Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 34

2009 m. vasario 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. STANKEVIČIUS

Įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-231(2)ES. Įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-232(2)ES (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame vakarinį posėdį. Dar kartą gongas. Prašom registruotis.

Kol kas užsiregistravo tik 30 Seimo narių. Gerbiamieji kolegos, aš siūlyčiau įstatymo projektą Nr. XIP-231(2), eurointegracinį, pagal darbotvarkę 1-4 klausimas. E. Vareikį kviečiu į tribūną. Įstatymo dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo projektas. Svarstymas.

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Gal būtų galima pristatyti ir vieną, ir kitą, nes jie yra labai panašūs.

PIRMININKAS. Tada pristatomas ir įstatymo projektas Nr. XIP-232(2). Eurointegracinis.

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Prieš jūsų akis dvi sutartys, jos yra labai panašios, viena su Juodkalnijos Respublika, kita su Bosnijos ir Hercegovinos Respublika. Tai yra tipiškos sutartys, kurias rekomenduojama sudaryti visoms 27 Europos Sąjungos šalims su Vakarų Balkanų valstybėmis. Tos sutartys yra mūsų gera valia, rodanti, kad mes už stabilizacijos procesą. Visiems tiems, kas domisi integracijos procesais, pasakysiu, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad Bosnija arba Juodkalnija yra laikomos šalimis kandidatėmis ir joms uždegama žalia šviesa narystei į Europos Sąjungą.

Mes tas sutartis komitete svarstėme, didelių problemų nekilo. Buvo pritarta bendru sutarimu. Buvo tik vienas lingvistinis klausimėlis. Kadangi aš didelio susidomėjimo filologija nematau, tai gal plačiau nekomentuosiu, nebent atsirastų klausimų. Ten dėl sąvokų vartojimo, kada sutartis sudaroma, kada pasirašoma. Komitetas siūlo pritarti po svarstymo. Atskirųjų nuomonių nebuvo. Už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, už pristatymą. Diskusijoje dalyvauti norinčių nėra. Ar pritariame po svarstymo bendru sutarimu abiem ratifikavimo įstatymo projektams? Bendru sutarimu pritariame. Ar reikalaujate balsuoti? Ponas J. Ramonas labai nori balsuoti, bet didžioji dauguma… Įstatymo projektui Nr. XIP-231(2) ir įstatymo projektui Nr. XIP-232(2) po svarstymo yra pritarta.

Įstatymo Nr. XIP-231(2) priėmimas. Į tribūną kviečiu E. Vareikį. Gerbiamasis kolega, ar pataisų nėra? Mes jokių pataisų neturime.

E. VAREIKIS (TS-LKDF). Pataisų nebuvo, pasiūlymų nebuvo. Kaip jau sakiau, atskirųjų nuomonių irgi nebuvo. Pritarta.

PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Norintis kalbėti už – P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jums pateiktas Europos Bendrijų bei valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos bei asociacijos susitarimas atitinka mūsų užsienio politikos prioritetus. Mes esame už Europos Sąjungos santykių plėtrą su jos kaimynėmis. Vakarų Balkanai yra sudėtinė Europos dalis. Šis susitarimas leidžia kiekvienai valstybei parengti savo turinio prasme kiek skirtingą susitarimą santykių su Europos Sąjungos plėtros linkme… Kiek man yra žinoma, Bosnija ir Hercegovina pasirinko praktiškai adekvačią kitoms valstybėms kaimynėms susitarimo struktūrą, bet tai aiškiai žymi Bosnijos ir Hercegovinos europeizacijos tąsą. Be to, šitas susitarimas sudarys Lietuvos jau padarytoms investicijoms daug geresnę apsaugą ir galimybes. Aš neabejoju, kad turės įtakos ir mūsų tolesnės dvišalės prekybos plėtotei, nes stabilizacijos sutartis ir asociacijos susitarimas reiškia, kad Bosnija privalės laikytis susitarimų Europos Sąjungos visų valstybių narių atžvilgiu. Tai bus ir patikros mechanizmas, kitaip tariant, mums tai tikrai į naują ir politiškai, ir ekonomiškai. Kviečiu jus visus pritarti šitam susitarimui. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu kolegos raginimams balsuoti už. Prisiminkime ir savo kelią Europos Sąjungos link. Ypač Bosnijai ir Hercegovinai, daugianacionalinei šaliai, manau, artimesnis bendravimas su Europos Bendrijomis ir jų valstybėmis narėmis bus tas kelias, kuris užtikrins stabilumą ir taiką šiame regione ir leis šiai valstybei vystytis demokratijos keliu. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Prieš nori kalbėti J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji tautiečiai, tiek čia pliusų išvardijo, aš galiu pasakyti: nei minusų, nei pliusų čia nebus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už labai aiškų pasisakymą. Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis.

Deja, užsiregistravo tik 66 Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, bandome dar kartą registruotis, po truputį renkasi. Asmeniškai kreipiuosi į poną B. Paužą ir poną V. Mazuronį, gal galėtumėte būti savo darbo vietose? Ir visi kiti. Dar kartą visus kviečiu į posėdžių salę, nes prasidėjo įstatymų priėmimas ir mums reikia turėti 71 Seimo narį. Lyg ir daugiau susirinko. Kviečiu dar kartą registruotis.

Užsiregistravo 70 Seimo narių. Bet ateina A. Sysas ir bus 71. Gerbiamieji kolegos, bandome balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo“ ratifikavimo įstatymas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymo projektas Nr. XIP-231(2) priimtas.

Įstatymo projektas Nr. XIP-232(2). Irgi priėmimas. Kas nori kalbėti šiuo klausimu? Prašom. Norinčių kalbėti nei už, nei prieš nėra. Kadangi įstatymo projektas irgi iš vieno straipsnio, kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo“. Kas už minėtą įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 73, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas Nr. XIP-232(2) priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-86(3) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, grįžkime į tuos rytinės darbotvarkės klausimus, kurie nebaigti. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-86(3). Pranešėjas – L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Posėdžio pirmininkė paskelbė, kad tai yra įstatymo priedo pakeitimas. Atvirai pasakius, šis ir dar du, kurie susiję su ką tik, iki pietų, priimtu Vyriausybės įstatymo pataisų įstatymu… Todėl komitetas vertino būtent dėl pasiūlymo, kad pareigybių sąraše būtų įrašytas ir ministerijos kancleris, taip pat įrašyta atitinkamoje dalyje, atsižvelgiant į Seimo nario V. Matuzo siūlymą, kad jo atlygis turėtų būti panašus kaip ir viceministrų. Komitetas pritarė, o gerbiamasis J. Razma pritarė ir komiteto siūlymui. Šiandieniniame variante, kuris yra išdalintas, keičiasi tik straipsnio įsigaliojimo data, t. y. nuo šių metų liepos 1 d.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos! Ačiū pranešėjui. Dabar pastraipsniui. 1 straipsniui, kaip sakė gerbiamasis L. Sabutis, yra V. Matuzo pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar reikia balsuoti?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ne.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Sysas turi kitokią nuomonę, t. y. prieš. Dėl viso? Atsiprašau. Dėl 1 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Su V. Matuzo pasiūlymu galime pritarti? Ačiū.

2 straipsnis. Irgi su V. Matuzo pasiūlymu. Galime pritarti?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Ačiū. 3 straipsnis. Su V. Matuzo pasiūlymu.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl to paties čia.

PIRMININKĖ. Dėl to paties. Galime pritarti?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Ir 4 straipsnis. V. Kurpuveso pasiūlymas. Įsigaliojimas.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė, nes nukeliama data.

PIRMININKĖ. Vadinasi, dar kartą pakartojame, kad pagal V. Kurpuveso pasiūlymą įsigaliojimas yra…

L. SABUTIS (TS-LKDF). Liepos 1 d.

PIRMININKĖ. 2009 m. liepos 1 d.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Šiandien išdalinta versija komiteto svarstymo…

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, dėl viso. Nori kalbėti prieš Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymo projektas reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Kaip ir buvo šiandien minėta, jis turi tam tikrų trūkumų, todėl mes negalime pritarti šiam įstatymo projektui, nes padaro tam tikrų neapibrėžtumų ir politinę priklausomybę, ypač partijoms. Aš manau, kad tai valstybės tarnybai padarytų iš tiesų didelę žalą, todėl siūlau nepritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar prieš nori kalbėti K. Daukšys. Nėra. J. Jagminas. Nėra. A. Sysas. Andriukaičio nėra, todėl suteikiu žodį A. Sysui.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerai, kad pamatėte, vienas esu. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra lydintysis, pagrindinis įstatymas priimtas. Suprantu, kad mano žodžiai bus… į dangų gal ir neis, bet dar kartą noriu pakartoti. Esminė klaida, kurią mes darome su šiuo įstatymu ir su lydinčiaisiais įstatymais, kad, priėmus šį įstatymą, turiu omenyje Seimui ir Seimo daugumai priėmus šį įstatymą ir lydinčiuosius, mokesčių mokėtojų pinigų valstybės valdymui prireiks kur kas daugiau, nes, dar kartą pakartosiu, reikės atleisti, visiems įteikti lapelius, dalį žmonių atleisti, sumokėti išeitines išmokas, priimti naujus žmones į tas vietas. Dėl to, manau, tik pablogės ministerijų kompetencija. Nemanau, kad politinio pasitikėjimo atstovai, kurie eis visas esmines pareigas, suteiks daugiau kokybės ministerijų darbui, todėl pasisakau prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už pasisako D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji opozicija, iš tikrųjų aš jus suprantu. Jūs matote tik tą, ką reikia matyti, jūs girdite tik tą, kas jums malonu girdėti. Bet kadangi mes didžiuliu balsų skirtumu priėmėme pagrindinį įstatymą, tai čia lydintieji įstatymai, reikia priimti vienareikšmiškai, ir aš jiems pritariu.

PIRMININKĖ. Kadangi iš eilės kalbėjo du prieš, tai dabar siūlau už kalbėti K. Masiuliui.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš manau, kad lydintieji įstatymai turėtų būti jau nebediskutuojami, nes be jų ir pagrindinis įstatymas prarastų prasmę. Bet sutikčiau su tuo, kad reikėtų tvarkyti dar ir Valstybės tarnybos įstatymą ar apskritai jį naikinti arba keisti, bent jau dėl to, kad nereikėtų atleidžiamiems aukštiems pareigūnams mokėti labai didelių išeitinių kompensacijų. Bet tai yra visai kita problema. Aukščiausia Lietuvos politinė valdžia – ministrai iš esmės yra gana vieniši ir neturi politinių komandų. Pagaliau atsiranda galimybė suformuoti politines komandas, kurios strategiškai valdytų ministerijas. Politinės sistemos formavimo požiūriu tai yra tikrai labai reikalingos pataisos. Tie žmonės taip pat turi gauti ir atlyginimus, tas irgi yra suprantama. Galime diskutuoti, ar jie gali būti vienokie, ar kitokie, bet yra suprantama. Į tą įstatymą reikėtų žiūrėti kaip į mūsų politinės sistemos brandinimą ir labai reikėtų jam pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti keletą žodžių, bet pabrėžiu – noriu kalbėti ne kaip opozicijos atstovas. Mums, 141 Seimui nariui, tokiais svarbiais valstybei klausimais, kai iš esmės keičiamas valstybės valdymas, skirstyti Seimo narius į poziciją ir opoziciją, manau, yra netikslinga. Aš suprantu, kaip matote, nesu mažas vaikas, kad tas buldozeris šiandien sėkmingai nugalės ir bus balsuota už šio įstatymo priėmimą, bet kaip pilietis ir žmogus turiu pasakyti savo nuomonę. Ir aš ją pasakau nepaisydamas to, kad, kaip matote, pozicija, siekdama geranoriško susitarimo Lietuvos labui, visiškai neklauso, ką kalba vienas ar kitas Seimo narys. Tai tik dar vieną kartą gali patvirtinti, kad pozicijos priimami ir siūlomi sprendimai yra skirti kažkokiam kitokiam tikslui. Taigi kokiam tikslui? Ar tikslui pasiekti, kad valstybėje būtų krizė, ar tikslui pasiekti, kad dar daugiau žmonių ateitų prie Seimo? Mes skelbiame krizę, taip? Ir didiname išlaidas. Mes aiškinam, kad steigiam naują ministeriją, ir aiškinam, kad, garbės žodis, ministerijai išlaidų nereikės. Mes taip pat sėkmingai galime padaryti pareiškimą ir pozicija gali pareikšti su visa atsakomybe, kad jie garantuoja, kad vaikas gims per mėnesį, kas irgi būtų toks pat absurdas. Todėl negaliu pasisakyti už, nes šiuo sprendimu yra bloginama valstybės valdymo kokybė. Ir dar vienas momentas – mūsų Lietuvos valstybėje nėra tokio didelio intelektinio potencialo, kuriuo galėtume taip švaistytis. Todėl aš siūlau nepritarti šio įstatymo priėmimui. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nemačiau niekur čia parašyta apie intelektualą, kuriuo ruošiamės švaistytis. Ir tų išlaidų, kuriomis gąsdinama, galbūt iš tikrųjų nebus, nes tikrai nemaža dalis žmonių kaip dirbo, taip ir dirbs, ir niekas nesiruošia ten kažko dėl kažko atleidinėti. Paprasčiausiai, vėlgi tenka pakartoti, šiek tiek valdymo sistema keičiasi. Vadinasi, politikai prisiims atsakomybę už tam tikrus sprendimus. O tie vykdytojai vykdys, kaip ir anksčiau vykdė, tas politikų numatytas programas. Nekeisdami mes tokių įrankių neturėsime, nes, kaip sakiau, vienam arba dviem žmonėms pakliuvus į didžiulę komandą, sunku spręsti tam tikras valdymo problemas. Juk mes žinome efektyvaus valdymo būdus, kai vienas žmogus turi savo komandoje penkis žmones, ir tokiu būdu galime susitvarkyti ir vadovauti didesnei komisijai. Todėl nematau problemų, dėl ko mes, pritarę pirmam įstatymo projektui, turėtume nepritarti įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams. Siūlau palaikyti, už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). …ir gatava. Taip, dėkoju. Žinoma, šiandien mes sukvietėm neeilinę sesiją taisyti klaidų. Manau, kad su šiuo įstatymo projektu, kuris priešpiet buvo priimtas, ir dabar tais įstatymo įgyvendinamaisiais teisės aktais mes darome naują klaidą, ir galbūt reikės vėl neeilinės sesijos, kad po kiek laiko tai būtų atšaukta. Ar tai teisinga ir ar kas nors paskaičiavo ir suskaičiavo, kiek visam tam reikalui reikės pinigų, kiek tai kainuos? Aš noriu ir į kitką atkreipti dėmesį, gerbiamieji, kad štai ši tokia beatodairiška reforma, kurią čia mėginama padaryti, tai bus iš esmės kadrų, žmonių, specialistų absoliutus valymas iš visų ministerijų. Tai labai skaudžios pasekmės. O reikia suvokti, kad nesvarbu, kokia partija laimėjo rinkimus – kairieji, dešinieji, ne tiek svarbu, bet svarbu, kad žmonės, kurie šiandien dirba ministerijose, žinybose, kurie turi patirtį, gali dirbti. Ir darbų perimamumas būtų, ir nebūtų jie atleidinėjami. Siūlomos pataisos, kad nuo liepos 1 d. įsigaliotų. Aš manau, kad dar taip ramiai susivokim, – bent jau nuo 2010 metų sausio 1 d. šitos pataisos tegul įsigalioja. O iki 2010 metų sausio 1 d. gali daug kas pasikeisti – ir valdančioji dauguma gali būti kitokia, ir sprendimai gali būti šiek tiek kitokie. Tada galbūt nereikės kviesti neeilinių sesijų klaidoms taisyti. Pirmiausia nereikia daryti klaidų, kad paskui jas reikėtų taisyti ir visa tai labai brangiai kainuotų, ir mažintų žmonių pasitikėjimą. Dėkoju. Aš balsuosiu prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už kalba Č. V. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Čia kalbėdami prieš kai kurie Seimo nariai argumentavo tuo, kad tarsi šie tokie įstatymų pakeitimai blogina valdymo kokybę. Mano nuomone, valdymo kokybė priklauso nuo tinkamo balanso tarp politinės valdžios ir valstybės tarnybos. Politinis ešelonas turi priimti politinius sprendimus, ir valdymo kokybės požiūriu tai ypač svarbu, kai yra ryžtas ir valia vykdyti reformas ir įgyvendinti permainas, nes jeigu balansas tarp politinės valdžios ir valstybės tarnybos yra pasislinkęs valstybės tarnybos naudai, tada politinės permainos yra neįmanomos. Ir tai yra patyrusi ne viena šalis. Galiu paliudyti, kad Norvegijoje, keičiantis vyriausybėms, keičiantis parlamento daugumai pasikeičia, natūraliai pasikeičia aukštieji politiniai pareigūnai, iki politinius sprendimus priimančių departamentų direktorių. Ne tik ministrų, ministerijų sekretorių, bet taip pat ir pagrindinių departamentų direktorių. Taigi čia nėra nieko naujo išrandama. Kitų šalių patirtis rodo, kad toks sprendimas yra racionalus, ir aš pasisakau už.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo keturi už, keturi prieš. Taigi kviečiu balsuoti dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo. Kas už tai, kad priimtume minėtą įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 66 Seimo nariai. Taigi balsavimas yra atidedamas iki kito karto, kai salėje bus bent 71 Seimo narys. Prašau poną M. Zasčiurinską.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš norėčiau pasakyti repliką po balsavimo. Čia buvo pasakytos dvi įdomios mintys. Viena, kad mes valstybės valdymo kokybę pasieksim tada, kai skaičius nebus valstybės tarnautojų naudai. Vadinasi, kuo daugiau mes priimsim tų politinio pasitikėjimo nestabilių žmonių į valstybės valdymą, tuo valstybė bus stabilesnė. Ir dar vienas momentas. Gerbiamasis kolega E. Pupinis pasakė puikius žodžius, t. y. jis pasakė, kad politikai prisiima atsakomybę, tiktai nepasakė, kaip tai daroma, ar prisiima atsakomybę savo turtu, ar, pavyzdžiui, žodžiais. Pavyzdžiui, ministras, jam tame azartiniame žaidime nepasiseks ir jis praloš, tauta jau signalus siunčia, tai ko jis neteks? Jis neteks savo kėdės? Ne, jis vieną kėdę bet kuriuo atveju išlaikys. Taigi šie sprendimai turi būti priimami labai atsakingai ir su realia atsakomybe, o ne taip, kad kalbam „atsakomybė, atsakomybė“, o mechanizmo ir faktinio veiksmo mes neturim. Ačiū.

Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-87(3) (priėmimas)

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas Nr. XIP-87(3) – Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimas. Kviečiu L. Sabutį. Pastraipsniui. Įstatymas dviejų straipsnių.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Kolegos, šis įstatymas taip pat yra koreguojamas ir susijęs su diplomatine tarnyba, t. y. dėl…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia irgi, kad ministerijos valstybės sekretorius – kancleris…

L. SABUTIS (TS-LKDF). Viskas yra akivaizdu, bet aš nepasiėmiau to teksto, kuris šiuo atveju reikalingas. Bet mes ką tik priimtame Vyriausybės įstatyme nustatėme, kad Užsienio reikalų ministerijos kancleriu gali būti ir diplomatas, ir atitinkamai šiame įstatyme taip pat keičiama, kad ministerijos kancleris yra vietoj valstybės sekretoriaus. O dėl prieš vykusio ginčo, kad vienokiu ar kitokiu būdu sunkiau bus spręsti tuos klausimus, man atrodo, aš jau kalbėdamas dėl motyvų sakiau, kad šiuo atveju vienintelis žmogus, organizatorius ir atsakingas už visą ministerijos personalo veiklą, tampa kancleris, ir todėl šios pataisos yra daromos atitinkamai ir kituose įstatymuose.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti, ar tie, kas užsirašę, yra dėl viso, ar dėl 1 straipsnio? Dėl viso. Taigi dėl 1 straipsnio papildymų ir pasiūlymų jokių nėra?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Daugiau nėra.

PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti ir priimti? 2 straipsnis. Pono V.Kurpuveso pasiūlymas dėl įsigaliojimo. Iš esmės dėl jo mes balsavome priimdami prieš tai buvusius įstatymus.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ir šiai pataisai taip pat siūloma liepos 1 d.

PIRMININKĖ. Liepos 1 diena.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Ar galima 2 straipsniui su pono V.Kurpuveso pataisa pritarti? Yra pasiūlymas balsuoti. Ar norite, pone Andriukaiti, kalbėti? Kviečiu balsuoti dėl 2 straipsnio. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas su pono V.Kurpuveso pataisa, t. y. įsigaliojimas nuo 2009 m. liepos 1 d., prašom balsuoti.

Balsavo 87 Seimo nariai: už – 68, prieš – 11, susilaikė 8. 2 straipsnis priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. K. Daukšys nori kalbėti prieš. Gerbiamasis Kęstuti, prašom kalbėti prieš.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, šis įstatymo pakeitimas yra visų tų keistų įstatymų pakeitimų, kuriuos mes padarėme prieš pietus ir dabar, pasekmė. Jau, matyt, nėra ko Seimo narių net varginti. Jie taip ir nesuprato, kad ne partiniai interesai Lietuvoje turi vyrauti, o turi būti valstybės interesai, ir kad valdyti šalį reikia mokėti, ne tik norėti. Todėl bet kuriuo atveju manau, kad visi šie padaryti pakeitimai, tarp jų ir šitas, yra neteisingi. Jie atves šalį iki šešių mėnesių bevaldystės, kuri krizės laikotarpiu yra pats pavojingiausias dalykas. Dabar šešis mėnesius bus stumdomos kėdės, matuojami antpečiai ir dėliojamos kepurės vienas kitam ant galvos. O galėtų būti priiminėjami greiti ir kompetentingi sprendimai. Ar čia bus konservatorius, ar socdemas, iš esmės Darbo partijai skirtumo nėra, svarbu, kad būtų priimti teisingi sprendimai ir tai padaryta laiku.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už kalbės P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kiekvienos valstybės stiprumas ir jėga yra valstybės tarnyba, kai ji gerai veikia. Visų mūsų tikslas –sudaryti sąlygas valstybės tarnybai veikti tobulai. Tačiau mes šį kartą svarstome kiek kitokį – jos funkcionavimo aspektą. Mes norime pasakyti, kad žmonių valia, kurią atspindi rinkimų rezultatai, turi virsti politine valia. Šios politinės valios išdava yra tam tikri pokyčiai, patinka tai ar nepatinka. Žmonėms patiko kita valdžia ir jie nori, kad būtų tam tikros permainos.

Remdamasis šia nuostata, aš jūsų, kolegos, klausiu, ypač tų, kurie oponuoja. Ar jūs manote, kad su tokia valstybės tarnyba Lietuvoje, kokia yra, Barakas Obama Amerikoje pasiektų pokyčių? Jokiu būdu. Todėl, kad jūs sakote: Obama, tu išrinktas, bet tu turėsi dirbti su mūsų žmonėmis ir su mūsų politine valia. Štai A. Sysas šypsosi, bet aš manau, B. Obama tikrai nesišypsotų, jeigu jam būtų surištos rankos ir kojos.

Kolegos, kadangi mes pasakome, kad nebūtų jokių galimybių sabotuoti Permainų koalicijos programos įgyvendinimo, o tų permainų labai reikia, nepaisant smulkių klaidų, kam to nepasitaiko… Be tokių pokyčių mūsų visos kalbos ir liks kalbomis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegai. Prieš kalbės V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielasis Petrai Auštrevičiau, čia aš. Čia! Aišku, pats ne Obama, bet ką dabar darysi. Pats labai gerai dirbai A. Brazausko Vyriausybės vyriausiuoju derybininku, ir buvo puikūs pokyčiai. Kažkas norėjo patį išmesti, bet aš sakiau – nereikia, P. Auštrevičius yra fantastiškas derybininkas. Nesvarbu, kad jis kada nors atstovaus kitoms politinėms jėgoms, bet jis tiesiog rodo puikų pavyzdį, fantastiškai puikų pavyzdį, ir P. Auštrevičius šimtu procentu pateisino pokyčius.

Taigi dabar aš, galvodamas apie P. Auštrevičiaus pokyčius, pacituosiu Petrą ir Saulių Stomą. „Kas jau kas, bet konservatoriai pagal savo ideologiją – jei gali nekeisti, nekeisk – turėjo suvokti, kad drastiškas nusistovėjusių (…) naikinimas yra pražūtingas krizės akivaizdoje.“

Taigi mielas Petrai, ką pats šneki apie valdymą, yra, švelniai tariant, humoras. Ką kalbate apie politinį valdžios ideologizavimą, čia yra bėda, čia yra tarybinių laikų bėda. Gaila, kad sąjūdiečiai dažnai sirgo šita bėda, ir tas žmonių valymas jiems kainavo labai brangiai.

Trečias dalykas. Tie, kurie kalba, kolegos, apie pareigūnų atsistatydinimus, pamiršta, kad konstitucinis Europos Sąjungos šalių reguliavimas yra skirtingas. Noriu dar kartą visiems pabrėžti, kad politinė atsakomybė niekados nedaloma jokiai komandai, išskyrus ministrą, nes ministras ir Vyriausybė kolegialiai atsako Seimui. Kolegialiai. Ne viceministrai. Pasistengsime, kad daugiau nebesiuntinėtumėte į Europos reikalų komitetą ir kitur viceministrus, nes jie neatsako. Į Europos reikalų komitetą turi ateiti ministrai.

Kolegos, kuo jūs užsiimate, neišlaiko jokios solidžios kritikos, net ir tų kolegų, kurie kažkada buvo Konstituciniame Teisme arba nagrinėjo Vyriausybės įstatymą ir tas pataisas. Todėl aš linkiu dar kartą, anot S. Stomos, sustoti, atsikvošėti, įsiklausyti į jo pasakišką mintį. Jeigu galite, nekeiskite, nes krizės sąlygomis jūs ir taip važiuojate vingiuotu keliu ir dar netenkate vairo, ir norite apsiversti už kito posūkio į griovį. Užtenka akmenų languose, kad būtų galima pažiūrėti į jūsų pokyčius.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielasis kolega Vyteni Andriukaiti, aš manau, man nerėkiant taip, kaip jūs, jūs mane girdėsite. Nesielkite kaip kurtinys, kuris, kai pats rėkia, kitų nebegirdi.

Dabar argumentai, kuriuos mes visai neseniai girdėjome. Kai ką norėčiau priminti. Buvome labai smarkiai kaltinami už anoje sesijoje priimtus skubos įstatymus, kad jie yra su klaidomis, nekokybiški, todėl dabar turime taisyti. Taigi mielieji buvę valdantieji, puikiai žinote, kad politinis antstatas, arba Vyriausybė, pateikia specialistams idėją, kurią specialistai paverčia įstatymo projektu, ir jis tada sugrįžta su jų parašu jau į Vyriausybę ir čia. Taigi ir ta jūsų ginamoji klasė yra atsakinga už tas klaidas, dėl kurių jūs čia taip kaltinate, ir už ką, matyt, juos dabar taip ir ginate. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas, tai, ką sakė mano kolega V. Andriukaitis. Jei gali nekeisti, nekeisk. Štai tas jūsų kalbėjimas ir tas rezultatas yra dar vienas įrodymas, kad kai kuriuos tikrai reikia keisti, ir reikėjo tą padaryti gerokai anksčiau, jeigu jie patys nesusiprato šitaip pasielgti. Štai ir viskas. Ir nėra čia ko virkauti. Tai yra klasika, ir nei jūs, nei mes tos klasikos, kas turi politinę atsakomybę, o kas turi realizacijos… tos idėjos atsakomybę, korektiškos, pasvertos, tai yra valstybės tarnyba. Tos klaidos, kurios atsirado, tai yra tos tarnybos klaidos, ir už jas irgi reikia atsakyti, atsiprašau, savo užpakaliu. Linkiu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, labai įdomų klausyti ką tik kalbėjusio pašnekovo, kad už visas tas naktines kvailiones kalti ne jie, o kalti valstybės tarnybos darbuotojai, tai yra iešmininkai. Jeigu jūs nesuprantate, ką jie parašė, o kaip aš suprantu, jūs iš tikrųjų nelabai suprantate, tai nereikia kaltinti kitų dėl savo nesupratimo. Tai yra vienas dalykas.

Kalbant apie šį įstatymą, aš matau dabar labai pavojingas tendencijas. Diplomatinė tarnyba, kuri buvo ir taip politizuota, dar labiau politizuojama, ir tai puikiai atspindi ir šiandien viename iš pagrindinių mūsų dienraščių pasirodęs Mečio Laurinkaus, pasirašančio atvirai kaip Lietuvos Respublikos pasiuntinio Gruzijos Respublikoje, straipsnis, kokį jis norėtų matyti Prezidentą. Taip mes važiuojame tuo keliu, kad greitai mūsų diplomatijos klerkai pradės diktuoti tai, ką turi priiminėti Seimas, ką turi priiminėti Prezidentas.

Šios tendencijos yra labai pavojingos. Jeigu ambasadoriai nesupranta, kokia yra jų paskirtis ir ką jiems reikia daryti būnant pasiuntiniais, tai yra didžioji bėda. Aš manau, kai ten atsiras daugiau politinio pasitikėjimo pareigūnų, ši sistema tikrai sukels mūsų valstybėje daug bėdų, kaip jinai jau dabar sukėlė įvarydama į tą aklavietę, kurioje yra mūsų valstybė.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už – L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šia pataisa keičiamas Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnis ir 6 straipsnio 1 dalis. Jūs iš patirties žinote ir iš priimtų įstatymų, jog ministras turi kolegiją. Ne tik ministras, bet ir kitos valstybės institucijos, pareigūnai taip pat gali turėti kolegijas. Šiuo atveju keičiama tik tiek, kad valstybės sekretorius tampa kancleriu, o kolegijoje nelieka ministerijos sekretorių. Šiuo atveju ateina politinio asmeninio pasitikėjimo pareigūnai, ką tik prieš tai priimtame įstatyme, t. y. viceministrai. Todėl visos kitos šnekos, sakyčiau vaizdžiai, yra už įstatymo pataisų ribos, ir aš, tiek kiek buvo pateikta ir svarstyta komitete bei vertinta, pasisakau už, kad tokia kolegija būtų, ir kad ji dalykiškai patartų ministrui ir, kaip kai kas sakė, labai nepaklystų. Kviečiu balsuoti už šias pataisas.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš kalba J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau pakviesti nepritarti šiam įstatymo projektui dėl dviejų priežasčių. Viena, mes keičiame valstybės sekretoriaus pareigybę į kanclerio pareigybę iš principo tik pakeisdami šios pareigybės pavadinimą, bet de facto atleisdami šias pareigas užimančius žmones iš darbo ir vėl priimdami naujus.

