Seimo vakarinis plenarinis posėdis Nr. 30
2009 m. sausio 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame sausio 15 d. vakarinį plenarinį posėdį. Turėtume pabaigti rytinio posėdžio nepabaigtą klausimą Nr. XIP-142. Pagal Statuto 184 straipsnį Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo, kaip Seimas apsispręs. Ar priimti rezoliuciją be pataisų, ar redaguoti rezoliucijos projektą, ar atmesti rezoliuciją?
Gerbiamieji kolegos, rytiniame posėdyje buvo du pasiūlymai, vienas buvo priimti rezoliuciją be pataisų, kitas pasiūlymas buvo redaguoti. Kviečiu balsuoti alternatyviai. Kas už tai, kad priimtume… (Balsas salėje) Yra patarimas, kad balsuojame dėl kiekvieno atskirai. Kas už tai, kad priimtume Seimo rezoliuciją be pataisų balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 60 Seimo narių. Už – 34, prieš – 14, susilaikė 12. Rezoliucija priimta be pataisų.
Gerbiamieji kolegos, jums dabar yra išdalintas protokolinis nutarimas, kurį žodžiu siūlė D. Jankauskas ir dabar pasirašė daugelis Seimo narių. Dar kartą jį perskaitysiu. „Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas sumažinti biurokratinius suvaržymus ir sudaryti sąlygas verslo įmonėms racionaliau naudoti turimus žmogiškuosius bei materialius išteklius, siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei neatidėliojant supaprastinti transporto naudojimo apskaitos tvarką numatant galimybę verslo įmonėms atsisakyti kelionės lapų pildymo.“ Pasirašė nemažai Seimo narių.
Gerbiamieji kolegos, ar galėtume pritarti tokiam protokoliniam nutarimui? Prašau. Dėl vedimo tvarkos? Prašau, L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš negaliu iš atminties dėl to, ką jūs perskaitėte, balsuoti, išdalinto aš neradau ant stalo. Tai vienas dalykas.
Kitas dalykas. Aš turėčiau tokią pastabą. Praėjusį kartą taip pat buvo priimta rezoliucija dėl socialinių reikalų, dėl išmokų, kad tėvai gali susidėti, ir paskui kalbama viso Seimo vardu, kad Seimas įpareigojo Vyriausybę ar panašiai. Dabar vėl panašus atvejus, lyg ir bus komunikuojama, kad Seimas įpareigoja atsisakyti kelionės lapų.
Turiu pasakyti, kad kelionės lapai yra vienas iš buhalterinės apskaitos dokumentų, ir šitaip elgtis Seimas, kaip atsakinga institucija, neturėtų, čia turėtų spręsti Finansų ministerija, Mokesčių inspekcija, nes tai yra apskaitos klausimas, ne politika. Čia yra apskaita.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, pirmiausia jums atsakau dėl to, kad jūs gavote tik žodžiu. Tai dar rytiniame posėdyje, nežinau, kodėl ant jūsų stalo nėra, protokolinis nutarimas yra visiems išdalintas. Prašom paieškoti ir gal atrasite. O jeigu gerai paskaitysite, koks yra protokolinis nutarimas, tai tikrai Seimas tiktai siūlo Vyriausybei, ką reikia daryti, o mes nekeičiame jokios apskaitos tvarkos ir jokių įstatymų. Tokia teisė yra. Seimo narių grupė teikia tokį protokolinį sprendimą, ir Seimas turi apsispręsti dėl šio protokolinio nutarimo.
Dėl vedimo tvarkos R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau tada, kolegos, paklausti, kuo mes čia Seime užsiimam? Gal mes tada surenkime balsavimą, ar nepasiuntus mums ko nors į parduotuvę nupirkti vyno? (Šurmulys salėje) Iš tiesų čia yra ne Seimo kompetencija ir ne Seimo reikalas.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nutraukiu diskusijas. Pagal Statutą mes privalome tai daryti, kai Statutas bus pakeistas, mes elgsimės kitaip. Kas už tai, kad būtų pritarta protokoliniam nutarimo projektui Nr. XIP-155? Kas nepritaria, balsuoja kitaip. (Balsai salėje)
Balsavo 68 Seimo nariai. Už – 40, prieš – 15, susilaikė 13. Protokolinis nutarimas priimtas.
Darbotvarkės klausimas 2-1 Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XP-3302(2).
Replika po balsavimo. Prašau, ponas R. Sinkevičius.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, kad jūs pastebėjote. Dėl prieš tai svarstyto klausimo ir priimto protokolinio sprendimo aš iš esmės nesu prieš, bet nebuvo galimybės paklausti šito protokolinio sprendimo autorių, ar iš tikro čia vaidiname populizmą, ar tas dalykas iš tikrųjų palengvina verslą, sakykime, mažiau jį biurokratina, palengvina sąlygas. Man teko savo asmenine patirtim įsitikinti, turėti tarnybinį automobilį, kur niekada nereikėjo pildyti kelionės lapų ir tai nebuvo kokie nors mūsų įstatymų pažeidimai. Tai ar būtina juos šiuo metu pildyti? Į šį klausimą nebuvo niekaip atsakyta. Man labai gaila, kad Seimas taip iš kepurės priima įvairius sprendimus.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, galėčiau atsakyti tik tiek, kad mes laikomės Statuto normų ir pagal Statutą, kai teikiamas protokolinis nutarimas, nėra jokių stadijų, nei klausimų, nei atsakymų į klausimus. Mes tai ir padarėme nepažeisdami Statuto.
Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Replika po balsavimo.
PIRMININKĖ. L. Graužinienė. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš dar kartą noriu kalbėti ta tema. Aš nesuprantu, kas darosi šios kadencijos Seime? Mes nesprendžiame valstybei svarbių ir būtinų klausimų tada, kai juos tikrai reikia spręsti, o priimame kažkokius nesąmoningus protokolinius nutarimus. Juk nesako, kad čia pasirašė ir priėmė konservatoriai, bet visada sako, kad priėmė Seimas. Aš nenoriu, kad mano vardu būtų minimi tokie nesąmoningi dalykai, nes tai yra visiškai ne Seimo kompetencija kištis į tuos dalykus. Aš nesuprantu gerbiamųjų konservatorių ir premjero, kodėl jūs savo Vyriausybei darote blogai, kad jiems po to būtų sudėtinga ir sunku dirbti. Aš nemanyčiau, kad tai yra protinga, sąmoninga. Juo labiau kad mes dabar svarstysime antikorupcinę programą, o apskaitos dalykai kaip tik yra tiesiogiai susiję su antikorupcinėm priemonėm.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau visiems, kurie pasirašėte po šiuo nutarimu ir kurie balsavote už jį, padėkoti. Šiandien tai yra antra gera naujiena verslui. Nepaisant to, jog Seimas, tikėdamasis geresnių santykių su verslu, apmokestindamas verslui skirtus automobilius, palengvins automobilių naudojimo tvarką. Šiandien mes sakome, nepaisant to, mes vis tiek jums tą naudojimo tvarką palengvinsim. Aš manau, kad poniai L. Graužinienei tikrai bus negėda, jeigu Vyriausybė tam pritars, būti Seimo nare ir toliau.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Jankauskas. Prašom.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Išties yra teisi mūsų kolegė L. Graužinienė, nes išimtinai Tėvynės sąjungos frakcijos narių parašai yra po tuo protokolinio nutarimo projektu. Tačiau kaip vienas iš inicijavusių ir pasirašiusių šį projektą noriu vis dėlto kreiptis ir į kolegas. Jeigu įdėmiai skaitome, parlamento siūlymas Vyriausybei ir kalbėjimas apie galimybę atsisakyti verslo įmonėms kelionės lapų iš tiesų, manau, sulauks didelio pritarimo. Jeigu kalbame apie korupcijos mažinimą ir bandome vis dėlto iš šešėlio ištraukti ne tiktai griežtais administraciniais, neretai biurokratiniais reikalavimais, kai suvaržome net ir labai mažas įmones, turinčias 1-2 automobilius, ir verčiame, mielieji kolegos, meluoti verslininkus ir patiems sau, ir kontroliuojančioms institucijoms… Ir gal kaip paralelę palyginsiu, kaip kolegos Seimo nariai aktyviai ir intensyviai aptarinėjo frakcijose su Seimo Finansų departamentu tvarką, nustatančią Seimo narių parlamentinės veiklos išlaidas. Esame pikti, kad daug ir visokių ten reikalavimų, logiškų ar nelogiškų, nežinau. Pabandykime šiuo atveju pabūti ir normalaus, sąžiningo, smulkaus verslininko kailyje ir būtent tokiomis akimis pažiūrėti į šitą sprendimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Trumpai K. Daukšys. Baigiam šitą temą.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žinote, skamba maždaug taip: krokodilas sugraužė čiabuvį ir dabar verkia, kad jo kepurė plaukia Nilu žemyn. Gerbiamieji, pirma verslą apkrovėte tokiais mokesčiais, kad jisai neišlaiko, dabar palengvinsit, nereikės kažkokių… Atsiprašau, juokas!
Kitas dalykas, tai gal mes tada kiekvieną dieną susirinkę į Seimą darykime rezoliucijas: Ministrui Pirmininkui gerinti ministrų darbą ir priimti tokį darbo apmokėjimo tarifą, kitus dalykus. Kam tuomet mes turime Vyriausybė? Jūs savo Vyriausybei nurodinėjate, ką reikia daryti? Pasikvieskite A. Kubilių ir pasakykite.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, šiuo klausimu repliką po balsavimo – paskutinis V. P. Andriukaitis, ir nutrauksiu.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, ačiū. Aš esu įsitikinęs, kad ši rezoliucija yra elementarus pašto karvelis, nes šiaip tuomet reikėtų klausti, ar Vyriausybė neturi savo sveiko proto, ką reikia daryti ir kaip reikia daryti, ar čia kasdien priiminėsime tokias rezoliucines instrukcijas. Netgi teisine prasme abejoju, ar tai, kas priimta, yra protokolinio nutarimo reguliavimo reikalas. Manau, kad ne. Bet tiek to, čia jums reikalingas pliusiukas pašto karveliui.
Tame kontekste, gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš tik noriu apgailestauti, kad Sąjūdžio, kaip tautos atstovybės, rezoliucija buvo priimta, nors aš manau, ir Seniūnų sueigoje buvo kalbėta, kad reikia redaguoti, ir nesuprantu, kodėl po šio posėdžio buvo pakeista ta nuomonė, kad tokių rezoliucijų apskritai nedera priiminėti, o reikia redaguoti. Priešingu atveju, manau, mes dėl požiūrio į istoriją galime susipriešinti, o tai nėra labai gerai.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Dar kartą akcentuoju, kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIP-3302(2). Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas K. Masiulis. Atsiprašau, atstovas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nors kelias minutes pabuvau pirmininku, vis tiek smagu.
Kolegos, aš noriu pranešti, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas labai įdėmiai svarstė jums teikiamą Kovos su korupcija priemonių planą, programą ir, gruodžio 19 d. komitetas galutinai patvirtino šitą projektą. Svarstymo metu buvo gauti ir įvertinti 18 institucijų siūlymai, beveik visų Seimo komitetų siūlymai, į daugelį pasiūlymų buvo atsižvelgta ir atitinkamai projektas buvo pataisytas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų neturėjo. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas patikslino, sukonkretino programoje išdėstytas priemones, pavadinimus, laukiamus rezultatus, kriterijus, vykdymo terminus, išbraukė priemones, kurios jau įvykdytos, ir taip toliau. Visi komiteto pasiūlymai išdėstyti komiteto išvadoje, ir aš nenoriu gaišinti jūsų brangaus laiko.
Siūlau pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui, patvirtinti šią svarbią ilgalaikę nacionalinį saugumą stiprinančią priemonę.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Dabar išklausysime papildomų komitetų išvadų, o paskui jus dar kartą pakviesiu į tribūną. Galėsite tada pasakyti, kokia yra jūsų komiteto nuomonė dėl vieno ar kito pasiūlymo. Aplinkos apsaugos komitetas – J. Šimėnas. Prašom.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Mūsų komitetas naujos programos dar nesvarstė, o seną programą svarstė senas komitetas, todėl mes jokių išvadų negalime pateikti. Nauja programa atsirado… Atvirai sakant, aš jos dar nemačiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš tada noriu atsiklausti. Kai pasakysiu, kuris komitetas, tai pasakykite, ar svarstėte, ar nesvarstėte. Taip, čia yra tęstinis Seimo nutarimo projektas dar iš praeitos kadencijos Seimo. Tada iškart pasakykite, nes mes tokios informacijos neturime, kas svarstęs, kas nesvarstęs.
L. Graužinienė – Audito komitetas.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė šį klausimą ir turiu paskelbti komiteto išvadas. Iš esmės pritarė Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tris punktus, ką reikėtų tobulinti. Pirma, apsvarstyti Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2008–2010 m. priemonių plano 27 priemonės tikslingumą ir suderinamumą su 21, 23 priemonėmis. Antra, Nacionalinės kovos su korupcija programoje numatyti reikalingas lėšas atitinkamoms priemonėms įgyvendinti. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos nacionalinės televizijos pozicija dėl Nacionalinės kovos su korupcija programos priemonių įgyvendinimo neatliko šios institucijos skelbiamos misijos ir tikslų, kurių įgyvendinimui skiriami valstybės biudžeto asignavimai, svarstyti klausimą dėl viešosios įmonės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos aktyvaus dalyvavimo skleidžiant visuomenei antikorupcinę informaciją. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegei. Toliau K. Glaveckas – Biudžeto ir finansų komitetas. Kas gali atstovauti Biudžeto ir finansų komitetui be K. Glavecko. Yra tokių?
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą ir pritarė jam. Už – 6, prieš – 4. Nuo savęs pridėsiu, kad taip užaugintai korupcijai, manau, nepakaks tų priemonių, bet nors kokias turime turėti ir naujas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Informacinės visuomenės plėtros komitetas – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Informacinės visuomenės plėtros komitetas gruodžio 10 d. svarstė Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Atsižvelgdamas į tai, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas konstatavo, kad projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles, komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą: pirma, iš esmės pritarti pateiktam Seimo nutarimo projektui; antra, siūlyti pagrindiniam komitetui: a) patikslinti programos priemonių plane numatytus terminus, kurių įgyvendinimas nustatytas 2008 m. IV ketvirtyje bei 2009 m. I ketvirtyje, nustatant realius terminus priemonėms įgyvendinti, b) Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2008–2010 m. priemonių plano I skyriaus 2 uždavinį papildyti nuostata, įpareigojančia atsakingas institucijas parengti teisės aktų ir viešųjų investicinių projektų kaštų ir naudos analizės metodiką. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kaimo reikalų komitetas. K. Starkevičius. Jo nėra, E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šį nutarimą taip pat svarstė senos sudėties komitetas, tačiau balsavimo rezultatai buvo bendru sutarimu už. Nemanau, kad reikėtų stabdyti tą svarstymą, nes didelė dalis Kaimo reikalų komiteto narių ir šiuo metu dirba tame pačiame komitete, todėl manau, kad reikia pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. B. Vėsaitė – Ekonomikos komitetas.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė. Komiteto pasiūlymas yra grąžinti Seimo nutarimo projektą iniciatoriams tobulinti. Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija programą tikslinga galimai sukonkretinti ir didesnį dėmesį skirti siekiamiems programos įgyvendinimo rezultatams bei jų vertinimui. Bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė. Jokių pasiūlymų nebuvo gauta, komitetas siūlo bendru sutarimu pritarti pateiktam nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Sveikatos reikalų komiteto vardu – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, praeitos kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė nutarimo projektą ir jam iš esmės vienbalsiai pritarė, taip pat programai pasiūlė keletą savo priemonių, kurios jums išdalintos. Taupydamas laiką, aš jų neskaitysiu.
Aš pats manau, kad reikia daryti svarstymo pertrauką ir grąžinti nutarimo projektą Vyriausybei, apskritai programą Vyriausybei, nes pasikeitė ir Seimo dauguma, ir Vyriausybė, patvirtinta naujos Vyriausybės programa, kurioje yra daug naujų antikorupcijos priemonių. Todėl reikėtų programą grąžinti, kad Vyriausybė peržiūrėtų ją ir papildytų naujos Vyriausybės programos nuostatomis.
