2009 02 18
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ
ĮSTATYMO PROJEKTO
Nr. XP – 2905 (2)
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
||
Straipsnis |
Straipsnio dalis |
Punktas |
|
12 |
|
|
Argumentai: Mokslų akademijos veikia visose išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse. Jų buvimas ir padėtis – tai šalies brandumo, apšvietos ir kultūros rodiklis, jų nariai yra gerbiami ir vertinami kaip šalies nacionalinio turto dalis. Lietuvos mokslų akademija (LMA), veikdama pagal savo Statutą, patvirtintą Seimo 2003 m. kovo 18 d. Aktyviai dirba siekdama aukščiausios mokslo kokybės, remdama tarptautinius mokslinius ryšius, įvairių valstybinių institucijų užsakymu atlikdama daugelį ekspertizių, įvairiomis formomis dalyvaudama formuojant ir įgyvendinant valstybės politiką mokslo ir studijų srityje. LMA aktyviai dalyvauja formuojant globalią ir ypač Europos mokslo ir technologijų politiką. LMA nariai kompetentingi ir pajėgūs atlikti Vyriausybės, ministerijų, įvairių mokslo ir studijų institucijų, nacionalinių, kompleksinių ir kitokių mokslo projektų ir jų įvykdymo nepriklausomą ekspertizę.
Pasiūlymas: papildomai po 11 str. siūloma įtraukti straipsnį, skirtą Lietuvos mokslų akademijai ir pakeisti kitų straipsnių numeraciją. “ 12 straipsnis. Lietuvos mokslų akademija 1. Lietuvos mokslų akademija yra valstybės biudžetinė įstaiga, jungianti žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus. 2. Lietuvos mokslų akademija veikia pagal savo statutą. Jį priima ir keičia akademijos narių visuotinis susirinkimas. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas. 3. Lietuvos mokslų akademijos nariams gali būti mokamos išmokos. Išmokų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.
|
2 |
2 |
|
Argumentai: Universitetų ligoninių sąvoka apibrėžta dabar galiojančiame LR Sveikatos priežiūros įstatyme 2 str. 5 dalyje: “Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. Universiteto ligoninės steigėjai – Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla”. Tai nurodo, kad universitetų ligoninės irgi yra susiję su moksline bei studijų veikla, todėl privalo būti nurodytos Mokslo ir studijų įstatyme, tačiau dėl savo specifinės veiklos jų reglamentavimas kartu turi būti siejamas ir su sveikatos sistemos veiklos reglamentavimu.
Pasiūlymas: šio įstatymo 2 straipsnį “Įstatymo taikymas” papildyti 2 dalimi: “ 2. Šio įstatymo nuostatos universitetų ligoninėms taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos sistemos organizavimą, sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir viešųjų įstaigų veiklą reglamentuojantiems įstatymams.
|
5 |
|
|
Argumentai: dėl 2 str. papildymo 2 dalimi siūloma patikslinti 5 straipsnį.
Pasiūlymas: siūloma patikslinta formuluotė: “ 5 straipsnis. Mokslo ir studijų institucijų grupės Mokslo ir studijų institucijos yra trijų grupių: aukštosios mokyklos, mokslinių tyrimų institutai ir universitetų ligoninės”.
|
13
|
2, 4 |
|
Argumentai: Yra ydinga praktika, kai ta pati institucija (šiuo atveju Lietuvos mokslo taryba ) ir skirsto finansavimą, ir vertina jo panaudojimo efektyvumą. Taip pat tokia struktūra dubliuoja specialiai finansiniam mokslo lėšų administravimui sukurtų institucijų – Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo bei Lietuvos inovacijų ir technologijų agentūros veiklą. Siekiant taupyti valstybės lėšas finansinių išteklių administravimui, dar viena administruojanti institucija yra netikslinga. Kadangi Lietuvos mokslo taryba neturi patirties didelės apimties finansinių išteklių administravime, nauja veikla sukels daug problemų ir lems uždelstą Europos Sąjungos bei kitų fondų lėšų įsisavinimą.
