Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 41

2009 m. vasario 19 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. vasario 19 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Gerbiamieji kolegos, vasario 19 d., ketvirtadienis, 10 val., skelbiu šios dienos rytinio posėdžio pradžią. Kviečiu registruotis. Prašom.

Užsiregistravo 63 Seimo nariai.

Darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueigoje mes ją šiek tiek koregavome. Darbotvarkė, kurią dabar turite, yra jau su tomis pataisomis ir pastabomis, į kurias buvo atsižvelgta. Ar būtų pasiūlymų ir pastabų dėl šiandienos, ketvirtadienio, darbotvarkės? Nėra. Taip, ponas Č. Juršėnas. Prašom.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF*). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mes kalbėjome dėl pirmojo…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau. Mieli kolegos, prašome šiek tiek tylos. Prašom.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). …dėl pirmojo įstatymų bloko, 2a, b, c, d klausimų. Tai yra Prezidento grąžinti įstatymai. Taip, kaip pasiūlyta, manau, nėra visai gerai arba galbūt yra ir blogai. Pirmiausia tai yra nepagarba Ekscelencijai Prezidentui, jis ne taip dažnai įsiterpia į mūsų Seimo įstatymų leidybą, t. y. ne taip dažnai vetuoja. Vadinasi, jeigu vetuoja, tai yra ypatingas atvejis, kurį mes turime ir atitinkamai nagrinėti. Ne šakar makar, viens du ir apsisprendžiame, nes daliai Seimo narių viskas atrodo aišku, o iš tikrųjų nebūtinai taip yra. Tai vienas momentas.

Antras momentas yra tas, kad šių įstatymų nagrinėjimą smulkiau negu kitų įstatymų, paprastų įstatymų, nagrinėjimą apibrėžia Konstitucija. Konstitucija numato svarstymą ir priėmimą. Kas yra svarstymas pagal mūsų Konstituciją ir Statutą? Tai yra svarstymas Seime ir prieangis į svarstymą Seime – svarstymai komitetuose. Vadinasi, ir Prezidento grąžintų įstatymų atveju turi būti pateikimas, turi būti komitetų nuomonė ir tik tada svarstymas Seime ir priėmimas.

Todėl mano siūlymas ir mūsų frakcijos siūlymas yra iš pradžių pateikimas, o po to, po pietų, – svarstymas ir priėmimas. Per pietus ar per kitą pertrauką susirinks komitetai, tie, kuriuos paskirsime, ir jeigu tokią koncepciją priimsime. Ar jie nagrinės 10 min., ar pusę valandos, čia jau jų reikalas, bet turi būti komitetų išvados, pabrėžiu, kaip išėjimas į Seimo svarstymą. Tai yra per daug rimti reikalai, ir mes turime į tai atsižvelgti, nors ir paskutinė sesijos diena.

PIRMININKAS. Pone Česlovai, tuomet turiu jums klausimą. Jeigu mes rytiniame posėdyje darome tik pateikimus, ar galime tikėtis, kad jie vyks sklandžiai, o paskui mes galėsime svarstyti ir ginčytis po pietų? Jeigu ilgai kalbėsime pateikimo stadijoje, tai iš tiesų mes užtęsime ir dirbsime nekonstruktyviai.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, jeigu jūs klausiate mano nuomonės, aš atsakingai pareiškiu, kad pateikimas, mano supratimu, reiškia ir šiuo atveju – Prezidento įgaliotas atstovas pasako kalbą ar dėl visų keturių, ar dėl kiekvieno atskirai, čia jau susitarimo reikalas, mes jį paklausinėjame ir tuo ta stadija baigiasi. Po to komitetai ar vienas komitetas, kada nori, nagrinėja, ir mes popiet iš karto imamės šito reikalo.

PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Prašom. K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas! Aš dėl popietinio posėdžio 2-4 klausimo – dėl Seimo nutarimo „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“ projekto Nr. XIP-324. Pranešėjas čia įrašytas tik R. Kupčinskas. Mes Ekonomikos komitete taip pat svarstėme šį nutarimą ir nuomonę pasakyti pavesta man, K. Kuzminskui. Todėl aš prašyčiau, kad įrašytumėte į darbotvarkę. Ačiū.

PIRMININKAS. Pagal Statutą, kai yra siūloma grąžinti arba atmesti, išklausomas tik pagrindinis komitetas. Taip yra nurodyta Statute. Jeigu bus nuomonių, kurios bus išsakytos galbūt net per šoninius mikrofonus, manau, už ir prieš, išgirsime jūsų pasiūlymus.

Prašom. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Po Seniūnų sueigos mes dar kartą pasvarstėme, įvertinome gerbiamojo Č. Juršėno išsakytas pastabas ir frakcijos vardu pritariame jo pateiktam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų dar pastabų dėl šios dienos mūsų darbotvarkės, atsižvelgiant į tai, ką pasiūlė Socialdemokratų frakcijos vardu Č. Juršėnas, palaikė Liberalų sąjūdžio frakcija?

I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Tėvynės sąjungos frakcija irgi pritaria Č. Juršėno pasiūlymui, kad iš ryto būtų tik pateikimas, po to svarstymas. Jeigu komitetas suspės, tada – priėmimas po pietų. Aš manau, nelieka frakcijų, kurios nepritartų. Siūlyčiau bendru sutarimu pritarti tam pasiūlymui nebalsuojant.

PIRMININKAS. Labai miela situacija, kai kairė žino, ką daro dešinė, ir atvirkščiai. Ačiū.

Ar galime bendru sutarimu atsižvelgdami į tas pastabas, kurios buvo išsakytos, pritarti šios dienos (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkei? Ar yra prieštaraujančių? Nėra. Kadangi prieštaraujančių nėra, manau, salėje yra šiek tiek pagausėjimas, galbūt simboliškai balsuodami už darbotvarkę mes dar kartą registruosimės. Prašom balsuoti už darbotvarkę.

Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš – 1, susilaikė 2. Užsiregistravo 95 Seimo nariai.

Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XIP-85Gr. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIP-86Gr. Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIP-87Gr. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-88Gr (Respublikos Prezidento grąžinti Seimui pakartotinai svarstyti) (pateikimas)

Taigi, kolegos, pereiname prie mūsų darbotvarkės 1-2a klausimo. Manau, pranešėjas Lauras Bielinis galbūt tuos klausimus sujungs į vieną: 1-2a, 1-2b, 1-2c ir 1-2d. Prašau pranešėją į tribūną. Donalda, palikite patarėją ramybėje, aš jį kviečiu į tribūną. Prašom.

L. BIELINIS. Sveiki. Laba diena visiems. Norėčiau jums pateikti Prezidento vetuotą dekretą dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.

Lietuvos Respublikos Prezidentas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. vasario 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-159, kuris buvo pateiktas pasirašyti, oficialiai skelbia ir konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų korpusą sudarančių asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus. Tai lemia valstybės tarnautojų kaip korpuso ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifinę, taip pat ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. Veiksmingam šių funkcijų vykdymui būtinas valstybės tarnybos stabilumas, funkcijų tęstinumas ir perimamumas. Vienas iš svarbiausių Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos principų yra politinis neutralumas, užtikrinamas karjera paremto valstybės tarnybos sistemos modelio teisiniu įtvirtinimu. Siekiant, kad ministerijos veiksmingai vykdytų įstatymų ir kitų teisės aktų joms pavestų sričių valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendintų šioje srityje valstybės politiką, nustatomą šiam tikslui pasiekti, būtinas ministerijose dirbančių karjeros ir politinio, arba asmeninio, pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičius ir proporcija.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. vasario 5 d. priimtu įstatymu panaikino karjeros valstybės tarnautojų, ministerijos sekretorių ir ministerijos valstybės sekretorių pareigybes ir jas pakeitė politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojais, viceministrais ir karjeros valstybės tarnautojų ministerijos kancleriu. Šie pakeitimai gali turėti neigiamos įtakos ministerijų veiklos perimamumui bei tęstinumui ir didinti valstybės tarnybos politizavimo lygį. Įstatymu įtvirtinama ydinga tendencija ministerijų politinio (asmeninio) ir karjeros valstybės tarnautojų proporciją bei skaičių keisti po kiekvienų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, kai pasikeičia Vyriausybę formuojanti valdančioji dauguma. Toks valstybės tarnautojų korpuso formavimo nestabilumas sukuria prielaidų pažeisti valstybės tarnybos politinio neutralumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.

Pabrėžtina ir tai, kad įstatyme įtvirtintiems pakeitimams įgyvendinti bus reikalingas pereinamasis laikotarpis, neigiamai paveiksiantis ministerijų pajėgumą vykdyti joms nustatytas funkcijas, ypač svarbias sprendžiant ekonominio sunkmečio iššūkius, deklaruojamus įstatymo tikslus optimizuoti ir efektyvinti biudžeto lėšų, skiriamų ministerijoms išlaikyti, panaudojimą bei mažinti biurokratinį valstybės valdymą, taip pat sudaryti prielaidas efektyviai įgyvendinti Vyriausybės programą ir ministerijų strateginius planus… galima sėkmingai įgyvendinti ir taikant šiuolaikinius vadybos principus: strateginio valdymo orientavimo į paslaugų vartotoją, į pasiektus rezultatus ir į jiems pasiekti skirtų išteklių panaudojimo efektyvumą bei skaidrumą, sukuriant efektyvią valstybės tarnautojų motyvavimo sistemą, orientuotą į rezultatus, modernizuojant žmogaus išteklių valdymą bei diegiant kompetencijų valdymo modelį valstybės tarnyboje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, Prezidentas grąžina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti ir siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą laikyti nepriimtu.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, jeigu nieko prieš, pranešėjas pristatytų iš karto ir darbotvarkės klausimus 1-2b, 2c ir 2d? Jeigu nieko prieš? Gerai, tuomet darbas bus konstruktyvesnis. Prašom.

L. BIELINIS. Dekretas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“. Prezidentas, susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. vasario 5 d. priimtu Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymu, pateiktu pasirašyti ir paskelbti, konstatuoja: įstatymo paskirtis yra suderinti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo normas su Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. vasario 5 d. priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo normomis. Atsižvelgdamas į tai, Respublikos Prezidentas 2009 m. vasario 17 d. dekretu grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu. Įsigaliojus įstatymui susidarytų situacija, kai dviejose galiojančiuose įstatymuose būtų įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios normos. Toks skirtingas teisinis reguliavimas pažeistų konstitucines teises, normų aiškinimo ir suprantamumo teises subjektams, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, suponuojančius valstybės pareigą užtikrinti teisinį reguliavimo stabilumą ir tikrumą.

Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, Prezidentas grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymą ir siūlo Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu.

Taip pat Prezidentas teikia dekretą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“. Prezidentas konstatuoja, kad šio įstatymo paskirtis yra suderinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normas su Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m . vasario 5 d. priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo normomis. Atsižvelgdamas į tai, Respublikos Prezidentas 2009 m. vasario 17 d. dekretu grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu. Įsigaliojus įstatymui susidarytų situacija, kai dviejuose galiojančiuose įstatymuose būtų įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios normos. Toks skirtingas teisinis reguliavimas pažeistų konstitucines teises, normų aiškumo ir suprantamumo teises subjektams, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, suponuojančius valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą.

Todėl Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 75 straipsnio 1 dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą ir siūlo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu.

Taip pat Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia dekretą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti.“ Lietuvos Respublikos Prezidentas konstatuoja, kad įstatymo paskirtis yra suderinti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo normas su Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. vasario 5 d. priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo normomis. Atsižvelgdamas į tai, Respublikos Prezidentas vasario 17 d. dekretu grąžino Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, siūlydamas laikyti jį nepriimtu. Įsigaliojus įstatymui, susidarytų situacija, kai dviejuose galiojančiuose įstatymuose būtų įtvirtintos viena kitai prieštaraujančios normos. Toks skirtingas teisinis reguliavimas pažeistų konstitucines teisės normų aiškumo ir suprantamumo teises subjektams teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, suponuojančius valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą.

Todėl vadovaudamas Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi Prezidentas grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą ir siūlo Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymą laikyti nepriimtu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Yra užsirašiusių klausti. Kadangi net keturi įstatymų projektai, tai, manau, suteiksime klausimo teisę visiems 9 užsirašiusiems. Pirmasis – K. Daukšys, po to – J. Olekas. Prašom. Kęstuti Daukšy, jums reikėtų klausti. Bet kol ateisite, klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, nuoširdžiai dėkoju Prezidentui ir jums už tokį įstatymų įvertinimą, nes vykusiose diskusijose dėl šių įstatymų priėmimo buvo išsakyta nemažai argumentų dėl per didelio valstybės tarnybos politizavimo ir faktiškai valstybės tarnautojams karjeros kelio užkirtimo, kai panaikinama valstybės sekretorių kaip valstybės tarnautojų galimybė. Aš norėčiau pasitikslinti dėl visų, man atrodo, kartu, nes jie yra susiję. Jūsų analizė, kuri buvo padaryta ir dėl kurios buvo priimtas sprendimas, ar ji parodė, kad iš tikrųjų yra pakankamas šiuo metu Lietuvoje per beveik 20 metų nusistovėjęs balansas tarp politinės valdžios ir valstybės tarnautojų mūsų ministerijose, kodėl nereikėtų keisti.

L. BIELINIS. Iš tikrųjų šitas balansas yra gana optimalus, jeigu taip galima pasakyti. Kaip papildomą argumentą, jeigu jūs leisite aš galėčiau išsakyti tą nuomonę, kurią pateikė Europos institucijos, nagrinėdamos būtent šiuos klausimus. Ir Europos bankų, ir įvairios kitos institucijos teigia, kad Lietuvoje yra vienas iš mažiausių valstybės tarnybos politizavimo lygių. Tai iš tikrųjų pagirtinas dalykas ir manyčiau, kad šiuo įstatymo pakeitimu, kurį vetuoja Prezidentas, jeigu vis dėlto tas įstatymas būtų priimtas ir peržengtas veto, tas politizavimo lygis pasikeistų mūsų nenaudai. Iš tikrųjų valstybės tarnyba būtų labiau politizuota, nei yra dabar, kad nepolitizuotos valstybės tarnybos funkcionavimas yra nauda, manau, visi suprantate.

PIRMININKAS. Kadangi prie štai K. Daukšys nebuvo vietoje dėl pateisinamos priežasties, tai žodis dabar jam.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Dar kartą atsiprašau, kad negalėjau iš karto kalbėti.

Gerbiamasis pranešėjau, tas šeimyninis, sakyčiau, ginčas tarp konservatorių ir socdemų, ar čia turi būti vienų žmonės, ar kitų žmonės, iš tikrųjų užgožia pačią esmę, kad realiai per pusę ateinančių metų ministerijos negalės dirbti, nes kadrų pasikeitimai ir kiti dalykai paprastai kolektyvų nesuburia, o išblaško. Turint omenyje, kad dabar Lietuvoje krizė, apie kurią A. Kubilius garsiai pranešė, manyčiau, kad turėtų būti kuo labiau susitelkę kolektyvai, taip pat ir ministerijos. Todėl aš jūsų klausiu, ar tai irgi nėra viena iš priežasčių, kodėl Prezidentas, matydamas padėtį, nenorėjo destabilizuoti dar daugiau valstybės padėties?

L. BIELINIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pastebima, kad ministerijose dabar valstybės tarnautojai apimti išties tokios laukimo būsenos, nes tas problemos neišsprendimas arba, tiksliau, iš pradžių įstatymo priėmimas, o dabar štai jo ir svarstymas sukelia tam tikrų abejonių ir tam tikro, sakykim, tikrai daugiau galvojimo apie savo būsimą karjerą nei apie realaus darbo vykdymą. Tai yra pastebima. Jeigu iš tikrųjų kalbama apie kadrus, apie profesinį žmonių tinkamumą, tai pakeisti kadrus galima nekeičiant įstatymo, nes yra daug vadybos principų, kurie leidžia biurokratijos mažinimo procedūrą atlikti ir efektyviai įgyvendinti vienokius ar kitokius uždavinius. Tai leistina ir be įstatymo keitimo. Pats įstatymo keitimas nesukuria efektyvaus valstybės valdymo. Efektyvus valstybės valdymas yra teisingai parinktų kadrų pastatymas į pozicijas. Ar tai bus politinio, ar tai bus karjeros tarnautojai, čia jau kitas klausimas, bet tai turi būti žmonės, kurie iš tikrųjų tą darbą galėtų atlikti profesionaliai ir aukštu lygiu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Z. Balčytis. Paskui M. Bastys.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš taip pat frakcijos vardu noriu padėkoti Jo Ekscelencijai Prezidentui priėmus tikrai gana ryžtingą sprendimą vetuoti ydingą įstatymą. Dėl politinio aspekto jūs atsakėte, nenoriu kartotis.

Ar jums neatrodo, kad jeigu toks įstatymas būtų priimtas, tai mes valstybėje įtvirtintume nuolatinį Vyriausybės kaitos metu neefektyvų lėšų panaudojimą, nes visi esame labai susirūpinę ir kiekviena Vyriausybė tą sako, kad jų pagrindinis tikslas yra efektyvesnis biudžeto lėšų naudojimas.

L. BIELINIS. Iš tikrųjų tai įmanoma. Yra tokia tikimybė. Nenorėčiau manyti, kad tai siekiama daryti sąmoningai, bet iš tikrųjų ta situacija gali sukelti tokią tendenciją, todėl šio įstatymo keitimas turėtų būti vykdomas labai atsargiai, svarstant visus argumentus už ir prieš.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Bastys. Paskui E. Pupinis.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tiesų visų pirma visiškai pritariu Prezidento veto ir visiems pasakytiems argumentams. Mano klausimas būtų tokio pobūdžio. Ar buvo bent vienas motyvas ar argumentas, dėl kurio būtų buvę galima abejoti būtent vetuojant šiuos įstatymus? Dėkoju.

L. BIELINIS. Prezidentas supranta gerus norus keičiant įstatymus ir iš tikrųjų tą interesą pagerinti valstybės tarnybos veiklą. Tai yra aišku ir suprantama. Tačiau šiuo atveju išties vetuojant buvo pasakyti visi tie motyvai, kurie rodo, kad šio įstatymo keitimas sukeltų tam tikrą valstybės tarnybos nestabilumą ir pakeistų tą nusistovėjusį balansą tarp politinių ir karjeros tarnautojų. Todėl šiuo atveju Prezidentas pasirašė veto nelabai abejodamas dėl to, ką jis daro.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi J. Jagminas.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto politinė atsakomybė taip pat yra nemaža, ypač kai susitinki su rinkėjais ir jie tau pasako, kad jūs ėjote į rinkimus, turite savo programą ir, būkite mieli, įgyvendinkite. Savaime suprantama, jūs šiek tiek ginate sistemą, kurią vadinate profesionalių vadybininkų ir panašiai, sekretorių lygmeniu, tačiau, kita vertus, politikams reikia įgyvendinti savo programą ir ją reikia gana greitai įgyvendinti, nes mes turime nedaug laiko, paprasčiausiai rinkimai vyksta kas ketverius metus. Kai kada vis dėlto pasitaiko tokių atvejų, kai tas personalas nelabai nori įgyvendinti tam tikrų programų, nes galbūt yra tam tikri seni ryšiai ir panašiai. Šiuo atveju ar jūs tikrai matote didelę problemą, kad būtų sustiprintas politinis atstovavimas tose struktūrose? Jis galbūt gali būti padidintas tik tuo metu, kai atsiranda papildomi žmonės pagal tuos pačius vadybos principus. Dabar tai daroma galbūt sekretorių mažinimo sąskaita vien todėl, kad nebūtų didinamos biudžeto išlaidos ir būtų sustiprintas politinis atstovavimas. Tai kur čia yra tos problemos? Ačiū.

