LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 54, 55, 55¹, 65, 76, 78, 85, 91², 91³ IR 98 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą 

Lietuvos Respublikos Seimui 2008 m. liepos 3 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 55¹, 57, 61, 63, 64, 69¹, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 53¹, 53² straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymą Nr. X-1685, buvo iš esmės pakeista Atrankos komisijos sudarymo tvarka, pretendentų į teisėjus ir teisėjų  atrankos procedūros, nustatytos naujos kai kurių subjektų, dalyvaujančių teisėjų atrankoje, funkcijos. Pradėjus šias nuostatas taikyti praktikoje, išryškėjo nustatyto teisinio reguliavimo trūkumų, lemiančių atrankoje dalyvaujančių institucijų funkcijų dubliavimąsi ir nepagrįstai pailgėjusį teisėjų atrankos procesą.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Atrankos komisiją sudaro Respublikos Prezidentas. Įstatymų leidėjas dalį funkcijų, susijusių su teisėjų atrankos skelbimu ir organizavimu, kurias anksčiau atliko Nacionalinė teismų administracija, perdavė Respublikos Prezidento kanceliarijai. Kadangi daugelį tų funkcijų Nacionalinė teismų administracija atlieka ir dabar, neišvengiamai dubliuojasi šių institucijų veiksmai atliekant teisėjų atranką. Be to, nustatytas teisinis reguliavimas, įpareigojantis Respublikos Prezidento kanceliariją atranką atlikti tam tikrais etapais, nepagrįstai pailgina atrankos procedūras. Itin daug problemų sukelia galiojančio įstatymo nuostatos, numatančios, kad  pretendentai į teisėjus ir teisėjai, siekiantys dalyvauti atrankoje, Respublikos Prezidento kanceliarijai privalo tiesiogiai pateikti prašymus. Kartu galioja ir tos įstatymo nuostatos, pagal kurias asmenys, siekiantys eiti teisėjo pareigas ar siekiantys būti paskirti į aukštesnį teismą, įrašomi į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą, į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, į teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę ir į teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę. Toks vienu metu taikomas dviejų valios dalyvauti atrankoje išreiškimo formų registravimas apsunkina institucijų, dalyvaujančių teisėjų atrankos procedūrose, darbą ir klaidina atrankoje dalyvauti siekiančius pretendentus bei teisėjus. 

Praktika taip pat parodė, kad šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) nuostatos, reglamentuojančios teismų pirmininkų, pavaduotojų ir skyrių pirmininkų atranką, nesukuria prielaidų realiai atrankai vykti ir neužtikrina teismų vadovų rotacijos principo įgyvendinimo. Nepaisant ne kartą keistos teismų vadovų skyrimo tvarkos, nebuvo atsižvelgta į tai, kad dėl įvairių teismų sistemoje įsitvirtinusių nuostatų ir stereotipų pageidavimus dalyvauti atrankoje į teismo pirmininko, pavaduotojo ar skyriaus pirmininko pareigas pareiškia itin nedaug teisėjų. Kad atrankoje dalyvautų kuo daugiau teisėjų, būtina pakeisti esamą kandidatų registravimosi tvarką ir taip palengvinti jų valios pareiškimą.

Skaidrumo ir atvirumo principų Lietuvos teismų sistemoje įgyvendinimui užtikrinti šiuo metu į teisėjų atranką bei vertinimą atliekančias institucijas (Pretendentų į teisėjus egzaminų komisiją, Atrankos komisiją, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją bei Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją prie Teisėjų tarybos) skiriami ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai. Tačiau praktika parodė, jog dalyvavimas šių komisijų veikloje visuomenės atstovams atima itin daug laiko. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą už atliekamą darbą šiose institucijose visuomenės atstovams nėra numatyta atlyginimo. Tokia padėtis ne tik apsunkina šių institucijų darbą (būtinumą derinti posėdžių laiką prie visuomenės atstovų laisvo nuo pagrindinių pareigų laiko), bet ir kelia pagrįstų abejonių dėl komisijos narių – visuomenės narių – diskriminavimo komisijų narių – teisėjų – atžvilgiu, kuriems dėl papildomo darbo teismų sistemos savivaldos institucijose yra mažinamas tiesioginio darbo krūvis.

