Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 31
2009 m. sausio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. sausio 20 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos, netrukus pakviesiu registruotis, o kol kas skelbiu sausio 20 d. plenarinio posėdžio pradžią. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 65. Šiandien Seniūnų sueigoje buvo patikslinta darbotvarkė, ar būtų galima pritarti jai bendru sutarimu? Prašau. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF*). Aš kalbėsiu frakcijos vardu. Mes matome, kad 2 klausimas yra Seimo Pirmininko kalba. Manome, kad ji bus susijusi su penktadienio įvykiais prie Seimo. Todėl „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija siūlo išbraukti iš darbotvarkės klausimą 1-3 ir į jo vietą perkelti klausimą 2-5, nes tai yra susiję su klausimu 1-2, ir laiką, skirtą Seimo nutarimo „Dėl V. Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“, tas 40 min. prijungti prie 30 min., kurios yra skirtos klausimui 2-5.
PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome du siūlymus. Ar dar būtų pastabų dėl darbotvarkės? Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau papildyti dėl V. Greičiaus atleidimo. Yra surinkti Seimo narių parašai dėl Statuto pataisos, kad visi asmenys būtų renkami ir skiriami balsuojant Seime slaptu balsavimu. Taip būtų laisva valia išreikšta Seimo narių pozicija. Priimkime Seimo statuto pataisas ir po to mes galėtume svarstyti V. Greičiaus atleidimo iš pareigų klausimą. Todėl pritardamas ir pateikdamas papildomus argumentus prašau, kad šitas klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės.
PIRMININKAS. Gerai, kadangi tai dubliuojasi, manau, kad mes juos iš karto spręsime balsuodami. Daugiau pastabų ir pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra.
Mielieji kolegos, kadangi yra du siūlymai, tai pirmiausia mes juos išskirsime ir balsuosime dėl darbotvarkės klausimo 2-5 laiko pakeitimo. Kas už tai, kad jis būtų…
E. KLUMBYS (TTF). Ne, ne taip, pirmas klausimas – 1-3…
PIRMININKAS. Minutėlę! Tai kuris klausimas buvo pirmas? Dėl V. Greičiaus klausimo išbraukimo?
E. KLUMBYS (TTF). Pirmas klausimas buvo iš darbotvarkės išbraukti 1-3 klausimą.
PIRMININKAS. Taip. O po to balsuosime, ar palikti diskusiją toje pačioje vietoje. Kolegos, jeigu galime balsuoti, yra frakcijos vardu gautas pasiūlymas klausimą 1-3 išbraukti iš šiandienos darbotvarkės. Kas balsuoja už, pasisako už išbraukimą, kas prieš, balsuoja prieš išbraukimą.
Balsavo: 52 – už, prieš – 21, susilaikė 15. Daugumos sprendimu klausimas 1-3 iš šiandienos darbotvarkės išbraukiamas.
Norėčiau padėkoti už tai, kad buvo atvykęs Prezidento patarėjas Lauras Bielinis, ir atsiprašyti.
Dėl darbotvarkės yra gautas kitas pasiūlymas, kad į klausimo 1-3, t. y. į ką tik išbraukto klausimo vietą būtų perkeltas klausimas 2-5, t. y. diskusija „Dėl įvykių prie Lietuvos Respublikos Seimo“, kurią siūlo Seimo narių grupė. Kas už tai, kad diskusija būtų perkelta, balsuoja už, kas prieš, balsuoja, kad diskusija liktų toje vietoje, kaip yra darbotvarkėje. Prašau.
už balsavo 40, prieš – 40, susilaikė 15. Pasiūlymui nepritarta. Darbotvarkės klausimas 1-3 išbrauktas. Klausimas 2-5 lieka toje vietoje, kaip buvo siūlyta pagal darbotvarkę.
Kol kas kviečiu toliau posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę.
Replika po balsavimo – P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nežinau, ar jūs iš tikrųjų nesupratote, ką mes siūlėme. Seimo Pirmininkas, aš tikrai manau, kalbės apie įvykius, kurie ką tik vyko, ir matome, kokie yra Seimo langai, o mes tą pačią diskusiją nukeliame į darbotvarkės pabaigą. Ar bijome tautos, žmonių? Kodėl mes nenorime, kad ta diskusija vyktų nuosekliai po Seimo Pirmininko kalbos? Aš manau, kad tai yra logiška. Gal nesupratote, koks yra siūlymas? gal Seimo Pirmininkas pasiūlytų dar kartą perbalsuoti, gal Seimo nariai nesuprato? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką po balsavimo, kadangi visi žmonės sąmoningai išreiškė savo valią, o jinai suskaičiavus balsus reiškia tik tiek, kad šio klausimo darbotvarkės pakeitimui buvo nepritarta. Prašau.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš manau, kad čia nereikėtų įžvelgti kažko… Mano požiūriu, P. Gražulis tikrai logiškai pasiūlė, kadangi šią temą jūs pradedate, yra pasiūlyta… Kaip žinote, vadovaujantis Seimo statuto 92 straipsniu surinkti Seimo narių parašai, ir kokia dabar yra prasmė šią diskusiją palikti 17 val.? Prasmė gali būti tik viena – manoma, jog 17 val. žurnalistai čia nedalyvaus ir nestebės mūsų posėdžio. Bet tai yra klaidinga, juk mes, norėdami sumažinti įtampą visuomenėje, todėl ir kalbame, ir diskutuojame, ir ieškome sprendimų visi kartu. Ir valdžia, ir opozicija. Todėl aš siūlyčiau dar kartą perbalsuoti ir grįžti prie šio P. Gražulio pasiūlymo.
PIRMININKAS. Kol kas vienu ir kitu klausimu buvo išreikšta nuomonė. Viena nuomonė reiškia, kad klausimas 1-3 iš darbotvarkės išbrauktas, o klausimas 2-5 lieka ten, kur buvo. Taip lėmė balsavusiųjų valia.
Toliau kviečiu posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo Pirmininko kalba. Prašau Seimo Pirmininką į tribūną. (Balsai salėje)
Ar galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Tada balsuojame. Kas už tai, kad patvirtintume darbotvarkę, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba turi kitą nuomonę.
Už balsavo 60, prieš – 12, susilaikė 24. Šiandien dienos darbotvarkei yra pritarta. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką A. Valinską.
Seimo Pirmininko A. Valinsko kalba
A. VALINSKAS. Gerbiamieji kolegos, mielieji žurnalistai, Lietuvos žmonės! Kreiptis į jus mane paskatino, be jokios abejonės, praėjusio penktadienio įvykiai Vilniuje, taip pat Klaipėdoje, Šiauliuose ir Alytuje. Pirmiausia prisiimu moralinę atsakomybę už tai, kas įvyko prie Seimo rūmų ir kai kuriuose Lietuvos miestuose. Žmonės nepatenkinti esama situacija, ir gerbiu tuos, kurie atėjo atvirai pareikšti savo nuomonę. Tačiau niekada nepateisinsiu langų daužymo, sprogmenų ar ginklų panaudojimo. Protestai negali būti siejami su griovimu, įtampa visuomenėje ir smurtu.
Antra. Labai aiškiai noriu atskirti tuos, kurie atėjo taikiai protestuoti dėl vienų ar kitų politikų sprendimų, ir tuos, kurie iš anksto žinojo, kad eina kurstyti nesantaiką, o vėliau ir dalyvauti riaušėse. Į kokį taikų mitingą, pasakykite, einama pasiėmus dujokaukę arba laužtuvą? Taigi pastarieji, kurie tas riaušes kurstė ir organizavo, turi atsakyti pagal įstatymus.
Noriu atkreipti visų teisėsaugos institucijų dėmesį į tai, kad prie Seimo rūmų buvo moksleivių. Manau, daugelis jų atėjo skatinami smalsumo ir buvo įtraukti į šiuos įvykius. Kai kurie net suimti. Jų bylos turėtų būti ypač kruopščiai tiriamos, kad už vieną paslydimą nesugadintume jauniems žmonėms gyvenimo.
Trečia. Tenka pripažinti, kad mes, valdančioji koalicija, nepakankamai aiškiname žmonėms apie savo priimamų sprendimų būtinumą. Juo labiau kad tie sprendimai, nors ir būtini, bet nepopuliarūs ir sunkiai suvokiami žmonių. Jiems nepritariama. Ir tai suprantama. Iš geresnio gyvenimo grįžti į sunkesnį nėra lengva, todėl ir turėjome kalbėti, jog darome tai dėl pačių paprasčiausių priežasčių – kad laiku būtų išmokėtos pensijos, įvairios socialinės išmokos ir atlyginimai.
Ketvirta. Esu pasirengęs kalbėti su visais, kurie nusiteikę pozityviai kalbėti. Rytoj susitiksiu su Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija, taip pat su Profesinių sąjungų konfederacijos vadovais. Ir ateityje susitiksiu su visais, pasirengusiais dialogui.
Beje, turiu nuliūdinti visus, kurie su pasimėgavimu eskaluoja temą, esą tuo metu Seimo Pirmininkas kažkur pietavo. Tai buvo iš anksto suplanuotas ir į darbotvarkę įtrauktas Seimo valdybos patvirtintas susitikimas su Norvegijos parlamento vadovu. Darbinis susitikimas. Jeigu paklausite, kodėl į susirinkusiųjų minią neišėjo opozicijos lyderis G. Kirkilas, galiu pasakyti tik tiek, kad Seimo narys G. Kirkilas taip pat buvo darbo grupėje, kuri susitiko su Norvegijos vadovu. Taip pat. Ir ne jis vienas.
Penkta. Esant dabartinei ekonominei situacijai, esame priversti didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau dabar tai panašu į situaciją, kai vanduo pilamas į skylėtą puodą. Bet tai – ne vanduo, o žmonių prakaitas, kuriuo uždirbami pinigai, o skylės valstybės puode – įvairiausios valstybinės programos, per kurias išteka papildomai surinktos lėšos. Ir išteka ne milijonai, o, deja, milijardai.
