Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 32

2009 m. sausio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedam sausio 20 d. vakarinį posėdį. Kviečiu registruotis. Gerbiamieji kolegos, kol vyksta registracija, dar yra gautos įvairių tarpparlamentinių ryšių grupių išvados dėl pirmininkų arba pavaduotojų išrinkimo.

Taigi Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės posėdis, įvykęs sausio 15 d., pirmininku išrinko E. Zingerį, pavaduotojais – P. Auštrevičių ir K. Ramelį.

Tarpparlamentinių ryšių su Izraelio Knesetu grupės pirmininku išrinktas E. Zingeris, pavaduotojais – R. Rutkelytė ir A. Lydeka.

Tarpparlamentinių ryšių grupės su Vokietijos Federacine Respublika pirmininku išrinktas K. Masiulis, pavaduotoju – J. Karosas.

Tarpparlamentinių ryšių grupės su Taivanu pirmininku išrinktas A. Kašėta, pavaduotojais – E. Vareikis ir B. Vėsaitė.

Tarpparlamentinių ryšių grupės su Armėnija pirmininku išrinktas A. Kašėta, pavaduotoja – R. Baškienė.

Tarpparlamentinių ryšių grupės su Austrijos Respublika pirmininku išrinktas P. Auštrevičius, pavaduotoju – V. Simulik. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Prašau, dėl vedimo tvarkos J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš tik noriu informuoti, kad mes, Tarpparlamentinių ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis grupės nariai, buvome informuoti apie posėdį, kuris turėjo vykti pirmadienį, o po jis kažkaip kažkieno iniciatyva įvyko penktadienį, kai mes, nariai, nežinojome, nebuvome informuoti apie jokį rinkimą ir apie jokį posėdį. Tik paskui buvo pranešta, kad jis įvyko ir kažką išrinko. Aš manau, kad tai neatitiko Statuto normų, ir prašyčiau, kad ta grupė dar kartą susirinktų ir iš naujo išrinktų savo vadovybę.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš tikrai galiu jums pasakyti, kad aš turėjau tą, ką dabar perskaičiau, tos grupės protokolą. Gal jūs, grupė, susirinkite atskirai. Jeigu grupė nuspręs kitaip ir aš gausiu kitokį protokolą ar kitas posėdžio pirmininkas, jis bus pateiktas Seimo nariams.

Vyriausiosios rinkimų komisijos narių prisaikdinimas

Gerbiamieji kolegos, popietinės darbotvarkės pirmasis klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos narių prisaikdinimas. Kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką A. Valinską.

A. VALINSKAS. Mielieji kolegos, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo reglamentavimą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai turi prisiekti Seime. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu privalo pasirašyti. Priesaikos tekstas negali būti keičiamas. Vyriausiosios rinkimų komisijos narių priesaikų tekstai saugomi Seime. Pagal šias įstatymo nuostatas šiandien šioje Seimo salėje prisieks keturi Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai. Kviečiu prisiekti Tautos prisikėlimo partijos atstovą Andrių Burbą.

A. BURBA. Aš, Andrius Burba, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir žmogaus teises. Tepadeda man Dievas. (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kviečiu prisiekti koalicijos „Darbo partija + jaunimas“ atstovę Redą Daniškevičiūtę.

R. DANIŠKEVIČIŪTĖ. (Priesaika) (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kviečiu prisiekti Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio atstovą Algirdą Radušį.

A. RADUŠYS. (Priesaika) (Plojimai)

A. VALINSKAS. Kviečiu prisiekti Lietuvos socialdemokratų partijos atstovę Živilę Verbylaitę.

Ž. VERBYLAITĖ. (Priesaika be paskutiniojo sakinio) (Plojimai)

A. VALINSKAS. Dėkoju visiems prisiekusiems. Noriu palinkėti sėkmės darbe. Ačiū.

PIRMININKĖ. Taigi, kolegos, tęsiame posėdį. Mes jau registravomės, bet jeigu dar kartą yra toks noras, tai kviečiu dar kartą registruotis. Lyg ir pasipildė daugiau Seimo narių. Registracija.

Laikinojo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo I skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-241 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas) (Seimo Pirmininkas siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Užsiregistravo 75 Seimo nariai. Taigi grįžtame prie rytinės darbotvarkės klausimo Nr. XIP-241. Kviečiu K. Glavecką į tribūną. Kadangi buvo pateikimas, dabar K. Glaveckas turės atsakyti į klausimus. Pirmasis klausia K. Daukšys. Nematau. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, aš noriu jūsų paklausti kaip parlamentaro, turinčio ilgametę patirtį. Mudu abu kaip signatarai atsimename, kad diskutuojant dėl atlyginimų deputatams (vėliau Seimo nariams) buvo priimta paprasta formulė, kad Seimo nariams mokamas trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžių atlyginimų pareiginė alga. Taip buvo 2006 m. Pasakykite, kas privertė jus balsuoti praeitoje kadencijoje kitaip ir nuspręsti, kad reikia taip smarkiai padidinti Seimo narių atlyginimus?

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kad praeitoje kadencijoje atlyginimas buvo apie 4 tūkst. 500 Lt ir kitos vadinamosios su parlamento veikla susijusios išlaidos, kurios faktiškai buvo tie patys grynieji pinigai be jokių popieriukų, atsiskaitymų, kitaip tariant, be mokesčių, ką aš sakiau. Praeitos kadencijos Seimo nario vidutinis atlyginimas be pareigų buvo 10 tūkst. 350 Lt. Kas privertė, tai reikia kalbėti apie tuometinę praeitos kadencijos daugumą. Toje daugumoje, kaip žinote, buvo socialdemokratai. Buvo priimtas įstatymas, buvo socialdemokratų ir Darbo partijos koalicija, tai tas klausimas turėtų būti adresuotas lyg ir ne man. Tokia buvo situacija. Patys savęs galite paklausti, gerbiamasis kolega. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tarpusavyje nesikalbame, atsakome į klausimus. Klausimui turėtų būti pasiruošęs E. Klumbys, bet jo nematau. Jau atsirado K. Daukšys. Taigi klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, prašau pasakyti, 15 %, žinote, čia toks dalykas. Štai Seimo Pirmininkas pasiūlė 50 %. Ar jūs nemanote, kad yra gerokai teisingiau? Ar jūs nemanote, kad A. Valinskas privertė Seimo dabartinę daugumą, kuri maksimaliai nubalsavo už Seimo narių atlyginimų pakėlimą, vieną kartą atsibusti? Šiandien štai žiūriu į salės dešinę pusę, ten yra labai daug žmonių, kurie ir nubalsavo, kad mūsų atlyginimai dabar būtų tokie. Ar jūs nenorite pagirti Seimo Pirmininko, kad jis ėmėsi labai geros iniciatyvos, ir pasakyti, kad Seimo dauguma jam pritaria ir balsuoja už tai, kad tuos atlyginimus sumažintume 50 %?

K. GLAVECKAS (LSF). Seimas susideda iš 141 Seimo nario, turi vienodas konstitucines teises be išimties visi, Seimo Pirmininkas taip pat. Kiekvienas Seimo narys turi teisę siūlyti, o Seimo daugumai yra palikta teisė apsispręsti. Aš taip galėčiau atsakyti į šitą klausimą.

Dėl 15 %. Noriu patikslinti, kad ne 15 %, o 18 %, nes mes prieš tai sumažinime bazinę algą nuo 490 iki 475 Lt. Sumažinam 18 %, tai yra penktadaliu, tai yra maždaug toks pat procentas, kuriuo mes mažinome administravimo išlaidas, ne algas, daugumai valdymo struktūrų. Tai šioje situacijoje. Jeigu situacija pasikeistų, blogėtų, manau, reikėtų koreguoti tuos dydžius. Seimo narių ir Vyriausybės narių atlyginimus koreguoti Seimui rankos visuomet yra laisvos: surenka 29 parašus ir apeina 6 mėnesių veikimo taisyklę. Taigi viskas yra mūsų rankose, daugumos rankose, kuri yra Seime, ne pagal partinį, bet Seimo narių rankose. Ačiū.

PIRMININKĖ. Klausia E. Klumbys. Prašom, Egidijau.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis komiteto pirmininke, pasakykite, pagal jūsų siūlomą įstatymo projektą ar bus sumažintas atitinkamai atlyginimas Prezidentui, prezidentūrai, teisėjams ir diplomatinei tarnybai?

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Visų pirma ne vien tik mano, bet grupės Seimo narių. Noriu pasakyti, kad Seimo politikų, Vyriausybės reglamentuoja šis įstatymas, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimus reglamentuoja kitas įstatymas, Prezidento taip pat kitas. Į jūsų klausimą galima atsakyti taip, kad tada reikėtų teikti ir svarstyti nepažeidžiant Konstitucijos, svarstyti ir kitų, tarp jų ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų, atlyginimus.

E. KLUMBYS (TTF). Aš noriu patikslinti.

PIRMININKĖ. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Aš noriu patikslinti. Kadangi dabar taip išeina, kad šis įstatymas yra selektyvus, ar jums neatrodo, kad turi būti paraleliai pateiktas visas komplektas, jeigu mes darome šį sprendimą, kad jis būtų fundamentalus, paliečiantis visą valstybės tarnybą?

K. GLAVECKAS (LSF). Aš manau, mes turime parodyti patys iniciatyvą ir po to kalbėti su tomis institucijomis, įvertinti visą krizinę situaciją, jos mastą ir gylį, galimybę vykdyti įstatymus pagal tuos atlyginimus, pagal tuos koeficientus ir atlygius, kurie yra dabar numatyti. Jeigu tokios situacijos nebus, nebus finansinės galimybės arba ji labai pasunkės, aš neabejoju, kad po to reikės grįžti, visų pirma mažinti valstybės tarnautojų, politikų ir kitų atlyginimus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Mazuronis. Nematau. J. Veselka. Taip pat nėra. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi mano klausimą iš esmės paklausė gerbiamasis E. Klumbys, aš noriu tik pasitikslinti, nes jūsų atsakymas buvo nelabai aiškus. Kodėl jūs neteikėte viso paketo? Aš manau, pats Prezidentas jausis labai nepatogiai, nes jis yra išreiškęs viešai savo nuomonę ir neprieštarauja susimažinti savo atlyginimą. Kad nebūtų taip, kad Seimas sąmoningai pastato Prezidentą į nepatogią padėtį. Kodėl jūs neteikėte?

K. GLAVECKAS (LSF). Aš tikiu Lietuvos Respublikos Prezidentu, žinau jo poziciją. Aš manau, jis pats turi imtis iniciatyvos, jis turi įstatymų teikimo galią. Manau, valstybę valdyti galima ne vien tik pastabomis, paraginimais ar kitais dalykais, bet Prezidentas turi visas teises teikti įstatymus kaip ir Seimo narys, jis gali teikti įstatymą, kuris leistų sumažinti jo atlyginimą. Tai būtų etiška, kultūringa ir pagarbu mūsų Prezidento atžvilgiu.

PIRMININKĖ. Klausia B. Vėsaitė. Nematyti. E. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu jūsų paklausti. Kadangi mes dar esame gavę ir Seimo Pirmininko pasiūlymą dėl 50 % sumažinimo, ar jūs manote, kad toks pasiūlymas yra teisingas nesvarstant, na, pamirštant netyčia Seimo Pirmininkui atsisakyti reprezentacinių lėšų, kurios, kaip žinote, dabar jam yra labai padidintos? Antras dalykas, ar tokie pasiūlymai neparodo, kad ponas A. Valinskas ruošiasi gyventi iš kitų pajamų? Vis dėlto Seimo nariui yra uždrausta turėti kitas pajamas, nes vien grynu oru gyvas nebūsi, kaip žinome, dirbame dieną ir naktį. Jums, kaip komiteto pirmininkui, nekyla panašių klausimų?

K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū. Noriu patikslinti, gerbiamoji kolege, kad Seimo Pirmininko reprezentacinės išlaidos yra sumažintos kaip ir Ministro Pirmininko. Dėl požiūrio į tą siūlymą, tai jis taip pat gerbtinas kaip ir visi kiti. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad viso Seimo valia yra apsispręsti dėl šitų teiktų siūlymų. Pirmasis siūlymas yra 18 % (15+3), gerbiamojo Seimo Pirmininko siūlymas yra 50 %. Paprastai tariant, Ministro Pirmininko alga dabar būtų, jeigu neklystu, apie 6 tūkst. Lt. Lyginant su buvusiu opozicijos lyderiu, beveik keturis kartus mažesnė. Aš nemanau, kad mes turėtume taip smarkiai bausti savus. Mano nuomone, esant dabartinei situacijai, užtektų 18 %. Jeigu situacija per ketvirtį… Atsiminkite, kad balandžio mėnesį mes turėsime teikti biudžetą. Matysime, kaip yra su valstybės sąskaitomis, tada mes galėsime koreguoti, jeigu reikės. Bet gal Dievas duos ir mūsų ekonomika nekris taip giliai, ir mes turėsime išeitį, nes tokios priemonės nepadeda geriau valdyti. Mano pozicija yra tokia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar klausia R. Ačas. Nėra. Ačiū K. Glaveckui už atsakymus į klausimus.

Yra norinčių kalbėti už ir prieš. Už kalbės V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Motyvai už. Nėra abejonės, kad darbo užmokesčio svarstymas Lietuvos Respublikos Seime turėtų būti viena iš aktualiausių temų. Apskritai visos valstybės tarnybos darbo užmokesčio sistemos peržiūra, šios sistemos subalansavimas reikalautų kruopštaus tyrimo ir, manyčiau, stiprios darbo grupės, kuri galėtų pateikti pakoreguotą ir subalansuotą visos valstybės tarnybos ir visų grandžių valstybės politikų darbo užmokesčio sistemą, kad ji nebūtų tokia, kokia yra dabar, kai vienų pareigūnų algos yra kelis kartus didesnės už paprastų valstybės tarnautojų, kai teismų ir valstybės tarnybos atlyginimai irgi yra nesubalansuoti. Taigi šiandien žengiame žingsnį, kad būtų galima laikinai sumažinti darbo užmokestį. Manau, kad ankstesnių, 1990–1999 metų, seimų patirtis buvo daug geresnė, kai atlyginimai tiek nesiskyrė nuo visų Lietuvos žmonių gyvenimo lygio, todėl akivaizdžiai verta iš tikro sugrįžti prie siūlomos problemos. Manau, kad mažinimas 15 % yra per mažas. Pritarčiau A. Valinsko pataisai dėl 50 %, bet taip pat pritarčiau, kad šiuo laiku, kalbant apie įstatymo veikimo kontekstą, būtų sudaryta darbo grupė, kuri iš tikrųjų galėtų peržiūrėti visą darbo užmokesčio sistemą, ypač tų biudžetinių įstaigų, kurios šiandien gauna mažus, menkus atlyginimus ir iš tikro negali pasiekti savo rezultatų.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Iš karto norėčiau pasakyti, kodėl prieš. Dabar tikrai negaliu kalbėti už 15 %, nes Seimo Pirmininko yra pasiūlyta, ir manau, kad teisingai pasiūlyta, sumažinti daug didesne suma – iki 50 %.

Kitas motyvas, dėl ko prieš. Jeigu žiūrėtume į Konstitucinio Teismo išaiškinimą, ten buvo kalbama apie krizės laikotarpį. Norėtųsi, kad valdančioji dauguma kartu su šiuo paketu pateiktų aiškų vienokios ar kitokios teisinės formos dokumentą, kuriame įvardytų krizės laikotarpį, t. y. kada prasideda krizė, nes dabar Lietuvoje niekas to nežino. Dabar girdime iš komiteto pirmininko, kad gal po ketvirčio bus kiti rezultatai, gal… Vėl neaišku, iki kada ir kaip šie procesai čia vyks. Dėl ko tai reikalinga? Tai reikalinga todėl, kad po to nebūtų taip, kaip įvyko su teisėjais, kad po kelerių – penkerių ar šešerių – metų kas nors sugalvotų kreiptis į teismus ir prisiteistų neišmokėtus atlyginimus. Todėl mes, kaip įstatymų leidėjai, turime žiūrėti atsakingai. Manau, kad priedas turėtų būti lydimasis dokumentas. Taigi aš pasisakau už Seimo Pirmininko nutarimą, todėl prieš 15 %.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, po pateikimo vienas kalbėjo už, kitas kalbėjo prieš. Taigi kviečiu balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-241 po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 93, prieš – 5, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XIP-241 yra pritarta.

Šį projektą siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taigi, kolegos, aš noriu jums pacituoti ir kartu pasitarti, nes pagal 164 straipsnio („Svarstymas ypatingos skubos tvarka“) 4 punktą, svarstant projektą ypatingos skubos tvarka, 155 straipsnio reikalavimai netaikomi ir priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po trijų valandų pertraukos. Per šią pertrauką raštu pateikiamos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos, Teisės departamento išvada dėl jų ir projektas suredaguojamas Dokumentų skyriuje.

Per tą laikotarpį, t. y. rytiniame posėdyje, kai buvo paprašyta pertraukos iki kito posėdžio, Seimo narių iniciatyva yra pateikti ir užregistruoti įvairūs pasiūlymai, taip pat tas, apie kurį jūs ir dabar jau diskutavote, tai Seimo Pirmininko A. Valinsko pasiūlymas. Taigi aš klausiu jūsų, ar mes galime toliau iš karto svarstyti ir pateikti tuos pasiūlymus, kurie jau dabar yra registruoti, ar jūs, kaip yra numatyta Statute, dar norite trijų valandų pertraukos? Kadangi girdžiu skirtingas nuomones, kviečiu balsuoti ir apsispręsti, ar darome trijų valandų pertrauką. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, iš esmės klausimas aiškus: dėl ko dar tris valandas daryti pertrauką? Ar kuriam nors Seimo nariui neaiški pasiūlymo esmė? Arba 15 %, arba 50 %. Aš siūlau dabar iš karto svarstyti ir balsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, už pasiūlymą, bet aš girdžiu socialdemokratų replikas. Gerbiamasis J. Olekas, man atrodo, garsiai tą išreikš. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mes turime kitą darbotvarkės klausimą – diskusiją. Mes galėtume surengti diskusiją ir po to balsuoti, nes kitaip bus precedentas, kai dirbame tai pagal Statutą, tai pagal balsavimą. Statutas labai aiškiai numato, kad tokios ypatingos skubos tvarkos atveju turi būti pertrauka, o mes turime ką dirbti ir dirbkime, kaip numatyta Statute.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, taigi išgirdome dvi nuomones: viena nuomonė, kurią išreiškė K. Daukšys, – kad projektai yra pateikti, mes galėtume dabar turėti svarstymo stadiją ir nereikia trijų valandų pertraukos, ir yra socialdemokratų pasiūlymas, kad reikia daryti trijų valandų pertrauką. A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Socialdemokratų frakcija nesiūlo daryti to, kas yra numatyta Statute, tai nėra imperatyvas. Jeigu Seimas sutartų priimti iš karto… J. Olekas kalbėjo ne frakcijos vardu, tai buvo jo nuomonė, todėl frakcija tikrai nesiūlo šito daryti. Aš bijau, kad jeigu mes darysime pertrauką dar tris valandas, atsiras siūlymų, kad Seimo nario alga sudarytų minus 10 jo atlyginimo, t. y. jeigu tu išrinktas Seimo nariu, 800 Lt dar primoki už tai, kad esi Seimo narys. (Juokas, plojimai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, kad pataisėte Socialdemokratų frakcijos reputaciją, nes supratau, kad J. Olekas kalba frakcijos vardu, nors iš tikrųjų jis to nesakė. Taigi nekyla jokių problemų, bet dar L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš Seimui norėčiau pateikti tokį pasiūlymą, kad jeigu Seimo nariai pritartų ir nepažeistume Statuto, Seimas pripažintų tą pertrauką, kuri buvo padaryta pateikimo stadijos metu, kaip tas tris valandas ir jokio pažeidimo tada nebūtų. Sakykime, kad ta pertrauka buvo, ir svarstome toliau.

PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas, ir baigiame diskusiją, dirbame toliau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Štai ponai kolegos socialdemokratai patys sau paspendėte spąstus. Iš ryto aš jums sakiau – skaitykite Statutą. Pateikimo metu pertraukos nedaromos, nes tada tik sprendžiame tokį klausimą, ar svarstysime, ar nesvarstysime. Jeigu mes tada būtume pritarę po pateikimo, kad tokį klausimą svarstome, nepasakome, kokiu būdu, kiek tų procentų, bet kad svarstome, tada tai jūsų prašytai pertraukai būtų pritarę. Abi pertraukos – ir statutinė, ir jūsų prašyta – būtų sutapusios ir dabar nebūtų jokių ginčų. Ponai mielieji, kokius žaidimus jūs čia žaidžiate, aš jūsų klausiau jau iš ryto. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, mes viską taikiai, gražiai išsiaiškinome. Mes užskaitome, kad pertrauka buvo. Pertraukos metu pateikti projektai, o dabar svarstymo stadija. Prašau užsirašyti, kas nori dalyvauti diskusijose dėl šio įstatymo projekto. (Balsai salėje) Diskusijos dėl įstatymo projekto Nr. XIP-241. Frakcijos vardu užsirašęs kalbėti A. Zuokas. Prašau, gerbiamasis Artūrai, jūs dalyvaujate diskusijoje frakcijos vardu.