Pasiūlymas: siūloma atsisakyti Lietuvos mokslo tarybos finansinę veiklą apibrėžiančių formuluočių 13 str. 2 dalyje, atsisakyti 4 dalies. 2 dalį palikti tokią: “ 2. Lietuvos mokslo taryba yra Seimo ir Vyriausybės patarėja mokslo ir studijų politikos klausimais. Lietuvos mokslo taryba dalyvauja įgyvendinant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės) plėtros žmonių išteklių plėtrai skirtas programas ir vertina Lietuvoje vykdomą mokslinę veiklą.”
|
40 |
4 |
|
Argumentai: įstatymo projekto 40 str. 4 dalyje akcentuota nuoroda į užsienio ekspertus, kuriems dalyvaujant atliekamas mokslinių tyrimų lygio įvertinimas. Ši nuoroda yra diskriminacinė Lietuvos ekspertų – mokslininkų atžvilgiu ir prieštarauja pamatiniams Europos Sąjungos vieningos rinkos, laisvo paslaugų, prekių, kapitalo ir žmonių judėjimo bei konkurencijos neribojimo principams ( nes ekspertizės paslauga bus perkama).
Pasiūlymas: 40str. 4 dalies antrame sakinyje atsisakyti nuorodos į užsienio ekspertus ir šios dalies antrą sakinį formuluoti taip: “ Teisę vykdyti doktorantūros studijų programas universitetams arba universitetams kartu su mokslinių tyrimų institutais, kuriuose atliekami mokslo kryptį atitinkantys aukšto lygio moksliniai tyrimai, suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi universiteto arba universiteto ir mokslinių tyrimų instituto mokslinių tyrimų lygio įvertinimu.” Atsisakant sakinio pabaigos: “, kuris atliekamas dalyvaujant užsienio ekspertams”.
|
66 |
2 |
|
Argumentai: Šiuo metu egzistuojanti ekonominė situacija neleis realiai įgyvendinti šios nuostatos visiems dėstytojams, todėl aukštųjų mokyklų administracijos sprendimai taikyti įstatymo nuostatą kai kuriems darbuotojams, o kai kuriems – jos netaikyti sukels vidinę dėstytojų priešpriešą ir įtampą.
Pasiūlymas: 66 str. 2 dalyje siūloma dėstytojus ne kas 5 metai, o tik kas 10 metų ne ilgiau kaip vieniems metams atleisti nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
|
70 |
7 |
|
Argumentai: lėšų skyrimas Mokslinių tyrimų institutams per universitetus yra ydingas, nes universitetai ir patys rengia mokslininkus, todėl ribodami konkurenciją ir dėl bendro finansavimo trūkumo jie nepakankamai finansuoja ( nenumato savo biudžetiniuose planuose) mokslinių tyrimų institutus, nors ir turi su jais bendros veiklos sutartis.
Pasiūlymas: siūloma 70 str. 7 dalį sutrumpinti taip: “ 7. Valstybiniams mokslinių tyrimų institutams kartu su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis rengiantiems mokslininkus ar padedantiems rengti specialistus, lėšos, susijusios su šių mokslininkų ar specialistų rengimu, skiriamos šio įstatymo 88 str. nustatyta tvarka.”
|
80
80
83
|
1
3
|
|
Argumentai: universiteto ligoninės steigėjai (dalininkai) pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 str. 5 dalį yra Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla. Taip užtikrinama, kad universiteto ligoninėje bus tik valstybinis kapitalas, kad jos veiklą pilnai kontroliuos valstybinė institucija ir valstybinė organizacija. Todėl universiteto ligoninė pilnai atitinka valstybės mokslinių tyrimų įstaigai keliamus “valstybiškumo“ reikalavimus. Universiteto institutas šio įstatymo 83 str. apibrėžiamas kaip universiteto keliamų tikslų ir uždavinių vykdytojas, kartu savo funkcijomis dubliuoja ir universiteto mokslinę veiklą, ir mokslinių tyrimų instituto funkcijas, nors jo steigėju 80 str. 3 dalyje nurodoma Vyriausybė. Tokiu būdu universitetai savo funkcijas numato vykdyti ir per savo padalinius, ir per universitetų institutus, tai bandydami užsitikrinti dvigubą finansavimą tai pačiai veiklai. Siekiant ekonominio efektyvumo, tikslinga yra išgryninti veiklas, ir universitetų funkcijas vykdyti tik per universitetų vidinius padalinius, o valstybei aktualias atskirų ūkio šakų mokslo problemas spręsti per valstybės mokslo institutus.