PIRMININKĖ. Tai jūsų paties nuomonė ar komiteto? Asmeninė. Komitetas pritarė? Ačiū. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Anos kadencijos komiteto sprendimas yra iš esmės pritarti Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Teisės ir teisėtvarkos komitetas – R. Šukys. Ruošiasi kalbėti J. Karosas.
R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2008 m. spalio 21 d. posėdyje apsvarstė šį klausimą ir bendru sutarimu nusprendė pateikti pagrindiniam komitetui daug siūlymų, ir tie pasiūlymai išdėstyti išvadoje. Aš tų pasiūlymų, iš tiesų tai yra du lapai teksto, neskaitysiu, tačiau pačiai programai buvo pritarta, tik su pasiūlymais. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto vardu – J. Karosas. Ruošiasi A. Rimas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
J. KAROSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Komitetas svarstė šitą projektą. Sprendimas toks: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Antra, siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui daryti svarstymo komitete pertrauką ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2008–2010 metų priemonių planą, atkreipiant dėmesį į visuomenės organizacijų pasiūlymus, ypač dėl skaidrumo didinimo žiniasklaidos, statybų, teritorijų planavimo srityse, taip pat apsvarstant visuotinio gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įtraukimą į šį planą. Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. A. Rimas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Nėra. Niekas neatstovauja. Gerai. Tada A. Lydeka – Žmogaus teisių komitetas.
A. LYDEKA (LCSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą nutarimą. Komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui. Atkreipsiu dėmesį, kad, balsuojant dėl šio sprendimo, balsai komitete pasidalijo po lygiai, tai yra už – 2, prieš – 2. Remiantis tik Seimo statuto 55 straipsniu, priimtas toks sprendimas, nes lėmė komiteto pirmininko balsas. Jis balsavo už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Antikorupcijos komisijos vardu – K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Antikorupcijos komisija iš esmės pritarė pateiktam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui, bet pasiūlė pagrindiniam komitetui papildyti Nacionalinės kovos su korupcija programos įgyvendinimo 2008–2010 m. priemonių plano grafoje „Laukiami rezultatai“ esančius įrašus, atsižvelgiant į institucijų, dalyvaujančių įgyvendinant šį planą, pateiktus pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, visi komitetai pasakė savo poziciją. Diskusijoje nori dalyvauti 3 Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu K. Daukšį.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš dėmesingai klausiu, kaip visi komitetai apsvarstė šitą Kovos su korupcija programą, kokia ji yra reikšminga mūsų valstybei ir kaip čia viskas bus gerai.
Sutinku, kad kova su korupcija šiandien yra vienas iš svarbiausių mūsų valstybės uždavinių, ir visiškai tam pritariu. Bet norėčiau jums paskaityti keletą citatų iš programos, tada jūs suprasite, kaip mes turėtume balsuoti. Jums leidus, pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistema: patobulinti vaistų įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus tvarką ir Kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyno sudarymo tvarką. Atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, 2009 m. I ketvirtis. Kokios turėtų būti pasekmės? Objektyvesnis ir skaidresnis vaistų įrašymo į kompensuojamųjų vaistų sąrašus ir kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyno sudarymo procesas. O kaip nustatysime? Tai bus patobulinta visų įrašymų į kompensuojamųjų vaistų sąrašus tvarka ir kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų kainyno sudarymo tvarka. Sakykite, kokiu būdu tokia priemonė sumažina korupciją valstybėje? Kuo čia galima pamatuoti, kas pasikeitė, patobulinta, pagerinta, palyginus su kuo, ir kas bus tas tobulintojas ir gerintojas? Tokių punktų yra prirašyta beveik kiekvieno vietoje.
Todėl džiaugiuosi, kad čia kažkas iš valdančiosios daugumos užsiminė, kad jie norėtų peržiūrėti visą šią programą. Aš tikrai siūlyčiau valdančiajai daugumai, tiems, kurie aktyviai kovojo su korupcija praeitoje kadencijoje dar būdami mažumoje, grąžinti atgal į Vyriausybę, sudėti taškus, susitvarkyti. Nes čia cituoti… apie žemę tas pats, apie kitus dalykus. Nesuprantu, ką, mes vėl juokinsime žmones? Ką, mes vėl rodysime, kad popieriuje priimame programas, kurios gyvenime niekada nebus įgyvendintos? Ką mes darysime? Ir jeigu jūs iš tikrųjų galvojate, kad, priėmę tokią programą Seime, kovosime su korupcija ir dėl to ji sumažės, tai turiu pranešti, kad ji nesumažės nė per lašą. Dėl tokių programų priėmimo korupcija tik didėja, nes dar bus skirtos lėšos įvairioms priemonėms parengti. Aš ten mačiau vieną labai įdomią, kur reikia išspręsti kažkokios įstaigos problemą, tai net auditoriai kažkokius dalykus darys, kad skirtų pinigus. Gerbiamieji, nejuokinkime tautos! Šiandien mes visi kalbame apie tai, kad reikia susimažinti atlyginimus ir būti solidariems su tauta. Aš dar kartą sakau: darykime tai, bet nedarykime cirko, kai mes priimame programą, kuri iš viso nieko nereiškia. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje toliau dalyvauja J. Veselka. Gerbiamieji valdančiosios daugumos kolegos, vis dėlto prašyčiau šiek tiek pagarbos pranešėjui ir tylos, ypač ten, prie kolonos. Gerbiamasis K. Glaveckai, ministre Steponavičiau, gal galėtumėte tyliau!
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų posėdžio pirmininkė gerai paskelbė, kad apskritai tai, ką mes čia svarstome, tai niekam, į orą, nes niekas nesiklauso, nes visi suinteresuoti korupcija. Paaiškinsiu kodėl. Greitai bus dvidešimt metų, kai rašome ir rašome, rašome ir rašome, kaip kovoti su korupcija. Ir čia 25 puslapiai. Ir vis rezultatas tas pats ir tas pats. Jokios kovos su korupcija nevyksta. Popierių rašymas. Ir niekas nesugalvoja. Kas čia yra? 20 metų kovojame, kovojame su korupcija, korupcija ta pati, ir per 20 metų, pasakykite, ar nors vienas aukštas valdžios ar Seimo pareigūnas, ar Seimo narys buvo nubaustas dėl korupcijos? Atsakau: nė vienas. (Balsai salėje: „Muntianas.“) V. Muntianas tai buvo auka kitų dalykų, čia neimsime V. Muntiano. Čia kiti dalykai. Nebuvo nė vienas. O bylų buvo iškelta! Teisėsaugos institucijos bandė daryti. Bet jos yra per silpnos įveikti tai, ką vadiname valdžia… korupciją. Jos yra bejėgės įveikti.
Štai imkime šiandien. Žemės ūkio ministras pasakė: taip, įstatymai draudžia užsieniečiams supirkinėti žemę, bet visi žinome, kad jie per statytinius supirkinėja šią žemę. Na ir kas? Niekas neišgirdo, niekas neatkreipė dėmesio. Ką padarysi, per statytinius. Tai va, teisingumo ministro čia nėra? Nėra. Vidaus reikalų ministro nėra, saugumo nėra, STT nėra. Kodėl užsieniečiai supirkinėja žemę Lietuvoje? Ką numato daryti, kad tie sandoriai, kurie neteisėtai atlikti per (…) statytinius, per metus būtų visi panaikinti. Programoje nė žodelio. Šis procesas nevyksta. Štai ir gausime. Paskelbėme 1990 m. nepriklausomybę, 2020 m. visi Lietuvos ūkininkai bus tarnais. Ponai, A. Juozaitis sakė: „Istorinė klaida.“ Ar nėra įrodymų? 2020–2030 m. lietuvių ūkininkai bus užsieniečių tarnai. Ką mes čia darome, kam mes čia reikalingi, jeigu savo įstatymų nepriverčiame vykdyti? Jeigu bet koks klumpakojis, atvažiavęs iš Danijos, Švedijos ar kur nors, ką nori tą daro! Tai natūralu, kad lietuviai taip pat turi teisę ką nori, tą daryti, nes kitaip jie bus visiški kvailiai.
Toliau „Alita“. Prokuratūra užklausė L. Boskos, ar jis tikrai norėjo privatizuoti, maždaug tokį klausimą pateikė. Kvailesnio klausimo pateikti negalima. Ir visi šaiposi. Na, šiandien A. Kubilius lyg ir imasi kažko, bet baigsis tuo pačiu fiasko. Štai, sakysime, iškyla tam tikros aplinkybės skiriant kai kuriuos į ministrus – finansavo, finansavo ir prifinansavo ministrą. Kur yra milijardai pinigų? Visi pasišaipė, pasijuokė, ir viskas bus padėta į stalčius. Šiose priemonėse nieko.
Taigi, gerbiamieji, mano išvada analizuojant tai. Visa bėda yra, kad valstybės valdymas yra sutvarkytas neteisingai, iracionaliai. Jūs pasižiūrėkite, (…) Seimo dauguma formuoja Vyriausybę. Toliau. Seimo dauguma visada suinteresuota išlaikyti šią Vyriausybę. Opozicija visada mažuma. Ji faktiškai kontrolės funkcijų vykdyti negali. Ir išeina, kai Seimo dauguma su Vyriausybe rankute rankutėn, tai apygardai duos ką nors, tai giminaitį įdarbins, tai vėl ką nors, ir tada Seimo daugumos pareiga yra ne kontroliuoti Vyriausybę, o bet kuriuo atveju ją apginti. Štai nuo čia ir prasideda. O pasižiūrėkite, kiek yra prie ministerijų įvairių agentūrų ir kitokių tarnybų. O kam jos? O tam, kad plautų pinigus. Kuo daugiau makaluoji per visas agentūras pinigus, tuo sunkiau juos kontroliuoti. Ir atsakomybė… jie atsistatydina, juos atleidžia ir t. t. Šiame kompiuteriniame amžiuje sukurti tokią valdymo struktūrą, kai, atsimenu, dirbau šiek tiek Gosplane, viską dirbdavau su (…) ir popierinėmis kartotekomis. 150 žmonių dirbo Gosplane, apėmė visos produkcijos planavimą, kainų, sąmatų ir visa kita. Ir užteko. Šiandien – agentūrų, tarnybų ir visa kita!.. Todėl, gerbiamieji valdantieji, jums duota nedaug laiko, gal metai, gal mažiau.
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
J. VESELKA (TTF). Ačiū. Pradėkime rimtai žiūrėti, ar nereikia iš esmės pakeisti valstybės valdymo struktūros, ir tada suduotume lemiamą smūgį korupcijai. Šis popiergalis niekam nereikalingas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal pratęsiu tai, ką sakė kolega J. Veselka, ar tas popierius turi kokią nors vertę ir ką mes svarstome iš esmės. Iš tikrųjų mes atsiduriame tam tikroje situacijoje, kai svarstome dokumentą, kuris buvo pradėtas praėjusios Vyriausybės, o dabar turi būti baigtas kitos Vyriausybės. Mes, Vyriausybės Strateginiame komitete svarstydami, sprendėme, kaip čia išsisukti iš tos procedūros. Iš vienos pusės, už tų priemonių, kurios yra tame popieriuje, kaip gerbiamasis Julius sako, surašyti dalykai yra ne tokie jau nekalti. Už jų stovi pinigai ir programos. Jeigu nepatvirtinama programa, tai nepradeda veikti visas mechanizmas. Tas formalumas yra tikrai svarbus.
Kitas klausimas, ar tie prioritetai atitinka Vyriausybės programą. Iš tikrųjų daugelis priemonių gal ir siejasi su ta programa, bet jų prioritetai tikrai nėra tokie, kaip išdėstyta Vyriausybės programoje. Vyriausybės programoje yra išdėstyta kur kas detaliau. Mes pateiksime savo požiūrį ir savo prioritetus, kai tikslinsime priemonių planą, ką mes darysime kovodami su korupcija, nes korupcijos sritis yra išskirta į atskirą Vyriausybės programos skirsnį kaip viena iš prioritetinių sričių. Tada galėsime pasižiūrėti į labai konkrečias priemones, kas žadama daryti. Ir sutinku, vėl cituodamas poną Julių, nors jis nelabai klauso, be valdymo sutvarkymo, mes nieko nepasieksime kovojant su korupcija. Jeigu valdymas bus toks perdėm biurokratizuotas ir užreguliuotas, tai kaip tik geriausias šabakštynas visiems dalykams daryti. Atsakomybės nesutvarkysime – lygiai taip pat visi klausimai eis, viskas bus popierinis. Viešųjų pirkimų nesupaprastinsime, skaidresnių procedūrų nepadarysime – irgi tas pats gresia ir t. t., ir panašiai. Mūsų Vyriausybės programoje yra daugiau tų priemonių numatyta. Bet dabar žiūrint į tą dokumentą grynai iš biurokratinės pusės, tos priemonės, kurios ten yra įrašytos, jos irgi reikalingos. Ir aš atsimenu, pirmojo svarstymo metu senoji Antikorupcijos komisija nepritarė šiai programai ir pasiūlė Vyriausybei tobulinti konkretizuojant tas kryptis. Po to komisija, dar kartą susėdusi su visais ministerijos padalinių vadovais, konkretizavo jos tikslus.
Galiu pasakyti taip: dabartinė tvarka, kuri dabar atspindėta šioje programoje, pagal mūsų iki šiol galiojančią nepakeistą Vyriausybės programų planavimo tvarką jau yra patobulinta žiūrint į tą senesnę tvarką. Aišku, pati tvarka turės iš principo keistis ir tikslai turės būti dar labiau susmulkinami ir paaiškinama, kokie tikslai yra numatyti, koks laukiamas rezultatas, kad galėtume toliau svarstydami ataskaitą pamatyti, pasiektas tas rezultatas ar ne, ir ar pinigai buvo išleisti, kadangi dažniausiai pinigai už tai (…) veltui ar ne veltui.
Bet šiuo metu aš nežinau, gal verta tą programą palikti tokią, kokia yra. Vis tiek Vyriausybė turės ją tvarkyti. Bet jeigu mes jos dabar, sakau, nepatvirtinsim, tai kai kurių priemonių paprasčiausiai bus negalima pradėti finansuoti, biurokratinis mechanizmas nepradės suktis. Šiuo atveju, nors, aišku, tai nėra koks nors labai didelis nuostolis, galima kitais klausimais tuos dalykus išspręsti, bet dabar tarp galiojančių norminių aktų geresnį dokumentą institucijoms vargu ar pavyktų sukurti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusija baigta. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Į tribūną kviečiu K. Masiulį. Gal tada iš eilės argumentacija, kur jūsų komitetas nepritarė vieno ar kito komiteto pasiūlymui, ir balsuosime dėl apsisprendimo.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai. Čia yra labai daug.
PIRMININKĖ. Iš karto Biudžeto ir finansų komitetas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, Biudžeto ir finansų komiteto vienam siūlymui…
PIRMININKĖ. Antras siūlymas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Antram siūlymui nepritaria. Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė vietoj Ūkio ministerijos atsakingu subjektu padaryti Finansų ministeriją. Bet pagal Ūkio ministerijos nuostatus būtent Ūkio ministerija rengia ir formuoja viešųjų pirkimų politiką ir ją įgyvendina. Tam siūlymui nebuvo pritarta. Čia dėl viešųjų pirkimų.
PIRMININKĖ. Noriu paklausti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką, ar neatsiimate šio komiteto pasiūlymo? Gerbiamasis Glaveckai, būtų malonu, kad jūs būtumėte savo darbo vietoje ir atsakytumėte į klausimą. Ar Biudžeto ir finansų komitetas sutinka su tuo, kad Ūkio ministerija pagal nuostatus yra atsakinga už viešuosius pirkimus? Nereikia balsuoti dėl šito? Ačiū. Toliau antras Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių reikalų komitetas siūlo papildyti tokia priemone: parengti Vietos savivaldos įstatymo papildymo įstatymo projektą dėl priskyrimo valstybės perduotai savivaldybėms funkcijai Korupcijos prevencijos įstatymo numatytų korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą ir vykdytoja paskirti ministeriją. Komitetas nepritaria tokiam siūlymui, nes Korupcijos prevencijos įstatymas įpareigoja savivaldybes ir taip vykdyti korupcijos prevencijos priemones, o priėmus tokį Vietos savivaldos įstatymo papildymo įstatymo projektą būtų pareikalauta papildomų lėšų.
