Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 33

2009 m. vasario 5 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Džiugu matyti taip gausiai susirinkusius po trumpučių simbolinių atostogų. Deja, sistema iki šiol atostogauja. Mes turime problemų, kad negalime nei užsirašyti, nei kalbėti iš vietos. Tačiau aš manau, kad tas 20 min. mes praleisime patvirtindami darbotvarkę. Bus galima kalbėti (manau, kad nebus esminių diskusijų) per šoninius mikrofonus. Todėl siūlyčiau pradėti, nežiūrint į tuos nesklandumus, nes mes turime paskelbti sesijos pradžią ir sugiedoti tautišką giesmę. Jeigu galime pradėti, tikėsimės, kad techninių nesklandumų nebus. Skelbiu 2009 m. vasario 5 d. Seimo neeilinės sesijos posėdžio pradžią.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

2009 m. vasario 5 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Mielieji kolegos, pradėsime be registracijos, nes, kaip minėjau, kol kas sistema neveikia, bet mes galime pasitvirtinti darbotvarkę kalbėdami per šoninį mikrofoną arba iš tribūnos. Būtų klausimų? Prašau. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF*). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ kreipėsi į Seimo valdybą prašydama sukviesti sesiją arba įtraukti į artimiausią sesiją du klausimus, tai yra dėl Seimo Pirmininko A. Valinsko asmeninės atsakomybės švaistant valstybės lėšas Seime, ir antras – dėl Seimo kanceliarijai naujai pirktų automobilių pardavimo ir pinigų grąžinimo į valstybės biudžetą. Frakcijos vardu prašytume šiuos klausimus įtraukti į šios dienos darbotvarkę.

PIRMININKAS. Pasiūlymas išgirstas. Manau, kad kai sistema atsigaus, bus galima balsuoti, ar šį klausimą įtraukti, ar ne. Ačiū. Prašau.

R. AČAS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš asmeniškai frakcijos vardu noriu jūsų paklausti, kodėl jūs neteikėte Seniūnų sueigai klausimo dėl Etikos ir procedūrų komisijos išplėtimo, nes mūsų frakcija turi 18 narių ir turi vieną komisijos narį, o Prisikėlimo frakcija, turėdama 17 narių, turi du komisijos narius. Jeigu šitas klausimas yra delsiamas, tai gal paprasčiausiai reikėtų iš Tautos prisikėlimo frakcijos tą vieną narį išbraukti ir paskirti mūsų frakcijos narį.

PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. Manau, kad šis klausimas turėtų būtų svarstomas Seniūnų sueigoje. Mes į tai dar kartą atsižvelgsime. Prašau. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl neeilinės sesijos darbotvarkės. Šiandien klausimų nematau, kad būtų kokių nors labai svarbių, o antradienio plenarinių posėdžių darbotvarkėje tikrai yra mokestiniai klausimai. Vienas iš svarbiausių yra „Leo LT“ klausimas. Kodėl Seimo valdyba neįtraukė šito klausimo į darbotvarkę, aš noriu, kad paaiškintumėte. Ir kitas. Jau 6 kartus iš eilės yra balsuojama dėl prekybinio antkainio reguliavimo. Aš noriu pasakyti, kad ir Europos Parlamentas parengė rezoliuciją, rekomenduojančią visoms Europos Sąjungos šalims įvesti prekybinį antkainį prekybos tinklams. Jūs žinote, vakar jau prakalbo Latvijos premjeras, kad reikia reguliuoti prekybos tinklus. Kodėl valdyba visiškai nesiorientuoja nei mūsų valstybės situacijoje, kokie prioritetiniai klausimai, ir neįrašo pačių svarbiausių klausimų į darbotvarkę? Jūs esate valdybos pirmininkas, ar jums žmonės nesvarbu? Jūs tik kalbate, bet, deja, esminių klausimų nesprendžiate. Gerbiamasis Pirmininke, prašau, kad valdyba susirinktų ir papildytų darbotvarkę.

PIRMININKAS. K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Aš tokį techninį klausimą. Eilinės sesijos pabaigoje jūs, sėdėdamas toje tribūnoje, prižadėjote, kad bus įtrauktas klausimas dėl viceministrų, patarėjų ir visų kitų algų sumažinimo. Tas įstatymo projektas yra pateiktas. Kodėl jo nėra darbotvarkėje?

PIRMININKAS. Šiandien šį klausimą mes svarstėme Seniūnų sueigoje ir jis kol kas paliktas atviras.

K. DAUKŠYS (DPF). O kaip jūsų pažadas? Pažadas jūsų atviras, ar kaip yra?

PIRMININKAS. Atviras. Taip. Ačiū už pastabas. Prašau.

J. RAMONAS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės Nr. XIP-274 klausimą…

PIRMININKAS. Minutėlę, kurį klausimą?

J. RAMONAS (TTF). Nr. XIP-274. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo… Ačiū.

PIRMININKAS. Balsuoti reikės, bet kadangi iš vietos neišeina kol kas kalbėti, bent motyvai. Jūs siūlote frakcijos vardu? Be motyvų. (Balsai salėje) Trumpai, nes kol kas sistema vis tiek neveikia.

J. RAMONAS (TTF). Motyvai yra tokie. Daugelis visuomeninių organizacijų siūlo įstatymo pataisas ir prašo, kad būtų atidėtas, kad visi žmonės galėtų pasiūlyti, kad būtų kompleksiškai pažiūrėta į šitą klausimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Noriu tik pasiūlyti atkreipti dėmesį, kad 2-4 klausimo yra tik pateikimas. Ir mes tikrai atviri pasiūlymams vėliau svarstymo stadijoje. Bet aš manau, kad mes žengti pirmą žingsnį turėtume. Įtraukime, pateikime, o po to visi organizacijų pasiūlymai yra numatyti. Aš manau, kad būtų logiška tą pasiūlymą atisiimti ir pritarti po pateikimo. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš sutinku, kad klausimas labai aktualus. Dabar pasakysiu Siesikų kadastrinės vietovės pavyzdį. Žmonės pasiėmė kompensacijų už žemę, už 1100 hektarų. Dabar, kai leidžia kilotis kur nori nuosavybę iš Klaipėdos, iš Kauno, iš kitur… Pagal ekvivalentinę natūrą, jūs suprantate, žemės kaime viena kaina, jam mieste kažkas leido pasistatyti – kita kaina. Ir iš tų 1100, kur ūkininkai 18 metų nuomavo iš valstybės ir dirbo, atimama jau 800 hektarų žemės. Išeina Lietuvoje labai keistas dalykas: kurie dirba, išvaromi nuo žemės, o kurių žemę kažkas padalijo miestuose, tie nuvaro tuos. Gerbiamieji, čia kvepia labai negražiu dalyku. Todėl gal reikia pateikimo, kad paskui būtų galima spręsti, kaip dėl tų susipriešinusių grupių bandyti surasti bendrą sprendimą. Atidėlioti negalima.

PIRMININKAS. Ar galime tiesiog bendru sutarimu šio klausimo paskui neišbraukti? Kadangi dabar sistema neveikia, jeigu frakcija nepakeis savo nuomonės, mes galėsime prieš jo svarstymą balsuoti. O jeigu atsiimate, aš siūlyčiau pritarti po pateikimo ir toliau tą klausimą nagrinėti kaip siūloma, nes jis yra neatidėliotinas ir turi nuomonę išsakyti visos suinteresuotos gyventojų grupės.

Ar būtų dar pastabų dėl darbotvarkės? Gerai, jeigu nėra klausimų dėl darbotvarkės, dėl pono V. Mazuronio prašymo. Galiu pacituoti Statuto 29 straipsnio paskutinę dalį, kad Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. Aš jums pateiksiu atsakymą. Į neeilinės sesijos darbotvarkę šis klausimas nebuvo siūlytas, tai jis ir nėra įtrauktas. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Jeigu galima? Gerbiamasis Pirmininke, kadangi buvo raštiškai kreiptasi į Seimo valdybą, prašant tuos klausimus įtraukti, nuoširdžiai prašau raštiško valdybos atsakymo, kokių veiksmų ėmėtės ir kodėl. Kodėl neįtraukėte, kokie motyvai? Vis tiek reikia frakciją gerbti.

PIRMININKAS. Ačiū už pastabas, pone Valentinai. Valdyba svarstė ir nutarė ne įtraukti šį klausimą į darbotvarkę, o pateikti jums atsakymus į šiuos klausimus, ir tai bus padaryta.

Mielieji kolegos, kol kas mūsų sistema dar „atostogauja“, tačiau mes galime pradėti nuo maloniausių dalykų. Šiandien norėtume pasveikinti du Seimo narius, kurių jubiliejai, labai gražūs ir apvalūs, buvo prieš keturias dienas. Norėčiau pasveikinti Mildą Petrauskienę. Labai gražus apvalus jubiliejus, nesakysiu kiek, bet nuoširdžiai pasveikinsiu. Kolegos, sveikiname. (Plojimai) Ir, čia jau galima sakyti, iš tiesų labai gražus, palinkėsime, kad priekyje būtų dar tiek pat, kiek jau nueita. L. Sabutis – vasario 1 d. septyniasdešimt! (Plojimai)

Kadangi sunkmetis, todėl ne jubiliejaus proga gėlių nedovanosime, bet paminėti reikia. Kaip tik šiandien penkiasdešimt dvejų metų sukaktį švenčia P. Žeimys. Taigi sunkmetis, gėlių nėra, bet – plojimai ir nuoširdžiausi linkėjimai. (Plojimai)

Mielieji kolegos, jeigu mes galime šiandien bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę… Kol kas negalime balsuoti. Dėl V. Mazuronio klausimo aš atsakiau, dėl frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ siūlymo išbraukti 2-4 taip pat atrodo, kad sutarėme. Kai prieisime prie šio klausimo, galėsime balsuoti, jeigu frakcija nepersigalvos ir šio klausimo neatsiims, nes šiandien – tik pateikimas. Todėl pagal darbotvarkę siūlau pereiti prie 1-2 klausimo. Dėl mūsų neeilinės sesijos darbų programos į tribūną kviesčiau I. Degutienę.

Kol pranešėja ateis iki tribūnos, noriu paprašyti: mielieji kolegos, kadangi sistemos peržiūra reikalauja, kad ji būtų ramybėje, tai vienas prašymas – nejunginėkite mygtukų, bandydami įjungti mikrofonus. Jeigu viską sutaisys, mes pranešime, kad galime dirbti toliau. Prašom. I. Degutienė.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIP-283 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Visus sveikinu susirinkus į neeilinę sesiją ir, aišku, dėkoju, kad į iniciatorių prašymą visi atsiliepė teigiamai ir susirinkome šiandien, ir yra daugiau nei ¼ Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje. Taigi Seimo neeilinės sesijos darbų programa jums yra pateikta, aš gal kiek pakomentuosiu.

Pagal Statutą yra iniciatorių, kurie ir prašė sukviesti neeilinę sesiją, o Seimo Pirmininkas tą padaro savo nutarimu, teikiami pasiūlymai. Taip pat yra numatyti klausimai, kurie dar gali būti įtraukti į darbų programą. Tai yra Vyriausybės papildomai teikiamai teisės aktai, kurie šiandien dar nėra numatyti neeilinės sesijos darbų programoje, Seimo Pirmininko teikiami teisės aktai, Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo rezoliucijos, Seimo narių kreipimaisi į Konstitucinį Teismą.

Kaip matote, darbų programoje pirmiausia yra Mokslo ir studijų įstatymo svarstymo pradžia. Kaip ir kalbėjome anoje neeilinėje sesijoje, Mokslo ir studijų įstatymui tikrai yra pateikta labai daug pataisų, ir komitetas, kai kiti gal intensyviai ilsėjosi, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, dirbo, todėl mes įtraukėme į neeilinės sesijos darbų programą ir galime pradėti šių pataisų svarstymą. Toliau Vyriausybės įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektų paketas. Jau yra likęs tik priėmimas. Toliau yra teikiami tam tikri įstatymai, kuriuos teikia Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe. Tai eurointegraciniai įstatymai, kuriuos reikia skubiai priimti, t. y. ratifikavimo įstatymai, ir visas paketas tiek mokesčių, tiek socialinio draudimo bei sveikatos draudimo įstatymų, nes Vyriausybė po dialogo su visuomene bei smulkiaisiais ir vidutiniais verslininkais teikia tam tikrus pakeitimus. Jeigu kai kurie įstatymų projektai dar yra neregistruoti darbų programoje, tai šiandien iš ryto buvo likę neregistruoti tik du projektai – Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymai. Vakar Vyriausybė tiems įstatymų projektams pritarė, ir šiandien jie bus įregistruoti Seime.

Toliau yra Vyriausybės teikiamas Konkurencijos įstatymas ir kai kurių Seimo narių teikiami įstatymų projektai, kurie šiandien yra labai aktualūs. Tai yra Elektros energetikos įstatymas, Įmonių bankroto įstatymas, Šilumos ūkio įstatymas, Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas. Ir kiti pagal registraciją ir būtinumą kuo greičiau svarstyti, dėl kurių Seimo nariai pateikė prašymus, buvo įtraukti į neeilinės sesijos darbų programą. Taip pat įtrauktas Prezidento rinkimų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas (teikia Seimo narių grupė). Šiandien Seniūnų sueigoje buvo pritarta ir Seimo Pirmininkas pažadėjo, kad dar bus papildomai įtrauktas į darbų programą ne tik Prezidento rinkimų įstatymo, bet ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Teikėjai – tie patys Seimo nariai.

Taip pat programoje yra numatytas įregistruotas Seimo nutarimas „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl pritarimo akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ valstybei nuosavybės teise priklausančių 34 % akcijų pirkimo–pardavimo sutarties bei jų priedų atitikties Konstitucijai“. Tai tiek yra numatyta neeilinės Seimo sesijos darbų programoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Per šoninį mikrofoną yra norinčių klausti. Eiliškumas, jeigu aš neklystu, buvo toks: E. Klumbys, J. Olekas ir L. Graužinienė. Taip, paskui bus ir toliau, bet tai buvo… Prašau. (Balsai salėje)

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji pranešėja, aš matau, kad yra tęsiama sena tradicija, kad kviečiama neeilinė sesija ir surašoma begalė įstatymų projektų, sesija baigiasi ir tų klausimų du trečdaliai taip ir lieka neišspręsti. Sakykit, ar nereiktų baigti šitos labai prastos praktikos, kuri ateina iš anų laikų ir anos valdžios, ir jeigu jau yra kviečiama neeilinė sesija, tai joje turi būti sprendžiami keli esminiai, pagrindiniai valstybės gyvenimo klausimai.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Jūs teoriškai esate, kolega, tikrai teisus. Tačiau tie klausimai, kurie įtraukti į neeilinės sesijos darbų programą… Pagal Statutą tie iniciatoriai, kurie pasirašo teikimą Seimo Pirmininkui dėl neeilinės sesijos sušaukimo, ir siūlo eigą, kokie klausimai turėtų būti įtraukti į neeilinės sesijos darbų programą. Taigi joks valdybos narys negali koreliuoti arba koreguoti vieno ar kito klausimo įtraukimo, tačiau šioje neeilinėje sesijoje didžioji dauguma klausimų yra teikti Vyriausybės, nes Vyriausybė priėmė tam tikrus sprendimus po susitikimo, kaip minėjau, su visuomene, smulkiaisiais ir vidutiniais verslininkais, kad galėtų koreguoti mokestinius, socialinio draudimo ir sveikatos įstatymus.

PIRMININKAS. J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji pirmoji pavaduotoja, ačiū už įtraukimą į sesijos darbotvarkę ir dalies opozicijos Seimo narių teiktų klausimų, bet mes girdėjome iš Seimo Pirmininko, kad ši sesija bus skirta klaidoms ištaisyti. Ir jūs minėjote, kad vienas kitas projektas dar rengiamas ir atkeliaus, bet šios dienos darbotvarkėje jų beveik nėra. Tai ar mes galėtume tikėtis, kad tie klausimai būtų įtraukti kiek galima skubiau svarstyti, kad per sesiją galėtume pabaigti, nes jeigu paliksime paskutinėms dienoms, tai vėl nesulauksime tų klausimų priėmimo.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš tikrai jus noriu patikinti, kad ir šiandieną yra įtraukti tie klausimai, tai konkrečiai paketas Vyriausybės įstatymo su lydinčiaisiais įstatymais, kurių likęs yra priėmimas, mes irgi buvom skubinami ir prašomi Vyriausybės kuo greičiau priimti, bet to nepadarėme. Toliau yra eurointegraciniai įstatymai, dėl kurių mes vėluojame ir juos būtina įtraukti. Kiti įstatymai irgi yra sąlygoti tų priimtų sprendimų, kuriuos reikia taisyti, ir kai kuriuos įstatymų projektus yra įregistravę valdančiosios daugumos Seimo nariai, nelaukdami Vyriausybės kitų pataisymų. Dabar dėl to, kad mes nesuspėsime ir iš esmės negalėsime priimti tų reikalingų įstatymų. Vasario 10 d. visi mokestiniai įstatymai yra įtraukti į darbotvarkę, bus tų įstatymų pateikimo procedūra, o vasario 12 d. jau yra numatytas svarstymas. Yra suderinta su Sveikatos komitetu ir Socialinių reikalų komitetu, nes jie turės patį didžiausią krūvį, nes, kaip minėjau, taisomi Socialinio draudimo ir Sveikatos draudimo įstatymai, ir Biudžeto komitetas po pateikimo turės svarstyti Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymus. Aš manau, kad konstruktyviai dirbdami mes tikrai visas šias problemas turėtume išspręsti ir baigti, kaip ir numatyta, vasario 19 dieną.

PIRMININKAS. Dėkoju. L. Graužinienė. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamoji kolege, norėčiau paklausti dėl mokestinių įstatymų. Čia tik Vyriausybės, kiek matau, yra įtraukta, bet dėl tų pačių straipsnių yra jau įregistruota ir Seimo narių pasiūlymų. Ar bus tokia pati tvarka, kaip visą laiką dirbdavom ir būdavo prie to straipsnio visi svarstomi pasiūlymai, ar čia bus svarstoma tik Vyriausybės, nes norėtųsi aiškumo, ir, mano nuomone, mes turėtume patį geriausią variantą svarstyti apsvarstę visus.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų čia yra ir klausimas, ir pasiūlymas. Apie tai mes šiandien jau kalbėjom ir Seniūnų sueigoje. Mano asmenine nuomone, turėtų eiti ir Vyriausybės teikti mokestiniai įstatymų projektai, ir tie, kurie yra įregistruoti Seimo narių grupės tam, kad mes galėtume apsispręsti Seime, kuris iš jų yra geresnis, kuris labiau atitinka visuomenės ir valstybės lūkesčius.

PIRMININKAS. J. Jagminas. Prašau.

J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, vakar ir šiandieną beveik visos žiniasklaidos priemonės komentuoja, kad neeilinė sesija kviečiama tam, kad taisytų padarytas klaidas. Tai štai šios dienos darbotvarkėje aš matau tiktai dvi pozicijas – tai 2-3 ir 2-4 įstatymų projektai, kur iš tikrųjų yra taisomos klaidos. Kaimo reikalų komitete aš tada sakiau, kad nedarykime nekilnojamojo turto mokesčio žemdirbiams, kurie užsiima žemės ūkio gamyba, nes tai sukels negatyvias pozicijas. Ir štai šiandien jau įregistruotas ir pristatomas šis klausimas, kad ta klaida būtų pataisyta. Žinoma, jau didelis nuostolis yra padarytas žemdirbiams. Tačiau kaip buvo deklaruota taisyti klaidas, bet šiandien darbotvarkėje yra 1-3a klausimas – Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32, 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, taip pat teikia… Tai yra dėl valstybės tarnybos. Ruošiamasi daryti naujas klaidas, t. y. naikinant šiandieninius ministerijų sekretorių etatus, įvedant viceministrų. Ar neatrodo jums, kad vėl reikės kviesti neeilinę sesiją, kad taisytų jau naujas klaidas, kurias ruošiatės jūs daryti?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad nuo klaidų niekada niekas nebuvo apsaugotas, ir aš negaliu nei garantuoti, nei, kaip sakoma, teigti, nei paneigti, kad tų klaidų nebus. Tačiau manau, kad mes turim pabaigti darbus, t. y. ir priimti Vyriausybės įstatymą tokį, kaip yra numatyta ir teikia Vyriausybė, kaip jie planuoja Vyriausybės veiklą ir ministerijų veiklą, ir gyvenimas parodys, ar buvo teisingu keliu einama, ar ne. Tikrai užbėgti už akių negalėčiau. O turbūt reikia pasakyti ir tai, kad geriau laiku pripažinti padarytą klaidą negu gyventi klystant. Tai man atrodo, kad gerai, kad tos klaidos yra taisomos, o kad jų būtų kuo mažiau, turbūt yra mūsų visų uždavinys.

PIRMININKAS. V. Mazuronis. Prašau.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamoji Pirmininko pirmoji pavaduotoja, mes neseniai iš vieno koalicijos lyderių – Seimo Pirmininko A. Valinsko išgirdom labai įdomią idėją dėl investicijų moratoriumo įvedimo. Ir, kaip žinot, mūsų frakcija nedelsdama pasiūlė pradėti tą procesą nuo Seimo, t. y. Seimo salė, grąžinimas lėšų už mersedesus. Jūs į darbotvarkę tų klausimų neįtraukėte. Aš norėčiau paklausti, ar tai reiškia, kad valdančioji koalicija nepritaria Seimo Pirmininko iniciatyvoms, ar tai reiškia, kad valdančioji koalicija mano ir Pirmininkas mano, kad moratoriumas turi būti visoms kitoms investicijoms, o ne Seimo nereikalingoms išlaidoms. Kodėl tų klausimų neįtraukiat, koks motyvas ir kodėl nepradedat vykdyti to, ką paskelbė ir ką deklaravo vienas iš jūsų koalicijos lyderių?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad tiek jūsų pasiūlymas, tiek nuomonė dėl to, kad pradėtume kokį nors veiksmą… mes puikiai suprantam, kad iniciatyvą įtraukti į darbotvarkę, dar kartą akcentuoju, turi neeilinės sesijos organizatoriai. Taip yra parašyta Statute. Kitas dalykas, turi būti įregistruotas koks nors teisės aktas – ar Seimo nutarimas, ar koks nors įstatymo pakeitimas tam, kad tą vienokį ar kitokį moratoriumą galėtume teisine kalba įvardyti ir pradėti. Tai iš tiesų tie, kas pasirašė, kad būtų sukviesta neeilinė sesija, jie nesiūlė šių klausimų įtraukti, toliau prerogatyva yra Seimo Pirmininko. Jeigu yra įregistruoti konkretūs, tarkim, Seimo nutarimai, tai jeigu Seimo Pirmininkas pasakys ir dės rezoliuciją, kad juos reikia įtraukti į neeilinės sesijos darbų programą, tas ir bus padaryta. Dar kartą visus noriu patikinti, kad šiuo atveju yra ne taip, kaip vyksta pavasario ar rudens sesija ir mes galime apsispręsti tiek valdyboje, tiek aš pati organizuodama darbotvarkę, – dabar turime labai aiškius statutinius rėmus. Statute aiškiai parašyta, kad tik neeilinės sesijos iniciatoriai gali siūlyti tam tikrus veiksmus arba tam tikrus įstatymų projektus ar Seimo nutarimus, ar rezoliucijas, ir jie yra įtraukiami į darbų programą. Taigi, manau, aš jums atsakiau į klausimus, kaip procedūriškai tas turėtų vykti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Skirtas 10 minučių laikas baigėsi. Paskutinis klausia V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja ir gerbiamasis Seimo Pirmininke! Jūs, Seimo Pirmininke, vadovaujate Seimo posėdžiams. Šiuo atveju jums atsakomybė dėl to, kad Seimo posėdžiai būtų konstruktyvūs, yra labai didelė. Tai yra jūs ne tik esate valdančiosios koalicijos atstovas, jūs esate neutralus, sustabdęs savo įgaliojimus frakcijose viso Seimo posėdžių vadovas. Šiuo atveju yra užregistruotos alternatyvos, yra užregistruoti projektai. Aš manau, logiška į darbotvarkę įtraukti užregistruotus ir parašais paremtus projektus, kurie atitiktų dabar esamą situaciją. Ši neeilinė sesija vyksta po milžiniško visuomenės sukrėtimo, po dramatiškų įvykių, po tų klaidų ir sukrėtimų, kurie palietė visus. Vadinasi, ši sesija nėra tokia, sakykime, neeilinė rutinine prasme. Ar nemanote, kad reikėjo darbotvarkėje iš karto pateikti visą kompleksą klausimų, kurie būtų išsklaidę daugelį nuogąstavimų?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš pasikartosiu, nes aš jau į šį klausimą maždaug taip ir atsakiau. Taip, Seimo Pirmininkas tikrai siūlys į vasario 10 d. darbotvarkę klausimus, kurie jau yra įtraukti preliminariai, t. y. mokestiniai klausimai – ir socialinio draudimo, ir sveikatos draudimo. Tie klausimai, kurie yra įregistruoti kaip alternatyvos, bus tos dienos darbotvarkėje. Čia techninis darbas, manau, Seimo Pirmininkas uždės rezoliuciją, ir bus įtraukta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Šiai procedūrai skirtas laikas baigėsi. Jau gerokai viršijome limitą. Dabar galėčiau priminti pavardes žmonių, kurie yra balsų skaičiavimo grupėje. Kadangi mūsų sistema dar neatsigavo… (Balsai salėje) Palaukite minutėlę. Čia yra dar tik darbotvarkės pateikimas. Mums reikėtų pirmiausia pakviesti balsų skaičiavimo grupę. Tai yra R. Ačas, M. Adomėnas, P. Auštrevičius, V. P. Andriukaitis, A. Baukutė ir V. Aleknaitė-Abramikienė. Ar galime pritarti po pateikimo? Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? (Balsai salėje) Gerai.

