruotis ir balsuoti.
Balsavo 62: už – 60, prieš nėra, susilaikė 2. Nesurinktas reikiamas balsavime dalyvavusiųjų skaičius. Priėmimą atidėsime.
Prašau. Lyg žinodamas rezultatus, prie mikrofono J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji valdantieji, jūs čia taip gražiai giriate šią koncepciją. Aš noriu jūsų paklausti, kad kas nors čia iš karto ir atsakytumėte. Kada ši jūsų koncepcija pavirs konkrečiu įstatymu? Ar užteks mėnesio laiko, ar jūs ketverius metus koncepcija ir maitinsite? Todėl labai gražu būtų, kad J. Razma pasakytų: po mėnesio mes, Seimas, turėsime tos koncepcijos pagrindu parengtą konkretų įstatymą. Laukti nėra laiko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi yra prie mikrofonų, replikos po balsavimo, manau, bendru sutarimu pritarkime, kad tie, kurie dabar stovi, pakalbės ir tuomet eisime prie kito klausimo. Gal prašau iš eilės. B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Šiame Seime visko yra, bet kad pozicija nesiregistruotų priimant įstatymą… Tai ar jau jūs praradote jėgas, tapote neįgalūs, kad nesugebėjote pabalsuoti netgi prieš? Man labai keista. Ką darysi, šiame Seime visko tikėsimės.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, žinoma, čia yra Seimas, emocijos gal ir nėra taip blogai. Šio balsavimo esmė parodė vieną dalyką, tą, ką sakiau kalbėdamas apie koncepciją. Valdančiosios daugumos dalis, t. y. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iš esmės atsisako spręsti monopolistų pastatymo į vietą problemą. Tokią poziciją jau užėmė dėl „Leo LT“ teigdami, kad reikia kažką pataisyti, o ne reikia iš esmės pripažinti sutartį niekine. Lygiai tą patį jie daro dabar. Taip, pirmas žingsnis, bet bandant sutramdyti „Maximą“, tą pačią, kuri yra „Leo LT“ savininkė. Taigi jūsų nuostatos ir kalbos apie tai, kad jūs pasirengę kovoti su monopolistais, yra tuščias garsas, o tas sijonėlis, kurį jūs šiandien užsidėjote viešųjų ryšių, tariamą koncepciją priimdami, yra visiškai niekinis, nes jūs kalbate viena, o realiai darote taip, kad Lietuvos žmonės Lietuvoje toliau būtų skurdinami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamajam V. Mazuroniui, čia gana demagogiškai kaltinusiam mus, siūlyčiau dar kartą pasiskaityti savo teikiamą projektą, kur niekaip nėra išskirti didieji prekybos tinklai, o siūloma visiems riboti antkainį. Tą jūsų neva labai efektyvų ribojimą didieji prekybos tinklai labai lengvai apeitų, nes jūs nesprendžiate jokio klausimo dėl lentynos mokesčio, dėl visų gudrių mokesčių. Paprasčiausiai ir mažiukams, kurie dar šiek tiek gyvuoja, nes gali ir didesnį antkainį nusistatyti, norite galutinai apsunkinti egzistavimo sąlygas. Taip ir sakykite, kad jūs kaip tik ginate, bet labai gudriai, didžiųjų prekybos tinklų interesus.
Dabar atsakau J. Veselkai. Tikiuosi, kad jis pats dėdamas parašą pastebėjo, jog vėliausiai reikiami projektai turi būti pateikti iki gegužės 1 d. Bet aš manau, kad Vyriausybė to nelauks, ir pažymėčiau, kad kai kurie konkretūs įstatymų projektai, susiję su koncepcija, jau yra šiandien posėdyje. Tai Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Tai yra žingsniai ta kryptimi, kurią pabrėžia koncepcija.
Kolegos, aš siūlau, baikime tuos beprasmiškus kaltinimus, koncentruokimės į tikrą didžiųjų prekybos tinklų, įgyjančių vis didesnę rinkos galią, tramdymą. Bet neskriauskite mažųjų, pone Petrai, kodėl jūs čia norėjote ir mažuosius skriausti?
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, pasinaudosiu savo kaip posėdžio pirmininko teise, nes prieš tai patys bendru sutarimu pritarėme, kad kalba tie trys, kurie stovi. Pone Petrai, gal pakalbėkite šalia J. Razmos, nes mes prieš tai jau pritarėme bendru sutarimu, kad kalbės trys. Aš manau, kad kalbėjo ir opozicijos atstovai, ir teikėjas ponas V. Mazuronis. Aš siūlau nutraukti diskusijas prie mikrofonų ir pereiti prie darbotvarkės 1-6 klausimo. Dėkoju.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-373(2). Svarstymo ir priėmimo stadijos. Taikoma ypatingos skubos tvarka. Pranešėjas – P. Žeimys, Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom.
P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, siekiant spręsti 2008 m. savivaldybių biudžetų negautų pajamų kompensavimą ir bendrosios dotacijos kompensacijų valstybės biudžetui grąžinimą, yra teikiamas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto 2 variantas. Darbo grupėje ir komitete buvo svarstoma, pritarta Vyriausybės teikiamam projektui. Taip pat yra gautas Seimo nario A. Petkaus pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Kolega Almantas sutinka atsiimti savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi yra vienintelis pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, Seimo narys A. Petkus pateikęs, prašau, žodis jums.
A. PETKUS (TTF). Mano pasiūlymo esmė buvo ta, kad įstatyme numatyta tuo atveju, kai susiderina… (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjo, mielieji kolegos, gal šiek tiek tyliau. Prašom, tęskite.
A. PETKUS (TTF). Pagal pasirašytus tarpusavyje suderinimo aktus tuo atveju, kai Finansų ministerija turi pervesti lėšas iš biudžeto savivaldybėms, Finansų ministerija tai daro per metus, o tuo atveju, kai savivaldybė turi pervesti pinigus, savivaldybė turi sumokėti iš karto. Tačiau išsiaiškinus dabartinę situaciją su Finansų ministerija, kad jau faktiškai visos savivaldybės yra tai atlikusios, mano pataisa šiuo atveju netenka prasmės. Aš komitete nusprendžiau ją atsiimti, tačiau norėčiau paprašyti visų Seimo narių ateityje palaikyti pateiktas pataisas, kurios galiotų ne tik dėl 2008 m. biudžeto, bet ir nuolat galiotų šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuoti nereikia, nes pasiūlymo iniciatorius savo pasiūlymą atsiėmė. Prašau, galima užsirašyti vienam kalbėti už, vienam – prieš. Nėra. Ar galima bendru sutarimu? Nėra prieš. Gerai. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-373(2) būtų pritarta po svarstymo, prašom registruotis ir balsuoti.
Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 5, susilaikė 11. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Kadangi taikoma ypatingos skubos tvarka, pereiname prie priėmimo stadijos. Keturi – už, keturi – prieš. Sąraše prieš – Seimo narys Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų atrodo, kad čia toks labai teigiamas įstatymo projektas, be to, Teisės ir teisėtvarkos departamentas rašo, kad tai yra laikino pobūdžio ir tai turėtų būti atitinkamai numatyta šiame įstatymo projekte. Kalbama apie tai, kad visiškai nebebus įdomu pačioms savivaldybėms mėginti kažkaip daugiau susirinkti pinigų, nes tai yra specialiosios lėšos, kurios pagal dabartinį įstatymą atitenka savivaldai, ir jeigu tų specialiųjų lėšų dėl geresnių sprendimų priėmimo, dėl kainų padidinimo už atliekų išvežimą, surinkimą ir daugelį kitų dalykų jie daugiau surinks, tai atitinkamai Finansų ministerija ir atitinkamos tarybos jiems sumažins dotacijos dalį. Taigi čia nėra toks paprastas dalykas, todėl siūlau šitam įstatymo projektui nepritarti, nes tai siaurina savivaldos teises priimant sprendimus patiems reguliuoti savo biudžetą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių kalbėti už ar prieš nėra. Teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, prašom balsuoti už, kas mano kitaip, rinkitės kitą balsavimo variantą.
Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 3, susilaikė 12. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.
Mielieji kolegos, darbotvarkės 1-8a klausimas – Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 43, 44 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3308(3). Teikėjas – J. Razma. Pranešėjas – V. Bacevičius, Ekonomikos komitetas. Svarstymo stadija. Prašau, žodis jums.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė šį projektą ir atsižvelgė į Seimo narių pasiūlymus, suinteresuotų institucijų pasiūlymus, buvo gauta Vyriausybės išvada, į kurią buvo atsižvelgta, ir įregistravo patobulintą įstatymo projektą. Už komiteto patobulintą įstatymo projektą ir komiteto išvadą balsavo 7, prieš nebalsavo nė vienas, susilaikė 1. Po komiteto išvados dar buvo įregistruotas Seimo nario V. Uspaskicho pasiūlymas dėl 43 straipsnio, už kurį komitete balsavo 4 žmonės, prieš nebuvo, susilaikė 5. Todėl šiam pasiūlymui nebuvo pritarta. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Užsirašė kalbėti 4 Seimo nariai. J. Veselka. Prašom. Po jūsų – B. Vėsaitė.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, keletą pastabų dėl Elektros energetikos įstatymo. Norėčiau atkreipto dėmesį į 43 straipsnio 3 dalies 2 punkto pakeitimą. Skaitau: „Atsižvelgiant į paslaugos teikėjo licencijuojamai veiklai naudojamo turto vertę, kuri yra pripažįstama komisijos, remiantis komisijos parengtais Vyriausybės patvirtintais paslaugos teikėjo licencijuojamai veiklai naudojamo turto vertės nustatymo principais“… Gerbiamieji kolegos, yra, kad bus nustatyti vertės nustatymo principai. Ne vertės pripažinimo principai, o nustatymo. Mes bandome įkomponuoti tame pačiame sakinyje, kad pateikia savininkas, t. y., sakysime, skirstomieji tinklai, o komisija tik pripažįsta ar nepripažįsta. O kriterijus yra, kad turto nustatymo kriterijai. Vadinasi, čia turi būti, mano nuomone, ne pripažįsta, o įvertina turtą ir patvirtina, t. y., sakysime, skirstomieji ar kurie tinklai atneša… Sakysime, mano turtas – milijonas. Komisija pagal vertinimo kriterijus įvertina šį turtą dar kartą ir patvirtina, ir nuo čia prasideda. O čia – pripažįsta. Mano nuomone, terminologija „pripažįsta“, tai pripažįsta–nepripažįsta, yra labai neaiški. Manyčiau, kad tai pridarys sunkumų. Jeigu tik energetikos tinklų savininkai sutiks su pripažinimu, gali būti, jie jokių problemų nekels, bet jeigu komisija užsimanys pasakyti kitaip… Jūs sakote, jūs turite teisę tik pripažinti ar nepripažinti. O aš manyčiau, kad čia reikėtų įvertinti ir patvirtinti, kad komisija turėtų teisę. Dabar, kada taip tvirtinama, Seimo valdininkai sako, kad yra Turto vertinimo įstatymas, pagal kurį, norint turtą vertinti, reikia turėti licenciją, ir tai turi privačios struktūros. Atsakymas jums: privačios vertino, vertino labai objektyviai turtą ir privedė prie krizės.
Antras dalykas. Kaip žinote, Civilinis kodeksas leidžia atskiruose įstatymuose reguliuoti tuos santykius… atskirai pagal tuose įstatymuose įtvirtintas teisės normas. Taigi čia mes reguliuojame monopoliją, ir jeigu mes įrašytume, kad vertina komisija ir patvirtina, mes komisijai suteikiame teisę tą turtą įvertinti pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus ir patvirtinti, o ne pripažinti ar nepripažinti. Tai tokios pastabos.
Ir dar viena. Gerbiamieji valdantieji, jeigu jūs mokate šiek tiek strateguoti, manau, tai yra tas įstatymas, kuris gali teigiamai paveikti visuomenės nuomonę, nes jis daromas… Yra tokia mintis, kad jis leis sumažinti kainas. Aš klausiau valdančiųjų komiteto posėdyje, ar jūs sutinkate su terminais, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 d.? Jie man atsakė: taip, jie sutinka. O kodėl nepadaryti taip, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo gegužės 1 d.? Reikia tik vieno – būtinai jį priimti kovo mėnesį, o Energetikos komisija, kuri tvirta kainas, ir Vyriausybė žino, kad toks įstatymas eina. Tai kodėl jos turi laukti, kol įstatymą priimsime, ir nustatyti tuos turto vertinimo kriterijus? Jos jau dabar gali ruoštis ir apgalvoti visus turto vertinimo kriterijus, kurių reikia turto peržiūrėjimui. Todėl labai logiška, jeigu Vyriausybė būtų normali, t. y. ambicinga ir žinanti, aiškiai pasakytų Energetikos ministerijai ir komisijai: prašome per dvi savaites, dirbkite dieną naktį, bet prašome nustatyti turto vertinimo kriterijus, kad įstatymas galėtų įsigalioti nuo gegužės 1 d., o ne manipuliuoti, sakysime, rinkimais visokiais, kalbant įvairius dalykus.
Todėl, gerbiamieji kolegos, tokios mano dvi pastabos: pirma, aš nesutinku su šia kategorija „pripažįsta“ šiame įstatyme – turi būti įvertina turtą ir patvirtina, ir antra, manau, kad gegužės mėnuo tinkamas terminas, kad nuo gegužės 1 d. elektros energijos kainos būtų sumažintos. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė B. Vėsaitė. Nėra. E. Klumbys. Nėra. Ir Seimo narys J. Sabatauskas. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, noriu atkreipti jūsų dėmesį į 43 straipsnį, arba šio įstatymo 4 straipsnį, kuriuo keičiamas 43 straipsnio 3 dalies 5 punktas, bet keičiamas, mano manymu, netinkamai. Pažiūrėkite, kokia situacija yra užprogramuota šiuo įstatymu.
Šiandien bet kuris asmuo, kuris norėtų gauti… būti elektros vartotojas ir gauti šias paslaugas, turi prisijungti. Tarkime, bet kuris fizinis asmuo pasistato namą, vasarnamį, sodo namelį, kaip anksčiau. Jam reikia prisijungti. Jis turi savo lėšomis pasistatyti atitinkamus įrenginius. Po to jis turi atiduoti skirstomųjų tinklų nuosavybei visus kabelius (ar ten bus oro linijos) iki pat to vadinamojo raudonojo brūkšnio. Tam tikrais atvejais skirstomieji tinklai suskaičiuoja, kad jūsų namelis pastatytas toje teritorijoje, kur dar atsiras tūkstantis namelių. Vadinasi, jie suskaičiuoja, kad galių tam tūkstančiui namelių tikrai nepakaks ir tikrai reikės statyti naują transformatorinę pastotę, kuri kainuoja ne vieną dešimtį, o gal šimtus tūkstančių, priklausomai nuo to, kokios galios. Jūs savo sąskaita turite tą padaryti. Jums kompensuoja tik 60 % išlaidų, 40 % nusavinama. Ir štai dabar čia yra užprogramuota, kad kaina priklausys nuo turto vertės, turto, kuris daugeliu atveju yra nusavintas iš jūsų visų.
Šiandien Konstituciniame Teisme yra Seimo narių kreipimasis dėl šios normos atitikimo Konstitucijai. Tikiuosi, kad šiandien priėmimo nebus, ir aš registruosiu iki priėmimo siūlymą. Mano manymu, čia yra iš viso ydingas dalykas, kad nuo turto vertės, ypač nuo turto, kai pats neinvestavai į tą turtą, būtų didinama kaina. Ir dar. Įdomiausia – pažiūrėkite, nuo ko: nuo paskutiniųjų dešimties metų trukmės. Ne mažesnė kaip dešimties metų trukmės Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų, įvykusių per paskutinius 36 mėnesius, t. y. paskutinius 3 metus, metinės palūkanų normos procentais aritmetinio svertinio vidurkio. Energetikos skirstomųjų įmonių akcijos vertybinių popierių aukcionuose, biržoje, aišku, visada yra paklausios, nes energetika yra ta šaka, kuri… kaip sakoma, višta, kuri deda aukso kiaušinius. Aišku, kad čia paskutinė, kiek aš sužinojau iš kolegų, kurie tais klausimais tikrai domisi, ne mažiau kaip 5 % visą laiką. 5, 7, 8 ir 10 % – didėja. Vadinasi, kaina mes iš karto užprogramuojame nešti naštą visiems vartotojams, ar tai būtų komerciniai subjektai, ar tai būtų tik savo vartojimui. Vadinasi, keisdami šį įstatymą, mes jį pakeisime netinkamai ir paliksime tą ydingą normą, dėl kurios neišvengiamai gaus naudą tie, kurie į tą turtą neinvestuoja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių kalbėti nėra.
Taigi, mielieji kolegos, pereisime prie šio įstatymo tolesnio svarstymo. Yra gauti pasiūlymai dėl papildymų ir pataisų. Kviečiu į tribūną V. Bacevičių. Pirmoji yra Seimo nario D. Barakausko pataisa, kuriai komitetas yra nepritaręs. Prašom argumentus, po to žodis pataisos teikėjui.
Gal, kol kolega ieškote, teikėjas žodį trumpai apie pataisos esmę. Prašau.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės kontrolė audito ataskaitoj nustatė, kad elektros energijos kainos Lietuvoje yra nepagrįstai padidintos. Tas padidinimas atsiradęs yra taip pat ir dėl to, kad komisija padidina metinės palūkanų normos aritmetinį vidurkį 3 % iš anksto. Monopolininkai nedrįsta išsimokėti milžiniškų dividendų, o juos sumokėjo Lietuvos piliečiai ir Lietuvos ūkio subjektai. Tokia įstatymo spraga kažkodėl taikoma tik elektros energijos monopolininkams. Siūlau įstatymo pataisą, kuri sumažintų elektros energijos kainas Lietuvos vartotojams. Ir, mielieji kolegos, noriu paprašyti, tegu tai padaro Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu, o ne ta teisė būtų atiduodama Valstybinei kainų ir energetikos komisijai. Nes tikrai Lietuvos piliečiai laukia, kad mes šitą žingsnį padarytume. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir komiteto nuomonė – nepritarti, prašau, argumentai.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Galėčiau pakomentuoti. Kaina arba pelno norma reguliuojama dviem aspektais. Pirma, atsižvelgiant į turto vertę, o ją komitetas siūlo irgi keisti ir suteikti komisijai teisę pripažinti arba nepripažinti licencijuojamai veiklai naudojamo turto vertę, t. y. dabar bus galimybė mažinti tą turto vertę. Ir antra, tai yra priedas prie Vyriausybės vertybinių popierių to aritmetinio vidurkio, procentinio punkto, kai pelno norma galėjo būti didinama dar trim punktais pagal galiojantį įstatymą. Tačiau komitetas siūlo nepalikti fiksuoto trijų procentinių punktų tos premijos pelno, bet nustatyti galimybę nuo nulio iki trijų procentinių punktų tą pelno normą. Tą darytų komisija. Ir komitetas, nepritardamas Seimo nario D. Barakausko pasiūlymui, pritaria savo formuluotei. Ten yra kita formuluotė, kuri irgi iš dalies sudaro galimybes mažinti kainas per du aspektus, ne tik per pelno normą.