PIRMININKĖ. Noriu paklausti A. Rimo, ar neatsiima Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Nėra tokio kolegos. Ar koks nors atstovas… (Balsai salėje: „Yra A. Rimas.“) Yra? Gerbiamasis Rimai, gal galėtumėt atsakyti į klausimą, ar neatsiimate Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymo, ar jus patenkina pagrindinio komiteto išaiškinimas, kad Korupcijos prevencijos įstatymas ir taip įpareigoja savivaldybes vykdyti korupcijos prevencijos priemones, o priėmus siūlomą Vietos savivaldos įstatymo papildymo įstatymo projektą savivaldybės papildomai pareikalautų lėšų už šios funkcijos vykdymą? Ar jūs sutinkate su tuo? Nereikia balsuoti? Nereikalauja. Gerai. Toliau…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Audito komiteto turbūt.
PIRMININKĖ. Ne, toliau yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tada ieškosiu… Taip, radau.
PIRMININKĖ. Klaustukas. Jūs nepritariat, tačiau su tokiom abejonėm… Iš esmės nekonkrečiai suformuluotas siūlymas.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo pagreitinti Lobistinės veiklos įstatymo pateikimą Seime. Komitetas nepritaria tokiam siūlymui, manydamas, kad reikia naudoti Seimo statute numatytas procedūras greitinant įstatymų priėmimą, bet neįrašinėti į programą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal Teisės ir teisėtvarkos komitetas atsiima savo siūlymus pakomentavus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui savo interpretaciją? Jeigu nėra kitų pasiūlymų, tai gal pritarkim tada pagrindiniam komitetui? Toliau – Antikorupcijos komisija. Yra pritarti iš dalies. Tai gal pritariam? Gerbiamasis Masiuli?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tuoj aš surasiu… Suradau. Taip, čia pritarta iš dalies, mes tiesiog siūlome keisti sąvoką. Vietoj „institucijos“ pas mus yra vartojama „įstaiga“, ir mes palikome tą įstaigą.
PIRMININKĖ. Pone Komski, sutinkate su šituo?
K. KOMSKIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Ačiū, pritarta. Ir dar vienas pasiūlymas sudaryti sąlygas Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje skelbti informaciją apie konkursus laimėjusias pareigas…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tai jau yra įvykdyta.
PIRMININKĖ. Tas jau yra padaryta.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tas yra įvykdyta.
PIRMININKĖ. Pone Komski, sutinkate? Ačiū. Ir dar yra vienas pasiūlymas, vienuoliktas. Jūs irgi nepritariat?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, dabar vienuoliktam… Šiaip diskutuotinas, aišku, dalykas, bet komitete nebuvo pritarta. Čia yra siūloma pateikti vienkartinį Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pakeitimo projektą. Nepritarta remiantis Finansų ministerijos požiūriu, kad pagal gaunamą informaciją apie mokesčių mokėtojus duomenys yra pakankami. Ir notariškai tvirtinant sutartis, ir bankų sąskaitos, viskas yra žinoma. Taip būtų neišvengta pasikartojimo, identiškos informacijos pateikimo gyventojams ir panašiai. Tai apsunkintų tiek administratorius, tiek gyventojus. Šitaip yra atsakyta komiteto.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir gal, kolega, tada pateikit visus, nes čia yra gana daug šio komiteto pasiūlymų.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jeigu galima, aš tada sugrįšiu prie savo, mano truputį kita tvarka.
PIRMININKĖ. Gerai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dar yra Valstybės valdymo…
PIRMININKĖ. Kolega, kam pritarta, tiems nereikia.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Čia jau buvo, taip, aš…
PIRMININKĖ. tik kur nepritarta.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Taip, atsiprašau. Audito komiteto yra vieni nepritarta. Audito komitetas pateikė keletą…
PIRMININKĖ. Mes Audito komiteto jau nagrinėjome.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, nenagrinėjome.
PIRMININKĖ. Dabar yra visas Antikorupcijos komisijos pataisų paketas. Kai kurias jūs jau pateikėte.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Visoms buvo pritarta, išskyrus tas, kurias mes faktiškai jau aptarėme.
PIRMININKĖ. Ir daugiau nėra?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tokių, kurioms buvo nepritarta… A, dar viena yra. Vis dėlto dar viena, o gal ir dvi. Buvo dar vienas siūlymas. Buvo siūloma sukeisti vykdytojų eiliškumą, papildomai įtraukiant į sąrašą Apskričių viršininkų asociaciją, ir vykdytojus išdėstyti taip, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Apskričių viršininkų asociacija ir t. t. Nepritarta dėl paprastos priežasties: nėra tokios organizacijos kaip Apskričių viršininkų asociacija, bet yra Apskričių vadovų sąjunga. Atsižvelgiant į tai, kad sąjungą sudaro apskričių viršininkai, kurie ir taip yra tos priemonės vykdytojai, nėra poreikio įtraukti dar ir juos vienijančią organizaciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Turbūt visos pastabos, kurias išgirdome, ir joms nepritarėme.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dar yra viena pastaba iš šio paketo. Tai 18 punktas – papildyti Seimo nutarimo punktą, įtraukiant naują grafą „Finansavimo šaltiniai“. Aš jau minėjau, kad buvo atsisakyta tokių įtraukimų, kurie papildytų spaudimą biudžetui ir reikalautų naujų biudžeto asignavimų ir kitokių finansavimo šaltinių.
PIRMININKĖ. Aš dar kartą noriu kreiptis į komiteto pirmininką poną K. Komskį. Ką dabar išdėstė gerbiamasis K. Masiulis, toms pataisoms, kurias išvardijo, kad komitetas nepritarė, jūs sutinkate su tuo? Ačiū.
Daugiau Antikorupcijos komisijos jokių pataisų nėra ir kitų komitetų pataisų…
K. MASIULIS (TS-LKDF). Pataisų buvo daug, tik joms pritarta.
PIRMININKĖ. Visoms, kurioms pritarta, nebereikia. Ačiū kolegai K. Masiuliui.
Dabar mes turėtume kalbėti dėl viso projekto – dėl viso Seimo nutarimo – svarstymo stadijoje 1 – už, 1 – prieš. Prieš nori kalbėti Z. Balčytis. Gerbiamasis Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes šiandien turėjome progos susipažinti su vadinamąja nauja Nacionaline kovos su korupcija programa. Tie, kurie jau keletą kadencijų esame Seime, puikiai prisimename, kaip Konservatorių frakcija ir partija visada buvo susirūpinusi esama padėtimi. Mes tikėjomės, kad ši Kovos su korupcija programa bus visiškai kitokia, kad apims visas gyvenimo sritis, bus labai daug didelių proveržių kiekvienoje srityje, bus nustatyti tam tikri parametrai, per kiek ir kokį laikotarpį bus sumažinta šešėlinė ekonomika. Tikėjomės, kad ji kiekvienais metais mažės ne mažiau kaip po 5 %, ir daug kitų dalykų, ką mes girdėjome, būdami kitoje pusėje.
Deja, ką mes šiandien matome? Netgi tokie paprasti dalykai kaip viešieji pirkimai. Labai paprastai: patvirtinti strategiją, tikslus, taktiką ir daugelį kitų dalykų.
Aš manau, ši programa iš esmės nieko nekeičia, kas buvo ir prieš tai. Todėl šiai programai šiandien pritarti būtų visiškai netikslinga. Nors ji turi tam tikrą tęstinumą, bet būtų labai gerai, kad ši programa būtų atmesta tobulinti, ir Seimo dauguma šiek tiek daugiau padirbėtų prie labai svarbių valstybės klausimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti kolegai Z. Balčyčiui, kuris taip savikritiškai įvertino G. Kirkilo Vyriausybės teiktą ir dabar mūsų svarstomą Nacionalinę kovos su korupcija programą. Aš galėčiau prisidėti prie tų vertinimų, bet siūlau kiek kitokį kelią, ne tos programos atmetimą ir laukimą naujos Vyriausybės teikimo. Siūlau priimti protokolinį nutarimą, jog iki programos priėmimo mes lauksime naujosios Vyriausybės išvadų ir pasiūlymų. Manau, jos atskiros dalys gali būti tinkamos ir pagal naujosios Vyriausybės programą. Reikia keisti prioritetus, reikia daugiau konkretumo. Keistai atrodo dabar mūsų priimamas projektas, kurį atsivertęs žmogus tarsi kaip svarbiausią pirmą punktą randa Lobistinės veiklos įstatymo priėmimą.
Turbūt suprantame, kad šio naujo įstatymo priėmimas tikrai nieko nekeis, bet yra svarbūs punktai dėl atsakomybės sugriežtinimo, numatant platesnį turto konfiskavimą. Yra dėl valstybės tarnautojų turto pagrindimo reikalavimo kiti punktai.
Manau, programoje gali būti į priekį iškelti prioritetai. Tą naujoji Vyriausybė gali pasiūlyti. Aišku, mes Seime galėtume nepriimti jokio nutarimo, nes nauja Vyriausybė, neabejoju, priims programos įgyvendinimo priemonių planą. Ten bus ir Kovos su korupcija programos įgyvendinimo priemonių planas. Bet šiandien įstatymas reikalauja, kad būtų ir Seimo nutarimas dėl antikorupcinės programos, turime tą padaryti.
Kaip minėjau, aš siūlau prašyti naujosios Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vienas kalbėjo už, kitas prieš. Kolegos, balsuojame. Kas už tai, kad Seimo nutarimui, projekto Nr. XP-3302(2), po svarstymo būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 80, prieš – 11, susilaikė 18. Taigi po svarstymo pritarta.
Priėmimas bus artimiausioje sesijoje ir po to, kai gausime Vyriausybės išvadas.
Darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje)
Repliką po balsavimo – G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš manau, Seimas teisingai pasielgė, gali būti įvairių nuomonių. Programa buvo ilgai rengta ir, beje, daugiausia buvo rengta ekspertų, pirmiausia STT ir kitų tarnybų. Aš manau, čia yra teisingas sprendimas. Programas visada galima tobulinti, aš tikiu, kad patobulins ir naujoji Vyriausybė.
Esminis klausimas yra kasdieninė politika. Aš tikiuosi, kad valdančioji dauguma vis dėlto atsakys į klausimus, kuriuos kasdien kelia spauda dėl paskirų Vyriausybės narių veiklos. Tai yra svarbiausia. Programos yra programos, bet vis dėlto mes laukiame atsakymo apie aplinkos ministro paskyrimo aplinkybes. Labai keista, būnant opozicijoje, ypač Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai labai aštriai reikalaudavo, dabar jau antra diena tyla šiuo klausimu.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš gal šiek tiek dėl vedimo tvarkos. Darbotvarkėje buvo įrašyta ir priėmimo stadija, bet niekas kol kas nesiūlė padaryti priėmimo pertraukos. Todėl, manau, šis nutarimas vis tiek turėtų būti svarstomas ir priėmimo stadijoje, nes toks klausimas yra numatytas darbotvarkėje. Bet tai neesminis dalykas. Aš irgi norėjau pasakyti repliką po balsavimo.
Programos, kaip mes žinome, gyvenime yra priimamos, padedamos į stalčių, o gyvenimas eina savo keliu. Valdančioji dauguma, mes, opozicija, lauksime konkrečių žingsnių, kad būtų teikiami konkretūs įstatymai, kurie apribotų korupciją. Pažiūrėkime, kiek yra įsteigta įvairiausių institucijų, kurios neturi jokių svertų, išskyrus moralinius. Pradėkime nuo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, nuo Valstybės kontrolės, nuo Seimo kontrolierių. Kiek biudžeto lėšų šios organizacijos sunaudoja, bet faktiškai jų sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio? Jeigu mes priimtume, keistume sprendimus, kad jų sprendimai privalomi, jeigu mes eitume tuo keliu… pavyzdžiui, savivaldybėse yra Audito komisija, yra Audito biuras, yra dar daug įvairiausių kontroliuojančių institucijų, bet jos save kontroliuojančios ir save reguliuojančios. Ką tai duoda? Mes matome, dėl to vien tik augančią korupciją. Tai mes eidami tokiu demokratijos keliu, kad kiekvienas vagis save reguliuoja, priimsime ir patiems vagims savęs reguliavimo kokį įstatymą, kad vagys susirinkę save reguliuotų, kaip vogti. Man atrodo, kad valstybėje yra Valstybės kontrolė, kiekvienoje savivaldybėje turėtų būti jos padalinys ir jokių čia, kad patys save reguliuotų. Sutaupytume lėšų, būtų efektyviau, jų sprendimai turėtų būti privalomi, ne rekomendacinio pobūdžio, tada būtų tvarka. Labai daug ką galima padaryti, tik reikia turėti politinės valios, politinio noro ir su ta korupcija būtų galima susitvarkyti. Bet mes greitai išvysime. Esame kantri opozicija, lauksime labai racionalių sprendimų ir juos remsime, jeigu jie bus protingi.
PIRMININKĖ. Ačiū kolegai. K. Daukšys. Bet gal kalbėkite ne taip ilgai, kaip P. Gražulis.
K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų kalbėsiu labai trumpai, pirmininke. Kadangi seniūnas J. Razma siūlė Vyriausybės išvadas, o mūsų kitas punktas lyg ir yra tos programos priėmimas (bent jau mūsų kompiuteriuose yra), tai ar mes tada jį išbraukiame iš?.. Pirmas dalykas.
Antras dalykas, kolegos, iš tikrųjų 80 balsų balsavote už tai, į ką tikriausiai net neįsigilinote arba ko neperskaitėte. Toje programoje kovos su korupcija nėra… biurokratinis dalykas. Tai jeigu jūs iš tikrųjų manote, kad korupcija tik tiek teverta, tai tada taip, tada sutinku, priimkime programą, kuri nieko neveiks. Bet jeigu norite kovoti su ta korupcija, tai parenkime normalią programą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Dar kartą kartoju – frakcijos seniūnas paprašė, kad Seimas kreiptųsi į Vyriausybę iki priėmimo Vyriausybės išvados. Taigi mes dėl šio Seimo nutarimo kreipsimės Vyriausybės išvados, kai ją gausime, tada bus priėmimas. Taip, mes turėjome A. Anušausko, komiteto pirmininko, prašymą šiandien priimti skubos tvarka, todėl Seimo Pirmininkas teikė skubos tvarką, tačiau po šiandieninio svarstymo ir diskusijos aišku, kad pagal Statutą frakcijos vardu kalbantis seniūnas turi teisę prašyti Vyriausybės išvados. Kai gausime Vyriausybės išvadą, tik tada bus priėmimas. Šiandien priėmimo stadijos nebus. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-2 klausimas, europinis klausimas, – Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 1 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-218. Pranešėjas – Š. Adomavičius, užsienio reikalų viceministras. Pateikimas. Prašau, kolega.
Š. ADOMAVIČIUS. Laba diena, ponia pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Leiskite pristatyti Užsienio reikalų ministerijos parengtą ir Vyriausybės apsvarstytą Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 1 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo pakeitimu siekiama suderinti Europos Sąjungos sutarčių ir Lietuvos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo nuostatas.
Įstatymą reikia pakeisti prieš pradedant rengtis rinkimams į Europos Pralamentą, jie įvyks 2009 m. birželio 7 d. Pagal šį įstatymą kandidatūros rinkimams į Europos Parlamentą gali būti pradėtos teikti likus 65 dienoms iki rinkimų dienos, t. y. nuo šių metų balandžio 3 d. Šiuo metu galiojantis Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas neatitinka Europos Sąjungos Nicos, Bulgarijos Respublikos bei Rumunijos stojimo į Europos Sąjungą sutarčių. Pagal dabar galiojantį įstatymą Lietuvos Respublikoje renkama 13 Europos Parlamento narių. Pagal minėtus Europos Sąjungos teisės aktus, o taip pat įstojus į Europos Sąjungą Rumunijai ir Bulgarijai, Lietuvoje bus renkama 12 Europos Parlamento narių.