Tada vienas – už, vienas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Prieš!

PIRMININKAS. A. Sysas – prieš. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, mes vėl lipame (turiu omeny Seimą) ant grėblio, kaip ir sakė pirmoji pavaduotoja. Sako, buvęs Seimo Pirmininkas ant dviejų grėblių… kaip ir sakė pirmoji Pirmininko pavaduotoja, daugiausia yra socialinių klausimų. Mes padarysime tokią pačią klaidą, aš turiu omeny Seimą, kai skubos tvarka vėl priiminėsime visą paketą labai jautrių įstatymų, kurie kalba apie labiausiai neapsaugotas Lietuvos piliečių grupes, vėl iš pagrindų keisime dalį įstatymų. Tas skubėjimas, manau, pirmiausia ne į naudą patiems konservatoriams, dabartinei Seimo daugumai. Suprantu, kad reikia dirbti, bet, matydamas tą, ką Seimas ir Seimo dauguma darė per tas dvi naktis prieš Kalėdas, ir koks rezultatas iš to išėjo, aš bijau, kad šios neeilinės sesijos, kurios metu vėl viską darysime skubos tvarka, rezultatas bus labai panašus. Na, gal šiek tiek mažesnis.

Todėl tokių klausimų skubos tvarka spręsti negalima. Tai yra didelės interesų grupės, paliečiame didelę piliečių grupę, ir tokius įstatymus reikėtų svarstyti bent normalia tvarka kviečiant interesų grupes, darant klausymus, o ne per vieną valandą priimant 7 ar 8 įstatymus. Todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas buvo prieš. Motyvai už. Ar yra norinčių kalbėti už? Nėra. Kadangi mums reikėtų balsuoti dėl pateikimo, aš dar kartą skaitau pavardes žmonių, kurie yra išrinkti į balsų skaičiavimo grupę. Frakcijos, atkreipkite dėmesį, ir jeigu jūsų frakcijos atstovas šiuo metu nedalyvauja, prašytume deleguoti kitą narį. R. Ačas, M. Adomėnas, P. Auštrevičius, V. P. Andriukaitis, A. Baukutė, V. Aleknaitė-Abramikienė.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Esam, esam!

PIRMININKAS. R. Ačo nėra. Ar galėtumėte pateikti… Yra? Dar kartą prašau pakviesti, nes buvo motyvai prieš, taigi teks skaičiuoti. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mūsų balsų skaičiavimo komisija yra išsirinkusi savo pirmininką, t. y. P. Auštrevičių. Aš manau, mes dabar galime susirinkti, ko gero, reikės skaičiuoti, nes vyks balsavimas pakeliant rankas, juk elektronika neveikia. Tai siūlyčiau P. Auštrevičių mus surinkti…

PIRMININKAS. Tai mes ir kviečiame. Pone Petrai, kvieskite visus, kurie buvo minėti. Jeigu nėra, manau, frakcijos… (Balsai salėje) R. Ačas, M. Adomėnas, P. Auštrevičius, V. P. Andriukaitis, A. Baukutė, V. Aleknaitė-Abramikienė. Prašom.

V. STUNDYS (TS-LKDF). V. Abramikienės nėra. Ar būtų galima pakeisti D. Bekintiene?

PIRMININKAS. Bendru sutarimu. Manau, prieštaraujančių nėra. Prašom. Priminsiu, balsuosime pakeldami rankas, kai komisija pasidalys…

Kol balsų skaičiavimo grupė skirstosi, priminsiu, kad bus balsuojama, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“. Mielieji kolegos, kol kas tik sakau, kas bus už. Dabar, jeigu nesunku, kad būtų lengviau, prašau visiems sėstis į vietas, ir balsuosime pakeldami rankas. Aš tik pasakiau, dėl ko balsuosime, bet nepaskelbiau balsavimo pradžios. Taigi, mielieji, prašau sėstis į vietas.

Balsavimo objektą aš jau pasakiau. Jeigu komisija pasiruošusi, taigi dėl 1-2 klausimo. Kas balsuoja už? Už pritarimą Seimo nutarimui „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ po pateikimo?

Ar mane įskaičiavote, nes aš už nugaros sėdžiu? Ar mane įskaičiavote? Pirmininke, ar jau suskaičiavome? Už, taip. Tada kas balsuoja prieš šį nutarimą, prašom pakelti rankas. Dabar balsuojama prieš Seimo nutarimą „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“.

Ar jau suskaičiuoti balsai? Gerai. Kas susilaikė? Dėkojame. Laukiu iš grupės vadovo rezultatų.

Balsavimo rezultatai: už – 61, prieš – 28, susilaikė 6. Taigi pritarta po pateikimo. Pereiname prie šio klausimo svarstymo. Diskutuoti užsirašė, minutėlę, pasakysiu, kas užsirašė: E. Klumbys, K. Daukšys, B. Vėsaitė, J. Ramonas ir V. P. Andriukaitis. Taigi taip. Prašom. Gerai. Jau įrašėme, pats pirmas buvote, prašom. Kviečiu į tribūną.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos Seimo nariai, naujoji valdančioji koalicija jau nuo pirmų dienų, galima drąsiai teigti, nepateisino permainų koalicijos vardo. 15-oji Vyriausybė savo programoje paryškintomis raidėmis įrašė šūkį „Pradėkime būtinas permainas“, tačiau dar nesuspėjusi įvykdyti visų reformų, mūsų supratimu, persistengė ir, švelniai tariant, prikrėtė aibę nebūtų, dar daugiau, žalingų permainų.

Gerbiamieji pozicijos kolegos, ar kas nors gali atsakyti, kur mus nuves šiandieninės permainos. Permainos turi būti priemonė, o ne tikslas, todėl labai svarbu, kad jos būtų rimtai apgalvotos ir kad ateityje iš tikrųjų nekiltų netgi ir iš Seimo daugumos kai kurių frakcijos narių labai aiškūs teiginiai: prisidirbome, o kas toliau? Žinoma, reikia pasakyti, kad valdantieji, nors ir nenoriai, tačiau pradeda pripažinti savo klaidas, savo netikslumus ir stengiasi juos po truputį taisyti. Tik daugelio jų buvo galima išvengti, jeigu būtų labiau įsiklausyta į visuomenės ir oponuojančiųjų nuomonę. Todėl nestebina paskutinių visuomenės apklausų duomenys, jog buvo pasiektas visų laikų pasitikėjimo valdžia antirekordas, tarp jų ir Seimo.

Galima suprasti visuomenės pasipiktinimą ir nepasitikėjimą dabartine valdžia, kai vieną dieną valdantieji teigia mažinantys valstybės tarnautojų atlyginimų bazinį dydį, kad tik šie nepasipelnytų iš krizės, o kitą dieną sau lojaliems tarnautojams paskiria didžiulius priedus prie atlygio. Niekas nesako, kad tie žmonės nekompetentingi, gal jie išties daug dirba, bet darbščių ir kompetentingų žmonių yra ne tik valdančiųjų komandose, bet ir visoje valstybės tarnyboje: mokyklose, ligoninėse, kultūros įstaigose ir kitur. Mes kalbame ne apie tai, kad jūsų padėjėjai nenusipelno didesnio atlygio, o apie tai, kad solidarumas krizės metu turi galioti visiems.

Kaip vieną svarbiausių savo antikrizinio plano rezultatų valdantieji įvardija valstybės finansų stabilumo užtikrinimą dėl biudžeto deficito sumažinimo 5 mlrd. Lt. Ant šio aukuro paaukojo šalies žmonių ir verslo gerovę, tačiau Vyriausybė neatmeta galimybės, kad Lietuvai gali tekti kreiptis paramos ir į Tarptautinį valiutos fondą. Ar tai neprieštarauja vienas kitam?

Jau sausio mėnesį nesurinktas pačių suplanuotas ir padidinta mokesčių našta pagrįstas biudžetas. Daugelis ekonomistų pripažįsta, kad biudžeto deficitas gali būti veiksmingas įrankis, galintis padėti išlaikyti stabilų ekonomikos augimo tempą tik esant tam tikroms sąlygoms, tačiau į valstybės biudžeto deficitą žiūrėdami kaip į tikslą, o ne kaip į priemonę, valdantieji nesugebėjo išnaudoti visų galimybių.

Po šios įžangos norėčiau konkrečiau pakalbėti apie neeilinės sesijos darbų programą. Į akis krenta štai kas. Kaip pagrindinis šios neeilinės sesijos tikslas buvo deklaruojamas noras ištaisyti padarytas klaidas, nors į sesijos darbų programą projektai, kurie taisytų padarytas klaidas, iš esmės šiandien nėra įtraukti. Į sesijos darbų programą šie projektai numatomi įtraukti vėliau, tačiau Seimo realiai kol kas nepasiekė nė vienas. Taigi negalime matyti kas po jais slypi, kada jie pasieks Seimą ir ar mums pakaks laiko įsigilinti į visas siūlomas pataisas.

Mano žiniomis, galutiniai projektai Vyriausybę pasiekė tik vakar. Taigi irgi juntama tam tikra skuba. Ar šį kartą jau galime būti tikri, kad klaidų bus išvengta? Pagal turimą informaciją apie šiuos projektus atrodo, kad valdantieji pildo pažadą ir bus padarytos kai kurios korekcijos. Mes iš tikrųjų laukėme šių pataisymų, dėl kurių buvo sutarta su smulkiais verslininkais dėl verslo liudijimų, fiksuotų sveikatos draudimo įmokų ir kitų susitarimo punktų.

Tačiau norėčiau pažvelgti šiek tiek plačiau. Ir toliau išlieka tas pats klausimas, ar šių įstatymų pakeitimas, atkeitimas iš esmės ką nors pakeis? Mokesčių našta tiek verslui, tiek žmonėms vis tiek padidės, tik po šių korekcijų gal šiek tiek mažesne apimtimi arba lėčiau. Jau nekalbu apie tai, kad korekcijos daugiausia palies tik vieną, nors ir labai svarbų segmentą.

O užsienio valstybės, gerbiamieji kolegos, veikia priešingai. Imasi tų priemonių, kurios yra parama, o ne virvė verslui ir gyventojams, kurios skatina ekonominį aktyvumą. Pavyzdžiui, Vokietija mažina mokesčius, kitos valstybės steigia įvairius fondus paremti verslą ir panašiai.

Mūsų, socialdemokratų, nuomone, vienas iš svarbiausių uždavinių šiuo metu yra užtikrinti socialines garantijas gaunantiems mažiausias pajamas. Deja, šios sesijos darbų programoje nėra tų sprendimų, kuriuos tikėjomės pamatyti mes, opozicija, kurių tikėjosi plačioji visuomenė, kurių tikriausiai laukė ir Respublikos Prezidentas. Pensininkai, bedarbiai, šeimos, kiti socialiai pažeidžiami sluoksniai yra palikti likimo valiai. Ši darbų programa, galima drąsiai teigti, nėra užbaigta. Seimo valdyba šiam darbui nėra pasiruošusi, nes neveikia kompiuteriai.

PIRMININKAS. Kolega, pusantros minutės viršijote.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Mes manome, kad tai kompromituoja ne tik Vyriausybę, bet ir mus visus Seimo narius. Todėl iš tikrųjų raginčiau pradėti taisyti tą, ką blogai padarėte.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį E. Klumbį. Po to K. Daukšys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu pradėti nuo to, kad šiai sesijai buvo visai nepasirengta. Jau tai, kokia yra situacija su kompiuterine sistema. Dabar, vadovaujantis Seimo statuto 86 straipsnio 4 dalimi, kad neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai, kalbėti apie kokius nors kitus pasiūlymus mūsų Seimo narių, ypač esančių opozicijoje, neverta. Tenka tik apgailestauti, kad iniciatoriai savo siūlomoje darbų programoje neįrašė labai paprasto punkto, suteikiančio teisę visiems pasinaudoti galimybe ir teikti pasiūlymus šioje sesijoje. Paprasčiausiai, šalia Prezidento teikiamų teisės aktų, Seimo Pirmininko, buvo galima įrašyti labai paprastą punktą: Seimo narių teikiami teisės aktai. Ir visi būtų patenkinti.

Turiu pripažinti, kad tęsiama liūdna ankstesnių seimų neeilinių sesijų šaukimo praktika. Surašoma n klausimų, o realiai yra apsvarstoma ne daugiau kaip vienas trečdalis. Iš tikrųjų jeigu tai yra neeilinė sesija, joje turėtų būti svarstomi neeiliniai, aktualiausi valstybei klausimai. Tačiau ir toliau einama A. Paulausko, V. Muntiano, Č. Juršėno vadovautų Seimų pramintu keliu. Sakykite, žiūrint, kad ir į šios dienos darbų programą, ar yra būtina neeilinėje sesijoje svarstyti įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimą“ arba Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimą? Tai yra eiliniai rutininiai klausimai. Aš siūlau paprastumo dėlei palengvinti Seimo vadovybės darbą. Išbraukti iš darbų programos punktus nuo 1 iki 22, palikti Prezidento teikiamus aktus, Seimo Pirmininko teikiamus aktus ir įrašyti vieną vienintelį punktą – Seimo narių teikiami teisės aktai. Darbų programa surašymo prasme bus labai trumpa, o savo turiniu bus labai plati. Kas norės, tas galės teikti savo pasiūlymus, o Seimo Pirmininkas galės viską leisti per savo filtrą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną K. Daukšį. Po to Seimo narė B. Vėsaitė.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš turiu tokį retorinį klausimą. O ko mes čia susirinkome? Neeilinė sesija. Pasiimkit šios dienos darbotvarkę ir pasakykit man, kas ten neeilinio yra iš viso? Išskyrus norą vietoj ministerijų sekretorių padaryti viceministrus, daugiau nieko. Tai yra neeilinis darbas? Galų gale, Pirmininke, jūs buvote prižadėjęs, kad jeigu bus neeilinė sesija, bus svarstomas įstatymas dėl atlyginimų tiems pareigūnams, kurie yra asmeninio (politinio) pasitikėjimo. Kur tas įstatymas dabar čia pateiktas? Ar naujas viceministras gaus daugiau nei ministras ir bus viskas gerai? Tai dėl šios dienos.

Iš viso apie ką mes kalbame? Nedarykime politikos. Ką mes matome iš įstatymų, kuriuos mes turime svarstyti antradienį? Kuris iš Seimo narių yra susipažinęs? Konservatoriai, kurie buvote iniciatoriai, kas tuos įstatymus matėte? Ar mes paskui vėl dvi dienas pradėsim juos svarstyti, kaip sėkmingai svarstėte per dvi naktis ir priėmėte tiek nesąmonių, kurias dabar reikia taisyti, ar jūs garantuoti, kad jas ištaisysim? Ar tai yra vėl tiktai nosies papudravimas tam, kad būtų pasirodyta, jog mes įsiklausėme į žmonių balsą? Galbūt aš prašyčiau Seimo Pirmininką vis dėlto rimčiau žiūrėti į savo, kaip Seimo Pirmininko, ir mūsų, kaip viso Seimo, darbą. Negalime susirinkti į neeilinę sesiją nežinodami, ką svarstysime, ką darysime ir apie ką kalbėsime. Negalime mes būti suvaryti tik tam, kad būtų išspręsta viena ar kita valdančiosios daugumos problemėlė. Pirmininke, siūlau neeilinę sesiją nutraukti, tegul valdžia pasiruošia, paskelbsite naują po savaitės, po dviejų, kai bus aiškūs įstatymai, kai bus apsvarstyta, kas ten bus, kokie dalykai sudėti, kai bus aišku, ką mes darysime, nes per kitas dvi dienas, antradienį ir ketvirtadienį, vėl prikepsime pataisų, kurias reikės vėl po dviejų savaičių taisyti. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narę B. Vėsaitę. Po to J. Ramonas.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kai pasižiūri į šios dienos darbotvarkę, tai iš tikrųjų nei jokių klaidų taisymų, nei apskritai verslo sąlygų gerinimo nematome. Apskritai nematome įregistruotų jokių mokestinių įstatymų, kad galėtume juos pasvarstyti, teikti savo pataisas, nes verslas šito laukia iš mūsų.

Dabar, kiek teko skaityti Vyriausybės nutarimus, tai sąlygos gerinamos patiems triukšmingiausiems, t. y. dirbantiems su verslo liudijimais, o kur yra, tarkim, individualių įmonių, „Sodros“ įstatymo pataisymai, kur yra tikrųjų ūkinių bendrijų pataisymai? Vyriausybė apskritai apie tuos dalykus nekalba. Kovo mėnesį dirbantiems pagal individualios veiklos įstatymą reikės mokėti „Sodros“ mokesčius. Sakykite, kur jie gali gauti informaciją, kokius juos reikės mokėti? Pasižiūrėkite, tarkim, į advokatų padėjėjus, kaip pavyzdį imu, jie gauna mažesnius atlyginimus, nei jiems reikia sumokėti mokesčius. Palaukite, jūs norite antros riaušių bangos? Iš tikrųjų susirinkome į šią sesiją nusiteikę dirbti, bet darbo mums nėra organizuota. Kodėl šiandien, būtent vasario 5 d., reikėjo visus Seimo narius suvaryti, kai darbui visiškai nepasiruošta. Tikrai siūlyčiau gerinti darbo organizavimą, gerbiamieji kolegos. Labai laukiame pataisų. Iš tikrųjų Vyriausybė tikrai gerai neapsižiūrėjo, ką reikia keisti. Kur yra pridėtinės vertėms mokesčio pakeitimai, kai, suprantate, jau ligoninės nebegali atsiskaityti už vaistus. Manau, kad paketas ne visas, reikia sėsti, svarstyti, jeigu nenorime naujos streikų bangos.

Dar buvo noras įdėti Aukštojo mokslo įstatymo pataisas. Paketas netgi nėra baigtas svarstyti komitete, tai ar vėl norime sukelti studentus, kad vėl vyktų riaušės. Aš, tiesą sakant, sakyčiau – keiskime darbo stilių. Geriau svarstome ilgiau, bet nepadarome didelių klaidų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį J. Ramoną. Po jo paskutinis diskusijos dalyvis V. P. Andriukaitis.

J. RAMONAS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Iš tikrųjų, kaip gerbiamoji pranešėja I. Degutienė sakė, tai yra iniciatorių prerogatyva organizuoti ir sudėti į darbotvarkę visus klausimus, kurie šiandien aktualūs mūsų visuomenėje įvairioms grupėms, piliečiams ir taip toliau.

Trumpai noriu sustoti prie kaimo reikalų. Kokia šiandieninė yra situacija, kokie yra priimti įstatymai ir kaip diskutuojama ir aiškinamasi žemdirbių visuomenėje, kaip supranta mokesčių inspekcijos, „Sodros“ darbuotojai ir kita?

Pirmas dalykas. Po tų naktinių posėdžių, ko gero, vienas iš labiausiai nesuprantamų priimtų įstatymų paketų yra kaimo klausimais. Kiek kalbi su įvairiomis institucijomis, su pačiais žemdirbiais ir netgi su labai aukšto lygio valstybės tarnybos žmonėmis, niekas negali paaiškinti, kokius vis dėlto reikės mokėti mokesčius žemdirbiams. O patys žemdirbiai išsiaiškino, kad šiandieninėje situacijoje, pagal dabar priimtus įstatymus mokesčius reikės mokėti gana didelius, ir, drįstu sakyti, jie bus didžiausi iš Europos Sąjungos valstybių. Taigi deklaruojama, kad bus įvestos tam tikros pakopos skaičiuojant pagal ekonominio dydžio vienetus: iki dviejų, nuo dviejų iki keturiolikos ir per keturiolika. Aš nenoriu… Pradžioje, kai buvo pateikti ir priimti įstatymai, buvo aiškinama, kad mokesčius mokės visi, nežiūrint, kokio ekonominio dydžio ūkis yra. Po tam tikrų žemdirbių pareiškimų, čia reikia teisybės dėlei pasakyti, žemdirbių visuomenės lyderiai yra pasyvūs tuo klausimu ir beveik nieko nesako, nuo pat pirmos mokesčių įstatymų priėmimo dienos visi sako, kad viskas yra gerai… Kiek žemdirbiai patys kelia tuos klausimus, jie irgi iš paskos eina ir lyg ir pritaria.

Taigi sustosiu prie to, kiek yra daugiau kaip keturiolika ekonominių dydžių vienetų. Jūsų dėmesiui noriu pasakyti, sudėjus gyventojų pajamų mokestį, sveikatos mokestį ir socialinio draudimo mokestį per keturiolikos ekonominių dydžių ūkininko ūkis yra 60 tūkst. Lt pajamų. Tam ūkininkui, metų pabaigoje perskaičiavus viską, nuo 60 tūkst. Lt pajamų reikės sumokėti 9 tūkst. į biudžetą. Tai yra 2009 metais. 2010 m. tam ūkininkui (nekartoju, kokios jo pajamos) reikės mokėti 16 tūkst. Lt pajamų. Tam pačiam ūkininkui 2011 m. reikės mokėti 27 tūkst. pajamų viską sudėjus – sveikatos, „Sodros“ ir gyventojų pajamų mokestį. Toliau, pavyzdžiui, 1 mln. Lt apyvarta. Tam ūkininkui ar žemės ūkio bendrovei reikės mokėti 2009 m. 90 Lt, jeigu 1 mln. Lt pajamų, 2010 m. – 160 tūkst. Lt, 2011 m. – 270 tūkst. Lt.

