Seimo plenarinis posėdis Nr. 43
2009 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Sveikinu susirinkusius po trumpos pertraukėlės į Seimo pavasario sesiją. Skelbiu kovo 10 d. rytinio posėdžio pradžią. (Negirdėti)
Mielieji kolegos, pirmininkavimą posėdžiui perduodu Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai poniai I. Degutienei. Prašau.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Laba diena, mielieji kolegos, visus sveikinu susirinkusius pavasario sesijai. Už lango jau saulutė, aš manau, kad mūsų nuotaika bus saulėta ir darbinga. Visus kviečiu susitelkti ir pradėti mūsų darbą.
Dabar kviečiu kalbėti Seimo Pirmininką A. Valinską. Kol Seimo Pirmininkas eina į tribūną, prašom registruotis. Užsiregistravo 95 Seimo nariai, gana gausiai susirinko. Žodis Seimo Pirmininkui A. Valinskui.
Seimo Pirmininko A. Valinsko kalba Seimo II (pavasario) sesijos pradžios proga
A. VALINSKAS. Dar kartą laba diena. Mielieji kolegos, pirmiausia norėčiau pradėti nuo maloniausių dalykų. Nuo tada, kai mes išsiskyrėme, su dauguma nesimatėme, kai kurie iš jūsų šventė gimtadienius, tai norėčiau pasveikinti. Ne visų apvalūs jubiliejai, kai kurių baigiasi penketukais. B. Bradauskui – 65 m. (Plojimai). Apvaliausias jubiliejus E. Jurkevičiaus – 40 m. (Plojimai). Nėra, dar tebešvenčia. Gal galėtume įteikti frakcijos seniūnui? (Balsai salėje) Prašom. J. Razmai – 40 m. (Plojimai). 45 m. – A. Melianui (Plojimai). 65 m. ir D. Bekintienei (Plojimai). Šie visi gimtadieniai buvo vasario antroje pusėje, o visai nesenai, kovo 3 d., 55 m. – A. Sysui (Plojimai). Tai lyg ir viskas. Iš tiesų labai keista, kad visi jubiliejai jeigu ne apvalūs, tai penketukiniai. Visiems linkime dirbti taip, kad įvertinimai būtų tik dešimtukai arba penketukai pagal senąją sistemą.
Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia sveikinu jus visus susirinkusius į pavasario sesiją ir manau, kad mūsų darbai bus tokie patys saulėti kaip ir oras už jau įstiklintų langų.
Esminė Seimo narių, Seimo paskirtis – leisti įstatymus, kurti visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindus. Tikiuosi, kad šiam darbui mes esame pasiruošę ir sugebėsime jam suteikti naują pobūdį. Sakydamas „naują pobūdį“ turiu galvoje, kad Lietuvai reikalingos patikimos įstatymų rengimo ir priėmimo procedūros. Šiandien kaip niekad reikalinga tvarka, kuri užtikrintų kvalifikuotą, viešą ir skaidrų skirtingų visuomenės sluoksnių interesų derinimą. Tai padėtų išvengti apmaudžių klaidų ir nesusipratimų, padėtų atkurti, o tiksliau sakant, sukurti pasitikėjimą Seimu ir tais, kurie leidžia įstatymus. Čia reikėtų kalbėti ir apie Seimo posėdžių lankomumą, ir apie tai, kad nederėtų pagrindinės valstybės tribūnos paversti turgumi ir dirbti tik televizijos kameroms. Kviečiu sutelktam ir konstruktyviam darbui.
Šioje sesijoje išskirčiau keturis prioritetus. Pirmas – finansų sistemos stabilizavimas, Biudžeto sandaros įstatymo peržiūra, pavasario sesijoje neišvengiamai turės būti tikslinamas 2009 m. valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, siekiant dar labiau apriboti valstybės išlaidas.
Antras – energetikos problemų sprendimas. Prie šio priskirčiau šilumos ūkį, elektros energetiką ir, be jokios abejonės, „Leo LT“. Šilumos vartotojams ypač aktualus Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio pagrindinis tikslas būtų įtvirtinti galimybę kas mėnesį perskaičiuoti šilumos kainas ir taip lanksčiau reaguoti į kuro kainų pokyčius.
Elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti nuostatas, kurios valstybinei Kainų ir energetikos kontrolės komisijai leistų objektyviau nustatyti viršutines kainų ribas ir apginti elektros vartotojų interesus, siekti mažesnių kainų. Po Konstitucinis Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimo turės būti keičiamas ir Atominės elektrinės įstatymas, kad būtų panaikintas „Leo LT“ steigimą ir veiklą reglamentuojančio įstatymo prieštaravimas Konstitucijai. Neabejoju, kad šis klausimas sulauks daugiausia ginčų.
Trečias prioritetas – tai yra ekonomikos gaivinimas. Šio plano priėmimas, koregavimas ir vykdymo gairės. Gaivinant mūsų šalies ekonomiką bus svarstoma apie mokesčių mokėjimo terminų atidėjimą, keičiami kiti teisės aktai, kad būtų sudarytos maksimaliai palankios sąlygos žmonėms ir verslui šiuo sunkiu metu.
Ketvirta – aukštojo mokslo ir studijų reforma. Mokslo ir studijų sistemą šiuo metu, kaip jūs žinote, reglamentuoja du įstatymai: Mokslo ir studijų įstatymas ir Aukštojo mokslo įstatymas. Nauju įstatymo projektu siekiama šiuos abu iš dalies besidubliuojančius įstatymus sujungti ir iš esmės atnaujinti juose išdėstytas teisines normas. Įstatymo projektas kartu su Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektu sudaro teisinį pagrindą šalies mokslo ir studijų sistemos pertvarkai. Dėl šios pertvarkos susitarė Lietuvos parlamentinės politinės partijos, 2007 m. birželio 4 d. pasirašiusios susitarimą dėl Lietuvos mokslo ir studijų sistemos pertvarkos esminių principų. Tokie keturi pagrindiniai prioritetai.
Tarp kitų sričių prioritetinių klausimų išskirčiau ir šiuos. Pirmas, vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškais rašmenimis problemos sprendimas. Pakeitus vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose nuostatas, būtų išspręsta Lietuvos Respublikos piliečių, susituokusių su užsieniečiais ir paėmusių jų pavardes, taip pat vaikų ir užsienio valstybių piliečių asmenvardžių rašymo problema. Šie asmenys išsaugotų autentišką pavardę, kuri nebūtų perrašoma lietuviškais rašmenimis. Pagal įstatymo projekto koncepciją, kitų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės, kaip iki šiol, būtų rašomi lietuviškais rašmenimis. Antra, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai, kuriais siekiama įtvirtinti papildomus kriterijus viešajai informacijai, darančiai neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi. Trečia, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymai, kuriais tikslinamas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių sąrašas. Ketvirta, įstatymo „Dėl užsienių teisinės padėties“ pakeitimo ir papildymo pakeitimai, kuriuos priėmus atsirastų galimybė pritraukti iš užsienio aukštos kvalifikacijos specialistų, būtų sudarytos palankesnės sąlygos jų visaverčiam gyvenimui, supaprastinti reikalavimai atsivežti šeimos narius. Pasibaigus leidimo galiojimui, tiek užsienietis, tiek jo šeimos nariai privalėtų išvykti iš Lietuvos Respublikos. Penkta, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kurio tikslas – supaprastinti daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimosi procedūras, pašalinti galiojančio įstatymo neatitikimus Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui ir kitiems teisės aktams, taip pat pašalinti šio įstatymo trūkumus, pastebėtus jį įgyvendinant, išplėsti įstatymo taikymo sritį ir taikyti jį ne tik daugiabučių namų bendrosios dalinės nuosavybės, bet ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų: garažų, poilsio namų ir taip toliau, valdymo reglamentavimui. Įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos ir gyvenamųjų namų statybos bendrijoms, kurių steigimo ir veiklos šiuo metu nereglamentuoja joks įstatymas.
Gerbiamieji Seimo nariai, mielieji kolegos, tokius matau esminius įstatymų projektus, kuriuos mes turėtume priimti šioje Seimo pavasario sesijoje. Manau, kad mums svarbiausia ne priimti kuo daugiau įstatymų, o pasiekti, kad priimti įstatymai veiktų ir veiktų ne taip, kaip mes surašėme popieriuje, o taip, kaip turėtų veikti iš tiesų realiai. Labai prašau ir norėčiau, kad mes didžiuotumės savo nuveiktu darbu, padėję tvirtą įstatyminį pagrindą Lietuvos ateičiai, atkūrę ir pateisinę žmonių pasitikėjimą Seimu.
Taip pat norėčiau kreiptis į visus politikus bei atsakingus pareigūnus susilaikyti nuo neatsakingų pareiškimų, kartais išsprūstančių žodžių, kurie sukelia visuomenėje ne tik nereikalingas įtampas, bet kartais panikos priepuolius. Manau, kad šiuo atveju galima taikyti pirmiausia sau patiems, ir noriu, kreipdamasis asmeniškai į K. Glavecką, tiesiog pasakyti: kai kažkas pasiunčia velniop vieną ar kitą personą, tai yra ne taip blogai, kaip, pasakius vieną ar kitą žodį, velniop pasiunčiami žmonių pinigai. Taigi aš sakau ir tiem dviem pavyzdžiais manau, kad ateityje pasistengsime apsiriboti, kad to daugiau nebūtų.
Mielieji kolegos, linkiu geriausios kloties ir sėkmės darbuose. Geros sveikatos jums asmeniškai, jūsų artimiesiems ir vidinės ramybės mūsų sunkiame, kartais labai aistringame darbe. Ačiū ir sėkmės! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, prasideda nauja sesija, mums reikia pasitvirtinti naują balsų skaičiavimo grupę. Pagal Statuto 119 straipsnį, kai nenaudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė. Balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam mėnesiui Seimo posėdžio pirmininko siūlymu skiria Seimas. Šios grupės negali sudaryti vienos frakcijos nariai, Seimo valdybos nariai, komitetų pirmininkai, komisijų pirmininkai, frakcijų seniūnai, Vyriausybės nariai į balsų skaičiavimo grupę taip pat neskiriami. Taigi yra pasiūlyti žmonės, kurie paskirti frakcijų. Eilės tvarka perskaitysiu: D. A. Barakauskas (frakcija „Tvarka ir teisingumas“), V. Bacevičius (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija), G. Navaitis (Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio partijos frakcija), M. Bastys (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), L. Karalius (Tautos prisikėlimo partijos frakcija) ir E. Jurkevičius (Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcija). Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti tokiai balsų skaičiavimo grupei? (Balsai salėje) J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Pritariu. Sakau, kad galim, tik noriu paprašyti dėl darbo organizavimo. Ir neeilinės sesijos pabaigoje, ir pavasario sesijos pradžioje neveikia mano kompiuteris. Tai tiesiog kviesčiau Seimo vadovybę imtis priemonių, kad viskas būtų išspręsta.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juozai, tikrai, man atrodo, piktų kėslų nebuvo, gal atsitiktinumas, bet manau, kad greitai bus ištaisytos techninės kliūtys.
Dar kartą klausiu, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū. Toliau Seimo posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
2009 m. kovo 10 d. (antradienio) plenarinio posėdžio darbotvarkės projektas
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Mielieji kolegos, pagal mūsų šiandienos Seniūnų sueigoje aptartą darbotvarkę, mes dabar turėtume 1-2 klausimą, t. y. patvirtinti darbotvarkę. Ar galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Prieš nėra. Dėkojame. Tuomet 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-395. Du pranešėjai. Pirmoji į tribūną kviečiama Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-395 (pateikimas)
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“. Iš tiesų, kaip ir visada, darbo, atrodo, bus daug. Apie projektus, kuriuos teikia Vyriausybė, kalbės Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas A. Kubilius, tačiau yra dar ir tokių darbų, dėl kurių įstatymų projektus teikia atskiri Seimo nariai, frakcijos, komitetai. Tačiau, esant tokiai darbų gausai, norėjosi sugrupuoti ir išskirti prioritetus, pagal kuriuos mes iš teisų turėtume dirbti. Mano giliu įsitikinimu, mūsų Seime darbas priklauso ne nuo įstatymų kiekybės, bet nuo jų kokybės. Kuo daugiau įstatymų arba kuo daugiau įstatymai yra keičiami, tai iš tiesų tie, kurie naudojasi mūsų priimtais įstatymais, geru žodžiu mūsų nepaminės, nes dirbti pagal tuos įstatymus darosi gana sudėtinga. Pirmoje dalyje yra išties išdėstyti įstatymų projektai, kurie, mūsų manymu, esant šiandieninei ekonominei, finansinei ir socialinei padėčiai valstybėje, yra prioritetiniai. Pirmas prioritetas – tai finansų sistemos stabilizavimas. Atsižvelgiant į tai, didžioji dauguma įstatymų projektų yra teikiami Vyriausybės. Aš nenorėčiau apie juos kalbėti, Ministras Pirmininkas turbūt plačiau apie tai pakalbės.
Kita darbų programos problemų grupė – tai energetikos problemų sprendimas. Čia taip pat didžiąją daugumą įstatymų projektų teikia Vyriausybė. Tačiau kai kuriems įstatymų projektams Seime po pateikimo pritarta ir artimiausiu metu, greičiausiai šį ketvirtadienį, jie bus teikiami plenariniuose posėdžiuose svarstyti: tai Elektros energetikos įstatymas, Dujų įstatymas ir Šilumos ūkio įstatymas. Tai įstatymai, kurie reikalauja greitų sprendimų, nes tų sprendimų laukia Lietuvos žmonės, nes, priėmę tuos įstatymus, mes galėsime aiškiai atsižvelgti į poreikius, kad ir elektros kaina būtų mažesnė, ir už šilumą galėtume mažiau mokėti. O ypač visus jaudina dujų kainos, kai pasaulinės dujų kainos mažėja, Lietuvoje dujų kainos kol kas ne mažėja, bet netgi didėja. Artimiausi darbai tikrai mums yra labai aktualūs ir tai yra pirmiausia Lietuvos žmonėms.
Trečias darbų programos prioritetas yra ekonomikos gaivinimas. Kalbant apie ekonomikos gaivinimą, tai turbūt neatsiejama ir su finansų sistemos stabilizavimu, energetikos klausimais. Taigi pirmiausia tame bloke yra kai kurių mokesčių mokėjimo įstatymų, terminų atidėjimo, darbo kodekso, buhalterinės apskaitos, Akcinių bendrovių įstatymų ir daug įstatymų, kurie tikrai turėtų pagerinti arba bent sulėtinti mūsų ekonomikos smukimą, bet tuo pačiu metu turėtų spręsti ir tam tikras socialines problemas, kad būtų išsaugotos darbo vietos, mažinamos valdymo išlaidos. Ir turbūt labai svarbus klausimas yra verslo saulėtekis. Verslo saulėtekio problemos tikrai apima daug įstatymų, kurie plačiąja prasme gerina verslo sąlygas, o tuo pačiu metu, gerinant verslo sąlygas, išsaugomos darbo vietos, kad nedarbas Lietuvoje būtų mažesnis.
Dar viena probleminė, aktuali ir prioritetinė sritis – tai Aukštojo mokslo ir studijų reforma. Kad ir kaip kontroversiškai šiandien apie ją atsiliepiama, tačiau mes aiškiai matome, kad tokia aukštojo mokslo ir studijų sistema, kokia yra šiandien, tikrai nebegali egzistuoti, nes tiek studentai, kurie nori geros kokybės, būtent geros studijų kokybės, tiek dėstytojai, kurie nori gana normalaus atlygio už savo atliekamą darbą… Iš ties daug metų kalbame apie Aukštojo mokslo ir studijų reformą, tačiau niekaip nesiryžtame pradėti savo pirmųjų žingsnių.
Tokie būtų mūsų pavasario sesijos prioritetiniai darbai. Prieš pateikiant jums šį Seimo nutarimą, buvome susirinkę su komitetų pirmininkais, frakcijų seniūnais aptarti mūsų pavasario sesijos darbų programos projekto ir nutarėme tokius susitikimus, ypač su komitetų pirmininkais, daryti periodiškai, bent kartą per mėnesį, pirmąjį penktadienį, pirmos mėnesio savaitės. Bendraudami ir kalbėdami apie darbų programą, matome vieną problemą, kuri turbūt visuose seimuose buvo, visuose Seimo darbuose tai buvo: tiek Seimo nariai, tiek Vyriausybė teikia įstatymo projektus, kai pavadinimas įstatymo projekto yra tas pats ir teikiamas vieno straipsnio pakeitimas, o po kiek laiko teikiamas to paties įstatymo projekto jau kito straipsnio pakeitimas. Mūsų visų bendras uždavinys, jeigu taip įvyksta, kad vieno komiteto yra teikiamas vieno straipsnio pakeitimas, kitas Seimo narys užregistruoja kitą straipsnio pakeitimą, bandyti grupuoti tokius įstatymų projektus, kad tikrai vieno pavadinimo įstatymo projektas būtų vienu metu teikiamas, vienu metu svarstomas ir vienu metu priimamas. Nes taip užtęsiam laiką ir mes negauname norimo rezultato. Kitas dalykas, yra gana keblu susigaudyti, kokie gi įstatymo pakeitimai yra jau priimti ir kas dar bus keičiama.
Kitas dalykas, apie kurį diskutavome ir su komitetų pirmininkais, ir su frakcijų seniūnais, tai yra dar iš praeitos kadencijos užsilikę ir naujoje kadencijoje bus eurointegraciniai įstatymai. Yra eurointegracinių įstatymų, dėl kurių reikės ilgesnių diskusijų, o tuos, dėl kurių aiškumo arba aktualumo diskusijos tikrai greičiausiai nevyks, bandysime tokius įstatymų projektus priiminėti ypatingos skubos tvarka, kad tas neužsitęstų.
