Dvidešimt trečiasis (23) nenumatytas posėdis
2008 m. gruodžio 22 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS

Seimo nutarimo „Dėl V. Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“ projektas Nr. XP-3372 (pateikimo tęsinys)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF*). Gerbiamieji kolegos, pradedame gruodžio 22 d. nenumatyto plenarinio posėdžio vakarinį posėdį.

Gerbiamieji kolegos, mums liko atlikti dar vieną procedūrą, tai yra grįžti prie klausimo – Seimo nutarimo „Dėl V. Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“ projekto Nr. XP-3372. Balsavimas po pateikimo. Kas už tai, kad pritartume Seimo nutarimui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritaria Seimo nutarimui, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Už nutarimo projektą po pateikimo balsavo 38, už – 28, prieš – 6, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.

Kitas darbotvarkės klausimas – tęsiame 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto priėmimą. Kviečiu ministrą A. G. Šemetą. O kur ministras? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, kadangi pasimetė ministras A. G. Šemeta, siūlau svarstyti rezervinius klausimus. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gal galėtumėte pirmininkauti, kol bus pateikti rezerviniai klausimai? Kviečiu Seimo Pirmininką pirmininkauti Seimo posėdžiui.

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Tribūnoje pranešėja – Seimo narė I. Degutienė.

Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-136 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dar yra kai kurie neatlikti mūsų procedūriniai dalykai. Jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Seimo delegacijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“. Yra suderinta su visomis frakcijomis, derinimai gana ilgai užtruko. Siūlyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, pažiūrėkime, kas yra užsirašę kalbėti. V. Uspaskichas. Nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? Gerai. Malonu. Siūlau ypatingos skubos tvarką. Prieštaraujančių nėra? Nėra. Gerai. Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš dėl viso nutarimo. Prašom užsirašyti. Norėčiau paklausti gerbiamosios pranešėjos, ar ten yra straipsnių?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Yra devyniolika straipsnių.

PIRMININKAS. Ar galime visiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra? Ačiū. Dabar dėl viso motyvai už ir prieš. Keturi – už, keturi – prieš. Seimo narys J. Olekas – už. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kiek žinau, visos kandidatūros yra suderintos su frakcijom, pasiūlyti žmonės yra patyrę, gali atlikti tą darbą. Todėl siūlau pritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti už ir prieš nėra. Šio klausimo svarstymas baigtas. Kas už tai, kad būtų priimtas rezervinis klausimas, Seimo nutarimo „Dėl Seimo delegacijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIP-136? Prašom.

Balsavo 64 Seimo nariai. Už – 61, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi Seimo nutarimas „Dėl Seimo delegacijų pirmininkų ir pavaduotojų patvirtinimo“ priimtas.

Dabar norėčiau bendru sutarimu išspręsti vieną klausimą. Ar pereiname prie antrojo rezervinio klausimo, ar, matau, tribūnoje jau yra ministras?.. (Balsai salėje) Trumpai ir greitai pereiname prie rezervinio 2 klausimo. Tuomet bendru sutarimu prašau pranešėją I. Degutienę, po to grįšime prie mūsų prieš tai buvusio klausimo, dėl kurio buvo padaryta pertraukėlė. Prašom.

Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-204 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“. Komisija dirbo nuo 2007 m. balandžio 19 d. ir dabar 1 straipsnyje siūloma sudaryti bendrą Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisiją, o 2 straipsnyje patvirtinti komisijos narių pavaduotojus nuo Lietuvos Respublikos Seimo. Ir 3 straipsnyje sakoma, kad nutarimas įsigalioja nuo priėmimo dienos. Siūlyčiau pritarti po pateikimo.

PIRMININKAS. Ar yra norinčių klausti? Nėra. Niekas nenori klausti. Motyvai už ir prieš. Ar būtų galima bendru sutarimu pritarti visiems straipsniams po pateikimo? Ačiū. Siūlau šį klausimą svarstyti ypatingos skubos tvarka, jeigu nėra prieš. Nėra.

Pereiname prie priėmimo. Ar būtų galima visiems trims straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkojame. Minutėlę. Dėl 2 straipsnio? Klausite ar kalbėsite? Motyvai. Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, jeigu atkreipėte dėmesį į nutarimą, tai delegacijoje, ar komisijoje, matyt, taip reikėtų vadinti, yra aštuoniolika narių ir tik aštuoni pavaduotojai. Mums vis tiek prie to klausimo reikės grįžti, nes dar dešimties pavaduotojų trūksta. Paskubėkime ir šį klausimą savo galvose ir techniškai išspręsti, baigti sudarymą ir pavadavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Prašau. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš noriu visus pakviesti balsuoti ir pritarti pateiktam projektui. Kolegai noriu atsakyti, kad čia yra mūsų Seimo narių pavaduotojai, o kitos dalies mes negalime tvirtinti. Kviečiu patvirtinti taip, kaip yra.

PIRMININKAS. Ar galime kilusią diskusiją baigti bendru sutarimu, kaip siūlė J. Olekas? Gerai. Ačiū. Yra trys straipsniai. Bendru sutarimu buvo visiems iš karto pritarta. Motyvai už ir prieš dėl viso. Keturi – už, keturi – prieš. Buvo vienas J. Olekas, jau kalbėjo. Taigi kviečiu balsuoti, kas už tai, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ projektas Nr. XIP-204?

Balsavo 71: už – 69, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos sudarymo“ priimtas.

Mielieji kolegos, prieš perduodamas pirmininkavimą Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai I. Degutienei, noriu pasakyti (tiesiog ne visi buvo salėje), kad buvo pritarta po pateikimo klausimui dėl V. Greičiaus atleidimo. Kadangi tam klausimui yra suteikta ypatingos skubos tvarka, tai manau, kad Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja informuos, kada į darbotvarkę bus įtrauktas tolesnis klausimo svarstymas. Perduodu pirmininkavimą posėdžiui I. Degutienei. Prašau.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tęsiam posėdį. Mūsų klausimas – 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių partvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-3420(2). Kviečiu į tribūną finansų ministrą A. G. Šemetą. Toliau tęsiame pasiūlymus. Prašau dėl vedimo tvarkos.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, į ką atkreipdavau dėmesį kiekviename Seime, kai svarstydavome biudžetą. Gaila, kad Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas į tai dėmesio neatkreipia. Pirma, dalis mūsų yra išrinkta apygardose ir teikia įvairius pasiūlymus dėl savo apygardų. Tikrai jie gali tą daryti, jie turi teisę ginti tuos savo siūlymus argumentuotai, bet nuo vieno dalyko jie turėtų susilaikyti, t. y. nuo baigiamojo balsavimo, nes tokiu požiūriu kyla vis dėlto viešųjų ir privačiųjų interesų savotiškas konfliktas. Tai yra mano nuomonė. Manau, būtų etiška ir gražu įrodyti Seimui, kad tai yra reikalinga, ir pačiam nebūti lobistu. Ačiū.

PIRMININKĖ. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš labai atsiprašau, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi mūsų frakcija užtruko posėdyje ir nedalyvavo svarstant klausimą dėl V. Greičiaus, mes fragmentiškai išgirdome dėl ypatingos skubos. Ar jau buvo balsuota, kad tai būtų sprendžiama ypatingos skubos tvarka, ar kaip čia yra?

PIRMININKĖ. Nutarimas bus svarstomas rytoj, ne šiandien, o rytoj. Svarstymas ir priėmimas rytoj. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, 15 val., kaip Seimo Pirmininko ir buvo pasiūlyta, buvo grįžta prie balsavimo, ar pritarti Seimo nutarimui po pateikimo. Buvo balsuota, po pateikimo buvo pritarta. Daugiau šiandien jokios procedūros nevyksta. Seimo Pirmininkas pasiūlė rytoj įtraukti į darbotvarkę svarstymą ir priėmimą. Gerbiamieji kolegos, gal nesiblaškome? Na, jeigu jau taip labai norite dar kalbėti, prašau. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Sauliau, išties tai, ką jūs sakote, yra tam tikra tiesa, bet Konstitucinis Teismas pasakė, kad Seimo narys yra visos tautos atstovas, o ne savo apygardos atstovas. Tačiau tai yra platieji interesai ir aš nemanyčiau, kad iš 141 Seimo nario 71 Seimo narys, kuris teikė siūlymus dėl apygardų, turėtų nusišalinti. Aišku, tai yra mano nuomonė, galbūt komisijos būtų kitokia, tačiau tai yra platieji interesai. Jis naudos iš to siūlymo tikrai negaus. Jeigu gaus, tai bus kyšis, o jeigu jis pateikė tokį siūlymą, kad apygardai reikia kažkuo padėti, suremontuoti mokyklą ar įstatyti langus, ar dar ką nors, tai negalima Seimo nario kaltinti, kad jis pažeidžia Viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymą. Ačiū.

2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XP-3420(2) (priėmimo tęsinys)

PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, vis dėlto aš nutraukiu bet kokias kalbas. Gerbiamasis ministre, prašau dėl Seimo nario A. Dumbravos siūlymų.

A. G. ŠEMETA. Buvo pasiūlymas trumpinti pristatymus, nes Seimo nariai žino savo siūlymus. Tiesiog noriu paminėti, kad yra siūloma 2,5 mln. skirti Visagino „Verdenės“ vidurinei mokyklai. Vyriausybė siūlo nepritarti šiam projektui.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Algimantas gal atsiima savo siūlymą? Neatsiima. Tada siūlau balsuoti. Kas pritaria A. Dumbravos siūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybei, tas balsuoja prieš. Prašau, balsavimas pradėtas. Prašau įjungti.

Gerbiamieji kolegos, tada reikia susitarti. Ministras įžangoje pasakė, kad visi mokam skaityti, visi matom pasiūlymus, motyvai visur surašyti, tai ar mes kartojame ir dešimt kartų tą patį sakom, ar sutariam, kad kiekvienam suteikiam žodį arba trumpindami laiką elgiamės taip: ministras pristato išvadą pritarti ar nepritari, o tada Seimas apsisprendžia? Bet jeigu kolega A. Dumbrava reikalauja argumentuoti, tai prašau.

A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš neišgirdau jūsų motyvų, kodėl nepritarta?

A. G. ŠEMETA. Kadangi buvo siūloma pagreitinti procedūrą, tai aš nedėsčiau motyvų. Jeigu jūs dėstote motyvus, tai ir aš dėstysiu motyvus dėl kiekvieno projekto.

A. DUMBRAVA (TTF). Aš labai trumpai. Yra Visagino, kaip sakant, unikumas – per 18 metų Visagino savivaldybė negavo iš valstybės investicinių projektų nė vieno lito. Jeigu mes šiandien pažiūrėtume į valstybės investicijų programos projektą, vėlgi Visagino eilutėje yra nulis. Tai tikrai yra depresinis regionas, na, Visagino savivaldybei priklausančios mokyklos stogas teka, manyčiau, kad šiandien, prieš Kalėdas, galėtume padaryti Visagino bendruomenei tikrai gerą darbą – pirmą kartą skirti kiek nors lėšų šiai mokyklai patvarkyti. Labai ačiū. Siūlau balsuoti. (Balsas salėje: „Bendru sutarimu.“)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas balsuoti. Dar kartą sakau, kas pritariate Seimo nario A. Dumbravos siūlymui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš. Prašau, balsavimas pradėtas.

Balsavo 75 Seimo nariai: už – 40, prieš – 3, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.

Norėčiau pasakyti, kad yra daug Seimo nario A. Dumčiaus siūlymų, Vyriausybė nė vienam siūlymui nepritarė. Ar A. Dumčius norėtų kiekvieną atskirai pristatyti, o gal atsisakote?

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Atsisakau – Kalniečių vidurinė mokykla, lopšeliai-darželiai „Naminukas“, „Tukas“, „Mažylis“. Bet dėl V. Kudirkos bibliotekos filialo – Vitebsko bibliotekos, ten dabar vyksta remontas, norėčiau, kad balsuotų. Kaip gali funkcionuoti, jeigu nebaigtas remontas, nėra pinigų?

PIRMININKĖ. Ministre, gal tada pakomentuokite šį tęstinį investicinį projektą?

A. G. ŠEMETA. Taip, šiam projektui yra skirta 200 tūkst. Lt.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Vitebsko?

PIRMININKĖ. Taip, 200 tūkst.

A. G. ŠEMETA. Taip.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Vadinasi, nereikalaujate balsuoti dėl nieko.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Ne.

PIRMININKĖ. Ačiū A. Dumčiui už supratimą. Toliau yra irgi Seimo nariai J. Dautartas – P. Luomanas, J. Dautartas – R. Kupčinskas, J. Dautartas – P. Luomanas, J. Dautartas – P. Luomanas, J. Dautartas – P. Luomanas ir dar kartą J. Dautartas. Norėčiau kolegų paklausti, ar jūs reikalaujate kiekvieną atskirai pristatyti, kad ministras pakomentuotų, ir reikalaujate balsavimo, ar atsiimate savo pasiūlymus?

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Aš su džiaugsmu atiimčiau, gerbiamoji posėdžio pirmininke, bet gal ministras pasakys, gal kam nors duoda, kaip gerbiamajam A. Dumčiui. Netyčia kam nors.

A. G. ŠEMETA. Niekam ten neduoda, ten…

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Ačiū. Nėra ko ir kalbėti. Blogai, kad neduoda, bet ką padarysi.

PIRMININKĖ. Atsipašau, vienam yra – Panevėžio rajono Miežiškių pagrindinės mokyklos rekonstrukcijos tęstinio investicinio projekto įgyvendinimui Vyriausybė skyrė 200 tūkst. Lt.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Ačiū P. Luomano vardu.

PIRMININKĖ. Labai ačiū už supratimą. Toliau Seimo nariai J. Stanevičius ir A. Sacharukas. Jūsų prašymas iš dalies yra patenkintas.

A. G. ŠEMETA. Siūloma skirti 1 mln. 400 tūkst. Lt.

PIRMININKĖ. Seimo nariai P. Luomanas ir J. Dautartas. Jūsų prašymas irgi iš dalies yra patenkintas.

A. G. ŠEMETA. Siūloma skirti 1 mln. 800 tūkst. pagal jūsų prašymą.

PIRMININKĖ. Toliau Seimo narys L. Dinius.

A. G. ŠEMETA. Siūloma pritarti pirmajam pasiūlymui – skirti 300 tūkst. Lt, antrajam pasiūlymui skirti 400 tūkst. Lt.

PIRMININKĖ. Ministre, gal sutariame nekomentuoti, kam pritarta, žiūrime, kam Vyriausybė nepritarė.

Seimo narys J. Olekas prašė Lietuvos šaulių sąjungai.

A. G. ŠEMETA. Siūloma nepritarti.

PIRMININKĖ. Ar J. Olekas reikalauja balsuoti? Jo nėra, tai taip ir paliekame. Toliau yra kitas Seimo nario J. Oleko pasiūlymas.

A. G. ŠEMETA. Dėl moksleivio krepšelio. Taip pat siūlome nepritarti.

PIRMININKĖ. Nepritarėme. Ir dar vienas Seimo nario J. Oleko pasiūlymas didinti asignavimus darbo užmokesčiui daugeliui bibliotekų ir muziejų.

A. G. ŠEMETA. Vyriausybė siūlo nepritarti šiam pasiūlymui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar yra Seimo narių… A. Sacharukas, Z. Užlytė, J. Stanevičius, L. Kernagis, A. Baukutė siūlo skirti 9 mln. Varėnos miesto daugiafunkcinio sporto, pramogų, konferencijų, parodų, turizmo ir aktyvaus poilsio centro statybai. Jūsų prašymas iš dalies patenkintas. Ar sutinkate? Ministras gal pakomentuos.

A. G. ŠEMETA. Vyriausybė siūlo skirti 2 mln. 500 tūkst. Lt.

PIRMININKĖ. Tęstinis projektas. Nereikia balsuoti. Dar vienas grupės Seimo narių – Z. Užlytės, A. Nedzinsko, L. Kernagio, L. Diniaus – Alytaus lopšelio darželio „Putinėlis“ stogo rekonstrukcijai, langų ir durų keitimui. Irgi iš dalies prašymas patenkintas. Sutinkate.

A. G. ŠEMETA. Siūloma skirti 400 tūkst. Lt.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau Seimo narė A. Bilotaitė.

A. G. ŠEMETA. Siūlo skirti Kauno apskrities viršininko administracijai kompiuterinės technikos įsigijimui 500 tūkst. Lt. A, išbraukti eilutę. Siūloma nepritarti dėl jau ankščiau minėtų priežasčių. Taip pat siūlo 500 tūkst. skirti Šilalės Simono Gaudiešiaus gimnazijos priestato stogo dangos keitimui. Vyriausybė siūlo nepritarti. Savivaldybės švietimo įstaigų rekonstravimui biudžete yra numatyta 1 mln. 600 tūkst. Lt. Galbūt savivaldybė, atsižvelgusi į šitą pasiūlymą, galėtų skirti šiek tiek lėšų ir šiam projektui. Ar Agnė reikalauja balsuoti?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš atsisakau.

PIRMININKĖ. Atsisakote. Ačiū. Toliau Seimo nariai Z. Užlytė, L. Kernagis, L. Dinius siūlo 700 tūkst. Alytaus miesto savivaldybės dramos teatro statybai. Vyriausybė skiria 3,7 mln. Lt.

A. G. ŠEMETA. Vyriausybė siūlo nepritarti siūlymui papildomai skirti 700 tūkst. Lt, nes biudžeto projekte jau numatyta 3,7 mln. Lt šiam projektui. Manome, kad nėra galimybės skirti daugiau.

PIRMININKĖ. Ar kolegos Z. Užlytė, L. Kernagis ir L. Dinius sutinka su tuo? Ačiū.

Seimo nariai J. Šimėnas, V. Babilius, S. Giedraitis, A. Petkus, K. Ramelis ir J. Urbanavičius siūlo numatomą Žemės ūkio ministerijos asignavimų išlaidų sumą perkelti į asignavimų Energetikos ministerijai išlaidų eilutę. Vyriausybė nepritaria. Ar reikalaujate dėl to balsuoti?

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis J. Šimėnas prašo balsuoti.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti motyvą.

PIRMININKĖ. Prašau išdėstyti motyvą.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Be abejo, aš suprantu, kadangi Energetikos ministerija dar neįsteigta, tai negali būti perkelta, todėl šiuo atveju siūlyčiau perkelti į Ūkio ministeriją. Esmė yra ta, kad pagal Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymą Žemės ūkio ministerija kiekvienais metais skiria tam tikrą dotacijų kiekį grūdų ir rapsų perdirbimui į biodegalus. Tačiau mes žinome, kad yra ir dar viena biokuro sritis – tai biokuras energijai gaminti, kuri šiuo metu dirba 30, 50 % pigiau, negu gaminant gamtines dujas, taip pat mes turime problemą dėl atliekinės biomasės panaudojimo. Todėl siūlome iš 22,5 mln. dotacijos Žemės ūkio ministerijai 2 mln. perkelti Ūkio ministerijai, kad pradėtume intensyviau naudoti biokurą energetikos tikslams. Prašau balsuoti už. Mes neprašome papildomų lėšų, mes tik siūlome perskirstyti tarp ministerijų.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Atsiprašau, dėl motyvų J. Urbanavičius nori kalbėti už.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, J. Šimėnas pasakė viską, ką norėjau pasakyti. Kviečiu pritarti šiam projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš nėra kalbančių. Balsuojame. Kas už Seimo narių J. Šimėno, V. Babiliaus, S. Giedraičio, A. Petkaus, K. Ramelio ir J. Urbanavičiaus pasiūlymą, balsuojate už, kas nepritariate, tai yra palaikote Vyriausybę, balsuojate prieš.

Balsavo 70 Seimo narių. Už – 45, prieš – 3, susilaikė 22. Pritarta Seimo narių pasiūlymui. Toliau Seimo nario Z. Balčyčio…

A. G. ŠEMETA. Nepritarta, reikia 71 balso.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, nepritarta Seimo narių pasiūlymui. Toliau Seimo nario Z. Balčyčio prašymas ir siūlymas.

A. G. ŠEMETA. A. Matulo pasiūlymams pritarta.

PIRMININKĖ. Kuriems pritarta, mes nekomentuojame. Gal dabar, ministre, pasakykite dėl Z. Balčyčio.

A. G. ŠEMETA. Seimo narys Z. Balčytis siūlo skirti 1 mln. Lt tolimesniam Šilalės savivaldybės laisvalaikio ir sporto komplekso statybos finansavimui. Vyriausybė nepritarė šiam pasiūlymui dėl lėšų stokos.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš esu jau praradęs viltį, kad jūs pritarsite. O iš tikrųjų Laisvalaikio centras buvo projektuotas gana seniai. Manau, kad tai galėtų būtų laikoma tęstiniu projektu, nes 400 tūkst. yra išleista projekto sudarymui. Buvo numatyta tą kompleksą užbaigti per keletą metų. Tikrai labai gaila, kad dabartinė Vyriausybė iš esmės visą valstybės gyvenimą yra sustabdžiusi. Dėl motyvo, kad yra taupoma ir jokių naujų projektų negali atsirasti, manau, mes labai daug ką perspektyvoje prarasime. Tikrai manau, kad būtų galima pritarti šiam 1 mln. Lt skyrimui, patys sakote, kad išeisime iš krizės, ir gyvenimas po pusmečio pagal jūsų Vyriausybės programą turėtų atsistoti į normalias vėžes. Manau, kad ateityje galėtume galvoti, kaip tokių projektų Respublikoje daugiau išplėtoti, nes priešingu atveju mes, kaip valstybė, neturėsime ateities. Siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs reikalaujate balsuoti?

Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip, būtinai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kas pritaria Z. Balčyčio siūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš.

Balsavo 74 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 4, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau grupės Seimo narių kauniečių pasiūlymas. Iš dalies pritarta. Ar kolegos A. Dumčius, M. Čigriejienė ir kiti kauniečiai sutinka su tuo? Sutinka. Ačiū. Seimo nario R. A. Ručio pasiūlymui iš dalies pritarta. Ar sutinkate? Kol kas niekaip negalime įjungti pono R. A. Ručio. Pritariate? Ačiū. Sako, ačiū Vyriausybei. Gerai. Malonu. Ir Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisijos vardu Ž. Šilgalis užregistravo nemažai siūlymų, jiems visiems iš dalies yra pritarta. Galbūt tada ponas Ž. Šilgalis sutinka su tuo Vyriausybės sprendimu? (Balsai salėje) Gerai. Sutinka. Toliau yra Seimo nario A. Salamakino net septyni pasiūlymai. Iš tų septynių visiškai nepritarta tik vienam, o kitiems yra iš daleis pritarta. Ar gerai, Algimantai, nieko nereikia kalbėti? Ačiū. Seimo narys Z. Balčytis siūlo skirti lėšų Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos pastatų ir stadiono rekonstravimui ir plėtrai.

A. G. ŠEMETA. Vyriausybė nepritaria šiam pasiūlymui dėl tų pačių priežasčių, kurias minėjau anksčiau.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Kaip suprantu, čia jau yra dėl kito straipsnio, mes šiuos klausimus lyg ir svarstėme, taip?

A. G. ŠEMETA. Ne, dar nesvarstėme.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Tada prašyčiau pritarti, nes motyvų buvo ne vienas, dėl Šilalės iš esmės niekam nepritarta, ir galiu įžvelgti visokių dalykų. Siūlyčiau, kad nors vienai ar kitai mokyklai būtų pritarta. Siūlau balsuoti ir pritarti.

PIRMININKĖ. Už nori kalbėti R. Sinkevičius. Ar norite kalbėti šiuo klausimu, ar atsisakote? Neatsisakote. Prašom kalbėti.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Iš tikrųjų mes turime atkreipti dėmesį į Seimo narių siūlymus atsižvelgdami į regioninį principą. Jeigu mes manome, kad regionai Lietuvoje turi būtų plėtojami tolygiai, tai negalima pritarti vien pozicijos regionų plėtrai ir papildomų lėšų skyrimui, bet reikia žiūrėti valstybingumo klausimų. Aš siūlau pritarti Z. Balčyčio siūlymui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas pritaria Seimo nario Z. Balčyčio siūlymui, balsuoja už, kas pritaria Vyriausybei, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 4, susilaikė 32. Lygu. Nėra 71 balso. Taigi pasiūlymui nepritarta.

Toliau yra Seimo narių A. Šedžiaus, R. Baškienės, E. Žakario, G. Kirkilo, J. Juozapaičio, A. Butkevičiaus, V. Blinkevičiūtės, V. Simuliko ir A. Baukutės siūlymas skirti lėšų Šiaulių ligoninės moters ir vaiko klinikos statybai ir įrengimui.

A. G. ŠEMETA. Vyriausybė nepritarė šiam pasiūlymui, nes šiai ligoninei ir taip numatyta 14 mln. 724 tūkst. Lt. Manome, kad daugiau skirti nėra galimybių.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turbūt tie, kas teikė, esate patenkinti šiuo sprendimu. Ar G. Kirkilas nori kalbėti? A. Butkevičius. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Čia tikrai yra unikalus pavyzdys, kaip racionaliai yra planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos. Yra tam tikra teorija, aš manau, finansų ministras ją turėtų žinoti, kaip numatyti prioritetus skirstant lėšas. Šis objektas yra jau baigtas, o jeigu objektas baigtas, jeigu mes vadovaujamės tam tikra finansų valdymo logika ir galvojame apie racionalų nacionalinio biudžeto išlaidų planavimą ir skirstymą, tai pirmiausia tas objektas turi būti prioritetų sąraše, nes tai yra valstybės finansiniai įsipareigojimai. Tam objektui ir reikia skirti, nes jis jau yra pastatytas. Kiek žinau, asignavimai, kurie buvo anksčiau suplanuoti, yra sumažinti. Jeigu mes taikome nacionalinio biudžeto išlaidų džiunglišką planavimą, tai, prašom – taikykime.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prieš nori kalbėti V. M Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Algirdai, aš jaučiu pagarbą jums ir jūsų kalboms, iš socdemų jūs man tikrai labai patinkate, nieko negaliu padaryti, bet šį objektą aš žinau. Kaip buvo galima įrašyti jį kaip nacionalinės svarbos objektą? Jie jau aparatūrą pasistatė ir dabar reikalauja iš Seimo pinigų. Jūs nežinote to vyriausiojo gydytojo, aš jį pažįstu asmeniškai. Todėl, kai žmogus taip apgaudinėja Seimą… (Balsai, juokas salėje) Rimtai. Suprantate, nusipirkti aparatūrą, ją pastatyti, kai negautas finansavimas, tai reikia sugebėti. Jeigu mes visi taip darysime, tai kaip čia bus? Tai mes visi galime taip daryti ir visas mokyklas suremontuoti, viską padaryti ir reikalauti pinigų. Todėl siūlau labai rimtai pažiūrėti ir tiek daug pinigų neskirti.

PIRMININKĖ. Ačiū. G. Kirkilas – už.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke. manau, kad jūs ir neseniai kalbėjusioji, turite pirmos balsuoti už šį pasiūlymą. Aš labai stebiuosi, kad mes dėl kelių milijonų sustabdysime ligoninės veiklos pradžią. Kas jau kas, bet moterys… Tai kam buvo daroma reforma? Aš nesuprantu, kur mes taupome. Manau, kad tai labai neatsakingas krikščionių demokratų požiūris į šį objektą. Ar mes norime, kad jis pradėtų veikti, jeigu mes jį galime vadinti objektu, nes tai yra daug svarbiau, tai yra ligoninė, yra visas regionas, tai yra motinos, tai yra vaikai. Iš tikrųjų reikia labai džiaugtis, kad mes turime tolio lygio ligoninę, specialistus, kurie gali naudotis naujausia technika. Dabar dėl kelių milijonų mes stabdome šios ligoninės darbą. Mielieji kolegos, manau, kad vien tik dėl to būtų verta vetuoti biudžetą.

A. G. ŠEMETA. Dar kartą noriu pakartoti, kad šiai ligoninei yra skiriama, jūs skaičių išgirskite – 14 mln. 724 tūkst. Lt, t. y. didžiulė suma dabartinėmis sąlygomis. Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo svarstyti visi sveikatos objektai, Sveikatos reikalų komitetas priėjo prie nuomonės, kad turėtų būti kitaip tos lėšos paskirstytos. Todėl toks pasiūlymas buvo teikiamas ir Vyriausybė pritarė Sveikatos reikalų komiteto pasiūlymui, o ne konkrečioms Seimo narių iniciatyvoms. Manau, kad komitetas yra kompetentingas išsakyti nuomonę dėl Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos.

PIRMININKĖ. K. Daukšys – dėl vedimo tvarkos.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, profesore, su didžiausia meile jums aš galvoju, kad gal šiandien dėl šio klausimo gydytojams reikia neleisti balsuoti. Visi turi tam tikrų interesų vienoje ar kitoje medicinos srityje arba ligoninėje, tai paskui gali kilti nesusipratimų.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti. Tie, kurie pritaria Seimo narių grupės siūlymui Šiaulių ligoninei papildomai skirti 2 mln. prie tų, kurie jau skiriami, balsuoja už, tie, kurie nepritaria, susilaiko arba balsuoja prieš.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 29, prieš – 10, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta. Repliką po balsavimo – A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes Sveikatos reikalų komitete ilgai svarstėme. Pasirodo, yra tokia situacija, praeitais metais Šiaulių ligoninei buvo skirta per 17 mln. Lt, šiais metais biudžete buvo numatyta per 20 mln., jie parašė raštą ir užsiprašė, kad reikia 35 mln., todėl komitetas pasiūlė atsižvelgti į realią situaciją ir gerokai sumažinti šitą finansavimą. Vilniaus perinatologijos centrui, kur koncentruojama visa patologija, gimsta per 3,5 tūkst. naujagimių, sunkiausia patologija, buvusi Vyriausybė nesurado nė vieno lito, nors vyksta remontas, sąlygos tragiškos. Jam dabartinė Vyriausybė numatė ir paskyrė 1,5 mln. Lt. Dėl Šiaulių ligoninės paskutinę dieną Vyriausybė priėmė sprendimą ir pripažino ją valstybiniu objektu, valstybinės reikšmės objektu, tuo tarpu Kauno klinikos kitiems metams gaus per 10 mln. Lt, Santariškių ligoninė vėl panašiai – apie 10 mln. Lt. Kokia čia sistema? Ką sakyti Kauno ligoninėms, ką sakyti Panevėžio apskrities ligoninei, ką sakyti Klaipėdos ligoninėms, kurios gauna po 1,5–3 mln., kai ši ligoninė kelis metus iš eilės gauna tokias sumas? Kur ta sena įranga pasidėjo, kur visos ligoninės dirba? Pastatas priduotas, su ta įranga turi dirbti, kiek paskirsim. Reikia organizuoti konkursus, nupirkti įrangą, o dabar, kaip V. Čigriejienė minėjo, viskas atvirkščiai – prašoma fantastinių sumų. Įtariu, kad čia yra buvęs tam tikras klanas. Vienas aukštas pareigūnas buvo ministras, kitas, jo giminaitis, buvo apskrities viršininkas, dabar dar mes turime vieną kolegą Seimo narį ta pačia pavarde, tai tikrai tokius klanus reikia suardyti. Visoms ligoninėms turi būti skiriama atitinkamai pagal išgales vienodai pinigų.

PIRMININKĖ. Trumpai dėl vedimo tvarkos ar repliką.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jeigu galima, aš labai trumpai.

Nežinau, kodėl medikai nervinsi, kai lėšos yra skirstomos medicinai. Aš kalbėjau, ir kolegei galiu pasakyti, kaip specialistas, o ne kaip opozicijos narys, nes man kartais širdį skauda dėl to. Žinote, yra tam tikra metodika, yra tam tikri įsipareigojimai. Nes vis tiek, jeigu kreipsis į teismą, pavyzdžiui, tas, kuris yra pastatęs, jis išsireikalaus. Taigi ne dėl to. Manau, kad pirmiausia yra tam tikri prioritetai, aš juos išsakiau, kaip šiek tiek išmanantis tuos dalykus. Nereikėtų, manau, čia nervintis ir kalbėti apie klanus, nes medikų klanas tai labiausiai skamba, kiek žinau. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš diskusiją nutraukiu. Vienai ligoninei tikrai per didelis dėmesys išskiriant ją iš visos Lietuvos. Tikrai nepykite, bet einame toliau.

Yra Seimo narių V. V. Margevičienės, A. Ramanauskaitės-Skokauskienės, V. M. Čigriejienės, R. Kupčinsko siūlymai. (Balsai salėje) Siūlo skirti 1 mln. Lietuvos sporto šlovės alėjai įrengti. Vyriausybė nepritaria. Kolegės, atsiimate savo siūlymą? (Balsai salėje) Prašau. Kuri kalbate? V. V. Margevičienė. Prašau.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, aš labai prašau visų ir siūlau pritarti, nes Lietuvos sportas tikrai nusipelnė turėti alėją. Rytoj 9 val. Seime bus pristatytas Lietuvos sporto šlovės alėjos, arba Lietuvos sporto panteono, maketas. Iki šiol mes dar šito neturime, nors tikrai turime labai daug iškilių sportininkų. Čia būtų vienas iš gražiausių pavyzdžių galbūt net visoje Europos Sąjungoje, kaip yra įamžinami sportininkai, sportininkų laimėjimai. Tai būtų Kaune prie Sporto halės, kuri taip pat yra istorinė ir šventė savo 75-erių metų jubiliejų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Prieš nori kalbėti L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tikrai aš jau nieko nebesuprantu šios kadencijos Seime. Mano galva, reikia statyti sporto sales, dėl mokyklų sporto salių, pavyzdžiui, buvo prašymas –Ukmergės sporto salei, konkrečiai stadionui statyti. Ne, atmetė, o Sporto šlovės alėjai prašoma 1 mln. Lt. Aš nesuprantu, kur yra prioritetas, ar kad mūsų vaikai sportuotų, augtų sveiki ir mes turėtume tikrai išaugintą naują kartą sportininkų, ar kad mes padarytume Sporto alėją, į kurią vieną kartą sukviestume sportininkus ir juos pagerbtume? Krizės akivaizdoje tai yra lėšų mėtymas. Nesupratu, net ir prašymo nesuprantu.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, jūs turbūt suklydote, nepritarta šiam projektui. (Balsai salėje) Ministre, prašau dar kartą pakomentuoti, matyt, nesuprato.

A. G. ŠEMETA. Šiam pasiūlymui, kurį, beje, teikė tiek pozicija, tiek opozicija, yra nepritariama, nes tai yra naujas investicinis projektas. Jis apskritai nėra pateiktas, tai šiuo metu jo netgi negalima svarstyti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojam. Kas pritariate Seimo narių grupės siūlymui dėl Lietuvos sporto šlovės alėjos įrengimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 74 Seimo nariai: už – 22, prieš – 13, susilaikė 39. Seimo narių grupės pasiūlymui nepritarta.

Du Seimo nario B. Bradausko siūlymai. Nė vienam iš jų nepritarta. Nematau B. Bradausko, nežinau, ar jis gali atisiimti, bet turbūt daugiau nekomentuosim.

Seimo narys G. Navaitis siūlo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro investiciniam projektui 200 tūkst. Vyriausybė nepritarė. Gal G. Navaitis atsiima projektą?

G. NAVAITIS (LSF). Kadangi jau įsijungė, tai noriu pasakyti, kad projekto teikimas buvo motyvuotas tuo, kad tai retas kultūrinis projektas, kuris turėtų atsipirkti, bet, atsižvelgdamas į balsavimo šioje salėje rezultatus, siūlymą atsiimu.

PIRMININKĖ. Ačiū, atsiima. Gerbiamieji kolegos, aš nekomentuoju, bet pasakysiu, kad Seimo nario Ž. Šilgalio pasiūlymui pritarta, Seimo nario V. Galvono pasiūlymui pritarta, Seimo nario V. Stundžio pasiūlymui pritarta, Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymui pritarta, kitam Seimo nario Ž. Šilgalio pasiūlymui skirti 500 tūkst. valstybės įmonės poilsio namų „Baltija“ rekonstrukcijos darbams ir naujos medicininės įrangos įsigijimui iš dalies pritarta. Ar gali ponas Ž. Šilgalis su tuo sutikti? Visi sutinkat? Prašau, dėl vedimo tvarkos.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Noriu sugrįžti dėl B. Bradausko. Kadangi ir nebuvo pritarimo ar nepritarimo… arba atvirkščiai. Aš siūlyčiau, kad arba bendru sutarimu visi pritartų Vyriausybės nepritarimui, arba reikėtų teikti balsuoti, nes išeina, kad balsuojant niekas nekalbėjo tuo klausimu.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, kaip matote, iš tikrųjų tas klausimas buvo gerokai seniai, reikia būti dėmesingam ir reaguoti. Aš klausiau, ar yra kokių nors pasiūlymų? Jokių pasiūlymų nebuvo, buvo bendras sutarimas, todėl negrįžom. Tada buvo nepritarimas, ir tam nepritarimui Seime niekas nesipriešino. Todėl aš siūlau…

Toliau Seimo nario A. Zuoko pasiūlymas skirti 500 tūkst. Palangos miesto gelbėjimo stoties pastato rekonstrukcijai. Vyriausybė nepritarė. Ar ponas A. Zuokas kaip nors reaguoja, ar galime bendru sutarimu pritarti nepritarimui?

A. ZUOKAS (LCSF). Aš norėčiau sureaguoti.

PIRMININKĖ. Prašau, A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Dėkoju Vyriausybei, kad nepritarė, nes tai vertinčiau kaip mano pozicijos ir tam tikrų Vyriausybės siūlymų įvertinimą, bet pusė mln. tikrai maža suma, kuria jūs galite papirkti A. Zuoką. O šiaip jau Gelbėjimo stoties reikia visiems, kurie poilsiauja, tarp jų ir Seimo nariams. Jeigu jos nebus kitais metais, tai ką padarysi, bus taip, kaip yra. Todėl aš atsiimu šį siūlymą ir nesiūlau balsuoti. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Artūrai, šiai stočiai skirta pusė mln. Lt. Kadangi statybų kainos dabar labai sumažėjo, tai, matyt, bus galima padaryti ir šiomis lėšomis.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, polemikos nebus. Kitas klausimas – Seimo narys D. Jankauskas siūlo iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos programos 01.03 išlaidų darbo užmokesčiui 200 tūkst. Lt perkelti į kitas išlaidas. Vyriausybė tam nepritarė. Donatas nori kalbėti. Prašau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš noriu atkreipti kolegų dėmesį. Tikiuosi, kad ir pranešėjas patvirtins, jog šis siūlymas nėra susijęs su papildomų išlaidų skyrimu arba ko nors mažinimu. Tiesiog pati Valstybinė darbo inspekcija kreipėsi į du Seimo komitetus – Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų ir darbo komitetus, nes savo iniciatyva prašo dalį lėšų iš vieno straipsnio perkelti į kitą, jeigu taip galima pasakyti. Tiesiog dėl techninių priežasčių laiku nebuvo „sužiūrėtas“ jų prašymas ir dėl to neliko kito būdo, kaip kreiptis Seimo iniciatyva, Seimo narių siūlymu. Visi kolegos iš Socialinių reikalų ir darbo komiteto, nesvarbu, kuriai frakcijai priklauso, supranta, kad tai reikia padaryti, prieštaraujančių tikrai nėra. Jeigu atsirastų palaikymas salėje, tiesiog būtų ištaisytas techninis netikslumas. Taigi labai prašyčiau palaikyti, juolab kad socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrai, kiek žinau, pritaria šitam siūlymui. Dėkoju.

A. G. ŠEMETA. Iš principo mes neprieštarautume, tačiau procedūriškai Vyriausybės nutarime šito pasiūlymo nėra, todėl Seimas turi apsispręsti balsuodamas. Primenu, kad reikia 71 balso.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai apeliuočiau į tai, kad mes susikauptume ir ištaisytume tą techninį broką. Iš tiesų lėšos nesikeičia, bet jeigu nebus šitoje eilutėje pinigų, tai Darbo inspekcija tiesiog negalės vykdyti kai kurių savo funkcijų. Tai buvo derinimo metu dingę, nebuvo pataisytas biudžetas, mažinant darbo užmokesčio fondą ir kitus, todėl tikrai siūlau visiems pritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas pritaria Seimo nario D. Jankausko pasiūlymui, nereikalaujančiam papildomų lėšų, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 74 Seimo nariai. Už – 64, prieš – 2, susilaikė 8. D. Jankausko pasiūlymui yra pritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, man išjungė kompiuterį. Už – 64, prieš – 2, susilaikė 8. Nepritarta.

Replika po balsavimo. Prašau, ponas A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, frakcijos vardu prašytume perbalsuoti dėl šito sprendimo, nes skirtumas iš tikrųjų buvo nedidelis. Akivaizdu, kad kai kurie kolegos nelabai suvokė, už ką balsuoja. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu ponas A. Endzinas paprašė perbalsuoti, todėl balsuojame iš naujo, nes dar kartą noriu… Galima baigti sakyti sakinį? Iš tikrųjų šis pasiūlymas, jeigu jūs įsiklausėte į D. Jankausko ir R. J. Dagio komentarą, nereikalauja naujų lėšų, o tik perkelti tuos pačius pinigus, skirtus Valstybinei darbo inspekcijai, iš vienos eilutės į kitą. Balsuojame iš naujo, frakcijos vardu paprašius perbalsuoti.