Klausimas. Lietuvoje žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos pačios mažiausios Europos Sąjungoje: pienas – 35 ct, grūdai 2,50 Lt, galvijų iš viso niekas neperka, cukrinių runkelių ir linų neauginame. Taigi esant tokioms supirkimo kainoms ir mokesčiams pasakykite, kuris ūkinis subjektas, bendrovė ar ūkininkas gali išgyventi? Ir visuose šiuose įstatymų paketuose nieko nematyti, kad būtų kas taisoma. Aš noriu paklausti ir pakviesti, kaip sakoma, kai yra socialinis dialogas, ar reikalinga… Ar tyčia, ar neapgalvotai daro valdančioji dauguma, kad žemdirbiai atvažiuotų su svogūnais, traktoriais, ir tada pradedama svarstyti? Aš manau, kad tai yra arba nesusipratimas, arba tyčia daroma. Žemdirbiai yra kiršinami, žeminami ir niekinami, kad jie gintų visom turimom galimom ir negalimom priemonėm savo interesus. Priešingu atveju jų laukia bankrotas. Ar tokios kaime yra numatytos permainos? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Priminsiu, svarstome klausimą dėl mūsų neeilinės sesijos darbotvarkės. Prieš kviesdamas paskutinį pranešėją į tribūną noriu paprašyti, kad frakcijų seniūnai sukviestų visus frakcijų narius, nes po šios kalbos (atrodo, sistema atsigavo) mes registruosimės ir pradėsime darbą įprasta tvarka. Prašau, V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, svarstome darbotvarkės klausimą dėl sesijos darbų programos. Būtent apie tai aš ir noriu kalbėti.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jau šios pirmosios dienos darbo organizavimas akivaizdžiai parodo, kad trūkumų jūsų darbo organizavimo kalendoriuje yra labai daug. Vargu, gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar ši diena padidins Seimo autoritetą ir pasitikėjimo jumis kreditą. Kai aš žiūriu į šią darbotvarkės programą, noriu paklausti savęs ir visų čia esančių tautos atstovų. Mes posėdžiaujame, kai išdaužyti langai. Štai dabar šioje darbų programoje mes matysime pranešėjus, tuos pačius – tai finansų ministrą poną A. Šemetą, socialinių reikalų ir darbo ministrą poną R. Dagį. Jie teiks įstatymų pataisas, tų įstatymų, kuriuos jie taip atkakliai čia gynė visai neseniai, prieš pusantro mėnesio. Ir staiga dabar, kada išdaužo langus, ministrai ateina siūlyti įstatymų pakeitimus. Tie patys ministrai. Pasakykite, kokioje demokratinėje valstybėje tokie ministrai galėtų išeiti į tribūną ir pateikti įstatymų pataisas po to, kas įvyko? Pirmiausia jie turėtų pasakyti, kad taip, mes teikėme anuos įstatymus, mes prisiimame visą atsakomybę, ir kadangi įvyko tokios dramatiškos klaidos, mes atsistatydiname. Kito kelio jie paprasčiausiai neturi. Tuo tarpu šioje darbų programoje jie įvardyti kaip teikėjai.

Aš noriu paklausti tautos atstovybės, ar čia yra parlamentinės demokratijos taisyklės, kad net išdaužius langus reikia nesusivokti, jog ministrai, teikę ir gynę tuos įstatymus, visiškai neprisiima atsakomybės už padarytas klaidas? Aš manyčiau, kad premjeras A. Kubilius tikrai turėtų pasvarstyti šį klausimą. Juo labiau pacituočiau Bronių Nainį. Geras straipsnis, kuriame labai aiškiai parašyta, kad šių ministrų klaidos yra per daug didelės, kad būtų galima į tai numoti ranka.

Dabar antra. Darbų programa pateikiama lyg ir po socialinio dialogo. Aš norėčiau žinoti, kokie pataisų projektai pateikti socialinio dialogo kontekste, kad socialinio dialogo partneriai pritaria pateiktoms pozicijoms.

Trečia. Visiškai ignoruojamos pataisos, kurios buvo pateiktos Seimo narių, kurių čia nėra. Ketvirta. Šioje darbų programoje visiškai nėra valstybės biudžeto rodiklių svarstymo. Socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių persvarstymas yra, bet jeigu mes diskutuojame apie Pelno įstatymą ir kitus mokestinius įstatymus, tai kur yra valstybės biudžeto rodiklių pakeitimų įstatymo projektas? Be jo neįmanoma svarstyti. Tai yra statutiniai reikalavimai, į kuriuos mes turime atsižvelgti, nes tai tiesiogiai susiję su šalies biudžetu.

Gerbiamieji kolegos, ši neeilinė sesija tikrai turėjo būtų skirta neeiliniam klausimui. Aš gerbiu S. Stomą, jis parašė puikų straipsnį, kuris vadinasi „Prisidirbom ir kas toliau“. Mano klausimas labai retorinis. Kas toliau, lyg ir akivaizdu, bet problema kita. Norint atsakyti į tą klausimą, reikia pateikti deramus sprendimų būdus, bet šitoje darbų programoje aš jų nematau. Gerbiamieji kolegos, manau, kad pritarti tokiai darbų programai yra daugiau negu neatsakinga šio išdaužytų Seimo langų posėdžio kontekste. Ir aš manau, kad mes turėtume tikrai labai pasvarstyti atsakomybės klausimus, pažiūrėti, ar iš tikrųjų daromos pataisos atitinka atskirų socialinio dialogo grupių interesus. Šiuo atveju pritarčiau tiems kolegoms, kurie jau pradėjo nurodyti trūkumus atskiruose ūkio segmentuose, žemės ūkyje ir kitur. Jie toje programoje neatsispindi. Ar taip mes iš tikrųjų bandome išeiti iš šitos sudėtingos situacijos, į kurią tie ministrai, kurie taip atkakliai gynė pateiktus įstatymų projektus ir įtikino valdančiosios daugumos tautos atstovus už juos balsuoti, šiandien be jokio gėdos jausmo tik tiek tepasakys – žinote, padarėme klaidų. Manau, kad klaidos yra aiškiai per didelės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijai užsirašę kalbėjo visi. Aš dar kartą prašau frakcijų seniūnus kviesti visus frakcijų narius į salę, dar kartą kviečiu. Atrodo, kad mūsų sistema jau veikia. Siūlau registruotis. Dėmesio, skelbiama šios dienos posėdžio dalyvių registracija.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. Diskusija baigta. Dabar kas už tai, kad būtų pritarta šiam projektui po svarstymo? Netrukus balsuosime.

Motyvai už ir prieš. Dar negalima užsirašyti. Vienas – už, vienas – prieš. Už – E. Pupinis. Prašau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kas jau kas, o socialdemokratai turėtų sėdėti ir tylėti ausytes suglaudę, nes jie kaip tik ir paliko dideles biudžeto problemas, tai yra tam tikrą nevykdymą, milijardais skaičiuojant aname biudžete, numatytus 5 mlrd. Ir visiems aišku, išskyrus juos, kad biudžetą buvo skubinama priimti tam, kad būtų subalsuotas biudžetas, kad būtų galima skolintis lėšas, kurių nepaliko per gerą laikmetį sukaupę socialdemokratai kokiame nors rezerve ar panašiai. Tie įstatymai atliko tam tikrą savo paskirtį subalansuojant biudžetus. O savaime suprantama, dirbant visada pasitaiko tam tikrų nenumatytų dalykų, kurių per trumpą laiką paprasčiausiai ir fiziškai negalėjome pastebėti. Tačiau, jūsų žiniai, taip pat negalėjome atidėti ir biudžeto priėmimo, nes tas biudžetas vis dėlto daro ir tam tikrus gerus dalykus. Tai yra ir mokytojų atlyginimų padidinimas, ir kiti tam tikri geri dalykai, socialinės išmokos ir panašiai. Nematau nieko blogo, kad mes, sugrįžę prie tų įstatymų, vėl juos svarstysime, numatysime tam tikrus dalykus, kuriuos išsprendėme turėdami laiko ir diskutuodami su visuomene, su tam tikromis asocijuotomis struktūromis, ir tai tikrai yra geras dalykas. Juo labiau net opozicijai davėme galimybę pasireikšti, ir tai yra šaunu, kad ji išsakė savo nuomonę. Ir toliau, manau, turime dirbti, pataisyti tuos įstatymus, kad mūsų valstybė vėl neitų į tam tikrą bankrotą ir sistema vis dėlto būtų subalansuota. Ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas prieš – Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos konservatoriai, jūs mus raginote ir tas dvi naktis, kai buvo priimami įstatymai, nekomentuoti ir jums netrukdyti priimti tų įstatymų. Šiandien jūs patys pripažįstate, kad buvo padaryta nemažai klaidų. Ir ne tik mes tą sakome, bet sako ir jūsų frakcijų kolegos.

Mes dar kartą sakome, kad šioje neeilinėje sesijoje jau turėjo būti pateikti tie įstatymų projektai, dėl kurių jūs pažadėjote visuomenei – pažadėjote žemdirbiams, pažadėjote smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams, pažadėjote stambiesiems dėl įvairių mokesčių padidinimo ir daugelio kitų dalykų. Iš tikrųjų reikia sutikti, kad, norint išspręsti jūsų pačių sukurtą psichologinę ir ekonominę problemą, reikia keisti neteisingai priimtus įstatymus. Todėl mes tikrai tikėjomės, kad šioje neeilinėje sesijoje jie bus apsvarstyti, kaip ir buvo minėta mano kolegos, kartu su visuomene, su socialiniais partneriais ir nebekils aistrų, o mes galėsime nusiteikti ateities problemų sprendimui. Šiai neeilinei sesijai visiškai nepasirengta, ir aš siūlyčiau balsuoti prieš šią darbų programą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, prieš išsakyti, ir aš skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad nutarimui Nr. XIP-283 būtų pritarta po svarstymo? Prašom balsuoti.

Balsavo 96. Už – 63, prieš – 18, susilaikė 15. Po svarstymo projektui pritarta.

Pereiname prie priėmimo. Keturi – prieš, keturi – už. Ar galime bendru sutarimu, kad abu straipsniai?.. Dėkoju. Iš karto dėl viso nutarimo „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“. Priėmimo stadija. Keturi – už, keturi – prieš. Prieš – V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų buvo išsakyta labai daug argumentų dėl neeilinės sesijos reikalingumo ir nereikalingumo. Jeigu dėl to, ką mes dabar svarstome, pateiktas dokumentas būtų iš tiesų darbas, iš tiesų kompleksinis taisymas tų prisidirbimų, kuriuos taikliai įvardijo gerbiamasis S. Stoma, tai mes pritartume tiems dalykams. Tačiau tai, kas dabartiniu metu yra pateikta ir kaip tuos prisidirbimus ruošiamasi taisyti… Bijau, kad prisidirbsime kubu. Todėl tol, kol nėra iki galo parengti klausimai, kol nėra kompleksiškai aišku tiems patiems valdantiesiems, kaip ir ką reikia taisyti, kol taisoma tik ten, kur garsiausiai šaukiama, iš tiesų tokiam sprendimui pritarti nereikėtų. Mielieji valdančiosios daugumos atstovai, mes per tas naktis, kai buvo priimami įstatymai, sakėme: neskubėkime. Pasirodo, buvome teisūs. Mes ir šiandien sakome: neskubėkite, nes dar kartą prisidirbsite.

PIRMININKAS. Dėkoju. P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad išsakyta labai daug rimtų argumentų, kad šioje neeilinėje sesijoje turėtų būti labai svarbūs klausimai. Bent jau šiandienos darbotvarkėje nematome nieko labai svarbus, išskyrus kažkokių tarptautinių sutarčių tvirtinimą, nors aš manau, kad tikrai nėra ko skubėti. Bet aš jau šiek tiek kalbėjau… Man atrodo, kad valdančioji dauguma visiškai nejaučia jokios realybės, nejaučia pulso, kokia yra situacija mūsų valstybėje, ir esminių sprendimų nesiūlo.

Jeigu kalbėtume apie tai… Girdėjau iš žiniasklaidos, kad Seimo Pirmininkas buvo susitikęs su „Leo LT“ atstovais. Jis pasakė, kad su „Leo LT“ viskas jau yra gerai, trūksta tik viešumo, bent taip žiniasklaida rašė, jūs galite paneigti, man teko skaityti. Vis dėlto aš manau, kad tai yra viena iš didžiausių problemų, ir tikėjausi, kad Seimo valdyba įrašys šį klausimą į darbotvarkę ir spręs, ir kad bus priimtas įstatymas, naikinantis Atominės elektrinės įstatymą. Faktiškai, manau, keturios valstybės tikrai pajėgios pastatyti atominę elektrinę žmonėms, o ne „Vilniaus prekybai“.

Kitas dalykas, be abejonės, sparčiai didėjančios kainos. Mūsų frakcijos yra užregistruota įstatymo pataisa. Mes prašėme Valdybos, kreipėmės į Seimo Pirmininką, kad įtrauktų klausimą dėl prekybinio antkainio reguliavimo, tai, ką Europos Parlamentas siūlo Europos Sąjungos šalims narėms. Bet, deja, vėl nei Seimo Pirmininkas, nei Seimo valdyba negirdi svarbiausių klausimų. Taip pat kai jūs priėmėte įstatymo pataisą, kad vaistams yra lygiai tokie pat mokesčiai (PVM 19 %), nors visame pasaulyje yra lengvatos… Aš siūlyčiau, kadangi vaistų antkainis yra 50–100 %, taip pat reguliuoti antkainį, atpiginti vaistus. Deja, šie klausimai nėra sprendžiami.

PIRMININKAS. Laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). Faktiškai už tokią darbotvarkę pats atsakyti negaliu ir dar kartą siūlau… Žiūriu į Seimo Pirmininką – prašau papildyti darbotvarkę šiais labai aktualiais klausimais, Seimo Pirmininke.

PIRMININKAS. Laikas, ačiū. Motyvai už – S. Pečeliūnas. Bet prieš tai norėčiau paprašyti P. Gražulio korektiškai elgtis ir nemeluoti. Seimo Pirmininkas nepasisakė ir nepasisako už „Leo LT“, bet kaip vieną iš didžiausių problemų nurodė, kad trūko viešumo. Bet ne pasisakė! Pone Gražuli, nemeluokite. Prašom. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Dabar aš jau kai ko ir nesuprantu. Vienu atveju kolegos rėkia, kad mes kažko nedarome greitai greitai, po to jau pradeda skųstis, kodėl mes darome labai greitai – taisome kai kurias pastebėtas klaidas ar netikslumus. Būkite nuoseklūs ir kalbėkite vienodai, o ne taip, kokie viešieji ryšiai tuo metu jums atrodo svarbūs. Ponas P. Gražulis čia sako – nieko svarbaus nėra. Tai pasiklauskite šalia sėdinčio savo kolegos J. Veselkos, jo klausimai yra įtraukti. Aš manau, jis nemano, kad jo klausimai bent jam pačiam yra nesvarbūs. Kadangi jie įtraukti į neeilinės sesijos darbų programą, tai, matyt, ir valdyba mano, kad jie yra svarbūs ir juos reikia apsvarstyti. Išsiaiškinkite tarpusavyje. O šios neeilinės sesijos blokavimas tiesiog atskleidžia jūsų ketinimą tinginiauti dar kokį mėnesį. Aš kviesčiau jus vis dėlto ne tinginiauti, o dirbti ir vykdyti savo priesakus rinkėjams, todėl pasisakau už darbotvarkę. Jeigu dar ko nors ten trūksta, tai ateis kovo mėnuo ir toliau svarstysime. Bet dėl to, kad kokio vieno klausimėlio kas nors neįtraukė, blokuoti viską ir vaidinti labai norinčius dirbti, tai yra tiesiog nepadorus elgesys. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš. Tik, prieš suteikdamas žodį, noriu dar kartelį priminti, kad ne Seimo valdyba tvirtina darbotvarkę, o ją pasiūlo neeilinės sesijos iniciatoriai. Aš manau, šioje vietoje žiūrėkime teisybei į akis. Ne valdyba, o neeilinės sesijos iniciatoriai. Todėl visą kritiką prašom kreipti reikalingu adresu, nes kalba žmonės, kurie ne pirmus metus Seime.

Prašom. V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Iš tiesų kreipiuosi į neeilinės sesijos iniciatorius, kurie ir teikia darbotvarkės klausimus. Būčiau nekalbėjusi, jeigu nebūtų prašnekęs kolega E. Pupinis. Jis pasakė, kad jų priimti įstatymai ir dabar pakeitimai sudarė sąlygas opozicijai pasireikšti, pasisakyti. Jeigu iš tiesų jūs atėjot į Seimą dirbti tik dėl to, kad sudarytumėt sąlygas tiems, kurie opozicijoje yra, kalbėti, tai tikrai pamąstykit, ar jūs toje vietoje sėdite ir ar tą darote, ką jums patikėjo žmonės. Tai tikrai pagalvokite, ką šnekate.

Dabar dėl pačios programos. Iš tiesų sutikčiau, kad tie klausimai turėtų būti persvarstomi, jeigu į darbotvarkę būtų įtrauktas vienas vienintelis klausimas – sustabdymas visų naktį priimtų įstatymų. Tada suprantu, kad galime neskubėdami ir neeilinėje sesijoje pradėti svarstyti, ir pavasario sesijoje užbaigti, ir priimti tikrai tokius įstatymus, kurie atitiktų mūsų žmonių, verslo struktūrų interesus ir kurie duotų naudą ir jums patiems, valdantiesiems, ir visiems žmonėms. Dabar, kai vėl yra skubos tvarka teikiami labai labai svarbūs įstatymai, kurie, mes nežinom, šiandieną net nepateikti, kuriuos vėl turėsim priiminėti naktį, tai ar tikrai nebus dar didesnis chaosas negu šiandieną sukeltas. Jūs pašnekėkit su buhalteriais, kaip jie turi dirbti, ką jie turi skaičiuoti ir ką turi paaiškinti žmonėms. Pasišnekėkit su mokesčių inspekcija, su „Sodra“, tada įsivaizduosit, ką jie turi atlaikyti dėl jūsų tokių naktinių priimtų sprendimų. Aš tikrai siūlau susilaikyti ir pagalvoti, ar nestabdyti visų įstatymų įsigaliojimo ir neskubant priimti naujas pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir ketvirtasis prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš galbūt dar kartą pakartosiu: gerbiamieji Seimo nariai, gerbkim save. Mes susirinkom į šią neeilinę sesiją, tarytum valstybėje būtų kas nors atsitikę, o iš tikrųjų pateikiam klausimus, dėl kurių net nevertėtų pradėti rinktis. Tai, ką Vyriausybė turėjo atnešti į Seimą ir priduoti iki šios sesijos pradžios, mes to neturim. Ką mes svarstysim antradienį? Ir todėl aš manau, kad netikslinga buvo organizuoti šią sesiją, nes šios dienos klausimai yra iš viso tokie, kurie galėjo būti apsvarstyti eilinėje sesijoje. Ir manau, kad kitą kartą… Jau ir taip mūsų niekas negerbia, dar pradėkim svarstyti klausimus neeilinėje sesijoje, kurie nieko neverti, tada tikrai turėsim labai aukštus Seimo reitingus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, keturi prieš išsakyti. Aš kviečiu Seimo narius balsuoti, kas už tai, kad Seimo nutarimo „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektui būtų pritarta po priėmimo… balsuoja už, kas prieštarauja, balsuoja prieš. Prašom balsuoti.

Balsavo 95: už – 61, prieš – 16, susilaikė 18. Seimo nutarimas Nr. XIP-283 priimtas. Č.Juršėnas. Prašau.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, iš tikro nagrinėjant šį klausimą užimta daug laiko. Bet ar be tikslo, ar vis dėlto su tam tikru tikslu ir su nauda tiek vienai, tiek kitai pusei? Kaip ilgai dirbantis šiame Seime, drįstu tvirtinti, kad yra naudos. Ir netgi tie, kuriems nepatiko kalbos arba nusibodo ilgas kalbėjimas, jeigu ne dabar, tai šiek tiek vėliau pagalvoję supras, kad buvo pasakyta reikalingų dalykų.

Mielieji bičiuliai, gerbiamieji ponai ir ponios, draugai, visi, kurie esat susirinkę čia ir aukščiau, pasaulyje yra nesmagių reiškinių. Nuo to jau daug kas nukentėjo. Mes taip pat jų turim, mes taip pat kenčiam. Ir mes vertinam jūsų pastangas, kad ieškot išeities iš situacijos. Mes vertinam ir tas pastangas, kurios buvo gruodžio mėnesį, bet mes jums tada, gruodžio mėnesį, kalte kalėm, kad kai ką darot nevykusiai, o jūs atkakliai tvirtinot, kad ne, mes darom labai gerai. Dabar, kaip sakoma, ačiū Dievui ar kažkam virš mūsų esančiam, jau jūs iš dalies prisipažįstat, kad prisidirbot. Ne mes prisidirbom, jūs prisidirbot. Tai irgi yra labai gražu. Ačiū už šitą savikritiką. Tai yra bazė mūsų tolesniam darbui. Vadinasi, ši diskusija, kuri buvo ir kuri dar tęsis, ji turi būti vertinama kaip konstruktyvi, reikalinga diskusija, kaip abipusė pamoka, pabrėžiu, abipusė pamoka ir mums, ir jums, ir visam mūsų Seimui, ir Vyriausybei, kad nereikia skubėti. Reikia suskaičiuoti kartais iki trijų, o gal iki dešimties ir po to pasiūlyti sprendimą, po to dar kartą iki dešimties suskaičiuoti ir balsuoti už tą pasiūlymą. Tada mes rasim sprendimą ir nereikės pakniopstom taisyti. O šiandieninė situacija yra tokia, kadangi sesija yra neilga, tiktai iki 19 dienos, tai situacija yra tokia, kad mums kyla įtarimas, labai pagrįstas įtarimas, čia kolegos gana argumentuotai tai tvirtino, kad vėl reikės pakniopstom dirbti, nes Vyriausybė turėjo pakankamai gražaus laiko pateikti mums projektus mažiausiai prieš savaitę iki sesijos arba bent 10 dienų iki sesijos. Tada mes ramiai frakcijose aptariam, išnagrinėjam, pateikiam siūlymus. Juk mes dabar negalim teikti siūlymų, nes neturim dar tų projektų. Jie tiktai vakar vakare užregistruoti. Juos reikia išanalizuoti. Mes neturim Teisės departamento išvados.

Tai, mielieji kolegos, mūsų visų interesas, kad Lietuvoje reikalai geriau klotųsi. Jūs esat šiandien valdantieji, jūs turit rodyti iniciatyvą ir teikti atitinkamus apgalvotus siūlymus ir neversti mūsų skubėti. Tegul mes geriau šiek tiek ilgiau padiskutuosim, pasiginčysim, bet rasim tą optimalų sprendimą, kuris reikalingas Lietuvai. Todėl aš kviečiu ir priešingą pusę, jos seniūnas kaip tik prieš mane stovi – kolega J. Razma, aš tikiuosi, kad bus pasižiūrėta ir į šią diskusiją, ir į būsimus veiksmus kaip į mūsų bendrą norą…

PIRMININKAS. Kolega, laikas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). …rasti tinkamą sprendimą. Linkiu sėkmės ir jums, ir mums, ir visai Lietuvai.