L. BIELINIS. Dėkoju už klausimą. Išties sprendžiant šią problemą ir siekiant sustiprinti kvalifikuotą valstybės tarnybos veiklą reikia veikti visomis galimomis kryptimis, bet pirmiausia aš mielai jums pacituosiu dabartinės Vyriausybės programą, 2008–2012 m. programą, kurioje labai aiškiai nusakyti tie principai, kurie ir leis, tikrai teisingi principai, sudaryti sąlygas daug efektyvesniam valstybės tarnybos funkcionavimui. Bet ten nėra kalbos apie politinius tarnautojus ir apie politinio tarnautojo kokią nors ryškesnę išraišką ir ryškesnę veiklą siekiant tos veiklos efektyvumo. Čia kalbama apie valstybės valdymui būdingus ir reikalingus šiuolaikinius vadybos principus: strateginio valdymo, orientavimo, paslaugų vartotojo ir panašiai. Kalbama apie tai, kad reikia sukurti efektyvią valstybės tarnautojų motyvavimo sistemą, orientuotą į rezultatus, bet nepaversti jos politine. Kalbama apie tai, kad reikia modernizuoti žmogiškųjų išteklių valdymą, diegti kompetencijų valdymo modelį valstybės tarnyboje. Tai nėra politinio atstovavimo reikalavimai, tai yra normalaus, kvalifikuoto tarnautojo kokybiškos veiklos, visiems suprantamos dogmos, kurios išakytos ir kurioms pritariame programoje. Todėl savotiškai šitas veto yra parama jūsų Vyriausybės 2008–2012 m. programai. Galbūt aš per daug pasakiau, bet iš tikrųjų manau, kad šituo veto suteikiama parama jūsų Vyriausybės programai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Jagminas, po to – V. P. Andriukaitis. Prašau.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis pranešėjau, aš labai palaikau Jo Ekscelencijos Prezidento poziciją. Taigi, ko šiandien daugiausia reikia Lietuvai? Tai kvalifikuotų žmonių, specialistų, galinčių profesionaliai vadovauti atskiroms gyvenimo sritims. Jeigu valdančioji dauguma neatsižvelgs į Prezidento veto, bus padaryta didelė žala valstybei. Pirma, manau, tai labai brangiai kainuotų. Antra, dažnai besikeičiant vyriausybėms į viceministrų postus būtų labai sunku surasti kompetentingus žmones. Ir vakar iš skambinusių į Tomo Dapkaus radijo laidą daugelis žmonių palaikė Prezidento poziciją. Mano klausimas štai koks: ar Prezidentui pateikti skaičiavimai, kokią lėšų sumą sudarytų kompensacijos dabartiniams sekretoriams, taip pat preliminariai kokia būtų suma ateityje besikeičiant vyriausybėms, jeigu viceministrai taip pat būtų politinio pasitikėjimo pareigūnai ir būtų mokamos išeitinės išmokos? Ar pateikti Prezidentui tokie skaičiavimai? Dėkoju už atsakymą.

L. BIELINIS. Taip, tokie skaičiavimai buvo analizuojami. Žiūrint su kuo lygintume. Jeigu tas sumas lygintume su pensininkų gaunamomis pajamomis, tai čia didelės sumos. Visos valstybės biudžeto prasme tai nėra tokios jau didelės sumos, dėl kurių būtų galima tragizuoti situaciją. Ne ta yra esmė. Esmė yra ta, ką jūs pasakėte savo kalbos pradžioje: tai yra kvalifikuotos valstybės tarnybos organizavimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos? Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis pranešėjau, aš labai prašyčiau jūsų, ne pirmininko, bet pranešėjo, Prezidento atstovo, kitą kartą ateinant į pagrindinę valstybės tribūną užsisegti „guziką“ ir užsirišti kaklaraištį.

L. BIELINIS. Ačiū jums.

PIRMININKAS. Gerbiamasis L. Bielini, aš atsiprašau už tokį netaktą. Pirmiausia ne „guzikas“, o saga lietuviškai. Aš norėčiau, kad gerbiant instituciją būtų kalbama taisyklingai lietuviškai, pone S. Pečeliūnai. Aš atsiprašau dar kartą Prezidento patarėjo.

Prašau. Seimo narys V. P. Andriukaitis, po to – V. Gedvilas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš tik pajuokausiu. Matyt, kolega S. Pečeliūnas prisiminė seną lietuvišką patarlę, kad už tokius „gerus“ darbus atsilyginama „guzikais“. Bet grįžkime prie esmės.

Gerbiamasis pranešėjau, Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato vienareikšmišką reguliavimą: ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymu numatytas funkcijas. Ministrą laikinai pakeisti, pavaduoti gali tik kitas ministras, kitas Vyriausybės narys. Šiuo atveju viceministro pareigybės pakėlimas į tokį lygį ir galimybė išplauti ministro konstitucinę prievolę ir atsakomybę yra antikonstitucinis veiksmas. Todėl mano klausimas jums būtų štai toks. Ar nemanote, kad šios įstatymo pataisos turėtų būti svarstomos atitikties Konstitucijai ir jos straipsniams kontekste?

L. BIELINIS. Iš tikrųjų ta situacija, kurią jūs apsakėte, jau sietina su tam tikrais konstituciniais dalykais. Todėl viceministro pozicijos atsiradimas ministerijoje sukelia tam tikrų papildomų sunkumų, kurie reikalaus daug didelių ir ilgalaikių diskusijų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Gedvilas ir po to L. Graužinienė. Prašau.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, aišku, vadovautis tuo principu, kad viską sena sugriausime ir nauja pastatysime, aš manau, šiuo laikmečiu nėra teisingiausia. Aš pritariu Prezidento veto, nes bandoma visur visas pareigybes politizuoti. Aš manau, kad tai yra neteisinga. Sakykite, jeigu Seimas nepritars Prezidento veto, kaip jūs manote, kokios bus mūsų valstybės valdymo perspektyvos? Viskas bus politizuota, aš taip įsivaizduoju. Pagrindinis Prezidento veto motyvas ir buvo, kad nebūtų politizuotas valdymas. Aš taip suprantu.

L. BIELINIS. Taip, vienas iš argumentų buvo būtent toks, iš tikrųjų taip. Kokios bus perspektyvos, šitą mes pamatysime tik kaip veiklos rezultatą, natūralu. Bet teoriškai tai iš tikrųjų sukurtų tam tikrų problemų ir pažemintų, sumažintų kvalifikuotos karjeros tarnybos veiklą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė L. Graužinienė. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pritardama kolegų išsakytoms mintims ir klausimams norėčiau kai ką pasitikslinti. Tikrai džiugu, kad Prezidentas ir Prezidento patarėjai atidžiai stebi, ar valdančioji dauguma vykdo savo Vyriausybės programą, kuri, kaip aš manau, buvo pagrindinis dokumentas, kuo remdamasis Prezidentas palaimino Vyriausybės sudėtį ir siekius valdyti valstybę. Ar šis Prezidento veto, jeigu aš teisingai suprantu, – pirmas viešas parodymas iš Prezidento pusės, kad Vyriausybė eina jau ne tuo keliu, kurį (tą kelią) pristatė Prezidentui prieš Vyriausybės sudėties tvirtinimą?

L. BIELINIS. Iš tikrųjų taip. Aš ne veltui citavau ir Vyriausybės programą, nes šita dalis, sietina su valstybės tarnyba, Vyriausybės programoje išsakyta kvalifikuotai ir iš tikrųjų remtina. Tai, kas yra įstatyme, šiek tiek prieštarauja jai ir netgi savotiškai nukreipia į priešingą pusę, negu yra pateikta Vyriausybės programoje.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui už atsakymus. Daugiau klausiančiųjų nėra. Ačiū. Kadangi 1-2a, 1-2b, 1-2c ir 1-2d klausimai buvo visi kartu pristatyti, ar būtų galima bendru sutarimu 2 – už, 2 – prieš taip pat kalbėti apie visus keturis? Dėl kiekvieno. Gerai.

Įstatymo projektas Nr. XIP-85Gr, darbotvarkės 1-2a klausimas. Už – J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakviesti visus pritarti Prezidento veto ir įstatymą laikyti nepriimtu, nes pranešėjo buvo labai argumentuotai išdėstyti faktai, kurie verčia visus mus susimąstyti.

Tikiu, kas siekis pagerinti valdymą rūpi mums visiems, mes norėtume, kad būtų padaryti tam tikri pakeitimai, kurie leistų garantuoti dar geresnį krašto valdymą, tačiau dabar pateiktas pasiūlymas dalį valstybės tarnybos vietų pakeisti politinio pasitikėjimo darbuotojais valstybės tarnybą tikrai sumenkintų. Kaip minėjo pranešėjas, tai yra ir papildoma finansinė našta šiuo metu, nes reikėtų dalį žmonių atleisti, išmokėti tam tikras išeitines pašalpas, reikalingas pereinamasis periodas, kuris menkintų ministerijų darbą.

Bet svarbiausia, kad tai sumažintų valstybės tarnybos patrauklumą. Per 20 metų mes iš tikrųjų užsiauginome didelį būrį valstybės tarnautojų, kurie tapo profesionalais ir kurie, sąžiningai atlikdami savo pareigą tėvynei, siekė ir tarnybos karjeros. Panaikinę ministerijų sekretorių, valstybės sekretorių etatus, mes faktiškai valstybės tarnyboje kaip aukščiausią pakopą paliktume tik departamento vadovo vietą. Tai netenkina daugelio jaunų ambicingų žmonių ir jie į tokią tarnybą neitų dirbti. Todėl kviečiu pritarti veto ir laikyti įstatymą nepriimtu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, kadangi pranešėjo nebėra ir paklausti neįmanoma, tai retoriškai klausiu jūsų visų. Ką tai reiškia valstybės tarnybos tęstinumas, kurį čia tiek daug minėjo Prezidento patarėjas? Mano galva, tęstinumą puikiai gali užtikrinti tiek likę departamentų vadovai, tiek ir visas kitas be galo didelis biurokratinis aparatas ministerijose. Tačiau dažnai, pasikeitus politinei valdžiai, ir tęstinumas turi būti šiek tiek kitoks – keistis pagal tai, kas valdžioje, o tai padaryti į ministrus atėjus naujam ministrui bent be minimalios savo komandos paprasčiausiai yra neįmanoma. Tuo atveju ministras gali užsibarikaduoti savo kabinete, pamiršti rinkėjams duotus pažadus ir gliaudyti saulėgrąžas ar ką nors panašaus daryti. Ar apie tokį valstybės tarnybos tęstinumą šiandien mums kalbėjo Prezidento patarėjas? Aš asmeniškai esu prieš tokį valstybės tęstinumą, todėl siūlau ir raginu visus jus atmesti Prezidento veto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Prezidento veto yra paremtas Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimais. Prezidento aiškinamajame rašte aiškiai paminėta, jog šios priimtos įstatymo nuostatos išties neatitinka Konstitucijos suformuotų valstybės valdymo principų, taikomų ministrams ir ministrų kabinetui, ir parlamentinės demokratinės respublikos principų, kad už politinę valią atsakomybę prisiima ir ta politinė dauguma, kuri yra Seime, ir jos ministrai. Ne viceministrai, ne dar kas nors.

Taip pat visiškai akivaizdu, kad vadybos požiūriu šis sprendimas vėlgi aiškiai sumenkina galimybes turėti daug daugiau vadyboje tokių pozicijų, kuriose galėtų pasireikšti patyrę specialistai, vadybininkai, profesionalūs savo srities lyderiai. Taip pat visiškai akivaizdu, kad šios įstatymo pataisos lydimos ir biudžetinių lėšų visiškai nereikalingo išeikvojimo. O, juo labiau, jeigu atsiras vėliau ministras, tarkime, su keturiais ar penkiais viceministrais ir jam teks atsistatydinti, tai jis su visais savo penkiais viceministrais gaus solidžią sumą išeitinių kompensacijų. Tai bus tik politinė pinigų plovimo sistema, ir nieko daugiau. Ir dar kas be galo svarbu. Tai, kad tokios įstatymo pataisos daromos dabar, kai šalyje ypač reikia ne griauti efektyvų valdymą, bet jį išsaugoti, nes vingiuotuose posūkiuose paprastai nepaleidžiamas vairas ir neatsisakoma vairuoti mašinos. O šiuo atveju daroma sumaištis valstybės valdyme pačiu sunkiausiu keturių, šešių, šių sunkių mėnesių laikotarpiu. Tai vėlgi yra neleistinas veiksmas. Todėl pasisakau už Prezidento veto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo du už, du prieš. Pagal Seimo statuto 165 straipsnio 2 dalį teikiu alternatyviai balsuoti, nes nuskambėjo du pasiūlymai. Taigi už balsuojantys pasisako už tai, kad grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, prieš balsuoja už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Balsavimas yra alternatyvus. Dar kartelį kartoju. Už – svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, prieš – laikyti įstatymą nepriimtu. Prašom balsuoti.

Balsavo 110. Už – 78, prieš – 31, susilaikė 1. Taigi grąžintas įstatymas bus svarstomas iš naujo ir, kaip nuskambėjo Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymas, per pietus mes paprašysime pagrindinį komitetą pateikti savo išvadas. Tai buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Po pietų įstatymo projektas Nr. XIP-85 bus svarstomas iš naujo.

Toliau darbotvarkės 1-2b klausimas. Kviečiu toliau posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Ar dirbame taip, kaip buvo pasiūlyta, – dėl kiekvieno iš teikiamo Vyriausybės įstatymo paketo klausimų atskirai kalbame po pateikimo, ar po to, kai Vyriausybės įstatymui po pateikimo buvo pritarta, gal nebereikia jau su kitais?.. Ar galime bendru sutarimu visą paketą Nr. XIP-85, 86, 87 ir 88 svarstyti iš naujo? Norite kiekvieną atskirai? (Balsai salėje) Gerai.

Tada, jeigu taip nesutinkate, Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIP-86. Du – už, du – prieš. V. P. Andriukaitis – už.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ir šiuo atveju motyvai lieka tie patys, kuriuos minėjome nagrinėjant pagrindinį Vyriausybės įstatymo pataisų paketą. Galėtume tik dar kartą atkreipti visų kolegų dėmesį į tai, kad Seimo nariai yra davę priesaiką laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Ir jeigu jau Prezidentas, atlikdamas jam konstitucinę įstatymo promulgavimo prievolę, kitaip sakant, įstatymo patikrinimo atitikties Konstitucijai prievolę, įžvelgė prieštaravimus ir pateikė Seimui, kad tie prieštaravimai būtų ištaisyti, tai reikėtų labai atidžiai svarstyti Prezidento argumentus ir įsiklausyti į tai. Manau, kad būtų daug paprasčiau ir teisingiau nedaryti dabar dirbtinių pertvarkų, kurios yra grynai ideologinio pobūdžio. Žinoma, jos atitinka konservatorių dvasią valyti valstybės tarnybą nuo jiems nepalankių žmonių. Tokia dvasia jie darė valstybės pertvarkas 1996–2000 metais. Tačiau po to tai sukėlė jiems labai daug neigiamų pasekmių. Dėl to, kad valstybės tarnyba tapo politizuota, po to reikėjo labai daug pastangų vėl ateiti prie principo, kad valstybės tarnyba išliktų politiškai neutrali, lojali, efektyvi ir sąžininga. Taigi aš manau, kad mums reikėtų pritarti Prezidento veto ir toliau nedestabilizuoti valstybės valdymo.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalba A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji, kad ir kaip būtų gaila ir apmaudu, noriu dar kartą patvirtinti, kad čia esu priverstas palaikyti konservatorių poziciją ir nepritarti ką tik kalbėjusiam kolegai. Mano motyvai, kaip ir prieš tai kalbėjusio, kaip ir pono V. P. Andriukaičio, išlieka labai panašūs. Jis minėjo apie kertines pertvarkas. Pone Andriukaiti, tos pertvarkos tikrai nėra tokios kertinės, palyginti su visais mokestiniais pakeitimais ir viskuo, kas buvo daroma prieš tai. Ten, kur mes nepritarėme. O tai, ką daro šiuo metu, tikrai nėra kertinės pertvarkos, tačiau yra svertų suteikimas ministrui įgyvendinti savo politinę programą bei duotus pažadus, kas ir turėtų būti normalioje valstybėje. Todėl dar kartą raginu atmesti Prezidento veto.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir antras kalbantis už – Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, negaliu sutikti su jaunuoju Seimo nariu, kuris taip karštai gina priimtąjį įstatymą. Įstatymas tikrai yra prastas kaip ir visas paketas, nes sukelia sumaištį. O esama valdžia jau spėjo per keletą mėnesių sukelti tiek sumaišties, todėl, žinoma, galima sakyti: ar dar viena sumaištimi daugiau, ar mažiau – vis tiek bus linksma. Bet gal susiprotėkime, atauškime ir sumažinkime tos sumaišties. Kam ji jums reikalinga? Kam ji mums reikalinga?

Ir antra vertus, kapitalinis klausimas yra toks: ar baigiantis devynioliktiems atkurtos nepriklausomybės metams mes negalim pasitikėti tais ministerijų vadovaujamais darbuotojais, kurie dirba ne keletą metų, t. y. tiktai prie mūsų valdžios, bet dirba nuo jūsų valdžios, ankstesnės? Tai kam gąsdinti ir šiuos žmones? Man atrodo, čia yra aiškus persistengimas ir manymas, kad jeigu bus sumakaluoti ministerijų vadovai, tai bus galima padaryti visus gerus, o gal ir neaiškius darbus. Taigi tai prastas sumanymas. Ir malonu, kad Ekscelencija Prezidentas labai motyvuotai vetavo šiuos įstatymus. Todėl aš palaikau Prezidento poziciją.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalbės K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, labai rimtai žiūriu į šį įstatymą ir labai rimtai prašau jūsų palaikyti galimybę atmesti Prezidento veto.

Iš tikro situacija yra tokia, kad administracinis valdymas ir jo dominavimas yra geras tuo metu, kai nereikia daryti pokyčių, tik tęsti tam tikras tradicijas. Šiuo metu daugelyje sričių reikia daryti pokyčius, juos reikia daryti greitai ir tikrai sutelktai. Jeigu mes pripažįstame, kad sveikatos srityje, švietimo srityje, energetikos srityje ir daugelyje kitų sričių yra seniai pribrendę pokyčiai, tai turime pagalvoti, kodėl tų pokyčių mes ten nesulaukėme, kai dirbo tie žmonės, kurie iki šiol dirba. Vadinasi, jie tikrai nebuvo tų pokyčių iniciatoriai, palaikytojai ir įkvėpėjai.

Mes turime pokyčius padaryti, todėl turime sudaryti sąlygas ateiti žmonėms, norintiems pokyčių ir galintiems juos padaryti. Nė kiek neabejoju, kad jeigu yra kaitos procesus palaikančių asmenų, dabar užimančių valstybės sekretorių ar ministerijų sekretorių postus, ministrai juos ir laikys ministerijose ir suteiks jiems įgaliojimus. Bet jeigu jie yra prieš pasikeitimus, jeigu jie nėra pasikeitimų iniciatoriai, jie tikrai nereikalingi ministerijoms. Tikrai reikia atmesti Prezidento veto.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalbėjo du už, du prieš. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo, balsuoja už, kas už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 100 Seimo narių: už – 76, prieš – 24. Taigi svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo. Komitetas, kaip ir anuo atveju, – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Procedūriškai po komiteto išvadų po pietų bus ir priėmimas.