Pasiūlymas: 80 str. 1 dalyje vietoj “universiteto mokslo instituto” įrašyti “universiteto ligoninė” ir šią dalį išdėstyti taip: “ 1. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų tipai: 1) valstybės mokslo institutas; 2) valstybės mokslo įstaiga; 3) universiteto ligoninė.”
Argumentai: nauja šios dalies formuluotė užtikrintų Mokslo ir studijų įstatymo suderinimą su Sveikatos priežiūros įstatymu.
Pasiūlymas: papildyti 80 str. 3 dalį naujais teiginiais: “ 3. Mokslinių tyrimų įstaigos gali būti valstybinės ir nevalstybinės. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, išskyrus universitetų ligonines, steigėja yra Vyriausybė. Nevalstybinių mokslinių tyrimų įstaigų steigėjai yra fiziniai arba juridiniai asmenys, išskyrus valstybės ir savivaldybių įstaigas. Universitetų ligoninių steigėjai yra Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija ir valstybinė aukštoji mokykla.”
Argumentai: Remiantis 80 str. 1 ir 3 dalių pakeitimų argumentais netikslinga išskirti atskirą institutų rūšį – universitetų institutus ir yra būtina apibrėžti universitetų ligoninių sąvoką, naudojamą 80 str. 3 dalyje.
Pasiūlymas: siūloma 83 str.”Universiteto mokslo institutas “ pakeisti visą ir formuluoti jį taip: “ 83 straipsnis. Universiteto ligoninė 1. Universiteto ligoninė – viešoji asmens sveikatos priežiūros ir mokslo įstaiga, kartu su valstybine aukštąja mokykla vykdanti trijų pakopų medicinos studijas, teikianti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir tobulinanti medicinos specialistus. 2. Pagrindiniai universiteto ligoninės tikslai: 1) teikti visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas; 2) vykdyti šalies ūkio, kultūros ir visuomenės plėtrai svarbius ilgalaikius biomedicinos krypties mokslinius tyrimus ir eksperimentinę (socialinę) plėtrą; 3) kartu su universitetu rengti mokslininkus, padėti rengti specialistus, atsižvelgiant į naujausius mokslo laimėjimus ir šalies ūkio poreikius; 4) sudaryti sąlygas studentų studijoms, dėstytojų ir kitų specialistų kvalifikacijos kėlimui.”
|
85
|
1, 3 |
|
Argumentai: būtina patikslinti universiteto ligoninės vietą mokslinių tyrimų įstaigos valdymo organuose.
Pasiūlymas: 85 str. 1 dalį patikslinti ir straipsnį papildyti nauja 3 dalimi ir formuluoti taip: “ 1. Valstybės mokslinių tyrimų įstaigos (išskyrus valstybės mokslo įstaigą ir universiteto ligoninę) valdymo organai yra mokslinių tyrimų įstaigos taryba ir mokslinių tyrimų įstaigos direktorius.” “ 3. Universiteto ligoninės valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas”.
|
86
86
87
88 |
4
3 |
|
Argumentai: nenumatant universiteto instituto kaip sąvokos šiame įstatyme, nėra prasminga nagrinėti jo valdymo struktūrą ir finansavimą.
Pasiūlymas: pakeisti 86 str. pavadinimą išbraukiant žodžius “universiteto mokslo instituto” ir pavadinimą formuluoti taip: “ 86 straipsnis. Valstybės mokslo instituto taryba”
Visai išbraukti 4 dalį ir vietoj jos įrašyti patikslintą šio straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip: “ 4. Valstybės mokslo instituto direktorius yra tarybos narys pagal pareigas, bet negali būti jos pirmininkas”.
Pasiūlymas: remiantis tais pačiais argumentais visai išbraukti 87 str. 3 dalį, pakeičiant likusių šio straipsnio dalių numerius.
Pasiūlymas: remiantis tais pačiais argumentais patikslinti šį straipsnį išbraukiant iš pirmo sakinio žodžius “ir universiteto mokslo institutą” ir palikti tokią šio straipsnio formuluotę: “ 88 straipsnis. Mokslinių tyrimų įstaigų finansavimas Valstybės biudžeto asignavimai nurodomi pagal kiekvieną valstybės mokslo institutą atskira eilute. Valstybės mokslo įstaigos finansuojamos iš valstybės institucijoms arba įstaigoms, vykdančioms atitinkamų valstybės mokslo įstaigų steigėjo funkcijas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų”.
|
Teikia:
Seimo narys Juozas OLEKAS