Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 37
2009 m. vasario 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. vasario 12 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas. Lygiai laiku ir pradėsime. Skelbiu vasario 12 d., ketvirtadienio, rytinio plenarinio posėdžio pradžią. Jeigu nieko prieš, siūlyčiau visiems dabar registruotis. Pradėsime nuo pirmojo klausimo – būtent mūsų šiandienos posėdžio darbotvarkės tvirtinimo.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Manau, kad netrukus bus mūsų šiek tiek daugiau. Šiandieną Seniūnių sueigoje buvo… Prašau? (Balsai salėje) Galbūt mes dar kartą simboliškai balsuosime tvirtindami darbotvarkę, tuomet bus papildoma registracija, nes dėl darbotvarkės klausimų Seniūnų sueigoje nekilo. Ar galime tiesiog bendru sutarimu? Gerai. Balsuojame, tvirtindami šios dienos darbotvarkę, tai bus ir papildoma registracija. Minutėlę, manau, mūsų gausėja. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF*). Ačiū, Pirmininke, kadangi turime sulaukti, kol visi susirinks, aš norėjau jums pasakyti pagiriamąją žodį: ačiū, kad įtraukėte tuos klausimus, kuriuos įtraukti buvote žadėjęs, esu šiandien maloniai pradžiugintas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, Kęstuti. Dėkoju. Matyt, galime labai gražiai posėdžius pradėti nuo pagiriamųjų žodžių. B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš nesu tokia džiaugsminga, kaip mano kolega K. Daukšys, nes Sveikatos draudimo įstatymas Nr. XIP-273(2) nėra įtrauktas, nors aš jau prieš porą dienų surinkau 29 parašus. Šiandien į bendrą paktą turėjo būti įtrauktas, bent jau buvo toks jūsų pažadas, Sveikatos draudimo įstatymas.
PIRMININKAS. Jūs turite omeny, kad jie turėtų eiti kartu su?..
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. O su kuriais klausimais?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Su sveikatos draudimo įstatymais.
PIRMININKAS. Turite omeny 2-4a, prie šito?
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip, pačioje pabaigoje darbotvarkės.
PIRMININKAS. Jeigu nieko prieš, paskui mes tą nesusipratimą išsiaiškinsime. Jeigu iš tiesų įeina į tą patį paketą, mes per pertrauką iki popietinio posėdžio įtrauksime.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Būtų labai gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau. A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš siūlyčiau bendru sutarimu išbraukti iš darbotvarkės Nr. XIP-106 projektą. Manau, visi sutartume, nes pono J. Razmos salėje nėra. O motyvas labai paprastas: reikia išklausyti Vyriausybės nuomones. Net ir turėdami skeptišką vertinimą dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo, turėtume įvertinti, kad Vyriausybei šiais metais reikės derėtis su „Gazpromu“ dėl „Lietuvos dujų“ dvigubo kiekio. Tai gal reikėtų pirmiausia gauti Vyriausybės nuomonę, o tada grąžinti į darbotvarkę, todėl siūlau išbraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju, tas klausimas buvo sprendžiamas ir Seniūnų sueigoje. Kadangi nėra pono J. Razmos, tai aš siūlyčiau tokį kompromisinį sprendimą: patvirtinti tokią darbotvarkę, kokia ji dabar yra, ir, priėjus prie klausimo 1-4, spręsti dėl jo išbraukimo išklausius pranešėjo nuomonę. Prašom.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, aš iš dalies dėl to, ką kalbėjo kolega A. Zuokas, bet ir dėl kito analogiško klausimo. Pagal darbotvarkę tai 1-4 ir 1-5, du kreipimaisi į Konstitucinį Teismą. Mano motyvai yra kiti. Konstitucinis Teismas yra apkrautas darbais, taip pat ir mūsų kreipimaisis. Jeigu yra mūsų kreipimaisi, tai nors nėra teisinio reikalavimo, bet pagal tarpinstitucinio bendradarbiavimo principą Konstitucinis Teismas imasi pirma nagrinėti tų klausimų, kur yra Seimo kreipimasis. Ir tokiu būdu klausimai, kurie laukia savo eilės, ar dėl vaikų teisių, ar kitų piliečių teisių ir t. t., yra vis nustumiami ir nustumiami. Manau, kad tai yra neteisinga ir nekorektiška, todėl siūlau abu klausimus išbraukti ir ramiai juos nagrinėti pavasario sesijoje. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai, išbraukti klausimą 1-4 ir klausimą 1-5. Štai Seimo narys J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš suprantu, kad socialdemokratams labai jau nesinori, kad čia, Seime, būtų prisiliesta prie „Lietuvos dujų“ privatizavimo istorijos. Prisimenu, kaip įspūdingai buvote susirinkę praėjusioje kadencijoje, kai priėmimo stadijoje jums pavyko atmesti šį projektą, kaip jokį kitą klausimą nagrinėjant. Savo ruožtu kaip teikėjas noriu pasakyti, kad šį projektą aš pristatyčiau per vieną minutę, galima būtų per daug neklausinėti ir mes sugaištume kelias minutes. Bet turi būti galų gale aiški „Lietuvos dujų“ privatizavimo istorija, tuo labiau kad pasekmių dar yra ir šiandien. Aš siūlau palikti, čia tikrai labai nedaug Seimo laiko reikės.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės yra 3 pasiūlymai, 3 korekcijos. Tuoj turėsime balsuoti. Prašau. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, norėčiau pasiklausti iniciatorių dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl šauktinių kariuomenės. Ko dabar trūksta, kad priimtume kitokį įstatymą? Ministras – jūsų, dauguma – jūsų, kodėl jūs dabar norite Konstituciniam Teismui primesti klausimo sprendimą ir paskui sakyti, kad norėjome, bet negalime? Ar kaip čia bus? Jeigu norite, pakeiskite įstatymą ir nereikės jokio Konstitucinio Teismo.
PIRMININKAS. Ar dar yra pastabų dėl darbotvarkės? Prašau. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jeigu teisingai kolegos skaito, tai turėtų teisingai ir suprasti. Jeigu net šiandien mes atliksime 1-4 ir 1-5 pateikimo procedūrą, pažiūrėkite, kas parašyta, kad toliau svarstymai pavasario sesijoje, tai taip, kaip ponas Č. Juršėnas ir prašo, pabaigtuvės tuo klausimu Seime ir bus pavasario sesijoje. Bet bus ta pertrauka, per kurią Česlovas ir kiti galės tuos visus dokumentus įdėmiai pastudijuoti. Aš manau, visiems išeitų tik į naudą, kad mes pradėtume pateikimo procedūrą ir pavasarį tęstume toliau.
O dėl klausimo 1-5, dėl kurio čia buvo pasakyta, tai, mielieji kolegos, pirmiausia paskaitykite, kas parašyta pačioje Konstitucijoje ir kas parašyta mūsų rezoliucijose ir kitur. Yra dalykų, kur vienas galvoja vienaip, kitas galvoja kitaip skaitydami tą patį sakinį. Jeigu kyla tokių neaiškumų ir interpretacijų, niekas kitas vienareikšmiai interpretuoti negali. Tai tam ir yra Konstitucinis Teismas, kad visiems vienodai interpretuotų vieną ar kitą Konstitucijos nuostatą ir mūsų įstatymo nuostatą ir baigtųsi visokie aiškinimaisi, ginčai ir visa kita. Tai išnaudokime šitą galimybę ir pabaikime tose vietose tuščius ginčus, kur visą laiką abi pusės bus teisios, nes nėra arbitro.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau tik paantrinti dėl „Lietuvos dujų“ privatizavimo. Iš tikrųjų tai yra senas klausimas, ne kartą buvo surinkti Seimo narių parašai, buvo bandyta kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ši sutartis neprieštarauja Konstitucijai, bet, deja, Seime tada nebuvo politinės valios ir šis klausimas buvo atmestas. Todėl aš manau, yra labai logiškas siūlymas, kad šitas klausimas būtų kuo greičiau išspręstas, kad būtų pristatytas klausimas ir kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
Tačiau dėl antrojo klausimo, dėl mūsų šauktinių ar panašiai, manau, kad mes puikiai prisimename, kaip buvo priimamas įstatymas, įstatymo nuostatoms nepritarėme, manome, kad aiškiai Konstitucijoje pasakyta, kad kiekvienas pilietis turi būti pasirengęs ginti savo valstybę. Todėl šituo klausimu gal ir galima kreiptis į Konstitucinį Teismą, bet pagrindinis dalykas – keiskime įstatymo nuostatas, galbūt nemarinuokime laiko. Manau, būtų logiška taip elgtis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikiuosi, kad dėl darbotvarkės paskutinis prie mikrofono A. Endzinas. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Jeigu kartais Seimas apsispręstų ir išbrauktų 1-4 ir 1-5 klausimus, tai būtų gerokai sutaupyta laiko. Tokiu atveju, tik tokiu atveju, mes frakcijos vardu siūlytume įtraukti nutarimo projektą, kurį jūs teikėte sesijai ir kuris galimai būtų svarstomas kitą savaitę dėl Seimo poilsiaviečių ir kitos nebūdingos veiklos.
PIRMININKAS. Tai būtų pateikimas?
A. ENDZINAS (LSF). Taip. Bet tik tuo atveju, jeigu šie klausimai būtų išbraukti iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Abu ar nors vienas?
A. ENDZINAS (LSF). Nors vienas, be abejo.
PIRMININKAS. Prašau. Č. Juršėnas.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu tik patikslinti, kodėl siūloma išbraukti du klausimus, nepaisant to, kad yra pažadas, kad bus pavasario sesijoje. Kelių mėnesių mūsų bendro su jumis darbo patyrimas rodo, kad jeigu tik pateikimas įvyksta, iš karto salėje atsiranda vienas ar daugiau entuziastų, kurie siūlo ypatingą skubą. Kad to nebūtų, apsidrauskime ir ramiai nagrinėkime pavasario sesijoje.
PIRMININKAS. Dabar galbūt nebus siūlančių entuziastų. Aš norėčiau apibendrinti. Yra trys pasiūlymai. Pradėsime nuo pirmojo, kurį priminė Seimo narė B. Vėsaitė. Darbotvarkės 2-4b klausimas ir po jo dar yra pasiūlymas įtraukti šiuo klausimu įregistruotą pataisą, tai būtų 2-4c, projektas Nr. XIP-273, ir būtų visas paketas. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad įtraukiame? Dėkojame.
Toliau yra du klausimai, pasiūlymai išbraukti iš darbotvarkės punktą 1-4 ir 1-5. Yra įvairių variantų, todėl siūlau balsuoti dėl kiekvieno klausimo išbraukimo ar palikimo atskirai. Mielieji kolegos, kas už tai, kad 1-4 klausimas būtų paliktas darbotvarkėje, balsuoja už, kas, kad išbrauktas, balsuoja prieš. Priminsiu dar kartą. Tie, kurie balsuoja už, balsuoja už palikimą, tie, kurie balsuoja prieš, balsuoja už išbraukimą. Kurie už, balsuoja už palikimą. Prieš – išbraukimą.
Už – 48, prieš – 25, susilaikė 9. Taigi 1-4 klausimas darbotvarkėje lieka.
1-5 klausimas. Dar kartą prieš balsavimą aš pakartosiu, nors tai dariau tris kartus, nes buvo pasiūlymai. Vieni sakė – palikti, kiti – išbraukti. Todėl labai logiška, kad balsuojama taip: kas už, už palikimą, kas prieš – prieš. Prašom.
A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Pirmininke, žiūrint į balsavimo rezultatus akivaizdu, kad kai kurie ir itin didelę patirtį turintys Seimo nariai šį kartą suklydo balsuodami, neįvardysiu pavardžių, be abejo. Taip gali pasitaikyti, tai visiškai natūralu. Nėra čia ko juoktis. Todėl frakcijos vardu prašytume perbalsuoti.
PIRMININKAS. Gerai, aš manau, kad visiems bendro konstruktyvaus darbo pradžioje, matyt, nebus nieko geriau, negu paskelbti dar kartą balsavimą. Prašom. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Mums yra pateikta darbotvarkė. Ta darbotvarkė tvirtinta. Todėl siūlymas, kaip čia buvo siūlyta, tai pagal visą tvarką mes turime balsuoti už siūlymą išbraukti, o ne už tai, kad būtų palikta. Taip visada būdavo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau kadangi buvo du pasiūlymai, vienas palikti, kitas… Tai labai logiškai aš du kartus paaiškinau. Jeigu kyla klausimas, tai kaip jums patogiau, kad tik būtų išreikšta valia.
E. KLUMBYS (TTF). Tokia tvarka yra.
PIRMININKAS. Gerai, dar kartą pakartosiu du kartus. Pirmas pasiūlymas buvo išbraukti 1-4. Tai dabar tie, kurie balsuoja už, balsuoja už išbraukimą. Kurie prieš… Ar dabar jau… Kas už tai, kad 1-4 klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės?
Balsavo 90. Už – 31, prieš – 50, susilaikė 9. Pasiūlymui išbraukti nepritarta. 1-4 klausimas darbotvarkėje lieka.
Yra antrasis pasiūlymas dėl 1-5 klausimo išbraukimo iš darbotvarkės. Taigi teikiu balsuoti. Kas už tai, kad 1-5 klausimas būtų išbrauktas iš šios dienos mūsų darbotvarkės? Prašom.
Balsavo 89. Už – 45, prieš – 36, susilaikė 8. Pasiūlymui išbraukti nepritarta. Atsiprašau, lapsus lingua, pritarta. Pritarta. Klausimas 1-5 išbraukiamas iš darbotvarkės. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Anuo atveju balsavome dar kartą esant gana ryškiam skirtumui, tai aš frakcijos vardu drįsčiau jūsų prašyti balsuoti dar kartą, nes kai kuriems mūsų frakcijos nariams neveikė balsavimo sistema.
PIRMININKAS. Na, jeigu būsime lygūs, tai visiems vienodai. Iš tiesų, jeigu prieš tai atsižvelgėme, antras kartas nemelavo, tikiuosi, ir dabar patvirtins tą patį. Gerai, šiuo atveju gal simboliškai balsuojame dar kartą ir patvirtinsime bendru balsavimu visą programą. Taigi dar kartelį. Kas už tai, kad 1-5 klausimas būtų išbrauktas, prašom balsuoti.
Balsavo 92. Už – 44, prieš – 39, susilaikė 9. Taigi antras kartas nemelavo, 1-5 klausimas lieka darbotvarkėje.
Norėčiau kolegų paklausti. Kas už tai, kad visa darbotvarkė su kitais klausimais, išskyrus vieną pataisą papildomu 2-4c klausimu, kurį minėjau, įstatymo pataisa Nr. XIP-273, būtų patvirtinta? Taigi kas už visą darbotvarkę, prašom balsuoti.
Balsavo 93. Už – 77, prieš – 5, susilaikė 11. Šiandienos darbotvarkei pritarta.
1-2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-218(2). Pranešėjas – P. Auštrevičius. Kviečiu pranešėją į tribūną.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Teikiamo įstatymo pataisa nesulaukė kokių nors esminių pastabų nei alternatyvų. Esu tikras, kad teikiamo įstatymo projektas atitinka ir teisėkūros, ir politinės logikos principus, todėl kviesčiau pritarti šiam projektui ir atitinkamai ruoštis rinkimams. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Tikiuosi, kad ilgai prie šio įstatymo priėmimo mes negaišime. Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Siūlyčiau balsuoti pastraipsniui. Įstatymo projekte yra du straipsniai. Dėl 1 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti. Taigi skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projekto 1 straipsniui, prašom balsuoti. Gal galim bendru sutarimu? Bendru sutarimu. Gerai, ačiū. Dėl 2 straipsnio galbūt taip pat? Dėkoju, bendru sutarimu. Ar būtų prieštaraujančių bendru sutarimu priimti ir visą įstatymą? Gal simboliškai balsuojame, ir įstatymas bus priimtas. Prašau, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-218(2)?
Balsavo 93: už – 90, prieš nėra, susilaikė 3. Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 1 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.
Seimo rezoliucijos „Dėl nacionalinio susitarimo rengimo“ projektas Nr. XIP-261(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-261(2) – Seimo rezoliucijos „Dėl nacionalinio susitarimo rengimo“ projektas. Pranešėjas – G. Songaila. Kviečiu pranešėją į tribūną.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Sveiki gyvi. Noriu pasakyti, kad kai buvo pritarta rezoliucijos „Dėl nacionalinio susitarimo“ tobulinami, buvo iš visų frakcijų prašoma atstovų. Vieni aktyviau, kiti mažiau aktyviai dalyvavo. Jums yra išplatintas rezoliucijos tekstas. Kaip mes suprantame, tik vienos frakcijos atstovai nepritarė tam tekstui. Aš galėsiu pacituoti. Buvo čia abejonių dėl kai kurių formuluočių iš socialdemokratų pusės. Jau to teksto nėra, kad „pastaraisiais metais“. Elektroniniu būdu yra išsiųsta. Noriu pasakyti, kad tekstas yra gana abstraktus. Yra įvardyti penki tikslai, bet siūloma neapsiriboti vien tiktai jais. Reikėtų dabar pradėti procesą, kad prasidėtų konsultacijos dėl nacionalinio susitarimo. Taip pat siūloma Vyriausybei elektronine tokia bendradarbiavimo sistema organizuoti ir nuolatinį socialinių partnerių forumą.
Jeigu turėsit klausimų, prašom, aš pateikiau.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Tačiau dabar yra, matyt, motyvai. Užsirašė 4 – už, 4 – prieš. Dėkoju Seimo nariui G. Songailai. Už – J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galbūt pati rezoliucija, jos tekstas dar nėra visiškai idealus. Mes rinkomės ir bandėm patobulinti, tačiau aš pasisakau už bendradarbiavimą tarp frakcijų ir ieškojimą sąlyčio taškų spręsti toms problemoms, kurios susidarė pastaruoju metu, galbūt atėjusios iš anksčiau, esant globaliai aplinkai. Todėl kviečiu palaikyti šios rezoliucijos priėmimą ir tolesnį mūsų bendradarbiavimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, yra visiškai nesuprantama, dėl ko rengiamas šitas nacionalinis susitarimas. Tai yra pirmas dalykas. Nė vieno žodžio nepasakoma, kas yra susitarimo objektas. Antras dalykas, yra visiškai nesuvokiama, kas susitaria, kas yra šio susitarimo subjektai. Čia kalbama apie Seimo valdybą, apie frakcijas, apie Vyriausybę. Kieno tai yra? Politinių jėgų, politinių partijų, Seimo frakcijų ar Seimo narių susitarimas? Aš manau, kad šis projektas, ši rezoliucija yra visiškai neparengta. Teisiškai ji yra labai žemo lygio.
Aš siūlyčiau šios rezoliucijos iniciatoriams ir autoriams labai pagalvoti, ką jie nori pasakyti šia rezoliucija. Seimo valdybai, kaip čia yra sakoma, nustatyti nuolatinių konsultacijų tarp visų Seimo frakcijų tvarką. Kolegos, frakcijos yra tokie dariniai, kurie patys susitaria. Ir jeigu jums anksčiau kas nors būtų nurodęs, kaip jūs turite konsultuotis, tai visi būtų pasišiaušę, kodėl Seimo valdyba nustatinėja frakcijoms tvarką. O dabar viskas yra verčiama aukštyn kojom ir norima vadovavimo frakcijoms iš viršaus. Aš manau, kad šioje situacijoje paprasčiausiai pagalvokite, ką jūs mums čia siūlote.
PIRMININKAS. Dėkui. Už – S. Stoma. Prašau.
S. STOMA (TPPF). Ačiū. Pirmiausia gerbiamajam Egidijui norėčiau pasakyti. Jeigu mes žengiam šį pirmą žingsnį į bandymus kalbėtis konstruktyviau tarp pozicijos ir opozicijos, tai irgi labai prašytume įsitraukti į šią grupę ir parengti tikrai daug išsamesnį ir geresnį susitarimo tekstą. Tai buvo tiktai pradžia, tik tam tikra iniciatyva, kuri, manau, šiuo metu yra ypač reikalinga ne tik mums, bet ir visai visuomenei. Juk ir mes, valdančioji koalicija, prisiimame kaltę, kad buvo tam tikro važiavimo buldozeriu, galbūt net ir atsirado susipriešinimas.