Įstatymo projektas Nr. XIP-87 – Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Kviečiu irgi kalbėti du už, du prieš. Prieš – A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji, kad ir kaip būtų keista, dar kartą noriu pakartoti ir gaila, kad dar kartą turiu palaikyti konservatorius. Tačiau noriu priminti socialdemokratams, kad tas įstatymas neįpareigoja ministrų atleisti visus sekretorius, tačiau suteikia tokią teisę. Ir kadangi neabejotinai jūsų bendrapartiečiai ministrai dirba nepriekaištingai ir labai profesionaliai, aš esu įsitikinęs, kad jie ir bus palikti toje tarnyboje. Bus atsisakyta nekvalifikuotų, galimai korumpuotų ir tarnyba piktnaudžiaujančių pareigūnų. Todėl siūlau atmesti Prezidento veto.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalbės V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Klausau tautos atstovo A. Mazuronio motyvų ir tiesiog žaviuosi tų motyvų logika. Išties yra labai, sakyčiau, svarbi. Ir gaila, kad kolega A. Mazuronis vis pasako, kad jis negali palaikyti konservatorių. Galit palaikyti. Juk jūsų kolega R. Paksas buvo konservatorių lyderis. Nėra čia didelės problemos. Reikia judėti į priekį. Žiūrėkime ne į tai, kokios partijos ką daro. Žiūrėkime į tai, ką mes dabar svarstome.

Dabar kalbant apie tai, kad diplomatinę tarnybą nagrinėjame, joje politizavimo principas yra dar prastesnis, nes diplomatinė tarnyba apskritai turi tarnauti valstybei kaip tokiai. Politizavimas joje netgi su rubrika „šluokim kitus, nes jų per daug“ yra visiškai netinkamas principas. Aš negalėčiau sutikti su kolega K. Masiuliu, kuris pereitos kalbos metu motyvavo, kad jie gali tikrinti valstybės tarnybos pareigūnus, ar jie pritaria politinėms reformoms, ar nepritaria. Kolega Kęstuti, aš manau, kad jūs, dėstęs vadybą, turbūt puikiai žinote, kad valstybės tarnyboje yra nustatyti kriterijai, kvalifikacija ir mechanizmas, kaip valstybės tarnybos pareigūnų kvalifikacija yra tiriama ir kaip jie pašalinami iš valstybės tarnybos, bet jokiu būdu ne pagal politinio lojalumo principą arba politinės programos vykdymą. Politinės programos vykdymas yra politikų ir politinių partijų užduotis. O mes kalbam apie valstybės ir diplomatinę tarnybą.

Taigi, kolegos, mano įsitikinimu, Prezidentas šiuo atveju elgiasi principingai, atsakingai, konstituciškai ir išties pateikė daug motyvų, kodėl reikia pritarti Prezidento veto. Dar kartą norėčiau, kad mes bent dėl diplomatinės tarnybos elgtumės taip, kaip siūlo Prezidentas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš kalbės K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti dar keletą dalykų ta pačia linkme. Dar septintajame dešimtmetyje vienas britų mokslininkas, dabar neprisimenu jo pavardės, atliko didžiulį tyrimą tirdamas Europos valstybes. Tyrimo klausimas buvo toks: politikai ar specialistai, ministrai ir jų aparatai. Ir jo tyrimo išvada buvo tokia: jeigu nereikia pokyčių, geriau administratoriai, jeigu reikia pokyčių, geriau daugiau politikų.

Tai dabar mes turim atsakyti, reikia tų pokyčių ar nereikia. Aš manau, kad reikia, todėl sakau: dabar politikų daugiau yra geriau. Mokslas, ne kas nors kitas siūlo tą daryti. Beje, šitą straipsnį studentams siūlydavau skaityti.

Dabar ką V. P. Andriukaitis sako. Kvalifikacija ten tikrinta. Bėda, kad netikrinta kompetencija. O jų kompetencija pokyčių valdymo srityje aš kaip tik ir suabejočiau. Kompetencija ir kvalifikacija yra du skirtingi dalykai. Kvalifikacija patvirtinama popieriais ir kokiais nors sertifikatais, kompetencija – gebėjimais. Aš nežinau, kad būtų gebėjimų tikrinimas. Tokios sistemos nėra. Ir Lietuvoje su administraciniais gebėjimais ir kompetencijomis yra didžiulė bėda. Tą galiu kompetentingai tvirtinti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir už kalbės V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, aš siūlyčiau be didelių emocijų, pragmatiškai pamąstyti, ar valstybei reikia tokių pokyčių, apie kuriuos labai drąsiai kalbėjo mano kolega iš dešinės. Mūsų valstybės žmonės, mūsų piliečiai nelaukia tokių pokyčių, kokių sulaukė per porą mėnesių valdant naujajai daugumai. Nelaukė nei tokio apmokestinimo smulkus ir vidutinis verslas, nei vaiko pinigų atėmimo, nei pradinukų maitinimo atėmimo ir daug kitų „pokyčių“, kurie realiai pablogino mūsų žmonių gyvenimą.

Ir dar. Kai girdžiu kolegas iš anksto sakant, kad valstybės sekretoriai arba sekretoriai yra korumpuoti, yra nusikaltėliai ir t. t., reikėtų labai atsakingai pasverti savo žodžius. Galbūt iš nepatirties taip sako, tai aš galėčiau atleisti tam jaunam kolegai. Kita vertus, ta argumentacija, kurią išsakė kai kurie mano kolegos Seimo nariai, kad ministras neturi politinio (asmeninio) pasitikėjimo komandos, su kuria galėtų dirbti, tai yra netiesa, nes kiekvienas ministras turi viceministrą, turi patarėjus, turi padėjėjus, to tikrai pakanka.

Ir dar, būtų negarbinga išvaryti iš darbo tuos patyrusius darbuotojus, kuriems pakanka ir kvalifikacijos, ir kompetencijos, ir lojalumo įgyvendinant Vyriausybės programą. Labai gaila, kad, deja, naujoji valdančioji dauguma to nesupranta. Taigi būkime vieningi ir palaikykime Prezidento veto.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. 2 kalbėjo už, 2 kalbėjo prieš. Vėl kviečiu visus balsuoti. Alternatyvus balsavimas, kaip ir dėl anų projektų. Kas už, kad svarstytume grąžintą įstatymą iš naujo, balsuojate už, kas už tai, kad laikytume įstatymą nepriimtu, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 91 Seimo narys: už – 70, prieš – 21. Taigi grąžintą įstatymą svarstysime iš naujo.

Komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Turime vilties, kad priėmimas bus po pietų.

Kitas darbotvarkės klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIP-88. Taip pat 2 – už, 2 – prieš. Kol kas už užsirašė J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti Prezidento veto. Ypač krašto apsaugos sistemoje, kuri sukurta jau nepriklausomybės laiku, kurią kuriant darbavosi įvairių politinių partijų deleguoti ministrai, išaugo kvalifikuotas valstybės tarnautojų kolektyvas. Mes galime didžiuotis šiais žmonėmis, kurie gerai atlieka savo pareigas ne vienerius metus tiek dirbdami čia, Lietuvoje, tiek atstovaudami Lietuvai įvairiose tarptautinėse organizacijose. Todėl priėmimas iš principo šio įstatymo, verčiančio valstybės tarnautojus tapti politikais, uždaro kelią jaunų žmonių, dirbančių krašto apsaugos sistemoje, perspektyvai. Todėl didesnis krašto apsaugos sistemos politizavimas tik blogintų mūsų krašto saugumą.

Aš noriu pasakyti tiems, kurie kalba, ar užtenka ministrui jo politinės komandos, kuri ateina į ministeriją pagal dabar galiojantį įstatymą. Tvirtai galiu pasakyti – taip. Man teko dirbti tą darbą, kartu su ministru ateina ir viceministras, ir politiniai patarėjai, todėl jokio politinės paramos trūkumo nėra. Per didelis politizavimas sugriauna tą valstybinės tarnybos piramidę, kurioje kiekvienas sąžiningas valstybės tarnautojas siekia ir tam tikros savo karjeros. Todėl kviečiu pritarti Prezidento veto ir laikyti anksčiau priimtą įstatymą nepriimtu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, per beveik 20 nepriklausomybės metų sukūrėme tokią valstybę, kad iš esmės mūsų valstybę valdo biurokratai, o ne politikai. Politikai yra tik renkami, gauna žmonių priekaištus, jie prisiima atsakomybę, o biurokratai kaip sėdėjo, taip ir sėdi, jie tvarkosi, kaip patinka, savo valstybėje. Todėl manau, yra labai teisinga, kad keičiantis politinei daugumai keičiasi ir įtakingiausių biurokratų statusas. Jie taip pat turi politinį statusą. Jų darbas priklausys (dirba ar nedirba) nuo ministro. Aš nematau nieko blogo, taip turėtų būti. Jeigu politinė partija arba valdančioji dauguma praras žmonių pasitikėjimą, tai jie ir prisiims atsakomybę.

Dabar, esant vienam ministrui, kai tu negali turėti suformavęs savo komandos, prisiimti visą atsakomybę nėra labai sąžininga. Todėl manau, yra protingas siūlymas. Jeigu būtų mano valia, aš siūlyčiau, kad ir ministerijų departamentų direktoriai ar vadovai taip pat galėtų būti politinio pasitikėjimo. Dėl to jie geriau įsiklausytų ir efektyviau vykdytų ministro arba viceministrų pavestus nurodymus. Todėl aš nepritariu Prezidento veto ir prašau balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalbės V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Norėčiau pratęsti savo diskusiją su kolega K. Masiuliu. Jis minėjo straipsnius, kuriuos jis pateikė savo studentams paskaityti. Taigi aš norėčiau atkreipti K. Masiulio dėmesį, kad skaitant straipsnius ar Didžiosios Britanijos, ar kitų šalių reikia atkreipti dėmesį į tų šalių konstitucinį reguliavimą. Kai kalbame apie politines reformas ir politinius pokyčius, visiškai akivaizdu, kad politinės reformos ir pokyčiai yra susiję su ministrais, su Ministru Pirmininku, Vyriausybe kaip tokia ir Seimo valdančiąja dauguma. Būtent čia politinių pokyčių mechanizmas konstituciškai yra sureguliuotas. Valstybės tarnyba turi tarnauti valstybei politinių pokyčių konstituciškai nustatytu politinių galių pasikeitimo kontekste. Kai pasikeičia ministrai, Ministras Pirmininkas, Vyriausybė, valdančioji Seimo dauguma, pasikeičia Vyriausybės programa, keičiasi politinės programos nuostatos ir visa valstybės tarnyba yra sutelkiama konkrečiai įgyvendinti politinių programų nuostatas.

P. Gražulio kalbos aš jau nenorėčiau komentuoti, nes Lietuva išgyveno 1990–1998 m., kai valstybės tarnybą buvo apėmęs chaosas, ir politinio valymo, politinių vajų laikotarpiu. Žiūriu į buvusį ekonomikos ministrą J. Veselką, kuris irgi patyrė panašią situaciją, gerai, kad jis tuomet laikėsi kitos nuostatos ir užtikrino valstybės tarnybos tęstinumą, pagarba jam. Tačiau tas visas chaosas, kuris vyravo valdant valstybę, nedovanotinai atsiliepė Lietuvos atsilikimui. Manyčiau, grįžti į tuos laikus nedera. Kas kita, jeigu mes galvotume apie naują konstitucinį Lietuvos Vyriausybės modelį, įvestume viceministrų konstitucinę pareigybę. Aš tokioms konstitucinėms pataisoms pritarčiau, nes šiandien mūsų Vyriausybės modelis konstituciškai yra apsunkintas. Jį tikrai reikia keisti, bet negalima keisti modelio nepakeitus Konstitucijos straipsnio. Todėl norėčiau dar kartą atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką mes šiandien darome.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalba S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, daug čia visokių gražbylysčių prisakėte, bet esmė yra labai paprasta: galėjote tą suformuluoti dviem sakiniais. Pirmasis iš jų galėtų būti toks: kaip drįstate judinti tuos, kuriuos formavome mažiausiai aštuonerius metus. Antras sakinys, į kurį aš norėčiau… Vis dėlto kada nors jūs gal galėsite atsakyti, nes Prezidento atstovas jau pabėgo, matyt, kaklaraiščio pirkti. Jis iš tribūnos pasakė: visa tai mums žalinga politiškai. Tai gal galėtumėte pridėti sąrašą tų, kas yra tie mes. Viskas tada būtų aišku, kuriai grupei tai yra žalinga. Todėl, aš manau, reformos turi būti ir turi būti komandos, pasiryžusios tas reformas įgyvendinti, vykdyti, o ne žlugdyti. Nes atsitiks taip, kaip tam anekdote su Napoleonu, kai patranka neiššovė. Valdininkai visada suras tūkstantį ir vieną priežastį, kodėl ta patranka neiššovė. O pagrindinė priežastis – todėl, kad jie padarė viską, kad patrankoje nebūtų šovinių arba parakas būtų drėgnas. Tai štai, kad šitaip nebūtų elgiamasi, tai, kas yra sumanyta, reikia daryti, neklausant visokių gražbyliavimų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Du kalbėjo už, du kalbėjo prieš. Alternatyvus balsavimas. Kas už tai, kad grąžintas įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsuojate už, kas už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 22. Taip pat Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir po pietų priėmimas.

Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – visas paketas 1-3a, 3b, 3c. Pirmasis – Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 40¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-318(2). Priėmimas. Kviečiu į tribūną pranešėją K. Glavecką. Kol Kęstutis ateis, replika po balsavimo. A. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš tik norėčiau trumpai pasakyti, nes diskusijoje skambėjo kelios frazės, kelios nuostatos, kurias vis dėlto reikėtų sakyti tiksliai. Cituoju iš „Tarptautinių žodžių žodyno“: „Kvalifikacija – tai darbuotojo tinkamumo tam tikram darbui laipsnis, turėjimas reikiamų žinių, įgūdžių, patirties, reikalingų tam darbui deramai atlikti, žmogaus tinkamumo tam darbui nustatymas.“ O kompetencija turi dvi prasmes, iš kurių pirmoji ir tikroji, kuri buvo, yra tokia: „Kurio nors organo ar pareigūno teisių ir pareigų, kurias numato to organo statutas ar nuostatai, visuma.“ Kitaip tariant, jam suteikti įgaliojimai. Ačiū.

Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 40¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-318(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKĖ. Dėkoju, taigi dirbame toliau, įstatymo projektas Nr. XIP-318(2). Priėmimas. Gerbiamasis komiteto pirmininke, siūlyčiau pastraipsniui. 1 straipsnis.

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas pritaria.

PIRMININKĖ. Dėl straipsnio kalbėti nėra norinčių. Ar galėtume bendru sutarimu? Galima. Ačiū.

2 straipsnis.

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas pastabų neturi. Pritarta jam ir Teisės departamentas taip pat neturi pastabų.

PIRMININKĖ. Ar galėtume bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Galime.

Dėl 3 straipsnio.

K. GLAVECKAS (LSF). Taip pat pastabų nėra. Komitetas pritarė šiam įstatymo straipsniui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galima bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Dėkui komiteto pirmininkui.

Ir dabar dėl viso keturi – už, keturi – prieš. V. P. Andriukaitis – prieš. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju mes šiek tiek atsipeikėjome po tų priimtų įstatymų pataisų, kurias mes priėmėme gruodžio mėnesį. Aš manau, kad ir dabar taip kaitaliodami įstatymus vargu ar mes negalime nekalbėti apie tai, kad tai susiję su Biudžeto sandaros įstatymu, su biudžeto koregavimu, su biudžeto įplaukų dalies koregavimu. Teikiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir kartu neteikiant Biudžeto sandaros įstatymo pataisų, yra neišlaikomi konstituciniai reikalavimai. Aš čia vėl grįžtu ir kreipiuosi į tuos bičiulius, kurie žino, kad Konstitucija yra vykdytinas teisės aktas, o ne aktas, kuris yra tarp kitko, į kurį galima nekreipti dėmesio.

Kolegos, aš manau, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turėjo ir turi pasakyti, kada jis pateiks valstybės biudžeto koregavimo įstatymą, nes keičiant įplaukų dalį, pelno, gyventojų pajamų ir kitas, neabejotinai tenka kalbėti… Žinoma, biudžetas nesurenkamas, žinoma yra daug problemų. Suprantamas motyvas, kad štai mes ateisime persvarstyti biudžetą, bet aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad Statute nustatyti reikalavimai tokie, kurių mes turime paisyti, nebent mes kalbėtume, kad šios pataisos įsigalios tada ir tada ir jos nesikoreliuoja su šiuo metu patvirtinto biudžeto rodikliais.

Nors tos pataisos truputį geresnės, vis tiek yra netikusios bendrame kontekste, o juo labiau kad jos nekoresponduoja su būtinybe matyti biudžeto įplaukų dalies pokyčius.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš jau tris kartus tribūnoje kalbėjau apie tai, kad šio įstatymo ir kitų mokestinių įstatymų esamos korekcijos neprieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo atitinkamam reikalavimui, kuris sako, kad jeigu yra esminiai pakitimai mokesčių srityje, tada automatiškai jie įsigalioja tik po šešių mėnesių. Teisės departamentas… ir kitų išaiškinimus mes turime, kad šios korekcijos yra korektiškos, apie tai jau daug kartų kalbėjau.

Dėl atsipeikėjimo, ką čia minėjo gerbiamasis V. Andriukaitis. Aš manau, ačiū Dievui, mes atsipeikėjome, bet reikia pasakyti, kad buvusi valdžia per septynerius metus niekaip neatsipeikėja. Pastaba į pastabą.

Dabar rimtai. Šis įstatymo projektas, kaip žinote, iš tikro koreguoja ir esmė yra ta, kad pelno mokesčiu nebūtų apmokestinamos tiesioginės ir kitokios kompensacinės išmokos, kurias gauna žemės ūkio veiklą vykdantys vienetai, žemės ūkio bendrovės, ne žemės ūkio išmokos, kurias gauna ūkininkai, nėra apmokestinamos. Tai pirmas dalykas, kuris yra svarbus ir kuriam iš tikro reikia pritarti.

Ir antras. Tai, kad fizinių asmenų iki 2009 m. ir vėlesnių metų paskirstomas pelnas būtų apmokestinamas 20 % tarifu tuo atveju, kai paskirstomas pelnas proporcingai tenka neapmokestinamoms arba taikant nulinį procento tarifą. Kitaip tariant, tos korekcijos iš tikro daro daug paprastesnį ūkį, o ekonomikai, ypač ūkininkams, tą įstatymą parankesnį. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Na, iš tikrųjų aš nežinau, kodėl vis dėlto čia kalbama prieš šį įstatymą, galbūt dėl to, kad tik būtų pakalbėta, nes iš esmės ūkininkams tai yra naudingas įstatymo projektas, kuris užtikrina tuos duotus politinius įpareigojimus, kad vis dėlto papildomos visos išmokos, tiesioginės išmokos nebus apmokestinamos. Manyčiau, kad kito pasirinkimo čia ir mažuma kaip ir neturi. Siūlau balsuoti visiems. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, daugiau nėra užsirašiusių kalbėti nei už, nei prieš. Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 40¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-318(2) būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 88 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 8. Pelno mokesčio įstatymo 12 ir 40¹ straipsnių papildymo ir pakeitimo įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-319(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-319(2). Priėmimas. Gerbiamasis komiteto pirmininke, irgi pastraipsniui, nors įstatymas yra iš vieno straipsnio. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Kalbama apie 23 straipsnio 3 dalies pakeitimą, kuris yra išdėstytas ir kurio esmė, kaip sakiau, nustatyti analogišką pereinamąjį laikotarpį, koks numatytas visoms apmokestinamoms gyventojų pajamoms iš žemės ūkio.

PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Reikia tausoti jūsų balsą, nes jūs užkimęs.