PIRMININKAS. Dėkoju už argumentus. Netrukus balsuosime. Kol kas argumentai už prieš. Sąraše už – V. P. Andriukaitis. (Balsai salėje) Už visą, taip? J. Veselka taip pat už visą? (Balsai salėje) Už šitą pataisą prašau J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kaip žinote, yra nustatyta norma, kad pelno norma skaičiuojant elektros kainą būtų ne mažesnė kaip 36 mėnesių per 10 metų palūkanų norma… Dabar jau šita palūkanų norma beveik 7, o pagal paskutinius skolinimus Vyriausybės – net virš 7. Taigi kur štai šitų palūkanų normą dėti – ar į banką, ar, kaip sakant, į energetiką investuoti? Vis dėlto yra 5 ir daugiau, dabar apie 7 %… Ar neužtenka tokiam ūkio subjektui, kurio dauguma turto tarnauja ir 30, ir 50 metų, būtent tokios palūkanų normos? Nes stambioje monopolijoje dėl pinigų didelių srautų ir taip susidaro dideli pinigai, kuriais gali būti įvairiai, kaip sakant, manipuliuojama. Todėl manyčiau, kad tų papildomų suteikti komisijai…prie tos 36 mėnesių Vyriausybės skolinimosi vertybinių popierių palūkanų normos dar pridėti iki 3 %, įsivaizduokite, dabar apie 7 %, dar plius 3 % – 10 %… Kuris normalus rinkoje tokį pelną užsidirba? Nėra. Kodėl mes norime monopolistui padaryti tokią didelę išimtį? Todėl manyčiau, kad tuos 3 % tikrai reikia nubraukti. Yra palūkanų norma Vyriausybės vertybinių popierių skolinimosi per 36 mėnesius. Ji kaip visada aukštesnė negu šiaip. Ir todėl manyčiau, kad šitos palūkanų normos tikrai užtenka normaliai energetinei veiklai plėtoti. Todėl siūlyčiau D. Barakausko pasiūlymui pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sąraše prieš – V. Uspaskichas.
V. USPASKICH (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš prieš ne dėl to, kad sutinku su komiteto pateiktu variantu, o todėl, kad mano pataisa yra dar griežtesnė, ir būsiu nuoseklus, ir ginsiu tą pataisą. Iš tikrųjų, kaip ir J. Veselka kalbėjo, monopolinės organizacijos turi daug galimybių iš įvairių kitų savo išlaidų straipsnių uždirbti ir t. t. Todėl mano pasiūlymas yra: atsižvelgiant į Vyriausybės vertybinių popierių kainą 36 mėnesių laikotarpiu, bet ne daugiau 5 %, nes šiandien, krizės metu, aš manau, 5 % visiškai užtenka. Tuo labiau kad vadovybė, vadyba ir t. t., jie turi pajamų ir per atlyginimų fondą. Todėl aš manau, krizės metu užtektų ir 5 %, lyg ir palaikau D. Barakausko pasiūlymą, bet norėčiau, kad jis būtų dar griežtesnis.
PIRMININKAS. Labai mįslingai, bet mes prieisime prie Seimo nario V. Uspaskicho siūlomos pataisos. O kol kas už ir prieš nuomonės išsakytos ir, priminsiu, komitetas šiai pataisai, šiam pasiūlymui nepritarė. Taip, prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Tai šiuo atveju, jeigu viena pataisa yra dar griežtesnė, o kita šiek tiek švelnesnė, logiška būtų balsuoti tokia tvarka: pirmiausia balsuoti dėl V. Uspaskicho pataisos, jeigu jai nepritariame, tuomet eina galimybė balsuoti dėl D. Barakausko pataisos. Ir tada mes galėtume eiti nuosekliai. Jeigu nesurenkama tinkama dauguma už griežtesnę pataisą, tai po to galima galvoti, gal bus surinkta pakankama balsų dauguma ne už tokią griežtą pataisą. Tokia logika. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kadangi V. Uspaskicho pasiūlyta pataisa dar nesurinko 10 pritarimo balsų, tai aš manau, kad bus visiškai nuosekliai, jeigu mes pagal chronologiją pateikimo ir balsuosime, ir visa tai išspręsime labai nuosekliai, nepainiodami dabar alternatyvių balsavimų. Taigi iš eilės. D. Barakausko pataisai komitetas siūlo nepritarti. Ir aš dabar teikiu balsuoti. Kas už tai, kad D. Barakausko pataisai būtų pritariama, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – balsuoja kitaip.
Balsavo 73: už – 50, prieš – 5, susilaikė – 18. Taigi teikiamai pataisai yra pritarta. Toliau yra Seimo nario V. Bacevičiaus kelios pataisos, kurioms komitetas nepritarė. Tai galbūt aš galėčiau paklausti: gal jūs atsiimtumėte šiuos pasiūlymus?
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, Pirmininke, tas savo pastabas, kuriom nepritarė komitetas, aš visas atsiimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tuomet 15-asis puslapis yra Seimo nario J. Veselkos pasiūlymai, kuriems komitetas taip pat siūlo nepritarti. Prašau, J. Veselka. Minutėlę. (Balsai salėje) Prašau, kol bus įjungtas Seimo nario mikrofonas, gal iš tribūnos trumpi komentarai.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė Seimo nario J. Veselkos pasiūlymui, nes matė tam tikrų juridinės technikos prieštaravimų, arba neaiškumų, nes Seimo narys siūlė nustatyti, kad komisija, atsižvelgdama į paslaugos teikėjo licencijuojamoje veikloje naudojamo turto vertę, kurią įvertina ir patvirtina komisija ir t. t. Mes manome, kad komisija nenustato turto vertės, yra turto vertinimo metodika, patvirtinta Vyriausybės nutarimu, ją atlieka licencijuojami turto vertintojai ir komisija negali tų dalykų daryti. Net jeigu tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai iš esmės sujauktų esamą teisinę sistemą ir reikėtų pakeisti labai daug galiojančių teisės aktų. Todėl komitetas nepritaria šiam pasiūlymui, gal teikėjas pakomentuotų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš jau per svarstymą pasakiau, tik noriu pasakyti dar kartą. Gerbiamieji kolegos, ką valdininkija išsigalvoja, nebūtinai jūs taip ir galvokite. Nes, dar kartą pasakysiu, taip, yra Turto vertinimo įstatymas, kuriame numatyta, kad privatininkai turi gauti licenciją, jie turi teisę šitą daryti ir t. t. Bet mes juk čia naudojamo turto vertės nustatymo principus rašome. Ne turto pripažinimo, o turto vertės nustatymo principus. Todėl manau, kad iš tikrųjų maža žodžių „pripažįsta komisija“. Turi būti aiškiai pasakyta, jeigu nustato turto vertės principus, tai turi būti nustato… komisijos parengtais… Ne, atsiprašau. Tai yra turto vertės nustatymo, ne pripažinimo, ne pripažįsta, o nustato ir patvirtina šią vertę. Ką reiškia pripažįsta ar nepripažįsta? Pripažinti ar nepripažinti galima esamą padėtį, o čia turi būti aiškiai parodyta, kodėl komisija nustato, kad tavo turto vertė turi būti mažesnė arba didesnė. Reikia pasakyti: tavo turto vertė yra per didelė todėl, kad šis principas, šis principas ir t. t. nurodo, kad ji turi būti mažesnė. Štai koks turi būti komisijos… O ne kad pripažįsta ar nepripažįsta.
Todėl manau, kad mano formuluotė, turint omeny, kad atskirame įstatyme gali būti nustatytos kitos reguliavimo taisyklės, o valstybė, kaip suverenas, reguliuodama monopolijas gali šitą padaryti, manau, kad mano formuluotė yra ekonomiškai pagrįsta, todėl pripažįsta, manyčiau… Mano skirtumas tik tas, kad jie siūlo „pripažįsta“, o mano „nustato ir patvirtina vertę“. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išsakytos nuomonės, argumentai. Už pataisą kalba V. Andriukaitis ar už visą?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ne, šį kartą už J. Veselkos pataisą. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, jūs žinote, kad dabar pasaulinė diskusija yra apsistojusi prie vadinamųjų vertintojų. Jūs atsimenat, kad neseniai Europos Komisija iškėlė klausimą, kad reikėtų vertinti netgi reitingų agentūras, kurios vertindavo bankų, fondų patikimumą, ir t. t. Lygiai taip pat iškeltas klausimas dėl audito kompanijų vertinimo. Prisiminkite „Enrono“ griūtį ir kaip po to tie, kurie auditavo, turėjo net keisti savo pavadinimus ir visa kita. Šiandien turto vertintojai Lietuvoje yra visiškai nereguliuojami ir jie gali vertinimą pateikti tokį, koks yra palankus ir naudingas užsakovui. Šiuo atveju Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimo pavyzdys, kai privatizavę Vakarų skirstomieji tinklai per keletą mėnesių sugebėjo pervertinti turtą taip, kad po to mums tai kainavo elektros energijos kainos kelių centų pabrangimu, yra tipinis pavyzdys to, kas buvo padaryta, gerbiamieji kolegos.
Dabar manau, J. Veselkos pasiūlymas, kad Kainų komisija turėtų įvertinti, turėtų būti susijęs su tuo, kad reikėtų įvertinti vadinamąjį efektyviai naudojamą turtą, nes Skirstomųjų tinklų balanse gali būti juokaujant ir vaikų darželis ar dar kas nors. Šiuo atveju reikėtų pamėginti diferencijuoti. Bet pats principas, kad komisija įvertina ir po to nustato, yra teisingas. Nėra abejonės, kad komisijai tuomet teks išplėsti funkcijas, suteikti jai daugiau galių ir visa kita, ir pakeisti keletą kitų įstatymų normų. Bet šitas principas turėtų būti apgintas.
Noriu dar kartą atkreipti dėmesį į Vakarų skirstomųjų tinklų negatyvų pavyzdį, jau vieną kartą sukrėtusį Lietuvą, ir noriu dar kartą atkreipti dėmesį į tai, kad turto vertintojų situacija labai priklauso nuo užsakovų, todėl valstybės reguliavimas čia turi būti išplėstas. J. Veselkos pasiūlymas yra logiškas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš tai sąraše už buvo užsirašęs P. Gražulis, bet dabar jis sąraše prieš. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad elektros tarifus sieti su įmonės turtu, iš tikro, man atrodo, neteisinga. Jau minėjo gerbiamasis V. Andriukaitis, kaip buvo manipuliuojama turtu, kaip akcijų vertė buvo didinama, kaip ta vertė mažinama. Dabar kad ir tos agentūros, kurios vertina tą turtą, ar nepadarys tokio turto, koks reikalingas, pavyzdžiui, Vakarų skirstomiesiems tinklams? Kokia atsakomybė? Jokios. Man atrodo, apskritai šitokią nuostatą reikėtų naikinti.
Dar vienas dalykas. Nors taisomas įstatymas, nekalbama apie labai skaudžią problemą, kai privatininkai faktiškai ne 40, nors įstatyme pasakyta 40 %, bet dažnai ir 90 %, ir 99 % statydami pastotes, tiesdami elektros linijas, įdeda milijonines sumas ir pagal šį įstatymą tas turtas atitenka į Vakarų skirstomųjų arba Rytų skirstomųjų tinklų balansą, ir taip auga jų turtas. Kieno sąskaita? Kitų fizinių ir juridinių asmenų. Ir jiems tai sudaro galimybes, prielaidą dar didinti elektros tarifus. Aš manau, iš principo tai yra neteisinga. Nereikėtų elektros tarifų nustatymo sieti su turtu. Taip būtų teisingiau. Nejaugi tokia neišmintinga Energetinių kainų komisija, kad ji galėtų paskaičiuoti logiškas, protingas elektros tarifų kainas nesiejant su turtu? Aš manau, tikrai reikėtų šios nuostatos apskritai atsisakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Ir aš teikiu balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario J. Veselkos siūlomai įstatymo pataisai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 77: už – 53, prieš – 2, susilaikė 22. J. Veselkos pataisai pritarta. Liko dar vienas pasiūlymo variantas. Taip, V. Uspaskichas. Ar būtų dešimt pritariančių šiam pasiūlymui? Dėkoju, daugiau, negu reikia. Prašau, apie pataisos esmę iš vietos – V. Uspaskichas.
V. USPASKICH (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų noriu dar kartą priminti kolegoms Seimo nariams, kad ypač krizės metu… mes klojam kelią ir tolesnei veiklai, ypač statant naują atominę elektrinę. Mes visi žinom, kad nuo turto savininkai turi galimybę skaičiuoti dar ir amortizacinį atskaitymą. Tuo labiau kad mūsų įstatymas leidžia reguliuoti: pirmais metais daugiau imti, paskui – mažiau ir t. t. Todėl visa tai bus skaičiuojama į vieno kilovato savikainą. Paskaičiavus iš esmės ta metodika, kuri šiandien (…) už (…) milijardus pastatyti naują elektrinę, tai jos išlaidos bus (…) maždaug 7–8 mlrd. Gamyba tos elektrinės bus tik 15 mlrd. kilovatų, tai kainuos iš karto kokių 50–60 centų, tokia kaina iš karto šiandien būtų užprogramuota. Plius Skirstomieji tinklai, tai 80 centų. Aš kalbu apie tolesnę ateitį.
Šiandien, krizės metu, ypač kai Vyriausybės vertybinių popierių kaina kyla, aš manau, kad galima prisirišti prie jos, bet nustatyti ne daugiau kaip 5 %. Šiandien teisingai Ekonomikos komitete kalbėjo analitikai, kad per paskutinius 5 ar 6 metus kaina nebuvo kilusi daugiau kaip 5–6 %. Tai labai gerai. Bet mes atsimenam 1999 m., kai A. Kubilius tapo premjeru, lakštai kainavo 11 %, ir dar mes užprogramuojam kokius 3 %. Mano pataisai šiandien Ekonomikos komitete valdančiosios daugumos paskirtas ministras neprieštaravo. Maža to, Kainų energetikos komisijos pirmininkas sako, kad jis neprieštarautų, ir ta pataisa yra logiška, ypač šiais laikais. Todėl, gerbiamieji, tie, kurie ypač daug kalba apie galimybę padėti žmonėms, apie galimybę taupyti, turi šią pataisą palaikyti. Ateis geresni laikai – galėsime pakeisti, galėsime padidinti antpelnius šių įmonių, bet dabar 5 % visiškai užtenka. Plius, kaip aš minėjau kalbėdamas dėl D. Barakausko pasiūlymo, visa vadovybė šiandien turi galimybę save aprūpinti ir iš atlyginimų fondo. Todėl prašyčiau pritarti… kuris daug kalba, kad reikia taupyti ir mažinti savikainą, elektrą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto išvada.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Komitete 4 balsavo už Seimo nario pasiūlymą, prieš nebuvo, susilaikė 5. Taigi komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Galėčiau pasakyti tik mažą komentarą, kad pastaruoju metu 10 metų trukmės Vyriausybės vertybiniai popieriai nebuvo platinami ir turbūt dabar nebus platinami. Taigi kalba apie tai, kokia bus jų palūkanų norma, tai yra ne visai susiję ir nelabai teisinga kalbėti, kad tai koreliuoja su kaina ir su šiuo klausimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Sąraše už pataisą – V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, raginčiau visus Seimo narius balsuoti už šią pataisą. Atkreipčiau dėmesį, kad balsuodami už D. Barakausko pasiūlytą pataisą mes jau išreiškėme savo nuostatas dėl to, kad monopolistų reguliavimas būtų daug griežtesnis ir būtų įtvirtintas įstatymų lygiu tam tikrais kriterijais. Ir tai, ką siūlo kolega V. Uspaskichas, galima, suprantama, dar trupučiuką priėmimo stadijoje pažiūrėti, jeigu būtų galima pagalvoti apie tam tikrą termino pritaikymą šiam apribojimui, tarkime, penkerių metų, nes mes kalbame apie šios griežtos normos veikimą krizės laikotarpiu, tai šiuo atveju priimant būtų galima pagalvoti apie termino įvedimą. Šiandien mes apsisprendžiame už griežtesnį reglamentavimą ir tuo apginame vartotojų pozicijas, ypač žinodami, kad kol kas kainų reguliavimo mechanizmas yra labai silpnas. Todėl palaikau kolegos V. Uspaskicho siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Sąraše prieš užsirašiusių kalbėti nėra. Teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario V. Uspaskicho siūlomai įstatymo projekto pataisai?
Balsavo 80 Seimo narių: už – 58, prieš – 1, susilaikė 21. Pataisai pritarta.
Kadangi mes turime patvirtinę dvi pataisas, kurioms, matyt, reikės laiko suderinti, komitetas prašytų…
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Taip. Gerbiamasis Pirmininke, vadovaudamiesi Seimo statuto 154 straipsniu prašome pertraukos. Komitetas turi grįžti dar kartą pasvarstyti ir suderinti, nes yra pritarta ir D. Barakausko pataisai, ir V. Uspaskicho pataisai. Reikia suderinti. Reikia suderinti komitete ir t. t., ir jau galėtume priimti. Aš manau, šiandien mes negalime priimti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto prašymui bendru sutarimu? Prašom. Dėl vedimo tvarkos – V. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiuo atveju nekalbama apie derinimą. Šiuo atveju kalbama apie Seimo apsisprendimą dėl vienos ar kitos pataisos. Viena yra griežtesnė, kita yra ne tokia griežta. Šiuo atveju mes negalime pavesti komitetui derinti nežinodami, kokia yra galutinė Seimo nuomonė dėl griežtumo laipsnio, nes neišeina kaip kalbėti. Jos iš esmės kalba apie tą patį. Aš manau, dabar reikėtų apsispręsti dėl V. Uspaskicho pataisos ir judėti į priekį.