Kai kurių tų programų tikslingumas tikrai abejotinas, arba dar blogiau, skaidrumas yra įtartinas. Taip, šventės yra gerai. Tačiau Valdovų rūmais pensijų neišmokėsi, o fejerverkais žmonių nepamaitinsi.
Todėl siūlau sudaryti Seimo komisiją, kurioje dalyvautų visų politinių partijų atstovai. Per juos visi turėtume galimybę teikti argumentuotus pasiūlymus, ką galėtume ištaisyti ar pakeisti. Galbūt tokia komisija būtų naudinga ir dar kartą peržiūrint valstybines programas siekiant įsitikinti, ar tikrai jas visas reikia finansuoti iš valstybės biudžeto. Galbūt kai kurios iš jų galėtų palaukti geresnių laikų. O kol tokia komisija bus sudaryta, siūlau skelbti moratoriumą daugiausia valstybės biudžetui kainuojančioms programoms ir jų veiklą atnaujinti tik komisijai patvirtinus konkrečios programos būtinumą, tikslingumą ir skaidrumą.
Siūlau šį klausimą svarstyti artimiausioje neeilinėje sesijoje, kuri numatyta vasario viduryje.
Šešta. Siūlau visoms parlamentinėms partijoms pasirašyti nacionalinį susitarimą dėl atsakingo veikimo krizės sąlygomis. Prisidėti prie šio susitarimo kviečiu ir kuo platesnę visuomenės grupę, pavyzdžiui, verslo žmones, kūrybinių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovus, žiniasklaidą.
Septinta. Konstitucinis Teismas praėjusią savaitę atsakydamas į Seimo Pirmininko pateiktą paklausimą priėmė visiems mums palankų sprendimą dėl Seimo nario atlyginimo sumažinimo, esant kritinei situacijai. Mes galime tai padaryti ir privalome tai padaryti. Šiandien bus svarstomas klausimas dėl Seimo narių grupės pasiūlymo susimažinti atlyginimą 15 %. Aš tikiu, kad tai bus tik pradžia, ir ateityje siūlau susimažinti atlyginimą bent pusiau, o tuos Seimo narius, kurie gali tai sau leisti, kviečiu pasekti mano pavyzdžiu ir neimti atlyginimo arba jį panaudoti labdaros tikslams.
Taip pat kaip Seimo Pirmininkas reikalauju iš Seimo kanclerio, kad per trumpiausią įmanomą laiką iš Seimo rūmų išnyktų įvairūs masažo salonai, kirpyklos, soliariumai ir kitos nieko bendro su Seimo darbu neturinčios įmonėlės. Šis klausimas rytoj bus keliamas Seimo valdyboje.
Aštunta. Neabejoju, visi gerai suprantame, jog atsidūrėme pasaulinės krizės akivaizdoje. Daugelyje valstybių situacija panaši ar dar blogesnė. Ji, deja, nepriklauso nuo to, kokia partija yra valdžioje. Siūlau nebespekuliuoti partijų atsakomybe, nebeieškoti, kas kaltesnis dėl susidariusios padėties.
Visi mes, buvusieji ir esamieji, privalome prisiimti atsakomybę už Lietuvos ateitį – išeiti iš krizės neužsmaugiant žmonių.
Kviečiu būti pilietiškiems, nesimėtyti atvirais kaltinimais viešojoje erdvėje – spaudoje ar eteryje. Mūsų nesutarimus stebi žmonės, todėl po to juos kviesti rimties, vienybės ir susikaupimo tiesiog nekorektiška. Visus ginčytinus klausimus galime išspręsti čia, Seime, parlamentinėmis formomis.
Gerbiamieji kolegos, Lietuvoje taip jau yra – kur trys lietuviai, ten penkios partijos. Visais laikais buvo nesutarimų, ginčų, pykčio. Tačiau visais laikais, esant kritiškai situacijai, mes mokėjome būti vieningi ir apginti tai, kas mums buvo brangu, kas sudarė mūsų gyvenimo pamatą.
Kviečiu užkasti „karo kirvius“, pamirškime nesutarimus ir imkimės konstruktyvaus ir sutelkto darbo vardan tos vienintelės – vardan Lietuvos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
Skelbiu darbotvarkės 1-4 klausimą – Laikinojo valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo I skirsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-241. Pranešėjas – K. Glaveckas. (Balsai salėje)
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Dėl vedimo tvarkos. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, reikia pasakyti, kad būtų nekorektiška nepaklausti jūsų po jūsų kalbos, nes jūsų kalba iš esmės susidėjo iš dviejų dalių. Vienoje dalyje lyg ir teikėte savo pareiškimą, bet kartu pateikėte pasiūlymą Seimui. Šiuo atveju, jeigu jau daromas tokio pobūdžio pranešimas, dėl jūsų pasiūlymo Seimo nariai turėtų teisę jūsų paklausti. Aš manau, klausti jūsų būtų korektiška, nes nuskambėję jūsų pasiūlymai negalėtų būti atidėti neeilinės sesijos nežiniai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tribūnoje… (Balsai salėje) Prašau, dėl vedimo tvarkos.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tikrai pritariu gerbiamojo V. P. Andriukaičio siūlymui vis dėlto leisti Seimo nariams paklausti, nes dabar jūsų kalboje mes išgirdome, kad jūs siūlysite ir kitokių priemonių. Todėl galbūt nereikia svarstyti šiandien to įstatymo, kurį teikia valdančioji dauguma, dėl 15 %. Iš karto išgirdę jūsų atsakymus atidėtume šį klausimą ir įregistruotume dėl 50 %, o gal ir 90 %. Kam mes dabar dirbsime visą dieną, o po to iš naujo dirbsime tą darbą?
PIRMININKAS. Prašau. Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, darbotvarkėje yra klausimai, aš užsirašiau klausti, taip, kaip yra šiuo metu kompiuteryje, todėl turiu teisę užduoti klausimą. Mes pasitvirtinome tokią darbotvarkę, ir jūs neturite teisės šią darbotvarkę keisti. Manau, to paties darbo tikrai nereikėtų du kartus dirbti, padarykime pertrauką, organizuokime diskusijas, per tą laiką, kaip siūlėme, jūs užregistruosite įstatymo pataisą, kad ne 15 %, o 50 % susimažintume, ir tada vieną kartą balsuosime, kam kiekvieną mėnesį prie to klausimo grįžti? Pirmininke, kur logika?
PIRMININKAS. Dėkoju. Jeigu nėra dėl vedimo tvarkos, replikų, tribūnoje Seimo narys K. Glaveckas.
V. MAZURONIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, jūs ką tik pasakėte labai gerus žodžius, kviečiančius į visuotiną susitarimą. Kodėl jūs bijote atsakyti į savo narių, į savo kolegų Seimo narių klausimus?
PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai nebijau, jeigu reikės, pagal Statutą, kai vyks diskusijas, aš pasirengęs atsakyti ne tik į kolegų iš valdančiosios koalicijos, bet ir į jūsų klausimus tiek laiko, kiek reikės.
Dabar mes pereiname pagal darbotvarkę prie 1-4 klausimo – projekto Nr. XIP-241. Tribūnoje K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, prašom truputį rimties, nes, kaip senam posakyje yra pasakyta, kad kol posėdžiauja parlamentas, niekas negali jaustis saugus dėl savo laimės, gyvybės ir pinigų. Manau, mes nesame toks parlamentas ir mes turime dirbti.
Teikiu jums grupės Seimo narių vardu Lietuvos Respublikos laikinojo valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio 1 straipsnio pakeitimo įstatymą. Keletas paaiškinimų. Visų pirma projektas parengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sausio 15 d. priimtą sprendimą, kad Seimo nariai gali sumažinti atlyginimus ne tik kitos kadencijos parlamentarams, bet ir sau, jeigu valstybėje susiklostė itin sunki finansinė padėtis. Itin sunki finansinė padėtis arba krizinė padėtis yra konstatuota mūsų priimtoje Vyriausybės programoje, kaip žinote, tai iš tikrųjų yra oficialus dokumentas, kuriame įvardyta Lietuvos ekonominė situacija kaip krizinė. Įstatymo projektas siūlo, kaip žinote, koreguoti pareigybinės algos koeficientus ir numato Seimo narių atlyginimus mažinti 15 %, Vyriausybės narių atlyginimus – 15 %, taip pat europarlamentarų atlyginimus – 15 %, nes jų alga susieta su Lietuvos Respublikos Seimo narių.
Šitas įstatymas, arba šito įstatymo projekto įgyvendinimas, leistų sutaupyti 2 mln. 200 tūkst. Lt valstybės biudžeto pajamų. Keletas žodžių apie lentelę, kuri jums išdalyta. Seimo nario atlyginimas į rankas, kitaip sakant, po mokesčių, iki sausio 1 d. buvo 10 tūkst. 375 Lt. Į rankas iki sausio 1 d. Nuo sausio 1 d. dabartiniu metu galiojantis atlyginimas į rankas yra 8 tūkst. 231 Lt. Jeigu mes priimsime šitą įstatymą, Seimo nario atlyginimas siūlomam projekte sumažės iki 7 tūkst. Lt, kitaip tariant, palyginti su sausio 1 d., Seimo narys į rankas gaus 3 tūkst. 372 Lt mažiau. Dėl įstatymo projekto yra Teisės departamento išvada, kurioje pritariama, tačiau sakoma, kad šitas įstatymas neturėtų vadintis laikinu, yra ir kitų redakcinio pobūdžio pastabų. Šiaip yra pritarta, todėl siūlau kolegoms pritarti įstatymo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau.
