2009 m. kovo 12 d.

 

PASIŪLYMAI

DĖL LIETUVOS  RESPUBLIKOS MOKSLO  IR  STUDIJŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XP – 2905 (2)

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

Argumentai: Siūloma reformuoti studijų kokybės vertinimo centrą, sudarant prielaidas Lietuvoje atsirasti Europos aukštojo mokslo erdvėje veikiančioms studijų kokybės vertinimo institucijoms, kurių tarpe galėtų būti ir Lietuvoje įkurtos studijų kokybės vertinimo institucijos (agentūros, centrai).

Numatoma privaloma tokių institucijų tarptautinė akreditacija, aiškūs finansavimo šaltiniai, universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų galimybė rinktis Europos aukštojo mokslo erdvės kompetentingų viešosios valdžios institucijų pripažintą studijų kokybės vertinimo instituciją.

Dėl pastarosios priežasties nenurodomas konkretus tokios institucijos pavadinimas (centras, agentūra ar kiti). Tik įvertinus visą siūlomų organizacinių – teisinių priemonių komplektą būtų sudarytos prielaidos studijų kokybės vertinimo institucijų veiklos objektyvumui ir skaidrumui, aukštųjų mokyklų pasitikėjimui bei Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatų įgyvendinimui.

 

18 straipsnis. Studijų kokybės vertinimas

1. Studijų kokybės vertinimo sistema grindžiama pasaulio bei Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir aukštosios mokyklos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija. 

Studijų kokybės vertinimo centras yra valstybės biudžetinė įstaiga viešoji įstaiga. Šį centrą steigia ir jo nuostatus tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Studijų kokybės vertinimo centras privalo turėti tarptautinę akreditaciją. Studijų kokybės vertinimo centro pagrindiniai uždaviniai yra:

2. Išorinį studijų kokybės vertinimą atlieka pasaulio bei Europos aukštojo mokslo erdvės kompetentingų viešosios valdžios institucijų pripažintos studijų kokybės vertinimo institucijos (agentūros, centrai), kurių pagrindiniai uždaviniai yra:

1) skatinti aukštųjų mokyklų veiklos kokybę per išorinį jų veiklos kokybės vertinimą bei institucijų ir studijų programų akreditavimą atlikti išorinį universitetinių aukštųjų mokyklų ir kitų aukštųjų mokyklų vertinimą vadovaujantis patvirtintais ir viešai skelbiamais vertinimo kriterijais;

2) rengti ataskaitas apie universitetinių aukštųjų mokyklų ir kitų aukštųjų mokyklų studijų kokybę;

3) teikti ekspertinę pagalbą ir konsultacijas, siekiant užtikrinti aukštojo mokslo kokybę;

4) konsultuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę aukštojo mokslo kokybės, universitetinių aukštųjų mokyklų ir kitų aukštųjų mokyklų pripažinimo klausimais;

5) kurti palankias laisvo asmenų judėjimo sąlygas vykdant užsienyje įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų vertinimą ir (arba) pripažinimą akademiniais, profesiniais ir kitais tikslais.

2. Studijų kokybės vertinimo centro veikla finansuojama iš lėšų, gautų už Studijų kokybės vertinimo centro teikiamas paslaugas.

3. Lietuvoje įsteigtos studijų kokybės vertinimo institucijos yra viešosios įstaigos, jų veikla finansuojama iš lėšų, gautų už jų teikiamas paslaugas. Jos privalo turėti tarptautinę akreditaciją.

 Studijų kokybės vertinimo centro kolegialus valdymo organas yra Studijų kokybės vertinimo centro taryba, sudaroma 4 metams iš 9–12 15 narių: 2 siūlo Lietuvos universitetų asociacija, 2 – Aukštųjų mokyklų direktorių konferencija, 2 – iš Švietimo ir mokslo ministerijaos, 2 – Lietuvos mokslo taryba,os, Lietuvos mokslo akademijos, Kvalifikacijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, darbdavių, profesinių susivienijimų, 6 – socialiniai partneriai, 1 – studentų atstovybėsių ir mokslo ir studijų institucijų atstovų. Studijų kokybės vertinimo centro tarybos sudėtį tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

4. Universitetai ir kitos aukštosios mokyklos pačios gali pasirinkti pasaulio bei Europos aukštojo mokslo erdvės kompetetingų viešosios valdžios institucijų pripažintą studijų kokybės vertinimo instituciją, kuri atlieka studijų programų išorinį vertinimą ir priima sprendimus dėl studijų programų akreditavimo.

