2009 m. sausio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Laba diena, mielieji kolegos. Pirmiausia noriu visus pasveikinti, kai kuriuos jau sveikinau, kai kurių dar ne, su prasidėjusiais Naujaisiais metais, su kai kuriais matomės pirmą kartą. Gerų prasidėjusių metų ir gero darbo mūsų neeilinėje sesijoje, kuri sušaukta 54 Seimo narių iniciatyva (yra potvarkis). Taigi skelbiu Seimo neeilinės sesijos pradžią.
Giedamas Lietuvos valstybės himnas
Mielieji kolegos, tikiuosi, kad darbui turėsime šiek tiek daugiau ugnelės. Čia norėčiau pritarti Seimo nariui P. Gražuliui. Gal kad nuotaika būtų darbingesnė, pradėkime nuo švenčių pratęsimo. Šiandien šioje salėje vienas iš mūsų kolegų švenčia datą, kuri negali būti nepaminėta, – lygiai 50 metų. Na, švenčia ne šiandien, bet mes negalėjome jo pasveikinti, tai buvo sausio 2 d. Kaip sakoma, geriau vėliau negu niekad, 50 metų – V. Bogušiui. Prašom. (Plojimai)
Mielieji kolegos, taip pat norėčiau paskelbti, kad yra Prezidento grąžinti pakartotinai svarstyti trys įstatymai, kuriuos turbūt turite savo darbotvarkėje.
Taip pat norėčiau pristatyti balsų skaičiavimo grupę. Matau, visi daugmaž savo vietose. Šiemet pirmą kartą prašau registruotis.
Užsiregistravo 107 Seimo nariai.
Noriu pristatyti balsų skaičiavimo grupę: R. Ačas, M. Adomėnas, P. Auštrevičius. V. P. Andriukaitis, A. Baukutė ir V. Aleknaitė-Abramikienė. Ar būtų pasiūlymų, ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
2009 m. sausio 12 d. (pirmadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas
Mielieji kolegos, turbūt turite ant stalų darbotvarkę. Mes turėtume ją patvirtinti. Pirmasis šiandienos 1-1 klausimas – Seimo 2009 m. sausio 12 d., pirmadienio, plenarinio posėdžio darbotvarkės tvirtinimas. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šios dienos darbotvarkė yra susijusi su vienu papildomu dokumentu, kurį Seimo valdybos sekretoriatas išdalijo pavėluotai. Tai yra Jo Ekscelencijos Prezidento raštas Seimo ir Vyriausybės nariams dėl 2009 m. biudžeto pasirašymo. Čia yra šeši punktai, su kuriais Seimo nariai tik šiandien susipažino, aš manau, daugelis ir neturėjo progos susipažinti. Todėl vadovaudamiesi Seimo statuto 208 straipsnio 13 dalimi, pasirašius 10 Seimo narių, esame įregistravę paklausimą Ministrui Pirmininkui, kas yra planuojama daryti mėginant ištaisyti tas spragas, kurias Prezidentas nurodė pasirašydamas biudžetą. Todėl reikėtų šį klausimą įtraukti į darbotvarkę. Yra Ministras Pirmininkas, aš manau, jis galėtų nurodyti laiką, kada galėtų skirti pusę valandos ir atsakyti į mūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabas. Iš tiesų net nespėjome pateikti darbotvarkės, jūs šiek tiek užbėgote už akių. Na, galiu pasakyti, kad dokumentai buvo išdalyti laiku. Atsakysiu į jūsų klausimą. Mes jau suderinome laiką, kada Ministrui Pirmininkui bus patogu atsakyti. Siūlytume šį klausimą įtraukti pagal suderintą laiką į ketvirtadienio popietės posėdį. Taip yra numatyta. Ačiū.
Prašom. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti įtraukti į darbotvarkę klausimą dėl Kainų įstatymo pataisų ir prekybinio antkainio reguliavimo, nes Europos Parlamentas taip pat parengė rezoliuciją ir siūlo visoms Europos Sąjungos šalims reguliuoti prekybinį antkainį, įvesti prekybinį antkainį maisto produktams. Todėl prašau jūsų šį klausimą įtraukti į darbotvarkę ir svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tai labai aktualus klausimas. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagal Statuto nuostatas neeilinėje sesijoje gali būti svarstomi tik iniciatorių pateikti klausimai, kuriuos, jeigu leisite, mes galėtume pateikti. Prašau.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Tai yra klausimai, labai susiję su Prezidento raštu, tai yra ir veto, ir visi kiti, ir naujos Energetikos ministerijos kūrimas. Seniūnų sueigoje jūs neminėjote, kad ketvirtadienį yra numatyta įtraukti. Norėtume, kad būtų balsuojama dėl šio klausimo įtraukimo šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau ne Seniūnų sueigai buvo pateikta dešimties Seimo narių iniciatyva ir, gavę tik prieš posėdį, mes derinome su Ministro Pirmininko sekretoriatu ir jie šiam klausimui skyrė ketvirtadienio popietę. Kitaip, matyt, nebus. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos ir opozicijos atstovai, aš galiu ir dabar išeiti ir atsakyti, bet tai bus 10 min. trukmės atsakymai. Mes Prezidento laišką vertiname labai rimtai ir paprašėme visų ministerijų peržiūrėti ir pateikti savo siūlymus. Jūsų klausimas pagreitintų mūsų atsakymus, bet jeigu jūs norite išsamių atsakymų, tai tokiu atveju būtų gerai atidėti ketvirtadieniui. Jeigu norite greitų atsakymų, galiu atsakyti dabar. Apsispręskite, kaip norite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju premjerui. Pagal Statutą atsakymams į panašius paklausimus būtų skirta 20 min. Ar laikomės pasiūlymo, ar keliame į ketvirtadienį? Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Tiesą sakant, būtų gerai gauti tą jūsų klausimą, nes aš jo dar nesu matęs. Dėkoju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašom. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū posėdžio pirmininkui. Mūsų frakcija „Tvarka ir teisingumas“ tikrai remia socialdemokratų prašymą, ir labai džiugu, kad premjeras sutinka tą padaryti tuoj pat. Mes pageidautume, kad tuoj pat būtų ir išsamūs atsakymai. Tai būtų pats geriausias variantas. Iš tiesų balsuoti toliau, negavus atsakymų… Tada, kai įvyks visi balsavimai, tai labai atsiprašau, gerbiamasis premjere, jūsų atsakymų jau nebereikės. Tai arba ateikit ir paaiškinkit trumpai, bet aiškiai, išsamiai ir žmogiškai, arba palaukim ir kol kas nesvarstykim tų klausimų.
PIRMININKAS. Kadangi ten, ant prašymo, yra tik Socialdemokratų frakcijos parašai, tai aš norėčiau išgirsti Socialdemokratų frakcijos nuomonę, ar atsakymus dabar įtraukiam į darbotvarkę, ar vis dėlto sutiktumėt, kaip minėjot, tai padaryti ketvirtadienį po pietų. Prašau.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų, kaip ir minėjo Ministras Pirmininkas, ketvirtadienį bus išsamūs atsakymai. Tai yra labai svarbūs klausimai. Mes turbūt galime sutikti, kad ketvirtadienį būtų skirta ir būtų išsamiai atsakyta į visus šiuos klausimus. O šiandien, aišku, kiekvienas balsuosim taip, kaip jau esam apsisprendę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir paskutinis siūlymas prieš darbotvarkės tvirtinimą. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, man tenka apgailestauti, kad iniciatoriams visiškai nerūpi žmonės. Jie nemato, kad nuolat didėja maisto produktų kainos, ir nieko nedaro, kad vis dėlto tas kainų kilimas būtų sustabdytas arba kainos mažėtų. Labai gaila, kad valdančioji dauguma arba iniciatoriai visiškai nejautrūs žmonės, jų problemoms, didėjančioms kainoms. Tikiuosi, kad pasitaisysit.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, ar būtų galima bendru sutarimu pritarti darbotvarkei, kuri šiandien pateikta, ar būtų prieštaraujančių? Prieštaraujančių nėra. Gerai, dėkoju. Taigi patvirtinta darbotvarkė, kurios projektas pateiktas.
Kviečiu posėdžiui pirmininkauti pirmąją pavaduotoją I. Degutienę.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Antrasis darbotvarkės klausimas Nr. XIP-220 – Seimo nutarimo „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ projektas. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
A. VALINSKAS. Mielieji kolegos, kaip jau minėjau, pagal Seimo statuto 86 straipsnį, atsižvelgiant į 54 Seimo narių siūlymą, buvo sušaukta neeilinė Seimo sesija. Jos darbų programoje yra siūlomi štai tokie klausimai. Kaip jau turite… Yra pagrindiniai trys, kaip minėjau, Prezidento grąžinti pakartotinai svarstyti įstatymai. Tai yra įstatymų projektai Nr. XIP-155, Nr. XIP-157 ir Nr. XIP-198. Taip pat yra didelis klausimų blokas nuo Nr. XIP-170 ir jį lydintys įstatymai dėl Energetikos ministerijos įsteigimo. Toliau, kaip darbotvarkės projekte išvardyta, taip pat kol kas nei šiandienos, nei ketvirtadienio darbotvarkėse nėra paskutiniųjų klausimų, nes juos numatyta svarstyti ir pateikti 20-ąją dieną. O pagal sesijos darbotvarkę yra siūloma tokia sesijos darbų tvarka: šiandien du posėdžiai – rytinis ir popietinis, rytoj plenarinio posėdžio nebus, nes bus iškilmingas Sausio 13-osios minėjimas (11 val. pradžia Kovo 11-osios salėje, po to iškilmingi renginiai), du darbiniai plenariniai posėdžiai yra numatyti ketvirtadienį, 15 dieną (pradžia 10 val.), dar vienas posėdis numatytas ateinantį antradienį, 20 dieną. Ten, be tų klausimų, kurie pagal siūlomą darbotvarkės projektą išvardyti nuo 1 iki 21, ir svarstytinų klausimų, taip pat yra Seimo narių kreipimaisi į Konstitucinį Teismą, papildomi klausimai dėl Seimo rezoliucijos, Respublikos Prezidento teikiami teisės aktai, Seimo Pirmininko teikiami teisės aktai ir Vyriausybės teikiami teisės aktai. Tokia yra mūsų neeilinės sesijos darbų programa. Jeigu būtų klausimų, norėčiau atsakyti. Jeigu ne…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra užsirašę paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, aš norėčiau paklausti dėl šeštojo šios dienos darbotvarkės klausimo – Energetikos ministerijos. Mes patvirtinome praeitų metų biudžetą… patvirtinome jau egzistuojančių ministerijų ir įstaigų biudžetą. Dabar staiga vėl naujos ministerijos kūrimas. Tai ar buvo kas nors nuslėpta nuo Seimo narių – palikti pinigai darbo užmokesčiui ir kitkas, ar iš tikrųjų dabar mes turėsim iš naujo persvarstyti biudžetą, nes, svarstant šių metų biudžetą, Energetikos ministerijai lėšų nebuvo skirta?
A. VALINSKAS. Ačiū už klausimą. Kaip ir buvo kalbama šį klausimą svarstant dar prieš Naujuosius metus ir kaip girdėjome ir Ministro Pirmininko žodžius, be jokios abejonės, šios ministerijos steigimas įrašytas į valdančiosios koalicijos darbų programą. Jo įgyvendinimas valstybei papildomų pinigų nekainuos, nes tai bus tiesiog tam tikrų funkcijų perdavimas vienai atskirai ministerijai – Energetikos. Bet aš manau, kad šiuos klausimus bus galima pateikti jau svarstant visus ketvirtojo darbotvarkės klausimo įstatymų projektus ir jį lydinčius aktus. Galiu tik patikinti, kad jokių pinigų paslėpta nebuvo ir naujų nerasta, bet biudžeto persvarstyti taip pat nereikės.
PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Toliau klausia K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, gal pinigus ir nuo jūsų paslėpė? Gal net ir jūs nežinot, jog jų yra, nes keista klausyti, kad ministerijai įkurti nereikės pinigų. Tai, žinot, tas pats, kaip pasakyti, kad… na, nežinau, koncertui atlikti nereikia dainininkų. Taip nebūna. Prašau pasakyti, ar jums, kaip žmogui, atėjusiam iš normalios gyvenimo praktikos, nėra keista, kad premjeras sako, kad įkurs ministeriją, kuriai nereikės pinigų? Tai gal ji nieko ir neveiks? Kaip bus iš tikrųjų? Ar šiandien mums verta klausyti šitų klausimų?
A. VALINSKAS. Ačiū už klausimą. Galiu tiesiog trumpai pastaba į pastabą, kad šiais laikais iš tiesų koncertui nereikia dainininkų – neretai užtenka tik Seimo narių. (Juokas salėje) O jeigu atvirai, tai aš kalbėjau ne apie tai, kad šiai ministerijai nereikės pinigų, aš sakiau, kad iš valstybės biudžeto jų nereikės papildomai. Tai dar kartą tą patį pakartoju. O ministerija tikrai turi daugybę darbų, kurie yra numatyti, ir tikrai tai nebus ta ministerija, kuri nieko neveiks. Tai jeigu daugiau klausimų nebūtų dėl darbotvarkės…
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke.
A. VALINSKAS. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar svarstymas ir priėmimas. Pateikimas, dėl motyvų. J. Olekas nori kalbėti prieš. Prašau, Juozai.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų gal Seimo Pirmininko pateikta darbotvarkė ir yra reikalinga, ypač atsiliepiant į tuos Prezidento bent iš dalies vetuotus įstatymus, kuriuos vetuoti prašė opozicija, nes kai kurie jų, atrodo, neatitinka ir konstitucinių nuostatų, todėl mes esame dėkingi Prezidentui už vetavimą. Manyčiau, kad tai yra svarbu. Galbūt reikėjo ir daugiau vetuoti, nes man atrodo, kad ir kiti pasirašyti įstatymai taip pat yra problemiški. Bet šiandien aš pasisakau prieš šią darbotvarkę, ypač prieš siūlymą steigti Energetikos ministeriją. Kiek pamenu, ir kolegos iš Tautos prisikėlimo partijos frakcijos paskutiniuose praeitų metų posėdžiuose pasisakė prieš šios ministerijos steigimą ir pasiūlė jo neįtraukti į darbotvarkę, ir taip ši ministerija nebuvo įsteigta. Po to, kai mes patvirtinom biudžetą, kitos išeities nėra. Arba tai yra apgaulingu būdu nuslėpta – kurioje nors ministerijoje kažkokiuose fonduose paliktos lėšos, arba mums reikia peržiūrėti biudžetą, steigiant naują ministeriją. Nes tai yra statiniai, patalpos, etatai, tiek valstybės tarnybos, tiek politinio pasitikėjimo nauji etatai. Kaip mes žinome, yra siūlymas net po keletą viceministrų turėti ministerijose. Todėl aš kviečiu tuos Seimo narius, kurie nepritaria šios ministerijos steigimui ir nuosekliai nepritarė praeitais metais, ir šiandien balsuoti prieš pateiktą šios dienos darbotvarkę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už nori kalbėti S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Čia buvo prisakyta visokių argumentų, deja, dalis jų ne visai teisingi, tik tokie, na, nenorime dirbti, tai prigalvokime visokių dalykų, kad nieko nedarytume. Aš manau, mes norime dirbti, tai ir dirbkime, ir patvirtinkime tą darbotvarkę, o kai ateis tie klausimai, tada savo poziciją ir pasakysite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Taigi vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria po pateikimo Seimo nutarimui „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“, prašom balsuoti.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 72, prieš 8, susilaikė 30. Pritarta po pateikimo.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą, todėl kviečiu iš karto ir priimti. Ar galime pritarti tam? Galime. Nematau norinčių kalbėti.
Taigi priėmimas. Prašom. P. Gražulis – dėl vedimo tvarkos.
P. GRAŽULIS (TTF). Darbotvarkėje yra numatyta visos stadijos: pateikimas, svarstymas ir priėmimas. Svarstymo stadijoje esu užsirašęs kalbėti. Todėl neapgaudinėkite, iš karto rašykite, kad bus ypatingos skubos tvarka, tada žinosime, kur įsirašyti ir kada kalbėti dėl darbotvarkės. Aš esu užsirašęs kalbėti ir prašau suteikti galimybę kalbėti svarstymo stadijoje.
PIRMININKĖ. Iš tikrųjų kompiuteryje nebuvo fiksuota. Tada pereiname į svarstymo stadiją. Svarstymo stadijoje diskusijoje kalbės P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes matome iniciatorius. Kas juos paskatino sukviesti šią neeilinę sesiją ir kokie čia tie labai būtini klausimai šiuo sunkmečiu? Ką mes išspręsime, kokias problemas ir kuo nudžiuginsime tautą? Pasirodo, vienas pagrindinių klausimų, visi kiti įrašyti tarp kitko, tai yra naujos ministerijos steigimas. Labai gaila, kad Prisikėlimo partija, kuri kalbėjo ir balsavo, kad šis klausimas būtų išbrauktas iš darbotvarkės praeitais metais, deja, taip greitai persigalvojo ir dabar pritaria, kad ši ministerija būtų steigiama.
Buvo gautas Prezidento raštas. Prezidentas taip pat išsakė savo nuomonę dėl naujos ministerijos steigimo. Jeigu šiandien mes, Seimas, priimsime ir balsuosime, kad ta ministerija būtų steigiama, tai kam tada premjero atsakymai į Seimo narių klausimus, kam tos rimtos diskusijos, tai išsiuntinėta visom ministerijom, kad jie pakomentuotų Prezidento raštą? Aš manau, visiškai nėra nei į žmogų, nei į Prezidentą kreipiamas dėmesys. Jeigu mes vėl žiūrėsime, kaip vis dėlto elgiasi kitos valstybės, kovodamos su ekonomine krize, tai jos mažina ministerijų skaičių. Aš minėjau, pažiūrėkite, kad ir Latvijos vyriausybė, Latvijos Seimas sumažino ministerijų skaičių vos ne trečdaliu, o mes didiname ministerijų skaičių ir nebandome taupyti lėšų. O dėl manipuliacijų, kad tokiu būdu bus galima rimtai tvarkyti energetikos problemas Lietuvoje, aš manau, kad ir dabar galima reorganizuoti tą ministeriją. Pritariu, kad pusę tos ministerijos darbuotojų tikrai reikėtų atleisti, nes daugiau atstovauja ne visuomenės, o „Leo LT“ ir energetikų klano interesams, bet nebūtina steigti ministeriją.
Jeigu būtų valdančioji dauguma, kuri būtų jautresnė žmogui, labai akivaizdžiai pamatė, kai po Naujųjų metų nuėjome į parduotuves, beveik visos maisto produktų kainos sparčiai šoktelėjo… Yra mano, mūsų frakcijos, užregistruota įstatymo pataisa, kad vis dėlto būtų reguliuojamas prekybinis antkainis, kad būtų sumažintos maisto produktų kainos, deja, jiems visiškai nerūpi žmonės. Be abejo, Seimas pasididino savo atlyginimus ir nejaučia kainų pakėlimo, o žmonėms, pridėjus tuos mokesčius, finansinė našta tik pasunkėjo. Be maisto produktų kainų pakilimo… tai pirmos būtinybės maisto produktai, išgyvenimas, žmogus be maisto neišgyvens, mes apie tai negalvojame, mums tai nerūpi, mes tarnaujame oligarchams ir toliau. Netgi Europos Parlamentas parengė rezoliuciją ir siūlo visoms Europos Sąjungos šalims reguliuoti prekybinį antkainį, mes lyg ausis užsikišę, lyg ir negirdime, ir nematome. Mes tik girdime „Leo LT“, energetikų ir monopolistų interesus.
Dabar kalbama taip pat, aš labai pasigendu… Jeigu į darbotvarkę būtų įtrauktas įstatymas, kad būtų naikinamas Atominės elektrinės įstatymas, ir visa energetinė sistema sugrąžinta į valstybės rankas, deja, valdančioji dauguma apie tai nieko nekalba ir nieko nedaro. A. Kubilius džiaugiasi, kad elektros energijos tarifą padidins ne 7 ct, o 4 ct. Jeigu daugiau kaip milijardą dividendų išsimokėjo „Leo LT“ per dividendus ir pelno mokestį, tai kam didinti elektros kainas?.. Jeigu Lietuvos banko valdytojas dar praeitą pavasarį, kai prasidėjo infliacija, Seimo nariams rašė, kad būtina mažinti dabartines elektros energijos kainas, – mes didiname. Aš manau, kad būtina elektros kainas mažinti mažiausiai 10 ct. Jeigu dėl šių klausimų sukviestumėte ir svarstytume darbotvarkę, sveikintume jus, paremtume jūsų sprendimus, manau, būtų dėkinga ir tauta. Deja, jūs einate ne tuo keliu ir neatstovaujate visuomenei, viena kalbėjote prieš rinkimus, o dabar visiškai priešingai elgiatės. Tenka tik labai apgailestauti, kad jūs tokie nejautrūs, nors savo partijos pavadinime turite patį jautriausią žodį –„krikščionys“.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau diskusijose norinčių kalbėti nėra. Taigi vienas – už, vienas – prieš. Svarstymo stadija. Prieš kalbės V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mūsų, Socialdemokratų frakcijos, išsakyti motyvai, jog šioje neeilinėje sesijoje pateikiant sąrašą įstatymų projektų, kurį teikė jį pasirašiusieji Seimo nariai, turėjo būti numatyta tam tikra jų pateikimo, priėmimo logika… Šiandien niekaip negalima suprasti, kodėl šiandien ir neeilinėje sesijoje reikia svarstyti Energetikos ministerijos įkūrimą. Tai nėra ypatingos skubos klausimas. Tai klausimas, susijęs su valstybės valdymo ir administravimo strategijos pakeitimu, ir jis turėtų būti svarstomas eilinėje sesijoje, visiškai dalykiškai apsvarsčius visus už ir prieš, atsakant į daugelį klausimų.
