Dvidešimt penktasis (25) posėdis
2008 m. gruodžio 23 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125¹ straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-152(3) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Pradedame gruodžio 23 d., antradienio, plenarinio posėdžio vakarinę darbotvarkę. Kolegos, kviečiu registruotis.

Kadangi mums trūko balsų, siūlau pradėti nuo projekto Nr. XIP-152(3). Kol kas registruojamės, pažiūrime, kiek turime žmonių.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar tuo metu galiu dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKĖ. Taip, dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jeigu gerai suprantu, tas įstatymas, kurį jūs paminėjote, yra įstatymas dėl PVM pataisų. Manau, kad frakcijos vardu galėčiau paprašyti ir prašau pusės valandos pertraukos, nes manau, kad kolegos dar gerai neperskaitė visko, ką mes priėmėme, todėl jie prieš tai net nesugebėjo suprasti, už ką balsuoja. Jeigu jie būtų perskaitę, jie tikrai būtų balsavę. Aš raginu daryti pusės valandos pertrauką ir tada galėsime racionaliai priimti. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti frakcijos siūlymui daryti pusę valandos pertrauką? (Balsai salėje) Gerbiamasis Veselka, šiuo klausimu ar kitu? Šiuo klausimu. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis premjere, atsiprašau, jeigu jūsų frakcijoje daug kas nežino, už ką balsuoti, aš visada žinau, už ką balsuoti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, man atrodo, yra oficialiai frakcijos vardu paprašyta statutinės pusės valandos pertraukos. Prieštaraujančių nėra. Skelbiu pertrauką… (Balsai salėje) Norite balsuoti? Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų daroma frakcijos vardu paprašyta projekto Nr. XIP-152(3) svarstymo pertrauka, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 61 Seimo narys. Už – 48, prieš – 12, susilaikė 1. Daroma pusės valandos projekto Nr. XIP-152(3) svarstymo pertrauka.

Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-202(2) (svarstymas)

Darbotvarkės 2-1 klausimas – Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-202(2). Svarstymas. Pranešėjas – V. Bacevičius, Ekonomikos komitetas. Prašom, Vaidotai. Kas gali Ekonomikos komiteto vardu vietoj V. Bacevičiaus pateikti klausimą? Prašau. J. Veselka. Kviečiu į tribūną.

J. VESELKA (TTF). Ekonomikos komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Kadangi tai yra bendros sutarties, kai buvo parduodamas akcijų paketas, tęsinys, todėl įstatymo projektui Ekonomikos komitetas pritarė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo iniciatyva, kadangi Teisės departamentas registruodamas savo išvadą neįregistravo tokio aspekto, jog pateiktas įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai, svarstė šį klausimą ir įvertino tuos argumentus, kurie buvo išdėstyti Teisės departamento pasiūlymuose. Noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, jog Teisės departamentas šį įstatymą daugiau analizavo vartotojų teisių gynimo, valstybės nuosavybės apsaugos aspektais. Komitetas, 5 balsavus už ir 4 – prieš, nutarė, kad pats įstatymas Konstitucijai neprieštarauja, tačiau problema gali kilti jį įgyvendinant, tai yra įgyvendinant tuos susitarimus. Kaip minėjo komiteto atstovas J. Veselka, jie buvo, yra numatyta galimybė, yra numatyta konkreti suma. Iš tiesų yra ir tam tikras visuomenės poreikis biudžetą subalansuoti, tačiau valstybės interesai, kaip toliau valstybė darys įtaką „Mažeikių naftos“ procesams, kai bus parduotos akcijos, reikalauja tam tikro dėmesio. Preliminariai įvertindami, kad įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, mes vis dėlto pasiūlėme Ekonomikos ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetams apsvarstyti, ar šis akcijų pardavimas atitinka valstybės ekonominius ir nacionalinio saugumo interesus.

PIRMININKĖ. Ačiū už Teisės ir teisėtvarkos komiteto išsakytą poziciją. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką gerbiamąjį A. Anušauską pateikti jų komiteto išvadą.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvados nebuvo prašoma, bet komitetas, įvertindamas galimą sandorį dėl nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, gali priimti protokolinius nutarimus ir pareikšti savo nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ir kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 4 straipsnį akcinė bendrovė „Mažeikių nafta“ priskiriama prie kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, buvo nutarta rekomenduoti Lietuvos Vyriausybei iki valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų pardavimo pateikti Seimui Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių, įrenginių ir kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo papildymo projektą, nustatantį nacionaliniam saugumui svarbių tik užsienio kapitalo bendrovių veiklos reglamentavimą. Atsiprašau Seimo narių, išdalytame projekte yra techninė klaida, praleistas žodis, turi būti „įstatymo papildymo“ .

Antra. Komitetas nutarė siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui daryti Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo įstatymo jomis 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymo pertrauką. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje nori dalyvauti 9 Seimo nariai. Socialdemokratų frakcijos vardu užsirašė Z. Balčytis, tačiau jo nematau. B. Vėsaitė. Taip pat nėra. Tada P. Gražulis. Prašom. Atsiprašau, Petrai. Gerai? Tada Petras. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, nė vienas iš mūsų neabejoja, kad perdirbimo įmonė „Mažeikių nafta“ yra strateginis objektas, svarbus mūsų valstybei. Kas yra įdomiausia? Aš truputį šią temą paliesiu tam tikru aspektu prisimindamas „Mažeikių naftos“ privatizavimo aplinkybes. Kai „Mažeikių nafta“ buvo valstybinė įmonė, tada ji esančių valdžioje konservatorių, dabar krikščionių demokratų iniciatyva buvo „prichvatizuota“. Tiesiai įvardysiu „prichvatizuota“, ir dar primokant, su įvairiomis sutartyje numatytomis išlygomis, kad naftą gabens „Lietuvos geležinkeliai“ pusvelčiui, kad jeigu ta įmonė dirbs nuostolingai, nuostolius pasiims valstybė. Galima prisiminti daug tų aplinkybių. Tada pagrindinis tikslas buvo žūtbūt leisti privatizuoti Amerikos kompanijai, ne kitai kompanijai, ne Rytų bloko kompanijai, nes jeigu mes parduosime arba veltui atiduosime įmonę amerikiečių kompanijai, mes gausime garantą, jog įstosime į NATO. Be abejo, kitos valstybės tokių sandorių nedarė, bet visos buvusios postsovietinės valstybės įstojo ir į Europos Sąjungą, ir į NATO. Be abejo, tai buvo spekuliacija, taip Seimo nariams buvo bandoma daryti įtaką, spaudimą, kad šį negražų sandorį, kuris mūsų Lietuvos istorijoje paliko negražią dėmę, būtų galima prastumti. Aš minėjau vieną aspektą. Kadangi mes tada jau buvom krikščionys demokratai ir Krikščionių demokratų frakcija Seime, atsižvelgdami į vyresniųjų brolių konservatorių siūlymą ir į rusų baimę, mes pasiūlėm, kad būtų įrašyta nuostata, kad Mažeikių įmonės akcijų, jeigu „Williams“ dėl vienų ar kitų priežasčių pasitrauktų iš Lietuvos, kad tų akcijų negalėtų pirkti Rytų bloko šalių kompanijos. Deja, konservatoriai tam nepritarė, priešinosi. Ir kas atsitiko? Buvo taip suformuluota sutartis, kad, pasirodo, Lietuvos Vyriausybei net nežinant, jai už akių, nes tai leido sutartis, ir tai, matyt, buvo žinoma, šios akcijos atiteko rusų „Jukos“ kompanijai. „Williams“ pasitraukė.

Dabar žiūrėkit, kas toliau vyksta. Galų gale socialdemokratai, nors irgi įvairiausios įmonės siūlė, kai „Jukos“ bankrutavo, vėl įmonės akcijos buvo grąžintos atgal valstybei, kai ji vedė derybas, ir vis dėlto socialdemokratai nepardavė nė vienai rusų kompanijai akcijų, pagrindinio akcijų paketo, o pardavė Lenkijos, t. y. Europos Sąjungos šalies, kaimyninės šalies kompanijai „PKN Orlen“. Gavo tikrai milžiniškus pinigus. Santykinai tokius, koks prieš tai buvo sandėris su „Williams“. Ir žiūrėkit, vėl atėjus krikščionims demokratams jau dabar in corpore į valdžią, tie, kurie nuolat gąsdino rinkėjus, kad čia didžiulė grėsmė mums yra iš Vakarų, kad visos kitos partijos – tai rusų tarnai, kad yra valstybės priešai, tik jie yra patriotai, staiga tą į sutartį įrašytą saugiklį – Lietuvos valstybė išlaiko 10 % akcijų savo rankose vien dėl to, jog sutartyje numatyta, kad tokiu atveju be Lietuvos Vyriausybės žinios „PKN Orlen“ negali parduoti savo akcijų bet kokiai bendrovei… Mes dabar visi puikiai žinom ir apie tai ne kartą spauda rašė, kad jau „PKN Orlen“ veda derybas su rusų kompanijomis dėl dalies akcijų pardavimo rusų kompanijoms. Bet, deja, ši sutartis pasirašyta ir šis akcijų paketas, 10 % akcijų paketas, kuris yra Lietuvos valstybės rankose, neleidžia lenkų kompanijai parduoti akcijų rusų kompanijoms. Tai yra įdėtas saugiklis. Bet, deja, vėl atėjus tautos patriotams krikščionims demokratams į valdžią bus parduoti tie 10 % akcijų ir vėl bus tokiu atveju, kadangi visą 100 % akcijų valdys Lenkijos kompanija „PKN Orlen“, jai atpalaiduojamos rankos ir ji galės parduoti akcijas tam, kas daugiau mokės. Be abejonės, aš manau, kad Rusija, sutinku su krikščionimis demokratais ir su ponu V. Landsbergiu…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, jūsų laikas baigėsi.

P. GRAŽULIS (TTF). (Vieną sakinį.) …kad Rusija turi ne tik ekonominių, bet ir politinių interesų, ir ji siūlys didžiausius pinigus. (Aš frakcijos vardu kalbu, todėl turiu teisę kalbėti dar dvi minutes. Tai manęs nenutraukit, bet aš mintį baigiu.) Vis dėlto tai, kad Rusija turi čia ir politinių interesų, jų visada turėjo, ir kad ji didžiausią kainą pasiūlys už akcijas, o ne kokia nors kita valstybė arba kitos valstybės kompanija, tai šiandien aiškiau negu aišku. Kas atsitiks? O atsitiks taip, kad vėl atėjus krikščionims demokratams strateginis objektas atiteks rusams į rankas. Taigi ir sveikinu jus su šiuo sprendimu. Taigi ir išaiškės, kas iš tikro yra tikrieji rusų broliai arba kitaip galbūt kažkokie slaptieji, angažuoti nematomieji, kurie gąsdina atseit rusais, bet vis nuolat tarnauja Rusijos interesams.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, jūs šiek tiek mus apgaudinėjate. Jūs buvot užsirašęs kaip Seimo narys, niekur nebuvo, kad frakcijos vardu. Aš manau, kad kitą kartą jūs elgsitės kitaip. O dabar J. Veselka. Jau, tikiuosi, dabar tikrai savo vardu, nes jau Petras kalbėjo frakcijos vardu.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Petrai, vis dėlto tu turi dar labai daug krikščionių demokratų liekanų. Kodėl? Nes jiems būdingas noras kovoti su praeitimi. Tas tavo noras kovoti su praeitimi išlikęs labai didelis.

Iš esmės yra tas dalykas, kad Lietuvos Vyriausybė nebeturi ten 10 % akcijų, nes 10 % akcijų iš tikrųjų tam tikrą įtaką dar gali turėti. Turi mažiau kaip 10 %. Iki šiol Ūkio ministerija ten turėjo savo atstovą. Kas man galit pasakyti, ką jis ten darė ir ką jis ten reguliavo? Viena, jis gavo ten gerą algą ir visa Lietuvos įtaka ten baigdavosi, nes pats akcininkų valdymo principas sako: kas turi 67 % akcijų, tas priima visus sprendimus. O jie turi daugiau kaip 90 % akcijų. Todėl mes čia galime toliau reikšti įvairias pretenzijas, gąsdinti vienas kitą, bijoti ir t. t., bet viena aišku, kad „PKN Orlen“ priima visus sprendimus.

Dabar toje sutartyje yra numatyta, kad per trejus metus, jeigu išpirks, bus sumokėta 700 mln. Lt pagal aną kainą, kuri buvo iš tikrųjų po tų visų, kaip gerbiamasis Petras sakė, net išdavysčių, ekonominių išdavysčių, ši kaina buvo gera. Dabar krentant akcijų kainoms rinkoje, jeigu mes nepasinaudosim šiomis galimybėmis, niekas negali garantuoti, kad mes už tuos 9 su trupučiu procentus akcijų galim gauti tuos 700 mln. Tai yra realūs, konkretūs pinigai. Ir prarasti vien dėl to, kad kažkam atrodo, kad jie gali kažkam parduoti!? Ten yra tam tikras saugiklis: jeigu bus pardavinėjama ne transatlantinės tos visos integracijos šalims, tai turi būti derinama su Lietuvos Vyriausybe. Vadinasi, yra tam tikras apribojimas, ar jie turi, ar neturi akcijų. Todėl šioje situacijoje aš nematau iš tikrųjų kitos racionalios išeities, kaip tuos 10 % parduoti pagal tą maksimalią kainą, kurią mes šiandien galim gauti.

O jeigu čia, taip sakant, rusai, ne rusai, bet atsimeni, Petrai Gražuli, kai „Williams“ valdė, pridarė beveik milijardą litų nuostolių. Atėjo „Jukos“ kompanija – paskutiniais metais gavo per milijardą litų pelno. Taigi mes galim kovoti su praeitimi ir gyventi su nuogais… be kelnių, bet reikia kurti ateitį.

Štai kita problema, kur prašyčiau susikoncentruoti. Konservatoriai numato parduoti tam „PKN Orlen“ „Klaipėdos naftą“. Čia yra tas pats, kas „Leo LT“, tik nebe energetikos srityje, o naftos srityje. Įkurti monopoliją.

O šiandien „Klaipėdos nafta“ kaip tik yra tas konkurencinis atvejis. Per ją mes galim ir žalią naftą importuoti, ir naftos produktus. Todėl čia, gerbiamieji Tautos prisikėlimo, visi kiti, ypač tautininkai, kur K. Uoka, matau, sėdi ir neklauso, „Klaipėdos naftos“ tai turim neparduoti. Čia laikytis iki galo. O šiam įstatymo projektui siūlau pritarti, nei korupcinių, nei kitokių nekyla abejonių, nes rengiant pirminį pardavimo variantą jis buvo visaip – ir konstituciniu požiūriu, ir nacionalinio saugumo, ir korupciniu požiūriu išnagrinėtas. Aš, nepaisydamas, sakysim, mano gero kolegos P. Gražulio suabejojimo, aš manau, kad iš tikrųjų šiam įstatymo projektui reikėtų pritarti ir siūlau pritarti. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Taip, prašau, ponas A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų pritardamas J. Veselkos mintims dėl „Klaipėdos naftos“ ir išklausęs dviejų kalbėjusiųjų diskusijoje, kadangi klausimas yra derintas frakcijose ir diskutuotas, siūlau nutraukti diskusiją frakcijos vardu. Dėkui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas nutraukti diskusiją frakcijos vardu. Ar galim tam pritarti? Vienbalsiai pritarėm, diskusija nutraukta. (Balsai salėje) Jūs nieko nesakėt, gerbiamieji kolegos. (Balsai salėje) Tada balsuojam. Kas už tai, kad diskusija būtų nutraukta, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš.

Balsavo 94 Seimo nariai: už – 68, prieš – 24, susilaikė 2. Diskusija nutraukiama. Paskutinis buvo užsirašęs R. Smetona. Kviečiu jį į tribūną.

R. SMETONA (TTF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, šiuo atveju reikėtų kalbėti apie pasekmes, kurių galima sulaukti pakeitus šį įstatymą – išbraukus, pardavus ir panašiai.

Dėl ekonominės naudos aš nekalbėsiu, nors manau, vis dėlto derėtų labai atsakingai įvertinti aplinkybes, į kurias atkreipė dėmesį Seimo Teisės departamentas, būtent, kad kol kas neaišku, kiek mūsų valstybė, turėdama 10 % akcijų, gauna, kiek numato gauti, dividendų ir ar tai būtų daugiau arba mažiau už tikėtinai gautą sumą pardavus šias akcijas. Galbūt tas pardavimas bus pelningas sandoris ir reikėtų linkėti sėkmės.

„Mažeikių nafta“ mūsų įstatymuose įvardyta kaip nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė ir įvardyta, be abejo, labai pagrįstai. Taigi kokios akcijų pardavimo pasekmės šiuo požiūriu, atsakymo kol kas nėra. Kol kas negirdėjom. Šiaip, galbūt prielaidas. Taigi kol šio atsakymo nėra, tai ir siūlomo įstatymo šiandien priimti, manau, mes neturėtume.

Išeitį aš matau tokią. Kaip minėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas mūsų sprendimą, tik aš jį šiek tiek kitaip interpretuočiau, manau, reikia padaryti priėmimo pertrauką. Čia šiandien labai dažnai buvo teikiamas argumentas, kad artėja Kalėdos, tiek to, ir ta proga galima tą sakyti. Taigi daryti priėmimo pertrauką, priimti komiteto siūlytą protokolinį komiteto nutarimą, pavedant Vyriausybei pateikti Seimui išsamią išvadą dėl akcijų pardavimo pasekmių nacionaliniam saugumui ir kartu pateikiant pakeitimus, užtikrinančius tam tikrą valstybės įtaką šioje įmonėje, net ir tuo atveju, jeigu įmonė 100 % akcijų priklausytų užsienio kapitalui. Jeigu įmanoma, žinoma, tą įtaką turėti.

Reikėtų įvertinti ir tarptautinės teisės požiūriu, ir mūsų šalies įsipareigojimus Europos Sąjungos teisei, ir pagaliau konstitucines galimas problemas. Visa tai reikia įvertinti šaltai, ramiai, profesionaliai ir Seimui pateikti tas išvadas kartu jau su kitų įstatymų reikalingais pakeitimais, tarp jų ir Strateginę reikšmę turinčių įmonių įstatymu. Todėl siūlau padaryti pertrauką, priimti protokolinį nutarimą, o per pratęstą sesiją, sausio mėnesį, po 2–3 savaičių, niekas per tą laiką neatsitiks, Vyriausybė mums pateiktų savo siūlymus, savo įstatymų projektus, ir manau, tuo metu mes kartu visą paketą ramiai ir protingai galėtume priimti. Prašau pritarti tokiam siūlymui.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs kalbėjote savo vardu ar frakcijos? Savo vardu. Gal galėtumėte tiksliau suformuluoti savo pasiūlymą? Prašom. R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Mano siūlymas (būtų gerai, kad ir frakcija jam pritartų, nors neturiu tokio leidimo) daryti pertrauką arba po svarstymo, arba priėmimo procedūroje, nesvarbu, bet svarbu nebaigti procedūros iki galo, nebalsuoti už projekto priėmimą, padaryti pertrauką ir kartu su komiteto pasiūlytu protokoliniu nutarimu, kuriuo pavestume Vyriausybei atlikti tuos, o papildomai premjeras prisiims ir kitus įsipareigojimus, kitus veiksmus, pratęstoje sesijoje sugrįžti čia su paketu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Supratau. Gerbiamasis V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke. Svarstant šį klausimą ir diskusijas jūs paskelbėte, ir pakvietėte poną R. Smetoną į tribūną. Jam besiruošiant eiti, kolega A. Endzinas frakcijos vardu paprašė pertraukos. Kitaip sakant, einantysis diskusijoms kolega R. Smetona jau buvo pakviestas. Vadinasi, pagal taisykles, nutraukus diskusijas, dar vienas turėtų teisę kalbėti. Aš manau, taip ir turėjo būti fiksuota, nes R. Smetonos pavardę jūs jau paskelbėte.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis V. Andriukaiti, galima paskaityti stenogramą, nes ne taip buvo, kaip jūs dabar kalbate. Kalbėjo J. Veselka, jis grįžo į savo vietą, tada A. Endzinas per šoninį mikrofoną paprašė nutraukti diskusiją. Tačiau aš sąraše mačiau, kad paskutinis yra užsirašęs R. Smetona, ir pagal Statutą, kaip priklauso, aš jam suteikiau žodį kalbėti. Taigi jūs esate netikslus, įvardydamas tai, kad aš jau buvau pakvietusi į tribūną R. Smetoną.

Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, atsiliepdamas į R. Smetonos pasiūlymą ir į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto protokolinį sprendimą, jį supratau šiek tiek kitaip. Seimui priėmus visą įstatymą, Vyriausybė rengtų ir reikalingus teisės aktus, galbūt ir pradėtų derybas, ir išsiaiškintų su partneriais, kaip tas nacionaliniam saugumui galimas svarbias sąlygas įrašyti į papildomas sutartis iki pardavimo, nes pardavimą skelbs pati Vyriausybė. Iki to skelbimo Vyriausybė ateitų į Seimą ir pasakytų, kokius įstatymo projektus ji siūlo papildomai priimti, kokiom sąlygom esame susitarę. Po to, kai Seimas priims reikalingus įstatymus, tada Vyriausybė parduos tas akcijas. Aš taip suprantu. Nematau logikos, kodėl dabar reikėtų skelbti pertrauką.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Pagal Statutą gerbiamasis Seimo narys R. Smetona išsakė savo, kaip Seimo nario, poziciją. Tai nebuvo prašymas pertraukos frakcijos vardu. Todėl mes tęsiame įstatymo projekto Nr. XIP-202(2) svarstymą. Motyvai dėl viso įstatymo. Prieš nori kalbėti E. Klumbys. Jo nematau. Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, diskusijoje kalbėję tiek pranešėjai komitetų vardu, šiuo atveju kolega A. Anušauskas, tiek ir mano kolega Seimo narys R. Smetona, išsakė labai rimtus argumentus, kodėl norint spręsti šį įstatymą, būtina atlikti kitus teisinius veiksmus, kad nebūtų pažeisti konstituciniai reikalavimai, apie kuriuos kalbėjo ir kolega S. Šedbaras. Taigi aš frakcijos vardu esu įgaliotas paprašyti šio įstatymo projekto svarstymo pertraukos, kad mes galėtume suderinti visus kylančius prieštaravimus ir įvertinti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto poziciją.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega V. Andriukaitis, kalbėdamas dėl motyvų už ar prieš, neturi galimybės reikalauti pertraukos. Kalbėdamas dėl vedimo tvarkos, aš, kaip frakcijos seniūnas, frakcijos vardu prašau pusės valandos pertraukos tam, kad V. Andriukaitis galėtų išsamiau susipažinti su svarstomu klausimu. Dėkoju.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Replika.

PIRMININKĖ. A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, pritardamas A. Endzinui, esu nustebęs dėl V. Andriukaičio. Svarstome įstatymą, kuris yra susijęs su jų Vyriausybės priimtu geru sprendimu, t. y. galimybe „Mažeikių naftos“ akcijas, kurias valdo Vyriausybė, parduoti lenkų kompanijai už gerą kainą. Ar V. Andriukaitis negalėtų per šią pusės valandos pertraukos susipažinti su jų Vyriausybės Algirdo Brazausko ir Gedimino Kirkilo priimtais gerais sprendimais ir suvokti, kodėl šitų sprendimų reikia šiandien Lietuvai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš manau, kad jūs išgirdote ne tik frakcijų ir Seimo narių, bet taip pat ir komiteto nuomonę. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas galėjo imtis šitą klausimą svarstyti savo iniciatyva, bet be savo iniciatyvos dar buvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymas tai padaryti. Mes tai padarėme, parengėme savo siūlymą, surašėme raštu, apie jį informavome Seimą. Ir manytume, kad Seimas turėtų kokiu nors būdu mūsų nuomonę arba priimti, arba atmesti. Taip ignoruoti būtų tiesiog nepagarba komitetui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra siūloma dviejų frakcijų vardu pusės valandos pertrauka. (Balsai salėje) Aš tikrai noriu… Pirmiausia susikaupkite. Reikia skaityti Statutą, ten aiškiai parašyta… Prasideda balsavimas dėl dviejų frakcijų prašymo pusės valandos pertraukos. Kas už tai, balsuojate už, kas nesutinkate, tas balsuojate prieš.

Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 26, susilaikė 5. Pusės valandos pertrauka, t. y. iki 16 val. (Balsai salėje) Taip. V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš prašiau pertraukos opozicinės frakcijos vardu iki kito posėdžio. Buvo labai aiškiai suformuluota. Kolega A. Endzinas prašė pozicinės frakcijos vardu pusės valandos pertraukos. Mes prašėme opozicinės frakcijos vardu pertraukos iki kito posėdžio. Aš manau, kad kaip tik dabar jūs turėtumėte fiksuoti, kad mūsų prašymas buvo teisėtas ir jis turi būti Seimo įvykdytas, nes, kaip matote, balsų pakanka.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega Andriukaiti, aš jums norėčiau pasakyti ir pacituoti Statuto 107 straipsnį. Jūs kalbėjote dėl motyvų prieš ir kalbant dėl motyvų yra visiškai kita procedūra. Jeigu jūs būtumėte taip, kaip ir dabar, stovėjęs ir kalbėjęs dėl vedimo tvarkos ir paprašęs frakcijos vardu pertraukos, be abejo, aš būčiau pirmiausia suteikusi galimybę balsuoti dėl jūsų pasiūlymo. Šiuo atveju jūs kalbėjote prieš dėl motyvų, tačiau jūs supainiojote žanrą. O antri kalbėjo A. Endzinas ir A. Kubilius, kurie paprašė pusės valandos pertraukos, todėl mes už tai balsavome. Taigi statutiškai yra viskas teisingai procedūriškai atlikta. Dėl vedimo tvarkos R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, žinoma, turint gana storą ir sunkų volą, galima suploti viską kaip asfaltą. Tačiau dėl teisybės pasakykime štai ką. Siūlė viena frakcija, siūlė kita frakcija, bet iki to Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, kuris dabar be reikalo tyli, pristatė šios dienos komiteto posėdžio protokolą, kurio 1 punkte yra siūloma rekomenduoti Vyriausybei parengti projektą. 2 punktas – siūlyti Seimui daryti šio įstatymo projekto svarstymo pertrauką. Tai buvo pirmasis siūlymas, nuskambėjęs šio svarstymo metu. Aš prašyčiau padoriai, gražiai ir tvarkingai vykdyti Statutą. Komiteto siūlymas daryti pertrauką. Pirmiausia reikėjo dėl jo ir balsuoti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, jeigu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas būtų kaip papildomas komitetas oficialiai paskirtas Seimo, aš sutinku, kad tada mes turime atsižvelgti į jo rekomendaciją ir būtų siūlymas balsuoti, ar daryti pertrauką, ar ne, taip, kaip yra rekomendacijose. Šiuo atveju buvo du komitetai, kurie oficialiai buvo įpareigoti Seimo. Tai buvo Ekonomikos komitetas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nebuvo nurodytas Seimo, tačiau jie patys panoro apsvarstyti šį klausimą.

Bet dar kartą perskaitęs tai, kas parašyta, aš jums norėčiau pacituoti, kad tikrai nelabai aišku, kokią daryti pertrauką, iki kada pertrauką daryti ir kodėl daryti, nes skamba taip: „Siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui AB „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-202(2) svarstyme daryti pertrauką“. Nei iki kada, nei kodėl, nei kokie argumentai, iš tikrųjų nėra jokios argumentacijos. Man atrodo, kad mes be reikalo čia dabar diskutuojame, nes Seimas balsavo ir yra daroma pusės valandos pertrauka, kurią aš jau buvau paskelbusi, tai buvo 15.30 val. 16.00 val. mes grįšime prie šio klausimo.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125¹ straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-152(3) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimo tęsinys)

Dabar kaip tik yra laikas grįžti po pusės valandos pertraukos prie kito klausimo, t. y. Nr. XIP-152(3), ir priėmimo stadijoje mums reikia balsuoti.

Dėl vedimo tvarkos P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, stovi prie tribūnos ir premjeras A.Kubilius, ir aš norėčiau dėl vedimo tvarkos. Ar nebūtų logiškiau, kad mes padarome ne pusės valandos pertrauką, bet Vyriausybė pradeda derėtis, mums pateikia, kokie yra derybų rezultatai, pateikia naujus teisės aktus, šiuos teisės aktus naikiname ir priimame tuos teisės aktus. Man atrodo, kad taip būtų daug logiškiau. Kur dabar jūs nulėksite iki Kalėdų? Pakentėkite, spėsite parduoti, pinigus iššvaistyti visada suspėsite.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galima?

PIRMININKĖ. A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, atsiliepdamas į ankstesnį svarstymą, noriu pasakyti, kad jeigu Seimas nepriims tokio sprendimo, t. y. nepatvirtins to įstatymo, mes negalime pradėti net derybų ir net negalime pasinaudoti tuo geru, gera opcija, kurią paliko mums G. Kirkilo Vyriausybė. Todėl argumentai už pertrauką yra visiškai nepagrįsti. Kadangi pasiūlymą pateikė ne tas subjektas, kuris gali siūlyti pertrauką, tai pusės valandos pertrauka yra pats tas, kad visi suvoktume, kur esame.

Antras dalykas, ką aš norėčiau pasinaudodamas šia proga pasakyti. Aš kreipiuosi į opozicijos lyderį. Mano įsitikinimu, ir opozicija turi suprasti, kaip mums svarbu šiandien priimti ir biudžetą, ir visus reikalingus įstatymus, kurie yra susiję su biudžetu, taip pat ir šį įstatymą, kurį ką tik svarstėme.

Aš manau, kad buvusiai valdančiajai partijai socialdemokratams turėtų pakakti atsakomybės ir aš tikiuosi, kad opozicijos lyderis įtikins savo partijos kolegas ir J. Oleką, ir V. Andriukaitį, ir koalicijos partnerius Darbo partiją, kad laikas, kurį dabar gaištame tuščiomis kalbomis, yra laikas, kuris yra nenaudingas Lietuvai. Aš nenorėčiau, kad tam, kad įtikintume opozicinę Socialdemokratų frakciją elgtis konstruktyviai, man reikėtų kreiptis į Prezidentą A. Brazauską.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Aš dar kartą prašau, ar galime, sakykime, tokias kalbas, kur yra padaryta pusės valandos pertrauka ir po to grįšime prie tos temos… Aš dabar niekam nebesuteikiu žodžio dar kartą, nes paskelbiau ir grįžtame prie įstatymo projekto Nr. XIP-152(3) priėmimo stadijos. Mums liko tik balsuoti.

Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-152(3), prašau balsuoti už, kas nesutinkate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 68, prieš – 2, susilaikė 4. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas, projekto Nr. XIP-152(3), priimtas.

Dėl šio įstatymo? Replika po balsavimo dėl šio įstatymo. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, 18 metų man esant Seime tai pirmas atvejis, kai dėl biudžeto ir biudžeto sandaros vieno iš pagrindinių įstatymų buvo nedalyvaujama balsuojant. Vienintelis paskutinis atvejis yra buvęs, kai buvusi opozicija dalyvavo tokiame procese, tai buvo „Leo LT“. Aš niekaip negaliu suprasti jūsų pozicijos. Jūs iš principo nenorite biudžeto? Jūs norite, kad mes toje duobėje ir liktume gulėti? Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis S. Pečeliūnas dėl šio įstatymo? Dėl šio įstatymo repliką po balsavimo?

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Jeigu man mikrofonas įjungtas, tai aš pasakysiu.

PIRMININKĖ. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš tikrai džiaugiuosi, kad mes daug diskutuojame dėl įvairių finansinių klausimų, bet aš labai apgailestauju, kad nacionalinio saugumo klausimai gali būti perkami ir parduodami. Ačiū.

PIRMININKĖ. Paskutinysis – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau, kad į protokolą būtų įtraukta, jog aš balsavau už. Nesėkmingai įkišau kortelę, nepastebėjau, kad nedega mygtukai.

PIRMININKĖ. K. Masiulis balsavo už įstatymo projektą Nr. XIP-152(3). L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau po įstatymo priėmimo dar kartą pasakyti, kad tai, ką jūs padarėte su Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, jums duos ne pliusą biudžete, bet po 3–4 mėnesių didelį minusą. Jūs nesurinksite to mokesčio. Tiesiog gyvenimas tai patvirtins.

O dabar aš norėčiau pasitikslinti dėl gerbiamojo S. Pečeliūno teiginio, nes mes nesupratome, kas čia įvyko su nacionaliniu saugumu?

PIRMININKĖ. Opozicijos lyderis G. Kirkilas. Prašau.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū. Aš norėjau premjerą nuraminti: opozicinės partijos tikrai palaikys teisingus sprendimus, kurie reikalingi Lietuvai, šalies ūkiui, ekonomikai, darbo vietų išsaugojimui. Bet jeigu bus siūlomi visiškai priešingi sprendimai, mūsų nuomone, kenksmingi biudžetui, ūkiui, žmonėms, bus bloginama jų padėtis, naktimis keičiamos darbo sąlygos, tai mes tikrai jiems nepritarsime. Jūs galite kreiptis į ką norite, galite ir į Briuselį paskambinti, kaip suprantu, dažnai konsultuojatės ir būna pataisų; vieną dieną balsuojate už vienus, vienus sprendimus priimate, kitą dieną kitus sprendimus priimate. Bet jeigu bus teisingi sprendimai, jeigu bus laikomasi demokratinės procedūros, mes tikrai palaikysim, kaip lyg šiol tą ir darėm.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos.

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-200(2) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-2 klausimas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-200(2). Pranešėjas – Ekonomikos komiteto atstovas V. Bacevičius. Svarstymo stadija.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas, svarstydamas iniciatoriaus pateiktą įstatymo projektą, pritarė jam. 5 balsavo už, 2 susilaikė. Svarstant įstatymo projektą buvo nepritarta Teisės departamento pastaboms, nes jos iš esmės buvo susijusios su aiškinamuoju raštu, ir buvo nepritarta Seimo nario J. Veselkos pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Dabar pasėdėkite. Kviečiu diskusijoje kalbėti P. Gražulį. Petrai, jūs užsirašęs. Prašau į tribūną.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau kai kurias pasakytas mintis pakartoti. Vis dėlto tai, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas prašo padaryti šio klausimo pertrauką, ir tai, kad jiems galbūt reikėtų daugiau laiko įsigilinti, pažiūrėti, kas atsitinka, jeigu mes atsisakome visų turimų akcijų… Pagal mano turimus duomenis ir taip kaip mums teisininkai ir Ūkio ministerijos specialistai aiškino Teisės ir teisėtvarkos komitete, jeigu valstybė, Vyriausybė atsisako šių beveik 10 % akcijų, ji praranda teisę kontroliuoti, kam „PKN Orlen“ gali parduoti akcijas. Tada „PKN Orlen“ įgyja galimybę parduoti akcijas bet kurios valstybės įmonėms.

Tai, man atrodo, yra labai svarbu. Todėl nereikėtų skubėti priiminėti įstatymus. Galėtume truputį palaukti, pasiaiškinti. Tikrai tas skubėjimas nieko gero neatneš. Galų gale prisiminkime Mažeikių įmonės privatizavimo, pirkimo, perpirkimo visas peripetijas. Todėl siūlyčiau neskubėti, atidėti ne pusei valandos, o tol, kol mes gausime aiškią Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nuomonę, galbūt reikia pažymos ir Lietuvos saugumo departamento, ir tada priimti sprendimą gana svarbiu mūsų valstybei klausimu.

Kitas dalykas, tai, ką pasakė J. Veselka. Manau, vis dėlto protokoliniu ar kokiu nutarimu reikėtų įpareigoti Vyriausybę, kad jinai jokiu būdu negalėtų parduoti arba vesti derybų su „PKN Orlen“ dėl to, kad jie perpirks akcijas tokia kaina, bet su sąlyga, kad jie gali nupirkti… arba nupirkti akcijas „Mažeikių naftos“ terminalo. Bus sukurtas šios sistemos monopolis. Jeigu mes sukursime šioje sistemoje monopolį, tai, be abejonės, mūsų kuro, dyzelino ir benzino, kainos gali tikrai smarkiai padidėti. Mes tik pasunkinsime verslo galimybes.

Todėl tikrai yra apie ką pamąstyti, prašau neskubėti ir šiandien nepriiminėti šio įstatymo. O jeigu Seimas priimtų kažkokią rezoliuciją ir jeigu spaustų, tarkim, „PKN Orlen“, dėl „Mažeikių naftos“ terminalo, tai Vyriausybė, gavusi iš Seimo šį dokumentą, tikrai turėtų rimtą kozirį kalbėdama dėl pirkimo ir pardavimo sąlygų, dėl naujos sutarties pasirašymo pardavus beveik 10 % akcijas.

Manau, kad argumentų yra tikrai labai daug, ir aš prašau, kad atsižvelgtumėte į tai ir neskubėtumėte.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Kviečiu poną V. Bacevičių į tribūną. O J. Veselką prašau pateikti savo pataisą.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pasiūlymo esmė yra tokia. Šiandien galioja įstatymas, pagal kurį atsargos kaupiamos per pusę: pusę kaupia privatus kapitalas, pusę – valstybė. Valstybė iki šiol nesugebėjo sumokėti už savo dalį. Pagal dabar siūlomą variantą (atsargas turi sukaupti 90 dienų) du trečdalius tų atsargų apmokės privatus kapitalas, ir tik dėl to, kad atsargos bus kaupiamos 90 dienų, litras kuro pabrangs vidutiniškai 3 centais. Mano pasiūlymas yra sumažinti būtinus atsargų rezervus nuo 90 iki 60 dienų, palikti tą pačią proporciją ir jokių papildomų 1000 mln. Lt nereikės. Dabar, kai aš taip argumentuoju, sako: čia Europos Sąjungos direktyva. Bet atsiminkite – yra krizė, ir kiekvienas įšaldytas litas neša nuostolius, kiekvienas laisvas litas, dirbantis rinkoje, duoda pelną. Galima sakyti, čia „Mažeikių nafta“, bet tų pinigų rinkoje nebus, jie gulės įšaldyti Subačiaus rezervuaruose. Todėl siūlau sumažinti atsargų normą nuo 90 iki 60 dienų, paleisti į apyvartą papildomus 100 mln., nebranginti kuro 3 ct, ir visa problema. O kas bijote Europos Sąjungos sankcijų, tai kol per teismus prieis iki sankcijų, treji metai, mes sukaupsime 90.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kokia komiteto nuomonė dėl J. Veselkos pasiūlymo?

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kaip jau minėjau, komitetas nepritarė, nes yra Europos Tarybos reglamentas, kuris įpareigoja Europos Sąjungos valstybes nares kaupti atsargas 90 dienų, todėl komitetas negalėjo pritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariate J. Veselkos pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas. Yra dar norintis kalbėti prieš. Nereikia. Balsuojame.

Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 39, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Gerbiamasis J. Veselka nori kalbėti prieš. Juliau, jūs dabar norite kalbėti prieš po svarstymo? Prašau, žodis jums.

J. VESELKA (TTF). Trumpas prieš. Valdžia, kuri bijo pono, eina keliu, kad ir valstybė, ir tauta išnyks. Aš – prieš.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, daugiau norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-200(2), balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 76, prieš – 16, susilaikė 14. Po svarstymo pritarta.

Kadangi yra taikoma ypatinga skuba, todėl siūlau pradėti priėmimo procedūrą. Siūlau pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų yra? Pasiūlymų nematau. Norinčių kalbėti nėra. Galima bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? Galima. Pritarta.

2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Pritarta.

3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Pritarta.

Pastraipsniui visiems trims straipsniams pritarta. Motyvai dėl viso. Prieš nori kalbėti P. Gražulis. Petrai, gal nenorite? P. Gražulis – prieš.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, čia buvo J. Veselkos išdėstyti argumentai, kad šito įstatymo priėmimas, kai naftos produktų atsargų kaupimą uždedame ant privačių įmonių pečių, faktiškai atsilieps visiems vartotojams. Mes priėmėme įstatymą ir padidinome degalų akcizą, dabar šituo įstatymu faktiškai dar kartą didiname kuro kainas, todėl aš nemanau, kad tokiam įstatymui galima pritarti šiuo ekonominiu sunkmečiu. Kai verslo įmonėms yra gana sunku išgyventi, didiname mokesčius, didiname kuro kainą, didėja šildymo kainos. Aš siūlyčiau nepritarti, nebalsuoti. Tokiam įstatymui tikrai negalima pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Ekonomikos komitetas nuodugniai svarstė šį klausimą, vyko įvairios diskusijos, šiltos diskusijos. Tikrai malonu, kad Seimas priėmė tas nuostatas, kurios šiuo metu labiausiai atitinka Lietuvos interesus. Siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš nori kalbėti J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, dabar atsargos yra nupirktos, atvežtos, bet valstybė už jas nesumokėjusi. Įdomu, kaip bus su atsargomis, pakeitus šitą įstatymą? Ar jūs padengsite? Tada proporcijos bus visai kitokios, negu nustatyta šiame įstatyme. Ar jūs priversite, kad „Mažeikių nafta“ sumokėtų už tas jūsų nupirktas? Gerbiamieji, balsuot tai balsuojame, bet aš abejoju, ar jūs susigaudote, kaip toliau vyks procesai? Mes einame pirmyn, nežiūrėdami į nieką. Siūlau ir toliau eiti pirmyn, nežiūrint į nieką, o paskui pažiūrėsime.

PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-200(2) būtų pritarta, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 76, prieš – 17, susilaikė 12. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-200(2) priimtas.

Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-202(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, yra 16.00 valandų. Praėjo pusės valandos pertrauka. Grįžtame prie įstatymo projekto Nr. XIP-202(2) svarstymo stadijos. Svarstymo metu buvo kalbėta vienas – prieš, vienas – už, todėl dabar, po pusės valandos svarstymo pertraukos, reikėtų balsuoti, ar pritariame Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, susilaikote arba balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 78, prieš – 17, susilaikė 13. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-202(2) pritarta. Kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Ar galima teikti ypatingą skubą?