PIRMININKAS. Dėkoju. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kadangi jūs nenorėjote eiti nuo griežtesnio prie ne tokio griežto, o tokiu keliu einant būtų išspręstas šis klausimas, tai dabar mes turime dvi priimtas alternatyvas, t. y. V. Uspaskicho ir D. Barakausko. Seimas šioje salėje priėmė dvi alternatyvias nuostatas, o dabar turi apsispręsti, kurią alternatyvą iš šių dviejų jis remia, ir viskas bus nuspręsta.
PIRMININKAS. Mes lygiai tokį patį kelią buvome numatę, gerbiamasis Seimo nary. Labai logiškai mes ėjome papunkčiui pagal tai, kaip pataisos buvo pateiktos pagal chronologiją, ne pagal griežtumą.
Yra pasiūlymas frakcijos vardu skelbti alternatyvų balsavimą dėl vienos ar kitos. D. Barakauskas. Prašom.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš manau, tą problemą galima išspręsti tuo atveju, jeigu aš atsiimu savo pataisą. Ar negaliu?
PIRMININKAS. Kadangi jau patvirtinta…
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Negaliu. Ačiū.
PIRMININKAS. …aš manau, mes vis dėlto turėsime spręsti balsuodami. Paskutinis žodis prieš balsavimą – A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Komiteto atstovas (pranešėjas) paprašė pertraukos ir pasakė, kad komitetas turėtų apsispręsti derindamas šias priimtas… Būdamas mandagus ir išklausydamas vienos pusės kalbą, aš vis dėlto palaikyčiau komiteto pranešėjo nuomonę ir paprašyčiau, kad komitetas galėtų apsispręsti ir pateikti Seimui išsamų, normalų dokumentą ir paaiškinimą. Manau, dėl aiškumo ir siekiant išvengti galimų klaidų verta stabtelėti. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. Tačiau Seimas nepritarė komiteto prašymui. Yra keli pasiūlymai. V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, plenarinis posėdis yra aukščiausias mūsų organas, ir mes galime priimti kokius norime sprendimus. Štai čia yra labai paprasta sprocedūra: jokios pertraukos nereikia, Seimas gali apsispręsti, kuriam pasiūlymui pritaria. Pagal Statutą galima padaryti alternatyvų balsavimą ir išspręstume visas problemas. Tai yra kas už – už V. Uspaskicho pasiūlymą, kas prieš – už gerbiamojo D. Barakausko pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir A. Endzinas. Replika.
A. ENDZINAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Taigi frakcijos vardu kaip frakcijos seniūnas prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Gerai. Gautas pasiūlymas kol kas sustoti tame taške, kuriame esame. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad frakcijos prašymui dėl pertraukos būtų pritarta?
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 30, prieš – 38, susilaikė 15. Pagal Statutą užtenka vieno trečdalio nuo dalyvavusių. Taigi Liberalų sąjūdžio frakcijos prašymu skelbiama pertrauka iki kito posėdžio.
Dėkoju komiteto atstovui. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta. Ačiū.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės klausimas – Elektros energetikos įstatymo 2, 42 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, nors aiškinamajame rašte yra išdėstytos pagrindinės nuostatos, bet trumpai norėčiau priminti istoriją dėl ūkininkų tam tikros kovos su dar vienu monopolistu, t. y. elektros energijos tiekėju. Seniai buvo keliamos problemos, kad vis dėlto dėl kai kurių inžinerinių įrenginių, kurie stovi dirbamoje žemėje, nėra niekaip kompensuojama. Savaime suprantama, galbūt ta sistema būtų gana sudėtinga, tačiau ūkininkai savo ruožtu prašo taikyti tam tikras nuolaidas, taikant galios dedamosios mokesčio nuolaidas. Įstatyme siūloma, kad tie ūkininkai, kurie… iki keturiolikos europinio dydžio vienetų būtų prilyginami buitiniam vartotojui. Iš tikrųjų logikos yra, nes, na, smulkiųjų ūkių elektros energijos vartojimą kai kada sunku ir skirstyti, kur čia baigėsi buitis, kur čia prasideda tam tikras ūkis. Taip pat siūlome šiek tiek pakeisti galios dedamosios mokėjimo tvarką ir stambiesiems ūkininkams, kai virš keturiolikos europinio dydžio vienetų, paprasčiausiai įvedant galios mokestį tik trims mėnesiams, kuomet iš tikrųjų visas didysis darbas ir vyksta.
Kad netrukdytume jūsų laiko, sutarėme su vienu iš įstatymo projekto teikėjų, gerbiamuoju D. Budriu, kad į šį įstatymą būtų įrašoma dar viena nuostata, kuri šiandien buvo kaip tik aptarinėjama čia, plenarinio posėdžio salėje, susijusi su tam tikrų įrenginių įrengimu, kai vartotojai įneša savo dalį, tačiau vartotojai iš to nieko negauna. Savaime suprantama, čia šiandien kalbėjo gerbiamasis J. Sabatauskas, kad galbūt Konstitucinis Teismas kažką spręs, tačiau šiuo metu mes siūlome mažinti iki 20 % tą bendro projekto įgyvendinimo dalį, kurią mokės ūkininkai ir tie, kurie nori prisijungti prie elektros tinklų. Trumpai tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Užsirašė klausti B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, be abejo, klausimas nėra naujas, anksčiau tą galios skirtumą spręsdavo Kainų ir energetikos komisija. Tačiau jūs žinote, kad nuo šių metų sausio 1 d. reikia vartotojams, žemdirbiams mokėti jau visą kainą. Dabar aš pamačiau, kad Seimo Teisės departamentas prirašė nemažai pastabų. Kol mes čia priimsime tą įstatymą, praeis, man atrodo, dar laiko. Prašom pasakyti, šiuo sunkiu žemdirbiams laikotarpiu kaip būtų galima išspręsti, kad iki mes priimsime tą įstatymą, jiems nereikėtų mokėti visos kainos? Ar yra tokia galimybė?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Savaime suprantama, jūs jau ir sakėte, kad tokie sprendimai turėtų būti Kainų ir energetikos komisijos rankose, bet sprendimai yra padaryti. Kad tokių sprendimų savo nuožiūra negalėtų daryti Kainų ir energetikos komisija, mes ir siūlome įrašyti įstatyme. Tačiau įstatymą priimti atgaline tvarka būtų sudėtinga, todėl manau, kad vis dėlto geriau priimti įstatymą, nes, tarkim, nebūtų tokių nuostatų įtvirtinta įstatyme, tada Kainų ir energetikos komisija darytų, ką norėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai džiaugiuosi ir sveikinu, kad tiek žemės ūkio ministras, tiek ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas iš tikrųjų išgirdo žemdirbių ir opozicijos balsą. Argumentai, kurie išdėstyti pateiktoje medžiagoje, sakyčiau, gana išsamiai nušviesti ir ekonomiškai pagrįsti. Tačiau aš kaip tik noriu pritarti ir gerbiamajam kolegai ponui B. Paužai, kad vis dėlto reikia imtis visokių priemonių, kad kuo greičiau įsigaliotų šios pataisos ir šis įstatymas, nes, žiūrint iš formalios pusės, kas susiję su žemdirbių apmokestinimu, tai buvo padaryta skubos tvarka. Manau, išimtys ar ne išimtys, iš esmės atsižvelgta į teisėtus žemdirbių lūkesčius, taip pat turėtų būti padaryta išimties tvarka. Ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų mes ir darome viską, kad šis įstatymo projektas pasivytų pagrindinį paketą ir galbūt kompleksiškai būtų viskas priimta. Kaip tik esame dėkingi vadovams, kurie sutiko su tuo, kad vis dėlto būtų neatidedamas priėmimas, ne bendra tvarka, o šiek tiek skubinant.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu paklausti dėl 3 straipsnio, t. y. 42 straipsnio papildymo 4 dalimi, kur jūs siūlote, kad vartotojai apmoka 20 % prijungimo išlaidų. Šiaip tai elektros energijos tiekimas, kaip ir dujų, kaip ir vandens, kaip ir kitų, yra universalioji paslauga pagal Europos Sąjungos direktyvą. Europos Sąjungos direktyva nustato, kad universaliosios paslaugos tiekimo, prijungimo kaštai yra pačios įmonės, kuri paėmė licenciją ir vykdo licencijuotą veiklą, sąnaudų padengimo reikalas iš vidinių kaštų, nes gauna tą vartotoją visam likusiam laikui ir toliau iš jo gaus pajamų ir, aišku, pelno.
Kitas dalykas. Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė gali būti paimama įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams, bet teisingai atlyginama. Jūs nustatote, kad tik 20 %. Iš tiesų tai yra teigiamas žingsnis, kad bandoma įstatyme tą nustatyti, anksčiau to nepavyko, palyginti su dabartine tvarka, kai 40 %, bet 20 % – tai irgi nuosavybės nusavinimas, juo labiau ne visuomenės poreikiams, o privačios įmonės naudai. Tai čia išvis yra ir Konstitucijos 46 straipsnio pažeidimas, pagal kurį vartotojus gina valstybė.
Todėl aš klausiu, kolega, kodėl jūs nedrįstate įstatymo normą parašyti taip, kad įmonė, vykdanti licencijuotą veiklą, tą padaro savo sąnaudų sąskaita? Labai ačiū.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Geras klausimas. Iš tikrųjų kai kurios bendrovės, kurios parduoda savo paslaugas, telefonų paslaugas, jos prisiimta visą naštą ir dar lieka dėkingos, kad prisijungia prie jų kaip vartotojas. Iš tikrųjų čia yra tam tikra problema, na, galbūt reikėtų ir kitų tokių reglamentų, kad vis dėlto būtų privaloma tvarka įvedama tam tikra paslauga. Šiuo atveju kol kas tokių dalykų nėra, todėl aš bijau vieno varianto, kuomet gali būti paprasčiausiai pasakyta: na, mes neturime galimybių, mes atsisakome ir panašiai. Reikėtų dar išsamiau panagrinėti šį klausimą. Kaip žmogus aš pritariu, bet vėlgi, kita vertus, nesinori, kad būtų pažiūrėta paprastai, kardinaliai pasakyta, kad mes negauname nė kiek lėšų ir atidedame šį klausimą tolesniam laikotarpiui. Jūs ir pats minėjote, kad Konstitucinis Teismas, ko gero, nagrinėjo tą klausimą, tai niekas netrukdo kaip Seimo nariui teikti tam tikrus pasiūlymus, ir mes juos būtinai svarstysime. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašau nepiktnaudžiauti laiku pateikiant klausimą. Klausia S. Giedraitis.
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, tai labai reikalingos pataisos, turiu pasakyti, kad ūkininkai laukia jų. Ūkio teritorijų, kuriomis nutiestos galingos elektros perdavimo linijos, ženkliai žemesnė yra žemės vertė. Nustatytu atstumu neleidžiama statyti gyvenamųjų ir kitų objektų. Ar buvo atsižvelgta į šiuos momentus jūsų pataisose?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nesupratau, gyvenamoji statyba?
S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gyvenamoji ir kita statyba neleidžiama dideliu atstumu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų šiandien bijau pasakyti, nesu energetikos specialistas, dėl servitutų normų ir panašiai. Savaime suprantama, kad keliamas klausimas gali būti ir toliau keliamas, nagrinėjamas darbo tvarka. Pasižiūrėti, gal iš tikrųjų servitutus būtų galima mažinti. Na, nemažai teritorijos užima elektros stulpai ir panašiai. Dargi yra tam tikri reikalavimai, kurie trukdo net tam tikrus darbus dirbti. Manau, tai šiek tiek kitas klausimas, bet jį galima panagrinėti.
PIRMININKAS. Klausia B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų problemų dėl naujų vartotojų prisijungimo yra daug, ir Valstybės kontrolė nurodė, kad ne viskas vyksta skaidriai ir sąžiningai, bet, kita vertus, tarkime, darydami išimtį mes didelės dalies kaštų neperkelsime kitiems vartotojams, ir ar čia nebus pažeistos, tiesą sakant, konkurencinės sąlygos? Ir ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų kreiptis į Vyriausybę šiuo klausimu ir gauti atsakymą?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, iš tikrųjų aš jau minėjau, kad tai yra tam tikra kaip ir kompensacija netiesioginė. Ūkininkai – kaip tik tie, kurie vykdo žemės ūkio gamybą ir praranda tam tikrus pinigus. Pateikta net visa Agrarinio instituto apskaitos sistema. Iš tikrųjų tai galėtų būti kaip tam tikra kompensacija už prarastus pinigus dėl nepatogumų. O dėl Vyriausybės išvadų nemanau. Manau, būtų galima nestabdyti proceso, paprasčiausiai į komitetą pakviesti atsakingus asmenis ir komitetuose apsvarstyti tuos klausimus, kad ir tie įstatymai, kurie eina prieš šitą, nebūtų stabdomi. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, noriu paklausti tokio dalyko. Iš tikrųjų Teisės departamentas padarė pastabą dėl buitinių vartotojų ir žemės ūkio įmonių. Ar nebūtų geriau pagalvoti, įvardinti jas kaip mažas žemės ūkio įmones ir taikyti, nes gali kilti tokių neaiškumų? Juk to paties galima pasiekti, ką siūlo Teisės departamentas. Ar negalvojate pataisyti?
Ir dar viena pastaba dėl naujų mokesčių – dėl elektros arba pastočių statymo mokesčio. Jeigu mes panaikinsime šitą mokestį, tai tiems ponaičiams, kurie nori prie gražių upių ar ežerų pasistatyti rūmelius… teks energetikams už savo pinigus vesti tuos. O energetikai iš oro pinigų neima – jie pradės įrodinėti tarifą. Mes tada tiems ponaičiams mokėsime už įvedimą per tarifą, todėl čia reikia labai atsargiai. Bet sumažinti tą iš tikrųjų galima. Kaip žiūrite, ar nebūtų galima, ką siūlo Teisės departamentas dėl mažų įmonių, o ne kaip buitiniams vartotojams?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nematau problemų dėl pačių terminų. Iš tikrųjų mes į tuos vartotojus galime pažiūrėti kaip į mažas įmones, bet ar reikia įvardinti, manau, padiskutuosime komitete. Iš tikrųjų tada diskutuosime, ko gero, komitetuose, nes diskutuotinas klausimas. Praktiškai mes galime išeiti iš ūkininkų rato su visom įmonėm ir panašiai. Tai mes atvirkščiai – tuos mažusiuosius ūkininkus… Man atrodo, jie yra labai arti buitinių vartotojų, kaip minėjau, nes kai kur sistemos nėra atskirtos. Žiūrint į Europos Sąjungos Parlamento direktyvas, tai kaip tik toms mažoms įmonėms šalys gali priimti ir tam tikrus kitokius sprendimus. O dėl pastočių iš tikrųjų diskusija verta dėmesio, kaip ir minėjau gerbiamajam J. Sabatauskui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Mes jau atsiliekame nuo savo patirtintos darbotvarkės. Vienas – už, vienas – prieš. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Negalėjimas paklausti suponuoja tam tikrą poziciją. Iš tikrųjų, kaip retai būna, sutinku su gerbiamojo J. Sabatausko išsakytomis mintimis ir manau, kad šitame minčių kontekste mums vertėtų apsispręsti, ar nereikia Vyriausybės išvados šitam projektui, todėl siūlyčiau Seimui apsispręsti dėl Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas prašyti Vyriausybės išvados. Aš matau, kad yra įvairių nuomonių. Mes galėtume išspręsti labai greitai balsuodami. Kolegos, ar sutinkate? Dėkoju. Gerbiamasis Juliau, tiesiog mygtuko paspaudimu jūs galėsite išsakyti savo nuomonę, nes mūsų laukia Vyriausybės valanda. Kolegos, balsuojame. Kas už A. Endzino pasiūlymą prašyti Vyriausybės išvados? Balsavimas vyksta.
Už – 20, prieš – 23, susilaikė 12. Vyriausybės išvados Seimas neprašo, nepritarė siūlymui.
Gerbiamieji kolegos, pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Galime pritarti? Labai atsiprašau, yra dar pasiūlymas: papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Galime sutarti dėl šitų dviejų komitetų? Dėkoju, kolegos. Repliką po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pritarus šio įstatymo nuostatoms po pateikimo, galiu daryti tokią išvadą, kad iš principo spręsti klausimą valdančioji dauguma neturi politinės valios. Prisiminkime, kada atsirado mokestis už galią, galios mokestis, ir kas jį įvedė, o kada „prichvatizavome“ Vakarų skirstomuosius tinklus, kaip įleidome į vištidę lapę, kad kuo daugiau galėtų pasipelnyti. Buvo aiškinama, kad atseit yra daug didelių ir galingų transformatorinių, ir tas, kas nenaudoja elektros energijos, atsisakytų kitų įmonių labui, įveskime galios mokestį. O įvestas galios mokestis nuo pirmo kilovato, nesvarbu, tu sunaudoji ar nesunaudoji. Faktiškai už tą pačią elektros energiją mokama du kartus. Apskritai, aš manau, reikėtų atsiakyti mokesčio už galią, o jeigu toks ir yra, klausimas, kodėl pusantro lito už kilovatvalandę, kodėl ūkio ministras tokį nustatė?
Aš manau, kad reikėtų tuos pinigus, kad priverstume verslininkus atsiakyti tų rezervų, kurių nenaudoja, pervesti į biudžetą, o ne leisti plėšikauti kažkokiom energetikos įmonėm, išsigalvojant įvarius mokesčius. Arba apskritai reikėtų šito mokesčio už galią ir galios mokesčio atsiakyti. Jo anksčiau nebuvo ir niekam nereikėjo. Jie nori milžiniškų pelnų. Išsimokėjo pusantro milijardo – dar mažai, jie nori dar milijardą išsimokėti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes vėluojame ir šiuo metu jau turi vykti Vyriausybės valanda, aš siūlau atsisakyti replikų. Labai trumpai. Prašau. V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėjau paprašyti, kad papildomas komitetas šiam projektui būtų paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kolegos, jeigu Biudžeto ir finansų komitetas tikrai neprieštarauja, pirmininkas ir nariai, gal bendru sutarimu galime sutikti? Jeigu yra toks noras svarstyti, neprieštaraukime, tegul svarsto. Kadangi pasiūlė ne komiteto narys, gal mes balsuokime. Kolegos, apsisprendžiame. Yra pasiūlymas skirti papildomą Biudžeto ir finansų komitetą. Kas už pasiūlymą, kas prieš? Balsuojame.