Taip pat paminėtina, kad dabar galiojantis įstatymas jau neatitinka ir šiuo metu ratifikavimo stadijoje esančios Lisabonos sutarties, kurioje Lietuvai taip pat skiriama 12 vietų Europos Parlamente. Siūlome įstatymo projekto tekste taip pat neįvardyti konkretaus Lietuvoje renkamų europarlamentarų skaičiaus, nes ateityje, į Europos Sąjungą įstojus naujoms valstybėms, gali keistis valstybių narių atstovų paskirstymas Europos Parlamente. Taip pat, atitinkamai išlaikant proporciją bei neįvardijant konkretaus skaičiaus, siūlome keisti straipsnį, nurodantį partijos ar jungtiniame sąraše keliamų kandidatų kiekį.
Gerbiamieji Seimo nariai, prašau pritarti siūlomam įstatymo pakeitimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų klausti nori E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, sakykite, jeigu jūs siūlote nenurodyti, kiek Europos Parlamento narių nuo Lietuvos bus renkama, tai sakykite, kuo remiantis bus nustatomas tas Lietuvos parlamentarų skaičius?
Š. ADOMAVIČIUS. Tiesiog, vadovaujantis galiojančiais Europos Sąjungos teisės aktais, buvo išdalyta pagal dabar galiojančią proporciją, pagal formulę, kad Lietuvai Europos Parlamente yra skiriama 13 vietų. Įstojus naujoms valstybėms, proporcija keičiasi ir Lietuvai 1 vieta Europos Parlamente sumažėja, kai kalbame apie 1 straipsnį. Kai kalbame apie 36 straipsnį, tada atitinkamai keičiasi ir kandidatų į Parlamentą skaičius. Yra mažinama 2 kandidatais, t. y. į vieną vietą ne mažiau kaip du. Tokią formulę yra pasirinkusi Europos Sąjunga, ir mes esame jai pritarę.
PIRMININKĖ. Ačiū kolegai. Ačiū, kolega, galite palikti tribūną. Vienas kalba už, vienas – prieš. Prieš nori kalbėti E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, manau, įstatymo projekte būtina nurodyti, kiek europarlamentarų renka Lietuva. Mes turime atsiminti, kad kandidatai, kurie vėliau taps europarlamentarais, yra renkami penkeriems metams. Iš principo šis įstatymas galios penkerius metus. Tai niekas nedraudžia įrašyti konkretaus skaičiaus, kuris, jeigu reikės, pasikeis, per tą penkerių metų laikotarpį iki kitų Europos Parlamentų rinkimų bus pakeistas, bet bus normalus įstatymas, nes įstatyme bus parašyta, kiek mes renkame savo atstovų. O dabar mes išleisime įstatymą, kuriame kalbėsime apie rinkimus, kuriame bus kalbama apie kandidatų skaičių, o kiek tų kandidatų bus renkama, bus neaišku. Aš manau, kad grynai dėl juridinio švarumo reikia visą šitą dalyką įrašyti. Nieko čia neatsitiks, jeigu po penkerių metų reikės Užsienio reikalų ministerijai ateiti ir paprašyti skaičiuką „12“ pakeisti į skaičiuką „11“.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas mintis. Už – P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš manau, kad mums reikia nepavėluoti priimti šį teisės aktą. Man ne tiek svarbu, koks ten bus įrašytas Lietuvai atstovaujančių europarlamentarų skaičius, tik norėčiau, kad jisai būtų kuo didesnis. Vienas argumentų, kodėl gal ir nesiūloma įrašyti 12 dabar, nes yra vilties, kad vykstančių diskusijų ir institucinių pakeitimų metu Europos Sąjungoje dar gali pasilikti ir 13. Todėl mes galime save ir nubausti parašę 12 prieš 13 ir paskui vėl reikėtų kaitalioti. Gal geriau vadovautis faktiniu, po derybų nustatytu europarlamentarų vietų kriterijumi, nei dažnai kaitalioti. Mums, ko gero, svarbiau, kad ateinantys rinkimai vyktų turint aiškią teisinę bazę, todėl pasiūlymas yra visiškai korektiškas, nekeičia esmės arba tikrai įteisina visus tuos reikalus, kurių mes laukiame rinkimų metu. O šiaip mūsų derybininkams reikia naudotis ta proga, kuri dar tikrai gali atsirasti gaunant ir daugiau europarlamentarų ateityje. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Negalime. Reikalauja balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo projektui Nr. XIP-218 būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektui Nr. XIP-218 po pateikimo pritarta. Pagrindiniu siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Svarstymas ir priėmimas numatytas sausio 20 d.
Gerbiamąjį viceministrą vėl kviečiu į tribūną. Darbotvarkės 2-3 klausimas – įstatymo „Dėl Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIP-231ES. Pateikimo stadija. Prašau. O gal galite iš karto ir projektą Nr. XIP-232ES irgi dėl valstybių narių ir Juodkalnijos? (Balsai salėje) Tai gal abudu pateikite. Prašau, kolega.
Š. ADOMAVIČIUS. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Seimui taip pat teikiamas ratifikuoti Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Juodkalnijos Respublikos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo projektas, taip pat Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Bosnijos ir Hercegovinos stabilizacijos ir asociacijos susitarimo ratifikavimo projektas. Primenu, kad šie susitarimai buvo pasirašyti Liuksemburge, su Juodkalnija – 2007 m. spalio 15 d., o su Bosnija ir Hercegovina – 2008 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos vardu juos pasirašė tuometinis užsienio reikalų ministras P. Vaitiekūnas. Šie susitarimai yra pirmasis teisinis Juodkalnijos ir Bosnijos ir Hercegovinos žingsnis rengiantis Europos Sąjungos narystei. Šioms valstybėms Europos Sąjunga suteikė Europos narystės perspektyvą dar 2003 m. Europos Vadovų Tarybos ir užsienio reikalų ministrų susitikimuose. Europos Sąjungos valstybės narės, įskaitant ir Lietuvą, ne kartą pabrėžė, jog remia Vakarų Balkanų šalių integraciją į Europos Sąjungą. Nuo šių susitarimų įgyvendinimo priklausys abiejų valstybių tolesni žingsniai link Europos Sąjungos narystės.
Norėčiau pažymėti Lietuvos ekonominius interesus Vakarų Balkanų valstybėse, ypač Bosnijoje ir Hercegovinoje, kur Lietuvos verslas yra investavęs daugiau kaip 55 mln. Lt. Šių susitarimų ratifikavimas būtų svarbus Lietuvos verslui, nes reikštų, kad abi šalys teisiškai įsipareigoja perimti Europos Sąjungos taisykles ir normas, įskaitant ir reglamentuojančias verslo sąlygas. Tam, kad šie susitarimai įsigaliotų juos turi ratifikuoti arba kitaip patvirtinti pagal savo vidaus procedūras visos Europos Sąjungos valstybės narės. Pranešu, kad tą jau yra atlikusios, dėl susitarimo su Juodkalnija dvylika valstybių, o dėl susitarimų su Bosnija ir Hercegovina dvi valstybės: Estija, Vengrija. Lietuva būtų trečia. Primenu, kad Lietuva jau ratifikavo anksčiau pasirašytą analogišką susitarimą su Albanija, o prie susitarimų su Makedonija ir Kroatija prisijungs protokolais, kaip numatyta Stojimo į Europos Sąjungą sutartyje.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, prašau pritarti šių susitarimų sutarčių ratifikavimui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausti norinčių nėra. Ačiū, viceministre. Dėl motyvų dėl vieno ar kito įstatymo norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu po pateikimo pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-231? Galime? Pritarta. Ar galime pritarti įstatymo projektui Nr. XIP-232? Pritarta. Pagrindiniu numatomas Užsienio reikalų komitetas. Ir vieną, ir kitą įstatymą, t. y. projektai Nr. XIP-231 ir Nr. XIP-232, numatoma svarstyti ir priimti neeilinėje sesijoje.
Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Juršėnas. (Plojimai) Č. Stankevičius, labai atsiprašau.
PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, dabar svarstysime darbotvarkės klausimą, kuris darbotvarkėje paženklintas kaip r-1 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ projektą Nr. XIP-226. Projektą pristatys Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“. Nutarimas iš dviejų straipsnių. 1 straipsnis „Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijų pirmininkai“ – patvirtinti Dalią Puškorienę, kurią siūlo Pasaulio Lietuvių Bendruomenė, ir Lietuvos Respublikos Seimo atstovą Paulių Saudargą, pirmininkų pavaduotojais – Seimo narę Rimą Baškienę ir Ireną Gasparavičiūtę, kurią irgi siūlo Pasaulio Lietuvių Bendruomenė. Šis nutarimas turėtų įsigalioti nuo jo priėmimo dienos.
PIRMININKAS. Klausti niekas nėra užsirašęs. Ar galime po pateikimo pritarti projektui bendru sutarimu ir pereiti prie svarstymo procedūros? Galime. Ačiū. Svarstymo metu kalbėti taip pat nėra užsirašiusių. Prašau pritarti po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu? Taip, ačiū. Yra pasiūlyta šį Seimo nutarimą priimti ypatingos skubos tvarka, todėl klausiu, ar yra norinčių kalbėti dėl projekto? Nėra. Projektas yra iš dviejų straipsnių. Ar galime priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Priimta. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas. Skelbiu balsavimo pradžią. Kas už tai, kad šis nutarimas būtų priimtas, prašau balsuoti.
Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 73, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės komisijos pirmininkų ir pirmininkų pavaduotojų patvirtinimo“ yra priimtas.
Gerbiamoji pranešėja, gal jūs pristatysite kitą projektą, 2 rezervinį klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ projektą Nr. XIP-235(2).
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dar nebaigta procedūra ir nesuformuota pagal kvotas Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų visa sudėtis. Todėl siūlomas Seimo nutarimas nustatant, kad Europos reikalų komiteto pirmininkas turi 4 pavaduotojus. Ir pagal kvotą Tautos prisikėlimo frakcija prašo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoju skirti V. Babilių. Todėl nutarimo 2 straipsnis „Patvirtinti Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotoju Seimo narį V. Babilių“, 3 straipsnis – „Nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos“. Prašyčiau pritarti po pateikimo, šiandien svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti nori Seimo narys Z. Balčytis. Nėra. Daugiau užsirašiusių klausti nėra. Seimą kviečiu pritarti projektui po pateikimo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Pradedame svarstymo procedūrą. Ar yra norinčių kalbėti? Užsirašiusių kalbėti nėra. Ar galime projektui pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Pritarta.
Pereiname prie priėmimo. Pateiktas projektas susideda iš 3 straipsnių. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Ar galime priimti 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas. Ar galime priimti 3 straipsnį? Priimtas.
Teikiu balsuoti visą nutarimo projektą. Skelbiu balsavimo pradžią.
Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 75, prieš – 1, niekas nesusilaikė. Nutarimas priimtas.
Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji pranešėja, darbotvarkės 2-7 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIP-234. Prašau, gerbiamoji pranešėja.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo. Vadovaujantis Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 9 straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. Seimo rinkimuose daugiamandatėje rinkimų apygardoje Seimo narių mandatų negavo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga, dabar atstovaujama Vyriausiosios rinkimų komisijos, Darbo partija Seimo narių mandatų gavo Seimo rinkimuose sudariusi koaliciją su Leiboristų partija, taip pat į tai, kad daugiamandatėje rinkimų apygardoje Seimo narių mandatų gavo Lietuvos socialdemokratų partija, turėjusi savo atstovą pagal A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sąrašą, o Tautos prisikėlimo partija ir Lietuvos liberalų sąjūdis neturėjo savo atstovų Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, dėl išdėstytų motyvų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos atstovas išbraukiamas iš Vyriausiosios rinkimų komisijos. Darbo partijos atstovas, koalicijos „Darbo partija plius jaunimas“, toliau – Liberalų sąjūdžio atstovas yra siūlomas, ir vietoj A. Brazausko ir A. Paulausko koalicijos „Už darbą Lietuvai“ sudariusių partijų atstovės yra Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas. Taip pat yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovas, nes partija po rinkimų vadinasi kitaip. Taigi jums yra dviejų straipsnių teikimas. 1 straipsnis, minėjau, keičiasi atstovai ir pavardės. 2 straipsnis – kad paskirtieji Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai turėtų prisiekti šių metų sausio 20 dieną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausti nori Seimo narė A. Stancikienė. Atsiprašau, ne klausti? Dėl vedimo tvarkos? Prašau kalbėti, jeigu įjungtas mikrofonas. Prašau.
A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš dėl prieš tai buvusio klausimo. Kadangi aš balsavau už, nesuprantu, kodėl vienintelę mane rodo kaip balsavusią prieš. Norėčiau, kad ištaisytumėte. Čia Nr. XIP-235, dėl Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų pastaba fiksuojama protokole ir bus ištaisyta.
Ar yra norinčių paklausti? Yra užsirašę trys. Klausia Seimo narys Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų šiuo metu vietoj 15 pateikta 16 komisijos narių. Sakykite, kas sąlygojo padidėjimą vienu komisijos nariu?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Faktiškai išbraukti tik tie, kaip minėjau, kurie neišrinkti, o naujų koalicijų įrašyti. Ir jokios kitos partijos, kuri nėra parlamentinė partija, atstovų nėra. Kaip ir buvo, yra atstovai, kaip matote, visi tie patys, kurie teikti teisingumo ministro. Daugiau nėra jokių pokyčių, tik tie, kurie yra dėl naujų parlamentinių partijų.
PIRMININKAS. Dabar klaus Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Labai norėjau užduoti panašų klausimą, pirmoji pavaduotoja jau atsakė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Jau atsakyta. Ačiū. Yra dar vienas užsiregistravęs klausti – tai Seimo narys L. Sabutis. Prašom.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamoji kolege, mes patys žinome, kad šios komisijos darbas yra toks reikšmingas, kad ji dirba beveik nuolat. Ar, teikiant sudėtį, jums nekilo minčių, kad reikėtų taip pat apsvarstyti kai kuriuos įstatymų projektus dėl šių narių statuso, tai yra dėl atsakomybės, funkcijų ir statuso, nes jie vykdo ir kitas pareigas, bet prireikus atvyksta į posėdžius ir talkina čia priimant sprendimus. Ir antras klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad ši komisija dirbs efektyviai, ar šiandien negalėtų būti mažesnis jos narių skaičius? Bent į tai gal galite atsakyti.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Atsakysiu į pirmąjį klausimą. Aš kreipiausi į visas frakcijas, nes ketinama sudaryti tokią atskirą darbo grupę, kuri išanalizuotų įstatymus, kaip gerinti pačios rinkimų komisijos darbą, o galbūt ir kitus klausimus, kurie yra susiję su rinkimais. Iš tikrųjų šiandien yra šioks toks nesubalansuotumas, ir kartais tie rinkimų komisijos atstovai, kurie yra nuo vienos ar kitos partijos, tai yra nuo visų parlamentinių partijų, kreipiasi į atskiras frakcijas, prašydami koordinavimo veiksmų. Kai frakcijos pateiks savo žmones, tokia darbo grupė, kurią, aišku, aš teiksiu Seimui, kad ji būtų patvirtinta, tikrai bus sudaryta.
Ar ne per didelis žmonių skaičius? Iš tiesų būtinai turi būti tie žmonės, kurie atstovauja parlamentinėms partijoms. Teisingumo ministro teikimu šiuo metu yra net trys žmonės, gal užtektų dviejų. Gal reikėtų tai darbo grupei svarstyti, kaip tobulinti ir gerinti Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą ir peržiūrėti ir Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, t. y. teisininkų, skaičių.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausiančių nėra. Ar galime pritarti šiam projektui po pateikimo? Siūlymas pritarti. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Priimta.
Projektas svarstomas ypatingos skubos tvarka. Pradedame svarstymo procedūrą. Nėra užsirašiusių kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta.
Pradedame priėmimo procedūrą.
Ar galime priimti nutarimo 1 straipsnį taip pat bendru sutarimu? Priimtas. Ar galime priimti ir 2 straipsnį bendru sutarimu? Priimtas. Ačiū.
Skelbiu balsavimo dėl viso nutarimo pradžią. Atsiprašau, stabdau balsavimą. Ar Z. Balčytis yra užsirašęs kalbėti?
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ne, atsisakau.
PIRMININKAS. Atsisakė kalbėti. Ar galime pradėti balsavimo procedūrą? Taip. Skelbiu balsavimo procedūros pradžią. Prašom balsuoti.