K. GLAVECKAS (LSF). Nieko.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymas yra iš vieno straipsnio, tai gal iš karto kalbėsime dėl viso įstatymo projekto. Užsirašę kalbėti yra du. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Manau, kad nustatytas pereinamasis laikotarpis yra per trumpas. Apskritai, ko gero, vertindamas šias Gyventojų pajamų įstatymo mokestines pataisas, norėčiau atkreipti K. Glavecko dėmesį. Septynerius metus, gerbiamasis Kęstuti Glaveckai, pačiam čia teko šioje salėje būti įvairiose pozicijose, taip pat ir netgi asocijuotą koaliciją palaikančioje opozicijoje 2K projekte. Žinoma, liberalai ten įvairiai turėjo, kartais taip, kartais kitaip, bet procesai yra akivaizdūs. Aš manau, kad pereinamasis laikotarpis yra per trumpas. Apskritai šie metai yra per daug sudėtingi, kad būtų galima keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo šias dalis. Būtų buvę daug geriau kalbėti apie 2010 metus, apie tuos pokyčius, kurie dar gali įvykti gerokai pasikeitusių ekonominių rodiklių kontekste. Taigi negaliu pritarti šiai pataisai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis – už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Apie pereinamąjį laikotarpį šis įstatymas lyg ir nekalba, jis buvo priimtas, tačiau kai kurie ūkio subjektai atsidūrė nevienodose sąlygose – kai kuriems buvo taikomas pereinamasis laikotarpis, kai kuriems nebuvo. Šis įstatymo projektas kaip ir nurodo, kad visi subjektai, kurie dirba žemės ūkyje, turi teisę į pereinamąjį laikotarpį. Tą mes patvirtinsime savo įstatymu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Glaveckas – už.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą pakartoti, kad tos korekcijos, kurias mes darome, yra tiktai sutvarkymas tos situacijos, kurioje trumpą laiką buvome atsidūrę. Noriu pasakyti savo kolegai Vyteniui, kad nuolatinis kartojimas tų pačių žodžių, netaikant sau, savo politinei jėgai tų pačių principų ir klaidų, iš tikrųjų suponuoja to klausimo nesuvokimą. Todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Dėkui. Užsirašiusių daugiau kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 83 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1, susilaikė 5. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-320(2) (priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-320(2). Priėmimas. Siūlyčiau irgi pastraipsniui. 1 straipsnis.

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas svarstė ir pritarė 1 straipsniui. Teisės departamento pastabų nėra. Komitetas pritarė šiam straipsniui.

PIRMININKĖ. Vadinasi, Seimo nario M. Basčio siūlymui pritarėte?

K. GLAVECKAS (LSF). Ne, ne. Atsiprašau.

PIRMININKĖ. Aš prašyčiau…

K. GLAVECKAS (LSF). Pagal kurią jūs?..

PIRMININKĖ. Kokiems pasiūlymams jūs nepritarėte? Čia priėmimo stadija. Kam komitetas nepritarė?

K. GLAVECKAS (LSF). Buvo teikti Seimo narių Ž. Šilgalio, A. Zuoko, A. Sacharuko siūlymai dėl 2 straipsnio…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, dar kartą prašau, kuriems Seimo narių pateiktiems siūlymams komitetas pritarė, jūs neskaitykite.

K. GLAVECKAS (LSF). Aš sakau, kuriems nepritarėm.

PIRMININKĖ. Gal tada kitaip pradėsim. Poną M. Bastį paprašysim pristatyti 1 straipsnio pasiūlymą, o jūs pakomentuosite, kodėl jūs jam nepritarėte. Prašau, pone Basty.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano siūlymas buvo labai paprastas ir aiškus. Buvo siūloma, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2010 metų.

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas nepritarė šiam siūlymui, nes tai, vaizdžiai tariant, būtų reformos… krizės nukėlimas vieniems metams, o tai prieštarauja Vyriausybės programai. Remdamasis šiais motyvais komitetas nepritarė M. Basčio siūlymui metams nukelti visą mokestinę sistemą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetas nepritarė pono M. Basčio siūlymui, mums reikia apsispręsti dėl pasiūlytos pataisos balsuojant. Vienas – už, vienas – prieš. Gerbiamasis V. P. Andriukaitis už. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu kolega K. Glaveckas motyvuoja komiteto poziciją, kad šis kolegos M. Basčio siūlymas nukelti metams yra prieštaraujantis antikrizinei programai, manyčiau, kad tokia motyvacija turėtų būti daugiau pamatuota, pasverta. Antikrizinė programa neva buvo priimta gruodžio mėnesį ir įstatymais įtvirtinta, ir štai dabar mes matome tos antikrizinės programos korekcijas, labai esmines korekcijas.

Dabar matome, kad tos korekcijos jau pačią valdančiąją daugumą sugrąžino prie pokyčių, prie pažangių pokyčių pakeisti tai, kas padaryta, taisyti klaidas, tai siūlymas, kuris motyvuotas tuo, kad šie metai ekonominių rodiklių prasme tikrai nėra aiškūs, tikrai neaiškios prognozės… Net Europos Sąjunga mano, kad jai teks koreguoti savo skaičius, savo prognozes po 3–4 mėnesių. Netgi B. Obamos pateiktas planas taip pat, atrodo, reikalaus labai greitų korekcijų. Kolegos, šis įstatymas nėra toks kertinis, kad taip keistų biudžeto įplaukų dalį ir panašiai, kad nebūtų galima susitarti dėl to, kad būtų pereinamasis laikotarpis, arba jo įsigaliojimas galėtų prasidėti nuo 2010 metų, kai iš tikrųjų visi ūkiniai subjektai galės prisitaikyti prie krizės sąlygų. Aš dabar kalbu iš esmės, todėl manau, kad pasiūlymas dėl termino nukėlimo yra motyvuotas ir logiškas, todėl palaikau kolegos M. Basčio siūlymą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba… Atsiprašau, prieš – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Prieš mane kalbėjęs pasakė porą tezių, kurios nieko bendro su teisine valstybe neturi. Pirma tezė. Ponas Vytenis pasakė: gruodžio mėnesį neva tai buvo priimta Vyriausybės programa. Gerbiamasis Vyteni, gruodžio mėnesį Seimas priėmė Vyriausybės programą ir ji yra galiojantis dokumentas. Jeigu jums ji nepatinka ir jūs sakote „neva tai“, tai pasilikite tuos žodžius sau. O dabar iš esmės. Siūlymas atidėti reformą dar metams yra eilinis mėginimas sabotuoti pokyčius labai paprastas ir aiškus. Su tuo mes susiduriame praktiškai kiekviename posėdyje. Jeigu būtų noras, kaip sakė Vytenis, verslui padėti prisitaikyti, tai būtų prašymas atidėti pusei metų, kaip galiotų pagal kitas normas, jeigu mes būtume Vyriausybės programą ir biudžetą patvirtinę jau po Naujųjų metų. Bet ne, netgi šituo nesinaudojama, o tiesiog prašoma sužlugdyti viską, ką Vyriausybė yra suplanavusi. Tai bent formuluokite tai, ko norite, taip, kaip yra iš tikrųjų, ir nevyniokite į vatą. Su tokiu jūsų siūlymu tikrai negalime sutikti, nes tai nieko bendro su verslo prisitaikymu ir jūsų ketinimais neturi, nereikia apsimetinėti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo vienas už, vienas prieš. Kviečiu balsuoti, kas palaiko pono M. Basčio pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 23, prieš – 33, susilaikė 25. Gerbiamojo Seimo nario M. Basčio pasiūlymui nėra pritarta.

Kadangi yra įstatymo 1 straipsnio papildymas 2 dalimi, kviečiu šio papildymo autorių A. Melianą.

A. MELIANAS (LCSF). Pasiūlymas yra susijęs su tuo, kad būtų neapmokestintas vienų iš miško gėrybių rinkimas, tai yra konkrečiai: kaip numatyta įstatyme, dabar neapmokestinamas grybų, vaistažolių, uogų rinkimas, prie to dar prirašyti sraiges. Anksčiau tokia tvarka galiojo Lietuvos Respublikoje, tokia tvarka galiojo ir visose aplinkinėse valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje. Tai iš tikrųjų yra papildoma galimybė uždirbti socialiai remtiniems žmonėms. Apmokestinimas tų asmenų priduodamų gėrybių turi dideles administravimo išlaidas, nes jų užmokestis yra nedidelis. Administravimas iš tikrųjų sudėtingas ir paprasčiausiai daugelis žmonių tokiu atveju vengia tokios veiklos. Turint omeny, kad visoje aplinkoje, visose valstybėse apie Lietuvą, yra tokia tvarka, siūloma ir Lietuvoje įrašyti dar vieną iš miškų gėrybių, tai yra būtent sraiges, kad šiame įstatyme tai būtų atspindėta. Tai yra tikrai nereikšmingas poveikis valstybės biudžetui, kalbama apie 100, 150 tūkst. Lt, tai yra nedideli dalykai.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis komiteto pirmininke, kokia komiteto nuomonė?

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui, ir kiti autoriai, kurie buvo komiteto posėdyje, atsiėmė šitą pasiūlymą. Atsiėmė jį motyvuodami tuo, kad bet kuriuo atveju ir 150, ir 200 tūkst. Lt yra biudžeto pinigai ir reikia Vyriausybės išvados. Tai buvo sutarta, kad tas įstatymo projektas kaip atskiras galės būti teikiamas pavasario sesijoje. Taip buvo sutarta. Mes, komitetas, pritarėme tokiam siūlymui, šitas siūlymas buvo atsiimtas, nežinau, kaip jūs, bet jūsų bendraautorių vardu.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Melianai, aš noriu atsiklausti, jūs norite, kad Seimas balsuotų dėl jūsų pasiūlymo, ar atsiimate?

A. MELIANAS (LCSF). Iš tikrųjų sulauksime Vyriausybės išvados.

PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti?

A. MELIANAS (LCSF). Nereikia.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu norinčius kalbėti dėl viso 1 straipsnio. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Visas 1 straipsnis yra priimtas.

Dabar 2 straipsnis. Yra daugelio Seimo narių pasiūlymų. Pirmasis dėl pirmos dalies kalba Ž. Šilgalis.

K. GLAVECKAS (LSF). Aš galėčiau pakomentuoti, jeigu nėra jo.

PIRMININKĖ. A. Zuokas ar A. Sacharukas, kuris nors pristatykite.

K. GLAVECKAS (LSF). Aš galiu pristatyti, jeigu jų nėra. Noriu pasakyti, kad čia yra visas paketas siūlymų, kurie tarpusavyje susiję. Svarbiausias yra pirmas. Pirmo pasiūlymo esmė yra ta, kad mokestinio laikotarpio pabaigoje neapmokestinamasis pajamų dydis neturi būti perskaičiuojamas atsižvelgiant į visas apmokestinamąsias pajamas. Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė šitai išvadai motyvuodamas štai kuo. Nors motyvuojama, kad neapmokestinamasis pajamų dydis taikomas tik darbo pajamoms, bet metinis neapmokestinamojo pajamų dydžio neperskaičiavimas net pagal darbo pajamas sudarys sąlygas didesnę darbo užmokesčio dalį mokėti įvairių nepastovių priemokų ir priedų pavidalu, taip pat naudotis didesniu NPD. Pavyzdžiui, jeigu atlyginimas yra 240 Lt, jam pagal formulę būtų taikomas 150 Lt mėnesinis neapmokestinamasis pajamų dydis, išskaidžius šią sumą į 800 Lt pastovią dalį ir likusią dalį, kitą dalį, neapmokestinamasis pajamų dydis jam pakiltų iki 470, kas iš principo sugriautų tą sistemą. Todėl šitam siūlymui komitetas nepritarė. Atitinkamai…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, kadangi jūs sakėte, kad visi tie pasiūlymai vienas su kitu susiję, gal jūs visus pristatykite ir argumentuokite, kodėl komitetas nepritarė.

K. GLAVECKAS (LSF). Kitiems siūlymams yra… Kadangi mes nepritarėme principui padalinti ir (…), tai paskui visos kitos korekcijos tiesiog neturi prasmės. Todėl remiantis tais pačiais argumentais, aš galėčiau jus supažindinti labai plačiai, bet esmė yra absoliučiai ta pati.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, jūs pristatėte visas autorių pataisas. Komiteto išvada, kad jūs visoms joms nepritarėte.

K. GLAVECKAS (LSF). Taip, komitetas nepritarė.

PIRMININKĖ. Aš kreipiuosi į Seimo narį A. Sacharuką, ar jūs reikalaujate, kad būtų balsuojama dėl jūsų pataisų? Atsirado pirmasis autorius – ponas Ž. Šilgalis. Ar jūs prašote balsavimo dėl to, kas buvo pristatyta komiteto pirmininko, nes pagal komiteto išvadą nė vienai jūsų kompleksinei pataisai nebuvo pritarta.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Taip, mes prašome balsavimo.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, norintys kalbėti už pataisas nėra užsirašiusių. Kviečiu balsuoti. Kas pritariate kolegų Ž. Šilgalio, A. Sacharuko ir A. Zuoko pasiūlymui, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Pabrėžiu, kad kompleksiškai apima visas pataisas, nes jos tarpusavyje yra susijusios.

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 20, prieš – 5, susilaikė 51. 2 straipsnio pataisoms nėra pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį?

K. GLAVECKAS (LSF). Galime.

PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu. Gerbiamasis pirmininke, 3 straipsniui lyg ir…

K. GLAVECKAS (LSF). Pastabų komitetas neturi, Teisės departamentas taip pat. Komitetas pritarė šiam straipsniui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimta. Ačiū, gerbiamasis pirmininke, už jūsų pateikimus.

Dabar, gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso. Už kalbės L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai turbūt tai vienas iš pagrindinių klausimų, kurį reikėjo taisyti skubos tvarka dėl valdančiosios daugumos neapsižiūrėjimo. Ir džiaugiuosi, kad įvertinus visų mūsų siūlymus neįgalieji galės naudotis neapmokestinamuoju pajamų dydžiu ir galės nusiraminti dirbantys pensininkai, kurių dauguma sausio mėnesį atsisakė, kad jiems būtų taikomas neapmokestinamasis minimumas. Todėl aš pasisakau už, nes tai yra labai svarbu. Tik manau, kad priėmus šį įstatymą Vyriausybė ir Finansų ministerija turėtų padėti daug pastangų, kalbant apie viešųjų ryšių sritį, nes žmonės turi būti informuoti, ne visi supranta, kaip metų pabaigoje reikėtų atsiimti. Kiek teko girdėti, jie įsivaizduoja, kad valstybė jiems pati grąžins. Todėl labai svarbus informavimas ir siūlau balsuoti už, nes šios pataisos tikrai yra labai geros.

PIRMININKĖ. Dėkoju kolegei L. Graužinienei. Daugiau užsirašiusių kalbėti nėra. Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 83, prieš nebuvo, susilaikė 1. Taigi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-253(2) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-253(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas. Gerbiamasis kolega, siūlyčiau pastraipsniui. 1 straipsnis. Nėra.

K. GLAVECKAS (LSF). Noriu pasakyti, kad dėl šio įstatymo projekto buvo gauta Vyriausybės išvada, į ją atsižvelgta ir pakoreguotas teikiamas įstatymo projektas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Nematau nuomonių. Galime.

2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar dėl viso įstatymo norinčių kalbėti nematau, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 82 Seimo nariai. Prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Taigi Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas, projekto Nr. XIP-253(2), yra priimtas.

Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-306(2) (priėmimo tęsinys) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-306(2). Priėmimas. Noriu pasakyti, kad visos procedūros priėmimo stadijoje yra atliktos, reikia tik balsuoti. Todėl kviečiu kolegas. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Iš karto balsavimas. Kas už tai, kad Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš ar susilaikote.

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 2, susilaikė 3. Ūkininko ūkio įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Prezidento rinkimų įstatymo 12, 13, 15, 16, 28, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-308(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, kviečiu dirbti toliau, nes iki Vyriausybės valandos dar turime laiko. Darbotvarkės 2-1a, 2-1b klausimai. Prezidento rinkimų įstatymo 12, 13, 15, 16, 28, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-308(2). Svarstymo tęsinys. Kadangi jau buvo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto kalba bei gerbiamojo S. Šedbaro iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada po svarstymo, dabar yra diskusija. Diskusijoje nori dalyvauti J. Sabatauskas. Nematau J. Sabatausko.

Kreipiuosi į L. Sabutį. Yra jūsų pasiūlymas, kuriam buvo pritarta iš dalies. Ar jūs sutinkate?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Taip, komitete aptarėme. Į šią redakciją, naująjį antrąjį variantą tai įrašyta, ir aš pritariu, prašau dėl to negaišti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir dar yra Seimo narės M. Petrauskienės pasiūlymas, kuriam komiteto iš dalies pritarta, bet…

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, tai mūsų kartu antrasis pasiūlymas.

PIRMININKĖ. Kartu, vadinasi, irgi nereikia balsuoti. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Ar yra užsirašiusių kalbėti? Prieš – Z. Balčytis. Bet jo irgi nematau. Tai gal po svarstymo galėtume bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Kas reikalauja balsuoti? Gerbiamasis M. Bastys reikalauja balsuoti. Tada balsuojame. Kas už tai, kad Prezidento rinkimų įstatymo 12, 13, 15, 16, 28, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 4, susilaikė 10. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-308(2) pritarta. Kadangi yra taikoma ypatinga skuba, taigi priimsime. Kviečiu į tribūną E. Tamašauską ir siūlau priimti pastraipsniui.

1 straipsnis. Mes nematom nei pasiūlymų, nei papildymų. Kaip komitetas? Nieko nesate gavę? (Balsai salėje)

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio komiteto išvada…

PIRMININKĖ. Ne, pasiūlymų nėra.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Atsiprašau. Ne, pasiūlymų nėra.

PIRMININKĖ. Pasiūlymų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galim priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Galim. Dėkoju.

2 straipsniui taip pat lyg ir nėra nei papildymų, nei pasiūlymų.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Ne.

PIRMININKĖ. Nėra. Ar galim bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Galim, dėkoju.

3 straipsnis.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Taip pat.

PIRMININKĖ. Taip pat nėra papildymų, pasiūlymų. Ar galim bendru sutarimu priimti 3 straipsnį? Priimtas. 4 straipsnis. Ar galim bendru sutarimu priimti? Priimtas. 5 straipsnis. Bendru sutarimu galim priimti? Priimta. 6 straipsnis. Neturim jokių pasiūlymų. Galim bendru sutarimu priimti? Priimta. 7 straipsnis. Galim priimti bendru sutarimu? Priimta.

8 straipsnis. Gerbiamasis komiteto atstove, yra naujas siūlymas. Gerbiamojo Z. Balčyčio nematau, galiu tiktai pacituoti, kad siūlo 8 straipsnį kaip naują, kurio „Baigiamosios nuostatos“ – „Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d.“ Kokie jūsų komentarai?

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Komitete nebuvo svarstytas šis pasiūlymas.

PIRMININKĖ. Kadangi ypatinga skuba, tai nereikia komiteto.

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Komitetas jo nebuvo gavęs.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, dėl Z. Balčyčio pasiūlymo kviečiu balsuoti. Kas palaikote pono Z. Balčyčio siūlymą „Šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d.“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 25, prieš – 29, susilaikė 25. Taigi Z. Balčyčio siūlymui papildyti įstatymą 8 straipsniu nepritarta, įstatymas lieka iš 7 straipsnių. Dabar 4 kalba už, 4 – prieš dėl viso įstatymo. Gerbiamojo Z. Balčyčio, kuris užsirašęs kalbėti prieš, nematau. Už – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tai matom, mūsų kolegos teikia pataisas ir net nesiteikia ateiti jų ginti arba argumentuoti. Matyt, neturi argumentų. Tai siūlyčiau nediskutuoti, priimti įstatymą ir tuo šitą laiko tempimą, kuris vyksta jau ne vieną posėdį, baigti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Gerbiamajam kolegai S. Pečeliūnui norėčiau priminti, kad šių projektų svarstymas iš popietinio posėdžio yra atkeltas į rytinį. Tai vienas dalykas.