A. VALINSKAS. Taip, siūlau ypatingos skubos tvarka.

PIRMININKĖ. Seimo Pirmininkas teikia ypatingą skubą, todėl pradedame. Ar pritariate bendru sutarimu Seimo Pirmininko teikimui? Jeigu yra skirtingos nuomonės, girdžiu, tai prašau balsuoti. Kas už tai, kad priimant būtų taikoma ypatinga skuba, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 75, prieš – 21, susilaikė 8. Ypatingos skubos tvarka taikoma įstatymo projektui Nr. XIP-202(2). Taigi įstatymas yra iš vieno straipsnio. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Siūlyčiau iš karto kalbėti ir balsuoti dėl viso. Norintys kalbėti dėl viso. Z. Balčytis – prieš. Nėra Z. Balčyčio. E. Klumbys. Nėra. V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svarstymo metu girdėjome tiek Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas, kuriose praslydo abejonės, ar šis sprendimas nesikerta su Konstitucijos reikalavimais, tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą, jog derėtų elgtis kitaip ir priimti kitus strateginių įmonių padėtį reglamentuojančius teisės aktus, padaryti pataisas ir tuomet viską apsvarsčius spręsti klausimą dėl „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimo. Noriu atkreipti dėmesį, kad mes ne šiaip sau klausimą svarstome, o svarstome labai sudėtingą blogas socialines pasekmes galintį atnešti įstatymą. „Mažeikių naftoje“ dirba labai daug mažeikiškių ir jie su nerimu žiūri į tai, kokia bus jų ateitis, ar nepakeis jų kitų šalių darbininkai. Ar nepablogės socialinė padėtis, ar nepadidės regiono nedarbas?

Kita vertus, suprantama, kad finansinei sistemai stabilizuoti reikia pinigų. Reikia vykdyti skolinius įsipareigojimus, tačiau ar dabar pats geriausias ir tinkamiausias laikotarpis, taip pat sunku pasverti. Manau, kad reikėjo eiti šiek tiek kitokiu keliu. Reikėjo įsiklausyti į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko kolegos A. Anušausko pasiūlymą daryti pertrauką, atitinkamai pakeisti kitus lydinčiuosius įstatymus, kad šis sprendimas neprieštarautų Konstitucijai. Manau, konservatoriams „Mažeikių nafta“ apskritai yra didelė bėda, nes tai yra jų paslydimo akmuo.

PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas mintis. Už kalba K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes kaip Estija turėtume stabilizavimo fondą 7 mlrd. eurų, o mes turime savo stabilizavimo tik 1 mlrd. eurų. Kas dabartiniu metu vyksta Lietuvoje, yra ne kas kita kaip finansinė krizė ir pasekmes jaučia visi verslininkai. „Mažeikių naftos“ akcijų paketo Vyriausybės rankose yra tik 9 %. Valdymo prasme jis jokios įtakos neturi. Kaina, kuri siūloma ir dėl kurios Vyriausybė derėsis, kitaip sakant, ves derybas dėl opcijos, yra labai aukšta ir gera dabartiniu metu. Svarbiausias motyvas, dėl ko reikia pritarti, Lietuvoje nėra pigių pinigų. Skolintis jų iš kur nors papildomai, milijardą iš vidaus rinkos kainuotų 15 %. O mes turime tuos pinigus ir galime panaudoti. Kalbama ne apie kitų objektų pardavimą, bet apie šio objekto likučius, kitaip sakant, 9 %. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau prieš kalba V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, daugelis iš opozicijos, aš manau, neprieštarauja galimybei parduoti likusias akcijas ir gauti papildomų pinigų. Tačiau mes jums keliame vieną akivaizdų ir paprastą klausimą: ar dabar ir ar ne per daug mes skubame? Nes akcijų pardavimas, opciono teisės panaudojimas sukels ir tam tikras pasekmes. Tai yra nutruks akcininkų sutartis ir mes nebeturėsime jokios įtakos tam, kas po to toliau pirks „Mažeikių naftą“. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra strateginis objektas, kad jis yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, kad jo sėkminga veikla neša nemažas pajamas biudžetui, mes turėtume visus šiuos dalykus labai įdėmiai įvertinti. Dabar mes pardavę… Mes jau Teisės ir teisėtvarkos komitete išgirdome, kad „PKN Orlen“ kalbasi su rusų bendrovėmis apie galimybę akcijas parduoti vienai iš rusų bendrovių. Priešingai turbūt negu daugelis dešiniųjų, mes to nebijome, kad viena ar kita privati kompanija valdys „Mažeikių naftą“. Tačiau atsižvelgiant į padėtį, kad ten vyksta tam tikri procesai, anoje valstybėje, Rusijoje, ir dažnai yra nacionalizuojamos kompanijos ar dar kas nors nutinka, todėl vertėtų apie tai pagalvoti ir mums.

Tad, gerbiamieji Seimo nariai, mes nesakome, kad nereikia parduoti likusių akcijų, bet mes sakome, kad reikia labai gerai įvertinti visus už ir prieš, įvertinti laikotarpį, kuriuo mes parduodame, ir sustačius tam tikrus saugiklius išnaudoti situaciją valstybės labui, o ne vien biudžeto pajamoms surinkti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegai. Už kalba S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos, aš tikrai nematau kokių nors ekonominių trukdžių priimti šį įstatymą. Čia kalbėjo daug žmonių ir visi sakė, ir premjeras sakė, kad tikrai valstybei yra naudinga ekonomiškai tuos 10 % parduoti ir dabar būtų tas geriausias laikas. Tas „dabar“ man yra ne visai aiškus, nes tai gali būti šiandien, gali būti po dviejų savaičių, gal gali būti po mėnesio. Ir tai iš principo nieko nekeičia. Tai vis tiek yra dabar. Pardavimo sąlygos dėl to turbūt nepasikeis. Bet tai turbūt yra pirmas atvejis per visus 17 metų Lietuvos Respublikos Seime, o aš šiame Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete esu nuo jo įkūrimo, perėjęs visus karus ir viską, turbūt pirmas atvejis, kai Seimas akivaizdžiai ignoruoja šio specifinio komiteto siūlymus. Tai man yra neįprasta ir sunkiai suprantama. Mes vertinome ne ekonominę pusę. Mes vertinome, kas atsitiks, kai parduosime. Lietuva turės pirmą strateginį objektą, visiškai valdomą užsienio kapitalo. Vadinasi, visos sutartys dėl kokių nors galių jį valdant bus niekinės. Reikės tartis iš naujo. Todėl mes ir siūlėme apibrėžti iki šio fakto atsiradimo įstatymu, atskira eilute, gal ir daugiau ateityje tokių objektų visiškai užsienio kapitalo iš strateginių sąrašo taps, nacionalinio saugumo požiūriu visus saugiklius, kuriuos mūsų Vyriausybė pasitelkdama Saugumo departamento nuomonę matytų reikalingus. Todėl ir siūlėme ne šiandien priimti, o priimti kartu su pataisomis. Deja, mūsų nuomonė yra ignoruota. Kaip sakoma – dedu tašką, balsuokime.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba E. Jonyla.

E. JONYLA (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš pritarsiu visiems kalbėjusiems prieš ir gerbiamajam S. Pečeliūnui, nes iš kalbos supratau, kad jis taip pat yra prieš. Iš tikrųjų per tą skubotumą priimtų įstatymų lavinoje sunku įsigilinti į šį svarbų mūsų šaliai sandorį, kažkodėl labai mažai kalbame apie pasekmes. Mažai kalbame apie tai, iki kada ši sutartis galioja. Kaip žinau, ta pati kaina yra šiandien ir bus iki pat kitų metų gruodžio mėnesio. Manau, kad reikia atkreipti dėmesį į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadas, kad prieš tai reikia sudėti saugiklius, pirmiausia šią įmonę įtraukti į svarbių įmonių įstatymą, jį papildyti.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už – V. Bacevičius. Atsisako. Prieš – A. Butkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Man labai sunku kalbėti. Žiūrint ekonomine prasme, aš nesu kategoriškai prieš akcijų pardavimą, bet nacionalinio saugumo klausimu sunku diskutuoti. Būtų labai gerai, kad ta vadinamoji auksinė akcija liktų Vyriausybei. Aš užsirašiau kalbėti dėl to, kad buvo pasakyta, jog Estija turi Vyriausybės rezervą 7 mlrd. eurų. Gerbiamieji, jie niekada tokio rezervo neturėjo. Tas jų turimas rezervas ištirpo šių metų birželio ir liepos mėnesiais, kai buvo peržiūrėtas jų biudžetas, o kitų metų jų biudžetas yra deficitinis.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Paskutinysis už kalbės A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų svarstome tokį įstatymą, dėl kurio, aš esu įsitikinęs, socialdemokratai ir Darbo partija, jeigu būtų valdžioje, patys tikrai balsuotų, bet kadangi yra opozicijoje, yra toks sindromas, kad vis tiek reikia balsuoti prieš. Ypač man keista, kai taip elgiasi socialdemokratai, kurie pasiekimo sutartyje… Aš nenustoju girti, tikrai gerai susitarėte ir palikote galimybę mums gerai parduoti tas likusias akcijas. Noriu priminti, kad ta galimybė nėra amžina, yra laikina, atrodo, iki kitų metų rugsėjo mėnesio.

Dabar noriu nuraminti visus, kurie gąsdinasi dėl nacionalinio saugumo reikalų ir prašo tam pertraukos. Pertrauka būtų visiškai nelogiška, nes veiksmų logika yra labai paprasta. Tik Seimui priėmus šį įstatymą, Vyriausybė turės teisę pradėti derybas su „PKN Orlen kompanija ir dėl opciono, nes tik Vyriausybei priėmus sprendimą „PKN Orlen“ kompanija per 10 dienų turės išpirkti. Taigi Vyriausybė prieš tokį sprendimą derėsis dėl opciono sąlygų ir papildomų reikalavimų, kaip elgis kompanija, kaip elgsis savininkai po to, kai įgis visą šimtą procentų akcijų ir kokias garantijas jie suteiks Lietuvos Respublikai, ypač tuo atveju, jeigu jie sugalvotų parduoti vieną ar kitą savo akcijų paketą. Taigi priėmę šį įstatymą turėsime laiko iki tol, kol Vyriausybė vykdys derybas ir pasieks susitarimą, kuris bus naudingas Lietuvai, turėsime laiko, kad Vyriausybė ateitų į Seimą ir pateiktų visus reikalingus įstatymų projektus, kartu pateiktų ir tas sąlygas, kuriomis pavyko susiderėti. Aš raginu socialdemokratus nubalsuoti bent dėl vieno šio didelio paketo klausimo, bent dėl vieno įstatymo. Parodykite, kad turite bent truputį racijos, o ne vien tik opozicinio įsijautimo visą laiką balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar L. Graužinienė, kadangi V. Bacevičius buvo atsisakęs žodžio. Jūs už, Loreta? Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Taip. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Žiūrint iš ekonominės pusės tikrai negalima balsuoti prieš. Klausydamasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto argumentų, aš tikrai šiek tiek sunerimau, kad Lietuvos teritorijoje gali atsirasti Rusijos valstybės įmonė, nes jeigu bus parduota ir nacionalizuota, šiek tiek gąsdina. Jeigu konservatoriai, krikščionys demokratai šito nebijo ir ragina balsuoti už, aš linkusi tikėti, kad jie nenuves Lietuvos į Rusijos glėbį. Todėl aš esu už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, keturi kalbėjo prieš, keturi – už. Pasiruoškite balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIP-202(2), balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 80, prieš – 11, susilaikė 11. Taigi Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo statymas priimtas.

Replika po balsavimo, opozicijos lyderis – G. Kirkilas.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš balsavau taip pat už šį įstatymą, nes tikrai yra tam tikri rėmai. Manyčiau, kad ir konservatoriai palengva išeina iš… valdančiosios daugumos karščio ir gali priimti sprendimus nekreipdami dėmesio į opoziciją. Tikiuosi, kad ir Seimo Pirmininkas nesakys, kad mes čia tuščiai kalbame, nes parlamentas ir yra debatų tribūna.

Tačiau aš kreipiuosi į Ministrą Pirmininką ir manau, kad tolesnės derybos iš tikrųjų bus skaidrios, opozicija ir komitetai bus laiku informuojami. Tikiuosi, kad tai bus naudinga mūsų valstybei. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi šiandien A. Kubilius, kalbėdamas apie „Mažeikių naftos“ problemas, keletą kartų minėjo mano pavardę, norėčiau pasakyti vieną labai svarbią aplinkybę. „Mažeikio naftos“ buvusio sandorio teisinis nagrinėjimas dar nėra baigtas. Mano žiniomis, teismuose dar yra bylų, ir procesai gali būti nagrinėjami. Neprarandu vilties, kad Lietuvos valstybė kada nors sugebės ne tik įvertinti tą sandorį, bet ir apginti savo pozicijas.

Kitas aspektas. Akivaizdu, kad kolega S. Pečeliūnas pabrėžė labai teisingą momentą. Dabar, kai mes priimame sprendimą dėl šio įstatymo, dėl pardavimo, mes iš karto apibrėžiame ir tas teisines sąlygas, kurioms esant A. Kubiliaus Vyriausybė pradės derybas su „PKN Orlen“. Aš suprantu, kad kreditoriams tai yra rimtas signalas, suprantu, kad Stabilizavimo fondui reikia pinigų, suprantu, kad jau biudžete įkalkuliuotos galimos pajamos, taip pat suprantu, kad valstybei reikia skolintis dabar, ieškoma kreditorių, kad būtų galima gauti paskolų ir finansuoti einamąsias sąskaitas, nes yra rimtų įsiskolinimų.

Viskas yra taip. Tačiau, kolegos, mums reikėjo, bent dabar reikia priimti protokolinį nutarimą, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto šiandien išsakytos pastabos dėl to, kad Vyriausybė privalo skubiai pateikti daugelį sąlygų strateginio objekto įstatymo pataisoms, nes pirmą kartą turėsime situaciją, kai milžiniškame regione didžiulę įmonę valdys užsienio kapitalas ir visos socialinės ir kitos problemos gali pakibti ant Lietuvos biudžeto labai sunkiai. Kita vertus, mažeikiečiai su didžiuliu nerimu žiūrį į šį sprendimą. Mes turime suprasti socialinę įtampą. Priimkime šiandien protokolinį nutarimą, kad, remiantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadomis, kuo greičiau, iki sausio 12 d., Vyriausybė pateiktų bent Strateginių objektų įstatymo pataisas. Tai net ir pačiai Vyriausybei būtų gerai ir naudinga derantis su „PKN Orlen“.

PIRMININKĖ. A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš noriu padėkoti opozicijos lyderiui ir kai kuriems jo kolegoms už konstruktyvų elgesį šio įstatymo priėmimo metu. Aš džiaugiuosi, kad man nereikės skambinti A. Brazauskui.

Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-161(3) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, toliau darbotvarkės 2-3 klausimas, projektas Nr. XIP-161(3). Priėmimo stadija. Pranešėjas Biudžeto ir finansų komiteto vardu – V. Matuzas. Kadangi yra ypatinga skuba ir priėmimo stadija, tai imame pastraipsniui.

1 straipsnis. Kaip suprantu, paties V. Matuzo yra… (Balsai salėje) Atsiprašau, pirmiausia yra Teisės ir teisėtvarkos departamento redakcinis pasiūlymas, aš norėčiau jį perskaityti. „Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo priedėlis nėra naikinamas, įstatymo projekto pavadinimo žodžiai „ir įstatymo priedėlio pripažinimo netekusiu galios“ brauktini.“ Vadinasi, mes turim pavadinimo pabaigą išbraukti. Pavadinimas skambėtų taip: „Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4, 5, 7 straipsnių pakeitimo įstatymas.“ O dabar prašom dėl 1 straipsnio. Jūs, kolega, pateikiate ir savo pataisą, ir komiteto išvadą.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Kadangi, pamenam, svarstymo stadijoje buvo pritarta J. Šimėno pataisoms, nors komitetas tąsyk nepritarė, aš drįsau įregistruoti pataisas, kurios vėl atkurtų tą situaciją, kuri buvo iki svarstymo stadijos. Tai mano pataisa susijusi su 1 straipsnio 2 dalimi, kad nustatomas 20 % bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas. „Išgaunamoms iš telkinių“ ir išbraukiant žodžius „kuriuose gavyba pradėta iki 2003 m. liepos 1 d.“, be diferenciacijos.

PIRMININKĖ. Ir komitetas pritarė jūsų pasiūlymui?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, atsiprašau, nepasakiau, komitetas pritarė.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar mes irgi galim bendru sutarimu pritarti V. Matuzo pataisai, kuriai komitetas pritarė?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ne.

PIRMININKĖ. Negalim. A. Šimėnas. Prašau. Atsiprašau, J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Šįkart Jonas Šimėnas. Negalime, nes Seimas prieš dvi dienas pritarė mano teiktam pasiūlymui, kad liktų priedėlis, į kurį Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad mokesčiai turėtų būti diferencijuojami pagal telkinių dydį. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas teikia iš principo naują projektą, kuriam Seimas buvo nepritaręs. Seimas buvo pritaręs mano teiktam projektui, o dabar Biudžeto ir finansų komiteto teikiamas projektas yra visiškai naujas. Manau, šiuo atveju vyksta negimusio veršio dalybos, t. y. mes diskutuojame, ar gausime pajamų iš naftos gavybos. Noriu pasakyti, gavyba nuo 2000 m. sumažėjo nuo 1,8 mln. Barelių iki 200 … barelių Lietuvoje, t. y. 9 kartus sumažėjo gavyba ir yra bijoma, kad iš likusių mažų telkinukų bus visiškai neišgaunama. Todėl manyčiau, kad reikėtų dar kartą vis dėlto Biudžeto komitetui atkreipti dėmesį į tai, kad Seimas jau balsavo dėl šios nuostatos, ir rasti tą kompromisinį sprendimą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra kita stadija, tai yra priėmimo stadija, nors mes po svarstymo pritarėm J. Šimėno pasiūlymui, bet dabar kviesčiau balsuoti, ar pritariate V. Matuzo pasiūlymui, dar kartą cituoju, kad „naftai ir dujoms, išgaunamoms iš telkinių, nustatomas 20 % bazinis naftos ir dujų išteklių mokesčio tarifas“, jam komitetas pritarė. J. Šimėno girdėjot kitokią nuomonę, jis nepritaria tokiam pasiūlymui. Kas už V. Matuzo pasiūlymą, prašau balsuoti už, kas nepritariate, balsuojate prieš.

Balsavo 83 Seimo nariai: už – 31, prieš – 36, susilaikė 16. Nepritarta V. Matuzo pasiūlymui 1 straipsnio 2 daliai. Atsiprašau… 1 straipsnio 2 daliai. Toliau… (Balsai salėje) Dabar, kolegos, iš tikrųjų dar yra 1 straipsnio 3 daliai V. Matuzo pasiūlymas. Tada klausiu paties V. Matuzo. Balsavimas parodė, kad nepritarta jūsų pirmajam pasiūlymui, gal jūs atsiimat?

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, manau, būtų nelogiška toliau balsuoti dėl tų pasiūlymų, nes pirmajam mano pasiūlymui yra nepritarta.

PIRMININKĖ. Prašau, V.Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad mes neteisingai dabar elgiamės Seimo statuto reikalavimų atžvilgiu. Kolega J. Šimėnas aiškiai pabrėžė, kad pateikiamas visai kitas projektas nei Seimo po svarstymo buvo pritartas. Tai pažiūrėkim protokolus. Kolegos J. Šimėno pataisoms Seimas pritarė.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Bet toms pataisoms buvo teikiamas…

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Tai kas dabar vyksta – ar toms pataisoms? Tai tuomet išeitų, kad pirmiausia išeina pagrindinis projektas su kolegos J. Šimėno pataisomis, tada toms pataisoms siūlomos kitos pataisos. Mes tuo tarpu apverčiam aukštyn kojom ir lyg ir nematom, kad elgiamės ne pagal Statutą. Pagrindinis komitetas turėjo eiti su tuo projektu, kuriam Seimas jau pritarė praeitą kartą, ir tada jau siūlyti iš vietos kolegos V. Matuzo ir kitų bičiulių pataisas, ar pritarti, ar nepritarti joms, kad galėtume toliau judėti į priekį. Dabar išeina, kad tekstui nepritariame ir patenkame į statutinę koliziją, kurios neturėjo būti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Vyteni Andriukaiti, gerbiamasis kolega, iš tikrųjų buvo pertrauka, jūs ilgai nebuvot Seime, tai, matyt, reikia atnaujinti Statuto žinias. Dar kartą akcentuoju, kad tai yra priėmimo stadija, jūs puikiai suvokiate, kad jeigu po svarstymo stadijos komitetas ir padarė kokių nors pataisų, ir Seimas priėmė, tai nuo svarstymo iki priėmimo turi teisę Seimo narys V. Matuzas, V. Andriukaitis ar kitas teikti pataisas jau tam pataisytam variantui, kaip šiuo atveju ir įvyko. V. Matuzas vėl teikia Seimui pataisas, Seimas dabar nepritaria V. Matuzo pataisoms. Mes iš esmės likom prie tos pačios redakcijos, kokia buvo po svarstymo, kai Seimas pritarė J. Šimėno nuostatai. Vadinasi, Seimas liko ištikimas savo nuostatoms, dėl kurių balsavo. Ir nematau jokios tragedijos. Kadangi V. Matuzas atsiima savo 1 straipsnio 3 pataisą, tai siūlau kolegoms balsuoti dėl motyvų dėl viso 1 straipsnio su nepritartom V. Matuzo pataisom. Prieš dėl 1 straipsnio nori kalbėti J. Šimėnas. Prašau.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų mes visiškai suvelsim situaciją. Po šio balsavimo, manau, reikia daryti dar vieną pertrauką ir suderinti įstatymą, kad jis būtų tvarkingas. Iš tikrųjų suvelsim situaciją.