Balsavo 81 Seimo narys. Iš jų 80 balsavo už, 1 – prieš, nė vienas nesusilaikė. Seimo nutarimas „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo ir papildymo yra priimtas.
Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Per šoninį mikrofoną nori paklausti gerbiamasis Č. Juršėnas. Prašom.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Repliką po balsavimo. Gerbiamieji kolegos, mes padarėme gerą darbą. Žinoma, galima galvoti, kaip toliau tobulinti rinkimų procesą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą. Bet nepamirškime dviejų principų. Pirma, rinkimai jau ant nosies – gegužės ir birželio mėnesį. Vadinasi, jeigu ką galvojame daryti ypač sparčiai, tai reikia toje galimoje neeilinėje sesijoje. Priešingu atveju reikia atidėti po rinkimų, kad mes nesujauktume Vyriausiosios rinkimų komisijos darbo.
Antras dalykas, dėl teisininkų ir ne teisininkų santykio. Seniai buvo sutarta, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje teisininkų būtų ne mažiau negu ne teisininkų. Toks principinis nusistatymas buvo ankstesniais metais ankstesnių Seimo narių, tikintis, kad jie yra objektyvesni, ne taip suinteresuoti, kaip partijų deleguoti atstovai. Aš manyčiau, kad šio principo reikia laikytis. Bet dar kartą pabrėžiu – jeigu sugalvosime ką nors taisyti, tai turime tai daryti greitai, kad nepakenktume rinkimų procesams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi Seimo Pirmininko pavaduotoja jau atėjo pateikti ankstesnį klausimą, tai aš siūlyčiau iš karto pristatyti ir rezervinį 4 klausimą – ateinančios savaitės, sausio 20 d., plenarinių posėdžių darbotvarkę. Prašom.
2009 m. sausio 20 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, sausio 20 d. mes baigsime neeilinę sesiją. Pirmas klausimas, kurį jau pradėjome, po pateikimo pritarta Seimo nutarimui „Dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo“. 11 val. būtų svarstymas ir priėmimas. Toliau, ko nesuspėjo padaryti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir buvo šiandien įtraukta į darbotvarkę, – Vyriausybės įstatymas su lydimaisiais. Seniūnų sueigoje nukėlėme į sausio 20 d. Toliau. Šiandien jau padarėme darbą, t. y. priėmėme Seimo nutarimą „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties pakeitimo“, taigi 15 val. turėtų prisiekti naujai paskirti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai. Ir yra klausimai, kuriuos šiandien teiks Ministras Pirmininkas. Nutarimas „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus paskyrimo“. Manau, kad po pateikimo šiandien bus pritarta, todėl svarstymas ir priėmimas numatytas sausio 20 d. Taip pat yra numatytas Seimo nutarimas „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“, irgi būtų pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Ir vienas svarbus įstatymo projektas, kuris faktiškai tęsiasi nuo praeitos kadencijos Seimo darbo, tai Mokslo ir studijų įstatymo projektas. Numatytas svarstymas. Iš tikrųjų daug pataisų, o priėmimą turėtume daryti dar vienoje neeilinėje sesijoje.
PIRMININKAS. Paklausti nori A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Noriu ir konsultuotis, ir kartu paklausti dėl Genocido ir rezistencijos centro generalinės direktorės. Tai dėl Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisijos įrašymo kaip antrosios. Gal galima būtų jos nerašyti? Tada mums nereikėtų rengti posėdžio, nes mes komisijos nuomonę premjerui pateikėme jau truputį anksčiau. Kad nereiktų antrą kartą to paties daryti, tai tą galima užskaityti kaip nuomonę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų uždavinys, kad jūs pateiktumėt išvadą. Jeigu jūs svarstėt, tai jums nebūtina iš naujo rinktis. Jūs tik pateikit dokumentuotą išvadą, kad jūs svarstėte, ar pritariate, ar nepritariate, kiek žinau, pritariate, ir tiek. O jeigu šiandien po pateikimo bus pritarta, tai, be abejo, kai kurios frakcijos, kiek žinau, nori susitikti, ir mes iki sausio 20 d. turim galimybę susitikti su kandidate.
PIRMININKAS. Paklausti nori kolega J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji kolege, pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja, sausio 20 d. darbotvarkėje matau pirmą įrašytą nutarimo „Dėl Aukščiausiojo Teismo Pirmininko atleidimo iš pareigų“ klausimą. Ar verta įrašyti šį klausimą po to, jeigu, kiek žinau, jūsų frakcijos siūlymu praeitą kartą buvo išbrauktas iš darbotvarkės šis klausimas, o jūs vėl siūlote šį klausimą įrašyti? Ar mums negana tų absurdo spektaklių?
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, nereikia užbėgti įvykiams už akių. Kai bus sausio 20 d. ir kai bus galimi kokie nors sprendimai, apie kuriuos jūs dabar kalbat, tada mes ir galėsim kalbėti, kas įvyko ir kas neįvyko. Šiandien pagal Statutą aš privalau įtraukti V. Greičiaus atleidimo klausimą į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai I. Degutienei. Visi klausimai užduoti. Dabar, kolegos, noriu paklausti, ar galim bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Ne, nėra bendro sutarimo. Registruojamės ir balsuojame, kas už pateiktą darbotvarkės projektą.
Už – 75, prieš nėra, susilaikiusių taip pat nėra. Pasirodo, galėjom, kolegos, ir bendru sutarimu. Taigi darbotvarkės projektui pritarta.
Seimo nutarimo „Dėl Saulėlydžio komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-82 (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti dabar svarstyti darbotvarkės klausimą r-3 – Seimo nutarimo „Dėl Saulėlydžio komisijos sudarymo“ projektą. Mes turėtume suspėti iki premjero atvykimo šį klausimą apsvarstyti. Kviečiu Audito komiteto pranešėją L. Graužinienę. Ar ponia Loreta yra salėje? Nėra. Teks atidėti. Ar galėtų kas nors vietoj L. Graužinienės? Prašau.
A. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Audito komitetas svarstė įstatymo pasiūlymą dėl Seimo valstybės valdymo sistemos tobulinimo komisijos sudarymo ir priėmė sprendimą grąžinti Seimo nutarimo „Dėl Saulėlydžio komisijos sudarymo“ projektą Nr. XIP-82 iniciatoriui tobulinti. Pasiūlymai: siūlytina apsvarstyti Seimo komitetų ir komisijų įgaliojimus, kad siūlomos steigti komisijos funkcijos, uždaviniai ir tikslai nesidubliuotų su veikiančių Seimo komitetų ir komisijų funkcijomis bei tokiu būdu būtų išvengta neracionalaus ir neefektyvaus valstybės biudžeto lėšų panaudojimo. Balsavimo rezultatai: buvo pritarta tokiam sprendimui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegai A. Mazuroniui už pateiktą komiteto išvadą. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasiūlyti dabar iš karto remiantis Statutu balsuoti už komiteto išvadą, ir jeigu jai bus pritarta, mes iš karto nutrauksim, kaip ir išspręsim tolesnį šio projekto likimą. Dar turi teisę kalbėti vienas už, vienas prieš. Prašau, Z. Balčytis. Kolega Z. Balčytis užsirašęs…
Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip, ačiū, pirmininke. Vadinamoji Saulėlydžio komisija, kurios pavadinimas dabar yra keičiamas, manau, pasitarnaus kur kas efektyvesniam tiek valstybės turto panaudojimui, tiek ir dėl kitų klausimų. Manau, kad Seimas buvo nušalintas nuo šios problemos prieš tai, ankstesnėse kadencijose. Tai yra labai gera iniciatyva. Ir tikrai manau, kad bus gana subalansuoti ir ekonomiškai pagrįsti sprendimai bet kuriai Vyriausybei. Kadangi tai yra nuolat veikianti komisija, aš manau, kad ji per tam tikrą laiką tikrai įgis tam tikrus darbo principus ir gal iškils mažiau klausimų Seime. Todėl aš siūlau pritarti šios komisijos įsteigimui.
PIRMININKAS. Prieš – L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Taip, gerbiamieji kolegos, svarstėm mes ir komitete šį siūlymą, ir komitetas įvairiai vertino. Tačiau manėme, kad galbūt apie tokius dalykus reikia galvoti, bet pagal Seimo statutą tai turi daryti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir visiškai pritariu vienbalsiai priimtam Audito komiteto sprendimui, kad šiandien tas funkcijas turi vykdyti kaip tik mano paminėtasis komitetas. Be to, sudarant bet kokias komisijas, mes manome, kad reikia visada atsižvelgti į tai, koks jų sudarymo tikslas ir kokią galų gale paskirtį tokiai komisijai pasiūlytų Seimas. Manau, kad ir šiuo atveju reikėtų tęsti galbūt net platesne prasme diskusiją apie valstybės valdymo reikalus ir jų pagerinimą, todėl tik formaliai sudarytai komisijai aš asmeniškai tikrai nepritariu ir kviečiu balsuoti prieš pritardamas pagrindinio komiteto išvadai, t. y. Audito komiteto sprendimui.
PIRMININKAS. Norėtų pastabą dėl vedimo tvarkos. Taip, prašau, A. Zuokas.
A. ZUOKAS (LCSF). Aš tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad du komitetai svarstė, kaip tik Valstybė valdymo ir savivaldybių komitetas, kuris buvo ne pagrindinis, pritarė, vakar Audito komitetas, kuriame buvo kiti nariai, taip pat pritarė, tik šiandien rytą, kai nebuvo kvorumo, Audito komitete buvo kitas sprendimas. Todėl kviesčiau nepalaikyti, be abejo, šiandieninės Audito komiteto išvados.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, kas pritaria pagrindinio komiteto išvadai, t. y. grąžinti iniciatoriams tobulinti projektą.
Gerbiamieji kolegos, prieš – 30, susilaikė 9, už – 43. (Šurmulys salėje) Nuo to reikėjo pradėti. Taigi komiteto išvadai pritarta. Dabar turėtume šio klausimo svarstymą baigti, grąžinti iniciatoriams tobulinti. Kadangi iki premjero kalbos liko nedaug laiko, tai aš siūlau… Vieną minutę… Todėl aš siūlysiu daryti pertraukėlę. Tačiau prieš tai A. Zuokas – repliką. Prašau.
A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai negaliu suprasti vieno dalyko. Ši komisija kaip tik yra formuojama tam, kad kontroliuotų galbūt išaugusią biurokratiją ir procedūras, kurios buvo socialdemokratų valdymo laikais. Konservatoriai jos nepalaiko, o socialdemokratai palaiko. Tada man iš tikrųjų kyla klausimas dėl Saulėlydžio komisijos, kuri yra Vyriausybėje, tikrųjų tikslų. Todėl aš nesuprantu, gerbiamieji kolegos, kodėl parlamentas nenori dalyvauti bendrame biurokratijos saulėlydyje? Mane stebina toks balsavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, trumpa informacija prieš paskelbiant pertraukėlę. E. Zingeris kviečia susirinkti čia, prie posėdžio pirmininko tribūnos, trumpam pasitarimui plenarinių posėdžių salėje Jungtinių Amerikos Valstijų grupės narius.
Dabar skelbiu pertrauką iki 17 val. Atsiprašau, kolegos, jeigu yra būtinybė išsakyti replikas, prašau. Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai yra būtinybė išsakyti replikas, nes socialdemokratai niekada vieni nebuvo valdžioje. Visada būdavome su vienais ar kitais koalicijos partneriais. Ankstesniuose seimuose tokių iniciatyvų nebuvo. Aš kalbėdamas sakiau, kad šiandien yra laikas, kai mes turime pradėti galvoti, kaip taupyti visur. Todėl tokios komisijos palaikymas buvo tikslingas ir reikalingas. Buvusiems koalicijos partneriams norėčiau priminti ir jų tam tikrą indėlį ne tik į gerus dalykus, bet šiek tiek ir į tuos dalykus, kurių nepavyko kartu padaryti.
PIRMININKAS. J. Jagminas.
J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju. Tenka tik apgailestauti, kad šiandien buvo toks mūsų Seimo sprendimas dėl šios komisijos. Yra susikaupę labai daug valstybės valdymo klausimų. Aš tikiu, kad iniciatoriai, kurie teikė projektą, patobulins ir vėl iš naujo pateiks gal šiek tiek kita forma. Kad tokios komisijos reikia, nekyla abejonių. Aš labai pritarčiau galbūt patobulintam įstatymo projektui, tą komisiją reikia įsteigti, ji turės labai daug ir prasmingo darbo.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gal pasitarę ir siūlysime grįžti prie šio klausimo. Manyčiau, tokia komisija galėtų būti ne kaip nuolatinė, kuri jau pati savaime reikalauja papildomų biudžetinių lėšų, o nebent kaip laikinoji, kaip kontrolės komisija, prižiūrinti, kaip Vyriausybei seksis tą Saulėlydžio programą įgyvendinti. Jeigu matysime, kad tokia reikmė yra, galbūt visi tik stebėsime, kaip pati Vyriausybė tą klausimą spręs, ir tokios reikmės neiškils.
Kolegai A. Zuokui priminčiau, kad koalicijos susitarime yra ir toks dokumentas, kuriame sutarta sumažinti nuolatinių komisijų skaičių ir naujų nekurti. Tai čia būtų ta iniciatyva, kuri jau išeina iš to susitarimo ribų.
PIRMININKAS. V. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad mes ne apie saulėlydžius ir saulėtekius šnekame. Manau, reikėtų šnekėti apie saulės užtemimą. Jeigu saulės užtemimas, tai visi argumentai, čia išsakyti, turi prasmę. Jeigu nėra saulės užtemimo, tai, man atrodo, kad Seimas turi būti brandesnis, ir visa kontrolė apie tai, ką kalbame, gali būti atliekama komitetuose.
Kita vertus, aš atsiprašau R. Šukio ir kitų liberalcentristų, ir R. Čiupailos, ir kitų, jie buvo anoje koalicijoje vidaus reikalų ministrais, jų rankose buvo valstybės valdymas ir reformos. Aš manau, jie dirbo puikiai, ir man niekaip nesuprantama, kodėl juos šiandien A. Zuokas kaltina, kad jie privėlė visokiausių bėdų ir t. t. Aš dar kartą sakau, R. Šukys dirbo labai gerai. Ačiū jam.
PIRMININKAS. Visi išsakė replikas. Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 17 val.
E. Zingeris taip pat kviečia ateiti prie centrinės tribūnos ir tarpparlamentinės grupės su Izraeliu narius.
Pertrauka
PIRMININKAS. Buvo Seimo narių grupės kreipimasis dėl Ministro Pirmininko A. Kubiliaus iškvietimo į Seimo posėdį. Todėl kviečiame Ministrą Pirmininką A. Kubilių atsakyti į grupės Seimo narių pateiktą klausimą. Prašom.
Kolegos, primenu, kad atsakymui skiriama ne daugiau kaip 20 min.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, džiaugiuosi galimybe atsakyti į socialdemokratinės opozicinės partijos klausimą, kuris skamba, noriu priminti, taip: „Mes, žemiau pasirašę Seimo nariai, vadovaudamiesi Statuto atitinkamu straipsniu, prašome iškviesti Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką A. Kubilių į 2009 m. sausio 12 d. Seimo rytinį plenarinį posėdį (na, iškviestas į kitą posėdį) ir prašom atsakyti, kokių priemonių imsis Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Prezidento V. Adamkaus konkrečias pastabas, išdėstytas laiške Seimo ir Vyriausybės nariams dėl Seimo priimtų įstatymų.“
Taigi, mielieji kolegos, iš tiesų klausimas yra labai rimtas. Džiaugiuosi, kad socialdemokratai šitaip rūpinasi. Aš noriu pasakyti prieš atsakydamas, kad Prezidentas kreipėsi ir į Vyriausybės, ir į Seimo narius. Todėl aš, pasinaudodamas proga, galiu kelti klausimą, kaip Seimo nariai, tarp jų ir opozicija, atsilieps į Prezidento laišką ir jame išdėstytus labai svarbius dalykus.