O antras dalykas, kodėl aš pasisakau prieš. Būtent todėl, kad mes nepritarėm Povilo Balčyčio įstatymo pataisai, kur buvo numatyta, kad šis įstatymas turėtų įsigalioti nuo liepos 1 d. Tiesiog techniškai mes suprantame, kad rinkimai laukia mūsų net dveji, tai Prezidento ir Europos Parlamento, ir šiuo atveju pasirengimas šiems rinkimams su šiomis naujomis pataisomis bus gana sudėtingas.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, buvo labai atidžiai įvertinti siūlymai po pateikimo ir svarstymo metu mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete. Juos įvertinę mes pateikėme Seimui antrąją redakciją. Jinai yra suderinta. Manau, kad iniciatoriai taip pat buvo komitete, dalydavo ir Vyriausiosios rinkimų komisijos specialistai, ir pats pirmininkas. Kadangi artėja dveji rinkimai ir šiuo atveju būtų galima suderinti tuos darbus ir veiklą, komitetas prašo taip pat ir savo iniciatyva, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymu pritarti ir priimti šias pataisas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kviečiu balsuoti. Prezidento rinkimų įstatymo 12, 13, 15, 16, 28, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kas už jį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 81 Seimo narys: už – 65, prieš – 5, susilaikė 11. Prezidento rinkimų įstatymo 12, 13, 15, 16, 28, 29 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymas yra priimtas.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 12, 14, 16, 17, 29, 30 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-309(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas – lydintysis įstatymo projektas, t. y. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 12, 14, 16, 17, 29, 30 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-309(2). Irgi svarstymo tęsinys. Kadangi komitetų išvados buvo pateiktos praeitą kartą, tai dabar tiktai diskusija. Diskusijoje dalyvauja J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kiek matau, kuo toliau eina Lietuvos nepriklausomybės metai, tuo daugiau žmonių, pačių politikų nepasitiki savo valstybe. Ir štai kodėl. Iki šiol komisijos išnešiodavo tuos rinkimų pažymėjimus, komisijos nariai duodavo tam tikrus pasižadėjimus, prisiimdavo atsakomybę. Dabar iš to jūs norite padaryti biznį. Ir patys tame straipsnyje rašote: „Jeigu viešosios paslaugos pirkimas neįvyksta ar nutraukiamas, ar sustabdomas, arba sudaryta sutartis dėl viešųjų paslaugų teikimo nutraukiama dėl netinkamo valdymo, arba atsiranda kitų nenumatytų aplinkybių, Vyriausioji rinkimų komisija tada įpareigoja komisijos narius išnešioti.“ Patys pripažįstate, kad jūsų siūlomas variantas sukels aibę abejonių, bet vis tiek kažkokia geniali politinė idėja jus verčia tai daryti. Nesuprantu. 20 metų komisijos nariai, davę priesaiką, normaliai išnešiodavo tuos pažymėjimus. Ir atėjo reformatoriai, kaip komunistai: davaj, darom reformą dėl reformos. Nors patys žinom, kad gali būti ir blogai. Negaliu aš tokiems karžygiškiems, neapgalvotiems žygiams pritarti. Tai viena.

Antra, juk pagrindinis dalykas, gerbiamieji, kodėl, pavyzdžiui, neįvyko referendumas dėl Ignalinos? Jūs nueikit, bet kurio žmogaus paklauskit normaliai, ar jūs sutinkate už elektrą mokėti 70 centų vietoj 35? Pasakys: ką tu, durnas?.. Oi, atsiprašau, taip negražu šnekėti, sakys: ką tu labai protingas, kad tokį dalyką siūlai? O per referendumą atsitiko taip, kad jie sako: mes norime mokėti daugiau. Tai iš tikrųjų „dieviška“ tauta. Taigi kas yra? Tarp realių rinkėjų ir sąrašinių rinkėjų yra didelis skirtumas, todėl iš esmės tie visi išrinkti prezidentai ir europarlamentarai, kurie nežino, ką ten veikti ir kam jie ten reikalingi, neatitinka tikros visuomenės nuomonės. Tai užuot sprendę tuos esminius dalykus, jūs, sakysime, kokie nors liberalai pasiūlo, darykime iš rinkimų pažymėjimų biznį, na, ir nutarė daryti biznį. Aš prieš tokius negražius, neapgalvotus ir daugiau nuostolių negu naudos atnešančius įstatymų pakeitimus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dar diskusijose buvo užsirašęs J. Sabatauskas kalbėti, bet jo nematau salėje. Norėčiau klausti gerbiamąjį L. Sabutį ir M. Petrauskienę, kaip ir pirmuoju variantu, nes komitetas iš dalies atsižvelgė į jūsų pasiūlymus, ar jūs su tuo sutinkate? Gerbiamasis Liudvikai, sutinkate kaip ir pirmuoju variantu?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, šiuo atveju visiškai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Vienas – už, kitas – prieš. Prieš – J. Juozapaitis. Prašom.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šio įstatymo 5 ir 6 straipsniams negaliu pritarti dėl to, kad rinkimų komisija pavestų kam nors išnešioti biuletenius. Jie laiku tikrai neišnešios ir bus daug pažeidimų. Todėl tokiam pataisymui negaliu pritarti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Endzinas – už.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš, klausydamas savo gerbiamojo kolegos Juliaus kalbos, norėčiau nesutikti ir esu už. Mes juk žinome po kiekvienų rinkimų spaudoje aprašytus atvejus, kai rasdavo įvairiausiose ir netinkamiausiose vietose krūvas neišnešiotų lapelių. Taip pat žinome, kad rinkėjų aktyvumas rinkimų dieną gana žemas. Dalis priežasties yra tai, kad laiku nepasiekia šie informaciniai lapeliai pačių rinkėjų. Noras keisti šioje vietoje yra suprantamas, norima padaryti efektyvesnę rinkimų sistemą. Manyčiau, šis noras yra visiškai suprantamas. Galėtų būti ir daugiau pasiūlymų, kuriuos būtų galima apsvarstyti tobulinant sistemą, bet pasiūlymų nėra, o į kritiką reikia atsižvelgti, be jokios abejonės. Aš įvertindamas ir kritikuodamas esu už. Dėkui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstymo metu dėl viso vienas kalbėjo už, kitas – prieš. Noriu paklausti, ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Balsuojame. Taigi, kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-309(2) po svarstymo būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 84 Seimo nariai: už – 53, prieš – 19, susilaikė 12. Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 12, 14, 16, 17, 29, 30 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Kadangi yra taikoma ypatingos skubos tvarka – priėmimas. Kviečiu E. Tamašauską. Siūlau priimti pastraipsniui. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį. Dabar tie, kas užsirašė, ar dėl atskirų straipsnių, ar dėl viso? Tada prašom dabar nesirašyti, nes čia parašyta – motyvai dėl straipsnių.

Taigi 1 straipsnis. Pasiūlymų negauta?

E. TAMAŠAUSKAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad šis įstatymo projektas yra analogiškas Prezidento rinkimų įstatymo pakeitimams, tik skiriasi numeriai. Analogiškai, kaip ir ano įstatymo pakeitimams, taip ir šiam negauta.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkui. 2 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 3 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 4 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 5 straipsnis. Galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 6 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju. 7 straipsnis. (Balsai salėje) Kurio negalite?

Dėl 6 straipsnio nuomonės skiriasi. Taigi prieš 6 straipsnį nori kalbėti A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Dėl šio straipsnio galima daug ginčytis, kas yra geriau, ar išnešioti komisijos nariams, ar pavesti konkursą laimėjusiai įmonei. Tačiau yra vienas esminis dalykas, kad komisijos nariai prisiekia, o ta įstaiga, įmonė, kuri laimės konkursą ir nešios lapelius, neprisiekia ir pagal Rinkimų įstatymą jie galės nešiodami lapelius agituoti žmones. Mes visi puikiai žinome, kokią tai turi galią. Didžiausia tikimybė, kad, aišku, laimės paštininkai, kurie ir vykdo tą funkciją, išnešioja spaudą, nes jie tai galės padaryti mažiausiomis sąnaudomis. Puikiai žinome, kokią galią turi paštininkas, ypač kaimo vietovėse, tai vienintelis žmogus, kuris bendrauja su senyvo amžiaus žmonėmis, lygiai tas pat ir mieste, jie ir pensijas nešioja, ir visa kita. Manau, čia yra tam tikri dalykai, kai galima papirkti paštininką, papirkti tą žmogų, kuris nešios lapelius ir surengs gerą agitaciją. Suprantama, dėl tam tikrų priežasčių kitoms partijoms gali kainuoti pigiau, negu vykdyti agitaciją per masines informavimo priemones.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – L. Sabutis. Atsiprašau. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, galima iš pašto darbuotojų tikėtis tvarkingesnio ir ne tokio politizuoto išnešiojimo, nes tai yra jų darbas ir tą darbą šiais laikais žmonės brangina. Tai yra pareiga viską atlikti taip, kaip reikia. Tuo tarpu komisijos narys visuomeniškai dirba, jeigu jis bus užfiksuotas ką nors ne taip padaręs, na, blogiausiu atveju iš tų visuomeniškai užimamų komisijos nario pareigų jis gali būti pašalintas. Tai ne kiekvienam yra toks stiprus argumentas. Jeigu tai yra konkretus darbas, vis dėlto turi būti už jį atlyginama. Pašto darbuotojai ar kita bendrovė, kuri laimėtų tą paslaugą teikti, manau, deramai atliktų. Pašto darbuotojai jau atlieka ir kitas pareigas, taip pat atsakingas, ir kažkodėl klausimų nekyla, susijusias ir su pinigais, ir su korespondencijos pristatymu laiku. Čia yra tokio pat lygio dalykai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 6 straipsnio priėmimo. Kas už 6 straipsnį, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 79 Seimo nariai: už – 49, prieš – 19, susilaikė 11. 6 straipsnis priimtas.

7 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.

Yra Seimo nario Z. Balčyčio pasiūlymas – įstatymą papildyti 8 straipsniu – „Baigiamosios nuostatos“, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. liepos 1 d. Kaip ir dėl Prezidento rinkimų įstatymo yra nepritarta.

Ar gerbiamasis Z. Balčytis nori komentuoti?

Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip.

PIRMININKĖ. Prašom pakomentuoti.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Po tų dviejų naktų priėmimo aš tikrai esu girdėjęs ne kartą kvietimą vadovautis protingumo kriterijais ir ieškoti Seime kompromisų, tikrai geresnio įstatymo priėmimo. Mes puikiai matome, kad artimiausiuose rinkimuose bus labai sunku įgyvendinti kai kurias šio įstatymo nuostatas, todėl kviesdamas protingai atsižvelgti į būsimas problemas aš pasiūliau tokią nuostatą, kad jis įsigaliotų nuo liepos 1 d., t. y. kitiems rinkimams po prieš tai esančių rinkimų, kai ir Vyriausioji rinkimų komisija supras, kokia tai yra problema ir kaip tai reikėtų praktiškai spręsti. Todėl aš tikrai siūlyčiau gerbiamąją opoziciją pritarti šiai nuostatai. Tuo būdu mes išvengtume labai didelių nesusipratimų ateinančiuose rinkimuose.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų kalbėsite vienas – už, vienas – prieš dėl pono Z. Balčyčio pasiūlymo.

Už – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš labai kviesčiau pritarti Z. Balčyčio pateiktam pasiūlymui. Mes ne kartą esame diskutavę, kad naujiems pakeitimams reikia tam tikro laiko ir pasirengimo. Aš manau, kad ir šiuo atveju, kai mes kalbame apie jau beprasidedančius dvejus rinkimus, kai yra deleguoti žmonės į komisijas, kuriose jie dirbo, kai tvarka dėl rinkimų pažymėjimų išnešiojimo yra nusistovėjusi jau daug metų, dabar, rinkimų metu, ją keisti būtų ne laikas. Tikrai niekas čia nenukentės, man atrodo, ir kiekviena politinė partija turės galimybę pasižvalgyti, kokie žmonės būtų tinkamesni tam darbui pagal naują įstatymo redakciją. Galbūt bus geriau pasirengta ir atlikti analizę, kas tokį darbą galėtų atlikti samdant vieną ar kitą organizaciją, nes, kaip įstatyme įrašyta, tai bus atliekama uždarų derybų būdu kiekvienoje apygardoje. Manau, kad tam pasirengimui reikalingas laikas, ir kviesčiau pritarti, kad šios įstatymo nuostatos įsigaliotų nuo liepos mėn. 1 d. Jos galiotų po to vyksiantiems rinkimams. Kviečiu pritarti Z. Balčyčio pateiktai pataisai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Šiuo atveju aš kreipčiausi į opozicijos frakcijas ir siūlyčiau atsakingiau elgtis, atsiimti šį pasiūlymą netgi. Juk mes ką tik priėmėme Prezidento rinkimų įstatymo pataisas. Ten jau fiksavome tuos pakeitimus, kurie tokie pat yra šiame įstatyme. Žinote, rinkimai vyks vienu metu, tai negi turės dirbti dėl tų rinkimų skirtingais būdais – vienur rinkėjų pažymėjimus nešios komisijos nariai, kitur nešios paštininkai? Tai ką jūs siūlote? Sutikite, kad jeigu buvo politinė valia dėl ano įstatymo, tai dabar jau tikrai būtų nelogiška sukelti sumaištį ir dėl kitų rinkimų nustatyti kitokią tvarką, kai kitokia komisija dirbs.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Z. Balčyčio pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 23, prieš – 39, susilaikė 19. Taigi pasiūlymui papildyti įstatymo projektą nauju 8 straipsniu nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, keturi – už, keturi – prieš dėl viso įstatymo. Prieš – Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš nematau visų savo kolegų. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų labai gaila, mes Seniūnų sueigoje kolegiškai buvome sutarę, kad šio įstatymo projektus nukeliame į popietinį posėdį. Ir tokiu būdu mes taip susiplanavome savo darbą, kad galėtume pateikti savo pateiktus įstatymus. Todėl čia tas toks šiek tiek moralizavimas, mano supratimu, yra ne vietoje. Pažeista elementari susitarimo logika.

Dabar dėl įstatymo projekto. Tikrai manau, kad jis sukels daug problemų. Gerbiamasis J. Razma paminėjo, kad paštas išnešiodamas nepridarys jokių problemų. Bet kuri uždaroji akcinė bendrovė ar akcinė bendrovė turi teisę pateikti pasiūlymus dėl kainos ir ji neįsipareigoja būti atsakinga už tam tikrus duomenis, mano asmeninius duomenis. Mes ateityje nesuprasime, kodėl mes gauname įvairius pasveikinimus įvairių švenčių metu, kaip kažkada buvo, kad bus nutekėję mūsų asmens kodai, mūsų adresai. Ši problema iš tikrųjų egzistuoja.

Dabar dėl rinkimų komisijų. Yra siaurinama galimybė, ypač rajonuose, pasirinkti turinčių didelę patirtį žmonių, bet neturinčių atitinkamo išsilavinimo, skirti į apylinkių komisijas ir apygardų komisijas atitinkamus pareigūnus, žmones, kurie dalyvauja ne vieną kadenciją Seimo arba Europos Parlamento, arba Prezidento rinkimuose. Manau, šis įstatymas sukels daug nepasitenkinimo, ir pačių mūsų Seimo narių bus nepasitenkinimo po rinkimų, todėl siūlau nepritarti ir balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš, kaip ir daugelis, visiškai esu kitos nuomonės, tuo labiau kad pateikiant šiuos projektus Seimas pritarė ir pavedė komitetams vertinti. Ten taip pat buvo įvertinta ir pasiūlymai, ir skirtingos kalbos. Vis dėlto prieita prie tokios išvados, jog kad ir kas nuneštų rinkėjo pažymėjimą, svarbiausia, kad jis pasiektų adresatą. Iki šiol, deja, to nebuvo, nes šiame galiojančiame įstatyme buvo parašyta, kad galima palikti kaimynui. Kas tas kaimynas ir kur jis gyvena, už dviejų kilometrų ar už durų, neapibrėžta, ir galiausiai išvengdavo atsakomybės tas asmuo, kuris tai padarydavo. Šiandien šio įstatymo pataisos įpareigoja Vyriausiąją rinkimų komisiją organizuoti, kontroliuoti ir atsakyti už pažymėjimų įteikimą, taip pat pareikalauti iš to, kuris prisiims šiuos įgaliojimus. Todėl, manau, visi nuogąstavai dėl to, kad nebus tinkamai įvykdyta pareiga įteikti asmeniui, kuris turi teisę balsuoti, yra nepagrįsti. Todėl pasisakau už šias pataisas ir kviečiu Seimą balsuoti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Kolegos, mes turbūt visi nesuprantame šio įstatymo pakeitimo realios grėsmės ir esmės. Iš tiesų nelabai svarbu, kas išnešios, ar paštas, ar kokia kita bendrovė. Aš galiu pateikti tokį pavyzdį. Jeigu yra viena stipri politinė jėga, nesvarbu, ar tai būtų viena partija, ar kita, galima padaryti labai paprastą dalyką, tai yra laimėti išnešiojimo lapelių konkursą ir išnešiojant biuletenius vykdyti labai aktyvią agitaciją. Tai nebus draudžiama tai minėtai bendrovei, kuri laimės rinkimus. Taigi pasiūlyti mažiausią kainą, laimėti konkursą rinkimų biuleteniams išnešioti ir išnešiojimo metu vykdyti aktyvią agitaciją. Tai yra suteikiama teisė, įteikiant biuletenį kiekvienam rinkėjui, agituoti už vieną ar kitą politinę jėgą. Tai yra labai reali grėsmė rinkimams. Pagalvokite apie tai.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Šedžiau, kad jūs pasakėte tai, ką darėte jau ne vienus metus. Matyt, jums skauda, kad to toliau daryti negalėsite pasinaudodami savo nariais komisijose.