Dėl komitetų siūlomų įstatymų projektų. Tai yra mūsų antroji darbų programos dalis. Tikrai komitetai iškėlė tam tikrus klausimus, kurie yra šiandien aktualūs, ir mes būtinai turime priimti tuos įstatymus, tai yra Konstitucijos keitimo ir papildymo įstatymai, Konstitucinio Teismo įstatymo pakeitimas, individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepcijos patvirtinimas, Teisėkūros proceso pagrindų įstatymas, Baudžiamojo kodekso, Administracinio, Civilinio kodekso pakeitimai, Notariato įstatymas, Antstolių, Prezidento įstatymas, Vyriausybės įstatymas ir daug kitų įstatymų, kuriuos teikia Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet, aišku, dalis tų įstatymų yra teikiami ir Vyriausybės. Lygiai taip pat šiandien yra aktualūs įstatymų projektai, kuriuos teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas: tai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas, Rinkimų įstatymas. Pavasario sesijoje siūloma svarstyti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, jį irgi pats gyvenimas padiktavo, kad šis įstatymas turi būti keičiamas. Ekonomika, verslas, energetika, transportas. Be mano jau išvardintų prioritetinių įstatymų, dar yra siūloma daug įvairių teisės aktų, tai dėl sąžiningos konkurencijos, todėl bus keičiamas Konkurencijos įstatymas, Investicijų įstatymas, Paslaugų įstatymas, Akcinių bendrovių, Įmonių restruktūrizavimo, Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymas. Nemažai įstatymų pavasario sesijoje yra skirta geležinkelių transporto reguliavimui tobulinti, tai iš esmės Europos Sąjungos teisės aktams perkelti į nacionalinę teisę, taip pat viešosios transporto infrastruktūros objektų apibrėžimams patikslinti, įteisinti galimybę specialiuose transporto rūšių įstatymuose ir nustatyti, kurie infrastruktūros objektai nuosavybės teise gali priklausyti ir privatiems asmenims. Verslui yra aktualus Seimo nutarimas, kuris artimiausiu metu bus įtrauktas į posėdžių darbotvarkę, tai yra Valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo projektas. Juo norima pasiūlyti Vyriausybei supaprastinti mokestinės paskolos gavimo tvarką, įteisinti mokesčių užskaitą už valstybės ir savivaldos institucijų įsiskolinimus įmonėms, neskaičiuoti delspinigių, kol valstybė negrąžino joms įsiskolinimų, sudaryti sąlygas įmonėms, turinčioms įsiskolinimų valstybės biudžetui ir toms, kurioms yra skolingos valstybės ar savivaldybių institucijos, dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose.
Toliau, kaip jau minėjau, yra mokesčiai, administravimas, finansai, auditas, Lietuvos banko, finansų įstaigų mokesčių, aplinkos teršimo ir nemažai kitų įstatymų. Švietimo ir mokslo srityje aš sakiau, kuris įstatymas yra bazinis ir kuris šiandien yra prioritetinis. Komitetas siūlo pavasario sesijoje svarstyti ir priimti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo projektą.
Aktualūs žemės ūkio ir kaimo plėtros klausimai, pirmiausia Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo pakeitimas. Tai irgi yra eurointegracinis klausimas ir aš puikiai prisimenu, koks buvo kontroversinis jo svarstymas dar anoje sesijoje, tačiau iš karto kviečiu gerbiamuosius kolegas, kurie turi labai skirtingas nuomones, pastudijuoti ir Europos Sąjungos teisę. O čia konkrečiai Lietuvos žemdirbiams turi būti suteikta galimybė už tam tikrų kanapių veislių auginimą gauti Europos Sąjungos skiriamas tiesiogines išmokas.
Toliau yra Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Dabar susiklosčius nepalankiai ekonominei situacijai, kai pradeda strigti atsiskaitymai už žemės ūkio produkciją, siūlomi Žemės ūkio produkcijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektai.
Nemažai pavasario sesijoje teikiama socialinės apsaugos ir darbo klausimų. Pirmiausia tai yra įstatymų projektai dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo. Toliau, aišku, mūsų šiandieninės aktualijos, apie ką kalbėjau, ir kaip mažinti nedarbą, ir kokius kitus įstatymus priimti. Beveik visus įstatymus teikia Vyriausybė, tik kai kuriuos teikia komitetas arba kai kurie Seimo nariai. Tai yra Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, Valstybinės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomo užimtumo socialinių garantijų įstatymas, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
Sveikatos apsaugos srityje irgi yra aktualių problemų. Vėlgi nemažai įstatymų projektų teikia Vyriausybė, tačiau nemažai šios srities įstatymų projektų teikia pats komitetas arba Seimo nariai. Tai yra ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, ir Alkoholio kontrolės, sveikatos priežiūros įstaigų pakeitimo įstatymas, ir nemažai kitų įstatymų. Taip būtų galima vardyti kiekvieną sritį, nes tikrai yra daug įstatymų projektų, kuriuos teikia įvairūs komitetai. Dar kartą noriu atkreipti dėmesį ir kaip pavyzdį pasakyti, kad yra teikiamas Vyriausybės ir net dviejų komitetų Užsieniečių teisinės padėties įstatymas, kuris iš tikrųjų reikalauja konkrečios pozicijos ir tų projektų sujungimo tam, kad mes turėtume vienodą poziciją.
Programos trečiojoje dalyje yra kai kurių Seimo frakcijų ir Seimo narių siūlomi projektai. Jie yra labai įvairūs, pavyzdžiui, Švietimo įstatymas. Mūsų Seimo nariai labai domisi socialine sritimi, todėl yra įregistruoti ir Valstybinio socialinio draudimo, ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų, ir Valstybinių pensijų, ir Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymai. Daug yra pateikta apskrities valdymo, mokestinių įstatymų, taip pat Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos įstatymo projektas. Apie tai dažnai kalbama ir visuomenė irgi to laukia. Seimo narių grupė įregistravo tokį įstatymą.
Ir ketvirtoji programos dalis, kaip ir priklauso pagal Statutą pavasario sesijoje, būtų kiti klausimai. Pirmiausia Lietuvos Respublikos Prezidento metinis pranešimas, Vyriausybės metinė veiklos ataskaita. Aišku, jūs puikiai suvokiate, kad veiklos ataskaita bus ne šios Vyriausybės, nes ši Vyriausybė praeitais metais dirbo pora savaičių, taigi ataskaita bus buvusios Vyriausybės, tik pateiks ši Vyriausybė. Ir, kaip numatyta Statute, yra numatytas Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas.
Taip pat bus teikiami įstatymų projektai, susiję su Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimu, Seimo narių kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, įvairios Seimo rezoliucijos, teisėjų skyrimas ir pritarimas teisėjų skyrimui, tai mums pagal Statutą irgi priklauso. Ir kiekvieną ketvirtadienį Seimui atskaitingų institucijų vadovų veiklos ataskaitos. Jau šį ketvirtadienį yra numatyta Vertybinių popierių komisijos pirmininkės 2008 metų veiklos ataskaita.
Taip pat galimi Seimo Pirmininko teikiami projektai, Lietuvos Respublikos Prezidento teikiami projektai ir, be abejo, kaip ir priklauso, Seimui atskaitingų institucijų vadovų, narių skyrimas ir pritarimas ar nepritarimas jų skyrimui.
Tai tiek. Nelabai trumpai, bet per 10 min. nesugebėjau jums pateikti. Labai atsiprašau, kad gal kalbėjau per ilgai.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Tikiuosi, kad šiek tiek laiko padės sutaupyti po jūsų kalbėsiantis Ministras Pirmininkas. Mielieji kolegos, yra užsirašiusių klausti. Ar būtų galima manyti, kad tie klausimai bus užduoti po abiejų pranešėjų kalbų? Gerai. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką A. Kubilių. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mano užduotis lengvesnė po išsamių Seimo Pirmininko ir Pirmininko pirmosios pavaduotojos kalbų. Aš labai trumpai, tik keletą žodžių norėčiau pasakyti ne tiek apie konkrečius įstatymus, kiek apie kontekstą, platesnį darbo šią pavasario sesiją kontekstą. Pirmiausia noriu pasveikinti visus jubiliatus, gausiai užderėjusius per šį laikotarpį. Taip pat noriu pasveikinti naujus partijų vadovus, kandidatus į Prezidentus. Mes darysime viską, kad visiems sektųsi kiek galima geriau. Be abejo, visus noriu pasveikinti artėjančios Kovo 11-osios proga ir pasveikinti labai nuoširdžiai, gal net panaudoti tam tikrą alegoriją ar metaforą, kad ir prieš 19 metų prieš Kovo 11-ąją mes buvome didelių iššūkių išvakarėse, štai ir dabar esame tikrai ne mažesnių iššūkių išvakarėse. Tie iššūkiai, be abejo, yra susieti ne su tuo įstatymų projektų skaičiumi, kurį pateikė Vyriausybė. Aš nevardysiu tų skaičių, nes man atrodo, kad kiti skaičiai yra šiek tiek svarbesni negu tie skaičiai, kiek Vyriausybė ar Seimo nariai įregistruos įstatymų projektų, kuriuos šitoj sesijoje svarstysime. Kaip jau minėjau, noriu keletą žodžių tarti apie tą mūsų darbo kontekstą, visų pirma ekonominį, finansų kontekstą, matyt, ne tik tai šios sesijos metu, bet ir visus metus.
Manęs Seniūnų sueiga prašė pasakyti keletą žodžių visų pirma apie bankus. Man atrodo, kad nerimo čia mes per daug sukeliam. Labai paprastai noriu pakartoti tai, ką kartojau paskutines keletą dienų turbūt jau gerus dvidešimt kartų – litas buvo, yra ir bus stabilus… (Balsai salėje) …visada bus stabilus, gerbiamasis Juliau, kaip Seimo narys jūs turėtumėte labai gerai žinoti, kad norint destabilizuoti litą neužtenka vien tik gandų. Kadangi šitoje sesijoje ir kitoje sesijoje, ir per visą šią Seimo kadenciją mes nesirengiame keisti Lito patikimumo įstatymo, vadinasi, litas liks stabilus. Tačiau ekonomikos ir finansų iššūkiai tikrai mūsų laukia nemaži. Ir visų pirma noriu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką, tas ekonomistams, tokiems kaip J. Veselka ir daugeliui kitų, manau, daugumai Seimo narių, yra labai gerai suprantama ir žinoma. Turime visą laiką prisiminti, kad esame nedidelė ir labai atvira ekonomika. Iš mūsų bendrojo vidaus produkto struktūros eksportas sudaro beveik 60 %. Vadinasi, esame visiškai priklausomi nuo to, kas darosi pasaulyje. O pasaulyje, deja, darosi, kaip čia pasakyti švelniau, nelabai geri dalykai. Kur jie nuves, deja, šiandien sunku pasakyti, kažin ar yra koks nors pasaulyje ekspertas ar Nobelio premijos laureatas, kuris galėtų labai aiškiai pasakyti, kaip toliau klostysis visa pasaulio ekonominė situacija. Noriu tik pasakyti, kad kai kurie ekspertai sako, kad tos problemos, su kuriom susiduria šiandien viso pasaulio ekonomika, yra, ko gero, prilygintinos praeito amžiaus 1930 metų didžiajai depresijai.
Tie nelengvi laikai pasaulio ekonomikai gali būti įvardyti daugeliu labai paprastų skaičių, kuriuos aš noriu tiesiog labai trumpai jums pristatyti, kad suprastume, kokiam kontekste esame mes, būdami atvira ir nelabai didelė ekonomika, ką dar sykį noriu pakartoti. Kai pasaulio ekonomikos vandenyne vanduo drumsčiasi ir gelmėse įvairūs nelabai geri sūkuriai sukasi, tai paviršiuje tos bangelės mūsų laivelį mėto kartais ir labai dramatiškai. Tai kas darosi pasaulio kitose šalyse? Pirmas skaičius, kurį noriu priminti – tai pasaulio ekonomikos lyderės Jungtinių Amerikos Valstijų ekonominė situacija. Paskutinįjį ketvirtį bendrasis vidaus produktas krito 6,2 %. Lygiai taip pat 2008 metų paskutinįjį ketvirtį Švedijos bendrojo vidaus produkto kiekis taip pat krito beveik 5 %. Kaip skelbia tarptautinė spauda, sausio mėnesį Japonijoje eksportas sumažėjo 46 % palyginti su praeitais metais, o Jungtinėse Amerikos Valstijose – net 53 %. Kai kurie Rusijos ekspertai planuoja, kad šiais metais, be abejo, tai priklausys nuo daugelio aplinkybių, tarp jų visų pirma nuo naftos kainų, Rusijos bendrojo vidaus produkto kiekis gali sumažėti iki 10 %. Estijoje sausio mėnesį pramonės produkcijos sumažėjo 27 %, palyginti su praeitų metų sausiu. Estija šiais metais, priklausys nuo situacijos, savo eksporto rinkoms planuoja bendrojo vidaus produkto sumažėjimą iki 9 %, o Latvija – iki 12 %. Kas šiandien klausėsi reportažo per Lietuvos radiją, tai reikia suprasti, kad 12 % Latvijoje jau lieka kaip optimistinis, taip sakant, geras scenarijus.
Europos centrinis bankas praeitą ketvirtadienį paskelbė savo naujausias prognozes. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto kiekis šiais metais gali sumažėti iki 3,2 %. Kai kurie ekspertai skelbia, kad vidutiniškai Europos Sąjungos ekonomika gali susitraukti ir visais 5 %. Taigi pasaulis yra gana gilių ekonominių sukrėtimų purtomas. Tokių krizės priežasčių yra įvairių, bet visiškai akivaizdu, kad svarbiausia yra stambiųjų tarptautinių bankų ir tarptautinių finansinių rinkų krizė. Pinigai, kurie yra visos ekonomikos kraujotakos esmė, faktiškai nebejuda. Mūsų Baltijos regiono ekonomika yra skaudžiai paveikta kelių svarbiausių faktorių. Tai kreditinių finansų deficito, svarbiausių eksporto rinkų, Rusijos, Europos Sąjungos ekonomikų spartaus lėtėjimo ir, be abejo, kaimyninių šalių – Lenkijos, Rusijos, Ukrainos – valiutų nuvertėjimo.
Štai šiame kontekste mes galime labai paprastai pasakyti, kad neturime turėti iliuzijų, kad pasaulio krizė mūsų nepaveiks ir kad tos problemos labai lengvai bus išspręstos. Tikrai neišvengsime nemažų problemų, ir jau šiandien galime konstatuoti, kad gruodžio mėnesį skelbtos mūsų oficialios prognozės, jog 2009 metais Lietuvos ekonomika susitrauks 5 %, yra per daug optimistiškos. Aš šiandien neskelbsiu kokių nors konkretesnių skaičių, tai padarysime artimiausiu metu, bet ekonomika traukiasi sparčiau, negu mes galėjome numatyti lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Be abejo, štai šitokiame kontekste mūsų svarbiausias tikslas –išsaugoti stabilų litą, o tą galime pasiekti tik išsaugodami stabilią mūsų finansų sistemą.
Taigi ir šios pavasario sesijos metu aš galėčiau įvardyti labai paprastai tris pagrindinius prioritetus, kuriems, mano įsitikinimu, mes visi kartu turėsime skirti daugiausia dėmesio: tai finansų sistemos stabilumas, kartu lito stabilumas, socialinis stabilumas ir verslo išlikimas. Norint šituos tikslus pasiekti vienas iš pirmųjų darbų bus ir valstybės biudžeto peržiūra. Ekonomikai lėtėjant daug sparčiau negu mes planavome lapkričio–gruodžio mėnesiais, vis labiau stebim ir pajamų atsilikimą nuo plano, ir pajamas turėsime koreguoti, atitinkamai turėsime koreguoti ir išlaidas. Kaip rodo mūsų prognozės, ekonomika per šiuos metus grįš atgal į 2006–2007 metų sandūrą, o tai reiškia, kad į tą patį lygį grįš ir valstybės pajamos, atitinkamai turėsime sugrąžinti ir valstybės išlaidas. Nėra sudėtinga padaryti paprastą aritmetinį skaičiavimą, kad norėdami valstybės išlaidas sugrąžinti į 2007 metų lygį, vien valstybės biudžeto išlaidas turėsime sumažinti daugiau negu 2,5 mlrd. litų. Tą yra įmanoma padaryti, nemanau, kad tai neįveikiamas uždavinys. Galų gale galime save paguosti, kad 2007 metus valstybė su tų metų išlaidomis pragyveno visai neblogai. Taigi, aišku, tas darbas nebus labai lengvas ir nebus labai malonus, bet tikrai galime ir sugebėsime susitvarkyti.