Lietuvos Respublikos teismų pirmininkams atostogas pagal galiojantį Teismų įstatymą suteikia Respublikos Prezidentas. Toks atostogų suteikimo teisinis reguliavimas nepaaiškinamas nei teismų sistemos nepriklausomumo, nei teismų veiklos efektyvumo principais. Priešingai, nustatyta tvarka kelia nemažai praktinių problemų ir Respublikos Prezidentui, ir teismų pirmininkams.

Galiojantis Teismų įstatymas numato periodinį ir neeilinį teisėjų veiklos vertinimą. Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas sprendžiant klausimus dėl teisėjo paaukštinimo ar teismų vadovų skyrimo naujam įgaliojimų laikui. Teisėjų bei teismų vadovų atrankos praktika parodė, jog esant keliems teisėjams, siekiantiems dalyvauti konkrečioje atrankoje, vertinimo ir atrankos procedūros iš esmės dubliuojasi. Todėl į laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą dalyvaujančių pretendentų vertinimas darosi perteklinis, kadangi Atrankos komisija, atlikdama pretendentų atranką, iš esmės antrą kartą atlieka tą patį darbą: įvertina teisėjo ar teismo vadovo turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus, teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, nustato stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis, priima sprendimą dėl teisėjo tinkamumo eiti tam tikras pareigas. Taigi esant keliems pretendentams į vieną laisvą ar atsilaisvinsiančią teisėjo vietą būtų pagrįstos tik teisėjų atrankos procedūros, o esant vienam pretendentui – tik neeilinio vertinimo procedūros.

Parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Teikiamo Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 54, 55, 55¹, 65, 76, 78, 85, 91², 91³ ir 98  straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas) tikslas – užtikrinti operatyvų, skaidrų ir objektyviais bei vieningais kriterijais pagrįstą teisėjų atrankos procesą, sukurti sąlygas veiksmingesnei teismų vadovų atrankai ir užtikrinti efektyvų institucijų, atsakingų už teisėjų ir teismų vadovų atranką, darbą.

Projekto uždaviniai – optimizuoti institucijų, dalyvaujančių teisėjų atrankos procedūrose, funkcijas; sudaryti prielaidas teismų vadovų rotacijos principui įgyvendinti;  Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos, Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos prie Teisėjų tarybos, Atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariams (visuomenės atstovams) įtvirtinti galimybę atlyginti už darbą; supaprastinti atostogų suteikimo teismų pirmininkams tvarką. 

Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami projekte aptarti klausimai

2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymui, Respublikos Prezidento kanceliarijai buvo suteiktos naujos funkcijos, susijusios su teisėjų atrankos skelbimu ir organizavimu, kurios iki to laiko buvo pavestos Nacionalinei  teismų administracijai. Pagal esamą teisinį reguliavimą Respublikos Prezidento kanceliarijai yra nustatyta pareiga savo bei Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapiuose skelbti informaciją apie laisvas ir atsilaisvinsiančias teismų teisėjų vietas, pretendentų gyvenimo bei darbo aprašymus, numatomą teisėjų atrankos vietą ir laiką, o taip pat registruotais laiškais bei elektroninio ryšio priemonėmis informuoti  teisėjus ar pretendentus į teisėjus, siekiančius dalyvauti atrankose, gautus pretendentų ir teisėjų rašytinius prašymus perduoti Atrankos komisijai ir kt.