Už – 12, prieš – 26, susilaikė 15. Pasiūlymui nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, šio įstatymo projekto pateikimo procedūrą baigėme.
Dabar Vyriausybės valanda. Primenu, kad klausimai užduodami tokia eile: iš pradžių du klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis, vėliau klausimus gali užduoti visi iš eilės užsirašę frakcijų atstovai. Taip pat premjero prašymu noriu informuoti, kad premjeras dėl svarbių priežasčių turės išvykti 13.15 val., todėl jeigu kolegos turi svarbių klausimų, gal susikeistumėte, turėdami omeny šią informaciją. Taigi pirmiausia klausia opozicijos lyderis G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paklausti vidaus reikalų ministro ir kaip ministro, ir kaip liberalo. Gerbiamasis ministre, ar jums?.. Nėra? Ką tik buvo. Tada premjero. (Balsas iš salės: „Tuoj kavą atsineš, ateina.“)
Ateina. Tada reikės iš naujo. Ar galėčiau, pirmininke? Gerbiamasis vidaus reikalų ministre, norėčiau jūsų paklausti kaip ministro ir kaip liberalo, nes tikiu, kad jūs dar toks esate. Ar jums negėda, kad prieš vykstančius čia mitingus ir mitingėlius jūs metate tokias policijos pajėgas, kad paprastai jų atrodo daugiau negu yra piketuotojų. Ar jums neatrodo, kad yra švaistomi dideli resursai, aš jau nekalbu apie tai, kad virš studentų mitingo skraidė net malūnsparniai, kas, mano požiūriu, labai brangiai kainuoja. Ar jums netrūksta resursų, pavyzdžiui, kovoti su augančiu nusikalstamumu, ypač kaimuose ir rajonuose? Ar jums netrūksta resursų kovojant su augančiais kontrabandos srautais, kurie išaugę dėl netikusios akcizų politikos? Ir ypač ar jums netrūksta resursų saugoti rytinę Šengeno sieną, ką Lietuva yra įsipareigojusi? Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų, jeigu skaičiuotume pinigus, tai kiekvienas toks pajėgų išvykimas kainuoja, ir jūs visai teisingai pastebėjote. Bet, jeigu situacija yra, iš kitos pusės, neįvertinama, tarkime, nėra pakankamai pajėgų, tai labai paprasta, galime į sausio 16 d. įvykius pažiūrėti. Ir klausimas, kas tada brangiau kainuoja. Tai viena.
Antra. Ar tie įvykiai, mitingai, demonstracijos bus skaitlingi, ar neskaitlingi, prognozės įvertinti jokios nėra. Aišku, galėjo būti lygiai taip pat sėkmingai ir 7 tūkst. studentų, kaip užsakė savivaldybėje leidimą, o galėjo būti tik tiek, kiek jų buvo, – visiškai nedidelis skaičius. Ir aš nežinau, kokį jūs sprendimą mano vietoje būdamas tokiu atveju priimtumėte. Nes vis dėlto, jeigu leidimas yra 7 tūkst., tai 7 tūkst. ir planuojamos viešojo saugumo užtikrinimo pajėgos.
PIRMININKAS. G. Kirkilas antrą klausimą užduoda ir ruošiasi Z. Balčytis.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš jums atsakysiu. Niekada savo Vyriausybės darbo metu neleisdavau policijai naudoti specialiųjų priemonių. Niekada! Ir jums nerekomenduoju. Taip ir elgčiausi. Aš manau, kad mitingai yra demokratijos išraiška, ir mes turime pirmiausia išklausyti, ko žmonės reikalauja.
Dabar norėčiau paklausti gerbiamojo premjero. Gerbiamasis premjere, Europos Sąjunga, kaip jūs žinote, po gana ilgų diskusijų, man atrodo, tos diskusijos vyko keletą metų, galutinai įteisino, ir tai liečia, atrodo, 18 Europos Sąjungos valstybių, pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Jūsų ministras ten kalbėjo, bent jau taip buvo spaudoje, kad ir toliau „skatins verslą“ padidintais mokesčiais. Prašom pasakyti, ar jūsų Vyriausybė šiuo metu, kai, įteisinus lengvatas, dar labiau keičiasi mūsų ekonominė aplinka, kai dabar jau šimtai tūkstančių žmonių kasdien važiuoja į Lenkiją pirkti įvairių pigesnių prekių, nenumato šiuo klausimu pažvelgti tiesai į akis ir pamėginti keisti šią politiką?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis opozicijos lyderi, aš tikiuosi, kad permainos, kurios vyksta ir opozicijoje, iš tiesų paskatins opoziciją pamatyti esmines problemas ir nediskutuoti apie kai kuriuos ne tokius svarbius dalykus. Esminės problemos – pasaulinė ekonomikos krizė ir kaip ji paveikė Lietuvą, kokiu laipsniu tai paveikė ir ką turime daryti, ir ieškoti bendrų sutarimų, kaip spręsti problemas, esmines problemas, kai mūsų eksporto rinkos traukiasi po 3, po 5 %. Rusijoje iš viso neaišku, kiek gali susitraukti. Ir štai šiame fone PVM lengvatų svarstymai Europos Sąjungos lygiu tikrai nėra tokio masto problema, kuri turėtų tiek pritraukti dėmesio.
Antras dalykas, noriu pasakyti, kad iš tiesų tos lengvatos, čia gal finansų ministras galės papildyti, apima labai ribotą prekių ir paslaugų skaičių. Man, aišku, labai rūpi PVM lengvatos dviračių remontui, dėl ko tiek daug buvo laužoma iečių, kiek suprantu, Europos finansų ministrų taryboje. Bet manau, kad Lietuva gali išsiversti ir be tokių lengvatų. Sprendimas, kuriam buvo pritarta, tik sudarė sąlygas atskiroms valstybėms narėms, šiuo metu taikančioms lengvatas, išlaikyti status quo, tačiau užkirto kelią sąrašo plėtimui naujomis pozicijomis. Raginu į tai atkreipti dėmesį ir suvokti, kad problemų mastas, kurį turime svarstyti ir spręsti, yra tikrai kur kas didesnis negu tos lengvatos, dėl kurių tiek daug iečių yra sulaužoma.
PIRMININKAS. Klausia Z. Balčytis. Ruošiasi A. Petkus.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą susisiekimo ministrui. Pasikeitus oro uosto vadovams (čia aš, Algi), išgirdome gana džiaugsmingus įsipareigojimus, kad ateityje Vilniaus oro uostas bus panašus į Amsterdamo. Kadangi jūs neprieštaravote, mes irgi galvojome, kad jūs tam pritarėte, ir tikrai seksime to oro uosto plėtros perspektyvas. Bet dabar kitas klausimas. Šiandien vėl girdime tokius įdomius pasiūlymus, kad užsakomosios bendrovės akcijų paketą turėtų įsigyti Lietuvos geležinkeliai ir taip mes atgaivintume prarastas pozicijas keleivių pervežimo srityje. Kokia jūsų asmeninė pozicija dėl tokių pasiūlymų ir kaip jūs planuojate įgyvendinti savo pažadus, kad Lietuva taip pat turi turėti savo oro vežėją?
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai labai aktualus klausimas. Ministerijoje daugiausia dėmesio dabar yra skiriama kaip tik aviacijos klausimams, ir mes puikiai suprantame, kad situacija Lietuvos aviacijos rinkoje tikrai yra prasta, ir ieškome labai greitų sprendimų. Vienas sprendimas yra radikaliai pakeisti Vilniaus oro uosto mokesčių, rinkliavų politiką, kas jau yra padaryta, taip pat pagerinti rinkodarą, pritraukiant naujas oro bendroves skraidyti iš Vilniaus, ir, be jokios abejonės, optimizuoti sąnaudas. Manau, kad dviejų trijų mėnesių nuoseklus darbas užtikrins, kad tikrai bus atidaryti tiesioginiai maršrutai iš Vilniaus oro uosto į pagrindinius svarbiausius Europos miestus, tokius kaip Londonas, Berlynas. Ir šiuo metu Vilniaus tarptautinio oro uosto direktorius išvykęs į Berlyną tartis su Vokietijos aviakompanija dėl tiesioginio reiso Paryžius–Amsterdamas–Roma atidarymo. Tai yra svarbiausi dalykai, kuriuos turime padaryti labai greitai.
Šalia to, kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, mes vis dėlto manome, kad bazinio oro vežėjo atsiradimas Vilniaus tarptautiniame oro uoste būtų teigiamas poslinkis plėtojant aviacijos rinką. Bet jūs kalbate apie konkretų pasiūlymą, kurį, beje, ministerija kol kas gavo žodžiu, bet negavo oficialiai, raštiškai šio pasiūlymo „FlyLAL Charters“ bazėje suteikti aviakompaniją… Noriu pasakyti, kad modelių ir variantų yra pačių įvairiausių, ir artimiausiu metu mes visą informaciją pateiksime Vyriausybės pasitarimui, kad vis dėlto Vyriausybė apsispręstų, kokiu keliu toliau eiti. Yra įmanomas variantas ir valstybei dalyvaujant steigti nacionalinį vežėją, yra variantas, kad ir be valstybės dalyvavimo, privačiam kapitalui dalyvaujant, būtų galima tokį vežėją steigti.
PIRMININKAS. Klausia A. Petkus. Ruošiasi M. Zasčiurinskas.
A. PETKUS (TTF). Dėkoju posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų premjerui. Vyriausybės Ekonomikos skatinimo plano trečioje dalyje „Verslo finansavimo galimybių išplėtimas“ yra toks sakinys: „Vyriausybė numato, kad šios lėšos bus naudojamos skolinti tiek apyvartinėms lėšoms, tiek investiciniams projektams. Šių lėšų prioritetai bus nustatyti gamybai, paslaugoms ir eksportui. Šiuo metu, kai verslas labiausiai kenčia nuo išaugusių palūkanų normų už anksčiau gautus kreditus ir dabar naujai imamus, būtų labai svarbu sužinoti, ką Vyriausybė ketina daryti, kad tos palūkanos sumažėtų?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Bankų palūkanos, kaip žinot, yra toks gana sudėtingas ir subtilus dalykas, kuris, aš taip drįsčiau pasakyti, tik netiesiogiai priklauso nuo Vyriausybės. Kaip žinote, Lietuvoje, kaip ir Latvijoje, ir Estijoje skolinimasis yra kur kas brangesnis negu, sakykim, Europos Sąjungoje. Ir to priežastis yra tai, kaip tarptautinės finansų rinkos vertina rizikos dydį skolinant pinigus Lietuvos, Latvijos ar Estijos ūkio subjektams ir bankams. Todėl vienas iš netiesioginių veiksmų, kaip galima mažinti tas palūkanas, yra įrodyti tarptautinėms rinkoms, kad valstybės finansų sistema yra stabili, o tai reiškia, kad valstybės iždo išlaidų ir pajamų balansas neišeina iš sveiko proto ribų. Kitaip sakant, kad deficitas nėra gąsdinantis.
Kaip žinot, ekonomika lėtėja visame pasaulyje, taip pat ir Europoje, ir Baltijos regione kur kas sparčiau, negu buvo galima prognozuoti praeitų metų pabaigoje. Visame pasaulyje kiekvieną kartą kartojant kas keletą mėnesių bandymą prognozuoti perspektyvą tos perspektyvos netampa optimistiškesnės. Priešingai. Todėl mes artimiausiu metu, matydami ir spartesnį ekonomikos lėtėjimą, turėsim adekvačiai reaguoti, nes spartesnis ekonomikos lėtėjimas reiškia, kad ir pajamos bus mažesnės, negu galėjom prognozuoti. Tai vienas iš tų veiksmų, kuriuo mes galim įrodyti tarptautinėms finansų rinkoms, kad rizika Baltijos valstybėse, arba konkrečiai Lietuvoje, neturėtų būti vertinama per daug aukštai.
Kita vertus, čia gal ūkio ministras galėtų keletą žodžių papildomai pasakyti, pavyko susitarti su Europos investicijų banku ir Europos investicijų fondu dėl specialių instrumentų ir specialių paskolų Lietuvai, kurios būtų naudojamos verslo kreditavimui. Mes galime pasiekti, kad paskolų, kurias teiks valstybė kartu su bankais, palūkanos sumažėtų dėl to, kad valstybė iš europinių institucijų pasiskolino kur kas pigiau, negu dabar skolinamasi Lietuvoje. Aš perduodu žodį toliau ūkio ministrui.
D. KREIVYS. Keletą papildomų niuansų. Mikrokreditams yra galimybė dalį palūkanų kompensuoti per (…) O dėl didesnių kreditų, kurie bus išduodami, per kontroliuojantį fondą į bankus pateks, tai viena iš konkurso sąlygų bankams yra (…) marža.
PIRMININKAS. Klausia M. Zasčiurinskas, ruošiasi A. Baura.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena. Gerbiamieji kolegos, kolegos, nes mes visi vienodai atsakingi už Lietuvą. Vykdote politiką, kuri visuomenėje nesulaukia palaikymo. Priešingai – diskreditavo valdžią, pasitikėjimą valstybe. Valdžia ir valstybė tapo masinių pasityčiojimų objektu. Deklaruojate, kad dėl savo veiksmų prisiimate atsakomybę. Tai tikrai gražūs žodžiai, bet kuo jie paremti? Kokia tų žodžių konkretika? Bet kuris žmogus kaime ar mieste žino, kad atsakomybė yra tada, kai ji remiasi asmenine rizika. Taip yra kiekvieno iš mūsų šeimose, taip yra versle, tai yra sąžininga ir padoru. Politikoje asmeninė rizika gali būti noras likti valdžioje. Kreipiuosi į kiekvieną Lietuvos Respublikos Seimo narį, užimantį ne vieną kėdę, bet dvi, t. y. Seimo nario ir ministro kėdę. Mano klausimas yra toks: jeigu galima atsakyti trumpai, konkrečiai…
PIRMININKAS. Kolega, jūs piktnaudžiaujate laiku užduodamas klausimą.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerai, tik klausimą. Jei esate įsitikinę savo priimamų sprendimų teisingumu ir nauda Lietuvai, ar atsisakysite vienos – Seimo nario ar ministro – kėdės ir kada tai padarysite? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, turbūt būtų galima priminti, kaip jūsų kolega K. Daukšys kadaise elgėsi būdamas ir Seimo nariu, ir ministru. Kita vertus, norėčiau priminti, kad pasaulio demokratinėse valstybėse yra labai priešingų nuostatų. Jungtinėse Amerikos Valstijose joks ministras negali būti Kongreso nariu, tačiau Didžiojoje Britanijoje, iš kurios save kildina Jungtinių Amerikos Valstijų demokratija, joks ministras, nebūdamas parlamento nariu, negalėtų būti ir ministru. Joks asmuo, nebūdamas parlamento nariu, negalėtų būti ir ministru. Yra įvairių variantų, ir abidvi demokratijos parodo, kad jos yra gyvybingos. Aš tikrai raginčiau jus, kaip pakankamai išmintingą žmogų, ieškoti gilesnių ir efektyvesnių mus visus jaudinančių problemų sprendimo.
PIRMININKAS. Klausia A. Baura, ruošiasi J. Razma.
A. BAURA (MSG). Klausimas teisingumo ministrui. Teko girdėti, kad per žiniasklaidą jūs esate minėjęs, kad notarams atlyginimas už sandorių tvirtinimą bus nustatytas pagal sąnaudas. Pone ministre, prašau atsakyti, kaip būtų galima suprasti atlyginimą pagal sąnaudas, ir ar tai atitinka laisvos rinkos sąlygas?Ar paskaičiuota, kiek milijonų litų negautų valstybė pajamų mokesčių pavidalu, ir ar toks užmojis nėra populistinis ir atitinkantis stambaus kapitalo interesus, nes stambius nekilnojamojo turto sandorius daugiausia sudaro su užsienio kapitalu susiję asmenys? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų esu tą dalyką pasakęs ne tik spaudoje, bet nuostata yra įrašyta ir į Vyriausybės programą. Aš rimtai žiūriu į savo programinius įsipareigojimus, kaip ir kiti Vyriausybės nariai, ir nenoriu atidėlioti tų įsipareigojimų vykdymo.
Dabar ką turiu pasakyti? Šiuo atveju esu dėkingas ankstesnei ministerijos vadovybei, kuri buvo užsakiusi notarų sąnaudų tyrimą, ir manau, kad galėsiu šiuo tyrimu pasinaudoti priimdamas atitinkamus sprendimus. Ir dar noriu pasakyti iš karto užbėgdamas kelią galimoms spekuliacijoms dėl tariamo socialinio jautrumo ir kitų dalykų. Realybė yra tokia, kad šiandien norinčių būti notarais nemažai yra didžiuosiuose miestuose, bet neretai notarų akivaizdžiai trūksta mažuose miesteliuose. Viena iš priežasčių yra ta, kad kainas buvo bandoma padaryti tokias, kad jos neva būtų palankios gyventojams, atliekantiems paprastus notarinius veiksmus, norintiems pas notarą atlikti paprastus notarinius veiksmus. Rezultatas yra tas, kad neretai žmonės, užuot per dešimt minučių nuėję iki savo artimiausio notaro ir sumokėję galbūt 10 ar 15 litų už veiksmą, yra priversti sėsti į autobusą, važiuoti 30 km ir sumokėti 3 litus už notarinį veiksmą. Tai retorinis klausimas, kas yra pigiau? Mano įsitikinimu, pigiau yra vis dėlto reguliuoti kainas, jeigu jos yra reguliuojamos taip, kad atitiktų sąnaudas. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma, ruošiasi E. Jonyla.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kreipčiausi į energetikos ministrą. Prabėgo šiek tiek laiko po Konstitucinio Teismo nutarimo, ir visuomenė tikriausiai laukia iš Vyriausybės jau konkrečių veiksmų tramdant visiems gerai žinomą bendrovę „Leo“. Gal jūs galėtumėt apie tuos planuojamus veiksmus šį tą pasakyti? Žinoma, tai yra dalykai, kartu susiję su mūsų strateginių energetikos uždavinių sprendimu. Gal galit kartu informuoti ir kas daroma ta linkme? Gal yra kokių nors gerų žinių? Taip pat dar atskirai norėčiau pasiteirauti dėl gamtinių dujų kainų, nes dėl šilumos ir elektros kainų mes jau Seime patys savo iniciatyva šitą svarstom. Ar numatoma ką nors artimiausiu metu inicijuoti labiau ginant vartotojų interesus dėl gamtinių dujų kainų?