Vyriausybės pozicija, kad čia nereikės papildomų biudžeto lėšų, apskritai net neišlaiko jokios kritikos. Jūs girdėjote, kad Latvijos vyriausybė pateikė daug argumentų panaikinti net kelias ministerijas ir sumažinti jų skaičių iki 11, o mūsų kelias visiškai priešingas. Ar tai tikrai yra neeilinės sesijos darbotvarkės klausimas, negalima su tuo sutikti. Taigi siūlyčiau nepritarti ir dabar po svarstymo, nes toks prieštaringai vertinamas įstatymas, pateikiamas šiandien, prieš sausio 13 d. minėjimą, sukels papildomų aistrų, ginčų ir nenuteiks mūsų normaliam darbui. Todėl siūlyčiau nepritarti po svarstymo šiam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, taigi dabar balsuojame, kas po svarstymo pritariate Seimo nutarimui „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai, už – 71, prieš – 11, susilaikė 24, taigi po svarstymo Seimo nutarimui pritarta.
Toliau priėmimo stadija ir keturi – už, keturi – prieš. Kol kas užsirašiusių… prieš V. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, svarstymo metu išsakėme tik vieną aspektą, dabar dar kartą norime akcentuoti, kad valdančioji dauguma tikrai neturi neeilinės sesijos strategijos ir pateikė klausimus, kurie visai neatitinka neeilinės sesijos pobūdžio. Šiuo atveju ne tik Energetikos ministerijos klausimas, bet ir daugelis kitų galėjo būti svarstomi eilinėje sesijoje, o neeilinėje galėjome apsvarstyti nebent Prezidento vetuotus įstatymus, nes tai mums reglamentuoja Statutas ir tai apriboja tam tikri terminai.
Vėlgi vargu ar galima sutikti su A. Kubiliaus pozicija, kad į Respublikos Prezidento iškeltus klausimus A. Kubilius atsakys ketvirtadienį, tarsi tai nedarytų įtakos Seimo valdančiajai daugumai šiandien apsisprendžiant, ar pritarti Prezidento veto, ar jį atmesti. Aš manau, kad visa Seimo narių dauguma, nesvarbu, ar tai pozicija, ar opozicija, turėjo išklausyti A. Kubiliaus atsakymus į šiuos labai svarbius Prezidento klausimus, nes šiandien balsuojant atmesti ar pritarti Prezidento veto dėl Pensijų įstatymo ir dėl Laikinojo įstatymo dėl juridinių asmenų automobilių mokesčio tikrai negalima sutikti, kad tai būtų galima daryti neišklausius A. Kubiliaus motyvuotų atsakymų į šiuos klausimus. Todėl manau, kad neeilinės sesijos darbotvarkė ir nelogiška, ir niekuo strategiškai nepagrįsta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar prieš… už kalba S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Ir vėl prieš svarstymą mes girdime visokių prašymų, kurie galėtų būti realizuoti tada, kai svarstysime tuos klausimus. Bet gal… V. Andriukaitis nesako, kad Prezidento atsiųstus dekretus dėl vetavimo reikia išbraukti iš neeilinės sesijos darbotvarkės. Mes juk kalbame apie tai, ar mes svarstome šiuos klausimus, bet dar nesakome, kaip mes juos svarstysime. Tai būkite malonūs, nepainiokite procedūrų. Aš manau, jūs irgi už tai, kad mes tuos klausimus svarstytume, tai kvieskite ir savo kolegas svarstyti tuos klausimus, o svarstymo metu kalbėti apie savo pageidavimus, norus, abejones ir visa kita. Aš kviesčiau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš kalba J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų noriu pakviesti nepritarti pateiktai mūsų darbotvarkei, nes kaip jau čia mano kolegos kalbėjo, yra neatsižvelgta į Prezidento laišką, kuriame buvo iškelta daug klausimų dėl kai kurių jau praeitais metais priimtų įstatymų pakeitimų būtinumo. Be abejo, nemažai abejonių kelia, kur tas Prezidento laiškas buvo, beveik dvi savaites nepasiekė Seimo narių, nors Prezidentas kreipėsi tiesiogiai į Seimo ir Vyriausybės narius, o mes jį pamatėme tik šiandien. Gal buvo galima išsiaiškinti ir pasiūlyti į neeilinę sesiją įtraukti ir tuos klausimus, kuriuos yra iškėlęs Prezidentas. Deja, šiandien jie yra palikti už mūsų svarstymo ribų ir mes neturime jokios galimybės papildyti, nes sesijos darbotvarkė sudaroma iniciatorių iniciatyva ir jos pakeisti negalima, todėl siūlau nepritarti pateiktai darbotvarkei.
PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Už kalba A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš vėl žiūriu į opoziciją, kuri atrodo pailsėjusi per tarpušventę, vėl atgauna jėgų tokioms pseudobiurokratinėms kalboms, ir labai gerai žinodama, dėl ko susirinkome, vis tiek bando ieškoti tariamų argumentų. Man labai gaila, kad bandoma čia įpainioti ir tikrai labai svarbų Prezidento laišką, kuris bus svarstomas. Vyriausybei aš esu davęs pavedimą ir visos ministerijos rengia mūsų pasiūlymus, ir Prezidento išdėstytus argumentus mes labai atidžiai svarstysime ir į juos atsižvelgsime. Prezidentas tiesiog ragina neskubant peržiūrėti kai kuriuos dalykus, gal iš tikrųjų galima padaryti kai kurias tų įstatymų korekcijas, ar tai būtų akcizų įstatymai, ar, sakykime, pasirūpinti knygų leidyba. Seimas jau yra davęs tokį pavedimą Vyriausybei, galų gale dėl sveikatos draudimo įmokų, taigi šiuos dalykus tikrai svarstysime nuosekliai ir tvarkingai, o tai, ką Prezidentas išsakė vetuodamas kai kuriuos įstatymus, tą turime svarstyti neatidėliodami kaip tik šią savaitę. Gerbiamoji opozicija, aš maniau, kaip tik turėjo raginti greičiau susirinkti Seimą ir svarstyti Prezidento veto, ir niekaip nesuprantu jūsų noro nesvarstyti to, ką pasiūlė Prezidentas. Aš raginu pritarti darbų programai ir padėti darbą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū gerbiamajai pirmininkei. Gerbiamasis premjere, gerai, kad jūs prisipažinote, kad prieš Naujuosius metus čia, Seime, laikydamas visus per naktis nežinojote, ką darote, ir tik dabar pradėsite galvoti, kaip tą padaryti gerai. Dar kartą sveikinu. Pirmą kartą per šitą Seimo kadenciją išgirdau iš jūsų rimtą kalbą. Prašom pasakyti, ar dabar Prezidento parašytas laiškas, kuriame jis aiškiai pasako, kad nepasirašytų to biudžeto, kurį Seimas priėmė, jeigu jūs nebūtumėte įpūtęs krizės Lietuvoje… Ar jums negėda prieš visą Lietuvą lieti krokodilo ašaras dėl kokios nors ministerijos, kuriai neva nereikės pinigų, turint omenyje, kad visą Lietuvą nuskriaudėte, padidindami kainas ir maisto produktams, ir vaistams, ir knygoms, ir kitiems dalykams? Ar jums negėda tuos pinigus, kuriuos susirinkote iš tų dalykų ir atėmėte iš žmonių, dabar sukišti į Energetikos ministeriją vien dėl to, kad vienas ministras nesugeba susitvarkyti su tokia ministerija kaip ūkio? Gal tada reikia iš viso ją panaikinti, prijungti prie Susisiekimo ministerijos ir bus viskas gerai. Nereikės čia mums vargti, neeilinėje sesijoje sėdėti ir įsteiginėti naujų ministerijų, kurias po pusės metų reikės uždaryti iš naujo.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už kalbėti daugiau nėra norinčių. Prieš G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Na, iš tikrųjų aš labai stebiuosi A. Kubiliaus kalba. Gerbiamasis premjere, jau antrą kartą esate šiame vaidmenyje, šiose pozicijose, ar nežinote, jog, kaip subjekto, tokios ministerijos biudžeto projekte nėra, bent mes jo nematėme, o ginčytis su jumis, kad ministerijai nereikės pinigų, tiesiog nepatogu, t. y. pati pigiausia demagogija, kokia tik gali būti, jau nekalbant apie tai, kad istoriškai jūs patys ją ir panaikinot, neaišku, kodėl jūs grįžtate. Na, o nuslėpimas Seimo… atsiprašau, Prezidento laiško nuo Seimo ir Vyriausybės narių yra skandalingas. Ir aš siūlyčiau tikrai nepritarti šiai darbotvarkei. Valdančioji koalicija turėtų atsisėsti ir permąstyti, ką reikia svarstyti šioje darbotvarkėje. Man atrodo, Prezidentas gana aiškiai nurodė, ką reikia svarstyti, sudaryti rimtą darbotvarkę ir tada pradėti rimtai spręsti klausimą. Aš pasisakau prieš šią darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už nori kalbėti L. Sabutis.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kiekvienas, šiandien atvykęs į darbo vietą, suprantame, kad šių klausimų atidėliojimas yra tolygus prieštaravimui tai minčiai, kurią mums pasiuntė Prezidentas. Kaip tik pabrėžiama – negaišti, ateityje laukia dar daugiau įstatymų korekcijų, o visa kita, kas susiję su biudžeto vykdymu, be abejo, gula ant Vyriausybės pečių ir yra Seimo narių atsakomybė. Norėčiau pritarti, kad būtų patvirtinta mūsų darbo programa, ir net tik šios dienos, bet žiūrint ir į ateitį, nes be paminėtų čia pozicijos ar opozicijos narių priekaištų vis dėlto mes patys puikiai suvokiame, kad metų pradžia yra tas svarbus periodas, kai leidžiama išspręsti iš anų metų likusias neišspręstas problemas. Todėl kviečiu balsuoti už šios dienos darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, keturi pasisakė už, trys – prieš… Atvirkščiai: keturi – prieš, trys – už.
Gerbiamieji kolegos, balsuojame. 1 straipsnis – „patvirtinti Seimo neeilinės sesijos darbų programą“, 2 straipsnis – „nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos.“ Siūlau iš karto balsuoti. Kas už tai, kad Seimo nutarimas „Dėl Seimo neeilinės sesijos darbų programos“ būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 74, prieš – 18, susilaikė 30. Taigi Seimo nutarimas (projektas Nr. XIP-220) yra priimtas.
Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Mielieji kolegos, pradėsime darbą pagal mūsų ką tik patvirtintą darbotvarkę. 1-3 klausimas – Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymas Nr. XIP-155, Prezidento grąžintas pakartotinai svarstyti Respublikos Prezidento patarėją poną Ramūną Vilpišauską kviečiu į tribūną. Prašau.
R. VILPIŠAUSKAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 m. gruodžio 29 d. dekretu Nr. IK-1655 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ konstatuoja: šio įstatymo paskirtis – nustatyti apmokestinimo laikinuoju mokesčiu už juridinių asmenų valdomus automobilius tvarką. Įstatymo 9 straipsniu nustatyta, kad naujasis mokestis įsigalioja 2009 m. sausio 1 d. Toks naujo mokesčio įsigaliojimo termino nustatymas pažeidžia konstitucinį teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principą, suponuojantį valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad vienas iš esminių Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės principų elementų yra teisinio saugumo principas. Jis reiškia valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lūkesčius. Atskleisdamas šio principo turinį Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisinio saugumo imperatyvas suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus pačiam teisiniam reguliavimui. Teisės norminiai aktai turi būti nustatyta tvarka paskelbiami ir su jais turi turėti galimybę susipažinti visi teisinių santykių subjektai. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos.
Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti konstituciniai teisinės valstybės teisinio saugumo ir teisinio aiškumo principai, yra tikslinga atidėti įstatymo 9 straipsniu nustatytą laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įsigaliojimo datą, kad subjektai, kuriems bus taikomos šio įstatymo nuostatos, galėtų susipažinti su įstatymu ir pasirengti jį taikyti. Todėl Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymą, siūlo pakeisti įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „šis įstatymas įsigalioja 2009 m. balandžio 1 d. ir galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d.“
Baigdamas norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į Prezidento laiške išsakytą nuostatą, jog kol vyks diskusijos dėl šio įstatymo, Prezidentas siūlo apskritai įvertinti šio mokesčio pagrįstumą. Seimo nariai turi galimybę laikyti šį įstatymą nepriimtu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pagal mūsų tolesnę darbo tvarką 10 minučių klausimams. Prašau. Užsirašė kalbėti net 11 Seimo narių. Priminsiu, 10 minučių. Pirmasis kalbės K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis patarėjau, iš tikrųjų ta logika, kad nebuvo laiko susipažinti su įstatymu, galiotų visiems įstatymams, tarp jų ir Biudžeto įstatymui, kurį priėmė Seimas. Sakykite, kodėl Prezidentas tada nevetavo kitų įstatymų, kurių per tuos naktinius posėdžius buvo priimta aibė, nes logika būtų ta pati?
Antras klausimas. Ar tas vetavimas būtent dėl to, kad žmonės nespėjo susipažinti, nėra toks lengvas parodymas Ministrui Pirmininkui, (…) šiandien prisipažino, kad nesuprato, ką daro, kad tuos įstatymus reikėtų kažkaip visus pakeisti? Manau, kad vadovaudamasis ekonomine logika jūs, kaip ekonomistas, gal galėtumėte patarti Vyriausybei nors šiek tiek, ką reikėtų daryti tokiais atvejais. Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Labai ačiū už klausimus. Atsakau į pirmąjį klausimą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką Prezidentas pasakė savo laiške Seimui ir Vyriausybei. Ten jis paaiškino motyvus, kodėl vetavo šiuos įstatymus. Pagrindinis paaiškinimas yra tas, kad jie sukelia daugiausia sumaišties tarp žmonių arba labiausiai pažeidžia ilgalaikes reformas ir žmonių pasitikėjimą valstybe. Kalbėdamas apie kitus įstatymus, Prezidentas taip pat yra išsakęs savo nuomonę ir siūlymus pateikęs savo laiške. Jo manymu, tuos įstatymus jis turėjo pasirašyti tam, kad galėtų įsigalioti šių metų biudžetas. Kaip sakiau, tie motyvai yra labai aiškiai išdėstyti Prezidento laiške.
Dėl antrojo jūsų klausimo. Manau, man ne visai derėtų patarinėti Vyriausybei, nes aš esu Prezidento patarėjas. Galiu tik pasakyti, kad kalbant būtent apie šį mokestį iš tikrųjų kyla klausimų dėl tokio mokesčio taikymo korektiškumo, nes aiškinamajame rašte yra pasakyta, jog įvesti mokestį už juridinių asmenų valdomus automobilius siūloma siekiant užtikrinti papildomas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas. Tuo tarpu dažniausiai tokie mokesčiai yra siejami su infrastruktūros finansavimu ar aplinkos apsaugos projektais, todėl šio mokesčio taikymas, įvedimas tik papildomo biudžeto tikslais iš tikrųjų kelia abejonių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis patarėjau, iš tikrųjų manau, kad mokestis juridiniams asmenims už automobilius yra apskritai ekonominė nesąmonė ir ne veltui Prezidentas siūlo išnagrinėti šito mokesčio pagrįstumą iš esmės. Aš dar labiau gerbčiau jo sprendimą tuo atveju, jeigu būtų neatidėtas mokesčio įvedimas, o apskritai jo atsisakyta. Bet mano klausimas, ką apskritai prezidentūra mano dėl fizinių asmenų automobilių apmokestinimo? Ar diskutavote?
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Norėčiau dar kartą, atsakydamas jums, atkreipti jūsų dėmesį į Prezidento laišką ir jame yra toks teiginys: „Per šį laiką, tai yra per šiuos 3 mėnesius, būtina dar kartą apsvarstyti tokio mokesčio, ypač ketinimo apmokestinti gyventojų turimus automobilius, pagrįstumą“. Citatos pabaiga. Manau, tai atsako į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė V. Baltraitienė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš norėčiau išgirsti labai konkretų atsakymą. Jūs paminėjote, ir Prezidentas, ir jūs teigiate, kad šitas įstatymas yra nekorektiškas, neaišku, kam jis įvedamas ir už ką. Iš tiesų papildau kolegės B. Vėsaitės klausimą, kodėl nebuvo apsispręsta iš viso vetuoti šitą įstatymą, bet nenukelti jo termino, nes nuo to jis korektiškesnis tikrai nė kiek nepasidaro, ir neaišku, kodėl jis įvedamas. Suprantu, gali būti tarša, gali būti seniems automobiliams kažkoks mokestis, bet vien tam, jūs ir pats pripažįstate, kad tai tik nurodymas papildyti biudžeto pajamas. Man irgi protu nesuvokiama, kodėl vis dėlto apsisprendėte nukelti terminą, o ne visiškai vetuoti šitą įstatymą ir to mokesčio neįvesti? Tuo labiau kad per metus, per likusius 9 mėnesius tas mokestis tikrai neišgelbės biudžeto.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už klausimą. Nekartodamas to, ką sakiau jau anksčiau, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Seimas turi galimybę apskritai laikyti šį įstatymą nepriimtu. Ir tai būtų tas problemos sprendimo būdas, kokį jūs ir turite galvoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs minėjote teisinę valstybę, teisinį saugumą ir kitus principus, aš sutikčiau su tuo. Bet kitas atvejis, šis mokestis yra pats nekalčiausias visumos ekonomikos požiūriu. Klausimas toks, kodėl Prezidentas nevetavo žemdirbių apmokestinimo tvarkos pakeitimo, kur numatyti net įvairūs ekonominių vienetų dydžiai, europinių ekonominių vienetų, o ten priklauso nuo įvairios tavo gamybos struktūros, kiek tu pasėjai to, to, kiek gyvulių turi ir taip toliau. Ūkininkui apskritai reikia samdyti Laisvosios rinkos institutą, kad sugebėtų nustatyti, kiek jo ekonominių vienetų ten yra, kaip tuos ekonominius vienetus sumažinti. Kodėl šito įstatymo, kur, žinome, žemdirbiams ypač su finansų apskaita yra sunku, kodėl nevetavote šito, o tokį lengvą ir paprastą įstatymą vetavote.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už klausimą. Prezidentas tarp savo siūlymų laiške taip pat yra atkreipęs dėmesį ir į ūkininkų apmokestinimą, konkrečiai jų įtraukimą į socialinio draudimo sistemą. Iš tikrųjų, Prezidentas gan daug diskutavo apie tai, kaip dabar numatyta tai padaryti, kokiu pagrindu, ir iš tikrųjų kyla daug klausimų, kodėl vienoms grupėms nustatytos grindys, kitoms lubos, dar kitoms fiksuota suma nustatant socialinio draudimo įmokas. Bet Prezidentas vis dėlto apsisprendė siūlyti Vyriausybei grįžti prie šio klausimo per šiuos metus. Matydamas ir kitus, teigiamus, Socialinio draudimo biudžeto įstatymo pakeitimus, vis dėlto apsisprendė jį pasirašyti, tikėdamasis, jog vis dėlto ši diskusija bus tęsiama ir bus pagrįsta, kodėl vienaip ar kitaip buvo nustatytas apmokestinimas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Ramonas.
J. RAMONAS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų norisi pratęsti kai kurių Seimo narių, kurie klausė, mintį, kodėl nebuvo atsižvelgta į valstybei svarbesnius mokesčių įstatymus, kurie smarkiai atsilieps gyventojams, ir jie nebuvo vetuoti. Tai viena medalio pusė.
Pratęsdamas gerbiamojo J. Veselkos dėl žemdirbių, aš noriu paklausti. Jūs, kaip ekonomistas, ar nemanote, kad norint žemdirbiams sumokėti mokesčius, kaip čia finansų ir kiti ministrai aiškino, kad nereikės vesti apskaitos, ten ekonominiai dydžiai ir t. t… Bet mokesčių inspektorius žiūrės ne šiaip į lubas, bet reikės įrodyti, kad tu neturi to dydžio ir neturi tiek pajamų, ir t. t. Ar Prezidentas šiandien valstybėje gali tik laiško pavidalu apginti mūsų gyventojus, ar kitokios formos nėra, ir tas laiškas visus mus išgelbės nuo tų problemų, kurių tonas mums užduotas.
Dar daugiau, dėl automobilių mokesčio. Visokios visuomeninės organizacijos, kurios atlieka labdaringą veiklą ir turi automobilius, jos irgi bus apmokestintos. Kaip jūs į tai žiūrite? Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už klausimą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką pasakė pats Prezidentas ir neinterpretuoti jo pasirašyto laiško, o tiesiog pakartoti tai, jog Prezidentas po ilgų svarstymų vis dėlto nusprendė, kad biudžetą reikėtų pasirašyti, įvertinant esamą labai neapibrėžtą ekonominę situaciją Lietuvoje, Europoje ir pasaulyje apskritai. Kaip tik dėl to jis nevetavo kai kurių svarbiausių mokestinių įstatymų, tačiau tikisi, jog į jo laiške išsakytus siūlymus bus konstruktyviai reaguota ir bus visuomenei tinkamai paaiškinta ir pagrįsta, kodėl reikalingi vieni ar kiti pakeitimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Iki 10 min. limito lieka pusė minutės. Paskutinis klausimas. Seimo narys E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, visiems yra aišku, kad šitas Juridinių asmenų automobilių apmokestinimo įstatymas yra ketvirtos ar penktos eilės svarbumo, palyginti su tuo, kas buvo padaryta ir kaip buvo padaryta. Sakykite, ar šito įstatymo vetavimo vienas iš pagrindų nebuvo tai, kad tiesiog prezidentūra pabūgo, kad šitas mokestis bus nepakeliamas ir jai?