Jau daugelį metų pastebima ydinga ir visuomenėje ypač kritikuojama tendencija, kai į teismų pirmininkų, jų pavaduotojų ir skyrių pirmininkų pareigas skiriami tie patys asmenys. 2007 m. balandžio 19 d. priėmus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymą,  teismų vadovų skyrimo tvarka buvo šiek tiek pakoreguota, bet teismų vadovų rotacijos principą įgyvendinti ir toliau yra gana sudėtinga, nes į laisvas ar atsilaisvinsiančias teismų vadovų pareigas dažnai pretenduoja po vieną asmenį, kurie šias pareigas jau yra ėję dešimt ar daugiau metų.

Teismų įstatymo 91² straipsnio 3 dalis nustato, kad „Neeilinis teisėjo veiklos vertinimas atliekamas sprendžiant teisėjo paaukštinimo ar teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus <...>“. Esant tokiam reguliavimui, prieš kiekvieną Atrankos komisijos posėdį visus karjeros siekiančius teisėjus turi įvertinti Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija (toliau – Vertinimo komisija), t. y. teisėjo veiklos vertinimas tampa atrankos procedūros dalimi. Atrankos komisijos ir Vertinimo komisijos kompetencija sprendžiant teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos klausimus dubliuojasi – abiem komisijoms teismai turi pateikti savo išvadas ar nuomones, kuriose iš esmės yra tie patys duomenys apie atrankoje dalyvaujančius teisėjus (t. y. pateikiama visa informacija, kurią gali turėti ir pateikti teismai vidinio administravimo ir teismų administracinės veiklos priežiūros ribose). Taigi Atrankos komisija savo posėdyje vertina teismų pateiktas išvadas apie teisėjus ir Vertinimo komisijos išvadas, kurios yra parengtos remiantis tomis pačiomis teismų išvadomis. Akivaizdu, kad tokia nepagrįstai ilga ir sudėtinga karjeros siekiančių asmenų atrankos procedūra sukelia nemažai problemų tiek abiem komisijoms, tiek atrankose dalyvaujantiems teisėjams.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos, Atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Vertinimo komisijos nariams (ne teisėjams) už darbą šiose institucijose nėra atlyginama. Minėtų komisijų nariams teisėjams darbo laikas šiose komisijose kompensuojamas atitinkamai mažinant jų darbo krūvį teismuose, o šių komisijų nariams visuomenės atstovams už jų dirbtą laiką nėra atlyginama. Visuomenės atstovai, kurie dėl savo nuopelnų ir autoriteto visuomenės akyse yra skiriami aukščiau nurodytų komisijų nariais, dažniausiai dirba kituose darbuose ir yra itin užimti. Nesureguliuotas apmokėjimo už darbą komisijose klausimas neleidžia jiems aktyviai dalyvauti komisijų veikloje, todėl apsunkinamas atvirumo bei viešumo principų teismų sistemoje įgyvendinimas.

Teismų įstatymo 98 straipsnyje, kuriame reguliuojami teisėjų atostogų klausimai, įtvirtinta, kad teismų pirmininkams atostogas suteikia Respublikos Prezidentas.

Numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuojamų klausimų teigiamos savybės ir kokių pozityvių rezultatų laukiama

Teismų įstatymo 55¹ straipsnyje įtvirtinti  pagrindiniai pretendentų į teisėjus ir karjeros teismuose siekiančių teisėjų atrankos organizavimo principai. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą daugelis funkcijų, susijusių su teisėjų atrankos skelbimu ir organizavimu, yra priskirta Respublikos Prezidento kanceliarijai. Šias funkcijas anksčiau, t.y. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusių Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimų įsigaliojimo, vykdė ir tam tikra dalimi tebevykdo Nacionalinė teismų administracija. Šiuo metu Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Nacionalinės teismų administracijos atliekamos funkcijos, susijusios su teisėjų atranka, daugeliu atvejų dubliuojamos, todėl tam reikia daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių. Be to, esamas teisinis reguliavimas sukelia daug neaiškumų ir patiems pretendentams į teisėjus bei teisėjams.