PIRMININKĖ. J.Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų gal, kad šiandien mes galėtume pabaigti ir šį įstatymą kaip mokestinį, aš siūlyčiau valandos pertrauką, kad komiteto atstovas su J. Šimėnu energingai susėdę ir pasitelkę dar komitetų patarėjus suredaguotų įstatymą, pateiktų ir galėtume šiandien jį užbaigti, nes reikia užbaigti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tada tikrai siūlau nutraukti bet kokias diskusijas, kviečiu komiteto pirmininko pavaduotoją susėsti su J. Šimėnu ir suderinus tekstą pateikti tokią redakciją, kokia turi būti, nes iš esmės mes grįžom į tokią redakciją, kokia buvo po svarstymo. Valandos pertrauka, ir po valandos mes grįšime prie šio klausimo. Ačiū, Vitai Matuzai.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš norėčiau stenogramai, kad aš, kaip komiteto pirmininko pavaduotojas, prašau tuo klausimu valandos pertraukos. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, įstatymo Nr. XIP-161(3) valandos pertrauka. Tai bus pusė šešių.

Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3421(2) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3421(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – K. Glaveckas, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Kur Kęstutis? K. Glavecko nėra. Jokių pasiūlymų nesame gavę. Siūlyčiau priimti pastraipsniui.

1 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū.

2 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.

3 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Dėl 3 straipsnio norite balsuoti? Nėra norinčių kalbėti, bet gerbiamasis Č. Juršėnas labai nori balsuoti. Balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas pritariate 3 straipsniui, balsuojate už, kas nepritariate, susilaikote arba balsuojate prieš.

Balsavo 83 Seimo nariai: už – 65, prieš – 2, susilakė 16. 3 straipsniui pritarta.

4 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Jokių pasiūlymų negauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti 4 straipsniui? Pritarta.

5 straipsnis. Jokių pasiūlymų negauta. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime pritarti 5 straipsniui? Balsuoti prašo V. Andriukaitis. Taigi balsuojame dėl 5 straipsnio. Kas už tai, kad 5 straipsnis būtų priimtas, balsuojate už, kas nesutinkate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 78 Seimo nariai: už – 64, prieš – 2, susilaikė 12. 5 straipsniui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, dabar 4 – už, 4 – prieš dėl viso įstatymo Nr. XP-3421(2). Prieš užsirašė kalbėti Z. Balčytis, bet jo nematau. V. P. Andriukaitis. Prašom, Vyteni.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jūs turbūt girdėjote, skaitėte Savivaldybių asociacijos ir daugelio kitų ūkio subjektų pozicijas, kad ir tvirtindami nacionalinio biudžeto projektą, ir dabar priimdami šį Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pakeitimo įstatymą, mes galime konstatuoti, kad iš esmės savivaldybių biudžetai sumažėja. Jie sumažėja ir dėl pasikeitusio gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo, jie pasikeičia ir dėl sumažėjimo pinigų, kuriuos savivaldybės galėjo gauti pagal įvairias programas, pavyzdžiui, kelių… Žvyrkelių programą, ir kitų dalykų, kartu jie sumažėja ir dėl mažinamo darbo užmokesčio fondo, mažinamų socialinių išmokų. Šiuo atveju tai ir vaikų maitinimas, ir t. t. Taigi pritarti šiems rodikliams šiomis aplinkybėmis būtų neatsakinga. Aš siūlyčiau balsuoti prieš šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Daugiau nėra užsirašiusių kalbėti, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XP-3421(2) būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 87 Seimo nariai: už – 71, prieš – 6, susilaikė 10. Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 5, 10, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas XP-3421(2) priimtas.

Biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3422(2) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-3422(2). Priėmimo stadija. Siūlau priimti pastraipsniui.

1 straipsnis. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti, jokių pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.

2 straipsnis. Jokių pasiūlymų negauta. Norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.

3 straipsnis. Jokių pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti irgi nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui?

4 – už, 4 – prieš dėl viso įstatymo. Prašom dėl motyvų dėl viso įstatymo. Užsirašiusių nėra, todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš.

Balsavo 88 Seimo nariai: už – 73, prieš – 4, susilaikė 11. Biudžeto sandaros įstatymo 2 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XP-3422(2) priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-167(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-6 klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-167(2). Priėmimo stadija. Pranešėjas – L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, po svarstymo Seime dėl šio projekto kokių nors Seimo narių, galinčių teikti pasiūlymus, pasiūlymų negauta. Buvo gauta tik viena Teisės departamento pastaba, kad, priimant ir svarstant 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-167(2), reikėtų derinti su vėliau einančiu ir darbotvarkėje įrašytu 86-uoju to paties priedo pakeitimo įstatymo projektu. Komitetas į tai atsižvelgė, nutarė vienbalsiai ir, svarstant 86-ąjį, bus atitinkamai pateikti pasiūlymai dėl įsigaliojimo datų.

Šiuo metu nėra jokių šito svarstomo įstatymo projekto pakeitimų. Čia keičiama tik įgyvendinimo data, t. y. ne nuo 2009 m., o nuo 2010–2011 m. ir nuo kitų metų, t. y. dėl konsoliduotų pareigybių sutvarkymo. Šiuo atveju daugiau jokių pasiūlymų negauta. Kviečiu priimti šio įstatymo pataisas.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, kviečiu priimti pastraipsniui Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymą.

1 straipsniui jokių pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti dėl šio straipsnio nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra norinčių kalbėti? Balsuojam. Kas pritariate Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo 1 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 83: už – 64, prieš – 6, susilaikė 13. 1 straipsniui pritarta.

2 straipsnis. Jokių pakeitimų, siūlymų negauta. Ar yra norinčių kalbėti? (Balsas iš salės: „Balsuojam!“) Nėra. Tačiau prašymas balsuoti. Balsuojam dėl 2 straipsnio.

Balsavo 81 Seimo narys: už – 60, prieš – 5, susilaikė 12. 2 straipsniui pritarta.

3 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Kalbėti irgi nėra norinčių. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? V. Andriukaitis prašo balsuoti. Balsuojam, kas pritariate 3 straipsniui.

Balsavo 81 Seimo narys: už – 65, prieš – 5, susilaikė 11. 3 straipsniui pritarta.

Dabar dėl viso įstatymo keturi – už, keturi – prieš. Z. Balčyčio nėra. A. Syso nėra. Yra V. Andriukaitis. Prašau. Prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes jau diskusijų metu visai aiškiai pasakėme nuostatas ir pozicijas. Iš tikrųjų tai su valstybės valdymo reforma nieko bendra neturi. Tai aiškiai politizuotas įstatymas, politizuotos įstatymo pataisos, nukreiptos į vieną vienintelį tikslą, kaip kai kuriuos valstybės tarnautojus išprašyti iš darbo. Todėl daromos terminų pataisos ir visa kita.

Aš manau, kad teisinėje valstybėje, kurioje galioja teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių ir kiti principai, apie kuriuos Konstitucinis Teismas yra ne kartą pasisakęs, taip elgtis neišlaiko jokios kritikos. Bet aš manau, kad valdančioji dauguma priims šias pataisas ir mes turėsime, ko gero, vienintelį svertą – Konstitucinį Teismą. Manau, kad yra ir kitas svertas – prašyti Prezidento įvertinti, ar išties esant šiandieninei situacijai verta daryti tokias pataisas, kurios iš esmės apsunkina valstybės valdymą, daro valstybės valdymą neefektyvų ir vadovaujasi griežtai partine logika, nors prieš tai buvo kalbama, kad reikia apsaugoti valstybės tarnybą nuo bet kokių politinių skersvėjų.

Deja, mes matome dabar kaip tik tai, ką ir reikia įrodyti – valstybės valdymas destabilizuojamas. Mano paprastas klausimas – ar galima važiuojant slidžiu, vingiuotu keliu paleisti valstybės valdymo vairą iš savo rankų, spausti visus stabdžius ir manyti, kad nenuvažiuosim į griovį? Šiuo atveju nuvažiuoti į griovį yra didelė tikimybė. Todėl balsuoju prieš šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už kalba A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui. Aš irgi norėčiau atsakyti Vyteniui teigiamai pasisakydamas už šį įstatymą. Jis yra neteisus, čia jokios politikos nėra. Praeitoje kadencijoje priimtame įstatyme kaip tik buvo numatyta didinti pareiginius tarnautojų atlyginimus naikinant žemesnes kategorijas pagal atlyginimus ir artinant prie padidinimo, kartu sutaupant kažkiek lėšų, bet padidinant, kaip nustatyta, kategorijose, kurios yra vidutiniuose ir aukštesniuose lygmenyse. Tai buvo numatyta. Bet dabar, kai mes turime labai nekokią finansinę ir socialinę situaciją, vis tiek reikia sutaupyti lėšų. Buvo numatyta, kad apie 44 mln. tam įstatymui, kuris anksčiau buvo numatytas, kad sutaupytume… tas įstatymas sustabdomas, suspenduojamas vieniems metams. Tai kokia čia politika? Įstatymas galios ir vėliau, o šiuo metu yra taip, kaip yra. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš nori kalbėti K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš dabar noriu konservatorių paklausti, kokios dar valstybės srities jūs nesumakalavote? Mokesčių įstatymą sumakalavote, valstybės valdymo vaizdas sumakaluotas, na, patys kažkada sekretorius sukūrėte, dabar juos naikinate, patys prieš pusę metų aktyviausiai balsavote už tai, kad mes pakeltume valstybės tarnybos tarnautojams atlyginimus, ir J. Razma buvo aktyvus šalininkas to paties įstatymo, šiandien viską stabdote. Ar jums neatrodo, kad jūs šiek tiek per daug išsigandę ir kad jūsų tas išgąstis atsilieps mūsų ekonomikai kur kas labiau nei kažkokios realios kitokios įtakos? Nes, jeigu išsigąstų koks nors žmogus, kuris nėra premjeras arba nėra ministras, tai vienas išgąstis, o kai išsigąsta premjeras, yra kitas.

Aš manau, kad šiandien padėtis yra kontroliuojama ta prasme, kad makaluojama ir žiūrima, kas iš to išeis. Tikiuosi, kad tas jūsų makalavimas neatves šalies prie visiškos sumaišties ir bankroto. To linkiu, nes, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, noriu jai gero. Tai gal jūs pamąstykite, ar verta visą tą daryti? Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, Kęstuti, už gerus, nors ir ironiškus, palinkėjimus. Už kalba P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, gal iš tikrųjų mums reikia grįžti prie tam tikrų apibrėžimų ir susitarti, apie ką mes kalbame. Jeigu mes sutariame, kad valstybės tarnyba – tai tam tikrą kompetenciją turinčių darbuotojų grupė, grupė, kuri dirba valstybei ir viešajam interesui, vadinasi, mes turime sutarti, koks jų veikimo tikslas ir sąlygos. Valstybė, kolegos, dėl žinomų priežasčių atsidūrė nelengvoje situacijoje. Neieškokime čia galbūt per daug kaltų, bet konstatuokime situaciją. Konstatavus, kad valstybės situacija yra nelengva, mano manymu, valstybės tarnyba negali egzistuoti be jokio ryšio su valstybe ir jos būkle. Tai štai apie ką mes kalbame. Jeigu valstybės tarnyba meta valstybę ir pradeda galvoti tik apie savo gėrį, tai tokia ir valstybės tarnyba.

Mielas Kęstuti Daukšy, aš labai norėčiau, kad Lietuvos Konstitucija pasipildytų vienu sakiniu: kad mes garantuojame šiai valstybei gerą gyvenimą ir visuotinę ir amžiną gerovę. Bet jūs būsite pirmas, kuris balsuos prieš, nes netikite amžinąja gerove, kaip ir savo amžinuoju gyvenimu. Todėl, mielieji kolegos, nustokime kalbėti ir padarykime tai, ką kitos valstybės daro. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš kalba A. Butkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai nebūčiau kalbėjęs nei už, nei prieš. Bet kai išgirdau, švelniai pasakius, tokias nesąmones iš kai kurių politikų, kurie jau labai seniai politikoje, tai, aišku, tikriausiai kalba, nes neturi vadybinės patirties. Aišku, jeigu atsisėstų į tam tikrą kėdę ir padirbtų tam tikrą laiką, pradėtų mąstyti šiek tiek kitaip. Visų pirma reformą ir programos tikslus įgyvendina tik kompetentingi specialistai. Kompetentingą specialistą parengti užtrunka 3–4 metus. Tam reikia didelių investicijų. Nesvarbu, ar tai yra vadyba, ar medicina, ar kitokia sritis. Jeigu jūs norite atsisakyti tam tikrų specialistų pagal partiškumo principą, kai kurie taip pasakė net bendraujant posėdžių salėje, kad yra labai sutvarkytos tam tikros bendrovės, bet laukia tam tikri mūsų žmonės, kurie gal šiuo metu darbo neturi, tai, neduok Dieve, apsaugok, viešpatie, nuo tokių žmonių, kurie ateitų ir pradėtų vadovauti.

Gerbiamieji, aš atėjau į ministeriją, į vieną ir kitą, ir niekada nepaklausiau, iš kokios partijos tu esi, bet žiūrėjau, kokia yra jo kompetencija ir kaip jis sugeba dirbti komandoje, greitai priimdamas sprendimus ir įgyvendindamas tam tikras programas, duodamas rezultatus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už kalbės R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, neminėdamas pavardžių ir partijų pavadinimų noriu pasakyti. Jeigu pažiūrėsite paskutinę statistiką, kuri kaip tik nueinančios komandos, tai labai daug politinio pasitikėjimo komandos atsidūrė valstybės tarnyboje. Aš nesakau, kad tai yra blogai, bet tai yra tam tikras sindromas. Galbūt dėl to ir kalbos karštesnės iš kitos pusės.

Aš atsimenu, anksčiau su Vyteniu teko diskutuoti ir jis visą laiką akcentavo, tai buvo anksčiau, kad nauja politinė komanda turi ateiti ir įgyvendinti savo politiką, už ją turi būti visiškai atsakinga ir kad biurokratinis valdymo būdas yra blogas, nes tai nesuformuoja nieko naujo, valstybėje nieko negalima padaryti. Beveik pažodžiui jį cituoju. Dabar jis apsivertė į kitą pusę ir mano, kad biurokratinis valdymo būdas, kai politikai nieko nereiškia, kai jų programos nieko nereiškia, kai jų įgyvendinti nereikia, yra gerai. Tai yra toks apsivertimas, kuris, aišku, priklauso nuo konjunktūros.

Bet jeigu iš tikrųjų žiūrėtume, man atrodo, mes jau gyvename ne pirmus metus, politinės partijos tikrai turi (…) brandą, aš tikiu, kad visos pagrindinės politinės partijos turi gana rimtas komandas, kurios gali visiškai prisiimti atsakomybę už savo programos įgyvendinimą. O kitokios atsakomybės nėra – tik politinė atsakomybė. Kriminalinė atsakomybė taikoma visiems kitiems, bet politinę atsakomybę gali… tiktai ta komanda, kuri vadinasi politinio pasitikėjimo, kuri, jeigu neįgyvendina, eina lauk su visomis kylančiomis pasekmėmis. Tai mes ir norim įteisinti šitą gerą praktiką.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, prašau balsuoti, kas pritariate Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-167(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 74 Seimo nariai. Už – 70, prieš nėra, susilaikė 4. Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo 7, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-168(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-6b klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-168(2). Pranešėjas – L. Sabutis. Priėmimas. Prašau, Liudvikai.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tai yra taip pat lydimasis įstatymas, susijęs su priedų tam tikrų straipsnių, kurie buvo pranešti posėdžio pirmininkės, panaikinimu. Po svarstymo Seime jokių papildymų ir pastabų daugiau nebuvo gauta, todėl siūlau, apsvarsčius pataisas, šį įstatymą priimti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti už kiekvieną straipsnį. 1 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų negauta. Niekas nenori kalbėti. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Pasiūlymų ir papildymų negauta. Niekas nenori kalbėti. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 3 straipsnis. Niekas nenori kalbėti. Jokių pasiūlymų negauta. Ar galime?.. Norite balsuoti? Dėl 3 straipsnio prašau balsuoti. Kas už tai, kad 3 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 89 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 8, susilaikė 12. 3 straipsnis priimtas.

Dabar dėl viso įstatymo 4 – už, 4 – prieš. Salėje matau tik V. P. Andriukaitį. Atsisakote kalbėti. Gerbiamasis Z. Balčytis. Nėra. A. Sysas – prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš nespėjau į tų įstatymų svarstymą. Kadangi šitas įstatymas yra lydimasis, visų pirma norėčiau kalbėti prieš šito įstatymo įsigaliojimą, nes siūlymas, kuris buvo įteisintas tuo įstatymų paketu, leido tikėtis valstybės tarnautojams, kurie dirba ir turi žemas kategorijas, gauti didesnį darbo užmokestį. Mažinimas, aš manau, prieštarauja teisėtų lūkesčių konstituciniam principui, todėl negaliu sutikti ir balsuosiu prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti už nėra. Prieš nori kalbėti A. Rimas.

A. RIMAS (LSDPF). Ačiū už suteiktą galimybę pasakyti nuomonę. Aš noriu išreikšti mintį, kad konservatoriai iš praeities pamokų nepadarė išvadų, ir toliau daroma viskas, kad būtų galima atleisti kuo daugiau darbuotojų, ypač atsakingų darbuotojų. Kam reikėjo keisti valstybės sekretoriaus, sekretorių pareigybes į viceministrus? Šiuo atveju tikslas visiškai aiškus ir yra kryptinga programa. Aš manau, negalime už tai balsuoti, už šitą įstatymo projektą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, kviečiu užimti darbo vietas ir balsuoti. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 98 Seimo nariai. Už – 73, prieš – 14, susilaikė 11. Įstatymas Nr. XIP-168(2) priimtas.

Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-169(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-6c klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-169(2). Priėmimas. Pranešėjas – L. Sabutis. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas R. Šukys.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Prašom, gerbiamasis pranešėjau.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, po šių metų gruodžio 17 d. svarstymo komitete ir vėliau svarstymo Seime dėl šio įstatymo, tai yra Valstybės tarnybos įstatymo 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios, pasiūlymų negauta, todėl kviečiu komiteto vardu priimti šias pataisas ir tuo užbaigti procedūrą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas yra iš dviejų straipsnių. Siūlau bendru sutarimu priimti pastraipsniui. Ar yra prieštaraujančių, kad būtų priimtas įstatymo 1 straipsnis? Nėra. Dėkoju. Ar galime priimti bendru sutarimu 2 straipsnį? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Balsuojame dėl viso įstatymo.