PIRMININKAS. Ačiū už palinkėjimus. Paskutinę repliką po balsavimo – J. Razma. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų palinkėjimai gražūs, tačiau, manau, kam jau kam, bet socialdemokratų atstovams visiškai netiktų čia rėžti kalbas tokiu moralizuojančiu tonu ir ieškoti kitų klaidų, kai, manau, puikiai suprantat, kad tas skubotumas dirbant naujai koalicijai yra nulemtas jūsų palikimo. Kai pirmą kartą per nepriklausomos Lietuvos istoriją buvo nepateiktas antras biudžeto variantas svarstymo stadijai, kai visiškai iššluotas iždas, nė vienai naujai Vyriausybei tokios situacijos nėra tekę paveldėti. Diskusijos, ir prieš tai buvusios, ir ateityje, manau, tikrai yra naudingos, mes įsiklausom, tačiau su kaltinimais dėl skubotumo aš negaliu sutikti, nes tie projektai, kuriuos dabar teikia Vyriausybė, yra sąlygoti jau seniai žinomų, diskutuojamų idėjų, kurios skelbiamos ir spaudoje, ir dėl jų tartasi su įvairių visuomenės grupių atstovais. Aš tikiuosi, kad ir jūsų frakcijos nariai kartais perskaito internete pranešimus ar spaudą, ir žinojo. Čia nėra jokių naujienų. Tai dėl to, aš manau, tikrai nebus sudėtinga per sesijai skirtą laiką tuos projektus išnagrinėti ir juos priimti, nes priešingu atveju tie socialiai jautrūs kai kurie momentai paprasčiausiai išliktų ilgesniam laikotarpiui. Nemanau, kad to linkit.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš tai buvo pabrėžta, kad tai yra paskutinis kalbėtojas, ir replikos po replikos, ir dar replika po replikos, manau, kad mes tikrai neinam prie to konstruktyvaus darbo… (Balsai salėje) Nepradėkim dabar iš tiesų kaltinti vieni kitų melu, nes mes taip nueisime ne prie konstruktyvaus darbo. Pone Sabatauskai, prašom laikytis reglamento. Nešaukite iš vietos. Ačiū. (Balsai salėje) Patikslinti? Gerai.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Vieną minutę.

PIRMININKAS. Prašau, pone Česlovai. Jums 30 sekundžių.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Tas patikslinimas yra reikalingas todėl, kad nemaža dalis Seimo narių dirba pirmąsyk ir jie dažniausiai arba greičiausiai nėra skaitę nei stenogramų, nei Seimo anksčiau priimtų dokumentų. Taigi mažiausiai buvo du atvejai, kai valstybės ir savivaldybių biudžetas buvo patvirtintas po Naujųjų metų. Taigi čia nieko ypatinga. Prašom tai atsiminti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Mielieji kolegos, gal gerbkime vieni kitus savo akyse ir tų, kurie nešūkauja iš vietos, dabar vienam krašte susėdę, kitam krašte. Gal dirbkime pagal reglamentą, kurį esame pasitvirtinę, ir jį puikiai galime pasiskaityti mūsų Statute. Ačiū. Noriu prisidėti prie pono Č. Juršėno palinkėjimo dirbti atsakingai ir konstruktyviai. Stengsimės.

Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-85(3) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie darbotvarkės 1-3a klausimo – įstatymo projekto Nr. XIP-85(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Kviečiu į tribūną.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums dabar pateikti tik vieną pasiūlymą dėl šio įstatymo, tai yra mano pasiūlymas, kurio esmė – šio įstatymo įsigaliojimą nukelti į liepos 1 d.

PIRMININKAS. Mielasis pranešėjau, aš manau, mums reikėtų tuos pasiūlymus aptarinėti priėmus pastraipsniui.

Mūsų įstatymo projekto 1 straipsnis.

V. KURPUVESAS (TPPF). Jam pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Yra užsirašę kalbėti K. Daukšys ir V. Andriukaitis. Noriu patikslinti, ar dėl viso, ar dėl priėmimo pastraipsniui? Dėl viso, taip? V. Andriukaitis – pastraipsniui, taip? Taip.

1 straipsnis. Prašom. V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, štai tikras pavyzdys, kai mes, priimdami šį įstatymą pastraipsniui, nemaskuojame šio įstatymo priėmimo konkretaus tikslo. Gerbiamasis pranešėjas, manau, yra pakankamai susipažinęs su viešojo administravimo dalykais M. Romerio universitete. Turbūt pačiam pranešėjui gana sunku šiandien atsakyti į klausimą, kodėl šio įstatymo pataisos daromos grynai politiniais motyvais, ne valdymo efektyvumo, valdymo taupumo, valdymo racionalumo ir viešojo administravimo koncepcijos pagrindu, bet politiniais motyvais. Tai yra labai pavojinga praktika, ir Konstitucija tokią praktiką draudžia. Šiuo atveju šis straipsnis ir visi kiti turi šį labai akivaizdų kontekstą.

Todėl aš pasisakau prieš šio straipsnio priėmimą. Manau, gerbiamajam pranešėjui taip pat turėtų kilti klausimas, ar jis nemano, jog šio straipsnio pakeitimo turinys neatitinka Konstitucijos dvasios?

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš išsakyti. Už nėra. Taigi siūlau balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas?

Balsavo 60 Seimo narių: už – 49, prieš – 4, susilaikė 7. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar būtų pastabų? Ar gauta pasiūlymų?

V. KURPUVESAS (TPPF). Pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu 2 straipsniui? Ar yra prieš? Prieš nėra. Galima. Dėkoju.

Pereiname prie 3 straipsnio. Yra pasiūlymų. Prašom. Pranešėjas.

V. KURPUVESAS (TPPF). Pirmasis pasiūlymas yra mano. Kol kas siūlau Vyriausybės įstatymo 31 straipsnio 3 dalį, kuri reglamentuoja visą ministrų funkciją, palikti iš principo tokią pat, kokias funkcijas šiuo metu vykdo viceministras. Komitetas mano pasiūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Dovanokite, negirdėjau. Kuriam pasiūlymui?

V. KURPUVESAS (TPPF). Ten buvo mano sausio 14 d. pasiūlymas.

PIRMININKAS. Taigi pasiūlymui komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Negalime. Už ir prieš nėra. Taigi balsuojame. Kas už tai, kad būtų pritarta komiteto nuomonei, prašom balsuoti.

Balsavo 75 Seimo nariai: už – 57, prieš – 9, susilaikė 9. Komiteto išvadoms pritarta.

Gauti dar du pasiūlymai. Aš noriu paklausti komiteto pirmininką, ar jie neprieštarauja vienas kitam, ir kokia turėtų būti jų svarstymo tvarka? Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Siūlyčiau svarstyti gerbiamojo Seimo nario J. Razmos pasiūlymą, nes jis yra šiek tiek panašus į mano pasiūlymą. Svarstant komitete dalyvavo pats gerbiamasis Seimo narys J. Razma. Jis lyg ir sutiko, kad būtų atsižvelgta į mano pasiūlymą, ir žadėjo savo lyg ir atsiimti.

PIRMININKAS. Aš kreipiuosi į Seimo narį J. Razmą. Ar jūs atsiimate pasiūlymą, ar?..

J. RAZMA (TS-LKDF). Atsiimu komiteto naudai.

PIRMININKAS. Visi pasiūlymai atsiimami komiteto naudai. Prašom. Komiteto pirmininkas – dėl kito pasiūlymo.

V. KURPUVESAS (TPPF). Ir paskutinis yra gerbiamojo Seimo nario A. Syso pasiūlymas, kurio esmė yra tokia, kad būtų nustatyta, jog ministerijose yra ne daugiau kaip 3 viceministrai. Priminsiu, dabar projekte siūloma, kad būtų ne daugiau kaip 4 viceministrai. Komitetas siūlo nepritarti ir nepritarė tokiam pasiūlymui, nes yra ministerijų, kurios turi gana daug valdymo sričių. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija šiuo metu turi net penkias valdymo sritis. Jeigu būtų daugiausia 3 viceministrai, jiems būtų sudėtinga susitvarkyti su visais darbais, nes jų apimtis iš tiesų yra didelė.

Be to, priminsiu, kad yra numatytas maksimalus viceministrų skaičius, bet tai nėra būtina. Konkretų skaičių nustatys Vyriausybė. Jų gali būti vienas, du arba trys, arba keturi.

PIRMININKAS. Šiek tiek, kolega, negirdėti jūsų, gal arčiau. Už – J. Olekas. A. Sysas teikia. Prašom. Dovanokite.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke, kad neužmiršote. Pagal Statutą autorius turėtų išsakyti savo poziciją.

Gerbiamieji, kodėl aš pateikiau šį pasiūlymą? Mes kalbame apie taupymą, o patys keičiame įstatymą, kuris reikalauja papildomų išlaidų, kuriame naujas ministerijas. Gerbiamieji, kas siūloma šiuo įstatymu? Siūlomas didesnis politinio pasitikėjimo pareigūnų skaičius ministerijoje. Aš noriu priminti, kad ne du politinio pasitikėjimo pareigūnai šiandien yra ministerijose, t. y. ministras ir viceministras, ministras gali turėtų labai daug padėjėjų ir patarėjų, kurių skaičius neribojamas.

Kolegos, aš manau, trijų viceministrų, ir dar politinio pasitikėjimo, tikrai pakaktų, nes kiekvienoje ministerijoje bus galima turėti politinę partijos kuopelę: bus kokie 7, 8, o gal net 10 partiečių, kurie užims valdančias pozicijas. Jeigu jūs tikrai nuoširdžiai norite taupyti valstybės lėšas, tai trijų viceministrų kiekvienoje ministerijoje su ministru ir viceministru ir su jų patarėjais tikrai užteks. Todėl siūlau pritarti mano pataisai ir nepritarti komitetui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau pritarti kolegos A. Syso pataisai dėl apribojimo trimis politiniais viceministrais, nes ką komiteto pirmininkas sakė apie tai, kad ministerijose yra daugiau sričių, tai dabar komiteto teikiamas pasiūlymas keturių ministrų taip pat neapima. Kolega pirmininkas pateikė pavyzdį Vidaus reikalų ministerijos, kur yra penkios sritys. Vadinasi, vienas viceministras vis tiek kuruos ne vieną, o keletą sričių. Kalbant, kad šie pareigūnai bus ne karjeros pareigūnai, bet politinio pasitikėjimo pareigūnai, aš manyčiau, trijų viceministrų visiškai pakaktų. O atskiras sritis turbūt reikės dabar nukelti į departamentų lygį ir ten vadovaus karjeros pareigūnai, nes tęstiniam šalies valdymui, be abejo, reikia daugiau karjeros tarnautojų perimamumo keičiantis politinėms pareigybėms. Todėl kviečiu pritarti kolegos A. Syso teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Na, čia įdomiai pakalbėjo kolega A. Sysas, kad ten sėdi tam tikros kuopelės ir tvarko. Aš manau, kad ne kuopelės, o ištisi skyriai buvusios valdančiosios daugumos partijos ten sėdi ir tvarko savo reikalus. Iš tikrųjų ne kuopelių ir ne kokių nors patarėjų reikalas spręsti atsakingu lygmeniu tam tikrus klausimus. Jūs patys žinote: jeigu kur nors į darbo grupes, kitur siunti patarėjus, tai toks ir būna sprendimas, kai jis eina, tarkime, ne tuo lygmeniu, kuriuo laukė žmonės. Todėl nemanyčiau, kad reikėtų stabdyti šią pertvarką. Taip, galbūt keičiasi pats principas, mes perkeliame politikos formavimą į politinį lygmenį, o ne per nusistovėjusį administracinį.

Manau, reikėtų pritarti ir be jokios baimės balsuoti, nes už gerai ar blogai padarytus darbus mes atsakome politiniu lygmeniu, o ne administraciniu. Dažniausiai per administracinį yra paslepiama po kažkuo ir vis tiek politikai būna atsakingi. Aš siūlau pritarti, ne pritarti pataisai, o pritarti iš esmės tam, ką siūlo komitetas.

PIRMININKAS. Dėkojame. Vienas už, vienas prieš. Dabar balsuosime. Kolegos, kas pritaria A. Syso pataisai, balsuoja už, kas nepritaria A. Syso pataisai, balsuoja prieš.

Balsavo 87. Už – 32, prieš – 23, susilaikė 32. Seimo nario A. Syso pataisai nepritarta.

Dabar skelbiu balsavimą dėl viso 3 straipsnio su mūsų patvirtinta V. Kurpuveso pataisa. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Atleiskite, nieko neužrašyta. Gal užsirašėte dėl viso, tačiau dabar nė vienos pavardės nei už, nei prieš dėl 3 straipsnio nėra. V. Andriukaitis, prašau, ką tik atsirado.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, buvo labai svarbu išgirsti kolegos E. Pupinio komentarą. Jis iš tiesų atskleidė esminius šio įstatymo straipsnio pakeitimus. Labai svarbu, ko gero, šis komentaras bus labai naudingas nagrinėjant šį įstatymą, jeigu jis toks bus priimtas, siūlant jį Prezidentui nepasirašyti, taip pat jį nagrinėjant Konstituciniame Teisme. Man labai svarbu, kad kuo daugiau tokių motyvų būtų. Tai yra labai argumentuoti motyvai demokratinėje valstybėje. Ypač jeigu manoma, kad demokratinė valstybė yra vienpartinė. Norėčiau priminti konservatoriams jų buvusios lyderės Elvyros Kunevičienės pastangas tokiu būdu įteisinti konservatorių valdymą šimtui metų, aš čia cituoju ponią E. Kunevičienę iš atminties, ne visai tiksliai, bet ta citata labai ryški.

Tai štai jūs ateinate ir darote tą patį darbą, kurį darėte 1996 m., ir jau vieną kartą Konstitucinis Teismas dėl to yra kalbėjęs. Taigi dabar, kai atmetate labai charakteringą A. Syso pataisą, jūs dar kartą patvirtinate, jog turite vienintelį tikslą – ne efektyvų valdymą, ne lėšų taupymą, ne administravimo gebėjimų didinimą, bet visiškai aiškų politinio modelio įteisinimą jūsų politiniams tikslams pasiekti. Todėl manau, kad tai bus deramas argumentas nagrinėjant toliau šį įstatymą.

Kita vertus, labai svarbu paminėti, kad lėšų švaistymas ir visi kiti dalykai, jau čia buvo minėti, dar kartą parodo, kad mes savo sprendimų nematuojame tuo, kiek tai kainuos valstybės biudžetui. Todėl aš esu prieš šio straipsnio priėmimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti priešingą dalyką, negu sako Vytenis. Jeigu mes pažiūrėtume į lėšas, tai lėšų būtų sutaupyta, nes galvojam panaikinti daugiau pareigybių negu įsteigti.

PIRMININKAS. Dėkojame. Vienas už, vienas prieš kalbėjo. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad mūsų svarstomo projekto 3 straipsnis būtų priimtas su mūsų prieš tai priimtais V. Kurpuveso siūlytais pakeitimais, prašom balsuoti.

Balsavo 93. Už – 64, prieš – 21, susilaikė 8. 3 straipsniui su pakeitimais pritarta.

4 straipsnis. Prašau.

V. KURPUVESAS (TPPF). 4 straipsniui pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. Ar būtų galima 4 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Prašau, už, prieš. Kol kas nėra. J. Olekas – prieš. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes jau pasakėme daug minčių kalbėdami dėl straipsnio pataisų. Pagrindinis nesutikimo motyvas yra tas, kad Vyriausybės šiuo atveju ministerijose pagrindinis krūvis turėtų tekti karjeros pareigūnams. Iš tikrųjų priimdami nuostatą, kuri siūloma šiuo straipsniu, mes sumažiname valstybės tarnautojams karjeros pareigūnams galimybę kilti karjeros laiptais vienu laipteliu. Jeigu jisai nori sąžiningai tarnauti tėvynei ir siekti tobulėti, siekti aukštesnių pareigų, tai po šio straipsnio, vėliau po įstatymo priėmimo mes pasakome, kad aukščiausia, ką gali pasiekti valstybės tarnautojas, yra tik departamento vadovas. Tai yra ir karjeros prasme žemesnės pareigos, tai yra ir finansine galimybe užsidirbti valstybės tarnautojui daug žemesnės pareigos, nes ministerijos sekretoriaus poziciją perkeliame į politinio pasitikėjimo. Taip mes smarkiai sumažiname valstybės tarnautojų motyvaciją. Jau ne kartą pastebėta, kad kuo mažesnė valstybės tarnautojų motyvacija, mes negalime tikėtis ir darbo kokybės.

Todėl aš siūlau po mūsų ilgų debatų, įvairių diskusijų, galbūt įvairių nuomonių dar kartą atkreipti dėmesį, kad jeigu mes iš tikrųjų siekiame profesinės valstybės tarnautojų darbo kokybės, nepadarykime šių pareigybių politinio pasitikėjimo pareigybėmis ir nepritarkime pateiktam įstatymo straipsniui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už. Nėra. Kadangi buvo motyvai prieš, tai skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta pateiktam 4 straipsniui?

Balsavo 94: už – 63, prieš – 13, susilaikė 18. 4 straipsniui pritarta.

5 straipsnis.

V. KURPUVESAS (TPPF). 5 straipsniui pasiūlymų nėra.

PIRMININKAS. 5 straipsniui pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ne. Prašau. J. Sabatauskas – prieš.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pasižiūrėkime į kolegijos sudėtį. Joje anksčiau buvo valstybės sekretoriai, karjeros tarnautojai, dabar atsiranda ministro pavaduotojai, kurie iš esmės yra viso labo ministro patarėjai. Tai tokios… analizuoti tuos patarėjus, pavadintus ministro pavaduotojais, kai pagal Konstituciją jie negali pavaduoti ministro, yra išvis neprasminga sudaryti kolegiją, nes tie patarėjai ir taip privalo tą daryti, nes jų darbas patarinėti ministrui. Pasižiūrėkim į viceministrų funkcijas. Pagal funkcijas jie viso labo yra patarėjai. Nematau kolegijos sudarymo prasmės, nes ji nebebus funkcionali, nes tie patarėjai, kurie kasdien jam patarinėja, dar kartą susirinks į kolegiją, tai yra parodija, tai yra valdymo šaržas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvų už nėra. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta 5 straipsniui?

Balsavo 91: už – 62, prieš – 14, susilaikė 15. 5 straipsniui pritarta.

6 straipsnis. Prašau.

V. KURPUVESAS (TPPF). 6 straipsniui pasiūlymų nebuvo.

PIRMININKAS. Ar būtų galima 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių? Ačiū. (Balsai salėje) Yra. V. P. Andriukaitis. Prašau, prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jau mes ne vieną kartą išsakėme pastabas ir dėl ankstesnių straipsnių, ir dabar. Galime pakartoti tik tą patį, kad šio įstatymo priėmimo kontekstas yra be galo akivaizdus ir jis yra pavojingas. Jeigu mes taip politizuosime valstybės valdymą, mes tikrai neteksime valdymo efektyvumo. Šiuo atveju tiktai galime priminti kolegai E. Pupiniui ir kitiems, jog ankstesniame valdyme dalyvavo įvairių politinių partijų atstovai, pradedant dabartiniu finansų ministru ponu A. G. Šemeta. Šiuo atveju tai, ką jūs darote, jūs labai aiškiai užsibrėžiate kryptį politizuoti viešąjį administravimą, sumažinti jo efektyvumą, net nekreipdami dėmesio į tai, kad yra labai sudėtingas valdymo periodas. Jūs tiesiog mažinate valstybės valdymo efektyvumą, todėl negalima pritarti ir šiam straipsniui.

PIRMININKAS. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, savaime suprantama, kaip pasakė A. Sysas, matyti didžiulis noras išsaugoti jūsų kuopeles tenai, kurios nežinia, ką dirbtų, tiktai trukdytų. Todėl vis dėlto nemanau, kad reikėtų mums šiandien tempti laiką ir po kelis kartus apie tą patį kalbėti. Paprasčiausiai jūs tempiate laiką, kad po to vėl galėtumėte pasakyti, kad mes vėlai baigiame posėdžius. Siūlau kur kas greičiau spręsti šiuos klausimus. Ačiū. (Balsas salėje: „Reikia atmesti Valstybės tarnybos įstatymą ir nebus…“).

PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas už, vienas prieš kalbėjo. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projekto 6 straipsniui?

Balsavo 92: už – 67, prieš – 15, susilaikė 10. 6 straipsniui pritarta. Replika po balsavimo. Prašau.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos! Čia buvo pasakyta keletas esminių, kaip čia pasakius, politinių, filosofinių pastabų. Pareikštas priekaištas kairiesiems kaip tokiems ir iš jų išskirtai vienai politinei jėgai. Mielieji, baigiasi 19-ieji atkurtos nepriklausomybės metai ir jūs turėjote daug galimybių įsitikinti, kad kairieji greta jūsų arba jūs greta mūsų stovėjome pačiais aštriausiais atkurtos valstybės momentais vienoje gretoje. Todėl dabar įvesti kaltumo prezumpciją iš anksto, tikrai yra įžeidinėjimas, yra nekorektiška, tai yra garantija arba tam tikra garantija, kad darbas bus atitinkamas. Taip tikrai nederėtų kalbėti jaunesniems kolegoms. Nereikėtų kaltinti avansu neturint gyvos medžiagos. Štai, kaip tie kairieji kenkia dirbti, o mes esame vieninteliai išrinktieji, mes esame mesijai, mes visada teisūs, nors dabar jau pripažįstam, kad prisidirbom, bet mes vis tiek teisūs. Tikrai taip nedera kalbėti. Reikia turėti šiokį tokį gėdos jausmą.

PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlau nutraukti diskusijas per šoninius mikrofonus. Pereiname prie klausimo. 7 straipsnis. Komiteto pirmininko nuomonė?

V. KURPUVESAS (TPPF). 7 straipsniui yra keli siūlymai. Siūlyčiau pradėti nuo mano siūlymo svarstymo. Siūlymo esmė yra tokia: siūlau keisti šio straipsnio 1 dalį ir nukelti įstatymo įsigaliojimą į liepos 1 d. Tai yra susiję su reikalavimu įspėti pareigūnus apie galimą būsimą atleidimą prieš keturis mėnesius tam tikrais atvejais. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Siūlau atsisakyti straipsnio 3 dalies, kuri numato galimybę valstybės tarnautojams, anksčiau išeinantiems iš pareigų, sumokėti du kartus didesnę išeitinę išmoką, nes visiškai norėčiau sutikti su Teisės departamento pastaba, kad tai prieštarautų Valstybės tarnybos įstatymui.

Šio straipsnio 3 dalies arba pasiūlymo esmė yra viceministrų funkcijų išplėtimas. Pagal mano siūlymą nuo liepos 1 d. viceministrai iš principo perims dabartinių sekretorių funkcijas, todėl teigti arba juos prilyginti dabartiniams ministrų patarėjams yra netikslinga, nes jie bus atsakingi už atskiras valdymo sritis ir turės kur kas platesnius įgaliojimus ir kur kas platesnę atsakomybę. Komitetas pasiūlymui pritarė.

PIRMININKAS. Dovanokit, šiek tiek aiškumo. Žinau, kad buvo pateiktos trys pataisos, pasiūlymą J. Razma atsiėmė. Liko dvi. Jūs paminėjote ir vieną, ir kitą. Kaip jūs dabar siūlote, kokiu eiliškumu balsuoti, kad nebūtų taip, kad viena pataisa paskui eliminuoja kitą.