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už klausimą. Vertindamas įstatymus, Prezidentas žiūri į poveikį visiems Lietuvos žmonėms. Galiu patikinti, kad instituciniai interesai tikrai nėra tas argumentas, dėl ko priimamas vienas ar kitas sprendimas, tuo labiau kad nelabai įsivaizduoju, kaip prezidentūrai galėtų šis įstatymas pakenkti, paveikti kitaip negu kitas valstybės institucijas.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pagal Statuto 165 straipsnio 2 dalį mes netrukus turėsime balsuoti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo. Prieš balsavimą motyvai už ir prieš. Ačiū pranešėjui. Už – Seimo narys V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš tikrai kviesčiau visus balsuoti už ir pritarti Prezidento siūlymui iš naujo svarstyti šitą įstatymą, Juridinių asmenų valdomų automobilių apmokestinimo įstatymą. Dar daugiau, aš esu įsitikinęs ir manau, kad reikia ne tik iš naujo svarstyti, bet svarstymo metu būtina šitą įstatymą iš viso atmesti ir tą apmokestinimą panaikinti. Kolegos, tai iš tiesų iš lubų paimtas įstatymas, stengiantis buhalteriškai užkamšyti biudžeto skyles, kartu sukuriant diskriminacines sąlygas atskiroms verslo grupėms ir užkraunant joms visiškai naują mokestį. Pavyzdžiui, man neaišku, kodėl apmokestinami automobiliai, o ne valytojų skudurai, kurių kiekis, kaip žinote, priklauso nuo administracinių ir gamybinių patalpų grindų ploto.
Mielieji kolegos, kviečiu dabar pritarti Prezidento siūlymui grąžinti, nedarykime nesąmonių. Jeigu padarėme nesąmones, taisykime jas padarę. Kviečiu palaikyti Prezidento siūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi prieš nėra, todėl už – V. Baltraitienė. Prašau.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Aš taip pat kviečiu kolegas balsuoti už Prezidento veto, tuo labiau matome, kad valdantieji taip pat neprieštarauja, matyt, sutinka su Prezidento siūlymu iš naujo svarstyti šitą įstatymą. Bet aš taip pat, kaip ir kolega V. Mazuronis, siūlau šitą įstatymą iš viso atmesti ir palikti kaip negaliojantį. Nes turbūt niekas nepaskaičiavo, kiek pačiai valstybei kainuos šis mokestis. Juk žinome, kad pagal kitus įstatymus, įvedus bet kokį naują mokestį, valstybė iš savo biudžeto turi kompensuoti šias išlaidas biudžetinėms institucijoms. Įdomu, ar kas nors yra paskaičiavę, ar daugiau bus išmokėta iš biudžeto pinigų, ar daugiau verslas sumokės biudžetui. Iš tiesų siūlau dabar pritarti veto, svarstyti ir iš viso šį įstatymą atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi kalbėjo du už, prieš nėra, todėl teikiu šį klausimą balsuoti. Kas už tai, kad būtų svarstomas grąžintas įstatymas iš naujo? Prašom.
Balsavo 106. Už – 105, prieš nėra, susilaikė 1, taigi pritarta. Ir šiandien Seniūnų sueigoje buvo lyg ir sutarta, kad pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, papildomų nesiūlyta. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Ačiū.
Taigi komitetui yra pasiūlymas svarstyti klausimą sausio 14 d., t. y. rytoj, o pateikimas ir priėmimas 15 d., ketvirtadienį. Taip, priėmimas 15 d.
Dėkoju. Mielieji kolegos, pereiname prie darbotvarkės 1-4 klausimo, taip pat yra grąžintas įstatymo projektas Nr. XIP-157 pakartotinai svarstyti. Kviečiu į tribūną pranešėją – Respublikos Prezidento patarėją Ramūną Vilpišauską.
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 m. gruodžio 29 d. dekretu Nr. 1K-1656 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ konstatuoja: šio įstatymo paskirtis – nustatyti, kad laikinasis mokestis už juridinių asmenų valdomus automobilius būtų administruojamas pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.
Šis įstatymas tiesiogiai susijęs su Lietuvos Respublikos laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymu, kurį Lietuvos Respublikos Prezidentas grąžino Seimui pakartotinai svarstyti, siūlydamas atidėti laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įsigaliojimo datą, kad subjektai, kuriems bus taikomos šio įstatymo nuostatos, galėtų susipažinti su įstatymu, pasirengti jo taikymui. Šių įstatymų normos turi būti suderintos, nes priešingu atveju susidarytų teisinio netikrumo situacija, kai dvejuose galiojančiuose įstatymuose būtų įtvirtintos skirtingos ir viena kitai prieštaraujančios normos, nustatančios laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įsigaliojimo terminą. Toks skirtingas teisinis reguliavimas pažeistų konstitucinius teisės normų aiškumo ir suprantamumo teisės subjektams, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus, suponuojančius valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo stabilumą ir tikrumą. Todėl Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymą ir pakeisti jį numatant, kad šis įstatymas įsigalioja 2009 m. balandžio 1 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. 10 min. klausimams. Užsirašė klausti Seimo narys K. Daukšys, po jo – J. Olekas. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis patarėjau, Prezidentas savo laiške rašo, kad mato daug trūkumų Seimo skubotai priimtuose įstatymuose ir augančios ekonomikos sąlygomis tokio biudžeto nepasirašytų. Tai lyg ir reikštų, kad realiai Prezidentas normaliomis sąlygomis tų įstatymų, visų, kurie buvo pateikti, faktiškai nepasirašytų. Teisingai reikia suprasti? Jeigu taip, tai sakykite, kodėl vis dėlto buvo pasirinktas tas įstatymas, kuris mažiausiai turi įtakos ir ekonomikai, ir žmonėms, ir visiems kitiems? Kur čia šuo pakastas? Ar tiesiog Prezidentas nedrįso pasakyti valdžiai, kad ji priėmė nesąmoningus įstatymus ir juos reikia iš viso tvarkyti? Ar Prezidentas galvojo, kad prieš užsienio (…) institucijas parodyti mūsų dabartinės Vyriausybės nekompetenciją būtų negerai pačiai Lietuvai? Ar kokie nors kiti motyvai yra?
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Noriu dar kartą atkreipti jūsų dėmesį, jog Prezidentas savo laiške teigia, jog Seimui grąžina dar kartą svarstyti tik tuos įstatymus, kurie itin pakerta piliečių pasitikėjimą valstybe arba kurie sukuria daug neapibrėžtumo ir sąmyšio. Ar iš tikrųjų tai nėra svarbus įstatymas Lietuvos įmonėms? Ir jeigu būtų apmokestinti fizinių asmenų automobiliai, ar tai būtų nesvarbu, kaip jūs teigiate, Lietuvos žmonėms? Iš tikrųjų galima labai smarkiai diskutuoti. Ir klausimas, su kokiais kitais įstatymais jūs lyginsite, nes pagal šį įstatymą buvo planuojama surinkti apie 300 mln. litų, jei neklystu, į nacionalinį biudžetą. Todėl vis dėlto tai yra svarbu, ir ypač toms įmonėms, kurios tiesiogiai naudoja automobilius savo versle, savo veiklai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J. Olekas, po to – K. Glaveckas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, Prezidentas savo laiške teigia, kad tokių įstatymų nepasirašytų augančios ekonomikos sąlygomis. Bet tuo metu, kai jis pasirašė, buvo žinomi Lietuvos ekonomikos augimo rezultatai 4,9 %, o praeitų metų iš viso turbūt bus 3 ar 2 % augimas. Tai ekonomikos augimas buvo, tik galbūt lėtesnis negu anksčiau.
Bet mano klausimas yra dėl dabar pateikiamo įstatymo. Jūs pristatydamas ir ankstesnį įstatymą teigėte, kad tai yra tik atidėjimas. Ta našta vis tiek gula, ji gula ne tik ant stiprių juridinių įmonių, bet gula ir ant tokių visuomeninių organizacijų, kurios užsiima labdara, kurios padeda invalidams, ir jie visi turėtų mokėti gana didelius pinigus, palyginti su tų organizacijų biudžetais. Ir kita, ką jūs pasakėte, kad Seimas turi galimybę padaryti taip, kad šis įstatymas neįsigaliotų. Ar jūs atstovaujate savo nuomonei, ar ir Prezidento tokia nuomonė tarp eilučių, kad būtų geriau, kad šis įstatymas neįsigaliotų ir mes neturėtume jokio spaudimo Lietuvos gyventojams. Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už klausimą. Dėl pirmos jo dalies dėl ekonomikos augimo. Praėjusiais metais, nors visų metų duomenys dar nėra žinomi, tačiau iš tiesų pirmus tris ketvirčius šalies ekonomika augo. Tačiau vertinant prognozes, kokie ekonomikos pokyčiai prognozuojami šiemet, kaip žinote, prognozuojamas gana nemenkas smukimas. Todėl būtent tai ir apskritai neapibrėžtumą, nes bet kokios prognozės keičiasi kas pora savaičių, kaip tik Prezidentas ir turėjo galvoje.
Jūs klausėte nuomonės dėl šio įstatymo laikymo negaliojančiu, ar tai Prezidento nuomonė. Dar kartą noriu jums pacituoti jo paties laišką. Jis atkreipia dėmesį, jog per šį laiką būtina dar kartą apsvarstyti tokio mokesčio, ypač ketinimo apmokestinti gyventojų turimus automobilius, pagrįstumą. Ar remiuosi tik šia citata.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Glaveckas, po to – Z. Balčytis.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs teisingai savo pranešime sakėte, kad mokesčių didinimas, ypač recesijos laikotarpiu, yra labai nepopuliarus ir labai nemalonus dalykas. Tačiau situacija yra tokia, kad mes neturime finansinių rezervų, kitaip tariant, jų nepalikta šiai Vyriausybei. Be to, mes turime Valiutų valdybos modelį. Bet to, jūs teisingai paminėjote, kad Prezidentas, patarėjai negali nurodinėti Vyriausybei, tačiau Prezidentas turi teisę teikti įstatymus. Klausimas bus toks. Sakykite, kai prieš ketverius metus prasidėjo didysis ekonomikos kilimas ir kai jo „farvateris“ buvo nekilnojamasis turtas, ypač spekuliacija nekilnojamuoju turtu, aš tris kartus teikiau ir rašiau Prezidentui, kad reikia apmokestinti spekuliacinį pelną, nes visiems buvo aišku, kad, nusipirkęs sklypą už 100 tūkst. ir po trejų metų pardavęs už 10 mln., tu nieko nemoki. Sakykite, ar Prezidentas ir patarėjai nematė galimybės tada, kai mes turėjome labai didelį pakilimą, turėjome atskiras investicijų šakas, kurios buvo nepaprastai pelningos, apmokestinti mokesčiu ir turėti rezervą, kad dabar nereikėtų imtis tokių ekstraordinarinių priemonių? Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkoju už klausimą. Pirmiausia norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į Prezidento laiško 1 pastraipą, kurioje jis teigia, jog, „Gyvendami spartaus gerovės augimo metais, nesugebėjome tuo pasinaudoti, pataupyti galimam sunkmečiui“ (citatos pabaiga). Kaip žinote, Prezidentas keletą metų iš eilės nuolat siūlė ir atkreipė Vyriausybės bei Seimo dėmesį į tai, kad reikia subalansuoti biudžetą ir turėti perteklių tuo metu, kai šalies ekonomika taip stipriai kilo. Kartu buvo teikiama ir daug kitų siūlymų ir dėl realaus programinio biudžeto principų taikymo, ir dėl lengvatų būsto paskoloms, kurios prisidėjo prie nekilnojamojo turto kainų didėjimo, atsisakymo. Tie siūlymai buvo pateikti, bet į daugelį jų nebuvo atsižvelgta. Kyla klausimas kodėl? Bet kad Prezidentas apie tai yra sakęs savo nuomonę ir anksčiau, aš galiu dar kartą pakartoti, ir šiame laiške…
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Z. Balčytis. Po to – V. P. Andriukaitis.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, iš tikrųjų iš patirties žinau, kad nė viena Vyriausybė kitai Vyriausybei nepalieka kokių nors papildomų rezervų, nes yra valstybės nacionalinis biudžetas, kuris tvirtinamas Seime. Iki šiol visi tie biudžetai buvo patvirtinti kaip turintys fiskalinį deficitą.
Mano klausimas dėl teikiamo įstatymo projekto. Jeigu mes nukeliame terminą vienam ketvirčiui, tai 2009 m. biudžetas praranda tam tikrą dalį pajamų. Logiškai mąstant, šis biudžetas tampa nesubalansuotas, nes trūksta to vieno ketvirčio pajamų. Ar ir pagal dabartinį pasiūlymą neišlieka galimybė, kad egzistuoja teisinio reguliavimo tikrumo problema, nes mes lyg ir nukelsime terminą, bet biudžeto nekoreguojame, ir ar nebūtų buvę geriau iš karto laikyti šį įstatymą nepriimtą ir taip išspręsti problemą?
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Jeigu šis įstatymas būtų laikomas nepriimtas, tai taip pat reikėtų spręsti klausimą dėl šių įplaukų. Kaip žinote, sprendžiant šią problemą, kuri, kaip jūs teigiate, galioja ir pirmajam ketvirčiui, reikėtų ieškoti galimybių mažinti valstybės išlaidas. Tačiau tokio teisinio neapibrėžtumo situacija iš esmės susidaro visada, kai per tuos metus priimami įstatymai, kurie keičia valstybės išlaidas arba įplaukas. Priėmus tokį įstatymą, jeigu jis neįsigalioja kartu ir nėra priimamas prieš priimant kitų metų biudžetą, kiekvieną kartą reikia koreguoti paties biudžeto vykdymą ir dažniausia arba mažinti išlaidas, arba skolintis ir didinti deficitą. Šiuo atveju taip pat reikės taip daryti, ir tai jau Vyriausybės, koalicijos apsisprendimo klausimas, koks konkretus būdas bus pasirinktas.
PIRMININKAS. Liko 45 sekundės. Paskutinysis klausia Seimo narys V. P. Andriukaitis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Kadangi liko tik 45 sekundės, tai mano pirmoji pastaba. Jeigu kalbėtume apie nacionalinius biudžetus, tai Estija ir Latvija penkerius metus turėjo labai subalansuotus biudžetus, tačiau jų ekonominio kilimo situacija buvo kur kas prastesnė ir rezultatai prastesni. Latvija taip pat dvejus metus, o rodikliai yra panašūs. Mano nuomone, mes gydome ne tą ligą ir ne tais instrumentais.
Klausimas paprastas: koks būtų jūsų pasiūlymas, kaip kompensuoti kito ketvirčio trūkumą, jeigu jūs siūlote nukelti įstatymo įsigaliojimą, nes jūs kartu turėtumėte siūlyti ir tai, kaip padengti trūkstamas lėšas? Priešingu atveju Biudžeto sandaros įstatymas ir Seimo statuto procedūra nenumato tokio svarstymo. Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkoju. Reaguodamas į pirmąją jūsų klausimo dalį, norėčiau atkreipti dėmesį, kad vis dėlto Estijos padėtis yra geresnė nei Lietuvos kaip tik todėl, kad ekonomikos kilimo metais ten buvo sukauptas rezervas, ir tai, daugelio ekspertų vertinimu, Estijai smarkiai palengvina dabartinę padėtį.
Atsakysiu į jūsų klausimą dėl kompensavimo priemonių. Kaip sakiau, tai yra prioritetų klausimas. Kadangi Vyriausybė artimiausiu metu planuoja pateikti siūlymus, kaip mažinti valdymo išlaidas mažiausiai 10 %, atrodo, čia gali būtų rezervų. Taip pat, kaip žinote, yra planuojama lenkų koncernui parduoti likusias valstybei priklausančias „Mažeikių naftos“ akcijas. Iš to taip pat bus gauta nemažai įplaukų, jeigu neklystu, 700 mln. Lt. Tai yra tos galimybės, iš ko būtų galima kompensuoti šį lėšų praradimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ačiū. Mielieji kolegos, netrukus balsuosime už tai, ar svarstysime grąžintą įstatymą iš naujo. Prieš balsuojant, motyvai už ir prieš. Po du.
Už – J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti ir svarstyti Prezidento pateiktą įstatymą, nors manyčiau, kad būtų geriausia, jeigu mes apskritai, kaip siūlė Prezidento patarėjas, pasinaudotume savo galimybe, kad ir šis, ir prieš tai buvęs įstatymas neįsigaliotų ir Lietuvos juridiniai asmenys būtų apsaugoti nuo tokio papildomo mokesčio, kuris daugeliui organizacijų, ypač smulkioms verslo, juridinėms organizacijoms, visuomeninėms, labdaros organizacijoms, apsunkintų veiklą… kad toks įstatymas nebūtų priimtas. Apgailestauju, kad mes ir Prezidentas buvome įvelti į tokio įstatymo svarstymą ir keletą naktų čia praleidome besiginčydami. Dabar po truputį lyg ir einame konsensuso linkme matydami, kad savo padarytas klaidas dar galime ištaisyti. Į tai, ką ne vienas opozicijos atstovas sakė, kad šio įstatymo priėmimas dar labiau stabdo ir žlugdo ekonomiką, ypač smulkųjį ir vidutinį verslą, buvo neatsižvelgta. Šiandien mes turime galimybę, dar neįsigaliojus įstatymui, savo klaidą ištaisyti. Kviečiu kolegas pritarti šio įstatymo svarstymui. Siūlyčiau, kad svarstymo metu šis ir prieš tai buvęs įstatymai būtų atmesti ir mes neuždėtume tos naštos Lietuvos žmonėms. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nėra. Motyvai už – K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad Prezidentas vetavo bent šį įstatymą, kuris realiai, ypač smulkiajam verslui, būtų uždėjęs baisias išlaidas, kurios būtų sunkiai pakeliamos. Stambusis verslas, aišku, išgyventų, bet smulkiajam verslui būtų be galo sunku taip apmokestintam gyventi, todėl siūlyčiau palaikyti Prezidento veto.
Kartu labai gaila, kad Prezidentas nusprendė, jog Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, kuris reikalauja daugiau lėšų ir sukelia daugiau sumaišties valstybės ekonomikai, yra geresnis už šį ir jo nevetavo. Pasigendu ir Prezidento patarėjų iniciatyvos pateikti Seimui ne tik laišką, bet įstatymų projektus, kurie pataisytų padėtį, nes visi matome, kad valstybė šiandien atvesta prie tam tikros ekonominės ribos, ir Prezidentas labai teisingai savo laiške rašo, kad normaliomis sąlygomis tokio biudžeto ir tokių įstatymų nepasirašytų. Tai tada būtų labai gerai, jeigu Prezidentas pateiktų bent vieną ar kitą įstatymą, kuris iš tikrųjų pataisytų padėtį, dabar susiklosčiusią valstybėje dėl konservatorių Vyriausybės nesugebėjimo susitvarkyti ir suprasti ekonomikos realybės šios dienos gyvenime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, teikiu… atsiprašau, atsirado prieš. Seimo narys J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš raginčiau ne tik prieš Prezidento veto, apskritai prieš visą įstatymą. Vadinasi, nė vienam iš tų variantų nepritarti, nes, kiek supratau, Prezidentas ryžosi vetuoti tik atidėdamas įstatymo įsigaliojimą. Tačiau kiek tokių mažų, smulkių įmonių, kurios atlieka smulkias, bet visiems mums būtinas paslaugas, o joms tikrai nereikia sunkvežimių, ir tenkinasi tik lengvaisiais automobiliais? Vadinasi, joms būtų užkrauta didžiulė našta. Kiek yra viešųjų įstaigų, kurios teikia socialines paslaugas mūsų visuomenės nariams, kaimo bendruomenės, kurios gyvena tik iš entuziazmo, kur žmonės iš esmės negauna atlygio? Vakar, tvarkydamas senus „Alytaus naujienų“ laikraščius, radau straipsnį, Eičiūnų kaimo bendruomenė kreipėsi į visus jus prašydama, kad nebūtų priimtas toks įstatymas, nes jų pirmininkė per mėnesį dviračiu nuvažiuodavo 300–400 km, o dabar, ne taip seniai, jie įsigijo automobilį, ir jis bus apmokestintas. Žmonės dirba be atlygio, susidėję nusipirko automobilį – mes apmokestinam tokius. Visiškai nepadarėm normalių išimčių, todėl negaliu pritarti nei vienam, nei kitam variantui. Raginčiau balsuoti visus taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir prieš – Seimo narys V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pratęsdamas J. Sabatausko išsakytus argumentus prieš, aš norėčiau kreiptis į Prezidento patarėją R. Vilpišauską ir pasakyti, kad normaliomis sąlygomis, Prezidentas laiške rašo, jis nepasirašytų tokio įstatymo projekto, bet aš manau, kad ir nenormaliomis sąlygomis arba prognostinėmis sąlygomis, kurios gali būti dar blogesnės, tikrai negalima tokio pasirašyti, nes jis dar labiau pablogina tai, ką mes galime prognozuoti. Kaipgi galima taikyti priemones, kurios, užuot padėjusios nenormaliomis sąlygomis išeiti su geresniais rezultatais, taikyti priemones, kurios priešingai – blogina nenormalias sąlygas dar daugiau. Galima labai pagrįstai įrodyti, kodėl visas kompleksas priemonių iš tikro visiškai ne pagerins padėties, o priešingai, ją blogina. Tai jeigu aš žinau, kad yra bloginimas situacijos, tai kodėl aš prisidedu prie situacijos bloginimo? Juk kritika visų šių priimtų sprendimų motyvuota kaip tik tuo, kad jos pablogins galimą sudėtingą padėtį, o ne pagerins. Tai jeigu nenormalios sąlygos, ir daugelis ekspertų kalba, kad vaistai siūlomi ne tie, tai kaip galima pasirašyti? Šiuo atveju, medicinos terminais kalbant, vietoj vaistų jūs skiriate tokias priemones, kurios ligonį nuvaro į kapus. Maždaug pajuokaujant, kaip čia pasakius: ačiū, daktarai, manėm, kad neišlaikysim… Tai šiuo atveju neryžtingumas, kai, priešingai, reikėjo pademonstruoti labai ryžtingai ir pateikti pataisas, kurios būtų pasvertos ir motyvuotos, tiktai dar kartą įtikina, kad Prezidentas bijo prisiimti bet kokią atsakomybę už tai, kad…
PIRMININKAS. Laikas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …padėtį pakeistų arba pagerintų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kalbėjo du už, du prieš. Teikiu balsuoti klausimą. Kas už tai, kad Prezidento grąžintas Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas būtų grąžintas ir svarstomas iš naujo, prašom balsuoti.