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl „Leo“. Kovo 26 d. yra sutarta, kad šaukiamas neeilinis akcininkų susirinkimas. Iš esmės ten bus tokie klausimai. Pirmiausia stebėtojų taryboje valstybė turi turėti tiek atstovų, kiek proporcingai akcijų valstybei priklauso akciniame kapitale. Bus peržiūrima stebėtojų tarybos sudėtis ir skiriami valstybės atstovai stebėtojų taryboje. Atitinkamai stebėtojų taryba toliau peržiūrės valdybos veiklą ir atitinkamai koreguos valdybos sudėtį taip, kad būtų atstovaujami valstybės interesai ir stebėtojų taryboje, ir valdyboje. Tai viena.
Antras dalykas, dabartinėje situacijoje iš esmės keičiasi strateginiai „Leo LT“ tikslai. Iki šiol susitikus ir su smulkiais akcininkais visą laiką buvo akcentuojamas kaip pagrindinis tikslas pelno siekimas, o dabartinėje pasaulinėje ekonominėje situacijoje atsiranda kitokie strateginiai tikslai. Pirmas strateginis tikslas – užtikrinti ilgalaikį energijos vartotojų interesų tenkinimą. Šiandien pirmas vartotojų interesas yra kainos tiek elektros, tiek kitų gamtinių resursų. Iš tikrųjų mes turime užtikrinti, kad elektros kainos ypač nuo kitų metų sausio 1 d. nedidėtų, o jeigu dėl pasaulinių energetinių resursų kainų didėjimo augs, kad augtų minimaliai, tai yra viena.
Antras ilgalaikis interesas – tai, be abejo, energetinis saugumas. Mes turime situaciją, kai nuo 2004 m. Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir ekonomiškai, ir politiškai, o mūsų energetinė sistema daugiausia priklauso Rytų kaimynų energetinei sistemai, energetiniams tinklams. Reikia pradėti perorientavimą ir atlikti tuos žingsnius, kurie leistų integruoti mūsų energetinius tinklus į europines energetines sistemas ir mažinti priklausomybę nuo vienintelio energijos resurso, vienintelio energijos šaltinio. Šie dalykai kyla „Leo LT“ naujai suformuotai stebėtojų tarybai, kuri turi šiuos tikslus įgyvendinti.
Dėl strateginių tikslų. Strateginiai tikslai daugiausia vėl susiję su mūsų priklausomybės mažinimu ir europine integracija, energetinėmis struktūromis. Tai elektros tiltai į Švediją, elektros tiltas į Lenkiją, naujos atominės elektrinės statyba ir dujų jungtys.
Dėl jungties su Švedija dabar reikia tartis su Latvija. Bus tariamasi su Latvija. Numatomas trijų Baltijos šalių premjerų susitikimas, kad mes aptartume jungtį kaip Baltijos šalių ir Šiaurės šalių jungtį. Vadinamasis jungimosi taškas, kur ateis kabelis iš Švedijos, turėtų būti sprendžiamas techninių, ekonominių skaičiavimų pagrindu. Šis jungties taškas numatomas ne politinio sprendimo pagrindu ir manau, kad tuo požiūriu mes galėsime labai sėkmingai susitarti, nes jungtis į Lietuvą būtų efektyvesnė, reikalautų mažiau resursų (jungtis į Latviją reikalautų didelių investicijų Latvijos vidaus tinklų stiprinimui). Taip pat užtikrintas finansavimas iš Lietuvos pusės, kad Lietuva gali finansuoti savo dalį tiesiant šį elektros tinklą. Ta jungtis būtų ne vien Lietuvos, joje būtina užtikrinti Latvijos ir Estijos dalyvavimą. Tai dėl jungčių.
Dėl atominės elektrinės akivaizdu, kad keturios šalys: Lietuva, Latvija, Lenkija ir Estija, neturi tokių projektų įgyvendinimo patirties. Jeigu mes imsime Suomiją, naujos atominės elektrinės statyba, Suomijai turint jau kelias, stringa, vėlavimas artėja prie dvejų metų ir biudžetas vietoj 3 mlrd. artėja prie 4 mlrd. Be abejo, turint galvoje Suomijos patyrimą ir projektų valdymo kultūrą, dalyvavimą stipraus projekto įgyvendinimo (…). Su tokiomis problemomis labai rimtai susidurtume, jeigu vykdytume projektą savo jėgomis. Todėl būtina pritraukti strateginį investuotoją, kuris galėtų užtikrinti ir projekto finansavimą ir turėtų pakankamą patirtį įgyvendinant tokį projektą. Dabar yra rengiama…
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, jūsų dar norėtų paklausti ir kiti Seimo nariai, taip pat ir ministrai nekantraudami laukia atsakymų. Jūs gal trumpai baikite savo pranešimą, atsakymą.
A. SEKMOKAS. Gerai. Dėl dujų. Numatoma Dujų įstatymo projektą teikti su pataisomis, kad būtų atstovaujami vartotojų interesai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi P. Auštrevičius.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į finansų ministrą. Pagal 2007–2013 m. sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektams įgyvendinti numatytas apie 2 mlrd. Lt finansavimas iš Europos Sąjungos fondų ir valstybės biudžeto lėšomis. Aplinkos ministerija svarsto galimybę visų projektų (…) išlaidų apmokėjimui taikyti ne sąskaitų apmokėjimo, o kompensavimo būdą. Tai reiškia, kad galutinis paramos gavėjas nuosavomis apyvartinėmis lėšomis privalės mokėti rangovams visą atliktų darbų vertę ir PVM. Tik vėliau, gal tik po mėnesio, Aplinkos projektų valdymo agentūrai įvertinus atliktus darbus kompensuos vandentvarkos įmonėms patirtas išlaidas be PVM. Europos Sąjungos sanglaudos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis taikant kompensavimo būdą įmonės negalės išsiversti be skolintų lėšų. Pasiskolinti iš bankų faktiškai nėra galimybės. Jeigu įmonėms ir pavyktų gauti kreditus, išaugusios palūkanos turėtų įtakos vandens kainai. Kokiu keliu galvojama eiti? Gal spręsta ta problema? Ačiū.
A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Aš negaliu atsakyti dėl šios konkrečios problemos. Priešingai, Vyriausybė yra priėmusi sprendimą numatyti galimybę taikyti sąskaitų apmokėjimo būdą kaip vieną iš priemonių, kurios padėtų spręsti apyvartinių lėšų problemą, ir tai galiotų ne tik iš Sanglaudos fondo finansuojamiems projektams, bet ir apskritai Europos Sąjungos struktūrinių lėšų projektams.
Dar daugiau, yra numatyta galimybė skirti avansus iki 30 % projekto vertės, be abejo, su papildomu užtikrinimu, sprendžiant apyvartinių lėšų problemą.
Dabar dėl šio konkretaus klausimo, aš manyčiau, aplinkos ministras jums galėtų konkrečiai atsakyti, kaip bus elgiamasi su šiais projektais. Tačiau galimybė taikyti sąskaitų apmokėjimo būdą jau dabar numatyta Vyriausybės priimtuose dokumentuose.
G. KAZLAUSKAS. Aš galėčiau papildyti tik tiek, kad mes ministerijoje svarstėme apskritai kofinansavimo proporcijų klausimą, kad palengvintume galimybę vykdyti projektus. Artimiausiu metu bus paskelbta, kokios yra proporcijos. Jos bus palankesnės. Dėl konkretaus dalyko, ko jūs klausėte, aš turėčiau pasitikslinti. Jeigu dar yra tokių dalykų, pasistengsime, kad nebūtų taip, jog mokėjimo terminai būtų atidedami dėl visiškai nesuprantamų priežasčių.
PIRMININKAS. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi A. Dumbrava.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą energetikos ministrui. Ministre, šiandien buvo išplatinta informacija, kad „Leo LT“ atsistatydinusiems valdybos nariams buvo išmokėtos šimtatūkstantinės kompensacijos. Tai yra viešai įžūlus ir finansiškai nepateisinamas sprendimas. Ministre, koks yra jūsų sprendimas?
A. SEKMOKAS. Ačiū už klausimą. Už tai atsakinga dabartinė „Leo LT“ valdyba. Dabartinė stebėtojų taryba turėtų padaryti išvadas. Jeigu ji nepadarys tų išvadų, jas turės padaryti naujai paskirta stebėtojų taryba.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi V. Bukauskas.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, pirmininke. Klausimas vėl energetikos ministrui. Gerbiamasis ministre, gyvename XXI a., tačiau kai kuriuose kaimuose, vienkiemiuose žmonės neturi elektros energijos. Prašau pasakyti, kokių veiksmų bus imtasi, kad mūsų tie kaimeliai (arba sodybos) būtų elektrifikuojami?
A. SEKMOKAS. Iš tikrųjų visa atsakomybė yra Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų. Rytų ir Vakarų skirstomųjų tinklų vadovai turi užtikrinti, kad tai būtų padaryta. Numatytas finansavimas iš Europos Sąjungos, Ūkio ministerija buvo numačiusi finansavimą, kad šiemet būtų atlikta. Šiuo metu yra apie 300 sodybų, kurios neturi elektros. Kadangi yra Europos Sąjungos finansavimas, Rytų ir Vakarų skirstomieji tinklai turi užtikrinti, kad elektra juos pasiektų.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas. Ruošiasi V. M. Čigriejienė. V. Bukausko nėra. Ponia M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, šių metų vasario 25 d. „Valstiečių laikraštyje“ buvo pateikti tokie skaičiai dėl neteisėto dujų ir elektros tarifų pakėlimo nuo sausio mėnesio, o turėjo būti pakelta nuo vasario 1 d. Monopolininkai užsidirbo neteisėtai 130 mln. litų, iš jų energetikai – 100 mln., dujininkai – 30 mln. Ar jūs nemanote, kad reikėtų nedelsiant prisiteisti arba konfiskuoti iš monopolininkų šią sumą ir dar nubausti, ir jau 130 mln. bus padidintas biudžeto surinkimas? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar teisėtai, ar neteisėtai, nustato visų pirma teisinės institucijos, teismai. Antras dalykas, Vyriausybė dėjo, deda ir toliau dės pastangas, kad vartotojai gautų energetinius resursus pačiomis pigiausiomis kainomis. Tą darėme nuo pat pradžių. Noriu priminti, kad ankstesnė Vyriausybė buvo sutikusi, kad elektros energijos tarifai būtų keliami 7 ct. Mums pavyko, dar neturint didelių įgaliojimų ir administracinių resursų, įtikinti, kad to padidinimo užteks ir 3 ct. Toliau, kaip žinote, Seime reikia priimti nemažai įstatymų, kad būtų galima kur kas efektyviau reaguoti į tarptautinėse rinkose pingančius naftos ir dujų resursus, kad Lietuvos vartotojai galėtų gauti pigiausią elektrą, dujas ir šilumą. Tą ir darysime. Jeigu yra kokių nors pažeidimų, tai pagal Konstituciją pažeidimus turi aiškintis prokurorai ir teisėjai.
PIRMININKAS. Klausia J. Juozapaitis. Ruošiasi J. Veselka.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas Ministrui Pirmininkui. Vyriausybės ketverių metų programoje numatytos esminės permainos septyniose svarbiausiose srityse. Ar bus parengtos programos pagal atskiras sritis?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Permainos septyniose srityse yra numatytos šiems metams. Jeigu jūs įsiskaitysite į Vyriausybės programą, tai pamatysite labai konkrečius veiksmus, o Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane tie veiksmai yra dar konkretesni. Priemonių planas yra patvirtintas prieš porą savaičių. Aš manau, jis turėtų būti viešai prieinamas Vyriausybės puslapyje internete.
PIRMININKAS. Klausia J. Veselka. Ruošiasi V. Matuzas.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamajam ūkio ministrui ir finansų ministrui. Jūs labai propaguojate, kad valstybė skolinasi iš investicinių bankų 3 ar 4 mlrd. Lt, ir paskui tuos milijardus litų jūs dalysitės kartu su bankais verslui paremti. Kiek, jūs galite garantuoti, iš tų 3 ar 4 mlrd. bus grąžinta ir neliks kaip valstybės skola, ką (…) dabar „Turto“ bankas kelis milijardus litų tų išdalytų garantijų ir kreditų, gautų valstybės vardu, niekaip negali atgauti ir niekad neatgaus (…). Kiek iš tų milijardų, jūs manote, vis dėlto bus sugrąžinta valstybei?
A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Dabartinėmis ekonomikos sąlygomis, be abejo, yra didelė rizika, ir mes tą puikiai suprantame. Šioms paskoloms bus naudojami visiškai nauji instrumentai, finansų inžinerijos instrumentai, kurie padalina riziką tarp banko ir valstybės, kitaip sakant, nėra taip, kad valstybė prisiima visišką garantiją už tą ūkio subjektą, kuriam tos paskolos teikiamos. Bankas taip pat prisiima didelę dalį rizikos, vadinasi, bankas turi būti suinteresuotas atidžiai vertinti projektą ir teikti paskolą, jeigu tas projektas yra atsiperkantis ir gyvybingas. Tai, be abejo, suteikia tam tikrų garantijų, kad tie skiriami pinigai bus panaudoti efektyviai. Be abejo, tam tikrų nuostolių galime patirti, gali atsirasti.
Dabartinėmis ekonominėmis aplinkybėmis aš sunkiai įsivaizduoju, kad apskritai galima padaryti taip, kad visos paskolos šimtu procentu sugrįžtų. Netgi geriausiose finansų institucijose tam tikra dalis paskolų tampa blogomis paskolomis. Aš tikiuosi, kad dėl tų naudojamų instrumentų tas blogų paskolų kiekis bus minimalus.
PIRMININKAS. J. Veselka norėtų patikslinti. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Vis dėlto konkretus klausimas. Kiek jūs garantuojate procentais, kad tikrai bus grąžinta – 50, 20, 80 ar kiek? Kaip jūs sakote, bankai… (Negirdėti)
D. KREIVYS. (…) vienas dalykas, kad pačią riziką vertins bankai. Šiaip statistika yra tokia, kad (…) išduoda mikrokreditus, kurie yra rizikingi, turi rizikos laipsnį, 8 % blogų paskolų mirkokreditams turi šiandien. Dabar mes tiksliai negalime prognozuoti, kiek tai padidės, bet šiandien mes turime tokius skaičius.
A. G. ŠEMETA. Aš noriu papildyti. Europos investicijų banko lėšos, skolinamos Lietuvos Respublikai, bus naudojamos ne tik paskoloms teikti. Paskolų teikimas sudarys tik dalį. Didžiąją dalį sudarys struktūrinių fondų projektų kofinansavimas, tai yra ta dalis, kuria mūsų valstybė turi prisidėti prie struktūrinių fondų projektų. Ji bus finansuojama iš Europos investicijų banko suteikto kredito. Tai sudarys gerokai didesnę dalį negu ta dalis, kuri skiriama paskoloms. (Negirdėti)
Jeigu jūs manote, kad viešųjų pastatų… labai nemažą dalį sudarys viešųjų pastatų, mokyklų, darželių rekonstrukcija.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš siūlyčiau nediskutuoti su J. Veselka. Klausia V. Matuzas. Ruošiasi J. Olekas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mano klausimas bus apie verslo skatinimą, nors galėtume vadinti tą planą ir verslo gaivinimo planu po tariamai sėkmingai dirbusios G. Kirkilo Vyriausybės.
Klausimas būtų ūkio ministrui. Man ir visiems būtų įdomu išgirsti, kaip bus atrenkami projektai, kurie bus remiami iš to pirmojo milijardo, dėl kurio jūs visai neseniai pasirašėte susitarimą su EIB’u. Ar Vyriausybė arba jūsų vadovaujama ministerija kišis į tų projektų atranką? Jeigu tai bus daroma, kaip jūs tą atliksite? Ačiū.
D. KREIVYS. Visi projektai bus atrinkti bankų, tik jų tvirtinimas bus kontroliuojančio fondo valdyboje. Mūsų kišimasis yra minimalus, bet mūsų pageidavimai yra, kad paskolos pirmiausia būtų išduodamos eksportuojančioms įmonėms, gamybos įmonėms ir paslaugų įmonėms. Taip pat sieksime, kad pinigai eitų pirmiausia naujoms paskoloms, o ne senom refinansuoti.
PIRMININKAS. J. Oleko nėra salėje. Vietoj jo klaus ponas A. Sysas. Ruošiasi V. Galvonas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai gaila, kad išėjo premjeras. Aš norėjau pratęsti temą dėl priimto sprendimo ministrų pasitarime dėl PVM mažinimo. Aš suprantu, kad Lietuvos mokesčių sistemai didelės įtakos nepadarytų Ministro Pirmininko A. Kubiliaus dviračio remontas. Ne tik dėl smulkaus dviračio remonto lengvatos yra taikomos. Yra taikomos daug platesnėms sferoms. Tai pirmiausia maisto gamybai, taip pat statyboms visais aspektais ir, kiek aš žinau, netgi knygų leidybai. Tai mano klausimas išlieka atviras ir toliau. Prieš tai finansų ministras atsakinėjo apie tai dėl pastatų renovacijos, dėl statybos atgaivinimo. Ar tikrai nesiruošiate šiais metasi grįžti prie PVM lengvatų bent jau šitai statybų sričiai, kuriai lengvatas taikys 21 iš 27 Europos Sąjunga valstybių? Labai ačiū.
A. G. ŠEMETA. Kaip suprantu, man teks atsakyti į šitą klausimą. Visų pirma norėčiau, kad ypač opozicija neklaidintų žmonių dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Šis sprendimas, kuris buvo priimtas ECOFIN’e, reiškia, kad toms šalims, kurios anksčiau taikė pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, yra suteikiama galimybė pratęsti tokių lengvatų taikymą, nes jeigu šis sprendimas būtų nepriimtas, 2010 m. tos lengvatos būtų išnykusios. Tai yra sprendimas, kuris yra priimtas kaip kompromisinis sprendimas. Nemaža dalis šalių, siekdamos, kad Europos Sąjungos mastu būtų rastas kompromisas, sutiko išlaikyti šį status quo, kad nebūtų plečiamas lengvatų sąrašas, ir tai yra esminė sąlyga. Yra sutarta, kad daugiau pridėtinės vertės mokesčio lengvatų sąrašas nebus plečiamas, bet priešingai – bus siūloma ateityje mažinti lengvatų, pridėtinės vertės mokesčio lengvatų, skaičių. Tai čia yra esminis šio susitikimo sprendimas.