Aš, kaip Seimo naujokas, norėčiau paprašyti visų: pabandom dirbti konstruktyviai, kad mūsų diskusija būtų iš tikrųjų diskusija, kai dešinė ar kairė išgirsta viena kitą ir mes priimame protingesnius sprendimus. Šiuo metu ką kalba dešinė, girdi tik dešinė, ką kalba kairė, girdi tiktai kairė. Manau, tai yra blogai. Mes neturime diskusijų kokybės, kuri galėtų atsirasti tiktai girdint vienas kitą. Todėl labai prašau visus, kurie norėtų prisidėti, prisidėkime ir bandykime sukurti tą nacionalinį susitarimą, kuris jokiu būdu nereikštų kokio nors nuomonių išplovimo ir panašiai. Vieną dieną aš čia buvau pasidaręs vos ne opozicijos lyderiu, buvau cituojamas, tai dabar ir kreipiuosi į jus, mielieji kolegos, pabandom dirbti visi kartu, ir tai bus didelė nauda Lietuvai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju S. Stomai. Čia būtų galima prisiminti ir M. Mikutavičiaus žodžius: „Pabandom iš naujo, juk mūsų pasauly – tik trys milijonai.“ Seimo narys V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, pasakysiu tiesiai, šviesiai ir aiškiai: frakcija „Tvarka ir teisingumas“, kaip ir partija „Tvarka ir teisingumas“, pasisako už politinių jėgų susitelkimą vedant valstybę iš krizės. Bet ta rezoliucija, kuri pasiūlyta dabar priimti, tai yra niekas kitas kaip apsauginis sijonėlis, kuris reiškia: mes nusprendėm, mes priėmėm, mes prisidirbom, o dabar eikim ir visi kartu galvokim, ką daryti. Tai yra nekorektiška ir tai yra ne kvietimas susitarti, o kvietimas apsimesti, kad mes tarsi tariamės.
Mes siūlom labai paprastą dalyką. Brangieji, grąžinkime situaciją į nulinę poziciją, sustabdykime tų naktinių įstatymų, kurie yra žalingi Lietuvos valstybei, veiklą ir tada sėskime, visi kartu ieškokime išeities, eikime į bendrą susitarimą. Tai, kas siūloma dabar – mes prisidirbome, o dabar visi kartu vaizduokime, kad kažką darome, – frakcijai ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ yra nepriimtina, ir mes balsuosime prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paskatinti pritarti šiai nacionalinio susitarimo rezoliucijai, ypač kolegas, esančius vadinamojoje opozicijoje, – tai „tvarkiečius“ ir kai kuriuos socialdemokratus. Aš gerbiu jūsų išmintį, geranoriškumą stiprinti mūsų valstybę. Kad ir kaip būtų, bet šiandien gal su nepopuliariais sprendimais ir gana gausiais pasitaisymais mes vis dėlto žengiame pirmyn. Primenu, kad panašius sprendimus turėjo inicijuoti ankstesnės kadencijos Vyriausybė, bet ji buvo linkusi patylėti, o ji vis dėlto turėjo vykdyti savo socialdemokratinę misiją, ypač akivaizdoje esančių ekonominių grėsmių, tai irgi buvo nutylima, kas mums gresia. Palikime ambicijas šiandien ir sėskime prie bendro pasitarimų stalo, juk tiesa, kaip sakė, ir išaiškės tik mums diskutuojant. Ačiū.
PIRMININKAS. Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš principo galbūt idėja nebūtų bloga, jeigu tai tik ne noras pasirodyti prieš visuomenę, prieš žmones, kad bandome sutelkti Seimą bendram planui, kaip įveikti krizę. Tačiau darbai visai kiti. Kai jūs parengėte visą įstatymų paketą ir naktį per tris dienas priėmėte, jūs nesikvietėte į komandą tų partijų, kurias šiandien kviečiate palaikyti priimtus kvailus sprendimus. Kai šiandien bandote atitaisyti kvailus savo sprendimus ir pripažįstate, kad tie sprendimai yra kvaili, tai yra sveikintinas dalykas, bet taip pat nekviečiate mūsų į bendrą darbą ir nenorite mūsų išgirsti pasiūlymų, kad tie sprendimai būtų išmintingi. Man atrodo, reikia realių darbų, o ne tuščių žodžių.
Labai keista. Štai išgirdau ir socialdemokratų poziciją, kad jie remia, nes kažkokie pogrindiniai ar kitokie susitarimai vyksta. Nes ne kartą premjeras A. Kubilius priminė iš tribūnos – argi mes su jumis nesitarėme, kai priėmėme naktinius įstatymus, taigi tarėmės, taigi jūs pritarėte. Man atrodo, tas 2K projektas dar slapta veikia, ir jo vaisius pasimatė nuverčiant Vilniaus merą, kai susijungė dvi partijos – socialdemokratai ir konservatoriai, ir trečia – „Rubikono“ partija. Štai čia ir yra tas susitarimas. Tai dar kartą sveikinu atgijus 2K, plius „Rubikono“ koalicija, ir jūs balsuokite už savo rezoliuciją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – R. Ačas. Prašom.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, pritariu tam, kas buvo pasakyta mūsų frakcijos seniūno V. Mazuronio. Papildomai noriu pasakyti štai ką. Kai A. Dumčius sako, na, suklydome, bet vis tiek judame į priekį, aš drįsčiau pasakyti visai ką kita, kad jūs norite pasakyti taip: gerbiamieji, mes prisidirbome, o dabar patys prisiimkite atsakomybę, nes viską, ką priėmėme, tuos visus įstatymus vėl reikia atgal sugrąžinti į status quo. Tai rodo ir antradienį priimti įstatymai, kurie buvo pateikimo stadijos, tuos įstatymus, kurie yra svarstymo stadijos… Mes matome, kad tai, kas yra padaryta su akcizais, tai iš viso valstybei peilis po kaklu yra pakištas, ir po šių visų nesąmonių tikrai reikia iš pagrindų viską sugrąžinti į status quo. Gerbiamieji, patys viską sugrąžinkite į status quo, tada sėdame ir šnekamės, ką kartu darome. Šiaip, kaip čia pasakius, mes tokiam susitarimui nelinkę pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Prašom. G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš norėčiau reaguoti į frazę „kažkokius slaptus susitarimus“. Noriu atsakingai pasakyti, kad ne vieną kartą kvietėme frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovus dalyvauti pokalbiuose redaguojant šį rezoliucijos tekstą. Nė vieną kartą joks frakcijos atstovas nedalyvavo. Jos pirmininkas ponas V. Mazuronis sakė: mes žiūrėsime, svarstysime. Jokių argumentų, jokių pataisų, nieko nesiūlė, o šiandien pasakė, kad mes apsvarstysime ir apsvarstė. Mes neišgirdome jokių pasiūlymų. Noriu tik apgailestauti, kad kalbama ne apie tai, kad čia kas nors slapta darė, o apie tai, kad jūs niekur nenorite dalyvauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Atsakomasis žodis – V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamas mielas Gintarai Songaila, gaišti laiką demagoginių tekstų kūrimui, nekalbant apie esmę… Dar kartą kartoju: sustabdykite visas nesąmones, kurias priėmėte ir padarėte, sėdame ir kalbamės kartu apie mūsų valstybės viziją ir ateitį. Jeigu jūs norite demagogijom prisidengti ir po to čia šūkauti, darykite tą toliau, bet jūs nuvesite Lietuvą į pražūtį. Kviečiu to nedaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi nuomonės išsiskyrė, manau, dėl nacionalinio susitarimo bendru sutarimu nesutarsime, bet yra viena redakcinio pobūdžio pataisa, ją aš siūlyčiau atsižvelgdamas į Seimo nario E. Klumbio išsakytą pastabą, kuri yra gana pagrįsta, kur yra siūlomi punktai, pats pirmasis – Seimo valdybai nustatyti. Aš siūlyčiau, jeigu būtų galima pritarti balsuojant, išbraukti žodžius „Seimo valdybai“ ir įrašyti žodžius „bendru sutarimu“. Tai būtų visiškai logiška ir aišku. Ar būtų galima pritarti tokiai redakcinei pastabai: bendru sutarimu nustatyti nuolatinių konsultacijų tarp visų frakcijų tvarką, ne Seimo valdybai. Tai yra bendras frakcijų sutarimas. Ar būtų galima pritarti tokiai redakcinei pataisai? Galima.
Tuomet priminsiu, kad balsuosime už šios rezoliucijos priėmimą arba atmetimą, ir 1 punkte – vietoj žodžių „Seimo valdybai“, įrašome žodžius „bendru sutarimu“. Skelbiu balsavimą. Kas už rezoliucijos dėl nacionalinio susitarimo rengimo priėmimą su minėta pataisa, prašom balsuoti už, kas prieš, balsuoja kitaip.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 65, prieš – 14, susilaikė 15. Rezoliucija dėl nacionalinio susitarimo rengimo priimta.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo projektas dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą Nr. XIP-106. Kviečiu į tribūną pranešėją Seimo narį J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, visi žinome, kad Lietuva šiandien už gaunamas gamtines dujas moka brangiausiai Europoje, nors, tarkime, iki tos pačios Vokietijos, kuri moka pigiau, atstumas vamzdžiais gerokai didesnis. Taigi ši aplinkybė taip pat papildomai verčia pasižiūrėti, kaipgi yra su „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartimi, kai ją pasirašius buvo skelbiama, jog ji užtikrina Lietuvai mažesnes gamtinių dujų kainas.
Kodėl siūlome kreiptis į Konstitucinį Teismą? Komentuodami minėtą „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartį buvę Vyriausybės vadovai, konkrečiai G. Kirkilas, yra viešai skelbęs, kad iš šios sutarties išplaukia apribojimai Seimui reguliuoti dujų kainą laisviesiems vartotojams. Kitaip sakant, skelbiama, kad sutartis yra tokia, kad pagal ją teisėkūra galima tik privataus subjekto „Gazpromo“ naudai, o ne Lietuvos piliečių ir mūsų valstybės naudai. Iš šios sutarties taip pat išplaukia abejotini galimi įsipareigojimai valstybei, siekiantys 100 mln. Lt, kuriuos palaimino pati Vyriausybė, negavusi Seimo pritarimo. Tuo tarpu pagal mūsų teisės aktus, priimant esminius įsipareigojimus valstybės vardu, yra būtina gauti Seimo pritarimą. Štai dėl tų momentų siūloma pasiaiškinti Konstituciniame Teisme.
Manau, tas geras pavyzdys dėl „Alitos“ privatizavimo, kai po Konstitucinio Teismo nutarimo buvo galutinai konstatuota, kad tai yra neteisėtas privatizavimas, taip pat neleidžia mums pamiršti ir mano minėto ir „Lietuvos dujų“ fakto. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Priminsiu, dabar turime klausimams 10 minučių. Užsirašė klausti 9 Seimo nariai. Klausimui pateikti yra 1 minutė, atsakymui – 2.
Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl „Alitos“ privatizavimo išaiškinimo. Konstitucinis Teismas padarė išvadas, kad tai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ir ne tik Konstitucijai. Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, bet jokių teisinių pasekmių, tolesnių žingsnių Vyriausybė ir Seimas nesiėmė. Ar neatsitiks taip pat, jeigu Konstitucinis Teismas išaiškintų, kad yra padaryta žala valstybei, kad yra neteisėtas privatizavimas, ar turės politinės valios toliau Seimas ir Vyriausybė bandyti šitą situaciją spręsti grąžinant į status quo? Galbūt net naikinti privatizavimo sandorius?
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl „Alitos“, mano žiniomis, prokuratūros tyrimas nėra kaip nors nutrauktas, tik, kaip suprantu, yra pavojus dėl senaties, jeigu tyrimas užsitęs, rodos, šį rudenį galimi senaties terminai. Aš tikiuosi, kad prokuratūra suvokia savo atsakomybę, kad nebūtų pasiekti senaties terminai, tai vienas aspektas.
Aš manau, jūs turbūt irgi nesitikėjote, kad prieš tai buvusi socialdemokratų Vyriausybė ko nors imsis reaguodama į tą neteisėto privatizavimo faktą. Iš dabartinės Vyriausybės atstovų aš girdėjau ryžto kažko imtis, bet mes turbūt suprantame, kad tai nėra toks paprastas dalykas, kai praeina keletas metų, kai keičiasi patys juridiniai asmenys, kurie susiję su privatizavimu. Iš dabartinės Vyriausybės aš dar negirdėjau atsisakymo ko nors imtis ar bejėgiškumo pareiškimo. Kaip aš suprantu, tas klausimas ten yra nagrinėjamas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Veselka, po to – P. Auštrevičius. Kortelę pažiūrėkite. Minutėlę. Atrodo, kad yra problemų su kortele, gal pasikeiskime vietomis. Klausia P. Auštrevičius, po to J. Veselka. Pamėginsime pašalinti trukdžius. Prašom. P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš sutikčiau galbūt su pačiu tikslu, kodėl apskritai inicijuojamas pasiteiravimas ir noras išsiaiškinti. Ko gero, mums visiems reikia priimti nelabai malonią žinią. Netgi Baltarusijos energetinis saugumas yra geriau užtikrintas negu Lietuvos. Bent jau A. Lukašenka suprato, kad dujotiekius reikia išlaikyti valstybės rankose. Nežinau, kam jis parduos, bet kol kas nepardavinėja. Lietuva padarė tai ir dabar mes mokame kartais netgi tuos priedus, kurių nereikėtų mokėti.
Mano klausimas jums yra toks. Ar jūs siūlytumėte iš esmės peržiūrėti pirkimo ir pardavimo sutartį, ar jūs manytumėte, kad po tokio Konstitucinio Teismo išnagrinėjimo, išvadų pateikimo, būtų galima ją papildyti?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dabar nesileidžiu į fantazijas, koks gali būti Konstitucinio Teismo nutarimas, ir ką tada turėtume daryti. Čia mums tektų nagrinėti įvairiausius teorinius atvejus. Aš manau, racionaliau yra sulaukti to nutarimo, o tada spręsime, ką reikia daryti. Bet aš sutinku su jūsų pastaba dėl to, kad prieš privatizuojant „Lietuvos dujas“ nebuvo iš jos įstatinio kapitalo išimti magistraliniai dujų vamzdžiai, kurie turi strateginę reikšmę. Iš tikrųjų būtų mažiau problemų, jeigu būtų privatizuota tik skirstomųjų dujų tinklų dalis, kuri yra komercinė dalis, neturi ypatingos strateginės reikšmės, o magistralinius vamzdžius valstybė galėjo išlaikyti savo rankose, tarp jų ir ypač strategiškai svarbų vamzdį į Kaliningradą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Veselka. Po to – E. Klumbys.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, klausimas būtų toks. Kiek aš jau girdėjau, jūsų teisingumo ministras yra pareiškęs, kad spręsti Alytaus klausimo neapsimoka, grąžinant į tam tikrą padėtį. Tai viena.
Antra. Prokurorai, kiek žinau, parašė laišką L. Boscai, kad tas duotų atsakymą, ar jis tikrai norėjo pirkti „Alitą“. Jūs matote, kad tai virsta beveik komedija. Kaip jūs manote, jeigu mes vėl sakysime – Konstitucinis Teismas pripažįsta ir prokuratūra, kaip iki šiol, ir Vyriausybė nieko nedaro, tai žmonėms susiformuoja nuomonė, kad valdžia daro ką nori. Net jeigu teismai priima sprendimus, kad tie sandoriai neskaidrūs, vis tiek niekas nenukenčia. Labai tautoje ir valdžioje plinta nihilizmas. Kaip jūs vertinate tą dalyką?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš turėčiau vilties, kad gal nėra taip, kaip jūs sakote, jog prokurorai ten krečia komedijas, bet mes, manau, abu turime galimybių išsikviesti generalinį prokurorą čia, į tribūną, ir klausti, ką jie daro šioje byloje. Žinoma, detalių galbūt jie čia neskelbs, remdamiesi ikiteisminio tyrimo slaptumu, bet mes galime papildomai išryškinti jų atsakomybę, kad tyrimas būtų rezultatyvus, nes iš tikrųjų visuomenė labai laukia, kad už tokius daugiamilijoninius neteisėtus sandorius kas nors konkrečiai atsakytų.
Dėl teisingumo ministro man sunkiau komentuoti. Galbūt tai yra pirmieji įspūdžiai, neturint rimtos pasekmių analizės einant vienu ar kitu keliu. Aš manau, kad Vyriausybėje bus padaryta teisinių ir finansinių pasekmių analizė priimant vieną ar kitą sprendimą. Be abejo, mes turime prognozuoti, ką duotų vienas ar kitas Vyriausybės žingsnis. Negalime taip bravūriškai imti ką nors panaikinti ir neskaičiuoti, kiek tai kainuos mokesčių mokėtojams. Visur reikia vertinti galimas išdavas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Klumbys. Po to – Z. Balčytis.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, Vyriausybės nutarimai yra 2004 metų. Jūs turėjote gana įtakingą frakciją tiek Seime, kuris baigė savo kadenciją 2004 m. pabaigoje, tiek 2004–2008 metų kadencijos Seime. Sakykite, kodėl jūs laukėte penkerius metus, kai turėjote visas galimybes surinkti parašus (tereikia tik 29 Seimo narių parašų) ir kreiptis į Konstitucinį Teismą ir šis klausimas būtų buvęs išspręstas turbūt prieš dvejus ar trejus metus? Kreipiatės tik dabar. Sakykite, kokie yra tikrieji jūsų kreipimosi motyvai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kreiptis bandome ne tik dabar, daugiau kaip prieš metus bandėme tą daryti, bet jūs žinote, kad galiausiai priėmimo stadijoje toks kreipimosi projektas buvo atmestas. Kodėl anksčiau to nepadarėme? Iš tikrųjų pirmą kartą man teko susidurti rengiant kreipimąsi dėl nutarimo, kurio priedas yra slaptas. Čia atsiranda papildomų problemų. Štai tokiame atvirame dabar jums pateiktame nutarimo projekte, deja, negali cituoti, analizuoti slapto Vyriausybės nutarimo priedo. Šiuo atveju man galų gale pavyko tą problemą išspręsti, remiantis kitais Vyriausybės dokumentais, kurie atsirado vėliau. Jūs pažiūrėkite į datas tų dokumentų, kuriais aš galiu remtis. Jie atsirado mažiau negu prieš porą metų. Čia man buvo tikrai teisinė problema būtent dėl to priedo slaptumo. Niekas specialiai nevilkino.
PIRMININKAS. Pagal reglamentą liko 1 minutė. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, daugelį klausimų, kurie šiandien yra sprendžiami Seime ir jau buvo kalbėta apie tai, kad šis laikmetis bus skirtas klaidų taisymui (jūsų padarytų klaidų)… Ar, jūsų supratimu, čia iš tikrųjų toks skubus dalykas, kad reikia jį būtinai nagrinėti, ypač tą laikotarpį, kai jau praėjo keletas metų? Ar nebūtų geriau mums užsiimti mokestinių įstatymų pakeitimu?
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, tie, kurie vykdo ar planuoja vykdyti kokius nors neteisėtus „prichvatizavimus“, aš manau, su dideliu malonumu išklausė šios jūsų kalbos ir šio jūsų klausimo. Girdi, jeigu kyla abejonių dėl kokio nors privatizavimo, laikykime tai labai nesvarbiu klausimu, atidėkime, gal kada nors ir bus laiko pažiūrėti, gal kokia senatis sueis. Aš nemanau, kad mes taip turime žiūrėti į tokių, ypač stambių, objektų privatizavimus. Turime išsiaiškinti ir visuomenei tiksliai pasakyti, ar tai yra skaidrus privatizavimas, ar vis dėlto yra rimti įstatymų ir Konstitucijos pažeidimai atliekant vieną ar kitą privatizavimą. Čia galbūt kitos kategorijos projektai, jie sudėtingai lygintini su mūsų mokestinėmis pataisomis, bet jie taip pat yra svarbūs, nes ne viską galime įvertinti pinigais. Teisingumas taip pat yra svarbus dalykas žmonėms.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Laikas klausimams baigėsi. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Žodis P. Gražuliui. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Manau, tai vis dėlto labai svarbus klausimas. Šis klausimas, be abejonės, brendo gana seniai. Aš vis dėlto turiu pasveikinti krikščionis demokratus ir konservatorius arba juos kartu, kad vis dėlto atsirado politinės valios ir pareiktas kreipimasis į Konstitucinį Teismą.
Tai yra milžiniškas Lietuvos turtas, strategiškai svarbus mūsų valstybei. Tikiuosi, kad nebus apsiribota tik kreipimusi į Konstitucinį Teismą. Tikiuosi, Konstitucinio Teismo sprendimas bus toks pats kaip ir dėl „Alitos“. Manau, kad mūsų valstybei atsiranda galimybė po tokių Konstitucinio Teismo išaiškinimų remiantis Lietuvos Konstitucija privatizuoti neteisingus įvykusius sandėrius, teisingai atlyginant tiems, kurie įsigijo turtą neteisėtai.
Jeigu mes kalbėtume apie teisingą atlyginimą, manau, kad tie, kurie naudojosi neteisėtai įgytu turtu, mūsų valstybei turėtų sumokėti nemažas sumas. Tai ateityje būtų pamoka tiems, kurie bando pusvelčiui įsigyti turtą.