Dar porą žodžių dėl pono Z. Balčyčio pastabų dėl sutarimo Seniūnų sueigoje. Jūsų sutarimas yra fiksuotas Seimo darbotvarkėje. Labai gražus buvo jūsų planas. Tik gaila nespėjote prie mikrofono. Jūsų planas buvo po pietų paprašyti dar vienos pertraukos, ką vieną kartą jau esate padarę, ir tokiu būdu sužlugdyti priėmimą. Pražiopsojote, piliečiai, tai ką dabar darysit? Seimo valia kita! O dėl esmės, tai dabar, balsuodami prieš, jūs ketinate įvesti vienu metu vyksiančiuose rinkimuose skirtingas balsavimo kvietimų išnešiojimo tvarkas. Ar tai nėra sabotažas? Būkite malonūs, įvardykite savo veiksmus taip, kaip yra iš tikrųjų, ir neklaidinkite nei mūsų, nei visuomenės. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – K. Ramelis.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų gerbiamasis S. Pečeliūnas įvardijo kalbėjusių veiksmus kaip galimą sabotažą. Tai jokio sabotažo nėra, gerbiamasis Pečeliūnai, nes ir Prezidento rinkimų įstatyme neatimta teisė Rinkimų komisijos nariams išnešioti balsavimo kvietimus. Iš tikrųjų negalima priimti tokio įstatymo, nes Rinkimų komisija, skelbdama konkursą kvietimams išnešioti,.. gali laimėti tokia, kuri dar primokės, kad laimėtų konkursą, nes paskiau atitinkama politinė jėga gali jai sumokėti kur kas daugiau, nes tai būtų grynai politinė agitacija nešiojant kvietimus ir, taip sakant, viešai apmokant iš biudžeto. Pasinaudojant. Pritarti tokiai balsavimo kvietimų išnešiojimo ir įstatymo formuluotei iš tikrųjų negalima. Tikrai pagalvokite, nes gresia demokratinių rinkimų pagrindams. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, mes vieni kitus įtikinėjame, kiekvienas ieškome argumentų. Manau, kad rinkimų praktika, aš tą patyriau, ir sveika logika diktuoja balsuoti už, o tą grėsmę kažkodėl vis mato pozicija. Tai gal iš praktikos ta grėsmė diktuojama dabar? Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Manau, mes siekiame, kad rinkimai būtų objektyvūs, teisingi ir nešališki, todėl kiek įmanoma užtikrinant šias tris pagrindines mūsų tiesas reikėtų padaryti taip, kad rinkėjams būtų kuo mažiau daroma įtaka paties rinkimų proceso metu. Iki šiol rinkėjo pažymėjimus rinkėjams pateikdavo komisijų nariai, kurie duodavo priesaiką, kad jie laikysis įstatymų, ir taip užtikrins rinkimų eigą. Šis įstatymo pakeitimas atveria galimybę, kad rinkėjo pažymėjimus nešioti gali vienos ar kitos partijos aktyvistai, kurie pasiūlys mažesnę kainą, ir kartu nešiodami rinkėjo pažymėjimus vykdyti labai aktyvią agitaciją. Todėl objektyvumas, nešališkumas išnešiojant rinkėjo pažymėjimus jau būtų neužtikrinamas. Nesvarbu, kad balsuojant dėl prieš tai buvusio įstatymo dauguma surinko reikiamą balsų skaičių ir priėmė tokią nuostatą, bet mes siūlome dar kartą pagalvoti apie rinkimų objektyvumą, nes dažniausiai politinių rinkiminių kampanijų metu mes apie tai diskutuojame. Norime, kad rinkimai būtų sąžiningi ir teisingi. Nepritardami dabar teikiamom įstatymo pataisoms, mes labiau priartėtume prie šio tikslo nei atvirkščiai. Žiūrėdamas į savo kolegas, Tėvynės sąjungos kolegas, pagalvojau: kas nešios Vilniaus rajone rinkėjo pažymėjimus, kaip jūs tada aiškinsite? Todėl kviečiu nepritarti įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Už – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi svarstė šias nuostatas, jis faktiškai siūlė palikti šiuo metu situaciją status quo, nes nėra pasirengta, kad nešiotų biuletenius vis dėlto komisijos nariai, tačiau manyčiau, kad jeigu be konkurso būtų priskirta funkcija paštui, ir objektyvumo galima būtų nemažai sulaukti, ir nebūtų kokios nors… Pašto darbuotojai nėra politizuoti ir nereikėtų skelbti konkurso, tai yra valstybinė įmonė, o jeigu laimės kažkokia neaiški įmonė, tai faktiškai pinigus pasiims, o darbo nepadarys. Akivaizdu, kad gali taip atsitikti. Tuo labiau kad paštininkai tą darbą dirba kasdien. Jie eina per trobas, žino žmones, pažįsta juos ir daug produktyviau ir efektyviau atliktų tą darbą. O dabar, kai Rinkimų komisijos nariai, gal tie patys nariai kartojasi iš vienų rinkimų per kitus, jie kažkiek pažįsta tas vietoves, tačiau irgi gana mažai pažįsta tuos žmones… Manau, kad būtų nereikalingas konkursas, o faktiškai reikėtų vis dėlto leisti paštui be konkurso nešioti, o pats geriausias variantas būtų, kad apskritai nebūtų nešiojami jokie lapeliai. Žmonės žino, kada yra rinkimai, skelbiama data, dažniau pareklamuoti, kad žmonės ateitų, žinodami, kada rinkimai. Kam tų lapelių reikia? Mes šitą klausimą kėlėm Teisės ir teisėtvarkos komitete ir reikėtų tam rengtis, kad nebūtų papildomų išlaidų – kelių milijonų skiriama lapeliams išnešioti. Žmonės taip turėtų žinoti ir ateiti į rinkimus be jokių lapelių. Galbūt ir reikėtų dar pasvarstyti, ar geriausias variantas yra konkurso skelbimas, o vis dėlto be konkurso – tada reikėtų priskirti paštui.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Keturi už, keturi prieš pasisakė. Balsavimas. Kas už tai, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 61 Seimo narys. Balsavimą atidedame. Balsuosime vakariniame posėdyje, nes nėra 71 Seimo nario.

Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Repliką po balsavimo J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kurie šią sistemą siūlote, išeitis, kurią siūlo Valdemaras. Kaip jūs darysite? Kiekviena partija įkuria savo UAB’ą, ne iš partijos, o iš narių, ir visi pasiūlo biuletenius išnešioti veltui. (Balsai salėje) Ne, veltui išnešioji. Ateina į komisiją visi vienodomis sąlygomis – veltui išnešiojam biuletenius. 33 partijų UAB’ai. Kam komisija teiks pirmenybę? (Balsai salėje) Matote, kokie absurdai? Tie partijos nariai nešios tuos šaukimus ir agituos už savo partiją. Sujaukėte, gerbiamieji, visą sistemą, todėl prašyčiau pagalvoti, konkrečiai pažiūrėkit ir pamatysite, kas iš to išeis.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto turiu reaguoti į gerbiamojo J. Veselkos pasisakymą. Noriu atkreipti dėmesį, kad tiek Prezidento rinkimų įstatymo, tiek Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo projektus teikė Vyriausioji rinkimų komisija. Tik tiek, kad aš turėjau būti pateikėja, nes jie patys negali to padaryti. Repliką po balsavimo – Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, jeigu jūs teikiate įstatymo projektą, jūs už jį faktiškai ir atsakote.

PIRMININKĖ. Taip. Atsakomybę prisiimu.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Kuo čia tai dėta… Vis tiek aš noriu reaguoti į gerbiamojo S. Pečeliūno… Tikrai labai dėkingas už visas teisingas ir neteisingas pastabas. Pasinaudojome jūsų pasiūlymu, kad galime nebalsuoti. Kuo daugiau bus jūsų pasiūlymų, tuo bus našesnis mūsų Seimo narių darbas.

PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo – V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai trumpa replika praktiniu aspektu. Aš manau, kad rinkėjų pažymėjimų išnešiojimas yra iš tikrųjų archaiškas dalykas, brangiai kainuojantis, ir mes apskritai ateityje turime jo atsisakyti. O šiuo atveju, manau, nereikėtų laužyti iečių ir priimti šį įstatymą, toliau galvoti apie to proceso atsisakymą ir taupyti lėšas. Tikrai visi žino, kada vyksta rinkimai, tai yra viešas procesas, ir visi gali balsuoti, neturėdami rinkėjo pažymėjimo, tai nėra jokia kliūtis.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu Vyriausybės atstovus į jų ložę. Kai kurie ministrai jau susirinko. Dėl vedimo tvarkos ar repliką po balsavimo? Prašau.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Repliką po balsavimo. Galima?

PIRMININKĖ. Prašau.

M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Tikrai labai ydinga praktika, kai lopomi įstatymai, aš sakau, lopomi, likus labai nedaug laiko iki Europos Parlamento ir Prezidento rinkimų. Ir tikrai nebuvo įsiklausyta į apygardų komisijų, apylinkių rinkimų komisijų narių, pirmininkų nuomonę, į tai, kas siūloma. Kodėl dabar mes skubame? Reikėjo parengti visų penkių rinkimų įstatymų naują projektą, tai ir Seimo rinkimai, ir savivaldos rinkimai, ir Referendumo įstatymas yra, ir galbūt reikėjo priimti visa apimantį Rinkimų įstatymą. Ačiū.

Vyriausybės valanda

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė jau susirinko. Pagal Seimo statutą pirmasis užduoda klausimą opozicijos lyderis. Tiksliau sakant, pagal Seimo statutą turi teisę užduoti du klausimus. Žodis G. Kirkilui.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, jūs dabar gana aktyviai, atrodo, dirbate (ir aš tam pritariu) dėl mūsų elektros tilto į Švediją. Manau, tai yra perspektyviausias projektas šitoje mūsų situacijoje.

Aš norėčiau paklausti, ar galite informuoti Seimą, dėl ko vakar pavyko susitarti, jeigu pavyko, nes iš spaudos pranešimų sunku suprasti.

Ir kitas klausimas – Latvijos pozicija. Mes irgi ilgai derėjomės, ir jūs deratės, ar jie ir toliau blokuos elektros tilto statybą? Ar jūs nemanote, kad ir parlamentui reikėtų įsitraukti? Aš esu pasiūlęs Europos reikalų komitete ir laišką parašyti Latvijos parlamentui, nes Latvijos premjeras lyg ir supranta situaciją, bet man kyla jausmas, kad tai yra politinė… pačiame parlamente, nenorima sutikti su tuo, kad Lietuva kaip tik tą projektą iš esmės yra pasiruošusi kartu su Švedija pradėti statyti, nors, aišku, jis būtų naudingas ir Latvijai.

Antras klausimas ir būtų toks: ar jūs manote, kad parlamentas, galbūt Baltijos Asamblėja galėtų svarstyti šiuos klausimus, kad padėtų Latvijos Vyriausybei apsispręsti? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų turėjome labai daug svarbių pokalbių Švedijoje per vakar ir užvakar vykusį vizitą, pradedant nuo vicepremjerės, atsakingos už energetiką ir klimato kaitą, ir baigiant premjeru ir užsienio reikalų ministru, taip pat ir energetikos kompanijoms. Aš manau, kad mums pavyko pasiekti didelės pažangos. Be abejo, prie to prisideda ankstesnis įdirbis ir tai, kad Europos Komisija aktyviai įsitraukė, ir dirba vyriausybių atstovų bendra komisija, kuri tuos planus taip pat derina. Europos Komisija, kaip žinote, yra pasiūliusi Vadovų Tarybai patvirtinti vadinamąjį jungčių finansavimo planą, kuriame kaip tik išskirta jungtis tarp Baltijos rinkos ir Švedijos arba Skandinavijos rinkos ir tam skirta 175 mln. eurų. Todėl gali būti, kad tai skatina mus visus, aplinkui esančius, greičiau susitarti.

Pavyko pasiekti vieną principinį sprendimą, kad ne atskirai, po vieną vaikščiotume ir ieškotume sprendimo dėl to kabelio, ar mes su latviais tartumės, ar su švedais tartumės, bet principinis sutarimas, kad reikia pasiekti visų trijų bendrą sprendimą. Aš tikiu, kad kai kurias formules, kurias aptarėme, artimiausiu metu galima realizuoti. Vilniuje kovo 9 d. renkasi Latvijos, Estijos premjerai ir mes. Kartu kviečiame kitų Baltijos valstybių energetikos ministrus arba atsakingus už energetiką, taip pat kompanijų atstovus. Ir aš tikiu, kad kovo 9 d. jau būtų galima dėl kai kurių aiškių sprendimų sutarti. Manau, tie sprendimai būtų naudingi visoms trims valstybėms, turiu omeny ir Švediją, ir Latviją, ir Lietuvą.

Aš nenoriu dabar detaliau kai kurių dalykų aiškinti ar kalbėti, nes norėtųsi, kad ir mūsų diplomatai, energetikos specialistai padirbėtų tarpusavyje, galbūt be išorinių garsių pareiškimų, kaip tas kabelis, kur turėtų eiti, nes iš tiesų kartais mūsų noras greitai pasiekti sprendimus sulaukia paprasto žmogiško psichologinio pasipriešinimo iš mūsų kaimynų ar kitų šalių.

Aš tikiu, kad dabar iš tikrųjų randamos kai kurios formulės, kurios leis tuos sprendimus artimiausiu metu pasiekti. Tik noriu pasakyti, kad turime labai aiškiai suvokti, ir tai yra labai aiški Švedijos pozicija, kuriai mes irgi pritariame, kad kabelis turi sujungti ne Švediją, Lietuvą ir Latviją, bet kabelis turi sujungti Skandinavijos bendrą energetikos rinką, bendrą elektros rinką, vadinamąjį „Nord Pool“, ir bendrą, skaidrią ir konkurencingą Baltijos šalių elektros rinką, kuri turėtų veikti pagal pasiteisinusį „Nord Pool“ modelį, pagal pasiteisinusias „Nord Pool“ taisykles. Tai yra du paraleliniai dalykai turi vykti vienu metu. Mes turime kurti bendrą rinką, baigti tartis dėl kabelio statybos ir pradėti tą kabelį tiesti. Tas irgi užtruks kurį laiką, bet kabelis turi sujungti ne atskirai vieną ar kitą valstybę, o dvi rinkas į vieną bendrą rinką, veikiančią pagal tas pačias taisykles.

PIRMININKĖ. Aš tik noriu paprašyti Seimo narių netrukdyti Vyriausybės nariams klausyti, ką kalba premjeras, ir lygiai taip pat visiems Seimo nariams. Yra nepagarba Vyriausybei, kai Seimo nariai po vieną prieina prie individualaus Vyriausybės atstovo ir jį kalbina. Visi Vyriausybėje svarbūs, nėra nesvarbių.

Kitas klausimas. G. Kirkilas.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Jūs dar neatsakėte į klausimą, ar reikėtų… Aš tą eigą įsivaizduoju, nes ir mes, ir Baltijos šalių premjerai jau lapkričio mėnesį tarėmės dėl bendros rinkos. Bet vis dėlto klausiu, kokia Latvijos pozicija, ar ji kaip nors keičiasi, ar vis tiek jie vienaip ar kitaip rezistuoja, blokuoja ir panašiai? Ar nereikėtų parlamento pagalbos, nes aš įsivaizduoju, kad Latvijos premjeras I. Godmanis iš esmės yra už projektą, bet jis neturi savo valdančiosios koalicijos palaikymo? Štai, man atrodo, problema. Ar reikia, kad parlamentai pradėtų diskutuoti, kad latviai (…) tą politinę valią ir greičiau apsispręstų?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš sutinku su jūsų matymu, gal galime ir pasitarti po posėdžio. Aš tik manau, kad gal būtų gerai ir visų trijų šalių: Švedijos, Latvijos ir Lietuvos, komitetų bendras pareiškimas, kad tai reikia daryti. Nes individualūs paraginimai, ar mes raginame latvius, ar kas nors mus ragina, iš karto labai dažnai sukelia tam tikros žmogiškai suprantamos rezistencijos norą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Socialdemokratų frakcijos vardu klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ačiū už pastabą, kurią mes, Seimo nariai, gavome. Būtų gerai, kad ir Vyriausybės nariai klausytųsi mūsų, Seimo narių. Klausimas premjerui.

Iš vakar vykusio Ekonomikos komiteto posėdžio atskriejo nerimastinga žinia, kad iš tų 5,3 mlrd. Lt, kurie turėjo būti skirti, čia taip gražiai skambėjo per visą Europą, energetinei nepriklausomybei Europos Sąjungos valstybėms sustiprinti ir tam tikroms jungtims finansuoti, Lietuvai atitenka, nenoriu dabar įvardyti, kaip tai galėtų skambėti, tik apie 150 mln. eurų. O visa kita pasidalijo didžiosios valstybės, pateikdamos savo prioritetus ir panašiai. Tikrai būtų labai gerai išgirsti iš jūsų asmeninę nuomonę ir asmeninius faktus, kaip yra iš tikrųjų.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmas dalykas, reikia džiaugtis tuo, kad tie 5 mlrd. dar būtų tikrai patvirtinti. Čia turime suvokti, kad tie pinigai yra panaudojami nestandartiniu būdu. Jūs pats, gerbiamasis kolega, turbūt gerai žinote, kad tie 5 mlrd. eurų, kuriuos bando Europos Komisija surinkti ir įtikinti visų šalių vadovus ir Vadovų Tarybą, yra vadinamieji sutaupyti šios finansinės perspektyvos pinigai. Pagal numatytą tvarką sutaupyti pinigai grįžta į nacionalinius biudžetus tų šalių, kurios tuos pinigus mokėjo. Todėl paskutinėje Vadovų Taryboje tokios šalys kaip Vokietija, ar Švedija, jeigu gerai prisimenu, gal dar kai kurios iš tų didesnių šalių, gana skeptiškai žiūrėjo. Jos pagal esamą tvarką tuos pinigus jau yra įskaičiavusios į savo biudžetus, o dabar turi atiduoti kažkokiems papildomiems bendriems projektams, kurie nebuvo planuojami, jų įsitikinimu.

Aš pats turėjau praeitoje Vadovų Taryboje gruodžio mėnesį kalbėti ir priminti. Pasirodo, kad yra buvę precedentų, tokiu būdu finansuojamas tas garsusis, nežinau, kokioje stadijoje jis yra, „Galileo“ projektas, tų vadinamųjų palydovų ir visos GPS sistemos, ir visų ryšių. Tik šis argumentas šiek tiek ir paveikė, nes aš turėjau sakyti, kad mums jungčių projektai yra svarbiau negu „Galileo“ projektas. Reikia dar pasiekti, kad tie 5 mlrd. tikrai būtų paskirti. Jau tuo metu buvo kalbama apie tai, kad iš tų 5 mlrd. apie 1 mlrd. bus skiriama plačiajuosčio interneto plėtrai, likusi dalis – energetikos jungtims. Visiškai akivaizdu, kad mes negalime tikėtis, kad tie 4 mlrd. atiteks tik mūsų įvardytiems projektams, jau prieš tai sakiau, kad iš šio bendro paketo 175 mln. eurų, kurie yra skiriami Baltijos valstybėms ir Skandinavijos šalims sujungti arba Baltijos ir Švedijos elektros tinklams sujungti, yra labai nemaža suma, skiriama šiam projektui įgyvendinti. Todėl mes tikrai pozityviai žiūrime į tokius planus ir pasiūlymus. Bet dar sykį noriu pakartoti, kad turime suprasti ir visų sprendimų sudėtingumą, dar reikia daug pasiekti, kad kitoje Vadovų Taryboje šis planas būtų patvirtintas.

PIRMININKĖ. Dėkoju, premjere. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu – K. Komskis.

K. KOMSKIS (TTF). Kiekvienais metais dalį Klaipėdos apskrities ir Tauragės apskritį – apie 50 tūkst. hektarų užsemia potvynis. 2006 m. buvo priimtas Vyriausybės sprendimas dėl Klaipėdos ir Tauragės apskričių pasirengimo potvyniams ir potvynių padariniams šalinti. Sakykite, ar numatyta šiais metais lėšų, ar bus vykdoma ši programa? Premjerui.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs irgi tvirtinote biudžetą Seime, balsavote dėl biudžeto. Kokios lėšos yra numatytos biudžete, tokios ir yra numatytos. Ar jų pakaks, ar ne, man sunku pasakyti. Kolega E. Masiulis papildys. Galime kartu pasitarti, ką padaryti, kad to potvynio būtų mažiau.

PIRMININKĖ. Ar ministras nori papildyti atsakymą?

E. MASIULIS (LSF). Jeigu galima.

PIRMININKĖ. Prašom.