V. KURPUVESAS (TPPF). Aš paminėjau pasiūlymą dėl 7 straipsnio, o mano pasiūlymas liečia visas 7 straipsnio tris dalis. Siūlau balsuoti tiesiog už visą mano pasiūlymą.

PIRMININKAS. Seimo nario A. Syso siūlymas yra išbraukti 3 dalį. Tai dabar, jeigu mes pritariame vienai nuomonei, po to pritariame kitai, tai išeina, kad pritariame V. Kurpuveso siūlymui, bet be 3 straipsnio.

A. SYSAS (LSDPF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Tokiais atvejais reikia svarstyti kiekvieną punktą, nes ten yra datos. Iškart pranešu, kad atsiimu datas ir sutinku su pirmininko pasiūlytom datom. Tai dėl 1 ir 2 dalių galime nebalsuoti, bet dėl 3 aš norėčiau išsakyti argumentus, kad būtų balsavimas.

PIRMININKAS. Jeigu tiktų, padarykime tokią eilės tvarką. Pirmiausia svarstome gerbiamojo A. Syso pasiūlymą. Jeigu jam bus pritarta, tai bus viena situacija, jeigu ne, tada svarstysime pono V. Kurpuveso pasiūlymą. Prašau.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, čia yra vienas niuansas, kurį mes turėtume įvertinti. Gal viskas bus taip, kaip nubalsuos dauguma, bet gali būti ir kitaip. Bet kuriuo atveju, kai nubalsuojama, yra baigiamoji įstatymų leidybos grandis – Ekscelencija Prezidentas. O jeigu jis nepasirašo, vadinasi, jo veto mes nagrinėjame pavasario sesijoje, kuri prasideda, kaip žinote, kovo 10 d. Tada prašom skaičiuoti maždaug nuo kovo 15 d. iki liepos 1 d. Ar išeina 4 mėnesiai? Primenu tiems, kurie nežino, kad 4 mėnesiai reikalingi įspėti didelei grupei žmonių. Ir socialiai jautrių žmonių: nėščiosioms, invalidams ir visokiems kitokiems, ir t. t.

Kad apsidraustume, ar negalėtume sutikti, kad būtų ne liepos 1 d., o rugpjūčio 1 d., tada net jeigu Prezidento veto, mes ramiai suspėjame pagal visus tuos terminus. Nes jeigu Prezidento veto, o mes paliksime liepos 1 d., turėsime nemalonumų Konstituciniame Teisme. Arba reikės keisti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau.

V. KURPUVESAS (TPPF). Mano manymu, Valstybės tarnybos įstatymas nustato mechanizmus, kad tie principai, kuriuos paminėjo gerbiamasis Č. Juršėnas, nebūtų pažeisti. Iš tiesų, jeigu taip atsitiktų, tokiu atveju tokių pareigūnų atleidimas būtų nukeltas. Teisiškai situacija yra gana paprasta ir čia nematau didesnės bėdos.

Gerbiamasis Pirmininke, norėčiau tiesiog atkreipti jūsų dėmesį į mano ir gerbiamojo A. Syso pasiūlymą. Iš esmės jie yra panašūs. Jeigu dėl 1 ir 2 dalių mano kolega atsiima savo pasiūlymą, tai mano pasiūlymas dėl 3 dalies taip pat sutampa su jo pasiūlymu. Jis siūlo, kad tas straipsnis būtų be 3 dalies, tokios, kokia pasiūlyta dabartiniame įstatyme. Beje, aš taip pat siūlau ją išbraukti, nes prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui. Taigi šitoje vietoje mūsų pasiūlymai taip pat sutampa. Kita vertus, aš siūlau papildyti 7 straipsnį nauja 3 dalimi, kurios esmė būtų viceministrų funkcijų išplėtimas po liepos 1 d. Jeigu būtų priimtas… mano pasiūlymas iš principo apima gerbiamojo A. Syso pasiūlymą ir jis jam neprieštarauja.

PIRMININKAS. Tada klausimas pataisos autoriui Seimo nariui A. Sysui, ar pritariate siūlymui jums savo pasiūlymą atsiimti, nes antrasis siūlymas iš tiesų inkorporuoja ir jūsų, ir prideda kitą variantą? Ar galime svarstyti tik Seimo nario V. Kurpuveso pataisą? Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš dalies sutinku, bet gal čia teisininkai turėtų pasakyti. Labai ydinga, kai mes į baigiamąsias nuostatas įrašome straipsnį, kuris reglamentuoja vienų ar kitų pareigybių funkcijas. Čia reikėjo taisyti straipsnius kita prasme, o ne dėti baigiamąsias į ankstesnius straipsnius. Šia prasme gali iškilti teisinių kolizijų po to, kai bus žiūrima, nes maniau, kad komitetas, kuris yra pagrindinis, tokiais atvejais turi taisyti visiškai kitą straipsnį, o ne baigiamosiose nuostatose rašyti. Vienas dalykas.

Antras dalykas, aš norėčiau atkreipti dėmesį į 3 punkto 4 dalį, kad nebūtų gėda patiems autoriams dėl šito teksto. Ten kalbama, kad viceministrai aptarinės ministro politines nuostatas. Ten yra toks sakinys. Grynai redakciškai ir dėl skambesio, manau, kad ne viceministrų reikalas aptarinėti ministrų politines nuostatas. Bet gramatiškai taip. Viceministrų nuostata aptarinėti ministro politines nuostatas. Bet taip parašyta jūsų redakcijoje, gerai perskaitykite 4 dalį, pamatysite, kad ten nevisiškai korektiška. Mintis logiška, bet korektiškumo, ko gero, nėra.

Todėl aš ir sakau: iš viso šios 3 dalies nereikėtų, ją reikia įkomponuoti visiškai kitoje vietoje.

PIRMININKAS. Tai buvo pasiūlymas, V. Kurpuveso pasiūlymas kaip ir inkorporuoja jūsų, 3 dalį, kokia buvo, atmeta, ir siūlo tokią. Bet dabar, suprantu, yra pasiūlymas pataisos autoriui redaguoti, jeigu sutinkate, 3 dalies 4 punktą.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis Pirmininke, vis dėlto mano pasiūlymas buvo įvertintas ir Teisės departamento, ir jis panašios išvados arba panašių argumentų neišsakė. Bent jau aš, kaip teisininkas, galiu pasakyti, kad esu matęs ir ankstesnių precedentų, kai baigiamosiose nuostatose buvo panašios struktūros normos. Nematau teisinės problemos.

O kalbant dėl 4 punkto, aptarimas. Kodėl viceministras negali aptarti ministro politinių nuostatų, tarkime, Vyriausybės posėdyje arba pasitarime. Skaitykime visą, čia kalbama ne vien apie visuomenę, bet ir apie Seimo komitetus, apie Vyriausybės posėdžius ir pasitarimus.

PIRMININKAS. Kiek suprantu, gerbiamasis A. Sysas savo pasiūlymą atsiima, ir mes dabar svarstome tą klausimą. Buvo pasiūlymas 3 punkto 4 dalį revizuoti, tačiau argumentai, kad turėtų būti palikta taip, kaip yra. Aš teikiu balsuoti. (Balsai salėje) Tuoj teiksime balsuoti. Kol kas motyvai už ir prieš. Prieš – V. P. Andriukaitis. Dėl pasiūlymo, dėl pataisos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš kalbu dėl gerbiamojo komiteto pirmininko V. Kurpuveso dabar teikiamos pataisos, po to svarstysime visą straipsnį.

Jūsų pataisa išties yra problemiška. Visų pirma noriu pacituoti, kad Konstitucijos 96 straipsnis labai aiškiai nustato, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Ministrą laikinai gali pavaduoti tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.

Viceministrai šiuo atveju nei funkcijų, nei politinių aptarimų… įstatymuose negali būti jiems nurodyta, nes viceministrus jūs šiuo atveju darote ministro politiniais patarėjais, ir nieko daugiau. Jie negali pavaduoti ministro niekur: nei pasitarimuose, nei kur tik būtų. Konstitucijos nuostata akivaizdžiai aiškiai nurodo, ką turi daryti ministras arba jį pavaduojantis kitas ministras.

Ir pati definicija, ir pats sumanymas, ir pati jūsų straipsnio redakcija, ir pati pataisa, kurią jūs dabar teikiate, tikrai labai aiškiai neatitinka mano minėto Konstitucijos straipsnio. Todėl manau, kad už jūsų pataisą balsuoti pavojinga. Lygiai taip pat manau, kad šio įstatymo visas kontekstas yra gana komplikuotas pagal Konstitucijos reikalavimus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už nėra. Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projekto Nr. XIP-85(3) 7 straipsnio siūlomai pataisai, prašom balsuoti.

Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 9, susilaikė 10. Pataisai pritarta. Prašom dėl viso 7 straipsnio su mūsų ką tik patvirtinta pataisa, už ir prieš. Prašom užsirašyti. Prieš – E. Žakaris. Nėra. A. Rimas.

A. RIMAS (LSDPF). Aš noriu pasakyti, kad projekto autoriai bando apginti nuomonę, kuri nėra pasiteisinusi. Dabar sekretoriai nedirba ir iki liepos 1 d. iš esmės nedirbs. Tai rodo ir rezultatai, ir kai kurie klausimai šioje darbotvarkėje bei kitose darbotvarkėse, įstatymų klaidos, įstatymų pataisos ir t. t. Viceministrai dar nedirba. Man atrodo, kad konservatoriai, kurie dabar valdo, užima valdymo poziciją, demokratijos požiūriu nė kiek nepažengė į priekį. Rinkimų programose deklaruojama viena, o realiame gyvenime dirbama kitaip. Nemokame dirbti su kitaip mąstančiais. Nesėkmingai dirbote po daugelio reorganizacijų. Jeigu mano atmintis neapgauna, tai jūs nė vienos kadencijos su naujais savo darbuotojais, ką tik pakeistais, neišdirbote. Faktiškai šis įstatymas ir toks jūsų siekis politizuotas ir politizuoja ministerijų vadovybę. Jūs nepasimokėte iš praeities klaidų. Nei iš savo, nei iš kitų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Atsiprašau Seimo nario V. P. Andriukaičio, ne toje vietoje užsiregistravote. Už – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų balsavau už šį straipsnį, kai jis buvo sureguliuotas ir nebeliko kyšio valstybės tarnautojams už tai, kad jie išeis iš darbo anksčiau, nei jiems priklausytų pagal Darbo kodeksą. Bet aš norėjau pasiūlyti ir paklausti įstatymų rengėjų, ar nereikėtų, išgyvenant dėl Lietuvos biudžeto, nutarti, turint tiek daug politinių patarėjų kaip viceministrai, panaikinti ministrų patarėjų etatus, nes aš nebesuprantu, kam jie bus reikalingi, kadangi kiekvieną sritį kuruos žmogus, kuris yra politiškai angažuotas. Ar nereikėjo šiame įstatyme numatyti šių dalykų?

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, prieš pasakyti. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas mūsų įstatymo projekto 7 straipsnis su prieš tai patvirtinta projekto straipsnio pataisa?

Balsavo 88. Už – 69, prieš – 9, susilaikė 10.

Pereiname prie viso įstatymo projekto priėmimo. Registruokitės. Prašom. Keturi – už, keturi – prieš. Toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Taigi, kolegos, motyvai dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš. Prieš kalba Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymo projektas visais požiūriais yra gana keistokas. Seimo nariai, ypač tie, kurie jau ne vieną kadenciją Seime, puikiai prisimena tą laikotarpį, kai veikė ta pati sistema ir kaip politinio pasitikėjimo pareigūnai buvo įtvirtinti viceministrai. Šie Seimo nariai, ypač konservatoriai, turi prisiminti savo išgyvenimus, savo retoriką dėl valstybės tarnybos kokybiško veikimo ir kaip buvo reikalaujama, kad į šiuos postus nebūtų sodinami savi žmonės, kad būtų išlaikytas didelę patirtį turintis aparatas ir panašūs dalykai. Mes, pažiūrėję kitų valstybių patirtį, ne Jungtinių Amerikos Valstijų, kai, laimėjus vienai politinei partijai, keičiasi visos tarnybos, atsižvelgiant į politinę priklausomybę, įtvirtinome tai, kas galbūt politiškai ir nebuvo mums naudinga, bet įtvirtinome konkurso principą. Žmonės, tie patys sekretoriai, norėdami įsidarbinti (kartais būdavo trys ir daugiau konkurentų), privalėjo labai gerai susipažinti su teisine, leidybine… prasme, susipažinti su tos ministerijos funkcijomis, ką gali būti reikalinga kuruoti, ir daugeliu kitų dalykų. Dabar to nebereikės – užteks priklausyti politinei partijai, ir tu gali eiti pareigas. Tačiau šio įstatymo ydingumas yra kitas – kad mes vėl įtvirtinsime politinio persekiojimo principą: jeigu tu esi ne iš tos partijos, tai tu nebetinki toliau eiti, nors esi geras specialistas, šių pareigų. Tikrai negalime šitam pritarti.

Manau, kad tai, kaip ir buvo sakyta, iš esmės sumažins valstybės tarnybos efektyvumą ir iš tikrųjų bus įtvirtinti principai, kad būtina priklausyti ar vienai ar kitai politinei partijai. Tačiau nepamirškime, kad lazda visada turi du galus. Dažnai mūsų kolegos konservatoriai šiuos du lazdos galus patys jautė. Tikrai manau, kad reikėtų bendrai sutarti ir taisyti, bet jokiu būdu šiandien nepriimti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kad ir kaip gaila, bet ką tik nebuvo pasakyta tiesa. Ne į Jungtinių Amerikos Valstijų praktiką orientuotas šis projektas, dėl kurio balsuosime, tačiau aš noriu atkreipti dėmesį, kad Vakarų Europos šalyse XX a. visą laiką funkcionavo sistema, kai kartu su politine valdžia keičiasi ir tam tikras politinio pasitikėjimo tarnautojų skaičius. Ypač pastaruoju metu šių šalių politinė sandara suprato, kad reikia didinti keičiamų tarnautojų skaičių ir lygį. Net iki padalinių vadovų kai kuriose Vakarų Europos šalyse yra pakeičiama, pasikeitus politinei valdžiai, kad laimėjusi politinė valdžia galėtų daryti didesnę įtaką valstybės tarnybai plačiąja prasme. Mes kaip tik kalbame apie valstybės tarnybos stabilumą, bet tuo pat metu nepamirškime valstybės tarnybos inertiškumo ir pasipriešinimo galimoms reformoms.

Ministro ir viceministrų instituto grąžinimas, kas iš tiesų Lietuvoje buvo padaryta 1996 m. ir po to įtvirtinta 1999 m. Valstybės tarnybos įstatyme, manau, be jokio reikalo 2002 m. buvo eliminuota ir pereita tikrai ne prie Vakarų Europai būdingos sistemos. Manau, kad dabar yra gera proga grįžti į tą patį modelį, pagal kurį dabar gyvena ir kitos Europos Sąjungos šalys.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai negalima pritarti siūlymui atleisti iš ministerijų patyrusius, išmintingus darbuotojus. Sakau tai labai atsakingai, kaip pati išdirbusi ministre aštuonerius metus. Galiu pasakyti, kad tiek valstybės sekretoriai, tiek ministerijų sekretoriai, nepaisant jų partinės priklausomybės, pirmiausia dirba įgyvendindami Vyriausybės programą. Tikrai galiu pasakyti, žinau net pavardes atskirų darbuotojų iš mūsų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kas kokių politinių pažiūrų laikosi, tačiau niekada tai netrukdė remtis jų kvalifikacija, jų išmanymu ir dirbti komandoje. Man atrodo, kad kiekvienas patyręs vadovas, priimdamas sprendimus, pirmiausia remsis patyrusiu, išmintingu specialistu.

Aš tikrai nesuprantu, kodėl naujoji dauguma bijo tų patyrusių darbuotojų. Ar jums neatrodo, kad jeigu jūs ne bijotumėte, o daugiau kalbėtumėte ir pasiremtumėte tais specialistais, tai, ko gero, prie Seimo nebūtų buvę ir tų riaušių, kurios įvyko.

Man labai keista girdėti, kad kai kas iš valdančiosios daugumos sako, kad ministras turi turėti savo politinę komandą. Be abejo, jis turi turėti, bet argi jis iki šiol ir pagal dabar galiojantį įstatymą neturi? Yra viceministras, yra patarėjai, yra padėjėjai. Tai yra asmeninio politinio pasitikėjimo ministro komanda. Su ta komanda ministras ateina, su ta komanda ministras išeina. Tai negi to nepakanka? Ar jau į pareigas yra paskirti tokie neišmanantys ministrai, kad jiems nepakanka tos komandos, reikia, kad ji būtų dar didesnė? Ir pabaigoje. Kas galėtų paneigti, kad tai yra tik pradžia, kad ir toliau bus atleidžiami patyrę specialistai prisidengiant struktūriniais pertvarkymais?

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų nereikia savęs gąsdinti. Manau, kad specialistai profesionalai ir dabar dirba, dirbs ir ateityje, ir panašiai. Tačiau, savaime suprantama, kad vis dėlto, jau čia buvo sakyta gerbiamojo S. Šedbaro, mes turėtume eiti prie europinio modelio, pagal kurį prisiima atsakomybę politikai, ir ne tik Seime, bet ir Vyriausybės lygmeniu, nes programas vis dėlto reikia įgyvendinti. Ir iš tikrųjų nereikia čia patiems savęs gąsdinti. Gerbiamajam vyresniajam kolegai Č. Juršėnui aš taip pat norėčiau pasakyti: tikrai nenorėjau įžeisti jūsų, tikrai yra daug gražių ir dorų žmonių, kurie dirba ir tikrai dirbs. Tačiau aš ne pirmas pradėjau kalbėti apie politines kuopeles, kurios turėtų būti ministerijose. Apskritai toks supratimas, kad turėtų būti kažkokios politinės kuopelės, kurios… ir panašiai, ne, turėtų dirbti komanda, kurios lyderiai turėtų būti politikai. Tai aš ir siūlau pritarti tam įstatymo projektui ir negąsdinti patiems savęs, kad kažkas atleidinės, imsis represijų. Dirbantys žmonės visada dirbs, nes be jų darbų nepadarysi. Tačiau tam visam procesui turėtų vadovauti politikai, nes jie atsako už politinių sprendimų priėmimą pagal įstatymą, ir rinkėjams. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš kalba K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų keista čia dalyvauti šeimyniniame barnyje. Konservatoriai barasi su socdemais, kurių vaikų bus daugiau ministerijose. Gerbiamieji, valstybę valdyti, atsiprašau, ne puodus žiesti. Aš iš tikrųjų yra tiek daug žmonių, kurie dabar galėtų būti tais viceministrais? Man labai gaila, bet šiandien aš manau, kad Vyriausybė ne visiškai sukomplektuota iš tinkamų žmonių… Tai iš kur tų viceministrų tiek daug dabar susiieškosit? Jūs man atsakykite į kitą klausimą: o kodėl nenaikinat politinio pasitikėjimo pareigūnų – ministro patarėjų? Nes jau kolegija išeina, vienas uždaras ratelis, kažkoks neaiškus. Tai manau, kad iš tikrųjų reikia žiūrėti į esmę. Ši valstybės valdymo reforma pusei metų paralyžiuos bet kokį darbą visose ministerijose. Ir kai pradedam atėję į valdžią nuo to, kad keičiam kadrus galvodami, kad po to lengviau valdysim, tai tik rodo, kad to valdymo supratimo absoliučiai nėra. Man keisčiausia, kad už tai stoja buvęs meras ir neblogas valdytojas E. Pupinis. Jis tai jau žino viską, kaip darosi. Tai argi jūs įsivaizduojat, kad jūs dabar pakeisit ministerijų sekretorius į viceministrus ir staigiai pagerės valdymas ministerijose ir įvyks reformos? Nė velnio jums neįvyks. Tai gal pradėkit dirbti nuo to, ką pradėjot. Darykite savo pakeitimus, išnaudokite žmones, kurie yra, jeigu jie netiks tam darbui, keiskite. Ir tam visiškai nereikia daryti kokio nors masinio atleidimo, masinio pinigų išmetimo. Kam tuos dalykus daryti? Kokį jūs čia… dabar manot, padarysit kokią nors naujieną? Jeigu reikia sustatyti savus žmones, sutinku, jūsų kelias yra teisingas. Bet tada tai jūsų šeimyninis ginčas su socdemais. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, ko gero, mūsų diskusija apie valdymo pakeitimus rodo tikrąją priežastį, kodėl oponuojama Permainų koalicijos politikai. Oponuojama ne pačiai politikai, o oponuojama tam, kad gali pasikeisti kokie nors žmonės valdymo struktūrose, kurie, matyt, yra vis dėlto, kaip rodo opozicijos kalbos, iš tikrųjų labai glaudžiai, tiesiogiai susiję su opozicija. Tai galim sudaryti galbūt net sąrašus, kuriuos galima liesti, kurių negalima liesti. Ir tada pagal tokį nacionalinį susitarimą ir elkimės. Kolegos, iš tikrųjų oponuojančiųjų kalbos, matyt, pasakė daugiau, negu patys oponuojantieji numanė. Aš tik atkreipsiu dėmesį į frazę, kurią pasakė prieš tai kalbėjusieji, nuskambėjo: „Sekretoriai nedirba.“ Tai mano klausimas: duotas signalas kam nors nedirbti? Jūs juos valdote? Antras įdomus pasakymas: „Nė velnio jums nepavyks.“ Na, įdomu iš tikrųjų, kas jau čia taip suprogramavo nesėkmes. Kolegos, kaita yra natūralus procesas. Keičiasi netgi opozicija. Ir kuo protingesnė opozicija, tuo greičiau jinai keičiasi. Tačiau mes negalime sutrukdyti atėjusiai komandai įgyvendinti savo politiką. Tada jūs turite kritikuoti ir kritikuoti aštriai, jeigu nedaromi politikos pokyčiai. Tačiau neprisikabinkite prie atskirų asmenų. Aš manau, kad kompetencija nebūtinai prieštarauja kaitai, ir kaita yra tas dalykas, kokio mes patys norime šioje valstybėje. Pasakyti, kad mūsų valdymo struktūros dabar yra optimalios, tai būtų pasakyti daugiau negu melą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, man šiek tiek keista girdėti, kaip Konstitucinio Teismo teisėjas, kuris, atrodo, ar tuo metu dirbo, ar jau buvo bebaigiąs, tokia panaši byla jau buvo sprendžiama Konstituciniame Teisme, t. y. Vyriausybės įstatymo byla, apskričių, ten ilgesnis pavadinimas… Ir vėl lipama lygiai ant to paties grėblio. Antras dalykas, noriu priminti Petrui ir kitiems, kad Lietuvos įstatymai leidžia atleisti ne tik valstybės tarnautoją, bet ir sekretorių ir tam nereikia didelių reformų ir didelių finansinių išteklių. Apie ką mes kalbam? Aš bandžiau ir savo pataisomis padėti konservatoriams ir daugumai sutaupyti, nes pagrindinis lozungas yra taupyti. Bet juk jūs darote visiškai atvirkščiai. Juk jūs ne taupote pinigus, o išlaidaujate. Mes siūlėme: nekeiskim, jeigu reikia vieną ar kitą sekretorių pakeisti, tam yra visos teisinės galimybės, bet jūs norit pagal įstatymą atleisti, įspėjimo lapeliai, išeitinės išmokos, naujų priėmimas. Siūliau vietoj keturių viceministrų tris – vėl sutaupymas. Ne, sakot, reikia daugiau. Nors patys suprantat, kad į kiekvieną ministeriją bus atvesta daug politinio pasitikėjimo žmonių iš partijos. Ar ministerijų darbo kokybė pagerės? Na, laikas parodys. Sprendžiant iš to, kas įvyko per pirmus svarstymus, bent jau socialinėje srityje buvo pridaryta be galo daug nereikalingų klaidų. Ir aš manau, jų būtų mažiau, jeigu būtų paprasčiau ir ramiau dirbama.