Kad tai galėtume padaryti, mano įsitikinimu, labai svarbus yra paprastas dalykas – tai visų mūsų solidarumas, verslo, politikų, visuomenės. Čia aš matau kai kurių ženklų, kurie man suteikia optimizmo, kad mes iš tiesų šiuos išbandymus, šiuos išmėginimus galime pasitikti su kur kas tvirtesniu solidarumu. Turiu omenyje ir vakar jau nuskambėjusią verslo iniciatyvą pasirašyti nacionalinę verslo solidarumo deklaraciją, kurios tikslas yra labai paprastas: žinodami, kokios didelės problemos siaučia pasaulyje ir kiek tos problemos paliečia mus, ir suvokdami, kad visų pirma patys turime ieškoti sprendimų, kaip sau padėti, turime tų sprendimų ieškoti solidariai. Mano manymu, tokia verslo iniciatyva ir verslo lyderystė, rodant tokią iniciatyvą, gali būti palydėta ir mūsų bendrų pastangų siekti ne tik, kad būtų pasirašyta nacionalinė verslo solidarumo deklaracija, bet gal būtų galima pasirašyti ir bendrai nacionalinę solidarumo deklaraciją ir imtis solidarių veiksmų. Nes iš tiesų turime suprasti, kad tie išmėginimai, kurie ateina, kurie jau dabar yra, kitaip kaip visų mūsų bendromis pastangomis nebus įveikti.
Iš tikrųjų galima kritikuoti Vyriausybę, ir toks darbas yra Seimui privalomas, bet turim suprasti paprastą dalyką: dėl to, kad ir kaip karštai būtų kritikuojama Vyriausybė, nei Jungtinių Amerikos Valstijų, nei Vokietijos ekonomika neatsigaus, o be jų atsigavimo neatsigaus ir Lietuvos ekonomika. Todėl tam, kad atlaikytume šį laikotarpį, iš tikrųjų reikia vieno svarbiausio dalyko – solidarumo vardan didesnio pasitikėjimo: pasitikėjimo patiems savimi, pasitikėjimo savo ekonomikos perspektyva ir pasitikėjimo apskritai mūsų šalies ateitimi.
Išties ši sesija baigsis labai gražiu renginiu – Lietuvos tūkstantmečio minėjimu. (Balsai salėje) Ir Prezidento inauguracija, kaip sako Seimo pirmoji vicepirmininkė. Bet minint tūkstantmetį man norisi pasakyti paprastą dalyką: iš tikrųjų mūsų laukia nelengvi šie metai, matyt, ir kiti metai dar bus pakankamai sudėtingi. Bet 2011 metais yra visos perspektyvos matyti ir ekonomikos atsigavimą, ir ką aš visą laiką miniu, kad turėsim laimėti čia, Lietuvoje, ir krepšinio čempionatą. Taigi turim dvejus metus šiokių tokių problemų. Kai palygini tuos dvejus metus problemų su Lietuvos istorijos tūkstantmečiu, tai labai paprastai gali pasakyti, kad tuos dvejus metus problemų mes galim labai nesunkiai įveikti. Svarbu tiktai susitarti, kad tikrai norim tai įveikti. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui. Yra užsirašiusių klausti. Priminsiu, klausimams ir atsakymams skirta 10 minučių. Ar yra norinčių klausti? (Balsai salėje) 20, atsiprašau, 20 minučių. Jeigu klausimai bus abiem pranešėjams, tai manau, kad… Vyriausybės mikrofonai įjungti. Kviečiu Ministrą Pirmininką likti tribūnoje, o ponią I. Degutienę kviečiu į Ministro Pirmininko vietą. (Balsai salėje) Čia ne užuomina, tiesiog techninis problemos sprendimas. Gerai, tuomet iš eilės. Prašau klausti. P. Auštrevičius, po to – E. Klumbys.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Aš turėčiau klausimą mielajai I. Degutienei. Gerbiamoji kolege, esu pateikęs Seimo nutarimo projektą „Dėl Seimui atskaitingų įstaigų veiklos įvertinimo“. Tokių mes turime 24. Esame steigėjai ir, taip sakant, šitų įstaigų veiklos prižiūrėtojai. Kadangi veikia Vyriausybės įsteigta Saulėlydžio komisija, atitinkamai vertinanti visų Vyriausybei atskaitingų įstaigų veiklą, peržiūrinti jų funkcijas ir optimizuojanti finansavimą, aš prašyčiau pagal galimybes kuo anksčiau, galbūt net šią savaitę, priimti šį Seimo nutarimą vardan dėl to, kad Saulėlydžio komisija galėtų įvertinti ir Seimui pavaldžių įstaigų būklę. Ar jūs nemanote, kad būtų galima netgi šį ketvirtadienį priimti tokį svarbų nutarimą? Dėkoju.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, kolega, už klausimą. Iš tikrųjų jūsų keliama problema yra labai svarbi. Ir aš manau, kad į šio ketvirtadienio darbotvarkę aš jau nebeturiu galimybių įtraukti, nes ji yra tikrai pakankamai užpildyta. Bet kitos savaitės antradienį mes puikiausiai galim įtraukti šį klausimą tam, kad galėtume tą priimtą Seimo nutarimą po to pateikti Vyriausybei. Dėkoju.
PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys, po to – Z. Balčytis.
E. KLUMBYS (TTF). Aš noriu paklausti Seimo pirmosios vicepirmininkės. Gerbiamoji kolege, klausimas, kurį aš beveik ketverius metus teikiau prieš tai valdžioje buvusiems socialdemokratams. Iki šios dienos neveikia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 2 dalis dėl konstitucinių įstatymų. Tai iš tikrųjų yra nesuvokiamas dalykas, kad viena Konstitucijos dalis iki šios dienos neveikia. Sakykit, kaip jūs šitą defektą pagaliau išspręsit šios sesijos metu?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą ir priminimą. Jūs kalbate apie parlamentinę kontrolę.
E. KLUMBYS (TTF). Ne kontrolę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Tai viena, o kita, apie projektus, kurie yra ir pavasario sesijos darbų programoje. Jie tikrai bus įtraukti, kaip ir priklauso pagal Konstituciją. Ir aš nelabai matau kliūčių, kodėl mes to negalim padaryti.
E. KLUMBYS (TTF). Pažiūrėsim.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). O kitas dalykas, ką jūs man priminėt, ką aš primiršau pasakyti, kad Seimas yra ne tik įstatymų leidžiamoji valdžia, bet mes turim užsiimti ir parlamentine kontrole ir pažiūrėti, kaip tie įstatymai yra vykdomi. Todėl pavasario sesijoje yra numatyta viena diskusija – klausymai parlamentiniai, o ne komitetiniai. Pagal tai, kokią tematiką pasiūlys komitetų pirmininkai ir kaip priimtas įstatymas šiandien veikia arba kokią jis turi įtaką realiam visuomenės gyvenime. Toks projektas yra numatytas balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Z. Balčytis, po to – V. Blinkevičiūtė.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau klausti Ministro Pirmininko. Iš tikrųjų paminėjote gana neoptimistines prognozes, kurios matyti ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Ir aišku, kad kiekviena iš tų valstybių turės iš šios bėdos lipti savo pastangomis. Gerbiamasis premjere, ar jums neatrodo, kad reikėtų vis dėlto pereiti prie paketo tam tikrų finansinių įstatymų, kurie buvo numatyti jūsų krizės įveikimo plane ir kurie šiandien, aiškiai matyti, nepasitvirtino ir nepasiteisino? Ar nereikėtų teikti iš tikrųjų tų įstatymų projektų skubos tvarka ir svarstyti mėginant apginti mūsų rinką, nes mes dabar kai kuriais savo sprendimais palaikome kaimyninių valstybių ekonomiką, aš turiu omenyje Lenkiją. Kalbu apie Akcizų įstatymo pakeitimo projektą, Pridėtinės vertės mokesčio kai kurių lengvatų įstatymą ir panašiai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu gerbiamajam Seimo nariui ir buvusiam finansų ministrui pasakyti, kad ne čia yra esminės problemos. Mes kartais supainiojam, ir atrodo, kad benzino akcizo pakeitimai išspręstų mūsų visas problemas. Ne, neišspręs. Problemų esmė ta, kad ekonomika stoja. Paprasčiausiai stoja, ir tempai stojimo ar atvėsimo, ar atšalimo, čia galim kaip norim įvardyti, yra tikrai didesni negu kas nors galėjo prognozuoti. Ir tai vyksta ne vien Lietuvoje. Tai vyksta daugelyje šalių. Aš jau minėjau tuos skaičius. Ir priežastys to yra ne mūsų kokie nors mokesčių įstatymai. Man atrodo, mes turim iš tikrųjų labai aiškiai matyti, kur turim koncentruoti dėmesį. Todėl aš neminėjau, pavyzdžiui, verslo skatinimo plano. Mes manom, kad tai gali būti instrumentas, kuris šiek tiek padėtų tą kritimą amortizuoti.
O dėl Akcizų ir PVM įstatymų ir problemų, kurios atsiranda, kai kaimyninėse valstybėse pinga valiuta, arba devalvuojasi, tų problemų yra. Aš nežinau, kiek ilgai, sakykim, kaimyninėje Lenkijoje nebus imtasi kokių nors rimtesnių priemonių stabdant valiutos pigimą. Manau, kad jie gali susidurti, natūralu, čia ekonomistai, finansininkai gali labai paprastai pasakyti, kad jie gali labai greitu metu susidurti su gana nemažom problemom jų bankų sektoriuje. Žinant, kad didžioji dalis paskolų yra paimta eurais ar Šveicarijos frankais, nacionalinės valiutos atpigimas gali sukurti gana nemažų problemų. Tai matysime.
Antras dalykas, ką planuojame daryti, ką darėme ir apie ką kalbėjome neformalioje Vadovų Taryboje, o kitą savaitę – jau formalioje Vadovų Taryboje, tai apie tam tikrus bendrus europinius sprendimus. Nėra paslaptis, kad Centrinė Europa turi ne nuo mūsų priklausančių labai panašių problemų. Aš tikiuosi, Europoje bus rastas tinkamas atsakas į tokių problemų sprendimus.
Dėl atskirų mokesčių Lietuvoje galėsime diskutuoti, bet nematau tam ypatingų priežasčių. Kaip rodo vakar paskelbti Finansų ministerijos tyrimai, su tuo pačiu benzinu mes turime visai kitų problemų, tai yra mažmeninės prekybos problemų, kurias patys turime spręsti, ir tai visiškai nepriklauso nuo to, kokie akcizai ir koks PVM taikomas Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. Blinkevičiūtė. Po to – V. V. Margevičienė.
V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau užduoti klausimą Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis premjere, jūs, teikdamas pavasario darbų programą, kaip visuomet, kalbėjote apie krizę, šį kartą daugiau akcentuodamas pasaulinę ir pasaulinius sukrėtimus. Kas man iš tiesų patiko, kad vienas principas, kurį jūs įvardijote, tai solidarumo principas. Būtų gerai, kad jis taptų socialiniu solidarumu. Kodėl taip šneku? Jūsų kalboje tiesiog pasigedau tų darbų, kurių laukia Lietuvos žmonės, nes nedarbas tikrai didėja, artėja prie 200 tūkst., žmonės negauna atlyginimų, jiems sudėtinga išlaikyti šeimas, jiems sudėtinga susimokėti už būstą, nes šildymo kainos yra labai išaugusios. Tie žmonės, kurie gavo sausio, vasario mėnesių sąskaitas, jos kur kas didesnės, negu buvo praeitais metais, ir daugiau reikia mokėti.
Mano klausimas būtų toks. Kai gruodžio mėnesį buvo panaikintas įvairių išmokų, pensijų, minimalaus atlyginimo indeksavimo įstatymas, tada jūs sakėte, kad parengsite specialias priemones, kaip žmonėms sušvelninti tas pasekmes, su kuriomis tie Lietuvos žmonės susiduria dėl esamų sunkumų darbo rinkoje, dėl galimybės išlaikyti save, savo šeimas, pagaliau savo būstus, kad turėtų, kur gyventi.
Taigi, apžvelgusi Vyriausybės teikiamus siūlymus, aš tikrai neradau nė vienos konkrečios priemonės, kur būtų matyti, kad dėl to teikiamas koks nors įstatymų paketas. Gal jūs galite pasakyti bent porą priemonių, kokie bus tie įstatymai, kurie bus pateikti pavasario sesijoje?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip jūs suprantate, ir nedarbo augimas, ir įvairių kitų papildomų socialinių problemų atsiradimas yra pasekmė ekonomikos būsenos. Mes turime galvoti, kaip išlaikyti daugiau darbo vietų, kaip verslui padėti atlaikyti šį laikotarpį, kai užsirado eksporto rinkos, kaimynai konkuruoja, atpigindami savo valiutą. Čia yra esminis klausimas šiuo metu. Aš manau, mes turėsime artimiausiu metu ką svarstyti, nes turime apsispręsti dėl tokių paprastų dalykų, pavyzdžiui, dėl situacijos darbo rinkoje. Ar tikrai gerai, jeigu šiandien įmonės turi galimybę pasirinkti tik tai, ar dirbti visa apimtimi, ar bankrutuoti ir išsiųsti savo darbuotojus į darbo biržą? Gal galimi tarpiniai variantai – dirbti ne visa apimtimi, šiek tiek mažiau, sakykime, tokiu atveju uždirbtų žmonės, bet vis tiek turėtų darbo vietą. Tai dėl tokių dalykų mes turime visą paketą projektų, bet esame atviri ir jūsų pasiūlymams. Sėdame kartu ir tariamės, kaip šį laikotarpį išgyventi su mažiausiais nuostoliais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. V. Margevičienė. Po to – J.Sabatauskas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Aš noriu kreiptis ir į gerbiamąją I. Degutienę, ir į premjerą. Aš noriu su jumis tartis ir kalbėti dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2605. Aš tikrai pasiaiškinau ir žinau, kad Policijos departamento Kriminologinių tyrimų centras yra įsigijęs dujų chromatografą. Tai yra aparatas, kuris padėtų atskirti, ar tai yra pluoštinė, ar narkotinė kanapė. Aš noriu jūsų prašyti, gal būtų galima ne kovo mėnesį svarstyti, o atidėti, nes policijos pareigūnai dar nėra pasirengę dirbti su tuo chromatografu, taip pat jiems nėra numatyta nei transporto priemonių, nei transporto išlaidų. Galiausiai mes tikrai nežinome, kiek Lietuvoje bus tokių ūkininkų, kurie augins tas pluoštines kanapes, ir ar turėsime daugiau naudos, ar daugiau žalos. Labai ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, aš puikiai suvokiu jūsų susirūpinimą dėl šio įstatymo, nes jūs dirbate… vadovaujate Narkomanijos prevencijos kontrolės komisijai. Be abejo, viena vertus, tai mūsų uždavinys, kad tų kanapių auginimu nebūtų piktnaudžiaujama ir kad nebūtų gaminamos narkotinės medžiagos iš tų kanapių, kita vertus, mes turime šiandien tokią problemą, kad, kaip minėjau teikdama šią programą, tai yra vienas iš europinių klausimų, mums gresia tam tikros galimos Europos Komisijos sankcijos, nes mes pažeidžiame Europos Komisijos reglamentą, nepriimdami šio įstatymo. Aš nesakau, kad mes tą būtinai turime padaryti kovo mėnesį, bet ilgai delsti… Pavasario sesijoje mes šį įstatymą turėsime priimti. Galbūt per tą laiką Vidaus reikalų tarnyba bus jau pasirengusi jūsų minėtoms procedūroms, tai yra sustiprinti kontrolę, kad viskas būtų legalu, kad kanapių verslas būtų švarus verslas, o ne narkotikų gamyba.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš neturiu ką pridurti. Chromatografo klausimu reikia elgtis protingai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas, po to – A. Sysas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paklausti tiek Ministrą Pirmininką, tiek Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją.
Gerbiamasis Ministre Pirmininke, įvertindamas tuos įstatymus, kuriuos teiksite šioje pavasario sesijoje, suprasdamas, kokia šiandien yra mūsų ūkio, ekonomikos situacija, aš noriu paklausti, ar, teikiant, rengiant įstatymų projektus, yra atliekama ekspertizė, kokias socialines pasekmes gali sukelti šis įstatymas? Jūs turbūt prisimenate, praeitoje kadencijoje buvo priimta Teisėkūros koncepcija, kurioje yra numatyti tokie dalykai, kad turėtų būti daromos tokios ekspertizės, ypač tada, kai radikaliai keičiama arba keičiama numatant naujus įstatymų elementus, vykdant teisinį reguliavimą tos sistemos.