G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, atrodo, kad valdančioji koalicija pradeda suprasti, kad visokie naktiniai ekspromtiniai darbai veda prie klaidų. Mes, opozicija, norėtume padėti ir šį kartą. Kadangi jūs ką tik iškėlėte daug pasiūlymų, racionalių, aš manau, svarstytinų, tačiau dėl jų nėra jokių įstatymų projektų, kad jie neliktų vien tik viešai erdvei kaip populistiniai, mes, Lietuvos socialdemokratų partija, frakcija, siūlome, kiek žinau, ir kitos opozicinės frakcijos pritaria tam, padaryti pertrauką iki kito posėdžio, parengti šitiems pasiūlymams realius įstatymų projektus ir juos svarstyti.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš galėčiau truputį patikslinti gerbiamajam opozicijos pirmininkui.
G. KIRKILAS (LSDPF). Mes prašome pertraukos.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš tik pastabą pasakysiu kaip komiteto pirmininkas. Tas įstatymas yra iš tikrųjų realus, tiems siūlymams jūs galite registruoti pataisas ir jos svarstymo stadijoje bus svarstomos. Manau, kad dabar daryti pertraukos neapsimoka, tuo labiau kad pertrauka bus iki vasario mėnesio. Tai reikš, kad mes nukeliame tą procesą.
PIRMININKAS. Yra gautas pasiūlymas frakcijos vardu padaryti pertrauką. Prašau.
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, aš gal neteisingai išgirdau, bet opozicijos lyderis pats teikė pasiūlymą, galbūt man tik taip pasigirdo, stenogramos neturiu galimybės išklausyti, bet man pasigirdo, kad siūlymas daromas ne frakcijos, o partijos vardu, kas nėra būdinga Lietuvos Respublikos Seimui. Po to buvo pakartota, kad mes siūlome šitą, neįvardyta kas. Galbūt suklydau, bet jeigu man taip pasigirdo, prašyčiau opozicijos lyderį patikslinti savo pasiūlymą, jeigu galima, nes priešingu atveju tai nebūtų tikslu. Jeigu jų frakcija mano taip pat, kad nereikia susimažinti Seimo nariams atlyginimų, tai tada jų pozicija yra, galima dėl to balsuoti. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau patikslinti.
G. KIRKILAS (LSDPF). Galiu patikslinti. Mes tikrai manome, kad reikia susimažinti atlyginimus ir reikia racionaliai tas lėšas naudoti, nekurti ministerijų. Čia kitas klausimas. Lietuvos socialdemokratų frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito… Opozicinės Lietuvos socialdemokratų frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes elgiamės teisingai ir noriu… Kalbu dėl vedimo tvarkos, nes Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pasakė, kad gali būti siūlomi pakeitimai, tačiau darbotvarkėje šis klausimas skamba taip, kad yra pateikimas, svarstymas ir priėmimas, ir jūs, Seimo Pirmininke, siūlote jį svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tuo tarpu jūsų pareiškime skambėjo visiškai kitos nuostatos. Štai kodėl, kolegos, kreipiamės į visus, manau, kad atlyginimai galėtų būti sumažinti daug ryškiau, nei praeitas Seimas balsavo, tai reikia daryti, tačiau mes turėtume elgtis korektiškai. Todėl pašymas pertraukos atitinka darbotvarkę ir atitinka visą logiką, kuri dabar išryškėjusi.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabas. Manau, kad per tą laiką bus galima pateikti siūlymus. Aš taip pat įregistruosiu ką tik nuskambėjusį mano pasiūlymą susimažinti ne 15 %, o per pusę, jūsų valia bus priimti vieną ar kitą variantą. Šitoje vietoje mes tikrai nedarome nieko bloga ir neteisėta. Prašau. (Balsas salėje)
A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, įvertindamas tai, ką pasakė opozicijos lyderis, ir įvertindamas tai, ką pasakė gerbiamasis V. P. Andriukaitis, frakcijos vardu, Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu, po balsavimo siūlau padaryti 3 val. pertrauką. Dėkui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, gavome pasiūlymą. Pirmiausia nuskambėjo Socialdemokratų frakcijos vardu. Kas už tai, kad būtų daroma šio klausimo svarstymo pertrauka iki artimiausio posėdžio? Prašau. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto aš manau, kad socialdemokratai, motyvuodami pertraukos prašymu, neva noru sudaryti galimybes pateikti rimtesnius siūlymus dėl atlyginimų mažinimo, iš tikrųjų gudrauja ir siekia, kad toks sprendimas dėl atlyginimų mažinimo apskritai šioje sesijoje nebūtų priimtas. Štai kodėl: dabar, jeigu bus projekto pateikimas, yra 2 val. pagal Statutą privalomos, kai visi gali pasiūlyti, kas 50 %, kas 80 %, kas kiek nori. Nereikia specialios pertraukos iki kito posėdžio. Dabar, kai jūs paprašėte vienos pertraukos iki kito posėdžio, aname posėdyje vėl radę kažkokį pretekstą – vėl iki kito posėdžio, taip mes šiandien galime ir nepriimti. Nedarant jokios pertraukos per 2 val. yra galimybė visus pasiūlymus įregistruoti. Aš siūlau socialdemokratams nežlugdyti sumanyto atlyginimų susimažinimo ir atsiimti savo prašymą.
PIRMININKAS. Gal ir utopiškai nuskambės klausimas, bet ar galite atsiimti prašymą? Ne. (Balsai salėje) Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, pirmiausia pasiūlymas pateiktas šiek tiek per anksti. Mes dar nepabaigėme pateikimo procedūros. Jeigu nepritarsime po pateikimo, tai iš viso apie pertraukas nebus kaip kalbėti. Aš siūlyčiau, pirma: pritarti projektui po pateikimo. Kitaip sakant, nuspręsti, kad mes tokį klausimą svarstome. Štai tada ir atsiranda galimybė siūlyti ką nors kitaip. Kol šito nėra, nėra kam siūlyti. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, skelbkite pritarimą po pateikimo, o paskui žiūrėkime. Yra teisėtas siūlymas daryti pertrauką, apsispręskime – darome pertrauką ar nedarome. Jeigu ir nuspręsime tos pertraukos nedaryti, vis tiek ta galimybė pateikti pasiūlymus išliks. Tai išnaudokime visas Statuto numatytas mums priedermes elgtis korektiškai, kultūringai, išgirsti vieniems kitus ir nedaryti iš rimto klausimo populizmo. Nusibodo, mielieji, jau jūsų populizmas. Tikrai atvirai sakau.
PIRMININKAS. Dėkoju, tačiau prašyti pertraukos pagal Statutą galima bet kurioje stadijoje ir tai buvo padaryta korektiškai. Taigi dabar aš skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta pasiūlymui padaryti šio klausimo pateikimo pertrauką iki kito posėdžio, prašom balsuoti.
Balsavo 107. Už pertrauką – 48, prieš – 52, susilaikė 7. Taigi dėl įstatymo, kuris svarstomas dėl algų susimažinimo, Socialdemokratų frakcijos prašymu daroma pertrauka iki kito posėdžio. Prašom.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėjau paklausti, kiek mes šiandien dar klausimų atidėsime? Kairės, dešinės siūlymai. Negi jūsų, kolegos, neįtikino kelių dienų senumo įvykiai ir jūs to norite dar kartą ir labai greitai? Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų valdančiajai daugumai norėčiau pasakyti taip: įjungėt buldozerį – nepraeina, tada bandote įjungti „durnių“, irgi nepraeina. Dabar įjungiate popsą. Nereikia mums visų šių dalykų. Seimo Pirmininke, labai jūsų prašau. Jau pradėjote gražiai iš tos tribūnos. Baikite atsakinėti į klausimus pagal savo pranešimą ir po to labai tvarkingai vyks mūsų šios dienos posėdis.
PIRMININKAS. Prašom. Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Pirmiausia būtų prašymas, kad visada po balsavimo formuluotumėte taip, kaip iš tikrųjų buvo prašoma. Po jūsų kalbos, kurioje jūs pasakėte, kad jūs teiksite įstatymo projektą dėl algų susimažinimo iki 50 %, mes frakcijos vardu, norėdami duoti jums laiko įregistruoti, o ne tik žodžiais tai pasakyti, ir paprašėme pertraukos iki kito posėdžio. Tai yra ne Socialdemokratų frakcijos vardu išreikšta nuomonė, bet po jūsų kalbos, norėdami jums duoti laiko įregistruoti, mes paprašėme šios pertraukos.
PIRMININKAS. Dėkoju, tačiau tai jau padaryta, nes pagal Statutą trys valandos pertraukos yra pakankama norint pasiūlyti susimažinti ne 15, o 50 % ir tos pertraukos dėl manęs jūs galėjote ir nedaryti. Bet jeigu jums reikia dėl savęs, tai tada tiesiog priimta pertrauka.
Kadangi pagal Statuto reikalavimus iš tiesų po kalbos nėra klausinėjama, bet yra norinčių, kad būtų atsakyta į tuos klausimus, tai aš, kaip posėdžio pirmininkas, siūlyčiau sugrįžti prie to klausimo ir bendru sutarimu skirti klausimams ir atsakymams 20 min. ir taip šią problemą išspręsti, nors problemos aš nematau. Ar galime bendru sutarimu skirti 20 min. daugiausia opozicijos klausimams? Bendru sutarimu ne. Taigi siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų skirta mūsų darbotvarkėje 20 min. klausimams ir atsakymams. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš.
Balsavo 103. Už – 53, prieš – 15, susilaikė 35. Taigi 20 min. skiriama klausti ir atsakyti. Aš kviečiu toliau posėdžiui pirmininkauti Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai noriu padėkoti, kad jūs padarėte kompromisą ir sutikote atsakyti į Seimo narių klausimus, todėl prašau padaryti kitą kompromisą, irgi frakcijos vardu, po jūsų klausimų ir atsakymų vis dėlto perkelti klausimą – diskusijas apie penktadienio įvykius čia, apie prie Seimo vykusį mitingą, riaušes. Ta tema, apie kurią jūs kalbėjote. Todėl prašytume dar kartą grįžti prie to klausimo, nes jau padarėte precedentą ir grįžote, todėl prašau dar kartą frakcijos vardu balsuoti ir diskusijas padaryti iš karto po atsakymų į klausimus.