 3. Ne rečiau kaip kas 5 4 metai turi būti atliekamas Studijų kokybės vertinimo centro veiklos išorinis vertinimas, kurį atlieka tarptautiniai ekspertai.

5 4. Studijų kokybės vertinimo centras kasmet viešai skelbia studijų kokybės vertinimo apibendrinimus ir veiklos ataskaitą.

6 5. Studijų kokybės vertinimo centro vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių viešo konkurso būdu 4 metų kadencijai renka Studijų kokybės vertinimo centro taryba. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

 

48

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

Argumentai: Siūloma nustatyti, kad sprendimus organizuoti doktorantūros studijas ir suteikti daktaro mokslo laipsnį priima universiteto senatas. Šia teise gali pasinaudoti universitetai, kurie vykdo akredituotas tos mokslo krypties (šakos) magistrantūros studijas. Tokį siūlymą suponuoja Konstitucijoje įtvirtinta aukštosios mokyklos mokslinės ir pedagoginės veiklos laisvė bei aukštosios mokyklos autonomija, kuri, be kita ko, suprantama ir kaip teisė savarankiškai nustatyti studijų programas (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai). Kartu siekiant išvengti nekokybiškų doktorantūros studijų programų vykdymo, Lietuvos mokslo tarybai siūloma numatyti funkciją vertinti kiekvienos mokslo krypties (šakos) doktorantūros studijų būklę universitetuose, o nustačius, kad konkrečiame universitete kurios nors krypties (šakos) doktorantūros studijos, sudariusios mokslo krypties tarybos disertacijai ginti, ar apgintos disertacijos neatitinka nustatytų reikalavimų – kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją su siūlymu laikinai sustabdyti doktorantūros studijų konkrečioje mokslo kryptyje (šakoje) vykdymą.

 

48 straipsnis. Laipsnį suteikiančių studijų programų reikalavimai

 

4. Doktorantūraos apima studijas, specialiųjų ir perkeliamųjų gebėjimų ugdymą, kryptingus mokslinius tyrimus ir disertacijos rengimą studijų programos skiriamos rengti mokslininkus (aukščiausios kvalifikacijos menininkus), įgyti gebėjimų, reikalingų savarankiškai atlikti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros darbus (meno kūrybos darbus), spręsti mokslo (meno) problemas. Doktorantūros studijas mokslo kryptyje (šakoje) gali vykdyti universitetai, kurie vykdo akredituotas tos mokslo krypties (šakos) magistrantūros studijas. Teisę vykdyti doktorantūros studijų programas universitetams arba universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi universiteto arba universiteto ir mokslinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų lygio įvertinimu, kuris atliekamas dalyvaujant užsienio ekspertams. Sprendimus organizuoti doktorantūros studijas priima universiteto senatas (akademinė taryba). Universitetas mokslo krypties (šakos) doktorantūrą gali organizuoti ir teikti daktaro mokslo laipsnį vienas arba kartu su kitu universitetu užsienyje ar Lietuvoje bei valstybiniu mokslo institutu. Universitetas doktorantūros studijas organizuoja pagal doktorantūros reglamentą, kurį tvirtina universiteto senatas (akademinė taryba). Asmenims, baigusiems doktorantūros studijų programas ir apgynusiems daktaro disertaciją, suteikiamas atitinkamos mokslo srities daktaro laipsnis. Doktorantūros nuostatus tvirtina Vyriausybė.