Yra užsirašiusių dėl balsavimo motyvų. Motyvai prieš – Seimo narys Z. Balčytis. Prašom. Jo nėra, tuomet kalba A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra priedo panaikinimas, jis turėjo įsigalioti nuo sausio 1 d. dėl Seimo komitetų biuro vedėjų pavadinimo išbraukimo. Nežinau, kaip šį klausimą išspręsti, nes jis turi ne tik sausio 1 d. datą, kai naikinami visi įstatymai, kurie turėjo įsigalioti, bet mūsų kanceliarijos struktūra buvo pakeista ir dabar komitetų sekretoriatai vadinasi biurais. Panaikinus šį įstatymą gali kilti tam tikrų neaiškumų. Man iki galo neaišku, ar buvo inkorporuota į kitus įstatymus, todėl negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau užsirašiusių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Gerbiamieji kolegos, siūlau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų priimtas Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-169, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 95, balsavo 95 Seimo nariai. Už – 73, prieš – 11, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-199(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas – Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-199(2). Prašom į tribūną gerbiamąjį L. Sabutį Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl paskelbto įstatymo projekto, t. y. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo, po svarstymo Seimo narių pastabų arba siūlymų negauta. Šiandien komitetas dar svarstė atsižvelgdamas į pasiūlymą, kurį gavome iš Seimo Teisės departamento. Teisės departamentas iškėlė klausimą, ar nustatant sužalojimo pobūdį statutiniams tarnautojams neturėtų būti atsižvelgiama į sąvokas, vartojamas Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse? Man teko dalyvauti ir svarstyme, ir debatuose. Kadangi kitų pasiūlymų nebuvo gauta, mes atsižvelgėme tik tiek, kad šiuo atveju tai nėra identiškas variantas, kai sveikatos sutrikdymas yra matuojamas pagal kriminalinį nusikaltimą. Sveikatos apsaugos ministras ir vidaus reikalų ministras patvirtina taisykles ir ten gali būti pripažinti kitokio pobūdžio sužalojimai ne taip, kaip yra nurodyta Baudžiamajame kodekse. O ateityje (mes taip ir pasiūlėme), kada šių ministerijų vadovai pageidaus, galės tokias sąvokas savo taisyklėse nurodyti. Todėl mes pripažindami, kad ta pastaba yra daugiau adresuota į ateitį, jokių kitokių pasiūlymų Seimui neteikiame, o kviečiame pritarti tam projektui, kuris buvo pateiktas ir apsvarstytas Seime, t. y. kad būtų keičiamas dėl sveikatos lengvo sutrikdymo nuo 1 iki 12 mėnesių šių ministrų nuožiūra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kadangi jokių pasiūlymų keisti įstatymo straipsnius nėra gauta, tuomet, kolegos, siūlyčiau apsispręsti balsuojant pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio motyvus prieš pageidauja išdėstyti J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Man labai keistai nuskalbėjo gerbiamojo kolegos pranešėjo atsainus požiūris į Teisės departamento pastabą. Teisės departamentas ne veltui išreiškė nusistebėjimą, kad sąvokos, minimos viename ar kitame įstatyme, turi tarpusavyje derėti. Negali būti, kad jos turi skirtingą apibrėžimą arba skirtingą reikšmę. Todėl pasakymas, kad tai pastaba į ateitį ir po to galbūt įstatymus lydinčiais aktais bus nustatyta, jokiu būdu neleistinas. Turi būti viskas padaryta šiame įstatyme. Todėl šiame straipsnyje sunkaus ar apysunkio, ar nesunkaus sveikatos sutrikdymo apibrėžimas turi būti suformuluotas taip, kad nebūtų jokio prieštaravimo, jokio neatitikimo kitiems įstatymams. Nesvarbu, kad tai yra Baudžiamajame kodekse, gerbiamasis kolega, tai irgi yra įstatymas. Ir visa teisinė sistema viena, ir negali būti prieštaravimų tarp vieno įstatymo ir kito. Todėl aš prieštarauju tokiam požiūriui, šis straipsnis turi būti taisomas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – kolega L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiuo atveju Teisės departamento siūloma, kad paraidžiui atitiktų. Iki šiol galiojęs šis įstatymas ir tebegalioja, ir vidaus reikalų ministras, teikdamas Seimui, jokių pataisų šioje dalyje nepasiūlė. Ten tik pasiūlyta dėl trukmės ir laiko nustatymo, ar mokėti 12 mėnesių dėl bet kokio sužalojimo, ar vis dėlto diferencijuoti nuo 1 mėnesio iki 60 mėnesių. Todėl komitetas, sutikdamas ir su teikiamomis Vyriausybės pastabomis, siūlymais ir kartu atsižvelgdamas į Teisės departamento siūlymus, šiandien buvo vienos nuomonės ir pritarė, kad pataisų šiuo atveju daryti nereikia. Kviečiu balsuoti už šio įstatymo pataisas tokias, kokios yra pateiktos Seimui.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausėme motyvus. Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų priimtas Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 94 Seimo nariai, balsavo 94. Už – 68, prieš – 20, susilaikė 6. 1 straipsnis priimtas.

Dėl įstatymo projekto 2 straipsnio norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti 2 straipsnį? Dėkoju. 2 straipsnis priimtas.

Priėmimas pastraipsniui baigtas. Apsispręsime dėl viso įstatymo priėmimo. Kalbėti dėl balsavimo motyvų užsirašė kalbėti prieš Z. Balčytis. Prašom. Jo nėra. Tuomet – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kolega L. Sabutis sąmoningai pabėgo nuo problemos, apie kurią mes kalbame šiame įstatyme. Noriu pabrėžti, jog šis įstatymas reglamentuoja statutinius pareigūnus nuo pačių žemiausių grandžių iki aukščiausių. Tai štai, skaitau Teisės departamento išvadą, kolega Sabuti, kad mums visiems būtų aiškiau. Kartu su projektu Nr. XIP-199 aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto tikslas – taupyti valstybės biudžeto lėšas. Tai sudaro pagrindą manyti, kad daugeliu lengvo sveikatos sutrikimo atvejų bus mokamos mažesnės kompensacijos, o tai lemia galimus ginčus dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo ir t. t., todėl galima komplikuoti ginčų nagrinėjimą.

Antras dalykas. Mes akivaizdžiai mažiname išmokas ligos, lengvo sužalojimo ir kitais atvejais. Pažiūrėkite, kiek daug žmonių dirba policijoje, kitur, ir jie patiria tokius lengvus sužalojimus. Kuo mes dangstomės? Mažiname ne nuo 12 mėnesių, bet dabar iki 1 mėnesio ir t. t. Tai yra socialinių garantijų paketas, kurį mes dabar mažiname nežinia dėl kokių motyvų, ir nežinia, kiek sutaupysime. Kodėl mes taupome sveikatos sąskaita? Kolege Vida Marija Čigriejiene ir kiti, pažiūrėkite, ar tai teisingas sprendimas? Aš kategoriškai sakau, kad visi statutiniai pareigūnai turi atkreipti dėmesį į šią pataisą. Todėl esu prieš ir kviečiu balsuoti prieš. Tai juk nedideli pinigai ir palikime tas socialines garantijas už lengvus sužalojimus ir kitus, tai nėra tokia problema, kurios valstybė negalėtų išspręsti, ypač žinant, kad galima turėti milijardą litų pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas ir dar pasiskolinus. Ar tai yra pagrindinė problema, kad mažintume socialines garantijas tiems pareigūnams?

PIRMININKAS. Motyvai už – kolega L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Dar kartelį ir dėl viso, ir iš esmės dėl to, kas buvo pareikšta bandant pasakyti, kad kažkas yra nesuderinama su Teisės departamento pastabomis ir su iniciatorių teikiamu projektu. Tai visiškai suderinama. Jeigu gerbiamasis V. Andriukaitis paskaitytų viena eilute žemiau, tai atrastų, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies 7 punktas nustato, kad lengvo sveikatos sutrikdymo atveju pareigūnui išmokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Todėl pasitaiko ir susidaro tokių situacijų, kai 12 mėnesių kompensacijos pareigūnams išmokamos dėl visiškai nesunkaus, lengvo kūno sužalojimo, kraujosruvos ir panašiai. Todėl ministras, teikdamas šias pataisas, atsižvelgdamas į jo ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintas taisykles, siūlo diferencijuoti. Tai darys ne kas nors, bet darys specialistai pagal tam tikrus teisės aktus. Todėl komitetas, nesigilindamas ir negalėdamas viršyti savo galių, o tik dėl pateikto projekto priėmė tokį sprendimą ir teikia Seimui jį priimti.

PIRMININKAS. Motyvus prieš išdėstys Seimo narys J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, labai įdomiai skamba samprotavimai. Pamąstykime, kam taikomas šis įstatymas. Statutiniams pareigūnams. Kas yra statutiniai pareigūnai? Tai yra gaisrininkai, kurie kasdien rizikuoja savo gyvybe gelbėdami žmones iš ugnies, tai yra policijos pareigūnai, kurie prižiūri tvarką ir rimtį mūsų visuomenėje. Dabar bus Naujųjų metų sutiktuvės. Kiek bus visokių situacijų, kai tie žmonės atliks savo pareigą, kai jūs ir kiti visuomenės nariai švęs. Tai mūsų kariai, kurie atlieka savo pareigą misijose Afganistane, Irake (nors jų ten liko tik keli) ir kitur, jiems irgi gali sutrikti sveikata. Ir štai kas atsiranda šiame įstatyme. Lengvo sveikatos sutrikdymo atveju labai nežymus „pakeitimas“ nuo 1 iki 12, kai prieš tai buvo 12. Tai akivaizdus socialinių garantijų mažinimas tiems žmonėms. Vadinasi, Teisės departamento pastaba tikrai rodo, kad čia yra didelė problema. Kur bus didelė problema? Paskui pagrindinio komiteto, kuris nesugebėjo sutvarkyti įstatymo, neveiklumą ir neįgalumą mes perkelsime į teismus, kur teismai turės aiškintis įstatymo neatitikimą ir sąvokų neaiškumą. Juo labiau socialinių garantijų sumažinimą. Aš prieš ir raginu kolegas taip pat balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narė V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nemanau, kad jūs visi suprantate, kas tai yra lengvas sveikatos sutrikdymas. Tame įstatyme parašyta nuo 1 iki 12 mėnesių. Aš, kaip medikė, niekaip nesuprantu, jeigu policijos pareigūnas ar kitas žmogus lengvai susižalojo. Ką reiškia lengvas susižalojimas? Tai yra nedarbingumas nuo 3 iki 5 dienų, ir viskas. Kodėl aš turiu tęsti nedarbingumo lapelį 12 mėnesių? Pasakykite man, paaiškinkite, aš to nesuvokiu. Jeigu aš pati turėjau laparatomiją ir penktą dieną nuėjau studentams skaityti paskaitų, aš dirbau. Tai ką jūs man sakote? (Balsai salėje) Baikite, kompensacija… Apie kokią kompensaciją gali būti kalbama? Jūs neteisūs! Lengvas sužalojimas, supraskite, tai yra ne vidutinis ir ne sunkus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus prieš pasakyti pageidauja Seimo narys K. Ramelis.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Aš truputį reaguosiu į Seimo narės V. Čigriejienės kalbą, nes ji kalbėjo ne į temą, nesuprato, apie ką kalbama. Čia kalbama apie kompensacijos dydį, o ne apie sveikatos sužalojimo trukmę. Aš palaikyčiau Seimo nario J. Sabatausko nuomonę, nes priėmus tokią redakciją, kai tą tvarką, kada mėnuo, kada du, trys, keturi, paliekama nustatyti ministrui, tai iš tikrųjų kiekvienu tokiu atveju bus kreipiamasi į teismą, nes nepatenkintų nustatytu kompensacijos dydžiu statutinių pareigūnų atsiras gana daug. To visiškai nereikia, nes kol susiformuos teismų praktika, praeis gana ilgas laikas. Reikėtų patikslinti ir tokio įstatymo nepriimti. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už – gerbiamoji A. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad būtina pataisyti šį įstatymą, nes bet kuriuo atveju, jeigu nuo 1 mėnesio iki 12 mėnesių galima gauti kompensaciją už lengvą kūno sužalojimą, tai už piršto sužalojimą, jeigu jis bus įvardytas kaip lengvas kūno sužalojimas atliekant pareigas, galima gauti 12 mėnesių dydžio kompensaciją. Jūs sutikite, kad tai visiškai prasilenkia su bet kokia logika. Man atrodo, kad šiame įstatymo projekte, kurį mes šiuo metu svarstome, kaip teisingai pastebėjo ir kolegos, be abejonės, yra tam tikrų terminologijos neatitikimų. Vienur įvardyta kaip lengvas sužalojimas, kitur kaip apysunkis ar dar kažkoks, mes galim vėliau visai tai redaguoti. Bet šnekėkim apie tai, kad iš esmės pats kompensavimo mechanizmas už lengvą sužalojimą mokant iki 12 mėnesių dydžio kompensaciją yra tikrai nelogiškas, ir manau, kad būtina palaikyti šį įstatymo projektą. Dėkui.

PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, iš esmės mes kalbame apie valstybės ar valstybinį sveikatos draudimą valstybės pareigūnams ir tarnautojams. Jeigu tai būtų privatus sveikatos draudimas, atsiprašau, už kelio nubrozdinimą turbūt negautumėt nieko. Ir jeigu dėl tokio nubrozdinimo kreiptumėtės į draudimo kompaniją, tai dar išgirstumėt ir malonių žodžių, kad trukdote jų laiką. O dabar yra taip, kad nubrozdinęs kelią gali susitarti su gydytoju ir tau parašys pažymą, kad lengvas sveikatos sutrikdymas, ir užteks tos 12 mėnesių pašalpėlės ir tam gydytojui, ir tam nusibrozdinusiajam. Tokią praktiką galų gale laikas baigti ir nešvaistyti valstybės pinigų, o nustatyti tvarką, už kokius sužalojimus kokios kompensacijos už sveikatą turi būti išmokamos. Ir tą darys ne kas nors personaliai, o du ministrai nustatys specialią tvarką ir specialistai pasakys, koks tai yra sutrikdymas ir kiek reikia kompensuoti. Taip, kaip daro ir draudimo kompanijos: siunčia į komisiją, komisija nustato, koks yra sutrikdymas, ir jie pagal savo skaičiuotę paskaičiuoja išmoką. Štai ir viskas, mielieji, nieko čia nėra daugiau ir jokių gudrybių nėra. Tiesiog laikas baigti gudrauti, šmaikštauti ir apgaudinėti žmones. Balsuokite už.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, daugiau kalbėti dėl motyvų nėra užsirašiusių. Todėl balsuosime dėl viso Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo priėmimo. Projekto Nr. XIP-199. Prašau apsispręsti balsuojant, kas už, kad įstatymas būtų priimtas. Kas prieš arba susilaiko, turi kitą nuomonę.

Užsiregistravo 93, balsavo 93 Seimo nariai: už – 70, prieš – 9, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – kolega Č.Juršėnas. Repliką po balsavimo.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis Seimo Pirmininke, būtų gerai žinoti, kaip mes toliau dirbsim. Ar šiandien baigiam posėdžius ir giedam himną, ar po Kalėdų, ar po Naujųjų metų, ar pradedam darbus sausio 12 d. Ar jau aišku? Darbus reikia planuoti.

PIRMININKAS. Ar gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė pageidautų dabar atsakyti, ar vis dėlto mes… (Balsai salėje) Seimo Pirmininkas. Prašom.

A. VALINSKAS. Jeigu kolegos nieko prieš, mes nusiteikę, nes liko nebedaug klausimų, jais šiandieną baigti ir sugiedoti himną. Jeigu nieko prieš, visiems dar yra daug reikalų, tai gražiai, konstruktyviai padirbėkim ir – pirmyn. Dar darbotvarkėje yra numatytas ekstra valdybos posėdis, jeigu viskas juda ta linkme, kad mes baigiam, tai tą posėdį tiesiog atšauksim.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-201(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau pagal darbotvarkę. 2-8 klausimas, projekto Nr. XIP-201 – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką gerbiamąjį S. Šedbarą. Prašom. Svarstymo stadija.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju kalbam apie įstatymo projektą, kuris nukelia prieš tai priimto statuto įsigaliojimo datą. Buvo priimta Tarybos Kalėjimų departamente statuto nauja redakcija, ir buvo numatyta įsigaliojimo data nuo 2009 m. liepos 1 d. Taigi yra siūloma pakeisti 2 straipsnį šio anksčiau priimto įstatymo, kuris numatė įsigaliojimo tvarką, ir numatyti, kad ši nauja statuto redakcija įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d. Komitetas pritarė tokiam pasiūlymui. Balsavimo rezultatai: už – 5, niekas nebalsavo prieš, 3 susilaikė. Argumentai yra grynai ekonominiai, susiję su ekonomine finansine padėtimi, nes tokiu atveju tik pusę metų pavėlinus įsigaliojimo laiką yra sutaupoma 3,5 mln. litų.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoje dalyvauti užsirašiusiųjų nėra. Kalbėti dėl balsavimo motyvų svarstymo stadijoje pageidauja, matau, komiteto pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas. Jūs pageidaujat? Taip, motyvai prieš – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Visai neseniai mes priėmėm šį įstatymą. Kiek ilgai jis buvo svarstomas, kiek daug buvo derinta pozicijų, kiek buvo susitikimų su profesinėmis sąjungomis, kaip dabartinis švietimo ir mokslo ministras agitavo už šio įstatymo priėmimą… O kaip dabar matau – valdančioji koalicija stabdo šio įstatymo veikimą. Įsivaizduokit, žmonės dirba su nuteistaisiais. Atlyginimai nedideli. Šis įstatymas, o jis buvo priimtas visai neseniai, prieš pat mūsų kadencijos pradžią, prieš mėnesį, sutvarkė tą visą sistemą ir žmonėms atsirado viltis, kad ir jų darbas bus vertinamas. Dabar mes atidedam iki geresnių laikų, kaip sakoma, ar ne? Tai tikrai negaliu sutikti. Kad bent kažkas veiktų, bet dabar visas įstatymas… tikrai su viso įstatymo atidėjimu negaliu sutikti ir raginu kolegas balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbančių dėl balsavimo motyvų daugiau užsirašiusių nėra. Tuomet, gerbiamieji kolegos, kadangi buvo kalbėta prieš, siūlau apsispręsti balsuojant, kas už tai, kad būtų pritarta Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo, prašau balsuoti.

Užsiregistravo 75 Seimo nariai, balsavo 74. Už – 54, prieš – 11, susilaikė 9. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta. Gerbiamieji kolegos, kadangi taikoma ypatingos skubos tvarka, pereiname prie priėmimo. Įstatymas yra iš vieno straipsnio. Kalbėti dėl 1 straipsnio, o kartu, matyt, ir dėl viso įstatymo, motyvai prieš – A. Sysas. Jūs dėl 1 straipsnio ar…

A. SYSAS (LSDPF). Dėl viso.

PIRMININKAS. Dėl viso įstatymo. Tuomet pereiname… Gal pirmiausia apsisprendžiam, ar mes galime priimti įstatymo 1 straipsnį bendru sutarimu? Galime. Pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Motyvai už ir prieš. Kolega A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, bet kokiam įstatymui, kuris nusižengia teisėtiems lūkesčiams, negalima pritarti, juo labiau kad, gerbiamieji kolegos, vėlgi norėčiau priminti, kai mes svarstėme šį įstatymą Seime per praeitą kadenciją, tai šioje salėje ir buvo didžiausia diskusija dėl šitų pataisų, kad reikia greičiau pradėti mokėti didesnius atlyginimus. Ir net svarstant prieš tai buvusį įstatymą, dėl tų pirštų pavyzdys buvo sakomas, tai vėl išreikalauta salėje, o dabar aš girdžiu visiškai priešingas kalbas. Šio įstatymo esmė jau buvo pasakyta kolegos Juliaus. Mes suteikėme žmonėms, dirbantiems kalėjimuose, tam tikrus lūkesčius ir, jų neįgyvendindami, juos naikiname. Noriu priminti, kad tokių atvejų buvo Lietuvos politiniame gyvenime, po to teismai konstatavo, kad tai buvo padaryta neteisėtai. Aš manau, kad mūsų šitų vakarinių darbų rezultatas bus toks pat, ir ilgai nereikėtų laukti, todėl negalėčiau pritarti.

PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš daug nekalbėsiu, tik noriu dar pridurti, kad mes užgesiname šviesą tunelio gale, o jos taip laukė žmonės, dirbantys Kalėjimų departamento struktūroje, nes jie kasdien patiria stresą. Kai su tokiu žmogumi, kuris išdirbo 33 metus, pakalbi, iš esmės sakai: bet jis 33 metus yra zonoje. Įsivaizduojate, visą laiką toks sunkus psichologinis klimatas. Žmonės tikėjosi, o mes pasakome ne. Aš manau, kaip ir kolega A. Sysas sakė, šis įstatymas sulauks tokio paties verdikto, tiek mūsų teismų sistemos, kaip ir ankstesnieji… Vyriausybei reikės surasti pinigų, kaip kompensuoti patirtą žalą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų priimtas tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-201, prašom apsispręsti balsuojant.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai, balsavo 78: už – 58, prieš – 12, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. Dėkoju.

Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4, 5, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-161(3) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-3 klausimas, buvo padaryta Naftos ir dujų išteklių mokesčių įstatymo 4, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-161 pertrauka priėmimo stadijoje. Kviečiu į tribūną kolegą V. Matuzą paaiškinti, kokia yra situacija dėl šio įstatymo. Ar pavyko suderinti pozicijas? Kolega K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, komiteto vardu prašau šio įstatymo priėmimo pertraukos iki kito posėdžio dėl šių aplinkybių. Reikia skaičiavimų, kurie yra pateikti įstatymo projekte, tikslinimo ir gana didelės analizės. Be analizės, taip pat ir Vyriausybės, priimti jo negalime. Todėl, dar kartą kartoju, komiteto vardu prašau pertraukos iki kito Seimo posėdžio. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pirmininko prašymui? Pagal Seimo statuto 109 straipsnį ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki kito posėdžio? Prieštaraujančių nėra. Pritarta. Šio klausimo priėmimo pertrauka iki kito Seimo posėdžio.

Gerbiamieji kolegos, pagal darbotvarkę buvo numatyta ir skelbiu 10 min. posėdžio pertrauką iki 17.45 val.

Pertrauka

Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-85(2) (svarstymas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame Seimo vakarinį plenarinį posėdį.