PIRMININKAS. Trumpai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš šitą girdėjau ir Europos reikalų komiteto posėdyje. Aš jūsų klausiau, ar Lietuva vis dėlto nesiruošia, Lietuvos Vyriausybė nesiruošia, grįžti prie PVM lengvatos atsiradimo statyboms Lietuvoje? Jūs į šitą klausimą neatsakėte. Galbūt galėtumėte, atsakydamas į šitą klausimą, atsakyti, su kokia išlyga kitos šalys priėmė tą siūlymą – ar su lietuviška išlyga, kad kontroliuos ir raportuos Lietuvai? Labai ačiū.
A. G. ŠEMETA. Tai aš dar kartą kartoju: tiek mes, tiek mūsų kolegos danai, bulgarai, vokiečiai, estai manome, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvatos nėra tinkamas verslo skatinimo būdas. Tai tokios pozicijos laikomės ir manome, kad tikrai yra daugybė kitų būdų, kurie gali būti naudojami verslui skatinti, įskaitant verslo skatinimo plano įgyvendinimą. Tai duos daug daugiau naudos negu žalos, kurią padarytų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų atsiradimas.
PIRMININKAS. Klausia V. Galvonas, ruošiasi P. Luomanas.
V. GALVONAS (TTF). Labai dėkui, posėdžio pirmininke. Kadangi išėjo premjeras, o jis yra, kaip žinau, vienintelis fizikas Vyriausybėje, o aš norėjau užduoti fizikinį klausimą kaip fizikas fizikui – ekonomikos gaivinimo klausimą, tai aš atidėsiu iki kito Vyriausybės posėdžio.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai. P. Luomanas, ruošiasi A. Rimas. Kortelę įdėkite, kolega. P. Luomanui siūlome įsidėti kortelę.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Mano klausimas aplinkos ministrui. Kaip žinote, yra labai svarbus racionalus atliekų tvarkymas. Pavyzdys: Lietuva 96 % į sąvartyną išmeta, sudegina 0 %, toliau, perdirbama 2 %, kompostavimas – 2 %, o Danija, kuri daugiausia iš Europos Sąjungos šalių, – tik 5 % į sąvartyną, 53 % sudegina, perdirba 24 % ir kompostuoja 17 %. Taigi kaip numatoma gerinti atliekų tvarkymą, įskaitant ir deginimą, kaip dėl energijos taupymo ir racionalaus naudojimo? Kokie pamąstymai, gerbiamasis ministre?
G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Problema Lietuvoje tikrai labai skaudi. Kol kas netoli pažengta šitoje srityje. Tikrai, prioritetai kol kas neatrodo sudėlioti tose vietose. Nemanau, kad deginimas turėtų būti svarbiausias prioritetas. Stengsimės įgyvendinti principą, kad teršėjas moka. Šitoje srityje taip pat turime problemų. Kol kas ten yra terpė vykti ne visai skaidriems dalykams. Dabar jau yra parengtos įstatymų pataisos, kuriomis bandysime kažkiek gerinti situaciją. Negaliu pasakyti, kad tai jau bus galutinis variantas, kuris bus tenkinantis ar atitinkantis europinius atliekų tvarkymo reikalavimus. Tikiuosi, kad prie šito klausimo prisidės įvairios suinteresuotos grupės. Stengsimės rasti kuo priimtinesnį sprendimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Rimas, ruošiasi E. Klumbys.
A. RIMAS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Mano klausimas būtų Vyriausybės nariams, bet pirmiausia finansų ministrui adresuoju. Į Seimą esu išrinktas Sūduvos krašte, kuris, kaip žinote, ribojasi su Lenkijos Respublika. Mano krašto žmonės ėmė garsiai kalbėti, kad Lenkijoje artimiausiu metu iškils Ministrui Pirmininkui ir finansų ministrui A. Šemetai skirtas paminklas už prekių pirkimo skatinimą kaimyninėje valstybėje. Lietuviai savaitgaliais ir darbo dienomis, netgi per valstybines šventes masiškai vyksta į Lenkiją įsigyti daug pigesnių maisto produktų, kuro ir kitų prekių. Tai neregėto masto Lietuvos gyventojų prekių pirkimas Lenkijoje.
PIRMININKAS. Klausimą, kolega.
A. RIMAS (LSDPF). Jau veikia… Tuoj pat pasakysiu klausimą. Jau veikia specialūs autobusų maršrutai, kurie ir iš Vilniaus veža į Lenkiją. Klausimas toks: kada jūs, gerbiamasis ministre, čia ir į Pirmininką norėjau kreiptis, jūsų vadovaujamas ministrų kabinetas pagaliau ims veikti Lietuvos žmonių labui, valstybiškai mąstyti ir konkrečiais veiksmais gerinti žmonių pragyvenimą, visokeriopai skatinti verslą? Ačiū.
A. G. ŠEMETA. Atsakysiu dviem teiginiais. Pirma, na, aš nežinau, ar gali kita valstybė reguliuoti kaimynės kursą. Tai jeigu jūs, jeigu socialdemokratai žino tokį sprendimą, kaip Lietuva gali tiesiogiai paveikti zloto kursą, labai būtų malonu išgirsti konkrečius jūsų pasiūlymus. Turbūt jūs nesate girdėjęs ar apsimetate, kad zloto kursas nuo praeitų metų liepos mėnesio smuko daugiau kaip trečdaliu. Tai reiškia, kad Lenkijos gyventojai, jeigu skaičiuosime eurais, atitinkamai ir nuskurdo, tačiau prekės, be abejo, mums, Lietuvos gyventojams, Lenkijoje pasidarė pigesnės. Tačiau zloto kursas vis dėlto tai yra Lenkijos Vyriausybės… Lenkijos centrinio banko politikos dalykas, ir mes zloto kurso negalime reguliuoti. Tai turbūt yra akivaizdus momentas.
Antras dalykas, aš siūlau įsiskaityti į Europos Komisijos išvadas dėl Lietuvos konvergencijos programos. Jose aiškiai pasakyta, kad per pastaruosius keletą metų smarkiai augant ekonomikai, Lietuva nesiėmė jokių priemonių, jūsų Vyriausybė nesiėmė jokių priemonių, kad būtų sukaupti rezervai ir kad mes dabar, krizės sąlygomis, galėtume lengviau spręsti savo ūkio problemas. Nesukaupėte jokių rezervų.
Tai dabar turime tokią situaciją, kokią turime.
PIRMININKAS. Paskutinysis per Vyriausybės valandą klausia E. Klumbys. Pasitikrinkite, pone Egidijau, ar įdėta kortelė? Blogai įdėjote kortelę. Ačiū.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, matydamas, kaip atsainiai yra atsakinėjama į Seimo narių klausimus, aš nenoriu klausti, nes žinau, kad bus ir vėl „makaronų kabinimas“. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms. Tokiu atveju mes suteiksime galimybę paklausti dar vienam kolegai, nes turime 2 minutes. Klausia M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas yra vidaus reikalų ministrui. Vilniaus mieste, Senamiestyje, mano apygardoje, veikia vienintelis Lietuvoje specializuotas Narkotikų kontrolės skyrius. Iš visų analizių aišku, kad, nors tai yra pačios žemiausios grandies padalinys, jis atlieka iš tikrųjų milžinišką darbą ir proporcingai išaiškina bene daugiausia su narkotinėmis medžiagomis susijusių nusikaltimų. Mano klausimas yra toks: ar vykstant policijos reformai tas skyrius išliks ir ar yra numatyta steigti tokius skyrius kituose apskričių centruose, atsižvelgiant į tokio darbo – organizuoti kovą su narkotikais – efektyvumą. Ačiū.
R. PALAITIS. Ačiū už klausimą. Kai dėl policijos reformos, tai jinai faktiškai yra baigta teritorine prasme. Yra dešimt vyriausiųjų policijos komisariatų, kurių veiklos teritorija sutampa su dabartinių apskričių teritorija, ir šioje srityje padėtas kaip ir taškas. Ar ateityje bus steigiami tokie skyriai? Atvirai pasakius, aš negirdėjau tokios informacijos ir nei mūsų Vyriausybės programoje, nei niekur kitur to nėra numatyta. Ar išliks esamas skyrius, tai į šitą klausimą dabar irgi atsakyti jums negaliu, bet pasidomėjęs labai konkrečiai ir pasakysiu.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms, kurie klausė. Dėkoju gerbiamiems ministrams, Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Grįžtam, kolegos, prie mūsų pagrindinės darbotvarkės, t. y. rytinio posėdžio darbotvarkės.
1-9a klausimas – Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3179. (Balsai salėje) Kolegos, be abejo, pranešėjas galėtų… Pranešėjas – Aušrys Macijauskas. Tikiuosi, kad kolega pristatys iš karto ir 1-9b klausimą. (Balsai salėje)
Taip, dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, darbotvarkėje yra numatyta, kad po Vyriausybės valandos eina deklaracijos klausimas. Tai norėčiau sužinoti, ar jūs dabar keičiame darbotvarkę savo nuožiūra, nes suprantu, kad mes vėluojame, reikėtų apsispręsti, ar įtraukiam juos. Mes turėtume žinoti, kokia tvarka toliau dirbam iki pietų pertraukos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Vyteni Andriukaiti, aš tiesiog laikausi tos sekos, kuri yra įrašyta darbotvarkėje, mums liko 1-9a ir 1-9b klausimai, kurie buvo numatyti prieš Vyriausybės valandą. Naudodamasis posėdžio pirmininko teise tiesiog siūlau svarstyti tokia seka. Po to seks deklaracija. Taip, po to seks deklaracija. Prašau pranešėją pristatyti abu projektus.
A. MACIJAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiama jums Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektą. Gerbiamieji Seimo nariai, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 71 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-3179 parengtas atsižvelgiant į tai, kad Civilinio kodekso 6.923 straipsnyje yra išdėstytos tik lėšų nurašymo eiliškumo bendrosios nuostatos, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad lėšų nurašymo eilę gali reglamentuoti ir kiti įstatymai.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas dar 2002 m. sausio 21 d. pateiktoje išvadoje dėl Civilinio kodekso 6.923 straipsnio papildymo įstatymo projekto pasiūlė nekeisti šio straipsnio, o lėšų nurašymo eiliškumo ypatumus, atsiskaitant už žemės ūkio produkciją, nustatyti specialiame atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme. Dabar galiojantis Specialusis atsiskaitymų už žemės ūkio produkciją įstatymas nereglamentuoja lėšų nurašymo eiliškumo už pateiktą žemės ūkio produkciją, todėl ir siūlome įstatymo projektą papildyti nauju 71 straipsniu – „Lėšų nurašymo eiliškumas“, numatant jame, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti vienu metu nepakanka lėšų sąskaitoje, žemės ūkio produkcijos pirkėjas privalo nurodyti bankui už pateiktą žemės ūkio produkciją mokėtinas pinigų sumas nurašyti iš jo sąskaitos pagal bankui pateiktus mokėjimo dokumentus dėl mokėjimo už žemės ūkio produkciją ta pačia eile, kaip ir Civilinio kodekso 6.923 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos nurašyti lėšos. Prašau šiam projektui pritarti ir skirti pagrindinį bei papildomus komitetus.
PIRMININKAS. Norėčiau pasitikslinti. Jūs pristatėte abu projektus, taip pat ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą?
A. MACIJAUSKAS. Teisingai. Be to, ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Laikinajame mokėjimų eilės tvarkos įstatyme ir Civilinio kodekso 6.932 straipsnio 2 dalyje yra nustatytos skirtingos lėšų nurašymo eiliškumo bendrosios nuostatos, siūlo Laikinąjį mokėjimų eilės tvarkos įstatymą Nr. XIP-3180 pripažinti netekusiu galios. Juos reikia tvirtinti vienu metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pranešėjau, jūsų norėtų paklausti E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų sveikintini tokie pateikti siūlymai. Čia kaip tik ir buvo svarstoma prieš pietus, kad nieko nėra daroma, kaip tik tie žingsniai turėtų reglamentuoti tam tikrus atsiskaitymus. Tačiau viena baimė dėl šių įstatymų priežiūros. Ar nemanote, kad, tarkim, savivaldos institucijos per silpna grandis ir nereikėtų viso proceso kažkaip sustiprinti ir taikyti didesnes sankcijas, jeigu dirbtinai vėlgi bus pažeidžiami įstatymai, kaip ir šiuo metu, o jie iš dalies reglamentuoja atsiskaitymus. Ačiū.
A. MACIJAUSKAS. Dėkoju gerbiamajam Seimo nariui. Iš tikrųjų tai yra pirmas mažytis žingsnelis, žengiamas link atsiskaitymo sutvarkymo. Noriu informuoti Seimo narius, kad Ministro Pirmininko pavedimu prie Vyriausybės yra suformuota darbo grupė, kuri nagrinėja šiuos klausimus, ir tikrai kontroliuojanti institucija, numatyta šiame įstatyme, greičiausiai bus pakeista.
PIRMININKAS. Užsirašė klausti P. Gražulis. Nėra. Klausia J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Atsižvelgiant į tai, kad perdirbėjai nuolat vėluoja atsiskaityti su žemdirbiais už supirktą žemės ūkio produkciją, teikiamą įstatymo projektą vertinčiau teigiamai. Priėmus įstatymą žemdirbiai turėtų galimybę gauti didesnes palūkanas už pradelstus atsiskaitymo terminus, pirkėjui trūkstant lėšų, pakiltų atsiskaitymo eiliškumas. Tačiau nėra tinkamos atsiskaitymo kontrolės institucijos. Štai šis dabar parašytas savivaldybei įpareigojimas… jos to beveik nedaro ir neturi galimybės. Imkime, pavyzdžiui, didžiųjų miestų savivaldybes: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Jeigu jos šį procesą pradėtų rimtai kontroliuoti, ten reikėtų sukurti atskiras struktūras. Na, gal mažesniuose rajonuose lengviau. Gal reikėtų iškart sutarti priimant šį įstatymą, svarstant jį komitetuose, kokia konkreti institucija šį labai svarbų klausimą galėtų kontroliuoti. Galima atkreipti dėmesį ir į savivaldybes, tačiau gal tai būtų Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, gal Konkurencijos, gal Valstybės kontrolės, tačiau palikti vien tiktai savivaldybėms iš tikrųjų būtų neišmintinga. Šis įstatymas ne visai tinkamai pateiktas – iš karto reikia nustatyti, kas kontroliuos, kas vykdys šio įstatymo kontrolę. Dėkoju.
A. MACIJAUSKAS. Dėkoju už klausimą ir pasiūlymus. Kaip jau minėjau, tai tiktai pirmas žingsnis, ir iš tikrųjų bus svarstomos galimybės pakeisti kontroliuojančią instituciją. Šiuo metu jau yra įvardytos kelios institucijos, kurios galėtų tai daryti, tarp jų, pavyzdžiui, FNTT arba Valstybinė mokesčių inspekcija, arba Konkurencijos taryba, arba dar kažkokios kitos. Darbo grupė šiuo klausimu dar tik pradeda darbą. Siūlyčiau šito įstatymo ilgai neužlaikyti, nes jis tikrai labai pagelbėtų žemdirbiams šiuo sunkiu metu. Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad įsiskolinimas, pradelstas įsiskolinimas kiekvieną dieną auga. Šiuo metu jis siekia 4,6 mln. Lt ir tikrai nenorėčiau, kad situacija pasidarytų tokia, kaip buvo 1999 m., kai įsiskolinimai išaugo iki 60 mln. Lt. Užbėgdami už akių, norime, kad tas įstatymas kuo greičiau įsigaliotų.
PIRMININKAS. Paskutinis užsirašęs klausti – B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas panašus, kaip prieš tai buvusių, bet aš nenoriu sutikti su jūsų pozicija, kaip jūs sakote, kad institucijos dirba, dar kažkas kažką daro ir t. t. Pats pasakėte, kiek skolingi. Didėja tie įsiskolinimai, ateina pavasaris, labai reikalingi pinigai ir viceministras taip sako. Man atrodo, reikėtų susitarti, greitai parengti pasiūlymus ir įvesti kontrolės mechanizmą, nes prieš tai buvo priimta labai daug visokių deklaratyvių pozicijų, tačiau, kaip jūs žinote, atsiskaitymų reikalai negerėjo. Mano klausimas – ar jūs sutinkate su tuo, kad čia reikėtų numatyti tą kontrolės mechanizmą?
A. MACIJAUSKAS. Šiandien tikrai būtų sudėtinga parinkti kontrolės mechanizmą, bet įstatymo svarstymo metu, manau, diskusijų metu galėtų gimti kažkokios mintys.
PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui A. Macijauskui. Jūs atsakėte į visus klausimus, galite grįžti į savo vietą. Kolegos, kas už ir prieš? Už užsirašė kalbėti E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Manau, prieštaravimų nebus, todėl siūlau priimti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti, kad po pateikimo abiem įstatymų projektams pritariame bendru sutarimu? Kolegos, ačiū. Po pateikimo įstatymų projektams 1-9a, 1-9b pritarta. Abiem projektams pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Ekonomikos komitetas. Galime pritarti? Yra pasiūlymas. Prašau. J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Siūlymas iš tikrųjų labai svarbus kaimui. Aš siūlyčiau, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nuskambėjo pasiūlymas dėl pagrindinio komiteto. Ar būtų pritariančių šiam siūlymui iš salės? Yra. Teks balsuoti. Alternatyvus balsavimas. Yra numatytas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. J. Jagminas siūlo pagrindiniu skirti Kaimo reikalų komitetą. Kas už J. Jagmino pasiūlymą – už, kas prieš – prieš. Kas už J. Jagmino pasiūlymą, kad pagrindinis būtų Kaimo reikalų komitetas, o ne Biudžeto ir finansų komitetas, kaip dabar numatyta projekte?
Gerbiamieji kolegos, už – 45, prieš – 4. J. Jagmino pasiūlymui buvo pritarta. Pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas. Biudžeto ir finansų komitetas bus papildomas. Dėkoju, kolegos. Šitą klausimą mes baigėme svarstyti po pateikimo.