A. ZUOKAS (LCSF). Kolegos, šiandien frakcijų seniūnų sueigoje buvome draugiškai, korektiškai sutarę: šiandien imame ir priimame sprendimą, sumažinam atlyginimus taip, kaip ir buvome sutarę. Tuo labiau kad sulaukėme ir Konstitucinio Teismo išvados, kuri tai leidžia. Tokio sprendimo šiandien, kaip niekad, matyt, laukia ir visuomenė. Aišku, aš dabar matau procedūrinius dalykus, ir dauguma tų, kurie yra ne pirmą kadenciją Seime, žino, kaip žaisti procedūromis, kad sprendimo nepriimtume. Taip aš, matyt, ir vertinčiau tuos visus ginčus – ar 15 %, ar 50 %, ar dar daugiau. Aišku, gaila, kad ir Seimo Pirmininkas, teikdamas tokį siūlymą, apie tai nepasakė, pavyzdžiui, frakcijų seniūnų sueigoje. Gaila, kad mes šiandien bandome pigiai nusipirkti visuomenės paramą ir lyg ir tokiu būdu kompensuoti tai, kas yra įvykę penktadienį ir, neduok Dieve, vyks ateityje. Aišku, kad čia yra Seimo narių, kurie gali susimažinti atlyginimą ir 50 %. Be abejo, yra tokių. Matyt, yra tokių Seimo narių, kurie galėtų dirbti ir už litą, netgi yra tokių, kurie mielu noru primokėtų, kad tik čia galėtų būti. Bet ar mes į tokius įstatymų leidėjus orientuojamės ateityje? Tikrai yra, žinau, žmonių, kuriems Seimo nario atlyginimas yra pagrindinės jų pajamos, ir šeima yra išlaikoma iš jų atlyginimo. Todėl aš nežinau, kaip mes baigsime šią diskusiją, kas čia bus populiaresnis – ar nulis atlyginimo, ar 15 %, ar 50 %. Bet aš žinau viena – šiandien mes negalime išeiti iš šios salės nepriėmę sprendimo ir nesumažinę solidariai atlyginimų bendru sutarimu. To laukia, pabrėžiu, visuomenė.

Mes matome šiandien besiformuojančias dvi Lietuvas – valstybinę ir privačią. Valstybinę, kalbu apie tuos, kurie dirba valstybės sistemoje ir kuriems atlyginimas kas mėnesį patenka į banko kortelę, ir kurie šiandien yra labiau apsaugoti negu tie, kurie dirba privačiame sektoriuje, negu tie, kurie dirba su verslo liudijimais, kurie dirba turgavietėse, įmonėse, ar privataus verslo atstovai. Šiandien jie mažinasi atlyginimus, mažina darbuotojus ir taip toliau, ieško išgyvenimo būdų. Taigi šiandien aš siūlau rasti solidarų sprendimą, bet jokiu būdu neišeiti iš salės susipykus ir manipuliuojant procedūromis, nepriėmus jokio sprendimo. Todėl tikiuosi, kad šiandien mes tą sprendimą ir priimsim. Gerbkime tuos Seimo narius, kurie dirba, gyvena ir turi vieninteles pajamas, t. y. Seimo nario atlyginimą. Tie, sakysim, asmenys, prie jų priskirsiu ir save, taip, aš galiu balsuoti ir palaikyti 50 % susimažinimą, aš turiu pajamų ir turiu tokias galimybes, bet ar visi čia tokie yra vienodi?.. Tikiuosi, kad baigsime populizmo žaidimą ir priimsime teisingą ir gerą sprendimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Toliau dalyvauja diskusijose P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, būtų buvę daug išmintingiau ir galbūt nebūtų praeitą penktadienį prie Seimo susirinkusi žmonių minia, jeigu šitas sprendimas, kuris šiandien čia gimsta, būtų priimtas anksčiau. Bet mes nemanykime, kad užtektų šio sprendimo, – susimažinti Seimo nariams atlyginimus. Taip, tai yra labai svarbu, t. y. daugiau moralinis žingsnis, kai mūsų valstybėje krizė, o tauta beveik kiekvieną dieną, mūsų žmonės, išgirsta, kad teisėjams, energetinių kainų komisijos nariams, kitiems… Seimo nariai, deja, atlyginimus pasididino. Taip pat, be abejonės, piktina visuomenę ir tokie dalykai, kai mato, kad savivaldybių, ministerijų darbuotojai išsimoka sau išeitines arba „tryliktuosius“ atlyginimus. Be abejonės, aš manau, kad jeigu mes pradėsime nuo savęs ir nesustosime čia, tikrai sureguliuosime visam valstybiniam sektoriui atlyginimus, kad negalėtų gauti, kaip yra tokių valdininkų ar tarnautojų, ar kaip juos įvardysi, įvairiausių fondų, kur gauna daugiau kaip 100 tūkst. per mėnesį atlyginimą… Net mokslo įstaigų darbuotojai, aukštųjų mokyklų, pažiūrėkime, kokius atlyginimus gauna, medicinos įstaigų darbuotojai, vadovai, aš kalbu apie vadovus, kokius didelius atlyginimus gauna. Aš manau, kad nė vienas mūsų šalyje darbuotojas, kad ir kokiam fondui jis vadovautų, jeigu ten yra valstybės lėšos, yra valstybinis fondas arba valstybė turi kontroliuojamų akcijų paketą, negalėtų gauti daugiau nei ministras. Vis dėlto manau, kad pagal atsakomybę, pagal priimamus sprendimus turi būti nustatyti atlyginimai. Dabar žmones piktina didėjančios šilumos kainos, elektros kainos. O kai sužino, kokie šilumos tiekėjų, vadovų atlyginimai, be abejonės, tai piktina. Mes esame atsakingi.

Manau, kad Seimas, pradėjęs nuo savęs, suras jėgų peržiūrėti visą sistemą ir įvesti šioje sistemoje tvarką. Galbūt, jeigu ne žmonės, susirinkę prie Seimo, ir nebūtume grįžę prie šio klausimo, džiaugiuosi, kad žmonės atėjo, iškėlė savo reikalavimus, bet, be abejonės, niekada negalima pritarti vandališkiems veiksmams. Tikiu, kad tikrai žengtas pirmas žingsnis, pasiūlyta 15 %, Seimo Pirmininkas siūlo 50 % susipažinti, asmeniškai aš balsuosiu už Seimo Pirmininko siūlymą, ir kiekvienas balsuos pagal savo supratimą ir pagal savo požiūrį. Tikiuosi, kad šiandien tikrai priimsime sprendimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijose dalyvauja V. P. Andriukaitis. Kviečiu į tribūną.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad šį kartą mes turime retą progą pažvelgti į šią problemą ir iš tam tikro istorinio taško. Aš gerai atsimenu 1990–1992 m. Aukščiausiąją Tarybą, kai buvo svarstomi darbo užmokesčio reikalai ir kai iš tikrųjų po daugelio ginčų, daugelio diskusijų buvo sutarta, kad Seimo nario darbo užmokestis turi būti visoje valstybės tarnybos sistemoje harmoningai suderintas, kad išlaidos, susijusios su Seimo nario veikla, taip pat būtų apskaičiuojamos, būtų vedama apskaita ir būtų orientuojamasi į bendrą šalies gerovę ir tą rodiklį, kuris atitinka šalies ekonominę raidą, būtent vidutinį darbo užmokestį. Aš gerai atsimenu, kai Aukščiausiojoje Taryboje buvo tokia banga – deputatai lobsta. Ji buvo susijusi su visiškai teisėtais nemažos dalies tuometinių tautos atstovų interesais, tačiau viešoji opinija ir visuomenės nuomonė buvo pateikta ir po to daugelyje telekomercinių laidų buvo formuojamas įvaizdis, kad deputatai yra prie lovio ir t. t., ir t. t. Tas įvaizdis labai ilgai formavo negatyvią tendenciją ir kai kurių populiarių laidų vedėjai tuo metu su pasimėgavimu formavo tokį keistą negatyvų įvaizdį. Nepaisant to, vis dėlto išliko pamatinė nuostata, kad Seimo nario atlyginimas siekia tris šalies vidutinius darbo užmokesčius. Tokia norma buvo visiškai logiška. Nuo 2004 m. iki 2008 m. man neteko būti Seime ir aš galiu pasakyti, kad gavau kur kas mažesnį darbo užmokestį – net jeigu ir sudėčiau autorinius darbus už projektus, atlyginimas nesiekė 3 tūkst. Lt per mėnesį. Manau, kad to visiškai užteko man išlaikyti šeimą, gyventi ir nesiskųsti. Toks atlyginimas tikrai gana didelis.

Kai anos kadencijos Seimas, o šiuo atveju labai norėčiau, kad visi kolegos Seimo nariai prisimintų, kaip jie visai neseniai, prieš 4 mėnesius, balsavo, nuspręsdami taip neadekvačiai pakeisti darbo užmokesčio sistemą ir sukelti naują pasipiktinimo bangą, manau, jie galėtų šiandien pasakyti, kad padarė didelę klaidą. Esu įsitikinęs, kadangi šiandien vidutinis darbo užmokestis 2320 Lt ir jį gauna ne tiek daug šalies gyventojų… Žinoma, jeigu mes mažinsime darbo užmokestį visuose valstybės politikos viršutiniuose ešelonuose, pabrėžiu – viršutiniuose, suprantama, vidutinis darbo užmokestis šiek tiek sumažės ir tai būtų norma.

Manau, kad trijų vidutinių darbo užmokesčių norma, kuri daug metų buvo įtvirtinta, yra logiška, turėjo savo pamatą ir būtų visiškai nesutrikdžiusi visuomenės, kaip yra dabar. Todėl pasisakau už tokią pataisą… Dabar pateikta A. Valinsko 50 % pataisa, manau, koresponduoja su trijų vidutinių darbo užmokesčių logika ir jeigu Seimo nario atlyginimas būtų arti tų mano minėtų skaičių, tai būtų visiškai suprantama ir užtektų visoms pajamoms. Manau, kad ir tie, kurie neturi papildomų pajamų, kurie nepaliko savo verslo, akcijų ir visų kitų dalykų, tikrai galėtų sutikti, kad trijų vidutinių darbo užmokesčių vidurkis būtų ta pati norma, kurios reikėtų.

Todėl nepritariu 15 %, manau, kad jis yra per mažas, manau, kad reikėtų grįžti prie to pasiūlymo. Jeigu jis negali būti priimtas, tada 50 % mažinimas būtų arčiau mano minėtos trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžių koncepcijos. Taip pat esu įsitikinęs, kad šiandien mes turime gerą progą laikinai sumažinti atlyginimus Vyriausybės, Prezidento ir teismų (turiu minty aukštesnį ešeloną) nariams, kad iš tikrųjų po to turėtume galimybę sudaryti darbo grupę ir peržiūrėti iš esmės darbo užmokesčio politiką. Šiandien Lietuvoje nedovanotina buvo klaida ir nedovanotinas valdančiosios daugumos sprendimas faktiškai sumažinti darbo užmokestį valstybės tarnybai…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …bibliotekininkams, mokytojams, policininkams ir kitiems. Manau, kad ten verta kaip tik priimti kitokį sprendimą, grįžti prie ankstesnio nutarimo, o mūsų tolesnę politiką peržiūrėti ta kryptimi, kurią minėjau. Todėl aš pasisakau už 50 % mažinimą.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų klausimas yra svarbus atsižvelgiant į tai, kokia yra tiek ekonominė, tiek socialinė situacija, ypač po visiems žinomų plačiai nuskambėjusių penktadienio įvykių. Tačiau, priiminėdami šitą sprendimą, turime būti labai tikslūs ir nuoseklūs. Aš atkreipsiu dėmesį į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris pasakė, kad esant sunkiai padėčiai valstybėje Seimas gali susimažinti atlyginimą. Viso šito dalyko, viso šito kompleksinio klausimo svarstymas turėjo prasidėti nuo Seimo nutarimo projekto, konstatuojančio, kad valstybėje yra sunki padėtis. Tai yra atskaitos taškas. Kad nebūtų taip, kaip aš ir anksčiau sakiau, kad po 4 ar 5 mėnesių bus pasakyta, kad čia tos kalbos apie sunkią padėtį buvo kelių žmonių, koalicijos lyderių kalbos, nelabai atitinkančios tiesą. Oficialaus dokumento apie padėtį valstybėje iki šiol nėra, nors jau visa tauta yra tiesiog pritvinkusi nuo nuolatinės krizės eskalavimo. Pasakykime oficialiai Seime – yra krizė ir duokime tos krizės parametrus, kad tai būtų išeities taškas po 5 mėn. pasakyti, kad mes einame iš tos krizės. Kokie yra kokybiniai žingsniai, kad mes įveikėme vieną ar kitą gairę, nes atėjus tam tikram momentui, o tam tikras momentas pasižymi tuo, kad tai yra laikinasis įstatymas, todėl pirmiausia ir reikėtų nuo to pradėti.

Antras faktas apie solidarumą. Kalbama apie solidarumą turi būti visoje plačiąja prasme valstybės tarnybos sistemoje. Šitas dalykas turi paliesti ne tik Seimo narius, bet ir Vyriausybę, Prezidentą ir teisėjus, nes ta krizė, apie kurią dabar kalbama, susijusi su visais.

Ir trečias dalykas, aš noriu atkreipti ypač Seimo vadovybės dėmesį, kad ta krizė turi atsispindėti ir Seimo valdybos sprendimuose apie Seimo narių išvykas į užsienį. Štai pažiūrėjus Seimo valdybos sprendimus, man visiškai nesuprantamas Seimo valdybos sprendimas, esant tokiai situacijai, išleisti į Vokietiją stebėti Heseno žemės parlamento rinkimų tris Seimo narius. Ar iš tikrųjų būtina šitoje situacijoje Seimo nariams važiuoti į Vokietiją stebėti rinkimų? Tikrai ne.

Lygiai taip pat aš žiūriu į dar vieną ankstesnį Seimo valdybos sprendimą, kai vos ne pusė Užsienio reikalo komiteto narių važiuoja į Latviją tradiciniam susitikimui. Suprantu, anksčiau mes galėjome leisti sau tokią prabangą. Jeigu mes mažiname vienoje vietoje išlaidas, tai mes šitą darykime kompleksiškai. Aš tikiuosi, kad Seimo vadovybė į tai atkreips dėmesį, kad tas taupymas iš tikrųjų bus išsamus ir nebus daromos išimtys, kaip aš tą noriu pasakyti… jos nedaromos valdančiosios koalicijos nariams. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Toliau diskusijoje dalyvauja A. Sysas. Seimo Pirmininkas dėl vedimo tvarkos.

A. VALINSKAS. Ačiū. Aš labai trumpai. Atsiprašau Seimo nario A. Syso. Atsakysiu į prieš tai nuskambėjusį kaltinimą. Tai jau yra padaryta – pernai kelionėms buvo skirta 3,4 mln. Lt, valdybos sprendimu šiais metais lygiai per pusę sumažinta ir skirta tik 1 mln. 700 tūkst. Tai jau padaryta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, naudodamasi posėdžio pirmininkės teise, vis dėlto labai didelis šurmulys salėje, kviečiu visus, geriančius kavą, besikalbančius už kolonų, grįžti į savo darbo vietas. Man atrodo, tikrai svarbus, aktualus klausimas, reikalaujantis mūsų apsisprendimo, ir gerbkime kolegas, dalyvaujančius diskusijoje. Prašom, Algirdai.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, paskutinius dvejus praėjusios kadencijos metus Seimas vykdė gerumo akcijas, kas daugiau atiduos valstybės mokesčių mokėtojų pinigų savo rinkėjams. Kas iš to išėjo, mes matome. Dabar šią akciją matau taip: kas labiau myli valstybės biudžetą, atims nuo savęs, nusirengs ir atiduos į bendrą krūvą.

Noriu priminti, nes mūsų komitetas visą laiką sprendė dėl darbo apmokėjimo sistemos, kad darbo apmokėjimo sistema ir taip yra išbalansuota, ir tie siūlymai, kuriuos šiandien girdžiu čia, ją dar labiau išbalansuos. Ar to reikia, aš manau, diskusijose pamatysime. Manau, siūlymas, kurį pateikė dalis… Seimo darbo grupė, 15 plius 3, kuriuos anksčiau mažino, yra optimalus, nes noriu priminti.

Gerbiamieji kolegos, vos prieš kelis mėnesius didžioji dalis sėdinčiųjų salėje lengva ranka nubalsavo už 10 mln. Lt Saugumo departamentui atlyginimams padidinti (šis taupymas neatpirks šių sumų), buvo sakoma, kad nuo šiol Saugumo departamentas labai gerai dirbs. Kaip jis dirbo, galite spręsti iš paskutinių įvykių. Ar tie 10 mln., išskyrus žvaigždutes ir antpečius, kuriuos jie gavo… daugiau turbūt… rezultatą galbūt kada nors pamatysime.

Po to buvo kitas sprendimas, pareikalavęs dar didesnių lėšų. Tai yra atskiras teisėjų darbo apmokėjimo įstatymas, aš jau nekalbu apie atlyginimų dalies grąžinimo įstatymą, kuris iš bendros sistemos išskyrė teisėjų atlyginimus ir padarė juos atskira grupe.

Vėliau buvo pakeistas Seimo narių darbo apmokėjimo įstatymas. Aš norėčiau paprieštarauti ir savo bičiuliams, nes, mano nuomone, buvo padaryta labai teisingai: buvo nutarta neslėpti, noriu pabrėžti, neslėpti dalies pajamų, kurias mes gaudavome vokeliuose, ir mokėti nuo visų tų pajamų mokesčius. Ar buvo gerai padaryta, ar blogai? Aišku, popieriuose tai atrodo labai ženkliai, bet tuos visus pinigus… Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas išdalino lentelę, kurioje matyti, kaip tie pinigai keitėsi.

Mano kreipimasis būtų į Seimo Pirmininką. Gaila, kad aš jo čia nematau. Manau, Seimo Pirmininkas neturi užsiiminėti pigiu populizmu, nes jis (…) atstovauti ir pirktis, sakyčiau, sau indulgenciją, o atstovauti visam Seimui ir Seimo narių interesams. Todėl buvo teisinga pastaba: jeigu yra Seniūnų sueiga, jeigu yra tartasi, tai reikia laikytis tam tikrų žaidimo taisyklių. Aš noriu priminti: tik Seimas gali keisti atlyginimus ir Seimo nariams, ir visoms kitoms grupėms. Todėl man labai keista, kodėl valdyba ir Seimo narių grupė, kuri teikė ir kitą įstatymą, išsigando ir neteikia kitų grupių darbo apmokėjimo įstatymo mažinimo. Aš pirmiausia turiu omeny teisėjus. Galbūt išsigandote, kad pasiūlėte sumažinti tik Konstituciniam Teismui kaip kerštą dėl to, ką jie nusprendė. Bet aš jau pateikiau pasiūlymus 15 % mažinti visoms teisėjų grupėms.

Gerbiamieji kolegos, noriu priminti, kad siūlymas mažinti daugiau mus stumia į situaciją, kad net valstybės tarnautojai gaus daugiau nei Seimo nariai. Ar tai išgelbės biudžetą ir padidins Seimo prestižą? Aš labai abejoju. Todėl mes turime priimti protingus, pagrįstus sprendimus, o ne lenktyniauti, kas labiau myli biudžetą. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Toliau diskusijoje dalyvauja V. Uspaskichas. Kviečiu į tribūną.

V. USPASKICH (DPF). Ačiū, gerbiamoji. Nesirengiau per daug kalbėti, tiesiog pamačiau, kad yra laisva vieta, ir užsiregistravau.

Noriu tik pasakyti, kad 15 % ar 30 %, ar 50 % yra farsas, nes 15 % yra 3 mln. Lt per metus. Jeigu padalinsime 3 mln. žmonėms, tai po vieną litą mes atiduosime. Todėl tai yra farsas, reklama ir jokios naudos nei valstybei, nei žmonėms.

Noriu pasakyti. Na, padarykite 800 Lt, normaliai, koks yra minimumas, tvarkingai, pajusite žmonių dalią ir tada, ko gero, bus kiti sprendimai. Jeigu bus kitokie, 15 %, 30 %, noriu pasakyti, kad net nenoriu dalyvauti balsavime, nes tai yra farsas. Darykime 800 Lt ir aš tada pritarsiu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Toliau diskusijose dalyvauja V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šiuo metu mes, kai kurie iš jūsų esame parašę savanoriškus prašymus susimažinti atlyginimus. Esu dėkingas iniciatoriams, kurie pasiūlė šį projektą, kad tai būtų ne tik dalies Seimo narių, bet ir mūsų visų atlyginimų susimažinimas.

Šiuo metu yra įregistruotas Seimo narių pasiūlymas, kad šis projektas įsigaliotų nuo vasario 1 d., ne nuo kovo 1 d. Aš kviečiu jus pritarti tam siūlymui dėl įsigaliojimo. Kuo anksčiau tai padaryti.

Esu dėkingas visoms frakcijoms, kurios ir Seniūnų sueigoje pritarė idėjai draugiškai, solidariai priimti šį sprendimą. Siūlau priimti jį šiandien. Nors ir kokį sprendimą priimtume, ar 15 %, ar 18 %, ar 50 %, mes turime priimti jį šiandien. Jeigu bus priimtas sprendimas susimažinti 15 %, bet bus norinčių susimažinti daugiau, kolegos, savanoriškai galėsite tą padaryti.

Aš tikiu, kad šiandien mes šį sprendimą priimsime, ir iš anksto visiems dėkoju. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, nesuprantu, ar čia susirinko 141 būrys. Gerbiamieji kolegos, stebint tai, kas vyksta, man kyla abejonė, ar čia susirinko žmonės, žinantys, kad jie išrinkti tam, kad gerai tvarkytų valstybės reikalus, kad augtų ekonomika ir kad žmonės, norintys užsidirbti, rinkoje galėtų užsidirbti gerus atlyginimus. Jeigu jūs suvokiate, kad atėjote į Seimą, o ne kokį šou, ar dar kokią instituciją, tai ir klausimas yra tas, kad pagal skaičiavimus, jeigu mes 15 % susimažinsime, per metus sutaupysime apie 6 mln. Lt. Pasakykite, kokią įtaką šalies ekonomikai turės tie 6 mln. Lt?