Noriu pasakyti, kad Prezidentas yra susirūpinęs bendra situacija ir kur kas labiau, nei tą tenka girdėti iš opozicijos, ir tai yra natūralu. Prezidentas supranta ir mato, kokia yra situacija tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Gaila, kad opozicijai pristinga tokio matymo. Todėl labai dažnai tenka stebėtis paviršutinišku, neatsakingu elgesiu. Aš tikiuosi, kad tai yra laikina, gal iki partijos suvažiavimo, ir tas tada išsispręs. Aš linkėčiau socialdemokratams dėl kokių nors laikinų dalykų neprarasti tos atsakomybės, kuri europietiškai socialdemokratijai yra privalomas atributas. Gaila, kad Lietuvoje tos europietiškos socialdemokratijos dar vis labai stokojama.
Kadangi manęs klausė apie laišką, aš noriu pasakyti, kad reikia matyti visą laišką, ne tik pabaigoje išdėstytus konkrečius pasiūlymus, kuriuos aš labai trumpai aptarsiu. Jums yra išdalytas Finansų ministerijos parengtas siūlymų vertinimas, taip pat yra išdalyta mūsų informacijos tarnybų parengta medžiaga, patikslinanti kai kuriuos viešojoje erdvėje nevisiškai tiksliai traktuojamus dalykus.
Noriu pasakyti, kad Prezidentas visų pirma savo laiške išdėstė labai rimtą susirūpinimą dėl, kaip jis sako, nerimą keliančių ekonominių prognozių. Leiskite man pacituoti Prezidento laiško pirmąjį sakinį, pirmąją pastraipą, kuri yra verta ypatingo dėmesio.
Štai ką Prezidentas sako savo laiško pirmojoje pastraipoje: „Šiemet Lietuva sudaro nacionalinį biudžetą itin sudėtingomis sąlygomis (noriu pabrėžti, itin sudėtingomis sąlygomis, gerbiamoji opozicija), kai girdimos vien nerimą keliančios ekonominės prognozės…“ Nerimą keliančios ekonominės prognozės. Kažkodėl gerbiamajai opozicijai nerimo niekas nekelia. Nors ką tik buvo valdžioje ir tas prognozes taip pat turėjo visas galimybes svarstyti labai rimtai.
Toliau tęsiu. „Nerimą keliančios ekonominės prognozės, esą finansinė aplinka gali sparčiai pablogėti ir kad esame priklausomi nuo recesiją patiriančių pasaulio rinkų būklės. Tai reikia matyti ir suvokti. Deja (sako Prezidentas), gyvendami gerovės, spartaus ekonominio augimo metais nesugebėjome tuo pasinaudoti, pataupyti galimam sunkmečiui.“ Gerbiamoji opozicija, noriu priminti, kad paskutiniuosius aštuonerius metus jūs valdėte Lietuvą tuo metu, kai ekonomika augo po 7, 8 ir daugiau procentų, kaip Prezidentas sako, spartaus ekonominio augimo metais ir nesugebėjote, kitaip nei, pavyzdžiui, kaimynai latviai, tuo pasinaudoti. Jie sukaupė pakankamai rezervų… (Balsai salėje) Atsiprašau, kaimynai estai. Atsiprašau, kaimynai estai… (Juokas salėje) Ir vėl jums labai linksma…
PIRMININKAS. Kolegos, prašyčiau tylos!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jums labai linksma, atsiprašau už klaidą. Kitaip nei kaimynai estai, nesugebėjote tuo pasinaudoti. Siūlyčiau nesilinksminti svarstant tokius rimtus dalykus.
Tai, ką sako Prezidentas, yra labai rimta, kad gyvendami gerovės, spartaus ekonominio augimo metais nesugebėjome tuo pasinaudoti, pataupyti galimam sunkmečiui, ir todėl šiandien esame tokioje padėtyje. Sunkmetis ateina dėl anksčiau vyriausybių padarytų klaidų, turime regioninį sunkmetį ir turime pasaulinį sunkmetį. Šalia to, esame pliki, nuogi, nes jokių rezervų nesukaupta, o tie rezervai, kurie buvo sukaupti praeitų metų pradžioje, pavyzdžiui, „Sodroje“ 1 mlrd. 300 mln. Lt, yra visiškai išeikvoti per praėjusius metus. Dabartinę padėtį dar labiau komplikuoja prieš rinkimus priimti įstatymai, kurie leido stipriai padidinti biudžeto išlaidas.
Gerbiamieji, tokia situacija, ką Prezidentas sako savo pirmoje pastraipoje.
Prezidentas taip pat, noriu pabrėžti, savo laiške labai aiškiai sako, kad svarbu išskirti neatidėliotinas priemones, kurios garantuotų valstybės finansų stabilumą ir būtinas reformas, sustiprintų Lietuvos ilgalaikį konkurencingumą ir pasitikėjimą Lietuvos institucijomis. Taigi Prezidentas vėl kreipiasi ir į Seimą, ir į Vyriausybę visų pirma ragindamas rūpintis neatidėliotinomis priemonėmis, kurios garantuotų valstybės finansų stabilumą. Turiu pasakyti, kad iš tiesų man visiškai suprantamas Prezidento rūpestis, išdėstytas laiške, dėl visos ekonominės finansinės ir socialinės padėties, kurią mūsų Vyriausybė ir šis Seimas paveldėjo iš ankstesnės Vyriausybės. Paveldėjo tas problemas, kurias turėjome spręsti neatidėliodami.
Aš nenoriu čia vardinti visų problemų, bet noriu priminti keletą dalykų. Praėjusių metų pabaigoje, kaip pamenate, susidarė 1 mlrd. Lt nepadengtų išlaidų, kai ekonomika pradėjo sparčiai lėtėti. Tas buvo matyti dar prieš rinkimus. Deja, tuometinė valdžia nesiėmė jokių veiksmų, kad koreguotų biudžetą. Metų pabaigoje turėjome per milijardą Lt skolų ir nepadengtų asignavimų, nepadengtų jokiomis biudžeto pajamomis. Galiu pasidžiaugti, kad kai Vyriausybė ėmėsi aktyvių veiksmų, pavyko šią problemą, bent jau didesne dalimi, išspręsti, bet tai reikalavo viso komplekso priemonių, taip pat ir tų priemonių, kurios buvo įtrauktos į krizės įveikimo planą.
Lygiai taip pat noriu priminti, kad iš praėjusių metų mes metų pabaigoje paveldėjome tokią situaciją, kad „Sodros“ rezervo fondas, kuris, kaip minėjau, praėjusių metų pradžioje siekė 1 mlrd. 300 mln. Lt, metų pabaigoje buvo 100 mln. Lt. Rezervo fondas išnaudotas buvusios Vyriausybės veiksmais, kuri, mano įsitikinimu, gana šiurkščiai pažeidė „Sodros“ biudžeto įstatymą, ir mes tai dar turėsime aiškintis.
Galų gale paveldėjome 2009 m. biudžeto projektą, kurį parengė irgi ankstesnė Vyriausybė, ir tas projektas pareikalavo esminių korekcijų, nes jeigu mes jo nebūtume keitę, ir tą padarėme per pirmąsias dvi savaites, tai noriu priminti, kad jeigu nebūtume ėmęsi visų priemonių, kurių bendra vertė yra 5 mlrd. Lt, tai 2009 m. pabaigoje būtume turėję deficitą, viršijantį 5,5 mlrd. Lt. Ką tai reiškia tokiai valstybei kaip Lietuva, kuri neturi jokių sukauptų rezervų? Mes galime labai paprastai į tokį klausimą atsakyti, nes visiškai akivaizdu, kad valstybės finansų sistema nebūtų atlaikiusi tokios įtampos. Aš tikiuosi, šiuos dalykus gerai supranta ir buvę finansų ministrai.
Iš tiesų pasaulio ekonominė finansinė krizė ypač skaudžiai palietė Baltijos šalis ir, kaip aš sakiau, ypač tas, kurios tokiems išbandymams visiškai nesirengė. Todėl kenčia Latvija, kaip jau minėjau, Estija gali šiek tiek ramiau žiūrėti į gyvenimą, nes turi sukauptų rezervų. O Lietuva, kaip Prezidentas V. Adamkus sako, dar kartą pakartosiu: „Gyvendami gerovės, spartaus ekonominio augimo metais nesugebėjome tuo pasinaudoti“, ir to pasekmes šiandien jaučiame labai skaudžiai. Vyriausybė deda visas pastangas, kad tos skaudžios pasekmės kiek galima mažiau paliestų tuos, kurie gyvena vargingiausiai.
Iš tiesų Lietuvos laukia nelengvi metai, tą turime visi suprasti, tą turi suprasti ir opozicija, tą turi suprasti ir visuomenės atstovai. Ekonomikos recesija, kai bendrasis vidaus produktas sumažės daugiau kaip 4 %, yra tikrai sunkus metas kiekvienam žmogui, ir Prezidentas savo laiške visiškai teisingai tai pastebi. Dar sunkiau būtų ypač tiems, kurie nedaug uždirba, jei valstybė nesusitvarkytų su savo atsakomybe, nesusitvarkytų su biudžetu, nesusitvarkytų su tuo, ką Prezidentas nurodo savo laiške, – valstybės finansų stabilumo garantavimu. Šiuo požiūriu mes ėmėmės tokių veiksmų, kurių įgyvendinimas leidžia garantuoti valstybės finansų stabilumą.
Noriu priminti, kad jeigu tų veiksmų nebūtume ėmęsi, šalia 5,5 mlrd. Lt deficito būtume turėję ir turėsime šiais metais dar vieną problemą – daugiau kaip 3 mlrd. Lt ankstesnių vyriausybių, taip pat socialdemokratų vyriausybių, paimtų paskolų, kurias šiais metais reikės grąžinti.
Taigi jeigu nebūtų imtasi visų šių veiksmų, valstybės finansų sistemą būtų ištikusi gili krizė, tai, kas kitose valstybėse vadinama valstybės finansų sistemos bankrotu. Mes to išvengsime, esu įsitikinęs, bet tam iš tikrųjų turėjome priimti visą paketą įstatymų, visą 2009 m. biudžetą, kuriame deficitą sumažinome 5 mlrd. Lt. Tai yra didžiuliai pinigai, to nematyti negali Seimo opozicija, ir ypač socialdemokratai.
Mes galime pasidžiaugti, kad, nepaisant visų problemų, mūsų yra geresnė padėtis nei latvių, kurių deficitas, jeigu Latvijos Vyriausybė, kuriai yra nelengva, nebūtų priėmusi reikalingų sprendimų, 2009 m. būtų siekęs 12 %, noriu pabrėžti skaičių – 12 %. Šiandien tarptautinėje spaudoje paskelbta, kad Airijoje šiais metais deficitas gali siekti apie 10 %. Ir visa tai vyksta tomis aplinkybėmis, kai pasaulio finansų sistema niekaip negali nusiraminti.
Noriu priminti, kad neseniai, šių metų pradžioje, didžioji Vokietija su savo galinga ekonomika nesugebėjo išplatinti tarptautinėse rinkose 3 mlrd. eurų vertės obligacijų ir negalėjo pasiskolinti reikalingų pinigų.
Taigi turime matyti tokią situaciją ir turime visi kartu, ne tik Vyriausybė, bet ir Seimas bei opozicija, daryti viską, o mes tai ir darome, kad apsaugotume tuos, kurie gyvena skurdžiausiai: pensininkus, mokytojus, kultūros darbuotojus. Kitose šalyse dėl krizės mažinamos pensijos ir visi atlyginimai, o mes ne tik išsaugosime pensijas dėl šiandien priimtų sprendimų, bet ir didiname mokytojų bei kitų mažai uždirbančių grupių atlyginimus.
Taigi yra tokios aplinkybės, kurių negalime nematyti ir negalime nematyti mūsų plano esmės, t. y. 5 mlrd. Lt sumažinto deficito. Be abejo, diskusijos dėl atskirų punktų įgyvendinimo vyksta ir jos vyks toliau, bet jos negali uždengti esmės.
Turiu pasakyti, kad kai ką tobulinsime, taisysime ir dėl to neturi būti jokių abejonių, yra sukurta daug bendrų darbo grupių ir su smulkiu verslu, ieškome, kaip taupyti lėšas toliau. Bet taip pat turime suvokti, kad situacija verčia visą visuomenę ir visus politikus elgtis atsakingai. Ta atsakomybė reikalauja tokio elgesio, kuris būtų adekvatus dabartinei situacijai.
Aš noriu pereiti prie klausimų, kurie suformuluoti Prezidento laiške ir į kuriuos jūs norėjote išgirsti tikslesnius atsakymus. Atsakymai jums yra išdalinti, parengti Finansų ministerijos. Prašom juos atidžiau skaityti ir susipažinti, kaip mes toliau planuojame darbą.
Prezidentas sako, kad neaišku, kaip ilgai galios priimti mokesčių pakeitimai, visų pirma iki 19 % padidintas pridėtinės vertės mokestis. Kaip ir pasakyta mūsų parengtame atsakyme, noriu pabrėžti, kad Vyriausybės programoje labai aiškiai įsipareigota išlaikyti Lietuvą tarp mažiausią mokesčių naštą turinčių valstybių ir kiekvienų metų biudžeto projektą svarstant siekti peržiūrėti mokesčių naštą. Ir kai kurių mokesčių, kurie buvo padidinti tam, kad galėtume subalansuoti valstybės biudžetą štai tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis, tarifus bus galima peržiūrėti.
Antras klausimas. Rimtų abejonių kelia numatyto bazinio atlyginimo dydžio sumažinimas 2009 m. Suprantame tas abejones, tačiau mūsų principinė nuostata buvo tokia, kad valstybės tarnybos darbuotojai neturėtų krizės laikotarpiu vien todėl, kad sumažinam gyventojų pajamų mokestį, gauti didesnes pajamas. Ypač valstybės tarnyba turėtų būti solidari su visa visuomene, kuriai tikrai yra sunku. Tikiuosi, kad po šios dienos Konstitucinio Teismo sprendimo tą solidarumo pavyzdį visų pirma parodys Seimas, ypač tie Seimo nariai, galbūt iš opozicijos daugiau, kurie iki šiol nepasirašė savanoriško pareiškimo susimažinti atlyginimą 15 %. Jie imsis kartu Seime veiksmų, kad tai, ką yra padarę Vyriausybės nariai, ką yra padariusi didelė dalis valdančiosios koalicijos, sumažinti savo atlyginimus. Tam pagrindas bus padėtas priimant reikalingus įstatymus. Noriu pasakyti, kad mes stengiamės, kad atlyginimai mokytojams, kitiems mažai uždirbantiems būtų didinami tiek, kiek tai leidžia šių metų galimybės, o politikai, Seimo nariai, ministrai, valdininkai turėtų rodyti solidarumo pavyzdį.
Dėl sveikatos draudimo įmokų ir kai kurių Gyventojų pajamų įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo nuostatų. Kai kurie pakeitimai, kaip žinote, buvo padaryti remiantis ir mūsų ikirinkiminiais pažadais naikinti išimtis ir lengvatas. Suprantama, kad tokios nuostatos yra įgyvendinamos su pereinamaisiais laikotarpiais, kai kurie dalykai tikrai bus peržiūrėti ir svarstomi, matyt, pačiu artimiausiu metu. Aš tikiu, kad pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, kuris gali užtrukti iki 3 m., įvairios socialinės grupės, kurioms dabar taikomos šiek tiek skirtingos nuostatos, solidariai mokės vienodus mokesčius, be jokių išimčių ir lengvatų.
Dėl kompensacinių priemonių spaudai ir knygų leidybai. Noriu pasakyti, kad mes laikėmės principinės nuostatos – naikinant mokestines lengvatas spaudai, rasti būtų, kaip padėti ypač tai spaudai, kuri gali atsidurti sunkiausioje padėtyje, t. y. vietinei, regioninei ir kultūrinei spaudai. Spaudos rėmimo fonde Vyriausybės pasiūlymu (esame dėkingi Seimui, kad patvirtino tokį mūsų pasiūlymą Biudžeto įstatyme) yra numatytos dvigubai didesnės lėšos nei ankstesniais metais. Dabar Spaudos rėmimo fondas viršija, rodos, 11 mln. Lt, artimiausiu metu bus galutinai suderinta su pačiais leidėjais ir Spaudos rėmimo fondu tvarka, kaip tie pinigai bus naudojami, kad jie pasiektų tikslą. Šiuo būdu į tokį Prezidento raginimą yra tiksliai atsiliepta, o iki metų vidurio, kol galioja PVM lengvata knygų leidybai, Seimas pavedęs Vyriausybei, Vyriausybė tą yra pasirengusi padaryti, taip pat numatyti specialias paramos priemones, subsidines paramos priemones lietuvių autorių knygų leidybai. Manau, kad tai irgi įgyvendinsim.