Kas už tai, kad pritartume Seimo nario D. Jankausko pasiūlymui, balsuoja už, kas nesutinka su tuo pasiūlymu, balsuoja prieš arba susilaiko. Ar galite netriukšmauti? Kai baigsite balsuoti, tada gausite žodį.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 66, prieš – 1, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta. (Balsai salėje) Nepritarta. 66. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dvi frakcijos prašė, kad būtų perbalsuojama dėl Prezidentūros rekonstrukcijai, reprezentacijai skiriamų lėšų. Posėdžio pirmininkas R. Šukys neleido perbalsuoti, o dabar jūs leidžiate perbalsuoti. Reikia būti objektyviems, vienu ir kitu atveju reikia elgtis vienodai. Arba jūs pabarkite R. Šukį kaip pirmoji Seimo Pirmininko pavaduotoja, kad elgtųsi taip, kaip jūs elgiatės, ir leistų perbalsuoti… Trūko tik dviejų balsų. Tokia mano pastaba dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKĖ. Ačiū, už pastabas, atkreipsime dėmesį į jūsų pastabas. Ačiū.

Toliau yra Seimo nario V. Matuzo pasiūlymas, kuriam pritariama, ir Seimo narės A. Bilotaitės siūlymas, kuriam nepritarta, dėl Judrėnų seniūnijos Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos sporto salės statybos. Gerbiamoji Agne, kokia jūsų nuomonė?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš siūlyčiau Seimui balsuoti. Pirmasis argumentas būtų toks: valstybės biudžeto projekte nė vienam Klaipėdos rajono savivaldybės investiciniam projektui įgyvendinti nebuvo skirta pinigų. Tokių savivaldybių yra tik 3, tarp jų Klaipėdos rajono savivaldybė. Kitas argumentas yra tas, kad ši Stepono Dariaus pagrindinė mokykla yra viena iš atokiausiai nutolusių Klaipėdos rajone, ir tos sporto salės reikia, kad būtų galima normaliai vykdyti ugdymo procesą. Todėl prašyčiau kolegas palaikyti siūlymą ir balsuoti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ministre, gal pakomentuotumėte, kodėl Vyriausybė neskiria pinigų?

A. G. ŠEMETA. Šis siūlomas projektas yra naujas investicinis projektas ir todėl Vyriausybė siūlo tam projektui nepritarti. (Balsai salėje) Klaipėdos.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi Vyriausybė siūlymui nepritaria, siūlau balsuoti. Kas pritaria A. Bilotaitės siūlymui dėl Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnijos Stepono Dariaus pagrindinės mokyklos sporto salės statybos, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 43, prieš – 2, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.

Toliau Seimo narės A. Stancikienės siūlymas, kuriam iš dalies yra pritarta. Ar ponia A. Stancikienė nori komentuoti?

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, noriu komentuoti. Visų pirma buvo ne vienas pasiūlymas, bet norėčiau kalbėti dėl pasiūlymo, kuris susijęs su Valdovų rūmų finansavimu. Aš siūliau palikti 1 mln. už būtinus atliktus darbus laikinam užkonservavimui ir sutaupytus pinigus siūlau pervesti į Spaudos rėmimo fondą spaudos leidiniams remti, o jo reikės panaikinus PVM lengvatas spaudai remti. Mano motyvai, kodėl siūlau tą sumą mažinti. Visų pirma 2002 m. skelbiant konkursą suma, kuri laimėjo, buvo 13 mln. Lt. Šiandien kalbama apie daugiau kaip 200 mln. Lt, 222 mln. Lt, ir bus atlikta tik trečdalis darbų, truputį daugiau, bet nebus atlikta net pusės darbų. Pasakyti, kokios sumos šiai statybai gali užtekti, niekas negali. Motyvas, kodėl siūlau braukti, peržiūrėti finansavimą ir (prašyčiau) atlikti rimtą auditą yra tas, kad 2006 m. buvo perindeksuota suma, nes pridėtinės išlaidos statybinei firmai nuo 65 % buvo sumažintos iki 45 %. Tai automatiškai beveik 100 mln. turėjome sutaupyti. Deja, statybos darbai nepigo. Toliau. Kaip žinome, 2008 m., pablogėjus ekonominei situacijai, visose statybinėse firmose statybos darbai atpigo 30–40 %. Čia vėlgi mes nematome absoliučiai jokio atpigimo, bet matome, kad tos 200 mln. sumos dar neužtenka. Tokių pinigų skyrimas, man atrodo, iškraipo statybos rinką ir tokiomis sunkiomis ekonominėmis sąlygomis yra niekuo nepagrįstas. Prašau palaikyti siūlymą nubraukti finansavimą Valdovų rūmams paliekant tik 1 mln. Lt už atliktus konservavimo darbus.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, gal pakomentuokite kiekvieną siūlymą, kuriam nepritaria Vyriausybė.

A. G. ŠEMETA. Mes iš dalies pritariame šiam pasiūlymui. Valdovų rūmai šiandien, matyt, yra populiariausias objektas, ir Vyriausybė siūlo sumažinti asignavimus 6 mln. Lt. Tačiau manome, kad, sumažinus iki 1 mln. Lt asignavimus, Valdovų rūmų baigimo klausimas artimiausioje perspektyvoje būtų sunkiai sprendžiamas. Dar kartą noriu pakartoti, kad 12 mln. Lt iš sumos, skiriamos Valdovų rūmams, bus atidėta kaip rezervas tam atvejui, jeigu tikrai reikėtų lėšų. Mes manome, kad kartu su ekspertais įvertinsime Valdovų rūmų sąmatą, ir tuomet bus galima nuspręsti, ar tikrai tų papildomų lėšų reikia. Tačiau, mano supratimu, kadangi kitais metais yra Tūkstantmečio jubiliejus, Vilnius bus Europos kultūros sostinė, baigti Valdovų rūmus bent tiek, kad ten būtų galima minimaliai rengti renginius, mano supratimu, reikia, ne tik mano, bet ir Vyriausybės supratimu, reikia, todėl ta suma yra siūloma.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Iš A. Stancikienės supratau, kad ji reikalauja balsuoti, nors iš dalies Vyriausybė ir pritaria. Kas pritaria A. Stancikienės siūlymui neskirti Valdovų rūmams baigti numatytų lėšų, jas sumažinti iki 1 mln. Lt už atliktus darbus laikinam užkonservavimui, balsuoja už, kas…

J. VESELKA (TTF). Noriu kalbėti.

PIRMININKĖ. Gerai. J. Veselka dar nori kalbėti už.

J. VESELKA (TTF). Noriu paremti gerbiamosios A. Stancikienės pasiūlymą ir pasakysiu kodėl. G. Kirkilo Vyriausybė Valdovų rūmams baigti buvo numačiusi skirti 32 mln. Lt. Buvo didelis triukšmas, ir konservatoriai sakė, kad per daug. Dabar konservatoriai dar pridėjo iki 50 mln. Lt, paskui sumažino 18, bet 10 mln. Lt papildomai pridėjo prie skirtų 32 mln. Lt. Gerbiamieji kolegos, kaip čia jums valdant atsirado poreikis dar papildomai skirti 10 mln. Lt ? Sako, padarysime rezervą, jeigu nereikės, tai neduosime. Mes žinome, kaip nereikės. Valdovų rūmams visada, šimtą metų į priekį reikės skirti daug pinigų. Todėl, kai mes turime daug neremontuotų mokyklų, kuriose mūsų vaikai mokosi šaltyje, o staiga krizės sąlygomis dar randate lėšų ne gyvenamiesiems namams statyti, ne renovuoti, bet Valdovų rūmams, kuriems nuolat reikės pinigų, aš siūlau pritarti ir nubraukti tuos 10 papildomų milijonų, kuriuos skiriate kaip neva rezervą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, norinčių kalbėti prieš nėra. Kas pritaria A. Stancikienės pasiūlymui neskirti Valdovų rūmams baigti numatytų lėšų ir jas sumažinti, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 53, prieš – 2, susilaikė 20. Nepritarta.

Gerbiamoji Aurelija, ar dėl kitų pasiūlymų jūs reikalaujate balsuoti, ten, kur yra nepritarta, koks jūsų pasiūlymas?

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau, kad dėl dviejų balsuotume. Dėl pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos, nes gavau dokumentus iš Finansų ministerijos. Prašyčiau atkreipti dėmesį, kad renginys, kuris vyks netgi ne Lietuvoje, o kažkur Anglijoje, yra bandomas pritraukti prie Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo skiriant uosto mokesčiui 700 tūkst. Lt, septyniems ar keliems jachtininkams apgyvendinti viešbučiuose ir t. t. Manau, kad 3 mln. šiomis sąlygomis, kai mes iš tikrųjų skaičiuojame pinigus, kai bandome skaičiuoti pinigus, skiriamus vaikams, aš pati agitavau balsuoti už tą labai nepopuliarų sprendimą, tai šiuo atveju manau, kad tai yra… Be to, jachtos yra, na, turtingų žmonių pomėgis, manau, kad jie tikrai gali susimokėti. Mes leisime panaudoti Lietuvos tūkstantmečio vėliavą, bet jie tikrai gali susimokėti visus mokesčius, už savo pinigus dalyvauti ir turėti tokį didelį malonumą. Prašau iš esmės šią sumą nubraukti, palikti tik 0,5 mln. Lt.

A. G. ŠEMETA. Vyriausybė iš dalies pritarė jūsų pasiūlymui ir siūlo sumažinti asignavimus šiai pozicijai 1 mln. Lt.

PIRMININKĖ. Kas nori pritarti A. Stancikienės siūlymui asignavimus sumažinti iki 500 tūkst. Lt Pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos organizavimo išlaidoms padengti? Konstantinas Ramelis palaiko šią poziciją.

K. RAMELIS (MSG). Atsiprašau, Konstantas.

PIRMININKĖ. Konstantas.

K. RAMELIS (MSG). Palaikau gerbiamos A. Stancikienės siūlymą, nes tokiam renginiui tokią sumą skirti, kai trūksta kitiems objektams – ir sveikatos apsaugos, ir mokykloms, tikrai per didelė prabanga tokiu laikotarpiu.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. Grubliauskas nori kalbėti prieš?

V. GRUBLIAUSKAS (LSF). Taip. Aš tik norėjau šiek tiek aiškumo, nekalbama apie kokius nors privačius jachtų renginius. Viena vertus, pritardamas Finansų ministerijai, gerbiamasis ministras pristatė, kad jau yra nurėžta, atsiprašau už terminą, nuo šios pozicijos. Jeigu mes dar vieną kartą bandytume sumažinti asignavimus, skirtus šiai regatai, iš esmės mes galime ir kitų nebeskirti, nes įvykti ta regata nelabai ir galėtų. Bet nereikėtų to supaprastinti tiek, kad tai yra pomėgis turtingų žmonių, kurie gali atplaukti, kurie gali neatplaukti. Kalbama apie tarptautinį renginį, apie mūsų Lietuvos garsinimą, šiuo atveju sutampantį su Lietuvos tūkstantmečio vardo pristatymu visam pasauliui.

Šis renginys tai nėra kokia nors pramoga ar nėra kokia nors prabanga, tai yra įsipareigojimai valstybės vardu tarptautinės regatos organizatoriams. Visiškai juos ignoruodami arba sukurdami galų gale organizatoriams tokią situaciją, kad jie turėtų atšaukti, manau, mes sulauktume visų pirma moralinių sankcijų ir tikrai viešo ir garsaus pasmerkimo tarptautinėje arenoje. Kita vertus, tai smogtų Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, prestižui. Taigi siūlyčiau laikytis Finansų ministerijos išsakytos pozicijos. Kas jau yra iš šios pozicijos paaukota krizei įveikti, tai jau yra, sakykim, duoklė, bet kad visiškai sutryptume tą regatą, prie kurios dirbo didelis kolektyvas keletą metų, tikrai nepritarsiu.

PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas mintis. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria A. Stancikienės siūlymui neskirti Klaipėdos miesto pasaulinės didžiųjų burlaivių regatos organizavimo išlaidoms padengti 3 mln. ir sumažinti šią sumą iki 500 tūkst., balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 77: už – 37, prieš – 3, susilaikė 37. Nepritarta pasiūlymui.

Gerbiamoji Aurelija, dar yra nepritarta jūsų dviem pozicijom ir vienai pritarta iš dalies. Ar norėsite dėl kurios nors kalbėti? Tuoj įjungsim.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Taip, norėsiu. Siūlau neskirti asignavimų Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui turtui įsigyti 9,5 mln. Lt, nes su Audito komiteto nariu K. Uoka buvome Operos ir baleto teatre, apžiūrėjome už 30 mln. atliktus darbus, turiu pasakyti, kad nei finansinių, nei projektinių dokumentų, pagrindžiančių 30 mln. Lt investicijas, nepamatėme. Iš esmės netgi defektiniai aktai, kurie turėtų būti pradiniai dokumentai prieš pradedant tokios apimties darbus, yra surašyti ranka, be jokios komisijos, be nieko, ten kažkokių inžinierių po vieną pasirašyti. Žodžiu, iš esmės jokio pagrindimo aš nematau. Manau, kad tiek 9,5 mln. gali palaukti vienerius metus, beje, kaip ir pinigai Valdovų rūmams. Tai nėra nubraukimas visai, tai yra tiesiog atidėjimas šio finansavimo geresniems laikams, t. y. po metų ar dvejų. Prašau palaikyti šį siūlymą.

PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nei už, nei prieš nėra. Prašau ministrą pakomentuoti.

A. G. ŠEMETA. Tiesiog noriu pasakyti, kad tai yra renginio „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ vienas iš objektų ir lėšos yra skiriamos scenos rekonstrukcijai užbaigti, nes scenos viršus yra rekonstruotas, o apačia likus nerekonstruota. Mano supratimu, tas lėšas reikėtų skirti. Dar reikėtų atsižvelgti į tai, kad rengiant patobulintą biudžeto projektą Operos ir baleto teatrui yra sumažinti asignavimai investicijoms 11 mln. Lt.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi skiriasi Seimo narės ir Vyriausybės siūlymai, siūlau balsuoti. Kas pritariat A. Stancikienės siūlymui neskirti asignavimų Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui 9,5 mln. Lt, sumažinant juos iki 1 mln. Lt ir 300 tūkst. perkeliant Aplinkos ministerijos Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai, balsuojat už, kas nepritariat, balsuojat prieš arba susilaikot.

Balsavo 71 Seimo narys: už – 43, prieš – 2, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamoji Aurelija, ar dar kalbėsite, nes yra dviem nepritarta arba pritarta iš dalies?

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Kalbėsiu tik dėl vieno, dėl tų pačių Valdovų rūmų, kuriems turtui įsigyti skiriami 4 mln. Lt. Manau, kad kai yra tokia sunki finansinė padėtis, kai žinome, kad visi baldai perkami be jokių viešųjų pirkimų, ne sykį matėme, kad skrynios perkamos po 100 ir 200 tūkst. Lt, tai mažinant fiskalinį deficitą iš esmės tokių prabangių baldų ar persiškų kilimų įsigijimas lygiai taip pat gali būti atidėtas geresniems laikams. Dėkui.

PIRMININKĖ. K. Kuzminskas nori pritarti A. Stancikienės siūlymui. Prašau.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai aš pritariu Aurelijos siūlymui. Mes nežinome, kokia aplinka mūsų valdovų buvo tuose rūmuose, kokie buvo baldai. Šiuo metu tos milijoninės sumos, kurios skiriamos baldams įsigyti, tikrai neatitiks tos tikrovės dėl tų mūsų valdovų rūmų, todėl siūlau pritarti ir neskirti tokių lėšų.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos… Ministras gal dar komentuoti nori?

A. G. ŠEMETA. Man atrodo, komentuodamas apskritai Valdovų rūmų poziciją išsakiau Vyriausybės nuomonę. Šiuo atveju ji yra tokia pati, mes iš dalies pritarėme tam pasiūlymui, tačiau ne tiek, kiek siūlo Seimo narė A. Stancikienė.

PIRMININKĖ. Dar yra užsirašęs S. Pečeliūnas kalbėti prieš. Prašom, Sauliau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, Lietuvoje yra valdovų, kurie tuos rūmus pradėjo statyti ir kurie žino, kokie baldai ten turi būti. Tai tie, kurie nežino, tegul jų pasiklausia, jie labai gražiai išaiškins. Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritariat A. Stancikienės siūlymui neskirti asignavimų Valdovų rūmams turtui įsigyti, balsuojate už, kas nepritariat, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 92 Seimo nariai: už – 68, prieš – 3, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs… Gerbiamoji Stancikiene, kreipiuosi į jus. Jeigu jūs nereikalaujate balsuoti, nes yra nepritarta… 800 tūkst. siūloma perkelti Krašto apsaugos ministerijai, skirstant Klaipėdos Marijos Tiesos Karalienės koplyčios remontui. Vyriausybė nepritarė. Jūs sutinkate su tuo nepritarimu? Toliau 200 tūkst. Lt skirti Aplinkos ministerijai… Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, padidinat asignavimus turtui įsigyti, nes įgyvendinami Europos Sąjungos projektai už 320 mln. Lt. Tam Vyriausybė nepritarė. Jūs sutinkate su tuo? Ir dar vienas – neskirti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 5 mln. 535 tūkst. turtui įsigyti. Vyriausybė tam nepritarė. Jūs, gerbiamoji Seimo nare, sutinkate su tuo? Balsuoti nereikia.

Kolegos, visi Seimo narių pasiūlymai yra apsvarstyti. Dar noriu pasakyti, kad yra vieno Seimo nario – K. Ramelio – siūlymas, kuris pateiktas pavėluotai – 2008 m. gruodžio 20 d. 13.40 val. Kaip jūs žinote, tam, kad priėmimo metu procedūriškai galėtume svarstyti, turi praeiti 48 valandos. Mes atsipašome, bet, vadovaudamiesi Statutu, negalime suteikti galimybės jums teikti šitą klausimą.

Gerbiamieji kolegos, prašau.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Kadangi dėl pasiūlymo dėl baldų valdovams už balsavo 68 Seimo nariai, pritrūko tik 3 balsų, todėl visų frakcijų vardu, opozicinių ir Tėvynės sąjungos frakcijos vardu, prašau perbalsuoti, nes tai buvo Tėvynės sąjungos frakcijos… Krikščionių demokratų frakcijos siūlymas. Mes labai norime paremti, atėjo dar pora Seimo narių, greičiausiai užteks tų balsų.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Petrai, kaip aš suprantu, jūs dabar ruošiatės pereiti į Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, vadinasi, paklydęs sūnus sugrįžta. Ar taip aš supratau? (Balsai salėje)

P. GRAŽULIS (TTF). Jeigu pritars siūlymui ir visi balsuos, tai pagalvosiu, o dabar frakcijos vardu prašau perbalsuoti.

PIRMININKĖ. Bet kieno vardu jūs prašote, aš nelabai supratau.

P. GRAŽULIS (TTF). Frakcijos vardu.

PIRMININKĖ. Kokios?

P. GRAŽULIS (TTF). Opozicinės ir visos kitos prašo, kad būtų perbalsuota.

PIRMININKĖ. Kokios frakcijos vardu jūs prašote?

P. GRAŽULIS (TTF). „Tvarka ir teisingumas“ kol kas.

PIRMININKĖ. Kadangi yra oficialus „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos prašymas, kviečiu perbalsuoti dėl A. Stancikienės siūlymo neskirti 4 mln. asignavimų Valdovų rūmams turtui įsigyti ir atidėti geresniems laikams. Kolegos, susikaupkite ir balsuokite. Kas už tai, kad palaikytume Aurelijos siūlymą? (Plojimai)

Balsavo 101 Seimo narys. Už – 72, prieš – 11, susilaikė 18. Pasiūlymui pritarta.

Gerbiamieji kolegos, mes baigėme pirmąjį straipsnį. Dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų pateikiant pasiūlymus buvo praleista vieno mūsų pasiūlymo viena dalis, kurios esmė – finansų taupymas. Jeigu galima, aš pristatyčiau šią dalį, ir turėtume dėl jos apsispręsti.

PIRMININKĖ. Gal galite pasakyti, kur ji yra? Viskas pereita.

A. G. ŠEMETA. Visi straipsniai, visi pasiūlymai yra pereiti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio! 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto 1 straipsnis. Kas nori kalbėti už ir kas prieš? Prieš nori kalbėti V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad kalbėčiau tiek prieš patį pirmąjį straipsnį, tiek ir prieš visą įstatymo projektą. Bet noriu atkreipti dėmesį, kad mes, svarstydami ir priimdami valstybės biudžetą, vėl elgiamės panašiai, kaip elgėmės ankstesnių posėdžių metu: įstatymus, kurie reglamentuos pajamų dalį, priimsime po to, kai priimsime visą valstybės biudžetą. Tai iš tikrųjų prieštarauja Statuto ir Konstitucijos nustatytoms taisyklėms ir procedūroms. Jau vien dėl to negalima pasisakyti už šio biudžeto straipsnius, nežinant, kokios bus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos, kokius numatysime gyventojų pajamų mokesčio dydžius, kokius priimsime Pelno mokesčio, Pridėtinės vertės mokesčio ir kitus mokesčių įstatymus, kurie reglamentuoja šio biudžeto pajamų dalį. Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad tai prieštarauja Statuto ir Konstitucijos reikalavimams. Taigi negaliu paremti 1 straipsnio.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už nori kalbėti K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, V. P. Andriukaitis dabar pasakė, kad tokia biudžeto priėmimo tvarka prieštarauja Statutui ir Biudžeto sandaros įstatymui, bet aš noriu priminti paprastą dalyką – per prieš tai buvusius 8 metus visada buvo iš pradžių priimamas valstybės ir savivaldybių biudžetas, tik po to buvo priimami visi kiti įstatymai. Pasitikslinkite su savo buvusiu finansų ministru. O dabar dėl 1 straipsnio.

Situacija Lietuvoje, aplinkinėse valstybėse, pasaulio rinkose ir Europos Sąjungoje iš tikrųjų yra įtempta, ir tos biudžeto korekcijos, kurios daromos kalbant apie pajamas ir išlaidas, tiesiog yra minimalios, norint siekti valstybės finansinio stabilumo. Yra tik pradžia. Todėl siūlau pritarti Vyriausybės pateikto įstatymo 1 straipsniui, kaip pagrindinei tos situacijos, kuri dabartiniu metu atsiranda ir plečiasi Lietuvoje, alternatyvai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Kalbėjo 1 – už, 1 – prieš. Mes kol kas ir kalbame tik apie 1 straipsnį. (Balsai salėje) Mūsų taip nerodo. Sekretoriatas sako, kad nei mano, nei Sekretoriato kompiuteryje nerodo. Turėsite galimybę kalbėti dėl viso.

Kolegos, dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 1 straipsnį su visomis priimtomis pataisomis, tas balsuojate už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš.

Balsavo 114 Seimo narių. Už – 70, prieš – 32, susilaikė 12. Straipsniui pritarta.

Ministre, 2 straipsnis. Gerbiamasis ministre, prašau pateikti 2 straipsnį.

A. G. ŠEMETA. 2 straipsniui yra pateikta daug Seimo narių pasiūlymų, tačiau jie visi buvo apsvarstyti svarstant 1 straipsnį, todėl siūlyčiau jų iš naujo nesvarstyti, nes 1 straipsniui ką tik buvo pritarta. Todėl siūlau pritarti 2 straipsniui „Savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimas“.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. V. Mazuronis dėl 2 straipsnio nori kalbėti prieš. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, iš tikrųjų aš buvau užsirašęs kalbėti dėl 1 straipsnio, bet šiek tiek susipainiojo elektronika. Mielieji kolegos, iš tikrųjų aš kviečiu nepritarti 2 straipsniui, nes tokiam biudžetui, pagal kurį mes neskiriame lėšų, labai smarkiai taupydami, mokykloms, bibliotekoms, ambulatorijoms tvarkyti, o skiriame milijonus iš esmės Prezidento rezidencijai, Saugumo departamentui, Užsienio reikalų ministerijai, ambasadoms ir t. t., ir tokiems straipsniams pritarti negalima. Biudžetas, kuriame numatome lėšas netgi Seimo salių remontui, ir tam, kad surinktume pinigus salėms ir rezidencijoms, mes apmokestiname automobilius, kurie naudojami verslui… Tai gal apmokestinkime kompiuterius arba rašomuosius stalus, prie kurių sėdi verslininkai, ir daugiau surinksime pinigų. Mes atimame pinigus iš vaikų maitinimo, skriaudžiame socialiai labiausiai neapsaugotus sluoksnius vien tam, kad surinktume į biudžetą lėšas išlaidauti. Mielieji kolegos, tokiam biudžetui ir tokiems straipsniams negalima pritarti. Siūlau nepritarti 2 straipsniui.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. P. Gražuli, klausiu jūsų, ar jūs norite kalbėti už, ar aš ne taip suprantu? Gerbiamasis Petrai, ar jūs užsirašęs kalbėti už? Prieš. Bet užsirašęs – už. A. Šedžius. Jūs norite kalbėti už biudžeto 2 straipsnį? Irgi pasiklydo truputį ne ten. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 2 straipsnį su visomis priimtomis pataisomis, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 118 Seimo narių. Už – 75, prieš – 33, susilaikė 10. 2 straipsnis priimtas.

Gerbiamasis ministre, 3 straipsnis. Prašom

A. G. ŠEMETA. 3 straipsniui yra Seimo nario J. Oleko pasiūlymas. Jis siūlo išbraukti 3 straipsnio 2 dalį ir nustatyti tokį mokinio krepšelio dydį – 3774 Lt, ir šią dalį išdėstyti taip: nustatyti mokinio krepšelio dydį iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. 3887 Lt ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. – 4687 Lt. Lėšų šaltinis –išlaidos Energetikos ministerijai steigti. Vyriausybė nepritaria šiam Seimo nario J. Oleko pasiūlymui. Mano supratimu, tai yra tiesiog populistinis pasiūlymas, nes lyginti Energetikos ministerijos išlaidas su moksleivio krepšelio išlaidomis mažų mažiausia yra klaida.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi skiriasi nuomonės dėl Seimo nario J. Oleko pasiūlymo, Vyriausybė tam nepritaria, prieš Seimo nario J. Oleko siūlymą nori kalbėti P. Gražulis. (Balsai salėje) Gerbiamasis Petrai, jūs susikaupkite, nes šiandien labai painiojatės. Tada už pasiūlymą – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamasis ministre, suprantame, jeigu deklaruotume sunkmetį, tai niekas nedrįstų reorganizuoti ministerijų, steigti naujų ir panašiai. Tai yra gana nelogiškas sprendimas, kai Vyriausybė taip smarkiai agituoja už mus ištikusią krizę ir siūlo taupiausius biudžeto formavimo variantus. O taupyti moksleivių krepšelių sąskaita krizės sąlygomis būtų kaip tik pats racionaliausias pasiūlymas. Taigi J. Oleko pasiūlymas yra visiškai logiškas ir pagrįstas. Yra aišku, kad ir kas būtų, tačiau švietimo, kultūros ir kitų įstaigų sąskaita mažinti valstybės biudžetą, juo labiau žinant, kad tai yra savivaldybių didžiulės problemos, yra niekuo nepagrįsta. Manau, kad J. Oleko pasiūlymas yra logiškas, ir siūlyčiau jam pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš norėtų kalbėti G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Kolegos, visi puikiai žinote, kad moksleivio krepšelis nėra abstraktus dydis, o liūto dalis tame krepšelyje yra ne kas kita, kaip mokytojų atlyginimai. Nereikėtų veidmainiškai užmerkti akių, gerbiamieji kairieji socialdemokratai, ir neigti realybės. Lyginant su praėjusiais metais, mokinio krepšelis didėja daugiau nei 30 %, švietimo darbuotojams, skirtingai nei kitai visuomenės grupei, kitais metais atlyginimai didės. Aš manau, tai yra aiškus šios Vyriausybės ir šios valdančiosios daugumos prioritetas. Tai, ką jūs bandote dabar siūlyti –didinti krepšelį ir vėl grąžinti prie nepagrįstai didelių atlyginimų didinimo tempų, reiškia ignoruoti realybę, kurioje šiandien valstybė ekonominiu požiūriu yra atsidūrusi. Todėl aš laikau šį siūlymą nepakankamai atsakingu ir kviečiu kolegas pripažinti realybę. Švietimas išlieka prioritetas, yra didėjimas šioje srityje, kaip nė vienoje kitoje srityje, ir daugiau nespekuliuokime tais dalykais.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegoms už kalbas. Taigi kviečiu balsuoti. Kas pritaria Seimo nario J. Oleko pasiūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 110 Seimo narių. Už – 39, prieš – 35, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.

Kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl viso 3 straipsnio? Nematyti. Dėl 3 straipsnio motyvų norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti. Užsirašė kalbėti prieš – V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi nebuvo pritarta J. Oleko pataisai, aš norėčiau priminti kolegai G. Steponavičiui ir visiems praeitos kadencijos Seimo nariams, tiek daug prisidėjusiems prie to, kad susitarimas dėl to, kaip augtų mokytojų atlyginimai, būtų patvirtintas, būtų sutarta ir būtų pasiektas nacionalinis susitarimas, kuris buvo patvirtintas ne tik Vyriausybės, bet ir profesinių sąjungų ir kitų subjektų, kad tie, kurie tada balsavo ir tam pritarė, šiandien mažiau kalbėtų apie veidmainystę ir kitus dalykus. Ypač norėčiau atkreipti Liberalų sąjūdžio atstovų dėmesį, nes jų kolega G. Šileikis ir visi kiti gana daug prisidėjo. Aš teigiu, jog šis grįžimas atgal niekuo nepagrįstas, niekuo, pabrėžiu. Jokių argumentų, jūsų dangstymasis kažkokiais baisiais krizės pavidalais visiškai neįtikina, kad yra sektorių, kuriuose neturi būti jokio mažinimo, ir švietimas vienas iš jų. Juo labiau kad už tai kovota ir jūsų rankomis visą praeitų metų kadenciją. Pabrėžiu, kad tai yra teisėti lūkesčiai ir kiti dalykai, todėl siūlau nepritarti šiam straipsniui, nes jis sustabdo ir sugriauna mokytojų darbo užmokesčio augimo pasiektus ir nustatytus dydžius. Taigi, kolegos, siūlau nepritarti bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už pasisako K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pagal kitų metų biudžetą mokinio krepšelis didėja 715 Lt, tai iš tikrųjų dideli skaičiai. Valstybės finansinės galimybės tokios, kad netgi tą padidinimą reikėjo atlikti kitų sąskaita. Jeigu pažiūrėsite į visas valstybės sąskaitas, į biudžeto įplaukas, į skolas, į viską, tai tas padidinimas yra kaip išskirtinis dalykas. Todėl siūlau tikrai pritarti tai valstybės galimybei, kuri šiuo metu yra ir padidinti krepšelį 714 Lt, t. y. iki 3 tūkst. 774 Lt, ką teigia šis valstybės ir savivaldybių biudžeto 3 straipsnis. Prašom pritarti.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, iš tikrųjų neminėdamas pavardės padėkosiu kairiajam flangui už Liberalų sąjūdžio veiklos pripažinimą. Dėkui. Pagaliau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, susikaupiam ir balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas už tai, kad priimtume 3 straipsnį?

Balsavo 116: už – 74, prieš – 24, susilaikė 18. 3 straipsniui pritarta.

Ministre, prašau dėl 4 straipsnio.

A. G. ŠEMETA. 4 straipsniui pastabų ir pasiūlymų negauta. Siūlau balsuoti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl 4 straipsnio? Nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad 4 straipsnis būtų priimtas, balsuoja už, kas su tuo nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje)

Balsavo 114 Seimo narių: už – 75, prieš – 24, susilaikė 15. 4 straipsniui pritarta.

5 straipsnis, ministre.

A. G. ŠEMETA. 5 straipsniui pastabų ir pasiūlymų negauta. Siūlau balsuoti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar yra norinčių kalbėti dėl 5 straipsnio? Norinčių nėra. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti 5 straipsniui? (Balsai salėje)

6 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. 6 straipsniui taip pat pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKĖ. Ar galėtume dėl 6 straipsnio bendru sutarimu pritarti? Pritarta.

7 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. 7 straipsniui pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKĖ. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 7 straipsniui? Pritarta.

8 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. Taip pat pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKĖ. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 8 straipsniui? Pritarta.

9 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. Taip pat pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKĖ. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 9 straipsniui? Pritarta.

10 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. Taip pat nėra pastabų.

PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu pritariame 10 straipsniui? Pritarta.

11 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. 11 straipsniui pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu pritariame 11 straipsniui? Pritarta.

12 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. 12 straipsniui pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu pritariame 12 straipsniui? Pritarta.

13 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. 13 straipsniui pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu pritariame 13 straipsniui? Pritarta.

14 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. Taip pat be pastabų.

PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu pritariame 14 straipsniui? Pritarta.

15 straipsnis.

A. G. ŠEMETA. 15 straipsniui yra pateiktos tos pačios pastabos, dėl kurių Seimas apsisprendė balsuodamas dėl 1 ir 2 straipsnių, todėl siūlau šių pasiūlymų atskirai nesvarstyti ir balsuoti už visą straipsnį.

PIRMININKĖ. Kas už tai, kad priimtume 15 straipsnį su visomis priimtomis pataisomis? Matau, yra norinčių kalbėti. Prieš nori kalbėti P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, tiek opozicija, tiek valdančioji dauguma buvo pateikusi nemažai įstatymo pataisų, kuriomis siūlė mažinti investicijas, ypač tam, kam šiandien jos nebūtinos, tai yra ir Valdovų rūmams, ir prezidentūros rezidencijai. Taip pat buvo siūloma sumažinti investicijas ir kitiems objektams, taip pat buvo siūloma atsisakyti finansuoti statybas, kurios yra pripažintos nelegaliomis. Labai keista, nes Vyriausybė, užuot pasakiusi, kad kovos su nelegaliomis statybomis, skiria finansavimą toms statyboms. Tokiu atveju manau, kad Seimas turėtų atskiru nutarimu įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Antikorupcijos komisiją, kad jos apsvarstytų šį straipsnį, ar jis nėra korupcinio pobūdžio, nepažeidžiantis įstatymo, nes apskritai finansuoti statybas, kurios yra pripažintos nelegaliomis, manau, yra nusižengimas. Seimo nariai siūlė labai daug racionalių pataisų, ypač dėl švietimo įstaigų, mokyklų, darželių, medicinos įstaigų, beveik nebuvo atsižvelgta į pavienių Seimo narių prašymus, labai mažai, tik iš dalies, todėl manau, mes negalėtume už šį straipsnį balsuoti. Siūlau visiems balsuoti prieš 15 straipsnį, nes investicijos yra nepamatuotos, nešiuolaikiškos ir ne šiuo metu, kai didinami mokesčiai, motyvuojant tuo, kad bus nesurenkamas biudžetas. Vis dėlto tos investicijos galėjo palaukti geresnių laikų, todėl siūlau nebalsuoti už šį straipsnį ir balsuoti prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. K. Glaveckas – už.

K. GLAVECKAS (LSF). Siūlau pritarti 15 straipsniui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, pasiruošiam balsuoti. Kas už tai, kad priimtume 15 straipsnį su visomis pataisomis, balsuoja už, kas su tuo nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 123 Seimo nariai: už – 75, prieš – 38, susilaikė 10. 15 straipsniui pritarta.

Ministre, prašau dėl 16 straipsnio.

A. G. ŠEMETA. 16 straipsniui pastabų ir pasiūlymų negauta.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti 16 straipsniui? Pritarta.

Dabar keturi kalba prieš, keturi – už dėl viso įstatymo. Ačiū, ministre.

Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Prieš – J. Olekas. A. Butkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Trumpai norėčiau pasakyti keltą minčių dėl vieno iš svarbiausių valstybės įstatymų – tai yra Biudžeto įstatymo. Tikrai tikėjausi, kad, esant sunkiai ekonominei situacijai, bus šiek tiek racionaliau planuojamos nacionalinio biudžeto išlaidos, nes yra trys lemiami faktoriai, į kuriuos reikia atsižvelgti. Tai yra fiskalinės darnos siekimas, racionalus nacionalinio biudžeto išlaidų planavimas ir efektyvus nacionalinio biudžeto išlaidų panaudojimas. Vis dėlto šiandien svarstant, turiu pasakyti, nė vieno iš šitų faktorių neteko pastebėti. Aš manau, kad, esant tokiai ekonominei situacijai, pirmiausia turėjo būti numatyti prioritetai atskiroms programoms, kurioms dabartinė dauguma numato tam tikrus prioritetus, pirmiausia siekdama apsaugoti darbuotojų darbo vietas, užtikrinti nepavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą ir siekdama nedidinti mokesčių, neįvesti papildomų mokesčių ir nedidinti tarifų.

Vis dėlto buvo nueita paprasčiausiu keliu – buvo tam tikru procentiniu dydžiu mažinami asignavimai visoms programoms. Tai buvo taikoma senovėje, prieš kažkiek metų. Manau, kad šitas Valstybės biudžeto įstatymas papildomai padidins nedarbą. Jeigu kalbėtume apie Kelių priežiūros ir plėtros programą, tai tikrai galėjo būti viena iš prioritetinių programų. Būtų buvę galima išsaugoti keletą tūkstančių darbų, vykdyti infrastruktūros darbus. Po to tai būtų davę didelę naudą mūsų biudžetui.

Aš galiu pasakyti, kad artimiausiu metu kai kurios įmonės patirs didelius bankrotus, jeigu kalbėtume apie maisto pramonės įmones, vien dėl trijų faktorių: kad naikinamos PVM lengvatos, taip pat sumažės eksporto kainos, o sumažėjusi vidaus paklausa neigiamai atsilieps tiek biudžeto pajamų rinkimui, tiek po to bus sudėtinga planuoti nacionalinio biudžeto išlaidas.

Matau, mano laikas pasibaigė. Manau, kad negalima pritarti tokiam Biudžeto įstatymui, nes jis buvo skubotai svarstomas ir buvo priimtos tam tikros pataisos…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų laikas baigėsi.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Toliau už kalbės K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, valstybės ir savivaldybių biudžetas yra svarbiausias valstybės pajamų ir išlaidų planas. Jam nėra alternatyvos. Jis apima 32 % bendrojo vidaus produkto. Deja, jeigu mes jo nepriimtume arba nepritartume kitiems lydimiesiems įstatymams, neturėtume kitų metų normalaus plano, t. y. valstybės ir savivaldybių biudžeto, ir turėtume naudotis 1/12.

Dėl pastabų. Daugelis pastabų, kurios buvo sakomos dėl valstybės biudžeto, visų pirma skirtos tam biudžetui, kuris buvo pateiktas iš pradžių, tai yra spalio 28 dieną. Tai buvo buvusios socialdemokratų Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas. Su tokiu projektu mes iš tikrųjų būtume atsidūrę labai gilioje duobėje. 2,7 mlrd. biudžeto deficitas, kuris buvo daugiau kaip 1 mlrd. didesnis negu dabartiniame biudžete, pinigų stoka, pigių pinigų nebuvimas ir kitos problemos, be abejo, būtų atvedusios mus į didelę ekonominę duobę.

Naujasis biudžetas atspindi dabartines realijas, atspindi tą situaciją, kuri yra Lietuvoje. Jis visų pirma skirtas padėties stabilizavimui, finansų, valstybės išlaidų stabilizavimui. Investicinė programa, kuri sulaukė daug pastabų, iš esmės buvo sudaryta buvusios Vyriausybės. Naujoji Vyriausybė ją apkarpė, kiek galima, perskirstė. Aš neabejoju, kad kitų metų biudžetas bus formuojamas pagal kitus programinius principus, ypač kalbant apie investicines programas, kurios kai kurias vietas, deja, šiuo metu iš tikrųjų galima kritikuoti. Tačiau nežiūrint šitų visų aplinkybių, kitų metų biudžete yra numatytas mažesnis deficitas, taip pat numatyti pagrindinių prioritetų, kurie buvo numatyti programose – Vyriausybės veiklos programoje, Antikrizinėje programoje, įgyvendinimo finansavimo šaltiniai, todėl siūlau visiems pritarti Biudžeto įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš kalbės V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamieji kolegos, vienintelis dalykas, keliantis pagarbą A. Kubiliui, yra tai, kad jis drastiškai ir tvirtai pasiryžęs naikinti lengvatas visiems, nebijodamas nei propagandos, nei reitingų kritimo. Bet atsimenu jo valdymo laikotarpį 1999–2000 m., kai jis balansavo biudžetą karpydamas asignavimus, investicijas. Būtent tada Lietuvos žmonės ir rinkos dalyviai išgirdo „saulėtekio“, „saulėlydžio“ sąvokas. Iš tikrųjų dauguma verslininkų pagalvojo, kad jau atsiranda galimybė turėti pragmatišką dialogą su valstybe.

Gerbiamieji, ko gero, šitoje vietoje ir baigėsi pono A. Kubiliaus biudžeto formavimas. Iš tikrųjų aš tikėjausi, kad jis iš pradžių sutvarkys dirbą, pasės, išaugins ir nuims derlių, bet jis elgiasi visiškai kitaip – maždaug taip, kaip buvo Sovietų Sąjungos kūrimosi pradžioje, kai atėmė iš ūkininkų sėjai skirtus grūdus, dėl ko buvo išprovokuota didelė tragedija, „holodomoras“, kaip šiandien kalba Ukrainos valdžia.