Kitas dalykas. Prisiminkime premjerą A. M. Brazauską, kaip jis aiškino, kad parduokim „Gazpromui“ Lietuvos vamzdynus, Lietuvos strateginį objektą, magistralinius vamzdynus ir dujas visada gausime pusvelčiui. Kas atsitiko? Pardavėme pusvelčiui visus vamzdynus, o dujas gauname brangiau nei moka Europos Sąjunga. Tai ko vertas toks privatizavimas? Be abejonės, matyt, tiems, kurie privatizavo, nes „atkatas“ tikrai, matyt, buvo nemažas.
Siūlau balsuoti vienbalsiai, pritarti šiam sprendimui, laukti Konstitucinio Teismo sprendimo, o paskui imtis ryžtingų sprendimų. Taip pat raginu konservatorių Vyriausybę ir Seimą ryžtingai spręsti ir „Alitos“ klausimą nelaukiant prokuratūros tyrimo. Yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, mes galime teikti klausimą, kaip nacionalizuoti „Alitą“, panaikinti „Alitos“ privatizavimo sandorį. Tikiuosi, tokios iniciatyvos sulauksime, o mes tikrai nuoširdžiai palaikysim.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbėjo P. Gražulis. Prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-106, prašom balsuoti.
Balsavo 86: už – 68, prieš – 8, susilaikė 10. Įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas… Ar būtų siūlymų dėl papildomų komitetų? Nėra. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Siūlome įtraukti į darbotvarkę pavasario sesijoje. Prieš nėra. Ačiū.
Darbotvarkės 1-5 klausimas, įstatymo projektas Nr. XIP-294. Pranešėjas – S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, teikiamas Seimo nutarimo projektas dėl keturių teisės aktų. Tai yra dėl Seimo 2008 m. kovo 13 d. rezoliucijos „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ trijų pastraipų nuostatų, Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimu „Dėl naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcijos patvirtinimo“… atitinkamos nuostatos, taip pat dėl dviejų įstatymų, pagal kuriuos numatoma principinė kariuomenės struktūra 2008 m., 2009 m., ir dėl atitinkamais kitais metais planuojamos principinės kariuomenės struktūros nustatymo.
Šių teisės aktų esmė yra tokia, kad perspektyvoje numatoma organizuoti Lietuvos kariuomenę taip, kad joje neliktų privalomosios pradinės karo tarnybos karių, t. y. iš esmės atsisakoma privalomosios karo tarnybos. Nors rezoliucijos šeštoje pastraipoje ir konstatuota būtinybė išsaugoti Konstitucijoje įtvirtintą karo prievolės institutą, tačiau numatyta, kad tokia karo prievolė būtų tik mobilizacijos atveju, t. y. iš esmės tik karo ar gresiant kilti karui atveju.
Šiuo atveju jau buvo, siūlant išbraukti iš darbotvarkės šį klausimą, pateikta tezė, kodėl negalima eiti kitu keliu, t. y. teikti naujus įstatymų projektus, arba rezoliucijų, arba kitų teisės aktų projektus, ir paneigti prieš tai buvusią politinę valią. Manau, iš tiesų reikalinga Konstitucinio Teismo išvada, t. y. išaiškinimas, pateikus šiuos teisės aktus jam, nes, kaip matome iš priimtų teisės aktų, yra tam tikra politinių valių kolizija.
Visų pirma tokie teisės aktai, matyt, galima daryti tokią prezumpciją, buvo priimti vadovaujantis Konstitucijos 139 straipsnio 3 dalies pagrindu, kad krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai. Greičiausia šių teisės aktų autoriams atrodė, kad jeigu nustato įstatymai, tai įstatymais ar kitais teisės aktais galima numatyti viską, kas susiję su privalomąja krašto apsaugos tarnyba.
Tačiau iš tiesų sistemiškai aiškinant Konstituciją yra visiškai kitaip. Yra keletas normų, kurių aš negalėčiau nepacituoti.
Visų pirma yra bendras Konstitucijos 3 straipsnis, kuriame numatyta, kad tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, ir taip toliau. Turi teisę priešintis. Tai yra piliečio teisė.
Dabar tas pats mano jau minėtas Konstitucijos 139 straipsnis sako, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo yra kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. Kolegos, šio kreipimosi autorių sumanymas yra ne tiek išsiaiškinti, ar iš tiesų prievolė yra atlikti privalomąją krašto apsaugos tarnybą, kiek išsiaiškinti, kaip Konstitucinis Teismas aiškina, o man atrodo, kad iš tiesų Konstitucijoje yra įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė mokėti ginti savo tėvynę, mokėti ginti. Kaip, yra kitas dalykas. Kokiu būdu išmokyti kiekvieną Lietuvos pilietį gintis nuo ginkluoto užpuolimo, kad galėtume suspėti pasinaudoti ir NATO sutarties 5 straipsniu, čia yra kitas dalykas, tai yra kita diskusija, ar tai yra jaunojo kario kursai, ar mokyklose, ar aukštosiose mokyklose, yra kitas dalykas. Niekas nesiūlo, turbūt ne kartą diskutavome ir žiniasklaidoje, grįžti prie to modelio, kuris buvo. Nesakau, kad kategoriškai prieš tą modelį, kuris buvo, bet niekas nesiūlo prie jo grįžti. Tačiau esmė yra piliečio teisės įgyvendinimas. Jeigu pilietis turi ir teisę, ir pareigą, aš manau, kad valstybė turi tik pareigą užtikrinti sąlygas, sudaryti sąlygas, kad pilietis išmoktų savo valstybę ginti.
Štai trumpai tokia kreipimosi esmė. Iš tiesų manau, kad be Konstitucijos keitimo arba be Konstitucinio Teismo išaiškinimo tokie tiek įstatymų leidėjo, tiek Vyriausybės, tiek buvę krašto apsaugos ministro žingsniai, kurie kreipimesi yra minimi, mano įsitikinimu, nebuvo galimi. Jie prieštarauja Konstitucijos čia paminėtiems straipsniams, aš jų nevardysiu, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl aš siūlau pritarti po pateikimo ir toliau svarstyti šį nutarimo projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. 10 min. klausimams. Klausimui – 1 min., atsakymui – 2 min. Klausia Seimo narys V. Gapšys, po to – J. Olekas.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamasis pranešėjau, aš, aišku, tikėjausi, kad krašto apsaugos ministrė R. Juknevičienė pristatys šitą klausimą, bet gal ir jūs galėsite atsakyti. Jūs teigiate, kad kreipimasis yra būtinas atsakant į konstitucines kolizijas ir tam tikrus susidariusius politinius niuansus. Tai aš norėjau paklausti. Jeigu Konstitucinis Teismas vis dėlto pasakytų, kad priimti įstatymai prieštarauja Konstitucijai, kokia būtų jūsų politinė valia kitame žingsnyje? Tai yra grąžinti šauktinius, kiek jų būtų, ir kaip jūs tai įsivaizduojate?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Krašto apsaugos ministrė yra išvykusi, bet mes čia esame bendraminčiai, todėl ir pasirašėme šį nutarimo projektą kaip teikėjai. Kolega, ką tik paminėjau, kad asmeniškai aš nesu už grąžinimą tokio modelio, koks buvo. Manau, yra šiek tiek iškreipta jauno žmogaus sąmonėje samprata ginti tėvynę. Tai turi būti kaip garbės suvokimas, bet to neįvyko, galbūt dėl to okupacinio periodo, kai sovietinė kariuomenė buvo kažkoks baubas, arba baimė jaunam žmogui ten patekti. Sunku pasakyti dėl ko. Tačiau toks požiūris į šauktinių kariuomenę, koks jis buvo, arba bandymas kai kurių asmenų jos išvengti ir t. t., tos peripetijos mums žinomos. Manau, kad turėtų būti pasirinkti kiti būdai, apie juos galima diskutuoti, apie juos kažkada esame diskutavę ir su buvusiu krašto apsaugos ministru Č. Stankevičiumi, kaip turėtų būti parengti policijos pareigūnai, kurie studijuoja, ar jiems būtina pereiti šauktinių periodą, galbūt jie, tarnaudami policijoje, nešiodami ginklą, gali išmokti. Štai, gal panašiai ir gali būti numatyta. Toks bendras principas galėtų būti siūlomas diskutuoti, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, aš net neišskirčiau diskriminacijos pagal lytį, turėtų tam tikru periodu tam tikrą valandų skaičių tam tikrose vietose pereiti mokymus, kaip ginti tėvynę, galų gale kaip apsaugoti save nuo tam tikrų grėsmių, kurios gali kilti tiek užpuolimo, katastrofų, gaivalinių nelaimių atveju. Šito šiuo metu jauni žmonės nėra mokomi.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Prašau. Po to –P. Gražulis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, aš visiškai sutinku su jumis, kad valstybės pareiga – užtikrinti tokią galimybę pasirengti tėvynės gynybai. Man atrodo, kad tokia kryptimi bent jau Krašto apsaugos ministerija dirbo, mes dirbome kartu su Švietimo ministerija, reikėtų dirbti toliau, kad ir Šaulių sąjunga, ir savanoriai, ir tarnyba savanoriškais pagrindais Lietuvos kariuomenėje sudarytų sąlygas visiems norintiems išmokti iki tam tikro lygio gynybos elementų. Tačiau jūs kalbate visai apie ką kita, jūs kalbate apie prievartinio mechanizmo grąžinimą, kad jaunuoliai tarnautų privalomojoje karo tarnyboje būtent dabar. Ir dar sakote, abiejų lyčių, vyrams ir moterims. To aspekto, manau, yra visiškai skirtingi dalykai. Todėl noriu pasiklausti jūsų, ar jūs tikrai manote, kad mums kreipusis į Konstitucinį Teismą, jam priėmus vieną ar kitą sprendimą, jau šį pavasarį turėtų vėl didelis būrys jaunimo vietoj universitetų eiti į privalomąją tarnybą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Aš galiu tik pakartoti, kad asmeniškai aš, mano žiniomis, ir krašto apsaugos ministrė nėra už tą buvusį modelį. Dar kartą kartoju, kad tam tikras skaičius privaloma tvarka išvyksta į kareivines ir ten tarnauja. Tačiau yra esminis skirtumas, gerbiamasis kolega, tarp to savanoriško noriu ar nenoriu ir iš tiesų savo teisės įgyvendinimo. Tai yra ne tik teisė, bet ir pareiga, todėl manau, kad kiekvienas pilietis, čia jau diskusija dėl lyties, tik vyrai ar ir merginos, turėtų tam tikrą nustatytą minimumą žinių įgyti. Čia yra esminis skirtumas. Kokiom formom, čia jau yra atskirų diskusijų dalykas. Manau, kad šį pavasarį tiesiog pagal terminus ir pagal logiką, elementarią sveiko proto logiką, tikrai to, kas buvo iki tol, tų šauktinių pagal seną tvarką, nebus. Bet aš nenoriu kalbėti už krašto apsaugos ministrę, tik savo samprotavimus dėstau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis, po to – M. Bastys.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, atrodo, kad mes turime, jūs turite politinę daugumą. Šias jūsų pozicijas mes rėmėme, kai buvo priimamos šitos įstatymo pataisos, kai buvo įvedama tik profesionali kariuomenė, bet atrodo, kad akivaizdžiai tai prieštarauja Konstitucijai. Ar nebūtų išmintingiau teikti įstatymo pataisas, o nesikreipti į Konstitucinį Teismą? Nejaugi mes manome, kad ten yra išminčiai, o čia jau… Jūs pats buvote Konstitucinio Teismo teisėjas, esate profesionalas, man atrodo, kad galite pateikti labai profesionalias pataisas, nereikėtų čia apeidinėti ratu. Ar jūs tiesiog bijote grįžti į status quo, kaip buvo anksčiau, kai buvo šauktiniai? Kodėl čia yra sumanymas kreiptis į Konstitucinį Teismą, aš nelabai suvokiu.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Sumanymas paremtas galbūt keletu priežasčių, tačiau vieną iš jų įvardyčiau labai paprastai: visų pirma kreipimasis prasideda nuo Seimo rezoliucijos. Tai nėra įstatymas, tačiau tai yra kaip tam tikra programa, kaip tam tikra koncepcija, kaip tam tikra valia išreikšta. Paskui tik Vyriausybės nutarimu, įstatymais, beje, ir krašto apsaugos ministro, kuris nėra šio tyrimo ir šio nutarimo dalykas, šiais teisės aktais rezoliucija yra įgyvendinama. Tai yra tęstinis procesas, kaip tam tikra programa. Tai vien, sakykime, atskiro įstatymo pakeitimas nepakeičia bendros programinės nuostatos, kurią 2008 m. kovo 13 d. pareiškė Seimas. Štai vis dėlto išliktų ir toliau ta programinė nuostata, dėl kurios mes norime, kad Konstitucinis Teismas pasakytų, koks yra santykis tarp tos nuostatos ir Konstitucijos.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Endzinas, po to –R. Kupčinskas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš atsisakau klausti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tą klausimą, kurį aš norėjau užduoti, jau pateikė. Aš norėčiau pasitikslinti. Matote, rezoliucija tai nėra imperatyvus teisės aktas. Galbūt nusakomos pagrindinės strateginės kryptys, bet manau, kad būtų galima tą pačią rezoliuciją bandyti pataisyti, tada gali kilti klausimas, atitinka ar neatitinka. O dabar truputį toks išankstinis apsidraudimas. Mane domina šitas dalykas. Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų problema Lietuvoje, kaip ir daugelyje kontinentinės Europos šalių, yra ta, kad mes neturime išankstinės Konstitucinio Teismo konstitucingumo kontrolės, yra tik paskesnė, mes galime kreiptis tik po to. Štai dabar yra vienokio pobūdžio rezoliucija, kyla abejonių, ar tikrai ji atitinka Konstituciją, tačiau yra ir kitaip manančių, kad viskas gerai, buvo galima taip elgtis, įvedant profesinę karo tarnybą, Seimas yra laisvas pagal jau mano minėtą Konstitucijos 139 straipsnį, nes krašto apsaugos organizavimą nustato įstatymai, taigi pasielgė taip, kaip pasielgė. Šioje vietoje nebūtų išspręstas iki galo, net ir pataisius rezoliuciją, tas politinis ginčas. Šiuo atveju manau, kad Konstitucinis Teismas jau teisinėmis priemonėmis išaiškintų kilusią koliziją. Matote, jeigu Seimas kreipiasi in corpore, tai yra truputį kitos procedūros, jos yra greitesnės, todėl mes gautume greitesnį atsakymą. Kaip minėjo, Prancūzijoje galimas išankstinis kreipimasis, mes to negalime, galime tik post factum. Taigi, jeigu dabar teiktume naują rezoliucijos projektą, vėl gali kilti tokių abejonių, ar šitas naujas variantas vėl neprieštarauja Konstitucijai. Kai jau priimtas teisės aktas, galima pagreitinta tvarka išsiaiškinti konstitucingumą, ką mes ir siūlome.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Prašom pasakyti, kartais atrodo, kad Lietuvos įdiegta įdomi praktika: už tai, kad mes pasirašome dokumentą, mes kiekvieną mėnesį gauname didelę sumą pinigų, už tai, kad priimame kažkokį spendimą, mums skiriami žemės sklypai, o jeigu dabar mes norime ginti tėvynę, tai mes tada reikalaujame ir Seimas tam pritaria, kad mums už tai būtų mokami pinigai. Kaip jūs manote, ar už pinigus, už atlyginimą ginti tėvynę yra normalu ir natūralu? Ar tie žmonės, profesionalai, kurie gauna pinigus už tai, kad jie gina savo tėvynę, jie tikrai ją gins, kaip reikės? Kokia yra ne jūsų asmeninė nuomonė, bet tos grupės žmonių, kurie teikia šį pasiūlymą Konstituciniam Teismui? Ačiū.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų aš neklausiau kitų narių, ką jie mąsto šiuo konkrečiu klausimu. Aš supratau, jeigu teisingai supratau, kad ar gali būti profesinėje karo tarnyboje samdomi žmonės ginti tėvynę? Jeigu prisiminsime istoriją, tai kunigaikštis ir bajorai, na, bajorai gal ne savo valia, bet kunigaikštis visada turėjo samdomą kariuomenę. Nieko nepadarysi. Šiuo atveju profesinė karo tarnyba yra specifinė tarnyba ir yra reikalingi specialūs įgūdžiai. Tai yra žmogaus profesinė veikla. Tačiau mes manome, kad tai reikalinga, tačiau nepakankama, nes, karys, jeigu pagal taisykles, efektyviai tarnauti gali iki 25 metų, fiziškai dirbti. Toliau jau prasideda kitas jo tarnybos periodas. Todėl šalia to kaip kompensacinis mechanizmas vis dėlto reikalingas tautos pasirengimas ginti kraštą kitomis priemonėmis.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pagal reglamentą skirtas laikas baigėsi. Motyvai už, prieš. Vienas už – A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad šis kreipimasis būtinas, jeigu mes norime išsaugoti bent tuos likučius mūsų karinių pajėgumų, kurie dabar yra. Aš galiu pasakyti dar daugiau. Mobilizacinė Lietuvos tarnyba, šauktinių tarnyba buvo sąmoningai kompromituojama per visus paskutiniuosius aštuonerius metus. Ir ne be kai kurių valstybinių institucijų pagalbos. Pakeisti jaunimo pagrindinę nuostatą – eiti ruoštis ir ginti tėvynę, kad tai yra tik neturtingų, mažai išsilavinusių žmonių reikalas, tai šis dalykas jums, ponai, pavyko. Tačiau aš manau, kad mes turime dabar geriausią progą pabandyti atkurti tai, kas yra įrašyta Konstitucijoje: tarnauti ir ginti tėvynę yra kiekvieno Lietuvos piliečio pareiga. Todėl tikrai pritariu ir siūlau balsuoti už šį kreipimąsi. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš – V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Nors ir sutinku su daugeliu argumentų, kad galima būtų žiūrėti ir keisti dabar patvirtintą modelį, tačiau mes turime pažvelgti ir į kitą šio klausimo pusę. Tai yra mes norime politinę atsakomybę nuo savęs permesti Konstituciniam Teismui, sakome, kad Konstitucinis Teismas tegu išaiškina, kaip mes turime daryti su Lietuvos kariuomene, ar turėti šauktinius, ar užteks profesionalų. Tačiau aš manau, kad čia yra politinis klausimas, ir diskusijos turėtų atsirasti ne Konstitucinio Teismo tribūnose, o čia, Seimo tribūnoje.
Valdančioji dauguma, ateidama į Seimą su savo programa, išsakė poziciją, kokią įsivaizduoja kariuomenę, kokiais principais suformuotą. Aš manau, dabar yra kuo puikiausia proga, turint gana aiškią daugumą, atsistoti į Seimo tribūną ir pateikti tą pasiūlymą, kad mes politiškai ir priimtume. Pranešėjas dabar labai aiškiai pasakė, kad tai yra politiniai niuansai. Tai kodėl mes turime politinius niuansus aiškintis teisme? Po to vėl sakysime, kad Konstitucinis Teismas apkrautas bylomis, kurios kartais gal ir ne jo kompetencija yra, ir tokių kalbų pasigirsta. Todėl aš manau, kad mes turėtume nepritarti kreipimuisi į Konstitucinį Teismą, o esamą situaciją taisyti čia, Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas – už, vienas – prieš. Taigi aš teikiu Seimui balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“projektą Nr. XIP-294. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 89. Už – 47, prieš – 26, susilaikė 16. Projektui po pateikimo pritarta. Prašom. Replika po balsavimo.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tik norėčiau pasakyti, jog Konstitucinis Teismas yra specialus teismas teisinėmis priemonėmis spręsti tuos ginčus, dėl kurių kartais negali susitarti politikai. Tai čia viskas gerai.
PIRMININKAS. Dėkoju. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų manau, kad greit visus įstatymus perkelsime į Konstitucinį Teismą, ir tie žmonės, kurie ten turėtų spręsti esminius dalykus, dirbs už Seimą. Nes šį įstatymą, dar kartą sakau, čia įstatymo klausimas, konservatoriai prašom pateikti, Seimas apsispręs. Kam čia tą Konstitucinį Teismą pinti?
PIRMININKAS. Ir P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Nejau patys su savimi negalite susikalbėti? Man atrodo, tikrai turite politinę daugumą, turite politinę viziją ir teikite įstatymo pataisas. Ar jau neturite politinės daugumos? Tai taip ir pripažinkite čia. Kam dabar tikrai užkrauti Konstitucinį Teismą? Paleiskime Seimą, jeigu Seimas nieko nesugeba, jokių klausimų išspręsti, nes viską peradresuojame Konstituciniam Teismui. Ir kas ten tie devyni žmonės, jau kažkokie auksaburniai ir išminčiai, o čia 141 kvailių komanda sėdi? Manau, kad tikrai ne.