Seimo Pirmininko A. Valinsko atsakymai į Seimo narių klausimus
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nesiblaškykime, darbotvarkė jau yra patvirtinta, o dabar klausimai, kuriuos pateiks Seimo nariai. Į tribūną kviečiamas Seimo Pirmininkas A. Valinskas. Skiriama klausti 20 min. Pirmasis klausia frakcijos vardu Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, iš tikrųjų mes dar kartą laukėme tam tikros kalbos, kurioje mes matytume, kad ir Seimas supranta tą ekonominę problematiką, kuri yra už šio Seimo durų. Tačiau vienas trumpas sakinys, kad jūs prisiimate tam tikrą atsakomybę, o paskui nemažai tokių kaltinimų. Norėčiau paklausti, ar iš tikrųjų tie įvykiai, kurie buvo penktadienį, buvo susiję su įvairių kirpyklų buvimu šiandien Seimo pastate. Taip pat norėčiau, kad jūs paaiškintumėte: trys lietuviai, penkios partijos. Pagal mūsų įstatymus iš tikrųjų yra šiek tiek kitaip. Ir ar jūs manote, kad tas maratonas sunkiomis sąlygomis, jūs jį pasiūlėte, tikrai leis išeiti iš šios situacijos, jeigu tie sprendimai nebus atkeisti, kurie buvo padaryti per tas dvi naktis ir dėl kurių, jūs patys pripažįstate, padaryta daug klaidų.
A. VALINSKAS. Pirmiausia dėkoju už klausimą. Jeigu mes Seime dar pradėsime komentuoti tokius priežodžius kaip trys lietuviai, penkios partijos, tai gal imkime dirbti konstruktyviau.
Dėl tų pasiūlymų, kuriuos minėjau savo pranešime, iš tiesų norėčiau atkreipti dėmesį į tą pagrindinį, kad reikėtų mums vis dėlto tartis ir tarpusavyje, ir su žmonėmis, bet tikslai, deja, lieka tie patys. Mes turime priimti kad ir nepopuliarius, tačiau būtinus sprendimus.
O dėl to, kas įvyko, aš dar kartą galiu pakartoti, kad ir valdančioji koalicija, manau, ir kolegos iš opozicijos turėtų pritarti, kad tai, kas vyko penktadienį, yra du skirtingi dalykai. Tai yra žmonės, kurie norėjo išreikšti savo nuomonę taikiu būdu ir tai jie padarė įstatymiškai užregistravę susirinkimų vietą ir mitingą. Paskui dalyvavo antra grupė, kuri, deja, buvo nusiteikusi pakreipti tuos įvykius ta linkme, kaip buvo pakreipta, nepaisant nieko, ar išeitų vienas politikas, ar ne, ar išgirstų vieno nuomonę, ar kito, to viso nebūtų pakakę. Taip buvo suplanuota. Deja, turime tai pripažinti.
Norėčiau padėkoti, kad mūsų policijos pareigūnai, net ir patys būdami sužeisti, nė vienas iš jų nepasitraukė iš rikiuotės. Vakar man teko kalbėtis su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, kuris išreiškė susirūpinimą dėl to, kad vyksta tyrimas. Tačiau atrodo, kad pirmieji dujas panaudojo ne policijos pareigūnai ir nuo tų dujų pirmiausia nukentėjo būtent jie, jos buvo mestos iš riaušininkų pusės. Bet detaliai į visus klausimus atsakys tyrimas. Ir manau, kad šioje vietoje mes turime aiškiai atskirti dvi grupes, t. y. žmones, kurie teisėtai išsakė savo priekaištus valdžiai, taip pat ir valdančiajai koalicijai, ir man, ir tuos, kurie atėjo nusiteikę sukelti riaušes.
PIRMININKĖ. Ačiū. Frakcijos vardu klausia V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, iš tiesų jūsų išsakytoje kalboje aš išgirdau labai daug pasiūlymų, teisingų pasiūlymų, kuriuos tikrai reikėtų diskutuoti, kad mes galėtume daugiau prisidėti prie krizės, – daugiau mažinti savo pajamas, atlyginimus ir panašiai. Dėkoju už tuos pasiūlymus. Mano klausimas būtų toks: ar jums neatrodytų, kad į tą pasiūlymų bloką būtų galima įtraukti dar du pasiūlymus? Pirmas, jūsų pastate, kur jūs gyvenate, kuris yra labai didelis ir siekia beveik tūkstantį kvadratinių metrų, įkurti vaikų prieglaudą. Ir antras pasiūlymas: patalpas, esančias Margaritos saloje, padovanoti Lietuvos valstybei, skiriant diplomatinei tarnybai. Tokiu būdu mes sutaupytume pinigus, skiriamus mūsų ambasadų remontams ir kitiems dalykams.
A. VALINSKAS. Dėkoju, labai konkretūs pasiūlymai. Galiu pasakyti, kad namas toli gražu ne toks didelis, kaip jūs pasakėte. Taigi nereikėtų kalbėti. Tai yra apie 600 kvadratinių metrų. Ten dabar glaudžiasi, galiu pasakyti, ir apsaugos darbuotojai, kuriems nereikėjo statyti namuko. Taigi tai jau yra daroma, nors jie ne vaikų prieglaudos atstovai. Dėl Margaritos aš pagalvosiu. O atsakydamas į jūsų klausimą noriu pasiūlyti Seimo nariui V. Mazuroniui, galbūt ir visai „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai, taip pat atsisakyti kaip Seimo Pirmininkas atlyginimo arba imti tiktai simbolinį pensijos dydžio – 811 litų, tuomet mes būsime kaip ir lygūs. Bet atrodo, kad jūs galite tik siūlyti, o šito pasiūlymo nepriimsite. (Balsai salėje) Prašau, jeigu dar būtų klausimų.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis V. Mazuronis nori papildyti klausimą? Tuojau.
V. MAZURONIS (TTF). Deja, gerbiamasis Pirmininke, V. Mazuronis neturi apartamentų Margaritos saloje kaip ir 600 kvadratinių metrų (suapvalinus arčiau prie tūkstančio, prie nulio) gyvenamųjų patalpų. Nežinia, už kokius pinigus jūs šildote tokį pastatą, nes to pastato šildymas kainuoja daugiau negu 800 litų.
A. VALINSKAS. Galiu tik atsakyti iš tiesų, kad aš nemaniau, jog šioje tribūnoje mes leisimės į tokius asmeninius dalykus, kuo – anglimis ar malkomis – mes šildom namus. Tai yra pinigai, kuriuos aš sumoku, nes aš juos uždirbu pagal įstatymus. Jeigu manote, kad buvo įstatymų pažeidimų, galite kreiptis į atitinkamas institucijas ir juos surasti. Taigi aš dėkoju dar kartą, bet prašau, kolegos, nepereiti į niekam nereikalingus asmeniškumus, nes mes šnekame apie valstybę, o ne apie A. Valinską. Ar A. Valinskas bus Seime, ar nebus, nuo to situacija nepasikeis. Mes galim paimti ir bėgdami nuo situacijos visą Seimo pastatą nustumti buldozeriais. Ir kas iš to pagerės Lietuvoje? Liks ta pati situacija. Taigi nebėkime nuo to, nes aš esu iš tų žmonių, kurie, jeigu reikia, vadovaujasi principu, kad kėdė prie sėdimosios nepriauga. Taip, prašau.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, toliau klausia V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pritariu, kad jus reikėtų klausti išsamiau ir iš esmės. Sakykite, kas jums sukliudė, kai gavote žinią, kad prie Seimo taiki demonstracija kviečia „Valinską! Valinską!“, kai gavote žinią, kad yra neramumų, kas jums kliudė pasielgti labai paprastai: padėkoti ponui T. Jaglandui, kad jūs negalite toliau pietauti, pavesti kitai delegacijai su juo užbaigti numatytus pietus, o pačiam skubiai grįžti į Seimą ir būti įvykių sūkuryje? Kas kliudė priimti tokį jūsų pareigas atitinkantį sprendimą? Man nesinorėtų vesti paralelės, kad jūs nedalyvavote Konstituciniame Teisme ir neįgaliojote nieko tą padaryti. Aš vis dėlto norėčiau sužinoti, kas jums sukliudė įvykdyti savo pareigas, kurioms ponas T. Jaglandas turbūt būtų pritaręs?
A. VALINSKAS. Dėkoju už klausimą. Dar kartą primenu, kad tame susitikime dalyvavo ir opozicijos lyderis, kuriam taip pat niekas netrukdė išeiti ir išgirsti, ir ponas G. Kirkilas taip pat ramiai dalyvavo darbiniame susitikime. Po to, kai situacija pasisuko ta linkme, deja, nevaldoma, grįžus iš susitikimo su Norvegijos parlamento vadovu buvo tokia situacija, kad net nebebuvo su kuo kalbėtis. Štai kas ir sutrukdė. O kad mes nenorime su žmonėmis kalbėtis, tai yra visiškas melas. Rytoj su mitingavusiųjų atstovais mes esame numatę susitikimą ir jis įvyks. Taigi sakyti, kad mes kažko bijome išgirsti, deja, nėra tiesa. Tai neatitinka tikrovės. Mes nei bijom išeiti, nei kalbėti, nei išgirsti. Vienas prašymas – tiesiog tuo dalyku nespekuliuoti.
PIRMININKĖ. Norite irgi papildyti? Formuluokite klausimus taip, kad būtų iš vieno karto aišku. Dar kartą V. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš vis dėlto noriu patikslinti: Seimo Pirmininkas yra vienas. Kas kliudė jums įvykdyti jūsų pareigas?