Antra, dėl datos. Manau, racionalus buvo tiek Č. Juršėno, tiek J. Jagmino siūlymas datą nukelti šiek tiek vėliau, kad Ekscelencija Prezidentas turėtų laiko pasirašyti įstatymą ir neturėtume kolizijos po to, kai įstatymas įsigalios, ir dėl to termino, kuris reikalingas perspėti žmones dėl atleidimo iš darbo.

Dabar dėl darbo pereinamumo ir dėl gerų pavyzdžių už Atlanto. Kaip žinai, mielasis Petrai Auštrevičiau, naujasis Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas, nesvarbu, kad po įnirtingos sunkios kovos, paliko darbe gynybos sekretorių. Taip, poną Robertą Geitsą. Taigi jokio būtinumo kitos politinės jėgos darbuotojus pašalinti iš darbo, jeigu jie tinkamai atlieka pareigas, nėra. Aš net Č. Stankevičiui galiu priminti, kad Krašto apsaugos ministerijoje dirba daug pareigūnų, kurie dirbo eiliniais ir per tuos metus, kai jo nebuvo, esant socialdemokratams užaugo iki sekretorių ar net valstybės sekretorių. Todėl kviečiu nepritarti šioms įstatymo nuostatoms.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau už kalba A. Ažubalis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, paralelinis valstybės institucijų valdymas, įsigalėjęs socialdemokratų laikotarpiu, yra jų politinio neįgalumo pasekmė. Puikiai žinome atvejus ir praktiką, kai ministrai iš esmės atlikdavo reprezentacines funkcijas, o esminius klausimus spręsdavo įtakingi tarnautojai. Tokia praktika skatino kurtis ir neformalius galios centrų sambūrius, ką puikiai matėme ir iš atlikto NSGK VSD tyrimo, tą, beje, liudija ir ambasadoriaus politikavimas, kuris jau ne pirmą kartą tuo pasireiškia. Bet tai irgi yra iš praėjusios kadencijos, tai yra jūsų valdymo, kai jūs atsisakėte politinės atsakomybės ir dėl savo neįgalumo perleidote įtakingiems žmonėms valdyti valstybę… Ačiū. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Kalbėjo keturi už, keturi prieš. Balsuojame. Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimas. Kas už tai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 69 Seimo nariai. Balsavimas atidedamas.

Repliką po balsavimo – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, tiesiog esu suglumęs ir negaliu nepasinaudoti kolegos A. Ažubalio pateikta informacija, labai sukrečiančia. Greičiausiai jis minty turėjo arba gerbiamąjį V. Ušacką, arba gerbiamąjį R. L. Rajecką. Aš dabar galvoju, kurį politikuojantį ambasadorių, ir negaliu suvokti, galbūt Rajecką, o gal Ušacką.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar repliką po balsavimo –L. Dinius. Prašau.

L. DINIUS (TPPF). Taip pat norėčiau pasakyti repliką po balsavimo. Galbūt net ir frakcijos vardu. Mus žavi, jog šiandien bene vienuolika kartų buvo cituotas ir kone įvardintas klasiku Seimo mūsų frakcijos narys. Kalbu apie gerbiamąjį S. Stomą. Linkiu oponuojantiems pasinaudoti ir savo citatomis, ir savo mintimis. Aš šiuo atveju norėčiau pacituoti kito Seimo klasiko mintį, kuri mums labai patiko, t. y. gerbiamojo E. Klumbio: kiek aš suprantu, jūs nelabai suprantate, kas kalbama. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū. Repliką po balsavimo – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, įdėmiai klausiau debatų dėl sekretorių keitimo. Iš tikrųjų yra tam tikras pavojus, kad neprofesionalūs politikai gali pridaryti labai daug blogio. Bet aš matau labai didelį vieną pliusą: esant tai sistemai greitai pamatysime, ar ministras profesionalus ir turi profesionalią komandą bei pasirenka žmones, ar ministras yra neprofesionalus ir pasirenka nekokią komandą, todėl jam labai greitai teks atsisakyti kėdės.Todėl šios įstatymo nuostatos turi tam tikrų pliusų, nors yra ir pavojaus. Aš čia per didelio pavojaus nematau. Ministrai turės pagalvoti keisdami sekretorius, kad neiškeistų geresnio į blogesnį, nes tuoj bus matyti jo lygis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Repliką po balsavimo – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, pirma pastabėlė būtų ponui E. Klumbiui, kad jisai, kaip ir ponas V. Andriukaitis, nelabai klausė, kas yra sakoma, ir po to savo kalboje mėgino replikuoti ir nepataikė. Aš sakiau, kad už tas klaidas yra atsakingi ir valstybės tarnautojai, nes be jų nuomonės jokie projektai nei Vyriausybėje, nei kitur, šiurkščiai pasakysiu, tikrai nevažiuoja. Reikia visokių išvadų, parašų, juridinių skyrių ir taip toliau. Atsakomybė yra bendroji.

Kita mano pastaba, jeigu pirmininkė dar man leis sugaišinti minutę, ponui J. Veselkai. Ponas Juliau, pats buvęs socialdemokratų ministeriu, po to savo noru pasitraukęs, taip suprantu, norite įteigti, kad tik socdemai yra profesionalai politikai, daugiau Lietuvoje profesionalų nerasta. Aš esu kitos nuomonės ir leiskite man tą kitą nuomonę turėti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas mintis. Replika po balsavimo. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Aš noriu pasakyti, kad išgirstų Seimo narys S. Pečeliūnas ir kad išgirstų visas Seimas. Kai kalba S. Pečeliūnas, aš labai įdėmiai klausau, nepaprastai įdėmiai klausau. Jūs tai atsiminkite.

PIRMININKĖ. Replika po balsavimo – M. Zasčiurinkas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Norėčiau trumpai pasveikinti mūsų daugumą, nes šiandien išgirdome unikalų atvejį, kad valdant egzistuoja bendroji atsakomybė. Prieš tai kolega kalbėjo apie konkrečią atsakomybę. Šiandien išgirdome, kad visi sprendimai, kurie siūlomi daugumos, priimami vadovaujantis bendrąja atsakomybe. Dėkui už dėmesį.

PIRMININKĖ. Dar vieną repliką J. Veselka, ir baigsim.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Sauliau, paskaityk mano žodžius. Aš jokių socialdemokratų neminėjau. O jeigu jūs manote, kad tik socialdemokratai profesionalai, tai čia jūs, ne aš, gink Dieve. Aš manau, kad ir tarp jūsų tokių yra, greitai pamatysime.

PIRMININKĖ. Ačiū, Juliau, už gerą atsiliepimą apie valdančiąją daugumą. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-88(3) (priėmimas)

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-88(3). Priėmimas. Pranešėjas – J. Sabutis. Kolega, iškart siūlyčiau pastraipsniui. 1 straipsnis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komitetas taip pat ne kartą svarstė šio įstatymo pataisas. Vienbalsiai pritarė ir atsižvelgė į tai, jog ne pirmą kartą grįžtama į salę, todėl dėl įsigaliojimo datos, kad įsigalioja šių metų liepos 1 d. Dabar galime pastraipsniui.

PIRMININKĖ. 1 straipsnis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Teksto neskaitau. Lieka tas pats.

PIRMININKĖ. Papildymų, pataisymų nėra.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Nėra.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juozai, ar jūs dėl 1 straipsnio? Vytenis irgi dėl viso? Dėl viso. Gerai, ačiū.

Gerbiamieji kolegos, ar galime 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Ačiū.

2 straipsnis. Papildymų, pataisymų nėra.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Negauta.

PIRMININKĖ. Ar galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Priimtas. 3 straipsnis. Papildymų, pataisų negauta. Ar galime bendru sutarimu priimti 3 straipsnį?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Priimtas. 4 straipsnis. Papildymų, pataisų nėra. Ar galime 4 straipsnį priimti bendru sutarimu?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Į anksčiau būtas pastabas atsižvelgta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Priimtas. 5 straipsnis. Yra kolegos V. Kurpuveso pataisa, kuriai pritarė komitetas – įsigaliojimas nuo liepos 1 d.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Ar galime dėl šio straipsnio sutarti bendru sutarimu? 5 straipsnis priimtas.

Ačiū pranešėjui Liudvikui. Dabar motyvai dėl viso. Prieš užsirašęs kalbėti K. Daukšys. (Balsai salėje) Kęstuti Daukšy, neketinate kalbėti? Neketina. Todėl kviečiu V. P. Andriukaitį kalbėti prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad mūsų motyvai jau neįtikins tų kolegų, kurie yra apsisprendę balsuoti kitaip. Šiuo atveju tiktai svarbu paminėti, jog šis visas įstatymų kompleksas, visa tai, kas dabar pateikta kartu, tikrai, manyčiau, turėtų būti labai įdėmiai išnagrinėta Respublikos Prezidento. Manau, verta kreiptis ir prašyti, kad Prezidentas atkreiptų dėmesį į šio įstatymo konstitucingumą. Manau, kad mes tokį prašymą įteiksime.

Kita vertus, jeigu jis būtų priimtas tokios redakcijos, kokios jis yra priimamas, neabejotinai tai yra gera tema Konstituciniame Teisme. Aš balsuoju prieš ir raginu kitus taip pat gerai prieš balsuojant išnagrinėti, atsižvelgti į šio įstatymo dvasią, nes ji prieštarauja mūsų teisinės valstybės principams ir pagrindams.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Mąstau visiškai diametraliai priešingai nei V. P. Andriukaitis. Ko siekiama šiuo įstatymu, kaip ir visais panašiais šiais įstatymais? Yra siekiama padidinti politinę atsakomybę. Politinę atsakomybę už viešosios politikos įvykdymą, priimti viešosios politikos sprendimus ir juos įgyvendinti. Kokie instrumentai iki šiol buvo? Beveik jokių. Ministras ateina nuogas į biurokratų dilgėlyną ir nuogas geriausiu atveju išstumiamas į komandiruotes, į ekskursavimą, o dažniausiai yra suvalgomas ir pajungiamas šiam aparatui. Yra bandymas pajungti biurokratiją politiniams procesams ir politinių sprendimų įgyvendinimui, o tai reiškia ir bandymas prisiimti politinę atsakomybę už valdžią, kuri yra gauta. Kas yra dabar? Dabar yra viešoji politika valdoma ne viešosios politikos subjektų, o jų įgyvendintojų. Iš tikrųjų biurokratija valdo viešąją politiką. Taip negali būti.

Ir vieną remarką. Čia daug diskutavo dėl S. Stomos. Aš noriu priminti, kad toks viduramžių filosofas V. Okamas buvo suformavęs tokį principą ir jisai kalbėjo ne apie valdymą, bet kalbėjo apie mąstymą. Deja, čia tą autorystę reikėtų nukelti į V. Okamo skustuvo principą, į tolimus viduramžius.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš kalba J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kai kuriuos motyvus dėl valstybės sekretoriaus keitimo kancleriu ir ministerijos sekretorių keitimą viceministrais aš jau išdėsčiau kalbėdamas dėl prieš tai buvusio įstatymo. O dėl šio įstatymo aš noriu atkreipti dėmesį į dar kelis dalykus.

Tikrai į ministeriją ateina politinė vadovybė su savo ministru ir savo patarėjais, viceministru pagal dabar galiojančią tvarką. Tos politinės atsakomybės ir vadovybės visiškai pakanka. Kad teisingai vyktų ministerijos darbas ir darbų tęstinumas, iš tikrųjų reikia tvarkingai dirbančių ir atsidavusių valstybės tarnautojų. Tokių dauguma ir dirba mūsų ministerijose per tuos 19 nepriklausomybės metų. Dalis iš jų buvo ir prie Sausio 13-osios laužų, ir prie Televizijos bokšto, ir prie Aukščiausiosios Tarybos, kai kurių čia esančių politikų ten nebuvo. Todėl taip vadinti juos biurokratais, dilgėlėmis, gerbiamasis profesoriau, tikrai nederėtų.

Kitas dalykas, valstybės tarnautojų piramidė. Iki šiol ministerijoje buvo labai aišku. Aukščiausias valstybės tarnautojas buvo ministerijos sekretorius. Sekretoriai jam atsiskaitydavo ir jis prižiūrėdavo tvarką. Šiuo atveju, kai valstybės sekretorius pakeičiamas kancleriu, o sekretoriai – viceministrais, t. y. politinio pasitikėjimo pareigūnais, susidaro tokia situacija, kad už darbą, jo organizavimą lyg ir atsako kancleris, o vadovauja atskiroms sritims viceministrai, kurie tiesiogiai atskaitingi ministrui. Iškrinta viena labai aiški atsakomybės grandis. Todėl mes negalėsime pareikalauti iš kanclerio atsakomybės už ministerijos darbą, nes žemesnėse grandyse jiems vadovaus viceministrai, politinio pasitikėjimo žmonės. Todėl, kolegos, siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui. Jis taip pat Krašto apsaugos ministerijoje sukeičia santykius ir su Gynybos štabo viršininku. Todėl dar kartą pasisakau prieš šį įstatymą.

PIRMININKĖ. L. Sabutis kalba už.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėkoju. Nekartodamas, kas jau buvo pasakyta ir anksčiau, ir šiuo atveju, manau, kad keletas straipsnių keičiama šiame įstatyme dar ir dėl to, kad tai harmoningai susiję su ministro vieta, ypač, kaip teisingai pabrėžė kolega J. Olekas, tai yra susiję ne tik su administravimu pačioje ministerijoje, bet ir Gynybos štabo viršininko atskaitingumu ir atsakingumu. Gynybos štabo viršininkas yra pavaldus kariuomenės vadui, atsakingas krašto apsaugos ministrui, bet negali būti neatskaitingas už daugelį savo sričių ministrui kaip Gynybos štabas. Šio įstatymo pataisos buvo pateiktos Vyriausybės, komitetas patikslino, kokiose veiklos srityse galėtų ir turėtų reikštis Gynybos štabo viršininkas. Todėl man atrodo, kad tarpusavyje dabar yra visiškai teisingai susiję viceministrų atsakomybė už atskiras veiklos sritis, ministerijos kanclerio už jam patikėtą darbą atskaitomybė ministrui, taip pat Gynybos štabo viršininko atsakingumas ministrui. Visa kita, be abejo, suponuoja pats ministras. Jis yra atsakingas premjerui ir Seimui. Todėl aš šioms pataisoms pritariu ir kviečiu už jas balsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – E. Klumbys. Nematau. Tada M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų išsakyta daug argumentų, kodėl negalima pritarti Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms. Ir tiesiog aš matau, kad valdančioji dauguma paprasčiausiai negirdi, nenori įsiklausyti į tuos argumentus. Gal aš jums siūlyčiau padaryti pertrauką šiais klausimais ir pabandyti vis dėlto įsigilinti. Pabendraukite daugiau su valstybės tarnautojais, daugiau įsigilinkite į valstybės tarnybos visą esmę, kaip sudėstyta visa struktūra. Jeigu ministrui trūksta patarėjų korpuso pagalbos per įgaliojimų sistemą, tai tų įgaliojimų patarėjams paprasčiausiai galima daugiau suteikti. O valstybės sekretoriai šiandien iš tiesų turi didelę patirtį. Valstybės sekretoriai daug dirba su Europos Sąjungos institucijomis, turi didelę patirtį, ir aš neįsivaizduoju, kaip atėję nauji politikai, viceministrai, galės tinkamai atlikti tas funkcijas. Dar kartą prašau labai gerai pagalvoti. Ir mažiausia, ką galima padaryti, tai tiesiog nebalsuoti už šiuos įstatymų projektus. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. M. Čigriejienė kalba už.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš su kai kuriomis J. Oleko mintimis visiškai sutinku, tačiau viešąją politiką negali valdyti biurokratija, žiniasklaida, politinė atsakomybė vis dėlto turi būti. Todėl pritariu komiteto nuomonei, kuri patikslino visas pareigybes, sustatė jas į vietą. Kviečiu balsuot už šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Lietuvoje gyvena šeima: vyras, žmona, du maži vaikai. Jie savo šeimos taryboje nusprendžia daryti kažkokį verslą. Deja, padaro netinkamą sprendimą, jie netenka viso savo turto, vaikai sveikatos. Tai yra konkreti jų atsakomybė.