PIRMININKAS. Dėkoju. Štai tokios savikritiškos nuomonės. Mielieji kolegos, po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu be papildomų? Prieš nėra. Dėkoju. Šį klausimą siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Seimo nutarimo „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“ projektas Nr. XIP-324 (pateikimas)
Kadangi šiandien dirbame sutartinai, ar galime bendru sutarimu, nes Vyriausybės valanda yra 12.30 val., atkelti dabar į darbotvarkę ir nagrinėti 1-7 klausimą? Galime bendru sutarimu. Prieš nėra. Kviečiu į tribūną dėl įstatymo projekto Nr. XIP-324 pranešėją V. Baltraitienę. Prašom.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mielieji kolegos, turbūt pradėsiu nuo to, kodėl yra teikiamas šis nutarimo projektas ir kas paskatino teikti. Pirmiausia, aišku, besikreipiantys verslininkai ir, manau, ne į mus vienus, turbūt į visus Seimo narius, kurie priima įstatymus ir kurie gali keisti įstatymų bazę.
Situacija susidarė gana sudėtinga ir šiandien nėra tikslas aiškintis, kas dėl to kaltas ar kas kokius ne tokius įstatymus priėmė, ar buvusi, ar dabartinė Vyriausybė, ar buvusi Seimo dauguma, ar dabartinė dauguma. Bet iš tiesų yra tikslas padėti išgyventi smulkiam ir vidutiniam verslui. Manau, visi skaitote ir matote žiniasklaidą, bendraujate su verslininkais ir girdite, kad kasdien vis daugiau ir daugiau įmonių bankrutuoja. Prie tų įmonių bankroto iš tiesų prisideda ir pati valstybė. O prisideda tuo, kad tiek valstybės institucijos, tiek savivaldybių institucijos yra skolingos tom pačiom verslo įmonėm už įvairias paslaugas, už statybos, už rangos darbus, už pirkimus. Tos verslo įmonės, negaudamos iš valstybės lėšų, negali atsiskaityti su ta pačia valstybe, tiek su „Sodra“, tie su Mokesčių inspekcija už tuos mokesčius, kurie yra nustatyti, sumokėti tų mokesčių. Tikrai labai keistai atrodo, aš tokių pavyzdžių turiu, kai verslininkas nueina į „Sodrą“ ir sako, neturiu, iš kur sumokėti, jam pasiūlo – mažink darbuotojų, atleidinėk, pasilik minimumą, tiek, kiek gali, ir mokėk. Jeigu tik nemokami mokesčiai, pati „Sodra“ pradeda inicijuoti bankroto procedūrą, kad įmonė pradėtų bankrutuoti. Tai iš tiesų, manau, neteisinga.
Tą klausimą galima išspręsti ir, manau, būtų naudingiau, nes žinome, kad vis tiek visos lėšos sukasi ratu. Jeigu tik vienoje grandyje nutrūksta, vadinasi, nebepatenka ir nebeužtikriname pajamų surinkimo. Mes ir siūlome, kad būtų daroma užskaita. Jeigu valstybės institucijos, valstybė yra skolinga verslo įmonei, o verslo įmonė negali susimokėti „Sodros“ mokesčio, visų kitų mokesčių, kuriuos reikia mokėti per Mokesčių inspekciją, tai siūlome daryti užskaitas. Mes nekalbame apie verslo skolas kitoms verslo įmonėms. Jie patys tai turi spręsti. Bet valstybė turi padėti šioms įmonėms išgyventi.
Aš čia skaičiau Teisės departamento pastabą, iš kur paimta, kad 10 mlrd. yra skolų. Iš tikrųjų man gaila, kad šios statistikos nerenka Statistikos departamentas arba jis neteikia tos informacijos. Mano informacija paimta iš „Verslo žinių“, kur tie skaičiavimai buvo pateikti specialistų. Aš jais ir naudojuosi. Manau, jeigu būtų suinteresuota pateikti, koks yra valstybės įsiskolinimas verslo įmonėms, tai pati Vyriausybė imtų ir tą padarytų.
Todėl gimė toks projektas. Manau, taip mes padėtume išgyventi smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Ir kitas dalykas, yra Viešųjų pirkimų įstatymas. Pati perkančioji pusė visada įrašo tokias sąlygas: jeigu verslo įmonė, kuri nori dalyvauti viešųjų pirkimų procedūroje, yra skolinga „Sodrai“ arba Mokesčių inspekcijai, jai neleidžiama dalyvauti. Tai ar mes neužkertam kelio ir patys nesuardom to rato, kad galėtų finansuoti vieni kitus, dengti, ir nebeleidžiam tai įmonei toliau atlikti darbų, ir ji negali mokėti mokesčių. O valstybės institucijos, nors ir žinodamos, kad neturi pinigų, vis dėlto skelbia konkursus, vykdo rangos darbus ir laiku neatsiskaito, nors sutartyse yra numatyti ir įsipareigojimai, ir delspinigių mokėjimas. Deja, pačiuose valstybės prioritetuose numatyta: jeigu verslo įmonė skolinga valstybei, tai yra pirma prioritetinėje vietoje, kad pirmiausia turi atsiskaityti su valstybe, bet jeigu valstybė skolinga verslo įmonei, tai, aišku, nueina į paskutinę vietą. Manom, kad tai yra neteisinga, todėl buvo pasiūlytas šis nutarimas, kad Vyriausybė parengtų teisės aktų pakeitimus, ir Viešųjų pirkimų įstatymo, jeigu reikia, ir kitų įstatymų, ir kad būtų galima daryti užskaitas. Tai tiek aš trumpai. Matau, kad yra klausimų. Pasistengsiu atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Dešimt minučių klausimams. Klausimui – viena minutė, atsakymui – dvi. Klausia Seimo narys K. Glaveckas, po to – K. Daukšys.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, jūsų pateiktas nutarimo projektas iš tikro labai svarbus, bet aš norėčiau pasitikslinti. Sakykit, ar žinote, kokios yra valstybės skolos verslui, valstybės biudžeto ir savivaldybių. Kiek man yra žinoma, vasario 1 d. valstybė buvo skolinga apie 20–25 mln. litų aplinkos projektams, su visais kitais yra atsiskaityta. Savivaldybių sausio 1 d., paskutiniais duomenimis, yra 124 mln., iš jų šiluma ir kiti ten tokie ankstesni mokėjimai. Už vasario mėnesį mes turėsim kovo mėnesį. Kol kas tokios problemos iš esmės nėra. Jinai gali būti, bet kol kas jos nėra. Tai vienas dalykas. Antras dalykas, tokia praktika buvo taikoma, kaip žinote, 1997, 1996, 1999 metais, kitaip sakant, prieš 10–15 metų, kuomet valstybė negalėdavo atsiskaityti, ir įmonės…
PIRMININKAS. Laikas!
K. GLAVECKAS (LSF). Vyriausybė susirinkdavo tų įmonių kokį nors turtą ar dar ką nors pakaitalais ir tapo to nelikvidaus turto valdytoja, po to privatizuodavo ir patirdavo nuostolių. Kaip jūs galėtumėte tą visą situaciją?.. Kaip derinasi jūsų nutarimas su ta visa situacija, kuri, aš minėjau, dabar yra rinkoje, ir tie pavojai, kurie gresia? Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, jūs surinkot įsiskolinimus, kiek yra savivaldybėse. Nors, sakau, aš tokios statistikos niekur nerandu. O jeigu normaliai dirbtų Statistikos departamentas, turėtų pateikti. Ir aš nežinau, kas iš Vyriausybės gali. Tikrai, jūs irgi sakot, jūsų žiniomis. O kas tiksliai gali pasakyti ir įvertinti šiuos dalykus? Kitas dalykas, jūs paklauskit nors vienos vaistinės, kiek Ligonių kasos yra skolingos vaistinėms. Paklauskit, kiek yra skolingos ligoninėms, o ligoninės atitinkamai skolingos visoms kitoms paslaugas teikiančioms verslo įmonėms. Nesugeba atlyginimų išmokėti.
Aš manau, kad situacija šiandien yra tikrai labai bloga. Negi mes lauksim, kol bankrutuos visos įmonės, negalės teikti paslaugų? Verslo įmonėms pasiūloma imti paskolas, gerai, jos lengvatinėmis sąlygomis, bet vis tiek jas reikia imti. Reikia daryti turto įkeitimą. Ar jūs įsivaizduojat, kiek tas kainuoja? Aš manau, kad jūs, profesoriau, tikrai įsivaizduojat ir labai gerai žinot. Jeigu mes dar lauksim, jūs sakot, ateis tas laikas, kol parengsim įstatymų bazę, aš manau, neturėsim ką gelbėti. Ir koks mūsų tikslas yra – ar padėti smulkiajam verslui, ar jį sužlugdyti? Matau, kad jūs norit klausti, dėl manęs klauskit.
PIRMININKAS. Dabar turėtų klausti K. Daukšys, tačiau ponas K. Glaveckas nori patikslinti. Labai trumpai.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji kolege, jūsų nutarimas skamba „Dėl valstybės biudžeto“, o jūs kalbėjote apie vaistus ir kitus dalykus. Tai yra kitų biudžetų arba fondų problema.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Bet tai yra valstybės institucija, valstybė steigėja. Mes kalbam apie valstybės institucijas. Tai yra ta pati valstybė, ir čia tikrai nereikėtų išvedžioti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Daukšys, po to – Z. Balčytis.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad K. Glaveckas į šį nutarimą atkreipė dėmesį. Jeigu dar jis iki galo jį perskaitys, ten yra parašyta, kad Vyriausybė turi sudaryti sąlygas už valstybės ir savivaldybės skolas. Ir iš tikrųjų tai neįpareigoja valstybės (…) įstatymo. Mes šiandien duodam Vyriausybei ženklą, kad jai reikia pasitvarkyti tam tikrose vietose.
Mieloji pranešėja, iš tikrųjų labai paprastas dalykas, aiškus šiandien. Kokia nors įmonė padarė valstybei arba savivaldybei darbus, valstybė arba savivaldybė liko įsiskolinusi, ir ta įmonė kitame konkurse negali dalyvauti, nes ji neturi galimybės susimokėti mokesčių, neturi galimybės atnešti tos pažymėlės, kad neskolinga. Šis nutarimas pirmiausia turėtų tą klausimą išspręsti, aš taip suprantu, ir daugeliui įmonių suteikti galimybę dirbti toliau. Aš teisingai suprantu?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, jūs teisingai supratot, ir, aš manau, tą jau ir išdėsčiau. Tas ir yra svarbiausia. Nes jeigu verslo įmonės neturi darbų, tai jos nieko ir neuždirba, ir jeigu su jomis neatsiskaito, jos nemoka mokesčių. Aš tai matau kaip grandinės, to uždaro rato, nutrūkimą, tie pinigai ir nebesisuka, jie nutrūksta, ir viskas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Z. Balčytis, po to – A. Butkevičius.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų Seimo nutarimas yra labai reikalingas, ypač tokiomis sudėtingomis sąlygomis. Ir tikrai galima tik pasveikinti, kad tokia iniciatyva yra pareikšta, nes daugelis verslo subjektų to ir laukia. Tačiau kalbant apie tai, jeigu mes iš tikrųjų priimtume pirmus tris punktus, gal reikėtų ketvirtą punktą kaip nors koreguoti, nes jis vis dėlto šiek tiek prasilenkia su tam tikrais protekcionizmo dalykais.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš sutinku. Iš tikrųjų neprieštarauju, kad būtų teikiamos paslaugos, pasiūlymai. Tiktai, aišku, bus labai blogai, jeigu mes viską atidėsim iki pavasario sesijos. Aš vis dėlto kreipiuosi ir į Seimo Pirmininką, ir tikrai prašyčiau, kad kitą ketvirtadienį būtų ir svarstymas, ir priėmimas, ir kad Vyriausybė galėtų pradėti tuos darbus anksčiau, nes jeigu mes nukelsim į pavasario sesiją, tai tikrai užsitęs. O iki to laiko galima tikrai pateikti pataisas, pasiūlymus, jeigu reikia ką nors keisti. Nors aš čia asmeniškai nesutinku. Mes dabar kaip tik padarom, kaip suprantu, išimtis toms stambioms įmonėms, kad ir statybinėms organizacijoms, o tos smulkesnės iš tikrųjų neturi teisės dalyvauti konkursuose. Bet čia yra diskutuotinas klausimas, galima teikti pasiūlymus, pataisas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Butkevičius, po to –K. Masiulis.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, aišku, šis nutarimas yra nepaprastai svarbus, kai yra ekonominės krizės laikotarpis, bet vargu ar tokiam projektui bus pritarta. Mano pastabos būtų dvi, ką jūs tikriausiai ir minėjot savo pranešime. Pirmiausia, kad būtų užtikrintas įmonių dalyvavimas viešuosiuose konkursuose, nes tikrai, kaip jūs pasakėt, jeigu yra įsiskolinimai „Sodros“ biudžetui arba valstybės biudžetui, tada tos įmonės nebegali dalyvauti viešuosiuose konkursuose. Ši nuostata turėtų būti įrašyta. Ir, aš manau, būtų galima pasiekti teigiamą rezultatą, jeigu būtų kalbama apie tuos mokesčius, kurie priskaičiuoti už atliktus darbus arba paslaugas, už kuriuos neapmokėjo pati valstybė arba savivaldybė, arba kiti mūsų biudžetai. Ar jūs sutiktumėte su tais pasiūlymais?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, sutinkam, nes tai esmė ir yra, tik gal ne tokia forma pateikta, o šiaip iš tikrųjų sutinkam. O aš vis dėlto viliuosi, kad čia šiandieną neturėtų būti ginčų tarp daugumos ar mažumos, bet reikia galvoti, kaip spręsti verslo klausimus. Prašau visų pritarti bent projektui po pateikimo, o paskui, jeigu reikia, jį taisyti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Masiulis, po to –A. Endzinas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tikrai pritariu jūsų idėjai, tik norėčiau…
PIRMININKAS. Šiek tiek arčiau mikrofono.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pritardamas šio nutarimo dvasiai, norėčiau paklausti, ar 1 straipsnio 5 punktas nėra perteklinis, nes jis toks… „toliau aktyviai informuoti visuomenę apie priimtų teisės aktų poveikį“.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Na, gal ir perteklinis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai reiškia, kad dabar aktyviai informuoja, tai čia paraginimas ir toliau aktyviai informuoti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Kažkada buvo neaktyviai informuojama. Kai rengėm jį, taip buvo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, bet dabar aktyviai. Jūs pripažįstate, kad dabar aktyviai.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pripažįstu. Ir toliau…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir toliau aktyviai. Gal nereikia tokio punkto, pavyzdžiui, o bendrai nuostatai pritarčiau.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Neprieštarausim, jeigu jis bus išbrauktas. Tikrai ne.
PIRMININKAS. Dėkoju. A. Endzinas klausimo atsisakė. Klausia P. Gražulis. Po to, jeigu liks laiko, A. Zuokas.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, čia net ir klausimų nėra, reikėtų pritarti šiam nutarimo projektui. Štai čia ir prasidėtų tikras bendradarbiavimas, jeigu išmintingus sprendimus paremtų valdančioji dauguma, o ne siūlytų deklaratyvias deklaracijas. Aš manau, kad vis dėlto Z. Balčyčio pastaba yra labai teisinga, reikėtų papildyti šitą nutarimo projektą. Manau, jį būtina priimti be didelių diskusijų. Sveikinu už tokią gražią iniciatyvą, supratingą iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcija pritartų šiam nutarimui. Manau, esant sudėtingai ekonominei situacijai, nereikėtų ieškoti, kas yra pozicija, kas opozicija. Bėda, pakartosiu, neturi ideologijos. Todėl šiandien mes turime įvertinti realią verslo padėtį ir pirmiausia siekti vieno – išsaugoti darbo vietas. Jeigu mes dabar kreiptumės į Vyriausybę (neabejoju, kad Vyriausybė ir pati bando ir siūlo panašius sprendimus), aš manyčiau, tik išreikštume savo požiūrį ir padėtume Vyriausybei kuo greičiau pateikti įstatymų pakeitimus arba Vyriausybės nutarimus, kurie būtų sąžiningi tiems, kurie dirba, moka mokesčius, išlaiko valstybės sistemą, pagaliau mus, Seimo narius. Todėl mes šiam sprendimui pritartume. Turime saugoti darbo vietas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš noriu dar papildyti. Manau, nesame tokia turtinga valstybė kaip kitos valstybės, kurios gali skirti milijardus, kad išlaikytų darbo vietas, tai mes nors taip padėkime verslui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Kadangi yra užsirašę kalbėti tik už, tai galbūt galime iš karto pereiti prie balsavimo? Ar būtų norinčių kalbėti? Galima. Jeigu Z. Balčytis, P. Gražulis ir V. Bacevičius atsiima žodžius, tai tuomet galiu tik pasakyti: iš tiesų aš išgirdau pranešėjos kreipimąsi ir manau, jeigu bus pritarta po pateikimo šiam įstatymo projektui, kviesiu komitetus kaip galima greičiau pateikti savo išvadas. Manau, po to svarstymo metu bus pasiūlyta ypatingos skubos tvarka.
Taigi teikiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-324, prašom balsuoti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Sveikiname.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Ar būtų klausimų ir pastabų? Ar galime bendru sutarimu pritarti komitetams? Prieš nėra. Pritarta.
Prašom. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpai. Visiems ačiū, kad palaikėte nutarimą. Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė, įskaitant ir Finansų ministeriją, tą problemą žino, ir rengiamas paketas priemonių, apie kurias mes kalbame. Vienas iš variantų, be to, kas kalbama, ir apie mokestines atostogas, ir apie kreditavimo palengvinimą, ir apie paskolų, ir panašiai… Tai nutarimas, kuris yra šiuo metu, ir situacija yra tokia, kaip žinote, dėl biudžeto surinkimo, dėl finansų sunkumų atsiranda, nueina į pačią apačią, į visas bendroves, į verslą… Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi bendru sutarimu pritarta komitetams. Siūlau atsižvelgti į pastabą dėl svarstymo pavasario sesijoje. Aš manau, kad esant palankiai komitetų išvadai vis dėlto būtų pritarta ateity ir ypatingai skubai ir svarstytume dar šioje neeilinėje sesijoje. Dėkoju.
Pagal darbotvarkę mes turime klausimą 1-8a laukdami Vyriausybės valandos, yra visas paketas, tai a, b ir c. Tik yra viena pastaba dėl b varianto (1-8b klausimo), kiek man teko sužinoti, teikėjai nesurinko 29 parašų. Aš turėčiau kreiptis į K. Daukšį. Ar pasiūlymas 1-8b atsiimamas? Ar yra parašai, nes kol kas neturime parašų. Tada siūlyčiau 1-8b klausimą teikti po Vyriausybės valandos, galbūt rengėjai surinks tuos 29 parašus, o dabar pereiti prie 1-8a ir 1-8c klausimų.
Taigi 1-8a klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-263. Kviečiu į tribūną pranešėją K. Daukšį. Nėra. Kas jį galėtų pavaduoti? Seimo nariai V. Bukauskas, V. Gapšys, S. Bucevičius ar…
Gerai. Kol į mūsų kvietimą atsilieps K. Daukšys, siūlyčiau pereiti prie rezervinio klausimo, tai yra Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo projekto Nr. XIP-333. Pranešėja – Seimo narė I. Degutienė.
Kol atsiras pranešėjas dėl mūsų darbotvarkės 1-8a klausimo, perėjome prie rezervinio Nr. XIP-333. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagal frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ prašymą, kuris buvo aptartas Seniūnų sueigos, jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo pakeitimo ir papildymo“, kur yra trys straipsniai: 1 straipsnis. Sudaryti Etikos ir procedūrų komisiją iš 14 narių; 2 straipsnis. Įrašyti O. Valiukevičiūtę į Etikos ir procedūrų komisiją; 3 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Klausimų yra? E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, sakykite, kodėl taip ilgai buvo delsta, nes frakcijos prašymas buvo prieš Naujuosius metus, frakcijos prašymas buvo argumentuotas, mums priklauso dvi vietos, o uždelsta yra apie du mėnesius?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti, kad turbūt dėl to, kad ir viena, ir kita yra neeilinė sesija, ir klausimas nebuvo įtrauktas į neeilinės sesijos darbų programą. Dabar buvo papildyta neeilinės sesijos darbų programa šiuo klausimu, todėl tas klausimas yra teikiamas.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad šiam nutarimo projektui būtų pritarta po pateikimo?
Balsavo 81 Seimo narys. Pritarta vienbalsiai.
Ar būtų norinčių kalbėti svarstymo stadijoje? Nėra. Ar galime priimti papunkčiui bendru sutarimu? Kas už tai, kad būtų pritarta 1 straipsniui? Prieš nėra. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Galima. Ar galime bendru pritarti 3 straipsniui – įsigalioja nuo priėmimo. Pritarta. Dėkoju.