Taip, suprantu. Tiems, kurie atėjo čia kaip į šou, nesuvokiantiems, kaip valstybę valdyti, nežinantiems, kas yra ekonomika, iš tikrųjų gėda gauti tokį atlyginimą. Bet tauta sutiko jums duoti tokį atlyginimą. Sutiko tauta. Mes kiekvienas dalyvavome atvirame konkurse, jame dalyvavo po 11, 12, 15 žmonių, kiekvienam Lietuvos piliečiui leidžiama dalyvauti šiame konkurse, ir, laimėjus šį konkursą, ne žaisti žaidimėlius, tris litus, dešimt pasiimu, tris atiduodu, o kurti valstybę, socialinės gerovės valstybę, ką daro visos Europos Sąjungos valstybės. Ne amerikonišką modelį – apiplėši, kiek gali, o europietišką socialinės gerovės valstybės modelį.

Dabar yra žmonių, kuriems svarbu, kodėl jis gauna daugiau. Jis turi gauti tiek pat kiek ir aš, o dar geriau, jeigu mažiau. Mes faktiškai tiems žmonėms bandome pataikauti ir čia vaizduojame, kad mes padarysime didelį dalyką.

Štai, pavyzdžiui, žiūriu biudžetą. Numato už 60 mln. Lt pirkti du minininkus. Kur jie čia tas minas gaudys, ar minuos, ar kariaus su kuo? Badmečiu, sunkmečiu už 60 mln. du minininkus. Didvyriai! Padės NATO kariauti pasaulinius karus. Ar reikia šito? Palyginkite, 60 mln. ir 5 mln. Toliau, Valdovų rūmai. Kai buvo opozicijoje, labai rėkė – 36 mln. per daug! Kai atėjo į valdžią, 36 plius 15 mln. rezervas, jeigu dar prireiks. Ir čia dabar jau 5 mln. susimažinsim. Naujos ministerijos kūrimas kiek kainuos? Taip, pradžioje nieko nekainuos, o paskui kainuos. Ministrai jau dabar keliauja su didelėmis palydomis, kad žiniasklaida nušviestų, kaip vėl milijonai švaistomi.

Gerbiamieji valdantieji, Lietuvoje sukurta valdymo sistema korupcinė – pinigams plauti, valdymo aparatas milžiniškas, dubliuoja darbus. Ten galima sutaupyti ne 5 mln., o gal 100, gal 200, gal 300. Ar darote šitą? O čia tautai – štai, žiūrėkite, kokie mes geri. Toliau viskas bus korupcija, o štai mes 5 mln. susimažinom, nes baisu, kiek žmonių reikalauja. Mitinge negirdėjau reikalavimų turtą susimažinti, buvo labai rimti reikalavimai: progresinių mokesčių sistema, apmokestinamas nekilnojamasis turtas ir t. t.

Gerbiamieji, dabar yra „Leo LT“, gauna per mėnesį po 40–50 tūkstančių. Šilumos tinklams vadovaujantieji gauna po 100 tūkstančių. Jie paliekami, viskas gerai. Valstybė čia nieko negali, nieko nepajėgi, čia yra rinka. Tam Europoje yra progresinių mokesčių sistema. Iš tikrųjų gali užsidirbti daug, bet atitinkamai ir atiduok. Buvo pasiūlymas, per pirmąjį balsavimą buvo pritarta, liberalcentristai pareikalavo antrojo balsavimo ir atmetė. Tauta čia reikalavo: duokit mums progresinių mokesčių sistemą, tas yra visoje Europoje, tas atitinka socialinės valstybės modelį. Todėl, gerbiamieji, mes čia elgiamės kaip vaikai darželyje – mamytė sakė: tu per daug uždirbi, todėl reikia sumažinti. O iš esmės turėtume koncentruoti… iš tikrųjų galima, manau, net milijardą litų sutaupyti sutvarkius valstybės valdymą.

Dabar atleiskite, ponai valdantieji, šiandien A. Valinskas – mes priimame sprendimus, kurie nepopuliarūs, bet būtini. Bet neįvardijo nė vieno to, kuris būtų nepopuliarus, bet būtinas. Neįvardijo nė vieno, šiaip tezę metė: aš imu tik 800 Lt, ir jūs imkite po 800 Lt. Manau, gerbiamasis Valinskai, kaip Seimo narys jūs nevertas net 800 milijonų… 800 Lt per mėnesį. Turėtumėt metus padirbėti, suprasti, kas yra ekonomika, kaip įstatymai priimami, kaip vyksta valdymas, tada iš tikrųjų galėtumėt gauti ir 800 Lt. Aš tam esu pasiruošęs seniai, dėl daugelio įstatymų prašau pastumti… manau, kad ši problema neišspręs… Bet sunkmetį tam tikras solidarumas galbūt ir galimas, pritariu tiems 15 %, kad vis dėlto mes irgi suvokiame atsakomybę ir šiek tiek… Bet šitas sumažinimas valstybės problemų visiškai neišspręs. Tiktai dar bus neigiama pasekmė to, kad kvalifikuoti, profesionalūs pagalvos, ko man ten eiti, aš galiu kokį nors savo versliuką sukti, nes ten yra…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas.

J. VESELKA (TTF). …nežinai, kaip elgtis. Todėl, gerbiamieji, tik simboliškai aš pritariu 15 %, kad parodytume, jog mes irgi suprantame šitą padėtį. Bet ne čia sprendimų esmė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir J. Olekas – paskutinis, dalyvaujantis diskusijoje.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes kalbame apie vieną iš labai svarbių valstybės valdymo elementų, tai darbo užmokesčio tinkamą sutvarkymą. Ir praeito Seimo sprendimas dėl to, kad Seimo nario atlyginimas turi būti mokamas ir iš jo atskaičiuojami mokesčiai, man atrodo, buvo teisingas. Visa painiava prasidėjo po to, kai naujoji dauguma pradėjo keisti mokesčių sistemą. Šioje salėje ne kartą skambėjo pasiūlymai, kurie leido solidarizuotis ir su mažiau uždirbančiais žmonėmis, t. y. pritaikyti ne kokią nors iškreiptą, bet normalią, pasaulyje priimtą progresinių mokesčių sistemą. Tada būtų labai aišku, kad žmonės, einantys atsakingas pareigas, priimantys sudėtingus sprendimus, pretenduoja ir gauna didesnį atlyginimą, bet jie moka kur kas didesnius mokesčius. Proporcijas atitiktų, ar jie dirbtų čia, Seime, ar jie dirbtų privačiose bendrovėse, kolega šiandien pateikė pavyzdį vienos iš bendrovių, kur vadovai uždirba po 30 ar 40 tūkst. Lt. Ir šie mūsų sprendimai nepaliečia, ir kiti, kad ir kokie jie būtų, jų taip pat nepalies, nes mes pripažįstame privataus verslo galimybę nusistatyti kokius nori atlyginimus.

Kita vertus, kai mes kalbame apie tai, kad reikia sutaupyti ir dalį pinigų paskirti galbūt paremti mažesnes pajamas uždirbančius žmones, tai valdančiosios daugumos priimami sprendimai parodo, kad tie pinigai neina mažiau uždirbantiems žmonėms, o jie rengiami apmokėti naujai kuriamų ministerijų valdininkams, ypač politinio pasitikėjimo naujiems žmonėms, t. y. saviems žmonėms įdarbinti. Šis sprendimas šiandien aiškiai pavėluotas. Mes kalbame apie simbolinio žingsnio žengimą, pritariu tiems, kurie kalbėjo, kad jam šiandien turi būti pritarta neatidėliojant, bet jis jau žengiamas, kai išdaužyti ir kiaušiniais apmėtyti stiklai. Mes parodom, kad tokiais būdais riaušininkai gali pasiekti rezultatų. Štai, gerbiamieji, kur yra pagrindinė problema, kad mes prieš priimdami sprendimus, ypač tuos, kurie palies daugelį Lietuvos žmonių, su jais nesikalbėjom, neaiškinom, o šiandieną parodom dar patį blogiausią būdą: eikit, daužykit ir pasieksit savo tikslų.

Manau, mes esam priversti žengti tą simbolinį žingsnį, bet jis yra pavėluotas ir nurodo ne tą būdą, kad būtų galima susitarti dirbantiems ir žmonių išrinktiems į valdžią čia, Seime, ir tiems žmonėms, kurie yra už Seimo ribų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Dar kartą kviečiu užimti savo darbo vietas. Tiems pokalbiams grupelėmis tikrai turbūt ne tas laikas. Ir dabar po svarstymo vienas – už, vienas – prieš. Prieš nori kalbėti M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kalbant apie šį teikiamą įstatymo projektą, negali jo nepalaikyti, nesvarbu, apie kokius procentus – 15, 20, 50 būtų kalbama. Tačiau mano poziciją prieš lemia tai, kad aš pasigendu Seimo narių teiktos Seimo statuto pataisos dėl parlamentinės veiklos išlaidų dydžio sumažinimo nuo 1,7 VMDU iki 1 VMDU. Man keista, kodėl netgi anksčiau pateiktas ir užregistruotas projektas iš esmės dėl to paties klausimo – dėl biudžeto lėšų sutaupymo nėra svarstomas šioje neeilinėje sesijoje. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Laikausi tvirto principo, kad ankstesnis darbo užmokesčio reguliavimas, kuris Seimo narių veiklą reglamentavo beveik 12 metų, buvo teisingas – 3 vidutiniai šalies darbo užmokesčiai. Taip pat kanceliarinės išlaidos turėtų būti. Gerai, kad šiandien įvesta tvarka, kad už kanceliarines išlaidas mes turim atsiskaityti, pateikti kvitus, o tai, kas lieka nepanaudota kanceliarinėms išlaidoms, grąžinama į šalies biudžetą. Ta norma yra Europos Parlamente, ta norma yra visuose parlamentuose. Tai yra teisinga norma. Nepanaudojai – grąžini atgal į biudžetą. O jeigu panaudojai, turi pateikti atskaitomuosius dokumentus – kvitus, faktūras ir t. t. Tai irgi yra visiškai akivaizdu. Todėl remiu šio įstatymo pataisą. Akivaizdu, kad ji svarstoma pavėluotai, akivaizdu, kad reikėjo svarstyti ne prie išdaužytų langų, reikėjo atsižvelgti į tuos pasiūlymus, kuriuos teikėme dar priimant šių metų biudžetą ir visą įstatymų paketą. Darom pavėluotai, bet vis tiek turime sau pasakyti, kad turim sukurti visą darbo grupę, kuri apskritai peržiūrėtų darbo užmokesčio sistemą visoje Lietuvoje, taip pat ir tose valstybės kapitalo įmonėse, kur direktoriai ir kiti gauna dešimtis tūkstančių litų. Tokios disproporcijos būti Lietuvoje tikrai negali.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Dėl vedimo tvarkos – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, man regis, yra pataisų.

PIRMININKĖ. Priėmimo stadijoje kaip tik tą ir darysime.

E. KLUMBYS (TTF). Svarstymo stadijoje turėtų būti svarstomos ir paskui kalbos dėl motyvų už ir prieš. Jūs peršokate stadijas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, paprastai svarstymo stadijos, kai yra ypatinga skuba, apskritai gali nebūti. Pagal Statutą, dar kartą sakau, gali nebūti. Mes pratęsiame tam, kad galėtų būti diskusija. Dabar priėmimo stadijoje, kai balsuosime dėl kiekvieno straipsnio, bus pateikiamos tam straipsniui pataisos.

Kas už tai, kad įstatymo projektui būtų pritarta po svarstymo, balsuojame.

Balsavo 110 Seimo narių: 105 – už, prieš – 3, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-241 pritarta.

Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadija. Siūlau pastraipsniui. 1 straipsnis. Yra gauta Seimo nario A. Valinsko pataisa. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, prašau pateikti pataisą. Iš vietos.

A. VALINSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Suprantu, kad tarp Seimo narių, jeigu ir nedaug turėjau kolegų ir draugų, tai nuo šiol, matyt, jų turėsiu dar mažiau. Teikiu pasiūlymą. Turbūt esmės nereikia aiškinti, siūlau, kad būtų taikomas ne 15 %, o 50 % koeficientas sumažinant Seimo nario atlyginimą. Visiškai, nors ir kaip būtų keista, pritarčiau Seimo nario V. P. Andriukaičio išsakytai idėjai, kad maždaug anksčiau buvęs taikomas koeficientas trys vidutiniai uždarbiai šiuo sunkmečiu turėtų būti taikomas ir Seimo nariams.

Aš puikiai suprantu, kad yra ir kitų žmonių, kurie skaičiuoja ir šeimas maitina, ir yra paėmę paskolas, bet, manau, sumažinę per pusę, geriau suprasime tų žmonių, kurie apskritai turi tik 1500 Lt arba 1000 Lt, iš kurių pragyvena ir dar šeimą išmaitina. Patikėkite, ne populizmo vedamas, o paprasčiausio vieno dalyko – parodyti žmonėms, kad mes esame kartu su jais. Likusi suma, plius tos išlaidos, kurias darbo veiklai kompensuoja pagal Statutą numatytos kitos išmokos, manau, tikrai užtikrina kokybišką Seimo darbą ir galimybę tai daryti. Todėl atiduodu jūsų teismui, ar šiai pataisai pritarti ar ne. Dabar jau jūsų valia. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, išklausėme pasiūlymą dėl pataisų. Vienas – už, vienas – prieš. S. Pečeliūnas. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, čia jau buvo prieš tai per diskusiją išsakyta kai kurių pasiūlymų, kad šitaip populiariai galima žaisti, bet galima ir labai prisižaisti. Yra paprastas dalykas, mielieji, jeigu jūs patys savęs negerbiate ir savo darbo negerbiate, tai nereikalaukite iš tautos, kad ji darytų tą patį. Mes lyginame save su kuo? Kas yra Seimo narys? Yra Tautos atstovas. Kas yra jo darbas? Tai nėra rankučių kilnojimas, tai yra labai didelė atsakomybė. Norint ją pateisinti, reikia labai daug dirbti. Mūsų darbo diena yra neribota. Reikia, ir 26 val. per parą, reikia, ir 8 dienas per savaitę. Svarbu, kad būtų kvalifikuotas rezultatas.

Jeigu mes savo kvalifikaciją vertiname kiemsargio lygio, tada pasakykime tautai, kad nereikalautų iš mūsų kvalifikuotų sprendimų. Tokį atsakymą, tokią žinią norime pasiųsti ir kad su tokiais vertinimais tauta sugrįžtų? Aš taip nenoriu. Aš manau, 15 % sprendimas – tai yra solidarumo sprendimas. (Balsai salėje) Visai tarnybai, tarp jų ir mums, kolegos tvirtina, kad ne 15 %, o vis dėlto išeis 18 %, tai yra solidaru, tai yra solidu ir tai aiškiai, suprantamai galima paaiškinti, kodėl taip darome, nes esame kartu su tauta. Mes nesame už ją nei geresni, nei blogesni. Mes esame jos atstovai, taip parašyta Konstitucijoje. Kviečiu šitaip ir elgtis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Noriu pirmiausia pasakyti, kad gerbiu ir save, gerbiu ir savo darbą. Pirmiausia gerbiu Lietuvos žmones. Šiandien labai keista girdėti iš krikščionių demokratų, kad jie nenori solidarizuotis su tauta ir dalytis krikščioniškai. Vertinu Seimo Pirmininko pasiūlymą. 50 % sumažinus Seimo nario atlyginimą, tikrai nuo to darbas nenuvertės ir kokybė neturi pasikeisti, nes kiekvienas dirbamas darbas yra garbingas.

Jeigu Seimo nariai taip kalba, kad jei gaus ne 8, o 5 tūkst., nukentės jų darbo kokybė, tai jau čia yra kiekvieno Seimo nario problema ir sąžinės reikalas. Todėl tikrai palaikau, tai yra reali suma, iš kurios galima labai neblogai pragyventi. Duok Dieve, dar visiems paprastiems žmonėms uždirbti tokią pinigų sumą. Aš asmeniškai negaliu pritarti, jeigu būtų 800 Lt, tai būtų nerealu, nes galbūt kai kuriems šeimoje taip išgyventi būtų sunku. Tą gali padaryti tie, kurie turi didesnes pinigų sumas susitaupę. Todėl aš pasisakau už ir pritariu Seimo Pirmininko siūlymui. Jis yra realus, išgyvenamas ir darbo kokybei Seimo nario tikrai nepakenks. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū kalbėjusiems. Gerbiamieji kolegos, kas pritaria A. Valinsko pataisai, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 101 Seimo narys: už – 36, prieš – 15, susilaikė 50. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti dėl 1 straipsnio. Ar galime dabar pritarti jam bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Taigi 1 straipsniui pritarta bendru sutarimu.

2 straipsnis. Yra Seimo nario Č. V. Stankevičiaus pataisa. Gerbiamasis Stankevičiau, prašau pateikti savo pataisą 2 straipsniui.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Pataisos esmė tokia, kad įstatymas įsigaliotų ne nuo kovo 1 d., bet nuo vasario 1 d.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar bus norinčių kalbėti dėl šio straipsnio? Matau, kad yra. K. Daukšys dėl pataisos?

K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu už kalbančių nebus, tai aš prieš irgi nekalbėsiu.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Č. V. Stankevičiaus pataisai? Įstatymo įsigaliojimas nuo vasario 1 dienos. Tada antrą straipsnį siūlau irgi bendru sutarimu priimti su Č. V. Stankevičiaus pataisa. Priimta.

Yra Teisės departamento kai kurios pastabos, t. y. įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlį, todėl įstatymo projekto pavadinimas ir turinys turėtų būti išdėstytas ne kaip savarankiškas įstatymas, o kaip Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Įstatymo pavadinime žodžio „laikinasis“ reikėtų atsisakyti, nes teisės požiūriu šis terminas nieko neapibrėžia. Mes turėtume tam pritarti.

Gerbiamieji kolegos, dar yra trečias Teisės departamento pasiūlymas, jis redakcinio pobūdžio, kur yra išdėstyti įstatymo oficialaus paskelbimo šaltiniai. Ar pritariame, nenorite pritarti? Prašom, V. Bogušis.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, išties aš pritarčiau, bet šiandien toks sąžiningumo pavyzdys buvo pademonstruotas mūsų Seimo Pirmininko pono A. Valinsko, ir kadangi jis mane labai įkvėpė padorumui ir sąžiningumui, aš siūlyčiau, ar nebūtų galima nuo sausio 1 dienos taikyti tuos 15 %? Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia jau buvo replika ir ne visai turbūt teisėta, nes jūs žinote, įstatymai atbuline tvarka negalioja. Bet aš noriu kalbėti dėl Teisės departamento išvadų. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš kaip tik dėl Teisės departamento išvados. Ne apie viską iš eilės, bet papunkčiui kalbėkime, ko jie nori. Vienas dalykas, jie sako, kad tai turi būti kito įstatymo sudėtinė dalis kaip pataisos tam įstatymui. Gali taip būti, bet gali taip ir nebūti. Kitas esminis dalykas, ką jie sako, yra žodis pavadinime „laikinasis“ įstatymas. Jau pačiame įstatyme yra parašyta, kad šis dalykas yra terminuotas, todėl, aš manyčiau, nereikia čia mums nieko gudrauti, tegul lieka pavadinime, nes Teisės departamento yra tik rekomendacija. Mes ją išgirdome, mes ją vertiname, bet sprendimas yra mūsų, ne jų. Ir siūlyčiau Seimui spręsti, išklausius Teisės departamento nuomonę, pasilikti prie savo nuomonės. Negudraujant visiems aiškiai pasakyti, kad tai yra laikina, kaip ir visai tautai, kol yra sunkus metas, mes visi solidariai, bet laikinai susispaudžiame. Kai pradėsime lipti į kalną, tai ir mes, ir tauta, aš manau, kartu pradėsime į tą kalną lipti. Ir tai yra užkoduota šiame siūlyme. Dar kartą kartoju, išklausėme Teisės departamento išvadas, ačiū už nuomonę, mes ją apsvarstėme ir pasilikome prie savo nuomonės. Tai yra mūsų valia. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar sutinkame su S. Pečeliūno išdėstytomis mintimis? Sutinkame. Vadinasi, žodis „laikinasis“ lieka. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos… Atsiprašau, keturi – už, keturi – prieš dėl viso Lietuvos Respublikos laikinojo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo I skirsnio pakeitimo įstatymo. Prieš nori kalbėti K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Jeigu šiandien mes būtume pritarę Seimo Pirmininko pataisai, nekalbėčiau nė vieno žodžio, pasisakyčiau už. Bet dabar aš turiu pasakyti labai paprastą dalyką. Seimo Pirmininkas buvo drąsus žmogus ir pasakė, kad valdančioji dauguma neuždirba tų atlyginimų, kuriuos dabar gauna. Tai yra tie per dvi naktis priimti įstatymai buvo tokie nekokybiški, kad Seimo nariai verti tik pusės atlyginimo. Kadangi kitu būdu neįmanoma padaryti tik valdančiajai daugumai mažus atlyginimus, tai aš, kaip opozicijos atstovas, kuris balsavau prieš tuos įstatymus, sutinku, kad ir mano atlyginimas būtų sumažintas per pusę. Ir manau, kad daugelis opozicijoje esančių žmonių tam pritartų.