Dabar apie socdemų politinį desantą visose ministerijose. Aš geriausiai pažįstu Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, nes 12 metų dirbu šiame komitete. Tai noriu pasakyti, kad nė vienas viceministras, t. y. dabartinis sekretorius, nebuvo priimtas socdemų laikais. Vienas dirba 15, kitas – 12, ponia A. Morkūnienė atėjo iš Laisvosios rinkos instituto, ponas V. Rupšys buvo atėjęs su ponia I. Degutiene, tada jos padėjėjas buvo. Kaip ir sakė ministrė, niekas netrukdė siekti geresnio rezultato. Dar netgi buvo turbūt geresni sprendimai, jeigu įvairių pažiūrų žmonės dirbo tais sekretoriais ir išsakydavo įvairias nuomones. Bijau, kad politinės kuopelės principas, ką kritikavo ir kiti kolegos, tikrai nepasitarnaus ministerijos darbo kokybei ir tiems įstatymams…

PIRMININKĖ. Laikas.

A. SYSAS (LSDPF). …kuriuos gaus Seimas, ir mes juos turėsim priiminėti. Pagalvokite. Aš pasisakau prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis kalba už L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiaip nesu mėgėjas skirstyti – čia jūsų, čia mūsų, jūs valdantieji, mes nevaldantieji. To nebuvo ir neturėtų būti. Seimas yra išrinktas kaip atstovaujamoji valdžia. Seimas šiandien sprendžia, ką daryti, kad Vyriausybė Seimui iš tikrųjų atsakytų solidariai, t. y. kiekvienas ministras ir kartu visa Vyriausybė atsiskaito Seimui. Todėl Vyriausybė prašo Seimo sudaryti galimybę, kad jie turėtų tokius pat asmenis, kuriais galėtų pasitikėti, t. y. politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Todėl aš visiškai pritariu šioms pataisoms, nes ir jų paskirtis pagal dabar pateiktas įstatymo pataisas… labai atidžiai svarstėme, vertinome ir pasitarimuose su tais pačiais sekretoriais komitete ir nustatėme… negu pirmasis variantas, kuris buvo pateiktas… turi būti apibrėžtos ir viceministrų pareigos, funkcijos, ir apimtis. Tai yra kiekvienas privalo atsakyti už patikėtą darbo barą.

Dėl skaičiaus. Šiandien įstatymas leidžia Vyriausybei riboti viceministrų skaičių iki keturių, o ne sako, kad keturi, ir panašiai. Aš manau, bus sudaryta galimybė pasireikšti ir Vyriausybei.

Kita. Yra labai konkretus santykis, išdėstytas šiose pataisose, tarp viceministrų ir kanclerio, kuris tampa visos darbo organizacijos ministerijoje ašimi. Ministras, kaip valstybės pareigūnas, kaip valstybės politikas, atsako prieš Seimą ir Lietuvą, prieš tautą, o kancleris ir viceministrai atsako prieš ministrą. Todėl aš kviečiu neabejojant pritarti šioms pataisoms, balsuoti už šio įstatymo pataisas ir sudaryti galimybę dirbti Vyriausybei ir atsakyti solidariai.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Taigi 4 kalbėjo prieš, 4 – už. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus į savo vietas. Dėmesio! Balsavimas. Kas už tai, kad Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 107 Seimo nariai: už – 79, prieš – 21, susilaikė 7. Įstatymas Nr. XIP-85(3) priimtas.

Gerbiamieji kolegos, kadangi jau yra 12.35 val., pagal darbotvarkę 12.30 val. – Vyriausybės valanda. Ministrai jau susirinko, taigi tuos ministrus, kurie yra Seimo nariai, irgi kviečiu į Vyriausybės ložę.

Repliką po balsavimo – ponas B.Bradauskas. Prašom.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Po šio balsavimo tampa aišku, kad komjaunimas ir Komunistų partija buvo tokios gausios, kad visoms partijoms užtenka kandidatų. Bet kad šias idėjas taip perimtų dešinieji, viena partija – viena tiesa, na, man tik stebuklas. Ir norima, kad ministerijose dirbtų tik viena partija. Kur mes nueisime su tokia politika, nežinau.

PIRMININKĖ. Seimo narys P. Luomanas. Prašom.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kalbėdama ponia V. Blinkevičiūtė netiesiogiai apkaltino įvairių pažiūrų valstybės tarnybos darbuotojus, kad jei ne šie sprendimai, tai gal ir nebūtų riaušių prie Seimo. Manyčiau, įtarinėti valstybės tarnautojus galimų riaušių organizavimu yra nekorektiška. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kadangi paminėta V. Blinkevičiūtės pavardė, prašom.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš labai atsiprašau. Matyt, kolega Seimo narys visiškai nesuprato, ką aš norėjau pasakyti. Aš norėjau pasakyti ir patarti, kad politikai, nesvarbu, kokiai partijai priklauso, pozicijai ar opozicijai, įsiklausytų, teikdami įstatymų projektus ir kitus sprendimus, į patyrusių specialistų siūlymus. Jeigu tie siūlymai iš tikrųjų yra nepagrįsti, blogina žmonių gyvenimą, jie sukelia tokias reakcijas, kokia ir buvo prie mūsų Seimo. Aš tą turėjau omeny. Labai atsiprašau, jeigu kažkas iš kolegų suprato taip, kaip norėjo suprasti.

Vyriausybės valanda

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pradedame Vyriausybės valandą. Laba diena Vyriausybei. Pagal Statutą, kaip žinote, pirmiausia klausimai užduodami tokia eile: iš pradžių du klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis, bet aš jo nematau, vėliau klausimus gali užduoti iš eilės visų frakcijų atstovai pradedant nuo opozicinių frakcijų. Didžiausia opozicinė frakcija – Socialdemokratų, taigi frakcijos vardu – ponas Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Šitą klausimą norėčiau adresuoti finansų ministrui. Pastaruoju metu pasigirdo tokių viltingų pažadų, kad bus suformuluotas Verslo gelbėjimo fondas, kurio dydis turėtų būti apie 4 mlrd. Lt, todėl būtų labai konkretus klausimas jums, ministre. Kokie būtų šio formavimo fondo šaltiniai? Kada bus galutinai, jūsų manymu, patvirtinti projektai arba sąrašas tų projektų, kur būtų galima tikėtis paramos iš šio fondo? Ir kada verslas – ir smulkus, ir vidutinis, ir kitas verslas galės pradėti naudotis šia parama? Nes pagal kai kurių specialistų nuogąstavimus, jeigu mes dar užtęsime laiką formuodami šiuos dalykus, verslo Lietuvoje gali ir nelikti.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Be abejo, būtų labai gerai, jeigu tas fondas būtų buvęs suformuotas praeitų metų rugsėjo mėnesį, būtų daug lengviau dabartinei Vyriausybei pradėti ne nuo nulio, o nuo tam tikro įdirbio. Deja, to įdirbio nepavyko surasti ir viską tenka pradėti nuo nulio.

Dabar konkrečiai atsakau į jūsų klausimus. Pagrindiniai lėšų šaltiniai šiai verslo paramos programai šiandien yra du. Pirmasis šaltinis yra Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo paspartinimas. Kaip jūs žinote, pagal maksimalias galimybes mes turime iki šių metų pabaigos įsisavinti pradedant nuo perspektyvos pradžios iki 8,5 mlrd. Lt, o pagal dabar suplanuotą sistemą bendras lėšų panaudojimas būtų truputį daugiau kaip 6 mlrd. Lt. Taigi mes turime papildomas daugiau kaip 2 mlrd. Lt struktūrinių fondų lėšų panaudojimo galimybes.

Antras šaltinis šiandien yra Europos investicijų banko paskola, skirta Europos struktūrinei paramai kofinansuoti. Numatomas šios paskolos dydis yra 1,1 mlrd. eurų. Be abejo, tai yra visai finansinei perspektyvai, ne tik šiems metams. Mūsų užduotis yra paspartinant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą, kartu sparčiau panaudoti ir Europos investicijų banko suteikiamą paskolą. Sprendimas dėl šios paskolos turi būti priimtas kovo pradžioje. Kai tik jis bus priimtas, bus galima priimti ir kitus sprendimus. Manome, jau kovo mėnesį, tiesa, ne visos apimties, pirmieji verslo skatinimo projektai bus pradėti įgyvendinti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Tik primenu, kad klausti – minutė, atsakyti – 2 minutės.

Klausia Seimo narė V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Mano klausimas būtų skirtas Ministrui Pirmininkui, nes šiandien taip ir neaišku, kas atsakingas už būsto modernizavimą ir renovavimą. Pirmiausia noriu paklausti, kodėl neatsiskaitoma už tuos darbus, kurie yra įvykdyti, nepervedami pinigai gyvenamųjų namų bendrijomis, kurios lieka skolingos verslo įmonėms, o šios šiandien išgyvena labai sunkų laikotarpį. Pagrindinis motyvas – nepatvirtintos sąmatos ir finansuojama viena dvyliktoji. Ar iš tiesų reikia tiek ilgai laukti ir delsti, kad iki šiol nepatvirtintos priimto biudžeto gruodžio mėnesio sąmatos?

Antras dalykas ir klausimas. Ar tikrai etiška, kai dar nesančios ministerijos nesantis ministras jau komentuoja, kiek milijardų bus skirta, kiek skirs valstybė toje dalyje, kad mažina nuo 50 iki 25 %. Ar tai yra visos valdančiosios daugumos tokia nuomonė, ar visam tam paradui vadovaujate jūs, konservatoriai?

Trečiasis klausimas. Kodėl sustabdytas gyvenamųjų namų modernizavimo ir renovavimo projektų rengimas? Ar neatsitiks taip, kad bus tie du milijardai, o nebus parengtas nė vienas projektas? Ar aplinkos ministras atsakytų, ar Ministras Pirmininkas, nes tikrai negalima atsiginti žmonių klausimų. Pinigai nepervedami, projektų rengimas sustabdytas, ir iš viso ar liks būsto agentūra tokia kaip agentūra, nes labai jau užsimojote sunaikinti.

A. KUBILIUS. Noriu pasakyti, kad kol kas niekas nėra pakeista. Visa tvarka yra tokia, kokia veikė iki šiol. Aš tikrai negaliu konkrečiai atsakyti į jūsų klausimą, kodėl pinigai vėluoja, nežinau, iš kokių sąskaitų jie turėjo būti apmokėti. Gali būti įvairių šaltinių. Dabar yra veikianti ta pati tvarka, bet noriu pasakyti, kad mūsų ši tvarka netenkina. Mes kalbame apie 2000 gyvenamųjų namų, pastatų renovavimą per metus. Tai yra mūsų strateginis tikslas. Jeigu lieka tokie renovavimo tempai, kokie yra dabar, – keli šimtai, pora šimtų namų per metus, tai mes niekada nepasieksime esminio persilaužimo ir dėl energijos taupymo, ir siekiant kitų strateginių tikslų.

Verslo gaivinimo plane, apie kurį klausė kolega Z. Balčytis, yra dvi esminės programos. Viena yra paramos verslui fondas. Maždaug pusė lėšų, apie kurias kalbėjome, jam galėtų būti skirta. Kita programa yra sutelkti daug didesnes lėšas ir didesnes finansines galimybes namų renovacijai spartinti kuriant ir kitokius finansavimo mechanizmus, nes su tokiais finansavimo mechanizmais, kokie veikia iki šiol, mes persilaužimo nepasieksime. Artimiausiu metu, šią savaitę, speciali darbo grupė turi baigti svarstymus ir pristatyti Vyriausybei bendrus apmatus, kaip turėtų keistis tas finansavimo mechanizmas. Sieksime pritraukti daug daugiau lėšų ir iš komercinių bankų. Na, o toliau svarstysime, kaip sukurti tokį efektyvų valdymo mechanizmą, kad tie pinigai ir parama namų renovacijai kuo greičiau pasiektų ir tiesiogiai suinteresuotus žmones, ir namai būtų renovuojami, ir tie pinigai ateitų į statybines organizacijas. Turime šiuo metu pasiekti dar vieną tikslą sustabdyti statybų verslo, statybų ekonomikos griūtį, nes, kaip rodo prognozės, šiais metais, jeigu nieko nedarytume, statybų verslas, kuris sudaro didelę dalį mūsų bendrojo vidaus produkto, susitrauktų iki 40 %. Todėl namų renovacija išlieka labai svarbus prioritetas ir mes darysime viską, kad renovacijos tempai ir pinigų apimtys būtų daug didesnės negu buvo iki šiol.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Smetona. Ruošiasi K. Ramelis.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Mano klausimas kultūros ministrui. Pone ministre, tikiuosi, kad jums perdavė mano klausimą jums praėjusioje Vyriausybės valandoje, kurioje jūs nedalyvavote. Seimo Pirmininkas buvo įsipareigojęs tą padaryti. Taigi aš, nekartodamas tos ištraukos iš jūsų interviu sausio mėnesį viename laikraštyje, dabar tik priminsiu. Jūs tvirtinote, kad buvusi Kultūros ministerijos komanda iki jums ateinant paskutinėmis savo darbo dienomis iš Kultūros ministerijos biudžeto atėmė 30 mln. Lt. ir paliko visišką nulį ir kad buvusi komanda iš ministerijos išsivežė (čia jau dabar cituosiu) „visus įrenginius, visą bazę, be kurios neįmanoma dirbti“. Na, dar pridūrėte, kad politinės partijos – ne daugiau kaip kriminalinės gaujos, matyt, iš tos skaudžios patirties.

Mano klausimai, kuriuos aš dabar pakartosiu. Ką konkrečiai išsivežė ta buvusi ministerijos komanda, paprastai sakant, pavogė? Ir ar kreipėtės į teisėsaugos institucijas, turbūt šiuo atveju į Generalinę prokuratūrą, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl šio vogimo fakto? Ačiū.

R. VILKAITIS. Ačiū už pakartotą klausimą ir kartu jūsų laisvą traktuotę. Šitą leido sau žurnalistai, o jūs pakartojote. Aš turėjau omeny tuos 30 mln., kurie tikrai buvo mums reikalingi pradėti darbams, tarp kitko, paliktoms nueinančios Vyriausybės programoms. Deja, buvo visiška tuštuma. Ir tik padėjus naujai atėjusia Vyriausybei, konkrečiai Finansų ministerijai, išmokėjome skolas programai „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, kurios turėjo būti apmokėtos nueinančios Vyriausybės. Štai ką aš turėjau omeny. Kaip jūs ten citavote, aš dabar po ranka neturiu to straipsnio. Bazė. Pasigedome programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ dalies dokumentų, kurių nematydami negalėjome greitai daryti būtinų sprendimų dėl Naujųjų metų sutikimo ir kitų programų. Štai ką aš turėjau omenyje. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. R. Smetona nori patikslinti klausimą. Prašau. Tuoj įjungsim.

R. SMETONA (TTF). Kadangi ministras neprisiminė savo teksto, aš būtinai turiu pakartoti. Cituoju: „Kai buvusioji komanda išsiveža iš ministerijos visus įrenginius, visą bazę, be kurios neįmanoma dirbti“. Tai konkretūs dalykai, ir jūs neatsakėte, ar dėl to (vis dėlto 30 mln. ir įrengimai) kreipėtės dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

R. VILKAITIS. Ne, nesikreipiau. Dabar neturiu tikslaus savo pokalbio su žurnalistais įrašo, bet turiu tam tikrą bendravimo patirtį. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia K. Ramelis. Ruošiasi R. Rutkelytė.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų finansų ministrui. Aš norėčiau sužinoti, kokia palūkanų norma skolinatės pinigus iš komercinių bankų? Ir ar neplanuojama skolintis iš gyventojų? Skolinantis iš gyventojų, mokant netgi tokią pačią palūkanų normą, būtų dviguba nauda, mes tie pinigai, kuriuos vėliau reikėtų palūkanų norma išmokėti, jie liktų Lietuvoje ir padidintų gyventojų perkamąją galią. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Jūs turbūt žinote, kad šiais metais mes išleidome kelias Vyriausybės vertybinių popierių emisijas ir per tas emisijas visos palūkanų normos yra viešai žinomos. Turiu pasakyti, kad jos per pastarąjį mėnesį nukrito. Aišku, būtų geriau, kad jos dar labiau nukristų, tačiau pati tendencija yra teigiama. Tikimės, kad vykdant tą griežtą finansų politiką palūkanų normas mums pavyks dar labiau sumažinti ir kartu palengvinti palūkanų normų naštą tiek verslui, tiek gyventojams, kurie turi būsto paskolų.

Apie skolinimąsi iš gyventojų. Finansų ministerijos specialistai rengia pasiūlymus dėl galimo taupymo lakštų mechanizmo atnaujinimo. Aš daviau uždavinį, kad tai būtų padaryta per vasario mėnesį. Kai tas mechanizmas bus parengtas, mes informuosime visus, Seimo narius taip pat.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Rutkelytė. Ruošiasi L. Dinius.

R. RUTKELYTĖ (TS-LKDF). Norėčiau paklausti gerbiamąjį ūkio ministrą D. Kreivį. Daugelis vilniečių masiškai kreipiasi į mane ir skundžiasi dėl neteisybės, kurią patiria iš Rytų skirstomųjų tinklų. Aš kreipiausi į jus raštu, tačiau ministerijos darbuotojas atsakė gana formaliai, išrašydamas ištisus punktus iš Elektros tiekimo ir naudojimosi taisyklių, kurias paskutinį kartą 2005 m. patvirtino buvęs ūkio ministras K. Daukšys. Ne kartą apie tai rašiau spaudoje ir šiandien „Lietuvos žiniose“ yra viešas mano kreipimasis. Padėtis yra štai kokia: RST (Rytų skirstomųjų tinklų) darbuotojai surašo elektros prietaisų patikrinimo aktą, kuriuo nurodo elektros skaitiklio defektus, bet nenustato nei pažeidėjo kaip kaltininko, nei jo kaltės. Po to būna RST komisijos sprendimas, t. y. baudos 7–10 tūkst. Nei daug, nei mažai. Pagal jokius sveiko proto neatitinkančius principus aktas…

PIRMININKĖ. Kolege, formuluokite klausimą.

R. RUTKELYTĖ (TS-LKDF). Taip, bet aš noriu, kad ministras suprastų, apie ką kalbama. Žodžiu, skaičiuojama kasdien žmonėms, dirbančiai šeimai, kad jie 12 valandų degina visus elektros prietaisus, dulkes siurbia dvi valandas ir panašiai. Tai ne RST stengiasi įrodyti, kad yra kaltas kaltininkas, o kaltinamasis turi įrodinėti, kad jis yra teisus. Noriu pasakyti, kad elektros tiekimo taisyklės pažeidžia konstitucines teise…

PIRMININKĖ. Kolege, jūs kalbate 1.45 minutės. Klausti – minutė. Prašome formuluoti klausimą.

R. RUTKELYTĖ (TS-LKDF). Elektros tiekimo sutartys yra surašytos vienašališkai ir žmonės patiria didelę neteisybę. Sunkmečio laiku jie labiausiai piktinasi dėl to, o finansinės problemos yra paskutinis lašas. Žinau, ministre, kad tą padėtį jūs paveldėjote ir galbūt ją net perduosite kitam ministrui, bet tai yra labai svarbu ir noriu jūsų paklausti, ar jūs tą problemą žinote, ar ketinate taisyti elektros tiekimo, vartojimo taisykles ir tas vienašališkas sutartis, kurios labai piktina mūsų rinkėjus?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau nepiktnaudžiauti kitų Seimo narių sąskaita. Ponia Rutkelyte, jūs kalbėjote daugiau nei 2 minutes. Dar kartą sakau, klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Sąrašas ilgas, visi nori paklausti. Prašau, ministre, atsakyti į klausimą. Dvi minutės.

D. KREIVYS. Tikrai atkreipsiu dėmesį į šią problemą. Jeigu didelis žmonių kiekis reiškia susirūpinimą, vadinasi, problema šiose taisyklėse yra. Grįžęs duosiu nurodymą ir paprašysiu asmeniškai pateikti visą medžiagą šiuo klausimu.

PIRMININKĖ. Ačiū už trumpą ir aišku atsakymą. Klausia L. Dinius. Ruošiasi A. Sysas.

L. DINIUS (TPPF). Ačiū. Būtų du trumpi klausimėliai. Pirmasis ūkio ministrui. Gal jūs galėtumėte įvardyti priemones ir būdus, kurių imsitės artimiausiu metu gerindami konkurencinę aplinką kuro rinkoje ir mažindami kuro kainas mažmeninėje rinkoje.

Kitas trumpas klausimas būtų teisingumo ministrui. Gal jūs galėtumėte pagrįsti neigiamas nuostatas, jeigu tokių yra, dėl galimos amnestijos. Ačiū.

D. KREIVYS. Aišku, mes žinome, kad „Mažeikių nafta“ rinkoje yra stambus žaidėjas ir „Mažeikių nafta“ naudojasi išskirtine padėtimi. Dažnai žaidžia kainų žaidimą, kad importas sunkiau ateitų į Lietuvą. (Balsai salėje) Yra kainodaros žaidimai. Labai paprastai, jeigu prasideda importas, mes kainą nuleidžiame ir kuras nevažiuoja arba paliekam minimalią maržą importuotojams, kad negalėtų įvažiuoti. Tai paprastas žaidimas, čia yra marketinginiai žaidimai, atsiprašau, kainodariniai. Tai vienas dalykas.

Aišku, mes turime didžiausią problemą su rezervais, kad visi, taip pat ir importuotojai, turi kaupti rezervą. Čia, ko gero, galimi sprendimai būtų tiktai žaidžiant per rezervus.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, už atsakymą. Klausia… (Balsai salėje) Norite papildyti?

L. DINIUS (TPPF). Teisingumo ministrui dar buvo klausimas.

PIRMININKĖ. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Klausimas buvo ir ar tikrai jūs teigiate, gerbiamas ministre, kad užsienio investuotojas, Lenkijos „PKN Orlen“, šiandien iš tikrųjų neteisėtai manipuliuoja kainodaros politika ir dėl ko pas mus benzinas yra brangesnis.

PIRMININKĖ. Ministre, prašau atsakyti konkrečiai.

D. KREIVYS. Labai konkrečiai. Neteisėtai nemanipuliuoja. Manipuliuoja teisėtai, vykdydamas atitinkamą kainodarą, kuri nesuteikia galimybės importuoti kuro į Lietuvą. Nieko neteisėto.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Sysas. Ruošiasi K. Daukšys. (Balsai salėje) Tada prašau, teisingumo ministre, dar dėl amnestijos.