Darbotvarkės klausimas, kurį mes svarstysime, – Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-85(2). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu kalbės komiteto pirmininkas gerbiamasis V. Kurpuvesas. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Labai ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, pagrindinis komitetas, teikė savo išvadą dėl Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Svarstant projektą komitete buvo gautos Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai. Visoms pastaboms pritarta, į visus pasiūlymus atsižvelgta. Taip pat pritarta Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastaboms. Taip pat pritarta Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto patarėjo A. Astrausko pasiūlymui. Į Seimo nario M. Varaškos pasiūlymą neatsižvelgta, jam nepritarta, taip pat nėra pritarta ir panašiam gerbiamojo Seimo nario A. Syso pasiūlymui. Taip pat komitetas įvertino papildomų komitetų – Audito komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto – pastabas ir pasiūlymus, į juos atsižvelgta. Komiteto sprendimas yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-52(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 1 – prieš, 2 susilaikė.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šiam įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kurias pateikė Teisės departamentas. Į dvi pastabas atsižvelgta, vienai nepritarta. Taip pat atsižvelgta į Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlymą, jam yra pritarta. Iš dalies yra pritarta Seimo nario V. Bukausko pasiūlymui todėl, kad jo pasiūlymas buvo siauresnis negu Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlymas. Tai, pritardami R. Juknevičienės pasiūlymui, mes apėmėme ir gerbiamojo V. Bukausko pasiūlymą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu… Kadangi V. Matuzo salėje nematau kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu, tuomet kol kas kviečiu kalbėti į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką gerbiamąjį D. Jankauską. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas gruodžio 17 d. svarstė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 32 ir 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-85. Apsvarstė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, visoms pritarė… Taip pat svarstė Seimo nario M. Varaškos pasiūlymą ir jam pritarė, ir pasiūlė pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui, tobulinti jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus ir Seimo nario M. Varaškos pasiūlymą. Komiteto balsavimo rezultatai: 5 –už, 4 – prieš, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką kolegą S. Šedbarą. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstė ir Teisės departamento, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėjo V. Kanapinsko, Europos teisės departamento Seimo nario M. Varaškos pasiūlymus. Komitetas priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą, atsižvelgiant į pastabas, į pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, o tai buvo daugiau redakcinio pobūdžio pataisymai. Vienas esminis pataisymas buvo jau mano minėto patarėjo V. Kanapinsko dėl kanclerio ir viceministro tam tikrų tarpusavio funkcijų išsidėstymo. Kaip aš supratau iš pagrindinio pranešėjo, į šias pastabas yra atsižvelgta, taigi komitetas iš principo tokiam įstatymo projektui pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Audito komiteto išvadą kviečiu pristatyti komiteto pirmininkę gerbiamąją L. Graužinienę. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Audito komitetas svarstė projekto įstatymo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą ir siūlo pritarti, o pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 1. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar Biudžeto ir finansų komiteto vardu kas galėtų pristatyti išvadą? Kadangi nėra V. Matuzo, gal kolega Ž. Šilgalis galėtų iš tribūnos pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą? Išvadą mes turime.

Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui svarstyti ir įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus bei Seimo nario M. Varaškos pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 3, susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmąjį dalyvauti diskusijoje kviečiu Seimo narį A. Sysą. Prašau į tribūną.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Išeiti į tribūną verčia keletas dalykų, svarstant šį įstatymo projektą. Aišku, yra politinė valia, galime sekretorius vadinti viceministrais, daryti juos politinio pasitikėjimo, bet tai vyksta žodžio apie taupymą kontekste. Buvo kalbama, kad sunkmetis, reikia taupyti, bet sutikite, bet koks žmonių atleidimas pareikalaus papildomų lėšų. Reikės mokėti išeitines išmokas tiems žmonėms, todėl pirmiausia šį įstatymą norėčiau pavadinti kadrų valymo įstatymu, o ne krizės įveikimo įstatymu. Kai mes kalbame apie tai, kad kai kuriose ministerijose socdemai paliko kažkokį desantą, tai aš noriu kaip pavyzdį, nes geriausiai žinau Socialinių reikalų ir darbo komitetą, pasakyti, kad bent jau mūsų Vyriausybė šioje ministerijoje nepakeitė nė vieno sekretoriaus, kuriuos mes paveldėjome dar iš V. Adamkaus suformuoto naujosios politikos bloko, o tas naujosios politikos blokas viską buvo gavęs, kiek aš žinau, iš konservatorių. Tie žmonės dirba po 10–12 metų ir niekas jų specialiai neperverbavo iš vienų politinių pažiūrų į kitas. Tai yra specialistai, kurie puikiai atlieka savo darbą, ir kai diskusijose ir komitete paklausiau, o kas gi jų laukia, jokio aiškaus atsakymo negavau. Vadinasi, labai aišku ir konkretu, kad tie žmonės neteks darbo.

Žiūrime toliau. O toliau pasidaro dar įdomiau. Maža to, kad jau išeitines reikės mokėti, aš labai norėčiau atkreipti dėmesį, gerbiamieji kolegos, į šio įstatymo 7 straipsnį, t. y. „įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Ten yra parašytas visas šio įstatymo gražumas. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiame straipsnyje aiškiai suformuluota, kad tie, kurie bus lojalūs ir sutiks greičiau išeiti iš darbo, nelauks dviejų ar keturių mėnesių, kaip reikalauja mūsų įstatymai: Valstybės tarnybos arba Darbo kodeksas, jiems bus išmokėtos dvigubai didesnės išeitinės išmokos.

Pasakykite man, mielieji kolegos, kur čia taupymas, jeigu kalbam apie taupymą, jeigu mes įstatyme inkorporuojame nuostatą, kad tokiems žmonėms mokėsime dvigubai daugiau, o įdomiausia tai, kad šiame sakinyje atsiranda netgi diskriminacija. Tie, kuriems terminas du mėnesiai, tie turi prisipažinti iki vasario 1 d., o tiems, kuriems keturi mėnesiai, tik iki kovo 1 d. Tai palaukit, ten dvigubai ilgesnė data, ir nukelti bent jau reikėtų dėl padorumo. Maža to, kad išeikvojam lėšas, šiuose nuostatuose mes pažeidžiame ir lygiateisiškumo principą. Galima ir jį įžvelgti. Be to, mes rašome, kad šis įstatymas įsigalioja sausio 2 d. Aš norėčiau priminti, kad sausio 2 d. yra išeiginė. Kadangi Vyriausybės nutarimu ji neatkeista iš vasario 21 d. ar iš kurios kitos dienos… (Balsai salėje) Aš matau tai, kas yra pateikta. Labai ačiū, pasakysiu. Jeigu pataisyta data, labai gerai, nes tie, kas rengė šį įstatymą, buvo užmiršę, kad sausio 2 d. yra išeiginė.

Baigdamas noriu pasakyti, kad tos iškeltos užduotys, kuriomis siekiama taupyti, šis įstatymas daro visiškai priešingai. Ypač skaitykite paskutinę šio įstatymo straipsnio sakinio dalį ir jūs pamatysite, kad išlaidos net ne viengubai, o dvigubai bus didesnės. Aišku, kaip sako, ančiukus, žąsiukus ar viščiukus skaičiuosim rudenį ir po kažkurio laiko matysim, kiek ši reforma kainuos. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti toliau kviečiamas į tribūną E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš pasakysiu, kad tai yra turbūt pirmasis įstatymo projektas iš to didelio bloko, per tą laikotarpį stumiamo per Seimą, kuriam aš pritariu. Pirmiausia užduosiu klausimą, ar dabar nebuvo politinio pasitikėjimo darbuotojų partiečių? Daug jų buvo. Juos farširavo į ministerijas pirmiausia socialdemokratai, paskui K. Prunskienė į savo Žemės ūkio ministeriją. Paskui liberalcentristai, kuriems prieglauda tapo Vidaus reikalų ministerija ir Kultūros ministerija. Ir tik Užsienio reikalų ministerija buvo komplektuojama pagal absoliučiai kitokius kriterijus.

Dabar, aš pasakysiu, elgiamasi sąžiningai. Atvirai yra deklaruojama, kad į ministerijas ateina politinio pasitikėjimo komanda. Aš pats esu dirbęs nepriklausomybės aušroje kelių Vyriausybės ministerijų struktūroje ir žinau, kad kažką gali padaryti tik komanda, o ne vienas ministras, kuris ateina ir imasi politinės atsakomybės už tai, kas yra nuspręsta padaryti. Iš vienos pusės, aš sveikinu tai, kad aiškiai yra pasakoma, kad to reikia, iš kitos pusės, aš linkiu nesustoti ir įvesti ministerijose lietuvišką politruko variantą, politinio orientavimo vadovą. Iš esmės ministerijoje turi būti dvi struktūros, viena – valstybės tarnybos struktūra, kur viskas vyksta karjeros principu, ir šalia – tam tikras nuolatos besikeičiantis branduolys, kuris keičiasi atsižvelgiant į tai, kas yra politinėje valdžioje. Ir tai, aš pasakysiu, yra visiškai normalu, tai turėtų sutvarkyti stringantį ministerijų darbą. Tačiau atsižvelgiant į tai, ką pasakė kolega A. Sysas, šitas įstatymo projektas nėra iki galo sutvarkytas, jame per skubą palikta, o galbūt, aš pasakysiu, sąmoningai padaryta tam tikrų dalykų, kuriems tikrai negalima pritarti, todėl kviečiu iniciatorius šitą įstatymo projektą pataisyti. Kai jis bus geros, aš pasakysiu, teisinės kondicijos, tada jį vėl pateikti Seimui. Manau, tada mes galėsime jį priiminėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kviečiu dalyvauti kolegą S. Šedbarą. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kolega A. Sysas paminėjo, kad jis kalbės žodžių apie taupymą kontekstu. Tai aš norėčiau pakviesti jus pamąstyti apie šį įstatymą ir su juo susijusius visai kitu kontekstu. Tai yra valstybės valdymo sisteminės analizės, sisteminės sandaros kontekstu. Tai yra labai svarbus klausimas.

Jeigu mes paimtume apskritai valstybės tarnybą, kuri iš tiesų susideda, kaip paminėjo prieš mane kalbėjęs kolega, iš dviejų dalių, tai yra karjeros valstybės tarnybos sistemos ir politinio pasitikėjimo, iki XIX a. pabaigos nebuvo nuolatinio, profesionalaus valstybės tarnybos korpuso, kaip tai suprantama dabar. Net Jungtinėse Amerikos Valstijose iki XIX a. pabaigos, iki vadinamojo (…) įstatymo, buvo vadinamoji grobio sistema: Prezidentas laimėjo rinkimus, visa federalinė tarnyba yra laisva, visos vietos vakansinės. Visas vietas galima užpildyti savo pakraipos žmonėmis. Ir tik nuo XX a. pradžios šita sistema buvo pradėta keisti vadinamąja nuopelnų sistema, atsirado tarnybos vertinimas ir, man atrodo, bene pirmieji amerikiečiai pradėjo daryti tai, ką mes dabar Valstybės tarnybos įstatyme ir turime.

Lygiai taip pat buvo ir Didžiojoje Britanijoje, Anglijoje. Iki XIX a. pabaigos ta patronažo sistema egzistavo, ir tik XX a. Vakarų Europos šalyse ir apskritai Vakarų šalyse buvo pradėtas stiprinti nuolatinis profesionalus valstybės tarnautojų dalies korpusas.

Tačiau XX a. pabaigoje Vakarų šalyse aiški tendencija, deja, grįžti atgal. Ir šiuo metu ypač Vakarų Europos šalyse vėl didinamas skaičius valstybės tarnautojų, kurie pasikeitus politinei valdžiai yra keičiami. Ne tik viceministrai, tačiau net ir mūsų terminija kalbant departamentų vadovai, skyrių vadovai, pasikeitus politinei valdžiai, yra keičiami. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Vyriausybėje daugiau kaip 100 žmonių. Ministrų kabinetas, kaip mes suprantame Vyriausybę, tai yra ministrai, o visi kiti įvairiais pavadinimais, pavadinimų sistema yra įvairi, yra keičiami valstybės tarnautojai.

Kolegos, nepamirškime, kaip situacija klostėsi Lietuvoje. 1996 m. gruodžio 6 d. įstatymu, 1996 m. gruodžio 3 d. įstatymu, primenu, buvo numatyta panaši sistema, kokią mes dabar siūlome, kuri numatė ne vieną viceministrą, o keletą pagal atskiras kuravimo sritis, ir vieną ministerijos karjeros valstybės tarnautojų vadovą, t. y. ministerijos sekretorių, kuris kaip tik ir atitinka tas mano minėtas tendencijas. Taigi beveik 6 metus šita sistema gyvavo, kol 2002 m. balandžio 16 d. įstatymu buvo sudarytos sąlygos karjeros valstybės tarnautojais tapti politinio pasitikėjimo tarnautojams. Aš manau, tai buvo netinkamas kelias, apeinant konkurso sistemą, ir liko tik vienas viceministras, liko tik vienas ar du patarėjai ir padėjėjai, ir taip buvo prarasta galimybė daryti įtaką politinei valdžiai, inertiškai besipriešinančiai valstybės tarnybos sistemai.

Pabaigoje, kolegos, noriu pacituoti Leonido Donskio straipsnio „Policinės valstybės link? Mažojo putinizmo grimasos Lietuvoje“ ištrauką. Gruodžio 5 d. buvo paskelbta „Delfyje“. „Lietuvą jau daugiau nei 8 metus valdo ne politikai, o biurokratai. Mūsų politinė klasė beviltiškai pralaimėjo šią svarbią kovą lietuviškajam geležiniam narvui – biurokratijai, kuriai jau seniai jokios problemos nekelia rinkimai ir jų rezultatai. Ne politikai kontroliuoja biurokratus, o priešingai – sena ir patyrusi biurokratija greitai neutralizuoja politikos naujokus ir niekais paverčia visas jų pastangas likti nepriklausomiems ir principingiems. O ką daugiau reiškia visos kalbos apie politinės valios nebuvimą.“

Siūlau balsuoti už šias pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvavo visi pageidavę. Dabar kviečiu į tribūną komiteto pirmininką gerbiamąjį V. Kurpuvesą. Kadangi yra dvi pataisos, kurioms komitetas nepritarė, mes turime svarstymo stadijoje apsispręsti dėl tų pataisų.

Pirmoji pataisa, kuriai komitetas nepritarė, yra Seimo nario M. Varaškos. Prašau gerbiamąjį M. Varašką pasakyti poziciją. Prašom. Galbūt jūs atsiimate savo siūlymą?

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl pataisos pateikimo argumentų. Jų buvo pateikta keli. Visų pirma dėl to, kad teikiamame Vyriausybės įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nenumatoma viceministrų rangų. Tai reiškia, kad viceministrai savo statusu yra lygūs, skiriasi tik kompetencijos sritis, kuravimo sritis. Vėlgi buvo remtasi kitu precedentu, įtvirtintu Vyriausybės įstatymo 49 straipsnyje, kad ministras taip pat gali įgalioti viceministrą atstovauti Vyriausybės pozicijoms Europos reikalų komitete. Todėl šios pataisos, pasiūlymo aš atsiimti nenoriu, tuo labiau kad jai pritarė kai kurie komitetai. Prašyčiau balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pirmininką prašau pasakyti argumentus, dėl kurių komitetas nepritarė.

V. KURPUVESAS (TPPF). Komitetas mano, kad netikslinga pritarti gerbiamojo Seimo nario pasiūlymui, nes šiuo metu Vyriausybės nutarimuose yra nurodoma, kas atstovauja Vyriausybei Seime teikiant įstatymą. Tai būna ministras arba įgaliotas viceministras. Paprastai tokį Vyriausybės nutarimą Vyriausybei teikia ministerija, kuri gali ir ateityje galės apsispręsti, kurį viceministrą deleguoti atstovauti Vyriausybei Seime, jeigu negalėtų dalyvauti pats ministras. Taigi realiai pats ministras, teikdamas Vyriausybės nutarimo projektą Vyriausybei, iš principo tai gali padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šios pataisos motyvai prieš – gerbiamasis S. Šedbaras. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes svarstėme šitą pataisą, aš atskirai neminėjau. Tačiau jeigu jau Vyriausybė įgalioja ministrą, tai šiuo atveju perįgaliojimas negalimas, nebent būtų iš karto pasakyta, kad ministras arba jo įgaliotas viceministras, bet tolesnis perįgaliojimas be išankstinio įteisinimo yra negalimas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už M. Varaškos pataisą – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš teikiu labai panašią įstatymo pataisą ir visiškai pritariu kolegai. Net ir pats pranešėjas komiteto pirmininkas aiškiai įvardijo, kad tokiu atveju ministras įgalios bet kurį, todėl tiek mano kolega, tiek aš nekonkretizuojame, kuris viceministras. Tai bus nurodyta Vyriausybės dokumente siunčiant jį į Seimą atstovauti, todėl tai yra visai priimtina pataisa.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas už, vienas prieš kalbėjo. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime balsuodami, ar pritariame Seimo nario M. Varaškos siūlymui, kuriam komitetas nepritaria. Prašom balsuoti. Kas už – palaiko pasiūlymą. Kas prieš ar susilaiko – turi kitokią nuomonę.

Užsiregistravo 86, balsavo 86 Seimo nariai: už – 23, prieš – 17, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta.

Pereiname prie kito pasiūlymo, kuriam komitetas taip pat nepritarė. Tai Seimo nario A. Syso pasiūlymas. Prašom gerbiamąjį Seimo narį pristatyti.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano dvi pataisos yra iš principo tam pačiam straipsniui, tai yra dėl įsigaliojimo datos ir analogiška pataisa tai, kurią tik ką prieš tai teikė kolega. Dėl pirmos, nes jau buvo balsuota, aš nenoriu kartoti. Tiek kolegos, tiek mano siūlymas buvo aiškiai suformuluotas. Mes manome, kad galėtų tą daryti, todėl aš prašau balsuoti dėl įsigaliojimo datos. Motyvuoju tuo, kad netgi 7 straipsnis, kuriame yra išvada dėl įspėjimo ir visų kitų datų… Tai prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo terminams. Vis tiek mes turėsime, jeigu kas nors nesutiks… išeiti su dvigubai didesne išeitine pašalpa. Paprasčiausiai jis turės teisę atidirbti iki tam tikro termino.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pirmininką prašyčiau atsakyti, kokie nepritarimo motyvai.

V. KURPUVESAS (TPPF). Mes manytume, kad ši teisės norma, ši dalis turėtų įsigalioti ta pačia tvarka, kaip siūlome, kad įsigaliotų ir pats įstatymas. Remiantis Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlymu, į kurį komitetas atsižvelgė, šiuo metu yra nuspręsta taip, kad įstatymas iš principo įsigalios nuo gegužės 1 d., taigi nuo įstatymo paskelbimo iki gegužės 1 d. mes turėsime daugiau kaip keturis mėnesius, todėl maksimalius keturių mėnesių įspėjimo terminus tikrai išlaikysime. Į tą yra atsižvelgta.

PIRMININKAS. Ar kolega A. Sysas atsiima pasiūlymus? Dėkoju. Todėl balsuoti dėl šių pasiūlymų nereikės. Abu pasiūlymai atsiimti.

Gerbiamieji kolegos, dar norėčiau informuoti, kad yra ir kitų pasiūlymų, dėl kurių turėsime apsispręsti, bet pirmiausia turėtume išsiaiškinti, ar yra reikiamas skaičius Seimo narių, kurie paremtų šiuos pateiktus pasiūlymus? Tai yra Seimo nario V. Bukausko pasiūlymas. Ar yra 10 Seimo narių, remiančių šį pasiūlymą? Prašom išreikšti šią poziciją pakeliant rankas. Matau, kad yra reikiamas skaičius, todėl prašau gerbiamąjį komiteto pirmininką į tribūną. Per tą laiką kolega V. Bukauskas pateiks savo pasiūlymą.

V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano pasiūlymas yra, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje būtų atsižvelgta ir kad įsigaliotų nuo 2009 m. gegužės 1 d.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūsų pasiūlymui iš dalies yra komiteto pritarta. Aišku, komiteto pirmininkas argumentuos. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamojo V. Bukausko pasiūlymas šiek tiek panašus į gerbiamosios R. Juknevičienės pasiūlymą. Gerbiamosios R. Juknevičienės pasiūlymas yra platesnis ir tikslesnis, todėl, iš principo atsižvelgdami į jos pateiktą pasiūlymą, mes iš esmės atsižvelgėme ir į gerbiamojo V. Bukausko pasiūlymą, tik dar patikslinome įstatymo įsigaliojimą. Jis tiesiog tampa tikslesnis.

PIRMININKAS. Ar kolega V. Bukauskas reikalauja balsuoti dėl savo pasiūlymo, ar vis dėlto mes galėtume, jeigu jūs atsiimtumėte, pereiti prie kolegės R. Juknevičienės pasiūlymo?