A. VALINSKAS. Dėkoju. Aš manau, kad jau atsakiau. Niekas netrukdė. Turėdamas geriausių ketinimų aš grįžau po susitikimo į mitingą, kuris dar turėjo tęstis. Deja, tai jau buvo nebe mitingas, o riaušės. Štai kas ir sutrukdė. Būtent tie žmonės, kurie nori destabilizuoti situaciją ne kalbėdamiesi, o keldami riaušes, ir sutrukdė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, iš tikrųjų aš džiaugiuosi, kad šiandien jūs galų gale pripažinot, kad ne viską suprantat ir žinot, ką reikia daryti. Tie patys žodžiai, kad jūs per daug greitai viską darot, jums čia buvo sakomi iš tos tribūnos tas dvi naktis, kai mes svarstėm jūsų visų pateiktus daugumos įstatymus. Tada, kai Seimo nariai sakė ir klausė, kad gal susitarkim, gal pradėkim šnekėti apie tai rimčiau, jums nereikėjo nieko. Šiandien gavot porą kiaušinių, porą akmenų į langus ir pasidarėt labai draugiški su visais, su visais pradėsit tartis, net profsąjungas priimsit. Sakykit, ar jums iš tikrųjų negaila, kad jūs va taip elgiatės, nesuprasdami iš tikrųjų, ką darot, ir po to gauname tokius dalykus, kad jūs turit sakyti šią kalbą iš šios tribūnos kaip Seimo Pirmininkas, kurio įstaigą užpuolė, kaip jūs sakot, riaušininkai?
A. VALINSKAS. Dėkoju už klausimą. Aš manau, kad mes, deja, turime paneigti jūsų nusistatymą, kad mes nesuprantame. Mes puikiai suprantame, ką mes darome, ir tikrai nesidžiaugiame, kad turime priimti tokius nepopuliarius, bet būtinus sprendimus. Ir iš tiesų kartais sakyti, kad mes tai darėme naktimis, nes norėjome kažką nuslėpti, nėra tiesa, nes viskas yra transliuojama tiesiogiai internete, ir žmonės gali tiesiog persižiūrėti, ar mes kažką čia veikėme nelegalaus. Taip, buvo skubama, nes reikėjo padaryti būtinus sprendimus ir biudžetą priimti pagal Statutą iki gruodžio 23 dienos. Jūs puikiai žinote.
Ir, be jokios abejonės, mes nesakome, kad esame idealūs, nesakome, kad viskas, kas buvo padaryta, buvo padaryta be tam tikrų suklydimų. Kas nedirba, tas neklysta. Noriu dar kartą pasakyti ponui K. Daukšiui ir kitiems klausiantiems, kad, deja, mes skaudžiai nukenčiame, aukojame ir populiarumą, ir visa kita. Partijos, kurios laimėjo rinkimus, be jokios abejonės, kurios ėmėsi atsakomybės, pralaimi daugiausia, bet mes privalome tai daryti ne sau. Ne sau. Ir kviečiu lygiai taip pat ne sau priiminėjant įstatymą dėl pataisų prisidėti ir opoziciją. Aš turiu omeny pataisą dėl algų susimažinimo. Jeigu palaikysit Seimo Pirmininko siūlymą mažinti pusiau, būsiu jums labai labai dėkingas.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Pirmiausia dėl jūsų kalbos. Jūs kalbėjote apie moksleivius ir kad buvo suimta. Kadangi buvau visą dieną ir mačiau visus įvykius, kurie vyko aplink Seimą, skirtingai nei jūs, turiu pasakyti, kad mokyklos, esančios šalia, nebuvo įspėtos, ir vaikai tiesiog ėjo pasibaigus pamokoms namo. Jie pateko į aptvertą teritoriją. Galbūt vienas kitas ir sąmoningai iš smalsumo pasiliko, kiti vaikai galbūt pasiliko ne iš smalsumo ir tapo įvykių dalyviais. Todėl čia nereikia nieko kaltinti, o reikia apgalvoti šią situaciją. Kai dėl moksleivių, labai aiškiai matėsi, baigėsi pamokos, moksleivių srautas atsirado aikštėje. Ir turiu konkrečių atvejų, kai vaikai skambino motinoms ir sakė: negaliu išeiti, nes viskas užtverta.
Dabar klausimas jums. Jūs kalbate apie komisiją, kurią turi sudaryti visų partijų atstovai, kad ištaisytų klaidas. Jau K. Daukšys sakė, mes tas dvi naktis kalbėjom ir kalbėjom, ir kalbėjom, kad negerai, kad įstatymai pateikiami su klaidom, kad bus neteisinga, kad invalidams, pensininkams bus blogai. Jūs net nepasivarginote perskaityti, ką parašėte. Štai čia yra pasekmės. Kiekvienų riaušių pasekmėms… yra duotas koks nors pretekstas.
Dabar turiu klausimą. Iš jūsų kalbos niekaip nesuprantu, už ką jūs prisiėmėte atsakomybę – ar kad negrįžote iš pietų, ar kad priėmėte neteisingus įstatymus ir dėl to vyko penktadienio įvykiai.
PIRMININKĖ. Kolege, jau beveik 2 min., jūsų laikas baigėsi.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerai, tuoj baigsiu. Jūs pasakėte, kad pietavot teisingai ir priėmėte teisėtus įstatymus. Už ką jūs prisiėmėte… Ir teisingus… Už ką jūs prisiėmėte tą atsakomybę, man neaišku.
A. VALINSKAS. Dar kartą galiu pakartoti: pirmiausia buvau ne pietauti, o darbiniame susitikime, kuriame dalyvavo ir kiti Seimo nariai, toje grupėje. Tai yra vienas dalykas. Paprasčiausiai yra normalaus, manau, politiko padorumas vis dėlto prisiimti moralinę atsakomybę už tai, kas įvyko, nes mes negalime užsimerkti ir nematyti.
Dėl vaikų. Taip, be jokios abejonės. Dėl to turėtų prisiimti atsakomybę tie, kurie organizavo mintingą ir neužtikrino, kad žmonės, kurie nenori jame dalyvauti, tiesiog praeitų. Deja, kilus riaušėms (nenumatyta situacija), tie vaikai tapo situacijos įkaitais. Todėl aš kviečiu, ypač teisėtvarkos organus, kurie vertins, ypač kai kurių sulaikytų moksleivių ir jaunuolių elgesį, labai atidžiai išnagrinėti, kad nesugadintume jauniems žmonėms gyvenimo. Kaltieji, tie, kurie organizavo ir skatino riaušes bei smurtą, dėl ko nukentėjo niekuo dėti vaikai ir praeiviai, iš tiesų turi būti įvertinti. Tam yra įstatymai. Yra žodis „mitinguotojai“, yra žodis „riaušininkai“. Tai niekuo nesusiję du dalykai.
PIRMININKĖ. Klausia R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, ar jums neatrodo, kad jūs, kaip politikas, kaip Seimo Pirmininkas, per labai trumpą vadovavimo Seimui laiką padarėte pernelyg daug klaidų?
A. VALINSKAS. Ne, tikrai nemanau. Iš tiesų žinau, kad tie dalykai nėra populiarūs, bet mes taip pat žinome, kad juos turime daryti. Aš atsakau už save. Žinau, kad lygiai taip pat mano ir Ministras Pirmininkas. Matyt, yra jo teisė kalbėti. Galiu dar kartą pakartoti, kad nei tokie išpuoliai, nei kai kurie suorganizuoti dalykai nepakeis mūsų nusiteikimo ir ryžto priimti nors ir nepopuliarius, bet būtinus sprendimus.
PIRMININKĖ. Klausia V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, norėčiau jūsų paklausti. Aš manau, ateityje pasikartos panaši situacija. Ką jūs darytumėte kitaip, negu darėte tą dieną, kai įvyko kaip ir riaušės, ir mitingas? Antras klausimas: ar jūs padėkojote A. Zuokui, priėmusiam smūgį vietoj jūsų ir išdrįsusiam atstovauti valdančiajai daugumai? Aišku, kuo baigėsi, mes visi matėme, galėjo panašiai nutikti ir jums. Kaip ateityje manote elgtis panašiomis situacijomis?
A. VALINSKAS. Dėkoju už klausimą. Turbūt svarbiausia yra antroji dalis. Mes šiandien kalbėjome su A. Zuoku. Jis pasidžiaugė, kad po to nepaprastai gerai auga plaukai. Aš, sekdamas jo pavyzdžiu, taip pat manyčiau, kad ateityje tokią praktiką turėtų taikyti ir Seimo Pirmininkas. Galbūt kitą kartą eisime kartu, jeigu nebus darbinio susitikimo arba nebūsiu kur nors išvykęs, bet… Vienas pasakymas, kad iš tiesų situacija gali pasikartoti. Atrodo, jūs lyg ir linkėtumėte, kad taip atsitiktų. Aš net neabejoju, kad daugybė mitingų, kai žmonės taikiai išsakys savo nuomonę, vyks ne tik čia, Vilniuje, bet ir kitur. Aš norėčiau, kad jūsų palinkėjimas, galbūt netgi šioks toks piktdžiugiškas noras, kad dar įvyktų riaušės, tikrai turėtų nesikartoti, nes pareigūnai gal ir nebuvo pasiruošę, nesitikėjo, kad viskas pakryps tokia linkme, pagal blogiausią scenarijų, tiksliau, pagal blogesnį, negu buvo numatytas blogiausias, bet jie puikiai išmoko tas pamokas. Tolesni įvykiai Klaipėdoje ir Šiauliuose parodė, kad situacija yra valdoma.
Dar kartą noriu visų čia esančių Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų vardu padėkoti vyrams, kurie net ir sužeisti nesitraukė iš rikiuotės, nes apsinuodiję dujomis vykdė savo pareigas. Ačiū jiems.