Mes pateikėme šiandien pasiūlymus dėl teisėjų atlyginimo solidarumo, dėl Prezidento solidarumo, dėl valstybės viceministrų, ministrų patarėjų, Seimo Pirmininko patarėjo, Prezidento patarėjo atlyginimų sumažinimo. Prašyčiau Seimo Pirmininką palaikyti mūsų šiuos pasiūlymus ir pateikti juos balsuoti skubos tvarka. Ačiū už dėmesį. Linkiu gero balsavimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, reikia mažiau diskutuoti. Jeigu mes tikrai nusprendėme, paprasčiausiai priimame sprendimą susimažinti darbo užmokestį tam tikra suma, tai reikia už ją balsuoti. Džiaugiuosi, kad dėmesio nesusilaukė populistiniai siūlymai viską atiduoti, nes tai nei Seimo prestižo, nei atskirų Seimo narių neišgelbėtų. Kiekvienas už darbą turi gauti normalų atlyginimą. Aš grįžtu prie to savo siūlymo, ką kalbėjau iš tribūnos, mes turime priimti sprendimus ir dėl kitų grupių darbo apmokėjimo mažinimo tam tikra proporcinga dalimi, nes kitaip išbalansavimas išeina labai didelis ir atsiranda net galimybė tuo piktnaudžiauti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai balsavimas parodė, kokie Seimo nariai yra sąžiningi kalbėdami ir veikdami. Aš tikrai pasisakiau ir pasisakau prieš tokį mažą 15 % sumažinimą. Jeigu yra valstybės krizė ir jeigu Seimas solidarizuojasi su tauta, apie ką visi kalbate, jeigu tikrai reikia taupyti, niekas nebūtų atsitikę, jeigu tuos metus, sunkmetį, būtume gyvenę iš šiek tiek mažesnių atlyginimų. Tik problema yra ta, kad kai kurie Seimo nariai jau yra ir trečią, ir ketvirtą kadenciją ir jie net neįsivaizduoja, kaip būtų galima išgyventi iš mažesnio atlyginimo. Todėl jie nesupranta, kaip žmonėms reikia išgyventi iš 800, 1000 ar 2000 Lt atlyginimo. Aš tiesiog būsiu priversta balsuoti ir už tuos 15 %, bet iš esmės aš pasisakau prieš ir vis dėlto manau, kad Seimas padarė esminę klaidą šiandien ir dar kartą pasakė, kad pirštai visada į save lenkti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas. Jau nenori. Taigi dabar už – A. Rimas.

A. RIMAS (LSDPF). Jau daug kalbėta, aš manau, kad kiekvienas Seimo narys apsisprendęs dėl tokio sprendimo, kokį jis laiko tikslingu. Bet aš noriu vieną tokią pastabėlę pasakyti dėl tų atlyginimų ėmimo ar neėmimo. Seimo Pirmininkas dabar ima 800 su trupučiu litų. Vadinasi, lieka tam tikra didelė dalis, ir sako, kad gali naudoti labdarai. Bet kada labdarai kreipėsi viena moteris iš Marijampolės, Šalaševičienė, prašydama pagelbėti įsigyti dujinę viryklę ir skalbimo mašiną, ji gavo aiškų atsakymą: nėra lėšų, nėra pinigų ir padėti negalime. (Balsai salėje) Taip, Seimo Pirmininkas. Aš turbūt pasakiau viską. Už ką aš balsuosiu, tai bus mano mintis, o kiekvieną kviečiu paremti. Aš manau, kad mes darome gerą darbą, tačiau jį darome pavėluotai.

PIRMININKĖ. Ačiū.

E. KLUMBYS (TTF). Aš suprantu, bet galima ir internetu pervesti.

PIRMININKĖ. Už kalba P. Auštrevičius. (Balsai salėje) Nematau P. Auštrevičiaus. Prieš kalbėti daugiau nėra užsirašiusių. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Atsiprašau, A. Sysas – dėl vedimo tvarkos.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į visus, kad išgirstumėte, ką aš bandysiu pasakyti. Kadangi mūsų kolegų grupė pateikė visiškai atskirą įstatymą, laikinąjį įstatymą, dėl atlyginimų sumažinimo, lyg ir viskas būtų gerai, bet mes nenaikinam dydžių, kurie yra kitame įstatyme. Jeigu mes priimtume šitą įstatymą, būtų paradoksas – galiotų du skirtingi dydžiai: senajame įstatyme Seimo nario koeficientai būtų vieni, šiame kiti. Todėl prieš priėmimą… (Balsai salėje) Palaukit, kolegos, ar laikinas, ar ne laikinas, mes nenaikiname ano įstatymo nuostatų. Todėl siūlau teisiškai teisingai suredaguoti ne laikinąjį, o taisyti pagrindinį įstatymą, kuriame yra dydžiai ir data, kitaip mes turėsime tam tikrą teisinę koliziją. Seimo nariui ir visiems kitiems bus du dydžiai – viename įstatyme vieni, kitame įstatyme kiti. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dėl to, ką kalbėjo Seimo narys A. Sysas, mes dar kartą gavome teisininkų patikslinimą, kad jeigu mes įstatyme parašome žodį „laikinasis“, tai tuo pačiu metu galios du įstatymai, t. y. vienas įstatymas su vienokiais dydžiais ir šis įstatymas su kitokiais dydžiais. Kaip A. Sysas aiškino, taip aiškina ir teisininkai, kad reikia atsisakyti žodžio „laikinasis“, o pačiame įstatyme yra nustatytas terminas, kiek tas įstatymas su tokiais šiandien priimtais dydžiais galios, t. y. nuo šių metų vasario 1 d. iki šių metų gruodžio 31 d., ir tai pridisponuoja laikinumą. Todėl siūlau įsiklausyti į teisininkų rekomendaciją ir žodžio „laikinasis“ įstatyme atsisakyti.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo I skirsnio pakeitimo įstatymo projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 115 Seimo narių: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 2. Taigi Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo I skirsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu ekonominė situacija blogės, neduok Dieve, iš tikrųjų labai smarkiai blogės, ateis naujo biudžeto pateikimas ir svarstymas, tai mes tikrai koreguosime dar kartą. Iš visų tų – ponios L. Graužinienės, kuri sakė, kad mes negalime daugiau paremti žmonių, ir kitų – niekas neatima galimybės asmeniškai paremti savo rinkėjus arba tuos žmones, kuriems iš tikrųjų labai trūksta pinigų. Tokia praktika Seime tarp Seimo narių yra paplitusi, todėl siūlau to nepamiršti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Repliką po balsavimo – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš pažiūrėjau, kad tarp tų, kurie norėjo susimažinti 50 %, nemažai buvo tų, kurie yra milijonieriai. Tai aš nežinau, ar dabar Seimas vadovausis tokiu principu, kuriuo caras Petras I vadovaudavosi priimdamas į tarnybą: „Dolžnost vorovskaja – žalovanije ne platit“. Maždaug mes einame prie to, įsivaizduojame, jog Seimas gali čia „susikombinuoti“, todėl galime nemokėti – vis tiek pasiimsime daugiau. Aš – kategoriškai prieš. Seimo narys už kvalifikuotą darbą turi gauti kvalifikuotą atlyginimą. Neduok Dieve, jeigu nugalės filosofija: „Dolžnost vorovskaja, t. y. pareigybė leidžia vogti – atlyginimų nemokėti“. Aš – prieš tokią filosofiją.

PIRMININKĖ. J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia noriu padėkoti už parodytą solidarumą. Antra. Aš labai dėkoju už kitą dalyką, kuris yra kur kas esmingesnis, t. y. už tai, kad jūs supratote tą klaidingą būdą, kuris buvo pasiūlytas mūsų valstybei iškilusiai problemai spręsti. Šitas būdas, kuris pasiūlytas, problemos neišsprendžia. Man labai gaila, kad šiandien nebuvo kalbama apie tikrą kelią, kuriuo reikia eiti keičiant mokesčių sistemą, kai ką taisant, o kalbama apie tai, kas faktiškai nieko neišsprendžia.

PIRMININKĖ. Ačiū. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, būčiau nieko nesakęs, bet kolegė mane išprovokavo dar kartą, ir aš leisiu sau kai ką pasakyti. Gerbiamoji kolege, negalvokite, kad šioje salėje nėra žmonių, kurie, kaip jūs sakėte, neįsivaizduoja savo gyvenimo už tūkstantį ar už 2 tūkst. Šioje salėje yra žmonių, kurie gyveno tą gyvenimą, kai pusę metų negavo nieko, kitą, prieš tai buvusį, pusmetį gavo 225 Lt ir turėjo žmoną bedarbę. Ir išgyveno, ir nesiskundė. Taigi patirties turime visokios. Pagal savo patirtį visus taip dėlioti yra tiesiog negarbinga, ir tai yra melas. Ačiū.

PIRMININKĖ. J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Tiesiog norėčiau replikuoti tiems, kurie kalba, kad tai, ką šiandien darome, pavėluoti sprendimai. Be abejo, jeigu bus taip, kad pamatysim, jog kai kurie sprendimai neteisingi, tam ir esame parlamentas, kad tuos neteisingus sprendimus taisytume. Tačiau noriu akcentuoti tai, kad visi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai, tarp jų ir aš, nuo sausio 1 d. parašėme prašymus, kad atsisakome 15 %. Tie, kurie kalba apie pavėluotus sprendimus, ir priešinosi tiems atsisakymams anksčiau. Šiandien viskas įteisinta ir visiems vienodai.

PIRMININKĖ. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kolegai norėčiau pasakyti, kad sotus alkano neatjaučia, ir kiekvienas elgiasi pagal dabartinę situaciją. Viena. Kitas dalykas, aš visai ne dėl to norėjau reaguoti. Aš norėjau reaguoti į pasakymus, kad jeigu Seimo narys gaus mažą atlyginimą, tai jisai vogs. Gerbiamieji kolegos, apie ką jūs kalbate iš garbios Seimo tribūnos ar per savo mikrofonus? Galvokite pagaliau, ką kalbate. Iš ko vogsite ir kokiomis priemonėmis vogsite? Gal įvardykite tai viešai.

PIRMININKĖ. Paskutinė replika. V. Bogušis.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie palaikėte pono Seimo Pirmininko A. Valinsko iniciatyvą atlyginimą sumažinti 50 %, būkite sąžiningi, neapgaudinėkite tautos. Kiekvieną mėnesį 36 Seimo nariai atiduoda 50 % savo atlyginimo. Kiekvieno mėnesio vidury aš jūsų paklausiu. Kiekvieno mėnesio vidury aš perskaitysiu jūsų pavardes. Užtenka kvailinti mūsų tautą ir ją apgaudinėti. Būkime sąžiningi ir padorūs žmonės. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, diskusiją nutraukiu. Dar kartą kviesčiau dėmesio! Noriu paskelbti nemalonią žinią, kad šiandien po pietų mirė buvęs 1996–2000 m. Seimo narys, 1992 m. Ministro Pirmininko A. Abišalos vadovaujamoje Vyriausybėje dirbęs žemės ūkio ministro pavaduotoju, Vaclovas Lapė. Jo atminimą prašyčiau pagerbti tylos minute.

(Tylos minutė)

Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-85(3) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, toliau darbotvarkės klausimas irgi iš rytinio posėdžio. Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-85(3). Priėmimas. Gerbiamajam komiteto pirmininkui V. Kurpuvesui siūlau iš karto eiti pastraipsniui. 1 straipsnis. Turime kokių pakeitimų ar papildymų?

V. KURPUVESAS (TPPF). Ne, nėra.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio ar norinčių kalbėti? Dėl vedimo tvarkos ponas – V. Bukauskas. Prašau.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Darbo partijos frakcijos vardu prašyčiau svarstomo klausimo pertraukos iki kito posėdžio, nes naikinami valstybės sekretoriai ir įvedama kanclerio pareigybė, o jo pareigybės lygis neatitinka sekretorių lygio ir visų kitų esamų dalykų, dėl ko, manau, dar detaliau turėtume šiuos klausimus išanalizuoti ir pateikti priėmimo stadijai kitoje neeilinėje sesijoje. Ačiū. Frakcijos vardu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tuoj patikrinsime, bet yra minčių, kad dvi pertraukos yra buvusios. Tuoj pažiūrėsime. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, puikiai suprantate, kad šiandien galima dar vieną posėdį surengti, pasibaigus šitam posėdžiui, jeigu jūs manote, kad čia ką nors taip išlošite. Mano žiniom, pateikimo stadijoje tikrai buvo pertrauka, ir iš viso gali būti tik dvi pertraukos, daugiau jų būti negali.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra patikrinta, pertraukos nebuvo, tik buvo išbraukta iš darbotvarkės. Taigi frakcijos prašymas yra teisėtas, todėl reikia balsuoti. Kas už tai, kad būtų Vyriausybės įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto priėmimo pertrauka iki kito posėdžio, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 35, prieš – 54, susilaikė 8. Pertrauka iki kito posėdžio. Ačiū pirmininkui. Repliką po balsavimo – B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji ekscelencijos, kolegos, iš tikrųjų labai daug abejonių kelia šio įstatymo projektas. Mes ką tik, penktadienį, pamatėme Vyriausybės „kompetencijos“ įvertinimą, o šiuo įstatymu norime išplauti smegenis iš tų žinybų, kur jos dar yra, ir pagal principą – „kad ir durnas, kad tik savas“ – priimti naujus darbuotojus. Visų pirma, kiek pareikalaus papildomų lėšų kompensacijos tiems, kurie išeis? Šiandien mes diskutavome, kaip gelbėti tautą, kaip Seimo nariams sumažinti algas ir panašiai. O kiek šitas pareikalaus? Kažkodėl nekalbame apie ministerijų perkėlimą, naujų ministerijų steigimą ir visa kita. Mes dirbame atbulomis rankomis. Ekscelencijos, pagalvokime, ką mes darome. Laikas sustabdyti šiuos savo, aš pasakyčiau, nepamatuotus, jeigu ne kitaip, sprendimus.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis dėl vedimo tvarkos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Replika po balsavimo.

PIRMININKĖ. Replika po balsavimo. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano kolega B. Bradauskas tikrai pastebėjo vieną be galo rimtą aplinkybę – šio įstatymo pataisos daromos grynai politiniais tikslais. Aš žinau, kad mano kolegos signatarai pakankamai suvokia, ką reiškia Konstitucija ir iš to išplaukiantys principai ir reikalavimai. Kolegos, noriu priminti, kad vieną kartą buvo tokios pataisos darytos, ir Konstituciniame Teisme byla buvo jau laimėta. Nenorėčiau sugrįžti į 1998 m., bet jums tiesiog primenu: šiuo atveju ir dabar, užuot vykdžius valstybės valdymo strateginę reformą, jos kontekste pateiktus argumentus, kodėl reikia daryti tokius pakeitimus, daromi pakeitimai grynai politiniais tikslais, neatsižvelgiant į tai, kad šiomis sąlygomis tai pareikalaus kompensacijų, išmokų, žmonių perkėlimo ir visų kitų lėšų, neatsižvelgiant į tai, kad šios krizės sąlygomis kaip tik reikia stabilizuoti valdymą, o ne destabilizuoti, ir į daugelį kitų dalykų. Pabrėžiu, jeigu šio įstatymo pataisos bus priimtos, mes rasime argumentų teikti šias pataisas ir šį įstatymą arbitražui, kad vis dėlto būtų galima neabejotinai įrodyti, kad dėl politinių motyvų tokie pakeitimai nedaromi.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, skelbiu 10 min. pertrauką iki 17.00 val. Kviečiu visus surinkti 17.00 val. rimtai diskusijai dėl įvykių prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų 2009 m. sausio 16 d., o ne 2008 m., kaip čia yra parašyta. Pertrauka 10 min.

Pertrauka

PIRMININKĖ. Tęsiame toliau posėdį. Jau yra 17.00 val. Prie mikrofono Seimo Pirmininkas A. Valinskas. Prašau.

A. VALINSKAS. Mielieji kolegos, yra siūlomas Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijos projektas, kurį aš teikiu šiandien įtraukti į mūsų darbotvarkę. Jis yra išdalintas jau prieš kiek laiko, manau, kad galite susipažinti su jo tekstu. Prašysiu šį klausimą įtraukti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo Pirmininko siūlymui įtraukti į darbotvarkę rezoliucijos „Dėl nacionalinio susitarimo rengimo“ projektą? Nėra prieštaraujančių. Įtraukiame į darbotvarkę.

Diskusija dėl įvykių prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų 2009 m. sausio 16 d. (pagal Seimo statuto 92 straipsnio 4 dalį)

Pradedame darbotvarkės klausimą – diskusiją dėl įvykių prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Gerbiamiesiems kolegoms, kurie kalbės, noriu iš karto pasakyti, kad yra redakcinė klaida – visur rašoma 2008 m. sausio 16 d., įvykis buvo 2009 m. sausio 16 d., nors yra jūsų visų parašai. Kviečiu tuos, kas dalyvaus diskusijose, kartu kalbėti ir dėl pateiktos rezoliucijos „Dėl nacionalinio susitarimo rengimo“. Klausiu autorių, kurie kreipėsi ir užsirašė diskutuoti, ar Č. Juršėnas pirmas, ar Z. Balčytis?.. Kuris? Z. Balčytis. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Yra užsiregistravęs opozicijos lyderis, gal jam pirmam suteiktume, o paskui, kaip jūs ir pasiūlėte.

PIRMININKĖ. Gerai, pagal sąrašą, kur užsirašę, pirmiausia opozicijos lyderis?

Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip.

PIRMININKĖ. Čia jūsų toks pasiūlymas. Ačiū.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Aišku, ir kitos opozicinės frakcijos, po vieną būtų gerai, opozicijos lyderis, aš nuo frakcijos, paskui po vieną nuo opozicinių frakcijų ir toliau pagal sąrašą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi kviečiu G. Kirkilą.

G. KIRKILAS (LSDPF). Kaip žinote, Seimo nariai pasiūlė diskusiją svarbiu valstybei klausimu ir aš tikiuosi, kad mes tikrai galėsime šiandien, nekaltindami vieni kitų, iš esmės pasikalbėti. Aš ypatingai nevertinsiu tų įvykių, bet pasakysiu labai aiškiai: Socialdemokratų frakcija iš karto, tą pačią dieną, pareiškė savo nuomonę, atsiribojo nuo riaušininkų ir juos pasmerkė, tačiau mes manome, kad žmonės turi teisę pareikšti savo nuomonę, ir tokie įvykiai turi būti vertinami objektyviai.

Gaila, bet kai kurie valdančiosios koalicijos lyderiai iš karto dėl šių įvykių, aišku, tradiciškai apkaltino žiniasklaidą, opoziciją ir, aišku, kai kurias kaimynines šalis. Tenka tik apgailestauti, kad per aštuoniolika mūsų demokratijos metų mes vis tiek grįžtame prie tų pačių dalykų ir neišeiname iš tos pradžios.

Norėčiau pasakyti, kad mes pritariame tam, kad visų riaušininkų veiksmai turi būti teisingai ištirti, ir tas turi būti padaryta. Tai jau svarstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Tačiau, gerbiamieji kolegos valdančiosios koalicijos lyderiai, ypač kreipiuosi į Ministrą Pirmininką, mes vakar dar kartą buvome susitikę su profsąjungų vadovais. Deja, vėlgi valdančiosios partijos, išskyrus liberalcentristus, nedalyvavo. Profsąjungų lyderiai pasakė, kad šio mitingo buvo galima apskritai išvengti, jeigu būtų susitikta su profsąjungomis, jeigu būtų įsiklausyta į jų pasiūlymus, jeigu jie būtų svarstomi. Kadangi to nebuvo padaryta, tai dabar galime iš karto patys sau padaryti išvadą, kas iš tikrųjų dėl to yra kalčiausias.

Gerbiamieji kolegos, nenorėčiau labai aitrinti emocijų. Tiesiog siūlau ką, mūsų požiūriu, reikėtų daryti. Pirma, ką reikėtų padaryti, tai atsiprašyti žmonių ir padėti nukentėjusiems. Tą mažų mažiausiai turėtų padaryti Ministras Pirmininkas ir Seimo Pirmininkas. Antra, reikėtų ištirti viską skaidriai iki galo, kas organizavo, jeigu organizavo, riaušes, ar jos buvo ekspromtu, ar dar kaip nors.

Antra, reikia išsiaiškinti, kas davė įsakymą naudoti jėgą, tokią jėgą, kuri buvo pirmą kartą panaudota nuo 1990 metų Lietuvoje. Į šiuos klausimus reikia būtinai atsakyti.

Trečia. Manyčiau, reikėtų pradėti realų dialogą su profesinėmis sąjungomis. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš manau, jūs sutiksite su tuo, kad profsąjungų, kaip socialinių partnerių Vyriausybėje, atstovavimas turi būti atkurtas, jis buvo ir iki šiol, turėtų pradėti realiai veikti Trišalė taryba, ir, aiškus reikalas, reikia susitikti su profsąjungomis, išklausyti jas, ką mes daugybę kartų darėme.

Ketvirta, mano požiūriu, reikia atšaukti visus apribojimus žiniasklaidai. Viena iš priežasčių, kodėl aistros kaista, yra tie apribojimai žiniasklaidai, kurie, kad ir kaip keista (tai yra likimo ironija), yra padaryti būtent parlamente, kuris turi būti atviriausia institucija ir visose šalyse taip yra. Aš, gerbiamasis Seimo Pirmininke, į jus žiūriu. Manyčiau, kad būtų labai logiška netempti šio klausimo, neatidėlioti į kitas sesijas, tiesiog šiandien atšaukti tuos apribojimus, kurie yra. Kai kurie iš jų iš tikrųjų stebina net ir čia besilankančius ambasadų atstovus, ambasadorius ir, aišku, mūsų užsienio svečius.

