Dvidešimt
ketvirtasis (24) posėdis
2008
m. gruodžio 23 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. KAŠĖTA
PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas rytas, mielieji kolegos. Gruodžio 23 d., antradienis, 10 val. 02 min. Skelbiu šios dienos rytinį posėdį pradėtą. Prašome registruotis. Kol registruojatės, aš į tribūną kviečiu padaryti pranešimą Seimo narį Č. Juršėną. Prašau.
Seimo nario Č. Juršėno kalba poeto Adomo Mickevičiaus 210-ųjų metinių proga
Č. JURŠĖNAS (LSDPF*). Gerbiamasis Pirmininke, malonūs kolegos, kolegos žurnalistai, kalba šiek tiek neįprasta.
Mielieji kolegos ir kolegės, intensyviai dirbdami neturėtume užmiršti amžinesnių dalykų, amžinųjų vertybių. Rytoj vakare švęsime Kūčias, matyt, tam daug kas esame pasiruošęs. Bet aš dabar norėčiau priminti dar vieną šventę – didžiojo poeto A. Mickevičiaus gimimo 210-ąsias metines.
Šis menininkas, kurio darbuose meilė Lietuvai skamba jau daugelį dešimtmečių, gimė 1798 m. gruodžio 24 d. Suprasdami poeto indėlį į Lietuvos ir Lenkijos kultūrą ir pagerbdami didįjį poetą, gegužės mėnesio vizito Varšuvoje metu kartu su Lenkijos Respublikos Seimo pirmininku Bronislavu Komorovskiu sutarėme išleisti lietuvių, lenkų ir anglų kalbomis poeto kūrinį „Lenkų tautos ir lenkų piligrimų raštai“.
Šis darbas nukelia mus į XIX a. pirmąją pusę, kai trijų kaimyninių imperijų išdraskytos Abiejų Tautų Respublikos, pralaimėjusios XVIII a. pabaigos ir XIX a. pirmosios pusės sukilimus, patriotai, šviesiausieji protai šalies viduje ir pasklidę po svetimus kraštus, ieškojo fizinės ir dvasinės rezistencijos būdų, neprarado tikėjimo savo tėvynei atkovoti laisvę.
A. Mickevičius aukštus laisvės, brolybės, teisingumo ir teisybės idealus gynė pasaulinės minties, krikščionybės raidos kontekste. Jo pateikta pasaulio raida, Europos politinės realijos artimos Biblijai tiek turiniu, tiek forma. Kaip teisingai nurodo A. Mickevičiaus kūrybos tyrinėtojai, šie raštai turėjo įtakos ir kitų pavergtų tautų atgimimui. Poetas, žinoma, idealizuoja Lenkiją, 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, priešpriešina ją moderniuosius kapitalizmo stabus pradėjusioms garbinti Vakarų Europos šalims, imperinei Rusijai. Idealizuoja Abiejų Tautų uniją, kai: „Didžioji tauta Lietuva susivienijo su Lenkija, kaip vyras ir žmona – dvi sielos viename kūne.“ Nors šiuo atveju ir piligrimų litanijoje A. Mickevičius Lenkiją ir Lietuvą gretina kaip lygiaverčius valstybinius ar teritorinius vienetus, nors Lietuva jam buvo „kaip sveikata“, poetas laikėsi tuometinio požiūrio, kad unijinę valstybę sudaro viena lenkų tauta, o lietuviai, kaip ir baltarusiai, ukrainiečiai, mozūrai, yra sudėtinės tos tautos dalys. Lietuvis ir mozūras yra broliai, sakė jis. Ar gali kivirčytis broliai dėl to, kad vieno vardas Vladislovas, o kito Vytautas?
1851 m. Paryžiuje išleistos poemos „Konradas Valenrodas“ įžangoje A. Mickevičius teigė: „Lietuvių tautybė išsiliejusi per daug plačiose šalyse pametė savo tikrąją spalvą. Jos kalba liovėsi buvusi dvaro ir galingųjų kalba ir išliko tiktai liaudyje. Lietuva teikia įdomų pavyzdį tautos, kuri po didžiulių savo laimėjimų išnyko, kaip upelis po gausaus potvynio nuslūgsta ir plaukia jau siauresne negu pirmiau vaga.“ Tačiau, kaip pastebėjo poemos vertėjas žymus Lietuvos poetas V. Mykolaitis-Putinas, vėliau A. Mickevičius nuomonę pakeitė. Paryžiaus paskaitose jis apie lietuvius pasakė: „Ši tauta yra viena iš tų, kurios tebėra laukimo būvyje.“ Ir jis buvo teisus.
XIX a. paskutiniame trečdalyje lietuvių tautos vedlio vėliavą iš bajorijos perėmė nekilmingoji inteligentija. Ji atsisakė poeto minėtos lenkiškos pavardės, unijinės dvasios ir paskatino tautą atkurti savarankišką Lietuvos valstybę. Tiesa, šis atsiskyrimas buvo labai skausmingas abiejų tautų santykiams. Tik patyrusios didžiuosius XX a. sukrėtimus, kuriuos sukėlė fašizmas ir komunizmas, Lietuva ir Lenkija vėl drauge stojo dirbti ir bendrauti ateičiai.
A. Mickevičius visų pirma savo lietuviškos tematikos kūriniais buvo ryški lietuvių nacionalinio atgimimo vėliava. A. Mickevičiui teko iškentėti karštus debatus, kam turi priklausyti – lenkams, lietuviams ar baltarusiams. Sveikas protas ir laikas šį ginčą išsprendė. Poetas priklauso visoms buvusios Abiejų Tautų Respublikos tautoms, jis priklauso visam pasauliui. Kai Lietuva pakilo vaduotis iš tarybinės imperijos jungo, neatsitiktinai pirmasis legalus valdžios dar persekiotas laisvės mitingas įvyko Vilniuje prie A. Mickevičiaus paminklo, prie Vilnios krantų, kuriuos poetas buvo pamilęs.
Mielieji kolegos, „Lenkų tautos ir lenkų piligrimų raštai“ lietuvių kalba šiame tūkstantmetyje pasirodo pirmą kartą. Jie atskleidžia daugeliui lietuvių dar nežinomus A. Mickevičiaus patriotinės veiklos, erudicijos ir poetinio talento horizontus. Negalima nepastebėti jo pranašiško įžvalgumo, kai Lenkijos ir Lietuvos uniją pavadino „visų krikščioniškųjų tautų vardan tikėjimo ir laisvės sąjungos pramote“. Ar ne tokia, gerbiamieji, šiandien yra Europos Sąjunga, kurioje apsipranta ir savo žodį, paremtą poeto išaukštintom vertybėm, taria mūsų tautos?
Šiandien didžiojo poeto gimimo 210-ųjų metinių išvakarėse man ypač malonu įteikti jums, mielieji kolegos, naujojo leidinio egzempliorių. Tikiuosi, kad šventinės dienos, laisvos nuo posėdžių dienos leis jums perskaityti šį A. Mickevičiaus kūrinį. Ačiū, kolegos. Ačiū, Pirmininke. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui Č. Juršėnui. Iš tiesų įdomus ir prasmingas pranešimas. Per jį, matau, gerokai pagausėjo Seimo narių gretos. Todėl, mielieji kolegos, skelbiu papildomą registraciją. Prašau dar kartą, jeigu nesunku.
Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. gruodžio 23 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė
Mielieji kolegos, užsiregistravo 97. Pradedame gruodžio 23 d. plenarinį posėdį. Pirmasis darbotvarkės klausimas 1-1 – darbotvarkės tvirtinimas. Prašau Seimo narę I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu prašau iš darbotvarkės išbraukti klausimą 1-2 – Seimo nutarimą „Dėl V. Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, motyvų neišgirsime. Prašau.
A. MAZURONIS (TTF). Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu pritariu Tėvynės sąjungos siūlymui. Motyvas labai paprastas. Artėja Kalėdos, Naujieji metai, nereikia čia skubėti verstis per galvą, ramiai atidėkime. Iš tikrųjų tuo klausimu sukurta tokia atmosfera, tarsi kažkas kažką spaudžia, tarsi kažkas vyksta. Kam mums tos intrigos Seime? Atidėkime, ramiai po Naujųjų metų grįšime, pasitarsime, tikimės, kad ir su mumis pasitars, ir klausimas bus išspręstas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl šio klausimo daugiau kalbų nebus? Prašau. L. Dinius.
L. DINIUS (TPPF). Savotiškai pritardamas gerbiamajam V. Mazuroniui Tautos prisikėlimo partijos frakcijos vardu siūlyčiau, kadangi Kalėdos, šventės ir darbotvarkė yra gana įtempta, siūlyčiau išbraukti iš darbotvarkės 2-6a klausimą.
PIRMININKAS. Jūs turite omenyje 2-6a su visais…
L. DINIUS (TPPF). Taip, su visais lydinčiaisiais.
PIRMININKAS. 2-6a, 2-6b. Visą bloką 2-6 klausimų. Ačiū.
Prašau. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke, siūlyčiau balsuojant apsispręsti dėl pasiūlymų.
PIRMININKAS. Yra du pasiūlymai. Ar būtų dar pasiūlymų? Prašau. V. Mazuronis.
V. MAZURONIS (TTF). Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu pritariam Tautos prisikėlimo partijos frakcijos siūlymui išbraukti šį klausimą, nes iš tikrųjų nėra kur skubėti, spėsim tą padaryti, iš lėto, ramiai, raskim konsensusą ir dirbkime kartu draugiškai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar dar būtų? Prašau. Per šoninį A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nelabai žinau, kodėl reikia išbraukti Energetikos ministerijos steigimą, nes laukia tikrai dideli darbai: ir visa kainų politika, ir visų strateginių objektų reikalai. Diskusija dėl to, kada jinai turėtų būti įsteigta, mano įsitikinimu, yra, na, tikrai nelabai pagrįsta ir pamatuota. Kuo greičiau įsteigsime, tuo greičiau pradėsime dirbti. Tai čia yra paprasčiausiai klausimas labai paprastas ir dalykiškas – ar norime šioje srityje rimtų darbų? Jeigu manome, kad turime tokią prabangą, kaip galimybę tų darbų dar nedaryti, tai, be abejo, čia Seimo apsisprendimas. Mes tikrai dėl to neverksime, bet aš nematau poreikio, kodėl šitą darbą reikėtų atidėti.
PIRMININKAS. Dėkojame. P. Gražulis per šoninį mikrofoną. Prašau.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi manau, kad reikėtų klausimą dėl Energetikos ministerijos steigimo išbraukti, gal bus laiko pagalvos, apskritai net Europa juokiasi, visos Europos šalys mažina institucijų skaičių, mažina biurokratų skaičių, o mes didiname. Todėl tikrai reikia taupyti lėšas ir nereikia steigti naujų organizacijų, ministerijų. Man atrodo…
PIRMININKAS. Dėkoju. Nebeagituojame. Tiesiog, jeigu yra kitų pasiūlymų, teikiam pasiūlymus, jeigu yra agitacija už vieną ar kitą variantą, savo nuomonę išsakysite balsuodami. Ar yra naujų, esminių pasiūlymų?
M. Varaška. Prašau.
M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mes siūlome vis dėlto palikti darbotvarkėje klausimą dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko atleidimo. Klausimas trumpas, aiškus, konkretus. Tartis nėra kada, reikia įgyvendinti Konstitucijoje nurodytas Seimui priedermes. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis per šoninį mikrofoną – B. Bradauskas. Prašau.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Iš tikrųjų, kolegos, aš noriu tiktai paantrinti labai trumpai, kad 2 klausimas dėl Energetikos ministerijos turėtų būti išbrauktas iš darbotvarkės. Manyčiau, kad iš viso klausimas vertas svarstyti iš naujo, ar reikia tokios ministerijos, kuri nieko, be papildomų, išlaidų nepareikalaus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip ir sakiau, paskutinės kalbos per šoninius mikrofonus. Dėl darbotvarkės 1-1 klausimo yra du pasiūlymai. Pirmiausia išbraukti 1-2 klausimą , tiksliau, perkelti ir nagrinėti ne šiandien. Kitas pasiūlymas yra perkelti į kitos dienos darbotvarkę 2-6 klausimą ir visus su juo susijusius papunkčius, nuo 2-6a iki 2-6m. Kadangi pasiūlymai du, siūlau balsuoti pirmiausia dėl pirmojo. Kas už tai, kad būtų pritarta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos siūlymui išbraukti iš darbotvarkės 1-2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl V. Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“ projektą? Prašau registruotis ir balsuoti, kas už, pritaria išbraukimui iš darbotvarkės, kas prieš, balsuoja už tai, kad liktų.
Balsavo 110: už – 69, prieš – 35, susilaikė 6. Pasiūlymui pritarta.
Dabar antrasis klausimas dėl darbotvarkės 2-6 klausimo ir visų lydinčiųjų nuo 2-6a iki 2-6m. Kas už tai, kad šis klausimas taip pat būtų išbrauktas iš šios dienos darbotvarkės? Prašau.
Balsavo 114: už – 64, prieš – 36, susilaikė 14. Pasiūlymui dėl darbotvarkės pataisų pritarta. Taigi iš darbotvarkės yra išbraukiami 1-2 klausimas ir 2-6 klausimas su visais papunkčiais. Ar būtų kitų klausimų? A. Zuokas. Prašau.
A. ZUOKAS (LCSF). Gal galėtume ir daugiau klausimų išbraukti ir baigtume šiandien posėdį?
PIRMININKAS. Dėkojame už pasiūlymą. Manau, kad pradėkime darbą gerai nusiteikę, geros nuotaikos.
Iš karto pereiname prie darbotvarkės, prieš tai pritarę bendru sutarimu visai darbotvarkei, atsižvelgę į ką tik priimtas pataisas. Galime pradėti? Taip. Dėkojame.
Pereiname prie darbotvarkės 1-3a klausimo – Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektas Nr. XIP- 152(2). Pranešėjas – Seimo narys V. Bacevičius. Prašau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Pagrindinis komitetas, Ekonomikos komitetas, svarstė Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektą. Komitetas pritarė pastaboms, gautoms iš Teisės departamento, atsižvelgė į Profesinių sąjungų konfederacijos „Solidarumas“ pastabą, nepritarė „Taksi“ paslaugų teikėjos asociacijos pasiūlymui ir nepritarė Seimo nario E. Žakario pasiūlymui. Seimo nario A. Endzino pasiūlymui dėl įstatymo įsigaliojimo nuo liepos 1 d. taip pat buvo nepritarta. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 6, prieš – 1, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Užsirašė kalbėti Seimo narė B. Vėsaitė. Prašau, žodis jums. Ne, nepageidauja dalyvauti diskusijoje. Nėra. Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Manau, kad, kaip ir daugelis įstatymų, susijusių su taupymu, su papildomų pajamų surinkimu į biudžetą, šiek tiek stebina. Čia, be abejonės, buvo platesnės diskusijos ir buvo nemažai pasiūlymų, kaip vis dėlto būtų galima diferencijuojant surinkti didesnius mokesčius į biudžetą. Vienas iš siūlymų buvo, kad reikėtų įvesti turto mokestį, apmokestinti turtą tų žmonių, kurie turi perteklių, ypač nekilnojamojo turto. Tokiu būdu tikrai būtų surinkta nemažai lėšų į biudžetą. Šiuo atveju mes pasirenkame patį lengviausią kelią – nežiūrime, ar įmonė gerai gyvuoja, kokie jos finansiniai rodikliai, apmokestiname visus lengvuosius automobilius. Kas atsitiks ir ko mes pasieksime? Manau, kad daugelis automobilių savininkų, ypač mažesnių įmonių, perrašys tuos automobilius fizinių asmenų vardu, ir mes to mokesčio nesulauksime. Aš tokiam mokesčiui negaliu pritarti, ir man atrodo, kad tai yra tas pats, kas apmokestinti… buvo įvestas sumažintas fizinių asmenų pajamų mokestis. Šis mokesčio sumažinimas, jau ne kartą buvo kalbėta iš tribūnos, vėl naudingiausias patiems turtingiausiems, o skurdžiausiai gyvenantiems asmenims, be abejonės, jis jokios naudos neduoda, duoda tik žalos. Krikščionys demokratai savo programose įrašė progresyvinį mokestį, braižė lenteles, dėliojo schemas, kokia būtų nauda valstybei, ne tik finansinė, bet ir solidarumas būtų įgyvendintas. Deja, šitos visos idėjos liko tik popieriuje ir neliko įgyvendintos, einama tuo lengviausiu keliu. Faktiškai skaudžiausiai nukenčia šiuo metu teikiant įvairias įstatymo pataisas pats skurdžiausias visuomenės sluoksnis. Tai aš tokiu atveju tokiam įstatymui negaliu pritarti ir siūlau Seimo nariams nebalsuoti už šitą įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V. Mazuronis. Prašau.
V. MAZURONIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų mes patys pamąstykime, kokį įstatymo projektą mes dabar svarstome ir ką šitas įstatymo projektas iš tiesų reiškia. Suprantu, kad valdančiajai daugumai, kai jie dėliojosi ir norėjo suvesti matematiškai biudžetą, kažkam davus kažkokias lengvatas, reikėjo kažkokios pinigų sumos biudžetui papildyti. Atrodytų, viskas gerai, bet pažiūrėkite, kokį būdą jūs pasirinkote? Pirmas dalykas, automobilių apmokestinimas tai yra neabejotinai naujo mokesčio įvedinimas. Jeigu jūs rašote – laikinas mokestis, tai nieko nėra amžinesnio negu laikinas. Iš esmės nei vienoje programoje, aš jau nekalbu apie „Tvarkos ir teisingumo“ programą, nei vienos iš partijų programų nebuvo, taip pat ir jūsų, punkto, kad jūs įvesite naujus mokesčius.
Manyčiau, bala jo nematė, yra tokia situacija, reikia įvesti naują mokestį, bet man kas nors paaiškinkite, kodėl kaip naujo mokesčio bazė pasirinktas lengvasis automobilis? Jeigu mes kalbame apie tai, kad lengvaisiais automobiliais nepiktnaudžiautų firmų vadovai, tą galima padaryti kitomis priemonėmis. Dabar mes įvedame mokestį už lengvuosius automobiliams firmoms, kurios prekiauja bandelėmis ir jas išvežioja, nuomojantiems automobilius, taksi firmoms. Jūs man pasakykite, kodėl vienom verslo rūšim, kurių verslas iš esmės susietas su lengvųjų automobilių naudojimu, mes įvedame naujus mokesčius ir pasunkiname verslo sąlygas, o kitom, sakykime, kurių pagrindinis darbo įrankis yra elektros perdavimas ar dar kas nors, mes neįvedame tų dalykų? Apie kokį solidarų mokestį?.. Kodėl būtent šitas būdas pasirinktas? Mielieji, paaiškinkite, ir aš būsiu pasirengęs pritarti jūsų siūlymams.
Pagrindinis dalykas, dėl kurio aš kviečiu visus kolegas nepritarti. Negalima tam pritarti, nes tas mokestis padarytas atsitiktinai – iš lubų, sudarant vienoms verslo grupėms sunkesnes sąlygas, ir neaišku kodėl. Vien todėl, kad mums trūksta kažkiek pinigų. Jeigu mes pradėsime eiti tokiu keliu, tai aš nežinau, kur nueis valstybė. Aš žiūriu į kolegas, buvusius liberalus, į Liberalų sąjūdį, į Liberalų ir centro sąjungą. Mielieji, ar jūs dar liberalai? Ką jūs darote? Apsigalvokite ir dabar balsuodami parodykite, kad jūs dar turite nors šiek tiek liberalumo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį R. Sinkevičių. Po to – Seimo narys D. A. Barakauskas.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų nuoširdžiai linkiu, kad valdančioji Permainų koalicija dirbtų sėkmingai ir kuo ilgiau, svarbiausia, kad turėtų ne tik koalicijos partnerių pasitikėjimo kreditą, verslo bendruomenės, bet ir visų Lietuvos piliečių. Pasiūlytas įstatymas tą pasitikėjimo kreditą, mano supratimu, gerokai sumažina. Galima suprasti, kad tie 300 mln. Lt, kurie reikalingi biudžeto deficitui padengti, iš tikrųjų yra būtini, tačiau ar galima pasielgti taip, kai netradiciškai, nieko neįspėjus, staiga įvedamas naujas mokestis? Naujas mokestis duos ne tik įplaukas į biudžetą, bet pareikalaus ir didelių administravimo sąnaudų. Be to, dėl naujo mokesčio numatyta daug išimčių, sakykime, numatytos išimtys religinėms bendruomenėms ir neaišku kokiems centrams, numatytos išimtys taksi.