Bet kodėl aš tai sakau šiandien ir kodėl visą laiką, gerbiamasis Kubiliau, sakau: jūs, jūsų programa, o ne valdančioji dauguma? Todėl, kad jūs –senbuviai, patyrę politikai, jūs žinote, kaip susukti į ragą nepatyrusius. Liberalų sąjūdis užmiršo savo mažas sąskaitas, laisvąją rinką, parsidavė už postus. Liberalų ir centro sąjunga lyg ir spardėsi, bet ne iš esmės, o dėl reklamos. Prisikėlėliams apibūdinti labai tinka tokia…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jau laikas.

V. USPASKICH (DPF). Baigiu. …toks geras zodiako ženklas – vėžys, rusiškai rak. Gerbiamieji, noriu jums pasakyti, kad rak – tai ne zodiako ženklas, tai yra poza, ir jus visus A. Kubilius pastatė į ją. Todėl…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš nutraukiu jūsų kalbą. Gerbiamieji kolegos, ieškodami epitetų, neprasilenkime su kultūra ir etika. Toliau už kalbės P. Saudargas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, sėdintiems tiek kairėje, tiek ir dešinėje linkėčiau šiandien nepaslysi ir nesusidurti tam tikru drugelio efektu. Daugelis yra skaitę fantastinėje literatūroje ar matę filmuose, kaip kartais herojai grįžta į praeitį taisyti ateities. Galima prisivirti labai daug košės taip darant. Apie ką aš kalbu? Mes šiandien pusę dienos karpom, dalijam pyragą, pjaustom ir t. t., tačiau tik dabar patvirtinsime to pyrago kepimo receptą. Pagalvokime, kas bus, jeigu mes to recepto nepatvirtinsime ir apskritai nekepsime to pyrago? Man atrodo, Lietuvai tikrai būtų nedovanotina dovanėlė Kalėdų proga tiesiog nepatvirtinti biudžeto ir grįžti prie suskilusios geldos. Todėl tiek kairiesiems kolegoms, tiek dešiniesiems Kalėdų proga linkiu santarvės ir atsakomybės, balsuojant dėl biudžeto. Tikrai linkiu visiems priimti šį sprendimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – E. Masiulis.

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš, tiesiog reaguodamas į Seimo nario V. Uspaskicho kalbą, noriu pasakyti, kad tai, kas galima Rusijos Dūmoje, negalima Lietuvos parlamente. O jeigu gerbiamasis V. Uspaskichas nori toliau svaidytis tokiom replikom, tai tikrai tegul važiuoja į parlamentą tos valstybės, kur tokios replikos galimos. Taigi būkite korektiški. Prašau nesilaidyti nepamatuotom replikom.

PIRMININKĖ. Toliau prieš kalba A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš suprantu ir pritariu tam, ką pasakė jaunasis kolega Paulius. Iš tikrųjų gal reikėtų prieš Kalėdas susikalbėjimo ir santarvės, tačiau yra kai kurių niuansų, kurie kelia abejonių dėl biudžeto. Gal yra įsivėlusi klaida, gal iš tiesų Finansų ministerija perskaičiuotų ir pateiktų tikslius skaičius, tačiau gyventojų pajamų mokestis 2009 m. biudžete mažėja 460 mln. Lt, 2008 m. buvo 1 mlrd. 800 mln., o 2009 m. lieka tik 1 mlrd. 300 mln. Gyventojų pajamų mokesčio augimas, tenkantis savivaldybėms, procentais didėja nuo 66 % iki 72 %, t. y. 6 %. Ir iš tų 6 % padidėjimo savivaldybės planuoja surinkti vidutiniškai 9 % daugiau, palyginus su 2008 m. Lyg ir viskas logiškai gražiai išsidėsto ir būtų galima surinkti daugiau, tačiau yra neįvertinamas 460 mln. Lt sumažėjimas. Vadinasi, jeigu mažėja gyventojų pajamų mokesčio suma, tai tas procentais padidėjimas nieko neduoda. Aš manau, Finansų ministerijos didieji protai paskaičiavo, kad augimas gražiai atrodo popieriuje, bet neįvertino kito dalyko, kad yra sumažėjimas. Aš buvau priėjęs prie ministro, ir jis man patvirtino, kad gyventojų pajamų mokesčio surenkamoji dalis sumažės. Tai gal reikėtų patikslinti ir tik tada priimti, kai skaičiai jau bus tikslūs?

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Aš noriu paklausti, ar B. Vėsaitė kalbės už biudžetą? Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai negaliu prieštarauti dėl to, kad šiuo sunkmečiu reikia stabilizuoti valstybės finansus, ir šiandien mes visą dieną tai darome koreguodami biudžetą. Negaliu nepritarti ir P. Gražulio įžvalgom, kad vis dėlto sadistiškai elgiamasi su opozicijos siūlymais. Noriu priminti, kad socialdemokratai konservatoriams savo valdymo laikotarpiu buvo gerokai švelnesni ir netgi savo sąskaita atiduodavo didesnį finansavimą jų apygardoms. Sakykite, ar tie vaikai arba ligoniai, kurie gyvena tose apygardose, kur išrinkti konservatoriai, yra geresni už tuos, kurie gyvena, tarkime, opozicijos apygardose? Tiesą sakant, tai nesuprantama. Visi džiaugiamės, kad taupome, sakykime, prestižiniams objektams, bet, gerbiamieji kolegos, prisiminkite, kad už šių objektų stovi darbo žmonės, statybininkai, kur rinka apskritai yra mirusi. Aš apeliuoju į jus: jeigu mes išeisime iš šios krizės, liepos mėnesį persvarstykime biudžetą, nes pateksime į uždarą ratą, nesurinksime mokesčių. Žmonėms ir dabar desperacija, restoranai negauna užsakymų Naujiesiems metams. Ši valdžia dar labiau sustiprino šią krizę. Sutikdama, kad biudžetą reikia koreguoti, manau, jeigu mes dabar sutaupėme ir stabilizavome finansus, tai reikia šiek tiek persvarstyti, kad žmonės turėtų darbo. Pirmiausia turi būti žmonės ir jų algos.

PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, iš jūsų turinio nebuvo galima suvokti, bet susidarė įspūdis, kad jūs balsuosite prieš arba susilaikysite.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Niekaip…

PIRMININKĖ. Tada žodį už suteikiu A. Kubiliui.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, per šias dienas tikrai buvo pasakyta viskas, ką buvo galima pasakyti. Kai kas prikalbėjo, man atrodo, daugiau negu norėjo. Aš tikiuosi, kad kai kam po šių šnekų bus šiek tiek gėda. Turiu labai nuoširdžiai padėkoti kolegoms ir Finansų ministerijos žmonėms, kurie per šį trumpą laiką parengė tokį biudžetą, kokio tikrai reikia Lietuvai. Turiu pasakyti, kad iš tikrųjų man daug kas nepatinka iš to, ką mums tenka daryti šiomis dienomis. Deja, yra tokia situacija, kad šiandien skiname vaisius, jeigu galiu perfrazuoti V. Uspaskichą, kurie išaugo iš tų sėklų, kurios buvo sėjamos per paskutiniuosius net ne metus, bet porą trejetą metų, ir tie vaisiai tikrai yra kartūs. Čia turiu pasakyti, kad mes visi esame atsakingi, ypač buvusios valdančiosios partijos, kad šiandien tie vaisiai yra tokie kartūs. Buvome per mažai principingi, nesugebėjome sustabdyti tų veiksmų ir tų procesų, kurie atvedė iki šios situacijos, kai tuos labai karčius vaisius tenka valgyti patiems ir siūlyti kitiems. Aš raginu ir opoziciją, ir ypač buvusią valdančiąją partiją, šiomis aplinkybėmis elgtis šiek tiek garbingiau. Kartais susidaro vaizdas, kad arba jūs taip ir nesuprantate, kur atvedėte Lietuvą ir kur ją palikote, arba esate visiškai neatsakingi. Blogiausia kombinacija būtų, jeigu pasirodytų, kad esate ir nesuprantantys, ir neatsakingi. Gerbiamieji kolegos, raginu ir ypač kreipiuosi į opoziciją, kad, būdami konstruktyvūs, jūs neliktumėte stovėti toje pozicijoje ar pozoje, kokioje per šias dienas buvote. Gerbiamieji Seimo nariai, raginu balsuoti už biudžetą tokį, koks yra.

PIRMININKĖ. Ačiū Ministrui Pirmininkui. Ir ketvirtoji, kuri kalbės už, – V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, reikia priimti valstybės finansinį planą kitiems metams. Gal jis ir nėra optimalus, yra kai kurių klaidų, vieni norėtume taip, kiti taip, gal yra šiek tiek ir netiesos, bet ką darysi. Šiuo sunkmečiu kai kurios sritys, kaip švietimas, sveikatos apsauga, turi išlikti prioritetu, todėl čia daugiausia ir ginčijomės. Norėčiau, kad mes šį biudžetą patvirtintume, ir kviečiu visus Seimo narius –ar opozicijos, ar pozicijos – balsuoti už jo priėmimą. Ačiū jums.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Viktoras dėl vedimo tvarkos?

V. USPASKICH (DPF). Kadangi buvo paminėta mano pavardė… (Šurmulys salėje)

PIRMININKĖ. Bet jau labai seniai, aš jau pamiršau.

V. USPASKICH (DPF). Nesvarbu! (Balsai salėje) Aš ne dėl Masiulio… o dėl premjero. Dėl premjero ir gana konstruktyviai. Iš pradžių žavėjomės ir manėme, kad eis teisingu keliu. Man atrodo, kad einama klaidingu keliu, ir norisi prieš balsuojant pasakyti ponui A. Kubiliui, kad Darbo partija ragina ir deklaruoja savo palaikymą, bet teisingiems sprendimams. Mes esame įsitikinę, kad iš pradžių reikia pasėti…

PIRMININKĖ. Čia jau ne replika, kalba.

V. USPASKICH (DPF). …o paskui skinti vaisius, o ne atvirkščiai. Noriu, kad jūs išgirstumėte, nes po dvejų trejų metų teks skinti dar… sunkesnę padėtį…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, čia jau ne replika, o kalba. L. Dinius.

L. DINIUS (TPPF). Trumpa replika. Tautos priskėlimo frakcijos vardu noriu visiems kolegoms pasakyti, kad mes į tokias replikas nereaguojame, esame geranoriškai nusiteikę ir kviečiame visus balsuoti. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už gerą raginimą. Gerbiamieji kolegos, pasiruošiame balsuoti. Kas už tai, kad 2009 m. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 124 Seimo nariai. Už – 77, prieš – 42, susilaikė 5. 2009 m. Valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas priimtas. (Plojimai)

Linkime Vyriausybei nuoširdžiausios sėkmės įgyvendinant priimtą įstatymą.

Replikos po balsavimo. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Andriau Kubiliau, jūs ką tik labai karštai raginote balsuoti už biudžetą. Aš prisimenu, kad jūs ir praeitoje kadencijoje, kai Vyriausybei vadovavo G. Kirkilas, taip pat labai nuoširdžiai raginote ir pats balsavote už biudžetą, bet jūs dabar kalbate, kad tai padaryta jūsų gyvenime didžiausia klaida, kad balsavote už G. Kirkilą, už jo programą ir už biudžetą. Ar neatsitiks taip, kad po metų taip pat pamatysite, kad šis biudžetas irgi yra didžiulė klaida ir pats gailėsitės, kaip dabar gailitės, kad balsavote už biudžetą?

Aš manau, jeigu būtų padaryta pertrauka, įsiklausyta į valdančiosios daugumos Seimo narių labai racionalius, šiuolaikinius siūlymus dėl tų nebūtinų investicijų, kurias daro Vyriausybė į visokių ponų, valdovų, ministrų, Užsienio reikalų ministerijos objektus, iš tikrųjų opozicija galbūt balsuotų už biudžetą. Kadangi…

PIRMININKĖ. Petrai, trumpinkite savo kalbų!

P. GRAŽULIS (TTF). …nesubalansuotas, netaupantis šis biudžetas, o tiktai labai naudingas visiems ponams ir karaliams, kurie… (Kalba visi kartu)

PIRMININKĖ. Kalba Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu padėkoti už šį rezultatą. Dar kartą noriu padėkoti, ypač Finansų ministerijos žmonėms, ir iš tiesų turiu gal ir atsiprašyti kolegų, ypač opozicijos, kad naujoji Vyriausybė, kuri tik prieš porą savaičių buvo čia, Seime, patvirtinta, turėjo jūsų prašyti tokio intensyvaus darbo, kad priimtume tokį biudžetą, kurį aš drąsiai galiu pavadinti permainų biudžetu. Tikiu, kad šiuo sprendimu mes iš tiesų padedame pagrindus tam, kad kiti mūsų valstybės finansų metai būtų ramesni, stabilesni ir kartu išvengtume tų problemų, kurios galėjo kilti, jeigu šiandien nebūtume padarę tokio sprendimo, kokį padarėme. Ačiū visiems.

PIRMININKĖ. Ačiū, premjere. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji valdančioji dauguma, iš tikrųjų mes, opozicija, sveikiname jus, prisiėmus kitų metų biudžetą, kartu prisiėmus ir visą atsakomybę. Mes, kaip opozicija, jums žadėjome ir savo žodį tesėjom: nedarėm jokių kliūčių dėl procedūrinių dalykų ir šiandien priėjome natūraliai iki šio momento. Kuo šis biudžetas pasižymėjo? Iš esmės niekuo, tiktai 300 mln. Lt jūs sumažinote išlaidas. Jeigu praeitų metų fiskalinis deficitas buvo 1 mlrd., tai šiuo metu yra 1,5 mlrd. Jūs paprasčiausiai paėmėte iš vienų, paskyrėte kitiems ir sakote, kad tai bus permainų biudžetas. Sėkmės įgyvendinant. Nuo šio sprendimo priklausys daugelio žmonių ir verslo likimas. Mes norėtume, kad mūsų nuogąstavimai ir mūsų įspėjimai nepasitvirtintų, bet, deja, gyvenimas, matyt, parodys ką kita. Tai dar kartą manau, kad jūs patys balsuodami prisiėmėte atsakomybę. (Balsas salėje: „Taip, be abejo.“)

PIRMININKĖ. Ačiū už palinkėjimus. D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, artėja didžiosios metų šventės – Šventos Kalėdos ir Naujieji Metai. Šiuo metu yra ramybės ir susitaikymo metas. Tai yra gera proga prisiminti Seimo nario priesaiką: ištikimai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Dėkui jums.

PIRMININKĖ. Ačiū, Danute, už priminimą, kad ne tik šventės artėja, bet yra ir adventas, reikėtų susikaupimo ir mažiau aistrų. Dabar K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, noriu padėkoti, kaip ir Ministras Pirmininkas, už priimtą biudžetą, ir noriu pasakyti, kad Lietuva gavo pirmą gerą žinią, kad jau yra kitų metų biudžetas. Opozicijai noriu pasakyti, kad opozicijos priedermė yra siūlyti Vyriausybei padaryti tai, ko jinai negali padaryti, tačiau jinai negali siūlyti to, kas prieštarauja valstybės interesams. Tai aš siūlau ateityje ir kitais klausimais, kurie bus susiję su biudžetu, būti konstruktyvia opozicija, o ne griaunančia. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Ir dar Viktoras.

V. USPASKICH (DPF). Aš irgi norėčiau Darbo partijos frakcijos vardu valdančiajai daugumai palinkėti gerų darbų ir, aišku, kad nepasitvirtintų blogiausios prognozės. Noriu priminti, kad šiandien žurnale „Veidas“, man atrodo, buvo parašyta gera statistika – vienam dirbančiam tenka 3,5 nedirbančių žmonių. Todėl norėtųsi priminti R. Reigano frazę, kurią jis universitete pasakė: kas mūsų didvyriai? Didvyriai – tai mūsų verslininkai, kurie kuria ir išlaiko valstybę. Todėl noriu pasakyti, kad verslininkų padėties negalime tiek bloginti, kiek dabar ruošiamės tai daryti. Jie investuoja laiką, pinigus, sveikatą, kartais net gyvybę, nes bankroto atveju Lietuvoje ne vienas pakėlė prieš save ranką. Todėl, gerbiamieji, noriu dar kartą pono A. Kubiliaus paprašyti pažiūrėti, jau Vyriausybės sprendimais palengvinti, ypač palengvinti tose vietose, kur prekė, kurią galima pakeisti importinėmis prekėmis… negalime didinti mokesčių, tai yra klaida ir gali būti pražūtinga. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ministras A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Tiesiog norėčiau kreiptis į Seimo narius, kad neatsipalaiduotume, nes mūsų laukia kitas svarbus klausimas – Sveikatos draudimo fondo biudžeto patvirtinimas. O kas čia įvyko? Tiesiog Seimas patvirtino valstybės biudžetą, nacionalinį biudžetą. Devyneri metai, devintas mano biudžetas – visada būdavo opozicijos nuogąstavimų, visada buvo pozicijos pritarimų. Tiesiog mes padarėme tą darbą, kurį turėjome padaryti visi kartu.

PIRMININKĖ. K. Uoka labai seniai ir kantriai laukė.

K. UOKA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, kad opozicijos lyderio vaidmenį svarstant biudžetą atliko V. Mazuronis, o ne G. Kirkilas. Mes dėkingi Valentinui. Kadangi už Valentino pasiūlymus ir mes iš dalies balsavime, ir socialdemokratai, tai gal jie atsisakytų opozicijos lyderio teisės, perleistų ją Valentinui?

PIRMININKĖ. Dar suteikiu žodį opozicijai. V. P. Andriukaitis. Tuo norėčiau baigti replikas po balsavimo. Prašau, Vyteni.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Manau, dabar priėmus valstybės biudžetą atsakomybė tenka ne tik valdančiajai daugumai, šiuo atveju turbūt atsakomybės naštą turės dalytis ir Respublikos Prezidentas, kuris turės įvertinti šio biudžeto pliusus ir minusus, o ypač lydinčiųjų teisės aktų. Esu įsitikinęs, kad Socialdemokratų frakcija tikrai kreipsis į Prezidentą, kad jis pasvertų, ar tikrai lengva ranka galima pasirašyti šį biudžetą. Mes pirmą kartą turime situaciją, kai priimant biudžetą taip kardinaliai keičiami įstatymai, susiję su biudžeto pajamomis, ir pirmą kartą turime tokį gausų, kaip sakyti, konstitucinių neatitikčių faktą. Manau, kad mes kreipsimės į Prezidentą, kad jis tikrai pasvarstytų, ar neverta grąžinti šio įstatymo dar kartą Seimui tobulinti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad biudžetą priėmus visi norite kalbėti, bet dar laukia labai ilgas darbas ir kiti biudžetai. Trumpai ministras R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai norėčiau pratęsti gerbiamojo V. P. Andriukaičio mintį. Mes ėmėmės tikrai labai didelio darbo. Vien tiktai spręsdami kartu su biudžetu ir „Sodros“ problemas, mes išsprendėme problemą, kurią sudaro 2,5 karto didesnės lėšos nei viso krašto apsaugos biudžeto. Turėjome surasti rezervų spręsti jūsų paliktai problemai. Plius 1 mlrd. 800 – dar 1,5 krašto apsaugos biudžeto, kurį turėjome sutaupyti, palyginti su jūsų biudžetu. Tokio masto problemos nesprendė nė viena dauguma, aš sveikinu mūsų kolegas, kurie išlaikėme šį egzaminą.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Visi kalbėjote. Dabar kviečiu į tribūną Seimo narį E. Klumbį, kuris yra pateikęs kreipimąsi į Seimą.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, tai yra ne pareiškimas, tai yra statutinis 43 Seimo narių kreipimasis į Seimą. Aš trumpai supažindinsiu. Vadovaudamiesi Seimo statuto 160 straipsniu, kreipiamės į Seimą, nes, priimant toliau išvardytus įstatymus, buvo šiurkščiai pažeistas Seimo statutas. Pagal Seimo statuto 157 straipsnio 6 dalį, per įstatymo priėmimą Seimo posėdyje turi būti balsuojama dėl kiekvieno įstatymo straipsnio, po to pagal 159 straipsnį balsuojama dėl viso įstatymo projekto.

Šių metų gruodžio 18 ir 19 d., tai yra tie naktiniai posėdžiai, 10 įstatymų, aš jų nevardinsiu, buvo priimti šiurkščiai pažeidžiant Statutą, nes nebuvo balsuojama pastraipsniui.

Šitą kreipimąsi aš perduodu posėdžio pirmininkei. Aš manau, kad toliau bus viskas padaryta taip, kaip reikalauja Statuto 160 straipsnis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Perduosime Etikos ir procedūrų komisijai.

Gerbiamieji kolegos, pertrauka iki 17.45 val. Tikrai labai kviečiu visus grįžti į salę, bus ne mažiau svarbūs klausimai, nes bus pristatomas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas.

Pertrauka

PIRMININKĖ. Aš apgailestauju, kad buvo padaryta pertrauka. Taip vangiai Seimo nariai renkasi į salę. Bet mes dirbame toliau.

2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XP-3417(3) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XP-3417(3). Pranešėjas – Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas. Priėmimas. Prašau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir jam pritarė. Jis susideda iš vieno straipsnio. Galiu paskaityti: patvirtinti Lietuvos Respublikos 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą – 4 mlrd. 686 mln. 979 tūkst. Lt pajamų, tiek pat litų išlaidų ir 20 mln. Lt jo kasos apyvartinių lėšų. Naujų pasiūlymų po svarstymo nebuvo.

Jums šiandien išdalintas Gydytojų vadovų sąjungos raštas, kuriame jie teigia, kad efektyviam sveikatos sistemos funkcionavimui šitų pajamų nepakaks dėl infliacijos, dėl energetinių išteklių brangimo, dėl šiais metais padidintų medikų atlyginimų. Tą patį konstatavo ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Bet ekonominė situacija šiandien yra tokia, kokią žinome, todėl tenka tikėtis, kad tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek Vyriausybė, vykdydama Vyriausybės programą, iki pavasario sesijos pradžios pateiks reikalingus įstatymų projektus ir įgyvendinsime papildomą sveikatos draudimą, sugebėsime pritraukti papildomų privačių lėšų, ir tai iš dalies padidins privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, o mes sugebėsime 2009 m. užtikrinti, kad sveikatos sistema funkcionuotų gana efektyviai. Todėl visų prašyčiau pritarti biudžetui.

PIRMININKĖ. Ačiū A. Matului. Gerbiamieji kolegos, įstatymo projektas iš vieno straipsnio, todėl dėl motyvų, aš manau, reikia kalbėti dėl viso įstatymo. Prieš nori kalbėti D. Mikutienė. Prašau, Dangute.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai kviesčiau jus labai gerai pagalvoti prieš balsuojant dėl tokio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Pirminiame variante buvo teikiama 4 mlrd. 970 mln., o antrajame variante net 300 mln. sumažėjo. Medikų bendruomenė kategoriškai nepritaria tokiam mažinimui ir išdėsto argumentus. Net ir gavę pirminį projektą jie prašė bent 300 mln. padidinti PSDF biudžetą. Kas padengs didelius kreditorinius įsiskolinimus mūsų įstaigoms, ypač už energetinius išteklius, medikamentus? Iš tiesų jūs teikiate tvirtinti tokį biudžetą, kuriame, drąsiai galiu sakyti, yra apie 600 mln. deficitas. Tai yra didelis trūkumas sveikatos sistemai.

Man labai gaila, kad valdančioji dauguma neatsižvelgė į Prezidento siūlymus, kai prieš rinkimus visos politinės partijos buvo sukviestos ir buvo kalbama apie tai, kad negalima taupyti sveikatos sąskaita, sveikatai negalima mažinti biudžeto. Iš tiesų nieko nereikia tikėtis, jokios kosmetinės priemonės per metus nepadidins PSDF biudžeto, nes mes jį tvirtiname visiems metams. Aš jūsų prašau balsuoti prieš, nes tai labai pablogins sveikatos sektoriaus situaciją.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Už kalba A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu į šį įstatymą su pusėtinu optimizmu, nes pirmą kartą praktiškai formuojamas atskiras sveikatos draudimo mokesčio fondas, kai vietoj 5 % iš mokesčių mokėtojų yra 6 %, o dar 3 % iš darbdavių kišenės. Vadinasi, 9 %. Čia jau mes gausime didesnius milijonus. Bet vis dėlto to neužtenka, nes daugybės milijonų mums trūks, kad ištesėtume tai, ką pažadėjome dėl gydytojų atlyginimų, medikų atlyginimų didinimo, nors užteks išlyginimui pagal esamą socialinę situaciją atlikti, kuriam reikia tam tikro procentinio didinimo. Bet tikresnio optimizmo, aš sakau, sulauksime tada, kai visi kartu, taip pat ir Vyriausybė, sugalvosime, iš kur gauti lėšų papildomam sveikatos draudimui. Reikės įgyvendinti daug papildomų įstatymų dėl darbo organizavimo, mokesčių lengvatų, įkainių ir t. t. Aš siūlau, kad mums vis tiek reikia eiti tuo keliu, negalime palikti taip, kaip buvo. Žiūriu optimistiškai į mūsų vykdomą reformą. Siūlau balsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. J. Oleko nėra. Prieš kalba V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, reikėtų tikrai optimistiškai žiūrėti į pirmąjį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas lapkričio mėnesį. Dabar šis projektas aiškiai mažesnis. Ir dar viena aplinkybė – numatoma priimti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, kuriame pridėtinės vertės mokesčio lengvatos vaistams bus paliekamos tik pusę metų. Visiškai neaišku, kas bus po liepos mėnesio.

Ir dar viena aplinkybė. Išties būtų galima sutikti, kad optimizmas būtų tuo atveju, jeigu sveikatos sektorius būtų tas, kuris galėtų gauti papildomų pajamų. Šiuo atveju kalbos apie tai, kad bus galima ką nors sukaupti iš papildomo sveikatos draudimo, man primena labai labai nerealius pažadus. Iš visų pensinių fondų žmonės tiek sukaupė, kad jau šiandien galėtų pasidžiaugti, ypač esant pasaulinei kaupiamųjų fondų tragedijai.

Aš noriu pasakyti labai atsakingai ir aiškiai: kolegos Sveikatos reikalų komiteto nariai, nebalsuokite už šį projektą ir grąžinkite tą projektą, kuris buvo pateiktas šiam Seimui ankstesnės Vyriausybės, nes jau tai, kad sveikatos darbuotojai nepritaria, medikų bendruomenė nepritaria… Aš noriu pasakyti, kad sveikatos vartotojai tikrai nepritars šitam biudžetui. Mes turėsime labai nepamatuotų įtampų visame šiame sektoriuje. Kolegos, jokiu būdu negalime jam pritarti, jis aiškiai per mažas.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegai už išreikštą poziciją. Kalba už – V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, aš nenurimau, gavusi Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos visuotinio narių susirinkimo rezoliuciją, kurioje aiškiai pabrėžiamos priežastys. Mums visiems aišku, kad medicinai trūksta beveik per 300 mln. Lt, nes vis tiek naujas paslaugas reikės įdiegti, jas išplėtoti, padidės elektros energijos išlaidos ir t. t. Bet aš tikiu Vyriausybės geranoriškumu ir sukurtais įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, kad mes galėsime šią krizę įveikti ir išbrisime iš to purvo, kaip sakoma. Siūlau balsuoti už Privalomojo sveikatos draudimo fondo pateiktą projektą, nors būdama medikė, aš suprantu, kad tai bus sunku įveikti, bet manau, tikrai įveiksime. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt bet kurį Lietuvos pilietį paklausus, kuo jis labiausiai nepatenkintas, pirmiausia yra prisimenama sveikatos apsauga. Tai buvo kertinė diskusija rinkimų kampanijoje, kai kalbėjome apie tai, kad sveikatos sistemos būklė yra nepatenkinama ir reikia ieškoti naujų kelių. Ne visiškai galiu sutikti su kolegomis, kurie sako, kad reikėtų eiti tuo pačiu keliu, bet tuo pat metu siūlo mažesnį biudžetą, negu buvo pateiktas lapkričio mėnesį. Man kolegos priminė, kad tai maždaug 300 mln. Lt mažiau, atsižvelgiant į Gydytojų vadovų sąjungos laišką, kuriame jie rašo, kad papildomai reikia 3,5 šimtų mln. Lt. Gerbiamieji kolegos, kiekvienas iš mūsų gali būti potencialus ligonis, gali prireikti naudotis jų paslaugomis. Džiaugiuosi, kad propaguoju sveiką gyvenimo būdą, tai netenka susidurti su gydytojais, nebent profilaktiškai Seime, kai žiūri antsvorį ir kitus dalykus. Iš esmės, pritardami tokiam siūlymui, mes dar labiau pabloginame sveikatos finansavimą. Aš negalėčiau pritarti tokiam finansavimui, nes matau, kad žodžiai, kurie buvo sakyti iki rinkimų, šiandien virsta visai kitais darbais.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už – A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, aš klausausi savo gero bičiulio A. Syso kalbos ir pradedu trikti. Ar kitų metų biudžetas, kuris suplanuotas 300 mln. Lt. didesnis negu šiais metais, yra gerai ar blogai? Sutikite su tuo, kad yra gerai suplanuotas, tai yra pagal dabartines šalies finansines galimybes. Aš, kaip ministras, ir koalicija norėtų didesnio, be abejo, visada norėtume, bet sutikite su tuo, jeigu nacionalinis biudžetas yra patvirtinamas 300 mln. Lt didesnis nuo šių metų, o (…), kuris yra penkis kartus didesnis negu Sveikatos draudimo fondo biudžetas, o čia turime prieaugį apie 300 mln. Lt ir turime galimybę nepatirti išlaidų dėl pridėtinės vertės mokesčių vaistams panaikinimo lengvatų, tai yra gerai… Jūs irgi sakote, gerai, kad pagaliau apsibrėžta 6 plius 3, tai yra vadinamasis 9 % sveikatos mokesčio, tai yra gerai. Visi norėtume, kad būtų labai gerai, bet tokia padėtis, kad ne iš gero gyvenimo tai darome. Viena, mes galime kalbėti apie 4,9 mlrd. Lt teikiamo buvusios Vyriausybės biudžeto, kai buvo vienos ekonominės prognozės, ir kita mes kalbame dabar, kai tokia yra realybė. Aš tik primenu, kad šių metų biudžetas yra 4,3 mlrd. Lt. Kitų metų biudžetas yra 4,7 mlrd. Lt. Tai yra augimas ir tai yra valdančiosios koalicijos ir ministerijos požiūris į sveikatos apsaugą. Taip, aš norėčiau, kad būtų 5 mlrd. ir daugiau, deja, situacija yra tokia, kokia yra. Manyčiau, nėra skriaudos sveikatos sistemai, nes yra finansuojama ir skiriamas prioritetas pagal galimybes.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Prieš kalbės P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, 4,2 mlrd. Lt „Sodros“ biudžetui nėra…

PIRMININKĖ. Čia ne „Sodros“ biudžetas, o Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

P. GRAŽULIS (TTF). Privalomojo sveikatos draudimo pinigai… nėra mažai, bet apskritai, jeigu mes pažiūrėsime, buvo planuotas kitas biudžetas, bent 300 mln. Lt didesnis, ir jis yra apkarpomas. Kieno sąskaita apkarpomas? Apkarpoma sąskaita tų, kurie daugiausia vartoja vaistų, kam daugiausia reikia gydymo. Tai labiausiai pagyvenusiems, vyresnio amžiaus žmonėms, o jie visi yra pensinio amžiaus ir, be abejo, jiems skaudžiausia atsilieps, kad biudžetas yra mažinamas. Aš manau, jeigu būtų racionaliai bandoma sudėlioti visą mūsų valstybės biudžetą, tai sveikatos draudimo biudžetui buvo galima surasti didesnes pajamas ir didesnes lėšas. Čia vėlgi pritrūko valdančiosios daugumos politinės valios, todėl aš tokiam biudžetui nelabai noriu pritarti. Siūlyčiau ir kitiems Seimo nariams nebalsuoti už tokį biudžetą.

PIRMININKĖ. Ačiū už kalbą. Paskutinysis už kalbės R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dabar balsuosime dar už vieną biudžetą, kuris yra sutvarkytas kitaip negu iki tol, nes per tiek metų nesugebėjo sutvarkyti mūsų buvę valdžioje. Tai yra atskiras mokestis, atskirai be jokių kitų įsikišimų patenkantis į sveikatos draudimo biudžetą. Tai yra didelis žingsnis į visos sistemos sutvarkymą ir tai yra didžiulis pliusas. Kad yra skirta daugiau papildomų lėšų, esant tokiai situacijai, kai jų visur trūksta, tai irgi didžiulis žingsnis į priekį. Mes turime suprasti valstybės galimybes. Kolegos, kurie čia labai daug kalba, išskyrus turbūt poną V. Mazuronį, kuris surado 111 mln. iš ko „nukirpti“, bet iš tų 111 mln. 56 mln. Vyriausybė jau „nukirpo“, tai kiti kolegos, kurie čia daug siūlo, ir A. Sysas, ir kiti, nepateikė nė vieno siūlymo, iš ko sumažinti tą biudžetą. Jie kaip tik kūnu ir mūru stovėjo už Šiaulių ligoninę, avansu nusipirkusią visus įrengimus, ir neaišku, kaip su tokiu asignavimų valdytoju elgtis, kur jį dėti ir ar tokia praktika gali būti savo išskirtinei ligoninei, kai visos kitos ligoninės „krenta“. Štai ir turime realybę. Kalbėti galima daug ką, bet čia yra konkrečiai paskirstyti pinigai, kurie šiuo sunkmečiu bus didelė parama sprendžiant problemas tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, dėmesio! Keturi kalbėjo už, keturi – prieš. Kviečiu visus, stovinčius už kolonos, sėstis į savo darbo vietas. Registruojamės ir balsuosime. Kas už tai, kad 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 69, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektas Nr. XP-3417(3) priimtas.

Replika po balsavimo – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš tik noriu paklausti, ką apie 30 politikų, tautos išrinktų žmonių, šiuo metu daro salėje? Ar jūs galite sau atsakyti, kuo jūs dabar užsiimate? Gerbiamieji ponai, ar jūs esate pamiršę, kokia yra jūsų tiesioginė pareiga – priimti sprendimus nelengvos situacijos akivaizdoje, kad ir kokie jie būtų nemalonūs. Aš drįstu priminti, kokiais atvejais opozicija anksčiau yra pasielgusi tokiais būdais, kad nesiregistruoja balsuoti. Tai buvo išskirtiniai, išimtiniai atvejai. Kolegos, aš kviečiu elgtis atsakingiau, nes tai yra visos valstybės ir mūsų Seimo bendra atsakomybė. Nepaisydami to, kad netgi ir jūs turite teisę turėti kitą nuomonę, ir turėkite ją, kviečiame elgtis solidžiai ir atsakingai.

PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas mintis. L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl protokolo – balsavau, kompiuteris fiksuoja, kad esu, bet nėra žalios šviesos. Aš balsavau už šio biudžeto patvirtinimą.

PIRMININKĖ. Užtvirtinam, kad L. Sabutis balsavo už. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegoms iš valdančiosios daugumos norėčiau pasakyti, kad nereikia nervintis. Jūsų koalicijoje yra per 80, taigi jūs ramiai galite priimti tai, ką esate suplanavę. O mes tiesiog tą, kam nepritarėm, tiesiog netrukdome jums priimti, nes manome, kad jūs kai kur elgiatės neteisingai. Mūsų irgi yra tam tikra teisė.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau švietimo ministrui priminti, kad yra toks lietuviškas įrankis kaip grėblys. Galbūt švietimo ministrui jis labai toli nuo rankų, bet prisiminkite praeitą kadenciją, kai jūs irgi blokuodavote bet kokius įstatymo priėmimus nesiregistruodami. Mūsų teisė ir yra patikrinti, kaip valdančioji dauguma dalyvauja posėdžiuose, kaip ji palaiko savo įstatymus. Taigi ministre, būkite geras, nemoralizuokite mūsų, nes praeitoje kadencijoje visus ketverius metus elgėtės panašiai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, replikos baigtos.

Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-192(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-192(2). Pranešėjas – A. Matulas, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Priėmimo stadija.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas po svarstymo Sveikatos draudimo įstatymui buvo pritaręs bendru sutarimu, Seimas taip pat pritarė šiam įstatymui po svarstymo. Po svarstymo atsirado nauja žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus, komiteto pirmininko E. Pupinio, ponų J. Stanevičiaus ir L. Kernagio pataisa. Jų esmė, kad žemdirbiams sveikatos…

PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, gal mes einame pastraipsniui, tada jūs pakomentuosite, nes Seimo nariai, susipainios? Gal einame pastraipsniui? Kuriam straipsniui yra siūlymų, jūs juos ir pristatysite, jeigu sutinka Seimas?

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerai. Žodžiu, yra tik viena pataisa. Seimo Sveikatos reikalų komitetas jai pritarė. Už balsavo 5, susilaikė 1, kiti nedalyvavo.

PIRMININKĖ. Ačiū pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau eiti pastraipsniui. Komiteto pirmininkas pakomentuos tai, kam yra pateikti siūlymai. 1 straipsniui nėra jokių pasiūlymų. Sakančių motyvus dėl straipsnių irgi nėra. Siūlau bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui. Pritariam? 1 straipsniui pritariam. 2 straipsnis. Pasiūlymų, papildymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariam. 3 straipsnis. Pasiūlymų, papildymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariam. 4 straipsnis. Papildymų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariam. 5 straipsnis. Papildymų, pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritariam.

6 straipsnis. Gerbiamasis komiteto pirmininke, yra Seimo nario E. Pupinio siūlymas. Gal galėtumėte pakomentuoti ir argumentuoti komiteto nuomonę?

A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, kaip sakiau, kolega E. Pupinis ir žemės ūkio ministras… keturi Seimo nariai įregistravo pataisą. Tikrai reikia pasidžiaugti, kad jie tą padarė ir labai aktyviai gynė žemdirbių teises. Esmė tokia, kad žemdirbiams pasiūlyta sveikatos draudimo mokestį skaičiuoti kita tvarka, t. y. atsižvelgiant į žemės ūkio valdos ekonominį dydį. Jeigu jis viršija du europinio dydžio vienetus, tai mažas pajamas turintys žemdirbiai, mažai žemės turintys žemdirbiai dabar mokės 24 Lt per mėnesį, o pagal pirminį variantą jie būtų mokėję 72 Lt per mėnesį. Esmė ir yra ta, kad Sveikatos reikalų komitetas įsigilinęs suvokė, kad toks pajamų padidėjimas mažas pajamas turintiems žemdirbiams būtų nepakeliamas, todėl pritarė šiam siūlymui. Mes siūlome visam Seimui pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis pirmininke, jūs iš dalies pritarėte 4 pastraipai, tačiau toliau jūs nepritarėt. Tai dabar noriu paklausti užsirašiusių kalbėti dėl šio straipsnio. Ar ponas M. Bastys nepritaria pono E. Pupinio siūlymui?

M. BASTYS (LSDPF). Iš dalies gerbiamajam ponui E. Pupiniui būtų galima pritarti, nes iš tiesų yra švelninama situacija. Be abejo, tai Sveikatos reikalų komiteto daliai, kuria nepritarta E. Pupinio daliai, tikrai nebūtų galima pritarti. Bet ką aš noriu pasakyti iš esmės? Ir šis sušvelninimas žemdirbiams duoda tokį labai mažą palengvinimą. Iš tiesų vis tiek dalis žemdirbių, priėmus naujas mokesnes tvarkas, neatlaikys tokio krūvio, dalis, be jokios abejonės, bus priversti bankrutuoti, dalis bus priversti tiesiog atsisakyti žemės ūkio veiklos. Mano nuomone, jeigu būtų galima naujai svarstyti šias įstatymo pataisas, aišku, tam galimybės nėra, tai galėtų būti ypatingo skatinimo sistema, bet negalėtų būti tai silpnajai grandžiai, žemdirbiams, privalomoji tvarka. Tai tiek.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja. Aš gerai prisimenu, kaip buvo išniekinta Kovo 11-osios salė, kai vienas Seimo narys vaikščiojo su brendžio buteliu ir pilstė kitiems, bet dabar aš matau, kad vienas Seimo narys sėdi ir valgo sriubą su duona Seimo posėdžių salėje. Būkit malonus, galbūt eikite į kavinę, valgyklą ar kur nors kitur, bet nesrėbkite čia sriubos, nes tai yra plenarinių posėdžių salė, o ne valgykla. Mes pakabinome riboženklius, kad žiniasklaida negali užeiti į tualetus, na, pakabinkime, kad tualetuose negalima valgyti, Seimo posėdžių salėje negalima valgyti. Juk tai elementari, atleiskite, etika, kad Seimo posėdžių salėje sriubos srėbti negalima. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nematau, bet jeigu kažkas tuo užsiima, tai čia yra posėdis, bet ne valgykla ir… (Balsai salėje) Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Taip keista, iš tikrųjų vienas mūsų frakcijos kolega turi arbatos puoduką. Aš paaiškinčiau, kad kitų šalių parlamentuose, sakykim, Seimo nariui pakėlus ranką kavos ar arbatos net atneša specialūs darbuotojai. (Balsai salėje) Tai čia nieko nėra ypatingo. (Triukšmas salėje) Posėdžio pirmininkas taip pat gauna arbatos ar kavos puodelį, tai nėra sriuba ir neklaidinkite visuomenės. (Triukšmas salėje) Kavos ir jūs atsinešate…

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlyčiau nesiblaškyti, susikaupti. Svarstome labai svarbų įstatymo projektą – Sveikatos draudimo įstatymo projektą. Kviečiu kalbėti už V. M. Čigriejienę. Dar kartą primenu, kad 4 straipsnis, tai yra komiteto patobulintas projektas atsižvelgiant į E. Pupinio siūlymą.