Kitas klausimas būtų Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai. Jūs minėjote, kad pavasario sesijoje bus įstatymų projektai dėl Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo. Aš noriu paklausti, kaip atvejais, kai dar čia nėra, nes, kaip žinome, turbūt daugelis kreipimųsi procesų užtrunka, ir mūsų Statutas numato, kad per keturis mėnesius turi būti parengti… Kaip aš suprantu, tie įstatymai ir tie atsiradę projektai bus įtraukti be jokių papildomų problemų, taip? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl analizės. Aš galiu atsakyti, kad Vyriausybės programoje yra įrašyta, kad mes iš tiesų sieksime kur kas plačiau taikyti vadinamąją kaštų ir naudos analizę, metodą, kuris yra plačiai paplitęs ir žinomas visam pasauly. Paprasčiausiai mums tą metodiką reikia perimti, nes man atrodo, kad kartais, kai mes Lietuvoje bandydavome vertinti įvairių įstatymų ekonomines ar socialines pasekmes, netaikydami aiškių metodikų, ta mūsų analizė būdavo nelabai apibrėžta. Šiuo atžvilgiu mes manome, kad reikia eiti į priekį lygiai taip pat, kaip ir įgyvendinant visą teisėkūros reformų strategiją. Mes manome, kad jau prieš pradedant svarstyti kokį nors detalų įstatymo projektą reikia visų pirma apsvarstyti ir sutarti dėl jo koncepcijos ir konceptualiu lygiu pasidaryti visą reikalingą analizę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs labai gerai pastebėjote ir iš esmės klausiate, ir patvirtinate mano būsimą atsakymą, kad kai tik bus tokių klausimų ir bus Konstitucinio Teismo tam tikros išvados, tai iš karto bus pavasario sesijos darbų programa papildyta ir bus įtraukta į darbotvarkę, nes mūsų programos 4 dalyje yra parašyta, kad Konstitucinio Teismo grąžintus projektus arba rekomenduojamus projektus mes iš karto, automatiškai galime įtraukti į darbotvarkę papildydami pavasario sesijos darbų programą. Taigi čia problemų nebus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas ir po jo paskutinis – Č. Juršėnas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas bus Ministrui Pirmininkui. Jūsų pateiktoje programoje, skyriuje „Ekonomikos gaivinimas“ 2 įrašytas įstatymas yra Darbo kodekso straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai. Ar iš esmės nedarote klaidos, kai vėl Darbo kodekso straipsnius įrašote į ekonomikos gaivinimo, o ne į skyrių, kuris kalba apie socialinius reikalus ir apie darbą? Tai mano pirmasis… Ar gelbėdami ekonomiką nenumarinsite darbuotojų, nes bent jau iš tų pasiūlymų, ką aš girdėjau iš jūsų kalbų, iš ekonomikos ministro ir netgi iš socialinės apsaugos ir darbo ministro, nieko gero darbuotojams tikėtis negalima. Mano klausimas būtų toks. Jūsų prioritetas, kaip aš suprantu, verslui, o ne darbuotojams ir jų galimybei čia, Lietuvoje, dirbti ir gyventi. Labai ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Algirdai, aš manau, kad jūs jau turėtumėte suprasti per ilgą patirtį, kad neveikiančiose įmonėse dirbti nėra kam ir nėra kur. Tai jeigu neveiks ekonomika, jeigu įmonėms nebus sudarytos galimybės išvengti bankroto, tai paprasčiausiai nukentės darbuotojai. Todėl turime rasti sveiką balansą, pagrįstą išmintim, solidarumu, bet turime ieškoti tokių priemonių, kurios leistų lanksčiau reaguoti į taip dinamiškai ir ne visada į gerą pusę besikeičiančią situaciją, štai ir viskas. Tarsimės su profsąjungomis ir tariamės su profsąjungomis, tiktai būtų labai svarbu, kad būtų galų gale pereita prie sveiku protu pagrįstos diskusijos, o neįsikibta kokių nors stereotipų ar klišių. Šiuo atžvilgiu jūsų klausimas – kuo rūpinsimės ekonomika ar darbuotojais, ar verslu, ar darbuotojais, jau savaime rodo, kad tam tikra klišė vis dar nėra išnykusi iš jūsų mąstymo. Dar kartą noriu pakartoti: jeigu nesirūpinsime verslu, tai kas dirbs sugriuvusiame versle? Tai pagalvokime kartu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Č. Juršėnas. Prašau.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Mano klausimas su įžanga kolegei I. Degutienei ir trumputis klausimas premjerui. Projektų išties įregistruota „nesvietiškai“ daug, taip pat neužmirškime, kad pavasario sesijos ypatybė – tai Prezidento metinis pranešimas, Vyriausybės metinė ataskaita ir diskusija, kitos ataskaitos, taip pat galimos interpeliacijos ir nepasitikėjimo procedūros. Ir kas ne mažiau svarbu – kartu su sesija vyks dvi rinkimų kampanijos. Aš matau, kad kyla mintis, ir tą sakė kolegė I. Degutienė, kad reikėtų nagrinėt ypatingos skubos tvarka. Taigi siūlyčiau nepiktnaudžiauti šia teise, nes gruodžio liūdnas patyrimas rodo, kas iš to išeina. O mano siūlymas ir klausimas kolegei I. Degutienei – ar nereikėtų ryžtingai trumpinti programos, visų pirma vyriausybinės dalies, daugiau negu du šimtai projektų, taip pat ir Seimo dalį, atsirenkant tai, kas svarbiausia ir aktualiausia.
Ir trumpas klausimas premjerui. Ar negalima tiksliau pasakyti būsimo biudžeto peržiūrėjimo datą, t. y. kada pateikiate Seimui projektą?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą ir mintis. Aš manau, kad tobulumui ribų nėra, ir mes čia susirinkę tam, kad ieškotume optimalaus sprendimo būdo, kaip pagerinti mūsų Seimo veiklą ir priimamų įstatymų kokybę. Tiktai nežinau, ko gero, ne tik aš, bet ir jūs visi esate gavę Seimo kanceliarijos Parlamentinių tyrimų departamento veikla… teisėkūros srityje statistinę analizę. Tai, lyginant su tuo, kiek būdavo teikiama įstatymų ir kiek mes jų priėmėme, dabar jų yra sumažėję. Nenorėčiau sutikti, kad pavasario sesijos darbų programa yra tokia gausi, jinai yra daug mažesnė, negu buvo rudens sesija ar praėjusių metų pavasario sesijos darbai. Tačiau man atrodo, jeigu mes susitelkę dirbsime, mažiau be reikalo barsimės, tai ir darbų kokybė bus geresnė ir nervai bus ramesni, ir darbas nuo to tik pagerės.
Dabar dėl to, ar reikėtų sumažinti Vyriausybės teikiamų projektų. Aš kreipiuosi į Seimo narius, kurie labai gausiai yra priregistravę atskirų straipsnių arba tų straipsnių pastraipų pakeitimų projektų arba papildymo projektus. Tai bent mano patirtis rodo, kad įstatymo projektai, kuriuos teikia Vyriausybė, yra dažniausiai rengti vienos ar kitos ministerijos, ten sukurtos darbo grupės įvertintas ir ekonominis, ir socialinis efektas, ir finansinis efektas. O kai mes, pavieniai Seimo nariai, bandome koreguoti (aišku, kai kuriuos įstatymus tikrai reikia taisyti ir turbūt rinkėjai tai mus įpareigoja daryti), kai tai tampa masiniu reiškiniu ir savotiškomis lenktynėmis, kuris Seimo narys daugiau užregistravo įstatymų pataisų, kad todėl jo darbas vertinamas palankiau, su tuo tikrai nenorėčiau sutikti. Atvirkščiai, jeigu Seimo narys labai daug registruoja įstatymo pataisų, tai kyla klausimas, kodėl jis tai daro – ar tai yra gyvenimo būtinybė ir gyvenimas tą diktuoja, ar tai tiesiog yra, atleiskite už posakį, sportinis interesas. Aš manyčiau, kad Vyriausybės teikiamų įstatymų projektų, kurie yra kompleksiniai ir apgalvoti, programoje nereikia mažinti, o kviesčiau Seimo narius dar kartą peržiūrėti savo teiktus projektus ir pažiūrėti, ko jie siekia su savo projektais.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš trumpai atsakysiu gerbiamajam Česlovui dėl biudžeto peržiūros. Tikrai norėtume kiek galima greičiau, bet realiai aš manau, kad tai bus kovo pabaiga, o iki to laiko tikrai tarsimės, taip pat ir su jos didenybe opozicija.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams, atsakiusiems į klausimus. Dėkoju visiems dalyvavusiems diskusijoje. Toliau posėdžiui kviečiu pirmininkauti I. Degutienę. Prašau.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas dėl Seimo pavasario sesijos programos, motyvai už ir prieš. Už – J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Keletas pastabų dėl įstatymų, ką, manyčiau, reiktų Vyriausybei papildyti. Pirma, Lito stabilumo įstatymas. Gerbiamieji, šis įstatymas tinka tik tautoms, kurios nesugeba kurti ir tvarkyti savo valstybės. Dabar paaiškinsiu kodėl. Sakysime, Lietuvos litai iš tikrųjų padengti, kaip prieš mėnesį pranešė R. Šarkinas, 120 % rezervine valiuta. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad Lietuvos bankas turi 20 % laisvų lėšų. Vadinasi, turint klasikinį banką apie 4 mlrd. Lt Lietuvos bankas galėtų paskolinti Vyriausybei su labai mažomis palūkanomis. Dabar mūsų Lito patikimumo įstatymas šito daryti Lietuvos bankui neleidžia. Leidžia bankui paskolinti komerciniams Lietuvos bankams. Bet Lietuvos komerciniai bankai nesiskolina iš Lietuvos banko, o skolinasi iš pagrindinių bankų užsienyje tam, kad jiems leistų daugiau uždirbti. Tada mūsų Vyriausybė, užuot pigiai pasiskolinusi iš pačios Lietuvos, kuri turi rezervus, skolinasi iš užsienio bankų, iš užsienio bankų pasiskolina, skolina privačiam sektoriui, o paskui reikės valstybei grąžinti. Nematau, kad Vyriausybė ką nors darytų, kad netaptų priklausoma nuo užsienio bankų, o pati užsienio bankams tuos rezervus skolintų labai pigiai.
Dabar dėl lito stabilumo iš tikrųjų čia buvo nekompleksiškai viskas išaiškinta. Gerai, kad esant tai neteisingai lito patikimumo sistemai šiandien Lietuvos ūkiniai subjektai net su fiziniais asmenimis gali atsiskaityti tarpusavio sutarimu eurais, doleriais, litais. Tai stiprina lito patikimumą. Tai vienas dalykas.
Antra, dėl turto vertinimo. Nematau, gerbiamasis premjere, kad siūlytumėte įstatymuose pakeisti turto vertinimą. Negi jūs nematote, kad tie privatūs turto vertintojai dirba korupcijos principu – kas užsako, to ir turtas brangus? Ir turto krizė (…) vertinimu ir įvyko. Šiandien mes paliekame sistemą, kai valstybė net savo turto negali vertinti, o tik pripažinti ar nepripažinti turto vertintojų… reikėtų, kad jie nebūtų vieninteliai vertintojai, kad šitą teisę turėtų ir valstybė.
Dėl biudžeto. Gerbiamieji, jeigu mes mažiau skolintumės, o išnaudotume savo finansines galimybes, tuos 4 mlrd., kuriuos galime pigiai pasiskolinti iš Lietuvos banko, vargu ar reikėtų peržiūrėti biudžetą. Todėl manau, gerbiamieji… Dar vienas, ketvirtas, pasiūlymas. Pasiūlymas Vyriausybei: uždrauskite klerkams nuolat keisti įstatymus. Jeigu jis siūlo pakeisti įstatymus, kuriuos siūlė prieš metus, prieš dvejus, atimkite iš jo visas premijas, pusę algos nuimkite…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, laikas!
J. VESELKA (TTF). Rašo rašinėlius, o mes turime prakaituoti prie rašinėlių, o ne prie esminių Vyriausybės problemų. Todėl baigiu. Linkiu sėkmės! Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų įdėmiai išklausiau Ministro Pirmininko ir įdėmiai peržiūrėjau ekonominę programos dalį, kurią siūloma šioje sesijoje priimti, ir labai pasigendu aiškių dalykų. Ministras Pirmininkas pareiškė, kad iš viso Vyriausybė šiandien ekonomikai daryti įtakos negali, tai pirmas dalykas. Antras, kad jo pagrindinis tikslas yra išsaugoti stabilų litą, aukojant bet ką šiam tikslui, ir po to sako, kad mes pateikėm labai įdomų skatinimo planą. Aš peržiūrėjau visus įstatymus, kurie čia pateikti.
Gerbiamieji, perkeliama pusė priimtų Europos Sąjungos įstatymų ir gal du įstatymai, kurie daugiau arba mažiau skatins verslą. Kur yra verslo suvaržymo mažinimas, kur yra visa ta sistema, kuri leistų verslui greičiau apsisukti ir padaryti vienus ar kitus dalykus? Iš viso nematau kažkokių mažinimo reglamentavimo dalykų, kitų reikalų. Jeigu mes taip žadame verslą skatinti, atseit suteiksime 4 mlrd. Lt ir galvojate, verslas dėl to išsisuks? Pirmiausia reikėtų pagerinti sąlygas.
Mes kalbame apie investicijų pritraukimą. Vėl čia nieko, iš viso nematyti, kuo tas investicijas trauksime. Jeigu Vyriausybė rimtai žiūri į savo darbą, aš sutinku, kad ir opozicija turi padėti Vyriausybei, tai ir siūlau peržiūrėti dar kartą, ką jūs darysite su ekonomika šioje programoje. Šiandien absoliučiai jokio aiškumo nėra. Manau, Vyriausybė nieko nenuveikė, kad pagelbėtų ekonomikai, ir manau, kad ši programa ir toliau kels tiktai sumaištį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalbėjo vienas už, vienas – prieš. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Seimo nutarimui „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“ po pateikimo būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 68, prieš – 5, susilaikė 17. Seimo nutarimui „Dėl Seimo pavasario sesijos darbų programos“ po pateikimo pritarta. Siūloma svarstyti kovo 17 d. ir svarstyti reikės visiems mūsų komitetams.
Gerbiamieji kolegos, Č. Juršėnas repliką po balsavimo.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Taip, repliką po balsavimo, kuri iš esmės yra siūlymas. Aš dar kartą siūlau – ir draugiškai, ir primygtinai atrinkti daugiausia 30–40 projektų ir surašyti pirmąją dalį, po to likusius, gerokai sumažinus jų kiekį, į 2, 3 ar 4 dalį, nes mes tikrai neįveiksime visų trijų šimtų ar daugiau projektų, turėdami galvoje ir ataskaitas, ir visokius kitokius dalykus. Taigi siūlau Seimo vadovybei kartu su Vyriausybe sudaryti svarstymui pirmąją svarbiausių, rimčiausių klausimų dalį. Tada bus mums visiems orientacija ir lengviau taip planuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, man atrodo, mes šita tema jau kalbėjome, prioritetinių darbų sąrašas yra numatytas, yra 53 prioritetai, o tai, ką jūs dabar sakote, ne Seimo vadovybė tokius darbus turi daryti, o jeigu jau Seimo vadovybė, tai kartu su komitetais ir komitetų pirmininkais. Pirmiausia komitetų pirmininkai turėtų peržiūrėti pateiktus darbų programoje projektus ir tada svarstymo metu apsispręsti, ko galima atsisakyti ir ko negalima atsisakyti. Dėkoju.
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 311, 32, 45 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-85 Gr. Svarstymo tęsinys ir priėmimas, kadangi vasario 19 d. buvo padaryta pertrauka iki kito posėdžio. Kviečiu į tribūną komiteto pirmininką V. Kurpuvesą. Prašau. Ponas A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. norėjau pasakyti dėl vedimo tvarkos. Mes svarstome ypatingos svarbos klausimą, bet šiuo metu už parlamento sienų vyksta studentų mitingas. Tai iš tikrųjų taip pat labai svarbus ir nekasdienis dalykas, todėl siūlyčiau padaryti šio kompleksinio klausimo pusės valandos pertrauką, kad Seimo nariai, kurie turėtų susitikti su mitingo dalyviais, šitą dalyką padarytų. Dėkoju. Tai teikiu frakcijos vardu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, gal pasiūlymas iš tikrųjų yra teisingas, todėl, kad ir Seimo Pirmininkas, ir švietimo ir mokslo ministras, ko gero, ir premjeras yra išėję į susitikimą su studentais. Gerbiamasis Vytautai, aš labai atsiprašau, gal kolegos Seimo nariai bendru sutarimu pritartų, kad mes darome bent pusvalandžio pertrauką, o jeigu reikės, ir valandos, kai grįš kolegos iš mitingo, tada galėtume dirbti toliau pagal kitus darbotvarkės klausimus. Sutinkate? (Balsai salėje) Dėkoju.
Darbotvarkės 1-4a klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 12, 14, 16, 17, 29, 30 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-309(2). Liko tik balsavimas priėmimo stadijoje. Gerbiamieji kolegos už kolonų ir vaikštantys po Seimo salę, prašau sėsti į savo vietas, balsuosime. Frakcijų seniūnai, dėmesio! Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 12, 14, 16, 17, 29, 30 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimo stadija. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 75, prieš – 5, susilaikė 12. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 12, 14, 16, 17, 29, 30 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau dabar, jeigu sutinka krašto apsaugos ministrė, pristatyti darbotvarkės 1-7 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimo dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ratifikavimo“ projektą Nr. XIP-325. Pateikimo stadija.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiek tiek netikėtai mane iškvietė į tribūną, viceministras buvo pasiruošęs ateiti tuo laiku, bet pabandysime pateikti jūsų dėmesiui iš esmės Valstybės saugumo departamento parengtą įstatymą. Departamentas dalyvavo tame procese, nes tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lenkijos Respublikos Vyriausybės susitarimas dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos. Saugumo departamentas neturi įstatymų leidžiamosios iniciatyvos teisės, todėl mano vadovaujama ministerija pateikia jums šitą dokumentą. Aš nenorėčiau daug leistis į detales, visi turbūt supranta, ką reiškia ir kaip svarbu kaimyninėms valstybėms keistis informacija ir ją atitinkamai saugoti. Yra jau pasirašytas Prezidento dekretas dėl teikimo, yra sudaryta sutartis. Analogiškos sutartys yra sudarytos su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Vokietija, Jungtine Karalyste, Čekija, Latvija, Estija, kai kuriomis kitomis valstybėmis. Esam NATO valstybės abi šalys, tiek Lietuva, tiek Lenkija, todėl labai kviečiu jus šitą dokumentą ratifikuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Norinčių klausti nėra. Ačiū. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Dėkoju. Įstatymo projektui Nr. XIP-325 po pateikimo pritarta. Pagrindinis siūlomas Užsienio reikalų komitetas, papildomi – Informacinės visuomenės plėtros komitetas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 20 d.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sausio 16-osios įvykiams prie Lietuvos Respublikos Seimo ištirti“ projektas Nr. XIP-316. Pranešėjas – V. Mazuronis. Kas galite iš frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pristatyti šį klausimą? Gerbiamieji kolegos, 39 pasirašė, tai gal kas gali pristatyti? Prašau.