Balsavo 108: už – 103, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi įstatymas grąžintas svarstyti iš naujo. Siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų, papildomų Seniūnų sueigoje nebuvo siūloma. Komitetui siūloma svarstyti sausio 14 d. O svarstymas ir priėmimas numatytas 15 dieną. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip.“) Ačiū.
Pagal darbotvarkę klausimas 1-5, taip pat grąžintas Prezidento įstatymas pakartotinai svarstyti Nr. XIP-198. Kviečiu į tribūną pranešėją – Lietuvos Respublikos Prezidento patarėją R. Vilpišauską.
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Prezidentas 2008 m. gruodžio 29 d. dekretu Nr. IK-1654 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo“ grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti“ konstatuoja: Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo paskirtis – nustatyti valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo, užtikrinančio Lietuvos Respublikos gyventojų papildomas pajamas senatvėje, teisinį pagrindą bei pagrindinius principus. Šiame įstatyme nustatyta valstybės pareiga kasmet pervesti pensijų kaupimo bendrovėms tam tikrą pensijų įmokos dydį vertintina kaip valstybės įsipareigojimas pensijų kaupimo bendrovėms ir piliečiams, lemianti piliečių apsisprendimą pasirašyti pensijų kaupimo sutartis. Įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, kuria keičiama Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, nustatoma, kad valstybės pervedamas pensijų kaupimo bendrovėms pensijų įmokos dydis 2009 ir 2010 m. – 3 % dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, o ne 5,5 %, kaip yra nustatyta šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatyme. Akivaizdu, kad sprendimas sumažinti pensijų kaupimo bendrovėms pervedamo valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokos dydį yra tiesioginių valstybės įsipareigojimų nevykdymas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais, numato įstatymo leidėjo pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų lėšų, būtinų šioms išmokoms mokėti, sukaupimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad nustatant teisinį reguliavimą valstybei kyla pareiga laikytis konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo principų. Šis reikalavimas kyla iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kuriuo grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Konstitucija.
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad vykdant pensijų sistemos reformą vienų pensijų gali nelikti, kitų dydžiai gali sumažėti. Tokiu atveju įstatymų leidėjas privalo nustatyti asmenims dėl tokio reguliavimo pasikeitimo susidariusių praradimų teisingą kompensavimo mechanizmą. Todėl asmenys, apsisprendę dalį valstybinio socialinio draudimo įmokos kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose, turi teisę ir teisėtą lūkestį reikalauti, kad valstybės prisiimtas įsipareigojimas pervesti įstatymu nustatyto dydžio įmokas būtų vykdomas arba dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo jiems būtų teisingai kompensuoti susidarę praradimai. Todėl Lietuvos Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalimi, grąžina Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymą ir siūlo šio straipsnio 1 dalį, nustatančią privačioms pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos dalies dydį, laikyti nepakeista.
PIRMININKAS. Dėkoju. 10 minučių klausimams. K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis patarėjau, turėčiau tokį klausimą. Ta pensijų dalis, kuri dabar patenka į privačius fondus, deja, buvo panaudota labai neefektyviai pačių žmonių atžvilgiu, nes dabar tie fondai yra nukritę. Aišku, galbūt negali jų labai keikti, nes pati pasaulio ekonomika smuko. Kita vertus, tie pinigai yra išvežami iš Lietuvos, o tai yra, ko gero, baisiausia. Manau, konservatorių Vyriausybė, turėdama galvoje, kad jie mato krizę Lietuvoje, šiuo atveju pasielgė labai teisingai – jie pabandė sustabdyti pinigų išvežimą iš Lietuvos.
Prašau pasakyti, ar Prezidentas šia prasme nenagrinėjo to įstatymo ir ar Prezidentas neturėjo kokių nors pasiūlymų galbūt nesumažinant pervedimų į privačius fondus taip apriboti fondų veiklą, kad jie, pavyzdžiui, Lietuvoje investuotų ne mažiau kaip 80 % pinigų, ar kitus dalykus, kas būtų visiškai suprantama ir visiškai aišku atsižvelgiant į šios dienos poreikius? Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū už klausimą. Prezidentas labai išsamiai svarstė šį klausimą. Reikia sutikti, kad dabartiniai pensijų fondų rodikliai nedžiugina ir kelia abejonių, ypač vyresniojo amžiaus žmonėms, kuriems liko nedaug laiko iki pensinio amžiaus. Iš to daryti išvadas apie ilgalaikį, dešimtmečiais turintį tęstis procesą, būtų labai nekorektiška, nes tokie ekonominiai ciklai yra įprastas rinkos ekonomikos bruožas. Būtų keista, jeigu investicijų grąža nuolat sparčiai augtų taip, kaip buvo prieš kelerius metus. Kaip tik dėl ekonominių ciklų ir dėl besikeičiančių rinkos sąlygų dar svarbesnis tampa pensijų reformos kryptingumas ir nuoseklumas.
Beje, kalbant apie nuosmukį, jeigu sutiktume su daugelio ekspertų prognozėmis, jog galima tikėtis akcijų atsigavimo rinkos šių metų antrojoje pusėje ar kitais metais, tai būtų kaip tik tas laikas, kai būtų protingiausia kuo daugiau investuoti, o ne sumažinti investuojamą dalį. Žinoma, Prezidentas pritaria tam, kad būtų svarstomas apskritai pensijų reformos procesas ir būtų įvertinama ta kritika tiek dėl lėšų pervedimo, tiek investavimo tik užsienyje, tiek ir vertinami tie siūlymai, kurie dabar yra svarstomi viešoje diskusijoje dėl dalies lėšų investavimo į Vyriausybės vertybinius popierius. Prezidentas labai sveikintų tokią diskusiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V. Matuzas, po to – J. Veselka.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamasis patarėjau, prisimename visai neseną istoriją, dėl kurios šiandien ir, matyt, dar ilgai mes blogai jausimės, tai yra Atominės energetikos įstatymą, priimtą 2008 m. vasario 1 d. Manau, labai greitai, prieštaraujant daugeliui organizacijų, žmonių, vasario 12 d. jis jau buvo Prezidento pasirašytas. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Pagrindinis „Sodros“ įstatymas, kuriame yra aiškiai įvardyti procentai, kurie bus pervedami į privačių pensijų fondus, tas įstatymas pasirašytas. Lydimąjį, apie kurį dabar kalbame, jūs siūlote vetuoti. Tai artėjant pietums aš norėčiau, kad jūs pasidalytumėte patirtimi apie Prezidento patarėjų virtuvę, receptus, naudojamus įstatymų pasirašymų patiekaluose. Kokia gi logika vadovaudamiesi jūs patariate šitaip Prezidentui elgtis? Ačiū.
R. VILPIŠAUSKAS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia dėl pirmosios jo dalies. Naujas Atominės elektrinės įstatymas prieš metus, praėjusią žiemą, buvo koreguojamas, o ne priimamas. Kaip jūs žinote, jis buvo priimtas pusmečiu anksčiau. Diskusija dėl jo vyko gana ilgai, ir Prezidentas taip pat jį pasirašė po ilgų svarstymų, jeigu neklystu, beveik visiškai išnaudodamas jam Konstitucijos suteiktą 10 dienų terminą.
Šiuo atveju aš noriu atkreipti dėmesį, kad kai kuriuose įstatymuose, kurie buvo priimti kartu su šių metų Biudžeto įstatymu, taip pat Socialinio draudimo biudžeto įstatymu, numatytas įsigaliojimo terminas buvo šių metų sausio 1 d. Tai buvo mažiau nei Konstitucijoje numatytas 10 d. terminas, kurį Prezidentas turi ir gali svarstyti šiuos įstatymus. Todėl tai taip pat reikėtų turėti galvoje kalbant apie teisines kolizijas ir vertinant Prezidento geranoriškumą kuo greičiau priimti sprendimus. Nepaisant to, jog įstatymų buvo daug, jie buvo sudėtingi, vis dėlto Prezidentas puikiai suprato, jog visuomenė, verslas pirmiausia laukia aiškumo.
Gerai, kad yra galimybė apskritai atsakyti į tą klausimą dėl teisinės kolizijos, nes šis klausimas jau kurį laiką yra keliamas. Atsakydamas į jį, aš pirmiausia norėčiau pabrėžti, jog sprendimas vetuoti tik Pensijų sistemos reformos įstatymą, bet palikti sumažintą rodiklį „Sodros“ biudžeto įstatyme, buvo priimtas išsamiai įvertinus galimus sprendimų variantus ir pasirinkus tinkamiausią, kuris Prezidentui leidžia parodyti savo principinę nuostatą dėl pensijų reformos tęstinumo, kartu neužkertant kelio įsigalioti reikiamoms „Sodros“ biudžeto įstatymo pataisoms, pavyzdžiui, mažinančioms galimybes piktnaudžiauti motinystės išmokomis.
Buvo svarstomas ir „Sodros“ biudžeto įstatymo vetavimas, tą taip pat reikia pripažinti. Juo labiau kad yra abejonių dėl nuostatų, kurios reglamentuoja naujų profesijų, t. y. kūrybinių darbuotojų, sportininkų, įtraukimą į „Sodros“ sistemą. Galiausiai Prezidentas apsisprendė, jog mažiausiai neapibrėžtumo sukeltų tik Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo vetavimas, kartu siūlant Vyriausybei grįžti ir dar kartą gerai apsvarstyti naujų profesijų įtraukimo į „Sodros“ sistemą nuostatas. Be to, ši teisinė kolizija gali būti nesunkiai išspręsta priėmus Prezidento veto ir po to atitinkamai pataisius „Sodros“ biudžeto įstatymą.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, jog priimant 2009 m. biudžeto ir mokesčių įstatymų paketą buvo iškilusi ne viena rimta teisinė kolizija. Kyla klausimas, pavyzdžiui, ar buvo laikomasi Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnio nuostatos, jog mokesčių įstatymai, kiti įstatymai ir teisės aktai bei jų pakeitimai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas? Ar iš tikrųjų taip buvo padaryta?
Kaip vertinti tai, jog nemažai įstatymų, kaip minėjau, buvo priimti numatant įsigaliojimo datą anksčiau, nei baigiasi Konstitucijoje numatytas 10 dienų Prezidentui apsispręsti dėl įstatymo pasirašymo suteikiamas terminas?
Vis dėlto, įvertindamas visas šias teisines aplinkybes, Prezidentas, kaip žinote, nusprendė suteikti pasitikėjimo kreditą šiai koalicijai ir pasirašyti pagrindinius įstatymus bei savo pastabas pateikti laiško forma, o vetuoti tik tuos, kurie, kaip minėjau, labai pakerta piliečių pasitikėjimą valstybe arba sukuria daug neapibrėžtumo ir sąmyšio.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys J. Veselka. Prašom.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs taip ilgai aiškinote, kad greičiausiai arba Prezidentas yra stebukladarys ir sugeba turėdamas vieną litą dviem padalyti po litą, arba Prezidentas paprasčiausiai apsiriko tvirtindamas šią Vyriausybę. Iš jūsų aiškinimo aišku, kad „Sodros“ (…) 5,5 % „Sodros“ biudžetą galima subalansuoti, galima laiku išmokėti pensijas, nenuskriaudžiant šiandien pensininkų. Jeigu jau Vyriausybė šito nesugeba… „Sodros“, iš jūsų aiškinimo, kur lengvai galima sutvarkyti, tai kaip ji sugebės tvarkyti visą ekonomiką krizės sąlygomis?
Ar ne geriau būtų padaryti viešą pareiškimą, kad ši Vyriausybė neprofesionali, nesugeba tvarkyti finansų, tarp jų iš dalies ir „Sodros“, ir atstatydinti šią Vyriausybę? Priešingu atveju privatūs fondai „praganė“ nuo 40 % iki 60 % jiems pervestų valstybės sąžiningai sumokėtų verslo pinigų, ir kad atgautų tą pradinę vertę, reikės ne dvejų, o mažiausiai dešimties metų. Jūs kai kada žadate tą kompensavimą. Ar ne privatūs pensijų fondai privalėtų kompensuoti, kad apvogė būsimus pensininkus, o ne valstybė? Taigi Vyriausybę žadate atstatydinti ar ne? Jeigu ji (…), arba atsistatydinkite patys, nes visuomenę vedate į suklaidinimą.
R. VILPIŠAUSKAS. Ačiū už siūlymą, aš perduosiu Prezidentui šią idėją. Kadangi jūs iškėlėte „Sodros“ biudžeto deficito klausimą, aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbų dalyką, kodėl atsirado „Sodros“ biudžeto deficito problema. Būtent nuo to turėtų būti pradedama galvojant, kokios priemonės yra tinkamiausios jai spręsti. Pensijų sistemos reformos įstatymo pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte teigiama, kad valstybėje gali susidaryti tokia ypatinga situacija – ekonominė krizė, gaivalinė nelaimė ir panašiai, kai neįmanoma sukaupti išmokoms mokėti būtinų lėšų. Šiuo argumentu yra grindžiamas įmokų dalies sumažinimas. Tačiau reikia suprasti, kokia buvo susidariusi situacija tuo metu, kai buvo nuspręsta sumažinti įmokas į pensijų fondus.
Kaip minėjau, Lietuvos bendrasis vidaus produktas per pirmuosius tris 2008 m. ketvirčius augo beveik 5 %. Tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europos Sąjungos šalyse. „Sodros“ biudžeto įplaukos tuo laikotarpiu viršijo planą ir buvo maždaug 10 % didesnės negu per tą patį 2007 m. laikotarpį. Beje, pagal preliminarius duomenis, atrodo, per visus praėjusius metus „Sodros“ biudžeto įplaukos viršijo planą. Tačiau, nepaisant augusios ekonomikos ir didėjusių „Sodros“ biudžeto įplaukų, 2007 m. pabaigoje sukauptas maždaug 1 mlrd. 300 mln. Lt. perteklius per praėjusius metus labai stipriai mažėjo. Praėjusių metų pabaigoje iš to liko maždaug tik 100 mln. Lt. Taigi, vertinant tai, kaip atrodė praėjusiais metais ekonominė situacija šalyje ir „Sodros“ biudžeto įplaukos, pagrindinių tokių pokyčių priežastis yra ne ekonominė krizė ar gaivalinė nelaimė. Nebent gaivaline nelaime būtų galima vadinti dėl sprendimų prieš rinkimus smarkiai padidintas „Sodros“ biudžeto išlaidas. Todėl ir teisinis pagrindas šiai priemonei taip pat yra labai sunkiai pagrindžiamas, nes nėra, kaip jūs sakėte, numatyta kompensacinių priemonių, kurios yra numatomos tokiais atvejais.
Beje, taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir į tai, kad net ir Latvijoje, kur ekonominė situacija sudėtingesnė, kaip žinote, jinai yra pasirašiusi susitarimus dėl stabilizavimo priemonių su Tarptautiniu valiutos fondu ir Europos Komisija bei Šiaurės šalimis, už finansinę paramą neplanuojama mažinti įmokų, mano žiniomis, į pensijų fondus, tas dydis yra 8 %, tiktai planuojama šį dydį artimiausius dvejus metus išlaikyti nepadidintą. Taigi, net ir esant tokiai prastai ekonominei padėčiai, nesiūloma mažinti į pensijų fondus pervedamos dalies. Aišku, prastėjant ekonominei padėčiai, negalima mažinti dabar mokamų pensijų ir bet kokios kalbos apie tai yra tik esamų ir būsimų pensijų gavėjų supriešinimas. Tai yra visiškai akivaizdu, kaip ir tai, jog dabar prastėjanti padėtis ir situacijos neapibrėžtumas komplikuoja prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi, tačiau esminis klausimas yra, ar dėl nesugebėjimo ekonominio augimo metais suformuoti biudžeto perteklių, rezervą, kuriuo būtų galima naudotis sunkmečio metu, turėtų būti koreguojami jau ne vienerius metus žinomi priimti įsipareigojimai šalies gyventojams, norintiems kaupti lėšas senatvei.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Ačiū. Taigi prieš balsuojant, ar svartyti Prezidento grąžintą įstatymą pakartotinai, motyvai už, prieš. Už – Seimo narys V. Gapšys. Prašau.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Pritardamas Prezidento veto, norėčiau pasakyti, kad stichine nelaime galėtume vadinti nebent Vyriausybės veiksmus, kuri per vieną dieną sugalvoja reformą, paliesiančią trečdalį Lietuvos gyventojų. Neapskaičiavusi, neapgalvojusi, su niekuo nepasitarusi paėmė sau ir nusprendė: pamažinsim, padidinsim, kaip norėsim, taip ir padarysim. Nenoriu šiandien leistis į matematinius skaičiavimus, bet norėčiau paminėti keletą argumentų. Pritariu Prezidento veto ir pateiktiems argumentams, kad yra neapgalvotas mechanizmas, kaip bus kompensuojami praradimai, nes teisėti žmonių lūkesčiai yra paliesti. Juo labiau kad pagal Pensijų reformos įstatymo 3 straipsnį pasitraukimas iš šitos sistemos yra labai ribotas. Todėl aš nežinau, ar yra pasiruošusi konstituciniams skundams dabartinė Vyriausybė.
Prezidento patarėjas labai gerai paminėjo, kad yra ir investavimo logika. Jeigu dabar yra patirti nuostoliai, tai vienintelė galimybė vėl pajusti augimą yra nemažinti pinigų, skirtų investavimui, investicijų… kartu su ekonomikos augimu galėsime atkurti padarytus praradimus. Juo labiau kad tokios šalys kaip Latvija skiria 8 %, Lenkija – 7,3 %, Estija – 6 % nuo „Sodros“ pajamų į pensijų fondus. Mes turime ir taip mažiausią skaičių iš aplinkinių šalių ir dar ruošiamės mažinti. Tai yra žiūrint vien iš investavimo pusės nelogiškas veiksmas. Dar daugiau, ilgojo laikotarpio praradimai bus dar didesni, nes turime atsižvelgti į tai, kad po tam tikro laikotarpio prasidės didesni išmokėjimai. Jeigu mes sumažinsime tą dalį, kurią gauname iš privačių fondų (išmokamą žmonėms), vadinasi, tą dalį paprasčiausiai reikės išmokėti „Sodros“ biudžetui. Kaip mes tada jį subalansuosime? Kaip mes jį balansuosime po dešimties metų? Juo labiau kad santykis…
PIRMININKAS. Laikas!
V. GAPŠYS (DPF). …dirbančiųjų pasikeis ir dar mažiau dirbančiųjų turės išlaikyti vieną pensininką. Todėl niekaip negaliu pritarti valdančiosios koalicijos veiksmams ir pritariu Prezidento veto.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, aš prašyčiau laikytis reglamento, nes paskui ne visi spėjame. Seimo narys E. Klumbys. Prašau.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, manyčiau, tai yra vienas iš nedaugelio atvejų, kai reikėtų pritarti Prezidento veto, kad pagaliau sustabdytume tą beprotybę, kuri buvo pradėta prieš porą metų, pradedant pumpuoti pinigus į pensinius fondus, kurie iš principo yra išpumpavimo iš Lietuvos žmonių stotys, po to pinigai tose stotyse yra „sudeginami“. Nereikia turėti daug vilčių, kad po 5 m. ar po 7 m., ar po 10 m. bus atkurta tų pirminių pinigų vertė. Tai yra pasakėlės vaikams. Jeigu mes iki šiol nesugebėjome šio įstatymo iš esmės pakeisti, tai bent padarykime tą žingsnį, kad bent kiek sustabdytume tų pinigų pervedimą į tas visiškai nereikalingas pinigų deginimo stotis. Dėl to tų pinigų liks kur kas daugiau Lietuvoje, tegul šie pinigai Lietuvoje pirmiausiai eina tų pensininkų labui. O paskui gal A. Kubiliaus Vyriausybė užteks proto atsisakyti to labai ydingo Privačių pensijų fondų įstatymo. Tą reikėtų padaryti kuo greičiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš norėčiau pasakyti dėl vedimo tvarkos. Reikėtų, kai pranešėjas atsako į klausimus, kad jis neužtęstų savo atsakymo ilgiau, negu Statute numatytas laikas, nes paskui daug norinčių paklausti negali šito padaryti. Mes klausiame vieną minutę, o atsakymai būna 5–7 minučių. Tai taip negalima pirmininkauti ir vesti posėdžių.
Dabar mano pasakymas, kodėl aš manau, kad reikia pritarti Prezidento veto. Iš tikrųjų Prezidento veto tenka pritarti tik dėl labai svarbios, tai yra konstitucinės, motyvacijos. Taip, iš tiesų šiuo atveju Seimo sprendimas taip pasielgti su įmokų mažinimu iš tiesų pakerta gyventojų, dalyvaujančių privačiuose pensijų fonduose, teisėtus lūkesčius. Čia bylų ir Konstitucinio Teismo nagrinėjimo tikrai neišvengsime. Bet teisūs tie, kurie sako, kad privatūs pensijų fondai – tai yra pinigų išpumpavimo stotys. Visai neseniai buvo labai įdomi medžiaga BBC ir kitose žiniasklaidos priemonėse apie labai garbių Volstryto žmonių, sukūrusių privačius fondus, situaciją. Paaiškėjo, kad jie 10 metų kūrė finansinę piramidę ir dabar jų fonduose yra nulis. Tai lygiai taip pat ir su privačiais pensijų fondais. Tai yra Buratino nuotykių pasaka apie tai, kaip galima pasodinti auksinį pinigą ir laukti iš medžio išaugančių auksinių lapų. Siūlyčiau skaityti „Buratino nuotykius“ ir taip lengvai nepasiduoti šitų privačių pensijų fondų pasakoms. Tačiau konstitucinė problema išlieka, todėl tenka pritarti…
PIRMININKAS. Laikas. Dėkoju, dėl vedimo tvarkos norėčiau atsakyti Seimo nariui V. P. Andriukaičiui. Pagal Statutą klausimui yra 1 minutė, atsakymui – 3. Iš viso yra skirta 10 minučių. Jeigu paklausė trys nariai, tai iš viso 12. Mes per 10 minučių suteikėme laiko paklausti trims. Taigi dėl Statuto žinojimo norėčiau, kad priekaištai būtų labiau argumentuoti. Ačiū.
Prieš kalba Seimo narys K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tiesų iš tų visų naktinių įstatymų, priimtų prieš Naujuosius metus, šis buvo pats logiškiausias ekonomine logika. Turint omeny, kad tokiu būdu stengiamasi sustabdyti pinigų išvežimą iš Lietuvos, tai krizės atveju yra labai logiškas dalykas. Labai gaila, kad Prezidentas sumanė būtent šitą, ekonominę logiką atlaikantį įstatymą, vetuoti, kai buvo daug tokių, kurie tos logikos neatlaiko. Todėl aš iš tikrųjų manau, kad šiuo atveju Vyriausybės pareiga yra tiktai padaryti dar kitą darbą – sutvarkyti tų privačių pensijų fondų veiklą ir parengti tokius įstatymus, kad jie tuos pinigus arba laikytų Lietuvoje, arba labai aiškiai atsiskaitytų su žmonėmis, kurie tuos pinigus padeda, ir būtų aišku, kodėl ir kaip jie tuos pinigus uždirba. Dabar juk realiai yra taip, valstybė iš žmonių tuos pinigus paima kaip mokesčius ir žmogus, realus, nelabai rūpinasi, kur tie pinigai nuėjo, nes jis tikisi, kad valstybė po to jam garantuos normalią pensiją. Tuo tarpu dalis pinigų, kurie būna sumokėti kaip „Sodros“ mokesčiai, nueina į privačius pensijų kaupimo fondus, ten jie arba išnyksta, arba didelė jų dalis panaudojama visokioms administracinėms išlaidoms, ateis žmonės po 10–15 metų prašyti pensijų, ką tie žmonės gaus? Tada iš tikrųjų prasidės krizė. Todėl aš pasisakau prieš Prezidento veto šiuo atveju, taip ir balsuosiu. Manau, kad galėjo patarėjai pateikti bent jau įstatymo pataisų, kad būtų sureguliuota tų fondų veikla. Manau, kad šis veto tarnauja tik pinigų išpumpavimui iš Lietuvos ir stambaus kapitalo interesams.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi ačiū kalbėjusiems dviem už, dviem prieš. Dabar siūlau balsuoti. Kas už tai, kad Prezidento grąžintas Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas būtų pakartotinai svarstomas?
Balsavo 111: už – 98, prieš – 9, susilaikė 4. Įstatymas grąžintas pakartotinai svarstyti. Pagrindiniu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti sausio 14 d., o plenariniame posėdyje tai siūloma padaryti sausio 15 d. Ar galime bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. Prašau.
Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kai įstatymai yra priimami protingi, tai juos remia ir opozicija. Štai matote, kiek iš opozicijos palaikė jūsų sprendimą. Aš siūlyčiau valdančiajai daugumai apskritai panaikinti šiuos privačius fondus ir kažkieno lengvą bizniuką, kai iš niekur atsiranda pinigai ir tuos pinigus suka, o atsakomybė faktiškai, manau, yra tiktai įstatymiška, realios atsakomybės už tų pinigų, jeigu jie pradingtų arba tie fondai bankrutuotų, iš tikrųjų nėra. Todėl aš manau, jeigu nori valstybė didinti žmonėms pensijas, tegu įkuria valstybinį fondą, jį administruoja ir prisiima atsakomybę. Jeigu bus tokia iniciatyva, tikrai jus sveikintume ir paremtume.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, pagal darbotvarkę mes atsiliekame tiktai 13 minučių. Siūlyčiau, ar galime bendru sutarimu tęsti darbą? Nebūtų prieštaraujančių? Dėkoju.
Pereiname prie 1-6 klausimų bloko. Pradėsime nuo 1-6a klausimo – Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo projekto Nr. XIP-170(2).
Kviečiu toliau posėdžiui… Kol kas nematau. Taigi kol kas klausimas 1-6a, įstatymo projektas Nr. XIP-170(2). Kviečiu į tribūną pranešėją V. Kurpavesą.
V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Noriu priminti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas šiam įstatymo projektui yra pritaręs. Šiuo metu mes turime apsvarstę kelis Seimo narių pasiūlymus. Tai buvo Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymas, Seimo Pirmininko A. Valinsko pasiūlymas ir Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymas, kurie yra susiję su įstatymo projekto įsigaliojimo data. Komitetas, apsvarstę tuos pasiūlymus, nutarė Seimo narių Č. Juršėno ir Seimo Pirmininko A. Valinsko pasiūlymams nepritarti, o pritarti A. Kubiliaus pasiūlymui. Jis siūlo nenustatyti įstatymo įsigaliojimo datos 2 straipsnyje, o tiesiog palikti tą straipsnį iš anos dalies, kur būtų numatyta, kad Vyriausybė pati parengtų ir pateiktų Seimui svarstyti būtinus įstatymų projektus.
Dabar koks buvo komiteto argumentas. Argumentas, matyt, tas, kad kartu su šiuo projektu yra pateikti visi lydintys įstatymai, kurie iš esmės apibrėžia Energetikos ministerijos kompetenciją. Dėl to, matyt, priimti kitus įstatymus nebūtų jokio poreikio. Tie įstatymai, mūsų nuomone, turėtų įsigalioti bendrąja tvarka, nes tai būtų teisinis pagrindas Vyriausybei priimti nutarimus ir kitus teisės aktus, kurie yra būtini, kad Energetikos ministerija būtų įsteigta. Taigi šis įstatymo projektas yra tiktai pradžia steigiant Energetikos ministeriją.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė. Prašau.
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, taigi Energetikos ministerijos įsteigimo įstatyme yra du straipsniai. Siūlyčiau dabar pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų lyg ir nėra.
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, nėra.
PIRMININKĖ. Pasiūlymų nėra.
V. KURPUVESAS (TPPF). Ne.
PIRMININKĖ. Motyvai už, motyvai prieš. Gerbiamieji kolegos, norintys kalbėti prieš yra dėl viso ar dėl… Dėl viso. Tai dėl 1 straipsnio yra norinčių kalbėti prieš arba už? Nematome. Ar galėtume bendru sutarimu? (Balsai salėje) Tada kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis… Ką tiktai kalbėti prieš užsirašė V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kad būtų paprasčiau, iš tikrųjų mes pastraipsniui taip pat norime balsuoti, nes visiškai aišku, kad yra Seimo narių, nepritariančių iš esmės šios ministerijos įsteigimui. Šiuo atveju motyvuoju ir dėl šio straipsnio, kad negaliu balsuoti, kad nesusidarytų įspūdis, jog mes bendru sutarimu priimam šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerai, ačiū. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas 1 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 29, susilaikė 5. 1 straipsnis priimtas.
Dėl 2 straipsnio, gerbiamasis pranešėjau, aš matau dviejų Seimo narių pasiūlymus. Seimo narys Č. Juršėnas. Prašau pakomentuoti pasiūlymą ir komiteto nuomonę.
V. KURPUVESAS (TPPF). Iš tiesų yra du pasiūlymai. Tai pasiūlymas 2 straipsnio 1 daliai. Seimo narys siūlo, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigaliotų nuo šių metų vasario 1 dienos. Komitetas siūlo nepritarti tokiam pasiūlymui, nes mes sutinkame su Seimo nario A. Kubiliaus nuomone, kad įstatymas turėtų įsigalioti bendra tvarka, kad nėra pagrindo jo įsigaliojimo nukelti vėlesniam laikui.
Pasiūlymas 2 daliai. Buvo siūloma nustatyti terminus, iki kada Vyriausybė turi parengti ir pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, pakeitimo projektus ir būtinus kitus teisės aktus. Motyvai kaip ir dėl pirmojo pasiūlymo, kad netikslinga nustatyti tokius terminus, tie veiksmai turi būti atlikti teisės aktų nustatyta tvarka, tai yra bendrąja tvarka.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, reikia 29 Seimo narių, kurie palaikytų pono Č. Juršėno pasiūlymą, kad galėtume svarstyti šį pasiūlymą. Balsuojame.
Balsavo 70 Seimo narių. Už – 40, prieš – 9, susilaikė 21. Dabar dėl pono Č. Juršėno pataisos nori kalbėti ją palaikydamas V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, norėčiau palaikyti šitą pataisą, nes Č. Juršėno pataisa susijusi su tuo, kad Seimas steigia ministeriją. Šiuo atveju tai nėra bendroji reguliavimo norma. Seimas kaip steigėjas turi numatyti ir terminus, ir procedūras, ir darbus, ir t. t. Ne Vyriausybė steigia ministerijas. Šiuo atveju Č. Juršėno pataisa yra logiška, bent jau šiek tiek pataisanti padėtį, kurią dabar siūlo Vyriausybė ir ją pristato komiteto pirmininkas. Siūlyčiau įsiklausyti į Č. Juršėno argumentus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalbės J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš pasisakau ir prieš šią pataisą bendrai, ir prieš visą šitą 2 straipsnį, manau, kad jis iš viso toks nereikalingas. Mes teoriškai nežinome, koks bus, jeigu priimame šitą įstatymą, jo likimas, per kiek laiko Seimas atiduos pasirašyti Prezidentui, ar Prezidentas nevetuos, jeigu vetuos, kada vėl svarstysime. Kokias nors datas rašyti nėra jokio poreikio. Suprantu, kai buvo pirminis sumanymas fiksuoti, kad įstatymas ir nauja ministerija tvarkingai pradeda funkcionuoti nuo sausio 1 dienos. Dabar, kai tai nepavyko, kada įstatymas įsigalios, nuo tada ir prasidės tos ministerijos steigimas. Ir jokių čia datų, jokių pavedimų Vyriausybei rašyti nereikia, nes Vyriausybė tai darys bendra tvarka pagal bendrąją atsakomybę.
PIRMININKĖ. Ačiū.
V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, tiesiog turėčiau vieną pasiūlymą. Kadangi komitetas pritarė Seimo nario A. Kubiliaus pataisai, kuris siūlo atsisakyti šio įstatymo įsigaliojimų terminų, tai aš siūlyčiau pirma apvarstyti šią pataisą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų eilės tvarka buvo registruotos Č. Juršėno ir Seimo nario A. Valinsko pataisos, tačiau yra registruota ir Seimo nario A. Kubiliaus pataisa, kurios esmė yra išbraukti 2 straipsnio 1 dalį. Mes turime apsispręsti, nes A. Kubiliaus pasiūlymo esmė, kad iš viso toje pirmoje dalyje nebūtų kalbama apie įsigaliojimo datą. Kai mes kalbame apie Seimo narių Č. Juršėno ir A. Valinsko pasiūlymus, tai iš esmės jie yra identiški, juose kalbama apie įsigaliojimą nuo 2009 m. vasario 1 d., ir komitetas nepritarė vienam ir kitam.
Aš siūlau dėl aiškumo pirmiausia apsispręsti dėl A. Kubiliaus pasiūlymo. Jeigu jam nebus pritarta, tada balsuosime už Č. Juršėno pasiūlymą, kur yra konkreti įsigaliojimo data – vasario 1 diena. Pagal Statutą logikos prasme reikia kalbėti apie išbraukimą, o po to apie priėmimą tos nuostatos, kuri reglamentuoja konkrečią datą. Todėl aš visiškai pritariu komiteto pirmininkui, kad reikia pradėti nuo Seimo nario A. Kubiliaus pataisos. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, iš tikrųjų tai kažkoks nonsensas. Kuo Seimo narys A. Kubilius geresnis už Seimo narį Č. Juršėną? Komiteto pirmininkas stovi tribūnoje, pristatė Seimo nario Č. Juršėno pataisą, dabar mes vidury tos pataisos svarstymo staiga šokame prie A. Kubiliaus pasiūlymo. Aš suprantu, kad ir vienas, ir kitas turi teisę būti išklausytas ir priimtas. Bet apsvarstykime iki galo Č. Juršėno pasiūlymą, po to kalbėsime apie A. Kubiliaus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kalbu apie statutinę normą, kad visada pirma balsuojama dėl išbraukimo, nes čia yra siūlymas išbraukti 2 straipsnio visą 1 dalį, ir tik po to apie korekciją, tai yra apie pataisą, kurią Č. Juršėnas įregistravo – to straipsnio 1 dalies įsigaliojimą nuo vasario 1 dienos.
Dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu tik pasakyti, kad mes pradėjome svarstyti vieną pataisą, kurios autorius yra taip pat Seimo Pirmininkas. Nežinau, ar čia nuo šiol bus Ministro Pirmininko diktatūra, kad būtinai pirma jo bus svarstoma, o Seimo Pirmininko pataisos po to. Bet dėl vedimo tvarkos aš norėčiau paprašyti, kad būtų galima užsiregistruoti dėl pataisų, nes šiuo metu mes kompiuteryje negalime dėl naujų pataisų užsiregistruoti.
PIRMININKĖ. Gerai, kompiuteris tuoj bus įjungtas ir jūs galėsite užsiregistruoti.
Kolegos, aš kviečiu pirmininką pristatyti Seimo nario A. Kubiliaus pataisą, kurioje kalbama apie 2 straipsnio 1 dalies išbraukimą, komiteto nuomonę ir komentarą.
V. KURPUVESAS (TPPF). Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymo esmė yra išbraukti 2 straipsnio 1 dalį, kuri nustato šio įstatymo įsigaliojimo datą. Iš tiesų komitetas nutarė pritarti tokiam pasiūlymui, nes visų pirma būtų netikslinga nukelti tokio įstatymo įsigaliojimą ne visam mėnesiui, nežinau, kas tai pakeistų. Tiesiog komitetas siūlo, kad įstatymas įsigaliotų bendra tvarka, tai yra nuo jo paskelbimo. Ir tokiu būdu įstatymo paskelbimas, jo įsigaliojimas būtų pagrindas pratęsti šios ministerijos steigimo procedūrą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar kartą, kad nereikėtų kalbėti dėl vedimo tvarkos, cituoju Statuto 152 straipsnio 8 dalį, 1 papunktį: „Pataisos dėl atskiro įstatymo straipsnio svarstomos ir priimamos tokia tvarka: pranešėjas paskelbia pasiūlymus pakeisti visą straipsnį…“ Taigi A. Kubiliaus pasiūlymas yra pakeisti visą straipsnį, tiksliau sakant, jo atsisakyti. Todėl aš kviečiu kalbėti dėl A. Kubiliaus pataisos. Kas už… Aš labai prašyčiau dėmesio, iš visų pusių eina replikos, o dar… Vis dėlto prašau, kas turite Seimo statutą, atsiversti, jeigu netikite, ką aš jums paskaičiau. Prašau balsuoti. Kas pritariate (29 balsai) A. Kubiliaus pataisai? Č. Juršėnas – dėl vedimo tvarkos.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, aš tik vieną smulkmeną noriu pasakyti. 152 straipsnis yra dvidešimt antrajame skirsnyje. Svarstymo stadija. O mūsų, man atrodo, yra priėmimo stadija. Tai yra šioks toks skirtumas.
PIRMININKĖ. Logikos prasme yra lygiai taip pat. (Balsai salėje) Taigi 29 balsai. Kas pritariate A. Kubiliaus pataisai? Prašom balsuoti.
Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 26, 5 susilaikė. Taigi turime galimybę svarstyti šią pataisą.
Norintys kalbėti už A. Kubiliaus pataisą. Už – V. P. Andriukaitis. A. Kubilius. Prašom. Pataisą pristatė pats komiteto pirmininkas. Tai jūs, gerbiamasis Kubiliau, kalbate už ar nekalbate?
S. Pečeliūnas tada kalba už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš galėčiau kalbėti, jeigu būtų suteiktas žodis.
PIRMININKĖ. Prašom kalbėti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tiesiog norėjau pateikti savo pataisą, bet komiteto pirmininkas tą jau padarė. Iš tiesų nematau jokio reikalo svarstyti kokias nors specialias datas, nuo kada įstatymas turėtų įsigalioti. Mano įsitikinimu, jis turi įsigalioti bendra tvarka, todėl ir siūlymas yra išbraukti tą specifinę normą, dėl kurios tiek daug diskutavome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Pirma pastaba posėdžio pirmininkei. Ar visada selektyviai peržiūrėsite tuos, kurie stovi prie mikrofono, ir kai kurių nematysite? Toliau dėl 152 straipsnio. Pranešėjas turėjo iš karto įvardyti visas pataisas tam straipsniui, todėl tokia vedimo tvarka visiškai netinkama. Buvo susigriebta tik po to, kai jau buvo įpusėta ir prieita iki balsavimo.
O siūlymas dėl įsigaliojimo bendra tvarka nieko gero neduos, kadangi Seimo nario Č. Juršėno siūlymas yra geresnis, logiškesnis, nes siūlymas nuo fiksuotos datos su pavedimais Vyriausybei… Nuo kada Vyriausybė pati spręs, ką Seimui galima priimti ir ko ne? Seimas teikia siūlymus Vyriausybei, o ne Vyriausybė jau įstatymo priėmimo stadijos metu Seimui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Daug visokių dalykų čia prikalbėjote, bet jūsų balsavimas remiant pataisą jau pasakė, koks Seimo nusiteikimas ir kad Seimas supranta, ką reiškia ši pataisa su visomis iš to išplaukiančiomis gerosiomis pasekmėmis. Kviesčiau visus dar kartą paremti šią pataisą ir baigti nereikalingus ginčus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, taigi kalbėjo 1– už, 1 – prieš. Balsuojame. Kas pritariate A. Kubiliaus pataisai išbraukti 2 straipsnio 1 dalį?
Balsavo 112 Seimo narių. Už – 74, prieš – 23, susilaikė 15. Taigi Seimo nario A. Kubiliaus pataisai išbraukti 2 straipsnio 1 dalį yra pritarta. Gerbiamasis komiteto pirmininke, jūs toliau turėtume pristatyti pasiūlymus dėl 2 straipsnio 2 dalies. Prašom. K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Man labai gaila jus įtarti, bet aš turiu tokį įtarimą, kad visą šią sumaištį sukėlėt tik todėl, kad valdančios daugumos žmonės spėtų susirinkti tam, kad priimtų šią pataisą. Tai reikėjo tą pasakyti aiškiai, tiesiai, šviesiai, mes nebūtume čia tiek daug rūpinęsi.
PIRMININKĖ. Ko gero, gerbiamasis kolega, jūs gyvenate dar sąmokslo teorijomis. Aš gyvenu realiame pasaulyje, todėl tokių teorijų nekuriu ir tikrai to nedariau. Taigi, gerbiamasis komiteto pirmininke, prašom pristatyti pasiūlymus dėl 2 straipsnio 2 dalies ir komiteto išvadas.
V. KURPUVESAS (TPPF). Dėl 2 straipsnio 2 dalies buvo pateiktas gerbiamojo Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymas, kuriuo siūloma nustatyti datą, iki kada Vyriausybė turi pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, pakeitimų projektus, taip pat datą, iki kurios Vyriausybė turi priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
Komiteto nuomonė, arba pozicija, yra nepritarti tokiam pasiūlymui, nes nematome, koks buvo tokių pasiūlymų tikslas. Manome, kad tai yra netikslinga. Antras dalykas, vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad šiuo atveju Seimas neturi teisės duoti Vyriausybei jokių pavedimų. Paprastai Seimas formuluoja Vyriausybei tik pasiūlymus. Jeigu, formuluodami Vyriausybei… Jeigu mes formuluojame Vyriausybei pasiūlymą ir kartu įspraudžiame Vyriausybę į tam tikrus termino rėmus, tai tas pasiūlymas tampa šiek tiek kitokio pobūdžio. Tai yra mūsų pozicija.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, reikia 29 Seimo narių dėl pritarimo ar nepritarimo. Kadangi komitetas nepritaria, Č. Juršėno pasiūlyta pakeisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. Kas už tai, kad pritartų 29 ir kad galėtume svarstyti? Prašom balsuoti. Kol balsuojame, S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kad paskui išvengtume kokių nors juridinių priekaištų, mes pamiršome vieną balsavimą. Mes balsavome dėl 1 straipsnio pataisos, kuriai buvo pritarta, bet pamiršome balsuoti už visą 1 straipsnį. Gal aš neteisus?
PIRMININKĖ. Balsavom už 1 straipsnį.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Jau balsavome už. Tai ačiū, nes aš tikrai jaučiu, kad bus labai norima ieškoti, kaip dabar jau įprasta, visokių kabliukų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsavo 85. Už – 43, prieš – 19, susilaikė 23. Taigi galime svarstyti. Suteikiu žodį Seimo nariui Č. Juršėnui savo pataisai pateikti.
Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Mielieji kolegos, kadangi pranešėjas jau minėjo, kam tas reikalinga ir ar iš viso tinka, tai noriu pasakyti, kad tinka todėl, kad mes tai siūlome daryti įstatymu. Kitomis formomis iš tikro nelabai tinka arba iš viso netinka. O įstatymas ir yra mūsų įrankis, kuriuo mes galime reguliuoti vienokias ar kitokias įstaigas, jų veiklą, įsteigti, ką nors pasiūlyti, padaryti ir t. t. Tai vienas dalykas.
O dabar esminis momentas dėl tų datų. Vis dėlto Vyriausybė turi būti reguliuojama taip pat ir nustatant tam tikrą laiką. Per šiuos devyniolika metų, kai esu Seime, galiu visiškai tvirtai pasakyti, kad kai nenustatomos datos arba nustatomos nerealios datos, Vyriausybė dažniausiai neįvykdo arba nevykdo laiku. Šiuo atveju, man atrodo, yra pasiūlyti korektiški terminai. Gaila, kad iškrito vasario 1 d., bet kovo 1 d., man atrodo, yra pakankamas laikas, mobilizuojantis Vyriausybę laikas, kad būtų parengti atitinkami teisės aktai ir pateikti Seimo pavasario sesijoje, kuri prasidės kovo 10 d. Štai ir visa paprasta argumentacija, juk čia yra tik padedama. Nors aš prieš ministerijos steigimą, bet matau, kad dauguma yra už, tai norėčiau, kad reikalas būtų švariai atliktas.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Taigi dabar vienas – už, vienas – prieš Č. Juršėno pateiktą pataisą. J. Olekas nori kalbėti už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš taip pat, kaip Č. Juršėnas, esu prieš tokios ministerijos steigimą, nes tai iš tikrųjų papildoma biurokratija ir papildoma finansinė našta. Bet noriu paremti Č. Juršėno teikiamas pataisas todėl, kad norint įsteigti naują instituciją, kad ji teisingai pradėtų funkcionuoti, reikia, kad būtų atitinkamai parengti teisės aktai. Seimas ne kokiu nors protokoliniu sprendimu, pavedimu ar panašiais dalykais, bet būtent įstatymu turi tokią teisę ir galią. Tokių pataisų priėmimas įpareigotų Vyriausybę laiku pateikti reikiamus norminius dokumentus, juos parengti ir pasiruošti ministerijos steigimui. Kaip žinote, ministerijai įsteigti neužtenka vien įstatymo pakeitimo ar pavadinimo atsiradimo, bet reikia ir įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, reikia Vyriausybės nutarimų, reikia laiko, kad žmonės, kurie ruošiasi ateiti dirbti į šią ministeriją, žinotų, kur jie eina, kokiomis sąlygomis, kokios bus ministerijos funkcijos, ką ji darys. Lygiai taip pat, kad ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys žinotų, kokion reguliavimo veiklon jie paklius. Yra susiklosčiusios tradicijos, yra priimti tarptautiniai įsipareigojimai, dokumentai, sutartys, kurios yra pasirašytos jau kitos šiandien egzistuojančios – Ūkio ministerijos vardu. Norint, kad Energetikos ministerija perimtų tam tikras funkcijas ir pakeistų atstovavimą Ūkio ministerijai Energetikos ministerijoje, turi būti priimti papildomi aktai, tam reikia laiko. Todėl mes negalime palikti, kad bus pasirašyta, kai aktai bus parengti, tada ir spręsime. Todėl siūlau pritarti Č. Juršėno teikiamai pataisai.
PIRMININKĖ. Prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš dabar žiūriu į šią pataisą ir prisimenu, kas vyko bent jau paskutiniuosius ketverius metus, kai net ir ankstesnė Vyriausybė prisiimdavo kai kuriuos įsipareigojimus, pati juos įtvirtindavo savo nutarimu, jų įvykdymo dar ir šiandien laukiame. Naudodamasi ta savo gerąja patirtimi, opozicija, matyt, tikisi, kad ir naujoji Vyriausybė elgsis taip pat. Aš esu kitos nuomonės ir manau, kad Vyriausybė savo įsipareigojimus vykdys laiku ir kokybiškai. Kol mes neturime faktų, kad taip yra, iš anksto reikšti nepasitenkinimą štai tokiu būdu, manau, yra ne visai etiška. Manyčiau, kad šioms pataisoms dabar pritarti tiesiog nereikėtų. Palaukime bent pusmetį ir matysime, ar jūsų abejonės pasitvirtins, ar jos taip ir liks tik jūsų abejonėmis, nes jos remiasi jūsų pačių labai nevykusia patirtimi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vienas kalbėjo už, vienas – prieš. Kolegos, balsuosime. Kas pritaria Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymui pakeisti įstatymo 2 straipsnio 2 dalį?
Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 26, susilaikė 44. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamasis komiteto pirmininke, yra dar Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymas. Kokia komiteto nuomonė?
V. KURPUVESAS (TPPF). Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymas dėl 2 straipsnio išdėstymo. Komitetas pritaria. Pasiūlymo esmė – pasiūlyti Vyriausybei pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, pakeitimo projektus ir priimti šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Kubiliau, pateikite savo pataisą dėl 2 straipsnio išdėstymo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš išdėsčiau, kaip liks 2 straipsnis, tai liks tik 2 dalis. Aš nieko naujo nepasiūliau. Yra išdėstytas 2 straipsnio visas vaizdas. Kadangi išbraukiame 1 dalį, tai lieka tik 2 dalis. Čia nėra pataisos.
PIRMININKĖ. Tai jūs atsiimate tai? (Balsas salėje: „Jis nieko nekeičia…“) Taip, kaip parašyta, yra jūsų teikimas, yra 1 straipsnio 1 daliai ir 2 straipsnio 2 daliai. Tai čia techninė formuluotė. Siūlyčiau geriau atsiimti, ir tada viskas aišku. Tuomet balsuosime dėl viso 2 straipsnio. Kas nori kalbėti prieš dėl 2 straipsnio ? Nematau. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš esu prieš dabartinę formuluotę, nes mūsų kolegų ir Seimo Pirmininko Č. Juršėno teikti pasiūlymai labai aiškiai apibrėžia, kaip turėtų įsigalioti ministerijos steigimas ir kaip turi būti parengti juridiniai ir norminiai aktai tai ministerijai steigti. Jei mes atsisakome šių pasiūlymų ir paliekame neapibrėžtą atsakomybę, kad kai ji įsigalios, tai ir bus gerai, kai bus parengti dokumentai, tada ir bus gerai, tada kaip nors pradėsime dirbti, to jokiu būdu negalima normaliai priimti, nes žinome, kad ministerijos steigimas – tai ir naujų finansinių fondų atsiradimas, tai ir naujų žmonių įdarbinimas. Visa tai turėtų būti aiškiai apibrėžta, kada tai prasidės. Todėl negaliu pritarti teikiamai s redakcijai ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš vėl nieko naujo, kolegos, nepasakysiu. Kaip sakiau, mūsų oponentai remiasi savo patirtimi, kai Vyriausybė ne tik laiku, bet kai kurių dalykų iš viso nėra padariusi, ką buvo įsipareigojusi. Vadovaujantis tokia logika, reikėtų ir tokių dokumentų. Bet, kaip minėjau, mūsų logika yra kitokia. Jeigu prisiėmei įsipareigojimą, o kaip žinome, naujosios Vyriausybės dėmesys energetikai yra didelis, manau, jie tuos visus dokumentus parengs gana greitai ir kokybiškai. Reikšti abejojimą savo Vyriausybe jai dar net nepradėjus kai kurių dalykų daryti yra tiesiog neetiška. Neetiškiems siūlymams ar nežadu pritarti. Straipsnis dabar yra korektiškas ir suprantamas. Prašom už jį balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Ar priimame 2 straipsnį be 1 dalies? Kas tam pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 76, prieš – 17, susilaikė 16. 2 straipsnis priimtas. Gerbiamieji kolegos, dabar motyvai dėl viso Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Taigi pirmasis, kalbantis prieš, – K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų šiuo įstatymu valdančioji dauguma parodo, kad viena ranka uždėdama didesnį PVM mokestį, panaikindama lengvatas, darydama kitokią neigiamą įtaką ekonomikai, kita ranka bando susikurti naują žaislą, kuriuo galėtų žaisti energetikoje. Klausimas paprastas ir aiškus. Nė viena ministerija nebuvo įkurta be pinigų. Ir aiškinimas, kad užteks tų pinigų, kurie buvo skirti Ūkio ministerijai kaip Ūkio ministerijai, dviem ministerijoms, yra naivus dalykas. Tai galima aiškinti nebent pirmokams pradinėje mokykloje.
Manau, kad tie pinigai bus sunaudoti tam, kad atsirastų dar vienas ministras, atsirastų dar kokie keturi ministro pavaduotojai, visas būrys aptarnaujančio personalo, kaip patarėjai, vairuotojai, automobiliai ir visi kiti dalykai, nes, ko gero, pritrūko postų naujajai valdančiajai daugumai.
Aš manyčiau, reikėtų daryti atvirkščiai – reikėtų mažinti ministerijų skaičių, ir, matyt, geriau pagalvoti apie tai, kurias ministerijas sujungti, kad šiais sunkiais laikais tos išlaidos kaip tik sumažėtų. Manau, kad naujos ministerijos kūrimas yra tam tikras Vyriausybės, kuri viena ranka visiems uždeda papildomas išlaidas, papildomus mokesčius, o kita ranka žaidžia su kažkokių ministerijų kūrimu, cinizmas. Aš nesuprantu, ko neužtenka dabartiniam ministrui arba dabartiniam premjerui, kad susitvarkytų energetikos srityje? Ar neužtenka kompetencijos, ar neužtenka žmonių, ar neužtenka patyrimo, ar dar ko nors neužtenka? Realiai sukurti ministeriją vien tik tam, kad kažką pakeistų, tai jūs dar nebandėte nieko keisti toje ministerijoje, kuriai dabar energetika priklauso. Gal pirma pabandykite, o jeigu nepavyks, tada sakykite, kad reikia naujos ministerijos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, energetikos problema visais nepriklausomybės metais buvo svarbiausia problema. Kadaise, kaip žinote, mes turėjome Energetikos ministeriją, tik po to ji buvo likviduota, sujungta, tačiau problema išliko, ir ji ypač aktuali yra dabar. Tai pirma.
Antra, mes turime Ūkio ministeriją, kurios vienas sekretorius atsakingas už energetiką, turime taip pat Lietuvos energetikos strategiją, deja, visa tai iš esmės neįgyvendina tų visų (…) tikslų ir ypač pastaruoju metu. Žinome (…) patyrimą, „Leo LT“ kūrimą ir kitus dalykus. Ir tai, kad valstybė yra pagrindinė akcininkė naujos atominės elektrinės statyboje sukurtoje kompanijoje, iš tikro įgalioja, įpareigoja Vyriausybę pakeisti požiūrį į šitą projektą, perimti jo vadovavimą ir atitinkamai atsakomybę. Todėl aš manau, kad ministerijos įsteigimas kaip tik ir yra žingsnis į tokių atsakomybių priėmimą ir realių problemų valdymą. Todėl siūlau visiems pritarti šios ministerijos steigimui, juo labiau kad papildomai iš biudžeto pinigų tai nepareikalaus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad nuo to laiko, kai prasidėjo kalbos apie Ūkio ministerijos reorganizavimą ir Energetikos ministerijos kūrimą, šios ministerijos darbas paralyžiuotas jau du mėnesius. Ir įsivaizduokite, kokia ten tvyro psichologinė atmosfera. Tai vienas dalykas. Mitas, kad Ūkio ministerijos steigimui nereikės papildomų lėšų. Pagalvokite apie išeitines kompensacijas ir apie kompensacijas už neišnaudotas atostogas.
Dar vienas dalykas. Kol drošim iešmą, šuo ir kepsnį nuneš. Yra skirta pusantro milijardo eurų Baltijos išorinių tinklų steigimui. Tai kol mes diskutuosime ir steigsime Energetikos ministeriją, švedai ir kiti skandinavai susitars dėl aukštos įtampos linijos steigimo, ir Lietuvai vėl pasiliks nosis dėl linijos su Švedija.
Bet tai nėra svarbiausia. Svarbiausia, kas mane jaudina (atkreipkite dėmesį, valdantieji), kad asignavimus veiksmų programoms struktūrinei paramai gauti tvirtina Europos Komisija. Ir tai nėra vien paprastas iškabos keitimas. Šiai procedūrai mažiausiai reikia bent pusės metų. Tai reiškia, kad Lietuva ir Lietuvos verslas, kuriam dabar lėšų reikia labiausiai, apie 0,6 mlrd. Lt negaus bent pusę metų. Ar jūs suprantate? O jeigu dar keisite ir Ūkio ministerijos iškabą, nes darbų programą tvirtina Europos Komisija, tai mes vėl neteksime 2 mlrd. Lt. Apie ką mes kalbame? Iš tikrųjų pagalvokite, ką darote. Jūs skolinatės su didžiulėmis palūkanomis, o tų lėšų, kurios guli panosėje, panaudoti negalėsime. Tai yra gėdinga. Nepritariu. Ir jeigu norite,..
PIRMININKĖ. Laikas!
B. VĖSAITĖ (LSDPF). …eikite lengvesniu keliu.
PIRMININKĖ. A. Kubilius – už.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man šiek tiek keista klausytis, ypač dabartinės opozicijos, ką tik buvusios valdančiosios koalicijos atstovų kalbų, keista klausytis buvusio ūkio ministro K. Daukšio kalbų. Atrodo, kad su energetika Lietuvoje nėra jokių problemų ir Ūkio ministerija taip puikiai tvarkė visus reikalus vadovaujant, pavyzdžiui, K. Daukšiui, kad visos problemos yra išspręstos. Ir Ignalinos veikla pratęsta, ir nauja atominė statoma, ir dėl tiltų viskas aišku. Tiesiog lieka tiktai kaspinus karpyti atidarant vieną ar kitą strateginį projektą.
Bet juk taip nėra. Ir nėra dėl kokių priežasčių? Dėl paprastų priežasčių. Dėl to, kad ne K. Daukšys valdė Ūkio ministeriją, o tie patys garsieji energetikai valdė ir ministeriją, ir jį patį, ko gero, valdė. Todėl jokie projektai ir nevyko, nes jiems iš tikrųjų yra gana daug pasipriešinimo. Ir suprantam kodėl. Todėl ir kalbam apie tai, kad pagaliau energetika Lietuvoje turi būti valdoma valstybės, o ne vėl kokių nors tų pačių interesų grupių.
Dabar dėl to, kiek kainuos ministerijos įsteigimas. Taigi paskaitykit patys ir patvirtintą Biudžeto įstatymą, ir tuos skaičius, kurie yra labai aiškūs. Noriu priminti, kad, palyginti su G. Kirkilo pateiktu biudžetu Seimui, asignavimai Ūkio ministerijai yra sumažinti 75 mln. litų. Lygiai taip pat galiu pasakyti, kad darbo užmokesčiui, jeigu 2008 m. Ūkio ministerija turėjo asignavimų 16 mln. 300 tūkst. litų, tai 2009 m. projekte, kurį siūlė G. Kirkilas, buvo pasiūlyta padidinti iki 17 mln. 800 tūkst. litų, o mūsų patvirtintoje programoje visi asignavimai yra 15 mln. darbo užmokesčiui, 15 mln. 300 tūkst., iš jų Energetikos ministerijai darbo užmokesčiui – 2 mln. 200 tūkst.
Taip pat sumažinti asignavimai turto įsigijimui. G. Kirkilas siūlė 59 mln., beveik 60 mln., liko 3,5 mln. Tai kur dabar tos baimės, kad štai Energetikos ministerijos kūrimas kainuos kažkokius didelius pinigus? Priešingai, jau dabar mūsų pastangos padeda sutaupyti labai ženkliai žmonių pinigų, ne biurokratinių pinigų, o visų pirma žmonių pinigų, nes jau pavyko pasiekti, kad tarifai nebus didinami tiek, kiek siūlė G. Kirkilas, t. y. 7 centus už kilovatvalandę. Lieka tik 3 centai. Ir taip toliau dirbsime, ir energingai dirbsime, nepaisant to, kad K. Daukšys labai nervinasi. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū. Vis dėlto kviesčiau visus kalbėtojus laikytis reglamento – 2 minutės. Kalba V. Baltraitienė prieš.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ačiū. Iš tiesų su Lietuvos energetika yra labai daug problemų, bet valdantieji, užuot sprendę tas problemas, sugalvojo įkurti naują ministeriją, nes, kaip ką tik minėjo premjeras A. Kubilius, valstybė turi pradėti valdyti energetiką. Bet ar tai priklauso nuo naujos ministerijos įkūrimo? Kodėl tos energetikos negali valdyti, jeigu iki šiol nevaldė, Ūkio ministerija ir tie patys žmonės? Ir iš tiesų ar Lietuvoje yra ta krizė, kuria valdantieji čia taip mėgina gąsdinti visus gyventojus ir verslo įmones užkraudami mokesčiais? Iš visa to, kas daroma, galima suprasti, kad krizės nėra. Galbūt krizė yra pačių valdančiųjų veiksmų, suvokimo ir jų idėjų? Turbūt niekam (aš dar kartą pakartosiu, ką ir kiti sakė) neįrodysite, kad tai nekainuos pinigų. Paprasčiausiai yra ir valstybinės institucijos prie Ūkio ministerijos. Jos turės keisti savo pavadinimus, turės keistis blankai. Nors ir maži pinigai, bet vis tiek tai kainuos, neskaičiuojant ir pačių ministerijų darbuotojų paskirstymo, ar jūs naujus priimsite, ar tuos priimsite. Kaip minėjo, vis tiek neišnaudotos atostogos. Aš dar matau ir kitą tikslą – kad būtų pakeisti darbuotojai. Garantuoju, kad dalis darbuotojų ateis iš šalies, o tie, kurie bus atleisti iš Ūkio ministerijos, turės gauti išeitines kompensacijas.
Dar vienas dalykas. Visi gavome ką tik išplatintą Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimą, kad Ūkio ministerijai G. Kirkilo Vyriausybė buvo numačiusi tiek pinigų, o jūs sumažinote. Jūs sumažinote beveik 7 %. Ar tai yra toks didžiulis sumažėjimas, kuris išspręs… kad jūs sutaupėte biudžeto lėšas? Ir šiaip yra sumažinta visoms ministerijoms. Šiandien mes nematome biudžete Energetikos ministerijos, kaip asignavimų valdytojos, atskiros eilutės, vadinasi, nėra paskaičiuota nei kiek pinigų reikės, nei kokias funkcijas atliks. Paprastai taip, kaip šakėmis per vandenį išeina. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Už kalbės R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, opozicijai noriu pasakyti. Jeigu jūs neskaitote biudžeto, nematote eilučių, tai jūs galite rašyti, kas jums patinka ir ant kurios norite vietos, vis tiek jūs nematysite. Parašyta, kad Energetikos ministerijai – 2,5 mln., bet jūs jų nematote ir nematysite, nes jūs nenorite matyti. Jeigu nenorite, tada klausimas, kodėl jūs to nenorite matyti.
Patys pripažįstate tai, kad tas arklys, kuris turėjo dirbti, nedirbo. Kiek pasiklausydavau opozicijos kalbų, kad Ūkio ministerija nieko nepadaro, kad „Leo LT“ – visiškai bergždžias produktas. Kiek mes čia jų prisiklausėme? Kai arklys nedirba, vadinasi, reikia jį sutvarkyti, sutvarkyti taip, kad dirbtų. Energetikos ministerija, aišku, turės pasipildyti kadrais, kurtis iš naujo, tais žmonėmis, kurie nori daryti ir įvesti tvarką Energetikos ministerijoje. Ta logika visiškai suprantama. Kai kurie išminčiai irgi atitinkamai skaičiuoja, kad reikės išmokėti išeitines pašalpas. Jūs puikiai žinote aritmetiką, kad šiuo atveju išeitinės pašalpos, jeigu tu jas moki, nieko neprideda ir nieko nesutaupo pagal mūsų įstatymą, biudžetui jokių nuostolių nesudaro, jeigu tą reikės daryti. Taigi šiuo atveju niekas negali kitaip vadovautis, jokiais pinigais mokėti. Buvę buhalteriai, kurie dabar šypsosi, puikiai tą žino, tik Biudžeto įstatymu, tik pagal biudžeto eilutes ir tiek, kiek ten įrašyta.
O kad pradėjusi dirbti Ūkio ministerija sumažins, apkarpys „Leo LT“ pelnus, kad kažkam ši veikla nepatinka, tai man ir taip suprantama. Aišku, tas nepasitenkinimas įvairiais būdais gali būti reiškiamas, tarp jų ir biudžeto eilučių neskaitymu.
PIRMININKĖ. Prieš kalbės J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tektų sutikti su valdančiąja, kad tos ministerijos steigimas šiam kartui, o gal ir pusei metų pinigų nepareikalaus. Bet ne dėl to yra ginčas. Ginčas yra, ar padės efektyviau valdyti energetikos sektorių, štai koks turi būti klausimas. Taip, sutinku, kad ūkio ministras, kuris iki šiol valdė Ūkio ministeriją, jos visai nevaldė. Kas ką norėjo, tas tą darė.
Nesutinku su gerbiamojo R. Dagio pasakymu, kad arklys nedirbo. Taip, arklys nedirbo, jis buvo blogas bet negalima vietoj vieno kinkyti du kuinus, kurie taip pat nieko nedarys. Kas iš to, kad du kuinus reikės maitinti, o jie nieko nedarys? Todėl, gerbiamieji, krizės atveju nereikia valdymo decentralizuoti arba liberalizuoti, o reikia centralizuoti. Jeigu jūs netikite, jūs paskaitykite apie 1942–1945 m. Vokietiją, kai Albertas Šperas tapo ministru ir krizės sąlygomis per dvejus metus padvigubino ginkluotės gamybą dėl valdymo centralizavimo.
Gerbiamieji, Ūkio ministerija, išskyrus energetiką, neturi ką veikti. Turizmas apsieis be ministro įsikišimo. Turizmas be ministro. Inovacijos yra į dvi ministerijas suskaidytos, efekto nebus, ūkio ministras nieko nepasieks.
Gerbiamieji, jeigu jūsų gerbiamasis ministras, kuris yra tik politikų trintukas, nesugeba vykdyti savo funkcijų, tai jūs jį pakeiskite. Dabar paliekate jį ir dar vieną tokį patį turbūt skyrėte. Tai bus tik daugiau stumdymosi. Atsiminkite, Europos Sąjunga sako, kad per artimiausius metus 25 % reikia sumažinti administravimo naštą. Ir jūs pritarėte šiai Europos Sąjungos nuostatai pagal teisėkūrą, o darote atvirkščiai.
Gerbiamieji, energetika yra tik ūkio sudėtinė dalis ir negalima dėl jos savarankiškai spręsti neįkomponuojant į ūkio poveikį. Jūsų variantas, kad jūs tvirtinate energetikos monopolizavimą, o ūkis bus šalia energetikos. Tai yra esminė klaida.
Gerbiamieji kolegos, štai žiūrėkite, ką sako premjeras…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas!
J. VESELKA (TTF). Gerai, pratęsiu toliau. Todėl jūs krizės sąlygomis elgiatės priešingai, negu reikalauja pačios krizės… Reikia centralizuoti valdymą, o ne decentralizuoti, todėl gausite neigiamą efektą. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis už kalbės S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš labai prašyčiau, kad vis dėlto ir esamų, ir būsimų ministrų kokiais nors įvaizdžiais trintukų, pieštukų nepravardžiuotumėte čia. Tas garbės, pone Juliau, nei tau, nei tavo atstovaujamiems nedaro.
Dabar iš esmės. Mielieji, aš čia girdėjau iš pat pradžių ir K. Daukšio, ir B. Vėsaitės tokius pasakymus, kaip čia viskas bus blogai ir kaip anksčiau buvo gerai. Na, buvo ta Ūkio ministerija, kuri, kaip patys pasakėte, su energetika nelabai daug ką darė, ir buvo „Leo LT“, kuri iš principo buvo Lietuvos energetikos ministerija. Štai jūs ir norite, kad ir toliau taip pasiliktų. Aš asmeniškai šitaip nenoriu, aš noriu, kad valstybė valdytų savo energetiką, o ne gudrūs berniukai, jeigu jums patinka tokie žodeliai. Mes su jais bendravome, mes su jais susidūrėme, jūs taip pat, aš manau. Čia ir yra esmė viso šito sprendimo. Visos pasakos apie centralizaciją, decentralizacijas tai yra gražūs žodžiai visuomenei apgauti. Sakykite tiesą į akis, ką mes ir darome. Mes nenorime, kad „Leo LT“ vadintųsi Lietuvos energetikos ministerija. Čia yra esmė. Prašom už tai ir balsuoti. Jeigu balsuojate kitaip, vadinasi, norite, kad taip ir pasiliktų, kaip buvo anksčiau, kad ne valstybė valdytų savo energetiką, o gudrūs berniukai. Pirmyn!
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, 4 kalbėjo už, 4 – prieš.
Dabar balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įsteigimo įstatymas, projekto Nr. XIP-170(2), balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 77, prieš – 42, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Replika po balsavimo, ponas A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Mielieji kolegos, kai aš išklausiau premjero A. Kubiliaus ir S. Pečeliūno kalbas, tai tapo aišku, kad valdančioji dauguma visiškai nepasitiki dabartiniu ūkio ministru. Tokiu atveju, po tokių premjero kalbų arba ministras turėtų pats atsistatydinti, arba valdančioji dauguma paprašyti jį atstatydinti, nes po tokių argumentų jam toliau vadovauti tai ministerijai leisti negalima.
PIRMININKĖ. Ačiū. G. Kirkilas.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Labai gaila, kad nėra premjero, arba jis čia mus klaidina su savo propagandiniu pranešimu ir kalbomis, tai norėčiau priminti, kad ne Vyriausybė nustato elektros ir kitokias kainas, o tam yra Kainų komisija. Bet toliau dar įdomiau. Kokios funkcijos yra siūlomos šiai ministerijai? Pasirodo, būsimoji Energetikos ministerija kontroliuos monopolistus. Tai gal konservatoriai nežino, kad tam yra Konkurencijos taryba ir kad tai yra jos funkcijos, o ne Vyriausybės.
Žiūrime toliau. Ministerijos įkūrimas leis pradėti spartesnį daugiabučių modernizaciją. Mano požiūriu, kad tai yra Aplinkos ministerijos reikalas, na, aišku, čia reikia ir finansų. Energetikos ministerija čia apskritai niekuo dėta.
Toliau, spartins projektus į Lenkiją ir Švediją. Tai Lietuvos ir Lenkijos kompanija, kuri statys tiltą, jau seniai yra sukurta, jinai veikia, yra paskirti Europos Sąjungos pinigai ir net Europos koordinatorius. Jokio turinio čia nėra.
Dėl tilto į Švediją. Tilto į Švediją visi paruošiamieji darbai yra padaryti, yra atliktos studijos, yra vienintelė problema, kuri galbūt svarbi Užsienio reikalų ministerijai, įtikinti mūsų kaimynus latvius neblokuoti šio projekto. Faktiškai jokių funkcijų šiai būsimai ministerijai nėra. Todėl aš sutinku su kolegomis, kurie sakė, kad reikėtų grįžti prie Ūkio ministerijos, nes pasirodo, kad jinai dabar neturi jokių funkcijų ir apskritai yra žalinga pagal jūsų kalbas.
Todėl, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad sprendimas yra neteisingas ir gyvenimas greitu laiku tai parodys.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu čia tikėtume buvusiu premjeru G. Kirkilu, tai atrodytų, kad visos energetikos problemos jau yra išspręstos ir ministrui nereikia tuo visai užsiimti. Deja, yra priešingai. Užuot išsprendę bent vieną strateginį klausimą, jie prikūrė naujų problemų, kaip jau minėtas „Leo LT“ bendrovės atsiradimas.
Bet aš ne apie tai. Norėjau atkreipti dėmesį, kad Seimo nariams yra išplatinta niekieno nepasirašyta informacija apie parlamentinių ryšių grupių steigiamuosius susirinkimus. Geriau būtų, kad tokie dokumentai būtų platinami kieno nors pasirašyti ir kad kas nors prisiimtų atsakomybę. Kur yra ydingumas čia išplatinto dokumento? Čia yra pasiūlyta daugybė steigiamųjų grupių susirinkimų pirmadienį, kai yra darbo su rinkėjais diena. 2008 m., bet aš manau, kad šią klaidą visi supranta, jog 2009 m. turimi omeny tikriausiai, į atgal turbūt niekas nesiūlo, susirinkti praėjusiais metais sausio 19 d.
Aš siūlau pakeisti tas datas, nes pirmadienį tie Seimo nariai, kurie pavyzdingai dirba apygardose, bus eliminuoti iš šių susirinkimų grupių. Pirma, norėčiau žinoti autorystę ir platinimo pagrindą, o šiaip, kas atsakingi už steigiamųjų datų laiką, tai tada prašyčiau koreguoti ir kelti į kitą dieną, ne pirmadienį.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tai buvo replikos po balsavimo, o J. Razma pateikė visai kitokią informaciją. Bet, aišku, jinai yra aktuali. Replika po balsavimo į temą K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų premjeras A. Kubilius primalė čia visokio daikto ir po to pats pabėgo. Tai aš norėčiau pasakyti, kad jeigu nemokate patys valdyti, tai nesakykite, kad kiti nemoka valdyti. Manyčiau, taip aiškinti, kad Ūkio ministerija nieko neveikė, kad energetikoje nėra problemų… Visi sutinkame, kad yra. Bet jas reikia spręsti. Manyčiau, kad konservatorių logiškas žingsnis būtų ne steigti naują ministeriją, o, pavyzdžiui, naikinti „Leo LT“, jeigu jie taip nori šitą dalyką padaryti. Tai, matyt, būtų ir geriausia tai daryti.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo V. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Esu įsitikinęs, kad, šiandien valdančiajai daugumai priėmus šį sprendimą ir šiuo atveju įstatymui tapus Seimo priimtam įstatymui, dabar egzaminą turės laikyti Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Manau, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas turėtų vetuoti šį įstatymą ir grąžinti jį Seimui. Manau, kad toks Respublikos Prezidento sprendimas būtų labai logiškas žingsnis. Tikiuosi, kad tokios iniciatyvos tikrai sulauksime.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar laukia daug darbo, todėl kviečiu toliau…
Darbotvarkės 1-6b klausimas – Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-171(2). Pranešėjas V. Kurpuvesas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Priėmimo stadija.
V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, šiam įstatymo projektui buvo pateikti du pasiūlymai. Pirmasis pasiūlymas Seimo nario Č. Juršėno, kuris siūlė nukelti įstatymo įsigaliojimą…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, atsiprašau, norėčiau jus nutraukti. Yra pasiūlymas balsuoti pastraipsniui. 1 straipsniui pagal mane jokių pasiūlymų ir pakeitimų nėra.
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, nėra.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl 1 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? (Balsai salėje) Nėra. Tada siūlau balsuoti. Kas už tai, kad 1 straipsnis būtų priimtas? Balsavo 78 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 12, susilaikė 11. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis, yra du pasiūlymai. Gerbiamasis pirmininke, prašau pristatyti.
V. KURPUVESAS (TPPF). Pirmasis pasiūlymas yra mano pasiūlymas. Aš, atsižvelgdamas į Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo projektą, siūlau suderinti šio įstatymo ir mano anksčiau minėto įstatymo įsigaliojimo datą, nes Energetikos ministerijos įsteigimo įstatyme mes atsisakėme ypatingos įsigaliojimo datos ir nusprendėme, kad tas įstatymas įsigalios bendrąja tvarka. Siūlau, kad ir Vyriausybės įstatymas įsigaliotų bendrąja tvarka, todėl siūlau 2 straipsnį išbraukti. Komitetas mano siūlymui pritarė.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 balsai, palaikantys V. Kurpuveso pasiūlymą? Gal balsuojame pakeldami rankas, ar yra 29 balsai. Tikrai yra ir dar daugiau negu reikia.
Gerbiamieji kolegos, 1 už, 1 prieš pasiūlymą. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Ar pritariame siūlymui išbraukti 2 straipsnį? (Balsai salėje: „Pritariame!“)
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 61, prieš – 9, susilaikė 12. Įstatymo 2 straipsnis yra išbraukiamas.
Yra Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymas su įsigaliojimo data, tačiau jis netenka prasmės, nes mes pritarėme įstatymo 2 straipsnio išbraukimui.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Prieš pirmas kalba K. Daukšys.
Kolega komiteto pirmininke, ačiū. Pailsėkite.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Įkurdama Energetikos ministeriją Vyriausybė sukuria mažą nykštuką, kuris valdys labai siaurą sektorių ir kur kas sunkiau bus galima pamatyti jos veiklą ir įsivaizduoti, ką jinai daro, nes energetika bus iš viso atskirta į atskirą sistemą, o šiandien ji integruota į bendrą ūkį.
Aš manau, kad naujos ministerijos įkūrimas yra skaičiavimų rezultatas, kad konservatoriai turėtų daugiau įtakos Vyriausybėje, nes realiai, jeigu ministras tik norėtų, dabartinis ūkio ministras galėtų puikiausiai energetikos sistemą valdyti ir sutvarkyti, tam nereikia milžiniško aparato. Mes dabar suprantame paprastą dalyką, kad įsteigta nauja biurokratinė įstaiga kaip ministerija apaugs žmonėmis, apgaus kitai dalykais ir valstybei tikrai brangiau kainuos. Realios kitokios įtakos nebus. Todėl manau, kad tokio įstatymo priėmimas kenkia visai Lietuvai, kenkia visiems žmonėms. Balsuodami už mes darome didžiulę klaidą. Nežiūrint į tai, kad ir ką kalbėtų A. Kubilius ar S. Pečeliūnas, bandydami pateisinti tokį žingsnį, jie supranta, kad šiuo žingsniu tik didina biurokratizmą, tik apsunkina verslo sąlygas ir sukuria dvi neįgalias ministerijas, kurios vis tiek negalės atlikti savo funkcijų.
Todėl dar kartą agituoju: turėkite proto, nebalsuokite už tą nesąmoningą įstatymą, kurį čia dabar visi turime kaip karštą bulvę valgyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalba P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Mielieji kolegos, pasiklausius kalbų galima padaryti išvadą, kad visa prieš tai buvusi veikla, ar tai buvo Ūkio ministerija, ar ankstesnė Energetikos ministerija, tai, kas vyko, vyko gerai ir spręsdavo tas problemas, kurios buvo iškilusios. K. Daukšys, matyt, tikrai yra tas žmogus, kuris galėtų patvirtinti čia kaip liudininkas mums visiems, kad taip nėra. Ir tos bėdos, su kuriomis jis trumpai būdamas ministru susidūrė, yra geriausias įrodymas, kad pokyčiai yra būtini.
Kolegos, Lietuvos energetika yra ta politikos sritis, kur pokyčiai ne tik yra būtini, bet jie neišvengiami. Vien tik prisiminus energetinio efektyvumo reikalus ir namų renovavimo reikalus, ir visus dalykus, kurie susiję su geresniu energetinių resursų panaudojimu, mus tiesiog verčia ieškoti reikiamų sprendimų. Apie tai galima kalbėti, bet, matyt, mūsų nuomonės nesutaps. Tačiau tas nesutapimas mane tikrai liūdina, nes aš esu tvirtai įsitikinęs, kad energetika yra ta sritis, dėl kurios koalicijos ir opozicijos veiksmai turi būti kaip niekur kitur vieningi. Jeigu netgi kuriant atskirą instituciją mūsų požiūriai išsiskiria, tai ką kalbėti apie tuos veiksmus, kurių mums prireiks artimiausioje ateityje ir mes privalėsime juos daryti. Aš apgailestauju dėl tokio, na, sakyčiau, trumparegiško reikalo politizavimo. Aš kviečiu visus bendram darbui šioje srityje, nes kitaip mes iš tos bėdos, su kuria dabar susiduria visa likusi Europa, kuomet nutrūko dujų tiekimas iš Rusijos… Jeigu mes nesuprantame šitų reikalų ir nematome bendro darbo galimybių, tai reikia tada tiktai pasakyti, kad kuo greičiau kurkime, raskime reikiamus sprendimus, kad būtų institucija, būtų atsakingi pareigūnai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš – E. Klumbys. (Balsai salėje) 2 minutės. Nematau E. Klumbio. Už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Energetikos ministerijos kūrimas iš tikrųjų yra bandymas (turėtų būti efektyvus) išeiti iš tos bėdos, į kurią papuolė Lietuva įkurdama superbendrovę, kurioje visų žmonių pinigais įkurtose bendrovėse atsirado nauji savininkai, kurie iš esmės bando nusavinti dalį pinigų žmonių suneštų vienais ar kitais būdais į tas kuriamas bendroves. Buvusio Ministro Pirmininko pasisakymas ir argumentai, kodėl nereikia kurti, kad užtenka Konkurencijos tarnybos, rodo ne ką kita kaip tik bandymą apginti tą kūdikį, kuris yra sukurtas kaip tik proteguojant buvusiam Ministrui Pirmininkui. Manau, kad norint įveikti tą uždarą ratą visų pirma būtina pakeisti valdymą, nes vien tiktai priežiūros funkcijos, kurias atlieka Konkurencijos tarnyba, išspręsti problemos jokiu būdu negali, todėl reikalingas naujas valdymas, valdymas valstybės mastu, nes čia kalbama apie visų žmonių pinigus, apie visų žmonių ir Lietuvos ekonominius ir kitus interesus. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tikrai K. Glaveckas pasiūlė saliamonišką sprendimą: mat vien dėl to, kad tokiu būdu suformuota „Leo LT“, reikėtų dabar įkurti Energetikos ministeriją. Tai bent valdymo reformos kriterijai, tai bent pasiūlymų paketas! Aš esu tas, kuris visada viešai kritikavo „Leo LT“ įstatymą ir dabar laikausi tos pačios nuomonės, tačiau netgi kreipimasis į Konstitucinį Teismą, mano galva, buvo gana silpnai suformuluotas, reikėtų dar daug ką taisyti, kad tas įstatymas neprieštarautų Europos Sąjungos direktyvoms. Bet čia kita kalba.
Argi jūs tikrai įsitikinę, kad steigdami Energetikos ministeriją būtent tais tikslais vadovaujatės, ko ir siekiate? Taip, sutikčiau, kad valdymo reforma reikalauja strateginio ištyrimo, koncepcijos, pažiūrėti, kas atitinka, kas neatininka, ką reikėtų daryti, kad Vyriausybės kabinetas geriau dirbtų ir kad valdymo reforma būtų pagrįsta valdymo kriterijais.
Dabar kolegos garsiai kalba apie ekonominę krizę ir siūlo mažinti bazinio atlyginimo indeksavimą, siūlo mažinti išmokas socialiai remtinoms grupėms, siūlo mažinti atskaitymus į pensijų fondus, siūlo mažinti daugelį kitų dalykų. Ir tam kontekste kalbėdami, kad yra krizė, staiga sugalvoja steigti naują instituciją. Tai akivaizdus įrodymas man Konstituciniame Teisme, kad jūs nerimtai kalbate apie ekonominę krizę, kad jūs tuo tik prisidengiate. Visiškai aišku, kad šiuo atveju koalicinės valdančiosios daugumos susitarimas turėti tam tikrą portfelių skaičių rodo tik viena, kad konservatoriai norėtų turėti didesnę įtaką…
PIRMININKĖ. Laikas!
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …Vyriausybės sprendimų priėmimo metu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Dar kartą kviečiu laikytis tvarkos ir reglamento. 2 minutės. P. Luomanas kalbės už.
P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ir kolega P. Auštrevičius, ir K. Glaveckas labai aiškiai ir įtikinamai išdėstė, kodėl reikia kurti Energetikos ministeriją. Dabar kalbėti taip, kad išlaidos sunkmečiu didinamos… Jūs aiškiai matote, kad Ūkio ministerijai išlaidos yra sumažintos 75 mln. ir kaip tik iš tos sumažintos sumos steigiama Energetikos ministerija. Manau, kad tas įnirtingas priešinimasis Energetikos ministerijos kūrimui tik dar labiau įtikina, kad tokia ministerija reikalinga. Pasisakau už.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Toliau prieš kalba Z. Balčytis. Nematau. Tada V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, iš tiesų aš klausausi ir nuoširdžiai bandau suprasti pozicijos sakomus argumentus ir motyvus, ir niekaip nesuprantu, apie ką kalba. Jūs man paaiškinkite, kodėl toms funkcijoms, kurios nurodytos įstatyme, kurį šiek tiek vėliau priimsime, reikia naujos ministerijos ir neužtenka tos pačios Ūkio ministerijos departamento, naujai dirbančio, tvarkingai atliekančio ir kontroliuojančio „Leo LT“ ir visus kitus dalykus? Kam reikia? Jūs pasakykite man, kam reikia išleisti krūvą pinigų ir bent jau pusę metų sukelti didelį chaosą Ūkio ministerijoje, atliekant visą šią reorganizaciją?
Mielieji, kai Seimo Pirmininkas A. Valinskas arba premjeras A. Kubilius teigia, kad naujos ministerijos steigimui nereikės finansų, naujų finansų biudžete, o bus perskirstomos jau esamos lėšos, atleiskite, bet tai yra ne kas kita kaip Seimo narių ir Lietuvos piliečių kvailinimas. Jūs pažiūrėkite, net jeigu tuščią kambarį, nepadidinę jo erdvės, mes skeliame į dvi patalpas, dalijame į dvi patalpas, reikalingos papildomos lėšos – reikia statyti atskirą pertvarą, reikia dėti du elektros jungtukus vietoj buvusio vieno, reikia kabinti dvi lemputes vietoj buvusios vienos. O ką jau kalbėti apie ministerijos steigimą?! Gerbiamieji Seimo Pirmininke Valinskai ir premjere Kubiliau! Arba jūs nesuprantate, ką kalbate, arba jūs įžūliai meluojate. Todėl aš manau, kad negalima priarti šitam įstatymo projektui, ir kviečiu visus sąžiningus Seimo narius balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. L. Sabutis kalba už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Kai kurie kolegos net nežino, kokio įstatymo pataisas dabar svarstome. Kadangi Seimas aiškia balsų dauguma ką tik priėmė, jog yra steigiama Energetikos ministerija, šioje įstatymo pataisoje reikia ją tik įrašyti tarp kitų ministerijų, todėl aš ir pritariu tai pataisai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ketvirtas kalbantis prieš – V. Gedvilas. Nematau.
Visi norintys kalbėjo dėl motyvų dėl viso įstatymo. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kviečiu į darbo vietas. Balsuojame, ar priimame Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-171. Kas už, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys. Už – 71, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas Nr. XIP-171(2) priimtas.
Gerbiamieji kolegos, pagal eilę 3 šio paketo klausimas – Energetikos įstatymo 4, 6, 7, 10, 17, 18, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-172(2). Tribūnoje – V. Kurpuvesas.
Priėmimo stadija. Prašau. Siūlau pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar turime kokių pasiūlymų? 1 straipsniui pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galime. 1 straipsnis yra priimtas.
2 straipsnis. Ar yra kokių pasiūlymų ar pakeitimų? Gerbiamasis kolega!
V. KURPUVESAS (TPPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Yra pasiūlymas balsuoti. Gerbiamieji kolegos, prašau dėmesio! Balsuojame, ar priimame 2 straipsnį. Kas už tai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 16, susilaikė 3. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Ar yra pasiūlymų?
V. KURPUVESAS (TPPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio nėra. Balsuojame, ar priimame 3 straipsnį. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 69, prieš 12, susilaikė 5. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Pasiūlymų yra ar ne?
V. KURPUVESAS (TPPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Pasiūlymų nėra. Gerbiamieji kolegos, diskutuoti, kalbėti nėra norinčių. Balsuojame, ar priimame 4 straipsnį. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 8, susilaikė 6. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Pasiūlymų nėra?
V. KURPUVESAS (TPPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti irgi nėra. Balsuojame, ar priimame 5 straipsnį. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 66, prieš – 10, susilaikė 6. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Pasiūlymų nėra.
V. KURPUVESAS (TPPF). Nėra.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, ar priimame 6 straipsnį. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 10, susilaikė 6. 6 straipsnis priimtas.
Replika po balsavimo.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ar norėčiau, kad vis dėlto būtų patikrintas šis balsavimas. Aš stebiu kai kurias balsavimo korteles. Štai šitoje eilėje aš matau du sėdinčius, bet balsuoja 3. Paskutinėje eilėje. (Balsai salėje: „Aš balsavau.“ ) A, čia jūs balsavote. (Triukšmas salėje) Atsiprašau. Gal užsiregistruoti, kad mes turėtume bendrą skaičių?
PIRMININKĖ. Man atrodo, per kitą balsavimą galėsime tai patikrinti. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Pakeitimų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, sėdame į savo vietas ir sąžiningai balsuojame, ar priimti 7 straipsnį. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 88 Seimo nariai, už – 71, prieš – 14, susilaikė 3. Įstatymo 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, ar priimti 8 straipsnį. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 87 Seimo nariai, už – 71, prieš – 12, susilaikė 4. 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Pasiūlymų, pakeitimų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, ar priimti 9 straipsnį. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 14, susilaikė 5. 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Pasiūlymų papildymų nėra, norinčių kalbėti nėra. (Balsai salėje) Atsiprašau, kolegos, svarstant, tiksliau, priimant pirmąjį įstatymą dėl Energetikos ministerijos įsteigimo, buvo prašymas dėl visų lydinčiųjų įstatymų dėl kiekvieno straipsnio balsuoti. Todėl laikomės to sutarimo ir dėl kiekvieno balsuosime atskirai. Taigi pradėtas balsavimas, ar priimame 9 straipsnį.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 15, susilaikė 5. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Kolega, prašom pristatyti.
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, yra vienas gerbiamojo Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymas. Pasiūlymo esmė – jis siūlo įstatymo įsigaliojimą nukelti iki kovo 1 d. Šiuo metu yra nustatyta, kad įstatymas įsigalioja vasario 1 d. Komitetas tokiam pasiūlymui nepritaria, nes mano, kad Vyriausybė yra pasirengusi įstatymo nuostatas įgyvendinti nustatytais terminais, t. y. iki vasario 1 d.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 balsai, palaikantys Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymą? Balsuojame.
Nėra 29 balsų, taigi nesvarstome. Gerbiamieji kolegos, tada balsuojame, ar S. Pečeliūnas?.. Nebereikia kalbėti.
Tada, gerbiamieji kolegos, balsuojame, ar priimti 10 straipsnį. Kas už, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 91 Seimo nariai. Už – 72, prieš 12, susilaikė 7. 10 straipsnis priimtas. Ačiū, kolega, komiteto pirmininke.
Dabar, gerbiamieji kolegos, dėl viso įstatymo. Keturi – už, keturi – prieš. Nori kalbėti prieš K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Atvirai pasakius, blogam šokėjui, sako, ir kiaušiniai maišo. Tai ar bus su dviem kiaušiniais, ar su keturiais kiaušiniais, tos ministerijos niekuo nepasikeis. Nes jeigu nemoka valdyti, tai ir per penkias ministerijas nesuvaldys. Manau, kad Vyriausybė daro didelę klaidą, ir pirmiausia kokią. Aš užjaučiu ūkio ministrą, nes lyg ir pasakyta, kad jis nesugeba dirbti. Manau, kad tai yra gana jaunas ir imlus žmogus, ir jis susitvarkytų su tomis problemomis, mano galva. Bet jeigu jau Ministras Pirmininkas mano, kad tas ministras nesusitvarkys, tai parodykite man tą ministrą, kuris susitvarkys. Aš labai sveikinčiau A. Kubilių, jeigu jis iš tikrųjų sugebėtų tas energetikos problemas, įkūręs naują ministeriją, išspręsti, ateitų į Seimą po pusės metų ir pasakytų: taip, tauta, mes energetikos problemų nebeturime, tiltai pastatyti, „Leo LT“ sutramdytas, visi kiti dalykai išspręsti, už elektrą mokėsite 5 ct, už šilumą iš viso nemokėsite. Nebus taip. Todėl šios ministerijos įkūrimas yra biurokratinio aparato didinimas, tai yra naujų pinigų išleidimas, užuot juos taupius, ir tai yra realiai žaidimas tam, kad nieko energetikoje nebūtų padaryta. Nes naujai įkurta ministerija pusę metų iš viso neveiks, kol susistyguos savo daiktus, o po to galbūt nereikės konservatoriams jau ir valdyti. Negaliu palaikyti tokio įstatymo ir manau, kad tai yra didžiausia klaida, kokią konservatoriai gali sau sugalvoti.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas mintis. Už kalba V. Matuzas.
V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, aš jau kartą esu kalbėjęs, kad vis dėlto Energetikos ministerijos atskyrimas nuo Ūkio ministerijos yra didelis privalumas, ir mes tikrai galėsime sėkmingai spręsti klausimą, kuris yra susijęs su „Leo LT“ ne visai man iki šios dienos suprantamu įsteigimu. O šokėjams visų pirma reikia skaičiuoti, ne kiek kas ko turi, o išmokti elementarius žingsnius, gerbiamasis Kęstuti.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš kalba J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu naujai išrinktus Seimo narius, kurie nežino, kad yra toks „Leo LT“ įstatymas. Bet aš kreipiuosi į tuos, kurie gerai žino, kad yra toks įstatymas, ir ypač į teisininkus, pavyzdžiui į L. Sabutį. Dauguma argumentavo, kad įsteigsime ministeriją, tada „Leo LT“ lyg ir bus nereikalingas, lyg ir sutvarkytas. Bet, gerbiamieji konservatoriai, jūs balsavote už „Leo LT“. Nė vieno karto aš už „Leo LT“ nebalsavau ir dar kartą kartoju: tai – ekonominis nusikaltimas. Tai ekonominis nusikaltimas. Bet dabar visos tos funkcijos, kurias numatote perduoti Energetikos ministerijai, jos įstatymu, pasirašytu Prezidento, yra perduotos „Leo LT“. Taigi sukuriate absoliutų chaosą. Tuos pačius klausimus spręs ir „Leo LT“, ir Energetikos ministerija spręs tuos pačius klausimus. Kas tai per valdymas, kai dvi institucijos tarpusavyje stumdys popierius? Jūs nerašote panaikinti „Leo LT“ ir jos funkcijas perduoti naujai Energetikos ministerijai.
Toliau. Štai išplatintas pareiškimas, kuriame A. Kubilius neva pareiškia: „Energetikos ministerijos įkūrimas leis efektyviau reguliuoti energetikos sektoriaus monopolistus ir tai ne tik papildomai nieko nekainuos, bet ir padės sutaupyti milijonus mokesčių mokėtojų lėšų.“ Sutaupyti vartotojai gali tik mažinant kainas. Gerbiamasis Kubiliau, kiek žadate įsteigęs ministeriją sumažinti kainas elektrai, šilumai ir dujoms? Nematau nė žodžio. Atleiskite, bet matau demagogiją. Reikia panaikinti Kainų energetikos reguliavimo komisiją, nes tik ji turi teisę nustatyti kainas, bet ne Energetikos ministerija.
Toliau. „Jeigu bus įsteigta Energetikos ministerija, daugiabučių namų renovavimo programa prasidės (…).“ Gerbiamieji, ministerija renovuos namus? Tam reikia pinigų. Renovuoti yra kam. Todėl, gerbiamieji, aš nežinau, jūs, įsteigdami Energetikos ministeriją ir palikdami galioti „Leo LT“ įstatymą, apskritai…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, labai jau ilgai kalbate.
J. VESELKA (TTF). …paskelbiate Energetikos ministerijos chaosą su visomis neigiamomis pasekmėmis. Todėl tie, kas turi sąžinės, ypač senbuviai, pagalvokite, ar reikia dviejų institucijų spręsti tai pačiai problemai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu, kad kalbame dvi minutes.
J. VESELKA (TTF). Daugiau nekalbėsiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis L. Sabutis – už.
L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, jeigu žvilgteltumėte į šio įstatymo straipsnius, pamatytumėte, jog 6 straipsnis labai konkrečiai sako apie Energetikos ministerijos kompetenciją. Todėl labai gerai, kad įstatymo leidėjas tokią kompetenciją nustato įstatymu. Atsakant į klausimą, kuo skiriasi „Leo LT“ ir „Teo“, tai 1 punktas ir sako, kad ministerija įgyvendina valstybės politiką energetikos srityje. Jums iki šiol buvo aiškinta ir jūs puikiai žinote, kad kitos institucijos to nedaro ir negali daryti. Jeigu pamatytumėte šio įstatymo pataisose kitas redakcijas ir apskritai ko siekiama šiuo įstatymu, aš esu tik už šio įstatymo priėmimą ir tai turi būti daroma tokiu lygiu kaip ir kitoms ministerijoms suteikta kompetencija. Beje, Konstitucija įpareigoja, kad kiekviena ministerija turėtų savo veiklos sritis. Be abejo, kai kas dar bus detalizuota ir Vyriausybės nutarimais. Aš esu už šio įstatymo priėmimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Z. Balčytis – prieš.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai lyg ir paprastas įstatymo projektas ir dėl kiekvieno projekto buvo daug diskutuojama. Tačiau pats principas, kaip jis buvo pateiktas, ir kad mėginama įtikinti ir netgi apgauti pačius save, kad naujos ministerijos įsteigimas nekainuos papildomų pinigų, manau, ne tik šiandien kelia, bet ir ateityje kels daug debatų ir ne kartą reikės diskutuoti tuo klausimu. Na, nelogiška, tai yra apverčiama bet kokia aritmetinė ir ekonominė logika. Vietoj vieno ministro reikia dviejų, vietoj vieno automobilio reikia dviejų automobilių, reikia dviejų sekretorių, reikia pakeisti visus blankus, pakeisti pareigines nuostatas ir daug daug kitų dalykų, kurie kainuoja papildomus pinigus. Todėl būtų logiškiau ir, ko gero, teisingiau, kad būtų pasakyta, kiek naujos ministerijos įsteigimas kainuos papildomai pinigų (tas turėjo būti numatyta biudžete), ir mes ateityje nedarytume precedento. Iš tikrųjų yra viena baimė, kad netgi Seime, Seimo posėdžių salėje, Vyriausybė gali pateikti motyvus, kurie neatitinka bet kokios ekonominės logikos. Manau, reikia nepritarti tol, kol nebus pateikta normali motyvacija ir skaičiavimai, kiek ta ministerija papildomai kainuos lėšų. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Kai prieš ketverius metus ir anksčiau valdančioji dauguma kai ką darė su Vyriausybės įstatymu, jokių tokių skaičiavimų ant stalo mes irgi nematėme. Tai viena.
Antra. Kai ponas Julius kalba, kad jis niekad už nieką nebalsuoja, todėl yra šventas, kyla klausimas: pone Juliau, gal paprašyti Sekretoriato, kad jums „Leo LT“ vardinio balsavimo lapą įteiktų asmeniškai, kad jūs bent žinotumėte, ką kalbate? Kaip žinome, visa tuometinė Seimo mažuma stovėjo prie stiklo ir niekas nebalsavo. Toje vietoje jūs esate netikslus.
Dabar iš esmės. Mielieji kolegos, ponas Č. Juršėnas prašė, kad visa tai, ką dabar Vyriausybė yra pateikusi ir mes keičiame įstatymuose, kad būtų pridėtas grafikas ir išdėliota ateityje. Tai štai jums atsakymas į pono Č. Juršėno pasiūlymą. Mes dabar čia iš karto, neatidėdami ateičiai, ir dėliojame, ką ir kaip ta ministerija galės daryti, kad reikėtų kuo mažiau visokių Vyriausybės nutarimų. Visi jie yra lydimieji. Principinis sprendimas steigti ar nesteigti ministeriją jau yra priimtas. Kai dabar kalbate, tai galvokite, apie ką kalbate. Jūs norite nepriimti lydimųjų įstatymų ir žlugdyti esminį sprendimą. Tai kaip tai vadinasi, ar ne destrukcija? Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalbės V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš labai atidžiai išklausiau gerbiamojo L. Sabučio, teisininko su ilgamete patirtimi, kalbą ir kai išgirdau, kad jis pasakė, jog naujai kuriama ministerija atstovaus naujo junginio „Leo LT“ valstybės interesams, tai nieko, gerbiamasis Liudvikai, nesuprantu. Tai ką veiks Vyriausybės deleguoti atstovai „Leo LT“ valdymo institucijose ir ar toks jūsų, kaip teisininko su patirtimi, pasakymas reiškia, kad jūs iš esmės atšauksite šiuo metu „Leo LT“ patvirtintą įstatymą? Gerbiamasis Liudvikai, klaidindamas Seimo narius ir visus tuos, kurie jus girdi, pasakysiu labai diplomatiškai: kalbate nekompetentingai. Aš kviečiu nepritarti šiam įstatymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės R. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš turiu dar porą argumentų. Noriu pasakyti gerbiamajam Z. Balčyčiui. Jeigu iš 300 per dvi ministerijas lieka 200, tai vienu ministru daugiau ar mažiau, nebeturi reikšmės. (Balsai salėje) Kad valdininkų skaičius yra išpūstas, akivaizdu. Su tomis funkcijomis tikrai gali susitvarkyti kur kas mažesnis skaičius darbuotojų ir tai, matyt, niekam nekelia didelių abejonių. Todėl išspręsti problemas nepadidinant biudžeto nėra taip sudėtinga, kaip jūs mėginate įrodyti. Tiesiog jūs kalbate todėl, kad reikia kalbėti.
Ponas G. Kirkilas sakė: ką ten veiks Energetikos ministerija? Teisingai, mūsų atstovai anksčiau „Leo LT“ valdyboje nieko nedarė, nes nebuvo vieningos valstybės politikos. Kaip, beje, ir mūsų pasiūlyti žmonės Kainų komisijoje, blokavę naujų tarifų, kurie buvo nepalankūs „Leo LT“, priėmimą ir sustabdymą. Taip anksčiau ir veikė. Kad to nebūtų, turi atsirasti nauja kokybė tvarkant energetikos sistemą, nes taip, kaip anksčiau tvarkėsi kolektyvas, toliau negalima.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, keturi kalbėjo už, keturi – prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume Energetikos įstatymo 4, 6, 7, 10, 17, 18, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymą, prašom balsuoti už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 79, prieš – 27, susilaikiusių nėra. Taigi Energetikos įstatymo 4, 6, 7, 10, 17, 18, 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymas, projekto Nr. XIP-172(2), priimtas. Repliką po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau replikuoti dėl gerbiamojo S. Pečeliūno išsakytos kalbos motyvų, kam reikalinga Energetikos ministerija. Noriu priminti, jeigu pamiršo, kad kai pirmą kartą buvo pateiktas šis Atominės elektrinės įstatymas, tiktai, rodos, 2 Seimo nariai balsavo prieš ir 2 susilaikė, o visi kiti balsavo už. Tai pirmą kartą tai reikia prisiminti. Pažiūrėkit balsavimo rezultatą, pone Sauliau, ir viskas bus labai aišku. Žinoma, buvo išsakyta daug argumentų, kad nereikalinga ši ministerija, nereikia leisti pinigų, tačiau, be abejonės, jūs į jokius argumentus neįsiklausote. Nežinau, kas jus sustabdys, kad jūs priimtumėte racionalius sprendimus. Aš suprantu, net ir opozicija balsuotų už, jeigu jūs pasakytumėt, kad perima „Leo LT“ funkcijas, panaikinate „Leo LT“. Taip, mes perduotume atominės šiai naujai Energetikos ministerijai visas „Leo LT“ funkcijas, taip, mes paremtume, bet, deja, jūs paliekate „Leo LT“, apie ją tik kalbate, bet nieko nežadate ir nieko nedarote. Taigi mes pateiksime įstatymo projektą laikyti negaliojančiu Atominės elektrinės įstatymą ir pamatysim, kaip jūs balsuosit, kaip jūs prieš „Leo LT“.
PIRMININKĖ. S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Esu išprovokuotas pono P. Gražulio čia dabar jums porą sakinių pasakyti. Pone Gražuli, dėl „Leo LT“ buvo du balsavimai. Ką sprendė pirmasis balsavimas? Ar mes statom naują elektrinę ir visą tą kompleksą ir einam į derybas, ar ne? Po to buvo antrasis balsavimas, kai buvo tvirtinami derybų rezultatai. Kitaip sakant, štai tada ir buvo esminis balsavimas. Pasiimkite dokumentus, pasiimkite, išsiaiškinkite, kas ką reiškia, ir tik tada mėtykite savo tokias nekorektiškas replikas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar V. Gedvilas, ir baigiam. Iš tikrųjų pirmą dieną dirbam, tai gal būkim tokie ramesni ir nebereaguokim. Petrai, čia žiūriu į jus. O dabar V. Gedvilas.
V. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Aš paspaudžiau ne tą mygtuką. Mano nuomonė buvo prieš. Tikrai. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Fiksuojam, kad V. Gedvilas balsavo prieš Energetikos įstatymą.
Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-173. Gerbiamasis V. Kurpuvesas jau tribūnoje. Įstatymo du straipsniai. Gerbiamasis kolega, dėl 1 straipsnio pakeitimo ar nėra papildymų?
V. KURPUVESAS (TPPF). Ne, pastabų nėra.
PIRMININKĖ. Nieko nėra. Taigi niekas neužsirašė kalbėti. Gerbiamieji kolegos, ar galim balsuoti ir priimti 1 straipsnį? Balsuojam.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 65, prieš – 13, susilaikė 6. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis.
V. KURPUVESAS (TPPF). Taip, dėl 2 straipsnio yra gerbiamojo Seimo nario Č. Juršėno pasiūlymas. Jo esmė yra tokia: jis siūlo įstatymo įsigaliojimą atidėti iki 2009 m. kovo 1 d. Dabar yra numatyta vasario 1 d. Komitetas nepritarė tokiam pasiūlymui, nes Vyriausybė yra pasirengusi įstatymo nuostatą įgyvendinti nustatytais terminais, t. y. iki vasario 1 d.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo narių balsai? Tie, kurie gali paremti Č. Juršėną, balsuojate už.
Nėra 29 balsų. Taigi toliau mes nesvarstome šio pateikimo. Dabar balsuosime, ar priimamas 2 straipsnis.
Balsavo 88: už – 68, prieš – 13, susilaikė 7. 2 straipsnis priimtas. Ačiū komiteto pirmininkui.
Gerbiamieji kolegos, dabar dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Prieš – J. Veselka. Nematau. L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi daug kolegų kalbėjo kitais klausimais, aš pasistengsiu to nekartoti. Tačiau ir visi lydintys įstatymų projektai, kurie susiję su pagrindiniais, manau, reikalauja tos pačios diskusijos apie ministerijos kūrimo tikslingumą. Aš, kaip ir gerbiamasis V. Mazuronis, labai atidžiai šiandien klausiau išsakytus argumentus, dar kartą išnagrinėjau aiškinamąjį raštą, kuris buvo pateiktas pateikimo stadijoje, ir vis dėlto niekaip negaliu suprasti, ir niekas neatsakė į tą klausimą, kas trukdo valdančiajai daugumai, turint savo kompetencijoje Ūkio ministeriją, konservatoriams konkrečiai savo ūkio ministrą, padaryti tvarką toje ministerijoje ir sutvarkyti energetikos sektorių? Ar tam, kad padarytų vieną ar kitą veiksmą, reikia kurti atskirą ministeriją? Tai jeigu mes paimsime, be energetikos, kitas sritis, tai ten irgi pasirodys, kad negalima susitvarkyti ir reikia tam papildomos ministerijos. Šioje vietoje matau Ministro Pirmininko kabineto tam tikrą žinių trūkumą vadybos srityje, nes, kaip ir šiandien jau buvo minėta, problemos nesprendžiamos papildomų biurokratinių aparatų kūrimo sąskaita. Visiškai neekonomiškas veiksmas, naudos, manau, tikrai nebus jokios. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes jau šiandien keičiam 13 galiojančių įstatymų norėdami įsteigti vieną ministeriją. Esu tikras, kad, ko gero, kitoje sesijoje, pavasario sesijoje, Vyriausybė dar pateiks daugybę įstatymų pataisų, papildymų ir pakeitimų, susijusių su šios ministerijos veikla, jeigu Prezidentas nevetuos šio įstatymo. Nuoširdžiai tikiu, kad Prezidentas vetuos šį įstatymą ir grąžins jį Seimui, o Seimas dar kartą turės galimybę svarstyti, ar žingsnis, kurį jis žengė steigdamas šią ministeriją, iš tikro yra pagrįstas. Mano giliu įsitikinimu, ką tik mūsų kolegos iš Latvijos pranešė, kad Latvijoje mažinamas ministerijų skaičius, nes labai sudėtingos problemos iškyla dėl valstybės biudžeto ir lėšų taupymo, valdymo racionalizavimo ir kitų dalykų. Manau, kad ir mes, ko gero, grįšim prie tų problemų, todėl aš balsuoju prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Taigi balsuojame, ar priimame Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymą.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 68, prieš – 22, susilaikė 5. Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymas yra priimtas.
Gerbiamieji kolegos, liko 4 minutės iki darbotvarkėje numatytos pertraukos, todėl skelbiu pertrauką iki 15.35 val., t. y. 5 min. grįšim anksčiau nei numatyta darbotvarkėje, nes 5 min. darome anksčiau pertrauką. Pertrauka.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.