Vienas kolega kalba apie atsakomybę, kitas įveda bendrąją atsakomybę. Dabar diskusijose išgirdome dar vieną Seimo nario terminą – politinė atsakomybė, bet nė vienas iš šitų žmonių nekalba, ką tai konkrečiai reiškia jam pačiam asmeniškai. Ministras neteks savo posto ir jis nebus Seimo narys? Jis nesėdės ant dviejų kėdžių, sėdės tik ant vienos? Tai čia yra atsakomybė? Žodžiai, žodžiai, žodžiai. Todėl aš kviečiu nepritarti, balsuoti prieš, kol nebus sukonkretinta, ką reiškia atsakomybė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš noriu paklausti P. Gražulį. Jūs tikrai taip kalbėsite, kaip užsirašėte? Aš įtariu, kad ne taip, bet tai jūsų sąžinės reikalas. Prašom kalbėti už.

P. GRAŽULIS (TTF). Man atrodo, kad jūs šiek tiek klystate, aš ne kartą kalbėjau ir kalbėsiu. Jeigu būtų mano valia, tai vis dėlto atėjus į ministeriją, kur dirba keli šimtai darbuotojų ir yra įvairių sekretorių, kurie dirba daug metų, gerai pažįsta ne tik visus koridorius, bet ir žmones, įmestam vienam į tokią didelę ministeriją tikrai sunku susitvarkyti. Neretai tie ministerijų žmonės būna vienos arba kitos politinės partijos nariai, galbūt turi kokių nors antipatijų. Todėl, aš manyčiau, ne tik ministerijų sekretoriai, bet ir ministerijų departamentų direktoriai galėtų būti politinio pasitikėjimo. Tai būtų visiškai normalu.

Manau, atėjęs išmintingas ministras, jeigu būtų geras specialistas, jis tikrai nekeistų, o keistų tik tuos specialistus, kurių kvalifikacija prasta, arba turėtų kažkokią informaciją, kad tai yra tikrai prastos reputacijos pareigūnas. Vis dėlto tai drausmintų pareigūnus, nes praradus pasitikėjimą būtų galima pakeisti. Dabar iš tikrųjų tuos pareigūnus sudėtinga pakeisti, ir jie tuo naudojasi, ir faktiškai keičiasi ministrai, jie lieka. Aš manau, kad dėl to nemažai netvarkos mūsų valstybėje irgi yra. Todėl aš už tai, kad keičiantis politinei valdžiai nemažai keistųsi ir vykdomosios valdžios pareigūnų, juos perkeliant į politinio pasitikėjimo pareigūnus. Šiai valdančiosios daugumos nuostatai tikrai pritariu, balsuosiu už ir kitus raginu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū, Petrai. Ir atsiprašau, kad suklydau įtardama, kad jūs ne taip kalbėsite. Kolegos, keturi kalbėjo už, keturi – prieš. Dabar balsuojame, ar priimti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą. Kas už, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 3, susilaikė 7. Įstatymas Nr. XIP-88(3) priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-86(3) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, kadangi salėje tikrai yra pakankamai Seimo narių, todėl noriu prašyti balsuoti dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIP-86(3). Balsavimas pradėtas. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kas už minėtą įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 80 Seimo narių. Už – 66, prieš – 8, susilaikė 6. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymas priimtas.

Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-87(3) (priėmimo tęsinys)

Kviečiu balsuoti dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIP-87(3). Balsavimas pradėtas.

Balsavo 81 Seimo narys. Už – 68, prieš – 5, susilaikė 8. Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, repliką po balsavimo – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tik trumpai norėčiau padėkoti tiems racionaliai pasielgusiems opozicijos atstovams, kurie nepaklausė raginimo nesiregistruoti, registravosi ir sudarė sąlygas priimti lydimuosius įstatymus, nes tokiais atvejais, kai apsispręsta dėl pagrindinio įstatymo, nėra prasmės gaišinti laiko, kuris kainuoja, ir bandyti nesiregistruojant stabdyti lydimųjų priėmimą. Ačiū tiems, kurie elgiasi racionaliai ir supranta situaciją.

PIRMININKĖ. Ačiū. Labai norite replikuoti? Prašom. Ponas P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Norėčiau ne replikuoti. Tiesiog įvyko apmaudi klaida – balsuodamas aš balsavau prieš. Iš tikrųjų mano nuomonė yra už.

PIRMININKĖ. Dėl kurio įstatymo projekto?

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Dėl 1-3d, dėl visų punktų yra už. Prašyčiau pataisyti. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis – repliką po balsavimo.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad nei opozicija, nei pozicija neturėtų ginčytis. Gyvenimo praktika mums tai akivaizdžiai parodė. Jūs įsivaizduokite – ateitumėte į įmonę, paskirtų jus direktoriumi, o visa sena komanda, kuri nugyveno įmonę, lieka. Ką vienas direktorius gali pakeisti su sena komanda? Aš manau, atėjus politinei valdžiai, turi būti galimybė keisti komandą. O dabar jie įsitvirtino visam gyvenimui ir sėdi. Man atrodo, yra tikrai sveikintinas įstatymas. Reikia kuo platesnį spektrą valstybės tarnautojų daryti politinio pasitikėjimo pareigūnais. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū kolegai. Gerbiamieji kolegos, replikos baigtos.

Konkurencijos įstatymo 1, 3, 4, 10, 13, 14, 19, 20, 23, 24, 26, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2646 (pateikimas)

Kitas darbotvarkės, jau popietinės darbotvarkės, klausimas – Konkurencijos įstatymo 1, 3, 4, 10, 13, 14, 19, 20, 23, 24, 26, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XP-2646. Pranešėjas – ūkio ministras Dainius Kreivys. Prašom į tribūną. Pateikimo stadija.

D. KREIVYS. Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu dar praėjusios kadencijos Seimui 2007 m. pateikto Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektą, kuris taip ir liko nesvarstytas. Taip ir nesupratau, kodėl tą turi daryti ūkio ministras, bet sako, kad tokia yra paprotinė teisė, kad niekur neparašyta, bet ūkio ministras pristato įstatymų pakeitimus, susijusius su Konkurencijos taryba ir Konkurencijos įstatymu.

Trumpai pristatant šį įstatymo projektą reikėtų paminėti keletą svarbiausių aspektų. Projekto pavadinimas – Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 1, 3, 4, 10, 13, 14, 19, 20, 23, 24, 26, 30, 31, 40, 41, 42, 43, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projekto teikimo priežastys: projektas parengtas atsižvelgiant į 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Tarybos reglamento Nr. 1/2003 dėl Konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo nuostatas, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. sprendimą bei Konkurencijos tarybos darbo praktiką, tiriant Konkurencijos įstatymo ir Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių, kurių laikymosi priežiūra pavesta Konkurencijos tarybai, pažeidimus.

Tikslas – sudaryti teisines prielaidas veiksmingesnei sąžiningos konkurencijos apsaugai, užtikrinti tyrimų dėl konkurencijos teisės normų pažeidimo efektyvumą.

Pagrindiniai pakeitimai, kurie siūlomi šiuo įstatymu. Įtvirtinti galimybę Konkurencijos tarybai priimti konfidencialius nutarimus. Tai užtikrintų efektyvesnį įrodymų surinkimo procesą. Pagrindinius įrodymus dėl konkurencijos teisės normų pažeidimo Konkurencijos taryba paprastai gauna atlikusi patikrinimus ūkio subjektų naudojamose patalpose. Jeigu Konkurencijos taryba neturėtų galimybės priimti konfidencialių nutarimų, visų pirma apie jau pradėtą tyrimą, iškiltų grėsmė, kad visi reikšmingi pažeidimų įrodymai būtų sunaikinti arba galėtų būti sunaikinti, o tai labai mažintų Konkurencijos darbo efektyvumą ir darytų jam įtaką.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teisė priimti konfidencialius nutarimus turėtų būti įtvirtinta įstatyme, o ne žemesnės teisinės galios akte, kaip buvo anksčiau.

Antrasis pakeitimas būtų įtvirtinti galimybę ūkio subjektams patiems pasiūlyti įsipareigojimus, kuriuos patvirtinus Konkurencijos tarybai, tyrimas būtų nutraukiamas. Tyrimo nutraukimo galimybė, ūkio subjektui savanoriškai pasiūlius įsipareigojimus, ypač aktuali Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, t. y. „Piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi“, pažeidimo atvejais. Tokiam pažeidimui pašalinti dažnai pakanka to, kad įtariamasis atliktų tam tikrus veiksmus rinkoje. Tokią praktiką taiko Europos Bendrijų Komisija ir visos valstybės narės.

Pagal dabartinę Konkurencijos įstatymo redakciją tyrimo nutraukimas galimas tik tuo atveju, jeigu ūkio subjektas pasiūlo nutraukti atliekamus veiksmus, taigi iš esmės pasiūlo pasyvaus pobūdžio įsipareigojimą. Tačiau ne visais atvejais tokio pasyvaus pobūdžio įsipareigojimo užtenka. Todėl siūloma numatyti, kad ūkio subjektai galėtų įsipareigoti atlikti veiksmus, šalinančius įtariamą pažeidimą ar sudarančius prielaidą jo išvengti ateityje. Aktyvaus pobūdžio įsipareigojimas. Taip pat siūloma Konkurencijos tarybos nutarimų, kuriais tyrimas nutraukiamas ūkio subjektui prisiėmus įsipareigojimus, rezoliucinę dalį skelbti „Valstybės žiniose“.

Trečiasis pakeitimas – Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų teisių išplėtimas. Tirdami pavojingiausius arba labiausiai rezonansinius konkurencijos teisės normų pažeidimus, gavę teismo sankciją, pareigūnai galėtų atlikti patikrinimus ne tik ūkio subjektų naudojamose patalpose, tačiau ir kitose patalpose, įskaitant gyvenamąsias patalpas. Taip pat būtų suteikta teisė užantspauduoti tikrinamas ūkio subjektų patalpas, jeigu patikrinimo metu negalima to patikrinimo atlikti per vieną dieną. Ūkio subjekto patalpų užantspaudavimo teise būtų galima pasinaudoti tiktai gavus atitinkamą teismo leidimą. Kadangi ši teisė yra neatsiejamai susijusi su patikrinimo leidimu, tai, kaip ir minėjau, tą būtų galima daryti tiktai teismo sprendimu. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, gal turit dar ką nors labai konkrečiai pasakyti, nes aiškinamąjį raštą visi Seimo nariai perskaitė.

D. KREIVYS. Noriu pasakyti, kad asmeniškai man kažkiek užkliūna kadencijų skaičiaus panaikinimas, šiek tiek atrodo lyg būtų tas pakeitimas pritaikytas konkrečiam asmeniui, kurio kadencijos laikas dabar baigiasi. Aš taip pat manau, neturiu nieko prieš, bet, ko gero, Seimo Ekonomikos komitetas turės galimybę į tuos klausimus geriau įsigilinti ir spręsti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori klausti šeši Seimo nariai. Pirmas – J. Veselka. Julius jau atsisako. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų dėkui ministrui, kad jis taip išsamiai viską papasakojo, bet aš turiu paprastą klausimą: ar ministras įsitikinęs, kad šį įstatymą iš tikrųjų reikia dabar teikti? Nes pagal tai, ką aš perskaičiau, tai ten yra 50 % daugiau… 25 plius daugiau, o prieš tai buvo daugiau negu 25 pakeitimai šių straipsnių. O kitas pakeitimas yra aišku, ką jūs ir pats pastebėjote, užmaskuotas kadencijų panaikinimas, tai dar ten įdėta, kad dar viena tarnyba ateis į kieno nors namus ir darys kratas. Na, atleiskit, mes jau ir taip turim… kiek tų subjektų, gal 13, kurie gali krėsti namus. Dabar dar Konkurencijos tarnyba prisidės. Tai gal, ministre, jūs pasiimkit tą įstatymą…

D. KREIVYS. Ne, ne, ne. Mes visi šiandien skundžiamės, kad turime per silpną Konkurencijos tarnybą. Sakykim, tai yra mano asmeninė nuomonė. Aš tos srities nekuruoju, kaip minėjau, ūkio ministrui pagal paprotinę teisę kažkodėl yra palikta teisė pateikti, bet Konkurencijos tarnybos galias reikia stiprinti. Aš pasidomėjau, keliose šalyse ta praktika yra taikoma – įėjimas, užantspaudavimas ir kiti dalykai. Tai yra daugiau nei pusėje Europos Sąjungos šalių, ypač Vakarų Europos Sąjungos šalių. Rytų bloke tas yra mažiau, Vakarų pusėje, ankstesnėse narėse, tas yra taikoma. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Daukšy, ministras atsako į klausimą, iš vietos nekalbama. Ačiū, ministre, už atsakymą. Toliau klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš pritariu nuomonei, kad reikia stiprinti Konkurencijos tarybos darbą, ir, aišku, sutinkame pasvarstyti minėtą įstatymo projektą. Bet mes, kaip Ekonomikos komitetas, kreipėmės į Vyriausybę ir, aišku, pirmiausia į Ūkio ministeriją dėl koncentracijos prekybos sektoriuje. Ar jūs nemanote, kad abu įstatymai galėtų eiti lygiagrečiai, nes ir pagal Seimo statutą, jeigu nagrinėjame Konkurencijos įstatymą, o būtent koncentracija prekybos sektoriuje taip pat Konkurencijos įstatyme yra, tai būtų labai gerai, kad Vyriausybė duotų greičiau nuomonę ir šie įstatymai būtų pateikti svarstyti vienu metu.

D. KREIVYS. Aš tikrai manau, kad vienas kitam nekliudo. Aš pritariu, kad reikia svarstyti koncentracijos įstatymą, ir matau nuostatas dėl to 30 % pakeitimo rinkos dalies, jie yra iš principo neblogi, tačiau aš manau, kad šis įstatymas tikrai galėtų judėti. Ir kaip minėjau, dėl kai kurių straipsnių aš asmeniškai abejočiau, tačiau iš esmės kuo greitesnis galių stiprinimas Konkurencijos tarnybos, kai mes visi verkiame, kad nesugebame susitvarkyti su monopolijomis, yra sveikintinas.