V. BUKAUSKAS (DPF). Pritariu.

PIRMININKAS. Pritariate, atsiimate. Dėkoju. Tada yra kitas pasiūlymas, kuriam formaliai taip pat reikia dešimties Seimo narių paramos. Ar yra remiančių kolegės R. Juknevičienės pasiūlymą? Matau, yra reikiamas remiančiųjų skaičius. Prašom gerbiamąją Seimo narę R. Juknevičienę pristatyti savo pasiūlymo esmę.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Esmė yra labai paprasta – įsigaliojimas yra susijęs su tam tikrais kitais įstatyminiais dalykais tiems pareigūnams, kuriems reikia iš anksto pranešti, ir yra tam terminai. Mano pasiūlymas taip pat yra gegužės 1 d., išskyrus šio straipsnio 2, 3 dalis, kad įstatymo pasirengimui ir jo įgyvendinimui būtų galima pradėti rengtis iš anksto ir jis pradėtų funkcionuoti per tą laikotarpį, kol bus tos neišvengiamos procedūros.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pozicija yra pritarti šiam pasiūlymui. Matyt, pakankamai argumentų. Aš manau, jeigu mes galėtume bendru sutarimu pritarti kolegės R. Juknevičienės pasiūlymui… Balsuoti neprireikė. Dėkoju. Tada pereiname prie apsisprendimo dėl pritarimo pagrindinio komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, išvadai su visais pasiūlymais, kuriems pritarė komitetas ir buvo pritarta čia, Seime, taip pat su atsižvelgimu į Seimo Teisės departamento pastabas. Motyvai už, prieš po vieną svarstymo stadijos metu. Motyvai už – E. Klumbys. Atsisakote. Tada E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia kolega S. Šedbaras… Turbūt niekas geriau neišdėstys motyvų, kodėl reiktų palaikyti šį įstatymo projektą. Savaime suprantama, kad mes negalime leisti, kad politikai taptų kažkokiais biurokratų įkaitais ir tie rinkimai vyktų dėl akių, kai neturi svertų įgyvendinti savo politines programas. Kaip žinote, politines programas įgyvendina vykdomoji valdžia. Todėl, manyčiau, turėtume net neabejoti, pritardami šiam įstatymui. Savivaldos lygiu, ko gero, viskas paprasčiau, nes administracijos direktorius yra politinio pasitikėjimo ir tam tikri svertai yra duoti. Į ministeriją paleisti vieną ministrą su ministro pavaduotoju faktiškai yra savižudybė, nes pats vienas turi sureguliuoti visą savo programinių nuostatų įgyvendinimo procesą. Siūlau palaikyti šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, net kolega S. Šedbaras manęs neįtikino, kad šis įstatymas yra taupymo įstatymas. Šis įstatymas vis dėlto pagilins krizę, nes pareikalaus iš mokesčių mokėtojų sumokėti daugiau lėšų tiek mokant išeitines atleistiems sekretoriams, kurie dirbo po 10–15 metų, ir jiems bus priskaičiuota apvali suma… Jeigu bus maloniai prašoma, kad jie tą padarytų greitai, savo noru… šalių susitarimu, tai, kaip aš matau, pagal įstatymą šios sumos dvigubai padidės. Čia aš matau didelį šio įstatymo minusą, todėl negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, prieš išklausyti. Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo motyvai prieš, tai negalime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadai, kuria siūloma po svarstymo pritarti minėtam įstatymo projektui. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta pagrindinio komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, išvadai, kurioje siūloma pritarti po svarstymo Vyriausybės įstatymo 26, 29, 31, 31¹, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-85? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 90 Seimo narių, balsavo 90. Už – 74, prieš – 14, susilaikė 2. Įstatymo projektui ir pagrindinio komiteto analogiškai išvadai po svarstymo pritarta.

Ypatingos skubos šiam projektui nebuvo siūlyta.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-86(2). Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-87(2). Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-88(2) (svarstymas)

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo, lydimieji įstatymų projektai. Komitetų paskirti, matau, tie patys pranešėjai, visi įstatymų projektai yra lydimieji. Tai yra klausimai 2-9b, 2-9c, 2-9d, projektų Nr. XIP-86, Nr. XIP-87, Nr. XIP-88, tai yra Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas, Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Gal kolegos sutiktų, kad šie trys įstatymo projektai būtų svarstomi kartu, kartu pateikiamos išvados, kad kartu dalyvautų diskusijoje dėl visų trijų įstatymų projektų? Užsirašiusieji dėl visų įstatymo projektų yra tie patys asmenys. Tai ar pritariate, kad mes svarstytume visus tris kartu? Prieštaraujančių nėra.

Kviečiu į tribūną pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją Seimo narį L. Sabutį. Prašom. Pateikite visus tris. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien komitetas svarstė pareikštas kai kurias pastabas dėl šio įstatymo įsigaliojimo. Kaip girdėjote, svarstant pagrindinį įstatymą, Vyriausybės įstatymą, buvo atsižvelgta į Seimo narių V. Bukausko ir R. Juknevičienės pasiūlymus dėl įsigaliojimo. Taip pat komitetas pritarė komiteto pirmininko Seimo nario V. Kurpuveso pasiūlymui, jog atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą projektas Nr. XIP-86 turi būti suderintas su prieš tai priimtu šiame posėdyje projektu Nr. XIP-167. Tai yra priedo įsigaliojimas dėl pakeistų pareigybių, kad 1 straipsnis įsigalioja ne nuo 2009 m. sausio 1 d., o nuo 2009 m. gegužės 1 d., 2 straipsnis įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d. ir 3 straipsnis – nuo 2011 m. sausio 1 d. Štai todėl ir buvo padarytos pataisos. Daugiau jokių pasiūlymų negauta. Komitetas teikia šį projektą Seimui priimti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadas taip pat dėl visų trijų įstatymų projektų kolegą V. Matuzą.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Atsiprašau, aš tada pateiksiu visus.

PIRMININKAS. O jūs ne visus pateikėte? Atsiprašau gerbiamojo V. Matuzo. Prašom tada tęsti. Kolega L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Supratau, kad reikia ir dėl kitų. Šiandien taip pat buvo įvertinta Teisės departamento pastaba dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-87. Įsigaliojimo data, atsižvelgiant į Seimo narių mano jau minėtus pasiūlymus, – nuo gegužės 1 d.

Ir trečias projektas Nr. XIP-88, susijęs su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsniais. Komitetas atsižvelgė į Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlymą, kad Gynybos štabo viršininko pareigos būtų papildytos 4 punkte. Iki šiol buvo, kad atlieka ministro ar kariuomenės vado pavestas funkcijas, o dabar – kitas pareigas. Pritarta, kad į šią dalį būtų įrašytas žodis „kitas“. Įsigaliojimo data yra ta pati, kaip minėjau anksčiau. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją Seimo narį V. Matuzą. Dėl visų trijų iš karto.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir priėmė sprendimą iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui: pirma, apsvarstyti ir įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus; antra, atkreipti dėmesį, kad dabar Seimui pateiktas svarstyti Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-167, kuris savo turiniu yra susijęs su projektu Nr. XIP-86. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 3, susilaikiusių nėra.

Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-87. Komiteto sprendimas yra iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti ir įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 3.

Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo (ir t. t.) įstatymo projekto Nr. XIP-88. Komiteto sprendimas – iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti ir įvertinti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 3.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu į tribūną Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką gerbiamąjį D. Jankauską pateikti šio komiteto išvadą. Taupant laiką prašyčiau taip pat dėl visų trijų.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas svarstė visus tris įstatymų projektus. Kadangi visais trim atvejais sprendimas yra labai panašus, aš iš karto sakau sprendimą dėl visų trijų projektų. Sprendimas toks: siūlyti pagrindiniam komitetui iš esmės pritarti pateiktiems įstatymo projektams ir tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Balsavimo rezultatai visais trim atvejais yra absoliučiai vienodi: už – 5, prieš – 3, susilaikė 2. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas pritarė tik Teisės departamento redakcinėms pastaboms ir siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į šias pastabas. Kaip pranešėjas minėjo, tai buvo padaryta.

Dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto buvo Teisės departamento redakcinio pobūdžio pastabos. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad reikia suderinti Diplomatinės tarnybos įstatymą su Vyriausybės įstatymo pakeitimo projektu. Tai taip pat yra padaryta. Mūsų komiteto sprendimas buvo – į tai atsižvelgti pagrindiniam komitetui.

Dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Komitetas taip pat jam pritarė su tam tikromis pastabomis ir pasiūlymais pagrindiniam komitetui. Dalis pastabų yra redakcinio pobūdžio, o dalis buvo susijusi su gynybos štabo viršininko ir viceministro tarpusavio kompetencija ir santykiais. Mes pasiūlėme priimti Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlytą variantą. Pagrindinio komiteto, kaip girdėjome, tam yra pritarta. Iš esmės mūsų komitetas pritaria visiems trims įstatymų projektams.

PIRMININKAS. Dėkoju. Audito komiteto vardu kalbės komiteto pirmininkė L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas visus lydimuosius įstatymus svarstė ir išvada dėl visų panaši. Atsižvelgiant pritarti pakeitimo projektams ir siūlyti tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Visiems trims pritarta bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti pageidaujančių nėra. Tuomet, gerbiamieji kolegos, dėl pataisų, kurios yra dėl šių projektų. Dabar mes jau svarstysime paeiliui kiekvieną. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto pranešėją gerbiamąjį L.Sabutį. Yra gautos pataisos dėl Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projekto. Kolegos V. Bukausko, Seimo narės R. Juknevičienės ir Seimo nario V. Kurpuveso. Tai pirmiausia dėl V. Bukausko. Galbūt jūs, atsižvelgdamas į tai, kad kitos pataisos geriau sprendžia problemą, atsiimate savo pataisą dėl šio projekto įsigaliojimo datos? (Balsai salėje: „Sujungti reikia.“) Tai jūs atsiimate savo?

V. BUKAUSKAS (DPF). Ne, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Yra sujungiamos. Šiaip kitų Seimo narių, ten konkrečiai šiam projektui pono V. Kurpuveso, yra sujungiamos ir ten viskas sutvarkoma. Bet jūsų formaliai yra atskira pataisa.

V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kiek supratau, komitete taip pat buvo būtent mano, R. Juknevičienės šiai pataisai pritarta.

PIRMININKAS. Jūsų nepritarta, nepritarta ir gerbiamosios R. Juknevičienės. Tai aš ir klausiu, ar jūs reikalaujate balsuoti, ar atsiimate?

V. BUKAUSKAS (DPF). Taip.

PIRMININKAS. Atsiimate. Ačiū. Tuomet pereiname prie Seimo narės R. Juknevičienės pataisos. Galbūt, kolege Rasa Juknevičiene, atsiimat savo pataisą?

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau, čia dėl datos ar dėl įrašo?

PIRMININKAS. Dėl datos.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėl datos. Jeigu nepritaria…

L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėl priedo.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). …komitetas tai tikrai atsiimu tada.

PIRMININKAS. Taip, dėkui. Ir liko Seimo nario V. Kurpuveso pataisos, kurioms komitetas pritarė. Ar gerbiamasis V.Kurpuvesas pageidauja ką nors pasakyti dėl šių pataisų?

V. KURPUVESAS (TPPF). Ne, mano kolega jau viską pasakė iš principo.

PIRMININKAS. Tuomet, gerbiamieji kolegos, kadangi pagrindinis komitetas pritaria, ar galim bendru sutarimu pritarti Seimo nario V. Kurpuveso pataisai, kuri sprendžia įsigaliojimo datos klausimą? Negirdžiu prieštaravimų. Pataisai pritarta. Gerbiamieji kolegos, kalbėti dėl motyvų dėl visos išvados pageidaujančių yra. Motyvai už – J. Šimėnas. Kol kas dėkoju pranešėjui.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – V. P. Andriukaitis. Jo nėra. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti, gal mes galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai, kuria siūloma pritarti po svarstymo Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektui. Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo pagrindinio komiteto išvadai ir įstatymo projektui pritarta. Dėkoju.

Pereiname prie svarstymo projekto Nr. XIP-87 – Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo atveju yra taip pat dvi pataisos. Tai kolegos Seimo nario V. Bukausko ir kolegės R. Juknevičienės, joms abiem pagrindinis komitetas pritarė. Manau, kad čia apsispręsti mums nebūtina. Bendru sutarimu galime joms pritarti. Tuomet, gerbiamieji kolegos, jeigu nėra pageidaujančių kalbėti dėl motyvų, o tokių nėra užsirašiusių, ar galėtume bendru sutarimu pritarti pagrindinio Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai, kuria siūloma pritarti po svarstymo Diplomatinės tarnybos įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo komiteto išvadai ir įstatymo projektui pritarta.

Projektas Nr. XIP-88 – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Šiuo atveju yra analogiška situacija. Yra Seimo nario V. Bukausko, Seimo narės R. Juknevičienės pasiūlymai. Jiems pagrindinis komitetas yra pritaręs. Ar galime, gerbiamieji kolegos, pritarti bendru sutarimu? Dėkoju gerbiamajam pranešėjui.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKAS. Visiems pasiūlymams pritarta. Klausiu gerbiamųjų kolegų, ar galime bendru sutarimu pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadai, kuria siūloma pritarti po svarstymo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 7, 9, 10 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-88. Prieštaraujančių nėra. Įstatymo projektui ir pagrindinio komiteto išvadai po svarstymo pritarta.

Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-166(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie kito darbotvarkės klausimo 2-10, projekto Nr. XIP-166(3) – Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Aš atsiprašau gerbiamąjį pranešėją, gal jums ir nebūtina būti tribūnoje. Jūs galite kol kas palaukti, jokių pataisų dėl šio projekto nėra gauta. Dėl balsavimo motyvų pageidauja kalbėti už A. Sysas. Dėl viso įstatymo projekto, nes įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tai vienintelis įstatymas, kuriam iškart be išlygų pritariu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolega Z. Balčytis. Jo nėra. Tuomet E. Klumbys. Prašom. Taip pat pritaria. Gerbiamieji kolegos, įstatymo… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, prašau ramybės. Skelbiu, gerbiamieji kolegos… Kadangi įstatymo projektas iš vieno straipsnio, ar galime bendru sutarimu priimti 1 straipsnį? Dėkoju. Tuomet ar yra pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų dėl viso įstatymo projekto? Kalbėjo, gerai. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kurio Nr. XIP-166, prašau balsuoti.

89 Seimo nariai užsiregistravo, balsavo 89: už – 87, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Dėkoju.

Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-44(2) (svarstymas ir priėmimas)

Pagal darbotvarkę kitas klausimas 2-11, projektas Nr. XIP-44 – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Kviečiu į tribūną pranešėją R. Smetoną.

R. SMETONA (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Seimo nutarimu Krašto apsaugos ministerija kartu su kitomis ministerijomis buvo įpareigota parengti krizių valdymo sistemos plėtros programą. Su šios programos nuostatomis būtina suderinti ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus nuostatas, reglamentuojančias krizių valdymo pagrindus, ir suvienodinti kai kuriuos terminus. Šiuo projektu tai ir padaryta. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė projektą, atsižvelgė į daugumą Seimo Teisės departamento pasiūlymų, iš esmės redakcinių, parengė patobulintą įstatymo projektą. Komitetų ar Seimo narių pasiūlymų negavo. Pritarė projektui bendru sutarimu. Kviečiame tai padaryti ir visą Seimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašiusiųjų kalbėti nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai, kuria siūloma pritarti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio 14 skyriaus pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo bendru sutarimu. Prieštaraujančių nėra. Po svarstymo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, noriu paklausti, kreipiuosi į Seimo Pirmininką. Ar Seimo Pirmininkas siūlo šiam įstatymo projektui ypatingą skubą? Seimo Pirmininkas pasiūlė priimti šį įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka.

Pereiname prie priėmimo. Dėl motyvų už yra užsirašęs kolega J. Olekas, bet jo nėra. Įstatymas yra iš vieno straipsnio. Dėl motyvų kalbėti daugiau nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume priimti 1 straipsnį bendru sutarimu? Dėkoju.

Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų priimtas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio XIV skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-44, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 86 Seimo nariai, balsavo 86: už – 84, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos.

Prezidento rinkimų įstatymo 74, 76 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 79 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-66(2) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-12 klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo 74, 76 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-66(2). Priėmimo stadija. Galbūt kviesčiau į tribūną pagrindinio komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, pirmininką gerbiamąjį V. Kurpuvesą pakomentuoti pastabas. Prašom.

V. KURPUVESAS (TPPF). Gerbiamieji kolegos, buvo 3 Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas siūlo nepritarti. Pirmoji Teisės departamento pastaba yra ta, kad projekto nuostata, numatanti, jog Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus mažiau kaip 3 mėnesiams iki Respublikos Prezidento rinkimų, vertintina kaip reglamentuojanti įstatymų leidybos proceso ypatumus. Atsižvelgiant į tai, prie atitinkamo turinio normų prilygintas įstatymų leidybos procesą reglamentuojantis teisės aktas – Seimo statutas… Nenorime sutikti, kad tokia norma turi būti nustatyta Seimo statute, nes ši nuostata savo esme yra neprocesinė, bet materialioji, nes ji riboja tam tikrų subjektų teisę priimti įstatymą likus 3 mėnesiams iki tam tikro proceso. Tai yra materialioji teisės norma, o ne procesinė, dėl to ji negali būti reglamentuojama Seimo statute.

Kita vertus, jeigu kalbėtume apie procesines normas, kurios reglamentuoja įstatymų leidybos procesą, tai mūsų teisinėje sistemoje yra praktika, kai tokios normos yra nurodomos ne Seimo statute, bet kituose, t. y. specialiuose įstatymuose. Kaip pavyzdį galiu pateikti Mokesčių administravimo 3 straipsnio 3 dalį, kuri nustato mokesčių įstatymų įsigaliojimo tvarką. Tai yra specialioji procesinė norma, bet ji yra, kaip matome, ne Statute.

Antroji Teisės departamento pastaba. Jų nuomone, projekto 3 straipsnyje išdėstyta norma, draudžianti keisti rinkimų rengimo ir vykdymo tvarką likus mažiau kaip 3 mėnesiams iki Respublikos Prezidento rinkimų suformuluota kategoriškai be jokių išlygų. Toks siūlymas jiems kelia abejonių, matyt, dėl atitikties Seimo statuto 135 straipsnio 7 daliai. Komitetas mano, kad ši įstatymo norma suformuluota ne kategoriškai, o vienareikšmiškai suformuluota. Tokios teisės normos ir turi būti, jos negali suprantamos dviprasmiškai. Kalbant apie santykį šios normos su Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalimi, čia jokių prieštaravimų nėra. Tiesiog šios abi normos turės būti taikomos sistemiškai.

Trečioji Teisės departamento pastaba. Teisės departamentas siūlo svarstyti, ar nereikėtų keisti ir kitų rinkimų įstatymų. Šiaip tai nėra pastaba dabar teikiamam įstatymo projektui, ši pastaba nėra tiesiogiai susijusi su mūsų svarstomu projektu. Todėl komitetas jai nepritarė. Savo ruožtu norime atkreipti dėmesį, kad ateityje, svarstydami kitus rinkimų įstatymus, mes tikrai tą problemą turėsime galvoje. Kalbant apie Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą, jau analogiška norma yra parengta ir užregistruota, Matyt, greitai mes ją priimsime. Tai tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, priėmimo stadija. Dėl konkrečių straipsnių dėl motyvų užsirašėt kalbėti, kolegos, ar dėl viso, klausiu kolegų J. Sabatausko ir V. Gapšio? Dėl straipsnių. Gerai. Einame pastraipsniui.

Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio. Motyvai už – Seimo narys J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš norėjau pasisakyti už Teisės departamento pastabą. Be to, ką minėjo komitetas, Konstitucijos 76 straipsnyje sakoma, kad Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas. Statute apibrėžta įstatymų leidybos procedūra. Šiuo atveju Prezidento rinkimų įstatyme apibrėžus, nustačius draudimą 3 mėnesius ne bet kokiam subjektui, kaip sakė gerbiamasis komiteto pirmininkas, o įstatymo leidėjui – Seimui, tik vienam Seimui taikomas šis draudimas, nes niekas kitas įstatymų nepriima… Taigi Seimas apsibrėžia pats sau draudimą, kad 3 mėnesius iki rinkimų negalima keisti įstatymo. Kita Teisės departamento pastaba – o jeigu Konstitucinio Teismo nutarimas? Žiūrint į kitą Statuto, atrodo, 181 straipsnį, aiškiai pasakyta, kad Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimui netaikomi jokie draudimai, kurie yra susiję su projekto atmetimu, kai 6 mėnesius negali būti teikiami nauji projektai. Todėl aš norėčiau pritarti Teisės departamento pastaboms, kad, nustačius griežtą, tokį nelankstų draudimą, visų pirma reikėtų tai detaliau apibrėžti Statute, ne šiame įstatyme, nors mūsų komitete svarstėme ir tuo metu turėjome tokią nuomonę, komitetas išreiškė tokią nuomonę, vis dėlto sakyčiau Statute, o jeigu lieka šiame įstatyme, tai bent jau turi būti išlyga dėl Konstitucinio Teismo nutarimų. Kas bus, jeigu Konstitucinis Teismas pasakys, kad vienas ar kitas straipsnis prieštarauja Konstitucijai, jį reikia skubiai taisyti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs kalbėjote dėl motyvų prieš dėl 1 straipsnio, nes mes nesvarstome šiuo atveju Teisės departamento išvados už ar prieš. Ar yra kas pritaria įstatymo 1 straipsniui, motyvai? Kolega V. Gapšys už ar prieš pageidaujate kalbėti? Ačiū. M. Varaška palaiko įstatymo 1 straipsnį?

M. VARAŠKA (TPPF). Taip, gerbiamasis pirmininke.

PIRMININKAS. Prašom.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo išsakyti motyvai prieš. Apsispręsime balsuojant. Prašom, gerbiamieji kolegos, balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 74, 76 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79 straipsniu įstatymo projekto 1 straipsnis, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavo 83: už – 82, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projekto 1 straipsniui pritarta.

Dėl 2 straipsnio motyvų už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu priimti įstatymo projekto 2 straipsnį? Dėkoju. Priimta.