Už visą įstatymą. Ar galime pritarti? Prieš nėra. Ačiū. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas „Dėl Etikos ir procedūrų komisijos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo?
Balsavo 76. Nutarimui pritarta vienbalsiai. Nutarimas Nr. XIP-333 priimtas.
Mielieji kolegos, nematau mūsų pranešėjo. Pagal darbotvarkę klausimas 1-8a. Ar… jo iki pietų nebus? Taip? Tuomet šis klausimas, jeigu be jo niekas negali pateikti… Galbūt mes galėtume… Taip, rezervinį 2 klausimą, nes lenkiame grafiką. Norėčiau paprašyti Socialdemokratų frakcijos, galbūt būtų galima pakviesti Seimo narę B. Vėsaitę, kad pristatytų tą projektą, kurį mes įtraukėme papildomai, t. y. Nr. XIP-273? Prašau.
Rezervinis 2 klausimas yra kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas, bet jeigu aš neklystu, jis neišdalintas, taip man pranešė Sekretoriatas. Gerai. Tuomet vėliau.
Yra pasiūlymas nagrinėti po pertraukos, tiksliau, nagrinėti dabar 2-1a, bet ten yra svarstymas, ir aš bijau, kad mes iki 12.30 val. nelabai spėsime. Dar kartą noriu paklausti, ar galėtų Seimo narė B. Vėsaitė? Kol kas nėra, taip? Palauksime. Prašau. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, kadangi nebuvo numatyta tarp posėdžio pradžios ir pietų pertraukos… tradiciniame Statute netgi aprašytos 10–15 min. techninės pertraukėlės, gal mes tą pertraukėlę, nors ten taip ir neparašyta, pasidarykime, niekas tikrai nesiskųs, galės jums tiktai padėkoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Aš manau, kad mes galime bendru sutarimu pritarti S. Pečeliūno pasiūlymui, ir manau, kad B. Vėsaitė 12 val. galės pristatyti. Mes po pertraukėlės 12 val.pradėsime mūsų trumpą posėdį. Jeigu bendru sutarimu galime pritarti? Tai 12 val. posėdžio tąsa. (Balsai salėje) Prašau į tribūną paskelbti informaciją.
J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie įsirašė į daugelį Baltarusijos grupių, o jų, atrodo, net trys, prašyčiau dabar susirinkti čia, mes iš karto išspręsime organizacinį klausimą, kuris seniai tęsiasi. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi po pertraukėlės 12 val. pradėsime nuo B. Vėsaitės pateikiamo įstatymo projekto. 12 val. toliau posėdžiui pirmininkaus pirmoji pavaduotoja I. Degutienė. Ačiū.
Pertrauka
Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-273(2) (pateikimas)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Į tribūną kviečiu B. Vėsaitę, kuri pristatys įstatymo projektą Nr. XIP-273(2) – Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Pateikimas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, teikiu jums minėtą Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Projekto tikslas yra nustatyti, kad neįgalieji, kurie vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimus, nemokėtų privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Šį įstatymo projektą paskatino paruošti neįgaliųjų draugijų kreipimaisi. Neįgaliųjų, dirbančių pagal verslo liudijimus, skaičius Lietuvoje iš tiesų nėra didelis. Kita vertus, neįgalieji ir taip yra draudžiami sveikatos draudimu, be to, gauna ir neįgaliųjų pensijas. Jeigu mes pasižiūrėtume į gretimus įstatymus, tai ir per darbo santykius pagal gyventojų pajamų mokestį jie turi didesnį nei visi dirbantieji neapmokestinamą pajamų dydį. Aš manyčiau, kad šie žmonės ir taip yra nubausti, nes turi negalią, ir reikėtų tik džiaugtis, kad jie dar imasi verslo veiklos pagal verslo liudijimus, kuri yra pati paprasčiausia, ir tikrai ne iš gero gyvenimo, o todėl, kad papildomai nusipirktų vaistų. Juo labiau kad yra neįgaliųjų, kurie augina ir šeimas, ir taip papildo biudžetą. Labai prašau pritarti, didelio nuostolio biudžetui nebus. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, jūs pati pasakėte, kad neįgalieji yra apdrausti sveikatos draudimu.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Taip.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Buvo toks principas, kad neįgaliam žmogui mes turime padėti, turime skatinti jį dirbti. Aš nemanau, kad tai yra kažkokia skriauda neįgaliam žmogui, jeigu jis pradeda plėtoti individualią veiklą. Mes turime puikius įstatymus, yra neįgaliųjų socialinės įmonės, kurios gauna labai dideles lėšas iš valstybės. Ar jums neatrodo, kad mes čia dabar vėl sakome žmogui: tu negali, tu neįgalus, tu nepajėgsi, mes tau nieko negalime padėti, tik padarysime tau kažkokią mažytę lengvatėlę? Ačiū.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamoji kolege, aš visiškai jums pritariu. Šie neįgalieji kaip tik nenori sėdėti namuose, turintys verslumo gyslelę dar kažkur prekyvietėje dirba pagal savo galimybes dvi tris valandas, gal neįgaliųjų įmonėje jie nenorėtų dirbti arba neturi tos kvalifikacijos. Būtent čia ir yra tas skatinimas, nes kai mes po tų kelių naktų įvedėme sveikatos draudimo mokestį, jie paprasčiausiai tų patentų nepirko. Čia kaip tik… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū, jūs atsakėte į Seimo narių klausimus. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti prieš nėra. Siūlyčiau po pateikimo pritarti įstatymo projektui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ir suteikti galimybę, kad Sveikatos reikalų komitetas visą paketą projektų, sveikatos draudimo ir kitų straipsnių, apsvarstytų ir pateiktų išvadas.
Gerbiamieji kolegos, taigi pritariame po pateikimo įstatymo projektui. Ačiū. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Aš tikiuosi, kad iki šiandienos popietės Sveikatos reikalų komitetas išnagrinės ir B. Vėsaitės pateiktą Sveikatos draudimo įstatymą 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
Dabar į tribūną kviečiu gerbiamąjį kolegą V. Gapšį. Valstybės tarnybos įstatymo papildymo nauju 52 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-263. Prašau, kolega.
V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, jums teikiamas įstatymo projektas, kuriuo numatoma laikinai sumažinti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atlyginimus 15 %. Projekte yra teikiamas naujas 52 straipsnis, kuriame išvardinti tie tarnautojai. Tai būtų Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, apskrities viršininkas, Ministro Pirmininko vyriausiasis patarėjas, viceministras, savivaldybės administracijos direktorius, Respublikos Prezidento atstovas ypatingiems pavedimams, Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Seimo Pirmininko vyresnysis patarėjas, Ministro Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko patarėjas, apskrities viršininko pavaduotojas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojai, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovo pavaduotojas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas, Vyriausybės įgaliotinis, mero patarėjas. Įstatymas galiotų nuo kovo 1 d. iki gruodžio 31 d. Jo tikslas ir idėja atsirado po to, kai buvo deklaruojama, kad valstybėje yra sunki ekonominė padėtis, ir Konstitucinis Teismas išaiškino, kad galimybė mažinti atlyginimus yra. Kadangi kalbama apie politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojus, manome, turėtų būti taikomos panašios nuostatos, kokios buvo taikomos ir Seimo nariams, ir valstybė galėtų sutaupyti biudžeto lėšų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, du klausimai. Pirmas. Sakykite, kiek, jūsų nuomone, būtų galima sutaupyti lėšų, nes turėtų būti orientaciniai skaičiai? Antras. Jūs siūlote sumažinti Valstybės tarnybos įstatymo… politinio pasitikėjimo, o visos kitos kategorijos, kurios už to išeina, iš esmės apie jas čia nekalbama. Tai kaip čia dabar suprasti?
V. GAPŠYS (DPF). Politinio asmeninio pasitikėjimo, nes tai yra formuojama politikų komanda ir tos pareigybės dažniausiai yra susijusios su valdančiąja dauguma. Jeigu valdantieji nusprendžia, kad vis dėlto reikia mažinti politikams, manau, ir jų komandos nariai galėtų taip pat prisiimti politinę atsakomybę už visą valstybės politiką ir solidarumą esant valstybės krizei. Manau, logiška juos įtraukti. Valstybės tarnautojai, kurie yra ne asmeninio pasitikėjimo, deja, nepasirenka, su kuria komanda dirbti, su vienais ar kitais. Jie natūraliai atsidurtų nelygiateisėje situacijoje.
O dėl skaičiavimų. Šiuo metu skaičių neturiu. Aš manau, Vyriausybė galėtų tuos skaičiavimus pasidaryti, juo labiau kad patys valdantieji taip pat kalbėjote, kad norėtumėte inicijuoti panašų projektą. Tai po pateikimo mes galėsime juos peržiūrėti, jeigu reikės, jums pateikti ir savus skaičiavimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu jūsų pasiteirauti darydamas pastabą, kad taip, iš tiesų politinis solidarumas reikalauja, kad toks veiksmas būtų atliktas, ir man tai yra suprantamas dalykas. Aš tik noriu, kad jūs gal paneigtumėte, kad tai būtų papildomas (dar kartą) 15 % mažinimas, kurį mes jau esame įvykdę. Kitaip sakant, ir Vyriausybė, ir kiti mūsų sprendimai jau veikė tą mažinimą. Ar apims jūsų antras toks sprendimas mažinimą 15 %? O mano klausimas būtų, kadangi krizė prasidėjo tikrai ne nuo kovo 1 d., kaip jūs siūlote, kad mažinimas būtų atliktas, ar jums žinoma, kad iki kovo 1 d. šių kategorijų tarnautojams savanoriškai ar kaip kitaip jau buvo sumažinti atlyginimai? Ar jūs turite tokių duomenų?
V. GAPŠYS (DPF). Iš tikrųjų valdančiųjų atlikti mažinimai ar kas nebuvo įforminti įstatymu, tai yra sprendimais, ir dažniausiai buvo liečiami priedai, o ne atlyginimai. Manau, tai yra neteisingas požiūris. Mes turime kalbėti apie atlyginimus, o po to jau jūs patys, manau, prisiimsite pakankamai politinės atsakomybės ir turėsite valios įvertindami, ar jiems skiriate priedus ir už ką tie priedai yra skiriami, ir ar jie turi būti mažinami ar didinami.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į Seimo narių klausimus.
Dabar ar yra norinčių kalbėti prieš? Nėra užsirašiusių. Gal tuomet galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Ne. Prašote balsuoti. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tikrai galite sėsti į vietą.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo papildymo nauju 52 straipsniu įstatymo projektui po pateikimo būtų pritarta, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)
Gerbiamasis V. Bacevičius repliką po balsavimo.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tenka apgailestauti, bet teikiamu projektu buvo ketinama nubausti asmeninio politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Ir tai, atrodo, ne ekonominių sunkumų nulemtas teikiamas racionalus projektas, bet kažkoks politinis projektas. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Balsavo 51 iš 53 užsiregistravusių: už – 30, prieš – 2, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-263 pritarta.
Gerbiamasis Gapšy, kviečiu jus vėl į tribūną. Kol ateisite, informuoju, kad pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomu – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Prašau, kolega. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo pakeitimo 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-265. Pateikimas.
V. GAPŠYS (DPF). Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo pakeitimo projektu mes siūlome taip pat 15 % sumažinti Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokestį. Toks sumažinimas būtų taikomas naujai išrinktam Prezidentui ir būtų taikomas iki gruodžio 31 d. Lygiai taip pat, kaip visiems kitiems politikams.
Aš manau, tai būtina atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame sakoma, kad turi būti proporcingai mažinama visiems, o ne atskirai grupei. Įsivaizduojant dabartinę susidariusią situaciją, manau, tai būtų logiškas žingsnis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, Prezidentas Lietuvoje yra vienas ir, kaip žinote, yra Lietuvos vadovas. Situacija, kad mes norime sumažinti jam algą, o ne tiesiogiai mes jam siūlome, ir dabar, matyt, siūlysime, kad jis pats tą… jisai yra pareiškęs savo požiūrį į situaciją, daro nelabai etišką, mano supratimu, šitą nutarimo projektą. Manau, nutarimo projektas bus išgirstas prezidentūroje ir mums nereikės Seime nutarti sumažinti pirmam Lietuvos žmogui atlyginimą 15 %. Siūlau nepriimti šio nutarimo.
V. GAPŠYS (DPF). Atsakydamas į jūsų klausimą… Ačiū už klausimą. Šiame įstatymo projekte kalbama ne apie dabartinį valstybės vadovą, todėl jūsų veiksmai ir lūkesčiai, kad būtų išgirsta, manau, valstybės vadovo gali būti įvertinti, bet šiuo atveju jo šis projektas neliečia. Kalbama apie naujai išrinktą valstybės vadovą. Bet, kita vertus, mes turime pasižiūrėti ne tik į tai, kaip mes tai įsivaizduojame etikos požiūriu, bet turime pasižiūrėti ir į Konstitucinio Teismo nutarimus ir į tai, kad visa praktika turi būti nuosekli. Jeigu Konstitucinis Teismas išaiškino, kad turi būti mažinama proporcingai ir nuosekliai, manau, mes turime tai išnaudoti. Tuo labiau kad periodas, kuris įtrauktas, tikrai bus neilgas. Jeigu mes gruodžio mėnesį įvertinsime, kad valstybės situacija pasikeitė, galėsime priimti atitinkamus sprendimus ir tokio projekto galiojimo, ar panašus projektas nebeatsidurs Seimo darbotvarkėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Klumbys. Nematau. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Ar, anot jūsų, gerbiamasis kolega, teikimą reikėtų suprasti, kad štai mes mažiname faktiškai visoms valstybės valdymo sritims, t. y. prezidentui, pasitikėjimą turintiems pareigūnams, toliau žengsime žingsnį – galbūt prokuratūrai, Konstituciniam Teismui, ar jūs žadate sustoti prie šio pasiūlymo? Ir ar ir šiuo atveju jūs neturite paskaičiavęs ekonominio efekto kaip ir pirmu klausimu, tiesiog politiniais sumetimais teikiate pasiūlymą?
V. GAPŠYS (DPF). Pasiūlymas teikiamas ne tiek politiniais, kiek teisiniais sumetimais. Manyčiau, šioje tribūnoje turėčiau stovėti ne aš, opozicijos atstovas, o valdančiųjų atstovai ir teikti panašius pasiūlymus dėl to, kad pozicija inicijavo, jog valstybėje reikia taupyti, pirmiausia buvo jūsų pasiūlymai, atsižvelgiant į valstybės biudžetą, kai buvo formuojamas. Bet kadangi Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, mes manome, kad tokio projekto svarstymas būtų tikslingas, o balavimo rezultatai parodys, ar Seimo nariai su tuo sutinka, ar ne.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Paprastai pagal nusistovėjusią praktiką, gerbiamasis pranešėjau, tribūnoje stovi tie, kas inicijuoja teikiamą projektą, o ne kas nors kitas. Bet jūs neatsakėte į mano klausimo dalį, kai klausiau jūsų, ar ir dėl šios įstatymo pataisos jūs neturite, kaip ir dėl pirmosios, paskaičiavę, ką tai reikštų biudžetui?
V. GAPŠYS (DPF). Manau, šiuo atveju nėra būtina daryti kokių nors skaičiavimų. Yra vienas pareigūnas, jeigu jūs imsite jo, valstybės vadovo, atlyginimą, atimsite 15 %, matysite skaičiavimus. Tačiau sutinku su jumis, kad tai nebus tokie skaičiai, kurie gelbėtų valstybės biudžetą. Dėl šito aš su jumis visiškai sutinku. Kai teikiamas šitas projektas, mes kalbame ne apie tai, ar tai gelbės valstybės biudžetą, nes daugelis veiksmų prieš tai teiktuose projektuose taip pat nebuvo gelbėjantys valstybės biudžetą, bet mes kalbame apie tai, kokia susidariusi valstybėje situacija, apie moralinį įsipareigojimą tautai ir valstybei imtis vienokių ar kitokių veiksmų. Visiškai su jumis sutinku, tai yra daugiau moralinis mūsų projektas negu taupantis biudžeto lėšas. Kai sakau, kas turi stovėti šioje tribūnoje, aš sutinku, kad pranešėjai yra tie, kurie teikia projektą. Bet manau, kad toks projektas turėjo būti ir užregistruotas ne opozicijos, o valdančiųjų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš sutinku, kad šis projektas daugiau moralinio politinio pobūdžio. Biudžetas jau suformuotas, duok Dieve, kad valdančiajai daugumai su Vyriausybe tą biudžetą būtų įmanoma vykdyti ir tie atlyginimai, kurie numatyti tiek valstybės tarnautojams, tiek šiuo atveju Prezidentui, būtų laiku ir tinkamai išmokami. Manau, kad tie klausimai vienaip ar kitaip buvo sprendžiami ar turėjo būti sprendžiami priimant biudžetą. Mano gal daugiau toks būtų ne klausimas, bet noras. Ar nereikėtų daugiau susikoncentruoti Seimui, ypač valdančiajai daugumai, ne į tokio pobūdžio projektus, bet į tuos projektus, kurie šiandien labai aktualūs mūsų verslui, tai yra daugiau susikoncentruoti į mokesčių politiką, daugiau susikoncentruoti į tą veiklą, kuri skatintų mūsų ekonomiką ir tokiu būdu nereikėtų mums spręsti, kaip reikia ar būtina mažinti atlyginimus? Dėkoju.
V. GAPŠYS (DPF). Aš sutinku, kad reikėtų koncentruotis. Mes esame pasiruošę tai padaryti, prieš tai mūsų frakcijos teiktas kitas pasiūlymas buvo labai aiškaus ekonominio pobūdžio. Jeigu tokių pasiūlymų pateiktų ir valdantieji, mes būtinai svarstytume iš savo opozicinės pusės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs teikiate savo projektu idėją, kad būsimam Prezidentui atlyginimas bus mažinamas 15 %, šio Prezidento jūs neliečiate. Ar tai reiškia, kad jūs manote, jog ekonominis sunkmetis dar neprasidėjo ir jo nėra, o jis prasidės tik tada, kai bus išrinktas naujas Prezidentas? Asmeniškai aš manau, kad tas projektas, net jo teikimas yra iracionalus, nes jį svarstydami mes Seime išleisime daugiau pinigų ir laiko sugaišime negu pasieksime ekonominės naudos?
Antras klausimas būtų. Ar jums nekilo idėjų ir abejonių dėl šio projekto konstitucingumo? Jeigu jūs Prezidentą, kuris bus, vienaip traktuojate, Prezidentą, kuris šiandien eina pareigas, kitaip traktuojate, ar tai atitinka, jūsų manymu, Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas, kurios sako, kad visi asmenys yra lygūs? Dėkoju.
V. GAPŠYS (DPF). Iš tikrųjų aš norėčiau, kad visi įstatymai būtų racionalūs ekonominiu požiūriu, bet, deja, situacija tokia, kad kartais mums tenka naktimis svarstyti ne visai racionalius ekonomikos požiūriu įstatymus. Manau, kad šitas įstatymas neatims iš Seimo labai daug laiko, tai yra daugiau moralinis įsipareigojimas valstybei, piliečiams negu ekonominis įstatymas, aš tai pripažinau.
Dėl konstitucingumo. Manau, jūsų kolegų jau buvo išsakyta, kad šiam Prezidentui taip pat bus siunčiamas signalas, kad jis pats įvertintų šitą klausimą. Mes šito įstatyme nesiūlome, manau, kad galėsime, jeigu bus pritarta po pateikimo, apie tą dalyką padiskutuoti plačiau.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs kartais bandote išvengti tiesioginių atsakymų į klausimus, bet teks, ko gero, aiškiau atsakyti. Pradėsiu nuo to, kad krizė, ji mums patinka ar nepatinka, paliečia kiekvieną, ji paliečia ir darbininką, ir tarnautoją, ir ministrą, ir Prezidentą. Visuomeninis solidarumas yra teisingas jausmas, tik jį reikia nediskriminaciniu būdu taikyti. Mano klausimas jums yra toks: ar jūs manote, kad jeigu toks siūlymas būtų pateiktas Prezidentui, dabartiniam Respublikos Prezidentui, jis atsisakytų? Jūs norite diskriminuoti, taikyti būsimajam Prezidentui? Tęsiant kolegos Vaido klausimą, ar jūs manote, kad toks požiūris yra teisingas?
V. GAPŠYS (DPF). Manau, kad šitą požiūrį mes galėtume pasvarstyti, kai projektas būtų pateiktas, jį būtų galima koreguoti, išklausyti apie tai ir prezidentūros nuomonę. Bet aš, kaip pranešėjas, dėl to esu gana atviras diskusijoms ir pasiūlymams.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Vienas – už, vienas – prieš. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. A. Endzinas nori kalbėti prieš.