PIRMININKĖ. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis ministre, tikrai… Čia, į kitą pusę žiūrėkit, čia, ranką pakėliau… Tikrai nuoširdžiai vertinu jūsų nuoširdų, paprastą ir aiškų atsakymą į tuos klausimus. Žinoma, tuos pakeitimus rengia Konkurencijos tarnyba, ji rengia pati sau. Nekartosiu tų teiginių, kuriuos pasakė kolega Kęstutis, kad tarp daugybės sąvokų taisymų įdėti keli esminiai punktai, ir jeigu mes, pavyzdžiui, pasižiūrėtume… tai vertinčiau kaip Mao taisyklių įvedimą Lietuvoje – iki gyvos galvos kojom į priekį. Mes turime rezultatą. Pavyzdžiui, imkime vieną iš aktualiausių dabar ir liečiančių daugelį žmonių – „Mažeikių naftą“. Tai yra kuro kainos. Tai tikriausiai yra irgi konkurencijos tvarkymo Lietuvoje problema. Kaip jūs manote, ar šiems žmonėms, ar mūsų Konkurencijos tarnybai trūksta kompetencijos, ar ji pasiduoda politikavimui, ar tai yra apskritai žmonių problema? Dėkui.

D. KREIVYS. Matot, aš nenoriu vertinti pareigūnų būdamas pareigūnas. Aš manau, tai yra ir Seimo kompetencija, ir Vyriausybės kompetencija, ir Prezidento, kuris skiria kartu su Vyriausybe, tai galbūt daugiau reikėtų klausti tiesiogiai. Tačiau aš tikrai sutinku, kad kojom išnešti žmogaus iš tarnybos, kai jau pats nebegali išeiti, yra neteisinga.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų ar ne per mažai tam tikrų mechanizmų, kur mes galėtume įsikišti, ypač kai konkurencijos sąlygos yra pažeidžiamos? Pavyzdžiui, pamatėm, kad yra problemų, baudelės po 6 tūkst… paprasčiausiai įvedam svertus, tarkim, valstybinio reguliavimo. Šiuo metu yra pieno sektoriuje tam tikrų problemų. Aišku, kad, ko gero, supirkimas… žaidžia pagal tam tikras taisykles, ir jeigu pamato Konkurencijos tarnyba, kad yra problemų, iškart įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybė priima sprendimus pradėti reguliuoti įstatymu laikinai. Nemanot, kad taip būtų galima spręsti problemas?

D. KREIVYS. Klausimas sudėtingas. Aš manau, kad Vyriausybei tikrai nederėtų kištis į pieno reguliavimo rinką ir reguliuoti, nes po pieno seks mėsos, po mėsos seks dar kažkoks sektorius. Tačiau aš dar kartą pakartosiu, kad prižiūrinčios tarnybos savo darbą privalo atlikti kokybiškai ir gerai. Jeigu jos neatlieka to darbo dėl kokių nors žmonių kompetencijos trūkumo arba noro-nenoro, tai spręskime asmenybių klausimus ir panašiai. Jeigu mums trūksta įstatymų leidybos tam tikrų dalių, priimkime įstatymų pakeitimus Seime. Aš taip pasakyčiau.

PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, jau paklausė.

PIRMININKĖ. Atsisakote. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus.

D. KREIVYS. Ačiū Seimo nariams.

PIRMININKĖ. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Prieš – K. Daukšys. Atsisakė Kęstutis. Dėkui. Gal ir Danutė tada atsisako? Jeigu K. Daukšys atsisakė… (Balsai salėje) Prašau, Danutė – už.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Aš kaip tik norėčiau palaikyti ministro teikiamą projektą. Iš tikrųjų tai pirmas žingsnis tobulinti Konkurencijos tarnybą. Tai kodėl gi? Man atrodo, kad tobulybei niekada nėra ribų, bet šis žingsnis sveikintinas ir aš tikrai agituočiau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis Mečislovas prieš? Prašau.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš noriu pasakyti labai trumpai: kai bus pateiktas toks įstatymo projektas, kuriame bus parašyta tai, ką pasakė ministras, aš siūlysiu balsuoti prieš. Šiandien yra įstatymo projektas netinkamas. Todėl aš siūlau balsuoti prieš. (Balsai salėje) Už. Tada balsuočiau už, o dabar – prieš.

PIRMININKĖ. Supratom. Ačiū, kolegos. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Gerbiamieji kolegos, po pateikimo pritarta įstatymo projektui Nr. XP-2646.

Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Numatyta svarstyti pavasario sesijoje.

Darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Jau viskas, daugiau lyg ir nebuvo norinčių kalbėti. Man atrodo, svarstymo metu galėsite išreikšti savo pozicijas, įvertindami tai, ką sakė ir ponas M. Zasčiurinskas. Gal iki svarstymo ir bus tobulesnis įstatymo projektas. Na, jeigu jau kyla tokie ginčai, tai gal vis dėlto registruojamės ir balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XP-2646, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 60 Seimo narių: už – 39, prieš – 3, susilaikė 18. Po pateikimo pritarta įstatymo projektui Nr. XP-2646.

Kaip minėjau, pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Numatyta svarstyti pavasario sesijoje.

Azartinių lošimų įstatymo papildymo nauju 3¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-254 (pateikimas)

Darbotvarkės klausimas – Azartinių lošimų įstatymo papildymo nauju 3¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-254. Pateikimas. Pranešėjas – M. Adomėnas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, teikiamas Azartinių lošimų įstatymo papildymas nauju straipsniu, kurio turinys yra laikinai sustabdyti naujų lošimo įstaigų steigimąsi tol, kol į Azartinių lošimų įstatymą parengus atitinkamą koncepciją nebus įtraukta deramų visuomenės ir pačių lošėjų apsaugos nuostatų.

Tikslas yra nustatyti tinkamą azartinių lošimų rinkos reguliavimą siekiant visuomenės ir asmenų apsaugos nuo azartinių lošimų neigiamų pasekmių. Taip siekiama įgyvendinti konstitucinę nuostatą – užtikrinti žmonių sveikatą ir visuomenės saugumą. Nuostata, kuri yra įtvirtinta dabar vykstančiose Europos Teisingumo Teismo bylose, yra ta, kad lošimai tai yra veikla, kuri sukelia rimtą riziką visuomenei, lošėjams ir organizatoriams. Jie gali sukelti pavojų lošėjų finansinei šeimos padėčiai, taip pat ir jų sveikatai. Tai yra apibrėžta Europos Teisingumo Teismo sprendimu 2008 m. spalio 14 d. byloje prieš (…), Portugalijos bendrovę.

Lošimai gali sukurti tokią situaciją, kai lošėjai nebesugeba atlikti savo socialinių ir šeimos pareigų. Azartiniai lošimai, kaip žinote, yra griežtai reglamentuojami daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių. Valstybės narės, kaip pabrėžia Europos Teisingumo Teismas, yra laisvos nustatyti azartinių lošimų viešosios politikos tikslus ir apibrėžti siekiamos visuomenės ir lošėjų apsaugos lygį.

Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje susiformavo nuostatos, kad valstybės uždavinys yra apsaugoti piliečius, ypač vaikus ir jaunus žmones, nuo lošimo priklausomybės pavojų ir su tuo susijusio nusikalstamumo. Siekiant visuomenės gerovės tikslų, pateisinamas azartinių lošimų veiklos vykdymo laisvės ribojimas.

Čia labai svarbu apibrėžti, kad azartiniai lošimai nėra šiaip paprasta ūkinė veikla. Tai yra specifinė ūkinė veikla, ir jos specifiškumas yra susijęs su neigiamais šios veiklos padariniais. Todėl valstybė turi diskreciją ją riboti labiau negu įprastinę ūkinę veiklą.

Dabar grįžkime (čia bendras teisinis kontekstas) prie Lietuvos. 2008 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaitoje apie Valstybinės lošimų priežiūros komisijos veiklą yra pažymėta, kad egzistuojančiame azartinių lošimų įstatyme yra nustatytos tik lošimų organizavimo sąlygos ir tvarka, bet nesuformuota aiški azartinių lošimų valstybės politika, nenumatytos valstybinio reguliavimo kryptys, kuriomis remiantis būtų vykdomas nuoseklus ir veiksmingas šios verslo krypties reguliavimas.

Tai reiškia, kad dabar egzistuojantis Azartinių lošimų įstatymas iš esmės tik skaičiuoja lošimų organizatorių pelnus ir sudaro jiems verslo sąlygas, bet neatsižvelgia į visuomenės, jaunimo ir pačių lošėjų interesus ir jų deramą apsaugą. Ta ataskaita taip pat nurodo, kad Vyriausioji lošimų priežiūros komisija nesiima konkrečių veiksmingų prevencinių priemonių, nepaisant to, kad kasmet daugėja asmeninių skundų dėl azartinių lošimų ir loterijų organizavimo tvarkos pažeidimų bei pareiškimų dėl savanoriško apribojimo lošti. Galima pasakyti, kad tokių pareiškimų, kuriuose žmonės deklaruoja, kad jie nebūtų įleidžiami į lošimų vietas, per pastaruosius dvejus metus išaugo šešis kartus.

Kaip pažymi Valstybės kontrolės išvados, VLPK veikla yra labiau orientuota į lošimo organizatorių veiklos rezultatus, o ne į lošėjų interesų apsaugą. Todėl valstybė neturėtų toleruoti tolesnės neribojamos azartinių lošimų rinkos plėtros, nes dabartiniame įstatyme nėra jokių taisyklių, kaip ta rinkos plėtra turėtų būti reguliuojama. Taigi visi tie socialiniai pavojai, psichologiniai pavojai, kylantys iš to, yra palikti visiškai savieigai ir vyksta nežabojamos plėtros sąlygomis.

Dėl azartinių lošimų verslo teisinio reglamentavimo trūkumų. Nepaisant to, kad rinka yra akivaizdžiai perpildyta, o asmenų, prašančių neleisti jiems lošti, skaičius nepaliaujamai didėja, savivaldybės ir toliau išduoda sutikimus steigti kazino. Šviežiausias pavyzdys yra 2009 m. sausio mėnesį Kauno miesto savivaldybės priimtas sprendimas, kuriuo leidžiama įsteigti lošimo namus (kazino) Savanorių g. 74, buvusiame „Dainos“ kino teatre, šalia Jablonskio ir „Saulės“ gimnazijų, Žaliakalnio mokyklos ir Prisikėlimo Bažnyčios. Šis pavyzdys, kai šalia mokymo įstaigų ir bažnyčios leidžiama steigti kazino, geriausiai iliustruoja reguliacinio chaoso lošimų srityje pasireiškimą.

Estijoje, kurioje lošimų rinka pradėjo savo plėtrą anksčiau, ir tai vyko labai panašiomis, aš noriu pabrėžti, labai panašiomis sąlygomis be deramo reguliavimo, šios rinkos plėtrą lėmė tai, kad šiuo metu save apribojusių asmenų skaičius, tų probleminių lošėjų skaičius, šalyje yra 13 tūkst., ir tai sudaro apie 1 % gyventojų. Jeigu Lietuvoje pasikartos panašios nereguliuojamos rinkos plėtros scenarijus, 1 % sudarytų 35 tūkst. gyventojų. Jeigu tokių skaičių ir nepasiektume, vieno patologinio lošėjo gydymas valstybei kainuoja apie 12 tūkst. Lt. Jeigu jų būtų bent 10 tūkst., suma susidarytų apie 120 mln. Lt per metus. Kalbant apie ekonominį aspektą vargu ar yra surenkama daugiau negu būtų išleidžiama, jau nekalbant apie socialinę ir kitokią žalą visuomenės sveikatai, tą sunkiai litais pamatuojamą žalą.

Šis siūlomas azartinių lošimų rinkos plėtros moratoriumas galiotų tol, kol būtų atliktas lošimų rinkos tyrimas ir parengta bei patvirtinta nauja azartinių lošimų reguliavimo koncepcija bei jos pagrindu parengtas naujos redakcijos įstatymo projektas.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, gal galite sutrumpinti?

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Viskas. Čia ir buvo paskutinis sakinys. Gal galėčiau baigdamas pasakyti…

PIRMININKĖ. …nes labai daug norinčių klausti.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). …kad tai ypač svarbu krizės sąlygomis, kai pagundos ir paskatos dėl psichologinio nestabilumo didėja, ir, manau, šis moratoriumas būtų labai svarbus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už išsamų pateikimą. Gal klausiantys kolegos trumpiau galės klausti? Klausimams yra skiriama 10 minučių. Pirmasis klausia B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pranešėjui užduoti tokį klausimą. Jūs ir pats pateikėte panašų pavyzdį iš Kauno, ir mano klausimas bus panašus. Nors apskritai tą projektą, kurį jūs teikiate, galbūt reikėtų vertinti teigiamai, tačiau kaip bus su tais subjektais, ar nebus pažeisti jų teisėti lūkesčiai? Sakykime, tie, kurie gavo leidimus, įdėjo tam tikrus pinigus pasiruošdami šiam verslui, jie tikisi, kad tas verslas bus. Kaip bus po šio įstatymo priėmimo, kaip su tokiais, ar nebus kokio nors pereinamojo laikotarpio ar panašiai? Čia labai įdomu.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Įstatymo projekte nesiūloma panaikinti išduotų leidimų, nors galbūt dalis šio Seimo ir apgailestautų dėl tos nuostatos, bet dėl teisėtų lūkesčių ir atgalinio netaikymo įstatymų leidybos principo išduotų leidimų atsiimti nesiūlome. O tų, kurie investavo kitokio pobūdžio lūkesčius, ar lobizmo, ar kitu pavidalu, manau, įstatymas neturėtų ginti. Taigi tie, kas gavo leidimus teisėta tvarka, galės įgyvendinti savo teisėtus lūkesčius, o tų, kas (…) savivaldybių nariams, tarybų nariams kokius nors kitus pažadus, mes neprivalome ginti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pritardamas jūsų teiginiams, aš noriu paklausti. Manau, paleidus azartinių žaidimų džiną, ignoruojant krikščioniškąją moralę, valstybėje buvo padaryta klaida. Bet ką padarysi. Minimaliais skaičiavimais skaičiuojant žaidimų rinka, skaičiuojant minimaliai, ne mažiau kaip 1,3 mlrd. Lt per metus. Tuo remiantis būtų galima daryti išvadą, kodėl tas džinas paleistas.

Kaip jūs manote, ar INTERTOTO, tokia yra tarptautinė organizacija, medžiagos apie tikrąjį azartinių žaidimų tikslą nevertėtų paskleisti Lietuvoje? Joje aiškinama, kad azartinių žaidimų pagrindinis tikslas yra pinigų įteisinimas, švelniai tariant.

Klausimas būtų toks. Pritariu jūsų siūlymui. Ar jūs nemanote, kad Lietuvoje reikėtų padaryti taip, kaip yra (man labai nepatinka save lyginti su kitomis valstybėmis, ypač kai kalbama, kad jos yra civilizuotos) kitur padaryta, kad yra uždrausta azartinių žaidimų reklama? Toks azartinis žaidimas kaip „Teleloto“ yra tikras bingo žaidimas, tai yra azartinis žaidimas Lietuvoje egzistuoja nuo 1996 m. Kaip jūs manote, ar nereikėtų kartu su jūsų šiuo įstatymo projektu uždrausti ir azartinių žaidimų reklamą? Dėkui.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Šiuo įstatymo projektu nesiekiama atsakyti į visą kompleksą klausimų, kurių vieną pavyzdį štai kolega M. Zasčiurinskas iškėlė. Tai iš tikrųjų labai svarbu. Aš manau, koncepcijos rengėjai turėtų įvertinti. Taip pat ką jūs minėjote apie pinigų įteisinimą. Dabartinė tendencija lošimų rinkoje yra tokia, kad einama prie smulkėjimo, todėl pavojingas steigimasis naujų namų, nes mažesni kazino gali pasklisti po gyvenamuosius kvartalus, juos yra kur kas sunkiau kontroliuoti. Taigi reikia nustatyti bendrąsias taisykles, kokio didumo, kokiu atstumu nuo gyvenamųjų namų masyvų, nuo mokyklų ir taip toliau. Visi šie dalykai neaptarti įstatyme. Reklamos dalykai, kokios rūšys, kokiais atvejais loterija yra kaip azartinis žaidimas.