R. ŠIMAŠIUS. Pasistengsiu trumpai. Iš tikrųjų dėl priežasčių, dėl ko pareikšta neigiama nuomonė dėl amnestijos. Vienas dalykas tai yra laikmečio aktualijos, yra ir bedarbystė, ir augantis smurtinių nusikaltimų skaičius, tokių pačių primityviausių, paprasčiausių nusikaltimų. Iš tiesų tai yra priežastis, bet ne pati svarbiausia. Mano supratimu, pati svarbiausia priežastis, kodėl negalima vykdyti tokio plataus masto amnestijos, yra ta, kad asmenys nėra ruošiami laisvei ir nėra vykdoma gana rimta resocializacija. Jinai vykdoma, bet nepakankamai rimta. Ką aš galiu pažadėti? Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skaičius, pagal kurį esame treti Europoje, turi būti mažesnis, tai yra nurodyta ir Vyriausybės programoje. Artimiausiu metu tikrai sugrįšiu ne su proginėmis, kad ir labai svarbia proga, bet su sisteminėmis priemonėmis, kaip tą spręsti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar jau ponui L. Diniui visi ministrai atsakė į klausimus. Klausia A. Sysas. Ruošiasi, kaip minėjau, K. Daukšys.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų Ministrui Pirmininkui. Jeigu liks laiko, ir susisiekimo ministrui. Vakar aš vėl girdėjau apie darbo santykių liberalizavimą, neaiškinsiu, kas tai yra prastova, kokios jos buvo ir kodėl buvo priimti tam tikri įstatymai. Todėl mano klausimas būtų trumpas ir aiškus Ministrui Pirmininkui. Kas darbuotojui yra geriau, darbo vieta, kai nemokamas darbo užmokestis, ar vis dėlto tam tikros socialinės išmokos, kurios yra garantuojamos mūsų įstatymuose, nes šis žmogus draudžiasi nuo nedarbo. Tai yra trumpas klausimas jums.

Susisiekimo ministro norėčiau paklausti, kada Ministras Pirmininkas ir ministrai galės iš Vilniaus tiesiai nuskristi į Briuselį? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš suprantu, kad jūs, gerbiamasis kolega, manote, jog geriausia, kad įmonės neturėtų jokių lankstumo galimybių ir jos tiesiog, jeigu susiduria su kokia nors problema, tiesiog bankrutuotų, taip? Aš laikausi priešingos nuomonės. Jeigu įmonė yra gyvybinga, jeigu jinai dar gali vykdyti gamybą, bet turi kokių nors laikinų problemų dėl tos objektyvios situacijos, kokia yra susiklosčiusi, tai reikia ieškoti lankstesnių sprendimų. Tai, ką svarsto Vyriausybė, ką rengia Socialinių reikalų ir darbo ministerija, yra siūlymas, kad įmonės administracija tartųsi su kolektyvinės sutarties subjektais ir per kolektyvinę sutartį galbūt rastų galimybių lanksčiau reguliuoti tuos dalykus, kurie šiandien palieka tik dvi alternatyvas: arba dirbi gerai, arba bankrutuoji. Tokia situacija yra labai labai rizikinga tiems patiems darbuotojams ir toms pačioms profsąjungoms. Aš tikiu, kad ir profsąjungos, ir jūs iš tikrųjų padėsite rasti tuos lankstesnius sprendimus, kurie šiandien yra būtinai reikalingi tam, kad su mažiausiais nuostoliais tiems patiems dirbantiems žmonėms rastume galimybių išgyventi šitą sunkesnį laikotarpį.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Bet Ministras Pirmininkas taip ir neatsakė į mano labai konkretų klausimą. Aš neklausiau, kas ką daro, kas geriau. Aš klausiau, kas darbuotojui yra geriau. Darbuotojui. Ne Sysui, ne Kubiliui, o darbuotojui, ar darbo vieta, kai nemokamas atlyginimas, gali būti nemokamas ir labai ilgai, nes tokia patirtis Lietuvoje buvo, ar vis dėlto socialinė sistema, kurioje jis šiandien dalyvauja ir moka mokesčius. Jis draudžiasi nuo nedarbo.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš dar kartą galiu pakartoti. Yra darbo įstatymai ir darbo santykių priežiūra, kuri neleidžia ilgą laiką nemokėti atlyginimų. Jūs, aš tikiuosi, per savo 8 valdymo metus sukūrėte efektyvią priežiūros sistemą. O laikinos prastovos šiandien, sunkmečio metu, yra natūralus ir galimas įvykis, reikia žiūrėti, kaip į jį reaguoti. Ir turiu pasakyti, kad gali pasimokYti iš kaimynų, iš estų, ką jie daro pasitikdami krizę dėl darbo santykių reglamentavimo. Ieško lankstesnių formų.

PIRMININKĖ. Susisiekimo ministrą prašau atsakyti į antrą klausimą.

E. MASIULIS (LSF). Noriu pasakyti, kad kitą savaitę, vasario 10 d., antradienį, Briuselio avialinijų Brussels Airlines vykdantysis direktorius atvyksta į Vilnių. Iš esmės susitarimas su šita aviakompanija jau yra pasiektas. Kovo mėnesį šita aviakompanija atidaro tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Briuselį. Iš pradžių nuo 4 iki 7 kartų per savaitę, po to šitie skrydžiai bus intensyvinami. Tikrai dirbame, kad ne tik į Briuselį gerbiamasis A. Sysas galėtų nuskristi, bet ir į kitus labai svarbius Europos miestus. Manome, kad nuo kovo pabaigos iš Vilniaus bus galima pasiekti kur kas daugiau Europos miestų negu šiandien.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi nematau kolegos K. Daukšio, tai klausia J. Veselka, ruošiasi V. M. Čigriejienė.

J. VESELKA (TTF). Klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Kaip žinote, Lietuvoje visiems monopolistams yra reguliuojamos kainos, išskyrus „Mažeikių naftą“. Gerbiamasis ūkio ministras labai gerai pabrėžė, kad ji tuo naudojasi. Ji naudojasi daugeliu dalykų, kada reikia kuro (…), ji vienintelė turi. Todėl būtų toks klausimas: ar nevertėtų 10 % nuo Lietuvoje sunaudojamo kuro leisti importuoti nekaupiant rezervo? Ir apribojimai. Sakysim, vienai kompanijai kažkokiu procentu apriboti, apriboti nuo realizuojamo kiekio, padaryti tam tikrą spaudimą, konkurenciją „Mažeikių naftai“. Jus dabar spaudžia mažinti akcizą, o kiek žinau informacijos, kartais ir patys mažmenininkai dideles pajamas turi. Ar nevertėtų per konkurenciją pabandyti numušti kainas degalams?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Tikrai įdomūs pasiūlymai. Aš tik galiu bendrą nuostatą pasakyti, kad tikrai mes sieksime, kad konkurencija ir rinkos demonopolizacija įvairiausiose srityse, pradedant energetikA, baigiant kuru ar prekyba, būtų iš tikrųjų realizuojama pačiu efektyviausiu būdu. Aišku, yra specifiniai sektoriai, specifinės problemos, kiekvienos iš jų reikia ieškoti ir specifinių spendimų. Jūs vieną iš svarstytinų variantų čia pasiūlėte. Be abejo, ne dabar mums salėje imti ir sutarti, kad būtent taip ir darysime. Aš tik vieną dalyką galiu pasakyti, kad, mano įsitikinimu, ir bendra konkurencijos taisyklių, sąžiningos konkurencijos taisyklių, priežiūra Lietuvoje turi būti gerokai sustiprinta, kalbant ir apie institucinę visą priežiūros sistemą.

PIRMININKĖ. Ačiū Ministrui Pirmininkui už atsakymą. Klausia V. M. Čigriejienė. Ruošiasi A. Baukutė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gaila, nėra švietimo ministro, nes parengtas įstatymas griauna gydytojų rengimo sistemą ir tai kelia labai didelį nerimą akademinei visuomenei. Todėl mano klausimas būtų aplinkos ministrui. Kokių priemonių imatės savavališkų statybų sektoriuje? Ačiū.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Iš pradžių atsakysiu. Noriu pasakyti, kad kaip tik švietimo ministras lankosi Kaune, Medicinos universitete, ir kalba apie reformą.

G. KAZLAUSKAS. Kai dėl savavališkų statybų, visų pirma priemonės yra pagal įstatymus. Jau turimi kai kurie sprendimai, pripažįstantys vieną ar kitą statinį kaip nelegalų, provokuoja dar gana ilgą procedūrą tam, kad būtų galima jį nugriauti. Mes kreipėmės į Generalinę prokuratūrą, kad sutrumpintų terminą. Paprasčiausiai jI inicijuotų viešojo intereso atstovavimą, suteikiantį teisę griauti tuos pastatus. O dėl kitų dalykų, kur yra įmanoma, tie veiksmai daromi. Aš manau, kad jūs labai greitai išgirsite apie juos.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia A. Baukutė. Ruošiasi J. Olekas.

A. BAUKUTĖ (TPPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano klausimas skirtas kultūros ministrui. Gerbiamasis ministre, kaip žinote, vakar Švietimo, mokslo ir kultūros komitete VEKS’as pateikė prašymą šalia jiems skirtų 25 mln. dar papildomai skirti 7 mln. Kokia jūsų pozicija tuo klausimu? Labai ačiū.

R. VILKAITIS. Iš jūsų nesitikėjau tokio klausimo. Žinokite, neduosiu, nes neturiu.

PIRMININKĖ. Jau atsakymas buvo? Trumpas ir aiškus. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Petkus.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau klausimą užduoti teisingumo ministrui. Tuo pačiu klausimu, dėl kuriuo kreipėsi mano kolegė R. Rutkelytė į ūkio ministrą. Ar negalėtų Teisingumo ministerija pažiūrėti plačiau visas sutartis, kurios pasirašomos tarp įvairių paslaugų teikėjų ir vartotojų, nes jau minėtose sutartyse dėl elektros tiekimo yra įsipareigojimas vartotojui saugoti, atsakyti už skaitiklio plombų saugumą ir kt., nors patys skaitikliai iškelti toli už vartotojų nuosavybės ribų – daugiabučių namų laiptinėse, gatvėje prie nuosavų namų. O sutartį galima pasirašyti – arba tau tiekia elektrą, arba tu atsakai už tą saugumą. Aš manau, kad tai nelygiavertės priverstinės sutartys, kurios turėtų būti naikinamos arba neteisinės vartotojo atžvilgiu. Ačiū už atsakymą.

R. ŠIMAŠIUS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų balanso klausimas tokiose viešo vartojimo sutartyse yra labai svarbus. Manau, kad Civilinis kodeksas iš esmės užtikrina tarsi ir pakankamas priemones, tik klausimas, kaip tai realizuojama. Galiu pasakyti tik tiek, kad mano žinioje yra ir Vartotojų teisių gynimo tarnyba, ir vartotojų teisių organizacijos, kurios dirba prie valstybinio finansavimo. Aš kaip tik šiuo atveju domiuosi ir bandau gauti kuo daugiau informacijos apie tuos aktualiausius klausimus, tai yra būtent viešojo vartojimo sutartis. Tais klausimais, žinau, buvo daug dirbama, bent jau pagal išleistą pinigų kiekį, tai aš bandau gauti išvadas šiais klausimais. Nemanau, kad atsakymai bus labai lengvi ir būtinai tenkinantys tik vartotoją, nes atvejų, akivaizdu, yra visokių, reikalingas balansas. Konkrečiai tiesiai į tą klausimą negaliu atsakyti, bet klausimas aktualus ir iš principo keblus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Petkus. Ruošiasi A. Baura.

A. PETKUS (TTF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą galimybę. Mano klausimas būtų adresuotas finansų ministrui. Šiais metais pasirodė kvietimai teikti paraiškas Europos paramai. Ir daugelyje aprašų yra numatyti trys finansavimo šaltiniai – tai yra Europos lėšos, savivaldybių lėšos ir valstybės lėšos. Šiandien projektų teikėjams ir paslaugų teikėjams yra aktualu žinoti, kaip valstybė yra pasiruošusi finansuoti savo dalį ir kokia tvarka tie pinigai bus mokami?

A. G. ŠEMETA. Galiu labai trumpai atsakyti. Valstybė pasiruošusi 100 % finansuoti savo dalį, svarbu, kad kiti projektų dalyviai taip pat savo dalį sėkmingai finansuotų. Visas mechanizmas yra parengtas, mes ketiname supaprastinti jį reikšmingai, kad būtų galima kuo greičiau pasiekti tą tikslą, struktūrinių fondų lėšų greitesnį panaudojimą. Tas supaprastintas mechanizmas netrukus bus teikiamas Vyriausybei svarstyti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Baura. Ruošiasi A. Dumčius.

A. BAURA (MSG). Aš norėčiau paklausti gerbiamojo žemės ūkio ministro pono K. Starkevičiaus. Kaip žinome, didžiausios investicijos žemės ūkyje per paskutinius 5, 7 metus yra padarytos į pieno sektorių ir, žinoma, tai leido pieno sektoriui lygiuotis į geriausių Vakarų fermerių ūkių lygį. Tačiau pieno supirkimo kainų kritimas, prasidėjęs praeitų metų II ketvirtį, tebesitęsia ir dabar. Klausimas būtų toks: gal turite ką nors paguodžiančio derantis su perdirbėjais, o ypač su prekybininkais? Ačiū.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kai ką paguodžiančio turiu. Tai prieš dvi savaites Briuselyje Žemės ūkio ministrų taryboje yra sugrąžintos eksporto subsidijos. Tik visi suprantame, kad jos pradės veikti ir tos pirmos lėšos sugrįš dar po kokio mėnesio. Tuo mūsų gamintojai yra patenkinti, tai leis ištuštinti mūsų visus sandėlius, nes ir sūriams, net pieno konservams, sviestui yra taikomos tos subsidijos. Tai čia yra gera žinia.

Tačiau pieno sektorius, galiu drąsiai pasakyti, šiek tiek ne ta kryptimi buvo plėtojamas. Labai gerai, kad buvo sustiprinti ūkiai. Buvo nitratų direktyvos, ūkininkai susipirko labai geras bandas, produktyvias, melžia dabar net iki 10 tūkst. litrų pieno. Lietuvoje jau yra pirmieji robotai. Ūkininkai savo dalį padarė.

Tačiau perdirbimo sektoriuje iš tiesų yra netvarka. Šiuo metu perdirbimo įmonėse labai didelė savikaina. Galiu pasakyti pavyzdį.

Olandijoje pieno įmonė perdirba 900 tonų, dirba 150 žmonių. Pas mus perdirba 2000, dirba 2000 žmonių (turiu omenyje per dieną). Čia yra atsakymas. Turėtų dirbti apie 300. Tuo metu, kai valstybė investavo didžiulius pinigus, vien per įvairius struktūrinius fondus, per SAPARD’ą pieno perdirbimo įmonės gavo 60 mln., taip pat dar gavo kitokią paramą iš valstybės, susidaro apie 150 mln., tačiau laiku nepersitvarkė. Gyveno gerus laikus. Mokėjo didžiulius atlyginimus.

Šiandien mūsų grupė išvyko į įmones dėl neatsiskaitymo su ūkininkais, nes šiandien neatsiskaitymai liečia 4 mln. Bus surašyti pirmi administraciniai protokolai, nubausti vadovai dėl neatsiskaitymo su ūkininkais. Štai kas šiandien padaryta. Rytoj – pienininkų suvažiavimas, kalbėsime, ką toliau reikia veikti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Dumčius, ruošiasi J. Jagminas.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Norėčiau paklausti sveikatos ministrą. Čia kreipiasi kupiškėnai, pensionatų darbuotojai. Nevienodos socialinių globos įstaigų ir kitų priežiūros įstaigų veiklos sąlygos. Sakykime, pasirodo, nepalietė jų, ypač gydytojų, slaugytojų, darbo atlyginimo kėlimas, transporto išlaidų kompensavimas (kalbu apie ten dirbančius gydytojus, slaugytojus) ir taip pat skirtingai sumokama už medikamentus ir slaugos priemones. Gerbiamasis ministre, jūs peržiūrėsite tuos klausimus, imsitės priemonių, ar ne?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū. Klausimas sunkiai sprendžiamas ir mes, matyt, turėsime pasitarti su ponu R. Dagiu, t. y. socialinės apsaugos ir darbo ministru, nes kalbama apie tuos sveikatos priežiūros personalo darbuotojus, kurie dirba socialinės apsaugos ir darbo srityje, socialinės apsaugos srityje arba socialinės globos įstaigose. Deja, sveikatos draudimo įstatyme aiškiai pasakyta, kad finansuojamos tik gydymo įstaigos, ir ta gydytojų ir slaugytojų atlyginimo kėlimo programa buvo pritaikyta jiems.

Vėlgi, matyt, reikėtų kalbėti, kad prieš tai buvusiai Vyriausybei reikėjo rodyti didesnę iniciatyvą ir norą sureguliuoti šią problemą arba suvienodinti darbo užmokestį.

Yra ir kita problema. Ir Vidaus reikalų ministerijos sistemoje yra gydytojų, dirbančių toje srityje, bet jie nepapuola į Sveikatos draudimo fondo finansuojamą programą. Ko gero, teks mums trims kolegoms bandyti surasti bendrą sprendimą. Aš turiu jūsų raštą, atkreipsiu į tai dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia J. Jagminas. Ruošiasi E. Klumbys.Tuojau įjungsiu, labai stengiamės, bet neišeina.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui. Iš tikrųjų buvo padaryta didelių klaidų prieš Naujuosius metus, priimant visą paketą mokesčių, apmokestinančių žemdirbius. Ir štai šiandien jau po pietų mėginama bandyti taisyti. Vienas iš jų, ačiū Dievui, teikiamas – tai nekilnojamo turto mokesčio grąžinimas į pirmykštę būseną. Buvo padaryta didžiulė klaida ir dideli nuostoliai.

Taip pat aš norėčiau pasiūlyti ir paklausti gerbiamojo žemės ūkio ministro, ar jums neatrodo, kad reikia grąžinti pirminę padėtį žemės ūkio bendrovėms pelno ir ūkininkams pajamų mokesčių? Tai irgi labai skaudžiai atsiliepia ūkininkams. Štai patirtis Latvijoje parodė – supykę žemdirbiai vakar nuvertė Latvijos žemės ūkio ministrą. Nenorėčiau, kad kas nors panašaus atsitiktų Lietuvoje.

Ar negalvojate peržiūrėti ir ištaisyti tas klaidas? Dėkoju.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Mano prašymas būtų, kai važinėjame po Lietuvą, ir ponas J. Jagminas važiuoja, aiškinti įstatymus, kokie jie yra. Neklaidinti. Pajamų ir apmokestinamųjų pajamų nepainioti. Tada mes visi padėtume, kad ūkininkai tinkamai suprastų įstatymus. Aš, kaip ministras, vykstu, susitinku su žemdirbiais, Mokesčių inspekcija važiuoja, aiškiname tą naują sistemą įvedimo į mokesčius ir randame bendrą kalbą. Yra bendras vardiklis.

Toliau. Patys ūkininkai ir kaimo žmonės supranta, kad anksčiau daug būdavo priekaištų, visiškai nereikalingų, kai sakydavo, jūs nemokate mokesčių, gavote didžiules subsidijas, pagalbą ir esate išskirtinė mūsų visuomenės grandis.

Tai dabar šie mokesčiai yra palyginti tikrai lengvi, su pereinamaisiais laikotarpiais, yra numatyta. Jų ūkininkai tikrai nebijo. Tik nereikia jų gąsdinti. Aš dar prašau, būkime vieningi. Reikia paaiškinti, kad tiesioginės išmokos taip pat yra apmokestinamos daugelyje šalių. (…) kur mes šiandien pakeisime. Buvo įsivėlusi klaida ir turto mokestis taip pat buvo apmokestintas, kitose šalyse to nėra. Štai mes tas klaideles tikrai ištaisome.

Jūs pasakėte, kad patyrė milžiniškus nuostolius. Tai tikrai dar nepatyrė, nes šis pajamų mokestis bus mokamas tik kitais metais. Todėl reikia aiškinti.

O toliau, ką jūs siūlote dėl žemės mokesčio, kad būtų padidintas žemės mokestis, tada reiktų padidinti maždaug 60 Lt. Tai jūs supraskite. Jeigu turi fermą, ar aš, ar jūs, ar kitas žmogus ūkininkas, tai tada tas žemės mokestis, taip, jis nori to žemės mokesčio, nes jis neturi daug žemės. Tačiau tam, kuris turi 20 hektarų, reiktų 60 Lt mokėti, ir pasižiūrėkite, kas išeitų. Reikia, kad visiems kaimo sluoksniams tas mokestis būtų teisingas. Ir dabar galvojame, mes prie to faktiškai ir einame.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs norite patikslinti klausimą? Prašau.

J. JAGMINAS (LSDPF). (…) tie mokesčiai, ar nebus, tik vienas žodis. Čia dabar interpretacijos dėl žemės mokesčio. Aš net tokio klausimo neuždaviau.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi jūs paklausėte apie mokesčius, tai aš ir aiškinau apie sistemą. O jūs sakote – atšaukti. Sako, Seimas priėmė ir tik Seimas gali atšaukti. Aš manau, tikrai nereikia atšaukti. Tada kaimas prisideda prie mūsų ekonominės situacijos gerinimo šiuo krizės metu.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, labai išsamiai atsakėte. Klausia E. Klumbys, ruošiasi V. Matuzas.

E. KLUMBYS (TTF). Noriu paklausti krašto apsaugos ministrę. Dabar, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose pasikeitė politinė valdžia ir matome tolimesnius šios valdžios sprendimus, sakykite, ar jūs nesvarstote galimybės atsisakyti, aš jau apie tai ir anksčiau kalbėjau, tos žalingos kolektyvinės gynybos sampratos ir pradėti labai rimtai Lietuvoje svarstyti individualios ar nedidelės grupinės gynybos strategiją.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Tikrai negirdėjau, kad, pasikeitus naujajai administracijai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kas nors priiminėtų naujus sprendimus, kaip aš supratau iš jūsų, ta linkme. Atvirkščiai, yra kalbama apie stiprinimą to paties NATO ir tai yra patikrintas per ilgus dešimtmečius Aljansas, kuris bene vienintelis iš visų tarptautinių struktūrų turi tokį didelį patikimumą. Beje, kitą savaitę kaip tik vykstu vizito į Jungtines Amerikos Valstijas, susitiksiu su sekretoriumi R. Geitsu – gynybos ministru (mūsų atitikmuo). Kaip žinote, yra likęs tas pats ministras iš buvusios Dž. Bušo administracijos. Su juo kalbėsimės itin svarbiais klausimais, susijusiais taip pat ir su Lietuvos apginamumu, taip pat ir su mūsų dar gilesniu integravimusi į NATO, taip pat ir su mūsų strateginės partnerystės su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis reikalais.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, už atsakymą. Klausia V. Matuzas. Ruošiasi J. Juozapaitis. Matau V. Matuzą. Prašau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, ačiū. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Reaguodamas į pono J. Jagmino kalbėjimą, kad klaidos yra taisomos, noriu pasakyti, kad paprastai klaidas sugeba pastebėti ir ištaisyti tik stiprūs. Tai džiaugiuosi Vyriausybės stiprybe, kad ji sugebėjo pasižiūrėti, ką gi reikia taisyti, ir šiandien mes tuos darbus pradedam daryti. Mano klausimas būtų susijęs su verslo skatinimo planu. Džiaugiuosi, kad 4 mlrd. planas, kuris tikrai paskatins Lietuvos verslą, jau yra baigiamas kurti. Tačiau aš norėčiau, gerbiamasis ūkio ministre, pasidomėti, kokių priemonių planuojame imtis, kad sumažintume tas problemas, kurias sukelia mūsų eksportuotojams aplinkui vis silpnėjančios valiutos? Aš turiu omeny Britanijos svarą, turiu omeny Lenkijos zlotą, galų gale Rusijos rublį. Šiandien mes dėl tų mano paminėtų valiutų devalvacijos, arba silpnėjimo turime didelę problemą, kad konkuruotume su savo produkcija, kurią norim tose rinkose parduoti. Ar tame priemonių plane jūs esate numatę kokį nors specialų veiksmą, kad palengvintumėte mūsų eksportuotojams? Ačiū.