A. ENDZINAS (LSF). Iš tikrųjų galbūt reikėtų ir galima būtų diskutuoti šituo klausimu, tačiau kai pranešėjas, kuriam, beje, prokuratūra pasiūlė panaikinti Seimo nario imunitetą dėl tam tikrų galimų finansinių pažeidimų, siūlo įstatymų finansines pataisas, remdamasis moraliniais argumentais, manęs tie argumentai nelabai veikia. Todėl manau, kad turėtų būti kitų argumentų, kuriais būtent šitas pranešėjas, konkrečiai šis pranešėjas, turėtų remti šį konkretų pasiūlymą. Čia ir norėčiau baigti savo kalbą, nes manau, kad galiu pasakyti net ir per daug. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Dėkui. Už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš ne, atsisakau žodžio.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Aš, pritardamas ir ragindamas palaikyti mano kolegos V. Gapšio pasiūlymą, noriu pasakyti apie ekonominio efekto skaičiavimą, šiek tiek replikuoti kolegai A. Endzinui. Klausimas labai paprastas: ar jūs skaičiavote ekonominį efektą, atimdami iš pradinukų maitinimą ir pakeldami akcizą alui 1 centu arba investuodami į Druskininkų statybas po 5, 6 mln., o kartais ir daugiau? O galbūt jūs skaičiavote ekonominį efektą tada, kai vyko balsavimas dėl „Leo LT“ ir, rodos, likote vienas sėdėti dešinėje pusėje? Tai aš noriu pasakyti, kad kartais yra svarbesnių dalykų negu ekonominio efekto skaičiavimas. Solidarumo principas, kuris buvo labai dažnai minimas čia, salėje, kalbant apie Seimo narių algų susimažinimą, manau, turi galioti visiems.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – ponas V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Aš norėčiau, kad kolega A. Endzinas patikslintų, ar jis laiko ne visus Seimo narius vienodais, kai vieni gali pateikti projektus, o kiti negali pateikti projektų. Ir norėčiau patikslinti klausimą, ar vis dėlto A. Endzinas laiko, iš tos formuluotės (aišku, aš pasiimsiu stenogramą) aš ne taip dabar supratau, aš supratau taip, kad aš kaltais dėl kažko ir nuteistas kaip padaręs kažkokius veiksmus. Gal galite jūs man patikslinti tai, ko aš nežinau?
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Endzinai!
A. ENDZINAS (LSF). Jeigu tamstai, gerbiamasis pranešėjau, kas nors neaišku ir norite pasitikslinti, tam yra instrumentas – Etikos ir procedūrų komisija. Tai prašome per ją.
O dabar prieš tai buvusiam kalbėtojui, klaususiam, ar aš skaičiavau, tai skaičiavau daugiau, negu jūs galite įsivaizduoti. Taip, daugiau. Tačiau noriu pasakyti, kad jūs esate teisus kalbėdamas, kad ne visada veikia vien tik ekonominiai motyvai. Taip, jūs esate teisus, ir būtent tuos motyvus savo kalboje kalbėdamas prieš aš ir pasakiau. Jeigu jums neaišku, galiu dar kartą garsiai pakartoti. Bet aš manau, galbūt laiko prasme tai būtų neekonomiška. O…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu šias diskusijas, kurios, man atrodo, tikrai nevaisingos. O jeigu turite kokių nors tarpusavio santykių aiškinimosi, tai prašom kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Iš tikrųjų yra institucija, kuri gali Seime ginčytinus klausimus išspręsti.
Gerbiamieji kolegos, buvo kalbama vienam už, vienam – prieš. Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad projektui Nr. XIP-265 po pateikimo būtų pritarta, balsuojate už. Kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 61 Seimo narys. 38 – už, prieš – 6, susilaikė 17. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-265 pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje. Replika po balsavimo – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš norėjau tik pasakyti repliką, kodėl balsavau prieš. Prieš tai buvusiu projektu, kuriam mes pritarėme po pateikimo, bandoma supriešinti valstybės tarnautojus, politinio pasitikėjimo ir karjeros tarnautojus. O šis projektas, mano manymu, neatitinka Konstitucijos 29 straipsnio, nes nepagrįstai diskriminuojamas būsimasis Prezidentas. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, liko pora minučių iki Vyriausybės valandos, todėl kviečiu tuos ministrus, kurie jau atvykę, užimti Vyriausybės ložėje vietas. O kolegoms, norintiems klausti, dar yra galimybė užsiregistruoti.
Kol dar yra porą minučių, yra toks informacinis pranešimas. Pranešu, kad Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinės grupės 2009 m. vasario 10 d. posėdyje pirmininke buvo išrinkta B. Vėsaitė ir jos pavaduotoja – D. Meiželytė-Svilienė. Grupę sudaro 12 narių. Prašau įregistruoti Seime įsikūrusią Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinę grupę. Pasirašo grupės vardu pirmininkė B. Vėsaitė.
Gerbiamieji ministrai, dar kartą kviečiu.
Gerbiamieji kolegos, sveikiname Vyriausybę atvykus į Vyriausybės valandą. Negausiai kol kas susirinkę, bet gal pradėkime Vyriausybės valandą. Nematau ir pirmųjų, kurie pagal Statutą turėtų klausti. Kadangi nėra pono Z. Balčyčio, tada gerbiamasis V. Mazuronis. Klausti viena minutė, atsakyti dvi minutės. Labai kreipiuosi ir į Seimo narius, ir į Vyriausybės atstovus. Laikykimės reglamento.
V. MAZURONIS (TTF). Man pridėsite šiek tiek laiko, nes jūs kalbėjote mano laiku. Labai ačiū.
Aš norėčiau užduoti klausimą ponui premjerui. Pone premjere, Gynybos taryba rekomendavo, nes, kaip žinote, ji gali tik rekomenduoti, nagrinėti galimybę Lietuvai priimti kalinius iš Gvantanamo kalėjimo. Manau, kad tai iš tikrųjų yra neprotingas ir Lietuvai labai pavojingas žingsnis, iš esmės parodantis, kad Lietuva tampa valstybe, į kurią kaip į atsilikusią Trečiojo pasaulio šalį turtingos ir galingos valstybės veža saugoti pavojingus krovinius, kurių pačios negali arba nenori saugoti. Mano klausimas būtų toks. Ar jums, pone premjere, neatrodo, kad šio ypač svarbaus, jautraus ir pavojingo Lietuvai klausimo svarstymas ar net konsultacijos su kitų valstybių atstovais galėtų ir turėtų būti tik gavus Seimo ir Lietuvos piliečių pritarimą. Ar ir šiuo svarbiu klausimu jūs kaip visada įjungsite buldozerį ir dar kartą prisidirbsite?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad, man atrodo, dažniau prisidirba šiandieninė opozicija. Mes stengiamės spręsti problemas nepaisydami to, kad kartais tenka neišgirsti iš jūsų tinkamo supratimo, kaip tas problemas spręsti. Aš, tiesą sakant, nežinau, ką jums daug atsakyti ir aiškinti, nežinau, ką reiškia, kad mes turime laukti Lietuvos žmonių pritarimo? Ar jūs siūlote šiuo klausimu organizuoti referendumą? Ar yra savarankiška ir Vyriausybės, ir Seimo statute, Konstitucijoje, ir įstatymuose numatyta teisė spręsti problemas, kurias reikia spręsti? Noriu priminti, kad šį klausimą svarsto ne kokios nors atsilikusios valstybės, prie kurių jūs bandote priskirti Lietuvą, Lietuva nėra kuo nors atsilikusi, šį klausimą svarsto visos Europos Sąjungos valstybės, kurios yra gavusios savo partnerių iš Jungtinių Amerikos Valstijų labai mandagiai ir diplomatiškai suformuluotą klausimą ir prašymą. Vakar mes šį klausimą aptarėme Gynybos taryboje ir nematau jokių priežasčių, kodėl Gynybos taryba neturėjo pasiūlyti užsienio reikalų ministrui tęsti diskusijas su Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia ieškant tinkamo sprendimo. Noriu pasakyti, kad Jungtinių Amerikos Valstijų valdžia labai aiškiai supranta ir mūsų problemas, ir mūsų teisinę sistemą, ir mūsų įstatymus. Bet kuriuo atveju supranta taip pat ir tai, kad mūsų sprendimai negali sukelti kokios nors grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui.
PIRMININKĖ. Patikslinti? Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis premjere, ar aš teisingai supratau, kad jūs pritariate šio klausimo svarstymui Seime?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš pasakiau labai paprastai ir aiškiai, kad pagal Seimo ir Vyriausybės patvirtintus įstatymus ir kitus teisės aktus ši problema ir bus sprendžiama. Jokiais kitais nelegaliais būdais ši problema Lietuvoje nebus sprendžiama. O ką darys Seimas, kaip jis svarstys ar ką jis norės daryti, tai čia jau yra kitas reikalas. Aš tiesiog manau, kad ši problema galbūt išsispręs iki Prezidento rinkimų, ir jums, kaip kandidatui į Prezidentus ir galbūt laimėsiančiam šiuos rinkimus, šios problemos nebeteks spręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Iš vietos prašom nekomentuoti. Toliau klausia E. Jonyla.
E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis žemės ūkio ministre, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenimis, ūkininkams iš pieno pardavimo tenkanti dalis per praeitus metus sumažėjo 4–12 %, o perdirbėjų pajamų dalis pakilo nuo 23 iki 28 %, prekybininkų – nuo 20 iki 27 %. Pieno supirkimo kainos mažinamos, išmokos nėra pakankamo dydžio. Pavyzdžiui, Vokietijoje ūkininkas gauna išmokas, kurios sudaro 59 % pieno kainos, Lietuvos ūkininkui jos siekia 28 %. Gerbiamasis ministre, kokių artimiausiu metu numatome administracinių ir teisinių priemonių, kad padėtumėte žemdirbiams?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, labai geras klausimas. Iš tikrųjų siekia apie 35 %, bet čia ne išeitis, kai kitose šalyse, kaip jūs sakėt, ir Vokietijoje, ir kaimyninėje Lenkijoje, ūkininko dalis siekia 59 %. Kodėl Lietuvoje taip yra atsitikę? Todėl, kad pieno perdirbimo įmonės yra monopolininkės, jos tarpusavyje glaudžiai bendrauja, iš tikrųjų reguliuoja kainas. Ir svarbiausia priežastis, dėl ko taip atsitiko, o kitose šalyse nėra, – kad mūsų ūkininkai nėra tų pieno perdirbimo įmonių akcininkai. Ir Vokietijoje, kur ūkininkas gauna per 50 %, patys ūkininkai yra ir tų įmonių akcininkai. Tada ūkininkai yra kartu su perdirbimo įmonėmis, kaip ir pieno gamintojai, o kita dalis yra jau įmonės.
Dabar ką mes darome? Aišku, žiūrime teisinę bazę, numatome paramą nedidelių cechų, perdirbimo įmonių statybai. Mes suprantam, kad čia galėsime realizuoti tiktai 10 % tos produkcijos, bet ir tai jau būtų tam tikra išeitis. Taip pat jeigu kooperuosis, labai jau kalbama apie tą kooperaciją, didesnę kooperaciją, tai ūkininkai galės įsigyti ir pienovežių, kurių neturi, kad tą produkciją galėtų išvežti. Taip pat yra kalbėta su Veterinarijos tarnyba dėl didelių pieno kiekių įvežimo iš kaimyninių šalių, nors šiuo metu mes viso savo pieno neperdirbame. Pirmiausia turėtume perdirbti savo pieną. Kodėl, tarkim, Suomijoje yra geresnė padėtis? Jie viską naudoja vidaus rinkoje, ir tada ta kaina yra iš tikrųjų normali. Ir dar turi savo prekinį ženklą VALIO, ir šaliai moka pinigus kitos valstybės, kad gamina pagal jų ženklą produkciją, ledus. Mes šito, deja, per 18 metų nesame padarę.
Kitos išeitys, aišku, kaip ir sakėm, – teisinės bazės peržiūrėjimas, kad santykiai tarp perdirbėjų, gamintojų ir prekybininkų taptų šiek tiek palankesni ūkininkų atžvilgiu. Ir, aišku, reikia siekti, kad ūkininkas nuo to galutinio produkto gautų 50 %, kad ta situacija pasikeistų. O kaip žinote, visoje Europos Sąjungoje, Europoje yra labai bloga padėtis dabar dėl pieno produktų, nes sumažėjo suvartojimas trečiosiose šalyse. Ir dar kas yra teigiama, kad po 2–3 mėnesių sugrįš tos subsidijos už eksportuojamą produkciją, nes subsidijos, kaip žinote, eksportuojamai produkcijai jau yra sugrąžintos. Bet jos į mūsų šalį sugrįš po 2–3 mėnesių, kai ta produkcija bus realizuota trečiosiose šalyse. Šiandien situacija yra tikrai sudėtinga.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau paklausti socialinės apsaugos ir darbo ministrą gerbiamąjį R. J. Dagį. Paskutiniu metu nuskambėjo tokios padrąsinančios frazės, kad 2050 metais Lietuvoje gyvens kur kas daugiau gyventojų negu yra dabar, nors Europos Sąjungos įvairūs tyrimai, apklausos ir studijos sako ką kita. Gal jūs galėtumėte įvardyti tris pagrindinius tokius geriausius darbus, kuriuos jūs atlikote dabar ką tik atėję į valdžią, kurie iš tikrųjų paskatintų mūsų gyventojų skaičiaus augimą?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmas darbas, kurį mes atėję į valdžią pradėjom daryti, tai keisti tą jūsų anksčiau suformuotą, įvairiais įstatymų lygiais ginamą negatyvią nuostatą šeimos atžvilgiu. Kai šeimos prestižas buvo nuolat menkinamas, tvirtos, normalios šeimos prestižas, aišku, tai neprisidėjo prie gimstamumo skatinimo. Tai mes tikrai jau pradėjome ir tęsime toliau, kad visi grįžtume prie tų normalių normų, kurios mums visiems yra suprantamos ir ant kurių mūsų valstybė visą laiką laikėsi. Mes šią savaitę jau pradėjom rengti nacionalinį susitarimą ilgalaikės šeimos politikos klausimu.
Mes iki vasaros ateisime su pasiūlymų paketu, kaip turėtume įvertinti šeimą, kad įtvirtintume įstatymo nuostatose, kad vaikų auginimas šeimose būtų priskiriamas kaip ypatingos svarbos, reikšmės darbas Lietuvos valstybei. Tai bus įtvirtinta ir tam tikruose įstatymuose, ir lengvatų sistema, ir panašiai, bet turėtų būti pasiektas dėl to nacionalinis susitarimas, kad nebūtų po to kaitaliojama ten ir atgal pasikeitus valdžiai. Jau biudžeto projekte galėjot pastebėti, kad išmokos, bendrosios išmokos, susijusios su šeima, nepaisant biudžeto karpymo, yra padidėjusios, nepaisant to, kad pagal kai kuriuos įstatymus galbūt šiek tiek buvo sumažinta, bet bendroji suma yra išaugusi. O lyginant su jūsų ankstesniu biudžetu, iš tikrųjų parama santykinai yra padidėjusi.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Kadangi nėra užsienio reikalų ministro, o Gvantanamo klausimas turbūt bus labai teisinis klausimas, tai turbūt teisingumo ministro paklausiu. Pagal kokias tarptautines sutartis, neskaitant galimų tarpvyriausybinių susitarimų su JAV, mes galėtume priimti tuos asmenis? Kokių teismų jurisdikcijai šie asmenys, atgabenti į Lietuvą, patektų? Ar Lietuvos? Jeigu Lietuvos, tai kokius mes jiems kaltinimus, įtarimus pateiktume? O jeigu JAV jurisdikcijai, tai kaip jūs įsivaizduojate jų laikymą Lietuvos Respublikos teritorijoje teisiškai? Ir ar mes esame pasirengę, atgabenus šiuos asmenis, sulaukti skundų į Europos žmogaus teisių teismą, nes, atgabenus į Lietuvą, jie galėtų skųstis vadovaudamiesi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija dėl neteisėto sulaikymo ir jų laikymo, nepateikus jiems jokių kaltinimų ir panašiai. Tai ko siekia JAV, tiesą sakant? Tie trys aspektai – tarptautinės sutartys, kurių pagrindu, kieno jurisdikcijoje jie atsidurtų ir kaip, jūsų manymu, tai derinasi su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija?
R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Kad neformaliai atsakyčiau į visus tris klausimus, noriu pasakyti, kad ir daugiau yra klaustukų. Vakar Valstybės gynimo taryboje buvo tik pradėtas procesas. Jokiu būdu tai nėra kol kas Lietuvos įsipareigojimas ar pažadas. Ir aš pats klaustukų irgi turiu ne mažiau nei jūs. Turiu tam tikrų rezervacijų šiuo klausimu. Ir ką noriu pasakyti? Yra tarptautinis noras dėl tarptautinių santykių daugiausia tą klausimą išspręsti pozityviai, tačiau yra daug vidinių Lietuvos klaustukų tiek dėl teisinių klausimų, pradedant tuo, vis dėlto tie asmenys, čia patekę, kas jie būtų – ar jie būtų laisvės atėmimo bausmę atliekantys, ar jie būtų laikinai sulaikyti, ar jie būtų Pabėgėlių centre kaip pabėgėliai, ar jie būtų apskritai laisvi asmenys Lietuvos teritorijoje? Ir kol kas atsakymų į šiuos klausimus nėra. Jie yra gana sudėtingi tiek tarptautinės teisės požiūriu, tiek Lietuvos teisės požiūriu. Todėl atsakingai galiu pasakyti, kad tas klausimas kol kas nėra nuspręstas. Jis tik pradėtas svarstyti. Ir aš pats tikrai turiu labai nemažai rezervacijų, įskaitant ir jūsų pasakytas. Manau, kad tą klausimą mes labai rimtai svarstysime, nebus taip bravūriškai įgyvendintas pasiūlymas, kad yra prašymas, norime padėti ir padėsime. Taip bus atsižvelgta ir į teisinius aspektus, ir į nacionalinius interesus, ir į Lietuvos žmonių interesus, be jokios abejonės.
Taigi tiesiai neatsakiau į tuos tris klausimus, bet, manau, vis tiek tai yra apie tai, ko jūs klausėte.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Baura. Ruošiasi K. Kuzminskas.
A. BAURA (MSG). Ačiū. Mano klausimas ponui K. Starkevičiui. Prieš nepilną savaitę, vasario 6 d., Jonavoje įvyko Lietuvos pieno gamintojų suvažiavimas, kuriame buvo išsakyti nuogąstavimai ir pateikti prašymai Žemės ūkio ministerijai, Vyriausybei dėl labai prastos pieno sektoriaus būklės. Ar jūs, o gal ir premjeras, planuojate susitikti su pieno gamintojų atstovais? Kokios yra galimybės atsižvelgti į jų reikalavimus?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš ir pats dalyvavau suvažiavime, ir ne tik susitikau, mes kalbėjomės ir ilgai kalbėjomės – 5 valandas. Aš manau, nemažai reikalavimų bus galima išspręsti, dalis jau yra išspręsta. Tačiau yra tam tikrų reikalavimų, kurie per daug, pasakyčiau, optimistiniai, kad kaina būtų 80 ct. Mes žinome, kad tokios kainos, ypač artėjant vasarai, kai karvės genamos į ganyklas, pieno padaugėja, nebus įmanoma pasiekti. Dar planuojamas, aš nesikartosiu, ir premjero susitikimas su pienininkais.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tik galiu patvirtinti, kad ir su pienininkais, ir su platesnėmis žemdirbių bendruomenėmis planuojame susitikimą. Tik tiek, kad kitą savaitę teks nemažai vizitų į Švediją ir į Lenkiją, todėl tas nusikels dar po savaitės.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Kuzminskas. Ruošiasi S. Stoma.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti socialinio reikalų ir darbo ministro R. Dagio. Aišku, ne iš gero gyvenimo šiuo metu įmonių vadovai atleidinėja darbuotojus iš darbo, ypač tai yra statybinėse organizacijose. Įteikdami atleidimą, pirmiausia siūlo organizuoti, ieškoti būdų, kaip gauti nedarbingumo lapelį. Man medikai skundžiasi, kad (…), tiesiog prisidengdami įvairiais negalavimais, eina į asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir išsireikalauja nedarbingumo lapelius. Ar yra atitinkamos „Sodros“ institucijos, kurios prižiūrėtų ir kontroliuotų, kaip laikosi tokie ligoniai atitinkamo režimo? Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Problema labai aktuali. Jeigu žiūrėtume į pastarųjų mėnesių statistiką, vadinamosios išmokos už biuletenius išaugo apie 17 mln. Lt. Ši dalis, palyginti su kitomis išmokomis, kurias „Sodra“ turi kompensuoti žmonėms, auga.