V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš dėl viso kalbėsiu, ne dėl vieno straipsnio.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, čia yra parašyta, kad motyvai dėl straipsnių, bet jeigu jūs dėl viso… Ir E. Pupinis dėl viso ar dėl straipsnio? (Balsai salėje) Jūs dėl savo pataisos negalite kalbėti. K. Starkevičius dėl viso ar dėl straipsnio?

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Dėl straipsnio.

PIRMININKĖ. Dėl straipsnio prašau kalbėti. Gerbiamieji kolegos, dėmesio!

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų norėčiau patikslinti gerbiamąjį kolegą M. Bastį, kuris kalbėjo prieš tai. Jis pasakė, kad sveikatos draudimas nuves ūkininkus į bankrotą. Gerbiamasis Basty, sveikatos draudimas ir dabar buvo, tik buvo kita formulė, dabar jinai sušvelnina tą padėtį, kuri buvo. Taigi tikrai dėl to nebankrutuos. Geriau įsigilinkite.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas pritariate komiteto formuluotei – patobulintam 2 straipsnio variantui… atsiprašau, 6 straipsnio 4 dalies redakcijai, prašau balsuoti už, kas nepritariate, prašau susilaikyti arba balsuoti prieš.

Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 79, prieš – 3, susilaikė 10. Pritarta 6 straipsnio 4 dalies pataisai.

Yra dar E. Pupinio siūlymas dėl 6 straipsnio 7 dalies. Komitetas tam pritarė. Gal galime ir mes pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti.

Kolegos, dabar ar yra norinčių kalbėti dėl viso 6 straipsnio? Su pataisom. Ar yra norinčių kalbėti? Nematau. Ar galime balsuoti? Kas už tai, kad pritartume 6 straipsnio redakcijai su pataisom, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko.

A. MATULAS (TS-LKDF). Žemdirbiams taikomos lengvatos, o jūs pasisakote prieš. Žemdirbiams taikomos lengvatos. Balsuokime prieš, nes žemdirbiams taikomos lengvatos. Tas mokestis egzistuoja 18 metų. Ką jūs kalbate?

PIRMININKĖ. Balsavo 111 Seimo narių. Už – 85, prieš – 3, susilaikė 23. 6 straipsniui pritarta.

7 straipsniui pataisų nėra. Ar galėtume sutarti bendru sutarimu ir pritarti 7 straipsniui? Galima. 8 straipsniui pasiūlymų ir pakeitimų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 8 straipsniui?

A. MATULAS (TS-LKDF). Galime.

PIRMININKĖ. Pritarta. 9 straipsniui pasiūlymų ir papildymų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti 9 straipsniui? Pritarta.

10 straipsnis. Gerbiamasis pirmininke, pristatykite gerbiamojo E. Pupinio pataisą.

A. MATULAS (TS-LKDF). Esmė ta pati, tik tas mokestis, kuriam dabar padaryta lengvata, įgyvendinamas atitinkamai per kelerius metus. Mažas pajamas turintys žemdirbiai mokės 3 % ir per kelerius metus pasieks 9 %. Yra numatytas periodiškumas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš galiu dar pakomentuoti, kad komitetas pritarė papildyti 10 straipsnį 3 dalimi tokios redakcijos, kokią siūlė E. Pupinis. E. Pupinis už savo pasiūlymą negali kalbėti. Prieš nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti tokiai 10 straipsnio redakcijai? Pritarta. Negalima. V. P. Andriukaitis nori kalbėti? Balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas 10 straipsnis su nauja 3 dalies papildymo redakcija, balsuojate už, kas nesutinkate, balsuojate prieš arba susilaikote. Dėl vedimo tvarkos, kol balsuojame.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas pareiškė, kad kažkas čia valgo arba sriubčioja sriubą, bet po to patikslino, kad tai yra arbata. O gal iš tikrųjų tame puodelyje yra brendis? Todėl aš siūlyčiau…

PIRMININKĖ. Tai su vedimo tvarka neturi nieko bendra.

A. MATULAS (TS-LKDF). Pone Gražuli, dirbame rimtus darbus, o jūs nusišnekate.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dėmesio!

Balsavo 110 Seimo narių. Už – 78, prieš – 3, susilaikė 29. Pritarta 10 straipsniui. Ačiū pirmininkui už pristatymą.

Dabar balsuosime dėl viso įstatymo. Dar yra norinčių kalbėti. Prieš Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymą nori kalbėti Z. Balčytis. Nematau. V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai dar kartą yra akivaizdus pavyzdys, kai Vyriausybės planuotam sveikatos draudimui jau pritarta, o Sveikatos reikalų komitete pateikta atskira Seimo narių pataisa, vėl koreguojanti pajamų dalį. Bet viskas gerai, mes jau priėmėme aną įstatymo projektą, nesvarbu, kad dabar priimame įstatymo projektą, kuris šiek tiek koreguos įplaukų sveikatos draudimui dalį, ir koreguos taip, kad 4 kolegos, kurie pasiūlė… Vadinasi, dabar visiškai neaišku, kaip Vyriausybė skaičiavo, kiek priimtasis sveikatos draudimo biudžetas koresponduoja su tom pataisom, kurias ką tik priėmėm.

Aš noriu dar kartą pabrėžti: tai yra visiškai nesuderinama su Seimo statutu ir konstitucine praktika. Pirmiausia reikia priimti tuos įstatymus, kurie reglamentuoja pajamų dalį, o tada žiūrėti, koks bus biudžetas, kaip jis derinamas, kokius rodiklius tvirtiname. Tai viena. Antra. Šios pataisos dabar, kai žemės ūkio sektoriuje ir taip yra sudėtinga situacija – pieno supirkimo kainos, pajamų ūkininkai tikrai neturi, kaip tik žemės ūkio sektorius… augintojų, produkcijos tiekėjų situacija yra gana sudėtinga ir komplikuota… Ar, esant šiai komplikuotai situacijai, reikia pradėti taikyti papildomą mokestį, kai valstybė anksčiau kompensavo iš biudžeto? Ar ji dabar neprisiima, nepadaro rimtos klaidos, kaip tik ne laiku darydama tą žingsnį, kurį reikėtų daryti tada, kai leidžia ekonomika? Tada žmonėms lengviau pakelti papildomų mokesčių įgyvendinimą. Trečias dalykas, visa šita įmokų situacija aiškiai neatsako į klausimą, kiek surinksime lėšų į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą. Todėl aš pasisakau prieš šio įstatymo priėmimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, negalėtume taip kalbėti ir jaukti savo protų. Jeigu sveikatos sistema yra valstybinė, tai, ko gero, kažkas vis tiek turi mokėti. Jeigu nemoka vieni, tai moka kiti. Šiuo metu sveikatos draudimas eina link to, kad vis dėlto visi po šiek tiek prisidėtų.

Norėčiau pasidžiaugti, kad Sveikatos reikalų komitetas atsižvelgė į Kaimo reikalų komiteto siūlymus, kad vis dėlto buvo išgirstas mūsų balsas, kad visiems vienodai užkrauti mokesčių šiuo metu negalime. Savaime suprantama, kad tie ūkininkai, kurie galbūt nėra gerai išplėtoję savo veiklos ir tik retkarčiais parduoda vieną ar kitą gyvulį, negali tiek pat mokėti, kiek tie rentabilesni ūkiai. Komitetas išgirdo, ir šiuo metu ta įmoka iki dviejų ekonominių vienetų yra gana nedidelė – 24 Lt. Šiek tiek daugiau moka tie, kurie yra labiau išplėtoję savo ūkį, vykdo ūkinę veiklą. Dar vienas dalykas – tie, kurie turi rentabilius ūkius, kurie pagal kitus įstatymus turės mokėti pajamų mokestį, pelno mokestį, savaime suprantama, gali mokėti daugiau. Bet vėlgi – mes paprašėme ir buvome išgirsti, kad į tą sistemą būtų įtraukiami pamažu, ne iš karto, kad nemokėtų po 9 % nuo visų pajamų, bet kad pirmais metais – 3, po to – 6, po to – 9.

Šiaip mokesčius mokėti reikia. Manau, kad sveikatos sistema turės būti išlaikoma, jeigu mes nenuspręsime kitaip, ir valstybė vis tiek turės reguliuoti tuos santykius, ką dabar ir daro. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau P. Gražuliui, gaila, kad išėjo ponas A. Salamakinas, pasakyti… Jam liepė išeiti. Aš norėčiau patarti būti truputį kultūringesniems. Iš tikrųjų mes esame tautos atstovai, na, nereikėtų taip elgtis. Jeigu čia, salėje, galima gerti kavą, manau, galima gerti ir arbatą. Arbatos automate nenusipirksi, aš atsinešiau puodelį arbatos, negi jums taip stipriai skauda? Jeigu norite patikrinti, aš sutinku bet kuriuo metu bet kada Seime pasitikrinti dėl alkoholio, bet tada prašau, kad pasitikrintų ir kiti, tie, kas pasiūlė. Aš visada sutinku, nes esu abstinentas. Kaip jūs pas Č. Juršėną nieko nerasite, taip ir pas mane niekada nerasite. O kiti, kurie dabar išlėkė, tikrai norėčiau, kad pasitikrintų.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Svarstome toliau svarbų klausimą. M. Bastys – motyvai prieš.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš dar kartą kartojuosi. Iš tiesų atėjus sunkmečiui įvesti naujus papildomus mokesčius, ypač silpniausiai grandžiai – žemdirbiams, yra tikrai netikslinga ir labai žalinga. Norėčiau paprašyti ir žemės ūkio ministro, kad jis dar kartą su specialistais įsigilintų, aš esu įsitikinęs, kad jis yra ne taip informuotas. Tikrai šie mokesčiai tik pasunkins situaciją žemės ūkio srityje, todėl šiandien negalima už tokius papildomus mokesčius balsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už kalba V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitete šis įstatymas buvo svarstytas kelis kartus ir buvo gerokai patobulintas. Tos vietos, kurios buvo neaiškios, buvo neaiški interpretacija, yra patobulintos. Dėl žemdirbių mes sukvietėme žemdirbių atstovus, dalyvavo ir žemės ūkio ministras, ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, ir išsiaiškinome. Mes nelabai supratome, kaip ten, Edmundai, dėl tų dviejų ekonominio dydžio vienetų, ir tam pasipriešinome. Tačiau dabar mums viskas aišku. Įsivaizduokite, jeigu žemdirbys neturės to draudimo ir susirgs, kas tada už jį mokės? Aš esu kaimo žmogus ir puikiai suprantu, kad ir turint 3 ha galima išlaikyti šeimą, galima ką nors parduoti, vieną kitą sūrį, galima laikyti vištas. Bet jeigu susirgs, tai kas už jį mokės? Dėl to ir įvedamas šis draudimas, ir aš nematau čia nieko bloga. Todėl visus kviečiu pritarti Sveikatos reikalų komiteto siūlymui ir balsuoti už Sveikatos draudimo įstatymą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolege. Prieš kalbės J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, atsimenu, kažkada buvo du mokesčiai – gyventojų pajamų mokestis ir sveikatos mokestis. Po to progresyvūs liberalai ir kiti pradėjo šaukti: kam apkraunate ūkį dvigubu apmokestinimu, verslininkus, ūkininkus, kai galima per vieną mokestį viską surinkti ir paskui pasidalyti. Buvo įgyvendintas geras principas: sumoki gyventojų pajamų mokestį, o ten jau Finansų ministerija padalija pagal tam tikras proporcijas. Buvo labai paprasta: vieną popierių užpildai, atiduodi, o jūs, valdžia, dalykitės.

Šiandien vėl grįžtame prie to popierizmo. Dabar jau ir ūkininkas turės atskirai mokėti gyventojų pajamų mokestį, pildyti popierių, ir sveikatos draudimo mokesčio popierių pildyti. Kam to reikia?

Maža to – dabar aiškinate, kad gyventojas, ypač ūkininkas, jeigu jo ūkis yra dviejų ekonominių dydžių, tai yra 7600 Lt pajamų, kai vidutinė alga išeina apie 690 Lt pajamų, dar yra išlaidos. Tai jūsų minimali alga 800 Lt ir jis mokės tuos 6 %, tai yra 48 Lt, o tai yra mažiau negu 800 Lt ir jis mokės 24 %. Sako, jeigu jis susirgs. Suprantu, dabar jis mokės tam, kad neprivalgytų ir po to atsigultų į ligoninę. Ar jau reikia iš tų 600 Lt, kurias jis gauna per mėnesį, sveikatos draudimui atimti kas mėnesį, pirmiau buvo 70, dabar, atrodo, po 24? Tai tik tam, kad jis nevalgęs atsidurtų ligoninėje ir jį ten maitintų. To biurokratizmo nereikia ten, kur viskas buvo paprasta ir logiška. O proporcijas iš tikrųjų buvo galima padidinti ir vietoj 5 padaryti 6, 7. Bet kam jūs didinate biurokratizmą, popierizmą? Todėl sistemos biurokratinimui negaliu pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū,kolegai. Už – A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro V. Andriukaitis būtų teisus, jeigu PSDF biudžeto pajamos mažėtų. Tada mes pirmiausia turėtume svarstyti Sveikatos draudimo įstatymą, per kurį susiformuoja tos pajamos, bet tos pajamos iš tikrųjų nemažės. Komitete dalyvavo Finansų ministerijos atstovai, viceministrė, Sveikatos ministerijos atstovai, Vyriausybės atstovai ir buvo peržiūrėtos „Sodros“ atskaitymo prognozės. Finansų ministerija įrodė, kad šiek tiek padidinus tam tikras kitas „Sodros“pajamas PSDF biudžetas nepatirs jokių nuostolių.

Ar mes galime prieštarauti, kolegos, ir nesutikti, jeigu pagal Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą buvo numatyta atskaityti sveikatos draudimo 5 %… pajamų mokesčio, dabar Sveikatos apsaugos ministerijai, Sveikatos reikalų komitetui, pagaliau mums visiems, čia susirinkusiems, pavyko įrodyti Vyriausybei, kad sveikatos draudimo reikia atskaityti 6 %. Ar yra blogai, jeigu po svarstymo Seime, po svarstymo Sveikatos reikalų komitete atsirado nuostata, kad už valstybės draudžiamus asmenis bus atskaitomi ne 32 % mokesčių nuo vidutinio darbo užmokesčio, kaip buvo numatyta pirminiame variante, bet tas mokestis kis ir kasmet iki 2012 m. didės nuo 32 % iki 35 %? Tai garantuotos papildomos pajamos.

Šis biudžetas pagal Vyriausybės pateiktą variantą visų mūsų pastangų dėka – Sveikatos apsaugos ministerijos, komitetų, jūsų visų dėka – užtikrina sveikatos draudimo pajamų surinkimą, todėl jis yra kur kas geresnis. Aš tikrai siūlau pritarti po pateikimo, juo labiau, kaip sakiau, Žemės ūkio ministerija su komitetu išsikovojo ir tą lengvatą. Mes visas lengvatas lyg ir braukiame, bet suprantame, kad mažas pajamas…

PIRMININKĖ. Laikas, kolega!

A. MATULAS (TS-LKDF). …turintys žemdirbiai neturėtų mokėti dar šiandien, kitais metais 72 lt per mėnesį, nes jie bus nepajėgūs. Siūlau pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinė kalbančioji prieš – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, atsiverskite 19 straipsnį, vyksta priėmimo stadija. Dar taip nebuvo nė dėl vieno mokesčio, kad tą patį mokestį administruotų skirtingos institucijos, ir mokesčiai, baudos ir delspinigiai būtų skaičiuojami pagal skirtingą tvarką. 19 straipsnio 1 punktas nurodo, kad asmenys, kurie nurodyti nuo 1 iki 3 dalies, jeigu jie nesumokės, baudas ir delspinigius mokės pagal Socialinio draudimo įstatymo nustatytą tvarką. Kiti, kurie nepatenka, – pagal Mokesčių administravimo įstatymo nustatytą tvarką. Ką tai reiškia? Pažiūrėkite, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme baudos ir delspinigiai yra dvigubai didesni negu pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Aš nesuprantu, ar jūs naktį neprižiūrite, ar apskritai nieko nežiūrime, ką priimame? Man atrodo, kad Lietuvos Konstitucija sako, jog visi žmonės yra lygūs, ir jeigu jau baudžiame, tai bauskime pagal vieną įstatymą, o ne pagal kelis. Todėl niekaip negaliu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegei. Paskutinysis kalba ministras A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Mes, matyt, visi siekiame tobulumo arba idealumo. Matyt, ateis laikas, kai Lietuvoje bus vienas sveikatos draudimo mokestis arba įmoka. Bet reikia pereinamojo laikotarpio, todėl šiandien, ir tai jau ne kartą sakėme, dalis yra „Sodros“ atskaitomo mokesčio, dalis eina pagal gyventojų pajamų mokestį. Ir jokio kito mechanizmo, gerbiamieji Seimo nariai, nesugalvosime. Tačiau mūsų visų siekis ir buvo pagaliau įvardyti arba išskaidrinti, kas sudaro sveikatos draudimo mokestį arba įmoką. Štai mes ir ryžomės tai padaryti. Manau, tai yra teisingas žingsnis, nes buvo nenormalu ir neteisinga, kai nuolat prieš kiekvieną biudžeto tvirtinimą prasidėdavo antklodės tampymai į savo pusę, kiek reikia skirti sveikatai. Šį kartą yra žingsnis į priekį, 9 %, aš manau, kitą biudžetą tvirtindami turėsime vieną bendrą mokestį ir vadinsime jį sveikatos draudimo mokesčiu ar įmoka. Tada bus dar aiškiau ir paprasčiau.

Dėl mokesčių surinkimo. Ką gi, jeigu ekonomika klestės arba, kaip kolegos išsakė nuogąstavimus, aš manau, viskas bus gerai. Taip, jeigu mes ilgam patekome į ekonominę duobę, tai jau mums nepadės niekas: nei skaičiavimai, nei prognozės. Tiesiog dabar lieka pasikliauti savimi, būti protingiems ir tikėti, kad šių skaičiavimų nepaneigs gilėjanti ekonominė krizė.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – Loreta.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš dar kartą prašau valdančiosios daugumos atsiversti 19 straipsnį. Aš dar kartą atkreipiu dėmesį, taip niekada nebuvo, kad bauda… Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą bauda yra dviguba, pagal Mokesčių administravimo įstatymą – visiškai kitokia. Aš niekaip nesuprantu, kodėl jūs dėl to paties mokesčio, jeigu nesumokės, bausite skirtingai. (Balsai salėje) Na, kaip ne tą patį, sveikatos draudimo. Todėl, manau, reikia padaryti pertrauką ir dar kartą peržiūrėti šią situaciją.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-192(2) būtų priimtas, balsuojate už, kas nesutinkate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 116 Seimo narių: už – 80, prieš – 21, susilaikė 15. Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas priimtas.

Repliką po balsavimo – M. Varaška. Prašom.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Norėčiau reziumuoti tą gražią miniatiūrą, kuri vyko diskusijos metu. Aš labai prašyčiau kai kurių kolegų iš dešinės ir kairės praalkusios auditorijos akivaizdoje žodžio „sriuba“ be reikalo neminėti.

PIRMININKĖ. A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kad balsavote už privalomojo sveikatos draudimo biudžetą ir draudimo įstatymo pataisas. Visiems valstybės tarnautojams, kitiems žmonėms algos mažinamos apie 12 %, arba mokos fondas mažinamas apie 12 %, o sveikatos sistemoje dirbantiems žmonėms tas negresia, nes biudžetas patvirtintas 300 mln. didesnis. Be abejo, jis bus įtemptas, bus sunku išgyventi dėl infliacinių dalykų, bet mes pasiryžę, dar kartą paprašykime Vyriausybės ir čia sėdinčio premjero, kad iki pavasario sesijos Vyriausybė pateiktų būtinus įstatymo sistemą keičiančius įstatymų projektus, kad kitais metais sugebėtume įvesti papildomą sveikatos draudimą, pritraukti papildomas privačias lėšas. Man atrodo, tą krizę sveikatos sistema išgyvens. Dar kartą visiems ačiū už tai, kad vieningai balsavote už PSDF biudžetą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu nesiblaškyti, užimti savo darbo vietas. Mes turime daug įstatymų, dėl kurių reikia tik balsuoti, nes visos procedūros baigtos.

Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-165(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimo tęsinys)

Tai yra Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-165(2). Priėmimas. Kas už tai, kad pritartume minėtam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 106 Seimo nariai: už – 72, prieš – 13, susilaikė 21. Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-149(2) (taikoma skubos tvarka) (priėmimo tęsinys)

Valstybės paramos būstui įsigyti ir išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-149(2). Priėmimas. Pradedame balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta minėtam įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 110 Seimo narių: už – 73, prieš – 25, susilaikė 12. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymas priimtas.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo 11 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-150(2) (taikoma skubos tvarka) (priėmimo tęsinys)

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo 11 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-150(2). Priėmimas. Kas už minėtą įstatymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 105 Seimo nariai: už – 70, prieš – 23, susilaikė 12. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo 11 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas priimtas.

Gerbiamieji kolegos, toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Stankevičius.

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes atsiliekame nuo Seimo patvirtintos darbotvarkės trimis valandomis. Tikiuosi, dabar dirbsime sparčiau.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14, 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-197(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Darbotvarkės 2-4 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59 ir 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-197(2). Kviečiu Seimui pateikti priimti šį projektą Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką D. Jankauską.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, informuoju, kad po svarstymo stadijos jokių papildomų pasiūlymų neužregistruota. Priminsiu, kad Seimo Teisės departamentas didelių pastabų neturėjo, buvo pasiūlymas patikslinti projekto pavadinimą, tai ir yra atlikta. Todėl siūlau pereiti prie priėmimo.

PIRMININKAS. Ačiū komiteto pirmininkui. Pradėsime įstatymo priėmimą pastraipsniui. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 2 straipsnis. Niekas nenori kalbėti? Ar Seimo narys Z. Balčytis kalbės dėl viso įstatymo ar dėl straipsnio? Dėl viso įstatymo. Dėl straipsnio niekas kalbėti nenori. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta.

3 straipsnis, ar yra norinčių kalbėti dėl jo? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Ačiū, priimta.

Dėl viso įstatymo kalbės… Yra užsirašiusių prieš… Prieš užsirašęs kalbėti pirmasis A. Sysas. Nėra. Kitas sąraše – Seimo narys V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kad šiuo atveju kalbant apie motyvus prieš, faktiškai mes vieni kitų neįtikinsime dėl pasiūlytų įstatymo pataisų, juo labiau kad ne kartą diskutavome apie visą problemą svarstymo metu, pateikimo metu. Argumentai iš esmės lieka tie patys, todėl trumpindamas laiką, palikdamas kitiems kolegoms, dar kartą sakau, kad šios pataisos, deja, neatitinka to, ką reikėtų daryti šios ekonominės situacijos akivaizdoje. Todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui iš esmės.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys K. Daukšys. Nėra. Kalbės Seimo narys M. Zasčiurinskas. Nėra. Žodis suteikiamas Seimo nariui Z. Balčyčiui.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo projektas, kurį šiandien mes čia priimsime, faktiškai turės įtakos daugeliui pensinio amžiaus žmonių. Ankstesnė tvarka numatė daug palankesnę pensijų apskaičiavimo sistemą ir tvarką, taip pat išeinant į įvairias atostogas ir vaikų priežiūrą. Dabar šis laikotarpis yra gerokai pailginamas, todėl finansiškai nukentės daug žmonių. Siūlyčiau balsuoti prieš, nepritarti šiam įstatymo projektui, nes jisai pažeidžia tam tikrus žmonių, kurie projektavo savo ateities perspektyvą, lūkesčius ir šis įstatymas yra socialiai blogesnis.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narė I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galima būtų sutikti su opozicijos ir Z. Balčyčio pasisakymais, kad žmonės seniai laukia šio įstatymo, nes pagal jų skaičiavimo metodiką žmonėms, kurie nepriklausomybės laikais gavo nemažus atlyginimus ir turi pakankamai stažo, tai atsilieptų teigiamai. Tačiau įvertinus šiandieninę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto situaciją ir įvertinus tai, kad šis įstatymo įsigaliojimas dar neprasidėjęs, o įstatymas turėtų įsigalioti nuo ateinančių metų sausio 1 d… Puikiai suvokiu, kad esant daug geresnei socialinio draudimo fondo būklei buvo galima seniai keisti šį įstatymą, ir jeigu jis jau šiandien veiktų, be abejo, aš balsuočiau prieš, kad jis būtų sustabdytas. Tačiau šiandien būkime teisingi, atidėkime šio įstatymo įsigaliojimą, bus geresnė situacija, jis yra parengtas, mes galėsime jį nedelsdami priimti tam, kad naujoji skaičiavimo metodika duotų naudos mūsų žmonėms.

Šiandien mes priversti ne iš gero gyvenimo pritarti įstatymo įsigaliojimo nukėlimo terminui.

PIRMININKAS. Už pasisakyti užsirašęs P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kolegos, kartais sprendimai daromi ir atsižvelgiant į situaciją. Aš manau, geriau kai kurių asmenų paprašyti vėliau išeiti į pensiją, negu visai valstybei atgulti amžino atilsio. Jeigu mes suprantame tokį principą, nustokime kalbėti, be reikalo gąsdinti žmones. Geriau luktelėti ir priimti teisingus sprendimus laiku. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš užsirašęs kalbėti Seimo narys J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Balsuoti už negalime todėl, kad žmonės laukia įstatymo įsigaliojimo. Šis įstatymas nusikelia dar iki 2010 m. sausio 1 d., kaip buvo pasakyta. Skaičiavimo laikotarpis, aišku, labai atsilieps žmonėms, jie gaus mažesnes pensijas, nebus priskaičiuota dar vienerius metus, taigi negaliu balsuoti, balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbėti užsirašęs kalbėti R. Dagys, tačiau jo šiuo metu salėje nėra. (Balsai salėje: „Yra, yra!“) Yra. Atsiprašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dabar atlikinėju tokią rutininę funkciją, nes visą laiką reikia tikslinti mūsų socialdemokratus ir priminti, kodėl tokie įstatymai yra priimami.

Gerbiamasis Z. Balčytis kalbėjo apie teisėtus lūkesčius. Teisėti lūkesčiai buvo jau anksčiau pažeisti, kai jūs negalėjote šio įstatymo įgyvendinti. Dėl techninių dalykų, o ne dėl finansinių galimybių.

Antra, visi lūkesčiai buvo pažeisti tada, kai jūs daugumos sprendimais, nors visą laiką kalbėjote apie mažumos Vyriausybę, užkrovėte valstybei nepakeliamą naštą į priekį – „Sodrai“ 2 mlrd. Lt. Čia tai tikrai buvo apgauti lūkesčiai, nes buvo išdalinti pažadai, kurių negalima įgyvendinti. Ir šių pažadų pasekmė yra ta, kad mes vėl turime nukelti šį įstatymą, nes kitaip mes „Sodros“ biudžetą padarysime nesubalansuotą, o tai reiškia, kad jūs paprasčiausiai norite pasiūlyti, kad pensijos nebūtų mokamos.

PIRMININKAS.Ačiū. Paskutinis užsirašęs kalbėti – Seimo narys K.Ramelis.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Aš manyčiau, sutikti su tokiu traktavimu, kad trūksta lėšų, iš tikrųjų negalima, nes tai, ką žmonės uždirbo, ir turi būti jų pasirinkimas. Jie iš tikrųjų turi teisę pasirinkti ir negalima tos teisės iš žmonių atimti. Pažeidžiami teisėti lūkesčiai, ir ne tik teisėti lūkesčiai, tai yra paprastas teisingumas. Žinoma, negalima sutikti su tuo teiginiu, kad jeigu dabar tas įstatymas bus priimtas, tai valstybę ištiks bankrotas. Šiandien buvo daug kalbėta, kad valstybė turi pakankamai lėšų ministerijų steigimui, pavadinimų keitimui, perkėlimui, diplomatinių atstovybių remontui ir kitoms prabangos išlaidoms, tai, žinoma, tą klausimą galima spręsti ir per „Sodros“ biudžetą. Balsuoti už tokį projektą tikrai negaliu ir kviečiu kitus irgi nepalaikyti.

PIRMININKAS. Visi užsirašę kalbėti turėjo galimybę pasakyti savo nuomonę.

Dabar balsuosime dėl Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59 ir 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 13, 14 ir 15 straipsnio pakeitimo įstatymo. Skelbiu balsavimo pradžią. Registracija ir balsavimas prasidėjo.

Užsiregistravo 81 Seimo narys. Balsavo 80: už – 73, prieš – 7, nė vienas nesusilaikė. Įstatymas priimtas.

Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-188(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-5 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-188(2). Kviečiu pranešėją Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką V. Matuzą pateikti įstatymą svarstyti ir priimti.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetui buvo pavesta. Komitetas kaip pagrindinis svarstė šio įstatymo projektą šių metų gruodžio 19 d. ir priėmė sprendimą su tam tikrais pasiūlymais, kuriuos, manau, priėmimo stadijoje mes aptarsime. Siūlo pritarti. Balsavimo rezultatai: 5 – už, prieš – 3, susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui komiteto pirmininkui. Yra nemažai Seimo narių, užsirašiusių diskutuoti.

Pirmas kalbės Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, šis įstatymas, kuris nulemia, tiksliau, ne nulemia, o keičia jau susiklosčiusią gražią tradiciją, kad mūsų jaunieji moksleiviai gali gauti nemokamą maitinimą mokyklose ir gerina moksleivių tarpusavio santykius, vėl bandomas pakeisti. Bandomas pakeisti surūšiuojant, kad vėl, kaip ir anksčiau, dėl ko jis buvo priimtas, dalis moksleivių mokyklose galės gauti nemokamą maitinimą, o iš dalies toks maitinimas bus atimtas. Be abejo, tas padidina psichologinę įtampą tarp vaikų, nes jie mato, kad vieni vaikai yra geresni, jų tėveliai gali jiems garantuoti geresnį maitinimą, geresnę savijautą mokykloje, o kiti gauna nemokamą maitinimą iš valstybės. Dėl to ne kartą yra kalbėję vaikų psichologai ir vietos bendruomenės, kurios aiškiai pamatė, kad toks vaikų skirstymas į vaikus, kurių tėvai gali sumokėti, ir į vaikus, kurių tėvai negali sumokėti, yra pražūtingas jaunojo Lietuvos piliečio charakterio formavimuisi. Todėl buvo priimtas sprendimas paskirti santykinai biudžetui ne tokias jau ir dideles lėšas, kad ir tų tėvų, kurie iš esmės galbūt ir galėtų nupirkti savo vaikams maitinimą, vaikai galėtų jį gauti.

Be to, toks dvejopas vaikų suskirstymas labai apsunkina mažąsias kaimo mokyklas, nes reikia vesti papildomą finansinę apskaitą, kurių vaikų tėvai moka tam tikras lėšas, reikia turėti kasos aparatus siekiant aptarnauti pinigų srautus ir t. t.

Todėl šis siūlomas žingsnis, kad mes vėl grįžtume prie senosios tvarkos, kai vieni vaikai gauna valstybės paramą, o už kitus turi mokėti tėvai, manau, yra klaidingas. Mes iš esmės turime kitų instrumentų paprašyti, kad daugiau uždirbantys tėveliai prisidėtų prie biudžeto, formuojamo švietimo sričiai. Mes šioje salėje ne kartą esame kalbėję apie galimybes išnaudoti progresinių mokesčių sistemą. Deja, jos buvo atsisakyta.

Dar vienas dalykas, dėl ko, manau, šis įstatymas turėtų būti taisytinas, tiksliau, jo pataisos, kurios dabar teikiamos. Tai dėl dokumentų padavimo ir kreipimosi dėl maitinimo organizavimo. Lyg ir gražios intencijos, kad nuo 2009 m. sausio pradžios tokį maitinimą be atskiro prašymo galėtų gauti visi vaikai, kurie gavo paramą mokinio reikmėms įsigyti. Tačiau čia kalbama tik apie mokiniams skiriamus pietus. Bet skurdesniems vaikams reikėtų gauti ir pusryčius. Štai čia taisant įstatymą turbūt pasiklysta, nes apie tuos vaikus nieko nekalbama. Dėl pietų yra palikta pusantro valstybės remiamo dydžio, bazinės, kaip dabar vadinama, paramos dydžio. O apie pusryčius, kurie to paties įstatymo kituose punktuose apibrėžiami, kad šeimos turi turėti mažiau nei vieną remiamą dydį, jau tokio apibrėžimo nėra. Manau, taupant toliau gali atsirasti papildomų problemų. Tie sąlyginai geresnėse šeimose gyvenantys vaikai gali gauti maitinimą, o tie, kurie dar skurdžiau gyvena, bent jau pusrytinės dalies, kurios (…) kituose įstatymo straipsniuose, nebegaus.

Todėl aš pasisakau, kad šiuo metu po svarstymo tikrai nebūtų pritarta šiam įstatymui ir mes sugrįžtume prie jo tobulinimo. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dabar svarstome vieną iš socialiai jautriausių įstatymų. Mes prisimename praeitą Seimą, kuriame šis įstatymas buvo priimtas, ir kaip energingai už jį agitavo konservatoriai, buvo aiškinama, koks svarbus šio įstatymo socialinis aspektas, vaikų bendravimas, neparodymas jų atskirties, o dabar susiduriame su visiškai kita situacija, kai tie patys konservatoriai inicijuoja šio įstatymo atšaukimą, grįžimą į ankstesnę padėtį. Galbūt ne tie pinigėliai čia yra svarbūs, kurių neteks tėvai; esmė yra socialinis šio įstatymo aspektas.

Ir dar vienas dalykas. Tai biurokratizmo didinimas. Tie, kurie norės gauti savo vaikams maitinimą, turės vaikščioti į valdžios institucijas, įrodinėti, kad jie nėra turtingi, ir tai, patikėkite, tėvams nėra labai smagu. Ir tai bus ypač svarbu kaimo vaikų tėvams, kurių vaikai mokosi rajonų centruose. Tie tėvai turės važiuoti į rajonų centrus, o atstumai nėra maži: ir 25, ir 30 km, o tai kaimo žmogui yra gana daug. Gaišti laiką, vaikščioti į socialinės rūpybos skyrius, į Mokesčių inspekciją ir kitas institucijas, rinkti pažymas, vežti į savo mokyklas ir įrodinėti, kad jie yra tie tėvai, kuriems reikia gauti tuos pinigėlius, tai yra tų vaikų tėvai, kuriems reikia skirti tą maitinimą. Taigi aš manau, gerbiamieji konservatoriai, jūs darote nemenką klaidą ir to menko taupymo priedanga jūs vis dėlto šiuo atveju einate klaidingu keliu. Negalima pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Sysas. Nėra. Kitas kalbėtojas – V. Andriukaitis. Atsisako. Ir paskutinysis užsirašęs kalbėti –Seimo narys K. Daukšys. Nėra. Visi užsirašę dalyvauti diskusijoje kalbėjo. Kviečiu komiteto pirmininką pateikti Seimui apsispręsti dėl pasiūlytų pataisų. Svarstymo stadija. Seimo narių A. Syso, A. Butkevičiaus ir M. Basčio pataisa 1 straipsnio 1 daliai.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas išnagrinėjo šią pataisą ir siūlo nepritarti.

PIRMININKAS. Atsiprašau. Ar pataisos teikėjai nori kalbėti? Komiteto pirmininkas. Prašom, pirmininke.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti. Argumentai yra tokie: įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti, kad nemokamą maitinimą mokykloje gautų visi mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Komitetas yra suformulavęs pasiūlymą 7.2.5 straipsnyje, kurį, jeigu pageidautumėte, galėčiau perskaityti. (Balsai salėje) „9 straipsnis: 7.2.5 įstatymo 9 straipsnį „Baigiamosios nuostatos“ išdėstyti taip: „Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d. Šis įstatymas, išskyrus 4 ar 5 straipsnius… (Balsai, plojimai salėje) „…ir 7 straipsnyje išdėstytos socialinės paramos mokiniams keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.“

PIRMININKAS. Atsiprašau, pirmininke, vieną minutėlę, kol Seimas nurims. Labai prašau tylos, nes nesigirdi, ir kalbėtojo žodžių nerasime stenogramoje. Prašom, pirmininke.

V. MATUZAS (TS-LKDF). 3 punktas: „Pagal priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams, kuriems 2008 m. buvo skirta parama mokinio reikmėms įsigyti, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki mokslo metų pabaigos skiriami nemokami pietūs bei nemokamas maitinimas (…) 2009 m. vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose dieninėse vasaros poilsio stovyklose be atskiro prašymo. Sprendimas dėl šios socialinės paramos mokiniams priimamas pagal pajamas, kurios buvo nurodytos skiriant paramą mokinio reikmenims įsigyti.“ Komitetas dėl tokių argumentų siūlo nepritarti 1 straipsnio 1 dalies pataisai.

PIRMININKAS. Kadangi su tuo yra susijusi ir kita pataisa, tai yra 1 straipsnio 2 dalis, ar turite ką nors pasakyti dėl jos papildomai? (Balsai salėje) Nėra. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Reikalaujama balsuoti. V. Andriukaitis yra užsirašęs kalbėti dėl šios pataisos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes turime teisę paremti pataisą arba atmesti. Yra pateikta pataisa, šiuo atveju komitetas nepritarė, aš remiu kolegų A. Syso, A. Butkevičiaus ir M. Basčio pataisas, nes jos daug tiksliau atsako į esamą susiklosčiusią situaciją. Visų pirma mokiniai turi teisę į paramą mokinio reikmėms įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės nei pusantro valstybės remiamų pajamų dydžio ir t. t. Visa tai, kas čia išdėstyta, bent sušvelnina tai, kam kolegos siūlo nepritarti. Nepritarimo motyvai yra nukreipti į viena: nepritarti todėl, kad tai bus… dėl nemokamų pietų, negaus vyresniųjų klasių mokiniai ir t. t. Aš manau, kad A. Syso pataisa labiau atitinka esamą situaciją, negu komitetas siūlo motyvuodamas tuo, kad reikia atsižvelgti į esamą ekonominę situaciją. Remiu šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl šios pataisos užsirašęs kalbėti Seimo narys B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Aš dėl viso.

PIRMININKAS. Dėl viso. Aš norėčiau paklausti, ar Seimo narys V. Andriukaitis parėmė ir antrąją pataisą dėl 1 straipsnio 2 dalies? Dabar dėl tų dviejų pataisų, išskyrus 5 straipsnio 1 dalį, Seimui reikia apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta pataisai, balsuoja už, kas nepritaria pataisai, balsuoja atitinkamai. (Balsai salėje) Skelbiamas balsavimas už pataisą. Ar Seimo nariai nesuprato balsavimo? (Balsai salėje)

Balsavo 86 Seimo nariai. Už – 36, prieš – 25, susilaikė 25. Pataisai nepritarta.

Kita pataisa dėl 2 straipsnio 1 dalies. Ji yra Seimo narių A. Syso, A. Butkevičiaus ir M. Basčio. Ar pataisos teikėjai turi ką daugiau pasakyti? Kalbėti nenori. Komiteto pirmininkas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Atsiprašau, pasitaisysiu. Aš nesu komiteto pirmininkas, esu pavaduotojas. Noriu pasakyti, kad komitetas analizavo šią pataisą ir nusprendė, kad priėmus siūlomą nuostatą nemokamų pietų negautų vyresniųjų klasių mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų, tai būtų daugiau kaip 50 tūkst. vaikų. O nemokamą maitinimą gautų pakankamas pajamas gaunančių šeimų pradinukai ir ikimokyklinio ugdymo… bei vaikai, kurie jau valstybės išlaikomi valstybės ar savivaldybių finansuojamose institucijose. Atsižvelgdamas į išsakytus argumentus, komitetas siūlo nepritarti 2 straipsnio 1 dalies pasiūlytai pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys V. Andriukaitis nori paremti pataisą.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, noriu paremti, ypač tą dalį, kuri susijusi su visais mokiniais, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas. Visi jie turi teisę į nemokamus pietus. Taigi šiuo atveju pataisos iš tikrųjų logiškos, atitinka buvusio įstatymo dvasią ir aš siūlau paremti A. Syso siūlomą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau užsirašiusių kalbėti nėra. Teikiu Seimui balsuoti dėl minėtos pataisos. Kas už šią pataisą, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 89 Seimo nariai: už pataisą – 39, prieš – 18, susilaikė 32. Pataisai nepritarta.

Kita pataisa yra tų pačių teikėjų, jau minėtų Seimo narių. Teikiama 3 straipsniui. Ar teikėjai nori pagrįsti pataisą? Nenori kalbėti. Tada komiteto atstovo nuomonė.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas išnagrinėjo ir siūlo nepritarti minėtai pataisai.