Šis mokestis supriešins nevyriausybines organizacijas, supriešins invalidų socialines įmones, labdaros organizacijas, pagaliau savivaldos institucijas. Be to, kai skaitome jo redakciją, jau dabar kuriami planai ir matyti, kad yra realios galimybės administruojant šį mokestį išvengti verslo įmonėms šio mokesčio. Manau, jis šiuo metu nėra iki galo apgalvotas. Ar būtų galima surinkti tuos 300 mln. Lt, taip reikalingų biudžetui, šiais sunkiais laikas neįvedant naujų mokesčių? Mūsų valstybėje yra gana įvairių mokesčių rūšių. Tai sėkmingai administruojama. Atsižvelgiant į tai, kad šį mokestį privalės sumokėti vartotojai, kurie pirks paslaugas arba prekes, visa visuomenė jį privalės sunaudoti, logiškas būtų pasiūlymas, kad ir gerbiamojo Seimo nario J. Šimėno, kuris taip neseniai iš šitos tribūnos sakė, kad litras mineralinio vandens, kaip gamtinis šaltinis, yra apmokestinamas viso labo tik 6 ct. Pažiūrėkime, kiek jis kainuoja parduotuvėje. Aš čia siūlau kaip vieną variantą, galėtų būti ir daugiau variantų, jau dabar egzistuojančių mokesčių, kurie galėtų būti ne taip skaudžiai perkelti ant mūsų visuomenės pečių.
Kolegos, atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, manau, kad šis mokestis, juridinių asmenų automobilių mokestis, priimamas pernelyg skubotai, gerai nepasvėrus pasekmių ir kad jo administravimo sąnaudos, ko gero, neduos laukiamo rezultato. Siūlau šio sprendimo dėl projekto nepriimti, pagalvoti apie alternatyvas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui R. Sinkevičiui. Kviečiu į tribūną Seimo narį D. A. Barakauską. Po jo pakviesime šiek tiek pavėlavusią B. Vėsaitę. Prašau.
J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Noriu pataisyti nedidelę įsivėlusią klaidelę pranešėjo kalboje dėl mokesčio. Ne 1 litras – 6 ct, o 1 kubinis metras – 6 ct.
PIRMININKAS. Gal čia ne to litrą turėjo omeny? Prašau, Seimo nary.
D. A. BARAKAUSKAS (TTF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, šis mokestis nebuvo numatytas naujos Vyriausybės programoje, taigi tai yra visiškai naujo mokesčio įvedimas. Lietuvoje kiekvienam ūkio subjektui, kuris naudoja labai populiarų transportą – iki 3,5 tonos, per metus teks sumokėti net 1800 Lt. Šiandien ūkio subjektų dėl visos valdančiosios daugumos primestos mokesčių politikos yra tikrai labai sudėtinga situacija. Būsimame įstatymo projekte yra nenumatytos išimtys neįgaliųjų įmonėms, privačioms įmonėms, kurios išvežioja paštą, siuntinius, smulkias maisto ir prekių siuntas. Mielieji kolegos, kviečiu visus nepritarti šio mokesčio įvedimui, nes tai dar vienas smūgis, stojančiai Lietuvos ekonomikai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui D. A. Barakauskui. Kviečiu į tribūną Seimo narę B. Vėsaitę. Po jos žodis – E. Klumbiui.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, verslo įmonės tikrai šito mokesčio neplanavo, jis tikrai sugrįš bumerangu mums visiems. Jūs žiūrėkite, taksistams, jeigu bus pritarta Ekonomikos komiteto pataisai, šis mokestis mažinamas dvigubai. Bet taksi automobilis yra jų pagrindinė darbo priemonė. Ką tai reiškia? Tai sugrįš mums visiems vartotojams.
Antras dalykas, apie ką dar prieš mane kalbėjusieji nekalbėjo, kad mes įvedame šį mokestį labdaros ir paramos fondams, nevyriausybinėms organizacijoms, kurios važinėja po Lietuvą, teikia labdarą ir paramą, įvedame savivaldybių automobiliams, tai socialinės darbuotojos važinėja šiais automobiliais. Važinėja geltonieji autobusiukai. Ką tai reiškia? Jų biudžetuose šios išlaidos nėra numatytos.
Gerbiamieji kolegos, mes tikrai turėsime taisyti šį įstatymą. Bet kam daryti tiek klaidų, kad paskui bus daroma dešimt pataisų. Aš tikrai kviečiu padaryti vėlesnį įsigaliojimą. Pritariu taksi automobilių mokesčių mažinimui, bet apskritai taksi šio mokesčio nereikėjo, jeigu jūs nenorite prie Seimo taksistų su spragilais. Tikrai siūlau persigalvoti ir šio mokesčio įvedimą bent jau atidėti, kad visos suinteresuotos organizacijos spėtų reaguoti ir padaryti jį žmoniškai, jeigu iš tikrųjų taip tų lėšų trūksta. Šiuo metu aš tikrai negaliu pritarti šiam siūlomam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu Seimo narį E. Klumbį.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, jau ne pirma diena čia, Seime, mes girdime apie laikinuosius įstatymus. Šie laikinieji įstatymai man labai primena laikus tuoj po nepriklausomybės atkūrimo. Tada mes irgi turėjome daug laikinųjų įstatymų ir galiu pasakyti, kad ne vienas įstatymas galiojo gana ilgai, o kai kurie turbūt dar ir iki šiol galioja.
Tie laikinieji įstatymai iš esmės yra žmonių užliūliavimas ir apgaudinėjimas. Tam tikras nuraminimas, kad metus, pusantrų metų jie galios, o po to atšauksime. Tačiau to, patikėkite, tikrai nebus. Ta vadinamoji krizė nepraeis, ji užtruks. Visos pasaulinės prognozės liudija, kad tai bus ilgas ir labai skausmingas procesas. Taigi, jeigu jau, gerbiamieji konservatoriai su visa koalicija, imatės tokių nepopuliarių žingsnių, tai būkite ryžtingi. Neapgaudinėkite žmonių ir aiškiai pasakykite šią poziciją, kad yra įvedamas naujas mokestis, ir nesislapstykite už žodžių.
Kalbant apie patį mokestį, tai šis mokestis yra kaip perkūnas iš giedro dangaus, ypač nevyriausybinėm organizacijom, ypač tom, kurios savo veikloje remiasi labdara, nesiremia pelno siekimu. Tos organizacijos dabar yra prilyginamos pelno siekiančiom organizacijom. Manau, kad tai yra labai labai blogas sprendimas.
Ir dar yra vienas dalykas, į kurį aš noriu atkreipti dėmesį. Šis įstatymas taip pat labai stipriai smogs kaimo seniūnijoms, kurios turi vieną kitą, trečią automobilį. Jūs patys suprantate, atstumai yra nemaži, tai yra ne miestas, ir šis įstatymas dar labiau atitolins ir padidins atskirtį tarp Lietuvos miestų ir kaimų. Taigi tokiam įstatymo projektui negalima pritarti. Kviečiu jus balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui E. Klumbiui. Į tribūną kviečiu Seimo narį A. Kubilių.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai ilgai netrukdysiu jūsų dėmesio. Svarstome įstatymą, kuriuo siūloma apmokestinti juridinių asmenų naudojamus lengvuosius automobilius. Yra įvairių motyvų, kodėl tokio įstatymo reikia. Mes visi suprantame, kad bent jau dalis akcinių bendrovių tokiais automobiliais kartais šiek tiek piktnaudžiaudavo ir piktnaudžiauja: dalį savo pajamų, dalį savo pelno paverčia automobiliais, kuriuos naudoja asmeniniams tikslams.
Be abejo, šio mokesčio įvedimas koalicijos tarpusavio pokalbiuose ir derybose dėl krizės įveikimo plano buvo labai ilgai diskutuotas. Tam tikra prasme atsirado kaip kompromisinis sprendimas. Noriu priminti, kad šio įstatymo vertė yra maždaug 300 mln. Lt pajamų. Tai tikrai yra didelė suma mūsų biudžete ir todėl tikrai reikia labai atsakingai svarstyti šį įstatymą. Mes visi žinome kitų šalių patirtį ir žinome, kad daugelyje šalių yra apmokestinami ne tik juridinių asmenų valdomi automobiliai, bet ir apmokestinami visi transporto valdytojai. Tokie įstatymai galioja tikrai daugelyje Europos valstybių ir tos patirties, kaip tokie mokesčiai veikia, galima rasti labai nesunkiai. Kažkada teko domėtis Slovakijos patirtimi, kai buvo įvesti vadinamieji plokšti mokesčiai, kai buvo suvienodinti gyventojų pajamų, pelno ir pridėtinės vertės mokesčiai. Kartu buvo įvestas ir transporto priemonių valdytojų mokestis, kuriuo surinkdavo ir dabar surenka tikrai nemenką sumą į valstybės biudžetą. Ta suma siekė kelis šimtus milijonų jų valiuta matuojamų pinigų, jų kronų, tai buvo tikrai didelis indėlis į biudžetą. Žinome, kad tokiais mokesčiais yra siekiama reguliuoti ir tam tikra prasme apmokestinti automobilius ir pagal jų taršą. Tai irgi yra vertingas instrumentas sprendžiant ir oro taršos problemas.
Mes esame koalicijoje sutarę ir jums yra išdalintas protokolinio nutarimo projektas, kuris būtų priimtas, jeigu Seime būtų patvirtintas šis įstatymas, kurį dabar svarstome, tai yra Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymas. Šiame nutarime yra siūloma ar pavedama, galbūt čia tinkamesnis žodis yra siūloma Vyriausybei neatidėliojant parengti ir pateikti Seimui Transporto priemonių valdytojų mokesčio įstatymo projektą, kuris pakeistų nuo metų vidurio dabar svarstomą ir priimamą įstatymą ir kuriame pagal tą europietišką tvarką būtų apmokestinami visi transporto priemonių valdytojai, įvedant tokį europietiško standarto mokestį, be abejo, dėl jo dar ir po to ilgiau ir nuosekliai diskutuojant. Dabar darome pirmą žingsnį įvedant normalią mokestinę tvarką. Šis žingsnis tikrai yra svarbus pradedant nuo juridinių asmenų, svarbus ir ta prasme, kad jis tikrai reikalingas siekiant surinkti tas reikalingas pajamas, kad biudžetą turėtume kiek galima labiau subalansuotą. Raginu priimti šį įstatymą šiandien.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi užsirašę kalbėti diskusijoje jau kalbėjo. Taigi kviečiu į tribūną… Minutėlę. Šiek tiek arčiau mikrofono.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi premjeras ragino kuo skubiau balsuoti už šį įstatymo projektą, tai pagal Statuto 151 straipsnio 7 dalį aš ir prašau pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui, kad balsavimas vyktų iš karto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tačiau negali vykti iš karto, nes yra… (Balsai salėje) Yra pasiūlytos pataisos. Yra pasiūlymas iš karto balsuoti už arba prieš įstatymo projektą Nr. XIP-155(2). Prašau pasakyti motyvus. Vienas – už, vienas – prieš. Kalbama apie ką tik pateiktą pasiūlymą. Atsiprašome, techninės problemos. Minutėlę, kompiuteris taip pat reiškia savo nuomonę. Kadangi yra techninė problema… bet jeigu bendru sutarimu, galime balsuoti iš karto… Minutėlę. E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, pagal Statuto 157 straipsnį yra siūloma balsuoti už patį įstatymo projektą, ne už komiteto išvadą, kaip būna po svarstymo procedūros. Čia po vieną kalbėti už ir prieš nereikia. Balsuojame iš karto už tai, kas buvo pasiūlyta.
PIRMININKAS. 7 punkte yra numatyta galimybė, jeigu reikia, bet kadangi nėra norinčių, galime balsuoti iš karto. A. Endzinas – paskutinė nuomonė prie mikrofono ir balsuosime, jeigu atsigaus mūsų technika. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Be abejo, yra statutinė galimybė balsuoti už visą, tačiau Liberalų sąjūdis neragina ja pasinaudoti. Dėkoju. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Minutėlę. Reikia išsiaiškinti, ar techninės galimybės leis mums balsuoti. Mielieji kolegos, dėl techninių problemų skelbiu 10 min. techninę pertraukėlę, nes negalima teikti balsuoti jokių klausimų. Dabar yra be 14 min. (Balsai salėje) Manau, kol sudarysime balsų skaičiavimo komisiją… bus greičiau. Tik 10 min. ir teiksime balsuoti.
Pertrauka
PIRMININKAS. …mūsų pertraukėlės pabaigos. Prašom grįžti į darbo vietas. Taigi praėjo lygiai 10 min. nuo paskelbtos techninės pertraukėlės. Kadangi šiek tiek streikavo aparatūra, prašyčiau dar kartelį visus prieš balsuojant registruotis. Pažiūrėkite, ar yra jūsų kortelės. Prašom registruotis. Kol kas tik registruojamės, kadangi buvo techninių problemų, pažiūrėkime, ar visi esate.
Užsiregistravo 86 Seimo nariai. Buvo ne visi, bet manau, galime tęsti darbą.
Buvo pasiūlymas pagal Statuto 151 straipsnio 7 dalį po bendros diskusijos balsuoti, ar pritariame pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui. Dėmesio! Klausimas, kurį teikiu balsuoti, – ar pritariame pasiūlymui pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui? Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš. Prašom.
Balsavo 98 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 36, susilaikė 7. Komiteto pasiūlymui pritarta.
Dabar kviečiu pranešėją į tribūną. Pradėsime įstatymo projekto aptarimą pastraipsniui. Pradėkime nuo tų straipsnių, kuriems yra teiktos pataisos. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmos pataisos yra teiktos įstatymo 5 straipsniui. Buvo svarstoma Seimo nario E. Žakario pataisa, kuriai komitetas nepritarė. Seimo narys E. Žakaris siūlo įrašyti, jog automobilių mokesčiu neapmokestinamos tradicinės neįgaliųjų socialinės įmonės. Tokia yra E. Žakario pasiūlymo esmė. Komitetas tam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar motyvai už ir prieš pataisą. V. P. Andriukaitis – už. Prašom. (Šurmulys salėje)
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, salėje gana didelis triukšmas.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, prašom leisti išgirsti bent jau paties žmonėms, ką jie kalba. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mano kolegos E. Žakario pasiūlymas skirtas labai aiškiai ir tiksliai socialinei grupei. Šiuo atveju yra aiški invalidų, arba specialios paskirties, įmonių grupė, kur tų automobilių tėra tik keli šimtai. Norėtųsi suvokti, kodėl Ekonomikos komitetas nepritarė tam pasiūlymui, nes tai liečia labai jautrią asmenų grupę ir jautrią grupę įmonių, kurių Lietuvoje yra labai nedaug, kurios ir taip naudojosi tam tikromis lengvatomis. Nesuprantamas motyvas, kodėl tą pataisą reikia atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – S. Pečeliūnas. Prašom.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, galėčiau ponui V. P. Andriukaičiui paaiškinti, kodėl, mano manymu, šią pataisą reikėtų atmesti. Jeigu jau apsisprendėme, kad visiems mokesčiai yra vienodi, tai šitaip ir darykime. Tačiau taip, kaip ir sprendėm dėl kitų klausimų, kur irgi yra specialiųjų grupių, kurioms reikia tam tikros pagalbos, tai šitai ir spręskime per kitas pagalbas, per fondus, per kitus dalykus. Tai tikrai būtų socialiai teisinga, mes atsisakytume išimčių iš principo, bet toms jautrioms grupėms sudarytume galimybes per dotacijas, pagalbą tą kompensuoti, o ne išimčių būdu. Aš esu kategoriškai prieš kokias nors išimtis, bet esu už pagalbą kitu būdu. Kaip supratau, komitetas irgi laikėsi šios principinės nuostatos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir porą argumentų iš tribūnos. Prašau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Norėčiau pakomentuoti pagrindinio komiteto nuomonę. Komitetas nepritarė, nes įstatyme ir taip yra numatyta išimtis specialiosios paskirties transporto priemonėms, t. y. invalidams, arba neįgaliems asmenims, gabenti pritaikytos transporto priemonės šiuo mokesčiu nėra apmokestinamos. Komitetas siūlo nepritarti pasiūlymui atleisti nuo mokesčių neįgaliųjų socialines įmones, nes gali būti landa piktnaudžiauti, tose socialinėse įmonėse gali būti įregistruota daugiau automobilių ir taip gali būti mėginama išvengti mokesčių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teikiu balsuoti Seimo nario E. Žakario pataisą. Kas už tai, kad jai būtų pritarta, balsuoja už, kas ne arba turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba kitaip. Prašau.
Balsavo 105: už – 46, prieš – 29, susilaikė 30. Taigi pataisai nepritarta. Antroji pataisa taip pat 5 straipsniui. Prašau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Seimo narys E. Jurkevičius siūlo nuo mokesčio atleisti labdaros ir paramos fondus. Ekonomikos komitetas šiam pasiūlymui nepritarė, nes mano, kad tai būtų irgi tam tikra, taip sakant, spraga, arba landa, piktnaudžiauti. Įstatyme netaikomos išimtys ir kitoms viešosioms įstaigoms, todėl labdaros ir paramos fondus išskirti mes nematom pagrindo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis pataisos autoriui – Seimo nariui E. Jurkevičiui. Prašau.
E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Apie mano pataisą yra parašyta šiame variante, tačiau noriu patikslinti ir informuoti. Kokie pagal teisinę prasmę yra tikslai kuriant asociacijas ar susivienijimus? Tai yra koordinuoti ir atstovauti narių interesams, o labdaros ir paramos fondai steigiami teikti pagalbą visuomenei. Tai yra du skirtingi dalykai. Žiūrint į skaičių, kiek yra labdaros ir paramos fondų, kiek yra visuomeninių organizacijų, tai labai mažas skaičius. Labdaros fondų priskaičiuojama apie tūkstantį, iš jų gali turėti mašinų tik apie pora šimtų, t. y. Lietuvos biudžetui nebus didelės skriaudos padaryta. Jeigu grįžtume prie bendrų tikslų, apskritai prie Lietuvos piliečių, tai yra kad palaikom, išlaikom labdaros fondus visi mes, kurie remiame tuos fondus. Taigi ta mokesčių našta kristų ir ant eilinių piliečių. Dėkui. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju pataisos autoriui. Už ir prieš. Už – L. Graužinienė. Prašau.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aiškiai jau vakar matėm, šiandien kartojasi tas pats, kad socialinio jautrumo šio Seimo dauguma neturi. Jau atmetėm invalidams siūlomas pataisas. Dabar dėl labdaros ir paramos fondų. Iš principo, jeigu labdaros ir paramos fondas yra įsigijęs transporto priemonę, tai jis ją įsigijęs iš gautų paramos lėšų. O gautos paramos lėšos jau yra teikiamos įmonių po visų apmokestinimų. Taigi įmonė iš savo lėšų neišsimoka dividendų ar kažkam skiria labdarai. Taigi verslininkai, matydami, kad jų skiriama labdara dar kartą bus apmokestinta, abejoju, ar jie tikrai aktyviai dalyvaus labdaros ir paramos skatinimo procese.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – Seimo narys R. Žilinskas. Prašau.
R. ŽILINSKAS (TPPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš visiškai suprantu, kodėl nuo mokesčio lengvatos yra atleidžiami labdaros ir paramos fondai, jeigu tai sudarytų galimybę piktnaudžiauti, bet man neaišku, kodėl tradicinės religinės bendruomenės, jų bendrijos ir centrai yra atleidžiami nuo mokesčio. Pavyzdžiui, atleiskite už cinizmą, Katalikių moterų mezgėjų sąjunga, tokių panašių organizacijų galima pristeigti n, jų vardu priregistruoti automobilių ir to mokesčio nemokėti.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ar man reikėtų pakomentuoti? Atsiprašau. Kaip Seimo narys R. Žilinskas minėjo, mezgėjų sąjunga ar kažkas panašaus būtų viešoji įstaiga, tokios įstaigos nėra atleidžiamos nuo mokesčio. Tik religinės bendruomenės, kurios įstatymų nustatyta tvarka pripažintos Lietuvos Respublikos ir oficialiai įregistruotos.