Paskutinysis prieš pietų pertrauką mūsų darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo deklaracijos „Dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“ projektas. Pristato ministrė R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis Lietuvos Respublikos Seimas 2009 metus paskelbė laisvės kovos Sąjūdžio metais. Šis siūlomas projektas yra tiesiogiai susijęs su šiuo sprendimu. Jonas Žemaitis-Vytautas, Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio prezidiumo pirmininkas, žmogus, kuris pagal 1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime paskelbtą deklaraciją, beje, pripažintą šios nepriklausomos Lietuvos teisės aktu, turėjo tapti nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovu, jeigu būtų sulaukęs tokio laikotarpio, kol bus surengti demokratiški rinkimai. Taip, tai daugiau simbolinis negu juridinis aktas. Taip, nenorminio pobūdžio. Nenorminio pobūdžio ne vien todėl, kad vadinasi deklaracija, bet nenorminio pobūdžio todėl, kad iš tiesų Žemaitis ir tų laikų kova netelpa į jokios teisės sistemos dalykus, kaip įsivaizduoja kai kurie dabartiniai jauni teisininkai. Netelpa, nes rezidencija – tai bunkeriai miškuose, bunkeriai prie Šimkaičių, bunkeriai Minaičiuose. Pinigų rezidencijai, tiesa, reikės, nes bunkerius, ypač Minaičiuose, atstatyti tikrai reikės. Bet tikrai ne tokia rezidencija, kokią įsivaizduoja Teisės departamentas. Taip, šis Prezidentas nepalaidotas, jo kapo neturime ir dar ilgai neturėsime, nors tikiu, kad kada nors tai bus. Tikiu, kad ateis laikas ir jo mirtis, jo kūno palaikų vieta nebus kaimyninės valstybės paslaptis.
Vakar Kaune buvo atidengtas biustas, labai gražus paminklas Jonui Žemaičiui-Vytautui. Jam nereikėjo valstybės lėšų. Gyvi likę bendražygiai iš savo pensijų surinko 70 tūkst. Lt ir pastatė jo biustą pačioje garbingiausioje vietoje – Karo muziejaus sodelyje. Mums reikia tik vieno simbolinio akto – nepabijoti paspausti mygtukus, pakelti rankas ir padaryti tai, ko prašo gyvi likę žmonės. Jie jau vadina jį Prezidentu, ir seniai vadina Prezidentu. Tereikia, kad būtų šito Seimo deklaracija, dokumentas, kuriuo jie galėtų didžiuotis ir kuriuo galėtų remtis. Tiems, kurie labai skaičiuoja pinigus, šiuo atveju noriu pasakyti, kad nėra ir tiesioginių artimųjų, vienintelis sūnus mirė pernai rugpjūtį. Nereikės jokių paveldėjimų, kylančių iš kokių nors Prezidento galių.
Sakysite, kodėl gi to reikia? Jau minėjau, nes jį žmonės jau vadina Prezidentu. Reikia dėl istorinės tiesos, taip, tikrai. Bet man atrodo, kad labiausiai reikia dėl ateities, dėl jaunosios kartos. Kai šiandien garsiai pasvarsčiau apie rytą vykusią diskusiją dėl kai kurių juridinių niuansų, dalykų, kad neva nėra juridinio pagrindo skelbti tokį dokumentą, vienas jaunas mūsų Lietuvos karininkas, kapitonas, labai nustebęs ir ūmiai sureagavęs išgirdęs tas abejones, klausė, ar yra teisinio pagrindo pradėti tvirtinti tokias pozicijas, už kurias galėtume kovoti, už kurias būtų verta kovoti? Tai jauno žmogaus klausimas tiems, kurie rašo Teisės departamento dokumentą apie kažkokias rezidencijas ir kitus dalykus.
Aš noriu padėkoti daktarui Dainiui Žalimui, kuris įvilko į teisinį rūbą šitą idėją, šitą mintį. Gal nesupyks jaunieji Teisės departamento žmonės, teisininkai, kurie turbūt galėjo padėti tašką po pirmojo savo dokumento punkto, ir nesupyks, jeigu aš jiems rekomenduosiu, nes jau ir amžiumi vyresnė, ir patirties šiokios tokios yra, vis dėlto perskaityti nors vieną knygą apie Joną Žemaitį-Vytautą. Suprantu, kad kodeksai reikalingi ir reikia juos žinoti, gal ir atmintinai, bet jeigu Nijolės Gaškaitės „Žuvusiųjų prezidentas“ padėtų jiems ir daugeliui mūsų suprasti, ką reiškia šis laikotarpis ir kodėl reikia šio dokumento, tai tikrai, manau, visiems būtų labai naudinga. Sekmadienį bus šimtas metų, kai 1909 m. kovo 15 d. Palangoje gimė Jonas Žemaitis. Aš manau, šiandien kaip tik yra tas laikas ir ta vieta, kada mes galėtume gal kiek ir pasiginčiję, pasitarę priimti šią deklaraciją. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju už rezoliucijos pateikimą. Užsirašė klausti daug Seimo narių. Pirmasis – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamoji kolege signatare Rasa, prašau žvilgterti į mane. Mano rankose yra faksimilės dokumentų, pagal kuriuos aš jūsų klausiu, nes man tai labai svarbu.
Visų pirma jūs užduodate sunkią lygtį ir atsakykime kartu. 1952 m., nes deklaracijoje teigiama, kad Seimas pripažįsta, jog nuo 1949 m. vasario 16 d. iki 1954 m. lapkričio 26 d. prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas. Kitaip sakant, mano kolegos signatarai: Balys Gajauskas, Liudvikas Simutis, Gediminas Ilgūnas ir Aloyzas Sakalas, jau buvo gulaguose kaip kovojančios šalies atstovai ir vykdė priesaiką tėvynei, ir vykdė Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos nutarimus. O štai nemažas būrys signatarų tuo metu atsidūrė kitoje padėtyje. Ir štai vienas iš signatarų kolega Vytautas Landsbergis 1952 m. pareiškė: „Prašau priimti mane į visasąjunginės Lenino komunistinės jaunimo sąjungos narius. Duotus uždavinius pasižadu vykdyti.“
PIRMININKAS. Prašom užduoti klausimą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Jis sako, kad jis dirba agitpunkte ir t. t., ir t. t.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klausimą.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mano klausimas. Tai jūs norite pasakyti, kad kiti signatarai tuo metu pagal šią deklaracijos logiką kolaboravo su okupantais ir nepakluso teisėtai valdžiai, kuri vedė kovą? Taip ar ne?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Nesupratau, kuri teisėta valdžia yra dabar? Jūs čia sovietinę valdžią turite galvoje?
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Teisėta valdžia yra Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, ir tie, kurie pakluso jai ir priesaikai. O tie kiti, kurie stojo į komjaunimą arba komunistus, buvo kolaborantai. Jūs atsakykite: taip ar ne?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mes kalbame apie J. Žemaitį. Apie J. Žemaičio pripažinimą faktiniu valstybės vadovu. Ir jeigu jūs esate už tai, tai ir pasisakykite už tai. Jeigu jūs esate prieš tai, aiškiai tai ir pasakykite, o ne sukite klausimą į šoną.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto noriu jūsų paprašyti nepiktnaudžiauti laiku. Klausimui yra skirta 1 min. Ir nediskutuokite su pranešėja.
Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji Rasa, kadangi jus su tokia iniciatyva atėjote į Seimą, nepykite, kad klausimai kartais bus ir aštresni.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš nepykstu.
A. SYSAS (LSDPF). Jūs labai gražiai aiškinote, kodėl tą teikiate. Gerbdamas žmogų, apie kurį mes kalbame, aš kalbu grynai dėl teisinių dalykų. Ne dėl to, ką jis padarė. Jis kovojo iš idėjos, lenkiu galvą ir turbūt daugelis lenkia. Ir ginčo čia nėra.
Bet jūs norite perrašyti istoriją. Todėl mano klausimas būtų labai paprastas. Kiek dar yra galimų veikėjų, kurie galėtų pretenduoti į Prezidento postą? Pavyzdžiui, aš, kitaip nei Vytenis, klausiu, ar V. Landsbergis, ar Tadas Blinda, ar gal Vytautas Didysis? Pagal tokią logiką mes galime grįžti atgal ir surasti veikėjų, kurie vienoje ar kitoje epochoje padarė Lietuvai labai daug, todėl jie galėtų vadintis ir Lietuvos prezidentais. Tai prašom atsakyti, kiek dar yra galimų veikėjų, kurie galėtų pretenduoti į prezidento regalijas? Labai ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Šiandien aš jums pasakiau, kad, mano giliu įsitikinimu, kaip ir daugelio Lietuvos žmonių įsitikinimu, Jonas Žemaitis-Vytautas buvo faktinis Lietuvos vadovas, ir siūlau jį pripažinti tuo.
PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, mes painiojame du dalykus, ir turbūt demagogiškai painiojame du dalykus. Tas, kas įvyko, kas dėl gerbiamojo J. Žemaičio, nekelia jo nuopelnai, dalykai… ir ką mes dabar norime padaryti. Jūs esate šio projekto iniciatorė. Sakykite, kokios Lietuvos valstybės vadovu buvo J. Žemaitis, nes deklaracijos pavadinimas yra „Dėl Jono Žemaičio pripažinimo Lietuvos valstybės vadovu“. Tai aš klausiu, teisiškai kokios valstybės vadovu buvo Žemaitis, nes, kiek aš žinau istoriją, nuo 1941 m. birželio 15 d. Lietuva buvo okupuota?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Bet okupacija nepripažinta.
E. KLUMBYS (TTF). Ne pripažinimas esmė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Esmė yra nepripažinimas. Nepripažinimo esmėje mes atkūrėme savo valstybę. Šie žmonės nepripažino okupacijos. Jie atstovavo Lietuvos Respublikai, kurioje augo, kurioje mokėsi ir už kurią kovojo. Todėl savaime suprantama, kad šios Lietuvos Respublikos Prezidentu arba faktiniu valstybės vadovu ir norime jį pripažinti. Mes norime tiesiog pagerbti šį žmogų. Čia nėra jokios demagogijos ir nėra jokio istorijos perrašymo. (Plojimai)
PIRMININKAS. Klausia V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamoji teikėja, iš karto pasakau, kad aš pritariu teikiamai deklaracijai ir tikrai sutinku su tuo, kad tie žingsniai yra labai svarbūs mūsų valstybės ateičiai. Juridinius kabliukus, aišku, reikia sudėlioti, bet tikrai pritariu.
Mano klausimas bus šiek tiek susijęs ir su šia deklaracija. Jūs atsimenate, mes neseniai vos ne vienbalsiai Seime priėmėme deklaraciją dėl partizanų kūnų paslėpimo, ar palaidojimo (greičiau paslėpimo), vietų suradimo. Visos frakcijos, tarp jų Konservatorių, tada tam pritarė. Mes kreipėmės į tuometinę prokuratūrą, VSD, Užsienio reikalų, Krašto apsaugos ministerijas ir t. t. Realiai nuo to laiko nieko nepadaryta, nors šis žingsnis lygiai taip pat labai būtinas mūsų valstybės ateičiai.
Mano klausimas. Ką dabartinė valdančioji dauguma ir jūs, kaip ministrė, padarėte ar rengiatės padaryti artimiausiu metu, kad būtų nustatytos partizanų kūnų paslėpimo vietos ir kad būtų įvykdyta Seimo priimta rezoliucija šiuo klausimu?
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tikrai stengsiuosi daryti visa tai, ką jūs sakote, priminėte, iš širdies. Minėjau, pristatydama šią deklaraciją, kad ir J. Žemaičio-Vytauto palaidojimo vieta nėra žinoma, ir tai yra dar mūsų kaimyninės valstybės laikoma valstybės paslaptimi, kaip ir kitų. Man atrodo, Sąjūdis nuo pat pradžių, kai tik susikūrė, labai daug padarė, kai buvo atrastos šios vietos. Politiniai kaliniai, tremtiniai, visuomeninės organizacijos iš esmės tą ir dirba, kad visas šias vietas nustatytų. Aš tikrai pasidomėsiu, jeigu jums reikia konkretesnės informacijos, ir ją tikrai nuoširdžiai pateiksiu.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji ministre, jūs pristatydama minėjote daugelį bunkerių, kuriuos reikėtų pažymėti, juose generolas J. Žemaitis dirbo ir vargo. Tačiau jūs nepaminėjote vieno dalyko. Jurbarko rajone yra Šimkaičių bunkeris, kuris taip pat yra labai svarbus. Ir dar Šimkaičių mokykla turi sudariusi sutartį su Karo akademija. Ar jūs nemanote, kad įamžinimo prasme reikėtų prisiminti ir šią vietovę dėl labai nemenko indėlio? Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš paminėjau. Pažiūrėkite stenogramą, aš galiu paskaityti, kur yra jo rezidencijos, bunkeriai miškuose prie Šimkaičių, Minaičių ir kitur.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmiausia noriu padėkoti gerbiamajai ministrei už šią labai gražią iniciatyvą. Iš tikrųjų tai turėjome padaryti galbūt ir seniau, nes tai yra nepaprastai svarbu, tai yra ypatingas mūsų istorijos puslapis. Visi labai gerai žinome, atkakliai kovojant Lietuvos partizanams, kilo ir didžiulių vergų sukilimų, vergų, mūsų žmonių išvežtų ir gulage, taip pat visur kitur, ir Vorkutoje, ir Norilske, ir (…) buvo sukilę kaliniai remdamiesi kaip tik tuo, kad Lietuva dar toliau kovoja ir nepalūžusi.
Jūs jau kalbėjot apie Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Ji tikrai yra tokia labai įdomi. Bet jeigu Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pripažįsta, kad Prezidentas yra toksai, reikia tik jam rezidencijos, tai galbūt iš tikrųjų, kaip rašo, turi būti numatomos lėšos valstybės biudžete. Tai galbūt mums iš tikrųjų reikia pagalvoti apie tai, numatyti lėšas. Ir pritariu, ką sakė gerbiamasis V. Mazuronis, kurio jau dabar nėra, kad reikia iš tikrųjų atrasti tas kapavietes. Ir jeigu jau tai tokia baisi paslaptis, ir netgi…
PIRMININKAS. Formuluokite, prašom, klausimą.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ar reikia numatyti lėšas valstybės biudžete, kad atrastų palaikus? Ačiū.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Turbūt daugeliui darbų, kaip ir šitam, pinigų visada prireikia. Tas sunkmetis, žinoma, daug ką koreguoja, bet, kiek žinau, daug tokių dalykų yra daroma tiesiog žmonių entuziazmo dėka. Aš jau minėjau ir labai gražų vakarykštį renginį, įvykį Kaune, kur tikrai iš nedidelių pensijų žmonės surinko pinigus ir pastatė Jonui Žemaičiui paminklą. Aš tikrai nesiūlau iš pensijų ieškoti kapaviečių. Valstybė tikrai turi rasti tų galimybių. Genocido centras, kiek žinau, tuo užsiima ir dirba, ir Krašto apsaugos ministerija.
Dėl Menaičių, sakykim, aš manau, yra mūsų valstybės garbės reikalas. Valdovų rūmai jau iškilę ir juos reikės baigti. Bet kokie valdovų rūmai ten yra, tiksliau, ta vieta, tai ten kviečiu nuvažiuoti kiekvieną šią vasarą, kai turėsit laiko. Nesvarbu, kokiai partijai priklausot. Kai aš nuvažiavau, man viskas pasidarė dar aiškiau. Iš tikrųjų ten yra sakralinė vieta. Atstatyti bunkerius, atstatyti tą namą, kuris dabar yra griūvantis kitame kaime, būtina. Tai mūsų garbės reikalas. Ir aš, kaip Vyriausybės narė, galiu pasižadėti, kad kai tik galėsim, kai tik bus galimybių parengti atitinkamus dokumentus, išspręsti labai sudėtingus ten privačių ir kitokius priklausomybių juridinius klausimus, tikrai reikia tą visą dalyką sutvarkyti. Aš tik noriu pranešti, kad kovo 27 d., kai minėsim penkerių metų įstojimo į NATO metines, keturių valstybių prezidentai važiuos ten ir padės gėlių.
PIRMININKAS. Paskutinysis klausia Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, kaip politinis dokumentas jis nekelia abejonių, bet klausimas iš tikro, ar šitas politinis dokumentas turės teisinių pasekmių? Ta prasme Teisės departamentas ne be reikalo priminė Konstitucinio Teismo sprendimą, ne savo nuomonę, o Konstitucinio Teismo sprendimą. Tai yra vienas momentas, dėl to vertėtų bent šiek tiek pasvarstyti ir neskubėti šiandien priimti, galim ir antradienį priimti.
Ir antras dalykas, sakot, aukštos klasės teisininkai rengė. Tai tada tokia viena pastaba: Lietuva buvo ne tiktai okupuota, bet tos okupacijos rezultatas buvo aneksija. Ir šito žodžio nėra. Lietuva iš tikrųjų teisine prasme buvo aneksuota. Vadinasi, šiame tekste šalia žodžio „okupacija“ turi atsirasti ir „aneksuota“ Lietuva.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Žinot, jeigu mes norim tobulinti be galo, atidėti, kažkaip rasti priežasčių, kodėl nepriimti, kodėl abejoti, tai čia labai daug galima rasti ir kabliukų, ir kabliataškių, ir žodžių, ir dar Tarptautinių žodžių žodyną pasiimkim. Aš nemanau, kad tai keistų esmę. Aš nemanau, kad tai keistų esmę. Esmė yra ta, kad pagerbdami tą visą kovą už Lietuvos nepriklausomybę, pagerbdami tuos žmones ir ypač tą figūrą, apie kurią šiandien kalbam, Joną Žemaitį-Vytautą, mes pripažįstam tų žmonių kovą, tikėjimą, kad Lietuva bus laisva. Jie elgėsi taip, kaip elgtųsi ir nepriklausomoje Lietuvoje. Darė, ką galėjo, darė, ką išmanė, kaip mokėjo. Ir jiems, nežinau, ar buvo taip svarbu tos detalės visos tokios.
Aš manau, kad čia juridinių detalių, juridinių akcentų tikrai pakanka. Ir kviesčiau pasižiūrėti į tai kaip į politinį teisinį dokumentą. Gal daugiau netgi į dokumentą, turiu omenyje tokį simbolinį, kuris kaip tik atkuria teisingumą, tos tiesos daugiau duoda. Gal keli šimtai ar tūkstančiai žmonių Lietuvoje bent sužinos apie J. Žemaitį. Aš bijau, kad dar yra daug žmonių, kurie net nežino. Gatvėje paklausus, kas yra A. Sniečkus, kas yra J. Žemaitis, ko gero, deja, daugiau žinotų, kas buvo A. Sniečkus. Tokia yra realybė.