Manau, matome, kad iš tiesų reikia labai konceptualaus požiūrio, koncepcijos, kuri atsižvelgtų į egzistuojančią praktiką šalių, kurios jau bando susidoroti su šia milžiniška problema, ir mūsų paviršutiniški ekonominiai sumetimai neturėtų vadovauti mūsų sprendimams, reikia rūpintis ilgalaike visuomenės ir valstybės sveikata.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Iš tiesų labai sveikintina, kad bus rengiama koncepcija, matyt, darbo grupės prasme. Iš tikrųjų pavyzdys yra Kaunas, kai mikrokvartale yra bažnyčia, gimnazija, ir dar ne viena mokykla, ir centre yra kazino.

Klausimas, kiek laiko bus stabdomas senasis įstatymas, aš žinau, kad tas būtų nuo balandžio 1 d., kol bus parengti ir lydintys aktai?

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ilgiausias numatomas laiko tarpas, tai yra 2 straipsnio 4 dalyje, per 18 mėnesių nuo įsigaliojimo datos atlikti visus reikalingus tyrimus, nes iš tiesų tyrimų reikia ir sveikatos, ir socialinės, ir kriminogeninės, ir ekonominės finansinės padėties, ir atitinkamo audito išvadų. Po to 6 mėnesiai parengti atitinkamus įstatymų projektus. Tai pats ilgiausias laikotarpis yra 24 mėn., bet manau, kad tai galima atlikti ir trumpiau, ypač jeigu bus suinteresuotų grupių paskatos tai daryti.

PIRMININKĖ. Klausia K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Aš esu vienas iš tų Seimo narių, kurie pasirašė ir pritarė šio įstatymo svarstymui ir priėmimui Seime. Čia kalbama daugiausia apie kazino, tačiau didelė bėda yra lošimų automatų salonai, pavyzdžiui, Kaune prie Šilainių yra šalia mokyklos, gimnazijos, ir moksleiviai kai kuriais atvejais eina ne į mokyklas, o eina į lošimo namus. Todėl aš abejoju, ar mes gerai pasirinkome, kad įsigalioja nuo balandžio 1 d. Galbūt mums reikėtų prašyti Seimo Pirmininko, kad mes vasario mėnesį priimtume, ir šis įstatymas įsigaliotų kovo 1 d., nes per tą laikotarpį iki balandžio 1 d. suinteresuoti darbuotojai dirbs lobistinį darbą, ir aš bijau, kad Lietuvos mastu savivaldybėse per tą laikotarpį dar atsiras naujų lošimo namų, kazino, salonų ir taip toliau.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Iš tiesų Kauno atvejis, kai Kauno savivaldybės taryba pakeitė nuomonę (ir esamomis žiniomis po intensyvaus agitacinio, jeigu pavadinsime taip, kad neprikibtų lošikų advokatai, darbo), verčia susimąstyti, ar iš tiesų nėra pagrindo pagreitinti. Bet siūlymas yra balandžio 1 d. Jeigu būtų siūlymas anksčiau, aš, be abejo, tam pritarčiau.

PIRMININKĖ. Aš naudodamasi posėdžio pirmininko teise galiu pasiūlyti kolegoms, kad jeigu jūs iš tikrųjų norite ypatingos skubos, tai reikia registruoti pataisą. Aišku, čia bus numatyti komitetai, kurie turės apsvarstyti, ir tada kreiptis į Seimo Pirmininką prašant ypatingos skubos. Bet turi būti registruota pataisa keliant datą. Kitaip mes nieko paskubinti negalime.

Toliau klausia V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis teikėjau, jeigu jūs šiame įstatymo projekte būtumėte pasiūlęs sustabdyti visų dabartiniu metu veikiančių azartinių lošimų įstaigų veiklą ir tada daryti kažkokius veiksmus, aš balsuočiau dviem rankomis ir keturiais mygtukais.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Neteisėta.

V. MAZURONIS (TTF). Bet kai aš dabar matau, ką jūs siūlote šiame įstatyme, galiu pasakyti, jūs siūlote dvejus metus sustabdyti naujų azartinių lošimų įstaigų steigimą, sudarydami išskirtines šiltnamio sąlygas esantiems lošimo namams, absoliučiai apsaugote nuo konkurencijos. Ir dar mes nežinome, koks įstatymas po dvejų metų bus. Tai man toks įstatymo traktavimas labai kvepia protegavimu dabartiniu metu esamų lošimo namų ir jų apsaugojimu nuo konkurencijos. Ką jūs atsakytumėte į tas mano prielaidas?

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš maniau, kad klausimo taip ir nesulauksiu. Tai, ką jūs siūlote, yra sudaryti sąlygas toliau plėstis tam socialiniam blogiui, sudaryti sąlygas lošimo įstaigų tinklui skverbtis į gyvenamuosius kvartalus, arčiau mokyklų, nes jų daugėjimas yra daugiau progų užsukti, daugiau progų užsikabinti ir „prisirišti“ prie šios laisvalaikio leidimo formos, jeigu taip pavadintume.

Dėl siūlymo uždaryti dabar esančias lošimo įstaigas. Jeigu jūs iš pradžių pasirūpinsite, kad Seime būtų įstatyti neperšaunami stiklai, tuomet galima svarstyti ir tokį projektą. Bet patys suprantate, kad pirmas žingsnis yra skaidrių taisyklių nustatymas, skaidrių taisyklių, atsižvelgiančių į visuomenės interesą ir į socialinio blogio, socialinių neigiamų pasekmių ribojimą. Tada galima eiti link ribojimo, link licencijų rotacijos, ten, kur iš tiesų jų yra išduota per daug, pagal kriterijus, kokiam gyventojų skaičiui turi tekti kazino lošimo stalų, automatų ir taip toliau, galima nebeatnaujinti tam tikro kiekio licencijų, konkursus dėl jų atnaujinimo daryti ir visa kita. Bet pirmiausia reikia nustatyti steigimosi taisykles, o tam jūs dabar ir prieštaraujate.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, toliau klausia V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš pradėsiu nuo klausimo, kad jums čia nenusibostų stovėti ir laukti. Noriu paklausti, kieno interesams jūs atstovaujate stovėdamas šioje tribūnoje? Kodėl negalima parengti tų skaidrių taisyklių ir jas taikyti? Kodėl negalima sugriežtinti kontrolės, kad ten neateitų nepilnamečiai? Aš, pavyzdžiui, nebe klausimą užduodu, o pasakau savo mintį. Tai gal klausimo neužmiršite.

Iš tiesų yra proteguojamos dabar veikiančios lošimo įmonės, ir ypač Kaune, jų interesams jūs atstovaujate, kad tik neįsikurtų naujų. Kodėl reikia stabdyti dvejiems metams, kodėl negalima parengti tų taisyklių per pusmetį, jas priimti ir sugriežtinti tvarką, kad bet kur neatsisėstų, kad bet kas neitų? Tų nepilnamečių ir dabar turi neįleisti. Tada nesuprantu, kokį jūs čia lobizmą vykdote ir kieno interesams atstovaujate?

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Paprastai tokiais atvejais patariame pasižiūrėti į veidrodį. Galiu pasakyti, kad atstovauju visuomenės interesams. Į Kauno atvejį mano dėmesį atkreipė kolega S. Buškevičius iš Kauno savivaldybės tarybos. O dėl termino, tai iš tiesų, jeigu būtų įmanoma greičiau tai padaryti, visokeriopai būčiau už tai, kad greičiau būtų ta koncepcija parengta ir įtvirtinta. Iš tiesų galima kalbėti ir dėl kitokių terminų, o dėl kontrolės, kad ją reikia sugriežtinti, tai, tiesą sakant, pagrindinė kliūtis šiuo atveju, kodėl nebuvo galima anksčiau tų skaidresnių taisyklių taikyti, buvo tos pačios Lošimų priežiūros komisijos veikla. Ji visomis keturiomis priešinosi iki pat neseno meto tokių praktikų priėmimui, nekreipė dėmesio į jokius argumentus. Kadangi su tuo susijusios milžiniškos finansinės lėšos, tai, beje, praeitų metų byla, kai Kaune (vėlgi, deja, Kaune visi tie dalykai nutinka, niekaip nesu už tai atsakingas) buvo aptiktas didžiulis pinigų plovimo atvejis, tuoj pat paaiškėjo, kad nėra jokių įrašų, ir niekas tuo toliau nesidomėjo. Kadangi matome, kad tokie kontrolės mechanizmai, kontrolės griežtinimai neveikia, tai siūlome licencijų ribojimo ir aiškų kriterijų nustatymo būdą.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Jau daugiau kaip 10 minučių kolega M. Adomėnas atsakinėja į Seimo narių klausimus. Dėkoju, Mantai. Vienas – už, vienas – prieš. Prieš – P. Gražulis. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš gerai prisimenu, kada buvo priimtas šis įstatymas. Prieštaravau apskritai dėl lošimų namų buvimo Lietuvoje, bet, deja, konservatoriai, liberalai tuo metu rėmė tą įstatymą ir jis buvo priimtas. (Balsai salėje) Pažiūrėkite, kaip jūs balsavote. Prisiminkite, pažiūrėkite, kaip jūs tada balsavote. Siūliau įvairias įstatymo pataisas, priimant šitą įstatymą, kad būtų bent 500 metrų nuo mokslo įstaigų, bažnyčių, religinių ir kitų kultūros objektų, bet, deja, leidom kaip kokiame laukiniame krašte kiekvienoje gatvėje steigti lošimo namus. Kam reikia, dabar man pasakykite, dvejų metų laikotarpio? Visus smulkius verslininkus (…) per tris naktis paguldėte ant menčių ir parengėte įstatymų projektus. Tai dabar irgi per tris naktis parenkite įstatymų projektus ir ypatingos skubos tvarka uždrauskime visus šiuos azartinius lošimo namus. Kam reikalinga šitiek laiko – dvejų metų?! Nesuprantu. Man atrodo, kad čia geri norai, bet po jais kažkokios protekcijos slypi. Todėl mes, jeigu jums reikia dvejų metų, greitai parengsime įstatymų projektus, kad apskritai būtų apribota jų veikla, ir pažiūrėsime, kaip jūs balsuosite. Dar kartą patikrinsim, kokia jūsų yra valia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Laukiam iniciatyvaus P. Gražulio projekto. Dabar už kalba M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju tikrai, kaip ir visada, nenorėčiau grįžti į praeitį ir ieškoti kaltų, kas ten ką priėmė, kaip kas balsavo. Faktas yra toks, kad azartiniai žaidimai Lietuvoje klesti ir atlieka savo funkciją, tik neaišku, ar tai naudinga valstybei. Manydamas ir žinodamas, kad azartiniai žaidimai nėra pozityvus žmogaus būties bruožas, palaikau šį įstatymo projektą ir siūlau jums taip pat balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Viens pasisakė už, vienas – prieš. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariam po pateikimo Azartinių lošimų įstatymo papildymo nauju 3¹ straipsniu, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 60 Seimo narių: už – 36, prie – 4, susilaikė 20. Taigi įstatymo projektui Nr. XIP-254 pritarta po pateikimo. Siūlomas kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas – Ekonomikos komitetas. Buvo siūlymas svarstyti pavasario sesijoje. Taigi kartoju ir dar kartą primenu, kad jeigu Seimo nariai mano, kad įsigaliojimas turėtų būti ankstesnis, galima tą daryti neeilinėje sesijoje. Ką tiktai skambino Seimo Pirmininkas, jis sutiktų tuomet teikti ir ypatingą skubą. Taigi nuo jūsų apsisprendimo priklauso, kada bus svarstymas, ar neeilinėje, ar pavasario sesijoje.

Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kaip tik dėl dabar svarstomo klausimo. Siūlau išbraukti Ekonomikos komitetą kaip papildomą. Čia labai paprastas projektas, moratoriumas, čia nėra ką svarstyti papildomam komitetui. Iš tikrųjų siūlau įrašyti, kad mėginam apsvarstyti neeilinėje sesijoje, o ne pavasario eilinėje. Nepavyks, tada automatiškai nusikels į pavasario sesiją.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar pritariame siūlymui kaip papildomą išbraukti Ekonomikos komitetą? (Balsai salėje) Kas čia nesutinka? (Balsai salėje) Tada reikia balsuoti, nes buvo pasiūlymas išbraukti kaip papildomą Ekonomikos komitetą, tačiau girdžiu balsų, kad nesutinka su tokia versija. Taigi kas už tai, kad išbrauktume Ekonomikos komitetą kaip papildomą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 56 Seimo nariai: už – 31, prieš – 13, susilaikė 12. Nepritarta… Atsiprašau, pritarta išbraukti papildomą Ekonomikos komitetą.

Kitas pasiūlymas, kad šį projektą svarstytume neeilinėje sesijoje. Ar pritariam tam bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariam. Repliką po balsavimo – V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad per neeilinę sesiją Pirmininkui sėdint „ant telefono“ ir paskambinant, kad jis pasirengęs tą įstatymą teikti ypatingos skubos tvarka, priiminėjamas, prakišinėjamas pono J. Razmos ir visos jų frakcijos įstatymas, kuris iš esmės gina dabartinių lošimo įstaigų interesus. Nieko kita šiame įstatyme, kaip dvejų metų moratoriumo – šiltnamio sąlygų lošimo namams nėra. Štai kokie patys svarbiausi įstatymai šiandien valdančiajai koalicijai. Ne mokesčiai žemės ūkiui, ne tie prisidirbimai, o lošimo namų savininkų protegavimas.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų yra mesti tam tikri kaltinimai, kurie turi būti pagrįsti. J. Razma – dėl vedimo tvarkos.

J. RAZMA (TS-LKDF). Čia nėra nei J. Razmos, nei kieno nors kito personalinis projektas, manau, bus pakankama dauguma, kad suvoktų siūlymo esmę. Manau, kad kur kas didesnė žala visuomenei, jeigu tie namai vis nauji bus steigiami ir steigiami, jie bus ant kiekvieno kampo, todėl žmogui bus neįmanoma praeiti nepatyrus tos pagundos užsukti ir lošti. Tai jau geriau tegu lieka tiek, kiek dabar yra. O kad nebūtų protegavimo, mielieji kolegos, griežtinkime veiklos sąlygas, didinkime mokesčius. Štai yra mano projektas, kad įvestume kasos aparatus kazino. Ankstesnė Vyriausybė nepritarė, priimkim, bus apskaitos griežtinimas. Tai prašau, čia yra galimybė labai greitai įvairius griežtinimus teikti ir pritarus moratoriumui, kad šitiems, kurie lieka, nebūtų šiltnamio sąlygų.

PIRMININKĖ. M. Adomėnas dėl vedimo tvarkos.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Tikiuosi, kolegos V. Mazuronio pastaba reiškia, kad turėsime labai aktyvų opozicijos bendradarbiavimą, kad šis naujas įstatymas būtų parengtas kaip galima greičiau ir priimtas.