Prezidentas kelia klausimą dėl akcizų – kodėl akcizai, sakysim, stipriam alkoholiui yra kur kas didesni nei alui ar vynui? Noriu pasakyti, kad irgi bus galima žiūrėti ir toliau derinti pozicijas svarstant 2010 m. biudžetą. Taip pat yra gana daug ir ne visai tikslios informacijos apie tai, kaip panašūs dalykai reguliuojami kitose Europos valstybėse. Tačiau bent jau mes, mūsų partija – Tėvynės sąjunga, į rinkimus ėjo žadėdama kovoti su alkoholizmu. Viena iš kovos su alkoholizmu priemonių, kurią siūlo Pasaulio sveikatos organizacija, yra naudoti skirtingus akcizus, naudoti juos siekiant vieno tikslo, kad mažėtų stipraus alkoholio vartojimas ir didėtų lengvesnio alkoholio vartojimas. Aš nesu didelis kovos su alkoholizmu specialistas, yra kur kas geresnių už mane. Nežinau, ar tikrai būtent tokios priemonės, taip stengiantis mažinti stipraus alkoholio vartojimą ir santykinai perstumti alkoholio vartojimą link lengvesnio alkoholio, gali sustabdyti vieną iš didžiausių rykščių Lietuvoje – alkoholizmą, bet stipresnio alkoholio ir lengvesnio alkoholio akcizų skirtumas Lietuvoje siekia 5,2 karto. Na, yra analogų ir Europoje, pavyzdžiui, Prancūzijoje ar daugelyje valstybių, kuriose lygiai taip pat tokios proporcijos yra numatytos.
PIRMININKAS. Gerbiamasis premjere, norėčiau atkreipti dėmesį, kad jau išnaudojote jums skirtą laiką.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tuo ir baigiu, nes atsakiau į visus klausimus. Liko šeštasis klausimas dėl Mokesčių inspekcijos. Mes esame davę tokį pavedimą ir Finansų ministerija yra davusi tokį pavedimą, kad pradiniame etape, kaip tik pirmosiomis sausio mėnesio dienomis, mokant naujuosius mokesčius, Mokesčių inspekcija padėtų mokesčių mokėtojams suvokti ir prisitaikyti prie naujos tvarkos ir šiek tiek atlaidžiau žiūrėtų į kai kurias klaidas, kurių gali pasitaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kaip minėjau, laikas, skirtas šiam klausimui, pasibaigęs. Ar galėtume sutarti, kad pereiname prie kito darbotvarkės klausimo? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mes galbūt galėtume padaryti kompromisą ir bent vieną klausimą leisti?.. Ar sutiktų bendru sutarimu Seimas? (Balsai salėje) Sutinkam. (Balsai salėje) Dėl vieno klausimo galėtume sutarti? (Balsai salėje) Atrodo, yra bendras sutarimas. (Balsai salėje) Ne, nėra bendro sutarimo.
Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad 10 minučių pratęstume šį klausimą, kad užsirašę Seimo nariai galėtų pateikti klausimus? Prašau registruotis ir balsuoti.
Už – 60, prieš – 11, susilaikė 2. Pratęsiame šio klausimo svarstymą 10 minučių. Prašau. Pirmasis klausia Z. Balčytis. Primenu, kad pirmumo teisę klausti turi tie, kurie pasirašę kreipimąsi.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, iš tikrųjų nesitikėjome tokios pradžios pristatant atsakymus į rimtus klausimus. Tikrai mes turėjome tiek padorumo, matyt, turėsime ir ateityje, kad nesietume Seimo darbo su vienokiais ar kitokiais partijos vidaus gyvenimo klausimais. Mes to laikysimės ir ateityje.
O dabar – iš tiesų labai keisti jūsų pasamprotavimai dėl esamos situacijos. Jeigu jūs prisiminsite buvusius 2–3 metus, viena iš jūsų geriausių kalbų, vienas iš sėkmingiausių pavyzdžių buvo Airija. Jeigu mes būtume sekę jų pavyzdžių, šiandien mes turėtume fiskalinį deficitą ne mažesnį kaip 10 %. Antra, įvairių valstybių fiskalinis deficitas yra skirtingas, tuo tikrai nereikėtų jums ateityje mojuoti kaip didele problema. Trečia, 1 mlrd. nepadengtų išlaidų pajamomis, t. y. numatyta 2008 m. biudžete, jūs už šitą biudžetą, taip pat ir jūsų frakcija balsavo. Mūsų biudžetas nebuvo subalansuotas, jūs tą patys žinote.
PIRMININKAS. Laikas.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Klausimas. Iš tikrųjų jūs pamėginote atsakyti, bet mes negavome nė vieno atsakymo. Jus Prezidentas asmeniškai įpareigoja skubiai ištaisyti trūkumus, kurie buvo pateikti kartu su 2009 m. biudžeto įstatymo projektais. Kada tą ketinate padaryti ir kaip jūs numatote tą daryti?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Visų pirma dėkoju, gerbiamasis Balčyti, už tuos patikinimus, kad jūsų partijos vidinės problemos nebus paverstos Seimo ir visos Lietuvos problemomis. Aš tikiu, kad jūs laikysitės savo žodžio, bent šiuo klausimu. Tai mums leidžia šiek tiek ramiau žiūrėti į darbo Seime perspektyvą.
Dabar dėl jūsų klausimo. Aš tikiuosi, kad jūs tikrai perskaitėte finansų ministro pasirašytus atsakymus, kuriuose yra apibendrinta įvairių ministerijų pozicija dėl Prezidento išdėstytų kai kurių pastabų, ir labai aiškiai matote, ką ir kaip mes planuojame daryti. Aš nežinau, kuri konkreti vieta jums yra neaiški, kuris sakinys jums neaiškus, jeigu galite patikslinkite, aš tada tikrai atsakysiu.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielasis kolega, aš manau, kad visi galime sutikti su jūsų teiginiu, kad esant sunkumams reikia visiems susitelkti, bet pats dėstymo tonas ir pozicija, kad dėl visko kalta opozicija, ir tam tikro purvo dozės neleidžia mums kolegiškai to padaryti.
Aš patikslinsiu tik vieną klausimą, keltą Prezidentui, jo nėra jūsų pateiktoje medžiagoje, pono A. Šemetos atsakymuose nepaminėta. Tai dėl antro klausimo, dėl ugniagesių, policininkų ir kitų pajamų didelio sumažėjimo. Sakyčiau, tokia nerimastinga gaidelė, ką jūs žodžiu pasakėte, kad tas sumažinimas bus tol, kol bus sumažintas gyventojų pajamų mokestis, jūs su tuo susiejote tą mažinimą. Negi dabar mūsų žmonės, mūsų krašto darbo bitelės, kurios ateina sunkiu metu padėti žmonėms, nusipelnė tokio vertinimo. Ar jūs suklydote atsakydamas mums į klausimą?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip žinote, aš jau minėjau, kad mes rūpinamės tais, kurie uždirba mažiausiai, visų pirma mokytojais, kultūros darbuotojais, jiems atlyginimai, nepaisant visų sunkmečių, yra didinami, ateis laikas, kai bus didinami atlyginimai ir kitoms grupėms. Gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas, mano manymu, yra labai svarbus dalykas. Tai nėra laikinas dalykas. Šiuo sunkmečiu tai yra viena iš priemonių padėti verslui.
Dabar jūs pavartojote žodžius… Mes nepainiokime dviejų dalykų, tai bazinio atlyginimo dydžio sumažinimas 2009 metais ir realios pajamos, kurias gauna į rankas tie, kuriems skaičiuojami atlyginimai valstybės tarnyboje, remiantis baziniu atlyginimu. Noriu priminti, kad sumažėjus gyventojų pajamų mokesčiui, jeigu nebūtų mažinamas bazinis atlyginimas, tai daugiausia laimėtų turbūt tie, kurie daug uždirba. Čia nesunku suskaičiuoti. Mes laikėmės paprastos nuostatos, kad, mažinant gyventojų pajamų mokestį, tie, kurie gauna atlyginimus iš valstybės biudžeto – valstybės tarnyba, politikai, taip pat ir ugniagesiai, neturėtų dėl to gauti papildomų pajamų. Tai yra paprasta logika.
Turiu pasakyti, kad priėmus visą tokį paketą iš tikrųjų atlyginimai dėl to, kad sumažėja bazinis atlyginimas, nesikeičia. Vienintelis dalykas, kas keičiasi, tai gyventojų neapmokestinamas mokesčio minimumas, kuris, kaip žinote, daugiau uždirbantiems yra panaikinamas, todėl, be abejo, tie, kurie uždirba daugiau, daugiau negu vidutinis atlyginimas, netenka dalies pajamų dėl to. Aš esu paskaičiavęs, kiek netenka Seimo nariai dėl to, tai, rodos, 60 Lt. Manau, kad tai nėra labai didelė pinigų suma, dėl kurios reikėtų abejoti. Aš jums sakiau, ugniagesiai uždirba ne tiek, kiek Seimo nariai. Tiems, kurie uždirba mažiau, gyventojų pajamų mokesčio progresyvumas, dėl kurio, aš manau, jūs irgi suprantate, kad jis reikalingas įgyvendinant progresinių mokesčių sistemą, dėl neapmokestinamo minimumo progresyvumo kaip tik tie, kurie uždirba mažiau, iš šitos sistemos tik laimi.
PIRMININKAS. Klausia M. Bastys.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, klausant jūsų atsakymų jūs iš tiesų labai rimtai vertinate Prezidento iškeltus klausimus, adresuotus jums ir Seimui, bet vis dėlto, kaip būtų galima vertinti tokį faktą, kad Prezidento kreipimasis Seimo nariams buvo išplatintas uždelsus 10 dienų. Ar tai nerodo atmestinio požiūrio į Respublikos Prezidento nuomonę ir nepagarbos Seimo nariams? Dėkoju už atsakymą.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai negaliu atsakyti už tai, kaip Seime turi būti platinami įvairūs dokumentai. Aš tikiu, kad šiame informacijos amžiuje, ypač kai Seimas yra taip gerai aprūpintas informacinėm technologijom, tikrai tikiu, kad Seimo nariai, net ir esantys opozicijoje, atidžiai skaito spaudą ir žino, kad Prezidentas tokį laišką buvo išplatinęs, tikrai nebuvo sunku jį rasti internete ar Prezidento interneto puslapyje ir su juo susipažinti, nepaisant to, kada jis buvo išdalintas popieriniu pavidalu visiems Seimo nariams.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia V. Blinkevičiūtė.
V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, iš tikrųjų iš jūsų kalbos jau ne pirmą kartą girdžiu, kad jūs laikote nusikaltimu pensijų padidinimą, motinystės ir tėvystės išmokų laikotarpio pailginimą ir padidinimą, dirbantiems pensininkams pensijų grąžinimą, tai viskas aišku, nes jūs ne kartą tai eskaluojate kaip „Sodros“ turėto, sukaupto rezervo lėšų panaudojimą tokiems geriems dalykams iššvaistymą.
Tačiau mano klausimas būtų toks. Sakykite, jūs savo kalboje ne kartą pabrėžėte, kad rūpinatės būtent tais žmonėmis, kurie iš tiesų mažai uždirba ir sunkiai verčiasi. Bet kaip čia atsitiko, ar jūs derinote su pensininkų organizacijomis, su neįgaliųjų organizacijomis, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje jūs apmokestinote tiek senatvės pensijas, tiek invalidumo pensijas, tiek našlaičių pensijas. Iš tiesų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą neapmokestinamas minimumas bus taikomas tik tuomet, jeigu bus įvertintos invalidų pensijos, senatvės pensijos, našlaičių pensijos ir visos kitos pensijos. Ar jūs skaičiavote, kad tokiu atveju tas žmogus, kuris yra I grupės, pats sunkiausias, invalidas, kas mėnesį neteks mažiausiai 50 Lt, o per metus susidaro arti 600 Lt. Ar iš tikrųjų reikėjo tokio dalyko, net ir esant sunkiai ekonominei, finansinei ir socialinei situacijai?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmas dalykas, tikrai nereikia gąsdinti pensininkų ar invalidų. Turiu pasakyti, kad tikrai man tiesiog kelia ypač didelį susirūpinimą, jog Seimo nariai, kurie turi didelį autoritetą ir kurie, deja ar kaip tik gerai, yra opozicijoje, visi kalba labai netiksliai ir, ko gero, sąmoningai siekia dezinformuoti žmones, juos gąsdinti ir taip kelti sumaištį. Negaliu dabar atsakyti į jūsų klausimą, tikrai manau, kad jūs kalbate nevisiškai tiesą, o jeigu reikės, tai papildomai pasiaiškinsime ir jums atsakysime dar tiksliau.
Noriu pasakyti vieną dalyką, tikrai reikia baigti ir mes darysime viską, kad baigtųsi tokia praktika, kai patvirtinus taip pat ir „Sodros“ biudžetą, „Sodros“ biudžeto įstatymą, tai yra įstatymas, po to Vyriausybė ar konkrečiai socialinių reikalų ministrė imasi prieš rinkimus veiksmų ir didina pensijas tiek kartų ir tokiais dydžiais, kiek nebuvo numatyta „Sodros“ biudžeto įstatyme. Todėl sueikvojamas visas biudžeto rezervas ir pastatoma visa „Sodros“ sistema į didelę krizinę situaciją, kurią dabar mes turime spręsti ieškodami iš tikrųjų ekstraordinarinių priemonių, kad nenukentėtų pensininkai. Šioje vietoje aš tikrai galiu pasakyti, kad ieškosime, kokius reikia priimti įstatymus, kad tai daugiau nesikartotų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes jau 15 min. esame pratęsę mūsų klausimus ir premjero atsakymus. Siūlyčiau baigti, nutraukti klausimų uždavimą, nes numatytas laikas baigėsi. Ar galime pereiti prie kito darbotvarkės klausimo, ar turite kitų pasiūlymų? Bendru sutarimu. Ačiū, kolegos.
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus paskyrimo“ projektas. Projektą pristato Ministras Pirmininkas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turiu didelės garbės spręsti vieną gana paprastą, bet svarbų reikalą. Kaip jūs žinote, po Seimo rinkimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras liko be puikiai dirbusių vadovų, nes D. Kuodytė išrinkta į Seimą, A. Anušauskas taip pat čia. Ir turime šią problemą spręsti taip, kaip numatyta įstatyme.
Įstatymas numato, kad Seimas turi patvirtinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus kandidatūrą, o kandidatūrą Seimui teikia Ministras Pirmininkas. Štai aš ir jaučiu didelę garbę pateikti Seimui kandidatės į šį postą pavardę. Man labai malonu pristatyti Birutę Burauskaitę, kurią visi, kas domėjosi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikla paskutiniuoju metu, gerai pažįsta, paskutiniuoju – turiu omeny nuo pat jo įkūrimo pradžios. O kas šiek tiek domėjosi ir šio centro tyrimų veikla, pačia rezistencija, tai gerai žino, kad B. Burauskaitė yra šio centro viena iš ilgalaikių darbuotojų, gerai žinoma rezistencinių kovų, rezistencinių darbų, disidentinių darbų Lietuvoje okupacijos metais iniciatorė ir darbininkė.
Mielieji kolegos, neturiu ką daug pasakyti, nes iš tiesų manau, kad pačios Birutės biografija ir tai, ką ji veikė, ypač iki 1990 metų, yra akivaizdu. Ir antras dalykas, kas man ypač svarbu, kad B. Burauskaitės kandidatūrą man pasiūlė tie žmonės, kurių gyvenimo istorija (…) ypatingai besirūpinantys šio centro veikla. Tai yra pasiūlė tremtiniai, politiniai kaliniai, šiai pavardei pritarė ir Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams komisija.
Taigi aš tikrai raginu Seimą pritarti šiai kandidatūrai ir linkiu sėkmės poniai Birutei tuose darbuose, kurie jos laukia.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam Ministrui Pirmininkui už kandidatūros pateikimą. Kviečiu į tribūną kandidatę ponią B. Burauskaitę. Jums kalbėti yra skiriama 10 min., po to Seimo nariai pateiks klausimus.