K. KOMSKIS (TTF). Prašome sudaryti Laikinąją tyrimo komisiją sausio 16-osios įvykiams prie Lietuvos Respublikos Seimo ištirti. Yra siūlomas 2 straipsnis, kad ji būtų sudaryta iš 12 Seimo narių. 3 straipsnis, Seimo laikinosios tyrimo komisijos taip pat paskirti…
4 – ištirti, ar po mitingo, vykusio sausio 16 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo, kilusios riaušės buvo specialiai organizuotos, kas buvo jų organizatoriai, iniciatoriai ir dalyviai. Antra, ištirti, ar buvo tinkamai pasirengta galimoms riaušėms ir įvykdyti visi būtini veiksmai bei imtasi visų reikiamų priemonių, įskaitant ir prevencines. Trečia, nustatyti pareigūnų bei institucijų, atsakingų už viešąją tvarką ir saugumą, veiksmų teisėtumą, ar jų veikla buvo adekvati esamai situacijai, ar visų struktūrų veiksmų koordinacija buvo pakankama.
Ketvirta, nustatyti, ar šaunamųjų ginklų su guminėmis kulkomis bei kitų specialių priemonių naudojimas buvo vienintelis ir neišvengiamas būdas užtikrinti viešąją tvarką, kodėl nebuvo apribota judėjimo laisvė aplink parlamentą Susirinkimų įstatymo nustatyta tvarka. Yra 40 parašų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Noriu tik priminti, kad šį Seimo nutarimą pristatė K. Komskis. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti 6 Seimo nariai. Pirmas klausia E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Egidijus atsisako. Dėkoju. Kitas – K. Daukšys. Irgi atsisakote? Dėkoju. Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Kas belieka, irgi atsisakyti? Aš manau, kad viskas surašyta. Norėjau tik paklausti, ar nėra šiek tiek pavėluotas šitas nutarimo projektas? Bet, matyt, to laiko neatsuksi atgal. Daugiau klausimų neturiu.
PIRMININKĖ. Čia kaip klausimas ir atsakymas, aš manau. Klausia S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš manau, jūs to nepadarėte savo pradinėje kalboje, gal padarysite dabar. Yra gana rimtos Teisės departamento išvados, kokių reikalavimų neatitinka jūsų registruotas tekstas. Gal jūs galite atsakyti, kada ir kokiu būdu jūs ketinate koreguoti tekstą taip, kad Seimas nesikištų į ikiteisminių institucijų darbą, o gautų tik jų darbo ataskaitas ir tik po to jas galėtų vertinti?
K. KOMSKIS (TTF). Aš manau, kad bet kokiu atveju komisijai atlikus tyrimus, po to.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ji negali daryti išvadų.
K. KOMSKIS (TTF). Kodėl negali? Gal Valentinas galėtų, nes jis…
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Galiu patikslinti klausimą?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Valentinai, gal jūs galite patikslinti? Kviečiu susikeisti vietomis ir gerbiamasis Valentinas atsakys į klausimus.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Atsiprašau, mielieji kolegos, kadangi šis klausimas buvo pristatomas ne pagal grafiką, šiek tiek anksčiau, todėl kaip išėjo. Teisės departamento išvados bando pasakyti, kad ši komisija neva tirtų vien tik baudžiamąją ir kriminalinę veiklą, t. y. kas metė akmenį, kodėl metė akmenį ir panašiai. Šios komisijos darbas ir užduotis toli gražu yra ne tokie. Ši komisija turi atsakyti į esminius klausimus. Pirmas dalykas, ar iš tikrųjų mūsų valstybės vadovybė buvo pakankamai informuota? Pono P. Malakausko pateikiama informacija ir premjero A. Kubiliaus kardinaliai skiriasi. Ar iš tikrųjų žinojo Vyriausybė apie galimas provokacijas?
Antras dalykas. Ar iš tiesų tuos vaikinus, tuos chuliganus, kurie mėtė akmenis, kažkas organizavo? Ar dalyvavo čia politinės jėgos? Noriu priminti, kad premjeras A. Kubilius yra, apkaltinęs tam tikras politines jėgas. Ar iš tiesų tai buvo tik chuliganizmo atvejis?
Trečias dalykas. Kas ir kodėl davė įsakymą šaudyti guminėmis kulkomis ir ar tai buvo būtina? Ar tai buvo teisingai padaryta? Tie visi klausimai yra politiniai klausimai, jeigu norite, mūsų valstybės saugumo klausimai, į kuriuos neatsakę mes negalėsime būti ramūs dėl to, kas vyks rytoj. O į tuos klausimus, kas metė akmenį konkrečiai, į prokuratūros veiklą, be jokios abejonės, kištis nereikia. Čia yra klausimų, į kuriuos joks prokuroras, joks teismas neatsakys, išskyrus politinę instituciją, išskyrus Seimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, galbūt aš neišgirdau. Ar nereikėtų nustatyti šios komisijos darbo laiko, kad šio tyrimo netęstume du tris mėnesius?
V. MAZURONIS (TTF). Iš tikrųjų jūs esate teisus, bet paprastai mes dabar pateikiame, po pateikimo, kai bus pateikti konkretūs atstovai nuo frakcijų, tada mes turėsime įrašyti ir datą, be jokios abejonės, data turi būti nustatyta. Čia nėra ko tempti. Bet atsakymų į esminius klausimus visuomenė neturi šiandien, ir kai šiandien, kaip ponas Saulius sako, prokurorai arba teisėjai bando visus tuos įvykius sumesti tik ant profsąjungų lyderių – atleiskite, tai nerimtas požiūris.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. S. Pečeliūnas nori patikslinti klausimą. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, iš tų visų klausimų, kuriuos jūs ką tik tribūnoje išvardijote, bent pusė tikrai yra ne Seimo darbas. Prašom pasakyti, kaip jūs įsivaizduojate, kad ta komisija, kaip jūs rašote, turės nustatyti, kas buvo šių įvykių dalyviai. Ar ji kvies visus Lietuvos piliečius, kurie buvo fiksuoti čia, ir klausinės, tu buvai ar nebuvai. Kaip jūs tą įsivaizduojate, ar mes turime tokias teises, tokias galias ir ar tai nėra tiesioginis kišimasis į kitų institucijų darbą? Aš labai prašyčiau jūsų vis dėlto pažiūrėti tą tekstą įdėmiai, į Teisės departamento išvadas pažiūrėti neatsainiai ir neieškant jose piktos valios. Nesakau prieš šį tyrimą, bet sutvarkyti tekstą taip, kad niekas negalėtų mūsų kaltinti, kad mes kišamės ten, kur nereikia, ir negalime iš tų institucijų gauti ištirtos informacijos ir po to gal ją vertinti vienaip ar kitaip ar analizuoti, bet ne patys atlikti tų institucijų darbą. Mes negalime perimti jų darbo. Štai mano klausimo esmė.
V. MAZURONIS (TTF). Supratau. Gerbiamasis Sauliau, labai ačiū. Tikrai pasiryžę koreguoti tekstą, žodžius, atsižvelgti į jūsų siūlymus, bet aš noriu pasakyti. Jeigu už tų visų įvykių ir už chuliganiško daužymo langų, kas buvo pirmą kartą nepriklausomos atkurtos mūsų valstybės istorijoje, stovi kokios nors jėgos, tarp jų užsienio ar kitokios, mes Seime turime žinoti. Tai turi žinoti mūsų tarnybos, Saugumo departamentas. Jeigu tai yra tiktai chuliganiški veiksmai atsitiktinai susirinkusių, atėjusių su tam tikrais įvykiais vaikinukų, tegul teisėsauga tvarkosi, nesikiškime į jų darbą. Bet jeigu mes nepažiūrėsime ir nebandysime išsiaiškinti iš tos pusės, aš manau, tie žmonės, kurie nori tą supaprastinti iki chuliganizmo, jie iš esmės pasisako už tiesos, kas vyksta Lietuvoje, nuslėpimą. Ir būtent todėl manau, kad ši komisija reikalinga, be jokios abejonės, nesikišant į teismų, teisėsaugos darbą. Šie įvykiai yra platesni.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui, dėkui V. Mazuroniui. Dabar motyvai dėl viso Seimo nutarimo, vienas – už, vienas – prieš. Prieš – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes savo frakcijoje skyrėme kiek reikia laiko, daugiau kaip dvi valandas. Susitikome su Vidaus reikalų ministerijos vadovais, su policijos vadovais ir gavome atsakymus į visus klausimus. Aš manau, lygiai taip pat ir kitos frakcijos, kurios turi dar klausimų dėl sausio 16 d. įvykių, gali susitikti su tam tikrais pareigūnais ir viską, ką reikia, išsiaiškinti. Manau, kad ankstesnio Seimo veikloje buvo įsivyraujanti negera praktika: jeigu bet koks įvykis – tuoj kuriame tyrimo komisiją. Tai išvirto į politizuotus komisijų siūlymus ir pati komisijų idėja buvo gerokai nuvertinta. Aš siūlau šioje Seimo kadencijoje nebetęsti tos praktikos, dėl kiekvieno įvykio, kuris šiek tiek sukelia diskusijų ir klausimų, nekurti komisijų, o kurti, kai tikrai bus kokių nors ypatingų atvejų. Dabar siūlau, kad tokio nutarimo nereikia, ir kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Manau, kad gerbiamasis Jurgis aiškiai suprimityvina ir supaprastina klausimo esmę. Manau, kad pirmas kartas, kai buvo duotas įsakymas šaudyti guminėmis kulkomis į mūsų valstybės piliečius, yra ne toks visiškai paprastas ir eilinis įvykis. Nesuprantu, kodėl gerbiamasis Jurgis bijo arba nenori, kad šie įvykiai būtų ištirti, nebent jis kažkuo kažkur yra prisidėjęs. Nebijokime išsiaiškinti, kas įvyko. Juk jūs patys iš karto po riaušių padarėte daug pareiškimų, kad ten vieni, kiti stovėjo, organizavo, politinės jėgos, ne chuliganiški elementai. Todėl padarykime, išsiaiškinkime iki galo, nes jeigu mes neatsakysime visuomenei į tuos klausimus dabar, tai bus pats blogiausias variantas. Todėl kviečiu ir gerbiamąjį Jurgį, nebijokime tiesos, balsuokime už ir pasakykime visuomenei, kas ten iš tiesų vyko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vienas kalbėjo už, vienas prieš. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sausio 16-osios įvykiams prie Lietuvos Respublikos Seimo ištirti“ projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 34, susilaikė 24.
Po pateikimo Seimo nutarimui nepritarta. Gerbiamieji kolegos, dabar pagal Statutą yra dvi pozicijos: galime redaguoti arba atmesti. Kitas dalykas, noriu atkreipti dėmesį, kad yra tikrai daug Teisės departamento pastabų. Reikėtų apsispręsti po šio balsavimo, ar redaguojame, ar atmetame.
V. Mazuronis. Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Replika po balsavimo, kai baigsim.
PIRMININKĖ. Gerai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti alternatyviai. Kas už tai, kad redaguotume Seimo nutarimą „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sausio 16-osios įvykiams prie Lietuvos Respublikos Seimo ištirti“ projektą, balsuojate už. Kas už atmetimą – balsuojate prieš.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 38, prieš – 57. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos sausio 16-osios įvykiams prie Lietuvos Respublikos Seimo ištirti“ yra atmestas. Replika po balsavimo. Prašau, V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, kai sausio 17-ąją, dieną po tų riaušių, visi valdančiosios daugumos lyderiai, premjeras ir visi kiti, ėjo į visas televizijas aiškindami, kad čia yra rusų ranka, kad čia yra politinių partijų suorganizuoti dalykai, nors iš esmės tai vyko dėl neprotingų ir žalingų Lietuvai įstatymų priėmimo, tai šiandieninis balsavimas, šiandieninis valdančios koalicijos rankų išlaužymas ir bijojimas išsiaiškinti, kas iš tikrųjų buvo, parodo vieną dalyką – ir dėl tų riaušių, ir visko, tų mitingų ir visko, kas vyko tuo metu, kalta yra valdančioji dauguma ir jų lyderiai, A. Kubilius asmeniškai.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas. Prašau. Replika po balsavimo.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Lengviausia yra surašius nekokybišką tekstą savo nekompetenciją pridengti štai tokiomis kalbomis. Man atrodo, ponas V. Mazuronis turėjo aiškiai suprasti, ką sakė ir mūsų Teisės departamentas: dėl tokio teksto parlamentas iš principo negali balsuoti, nes ten yra dalykų, kurie kertasi ir su Konstitucija, ir su mūsų galiomis. Mano buvo labai aiškus prašymas, aš manau, ir Teisės departamento buvo aiškus nurodymas, kur ką ir kaip reikia taisyti, kad mes galėtume kokią nors komisiją sudaryti ir kažką tirti. Šito nepadarius kaltinti, kad mes nepriėmėm nutarimo sudaryti komisiją, kuri tirtų tai, ko negali tirti, po to mes tą komisiją apkaltintume, kad jinai pažeidžia Konstituciją ir imasi valdžios institucijų veiksmų bei kompetencijų, tai įsiveltume į tokią bėdą, kurią, ačiū Dievui, Seimas susiprato ir sustabdė. Dėl to nereikia kitų kaltinti, pasižiūrėkime pirmiausia į save. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, taigi pasisakymai šiuo klausimu dar nebaigti. J. Razma – repliką po balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sveikinu Seimą priėmus racionalų sprendimą. Galima pasidžiaugti, kad ir teisėsauga mažiau bus veikiama visokių politizuotų veiksmų atlikdama šį tyrimą. Na, galiu tik užuojautą pareikšti kandidatui į prezidentus ponui V. Mazuroniui, kuris gal jau buvo suplanavęs, kaip išnaudoti šį tyrimą savo reklaminei kampanijai. Na, ką gi, gal paieškosite kitų būdų pasireklamuoti, nes tikrai nė vienos iniciatyvos atveju taip nebūdavo, kad pradinėje stadijoje jau būtų švaistomasi išankstiniais kaltinimais, kaip buvo šiuo atveju.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visus pasisakymus nutraukiu, be to, ir nebematau. Taigi, gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Mielieji kolegos, dabar, kai baigsis pertrauka, pereisime prie rezervinio 1 klausimo. Netrukus pranešėja I. Degutienė pristatys ketvirtadienio darbotvarkę. Prašau.
2009 m. kovo 12 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų norėčiau jums pristatyti kovo 12., ketvirtadienio, plenarinių posėdžių preliminarią darbotvarkę. Tai iki pietų būtų visas blokas klausimų, kurie dar yra iš praeitos kadencijos, priėmimo stadijos metu liko tik balsavimas. Tai Augalų sėklininkystės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Seniūnų sueigoje buvo klausimas, ar yra šios Vyriausybės išvada visam šitam blokui įstatymų. Dar kartą noriu pasakyti, kad yra išvada ir pasiūlymas, kad šie įstatymai būtų priimti.
Taip pat yra kitas paketas įstatymų. Tai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas ir lydintysis Seimo nutarimas. Irgi likęs tik priėmimas, nes svarstymo data buvo dar pernai gruodžio 16 d., ir komitetas yra apsisprendęs. Toliau tai, apie ką mes diskutavome, kad šiandien reikia skubiai priimti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“. Yra pasirašę 27 Seimo nariai, komitetas yra apsvarstęs ir todėl mes ketvirtadienį planuojame svarstymą ir priėmimą. Taip pat yra teikiamas Elektros energetikos įstatymas, kurį irgi Ekonomikos komitetas yra apsvarstęs, dėl to, ką mes jau kalbėjome šiandien pirmoje dienos pusėje pristatant programą, kad tai yra įstatymo projektas, kurio labai laukia mūsų gyventojai. Ir yra teikiami 2 įstatymų projektai: tai Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo projektas ir Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Dar Žemės ūkio ministerija teikia Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo pakeitimo įstatymą. Ir ketvirtadienį, kaip visada, yra Vyriausybės valanda.
