AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO
ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
PROJEKTO
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys.
Pažymėtina, kad svarstant Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) pakeitimus, kuriais buvo naikinamos mokestinės lengvatos kai kuriems fiziniams ir juridiniams asmenims, nebuvo kalbama apie įstatymo leidėjo ketinimus fiziniams asmenims (ūkininkams) ir žemės ūkio veiklos subjektams (žemės ūkio bendrovėms ir kitoms žemės ūkio įmonėms) bei kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais (EDV), pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra didesnis kaip 14, panaikinti mokestines lengvatas taikomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 2 dalies 11 punkto nuostatas. Tikėtina, kad tokia situacija susidarė įstatymų rengėjams neidentifikavus su minėtų įstatymų pakeitimais susijusių kitų teisės aktų.
Atkreiptinas dėmesys, kad dalyje Europos šalių taip pat netaikomas nekilnojamojo turto mokestis žemės ūkio veiklos subjektams, pavyzdžiui Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Portugalijoje, Suomijoje
Siekiant išspręsti iškilusią problemą ir išsaugoti fiziniams asmenims (ūkininkams) ir juridiniams asmenims (žemės ūkio įmonėms bei kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais (EDV), yra didesnis kaip 14, lig šiol taikytą nekilnojamojo turto (arba jo dalies), naudojamo žemės ūkio veiklai vykdyti, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje auginant ar perdirbant užaugintą produkciją, mokestinę lengvatą, yra parengtas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas (toliau – įstatymo projektas).
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims (žemės ūkio veiklos subjektams ir kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams)) priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, taip kaip ši veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, gauti, įskaitant ir pajamas, gautas realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai.
NTMĮ 7 straipsnyje yra nustatyta lengvata fiziniams ir juridiniams asmenims, pagal kurią nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas šiems asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas žemės ūkio veiklai. Šios lengvatos taikymas yra susijęs su nuo 2009 m. sausio 1 dienos įsigaliojusiais GPMĮ ir PMĮ pakeitimais. Pasikeitus šiems įstatymams, keičiasi fizinių ir juridinių asmenų ratas, kuriems taikoma nekilnojamojo turto mokesčio lengvata.
Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas žemės ūkio veiklai pagal NTMĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas yra neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, jeigu šis turtas to fizinio asmens naudojamas žemės ūkio veiklai, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje auginant ar perdirbant taip užaugintą produkciją, ir jeigu pajamos iš šios veiklos neapmokestinamos pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto nuostatas.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo GPMĮ pakeitimai, pagal kuriuos GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 25 punktas tapo 23 punktu, kuriame nustatyta kad neapmokestinamos pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu žemės ūkio valdos ekonominis dydis pagal mokestiniu laikotarpiu įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio paskutinę dieną, yra ne didesnis kaip 14 europinio dydžio vienetų, nustatomų vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos sprendimu 90/36/EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti.
Taigi nuo 2009 m. sausio 1d. ši lengvata nebetaikoma fiziniams asmenims, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 EDV, nors jie ir gautų pajamas tik iš vykdomos žemės ūkio veiklos, bei pajamas už realizuotą kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją.
Todėl fiziniai asmenys, kuriems nebetaikoma minėta lengvata, turės iki 2010 metų vasario 1 dienos apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už jų 2009 metais turėtą apmokestinamą nekilnojamąjį turtą (administracinės, gamybos, prekybos, paslaugų, transporto ir kitų paskirčių nekilnojamąjį turtą).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apmokestinus pajamas iš žemės ūkio veiklos, jei žemės ūkio valdos ekonominis dydis yra didesnis kaip 14 europinio dydžio vienetų, subjektas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto įstatymą tampa nekilnojamojo turto mokesčio mokėtoju.
NTMĮ 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad mokesčiu taip pat neapmokestinamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), žemės ūkio veiklos subjektų ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) naudojamas žemės ūkio veiklai vykdyti, ir kurių apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą.
Nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo PMĮ pakeitimai, pagal kuriuos 0 procentų pelno mokesčio tarifas taikomas tik kooperatinėms bendrovėms, atitinkančioms PMĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas sąlygas
Ši lengvata nuo 2009 m. sausio 1 d. nebetaikoma kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurios neatitinka PMĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatytų kriterijų, ir kitiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie iki 2008 m. gruodžio 31 d. atitiko PMĮ 58 straipsnio 16 dalies 1 ir 6 punktuose nustatytas žemės ūkio veiklos subjektų ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) apmokestinimo, taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, kriterijus.
Juridiniai asmenys, kuriems nebetaikoma minėta lengvata, turės iki 2010 metų vasario 1 dienos apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį už jų 2009 metais turėtą apmokestinamą nekilnojamąjį turtą.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
- keičiamas 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas, numatant jame, kad mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje auginant ar perdirbant užaugintą produkciją.
- keičiamas 7straipsnio 2 dalies 11 punktas, numatant jame, kad mokesčiu neapmokestinamas žemės ūkio veiklos subjektų ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas žemės ūkio veikloje, ir kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžia Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje.
5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. Prielaidų korupcijai pasireikšti nėra.
7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas teigiamai atsilieptų šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai, taip pat šioje srityje būtų suvienodintos konkurencinės sąlygos tarp fizinių asmenų ir juridinių asmenų, kurių žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas europinio dydžio vienetais (EDV), yra didesnis kaip 14, ir asmenų, kurių EDV yra 14 ir mažesnis, ir kuriems taikoma nekilnojamo mokesčio lengvata.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus įstatymo projektą.
Įstatymo projektas neprieštarauja nacionaliniams ir ES teisės aktams. Įstatymo projektas nenotifikuotinas Europos Komisijoje.
9. Projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas.
10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti.
Įstatymo projektas neįgyvendina ir neperkelia Europos Sąjungos teisės aktų. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus teikiamą įstatymo projektą, jo nuostatoms įgyvendinti galiojančių teisės aktų pakeisti ir papildyti nereikės.
11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas.
Atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamo turto mokesčio lengvata netaikoma tik nuo 2009-01-01 ir į tai, kad rengiant 2009 m. valstybės biudžeto projektą, lėšos, kurios galėtų būti gautos panaikinus nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas įstatymo projekte minimiems subjektams, į valstybės biudžeto pajamas nebuvo įskaičiuotos, papildomų valstybės biudžetų lėšų įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus.
12. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Seimo nariai: Kazys Starkevičius, Edmundas Pupinis ir Jonas Stanevičius.
13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą.
Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „nekilnojamasis turtas“ ir „mokesčio lengvatos“.
Seimo nariai: Kazys Starkevičius
Edmundas Pupinis
Jonas Stanevičius.