O aš norėčiau, ir daugelis žmonių norėtų, kad ateityje būtų atvirkščiai, kad jaunosioms kartoms būtų savaime suprantama, kai paklaustume, kas buvo Jonas Žemaitis. Štai tos Lietuvos Prezidentas, tos Lietuvos vadovas be rezidencijos, su bunkeriu, be algos, be to, kad jo palikuonims bus mokamos kokios nors pašalpos ar pensijos. Nėra čia pasekmių. Aš minėjau, net palikuonių nėra. Nėra jokių pasekmių iš to teisinių, nes niekas neduos į teismą jokių ieškinių dėl to, kad iš Prezidento prisiteistų kokį nors priklausantį jam namą ar kažkokius dalykus.
Tai tuo aspektu, tuo kampu Teisės departamento išvada buvo skubota turbūt, nežinau, kas čia paskatino juos taip skubiai parašyti ir tiems, ir tiems. Bet iš tikrųjų, jeigu taškas būtų padėtas po pirmojo punkto, tai, ko gero, nebūtų kilę ir tiek daug žmonių nuostabos. Bet aš nebenoriu gilintis. Parašė žmonės, tai parašė. Man svarbiausia, kad ši deklaracija būtų priimta, priimta laiku, garbingai ir kad šis Seimas atliktų savo pareigą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai R. Juknevičienei. Dabar, kolegos, diskusijų etapas. Užsirašę yra trys žmonės, trys kolegos Seimo nariai. Prašau, E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų yra geri norai, bet norim ar nenorim, yra teisiniai dalykai. Ir iš karto, kad būtų ramiau, generolo J. Žemaičio veikla, ypač pokario Lietuvoje, visa ta kova, kuri vyko tais sunkiais metais, nekelia jokios abejonės, ji nusipelno didžiausios pagarbos. Ir jis, generolas, buvo tautos karinio pasipriešinimo vadas okupuotoje Lietuvoje.
Tačiau man labai neramu dėl jau ne vienus metus vykstančios labai blogos tendencijos – atgaline data klastoti Lietuvos istoriją, norint ją pagražinti taip, kaip norėtųsi matyti šiandien. Pirmas žingsnis buvo padarytas, kai Lietuvos Aukščiausioji Taryba buvo pervadinta į Atkuriamąjį Seimą. Aš buvau išrinktas į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą, kuri teisėtai pervadinta į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą, bet ne Atkuriamąjį Seimą. Antras žingsnis – jau šis Seimas Sąjūdžio Seimą pavadina tautos atstovybe. Buvau ir to Seimo nariu, ir aš nelabai įsivaizduoju tautos atstovybės be tautos atstovų, kurių nebuvo. Trečia, Lietuvos Respublikos įstatyme dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos buvo įrašytas teiginys, kad Sąjūdžio Taryba buvo vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. Pati, noriu pabrėžti, pati Sąjūdžio Taryba, Laisvės Kovų Sąjūdžio Taryba nesiskelbė teisėta valdžia. Ji buvo (cituoju) „aukščiausias tautos politinis organas (tai yra visiškai skirtingas dalykas), vadovaująs politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai“. Man yra visai nesuprantamas šis teiginys. Tai yra tam tikra teisinė nesąmonė, kai mes kalbame apie vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje. Teiginys „deklaracija“, kuris yra dabar vartojamas, suteikė daugelį kitų valstybės vadovo įgaliojimų. Ten nėra jokių kitų įgaliojimų. Ten yra suteiktas vienas vienintelis įgaliojimas, ir tai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, iki susirenkant Seimui eiti Lietuvos Respublikos pareigas. Ten nėra jokių kitų įgaliojimų. (Balsai salėje) Taip, Prezidento pareigas.
Aš manau, kad ši deklaracija turi būti taisytina, nes yra didžiulis skirtumas. 1940 m. deklaracijoje buvo kalbama apie kovojančią tautą. Mes dabar kalbame apie kovojančią valstybę. Tai yra du skirtingi dalykai ir tą reikia skirti. Aš manau, kad šią deklaracija reikia labai rimtai taisyti.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiame B. Paužą.
B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš jau pranešėjai uždaviau klausimą ir noriu patvirtinti, kad apskritai deklaracijos idėja ir dėmesys šiam žmogui yra, man atrodo, gerokai pavėluotas ir labai reikalingas. Tačiau norėčiau pasakyti, kad, kai mes praėjusiais metais šventėme jo gimtadienį lygiai tokiu pat laiku, Šimkaičiuose buvo nemažos iškilmės. To krašto žmonės – jauni ir seni, maži vaikai – parodė labai didelį susirūpinimą ir dėmesį šiam mūsų buvusiam vadovui. Tačiau nesigilindamas į daug deklaracijos niuansų, kuriuos iškėlė Teisės departamentas, aš apskritai palaikyčiau šią deklaraciją. Man atrodo, kad tai būtų tam tikras stimulas įamžinti tas vietoves, ypač atlikti didžiulį mūsų jaunosios kartos auklėjamąjį darbą, nes ten daug atvažiuoja, daug lanko tas vietoves, ypač jaunimas ir vaikai.
Bet aš norėčiau sutikti ir paprašyti autorės, kuri teikia: galbūt reikėtų šiandien sustoti tam tikroje stadijoje ir neprieiti iki priėmimo. Galbūt reikėtų išaiškinti tuos visus teisinius niuansus, kad nebūtų tokių prieštaravimų.
Gerbiamoji Rasa, jūs sakėte, kad nėra ten tų giminaičių. Yra tų giminaičių. Aš nesakau, kad jie ten reikalaus ko nors, aš neturiu tokio pagrindo sakyti, bet man atrodo, kad reikėtų išsiaiškinti šiuo metu. Netrukdydamas dėmesio, noriu pasakyti, jog man atrodo, kad šią deklaraciją reikėtų priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl posėdžio vedimo tvarkos. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Dėl posėdžio vedimo tvarkos. Aš norėčiau pasiūlyti nutraukti diskusiją, nes ką pasakys Vytenis, aš jau vakar girdėjau, šiandien girdėjau, trečią kartą nebesinorėtų to paties išgirsti. Siūlau balsuoti, kad baigtume diskusiją.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, Statutas suteikia V. Andriukaičiui teisę pasisakyti. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Nepriklausomai nuo kolegos J. Šimėno nuomonės, Seimas yra ne J. Šimėnas. Seimo narys J. Šimėnas gali teikti tokį pasiūlymą, Seimas gali išklausyti, bet yra Statutas. Dėkoju už galimybę pasisakyti.
Iš tiesų esu dar kartą pasisakantis šiuo požiūriu žmogus, kuriam ne tas pats, ką mes priimame, ir ne vien tiktai emocijos turi vadovauti Seimui ir valstybei priimant vieną ar kitą sprendimą.
Taip, palietėme laikotarpį, kuriame, istorikų akimis žiūrinti, yra labai sudėtingų elementų, kuriuos visus reikia matyti. Reikia matyti vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą ir jo santykį su valstybe, reikia matyti į emigraciją išvykusį Lietuvos Respublikos Prezidentą ir jo santykius su valstybe, reikia matyti mūsų diplomatines atstovybes ir jų santykius su valstybe, reikia matyti ir tai, kas vyko čia, Lietuvoje, ir Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos pastangas, reikia matyti visus komponentus ir tame kontekste mėginti dėlioti vertinimus, akcentus ir teisingai išdėstyti problemas. Kita vertus, vien kolegos D. Žalimo pastangų čia neužtenka. Lietuvoje yra dar daug konstitucinės teisės specialistų ir istorikų, kurie iš tiesų galėtų patarti, kokiu būdu ir kokio pavidalo – deklaracijos arba kitokio pobūdžio – Seimo teisės aktas galėtų būti priimtas. Dabar nenorėčiau atkreipti trūkumų į tuos aktus, kurie jau buvo priimti.
Kolegos, gerbiamoji Rasa turbūt žino, kad yra priimtas ir galioja įstatymas. (Balsai salėje) Svarbiausias L. Sabučio argumentas, kad jis galioja. Tai su anuo įstatymu šioji deklaracija turi būti suderinta ir turi taip pat galioti, ir turi išreikšti tai, kas yra juodu ant balto parašyta. Šiuo atveju kolega Egidijus paminėjo kai kuriuos neatitikimus, kurie yra tiesiogiai išplaukiantys iš įstatymo ir iš pačios Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos teksto. Kas gi ginčija, kad juos visus reikia įamžinti, ne tik generolą J. Žemaitį – visus iki vieno tuos kovojusius Lietuvos žmones, ir rasti būdą, kaip tai padaryti, bet tai padaryti profesionaliai, o ne taip, kad šauna į galvą dviem trim mūsų kolegom, išeina su deklaracija – pasėdėkim, na, padarykim, mat, šimtmetis. Tai ką – mes negalėjome du tris mėnesius padirbėti, kad normaliai priimtume deklaraciją ir atsakytume į visus klausimus, kurių dar yra? Nekalbu apie tai, kad teisinių pasekmių problema… Tas 1999 m. priimtas įstatymas sukelia ir tokia analizė taip pat yra. Reikia į tai atkreipti dėmesį. Todėl aš manau, kad deklaracija tobulintina – tiek jos 3, 4 ir paskutinioji, kur pripažįsta. Turime pateikti pasiūlymus, kad mes tikrai priimtume sprendimą, kuris išreikštų simbolinę, moralinę šios deklaracijos prasmę, bet ne teisinę prasmę. Vadinasi, tam kontekste sąvokos ir pavadinimai turi būti išdėstyti taip, kaip tai galėtų matyti konstitucinės teisės specialistai, kurių čia būtinai reikia. Jų rankos, jų šlifavimo, jų akcento čia tikrai trūksta. Todėl siūlyčiau pritarti po pateikimo, redaguoti ir, suderinus su kitais kolegomis ir Teisės departamento pastabomis, antradienį priimti suredaguotą kitokio pobūdžio tekstą, kuris išsklaidytų tas abejones, kurių iš tokio pobūdžio teksto tiesiogiai išplaukia. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar keturi už, keturi prieš dėl rezoliucijos teksto priėmimo. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Arvydas Anušauskas. Turiu pasakyti, kad tie argumentai, kurie buvo išsakyti prieš, manęs neįtikino. Vienas dalykas yra mūsų požiūris į praeitį, t. y. kuriems mes suteikiame tam tikrą pavidalą ir Seimo rezoliucijų būdu, kitas dalykas yra mūsų teisiniai dokumentai, kuriuos mes priimame ir siekiame, kad jie turėtų teisines pasekmes. Daugiau, aš manau, čia bus tokių pasekmių, kad Žemaičio vardas bus įrašytas prie tų Lietuvos vadovų, faktinių vadovų, kurie buvo mūsų istorijoje XX amžiuje.
Kita vertus, turiu pasakyti, kas sakė ieškoti Žemaičio kapo, kas susipažinęs su istorija, žino, kad jokių kapų neras. Žemaitis buvo išvežtas į Maskvą, sušaudytas Butyrkų kalėjime, kremuotas „Donskoj monastyr“ krematoriume. Vieta Maskvoje yra pažymėta kaip politinių represijų aukų bendri kapai, ir viskas. Taigi aš siūlau priimti deklaraciją ir tuo išreikšti savo požiūrį į tai.
PIRMININKAS. Prieš – A. Sysas. Nėra. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš jau išsakiau savo argumentus. Aš manau, negalima priimti svarbių dokumentų, nes Seimo priimami teisės dokumentai nėra gerų norų ar gerų ketinimų popieriukai. Tai yra rimti, fundamentalūs teisės dokumentai. Aš suprantu norą, bet nesuprantu tokio sprendimo būdo. Šis siūlomas sprendimo būdas yra prieštaraujantis logikai, prieštaraujantis istorijai ir, manau, sukels daug komplikacijų ateityje.
Suprantu, yra politinis noras, yra politinis šio noro realizavimo mechanizmas per susirinkusius tos pakraipos žmones. Tebūnie, tai yra tokie sprendimai, bet jie istorine prasme sukels labai daug abejonių.
PIRMININKAS. Už – Č. V. Stankevičius. Atsiprašau, S. Pečeliūnas taip pat už.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkui. Mielieji kolegos, pone Egidijau, pone Vyteni ir dar keletas čia kalbėjusių, prieš kelias savaites per mūsų gražią, nepriklausoma televiziją stebėjau septintokų konkursą, kuris vadinasi „Tūkstantmečio vaikai“. Ten buvo klausimas apie Lietuvos partizanus. Iš tokio diskelio, kurį jūs galite įsigyti ir kurio gal net nesate žiūrėję, labai konkreti situacija apie vieną, visiems jums turbūt žinomą partizaną. Ir ką gi žino mūsų jaunimas? Reikėjo pasakyti vardą, visiems jums žinomą vardą – Daumantas. Jie minėjo J. Biliūną ir minėjo Kapsuką. Vadinasi, jie net nesiorientuoja, kuriam šimtmety, kuriam laikmety ir kas, ir kaip vyko.
Taigi visos jūsų diskusijos, kad kažkoks kablelis kliūva, dar kažkas kliūva, jau 20 metų išauginta naujoji karta… Jūsų abejonės formuoja tai, ką per 50 metų iš mūsų tėvų ir senelių atminties, ir iš mūsų atminties sovietizmas nesugebėjo išbraukti. Nedarykite šito, mielieji kolegos, tarp jų signatarai, suvokite, ką reiškia jūsų toks laiko vilkinimas, kabinėjimasis prie kablelio, suvokite savo atsakomybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Č. V. Stankevičius – už.
Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pabrėžti, kad, priimdamas šią deklaraciją, Lietuvos Respublikos Seimas elgiasi nuosekliai ir užbaigia Lietuvos valstybės nuostatų formavimą tuo klausimu, kuris nustato teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią okupuotos Lietuvos sąlygomis.
Taigi Seimas yra priėmęs įstatymą, kurį mes visi gerai žinome, pripažinęs, kad vienintelė teisėta valdžia Lietuvos teritorijoje buvo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis. Ši deklaracija tik papildo tuo, kad Sąjūdžio vadovas pripažįstamas valstybės vadovu, teisėtos valdžios vadovu, prilygintu Prezidentui. Kad jis turėjo įgaliojimus, tai yra teisinga, čia teigiame rezoliucijoje, kad turėjo įgaliojimus, kurie atitinka Prezidento įgaliojimus, nes, be deklaracijos 1949 m. vasario 16 d., taip pat buvo priimtas ir Statutas, o Statutas numato jo įgaliojimus atstovauti Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžiui ir jo vardu pasirašyti sutartis, aktus ir įgaliojimus, duoti direktyvas visais išlaisvinimo kovos vedimo reikalais, kelti kovotojus į karininkų laipsnius, įteikti apdovanojimus, dovanoti bausmes ir t. t. Tai yra visiškai pagrįstas deklaracijos argumentavimas.
Tęstinumas buvo vienintelis principas, kuriuo grindėme visus Lietuvos valstybės atkūrimo ir vėlesnius dokumentus. Taigi yra išlaikoma teisinė logika, Lietuvos valstybės nuostata išlaikoma nekintama ir baigtinė. Aš pasisakau už tai, kad šį deklaracija būtų priimta.
PIRMININKAS. Kadangi rezoliucijos pateikėja autorė R. Juknevičienė negali kalbėti už, tai kitas – Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju. Tik primenu, kad gali. Jeigu ji pataisas teiktų, tai tada neišeitų, o ji pataisų neteikė. Čia tarp kitko.
Aš linkęs palaikyti, bet mūsų kalbos, ir mano, ir kitų, mielieji bičiuliai, mielieji signatarai, mielieji kolegos Seimo nariai, yra skirtos tam, kad mes priimtume kiek įmanoma geresnius dokumentus. Jeigu mums svarbu iki tam tikros datos priimti bet ką, tai tas primena kaip tik tuos laikus, nuo kurių mes atsisakėme. Va kur yra mūsų kalbų esmė. Jeigu mes galime geriau padaryti, geriau suredaguoti, tai koks skirtumas, ar mes priimame ketvirtadienį, ar antradienį, apie tai kalbama.
Asmeniškai, aš už tai, kad tokia politinė deklaracija su politiniais įvertinimais būtų priimta. Čia didelių diskusijų negali būti. Bet kalbama, kaip geriau suredaguoti, geriau sudėlioti akcentus, ir aš siūliau viena dalyką. Jeigu dauguma mano, kad šis tekstas yra visiškai geras, nekritikuotinas, tai balsuojame.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų buvo išsakytos nuomonės. Dabar balsuosime. Ar po svarstymo Seimas priima deklaraciją be pataisų, ar mes balsuosime dėl kitų pasiūlymų, tai yra redagavimo? Taigi, kas už tokį tekstą, koks yra pateiktas, balsuojame.
Gerbiamieji kolegos, už – 41, prieš – 2, susilaikė 5. Deklaracija priimta.
Per šoninį mikrofoną – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš labai norėčiau, kad mano balsas būtų įskaičiuotas už, nes mano laikina kortelė rodo juodą mano vietą. Už. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamoji kolege, protokole liks jūsų pasisakymas. Taip pat kolega L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Prašom. Replika po balsavimo.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kurie nerimavote dėl šio dokumento, norėčiau pasakyti ir savo nuomonę. Jis yra parengtas preciziškai teisingai ir išdėstytas labai motyvuotai. Jeigu atkreipėte dėmesį į paskutinę pastraipą, kaip tik nuo tada, kai buvo 1949 m. vasario 16 d. paskelbti Laisvės Kovos Sąjūdžio dokumentai, nuo to momento mes pripažįstame, kad jis tapo valstybės vadovu. Tai viena. Teisinės pasekmės bus tokios, kad nėra šiandien kito instituto Lietuvoje, kaip tik parlamentas, kuris gali tokį sprendimą priimti. Štai ir viskas.
PIRMININKAS. Kolegos… D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš tik vieną repliką po balsavimo. Tikrai reikalingas ir vertas pagarbos yra Jonas Žemaitis-Vytautas ir aš manau, nei opozicija, nei pozicija to niekada nepaneigs ir negali paneigti. Tačiau aš susilaikiau per balsavimą, tą turiu pasakyti, ir susilaikiau dėl vienos paprastos priežasties, kad paskutiniai deklaracijos žodžiai apie tai, kad faktiškai ėjo Respublikos Prezidento pareigas, iš tiesų, švelniai tariant, yra netikslūs ir neteisingi. Jeigu ten kur yra kablelis būtų padėtas taškas, manau, kad būtų išlaikytas korektiškas požiūris į istoriją. Šiuo atveju, man regis, mes tam šiek tiek nusižengiame. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis yra baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.