PIRMININKAS. Čia gal ne tie mezgėjai turėti omeny? Gerai, teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario E. Jurkevičiaus pataisai, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip.
Balsavo 113: už – 45, prieš – 20, susilaikė 48. Pasiūlymui nepritarta. Yra kaip tik dar trečioji pataisa, siūloma 5 straipsniui. Prašau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Seimo nariai K. Glaveckas, V. Matuzas ir L. Dinius siūlo nuo automobilių mokesčio atleisti automobilius, teisės aktų nustatyta tvarka pažymėtus diplomatiniais valstybinės registracijos numeriais. Šiam pasiūlymui komitetas pritaria. (Balsai salėje) Galėčiau pakomentuoti. Dėmesio! Atsiprašau, kolegos.
PIRMININKAS. Dėkojame.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių ir diplomatinių atstovybių numato tokią prievolę, todėl į nacionalinės teisės aktus turi būti šios nuostatos inkorporuotos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau, už, prieš. Prieš – Remigijus… (Balsai salėje) Taip, prašau, matyt, bus klausimų. Tai gal prieš tai pataisos autorius K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pranešėjas puikiai pasakė, kad diplomatinės mašinos iš tikro negali būti apmokestintos, nes tokios yra visos tarptautinės konvencijos ir tokios praktikos nėra apmokestinimo tokių mašinų. Todėl, manau, Lietuva negali būti išimtis, kaip Šiaurės Korėja. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, prieš – R. Ačas. Prašau.
R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, jeigu, kaip sakė komiteto pirmininkas, negalima apmokestinti diplomatinių tarnybų, tai turėjo galbūt ir Teisės departamento kokia nors išvada būti. Bet šiaip logiškai mąstant, mes esam nejautrūs invalidams ir visiems kitiems, o diplomatai turbūt nėra ta nuskriaustųjų kasta, prie kurios nebūtų galima kišti pirštų. Aš manau, jie tikrai gali mokėti, ir dar daugiau gali mokėti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – V.P.Andriukaitis. Prašau, žodis jums.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, aš noriu pasakyti, kad ši pataisa – net ne pataisa, nes yra tarptautiniai teisės aktai, Vienos konvencija, kuri reglamentuoja. Tai yra tiesiog dar kartą pavyzdys, kaip skubant teikiami nekokybiški įstatymai. Tai turėjo būti į bendrą įstatymą inkorporuota, ir čia jokia pataisa, čia tiesiog didžiausia žiopla klaida, bet tai rodo, kad tokių klaidų šiame įstatyme begalės. Jeigu mes jau neatleidžiame tokių jautrių socialinių grupių, kaip invalidų socialinės įmonės, nuo šio mokesčio, tai mes dar daugiau klaidų padarysime šiame kontekste. Todėl aš tiktai kaip pavyzdį jums fiksuoju, kaip mes dirbame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kiek suprantu, tai buvo motyvai už. Taigi komiteto nuomonė yra pritarti Seimo narių K. Glavecko, V. Matuzo ir L. Diniaus pasiūlymams. Dabar teikiu šią pataisą Seimui, ar pritariame, ar ne.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 64, prieš – 18, susilaikė 30. Taigi pasiūlymui pritarta.
Pataisa yra siūloma 6 straipsniui. Prašom, pranešėjau.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Seimo nariai K. Glaveckas, V. Matuzas ir L. Dinius siūlo 6 straipsnyje numatyti, kad mokesčio tarifui taksi automobiliams, taip pat maršrutiniams mikroautobusams būtų taikoma 50 % lengvata arba, kitaip sakant, vietoj 150 Lt per mėnesį tos įmonės mokėtų po 75 Lt per mėnesį nuo kiekvieno automobilio. Šiam pasiūlymui komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Seimo nariai pateikė pataisą. Žodis K. Glaveckui. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kaip pranešėjas minėjo, siūlomos pataisos esmė yra mokesčio sumažinimas per pusę automobiliams, kurie yra pažymėti valstybiniais taksi numeriais, taip pat keleivius pervežantiems automobiliams daugiau kaip 8 vietų ir viena sėdima vieta vairuotojui. Pagrindinis motyvas yra tai, kad šitos bendrovės ir šitie automobiliai, skirtingai nuo kitų, yra apmokestinami dar kitais mokesčiais. Jų mokestinė našta yra gana didelė. Todėl siūlau pritarti šitam trijų Seimo narių siūlymui, t. y. pritarti lengvatai taksi ir keleivinių taksi automobiliams iki 75 Lt. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už ir prieš. Už – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos, Seimo nariai, čia buvo prieš tai kalbama valdančiosios daugumos Seimo narių atstovų, kad jokių išlygų net ir invalidams, neįgaliesiems nėra daroma, o štai dėl kelių grupių, diplomatų argumentuojama taip, kad negalima diplomatų automobilių apmokestinti. Bet mes kitų valstybių ambasadų automobilių neapmokestiname. Kokia mūsų mokesčių politika – tai čia mūsų reikalas ir tai nesisieja su jokiom konvencijom.
Dėl taksi automobilių arba mikroautobusų aš pritariu. Aš manau, apskritai reikėtų šituos automobilius atleisti, nes jie teikia paslaugas. Jeigu mes didinsime jiems mokestį, tai ir taip jau labai brangus važiavimas keleiviniu transportu, brangsta, žmonės persėda į privačius automobilius, didėja kamščiai, todėl manau, kad mes ne ta linkme einame. Aš manau, reikia pritarti nors tokiai lengvatai, kokia ji yra pateikta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys R. Ačas.
R. AČAS (TTF). Aš esu įsitikinęs, kad apskritai taksi automobiliai negali būti apmokestinti. Kaip ir sakė prieš tai kalbėjęs mūsų komiteto pirmininkas, kad taksi automobiliai ir taip yra kitais mokesčiais apmokestinami. Jeigu mes žiūrėtume pagal tą principą, tai mes turėtume turbūt kiekvieną dirbantį prie staklių apmokestinti arba kiekvieną kiemsargį, dirbantį su šluota, apmokestinti už šluotą, nes tai yra jo darbo įrankis. Visiškai nėra logiška apmokestinti taksi automobilius.
PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones už ir prieš. Teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad minėtų Seimo narių pataisai būtų pritarta, balsuoja už, kas ne, balsuoja kitaip. Prašom.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 92, prieš – 5, susilaikė 19. Pataisai pritarta.
Dabar yra pataisa 7 straipsniui. Prašom.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Seimo narys P. Auštrevičius 7 straipsnio 2 dalyje siūlo numatyti, kad mokestis skaičiuojamas nuo kalendorinio mėnesio ir mokamas kiekvieną kalendorinio ketvirčio pabaigoje. Komitetas nusprendė pritarti šiam pasiūlymui iš dalies ir šiek tiek patikslino redakcinę formuluotę. Komiteto siūloma formuluotė yra tokia: „Mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kalendorinio mėnesio, kurį automobilis buvo pradėtas valdyti, ir mokama šio straipsnio 6 dalyje nustatytais terminais.“ Iš esmės tai ir būtų, kad kiekvieno ketvirčio pabaigoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar sutiktų pasiūlymo teikėjas su komiteto nuomone, taip?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu?
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Būtų smagu. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Negalima. Yra siūloma komiteto suredaguota pataisos redakcija, kuriai pritarė ir pasiūlymo autorius. Taigi už ir prieš. Nėra. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta tai pataisos redakcijai, kurią pasiūlė komitetas?
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 83, prieš – 4, susilaikė 9. Taigi pasiūlymui pritarta.
Dar yra viename punkte to paties straipsnio to paties Seimo nario P. Auštrevičiaus pataisa. Prašau. Žodis P. Auštrevičiui.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, pataisos esmė paprasta, nes automobiliai nėra koks nors nekilnojamasis turtas, savininkai automobilius dažnai keičia – perka, parduoda. Kad suvaldytume tą situaciją, siūlau, kad mokestis nebūtų skaičiuojamas nuo to kalendorinio mėnesio, kurį automobilį nustoja valdyti. Kitaip sakant, jeigu automobilį parduodi kovo mėnesį, už kovą tau netektų mokėti mokesčio. Čia yra ekonominė logika ir palengvintų spręsti galimas dvilypes situacijas, kurios, neabejoju, susidarys, nes, kaip minėjau, automobiliai dažnai keičiamas turtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonei pritariama ar būtų motyvų už ir prieš? Kol kas nėra. Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų… Gal bendru sutarimu galima? Galima. Prieš nėra? Ačiū. Taigi pasiūlymui pritarta.
Prašom, gerbiamasis pranešėjau, 9 straipsniui taip pat yra pasiūlymas.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Seimo narys A. Endzinas 9 straipsnį siūlo išdėstyti taip, kad įstatymas įsigaliotų nuo liepos 1 d., o ne nuo sausio 1 d. Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Žodis pasiūlymo autoriui – Seimo nariui A. Endzinui.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkui, gerbiamasis Pirmininke. Įvertindamas Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo projektą, kurį mes šiandien gavome į rankas, o jo tekstas yra toks, kad „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Seime buvo patvirtintas Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomų automobilių įstatymas, paveda Vyriausybei iki 2009 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti Seimui Transporto priemonių valdytojų mokesčio įstatymo projektą, kuriame turi būti numatyta, kad toks įstatymas būtų pradėtas įgyvendinti nuo 2009 m. liepos 1 d. vietoj Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo“, aš atsiimu savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – M. Bastys. Prašom.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kolega, prašyčiau jūsų neatsiimti šio siūlymo, nes jis yra logiškas. Mes jūsų siūlymą palaikome, nes įmonės turi planuoti savo darbą, savo pajamas, savo išlaidas, kad įsigaliotų mažiausiai po pusės metų, o dar būtų geriau, kad tokie įstatymai, kurie yra susiję su mokesčiais, įsigaliotų tik po metų. Taigi visus kolegas… iš esmės ir už visą įstatymą būtų galima nebalsuoti, bet šiuo atveju bent jau tokią padarykim išlygą, kad nuo liepos 1 d. šis įstatymas įsigaliotų. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš nepritarčiau. Pirmiausia šitą mokestį administruoti yra techniškai paprasta ir įmonėms susiskaičiuoti, kiek jie turi automobilių ir kiek turi užmokėti pinigėlių, nėra sudėtinga. Jeigu mes pusmečiui atidedam, tai kokia prasmė iš viso jį priimti, nes jis pusmetį negalios, o po to priimsim kitą. Tai galvokit, ką darot, čia tiesiog sąmoningai esate klaidinami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau. A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Pirmininke, gal aš neaiškiai pasakiau, aš atsiėmiau savo pasiūlymą įvertindamas Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuris yra pateiktas. Mano supratimu, tai viskas turėtų būti ir baigta.
PIRMININKAS. Pasiūlymas pataisai atsiimtas.
10 straipsnis. (Triukšmas salėje) Prašau, V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mes palaikome šią pataisą. Kadangi mes ją palaikome ir palaiko pakankamas Seimo narių skaičius, už ją turi būti balsuojama, nes autorius turėjo atsiimti kur kas anksčiau. Dabar, kai yra tokia situacija, Statutas numato, kad jeigu Seimo nariai palaiko, už ją turi būti balsuojama. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, na, tiesiog gal ne taip aiškiai buvo suformuluotas atsiėmimo momentas. Teikime balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta A. Endzino pataisai, kurią jis pats atsiima, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš.
Balsavo 111: už – 39, prieš – 40, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
10 straipsnis. Gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada. Komiteto nuomonė – pritarti. Dėkoju pranešėjui ir teikiu įstatymo projektą su visomis mūsų prieš tai priimtomis pataisomis. Motyvai už, prieš. Seimo narė – B. Vėsaitė. Prašau.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų valdančioji dauguma prieš Kalėdas pateikė jautrią ir mielaširdingą dovaną neįgaliųjų įmonėms, kurios, tiesą sakant, jau dabar yra ant bankroto ribos. Norėčiau pažymėti, kad religinės bendruomenės yra registruotos pagal Asociacijų įstatymą, tai kodėl vienom asociacijom yra daroma išimtis, kitoms ne. Aš matau ir papildomą mokesčių naštą gyventojams. Ar jūs tikite, kad vis dėlto galutinis vartotojas sumokės už viską, ir už taksi paslaugas, ir už prekes, nes praktiškai verslininkai viską perkels ant vartotojų pečių. Todėl aš prognozuoju, kad laukiama infliacija, kuri buvo numatyta 5,6 %, bus dviguba. Negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Iš tikrųjų netrykštu džiaugsmu dėl šio įstatymo ir visiškai nematau reikalo būti čia euforiškai pakylėtam, tačiau negaliu nutylėti tada, kai sakoma iš tikrųjų aiški netiesa. Labai puikiai prisimenu PVM lengvatas socialiai remtinų žmonių įmonėms ir kuo tas baigėsi. Turbūt P. Gražulis, kuris yra aršus „Maximos“ grupės interesų priešas, taip pat prisimins, kiek milijonų PVM lengvatų buvo per šias įmones išimta iš biudžeto. Tai ar mes norime suponuoti analogišką situaciją? Jeigu šitaip, tai tada priimkime tuos argumentus, kuriuos ką tik išsakė gerbiamoji kolegė. O šiaip iš tikrųjų siūlyčiau įsiskaityti į mano pagarsintą Ministro Pirmininko… Vyriausybės inicijuotą pavedimą, protokolinį nutarimą dėl šio mokesčio ir, įsigilinus į šitą galimą nutarimo projektą, kurį siūlyčiau priimti vėliau balsuojant, na, įvertinant sunkią ekonominę situaciją, prisiimti tam tikrą atsakomybę dėl įstatymo priėmimo. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už, prieš išsakyti. Teikiu balsuoti, ar pritariate po svarstymo Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektui su visomis prieš tai mūsų priimtomis pataisomis. Prašau balsuoti.
Balsavo 111: už –68, prieš – 32, susilaikė 11. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Siūlau įstatymo projektą priimti taikant ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti pasiūlymui bendru sutarimu? Prieš nėra? Ačiū. Pradėsime įstatymo priėmimą pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Vienas – už, vienas – prieš. Prašome registruotis. (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Prieš nėra. Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Prieš nėra. Ačiū. (Balsai salėje) Negalima. Prašau. V. P. Andriukaitis. Prašau.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, mes galėtume apskritai nebekalbėti, nebesvarstyti šio laikinojo įstatymo, kad būtų greičiau, tiesiog iš karto sutrumpinti procedūras, balsuoti už jį ir už visus kitus iš karto ir eiti šventų Kūčių. (Plojimai) Tačiau vargu ar būtų galima sutikti su tokia logika, mielieji tautos atstovai, net ir be plojimų. (Balsai salėje) Klausimas yra per daug jautrus, kad nereikėtų apie jį daug kartų kalbėti, nes ne tik šioms sienoms kalbame. Kalbame tiems žmonėms, kurie domisi, stebi, seka, žiūri ir klauso argumentus. Mėginkime kalbėtis argumentų kalba. Taip, iš tikrųjų priimame laikinąjį įstatymą ir, deja, norėčiau atkreipti S. Pečeliūno dėmesį, kad jis, ką tik kalbėjęs, kad nereikia išimčių šiame įstatyme, staiga už religinių centrų ar kitas išimtis balsavo arba ruošiasi balsuoti. Kolegos, žvilgtelėkite į savo argumentų prasmę, o aš manau, kad išimtys ir lengvatos yra logiškos. Šiuo atveju kalbant pastraipsniui dėl šio įstatymo vėlgi norėčiau priminti, kad negalima atmesti tų pataisų, kurios paliečia be galo jautrias socialines sritis, ir čia ne PVM mokesčio lengvatos, apie kurias kalbėjo kolega A. Endzinas. Čia kur kas ekonomiškai jautresnės sritys, kurios palies ekonomiškai sunkiai besiverčiančias įmones, ypač specialiąsias, todėl negaliu pritarti 2 straipsniui dėl išsakytų motyvų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – Seimo narys S. Pečeliūnas. Prašau.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Pirmiausia savo kolegai norėčiau pasakyti, kad Statutas yra visiems vienodas ir jo tikrai reikia laikytis, ir jūsų siūlymas nebalsuoti pastraipsniui yra viso Seimo klaidinimas. (Balsai salėje) Antra pastaba, adresuota tiesiai man. Mielasis kolega, jūs atskirkite religines bendruomenes nuo visokių visuomeninių organizacijų. Religinės bendruomenės nuo šitų mokesčių yra atleistos kitu įstatymu ir mūsų sutartimi su tomis religinėmis bendruomenėmis. Taigi nepainiokite visko, neklaidinkite savęs ir visuomenės. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Skelbiu balsavimą. Kas už tai?.. Dėkoju. 1 – už, 1 – prieš. Skelbiu balsavimą, kas už tai, kad būtų pritarta mūsų įstatymo projekto 2 straipsniui ir jis būtų priimtas? Prašau.
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 31, susilaikė 9. 2 straipsniui pritarta. Priimtas.
3 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Yra pasiūlymas balsuoti? Ne. Yra už ir prieš. Prašau. Už – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Pirmininkas man neleido kalbėti dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau atkreipti kolegų dėmesį. 2 straipsnis, dėl kurio jūs kalbėjote dėl motyvų, yra „Įstatymo sąvokos“. Tai, ką jūs kalbėjote, nesusiję su tuo straipsniu. Dabar yra 3 straipsnis – mokesčių objektas yra automobiliai, kurių masė ne daugiau kaip 3,5 tonos. Ką mes čia galime diskutuoti? Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš apskritai norėčiau paklausti, kada mes sulauksime pasiūlymo apmokestinti pagalves? kada mes sulauksime siūlymų apmokestinti televizorius? kada mes sulauksime siūlymo apmokestinti kitų įmonių, smulkių, individualiai dirbančių įmonių daro įrankius, kaip kirpėjo žirkles, kaip statybininko mūrijimo mentes ir panašiai? Naujo mokesčio įvedimas visiškai nedera su tuo, ką mes dabar darome. Jeigu mes keičiame kitus mokestinius įstatymus, keičiame jų tvarką ir tarifus, tai dar galiu suprasti, kai jie svarstomi kartu su biudžetu, bet dabar, kai svarstome visiškai naują mokestį, jis turi būti svarstomas visiškai atskirai ir negali būti įvedamas iš karto nuo sausio 1 dienos. Pirmiausia, prieš vartant Vyriausybės programą, aš išplatinau jums visiems irgi atkeliavusį elektroniniu paštu laišką iš vienos kaimo bendruomenės. Ji neįsivaizdavo, kaip toliau galės išlaikyti savo automobilį, kurį nupirko iš savo surinktų varganų centų, kad plėtotų savo visuomeninę iniciatyvą. Ką mes dabar darome? Mes žlugdome valstybės piliečių pilietiškumą tokiu įstatymu. Aš prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas mūsų įstatymo projekto 3 straipsnis? Prašau.
Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 65, prieš – 33, susilaikė 5. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Ar galime priimti bendru sutarimu? Prieš nėra? Yra. V. P. Andriukaitis – prieš.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi S. Pečeliūnas atkreipė dėmesį, kad reikia priimti pastraipsniui, tai ir motyvus dėstysime pastraipsniui. O parlamentinėje praktikoje yra toks būdas kalbėti dėl kiekvieno straipsnio, išsakant pilietines pozicijas, kodėl mes to nepalaikome. Kadangi kolega S. Pečeliūnas minėjo, kad religinėm bendruomenėm taikoma lengvata, kuri reguliuojama kitais įstatymais, aš jai pritariu, kaip pritariu ir tam, kad socialiniai remtinos grupės taip pat reguliuojamos kitais įstatymais ir joms taip pat taikomos lengvatos. Ir pasakyti, kad lengvatų negalima taikyti, o reikia remti per kitas programas, tai pasakyti, švelniai tariant, netiesą. Taip, reikia remti ir per kitas programas, bet šiuo atveju žmonių su negalia įmonėms, kurių yra tiek nedaug, buvo pasiūlyta pataisa.
Tai yra aiški ir logiška mano kolegos E. Žakario pataisa, ir kai ją taip lengva ranka atmetame, net nesvarstome ir prisidengiame nežinia kokiais argumentais, tai dar kartą patvirtina, kad mes tikrai šiuo įstatymu paliečiame tas ekonomiškai jautrias sritis, ne prekybos, kaip „Maxima“ ar panašiai, bet ekonomines veiklos sritis, kurių negalima liesti šiuo sunkmečiu. Manau, kad būtų galima įvesti automobilių transporto mokestį, taršos mokestį ir panašiai, bet tai yra kitas kontekstas. Bet dabar taip įvesti laikinąjį įstatymą, plius manyti, kad jis turi būti susietas su biudžetu, kai jis net negalėjo būti planuojamas, nes jo nebuvo praeitais metais… Finansų ministerija galėtų tik prognozinius motyvus skaičiuoti, kiek ji gali surinkti pinigų. Vadinasi, tai yra visiškai kitas objektas, jau nekalbu apie tai, kad jis diskriminuoja ekonominius subjektus, jis yra diskriminacinis. Todėl aš esu, aš nežinau, kaip jus įtikinti…
PIRMININKAS. Laikas.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …kad šio įstatymo tikrai nereikia.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Jeigu ponas V. P. Andriukaitis gale sėdėdamas nelabai girdi, aš pasakysiu garsiau. Taip, Statutas reikalauja balsuoti pastraipsniui, bet jis tikrai nereikalauja, pone Andriukaiti, kalbėti dėl kiekvieno straipsnio, mes galime priimti ir bendru sutarimu, jeigu V. P. Andriukaitis atsisakys kalbėti vis tą patį dėl kiekvieno straipsnio. O dėl to, ką jūs sakėte, kad mes turime svarstyti pataisas, o dabar priimame nesvarstę, tai jūs, pone Vyteni, sakote netiesą. Svarstė ir komitetas, svarstė, kaip aš suprantu, ir frakcijos, svarstė tas pataisas ir Seimas čia ką tik visai neseniai. Tai kodėl jūs sakote, kad niekas nesvarstė, aš nesuprantu. Gal jūs kur nors buvote išėjęs. Nevaikščiokite posėdžio metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar tikrai garantuoju, kad po tokių pastabų V. P. Andriukaitis neatsisakys kalbėti. Prašau.
L. DINIUS (TPPF). Dėl vedimo tvarkos. Aš nežinau, gal bent jau Kalėdų proga būtų galima numatyti specialią valandą, kad mes galėtume suteikti galimybę pakalbėti gerbiamajam S. Pečeliūnui ir gerbiamajam V. P. Andriukaičiui, išsakyti visas nuomones, o mes kokią valandą paklausytume, ne 5 minutes, tai būtų išsamesnė, vaisingesnė, turiningesnė minčių išklotinė.
PIRMININKAS. Kiek suprantu, yra siūlymas bendru sutarimu pasiūlyti S. Pečeliūnui ir V. P. Andriukaičiui pasikalbėti atskirai. (Balsai salėje) Gerai. Kolegos, grįžtame prie 4 straipsnio. Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad mūsų projekto 4 straipsnis būtų priimtas?
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 64, prieš – 28, susilaikė 8. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Redakcija, kuri yra parašyta, plius pataisa, kuriai buvo pritarta prieš tai. Motyvai už ir prieš. A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Mokesčių lengvatos, mes šiandien daug kalbėjome apie neįgaliuosius. Mielieji, vis tiek neįgaliųjų organizacijų mūsų Respublikoje yra gana daug, ir Neįgaliųjų sąjunga, ir draugija, ir „Viltis“, tikrai joms tai būtų didelis smūgis. Aš žinau, kaip rajone jos sunkiai gyvena. Mums biudžeto iš jų papildymas būtų minimali nauda. Todėl tikrai reikėtų dar kartą pamąstyti ir neįgaliuosius atleisti nuo šito mokesčio. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš balsuojant Seimo narys Z. Balčytis. Prašom.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Tikrai norėčiau paprašyti gerbiamojo L. Diniaus, kad netrukdytų Seimo darbo, yra Statutas. Tikrai palinkėčiau, kad ir kiekvienas Seimo narys, kaip ir gerbiamasis S. Pečeliūnas ir gerbiamasis V. P. Andriukaitis yra įsigilinę į įstatymų projektus, gerai išmano procedūras, ir tikrai tikėčiausi, kad ir iš jūsų vienas kitas per tam tikrą laiką išaugs ir taps labai aktyviais Seimo nariais.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tikrai pasistengsiu įpareigoti frakcijos seniūną L. Dinių, kad jis irgi artimiausiu metu taptų gerai žinančiu „procedūriku“. Teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas mūsų svarstomo įstatymo projekto 5 straipsnis? Prašom.
Mielieji kolegos, balsavo 101. Už – 61, prieš – 32, susilaikė 8. 5 straipsnis priimtas.
Toliau yra antrasis skirsnis ir 6 straipsnis. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Ar galima su mūsų aptartomis pataisomis ir pasiūlymais pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Ačiū. 7 straipsnis priimtas.
Trečiasis skirsnis 8 straipsnis. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Prieš nėra. Ačiū.
9 straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo. Pataisai buvo nepritarta. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, kiekvienas mokestinis įstatymas pagal įstatymus turi įsigalioti ne anksčiau kaip po pusmečio. O štai mes dabar dar jį tik svarstome, priimame ir įsigaliojimo data nuo Naujųjų metų. Kada pasiruoš verslininkai, ne tik verslininkai, bet ir kiti, visuomeninės organizacijos šiam įstatymui? Taigi jie neplanavo savo biudžetų. Mes pažiūrėkime, kokiom nors labdaringom organizacijom, kurioms mes nepadarėme išimčių, per metus laiko pusantro tūkstančio Lt tai dideli pinigai. Ne viena įmonė bus priversta parduoti tuos automobilius, kur įsigijo ne kokio nors pelno tikslams, bet kad suteiktų labdarą gal socialiai remtiniems žmonėms arba panašiai. Manau, kad tikrai reikėtų šio įstatymo bent įsigaliojimą atkelti mažiausiai pusmečiui.
Kitas dalykas. Gerbiamieji valdantieji, negalvokite, kad jūs aritmetiškai suskaičiavote automobilius, tiek yra automobilių ir tiek jūs surinksite į biudžetą. Aš jums garantuoju, tikrai nesulauksite reikiamų lūkesčių ir negausite į biudžetą tiek lėšų, kiek planavote, nes daugelis bus priversti parduoti automobilius, neišgalės sumokėti tų sumų, kurių jūs reikalaujate. O kitos įmonės paprasčiausiai, kaip ir kalbėjau, perrašys iš fizinių juridiniams asmenims. Būtų buvę daug išmintingiau, jeigu jūs būtumėte apmokestinę lengvąjį automobilį nedidele kaina, galbūt pusantro šimto litų. Čia buvo galima sulaukti. Galbūt išvalytume kiemus, kur kelerius metus stovi automobiliai, užima vietas, tokiu būdu parduotų tuos automobilius ir nelaikytų kiemuose, aikštelėse. Išspręstume ekologinę problemą. Bet dabar, klausykite, tikrai neišmintingas šis jūsų sprendimas ir jam negalima pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – A. Endzinas. Prašom.
A. ENDZINAS (LSF). Čia dėl viso, Pirmininke, atrodo?
PIRMININKAS. Ne, čia dar dėl 9 straipsnio.
A. ENDZINAS (LSF). Atsiprašau, aš norėjau dėl viso. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas mūsų svarstomo įstatymo projekto 9 straipsnis, prašom balsuoti.
Balsavo 104. Už – 64, prieš – 32, susilaikė 8. 9 straipsnis priimtas.
Ir 10 straipsnis „Baigiamosios nuostatos“. Gal galėtume bendru sutarimu? Prieš nėra. Dėkoju. 10 straipsnis priimtas.
Dabar prašyčiau dėl viso įstatymo projekto. Už – P. Gražulis. Prašom. (Balsai salėje) Prašau? Atsisako. Tuomet už – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl viso. Gerbiamieji kolegos, žinoma, turbūt čia nė vienas nejaučia ypatingo džiaugsmo, kai reikia priimti įstatymus, kuriais remiantis atsiranda papildomi mokesčiai. Bet žinome tikrai nelengvą biudžeto situaciją ir reikia ieškoti išeičių. Šiuo atveju, lygindami savo mokestinius įstatymus su kitų šalių, vis dėlto turėtume konstatuoti, kad transporto apmokestinimas pas mus yra kuklesnis. Viena ar kita forma kitose šalyse yra arba visuotinis apmokestinimas, arba, kaip mes dabar priimame, juridinių asmenų. Mes čia nieko ypatingo neįvedame. Žinoma, yra ir sava logika štai tokiu teikimu apmokestinti juridinių asmenų automobilius, nes vis dėlto ne vienu atveju tai yra paslėpta forma, kai taip atlyginama asmeniui, kuris naudojasi tuo automobiliu, užuot didinus atlyginimą. Tai vėlgi tokio atlygio forma reikalauja apmokestinimo.
Aš šiek tiek stebiuosi, kad tokiam apmokestinimui priešinasi socialdemokratai, nes jie puikiai turėtų suprasti, jeigu iš tikrųjų laikosi kokios nors socialinės politikos, puikiai turėtų suprasti, kad tie pinigai, kuriuos surinksime už tą mokestį, neiškeliauja kažkur į orą, kad jie eina socialinėm programom, eina biudžetinių darbuotojų atlyginimams, eina kitom valstybės svarbiom socialinėm reikmėm. Aš tikiuosi, kad vienas kitas vis dėlto pamąstęs ir kairėje pusėje balsuos už šį mokestį.
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas. Seimo narė B. Vėsaitė. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kitos aplinkinės šalys eina priešingu keliu, kaip tik mažina mokesčius, tarp jų ir automobiliams. Tikrai nesukursite papildomų lėšų į biudžetą, nes skaudžiausiai nukentės patys smulkiausieji. Jie ir dabar jau neturi galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir neturi iš ko susimokėti mokesčių. Jeigu tuo dar apkrausite, tai, tiesą sakant, tos rožinės viltys, kad surinksite daugiau lėšų, tikrai žlugs. Esu prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A. Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Aš jau kalbėdamas prieš tai sakiau, kad nėra kuo džiaugtis šiuo įstatymu iš principo. Kai kurios iniciatyvos iš tikrųjų neturi nieko bendra su liberalizmu. Jos kartais atsiranda kaip pamąstymas, o parvažiuoja kaip oranžinis dviratis. Čia pasiūlymo autoriui. Tačiau šis įstatymas vis dėlto turi, jeigu jau pradėjau apie liberalizmą, kur kas daugiau socialdemokratinių vertybių negu kad, tarkime, mano atstovaujamos partijos. Todėl aš manyčiau, kad kairysis flangas turėtų pasisakyti už tam tikrų socialinių mokesčių įvedimą labiau negu liberalai. Todėl aš siūlyčiau kairiajam flangui užimti aktyvesnę poziciją balsuojant už šį įstatymą. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis Seimo nariui Z. Balčyčiui.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šį įstatymas sudaro tik dešimt straipsnių, bet ko tik mes jame neradome. Pirmiausia labai daug diskusijų ir priekaištų buvo buvusioms vyriausybėms, ypač socialdemokratams, už tai, kad įvedė įvairių išimčių ir lengvatų. Dešimtyje straipsnių daug išimčių.
Antra. Gal prisimenate socialinį mokestį ir kiek buvo kritikos, kad negalima įvesti laikinųjų mokesčių, nes tai kenkia viskam: ir tiems, kurie moka, ir tiems, kurie nemoka. Šiandien jūs priimate laikinąjį mokesčių įstatymą. Kita vertus, ar iš tikrųjų šiuo keliu reikia eiti ir šiandien? Koks kelias? Jūs sumažinate akcizą, prarandate 300 mln. Lt. Akcizas yra tam tikra dalis nuo benzino, o jį paprastai pilasi tie, kurie daugiausia naudoja automobilį, o dabar įvedate mokestį automobiliams. Jo surinkimas kelia didelių abejonių, nes jūs patys pripažįstate, kad ir dabar yra tam tikrų negerovių, ir ta suma jums tikrai nepadės. Mes, socialdemokratai, niekada nebuvome ir nebūsime taip susipainioję mokesčių sistemoje, kad galėtume tokiu metu priimti tokį mokestį lyg ir dėl biudžeto subalansavimo motyvų. Šiandien girdime, kad Vyriausybė pasiskolino per 1 mlrd. Lt, sumokės tai, kas buvo numatyta praeitame biudžete, ir problema išnyks, bet atsiras kita, nes dėl tos sujauktos mokestinės sistemos nukentės smulkus ir vidutinis verslas, atsiras naujos, būsimos krizės požymių. Siūlau nepritarti šiam įstatymo projektui ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, man atrodo, kad visi sėdintys salėje suvokia, kad bet kokių naujų mokesčių įvedimas, esamų didinimas yra skaudūs sprendimai, kurie nebus sutikti pozityviai visuomenės ir tų, kuriems teks tuos mokesčius mokėti. Tačiau mes čia per naktis posėdžiaudami, ko gero, esame priėmę ir dar skaudesnių socialiai sprendimų, nes yra krizė. Biudžetą surinkti reikia, nes kitaip mes neišgyvensime, apskritai visa valstybė neišgyvens. Tačiau aš norėjau sukritikuoti keletą opozicijos argumentų dėl šio įstatymo, kaip bus juo piktnaudžiaujama, kad bus užrašyti automobiliai tiems, kurie turi lengvatines sąlygas. Negi manome, kad visi pradės steigti krikščioniškas bendruomenes ir visus automobilius perrašys jiems? Mes negalime vadovautis tokia logika, lygiai taip pat, kaip vadovautis logika, jeigu mes didinsime mokesčius, tai visa ekonomika pereis į šešėlinę ir panašiai. Apskritai mes tada vadovaujamės logika, kad mūsų visi piliečiai linkę į apgavystę ir įstatymų laužymą.
Kitas argumentas, kurį norėčiau sukritikuoti, yra tas, kad šis įstatymas bus skaudžiausias mažiausiems verslo dalyviams. Tai nėra tiesa, nes mažiausi verslo dalyviai turi mažiausiai ir automobilių. Jeigu sakote, kad tai palies bandelių pardavinėtojus, tai jie turi vieną automobilį. (Balsai, šūksniai salėje) Jūs, kolega, nešaukite iš vietos. Ar 150 Lt per mėnesį nužudys tokį verslininką?
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas. Seimo narys V. Mazuronis. Prašom, žodis jums.
V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, pažiūrėkime ramiai į šį įstatymą. Išklausėme premjero A. Kubiliaus, J. Razmos. Aš išgirdau du motyvus, kodėl reikia šį įstatymą priimti. Pirmas. Daugelis akcinių bendrovių ar juridinių asmenų piktnaudžiauja automobilių naudojimu. Gerbiamasis premjere, šiandien Lietuvoje kai kas vagia, bet dėl to visų, kurie nešioja skrybėles, nesodiname į kalėjimą. Įveskite tvarką, sugriežtinkite automobilių naudojimo tvarką (gerbiamajam A. Matului per garsiai) ir išspręskite tą klausimą.
Antras argumentas. Iš tikrųjų biudžetui reikia 300 mln. Lt. Sakykite man, kodėl jūs tos sumos nepaskirstote solidariai – ar visiems automobiliams, ar tai pagalvių mokestis nuo gyventojų skaičiaus, nuo juridinių asmenų skaičiaus? Jūs priimate įstatymus sukurdami nevienodas sąlygas verslui. Man susidaro įspūdis, kad jūs uždedate mokestį pirmiems pasitaikiusiems. Na, papuolė automobiliai, ačiū Dievui, kad ne kėdės arba ne vištos. Dar įsipareigojate, kad per pusę metų atrasite kitą atpirkimo ožį, kurį melšite kiek norite. Už tokią ideologiją, už tokią filosofiją, už tokias vertybes ir už tokį įstatymą balsuoti negali nė vienas liberaliai mąstantis žmogus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas prašymas, pone Valentinai, apie skrybėlėtus atsargiai, nes vakar turėjome svečių. (Juokas salėje) Žodis Seimo nariui V. Bacevičiui.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, aš siūlau visiems apsispręsti ir atsakingai balsuoti už šio įstatymo priėmimą. Tikiuosi, kad mes priimsime kartu ir protokolinį nutarimą, kurį siūlo mūsų kolegos. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, akivaizdu, kad liberalizmas, liberalizmo ideologija Lietuvoje yra žudoma pačių liberalų rankomis – ar tai darytų „dviratininkai“, ar sąjūdininkai. (Balsai, juokas salėje) Konservatoriai kalba apie socialinį teisingumą, realizuojamą ir šiuo įstatymu. Bet kodėl apie jį nekalbėta ir analogiško įstatymo projekto nesiūlyta tada, kai buvote valdančiojoje koalicijoje kartu su socialdemokratais, pagal projektą 2K? Aš manau, kad šis jūsų sprendimas yra negeras, tad dar turite porą minučių apsigalvoti iki lemiamo sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi už ir prieš kalbėjo. Gal balsuojame, o paskui dėl vedimo tvarkos? Prašom.
V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, noriu pasakyti ir noriu, kad tai būtų užfiksuota, jog užuominas apie skrybėles ir vakar buvusius svečius pasakėte jūs. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ne, aš tikrai nieko nesakiau (Balsai, juokas salėje), tik paprašiau atsargiau rinkti žodžius ir nevadinti žmonių, kurie nešioja skrybėles, vagimis. Tik tiek. Iš tiesų nėra blogesni žmonės, kurie važinėja dviračiais ar automobiliais, ar nešioja vienokį ar kitokį drabužį. Prašom turėti omeny, kad jūs pradėjote visą tą dalyką, aš suprasčiau – tai baigti.
Taigi teikiu balsuoti įstatymo projektą Nr. XIP-155(2). Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymas dėl Lietuvos Respublikos laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius? (Triukšmas salėje)
Balsavo 112 Seimo nariai. Už – 63, prieš – 40, susilaikė 9. Lietuvos Respublikos laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymas priimtas.
Yra gautas Lietuvos Respublikos Seimo protokolinio nutarimo projektas dėl pavedimo Vyriausybei. Kviečiu A. Kubilių. Prašom, žodis jums.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, protokolinis nutarimas jums išdalytas. Aš tik, jeigu galima, padarysiu vieną korektūrinę pataisą ir vietoj žodžių „paveda Vyriausybei“ įrašyti žodžius „siūlo Vyriausybei“. Pats nutarimas tada skambėtų taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad Seime buvo patvirtintas Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymas, siūlo Vyriausybei iki 2009 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti Seimui Transporto priemonių valdytojų mokesčių įstatymo projektą, kuriame turi būti numatyta, kad toks įstatymas būtų pradėtas įgyvendinti nuo 2009 m. liepos 1 d. vietoje Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo.“ (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi pasiūlymas priimti protokolinį nutarimą yra neaptariamas išsakant nuomones už, prieš, taigi iš karto skelbiu balsavimą, paskui kalbėsime dėl vedimo tvarkos. Gal yra norinčių dėl?.. Taip, prašau, V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, šiuo atveju pritariu kolegos A. Kubiliaus siūlymui, kad vietoj „paveda“ būtų „pasiūlo“. Bet tuomet ir pavadinimą reikia keisti – ne dėl pavedimo Vyriausybei, o dėl pasiūlymo Vyriausybei. Viršuje, atkreipkit dėmesį. Nes kitaip jis negalės. Čia turbūt dėl pasiūlymo…
PIRMININKAS. Ar galim tokiai redakcinei pataisai pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Prašau, K. Daukšys.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Premjere, ar dabar Vyriausybė dirbs tiktai tada, kai Seimas paves ką nors, ar dirbs iš tikrųjų? Pirmas klausimas. Pusei metų jūs įvedat kažkokį mokestį. Aš suprantu, kad „procedūrikai“ ir „dviratininkai“ dar ne taip blogai, bet, neduok Dieve, fiziko Seime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi prasidėjo replikos ne dėl vedimo tvarkos, aš teikiu ką tiktai pateiktą Seimo nario A. Kubiliaus protokolinį nutarimą balsuoti. Kas už tai, kad jam būtų pritarta, prašom balsuoti už, kas mano, kad ne, balsuokite kitaip. Prašau.