E. MASIULIS (LSF). Potvynis pagal visas hidrometeorologines sąlygas šiais metais tikrai nemenkas numatomas, tam, be jokios abejonės, reikia rengtis. Ir Vyriausybė, ir atitinkamos institucijos tikrai tam rengiasi, tam tikros priemonės numatytos. Kalbant apie 2006 m. Vyriausybės nutarimu patvirtintą programą, tai tikrai programa yra gera, bet problema buvo ta, kad kai valstybės ižde buvo nemenka pinigų suma, ši programa taip ir nebuvo įgyvendinta arba buvo tik labai maža jos dalis pradėta įgyvendinti. Todėl konkrečiai šiais metais finansinės galimybės tikrai neleidžia smarkiai pradėti įgyvendinti šią programą, bet manau, kad nereikėtų atšaukti to nutarimo ir ieškoti sprendimų, ieškoti lėšų, žiūrint dar į kitus metus, kaip mes galėtume tą programą pradėti įgyvendinti. Ir pirmiausia būtų kalbama apie Nemuno žemupio dambų atstatymo darbus, apie polderių atstatymo darbus. Visi tie dalykai programoje yra numatyti ir reikalingos ir Seimo, ir Vyriausybės bendros pastangos, kad tam atsirastų bent dalis lėšų.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Darbo partijos frakcijos vardu klausia V. Gedvilas. Ruošiasi A. Baura.

V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vyriausybės vadovui turiu klausimą ir prašymą. Pradėsiu nuo klausimo. Gerbiamasis premjere, dėl ūkio sulėtėjimo šalyje vis didėja nedarbas. Nedarbas siekia 10 %, o gal ir daugiau. Ką artimiausiu metu ketinate daryti mažindami nedarbą, ką manote dėl naujų darbo vietų kūrimo, kiek yra nepanaudotų tam skirtų Europos Sąjungos lėšų, dėl kokių priežasčių jos taip sunkiai panaudojamos?

Pasinaudodamas ta proga turiu prašymą. Gerbiamasis premjere, jau prieš pusantrų metų Lietuvos Respublikos Seimas įpareigojo Vyriausybę parengti Ilgalaikę kūno kultūros ir sporto strategiją. Praėjo pusantrų metų, bet šios strategijos projekto taip ir nematome Seime. Noriu jūsų paprašyti, kad paragintumėte savo Vyriausybės atstovus, o gal ir atsakingus asmenis, kad jie kuo greičiau pristatytų tą strategiją į Seimą. Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl strategijos tikrai bandysiu pasitikrinti, kokios problemos trukdo ją parengti. Tikrai bandysime tą atsilikimą įveikti, prisidėdami gal ir konkrečiai visuotinai sportuodami dėl savo sveikatos stiprinimo.

Dėl nedarbo. Jūs labai teisingai įvardijote, kad augančio nedarbo priežastis yra ūkio sulėtėjimas. Kaip jūs žinote, Vyriausybė rengia ir kitą savaitę tikimės patvirtinti ekonomikos skatinimo planą, ambicingą planą. Bendra jo vertė per 4 mlrd. Lt. Su tuo planu mes ir bandome spręsti ligos priežasčių problemą, t. y. kaip pristabdyti ūkio lėtėjimą, kad jis tikrai nekristų į labai gilią duobę, nors to lėtėjimo tempai yra nemenki – ekonomika šąla labai sparčiai, sparčiau, negu buvo skaičiuojama dar lapkričio mėnesį. Priežastys, kodėl ekonomika stoja ir lėtėja yra ne vieną kartą vardytos, tai ir mūsų regioninės problemos, ateinančios iš ankstesnių laikų, ir pasaulio krizės pasekmės, verslo finansinių kreditinių resursų trūkumas, rinkų užsidarymas, kaimyninių šalių valiutų devalvacija. Yra visa serija priežasčių, kurias tikrai būtų galima vardyti ir vardyti ir kurias ne visas mes galime paveikti. Todėl amortizacija šių pasekmių mums yra labai svarbus ir sudėtingas dalykas. Tik amortizuodami ūkio sulėtėjimo procesus mes galime pasiekti, kad būtų išsaugotos darbo vietos Lietuvoje, kad mažiau įmonių bankrutuotų.

Šalia to, ką mes bandome padaryti su tais finansiniais instrumentais, kuriuos tikrai nėra paprasta įgyvendinti, nes mes kitaip negu didžiosios šalys, ar tai būtų Jungtinės Amerikos Valstijos, ar Didžioji Britanija, ar Vokietija, ar netgi Japonija, labai stipriai paveikta recesijos procesų, neturime jokių nuosavų rezervų ir finansų resursų, kuriuos galėtume leisti į rinką tam, kad skatintume ekonomiką, turime pertvarkyti, iš esmės pertvarkyti Europos Sąjungos pinigų panaudojimą, bandydami juos kiek galima greičiau paleisti į rinką. O tam reikia visai naujų metodų ir taisyklių. Tai plane yra išdėstyta. Šalia to, be abejo, labai svarbus dalykas, ypač kalbant apie bedarbystės reikalus, šalia pasyviųjų priemonių, kaip padėti tiems, kurie jau pateko į bedarbių gretas, labai svarbu iš tikrųjų, kad įmonės ir verslas turėtų kiek galima daugiau galimybių lanksčiau reaguoti į labai sparčiai besikeičiančią situaciją. Todėl Socialinių reikalų ir darbo ministerija kartu su Ūkio ministerija rengia paketą pasiūlymų, kaip mūsų darbo rinkos reguliavimą padaryti lankstesnį, kad įmonėms nereikėtų rinktis tiktai iš dviejų alternatyvų – arba dirba visa apimtimi, arba eina į bankrotą ir visus darbuotojus atleidžia iš karto, taip sakant, į gatvę. Štai to lankstumo reikia kiek galima greičiau. Aš tikiuosi, kad ir dialogą su profsąjungomis mums pavyks iš tikrųjų paversti konstruktyviu pokalbiu dėl to, kad štai šitokie dalykai būtų Lietuvoje įgyvendinti artimiausiu metu, kad išties mūsų visų būtų suvokta, kokioje sudėtingoje situacijoje esame ir kokių priemonių tikrai reikia imtis. Bet dar socialinių reikalų ir darbo ministras papildomai.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, jūs į šį klausimą atsakinėjote daugiau kaip 5 minutes, o klausimui yra 1 minutė, atsakymui – 2 minutės. Iš tiesų užsirašiusių klausti yra labai daug. Man atrodo, daug klausimų kartosis ir socialinės apsaugos ir darbo ministras turės galimybę dar kalbėti. Dar kartą kreipiuosi į Seimo narius, konkrečiai į Seimo narį V. Bukauską. Jūs 5 minutes kalbėjote su vidaus reikalų ministru. Iš tikrųjų netrukdykite ministrams susikaupti ir atsakinėti į klausimus. Klausia A. Baura, ruošiasi A. Vidžiūnas.

A. BAURA (MSG). Klausimas žemės ūkio ministrui. Pone ministre, šio mėnesio 13 d. jūs pasirašėte įsakymą „Dėl specialiosios kaimo rėmimo programos 2009 m. išlaidų detalizuotos sąmatos pagal priemones patvirtinimo“, kur dalį programos lėšų numatyta skirti žemės ūkio produktų kiekių, buvusių Lietuvos laisvoje apyvartoje įstojimo į Europos Sąjungą dieną ir viršijusių kiekius, kuriuos galima laikyti įprastinėmis atsargomis 2004 m. gegužės 1 d., šalinimo išlaidoms apmokėti. Klausimas: ar tai, kas numatyta šioje sąmatoje, bus jau paskutinis mokėjimas, ar ne? Jeigu ne, tai kokia skola dar lieka ateičiai? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia iš tikrųjų yra tradicinis rutininis klausimas. Jis yra, kaip ir pasirašyta, dabar dėl šios dalies, dar bus kita dalis, bet aš dabar tiksliai negaliu pasakyti. Pasitikslinsiu ir tiksliai pasakysiu.

PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Vidžiūnas, ruošiasi A. Endzinas.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Pone finansų ministre, verslui reikia paskolų, bankai nedrįsta arba bijo jų lengvai duoti. Dabar bankai prašneko apie tai, kad Vyriausybė turėtų garantuoti paskolas, tada ir paskolų būtų ir jos būtų geromis sąlygomis. Kaip vertinate šį bankų pasiūlymą ir ar jau įsivaizduojate, kokia kryptimi eisite?

Antroji klausimo dalis yra tokia: oficiali praėjusių metų Lietuvos valstybės finansų būklė bus pateikta Europos Komisijai iki balandžio 1 d. Bet dabar sklando visokiausių skaičių, socialdemokratai aiškina, kad viskas gerai, tiktai 770 mln. nesurinkta į biudžetą, ko čia ta naujoji valdžia triukšmauja. Ar jūs negalėtumėte viešai paskelbti tarpinius rezultatus, kur matytųsi ir „Sodros“ trūkumas, ir kiek nepanaudota Europos Sąjungos fondų lėšų, kiek savivaldybių biudžetai skolingi, centrinės valdžios deficitas. Galbūt galėtumėte tuos skaičius dabar įvardyti, o paskui viešai paskelbti? Dėkui.

A. G. ŠEMETA. Atsakau į pirmą klausimą. Verslo gaivinimo plane yra numatytas finansų inžinerijos instrumentas – Europos investicijų fondas, iš kurio bus teikiamos paskolos ir verslui. Iš esmės šio instrumento pagrindinis tikslas ir yra taip padaryti, kad paskolų verslui atsirastų, t. y. kad ir bankai prisidėtų prie to instrumento, ir maksimaliai, kiek tai yra įmanoma, atpigtų skolinimosi kaštai.

Dėl valstybės garantijų. Šiandien tikrai Biudžeto įstatyme tokių galimybių nėra numatyta. Be to, teikdami garantijas mes, be abejo, rizikuotume visų mokesčių mokėtojų pinigais ir tokiu atveju atitinkamai gerokai padidintume riziką. Mes manome tas priemones įgyvendinti per verslo gaivinimo plano įgyvendinimą.

Atsakant į jūsų antrą klausimą, galbūt visų detalių čia man per dvi minutes nepavyks išdėstyti, tiesiog bendrą rezultatą, kuris, be abejo, yra preliminarus. Mes turime pateikti Europos Komisijai ataskaitą iki balandžio 1 d. Pagal preliminarius rezultatus ankstesnės Vyriausybės prognozuotas fiskalinis deficitas buvo apie pusė milijardo litų, šiek tiek daugiau kaip pusė milijardo litų. O realus fiskalinis deficitas, preliminariais duomenimis, sudarė 3,2 mlrd. Lt. Taigi skirtumas yra 2,7 mlrd. Lt. Tai, be abejo, gerokai apsunkino valstybės finansų padėtį, ir dėl šių priežasčių mes turėjome imtis tokių griežtų priemonių.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia K. Glaveckas, ruošiasi S. Stoma.

K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas vidaus reikalų ministrui. Gerbiamasis ministre, sakykit, iš tikro sveikintina tai, kad yra tęsiama visa policijos darbo reforma, bet sprendžiant iš to, kad nusikaltimų skaičius nemažėja ir ypač pavojingos tampa gatvės, kiemai, sakykite, kiek per pastarąjį laikotarpį ar per pusę metų, ar per metus darbuotojų, dirbančių policininkų kabinetuose, skaičius sumažėjo ir kiek jų išėjo į gatves. Mes anksčiau visą laiką apie tai kalbėdavom, kad reikia dalį policijos biurokratų perkelti į operatyvinę veiklą, tą, kur yra gatvėse, kad žmonės būtų saugesni. Sakykit, kokių čia yra pokyčių. Ačiū. (Atsiprašau už balsą.)

R. PALAITIS. Klausimas man, supratau, buvo. Labai ačiū už gerą klausimą. Iš tikrųjų patys žinot, buvot praeitą kadenciją Seime, reforma buvo priimta tada ir spalio 1 d. pradėta. Jinai šiuo metu yra tokios stadijos, kad pirmas etapas baigtas, t. y. suformuota 10 juridinių vienetų, vyriausieji policijos komisariatai apskrityje, paskirti vyriausieji policijos komisarai, 5 seniau buvo ir 5 nauji. Dabar jau… Na, gerai, konkrečiai atsakysiu į klausimą, daug nesiplėsdamas. Žodžiu, sutaupyta logistikos ir buhalterinių darbuotojų maždaug apie 200 su trupučiu etatų. Sutaupyta yra taip, kad tuos etatus užimtų būtent tie žmonės, kurie dabar užtikrina tvarką gatvėse. Tai yra maždaug keli šimtai etatų.

Antras etapas, aš manau, kad tai buvo jūsų klausimo potekstė, antras etapas yra įstaigų prie Policijos departamento reorganizacija. Tai šiuo metu tas procesas vyksta, manom eiti tuo keliu, kad padarytume išorinį auditą, kiek ir kur galima sutaupyti etatų, ir šiems pareigūnams paskirtume tiesiogines funkcijas – viešosios tvarkos užtikrinimą. Antrasis etapas šiuo metu vyksta ir laukiam išorinio audito. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Stoma, ruošiasi E. Jonyla.

S. STOMA (TPPF). Ačiū. Gerbiamojo sveikatos reikalų ministro A. Čapliko norėjau paklausti. Jūs užsiminėte apie galimą registracijos mokestį poliklinikose. Pasižiūrėjau internete atsiliepimus į šitą planą ir tikrai didžioji dauguma, o gal net ir visi komentatoriai labai kritiškai tai vertina. Tai sukėlė dar vieną visuomenės nepasitenkinimo bangą mūsų veikla. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto šioje situacijoje reikėtų susilaikyti nuo tokių planų, nes manau, kad tai nelabai ką spręstų. Jeigu buvo kalbama apie tai, kad galbūt kyšiai, tos vadinamosios dovanos gydytojams sumažėtų dėl to, tai tikrai tai yra abejotina. Tai galėtų išspręsti tiktai rimta sveikatos sistemos reforma, kurią, tikiuosi, padarys ši koalicija per ketverius metus. Norėčiau paklausti, gal reikia rengti rimtą sveikatos sistemos reformą, o ne svaidyti visuomenei tokius ne visai parengtus pasiūlymus, kurie sukelia nereikalingas aistras? Ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū už klausimą. Norėčiau patikslinti, kad žodžiai „priemoka“ arba „registracijos mokestis“ nuskambėjo bendroje Sveikatos reikalų komiteto diskusijoje. Ir ne aš buvau tas, kuris pasakė šią idėją, ir ne aš esu pirmasis, kuris šią idėją vertina viešai. Dokumentai arba tie pamąstymai yra parengti seniai, netgi prieš 2–3 metus buvo bandoma sveikatos ministrų. Aš nenorėčiau plėstis į argumentus. Argumentų yra daug už, yra daug prieš. Mes viską vertinsime, tikrai nedarysime nieko skubotai, darysime tik protingus žingsnius. Diskusijoje išsakytos ligoninių įmonių vadovų, komiteto narių ir paties ministro mintys. Manau, tai yra gerai, reikia diskutuoti, juo labiau kad galimybė tokiam mokesčiui atsirasti yra viena iš reformos dalių.

Yra problemų, nereikia slėpti, kad šiandien, deja, tokia yra susiklosčiusi situacija, dalis ligonių ateina į poliklinikas arba penktadieniais ateina į ligoninę gultis, na, ieškoti tam tikros socialinės paramos. Tokia problema egzistuoja. Mes nekalbame apie kokį greitą radikalų sprendimą, mes tik norime diskutuoti ir surasti protingą ir teisingą sprendimą.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Jonyla. Ruošiasi A. Mazuronis.

E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš noriu paklausti žemės ūkio ministro. Žemdirbiai po tokio gražiai pavadinto solidarumo mokesčio jau apmokestinti įvairiais mokesčiais. Dabar žemdirbiams kyla dar vienas klausimas, kaip bus su vadinamuoju galios mokesčiu? Gal ministerija numačiusi kokius darbus ar veiksmus atlikti? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, iš tikrųjų numačiusi atlikti. Mes esame dabar įvertinę, kiek žemdirbiai patiria nuostolių dėl įrenginių, kurie stovi jų laukuose. Aš tikiuosi, pavasario sesijoje pateiksime sprendimo būdus.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi V. Bukauskas.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Norėjau pateikti labai trumpą klausimą užsienio reikalų ministrui. Vakar Audito komitete išgirdau tokią žinią, kad lėšų, skirtų Afganistano atstatymo įvairiausioms programoms ir panašiai, panaudojimo taisyklėse yra tokia nuostata, kad galima išleisti pinigus neatsiskaitytinai, arba nepateikiant jokių dokumentų, kaip Finansų departamento vadovė pasakė, tuo atveju, jeigu sudega ar dar kažkas panašaus, nors ten tokių išlygų nėra. Kaip jūs vertinate šią nuostatą? Ar nemanote, kad ją reikėtų keisti? Ir prašymas toks, kad kitą kartą, jeigu galite (nors, žinau, jums tuo metu buvo kitas pasitarimas), suderinę laiką, jeigu galėtumėte, rastumėte laiko pats atvykti, o ne siųstumėte tuos žmones, kurie iš dalies atsakingi už esamą situaciją, nes diskusija išeina į vieną pusę. Labai dėkui.

V. UŠACKAS. Labai ačiū. Į jūsų pageidavimą būtinai atsižvelgsiu. Atsiprašau, vakar vyko svarbus Užsienio reikalų komiteto posėdis, kuriame turėjau dalyvauti tuo pačiu metu, kai vyko Audito komiteto posėdis, ir pažadėjau dalyvauti kitame pasitarime.

Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, jog Lietuva, kaip solidari pasaulio šalių narė, prisiima atsakomybę ne tik rūpintis savo piliečiais, bet taip pat dalytis solidarumu ir su tais kraštais, kurie išgyvena karo niokojimus, skurdą ir badą. Jau ankstesnė Vyriausybė yra priėmusi specialią programą demokratijoms paremti. Tam yra specialiai skirta biudžeto eilutė. Praėjusiais metais buvo skirta 11,4 mln. Lt, šiais metais numatyta iki 9 mln., gali mažėti. Vyriausybės nutarimu ir užsienio reikalų ministro yra numatyta tvarka. Kai kuriomis sąlygomis teikiama parama, tarkime, Afganistane, kur nėra atsiskaitymų čekių kaip tokių dalykų, yra labai sudėtinga, ir mes turime prisitaikyti prie tų sąlygų, kuriose yra mūsų civiliai atstovai kartu su kariškiais. Aš priimu jūsų pastabą. Mes peržiūrėsime dabartinę tvarką, kad nebūtų jokių neaiškumų ar neskaidrumo šiuo atžvilgiu.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Bukauskas. Ruošiasi E. Jurkevičius.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti Ministro Pirmininko. Gerbiamasis premjere, na, ekonomikos išgyvenimo sunkmečiu, manau, viso pasaulio šalys ieško būdų, kaip būtų palengvinta, kad vartojimas būtų didinamas. Jūs labai daug deklaruojate, kad yra numatyta tam tikrų priemonių. Susitikę su asocijuotom struktūrom, ypač su smulkiojo verslo sektoriumi, kuris šiandien kaip prioritetas, mūsų valstybės pamatas, negauname aiškaus atsakymo, nes komerciniai bankai, mano nuomone, vykdo kartelinį susitarimą, ir trūkstant apyvartinių lėšų, keliamos palūkanų normos, kurios yra jau per 20 %, įskaitant galutinį įforminimą, registrą ir kt. išeina 24–25 %. Be to, penkis kartus turi būti pagrįstas jo turtas. Dar negana, turi pagrįsti savo asmeniniu turtu. Ar nemanote, kad vis dėlto būtų atsvara turėti „Turto“ banką, kai šiandien valstybė turi turto, galėtų būti kaip alternatyva, kad tie komerciniai bankai pradėtų žiūrėti lojaliai, kad operatyviai būtų gaunamos lėšos šiandien, nes jų reikia šiandien ir dabar, o ne rytoj. Kaip jūs žiūrite į tai, kad būtų valstybės bankas, kuris būtų kaip alternatyva?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmas dalykas – dėl šiandien ir dabar. Nėra jokių diskusijų, kad būtų kur kas geriau, jeigu mes šiandien ir dabar jau turėtume instrumentus, kuriais galėtume skatinti ekonomiką. Deja, jūs žinote, užuot praeitų metų vasarą Lietuva būtų pripažinusi, kad eina į recesiją, į krizės laikmetį… Reikėjo laukti rinkimų, ir tik dabar mes pradėjome iš pradžių finansus stabilizuodami, ieškodami būdų, kaip skatinti ekonomiką, kurti tuos instrumentus, kuriuos būtų buvę kur kas geriau turėti daug anksčiau, kad jau dabar galėtume tuos pinigus pradėti naudoti. Deja, yra objektyvių priežasčių, kodėl kai kurių dalykų mes fiziškai negalime pagreitinti.

