AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 6, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO 1, 2 IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 3 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ IR PRIVAČIŲ INTERESŲ DERINIMO VALSTYBINĖJE TARNYBOJE ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas yra institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą. Pagal įstatymo 4 straipsnio 6 dalį kiti viešojo administravimo subjektai yra fiziniai ar juridiniai asmenys (viešosios įstaigos, valstybės įmonės, nevyriausybinės organizacijos, asociacijos), kurie pagal įstatymus turi įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą. Taigi pagal dabar galiojantį įstatymą viešojo administravimo įgaliojimai (t. y. įgaliojimai priimti administracinius sprendimus, teikti administracines paslaugas, administruoti viešųjų paslaugų teikimą ir atlikti viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą) viešojo administravimo subjektams gali būti suteikiami tik įstatymu. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad Europos Sąjungos struktūrinę paramą administruojančios viešosios įstaigos (įgyvendinančiosios institucijos, pavyzdžiui, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra) Europos Sąjungos struktūrinės paramos administravimo funkcijas, kurių dalis yra susijusi ir su viešuoju administravimu, yra įgaliotos atlikti ne įstatymu, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, priimtais vadovaujantis tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais – reglamentais. Pažymime, kad pagal reglamentus (1999 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1260/1999, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl struktūrinių fondų (OL 2004 m., specialusis leidimas, 14 skyrius, 1 tomas, p. 31), ir 2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (OL 2006 L 210, p. 25)) Europos Sąjungos struktūrinę paramą administruojančiosios institucijos gali būti valstybės institucijos, regioninės ir vietos savivaldos institucijos, valstybės ar privačios įstaigos, nevyriausybinės organizacijos – kurias paskiria valstybė narė. Pažymėtina, kad minėtų institucijų funkcijos taip pat yra apibrėžiamos reglamentuose, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kuriais paskiriamos už Europos Sąjungos struktūrinę paramą atsakingos institucijos, minėtų institucijų funkcijos yra tik detalizuojamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo sistemą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė nesukuria naujų bendro pobūdžio teisės normų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant išspręsti problemas, susijusias su Europos Sąjungos struktūrinę paramą administruojančiomis įgyvendinančiosiomis institucijomis (tomis, kurios yra ne biudžetinės įstaigos), atliekančiomis viešojo administravimo funkcijas, jau buvo atitinkamai papildytas Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102; 2008, Nr. 81-3179). Pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. įsigaliojusią redakciją Viešųjų pirkimų įstatymo 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.“
Taip pat pažymėtina, kad kai kurios viešojo administravimo subjektų teisės ir prievolės, susijusios su viešojo administravimo veikla, yra įtvirtintos ir ratifikuotose Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.
Atsižvelgiant į šias priežastis dėl Įstatymo nuostatų, susijusių su viešojo administravimo įgaliojimų suteikimu viešojo administravimo subjektams, keitimo tikslintina viešojo administravimo reguliavimo apimtis.
Pagal Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalį tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Seimas, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei įsigaliojusioje ratifikuotoje Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nustatytos kitokios normos negu Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose, galiojančiuose sudarant šią sutartį arba įsigaliojusiuose po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos, o pagal Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ (kuris yra Konstitucijos sudedamoji dalis) 2 dalį Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir jeigu tai kyla iš sutarčių, kuriomis grindžiama Europos Sąjunga, Europos Sąjungos teisės normos taikomos tiesiogiai, o esant teisės normų kolizijai jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas „įstatymo viršenybės“ principas tam tikrais atvejais galėtų kelti klausimų dėl atitikties Europos Sąjungos ir tarptautinei teisei.
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams suteikiami ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais arba ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, priimtais vadovaujantis tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais arba ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma praplėsti viešojo administravimo reguliavimo apimtį, nustatant, kad viešasis administravimas apima ne tik nacionalinių, bet ir Europos Sąjungos teisės aktų, ratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimo veiklą. Taip pat įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatyme įtvirtintą „įstatymo viršenybės“ principą „teisėtumo“ principu.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
Pagal Įstatymo 2 straipsnio 4 dalį viešojo administravimo subjektas yra institucija, įstaiga, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuriuos tik įstatymai įgalioja atlikti viešąjį administravimą.
Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems norminiams teisės aktams įgyvendinti, priimant administracinius sprendimus, teikiant įstatymų nustatytas administracines paslaugas, administruojant viešųjų paslaugų teikimą ir atliekant viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą.
Įstatymo 3 straipsnio 1 punkte yra įtvirtintas „įstatymo viršenybės“ principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, o veikla atitikti Įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo įgaliojimai turi būti suteikiami ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, priimtais vadovaujantis tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais arba ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktais arba ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus siūlomus Įstatymo nuostatų, susijusių su viešojo administravimo įgaliojimų suteikimu viešojo administravimo subjektams, pakeitimus, įstatymo projektu siūloma praplėsti viešojo administravimo reguliavimo apimtį, nustatant, kad viešasis administravimas apima ne tik nacionalinių, bet ir tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktų, ratifikuotų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų norminių teisės aktų įgyvendinimo veiklą. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Įstatyme įtvirtintą „įstatymo viršenybės“ principą „teisėtumo“ principu.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai, verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Šis įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai, taip pat verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Kartu su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2, 3, 4, 6, 14 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektu turėtų būti svarstomi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2, 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai, kurie teikiami kartu.
8. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja.
9. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
10. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Įgyvendinant priimto įstatymo nuostatas valstybės biudžeto lėšų nereikės.
11. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
12. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai: viešasis administravimas, viešojo administravimo įgaliojimai.
Teikia:
Audito komiteto vardu
Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė