Seimo rytinis plenarinis posėdis Nr. 29

2009 m. sausio 15 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Dabar 10 val. 25 sekundės. Iš tiesų tikėkimės, kad ne visų narių buvimas nereiškia, kad valdžia atsistatydino. (Juokas salėje) Jeigu nieko prieš, tai po penkių minučių paskelbsime oficialiąją mūsų sausio 15 d. posėdžio pradžią.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF*). Sveiki gyvi, kolegos, gerbiamasis Pirmininke, kadangi publikos nėra, t. y. kolegų Seimo narių, tai gali būti kitas darbo metodas: apsvarstyti visus Prezidento grąžintus įstatymus, o po to dėl visų balsuoti. Aš manau, iki to laiko Seimo nariai tikrai susirinks.

PIRMININKAS. Ačiū už pasiūlymą. Netrukus pradėsime. Labas rytas dar kartelį, mielieji kolegos, aš norėčiau, kaip posėdžio pirmininkas, pirmiausia atsiprašyti opozicijos, kuri labai drausmingai susirinko ir buvo priversta laukti, deja, valdančiosios daugumos. Aš tikiuosi, kad ateityje mes toko netakto kolegų atžvilgiu sau neleisime.

Seniūnų sueigos patikslinta 2009 m. sausio 15 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Skelbiu 2009 m. sausio 15 d. (ketvirtadienio) plenarinio posėdžio pradžią. Klausimas 1-1 dėl šiandienos darbotvarkės buvo aptartas Seniūnų sueigoje. Ar būtų pastabų, ar galima pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Pritariame, taip? Prašau Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Taip ilgai atsiprašinėjote, kad mes vos ne vos sureagavome. Mes norėtume frakcijos vardu paprašyti įtraukti vieną klausimą į šios dienos darbotvarkę. Vakar Seimo Etikos ir procedūrų komisija svarstė Socialdemokratų frakcijos pareiškimą dėl Seimo valdybos nutarimo įgaliojimų viršijimo. Seimo Etikos ir procedūrų komisija priėmė sprendimą, kad įgaliojimai neviršyti, tačiau mes frakcijos vardu prašome šį klausimą įtraukti į darbotvarkę ir Seimui apsispręsti balsuojant dėl žurnalistų pagal Statutą.

PIRMININKAS. Dėkoju, tačiau mūsų neeilinės sesijos klausimai yra patvirtinti pagal programą. kadangi teikimas turėtų būti patvirtintas Etikos ir procedūrų komisijos, kuri nepritarė tam teikimui, todėl antrinis, manau, pakartojimas yra tiesiog netikslingas.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Vis tiek Seimas turi balsuoti, nes mes Seimo darbų programoje negalėjome numatyti svarstymo procedūros…

PIRMININKAS. Gal būtų galima tuomet tiesiog išgirsti, pagal kurį Statuto straipsnį tai yra daroma, bet frakcija kreipėsi į komisiją, komisija nepritarė ir toliau jūs turite atlikti kitus veiksmus, bet šiuo klausimu jau yra…

Z. BALČYTIS (LSDPF). 34 straipsnio 3 dalis.

PIRMININKAS. Gal kol kas pereikime prie darbotvarkės tvirtinimo ir registracijos. Mielieji kolegos, prašau registruotis šios dienos posėdžiui.

Užsiregistravo 91. Priminsiu kolegoms, kurie ką tik prisijungė prie sėdinčių salėje, klausimas 1-1 dėl darbotvarkės. Prašau. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, tai yra 34 straipsnio 3 punktas. Komitetai ir frakcijos gali apskųsti ir toliau tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Seimas, išklausęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadas. Komisijos išvados yra, todėl mes prašome šį klausimą įtraukti į darbotvarkę.

PIRMININKAS. Kol kas išvadą mes girdėjome. Dėkoju už nuomonę, tačiau iš tiesų šiek tiek galbūt ne laiku, nes mes šio pasiūlymo net neišgirdome Seniūnų sueigoje, o Seniūnų sueigoje buvo pritarta lyg ir bendru sutarimu. Aš manau, kad šį klausimą geriausiu atveju mes nukelsime į antradienį.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Gerai. Į antradienį.

PIRMININKAS. Galbūt. Ar būtų dar pastabų dėl sausio 15 darbotvarkės? Bendru sutarimu galima pritarti? Ačiū, kolegos.

Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymas Nr. XIP-155Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

Klausimas pagal darbotvarkę 1-2. Aš norėčiau pakviesti į tribūną pranešėją K. Glavecką. Prezidento grąžintas Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymas Nr. XIP-155. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K. Glavecką. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektą Nr. XIP-155. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Nutarta pritarti Lietuvos Respublikos Prezidento dekretui Nr. XIP-155. Ačiū.

PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašė kalbėti pirmasis K. Daukšys, po to Seimo narys A. Butkevičius. K. Daukšys atsisako. Prašom A. Butkevičių, po to J. Oleką. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Svarstant Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymą, norėčiau išsakyti keletą minčių. Pirmiausia, aišku, tikėjausi iš prezidentūros sulaukti didesnio dėmesio pasirašant kai kuriuos kitus įstatymus – Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymus. šis įstatymas, kuris buvo vetuotas, aš manau, jam per daug dėmesio gal ir nevertėjo skirti, nes šis įstatymas, arba jo pratęsimas iki balandžio 1 d. (…) galima daryti tam tikrą išvadą, sudaro sąlygas, kad tie automobiliai, kurie nespėjo persiregistruoti iki sausio 1 dienos, būtų perregistruoti Latvijoje.

Jeigu kalbėtume rimtai, vis dėlto tarptautinė praktika rodo, kad daugelis Europos Sąjungos šalių stengiasi šio mokesčio išvengti ir šitą problemą stengiasi išspręsti numatydamos akcizų tarifus automobiliams skirtiems degalams. Tai sukelia mažesnes diskusijas tose šalyse. Mes tą praktiką irgi taikom, ir aš manau, kad Vyriausybei nereikėjo teikti šio įstatymo. Po kurio laiko bus aišku, kad jis nepasiteisins, ir tai, kas yra numatyta gauti – 300 mln. Lt papildomų pajamų, manau, gruodžio mėnesį apie tai bus galima padiskutuoti ir įvertinti, ar iš tikrųjų tokia suma bus surinkta, bet aš manau, kad ir šiandien galima pasakyti, jog tokios sumos nebus.

Toliau. Vis dėlto, mano manymu, šiam įstatymui arba šitam veto nereikėtų pritarti, ir tada būtų galima kalbėti dėl įstatymo, kuriam buvo pritarta valdančiosios daugumos, ir balsuojant dėl pagrindinio įstatymo būtų tikslinga, kad būtų nepritarta, joks įstatymas neįsigaliotų. Tokiu atveju būtų panaikinta įtampa, kuri sukelta visuomenėje.

Kodėl aš paminėjau, kad didesnį dėmesį reikėjo atkreipti į PVM įstatymą? Nes tai yra įstatymas, kuris daugiausia susijęs su vartotojais. Aš manau, tiek prezidentūros, tiek Seimo pareiga yra ginti valstybę, o valstybė yra mūsų žmonės. Nuo šio įstatymo reikėjo, aš manau, prezidentūroje pradėti didesnę diskusiją, pasikviečiant ir opozicijos atstovus, ir pozicijos atstovus, ir daugiau ekspertų ekonomistų finansininkų, nes šiandien visuomenė labiausiai reaguoja dėl šito vieno iš pagrindinių įstatymų ir dėl tam tikrų lengvatų panaikinimo.

Jeigu kalbėtume apie Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, irgi pasigedau dėmesio. Šiandien, galiu pasakyti, visuomenė net nežino, kad metų pabaigoje perskaičiuojant neapmokestinamųjų pajamų dydį labiausiai nukentės pirmiausia pensininkai, kurie dirba ir gauna pajamas pagal darbo santykius, jos bus įskaičiuotos į gyventojų mokestines pajamas; taip pat mokslininkai, kurie gauna įvairiausias mokslininkų rentas – jie irgi metų pabaigoje turės visas tas gautas pajamas įtraukti ir deklaruoti. O tie žmonės, kurie šiandien uždirba po 800 Lt ir per metus gaus kitų pajamų, tas kitas pajamas turės įtraukti. Jeigu perskaičiavus bus matyti, kad jiems 470 Lt NPD nepriklauso, metų pabaigoje jie turės papildomai sumokėti į biudžetą, nes bus sumažintas NPD, arba bus pasakyta, kad jiems jis visiškai nėra skiriamas.

Tai aš dar kartą kviečiu nepritarti veto ir nepritarti pagrindiniam įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Mielieji kolegos, prašyčiau tiesiog pagarbos vieni kitiems, ir ypač tiems žmonėms, kurie kalba tribūnoje. Diskusijos iš tiesų virsta ne pokalbiais tarpusavyje, bet turgumi. Dar kartą prašau dėmesio. Kai žmogus kalba tribūnoje, tiesiog nekalbėkime visi tarpusavyje. Aš labai dėkoju už supratimą.

Kviečiu Seimo narį J. Oleką. Ruošiasi B. Vėsaitė.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Pirmiausia norėčiau padėkoti Jo Ekscelencijai Prezidentui, kad jis nors šį įstatymą vetavo ir sustabdė dar vienos naštos uždėjimą, ypač mūsų smulkiam ir vidutiniam verslui.

Gerbiamieji kolegos, per šį laikotarpį, kai įstatymas buvo priimtas ir mes jį svarstome čia, Seime, dabar jau kaip Prezidento veto su siūlymu nukelti jo įsigaliojimą, turbūt ne vienas Seimo narys susitikome su savo rinkėjais, verslo žmonėmis ir išgirdome jų nuomonę. Taip pat ne vieną iš mūsų pasiekė įvairių verslo organizacijų kreipimaisi dėl šio įstatymo pasekmių, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui.

Jeigu pasižiūrėtume, ką šiandien mums rašo Alytaus krašto verslininkai, susibūrę į bendrą tinklą, atstovaujantys smulkiems ir vidutiniams verslininkams, jie labai aiškiai parodo, kad įmonėlei, kuri teikia tam tikras paslaugas ir naudoja automobilį kaip savo darbo instrumentą, taip pat kaip mes naudojame kompiuterį, ar kurios nors kitos kompanijos, tai yra didžiulė papildoma mokestinė našta, kuri prilygsta galbūt vieno ar kito darbuotojo atlyginimui. Ką gi mums teigia smulkaus ir vidutinio verslo atstovai? Kad jie tą naštą perkels ant tų, kurie tas paslaugas gauna iš jų, arba bus priversti atsisakyti ar mažinti savo darbuotojų atlyginimą, arba iš viso kai kas galbūt bus priverstas ir baigti verslą.

Dar daugiau. Mielieji kolegos, mes aiškiai matome, kad yra organizacijų, ypač visuomeninių organizacijų, kurios teikia labai paprastas, bet reikalingas paslaugas tai paveždamos neįgalų žmogų, tai padėdamos bėdos prispaustiems kaimo bendruomenės žmonėms, susikooperavusios ir įsigijusios automobilį. Dabar mes šiuo įstatymu verčiame juos mokėti papildomus mokesčius. Kaip sakiau, ačiū Prezidentui, kad buvo sustabdyta ir neįsigaliojo šis įstatymas nuo sausio 1 d., bet mokesčio mokėjimo nukėlimas iki balandžio 1 d. neišsprendžia problemos esmės.

Todėl aš siūlau visiems čia, šioje salėje, susirinkusiems Seimo nariams įsiklausyti į mūsų rinkėjų, mūsų smulkaus ir vidutinio verslo atstovų nuomonę, visuomeninių organizacijų nuomonę ir nepritarti Prezidento teikiamam dekretui dėl mokesčio atidėjimo 3 mėnesiams, taip pat nepritarti pakartotinai balsuojant dėl įstatymo, kuris šį mokestį įvedė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kviečiu į tribūną B. Vėsaitę. Po to Seimo narys M. Bastys. Dar kartą norėčiau paprašyti: gerbkime vieni kitus ir išjunkime savo telefonų garsą. Ačiū.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, turbūt niekas nedrįs prieštarauti, kad šiandien tiek stambiam, tiek vidutiniam ir smulkiam verslui išgyventi yra tikrai sunku, ir šis įstatymo projektas padėtį dar labiau pablogina. Kita vertus, pasižiūrėkite, šiuo įstatymu iš tikrųjų sukuriame nelygiavertes konkurencines sąlygas. Kuo taksistas yra prastesnis verslo dalyvis nei, tarkim, kompiuterių specialistas, kurio kompiuteris nėra apmokestinamas? Tai yra pagrindinė taksisto darbo priemonė. Nesvarbu, kad mes jam sumažinam mokestį. Pažiūrėkime. Per metus vieno automobilio mokestis sudarys apie 7200 Lt. Vadinasi, šis mokestis yra didesnis už automobilio likutinę vertę.

Dabartiniai valdantieji sako, kad mažins administracinę naštą smulkiam ir vidutiniam verslui. Priešingai, šio mokesčio administravimas faktiškai „suris“ pats save arba bent jau didžiąją dalį pajamų.

Paskutinė pastaba. Štai paskutinis šio posėdžio darbotvarkės klausimas, kurį teikia kolega A. Zuokas, yra Saulėlydžio komisijos kūrimas. Man atrodo, tai yra iš tikrųjų du vienas kitam prieštaraujantys dalykai, nes, viena vertus, kuriam Saulėlydžio komisijas, kita vertus, tam verslui administracinę naštą didinam.

Aš tikrai nepritariu šiam įstatymui nei nuo balandžio 1 d., nei apskritai jo įvedimui ir siūlau įstatymą atmesti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį M. Bastį. Po to Seimo narys V. P. Andriukaitis.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas supranta, ką reiškia verslui naujų mokesčių įvedimas, tačiau jis į šią problemą pažiūrėjo tik iš dalies. Man, kaip suprantančiam žemės ūkio klausimus, gaila, kad Prezidentas nekalbėjo naujų mokesčių įvedimo žemės ūkio srityje klausimu. Manau, Prezidentas galėjo išreikšti savo nuomonę. Kadangi mes šiandien svarstome būtent juridiniams asmenims įvedamą naują mokestį automobiliams, galima pasakyti vienareikšmiškai, ką kolegos jau yra išsakę: verslas šiandien tikrai nėra prisitaikęs ir negali būti prisitaikęs prie taip staiga įvedamų mokesčių.

Visų pirma būtų galima pasakyti, kad kiekviena įmonė savo verslą plėtoja, augina pagal esamus mokesčius. Įsivaizduokime, yra įmonių, naudojančių aptarnavimo srityje, aptarnavimo paslaugų srityje, labai daug lengvųjų automobilių, kurie iki šios dienos nebuvo apmokestinti, yra įmonių, kurioms tiesiog mažiau reikalingi tokie automobiliai. Jau iš karto mes sukuriame toms įmonėms nevienodas konkurencines sąlygas. Aš noriu būti nuoseklus, kai buvo pateikti šie valdančiosios daugumos įstatymai, jau minėjau, kad tai yra labai negeras precedentas ir naujiems mokestiniams įstatymams reikėtų numatyti mažiausiai pusę metų, kaip numatyta mūsų Statute, o dar geriau, kad tokiems mokestiniams įstatymams mažiausiai būtų numatytas vienerių metų laikotarpis. Įmonės normaliai galėtų prisitaikyti prie naujų mokesčių, suplanuoti savo verslą taip, kad šitie mokesčiai nemažintų jų konkurencingumo, tiek konkuruojant su Lietuvos įmonėmis, tiek konkuruojant su tomis įmonėmis, kurios dalyvauja mūsų versle jau už Lietuvos ribų.

Kaip ir prieš tai kalbėję kolegos, taip ir aš dar kartą antrinu, kad iš viso nepritartume šiam įstatymui. Siūlau gerbiamiesiems kolegoms šį įstatymą tiesiog atmesti. Dėkoju už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną V. P. Andriukaitį. Po to – Seimo narys Z. Balčytis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis Prezidento atstove, išties svarstome šį Prezidento vetuoti pasiūlytą įstatymą. Prezidento siūlymas, kaip sakyti, kad šis įstatymas būtų priimtas kitoks, tik paprasta pataisa, kad būtų nukeltas jo įsigaliojimo laikas, verčia suklusti, kodėl Prezidentas pasiūlė tokią išlygą – nukelti tik įsigaliojimo terminą.

Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šis Seimas jau patvirtino biudžetą, ir štai tikri skaičiai. XIV Vyriausybė savo projekte pasiūlė štai tokias pajamas – 25 mlrd. 533 mln. Lt. Patvirtintas projektas 2009 m. yra 25 mlrd. 448 mln. Lt. Taigi tarp pirmojo projekto ir galutinio yra minus 85 mln. Lt skirtumas. Dabar išlaidos. XIV Vyriausybė siūlė 28 mlrd. 172 mln., A. Kubiliaus Vyriausybė – 26 mlrd. 940 mln. Lt. Skirtumas – 1 mlrd. 232 mln. Lt. Jeigu žvilgtelėtume į deficitą, tai G. Kirkilo pasiūlyto projekto deficitas buvo minus 2 mlrd. 699 mln., A. Kubiliaus Vyriausybės deficitas – minus 1 mlrd. 492 mln. Jeigu tai būtų projektai, tai štai A. Kubiliaus Vyriausybė pajamų dalyje pasiūlė tiktai atitinkantį 1 % skirtumą tarp XIV Vyriausybės pajamų ir šios Vyriausybės pajamų, o išlaidose – 0,96 %. Tai yra tikri skaičiai, paskaičiuoti.

Dabar, norint pasiekti štai tokio skaičiaus rezultatą, A. Kubiliaus Vyriausybė pasiūlė šitiek įstatymų pokyčių – ir tokių keistų, ir neapgalvotų, kad tai, pirma, sukėlė didelę socialinę nelygybę. Mano kolegos jau minėjo, kad gyventojų pajamų mokesčio apmokestinimo skaičius užgrius ir pajamas, kurias žmonės gauna iš teisėtai sukauptų indėlių palūkanų, kurios jau vieną kartą apmokestintos, ir daug kitų dalykų. Negana to, dabar įvesta tiek teisinių pataisų, kad jos šalyje sukėlė teisinę krizę ir konstitucinę krizę. Mes turime ne tik ekonominės krizės arba recesijos perspektyvą, mes įsivėlėme į tikrą, rimtą teisinį chaosą ir konstitucinę krizę. Štai šitam kontekste Prezidentas tepasiūlo štai tik tokią pataisą dėl juridinių asmenų automobilių apmokestinimo. Kolegos, pamėginkime pajuokauti: mes žinome, kad konservatorių garbės pirmininkas labai gerai groja pianinu, jis groja pirštais. A. Kubiliaus XV Vyriausybė, atrodo, kad pianinu pradėjo groti alkūnėmis, daužo klavišus alkūnėmis ir visi teigia: žiūrėkite, neblogai skamba, šitas skambesys gali įveikti krizę! O Respublikos Prezidentas, matydamas, kad daužoma alkūnėmis, sako: žinote, nieko tokio, atrodo, kad išmoks groti, gal pratęskim šio įstatymo terminą.

Gerbiamieji kolegos, skaičiai rodo akivaizdžiai. Diagnozė ne ta, receptas ne tas ir gydymo būdai yra tokie, kurie atseit sergančių ekonomiką guldo į grabą. Šiuo atveju mes galime drąsiai pasakyti, kad šis įstatymas turi būti atmestas, nes jis nedarys įtakos tiems skaičiams, kuriuos aš ką tik pacitavau. Vadinasi, ne tik, kad reikėtų kalbėti, kad termino nereikia. Iš tikrųjų aš pritariu konservatorių Seimo nariui K. Masiulio straipsniui, pritariu jo pozicijai, šis įstatymas yra socialiai neteisingas visais požiūriais, todėl jo net svarstyti nebuvo galima ir priimti nebuvo galima, o jau šios Prezidento pataisos iš viso negalima suprasti, kodėl už tai reikia balsuoti. Todėl siūlau apskritai pasielgti taip: atmesti Prezidento veto ir šiandien apsispręsti, kad šis įstatymas būtų iš viso nepriimtas, tada vėl sugrįžti prie tų klausimų ir galvoti, kaip pasielgti. O šiaip dėl visų priimtų įstatymų, akivaizdu, reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą.

PIRMININKAS. Dėkojame už muzikinę paskaitą automobilių tema. Kviečiu Seimo narį Z. Balčytį. Prašymas, gal iš tiesų kalbėkime konkrečiai apie klausimą, kurį nagrinėjame. Priminsiu, 1-2 klausimas – Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymas, grąžintas Prezidento.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kalbėsiu labai trumpai, ne todėl, kad davėte pastabą gerbiamajam Vyteniui, bet todėl, kad dėl laikinojo mokesčio juridiniams asmenims šiandien gana plačiai diskutuojama visuomenėje. Nenorėdamas kartoti, noriu atkreipti dėmesį į tris pagrindinius principus. Mano supratimu, šitas mokestis iš tikrųjų yra ne laiku, jis šiuo metu nereikalingas ir nespręs fiskalinių dalykų, kurie buvo jo pagrindinis tikslas mėginant jį įvesti. Taip pat dabartinės valdančiosios daugumos Vyriausybės programoje yra numatytos labai griežtos nuostatos ir nusistatymai, kad visi mokesčiai turi būti vienodi ir neturi būti jokių išimčių. Deja, vėl teikiamas naujas mokestis kalba apie tam tikras išimtis tam tikrom transporto priemonėm. 5 straipsnio 2 dalyje yra išskirtos specialiosios transporto priemonės, jos šito mokesčio nemokės. Mano supratimu, tos transporto priemonės, kurios būtinos atlikti tam tikras funkcijas, kaip ir verslui, transporto priemonė tarnauja kaip pagrindinė darbo priemonė ir naudojama susisiekti ir įvairiems produktams ar prekėms atvežti.

Taip pat yra numatytos įvairios mokesčio lengvatos kitiems (taksi, keleivius nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais vežančiam transportui), vėl netenkama dalies pajamų, nors tai yra neblogos lengvatos, tačiau pagal jūsų patvirtintos Vyriausybės programos nuostatas to neturėtų būti. Pritariu visiems kolegoms, kurie šiandien kalbėjo iš šios tribūnos sakydami, kad reikėtų laikytis nuostatos, jog šis mokestis būtų nepriimtas, todėl tikrai siūlau balsuoti už ir Prezidento veto, ir šio mokesčio neįvedimą taip, kad mes šį mokestį galėtume laikyti nepriimtu. Manau, tai nuramintų labai didelę visuomenės dalį ir nebūtų nereikalingų papildomų aistrų, kurios šiandien vis dėlto yra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį P. Gražulį. Po to Seimo narys V. Žiemelis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad šiuo klausimu buvo išsakyta labai daug argumentų, kalbėjau ir aš. Manau, kad iš tikro šis įstatymas nelogiškas. Buvo paskaičiuota aritmetiškai, kad štai tiek yra automobilių, štai tiek firmų registruotų, mes juos apmokestinsime ir surinksime tuos pinigus. Pažiūrėkite, vien per porą dienų Kaune, tai skelbia „Kauno diena“, juridiniai asmenys apie 800 automobilių perregistravo fiziniams asmenims. Jeigu šis įstatymas pradės galioti nuo balandžio ar nuo kovo mėnesio, tai faktiškai visose įmonėse liks tik keletas automobilių, kuriais įmonės disponuos. Perrašys tuos automobilius fiziniams asmenims. Tai neduos teigiamo rezultato. Manau, tai siūlo ir Prezidentas, kad reikia ne tik atidėti šio įstatymo įsigaliojimo laiką, bet ir paprasčiausiai iš viso jo nepriimti.

Aš buvau minėjęs, jeigu būtų priimtas kitas įstatymas, kad būtų nedidele pinigų suma, pavyzdžiui, metams šimtas litų arba dar kokia mažesne suma apmokestinti visi automobiliai turint tikslą, kad žmonės nelaikytų automobilių patvoriuose, kad gatvėse jie nestovėtų metų metais, manau, nesulauktų tokio didelio pasipiktinimo ir iš visuomenės, ir būtų sulaukta tikrai galbūt tokio teigiamo… bent pasiektume kokių nors rezultatų, nelaikytų automobilių, kuriais nevažinėjama, savininkai, o juos išregistruotų arba parduotų, ar atiduotų į metalo laužą. Manau, tai būtų galbūt protingas sprendimas. Tačiau kai kalbama, kad automobilių mokestis būtų nustatomas pagal automobilio ekologiškumą, jeigu jis ekologiškas, tai mokesčiai mažesni, tai aš manau, kad to nereikėtų daryti, nes nauji automobiliai išvengtų tokio mokesčio, o seni automobiliai būtų apmokestinami daug didesne suma. O kaip žinote, senus automobilius turi žmonės, kurių mažiausios pajamos ir kurie dažnai labai retai juos naudoja. Todėl siūlyčiau atsiimti šį įstatymą, apskritai Seimui atmesti ir daugiau prie jo negrįžti.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui ir operatoriui P. Gražuliui. V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo ir posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Respublikos Prezidento pozicijai, kad laikinasis mokestis už juridinių asmenų valdomus automobilius būtų atidėtas iki 2009 m. balandžio 1 d. ir galiotų devynis mėnesius, pritariu. Visų pirma kodėl?

Atvirai galiu pasakyti, kad nuo šio įstatymo atsiradimo dienos abejojau, ar šis įstatymas padės pasiekti siekiamą rezultatą, tai yra subalansuoti biudžetą ir surinkti reikiamus pinigus, kiek numatyta. Į šį klausimą negalėjo atsakyti ir finansų ministras A. G. Šemeta. Taip pat neapmąstyta, kokios pasekmės priėmus šį įstatymą bus verslui, ypač smulkiam ir vidutiniam.

Tačiau taip pat sunku pritarti ir opozicijos argumentams, kad jo tikrai nereikia. Nes opozicijos pateikiami motyvai, skaičiai, mano požiūriu, neparemti analize. Sutinku su Prezidento pozicija, kuria suteikiama galimybė iki balandžio 1 d. dar kartą apsvarstyti, ar tikrai reikalingas šis laikinasis įstatymas. Mano požiūriu, Seimas labai teisingai pasielgtų sukurdamas darbo grupę, kuri dar kartą apsvarstytų šio įstatymo reikalingumą ir jo naudą biudžetui subalansuoti, ir kokias pasekmes jo priėmimas turės verslui. Darbo grupė turėdama aiškią viziją galėtų pateikti pasiūlymus dėl šio įstatymo reikalingumo ir apsisprendusi, kad vis dėlto tas įstatymas yra reikalingas, galėtų pateikti patobulintą variantą. Natūralu, kad visi žmonės klysta, tačiau antra patarlės pusė sako: „nelikime klaidoje“. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį E. Klumbį. Po to A. Zuokas.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, ką reiškia šis įstatymas? Pirmiausia tai yra verslo sąlygų pabloginimas. Visą laiką, turbūt jau dešimt ar aštuonerius metus mes čia, Seime, kalbame apie smulkaus ir vidutinio verslo rėmimą. Štai šis įstatymas ir yra smulkaus ir vidutinio verslo žlugdymo įstatymas. Trumpai tariant, tai bus kapai. Kas yra svarbiausia, kad šis įstatymas dar labiau smogs ne pelno siekiančiom organizacijom. Tos, kurios dar dirba pelningai, gal šiek tiek išsisuks, tačiau tos, kurios dirba kitais tikslais, labdaros, paramos organizacijos, tai joms bus visiškai blogai. Atsižvelgdama į tai, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ balsuos prieš įstatymo priėmimą ir be pataisų, t. y. toks, koks buvo, ir balsuos prieš įstatymo priėmimą su Prezidento pataisomis. Mes esame prieš šį įstatymą iš esmės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį A. Zuoką. Po to J. Sabatauskas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Liberalų ir centro sąjungos frakcija vieningai palaikys Prezidento veto. Esame ir prieš tai sakę, kad toks būdas susirinkti pinigus nėra pats geriausias, bet lygiai taip pat norime pasakyti, kad ir Prezidento veto iš esmės problemos nesprendžia. Jis tik nukelia keletą mėnesių į priekį, nes nuo balandžio 1 d. vis tiek pagal dabartinę situaciją šis mokestis būtų mokamas. Todėl, manyčiau, būtų teisinga, jeigu rastume ir geresnius sprendimus per tuos likusius kelis mėnesius iki balandžio 1 d., nes šis mokestis, kaip gerai pastebėta ir Prezidento teikime, ir ekspertų, yra sunkiai suprantamas. Egzistuoja gera praktika Europos Sąjungoje, galėtume vadovautis jos kriterijais ir rasti geresnius ir teisingesnius sprendimus. Automobilis yra darbo priemonė. Apmokestinti jį, tai tas pats kaip apmokestintume, pavyzdžiui, plaktuką, o dar didesniu mokesčiu tuos, kurie tuo plaktuku naudojasi. Tikrai manyčiau, kad galime vieningai Seime rasti geresnius sprendimus, ir tikiuosi, kad turime dar laiko iki balandžio 1 d. net ir minėtą įstatymą, kuris įsigaliotų, dar kartą tobulinti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį J. Sabatauską.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Juridinių asmenų valdomų automobilių apmokestinimo įstatymas iš tikrųjų labiausiai kerta per mikro, mažąsias įmones, nevyriausybines organizacijas, bendruomenių fondus, neįgaliųjų, socialines paslaugas teikiančias organizacijas, kurios turi vieną, geriausiu atveju du automobilius. Ir kaip tik dažniausiai tai būna lengvieji automobiliai, nes jiems ir nereikia to didelio automobilio.

Ir štai aš čia noriu pacituoti iš Alytaus gautą verslininkų krašto asociacijos kreipimąsi, kurį, tikiuosi, ir jūs gavot elektroniniu paštu. Jame sakoma, kad šis mokestis yra nekorektiškas ir nesąžiningas, nes mokestis nepriklauso nuo veiklos apimčių. Todėl labiausiai bus nuskriaustos įmonės, kurios automobilius naudoja retai, bet be jų neturi galimybių plėtoti verslo. Taigi bus labiausiai apmokestintos mikro ir mažos įmonės, ypač veikiančios provincijoje, kur nėra išvystytas visuomeninis transportas bei didesni nei didmiesčiuose atstumai, kurioms visuose Europos Sąjungos dokumentuose deklaruojamas prioritetas. Žiūrėkite į Europos Sąjungos komunikatą, visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“.

Apmokestinama tik tam tikra dalis verslo, kuriai vystyti arba teikti paslaugą reikalingas automobilis kaip darbo priemonė. Logiška, kad automobilis yra tokia pat priemonė kaip kompiuteris, stalas, telefonas, audimo staklės, kompresorius, nuo savęs pridėsiu, ir kirpėjo žirkles. Šiuo mokesčiu nebūtų paveiktos įmonės, kurių veikloje nėra būtinos transporto priemonės, pavyzdžiui, konsultacijų, interneto puslapio kūrimo, buhalterinių paslaugų, vertimo, finansinio tarpininkavimo ir panašiai. Manome, kad taip yra pažeidžiamas vienodų verslo sąlygų principas. Įmonės bus priverstos didinti paslaugų ir prekių kainas, už kurias mokės vartotojas, turės mažinti atlyginimus darbuotojams arba jie bus atleidžiami iš darbo.

Ir štai pateikia įdomius pavyzdžius. Įmonė, turinti keturis automobilius, per metus valstybei privalėtų sumokėti 7 tūkst. 200 litų, o tai dažnai viršija naudoto automobilio likutinę vertę. Pažiūrėkim vidutinį naudojamų automobilių amžių Lietuvoje – tai yra 12 metų. O tam, kad būtų surinkta tokia suma, įmonė, parduodanti prekes su 20 % antkainiu, turėtų pasiekti 36 tūkst. litų apyvartos didėjimą su sąlyga, kad tai apyvartai uždirbti nebūtų pateikta jokių išlaidų algoms, mokesčiams, patalpų ar technikos išlaikymui. Tokio spartaus apyvartos augimo krizės laikotarpiu įmonės tikrai negali tikėtis.

Registruodamas automobilį juridinis asmuo sumoka registracijos, techninės apžiūros, valstybinių numerių kaštus. Įmonės, kurių iki 3,5 t keliamosios galios automobiliai važinėja pagrindiniais Lietuvos keliais, per metus už vieną automobilį sumoka 600 litų į Kelių fondą. Be to, įmonės, mokėdamos už automobilių kurą, sumoka aplinkos taršos, pridėtinės vertės, akcizo mokesčius, kurių didžioji dalis pervedama į Kelių fondą.

Remdamiesi išvardytais argumentais minėti verslininkai rašo: „Reikalaujame, kad didžiąją dalį verslo diskriminuojantis ir verslo sąlygas bloginantis įstatymas nebūtų priimtas.“ Aš išversiu į mūsų statutinę kalbą: kad jis būtų laikytas nepriimtu. „Jeigu toks įstatymas bus priimtas, mes neatmetam galimybės kreiptis į teisines institucijas dėl įstatymo teisėtumo ir organizuoti akcijas.“ Taigi, gerbiamieji kolegos, raginu jus balsuojant dėl vetuoto Prezidento įstatymo (dėl ko aš labai apgailestauju, kad Prezidentas labai švelniai vetavo, tik atidėdamas įsigaliojimo terminą), balsuoti už tai, kad įstatymas būtų laikomas nepriimtu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už diskusijose išsakytas nuomones. Mielieji kolegos, netrukus mes balsuosime. O kol kas frakcijos vardu – V. Matuzas. Prašau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ne paslaptis, kad po kiekvieno gero baliaus iš ryto skauda galvą. Ne paslaptis, kad už kiekvieną malonumą reikia susimokėti. Taip ir šiandien pasaulis, taip pat ir Lietuva, susimokėti turi už tą išlaidavimą, kurį padarėm praeityje. Nenorėčiau dabar kaltinti kokios nors vienos politinės jėgos, tačiau šiandien mes gyvename tokiame pasaulyje, kuris, puikiai matom, ritasi visai negera kryptimi finansine prasme. Ir tie sprendimai, kurie buvo padaryti Šventų Kalėdų išvakarėse, buvo tuo metu reikalingi.

Šiandien mes svarstom Prezidento dekretą dėl veto. Trys mėnesiai. Tas laikotarpis, manau, galėtų būti skirtas, jeigu pritarsim Prezidento veto, kalbėtis toliau su juridiniais asmenimis, kurie valdo tą transportą. Šiandien mes turim pasiūlymų iš kompanijų. Jos siūlo tartis, tartis tokiu būdu: jeigu valdžia, jų kalba kalbant, atsisako reikalauti kelionės lapų, dalis jų pritartų būtent tokio mokesčio įvedimui.

Gerbiamieji kolegos, šiandien yra parengtas protokolinis Seimo nutarimas, ir mes, manau, kreipsimės į Vyriausybę, kad Vyriausybė pareikštų savo nuomonę. Tikiuosi, pritars tam, kad būtų palengvinta verslui šioje srityje. Tai yra vienas dalykas.

Antras dalykas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija šiandien rytą balsuodama priėmė nutarimą, kad tas mokestis, kuris galbūt dabar yra rengiamas dėl fizinių asmenų automobilių naudojimo, nebūtų įvedamas nuo metų vidurio. Tai yra du dalykai, dėl kurių, manau, ir iš esmės dėl finansinio nestabilumo šis įstatymas, atidėjus trims mėnesiams, turėtų laikinai iki metų pabaigos veikti.

Todėl kviesčiau visus, gerbiamieji kolegos, šiandien palaikyti Prezidento veto, atidėti trims mėnesiams šio įstatymo įsigaliojimą, kad per tą laiką galėtume padėti verslui ne taip, kaip buvo minėta, išvaryti arba perduoti transportą privatiems asmenims, tačiau padėti parengti tvarką, kad verslui būtų mažiau biurokratinių kliūčių naudojant šį transportą. Kviesčiau palaikyti Prezidento veto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskusijoje užsirašiusių kalbėti nėra. Taigi mes netrukus balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Motyvai, keturi – už, keturi – prieš. Už – K. Glaveckas. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pritardamas Prezidento veto, noriu taip pat pasisakyti už šio mokesčio įstatymą. Taip jau išeina, kaip senoje patarlėje: visi nori valgyti ir niekas nenori plauti lėkščių, taip ir ekonomikoje: visi nori turėti biudžeto asignavimus ir niekas nenori mokėti. Dabartiniu metu biudžeto situacija, renkant biudžeto pajamas, ypač „Sodros“, kaip žinote, yra negera, tendencijos yra blogos. Ir pažiūrėsim, jau kitą mėnesį bus aišku, kokios pajamos nėra gautos. Kovo vidury bus maždaug aiški situacija, ar reikia peržiūrinėti, keisti, dar kartą inventorizuoti visą biudžetą. Tai, aišku, priklausys nuo biudžeto pajamų balandžio-gegužės mėnesiais. Natūralu, kad iki to laiko, galimas variantas, mes turėsime, nepritarę dabartiniu metu šiam įstatymui, vėl grįžti prie to paties įstatymo ar kitokios formos. Todėl aš siūlau palaikyti, balsuoti už šį įstatymą, turint omenyje tai, kad atsižvelgdami į esamą finansinę situaciją ir tuos iššūkius, kurie dar laukia, atrodo, stiprėjant pasaulinei krizei, mes turėtume nors kokį mažytį manevrą. Nors pats mokestis, be abejo, kaip ir visi kiti, sakau, nėra geras dalykas, bet išeitis yra tokia, nes paprasčiausiai valstybei einamosioms sąskaitoms, viskam trūksta pinigų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – Seimo narė D. Mikutienė.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, Prezidento grąžintas įstatymas yra mažesnė blogybė, bet blogybė iš esmės. Ir aš kviečiu jus nepalaikyti ir Prezidento veto, ir atmesti įstatymą, jį laikyti nepriimtu. Kažkodėl niekas salėje nekalbėjo apie tai, kokį poveikį tai turės medicinos srityje, t. y. bendrosios praktikos gydytojams, kurie naudojasi šiuo transportu. Neįvertintas, Sveikatos reikalų komitetas net nesvarstė šio įstatymo. Iš esmės labai keistai skamba finansininkų paaiškinimai, kad negausime šiek tiek pajamų. Kaip jūs galite negauti, kad jūs iš viso net ir neturėjote? Jūs neturite ir negalite skaičiuoti, kad negausite šitų pajamų. Įstatymas iš esmės yra ydingas. Mokesčių didinimas turės neigiamą įtaką ir sveikatos paslaugų kokybės teikimui, jau nekalbant apie gyventojus ir sunkiai besiverčiančius žmones, kurie patyrė šoką po sausio 1 d. dėl tokių įstatymų pakeitimų. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Aš kviečiu gerbiamuosius Seimo narius palaikyti Respublikos Prezidento veto. Prezidentas siūlė atidėti įstatymo įsigaliojimą 3 mėnesiams. Aš manau, tai yra tinkamas terminas verslui pasiruošti.

Man taip pat teko kalbėti su kai kuriais verslininkais, ir jie pozityviai reaguoja į tokį įstatymą, nes jis yra ir Estijoje, ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Kartu reikia padėti verslui ir sumažinti biurokratinę naštą, tai yra atsisakyti tų kelionės lapų ir panašių dalykų. Tą mes siūlome padaryti, ir iki balandžio 1 d. bus tinkamas terminas tą padaryti. Svarbiausia – reikia tiesiai šviesiai ir aiškiai žmonėms pasakyti, kad fizinių asmenų automobilių apmokestinimo niekas nerengia, ir jis nėra planuojamas. Taigi siūlau balsuoti už Prezidento veto. Dėkoju.

PIRMININKAS. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kolegos, įstatymas sukurtas be galvos. Valstybės aiškiai pasako: mes norime jus apiplėšti, todėl atimsime po 150 Lt už kiekvieną automobilį. Už ką? Ar valstybė nori tvarkyti ekologiją, ar nori kitų dalykų? Ne, pasirodo, kišenė per tuščia. Bet kartu padidinome ir akcizą automobiliams.

Prezidento veto yra skirtas tam, kad šio įstatymo įsigaliojimas būtų atidėtas dviem mėnesiams, bet tai iš esmės nepakeičia žalingo įstatymo. Todėl, manau, reikia ir atmesti Prezidento veto, ir atmesti visą įstatymą. Tai mes galėsime padaryti šiuo metu. Dar kartą sakau: toks piratavimas – atsistojus vidury lauko pasakyti: na, man šiandien trūksta pinigų, tai aš iš jūsų visų atimsiu… Vienas verslininkas yra turtingas, ir jam nesunku sumokėti, kitas galbūt ne toks turtingas, jam bus sunku, kitas, smulkusis, neišgalės… Ar valstybė sąžiningai daro tokius dalykus? Ar valstybės reikalas taip neapgalvotai daryti reformas ir padaryti taip, kad verslas turėtų sunkumų? Čia daug kas citavo Alytaus verslininkų raštą, bet tų raštų galėtų prirašyti labai daug verslininkų.

Man gaila, kad kai kurie politikai pasiima kažkokių neaiškių verslininkų pritarimą, apie kurį niekas negirdėjo, niekas nematė, tik jiems pasakė. Taigi tokių dalykų daryti negalima.

Aš manau, kad šį įstatymą reikia išmesti į šiukšlių dėžę. Jeigu valstybei trūksta pinigų, valstybė turi gerai pagalvoti, kokiu būdu juos surinkti, kad skatintų tuos procesus, kurių valstybei reikia. Norime gerinti ekologiją – taip, apmokestinkime variklių tūrį, norime kitų dalykų – kitaip darykime.

PIRMININKAS. Laikas!

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, mes, klausydami opozicijos kalbų, nieko nauja neišgirdome. Girdėjome jau tomis ilgomis naktimis tų pačių spikerių kalbas, tokias pat visais klausimais, absoliučiai tuos pačius argumentus visais klausimais. Tai nieko kita mes čia neišgirsime.

Mokesčių įvedimas niekam nėra koks nors didelis džiaugsmas. Tai visi turėtų suprasti. Gaila, kad opozicija iki šiol nemato krizės. Ji nematė anksčiau ir turbūt nematys niekada, nes tai turbūt principinė politinė nuostata, kad sunkiu valstybei metu nereikia galvoti, reikia tik kelti chaosą ir iškraipyti tą informaciją, kuri yra. Užuot padėjus suvokti esamą situaciją, aiškinama taip, kad jie apskritai nebesuprastų esamų sprendimų.

Dėl pateikto Prezidento įstatymo. Buvo galima apskritai jo nevetuoti, nes mokestis įsigalioja, skaičiavimai yra daromi iš praėjusio ketvirčio. Iš esmės tas vetavimas didelių pokyčių nesukels, bet, aišku, galbūt tai yra tam tikras papildomas stabtelėjimas, kad būtų galima aptarti kai kuriuos niuansus ir detales. Bet kai kalbame apie mokesčio už juridinių asmenų automobilius įvedimą, tas mokestis kaip tik turėtų neleisti išvengti mokesčio tiems, kurie gali jį mokėti ir kurie nori nurašyti savo pelną, kad nebūtų apmokestinamas jų automobilis, naudojamas asmeniniams tikslams, taigi tas mokestis yra tinkamas, o dėl kitokių mokesčių Seimo pavedimu Vyriausybė dar tik diskutuos. Taigi nereikia visko suplakti į krūvą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A. Butkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto, esant sunkiai ekonominei situacijai, reikia užduoti klausimą, ar šis įstatymas sprendžia kai kurias ekonomines problemas, kad mūsų gyventojams padidėtų realiosios pajamos, kad būtų užtikrinta vidaus paklausa, kad ji nemažėtų, kad būtų išsaugotos darbo vietos? Turbūt atsakymas yra labai aiškus – šis įstatymas apie mūsų žmogaus gyvenimo sąlygų gerinimą tikrai nekalba. Čia yra pasirinktas variantas, kaip lengviausiu būdu būtų galima papildomai surinkti lėšų į valstybės biudžetą.

Jeigu tos papildomos lėšos, gaunamos apmokestinus transporto priemones, būtų apskaitomos pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą ir būtų skirtos kelių priežiūrai, tiesimui, renovavimui, tai gal iš dalies ir būtų pateisinama, bet šiuo metu akcentuojama taip, kad valstybėje nėra pinigų ir šis įstatymas išspręs problemas. Suprantant tuos dalykus, na, nelabai gražu to klausytis.

Mūsų frakcija vis dėlto pasisako prieš Prezidento veto ir pasisako už tai, kad apskritai nebūtų šio įstatymo. Jis sukelia tik labai dideles nereikalingas diskusijas ir nesprendžia aktualių mūsų šalyje susidariusių problemų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V. Mazuronis – už.

V. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, aš klausiau ministro R. J. Dagio. Manau, jeigu Vyriausybė elgsis taip, kaip ministras kalba, tai, mielieji, niekas kitas, tik Vyriausybė su tokiais ministrais kaip ponas R. Dagys ir provokuoja šiandien žmones neramumams, nes toks nesiskaitymas ir toks kietakaktiškas aiškiai kvailų sprendimų siūlymas nereiškia nieko kita, tik blogį Lietuvai ir Lietuvos piliečių kiršinimą. Aš pasisakau už tai, kad šis įstatymas būtų atmestas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviesčiau išgirsti vieniems kitus, nes jeigu nenori girdėti gerbiamasis kolega, tai nieko ir negirdės. Kad yra krizė dėl tokių ministrų ir tokios programos, tai matyti visiems, bet kuo čia dėti smulkieji ir vidutiniai verslininkai, kurie kreipėsi į mus visus ir į tamstą taip pat, labai aiškiai išdėstydami argumentus, kodėl šio įstatymo priėmimas ir Prezidento dekretu jo įsigaliojimo nukėlimas 3 mėnesiams nieko nekeičia. Ogi todėl, kad tai diskriminuoja ir sudaro kur kas sunkesnes sąlygas smulkiojo verslo atstovams, netgi paprastai kaimo ambulatorijai. Mes prieš 3–4 metus, panaudodami Europos Sąjungos lėšas, leidome įsigyti lengvųjų automobilius, kad į atokesnį kaimo vienkiemį galėtų nuvykti gydytojas ar felčeris. Šiais pasiūlymais mes uždedame mokestinę naštą, kad už tą automobilių reikėtų kasmet mokėti po 1800 Lt.

Mielieji kolegos, ar Alytaus krašto verslininkų, Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos, Panevėžio verslininkų asociacijos, Jurbarko verslininkų asociacijos, Vakarų Lietuvos medienos perdirbimo eksportuotojų asociacijos, Smulkiųjų ir vidutinių vežėjų asociacijos ir dar daugelio kitų – Rokiškio, Pakruojo, Druskininkų – smulkiųjų verslininkų kreipimaisi jums nieko nereiškia. Pamatėme praeitų metų biudžetą. Jo surinkimas buvo visai patenkinamas. Taigi tos naštos, to krūvio, apie kurį mes galvojome priimdami arba, tiksliau, jūs gąsdinote priimdami šį įstatymą nėra. Todėl siūlau nepritarti Prezidento veto ir nepritarti pačiam įstatymui, kuris yra vetuojamas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, keturi – už, keturi – prieš pasisakė ir pagal Statuto 167 straipsnį teikiu balsuoti, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Prašom balsuoti.

Balsavo 127 Seimo nariai. Už – 1, prieš – 91, susilaikė 35. Taigi jeigu grąžintas svarstyti įstatymas nepriimtas, pagal 3 to paties straipsnio punktą skelbiamas balsavimas, ar priimame įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi skelbiu balsavimą pagal 3 punktą, ar priimame su visomis pataisomis ir papildymais? Prašom balsuoti. (Plojimai)

Balsavo 127, už – 54, prieš – 59, susilaikė 14. Taigi įstatymas nepriimtas.

Pereiname prie darbotvarkės klausimo 1-3… (Šurmulys salėje) Nepriimtas.

Darbotvarkės klausimas 1-3… Prašau.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, dėkoju. Na, yra toks ketureilis, parašytas mūsų tautos: kad išsunks iš kažko varškę, visą šalį pamaitins, kad už įkvėptą deguonį mokestėlį pasiims. Aš noriu valdantiesiems pasakyti: neliūdėkite, tikrai galima įvesti mokestį už deguonį. Nelabai sunku paskaičiuoti, kiek įkvepi, koks vidutinis plačių tūris, na, ir padarykite tokį mokestį, kad tikrai tauta žinotų, kad jie kvėpuoja mokesčiais. (Šurmulys salėje)

Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas Nr. XIP-157Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkojame už tokį poetinį ekskursą. Darbotvarkės klausimas 1-3, įstatymas Nr. XIP-157, grąžintas, – Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas. Kviečiu pranešėją K. Glavecką. Prašom.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Kol ateis kalbėtojas, gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, yra esminis klausimas. Jeigu pagrindinio įstatymo nėra nei ta forma, kaip mes priėmėme, nei ta forma, kaip pasiūlė Prezidentas, tai antrasis įstatymas netenka prasmės. Ir nereikia diskutuoti, neprarasti laiko, o tiesiog jį atmesti, ir viskas.

PIRMININKAS. Taip, bet mes turėtume išgirsti tą patį iš komiteto pirmininko. Prašom. K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš nėra, 3 susilaikė. Ačiū. Siūlau pritarti. Dabar jau aš sakau komiteto išvadą. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju už išvadą. (Balsai salėje) Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Aš dar tik minutėlę. Iš tikro tai buvo formali procedūra, svarstymas neturi prasmės. Tai elementaru.

PIRMININKAS. Dėkoju, dabar pasiūlymas aiškus, manau, kad galime pereiti prie klausimo 1-4. Siūlote balsuoti? Iš pradžių siūlote nenagrinėti, paskui siūlote balsuoti, tai būkite bent jau nuoseklūs. Gerai. Prašom balsuoti, kas už tai, kad įstatymas Nr. XIP-157, būtų laikomas nepriimtu.

Mielieji kolegos, elgiatės nenuosekliai, bet jeigu norite, darome ir toliau cirką. Prašom. (Balsai salėje)

Mielieji kolegos, aš norėčiau, kad atsiverstumėte tą įstatymo projektą, kurio 1 straipsnis skamba taip: „13 straipsnio papildymas 29 punktu. Papildyti 13 straipsnį 29 punktu: „29) laikinasis mokestis už juridinių asmenų valdomus automobilius“. Ką mes galime pildyti, jeigu mes nepriėmėme prieš tai buvusio įstatymo? Bet jeigu norite pagal Statutą, prašom minutėlę, skelbiamas balsavimas, kas už tai, kad būtų priimtas visas įstatymas Nr. XIP-157 be pakeitimų, prašom balsuoti.

Balsavo 104 Seimo nariai, už – 17, prieš – 53, susilaikė 34. Taigi įstatymas nepriimtas. Prašom. (Balsai salėje) Tuomet pagal 3 dalį, jeigu nepriimtas be pakeitimų, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis, prašom balsuoti.

Balsavo 108 Seimo nariai, už – 39, prieš – 46, susilaikė 23. Taigi įstatymas nepriimtas.

Pagal darbotvarkę pereiname prie 1-4 klausimo – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XIP-198 Gr. Mielieji kolegos, kviečiu į tribūną diskusijai Seimo narį V. Gapšį ir noriu informuoti, kad yra gautas protokolinis nutarimas, pasirašytas Seimo narių grupės, bet jis susijęs su ką tik mūsų nepriimtais įstatymais. Manyčiau, kad būtų galima Seimo nariams bendru sutarimu, kurie pasirašė, atsiimti jį, taip? (Balsai salėje) Prašau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš prašyčiau, kad būtų teikiamas balsuoti protokolinio nutarimo projektas, nes jis, nors ir netiesiogiai, tačiau susijęs su ką tik svarstytais įstatymų projektais. Protokolinis sprendimas yra labai trumpas, aš manau, kad kolegos Seimo nariai jau spėjo susipažinti, jis yra išdalytas. (Balsai salėje) Jeigu kolegos bendru sutarimu sutiktų svarstyti ir priimti šį protokolinį nutarimą, kuris yra nukreiptas išimtinai tik į verslo sąlygų pagerinimą ir nereikalingų biurokratinių barjerų bei išlaidų taupymą… Jis skamba taip: siūloma Vyriausybei neatidėliojant supaprastinti transporto naudojimo atskaitos tvarką numatant galimybę verslo įmonėms atsisakyti kelionės lapų pildymo. Manau, kad tai yra racionalus siūlymas. Jeigu Seimas tokį protokolinį nutarimą priims, tai iš tiesų mes palengvinsim galimybę bent jau daliai verslo racionaliau tvarkyti savo veiklą. Prašau teikti balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Manau, kad kol Seimo nariai susipažins su protokolinio nutarimo projektu, mes jį nukelsime balsuoti į popietinį posėdį. Prašau. Seimo narys V. Gapšys.

Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XIP-198Gr (Respublikos Prezidento grąžintas Seimui pakartotinai svarstyti) (svarstymas ir priėmimas)

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, pritardamas Prezidento veto noriu atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų. Pirmiausia Pensijų sistemos reformos įstatymas susijęs su maždaug milijonu žmonių, faktiškai trečdaliu Lietuvos gyventojų. Šiuo metu yra pasirašyta 957 tūkst. 500 sutarčių. Todėl, kai priiminėjame įstatymus ir galvojame apie reformas, turėtume pagalvoti apie tų žmonių lūkesčius ir kaip tai paveiks Lietuvos gyventojus. Kai kam pasirodys, kad trečdalis Lietuvos gyventojų nei daug, nei mažai. Bet jeigu pagalvosime apie tai, kad su jais susijusį įstatymą mes norime priimti mažiau nei per tris savo darbo mėnesius, tai suprasime, kad vis dėlto reikia laikytis apdairumo.

Atsižvelgdamas į dabartines sąlygas noriu pabrėžti ir tai, kad dabar nėra mechanizmo, apsaugančio tuos žmones, kurie sudarė sutartis tik praėjusiais metais ar prieš porą metų, pasikeitus sąlygoms jie paprasčiausiai negalės pasitraukti iš šios pensijų sistemos reformos ir nutraukti pensijų kaupimo sutarčių. Tai sukelia teisėtų lūkesčių pažeidimo įvaizdį. Aš manau, kad vienaip ar kitaip, greičiau ar vėliau, netiesiogiai ar per Seimo narius, ar per teismus Konstitucinį Teismą pasieks skundai iš gyventojų, kad jų teisėti lūkesčiai buvo pažeisti. Tada mes turėsime jau spręsti klausimą ne dėl to, kaip mes turėsime subalansuoti biudžetą, bet iš kur gauti išlaidų padengti mūsų neapgalvotai priimtiems sprendimams.

Todėl, gerbiamieji Seimo nariai, dar kartą kviečiu susimąstyti. Susimąstyti apie tai, kad mes pažeidžiame savo, Lietuvos Respublikos piliečių, teisėtus lūkesčius. Susimąstyti ir apie investicinę logiką. Mes juk suvokiame, kad dabar, kai krito rinkos kainos, akcijų kainos, yra pats geriausias momentas investuoti, kad fondai atsigautų. Pažvelkime į tai, kad aplinkinės šalys turi dar didesnius procentus, nei mes dabar turime, 5,5 % palyginkime su Latvijos 8 %, Lenkijos – 7,3 %, Estijos – 6 %. Latviai, nors ir turi sudėtingesnę situaciją, vis dėlto nesvarsto galimybės šios dalies mažinti. Dar daugiau. Pažvelkime į ilgojo laikotarpio perspektyvą. Lietuva sensta, tai rodo demografiniai rodikliai. Dabar 3,3 dirbančio žmogaus išlaiko vieną pensininką. Po penkerių metų jau 2,9 žmogaus išlaikys vieną pensininką, o po 20 metų dviem darbuotojams reikės išlaikyti vieną pensininką. Jeigu mes nesudarysime galimybių dalies pensijų mokėti iš pensijų fondų, mes turėsime darbuotojų sąskaita išlaikyti tuos žmones, nes „Sodros“ biudžetą reikės balansuoti. Todėl prašau neperkelti naštos ant ateities kartų ir pritarti Prezidento veto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi prieš tai buvo kalbama dėl protokolo, aš norėčiau pakviesti pranešėją D. Jankauską į tribūną kalbėti komiteto vardu. Po to Seimo narys K. Daukšys.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atėjau į tribūną vykdydamas pareigą ir prievolę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kuris buvo paskirtas pagrindiniu svarstant Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. gruodžio 29 d. dekretu teikiamo Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą, nuomonę. Iš tiesų komiteto nariai, kaip, manau, visi arba absoliuti dauguma Seimo narių, įdėmiai išstudijavę ir susipažinę su Jo Ekscelencijos Respublikos Prezidento laišku Seimui ir Vyriausybės nariams, taip pat argumentus, kurie buvo išsakyti grąžinant pakartotinai svarstyti jau minėtą įstatymą, daug ir susikaupę diskutavo dėl projekto.

Apibendrinant diskusiją, galima pasakyti, kad ji susideda lyg ir iš dviejų dalių. Pirma, ar pensijų sistemos reforma šiuo įstatymu yra stabdoma, ar gali ir kiek sugriūtų Lietuvos žmonių pasitikėjimas vykdoma reforma. Reformos esmė, numatanti galimybę pensijų kaupimui fonduose šiuo atveju yra sulėtinama… ar jinai stabdoma, ar nestabdoma. Diskusijose išryškėjo nuostata, kad mūsų, kolegos, priimtame įstatyme yra įtvirtinta laikina nuostata, kad 2009–2010 m. mažinamas pervedamų į kaupimo fondus lėšų procentas yra sąlygotas siekiu subalansuoti dramatiškai pasikeitusią „Sodros“ biudžeto padėtį. Jeigu 2008 m. pradžia „Sodroje“ buvo pasitikta turint 1 mlrd. ir apie 300 mln. Lt rezervą, tai praėjus metams tas rezervas sumažėjo iki minimumo, nes valstybė, artėjant sunkmečiui ir gal kitiems politiniams įvykiams, iš tiesų gyveno ir prisiėmė įsipareigojimus, paprastai sakant, ne pagal kišenę. Valstybė savo įsipareigojimus privalo vykdyti. Tik pradėjusi veiklą naujoji Vyriausybė kol kas, matyt, nerado kito kelio, kaip „uždengti“ atsirandantį deficitą. Svarstomas įstatymas keičia „Sodros“ finansinę situaciją maždaug 6 mln. Lt. Ekonominio sunkmečio sąlygomis, kai visą pasaulį krečia finansiniai sunkumai, tai iš tiesų yra rimtas iššūkis.

Antras aspektas, dėl kurio vyko diskusija komitete, tai savotiškai atsiradusi teisinė kolizija. Pagrindinis įstatymas yra „Sodros“ biudžeto įstatymas. Jame įtvirtinta nuostata, kad šiais metais 3 % lėšų pervedami į privačius pensijų kaupimo fondus, yra pasirašyta, paskelbta ir įsigaliojusi. Taigi „Sodra“ gyvena jau pagal įsigaliojusį pagrindinį įstatymą.

Jeigu šiandien būtų pritarta siūlymui ir būtų pradėta svarstyti iš naujo arba pripažintas neįsigaliojusiu minimas įstatymas, iš tiesų mes atsidurtume tokioje teisinėje kolizijoje, kai nebeaišku, pagal kurį įstatymą turėtų gyventi ir savo veiklą vykdyti ir „Sodra“, ir kitos valstybės institucijos.

Taigi su tokia įžanga, kolegos, pristatau komiteto sprendimą. Sprendimas yra toks: nepritarti Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. gruodžio 29 d. dekrete dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo, grąžinto Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti, pateiktam siūlymui dėl įstatymo pakeitimo. Pasiūlymas: atsižvelgiant į tai, kad šis Lietuvos Respublikos Seimo priimtas įstatymas nebuvo oficialiai paskelbtas iki 2009 m. sausio 1 d. ir neįsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 70 straipsnyje nustatyta tvarka, siūlyti Seimui tikslinti įstatymo 2 straipsnio formuluotę pagal Seimo Teisės departamento pastabas ir įstatymo 2 straipsnį išdėstyti taip: šio įstatymo 1 straipsnio taisyklės taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d. Kaip jau minėjau, po tikrai ilgų ir karštų diskusijų sprendimas priimtas toks, o balsavimo rezultatai buvo tokie: už sprendimo priėmimą – 8 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 2. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narį K. Daukšį.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų siūlau, siūlysiu ir balsuosiu nepritarti Prezidento veto. Pasakysiu kodėl. Šituo veto mes tiktai… jeigu pripažįstame, kad Lietuvoje yra ekonominė krizė, jeigu pripažįstame, kad Lietuvoje trūksta pinigų, tai iš „Sodros“ pinigus pervesdami į kitus pensijų fondus mes turime pripažinti, kad tie pinigai išvažiuoja iš Lietuvos ir naudojami kitų šalių ekonomikoms gaivinti.

Todėl man buvo visiškai suprantama A. Kubiliaus Vyriausybės logika sumažinti tą dalį pinigų pervedimo iš „Sodros“ biudžeto, „Sodros“ pinigų, į pensijų fondus. Tokiu būdu būtų neleidžiama išvežti dalies pinigų iš Lietuvos ir taip būtų sprendžiamos Lietuvos ekonominės problemos. Jeigu Vyriausybė rastų jėgų ir supratimo sudaryti tokias sąlygas, kad tie pinigai, kurie pervedami į privačius pensijų fondus, būtų investuojami Lietuvoje, tada, aišku, būtų visiškai kitas mąstymas ir kita mintis, tada būtų galima galvoti apie tai, kad nėra teisinga tuos pinigus, kurie buvo numatyti privatiems pensijų fondams, palikti „Sodrai“.

Šiuo atveju, kai nėra kitokių pasiūlymų, ir Prezidentas nepasiūlė kaip nors kitaip spręsti tą klausimą, aš manau, nėra kitos išeities kaip tik nepritarti Prezidento veto ir palaikyti šiuo klausimu Vyriausybę. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narę V. Blinkevičiūtę. Po to E. Klumbys.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš labai atsakingai noriu pasakyti, kad palaikau Prezidento veto, ir štai dėl kokių priežasčių.

2004 m. Lietuvos žmonės patikėjo nauja reforma, kad jie turi teisę savanoriškai pasirinkti dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Beveik milijonas Lietuvos gyventojų per tuos 4 metus įsitraukė į šią sistemą tikėdamiesi, kad jokia nauja valdančioji dauguma nepažeis jų teisėtų lūkesčių ir kad tos lėšos, tie procentai, kurie numatyti Pensijų kaupimo įstatyme, kiekvienais metais bus pervesti į kaupiamuosius pensijų fondus, į jų asmeninę sąskaitą. Todėl Prezidentas yra teisus, kad negalima pažeisti to beveik milijono Lietuvos žmonių teisėtų lūkesčių.

Antra priežastis. Aš esu įsitikinusi, kad tas sprendimas yra neišmintingas ir netoliaregiškas, nes iš esmės nesprendžia „Sodros“ biudžeto esamos situacijos ir galimybės Valstybinio socialinio draudimo fondui vykdyti priimtus įsipareigojimus. Juk iš tikrųjų nė vienas iš mūsų negalime pasakyti, kas bus po tų dvejų metų, ar vėl negrįšime į salę ir nepasakysime, kad dabar panaikinkime ir tuos likusius 3 %. Todėl tai yra tikrai neatsakingas sprendimas.

Dar viena priežastis. Tiek valstybinis socialinis draudimas, tiek draudimasis pensijai „Sodros“ sistemoje, tiek draudimas kaupiamuosiuose pensijų fonduose yra ilgalaikis procesas. Noriu pasakyti, kad jūs žinotumėte: norint gauti senatvės pensiją iš „Sodros“, reikia mokėti „Sodros“ įmokas ne mažiau kaip 15 metų; jeigu jūs mokėsite per 14 metų, jokios senatvės pensijos negausite. Ir man labai keista, kad naujoji valdančioji dauguma naujai apmokestintiems kūrybiniams darbuotojams ir visiems kitiems nepasakė, kad jeigu jiems yra 50, 60 ar 55 metai, jie negaus senatvės pensijos, nors ir mokės įmokas į „Sodros“ biudžetą.

Antras dalykas. Noriu pasakyti, kad mes kaupiame tik 4 metus. Tikrai pažįstu žmonių, ir iš mūsų, kurie iš pradžių nuėjo į mažiau rizikingą fondą, po dvejų metų pamatė, kad naudingiau būti rizikingesniame, todėl perėjo į rizikingesnį fondą. Dabar sako: Viešpatie, ten pablogėjo situacija, reikia iš viso nustoti pervesti ten lėšas. Rezultatas gali būti po 15, 20 ar 30 metų, todėl negriaukime tos sistemos.

Ir dar kodėl manau, kad privalu pritarti Prezidento veto. Daug metų dirbau socialinės apsaugos sistemoje ir niekaip negaliu suprasti, kodėl nauja valdančioji dauguma neskyrė nė vieno lito papildomai „Sodros“ biudžetui, nes tuos 600 mln., apie kuriuos mes kalbame, jau buvo suplanavusi dar G. Kirkilo Vyriausybė. Ir iš tikrųjų kur būtų tas rezervas šiuo trumpalaikiu momentu. Tai papildomos lėšos iš Privatizavimo fondo, pavyzdžiui, „Mažeikių naftos“, nes tų žmonių, kurie dabar yra pensininkai, rankomis buvo sukurta tai, ką mes nuolatos privatizuojame, todėl būtų teisinga, kad į jų biudžetą ir sugrįžtų.

Ir noriu pasakyti paskutinę priežastį: niekada nepritarsiu tam, kad įvairioms socialinėms programoms būtų mažinamos lėšos, tiek vaiko pinigai, tiek, dar galiu pakartoti, pradinukų maitinimas, tiek sumažintos lėšos į kaupiamuosius fondus. Nei latviai, nei estai nepanaikino nei vaiko pinigų, nei pradinukų maitinimo, nei sumažino pervedimus į kaupiamuosius fondus. Kodėl mes, lietuviai, esame kitokie ir bloginame čia gyvenančių žmonių padėtį?

Iš visos širdies prašau įsiklausyti, išgirsti ir tikrai nebloginti esamos situacijos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau, dėl vedimo tvarkos.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų įstatymas buvo priimamas ne taip seniai. Argumentus, kurie dabar pasakomi, iš atminties galėčiau pakartoti beveik žodis žodin. Iš tikrųjų įvertinęs tai, kad naujų argumentų mes neišgirstame, frakcijos vardu siūlau diskusiją nutraukti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Opozicinės frakcijos vardu mes siūlome tęsti diskusiją, nes tai yra labai svarbus klausimas, susijęs su šimtais tūkstančių žmonių.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi opozicija prieštarauja diskusijos nutraukimui, mes turime balsuoti. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad diskusija, kaip buvo pirma pasiūlyta, būtų nutraukta? Prašau. Balsuojame, kas už tai, kad diskusija būtų nutraukta.

Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 45. Pagal Statuto 108 straipsnio 7 dalį siūlymui nutraukti diskusiją prieštaravo daugiau negu trečdalis. Taigi diskusija tęsiama. Kviečiu E. Klumbį.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų dabar per Prezidento veto svarstome nepaprastai svarbų klausimą, t. y. mūsų būsimų pensininkų pinigų klausimą. Daugiau kaip prieš metus buvo sukelta didelė agitacinė kampanija, aiškinanti, kaip svarbu padėti pensininkų pinigėlius į privačius fondus, ir kai tie privatūs fondai po 20 ar 30 metų sugeneruos daugiau pinigėlių, tos pensijos bus kur kas didesnės. Tačiau tai buvo didžiulė bankų viešųjų ryšių akcija, kad tie pinigėliai nueitų į jų valdomus fondus. Niekas daug nesigilino, nenorėjo girdėti tų, kurie pasisakė prieš, niekas nevertino ilgalaikio patyrimo, kurį jau turi pasaulis su privačiais pensijų fondais.

Noriu priminti, kad iš esmės fondų dabartinė išraiška gimė po 1973 metų perversmo Čilėje. Štai Čilėje praėjo 35 metai, kokia yra situacija? Situacija Čilėje yra tragiška su pensiniais fondais, nes dabar tie žmonės, kurie mokėjo į pensinius fondus, gauna tik 20 % tos sumos, kurią gauna tie, kurie buvo apsidraudę valstybinėje pensijų sistemoje. Štai tokią situaciją galbūt po 30 ar 40 metų mes turėsime Lietuvoje. Taip, mes čia diskutuojame tuos klausimus. Turbūt ne mažiau kaip trečdalio tuo metu jau nebus šiame pasaulyje ir nebus ko kaltinti už tai, kas yra padaryta. Dabar galima sakyti, kad yra daromas nedidelis žingsnelis atgal – sumažinamas tų pinigėlių kiekio patekimas į tuos fondus. Tikiuosi, kad galbūt po metų, po kitų bus atsitokėta ir valstybė pripažins, kad buvo padaryta klaida, kad mes turime padaryti tą skausmingą žingsnį.

Kitas dalykas, kad visi šie mūsų pinigai, sunkiai mūsų uždirbami, išeina iš Lietuvos. Mes iš tikrųjų čia sukūrėme Lietuvos žmonių pinigų išpumpavimo iš Lietuvos sistemą. Šiandien mes visi verkiame, kad Lietuvoje nėra pinigų, kad neturime iš ko skolintis. O kas išeina? Mes savo pačių pinigus atiduodame bankams, bankai „ištransliuoja“ į užsienį, o mes paskui užsienyje ieškome pinigų už beprotiškus procentus. Tai koks čia biznis iš viso šito? Kiek dar tokie dalykai truks?

Ir dar vienas dalykas. Dabar visa ši pasaulinė krizė, kitaip negu visos kitos, pirmą kartą paliečia visą sistemą iš išorės. Griūva sistema iš išorės. Anksčiau krizė būdavo sistemos viduje, tada būdavo tie seniai žinomi ciklai: pakilimo, nusileidimo. Tačiau dabar aiškinti, kad bus tie patys pakilimo, nusileidimo ciklai, pritaikant, kad ta sistema yra visiškai kitokia, yra didžiulė klaida. Ir nereikia manyti, kad po dvejų ar trejų metų bus koks esminis pakilimas. Būtina įvertinti situaciją, aš manau, kad…

PIRMININKAS. Laikas!

E. KLUMBYS (TTF). (Baigiu.) …pirmas žingsnis – reikia atmesti Prezidento veto.

PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu Č. Juršėną. Kol kas galime pasidžiaugti, į mūsų gretas įsiliejo sugrįžęs iš Maskvos V. Uspaskichas. Manėme, kad negrįš.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, nereikia mūsų gąsdinti.

Mielieji kolegos, aptariamu klausimu yra du aspektai. Vienas aspektas dabar yra plačiai nagrinėjamas ar iš vienos pusės, ar iš kitos pusės. Aš palaikau mūsų kolegas, kurie klausimą labiau už mane išmano ir pakankamai išdėstė, ypač kolegė V. Blinkevičiūtė. Bet yra kitas aspektas, kurį šiek tiek užkabino pagrindinio komiteto pirmininkas kolega D. Jankauskas ir kuris nediskutuojamas, nors jis būtinas diskutuoti.

Tai, kas siūloma komiteto, neatitinka galiojančių teisės aktų ir, drįstu tvirtinti, Konstitucijos. Ir pagal Konstituciją, ir pagal Seimo statutą, konkrečiai Statuto 167 straipsnį, mes neturime pasirinkimo, kai Prezidentas vetuoja įstatymą. Pasirinkimas, kai mes ateiname į galutinę stadiją yra toks: arba priimame visą savo anksčiau priimtą įstatymą be jokių pakeitimų, arba priimame Prezidento vetuotą įstatymą su visomis Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Tuo tarpu jokio voliuntarizmo iš Seimo narių pusės ar net ir labai garbingų komitetų pusės negali būti – arba taip, arba taip. Sakydamas taip aš suprantu, kad iškeliu didelį klaustuką: kaip tada atrodys? Jeigu mes priimame vieną variantą ar kitą variantą, įsigaliojimas yra nuo sausio 1 d. Tai yra antikonstituciška. Šiandien jau yra seniai po sausio 1 d.

Todėl mano siūlymas, gerbiamieji kolegos, yra toks: priklausomai nuo balsavimo turi būti atitinkamas mūsų elgesys, bet viena kryptimi. Jeigu mes priimame tą patį įstatymą, žinoma, su ta „trefna“ įsigaliojimo data, mes turime, manau, visų pirma, gerbiamasis Seimo Pirmininke ir kiti, labai prašyti Prezidentą, kad jis kuo greičiau pasirašytų, įstatymas būtų paskelbtas ir antradienį mes priimtume atskirą įstatymą su tuo siūlymu, kurį suformulavo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jeigu mes priimame Prezidento veto, vis tiek lieka ta bloga data, ir tuo atveju tai pat reikia nuolankiai prašyti Prezidentą, kad jis greičiau pasirašytų, „Valstybės žinios“ greičiau paskelbtų ir antradienį mes priimtume pataisą. Negalima kitaip. Kitu įstatymu, žinoma, ne tam pačiam, kitu įstatymu. Tai čia dėl tų dviejų dienų ar net dėl vienos dienos (sakysime, „Valstybės žiniose“ tas gali būti paskelbta pirmadienį) pasaulis neapsivers, ir bus korektiškai padaryta.

Jeigu mes priimame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pataisą, tai iš tikro bus pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Mes neturime pasirinkimo. Dar kartą pabrėžiu. Per daugelį metų, kai galioja 1992 m. Konstitucija, buvo išaiškinta ir mūsų, ir Konstitucinio Teismo: arba taip, arba taip. Jeigu išeina taip, o tokių istorijų buvo per 15 metų, tai iš tikro reikia priimti vieną ar kitą variantą. Nežinau, kaip mes čia pasirinksime. Aš asmeniškai už tai, kad priimtume Prezidento veto, bet tada staigiai turime pataisyti pagal tą Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymą, kuris remiasi Teisės departamento išvada. Bet Teisės departamento išvada, sakyčiau, komiteto buvo tiesmukai suprasta. Tam pačiame įstatyme negalima, tik atskirame. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Seimo narę B. Vėsaitę. Po to –A. Sysas.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes iš tikrųjų šiandien sprendžiame labai sunkią dilemą. Ir pritariantys Prezidento veto, ir pasisakantys prieš yra savotiškai teisūs. Visų pirma dėl būsimųjų pensininkų teisėtų lūkesčių, dėl būsimųjų Konstitucinio Teismo teismų. Įsivaizduoju, jeigu pasielgtume vienaip, tai Konstitucinis Teismas priimtų sprendimą dėl būsimųjų pensininkų teisėtų lūkesčių nesilaikymo. Manyčiau, šiandien reiktų pritarti Prezidento veto, bet problemą dėl kaupiamųjų savanoriškų pensijų fondų reiktų spręsti iš esmės. Pasaulis ir paprasti eiliniai žmonės, patikėję kaupiamaisiais fondais, moka labai aukštą kainą už laisvą, nereguliuojamą rinką, už orinius investicinius ir pensijų fondus. Kaip turi jaustis šiandien žmogus, išeidamas į pensiją, kai jo kaupiamasis fondas nuvertėjo 50, 60 ar 70 %. Iš tikrųjų prieš mane kalbėjęs kolega E. Klumbys yra visiškai teisus. Manau, kad vienintelis garantas šiandien yra valstybė, ir tikrai kviesčiau šiandien pritariant Prezidento veto grįžti prie problemos, ją svarstyti iš esmės, nes, tiesą sakant, laisvoji rinka, kaip matote, sužlugo, kapitalizmas sužlugo, būtent investiciniai fondai, deja, sužlugo. Vėl kišama ranka į valstybės kišenę: valstybe, gelbėk bankus. Valstybė atiduoda savo trūkstamas lėšas šiandien bankams, kad jie paskui tas pačias lėšas skolintų tai pačiai valstybei už 12 ir 14 % palūkanų? Šitaip mes elgiamės? Arba dar geriau – išvežtų apskritai iš Lietuvos. Taigi iš tikrųjų problemą reikia spręsti iš esmės, bet šiandien kaip kompromisui, ko gero, mums nieko kito nelieka kaip pritarti Prezidento veto su Č.Juršėno pasiūlymais.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narį A. Sysą. Po to – V. P. Andriukaitis.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos. Norėčiau savo kalbą pradėti nuo retorinio klausimo – ar galėjom šito klausimo nesvarstyti šiandien? Aš manau, kad galėjom. Paprasčiausiai ir „Sodros“ krizė bent jau būtų mažesnė, jeigu kai kurie mūsų kolegos Seimo nariai, kurie ne pirmą kadenciją, turėtų daugiau atsakomybės ir atminties, elementarios atminties. Todėl noriu pradėti nuo to, kad padėčiau dabartiniam socialinių reikalų ir darbo ministrui ponui R. Dagiui atsakyti į premjero klausimą – o kurgi išgaravo „Sodros“ rezervas? Nes kolega R. Dagys visą laiką sako, kad jis buvo iššvaistytas. Taigi aš niekad netingiu išsitraukti praeitos kadencijos įstatymų balsavimo protokolus, dabar aš neminėsiu visų, paminėsiu kelis įstatymus. Vakar kas žiūrėjo televiziją, matė, kiek tai kainavo, – maždaug milijardą litų. Taigi pensijų grąžinimas: ponas A. Kubilius – už, R. Dagys nedalyvavo balsavime; ligos ir motinystės treji metai: ponas A. Kubilius – už, ponas R. Dagys – už; valstybinių pensijų bazės didinimas: ponas A. Kubilius ir ponas R. Dagys – už. Ponas A. Kubilius buvo net įstatymo autorius. Atlyginimų bazės didinimas: ponas A. Kubilius nedalyvavo, ponas R. Dagys balsavo už. Taigi, mielieji, jeigu ponas A. Kubilius ir ponas R. Dagys būtų balsavę prieš ir būtų paraginę balsuoti prieš ir savo frakciją, tai tikrai mes šito klausimo šiandien nebūtume svarstę, nes tikrai „Sodroje“ būtų likę pinigų ir tikrai nereikėtų skriausti pensijų fondų, ir čia nesivelti į tokias diskusijas.

Aš manau, kad Prezidento dekretui būtų galima pritarti, jeigu Prezidentas būtų aiškiai pasakęs, kad jis tokiu atveju siūlo sumažinti pensijas ir ligos išmokas, motinystės išmokas arba padidinti įmokas į „Sodros“ biudžetą darbuotojams ir darbdaviams. Bet Prezidentas nori būti geras. O čia sėdintys Seime turi būti blogiukai, nes jeigu mes priimsim Prezidento dekretą, tai turėsim grįžti prie „Sodros“ įstatymo biudžeto svarstymo ir tada spręsti, iš kurgi mes paimsim tuos 600 mln. litų, kad tą skylę užlopytume. Mums paprasčiausiai dilema pasirinkti, ar viena, ar kita.

Gerbiamieji kolegos, kai mes kalbam apie atskaitymus į pensijų fondus, reikia kalbėti ne tik apie procentus, kurie yra vienoje šalyje didesni, pas mus mažesni, bet reikia neužmiršti, kad Lietuvoje jau šiandien yra blogiausias dirbančių ir pensininkų santykis. Toje pačioje Lenkijoje santykis 1:3, t. y. trys dirbantieji išlaiko vieną pensininką, toje pačioje Estijoje yra 1:2, toje pačioje Latvijoje yra didesnis, o Lietuvoje yra 1:1. Todėl kai mes žiūrim į tuos procentėlius, tai žvelkim į visą tą paveiksliuką plačiau. Vienas dalykas.

Antras dalykas. Aš noriu paklausti kolegų, kurie kalba apie teisėtus lūkesčius. Taip, aš irgi kalbu apie teisėtus lūkesčius. Kai mes kalbam apie teisėtus lūkesčius vieno milijono žmonių, kurie įdėjo savo pinigus, tiksliau, patikėjo pensijų fondams, ar neturim užmiršti teisėtų lūkesčių to milijono ir visų likusių Lietuvos gyventojų, kurie gauna pensijas, kurie gauna kitas socialines išmokas socialinio draudimo, ar tai būtų ligos išmoka, ar tai būtų ligos ir motinystės. Aš noriu užduoti klausimą: ką, jie neturi teisėtų lūkesčių tikėtis? O ką mes girdim iš Ministro Pirmininko? Jis sako: ak taip, tada mes mažinsim pensijas. Ar tai yra pats geriausias sprendimas? Kai aš sakau, kad mes turim „pasirinkimą“ šiandien nuskriausti arba Lietuvos žmones, arba bankų sistemą, tai man kai kas pasakys, paprieštaraus: taigi bankų sistemoje tas pats vienas milijonas gyventojų, kurie patikėjo pinigus. Taip, bet pensijų fondai visiškai nepasirūpino mano ir tų, kas dalyvauja pensijų fonduose, pinigų saugumu arba pelningumu, arba pajamingumu. Jeigu jūs pasižiūrėsit į paskutinių metų pensijų fondų pelningumą, juk jis visą laiką krenta. Lietuvoje, aišku, geresni rodikliai negu išsvajotoje Airijoje ar Anglijoje, kur vidutinis minusas yra 40 % nuvertėjimas mūsų pinigų, įdėtų į pensijų fondus.

PIRMININKAS. Laikas.

A. SYSAS (LSDPF). (Baigiu, paskutinį sakinį.) Taigi, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad paprasčiausiai mes pastatyti prieš pasirinkimą, nelabai gerą. Šiuo atveju aš nepritariu Prezidento dekretui, nes kitu atveju mes turėsim grįžti prie „Sodros“ biudžeto, tada išeitys yra tik dvi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį V. P. Andriukaitį. Po to Seimo narys A. Melianas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Pritariu A. Syso išsakytoms visiškai tikslioms ir argumentuotoms mintims. Šiuo atveju aš noriu dar ir priminti, kad ne tik A. Kubilius ir ne tik R. Dagys balsavo už pasiūlymus, bet taip pat tuo metu Statistikos departamento vadovu dirbo ponas A. Šemeta – šiandieninis finansų ministras. Mėginti sakyti, kolegos Seimo nariai, kad mes neturėjom informacijos ar dar ko nors ar negalėjom gauti, ar buvom apgaudinėjami, tai yra iš tikrųjų veidmainystė. Juo labiau kad visi puikiai supranta, jog parlamentinės kontrolės atveju visi „Sodros“ duomenys yra atviri, audituojami, prieinami ir žinomi. Juo labiau taip pat suprantama, kad rezervas buvo būtent panaudotas ne iššvaistymui, o išmokėtas pensijoms, išmokoms ir t. t. Kolega turbūt patvirtins dabartinis Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Taigi, kaip matote, nėra ką taip lengvai kaltinti.

Kita vertus, man norėtųsi atkreipti dėmesį, kad Laisvosios rinkos instituto, vadinamojo instituto, ideologai pūtė didelę miglą į akis gyventojams, Lietuvos žmonėms, kad jie neprisimintų „Buratino nuotykių“ ir nematytų, negalėtų suvokti pasakos išminties, kad jeigu tu sodini pinigėlį, tai nemanyk, kad išaugs medis su auksiniais lapeliais. Lietuva turėjo pasimokyti iš „Sekundės“ banko ir kitų bankų, ir šičia tikrai šiandien reikia pareikalauti ir Respublikos Prezidento, Ministro Pirmininko ir Seimo aiškios pozicijos pranešti žmonėms, tam milijonui žmonių, kad taip, jūs sudarėte savanoriškas sutartis su pensijų fondais, bet mes jums sakome, kad mes neprisiimam garantijų ir nežinom, koks jūsų pinigų likimas.

Žinoma, tai padaryta ir dabartinių pensininkų sąskaita. Ar buvo galima elgtis šitaip, kai šiuo atveju egzistavo sistema, kuri galėjo per gyvybės draudimą užtikrinti tą patį, kas buvo papildomai padaryta dėl tos neoliberalizmo ideologijos? Globalizmas yra katastrofiška ideologija, kuri subyrėjo į šipulius per pastaruosius pusantrų metų. Kiek garbių fondų Jungtinėse Amerikos Valstijose jau bankrutavo. Žiūriu į kolegą P. Auštrevičių, kuris seka finansinius duomenis ir t. t. Pasakykime Lietuvos žmonėms, kad mes nežinome, kokia bus dabartinių pensinių fondų situacija rytoj, poryt ir panašiai, nes valstybė ten nieko negarantuoja, ten nėra jokių įsipareigojimų. Bet tie, kurie tada priėmė sprendimą, kai A. Sysas iš tribūnos perspėjo, kad po kelerių metų bus didžiulių bėdų, jie tada lyg ir nemąstė. Vargšas A. Sysas likdavo vienišas arba balsuodavo prieš. Štai kaip kartais būna, kai vienas atperka daugelio žmonių ideologizuotus balsavimus. Šiandien, tiesa, taip, teisėti konstituciniai lūkesčiai tų žmonių, kurie jau sudarė sutartis, bus pažeisti, bus konstituciniai teismai.

Vadinasi, ką mes turime padaryti? Mes turime priimti naujus sprendimus, pirma, įspėti žmones dėl to, kad pensiniai fondai nėra saugūs ir jų pinigai gali prapulti, nuvertėti ir visiškai neaiškus jų likimas. Antra, turime perspėti, kad žmonės nesudarinėtų naujų sutarčių ir neįsijungtų į tą sistemą, nes bus blogai. Trečia, turime pažiūrėti, kokia dalimi turime stabdyti šį procesą iš valstybės pusės, nes „Sodros“ biudžete tikrai yra nepakankama padėtis, juo labiau dirbančių ir pensininkų balansas Lietuvoje vienas su vienu. Taigi mes turime visą kompleksą problemų, kurias šiandien turime svarstyti. Visi atsakingi, čia nėra pozicijos ir opozicijos. Čia bus kaip su bankų griūtimi arba „Sekundės“ bankais.

Taigi, kolegos, šiuo atveju iš dalies tenka pritarti Prezidento veto. Iš dalies tenka Prezidento paklausti, ką gi jis siūlo, jeigu yra tokia „Sodros“ biudžeto problema? Tuomet lieka klausimas – padidinti įmoką. Kam padidinti įmoką? Darbdaviams? Kokia situacija šiandien?

PIRMININKAS. Laikas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš manau, mes šiandien turėtume pasielgti protingai ieškodami kompromisų.

PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu į tribūną Seimo narį A. Melianą. Po to – Seimo narė R. Baškienė.

A. MELIANAS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, negaliu nesureaguoti į kolegos V. Andriukaičio kalbą, gerą žinojimą pasakų apie Buratiną ir kitus dalykus. Noriu tik priminti kraštutinio socializmo pergales Šiaurės Korėjoje, Kuboje ir kitur. Taip pat noriu priminti, kad Europos ekonominis augimas ir prasidėjo nuo liberalizmo atėjimo į viešąją erdvę, politiką ir kitur. Liberalizmas pagimdė ir socialdemokratiją. (Balsai salėje) Skaitykite chrestomatijas.

Man labai keista, kartais mūsų kolegos primena tuos pirmuosius investitorius, kurie pirmą kartą savo keletą litų investuoja į vertybinius popierius ir po pirmųjų nesėkmingų metų išsigąsta, pradeda panikuoti, pradeda išpirkinėti juos ir panašiai. Aš maniau, kad mūsų kolegos vis dėlto turi didesnę ekonominę sąmonę ir supranta, kad pensijų fondai yra ilgalaikės investicijos, o ekonomika yra cikliška, yra nusileidimai, yra pakilimai, ir taip buvo visada. Tai yra vadovėlių tiesos. Todėl nereikia bijoti šio krizinio ir probleminio ekonominio laikotarpio, nes bus augimas. Ir taip buvo visada. Paanalizuokite 100 metų ar 20 metų ir t. t.

Todėl dabartinė situacija ir šis įstatymas, kuris buvo priimtas, man primena norą suvalgyti bulves, skirtas sėkloms, ir nežinia, kas bus rytoj. Tos įmokos į kaupiamuosius fondus turės būti investuotos ir augimo laikotarpiu, galbūt po metų, po pusantrų, po pusmečio, kai prasidės vertybinių popierių atsikūrimo laikotarpis. Taigi tie žmonės, kurie dabar prarado pinigus, jie turėtų juos atgauti, ir mes tą galimybę nukertame. Tai yra labai blogai.

Aš manau, klausimas dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo yra labai rimtas. Žmonės, kurie dabar prarado savo vertę pensijų fonduose, aš atkreipiu dėmesį, žmonių pensijų fonduose, jų sąskaitose yra pinigai. Jie neturės galimybės juos išauginti būtent tada, kai prasidės finansų rinkų kilimas. Tai čia yra didelė problema. Aš manau, jie turės teisę kreiptis į teismą ir reikalauti iš valstybės atlyginti neištesėtus lūkesčius.

Aš taip pat noriu atkreipti dėmesį į tai, kad visose kaimyninėse valstybėse niekur nemažinamos įmokos į pensijų kaupiamuosius fondus. Latvijoje socialinio draudimo mokesčio mokama 8 %, nors situacija Latvijoje visiems žinoma, bet Vyriausybė neliečia tų procentų, Estijoje – 6 %, Lenkijoje – 7,3 %, niekur tų įmokų neliečia, nors visur situacija yra panaši kaip Lietuvoje.

Trečias argumentas būtų toks, kad, deja, pasaulis nežino kitos sistemos, kuri užtikrintų ilgalaikį pensijų vartojimo lygio išlikimą, kaip tik kaupiamoji sistema. Tai yra priimta beveik visų vyriausybių, todėl beveik visas pasaulis pereina prie kaupiamuoju principu organizuoto pensijų draudimo, nes kitaip senėjančiai visuomenei, dar kartą kartoju, gresia rimtos problemos dėl realaus pensijų perkamosios galios mažėjimo, nes vis daugiau pensininkų, vis mažiau dirbančių žmonių.

Ką būtų galima pasiūlyti vietoj to, kas buvo mūsų pačių priimta? Aš manau, neišnaudotos visos derybų su pensinių fondų valdytojais dėl išpirkimo Vyriausybės vertybinių popierių galimybės. Aš manau, tai yra didelė galimybė, nes, mano žiniomis, būtų galima tartis dėl 5 % palūkanų. Taigi mums nereikėtų laužyti ir kelti dar didesnį nepasitikėjimą mūsų pensijų fondais, mes galime elementariai susitarti su fondų valdytojais ir pasiskolinti iš jų gerokai pigiau, negu tai darome šiandien. Taigi sprendimas įmanomas, jis nėra lengvas, todėl aš šiandien siūlau pritarti Prezidento veto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narę R. Baškienę.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, iš tiesų situacija yra sudėtinga ir nevienareikšmiška. Atrodo, jau beveik viskas išsakyta ir nebūtų ką kartoti. Tačiau norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad į Pensijų reformos įstatymą, kurį šiandien svarstome, mes turėtume pažvelgti šiek tiek plačiau ir matyti ne tik kaupiamuosius fondus. Aš nekartosiu tų abejonių, kurias dėl kaupiamųjų fondų labai taikliai kalbėjo kolega E. Klumbys. Turėtume galvoti labiau apie šiandieninę situaciją, kurioje atsidūrė mūsų valstybė, ir visiškai nepolitikuoti, ką sako vienos ar kitos partijos. Tiesiog turime situaciją, kad „Sodros“ biudžete šiandien trūksta lėšų.

Mūsų atsakomybė, kaip mes išspręsime pensijų mokėjimą. Pritarę Prezidento veto mes neteksime galimybės 600 mln. Lt grąžinimo į „Sodros“ biudžetą. Taigi iš ko padengtume šitą skirtumą? Maža vilties, iš tikrųjų, manau, maža vilties, kad „Sodros“ biudžetą papildysime iš Privatizavimo fondo. Gal imsime didinti įmokas į „Sodros“ biudžetą? Manau, irgi nesiryšime šito daryti. Atėmę iš dalies vaiko pinigus, nemokamą maitinimą, ko, beje, daugelis valstybių nepadarė krizės situacijoje, panaikinę Pensijų ir išmokų indeksavimo įstatymą, aš tikiuosi, mes nedrįsime mažinti pensijų. Kalbėjimas šiandien apie pensijų mažinimą iš pačių aukščiausių tribūnų jau tampa amoraliu. Mes neveskime mūsų pensininkų į infarkto ar kitų pavojų situaciją. Kaupiamųjų fondų veikla šio įstatymo pagrindu nestabdoma, o tik sumažinama įmoka, sumažinama laikinai, ir mes į tai turėtume atkreipti dėmesį.

Mielieji kolegos, netrukdydama jūsų laiko, kviečiu iš visų blogybių pasirinkti mažesnę ir nepritarti Prezidento veto. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį J. Razmą frakcijos vardu. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nejaučiu didelio džiaugsmo kviesdamas šiandien balsuoti už Prezidento veto atmetimą, kaip ir nejaučiau didelio džiaugsmo, kai mes prieš Naujuosius metus turėjome balsuoti, kad šiemet sumažinome atskaitymus į privačius pensinius fondus.

Be abejo, yra teisėti pensijų fondų ir jų dalyvių lūkesčiai, nes jie, matydami galiojantį įstatymą, žinojo, kaip kiekvienais metais atrodys tie pervedimai, planavo veiklą, o dalyviai, be abejo, tikisi tam tikru momentu sulaukti tam tikro dydžio pensijų. Bet, žinoma, greta to yra svarbūs tos didžiosios, pagrindinės, mūsų pensininkų dalies taip pat ne mažiau teisėti lūkesčiai, lūkesčiai tų pensininkų, kurie šiandien gauna ir ateityje gaus pensiją tik iš „Sodros“ sistemos.

Aš manau, kad jų lūkesčiai yra, kad per metus atsirastų bent šiokia tokia galimybė padidinti pensiją, nes matome, kad gyvenimo sąlygos tikrai nelengvėja ir prisidedantis prie prekių kainos pridėtinės vertės mokestis bei kiti ekonominės krizės padariniai, be abejo, neigiamai atsiliepia ir pagrindinei pensininkų daliai. Tačiau jeigu mes šiandien nepriimam sprendimo, jeigu nesumažinam „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į privačius pensinius fondus, be abejo, labai apsunkiname „Sodros“ biudžeto būklę ir apsunkinam pagrindinės mūsų pensininkų dalies galimybę turėti lūkesčių.

Jeigu kalbėtume dėl privačių pensinių fondų situacijos, aš manau, mes galime tikėtis, kad, pagerėjus situacijai, susitvarkius su valstybės biudžetu, kai, tikėkimės, pradėjusi veikti Saulėlydžio komisija pateiks rimtų pasiūlymų dėl išlaidų mažinimo, mes rasime galimybę ateityje „Sodros“ biudžetą daugiau paremti iš valstybės biudžeto ir galbūt galėsime po metų ar kitų pasiūlyti pervedimą į privačius pensinius fondus nuo 5,5 % padidinti iki 6 %, o gal iki 6,5 %. Nesakykime, kad mes nematome to praradimo, kurį mato privatūs pensijų fondai. Tą matome ir keliame sau uždavinį ateityje į tą praradimą reaguoti.

Jeigu, kaip minėjau, mes pritariame Prezidento veto, iškyla ir tam tikrų formalių problemų. Prezidentas, deja, nevetavo „Sodros“ biudžeto įstatymo. Ten yra konkreti eilutė su konkrečiais procentais, kuri yra suderinta su mažesniu pervedimu į privačius pensijų fondus. Tai kurį įstatymą reikės vykdyti, jeigu viename įstatyme yra taip, o kitame taip? Tai irgi yra rimta problema.

Mes žinome, kad dabar valstybės biudžetas ir taip yra deficitinis, kad sausio mėnesio įplaukų rodikliai, deja, neteikia didelio optimizmo, kad netikėtai bus didesnės įplaukos, jog įsivaizduotume, kad bus rasta galimybė tuos 600 mln. Lt. rasti valstybės biudžete, pervesti „Sodrai“ ir taip kompensuoti tų pervedimų į privačius pensijų fondus sumažinimo atsisakymą. Deja, tokių galimybių aš negaliu prognozuoti.

Visa tai matydamas, aš taip pat norėčiau paminėti, jeigu mes čia jau kalbame apie lūkesčius, ir tų privačių pensijų fondų dalyvių lūkesčius. Ne vienas yra ten atsidūręs dėl perdėtų buvusios Vyriausybės, ypač ministrės V. Blinkevičiūtės, saldžių kalbų, kai buvo sukurti tikrai perdėtai optimistiniai lūkesčiai dėl dalyvavimo privačiuose pensijų fonduose. Dabar, deja, žmonėms nėra palikta teisinė galimybė išeiti iš privačių fondų ir ta dalimi sugrįžti į „Sodrą“. Deja, tokios galimybės nėra, jie gali tik migruoti iš vieno privataus fondo į kitą.

Jeigu šiandien, akcentuojant tų privačių fondų dalyvių lūkesčius, būtų pritarta Prezidento veto, aš neatmetu galimybės inicijuoti ir kreiptis į kitas frakcijas, kad būtų priimtas sprendimas patikrinti tų dalyvių lūkesčius, kiek iš jų nori likti tuose privačiuose fonduose ir kiek nori sugrįžti į „Sodrą“, kad tokia teisinė galimybė būtų apsvarstyta, jeigu mes taip rūpinamės tais lūkesčiais.

Dabar siūlydamas rinktis mažesnę blogybę iš dviejų blogybių, taip sakau tiesiai šviesiai, siūlau balsuoti prieš Prezidento veto ir laikytis anksčiau priimto įstatymo nuostatų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau diskusijoje kalbėti užsirašiusių nėra. Netrukus balsuosime, ar gražintą įstatymą priimame visą be pakeitimų. Motyvai už ir prieš. Už – Seimo narė V. Blinkevičiūtė. Prašau.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą siūlau palaikyti Prezidento veto dėl šių priežasčių. Trumpalaikis – dvejų metų – atsisakymas, arba pervedimų į kaupiamuosius pensijų fondus sumažinimas, iš esmės nesprendžia dabartinės „Sodros“ padėties, nes, viena vertus, yra pažeidžiami konstituciniai teisėti beveik milijono Lietuvos gyventojų lūkesčiai, antra vertus, tai visiškai negarantuoja, kad bus laiku mokamos pensijos dabartiniams pensininkams, juo labiau kad jos bus padidintos šiais ar kitais metais. Todėl labai atsakingai prašau palaikyti Prezidento veto.

Dar vienas dalykas. Manau, kad Seimui reikėtų labiau įsigilinti į privačių pensijų fondų veiklą, ypač kreipiuosi į finansų ministrą, nes pensiniai fondai yra finansiniai instrumentai, ir pasižiūrėti, kaip galime kokybiškiau administruoti tų fondų veiklą, ir prireikus siūlyti tam tikras įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Kviečiu balsuoti prieš Prezidento veto, nes pervedimai į privačius pensijų fondus sumažins pinigus pačios Lietuvos viduje, kadangi 80 % tų pinigų išvežama į užsienį ir keliamos kitų šalių ekonomikos, o šiandien, kai tokia padėtis, kuo daugiau pinigų Lietuvoje, tuo geriau.

Antras dalykas, manau, kad privačių pensijų kaupimo fondų veikla buvo per mažai kontroliuojama. Siūlau Vyriausybei kuo greičiau užsiimti šiuo darbu. Jeigu būtų rasta galimybė, kad tų fondų veikla bus skaidri, kontroliuojama ir bus investuojama Lietuvoje, tada, aišku, sumažinti tuos žmonių lūkesčius, kad jie gaus pinigus iš privačių pensijų fondų, būtų blogai. Bet šiandien, kai mes matome, kaip tie fondai „krito“, kai mes matome, kad pinigams, pervedamiems į tuos fondus, nėra skirta reikiamo valdžios dėmesio, ir kai matome, kad pinigų išvežimas iš Lietuvos kenkia Lietuvos ekonomikai, aš manau, kad Prezidento veto palaikyti negalima.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų teisūs tie mūsų bičiuliai, kurie kalba apie tai, kad dabartiniai privatūs kaupiamieji pensiniai fondai išveža pinigus iš Lietuvos. Toliau. Nėra jokių garantijų, kad jų pinigai nenuvertės. Žmonėms nėra pateikta jokių garantijų, kokia bus šių fondų veiklos perspektyva, esant globalinei finansinei krizei, spekuliacinei finansinei krizei. Ta krizė vyksta siaubingu greičiu.

Antra. Mes esami saistomi Konstitucijos ir Konstitucinio Teismo nutarimo – štai kodėl tie teisėti lūkesčiai ir Konstitucinio Teismo nutarimai galioja Seimui, ir mes negalime jų pažeisti. Šiuo atveju Prezidento veto atitinka šį konstitucinį principą, bet, trečia, šiandien reikia būtinai nutarti, kad būtų sugrįžta prie ankstesnės kadencijos Seimo narės A. Staponkienės užregistruotos pataisos, kad žmonės galėtų sugrįžti. Kad tie, kurie nuspręs nedalyvauti privačioje pensinių fondų sistemoje, turėtų galimybę sugrįžti į „Sodros“ sistemą ir kad būtų ieškoma būdų kompensuoti tuos jų kaštus, kad jie grįždami galėtų atgauti dalį ten investuotų savo įmokų. Mes būtinai turime pasakyti, kad… Taip pat, žinoma, reikėtų svarstyti ir tai, kaip keisti „Sodros“ biudžetą, kad „Sodros“ biudžete būtų pinigų ir nebūtų nuskriausti dabartiniai pensininkai. Svarstytinos įmokos ar kitokie variantai, kuriuos reikia aptarti. Deja, Konstitucija mus saisto, todėl tenka šioje situacijoje palaikyti nors ir blogą sprendimą, bet sušvelninantį konstitucinį konfliktą.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Sysas. Prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, paprasčiausiai mes, kaip sakė ir Č. Juršėnas, turime alternatyvą – arba pritarti, arba nepritarti, ir kitokio varianto nėra. Visi išvedžiojimai, kad reikėtų dar tą ar tą padaryti, yra gryna diskusija, todėl aš nesiginčysiu dėl to, kad jeigu 600 mln. Lt mes pervesime į privačius pensinius fondus, tai tikrai ta suma negalėsime padidinti pensijų, o iškils visiškai atvirkštinis procesas. Dar kartą pakartosiu. Kiekvieną dieną mūsų pinigai, patikėti pensiniams fondams, praranda savo vertę, tą jūs (kas dalyvaujate) galite pasitikrinti atsivertę savo asmeninį puslapį pensiniuose fonduose. Tai yra vienas dalykas. Antras dalykas. Jeigu mes kalbame apie ilgalaikį procesą, tai tie dveji metai… niekas juk nesiūlo visiškai atsisakyti arba nepervesti nieko, siūlo sumažinti. Tie dveji metai ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu mes tikrai kalbame apie ilgalaikę, didelių nuostolių tiems, kas dalyvauja, nepadarys, nes, dar kartą kartoju: tos lėšos, kurios nepatenka į privatų pensinį kaupimą, yra fiksuojamos kaip asmeninis indėlis į „Sodros“ būsimą pensiją. Čia, dar kartą sakau, kad tiems žmonėms, kuriems iki pensijos lieka 10–15 metų, dabartinis etapas, krizinis etapas, pensiniuose fonduose paprasčiausiai bus nuostolingas. To, ko mes tikimės, tikrai gali pasikartoti… labai nenorėčiau ir nelinkiu, kad pasikartotų Čilės variantas, bet gali būti, jeigu mes dabar pervesime padidintą kiekį pinigų, kuris kiekvieną dieną nuvertėja, todėl šiuo atveju aš pasisakau prieš Prezidento veto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narė L. Graužinienė – už.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tikrai pasisakau už Prezidento veto ir pritariu tiems, kurie kalbėjo, kad negalime apvilti teisėtų lūkesčių žmonių, ir jeigu žiūrėtume iš ekonominių pozicijų, tai yra pats blogiausias variantas, kai pradedama blaškytis, ypač investuojant pinigus. Todėl stabilumas ir pastovumas duoda didžiausią rezultatą. Jeigu mes pradėsime šiuos fondus blaškyti ar didindami, ar mažindami, tai investuotojai, be abejo, į tai atsižvelgs, ir investavimas bus visiškai kitoks, galbūt duodantis mažesnę naudą. Taigi nereikia ekonominiuose procesuose žiūrėti tiesmukai, reikia įvertinti visus faktorius. Ypač ilgalaikėse programose daryti tokių veiksmų, kokius padarė Seimas, tikrai nereikia. Tai yra trumpalaikis momentas pinigų išėmimui… O jeigu šiuo metu tikrai norite būti sąžiningi ir su tais, kuriems nuvertėjo ta dalis pensijų, ieškokit galimybių, kaip jiems ateityje būtų galima kompensuoti. Tai yra visiškai kiti mechanizmai, bet tų žmonių… Dabar mes kalbame žmonių vardu, bet ar paklausėte tų, kurie investavę į tuos fondus, ar jie nori, kad sumažėtų. Pavyzdžiui, aš asmeniškai nenoriu. Tai čia ir negalime kalbėti visų žmonių vardu, todėl labai atsargiai prašyčiau pažiūrėti į tą procesą ir tikrai pritariu Prezidento išmintingam veto, ir balsuosiu už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų man malonu girdėti šią diskusiją, per kurią mes kaip reta šiame naujame Seime dėstome argumentus iš įvairiausių pusių, opozicijos ir pozicijos, nes klausimas iš tikrųjų yra sudėtingas. Bet aš norėčiau pasakyti kai kurias mintis, kad geriau suvoktume, kokioje esame situacijoje. Aišku, kai mes, ankstesnės kadencijos Seimo nariai, priiminėjom sprendimus, patikėjome Vyriausybės teikiama informacija, kad su „Sodra“ viskas gerai, tvarka, bet išėjo taip gerai, kad iš 1 mlrd. 300 mln. rezervo liko tik 149 mln. Mes kitokios informacijos, deja, kaip gautas iš ministrės, neturėjome.

Kitas klausimas. Mes susidūrėme su tam tikra teisine kolizija. 3 % pervedimas jau yra „Sodros“ biudžete užfiksuotas, t. y. pagrindinis įstatymas. Šis įstatymas yra lydintysis. Jeigu mes pritariame Prezidento veto, gauname teisinę koaliciją ir tada atsiranda visi teisiniai ginčai, kas yra pirmesnis. Jeigu mes turėsime vadovautis 5,5 % pervedimu, tai yra galiojantis „Sodros“ įstatymas, kuris jau dabar yra, ir iš nieko kito jūs negalėsite jo subalansuoti, o tik iš to paties „Sodros“ biudžeto. Tada, premjeras teisingai kalba, iš ko? Vadinasi, iš tų pačių „Sodros“ biudžeto finansuojamų eilučių. Privatizavimo fonde kaip tik ir numatytos lėšos 600 pervesti į „Sodrą“, todėl jau įskaičiuotas jūsų „Mažeikių naftos“ pardavimas, neatsiras niekur papildomai… Jie jau yra suskaičiuoti.

Toliau. Kalbama apie teisėtus lūkesčius. Teisėti lūkesčiai yra iš abiejų pusių. Čia būdavo siūlomi variantai, kad jūs priverskite fondus investuoti į popierius, tai yra toks pat teisėtų lūkesčių pažeidimas. Absoliučiai toks pat, nes tai nenumatyta jokiose sutartyse, taigi krizės sąlygomis tie teisėti lūkesčiai gali būti įvairūs, todėl siūlau nepritarti Prezidento veto, nes dabar tai būtų labai prastas sprendimas.

PIRMININKAS. Seimo narys P. Gražulis. Prašau. Už. Nėra. (Balsai salėje)

P. GRAŽULIS (TTF). Yra, yra.

PIRMININKAS. Prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Kaip jūs manęs nematote, gerbiamasis Pirmininke.

PIRMININKAS. Dovanokite, buvote pabėgęs, bet dabar gražu, kad grįžote. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš žiūriu, kad iš tikrųjų šiuo klausimu nėra rimto sutarimu net frakcijose. Žiūriu, V. Blinkevičiūtė – už, o gerbiamasis A. Sysas – prieš. Arba paimkime, kad ir L. Graužinienė – už, o K. Daukšys – prieš. Toje pačioje frakcijoje yra įvairiausių nuomonių šiuo klausimu kalbant, tačiau aš vis dėlto manyčiau, kad niekas nedraudžia… Visi Lietuvos piliečiai žino, kad yra privatūs fondai, ir žino, ką jie siūlo, tai kodėl dabar valstybė turi dar 5 % pervesti privatininkui lėšų? Nesuprantu šios logikos. Niekas neuždraudžia tiems, kurie turi pinigų, kurie nori gauti papildomą pensiją, ir šiandien dėti, kaip deda į bankus, į privačius fondus. Tokiu atveju mes, kaip valstybė, neprisiimsime jokios atsakomybės, o dabar priimam įstatymą ir kartu prisiimam atsakomybę, jeigu tie fondai bankrutuotų. Aš manau, kad vis dėlto turime palikti laisvą valią piliečiams, mes tų fondų neuždarome, tegu jie vykdo sau sėkmingai veiklą, bet dirbtinai mes į jų kišenes milijonų nekraukim. Ir dar prisiimam atsakomybę. Jeigu jie bankrutuos, jeigu iššvaistys lėšas, tai vėl valstybė turės atsakyti. Aš manau, tai tikrai netinkamas būdas, todėl vis dėlto pritariu valdančiajai daugumai, jų siūlomam projektui. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys D. Jankauskas. Prašau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, išties visos kalbos vienaip ar kitaip sukasi apie šiandieninius Lietuvos dirbančiuosius, apie jų galimybę kaupti savo lėšas pensijų fonduose. Iš tiesų nesu iš tų Seimo narių, kurie privačius pensijų kaupimo fondus laiko blogybe. Pritariu ir antrinu tiems, kurie kalba apie šiandieninę ekonominę padėtį, ir iš tiesų įdėmiai klausiau visų kalbėtojų, tiek kalbančių už, tiek kalbančių prieš. Iš tiesų jautriai, kaip visada tą daro, gerbiamoji V. Blinkevičiūtė kalbėjo apie Lietuvos žmones, ir ilgoje sklandžioje kalboje, deja, nė karto neišgirdau žodžio „solidarumas“ ir paaiškinimo, kad šiandien „Sodra“ veikia solidarumo principu, kad šiandieniniai dirbantieji, mokėdami įmokas „Sodrai“, taip pat sudaro galimybę išmokėti pensijas šiandieniniams pensininkams. Manau, kad nuo 2004 metų, ir tai šiandien ne kartą buvo akcentuota, kad teisėti lūkesčiai, perkeliant dalį savo įmokų į privačius pensijų kaupimo fondus… iš tiesų Lietuvos žmonės laukia galimybės sukauti didesnę pensiją. Mano supratimu ir įsitikinimu, šiandieninė situacija ir tas sprendimas, kurį po ilgų diskusijų pasiūlė pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai yra laikinas įmokų į privačius pensijų kaupimo fondus sumažinimas, iš tiesų neturint jokio aiškumo ir žinojimo, ir aiškesnių prognozių, ar jau atėjo laikas tiems patiems fondams investuoti ir uždirbti būsimiems pensininkams… Galbūt ta krizė dar gilės, šiandien niekas negali pasakyti.

Kolegos, dėkoju gerbiamajam Č. Juršėnui už taiklų pastebėjimą dėl Teisės departamento pasiūlymo, kuriam buvo pritaręs komitetas. kaip minėjau pristatydamas sprendimą, komitetas siūlo nepritarti Prezidento veto ir yra suformulavęs pasiūlymą redaguoti. Patikinu, kaip komiteto pirmininkas, jeigu bus sprendimas nepritarti Prezidento veto, tai šiandien bus įregistruotas naujas įstatymo projektas dėl redagavimo. O šiandien mes iš tiesų turime galimybę pritarti arba nepritarti Prezidento veto. Įvertindamas viską, pasisakau už tai, kad nepritartume Prezidento veto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijose kalbėjo 4 – už, 4 – prieš. Per šoninį mikrofoną – K. Glaveckas. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, dėl vedimo tvarkos, labai trumpa informacija. Čia nuskambėjo motyvai, kad Estija, Latvija ir Lenkija turi pensijų kaupimo tarifus 6–8 %. Noriu patikslinti, kad Latvija iš tikrųjų turi 8 %, bet ji paskelbė valstybės bankrotą, ir 7,5 mlrd. eurų, kurie skolinami, taip pat skirti šitiems fondams išlaikyti. Latvija, kitaip nei Lietuva, kuri turėjo 1 mlrd. stabilizavimo fondo, turi 8 mlrd. eurų stabilizavimo fondo ir gali tai užtikrinti. Todėl esama finansinė situacija ir palikimas, kuris yra, tiesiog įgalioja mus, laikantis liberalizmo, nepalikti visų žmonių, pensininkų, be pensijų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Noriu priminti, kad tai buvo kaip pasisakymas prieš balsavimą. Dėl vedimo tvarkos. Prašau. Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mielieji kolegos, kadangi kalbėjo komiteto pirmininkas, man dabar šiek tiek lengviau. Vis dėlto mes turime aiškiai susitarti ir žinoti, už ką mes balsuojame. 167 straipsnio 1 dalis: grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimame visą įstatymą be pakeitimų. Jeigu teikiame be pakeitimų, tai, žinoma, be komiteto, taigi turi būti aiškiai pasakyta, dėl ko balsuojame, arba prieš ką balsuojame. Prašyčiau, kad mums būtų aiškumas. Ačiū.

PIRMININKAS. Paskutinė V. Blinkevičiūtė. Prašau.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau atsakyti gerbiamajam komiteto pirmininkui D. Jankauskui. Iš tiesų aš labai gerai žinau, kad valstybinio socialinio draudimo sistema ir apskritai socialinės apsaugos sistema Lietuvoje yra grindžiama pirmiausia solidarumo principu. Tačiau čia nematau jokio solidarumo principo, nes „Sodros“ kišenė ir penkių socialinio draudimo rūšių katilas nepasipildo dėl to, nes papildomai lėšų į „Sodrą“ neateina. Mes paimame tas pačias lėšas iš vienų ir įdedame kitiems. Taigi nėra jokio solidarumo, nes tai nėra papildomos lėšos. Galbūt jūs turėjote omeny…

PIRMININKAS. Bet tai jau ne vedimo tvarka. Mes diskusijų netęsiame. Jeigu dėl vedimo tvarkos turite pastabų, aš mielai suteiksiu jums žodį, bet diskusijas ir replikas – po balsavimo. Labai ačiū.

Dėkoju už supratimą. Mielieji kolegos, aš dar kartą noriu pabrėžti Č. Juršėno prašymą. Pagal Statuto 167 straipsnį dabar bus balsuojama, kad grąžintas įstatymas būtų priimtas visas be pakeitimų. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XIP-198 būtų priimtas be pakeitimų, prašau balsuoti.

Balsavo 115 Seimo narių. Už – 85, prieš – 20, susilaikė 10. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Prašau repliką po balsavimo – J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu reaguoti į gerbiamojo J. Razmos pasakymą, šiandien gana aktualų, kad įplaukos į biudžetą sausį sumažėjo. Aš turiu vieną labai racionalų patarimą. Siūlau valdančiajai daugumai, ypač aukščiausiojo rango pareigūnams, dažniau, intensyviau kalbėti apie krizę. Kitą mėnesį įplaukos bus didesnės. Ačiū. Ir antras mažas prašymas. Aš kviesčiau per pertrauką kolegas, užsirašiusius į Baltarusijos parlamentinę grupę, truputį pasilikti salėje. Ačiū.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pagal darbotvarkę mes pertraukėlės nedarysime, nes šiek tiek užsitęsė. Dabar 12.27 val. Po trijų minučių – Vyriausybės valanda. Prašau. Seimo narė V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Vis dėlto aš pratęsiu ir pasakysiu. Siūlyčiau valdančiajai daugumai iš tikrųjų daugiau teikti informacijos Lietuvos žmonėms ir įvairioms socialinėms grupėms. Dar kartą noriu pasakyti, kad iš tiesų tie žmonės, kurie naujai atėjo į valstybinio socialinio draudimo sistemą, jeigu jie nesidraus 15 metų, jie negaus jokios senatvės pensijos. Būtų gerai, kad jūs apie tai drąsiai ir aiškiai informuotumėte žmones. Lygiai taip pat, kaip tie žmonės, kurie dalyvauja pensijų kaupimo sistemoje, tikrai per 4 metus negali sukaupti tiek, kad būtų užtikrinta senatvė. Tai yra ilgalaikis procesas ir čia mes padarėme didelę klaidą, nes iš tikrųjų sumažinsime jų galimybes gauti didesnes pensijas.

PIRMININKAS. Dėkoju. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, klausantis diskusijų, man kyla mintis, kad mūsų pagrindinė bėda yra ta, kad mes absoliučiai nesimokome, kaip kažkada bolševikai. Užsimanė komunizmą pastatyti, nors gyvenimas diktuoja kitą, jie vis tiek stato. Ir kuo daugiau priešinasi, tuo daugiau naikina žmonių. Taip ir mes.

Žiūrėkite, valstybė per visus 20 metų nuolatos skolinasi ir skolinasi mokėdama dideles palūkanas. Kiek sakiau – neprivatizuokime Taupomojo banko, palikime jį valstybės nuosavybėje. Jeigu tie 3 ar kiek milijardų, kuriuos pravedėte, būtų tame banke ir valstybė skolintųsi 15, 10 %, žiūrėkite, kiek tie pensininkai šiandien turėtų…

Dabar man aiškina apie teisėtus lūkesčius. Gerbiamieji, tie, kurie pervedinėjo į privačius fondus, iš tikrųjų turėjo teisėtus lūkesčius, kad pervedę 3 mlrd. po metų turės 4 mlrd. Šiandien iš 3 mlrd. liko 1,5 mlrd. Ar jūs manote, kad tai jų teisėti lūkesčiai? Todėl labai teisingai – reikia kardinaliai peržiūrėti. Nereikia tiek daug tų privatizavimo fondų ir žinokime, kad pensininkais turime pasirūpinti, o pensijų fondai turi nuolatos augti. Nuolatinis augimas liberalioje rinkoje yra tada, kada valstybė gali iš jų skolintis. Aš siūlau iš esmės pažiūrėti į perspektyvinį pensijų apsirūpinimą be „Sodros“, t. y. visai kitu aspektu.

PIRMININKAS. Dėkoju. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ateityje prašyčiau kolegą J. Karosą tiksliau cituoti ir komentuoti mano pasisakymus. Aš kalbėjau, kad įplaukos sausį yra tokios, kurios nesuteikia optimizmo, kad įplauks papildomi 600 mln. Lt ir mes galėtume parengti alternatyvų sprendimą, nepriėmę dabartinio. Aš nekalbėjau apie kokius nors ypatingus krizės reiškinius. Šito sprendimo, dėl kurio mes dabar balsavome, būtų nereikėję priiminėti, jeigu jūsų, mielieji socialdemokratai, Vyriausybė būtų rūpestingiau saugojusi „Sodros“ rezervus ir šiandien būtume turėję šaltinį, iš ko „Sodrai“ pagelbėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinė replika po balsavimo – Seimo narys B. Bradauskas. Prašau.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Ekscelencija Pirmininke. Iš tikrųjų nedalyvavau balsuojant dėl pagrindinės priežasties – kad klausimas iš esmės nesprendžiamas. Manipuliuojama procentais ir panašiai, o nesprendžiama esant krizinei situacijai, kaip panaudoti šituos pinigus pensinių fondų, valstybės viduje. Jeigu būtų parengtas įstatymo projektas, įpareigojantis visus privačius pensijų fondus pirkti Vyriausybės vertybinius popierius, tuo pačiu nesudarant jokios rizikos šitiems fondams, tegu palūkanos ten ir mažesnės, tegu ten bus keli procentai, bet tai yra garantija žmonėms. Ir būtų labai nesunkiai išspręstas šitas klausimas. Dabar, kai atsirado oratorių, kurie agituoja už tai, kad nebūtų stojama į privačius pensijų fondus ir t. t., irgi nepritariu tiems oratoriams, nes negalima žlugdyti sistemos, kuri įsibėgėjo ir kuri tikrai turi ateitį. Reikia sureguliuoti, kad tie pensijų fondų pinigai būtų saugūs. Štai vienintelis klausimas, kurį reikėjo šiandien spręsti, o ne manipuliuoti procentais: vienas procentas daugiau, kitas mažiau, ar panašiai. Dėkoju.

Vyriausybės valanda

PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal darbotvarkę dabar 1-6 klausimas – Vyriausybės valanda. Šiandien ne itin gausiai atstovaujama Vyriausybei. Štai matau tris keturis ministrus. Ministro Pirmininko nėra, nes jis išvykęs su oficialiu vizitu į Lenkiją. Manau, pagal tradiciją, kuri nebuvo paskelbta, bet taip buvo, kiek suprantu, pareigas eina finansų ministras A. Šemeta.

Gerai, mielieji kolegos, pradėsime pagal Statute numatytą tvarką. Pirmiausia opozicijos lyderis. Du klausimai. Jo nėra. Frakcijos vardu – Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Nematau socialinės apsaugos ir darbo ministro. Aš jo norėjau klausti. Jeigu nėra, tada finansų ministrui užduosime lengvesnį klausimą.

Gerbiamasis ministre… A, žurnalistai, labai ačiū. Gerbiamasis ministre, Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme anksčiau buvo tokia nuostata dėl gyvybės draudimo išmokų, kad jeigu sutartis išlaikoma tam tikrą terminą, atsiimama gyvybės draudimo įmoka nebuvo apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu. Dabar tos nuostatos neliko. Kaip su teisėtais lūkesčiais ir kitais dalykais?

A. G. ŠEMETA. Dėl gyvybės draudimo išmokų įstatyme yra padaryti pakeitimai siekiant, kad iš tikrųjų gyvybės draudimo išmoka būtų išlaikoma iki tol, kol sukaks pensinis amžius, ir tuomet tos lengvatos toliau galioja. Tačiau jeigu yra trumpesni laikotarpiai, tai tos lengvatos nėra taikomos. Toms sutartims, kurios buvo anksčiau, be abejo, jos toliau turės būti taikomos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, net Vyriausybės kvorumo nėra. Ar byra Vyriausybė, ar kas čia darosi, ar valdančiajai daugumai jau kažkas atsitiko? Norėjau užduoti premjerui – nėra, norėjau užduoti krašto apsaugos ministrui – nėra. Tada užduosiu jums ir jūsų ūkio ministrui klausimą.

Dabar spaudoje buvo ne vienas straipsnis, kad jūsų partiją „Merko statybos“ grupė finansavo beveik 400 tūkst. Lt. Ar ne už tai šios įmonės vienas iš direktorių buvo paskirtas aplinkos apsaugos ministru, kaip atlygis? Ar tai nėra kėdės pardavimas, ministro portfelio?

PIRMININKAS. Aš tik norėjau patikslinti. Jūs minėjote ūkio ministrą. Tai kuriam klausimas?

P. GRAŽULIS (TTF). Aplinkos apsaugos.

PIRMININKAS. Aplinkos. Gerai. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Bet jis neprisipažins. Tai neklausiu.

PIRMININKAS. Tai kuriam dabar atsakinėti? Ar atsiimate klausimą?

P. GRAŽULIS (TTF). Aplinkos. Tegul pasako, ką galvoja.

PIRMININKAS. Gerai, aplinkos ministre, prašom, nes žiūriu, kad ūkio ministras jau išsigando.

G. KAZLAUSKAS. Labai ačiū už klausimą. Aš visas tas kalbas ir visą pateiktą informaciją žiniasklaidoje vertinu kaip sąmokslo teoriją. Aš ir mano įmonė nepirko jokių vietų. Juo labiau kad tuo metu, kai buvo remiamos partijos, buvo paremtos šešios partijos, tuo metu buvo visiškai neaiškūs Seimo rinkimų rezultatai. Juo labiau nebuvo aišku, kam kokia ministerija priklausys. Manyti, kad partijų rėmimas susijęs su postų pirkimu, nežinau, galbūt kai kurioms partijoms tai įprasta, bet šioje naujoje partijoje tokių pirkimų nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Frakcijos vardu – Seimo narys V. Gapšys. Prašau.

V. GAPŠYS (DPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Klausimas turbūt būtų ūkio ministrui, nes premjero nėra. Gal jūs žinote. Dabar Europos Vadovų Taryba buvo nusprendusi bandyti suorganizuoti 5 mlrd. energetikos jungtims ir plačiajuosčiam internetui. Mano žiniomis, gruodžio 23 d. COREPER’as , nuolatiniai atstovai, nepritarė skirti tuos 5 mlrd.

Mano klausimas yra toks. Ar yra pasikeitimų nuo gruodžio 23 d.? Jeigu nėra, ką jūs manote dėl likimo Lietuvos tų jungčių, kurias buvo galvojama finansuoti iš Europos Sąjungos lėšų? Gal ir užsienio reikalų ministras prisidės.

V. UŠACKAS. Laba diena. Labai ačiū už klausimą. Atleiskite, kad pavėlavau.

Iš tikrųjų jungčių klausimas yra vienas iš prioritetinių, (…) visiems Vyriausybės nariams. Man teko dalyvauti gruodžio mėnesį įvykusiame Europos Sąjungos Vadovų pasitarime. Jo metu buvo pritarta Europos ekonomikos atgaivinimo planui, kuriame yra nuostata dėl jungčių, pasiūlymų Komisijos. Šiuo metu rengiami konkretūs pasiūlymai dėl jungčių Europos Sąjungos viduje. Tarp jų ir „Baltic Interconnection Plan“.

Aš sausio 8 d. dalyvavau Prahoje vykusiame Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrų pasitarime, kuriame buvo dar sykį deklaracija patvirtinta ir akcentuota jungčių svarba tarp Europos Sąjungos šalių dujų tiekimo konflikto tarp Rusijos ir Ukrainos kontekste.

Taip pat man džiugu konstatuoti, kad mano vizito metu Rygoje su Latvijos vadovais iš principo buvo sutarta, jog studija, kurią parengė Švedija ir Lietuva, yra tinkamiausia įgyvendinti Baltijos kraštų ir Šiaurės valstybių sujungimą, jeigu tam atsiras finansiniai resursai. Šiuo metu, kiek aš žinau, delegacija lankosi Briuselyje Europos Komisijoje, ir mes rengiame konkrečius skaičius, kiek tikimės finansavimo iš Europos Sąjungos ir kiek kofinansavimo privatūs Lietuvos akcininkai Lietuvos Vyriausybei galėtų suteikti. Apie tai aš kalbėjau ir su Europos Komisijos komisaru A. Piebalgu, kuris nudžiugo išgirdęs, kad yra preliminarūs sutarimai su Latvijos Vyriausybe. Šiuos susitarimus, tikimės, galėsime sutvirtinti ir politiškai išreikšti premjero A. Kubiliaus artimiausio vizito metu į Rygą sausio 26 d.

PIRMININKAS. Patikslinti. Prašom. Priminsiu, klausimui pateikti yra 1 min., atsakymui – 2 min. Prašom laikytis reglamento. Prašom.

V. GAPŠYS (DPF). Noriu patikslinti. Jūs turbūt neišgirdote klausimo pradžios, nes gruodžio 23 d. COREPER’e nebuvo surinkta reikiama kvalifikuota balsų dauguma, kad tam planui būtų pritarta. Ar ta situacija nuo gruodžio 23 d. pasikeitė? Nes buvo planuojama sausio pradžioje vėl rinktis.

V. UŠACKAS. Situacija pasikeitė politine prasme. Kaip aš minėjau, buvo dar sykį jau nebe COREPER’ai, o COREPER’ų atstovų vadovai, t. y. užsienio reikalų ministrai. Dar sykį pažymėjo sausio 8 d. šių projektų svarbą. Artimiausiu metu mano kolega ministras A. G. Šemeta vyks į ECOFIN’o susitikimą, regis, po savaitės, o šiais klausimais konkreti tema bus svarstoma, jeigu dabar neklystu, sausio 19 d. užsienio reikalų ministrų pasitarime, kuriame ir turi būti patvirtinti jungčių projektai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mišrios Seimo narių grupės vardu –A. Baura.

A. BAURA (MSG). Ačiū. Mano klausimas ministrui R. Dagiui. Pagal dabar galiojančius teisės aktus savivaldybės, ypač turinčios daug socialinių paslaugų gavėjų, nėra pajėgios teikti tiek paslaugų, kiek įpareigoja teisės aktai ir gyventojų poreikiai. Visų pirma nepakanka finansinių išteklių, o gyventojai faktiškai nemoka už teikiamas paslaugas, nes jų pajamos mažesnės už tris valstybės remiamus paramos dydžius.

Klausimas būtų toks. Ar numatoma (ir jei taip, tai kaip) keisti socialinių paslaugų teikimo finansavimą ir mokėjimo už socialines paslaugas nuostatas bei tvarką? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Iš tikrųjų mus pasiekusi informacija kažkiek skiriasi nuo to, kaip jūs dabar suformulavote, nes mes kaip tik dabar turime problemą, kad toms kai kurioms teikiamoms deleguotoms funkcijoms pinigai panaudojami ne tai paskirčiai ir paskui mėginama spręsti jau visiškai kitas problemas. Netgi ir dabar išsiderėjo savivaldybės, kad galima būtų praeitų metų finansinius įsiskolinimus dengti tais pačiais pinigais, kurie buvo skirti socialinėms išmokoms. Tai gal reikėtų iš pradžių sutvarkyti šią sistemą, kad jeigu valstybė suteikia funkcijas, (…) funkcijas, joms ir būtų naudojama. O paskui tada žiūrėti, kiek tų lėšų konkrečiai yra, nes mes negalim eiti kitokiu keliu. Pirmiausia reikia sutvarkyti jų racionalų naudojimą, o paskui jau žiūrėti didinimo. Aišku, neatmetu ir tos dalies, gal kai išaiškės, kad kokios nors srities kokioms nors išmokoms trūks pinigų, tai valstybė metų viduryje, jeigu bus perskirstymas, tikrai spręs tą problemą, kad nebūtų socialiai jautrios sritys pažeidžiamos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas gerbiamajam aplinkos ministrui, kuris taip pat kalbasi, nežinau, ar jis girdės. Gerbiamasis aplinkos ministre, klausimas jums. Kaip žinote, mano klausimas bus dėl numatomos statyti buitinių atliekų deginimo gamyklos šalia Gariūnų, Jačionių g. 13. Kaip žinote, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius G. Paluckas, ignoruodamas Vilniaus miesto tarybą, vienas pats pasirašė UAB „Corwi Baltic“ atliktą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą ir persiuntė jūsų ministerijai, Sveikatos ir Ūkio ministerijoms. Ar jūs manote, kad tai teisingas kelias? Ar nežada šios ataskaitos grąžinti, kad ji būtų svarstoma Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, nes tai sukelia labai didelį rezonansą bendruomenėms, ypač Lazdynų bendruomenei? Ir išvis norėčiau taip pat išgirsti ir jūsų nuomonę, ar šią buitinių atliekų deginimo gamyklą tinka statyti būtent šioje vietoje…

PIRMININKAS. Laikas.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). …kur yra ketvirtasis taršos šaltinis ir vyraujantys vėjai yra Vakarų, jie pučia link Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės, Viršuliškių ir kitų miegamųjų rajonų? Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Mielieji kolegos, noriu priminti: klausimui pateikti yra viena minutė. Prašau, ministre.

G. KAZLAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų klausimas yra labai skaudus. Puikiai suprantu visuomenės susirūpinimą. Tiesą sakant, ir pats ne taip toli gyvenu, ir taip pat jaučiu tai, kas dabar yra. Tikrai nemanau, kad toks statinys yra pirmaeilės svarbos statinys Vilniuje. Be jokių abejonių, jokių skubotų, nepamatuotų sprendimų neturėtų būti. Tuo labiau kad panašios deginimo stotys Lietuvoje bandomos projektuoti ir statyti kitur teigiant, kad tai tikrai nepadidins taršos. Vienas iš pasiūlymų buvo įgyvendinti panašų projektą ten, kur nėra tokio visuomenės pasipriešinimo, paskui pabandyti įsitikinti, kad tikrai tai nekenkia, ir galbūt tada mėginti grįžti prie šio klausimo svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys S. Stoma. Prašau. Kortelė neįdėta. Tuoj, luktelkim. Prašau.

S. STOMA (TPPF). Norėjau paklausti gerbiamojo finansų ministro. Spaudoje šią savaitę buvo tokių neaiškių užuominų, kad tarsi Vyriausybė ima kreditus iš tam tikrų Šiaurės šalių finansinių institucijų ir lyg ir slepiama informacija ir procentai. Ar ten yra kokių nors ketinimų ir ar nebūtų galima dėl skaidrumo gauti daugiau informacijos, kas daroma? Vis dėlto turbūt visi suprantam, kad kreditų Lietuvai reikia, kad jie būtų gauti kuo pigiau ir kuo skaidriau. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Šių metų pradžioje visas valstybės skolinimasis vyko Vyriausybės vertybinių popierių aukcionuose. Ta visa informacija yra viešai prieinama. Mes turėjom du aukcionus, ir dėl priimto biudžeto palūkanos šiek tiek sumažėjo, palyginti su tomis palūkanomis, kuriomis buvo skolinamasi anksčiau. Paskutiniame aukcione, pusės metų aukcione, vidutinės palūkanos buvo apie 8,5 %. Tikimės, kad tolesnėje perspektyvoje tas palūkanas mums pavyks toliau mažinti.

Dabar apie tarptautines institucijas. Taip, yra vykdomos derybos, iš esmės baigiamos derybos su Europos investicijų banku dėl mūsų Europos Sąjungos projektų kofinansavimo finansavimo. Netrukus bus priimti sprendimai. Be abejo, galutinės sąlygos dar turi būti aptartos, bet jos tikrai turėtų būti gana geros. Tikiuosi, kad priėmus tuos sprendimus, pasirašius atitinkamus susitarimus mes išspręsime Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų finansavimo klausimus. Čia sprendimai turėtų būti pirmąjį ketvirtį.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Endzinas. Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų finansų ministrui turbūt šiandien teks daugiausiai klausimų dėl neseniai priimto įstatymo, teisingiau, nepriimto įstatymo dėl vadinamojo automobilių mokesčio. Sakykite, gerbiamasis ministre, ar dėl perspektyvoje negaunamų tam tikro konkretaus kiekio pajamų jūs nemanote ir neinicijuosite biudžeto išlaidų peržiūrų artimiausiu metu? O jeigu neinicijuosite šito klausimo, kaip jūs manote, kokiu būdu bus subalansuotas biudžetas? Dėkoju.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Jo nelaukdamas aš jau esu davęs pavedimą Finansų ministerijos specialistams, atsakingiems už biudžetą ir mokesčių politiką, parengti pasiūlymus dėl tolesnio elgesio. Be abejo, nepriėmus vieno iš įstatymų, kurie yra krizės įveikimo plano sudėtinė dalis, mes turėsime teikti pasiūlymus dėl galimų alternatyvų. Tos alternatyvos yra tokios pačios, t. y. toliau mažinti išlaidas arba surasti alternatyvas mokesčių srityje. Čia, manau, ir opozicijos yra įvairių pasiūlymų dėl tam tikrų mokesčių. Mes galbūt taip pat galėsime įvertinti tuos pasiūlymus ir galbūt surasime tinkamą sprendimą. Tačiau, be abejo, tas atsirandantis pajamų netekimas, ta problema turi būti išspręsta, mes kreipsimės į Seimą.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, ar galėčiau patikslinti?

PIRMININKAS. Taip, prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų gruodžio mėnesį priimant šį įstatymą Vyriausybė inicijavo ir pateikė Seimui Seimo nutarimo projektą, kuris buvo priimtas, dėl šio mokesčio. Sakykite, kaip jums sekasi įgyvendinti šį Seimo nutarimą, nes jis iš dalies kompensuoja tas pajamas, kurios bus negautos?

PIRMININKAS. Čia ne tiek tikslinimas, kiek antrasis klausimas. Labai trumpai, ir toliau klausia J. Olekas. Nėra. A. Sysas. Prašau.

A. G. ŠEMETA. Šis klausimas turbūt daugiau turėtų būti adresuotas susisiekimo ministrui, nes pasiūlymas, kuris yra pateiktas, yra susijęs su susisiekimo reguliavimo sritimi. Manau, ministerija rengia pasiūlymus, ir tikiuosi, kad jie bus tokie, kaip yra siūlyta Seimo nutarime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau, A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano klausimas būtų ministrui kolegai ir bičiuliui R. Dagiui. Europos Komisija dar lapkričio mėnesį šešioms valstybėms, tarp kurių buvo ir Lietuva, kitos buvo Austrija, Slovėnija, Vengrija, Italija ir Malta, išsiuntė prašymą visiškai vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus, draudžiančius diskriminavimą įdarbinant ir darbe dėl lyties. Šalys turi atsakyti iki sausio mėnesio pabaigos. Jei jos neatsakytų, Komisija gali kreiptis į Teisingumo Teismą. Tai mano klausimas būtų, ar yra parengtas koks nors atsakymas? Norėčiau žinoti ministerijos poziciją. Labai ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kol kas atsakymas rengiamas, bet dabar negalėčiau pasakyti jums galutinės pozicijos. Manau, mes su ta pozicija ateisime į Seimą. (A. Sysas: „Atkreipkit dėmesį į tai.“)

PIRMININKAS. Tik trumpai. Prašau. Seimo narė V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Mano klausimas skirtas tiems ministrams, kurie yra kartu ir Seimo nariai. Rytoj, jūs žinote, kad prie Seimo vyks protesto akcija, kuri turbūt eis ir iki Vyriausybės, dėl priimtų sprendimų, buldozeriu pavarytų sprendimų, kai nebuvo šnekamasi nei su visuomene, nei su verslo struktūromis, nei su asociacijomis. Šie priimti įstatymai pablogino gyventojų padėtį, sumažino pajamas, padidino išlaidas, padidino socialinę atskirtį.

Aš noriu jūsų penkių ministrų paklausti. Ar jūs rytoj išdrįsite ateiti prie Seimo, atsistoti prieš minią, nors rytoj pabendrauti ir pasakyti, kodėl buvo priimti tokie įstatymai, kodėl liberalai, savo programoje aiškinę apie mokesčių supaprastinimą, sumažinimą, balsavo. Aš jūsų visų penkių klausiu, ar jūs turėsite drąsos nors rytoj ateiti ir šnekėtis su žmonų minia?

PIRMININKAS. Na, jeigu visi penki atsakinės, nežinau, kaip bus su laiku. Kuriam konkrečiai? Prašom.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Vieno žodžio užtenka – „išdrįsiu“ ir „ateisiu“.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamajai V. Baltraitienei noriu pasakyti, kad prieš priimant įstatymus su A. Kubiliumi susitikome su visais šiais žmonėmis, kurie dabar reiškia savo požiūrį į šią reformą. Tai demokratinėje valstybėje yra normalus dalykas, visi turi teisę savo požiūrį išreikšti, jį ginti, argumentuoti įvairiom formom. Iki priimant sprendimus buvo apie tai kalbėta ir aiškinta mūsų pozicija, ir po to su visomis tomis grupėmis aš, kaip socialinių reikalų ir darbo ministras, esu susitikęs, jų išklausęs, mes esame pasikeitę savo nuomonėmis, todėl man susitikimai nesukelia jokios alergijos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar užteks visų penkių vardu? E. Masiulis. Prašom.

E. MASIULIS (LSF). Jeigu labai trumpai, tai tikrai išdrįsiu ir ne vienam tokiam mitinge esu buvęs. Tik ponas A. Černiauskas vakar pranešė, kad jis nesuteiks tribūnos nė vienam politikui ir nė vienos partijos atstovui. Mano žiniomis, iš tikrųjų geriau politikai turėtų su žmonėmis spręsti problemas susėdę prie apskritojo stalo. Gatvėse problemos nėra sprendžiamos. Šiuo atveju, aš manau, esame pasirengę konstruktyviam dialogui. Mes turėjome septynių dienų laiko tarpą, per kurį turėjome pateikti 2009 m. pakoreguotą biudžeto projektą. Noriu pasakyti, kad Vyriausybė žengia tik pirmuosius žingsnius ir gyvena tik pirmąsias dienas. Aš manau, esame pasirengę ir jau darome, susitikinėjame su įvairiomis profesinėmis sąjungomis. Galiu pasakyti, bent jau Susisiekimo ministerijos kuruojamų įmonių profesinės sąjungos arba nedalyvaus rytoj mitinge, arba atsiųs tik savo atstovus. Kitaip tariant, šį dialogą, manau, vykdo ir kiti ministrai su savo kuruojamomis įmonėmis. Labai svarbus dalykas tartis su žmonėmis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys…

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš irgi noriu šiek tiek pasakyti. Aš džiaugiuosi, kad dialogas vyksta su visais kaimo žmonėmis. Nors ir įvedami į mokesčių sistemą tiek „Sodros“, tiek sveikatos draudimą, ūkininkai kalba, kad ieškome išeičių, kai ką gal reikės įstatymuose ir pataisyti, bet mes operatyviai informuojame juos. Kiek man žinoma, rytoj ūkininkai nesiruošia dalyvauti. Jie taip parodo, kad yra viena iš sąmoningiausių mūsų visuomenės dalių, nors nėra lengva gyventi ir kaime, bet jie laukia realių rezultatų. Per mėnesį laiko tas, kas priimta, mato, kad jokiais būdais negalėjo pasikeisti, kad pablogintų tą padėtį, kuri yra šiandien. Su jais vyksta dialogas, mes kalbame apie jų pagerinimo sąlygas ir dėl turgaus sistemos įvedimo, ir dėl kontrabandinės mėsos, kuri šiandien atkeliauja iš kaimyninių šalių, ir dėl kitų maisto produktų. Tie veiksmai yra derinami ir turime visą ūkininkų palaikymą.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Beje, pensininkų organizacijos taip pat palaiko Vyriausybės priimtus sprendimus ir atsiriboja nuo rytdienos akcijų, bet tai nereiškia, kad mes neišklausysime tų žmonių, kurie nori pasakyti kitokią nuomonę.

PIRMININKAS. Siūlau pereiti prie kito klausimo. Klausia Seimo narys J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Norėčiau kreiptis į finansų ir ūkio ministrus. Bendras klausimas yra dėl valstybės paramos verslo situacijai pagerinti. Pirmiausia norėčiau klausti finansų ministro, kokia yra galutinė finansų situacija iki gruodžio pabaigos? Ją jūs gavote kaip šių metų rezultatą. Kiek jums pavyko sumažinti negrąžinto PVM verslui? Ar pavyko šiek tiek daugiau išmokėti lėšų už europinius pinigus, sakykime, (…) vykdomiems projektams ir t. t.

Ministro D. Kreivio norėčiau teirautis. Dabar žinome, jog verslui pagrindinė problema yra kreditinių išteklių gavimas. Ar jau turite konkrečius pasiūlymus, kaip padėti pagerinti situaciją su kreditais? Ar greitai bus koks nors konkretus ūkio gaivinimo planas?

A. G. ŠEMETA. Gal į pirmąją klausimo dalį. Iš karto noriu pabrėžti, kad praeitų metų rezultatai kol kas yra tik preliminarūs ir galutiniai rezultatai bus paskelbti vėliau ir bus tikslūs. Bet pagal dabar turimus preliminarius duomenis praeitais metais į valstybės biudžetą nesurinkta 740 mln. Lt, tai gana didelė suma, tai, be abejo, labai apsunkino ir gruodžio mėnesio vidury praktiškai buvo visiškai sutrikę atsiskaitymai ir vienu metu įsipareigojimai verslui viršijo 1 mlrd. Lt. Didžiausias įsipareigojimų dydis buvo apie 1 mlrd. 30 mln. Lt. Mums iki metų pabaigos tuos įsipareigojimus pavyko sumažinti dvigubai, tai yra iki 500 mln. Lt. Noriu pabrėžti, kad tų asignavimų, kurie baigėsi 2008 m., įsipareigojimai turės būti finansuojami iš 2009 m. biudžeto, metų pabaigoje liko tik 68 mln., kita dalis buvo pereinantys įsipareigojimai. Šių metų pradžioje mes intensyviai didiname tų įsipareigojimų vykdymą, pirmiausia turiu omeny kelių dalį. Be abejo, man nevisiškai suprantama ta informacija, kuri yra skelbiama žiniasklaidoje apie įsiskolinimų dydį kelininkams, nes mes tokios informacijos… Mūsų informacija rodo visiškai ką kita. Likę įsipareigojimai kelininkams metų pabaigoje buvo apie 330 mln. Lt, per pirmąsias šio mėnesio dienas mes jau sumokėjome 45 mln. Lt, šiandien dar 15 mln. Lt. Tie įsipareigojimai yra po truputį vykdomi pagal nustatytą grafiką.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo. Pati suma išlieka panaši – apie 1 mlrd. Lt. Tačiau Mokesčių inspekcija grąžina tas lėšas, kur įsipareigojimas yra ilgesnis negu 30 dienų. Kaip žinote, pagal įstatymus grąžinimai turi vykti 30 dienų laikotarpiu. Šiandien, turiu pabrėžti, tokių uždelstų įsipareigojimų nėra. Dėl kai kurių įsipareigojimų yra vykdomi patikrinimai, nes Mokesčių inspekcija turi tokią teisę, kai grąžinimas kelia įtarimų. Tie patikrinimai yra vykdomi. Dėl kitų mes iš esmės neturime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys R. Žilinskas. (Balsai salėje) Dar yra… Prašom.

D. KREIVYS. Norėčiau atsakyti į antrą dalį. Dėkui už klausimą. Norėčiau pasakyti, kad ekonomikos saulėtekio planas yra intensyviai rengiamas. Aš pasakysiu tik apie dvi jo dalis. Pirmoji dalis yra pinigų arba kredito rinkos atgaivinimas. Pagrindinės dvi priemonės. Kartu su Europos investicijų fondu esame įkūrę kontroliuojantį fondą. Iki balandžio galo planuojame sukaupti lėšų iki milijardo, tai dalis struktūrinės paramos, šiandien jau esame pervedę 300 mln. į tą fondą. Ieškome, kaip apkarpyti kai kurias kitas Europos struktūrinių fondų programas, kad į šį fondą dar permestume apie 200 mln. Kalbamės su Finansų ministerija, kad iš naujai pasiskolinamų lėšų iš Europos investicinio banko gautume kofinansavimą iki milijardo litų. Planuojame, kad bankai bus atrinkti iki balandžio galo ir birželio mėn. pradėsime tuos pinigus skirti paskolomis ir rizikos kapitalu. Tai yra vienas dalykas.

Antras dalykas, galvojame apie paspartintą Europos Sąjungos paramos panaudojimą. Du aspektai. Vienas aspektas yra taisyklių supaprastinimas, sąskaitų avansavimas arba sąskaitų apmokėjimas. Antra priemonė yra taisyklių supaprastinimas ir laibai aiškus projektų greitinimas. Manome, kad jeigu mums pavyktų iš tų 37 milijardų (…) iš šitos perspektyvos yra tik 3 milijardai, jeigu mums pavyktų 8–10 milijardų paleisti pinigine forma į rinką, manome, kad pinigų stygius, šiuo metu susidaręs rinkoje, iš esmės išsispręstų.

Antroji dalis yra verslo saulėtekis, tai yra geresnis reglamentavimas, manome reglamentavimą supaprastinti per dvejus metus 30 %, Europos Sąjungos Komisijos prašymas yra 25 % per ketverius metus, vienas dalykas. Antras dalykas, kaip minėjau, verslo įėjimas ir išėjimas supaprastinamas, įmonių registravimas internetu. Kaip mūsų programoje ir parašyta, mikroįmonių paketo rengimas… Aš manau, mes siūlysime Ūkio ministerijai artimiausiu metu nustatyti apskritai lubas pačių smulkiausių mikroįmonių individuliai veiklai, lubas, iki kurių jos iš viso neturi mokėti mokesčių.

PIRMININKAS. Dėkoju.

E. KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, nelabai suprantama tvarka, kuria jūs suteikiate klausėjams žodį. Jeigu yra suteikiama pagal frakcijų dydį, jau vieną kartą mūsų frakciją praleidote, dabar vėl jūs suteikiate žodį mažesnei frakcijai. Mes manome, kad jūs turite prisilaikyti taip, kaip turi būti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tikrai nepraleidome, nes prieš tai klausė frakcijos vardu Seimo narys P. Gražulis. Ir dabar kaip tik ateina jūsų eilė, po R. Žilinsko jūs kaip tik ir užrašytas. (Balsai salėje) Manau, jeigu ir buvo kažkoks netikslumas, tikrai jums suteiksime žodį.

Prašau, R. Žilinskas. Po to E. Klumbys.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, Pirmininke. Mano klausimas greičiausiai turėtų būti adresuotas finansų ministrui, nors jis yra iš pensijų sistemos reformos konteksto. Ne paslaptis, kad privačių pensijų fondų vadovybė, atskaičiusi administravimo mokesčius nuo įplaukų, išsimoka sau milžiniškus atlyginimus ir tik palyginti nedidelę dalį nukreipia tiesioginėms investicijoms, ką ji ir turėtų daryti. Ar valstybė, nukreipdama savo piliečių pinigus į privačius pensijų fondus, turi svertų kontroliuoti fondų veiklos efektyvumą, kaip tai daroma, pavyzdžiui, draudimo rinkoje, turiu galvoje Draudimo priežiūros komisiją?

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Manau, kad mūsų pensijų fondų reguliavimo sistema yra visiškai netikusi. Vyriausybės programoje yra numatyta parengti atitinkamų įstatymų projektus, kad mes sietume fondų valdytojų atlygį su jų pasiektais rezultatais. Mano supratimu, tą reikia daryti, nes dabar, jeigu mes imsime statistiką, tai iš 25 egzistuojančių pensijų fondų daugumos rezultatai yra faktiškai prastesni negu kad jie nieko nedarytų. Tai yra tas indeksas, pagal kurį jie veikia, ir jų rezultatas yra prastesnis negu paties indekso reikšmė. Be abejo, šioje srityje reikia imtis priemonių. Aš manau, kad pensijų fondai yra reikalingi ir ateičiai, tačiau jų reguliavimas turi būti peržiūrėtas ir gerokai sugriežtintas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Klausimas finansų ministrui. Šiandieną yra paskelbta informacija, cituojamas Biudžeto komiteto pirmininkas K. Glaveckas, kad Lietuva skolinasi iš Europos finansinių institucijų 3,8 milijardų Lt. Sakykite, už kokius procentus yra skolinamasi tie 3,8 milijardo litų?

A. G. ŠEMETA. Aš dar kartą kartoju. Taip, mes baigėme derybas su Europos investicijų banku, sprendimas dėl šios paskolos turėtų būti priimtas kovo mėn., Europos investicijų banko sprendimas šiuo klausimu. Dėl galutinių sąlygų šiuo metu yra deramasi. Kai bus susiderėta, mes apie tas sąlygas pranešime ir Seimo nariams. Noriu pabrėžti, kad šios lėšos, 3,8 milijardo Lt (galutinė suma gali būti artima šiai), yra skiriamos Europos Sąjungos projektams kofinansuoti, tai yra tai daliai, kuria mes turime finansuoti Europos Sąjungos projektus. Pagal bendrą Europos Sąjungos sistemą Europos investicijų bankas turi galimybę finansuoti tą kofinansavimo dalį. Skolindamiesi iš Europos investicijų banko mes palengvinsime kofinansavimo procesą. Aš manau, kad tai ypač yra aktualu savivaldybėms, savivaldybių atliekamiems projektams, tačiau ir valstybės atliekamiems projektams tai yra taip pat labai svarbu. Dar kartą pažymėsiu, kad yra galutinė derybų stadija. Kai bus susiderėta, mes, be abejo, jums pranešime. Apskritai su Europos investicijų banku galioja bendra taisyklė, kad jis neskirsto šalių į geresnes ar blogesnes, jis visoms Europos Sąjungos valstybėms skolina vienodomis sąlygomis. Todėl, be abejo, akivaizdu, kad mes turime tikėtis, kad tos sąlygos bus daug geresnės negu mes galime šiuo metu pasiskolinti rinkoje.

PIRMININKAS. Dėkojam. Klausia Seimo narys J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Atsiprašau už techninius nesklandumus. Pirmiausia noriu pasidžiaugti finansų ministro žinia, kad neblogai apmokėtos praeitų metų pateiktos sąskaitos ir šiais metais, kaip sako, jau yra dengiami dalykai, ir tokia viltinga galimybė pasiskolinti neblogais procentais. Linkiu toliau sėkmės.

Aš noriu paklausti žemės ūkio ministro. Mes išgirdome informaciją per televiziją apie Žemės ūkio ministerijos perkėlimo pradžią, ir tokią etapais. Gal jūs galėtumėte mus, Seimo narius, informuoti daugiau? Supratau, kad dalis ministerijos pasilieka, dalis keliasi į Kauną, dalis į Klaipėdą. Gal pasakytumėte, kokiomis sąlygomis dabartiniai darbuotojai… Kokie padaliniai bus keliami, kokiu grafiku ir kokios sąlygos bus darbuotojams? Ar jie bus komandiruojami su nakvyne, ar jie bus vežiojami ir panašiai? Labai ačiū už atsakymą.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tai ne šios Vyriausybės planas, nes buvo numatyta jau praėjusios Vyriausybės, kad kaimo plėtros tinklas kelsis į Kauną ir vykdys tą programą. Faktiškai tai ir pradėta daryti, yra darbuotojų, kurie jau dirba Kaune, Žemės ūkio universiteto miestelyje. Dabar pradedama įgyvendinti kaimo tinklo programa. Kai skelbiamas vadovo konkursas, aišku, nurodoma, kur bus darbo vieta – ne Vilniuje, o Kaune. Dėl to nebus problemų. Jau yra ten dirbančių žmonių. O toliau iš tikrųjų planuojamas „Leader“ programos perkėlimas. Yra dalis darbuotojų, kurie jau dirba. Aišku, reikės numatyti, pasinaudojus praktika, kaip iš Bonos buvo perkeliama į Berlyną, arba tą patį yra darę estai. Reikės žiūrėti. Bet yra dalis žmonių, kurie jau šiandien važinėja iš Kauno, taigi aš čia didesnių problemų nematau. O jeigu bus apskritai kalbama apie visą ministeriją, kaip yra programoje įrašyta, tai iš tikrųjų bus skaičiuojama, kokį mes turtą turime, ir jeigu dėl perkėlimo bus pliusas, tai tie veiksmai bus atliekami. Bet jeigu perkėlimo balansas bus minusinis, tada, matyt, reikės šiuo sunkmečiu pagalvoti apie tuos planus. Šiandien yra atliekami skaičiavimai. Taigi nereikia čia nieko gąsdinti, nes pirmieji žingsniai buvo padaryti vadovaujant prieš mane buvusiai ministrei.

PIRMININKAS. Prašau patikslinti. Minutėlę! Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš tikrai ne dėl gąsdinimo. Norėjau pasitikslinti, kada ir kokie padaliniai bus keliami. Tik tiek ir norėjau išgirsti iš jūsų.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš jums ir aiškinau, kad nieko net ir nekeliu, nes dalis darbuotojų jau dirbo. Dabar yra nauja Kaimo plėtros tinklo programa, pagal kurią bus skelbiamas vadovo konkursas ir dirbs nauji žmonės, taigi darbo vieta bus iškart nurodoma Kaune. O Kaune yra… (Balsai salėje) Iš Vilniaus gal vienas kitas ir turės važiuoti, bet tai jau spręsim atskirai, su kiekvienu asmeniškai, kad, aišku, nebūtų pažeisti jo interesai, suderinti visi veiksmai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi prieš tai lyg ir leidome be eilės, tai dabar norėčiau suteikti žodį frakcijai „Tvarka ir teisingumas“. R. Smetona. Prašau.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Mano klausimas nedalyvaujančiam posėdyje kultūros ministrui. Bet aš tikiuosi, kad jam klausimas bus perduotas ir kito posėdžio metu jis atsakys.

Aš noriu visiems perskaityti ištrauką iš vieno neseno ministro interviu: „Neįsivaizduojate, kokį „palikimą“ man paliko buvusioji komanda. Kai paskutinėmis dienomis iš Kultūros ministerijos biudžeto atimama 30 mln. ir paliekamas visiškas nulis, kai buvusioji komanda išsiveža iš ministerijos visus įrengimus, visą bazę, be kurios neįmanoma dirbti, pradedi nesistebėti, kad partijų reitingas tesiekia 3,8 %. Tokio sabotažo, kuriuo sutinkami ateinantieji, niekaip negaliu pavadinti darbu Lietuvai. Pasirodo, politinės partijos – ne ką daugiau nei kriminalinės gaujos“, – sako kultūros ministras. Na, kad buvusioji Kultūros ministerijos komanda – A. Zuoko vadovaujama Liberalų ir centro sąjunga, jos atstovai ministerijoje, klausti, matyt, nereikia, tą visi žinome, bet kai ką pasiaiškinti reikia. Mano klausimas, į kurį tikiuosi atsakymo, ministrui: ką konkrečiai buvusioji komanda išsivežė, pagrobė? Ar dėl to ministras kreipėsi į prokuratūrą? Gal jau pradėtas ikiteisminis tyrimas? Ir dėl kriminalinių gaujų. Ar čia kalbama apie tos buvusios komandos konkrečią partiją, ar apie savąją, kuri delegavo ministrą į Vyriausybę, kurią jis tikriausiai pažįsta? Nors, žiūrint į frakcijos narius, į tai nepanašu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi ministro nėra, tikimės, kad jis atsakys raštu arba kitą kartą, kai bus, asmeniškai. (Balsai salėje) Klausia Seimo nario R. Kupčinskas. Prašau.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš labai trumpai. Norėčiau susisiekimo ministrui. Vis dėlto, kiek aš atsimenu, ir man teko dalyvauti viename praeitos kadencijos Strateginio komiteto posėdyje dėl Kauno „intermodalinio“ terminalo. Kokia situacija dabar? Vasarą buvo žadėta, kad vis dėlto bus Strateginio komiteto posėdis, jo data buvo vis atidedama, deja, jis neįvyko. Kokia situacija dabar? Prašau atsakyti.

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Na, iš tikrųjų artimiausiu metu yra numatoma šitą klausimą vėl svarstyti Vyriausybės Strateginiame komitete. Susisiekimo ministerija šiuo metu rengia konkrečius pasiūlymus, bendraudama su Kauno apskritimi ir Kauno miesto savivaldybės vadovais. Aš pats gruodžio 31 d. buvau susitikęs ir su Kauno miesto meru, ir su Kauno savivaldybės administracija. Kiek suprantu, problema, dėl ko iki šiol nėra pradėtas kurti viešosios logistikos centras, yra ta, kad buvo išsiskyrusios nuomonės dėl to, kurioje vietoje tai turėtų būti.

Iš tikrųjų yra dvi pagrindinės alternatyvos. Aš tiesiog paraginau visas suinteresuotas institucijas ir žinybas kiek įmanoma greičiau apsispręsti dėl vietos, ir mes tikimės, kad artimiausiuose Vyriausybės strateginiuose posėdžiuose, kurie vyks sausio pabaigoje arba vasario pradžioje, šis sprendimas bus priimtas. Klausimas, ar tai bus šiauriau Kauno, teritorijoje ties Karmėlava, nes Kauno bendruomenės pozicija yra kaip tik tokia. Jeigu taip ir yra apsispręsta, Susisiekimo ministerija tikrai nesipriešins tokiam sprendimui ir Strateginiame komitete siūlysim Vyriausybei pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia I. Šiaulienė. Po to J. Veselka. Prašau.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gal jūs galėtumėte Seimo narius informuoti, kur šiuo metu yra kultūros ministras, kodėl jis ne čia?

PIRMININKAS. Manau, kad Seimo Pirmininkas šiuo atveju jums nieko negali atsakyti.

V. MAZURONIS (TTF). Tada aš kreipčiausi į premjerą pavaduojantį, kiek suprantu, poną A. G. Šemetą arba tą, kas dabartiniu metu pavaduoja premjerą: kur dingo kultūros ministras?

PIRMININKAS. Aš manau, kad tai klausimas ne dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje) Pavaduojantis perduos. Kadangi tai ne vienintelis ministras, kurio nėra… Žodis… Prašau. Klausia I. Šiaulienė.

V. MAZURONIS (TTF). Atsakykite, Pirmininke!

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke…

PIRMININKAS. Aš neatsakau už ministrą. Dabar ne Seimo Pirmininko, o Vyriausybės valanda. Prašom sėsti į vietą. Ačiū. (Balsai salėje) Anksčiau ar vėliau visi atsisėsim.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, prašyčiau pailginti man paklausti skirtą laiką.

PIRMININKAS. Prašau.

I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Norėčiau klausti socialinių reikalų ir darbo ministrą gerbiamąjį J. Dagį. Jūsų planuose yra numatyta peržiūrėti Trišalę tarybą. Be dabar esančių atstovų šioje taryboje – Vyriausybės, profsąjungų ir verslo atstovų, žadate įtraukti ir nevyriausybines organizacijas, nors dabar esanti Trišalė taryba tam nepritaria. Prašom pasakyti, pagal kokius kriterijus iš 11 tūkst. nevyriausybinių organizacijų jūs atrinksite tas, kurias bus galima įtraukti į tą Trišalę tarybą, ir kaip, jeigu nepritaria pagrindiniai šiandien esantys Trišalės tarybos partneriai, jūs pasieksite nacionalinį susitarimą? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Mes kaip tik šiuo klausimu prieš dvi dienas buvome susitikę ir su profesinių sąjungų atstovais, ir su darbdavių organizacijomis. Mes diskutavome, kaip tas klausimas turėtų būti sprendžiamas. Vyriausybės programoje yra numatytas esminis principas, kad mes norėtume, jog šita struktūra evoliucionuotu tokiu būdu, kad jai būtų galima patikėti kuo daugiau klausimų, kad visas nacionalinio susitarimo klausimų paketas galėtų atkeliauti. Tikrai, kol bus parengti sprendimai, kaip mes tą darysim, yra iš principo sutarta, kad reikėtų eiti evoliuciniu keliu, o ne iš karto revoliuciniu. Bent jau mūsų ministerijoje buvo toks bendras sutarimas. O nevyriausybines organizacijas reikėtų įtraukti į bendrą darbą kuo greičiau – į komitetus, į įvairias struktūras, kad būtų galima išmėginti tą modelį, koks galėtų veikti.

Iš tikrųjų ta problema, kurią jūs minėjote, – nevyriausybinių organizacijų atrankos problema, yra gana sudėtinga, nes iš tikrųjų atranka yra gana sunki. Kitas dalykas, partneriai pageidavo, kad tokios struktūros veiksmingos tada, kai dalyvauja Vyriausybės atstovai. Todėl vyksta dialogas, kaip toliau vystysis ši sistema, bet mano nuostata – kad normaliai veikiančias struktūras mes turime išlaikyti, ir jeigu reikia, jos turi evoliucionuoti į dar geresnį darinį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J. Veselka. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Klausimas gerbiamajam žemės ūkio ministrui. Gerbiamasis ministre, kaip žinote, yra įstatymai, kurie numato, kad savininkams, kurių žemės buvo išdalintos visokiems nusipelnusiems, signatarams, kitiems… jie dabar neturi žemės, jiems leista valstybinę žemę pasirinkti kitoje vietoje. Ir taip masiškai. Tų žmonių, kurie 20 metų užsiima ūkine veikla, nuomodami iš valstybės žemę, kuriems buvo suteikta pirmumo teisė išsipirkti šitą žemę, šiandien ta žemė dalijama buvusiems privatininkams kitoje vietoje. Kaip ruošiatės apsaugoti ūkininkus nuo jų teisėtų lūkesčių?.. Ir antras dėl to paties. Prie Užsienio reikalų ministerijos yra įsteigta neva agentūra, kuri renka paraiškas iš užsieniečių ir padeda jiems Lietuvoje privatizuoti, tai yra nusipirkti, žemę. Ar nemanote šito dalyko sustabdyti? Kol nebus išlygintos išmokos žemdirbiams senbuviams, kad jokio pardavimo žemės Lietuvoje užsieniečiams nebūtų, nes labai skirtingos sąlygos savo ūkininkų ir tų, kurie gauna beveik du kartus didesnes išmokas. Kokia jūsų pozicija šiais klausimais?

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, pradėsiu nuo apačios, nuo jūsų klausimo pabaigos. Aš su ministru pasiaiškinsiu, kokia ten agentūra sukurta, aš netikiu, kad ji tokia gali būti, nes įstatymai dar neleidžia užsieniečiams pirkti žemės. Bet jūs tikrai teisus, kad užsieniečiai perka pasinaudodami mūsų piliečių įgaliojimais tą žemę. Tai čia yra vieša paslaptis, tai nėra geras faktas, kai iš tikrųjų jie yra turtingesni ūkininkai, atvažiuoja iš Vakarų valstybių ir superka mūsų žemę. Negali sakyti, kad jie nemoka ūkininkauti, jie atvažiuoja su naujom technologijom, sutikim. Tačiau tai, kad mūsų ūkininkas dėl objektyvių priežasčių šiandien negali būti su jais konkurentas, irgi reikia įvertinti, tam ir buvo pereinamasis laikotarpis.

Dabar dėl pirmosios dalies. Prioritetas turi būti toje kaimo vietovėje ūkininkaujantis žmogus, ir duotas nurodymas peržiūrėti įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų bazę, kaip ten yra numatyta. Prioritetas šiandien yra toje vietovėje ūkininkaujantis žmogus, bet ne tas, kuris visokiom gudrybėm, pažiūrėjęs gražias vietas, ypač žemių ir upių prie miestų ir prie gražių ežerų vietovių, nori suvažiuoti į tas vietas.

J. VESELKA (TTF). Norėčiau patikslinti. Gerbiamasis ministre, vis dėlto ta mano idėja – kol nebus suvienodintos Lietuvai ir senų valstybių ūkininkams išmokos, uždrausti pardavinėti užsieniečiams žemę.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Įstatymas šiandien neleidžia jiems patiems pirkti tos žemės, bet kad jie nuperka pajus, irgi yra tokių atvejų. Bet pačios žemės jie negali pirkti. Sakau, net per įgaliotus asmenis lietuvius nusiperka. Šitas faktas – vieša paslaptis. Taip yra.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji, aš nesuprantu, reikia taip padaryti ir realizuoti, kad taip nebūtų daroma… (Šurmulys salėje) O jie perka…

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys K. Kuzminskas. Prašau.

V. UŠACKAS. Ar, Seimo Pirmininke, galiu atsakyti, nes buvo paminėta Užsienio reikalų ministerija.

PIRMININKAS. Labai trumpai. Dar yra klausiančių.

V. UŠACKAS. Agentūrų prie Užsienio reikalų ministerijos nėra.

PIRMININKAS. Prašau.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos…

V. UŠACKAS. Būčiau dėkingas gavęs tą informaciją, jeigu pasidalintumėte. Dėkui.

PIRMININKAS. Prašau.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Aš norėčiau kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą. Žinau, kad jūs esate entuziastas elektroninės sveikatos sistemos kūrimo. Kai dirbau Kaune mero pavaduotoju, mes įkūrėme (dar nebaigta) elektroninės sveikatos sistemą Kauno gydymo įstaigose. Bandėme praeitą kadenciją derinti su ministru, kad prisijungtume prie Sveikatos apsaugos ministerijos elektroninio apsaugos branduolio. Kokios galimybės šiuo metu prisijungti, ar jūs priimtumėte visą darbo grupę, kuri dirba Kaune šiuo klausimu, ir mes svarstytume klausimą dėl jungimo į bendrą monitoringo sistemą? Ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Ačiū už gerą klausimą. Tikrai mes manytume, kad šį darbą, kuris populiariai vadinasi e.sveikata, reikėtų kada nors baigti arba bent jau numatyti apčiuopiamą rezultatą. Todėl linkę tikrai bendrauti su visais vyriausiaisiais gydytojais, savivaldybių atstovais, apskričių atstovais tam, kad tai vyktų. Aš net esu paskyręs vieną patarėją, būtent e.sveikatai įgyvendinti. Tai yra Rimantas Rimeika, buvęs mūsų kolega Seimo narys. Mes turime vieną iš tikslų, kad per artimiausius dvejus metus, nepaisant visų problemų, kurios egzistuoja šitoje srityje, nepaisant to, kad ministerija nesugebėjo praeitais metais tinkamai baigti konkurso, ir mes, matyt, dabar turėsime teisminę bylą dėl paties konkurso arba sąlygų neįvykdymo, arba kodėl mes nesumokėjom pinigų už tai, ką jūs sakote, už branduolį įmonei, kuri, mūsų manymu, nepadarė visų darbų tinkamai… Taip, yra problemų, mes jas spręsime, bet linkę, nepaisydami visų praeities klaidų arba nepadarytų darbų, dirbti toliau. Todėl esame atviri, norime bendrauti, norime bendrauti kartu su savivaldybėm ir įvairiom ligoninėm. Suprantame, kad viena ministerija arba viena žinyba to nepadarys, tik bendras darbas gali sukurti gerą produktą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir, ko gero, paskutinis klausimas, Seimo narys M. Bastys. Prašau. Technika rodo, kad įjungta. Gal kortelė neįdėta? Prašau.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Mano klausimas būtų adresuojamas finansų ministrui. Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojo žemės ūkio veikla besiverčiančių asmenų apmokestinimą reglamentuojančių įstatymų pakeitimai ir iškilo abejonių dėl priimtų įstatymų nuostatų įgyvendinimo. Žemės ūkio ministras gerai žino, kad didžiulį nepasitenkinimą naująja mokesčių sistema kelia žemdirbių organizacijos, nes kilo daug neaiškumų dėl gyventojų pajamų, bendrovių pelno mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo, nekilnojamojo turto įmokų ūkininkams ir bendrovėms apskaičiavimo ir taikymo tvarkos. Žemės ūkio ministras šiek tiek užsiminė, kad galvojama peržiūrėti šiuos priimtus naujus mokesčius, ir norėtųsi išgirsti iš finansų ministro, kaip tai bus daroma greitai, kada artimiausiu metu, nes šie mokesčiai sukėlė daug sumaišties, drįstu taip pasakyti, žemės ūkio sektoriuje. Dėkoju.

A. G. ŠEMETA. Visų pirma aš norėčiau pabrėžti, kad svarstant šiuos įstatymų projektus buvo labai daug dirbama su žemdirbių organizacijomis, kaip nė su viena kita grupe. Čia galėčiau padėkoti žemės ūkio ministrui, kad mes turėjome ne vieną pokalbį ta tema ir aptarėme šių ūkininkų įtraukimo į apmokestinimo sistemą principus. Be abejo, kaip ir dėl kiekvieno mokesčio, taip ir naujai priimtuose mokesčių įstatymuose, yra diskutuotinų vietų, ir tą diskusiją mes ketiname tęsti. Jeigu paaiškės, kad reikia tam tikrų pataisų, tai, be abejo, teiksime Seimui tas pataisas svarstyti, tačiau principiniai dalykai dėl ūkininkų įtraukimo į apmokestinimo sistemą turėtų likti nepakitę.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dar pratęsiu temą. Tikrai didelio darbo dėka aš matau ūkininkų sąmoningumą, ir jie supranta, kad per mėnesį kažkas negalėjo pasikeisti į blogą pusę. Bet dabar eis mokymo sistema, mes ir toliau susitikinėsime su ūkininkais, vyksime į kaimus, tiek mokesčių specialistai, tiek Žemės ūkio ministerijos specialistai, aiškinsime tą naują sistemą, kuri išaiškinus nėra tokia baisi, nes visose Europos Sąjungos šalyse ji tokia yra. Lenkai prie pelno mokesčio šiais metais jau irgi planuoja pereiti, jau jie rengia tą pačią sistemą, jis domėjosi, kaip mes ją įvedame. Aišku, darbas laukia rimtas ir tie susitikimai yra būtini, ir mes kviesime Seimo narius, išrinktus tose apygardose, kartu dalyvauti, diskutuoti ir kartu, jeigu ką reikia, tobulinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vyriausybės valandai skirtas laikas baigėsi. Ačiū ministrams, dėkoju klausiusiems. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Gerbiamieji kolegos, yra likę neišnagrinėti dar du rytinės darbotvarkės klausimai.

Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Baltijos kelio 20-mečio metais“ projektas Nr. XIP-140(2) (svarstymas ir priėmimas)

Nagrinėsime darbotvarkės 1-5 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Baltijos kelio 20-mečio metais“ projektą Nr. XIP-140(2). Kviečiu į tribūną pranešėją M. Adomėną. Svarstymas ir priėmimas.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė nutarimo projektą ir Teisės departamento pastabas. Vienai iš jų, kalbančiai apie finansinio plano parengimą Vyriausybei, nepritarė ir pavedė, nes jau paties įstatymo projekte kalbama, kad Vyriausybė nustatys deramas finansines priemones… pritaręs kitoms dviem pastaboms, iš esmės pritarė ir siūlo Seimui svarstyti Seimo nutarimo projektą atsižvelgus į komiteto nuomonę. Priimta bendru sutarimu.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė… Atsiprašau, čia diskusija. Gerbiamasis J. Olekas yra užsirašęs dalyvauti diskusijoje, bet jo nėra. Tuomet, gerbiamieji kolegos, diskutuoti daugiau pageidaujančių nėra. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra užsirašiusių kalbėti. Galbūt, gerbiamieji kolegos, galėtume bendru sutarimu pritarti nutarimo projektui po svarstymo? Nėra prieštaraujančių. Po svarstymo yra pritarta. Dėkoju. Seimo Pirmininkas siūlo ypatingos skubos tvarka priimti šį nutarimą, todėl, gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti ypatingai skubai? Dėkoju. Bendru sutarimu.

Tuomet, gerbiamieji kolegos, kviečiu pastraipsniui. Ar galima 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Ir 2 straipsnį? Taip pat priimame bendru sutarimu. Balsuojame už visą nutarimo projektą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimas? Dėl motyvų priėmimo metu – kolega J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau pakviesti ir paraginti visus Seimo narius pritarti šiam nutarimo projektui, nes tai žymi tiek mūsų, tiek mūsų Baltijos sesių tautų data. Turbūt daugeliui Seimo narių teko dalyvauti ir ar patiems stovėti, ar būti laikomiems ant rankų dar jaunystės metais, ir tai parodė pasauliui mūsų vienybę ir sudarė galimybę vėliau atkurti realią Lietuvos nepriklausomybę ir šiandien mums visiems dirbti Tėvynės labui. Todėl kviečiu pritarti pateiktam nutarimo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat dėl motyvų pageidauja kalbėti (motyvai už) kolega L. Sabutis. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, kad reikėtų pritarti dar ir dėl to, jog tas mūsų Baltijos kelias yra tęstinis ir jis tęsiasi dabar. Tuo labiau kad Baltijos Asamblėja taip pat yra priėmusi bendrą sprendimą ir ragina parlamentarus nacionaliniuose parlamentuose visokeriopai remti šią idėją. Manau, kad šis nutarimas yra kaip tik atsakymas į tai. Todėl pritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų už kalbės V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Trumpindamas, kolegos, aš tik norėčiau akcentuoti, kad Baltijos kelias yra Lietuvos, Latvijos ir Estijos kelias. Ir šiuo atveju būtų labai svarbu, kad tuose planuose ir visur kitur būtų akcentuojamas šis mūsų trijų tautų solidarumas, ir gal kartu šie metai būtų ryškesni Baltijos Asamblėjos metai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nėra daugiau pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Tuomet, gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Baltijos kelio 20-mečio metais“ projektas Nr. XIP-140, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Balsavo 54. Už – 54, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Sąjūdžio ir 1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo kaip tautos atstovybės“ projektas Nr. XIP-142 (pateikimas ir svarstymas)

Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Sąjūdžio ir 1988–1990 m. Sąjūdžio Seimo kaip tautos atstovybės“ projektas Nr. XIP-142. Kviečiu į tribūną pranešėją R. Kupčinską.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, mielieji kolegos, norėčiau pristatyti Lietuvos Respublikos Seimo rezoliuciją. Visų pirma pradėdamas kalbėti apie šią rezoliuciją norėčiau pasakyti, kad praėjusieji 2008 metai buvo pavadinti Lietuvos sąjūdžio metais, aišku, tie metai turėjo dar ir kitus pavadinimus, buvo įvardyti kitaip – ir Skaitymo, ir Blaivybės. Manau, kad labai ryškus akcentas buvo Lietuvos sąjūdžio, dėl taktinių sumetimų vadinto Persitvarkymo sąjūdžiu, įkūrimas 1998 m. Todėl baigiantis šiems metams, kaip tik prasideda nauji metai, manau, kad būtų naudinga ir tikslinga priimti tokią rezoliuciją, kurios tekstą jūs turite. Tuo mes pabrėžtume ypatingą Sąjūdžio ir jo visų dalyvių, taip pat Sąjūdžio iniciatyvinės grupės Tarybos, ir Sąjūdžio Seimo, kuris faktiškai buvo tautos atstovų Seimas sovietinės okupacijos metais, reikšmę. Tais metais į kitas okupacinės valdžios struktūras žmonės faktiškai buvo paskiriami, o ne renkami. Sąjūdis, kaip organizacija, pradėjo tą konkurencinį atstovaujamąjį rinkimą į vienokią ar kitokią tautos organizacinę struktūrą ir Sąjūdžio veikla bei Sąjūdžio nuostatos kaip tik ir padėjo atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Aišku, garbė tiems žmonėms, kurie tai darė, kurie dalyvavo ir kurie vadovavo Sąjūdžio sukūrimui. Ši rezoliucija, manau, būtų tikslinga baigiant Sąjūdžio metus ir pradedant, kaip jau minėjome, Baltijos kelio metus. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Jūsų paklausti užsirašė 4 Seimo nariai. Pirmasis klausia kolega E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jeigu mes žiūrėtume fundamentaliai, kas yra šiuo jūsų rezoliucijos projektu siūloma, tai yra Sąjūdžio seimą paskelbti tautos atstovybe, iš principo prilyginti Seimui, ar jums neatrodo, kad žengiant tokį fundamentalų žingsnį reikėtų priiminėti ne rezoliuciją, bet kur kas svarbesnį teisinį dokumentą, tai yra Seimo nutarimą, o galbūt net pagalvoti apie specialų įstatymą? Iš tikrųjų, manyčiau, negalima to daryti tokiu paprastu dokumentu kaip rezoliucija.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Egidijau, aš visiškai su jumis sutinku, bet rezoliucija gali būti pirmasis žingsnis. Be abejo, dėl įstatymo galime ir komitetuose diskutuoti, tas pats ir dėl nutarimo svarstymo. Bet rezoliucija toks pirminis žingsnis, pirminė nuostata, ką mes ir siūlome, gal aš nesikartosiu, įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir ypač dėl pastato Gedimino pr. 1 arba, tiksliau, Sąjūdžio muziejaus. Juo labiau kad kai kurie žingsniai buvo padaryti, ir ta rezoliucija kaip tik būtų tam tikras tų metų užbaigimas. Aš visiškai suprantu, kad ir jūsų pasiūlymai yra vertingi ir su jais galima būtų sutikti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis pranešėjau, ar jūs tikrai tikras dėl istorinių pavadinimų, kuriuos čia esate surašęs? Aš buvau Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinių grupių kūrėjų gretose. Man neteko steigti Lietuvos Sąjūdžio, man teko steigti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, ir negaliu suprasti, kodėl jūs atgaline data norite keisti pavadinimus. Aš jau nekalbu apie, nežinau, ar E. Klumbio ironiją, ar dar ką nors, kad…

PIRMININKAS. Atsiprašom, techninis nesklandumas. Tuoj įjungs jums mikrofoną, gerbiamasis Vyteni. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš jau nekalbu apie E. Klumbio ironiją, kad Sąjūdžio Seimą jūs norit pavadinti tautos atstovybe. Nėra abejonės, kad tai buvo nacionalinio išsivaduojamojo judėjimo forumas, bet ne tautos atstovybė ir konstituciškai, ir kitaip. Tai sakykite, kodėl jūs vartojate tokias teisiškai prieštaringas definicijas ir visiškai klaidinančius, istorijos neatitinkančius pavadinimus?

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Matote, jeigu taip (…), aš sutinku, labai vertinga, kad jūs kūrėt grupes. Beje, ir aš kūriau, kaip tik ir 1988 m., sutinku, vadinosi Persitvarkymo, bet jūs turėtumėte atsiminti, kad pavadinimas „Persitvarkymo“ buvo įrašytas taktiniais sumetimais, nes gerokai palengvino veiklą, ir, be abejo, ta Sąjūdžio veikla buvo efektyvesnė.

Kita vertus, jeigu pasižiūrėtume ir Sąjūdžio Tarybos, ir Sąjūdžio programą, visur buvo parašyta „Lietuvos Persitvarkymo (Sąjūdžio)“. Ir Sąjūdžio pavadinimas visur figūravo. Prašau atsiversti tų dienų dokumentus ir pamatysite.

Dabar dėl tautos. Nežinau, kiek atsimenu, kai mes dalyvavom kuriant Sąjūdžio grupes Kauno mieste, tai ir jūsų kolega E. Klumbys kaip tik tuo metu buvo, ir Taryba įkurta, Tarybos pirmininko pono Č. Stankevičiaus pavaduotojas. Kūrėm grupes. Kiek atsimenu, buvo daugiau kaip 600 grupių. Ir pasakyti, kad tas masinis judėjimas neatstovavo tautos, yra kiekvieno atskiroji nuomonė. Gerbiamasis Vyteni, ačiū. Ne, aš nepretenduoju į kokius nors ypatingus, nes man teko dalyvauti. Aš sakau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš, visiškai pritardamas rezoliucijai, manyčiau, ar nereikėtų vieno žodžio, tokio imperatyvo. Dviejų dalykų norim šia rezoliucija, kad Vyriausybė šiuo atveju arba galbūt Seimas patvirtintų Steigiamojo suvažiavimo dieną, datą spalio 22 d., tai neįtrauktina į valstybės minimų, bet įpareigoti, sakykim, Vyriausybę. Vienas.

O antras dėl muziejaus. Lygiai taip pat, kad nebūtų įsteigtas, arba menamai kažkaip, bet kad įpareigotų, kad būtų įkurtas. Tiesiog tokį imperatyvą pavartoti toje rezoliucijoje. Tik tiek.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerai, labai ačiū. Galiu trumpai atsakyti. Be abejo, yra įstatymas dėl atmintinų dienų, todėl reikia ir į jį įtraukti.

Dėl muziejaus. Noriu informuoti, kad vis dėlto 2000 m. buvo toks Vyriausybės nutarimas, kad Sąjūdžio būstinėje kuriamas Lietuvos nacionalinio muziejaus filialas, bet, deja, tuo laiku irgi buvo tam tikra sudėtinga ekonominė situacija ir nebuvo skirta lėšų tą filialą įkurti. Tas nutarimas taip ir pasiliko iš esmės neįsigaliojęs.

Dabar dažnai, ir spaudoje pasirodė, perspektyvoje šita… Jokiu būdu nesakoma, kad dabar, nes vis dėlto reikia labai atsakingai žiūrėti į dabartinę finansinę ekonominę situaciją. Tai todėl apie tai kalbama ir perspektyva… Nors, kiek jūs atsimenat, praeitoje kadencijoje Nepriklausomybės datų minėjimo komisijoje buvo sudaryta darbo grupė, kuri su Vyriausybe kalbėjo apie šių patalpų, kuriose dabar veikia ir Sąjūdžio muziejus, tas visuomeninis, ir Sąjūdis, perdavimą valstybei. Dabar yra savivaldybės nuosavybė. Perduotos pagal panaudą tam tikram laikui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis klausiantis – J. Juozapaitis. Prašom.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ten numatoma įsteigti muziejų. Parašyta, numatoma išpirkti tą pastatą. Kaip greitai gali būti išpirktas minėtas pastatas?

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Aš jau minėjau dėl darbo grupės, kuri buvo sukurta iš Vyriausybės narių ir mūsų, nes aš buvau Nepriklausomybės datų iškilmingo paminėjimo komisijos narys. Kaip tik ir buvo kalbėta, kad vis dėlto tos patalpos turėtų būti valstybės, ne savivaldybės, nes dabar visą laiką (ir to muziejaus) suteikiamos pagal panaudą savivaldybės. Yra įvairių peripetijų. Trumpai kalbant, savivaldybė irgi pateikė savo reikalavimus: jeigu taip, duokit kitas mūsų valstybei priklausančias patalpas, tada mes perduosim Sąjūdžio patalpas valstybei. Čia keli posėdžiai vyko, bet ir iki praeitos Vyriausybės kadencijos pabaigos šis klausimas taip ir nebuvo išspręstas. Matyt, čia yra visokių interesų susidūrimas, ir kaip visada tie klausimai nėra labai paprastai išsprendžiami. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti yra užsirašę du kolegos Seimo nariai. Pirmasis kalbės V. P. Andriukaitis. Prašau į tribūną.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, išties šiek tiek esu nustebintas pateiktos rezoliucijos. Labai gerbiu savo kolegą R. Kupčinską, nors mes šiuo atveju jau šiek tiek skirtingų politinių pažiūrų, bet vis dėlto negaliu atsipalaiduoti nuo blogo jausmo, kai istoriniai procesai imami pervadinti kitaip, nei jie iš tikrųjų buvo. Man niekados nebuvo priimtina Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą ir LTSR Aukščiausiąją Tarybą, taip ši institucija oficialiai ir vadinosi, trimis pavadinimais, L. Sabutis gali patvirtinti, jis tuo metu buvo sekretorius tos LTSR Tarybos ir po to Lietuvos Tarybos, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos, bet niekada nebuvo Atkuriamojo Seimo sekretorius. Dabar atgaline data jis tapo, nors mudviem su L. Sabučiu teko susitikti 1976 m. rugsėjo mėn. Jis Ignalinoje buvo prokuroru, aš tuomet buvau suimtas. Mūsų pažintis yra ilga.

Tai dabar kyla klausimas, ar iš tikrųjų mes nepainiojame nei sąvokų, nei pavadinimų, nei istorinės atminties? Suprantu, kad mes visi puikiai suprantam, kad mes dalyvavom nacionaliniame išsivaduojamajame judėjime. Man jame teko dalyvauti nuo pat dešimtos klasės įvairiomis formomis, įvairiais pavidalais. Yra plati archyvinė medžiaga, ją bus galima pažiūrėti. Ir daugelis kolegų puikiai žino.

Šiuo atveju manau, kad mes dalyvavom nacionaliniame išsivaduojamajame judėjime ir (pacituosiu V. Landsbergį) „į Kovo 11-ąją Lietuvą atvedė dvi jėgos – Lietuvą prikėlęs Persitvarkymo Sąjūdis ir persitvarkiusi savarankiška Lietuvos komunistų partija“. Tai yra taip. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos 11-ojo šaukimo taryba priėmė labai daug fundamentalių teisės aktų, taip pat ir vasario 7 d., kuris iš tikrųjų turi be galo gilią prasmę. Juo labiau Ribentropo-Molotovo ir kitus dalykus. Ir tai buvo ta atstovybė, kurioje buvo pasiekta dėl visos tautos pakilimo be galo daug svarbių sprendimų. Ir vėliau buvo sukurta rinkimų sistema, pagal kurią mes buvom išrinkti jau į LTSR Aukščiausiąją Tarybą, po to pakeitėm jos pavadinimą.

Taigi, gerbiamieji kolegos, suprantama, kad reikėtų turbūt kalbėti daug paprasčiau apie tai, kad Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio arba Lietuvos antrojo atgimimo muziejaus reikia.

Neabejotinai, kad Gedimino pr. 1 būstinėje reikėtų steigti muziejų, reikėtų rasti išpirkimo lėšų ir visa kita. Bet jokiu būdu negalima sutikti su tomis sąvokomis, kurios čia vartojamos, nebent turima kokių nors kitų tikslų, apie kuriuos čia tik negarsiai šnekama. Aš specialiai paklausiau kolegos E. Klumbio, kas čia turima minty. Taip, iš tikrųjų Lietuvos atstovai buvo Lietuvos TSR liaudies deputatai. Jie nuveikė labai didžiulį darbą, ir jie buvo vieningi – ne tik rinkti, bet ir tie, kurie nebuvo rinkti. Jie pasiekė tokį solidarumą, kad visi veikė kaip vienas kumštis. Buvo labai smagu matyti, kaip visa delegacija – tiek rinktų, tiek nerinktų, Maskvoje veikė vieningai. Tai buvo visų didžiulis džiaugsmas, kad ši didžiulė vienybė buvo pasiekta, ir TSRS delegatai, visas mūsų delegatų korpusas, sugrįžo išėję iš salės ir pasiekę puikių rezultatų. Tuomet niekas neskirstė rinkto deputato ir nerinkto deputato, kai jie turėjo liaudies deputato statusą ir vieningai siekė, kad Ribentropo-Molotovo pakto pasekmės būtų pripažintos neteisėtomis.

Ką, mes ignoruojame istoriją, kolegos? Mes norime perrašyti tą istoriją šitokiais popieriukais? Man, kaip istorikui, niekaip nepriimtini tokie dalykai. Rezoliucijoje kalbėkime, kad reikia įsteigti Gedimino pr. 1 muziejų. Viskas gerai. Tą ir darome. Kiek lėšų reikės ir visa kita, reikia skaičiuoti. Bet dangstytis visais kitais dalykais, tai arba sentimentalu, arba istoriškai neteisinga, arba dar norima vėl atgaline data pavadinti tai, kas taip nesivadina, o po to bus visokių pasekmių: pensijų, Seimo narių statusų, visų kitų dalykų, dar ir įvairiausių titulų. Manyčiau, nederėtų ir nevertėtų taip elgtis. Todėl siūlau rezoliuciją redaguoti, redaguoti iš esmės, kalbant apie tai, kad mes švenčiame labai reikšmingą Lietuvos atgimimo datą, „Baltijos kelio“, kad mes norime įsteigti Sąjūdžio būstinėje Gedimino pr. 1 muziejų, verta tą daryti. Lygiai kaip verta grįžti ir prie to, kad Sausio 13-osios įvykių visa koncepcija būtų realizuota ir Lukiškių aikštės koncepcija, ir kiti dalykai. Yra ką daryti, bet jokiu būdu nesutiksiu su tais netikslumais, kurie yra šioje rezoliucijoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje kolegą A. Dumčių. Prašom.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šia Seimo rezoliucija siekiama labai moralių ir reikšmingų sprendimų, įteisinant atgimimo laikotarpį, kai visam nacionaliniam judėjimui vadovavo Sąjūdis. Tai gali būti istorinės reikšmės dokumentas, jeigu juo patikėsime ir jam pritarsime, ir galbūt išdiskutuosime pirmą klausimą Seime, o antrą klausimą dėl muziejaus įsteigimo pavesime Vyriausybei.

Aš norėčiau pasakyti šiek tiek ir antrindamas, gal šiek tiek ir nelabai sutikdamas su Vyteniu štai dėl ko. Aš turiu, sakykime, dokumentus, kurie yra istoriniai dokumentai – Lietuvos Sąjūdis Kaune. Čia yra sudėti archyviniai dokumentai. Jeigu V. Andriukaitis atsimena, trečioji Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio sesija Kauno muzikiniame teatre buvo 1989 m. iš vasario 15 d. nakties ir 16 dieną. Ten buvo paskelbta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo deklaracija. Buvo aršūs mūšiai visą tą pusę paros. Viskas užfiksuota net kompaktiniame diske. Čia yra ir nuotraukos, štai žmonės stovi. Ten nugalėjo jau tautos dvasia, o ne Persitvarkymo Sąjūdžio dvasia, vis dėlto inicijavo Persitvarkymo Sąjūdį ne tauta iš pradžių. Ten nugalėjo tai, kad buvo priimta rezoliucija, kuri vadinosi „Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio deklaracija“ – eiti ne į suverenitetą SSRS sudėtyje, o į nepriklausomą Lietuvą, štai taip buvo pasakyta, į politinį, kultūrinį, ekonominį nepriklausomos Lietuvos savarankiškumą.

Į tai atsižvelgdamas, gerbiamasis Vyteni, jūs nuvykite į mūsų Kauną, ir aš jums parodysiu, kur Lietuvos Sąjūdžio pavadinimas jau po to… (Balsai salėje) Ten buvai? Labai malonu. Ten memorialinėse lentose yra jau ne Persitvarkymo, o Lietuvos Sąjūdis. Iš tiesų aš pritariu Rytui, kuris sakė, kad iš pradžių iš tiesų buvo du pavadinimai –Lietuvos Sąjūdis su skliausteliais. Taigi čia, aš manau, yra pagal politines pažiūras, kaip sakei, skonio reikalas. Dalis žmonių vis dėlto vadinsime ir toliau, kad tai buvo Lietuvos Sąjūdis, kuris atvedė Lietuvą į nepriklausomybę, mes buvome jo tarybose ir Kauno, ir Sąjūdžio seimų, ir po to mes visą laiką tik taip ir vadinome. Tai tiek aš norėjau pasakyti. Siūlau pritarti tai rezoliucijai ir duoti jai eigą, juk ji dar nėra imperatyvas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėjo visi pageidavę kalbėti diskusijoje. Pagal Seimo statuto 184 straipsnį po rezoliucijos projekto svarstymo mes turėtume apsispręsti. Seimo statutu yra suteiktos trys galimybės: rezoliuciją priimti be pataisų, redaguoti rezoliucijos projektą arba jį atmesti. Nuskambėjo kolegos V. P. Andriukaičio pasiūlymas, kad reikėtų redaguoti. Aš suprantu, kad autoriai irgi sutinka dėl redagavimo. Taip buvo nutarta ir Seniūnų sueigoje, kad šiandien mes nespręsime priėmimo klausimo.

Ar kolega R. Kupčinskas turi kitą?.. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, jeigu yra galimybių, vis dėlto reikėtų balsuoti, ar mes priimame be pataisų, ar redaguojame, tai būtų labai korektiška, manau. Ačiū.

PIRMININKAS. Bet redakcinių pataisų, pasiūlymų nuskambėjo ir iš jūsų kolegos A. Dumčiaus. V. P. Andriukaitis – dėl vedimo tvarkos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, jeigu mes norime siekti sutarimo dvasios… Aš dabar neapeliuosiu, kas kuo buvo, profesoriau, neapeliuosiu. Man neteko būti spaliuku, kaip jūs žinote. Jūs buvote mano dėstytoju Kauno medicinos institute. Tai nenurodinėkime vieni kitiems, kur kam reikia būti Kaune. Jeigu mes norime sutarimo dvasios, tai aš siūlau, kad idėja yra gera, bet yra daug taisytinų dalykų, nes jie neatitinka istorinės tiesos. Todėl manau, reikia redaguoti, nes nebuvo laiko pasiūlyti, mes labai ramiai galėtume parengti tekstą, kuris būtų visam Seimui priimtinas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dar kolega R. Kupčinskas dėl vedimo tvarkos. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labai atsiprašau. Vis dėlto mano pasiūlymas galioja, ir profesorius A. Dumčius kalbėdamas nesiūlė jokio redagavimo. Manau, ir negali būti istorinė tiesa pagal vieną ar kitą… V. Andriukaitis mano, kad istorinė tiesa gali būti tik pagal jį. Na, aš neteigiu, kad R. Kupčinsko istorinė tiesa. Bet tai yra du pasiūlymai ir prašau dėl jų juos balsuoti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto yra šis tam tikras atvejis, jis savotiškai kolizinis, nes Seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad mes nespręsime dėl priėmimo. To prašė ir Darbo partijos frakcijos atstovas Seniūnų sueigoje. Statutas tokios galimybės dabar man neteikti balsuoti pagal procedūrą, kaip siūlo R. Kupčinskas, taip pat nesuteikia. Gerbiamieji kolegos, aš, pasinaudodamas posėdžio pirmininko teise, darau šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio. Priimsime vienokį ar kitokį sprendimą dėl rezoliucijos po pertraukos.

Noriu paskelbti, gerbiamieji kolegos, kad rytinis plenarinis posėdis… (Balsai salėje) Dar yra siūlymas registruotis. Prašom.

Užsiregistravo 57 Seimo nariai.

Gerbiamieji kolegos, 2009 m. sausio 15 d. Seimo rytinį plenarinį posėdį skelbiu baigtą.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.