Projektu siūloma atsisakyti reikalavimo rašytinius prašymus pateikti Respublikos Prezidento kanceliarijai, kadangi praktika parodė, jog esama tvarka kelia daug neaiškumų siekiantiems dalyvauti atrankose pretendentams į teisėjus ir teisėjams. Kyla pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašo, teisėjų karjeros siekiančių asmenų registro, teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazės ir teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazės tikslumo, tikslingumo ir reikalingumo klausimas, nes nebėra aišku, ar pateikus prašymą dalyvauti atrankoje būtina, kad pretendentų duomenys būtų įtraukiami į minėtą sąrašą, registrą ir duomenų bazes. Siūloma, kad tokio pobūdžio prašymus pretendentai į teisėjus ir teisėjai pateiktų Nacionalinei teismų administracijai. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, Projekto 4 straipsnyje, kuriuo keičiamas Teismų įstatymo 65 straipsnis, siūloma įtvirtinti teisėjų, pageidaujančių būti perkeltais į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, duomenų bazę ir teisėjų, siekiančių karjeros tos pačios pakopos teismuose, duomenų bazę.

Be to, pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, atranka vykdoma tam tikrais etapais:  Respublikos Prezidento kanceliarija yra įpareigota nustatyti prašymų dėl dalyvavimo atrankoje pateikimo laikotarpius asmenims, pretenduojantiems į teisėjų vietas Teismų įstatymo 61 straipsnio (buvę teisėjai), 63 straipsnio (teisėjai, pageidaujantys būti perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą) ar 64 straipsnio (teisėjai, pageidaujantys būti paskirti į žemesnės pakopos teismą) pagrindu. Pabrėžtina, jog itin maža tikimybė, kad praktikoje pasitaikytų daugiau negu vienas asmuo, pageidaujantis tapti teisėju Teismų įstatymo 61 arba 64 straipsnio nustatyta tvarka, todėl toks reguliavimas nepagrįstai pailgina atrankos procedūras. Teikiamu Projektu siekiama supaprastinti esamą pretendentų į teisėjus ir teisėjų karjeros siekiančių asmenų atrankos tvarką nustatant, kad, paskelbus atranką į tam tikras pareigas, savo duomenis pateiktų visi pretendentai, siekiantys eiti tam tikras pareigas, neišskiriant atskirų etapų. Priėmus siūlomą pataisą, kaip ir iki šiol, teisėjai, pageidaujantys būti paskirti žemesnės pakopos teismo teisėjais, buvę aukštesnės pakopos teismo teisėjai, atleisti iš pareigų savo noru, išrinkti į kitas pareigas arba jų sutikimu perkelti į kitą darbą bei teisėjai, pageidaujantys būti perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, turėtų prioritetą prieš asmenis, įrašytus atitinkamai į pretendentų į laisvas apylinkės teismo teisėjų vietas sąrašą ar į teisėjų karjeros siekiančių asmenų registrą, tačiau atrankos procedūros būtų vykdomos kur kas operatyviau ir efektyviau.

Siekiant įgyvendinti teismų vadovų rotacijos principą, Projekto 5 straipsniu siekiama papildyti Teismų įstatymo 76 straipsnį nauja 3 dalimi ir nustatyti, kad kandidatais į laisvas ar atsilaisvinsiančias apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo, apygardos teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko vietas yra laikomi visi atitinkamo teismo ar teismo skyriaus teisėjai, kurie iki Respublikos Prezidento kanceliarijos nustatyto termino raštu neinformavo apie nesutikimą dalyvauti atrankoje. Projekto 6 straipsniu keičiama ir Teismų įstatymo 78 straipsnio 1 dalis, kurioje reglamentuojama Apeliacinio teismo pirmininko ir šio teismo skyriaus pirmininko skyrimo tvarka.

Taip būtų palengvintas kandidatų valios pareiškimas, skatinantis daugiau teisėjų siekti minėtų pareigų. Tikimasi, kad numatomas teisinis reguliavimas paskatintų aktyviau dalyvauti teismų vadovų atrankos procesuose tuos teismų teisėjus, kurie turi ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą (išskyrus Apeliacinio teismo teisėjus).