Balsavo 100: už – 75, prieš – 11, susilaikė 14. Taigi protokolinis nutarimas priimtas.
Mielieji kolegos, labai trumpas darbotvarkės klausimas 1-3b. Kol paimsite projekto spausdintą variantą, žodis Ž. Šilgaliui. Prašau.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamasis Pirmininke, ačiū už žodį, bet iš tikrųjų norėtųsi, kad jūs akis pakeltumėte ir kartais pasižiūrėtumėte, nes Seimo nariai pagal Statutą turi teisę į repliką po balsavimo. Aš jau stoviu, praėjo keli balsavimai. Nieko tokio. Tai pasakysiu. Grįžtant prie to įstatymo, kurį mes priėmėm, reikėtų pirmiausia kolegoms iš sąjūdžio pasakyti labai aiškiai: mes dešimtą kartą kartojam, kad tas automobilių apmokestinimas nėra Liberalų ir centro sąjungos iniciatyva. Kas to dar nesuprato, tą turėtų suprasti. Nieko nuostabaus, nes per tas dvi savaites man asmeniškai teko girdėti labai daug nesąmonių. Tai viena daugiau ar mažiau yra ne taip svarbu.
PIRMININKAS. Mielieji kolegos, vienas prašymas: būkite geri, neįžeidinėkite dėl priklausomybės vienai ar kitai frakcijai, dėl vienos ar kitos transporto priemonės mėgimo, dėl drabužių apsirengimo ir dėl visų kitų dalykų, priklausymo fizikų ar teisininkų kategorijai. Galų gale mes visi esame tiktai Seimo nariai. Būkit geri, juk mus transliuoja tiesiogiai.
Prašau, darbotvarkės klausimas 1-3b, jeigu jūs pasiruošę. Prieš tai – J.Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nesuprantu, mes priėmėme tą protokolinį nutarimą. Tai dabar supratau, kad tie, kurie nemokės pusę metų… Po pusės metų jis bus panaikintas, nes bus įvestas visiems kur kas mažesnis, sakysim, 300… Tai tokių žaidimų aš niekaip nesuprantu. Ką mes čia žaidžiam? Pusę metų aš nemoku, nuo liepos 1 d. bus trigubai sumažintas. Mažiausiai trigubai sumažintas! Gerbiamieji Seimo nariai, ką mes čia darome? Ką mes čia darome? Juk buvo aišku – metams, dabar pusmečiui!
PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J.Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Man labai keista, kad mes priimam protokolinį nutarimą, kai jį pradžioje, kiek suprantu, po Ministro Pirmininko iniciatyvos, svarstė Biudžeto ir finansų komitetas ir pasiūlė tokį nutarimą. Užuot pasiūlę papildomą straipsnį įstatymo projektui, kuris dar buvo nepriimtas. Mes būtume įrašę. Ar dabar mes taip priimsime teisės aktus, o Ministras Pirmininkas, užuot Vyriausybei priėmus nutarimus gal potvarkiais, viską pavers susirašinėjimu tokiais rašteliais? Tai čia visai ne įstatymų leidyba. Jau buvo apie tai kalbėta praeitame posėdyje, gerbiamasis Pirmininke. Tai netinkama forma.
PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis žodis. Prašau. A.Endzinas.
A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Reaguodamas į pasakytą repliką, norėčiau pasakyti repliką po įstatymo priėmimo. Mes nevadiname ir kuluaruose neskamba priimtasis įstatymas kaip A. Zuoko inicijuotas įstatymas. Lygiai taip pat, kaip neskamba ir atvirkščiai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, darbotvarkės klausimas 1-3b – įstatymo projektas Nr. XIP-157(2). Jeigu turite įstatymo projektą prieš akis, yra du straipsniai. Tiesiog yra papildomas pagal prieš tai mūsų priimtą įstatymą, pataisomas ir šis. Prašau, tribūnoje pranešėjas Seimo narys V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Teikiamas įstatymo projektas yra susijęs su Seimo priimtu Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymu. Teikiamas įstatymas yra daugiau techninio pobūdžio, iš vieno straipsnio. Į Mokesčių administravimo įstatymą įtraukiamas pavadinimas, kad egzistuoja ir toks mokestis – už automobilius. Komitetas svarstė ir turėjo redakcinio pobūdžio Teisės departamento pastabą, kuriai pritarė. Daugiau pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu, todėl tikiuosi, kad ir Seime mes sugebėsime priimti bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti nepageidavo niekas. Už, prieš – taip pat nėra. Ar galim pritarti bendru sutarimu po svarstymo abiem straipsniams? Pirmam… (Balsai salėje) Po svarstymo, atsiprašau. Ar galim bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galim. Prieš nėra? Prieš nėra. Galima. Gerai, priimta po svarstymo.
Siūlau svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galim bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra.
Taigi priėmimas. Dėl 1 straipsnio. Galim bendru sutarimu? Dėkoju. Dėl 2 straipsnio. Ar galim bendru sutarimu? Prieš nėra. Ačiū. Ar būtų užsirašiusių dėl viso? Kol kas nėra. Ar būtų galima priimti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Gerai. Kas už tai, kad dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-157(2) būtų priimtas? Prašom registruotis ir balsuoti.
Balsavo 87: už – 70, prieš – 10, susilaikė 7. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymas priimtas.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.
PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Priėmimas. Gerbiamieji kolegos, primenu, kad mes perėjom ankstesnes stadijas, t. y. buvo išsakyti motyvai, liko tiktai balsuoti. Registruojamės ir balsuojam, kas už įstatymo projektą, kad jį priimtume.
Už balsavo – 71, prieš – 18, susilaikė 3. Įstatymas priimtas.
Darbotvarkės 1-4b klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Liko balsuoti tik už patį priėmimą, motyvai buvo išsakyti. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas už šį įstatymo projektą?
Už balsavo 71, prieš – 4, susilaikė 2. Skelbiu, kad įstatymas priimtas.
Gerbiamieji kolegos, prieš skelbdamas pertrauką noriu suteikti žodį Seimo nariui E. Vareikiui. Prašom.
E. VAREIKIS (TS-LKDF). Gerbiamieji, nedidelis skelbimas. Prieš dvi tris savaites kai kurie jūsų rašėsi į vadinamąją parlamentinę maldos grupę. Taigi šiandien visus, kurie užsirašė į tą grupę, į grupės sąrašą, kviečiame 14.45 val. prieš vakarinį posėdį susirinkti į Jono Pauliaus II koplyčią. Kviečiame ir neužsirašiusius, kuriems tai atrodo įdomu. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip pat pageidauja pasakyti repliką Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, tie kolegos, kurie užsirašė į Tarpparlamentinę Kinijos ir Lietuvos Seimo grupę, prašom iš karto dabar susirinkti fojė kairėje pusėje. Ačiū. Dabar.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu 15 min. pertrauką, tai yra iki 12.30 val. Renkamės 12.30 val.
Pertrauka
PIRMININKAS. Prašom sėsti į savo vietas. Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125 straipsnių pakeitimo ir 1251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-152(3) Gerbiamieji kolegos, posėdis pradėtas. Žmonės tikrai susirinks. Aš kviečiu į salę skambučiu.
Aš kviečiu prie tribūnos Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K. Glavecką.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis posėdžio pirmininke, vykdydami priėmimo procedūrą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 95, 125 straipsnio pakeitimo ir 1251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto, kaip žinote, mes pritarėme dviem pataisom, vienai pono G. Songailos ir R. Žilinsko, kitai – V. Matuzo, jos viena kitai prieštarauja. Kitaip sakant, mes turime alternatyvų variantą. Todėl siūlau Seimui apsispręsti balsuojant, kuriai alternatyvai pritarti, nes abiejų pataisų negali būti. Ačiū.
PIRMININKAS. Komitetas, jeigu teisingai suprantame, siūlo dėl abiejų pasiūlymų apsispręsti Seimui balsuojant. Todėl reikėtų leisti kolegoms dabar kalbėti dėl motyvų už vieną ir už kitą vienam – už ir vienam – prieš. Pirmiausia siūlau kalbėti dėl motyvų dėl G. Songailos… (Balsai salėje)
K. GLAVECKAS (LSF). Pirma buvo svarstoma ir priimta V. Matuzo, paskui G. Songailos. Atkurkime tą tvarką, kuri buvo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, du kalbės už ir du kalbės prieš, nes dvi pataisos, po to balsuosime alternatyviai.
Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, kaip supratau, pataisa buvo ne tik kolegos K. Glavecko, bet ir komiteto, kitaip sakant, tai buvo pagrindinis tekstas, po to buvo balsuojama dėl G. Songailos alternatyvos. Netgi pagal seką taip buvo. Šiuo atveju turbūt reikėtų balsuoti pirma už G. Songailos alternatyvą. Jeigu ji nesurenka, tada balsuojame dėl kitos alternatyvos, nes reikia eiti pagal tuos balsavimus, kurie buvo vėliausiai padaryti.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš galiu patikslinti, kad neįklimptume į naują koliziją balsuodami už vieną ir paskui už antrą, nes mes galime gauti tą patį rezultatą, todėl komitetas siūlo alternatyvų balsavimą. Mes turime atsakyti į tą klausimą. Praeitą posėdį, jeigu paimsime procedūros visą eigą, aš atsiėmiau savo pataisą, ponas M. Adomėnas taip pat atsiėmė savo pataisą, todėl buvo balsuojama dėl pono V. Matuzo, paskui buvo balsuojama dėl pono G. Songailos. Taigi alternatyvus balsavimas yra vienintelis būdas išspręsti šį prieštaravimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. (Balsai salėje) Dėl viso? Dėl pataisų užsirašėte ar vėliau norėsite kalbėti? Dėl pataisų. Prašom. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dabar kalbame dėl pataisų. Aš remiu G. Songailos pataisą, nes ji apsaugo žiniasklaidos ir daugelio kitų leidėjų ir knygų leidybos, kitų kultūros sričių teisinio saugumo principus, teisėtus lūkesčius ir galimybę nebankrutuoti pasikeitus pridėtinės vertės mokesčio sąlygoms. Šiuo atveju buvęs 5 % tarifas, nors G. Songailos pasiūlymu jis padidėja iki 9 %, yra mažesnė blogybė negu apskritai jo panaikinimas. Kita vertus, tie pasiūlyti kompensaciniai mechanizmai – 4 mln. Lt Spaudos rėmimo fondui nepadengia tų nuostolių, kuriuos patirs daugelio leidinių leidėjai.
Dar viena aplinkybė. Šiandien jau sudarytos prenumeratos. Tos prenumeratos jau patvirtintos. Šiuo atveju kitais metais nuo sausio 1 d. prasidės visas procesas. Tai labai smarkiai sutrikdys žiniasklaidos ir kultūros leidėjų ekonomines sąlygas.
Be to, dar prisideda papildomai nauji mokesčiai, tai socialinio draudimo, pelno ir akcizų, ir kiti, kurie labai padidins sąnaudas. Be to, artėjančios ekonominės recesijos sąlygomis reklamos rinka taip pat mažėja. Šiuo atveju daugelio leidinių gaunamos pajamos labai sumažėja. Todėl G. Songailos pataisa bent iš dalies kompensuoja tai, kas yra pasiūlyta Seimo nario V. Matuzo ir kitų. Aš remiu G. Songailos pataisą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kadangi balsavimas alternatyvus, tai aš pasisakau prieš gerbiamojo kolegos V. Matuzo pataisą. Manau, kad G. Songailos pataisa yra kur kas geresnė, ji yra platesnė, daugiau viską apimanti. V. Matuzo pataisa vis dėlto neišsprendžia problemų, apie kurias mes čia kalbėjome visas tris paras, todėl pasisakau prieš V. Matuzo pataisą.
PIRMININKAS. Už – G. Songaila. Gerbiamieji kolegos…
G. SONGAILA (TS-LKDF). Pirma, aš labai atsiprašau, kad…
PIRMININKAS. Kadangi dvi pataisos, tai 2 – už, 2 – prieš.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Atsiprašau. Labai apgailestauju, kad neleido pasisakyti dėl vedimo tvarkos, nes iš tikrųjų tos abi pataisos nėra jokia alternatyva, jos viena kita neprieštarauja. 1 punktas sutampa žodis į žodį. Paskutinis balsavimas buvo dėl mūsų su R. Žilinsku teiktos pataisos, kuri papildė iš esmės dar keliais punktais. Taigi jos nėra jokios alternatyvios, ir Statutas nenumato tokių alternatyvių balsavimų po to, kai tas straipsnis buvo priimtas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate dėl vedimo tvarkos.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Sakau dar kartą… Jūs man nesuteikėte žodžio dėl vedimo tvarkos.
Tai aš dabar kalbėsiu apie esmę. Tai nėra joks biudžeto subalansavimas, jeigu tos pataisos bus panaikintos.
PIRMININKAS. (…) pasiūlymo autorius pristatyti negali. Labai atsiprašau.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš prieš, iš tikrųjų esu…
PIRMININKAS. Už nori pasisakyti Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų man keista, kad komiteto pirmininkas nepasakė, kad šiandien komitete buvo balsavimas, ir komitetas palaikė kaip tik G. Songailos pateiktas pataisas. Juo labiau reikėtų pasakyti, kad tai tikrai nėra alternatyvus balsavimas. (Triukšmas salėje) Manau, kad šioje situacijoje šios pataisos yra geros. Kaip jūs žinote, mūsų frakcijos seniūnas siūlė, bent jau mano supratimu, dar geresnes pataisas, joms nebuvo pritarta. Tai lieka G. Songailos pataisos, už kurias mes pasisakytume, ir siūlytume balsuoti už. O pono V. Matuzo pataisa atsirado tik tam, kad neliktų G. Songailos pataisos, tai būkime sąžiningi ir pripažinkime tai.
PIRMININKAS. Dar vienas prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, aš kalbėsiu prieš viską. Pirmiausia aš pasisakau prieš visą įstatymą, bet jeigu mes kalbame konkrečiai apie pataisas, tai aš lygiai taip pat labai norėčiau atkreipti posėdžio pirmininko dėmesį, – komiteto pirmininkas šiek tiek mus klaidina. Alternatyva įmanoma tada, kai būtų 5 ir 9, 9 ir 19, 5 ir 19, bet šiuo atveju vienam straipsniui yra du pasiūlymai: vienas išplėstinis, kitas labai siauras. Todėl čia negali būti pirmiausia jokios alternatyvos balsuojant, t. y. pritarimas. Pirma mes pritarėme pono V. Matuzo pasiūlymui, o po to pritarėm pono G. Songailos ir praplėtėm lengvatas 2 straipsnio 3 daliai. Čia alternatyvos nėra, todėl siūlau balsuoti už visą įstatymą, už šį straipsnį, nes vakar mes už visus straipsnius jau balsavome. Liko tik 2 straipsnio balsavimas. Todėl jokios alternatyvos negali būti, nes paprasčiausiai jūs pažeisite Statutą. Pritariu jūsų vakar dienos paskutiniam balsavimui, kai mes pritarėm ir vienam, ir kitam.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs taip dalijate balsus, kad visi kalbėjo tik į vieną pusę, nors buvo užsirašę ir už, ir prieš. Aš noriu pasakyti, kad mes neturime jokios kitos alternatyvos, kaip tik balsuoti už alternatyvą, nes vakar Seimas patvirtino dvi visiškai skirtingas to paties straipsnio redakcijas. Viena buvo V. Matuzo, kurioje labai aiškiai buvo pasakyta, kad lieka tik viena išimtis, ir G. Songailos kitas variantas, kur yra paliekamos keturios išimtys. Šiuo atveju mes neturime jokio kito būdo, kaip tik balsuoti alternatyviai ir apsispręsti, kuris variantas lieka galioti.
Paskutinis dalykas. Tikrai norėčiau, kad kai kurie kolegos neklaidintų Seimo narių, – prenumeratos problemos yra išsprendžiamos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto siūlau Seimui apsispręsti, kaip buvo pasiūlyta komiteto, alternatyviai. Seimas turi apsispręsti ir pasisakyti už vieną – ar V. Matuzo, ar už G. Songailos pataisą. Registruojamės ir balsuojame. (Balsai salėje) Kas už G. Songailos pataisą, balsuoja už. (Balsai salėje) A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Buvo išsakyta nuomonė, kad komitetas svarstė ir pritarė. Kodėl komiteto pirmininkas nepateikė visos informacijos, ir jeigu jau komitete apsispręsta tik dėl pono G. Songailos pateikto pasiūlymo, tai vėl negali būti jokios alternatyvos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad A. Sysas nesinervintų ir neapgaudinėtų Seimo narių. Komitetas priėmimo stadijoje nebeturi tokios galios, kaip svarstymo stadijoje. Tik Seimas gali ištaisyti savo padarytą ne visai išmintingą sprendimą.
PIRMININKAS. E. Klumbys.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, prisiminkime, kas įvyko vakar. Vakar įvyko balsavimas ir, kaip šiandien konstatuojama, išėjo du skirtingi sprendimai. Mes, Seimas, vakar padarėme pertrauką komiteto pirmininko prašymu, kad šitą susidariusią situaciją sutvarkytų komitetas. Komitetas, kiek suprantu, šiandien susirinko ir sutvarkė šitą sprendimą, ir tas sutvarkymas pasireiškė komiteto išvada. Kiek aš suprantu, ta išvada yra pritarti gerbiamojo G. Songailos pataisai, ir viskas. Kam dabar reikia čia vėl daryti košę? Kiek aš suprantu, tas sprendimas netenkina premjero ir kitų iškilių krikščionių demokratų, todėl mes esame taip klaidinami. Manau, kad mes turime balsuoti, ar pritariam, ar nepritariam komiteto sprendimui. Viskas.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, vakar mano vardu buvo paprašyta pertraukos… Šiandien komitetas 9.30 val. susirinko ir svarstė šį klausimą. Priėmimo stadijoje mes diskutavome, pozicijos išsiskyrė, buvo balsuojama dėl šio klausimo, nors jisai priėmimo stadijoje dabar nenumatytas, aš iškart sakiau visiems komiteto nariams ir tą visi gali patvirtinti. Mes bandėme ieškoti kompromiso, ir tas balsavimas buvo kompromiso ieškojimas, kad išspręstume šitą alternatyvų variantą. Mes neradome kitokio sprendimo būdo, kaip salėje balsuoti dėl alternatyvos. (Triukšmas salėje) Buvo palaikytas G. Songailos siūlymas, balsavus už – 6, prieš – 4.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu šio klausimo svarstymą dėl paprastos priežasties: kaip posėdžio pirmininkas, neturiu komiteto išvados raštu, todėl darau pertrauką. Atidėsime šio klausimo svarstymą. Kai bus išdalyta komiteto išvada, tada tęsime šio klausimo svarstymą. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-3425(4). Priėmimas. K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Minėtam įstatymo projektui – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektui buvo gauta pataisų, kurių mes dar nenagrinėjome, tai pono M. Varaškos pasiūlymas. Gal jis pats galėtų pristatyti? Pataisai komitetas pritarė, bet prašom pristatyti. Jis pristatyti nori, gal gali?
PIRMININKAS. Gerbiamasis…
K. GLAVECKAS (LSF). Aš galiu trumpai pakomentuoti.
PIRMININKAS. Dėl 4 straipsnio. Mes buvome padarę pertrauką, buvo sustoję ties 4 straipsniu. Buvo nepritarta pataisoms ir reikia apsispręsti dėl viso.
K. GLAVECKAS (LSF). Taip, pataisos, kuriai…
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, komitetas nepritarė, dabar turėtų apsispręsti Seimas. Registruojamės ir balsuojame dėl viso 4 straipsnio, ar pritariame 4 straipsniui. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, už balsavo 65, prieš – 30, susilaikė 9. 4 straipsniui pritarta.
Ar galėtume 5 straipsnį priimti bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos. 6 straipsnis. Ar galėtume priimti bendru sutarimu? Dėkoju. Priimtas bendru sutarimu. 7 straipsnis. Galime? Dėkoju. Pritarta. 8 straipsnis. Dėkoju. Pritarta. 9 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū. 10 straipsnis. Pritarta bendru sutarimu.
11 straipsnis. Pritarta bendru sutarimu… Ne, yra siūlymas balsuoti dėl 11 straipsnio. Dėl motyvų – J. Veselka. Dėl viso? Dėl tolesnio. Nėra dėl motyvų. Registruojamės ir balsuojame dėl 11 straipsnio, ar pritariame.