Popietinėje darbotvarkėje yra teikiami Vyriausybės, tačiau skirtingų ministrų, Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektai. Juos teiks susisiekimo ministras, krašto apsaugos ministrė ir ūkio ministras. Taip pat yra numatyta Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narių paskyrimo pakeitimo“ projektas, kurį teiks jau dviejų mūsų komitetų nariai. Ir, kaip minėjau, prasideda mūsų pavasario sesijos darbas vertinant Seimui atskaitingų institucijų veiklą. Tai pirmoji 2008 metų veiklos ataskaita yra Vertybinių popierių komisijos ataskaita, ir komisijos pirmininkė mums ją pristatys. Be abejo, mes turėsime priimti ir atitinkamą Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 metų veiklos ataskaitos“. Ir V. V Margevičienė, Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkė, pateiks projektą dėl šios komisijos nuostatų patvirtinimo. Tai toks yra planas ketvirtadieniui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Dešimt minučių klausimams. Pirmasis Seimo narys E. Klumbys, po to – A. Sysas. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, sakykit, kada bus teikiamas Seimui nelemtasis Mokslo ir studijų įstatymas? Dabar jau yra visiškas chaosas su studentų priėmimais. Priėmimo tvarka yra priderinta prie įstatymo projekto, iš tikrųjų mūsų abiturientai yra labai labai pikti, kad tokie dalykai vyksta mūsų valstybėje.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju už klausimą, jis tikrai yra labai aktualus, ir aš su jumis visiškai sutinku. Bet turbūt geriau už mane galėtų atsakyti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Stundys. Kita vertus, vėlgi tikrai pagarba šiam komitetui ir komiteto pirmininkui, jie visą tą mūsų žiemos periodą tarp eilinių ir neeilinių sesijų komitetas intensyviai dirbo ir diskutavo dėl Mokslo ir studijų įstatymo. Kaip jūs žinote, yra tikrai labai daug įregistruota įstatymo pataisų, daug suinteresuotų grupių, kurios teikia įstatymo pataisas, tiek dėstytojai, tiek patys studentai. Ir aš manau, kad šiuo atveju mes tikrai turim reaguoti į išvadas, kurias priims Švietimo ir mokslo komitetas. Ir tiktai tada, kai šis įstatymo projektas bus galutinai išdiskutuotas, aiškus ir visiems suprantamas, tiktai tada mes jį galėsime įtraukti į darbotvarkę, kad po to nebūtų skausmingai gaila, kad paskubėjom ir priėmėm tikrai nevisiškai kokybišką įstatymo projektą arba patį įstatymą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas, po to – K. Daukšys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pirmoji pavaduotoja, aš ne dėl darbotvarkės, o dėl pačios tvarkos. Norėčiau paklausti, ar nereikėtų keisti mums šią procedūrą, nes pastaruoju metu ryte darbotvarkę vis tiek Seimo valdyba peržiūri ir viskas pasikeičia. Tai taupant laiką galbūt reikėtų šito pateikimo paprasčiausiai atsisakyti, nes jis nesprendžia kokių nors labai konkrečių darbų. Darbotvarkę valdyba gali pateikti, bet šios diskusijos taupant laiką, ypač po to, kai mes priėmėm tokią pavasarinę programą, galbūt reikėtų atsisakyti. Tai mano pamąstymai ir aš norėčiau jūsų nuomonės.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Tikrai dėkoju už jūsų pamąstymus. Manau, labai panašūs pamąstymai. Bet tvarka yra tokia reglamentuota ir čia ne Degutienė ją sugalvojo. Turbūt tie, kas dirbam ne pirmą kadenciją Seime, jinai visada tokia buvo… Bet iš tikrųjų logiškai tai nelabai suprantu tai, ką aš dabar darau, ir kodėl aš teikiu jums tai, kas bus ketvirtadienį, nes mes dar svarstom ir Seniūnų sueigoje, ir gali Seimo frakcijos kokius nors pasiūlymus teikti. Jeigu mes visi vieningai nusprendžiam, kad šitos procedūros daryti nereikia, ir taip taupysim laiką, ir be reikalo čia nešnekėsim, tai aš visiškai tam pritariu.
PIRMININKAS. Pone Sysai, ar jūsų pasiūlymas reiškia, kad jūs siūlot ir dabar nutraukti diskusijas dėl darbotvarkės? Gerai, dėkoju. Klausia Seimo narys K. Daukšys, po to – J. Veselka. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aš turiu tokį klausimą. Pirmiausia eina, jeigu neklystu, trys pateikimai Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo, teikia skirtingi ministrai. Ar Vyriausybė jau yra visiškai nepajėgi padaryti vieno įstatymo pakeitimo ir pateikti vienu būdu? Kas čia dabar yra? Nesuprantamas dalykas. Tada kitas dalykas. Jeigu galėčiau paklausti, teikiamas Seimo nutarimo „Dėl Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“ projektas. Kokio velnio mes turim nutarimą svarstyti, kai Ūkio ministerijoje tas įstatymas jau seniai yra parengtas, tiktai jis nepateiktas Vyriausybės Seimui ir Seimas jo nepriėmė. Tai ar čia dėl to, kad mes dar vieną nutarimą parašysim, greičiau atsitiks kas nors?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Kęstuti, už griežtą toną ir teisingą kalbą. Aš visiškai jums pritariu. Nematau salėje Ministro Pirmininko, bet iš tikrųjų Vyriausybės teikiami projektai bent jau turi būti sugrupuoti, ir tarpusavyje ministerijos turi susitarti, kokios yra šiandien strateginės reikšmės įmonės. Aš puikiai suprantu viziją, ko norima teikiant šiuos projektus. Bet turi išeiti iš Vyriausybės bendras projektas. Mano uždavinys buvo tiktai, taip sakant, įtraukti į darbotvarkę, nes taip yra šiandieną registruota Seime. Ir aš, būdama jau šiuo atveju biurokratė ta prasme, kad privalau laikytis Statuto, esu tai padariusi. Bet ateityje, aš manau, ir Vyriausybė į tai atkreips dėmesį, ir lygiai taip pat mūsų komitetai ir komitetų vadovai atkreips dėmesį į tai, ką mes sakom – mes dubliuojam patys savo veiklą registruodami įvairias įstatymų pataisas. Ir antras klausimas dėl koncepcijos rengimo. Vėlgi negaliu pakomentuoti jos turinio ir svarbos. Aš galiu tiktai tą išgirsti įtraukus į darbotvarkę, kai autorius tai pateiks. Bet iš tikrųjų vėlgi tai yra mūsų, ko gero, nesusišnekėjimas, Seimo ir Vyriausybės, arba, liaudiškai tariant, nežino kairė, ką daro dešinė. Todėl aš pakartosiu, kad aiškiai mačiau, kad būtinas bent kartą per mėnesį susitikimas visų komitetų pirmininkų, frakcijų seniūnų. Tuose susitikimuose dalyvauja Vyriausybės atstovas Seime ponas R. Alekna. Ir visa tai, ką jūs čia dabar kalbat, aš lygiai taip pat perduosiu ir ponui R. Aleknai, kad būtų kontroliuojama, kaip vyksta darbas Vyriausybėje, ir sąveika su Seimu.
PIRMININKAS. Aš tik norėčiau prieš suteikdamas žodį J. Veselkai atkreipti dėmesį į registracijos datas šių įstatymų pataisų. Tai yra daryta dar prieš prisiekiant naujajai Vyriausybei. Taigi šiuo metu galbūt ponia Irena nori prisiimti daug kaltės, pagirtina, bet reikėtų atsižvelgti, kad tai yra ankstesnės Vyriausybės įregistruoti įstatymų projektai. Klausia J. Veselka, po to – S. Pečeliūnas.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji pranešėja, mes šiandien komitete jau pateikėm patobulintą Elektros energetikos įstatymą. Bet ar negalėtumėt į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti taip pat Kaimo komiteto siūlomų patobulinimų, kur jie numato, kad ūkininkai nemokėtų galios mokesčio, o tie, kurie įsiveda elektrą, vietoj 40% – 20. Kad būtų ketvirtadienį pateikimas, kad būtų paskirti komitetai, kad galėtume įtraukti kartu ir pasivytų šie du įstatymai, kad juos būtų galima sujungti. Todėl reikia paklausti Kaimo komiteto, ar jie nepasiruošę, kad rytoj būtų jų pasiūlymų pateikimas. Nes turbūt jūs sutiksit, kad šį įstatymą reikia priimti kovo mėnesį. Jeigu šiek tiek mokat strateguoti politinius žingsnius, reikia, kad jis kuo greičiau įsigaliotų. Įsidėmėkit šitą. Todėl siūlau tokį pakeitimą. Jeigu galima patikslinti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Taip, ačiū, gerbiamasis Juliau, už gerą pasiūlymą. Tikrai reikės pasidomėti, kaip yra su kaimo reikalais. Ir jeigu jie yra tam pasiruošę, tada tikrai mes įtrauksim juos kartu, kad būtų kompleksas.
PIRMININKAS. Ir Seimo narys S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, gal šiek tiek ir kartosiu, ką K. Daukšys sakė. Klausimai 2-1, 2-2 ir 2-3 – iš principo tas pats, strateginę reikšmę… Ir, kaip žinote, frakcijoje girdėjote, mes dar vieną siūlymą norim įregistruoti. Gal tikrai atidėkim tą visą bloką, kol bus visos išvados, ir vienu metu visas pataisas žiūrėkime.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūsų minčių eiga teisinga, tačiau aš galiu įtraukti į darbotvarkę tik tai, kas yra registruota. O kas dar ką registruos, tai aš tikrai negaliu numatyti arba žinoti, kas kieno yra mintyse. Ir šiuo atveju aš manau, kad turbūt reikėtų palikti darbotvarkėje visus tuos pateikimus, o po to komitete jie bus turbūt sujungti taip, kaip mes ir norim, į vieną paketą. Svarstymo stadijoje, kaip jūs pastebėjote, visur yra numatytas kaip pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. O jeigu per tą laiką atsiras dar kokio nors vieno dokumento registracija, tada bandysime skubiai įtraukti į artimiausią darbotvarkę, kad per svarstymą būtų galima sujungti.
PIRMININKAS. Prašom patikslinti.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, aš norėčiau patikslinti. Tada aš savo siūlymą formuluoju kitaip. Kadangi yra trijų įstatymų siūlymai, ir kiekvieną tų pačių straipsnių taisymą siūlo skirtingi ministrai, tada aš prašau Seimo vardu šiuos klausimus išbraukti iš darbotvarkės, tegul trys ministrai susėda prie stalo ir Vyriausybės vardu pateikia vieną pasiūlymą. Per tą laiką mes spėsime ir savo siūlymus įregistruoti, ir viską apsvarstysime vienu metu. Tai bus ir korektiška, ir protinga. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aišku, galimas ir toks kelias, kad netraukiame į darbotvarkę, visus šiuos klausimus grąžiname atgal Vyriausybei ir įpareigojame Vyriausybę ateiti su vienu įstatymų paketu, nesvarbu, kuris ministras jį pateiks. Jeigu Seimas taip nuspręstų, gal tai ir būtų teisingiausias kelias.
PIRMININKAS. Atrodo, kad visi klausimai pateikti, atsakymai taip pat išgirsti. Ar galime bendru sutarimu pritarti ketvirtadienio darbotvarkei? Negalima, nes buvo prieštaraujančių.
Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų patvirtinta ketvirtadienio darbotvarkė? Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu aš teisingai supratau, pranešėja sutiko, jeigu Seimas neprieštarautų, iš ketvirtadienio darbotvarkės išbraukti 2-1, 2-2 ir 2-3 klausimus ir grąžinti Vyriausybei tą reikalą sutvarkyti, ateis vienu paketu. Taigi paklauskite Seimo, jeigu Seimas neprieštarauja tą daryti, o pranešėja atsiklausia Seimo, ir tada be šitų klausimų galėsime visi tvirtinti. Šito nepadarę, mes negalime tvirtinti, nes aš nesutinku, kad tie klausimai būtų ketvirtadienio darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKAS. Pranešėja sutiko, ir mes, atsižvelgdami į jos sutikimą, priiminėsime darbotvarkę ir tas lyg ir bendru sutarimu priimtas pataisas. Todėl aš taip ir teikiu. Tik reikės, matyt, Vyriausybei pažiūrėti, kokie procedūriniai veiksmai, norint tuos pasiūlymus atsiimti, o paskui siūlyti į vieną sudėjus.
Prašom. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Aš manau, mes auklėjame Vyriausybę, kad čia ne visai gerai padaryta, bet žiūrėkime į ateitį. Dabar tuos projektus nesudėtinga komitete sujungti. Aš siūlyčiau palikti, nelaužykime iečių, pagrindinis komitetas sujungs, o ateity būsime reiklesni.
PIRMININKAS. Kadangi yra du pasiūlymai dėl darbotvarkės pakeitimo, aš teikiu balsuoti pirmiausia dėl šių trijų įstatymų projektų. Kas už tai, kad iš darbotvarkės šie klausimai būtų išbraukti, balsuoja už, kas už tai, kad būtų palikti, balsuoja kitaip.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 52, prieš – 4, susilaikė 34. Pasiūlymui išbraukti šiuos klausimus iš darbotvarkės pritarta.
Dabar teikiu balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta visai ketvirtadienio darbotvarkei su ką tik patvirtintais pakeitimais?
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 4. Taigi ketvirtadienio (kovo 12 d.) darbotvarkei pritarta.
Mielieji kolegos, grįžtame prie darbotvarkės 1-4a klausimo – Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo pakartotinai svarstyti įstatymo projekto Nr. XIP-85. Svarstymas. Kviečiu į tribūną Seimo narį V. Kurpuvesą. Prašom.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, apsvarstęs Respublikos Prezidento grąžintą ir Seimo priimtą įstatymą, priėmė tokį sprendimą: siūlyti Seimui priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 311, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo.
Tokio sprendimo motyvai ir argumentai buvo ne vieną kartą išsakyti šioje salėje, jums visiems žinomi, dėl to leiskite nesikartoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė dalyvauti 7 Seimo nariai. Frakcijos vardu – Z. Balčytis. Prašom. Priminsiu, frakcijos vardu – 7 minutės, asmeniškai – 5 min. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, matyt, ne septynios minutės esmė, o esmė yra šio įstatymo projektas. Aš puikiai prisimenu, kiek buvo sulaužyta iečių ir kiek buvo kaltinama, kad keičiantis Vyriausybei į tam tikras pareigybes buvo mėginama susodinti savo pakraipos žmones, ir kaip buvo reikalaujama, kad tie procesai būtų skaidrūs ir būtų naudojamas vadinamasis konkurso principas. Dabar mes matome, kad pasikeitus Seimo daugumai vėl sugrįžtama į 2000 metus, kai mėginama pakeisti šiuos pareigūnus, į kuriuos, kaip buvo minėta, valstybė investavo didžiules lėšas. Yra dvejų metų įvairios kvalifikacijos tobulinimo programos, žmonės tas programas yra baigę, jie turi didžiulę valstybės valdymo principų, įstatymų projektų rengimo patirtį, ir dabar juos norima vienu sykiu pakeisti politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigūnais.
Mūsų supratimu, tai sukels didžiulę netvarką pačioje valstybės tarnyboje. Juk Jo Ekscelencija Prezidentas yra suabejojęs, ar toks įstatymo projektas bus naudingas Lietuvai ir ar nepakirs pačios valstybės tarnybos apibrėžimo esmės. Dabar iš tiesų susilpnins šią esmę, kai pareigas, politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigas (čia kalbama apie tam tikrų ministerijų labai atsakingas funkcijas) eis žmonės, kurie neturi tam tikro pasirengimo. Aš manau, reikėtų pritarti Prezidento dekretui ir šį įstatymo projektą atmesti. Siūlau visiems Seimo nariams tuo vadovautis. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už sutaupytą laiką. Kviečiame Seimo nary V. Andriukaitį. Po to – K. Daukšys. Kviečiu K. Daukšį. Po to – K. Masiulis.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tų įstatymų priėmimas man panašus į šeimyninį ginčą tarp konservatorių ir socialdemokratų. Vieni sako, kad čia maždaug socialdemokratų palikti kiaušiniai, su kuriais mes dirbti negalime, kiti sako, kad mes labai daug investavome, todėl tie žmonės yra nepakeičiami. Klausimas turėtų būti labai paprastas ir labai aiškus – kokia iš to bus nauda valstybei, kad dabar mes pakeisime visus ministerijų sekretorius į viceministrus? Tai pirmas klausimas.
Antras klausimas, ar valdančioji dauguma turi pakankamai kvalifikuotų kadrų tam, kad tas laisvas vietas užimtų? Matydamas šį įstatymą ir matydamas Vyriausybės beviltiškas pastangas vienaip ar kitaip reguliuoti ekonomiką, iš kurios išėjo labai aiškus šnipštas, galiu jums pranešti, gerbiamieji, kad su jūsų sekretorių pakeitimu išeis tas pats. Mažiausiai pusę metų ministerijos nedirbs, kol bus svarstomi nauji kadrai, kol bus išsiaiškinta, kurie yra gerieji, kurie yra blogieji. Kaip žinote, krizės laikotarpiu reikia priimti sprendimus, o ne aiškintis, kuris iš mūsų gražesnis. Todėl manau, kad šis pakeitimas yra ne laiku. Jeigu ministrai jaučiasi stiprūs ir turi gana stiprių žmonių, kurie eitų į vieno arba kito sekretoriaus vietą, aš jau ne kartą sakiau, pasikvieskite tą sekretorių, kuris, jūsų manymu, negerai dirba, pasakykite jam, kad nenorit su juo dirbti, ir dauguma, manau, kad devyni iš dešimties, patys išeis iš darbo, pasiliksite tą, ko jums reikia. Šis visas cirkas su lapelių teikimu, pritraukimu naujų žmonių, kuriuos dar reikės mokyti mažiausiai pusę metų, valstybei kainuos ne tas algas, ne tas išeitines, kurias dabar reikės sumokėti sekretoriams, valstybei kainuos kur kas daugiau. Kainuos nepriimtus sprendimus, kainuos įstatymus, kurių Vyriausybė nesugeba pateikti normaliai Seimui, kainuos tuos dalykus, už kuriuos mes visi sumokėsime. Aš siūlau apsigalvoti ir pamąstyti apie tai, ar laikas dabar tokius įstatymus priimti. Kai galbūt pagerės padėtis Lietuvoje, kai galbūt šita Vyriausybė įrodys, kad nors šiek tiek sugeba ekonomiką sutvarkyti, galbūt jinai parodys, kad sugeba ir valdymą sutvarkyti. Ačiū už dėmesį. Siūlau balsuoti prieš tokius pateikimus.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį K. Masiulį. Po to –E. Klumbys.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Kalbėsiu frakcijos vardu, jeigu galima, pridėkite dar porą minučių.
