2009 m. sausis 28 d.

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS  RESPUBLIKOS MOKSLO  IR  STUDIJŲ

ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XP – 2905 (2)

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

4

11

 

Argumentai:  Kadangi aukščiausia meno studijų pakopa – meno licenciatas yra siejama su profesine atlikėjų meno ir pedagogine veikla, todėl šiame 4 straipsnyje būtina apibrėžti meno licenciato sąvoką

 

Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį nauja 11 dalimi ir išdėstyti ją taip:

“ 11. Meno licenciatas – kvalifikacinis laipsnis, suteikiamas asmeniui, išėjusiam trečiosios pakopos meno aspirantūros studijų programą, taip pat asmuo, turintis meno licenciato kvalifikacinį laipsnį.”           

 

4

18

 

Argumentai: Būtina apibrėžti trečiosios pakopos – rezidentūros studijas, nes priešingu atveju nebūtų teisinio pagrindo skirti valstybės biudžeto lėšas gydytojams rezidentams ir kitų specialistų rengimui.

 

Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnį nauja 18 dalimi, atitinkamai pakeisti likusių dalių numeraciją ir naująją dalį išdėstyti taip:

“ 18. Rezidentūra – trečiosios pakopos universitetinės studijos, skirtos rengti praktinei veiklai specialistus, įgijusius Vyriausybės nustatytų studijų krypčių kvalifikacijas, kai yra nustatyti reikalavimai profesinei veiklai (Pavyzdžiui, gydytojui, veterinarijos gydytojui). Kiekvienos studijų krypties rezidentūros pavadinime turi būti tos studijų krypties pavadinimas”

 

6

4

 

Argumentai: Kadangi projektas numato didelį pertvarkymą suteikiant kitokį juridinį statusą aukštosioms mokykloms, siūlome grįžti prie ankstesnio projekto nuostatos ir sudaryti sąlygas aukštosioms mokykloms pačioms pasirinkti savo teisinę formą, t.y. būti biudžetinėmis ar viešosiomis įstaigomis.

 

Pasiūlymas:  Išdėstyti 6 straipsnio 4 dalį taip:

“ 4. Valstybinė aukštoji mokykla yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip biudžetinė arba viešoji įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, šio ir kitų įstatymų nustatytą specialų statusą”.

 

7

2

12

Argumentai.  Aukštosioms mokykloms būtina suteikti leidimą verstis komercine veikla, kuri yra susieta su aukštosios mokyklos veiklos tikslais. Tai tendencija, kuri būdinga visam pasauliui. Lietuva neturėtų būti išimtis. Viešosios teisės požiūriu leidžiama tik tai kas įrašyta teisės akte, todėl būtina tokį leidimą suteikti papildant įstatymo projekto 7 straipsnį.

 

  Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio 2 dalį nauju 12 punktu ir išdėstyti jį taip,

  pernumeruoti likusius punktus:

         “ 12) verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai  susijusi su jos veiklos tikslais;”

20

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

79

 

 

 

 

 

 

 

 

3

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai.  Būtina patikslinti, kad aukštosios mokyklos tarybos nariai negali būti  asmeninio – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Be to, siekiant, kad aukštosios mokyklos taryba nepriklausytų nuo švietimo ir mokslo ministerijos, siūloma įgyvendinti kai kuriose Vakarų Europos valstybėse įtvirtintą tarybos narių  rinkimo procedūrą: paskirtieji ir aukštosios mokyklos išrinktieji tarybos nariai   kartu parenka dar likusius tarybos narius. Todėl išsaugoma aukštosios mokyklos autonomija, įgyvendinamos vakarietiškos nuostatos bei kartu padidinama aukštosios mokyklos atskaitomybė valstybei, nes šiai tarybai suteiktos didesnės                            galios. Kartu išvengiama aukštųjų mokyklų politizavimo. Taip pat tikslinga

nustatyti aukštesnius reikalavimus pretendentams į tarybos narius, kad jie turėtų  vadybinio, pedagoginio, mokslo ar kūrybinio darbo patirties.