Ne rečiau kaip kartą per 5 metus Lietuvos mokslo taryba jos nustatyta tvarka turi teisę vertinti kiekvienos mokslo krypties (šakos) doktorantūros studijų būklę universitetuose. Nustačiusi, kad konkrečiame universitete kurios nors krypties (šakos) doktorantūros studijas, sudariusios mokslo krypties tarybos disertacijai ginti, ar apgintos disertacijos neatitinka aukščiau nurodytų reikalavimų, Lietuvos mokslo taryba gali:

a)      pasiūlyti universitetui pašalinti trūkumus;

b)     prašyti Švietimo ir mokslo ministeriją siūlyti universiteto senatui (akademinei tarybai) laikinai sustabdyti doktorantūros studijų konkrečioje mokslo kryptyje (šakoje) vykdymą, kol bus pašalinti rasti trūkumai ir bus pasirengta užtikrinti doktorantūros studijų kokybę.

 

 

70

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai: Pagal Vyriausybės 2009 m. sausio 7 d. siūlymus siūloma koreguoti studijų kainos valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėjimo tvarką ir nustatyti kitokius valstybės finansuojamų studijų vietų skyrimo principus. Siūloma įtvirtinti principą, kad valstybė finansuoja studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose lygiateisiškumo pagrindais, todėl vientisųjų studijų programos turi būti finansuojamos ne ilgesniam laikotarpiui kaip pirmosios pakopos studijų programų trukmė. Neįtvirtinus šio siūlymo būtų sudarytos nevienodos finansavimo sąlygos studentams, pasirinkusiems siekti išsilavinimo pagal dvipakopę (bakalauro ir magistro) studijų sistemą ir studentams, pasirinkusiems vientisąsias studijų programas: pirmųjų studijų finansavimas apimtų tik bakalauro studijas, tuo tarpu antrieji savo studijų “krepšeliu” padengtų visas vientisąsias (o tai reiškia bakalauro ir magistro) studijas aukštojoje mokykloje. Tokia tvarka lemtų, kad studentai būtų materialiai labiau suinteresuoti rinktis tų aukštųjų mokyklų, kurios iki šiol neįgyvendino Bolonijos deklaracijos „Dėl tarptautinės aukštojo mokslo integracijos“ nuostatų ir nepertvarkė studijų programų į dviejų pakopų (bakalauro ir magistro) studijas, studijų programas.

Siūloma atsisakyti valstybės finansuojamų studijų vietų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose nustatymo pagal valstybinių brandos egzaminų ir kitus rezultatus, nes tai suteikia privilegiją gauti valstybės finansuojama studijų vietą ne pagal mokymosi valstybinėje aukštojoje mokykloje rezultatus, o valstybinių brandos egzaminų ir kitus rezultatus, o tai laikytina prieštaravimu LR Konstitucijos 41 str. 3 d. Svarstytina, ar toks siūlomas principas nepadidins korupcijos valstybinių brandos egzaminų laikymo metu. Be to, tokiu atveju valstybinė aukštoji mokykla praranda savo teisę patikrinti, ar įstojęs studentas atitinka minimalius gerai besimokančio studento kriterijus, nes jie paaiškės tik pirmojo semestro.

 

70 straipsnis. Studijų kainos valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėjimas

 

1. Valstybės finansuojamos studijų vietos įstojusiesiems studentams Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka paskirstomos tarp aukštųjų mokyklų pagal studentų pirmojo semestro mokymosi rezultatus, kurie turi būti ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs gero mokymosi kriterijai.

 

2. Valstybė finansuoja studijų vietas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose lygiateisiškumo pagrindais, todėl vientisųjų studijų programos turi būti finansuojamos ne ilgesniam laikotarpiui kaip pirmosios pakopos studijų programų trukmė.