Penkta. Iš tikrųjų pritariu tam, kad pradėtume nacionalinį susitarimą tarp Lietuvos politinių partijų. Ką reikia daryti? Tai nėra taip lengva, bet prieš tai, gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš siūlyčiau kuo greičiau atšaukti kai kuriuos klaidingus sprendimus, kuriuos jūs pats pripažįstate, pavyzdžiui, kasos aparatų įvedimą kai kurioms kategorijoms ir panašius. Pensijų apmokestinimą ir daugelį kitų dalykų, kur jau dabar yra aišku, kad jie yra ir neteisėti, ir ekonomiškai visiškai nepaskaičiuoti, matyt, dėl to mūsų naktinio darbo.

Taigi išvada – dėl to, kad tą padarytume, valdančiajai koalicijai visų pirma reikia atsikratyti arogancijos ir girdėti žmones. Antra. Kartu pradėti rengti reikalingus projektus, bet negaišti laiko, nes nedarbas auga labai sparčiai. Jūs matote situaciją. Mes pritariame, kad yra bendros pasaulinės finansinės krizės tendencijos, jos veikia visas mūsų įmones. Ir dar vienas dalykas. Iš tikrųjų reikia labai rimtai kalbėtis su verslu. Tas faktas, jeigu tai yra tiesa (aš tikiuosi, kad Statistikos departamentas net ir po to, kai buvęs jo vadovas išėjo į ministrus, sako teisybę), kad per pastaruosius du mėnesius Lietuvos investicijos užsienyje išaugo 37,5 %, tai ką tai reiškia? Tai reiškia, kad šalies verslas bėga iš Lietuvos. Tai reiškia, kad šalies verslas mūsų kaimyninėse šalyse, kurios taip pat išgyvena krizę, suranda geresnes sąlygas. O tai yra labai pavojinga, ką jau kalbėti apie užsienio investicijas.

Taigi, gerbiamieji kolegos, pradėkime dialogą tarp savęs, pradėkime dialogą su visuomene ir su profsąjungomis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū opozicijos lyderiui. Gerbiamieji kolegos, pagal Statuto 108 straipsnio 7 punktą mes turime teisę (4 punktą) be eilės suteikti teisę kalbėti diskusijoje Ministrui Pirmininkui, todėl išreiškusiam norą į tribūną kviečiu Ministrą Pirmininką A. Kubilių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kalbėsiu labai trumpai. Iš tiesų gal ir galima padėkoti penktadienio įvykiams, nes pagaliau visi suvokėme, kad gyvename gana sunkiomis aplinkybėmis. Aš turiu pasidžiaugti, kad ir opozicijos lyderis kalba labai aiškiai, iš jo kalbos galima suprasti, kad jis supranta, jog gyvename ir gyvensime ekonominės recesijos sąlygomis ir gana gilios ekonominės recesijos sąlygomis. Šią recesiją diktuoja daugelis objektyvių aplinkybių, taip pat ir tai, kaip Lietuva tvarkėsi paskutinius trejetą ketvertą metų, ir, be abejo, tai, ką lemia pasaulinė ekonomikos situacija.

Recesija reiškia daug sudėtingų dalykų: ekonomikos lėtėjimą, augantį nedarbą, socialines įtampas, žmonių nerimą, be abejo, ir pasipiktinimą kartais gal ir nelabai gerai suprantant, kuo ir kada reikia ir galima pasipiktinti, priežastis visada atrandant arčiausiai, ir tai yra natūralu. Priežastis atrandant Vyriausybėje, kuri dirba tik vieną mėnesį.

Recesija, be abejo, yra sunkus ir sudėtingas laikotarpis. Kaip žinote, Lietuvoje jis atėjo vėliau negu kitose Baltijos valstybėse. Toks jau yra dėsningumas, todėl ir ilgiau užtruks. Kaip vakar pranešė Europos Komisijos ekspertai, dar 2010 m. Lietuvoje gali tęstis recesija, kurią pagilins gal ir papildomos mūsų energetinės problemos. Recesija, be abejo, gali tapti didele katastrofa, jeigu Vyriausybė neturi plano, kaip įveikti jos skaudžiausius aspektus, arba recesija gali tapti sudėtingu, bet pergyvenamu ir įveikiamu laikotarpiu, jeigu Vyriausybė kartus su Seimu turi aiškų planą, kaip tvarkyti reikalus tokiu sudėtingu laikotarpiu.

Turiu pasakyti, kad iš tiesų, be abejo, mes pergyvenome gana sudėtingą pirmąjį savo veiklos mėnesį. Gyvenimas, kalendorius, diktavo mūsų veikimo tempus. Galiu pajuokauti, kad galėtume kritiškai pasižiūrėti į mūsų Konstituciją, kuri kas ketveri metai rinkimus padaro kartu su biudžeto formavimu. Jūs turbūt visi suprantate, kad valdančioji koalicija, Vyriausybė, siekdama, kad 2009 m. pradėtume su patvirtintu šių metų biudžetu, buvo priversta būtent tokiu kalendoriniu grafiku dirbti per naktis, kad į 2009 m. ateitume su tokiais sprendimais, kurie garantuoja pamatinius ekonomikos dalykus, tai yra stabilius valstybės finansus.

Šiandien galime pasakyti, kad dėl tų sprendimų mes galime laiku išmokėti pensijas, galime išmokėti padidintus mokytojų atlyginimus. Jeigu nebūtume to padarę, būtume turėję tikrai labai didelių problemų sprendžiant paprastus, elementarius, bet kiekvieno žmogaus kasdienį gyvenimą paliečiančius dalykus. Taigi šį darbą padarėm, padarėm dirbdami labai intensyviai. Ir, kas be ko, aš tikrai to neslepiu, ne vieną kartą sakiau, kad iš tikrųjų tokiu tempu dirbę dabar turime pareigą peržiūrėti atskirų sprendimų detales ir pažiūrėti, ar nebuvo padaryta klaidų, ar nėra kokių nors teisinių ar finansinių prieštaravimų, ir esame pasiruošę tuos dalykus pačiu artimiausiu metu taisyti. Galiu įvardyti, kad matome tokių problemų, kurias tikrai reikia atidžiai išnagrinėti ir išanalizuoti. Jų nėra daug.

Šiuo metu iš tiesų matau dalykus, dėl kurių reikia diskutuoti su smulkiu verslu. Tą darysim artimiausią penktadienį. Yra dvi temos, dėl kurių esam pasiruošę diskutuoti. Tai smulkaus verslo pasikeitusios apmokestinimo sąlygos, kurios kelia daug nerimo ir galbūt neaiškumų. Turim tuoj pat išsiaiškinti. Jeigu matysim, kad reikalingos kokios nors pataisos, kad būtų aiškiau ir lengviau gyventi, tą artimiausiu metu ir darysim. Antra problema, kurią irgi turime aptarti ir kuri irgi yra apaugusi gandais, tai yra vadinamųjų kasos aparatų įvedimas turguose.

Dar kartą turiu pasakyti, kad Vyriausybė nėra padariusi jokių sprendimų ir tikrai niekas nesiruošia visas turgaus prekybos vietas priversti įsirengti kasos aparatus. Yra vienintelė diskusija, kuri vyksta tarp žemdirbių, tarp perdirbėjų, ypač mėsos perdirbėjų ir smulkių verslininkų, – tai klausimas, kaip apriboti PVM neapmokestintos mėsos pardavimą, iš svetimų valstybių įsivežtos mėsos pardavimą turguose. Bet ši diskusija iš tikrųjų nėra niekur toli nuėjusi, ir tikrai Vyriausybė nedarys jokių neapgalvotų ir neatsargių sprendimų. Todėl ir smulkūs verslininkai turėtų ramiau žiūrėti į visą perspektyvą, ir tą ruošiamės su jais kartu aptarti.

Yra dar viena problema, kuri irgi reikalauja aiškumo. Tai čia turiu pasakyti, kad tikrai kategoriškai prieštarauju tvirtinimams, kad štai Vyriausybė ir Seimas apmokestino pensijas ar invalidų išmokas. Tikrai taip nėra. Tačiau dėl neapmokestinamojo minimumo traktavimo, tai tą reikia išsiaiškinti, ir tą esam pasiruošę artimiausiu metu padaryti, taip pat kalbėdamiesi ir su pensininkais, ir su jų organizacijomis, ir su invalidų organizacijomis.

Taigi esam iš tikrųjų atviri ir pasiruošę taisyti tai, ką reikia taisyti. Iš tiesų nesutinku su pastabomis, kad mes nekomunikuojam, kad mes nebendraujam. Noriu priminti, kad rengiant Vyriausybės programą dar iki Vyriausybės paskyrimo turėjom labai daug gerų ir dalykiškų pokalbių ir su tomis pačiomis profesinėmis sąjungomis, ir su smulkiais verslininkais. Dėl to Ūkio ministerijoje yra sudaryta bendra darbo grupė su smulkių verslininkų atstovais, kuri rengia visą paketą, kaip smulkiam verslui palengvinti darbą. Be abejo, tuo metu, kai priiminėjom čia, Seime, įstatymus iki pat Kalėdų išvakarių mūsų galimybės bendrauti buvo labai apsunkintos begalinių diskusijų čia, Seime. Ir aišku, kad gavę profesinių sąjungų laišką, kviečiantį diskutuoti Kūčių išvakarėse, t. y. gruodžio 23 d., neturėjome didelių galimybių per šventes susitikti. O po švenčių jau išgirdome, kad profesinės sąjungos organizuoja mitingus. Tai aišku, per tą laiką buvo galima rasti būdų susitikti ir pasikalbėti. Gal tai ir abipusė klaida, kad taip skubama iš karto organizuoti mitingus. Bet tikrai esam pasiruošę kalbėtis ir tartis.

Kitas dalykas, ką norėčiau pabrėžti, kad išties intensyviai dirbame prie Vyriausybės programos kitų skyrių, siekdami šiomis recesijos sąlygomis sukurti tokį ekonomikos skatinimo paketą, kurį mūsų valstybė būtų pajėgi įgyvendinti tiek lengvindama sąlygas visam verslui, tiek ir ieškodama papildomų finansinių išteklių tokioms didelėms programoms, kurios iš tikrųjų padėtų ekonomikai ir šiuo recesijos metu išgyventi. Tai, pavyzdžiui, namų renovavimo projektai, ir tie projektai iš eilės tikrai bus įgyvendinami.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, laikas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tuoj pat baigiu, taip. Gal galiu paskutinį sakinį pasakyti.

Gerbiamieji kolegos, iš tiesų noriu pabrėžti, kad ekonominė recesija yra tas laikmetis, kuris reikalauja ypatingos atsakomybės ir iš Vyriausybės, ir iš Seimo, ir taip pat iš parlamentinės opozicijos. Lygiai taip pat esu įsitikinęs, kad tokios atsakomybės šis laikmetis reikalauja ir iš visuomeninių organizacijų, nes tiktai ieškodami bendrų sprendimų mes galime šį laikmetį išgyventi su mažiausiais nuostoliais. Todėl esame pasiruošę atvirai diskutuoti dėl nacionalinio susitarimo. Džiaugiuosi tokia iniciatyva, kuri įrašyta ir į Vyriausybės programą. Manau, pats laikas dabar ją pradėti realizuoti. Tik tokiu keliu eidami mes iš tiesų iš šio sunkmečio galime išeiti sustiprėję ir matydami šio sunkmečio ne tiktai sunkiąsias puses, bet ir perspektyvą patiems tapti kitokiems. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Dabar kviečiu diskutuoti Socialdemokratų frakcijos vardu Z. Balčytį.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų Socialdemokratų frakcija kartu su kitomis opozicinėmis frakcijomis inicijavo šią diskusiją, kurios pagrindinis tikslas yra aptarti situaciją, kodėl įvyko tokie dalykai praeitą penktadienį. Ir dar yra vienas įrašytas sakinys, ką reikėtų daryti, kad mes iš tikrųjų panašios situacijos išvengtume ateityje.

Gerbiamasis premjeras paminėjo, kad lyg ir reikėtų pasidžiaugti, kad penktadienį įvyko šis įsimintinas įvykis, tačiau aš kategoriškai nenorėčiau su tuo sutikti. Pirmiausia tie, kurie buvom Seime tą dieną, ir kuriems iš tikrųjų reikėjo pajusti visą tą dvasią, tvyrojusią už Seimo pastato langų, visiškai nesako, kad mums šie įvykiai, šios demonstracijos, šios riaušės kažko pridėjo mūsų pačių lietuvių sąmonėje. Man pačiam asmeniškai paliko labai dideles nuosėdas, ir tos nuosėdos yra: kodėl taip atsitiko, ką mes darome ne taip.

Visų pirma žmogiškas pasiūlymas gerbiamajam premjerui, Seimo daugumai – reikia iš tikrųjų pradėti nueiti nuo opozicijos vaidmens ir pradėti suprasti, kad jūs atsakote už Lietuvos ūkį, ekonomiką, ir reikia gilintis, kaip tai daro kitos Europos Sąjungos valstybės, kurios išgyvena, išgyvens ne mažesnę recesiją.

Taip pat norėčiau priminti, kad šiandien bet kurios valstybės, išskyrus vieną kitą nedidelę, turi vadinamąjį fiskalinį deficitą ir jų išlaidos viršija pajamas. Mes dvi naktis dirbom. Ministras Pirmininkas iš tikrųjų susirūpinęs ir netgi labai didžiulių priekaištų pareiškė Seimo opozicijai, kuri privertė keletą valandų naktį dirbti papildomai ir kažkokias kalbas, lyg ir visiškai bevertes, mėginti įrašinėti į stenogramą. Pamėginkim pažiūrėti stenogramas, kas buvo kalbama. Labai žmogiškai ir remiantis tam tikra patirtimi buvo siūloma nedaryti kai kurių sprendimų, kad galbūt šiuos sprendimus, kuriuos jūs norite padaryti, padarykime vėliau, mėnuo, du, juk nieko čia neatsitiks. Ne, buvo priimtas sprendimas daryti. Ir šiandien malonu, kad pats Ministras Pirmininkas pripažįsta, jog kai kuriuos iš jų reikia peržiūrėti.

Kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis, kad panašių atvejų nebūtų ateityje? Jeigu aš kalbėsiu savais žodžiais, tai vėl atrodys neįtikinamai, kaip elementari opozicinės frakcijos diskusija. Bet norėčiau pacituoti šios dienos Parlamentinių tyrimų departamento pranešimus, kuriuos mes kiekvienas Seime gauname kompiuteriais. Italijos parlamentas, sausio 15 d. Italijos parlamentas trečiadienį patvirtino 5 mlrd. eurų vertės ekonomikos paramos planą, kuriuo siekiama kovoti su pasaulio finansinės krizės padariniais šalies ekonomikai. Beveik pusė šios sumos – 2,4 mlrd. eurų, arba 7,5 mlrd. Lt, bus skirta mažas pajamas – 200–1000 eurų gaunančioms šeimoms. Parama įmonėms Vyriausybei atsieis daugiau nei 2 mlrd. Lt. Kitas planas, kurio bus siekiama paremti bankus, kad jie galėtų teikti paskolas įmonėms, bus paskelbtas vėliau.

Vokietija, sausio 13 d. Vokietijos koalicinė Vyriausybė patvirtino 50 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo planą (praneša BBS). Plane numatytos tokios priemonės kaip geležinkelių, kelių tiesimas ir mokyklų statyba, taip pat mokesčių sumažinimas. Naujasis dvejų metų projektas numato 18 mlrd. eurų, tai yra 62 mlrd. Lt, investicijoms į infrastruktūros projektus. Taip pat numatytas kreditų krepšelis bendrovėms, mokesčių sumažinimas, taip pat atitinkamai sumažinami atskaitymai į įvairius tuo metu priimtus fondus.

Prancūzijos Nacionalinė Asamblėja arba Vyriausybė palaimino ūkio paskatų planą, kuriuo siekia paremti silpninantį šalies ūkį ir prisidėti prie visos Europos ūkio gaivinimo. Prancūzijos Vyriausybė imsis investicijų ir skirs pagalbą automobilių ir statybos pramonei. Pasak Vyriausybės, priemonių paketas kitąmet padidins Prancūzijos ūkio prieaugį 1 procentiniu punktu, bet papildomai padidins 15 mlrd. eurų bendrąjį valstybės deficitą. Jis sieks daugiau negu 4 % BVP.

Didžioji Britanija, sausio 14 d. Vyriausybė pateikė taip pat, kaip minėjau, atitinkamą paketą, kuriuo siekiama paremti smulkų ir vidutinį verslą, taip pat paremti paskiras įmones ir suteikti galimybes pasiskolinti verslui iš įvairių bendrovių, iš įvairių bankų.

Ką mes šiandien matome? Oficialiai ir gražiai buvo paskaityta Seimo rezoliucija dėl nacionalinio susitarimo rengimo. Projekte yra numatyta spartinti konsultacijas tarp Seimo frakcijų, didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir mažinti įtampą visuomenėje, tobulinti teisėkūros procesą, nustatyti valstybės institucijų bendradarbiavimo tvarką ir panašiai. Taigi yra pasiūlymas. Reikėtų, gerbiamasis premjere, kaip ir buvo pasiūlyta, pradėti kalbėti su visuomene, su verslo atstovais ir nebijoti pakeisti tuos Seime priimtus sprendimus, kurie neatitinka recesijos sąlygomis iškeltų principų ir būtinų sprendimų. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu kalbės V. Mazuronis. Kai kalbama frakcijos vardu, skiriamos 7 minutės.

G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, mes čia ne šiaip sau susirinkome padrebinti orą. Aš kreipiuosi į Ministrą Pirmininką, nes yra tik pusės valandos diskusija. Ar galima išklausyti mūsų pasiūlymus, jeigu mes einame nacionalinio susitarimo link?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, opozicijos lyderio pastaba tikrai teisinga. Gerbiamuosius „darbiečius“ prašau netrukdyti Ministrui Pirmininkui klausytis diskusijos. (Balsai salėje) Gerbiamasis Mazuroni, prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš pasistengsiu kalbėti trumpiau negu 5 minutes.

Mielieji bičiuliai, mielieji kolegos, manau, galbūt šiandien daug kas skaitė tas mintis, bet aš pacituosiu tas mintis, kurios šiandien buvo išspausdintos viename iš laikraščių – „Lietuvos žiniose“: „Amerikiečiai tiki naujuoju Prezidentu pirmiausia todėl, nes jis girdi, ką jie jam sako. Net tuomet, kai jis pats mano kitaip, Barakas Obama visuomet įsiklauso į kitų žodžius, nes yra įsitikinęs, kad ir oponentai gali pasiūlyti gerą sprendimą. Jis girdi ne tik savo bendrapartiečius – demokratų nuomonę, bet ir tai, ką sako respublikonai.“ Paskaičius tas mintis, taip ir norisi sušukti: Viešpatie, kad taip elgtųsi mūsų valstybės dabartiniai vadovai, kad taip elgtųsi valdančioji dauguma, šiandien valdanti Lietuvą! Galų gale, kad taip elgtųsi Seimo Pirmininkas A. Valinskas arba mūsų premjeras, Vyriausybės premjeras A. Kubilius! Deja, deja, deja. Jūs pažiūrėkite, kokius žodžius mes išgirdome pirmiausia po penktadienio įvykių: ir užsienio plaukuotos rankos, ir nelemtieji rusakalbiai, ir opozicijos niekšingos pinklės, ir oligarchų sąmokslas, galų gale ir girti chuliganai, ir „jedinstvininkai“. Negirdėjome tik vieno dalyko: mes suprantame ir pažiūrėsime į veidrodį.

Mielieji kolegos, chuliganų buvo, juos reikėjo tramdyti, nes langų daužymas – tai ne dialogo forma, bet noriu pasakyti, kad tų chuliganų buvo keliasdešimt, gal šimtas, gal du šimtai, o visi kiti – Lietuvos piliečiai, kurie rinkosi Šiauliuose, kurie rinkosi Vilniuje, kurie rinkosi Klaipėdoje, tūkstančiai, dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių. Ką jie darė ir kodėl jie atėjo prie Seimo? Manau, tai buvo žmonės, nepatenkinti dabartine valdančiąja dauguma, tai buvo žmonės, nepatenkinti jų vadovais. Tai buvo žmonės, nepatenkinti dabartinės daugumos priimamais sprendimais. Jiems nieko neaiškinant ir, atvirai kalbant, kvailinant juos. Šiandieninė rytinė Seimo Pirmininko kalba būtent tokio kvailinimo labai charakteringas pavyzdys. Nejaugi jūs manote, kad Lietuvos žmonės nesupranta to?

Mielieji, dabartiniu metu būtinas ne parodomasis dialogas su visuomene ir visais visuomenės sluoksniais, o tikras, realus dialogas. Mes manome, kad pirmasis to dialogo žingsnis galėtų arba turėtų būti atsistatydinimas arba atstatydinimas tiek Seimo Pirmininko A. Valinsko, tiek premjero A. Kubiliaus, nes jų elgesys nesudaro pagrindo valdžiai bendrauti su Lietuvos visuomene. Naujoji valdančioji dauguma gali perimti tiek Seimo Pirmininko, tiek premjero postus ir pradėti normalų bendradarbiavimą su juos išrinkusiais, noriu pabrėžti, su juos išrinkusiais Lietuvos piliečiais, bei realų peržiūrėjimą pridarytų klaidų, vadinamųjų naktinio darbo klaidų.

Be abejo, mes pasisakome už investicijų peržiūrėjimą, bet jūs pasakykite, kur jūs buvote, kai tvirtinant biudžetą ir siūlant neskirti lėšų Valdovų rūmams, neskirti lėšų ministerijoms, rezidencijoms statyti, jūs balsavote vadovaujami to paties Seimo Pirmininko A. Valinsko už, o šiandien iš tos tribūnos kalbate apie kažkokius niekam nesuprantamus moratoriumus, siūlydami iš esmės paralyžiuoti ir sustabdyti visą ūkį? Mes pasisakome už priimtų įstatymų peržiūrėjimą. Mielieji, kur jūs buvote, kai visą laiką, priimant tuos įstatymus, mes sakėme neskubėti? Tai yra neteisinga. Pagalvokime, valstybė gali išgyventi skolindamasi daugiau, mažiau. Priimkime teisingus sprendimus. Apie kokį dabar peržiūrėjimą gali būti kalbama?