T. B. BURAUSKAITĖ. Gerbiamieji, esu tokioje savotiškoje situacijoje, ir jeigu mano kalba nebus labai sklandi, prašom atleisti. Pirmiausia noriu padėkoti visiems mano kandidatūrą rėmusiems. Tai buvo tikrai man labai netikėta, kad taip plačiai mūsų darbai… Aš sakau „mūsų“, nes daugelis darbų, galbūt beveik 90 %, kas yra padaryta ir centro, tai yra dalelė ir mano, ir nesinori savintis to įdirbio asmeniškai.
Visuomenėje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra jau nusipelnęs tam tikrą ypatingą vietą, nes tai yra įstaiga, kuri turi savo specifiką. Tokia įstaiga, tokia institucija paprastai atsiranda tik po tam tikrų istorinių įvykių valstybėje, o pas mus – po 50 metų okupacijos. Aišku, okupacinėmis sąlygomis šio istorinio tarpsnio nebuvo galima tyrinėti, šiek tiek aš pati bandžiau tai daryti pogrindžio sąlygomis, bet, aišku, tai buvo daugiau norai ir ketinimai negu pats darbas.
Atsiradus galimybėms dirbti atvirai ir išryškinti, kas vyko vienos ir kitos okupacijos metais su žmogaus likimu, tada ir buvo užuomazga. Iš pradžių, kaip žinome, Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti, į kurios darbą įsitraukiau nuo 1988 metų. Vėliau ši komisija virto nedideliu Represijų tyrimo centru prie Sociologijos, istorijos, teisės ir filosofijos tyrimo instituto. Po tam tikros reorganizacijos lygiagrečiai nuo 1993 m. veikė Lietuvos gyventojų genocido institutas. Ir galima sakyti, kad plačiai ir išsamiai, taip, kaip ir vertas šis laikotarpis tirti, dirbti buvo galima pradėti tik 1997 m. po reorganizacijos. Tada ir mūsų Represijų tyrimo centras susijungė su Genocido centru. Atėjo vadovauti jauni energingi žmonės, kuriems šis darbas nebuvo tik darbas, o gyvenimo dalis. Ir per šiuos beveik 12 metų centras tikrai nuveikė daug darbų, kurie gal ir patį centrą apibrėžia dabar kaip gana garbingą, darbingą ir perspektyvų.
Nenoriu čia minėti visų darbų, nes tie, kurie domisi, aišku, mūsų darbus žino. Tai yra ir nukentėjusių asmenų, partizaninių kovų įamžinimas ir vardynų pavidalu, ir paminklais, monumentais, atminimo ženklais. Tai yra ir mokslinės studijos, monografijos, visa serija jų yra knygynų lentynose. Tai yra ir specialieji tyrimai, kuriuose tiriami iki šiol neištirti nužudymai, įvykiai, kurie turi būti iki galo ištirti, nepaisant to, kas buvo vykdytojai, kas buvo aukos. Jeigu tai buvo žūtis, jeigu tai buvo nužudymas, teisingumas ir tiesa turi rasti savo vietą. Bet kaip ir visur, žinome, kad turi būti ir tam tikras sakyčiau… Yra tokia padėtis, kad iki šiol mes labai daug dirbome, aš pati vadovavau Archyviniam vardynų skyriui, kuris leidžia, jeigu pastebėjote, didelio formato Lietuvos gyventojų genocido pavadinimų vardynus, kuriuose yra jau apie 175 tūkst. asmenų suregistruota. Bet kol kas mes turime daugiau mažiau statistinius duomenis.
Jeigu jūs pasitikėsite manimi ir skirsite į šį postą, aš turiu planų. Atėjo laikas, nestabdant tų darbų ir tų krypčių, ką centras dabar vykdo, pakelti tam tikrą kartelę, pirmiausia įkurti veikiančią informacinę sistemą. Dabar mums gana smarkiai trukdo. Yra sukurtos didelės duomenų bazės ir elektroninėse laikmenose, ir rašytinės. Bet vis dėlto turiu pripažinti, kad pasitaiko, jog mes, jeigu taip subanalintume ir supaprastintume, kartais išradinėjam dviratuką kiekvienas savo kambarėlyje. Taigi dabar tiesiog ateina būtinybė pasinaudoti dabartinėmis technologijomis ir sukurti vientisą paieškos, analizės ir tokią sistemą, kad būtų galima ir demonstruoti, ir apibendrinti viso centro sukauptą medžiagą.
Kitas, gal toks naujesnis, dar turėtų būti… Kadangi mūsų įstaiga yra tarpžinybinė, turi būti bendradarbiavimas su Demografinių tyrimų centru. Jie turi metodikas, kurios apibrėžia… Jos yra, sakysime… Irgi galima panaudoti tokias paskutines metodikas, kurios apibrėžia ne statistiškai, kiek, sakysime, tremtyje mirė procentais, kaip mes dabar išreiškiame, bet yra metodikos, kurios nustato mirtingumą. Jį galima lyginti su kitų tautų to laikotarpio panašaus amžiaus gyventojų grupių mirtingumo lygiu.
Šie dalykai yra labai svarbūs, nes mes turime „įeiti“ į tą apibrėžimą, kuris parodys… nors, aišku, tie tremtiniai, kurie savo kailiu patyrė, kartais sako: „Mums nereikia įrodyti“, bet tarptautiniu mastu būtų labai įtikinama, sėkminga, ypač pridedant prie žalos skaičiavimo. Kada nors mes tą sąskaitą galėsime pateikti okupantams, buvusiems okupantams, apie apibrėžtas sąlygas ne, sakytume, emocinių įspūdžių, memuarų pavidalu, bet mokslinių studijų ir tam tikrų metodų, kurie yra priimti Europoje, pavidalu.
Dabar reikėtų dar truputį suaktyvinti mūsų santykius su įvairiomis politinių kalinių ir tremtinių organizacijomis, Laisvės kovų sąjūdžio dalyviais ir t. t. Jų yra gana daug, aš jų nevardysiu. Bet mūsų siekis yra ir kaupti dar ne visai sukauptą, kol dar žmonės neiškeliavo anapilin, dokumentinę, vaizdinę, žodinę informaciją. Nors, atrodo, yra labai daug sukaupta, centre yra susistemintas ir naudojamas didelis archyvas, bet vis dėlto yra dar daug ką ir surasti, iškvosti, kaip mes sakome, ir užfiksuoti. Tai irgi yra mūsų pareiga.
Tai tiek ir norėjau jums pateikti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamoji pretendente, žinom, aišku, Genocido centro darbus. Praeitą kadenciją man teko visą laiką gilintis į šio centro ataskaitą, žinom ir jūsų skyriaus veiklą. Žinoma, ta išliekamoji vertė, kurią jūs ir manot tobulinti, tai yra didelis dalykas. Bet klausimas būtų dėl tos vaizdinės dalies. Sakykim, yra neužbaigta ekspozicija, įranga Tuskulėnų memorialo muziejuje, ar ne? Galbūt net ir čia, kur tie senieji KGB rūmai, ekspozicija labai įdomi, bet, žinoma, irgi daug galbūt dar tokių problemų. Tai kaip jums atrodo, kas trukdo ir ką reikėtų padaryti, nes kas metai dėl memorialo nieko nedaroma įrangos prasme?
T. B. BURAUSKAITĖ. Aš manyčiau, kad kol kas, jeigu kalbėtume apie Tuskulėnų Rimties parką, jis buvo ne centro rankose. Nuo sausio 1 d. jis jau yra mūsų balanse. Ten yra numatyti dideli darbai, yra suprojektuotos ekspozicijos, yra suburtas kolektyvas. Man atrodo, kad tai bus įvykdyta ir visuomenė, jaunoji karta galės naudotis edukacinėmis programomis, ir šiaip besidomintys. Ten bus ir tekstai, ir kompiuterių ekranuose pateikta vizualinė… biografijos, sakysime, tų žuvusiųjų. Taigi ta visa programa yra labai detaliai išdėstyta ir vykdoma.
Aišku, nenorėčiau dabar būti tokia banali ir net neetiška, aiškindama, kad visada trūksta finansavimo, nes netgi peržiūrėję šių metų planus, neturėtume prievartauti Vyriausybės skirti ypač dideles lėšas. Gal ten daugiau organizaciniai tokie, tarpžinybiniai… kad greičiau vyktų tie projektai, kurie yra ne mūsų rankose, tai reikėtų paskatinti. Aš manau, kad tai, kas yra numatyta ir yra šių metų planuose, tikrai bus pabaigta. Taip ir dirbsim.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė. Ponia Vida, jūsų klausimas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pretendente, kokias jūs matote pagrindines šios institucijos problemas? Kai kurias smulkias išvardijote, bet pagrindinės? Ir ar jūs nemanote, kad jūsų centras galėtų tapti būsimųjų Lietuvos istorikų mokslinio darbo baze? Ačiū.
T. B. BURAUSKAITĖ. Taip, aš kažkaip praleidau, nepaminėjau, kad dar vienas iš mano siekių būtų sustiprinti mokslinę dalį. Čia, aišku, praverstų didesnės lėšos, bet aš manau, kad faktiškai jauną žmogų galima motyvuoti ne tik pinigais. Galimybė pritraukti jaunus istorikus, aš neturiu omeny, kad būtinai tiktai ką tik baigusius… Mūsų centre buvo daug ir bakalaurų darbų, buvo atėję istorikai, rengiantys ir bakalauro darbus, ir magistro, ir doktorantūroje besimokantys. Aš manau, kad yra vilties. Nežinau, ar dabar čia verta man detalizuoti, bet ši tema tikrai nėra užmiršta, ir ji tikrai bus įgyvendinama.
PIRMININKAS. Paskutinioji užsirašė klausti V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji pretendente, pirmiausia sveikinu jus, pasiryžusią eiti tokias sunkias ir labai atsakingas pareigas. Mes, žinoma, visokeriopai stengsimės jums padėti. Bet noriu jūsų klausti. Lietuvoje liko 11 mažesnių ar didesnių, ar iš viso labai smulkių tremties ir rezistencijos muziejų, kurių statusas iki šiol taip ir nėra aiškus. Vieni yra mažyčiai kraštotyros muziejų padaliniai, kiti yra savanoriškos ar veikiančios visuomeniniais pagrindais įstaigos. Pagaliau buvo sudaryta komisija prie Kultūros ministerijos, kuri bandė kažkaip išspręsti. Tiesiog mums labai rūpi, nes tai vis dėlto didžiulis mūsų valstybės skriaudos ar kančios paveldas, kurį turėtume tikrai labai gerai žinoti. Kokia jūsų nuomonė? Ar jūs dalyvausite, ar jūs būsite, ar jūs padėsite mums išsaugoti tai, ką dar turime? Dėkui.
T. B. BURAUSKAITĖ. Taip, ačiū. Aš manau, kad tai yra netgi pareiga. Su ta problema esu šiek tiek susidūrusi, nes čia susiduria tokie dalykai… Tie įkurti nedideli muziejai… Aišku, vienas būdas juos centralizuoti. Tai yra negeras būdas, nes labai gerai, kai yra kad ir nedideli ir gal gana neaprūpinti tomis priemonėmis… Visa ta infrastruktūra gali būti didesniuose muziejuose, bet jie yra labai paveikūs vietiniams žmonėms, ypač jaunimui, nes dažniausiai jie turi tokią kaip ir kultūros taško funkciją ir skleidžia tą informaciją. Čia tiesiog turbūt ta dalis, kuri priklauso Kultūros ministerijai… Ministerija turėtų stimuliuoti, reikšti labai aiškią paramą šiems muziejams, o mes visada pritarsime metodiškai ir patarimais, ir galų gale gal ir eksponatus tvarkydami galime visada padėti.
PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai kandidatei B. Burauskaitei. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Gerbiamieji kolegos, pagrindinis teikiamo Seimo nutarimo komitetas yra Žmogaus teisių komitetas. Papildomai šį nutarimą svarstys Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisija. Šio klausimo svarstymas ir galbūt priėmimas yra numatytas ateinančią savaitę, antradienio plenariniame posėdyje.
Dar noriu priminti, kad yra suderintas laikas, kada frakcijos susitiks su gerbiamąja kandidate. Tie kolegos, kurie to laiko nežino, galės sužinoti iš savo frakcijų seniūnų.
Pagal Statutą procedūra yra baigta. Jeigu norėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos, prašom per šoninį mikrofoną. Nenorėtų gerbiamasis Vytenis? Prašom. A. Anušauskas. (Balsai salėje) Kolegos, primenu, pateikimo stadijoje pateikus kandidatūrą balsavimo nėra. Po svarstymo komitetuose, komisijose vyksta diskusija ir visos kitos procedūros.
Prašom. Ponas A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu kolegos neprieštaraus, aš siūlau papildomą Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Galiu motyvuoti.
PIRMININKAS. Būtų galima sutikti. Kolegos, galime sutarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) V. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, aš manau, kad formalioji klausimo pusė galėtų būti išlaikyta. Nemanau, kad dar reikia papildomo. Mes Pasipriešinimo okupacijoms komisijoje nagrinėjome, manau, šiuo atveju konsensusas yra milžiniškas. Reikėtų greičiau paskirti į pareigas. Aš manau, Seimo Pirmininkas galėjo siūlyti ypatingą skubą, būtume pritarę. B. Burauskaitei jau reikia rytoj dirbti ir linkėčiau asmeniškai visokeriopos sėkmės, nes yra bendras sutarimas. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šį klausimą baigėme svarstyti po pateikimo stadijos.
Dabar visas šūsnis Seimo narių pareiškimų. Pradėsime nuo teikimo dėl įsirašymo į Seimo tarpparlamentinių ryšių su Šri Lankos Demokratine Socialistine Respublika grupę. Įsirašyti į grupės narius galima nuo šios dienos iki sausio 20 d. pirmuose rūmuose, 117 kabinete. Pirmas grupės posėdžio laikas sausio 20 d. 14 val. 50 min. plenarinių posėdžių salėje. Grupės iniciatoriai Seimo nariai – D. A. Barakauskas, K. Daukšys ir V. Žiemelis.
Pareiškimas dėl tarpparlamentinių ryšių grupės įkūrimo. Taigi įkurta ryšių grupė su Ispanijos Karalyste. Pirmininku išrinktas A. Lydeka, jo pavaduotoju – D. A. Barakauskas.
Taip pat įkurta Tarpparlamentinių ryšių su Kanada grupė. Pirmininku išrinktas A. Dumčius, pavaduotoja – O. Valiukevičiūtė.
Taip pat įkurta Tarpparlamentinių ryšių grupė su Šiaurės Europos šalimis. Pirmininku išrinktas D. Jankauskas, pavaduotoja – R. Baškienė ir antras pavaduotojas – J. Jagminas.
Įkurta Tarpparlamentinių ryšių Tibeto rėmimo grupė. Jos pirmininku išrinkta D. Kuodytė, pavaduotoju – E. Vareikis.
Įkurta Tarpparlamentinių ryšių su Baltarusijos Respublika grupė. Pirmininku išrinktas V. Bukauskas, pavaduotojai – B. Vėsaitė, V. Babilius ir K. Daukšys.
Įkurta Šiaulių krašto bičiulių parlamentinė grupė. Pirmininku išrinktas Seimo narys E. Žakaris. Atsiprašau, pirmininkė – R. Baškienė, pavaduotojas – E. Žakaris.
Įkurta Tarpparlamentinių ryšių su Kinijos Liaudies Respublika grupė. Pirmininku išrinktas K. Glaveckas, pavaduotojai – Č. Juršėnas ir V. V. Margevičienė.
Ir paskutinis pareiškimas dėl laikinosios Dzūkijos bičiulių grupės įkūrimo. Pirmininku išrinktas K. Daukšys, pavaduotoja – D. Bekintienė.
Tai visi pareiškimai ir pranešimai, kuriuos gavo Posėdžių sekretoriatas. Noriu paklausti, ar yra Seimo narių, norinčių paskaityti pareiškimus? Nėra.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu vakarinį posėdį… (Balsai salėje) Yra pageidavimas registruotis. Registruojamės.
Skelbiu vakarinį plenarinį posėdį baigtą.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.