3. Studentams valstybės nustatytas finansavimas užtikrinamas tik jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs gero mokymosi kriterijai, todėl valstybės studijų vietų finansavimas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose vykdomas pagal studentų, kurie studijuoja pirmosios pakopos arba vientisose studijose, kiekvieno semestro mokymosi rezultatus. Valstybė finansuoja kiekvieno semestro, pradedant antruoju, studijų kainą, suteikdama valstybės paskolą šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka atitinkamo semestro studijų kainai apmokėti tiems studentams, kurių prieš tai buvusio semestro rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs gero mokymosi kriterijai. Valstybės paskola valstybės finansuojamų vietų atitinkamo semestro studijų kainai apmokėti pervedama valstybinėms aukštosioms mokykloms kasmet dviem dalimis - ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. ir ne vėliau kaip iki sausio 30 d. Jeigu studentų, aukščiau nurodyta tvarka gavusių pirmosios pakopos arba vientisųjų studijų vietų valstybės finansavimą, atitinkamo semestro mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs gero mokymosi kriterijai, jie atleidžiami nuo valstybės paskolos, skirtos to semestro studijų kainai apmokėti, grąžinimo

 

 

 

73

 

 

 



 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

Argumentai: Pagal Vyriausybės 2009 m. sausio 7 d. siūlymus: siūloma įtvirtinti studentų rotaciją valstybės finansuojamose studijų vietose, užtikrinant studijų efektyvumą ir studijuojančiųjų suinteresuotumą. Tiek projekte įtvirtintas, tiek Vyriausybės siūlomas studijų aukštosiose mokyklose valstybinio finansavimo modeliai yra tobulintini. Negalima sutikti su Vyriausybės siūlomu finansavimo modeliu, pagal kurį „studijų krepšeliai“ būtų administracine tvarka iš anksto paskirstomi tarp šešių studijų sričių. Toks modelis yra netinkamas, nes jis:

a)      dirbtinai iškreiptų natūralią konkurenciją tarp studijų sričių (tai, atsižvelgiant į mokslo ir studijų globalizacijos tendencijas, būtų visiškai nepriimtina, kadangi, pvz., studijų sritys, kuriose studentai turi galimybę įgyti aukščiausius pasaulinius standartus atitinkantį išsilavinimą, būtų priverstos aukoti dalį valstybės finansavimo žemesnio konkurencingumo studijų sritims);

b)     nepagrįstai įtakotų studentų motyvaciją renkantis atitinkamą studijų sritį, o valstybė būtų priversta finansuoti ne pačių gabiausių studentų, dėl ekonominių sumetimų pasirinkusių studijų sritis, kurioms tais metais valstybė skiria didesnį valstybės finansuojamų vietų skaičių, studijas.

Motyvas, kad tokiu būdu bus patenkintas atitinkamų sričių specialistų poreikis, yra neįtikinantis, kadangi valstybė neturi realių svertų kontroliuoti ekonominės migracijos procesų (šie procesai, Lietuvai įsijungus į ES, negali būti dirbtinai kontroliuojami; maža to – vienas ES politikos prioritetų yra laisvo darbuotojų judėjimo skatinimas), kas reiškia, kad finansuodama iš anksto nustatytą kvotą valstybės finansuojamų studijų sričių vietų, visuomenė (valstybė) būtų priversta finansuoti ne pačios gabiausios jaunimo dalies studijas, neturėdama jokių garantijų dėl atitinkamos srities specialistų poreikio patenkinimo. Manytina, kad studentų apsisprendimą rinktus studijų programas turėtų nulemti ne dirbtinai sukurtas ekonominis argumentas (stojantieji, rinkdamiesi didesnes kvotas valstybės finansuojamų vietų gavusias studijų sritis, turėtų pagrindą tikėtis, kad jų studijas finansuos valstybė), o natūrali darbo rinkos paklausa.

 

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlomas patobulintas valstybės finansuojamų studijų vietų paskirstymo modelis. Jo esmę sudaro sekantys etapai.

Pirma, priėmimas į aukštąsias mokyklas vykdomas bendrąja tvarka. Studentai, įstoję į jų pasirinktą studijų programą, pirmojo semestro studijų kainą sumoka arba iš savo lėšų, arba iš paskolų, įskaitant šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka gautų valstybės paskolų arba valstybės remiamų paskolų.

Antra, Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka lėšos paskirstomos tarp aukštųjų mokyklų pagal studentų pirmojo semestro mokymosi rezultatus, kurie turi būti ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs gero mokymosi kriterijai. Taip valstybės finansuojamas studijų vietas gavę studentai „atsineša“ jiems skirtą „studijų krepšelį“ į konkrečią aukštąją mokyklą.