Dėl bankų. Vakar man teko Švedijoje kalbėtis ir su valdžios atstovais, ir su didžiausių Lietuvoje veikiančių bankų vadovais. Jie garantuoja, kad tikrai nemažina savo kreditinių portfelių, be abejo, kreditus dalydami kur kas atsargiau negu anksčiau ir objektyvią riziką vertindami labai atidžiai. Rizika yra paprasta. Visos pasaulio ekonomikos smunka žemyn, visos rinkos užsidaro. Mes dar turime papildomų problemų, kai kaimynai devalvuoja, o mes turime stabilią valiutą. Tai yra gėris iš vienos pusės, iš kitos pusės aišku, kad prarandame kai kurių konkurencinių pranašumų. Be abejo, bankininkai, išduodami kreditus, labai atidžiai vertina tos rizikos faktorius.

Ar valstybė, jeigu turėtų galimybių pati skolinti, nevertintų tų rizikos faktorių? Aš turiu abejonių. Irgi turėtume vertinti tuos pačius rizikos faktorius.

Antras dalykas dėl valstybinio banko kūrimo. Tam tikra prasme galima tą idėją svarstyti. Ji visą laiką girdėti, gal čia finansų ministras pridurs keletą žodžių. Pirmas klausimas yra, kokius finansinius resursus toks bankas naudotų kreditų dalinimu? Mes nesame Vokietija, Amerika ar Britanija, kurios šiokių tokių finansinių resursų turi, o kartais gal ir paspausdina papildomai savo valiutų. Mes to negalime daryti. Tai čia yra mūsų didžiausia problema.

Jeigu leistumėte, gal dar finansų ministras pasakytų porą pastabų.

A. G. ŠEMETA. Premjeras faktiškai pasakė, ką ir aš galvoju. Verslo gaivinimo planas bus įgyvendinamas per egzistuojančią finansų sistemą. Aš manau, tas valstybės indėlis, kuris prisidės prie bankų finansinių išteklių, leis šiek tiek palaisvinti tą sistemą. O alternatyvaus banko kūrimas, na, „Turto“ bankas tik vadinasi bankas, iš principo tai yra turto valdymo įmonė, ji neturi netgi gebėjimų, kurie reikalingi finansų rizikai valdyti. Aš manau, kad būtų labai didelė rizika, nes, išduodant kreditus, rizikuojant mokesčių mokėtojų pinigais, turi būti labai profesionalus rizikos vertinimas, kitaip mes tiesiog galime prarasti mokesčių mokėtojų pinigus. Vis dėlto finansų institucijos yra tos institucijos, kurios yra įpratę tą daryti, reikia ieškoti metodų, kaip jų veikimą pagyvinti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien kažkaip nelabai suprantu, koks čia sąmyšis tarp Seimo narių ir ministrų. Tai vienas išeina, tai kitas į kambariuką. Prašyčiau būti dėmesingiems, gerbkime vieni kitus. Daugiau pastabų nesakysiu.

Klausia E. Jurkevičius. Ruošiasi A. Petkus.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Sveiki. Klausimas būtų teisingumo ministrui. Jau priimta Seime rezoliucija dėl nacionalinio susitarimo, tai yra teismų reformos, įtraukiant visuomenės atstovus, kaip aš suprantu, prisiekusiuosius. Norime paklausti, kada planuojate tos reformos pradžią ir jos eigą? Kaip galvojate? Dėkui.

R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų teismuose daug reformų, apie įvairias šnekama. Ir ką tik pateiktas Prezidento įstatymas ir dėl prisiekusiųjų diskusijos… Dėl prisiekusiųjų noriu pasakyti tai, kad man klausimas toli gražu neatrodo toks paprastas, kaip kartais atrodo daliai idėjos iniciatorių, nors iš principo visuomenės įtraukimas galbūt ir būtų naudingas dalyje bylų sprendžiant kaltumo ar nekaltumo klausimus. Galiu pasakyti, kad tą klausimą kol kas dar nagrinėju.

Bet dėl teismų, manau, kad tikrosios problemos šiandien gerokai opesnės ir staigesnės. Nes, kai ant teisėjo stalo guli arti 100 bylų ir jis negali susikoncentruoti, ir spręsti nė vienos iš jų, skirti tam pakankamai laiko, tai iš tikrųjų yra didžioji problema. Aš prašau Seimo narių pritarimo, kai pavasario sesijai pateiksiu tam tikrus įstatymo pakeitimus, susijusius su teismų darbu ir išbraukimu teismams nebūdingų funkcijų, tai yra įvairių tvirtinimų, palaiminimų, kas uždeda papildomą funkciją ir teismams, ir piliečiams. Manau, kad tai yra iš tikrųjų skubus reikalas. Mano sudaryta darbo grupė, derindama su teisėjais, kaip tik rengia pasiūlymų paketą, tikrai prašau pritarti šiai iniciatyvai. O dėl tarėjų ar prisiekusiųjų klausimas dar nagrinėjamas, ir aš žiūriu į tą klausimą gana rimtai, kad atsakyčiau labai staigiai.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia A. Petkus. Ruošiasi J. Olekas.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Baigiantis praeitiems metams mes priėmėme daug įstatymų pataisų ir atšaukėme PVM įstatymo lengvatas. Ypač tai aktualu dėl maisto produktų. Norėčiau pasiteirauti (jau dabar sausio mėnesio rezultatai aiškūs), kaip tiesiogiai PVM mokesčio surinkimą paveikė šios lengvatos atšaukimas?

A. G. ŠEMETA. Spręsti pagal sausio mėnesio rezultatus kol kas mes neturime galimybių, nes sausio mėnesį įplaukė PVM už gruodžio mėnesį, kai dar galiojo ankstesnieji tarifai. Kai bus vasario mėnesio rezultatai, tada matysime pirmojo mėnesio, kurį realiai veiks naujieji tarifai, rezultatus, tada aš galėsiu apie tai informuoti.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas, ruošiasi S. Bucevičius.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau trumpai pasiteirauti ūkio ministro dėl praeito trečiadienio mūsų klausimo dėl Rytų skirstomųjų tinklų veiksmų apkaltinant ar (…) atsakomybę asmenims, kurių skaitliukai yra už jų namų ribų, ar kas nors paaiškėjo?..

Klausimas finansų ministrui. Mes vakar Švietimo, mokslo ir kultūros komitete sužinojome, kad Finansų ministerija palankiai žiūri į galimą viešųjų įstaigų skolinimąsi. Ten buvo kalbama apie aukštąsias mokyklas, kad Finansų ministerija pritarė, kad toks skolinimasis būtų… kad aukštosios mokyklos galėtų kaip viešosios įstaigos skolintis. Aš žinau, kad šį klausimą anksčiau labai kėlė gydymo įstaigos, kurios jau seniai yra viešosios įstaigos. Ar joms taip pat bus numatyta skolinimosi galimybė? Ačiū

D. KREIVYS. Ačiū už klausimą. Noriu priminti, kad mes jau turime energetikos ministrą, kuris, ko gero, kuruoja šį sektorių. Tačiau noriu pasakyti, kad aš, grįžęs iš posėdžio, tikrai perdaviau sekretoriams tą klausimą ir liepiau tas taisykles būtinai peržiūrėti taip, kad būtų naudinga žmonėms.

Aš noriu pasakyti, kad yra energetikos ministras, pirmiausia jis į tą klausimą turėtų atsakyti ir atsakys.

O aš tai, kas priklauso, padariau.

PIRMININKĖ. Bet nematau energetikos ministro.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jis šiuo metu Briuselyje.

PIRMININKĖ. Tai gal gali kas nors papildyti atsakymą?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tai jau atsakė.

D. KREIVYS. Aš per praeitą valandą gavau klausimus ir juos atidaviau sekretoriams.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Dar finansų ministras. Prašom dar finansų ministras atsakys Seimo nariui J. Olekui.

A. G. ŠEMETA. Finansų ministerija labai atsargiai žiūri į tokias galimybes. Kalbant apie aukštąsias mokyklas, mes reikalavome, kad būtų nustatyti pačiame įstatyme labai aiškūs kriterijai, kokiais atvejais tas skolinimasis galėtų būti, nes, be abejo, mes negalime paleisti savieigai šito proceso. Čia galima kalbėti apie skolinimąsi apyvartai, bet kad mes padarytume taip, kad visi, t. y. ir kitos viešosios įstaigos, galėtų tą daryti be jokių konkrečių kriterijų ir aiškiai nustatytų apribojimų ir limitų, mes tikrai to kaip Finansų ministerija netoleruotume ir manome, kad tokio laisvo skolinimosi viešosioms įstaigoms tikrai neturėtų būti.

PIRMININKĖ. Dėkoju Dėl vedimo tvarkos – Z. Balčytis. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, vis tiek būtų prašymas, kad Vyriausybės nariai atsakinėtų pagal Statutą. Tikrai mes labai rimtai rengėmės, turime rimtų klausimų ir norime, kad visi paklaustų, nes situacija nėra tokia paprasta. Jeigu galima, pagal Statutą 2 min., ir viskas… Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar kartą primenu: klausimui – minutė, atsakymui – 2 min. Klausia S. Bucevičius. Ruošiasi V. M. Čigriejienė.

S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pasistengsiu konkrečiai paklausti. Gerbiamasis premjere, vakar Biudžeto ir finansų komiteto nariai turėjo su bankininkais ir su verslu tokį pokalbį, t. y. buvo akcentuojama, kaip dabar gyvena verslas ir kaip gyvena bankas. Bankininkai patvirtino vieną tokią paprastą tiesą: pinigų yra, bet skolinimosi visa procedūra, vakar girdėjome skaičius: metinių – 18, 22, penkis kartus daugiau reikia turto įkeisti… Uždarajai akcinei bendrovei, tai, kuri atsako tik savo turtu, pasirodo, prievolė yra asmeninis turtas ir netgi jau šeimos turtas. Sakykite, premjere, ką numatoma daryti ir kokių veiksmų imsitės jūs su komerciniais bankais? Šiandien išgirdome, kad savo banko neturėsime.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dar sykį galiu pakartoti tą patį – ar savas, ar ne savas bankas, ne tiek yra svarbu, yra svarbu kreditiniai resursai. Noriu dar sykį priminti, kad ekonomikos skatinimo planas, kurį tvirtinsime kitą savaitę, numato, rodos, apie 2 mlrd. Lt iš europinių pinigų ir kitų galimų resursų tam, kad valstybė, per savo programas išnaudodama veikiančius bankus, veikiančias finansines institucijas, be abejo, labai tiksliai atrinkdama, tuos, kurie iš jų sutinka dalyvauti pagal Vyriausybės programą tuose projektuose, imasi iniciatyvos apie 2 mlrd. Lt papildomų kreditinių resursų paskirstyti verslo rinkoje, tokiu būdu užpildydama tas spragas ir tas nišas, kurios atsiranda dėl to, kad bankai dėl pasaulinės bankų krizės, dėl pasaulinės finansų institucijų krizės yra labai apriboję savo kreditavimo politiką.

Lygiai taip pat vakar lankantis Švedijoje man teko klausytis ir girdėti ir Švedijos politikų nusiskundimų, kad jų verslas neprieina prie kreditinių resursų. Iš tikrųjų pasaulio situaciją sunku su kuo nors palyginti, ir ji iš tikrųjų yra tokia, kokia yra. Mes nepakeisime viso pasaulio situacijos.

Antras dalykas, ką mes planuojame daryti. Artimiausiu metu ruošiamės baigti Vyriausybėje svarstyti ir derinti su bankais, su finansinių institucijų priežiūros institucijomis ir pateikti Seimui svarstyti Finansinių institucijų tvarumo įstatymo projektą, kuris taip pat būtų reikalingas, kad bankai jaustų šiek tiek mažesnę savo veiklos riziką čia, Lietuvos rinkose. Esminis dalykas, kas stabdo bankus, – tas jų suvokiamas ar įsivaizduojamas visų jų operacijų rizikos dydis, ir visos mūsų pastangos turi būti skirtos tam, kad mes tą rizikos jausmą kiek galima labiau bendromis pastangomis mažintume.

Pirmieji veiksmai, kurių ėmėsi Vyriausybė dar praeitų metų pabaigoje, garantuodama valstybės finansų sistemos stabilumą, ir buvo skirti mažinti tuos rizikos elementus, rizikos pojūtį. Jeigu priimsime įstatymą, kuris garantuos finansinių institucijų, kitaip sakant, bankų sistemos tvarumą, galime tikėtis, kad tai sumažins tą rizikos pojūtį. Todėl ir palūkanų norma, aš vėl grįžtu prie dalykų, kuriuos turėtų aiškinti finansų ministras, bet kodėl skiriasi palūkanų norma Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, pavyzdžiui, nuo Europos valstybių? Dėl tarptautinėse rinkose susiklosčiusio suvokimo, kiek yra rizikingos mūsų rinkos.

PIRMININKĖ. Dėkui, premjere. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi A. Dumbrava.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, šiandien „Lietuvos ryte“ nepriklausomas ekspertas įvardijo aštuonias personalijas kaltindamas dėl krizės. Gal jūs galėtumėte tą sąrašą papildyti naujomis pavardėmis?

Žemės ūkio ministro noriu paklausti. Gal galite paaiškinti, kodėl jūs kreipėtės į generalinį prokurorą su prašymu ginant viešąjį interesą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje, kurioje buvo priteistas žalos atlyginimas pieno perdirbimo įmonės naudai? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš nelinkęs komentuoti publikacijų, nors iš tikrųjų vertinu Stasio Jakeliūno įžvalgas, ir įžvalgas dėl dabartinės krizės priežasčių Lietuvoje. Aš dar sykį galiu pakartoti, ne vieną kartą tą esu kartojęs, ir visiškai sutinku su gerbiamuoju S. Jakeliūnu, kad priežastys yra dvi. Yra pasaulinės krizės poveikis mums. Na, kam nors priskirti atsakomybę iš Lietuvos politikų būtų sudėtinga. Bet negalime nematyti ir to, kad, kitaip nei kito pasaulio šalys, mes turime ir savo vietinių priežasčių, kitaip sakant, turime savo vietinę krizę. Nekontroliuotas vartojimo ir nekilnojamojo turto kainų burbulas sprogo ir dėl to Lietuvoje krizė kur kas gilesnė nei kitose, kad ir Europos, kaimyninėse valstybėse. Akivaizdu, būtų galima ilgai nagrinėti, kodėl nebuvo tinkamai reaguota ir į Tarptautinio valiutos fondo perspėjimus prieš porą trejetą metų dėl Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos perkaitimo pavojų, bet ką padarysi, esame čia, kur esame. Ar sąrašą, paskelbtą S. Jakeliūno, jį galima pasiskaityti, reikėtų dar kuo nors pildyti, aš nežinau, ar tikrai tai būtų pati vertingiausia diskusija.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pratęsiu, atsakysiu į antrą dalį. 2003 m. susiklosčius nepalankiai pasaulinei padėčiai ir šalies pieno rinkoje situacijai, panašiai kaip ir dabar, Vyriausybė ieškojo galimybių teikti pieno gamintojams valstybės paramą. Buvo nutarta 2003 m. birželio–gruodžio mėnesiais pieną superkančioms ir perdirbančioms įmonėms mokėti gamintojams už supirktą pieną 2002 m. analogiškomis kainomis. Viskas buvo suderinta, Vyriausybė skyrė 56 mln., Vyriausybė atsiskaitė laiku. Kai atsiskaitė, atsitiko tai, ko iš tikrųjų nebuvo galima numatyti. Precedentas. Pieno perdirbimo įmonės padavė Vyriausybę į teismą ir reikalauja išieškoti 15 tūkst. Lt žalos, kad buvo lyg ir pažeistos kažkokios taisyklės. Šiuo metu jie išsiieškojo jau 9 mln. ir toliau, matau, galima apginti 6 mln., todėl ir kreipiausi dėl viešojo intereso gynimo į generalinį prokurorą.

Pavarčius medžiagą matyti ir terminų praleidimas, ir matyti, kad vertinant dėl patirtos žalos buvo remtasi ne ekspertų išvadomis, bet pačių įmonių pateikta medžiaga. Tai aš nežinau, ar taip galima? Manau, prokuratūra įvertins tai ir gindama viešąjį interesą bent padės apsaugoti dar 6 mln., kuriuos iš mūsų nori prisiteisti pieno perdirbimo įmonės. Ir dar jie palūkanas pasiėmė po 5 %.

PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Paskutinis klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Norėčiau ūkio ministro paklausti, nes nematau energetikos ministro. Gerbiamasis ministre, kiek žinau, praėjusioje kadencijoje buvo nuspręsta surinkti informaciją dėl kaimų atokesnių vietovių elektrifikavimo, nes dar daug kur nėra elektros. Prašau pasakyti, ar jūs žadate imtis kokių nors priemonių, kad būtų elektrifikuoti tie kaimai, kurie nėra elektrifikuoti?

D. KREIVYS. Jūsų klausimą būtinai perduosiu energetikos ministrui. Negaliu atsakyti.

PIRMININKĖ. Kadangi labai greitai atsakėte į klausimus, dar yra 2 minutės, klausia L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti ūkio ministro. Jau antras mėnuo verslininkai ir mes girdime apie ekonomikos skatinimo planą, apie 4 mln. Visi žiūri su didele viltimi, tačiau mane jaudina tai, kad, kaip jūs minėjote, dalį lėšų galėtų gauti per „Invegą“. Bet daugelio įmonių, mane domina tos, kurios eksportuoja, manau, ypač jas reikia skatinti šiandien, yra tokia situacija – dėl apyvartinių lėšų stygiaus užstrigo jų atsiskaitymai su mokesčiais. Turi rinką, turi užsakovus, bet neturi apyvartinių lėšų. Jeigu jos kreipsis į „Invegą“, joms bus pasakyta: jūs turite mokesčių skolų, „Sodrai“ ir jūs neturėsite galimybės gauti. Bent jau dabar „Invegos“ lyg ir tokia yra tvarka. Ar numatomos kokios nors išimtys ir ar verslininkai gali turėti vilties būti paremti iš tos programos?

D. KREIVYS. Labai ačiū Seimo narei už klausimą. Noriu pasakyti, kad projektas yra paskelbtas, nepraėjo nė dvi savaitės. Po paskelbimo dvi savaites skyrėme aptarti su asocijuotomis verslo struktūromis, tą šiuo metu darome, ir kitą savaitę mes jį patvirtinsime. Bus oficialiai patvirtinta dėl eksporto. Mes tiek kreditavimo klausimais, tiek kitais klausimais eksportą esame išskyrę kaip didžiulį prioritetą, ir manome, kad nemaža dalis kreditų, ar tai būtų faktoringų pavidalu, ar tiesiogiai kreditų, bus skirta eksportuojančioms įmonėms.

Taip pat noriu pasakyti, kad visos (…) geroms įmonėms gauti ar faktoringus, ar kreditus tikrai bus sudarytos, ir įmonė, turinti laikinų sunkumų, bet yra gyvybinga ir turi perspektyvą, tikrai bus remiama.

PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju Vyriausybei už atsakymus. Gerų pietų. Rytinis posėdis yra baigtas.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.