Už – 68, prieš – 21, susilaikė 15. 11 straipsniui pritarta.
12 straipsnis. Yra Seimo nario M. Varaškos pataisa. Prašau, komiteto pirmininke.
K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas pritarė šitai pataisai.
PIRMININKAS. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti M. Varaškos pasiūlymui? (Balsai salėje) Yra pasiūlymas balsuoti. Registruojamės ir balsuojame dėl Seimo nario M. Varaškos pasiūlymo.
Gerbiamieji kolegos, už – 77, prieš – 8, susilaikė 11. Seimo nario M. Varaškos pataisai pritarta.
Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 12 straipsniui? Registruojamės ir balsuojame… Ar yra kas nors užsirašęs kalbėti dėl motyvų? Registruojamės ir balsuojame dėl 12 straipsnio. Kas už?
Už – 68, prieš – 21, susilaikė 10. 12 straipsniui pritarta su Seimo nario M. Varaškos pasiūlymu.
13 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu? Yra siūlymas balsuoti. Registruojamės ir balsuojame, kas už 13 straipsnį.
Už – 67, prieš – 22, susilaikė 7. 13 straipsniui pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys E. Klumbys. Prašom.
E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kad kiek palengvinčiau jūsų darbą, prašau atsiminti, kad nė dėl vieno čia toliau teikiamo straipsnio nebus bendro sutarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuosime dėl visų likusių straipsnių. Dėl 14 straipsnio. Dėl motyvų nėra užsirašiusių, balsuojame. Kas už?
Už – 68, prieš – 28, susilaikė 11. 14 straipsniui pritarta.
15 straipsnis. Balsuojame, kas pritaria 15 straipsniui.
Už – 67, prieš – 22, susilaikė 12. 15 straipsniui pritarta.
16 straipsnis. Kolegos, užsirašiusių kalbėti nėra. Kas pritariate? (Balsas salėje) Užsirašykite, gerbiamasis Veselka. Tuojau įjungsim. J. Veselka. Prašau.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į 16 straipsnį. Jis yra susijęs su neapmokestinamuoju pajamų dydžiu. Iki šiol galiojusiame įstatyme buvo labai paprasta sistema, buvo 320 Lt neapmokestinamasis minimumas ir apskaita buvo paprasta: alga, atimi 320 Lt, daugini iš 0,24, ir aišku, kiek sumokėti. Žiūrėkite, ką jūs darote dabar. Dabar yra tokia formulė. Gyventojams taikomas metinis neapmokestinamųjų pajamų dydis lygus 5640, minus 0,2, padauginta – gyventojų metinės pajamos minus 9600. Aš paskaičiavau, kas 20 Lt mažėja, jeigu algą keli kas 20 Lt, neapmokestinamosios pajamos mažėja po 5 Lt. Ar jūs įsivaizduojate, kokią jūs sukuriate sudėtingą skaičiavimo sistemą, o dar reikia prognozuoti, ar tu mokėsi. Sakysime, jeigu tą mėnesį moki 800, tu prognozuoji, kad jam visus metus moki po 800, bet jeigu tu kitą mėnesį moki po 900, vėl prognozuoji, kad po 900 visus metus moki. Pasakykite, kas jus veda į tokias Amazonės džiungles, kad, taip sakant, velnias koją nusilauš. Todėl aš negaliu balsuoti už tokią sudėtingą sistemą. Aš išsilavinęs dar susigaudžiau. Bet jūs įsivaizduojate, kiek bus ūkininkų, kiek bus kitų atstovų! Čia, gerbiamieji, tikrai nežinau, kas jums pakišo tokią makalynę. Todėl aš siūlau balsuoti prieš ir tada grįžti ir pagalvoti, kad vis dėlto ši sistema – pliusų jokių, makalynės daug.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas pritaria 16 straipsniui.
Už balsavo 61, prieš – 27, susilaikė 12 Seimo narių. 16 straipsniui yra pritarta.
17 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nėra. Registruojamės ir balsuojame, kas už 17 straipsnį.
Už balsavo 69, prieš 26, susilaikė 8. 16 straipsniui yra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, 17 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti? V. P. Andriukaitis dėl straipsnio ar dėl viso? Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai, ką kalbėjo kolega J. Veselka, tai faktiškai šie abu straipsniai yra susiję. Įvesdami tokią sunkią skaičiavimo formulę 16 straipsnyje mes apsunkiname tų žmonių ir tų individualia veikla užsiimančių verslo subjektų situaciją, jie negalės pasisamdyti nei buhalterių, nei advokatų, nei teisininkų, nei kitų ir šiuo atveju tikrai su mokesčių administratoriais Mokesčių inspekcijoje turės daug problemų.
Kita vertus, pačios siūlomos pataisos apsunkins mažas pajamas gaunančių gyventojų ir individualių subjektų, užsiimančių ūkine veikla, padėtį ir tai dar labiau didins socialinę diferenciaciją. Todėl pritarti šiam 17 straipsniui, kaip ir 16 straipsniui, negalima. Ačiū.
PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuojame dėl viso straipsnio.
Už 17 straipsnį balsavo 65, prieš – 25, susilaikė 14. Straipsniui yra pritarta.
Dėl 18 straipsnio. Ar yra užsirašiusių kalbėti? Ne. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritaria 18 straipsniui?
Už – 68, prieš – 27, susilaikė 11. 18 straipsniui yra pritarta.
19 straipsnis. Registruojamės ir balsuojame, kas pritaria 19 straipsniui.
Už – 66, prieš – 22, susilaikė 14. 19 straipsniui yra pritarta.
20 straipsnis. Balsuojame, kas pritaria 20 straipsniui. Dėl motyvų L. Graužinienė. Prašom.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kadangi 20 straipsnis pradeda kalbėti apie deklaracijas, deklaracijų pateikimą, jų tvarką, tai noriu pasakyti, kad tiek daug buvo įdėta darbo ir tiek sukuistas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, kad, aš manau, tiek mokesčių administratoriams, tiek tiems, kuriems reikės teikti deklaracijas, mokėti mokesčius, bus ganėtinai sudėtinga iš šio įstatymo pataisų suprasti, ką norėjo įstatymų leidėjas pasakyti. Manyčiau, visas darbas bus sustojęs tol, kol centrinės mokesčių inspekcijos administratoriai išaiškins kiekvieną punktą detaliai, ką čia Seimas turėjo mintyje ir kaip reikia daryti. Visos deklaracijų formos turės būti pertvarkytos. Tai gana didelis darbas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo sausio 1 d. prasideda įsigaliojimas, tai manau, kad visi mes peržengiame sveiko protingumo ribas, priimdami tokius dalykus.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. J. Dagys – už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šioje salėje labai daug girdėjau kalbų apie diferencijuotus mokesčius. Formulės čia panaudotos tokios pat, kaip tuo atveju būdavo naudojamos. Todėl jeigu mes tikrai nuoširdžiai apie tai kalbame, tai reikia tik džiaugtis, kad tokio įstatymo pataisas mes priimame. O socialdemokratai gali tiesiog apmaudauti, kad savo laiku patys to nepadarė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Registruojamės ir balsuojame, kas už 20 straipsnį.
Už 20 straipsnį – 70, prieš – 26, susilaikė 11. Straipsniui yra pritarta.
Dėl 21 straipsnio ar yra norinčių kalbėti? Nėra. Registruojamės ir balsuojame dėl 21 straipsnio.
Už – 69, prieš – 19, susilaikė 14. Straipsniui pritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, dėl 23 straipsnio. Registruojamės ir balsuosime. Kolegos, stabdau balsavimą. Buvo teisinga pastaba, kad mes praleidome 22 straipsnį. Ar yra norinčių kalbėti dėl 22 straipsnio? Dėl motyvų. V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, 22 straipsnis papildomas savotiška sąvoka „nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir t. t.“. Žodžiu, gavęs pajamų iš individualios veiklos. Visiškai akivaizdu, kad tai apima viską: iš uždirbtas, ir gautas, nes jis gauna pajamas įvairiais būdais. Koks čia sviestas sviestuotas tas papildymas, kokia jo logika? Nėra jokios logikos, nes gautos pajamos apima viską: ir dovanas, ir paveldėjimą, ir uždarbį, uždirbtas pajamas, ir ką tik nori. Manau, kad pataisa visiškai nereikalinga.
PIRMININKAS. Dėl motyvų visi norintys kalbėjo. Registruojamės ir balsuojame dėl 22 straipsnio. Kas už?
Už – 70, prieš – 26, susilaikė 7. Straipsniui pritarta.
Dėl 23 straipsnio. Ar yra norinčių kalbėti? Tuoj įjungsime. L. Graužinienė. V. P. Andriukaitis užsirašė pirmasis. Prašom.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis straipsnis vėlgi susijęs su terminais, datomis ir šio įstatymo pataisų įgyvendinimu. Jeigu žvilgteltumėte į 2009–2010 m. išdėstymą, tai visiškai akivaizdu, kad šie terminai iš esmės yra per trumpi, kad visi, užsiimantys individualia ar kitomis veiklos formomis, visi Lietuvos gyventojai prisitaikytų prie mūsų įstatymu norimų pasiekti tikslų – mokesčių pakeitimo ir mokėjimo bazės išplėtimo. Todėl vargu ar galima joms pritarti. Jos ne techninės, jos yra esminės. Kaip žinote, Konstitucinis Teismas yra pasisakęs dėl to, kad svarstant mokesčių įstatymus visiems ūkiniams subjektams, fiziniams ir juridiniams asmenims turi būti užtikrintas teisinio tikrumo laikotarpis. Teisinio tikrumo laikotarpis čia yra aiškiai per trumpas. Mes turime labai rimtą koliziją su Konstitucinio Teismo paskelbtais principais. Todėl siūlau nepritarti 23 straipsniui.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl 23 straipsnio. Kas už?
Už – 69, prieš – 26, susilaikė 10. Straipsniui yra pritarta.
Dabar dėl viso įstatymo projekto. Registruojamės kalbėti dėl motyvų. Už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Mielieji šventiškai nusiteikę kolegos, aš maniau, kad mes visi vieningai pritarsime šiam įstatymo projektui, nes visi suprantame, kad sunkaus ligonio gydymui, o ligoniu šiuo metu įvardiju valstybės biudžetą ir finansus, reikia kompleksinių, įvairių priemonių. Dažniausia dauguma tų priemonių pačiam ligoniui būna skausmingos, nemalonios, nepriimtinos – vaistų gėrimas ir t. t. Kolegos, tuo nuo beletristikos pereisime prie rimtų dalykų. Man atrodo, kad vienintelė šio įstatymo kritika buvo dėl per sudėtingos formulės. Dviem kolegoms iš opozicijos trijų skaičių ir vieno kintamojo formulė pasirodė gerokai per sunki, kita kolegė įvardijo, kad suniokotas ar sujauktas projektas. Tačiau pagalvokime ir prisiminkime dar vieną dalyką – bazinį mėnesinį atlyginimą mes sumažinome. Jeigu nepriimsime šio projekto, tai mes visiems valdininkams mažiname atlyginimą, jūs už tai pasisakote?
PIRMININKAS. B. Vėsaitė.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, medicinoje yra toks principas: gydytojau, pirmiausia nepakenk. Socialdemokratai negali pritarti tokiam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymui, kai gaunantiems didesnius atlyginimus gyventojų pajamų mokesčio mažinimas yra daug naudingesnis. Tai tikrai ne socialdemokratinis principas. Mažus atlyginimus gaunantiems jūs paberiate trupinius.
Einam toliau. Gerbiamieji kolegos, jei tėvai nėra susituokę, gyventojų pajamų mokestis studentams nebus kompensuojamas. Sveikinu liberalus dar su viena liberalizmo pergale Lietuvoje.
Dėl gyvybės draudimo. Kur yra teisėti lūkesčiai žmonių, kurie apsidraudę gyvybės draudimu? Paprasčiausiai bus kreiptasi į Konstitucinį Teismą ir šis įstatymas, tiesą sakant, eis po paraliais, taip pat ir su pensijų fondais.
Gerbiamieji kolegos, aš darau išvadą: konservatoriai per septynerių metų laikotarpį be valdžios prarado kvalifikaciją, jeigu siūlo tokį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Negaliu balsuoti.
PIRMININKAS. Už – V. Bacevičius.
V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, prieš Kalėdas ir Naujuosius metus kviečiu priimti nors vieną tikrai visuomenei naudingą įstatymą. Gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 24 % sumažės iki 21 %. Argi tai nebus naudinga žmonėms? Manau, kad jie laukia šio įstatymo. Ačiū.
PIRMININKAS. Z. Balčytis – prieš.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Prieš Kalėdas daug kvietimų daryti gerus darbus, bet šis įstatymo projektas tikrai nebus tas, kuris bus priskaičiuojamas prie gerų darbų. Pirmiausia neapmokestinamas pajamų dydis. Praeitoje kadencijoje mes labai daug iečių sulaužėme kovodami už šeimos politiką, už gimstamumo skatinimą, buvo sudarytos darbo grupės ir priimtas sprendimas, kad vienam vaikui būtų taikomas vienas neapmokestinamas pajamų dydis, jeigu šeimoje yra du vaikai, tuos dydžius atitinkamai diferencijuoti. Šeimoms, auginančioms vaikus, tas laimėjimas buvo gana ryškus. Dabar įvedamas papildomas neapmokestinamas pajamų dydis nuo 100 iki 200 Lt, ir iš esmės ta labai gera idėja yra suniveliuojama. Jau buvo kalbėta apie tai, kad lyg ir įvedamas solidarumo mokestis, ir nepamokestinamas pajamų dydis, priklausomai nuo gaunamos pajamų sumos, varijuoja, o iš tikrųjų tai yra nei daug, nei mažai – 18 Lt išlošimas, ir ne daugiau. Taip pat yra keičiami daugelis apibrėžimų, įvairių sąvokų apibrėžimų, ir administruoti šį mokestį ateityje bus gana sudėtinga.
O dabar, mieloji dauguma, lyg ir vizualiai sumažinamas neapmokestinamas, atsiprašau, gyventojų pajamų mokestis iki 21 % nuo 24 %, bet iš tikrųjų tų 21 % įvedamas tam tikras papildomas apmokestinimas, mokamas į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą, plius 3 % prie 6. Iš tikrųjų mokestinė našta padidėja.
PIRMININKAS. Užsiregistravo kalbėti už. Ponia Graužiniene, jūs tikrai?
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Už, už, už.
PIRMININKAS. Taip, L. Graužinienė.
L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kad ir kaip būtų keista, bet reikia kalbėti, tenka kalbėti už, nes vis dėlto nors tarifas šiek tiek yra sumažintas. Jau nekalbėdama apie tai, ką kolegos išsakė, noriu pasakyti, kad visa kita, kas yra padaryta, kaip aš sakiau, sukuista tame įstatyme, tikrai neatperka to tarifo sumažinimo. Bet jau tiek to, pasižiūrėsime, kaip taikysite.
Bet noriu dar ką pasakyti prieš balsuojant dėl šio įstatymo. Jau kokią nesąmonę padarėt su individualia veikla, tai turbūt ir sugalvoti nebūtų galima daugiau. Tai individualią veiklą taip pat prilyginot individualios įmonės veiklai, nors visiškai kitokios teisinės formos yra. Bet čia jau jūsų atsakomybės reikalas. Kad nors vienas mokestis, be tų visų, kur didinom, šiek tiek amortizuotų vartotojų, gyventojų pajamas (tai vis dėlto mokesčio sumažinimas), aš visus kviesčiau balsuoti už. Vien tiktai dėl vieno straipsnio – kad nuo 24 % sumažiname iki 21 %.
PIRMININKAS. Prieš – J. Veselka.
J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinė to įstatymo siūlymo yda, kad vis dėlto jūsų požiūris buvo grynai aritmetinis. Jūs nematėte, kad visi įstatymai – tai viena visuma, keičiant juos reikia matyti visumą. Jūs šito nepamatėt, matydami, kad reikia progresinių mokesčių sistemą įvesti. Kitaip bet kokių socialinio teisingumo principų ir supaprastinimo pačios mokesčių sistemos negalima įgyvendinti. Užuot pasekę Europos šalių pavyzdžiu ir įvedę normalią, suprantamą, aiškiai administruojamą progresinę mokesčių sistemą, jūs įvedat progresinius mokesčius neapmokestinamajam minimumui. Kas… 20 Lt jeigu alga auga, kas mėnesį 5 Lt mažėja neapmokestinamasis minimumas. Todėl išeina, kad tie, kurie gauna 5 ir daugiau tūkstančius litų, daugiausiai iš jūsų sistemos išlošia. O juk jūsų noras buvo, kad išloštų daugiausia tie, kurie gauna iki 3 tūkst. Išėjo atvirkščiai.
Todėl, gerbiamieji, visą naštą, ką verslui, tai verslui… bet iš tų gyventojų, kurie neturi atliekamų pinigų automobiliams, įvairiems kurortams ir t. t., didindami kitus mokesčius jūs viską atimat su kaupu, tai, ką jūs, mažindami mokesčius ir neapmokestinamąjį minimumą, lyg leidote. O tiems, kurie daug gauna pajamų ir gali pataupyti, nepirkti mersedesų, jiems leidžiate sukaupti pinigus. Jau kaip sunku bus administruoti šią sistemą, aš nenoriu aiškinti. Ir štai humoristine forma šiek tiek pasakysiu, nes jūs rimtų argumentų nepripažįstat. Štai iki šiol Lietuvoje vyrai rengdavosi taip: švarką vilkdavosi per rankas, kelnes – per kojas, kepurę šitaip dėdavo. Nutarėt reformuoti vis dėlto, kad iš principo liktų tas pats, bet kelnes mautųsi per galvą.
PIRMININKAS. Laikas baigėsi.
J. VESELKA (TTF). Žinote, tikrai geras pasiūlymas, nes taip maunant kelnes nereikės kepurės ir šaliko. Ekonomija yra, bet užpakalis bus nuogas. Štai visa jūsų mokesčių sistema.
PIRMININKAS. Už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Juliau, visų pirma reikia turėti kelnes, norint jas kaip nors mautis. Deja, situacija, kurią paveldėjom, yra tokia, kad kyla klausimas, ar tas kelnes dar turi Lietuvos žmonės. Tai čia pirmas dalykas. Dabar kartais kelnes galima turėti ir tokias, kurios tikrai yra kur kas patogesnės už kokias nors visiems vienodai sukirptas. Mes ir bandom sukurti tokią sistemą, kuri būtų patogi, patogi žmogui visų pirma, ne valdininkui, ne mokesčių administratoriui, bet žmogui. Ir šioje vietoje, suprantu, ypač socialdemokratai yra karštai sunerimę, nes mes realiai, daug nekalbėdami pradedame įgyvendinti progresinę mokesčių sistemą. Tai, dėl ko tiek daug yra kalbėję socialdemokratai ir niekaip negalėję pajudėti į priekį, mes pradedam įgyvendinti. Iš tiesų tai reiškia, kad, įgyvendinus šią mokesčių sistemą, tiems, kurie uždirba nedaug, neapmokestinamasis minimumas bus tikrai labai pakeltas. Jie pajus tą valstybės paramą būtent tokiu būdu.