PIRMININKĖ. P. Gražulis dėl vedimo tvarkos. Atsiprašau, ne tą įjungiau.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji iniciatoriai, jūs pasakykite, kam reikalingi dveji metai? Kam? Aš tikrai logiškai nesuprantu. Sudarykite darbo grupę, parenkite per savaitę ir ypatingos skubos tvarka. Mano yra senos pataisos, teikite Seimui ir registruokite. Teikime Seimui ir balsuokime, paprašykime, kad Seimo Pirmininkas priimtų ypatingos skubos tvarka. Kam reikia dvejų metų? Aš jums kartoju, smulkiuosius verslininkus, kūrybinius darbuotojus, menininkus paguldėte ant menčių per tris naktis. Viskas. Atėmėte lazdą iš jų, duoną atėmėte, viską iš jų atėmėte. O su tais oligarchais jūs tik kalbate, bet nieko nedarote, dvejiems metams sudarote šiltnamio sąlygas. Tikrai nesuprantu šitos pozicijos. O mes tikrai… nereikės dvejų metų, paimsiu senas savo pataisas, kai buvo priimamas, teiksiu ir pažiūrėsiu, kaip jūs balsuosite.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, jūs turite puikią teisę. Seimo narys turi teisę registruoti pataisas, ką jūs dabar pasakėte, ir kaip tik, jeigu mes apsisprendėme svarstyti neeilinėje sesijoje, svarstymo stadijoje jūs įregistruokite ir tikrai mes priimsime teisingus sprendimus, nes, kaip supratau, iš esmės visi tam pritaria. V. Baltraitienė dėl vedimo tvarkos?

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ne, aš norėjau pasiūlyti, kad prie komiteto būtų ir Antikorupcijos komisija ir atliktų antikorupcinį vertinimą šito įstatymo.

PIRMININKĖ. Ar pritariate pasiūlymui? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, yra toks pasiūlymas, jeigu yra skirtingos nuomonės, tai reikia balsuoti. Dėl V. Baltraitienės pasiūlymo, kad Antikorupcijos komisija antikorupciniu požiūriu irgi nagrinėtų šį įstatymą, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta V. Baltraitienės pasiūlymui, kad papildoma būtų Antikorupcijos komisija, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Kol balsuojame, dėl vedimo tvarkos J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš kaip tik dėl šio siūlymo. Pagal Korupcijos prevencijos įstatymą antikorupcinio vertinimo ekspertizę atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba, galime paprašyti jos išvados. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, tuoj matysime, kokia yra situacija.

Balsavo 60 Seimo narių. Už – 37, susilaikė 23. Antikorupcijos komisija irgi turėtų būti kaip papildomų išvadų rengėja. O toliau pagrindinis komitetas, jeigu matys reikalą, galės kreiptis ir į specialiąsias tarnybas. Šio klausimo pateikimo procedūrą baigiame.

Įmonių bankroto įstatymo 10, 11 ir 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-224 (pateikimas)

Toliau pagal darbotvarkę – Įmonių bankroto įstatymo 10, 11 ir 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-224. Pateikimo stadija. Pranešėjas – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, bankrotą vykdančių administracijų asociacija pasiūlė tokias bankroto pataisas, iš esmės yra dvi tokios esminės. Kaip žinote, priimdami naują Bankroto įstatymą, numatėme, kad iš tų, kurie daro tyčinius bankrotus, laiku nepateikia medžiagos arba kitaip elgiasi ne pagal įstatymus, iš tų įmonių vadovų 3, 5 metams būtų atimamos teisės teismo sprendimu eiti vadovaujančias pareigas, susijusias su finansais. Bet nebuvo detalizuota, kas turi parengti registrą, kaip jis turi atrodyti ir per kokį terminą po teismo sprendimo turi būti pateikti registrui tie duomenys. Dabar čia viskas detalizuojama, yra įstatymo projektas, detaliau neaiškinsiu.

Ir antras pasiūlymas, kuris sukėlė tam tikrų ginčų, tai, kad taptum bankroto administratoriumi, turi būti dvejus metus administratoriaus padėjėju. Bet čia yra labai daug kitų pasiūlymų, kad jeigu įmonės vadovas dirbo vadovu ir įmonė tvarkingai dirbo, nėra susikompromitavusi, nieko, kad jam nereikėtų tų dvejų metų, todėl manome, kad kai kuriems pasiūlymams reiktų pritarti, ką išdėstė teisės ir teisėtvarkos ekspertai, t. y. ką išdėstė Seimo kanceliarijos teisininkai.

Ir trečias pasiūlymas, kuris buvo praleistas, atrodo logiškai. Jeigu trūksta lėšų ir tų lėšų kažkur randama, kad nebūtų tik mokamas užmokestis administratoriui, bet ir būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Štai tokie trys pasiūlymai, kurie pateikti naujame įstatyme.

Noriu tik pasakyti, kad vakar aiškiai susiformavo nuomonė susitikus su bankroto administratoriais, kad mes Seime priimame įstatymus, kurie reikalingi, kurie tvarkingi, bet Vyriausybė, ministrai ir valdininkai ima ir nieko nedaro. Tada atrodo, kad įstatymas priimtas, jis turi veikti, o jis neveikia, nes nepriimti poįstatyminiai aktai. Ir dar blogiau, kol nepaimi valdininkams įstatymo, jie nejuda, nes jie žino, kur yra blogybė, prisikuria daug visokių visuomeninių prezidentų, ir, jeigu ką nors darai, jie iš karto tave užpuola, kad tai korupcija. Valdininkijai labai patinka sėdėti ir nieko neveikti, nes tada niekas tavęs nekaltins. Todėl naujiems ministrams palinkėčiau ne tik diskutuoti su tauta, bet ir rykštę paimti, kai reikia. Nes dabar jau prasideda tyčiniai bankrotai, prisidengiant krize. Tie vadovai kuo greičiau turi pateikti į tą registrą. Bet štai bankroto administratoriai sako, o kas mums iš to, jeigu mes tos atsakomybės imsimės. Teisėjai sako tą patį. O kas iš to? Matote, kokia formuojama nuomonė. Įstatymas bus, bet čia priklauso nuo ministrų sugebėjimų griebti jautį už ragų. Todėl siūlau pritarti šitoms pataisoms, kurios griežčiau įpareigoja ir subalansuoja tuos klausimus, kurie ypač dabar tampa aktualūs.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, jūs siūlote įvesti atskirą tokį kriterijų tiems asmenims, kurie pretenduoja tapti bankroto administratoriais, jais galės tapti tik tie asmenys, kurie dvejus metus buvo bankroto administratoriaus padėjėjais, turi tokią patirtį. Jeigu žiūrėtume, lygintume su kitom profesijom, kur atitinkamai yra panašūs reikalavimai, tarkim, advokatų padėjėjų, notarų, asesorių, antstolių, tai nėra vien apribojimas, reikalavimas, kad jis būtų pabuvęs tuo padėjėju, bet yra ir alternatyva. Ar tokiu būdu jūs neįvedate uždaros sistemos, kad tik pabuvęs padėjėju, nes šiaip administratoriumi realiai galėtų dirbti ir asmuo, kuris turi įmonės vadovo patirties, kuris geba administruoti, turi atitinkamą išsilavinimą, pagaliau gali būti įvairūs papildomi kvalifikacijos kėlimai. Ar toks būdas neuždarys tos sistemos?

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Sabatauskai, aš ir savo pranešime paminėjau, kad iš tikrųjų tokie pasiūlymai yra, jie yra logiški ir mes svarstymo metu komitete tikrai padarysime taip, kaip panašiai yra ir Advokatūros įstatyme, ir Antstolių, kaip jūs sakėte. Nes čia išeina uždara ir neveikianti sistema.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, ar jūs tikrai tvirtai įsitikinęs, kad šitos aktualios pataisos padės išvengti tyčinių bankrotų?

J. VESELKA (TTF). Jeigu bus valdžia minkšta ir nesiims botago, o tik plepės su visokiais atstovais, nieko nepadarysi. Nes tas įstatymas galioja jau nuo liepos 1 d. ir nieko nepadaryta. Dar atvirkščiai, išeidamas ministras paskutinę dieną priėmė tokį įstatymą, kad palengvintų saviems tapti bankroto administratoriais. Čia jau priklauso nuo to, ar jūs turite kvalifikuotus ministrus ir jie nebijos imtis atsakomybės? Jeigu bijos, niekas nepadės, jeigu imsis – padės.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir klausia M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis kolega, jūs aiškiai ir tvirtai susipažinęs su bankroto problematika ir bankroto daugiau ar mažiau visais niuansais. Jūs, aišku, nepaneigsite, kad bankrotas yra ketvirta, kaip sako žmonės, privatizavimo stadija. Sukelti bankrotą, padaryti milijonines skolas yra nesudėtinga, jeigu žinai ekonomikos pagrindus. Po to tos skolos, t. y. šimtai milijonų litų, gula ant visų Lietuvos gyventojų pečių. Paskui mes sudarinėjame garantinį fondą, išmokame ir t. t. Po to tie patys žmonės, privedę prie bankroto vieną įmonę, atsiranda jau kitoje įmonėje. Ir toks bankroto sukėlimas tampa kaip ir verslu. Lietuvoje nėra registro, kuriame būtų fiksuoti tie žmonės, kurie taip daro. Jie yra nevaldomi ir nebaudžiami.

Klausimas yra toks. Kaip jūs manote, ar jūs pritartumėte… Bankroto administratoriai, restruktūrizavimo administratoriai vykdo specialią valstybės funkciją. Tai yra speciali valstybės funkcija, analogiška galbūt advokatams, notarams ir panašiai. Ar jūs nemanytumėte, kad verta būtų padaryti ir priimti atskirą įstatymą, kuris reglamentuotų iš vienos pusės administratorių veiklą, iš kitos pusės suteiktų jiems ir realias teises? Ačiū.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, dabar tos pataisos ir privers būtent registrą įteikti tų vadovų, kurie padarys antiįstatyminius veiksmus: tyčinį bankrotą, vėluos paskelbti bankrotą, nepateiks reikiamų dokumentų. Kaip tik bus įteiktas registras, viešai skelbiamas. Viskas gerai. Aš jau minėjau, bėda ta, kad nei patys bankroto administratoriai, nei teismai nesuinteresuoti atlikti šių veiksmų. Ir atsakydamas sakiau, kad labai priklausys, kaip ministrai imsis energingai vykdyti, nes tai yra svarbu.

O dėl tos institucijos, kad tai būtų valstybės, tai jūsų toks naujas požiūris, aš dabar negaliu atsakyti, ar priimčiau, ar nepriimčiau. Tuo naudojasi. Vakar buvau Kaune susitikime su administratoriais, pateikė labai gerą pavyzdį. Marijampolėje yra tokia firma „Kraitenė“. Pasiskelbė bankrotą, penkeri metai eina bankroto procedūros, o ji dirba pelningai. Vadinasi, Bankroto įstatymu tie apsukrūs naudojasi tam, kad išimtį turėtų rinkoje. Manyčiau, jeigu girdi mane Specialiųjų tyrimų tarnyba, tai turėtų pasidomėti, kaip „Kraitenė“ penkerius metus pelningai dirbdama gyvena bankroto procedūromis… Jau yra susiformavusi visa kasta bankroto „specų“, kurie eina per įmones ir patarinėja, kaip panaudoti sau naudingai bankroto procedūras. Todėl labai sunkiai skynėsi, pusę metų ministras, kuris turėjo tą daryti, nieko faktiškai nedarė, kad realiai pradėtų atiminėti teises. O kai pradės keistis viešas registras ir bus atimtas su pavardėmis, su viskuo, tai net jeigu ir konsultuos, kiti nenorės pakliūti, penkeriems metams netekti galimybės eiti pareigas.

Dar kartą pabrėžiu, ta nauja koncepcija, negaliu atsakyti, kad jie kaip valstybės institucijoje, negaliu to atsakyti. Bet mes bandome išjudinti tai, kad nebūtų galima dirbtinai daryti bankrotų ir iš to turėti nuolatinės naudos. Bet jeigu bus pasiūlymų, tai iš tikrųjų galima ir tuo aspektu panagrinėti.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Ačiū. Galite jau sėsti. Esmė yra ta, kad vienintelis ponas Mečislovas užsirašęs kalbėti už. Gal atsiimate žodį, nes prieš lyg ir nėra? Galėtume bendru sutarimu pritarti po pateikimo.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš atsiimu žodį.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-224. Siūlomas pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Siūlomas papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ponas M. Zasčiurinskas turi pasiūlymą. Gal jūs per šoninį mikrofoną? Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ar yra mūsų komiteto pirmininkas gerbiamasis Donatas? Aš siūlyčiau klausimą pasvarstyti papildomam Socialinių reikalų ir darbo komitete, nes bankroto klausimas tiesiogiai siejasi su išmokomis. Juo labiau kad Garantinis fondas dabar yra sujungtas su Vaikų fondu, kaip žinote, todėl pasvarstymas tikrai būtų reikalingas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kolegos, pritariame, kad dar papildomas komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Taigi pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomi – Teisės ir teisėtvarkos ir Socialinių reikalų ir darbo komitetai. Svarstysime pavasario sesijoje. Ačiū. Šis klausimas baigtas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. V. Stankevičius.

Šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-269 (pateikimas)

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Labas vakaras. Darbotvarkės 2-8 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 2, 15, 22, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-269. Pranešėjas – Seimo narys J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, jeigu kas žinot dabar veikiančią šilumos ir kašto vandens kainų nustatymo tvarką, tai žinote, kad metus laiko šilumos kainos atsilieka nuo energetinių resursų kainos. Sakysime, šiems metams tvirtinama šilumos kaina tvirtinama priklausomai nuo 2008 metų dujų ir mazuto kainos. Tai sukėlė labai natūralų gyventojų pasipiktinimą, kad kainos mažėja, o šilumos kaina auga. O ką pernai sumokėjo, kaip įprasta, niekam neįdomu. Tai mes dabar siūlome pakeisti tą tvarką taip, kad, kaip ir buvo iki šiol, principinė kaina būtų tvirtinama trejiems, penkeriems metams. Pastovią kainos dalį būtų galima peržiūrėti kasmet, o kintamą kainos dalį, tai yra kuri priklauso nuo mazuto arba dujų, arba malkų, galima būtų peržiūrėti net kas mėnesį, jeigu kainos pasikeičia. Jeigu jos nesikeičia, kintamoji dalis gali būti stabili ir metus. Faktiškai gyventojas, šilumos vartotojas, matys: dujų arba mazuto kainos auga, šilumos kaina iš dalies auga, jeigu mažėja – mažėja. Dabartinė sistema daugiau buvo pritaikyta centralizuotam valdymui, kai kainos ištisus dešimtmečius nesikeisdavo. Bet rinkoje yra ta padėtis, kad jos labai dinamiškai keičiasi, ir mes tik bandome prigretinti šią sistemą prie rinkos dinamiškumo.

Ir antras dalykas. Kadangi susidarė įsiskolinimai dėl mažesnės kainos, kai ji buvo didelė, todėl čia numatyta, kad 24 mėnesius komisija turės įvertinti skolas, pažiūrėti jų pagrįstumą ir per 24 mėnesius ta dalimi bus išdalinama susidariusi skola. Štai esminiai šio įstatymo pakeitimai.