Frakcija „Tvarka ir teisingumas“vienareikšmiai sako: mes už bendravimą, mes už bendrų sprendimų ieškojimą. Bet, jeigu dialogas yra suprantamas: mes padarėme kaip reikia, viešai pasakėme, kad mes nesitrauksime nei per žingsnį ir nieko nekeisime, o paskui sako, ateikite, mes pasitarsime. Brangieji, tai ne tarimasis, tai ne dialogas, tai yra diktatūra, tai yra bandymas vaizduoti, kad kas nors vyksta, ką nors bandoma pataisyti ir pagerinti. Taigi dar kartą noriu pasakyti, mes esame tikrai pasirengę realiems darbams, o ne populistiniams pareiškimams, kurie kol kas, deja, skamba iš dabartinės valdančiosios daugumos vadovų lūpų. Jeigu nenorite, mielieji, kad kartotųsi penktadienio įvykiai, keiskite požiūrį į Lietuvos žmones, keiskite požiūrį į opozicijos atstovus, galų gale pats svarbiausias dalykas – keiskitės patys. Mielieji, jūs patys save vadinate permainų koalicija.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Darbo frakcijos vardu V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų mes darėme ne vieną pranešimą ir pasisakėme, kad Seimo Darbo partijos frakcija ir visa partija yra prieš bet kokį smurtą, riaušes ir t. t., bet mes tvirtai pasisakome už Konstitucijoje įrašytą teisę viešai atkreipti dėmesį, kalbėti tiesiai šviesiai, laisvai, tuo labiau kad gerbiamasis premjeras pripažino, jog mitingas duoda postūmį galvoti. Tai yra gerai. Bet nuo penktadienio iki šiandien girdžiu visokių kalbų. Svarstymų, kaip mitingo metu dirbo pareigūnai, kaip A. Zuokas gavo kiaušiniu į galvą, už šią (…) jam daugiau reikėjo, kodėl pabijojo išeiti kiti politikai, ieškoma, kas visa tai organizavo, kodėl nebuvo užtikrinta reikiama tvarka ir t. t. Bet niekas nekalba apie pagrindinę priežastį, apie kurią aš iš tikrųjų kalbu visą savo kaip politiko laikotarpį.

Sakoma, kad ant melo ir apgavystės tvirtų pamatų nepastatysi, civilizuotos teisinės, demokratinės valstybės nesukursi. Apie ką kalbu? Prieš rinkimus, ypač noriu atkreipti dėmesį, Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro, Prisikėlimo partijos kalbėjo visiškai kita kalba ir apgaudinėjo savo rinkėjus. Prie Seimo atėjo ne darbiečių rinkėjai. Čia jūsų rinkėjai atėjo, nes jūs juos apgavote. Aš atsimenu Liberalų sąjūdžio buvo labai geras reklaminis plakatas: „Balsuosite už Liberalų sąjūdį, gausite mažesnę sąskaitą už šildymą.“ Gavo. Kiti žadėjo grąžinti valstybę – negrąžino, sąskaitą gavo dvigubai didesnę. Štai ir atėjo jūsų rinkėjai daužyti langų jums, ne darbiečiams. Čia pagrindinė priežastis – nereikia apgaudinėti rinkėjų. Jeigu jūs būtumėte pasakę prieš rinkimus, gerbiamieji, mes didinsime mokesčius, mažinsime socialines garantijas, jūs nebūtumėte Seime. Kai kas tik per plauką pakliuvo, peržengė tą 5 % barjerą. Viską darė, melavo, atėjo. Ir priima visiškai kitus sprendimus. Iš tikrųjų kalbu ne apie konservatorius, jie, ką kalbėjo, tą beveik ir daro. Šioje vietoje kita noriu pasakyti. Gerbiamieji, yra teisingumo ministras, ne ūkio, ne žemės ūkio, kas savaitę buvo jo pareiškimai mažinti mokesčius, lyginti mokesčius, liberalizuoti rinkos ir verslo sąlygas ir t. t., tik tapo ministru – ir pasikeitė. Kada jis buvo teisus ir teisingas, ar iki rinkimų, ar dabar? Vis noriu paklausti ir niekada nematau Vyriausybės valandoje.

Štai, gerbiamieji, dabar dėl pasiūlymo. Esu įsitikinęs, ir kaip politikas ir kaip verslininkas, ir kaip paprastas žmogus, darydamas išvadą dabar po sausio 1 d. priimtų sprendimų – apyvarta maisto pramonės įmonėse sumažėjo nuo 10 iki 18 %. Kodėl? Todėl, kad į turgų nuėjo. Todėl, kad, gerbiamieji, tas produktas, kurį galima pakeisti importu, prekė, produktas paslaugos, neis į prekybos tinklus. Eis į turgų.

Gerbiamieji, iki sausio 1 d. pagal statistiką buvo maždaug 50 % atitinkamų produktų, kuriuos gali pakeisti importas, realizavimas per parduotuves ir 50 % per turgų. Dabar bus atvirkščiai. Kokius dar 40 % per parduotuves ir 60 % per turgų. Ten tiems 40 % gamintojų pagaminsite visą mokesčių naštą. Nebūna stebuklų. Gerbiamieji, nesurinksite jūs tų mokesčių.

Arba mes didiname pelno mokestį ir dividendų mokestį. Nėra tų uždarbių. Šiandien vidutinis verslas neuždirba nei 1 nei 2 %, tai darykime ir 30 %, jis vis tiek nemokės. Jie neuždirba, šiandien dirba be pelno, bet verslininko psichologija, kur investuoti. Jeigu čia 20 % dividendai yra apmokestinami, 20 % pelno mokestis įvestas, tai kur investuoti? Aišku, ne čia. Jis investuos ten, kur yra 10 %. Jis ir ten krizės metu neuždirbs to. Bet mintis – ten geriau ir eis ten. Tai vadinasi verslo aplinka, investicinė aplinka. Kur geriau investuoti? Ten, kur geresni įstatymai. Ten, kur geresni ir palankesni mokesčiai. Todėl norėčiau pasiūlyti ir gerbiamajam premjerui, ir valdančiajai daugumai. Gerbiamieji, nesurinksite jūs tų mokesčių, bet jeigu sužlugdysime verslą, o mokesčiai tik iš verslo, tai 2010 metais nebus iš ko rinkti, nes jų nebus, nei didesnio, nei mažesnio mokesčio nebus iš ko rinkti. Jų tiesiog nebus. Štai kur yra problema.

Dar kartą noriu viešai pasakyti, nes kartais išleidi kokį pranešimą, negirdi, neišplatina ir t. t. Noriu, gerbiamasis premjere, pasakyti, nebijokite pasiskolinti pinigų iš Lietuvos žmonių už 10, 12 %. Skolinant juos iš Pasaulio banko, Europos, Lietuvos rekonstrukcijos ir plėtros banko reikės palūkanas mokėti ten. Palikite jas Lietuvos žmonėms. Nebijokite, jie išleis mūsų rinkoje. Šiandien yra statistika. Jūs žinote, A. Šemeta iš Statistikos departamento, vadovavo, jis pats skelbė, kad 15–20 mlrd. yra laisvų pinigų rankose. Išnaudokite juos. Paimkite. Tie pinigai yra reikalingi, užlopykite tas biudžeto skyles ir Darbo partija palaikys skolinimąsi dėl tos krizės sustabdymo. Bet kiekvienas litas turi būti numatytas ir paleistas pridėtinei vertės sukurti, verslo sąlygoms sukurti. Tai yra būtina.

Todėl, gerbiamieji, mes, Darbo partija, Darbo partijos frakcija, dar kartą reiškiame palaikymą geriems sprendimams, reikalingiems, naudingiems, bet tai, ką dabar darote, tai bus sukeltas dar ne vienas mitingas. Ne vienas mitingas. Todėl mes raginame jus tiesiog nebijoti teisingų sprendimų, gerų sprendimų ir naktimis galime dirbti, bet teisingų sprendimų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji tautos atstovai, taupydamas jūsų laiką, dar gal liks kitiems kalbėti ar diskutuoti, aš trumpai paminėsiu dėl rezoliucijos, kuri pateikta atsiliepiant į Seimo Pirmininko raginimą, į opozicijos siūlymus, galų gale į Vyriausybės programos numatytą nuostatą. Toje siūlomoje dalyje yra tokie svarbūs strateginiai dalykai, apie kuriuos ir čia buvo kalbėta, dėl ekonomikos, dėl finansų. Tačiau aš taip pat norėjau atkreipti dėmesį, kad tas sunkmetis galbūt yra pastarųjų metų dalykas, bet tas atotrūkis tarp Seimo ir kitų valstybės institucijų ir piliečių jau yra įsisenėjęs dalykas. Iš tikrųjų tai yra ilgalaikė problema. Mes turėtume pasižiūrėti objektyviai, kodėl taip vyko, kad tas valstybės institucijų susvetimėjimas augo pastarąjį dešimtmetį, ir rengdami nacionalinį susitarimą pagalvoti apie tai, kaip pasukti kitu keliu, pasitikėjimo valstybės institucijomis didinimo keliu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji Seimo nariai, diskusijos laikas baigėsi, tačiau noriu jūsų atsiklausti, ar taip, kaip yra numatyta, pusvalandis ir baigiam, ar yra kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Pratęsiam. Tada noriu paklausti, koks yra siūlymas, kuriam laikui pratęsti? (Balsai salėje) P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Manau, kad tai yra labai svarbus klausimas, užsirašę yra devyni Seimo nariai, leiskime jiems visiems pakalbėti.

PIRMININKĖ. Yra vienas pasiūlymas pratęsti tiek, kad kalbėtų visi užsirašę kalbėti Seimo nariai, o užsirašiusių yra keturiolika. Kitas pasiūlymas – pratęsi pusę valandos. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas už tai, kad pratęstume diskusiją pusvalandžiui, balsuojate už, ir alternatyviai – kas dėl visų keturiolikos pasisakančių, balsuojate prieš.

Balsavo 80: už – 50, prieš – 26, susilaikė 4. Diskusiją pratęsiam pusę valandos. Pagal eilę kalba P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pirmiausia vis dėlto noriu išreikšti apgailestavimą, kad valdančioji dauguma šitą klausimą nutempė vėl į naktį, pats paskutinis darbotvarkės klausimas. Tai parodo, kiek svarbūs žmonės, kiek svarbios tos problemos, kurias iškėlė žmonės ir čia susirinkusieji. Šiandien Seime žiūrint į Seimo narių reakciją, į kalbas, atrodo, tarsi nieko neįvyko ir be pasikalbėjimo Seime niekas daugiau nebus daroma. Buvo parodyta tokia iniciatyva, priimta rezoliucija, išreikštos diskusijos, tai yra gerai, bet, mano manymu, negalima šitaip baigti šio klausimo. Žiūriu, rezoliucijoje parašyta, kad teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijos tokiais atvejais imtųsi veiksmingų priemonių. Viskas. Ir tuo baigsime? Išdaužyti langai, klausykit, padaryta apie 2 mln. nuostolių. Mes būtinai turime išsiaiškinti, kas išprovokavo riaušes. Jie turi prisiimti atsakomybę ir būti nubausti.

Prieš tai mes kalbėjome, kodėl žmonės susirinko. Reikia pasveikinti žmones, kad tauta prabudo, tauta ne tik turi rinkti valdžią, bet turi ir kontroliuoti. Džiaugiuosi, kad premjeras A. Kubilius pripažino, kad yra padaryta skubotų sprendimų, kurie sukėlė įtampą visuomenėje. Manau, kad reikia greitai taisyti tuos sprendimus. Čia jau buvo minėta keletas sprendimų, bet dar vienas, kad smulkiųjų verslininkų pajamos apmokestintos 9 %. Jis turi pelno gal 3-4 %, tai klausykit, varoma į bankrotą. Manau, nereikėtų žiūrėti, pozicija ar opozicija, bet nuoširdžiai atsigręžti į žmones ir spręsti tas problemas.

Aš noriu akcentuoti kelias mintis. Kadangi, kaip ir daugeliui kitų Seimo narių, ir man teko dalyvauti nuo 11.30 iki 15.30 val. minioje, mačiau, kas vyko. Taip, vis dėlto dėliodamas visus tuos įvykius noriu jūsų paklausti. Pagal Susirinkimų įstatymą prie parlamento, vyriausybės ir prezidentūros demonstrantai neprileidžiami arčiau kaip 75 metrai. Kodėl buvo pažeistas šis įstatymas? Keliamas čia tas klausimas? Turi būti atsakingi. Kodėl buvo pažeistas įstatymas ir visi mitinguotojai prileisti prie pat pastato? Kodėl, jeigu sako, kad buvo pasiruošta mitingui, anoje pusėje, prie III rūmų, prikrauta senų žibintų, padėta po ranka, imkit, vyrai, ir daužykit langus. Taip, ėmė šiuos žibintus ir daužė jais langus. Taip pat noriu paklausti, kodėl čia, prie memorialo, yra labai stambi skalda, kodėl jos nebuvo galima uždengti ar izoliuoti, kad nebūtų galima mitinguotojams ta skalda daužyti langus?

Pagrindinis klausimas. Mielieji valdančiosios daugumos atstovai, kai pradėjo sniego gniūžtėm, kiaušiniais mėtyti, aš taip stovėdamas minioje galvoju, na, tegu juos bala, čia žalos, nuostolio nepadaro, bet kai pradėjo mėtyti skalda, plytom, aš pats priėjau prie pareigūnų ir paprašiau, kad išvestų tuos, kurie žaloja turtą. Pasakė: neduotas nurodymas, neduoda komanda. Vadinasi, duota komanda toleruoti šitą visą langų daužymą. Kas davė komandą toleruoti? Žinote kiek, ne mažiau kaip pusvalandį pyškino langus, ir nė vienas policininkas nepriėjo, o jie buvo susirinkę apačioje, fojė, atsistoję prieš duris ir laukė, kai įsiverš, tada puls. Faktiškai šitie visi veiksmai provokavo riaušes. Mielieji, ne A. Paleckis, ne V. Mazuronis, kaip čia kažkokie žurnalistai kalbėjo, šias riaušes išprovokavo. Kas davė policijai komandą leisti ašarines dujas į žmones? Aš pats tris kartus buvau apipurkštas ašarinėmis dujomis. Tada žmonės minioje sako, užuot jūs, tvarkdariai, išvedę tuos provokatorius, į mus purškiate dujas. Ir dabar kalba, kad ne apsauga pirma pradėjo dujom purkšti, o kažkas iš minios. Ar tai pateisinama priežastis? Jeigu jie pirmi pradėjo į žmones dujas leisti, tai mes antri leisime.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). Dar leiskite porą sakinių. Jų pareiga ir buvo išvesti tuos provokatorius, bet, deja, jie paleido dujas, ir po to pasipiktinę žmonės bėgo prie III rūmų ir daužė Seimo langus.

Kadangi laikas baigiasi, pasakau išvadą, kurią padariau sudėliojęs visus veiksmus. Valstybininkai, kurie faktiškai valdo Lietuvą, išprovokavo, man atrodo, ir jūsų kai kuriuos sprendimus, kad sukiltų žmonės, ir taip pat jie laukė tų riaušių, o jokiu būdu ne A. Paleckis. Gerai paanalizuokite šiuos visus dalykus. Ar A. Paleckis valdo kariuomenę, ar jis valdo tuos kareivius? Juoką man kelia tos visos diskusijos.

PIRMININKĖ. Kolega, laikas. Išjungsiu.

P. GRAŽULIS (TTF). Dar sakinį. Tie, kurie išsiuntė V. Pociūną į Gardiną, tie, kurie sukūrė „Leo LT“, tie ir šį perversmą organizavo. Valdančioji dauguma turi labai rimtai susimąstyti. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kai Seimo narys kalba savo vardu, – 5 minutės. Laikas bėga. Kviečiu K. Daukšį. Nematau. Tada L. Graužinienę.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia prieš pradėdama kalbą norėčiau padėkoti dviem moterims. Viena prieš mitingą, tai yra mūsų pirmoji vicepirmininkė I. Degutienė, susitiko su būsimaisiais mitinguotojais, ir antrai moteriai, baldininkei, kuriai pagal pareigas nepriklausė eiti ir aiškinti miniai, tai Šimonytei. Ji buvo išsiųsta prieš visą mitingą. Noriu padėkoti dviem moterims, kurios išdrįso kalbėtis su žmonėmis.

Dabar dėl penktadienio. (Balsai salėje) Aš kalbu ne apie A. Zuoką, jis vertas kito aptarimo. Dėl penktadienio. Atvirai pasakysiu, visą tą laiką buvau Seime ir man buvo gėda. Gėda dėl ko? Man buvo gėda todėl, kad tas valandas, kai viskas vyko čia, prie Seimo, Lietuvoje nesigirdėjo nė vieno iš aukščiausių pareigūnų balso. Jų ne tik nebuvo, bet jų net balso nesigirdėjo tol, kol nepasibaigė visos riaušės. Jeigu jau, gerbiamieji ir garbūs mūsų valstybės vadovai, bijojote išeiti, tai bent galėjote ką nors pasakyti ir mitinguojantiesiems, ir tautai, nes tą akimirką visi žiūrėjo į Seimą. Patikėkite, visiems buvo tikrai nemalonu. Dar kartą noriu pasakyti: gerbiamasis premjere, kai jūs tvirtinote Vyriausybę, aš tikrai neklydau sakydama, kad joje per mažai moterų. Gyvenimas parodė, kad vyrai, esant pačiai sunkiausiai situacijai, iš karto neria į krūmus. Nė vienas ministras neišdrįso išeiti kalbėti su žmonėmis. Ką tai reiškia? Pagalvokite, apie kokį dialogą jūs kalbate.

Dabar toliau – dėl nenoro girdėti, kas yra kalbama ir sakoma. Gerbiamasis premjere, sėdėjome naktimis, kalbėjome. Ne šiaip sau sėdėjome ir kalbėjome, aš pati ne vienam ministrui sakiau, kad įstatymų projektuose padaryta daugybė klaidų. Ir ką dabar turime? Tą, ką ir turime. Po kelis kartu tuo pačiu mokesčiu apmokestintos tos pačios grupės, pridaryta nesąmonių su gyventojų pajamų mokesčiu ir visa kita. Aš tikėjausi, kad šiandien jūs jau atnešite jeigu ne pačius projektus, bet bent jau aiškiai atsistojęs iš tribūnos pasakysite: tame įstatyme taisysime tą, tame įstatyme tą ir tą. Šito šiandien reikėjo Lietuvos žmonėms, o ne politinės kalbos.

Toliau. Dėl Seimo Pirmininko kalbos ką šiandien noriu pasakyti? Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš tikrai nemoralizuosiu, kur buvote ir kaip buvote. Bet jeigu premjeras Vyriausybėje savo darbuotojus buvo įspėjęs, kad jūs nevažiuokite su mašinom, kad gali būti vienokių ar kitokių veiksmų, tai kai jūsų nebuvo, Seimo darbuotojai blaškėsi po Seimą. Jie taip pat buvo ypatingoje zonoje, jie uostė dūmus, ašarines dujas ir visa kita, kas ten buvo. Jūs, kaip Seimo Pirmininkas, institucijos vadovas, nieko nepadarėte, kad darbuotojams būtų saugiau ar jie būtų bent įspėti.

Dabar dėl to, ką aš sakiau pradžioje, kai diskutavome dėl mokinių, kad mokyklos buvo neįspėtos. Seimo Pirmininkas pasakė: kati organizatoriai. Šiandien mes girdime: kaltas tas, kaltas tas, tik nė vienas nepasakė, kad šiek tiek kaltas ir aš. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, organizatoriai, būdami prie Vyriausybės, nematė, kas darosi prie Seimo, todėl Seimo vadovybė turėjo pirmiausia informuoti mokyklas, kad moksleiviai negalėtų patekti į šitą zoną, kuri buvo užtverta, ir kartais, galbūt sąmoningai norėdami išeiti iš jos, negalėjo išsprūsti. Tiek pastabų.

Aš tikiuosi, kad tokios riaušės nepasikartos, aš tikiuosi ir viliuosi, kad bus kitaip kalbamasi su žmonėmis.

Dabar konkrečiai dėl rezoliucijos. Tikrai nekalbėsiu apie ekonominius dalykus, daug kas apie tai kalbėjo. Dėl rezoliucijos. Aš manau, kad jos pirmą punktą reikėtų papildyti, ir iš karto siūlau, kad turi būti įrašyta: parengti ir pateikti Seimui detalų veiksmų taisymo planą ir numatytus įstatymų projektus iki neeilinės sesijos. Tai turi būti pats pirmas realių veiksmų punktas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegei. Toliau – D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš kalbėsiu kiek netradiciškai, galbūt daugiau ne kaip politikė, o kaip moteris.

Sausio 16-oji ir sausio 13-oji. Lyginti šias dvi datas iš tiesų galima nebent istorinės vietos prasme. Ir tada, ir sausio 16 d. viskas vyko čia, prie parlamento. Prieš 18 metų tauta parlamentą gynė, o po 18 metų tauta parlamentą puolė.

Man taip pat teko tą dieną dirbti čia, Seime. Kaip sakė kolega Z. Balčytis, iš tiesų atmosfera buvo gana sunki. Dužo ne tik stiklai – dužo pasitikėjimas, dužo santarvė, pagarba, tikėjimas, galbūt drįsčiau sakyti – ir viltis.