Jūs gerai žinote, kad egzistuoja priežiūros sistema, bet, mano galva, tą sistemą reikia papildomai sustiprinti tam tikrais instrumentais, tai būtų vienas kelias. Mes kartu su Sveikatos ministerija ir Sveikatos reikalų komitetu pradėjome darbą ieškodami tų sprendimų, kuriais būtų galima pagerinti tam tikras administravimo tvarkas. Iš principo žiūrint į šios problemos sprendimą turbūt reikėtų didesnių diskusijų apskritai, kas turėtų tas išmokas prižiūrėti. Galbūt tai turėtų būti Sveikatos draudimo fondo reikalai, kai patys gydytojai save ir kontroliuotų, ar jie ne per daug išrašo tų biuletenių. Nes kontrolės kontrolė duoda nelabai gerus rezultatus, ir ginčytis su gydytoju, ar jis teisėtai, ar neteisėtai išrašė biuletenį, yra labai sudėtinga.Vienas manys, kad žmogus serga, kitas ne, bus kelios nuomonės. Geriausia, kai pats tvarkai visus finansus, tai pats ir atsakai už tą sistemą. Tai yra tolesnių diskusijų reikalas.
Yra du keliai: administravimo stiprinimo kelias ir, kita vertus, galbūt draudiminės sistemos pertvarkos kelias. Tai yra atviri klausimai, kuriuos mes turėsime čia, Seime, irgi diskutuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia S. Stoma.
S. STOMA (TPPF). Ačiū. Prieš paklausdamas, padarysiu nedidelę įžangą kreipdamasis į mūsų koalicijos partnerius. Noriu pasakyti, kad mes (dabar kalbu apie valdančiąją koaliciją) turėtume stipriau kontroliuoti savo paskirtą, išrinktą vykdomąją valdžią, nes tai yra viena iš mūsų konstitucinių pareigų. Mūsų, kaip atstovaujamosios demokratijos ir valdžios.
Klausimas būtų toks. Aš prieš mėnesį negavau tikslaus atsakymo iš gerbiamojo finansų ministro. Galbūt į jį atsakydamas prisijungs ir premjeras. Dėl paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo ir mūsų šiuo metu imamų paskolų iš kitų tarptautinių institucijų, kur mokame beveik 10 % palūkanų. Latviai moka už tą gauta paskolą kaip garantiją 3,4 %. Ar Finansų ministerija yra padariusi analizę dėl paskolos iš Tarptautinio valiutos fondo? Kokią naudą ši paskola atneštų mūsų verslo atgaivinimui? Nes verslo gaivinimas iš privačių bankų man kelia didelių abejonių.
A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Visų pirma būtų gerai, kad prieš rašant kažkur tam tikrus tekstus būtų įsigilinta į Tarptautinio valiutos fondo veiklos specifiką. Tarptautinis valiutos fondas teikia paskolas mokėjimo balanso problemoms spręsti. Šiuo atveju, kai mes kalbame apie Latviją, tai būtent Latvijai dėl ypač sunkiai susiklosčiusių aplinkybių, faktiškai dėl to, kad šalis atsidūrė ties bankroto slenksčiu, buvo suteikta vadinamoji ypatingos skubos ir ypatingo dydžio paskola. Tai yra Latvijos variantas. Noriu pabrėžti, kad ta paskola iš esmės naudojama dviem tikslams. Vienas yra išspręsti PAREX banko problemas, kurios buvo didžiulės, ir, antras – išspręsti didžiulio nesubalansuojamo valstybės deficito problemas.
Ta paskola verslui gaivinti, kaip jūs sakote, paprastai negali būti naudojama. Tą reikia turėti omeny prieš kalbant apie Tarptautinį valiutos fondą. Mes nuolat diskutuojame su Valiutos fondu apie mūsų priimamas priemones ir apie mūsų veiksmus, kuriuos atliekame tiek sprendžiant valstybės finansų subalansavimo klausimus, tiek verslo gaivinimo klausimus. Mūsų nuomonė dėl priimtų priemonių ir dėl šiuo metu teikiamų priemonių dėl verslo gaivinimo visiškai sutampa. Tiek mūsų, tiek Valiutos fondo nuomone, mums šiuo metu skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo nėra būtinybės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dar galiu pridurti. Noriu atkreipti ir Seimo narių, ir koalicijos partnerių dėmesį, kad mes ne vieną kartą esame išplatinę informaciją, koks yra Vyriausybės požiūris į skolinimosi iš Tarptautinio valiutos fondo galimybes, ir čia nėra jokių paslapčių.
Antras dalykas, ypač tiems, kurie mėgsta skaityti tarptautinę spaudą. Noriu paraginti atkreipti dėmesį, kad ar Airijos Vyriausybė, ar Lenkijos Vyriausybė, kai tik kažkur pasklinda gandas, kad jie jau eina skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo, tos Vyriausybės tai skuba paneigti. Vadinasi, yra priežasčių, kodėl yra vengiama vyriausybėms arba vykdomosioms valdžioms susitapatinti su tokiomis šalimis, kurios skolinasi iš Valiutos fondo. Valiutos fondo paskola yra dažniausiai skiriama, kaip sakė ministras A. Šemeta, tuo atveju, kai valstybė turi prisipažinti, kad yra visiškos nelaimės pakalnėje. Mes tokie nesame. Jeigu mes normaliai tvarkysimės su finansais ir su pajamomis, ir su išlaidomis, ir nedarysime kokių nors klaidingų žingsnių, tai mes galime labai normaliai spręsti problemas. Tų sprendimų, kuriuos padarėme per Kalėdas, dėka, kad ir skubėdami, padarę kai kurių nedidelių klaidų ar netikslumų, mes sugebėjome grąžinti bent dalį pasitikėjimo mūsų valstybės finansų stabilumu ir mes galime pasiskolinti nesikreipdami į Tarptautinį valiutos fondą. Ir skolinamės ne po 10 %, o mažesnėmis palūkanomis. Be abejo, palūkanų norma Lietuvoje yra didesnė negu Prancūzijoje ar Anglijoje, bet to priežastis yra labai paprasta. Mūsų šalies, taip sakant, finansų sistemos rizikingumas tarptautinėse rinkose yra vertinamas tikrai blogiau arba aukščiau negu tokių šalių kaip Vokietija ar Prancūzija. Jeigu mes sugebėsime įrodyti, kad mūsų finansų sistemos rizikingumas yra mažas, sumažės ir palūkanos. Bet tam reikia mūsų pačių labai nuoseklių, strategiškai apgalvotų sprendimų, nesiblaškant ir nesukeliant kam nors galvojimo, kad Lietuvoje yra nestabilu ir kad valstybė bei valdžia nesugeba kontroliuoti finansų padėties. Mes ją sugebame kontroliuoti, jeigu reikės darysime ir kitus sprendimus – išlaidas dar mažinsime, bet nesiveršime skolintis, nors ir labai gražiai atrodo, iš Valiutos fondo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi M. Bastys.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš turiu klausimą finansų ministrui. Gerbiamasis ministre, užduodu klausimą kaip būsimas pensininkas būsimam pensininkui, dalyvaujantiems antrame pensijų pakopos draudime. Kaip žinome, rezultatai pastaraisiais metais nedžiugina, ir pirmo ar ketvirto rizikingumo investicijos sumažėjo nuo 15 iki 25 %, o kartais ir daugiau procentų, aš kalbu šiais metais, 2008 m. rezultatai. Teko skaityti, kad pensijų fondų valdytojai mielai skolintų Vyriausybei, kartu būtų galima nušauti du kiškius. Vyriausybė galėtų pasiskolinti stabiliom ir mažesnėm palūkanom ir antra, tai būtų stabilus uždarbis pensijų fondams. Ar jūs nemanote, kad toks sprendimas būtų logiškas šiuo metu?
A. G. ŠEMETA. Mes kiekvieną savaitę, kiekvieną pirmadienį rengiame Vyriausybės valstybinių popierių aukcionus ir mielai kviečiame tuose aukcionuose dalyvauti pensijų fondus ir teikti savo pasiūlymus dėl skolinimo. Taip pat galime pakviesti ir Seimo narius dalyvauti aukcionuose. Klausimas yra – kokios palūkanos siūlomos už Vyriausybės vertybinius popierius. Be abejo, Vyriausybės tikslas yra pasiskolinti kuo pigiau ir per pastaruosius kelis aukcionus palūkanų norma gana ryškiai sumažėjo, tai rodo pasitikėjimą mūsų vykdomais sprendimais. Prašom, jeigu pensijų fondai pasiūlys aukcione priimtinas sąlygas konkuruodami su kitais siūlytojais, tai mes mielai tuos jų pasiūlymus priimsime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Bastys. Ruošiasi L. Graužinienė.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šiandien yra labai aktuali skolinimosi politika ir prieš tai nuskambėjo keletas klausimų. Mane domina, kodėl buvo skolinamasi, kiek yra žinoma, iš dviejų komercinių bankų, kodėl nebuvo pasitelkti ir kiti komerciniai bankai, kurie yra Lietuvoje. Yra dar aktualesnis klausimas, nes gana aukštomis palūkanomis pasiskolinta iš tarptautinių institucijų, aš neturiu omeny, be abejo, Tarptautinio valiutos fondo, man nekyla jokių abejonių, būtų galima pasiskolinti keliolika kartų mažesnėmis palūkanomis… Norėčiau išgirsti atsakymą premjero, nes jis vienoje televizijos laidų komentavo, kodėl buvo skolinamasi iš dviejų komercinių bankų. Vienas iš motyvų buvo toks, kad neatsitiktų taip, kaip su „Parex“ banku Latvijoje. Aišku, kyla klausimas, kodėl yra pasirenkami du bankai, o ne visi šiuo atveju Lietuvoje esantys bankai? Dėkoju.
A. G. ŠEMETA. Gal atsakysiu aš, nes vis dėlto tai yra Finansų ministerijos kompetencija. Aš nežinau, gal jums buvusieji Vyriausybės nariai neperdavė patirties, kaip yra apskritai skolinamasi deficitui dengti, tai yra nusistovėjusios procedūros. Kiekvienu atveju, kai mes einame į skolinimosi rinkas, be abejo, rengiame apklausas ir prašome teikti pasiūlymus. Minimaliai, yra prašoma 3, bet realiai tai būna 10, 12 ir kartais 15 finansų institucijų išsiunčiami kvietimai teikti pasiūlymus dėl skolinimo Vyriausybei. Iš tų pasiūlymų yra atrenkami geriausi ir palankiausiomis sąlygomis teikiami pasiūlymai. Jeigu jūs kalbate apie gruodžio mėn. tai, be abejo, kad tą padėtį, kurią mums, deja, paliko ankstesnė Vyriausybė, mes galėtume suvaldyti, turėjome gana nepigiai pasiskolinti. Tačiau dabar situacija rinkose yra pagerėjusi, tą rodo ir mūsų rengiami Vyriausybės vertybinių popierių aukcionai, kur palūkanos ryškiai nukrito. Jeigu jūs pasižiūrėsite, kai kalbame apie viešą ir neviešą skolinimąsi, tai iki šios dienos į tarptautines rinkas nė viena šalis su tokiu pačiu kredito reitingu kaip Lietuva neišėjo. Kol kas iš naujųjų Europos Sąjungos šalių į tarptautines rinkas pavyko išeiti Lenkijai su aukštesniu kredito reitingu ir Slovėnijai. Tokia yra padėtis tarptautinėse rinkose. Prieš kaltinant reikia šiek tiek pasigilinti į finansų padėtį ir tarptautinę finansų padėtį.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia L. Graužinienė. Ruošiasi V. Galvonas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mano klausimas skirtas tiek premjerui, tiek sveikatos ministrui. Kadangi televiziją Lietuvoje žiūri daugiausia pagyvenusio amžiaus žmonės, vakar jie iš Vyriausybės išgirdo dvi žinias. Viena, kad į Lietuvą bus atvežti kaliniai, kurie buvo labai stipriai saugomi, o Lietuvoje jie gyvens Rukloje ir gyvens ganėtinai laisvomis sąlygomis. Kita žinia, kuri sukėlė nerimą pagyvenusiam žmogui, yra tai, kad jam reikės atsisakyti sutaupyto duonos kąsnio, kad nueitų ir užsiregistruotų pas gydytoją. Taigi pagyvenęs žmogus turės išmainyti duonos kepaliuką į tai, kad galėtų pasitikrinti savo sveikatą. Ar jums neatrodo, kad tai labai neatsakingos žinios Lietuvai, kai kiekvienas Lietuvos gyventojas laukia teigiamų žinių iš Vyriausybės? Tai norėčiau paklausti premjero, ar krašto apsaugos ministrė turi kokius nors įgaliojimus kalbėtis Amerikoje šiuo politiniu klausimu? O sveikatos ministro prašyčiau patikslinti, ar tikrai bus įvestas mokestis už apsilankymą pas gydytojus, nes Konstitucija numato kažką kitą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dar sykį galiu dėl tų pačių Gvantanamo reikalų pakartoti. Vakar Gynybos taryba svarstė ir suteikė įgaliojimus užsienio reikalų ministrui, ne krašto apsaugos ministrei, nes ji jau buvo išvykusi. Antras dalykas, noriu priminti, kad daugeliui, nežinau, kaip jūsų partija, tekdavo girdėti kritikos tai pačiai Jungtinių Amerikos Valstijų administracijai, kad Gvantanamo kalėjime, Gvantanamos bazėje laikė nenuteistus įtariamuosius. Šiuo požiūriu buvo kritikuojama, ir naujoji administracija įgyvendina savo pažadą tuos nenuteistus žmones, kuo nors įtariamus, bet nenuteistus, iš tos bazės paleisti. Lygiai taip pat kreipėsi, ką aš sakiau, į savo partnerius, į Europos Sąjungos šalis, į NATO šalis prašydamos prisidėti prie tų žmonių tolesnio likimo problemų sprendimo. Dar sykį noriu pakartoti, kad kol kas jokių galutinių sprendimų nėra. Tiktai suteikti įgaliojimai derėtis ir tartis. Kiekis, kiek gali atvykti į Lietuvą, tikrai nėra 10, yra kur kas mažiau. Lygiai taip pat… kur kas mažiau, jeigu jūs, gerbiamasis Sysai, mokėtės matematikos, tai, kaip žinote, yra kur kas mažiau, ką reiškia kur kas mažiau.
Baigdamas noriu dar sykį pakartoti, kad jeigu jie atvyks į Lietuvą, jų statusą apibrėš Lietuvoje galiojantys įstatymai. Mes iš tikrųjų tuos dalykus aiškinsimės. Jeigu jie atvyks į Lietuvą, matyt, jie patys prašysis pabėgėlio statuso tam, kad liktų čia, Lietuvoje, o ne kur nors kitur.
A. ČAPLIKAS (LCSF). Galima dabar man atsakyti? Gerbiamoji ponia Graužiniene, Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė į nemokamą mokslą ir nemokamą sveikatos apsaugą. Deja, ir už mokslą mums tenka primokėti, ir deja, už sveikatos apsaugą tenka primokėti. Deja, reikia pasakyti, jūs puikiai žinote, kartais priemokos sveikatos apsaugai yra ne visai oficialios. Ši idėja nėra nauja siekiant išgyvendinti. Po diskusijos komitete atsirado pasiūlymas: siekiant išgyvendinti (…) priemonę korupciją iš gydymo sistemos galima kalbėti apie oficialių priemokų įteisinimą. Tai nepalies nei pensininkų, nei socialiai remtinų asmenų. Nereikia gąsdinti, pensininkui nereikės duonos kąsnio iškeisti į teisę nueiti į polikliniką. Nekelkite panikos jūs ir nebus tos panikos.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, už išaiškinimą.
Klausia V. Galvonas. Ruošiasi R. Rutkelytė.
V. GALVONAS (TTF). Dėkui Seimo vicepirmininkei. Klausimas ūkio ministrui. Antradienį iš šios tribūnos Lietuvos banko vadovas Seimo salėje pasakė, kad nė vienas litas iš Lietuvos neišvažiavo į užsienio pagrindinius bankus. Vakar televizijos laidoje jūs pasakėte, kad dalis pinigų iš Lietuvos išvažiavo į pagrindinius bankus. Vadinasi, kažkuris iš jūsų sakote netiesą.
Taip pat vakar jūs toje pačioje televizijos laidoje pasakėte, kad Vyriausybė disponuoja milijardinėmis lėšomis, kurios bus skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui steigtis, t. y. bus palengvintos kūrimosi sąlygos, mažinamas įstatinis kapitalas ir taip toliau, ir tuos pinigus skirstys labai kompetentinga komisija.
Klausimas toks. Pirmas, kaip sakiau, kuris iš jūsų sakėte netiesą? Antras klausimas, kodėl jūs skatinate naujų įmonių kūrimąsi, o ne palaikote senas, dideles ir vidutines, kurios veikia 18 metų ir joms tiktai vienintelio dalyko trūksta – pinigų? Klausimas, kas tuos pinigus skirstys, per kuriuos bankus? Dėkui.
D. KREIVYS. Labai ačiū už klausimą. Aš tą patį galiu pakartoti šiandien salėje, kad, mano žiniomis, kai kurie bankai turimas kreditines linijas, per kurias jie buvo davę pinigų į Lietuvą, tuos pinigus atitraukia. Tą galiu pakartoti. Vienas dalykas.
Kitas dalykas dėl verslo skatinimo. Taip, mes turime numatę lėšų smulkiam ir vidutiniam verslui kredituoti, ir tai nėra lėšos, kurios yra numatytos tiktai pradedančioms įmonėms, tiktai įsikūrusioms įmonėms. Bus kredituojami visi, ypač eksportas, o visos lėšos bus skirstomos per bankus. Bankai bus atrenkami konkurso tvarka. Turėsime dvigubą kontrolę, nes bankų patvirtintas paraiškas dar kartą turės patvirtinti ir „Invegos“ arba Verslo fondo valdybos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Rutkelytė. Ruošiasi M. Varaška.
R. RUTKELYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas gerbiamajam susisiekimo ministrui E. Masiuliui. Kiek man žinoma, „Lietuvos geležinkelių“ apkrovos apyvarta sumažėjo apie 40 %. Jeigu aš neteisi, jūs gal mane pakoreguosite. Kiek žinau, kroviniai keliauja ne per Lietuvą, o per Latviją. Sakykite, kaip galėtumėte apibūdinti šią situaciją, kokios priežastys, kodėl taip yra ir kokių priemonių bus imtasi, kad bent ta situacija neblogėtų? Ačiū.
E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Sausio mėnesio duomenimis pervežimai Lietuvos geležinkeliais lyginant su 2008 m. sausio mėnesiu sumažėjo 24 %. Pajamų prasme tas kritimas yra dar didesnis. Iš tikrųjų mes jaučiame pirmiausia krovinių sumažėjimą Kaliningrado tranzito kryptimi. O kitomis kryptimis, ar į Latviją, ar į Klaipėdos uostą, tas mažėjimas nėra toks didelis.
Šiuo atveju, be jokios abejonės, tai lemia bendra ekonominė situacija ir bendros ekonominės nuotaikos tiek Vakarų Europoje, tiek pas kaimynus Rytuose. Mes panašų krovinių pervežimų sumažėjimą stebime ir Baltarusijos, ir Rusijos geležinkeliais. Be jokios abejonės, šiandien yra parengtas aiškus priemonių planas, kaip išsaugoti esamus krovinius ir bandyti įgyti naujų krovinių.
Visų pirma tai yra susiję su labai aiškia „Lietuvos geležinkelių“ tarifų politika. Beveik visos aplinkinės valstybės, mūsų žiniomis, padidino geležinkelio tarifus nuo 5 iki 15 % nuo šių metų sausio 1 d., o „Lietuvos geležinkeliai“ kol kas tarifų nepadidino ir tai mums leidžia konkurencingiau kovoti dėl naujų galimų krovinių.
Antras labai svarbus aspektas, iš tikrųjų priklausantis ne tik nuo Susisiekimo ministerijos, bet ir nuo Vyriausybės, ir nuo viso Seimo, tai didesnis dialogas su Rytuose esančiomis valstybėmis: Ukraina, Rusija, Baltarusija, tariantis dėl glaudesnių ekonominių santykių, nes pats didžiausias srautas krovinių ateina arba išeina iš tų šalių.