Šiuos pakeitimus inicijavo Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Mes derinome dar su savivaldybėmis, su šilumos tinklais, su vartotojų atstovais, kurie atvyko. Ir dabar, jeigu pritarsite po pateikimo, kitą trečiadienį bus klausymai, kur išklausysime visus kitus pasiūlymus. Bet noriu iš karto paprašyti, kad neštų konkrečius pasiūlymus, nes ateina ir sako – čia korumpuotų darbas! Ir viskas, ir jokių argumentų, ir dar pasiskelbia prezidentais. Todėl pašyčiau, kad ateitumėte su konkrečiais pasiūlymais, ir visus nekorumpuotus pasiūlymus tikrai priimsime. Šį įstatymą reikia kuo greičiau priimti, kad būtų mažiau peno tuščioms kalboms ir vienas kito kaltinimui.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūsų paklausti norės 5 Seimo nariai. Pirmoji klausia Seimo narė D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų dėkoju už iniciatyvą. Aš, kaip Peticijų komisijos pirmininkė, taip pat gavau panašią peticiją, kurią, žinoma, persiųsiu arba komitetui, arba asmeniškai jums. Mano klausimas būtų toks, kad jūs iš tikrųjų patvirtintumėt, kad šitie pasiūlymai būtų naudingi ne šilumos tiekėjams, o šilumos vartotojams. Ar taip yra iš tikrųjų?

J. VESELKA (TTF). Taip, tai iš tikrųjų yra naudinga šilumos vartotojams. Bet noriu pabrėžti, kad mes tuo neapsiribosim, nes yra dar labai blogai, kad patiems monopolistams palikta teisė indeksuoti turtą. Žinote, jie indeksuoja labai daug, didėja amortizaciniai atskaitymai, ir tada jau automatiškai didinamos kainos. Todėl mes jau dabar su Kainų komisija dirbam, kaip padaryti, kad tiktai turto indeksavimas ar reindeksavimas… Sakysim, tegul jie rengia, bet Kainų komisija galutinai patvirtins. Reikia ir šį procesą perduoti reguliuoti valstybei, nes tik vienos dalies perėmimas… Jie apeina per kitas dalis. Todėl mes toliau dirbame, bet tam reikia daug laiko ir derinimų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega Juliau, labai gerai, kad pasiūlėte tokį įstatymo projektą, bet aš norėčiau dar porą kitokių klausimėlių. Visų pirma laukia dar dideli darbai, keičiant vartotojo ir gamintojo sutartis, kurios yra monopolistinės ir primetamos vartotojui be apeliacijos teisės. Dar vienas dalykas, jeigu galima. Vis dėlto kada nors reikės prieiti prie formulės, suprantamos visiems žmonėms. Ką jau ką, bet šilumos kiekio ir kainos už tą patiektą šilumos kiekį apskaičiavimas daugeliui yra terra incognita. Natūralu, kad jūs gaunat tokius pasiūlymus, kad visi korumpuoti ir panašiai. Ir dar vienas dalykas. Vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, čia ateičiai, dėkoju, kad jūs tokią pateikėt, ar tie amortizaciniai atskaitymai yra teisingi, ir dar vienas dalykas, ar jie panaudojami kaip tik įrangos, visų technologinių dalykų, vamzdynų atnaujinimui. Tai čia irgi tokie, man atrodo, labai aktualūs klausimai. Ačiū.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Kupčinskai, iš tikrųjų tos visos jūsų pastabos yra teisingos, bet aš tik viena galiu pasakyti – kad vis dėlto jūs turite aparatą. Aš neturiu aparato, mano aparatas tik čia. Reikia, kad daugiau žmonių dirbtų šioje srityje.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, nauju įstatymo projektu jūs taip pat siūlote dengti nuostolius arba kompensuoti šilumos tiekėjų nuostolius, atsiradusius dėl galiojančios kainų metodikos ar kitokio teisinio reguliavimo netobulumo. Įdomiausia, kad vartotojų sąskaita. Šiaip pagal Civilinį kodeksą nuostoliai gali būti tiesioginiai ir netiesioginiai: netiesioginiai – negautos pajamos, tiesioginiai – dėl jau padarytų išlaidų. Kita vertus, turbūt nepakanka vartotojui nurodyti, kad vien dėl kainų… tiekėjų arba kuro kainų skirtumo, nes Konstitucijoje yra nustatyta, kad valstybė turi pareigą ginti vartotojų interesus. Ar nemanytumėt, kad reikėtų patikslinti, tiksliau nurodyti, ir galbūt ne vien tiktai vartotojų sąskaita? Ačiū.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis kolega, geras klausimas. Iš tikrųjų, matot, ten yra žodis „įvertinti ir padengti“. Tai tas įvertinimas… Mes supratom, kaip ir jūs sakėt, tiesioginės, netiesioginės, įvairios kitos, kad tai įvertinti apima… Aš skaičiau tas išvadas, iš tikrųjų reikia patikslinti. Ten bus dar šiek tiek daugiau problemų, nes vartotojas nekaltas, jeigu… Čia bus problemų. Yra projektas, tikrai reikia patikslinti, bet gali kilti ir kitų problemų, tačiau reikia šį dalyką spręsti. Reikia spręsti. Iš tikrųjų gali… Kadangi valstybė sugalvojo tokią, sakysim, keistoką metodoką, taip, iš tikrųjų galėtų ir padengti dabar tuos nuostolius. Kodėl aš turiu… Logiškai, taip paprastai, kodėl aš turiu… Jūs priėmėt įstatymus. Taip, aš sumokėjau, aš sumokėjau viską, ko iš manęs buvo pareikalauta, o jeigu jūs leidote, kad man ne visą kainą tada priklausė sumokėti, tai jūsų problema, ne mano. Tai čia tas variantas yra… Savivaldybės arba valstybė gali prisiimti visiškai padengti tuos nuostolius, kurie susidarė ne dėl vartotojų kaltės.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, man kilo tokia mintis: sakykit, kaip tas pasieks vartotoją, kaip jis sužinos savo teises šiuo aktualiu jūsų pateiktu klausimu? Lobsta tai oligarchai, o žmogus viską moka, nes viskas vertinama atsižvelgiant į turtą.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji kolege, R. Kupčinskui atsakydamas pasakiau: iš tikrųjų mes neapsiribosim šituo. Čia pradinė stadija, o toliau bandysime ir dėl turto indeksavimo, nuo ko priklauso amortizacija, paskui ten monopolistams padengiami dar įvairūs nuostoliai, kuriuos rinkoje pats turi padengti, o monopolistams įvairiai išskaičiuojami. Todėl čia darbo yra daug. Aš noriu paprašyti jūsų, kaip valdančiųjų, nes vienas komiteto narys ar grupelė tiktai negali, kadangi čia reikia daug vertinimų, daug skaičiavimų ir visa kita. Todėl būtų labai gerai, kad ūkio ministras intensyviai įsitrauktų į šį darbą. Iš tikrųjų sutinku, kad iki šiol monopolistams buvo net per reguliavimą sudaromos išimtinės šiltnamio sąlygos ir pelnai garantuoti, ir kiek jie norėjo turtą indeksuoti, ir t. t. Taip, tai buvo sudaryta.

PIRMININKAS. Paskutinis užsirašęs klausti yra D. Jankauskas. Žodis jam.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis kolega, sakykite, jūs minėjote, kad su savivaldybėmis derinote šį projektą. Viskas gerai, nesigilindamas į detales noriu, kad patikslintumėt, ar Savivaldybių asociacija, kaip struktūra, savo požiūrį, nuomonę yra pareiškusi arba atskiros savivaldybės?

J. VESELKA (TTF). Man atrodo, kad buvo asociacijos atstovai. Neatsimenu dabar pavardės, bet mes, kiek žinau, pirmadienį 15 val. susitinkam su Savivaldybių asociacijos atstovais, ir jie ateis. Aš paprašiau, kad jie ateitų su konkrečiais pasiūlymais, ir tada žiūrėsime, kas gali dar atsirasti. Vadovaus tam susitikimui Seimo Pirmininkas.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus.

Dėl balsavimo motyvų užsirašiusių nėra. (Balsai salėje) Ar galime sutarti, kad projektui būtų pritarta po pateikimo? Taip, sutarta. Įstatymui yra pritarta po pateikimo. Svarstyti siūloma pavasario sesijoje. Komitetai: Ekonomikos komitetas siūlomas pagrindinis ir papildomi komitetai siūlomi Audito komitetas ir Valstybės valdymo bei savivaldybių reikalų komitetas. Ar Seimo nariai pritaria pasiūlytų komitetų sąrašui, kai yra vienas pagrindinis ir vienas papildomas? Pritarta. Atsiprašau, Seimo narys J. Sabatauskas siūlo, kad komitetų sąrašas būtų papildytas Teisės komitetu kaip papildomu. Galim sutarti dėl komitetų, kurie nagrinės įstatymą? Taip, sutarta. Įstatymas, kaip jau minėjau, bus svarstomas pavasario sesijoje, o Seimo nariai turės galimybę jį tobulinti ir dalyvauti svarstant.

Toliau mūsų darbotvarkėje yra paskutiniai klausimai. Kaip paskutiniai punktai numatyti Seimo narių pareiškimai ir vasario 9 d. darbotvarkė. Tačiau prieš tai pasinaudosiu minute laiko ir paskelbsiu, kad vasario 5 d. Seimo nariai įsteigė Tarpparlamentinių ryšių su Gruzijos Respublika grupę ir savo susirinkime šios grupės pirmininku išrinko Seimo narį P. Luomaną, o grupės pirmininko pavaduotojais išrinko Seimo narius A. Lydeką ir V. Gedvilą.

Dabar Seimo narių pareiškimus… Seimo narių pareiškimus skelbsime vėliau, o šiuo metu į tribūną kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę pateikti savaitės, prasidedančios vasario 9 d., plenarinių posėdžių darbotvarkės projektą.

Savaitės (nuo 2009-02-09) – 2009 m. vasario 10 d. (antradienio) ir 12 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkių projektai

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi šiandienos rytiniame posėdyje, kai pateikiau programą, iš dalies buvo jau kalbama apie galimus darbus, kuriuos mes darysime kitą savaitę. Vasario 10 d. (antradienį) plenariniame posėdyje bus pateikti Vyriausybės mokestiniai projektai: valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo. Kad iš karto nekiltų klausimų, šiandien po pietų Pelno mokesčio įstatymas, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas yra įregistruoti Seime, nes ryte, kai buvo kalbama apie tai, dar jie nebuvo įregistruoti. Antradienį mes pusę valandos turėsime galimybę išklausyti R. Šarkiną, Lietuvos banko valdybos pirmininką, jis atsakys į Seimo narių klausimus.

Toliau, antradienio posėdyje bus teikiamos Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, Prezidento rinkimo įstatymo pataisos, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo ir Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo pataisos.

Ketvirtadienio plenarinių posėdžių darbotvarkėje bus kai kurių įstatymų, kuriuos, tikiuosi, mes po svarstymo galėsime priimti vasario 12 d. Teikiama Seimo rezoliucija dėl Nacionalinio susitarimo rengimo, kas tikrai šiandien yra labai aktualu. Ir du kreipimaisi į Konstitucinį Teismą: vienas dėl Lietuvos dujų, kitas – su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo priimta rezoliucija „Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų“ atitinka Konstituciją. Po pietų mes turėtume svarstyti mokestinių įstatymų projektus, t. y. Valstybinio socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymų projektus, kurie bus pateikti kitos savaitės antradienį.

Kaip ryte minėjau, vasario 10 d. gali būti Energetikos ministro, jeigu bus pasirašytas Ekscelencijos Prezidento dekretas, priesaika. Taigi tokia yra kitos savaitės mūsų plenarinių posėdžio preliminari darbotvarkė.

PIRMININKAS. Niekas nėra užsirašęs klausti.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Labai malonu.

PIRMININKAS. Ačiū. Galime sutarti bendru sutarimu pritarti darbotvarkių projektams? Pritarta.

Seimo narių pareiškimai

Pareiškimus skelbti yra užsirašęs vienas Seimo narys – J. Šimėnas. Kviečiame į tribūną. Atsiprašau, pranešėjo. Prašom kalbėti.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu labai daug dėmesio skiriama vartojimui skatinti. Tam tikslui statomi prekybos centrai, atominės elektrinės, lošimų namai ir panašiai. Ar yra tam riba? Galbūt pasaulinė ekonomikos krizė privers susimąstyti. Deja, kai kur manoma, kad iš krizės galima išbristi didinant vartojimą. Tačiau energijos vartojimo didinimas sukels liekanines pasekmes ateities kartoms.

Noriu jus informuoti, kad Europos Parlamentas inicijuoja energijos taupymo dieną, kuria siekiama paminėti KIOTO protokolo įsigaliojimą, patvirtintą prieš penkerius metus, mums ypač svarbią vasario 16 dieną.

Akcijos esmė – visiems Europoje 2009 m. vasario 13 d., penktadienį, vienu metu išjungti šviesas. Jos trukmė 1,5 val., nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku.

Energijos taupymo diena yra viena iš svarbiausių visuomeninio sąmoningumo ugdymo kampanijų Europoje ir jau keleri metai rengiama įvairiose Europos šalyse: Italijos prezidento ir vyriausybės rūmuose bei Aplinkos ministerijoje, Italijos miestų pagrindinėse aikštėse, Koliziejuje, Panteone, Milano katedroje ir La Skaloje, įstaigose, mokyklose, restoranuose, sporto klubuose, parduotuvių vitrinose. Šviesa taip pat buvo išjungiama Paryžiaus Eifelio bokšte, Sofijos nacionaliniame teatre, Atėnų savivaldybės rūmuose, Airijos Vyriausybėje ir kitur. 2008 m. prie akcijos prisijungė Europos Parlamentas – išjungė šviesas savo pagrindiniuose pastatuose Briuselyje ir Strasbūre.

Kviečiu Lietuvą, pirmiausia jos širdį – parlamentą – prisijungti prie šios iniciatyvos. Kviesčiau ir kitas valstybės institucijas bei visus piliečius, neabejingus tvariam vartojimui ir energijos taupymui. Norėčiau, kad šį kvietimą išgirstų ir žiniasklaidos atstovai, ir tie, kurie nuolat grasina akmenimis ir tankais.

Šviesų išjungimo akcija, nors ir ypatinga pagal savo didžiulę apimtį ir populiarumą, būtų tik kampanijos pradžia, arba aisbergo viršūnė. Pagrindinis jos tikslas yra paskatinti žmones kasdien taupyti išjungiant nebūtinus buitinius prietaisus, naudojant taupesnes lemputes, pasirenkant visuomeninį transportą ar ekologišką transportą, rūšiuojant atliekas, renovuojant būstus.

Kviečiu Seimo vadovybę ir kanceliariją palaikyti šį siūlymą ir išjungti šviesas parlamente ateinantį penktadienį, vasario 13 d. 19 val.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmininkas privalo paskelbti du pranešimus. Vienas apie tai, kad Seimo nariai įsteigė Tarpparlamentinių ryšių su Austrijos Respublika grupę ir išrinko savo pirmininku P. Auštrevičių, o jo pavaduotoju – Seimo narį V. Simuliką.

Taip pat Pirmininkas gavo pranešimą ir skelbia Seimui, kad Seimo nariai įsteigė Maldos grupę ir savo posėdyje, kuris įvyko sausio 21 d., pirmininku išrinko E. Vareikį, o jo pavaduotoja – A. Stancikienę.

Mūsų darbotvarkės visi numatyti klausimai apsvarstyti. Siūlau užsiregistruoti.

Užsiregistravo 44 Seimo nariai.

Vasario 5 d. plenarinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.