Antras dalykas, ką aš noriu pasakyti, yra tai, kad ši mokesčių sistema realiai valstybės resursus, kurių nėra tiek daug, kaip paramą žmogui sutelkia tiems, kuriems ta parama yra tikrai reikalinga. Pirmas dalykas – neapmokestinamojo minimumo neigiamas progresyvumas jau telkia paramą kaip tik nedaug uždirbantiems. Antras dalykas – neapmokestinamojo minimumo augimas kartu su vaikų skaičiumi, didelis augimas, vėlgi reiškia, kad tiems, kuriems ta parama reikalinga, jinai tikrai bus kur kas didesnė negu tiems, kurie ir taip gerai gyvena. Gerbiamieji socialdemokratai, aš raginu jus peržengti per savo galbūt ir užgautas ambicijas ir paremti tokį įstatymo projektą, kuris yra naudingas, naudingas ir teisingas. Teisingas dėl to, kad jis padeda tiems, kurie gyvena vargingiau. Naudingas dėl to, kad taupo valstybės resursus. Gerbiamieji, aš siūlau bendru sutarimu priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Paskutinis užsirašęs kalbėti prieš – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tik, aišku, nesuprantu, kaip įvedant mokesčius galima taupyti kažkokius resursus. Bet aš ne apie tai. Jeigu kalbėtume konkrečiai apie šį įstatymo projektą, tai noriu pabrėžti, kad tokie įstatymų projektai turėtų būti svarstomi nors keletą savaičių. Aš atsimenu, kai stojant į Europos Sąjungą vien Pelno mokesčio įstatymo projektas buvo svarstomas Biudžeto ir finansų komitete tikriausiai pusantro mėnesio. Vakar labai atidžiai perskaičiau šį įstatymo projektą gal du kartus, teko padiskutuoti ir su kai kuriais kolegom, ir su J. Veselka. Žinot, yra labai daug klausimų, kuriuos reikėtų išdiskutuoti su įstatymo projekto rengėjais, nors jis man nėra naujiena. Ta tvarka yra daugeliui ekonomistų žinoma.
Kur glūdi tam tikri pavojai? Pasižiūrėkit, jeigu žmogui bus taikomas NPD arba 370 litų, arba 420 litų, gaunant tam tikrą darbo užmokestį, nes čia bus avansu mokamas gyventojų pajamų mokestis, ir po septynių mėnesių jam bus pakeltas truputį atlyginimas. Metų pabaigoje išmoka premijas, o pasibaigus metams bus perskaičiuojamos gyventojų pajamos, gautos pagal darbo santykius, ir paaiškės, kad jam nepriklausė NPD pirmus septynis mėnesius. Kaip tas žmogus reaguos, kai jam reikės vėl grąžinti mokesčių inspekcijai, nes čia kiekvieno žmogaus metams pasibaigus bus peržiūrimos pajamos? Aišku, bus ir atvirkštinių variantų, kai mokesčių inspekcija jam sugrąžins. Čia yra ta sistema, kuri yra įdiegta turtingose šalyse arba Jungtinių Amerikos Valstijų turtingose valstijose. Tai vienas variantas.
Kitas variantas, apie ką jūs kalbat, kad yra parama. Žiūrėkim, jeigu 800 Lt yra taikomas NPD, o nuo 801 Lt yra nebetaikomas, bus irgi tokių atvejų, kai realus tarifas bus nebe 21 %, bet gal 24 % arba 25 %. Čia tik padedam tiems, kurie gauna didelį darbo užmokestį, jam NPD netaikomas, tai tas 21 % tarifas yra laimėjimas. Aišku, galėčiau ir daugiau dar išvardyti tam tikrų neatitikimų arba to, kas sukeltų didelių diskusijų. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuomonės dėl motyvų išsakytos. Balsuojam dėl viso įstatymo projekto.
Už – 77, prieš – 27, susilaikė 12. Įstatymas, kurio projekto Nr. XP-3425(4), priimtas.
Gerbiamieji kolegos, siūlau grįžti prie mūsų darbotvarkės klausimo 1-4. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo mums liko 2 straipsnis, mums liko apsispręsti dėl dviejų pataisų. Su komiteto išvada susipažinta. Komitetas rekomenduoja pritarti kolegos G. Songailos pateiktam pasiūlymui. Noriu priminti, kad Seimas priėmimo stadijoje pritarė abiem pataisom – ir G. Songailos, ir Seimo nario V. Matuzo. Mes neturime kito varianto, kaip tik alternatyviu balsavimu ištaisyti šią situaciją, Seimas turi apsispręsti, nes viena pataisa prieštarauja kitai. Aš paaiškinsiu, ką turiu omeny. V. Matuzas siūlo išbraukti tas vietas, kurias G. Songaila siūlo palikti. Mes dabar kitaip negalime išeiti iš tos situacijos, nes taip Seimas pateko į tam tikrą koliziją. Tik alternatyvus balsavimas gali išspręsti šią koliziją.
Dėl motyvų buvo kalbėta. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jūs neklaidinkite Seimo. Atidžiau įsiskaitykite į gerbiamojo V. Matuzo pateiktas pataisas ir į G. Songailos pateiktas pataisas. Jeigu jūs kartu skaitysite, jos viena kitai neprieštarauja ir nėra jokia alternatyva. Faktiškai šios abi įstatymo pataisos priimtos, reikia balsuoti tik už straipsnį – arba priimame, arba nepriimame. Kitu atveju bus akivaizdžiai pažeistas Statutas ir vis tiek turėsite grįžti į šią procedūrą. Etikos ir procedūrų komisija, man atrodo, nevienareikšmiai pasakys, kad taip šiurkščiai pažeistas Statutas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Gražuli, jeigu jūs ateitumėte, mes jums parodytume konkrečiai tą vietą, kuri dubliuojasi, t. y. abi pataisos prieštarauja vienai kitai, nedidelė dalis, bet prieštarauja.
Gerbiamieji kolegos, aš dar noriu patikslinti. Pirmiausia buvo balsuota dėl V. Matuzo pataisos ir jai buvo pritarta. Iš esmės mes net negalėjome balsuoti dėl G. Songailos pataisos. Kolegos, nutraukiu diskusijas. (Balsai salėje) Nutraukiu diskusijas ir balsuosime alternatyviai.
R. SMETONA (TTF). Pirmininke, dėl vedimo tvarkos jūs turite teikti.
PIRMININKAS. Prašom. Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis R. Smetona.
R. SMETONA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį į jūsų paties ką tik neseniai pasakytus žodžius dėl komiteto sprendimų. Kaip jūs sakėte, jie buvo tokie, po to, jūs sakėte, po komiteto sprendimų, po to vakar Seimas balsavo pritardamas abiem, taip jūs sakėte? Taip. Štai šiandien mums išdalytas dokumentas – Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio protokolas, kuriame komitetas nusprendžia pritarti G. Songailos ir kitų Seimo narių pataisai ir nepritarti Seimo nario V. Matuzo siūlymui, jis yra gruodžio 23 d., t. y. šiandien, t. y. po Seimo balsavimo. Mes vadovaujamės šiuo komiteto sprendimu – gruodžio 23 d. Yra akivaizdus komiteto sprendimas – pritarė G. Songailos sprendimui. Jūs dabar galite pasiūlyti tik viena, ar Seimas sutinka pritarti komiteto šiai išvadai.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, šis komiteto posėdžio išrašas mūsų neįpareigoja elgtis taip, kaip jūs pasiūlėte. Jis yra rekomendacinio pobūdžio. Vienintelė išeitis, Seimo posėdžio pirmininko siūloma išeiti iš tos situacijos, yra balsuoti alternatyviai. Kolegos, nutraukiu diskusijas. Mūsų laukia ilga darbo diena. Todėl siūlau balsuoti alternatyviai. Kas palaiko V. Matuzo pataisas, balsuoja už, kas palaiko G. Songailos pataisas, balsuoja prieš. Registruojamės ir balsuojame. Alternatyvus balsavimas. (Šurmulys salėje) V. Matuzo – už, G. Songailos – prieš. Kas palaiko šias pataisas?
Už – 61, prieš – 49. Taigi pritarta V. Matuzo pataisai.
Dabar turime apsispręsti dėl viso 2 straipsnio su V. Matuzo pataisa. Registruojamės ir balsuojame. Kolegos, kas pritaria 2 straipsniui su V. Matuzo pataisa?
Už – 67, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta 2 straipsniui.
Dėl vedimo tvarkos – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia noriu paprašyti, kad jūs šiek tiek pažiūrėtumėte ir į kairę ar į dešinę, kai sėdite ten tribūnoje, nes jūs žiūrite tik į priekį ir į kairę. Tai pirmas prašymas.
Antra. Aš norėčiau jums priminti, kas yra alternatyva. Kai mes svarstėme sutampančių su poilsio dienomis nukėlimą, kai mes nubalsavome už pono J. Razmos, kad būtų pridėta prie atostogų, o už pono A. Čapliko, kad būtų nukeltą į Kalėdų laikotarpį, štai čia buvo alternatyva. Jeigu iš penkių straipsnių išbrauki keturis, o palieki tik vieną, tai jokios alternatyvos čia nėra. Todėl jūs piktnaudžiaujate savo padėtimi, ir mes priversti kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją.
PIRMININKAS. Kolega, jūs tikrai turite tokią teisę. Prašom. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia kreipiuosi į jus, kaip į posėdžio pirmininką. Dar nebuvo tokio atvejo, kad mes turėtume aiškią komiteto išvadą, už ką komitetas pasisako ir kam jis prieštarauja.
PIRMININKAS. Ne išvada, čia išrašas, jus patikslinu.
J. OLEKAS (LSDPF). Tuo metu mes balsuojame už komiteto poziciją arba prieš ją. Šiuo atveju jūs pradedate naują tradiciją. Man atrodo, kad labai įklampinsite posėdžių pirmininkus ateityje, kai mes balsuosime alternatyviai, o komitetai jau bus apsisprendę.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Juozai, jūs puikiai žinote, kad komiteto išvada nuo išrašo skiriasi. Dar kartą noriu atkreipti jūsų dėmesį. Gerbiamieji kolegos, pastraipsniui… Prašom. Gerbiamasis Seimo narys per šoninį mikrofoną.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir posėdžio pirmininke taip pat, prisiminkite, kas buvo vakar, dėl ko buvo paimta pertrauka. Šiame straipsnyje mes balsavome už siūlymus. Pirma buvo balsuota už V. Matuzo siūlymą, Seimas pritarė, po to buvo balsuota už G. Songailos siūlymą. Seimas taip pat pritarė. Dėl ko buvo paimta pertrauka? Būtent remiantis Statuto 131 straipsnio 1 dalimi, kad būtų suderinta, ir komitetas suderino. Ką jūs šiandien padarėte pirmininkaudamas? Padarėte visiškai priešingai. Biudžeto ir finansų komitetas suderino, jūs neteikėte Biudžeto ir finansų komiteto suderintos pozicijos Seimui. Jūs padarėte savivalę. Todėl Etikos ir procedūrų komisija turės išspręsti tą klausimą.
PIRMININKAS. Prašom. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, net ir pralaimėjus balsavimą, nereikia ilgai mojuoti kumščiais. Gerbiamasis pirmininke, yra Statuto straipsnis, kuris leidžia jums niekam nebeduoti kalbėti dėl vedimo tvarkos arba dėl motyvų. Siūlau kalbėti dėl balsavimo motyvų, tai 4 – už, 4 – prieš, ir einame toliau.
PIRMININKAS. Vis dėlto aš suteiksiu žodį dviem, stovintiems prie mikrofono. Prašom. Ponas Ž. Šilgalis.
Ž. ŠILGALIS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš dėl teisybės noriu pasakyti, kad šiandien komiteto posėdyje buvo tik tas vienas klausimas. Jis buvo sušauktas tam, kad būtų sprendimas. Bet turbūt tik kai kurie komiteto nariai, tarp jų ir pirmininkas, tikėjosi kitokio sprendimo. Aš, kaip komiteto narys, nebuvau į šį posėdį, nes žinoma mano išankstinė nuostata, aš jos nuosekliai laikiausi ir nekeičiau, aš net nebuvau pakviestas, o sužinojau atsitiktinai. Negavau kvietimo nei elektroniniu paštu, nei žinute, nei telefonu. Taigi spręskite patys. Mano supratimu, kad ir kaip būtų, – pozicija, opozicija, bet yra demokratija, ir tam tikri principai turi galioti. Todėl Etikos komisija turėtų čia pasižiūrėti.
PIRMININKAS. Tokiu atveju, jūs turite teisę kreiptis į Etikos komisiją, jeigu jūs teisus. Dabar norėčiau suteikti žodį S. Pečeliūnui. Paskutinysis.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos iš opozicijos, turintys didesnę parlamentinę patirtį. Labai jūsų prašyčiau neklaidinti ir nevedžioti už nosies pirmą kadenciją čia esančių. Tokių situacijų, kai dėl kurio nors straipsnio būdavo balsuojama ir į vieną, ir į kitą pusę, ir po to komitetas siūlydavo po pertraukos apsispręsti galutinai, alternatyviai, kokios pozicijos Seimas yra iš tikrųjų, buvus ne viena, ne dvi ir ne trys beveik per visus 18 m.
Mielieji kolegos, neieškokite to, ko nepametę, arba neargumentuokite to, ko tiesiog nežinote. Pasiskaitykite stenogramas per visus 17 m., ir man atrodo, kad ten bus atsakyta į visus procedūrinius jums neaiškius klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis žodį gauna komiteto pirmininkas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, ką Ž. Šilgalis sakė, kad nebuvo informuotas apie posėdį, tas yra netiesa. Aš jam vakar sakiau, kad šiandien bus posėdis, ir Danguolė išsiuntė visiems SMS pranešimus, tai pirmas dalykas. Antras dalykas, posėdyje aš aiškiai sakiau, kad tai yra konsultacinio tipo balsavimas. Jūs pats galite tai paliudyti, gali tai ministras paliudyti, visi gali paliudyti. Prašome sakyti nors tiesą. Labai ačiū. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, rašomės dėl motyvų. (Balsai salėje) Dėl viso įstatymo projekto yra užsirašiusių. Petrai Gražuli, jūs pasisakote už? (Balsai salėje) Prašau. Prašau kalbėti už.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, iš tikrųjų K. Glaveckas antrą kartą kalbą apie kažkokį bandomąjį balsavimą. Ar čia buvo bandomasis balsavimas, ar čia nebuvo bandomasis balsavimas, ar čia tikras, sunku pasakyti.
Kitas dalykas – dabar kažkas kažką vedžioja už nosies. Mielieji, jūs tautą vedžiojate už nosies. Jūs savo rinkimų programoje neįrašėte nė vieno punkto, kad jūs sunaikinsite žiniasklaidą, uždrausite lietuvišką žodį, to jūsų programoje nebuvo įrašyta, bet jūs darote tai, ką caras darė okupacijos metais, ir tai nedrįso, tada dar galėjo bent spaudą nešti iš Tilžės į Lietuvą, gabenti maišais, o dabar ir tai jūs apmokestinate. Kokia čia jūsų krikščioniška moralė? Apie ką jūs čia kalbate? Kokiu keliu jūs einate ir kur jūs vedate tautą! Ačiū Dievui, kad seniai palikau šitą partiją ir kad nesu su jumis kartu. Aš manau, kad nuo jūsų nusigręš ir visa tauta – tokiu būdu ir tokius mokesčius jūs įvedate!.. (Plojimai)
PIRMININKAS. Šią kalbą traktuosime kaip pasisakymą prieš. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu dar kartą pasakyti, kad mes šiandien balsavome dėl aiškios komiteto nuomonės, pagal kurią pritarta vienai įstatymo pataisai, o nebuvo siūlomos alternatyvos. Todėl čia yra netiesa, ir komitetas, matyt, turės išsiaiškinti, kaip yra teikiama.
Bet dabar iš esmės. Mes, tiksliau, dauguma krikščionių demokratų, šiandien nori dar kartą pasielgti fariziejiškai. Vienas klausimas įtrauktas į darbotvarkę – dėl Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio minėjimo komisijos, kita ranka mes per tuos lietuviškus rašmenis trenkiame mokesčių kūju.
Mielieji kolegos, knygų leidėjai aiškiai kreipėsi į jus, kad leidyba yra išimtinai smulkus verslas, kad faktiškai šie mokesčiai atims galimybę spausdinti ne komercinio pobūdžio knygas, kad tai sumažins daugelio vertingų knygų vertimą į lietuvių kalbą, kad padidintas pridėtinės vertės mokestis sumažins lietuvių kalbos funkcionavimą.
Mielieji kolegos, jūs patys siūlėte paremti smulkųjį ir vidutinį verslą šiuo atveju jūs elgiatės visiškai priešingai. Todėl niekaip negaliu sutikti, kad dėl keliolikos ar keliasdešimt litų jūs taip nubrauksite lietuvybę. Aš nežinau, kaip jaučiasi tautininkai, kaip jaučiasi krikščionys demokratai, bet konservatorių buldozeris tikrai per juos važiuoja, kaip per visą Lietuvą.
PIRMININKAS. Už – S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, aš norėčiau jums artėjant Sąjūdžio renginių įvairiom metinėm priminti vieną tuo metu labai populiarų šūkį ir lipduką, kurį daugelis iš jūsų turbūt ant spintelių buvote prisiklijavę: „Tik nereikia mūsų gąsdinti“. Vis puikiai suprantame, kas už ką ir kodėl, ir kaip balsuoja. Jeigu norite remti stambiuosius, kurie yra dabar išsiskaidę per smulkiuosius ir taip diktuoja visiems ir jums, mielieji politikai anoje salės pusėje, ir jūs jų klausote, tai bent tą viešai deklaruokite, ir nevedžiokite nieko už nosies. O gąsdinti mūsų nereikia, nebebijome, perėjome ir karus, ir marus, ir komunizmą, išliksime ir išgyvensime. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš įstatymo projektą Z. Balčytis. Atsiprašau, V. Mazuronis prieš tai.
A. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Aš džiaugiuosi girdėdamas Saulių, kad krikščionys demokratai jau nieko nebijo. Teisingai ir nebijokite. (Balsas salėje:„Nei Dievo nebijo, nieko!…“) Bet aš norėčiau kreiptis į Prisikėlimo partijos atstovus, į prisikėlimo frakciją. Vakar, kai jūs balsavote vienaip, jūs iš tikrųjų „prisikėlėte“. Šiandien, kai jums išlaužė rankas, ir jūs balsuojate visai kitaip, jūs „suklupimo“, o ne Prisikėlimo partija, tai gal jums tada iš viso reikėtų pasivadinti klupinėjanti partija. Iš ryto prisikelia, vakare suklumpa. Kviečiu, atsipeikėti, kol dar ne vėlu.
Mielieji kolegos, iš tikrųjų aš nesakysiu argumentų, kuriuos jau paminėjo, bet mes turime puikiai suvokti, kad, priimdami tą įstatymą, žalos mes visi ir jūs, valdančioji dauguma, kuriai aš nuoširdžiai linkiu sėkmės ir minimalaus pasipriešinimo, kad jūs padarytumėte Lietuvai, ką nors gera… Jūs sau žalos pasidarysite daug daugiau negu naudos. Aš tikrai kviečiu nedaryti tų žingsnių, kuriuos jūs siūlote daryti priimdami tuos įstatymus. Jūs turite dar 30 sekundžių ar 2 min. apsigalvoti. Apsigalvokite, kol ne vėlu, – draugiškas patarimas.
PIRMININKAS. Z. Balčytis – paskutinysis kalbantis prieš.
Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Emocijos liejasi ir kuo toliau, tuo daugiau, nes pasiūlyti sprendimai iš tikrųjų kelia diskusijas ne tik visuomenėje, bet taip pat ir tarp mūsų. Tikrai čia niekas nesiruošia vienas kito gąsdinti, tačiau mes taip pat privalome įspėti valdančiąją daugumą, kad šis įstatymo projektas atneš, kaip ir buvo minėta, didelę žalą smulkiam ir vidutiniam verslui ir ypač mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Lengvatos, kurios yra naikinamos šiuo įstatymo projektu, turės didelę įtaką tam tikrom plataus vartojimo prekėms ir paslaugų kainoms. Mes gyvename ne šiaip sau užsidarę kiaute, mes gyvename konkurencijos sąlygomis, aplinkui yra mūsų kaimynai, kitos valstybės, kurios yra ir bus visada suinteresuotos, kad mūsų įstatymų projektai leistų jiems ateityje užimti tam tikrą rinkos dalį. Tai šitas Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme kai kurių lengvatų panaikinimas, kurios buvo įvestos, kaip minėjau, ne iš gero gyvenimo, o kad būtų apgintos kai kurios verslo sritys, kai kurios šakos nuo konkurencijos, tam tikrų iškraipymo principų, leis užimti mūsų rinkos dalį, taip pat ir pabloginti daugelio žmonių gyvenimo ir darbo sąlygas. Ypač periodinių laikraščių, buvo 5 %, dabar daroma 9 % PVM, meno, kultūros renginiams panaikinome, panaikinome įvairias lengvatas turizmo paslaugoms, taip pat ir viešbučiams, ir daugeliui kitų dalykų. Tikrai siūlau ir iš valdančiosios daugumos konstruktyviai mąstančius nebalsuoti už šį įstatymo projektą po priėmimo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje)
Gerbiamieji kolegos, už – 64, prieš – 2, susilaikė 2. (Balsai salėje) Prašau. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu prašau perbalsuoti, nes R. J. Dagys nespėjo balsuoti.