Trečia, valstybė finansuoja besimokančių studentų studijų kainą po pirmojo semestro, suteikdama valstybės paskolą šio įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka po pirmojo einančio semestro studijų kainai apmokėti. Valstybės paskola valstybės finansuojamų vietų atitinkamo semestro, pradedant antruoju, studijų kainai apmokėti pervedama valstybinėms aukštosioms mokykloms kasmet dviem dalimis - ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. ir ne vėliau kaip iki sausio 30 d. Jeigu studentų, gavusių pirmosios pakopos arba vientisųjų studijų vietų valstybės finansąvimą, atitinkamo semestro mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs gero mokymosi kriterijai, jie atleidžiami nuo valstybės paskolos, skirtos to semestro studijų kainai apmokėti, grąžinimo..

Ketvirta, studentams valstybės nustatytas finansavimas užtikrinamas tik jeigu jų mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs gero mokymosi kriterijai. Valstybės studijų vietų finansavimas pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose būtų vykdomas pagal studentų, kurie studijuoja pirmosios pakopos arba vientisose studijose, kiekvieno semestro mokymosi rezultatus – tuo siekiama paskatinti studentus kuo geriau mokytis. Valstybė finansuotų kiekvieno po pirmojo einančio semestro studijų kainą, suteikdama valstybės paskolą Įstatymo 74 straipsnyje nustatyta tvarka atitinkamo semestro studijų kainai apmokėti tiems studentams, kurių prieš tai buvusio semestro rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs gero mokymosi kriterijai. Valstybės paskola valstybės finansuojamų vietų atitinkamo semestro studijų kainai apmokėti turėtų būti pervedama valstybinėms aukštosioms mokykloms kasmet dviem dalimis - ne vėliau kaip iki rugsėjo 30 d. ir ne vėliau kaip iki sausio 30 d. Siūlomas valstybės studijų vietų finansavimo modelio parinkimas leistų valstybei racionaliau planuoti lėšų, reikalingų studijų vietų finansavimui užtikrinti surinkimą į biudžetą ir pervedimą per du kartus, o ne viską iškart, kaip buvo siūloma anksčiau. Jeigu studentų, aukščiau nurodyta tvarka gavusių pirmosios pakopos arba vientisųjų studijų vietų valstybės finansavimą, atitinkamo semestro mokymosi rezultatai yra ne žemesni negu Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti minimalūs gero mokymosi kriterijai, jie būtų atleidžiami nuo valstybės paskolos, skirtos to semestro studijų kainai apmokėti, grąžinimo.

 

73 straipsnis. Tikslinis studijų finansavimas

Valstybės biudžeto lėšos Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka konkurso būdu kiekvienais metais gali būti skiriamos mokslo ir studijų institucijoms specifinėms studijų programoms vykdyti, atsižvelgiant į būtiniausius valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros, visuomenės saugumo poreikius, jeigu jų negalima patenkinti kitais šiame įstatyme nustatytais būdais. Įstojusieji į tokių studijų programų valstybės finansuojamas vietas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka pasirašyti sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija dėl valstybės finansavimo studijų kainai apmokėti ir studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtų lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą, pašalinus iš aukštosios mokyklos, nutraukus studijas arba neišdirbus sutartyje nustatyto laikotarpio po studijų baigimo.

 

 

 

 