PIRMININKAS. Komitetas pataisai nepritarė. L. Graužinienė užsirašė kalbėti norėdama paremti pataisą. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Siūlau visiems pritarti šiai pataisai, nes vaikai yra vienodi ir jie negali būti diferencijuojami. Todėl ilgai nekalbėdama vis dėlto manau: iš esmės šiam projektui valdančiosios daugumos pateiktos pataisos yra nekorektiškos, nes patys prieš rinkimus, prieš mėnesį, balsavo už tą patį įstatymą, kuris dabar galioja. (Balsai salėje: „Aš nebalsavau.“) Na, dauguma jūsų, esančių čia. Todėl palaikau pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Teikiu Seimui balsuoti Seimo narių A. Syso, A. Butkevičiaus ir M. Basčio pataisą dėl 3 straipsnio. Kas už pataisą, prašom balsuoti už, kas remia komiteto nuomonę, balsuoja kitaip.

Iš viso balsavo 93 Seimo nariai: už – 42, prieš – 18, susilaikė 33. Pataisai nepritarta.

Seimo nariai A. Sysas, A. Butkevičius ir M. Bastys taip pat siūlo pataisą 6 straipsnio 1n (naujajai) daliai. Nematau, kad autoriai prašytų ją pateikti. Prašom pateikti komiteto išvadą.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo nepritarti 6 straipsnio 1n punktui, tiksliau, tam punktui teikiamai pataisai.

PIRMININKAS. Seimo narys V. P. Andriukaitis nori paremti pataisą.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš noriu paremti šį pasiūlymą, nes mokiniams, kurie mokosi pagal ikimokyklinio ugdymo arba pradinio ugdymo programas, nemokami pietūs skiriami be atskiro kreipimosi, be jokio prašymo. Tam nereikia visos tos biurokratijos, kurią šis įstatymas įves reikalaujant šeimų pajamų, prašymų ir t. t. Jeigu ši parama mokiniui nėra būtina, tada vienas iš mokinio tėvų (globėjų) ar rūpintojų raštu informuoja mokyklos administraciją dėl atsisakymo. Tai būtų kur kas paprasčiau. Visiems duodami nemokami pietūs neskirstytų vaikų pagal tėvų pajamas. Bet mes nesugebame jūsų įtikinti, kad to daryti nereikia. Net pagal vaikų amžių norima įvesti diferenciaciją, tai yra didžiulis žingsnis atgal. Tai, ką siūlo A. Sysas, yra logiška ir visiškai supaprastina biurokratines procedūras, kurias dabar bandome įvesti.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gal komiteto atstovas galėtų plačiau paaiškinti, nes norisi suvokti šio siūlymo esmę ir kaip balsuoti. Ar šis pasiūlymas leidžia pačiai mokyklai atrinkti socialiai remtinus vaikus, ar čia tik paslėpta forma kalbama apie visuotinį maitinimą? Jeigu vietoj pažymų pagal tai, kad mokytojai tikrai žino, kurie vaikai yra remtini, tai mes taip išspręstume dėl tų sąrašų sudarymo, būtų išvengta biurokratizmo. Gal tai būtų diskutuotina.

PIRMININKAS. Komiteto atstovas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš aiškiai pasakiau komiteto nuomonę. Komitetas siūlo nepritarti šiai pataisai dėl anksčiau minėtų argumentų.

PIRMININKAS. Kalbės R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Man atrodo, čia paprasčiausiai mėginama vėl viską suvelti. Ta tvarka, kurią numatyta įgyvendinti, yra beveik visiškai sutvarkyta taip, kad jokių pažymų nereikės. Visi tie, kurie dabar gavo paramą vadovėliams įsigyti ir panašiai, patenka pagal tą pačią formulę ir gaus nemokamą maitinimą, vadovaujantis štai šia nuostata, nes yra taikomos tos pačios sąlygos ir čia, ir čia. Ir šitos sąlygos bus automatiškai pratęstos, ir nebus jokio diferencijavimo.

Dar daugiau. Remiantis būsima siūloma tvarka, bet tai yra tėvų pasirinkimo teisė, bus rekomenduota įgyvendinti visų maitinimą tik su viena sąlyga, kad tie tėvai, kurie bus už šios paramos formulės ribų, turės sumokėti už šį maitinimą. Jeigu tėvai nenorės diferencijavimo, mokyklos bendruomenė tam pritars, manau, ta tvarka bus sutvarkyta.

Dar noriu pasakyti, kad tai yra laikina priemonė, kuri bus tik šiuo sunkiu laikotarpiu.

PIRMININKAS. Prašau Seimą balsuoti dėl šios 6 straipsnio 1n (naujosios) dalies pataisos. Stabdau balsavimą. Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kolegos J. Razmos pastaba, kad A. Syso pasiūlymas yra racionalus ir išvengia biurokratinių procedūrų… tik dar labiau paaiškėjo, nes tiek kolega R. Dagys, tiek kolega V. Matuzas nesugeba paaiškinti, apie ką kalbama. Būtų galima paprašyti R. Dagio, kad jis savo kalbą sutrumpintų, bet, deja, matyti, kad jis nežino, apie ką mes diskutuojame.

Aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad siūloma labai paprasta tvarka, daug paprastesnė, nei numatyta įstatyme. Todėl, aš manau, arba atsakingai paaiškintų, arba ateitų į tribūną žmonės, įsigilinę į tą problemą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Iniciatoriai iš pradžių galėjo tą paaiškinti, bet dėkoju už šį paaiškinimą. Teikiu balsuoti A. Syso, A. Butkevičiaus ir M. Basčio pataisą dėl 6 straipsnio 1n (naujosios) dalies. Kas ją remia, balsuoja už, kas neremia, balsuoja kitaip.

Balsavo 98 Seimo nariai: už – 38, prieš – 18, susilaikė 42. Pataisai nepritarta.

Kita tų pačių Seimo narių siūloma pataisa dėl 6 straipsnio 3 dalies. Ar teikėjai turi ką nors pasakyti dėl jos? Ne. Komiteto pozicija.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas dėl 6 straipsnio 3 dalies taip pat pasisako prieš ir siūlo nepritarti pateiktai pataisai.

PIRMININKAS. Niekas nėra užsirašęs kalbėti. Teikiu balsuoti pataisą dėl 6 straipsnio 3 dalies. Balsavimas pradėtas. Seimas sprendžia, ar pritarti pataisai, ar nepritarti.

Balsavo 92 Seimo nariai. Už pataisą – 34, prieš – 18, susilaikė 40. Pataisai nepritarta.

Kita pataisa taip pat yra Seimo narių A. Syso, A. Butkevičiaus ir M. Basčio dėl 7 straipsnio 1n, tai yra naujos dalies. Ar teikėjai turi Seimui ką pasakyti papildomai? Ne, tada prašau komiteto nuomonę.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė dėl 7 straipsnio 1n dalies nepritarti.

PIRMININKAS. V. Andriukaitis nori paremti pataisą.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, čia vėl tas pats. Nesvarbu, kokia bus pagrindinė įstatymo formuluotė, ar ta, kuria siūloma suskirstyti į „biednesnių“ šeimų vaikus, ar į turtingesnių šeimų vaikus, „biednesniems“ duoti, o turtingesniems neduoti, apkrauti žmonės pažymomis ir taip toliau, tai šiuo atveju aiškiai pasakyta – pataisa sako: „Mokiniams, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ugdymo arba pagal praktinio ugdymo programas, nemokami pietūs skiriami pagal patvirtintą mokinių sąrašą. Sąrašas tvirtinamas kalendorinių metų sausio 1 d. ir rugsėjo 1 d. pačių mokyklų, kuriose mokinys mokosi, administracijų.“ Tai yra daug paprasčiau. Aš noriu vėl atkreipti J. Razmos ir kitų kolegų dėmesį, kad tai yra daug paprastesnė ir racionalesnė tvarka. Dabar nesuprantu, kodėl komitetas nepritarė tai tvarkai, kuri iš esmės nekeičia skirtingų to įstatymo nuostatų.

PIRMININKAS. R. Dagys kalbės prieš pasiūlytą pataisą.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš vis tiek nesuprantu šio jūsų teikimo logikos, nes tas sąrašas negali nukristi kažkur iš lubų. Tai yra tvarka, kokiu būdu yra nustatomi žmonės, kure turi gauti socialinę paramą. Ne kas nors skaičiuoja, ne mokyklos direktorius ir panašiai, yra socialinės rūpybos skyriai, kurie tai tvarko. Numatytoje tvarkoje jokių kitokių naujų pažymų žmonėms nereikės. Dar kartą kartoju, visi tie žmonės pakliūva į tą kategoriją, kuriems mes kompensuojame vadovėlius. Naujų pažymų nereikės tampyti. Vienintelis dalykas gali atsirasti, jeigu bendruomenė norės įvesti visuotinį maitinimą, tėvai, kurie nenorės už tai mokėti, galės atsisakyti to maitinimo, bet ne iš socialiai remtinų. Jeigu bendruomenė taip norės. Tokia bus siūloma tvarka. Jeigu šito nebus, tai šiuo atveju pati tvarka nesudaro problemos. Aišku, ši priemonė yra ne visai gera, bet nieko nepadarysi, tokiu laikotarpiu tenka įvesti ir sugrąžinti visuotinį maitinimą po to.

PIRMININKAS. Dar replikos prašė pranešėjas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip, aš galėčiau šiek tiek papildyti. Tiesiog rengėjai kaip tik ir siūlė galiojančio įstatymo 11 straipsnio 1 punktą išbraukti, o jūs siūlėte jį grąžinti. Bet kadangi ministras labai aiškiai paaiškino, kodėl šito nereikia, dėl tos pačios priežasties komitetas siūlo nepritarti jūsų pataisai. Vietoj 2 punkto atsiranda 1 punktas, kuriame aiškiai parašyta, kad sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo yra priimamas savivaldybės, kurioje pateiktas prašymas, paraiškoje nustatyta tvarka. Užpildoma Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos (…) sprendimo dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo formą.

PIRMININKAS. Seimui teikiama apsispręsti dėl A. Syso, A. Butkevičiaus ir M. Basčio pataisos 7 straipsnio 1 naujai daliai. Balsavimas pradedamas.

Balsavo 98 Seimo nariai. Už – 37, prieš – 20, susilaikė 41. Pataisai nepritarta.

Kita pataisa yra tų pačių autorių dėl 7 punkto 1 dalies. Teikėjai papildomai ką nors turi pasakyti? Ne. Tada komiteto pozicija.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė. Komitetas siūlo nepritarti siūlomai pataisai.

PIRMININKAS. Niekas neužsirašė kalbėti dėl šios pataisos, todėl teikiu ją balsuoti. Seimas sprendžia, ar pritarti šiai pataisai dėl 7 straipsnio 1 dalies, ar ne. Balsavimas pradedamas.

Balsavo 94 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 17, susilaikė 43. Pataisai nepritarta.

Paskutinė Seimo narių A. Syso, A. Butkevičiaus ir M. Basčio… Atsiprašau! Dėl vedimo tvarkos Seimo narys J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš prašau jus atkreipti dėmesį, kad pranešėjas nė vieno karto nepasakė komiteto motyvų, kodėl komitetas nepritarė. Pagal Statutą komitetas, tiksliau, komiteto pranešėjas privalo pranešti Seimui motyvus, kodėl komitetas nepritarė siūlymams. Jis to nė karto nepadarė.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Jūs klystate, aš perskaičiau…

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėkoju už šią pastabą. (Balsai salėje) Dėkoju už šią pastabą ir paskutinė Seimo narių A. Syso, A. Butkevičiaus ir M. Basčio pataisa yra pateikta dėl 7 straipsnio 2 dalies 5 punkto. Papildomi argumentai autorių dabar Seimui neteikiami. Čia parašyta, kad argumentai yra tokie patys, todėl prašau pareikšti komiteto nuomonę.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Komitetas siūlo dėl 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto nepritarti. Lygiai tie patys motyvai, kurie buvo išsakyti iki šiol.

PIRMININKAS. Seimas gali pritarti komiteto pasiūlymui?

V. MATUZAS (TS-LKDF). …todėl, kad yra parengta nauja tvarka, kuria remiantis šių prašymų nereikia.

PIRMININKAS. Kalbėti užsirašiusių nėra. Teikiu Seimui balsuoti dėl šios pataisos dėl 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto.

Balsavo 98 Seimo nariai. Už pataisą – 36, prieš – 18, susilaikė 44. Pataisai nepritarta.

Paskutinė pataisa šio įstatymo projektui yra pateikta Seimo narės V. Margevičienės dėl 9 straipsnio 1 dalies. Pataisos autorė. Prašom.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kolegos, mano pataisos esmė yra ta, kad visas šis paketas nebemaitinti pradinukų ir ikimokyklinukų galėtų įsigalioti nuo rugsėjo 1 d. Motyvai yra tokie. Dabar yra sausis, yra Naujieji metai, faktiškai vaikų mokykloje nebus, jie susirinks tik sausio viduryje, o paskui bus pavasario atostogos, ir galbūt tada per vasarą viskas susikratys, visiems pasidarys aišku, kaip reikia, kokias pažymas reikia atnešti, ką reikia padaryti. Tokia yra mano pataisos esmė. Dabar susirinkus sausio viduryje į mokyklą paaiškės, kad labai skubiai, labai greitai ir daugelis vaikų net nesupras, kas čia įvyko. Taip pat ir mokyklos, kurios jau tikrai susitvarkė ir, kaip sakė, nusipirko ir puodus, ir „bliūdus“, ir pasiruošė vaikus maitinti.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, pranešėjau.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ir dar, jeigu galima, paskutinį sakinį. Noriu padėkoti visiems Seimo nariams, kad mes priėmėme Akcizų įstatymo pataisas. Akcizų įstatymo pataisose yra nemažai… nes 20 % tiek sidrui, tiek kitiems gėrimams. Tai būtų tiesiog kaip vaikų sveikatos ir vaikų sveikatos stiprinimo prevencija. Ačiū.

PIRMININKAS. Pranešėjo prašyčiau pateikti komiteto poziciją.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, argumentas, dėl ko komitetas nepritarė šiai pataisai, t. y. keisti datą, kad šis įstatymas įsigaliotų ne nuo sausio 1 d. , o nuo rugsėjo 1 d., manau, visiems aiškus ir suprantamas. Tai yra ribotos valstybės finansinės galimybės finansuoti šį iki šiol galiojusį įstatymą. Dar šeštadienį, atrodo, mes iš šios tribūnos girdėjome, kad planuojama priimti ar nutarimą, ar rezoliuciją Seimo narių, kurie kreipėsi į Vyriausybę dėl tvarkos nustatymo, kad vis dėlto būtų maitinami visi vaikai. Be jokios abejonės, su ta mintimi, kad pagal nustatytą pajamų dydį vieni turės susimokėti, o kiti bus remiami, kuriuos mes nustatėme pagal formulę. Argumentai yra tokie, ir komitetas siūlo nepritarti atidėjimui iki rugsėjo 1 d.

PIRMININKAS. Ačiū. Pataisai pritarti yra užsirašiusi Seimo narė L. Graužinienė. Jai žodis.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, ačiū gerbiamajai Vaidilutei. Pagaliau gal sveikas protas nugalės. Aš seniai sakiau, kad vyrų kompanijoje per mažai moterų. Tikrai labai racionali pataisa. Įvertinusi tai, kiek išleista pinigų sutvarkyti virtuvių įrangą ir pasiruošti maitinti iš savivaldybių biudžetų, tikrai manau, kad maitinimas atsipirks iki rugsėjo mėn.

Ką dar noriu pasakyti ir priminti Seimo nariams? Kodėl mes darėme šias pataisas, įvedėme pradinukų maitinimą? Todėl, kad vaikai iš tų šeimų, kurie gaudavo maitinimą, tiesiog nevalgydavo, nes bijodavo, kad juos kiti vaikai badys pirštais ir vadins asocialių šeimų vaikais. Nevalgę vaikai, nes neturėjo pinigų, net nualpdavo ir tai kenkdavo jų sveikatai. Taigi visų pirma pagalvokime apie psichologinę vaikų būseną, apie jų sveikatą.

Man labai gaila ir skaudu šiandien girdėti, kai pranešėjas sako: ne, negalime pritarti šiai pataisai, nes nėra lėšų. Na, paprašykime Prezidento, jis atsisakys rezidencijai skirtų tų kelių milijonų ir užteks, atiduos vaikams maitinti. Nebūkime tokie ciniški. Visiems Seimo nariams, kurie tikrai turi nors kiek sąžinės, siūlau pritarti Vaidilutės pataisai.

PIRMININKAS. Prieš šią pataisą kalbėti yra užsirašęs R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji ponia Graužiniene, demagogijai yra ribos. Ši pataisa kainuoja 40 mln. Lt. Kokį šaltinį pasiūlėte? Rezidenciją pasiūlėte. Jūsų cinizmui ribų nėra. Jūs spekuliuojate vaikais, jų ateitimi, jų sveikata vien norėdami pasireikšti. Daugiau nieko už to nestovi, visiškai nieko daugiau nestovi.

Siūlau nesiblaškyti. Tai yra laikinas įstatymas, kuris galios šiuo sunkmečiu, nes mes kito kelio neturime. Šiandien už jo yra 60 mln., kurių lengvai niekur nesurasi. Todėl tvarka iki rugsėjo mėn. yra visiškai supaprastinta. Dar kartą. Nei puodų, nei geldų, nei kitokių dalykų mums nereikės iš naujo pirkti, nes maitinimas bus organizuojamas pagal seną tvarką. Tik tiek, kad turtingesni žmonės turės sumokėti.

PIRMININKAS. Balsuosime dėl Seimo narės V. V. Margevičienės pataisos 9 straipsnio 1 daliai. Kas už šią pataisą, balsuoja už, kas nepritaria jai, balsuoja kitaip. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 108 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 6, susilaikė 53. Pataisai nepritarta.

Dabar bus galima kalbėti dėl viso įstatymo po svarstymo, nes Seimas apsisprendė dėl visų pateiktų pataisų.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ar galima? Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš tiesiog stebiuosi, kaip šaltai ir abejingai mūsų valdančioji koalicija, ypač konservatoriai, svarsto šį klausimą. (Balsas salėje) Krikščionys demokratai. Ačiū, Petrai. Tikrai labai įdomu. Socialinės apsaugos ir darbo ministras, kuris lyg ir turėtų ginti, kalba prieš. Gerbiamasis premjeras visą laiką konsultuojasi arba skaito laikraščius. Bet reikia įsiklausyti į argumentus, kuriuos išdėstė L. Graužinienė ir kiti, arba apskritai reikia pabūti kailyje tų žmonių, tų vaikų. Man teko tokiame kailyje pabūti ir žinau, kas yra socialiai remtini vaikai.

Jeigu valdančioji koalicija neranda, iš kur galima surasti pinigų, ačiū bent poniai V. Margevičienei, bent kompromisinį variantą pasiūlė, bet ir tas nebuvo paremtas, man atrodo, būtų galima atidėti naujų ministerijų steigimą, bet moksleivių maitinimą išsaugoti.

PIRMININKAS. Kadangi per šoninius mikrofonus taip pat mėginama kalbėti dėl viso įstatymo, aš turėčiau žodį suteikti tiems, kurie užsirašė. Prieš priėmimą yra užsirašęs kalbėti Seimo narys J. Olekas. Jam suteikiamas žodis.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, turbūt suprantate, kad darote blogą darbą, todėl jį darote naktimis nuo pateikimo iki svarstymo stadijos. Atimti iš vaikų maitinimą, dėl kurio mes ne kartą diskutavome, jis visose Europos valstybėse yra skiriamas, iš tikrųjų yra gėdingas dalykas. Bandoma aiškinti, kad neužtenka lėšų. Pažiūrėkite, Ūkio ir Energetikos ministerijoms paskirtas finansavimas kitais metais 70 mln. Lt didesnis nei buvo atskirai Ūkio ministerijai. Štai jums ir pinigai. Kur kas didesni, negu ponas ministras, vaikų skriaudėjas, visiems dėsto ir aimanuoja, kad to negalima padaryti.

Psichologinė įtampa. Ne kartą Lietuvos vaikų psichiatrai yra kalbėję apie patyčias tarp mokinukų. Viena iš priežasčių, dėl kurios atsiranda ir prasideda patyčios, yra skirstymas į tuos, kurie gali maitintis, ir tuos, kuriuos remia valstybė. Mes nuo pat pradžios vėl grįžtame prie pirminių sąlygų.

Prisiminkite, kaip buvo kaime. Pamatė žmonės, kad taip negali būti, ir paprasčiausiai porcijas, skirtas mažiau pasiturintiems vaikams, padalydavo visiems. Niekas neorganizuos atskiro pinigų rinkimo. Kas galėjo padėti, tas ir toliau padės. Todėl atsikvošėkime.

Ponia V. Margevičienė pasiūlė tam tikrą bent minimalų kompromisą, ne visiems metams, nors davė laiko. Pabandykime tą problemą nukelti. Kalbame apie tai, kad metų pabaigoje liks tam tikras rezervas, kurį bus galima panaudoti. Todėl kviečiu visus nepritarti po svarstymo teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už pritarimą įstatymui kalbės V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau minutę dėmesio. Aš norėčiau kalbėti labai asmeniškai. Kalbu iš savo gyvenimo patirties, nes esu išauginęs keturis vaikus, iš jų vieną ant rankų išnešiojome, nes 23 metų sūnus yra su negalia. Patikėkite, manęs dukros, kurios šiandien augina jau keturis anūkus, klausia: tėveli, kas atsitiko valstybėje, kad mums, suaugusiems žmonėms, pilnose šeimose auginantiems vaikus, valstybė moka už maitinimą? Ką aš turiu pasakyti tiems vaikams, kurie supranta, kas yra sunkus gyvenimas, kurie supranta, kas yra litas ir kaip jį užsidirbti? Mes juk nesakome, kad tie vaikai nebus maitinimai, mes sakome, kad tie, kurie gali pasirūpinti savimi, tai ir turi padaryti. Aš norėčiau paprašyti, kad būtų pritarta šiai pataisai, kad neatsitiktų taip, kad mūsų valstybė, braškėdama per visas siūles… jūs labai teisingai elgiatės, socialdemokratų politika ta kryptimi žiūri, tačiau ateina toks laikas, kai valstybė nebegali tų įsipareigojimų, kuriuos jūs priėmėte praeitoje kadencijoje, vykdyti, išlaikyti tos naštos. Reikia daryti permainas ir šioje srityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Vienas Seimo narys pasakė motyvus už, vienas – prieš.

Dabar Seimas turi nuspręsti, ar pritaria šiam įstatymo projektui po svarstymo. Kas laukia replikų, jas bus galima pasakyti po balsavimo. Skelbiu balsavimo pradžią dėl pritarimo įstatymui po svarstymo. Prašom balsuoti.

Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 35, susilaikė 9. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Dar vieną minutę atsiprašau laukiančių prie mikrofono. Pirmininkas mato, jam buvo pranešta, kad svečiuojasi ir parlamento posėdį stebi aukštesnieji judėjų dvasininkai, kurie atvyko iš Europos Sąjungos sostinių į Chanukos šventę Lietuvoje. Pirmininkas sveikina mūsų svečius. (Plojimai) Dėkoju Seimui.

Replikai žodis suteikiamas Seimo nariui P. Gražuliui.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau replikuoti gerbiamajam V. Matuzui, girdi, jo dukros, kurios augina vaikus, nustebo, kad vaikai gauna maitinimą. Bet vieni iš šios pataisos iniciatorių buvote ir jūs praeitame Seime, jūs agitavote, raginote. Aš nebuvau už tą pataisą ir dabar galbūt jus remčiau. Jūs aiškinate, kad biudžete nėra lėšų, kad jų negalima surinkti. 40 mln. Lt. kas tai yra? Atsisakykite skirti Valdovų rūmams 40 mln. ir bus tų pinigų. Jūs aiškinote, kad steigiant naują ministeriją nereikės papildomų lėšų, bet jūs jau Ūkio ministerijai papildomai biudžete skyrėte 70 mln. Lt lėšų, t. y. iš esmės naujai Energetikos ministerijai. Jūs, krikščionys demokratai, apgaudinėjate Seimo narius, apgaudinėjate tautą, visiems meluojate ir sakote, kad nėra pinigų. Švaistote juos į kairę ir į dešinę, bet vaikams, pensininkams, ligoniams pinigų nėra. Yra tik visokiems buržujams ir įvairioms pilims.

PIRMININKAS. Seimo narė L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėjau atsakyti ministrui, bet, matau, jo salėje jau nebėra. Tai yra ne demagogija, tai yra jūsų cinizmas, ypač gerbiamojo socialinių reikalų ministro. Dar tokio nejautraus socialinio reikalų ministro Lietuva turbūt neturėjo, kuris taip eitų prieš savo kuruojamą sritį. Tai viena.

Dabar noriu pasakyti gerbiamajam V. Matuzui. Jeigu kas nors iš tėvų mato, kad jų vaikams nereikia maitinimo, jie turi visišką teisę atsisakyti to maitinimo, niekas nedraudžia to padaryti. Tai viena. Aš kalbėjau visiškai apie kita. Jūs paklauskite tėvų ir vaikų, kuriems priklauso tas maitinimas. Tie vaikai, bijodami (jūs žinote, kokie žiaurūs šiandien vaikai), kad juos badys pirštais ir sakys, kad tu esi iš asocialios šeimos, neina valgyti. Štai čia yra problema, o ne tai, kad turtingų tėvų vaikai nueis pavalgyti. Jie turi teisę atsisakyti to maitinimo.

PIRMININKAS. Seimo narys Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš nesakysiu piktų žodžių, nors tikrai vertėtų kai ką pasakyti. Aš kalbėsiu apie praktiškus dalykus, apie kuriuos vos ne kasdien kalbu. Kuo mes arčiau sausio 1 d., tuo prašyčiau labiau įsidėmėti mano pastabas dėl įsigaliojimo datos. Šiandien yra 22 d., o įsigaliojimo data – sausio 1 d. Negi manote, kad per kelias sekundes ar minutes Seimo kanceliarija Pirmininkui pasirašyti parengs gausybę, dešimtis, įstatymų, negi manote, kad Prezidentas per vieną ar dvi dienas pasirašys ir kad tuoj pat, tą pačią dieną, tą patį vakarą „Valstybės žinios“ paskelbs šiuos įstatymus? Tai yra nereali data, vien todėl reikėtų nukelti mėnesiui ar dviem mėnesiams. Kolegė V. Margevičienė pasiūlė ilgesniam laikui, ji turėjo kitų argumentų, bet turi būti vėlesnis įsigaliojimas, ir to reikalauja elementarus juridinis padorumas.

Kitas dalykas. Siūlymai, kurie yra suformuluoti raštu ir skambėjo iš tribūnos, t. y. pavedimai Vyriausybei. Primenu, ypač jaunesniems, kad pavedimų Vyriausybei mes negalime daryti jokia kita forma kaip priimdami įstatymus. Mes galime prašyti, siūlyti, priimti rezoliucijas, bet tiesiogiai duoti pavedimų negalime.

Ir trečias dalykas. Vyriausybės nutarimais, lydimaisiais teisės aktais negalime reguliuoti tų visuomeninių ar kitokių santykių, kuriuos reguliuoja Konstitucija ir įstatymai. Konstitucinė doktrina aiškiai suformuluota: žmogaus teisės (o čia kalbama apie žmogaus teises) gali būti reguliuojamos tik įstatymais ir tik įstatymais. Vadinasi, jeigu mes įstatymais ko nors neišsprendžiame, negalime to deleguoti Vyriausybei. Aš labai prašyčiau kolegų įsidėmėti, kad mums reikės dar priimti daug įstatymų, dešimtis įvairiausių įstatymų. Galime padaryti normalesnius įstatymus, o svarbiausia, dėl įsigaliojimo. Aš jūsų dar kartą maloniai prašau susimąstyti. Sausio 1 d. yra absoliučiai nereali diena.

PIRMININKAS. Seimo narys V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Kolegos, norėčiau pasakyti P. Gražuliui, kad visada buvau priešininkas ir Tėvynės sąjungai-krikščionims demokratams priimant šį sprendimą praėjusioje kadencijoje pasisakiau prieš, nors nebuvau Seimo narys, bet iš savo praktikos nuo 1997 m. dirbdamas miesto tarybos nariu.

Norėčiau pasakyti, kad šiuo metu mes atstovaujame aukščiausiai Lietuvos valdžiai ir valstybei ir mūsų pagrindinė funkcija – spręsti ir padėti socialiai remtiniems, t. y. silpniausiems žmonių sluoksniams. Aš kalbu apie finansinį mechanizmą, kuris yra mūsų rankose. Jeigu mes pradėsime spręsti tuos klausimus, kuriuos šiandien gali išspręsti tik ekonomine prasme toli pažengusios šalys, mes tikrai nesugebėsime pasirūpinti tais žmonėmis, kurie šiandien neturi duonos kąsnio. Patikėkite, situacija yra tokia.

PIRMININKAS. Paskutinysis kalbės R. Ačas.

R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, aš vis dėlto norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte, ką sakė kolegė Loreta, kad vaikai yra labai negailestingi. Kalėjimuose yra kastos, o dabar mokykloje irgi padarėme turtingųjų kastą ir „biednųjų“ kastą. Pagalvokime, kaip tie vaikai jausis. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Aš jau sakiau, kad daugiau replikų nereikėtų sakyti. Opozicijos lyderis jau irgi kalbėjo. Pereikime prie įstatymo priėmimo, po to dar bus galima pasakyti repliką. Replikoms pirmenybė… opozicijos lyderis du kartus repliką sakyti dėl įstatymo esmės irgi neturėtų. Aš nenorėčiau varžyti jūsų galimybės kalbėti, bet taip galo nebus. (Balsai salėje) Ar jūs prižadate man, kad ne ilgiau kaip 1 min.? Prašom.

G. KIRKILAS (LSDPF). Aš tik noriu priminti gerbiamajam kolegai V. Matuzui, kad vaikai ir mes, suaugusieji, yra visiškai skirtingos terpės, todėl buvo priimtas toks sprendimas. Dar kartą prašau atkreipti dėmesį į jūsų frakcijos kolegės V. Margevičienės pasiūlymą. Mano požiūriu, jis racionalus. Galbūt būtų laiko pasiruošti kitokiems sprendimams. Ir Č. Juršėno pasiūlymą. Negalima šito daryti staiga nuo sausio 1 d. Šiuo atveju būkime ne tik politikai, bet ir žmonės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradėsime įstatymo priėmimą pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime sutartinai jį priimti? Yra reikalaujančių balsuoti? Taip. Ne tik balsuoti, bet yra norinčių ir kalbėti. Prieš kalbės V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tai yra esminis straipsnis, kuris iš esmės likviduoja ankstesnio įstatymo galiojimą ir apskritai Seimo sprendimą maitinti visus vaikus mokyklose neatsižvelgiant į tėvų socialinę ir turtinę padėtį. 62 mln. Lt – argumentas, kurį pateikė mano buvęs kolega R. Dagys. Netgi jeigu tiksliai subalansuotume biudžetus, tai 62 mln. deficitas būtų tokia menkutė išlyga, kad būtų galima akis užmerkti dėl tokio deficito, kuris būtų skiriamas vaikams.

Aš noriu jūsų visų nuoširdžiai paklausti. Net suskaičiavus ir dabar kalbant apie artėjantį, pabrėžiu, artėjantį sunkmetį, aš galiu jums drąsiai pasakyti, kad tokio sunkmečio, kokį jūs nupiešėte sukeldami paniką, tikrai nėra; ir Tarptautinio valiutos fondo prezidentas aiškiai pasakė, kad biudžeto deficitas yra galimas ir būtinas – jis padidina vartojimą ir panaikina socialinę įtampą ir neramumus, kaipgi negalima rasti tų 62 mln. Lt netgi deficito sąskaita? Atsiprašau, jokių argumentų nėra, išskyrus… Nežinau, kokia čia buhalterija, todėl aš prieš šį įstatymo 1 straipsnį, nes toliau viskas griūva.

PIRMININKAS. Skelbiu balsavimą dėl įstatymo 1 straipsnio. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 95 Seimo nariai: už 1 straipsnį balsavo 53, prieš – 32, susilaikė 10. 1 straipsniui pritarta.

2 straipsnis. Užsirašė kalbėti prieš Seimo narė L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kaip matau, šioje salėje ir šioje kadencijoje žmogiškumo nerasta, išskyrus pavienius Seimo narius, kurie priklauso Seimo daugumai. Jeigu jums niekas nesvarbu, net ir mūsų ateitis, mūsų vaikai, mūsų vaikų sveikata, mes skaičiuokime buhalteriškai tuos biudžetus ir pažiūrėkime, kiek išleisime sveikatos apsaugai po kokių 10 metų.

Dėl 2 straipsnio. Noriu pasakyti, kad norint jį administruoti, kam priklausys tie nemokami pietūs, administravimas kainuos daug, arba mokytojai ir kiti socialiniai darbuotojai, gailėdami vaikų, aplaidžiai pažiūrės į šitą reikalą. Todėl, manau, visa tai, kas šiandien darosi, ir labai stengiatės argumentuoti, kad valstybė sugrius dėl to, kad pradinukus pamaitinsime mokykloje, ir vaikai gaus šiltą maistą, neverta jūsų šitų argumentų ir šitų svarstymų čia, Seime, nes jūs nieko negirdite, nors ir ką jums sakytų. Prieš tai priėmėte Sveikatos draudimo įstatymą, aiškiai sakau, yra dvi šiurkščios administravimo klaidos – nesvarbu, reikia priimti įstatymą. Apie ką mes kalbame? Nei teisiškai nežiūrime, nei žmogiškai nežiūrime, tiesiog varome buldozeriu ir tiek, net neįjungę atbulinio bėgio.

PIRMININKAS. Teikiu… Atsiprašau. Seimo narys P. Luomanas užsirašė kalbėti už.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji, nereikėtų spekuliuoti. Tai yra du visiškai skirtingi dalykai. Vienas dalykas yra vaikų maitinimas. Aš pasisakau už visų vaikų maitinimą. Kitas dalykas yra finansavimas. Aiškiai buvo atskirta: kurie neturi pajamų, tie ir bus maitinami nemokamai. Pavyzdžiui, ministras E. Masiulis pasakė: kategoriškai prieš, kad mano vaikus maitintų, nes galiu susimokėti. Tai atskirkime du dalykus ir nereikia tos demagogijos varyti, mielieji. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom tylos. Dabar teikiu balsuoti Seimui dėl pritarimo ar nepritarimo įstatymo 2 straipsniui. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 94 Seimo nariai: už pritarimą 2 straipsniui – 54, prieš – 31, susilaikė 9. 2 straipsniui pritarta.

3 straipsnis. Ar galime priimti?.. Ne, negalime. Prieš straipsnio priėmimą nori kalbėti Seimo narė L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Kalbu paskutinį kartą. Aš suprantu, kad Seime yra dauguma vyrų. Čia analogiška tam, kaip vyrai neranda kojinių savo spintoje tol, kol žmonos nepaduoda. Jie niekaip nesupranta, apie ką mes čia visą vakarą šnekame.

Jeigu gerbiamasis E. Masiulis nenori, kad jo vaikus maitintų, jis gali parašyti prašymą savivaldybei ir nemaitins jo vaikų darželyje ar mokykloje, arba pasiimkite tuos vaikus anksčiau. Jokių problemų tai tėvams nesudaro. Yra sąžinės reikalas apie tai kalbėti.

Dar kartą noriu pasakyti, kad šiuos vaikus reikia maitinti vienodai, nes vaikai yra mūsų ateitis. Jie sėdės čia, šioje salėje, ar kitoje vietoje ir spręs Lietuvos likimą. Mes šiandien dėl 40 mln. Lt laužome ietis ir šnekame, kad nesubalansuosime biudžeto. Na, atsipeikėkime vieną kartą.

PIRMININKAS. Teikiu balsuoti dėl 3 straipsnio, pritarimo ar nepritarimo.

Balsavo 87 Seimo nariai. Už šį straipsnį balsavo 50, prieš – 28, susilaikė 9. 3 straipsniui pritarta.

4 įstatymo straipsnis. Prieš nori kalbėti Seimo narys J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, už šį straipsnį negalima balsuoti todėl, kad mažinamos lėšos maitinimui. Pavyzdžiui, minimalus gyvenimo lygis… keičiasi socialinės išmokos dydžio suma, ir pietums, ir pusryčiams tas pats yra, taigi negalima balsuoti. Siūlau balsuoti prieš šį straipsnį.

PIRMININKAS. Teikiu Seimui balsuoti. Atsiprašau! Už užsirašiusiųjų nėra.

Teikiu Seimui balsuoti dėl to, ar Seimas pritaria 4 straipsniui, ar nepritaria.

Balsavo 90 Seimo narių. Už pritarimą balsavo 50, prieš – 28, susilaikė 12. 4 straipsniui yra pritarta.

5 įstatymo straipsnis. Prieš nori kalbėti Seimo narys J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šiame įstatyme numatoma sumažinti mokinio reikmėms įsigyti skiriamas lėšas. Vienam mokiniui per kalendorinius metus. Negalima balsuoti už, reikia balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teikiu balsuoti. Ar Seimas pritaria 5 įstatymo straipsniui, ar nepritaria?

Balsavo 90 Seimo narių. Už pritarimą 5 straipsniui balsavo 57, prieš – 20, susilaikė 13. 5 straipsniui pritarta.

Posėdžio pirmininkas priima sprendimą pratęsti Seimo posėdį, iki bus išnagrinėti visi darbotvarkės klausimai.

6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio niekas nepareiškė noro kalbėti, teikiu balsuoti. Ar pritariame 6 įstatymo straipsniui? Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 93 Seimo nariai. Už pritarimą straipsniui balsavo 57, prieš – 24, susilaikė 12. 6 straipsniui pritarta. Žodis suteikiamas Seimo narei L. Graužinienei.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kreipiuosi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką ir noriu priminti, kad Seimo nariai taip pat yra žmonės. Todėl prašau Seimo Pirmininko iškviesti darbo saugos inspektorių, kad jis paaiškintų, kaip Seimo nariai turi dirbti, nes ir Seimo nariui galioja protingumo principas darbe.

PIRMININKAS. Toliau posėdžiui pirmininkaus Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, 7 įstatymo projekto straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Taip.“) Dėkoju, kolegos. Pritarta bendru sutarimu.

8 straipsnis… 11 straipsnis, t. y. 8 straipsnis. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. 9 straipsnis. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Dėl viso įstatymo projekto. (Balsai salėje) Dėl viso įstatymo projekto ar yra norinčių kalbėti?

Dėl 9 straipsnio yra siūlymas balsuoti. Teisingai? Kolegos, balsuojame, kas už 9 straipsnį? Balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 58, prieš – 28, susilaikė 9. Taigi 9 straipsniui yra pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto. Prašau dėl vedimo tvarkos B. Bradauską.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). (…) Aš dar kartą kartoju. Gal mes iš tikrųjų čia nereikalingi ir galime iš čia eiti, nes žiūrite į tą pusę ir bendru sutarimu pravarėte kelis straipsnius, nors mes aiškiai sakėme, kad nėra bendro sutarimo, ir prašėme balsuoti. Todėl tie straipsniai, aš fiksuoju, yra nepriimti. Grįžkite ir priimkite kaip reikia tuos straipsnius. O jeigu mes čia nereikalingi, galime išeiti, nes darbo inspektorius tikrai seniai miega.

PIRMININKAS. Seimo narys V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš kėliau ranką ir norėjau pasisakyti prieš 9 straipsnį ir išdėstyti motyvus, bet šiuo atveju jūs net neatkreipėte dėmesio. Manau, kad mano teisės išsakyti motyvus prieš buvo pažeistos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų salėje didelis triukšmas. Aš prašau visų Seimo narių mažiau tarpusavyje bendrauti ir tada pirmininkui bus lengviau išgirsti jūsų pastabas, taip pat ir dėl vedimo tvarkos.

Aš, gerbiamasis Vyteni, atsiprašau, jeigu nepamačiau jūsų duoto ženklo. Aš tikiuosi, jūs turėsite galimybę kalbėti dėl viso įstatymo projekto. Prašau, už – G. Steponavičius.

G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, pone pirmininke. Gerbiamieji kolegos, klausimas, be jokios abejonės, žmogiškai yra jautrus ir turėtume visi kalbėti apie faktus ir realybę.

Pirmas dalykas. Šiandien mes, koalicija, siūlydami tokius sprendimus puikiai suprantame, kad sprendimas praktiškai buvo diegiamas sunkiai, mes matėme trūkumus, kaip tai buvo įgyvendinama. Dar daugiau – mes matome, kad iš tiesų kelių valstybės skiriamų litų vertė, įvedus vos ne privalomą visiems nori ar nenori maitinimą, šių kelių litų mokesčių mokėtojų pinigų vertė krito. Ar mes šiandien pripažindami, kad mūsų ekonominė situacija neleidžia mums pasirūpinti visais vaikais taip, kaip mes norėtume, nesuvokiame, kad tikslingesnis ir efektyvesnis pinigų panaudojimo būdas yra pasirūpinti tais, kuriems labiausiai to trūksta. Ko gero, jeigu mes kalbame apie tikrąjį socialinį teisingumą, kaip supranta kairieji, gal dalis dešiniųjų, tikrasis įstatymo tikslas yra sukoncentruoti ribotus valstybės finansus tiems, kam labiausiai striuka, pripažįstant, kad ekonominė situacija, dar kartą kartoju, mums neleidžia pasirūpinti didesne grupe jaunų žmonių, būsimos mūsų šalies ateities ir panašiai.