PIRMININKAS. Dovanokit, bet užsiregistravote asmeniškai, todėl turėsite 5 minutes.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai. Energingas ir strategiškai kryptingas pokyčių valdybas yra dabarties iššūkis ir didžiausia viešojo sektoriaus problema. Šita iki šiol turėta administravimo valdymo sistema nebuvo nukreipta į pokyčius ir nebuvo nukreipta į krizių įveikimą ir jų suvaldymą. Metaforiškai kalbant, norint neištikšti į įvairius neefektyvumo, slaptų interesų, biurokratizmo, vilkinimo rifus mums reikia energingų ir greitų pokyčių. Labai reikia aiškaus kurso, o dar labiau reikia, kad ne tik tas kursas būtų žinomas, bet jo būtų laikomasi. O tam reikia pastangų ir valios. Vienas žmogus, kad ir koks būtų stiprus ministras, tokių dalykų, tokių darbų negali padaryti, tam reikia komandos.
Vienas garsus nūdienos vadybos tyrinėtojas James Collins metaforiškai tokias komandas yra pavadinęs autobusu. Jis yra pasakęs: susodink tinkamus žmones į autobusą, tai yra pirmas ir svarbiausias žingsnis į pokyčius. Jeigu to žingsnio tu nežengei, toliau visos pastangos nueis perniek. Štai, aš matau didžiulį pasipriešinimą tam, kad tinkami žmonės būtų sodinami į autobusą. Bet lygiai taip pat J. Collins yra rašęs: dar svarbiau yra netinkamus žmones išsodinti iš autobuso tam, kad jie netrukdytų komandai važiuoti norima užsibrėžta kryptimi. Ir aš matau vėlgi didžiulį nenorą, kad tie netinkami žmonės, susaistyti klaniniais ryšiais, interesais, susaistyti sąstingiu ir įpročiu dirbti administracinei biurokratinei rutinai, nebūtų išsodinami. Tai tikrai ne tam mes čia esame atėję ir ne tokia yra šios dienos aktualija. Šiandien reikia kryptingų ir energingų pasikeitimų. Administracinis biurokratinis valdymas pagal savo prigimtį yra stagnacinis ir rutininis, jis netinkamas inicijuoti pokyčiams. Kadangi jame dar esama ir klaninių interesų požymių, tai šita administracinė biurokratinė valdymo sistema yra priešiška pokyčiams. Pati savaime ji negali nei pasikeisti, nei kažkaip modifikuotis. Pati savaime ji negeneravo pokyčių ir negeneruoja, tai yra akivaizdu, tai mes matome iš pačių skausmingiausių sričių, kaip dujų sektorius, šilumos sektorius, elektros sektorius, matome, koks yra didžiulis poreikis, kad tose srityse įvyktų pakeitimai, ir matome didžiulį nenorą, kad jie būtų daromi.
Viceministrų grandies įvedimas yra traktuotinas kaip siekis aukščiausioje vadovų grandyje įlieti iniciatyvas, įlieti pasikeitimus. Antrasis tų pasikeitimų tikslas yra sudaryti ministrams galimybę veikti norima kryptimi ir kontroliuoti pokyčius, kontroliuoti numatytus pasikeitimus yra nė kiek ne mažiau, nei juos sugalvoti. Trečia, yra siekiama atsisakyti klaninių ryšių. Tokie pakeitimai yra būtini, reikalingi, aktualūs, kviečiu aktyviai palaikyti šiuos pakeitimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį E. Klumbį. Po to – A. Sysas.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėjo konservatorius apie energingų ir greitų pokyčių būtinumą. Tai man tas iš karto sukėlė prisiminimus apie tuos labai energingus ir greitus pokyčius, kuriuos mes čia darėme gruodžio pabaigoje kelių naktinių posėdžių metu. Štai buvo energingi, greiti politiniai sprendimai. Dabar tie energingi, greiti politiniai sprendimai sukėlė dar energingesnius, jau ne politinius sprendimus per Seimo langų daužymą, ir iš karto buvo padarytas posūkis atgal. Šioje vietoje aš labai abejočiau tų greitų ir energingų pokyčių prasme, manyčiau, kad visada daugiau reikalingi apskaičiuoti, apgalvoti sprendimai, kurių būtinumą paskutiniu metu jau pradeda suvokti ir valdančioji koalicija.
Kitas klausimas. Ar turi būti politinė įtaka ministerijose? Manau, kad taip, nes pas mus situacija yra tokia, kad kai ateina vieni, sakysim, po konservatorių valdymo 1996–2000 metais atėjo socdemai ir visi kiti jų satelitai, tai jie labai natūraliai po to į ministerijas „prifarširavo“ savo žmonių. Iš tikrųjų taip yra lengviau dirbti dėl to, kad reikia tą politinę liniją vykdyti. O po to atėjo jau kiti, tuos žmones pradėjo „ravėti“ po vieną, po kelis ir nori „farširuoti“ savų. Tai dabar tuo, kas yra siūloma, gerbiamieji konservatoriai, jūs norite pagreitinti tą ravėjimo procesą, ir nieko daugiau.
Paskutinis klausimas, kurį aš norėčiau užduoti. Ar šiandien pakanka tos politinės įtakos, ar nepakanka? Netgi jums patiems, kurie atėjote į valdžią su savo kompanija. Matydamas tuos procesus, kurie vyksta mūsų ministerijose, manau, kad tos politinės įtakos tikrai pakanka, nes ministerijos dabar tapo buvusių Seimo narių, įtakingų politikų prieglaudomis. Ir tos prieglaudos yra per patarėjų, per pritarėjų institutą. Pažiūrėkime, kiek yra buvusių Seimo narių dabar ministerijose, jie visi patarinėja ar pritarinėja ministrui. Šioje situacijoje tikrai daugiau tų pakeitimų nereikia. Aš visą šitą procesą matau kaip tų dabartinių politikų patarėjų pakėlimą į viceministrų lygmenį. Aš manau, kad šitas procesas yra ydingas, visiškai galima apsiriboti tų patarėjų korpusu. O atsižvelgdamas į tai aš Prezidento veto pritariu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį A. Sysą. Po jo – J. Veselka.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, cituojant profesorių, visi, kurie šiandien dirba ministerijose sekretoriais, – tai jau klanas, o jeigu mes pakeisime įstatymą, tai rytoj ateis angelų komanda. Ir tai nebus klanas, visi susės ir dirbs vardan tos Lietuvos. Aš norėčiau pacituoti vienos politinio pasitikėjimo patarėjos Europos reikalų komitete girdėtus atsakymus. Kai neatėjo ministras, į visus mūsų klausimus, nes ji sava, ji angelas, atsakinėjo taip: „Į šitą klausimą galėtų atsakyti ministras“. Užduodi kitą klausimą. „Į šitą klausimą galėtų atsakyti ministras“.
Gerbiamieji (aš kreipiuosi į dešinę pusę), Prezidentas grąžino šitą įstatymą Seimui, sudarydamas galimybę ištaisyti savo padarytą klaidą. Jis duoda šansą vykdyti tai, ką jūs kalbėjote ilgą laiką iš šitos tribūnos, kad taupysite, taupysite, taupysite, biurokratinio aparato nedidinsite, o jį mažinsite. Ir Prezidentas labai teisingai sako, kad jūs siūlote šituo įstatymu įtvirtinti ydingą tvarką, kad kiekvieną kartą keisis proporcijos ir skaičius ministerijose po kiekvienų rinkimų. Antra, jūs sukuriate nestabilumą, nes, kaip pasakyta Valstybės tarnybos įstatyme, yra pažeidžiamas neutralumo principas. Valstybės tarnautojai tampa politiškai neutralūs, jie bus politiškai angažuoti, nes atėję, kaip sakė, su komanda. Ir labai norėčiau atkreipti dėmesį, kad kiekvieną kartą, jeigu bus priimtas toks įstatymas, keisim visus ministrus ir jų pavaduotojus, viceministrus kancleriais, tai bus pereinamasis laikotarpis, kai ateis nauja komanda, neturėjusi patirties, tai tikrai darbo kokybė labai nukentės, valstybė, o pirmiausia piliečiai, nukentės nuo nekvalifikuoto darbo. Kažkodėl aš negirdėjau, kad būtų kalbama apie kompetenciją, apie kvalifikaciją tų žmonių, kurie dirba po 10, 15 metų, dirba su įvairiom vyriausybėm ir niekas jų klanais nevadino.
Dabar aš norėčiau paklausti jūsų visų, 5 ar 6 žmonės – tai ne komanda, neužtenka, reikia 10–12? Klausimas, gal po to seks kitas etapas, kad savivaldybėse taip pat pasikeitus reikės keisti visų departamentų direktorius?
Manau, kad mes einame labai blogu keliu. Visiškai palaikau Prezidento veto, o profesoriui galiu atsakyti. Jeigu jau iš to autobusiuko, „mikruškės“, reikėtų iškelti ką nors, tam yra daug įstatymų, nereikia jokių didelių pakeitimų, didelių išlaidų, nors čia niekas nekalba apie išeitines, kurios sudarys ne vieną dešimtį tūkstančių litų. Jeigu žmogus blogai dirba, yra pakankamai būdų tokio žmogus nelaikyti. Aš prašyčiau visų dirbančių valstybės tarnyboje be kaltės nekaltinti, kad jie kažkam angažuoti, kad jie yra stabdžiai, iki šiol nevyko joks progresas, buvo didelė bala, bet atėjo gelbėtojai ir dabar ministerijoje pakeis po 5 sekretorius, ateis ir išauš aušra Lietuvai. To tikrai nebus, todėl pritariu Prezidento veto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną J. Veselką. Po jo, matau, salėje yra Seimo narys V. P. Andriukaitis.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia turime iškelti klausimą, svarstydami šiuos įstatymus, ko reikia sėkmingam valstybės ar bet kurios firmos valdymui? Vienas atsakymas: reikia objektyvios visapusiškos informacijos. Viena. Antra, reikia sugebėjimų profesionaliai šitą informaciją analizuoti. Trečia, reikia objektyviai sugebėti padaryti pagal tą informaciją išvadas ir sprendimus.
Štai kokie pagrindiniai reikalavimai turi būti ministrui. Ir jeigu ministras tas savybes turi, klausimas, kas jam gali pateikti objektyvią ir išsamią informaciją? Kas gali iš tikrųjų, tai tie asmenys, kurie dabar vadinasi valstybės sekretoriais. Jie iš tikrųjų pergyveno daug įvairių vyriausybių ir jie vieninteliai turi įvairaus lygio, tiek žemesnio lygio, tiek aukščiausio lygio, informaciją. Štai, jeigu ministras turi profesionalius sugebėjimus ta informacija pasinaudoti ir jeigu kuris nors sekretorius bando pameluoti, apgauti, iškreipti, tai tu gali greitai šitą pamatyti. Vienas, antras raštiškas papeikimas, ir tu gali naudodamasis šiais įstatymais juos atleisti. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas, šiaip ar taip, ministras ministerijoje yra diktatorius. Gali jam sekretoriai ką nori aiškinti, ką nori aiškinti departamentų vadai, bet jis turi teisę priimti vienintelį sprendimą. Ir todėl bijoti sekretorių… gali bijoti sekretorių, departamentų viršininkų, norėti keisti tas ministras, kuris nesugeba objektyviai analizuoti informacijos, bijo prisiimti asmeninės atsakomybės. Dar kartą pabrėžiu, ministras yra diktatorius ir jis gali pasakyti: ačiū, ponai, už jūsų pasiūlymus, ačiū už informaciją, o darysime taip. Ir toliau. Ministras pas mus gali… Pas mus įprasta tokia sistema, kad Vyriausybė priima kolektyvinius sprendimus, todėl niekas už nieką neatsako. Ne. Taip, kolektyvinius sprendimus, bet jeigu ministras nesutinka su kuruojamos jo srities sprendimais, jis gali nepasirašyti, o jeigu ministras pasirašė, jam ir atsakomybė tenka. Bet mūsų prokurorai ir teisėjai sugalvojo labai išmintingą kolektyvinę atsakomybę. O štai Seime iš tikrųjų, pavyzdžiui, komiteto pirmininkas yra nulis, jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, jis tik turi sprendžiamąją teisę. O šiaip, net ir labai geras komiteto pirmininkas ir geri pasiūlymai, dauguma nusprendė, ir viskas.
Gerbiamieji, Vyriausybė ir Seimas skiriasi savo galimybėmis, savo funkcijomis. Taip, sutinku, valdininkija gudri, rašo ir rašo rašinėlius, kuriuos vadina įstatymo pataisomis. Bet priklauso, koks ministras ir kokius reikalavimus kelia.
Todėl manyčiau, kad šitas bandymas pakeisti sekretorius… politinio pasitikėjimo pavaduotojus, gerbiamieji, valdančiuosius labai greitai sužlugdys ne dėl to, kad ministrai silpni ar stiprūs, bet kad jūs neturėsite objektyvios informacijos. O be objektyvios informacijos valdyti valstybę neįmanoma, nors būk tu (…). Negali be informacijos valdyti.
Gerbiamieji kolegos, manau, darote klaidą, nors valdininkija yra labai gudri, bet reikia dar išmintingesnių ministrų, kad jie pamatytų, šitos valdininkijos machinacijas, ir galima jų atsikratyti pagal veikiančius įstatymus. Manau, kad Prezidento patarėjai šiuo atžvilgiu yra kvalifikuoti, net kvalifikuotesni už Prezidentą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. P. Andriukaitį.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties nedažni atvejai, kai Respublikos Prezidentas, vykdydamas savo konstitucinę priedermę – atlikti įstatymo atitikties Konstitucijai funkciją, kitaip sakant, promulguoti įstatymą, šiuo atveju vetuoja įstatymą, remdamasis Konstitucijos straipsniais ir norėdamas atkreipti įstatymų leidėjo dėmesį į tai, kad pasiūlymai, Prezidento nuomone, neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimų.
Gerbiamieji kolegos, gali nagrinėti įvairiais aspektais įvairias valdymo sritis, tačiau, ko gero, pirmiausia reikia suprasti ir kalbėjusiam mano kolegai K. Masiuliui, ir visiems kitiems, kad šiuo atveju Prezidento veto remiasi būtent šiuo principu. Prezidento nuomonė tvirta – siūlomos pataisos neatitinka Konstitucijos reikalavimų. Taigi pasižiūrėkime į Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklą reglamentuojančios Konstitucijos straipsnius.
Norėčiau priminti kolegai K. Masiuliui. kad taip, Vyriausybė yra komanda, nes taip numato Konstitucija. Yra labai aiškiai pasakyta, kad Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus, kitaip sakant, premjeras ir jo politiniai kolegos bei jo politinių koalicijos partnerių kolegos, kurie yra ministrai, sudaro ministrų kabinetą, yra komanda. Jie balsuoja, balsų dauguma priima visus sprendimus. Jokie ministerijų sekretoriai, jokie viceministrai ne pagal Konstitucijos reikalavimus neįeina į šią komandą. Valstybės reikalus sprendžia būtent ši komanda, gerbiamasis Masiuli.
Antra. Kai mes kalbame apie tai, ar gali būti tokia painiava, kad atsiranda viceministras, kuris iš esmės lyg ir pavaduoja ministrą, tokia šio pavadinimo esmė. Šio žodžio etimologija yra būtent tokia. Tačiau Konstitucija labai aiškiai nustato, kolegos, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus. Ir niekas kitas, tik ministras. Jokių ministro pavaduotojų būti negali.
Tikiu, kad įstatymų leidėjui reikėtų diskutuoti, ar 1992 m. Vyriausybės modelis, įtvirtintas toje Konstitucijoje, atitinka Lietuvoje esamą situaciją. Mano giliu įsitikinimu, neatitinka. Tačiau 2003–2004 m. pateikiau Seimui Konstitucijos straipsnių pataisas, leidžiančias kitaip traktuoti Vyriausybę ir atveriančias galimybes diskutuoti apie viceministro pareigas, nes išties funkcijų yra labai daug. Viceministro pareigybė, ko gero, yra svarstytina, bet tam reikia pakeisti konstitucinį reguliavimą.
Taigi, kolegos, jeigu mes išties diskutuojame apie tai, ar Europos Sąjungos kontekste šis modelis dabar yra efektyvus, galiu pasakyti: tikrai ne. Yra didelė bėda pasikviesti ministrus į Europos reikalų komitetą ir panašiai, nes jie būna išvykose, būna Briuselyje, posėdžiuose ir t. t. Vadinasi, viceministro pareigybė, kuri buvo iki 1992 m., tikrai svarstytina, bet tam reikia keisti Konstituciją. Aš kviesčiau tokiai diskusijai šį Seimą. Tačiau šį kartą labai aiškiai Prezidentas pasako: kol Konstitucija nepakeista, šios siūlomos pataisos neatitinka nei Konstitucijos 95, nei 97, nei 98 straipsnių reikalavimų. Štai kodėl mes dabar turime apsispręsti. Davėme priesaiką laikytis Konstitucijos ir įstatymų.
Taip, yra dar vienas arbitras – Konstitucinis Teismas. Jis galėtų pasakyti, jeigu Seimas įveiks Prezidento veto, ar siūlomos pataisos atitinka Konstituciją. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad Konstitucinis Teismas tuo klausimu jau yra pasisakęs. Štai kodėl ir viceministro pavadinimas buvo keičiamas į ministerijos sekretorių, ir t. t. – kad nedarytume to, kas jau buvo padaryta. Siūlyčiau skaityti Konstitucinio Teismo nutarimus, jie mums galioja.