81

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

9

Argumentai: Pagal Vyriausybės 2009 m. sausio 7 d. siūlymus siūloma tobulinti specifinių studijų programų valstybės finansuojamas vietų reglamentavimą. Kaip žinia, Konstitucija valstybės biudžeto lėšomis apmokamą aukštąjį mokslą laiduoja ne visiems valstybinėse aukštosiose mokyklose gerai besimokantiems piliečiams, kad ir kokiomis sąlygomis jie buvo priimti studijuoti, o  tik  tiems, kurie yra rengiami tenkinant valstybės nustatytą atitinkamų  sričių  (krypčių)  specialistų  poreikį (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarimas). Dėl šios priežasties iš esmės pritartina Vyriausybės siūlomam projekto 73 straipsnio (pagal Vyriausybės 2009 m. sausio 7 d. siūlymų numeraciją) variantui, numatančiam valstybės biudžeto lėšų skyrimą konkurso būdu mokslo ir studijų institucijoms specifinėms studijų programoms vykdyti, atsižvelgiant į būtiniausius valstybės ūkinės, socialinės ir kultūrinės plėtros, visuomenės saugumo poreikius. Kartu siūlytina papildyti Vyriausybės siūlymą, numatant, kad specifinių studijų programų valstybės finansuojamas vietas privalo Vyriausybės nustatyta tvarka pasirašyti sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija dėl valstybės finansavimo studijų kainai apmokėti ir studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtų lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą, pašalinus iš aukštosios mokyklos, nutraukus studijas arba neišdirbus sutartyje nustatyto laikotarpio po studijų baigimo.

 

81 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise

1. Turtas, kurį valstybinės aukštosios mokyklos valdo, naudoja ir kuriuo jos disponuoja nuosavybės teise, yra:

1) valstybės investuotas turtas;

2) pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslo veiklos ir teikiamų paslaugų;

3) lėšos ir kitas turtas, kurie gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;

4) kitos piniginės lėšos, išskyrus Europos Sąjungos paramą ir kitas valstybės biudžeto bei valstybės fondų lėšas;

5) iš šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų lėšų įgytas turtas;

6) dovanotas turtas, skirtas aukštosios mokyklos reikmėms tenkinti;

7) paveldėtas turtas, skirtas aukštosios mokyklos reikmėms tenkinti;

8) turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų);

9) pajamos, turtas ar kita nauda, gauta valdant, naudojant šio straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytas lėšas ar kitą turtą ir disponuojant jais.

2. Valdydamos, naudodamos šio straipsnio 1 dalyje numatytą turtą ir disponuodamos juo, valstybinės aukštosios mokyklos gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja 79 straipsnyje nustatytiems turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams, jų valstybinių aukštųjų mokyklų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.

 

 

83

 

 

 

 

1

 

 

 

 

2

 

 

 

4

 

 

Pagal Vyriausybės 2009 m. sausio 7 d. siūlymus:

 

83 straipsnis. Disponavimo valstybinių aukštųjų mokyklų nuosavybės teise valdomu ir naudojamu turtu išimtys

1. Civiliniai sandoriai, kurių pagrindu tretiesiems asmenims perleidžiamas nuosavybėn nekilnojamasis turtas, turi būti sudaromi vadovaujantis rinkos kainomis, nustatytomis pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, esant Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos valstybinės aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) sutikimui Vyriausybės nustatyta tvarka [.

2. Valstybinės aukštosios mokyklos negali neturi teisės investuoti į neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis ir jų steigti.

3. Valstybinėms aukštosioms mokykloms draudžiama jų valdomu turtu užtikrinti trečiųjų asmenų prievoles.

4. Valstybinės aukštosios mokyklos turi teisę skolintis, t. y. pasirašyti paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, laikydamosi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo nustatyto bendro valstybinėms aukštosioms mokykloms skolinimosi limito. Švietimo ir mokslo ministerija paskirsto šį skolinimosi limitą valstybinėms aukštosioms mokykloms. Valstybinės aukštosios mokyklos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo ir mokslo ministerijai jos nustatyta tvarka. Valstybinė aukštoji mokykla negali įkeisti daugiau kaip 20 procentų nuosavybės teise valdomo materialiojo turto, kad užtikrintų skolinių įsipareigojimų laikymąsi. Turto įkeitimo sandoriams turi būti gautas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sutikimas Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės aukštosios mokyklos senato (akademinės tarybos) sutikimas.

89

 

 

3

 

89 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas

 

3. Aukštosios mokyklos, kurios įsteigtos ne vėliau kaip 2004 m sausio 1 d. šio Įstatymo įsigaliojimo, laikomos akredituotomis.

 

 

 

Teikia:

 

Seimo nariai                                                                   Kęstutis Masiulis,

Vida Marija Čigriejienė