Bet kartu aš noriu pasakyti. Gerbiamieji kolegos, ar jums nebuvo priminimo skambutis, kai dalis socialinių išmokų jau gruodžio mėn. vėlavo? Ar neatsitiks taip, kad dėl perdėto išlaidavimo ir santykinai pasiturinčių šeimų rėmimo pradės vėluoti elementarių išmokų jautriausioms socialinėms grupėms mokėjimas?

Kolegos, aš siūlau žiūrėti į realybę, kokia ji yra, ir šiandien pripažinti, kad dėl nelengvos situacijos… Nors aš manau, kad nereikėtų visų tėvų patenkinti, bet kaip kompromisinį sprendimą, galbūt laikiną, šiandien balsuoti ir priimti sprendimą, kurį siūlo valdančioji dauguma ir Vyriausybė.

Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Seimo narys J. Olekas – prieš.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų norėčiau atsiliepti į kolegos ką tik pasiūlytą faktų ramesniu tonu sakymą prieš priimant galutinį sprendimą. Bet tą padaryti sunku, nes atrodo, kad mes norom nenorom, bet galime užspringti vaikų maistu, atimdami iš jų jiems skirtą maitinimą.

Kolega minėjo, gali ar negali valstybė tą padaryti. Yra išdėstyta apie 60 mln. Lt sumos. Bet finansų ministras mums aiškiai pasakė, kad biudžetas praranda 250 mln. sumažinus gyventojų pajamų mokestį. Kaip jis pasiskirsto? Štai tie „biednesni“ tėveliai gauna 18 Lt, o tėveliai, tokie kaip mūsų Seimo Pirmininkas ar Ministras Pirmininkas, įsideda į kišenę beveik 350 Lt. Tai gal nereikia priimti sprendimo, kuris papildo turtingųjų kišenes ir atima iš vaikų maitinimo pinigus?

Mielieji kolegos, pinigai yra pinigai. Bet kitas dalykas, apie kurį kalba visa Europa ir visi medikai (šioje salėje yra nemažai medikų), kad yra didelė įtampa, ir psichologinė įtampa, tarp mažamečių vaikų, tarp atėjusių į mokyklą. Ir vienas iš akstinų prasidėti mokyklose patyčioms yra turtingųjų ir neturtingųjų vaikų skirstymas. Ir į vieną, ir į kitą pusę. Ir turtingesnių šeimų vaikai ne visada maloniai jaučiasi, ir „biednesnių“ šeimų vaikai ne visada nori paimti tą duodamą jiems kąsnį, kad iš jų nesityčiotų, jog jie yra iš asocialios šeimos.

Todėl, manau, šis sprendimas yra klaidingas. Dar kartą prašau jūsų susilaikyti nuo tokio sprendimo priėmimo.

PIRMININKAS. Už – V. Stundys.

V. STUNDYS (TS-LKDF). Mano replikos labai paprastos. Iš tikrųjų gražią įstatymo nuostatą nemokamai maitinti pradinukus buvo galima vertinti kaip sveikintiną dalyką, tačiau praktikoje atsitiko visiškai kitaip ir tą pripažinkime. Graži idėja, teisinga idėja, visais aspektais galima sveikinti, vis dėlto realizuojama neleistinai netvarkingai. Šiandien paklauskite didelių mokyklų: nepasirengus mesta nauja įstatymo nuostata iš karto buvo sukompromituota. Šiandien nesuprasi, ar vaikai valgo pietus, ar pusryčius, galų gale kalbėkime apie tokio maitinimo kokybę.

Man regis, motyvai, kad šios taisomos įstatymo nuostatos yra žalingos, ką nors iš ko nors atimančios, yra mažų mažiausiai netikslūs ir neteisingi. Norint tokią idėją realizuoti, reikia tinkamai pasirengti.

Aš manau, ateityje koalicija turės galimybių tokį dalyką įgyvendinti kur kas sklandžiau, kad maitinimas iš tikrųjų būtų tinkamas. Dabar reikėtų atsižvelgti į tai, kad maitinimas siūlomas tiems, kurių pajamos yra tam tikro dydžio, ir esant šiai situacijai tai visiškai tinkamas sprendimas.

PIRMININKAS. E. Klumbys – prieš.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nemaniau, kad sulauksiu tokių laikų, kai krikščionys demokratai agituos už socialinio teisingumo paminimą, už solidarumo principo paneigimą ir pagaliau už nelygybę, kuri jų įvedama tarp šeimų. Negalima taip elgtis. Aš maniau, kad krikščionys demokratai, susijungę su konservatoriais, kiek paprotins konservatorius, kad jie būtų socialiai jautresni. Deja, šiandien matau, kad viskas įvyko atvirkščiai – paprasčiausiai konservatoriai krikščionis demokratus pastatė į vietą ir pasakė: viskas vyks pagal mus. Štai šiandien viskas ir vyksta.

PIRMININKAS. Už – E. Masiulis.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų populizmui, matyt, galo nėra, bet reikėtų įvertinti keletą dalykų. Pagalvokime prieš teigdami, kad reikia palikti visiems vaikams nemokamą maitinimą, ar tinkamai pasirūpinta vaikų ugdymu mokyklose? Ar užtektinai pinigų ten išleista ir yra kokybiškas ugdymas, kad mes galime pradėti spręsti įvairiausias kitas problemas mokesčių mokėtojų sąskaita?

Prašom pasakyti, ką bendro su sveika mityba turi pietavimas 10.30 val.? O taip dažnai atsitinka, nes mokyklos negali užtikrinti visų maitinimo vienu metu, todėl sudaromas grafikas ir pirmi pietauja nuo 10.30 val., o baigia pietauti 14.30 val. Tai ar mes norime tokios tvarkos?

Aš puikiai atsimenu, pats baigiau sovietinę mokyklą, kaip pažymių knygelės buvo primargintos pastabų – spardė duoną. Ir taip buvo todėl, kad duona tuo metu buvo nemokama. Aš atsimenu, kad šis procesas iš mokyklos palaipsniui dingo.

Dabar, privertę visus nemokamai maitintis, mes vėl gausime tą pačią situaciją, sovietinį efektą, nes vaikai nebevertins to.

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenoriu toje sistemoje gyventi ir nenoriu, kad mano vaikai gyventų toje sistemoje, kurioje gyveno sovietinės epochos vaikai.

PIRMININKAS. Prieš – Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai ir Vyriausybės nariai, iš tikrųjų 40 mln. nėra maži pinigai, kai mes kalbame dėl vieno ar kito investicinio projekto. Tačiau kai kalbame apie visus Lietuvos vaikus, aš manau, tai tikrai nėra tie pinigai, kurių neprivalėtume surasti. Ir tikrai reikia prisiminti netolimą praeitį (daugelis jūsų yra ir toliau, šiandien dalyvauja Seimo posėdyje), kai jūs argumentavote, kad šiandien pagrindinė problema mokyklose yra ne ta, kad tie vaikai „suvalgo“ 40 ar 28 mln., bet kad juos reikia psichologiškai ir socialiai suvienodinti, kad jie nebūtų suskirstyti į atskiras, kaip buvo paminėta, kastas. Tai yra turtingųjų vaikai ir nepasiturinčių vaikai.

Mielieji kolegos, labai daug kalbama šiandien dėl tam tikros problematikos, kad buvo neišmokėti pinigai. 2008 m. biudžete, kaip ir jūsų, deja, biudžete, yra numatytas fiskalinis deficitas, arba išlaidos, viršijančios pajamas, 1,5 mlrd. 2008 m. biudžete buvo 1 mlrd.išlaidų, kurios viršijo pajamas. Manau, kad mes, socialdemokratai, ir buvusi Vyriausybė padarė nedidelę klaidą kai nuoširdžiai leido būsimai Vyriausybei, dar nepatvirtintai, gilintis į visus reikalus, taip pat ir Finansų ministerijos. Iš tikrųjų beveik mėnesį kai kuriems dalykams buvo trukdoma: renkami įvairūs duomenys ir nesigilinama arba nesirūpinama, kaip pasiskolinti tą 1 mlrd., kuris pagal mūsų teisės aktus buvo privalus. Siūlyčiau čia nedramatizuoti, gyvenimas daug ką parodys, parodys, kaip jums seksis pasiskolinti kitų metų pabaigoje numatytą 1,5 mlrd., o šiandien siūlyčiau nebalsuoti už šį projektą, nes jis yra neteisingas ir socialiai, ir moraliai, ir daugeliu kitų aspektų.

PIRMININKAS. Paskutinysis už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš vis dėlto turiu vilties, kad ponas Z. Balčytis supranta, kad jis ką tik kalbėjo netiesą ir kad šiam Seimui, šiai Vyriausybei tenka deficitą mažinti nuo 5 mlrd. Lt (jie būtų buvę, jeigu nieko nebūtume darę) iki 2 mlrd., tai yra 3 mlrd.

Dabar pereinu prie šio įstatymo. Man atrodo, kad visa diskusija šiek tiek per daug yra dramatizuojama. Noriu priminti, kad iki šių metų pradžios tokios maitinimo sistemos nebuvo. Aš septynerius metus negirdėjau socialdemokratų kalbų, kad žlunga visa švietimo sistema ir vaikystė. Iš tikrųjų buvo padarytas veiksmas, gal reikšmingas, svarbus, reikalingas, pati visuotinio maitinimo sistema turi ir gerų pusių, bet turi ir tokių pusių, dėl kurių reikia kalbėti šiek tiek skeptiškai ir atsargiai. Noriu paklausti to, ką klausė E. Masiulis. Gal dar paprasčiau paklausiu: ar tikrai tinkamai auklėjame jaunąją kartą, jeigu turtingų tėvų vaikai yra auklėjami, kad valstybės pinigų galima ir netaupyti, juos galima švaistyti, nors tėvai jiems į kišenę gali įdėti nemažus kišenpinigius? Jie nebesugeba vertinti, ką reiškia maistas ir ką reiškia pinigai. Sveikas maitinimas yra labai svarbus dalykas, bet, mano įsitikinimu, turtingesni tėvai tikrai gali už tai sumokėti.

Ir paskutinis dalykas. Ar tikrai vaikų suvienodinimas, kaip čia buvo sakoma, vaikų sąlygų suvienodinimas, yra absoliutus prioritetas? Jeigu taip galvotume, tokiu atveju reikėtų ir toliau taip žengti – ne tik visuotinį maitinimą įvesime, bet, pavyzdžiui, jeigu turtingesnių tėvų vaikai atsineša į klases visai neblogus mobiliuosius telefonus, tai ką tada darysime, ar visus vaikus priversime juos pirkti ir valstybė už tai mokės, ar atimsime iš turtingesnių tėvų vaikų tuos telefonus ir t. t.? Gerbiamieji kolegos, aš raginu žiūrėti į šį sprendimą racionaliau, nes jis iš dalies padiktuotas tų sąlygų, kurios susiklostė Lietuvoje, bet kartu matykime ir platesnį vaizdą, ar mes tikrai nuo mažų dienų nenorime ugdyti vaikų, kurie turi suprasti, kokia yra pinigų kaina ir duonos kaina.

PIRMININKAS. Prieš – A. Sysas. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Atsiliepdamas į Ministro Pirmininko tiesiog klasikinę kalbą, galbūt pasiūlyčiau vaikams įvesti ne tik diferenciaciją, bet net ir privalomą darbą, kad jie pajustų, kaip reikia užsidirbti duoną. Siūlyčiau įvesti, kad jie pradėtų žąsis ganyti nuo penkerių metų, kad žinotų, kiek kainuoja duona. Aš čia perfrazuoju kolegos A. Kubiliaus kalbą, man tiesiog gėda klausytis premjero argumentų, tiesiog liaudiškai sakau – gėda. Jeigu mes apsimetame ir nesuprantame, apie ką kalbama, tai toliau nėra jokių argumentų.

Taip, Konstitucija nustato, kad mes turime siekti teisingos, darnios, pilietinės visuomenės. Tos darnos ir teisingumo principai turi būti skiepijami nuo mažens. Skandinavų šalių mokyklose nėra jokio vaikų skirstymo į elitą ir negabius vaikus, į turtingų ir biednų šeimų vaikus. Nėra šito! Čia pat Skandinavijoje yra nemokamas maitinimas. Man gėda ir dėl E. Masiulio, dėl jo kalbos. Aš baigiau tarybinių laikų mokyklą, pradėjau ją sudėtingomis sąlygomis. Nors nebuvau nei spaliuku, nei pionieriumi, nei komjaunuoliu, bet galiu pasakyti, kad tarybinių laikų mokykloje dvasingumo ir lygybės buvo daugiau negu dabar yra. (Balsai salėje: „O o o!“) Ir J. Marcinkevičiaus žodžiai „pakelk, sūnau, duonelę, ji šventa“ mums buvo kur kas brangesni, negu jūsų dabar ištariamas „o o o“. Žiūrėkite, kad paskui netektų kalbėti apie „b“.

O dabar dėl įstatymo. Jis tikrai yra antikonstitucinis, jis tikrai prieštarauja teisėtų lūkesčių principams, jis tikrai prieštarauja tam, apie ką kalbėjo Č. Juršėnas. Dėl jo įgyvendinimo datos akivaizdžiai yra teisinė kolizija, manau, yra vienintelis būdas, jeigu dabar Seimo dauguma jį priims, prašyti Prezidento, kad jis vetuotų šį įstatymą. 40 mln. Lt suma nėra jokia problema balansuojant valstybės biudžetą, pabrėžiu, jokia problema. Manau, kad daugiau argumentų išsakyti dėl to, ką mes čia darome, jau tiesiog neišeina, nes, ko gero, čia yra aklų ir kurčių pašnekesiai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime dėl viso įstatymo projekto. Ar priimame įstatymo projektą su visais straipsniais?

Už – 62, prieš – 36, susilaikė 7. Skelbiu įstatymą priimtą.

Replikos po balsavimo. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pirmiausia man labai gaila, kad vaikystėje E. Masiulis spardė duoną. To tikrai nereikėjo daryti. Matyt, tai ne pats geriausias elgesys, jeigu tokias pastabas gaudavo.

Premjere, ar jūs manote, kad vaikų segregacija mokyklose yra teisingas dalykas? Gal kitas dalykas bus tas, kad jūs įvesite biedniems vaikams vienas mokyklas, o turtingiems kitas? Turtingi vaikščios su tais „blatnais“ mobiliaisiais, kaip jūs sakote, ir valgys už tėvų 20 ar 30 Lt karbonadus, o tie biedni vaikščios į prastas, neremontuotas mokyklas, gaus valdiškai valgyti, ar ne? Man gėda, kad šiandien priėmėme tokį įstatymą.

PIRMININKAS. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos įstatymų leidėjai, kurie ką tik apeliavote į darbo inspektorių. Aš paprašyčiau jūsų parodyti jūsų darbo sutartis. Jeigu jūs leidžiate įstatymą ir nežinote, kokiais įstatymais mes darbe turime vadovautis, tai gal jums įteikti, kaip kai kam prašiau, mūsų Statutą, mūsų kitus įstatymus, kuriais mes vadovaujamės? Į vieną dalyką, į ką jūs galite apeliuoti, tai į gydytoją. Ačiū. (Balsas salėje: „Kurį?“)

PIRMININKAS. B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs lankotės mokyklose, ypač įteikiant brandos atestatus, matote, kad dalis abiturientų neateina pasiimti atestatų ne todėl, kad nenori jo gauti iškilmingai, bet todėl, kad jie neturi taip apsirengti, kaip apsirengia kiti. Jeigu mes šiandien kalbėtume apie suvienodinimą, uniformų įvedimą, aš būčiau už. Man teko matyti, kai vaikai alkani išeina nepavalgę iš valgyklos vien todėl, kad neparodytų, kad jie yra žemesnės kastos. Buvo padaryta labai teisingai, kad mažintų jauno žmogaus atskirtį ir žalotų jo sielą jau nuo kelerių metų, kai pradeda eiti į mokyklą. Turėjome surasti valstybėje 40 ar 50 mln. ir dėl to, kad būtų lygybė. Bent jaunam amžiui nežalojamai sielai turėjome surasti ir pasakyti – taip, maitinkime vaikus ir toliau. Tie, kurie šiandien balsavote, galbūt neatsimenate savo vaikystės, o galbūt vaikystė buvo tokia kaip E. Masiulio, kuris spardė duoną. Tai čia yra kitas dalykas. Bet yra daug tokių vaikų, kurie pakelia kito nuspirtą duoną. Ką mes darome šiandien, man tiesiog netelpa į jokios mąstysenos rėmus. Dėkoju.

PIRMININKAS. D. Jankauskas. Aš įspėju kolegas, kad daugiau nestotumėte prie mikrofono, išskyrus tuos, kurie dabar stovi. Tikrai gausit žodį. Prašom. D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, yra taip, kaip yra. Bet jeigu mes ne vien gražbyliavimu čia lenktyniautume, o kartu bandytume matyti galimybę, kad visi vaikai, bent pradinukai, būtų maitinami mokyklose, ne visi nemokamai, tiesa, bet visi vienodai, ir su tom sąlygom, kad pasiturintys tėveliai sumokėtų už savo vaikų maitinimą, tai aš labai raginu. Prašau pirmininką prisiminti ir pateikti siūlymą, kad galbūt ir bendru sutarimu gali būti priimtas protokolinis nutarimas, dėl kurio surinkti parašai. Ten yra kalbama apie skubų parengimą. Vyriausybė turėtų padaryti tvarką, kad mokykla pati galėtų nuspręsti, jog visi pradinukai yra maitinami, numatant, kad pasiturintys tėvai sumokėtų už savo vaikų maitinimą. Labai prašau tokį nutarimą teikti dabar.

PIRMININKAS. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš gerbiamajam S. Pečeliūnui noriu priminti, kad visi įstatymai remiasi protingumo kriterijumi. Tai viena. Kita, gydytoja taip pat dirba ir budi, kad kuriam nors nepasidarytų bloga, I aukšte ji irgi dirba, noriu pasakyti.

Dėl paties įstatymo. Gerbiamasis premjere, gerbiau jus ir niekaip negaliu suprasti, kai prieš mėnesį, pusantro jūs kalbėjote visiškai priešingus argumentus, o šiandien dėstote, kaip yra blogai, kai vaikai, gyvenantys toje visuomenėje, elgiasi neteisingai, ar tėvai kalti, kad jie šiek tiek gauna daugiau pinigų. Pirmiausia būkite sąžiningi sau, pažiūrėkite stenogramas, jeigu pamiršote, ką kalbėjote. Jeigu jūs neprisimenate, tai reikės pažiūrėti ir iškabinti Seime skelbimų lentoje, kad kitą kartą žinotumėte.

PIRMININKAS. K. Uoka.

K. UOKA (TS-LKDF). Aš susilaikiau balsuodamas dėl įstatymo, bet pastebėjau, kad didieji kovotojai už vaikų maitinimą socialdemokratai salėje neturėjo 10 narių balsavimo metu, Darbo frakcija – 7 iš dešimties, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ neturėjo 6. Taigi jų visos kalbos yra tik fariziejiškumas.

PIRMININKAS. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš priminsiu Kazimierui. Tada, kai mes negalėjome atlaikyti sovietų mašinos, mes išėjome iš salės, todėl mes, keli socialdemokratai, nedalyvavome šiame pasityčiojime balsuojant. Manau, toks balsavimas šiandien, kai atleisti iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pirmininko pareigų susirinko tik 38 nariai, o atimant maitinimą iš vaikų už balsavo net 62, parodo, kur yra jūsų prioritetai.

PIRMININKAS. Ponas R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, posėdžio pirmininke, protokolinio nutarimo tikrai reikėtų. Nors pati Vyriausybė yra įsipareigojusi tą padaryti, bet taip būtų suderintos mūsų pozicijos.

Aš norėčiau padėkoti visiems kolegoms, kurie su skaudama širdimi balsavo už šį įstatymą ir nežaidė, nespekuliavo, nesikūrė sau papildomų balų kitų sąskaita. Ačiū visiems, kurie taip darė. Tiems žmonėms, kurie daug kalba apie socialinį teisingumą, kurie daug kalba apie vaikus, tiek daug sakydami netiesos, tai ten nieko nėra apie vaikus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų susitarimą paskutinis prie mikrofono buvo A. Endzinas. Matau, jis atsisako. Ačiū, Audriau.

Seimo protokolinis nutarimas (dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo)

Gerbiamieji kolegos, dabar yra mums pateiktas Sekretoriate užregistruotas Seimo protokolinis sprendimas, kurio projektą jūs visi turite. Jis buvo išdalytas du kartus. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti šiam projektui? (Balsai salėje) Bendro sutarimo nėra. Balsuojame. Kas pritaria pateiktam protokoliniam sprendimui? (Balsai salėje) Kolegos, jis yra išdalytas.

Gerbiamieji kolegos, patikslinsiu. Nutraukiu balsavimą ir patikslinsiu, apie kokį protokolinį sprendimą kalbame. Netgi perskaitysiu tekstą (jis yra trumpas), kad jums būtų aiškiau: „Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs dėl ekonominės krizės valstybėje susiklosčiusią itin sunkią ekonominę finansinę padėtį, buvo priverstas pakeisti mokinių maitinimo apmokėjimo sąlygas ir tvarką. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai siūlo skubiai nustatyti tvarką, pagal kurią mokyklų savivaldos institucijos galėtų priimti sprendimus, numatančius visų pradinių klasių mokinių maitinimą, panaudojant tam skiriamus valstybės biudžeto asignavimus ir už vaikų maitinimą įgalinčių susimokėti tėvų lėšas.“

Čia pasirašo kelios dešimtys Seimo narių. Šis protokolinis Seimo sprendimas jums yra išdalytas, kiekvienas turite ant savo stalo. Kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria… (Balsai salėje) Dėl motyvų nekalbama. (Balsai salėje) Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jums jau Seimo narys Č. Juršėnas visiems pasakė, kad siūlymai Vyriausybei gali būti priimti tik įstatymu, ne protokoliniu nutarimu. Tai nėra protokolinio nutarimo objektas.

Antra, mes neturime išdalyto jūsų minėto protokolinio nutarimo. Iš klausos balsuoti taip pat negalima. Taigi įstatymo projekte turi būti įrašytas siūlymas Vyriausybei, ar ji turi parengti kokius nors poįstatyminius aktus, ar parengti kitus įstatymų projektus ir iki kada. Visi pavedimai Vyriausybei turi būti tik įstatymu. Čia yra antikonstitucinis aktas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą patikslinu. Jau šeštadienį jums buvo išdalyta čia, salėje, šis protokolinis sprendimas. Šiandien jums buvo išdalyta jūsų Seimo narių dėžutėse, dar kartą pakartota, (Balsai salėje: „Nėra, nebuvo!“) Nepainiokite su kitais čia jūsų registruotais protokoliniais sprendimais, kuriuos jūs turite ant stalo. Tekstas jums žinomas, dėl kokio įstatymo projekto arba prie kurio įstatymo projekto, jūs žinote. Todėl siūlau judėti į priekį.

Kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria šiam protokoliniam sprendimui? (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 58, prieš – 22, susilaikė 14. Taigi protokoliniam sprendimui pritarta.

Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek nustebęs dėl J. Sabatausko kalbos. Noriu priminti, kad Seimas gali pasiūlyti ir Vyriausybei, ir Prezidentui, ir savivaldybėms imtis vienokių ar kitokių veiksmų. Tai yra pasiūlymas. Be abejo, jūsų patirtis dirbant su jūsų Vyriausybe buvo tokia, kad ar Seimas siūlydavo, ar pavesdavo Vyriausybei ką nors daryti įstatymais, Vyriausybė vis tiek nieko nepadarydavo. Mūsų Vyriausybės vardu aš galiu pasakyti, kad į šį siūlymą mes nedelsdami atsižvelgsime, ir artimiausiu metu, aš tikiuosi, sausio 12 dieną mes jau galėsime ir Seimui pristatyti mūsų parengtus pasiūlymus.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, nepriklausomai nuo to, kokia gera A. Kubiliaus Vyriausybė ir kaip ji greitai pateiks, aš kalbu apie juridinę prasmę. Č. Juršėnas labai aiškiai išdėstė, jog protokoliniu nutarimu negalima reguliuoti santykių, kurie reguliuoja žmogaus teises ir iš to išplaukiančius visus kitus dalykus. Č. Juršėnas atkreipė dėmesį ir į tai, kad protokolinio nutarimo turinys negali kompensuoti įstatymų numatomų reguliavimo sričių. Taigi, kolegos, protokolinio nutarimo turinys šiuo atveju yra visai ne toks, koks turėtų būti. Todėl aš manau, kad Etikos ir procedūrų komisija turėtų nagrinėti, ar Seimas iš tikrųjų elgiasi teisingai, užuot šias normas įvedęs į įstatymą ar į Seimo nutarimą, jis eina keistu ir lengvesniu keliu, priimdamas protokolinį nutarimą. Tai yra dėl procedūrų ir dėl vedimo tvarkos. Aš manau, kad mes neturime teisės iškreipti protokolinių nutarimų esmės.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. Kalba P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, ypač krikščionys demokratai. Man atrodo, lyg ir pajutote kažkokį gėdos jausmą ir bandote kaip figos lapu prisidengti šia rezoliucija ir pasiteisinti, kad atimate iš mokinių maitinimą, ir siūlote patiems tėvams arba mokykloms iš savo biudžeto, kurio jos neturės, maitinti vaikus. Jūs bent jau gėdos turėkite! Iš principo šiandien mato žmonės, kam jūs skiriate lėšas, kam skiriate finansavimą! Klausykite, jeigu, aš dar kartą kartoju, trečią kartą, statote pilis, statote Valdovų rūmus, skiriate po 40 mln. Lt, čia pinigų randate, čia pinigų netaupote, Užsienio reikalų ministerijai ir užsienyje ambasadoms vėl po 40 mln. skiriate!.. O vaikams? O vaikams neturite. Jeigu jūs neskirtumėte šių lėšų tiems objektams, kurie tikrai nėra pirmos būtinybės, tai aš čia nestovėčiau ir nekalbėčiau. Matau, kad truputėlį raudonuoja Kubilius, šiek tiek paraudo ir Seimo Pirmininkas. Bet šis figos lapelis jūsų nepridengs, ir man atrodo, kad jums nepavyks apgauti žmonių. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Paskutiniai, kurie gauna žodį, tai S. Pečeliūnas, ir matau kairėje opozicijos lyderį. Prašom. S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau atsakyti ponui V. P. Andriukaičiui. Seimas tikrai gali protokoliniu nutarimu pasiūlyti Vyriausybei ką nors padaryti. Tai nėra įstatymas, tai yra teisybė. Bet mes prašome Vyriausybės atnešti į Seimą tam tikrus įstatymų pataisymus. Tai, kai jie atneš, tada mes ir žiūrėsime, ar jie išgirdo mus, ar neišgirdo. Premjeras sakė, kad išgirdo. Štai ir visa jūsų juridinė konstitucinė pusė. Jeigu Vyriausybė norės, galės į tą protokolinį nutarimą visai nekreipti dėmesio. Ir nieko mes nepadarysime, nebent patys parašysime įstatymo pataisą. Jeigu yra tokia gera valia, kurią premjeras išdėstė, tai pakentėkite porą savaičių ir pamatysite, ar tikrai ta gera valia taps kūnu. Ačiū.

PIRMININKAS. G. Kirkilas

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš siūlyčiau neįvelti viso Seimo į šiuos reikalus, kurie teisiniu požiūriu atrodo labai neskaniai. Jeigu valdančioji koalicija arba krikščionys demokratai nori įpareigoti Vyriausybę, gali susirinkt savo partijos taryboje ar valdyboje, ar prezidiume ir nuspręsti šį dalyką. Kam būtinai reikia, tik dėl to, kad užsiimtumėt propagandiniais dalykais?.. Tai jūs ir šiaip galite parengti pareiškimą. Kadangi teisiškai tai yra labai neteisinga ir labai abejotina, švelniai tariant, tai aš siūlau viso Seimo neįvelti. Nes mes vis tiek paaiškinsime, kad ne visas Seimas pritaria, nes opozicija vadinamajam protokoliniam sprendimui, kuris dar ir teisiškai yra ydingas, tikrai nepritars.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, skelbiu pertrauką iki 21 val.

Pertrauka

Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Istorinių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIP-147 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Pertrauka baigėsi, tęsiame mūsų posėdį. Dabar svarstysime rezervinį 3 klausimą – Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Istorinių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisijos sudarymo“ pakeitimo projektą. Pranešėja – I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jums teikiamas Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo „Dėl Istorinių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisijos sudarymo“ pakeitimo projektas. Lietuvos Respublikos Seime tokia komisija jau yra sudaryta, ir Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad būtina puoselėti ir saugoti Lietuvos valstybingumo tradicijas, ugdyti tautinę savimonę ir pilietiškumą, atskleisti Lietuvos įsitvirtinimo tarptautinėje arenoje procesų sudėtingumą ir kompleksiškumą, sudaro tokią istorinių Lietuvos valstybingumo tradicijų įprasminimo atminimo komisiją. Kaip ir anksčiau, komisijai vadovauja Seimo Pirmininkas, o toliau pagal ankstesnių kadencijų Seimo panašius nutarimus yra sutarta, kas gali būti komisijos nariai, ir jums yra pateiktas visas sąrašas tų, su kuriais yra suderinta, kad jie turėtų būti šios komisijos nariai. Kaip matote, kadangi Seimo nutarimas buvo rengtas šiek tiek anksčiau, dar nėra Kultūros ministerijos atstovo (gal tai bus ministerijos kancleris, nes dabar greičiausiai kitaip vadinsis), nėra Švietimo ministerijos atstovo ir Užsienio reikalų ministerijos atstovo. Aš prašyčiau, jeigu jūs galėtumėte, pritarti Seimo nutarimui be šių trijų ministerijų atstovų, tai mes tikrai galėtume įgyvendinti uždavinius, kuriuos ir keliame šiai komisijai, juo labiau kad labai greitai yra ir Sausio 13-osios minėjimas. Prašyčiau pritarti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Užsirašiusių klausti yra du. J. Oleko nėra. R. Kupčinskas. Prašom.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Labai atsiprašau, jeigu reikės dar įtraukti minėtų ministerijų atstovus, tai Seimo nutarimą vis tiek reikės keisti. Tai ar nebūtų galima, kad, tarkime, iki rytojaus dienos pateiktų ministerijos, ir būtų galima priimti šį nutarimą.

Ir dar vienas dalykas. Kiek žinau, nes aš toje komisijoje taip pat esu, anksčiau vadinosi Istorinių nepriklausomybės datų minėjimo komisija. Dabar ji, kiek supratau, praplečia savo funkcijas arba veikimo sritį. Nes yra taip pat ir Valstybinių švenčių komisija. Kaip čia? Ar nepersidengs vienos komisijos ir kitos komisijos funkcijos? Ačiū.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Man padėjo šį Seimo nutarimą parengti Angonita Rupšytė, kuri anksčiau buvo komisijos sekretorė. Palyginti su ankstesnėmis komisijomis, šita yra panašaus turinio, jos praplėstos funkcijos, bet ji nedubliuos kitos komisijos funkcijų. Būtent ir bus Istorinių Lietuvos valstybingumo tradicijų įprasminimo atminimo komisija. Todėl jos ir sudėtis yra didesnė negu prieš tai buvusios komisijos. O dėl ministerijos sekretorių, tai aš visiškai nežinau, kiek tas procesas užsitęs. Kaip jūs žinote, jeigu bus priimtas Vyriausybės įstatymas, tokių ministerijos sekretorių pareigybės iš viso nebus. Kalbant su šių sričių ministrais buvo paprašyta, kad jie kol kas galėtų neteikti. Kada tai bus? Galbūt tik vasario mėnesį.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Daugiau užsirašiusių klausti nėra. Dėl motyvų pateikimo stadijoje ar yra norinčių kalbėti? Pašom. M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų yra gana daug sukurta komisijų. Be abejo, čia yra sukuriama laikinoji komisija, bet ar nebūtų galima kita tvarka spręsti tokių klausimų? Tikrai nemanau, kad yra tikslinga kurti tokią laikinąją komisiją. Dėkoju.

PIRMININKAS. R. Sinkevičius. Atsiprašau, vienas kalba už, vienas – prieš. Užsirašiusių kalbėti už nėra. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume bendru sutarimu po pateikimo pritarti? Ne, buvo prieš. Registruojamės ir balsuojame. Kas už, prieš arba susilaiko?

Už – 38, prieš – 8, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta.

Seimo Pirmininkas prašo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, bendru sutarimu einame prie priėmimo stadijos. Registruojamės ir balsuosime. Atsiprašau, kolegos, dar turime eiti pastraipsniui. Ar galime bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui? (Balsai salėje) R. Sinkevičius dėl viso nutarimo, taip? Ar galime bendru sutarimu pritarti 2 straipsniui? Dėkoju, kolegos. 3 straipsniui? Pritarta. 4 straipsniui taip pat. Dėl viso nutarimo projekto – R. Sinkevičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Motyvai panašūs, kaip kolega M. Bastys ir sakė. Yra prikurta gana daug komisijų, dėl ko visuomenėje Seimas kartais praranda populiarumą. Kiekviena komisija reikalauja papildomų išlaidų, sekretoriatų, darbuotojų darbo sąnaudų ir panašiai. Siūlau daugiau komisijų nekurti. Iš esmės manau, kad pačiai idėjai galima pritarti, bet nebūtinai reikia jai įgyvendinti kurti komisiją, ypač parlamentinę. Todėl esu prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbėti užsirašė J. Olekas. Nėra. R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Be abejo, galima sutikti, kad komisijų per daug neturėtų būti, yra atitinkami komitetai, bet čia nebuvo pateikta informacija, kad tai iš esmės yra tęstinė komisija. Kadangi šie metai yra Lietuvos Sąjūdžio minėjimo metai, kitais metais bus Baltijos kelio 20-metis, 2010 m. – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinės ir daugybę kitų valstybingumą žyminčių datų minėsime, tai praeitoje kadencijoje buvo sukurta tokia komisija, kuri užsiėmė visų šių renginių organizavimu, apibendrinimu ir sąmatų pateikimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, rodos, Vyriausybėje ar prie prezidentūros yra sukurta Lietuvos tūkstantmečio minėjimo, sakykime, struktūra. Ir Vasario 16-oji, ir Kovo 11-oji, ir Sąjūdis kompleksiškai turi būti įtraukti į tą tūkstantmečio minėjimą, nes tai yra sudėtinės dalys. Jeigu yra veikianti struktūra prie prezidentūros, tai kam dar kurti Seimui? Į tą struktūrą galime įkomponuoti visas tas šventes, nes jos įeina į tūkstantmetį. Kam dar papildomai kurti Seimo komisiją, kuri, nežinau, ką papildomai siūlys? Aš esu prieš nereikalingą komisiją, nes dvi komisijos dirbs dėl tos pačios idėjos.

PIRMININKAS. Už – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, būtų gerai, kad jūs nepainiotumėte Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio su Lietuvos istorinių nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisija. Iš esmės tai yra gyvosios mūsų istorijos, mes visi buvome dalyviai ir liudininkai tų įvykių. Pritardamas tokios komisijos sudarymui, aš norėčiau paprašyti, kad kai kuriais klausimais mums reikia nesusirgti mankurtizmu ir kai ko nepamiršti. Kitais metais sukanka 20 metų nuo visoje Sovietų Sąjungoje atkurtos pirmosios demokratinės partijos. Siūlyčiau ir tą datą pagaliau paminėti. Jeigu visi kartu pražiopsojome šimtmetį, tai gal atkūrimo 20-metį galėtume paminėti, nes tai yra mūsų gyvoji istorija? Aišku, komunistų partijai tai yra nemiela, bet ką padarysi, ne viskas jai šiame gyvenime dabar miela. Reikia minėti ir jiems nemielus dalykus. Siūlyčiau tai ir daryti.

PIRMININKAS. R. Sinkevičius – prieš.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū dar kartelį. Posėdžio pirmininke, man nesvarbu, kuriai partijai miela, kuriai nemiela. Jeigu kursime komisiją, kaip liaudis sako, bus kiekvienam Seimo nariui po komisiją. Permainų koalicija paskelbė ekonominę programą ir lėšų taupymą, bet šiuo metu kurdama komisiją švaistys biudžeto lėšas. Manau, kad netikslinga kurti papildomą komisiją. Aš esu prieš.

PIRMININKAS. A. Valinskas – prieš?

A. VALINSKAS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų galima įvertinti visus už ir prieš, kad yra gyvoji istorija, bet apskritai istorija yra vienintelė Lietuva ir mes turime po vieną gyvenimą, tačiau neapkraukime tais visais dalykais kitais metais Lietuvos žmonių. Mes galbūt galime paskelbti dar ir Baltijos kelio 20-mečio minėjimą, bet jeigu tų datą ir yra daug, mes pirmiausia mes turime „Vilnių – Europos kultūros sostinę“, mes turime Lietuvos tūkstantmetį ir būtent tie 20 metų ir buvo to tūkstantmečio dalis. Svarbu, kad tai yra gyvoji istorija. Mes galime paskelbti Baltijos kelio mėnesį, tegul tai būna rugpjūtis, galbūt dar kitą, gali būti atskirų mėnesių akcentai, bet jeigu mes turėsime šimtą datų, kurias minėsime 2009 m., niekas nesupras, ką ir kodėl mes minime. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuosime. Kas pritariate šiam įstatymo projektui?

Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimas nepriimtas. Repliką po balsavimo – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, čia vienas pilietis, jeigu kas nors pasako kitą nuomonę, tai labai mėgsta vadinti mankurtizmu. Aš galiu pasakyti, kad didesnio mankurto už tą, kuris kitus vadina mankurtais, aš nepažįstu.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-3425(4) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį. Kitas mūsų darbotvarkės klausimas 2-6a – projektas Nr. XP-3425(4). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas ponas K. Glaveckas. Kolegos, tai yra Nr. XP-3425(3). Priėmimas pastraipsniui.

Noriu patikslinti. Aš taip pat turiu ketvirtąjį variantą, nors darbotvarkėje buvo įrašytas trečiasis. Aš patikslinu, tikrai ketvirtasis variantas. Ačiū, kolegos, už pastabą. Projekto ketvirtasis variantas. Svarstome priėmimo stadijoje pastraipsniui.

1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Ar galime sutarti bendru sutarimu dėl 1 straipsnio? Dėkoju, kolegos.

2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Nėra užsirašiusių dėl motyvų. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju.

3 straipsnis. (Balsai salėje) Kolegos, ar galėtume sutarti bendru sutarimu dėl 3 straipsnio? (Balsai salėje) Negalime. Prašom registruotis ir balsuoti. Kas pritariate 3 straipsniui, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 60, prieš – 18, susilaikė 6. 3 straipsniui pritarta.

Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, jūs kaip dzūkas labai skubate. Gal šiek tiek neskubėkite, žvilgtelėkite į mūsų pusę, mes pasakysime, ar norime kalbėti, ar nenorime. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš žiūriu į ekraną, niekas neužsirašo, todėl einame pastraipsniui. (Balsai salėje) Supratau. Sumažinsime tempą.

4 straipsnis. 4 straipsniui yra Seimo narių A. Endzino ir E. Tamašausko pataisa. Prašom, pirmininke.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo narių A. Endzino ir E. Tamašausko pasiūlymą. Aš pateiksiu, jeigu neprieštarautumėte.

PIRMININKAS. Pirmininke, gal tegul pateikia autoriai.

K. GLAVECKAS (LSF). Galiu aš… Aš gal trumpai pakomentuosiu. Esmė yra ta, kad šio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitinkamas straipsnis galiotų iki 2009 m. gruodžio 31 d. Aš galiu pasakyti, kad situacija gali keistis ir anksčiau. Todėl manau, komitetas mano, kad neverta apibrėžti tos datos. Gali būti anksčiau, gali būti vėliau, priklausys nuo finansinio stabilumo situacijos. Komitetas nepritarė šiai pataisai, bet labai gerbia nuomonę.

PIRMININKAS. Supratome. Teikia Seimo narys A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju komiteto pirmininkui už gerą ir šiltą atsiliepimą. Mes manome ir tikimės, jeigu pagerėtų situacija anksčiau, visada galima grįžti ir pataisyti šitą įstatymo straipsnį. Jo apibūdinimas idealiai tikslus ir neturiu ką pridėti. Tai yra numatyta, kad įstatymas galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d.

PIRMININKAS. Jūs atsiimate pataisą?

A. ENDZINAS (LSF). Ne, aš siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Dėl pataisos. Už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš beveik ir pritarčiau, mes visur kalbame apie laikinumą, bet yra vienas klausimas. Gyventojų pajamų mokesčio tarifo laikinumas, kyla klausimas, ką tai reiškia? Prie ko grįšime po to, kai pasibaigs laikinasis periodas. Nes, kai kalbame apie laikiną tarifą, tai visada kalbama apie tai, kad bus grįžtama prie kažko. Aš šiek tiek abejočiau, ar tikrai verta rašyti apie laikinumą šiuo atveju, nes tai gali būti suprasta, kad paskui bus grįžtama prie 24 %.

PIRMININKAS. Prieš – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Aš dėl viso. Čia aš esu už.

PIRMININKAS. Supratau. Ar dėl straipsnio L. Graužinienė? Dėl viso. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas pritaria Seimo nario A. Endzino pataisai? (Balsai salėje)

Už – 33, prieš – 4, susilaikė 49. Taigi pataisai nepritarta.