D. KREIVYS. Priemonių plane, kuris bus pateiktas asocijuotoms verslo struktūroms ir visuomenei svarstyti jau rytoj, yra vienas skyrius su daugeliu priemonių, skirtų eksportuotojams: nuo lėšų, skirtų jų rinkodarai, iki pirmenybės gaunant kreditus apyvartinėms lėšoms, „faktoringams“ ir kitoms priemonėms. Taip pat manome, kad palengvinsime eksportuotojams darbą gauti …su eksporto kredito draudimais. Tai aš gal detaliai nedėliosiu, bet rytoj tame plane pamatysit labai aiškiai, kad yra tikrai daug priemonių ir skirtas maksimalus dėmesys šiai problemai. Iš penkių didžiulių priemonių viena priemonė yra skirta tiktai eksportuotojams. Aš visiškai suprantu, kad silpnėjant eksporto rinkų valiutoms, tuo pat metu krentant Lenkijos zlotui, o mūsų šalių eksporto struktūra yra panaši, mūsų eksportuotojai labai kenčia. Tas priemonių planas bus tikrai skirtas (rimtas planas) gelbėti šiai padėčiai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Juozapaitis. Prašau.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėjau paklausti socialinių reikalų ir darbo ministrą, bet jo nėra.

PIRMININKĖ. Tai jūs atsisakot klausimo?

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Kad nėra ministro.

PIRMININKĖ. Gerai. Tada klausia A. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Aš norėjau paklausti kultūros ministrą, nes netikėtai išgirdau apie jo turimą beribę bendravimo patirtį. Man vakar teko dalyvauti Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, kur buvo svarstomos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ projekto problemos, ir, sakyčiau, ministro pozicija ir laikysena tame komitete bendraujant tiek su VEKS`o administracija, tiek su tais paprastais kultūros darbuotojais mane, švelniai tariant, nustebino. Komiteto posėdis pasibaigė ministrui, sakyčiau, isteriškai pasišalinus iš posėdžių salės. Tai mano klausimas būtų labai paprastas: ar apie tokią bendravimo patirtį, jūsų turimą, jūs kalbėjote, ar ketinate tokią bendravimo patirtį toliau taikyti bendraudamas su kultūros atstovais ir galbūt tokią bendravimo patirtį jūs planuojate įdiegti bendraudamas su Seimo nariais? Dėkui.

R. VILKAITIS. Labai ačiū už klausimą. Vakar teko išeiti į Vyriausybės posėdį. Ir aš buvau palydėtas jūsų fraze „kultūros priešas“. Į ką aš jums atsakiau: „Jūs – draugas, ir nuo šiol jūs man būsite tiesiog draugas.“ Nes pagaliau turi būti kažkas pozityvaus, ar ne?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, paskutinė klausia V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju pirmininkei. Aš noriu kreiptis į teisingumo ministrą. Gerbiamasis ministre, jūs čia kalbėjot apie suaugusių žmonių amnestiją. Aš noriu klausti, ar jūs negalvojate apie amnestiją nepilnamečių, šiuo metu esančių Kauno pataisos namuose ir tardymo izoliatoriuje? Šiuo metu ten yra 230 paauglių, tarp jų yra 17, turinčių vienokią ar kitokią negalią, ir netgi vienas nepilnametis, kuris yra kurčnebylis. Tai yra vaikai, padarę vienokias ar kitokias veikas. Ir galbūt būtų labai gerai panagrinėti tas bylas, pasižiūrėti ir Lietuvos tūkstantmečio vardo paminėjimui tiems vaikams pritaikyti amnestiją, nes iš tikrųjų ten yra ir resocializacijos centras, ir kepykla, ten vaikai ruošiami gyvenimui ir gali puikiausiai būti savo gyvenamosiose vietose. Labai ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Dėkoju už klausimą. Teisybės dėlei vis dėlto turiu pasakyti, kad nepilnamečiams laisvės atėmimas taikomas gana retai. Ir tie vaikai, kurie iš tikrųjų yra vaikai, tenai ne šiaip sau atsirado. Iš tikrųjų tai nebuvo už gražius ir gerus darbus. Manyčiau, kad nereikėtų idealizuoti arba kaip nors perteikti dalykų ne visai galbūt ir adekvačiai, nes ten yra problemų dėl padarytų nusikaltimų. O kalbant apie resocializaciją, tai iš tikrųjų ten veikia resocializacijos centras. Prieš dvi savaites pirmi šeši gyventojai įsikėlė, ir tai yra pirmasis toks centras Lietuvoje. Tik noriu pabrėžti, kad buvau tame centre, jis pradėjo veikti prieš dvi ar dvi su puse savaitės su pirmais šešiais gyventojais. Todėl pasakyti, kad resocializacija yra jau visiškai įgyvendinama tenai ir kad galima kalbėti apie rezultatus, toli gražu negalima. Aš tikrai noriu pabrėžti, kad ten yra dalykų, kurie labai smarkiai tvarkytini, irgi labai daug. Ir resocializacija, kai bus įsibėgėjusi, su tuo centru toli gražu nebus tų mastų, apie ką mes turime kalbėti realiai. Manau, kad iš tikrųjų turime daug problemų. O atsakydamas į klausimą, ar reikia taikyti amnestiją, aš tikrai šiuo atveju manyčiau, kad Seimo nariai galiausiai turės apsispręsti. Manau, kad galima taikyti amnestiją kur kas mažesniais mastais, negu yra šiandien. Manau, tai neturėtų paliesti asmenų, susijusių su smurtinių nusikaltimų padarymu. Galima apie tai kalbėti. Bet įstatymas, dėl kurio visuomenė iš tikrųjų nerimavo ir dėl kurio jaučiau pareigą kalbėti, yra gerokai platesnis. Ir kol kas nuomonę jau esu išsakęs dėl šio įstatymo.

PIRMININKĖ. Ačiū Vyriausybei už išsamius atsakymus. Linkiu jums gero darbo ir geros dienos. Noriu atsiklausti kolegų Seimo narių. Pagal darbotvarkę turėtų būti pertrauka, bet, kaip matot, mes nuo darbotvarkės stipriai atsiliekam. Ar Seimas pritartų, kad pratęstume rytinio posėdžio darbą iki 14 valandos? Tai jeigu pritariat, kad pratęsiam darbą iki 14 val., tai aš kviesčiau svarstyti klausimą arba, tiksliau, pateikti darbotvarkės 2-3 klausimą – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-253. Pateikimo stadija. Į tribūną kviečiu J. Stanevičių.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-253 (pateikimas)

J. STANEVIČIUS (TPPF). Sveiki. Pakeitimo esmė būtų tokia: apmokestinus ūkininkus ir žemės ūkio bendroves, automatiškai jos tapo… asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, nekilnojamojo turto mokesčių mokėtojai… Kitaip tariant, tvarteliai, klėtys ir pastatai, kuriuose vykdoma ūkio veikla, yra apmokestinami turto mokesčiu. Ši pataisa numato, kad šie asmenys nemokėtų nekilnojamojo turto mokesčio.

PIRMININKĖ. Kolega, nepalikite tribūnos, jūsų nori klausti 3 Seimo nariai. Matau kol kas tik vieną poną J. Juozapaitį. Pone Jonai, prašom klausti. Prašom, pone Jonai, klausti.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Klausiu, bet nerandu, kur užsirašiau. Pagal parengtą įstatymo projektą man neaišku, ar nekilnojamasis turtas bus apmokestinamas, ar ne, jeigu daugiau kaip 20 % pajamų sudaro žemės ūkio veiklos? Ten yra praleistas žodis „neapmokestinamas“. Tikriausiai turėtų būti nekilnojamasis turtas neapmokestinamas.

J. STANEVIČIUS (TPPF). Taip. Ačiū už pagalbą.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū. Viskas aišku.

PIRMININKĖ. Patenkintas atsakymu?

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Taip. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšio nėra, J. Jagmino nėra. Ačiū pranešėjui. Taigi, kolegos, vienas – už, vienas – prieš po pateikimo. Prieš norėtų kalbėti K. Daukšys, bet jo salėje nematau. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-253? Galima. (Balsai salėje) Prašo balsuoti. Tada balsuosime. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIP-253, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 35 Seimo nariai: už – 35. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-253 pritarta.

Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Kaimo reikalų komitetas. Numatoma svarstyti pavasario sesijoje. Pritariame tokiam pasiūlymui? Ačiū.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 1 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-218(2)ES (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, siūlau kitą klausimą. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 1 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-218(2)ES. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiu poną P. Auštrevičių, Užsienio reikalų komiteto atstovą. Prašom, gerbiamasis Petrai.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, man malonu grįžti į svarstymo stadiją svarstant Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 1 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymą. Turiu pasakyti, kad mes gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kuriai pritarėme, nes nebuvo jokių esminių pastabų. Remdamasis tuo, kad jokių kitokių pasiūlymų negauta, siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Pasiūlymų nėra, papildymų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-218(2)? Galima pritarti. Pritarta bendru sutarimu. Taigi šio klausimo svarstymą irgi baigėme.

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-274 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-274. Pateikimo stadija. Pranešėjas – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū pirmininkei. Tas klausimas turbūt gerai žinomas nemažam skaičiui Seimo narių. Šis klausimas jau porą kartų buvo svarstomas ir buvo pasiekęs priėmimo stadiją, bet susidūrus su Prezidento veto buvo grąžinamas į Seimą, ir Seime nebuvo išreikšta valia nei atmesti Prezidento veto, nei priimti įstatymą. Todėl liko galioti toks pat, dėl kurio Konstitucinis Teismas nurodė, kad jis prieštarauja tam tikroms Konstitucijos nuostatoms.

Savaime suprantama, mes neturime nusišalinti nuo tolesnio sprendimo paieškos, nes kai kurios Konstitucinio Teismo nuostatos yra gyvos, ir mes vis tiek turėsime priimti kokį nors variantą. Galbūt žiūrint į įstatymo projektą kai kurios nuostatos yra gana senos, bet mes negalime pakeisti Konstitucinio Teismo nuostatų, taigi negalima pakeisti ir kai kurių įstatymo nuostatų. Aš nesakau, kad svarstymo stadijoje mes neturėtume vėlgi iš esmės svarstyti, galbūt daugiau diskutuoti su Prezidento institucijos asmenimis, kurie teikė tam tikrus įstatymo projektus. Taigi siūlau vėl pradėti įstatymo projekto svarstymo procedūrą ir svarstyti iš esmės.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausti užsirašė 3 Seimo nariai, bet salėje matau tik D. Bekintienę. Taigi klausia D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, pirmiausia noriu padėkoti už iniciatyvą. Šio įstatymo labai laukė Lietuvos žmonės, tai yra netesėti lūkesčiai, o mes šį įstatymą dėl visokių priežasčių kaip ir blokuojame.

Norėjau jūsų paklausti. Jūs vėl paliekate valstybės išperkamą žemę. Suprantama, kad jeigu ten yra valstybės išperkama žemė, tai pretendentai gali atsiimti kitoje to paties parko teritorijoje, jeigu ten gyvena. Tačiau ne visos saugomos teritorijos yra valstybės išperkama žemė. Jeigu žmogus nori atsikelti savo laisvą, neužstatytą, valstybės neišperkamą žemę iš vieno kaimo į kitą, kur jis dabar gyvena, ar tai reiškia, kad nebus galimybės šito padaryti? Prašom atsakyti į šitą labai opų klausimą.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Jeigu pažiūrėtume iš toliau, žemės kilnojamasis procesas buvo kažkieno užduotas ir, savaime suprantama, tai nebuvo pats tobuliausias būdas priimti sprendimus. Kitos šalys pasirinko kitokius kelius, pavyzdžiui, (…) ir panašiai. Kadangi tas procesas yra pradėtas, aš, aišku, jo negaliu kvestionuoti. Kita vertus, mus taip pat įpareigoja tam tikri, kaip jūs sakote, teisėti lūkesčiai, ir galbūt žinau tą situaciją, kai parengti kai kurie projektai ir žmonės laukia, kad būtų galima kilnoti bent parkų viduje atsikeliant žemę arčiau.

Aš girdėjau kelis Konstitucinio Teismo traktavimo variantus. Vieni sako, kad Konstitucinis Teismas nieko nesako dėl išperkamosios žemės sąvokos, bet kai kalbi su Prezidentūros atstovais, kurie Lietuvoje (…) tą įstatymą, kad skliausteliuose aiškinimai yra išdėstyti… tarkime, galima kilnoti žemę parkuose, kai ji yra išperkama. Aš manyčiau, mes turėtume dar sykį grįžti, svarstymo stadijoje išdiskutuoti tą klausimą ir surasti atsakymą.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į klausimus. Motyvai dėl viso projekto. Prieš nori kalbėti M. Zasčiurinksas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena. Klausimas iš tiesų yra labai aktualus, bet aš pasisakau prieš todėl, kad žinau, jog regioniniai parkai yra tautos vertybė, ir nesutinku su tuo, kad 7 straipsnyje siūloma išbraukti „išskyrus Nemuno deltos regioninį parką“. Todėl aš jus visus kviečiu balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už pasisako A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš nesu tikras, ar šį projektą būtų galima vadinti tobulu, juo labiau kad ir Konstitucinio Teismo išaiškinimas yra dviprasmiškas arba plačiai traktuojamas. Manau, kad iš tiesų bus naudinga Kaimo reikalų komitete ir čia, posėdžių salėje, diskutuoti, teikti pasiūlymus dėl minėto projekto ir jį patobulinti. Tačiau pats principas, kai Dzūkijos nacionaliniame parke ir kituose parkuose žmonės negali susitvarkyti savo nuosavybės dokumentų, namų valdų ir taip toliau… Tai yra skandalinga. Žmonės pasipiktinę ir, be abejo, Seimas, ne Konstitucinis Teismas, ne Prezidentas, vetavęs įstatymo projektą, bet Seimas, laikomas pagrindiniu kaltininku, kodėl keletą metų žmonės negali tvarkytis nuosavybės dokumentų. Tai diskutuokime, kaip turėtų atrodyti tas projektas ir įstatymo pataisa, tačiau nestabdykime paties sprendimo. Ieškokime galimybių, kaip kuo greičiau surasti konsensusą. Pasisakau už.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Pasisakė vienas už, vienas prieš. Gal galėtume pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Kairioji pusė prašo kitaip. Prašau balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-274 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 40 Seimo narių. Už – 38, prieš – 1, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-274 pritarta. Pagrindinis komitetas – Kaimo reikalų komitetas, papildomi komitetai – Aplinkos apsaugos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Numatomas svarstymas – pavasario sesija. Galima pritarti? Pritariame ir baigiame šio klausimo pateikimą.

Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-233 (pateikimas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 13 ir 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-233. Pranešėjas – M. Adomėnas. Pateikimo stadija. Prašau.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, šiuo projektu siekiama optimizuoti aukštųjų mokyklų bendrabučių ūkio valdymą. Šiuo metu valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai, kuriuose yra įrengti studentų arba universiteto darbuotojų bendrabučiai, patikėjimo teise perduoti aukštosioms mokykloms. Tačiau aukštosios mokyklos paprastai pačios neužsiima apgyvendinimo organizavimu. Tam yra įkurtos viešosios įstaigos, kurių steigėjai yra universitetai ir studentų atstovybės. Viešosios įstaigos valdo bendrabučius, o už jų eksploatavimą gautas pajamas naudoja bendrabučio turto gerinimui, todėl tai nereikalauja papildomų valstybės biudžeto lėšų. Patys bendrabučiai yra išlaikomi iš lėšų, gautų už nuomą. Studentų atstovai, kaip steigėjai, prižiūri, kad kainos už teikiamas paslaugas studentams nebūtų didinamos. Lietuvoje šį modelį taiko Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Tokį modelį faktiškai naudoja visos Vakarų Europos šalys. Konkrečios nuostatos yra paimtos iš švediško modelio.

Tačiau šiuo metu galiojantis Valstybės ir savivaldybių turto valdymo įstatymas nesuteikia galimybių viešosioms įstaigoms perduotu biudžetinės įstaigos patikėjimo teise valdomu valstybės turtu toliau leisti naudotis tretiesiems asmenims, sudaryti nuomos sutartis ar teikti apgyvendinimo paslaugas ir panašiai. Taigi dabar egzistuojanti veikla dėl tokios išimties nebuvimo faktiškai yra neteisėta. Pataisa leistų toliau naudoti praktikoje pasiteisinusį ir studentų aprobuotą studentų ir darbuotojų apgyvendinimo modelį, o valstybės turtas būtų naudojamas pačiu efektyviausiu būdu, nereikalautų iš valstybės papildomų sąnaudų.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūsų nori klausti penki Seimo nariai. J. Veselka. Nematau. B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau paklausti tokio dalyko. Dėl aukštųjų mokyklų jūs paaiškinote, bet iš šio konteksto iškrenta kitos mokyklos – kolegijos, įvairios… Ar čia yra koks nors skirtumas ir ar nenumatoma ateityje ir tai pridėti?

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Iš tiesų aš kalbėjau apie universitetus, kadangi tokia praktika yra taikoma universitetuose, bet įstatymo projekte kalbama apie aukštąsias mokyklas. Taigi visoms aukštosioms mokykloms – ir kolegijoms, ir universitetinio tipo aukštosioms mokykloms, sakykime, akademijoms ir universitetams, sudaromos vienodos sąlygos. Taigi kolegijos neiškrenta.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, pataisoje, kurioje… Dabar galiojančiame įstatyme teigiama, kad asmenys, kuriems valstybės, savivaldybės turtas perduotas naudotis neatlygintinai (tai yra labai svarbi konstitucinė norma), negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Visa tai savo pataisa tarsi nubraukiate, išskyrus atvejus, kai aukštosios mokyklos patikėjimo teise valdomas turtas, skirtas studentų, darbuotojų apgyvendinimui, yra perduodamas panaudos pagrindais viešajai įstaigai. Išeitų, kad pagal šią logiką bendrabučius būtų galima nuomoti ar kitaip perduoti bet kuriems tretiesiems asmenims. Ar nematote čia prieštaravimų?

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kadangi tokia praktika egzistuoja, tai yra esamos praktikos, kai sudaromos viešosios įstaigos, kurios užsiima bendrabučių nuoma, įteisinimas. Iš tikrųjų kitais atvejais turėtume uždrausti dviejuose universitetuose tą pasiteisinusią praktiką, kai, nereikalaujant papildomų valstybės lėšų, yra eksploatuojami bendrabučiai ir siekiama jų optimalios būklės. Aš manau, kad ši išlyga, kuri yra bendrojoje nuostatoje, yra neišplečiama kitiems, negu yra aptrata aiškinamajame rašte, atvejams, todėl nemanau, kad taip paneigiama pagrindinė įstatymo nuostata.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausia V.V.Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, dabar į mane kreipiasi nemažai jaunų žmonių, kurie, būdami dėstytojai ar studentai, sukūrę šeimas, gyveno bendrabučiuose. Aukštųjų mokyklų administracija leido tuos bendrabučio kambarius remontuoti savo lėšomis. Jie įnešė nemažas lėšas, leidus aukštosioms mokykloms, o dabar jiems neleidžiama nei privatizuoti, nei kaip nors kitaip su tais butais elgtis. Kaip bus tuo atveju, jeigu jie ir toliau gyvens, o aukštoji mokykla norės tenkinti dabartinių studentų poreikius? Ar jūs numatote ką nors, kaip su jais elgtis ir kaip iš tikrųjų turėtų būti?

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Iš tiesų tokia situacija ir kyla todėl, kad pagal iki šiol buvusią kitų universitetų praktiką, kai universitetas pats tiesiogiai administruoja apgyvendinimą, nėra pakankamai lėšų bendrabučio renovacijai ir tuomet studentai patys kreipiasi su tokia iniciatyva, kad jie savo lėšomis susiremontuos. Toks modelis, kurį siekiama įteisinti, yra viešosios įstaigos, kurios, imdamos nuomą, suderintą su studentų atstovybėmis, surenka lėšas, kurių reikia tų pačių bendrabučių remontui. Taigi nesusidarytų tokie atvejai, kai studentai priversti už savo lėšas remontuotis bendrabučius ir paskui kyla įvairių kolizijų, nes jie yra investavę į tą bendrabutį, kuriame gyvena, kyla natūralus noras privatizuoti. Tai, mano supratimu, būtų labai ydinga, nes matėme bendrabučių privatizavimo atvejų, kai rektoriai, tuometinis rektorius, privatizavo Vilniaus universiteto observatoriją, apeliuodamas į bendrabučių privatizavimo galimybę. Aukštųjų mokyklų bendrabučių išlaikymas yra viena labai svarbi socialinės infrastruktūros, reikalingos aukštajam mokslui, užtikrinimo sąlyga. Taigi tokia praktika, kai be papildomų valstybės investicijų galima išlaikyti, efektyviai eksploatuoti ir gerinti esamas bendrabučio sąlygas, manyčiau, yra remtina. Tiek.

PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aš dėl aukštųjų bendrabučių privatizavimo. Visiškai sutinku su jūsų nuostata, nes vis tiek reikia, kad aukštosios mokyklos turėtų bendrabučius, bet dėl viešosios įstaigos. Jinai atsiranda kaip savotiškas tarpininkas ir dabar visų pirma iškyla klausimas. Norint įvykdyti tuos visus uždavinius, kuriuos jūs keliate, kad bus remontuojama, bus geresnės sąlygos, tai, be abejo, išaugs nuomos dydis. Vis dėlto aš suprantu, kad aukštosios mokyklos nenori papildomų administracinių sunkumų administruojant bendrabučius, bet ar iš tiesų tai bus racionalu, kai tai perduodama viešosioms įstaigoms? Nori nenori, kad jos turės turėt galimybių kažkokiais būdais kaupti tas lėšas. Nebūtinai studentų arba kitų labui šitai darome. Ačiū.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Praktika, kurią siekiama įteisinti, yra ta, kad viešųjų įstaigų vieninteliai steigėjai yra universitetai ir studentų atstovybės. Studentų atstovybės prižiūri, kad kainos nebūtų keliamos virš sveiku protu pamatuojamų, kriterijus atitinkančių normų, o universitetai prižiūri, kad lėšos būtų panaudojamos vėlgi ne kam kitam, o tos pačios infrastruktūros gerinimui. Čia jau pati praktika, kuri jau yra susiformavusi ir jau veikia, noriu pasakyti, dvejuose universitetuose. Čia dėl pavojų, man atrodo, yra atsakyta, kad jie neiškyla.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėkoju.

Dabar vienas už, vienas prieš. Prieš kalba M. Zasčiurinkas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Pati idėja pagelbėti aukštosioms mokyklos, aišku, yra sveikintina ir iš esmės reikėtų pritarti. Bet jeigu daug nekalbėčiau ir nevyniočiau žodžių į vatą, tai aš matau, kad tai yra vienas iš pirmųjų žingsnių privatizuoti turtą. Todėl kviečiu visus balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti už nėra.

Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas po pateikimo pritaria įstatymo projektui Nr. XIP-233, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 30 Seimo narių: už – 21, prieš – 3, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-233 pritarta. Pagrindiniu siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomais – Švietimo, mokslo ir kultūros ir Audito komitetai. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Pritariam?

Gerbiamieji kolegos, vasario 5 d. rytinį plenarinį posėdį baigiam.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.