Projektu siūloma keisti Teismų įstatymo 91² straipsnį – atsisakyti karjeros siekiančių teisėjų neeilinio vertinimo. Priėmus šį siūlymą, atrankos procedūros iš esmės nepakistų, tačiau būtų atsisakyta perteklinio atrankos procedūros etapo, įtvirtintas aiškesnis jos reguliavimas, atrankos procedūra būtų optimizuota.

Į Pretendentų į teisėjus egzamino komisiją, nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją prie Teisėjų tarybos, Teisėjų etikos ir drausmės komisiją ir Atrankos komisiją skiriami teisėjai ir visuomenės atstovai. Į šias komisijas narius skiria Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir Teisėjų taryba. Komisijose dirbant skirtingo profesinio statuso nariams, kyla teisingo atlyginimo už darbą minėtose komisijose klausimas. Teismų įstatymu (48 str. 2 ir 4 d.) nustatyta, kad teisėjai negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą, tačiau teisėjai gali dalyvauti teismų savivaldos institucijų veikloje, o darbo minėtose komisijose metu jų darbo krūvis teisme, kuriame dirba, atitinkamai sumažinamas. Atlyginimas už darbą komisijose visuomenės atstovams nėra reglamentuotas, todėl komisijos nariams (ne teisėjams) už darbą komisijose nėra atlyginama. Projekto 1, 3, 7 ir 9 straipsniais, kuriais yra siūloma keisti Teismų įstatymo 54 straipsnio 4 dalį, 55¹ straipsnio 1 dalį, 85 straipsnio 4 dalį ir 91³ straipsnio 4 dalį, įtvirtinama galimybė apmokėti komisijos nariams (ne teisėjams) už jų darbą komisijose.

Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d., vadovaudamasis Teismų įstatymo 98 straipsnio 6 dalimi, atostogas visų Lietuvos Respublikos teismų pirmininkams suteikia Respublikos Prezidentas. Toks atostogų suteikimo teisinis reguliavimas sukelia nemažai praktinių problemų tiek Respublikos Prezidentui, tiek teismų pirmininkams (atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje yra 67 bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai). Siekiant supaprastinti atostogų suteikimo teismų pirmininkams procedūrą, siūloma pakeisti minėtą Teismų įstatymo nuostatą ir grąžinti iki  2008 m. rugsėjo 1 d. galiojusią, kuri nustatė, kad Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkams atostogas suteikia Respublikos Prezidentas, o kitų teismų pirmininkams atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas; teismo pirmininko pavaduotojui, skyriaus pirmininkui ir kitiems teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas.

Galimos neigiamos priimto projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.

Kokią įtaką priimtas projektas turės kriminogeninei situacijai ir korupcijai

Projekto priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

Kaip projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai

Priėmus Projektą, neigiamų padarinių nenumatoma.

Projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Priėmus teikiamą Projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.
 
Ar projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Parengtas Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja kitiems Europos Sąjungos dokumentams.
 
Jeigu projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys

Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė turės parengti Pretendentų į teisėjus egzamino komisijos, Atrankos komisijos, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Vertinimo komisijos narių (ne teisėjų) darbo apmokėjimo tvarką.

Lėšos, reikalingos projektui įgyvendinti

Nuostatos, reglamentuojančios apmokėjimą komisijos nariams už jų darbą komisijose, įsigaliotų 2010 m. sausio 1 d. Projektui įgyvendinti reikalingų lėšų dydis priklausys nuo Vyriausybės nustatytos apmokėjimo tvarkos.

Reikšminiai projekto žodžiai

            Reikšminiai Projekto žodžiai – „teisėjas“, ,,teismas“, „pretendentas į teisėjus“, „atranka“, „atrankos komisija“.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                              VALDAS ADAMKUS