Dabar už visą 4 straipsnį. L. Graužinienė. Dėl vedimo tvarkos – ponas E. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš teikiau ir komiteto pirmininkas pateikė, kartu papildėme pasiūlymo tik vieną dalį. Pasiūlymas turi ir antrą dalį. Jeigu jūs leistumėte, mes galėtume prie jo grįžti. To paties straipsnio. Dėkoju.

PIRMININKAS. Jūs siūlote nesvarstyti pasiūlymo antros dalies? Taip. Kadangi pirmai nepritarta, antrosios nesvarstome. Mes taip ir supratome. Dėkojame.

Dėl viso 4 straipsnio L. Graužinienė, taip? J. Veselka irgi dėl viso įstatymo projekto? Kolegos, jūs ne ten registruojatės. (Balsai salėje) Dėl straipsnio. Prašom. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, kodėl jūs nepritarėte gerbiamojo A. Endzino pasiūlymui. A. Kubiliaus paaiškinimas yra visiškai ne toks, kokio reikėtų. Jeigu jūs pasigilintumėte į šią visą mokesčio sistemą, ji tokia sudėtinga yra, tokia paini, kad ją reikės keisti. Jeigu būtų priimta gerbiamojo A. Endzino pataisa, tai būtų duotas signalas Vyriausybei, kartu ir mums, kad reikia rengti naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, kurį, manau, reikės keisti po pusmečio. Yra keli dalykai, aš paskui paaiškinsiu. Jūs dabar čia rašote 15 % tarifas.

K. GLAVECKAS (LSF). Taip.

J. VESELKA (TTF). Lyg ir taip visi linksite, bet įsidėmėkite, noriu paaiškinti skirtumą. Anksčiau ir sveikatos apsauga buvo apmokestinama, kai buvo iš visų pajamų atimamas neapmokestinamasis minimumas, dabar 15 % tarifu yra apmokestinamas gyventojų pajamų mokestis, o šešių tarifu jau apmokestinamos visos pajamos ir nuo 800 Lt, neatimant neapmokestinamojo minimumo. Taigi iš viso gaunamas ne 21 % pajamų mokesčio tarifas, jeigu įvedame sveikatos, o jau daugiau. Štai šita painiava iš esmės labai neigiamai atsiliepia mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Todėl A. Endzino pasiūlymas būtų labai „įsipaišęs“ į šią sistemą. Dabar jis neįrašomas ir bus painiava, gerbiamieji. Todėl siūlau šiam straipsniui nepritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes nesiūlėme svarstyti antros pono A. Endzino pataisos, arba 2 punkto, nes komiteto pirmininkas sakė, kad čia yra susiję. Bet ponas A. Endzinas teigia, kad tai nesusiję, ir prašo balsuoti. Aš norėčiau, kad ponas K. Glaveckas pakomentuotų, ar susiję, ar ne.

K. GLAVECKAS (LSF). Mokesčių įstatyme viskas yra tarpusavyje susiję. Pataisos turinys yra, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. 15 % pajamų mokesčio tarifas, o nuo 2010 m. sausio 1 d. – 14 % pajamų mokesčio tarifas taikomas pajamoms iš paskirstyto pelno. Iš esmės tik kitai daliai reikalavimas yra vėl toks pats. Kitaip sakant, pasakyti aiškų terminą, kada bus daroma taip. Aš manau, tik Dievas ir Vyriausybė, ir mes žinome, kada ta situacija pasikeis, kada mes galėsime grįžti prie kitokios tvarkos – lengvesnės ar kitokios. Dabar apibrėžti, kad sausio 1 d. tas viskas įvyks… Tai yra protinga ir gerai, bet komitetas nepritaria tam.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Endzinas. Gerbiamasis kolega, jūs galite pateikti savo pataisą iš darbo vietos. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, pirmininke, kad stovėjimu vis dėlto galima pasiekti galimybę pakalbėti. Iš tikrųjų 21 val. 30 min. galima iš esmės aptarti klausimus niekur nebeskubant, aš manau. Tą palaikys ir opozicija savo kantrybe ir tikriausiai mes visi, kurie esame nusprendę pasiekti kiek galima didesnės kokybės. Bet iš esmės klausimą jau pristatė K. Glaveckas, stovėdamas tribūnoje. Iš tikrųjų aš neturiu daugiau ką pridėti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame.

Dėl motyvų ar yra norinčių kalbėti? Dėl A. Endzino pasiūlymo antros dalies. A. Šedžius. Dėl viso straipsnio? Tai dėl viso straipsnio mes jau esame kalbėję. Vienas už, vienas prieš. Mes dabar balsuojame dėl antros Seimo nario A. Endzino pataisos. Registruojamės. Buvo kalbėta tik dėl motyvų viso straipsnio, nebuvo balsuojama. Grįžtame prie pono A. Endzino antros pataisos. Registruojamės ir balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 50, prieš – 5, susilaikė 38. Seimo nario A. Endzino pataisai yra pritarta. Prašom. Seimo narys A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad įvyko nesusipratimas, nes… (Balsai salėje) Minutėlę! Nepritarus pirmai daliai, antra dalis nelabai turi prasmę. Aš siūlyčiau Seimo nariams perbalsuoti dar kartą. Frakcijos vardu aš siūlau tai padaryti.

PIRMININKAS. Prašymas yra teisėtas. Registruojamės ir balsuojame, kolegos. (Triukšmas salėje) Registruojamės ir balsuojame dar kartą. Frakcijos vardu buvo paprašyta perbalsuoti. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 38, prieš – 10, susilaikė 51. Pataisai nėra pritarta. Replika po balsavimo – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų Ministras Pirmininkas, kad ir kaip mes visi jį gerbtume, neturi čia, Seimo posėdyje, daugiau negu vieną balsą. Ir siūlyti perbalsuoti jau vieną kartą nubalsuotą dalyką!.. Dėl ko? Nėra kaip, kad jis, kaip Ministras Pirmininkas, galėtų tai daryti. Antras dalykas, jeigu išeina toks nesusipratimas ir trys liberalai nesusitaria, vienas sėdi Seimo Pirmininko poste, kitas – tribūnoje, o trečias – tenai, tai aš frakcijos vardu siūlau padaryti šio klausimo svarstymo pertrauką iki kito posėdžio, kad būtų viskas aišku. Ir visi balsuotų, kaip priklauso.

PIRMININKAS. Ar jūs siūlote frakcijos vardu? (Balsai salėje) Taip. Opozicinės frakcijos vardu yra siūloma atidėti kitam posėdžiui. Registruojamės ir balsuojame, kas už šį pasiūlymą.

Už – 35, prieš – 55, susilaikė 11. Daroma pertrauka iki kito posėdžio.

Dėl šio straipsnio daroma pertrauka, dėl 4 straipsnio. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, aš taip supratau, kad buvo siūloma dėl šio straipsnio daryti pertrauką. (Balsai salėje) Supratau. Pagal Seimo statutą išties daroma šio projekto pertrauka iki kito posėdžio. Dėkoju.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4, 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-163(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės 2-6b klausimas – Nr. XIP-163(2).

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Čia irgi pertraukos prašom iki kito posėdžio frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Prašom. Komiteto pirmininkas K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Pastabų jam negauta. Likęs tik priėmimas. Teisės teisėtvarkos komiteto išvados yra teigiamos. Aš siūlau, kolegos, draugiškai pasakysiu, neužsiimkite dest…, nenoriu to žodžio sakyti. Visa tas guls į trečiadienį ir ketvirtadienį. Sveikas protas yra… (Triukšmas salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, jūs dėl projekto esmės. Komiteto išvada pateikta. Dabar einame pastraipsniui. Kas nori kalbėti dėl 1 straipsnio. J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega ir gerbiamieji kolegos, mes nebaigėme svarstyti prieš tai ką tik buvusio klausimo, o kaip tik tie straipsniai yra atidėjimas tų straipsnių įsigaliojimo, manau, būtų labai nelogiška nepakeistų straipsnių įsigaliojimą atidėti. Todėl kviečiu nepritarti tokiam pasiūlymui bent šiuo metu.

PIRMININKAS. J. Veselka – už.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos ir gerbiamoji opozicija, šie du įstatymai yra daugiau formalūs ir nereikia laiko gaišinti. Mes siūlome pritarti tiems dviem, šitam ir dar kitam, o ginčai turi būti dėl to pagrindinio įstatymo. Todėl aš siūlau pritarti šitam ir dar kitam.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime dėl 1 straipsnio pritarti bendru sutarimu? Registruojamės ir balsuojame. Kas už 1 straipsnį?

Už balsavo 78, prieš – 3, susilaikė 11. Straipsniui yra pritarta.

2 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.

3 straipsnis. Ar galėtume 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Ir 4 straipsnis. Ar galėtume bendru sutarimu? Dėkoju, kolegos. Taigi pritarta pastraipsniui.

Dėl viso įstatymo projekto 4 – už, 4 – prieš. J. Juozapaitis – prieš.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šiuo įstatymu panaikinama būsto pirkimo palūkanų dengimo procedūra. Vieniems žmonėms, nusipirkusiems butus, padengiam procentus palūkanų, o tiems, kurie ateityje pirks, nebebus padengiama, bus labai didelė nelygybė. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. K. Glaveckas – už.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, siūlau pritarti šiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėl tų pačių motyvų, apie kuriuos kalbėjo mano kolega J. Juozapaitis, aš taip pat galiu pasakyti, kad šio įstatymo, nors jis formaliai trumpas, sprendimas blogina dalies gyventojų padėtį, todėl niekaip negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Seimo narė B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Atsisakau.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Posėdžio pirmininke, sakysi ar nesakysi, čia vis tiek niekas neklausys, ma jį galas.

PIRMININKAS. Visi norintys kalbėjo. Registruojamės ir balsuosime. Kas už šį įstatymo projektą?

Už – 70, prieš – 19, susilaikė 12. Įstatymas priimtas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-164(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-6c – projektas Nr. XIP-164(2). Komiteto pirmininkas K. Glaveckas…

Kadangi pataisų nėra, tai mes iš karto galėtume pereiti prie 1 straipsnio. Kolegos, ar galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėl viso įstatymo projekto užsirašiusių kalbėti nėra. Yra užsirašiusių. Minutėlę. Atsiprašau, kolegos, prieš suteikdamas žodį, norėčiau suteikti galimybę realizuoti replikos teisę opozicijos lyderiui G. Kirkilui.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nežinau, kodėl taip paniškai bijote man suteikti žodį. Prieš tai jūs sakėte, kad gerbiamojo A. Kubiliaus motyvai buvo pagrįsti, tai pirma, nebuvo jokių motyvų, antras dalykas, jūs taip pat nepagrindėte. Būkite geras, veskite posėdį pagal Statutą ir atkreipkite dėmesį, kad opozicijos lyderis taip pat turi tam tikras teises. Ačiū.

PIRMININKAS. Kolegos, dėl motyvų. K. Glaveckas… Pirmasis – Z. Balčytis. Prašom. Prieš.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų įstatymo projektas lyg ir trumpas, bet iš esmės jis susijęs su tam tikromis savivaldybių nustatytomis stipendijomis. Taip pat atidedamas kažkada praeitoje kadencijoje sukėlęs tam tikrų diskusijų ir Seimo priimtas bendras sprendimas dėl NPD už vaikus. Šis įstatymas, aišku, tai panaikina. Todėl aš siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. K. Glaveckas – už.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, keičiama visa gyventojų pajamų mokesčių sistema, tai natūralu, kad mums reikia ko nors atsisakyti. Teikiamas įstatymo projektas kaip tik ir siūlo paskelbti, kad senojo įstatymo 17 ir 19 straipsniai netenka galios. Prašome pritarti.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, mes neseniai padarėme Gyventojų pajamų įstatymo visų ankstesnių straipsnių priėmimo pertrauką. Įsivaizduokite, mes svarstome klausimą, kuris tiesiogiai susijęs su visa gyventojų pajamų mokesčio sistema ir jos pertvarka. Štai dabar mes nekreipiame dėmesio į tai, kad padaryta pertrauka tik todėl, kad tie įstatymai susiję vieni su kitais, ir sakome, tiek to, paimkime ir priimkime šiuos du straipsnius. Pirmas dalykas, jie blogina gyventojų pajamas, nes keičiantis neapmokestinamajam pajamų dydžiui už vaikus aiškiai pablogėja socialiai silpnesnių gyventojų padėtis. Ir antra, dabar sunku pasakyti, nes mes nežinome visos gyventojų pajamų sistemos. Taigi abiem atvejais aš siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui arba daryti dėl jo pertrauką, kad būtų galima pažiūrėti, kokia bus visa gyventojų pajamų mokesčio keitimo sistema.

PIRMININKAS. B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš irgi palaikau V. Andriukaičio nuomonę. Iš tikrųjų labai sudėtinga tvarka Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, kai už vaikus yra mažinamas neapmokestinamasis pajamų dydis, už mokslą taip pat. Jūs pažiūrėkite, kas ten rašoma. Iš esmės pažeidžiamas Civilinis kodeksas. Paklausykite, liberalai, anksčiau pagal Civilinį kodeksą už vaikų mokslą galėjo mokėti tėvai, kurie yra susituokę, o sugyventiniai dabar jau negalės mokėti? Apie ką mes čia kalbame? Aš siūlau, kol nepriimsime viso Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo, prie šio įstatymo nekišti nagų ir susilaikyti.

PIRMININKAS. Dėl motyvų kalbėta. Registruojamės ir balsuosime. Kas už tai, kad priimtume šį įstatymo projektą?

Už – 65, prieš – 24, susilaikė 6. Taigi įstatymo projektas priimtas.

Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-156(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Kitas darbotvarkės klausimas 2-7 – įstatymo projektas Nr. XIP-156(2). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas. Priėmimo stadija. Pradedame nagrinėti projektą pastraipsniui.

1 straipsnis. Palauksime komiteto pirmininko. 1 straipsniui pataisų yra? Nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dar noriu paklausti komiteto pirmininko, ar Teisės departamento išvadai dėl 1 straipsnio komitetas pritarė? Prašau, gerbiamasis Kęstuti.

K. GLAVECKAS (LSF). Yra pritarta. Aš kartoju, kad Teisės departamento išvados yra teigiamos.

PIRMININKAS. Kas už tai, kad pritartume 1 straipsniui su Teisės departamento pastabomis? (Balsai salėje) Kolegos, galime bendru sutarimu? Dėkoju.

2 straipsnis. Yra kolegos Seimo nario M. Basčio pataisa.

K. GLAVECKAS (LSF). Galėčiau pakomentuoti. Ar jūs norite?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Basty, pateikite savo pastabą.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš esmės yra bandymas atkurti tą lengvatą, kai yra taikomas nulinis tarifas žemės ūkio veikla užsiimantiems ūkio subjektams. Be abejo, būtų labai gerai, kad valdančioji dauguma galėtų pritarti tokiai įstatymo pataisai. Iš esmės priežastys yra suprantamos, kodėl valdančioji dauguma siūlo tokias įstatymo pataisas. Viena priežastis, kaip teigiama, – solidarumo mokestis, antra priežastis ta, kaip teigiama, kad į biudžetą bus surinkta daugiau lėšų. Dėl solidarumo būtų galima kalbėti, bet yra nemažai priežasčių, kodėl su tuo negalima sutikti. Nėra parengta visa teisinė sistema, dalis žemės ūkio subjektų tikrai nėra pasiruošę skaičiuoti, tikrai sukels didelę sumaištį pelno skaičiavimas. Laukiamas rezultatas surinkti daugiau biudžeto lėšų nepasiteisins. Žemės ūkio subjektai arba šiuo atveju Žemės ūkio bendrovių asociacija siūlo kitus būdus, kaip būtų galima papildyti biudžetą. Dėkoju už dėmesį.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū už kalbą. Toje kalboje yra ir atsakymas. Iš principo čia siūloma keisti tą tvarką, kuri, šiaip ar taip, numatyta antikrizinėje programoje. Konkrečiai fiskalinės politikos dalyje, susijusioje su pelno mokesčiu. Komitetas jai nepritaria.

PIRMININKAS. Komitetas nepritarė. Taigi… Dėkoju komiteto pirmininkui. K. Daukšys dėl pataisos?

K. DAUKŠYS (DPF). Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Pataisa yra teisinga, nes valdančioji dauguma iki šiol nenustatė, kas yra žemės ūkyje, kokios įmonės turi mokėti pelno mokestį, kokios ne. Šiandien realiai turime suprasti, kad yra stambių žemės ūkio įmonių, viskas gerai. Bet pagal tą logiką, kuri yra įstatymuose, tai šiandien pelno mokestį, PVM’us, visus kitus dalykus mokės žmonės, kurie turi 10 ha žemės ir 7 karves. Vadinasi, bet kuris žmogus, kažkada išėjęs iš to kolūkio ar dar kaip nors, gavęs šiek tiek žemės, šiek tiek užsiauginęs gyvulių, turės dabar susigaudyti, kaip sumokėti pelno mokestį, kaip deklaruoti, ką čia kur dabar padaryti. Na, juokingai skamba. Todėl siūlau pritarti pataisai, o kitu atveju apskritai nebalsuoti už tokį įstatymą.

PIRMININKAS. Prieš pataisą – K. Starkevičius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš vėl noriu paaiškinti, kad neklaidintume visuomenės, ką siūlo Bendrovių asociacija. Ji siūlo padidinti žemės mokestį. Dabartiniu metu mūsų žemės ūkio subjektai moka apie 10 Lt (vidurkis), išeina 1,5 %. Jeigu tai mes padidintume, reikėtų mokėti apie 50 Lt. Tai labiausiai smogtų viduriniam sluoksniui. Pelno mokestis tų objektų, labai teisingai buvo pasakyta, tų subjektų, kurie šiandien gali mokėti, yra tokių, kurie 50 % ar daugiau teikia paslaugų žemės ūkiui, kaip trąšų perpardavinėtojai, sukurtos bendrovės, kurios perparduoda arba teikia tas paslaugas, tai visi jie liktų nemokėti to pelno mokesčio, o tas vidurinis sluoksnis mokėtų mokestį.

Ką kolega K. Daukšys kalbėjo, tai tas mokestis bus ne nuo 10 ha, bet mokestis bus maždaug apie 70 ha, 100 ha. Toks bus.

PIRMININKAS. Dėl motyvų kalbėta. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame. Kas už M. Basčio pataisą?

Už – 35, prieš – 27, susilaikė 31. Pataisai nepritarta.

Gerbiamieji kolegos, dėl viso 2 straipsnio. Ar yra užsirašiusių kalbėti? Prašom. Registruojamės ir balsuojame. Kas už 2 straipsnį?

Už 2 straipsnį balsavo 62, prieš – 27, susilaikė 6. 2 straipsniui pritarta.

Dėl viso įstatymo projekto. Yra užsirašiusių kalbėti prieš įstatymo projektą. V. Uspaskich. Nėra. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atrodo, labai paprastas dalykas – paimi išbrauki žemės ūkio veiklą ir apmokestini pelno mokesčiu. Kalbama apie tai, kad labai didelė žmonių dalis šiandien išgyvena iš savo labai nepelningos veiklos, išlaiko savo šeimas. Toks įstatymo projekto išbraukimas ir apmokestinimas pelno mokesčiu, aišku, padidins šešėlinę ekonomiką. Kiekvienas iš jų stengsis tą paskutinį litą, kurio ir dabar šiandien trūksta, kaip jau buvo minėta, ir trąšoms įsigyti, ir daugeliui kitų dalykų jo trūks… Kadangi nebuvo pritarta gerbiamojo M. Basčio pasiūlymui, mes irgi negalime pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. B. Bradauskas – už.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mūsų verslas jau dabar yra atsistojęs ant kojų. Buvo labai teisingai padaryta, kai mes sumažinom pelno mokesčio tarifą nuo 24 % iki 15 %. Verslininkai galėjo tvirtai, dar kartą kartoju, stoti ant kojų, ir pelno mokestis į biudžetą labai pakilo. Tiems pelno mokėtojams, tiems subjektams būtų galima padidinti pelno mokesčio tarifą, mes siūlėme iki 19 %, dabar iki 20 %.

Bet aš niekaip negaliu pritarti 2 daliai, kai mes smulkų verslą, žemės ūkį ir visa kita kertame iš pašaknų visiems vienodai. Todėl balsuodamas už pelno mokesčio padidinimą apskritai tiems ūkio subjektams, kurie įstengia mokėti, vis dėlto esu prieš apmokestinimą smulkaus verslo ir žemės ūkio bendrovių. Pasisakydamas už kartu pasisakau ir prieš, prieš motyvai vis dėlto nulėmė, todėl aš balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Šią kalbą traktuosime kaip kalbą prieš. Paskutinė kalbės B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Aš įtariu, kad dabar man suteikėte žodį. Gerbiamieji kolegos, man labai smagu, kad liberalai ir apskritai dešiniųjų Vyriausybė keičia savo veidą, didina pelno mokestį. Tai yra labai laiku ir vietoj. Bet aš pritariu savo kolegoms. Gerbiamieji kolegos, šiandien už pieną žemdirbiai gauna tiek, kiek už mineralinį vandenį arba dar mažiau, tai, man regis, jų apmokestinimas pelno mokesčiu kartais prasilenkia su sveiku protu. Mes džiaugiamės, kad žemės ūkio bendrovės bent kiek sustiprėjo, o dabar, manau, kiekvieną kartą, kai konservatoriai ateina į valdžią, jas siekia pribaigti. Aš, tiesą sakant, nesuprantu šio dalyko ir tikrai negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, už kalbės E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, turbūt nereikėtų klaidinti žmonių, gąsdinti. Jeigu nėra pelno, tai jis negali būti apmokestintas. Tuo labiau reinvestuotas pelnas taip pat negali būti apmokestintas. Noriu pasakyti dar vieną dalyką. Jūs turbūt patys įsivaizduojate, jeigu mokesčių mokėtojų mažiau, tai automatiškai kitiems pelno mokestis turi būti kur kas didesnis, kad surinktume valstybės biudžetą. Ir man ne visada buvo aišku, kodėl žemės ūkio padalinys, kuris užsiima žemės ūkio veikla… iki 50 % ne žemės ūkio veikla, tai jis atleidžiamas nuo mokesčių. Nemažai buvo slepiama po tuo verslu. Manyčiau dabar bus lengviau paaiškinti verslo įmonėms, kurios gauna 10 tūkst., tačiau nemoka pelno mokesčių. Tai, ko gero, tos įmonės, kurios gauna 2 mln. parduodamos trąšas ir panašiai, mokės. Manau, aiškiau bus visiems. Todėl ir siūlau pritarti tam mokesčiui.

PIRMININKAS. Paskutinysis prieš kalbės A. Butkevičius.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, tikrai labai nustebau išgirdęs, kad įmonės neturės pelno ir nereikės nieko mokėti. Jeigu šio įstatymo toks yra tikslas, tai rezultatą jūs jau pasiekėte. Bet kodėl negalima pritarti šio įstatymo projektui? Pirmiausia vis dėlto jo įsigaliojimo terminas sausio 1 d. O įsivaizduokite, kad kai kurie ūkio subjektai yra pasirašę ilgalaikes sutartis, tarptautines sutartis keleriems metams, ir padidinamas pelno mokesčio tarifas. Tokiu atveju kai kuriems ūkio subjektams reiks peržiūrėti savo finansines galimybes, kaip vykdyti tą verslą, kaip atsiskaityti su kitais ūkio subjektais. Taip pat turės peržiūrėti piniginių srautų subalansavimą, nes mokesčių sistema turi būti paprasta ir aiški. Jūs pasakykite, koks gali būti aiškumas ir supratimas per vieną savaitę, kai įsigalios jau nuo kitų metų sausio 1 d. Taip pat reikia įvertinti, kad ūkio subjektai moka avansinį pelno mokestį. Ir kai buvo kalbama, kad kitais metais kai kurios įmonės dirbs nuostolingai, o avansinis mokėjimas yra mokamas už ankstesnius metus, be to, puikiai žinome, kad ankstesni metai buvo finansiškai sėkmingi ūkio subjektams, pagalvokite ir apie pelno įplaukų įvykdymą. Siūlau nepritarti.

PIRMININKAS. K. Starkevičius – už.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kalbėjo finansų ministras… Tačiau kalbant apie kaimo sektorių, tai yra naujas mokestis, ir buvęs finansų ministras tikrai žino, kad visose Europos Sąjungos šalyse šis pelno mokestis jau yra įvestas, ir lenkai kalba apie tą pelno mokesčio greitą įvedimą. Mes, Lietuva, būsime priešpaskutinė Europos Sąjungos šalis, tačiau patys turite suprasti, kad tas pelno mokestis bus mokamas jau už kitų metų rezultatus. O avansinį moka tie, kurie jau turėjo tą mln. pelno. Todėl mūsų žemės ūkio subjektų šie dalykai tikrai nepalies. Ir dar viena. Noriu nuraminti, kad į pelno mokestį nebus įskaičiuojamos tiesioginės išmokos, ir tas pelno mokestis bus mokamas nuo 14 ekonominių dydžių vienetų. Todėl tas smulkus ir vidutinis sluoksnis į tai nepateks. Aš jau kartojuosi, bet kaip kairė pusė gina stambųjį kapitalą – ar jis būtų mieste, ar kaime, visiškai nesuprantama politika.

PIRMININKAS. Visi kalbėjo dėl motyvų. Taigi, gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo projekto. Registruojamės ir balsuojame, kas už šį įstatymo projektą.

Už balsavo 65, prieš – 25, susilaikė 9. Įstatymo projektas yra priimtas. Toliau posėdį ves Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125¹ straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-152(3) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Labas vakaras, mielieji kolegos. Tęsiame darbotvarkę. 2-8 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125¹ straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-152(3). Pranešėjas – K. Glaveckas. Prašom. Žodis jums.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite supažindinti su Teisės departamento išvada dėl Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91, 125¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Pirma. Direktyvos 3 priedas nustato išsamų sąrašą prekių ir paslaugų, kurias tiekiant gali būti taikomas lengvatinis PVM tarifas. Atkreipiame dėmesį, kad 3 priedo 6 punktas aiškiai nustato, kad PVM lengvatinis tarifas negali būti taikomas reklaminiams leidiniams. Viena pastaba.

Kita pastaba. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos informavimo įstatymą laikraščiai yra skirstomi į nacionalinius, regioninius bei vietinius. Todėl projekto nuostata, pagal kurią taikomas lengvatinis 9 % tarifas tik regioniniams laikraščiams, regioniniams periodiniams leidiniams, yra diskutuotina mokesčių mokėtojų lygybės principo atžvilgiu.

Ir kita. Pagal įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalies nuostatą galėtų pažeisti Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje įtvirtintą PVM neutralumo principą, pagal kurį visos vienos rūšies prekės turi būti apmokestinamos vienodai. Į pastabas yra atsižvelgta. Dabar galime pastraipsniui ir atitinkamai…

PIRMININKAS. Prašom. 1 straipsnis. Pataisos teikėjas – Seimo narys M. Adomėnas. Prašom.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Atsisakau savo teiktos pataisos V. Matuzo pataisos naudai.

PIRMININKAS. Prašom.

V. MATUZAS. Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, drįstu teikti jūsų teismui, jūsų sprendimui tokią pataisą. 2 straipsnis, 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimas ir 4 dalios pripažinimas netekusia galios. Trečias punktas būtų: „Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: lengvatinis 9 % PVM tarifas taikomas: knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams (įskaitant vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, enciklopedijas, žodynus, žinynus, informacines brošiūras, nuotraukų ir reprodukcijų albumus, vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvinimo knygeles, spausdintas ar rankraštines natas, žemėlapius, schemas ir brėžinius, tačiau išskyrus kalendorius, užrašų knygeles ir kitus panašaus pobūdžio spaudinius).

9 straipsnis. „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

9 punktas. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis taikoma iki 2009 m. birželio 30 dienos.“

Motyvai, kodėl drįsau teikti šį pasiūlymą, yra įrašyti mūsų šios dienos priimtame sprendime, tvirtinant kitų metų Lietuvos Respublikos valstybės savivaldybių biudžetą, nes Vyriausybės siūlymu 2009 m. biudžete yra numatyta, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui yra skirta 3 mln. papildomų biudžetinių asignavimų regioninei ir vietinei spaudai remti, taip pat, ačiū jums, buvo pritarta mano siūlymui ir skirta pusantro mln. litų biudžetinių asignavimų kultūrinės spaudos paramai. Todėl su tuo prašau pritarti mano pateiktai pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū Seimo nariui V. Matuzui. Dabar norėčiau suteikti žodį komiteto pirmininkui, nes čia vienas straipsnis pakeičia ir papildo kitą, o šis yra įregistruotas 15.10 val. Prašom, pirmininke.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pataisos esmė, kaip girdėjote iš pono V. Matuzo, yra vienos PVM lengvatos palikimas, kuri konkrečiai buvo įvardyta. Lygiagrečiai yra konstatuojama, kad biudžetiniams asignavimams regioninei ir vietinei spaudai remti tas fondas kitais metais sudarys 11,4 mln. Lt, kitaip sakant, 4,5 mln. Lt didinama tam, kad būtų galima subsidijuoti tam tikrus regioninius leidinius, kuriems tos paramos reikia. Bendra regioninės spaudos netekčių suma bus apie 3 mln. Lt, o kompensacija yra 4,5 mln., įskaitant ir paramą kitoms laidoms. Komitetas nesvarstė šios pataisos, mes nespėjome, bet ypatinga skuba galima tą dalyką daryti ir salėje. Manau, kad reikėtų pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Motyvai. Vienas kalba už, vienas – prieš. A. Kubilius. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, komiteto pirmininkas pasakė turbūt viską, ką ir aš norėjau pasakyti. Noriu pasakyti, kad mes derinome ir su koalicijos partneriais, kaip spręsti šias problemas, kurios pasidarė gana jautrios. Yra daug įvairių siūlymų dėl vienokių ar kitokių PVM lengvatų palikimo. Iš esmės aš ir toliau laikausi tos nuostatos, kuri buvo įrašyta į mūsų programą ir į Vyriausybės programą, kad norint paremti vieną ar kitą sritį, ar tai būtų kultūriniai leidiniai, ar tai būtų regioninė spauda, ar knygų leidyba, reikia rūpintis šių specialių programų arba tam tikrų specialių projektų subsidijavimu, o ne griauti mokesčių sistemą. Todėl kartu su šia pataisa labai tinka aptarti du protokolinius nutarimus, kuriais yra numatyta, kad Vyriausybė jau yra pasiūlius ir Seimas patvirtino papildomus 4,5 mln. Lt Spaudos rėmimo fondui. Pinigai būtų skiriami kultūrinės ir vietinės spaudos, galbūt ir kitoms spaudos problemoms spręsti. Noriu priminti, kad skirsto nepriklausoma fondo valdyba. Tokia fondo valdyba dirbo prie socialdemokratų, dirbs ir toliau. Paprasčiausiai tik reikės susitarti ir parengti tam tikras nuostatas, kad šie pinigai būtų tam ir skiriami.

Lygiai taip pat mes manome, kad reikia pasirūpinti, jog nuo metų vidurio pradėtų veikti specialios paramos gavimas lietuvių autorių originalių knygų ir neperiodinių leidinių leidybai, taip būtų išspręstos pagrindinės problemos, kurios gali kilti dėl knygų leidybos. Visi kiti iki šiol siūlyti ir po svarstymo patvirtinti PVM lengvatų atvejai, mūsų manymu, nėra išmintingi ir protingi. Ar tai būtų, kaip buvo parašyta, PVM lengvatos mokymui, dėl jų komiteto pirmininkas sakė, kad tokių lengvatų neleidžia taikyti Europos Sąjungos teisė, ar tai būtų PVM lengvatos apskritai visiems kultūros, sporto ir pramogų renginiams, mūsų įsitikinimu, jos yra perteklinės. Jeigu norime paremti kultūrą, reikia vėl rengti specialias subsidijavimo programas. Jos būtų labai aiškiai pritaikytos tiems kultūriniams projektams, kuriems reikia paramos.

PIRMININKAS. Laikas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Todėl aš raginu pritarti V. Matuzo pataisai ir nepritarti jokioms kitoms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, A. Kubiliaus motyvai man šiek tiek primena iš Biblijos pakartotą vaizdą, kai Adomas ir Ieva prisidengia figos lapu norėdami nuslėpti savo nuodėmę. Taigi tie 3 ar 4 mln., apie kuriuos kalba kolega A. Kubilius, yra figos lapas. Norint kompensuoti tas PVM lengvatų buvusias netektis, reikia beveik 16 mln. Lt. Mano kolegos iš Biudžeto ir finansų komiteto yra skaičiavę. Tai viena. Vadinasi, jūsų 3 ar 4 mln. visiškai nekompensuoja tų praradimų, kuriuos dabar turės spauda, kai bus panaikinama ši PVM lengvata.

Antra. Kolegos, Europos Sąjungos šalyse egzistuoja ir PVM lengvatos, ir subsidijavimai. Egzistuoja daugelis instrumentų, kurie numato remti įvairias programas įvairioms kultūros ir spausdinto žodžio kryptims, nes tai be galo sudėtingi dalykai. Tai nėra verslas, yra daug periodikos sričių, kuruos jokiu būdu negali priklausyti verslui, komercijai ir dar kam nors. Praeitą kartą mes balsavome už G. Songailos pataisą, kuri, be abejo, turi trūkumų, tačiau ji šiek tiek pataiso tą padėtį, kurią buvome padarę, kai apskritai viską buvome panaikinę. Būtų daug geriau palikti dabar galiojančią tvarką, nei priimti kolegos V. Matuzo siūlomas pataisas ir dar protokoliniu nutarimu pavesti Vyriausybei skirti 4,5 mln. Lt biudžetinių asignavimų. Kur jūs matėte, kad protokoliniu nutarimu būtų galima reguliuoti biudžetinius dalykus?

Dar įdomiau. Štai mes patvirtinome biudžetą, o dabar imamės PVM lengvatų aiškiai pasakydami, kad vežimas eina pirma arklio.

PIRMININKAS. Laikas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš manau, kad negalima pritarti ir reikia grąžinti galiojusias senąsias įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui V. Andriukaičiui. Siūlytume balsuoti, tačiau prieš tai nuskambėjo Seimo nario A. Kubiliaus motyvas, kad arba visus kitus pasiūlymus atmestume, arba autoriai atsiimtų. Gal prieš tai balsuojame, ar yra atsiimančių? Gerai. Tuomet prašom balsuoti, kas už Seimo nario V. Matuzo projekto Nr. XIP-152(3) pataisą, kas prieš ir kas susilaiko.

Balsavo 102 Seimo nariai. Už – 55, prieš – 34, susilaikė 13. Pataisai pritarta.

Dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Jeigu galima, aš repliką po balsavimo?

PIRMININKAS. Taip, prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Aš norėčiau kreiptis į premjerą A. Kubilių. Kai jis kitą kartą sakys, kad klausimus derino su opozicijos partneriais, tegul įvardija, ar derino su G. Kirkilu, kadangi su opozicine frakcija „Tvarka ir teisingumas“ jis nederino ir mes negalime tokių derinti. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Priimdami šį įstatymą ir įteisindami vadinamąjį fondą, iš kurio geriems laikraščiams duosim, prastiems – neduosime, jūs einate Rusijos V. Putino keliu. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininke, prašom pateikti kitas pataisas. Prašom. A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Valentinai, būtų gerai, kad klausytumėte, ką kalbu. Aš sakiau, kad derinome su koalicijos partneriais. Jūs lyg ir nesate koalicijos partneriais. Jeigu norėtumėte tapti, mes svarstytume, bet, bijau, dėl to kiltų abejonių.

Antras dalykas. Noriu pasakyti, kad tikrai nesirengiame remti „Laisvo laikraščio“, sprendimai dėl to ir buvo padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau laiko replikoms nebeduosime. Ačiū. (Balsai salėje) Prašom. Tribūnoje komiteto pirmininkas K. Glaveckas pateiks kitas pataisas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Žodis suteikiamas komiteto pirmininkui.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, nurimkite! Petrai, būk geras, pagalvok apie savo koldūnus, apie mylimą žmoną.

PIRMININKAS. Prašom, pirmininke, žodis jums.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi yra pritarta V. Matuzo pataisai, tai aš savo pataisą taip pat atsiimu. Buvo pono (…) pataisa, lieka dar du analogiški pasiūlymai, labai panašūs, tai pono P. Auštrevičiaus ir pono G. Songailos. Todėl juos reikia dabar pateikti ir mes turim svarstyti. Nors jų svarstymas ir priėmimas iš tikro būtų visiškai nelogiškas, nes mes jau pakeitėm tą tvarką ir būtų grįžimas atgal. Todėl jų nereikėtų svarstyti, aš siūlau atsiimti tas pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taip, žodis pasiūlymo autoriui. Prašau, Seimo narys P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Aš fiksuoju, kad 20 sekundžių jau praėjo, nes už mane bandė kalbėti kiti Seimo nariai. Kolegos, mano pasiūlymas labai paprastas. Aš nenoriu diskriminuoti spaudos ir skirstyti ją į vietinę, regioninę ir visokią kitokią. Man spauda yra viena. Jinai yra lietuviška. Todėl aš ir siūlau palikti 9 % PVM lengvatą, kitaip sakant, 9 %, ir taikyti ją laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams, išskyrus tam tikras kategorijas, kurių mes neremiam.

Kolegos, aš turiu šiuos argumentus. Visų pirma yra neteisinga skirstyti spaudą į kategorijas. Antra, kolegos, laikraščių ir leidinių leidyba yra ta sritis, kuri pajus didžiausius sunkumus. Aš noriu pasakyti viena: jiems bus taikomas visai kitoks gyventojų pajamų mokestis, nes pereinam iš 15 į 21; antra, padidės pelno mokestis, socialinis draudimas. Ir pagaliau trečia, sumažėjusi reklama iš tikrųjų juos pastatys į labai nepavydėtiną padėtį. Kolegos, lietuviškas daržoves mes galime parduoti Lenkijoje ir Vokietijoje, o lietuviškų laikraščių mes ten neparduosime. Mes patys vartojame. Tai yra vidaus rinka. Todėl, kolegos, aš sakau taip, kad geriau laisva spauda nei vienu mėnesiu anksčiau įveikta krizė. Ir prašau jūsų pritarimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pirmininkas.

K. GLAVECKAS (LSF). Aš galiu tiktai dar kartą pakartoti, kad pagal mūsų priimtą visą PVM lengvatų atsisakymą visame kontekste ir lygių konkurencijos sąlygų sudarymą visuose sektoriuose ir tarpsektorinėse ekonomikose taip pat ir laikraščiai turėtų neturėti išimties arba turėti tokią išimtį, apie kurią mes kalbėjome, kad regioniniai laikraščiai galėtų būti subsidijuojami ir remiami per specialų fondą, kuris yra sudarytas Vyriausybėje – 11 mln. litų. Todėl aš asmeniškai tai pataisai nepritariu.

PIRMININKAS. Dėkoju. B. Bradauskas. Prašau.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Šiandien nereikėtų valdančiajai koalicijai labai mojuoti tuo fondu – 4,5 mln. ar kiek, tai dar anoje kadencijoje gerbiamojo Z. Balčyčio pasiūlymu buvo priimtas sprendimas remti regioninės spaudos platinimą, kad ji bent pasiektų kaimo vietoves. Tai čia nieko naujo jūs nepadarot.

O iš tikrųjų jau nors blogesniam variantui turime pritarti ir P. Auštrevičiaus pasiūlymui, nes jeigu mes nepritarsime P. Auštrevičiaus pasiūlymui, tai iš viso nesuprantami dalykai dėsis. Aš kategoriškai nenorėčiau sutikti, kad būtų didinamas ir iki 9 % PVM, bet ką darysi. Jeigu jau taip yra nutarta, tai nors padarykime tą geresnį darbą iš blogųjų. Todėl siūlau pritarti P. Auštrevičiaus pasiūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. A. Kubilius. Prašau.

A. KUBILIUS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad susiduriam su tam tikru nelogiškumu. Praeitą Seimo posėdį Seimas svarstė G. Songailos pataisų paketą, ten buvo pataisos ir dėl PVM lengvatų knygoms ir dėl PVM lengvatų regioninei arba vietinei spaudai. Dabar ką tik svarstydami V. Matuzo pataisas mes atsisakėm palikti regioninei ir vietinei spaudai PVM lengvatą. Dabar siūlymas vėl grąžinti PVM lengvatas visai spaudai nėra labai išmintingas siūlymas. Jis galbūt tiko svarstyti tuo atveju, jeigu būtų likusi PVM lengvata vietinei regioninei spaudai, tačiau kadangi to atsisakėm, tai dabar vėl rašyti visą spaudą nėra protinga, nes tai reikštų, kad iš tikrųjų valstybės resursus ruošiamasi skirti, pavyzdžiui, paremti ir tam, ką vadinam bulvarine spauda, arba tokiai spaudai, kuri iš tikrųjų nežinau, ar iš viso gali vadintis spauda, kaip „Karštas komentaras“ ar „Laisvas laikraštis“. Šioje vietoje aš tikrai raginu atsisakyti šios pataisos, jos neremti. Mes iš tikrųjų einam nuosekliu keliu mažindami ir atsisakydami bet kokių lengvatų, palikdami lengvatas tik pereinamuoju laikotarpiu ir tose srityse, kur dar reikia sugalvoti valstybės paramos mechanizmus. Šiuo atveju aš esu įsitikinęs, kad taip, kaip didžioji spauda atlaikė praeitus metus valdant socialdemokratams, kai infliacija pakilo 12 % ir nesužlugo nė vienas spaudos leidinys, lygiai taip pat ta spauda, mano įsitikinimu, gali atlaikyti ir PVM lengvatų atsisakymą, dėl ko kainų indeksas pakils maždaug irgi tiek pat. Krentant infliacijai kalbėti apie PVM lengvatų palikimą ir kad tai bus didžiulis smūgis vienokiai ar kitokiai spaudai, yra tiesiog ekonominio neraštingumo pavyzdys.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas. Dėkoju Seimo nariams, išsakiusiems savo nuomones už ir prieš. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario P. Auštrevičiaus pataisai. Prašau balsuoti už, prieš arba susilaikyti. Dabar vyksta balsavimas, replikų nėra.