Garbaus amžiaus žmonės, tą aš mačiau pati, matė ir kanceliarijos darbuotojai, rinko akmenis, ledo luitus, nešė paaugliams ir liepė mesti. Mes net girdėjome jų žodžius. Tie patys garbaus amžiaus žmonės, kurie prieš 18 metų nešė arbatą ir sumuštinius žmonėms, gynusiems parlamentą (galbūt ir ne tie patys, bet tai buvo iš tiesų garbaus amžiaus žmonės), kiekvieną metimą palydėjo džiaugsmo šūkiais, ovacijomis ir šaukė „Už Lietuvą!“ Tą skandavo visa minia, ne 50, ne 60, sakyčiau, ar daugiau jaunimo, kurie taip agresyviai ir netoleruotinai elgėsi. Visi matėme filmuotus vaizdus, kaip pro šalį, pro sveiką parlamento langą, bėgdamas 14 ar 15 metų jaunuolis stabtelėjęs iš visų jėgų spyrė, ir vėl jo veiksmas buvo palydėtas ovacijų, kai dužo stiklai.

Iš tiesų negali būti nieko blogiau, kai, esant konfliktinei situacijai, kairė pradeda kaltinti dešinę, dešinė – kairę, kalta žiniasklaida, kalti ir pareigūnai, tarnybos, kad nesugebėjo užtikrinti viešosios tvarkos. Aš girdėjau ir replikas policininkų, kurie stovėjo prie parlamento. Juk ėjo tai savi žmonės, ne kokie nors priešai. Psichologinė įtampa buvo didelė.

Iš tiesų nesinorėtų, kad būtų prasidėjusi vadinamoji raganų medžioklė. O šalis tai nusirito iki dugno, nes smurtas iš šeimų, iš mokyklų persimetė į gatves. Kažkodėl mes nenorime suvokti, kad žmonėms bloga gyventi Lietuvoje. Ne iš dyko buvimo, ne iš neturėjimo ką veikti jie susirinko. Vieni atėjo vedami vienų motyvų, kiti pažiūrėti, kiti atėjo protestuoti. Perkeltine prasme pasakysiu, kad tai, ką iš Seimo tribūnos tenka girdėti – krizė, recesija, skurdas, smurtas… Galima vardinti dar daug tokių, sakyčiau, nuvytusių gėlių pavadinimų gėdingoje puokštėje ant mūsų darbo stalo. Iš tiesų kad ir kokius mes dabar priimtume sprendimus, valdančioji dauguma kokius priimtų sprendimus, tai bus jau kosmetinės pataisos, tai bus jau viskas po, po 16 dienos.

Aišku, gaila tik vieno – kad laiko atgal neatsuksi ir nesugrąžinsi. Iš tiesų šeštadienio ryte pabaudusi aš pagalvojau: Dieve mano, kaip norėčiau, kad nebūtų buvę vakar dienos. Bet ta sausio 16 d. iš tiesų buvo, ir ji bus istorijoje, istorijoje mūsų tūkstantmečio, kad ir kokia ji būtų gėdinga ir negera diena. Ne veltui sakoma, kad pasitikėjimui užsitarnauti reikia daugelio metų, o sugriauti juos galima per vieną akimirką. Tai mums reikės labai daug sutartinai ir ilgai dirbti, kad kuo greičiau į užmarštį nueitų ta gėdinga diena.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegei. Kviečiamas V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Manau, kad mes visi turėtume atsakyti sau į klausimą – iki kokio širdies kampelio esame sukrėsti to penktadienio įvykių? Tačiau šiandien aš stebiu kažkokį keistą, lengvą nusiteikimą. Ir kai mes diskutuojame, man to sukrėtimo dvasią norisi pajusti savyje ir norisi matyti jūsų akyse. Išties paradokas yra tas, kad pirmą kartą turime neįtikėtinai nestandartinę situaciją. Kolega G. Songaila kreipėsi į tautos atstovybę ir tautos atstovus. Taigi ši tautos atstovybė teatstovauja 980 tūkst. rinkėjų. 1 mln. 400 tūkst. nedalyvavo rinkimuose. Jeigu dabar pamėgintume pasižiūrėti proporcinę rinkimų sistemą, kaip pasiskirsto balsai valdančiosios daugumos ir mažumos, paskaičiuokite patys. Bus įdomu, kad valdančioji dauguma negali pretenduoti į daugumą rinkėjų net iš tų 900 tūkst. Taip, yra tokia matematika. O už jos slypi kitas klausimas. Tokiai nedidelei daliai rinkėjų atstovaujanti politinė koalicija, aš jau nekalbu apie Liberalų sąjūdį ir Liberalų centro sąjungą, jų labai nedidelis rinkėjų skaičius, jie balansavo ant 5 % barjero ribos, staiga nutarė padaryti tokius sprendimus ir juos ji primetė visai Lietuvai, tam 1 mln. 400 tūkst. nedalyvavusių ir tai nedidelei daliai savo rėmėjų, o po to nustebo, kad susirinko nemažas protestuotojų būrys. Susirinko būrys per visą Lietuvą ir iš tikro praktiškai išreiškė nepasitikėjimą valdančiosios daugumos sprendimais. Ne Seimo opozicija, bet didelė dalis visuomenės išreiškė aiškų nepasitikėjimą sprendimais. Argi mes to nesuvokiame?

Kitas dalykas. Yra klasika. Pacituosiu vieną iš ekonomikos klasikų. Iš elementaraus vadovėlio. Štai parašyta: „Skubotai priimti smarkiai ūkinę aplinką keičiantys sprendimai, taisyklė, destabilizuoja ekonomiką.“ Čia yra klasika. Bet jie destabilizuoja ir visuomenę, ir politinę situaciją. Šiandien tikrai labiausiai sukrėsti ir nusiminę turėtų būti premjeras, Seimo Pirmininkas ir Prezidentas. Taip, iš tikro Prezidentui konstitucinė teisė nagrinėti įstatymus buvo per trumpa, jam buvo paliktos dvi dienos. Nors mes prašėme: vetuokite įstatymus, grąžinkite, nes nėra ko skubėti. Yra logiški, racionalūs kiti sprendimai, kuriuos galima priimti, ir apie tuos sprendimus kalbėjome. Tuomet klausytis nereikėjo.

Taip, aš žiūriu į Seimo Pirmininką ir negaliu suprasti, kaip buvo galima jam nepatarti: meskite pietauti, grįžkite tuoj pat skubiai į Seimą, užtenka, ten delegacijoje yra ir opozicijos lyderis, ir kiti, papietaus be jūsų. Aš nekalbu apie tai, kad Seimo Pirmininkas nesuvokia, kad jam reikia atstovauti Seimui Konstituciniame Teisme arba bent jau įgalioti savo pavaduotojus ar dar ką nors, kad atstovautų Seimui Konstituciniame Teisme. Tuo tarpu kalbama apie atlyginimų susimažinimą iki 800. Pirmininke, yra liaudies išmintis: pigus pirmininkas – prastas pirmininkas ir, atvirkščiai, prastas pirmininkas – pigus. Ir visos šios pigios kalbos nevertos net sudilusio skatiko, jeigu mes nesuvokiame. Aritmetiškai galima skaičiuoti: pirmas, antras, trečias pareigūnas valstybėje. Bet juk ne aritmetikoje slypi problema. Problema slypi kitur. Problema yra suvokimas, kokioje pozicijoje esame ir ką reikia daryti.

Taigi, kolegos, dabar apie apsaugą. Taip, iš tikro vargu ar nusiplausime gėdą dėl visiškai nemotyvuoto sprendimo duoti komandą šaudyti į žmones. Tie, kurie sužeisti, tie nepamirš. Aš suprantu policininkus. Didžioji dauguma policininkų buvo anoje barikadų pusėje. Jie „medinėmis“ kojomis gynė šį parlamentą, nes jiems sumažinti atlyginimai, jų socialinės garantijos labai prastos. Galbūt net gaisrininkai ir visi kiti, ko gero, darytų tą patį – nepurkštų vandens, nes jie puikiai supranta, kad jų socialinės garantijos yra taip sumažintos, kad jie nėra aktyvūs tos tautos atstovybės gynėjai. Tačiau tie, kurie davė įsakymą, turėjo galvoti, ką jie daro, koks įsakymas duotas. Ir šiuo atveju tikrai reikia nagrinėti tos komandos pagrįstumą ir adekvatumą esančioje situacijoje. Visuomenė parašė savo verdiktą, jis labai rūstus. Ir vargu, ar mes šiandien suvokiame, kad taip ramiai galime diskutuoti šiame kontekste.

Kalbant apie rezoliuciją, preambulėje turėtų būti įvardytos tos klaidos ir tie sprendimai, kurie išprovokavo šią situaciją. Tikrai per maža priemonių. Pritariu, ta rezoliucija reikalinga, tačiau sudarykime darbo grupę, pataisykime tekstą, kad jis visuotinai būtų priimtas ir būtų galima racionaliai balsuoti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kalba V. Gapšys. Dar kartą primenu, kad 5 min. tam skirtos.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų ši diskusija yra skirta ne tik tam, kad aptartume praeities įvykius, jau istorija tapusią sausio 16 d., bet ir tam, kad mes pakalbėtume apie tai, ko turime išvengti ateityje, kokių klaidų nebedaryti ir kaip savo darbą organizuoti taip, kad panašių protesto akcijų žmonėms nereikėtų organizuoti.

Valstybėje susidariusi tikrai sunki padėtis. Ir mes pripažįstame jos rimtumą. Bet būseną apsunkina ne tik finansinė krizė, tačiau ir kartais valdžios neapskaičiuoti ar skubotai priimti sprendimai. Chaotiškas įstatymų priėmimas pasireiškia klaidomis. Turbūt mes visi sutiksime, kad per tokį trumpą laiką priimant įstatymus, jų pataisas, to turbūt net ir neįmanoma išvengti. Tačiau ne kartą opozicija ir aš, kaip opozicijos atstovas, minėjau, kad gal neskubėkime, gal palaukime, geriau išdiskutuokime klausimą. Nė vienas mes tada nenumatėme, kad kils tokios pasekmės, kokios kilo sausio 16 d. Bet dirbdami Seime turime suvokti, kad tos klaidos yra jau praeitis, ir turime galvoti apie ateitį. Deja, kartais valdantiesiems tai dar nesuprantama.

Galiu paminėti konkretų pavyzdį – Mokslo ir studijų įstatymą. Mes vėl kalbame, kaip jį greičiau inicijuoti, kaip greičiau jį paleisti ir kuo mažiau dėl jo diskutuoti. Mes kalbame kad būtų galima jį įrašyti į neeilinę sesiją, nelaukdami pavasario, kad būtų išplėtota detalesnė diskusija. Ar tai yra būdas nuraminti tautą, ar tai būdas sukelti dar didesnę sumaištį ir sąmyšį ir įtraukti ne tik dabar buvusias ir mitingavusias visuomenės grupes, bet ir dar kelis šimtus tūkstančių studentų? Mes sukėlėme sumaištį Lietuvos mokesčių sistemoje ir šiandien jau pripažįstame klaidas, bet kam taip sparčiai žengiame į kitą sritį? Aš sutinku, kad mokslo ir studijų sistemą reikia taisyti, tačiau taisyti diskutuojant su studentais, dėstytojais, rektoriais, mokslo darbuotojais, visuomene. Todėl kviečiu neskubėti bent jau šioje srityje, o padarytas klaidas taisyti.

Kviečiu Seimo valdančiuosius atsikvošėti, nesukelti dar didesnių protestų. Juo labiau kad darosi graudu žiūrėti į tai, kad, vieną kartą užlipę ant grėblio, gavę guzą ir kiaušiniu į kaktą, mes manome, kad reikia ant to grėblio dar ir pašokinėti. Todėl kviečiu valdančiuosius, o kartu ir opoziciją, susitelkti ir nebedaryti nereikalingų ir skubotų sprendimų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, paskutinis kalba P. Luomanas, nes mes balsavome už pusės valandos trukmę. Taigi P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai! Aš taip pat dalyvavau šiame mitinge, susitikau ir kalbėjausi su žmonėmis. Mane labai nustebino, kai Seimo narys, kuris nuolat moralizuoja ir aiškina, kaip turime elgtis, visą laiką minioje agitavo, kad reikia juos su šakėmis išmesti. Man neleido atsinešti geležinių šakių, o su medinėmis ką čia padarysi. O dabar aiškinama, kas gi kurstė, kažkas juos sukurstė. Tai, mielieji, turėkime sąžinės, nekikenkime paskui nusisukę. Ne veltui priėjęs pilietis pasakė: klausyk, sėdi tu ten šiltoje vietoje keletą metų ir nebandyk tu čia graudinti apsimesdamas. Kas dalyvavo, aiškiai žino.

Aš šiandien nevardysiu pavardės, tačiau nuolatinis moralizavimas, kalbėjimas, štai koks aš geras, ypač tada, kai visa tauta mato… Mielieji, visi davėme priesaiką, ir priesaikos tekste yra tokie žodžiai: „Prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją, įstatymus, prisiekiu sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai.“ Ar šitaip yra demokratiją skatinama ginti? Su šakėmis? Su šakėmis? (Balsai salėje) Žmonių gerovei su šakėmis, taip? Tada, mielieji, nesistebėkime. Labai daug dėmesio skiriama riaušininkams juos sulyginant, kad tai buvo būtent tie protestuojantys žmonės. Kai kas netgi pavadino, kad tai yra tauta. Aš sakyčiau, nepagarba kalbėti ir riaušininkus prilyginti tautai. Mes atskirkime. Pačios profsąjungos atsiribojo nuo riaušininkų, o čia kalbantys ir turintys didelę politinę patirtį žmonės nori būtinai suplakti, kad būtent riaušininkai ir buvo tie.

Jeigu mes už tokį demokratijos gynimą, mielieji, čia dažnai buvo vartojamas žodis „atsikvošėkite“, tai aš irgi pasakyčiau: atsikvošėkite ir jeigu davėte priesaiką sąžiningai, širdimi, ne tik lūpomis, tada kviečiu visus bendram darbui. Mažiau turėtų būti priekaištavimų. Galbūt mano kalboje jūs taip pat įžvelgėte priekaištavimus, bet, mielieji, tada iš tikrųjų kibkime kartu ir spręskime. A. Kubilius yra pasakęs, kad taip, yra kai kurių per skubėjimą priimtų sprendimų, kuriuos reikia taisyti. Tai būkime geranoriški, o ne arogantiški. Kviečiu visus darnai, bendram labui, tam, kam mes prisiekėme, ką klausė mūsų įdėmiai tauta. Ačiū jums.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Diskusijai laikas baigėsi. Toliau… (Balsai salėje) Prašom nerėkti. Toliau darbotvarkėje yra rezoliucija „Dėl nacionalinio susitarimo rengimo“. Pagal Seimo statuto 183 straipsnį rezoliucijos projektą turėtų pateikti vienas iš rezoliuciją pasirašiusių autorių. Kviečiamas G. Songaila, o dėl vedimo tvarkos – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke ir kolegos. Ponas Č. Juršėnas neleis pameluoti, bet kai jis pirmininkaudavo, jis labai griežtai laikydavosi tų skirtų minučių ir neleisdavo kalbėtojams tuo piktnaudžiauti. Jeigu jūs sudėsite per šitą pusvalandį pirmininkės geros širdies valia kiekvieno čia kalbėjusio viršytą laiką, dar mažiausiai du kalbėtojai jau būtų pakalbėję per šį pusvalandį. Aš manyčiau, kad šitaip neturėtų būti. Tai jau nebe pirmas kartas. Todėl aš prašau leisti dar dviem žmonėms išsakyti savo mintis, ir Seimas tegul dėl to balsuoja arba tegul pakalba visi, kaip buvo siūloma tam, kad būtų gera pamoka ateityje laikytis Statuto reikalavimų. Štai tiek. Ačiū.

Seimo rezoliucijos „Dėl nacionalinio susitarimo rengimo“ projektas Nr. XIP-261 (pateikimas ir svarstymas)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis G. Songaila tribūnoje. Prašau pateikti rezoliuciją.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš jau diskusijoje šiek tiek pateikiau tos rezoliucijos esmę. Čia buvo pora pastabų, kad Seimas įvardytų, kad bus taisomos klaidos, bet mes girdėjome iš Ministro Pirmininko tokias garantijas, kad iš tikrųjų tokie pataisymai bus siūlomi. Dėl sutarimo aš siūlyčiau pritarti šiai rezoliucijai be kokių nors naujų pataisų, be darbo grupių sudarymo, nes iš tikrųjų nėra laiko veltis į tokias detales. O pati intencija ir tai, kad pritaria ir mūsų frakcija, ir Ministras Pirmininkas, ir valdančiosios koalicijos frakcijų lyderiai, ir tai, kad opozicijos lyderis pritaria, aš manau, yra pakankamas pagrindas didinti pasitikėjimą Seime, priimti šią rezoliuciją ir pasiraitoti rankoves ieškant kelių, kaip mums visiems kartu Lietuvoje bristi iš to sunkmečio. Svarbiausia, dar kartą akcentuoju, kad problema ne tik sunkmetis, bet ir objektyviai egzistuojanti įsisenėjusi problema dėl nepasitikėjimo valstybės institucijomis, kuri neatsirado per pastaruosius mėnesius, o atsirado per bent jau 8–10 metų. Tą rodo ir sociologiniai tyrimai. Verta pagalvoti ir įrašyti į tą nacionalinį susitarimą priemones, kaip įveikti ir šią problemą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori klausti du Seimo nariai. P.Gražulis pirmasis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs manot, ar iš tikro ką nors pakeis ši rezoliucija? Aš manau, kad galbūt ir tuos įvykius reikėtų rimčiau įvertinti. Dabar, kiek supratau iš kalbėjusio P. Luomano, dar vieną kažkurį Seimo narį kaltina riaušėmis, kažkas kaltino V. Mazuronį, kažkas kaltino A. Paleckį. Ar nereikėtų ne porą sakinių įrašyti, bet kad Seimas sudarytų darbo grupę ir išsiaiškintų, kas iš tikro sukurstė tas riaušes ir kam jos yra naudingos? Ar jūs nemanote, kad to reikėtų?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš manau, kad reikėtų iš tikrųjų įsigilinti į visa tai, kas buvo, ir aš manau, darbo tvarka visa tai tikrai turi būti įvertinta. Tik aš nemanau, kad Seimo narių grupė pajėgi tokius dalykus įvertinti. Visos frakcijos turėtų čia padirbėti, ir valdančiosios koalicijos frakcijos, tiek gaunant informaciją, analizę iš teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų, tiek galbūt ir grįžtant prie tų klausimų neeilinėje sesijoje, jeigu reikės. Bet aš nemanau, kad tai yra nacionalinio susitarimo objektas. Aš manau, kad tai yra daugiau darbo tvarkos dalykas, nes jūsų kai kurios pateiktos pastabos iš tikrųjų yra objektyviai, manau, teisingos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis iniciatoriau, sakykit, jūs per naktis forsavote įstatymų priėmimą. Jūs per jėgą kuriate Energetikos ministeriją. Jūs per jėgą dabar bandote įvedinėti „politrukus“ ministerijose ir po viso šito jūs ateinate į Seimą ir sakote: o dabar gyvenkime draugiškai! Ar jūs manote, kad tai iš principo realu? Ir jeigu jau jūs kalbate apie šitą nacionalinį susitarimą, tai ar jums neatrodo, kad jį turėjo pasirašyti bent didesnės Seimo frakcijų pusės atstovai, o ne vien tik konservatoriai?

G. SONGAILA (TS-LKDF). Jūs esate teisus dėl to, kad buvo galima rinkti daugiau parašų. Jūs esate teisus dėl to, kad yra problemų, daug problemų, rengiant konsultacijas dėl nacionalinio susitarimo. Mes nesiūlytume tos rezoliucijos, jeigu nemanytume, kad vis dėlto yra galimybė dirbti ir parengti tokį nacionalinį susitarimą taip, kaip pavyko kitoms šalims, sakykime, Airijai, kai buvo krizė, ir kitoms, kai buvo Suomijoje. Kodėl mes negalime, jeigu buvo pagrįstų ar nepagrįstų nuoskaudų, jas šiek tiek padėti į šalį ir pabandyti Seime paskatinti iniciatyvą dėl nacionalinio susitarimo. Nepasakyčiau, kad lengva diskusija dėl tokio susitarimo vyko ir mūsų frakcijoje, ji nebuvo lengva. Aš manau, ji nelengva bus kiekvienoje frakcijoje svarstant tokį klausimą.

PIRMININKĖ. Ačiū, Gintarai, už atsakymus į klausimus. Diskusijose nori dalyvauti du Seimo nariai. (Balsai salėje) Ačiū, viskas. Yra laikas, kada galima užsirašyti. Dabar užrašyti yra du. P. Gražulis. Dėl vedimo tvarkos. Prašom. Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, tas žanras, pagal kurį mes dirbame, yra diskusija pagal Statuto 92 straipsnio 4 dalį. Ten diskusijos užbaigimas rezoliucijos forma nenumatytas. Žinoma, galima priimti rezoliuciją. Bet čia yra kitas dalykas. Po svarstymo Seimas gali pavesti tą problemą ar problemas išnagrinėti kuriam nors komitetui arba komisijai. Jeigu pagal Statutą arba, sakysime, pagal sumanymą, kai buvo inicijuota ši diskusija, tai reikėtų, mano galva, pavesti Biudžeto ir finansų komitetui, nes daugiausia painiavos yra priimtuose naujuose mokesčių įstatymuose, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, kuris ir taip jau dabar užsiima ta kita dalimi, arba riaušių dalimi. Štai, jeigu mes priimtume tokius sprendimus, būtų tiksliai pagal Statutą. Aš manyčiau, tai būtų naudinga, o rezoliuciją atidėti kitai sesijai.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, su visa pagarba jums, mes dirbame ne pagal tą straipsnį, o pagal 183 straipsnį, nes ši rezoliucija – ne tęsinys diskusijos, apie kurią jūs kalbate, o rezoliucija, kurią Seimo Pirmininkas pasiūlė atskirai įtraukti į darbotvarkę. Jos turinys yra dėl nacionalinio susitarimo rengimo.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ar galima?