Įstatymo projekto 3 straipsnis. Dėl motyvų už, prieš yra užsirašiusių kalbėti kolegų. Motyvai už – Seimo narys M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų kalbama apie 3 straipsnį, kuris buvo suformuluotas pagal mano pateiktą pasiūlymą. Gerbiamajam J. Sabatauskui, kaip ir kai kuriems kitiems kolegoms, teigusiems, kad dėl tokio pasiūlymo įgyvendinimo reikėtų keisti Seimo statutą ir galbūt būtų apribotos Konstitucinio Teismo nutarimų įgyvendinimo galimybės, aš norėčiau pabrėžti, jog šis terminas kaip tik įpareigotų visus subjektus, įskaitant Konstitucinį Teismą, pasiūlymus, nuomones arba argumentus dėl galimo sutikimo ar nesutikimo su Konstitucija, Prezidento rinkimų įstatymo tvarkos, pateikti tokiu laiku, kokio Seimui pakaktų priimti ar skubias, ar neskubias įstatymo pataisas dėl Prezidento rinkimų tvarkos pakeitimo. Minėtas įstatymo projektas tokių subjekto teisių, kaip Konstitucinis Teismas, tikrai neapriboja. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš esu prieš 3 straipsnį dėl to, kad jo idėja ir iniciatyva yra gera, kad rinkimų įstatymai nebūtų kaitaliojami, bet jeigu mes įtrauksime šį straipsnį į Prezidento rinkimų įstatymą, mes patys atsidursime aklavietėje, kai ateis Konstitucinio Teismo išvada ir mes negalėsime to įstatymo keisti, pertvarkyti ir peržiūrėti. Iš tikrųjų mes patys būsime aklavietėje. Kad neatsidurtume tokiose aklavietėse, kaip mes kartais atsiduriame, pavyzdžiui, su Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimu, kai lyg ir pagal Konstituciją, ir pagal įstatymus mes tai turėtume padaryti, bet mes negalime padaryti, aš siūlau balsuoti prieš.

Kitas dalykas. Aš visiškai sutinku, kad panaši nuostata galėtų atsidurti kitame teisės akte. Seimo Teisės departamentas pasiūlė tokią nuostatą įtraukti į Seimo statutą. Tai būtų logiška ir tvarkinga teisinės logikos prasme. Jeigu mes dabar uždarysime sau kelią, po to mes patys sau pridarysime problemų ir negalėsime išspręsti.

Trečias dalykas yra tas, kad dabar vienuose įstatymuose mes nustatome vienokį rinkimų teisinį reguliavimą, kituose – kitokį. Iš tikrųjų tai yra netvarkinga. Procedūriškai mes turėtume priiminėti visuose įstatymuose kartu, nes tai būtų logiška ir tvarkinga, kad visos rinkimų teisės normos būtų nuoseklios. Todėl labai prašau balsuoti prieš 3 straipsnį, nes tuo mes nepakeisime paties įstatymo esmės, o nuostatą, kad įstatymai nebūtų kaitaliojami, visada galėsime įtraukti į kitą teisės aktą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, prieš išsakyti. Kviečiu balsuojant apsispręsti, kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projekto 3 straipsnis? Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 86: už – 41, prieš – 14, susilaikė 31. Straipsnis nepriimtas.

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie viso įstatymo priėmimo. Be 3 straipsnio, kurio Seimas nepriėmė. Motyvai už, prieš. Prieš kalbėti užsirašė kolega V. Gapšys. Prašom.

V. GAPŠYS (DPF). Atsiimu.

PIRMININKAS. Atsiėmė. Kalbėti dėl motyvų pageidaujančių nėra. Tuomet, gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą ir kviečiu balsuojant apsispręsti, kas už tai, kad būtų priimtas Prezidento rinkimų įstatymo 74, 76 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-66(2). Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 89, balsavo 88: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, įstatymų projektai, kurie buvo numatyti šios dienos darbotvarkėje, yra apsvarstyti, tačiau tęsiame darbą toliau. Yra protokolinio sprendimo projektas, kurį kviečiu per šoninį mikrofoną pristatyti kolegą A. Ažubalį. Prašom.

Seimo protokolinis nutarimas (dėl Valdovų rūmų)

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip jūs žinote, tai stambiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas investicinis projektas. Mes jau išnaudojome jam 176 mln. Lt. Turiu minty protokolinio sprendimo projektą „Dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų Vilniuje atkūrimo“. Kadangi ir svarstant biudžetą buvo įvairių abejonių ir kalbų, ar racionaliai naudojamos lėšos, tuo labiau kad mes ir šiems metams skyrėme labai didelius pinigus, aš manyčiau, kad būtų protinga, jeigu Seimas kreiptųsi į Valstybės kontrolę, kad ji atliktų auditą trimis kryptimis. Pirmiausia Valdovų rūmų statybos darbų organizavimo, antra, įstaigos veiklos, nes, kaip jūs žinote, yra įsteigta 150 etatų. Ne visi jie yra užimti. (Balsai salėje) 150. Ir trečia kryptis – finansinis auditas dėl kūrinių eksponatų įsigijimo. Mes puikiai žinome ir visi žiniasklaidoje skaitėme, kai rimti mūsų menotyrininkai kalbėjo ir aiškino, kad jiems kyla nemažai abejonių dėl to, ar tikromis kainomis įsigyjami šie meno kūriniai ir dirbiniai.

Todėl aš manau, gerbiamieji kolegos, nesvarbu, ką rastų auditas vienur ar kitur, tačiau Valstybės kontrolė galėtų duoti nemažai gerų patarimų, kaip racionaliai naudoti kitiems metams skiriamus 44 mln. šiam, kaip sakiau, kol kas didžiausiam Lietuvos valstybės investiciniam projektui. (Balsai salėje) Čia yra pasiūlymas Valstybės kontrolei.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui A. Ažubaliui. Dėl vedimo tvarkos pageidauja kalbėti L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Seimo nary, jau tikrai turėtumėte žinoti visą tvarką ir tai, kad Valstybės kontrolė yra nepriklausoma institucija. Protokoliniu pavedimu mes negalime to padaryti. Seimas yra prašęs Valstybės kontrolės atlikti vieną ar kitą darbą, bet tai yra teikiama Seimo nutarimu. Turi būti priimtas Seimo nutarimas, jeigu Valstybės kontrolei pavedame vieną ar kitą darbą. Todėl manau, kad pasirinka ne ta forma. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos kolega G. Songaila. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Pritardamas iš esmės tam siūlymui, aš kolegai ir vienam iš autorių sakiau, kad turiu techninę pastabą. Esmė ta, kad įstaiga, kurią norima čia audituoti, iš tikrųjų realiai įsteigta maždaug prieš mėnesį, jeigu ne mažiau, o tuos eksponatus įsigijo ir visą tą veiklą vykdė Lietuvos dailės muziejaus filialas. Todėl siūlau, jeigu norima iš tikrųjų tą eksponatų įsigijimą audituoti, įrašyti į Lietuvos dailės muziejų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos buvo kalbėta. Aš prašyčiau iniciatorių atstovą kalbėti. Galbūt sutinkate su pateiktais pasiūlymais tiek dėl formos, tiek dėl redagavimo. Ar vis dėlto reikalaujate, kad būtų teikiama Seimui balsuoti?

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų pritariu, ir ponios L. Graužinienės pastaba buvo teisinga, ir pono G. Songailos pastaba buvo teisinga dėl institucijų patikslinimo šiame nutarime. Turėtume priimti nutarimą, todėl aš siūlau atidėti neeilinei sesijai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimas išspręstas. Visus pasiūlymus iniciatoriams galite išdėstyti atskirai. Ar dėl vedimo tvarkos, ar pasiūlymai iniciatoriams? Jeigu dėl pasiūlymų iniciatoriams, tai nėra dėl vedimo tvarkos. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos. Prašom. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Kadangi praeitą kartą ne viską pasakiau, noriu pasakyti, kad tai yra Kultūros ministerijos vidaus audito kompetencija. Jeigu neužteks vidaus audito, aš manau, Valstybės kontrolei galime nutarimą…

Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl galimų procedūrų pažeidimų 2008 m. gruodžio 18–19 d. priimant kai kuriuos įstatymų projektus

PIRMININKAS. Dėkoju. Tikiuosi, iniciatoriai įvertins jūsų pastabą. Gerbiamieji kolegos, yra gauta Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvada dėl galimų procedūrų pažeidimų 2008 m. gruodžio 18 ir 19 d. priimant kai kuriuos įstatymų projektus. Pagal Seimo statutą išvada turi būti pateikta artimiausiame Seimo posėdyje. Kviečiu Etikos ir procedūrų komisijos atstovą, tai yra, kiek žinau, M. Varaška, pateikti Etikos ir procedūrų komisijos išvadą. Prašom į tribūną.

M. VARAŠKA (TPPF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau kelias minutes atkreipti jūsų dėmesį. Visų pirma pateiksiu komisijos išvadą.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad priimant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5, 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, Darbo kodekso 162 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsniu pakeitimo įstatymo projektą buvo pažeista įstatymų leidybos procedūra, bet tai nelėmė Seimo sprendimo. Pritarta bendru sutarimu.

Ir 2 punktas. Priimant Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2009 m., įstatymo projektą, buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikiusių nebuvo.

Tačiau komisija, nagrinėdama paklausimą, rėmėsi Seimo statuto 156 straipsnio 5 dalimi, pagal kurią straipsnius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Seimo narys, galima priimti visus iš karto bendru sutarimu. Komisija gavo medžiagą, iš kurios matyti, jog raštu nebuvo pateikta nė vieno Seimo nario pasiūlymo minėtam įstatymo projektui. Tačiau komisijoje pareiškimui atstovavusio gerbiamojo E. Klumbio liudijimu, taip pat kitų opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių liudijimais jie teikė prašymus žodžiu įstatymo projektą priimti paeiliui ir į šiuos prašymus, jų teigimu, nebuvo atsižvelgta. Tai suponavo komisijos sprendimo išvadas 1 ir 2 punktuose, kuriuos aš jums ką tik paminėjau.

Tačiau po komisijos posėdžio komisiją pasiekė informacija, Seimo posėdžių stenogramos medžiaga, pagal kurią matyti, jog jokie Seimo narių siūlymai dėl balsavimo tvarkos, priimant įstatymo projektą pastraipsniui, kaip buvo kalbama mano minėtame Statuto straipsnyje, nebuvo užregistruoti. Dėl šitos priežasties komisijos išvada, kuri buvo ką tik paskelbta, yra atmestina. Aš manau, Seimas turi balsuoti prieš. Ačiū.

PIRMININKAS. Komisijos pranešėjas kartu kalbėjo ir dėl balsavimo motyvų kaip Seimo narys. Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju, kaip numatyta Seimo statuto 160 straipsnyje, Seimas, jeigu yra, o tokia išvada yra, konstatuota Etikos ir procedūrų komisijos, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio Statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, arba Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą. Mes privalėsime… dėl vedimo tvarkos polemizuoti su pranešėju, dabar tikrai nėra vedimo tvarka, aš kalbu pagal Seimo statutą. Jeigu jūs kalbėsite ne dėl vedimo tvarkos, aš išjungsiu mikrofoną. Prašau. Gerbiamasis E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tik noriu pasakyti, tai, ką čia pasakė kalbėtojas paskutinėje dalyje, komisija to visai nesvarstė, ir jis pasakė savo asmeninę nuomonę.

PIRMININKAS. Aš tai ir konstatavau, tai visiškai aišku. Dėl vedimo tvarkos – kolega Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl tokių išvadų Seimas sprendžia, ar joms pritarti, ar nepritarti. Jeigu pritaria, tai tada toliau svarstoma, kaip elgtis dėl šiurkštaus pažeidimo konstatavimo. Kadangi ir komisijos atstovas pasakė, kad taip konstatuoti pažeidimo, ko gero, neįmanoma, jeigu ir būtų kokių nors kitokių nuostatų, mano įsitikinimu, dėl to, kad E. Klumbys viduryje nakties tyliai sakė, kad jis reikalauja balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, ir to nebuvo padaryta, tai to laikyti šiurkščiu pažeidimu aš niekaip nesutinku. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau ne ginčytis, o balsuoti dėl to, ar pritariame pačioms išvadoms.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – kolega A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Iš esmės pritariu tam, kas pasakyta. Tiesiog dar norėčiau atkreipti kolegų dėmesį, kad padaryti tokius sprendimus, remiantis vien tik posėdžio protokolu, o ne stenogramomis, iš tikrųjų fiziškai nėra galimybės. Todėl visiškai palaikau prieš tai pasakytą Ministro Pirmininko poziciją.

PIRMININKAS. Ir paskutinis dėl vedimo tvarkos – kolega V. Bacevičius. Prašom.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kolegoms patvirtinti, kad Etikos ir procedūrų komisija svarstydama šį klausimą neturėjo stenogramų. Buvo svarstomas klausimas ir nagrinėjamas tik protokolas, iš kurio tikrai nebuvo galima susidaryti viso vaizdo. Todėl manau, kad paskubėjome priimdami šį sprendimą.

PIRMININKAS. Vėl kalbėjote dėl balsavimo motyvų. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau, dėl balsavimo motyvų bus suteiktas žodis vienas už, vienas prieš, dėl balsavimo motyvų daugiau nekalbėti. Dėl asmeninių motyvų, suprantu, kolega E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, aš dar kartą noriu jums pasakyti. Jūs neteisingai informuojate. Mes komisijoje sutarėme, kad priimant septynis įstatymus, dėl kurių priėmimo mes kreipėmės, yra pažeidimų, bet dėl šiurkštaus įstatymų pažeidimo komisijos posėdyje nebuvo nuspręsta. Nuspręsta, kad buvo pažeidimų, o dėl vieno įstatymo, komisija konstatavo, buvo šiurkštus pažeidimas. Jūs ne mojuokite rankomis, o pasiimkite komisijos sprendimą ir labai daug kas paaiškės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų tai vienas pirmųjų atvejų, kai Seimo Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad yra šiurkštus pažeidimas. Premjero ir gerbiamojo Seimo nario A. Kubiliaus pasiūlymas niekuo nesiskiria nuo Statuto normos, kurią aš citavau ir dėl kurios mes turėsime apsispręsti. O mes turėsime apsispręsti ne dėl to, ar pritarti, ar nepritarti Etikos ir procedūrų komisijos išvadai šiuo atveju, bet tą patį reikš, ar mes pritariame, ar nepritariame Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, kai mes apsispręsime, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą. Balsavimą skelbiu alternatyvų. Gali kalbėti dėl balsavimo motyvų vienas už, vienas prieš. Prašom. Nėra pageidaujančių kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pripažinta netekusiu galios Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio taikymo 2009 metais įstatymas, kurį Seimas priėmė. Balsuojantys už pritaria šiam sprendimui, kartu pritaria Etikos ir procedūrų komisijos išvadai. Balsuojantys prieš (susilaikę nebus skaičiuojami) nepritars Etikos ir procedūrų komisijos išvadai, t. y. įstatymas bus paliktas galioti. Prašom balsuoti. Alternatyvus balsavimas.

Užsiregistravo 91 Seimo narys, balsavo 91 narys. Už – 21, prieš – 70. Taigi Seimas apsisprendė Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos atlyginimo bazinio dydžio taikymo 2009 metais įstatymą palikti galioti. Dėkoju.

Kolega E. Klumbys – replika po balsavimo.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, gaila, kad Seimas taip savo politine valia atmetė Etikos ir procedūrų komisijos sprendimą. Vis dėlto Etikos ir procedūrų komisija yra tokia, kuri sprendžia teisinius dalykus, gana gerai įsigilina, diskutuoja ir priima sprendimą. Štai šis jūsų, gerbiamieji konservatoriai ir krikščionys demokratai, sprendimas iš principo nuo šiol Etikos ir procedūrų komisijos darbą verčia visiškai niekiniu darbu.

PIRMININKAS. Kolega A. Kubilius. Prašom. Replika po balsavimo.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu padėkoti E. Klumbiui ir visai opozicijai už tas dienas ir naktis, kurias mes turėjome čia visi kartu praleisti. Aš tikrai noriu padėkoti visiems už tuos darbus, kuriuos pavyko per šias dienas ir ilgus vakarus nuveikti. Ypač noriu padėkoti Seimo kanceliarijos ir Sekretoriato darbuotojams ir vadovams. (Plojimai) Iš tikrųjų tai… Kadangi plojimai labai audringi, galėčiau pažadėti, kad mes tai dar pakartosime. Bet tikiuosi, kad gal tokių dalykų ir nebereikės, o naudodamasis proga ir dėkodamas visiems, ir Vyriausybei, ypač finansų ministrui ir Finansų ministerijai, noriu palinkėti visiems, ypač opozicijai, ramybės artėjančių švenčių proga ir po švenčių, susitaikymo su ta nauja padėtimi, taip pat ir su tuo nauju gyvenimu, kuris keičiasi. Noriu palinkėti visiems kitais metais kuo geriausios kloties, sveikatos ir turtingų metų kiek tik įmanoma šiomis sąlygomis. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui A. Kubiliui už tikrai konstruktyvią repliką. Paskutinis repliką po balsavimo pagal eilę, gerbiamasis profesoriau, Seimo narys M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad po tokios geros mūsų premjero kalbos man nereikėtų galbūt kalbėti dėl tų motyvų, dėl ko buvo priimtas tas sprendimas, bet aš esu įsitikinęs, kad tokios funkcinės komisijos kaip Etikos ir procedūrų komisija negali būti politinės. Ten negali būti priimami partiniai sprendimai. Komisija labai detaliai išnagrinėjo tą klausimą ir aiškiai konstatavo, kad tai yra procedūrinis pažeidimas. Tuo atveju, kaip sako Statutas, jeigu paaiškėjo naujos aplinkybės, tai Etikos ir procedūrų komisija turėjo grįžti prie to sprendimo ir tik po to Seimas turėjo priimti sprendimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Seimas sprendimą priėmė ir šis sprendimas yra galiojantis. Dėkoju už jūsų nuomonę. Replika po balsavimo – Seimo narys J. Karosas.

J. KAROSAS (LSDPF). Seimo veteranų vardu visiems linksmų Kalėdų ir viltingai nuotaikingų Naujųjų metų! Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo narių pareiškimai. Užsirašiusių nėra. Į tribūną kviečiu Seimo Pirmininką A. Valinską. Nėra Seimo narių, yra Seimo Pirmininkas.

Seimo Pirmininko A. Valinsko sveikinimo žodis

A. VALINSKAS. Mielieji kolegos, iš tiesų galbūt per Kalėdas, Kūčių vakarą ne tik gyvulėliai prakartėlėje kalbasi, atrodo, artėjant tam susitaikymo metui ir mes radome vis daugiau tarpusavio supratimo. Tikiuosi, kad ši dvasia, kurią buvo galima justi, buvo pradėjusi pleventi, paskui vėl įsidegė tarpusavio liepsna… Toks yra gyvenimas. Banguojama, kylama, yra šiek tiek šilčiau, yra dienos, yra naktys.

Žinote, tarp tų visų dokumentų kopijų ir projektų radau tą lapelį, kurį, pamenate, atnešė vaikučiai, kai buvo čia atėję, gražiai sveikino. Štai visai netyčia, pasirodo, buvo užsimetęs. Pamenate, kai gražiai uždegė žvakutę, apie kurią simboliškai klausė J. Veselka, kuris dabar jau išėjęs ir džiaugiasi švente ir ramybe, kai jis paklausė, tai ką ta žvakelė simbolizuoja. Žinote, per tą visą skubą turbūt mes ne visi perskaitėme, kas parašyta. Visko neminėsiu, bet štai yra keli žodžiai, kuriuos mums įteikė vaikučiai: „Žvakė liepsnoja ne sau. Ji šviečia kitiems. Ji kviečia prisiminti Kalėdų prasmę.“

Tikiuosi, kad mes būsime tos žvakės, kurių liepsna persimes į mūsų širdis ir mes šviesime ne tik per Kalėdas, ne tik savo šeimose, ne tik savo artimiesiems, bet ir vieni kitiems, ir ypač Lietuvos žmonėms iš tiesų šį sunkų metą, šią žiemą, kuri, tikiuosi, nebus tokia gili, kaip pranašavo premjeras ir Seimo narys A. Kubilius. Tikiuosi, kad ta mūsų visų bendrai sudėta iš mažų ugnelių liepsna padės pirmiausia ištirpdyti tarpusavio nepasitikėjimo ledus, galbūt pamiršti diskusijų metu pradėti kalbą: „O kai buvo jūsų valdymo metu!“ Kad tokių frazių būtų mažiau, aš linkiu jums pirmiausia ramybės savyje, ramybės jūsų šeimose, kad daugiau tokių naktų, kaip buvo iki šiol, nebūtų. Padarykime tai, ką reikia padaryti, laiku, tuomet bus tvarka Seime, tuomet bus tvarka šalyje, tuomet bus tvarka visų mūsų širdyse ir sielose.

Ačiū jums, mielieji kolegos. Tikiuosi, kad ne visiems aš, kaip ir visi Seimo naujokai, tapom mieli. Tegul tas laikas, kuris nusimato, suartina mus visus. Ačiū. Gerų švenčių, ramybės jums ir jūsų šeimoms! Su šventom Kalėdom! Ramių Kūčių ir laimingų Naujųjų metų! Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininkui. Baigiant Seimo rudens sesiją ir šios dienos plenarinį posėdį, kviečiu sugiedoti Lietuvos Respublikos himną.

Giedamas Lietuvos valstybės himnas

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamieji kolegos, Seimo gruodžio 23 d. vakarinį plenarinį posėdį ir Seimo rudens sesiją skelbiu baigtus.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.