PIRMININKĖ. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, ir man, kitaip negu jums, teko daugiau kaip 4 val. dalyvauti šiame mitinge, matyti visą įvykių eigą ir išsiaiškinti, kas sukurstė riaušes. Pirmas mano klausimas: ar jūs išsiaiškinote, kas sukurstė riaušes? Antras: kaip vertinate policijos darbuotojų darbą, kai buvo pažeistas Susirinkimų įstatymas ir mitinguotojai buvo prileisti arčiau nei 75 m iki Seimo? Kaip vertinate policijos darbuotojų darbą čia, kai pusę valandos štai čia daužė Seimo narių langus? Kai aš priėjau prie policijos ir paprašiau, kad išvestų provokatorius, deja, jie pasiūlė išvesti mane, sakė, kad neduota komanda išvesti tų, kurie daužo langus. Kas davė, kodėl šitaip elgėsi policininkai? Kodėl į taikius žmones buvo leidžiamos dujos? Ir netiesa, pats savo akimis mačiau, kas pirmieji paleido ašarines dujas, ir pats tris kartus gavau ašarinių dujų. Ar jūs išsiaiškinote, kodėl pareigūnai specialiai kurstė tas riaušes?
A. VALINSKAS. Tikrai, pareigūnų vardu noriu jus užtikrinti, kad jie šių riaušių nekurstė. Vienas prašymas Seimo nariui P. Gražuliui: tokiais pareiškimais jūs tikrai neduodate bent tam banguotam vandeniui nusistovėti, kad viskas nurimtų, nes tokie pareiškimai tikrai neskatina tvarkos valstybėje. Aš dar kartą noriu padėkoti pareigūnams, kurie atliko savo pareigą profesionaliai. Norėčiau šiek tiek papriekaištauti… (Balsas salėje) Pone Gražuli, jeigu sakote, kad čia 4 val. vyko taikus mitingas, jūs meluojate. Aš dar kartą noriu pasakyti: nemeluokime, nemeluokime ir dar kartą nemeluokime! 4 val. Iki 14 val. buvo paprašytas leidimas, nuo 12 val. iki 14 val. Vadinasi, jeigu vyko 4 val., tai organizatoriai pažeidė gautą leidimą. Ne. Jie viską padarė gerai, bet kai kita grupė, kuri neturi nieko bendra nei su profsąjungomis, nei su jų sakomais interesais, įvykdė tai, kas buvo numatyta ir suplanuota… Deja, mitingas ne peraugo į riaušes, o mitingas pasibaigė ir prasidėjo riaušės. Tai taip šią situaciją ir vertinkime. Ir dar kaltinti pareigūnus, kurie tą situaciją suvaldė… Mes turime tik padėkoti. Konkrečią situaciją ir atsakymus galės pateikti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kuris vakar, žinau, buvo susitikęs su tam tikrų žinybų atstovais, turi detalią informaciją. Tai bus ne prielaidos, o konkretūs faktai. Jeigu komiteto pirmininkas manys, kad jo turimos informacijos neužtenka, mes galime inicijuoti ir pakviesti atitinkamų žinybų pareigūnus, kurie pateiktų detalią informaciją netgi apie tyrimo eigą.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Atsakymų į klausimus laikas baigėsi, jau praėjo 20 min.
A. VALINSKAS. Ačiū už klausimus, kolegos. Sėkmės!
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Dirbame toliau. Darbotvarkės 1-5 klausimas (visas paketas) – Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 311, 32, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-85(3), priėmimo stadija. Pranešėjas – V. Kurpuvesas. Prašom.
V. KURPUVESAS (TPPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, komitete buvo gauta Teisės departamento pastabos ir gerbiamojo Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Komitetas šiandien svarstė Teisės departamento pastabas. Visoms pastaboms pritarta.
Dėl Seimo nario A. Syso pasiūlymų. Pasiūlymams nėra pritarta.
Pirmojo pasiūlymo esmė. Kolega siūlė galimą viceministrų skaičių sumažinti nuo 4 iki 3. Komiteto nuomone, įstatymas nustato ne konkretų viceministrų skaičių, bet galimą maksimalų. Konkretų viceministrų skaičių nustatys Vyriausybė. Atsižvelgiant į tam tikrų ministerijų valdymo sritis, kurių yra gana daug, pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija turi net penkias, būtų netikslinga apriboti viceministrų skaičių iki 3.
Pasiūlymas dėl 7 straipsnio – dėl įstatymo įsigaliojimo. Buvo pasiūlymas, kad įstatymas įsigaliotų gegužės 1 dieną. Taigi tas pasiūlymas yra nepriimtinas, nes būtų pažeistas Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymų reikalavimas – tam tikrais atvejais valstybės tarnautojus ir darbuotojus įspėti apie pareigybės panaikinimą prieš keturis mėnesius.
PIRMININKĖ. J. Olekas dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi pranešėjas kalba apie ką tik svarstytus pasiūlymus įstatymui ir be didelių argumentų juos atmeta, aš manau, kad mums iš tikrųjų reikia dar pasitarti, todėl Socialdemokratų partijos frakcijos vardu prašau padaryti šių įstatymų svarstymo pertrauką iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau, čia yra ne svarstymas, o priėmimas ir mes dar nepradėjome pastraipsniui.
J. OLEKAS (LSDPF). Priėmimo stadijoje svarstant…
PIRMININKĖ. Pastraipsniui net nepradėjome nieko kalbėti.
J. OLEKAS (LSDPF). Taip. Aš siūlau Socialdemokratų partijos frakcijos vardu padaryti pertrauką, kaip numato mūsų Seimo statutas. Prašau dėl to balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Aiškiai matau, kad šiandien mes norime antroje dienos pusėje dirbti kuo ilgiau, t. y. mūsų valios išreiškimas, bet kadangi yra Socialdemokratų frakcijos pasiūlymas, mes privalome balsuoti. Kas už tai, kad priėmimo stadijoje būtų padaryta įstatymo projekto Nr. XIP-85(3) pertrauka iki kito posėdžio, prašom balsuoti.
Balsavo 91 Seimo narys, už – 39, prieš – 50, susilaikė 2. Pagal Statutą užtenka balsų pertraukai iki kito posėdžio. Taigi skelbiama pertrauka šiuo klausimu iki kito posėdžio, nes tai yra bazinis įstatymas, todėl, matyt, ir visi kiti, pagal darbotvarkę Nr. XIP-86(3), Nr. XIP-87(3) ir Nr. XIP-88(3), irgi turėtų būti kitame posėdyje.
Gerbiamieji kolegos, tada siūlau darbotvarkės klausimą 2-2, t. y. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus paskyrimo“ projektą Nr. XIP-229(2). Pranešėja – Auksutė Ramanauskaitė–Skokauskienė, Žmogaus teisių komitetas. Svarstymas.
A. RAMANAUSKAITĖ-SKOKAUSKIENĖ (TS-LKDF). Žmogaus teisių komitetas šiandien svarstė šį klausimą ir komitete nutarta vienbalsiai pritarti. Tokią informaciją teikiu gerbiamiesiems Seimo nariams.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Toliau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus paskyrimo“ projektą kaip papildomas komitetas apsvarstėme ir bendru sutarimu nutarėme pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kviečiu išsakyti Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos nuomonę, A. Dumčius. Vietoje A. Dumčiaus, sako, kalbės O. Valiukevičiūtė. Kas vietoje A. Dumčiaus gali komisijos išvadą pasakyti? A. Dumbrava, prašom.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Komisija svarstė ir bendru sutarimu pritarė šiai kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, yra išsakytos paskirtų komitetų ir komisijų išvados. Diskusijoje užsirašęs kalbėti A. Dumčius, bet aš jo salėje nematau. Gerbiamieji kolegos, kadangi daugiau norinčių kalbėti nėra, dėl motyvų svarstymo stadijoje vienas – už, vienas – prieš. J. Olekas – už. Prašom, Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kaip matau, opozicija nesirūpina pareigūnų paskyrimu ir nesiūlo mums balsuoti, todėl aš kviesčiau ir pozicijos, ir opozicijos vardu visus vieningai pritarti teikiamai kandidatūrai, nes turbūt daugelis iš mūsų pažįstame gerbiamąją pretendentę, daug darančią tam, kad istorinė tiesa būtų atkurta, todėl kviečiu visus pritarti teikiamai kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti Seimo nutarimui? Taip. Tada priėmimas. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra? Galime bendru sutarimu priimti? 2 straipsnis, norinčių kalbėti nėra, bendru sutarimu galime priimti? Taigi dėl viso Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus paskyrimo“ už nori kalbėti V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad mes visi puikiai pažįstame gerbiamąją B. Burauskaitę. Jos ilgametis darbas šiame centre buvo labai vaisingas, jos aktyvus dalyvavimas nagrinėjant pačius sudėtingiausius klausimus sulaukė didelio įvairių politinių kalinių, tremtinių organizacijų pritarimo. Jos kandidatūrai pritarė labai platus spektras žmonių, taigi aš su didžiausiu geranorišku linkėjimu, kad Birutei sektųsi toliau gerai dirbti, siūlau balsuoti už šį nutarimą ir pritarti gerbiamosios kandidatės skyrimui į šį postą.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Atsirado A. Dumčius. Duosime jam žodį už kalbėti iš vietos
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kodėl aš kviečiu ir siūlau visiems pritarti B. Burauskaitės teikiamai kandidatūrai į generalinius direktorius? Turėčiau trumpai pasakyti, kad mūsų komisija išnagrinėjo nemažai kandidatūrų, apie 11 kandidatūrų, ir išrinko. Taip pat B. Burauskaitės kandidatūrai pritarė pagrindinės politinių kalinių ir tremtinių organizacijos. Ji visą gyvenimą ir veiklą paskyrė šio centro darbui, o sovietiniu periodu irgi pasižymėjo disidentine veikla ir buvo persekiojama, ir panašiai, bet išlaikė savo orumą ir įgijo didelę pagarbą mūsų tautoje, ypač tremtinių ir politinių kalinių akyse. Štai, jeigu pažiūrėtume, kai buvo kuriamas Genocido ir rezistencijos tyrimo centras, ji viena pirmųjų buvo skyriaus vedėja, ji pirmoji pradėjo kurti ir redaguoti politinių kalinių ir tremtinių vardynus, yra išleista daug tomų, o ateityje numatoma net iki 11, kaip ji teigia. Ir šiaip visos konferencijos, įvairūs straipsniai apie mūsų politinių kalinių ir tremtinių likimus, apie sovietinį genocidą, čia yra labai didelis jos indėlis. Jinai, jeigu pažiūrėtume kaip į žmogų… kurie turėjo su ja kontaktą…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Tarp mūsų yra…
PIRMININKĖ. 2 minutės jums skirtos.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Užsiiminėjo disidentine veikla… tai yra labai žmogiška, labai paprasta, labai prieinama ir kontaktui, ir diskusijoms asmenybė. Taigi siūlau pritarti Birutės Burauskaitės kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Svarstymo metu jau minėjau, kad iš tikrųjų gerbiamosios Birutės ir asmeninė patirtis, ir jos darbas Genocido centre vertas, kad mes ją paskirtume centro vadove. Todėl kviečiu visus pritarti šiai kandidatūrai.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Bekintienė – už.