PIRMININKAS. Prašymas pagrįstas. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir dar kartą balsuojame. Kas už įstatymo projektą?
Balsavimą dėl įstatymo priėmimo atidedame. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Kiek žinau, mes pildėme savo viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijas. Šiuo atveju turbūt reikėtų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisijos pirmininką ir išsiaiškinti, ar tiktai kai kurie Seimo nariai, balsavę už šį įstatymą, nėra patekę į interesų konfliktą. Šis Pridėtinės vertės įstatymas apima daug sričių, šiuo atveju manau, kad mes turėtume labai jautriai pažiūrėti, ar visi salėje esantys tikrai gali už jį balsuoti.
PIRMININKAS. Tai buvo kolegos nuomonė.
Gerbiamieji kolegos, siūlau daryti… (Balsai salėje) Dabar siūlau nedaryti mūsų darbotvarkėje numatytos pertraukos, nes mes dar turime laiko iki 14.30 val. Turiu omenyje, kad mes galėtume svarstyti rezervinius arba kitus popietinius klausimus. Taigi 1 rezervinis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Baltijos kelio 20-mečio metais“ projektas Nr. XIP-140. Pranešėjas – M. Adomėnas.
Prašau trumpą repliką, kol ateis pranešėjas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kol ateina pranešėjas. Aš taip supratau, kad visa pusė, kuri nebalsavo, įžvelgė savo interesų konfliktą. Ačiū, kad jūs taip gražiai jį deklaravote.
PIRMININKAS. Prašau, M. Adomėnas pateiks projektą.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, 2009 m. yra daug kuo svarbūs, tai yra Tūkstantmečio metai ir 60 metų nuo Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos deklaracijos, kuri yra svarbus dokumentas, pasirašymo. Taip pat, deja, jie yra sunkūs krizės metai, bet tai neturėtų mums užtemdyti dar vienos prasmės, kuri yra labai svarbi mūsų kelyje į nepriklausomybę, į tą valstybę, kuria dabar esame, – tai Baltijos kelio 20-mečio. Baltijos Asamblėja siūlo jį paminėti, nes tai yra visų trijų Baltijos tautų: Lietuvos, Latvijos ir Estijos, vienybės ženklas. Vienybės ženklas, kuriuo trys tautos pademonstravo savo taikų ryžtą išsivaduoti iš sovietų imperijos. Taigi Baltijos Asamblėja mano, kad yra laikas atnaujinti tą solidarumo ženklą, deramai paminėti Baltijos kelio 20-metį, ir siūlo paskelbti 2009 m. Baltijos kelio 20-mečio metais. Tai jokiu būdu neprieštarauja tam, kad šie metai bus Tūkstantmečio metai ir Lietuvos kovų sąjūdžio metai. Tai yra skirtingi įvykiai, kuriuos kiekvienas švęsime savaip. Siūlau pritarti šiam nutarimui.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, už gražią iniciatyvą ir nutarimo projekto pristatymą. Aš jį palaikau, nes tai buvo mūsų tautos prisikėlimo metai. Tai labai graži akcija, kurią tikrai verta paminėti.
Aš turiu vieną klausimą. Ką jūs manote dėl metų finansavimo, nes paprastai, skelbdami kiekvienu nutarimu tokius metus ar panašiai, galvojame apie biudžetą, kuris galėtų būtų tam reikalingas? Ar turite kokių pamąstymų, kiek tai galėtų kainuoti ir kaip tai galėtų atrodyti?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kaip minėjau, šie metai taip pat yra ir nelengvos ekonominės situacijos metai. Baltijos Asamblėjoje aptardami šį klausimą nusprendėme, kad kiekvienos šalies Vyriausybė turėtų spręsti, kiek konkrečiai tam galėtų skirti. Be abejo, orientuosimės į tai, kad kuo daugiau renginių būtų galima organizuoti remiantis visuomeniniu biudžetu, vietos iniciatyvomis. Lygiai taip pat ir Baltijos kelias buvo vietos bendruomenių iniciatyva, pačių žmonių iniciatyva, taigi kreipsimės į savivaldybes, į tas vietoves, per kurias ėjo Baltijos kelias, kad kaštai Lietuvos valstybės būtų kuo mažesni. Tie, kaštai apie kuriuos čia kalbame, yra susiję nebent su valstybės vadovų vizitais į kaimyninę šalį Baltijos kelio metu, bet tai jokiu būdu ne grandiozinių renginių kaštai, apie kuriuos čia kalbame.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar dėl balsavimo motyvų J. Olekas užsirašęs kalbėti už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu tvirtai palaikyti šį kolegos pasiūlymą, nes mūsų istorinė atmintis dar tokia neilga, bet mena, kaip gražiai Lietuvos, Estijos, Latvijos žmonės rinkosi parodyti tą vienybę ir išreikšti tvirtą valią mūsų kelyje į laisvę. Kai kas yra išlikę mūsų atmintyje, kai kas yra perduoda jaunesniajai kartai, vienais kitais pasakojimais, fotografijų ir kino filmų štrichais, pakelėje dar matyti pastatyti kryžiai ar paminklai, tačiau kai kas jau nueina ir užmarštin, todėl tokia iniciatyva paminėti šio mūsų bendro veiksmo 20-metį yra labai sveikintina. Kviesčiau visus jai pritarti.
Papildomai norėčiau kreiptis į teikėją ir turbūt į Ministrą Pirmininką, kuris yra vienas iš to kelio styguotojų, kad Vyriausybė prisiimtų tam tikrą finansinę naštą ir padėtų prasmingiau įmažinti šį 20-metį, kuris buvo toks svarbus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonėms. Manau, reikėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę, nes šis kelias buvo kaip tik kelias į nepriklausomybę, į lietuviškos valstybės atkūrimą ir į lietuviškos vyriausybės turėjimą. Todėl kreipiuosi į Ministrą Pirmininką, kad iš to rezervo dalies dalis būtų skirta Baltijos kelio 20-mečiui paminėti. Ačiū.
PIRMININKAS. Kadangi pasisakančių prieš nėra, ar galėtume?.. (Balsai salėje) Yra. Seimo Pirmininkas A. Valinskas.
A. VALINSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tiesų aš ne prieš, kad būtų paminėta ta įspūdinga akcija, kuri sujungė visas šalis. Baltijos Asamblėjoje mes kalbėjome su atstovais iš Estijos, taip pat su Saimos vadovu iš Latvijos. Iš tiesų rugpjūčio mėnesį numatyta daug renginių, kad būtų pažymėtas šis įvykis. Bet ar mes suteiksime dar daugiau jam reikšmės, paskelbdami tuos metus dar ir Baltijos kelio 20-mečio metais? Aš siūlyčiau tiesiog pažiūrėti realybei į akis ir prisiminti vakarykštį pasiūlymą. Mes galime įtraukti tą įsimintiną įvykį ir rugpjūtį pavadinti Lietuvos tūkstantmečio metų mėnesiu – būtent Baltijos kelio 20-mečio mėnesiu. Nes tų daugybės pavadinimų žmonės nesupras, kieno metai, dar Vilnius – Europos kultūros sostinė ir t. t. Iš tiesų metai yra Lietuvos tūkstantmečio ir tas 20-metis telpa į tūkstantį metų. Tai yra ta gyvoji istorija. Gal neprikabinkime labai daug tiems metams etikečių, paprasčiausiai paskelbkime tų metų mėnesį, būtent rugpjūtį, Baltijos kelio 20-mečio mėnesiu ir skirkime visus renginius būtent tą mėnesį jam. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria minėtam nutarimo projektui po pateikimo?
Už – 42, prieš – 3, susilaikė 8. Po pateikimo nutarimo projektui yra pritarta. Pagrindiniu siūlau Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą. Galime pritarti? Žinoma, svarstytume pratęstoje sesijoje. Galime dėl to sutarti?
Toliau. Replika po balsavimo P. Auštrevičius.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į kolegos J. Oleko pastabą, kad Vyriausybė turėtų atverti piniginę finansuojant 20-mečio minėjimą. Bet aš tikiuosi, tai išlaidos nebus susijusios, tarkime, su greitkelio nuo Panevėžio iki Talino nutiesimu. Mes galėtume ir tai finansuoti, gražiai įprasmindami tą įvykį. Aš manau, latviai ir estai labai pasveikintų mūsų tokį dosnumą, tai neperžengiant proto ribų, atsižvelgiant į sunkmetį. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, siūlau svarstyti kitą rezervinį r-2 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl 2009 metų paskelbimo Lietuvos tūkstantmečio metais“ projektą. Pranešėjas – V. Stundys. Ar yra? Prašau. Svarstymo stadija.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Paties projekto pateikimas buvo padarytas dar anos kadencijos komiteto. Taigi po komiteto posėdžių iš esmės pritarta Biudžeto ir finansų komiteto pozicijai tikslinti projektą. Aišku, veiksmas šiek tiek pavėluotas, tačiau visiškai simboliška, kad metus pabaigsime 2009 metus paskelbdami. Tūkstantmečio metais. Mūsų kartai, Lietuvai tenka ypatingas įvykis išgyventi tokią mūsų Lietuvos valstybės vardo sukaktį. Tiesiog kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Pranešėjo nėra, tačiau turime komiteto išvadą. Komitetas pritarė Seimo nutarimo projektui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui išbraukti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį. Pagrindinis komitetas pritarė šiam pasiūlymui.
Gerbiamieji kolegos, po svarstymo galėtume sutarti bendru sutarimu? Yra prieštaravimų. Jūs dėl vedimo tvarkos ar dėl motyvų? Jeigu dėl motyvų, sėskite į vietą. Prašau, G. Songaila.
G. SONGAILA (TS-LKDF). Jeigu galima, kadangi jūs vis atkakliai neduodate man kalbėti, tai aš noriu pasakyti, kad negalėjau užsirašyti, nes neteisingai buvo ekrane šitas dalykas. Bet tik viena pataisa, kad Lietuvos vardo tūkstantmečio, o ne Lietuvos tūkstantmečio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas, bet jis suformuluotas žodžiu. Ar mes galime pritarti? Redakcinio pobūdžio. Aš manau, kad pasiūlymas logiškas. Seimas gali bendru sutarimu pritarti pasiūlymui, pasakytam kolegos G. Songailos. D. Kuodytė.
D. KUODYTĖ (LSF). Jeigu būtume visai tikslūs, o to reikėtų, tai vardo paminėjimo tūkstantmetis.
PIRMININKAS. Pasiūlymas yra dar labiau patobulinti. Siūlo dar patobulinti pasiūlymą. Irgi redakcinis pasiūlymas. Ar yra dabar nuomonių dėl šito pasiūlymo? Kolegos, per šoninį mikrofoną. Ar yra prieštaraujančių? Buvo siūlymas Lietuvos vardo paminėjimo…
V. STUNDYS (TS-LKDF). Man atrodo nereikia nusismulkinti, Lietuvos vardo. O kaip tas vardas atsirado, ar paminint ar dar ką nors padarant, tai yra procedūra. O šiaip tai mes kalbame, kad Lietuva nuo tada prasidėjo.
PIRMININKAS. A. Valinskas. Atsiprašau.
A. VALINSKAS. Dėkoju. Iš tiesų galimas ir antrasis variantas, bet jis tikrai nėra būtinas, nes panašiai, kaip, sakysime, žmogaus gimimo 60-metis ar žmogaus 60-metis. Kadangi vardas atsiranda jį paminėjus, tai gali būti vardo tūkstantmetis, vardui yra tūkstantis metų. Aš manau, kad gali būti ir su minėjimu, bet tikrai tas žodis nereikalingas. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, galbūt galėtume nutraukti šią diskusiją. Aš manau, kad likime prie pirmo pasiūlymo, kolegos G. Songailos pasiūlymo. Redakcinis pataisymas – Lietuvos vardo. Ar galėtume dabar, nes Seimo Pirmininkas siūlo skubos tvarką, ar galime pritarti po svarstymo? Yra siūlymas nagrinėti skubos tvarka. Gerbiamasis kolega Juozai Olekai, jūs tikrai galite kalbėti už. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Man, kaip ir G. Songailai, atrodo, kad šiek tiek per greitai nutraukiama galimybė kalbėti diskusijose, nes mes nelabai galime sekti, kada koks klausimas eina. Manau, kad ši diskusija, kuri prasidėjo per šoninį mikrofoną, būtų visiškai gerai, jeigu būtų diskutuojama iš tribūnos.
Iš esmės ką aš noriu pasakyti. Remdamas metų paskelbimą, tikrai turiu abejonių dėl dabar išdėstytų minčių, dėl įvairių vardo keitimų ir kaip tai bus pristatoma. Jeigu pažiūrėtume į logotipus, kurie jau dabar sukurti, tai jie eina kaip Lietuvos tūkstantmečio. Ir spaudoje yra, ir mūsų televizijos ekranuose matome kalbančius mūsų tautiečius iš įvairių valstybių, kur minimas Lietuvos tūkstantmetis. Iš esmės tai yra klaidinga. Bet jeigu žiūrėtume įtaigos prasme, jeigu mes turėsime vienus logotipus su vienais užrašais, kitus metų minėjimus, mes truputį išplausime esmę. Taip, Lietuva gyvuoja ne tūkstantį metų, kur kas daugiau. Mes šiandien minime arba kitais metais minėsime jos vardo paminėjimą. Bet jeigu paimtume visumą, tai aš manau, kad įtaigiau, drąsiau pasakyti – tūkstantmečio, o po to paaiškinti, kas tai yra, dar papildomais 2–3 žodžiais. Nes taip jau yra dabar pristatoma, pristatoma gana plačiai. Užsienio reikalų ministerija gana seniai naudoja tokius spaudus, kitos institucijos naudoja. Minėjau, televizijoje yra tokia labai graži, eina įtaigi informacija. Taigi per daug netikslinkime to, kas yra siūloma. Aš pasisakyčiau už originalų pasiūlymą, kuris buvo pateiktas komiteto.
PIRMININKAS. Daugiau norinčių kalbėti dėl motyvų nėra. Per šoninį mikrofoną gerbiamasis K. Uoka.
K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, jeigu mes išmetame žodelį „vardo“ tūkstantmetis, tai tada įteisiname tokią situaciją: jeigu, sakysime, dabar čia pasirodytų kokie nors marsiečiai ir pamatytų mus čia sėdinčius, ir pasakytų, kad nuo šios dienos žmonija egzistuoja, galime skaičiuoti žmonijos istoriją nuo šios dienos. Taigi tikrai taip nėra. Žodelis „vardo“ yra būtinas. Nes jeigu mes to neįrašome, nubraukiame kelis tūkstančius lietuvių tautos istorijos su labai gražiu Tacito paminėjimu, su Apuolės mūšiu ir daug kitų įvykių. Būtinas „vardo tūkstantmetis“.
PIRMININKAS. Taip. Per centrinį mikrofoną Seimo narys M. Varaška.
M. VARAŠKA (TPPF). Gerbiamieji kolegos, graudu klausyti jūsų diskusijos. Jūs dar ką turėkite švęsti – ar vardo, ar valstybės. Bet koks šventimas yra gana gražus. Jūs tik turėkite ką švęsti. Nesiginčykite dėl tokių smulkmenų. Neleiskite iš savęs juoktis žurnalistams dar kartą, nes vėl pasirodys žiniasklaidoje straipsniai, kad Seimas net nesugeba susitarti dėl nutarimo pavadinimo. Būkite malonūs! (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasiūlyti vis dėlto balsuoti dėl viso nutarimo projekto, dėl kurio mes sutarėme. Turiu omenyje redakcinį pataisymą. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Su redakciniu pasiūlymu įterpti žodį „vardas“. Lietuvos vardo. Ačiū, kolegos, už supratimą. Kadangi yra Seimo Pirmininko siūlymas svarstyti ypatingos skubos tvarka, pradedame priėmimo procedūrą. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio ar galėtume sutarti bendru sutarimu su redakciniu pasiūlymu? Dėkoju.
Dėl 2 straipsnio? Bendru sutarimu. Dėkoju.
Dėl viso įstatymo projekto – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega, aš dar kartą kviečiu visus pritarti iš esmės, nors manau, kad mūsų dabartiniame pavadinime atsirado dar vienas netikslumas, nes Lietuvos vardas egzistavo ir anksčiau, ne prieš tūkstantį metų. Tik mes kol kas esame suradę viename iš rašytinių šaltinių, kad tai buvo užrašyta, ir tai yra mūsų silpnoji pusė. Bet, žinodamas svarbą, didžiuodamasis savo šaknimis, savo istorija, aš pritariu tokio nutarimo priėmimui ir kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Seimo narys S. Pečeliūnas.
S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Tiems, kurie mano, kad čia kalbama yra tik tam, kad gaišintume laiką, norėčiau pasakyti labai paprastą dalyką. Mes ieškome logiško ir suprantamo pavadinimo. Tai logika yra labai parasta. Negalima minėti to, ko dar nėra. Paminėti kronikoje galėjo tik vardą, kuris gyvavo gerokai anksčiau. Kiek anksčiau, mes nežinome, nes šaltinių kitų neturime. Todėl ginčas – ar yra švenčiamas Lietuvos tūkstantmetis, ar yra švenčiamas Lietuvos vardo tūkstantmetis, ar yra švenčiamas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis, nėra tušti kalbėjimai. Aš sutinku su tuo, ką sakė ponas J. Olekas. Gal geriau palikti tą vardą, bet komentarus vis tiek reikėtų išsakyti labai aiškius ir tikslius. Taigi kviesčiau balsuoti už ir nesipiktinti, kai vyksta diskusija apie tai, ko jūs nesuprantate. Geriau paklausykite tos diskusijos. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Visi norintys dėl motyvų kalbėjo. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame, kas už nutarimo projektą.
Už – 36, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas yra priimtas.
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo 100-mečio minėjimo komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas Nr. XIP-107. Pranešėjas – V. Stundys.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Buvo pora pastabų ir pasiūlymų. Komitetas nepritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymui kreiptis dėl Vyriausybės išvados, ir Seimas apsisprendė ir pritarė plenariniame posėdyje. Buvo dviejų Seimo narių: J. Razmos ir V. Stundžio, pasiūlymai papildyti komisijos sudėtį įtraukiant dvi naujas personalijas, tai yra Laimą Kanopkienę, „Kultūros barų“ vyriausiąją redaktorę, ir vietoj Istorijos instituto direktoriaus Rimanto Miknio įrašyti Darių Staliūną. Komitetas tam pritarė. Tiesiog prašyčiau pritarti šios komisijos sudėčiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti J. Olekas. Atsisako. Ar galėtume, gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu 1 straipsniui? Atsiprašau, dar svarstymo stadija. Taigi ar galėtume pritarti po svarstymo? Ar yra užsirašiusių kalbėti? Ne. Ar Seimo Pirmininkas siūlytų skubos?.. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Pritariame. Ar Seimo Pirmininkas siūlytų ypatingos skubos tvarką?
A. VALINSKAS. Dėkoju. Siūlyčiau, bet aš tik noriu išgirsti atsakymą į klausimą, ar ta komisija dirbs visuomeniniais pagrindais, ar už papildomą atlyginimą iš biudžeto?
PIRMININKAS. Kviečiame gerbiamąjį komiteto pirmininką per šoninį mikrofoną atsakyti į Seimo Pirmininko klausimą.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Visuomeniniais. Tik.
A. VALINSKAS. Puiku. Tai siūlyčiau ypatingą skubą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą šiam nutarimo projektui. Ar galime sutarti dėl 1 straipsnio bendru sutarimu? Dėl 2 straipsnio? Pritarta. Dėl 3 straipsnio? Taip pat pritarta. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti nėra. Registruojamės ir balsuojame, kas už šį nutarimo projektą.
Už balsavo 32, susilaikė 1, prieš balsavusių nėra. Taigi nutarimo projektas yra priimtas.
Gerbiamieji kolegos, skelbiu rytinio posėdžio pabaigą.
Popietinis posėdis prasideda pagal numatytą darbotvarkėje laiką 15 valandą. Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.