Priemonių, kaip išlaikyti krovinių srautą, esame numatę. Kita vertus, įmonė ruošiama krovinių sumažėjimui. Parengtas įmonės sąnaudų optimizavimo, kitaip tariant, mažinimo planas. Pirminiu etapu mes planuojame sumažinti sąnaudas apie 140 mln. „Lietuvos geležinkelių“, tai reikštų, kad ir krovinių, esant tokiam krovinių sumažėjimui, koks yra dabar, apie 24–25 %, įmonė dar išliktų pelninga baigiantis 2009 m.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Varaška. Ruošiasi J. Urbanavičius.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėjau paklausti gerbiamojo teisingumo ministro R. Šimašiaus. Teisingumo ministerija koordinuoja nekilnojamojo turto sandorių sudarymo ir registravimo elektroninės sistemos NETSVEP įgyvendinimo eigą. Šita sistema sunkmečio laikotarpiu iš tiesų būtų mažas vilties spindulėlis žmonėms, įgyjantiems, perleidžiantiems nuosavybę, sutaupyti laiko, patirti mažiau biurokratinių procedūrų. Galbūt galėtumėte pateikti informaciją, kokia dabar yra šios sistemos įgyvendinimo stadija, ar galima tikėtis, kad šiais metais NETSVEP projektas gali startuoti Lietuvos Respublikos notarų biuruose? Ačiū.
R. ŠIMAŠIUS. Iki galo visų detalių nepasakysiu. Aišku, šiais metais galima tikėtis. Bet noriu plačiau atsakyti į klausimo komentarus, kad tai daug kainuoja žmonėms ir būtų vilties spindulėlis tiems, kurie brangiai moka. Iš tikrųjų yra nemažai ir kitų priemonių. Galiu pasakyti, kad yra rengiami projektai ir į Seimą grįš, tikiuosi, pavasario sesijoje, kai kurie yra įtraukti į programą, projektai, kurie leistų supaprastinti įkeitimą ir nevaikščioti į dvi institucijas, t. y. hipotekos teisėjus, kaip dar vieną instituciją, eliminuoti iš to proceso, taip pat yra kitų sprendimų, įskaitant ir tai, kad reikia detaliai išnagrinėti klausimą, net ar visais atvejais notaro dalyvavimas tokios apimties nekilnojamojo turto sandoriuose, koks yra šiandien, yra pagrįstas. Tas klausimas dar nagrinėjamas darbo grupėje. Suprantu tą problemą, kad kartais per daug kainuoja nekilnojamojo turto sandoriai dėl atliekamų biurokratinių procedūrų, todėl grįšiu su tais projektais. Todėl (…), procesas juda, tikiuosi, kad šiais metais tarpinstituciniai tam tikri nesklandumai, kurie buvo susiję, bus išspręsti ir viskas veiks sklandžiai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Urbanavičius. Ruošiasi A. Sysas.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau kreiptis į aplinkos ministrą. Gerbiamasis ministre, jūs prakalbote apie galimą miškų struktūros reorganizavimą. Sakykite, kokius pakeitimus ir kokių struktūrų jūs rengiatės atlikti? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Jūs puikiai žinote, kad prasidėjo diskusija. Mes norime visų pirma mėginti rasti ekonomiškesnį valstybinių miškų valdymo būdą. Tai jokiu būdu nereiškia, kad bus sugriauta ta sistema, kuri yra, nemanyčiau, kad tai būtų labai svarus žingsnis kažkokio stambinimo link. Pagrindinis dalykas, kad būtų mažinamos valdymo išlaidos, per susitikimus girdėti klausimų, kad gali nukentėti, gali tekti atleisti žmonių, bet galiu patikinti, kad bet kokiu atveju tai tikrai neturėtų paliesti girininkų, tiesiogiai dirbančių miškuose. Kitas dalykas, kalbant apie privačius miškus ir žiūrint arba ieškant galimybių, kaip gerinti jų situaciją, manau, būtų visiškai teisingas būdas suteikti valstybinių miškų urėdijoms galimybę teikti galbūt ir mokamas paslaugas privatiems miškams. Tokiu būdu kaip tik nemažėtų urėdijų darbuotojų skaičius, o jis galėtų didėti. Kryptis maždaug tokia, bet tai yra dar diskutuojama.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Sysas. Ruošias E. Klumbys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti švietimo ministro, jis kalbasi su kitu ministru. Gerbiamasis švietimo ministre, jūs žinote apie sunkią mokyklų padėtį aplink Vilnių, aš kalbu apie Balsių rajoną, kur yra per 1000 vaikų, kurie važinėja iš ten į miestą. Norėčiau išgirsti, gal jūs turite kokių idėjų šioje srityje, nes neseniai buvo susirinkimas? Gana daug vaikų turi nueiti gana didelį atstumą iki artimiausio visuomeninio transporto iš sodų, iš tolesnių rajono vietų. Ar nebūtų galima panaudoti tų pačių geltonųjų mokyklinių autobusėlių, kurie galėtų apvažiuoti, surinkti tuos vaikus ir nuvežti bent iki Santariškių žiedo, arba būtų kažkas panašaus, nes tie vaikai turi eiti gana ilgą atstumą, nėra pritaikyti keliai? Galbūt tai būtų sprendimas dėl susisiekimo tol, kol Vilniuje atsiras nauja mokykla būtent šitame rajone (ji suplanuota, bet ten ilgos procedūros)? Labai ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Dėkui, gerbiamasis kolega. Kol atsiras mokykla, dar gali užtrukti keletą metų, norėtųsi, kad būtų sprendžiama dėl tokios Vilniaus pakraščių pavėžėjimo programos efektyviau, pripažįstant, kad ir visuomeninio transporto tinklas mieste yra nepakankamai išvystytas. Pirmiausia tai yra miesto valdžios sprendimai. Ji turėtų rasti deramus sprendimus spręsdama pavėžėjimo klausimus. Man atrodo, kad tiek, kiek priklauso nuo mūsų ministerijos, šiais metais lėšos per pavėžėjimo programą geltoniesiems autobusiukams pirkti yra didesnės nei pernai, nepaisant asignavimų mažinimo kitose srityse, keliasdešimt naujų autobusiukų bus įsigyta ir padalyta toms savivaldybėms, kurioms jų labiausiai trūksta. Dar kartą noriu pasakyti, kad tai yra klausimai, kuriuos betarpiškai sprendžia vietos valdžia, šiuo atveju Vilniaus miesto vadovybė, bet mes būtume pasirengę talkinti tiek, kiek nuo mūsų priklauso. Aš šiuo klausimu pasidomėsiu, ar miestuose galima naudoti jūsų minimus geltonuosius autobusiukus, ar reikia ieškoti kitų sprendimų.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia E. Klumbys. Ruošiasi K. Ramelis. Gal galite pataisyti kortelę?
E. KLUMBYS (TTF). Klausimas premjerui. Kadangi jūs jau pradėjote dialogą dėl Gvantanamo kalėjimo, tai norime žinoti jūsų poziciją, tiksliau, Lietuvos poziciją. Sakykite, koks bus tų žmonių, kurie bus atvežti iš Gvantanamo, teisinis statusas Lietuvoje? Jie ne vienerius metus be teismo ir nepareiškus jokių kaltinimų yra laikomi kalėjime, taip šiurkščiai pažeidžiama Žmogaus teisių deklaracija. Sakykite, ar ir mes tęsime tą pačią politiką?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kaip suprantu iš jūsų klausimo, jūs tikrai nenorite, kad jie būtų palikti Gvantanamo kalėjime. Aš jūsų klausiu, ką jūs siūlote daryti: kad jie liktų Jungtinėse Amerikos Valstijose, kad jie būtų grąžinti į tą šalį, kurioje jie buvo sulaikyti, ar kad juos pasiimtų kaimynai lenkai, prancūzai ar britai? Į mus kreipėsi su prašymu, tai mes ir svarstome, o ką mes nutarsime, tai tarsimės visi kartu. Noriu pasakyti, kad Lietuvos kalėjime nebus laikomi. Dėl statuso irgi galima labai aiškiai pasakyti – jie Lietuvos piliečiai nebus, o, kaip žinote, teisės aktai apirėžia labai aiškiai tokiu atveju galimus statusus.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kadangi aš suprantu, gerbiamajam premjerui svarbi mano nuomonė, tai aš ją pasakysiu. Tie žmonės, kurie jau daugiau kaip trejus metus be teismo, be kalinimo ir pažeidžiant visas žmogaus teises yra laikomi Gvantanamo kalėjime, turi būti grąžinti į tas valstybes, iš kurių jie jėga buvo paimti. Manau, kad tokia pozicija turėtų būti ir Lietuvos valstybės.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar jūs įsitikinę, kad jie nori ten grįžti?
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš sakyčiau, kad galima raštu, pone Klumby, dar kreiptis į premjerą, jeigu kas neaišku. Toliau klausia K. Ramelis. Ruošiasi A. Baukutė.
K. RAMELIS (MSG). Dėkoju, pirmininke. Mano klausimas ministrui R. J. Dagiui. Jūs labai teisingai kalbėjote, kad reikia rūpintis vaikais, kad jie augų šeimose. Iš tikrųjų taip yra, bet jums irgi žinoma, kad dabartiniu metu Lietuvoje per 10 tūkst. vaikų yra įvairiuose vaikų globos namuose. Turbūt žinote, kad įvaikinimo procedūra yra labai sudėtinga ir labai priklauso nuo įvaikinimo tarnybos. Per metus Lietuvoje įvaikinama nedidelis skaičius vaikų, apie 100, 150, tarp jų ir užsieniečių įsivaikinamų. Ką jūs galvojate daryti, kaip galvojate spręsti įvaikinimo supaprastinimo klausimus? Ačiū už dėmesį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už jūsų gerą klausimą. Mūsų Vyriausybės programoje yra numatyta ir ministerija lygiai taip pat pritaria šioms nuostatoms, kad mes turime pasiekti, kad kuo daugiau vaikų pradėtų augti šeimose ir nebūtų vaikų namuose. Tai yra konceptuali nuostata, nes būtent šeimose išaugę vaikai geriau gali pradėti pilnakraujį gyvenimą, dėl jų kyla mažiau problemų. Taip yra išauginamas sveikesnis žmogus, kuris gali daugiau prisidėti prie mūsų valstybės kūrimo, negu kad mes juos vien tik laikytume vaikų namuose. Aišku, mes vaikų namų kaip tokių neišvengsime. Iš principo mes dabar turime teisinę bazę, ką šioje vietoje reikėtų padaryti, kad paskatintume žmones lengviau įsivaikinti vaikus, ypač lietuvių šeimoms, čia gyvenantiems, ne užsieniečiams, bet mūsų tėvams arba būsimiems tėvams, kurie norėtų juos auginti. Kartu lygiai taip pat, ką mes galėtume kaip valstybė pagelbėti tokioms šeimoms, kad jos galėtų lengviau išgyventi jų priėmimo į savo šeimą etapą. Šios priemonės… Aš tikiuosi, kad pavasario sesijos pabaigoje mes galėsime pateikti savo priemonių paketą šioje srityje. Tam yra rengiamasi pagal mūsų priemonių planą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Baukutė. Ruošiasi D. Barakauskas.
A. BAUKUTĖ (TPPF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Turėčiau du klausimus.
Pirmas iš jų yra gerbiamajam švietimo ir mokslo ministrui. Gerbiamasis ministre, į mane, kaip į Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narę, kreipėsi Lietuvos moksleivių sąjungos pirmininkė. Abiturientai yra sutrikę ir susirūpinę, nes iki šių metų vasario 27 d. mokyklos turi pateikti Nacionaliniam egzaminų centrui apie baigiamųjų valstybinių egzaminų pasirinkimą, tačiau moksleiviai galutinai negali apsispręsti dėl pasirinkimo, nes mes kaip tik svarstome Mokslo ir studijų įstatymo projektą. Jų manymu, neteisinga palikti abiturientus nežinioje, kai jie, bebaigią mokyklą, nežino, ko tikėtis iš aukštojo mokslo reformos. Gerbiamasis ministre, kokia jūsų pozicija, ką galėtumėte patarti šių metų abiturientams? Ačiū.
O antras klausimas, jeigu galiu greitai susakyti, socialinių reikalų ir darbo ministrui. Gerbiamasis ministre, pastaruoju metu jūs garsiai skelbiate savo poziciją dėl šeimos politikos plano įgyvendinimo, tačiau negirdėti jūsų pozicijos dėl moterų, kurios vienos augina du, tris, penkis vaikus, kurios patiria skurdą ir netgi vyrų patyčias. Aš norėčiau paklausti, kokiomis priemonėmis jūs žadate pagerinti jų gyvenimo kokybę? Labai ačiū.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Gerbiamoji kolege, ačiū už nerimo perdavimą. Aš esu gavęs šį laišką ir Moksleivių sąjungos vadovei mes atsakysime artimiausiu metu. Bet man atrodo, kad neturėtume ir mes, politikai, ir kiti visuomenės nariai gyventi nerimo arba nepagrįstos informacijos skleidimo nuotaikomis. Pirmas dalykas, kas yra visiškai aišku, kad šiemet stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos ir reikalavimai yra tie patys ir jie yra nustatyti prieš dvejus metus. Tai yra teisėtų lūkesčių klausimas būsimųjų studentų atžvilgiu, dabartinių abiturientų atžvilgiu. Todėl taip, kaip jie ruošiasi stoti į aukštąsias mokyklas, taip ir turėtų ruoštis. Atsakingai, deramai koncentruodamiesi į, jų manymu, svarbias ir jiems širdžiai artimas profesijas. Tai, kas yra nauja ir kas keičiasi, palies aukštąsias mokyklas. Ne tiek studentus, bet būtent universitetus ir kolegijas, nes skirsis finansavimo būdas, kaip aukštosios mokyklos galės pretenduoti į valstybės finansuojamas studijų vietas. Dabar aukštosios mokyklos iš anksto būdavo išsiderėjusios ir turėjo garantijas dėl tam tikro vietų skaičiaus, kurių po to net neužpildydavo studentai (pernai tokių tuščių vietų, neva valstybės finansuojamų, buvo apie 2000), o dabar aukštosios mokyklos turės pasitempti ir konkuruoti dėl studentų pasirinkimo. Šia prasme galimybės studentui daryti įtaką aukštųjų mokyklų finansavimui ir rinktis kokybiškesnes studijas tik padidėja, o ne mažėja. Mano supratimu, taip, tai yra naujovė. Finansavimas palaipsniui palies būtent tik būsimuosius pirmakursius, bet, kiek leidžia mano laikas, galimybės, mes kasdien susitinkame, diskutuojame. Rytoj Kaune keturiasdešimties gimnazijų atstovai viename iš universitetų kartu diskutuosime. Dirbame ir per vasario mėnesį įvyks keliasdešimt tokių sutikimų, kur, manau, aiškinsimės ir rasime atsakymus į rūpimus klausimus.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, ačiū už klausimą. Labai trumpai atsakyti per dvi minutes tikrai neįmanoma. Reikėtų visos socialinės politikos skirsnio, kuris pas mus yra numatytas. Ir tų priemonių tame plane, jeigu pažiūrėtumėte į Vyriausybės programą, yra, kai gausite priemonių planą, ten jų bus keliasdešimt. Bet trumpai galiu pasakyti taip. Tokios motinos, kurios turi du, tris vaikus, augina juos, jeigu yra iširusi santuoka, ar šeima neteko kurio nors vieno sutuoktinio, tai jos pakliūva į naujos šeimos politikos koncepciją ir gaus paramą kaip šeima. Jos tiesiog nėra išbrauktos iš ten. Tai yra šeima, tiesiog nepilna šeima.
Jeigu kalbame apie vaikus, kurie gyvena su vienu iš tėvu, bet jie nėra gimę santuokoje, tai visa mūsų valstybės parama eina per paramą vaikui. Šiems metams paramos vaikui bendrąja prasme biudžete yra skirta, jeigu neklystu, beveik 14 % lėšų daugiau, nei buvo praėjusiais metais, nepaisant viso mažinimo. Tai yra du šaltiniai. Valstybė ketina remti pačias šeimas. O kitas dalykas, kai parama eina per vaikus. Parama vaikams, negali čia būti diskriminacijos, kuri yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia D. Barakauskas.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau gal ir pasiūlymą, bet Ministrui Pirmininkui. Gerbiamasis Andriau Kubiliau, galima į jus?
Daugumos priimti naktiniai sprendimai dėl mokesčių ir „Sodros“ įmokų pakeitimų faktiškai individualias įmones įstūmė į visišką neviltį, jūs tą žinote, mes jau kalbėjome. Iš pateiktų Seimui pataisų, kurios jūsų dabar yra pateiktos, matyti, kad klaidas, kurias jūs padarėte, bandote taisyti, ir tai yra tikrai sveikintina.
Tačiau aš, Ministre Pirmininke, norėčiau jūsų paprašyti. Kadangi mokesčių ir „Sodros“ įmokų klausimas yra labai glaudžiai susijęs tarp ministerijų, faktiškai pusės visų čia esančių, dėl individualių įmonių, norėčiau, kad tas klausimas būtų tikrai kompleksiškai nagrinėjamas ir dėl įmokų, „Sodros“ dydžių individualioms įmonėms, ir dėl mokesčių, ir kad jūs asmeniškai kontroliuotumėte, kad tai būtų skubiai sutvarkyta. Nes kitaip galutinai gali smukti dalis smulkaus ir vidutinio verslo Lietuvoje, konkrečiai individualios įmonės. Ačiū jums.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes taip ir planuojame dirbti su Smulkaus ir vidutinio verslo asociacija. Ir ministras D. Kreivys, ir kiti kolegos intensyviai kartu dirba. Iš tikrųjų ieškome tinkamų sprendimų ir tuos netikslumus, kurie buvo priimti praeitų metų pabaigoje, mes taisome. Ir toliau ieškosime dar lankstesnių sprendimų. Bet šiandien šiuo metu mes norime padaryti tas pataisas, kurios yra reikalingos nedelsiant, kad tie netikslumai tikrai nekeltų panikos. Bet mes manome, kad vėliau būtų galima rasti ir dar geresnius sprendimus. Mes esame tai numatę daryti jau pavasario sesijoje, nuosekliai peržiūrėti ir tuos pajamų apibrėžimus, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai, ir kitus dalykus. Tik vėl noriu kreiptis ir į kolegas Seimo narius. Turime suprasti viena – mūsų bendrą atsakomybę. Jeigu mes negarantuosime valstybės finansų stabilumo ir jeigu Lietuvos valstybės finansų sistemoje kils didelė krizė ar, galime vadinti, katastrofa, tai visų pirma dėl to labiausiai nukentės smulkieji verslininkai. Tą visi labai aiškiai turime suprasti, todėl turime jausti atsakomybę už abi dalis – ir už tai, kokius mokesčius turi mokėti verslininkai, ir už tai, kokias pajamas turi gauti valstybė, kad jinai paprasčiausiai galėtų vykdyti savo funkcijas ir įsipareigojimus, tarp jų ir skolinius įsipareigojimus. O jūs visi gerai žinote, kad iš tiesų mums pavyko sumažinti deficitą, labai nemažai pavyko sumažinti, faktiškai 5 mlrd., tai reiškia beveik 5 % nuo bendrojo vidaus produkto. Daugeliui kitų šalių to niekaip nepavyksta padaryti, tik pasikvietus išorės prievaizdus, tą patį Tarptautinį valiutos fondą. Mes patys tą padarėme, bet visi gerai žinome, kad yra likę dar didelių iššūkių, tarp jų – refinansuoti ankstesnes paskolas iki 3 mlrd. Lt. Jeigu mes to negalėsime padaryti, kaip aš ir sakiau, ištiks tie katastrofiniai dalykai, nuo kurių visų pirma nukentės mažai uždirbantys, smulkūs verslininkai ar pensininkai. Taigi šioje vietoje tas mūsų rūpestis turi būti abipusis – ir tais, kurie moka mokesčius, ir valstybės gebėjimu vykdyti savo įsipareigojimus.
PIRMININKĖ. Labai ačiū Vyriausybei, dėkoju už atsakytus klausimus. Linkime jums sėkmės!
Gerbiamieji kolegos, norėčiau perskaityti, kokios yra įkurtos naujos tarpparlamentinės ryšių grupės. Tarpparlamentinė ryšių su Armėnija grupė. Pirmininkas – A. Kašėta, pavaduoja – R. Baškienė. Tarpparlamentinių ryšių su Irako Respublika grupė, Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Knesetu grupė, Tarpparlamentinių ryšių su Vokietijos Federacine Respublika grupė, Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupė, Tarpparlamentinių ryšių su Taivanu grupė, Tarpparlamentinių ryšių su Šri Lankos Demokratine Socialistine Respublika grupė, Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupė, Tarpparlamentinių ryšių su Gruzija grupė.
Gerbiamieji kolegos, rytinį posėdį… (Balsai salėje) Atsiprašau, noriu paskelbti informaciją, kad Tarpparlamentinių ryšių su Lenkijos Respublika grupė po rytinio posėdžio kviečiama likti čia. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, šiandieninį rytinį posėdį baigiame, nes tiek Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, tiek Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas prašo visus numatytus biudžetinius ir socialinio draudimo klausimus svarstyti, kaip ir buvo planuota pagal darbotvarkę, popietiniame posėdyje.
Rytinį posėdį baigiam.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.