PIRMININKĖ. Atsiprašau, aš dar nebaigiau. Taigi pagal 183 straipsnį rezoliucijos projekto pateikimas ir svarstymas (yra toks straipsnis). Buvo pateikimas, ir ponas G. Songaila pateikė. Buvo atsakymai į klausimus, o dabar bendrąja tvarka vyksta diskusija. Pagal 184 straipsnį mes priimsime sprendimą po rezoliucijos projekto svarstymo, ar mes priimsime be pataisų, ar mes taisysime ir atiduosime, ar apskritai atmesime tą projektą. Taigi mes kalbame visiškai skirtingai, negu jūs dabar interpretuojate.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gal galiu pridėti.

PIRMININKĖ. Prašom.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Galima suderinti ir vieną, ir kitą. Vadinasi, mes neužbaigėme diskusijos, kaip reikalauja Statutas. Aš galiu tik tiek pasakyti. Jeigu jūs manote, kad neužbaigus diskusijos galima pereiti prie kito žanro ir kito klausimo, jūsų valia. Mano reikalas buvo pasakyti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, skaitau, 92 straipsnio 4 dalis: „Po svarstymo Seimas gali pavesti tą problemą išnagrinėti kuriam nors komitetui ar komisijai. Vieno posėdžio metu gali būti surengta tik viena tokia diskusija.“ Nėra jokių konkrečių nuorodų šiame straipsnyje, kad mes privalome po diskusijos pavesti priimti sprendimą vienam ar kitam komitetui. Ir niekas nesiūlė, ir aš pasakiau, kad šis darbotvarkės klausimas – diskusija baigtas. Tada mes pakvietėme į tribūną poną G. Songailą pateikti Seimo rezoliuciją, įtrauktą atskiru klausimu į darbotvarkę. Taigi nematau, kad mes dirbame ne pagal tą Statuto straipsnį.

Dabar diskusijose dėl Seimo rezoliucijos „Dėl nacionalinio susitarimo rengimo“ kalbės P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš manau, jeigu mes siekiame tokio nacionalinio susitarimo (arba parlamentinio), tai turėtų būti kitoks kelias. Pažiūrėkite, rezoliucija yra teikiama kelių Seimo narių iš vienos frakcijos. Aš manau, tą iniciatyvą reikėjo parodyti ir pasiūlyti visoms frakcijoms. Visos frakcijos būtų ką nors pasiūliusios į tą rezoliuciją įrašyti – tai būtų jau pradėtas dialogas su kitomis frakcijomis.

Dabar vėl – galbūt nepiktybiškai, nieko blogo nematant – mes parengėme, jūs balsuokite už šią rezoliuciją. Ir jeigu jūs nebalsuosite, tai jūs prieš nacionalinį susitarimą.

Aš tikrai norėčiau pateikti tam tikrus pasiūlymus dėl šios rezoliucijos. Aš nežinau, jeigu mes teiktume siūlymus, sudarytume darbo grupę, tai jeigu ši sesija baigiasi, nėra galimybės priimti tą rezoliuciją. Iš principo, jeigu mes siektume tokio parlamentinio visų frakcijų dialogo ir bandytume pasiekti, kad visos frakcijos susitartų ir teiktų siūlymus, kaip išeiti iš ekonominės krizės, kaip taisyti priimtus įstatymus, būtų sveikintinas dalykas. Sveikintinas dalykas, ir nė viena frakcija to neatsisakytų. Bet, deja, mes elgiamės ir einame vėl kitu keliu.

Vis dėlto šiek tiek susiję su šitais įvykiais ir su šia rezoliucija. Kaip minėjau, negalima šio klausimo palikti, šioje rezoliucijoje tik užsimenama, kad teisėtvarkos institucijos elgtųsi atsakingiau, jeigu ateityje pasikartotų tokie įvykiai. Aš manau, tikrai taip negalima pasielgti. Niekada nesutiksiu su ponu bendravardžiu Petru Luomanu: jeigu kažkas pasakė Seime žodį, arba ne Seime, o gatvėje, tai jis sukurstė riaušes. Ar policijai davė nurodymą šaudyti į žmones Gražulis ar Mazuronis? Ar davė nurodymus, pavyzdžiui, ašarines dujas leisti į žmones ir kurstyti aistras? Kas davė nurodymus? Gražuliui pavaldi policija? Viešieji būriai Gražuliui pavaldūs, ar Mazuroniui pavaldūs, ar kam nors?

Kai jūs kalbate, mąstykite, kam ir kas paklusnūs. Kodėl policija leido prie pat pastato visus mitinguotojus, atsakykime į šiuos klausimus. Ar Gražulis tokią galią turi, Mazuronis, Paleckis turi tokią galią? Manau, ne. Turime atsakyti į šiuos klausimus. Galbūt šioje rezoliucijoje turi atsispindėti šitie klausimai. Jeigu pasakė kažkokį žodį, tai viskas. Mes žiūrėkime į esmę šitų reikalų. Štai koks yra dalykas.

Dėl rezoliucijos. Aš nemanau, kad ji išspręs dalykus. Galbūt reikėjo pakalbinti ir kitas frakcijas, kad ir jos dalyvautų, jos pasirašytų tokią iniciatyvą, gal būtų pradžia dialogo ir noro spręsti gana svarbias mūsų valstybės problemas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijose dalyvauja A. Šedžius. Kviečiu į tribūną.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai keistai atrodo ši rezoliucija, nes pasiūlymai… Aš pradėsiu papunkčiui. Spartinti konsultacijas tarp visų Seimo frakcijų. Spartinti. Aš manau, jų apskritai nebuvo. Kiek pamenu, aš dalyvavau visuose arba beveik visuose frakcijos posėdžiuose. Į mūsų Socialdemokratų frakciją tik vieną kartą buvo atėjęs dar būsimasis Ministras Pirmininkas su savo patarėjais, bet jokių nei diskusijų, nei siūlymų nebuvo ir nebuvo išgirsta mūsų pasiūlymų. Tik buvo pasakymai: mes nusprendėme, mes darysime, mes įgyvendinsime. O jokių mūsų pateiktų pasiūlymų nebuvo priimta. Tai apie kokias konsultacijas čia kalbama.

Toliau. Kai buvo priimami įstatymai, opozicija labai daug kalbėjo, ir mūsų seniūnas prieš tai minėjo, kad galima pažiūrėti stenogramas. Iš tiesų buvo kalbama kaip į sieną, visiškai nebuvo girdima apie tas pasekmes, kurios laukia mūsų priėmus šiuos įstatymus dirbant naktimis. Ir kai buvo priimami įstatymai, tarsi nereikėjo opozicijos, buvo dauguma, mes turime daugumą, mes turime 83, priimsime taip, kaip reikės. Ir tai buvo priimama buldozerio principu. Kai dabar iškilo tokia problema, kai prie Seimo atėję žmonės pareiškė savo pilietinę valią, pareiškė nepasitenkinimą, tada jau girdime siūlymus, kad reikia kalbėti, reikia diskutuoti, tada jau taisysime visi kartu. O kai priėmėme, tada mūsų lyg ir nereikėjo.

Toliau. Labai gražiai skamba punktas „Gaivinti Lietuvos ekonomiką.“ Iš tiesų iš mūsų pusės, iš opozicinių partijų pusės, nuskambėjo labai daug pasiūlymų. Aš asmeniškai iš šios tribūnos sakiau, kad netgi ekonomikos pradžiamokslyje yra parašyta, kad, padidinus palūkanų normą, sumažėja vartojimas. Šiandien tarpbankinės palūkanos litais jau buvo pasiekusios 10,9 %, tuo tarpu eurais tarpbankinės palūkanos – 2,5 %. Bet niekas į tai nekreipė dėmesio, kad daugiau nei keturis kartus skiriasi. Kodėl, iš kur tas toks skirtumas? Kodėl nieko nesiimama? Europos valstybės mažina PVM tarifą, mes didiname. Mokesčius didiname, taip stabdome vartojimą. Jeigu iš pradžių Lietuvoje buvo finansinė krizė, tai ji dabar perauga į ekonominę krizę. O ekonominė krizė daug sudėtingesnė, nes žmonės netenka darbo vietų, stoja gamyba, stoja vartojimas. Paskui tuos visus procesus bus labai sunku susitvarkyti.

Dar gražiau skamba punktas „Didinti pasitikėjimą valstybės institucijomis ir mažinti įtampą visuomenėje.“ Man kaip dabar skamba pasakyti A. Valinsko žodžiai: mes atėjome į Seimą, kad grąžintume žmonėms pasitikėjimą Seimu.“ Na, kokį pasitikėjimą grąžinote, mes jau dabar matome. Ir tai rodo ne tik apklausos, ne tik gerbiamojo A. Valinsko reitingai, bet rodo ir tų žmonių, kurie buvo susirinkę penktadienį, nepasitenkinimas.

Dėl įtampos visuomenėje didinimo. Tokie pareiškimai, kai Ministras Pirmininkas, kai Seimo Pirmininkas pareiškia, kad sukėlė krizę, sukėlė riaušes rusakalbiai, tai čia ne tautinės nesantaikos kurstymas? Kai pareiškia, kad sukėlė riaušes ir „Maxima“ kalta, kad dėl riaušių yra kalti oligarchai ir kalta spauda, tai čia yra ne visuomenės kurstymas? Aš tai suprantu ne kitaip, kaip visuomenės nesantaikos kurstymas. Tie turtingesni…

PIRMININKĖ. Laikas, kolega.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …turtingesni sukėlė riaušes, sukėlė tą nepasitenkinimą.

Na, ir visi kiti punktai, kuriuos galima būtų vardyti, ir 1-3 punktas dėl tobulinimo teisėkūros proceso, plečiant jos atvirumą visuomenėje.

PIRMININKĖ. Kolega, laikas, atjungsiu jau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš baigiu. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Su pirštu. Gerbiamieji kolegos, daugiau diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Taigi mes tą rezoliuciją galime priimti tokią, kokia ji yra. Yra koks siūlymas ar galime priimti be pataisų? Prieš tai, reaguodama į tai, ką kalbėjo ir P. Gražulis, ir kiti, iš tikrųjų siūlyčiau redaguoti rezoliucijos projektą. Dar viena galimybė yra atmesti rezoliucijos projektą. Kokių bus siūlymų? Redaguoti. Tada bendru sutarimu redaguojame rezoliucijos projektą. Kad tą galėtume padaryti, reikalinga redakcinė komisija. Siūlyčiau iš kiekvienos frakcijos po vieną žmogų. Ar sutinkate, kolegos? Ar mes iš karto galėtume paskelbti frakcijų redakcinės komisijos žmones? Prašau. Ponas M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Manau, kad šis redakcinės komisijos darbas, pasiūlymai jai užtruks iki pavasario, mėnesių mėnesius. Manyčiau, negalima šiandien fiksuoti bendro sutarimo netgi dėl tokio dokumento taisymo, nes iš tiesų man keista matyti konservatorių parengtą tokį rezoliucijos projektą, kuris pavadintas nacionaliniu, nors jis iš tiesų atspindi parlamento frakcijų galbūt bendras, o galbūt ir nesutapančias pozicijas dėl šalies ekonomikos, finansų sistemos ir kitų ūkio sričių ateities. Aš siūlyčiau valdančiajai daugumai nebėgti kur nors labai toli, toli nacionalinių susitarimų link, vengiant savo atsakomybės, o padaryti keletą labai esminių sprendimų, pirmiausia grįžti prie administracinės reformos, dabar kažkur pabėgusios, ir atstatyti satus quo dviejų trijų mokesčių įstatymų paketų. Manau, to visiškai pakaktų, nekalbant apie nacionalinį susitarimą, kurio priėmimas ir galbūt vykdymas po dviejų ar trijų mėnesių neduotų apčiuopiamos naudos. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ką tik kalbėjęs valdančiosios daugumos atstovas iš Prisikėlimo frakcijos iš tikro pasiūlė racionalių dalykų dėl mokesčių įstatymų paketo kai kurių pakeitimų ir atšaukimų ir kitų rimtų… tačiau noriu pasakyti, kad mums teks gyventi sudėtingomis visų 2009–2010 metų sąlygomis. Pasaulinis ekonominis klimatas yra, kaip žinote, įtemptas ir prastas. Šuo atveju nacionalinio susitarimo idėja yra teisinga. Reikia būtinai sudėstyti tuos principus ir įvardyti tuos tikslus, kurių mes siekiame, todėl manau, kad mes šią rezoliuciją galime priimti kaip pagrindą, sudaryti darbo grupę iš visų frakcijų, ramiai redaguoti ir parengti dokumentą, kuris tikrai būtų Seimo pateiktas visuomenei kaip visuomenę stabilizuojantis, konsoliduojantis, įtraukiantis daugelį interesų grupių ir atspindintis ilgalaikę valią. Todėl pritarčiau, kad mes turėtume sukurti tokią redakcinę grupę, kuri galėtų parengti išsamų dokumentą.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegai V. Andriukaičiui. Siūlyčiau Seimui šiandien taip apsispręsti, kaip siūlė V. Andriukaitis, kad iniciatoriai, t. y. G. Songaila, A. Anušauskas, S. Šedbaras. K. Uoka, A. Vidžiūnas, susisiektų su visomis frakcijomis. Kai kurios jau dabar pasiūlė žmones, bet turbūt bus dar daugiau, ne visos dar pateikė informaciją. Tai jūs turėtumėte būti atsakingi už atsakingus žmones nuo kiekvienos frakcijos į redakcinę komisiją, turėtumėte surinkti redakcinę komisiją ir iki kito neeilinio posėdžio parengti suredaguotą rezoliuciją dėl nacionalinio susitarimo. Tada mes ją galėtume kitoje neeilinėje sesijoje, kuri preliminariai galėtų būti vasario 5–19 dienomis, priimti. Jeigu pritartumėte tokiam planui, tada šiuo klausimu mes ir baigtume procedūrinius sprendimus. Ačiū, kolegos.

Seimo narių pareiškimai

Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai.

Gerbiamasis J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). „Pareikšimas dėl įvykių 2009 m. sausio 16 d. prie Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės.

Šiuo pareiškimu drįstu įvertinti 2009 m. sausio 16 d. įvykius ne kaip pašalinis stebėtojas, pasislėpęs kabinete ir stebintis per televiziją, o kaip žmogus, gyvai buvęs mitinguotojų gretose. Atėję į mitingą žmonės ir mitingo organizatoriai kėlė labai realius reikalavimus, kurie praktiškai yra seniai įgyvendinti visose Europos Sąjungos valstybėse senbuvėse. Tokia ekonominė ir socialinė politika ženkliai prisidėjo prie Europos Sąjungos valstybių suklestėjimo, aukštos gerovės užtikrinimo ir, svarbiausia, prie visų socialinių sluoksnių savitarpio gana stabilaus interesų subalansavimo.

Ar neteisingi buvo reikalavimai įvesti progresinių mokesčių sistemą, įteisinti nekilnojamojo turto mokestį brangiam turtui, panaikinti reikalavimus turguose įvesti kasos aparatus, panaikinti „Leo LT“ ir taip toliau? Visi tie reikalavimai yra teisėti ir juos realiai yra būtina įgyvendinti. Progresinių mokesčių sistemos įstatymo projektą Seime pateikiau, kai gruodžio mėn. Seime buvo svarstomas mokesčių įstatymų paketas. Po pateikimo pirmu balsavimu buvo pritarta šiam įstatymo projektui. Bet liberalcentristų pastangomis buvo pareikalauta perbalsuoti ir įstatymo projektui nebuvo pritarta.

Kodėl Lietuva nenori orientuotis į Europos Sąjungos socialinį modelį? Mano įsitikinimu, todėl, kad valdžiai didelę ir net lemiamą įtaką darė ir toliau darys valdžios ir oligarchinių struktūrų susipynę korupciniai interesai. Teisėsaugos institucijos jų įveikti negali. Visuomenėje susiformuoja teisinis nihilizmas ir žodžio bejėgiškumas. Tada vietoj žodžių ir susitarimų logiškai ateina radikalizmas, todėl sausio 16 d. pasireiškęs radikalizmas buvo pasekmė, kai žodis ir susitarimai tapo bejėgiai.

Po prasiveržusio radikalizmo aukščiausio rango, įskaitant prezidentą, valdantieji dėl šių įvykių pradėjo kaltinti mitingo organizatorius, policiją, kitas struktūras ir net užsienio valstybes. Prisiminkime, ką kaltindavo tarybukai tarybiniais laikais – ogi JAV imperializmą, CŽV, nacionalistus. Pasirodo, net ir po 18 metų nepriklausomybės bolševizmo bacilomis yra užsikrėtęs Lietuvos politinis elitas. Savo klaidų nemato ir neanalizuoja, o tik ieško kaltinimų kitur. Tiesa yra tokia: jeigu valstybė yra protinga ir atsakingai valdoma, užsienio specialiosios tarnybos ar vietiniai radikalai yra bejėgiai sukelti riaušes, neramumus, anarchiją. Prasiveržęs radikalizmas buvo ne kieno nors inspiruotas, o pasekmė, kai žodis tapo bejėgis, nevertinamas ir net iš jo tyčiojamasi.

Taip, radikalizmo ėmėsi jaunimas, bet tokio jaunimo yra visur. Valdantieji užmiršo, kad tai buvo jaunuoliai, gimę ir užaugę nepriklausomoje Lietuvoje, kurie buvo auklėjami gyventi ir mąstyti savarankiškai, mokėti apginti savo interesus. Tai jau ne komunistų ir komjaunimo išauklėtas jaunimas, kuris buvo auklėjamas būti paklusnus ir vykdyti partijos ir Vyriausybės politiką. Žmonių minia pasibaigus profsąjungiečių kalboms buvo palikta be žodžio, liko vieni prieš kitus žmonės ir jėgos struktūros. Kai nėra žodžio, o tik nusivylę žmonės ir jėgos struktūros, tada kyla muštynės ir įvairūs ekscesai. Taip ir atsitiko.

Kadangi nuo pat Sąjūdžio susikūrimo aktyviai dalyvavau valstybės reikaluose, tai paskutiniais metais buvo apėmęs pesimizmas ir vis aktyviau formavosi mintis, kad netolimoje istorinėje perspektyvoje ir Lietuvos valstybės, ir – blogiausia – pačios lietuvių tautos laukia neišvengiamas degradavimas ir išnykimas. Dalis tautos bėgo iš Lietuvos, dalis buvo abejinga valdžios savivalei ir įsišaknijusiai korupcijai. Bet štai sausio 16 d. įvykiai man vėl sugrąžino viltį, kad Lietuvos žmonės nėra abejingi savo valstybės likimui, nėra abejingi savo ir savo tautos likimui, jie nori aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime, o tai reiškia, kad Lietuva sėkmingai vystysis ir su žmonių pagalba kursime europinį socialinės valstybės modelį.

Valstybės istorinio vystymosi požiūriu žmonės, aktyviai dalyvaujantys valstybės reikaluose, yra daug svarbesni nei tie, kurie abejingai bėga iš Lietuvos, nors politikai bando įteigti, kad iš Lietuvos bėga protingiausi. Lietuvos ateitis – tai aktyvūs žmonės, kurie sausio 16 d. buvo susirinkę į mitingą. Valdžiai siūlau išgirsti žmonių balsą, o ne bolševikiškai tikėti liberalizmo ideologija ir savo teisumu bei priešų intrigomis.

Gerbiamajam P. Luomanui norėčiau pasakyti, kol žmogus nenuteistas, nors jis ir padaręs nusikaltimą, jis yra Lietuvos pilietis, o ne tai, kad jau jis yra ne tauta. Tai yra bolševizmas – skirstyti tautą į gerus ir blogus. Dar papildomai. Vis dėlto prisipažinkime, mes, politikai, kalti, kad įvyko radikalizmas. Žmonės iš pradžių buvo atėję visiškai neradikaliai nusiteikę. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Šios dienos pabaigai noriu pateikti informaciją. Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupė su Korėja pirmininku išrinko V. Bacevičių, pavaduotojais – R. Juknevičienę ir M. Zasčiurinską. Tarpparlamentinė ryšių su Turkija grupė pirmininku išrinko B. Bradauską, pavaduotoju – E. Vareikį.

Tarpparlamentinių ryšių su Slovėnijos Respublika grupė, pirmininkas – K. Daukšys, pavaduotojai – J. Stanevičius ir E. Jurkevičius.

Tarpparlamentinių ryšių su Šveicarija grupė, pirmininkas –G. Navaitis, pavaduotoja – R. Rutkelytė.

Tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Federacija grupė, pirmininkas – A. Anušauskas, pavaduotojai – J. Karosas ir V. Uspaskichas.

Tarpparlamentinių ryšių su Šri Lankos Socialistine Demokratine Respublika grupė, pirmininkas – D. A. Barakauskas, pavaduotojas – E. Vareikis.

Dar steigiama viena Tarpparlamentinių ryšių su Afganistanu grupė, registracija norinčių į tą grupę yra iki sausio 30 d. Pirmasis grupės posėdis numatytas vasario 5 d.

Gerbiamieji kolegos, šiandieninį sausio 20 d. posėdį baigiam. Registruojamės. Iškilmingai užsiregistravo 48 ištvermingiausi Seimo nariai. Gerbiamieji kolegos, neeilinę sesiją šiandien taip pat baigiame. Himnas.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

Ačiū, kolegos, gero poilsio. Preliminariai iki vasario 5 d.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.