D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, man ypač malonu klausyti pagiriamąjį žodį ir išryškintas dalykines B. Burauskaitės savybes. B. Burauskaitė yra aktyvi Karoliniškių bendruomenės narė, pilietė ir galiu tiktai patvirtinti, kad Birutė yra sąžininga, teisinga, labai reikli pirmiausia sau, o po to tik kitiems. Taigi aš, kaip Karoliniškių bendruomenės narė, labai džiaugiuosi, kad jums irgi priimtina šita kandidatūra, ir visus kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, keturi kalbėjo už Seimo nutarimą, todėl dabar pasiruoškime ir kviečiu balsuoti, kas pritaria Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus paskyrimo“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus paskyrimo“ priimtas.
Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs sutiktumėte, visų mūsų vardu įpareigotume Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Anušauską pasveikinti mūsų kolegę B. Burauskaitę ir palinkėti jai gero darbo. Mes darbotvarkę šiek tiek pakeitėme. Štai ir pati Birutė suspėjo ateiti, taigi mes kviečiame Seimo Pirmininką… (Balsai salėje) Yra. Mačiau Seimo Pirmininką. Kviečiu Seimo Pirmininką pasveikinti gerbiamąją B. Burauskaitę, paskirtą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generaline direktore. Linkime jums geriausios sėkmės! (Plojimai)
Gerbiamieji kolegos, siūlau svarstyti, tiksliau, pateikti, svarstyti ir priimti Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektą. Seimo Pirmininkas siūlo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pateikimas. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, dauguma iš mūsų atkreipė dėmesį į neseną žinią, kai prieš Naujuosius metus buvo paskelbta, jog ne viename teisme buvo išmokėtos priemokos, premijos. Tai ir tapo pretekstu pasiūlyti mums priimti sprendimą, kad Valstybės kontrolė atliktų teismų auditą, pasižiūrėtų įmokos fondą, kaip naudojami pinigai. Manau, tai būtų mūsų atsakas, kad mes siekiame prižiūrėti, jog lėšos mokos fonde būtų naudojamos atsakingai ir teisingai. Siūloma visam Seimui priimti tokį nutarimą. Tai garantuotų, kad auditas būtų atliktas gana greitai, nes dabar yra svarbu, kad nebūtų labai nutolta nuo mano minėto įvykio, tos žinios apie premijas ir priemokas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia Z. Balčytis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nėra turbūt.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Balčyti, jūs klausiate?
Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip. Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų tikslai yra labai džiugūs, kad jūs norite atlikti valstybėje auditą, suformuluoti ir tą patikrinimą, bet, kiek man yra tekę susipažinti su Valstybės kontrolės darbo grafiku, tai iš tikrųjų, mano supratumu, yra daug svarbesnių darbų ir svarbesnių patikrinimų, kurie duotų daug didesnę naudą. Ar tikrai šie pavedimai yra šiandien būtini?
J. RAZMA (TS-LKDF). Sunku pasverti, kurie pavedimai yra svarbesni. Sutinku, kad gal svarbesni tie pavedimai, kuriuos suformulavo Audito komitetas. Sakykim, bene pirmą kartą per dešimt metų pavedimas atlikti Lietuvos banko auditą, kur tikrai, manau, yra ką pasižiūrėti, arba pavedimas atlikti įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ pinigų naudojimo auditą. Vis dėlto manau, kad teismai taip pat svarbi institucija, tai yra ta institucija, kuri gina teisingumą. Manau, nepakenks žinoti, kad jie patys bent jau savo pinigus naudoja teisingai.
PIRMININKĖ. Klausia K. Ramelis.
K. RAMELIS (MSG). Gerbiamasis Seimo nary, norėčiau paklausti, juk daugelyje institucijų išmokėti tryliktieji arba papildomi atlyginimai. Aš norėčiau paklausti, kodėl nutarta auditą atlikti teismuose, kur, kiek man žinoma, yra mažiausiai išmokėta? Gal todėl, kad populiaru teismus barti, pulti, nes tai efektą daro visuomenėje? Visuomenėje suformuota, kad viskas, kad susiję su teismais, t. y. blogai, reikia mušti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad auditas, būtent Valstybės kontrolė, leis objektyviai atsakyti, ar yra kokių nors pažeidimų naudojant mokos fondo lėšas teismuose. Jeigu mes tokios išvados neturėsime, kaip tik yra kur kas daugiau erdvės įvairioms spekuliacijoms, kaltinimams. Čia yra siūlymas viską objektyviai išsiaiškinti, o ne koks nors pretekstų kūrimas užsipulti teismus. Aš nebūtinai turiu įsivaizduoti, kad tos išvados bus neigiamos. Matysim, kokios jos bus.
K. RAMELIS (MSG). Mano klausimas buvo kodėl būtent tik teismus?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš nesutinku su jūsų teiginiu, kad daugelyje valstybinių institucijų buvo mokamos premijos ar trylikti atlyginimai. Manau, kad tai išimtiniai atvejai, kai buvo nepaisoma Vyriausybės raginimų susilaikyti nuo tokių mokėjimų. Tikrai negalėčiau teigti, kad yra daug tokių institucijų. Teismai, kurie, kaip minėjau, tą teisingumo principą, man atrodo, ypač turėtų branginti, mano supratimu, šiuo atveju galėjo ir susilaikyti nuo tokių mokėjimų. Tuo labiau kad Seimas po ilgos pertraukos ką tik buvo priėmęs teisėjams palankų sprendimą dėl jų atlyginimų sistemos sutvarkymo. Manau, kad šiuo atveju ir tą aplinkybę teisėjai galėjo įvertinti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kašėta.
A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, ar prieš registruodamas šį projektą jūs domėjotės Valstybės kontrolės darbo grafiku? Galbūt toks patikrinimas yra numatytas šių metų plane. Ar tai daugiau spontaniškas jūsų veiksmas, nukreiptas prieš premijų išmokėjimo vajų, pasiimtas vienas elementas iš to vajaus?
Antra klausimo dalis. Kaip su Valdovų rūmų, „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ milijoninėmis lėšomis, kur irgi reikėtų skubiai padaryti auditą, Valstybės kontrolės patikrinimą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš minėjau, kad tikrai labai svarbus patikrinimas viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, bet Audito komitetas tą klausimą yra išsprendęs, toks mano pavedimas, ar suderintas sprendimas, yra. Nereikia Seime mums to spręsti. O šis siūlymas yra derintas su Valstybės kontrole. Mano žiniomis, jie patys tokio sumanymo nebuvo įforminę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, salėje tikrai didelis šurmulys, aš kviečiu sėsti į savo darbo vietas ir klausyti to, kas sakoma iš tribūnos. Man atrodo, sprendžiame rimtus klausimus.
Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Pritariu jūsų siūlymui, ypač po sprendimų, kuriuos priėmė Teismų taryba, netgi neatsižvelgdama į įstatymuose nustatytas nuostatas, kaip galima naudoti tuos pinigus. Mano klausimas, kodėl apsiribota tik šitais teismais, kodėl nėra Konstitucinio Teismo? Vienas dalykas. Antras. Kokių priemonių, ko mes galime imtis Valstybės kontrolei suradus nusižengimų šitas lėšas naudojant? Ko galime tikėtis? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl Konstitucinio Teismo aš neturėjau žinių, kad ten yra tokių mokėjimų. Be to, koks nors žingsnis prieš Konstitucinį Teismą visada sukelia diskusijas, ar Seimas už ką nors nekeršija dėl to, kad galbūt Konstitucinis Teismas ką nors priėmė dėl Seimo narių, jiems nepatinkančių. Tiesiog nėra žinių, kad Konstituciniam Teismui būtų aktualus toks tikrinimas.
Aš labai sutinku su jūsų pastaba dėl Teisėjų tarybos abejotinos tvarkos, jos atitikties įstatymui. Aš manau, vienas iš svarbių audito momentų yra pažiūrėti, kaip ta tvarka dėl priemokų skyrimo atitinka įstatymą.
PIRMININKĖ. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, aš pritariu jūsų pateiktam įstatymo, tiksliau, nutarimo projektui, bet man kyla klausimas. Vis dėlto, kaip buvo kalbėta vienoje radijo laidoje, kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė, gali pasirodyti, kad viskas padaryta teisėtai, bet tai nereiškia, kad padaryta teisingai. Be abejo, jeigu kalbėtume apie kitas institucijas, tokiu atveju pripažindami, kad viskas teisėtai padaryta, kartu galime pasakyti, kad etikos požiūriu tai yra neteisinga ir nekorektiška. Pavyzdžiui, valstybės tarnautojų arba kitų politikų nusižengimus gali įvertinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. O kaip čia? Man atrodo, teisėjų įvairios savivaldos institucijos nesugeba įvertinti šito žingsnio korektiškumo. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl etikos aspektų aš kreipiausi į teisėjų etikos klausimus nagrinėjančią instituciją. Matysime, gal jie ką nors pasakys, nors nesu didelis optimistas tuo klausimu. Bet kai turėsime audito išvadas, kai matysime priemokų, premijų apimtis, manau, mes, kaip politikai, taip pat turėsime galimybę įvertinti ne tik teisėtumo, bet ir kitais aspektais. Teisėtumo aspektu, aš tikiuosi, viską tvarkingai įvertins pati Valstybės kontrolė, bet mes, turėdami visą medžiagą, galėsime formuluoti platesnius vertinimus, be abejo.