Taigi aš manau, kad Prezidento veto yra pagrįstas. Šiuo atveju manyčiau, kad, nuosekliai elgiantis, reikėtų palaikyti Prezidento veto ir nepriimti siūlomų redakcijų.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems kalbėjusiems. Dabar pagal Seimo statutą, kadangi diskusija baigta, tame pačiame posėdyje, t. y. dabar, turėtų būti rengiamas pakartotinis balsavimas. Prieš tai yra motyvai už ir prieš. Keturi už, keturi prieš. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau pasakyti, kad gal A. Sysas atsitiktinai pasakė, bet literatūroje yra toks terminas „pokyčių angelai“. Būtent.
PIRMININKAS. Šiek tiek arčiau, kolega, nes negirdime.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Būtent reikia pokyčių angelų. Aš nesu linkęs apibendrinti ir sakyti, kad visi sekretoriai yra nekompetentingi. Bet, mielieji, kompetencijų yra įvairiausių – yra kompetencija išlaikyti esamą būseną, yra kompetencija įvykdyti pokytį. Tos kompetencijos yra visiškai skirtingos. Mums reikia dabar antrosios kompetencijos. Todėl Prezidento argumentas, kad mums reikia išlaikyti esamą būseną, manęs neįtikina ir net atvirkščiai – skatina priešintis tokiam argumentui.
Ponas V. P. Andriukaitis, mano supratimu, gudrauja. Viceministrai jau ir dabar egzistuoja, ir jie nėra jokie antikonstituciniai subjektai. Vietoj sekretorių bus daugiau viceministrų ir bus galimybė pokyčiams… reikalinga strateginėje komandoje turėti daugiau pokyčių angelų, apie kuriuos kalbėjo ponas A. Sysas.
Tikrai, yra daugybė argumentų, kodėl reikia palaikyti šį įstatymą. Kompetentingi žmonės, esu tikras, bus išsaugoti, ypač kompetentingi pokyčiams ir norintys pokyčių. Būtų kvaila atsisakyti kompetencijos ir jos nepaisyti. Tik neprotingas ministras taip elgtųsi. Tačiau, kalbėdamas apie nestabilumą, ir vėl nesutikčiau su A. Sysu. Stabilumą ne tai sukuria. Nestabilumą yra sukėlusi pasaulio krizė. Norint nestabilioje aplinkoje veikti, reikia pačiam aktyviai vairuoti laivą…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …pačiam būti pokyčių iniciatoriumi, kad ne atsitiktinumai ir aplinkybės nešiotų, o mes vairuotume tą laivą. Juo labiau reikia…
PIRMININKAS. Kolega, laikas!
K. MASIULIS (TS-LKDF). …komandų. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Matyt, užsirašant buvo šiek tiek nesuprasta – kalbama už, t. y. už Prezidento veto. Jūs kalbėjote prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Prieš, atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai, tuomet mes sakysime, kad vienas prieš jau kalbėjo, dabar už Prezidento veto – A. Sysas. Prašom. (Balsai salėje: „Jau kalbėjo.“)
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visi turi teisę ir ateiti į tribūną, ir užsiregistruoti kalbėti dėl motyvų. Taigi, mielieji pokyčių angelai, kiek kartų besakytum „chalva, chalva, chalva“, saldžiau vis tiek nebus. Tai lygiai tas pats, ką jūs kalbate apie tai, kad taupysite, taupysite, taupysite, o visi sprendimai vis tiek daromi kitaip. Mes čia galime prisidengti aukšta moksline teorija, kaip Lietuvoje surasime tiek norinčių pokyčių, pulsime ir viską apversime. Na, nebus to. Aš matau, kokie patarėjai jau dabar patarinėja. Tik rinkote patarėjų korpusą, jau žmonių nesurenkate. Nežinau, kas ateis į kai kurias ministerijas viceministrais. Lietuvos laukia katastrofa. Todėl, gelbėdamas jus, aš siūlau atsisakyti savo tikslo. Tie žmonės, kurie dirba, kurie nori dirbti, o svarbiausia – nori dirbti Lietuvai ir žmonėms, bet ne vienai ar kitai partijai, tegul jie dirba. Reikalaukite iš jų. Labai teisingai Julius kalbėjo. Diktatorius ir ministras. Ir jis turi duoti politinį nurodymą, ką ir kaip reikia daryti, o jie turi vykdyti. Kas neįvykdys, tikrai neturėtų dirbti jūsų ministerijose. Taigi atsipalaiduokite, pritarkite Prezidento dekretui ir dirbkime toliau. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas – už, vienas – prieš. Už – M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Iš tiesų iš valdančiosios daugumos neišgirdau nė vieno objektyvaus esminio pateisinimo, argumento, kodėl reikėtų pritarti šiam įstatymo projektui. Aš tikrai pritariu Lietuvos Respublikos Prezidentui, kad šiam įstatymui būtų nepritarta ir jis būtų atmestas. Argumentai, kad viceministrai galės geriau užtikrinti… padidinta komanda viceministrų galės geriau užtikrinti pokyčius, aš manau, tikrai yra neesminiai. Visiškai užtenka ministro, ministro patarėjo, kurie gali susitvarkyti su Vyriausybės programa ir įgyvendinti visus pokyčius, kurie yra numatyti šios Vyriausybės. Taigi dar kartą pasisakau už Prezidento veto. Dėkoju.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, tai dabar mes jau sukryžminom, nes tie, kurie šneka už, užsirašo prieš, ir atvirkščiai. Dabar mes turime už Prezidento veto kalbėjusius Seimo narius, tai A. Sysas ir M. Bastys, prieš – K. Masiulis. Ar yra prieš užsirašiusių, bet ne toj vietoj? Nėra. Taigi už Prezidento veto – Z. Balčytis. Prašau.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo daug pateikta motyvų. Manau, kad Prezidentas labai aiškiai pasakė dėl savo abejonių, ir tikrai gyvenimas tas abejones patvirtins. Siūlau vieningai pritarti Prezidento veto ir nepriimti šio įstatymo projekto, nes tai kainuoja ir papildomų lėšų, sukelia sumaištį valstybės tarnyboje ir sumažina jos, valstybės tarnybos, kvalifikaciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir ketvirtoji už – Seimo narė V. Blinkevičiūtė. Prašau.
V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų labai prašau nepadaryti tokios klaidos ir tiesiog pašalinti iš darbo tuos žmones, kurie daug metų, per visą nepriklausomybės laikotarpį, labai atsidavę dirbo Lietuvai. Nes iš tikrųjų aš galiu pasakyti konkrečiais pavyzdžiais, pažįstu ne vieną sekretorių, dirbantį įvairiose ministerijose, ir jie visiškai nepriklauso jokioms partijoms – nei dabartinei valdančiajai, nei dabartinei opozicijai. Nes kiekvieną kartą tas sekretorius, kaip karjeros pareigūnas, turi būti vertinamas pagal jo kvalifikaciją, pagal jo sugebėjimus, pagal jo žinias. Ir iš tiesų aš girdėjau kalbant premjerą A. Kubilių, jis pasakė, kad tie sekretoriai, kurie yra kvalifikuoti, kompetentingi, nebus atleidžiami. Tai labai įdėmiai žiūrėsiu, kurie gi bus tie kvalifikuoti, anot premjero A. Kubiliaus, kurie ne. Žinoma, gyvenimas parodys.
Antras dalykas, manau, kad ta komanda, kuri dabar yra ir su kuria turi ir privalo dirbti ministrai, yra pakankama, tiktai reikia daugiau pasitikėti specialistais ir dirbti vieningai. Ir tada tikrai būtų išvengiama nepamatuotų klaidų, kurios buvo padarytos gruodžio mėnesį priiminėjant įstatymus naktimis. Dar trečias labai svarbus dalykas. Visą laiką mes girdim iš dabartinės valdančiosios daugumos, kad turime taupyti lėšas. Mes matome, kad per du mėnesius arti pusė milijardo nesurinkta į valstybės biudžetą. Vadinasi, vėl reikės ateiti į Seimą ir apkarpyti daugelį programų, kurios yra gyvybiškai reikalingos žmonėms. Tai ar reikalingas dar vienas toks dalykas – sekretorių išvarymas iš darbo, nes jiems irgi reikės išmokėti išeitines kompensacijas. Naudos nebus absoliučiai jokios.
PIRMININKAS. Dėkoju visiems kalbėjusiems. Ir pagal Seimo statuto 167 straipsnio pirmąją dalį, kurią dabar pacituosiu, kad „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų“… Taigi, mielieji kolegos, kadangi svarstymas ir diskusijos jau baigtos, aš skelbiu balsavimą. Kviečiu visus sėsti į vietas. Ir, dėmesio, kas už tai, kad Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32, 45 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas visas be pakeitimų, balsuoja už, kas prieš – balsuoja kitaip. Balsavo 111. Už – 76, prieš – 34 ir susilaikė – 1. Įstatymas XIP-395 priimtas be pakeitimų. Kadangi pagal darbotvarkėje numatytą laiką…taip, tęsiame posėdį. Dabar lygiai 2 val. Ir darbotvarkės klausimas 1-4b, įstatymo projektas XIP-86, taip pat grąžintas įstatymas pakartotinai svarstyti. Tribūnoje pranešėjas V. Kurpuvesas. Prašau, žodis jums.
V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi Seimas jau priėmė įstatymą, tai šis svarstomas įstatymas su juo yra susijęs, dėl to komitetas siūlo tokį sprendimą – siūlo Seimui priimti Lietuvos Respublikos Prezidento grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymą be pakeitimo. Ir balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui už konkretumą. Užsirašę kalbėti 5 Seimo nariai, pirmasis – K. Daukšys, po to – K. Masiulis. Nėra Seimo nario K. Daukšio. K. Masiulis, po to – V. Andriukaitis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taupydamas visų laiką, aš noriu pasakyti, kad argumentus esu išsakęs. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Argumentus jau išsakęs esu, jie kartotųsi. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V. Andriukaitis, po to – Seimo narys J. Veselka. Kol Seimo narys žengia į tribūną, aš noriu paskelbti, kad toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, gerbiamieji kolegos, priėmus pirmąjį įstatymą, arba tiesiog patvirtinus ankstesnę redakciją, visos kitos pataisos dabar jau nebetenka prasmės. Šiuo atveju turbūt Seimas turėtų apsispręsti ir balsuoti trumpindamas diskusijų laiką. Tačiau aš tik vieną noriu repliką pasakyti, kad dabar kitas būdas – tai kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kuris turėtų išnagrinėti, ar Prezidento veto buvo teisingesnis, ar štai dabartinis Seimo pakartotinis apsisprendimas elgtis taip, kaip yra nutarta politiškai. Tai šiuo atveju noriu tik pasakyti, kad inicijuočiau tokį kreipimąsi, kad būtų aišku, ar mes pasielgėme konstituciškai teisingai ir išlaikėme ištikimybę priesaikai laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Ačiū.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Dėkoju. Toliau diskusijose dalyvauja J. Veselka. Nematau. J. Olekas. Irgi nematau. Taigi diskusijose daugiau norinčių nėra dalyvauti. Dabar prašau dėl motyvų. K. Daukšys prieš. Nėra. K. Masiulis už. Prašau. Ir K. Masiulio nematau. J. Oleko irgi nematau. Tai lyg ir norinčių kalbėti nei už, nei prieš nėra, gal galim tada bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tai tada priėmimas. Kas už tai, kad įstatymo projektas XIP-86 būtų priimtas be pakeitimų, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – balsuojate prieš arba susilaikote.
balsavo 98 Seimo nariai: už – 76, prieš – 18, susilaikė 4. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymas priimtas be pakeitimų.
Kitas darbotvarkės klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis Vytautai, prašau, svarstymo tęsinys.
V. KURPUVESAS (TPPF). Čia dabar belieka tiktai paskelbti komiteto sprendimą. Taigi sprendimas yra siūlyti Seimui priimti Prezidento grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nebuvo, susilaikė 2. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar gerbiamasis Vytenis nori dalyvauti diskusijoje? Ne. Tada dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. K. Masiulis kalbės? Ne. Prieš išvis nėra. V. Andriukaitis. Irgi ne. Gerbiamieji kolegos, tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymui be pakeitimų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 75, prieš – 18, susilaikė 4. Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas be pakeitimų.
Kitas klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnio pakeitimo įstatymas. V. Kurpuvesas. Svarstymo tęsinys ir priėmimas.
V. KURPUVESAS (TPPF). Komitetas, išnagrinėjęs įstatymo projektą, siūlo Seimui priimti Lietuvos Respublikos Prezidento grąžintą pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą be pakeitimų. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 2, prieš nebuvo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, pirmininke. Kreipiuosi į V. Andriukaitį. Nenorite dalyvauti diskusijoje? Dėkoju. Dabar dėl motyvų už ir prieš nėra norinčių kalbėti. Taigi irgi kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10, 15 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas be pakeitimų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 72, prieš – 18, susilaikė 4. Įstatymo projektas Nr. XIP-88 – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas be pakeitimų.
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas Nr. XIP-373 – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamasis premjere, aš kreipiuosi į jus. Nėra pranešėjo finansų ministro, bet nėra ir jį pavaduojančio žmogaus. Premjere, gal jūs galėtumėt pateikti?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, labai trumpai noriu pateikti jums Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį Vyriausybė jums teikia ir kuris yra labai paprastas ir aiškus. Metodikos įstatymo 13 straipsnis nustato, iš kokių pajamų šaltinių ir kaip kompensuojamos savivaldybių biudžetų negautos pajamos už praėjusius biudžetinius metus. Pagal šį projektą yra siūloma numatyti, kad jei šiame straipsnyje numatytų šaltinių nepakanka savivaldybių negautoms pajamoms kompensuoti, Vyriausybė, atsižvelgdama į savivaldybių biudžetų negautas prognozuotas pajamų sumas, biudžetiniams metams pasibaigus, iki balandžio 1 d. turės priimti nutarimą ir jame nurodyti priklausančias pervesti, bet nepervestas bendrosios dotacijos kompensacijų sumas, kurių savivaldybės neturi pervesti valstybės biudžetui už praėjusius biudžetinius metus. Štai tokia yra logika ir ji, mano įsitikinimu, yra labai naudinga savivaldybėms. Todėl siūlau be didelių diskusijų priimti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, jūsų nori klausti 5 Seimo nariai. Pirmasis – J. Juozapaitis.
J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs sakėt, kad savivaldybėms bus naudinga. Ar tai tiesa? Jeigu bus sumažintas biudžetas, ar kartu nesumažės iš valstybės negautos dotacijos?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad čia kalbama apie buvusius metus. Buvusių metų projektuotų pajamų ir gautų pajamų skirtumo niekaip negali pakeisti. Šiuo atžvilgiu šis modelis, mūsų manymu, tikrai turėtų būti naudingas savivaldybėms.
PIRMININKĖ. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, prašau pasakyti, ar savivaldybėms bus keičiama tiktai metodika, ar jūs ateisit dar ir su valstybės biudžetu artimiausiu metu?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš jau ne vieną kartą sakiau, kad mes ateisim su biudžetu, pačiu biudžetu, su jo pajamų ir išlaidų pataisomis. Ir tai bus tikrai esminės ir didelės pataisos. O čia mes norim tiesiog padėti savivaldybėms ir valstybei tarpusavyje atsiskaityti už praeitais metais nesurinktas pajamas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Rimas.
A. RIMAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gal galit pasakyti, koks dokumentas numato po 2009 m. biudžetinių metų, kad neįskaitomos į savivaldybių biudžetus vietinės rinkliavos?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, tiesą sakant, negalėčiau čia pasakyti. Manau, kad arba pats Valstybės ir savivaldybių biudžeto įstatymas, arba Rinkliavų įstatymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju už atsakymą. V. Baltraitienės nematau. Klausia R. Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano trumpas klausimas. Atėjus dėl biudžeto pakeitimo kovo mėnesį, kaip čia jau buvo minėta, ar šis dabar priimtas įstatymo projektas nebus keičiamas ir panašiai? Ačiū.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, jis tam tikra prasme yra skirtas atsiskaityti už praeitus metus. Kadangi, kaip aš jau sakiau, praeitų metų valstybės įsiskolinimai savivaldybių biudžetams arba tam tikri savivaldybių įsipareigojimai pervesti perteklines pajamas į valstybės biudžetą yra fiksuoti, tai šią problemą turim išspręsti šiuo įstatymu. Pačios pataisos pačiame nacionaliniame biudžete to tikrai nelies.
PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Vienas – už, vienas – prieš. V. Baltraitienės nėra. Ar, kolegos, galėtume bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-373? Galėtume. Dėkoju. Pritarta bendru sutarimu.
Kadangi Vyriausybė siūlo šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, siūloma svarstyti data yra kovo 12 d., tai noriu priminti, kad kovo 12 d. yra ketvirtadienis. Ar Biudžeto ir finansų komitetas iš ryto dar sugebės apsvarstyti šį projektą? Sugebės. Gerai. Galime pritarti, kad svarstymas ir priėmimas yra kovo 12 dieną? Pritariame.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas? Pritarta.
Taigi, gerbiamieji kolegos, visi šios dienos klausimai baigti. Ar turime Seimo narių pareiškimų? Vienintelis pareiškimas, kurį aš pareiškiu, yra pamestas raktas. Kas pametėte, kreipkitės į Sekretoriatą ir atsiimsite. Atrodo štai taip, jeigu matote.
Gerbiamieji kolegos, ačiū už šios dienos konstruktyvų darbą. Iki rytdienos šventinio posėdžio! Registruojamės.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai. taigi, gerbiamieji kolegos, geros popietės ir iki rytojaus šventinio iškilmingo Kovo 11-osios posėdžio. Šiandien, kovo 10 d., plenarinis posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.