 

 Pasiūlymai. Išdėstyti 20 straipsnio 3 ir 4 dalis taip:

 “ 3. Taryba sudaroma iš 9 arba 11 narių.  Aukštosios mokyklos statuto nustatyta  tvarka vieną tarybos narį skiria studentų atstovybė, jeigu jos nėra -  visuotinis  studentų susirinkimas (konferencija); du arba, jei tarybą sudaro 11 narių, tris  narius – dėstytojai ir mokslo darbuotojai; vieną – administracija ir kiti darbuotojai.  Keturis arba, jei tarybą sudaro 11 narių, penkis narius siūlo juridiniai ir fiziniai  asmenys iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams,  - šiuos tarybos narius paskiria ir atšaukia švietimo ir mokslo ministras aukštojo mokslo tarybos teikimu, išklausęs aukštosios mokyklos senato nuomonę. (Bent  vienas iš jų turi būti baigęs šią aukštąją mokyklą).  Likusius tarybos narius iš asmenų, nepriklausančių aukštosios mokyklos personalui ir studentams, kartu  renka švietimo ir mokslo ministro paskirti ir aukštosios  mokyklos išrinkti Tarybos nariai. Visą tarybos sudėtį viešai skelbia švietimo ir mokslo ministras.

 

4. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis vadybinio, pedagoginio, kūrybinio ar mokslo darbo patirties švietimo, mokslo, kultūros ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir žinių bei  gebėjimų, padedančių siekti aukštosios mokyklos tikslų ir įgyvendinti aukštosios mokyklos misiją. Tarybos nariu negali būti asmeninio – politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi  tarybos kadencijas iš eilės.”

 

 

Argumentai.  Siekiant užtikrinti valstybinių aukštųjų mokyklų veiklos tęstinumą, būtina garantuoti aukštųjų mokyklų pastatų ir pagal panaudos sutartį perduotos  valstybinės žemės neliečiamybę. Iš kitos pusės tai sudarytų geras sąlygas kreiptis į valstybę, kad šis turtas būtų perduotas kaip investuojamas turtas,  leidžiantis aukštajai mokyklai geriau tvarkytis.

 

 

 

 

                            

Pasiūlymai. Papildyti 79 straipsnį nauja 2 dalimi ir išdėstyti ją taip:

 “ 2. Universitetai naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise.

Valstybinė žemė valstybiniams universitetams suteikiama naudoti neterminuotai įstatymų nustatyta tvarka. Keisti valstybinių universitetų teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi universiteto senato ir tarybos sutikimą. Jei universiteto senatas ar taryba nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų  priklausomybę gali keisti tik Seimas.”

81

1

5

Argumentai.  Reikia įtvirtinti aukštųjų mokyklų teisę naudotis Europos Sąjungos  šalių parama.         

 

Pasiūlymai. Papildyti 81 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu, pernumeruoti likusius  punktus, o šį punktą išdėstyti taip:

“ 5) Europos Sąjungos paramos ir kitos valstybės biudžeto bei valstybės fondų  lėšos investuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka;”

96

1

 

Argumentai. Būtina numatyti, kad pagal panaudą perduotas valstybės turtas negali būti atimamas iš aukštosios mokyklos, jis su tais pačiais įsipareigojimais turėtų būti  paliekamas, kaip tai numato Civilinio kodekso 2 knygos 104 straipsnis.

 

Pasiūlymai. Išdėstyti 96 straipsnio 1 dalį taip:

 “ 1. Valstybinių aukštųjų mokyklų pertvarkymas iš biudžetinių įstaigų į viešąsias įstaigas atliekamas taikant Civilinio kodekso nuostatas. Pertvarkius šias įstaigas  biudžetinių įstaigų veikla pasibaigia”

 

3

 

Argumentai. Reikia atsižvelgti į tai, kad pertvarkius biudžetines įstaigas į viešąsias,  pasibaigia jų veikla. Tai reikštų naujų darbo sutarčių sudarymą, kompensacijų  mokėjimą ir pan. Priešingu atveju būtų pažeistas Biudžetinių įstaigų įstatymas. Todėl siūloma įtvirtinti šias nuostatas arba keisti Biudžetinių įstaigų įstatymą.

 

Pasiūlymai. Išdėstyti 96 straipsnio 3 dalį taip:

“ 3. Valstybinei aukštajai mokyklai persitvarkius į viešosios įstaigos teisinę formą, jai pereina visos teisės ir pareigos, kurias valstybinė aukštoji mokykla įgijo būdama  biudžetine įstaiga, įskaitant sutartis dėl valstybinės žemės ir valstybės nuosavybės  teise valdomo turto.”

 

                  .

 

 

 

 

 

 

 

Teikia:

 

Seimo narys                 Juozas Olekas