PIRMININKĖ. Klausia L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš tiesiog norėjau pasitikslinti, nes mums (…) skubos tvarka, bet ar jūs norite finansinio audito, ar norite nustatyti patį faktą, ar buvo pažeisti įstatymai dėl išmokėjimo, ar norite plačiau, veiklos audito, kuris apimtų situacijų išnagrinėjimą ir visa kita? Kontrolei turėtų būti aišku, ko jūs norite, nes valstybinis auditas yra dviejų rūšių – finansinis ir veiklos. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tos formuluotės, kiek aš žinau, yra derintos su Valstybės kontrole ir jai yra aišku. Manau, nieko tikslinti nereikia, nes ir Teisės departamentas jokių pastabų neparašė, kad čia reiktų kažką tikslinti, kad yra neapibrėžtumo.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų kalbančių ir norinčių kalbėti nėra. Ar galime po pateikimo bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui? Galime. Nematau kitokių nuomonių. Svarstymo stadija. Aš jau minėjau, kad Seimo Pirmininkas siūlo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime tam pritarti? Ypatingai skubai pritarėme. Svarstymo stadija. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Gerbiamieji kolegos, šio Seimo nutarimo priėmimas. Vienas straipsnis. 4 – už, 4 – prieš. Niekas nėra užsirašęs kalbėti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 78, prieš nėra, susilaikė 5. Seimo nutarimas „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ priimtas.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais“ projektas Nr. XIP-65(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – D. Kuodytė, Žmogaus teisių komitetas.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas svarstė šį projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Taip pat pritarė Vyriausybės pastabai dėl datos patikslinimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau Biudžeto ir finansų komiteto vardu – V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šiandien susirinkęs Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šitą klausimą ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti nutarimo projektui Nr. XIP-65(2) atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymus. Pakartosiu, balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti niekas nenori, ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti su iš dalies priimta Vyriausybės pataisa? Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi į Seimo Pirmininką, nes buvo Seimo Pirmininko siūlymas dėl ypatingos skubos, t. y. ir priimti šiandien šį Seimo nutarimą. Ar galėtume tam pritarti? Galime tam pritarti. Taigi keturi – už, keturi – prieš. Ar yra norinčių kalbėti? Kol kas nematau užsirašiusių.
Dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti? Bendru sutarimu priimame. 2 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu priimame.
Dėl viso irgi nematau norinčių kalbėti.
Taigi, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Seimo nutarimą „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio metais“, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimas, kurio projekto Nr. XIP-65(2), priimtas.
Gerbiamieji kolegos, rytinės darbotvarkės klausimus mes baigėme. Kadangi Seimas balsavo ir jūsų siūlymu visas paketas yra nukeltas į popietinę darbotvarkę, tai arba mes dabar darome pertrauką… (Balsai salėje) Turiu pasiūlymą susirinkti po pertraukos ne 15 val., o 14 val. Jeigu Seimas sutiktų, tai mes taip šiandien toliau galėtume dirbti. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, Seimas patvirtino darbotvarkę ir darbotvarkėje yra numatyta, kada pietų pertrauka, o priešpietinė darbotvarkė baigėsi, todėl siūlau perkelti diskusijas į priešpietinį posėdį. Mes taip sutrumpinsime šios dienos posėdžio laiką. Prašyčiau, kad būtų balsuojama tuo klausimu. Frakcijos…
PIRMININKĖ. Frakcijos vardu, taip, Petrai? Prašom. Seimo narys V. Grubliauskas
V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, aš tik norėčiau informuoti, kad mes orientavomės į anksčiau patvirtintą darbotvarkę ir turime komiteto posėdį, paskelbtą būtent 14 val., oficialiai numatytos pertraukos metu. Šiuo atveju tai mums iš tiesų kirstų per planus, kuriuos mes būtent ir numatėme pagal anksčiau skelbtą darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu buvo pasiūlymas dabar daryti diskusiją, tai yra iš vakarinio posėdžio perkelti į dabar, kadangi prašymas buvo frakcijos vardu, tai yra statutinis reikalavimas, mes turime balsuoti. Kas norite darbotvarkės 2-5 klausimą perkelti į rytinį posėdį ir tą diskusiją pradėti dabar – balsuoja už, kas turite kitą nuomonę – balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 39, prieš – 37, susilaikė 17. Taigi lieka taip, kaip yra darbotvarkėje. Aš sakyčiau, kad reikia atsižvelgti į pono V. Grubliausko nuomonę, nes jeigu jau yra paskelbti komitetų posėdžiai ir mes negalime anksčiau susirinkti į popietinį posėdį, tai dabar turiu pagal pateiktą dokumentaciją paskelbti kai kurių Seimo parlamentinių grupių išvadas dėl pirmininkų ir jų pavaduotojų skyrimo. Dėl vedimo tvarkos – L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš truputį nesuprantu, kaip mes dabar dirbame. Dabar yra 12.37 val. Mes jau išnagrinėjome popietinės darbotvarkės du klausimus, tai visiškai logiška dirbti toliau iki numatytos pertraukos, nes jau vakarinį posėdį mes pradėjome ir visus kitus klausimus išnagrinėjome, tik kažkodėl valdančioji dauguma bijo diskusijos ir ją visą laiką kelia ir stumia tolyn. Mes galime diskutuoti ir pirmą valandą nakties, ir penktą valandą ryto, mums svarbiausia, kad jūs girdėtumėte. Mes jau kalbėjome praeitą kartą naktimis, todėl šį kartą norime kalbėti dieną, kad nebebūtų daugiau streikų.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, aš griežtai laikausi Statuto reikalavimų. Buvo toks pasiūlymas, kad tą diskusiją pradėtume dabar, dėl to buvo paskelbtas balsavimas, bet Seimas turi kitokią nuomonę negu jūsų. Kaip viskas yra dabar darbotvarkėje, taip ir lieka.
Noriu jus informuoti dėl parlamentinių grupių įkūrimo. Latvijos Respublikos grupės posėdyje š. m. sausio 19 d. pirmininku buvo išrinktas S. Pečeliūnas, jo pavaduotojais – V. Simulikas ir E. Vareikis.
Prancūzijos grupė 2009 m. sausio 19 d. posėdyje pirmininke išrinko D. Bekintienę, pavaduotojais – J. Šimėną ir A. Lydeką.
Japonijos grupė 2009 m. sausio 19 d. posėdyje pirmininke išrinko V. M. Čigriejienę, pavaduotojais – E. Tamašauską ir D. Mikutienę.
Tarpparlamentinių ryšių su Lotynų Amerika grupė sausio 16 d. posėdyje pirmininku išrinko K. Glavecką, pavaduotojais – P. Luomaną ir G. Navaitį.
Tarpparlamentinių ryšių su Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste grupė sausio 19 d. posėdyje pirmininku išrinko M. Adomėną, pavaduotoja – D. Mikutienę.
Tarpparlamentinių ryšių su Čečėnijos Respublika Ičkerija grupė sausio 15 d. posėdyje pirmininku išrinko R. Kupčinską, pavaduotojais – V. M. Čigriejienę ir P. Gražulį.
Tarpparlamentinių ryšių su Vakarų Balkanais grupė sausio 19 d. posėdyje pirmininku išrinko E. Vareikį, pavaduotojais – V. Simuliką ir S. Pečeliūną.
Tarpparlamentinių ryšių su Azerbaidžano Respublika grupė sausio 16 d. pirmininku išrinko E. Vareikį, pavaduotoju – A. Melianą.
Tarpparlamentinių ryšių Europos parlamentarų asociacijos Afrikai grupė sausio 16 d. posėdyje pirmininku išrinko E. Vareikį, pavaduotoja – D. Bekintienę.
Tarpparlamentinių ryšių su Libano Respublika grupė sausio 16 d. posėdyje pirmininku išrinkto E. Vareikį, pavaduotoja – V. V. Margevičienę.
Tarpparlamentinių ryšių su Čile grupė sausio 15 d. posėdyje pirmininku išrinko G. Navaitį, pavaduotoja – A. Stirblytę.
Tarpparlamentinių ryšių grupė su Indija posėdžio metu pirmininke išrinko D. Mikutienę, pavaduotoju – L. Karalių.
Tarpparlamentinių ryšių grupė su Italija sausio 15 d. posėdyje pirmininke išrinko R. Rutkelytę, pavaduotojais – A. Lydeką ir M. Adomėną.
Tarpparlamentinių ryšių su Ukrainos Respublika grupė sausio 15 d. posėdyje pirmininku išrinko J. Dautartą, pavaduotojais – J. Jagminą ir A. Melianą.
Tarpparlamentinių ryšių su Ukrainos Respublika grupės pridėtas sąrašas, kuris turbūt yra pats didžiausias, nes jame yra 65 Seimo nariai.
Tarpparlamentinių ryšių grupė su Portugalija sausio 15 d. posėdyje pirmininke išrinko D. Teišerskytę, pavaduotoja – D. Meiželytę-Svilienę.
Ir Tarpparlamentinių ryšių grupė su Kazachstano Respublika pirmininku išrinko E. Pupinį, pavaduotoju – B. Paužą.
Taigi tiek informacijos apie tarpparlamentinių grupių išrinktus pirmininkus ir pavaduotojus.
Gerbiamieji kolegos, rytinį sausio 20 d. plenarinį posėdį baigiame. Vakarinis posėdis 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.