Balsavo 94: už – 47, prieš – 12, susilaikė 35. Taigi pritaria 47, tiek pat ir nepritaria. (Balsai salėje) Reikia perbalsuoti. Taigi skelbiu perbalsavimą dėl Seimo nario P. Auštrevičiaus siūlomos pataisos šiam įstatymo projektui. Aš prašau kol kas sėsti visus į vietas. Kol kas prašau sėsti visus į vietas, nes žodis nebus suteikiamas per šoninius mikrofonus. Dėmesio! Skelbiu pakartotinį balsavimą dėl Seimo nario P. Auštrevičiaus pasiūlytos pataisos. Prašom registruotis ir balsuoti. Kas už pataisą, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau.

Balsavo 105: už – 51, prieš – 16, susilaikė 38. Pataisai nepritarta. (Balsai salėje) Žodis G. Kirkilui. Prašau per šoninį mikrofoną. Po to pranešėjas tribūnoje.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Dabar jau pradedu suprasti, kodėl jūs taip bijot man suteikti žodį. Aišku, jūs labai bijot laisvos spaudos, todėl papildomi trukdžiai ir čia, Seime, žurnalistams, ir spaudai taip pat. Kad spauda išgyvens vienodai kaip ir visi kiti, tai, gerbiamasis Ministre Pirmininke, yra netiesa. Tai nėra tas produktas, kurį galima eksportuoti kažkur kitur. Tai viena.

Dabar grįžtant prie šio vadinamojo pavedimo Vyriausybei. Gerbiamasis Pirmininke, jūs puikiai žinot, kad visa bet kuri spauda Vakaruose, kuri yra kaip nors dotuojama skirstant Vyriausybei, yra laikoma priklausoma. Tai yra visiškai akivaizdu ir nesvarbu, kas tame fonde sėdės. Tai viena. Jau nekalbant apie tai, kad čia tų pinigų tikrai neužteks. Todėl aš manyčiau, kad mes tikrai kreipsimės į Prezidentą, kad bent jau šitą dalį, tą, ką padarė Latvijos Prezidentas, kad jis tikrai vetuotų ir spaudos laisvė Lietuvoje būtų atkurta.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, aš manau, kad bet kurioje vakarietiškoje demokratinėje valstybėje premjeras išėjęs ir iš Seimo tribūnos pasakęs: „Aš remsiu tuos laikraščius, kurie man patinka, o tų laikraščių, kurie nepatinka, niekada neremsiu“, turėtų nedelsiant atsistatydinti. Siūlau jums tai padaryti, Andriau Kubiliau.

PIRMININKAS. Aš paklausiu. Ponas Andriau Kubiliau, jums šis pasiūlymas priimtinas?

A. KUBILIUS. Kaip ir daugelis kitų V. Mazuronio pasiūlymų, man atrodo, yra paveikti ilgų naktų čia posėdžiavimo.

Aš noriu priminti G. Kirkilui, į kurį kreipiuosi kaip į opozicijos lyderį, ką tik buvusį Ministru Pirmininku, kad ir jo Vyriausybė, ir jo vadovaujama valdančioji dauguma taip pat iš biudžeto numatydavo ir skirdavo pinigų Spaudos rėmimo fondui. Mano klausimas, ar tai reiškia, kad jūs valdėte kokią nors spaudą? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

P. GRAŽULIS (TTF). Trumpai noriu pasakyti, kaip ir kiti, repliką po balsavimo…

PIRMININKAS. Stop. Jūs sakėte dėl vedimo tvarkos, replika… (Šūksniai salėje) Ačiū. Prašom. Žodis komiteto pirmininkui.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame. Yra gautas dar vienas pasiūlymas, įregistruotas… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, pirmininke. Prašau nusiraminti, pone Gražuli. Jūs pirmiausia pasakote, kad dėl vedimo tvarkos, paskui pasakote, kad replika. Aš nutraukiau žodį. Palaukite. Ačiū. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Pirmininke, grįžtame į darbinę aplinką. Gautas pasiūlymas dėl minėto įstatymo, kurio nevardysiu, įregistruotas G. Songailos ir R. Žilinsko vardu. Nekartosiu, kas ten parašyta, tik pasakysiu, kad visos keturios PVM lengvatų sritys šio pasiūlymo yra tos pačios, kaip ir priimtame įstatyme, bet su redakcinėmis pataisomis. Kadangi mes pritarėme prieš tai buvusiai pono V. Matuzo pataisai, tai automatiškai pono G. Songailos pasiūlymas, kuriam buvo pritarta per praeitą svarstymą, netenka prasmės. Todėl šios pataisos, taip pat netekus prasmės pasiūlymui, neturi prasmės. Todėl siūlau nepritarti ir joms. Ačiū.

PIRMININKAS. Aš turiu klausimą pranešėjui, kad būtų aiškiau. Ar tai reiškia, kad pono V. Matuzo pataisos, kurias mes jau priėmėme, iš principo tokios pat, kaip…

K. GLAVECKAS (LSF). Ne, kitokios.

PIRMININKAS. Gerai. Žodis siūlymo autoriams. G. Songaila. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš norėčiau visiems padėkoti, kad dėl vienos, bent jau su išlyga, sakykime, kūrybinių industrijų dalies dėl PVM lengvatos Seimas jau pritarė, tai dėl knygų leidybos, kas yra labai svarbus dalykas. Aš nesutikčiau su pono profesoriaus K. Glavecko mintimis, kad čia tarsi jau dabar nereikėtų balsuoti dėl mūsų pasiūlymų, įregistruotų ir pateiktų su R. Žilinsku. Taip, kaip buvo balsuota dėl gerbiamojo P. Auštrevičiaus pasiūlymo, taip pat turėtų būti balsuojama ir dėl mūsų, nes jis nėra alternatyvus. Jeigu jis bus priimtas, tai bus ir ta dalis dėl pinigų, ir bus kitos dalys: ir dėl vietinės periodinės spaudos, ir dėl renginių, ir dėl švietimo paslaugų, ir dėl autorinių atlyginimų.

Dabar iš esmės, jeigu galiu iš karto ir dėl esmės pasakyti?

PIRMININKAS. Taip, trumpai.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Vadinamasis subsidijavimas yra ne sprendimas. Ir Vyriausybės programoje, beje, ir Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų programoje yra numatytas ne subsidijavimas, o paramos sistema. Kai mes kalbame apie smulkųjį ir vidutinį verslą, tai yra lengviau tą padaryti, nes būna galimybės kreditus gauti, nes būna ką įkeisti ir t. t. Kai mes kalbame apie kūrybinį pradą, apie kūrėjus, kurie kartais turi tik kompiuterį ir panašiai, tai ta parama kur kas sudėtingesnė. Kol ji nėra sukurta, nereikėtų atsisakyti tų lengvatų.

Dėl renginių. Sako, kad nereikia, nes mes paremsime neva pramoginius renginius. Atvirkščiai, jeigu nebus lengvatos, tai pramoginiai renginiai bus, bet nebus kokybiškų renginių. Tai supranta, beje, šou verslo atstovai geriau negu kiti Seimo nariai.

Ko vertos Teisės departamento išvados, aš jums galiu pacituoti iš minėtos direktyvos, kur atsieit sakė, kad iš viso negalima remti reklaminių leidinių…

PIRMININKAS. Laikas.

G. SONGAILA (TS-LKDF). …o čia pasakyta: išskyrus iš esmės reklaminius leidinius. Neteisingai Teisės departamentas skaito, kas yra parašyta direktyvoje.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės departamento nekomentuosime. Dabar pagal darbotvarkę turėtų būti už ir prieš, po to galbūt replikos prieš balsavimą. Prašom. Dėl vedimo tvarkos. (Balsai salėje)

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, noriu atkreipti dėmesį, kad G. Songailos pataisos yra iš esmės tokios pačios, kokios buvo priimtos svarstymo metu.

Priėmimo metu V. Matuzo pataisa buvo skirta kaip tik taisyti G. Songailos anksčiau pateiktai pataisai, kuriai buvo pritarta svarstymo metu. Taigi Seimas, priėmęs V. Matuzo pataisą, kartu išsprendė ir G. Songailos pataisų likimą. Tai dabar dar sykį dėl to paties balsavimas, mano įsitikinimu, būtų prieš Seimo statuto logiką. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš manau, gal nereikia agituoti už ar prieš balsuoti, nes pasiūlymo teikėjas neatsiėmė savo pasiūlymo. Taigi mes neturime kitos išeities, kaip teikti balsuoti. Jeigu nieko prieš, jeigu tik dėl to, aš manau, mes galime negaišti laiko. Prašom.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu pasakyti, kad visi penki punktai yra suredaguoti naujai, ir yra atsižvelgta į daugelį kolegų pastabų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Paskutinis žodis dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis. Prašom.

R. AČAS (TTF). Aš ne Andriukaitis. Gerbiamasis Pirmininke, aš matau, kad konservatoriai tarpusavy paprasčiausiai neišsiaiškina elementarių dalykų. Gal mes padarykime to klausimo pertrauką. Kai jie išsiaiškins, tada tęsime posėdį. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš manau, mes iš tiesų galime tai išspręsti balsuodami ir išsiaiškinsime čia, Seimo salėje, ar įstatymo projekto pasiūlymams pritarti, ar ne.

V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pereitą kartą balsuodami G. Songailos pataisą buvome kur kas vieningesni ir labai didele persvara ji laimėjo. Už tai balsavo be galo daug Seimo narių. Aš suprantu sudėtingumą, kai ši pataisa vienaip ar kitaip nepriimtina Vyriausybės kabineto kai kuriems nariams, turbūt ne visiems. Manyčiau, kultūros ministras turėtų šiandien savo frakcijai, Tautos prisikėlimo partijos frakcijai, pasakyti, jog ši pataisa yra prasminga, ir už ją reikia vieningai balsuoti.

Aš neatmesčiau šiandien galimybių pasakyti ir dar kai ką, kad toks rankų išsukinėjimo kelias, kokį patiria tie kolegos, kurie turi visiškai kitą nuomonę šioje permainų koalicijoje, nėra geras ženklas. Visiškai akivaizdu, kad tai silpnina valdančiosios daugumos autoritetą, ir vargu, ar ji pasirinko teisingą kelią, kai išsukinėjo nemažam savo būriui rankas. Dabar žiūrėkit, Liberalų sąjūdžio nariai, Liberalų ir centro sąjungos, Tautos prisikėlimo partijos ir dalis konservatorių pereitą kartą pasisakė už šią pataisą. Aš kviesčiau ir dabar už ją pasisakyti, nes ji perredaguota, pataisyta, ir ji atspindi teisėtus spaudos ir kultūros darbuotojų lūkesčius. Manyčiau, mes turėtume atsižvelgti ir į Europos Sąjungos šalių praktiką, ir į mūsų buvusią praktiką. Taip pat ir į tai, kad Biudžeto ir finansų komitete buvo aiškiai pasakyta, jog tas, ką pasiūlė Vyriausybė ir Ministras Pirmininkas, tie 4 mln. fondui, nepatenkina lūkesčių. Dar trūksta mažiausiai 14 mln. Lt. Kolegos, siūlyčiau pritarti bent jau G. Songailos pataisai.

PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – R. J. Dagys. Prašom. Atsiprašau, prieš.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pone Vyteni, jūsų naktinės kalbos taip sukonsolidavo mūsų koaliciją, kaip niekas kitas. Ačiū jums už tas kalbas.

Dabar iš esmės. Man atrodo, susirūpinimas šou verslu yra perdėtas. Mes ne čia turėtume ieškoti, kur galėtume juos paremti. Koncertavo čia grupės, jų atstovai buvo atėję čia, pasirodo, baimės nėra, dvigubo apmokestinimo nėra, užsieniečiai nieko nemoka, o tik susimoka „Sodrai“ ir dar kitus nedidelius mokesčius pereinamuoju laikotarpiu. Čia viena medalio pusė.

Antroji medalio pusė. Kai jūs siūlote išimtis stipriesiems, o čia už jų stovi labai stiprūs žmonės, turintys spaudos leidinius, tai jūs, koalicijos partneriai, prisiminkite, kokius mes sunkius sprendimus priėmėme tiems, kurie yra kur kas silpnesni. Ir šiandien salėje balsavome, ir priėmėme socialiai nepopuliarius sprendimus, tai jiems išimčių tvarkos mes netaikėme, nei ūkininkams, nei kitiems, laikėmės. Dabar truputį paspaudus kokiam nors leidėjui, dėsime į krūmus. Nedėsime, man atrodo, priimkime teisingus sprendimus ir dauguma mūsų išlaikys tuos visus išbandymus.

PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Kolegos, motyvai už, prieš išsakyti. Teikiu Seimui balsuoti ir apsispręsti, tiksliau, atvirkščiai – apsispręsti ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių G. Songailos ir R. Žilinsko teiktiems pasiūlymams, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš arba susilaiko. (Plojimai)

Balsavo 100. Už – 53, prieš – 14, susilaikė 33.

K. GLAVECKAS (LSF). Komiteto vardu prašau pertraukos.

PIRMININKAS. Pataisoms pritarta.

K. GLAVECKAS (LSF). Komiteto vardu prašau priėmimo pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Komiteto vardu Seimo narys K. Glaveckas prašo šio įstatymo projekto svarstymo pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Ar galima pritarti bendru sutarimu? J. Olekas jau laukė anksčiau. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Manau, kad dabar galima priimti, dabar pakanka narių, kad paskui nereikėtų Kūčių vakarą vėl grįžti prie šio įstatymo. Pasisakėme už labai geras pataisas, kurios išsaugo ir mūsų tautiškumą, ir lietuvišką žodį, tai pirmininkui nereikia dėti į krūmus su kai kuriais kitais.

PIRMININKAS. Prašau. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji, yra labai graži partizanų daina: „Kiek rovė, neišrovė,“ „Už tai, kad ji – Tėvynė, už tai, kad ji – tvirtovė.“ Lietuvių kalbos neišrovė nei caras per 123 okupacijos metus, nei sovietai nesugriovė, bet krikdemai, kartu su K. Glavecku nori uždrausti, įvesti cenzūrą, finansuoti tik tuos laikraščius, kurie tik apie juos gerai rašys, o tą spaudą, kuri apie juos blogai rašys, jie nori uždrausti. Nei A. Lukašenka, nei V. Putinas, nei F. Kastro neįvedė tokios diktatūros spaudai, kaip įveda dabartiniai krikdemai! Kur jūs einate?!

PIRMININKAS. Girdėjote laisvą žodį. S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Aš savo kolegai J. Olekui norėčiau pasakyti, kad pagal Statutą, kai dėl kokio nors straipsnio pasidaro toks balsavimas: tris kartus – vis skirtingai, vienintelis asmuo šioje salėje, kuris stovi šioje tribūnoje, t. y. pranešėjas, turi išskirtinę teisę paprašyti pertraukos. Ir jokių čia demagogijų prie to prašome neklijuoti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Tęsiame darbą. Kadangi yra paprašyta padaryti pertrauką, taigi mes dabar priimsime kitus straipsnius paeiliui ir po to padarysime viso priėmimo pertrauką, kurios prašė komiteto pirmininkas.

2 straipsnis. Dabar pereiname prie 3 straipsnio. 3 straipsnis. Prašau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolega S. Pečeliūnas klaidina Seimą. Pirmiausia kolega K. Glaveckas paprašė paprastos pertraukos iki kito posėdžio. Jis nepaprašė pertraukos naudodamasis Statuto suteikta teise. Bet kokiu atveju, paprašius ir pranešėjui, vis tiek Seimas turi balsuoti už pertrauką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Mielieji kolegos, prašom nusiraminti, kadangi rytoj valdyba svarstys klausimą, ar daryti posėdį 28 d., tai, jeigu reikės, padarysime ir 29 d., ir 30 d. (Balsai salėje) Mielasis Seimo nary Juliau Sabatauskai Statuto 158 straipsnio 1 punktas: „Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžio dienos.“ Ačiū už replikas. Dėkojame, dirbame toliau.

3 straipsnis… (Balsai salėje) Ar taip sakėte, mielasis komiteto pirmininke? (Balsai salėje) Ar taip pasakėte, norėdamas išreikšti savo nuomonę, Seimo nary Kęstuti Glaveckai? Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, taip.

PIRMININKAS. Ačiū. Eime toliau pastraipsniui. Kolega, nusiraminkite, ilga naktis prieš akis. Nusiraminkite. Ačiū. Nusiraminkite, pone Gražuli, laisvas žodis nuskambėjo, (…) bus. Galime nusišypsoti vienas kitam? Ačiū. Galime tęsti? Tęsiame. (Balsai salėje) Dėkojame. (Balsai salėje) Puiku.

3 straipsnis. Dėl stenogramos aš patikslinau, jeigu kas nors negirdėjote Seimo nario pono K. Glavecko, ar jis tai turėjo omeny? Tai. Jeigu reikia, pone Kęstuti, prašau dar kartą. Įjunkite mikrofoną, kad pakartotų. Ačiū. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš perskaitysiu visą, kad būtų aiškiau, 158 straipsnio 1 dalį: „Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžio dienos.“ Taigi nebuvo nei visų straipsnių, nebuvo nei tokio prašymo iš tribūnos, o visi kiti dalykai…

PIRMININKAS. Tai aš tą ir pasiūliau. Mielieji Seimo nariai, mes dabar pereisime visus straipsnius, juos priimsime, gal kai kurie, ne visi, liks, po to bus paskelbta pertrauka iki artimiausios Seimo posėdžio dienos, iki rytojaus. Tęsiame pastraipsniui. Daugiau dėl šio klausimo nediskutuosime.

Statuto 158 straipsnio 1 punktas būtent taip ir sako. Prašau, 3 straipsnis. Ačiū. Seimo nary Vyteni Povilai Andriukaiti, tęskime darbą.

3 straipsnis. Motyvai už, prieš. Galima užsirašyti kalbėti. Prašom. (Balsai salėje) Pone Juozai, prašom nešaukti iš vietos, viskas čia gerai. Dėl 3 straipsnio motyvų už, prieš nėra, norinčių kalbėti taip pat nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu projekto 3 straipsniui? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Negalime? Gerai. V. P. Andriukaitis – prieš. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, mes elgiamės jau nekorektiškai. Esu įsitikinęs, kad kolega K. Glaveckas, kaip pagrindinis pranešėjas, dabar turėtų stovėti pagrindinėje tribūnoje, nes toliau svarstome 3 straipsnį. Aš kviesčiau pranešėją girdėti motyvus, nes dabar mes nesuprantame, kas ima pristatyti įstatymo projektą, ar pranešėjas, ar Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas tik pirmininkauja posėdžiui, tai viena. Antra, manau, apskritai šio įstatymo tolesnės pataisos pablogina ūkinių subjektų padėtį, šis įstatymas tiek pastraipsniui, tiek iš esmės turėtų būti atmestas. Balsuoju prieš 3 straipsnį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi tolesniems straipsniams daugiau pataisų nėra, bet tribūna be K. Glavecko iš tiesų atrodo tuščia, aš kviečiu K. Glavecką. Dėl 3 straipsnio. Vis tiek pabūkite.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Pabūkite, vyksta priėmimas!

PIRMININKAS. Siūlau balsuoti dėl 3 straipsnio. Kas už tai, kad būtų pritarta šio įstatymo projekto 3 straipsniui? Prašau.

Balsavo 102. Už – 70, prieš – 22, susilaikė 10. 3 straipsniui pritarta.

4 straipsnis. Pasiūlymų dėl pataisų nėra. Dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. Prašau. Nėra. Ar galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Prieš nėra? (Balsai salėje) Taip, galime. 4 straipsniui pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ne, gerai, balsuojam. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projekto 4 straipsnis?

Balsavo 103: už – 70, prieš – 23, susilaikė 10. 4 straipsniui pritarta.

5 straipsnis. Komiteto pirmininko teigimu, pataisų, pasiūlymų negauta. Kas už tai, kad galbūt būtų galima pritarti bendru sutarimu 5 straipsniui? Jeigu prieštaraujančių nėra, balsuojame. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projekto 5 straipsnis? (Balsai salėje)

Balsavo 106: už – 72, prieš – 26, susilaikė 8. 5 straipsniui pritarta.

Pereiname prie 6 straipsnio. Ar būtų galima pritarti bendru sutarimu? Taip. Prieš – K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų suprantu, tai labai svarbu, ir laisva spauda, ačiū Dievui, mes šiandien tokį sprendimą priėmėm, ir koncertai, ir visi kiti dalykai, bet čia kalbama apie kompensaciją už šildymą. Realiai, matyt, tai yra kur kas svarbesnis dalykas, todėl negalėčiau pritarti šiam straipsniui ir tuo labiau įstatymui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už nėra. Manau, kad nebus pritarta bendru sutarimu. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta 6 straipsniui, prašau balsuoti.

Balsavo 106: už – 71, prieš – 29, susilaikė 6. 6 straipsniui pritarta.

7 straipsnis. Ar būtų galima įstatymo projekto 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Negalima. Gerai, prašau už, prieš. Prašau, galima užsirašyti kalbėti. L. Graužinienė. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kadangi 9 straipsnis kalba apie įstatymo įsigaliojimą, šiuo metu gerbiamojo Česlovo nėra, tai aš vis dėlto drįstu priminti, kad įstatymo daugumos straipsnių įsigaliojimo terminas nuo sausio 1 d. tikrai prasilenkia su bet kokia logika, nes, manyčiau, PVM įstatymas tikrai yra ganėtinai sudėtingas, daug punktų yra taisoma ir Prezidentui bus gana sudėtinga per tokį trumpą laiką susigaudyti, kad jis galėtų priimti teisingą sprendimą. Todėl manyčiau, kad dėl šios įstatymo pataisos ne tik verslui, bet ir Prezidentui reikėtų suteikti pagalbą ir jį persvarstyti atidedant nuo vasario 1 d.

PIRMININKAS. Dėkoju. K. Glaveckas. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas yra pagrindinis valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis, jis turi įsigalioti jau nuo sausio 1 d. Mes priėmėm biudžetą, kuris turi įsigalioti nuo sausio 1 d., todėl natūralu, kad kalbėti apie datos nukėlimą mėnesiui ar dviem, vadinasi, sugriauti visą ekvilibrium, kuris yra padarytas siekiant stabilizuoti finansinę padėtį kitais metais.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Nuo kada savivaldybių biudžete PVM yra?

K. GLAVECKAS (LSF). Taip, valstybės biudžetas. Taigi prašom balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už ir prieš pasakyti. Kadangi buvo prieš, tai bendru sutarimu neišeis. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projekto 7 straipsniui? Prašau balsuoti.

Balsavo 104: už – 65, prieš – 35, susilaikė 4. 7 straipsniui pritarta. Pereiname prie 8 straipsnio. Paskutinis. Technika nespėja. 8 straipsnis. Ar būtų galima pritarti jam bendru sutarimu? Galima. Prieštaraujančių nėra. V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Atsisakiau žodžio.

PIRMININKAS. Atsisakėte. 8 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Prieš nėra. Ir dabar jau paskutinis – 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Tiksliau, jie buvo gauti ir atsiimti. K. Glavecko pasiūlymas, jis atsiimtas. 9 straipsnis lieka toks, koks yra jums pateiktame įstatymo projekte. Ar galime pritarti? Ne. V. P. Andriukaitis. Prašau dėl 9 straipsnio.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, negalima pritarti šiam straipsniui. Aš manau, kad būtų buvę visiškai logiška, jeigu priimant Biudžeto įstatymą būtų priimtos tos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, kurios jau egzistavo, ir tie pakeitimai, kuriuos reikėjo daryti, būtų daromi įvedant jų įsigaliojimą po 3, 4 mėnesių ar net ir po pusės metų. Tai būtų visiškai logiška, mes nesukeltume jokios painiavos mūsų ūkio visuose sektoriuose. Taigi motyvas, kad būtinai reikia nuo sausio 1 d. visą PVM… Žinoma, dabar suprantama, kai tokiu keliu einama, tai patenkam visi į aklavietę ir tai, kad nuo 1 d. prasideda labai sudėtingi pokyčiai visame mokesčių balanse, visoje valstybėje, ir tai, kad mes iš tikrųjų turėsime chaosą ir krizę, sukeltą tokių drastiškų pokyčių, prie kurių prisitaikyti ūkis tikrai nespės per pirmus tris mėnesius ir bus nesurenkamas biudžetas, akivaizdu, kad mes turėsime daug ir kitų problemų, susijusių su minėtų pataisų įvedimu. Todėl, mano nuomone, buvo daug racionaliau nukelti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų įsigaliojimą 3–4 mėnesiams, tai tikrai nebūtų sukėlę tiek chaoso, kiek dabar sukels. Todėl siūlau nepritarti šiai datai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už. Nėra. Teikiu 9 straipsnį Seimui balsuoti. Kas už tai, kad jam būtų pritarta, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 104 Seimo nariai: už – 69, prieš – 32, susilaikė 3. 9 straipsniui pritarta.

Pagal Statuto 158 straipsnio 1 dalį, kilus prieštaravimams dėl 2 straipsnio, dabar mes jau perėjome visus šio įstatymo projekto straipsnius, išskyrus 2 straipsnį, dėl kurio pirmininkas paprašė padaryti pertrauką. Manau, kad būtų daroma pertrauka iki artimiausio Seimo posėdžio, tai yra rytoj pagal darbotvarkę mes patvirtinsime. Replika po balsavimo. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų 2 straipsnis liko dvejopas – viena pataisa neigia kitą, todėl komitetas tą klausimą išspręs. Dar noriu pasakyti vieną esminį dalyką. Visos diskusijos, iečių laužymas dėl PVM lengvatų… Europos Sąjungos ir kituose kraštuose paprastai tokios lengvatos yra taikomos ten, kur PVM tarifas didesnis – 22, 21 procentinis punktas. Pas mus buvo 18, dabar 19. Esant 19, mes negalime išlaikyti tokių lengvatų, tai yra pirmas dalykas. Antras dalykas, apie kurį kalbame Vyriausybės programoje, yra svarbiausias, ir mes visą laiką apie tai kalbėjome, kad PVM lengvatos iškreipia rinką, tiek mėsos, tiek žuvų, tiek kitos, nesumažina žmonėms kainų, iš tikrųjų tik pablogina situaciją. Todėl aš manau, kad mes, komitetas, rasime sprendimą, ir visas Seimas priims šitą įstatymą, be kurio biudžeto pradėjimas ir vykdymas yra absoliučiai neįmanomas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kol kas padėkime visus taškus ant „i“ dėl šio įstatymo projekto. Šiandien posėdyje pritarta 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8 ir 9 straipsniams, ir dėl 2 straipsnio priėmimo metu kilusių prieštaravimų komiteto pirmininkas paprašė pertraukos iki artimiausio posėdžio dienos, taigi iki rytojaus. Mes rytoj balsuosime dėl 2 straipsnio, po to dėl viso įstatymo projekto apskritai. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau pasakyti gerbiamajam komiteto pirmininkui ir visam Seimui, kad, suskaičiavus aritmetiškai ir buhalteriškai PVM pakėlimą, nereiškia, kad faktiškai jūs gausite pajamas į biudžetą. Patikėkime, po 3, 4, 5 mėnesių pamatysite, kad atvirkštinė…

PIRMININKAS. Dėkoju už diskusijas per šoninį mikrofoną, mes suteiksime žodį dėl vedimo tvarkos. Priminsiu, kad nebūtų J. Sabatauskui klausimų dėl visų straipsnių, kuriuos minėjau, išskyrus 2 straipsnį, mes balsavome ir jiems buvo pritarta. Dėkojame.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-154(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimas)

Pereiname prie darbotvarkės 2-9a klausimo – Nr. XIP-154(2). Tribūnoje pranešėjas – Seimo narys V. Matuzas. Prašau.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Manau, kad lydintis įstatymas šiek tiek supaprastėja. Komitetas yra atsižvelgęs į Teisės departamento pasiūlymus ir siūlo pritarti Vyriausybės pateiktam komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIP-154(2). Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 4, susilaikė 1.

PIRMININKAS. Gerai. Iš viso įstatymo projekte Nr. XIP-154(2) yra 3 straipsniai. Ir komiteto pirmininkas dėl pasiūlymų ir pataisų.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Taip. Komiteto pirmininkas, atsižvelgdamas į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, pateikė pasiūlymus ir naują įstatymo projektą. Įvertinus tai, kad departamento nuomonė yra tokia, kad ši 10 straipsnio 4 dalies redakcija yra parengta negaliojančiai keičiamo įstatymo redakcijai, ir įstatymo projekte turi būti atsisakyta 3 straipsnio, parengtas 2007 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XP-1402 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Vadinasi, jau galiojančiame įstatyme yra viskas numatytas, ir mes paprasčiausiai komiteto pirmininko siūlymui pritariame, ir siūlome Seimui pritarti būtent lygiai taip pat.

PIRMININKAS. Aš norėčiau kreiptis į pranešėją.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš galiu pristatyti. Kadangi įstatymo projekto 3 straipsnis, keičiamo įstatymo 10 straipsnis, dar neįsigaliojęs ir turi įsigalioti nuo 2009 m. sausio 1 d., yra siūloma keisti tik įstatymo 3 ir 5 straipsnius ir įstatymo projekto pavadinimą išdėstyti taip, vienas pasiūlymas yra dėl pavadinimo. Komitetas siūlo tam pritarti.

Antras pasiūlymas komiteto pirmininko yra, kaip siūlo Teisės departamentas, visiškai atsisakyti 3 straipsnio, išbraukiant jį. Ir 3 pasiūlymas – buvusį įstatymo projekto 4 straipsnį laikyti 3 straipsniu ir išdėstyti taip, kad šis įstatymas įsigalioja nuo 2009 m. sausio 1 d. Čia toks techninis darbas, atsižvelgiant į kitus teisės aktus.

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, man atrodo, kad mes dubliuojame tą darbą, kurį jau padarėme. Buvo pateikti pasiūlymai, kurie jau buvo aptarti svarstymo stadijoje. Mes tiesiog pakartojome, o priėmimui jokių pataisų nėra, yra tik Teisės departamento išvada.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Aš tai ir sakau, apie Teisės departamento išvadą.

PIRMININKAS. Tik išvada, o pasiūlymų jokių nėra gauta. Dėkoju. Prašau. Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mes patenkame į keblią situaciją. Faktiškai pristatoma nauja redakcija. Tai šiuo atveju reikėtų… Yra Teisės departamento išvada, vadinasi, turi būti numatytos ir įstatymo procedūros taip, kaip priklauso. Kolegos, manau, kad mes taip turėtume ir elgtis. Jūs turite dabar pristatyti tą naują redakciją ir tada diskutuoti, ir po svarstymo apsispręsti, pritariame ar nepritariame.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai yra tiesiog suredaguotas tekstas ir išvadą dar kartą perskaitysiu. Jeigu manysite, kad kažkas ypatinga… Alternatyvių įstatymų projektų Teisės departamente negauta, įvertinus įstatymą ir t. t., ir t. t. Aš manau, kad mes galime balsuoti ir eiti pastraipsniui dėl įstatymo projekto Nr. XIP-154(2). 1 straipsnis. Kas už tai, kad jam būtų pritarta? Kol kas prieš – L. Graužinienė. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš vėl turiu kreiptis ir į tribūnoje stovintį pranešėją, ir į Seimo Pirmininką. Pranešėjas iš viso nežino, kurią stadiją pristato ir kokį projektą. Mes girdėjome, kad yra naujas projektas ir jį pristato. Seimo Pirmininkas perskaitė: ir t. t., ir t. t. Iš esmės, aš manau, kad tikrai pavargome, reikia daryti pertrauką, susitvarkyti šiuos dalykus ir tikrai turi pateikti mums normalų įstatymo projektą. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju už pastabas. Ar būtų motyvų už? Nėra. Čia jokia ne nauja redakcija. Taigi už ir prieš kalbėjo. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta svarstomo projekto 1 straipsniui?

Balsavo 91 Seimo narys. Už – 59, prieš – 28, susilaikė 4. 1 straipsniui pritarta.

2 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų negauta. Kas už tai, kad būtų… Motyvai prieš ir už. R. Sinkevičius – prieš. Prašau.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Žinote, man atrodo, kad naujame pateiktame įstatyme ir 2 straipsnyje numatomi akcizai neužtikrins reikiamo dydžio Kelių priežiūros plėtros programos finansavimo, todėl lėšų trūks tiek Žvyrkelių programai, tiek Vietinės reikšmės kelių asfaltavimo programai. Manau, kad tas straipsnis nėra pakankamai išnagrinėtas ir ekonomiškai pagrįstas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už motyvų nėra. Taigi kalbėjo už, prieš. Teikiu Seimui balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta priimamo įstatymo projekto 2 straipsniui?

Balsavo 93. Už – 62, prieš – 30, susilaikė 1. 2 straipsniui pritarta.

Ir paskutinis šio įstatymo 3 straipsnis. Ar būtų motyvų už, prieš? Gal galime per stebuklą bendru sutarimu? Ne. Gerai. Prieš – V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, mes tikrai negalime nutylėti, jog šie daromi pakeitimai tikrai neužtikrins Kelių programos finansavimo. Manau, dabar mes turime susisiekimo ministrą. Būtų tikrai įdomu išgirsti, kaip susisiekimo ministras žiūri į tokius drastiškus pokyčius. Juo labiau kad jam reikės užtikrinti visos kelių (žvyrkelių ir t. t.) infrastruktūros normalų funkcionavimą. Man norėtųsi išgirsti, kokia susisiekimo ministro pozicija šiuo atžvilgiu. Mes pritarti negalime. Ačiū.

PIRMININKAS. Ar norės atsakyti žvyrkelių ministras? Ne. Dėkoju. Motyvai prieš išgirsti. Motyvų už nėra. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta minėtam įstatymo straipsniui? Prašom.

Balsavo 99. Už – 65, prieš – 29, susilaikė 5. 3 straipsniui pritarta.

Dabar mes šį įstatymo projektą priimsime visą. Motyvai: 4 kalba už, 4 – prieš. Prašom užsiregistruoti. Motyvai dėl viso įstatymo projekto Nr. XIP-154(2). Seimo narys J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kadangi nematyti kalbančių už, gal galime bendru sutarimu nepritarti šiam įstatymui? O jeigu iš esmės, tai norėčiau pasakyti, kad toks beveik per pusę kai kuriais straipsniais Kelių priežiūros programos finansavimo mažinimas sudaro galimybes, kad mes ir toliau negalėsime užtikrinti saugumo keliuose. Pirma, tai nėra tik pinigai dėl kelių sutvarkymo. Mes žinome, kad nesutvarkius kelių išlieka didelis avaringumas, žūva žmonės, todėl pradėta programa, kuri buvo išdėstyta beveik per ketverius metus, atskaitymų augimas kasmet beveik po 10 % leido bent jau šiais metais kartu su gerai vykdoma reklamine programa labai sumažinti autoįvykių skaičių, žuvusiųjų keliuose skaičių ir sužeistųjų skaičių. Dabar dėl vienokių ar kitokių finansinių sumetimų mažinti finansavimą šiai programai ir palikti be darbo daugelį rajonuose gyvenančių žmonių, toliau palikti neprižiūrimus kelius būtų didžiulė klaida. Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu įsiklausyti į mūsų diskusijoje specialistų išdėstytus argumentus dėl kelių priežiūros įmonių veiklos, dėl tų investicijų, kurios ateina čia, į Lietuvą, ir kurios skatina mūsų ūkį, į tuos argumentus, kuriuos aš dėsčiau dėl saugumo keliuose. Tokiam įstatymui siūlau nepritarti. Kviečiu balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju, kaip visuomet, punktualiam Seimo nariui J. Olekui. Ačiū. Seimo narys E. Masiulis.

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Labai malonu, kai artėjant pusiaunakčiui kas nors pasigenda susisiekimo ministro. Noriu pasakyti, kad, be jokios abejonės, Kelių fondo pinigai lygiai taip pat solidariai, kaip ir kitos įvairios valstybės biudžeto eilutės, patiria tam tikrą netektį, bet tai yra solidarus sprendimas, todėl aš tikrai didelių problemų nedarau.

Noriu pasakyti, ar gerbiamajam J. Olekui ir Seimo nariui V. P. Andriukaičiui yra žinoma, kiek jūsų Vyriausybė liko įsiskolinusi kelių įmonėm? Šiandien įsiskolinimas siekia 450 mln. Lt. Tas įsiskolinimas yra atsiradęs, kolegos, dėl jūsų labai rožinių planų, bet akivaizdžiai matyti, kad tie planai ir pakeltos pajamos yra nevykdomos. Mes galime gražiai atrodyti Lietuvos žmonėms, Lietuvos kelininkams ir sakyti, kad kitų metų Kelių fondo lėšos bent 0,5 mlrd. turėtų būti didesnės, bet lygiai taip pat kitų metų pabaigoje mes jau turėsime ne 450 mln., o 1 mlrd. litų įsiskolinimą Lietuvos kelininkams. Tai prašom pasakyti, ar tokia politika yra padori, ar tokia politika veda prie to, kad piliečiai pasitikėtų savo valstybe? Plius aš, kaip susisiekimo ministras, užtikrinu dėl dabar esančios sąmatos ir dabar galiojančių konkursų, kad galima juos organizuoti taip, kad su esamais pinigais galima būtų padaryti daugiau darbų, skaidriau naudojant šias lėšas, efektyviau jas panaudojant. Kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui. Tikrai manau, bendromis pastangomis mes galėsime užtikrinti, kad kitais metais lėšų ir dėmesio kelių priežiūrai ir pagrindiniams infrastruktūriniams kelių objektams netrūktų.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys B. Pauža. Negalima vietoj. Iš eilės – Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega ministre, iš tikrųjų situacija šiek tiek bus sudėtingesnė, bet jūs esate dar jaunas ir galbūt ne viską žinote, kad kai kurios kitos valstybės eina visiškai kitu keliu – kaip tik stiprindamos infrastruktūros finansavimą tokioje sudėtingoje situacijoje, kartu užtikrindamos infrastruktūros palaikymą ir darbo vietų išlaikymą. Kiek jus prisimenu, jūs buvote labai išradingas kurdamas įvairius epitetus kitiems kolegoms, ypač pozicijai, kai būdavote opozicijoje. Aš tikrai labai bijau, kad jūs tapsite turbūt pirmuoju ministru, kuris iš esmės būsite atsakingas už visos susisiekimo sistemos naikinimą. Nes mažinate akcizą nuo 80 iki 55, tai yra šimtai milijonų litų, atsisakote tam tikros dalies, kuri buvo skirta savivaldybėms, 20 %, ir net nesuprantate, kas yra Žvyrkelių programa. Tai yra kiekvienais metais skirti nuo 80 iki 120 mln. savivaldybėms finansuoti patiems blogiausiems keliams. Jūs šiandien lengva ranka sutinkate su visais kitų koalicijos partnerių siūlymais, tai mes tikrai esame ir būsime labai susirūpinę ateityje jūsų kuruojama sritimi. Tai šitą žinokite.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys J. Dautartas. Prašom. Žodis jums.

J. DAUTARTAS (TS-LKDF). Mielieji bičiuliai, čia kažkas iš kolegų pasakė tokią repliką, kad opozicija nemato, o valdančioji dauguma negirdi. Galbūt čia yra tam tikra tiesa, bet norėčiau pasakyti, kodėl aš kviečiu balsuoti už.

Pirmiausia mes visiškai suprantame, kad visos lengvatos, kurios pradingo ir dėl socialinių projektų, ir dėl PVM lengvatų, ir dėl regioninių kelių, yra skaudžios, bet vis dėlto politinis sprendimas yra toks. Mes turime surinkti bent metams biudžetą. O dėl to, apie ką kalbėjo gerbiamasis Zigmas, tai, gerbiamasis Zigmai, prisipažinkite dėl paprastos priežasties. Aš, kaip Seimo narys, pakankamai su gerbiamuoju V. Puodžiuku kalbėjau pirmaisiais antraisiais metais, o po to jau nusivyliau ir supratau, kad nepakeičiama, regioniniams keliams kaip buvo 20 %, taip ir liko.

Kita vertus, sutikdamas su juo, kad mesdami į infrastruktūrą mes daug ką išgelbėjame, reikia pasakyti tiesą. Keturios firmos, gerbiamasis Zigmai, gerbiamasis Butkevičiau, keturios firmos, aš nesakau, kad ten karteliniai susitarimai, apie 1 mlrd. 200 mln. Lt pasidalija. Kelių kokybės klausimas išlieka, išlieka. Iš tikrųjų mūsų kelių kokybė yra kaip ir gera, bet remonto darbai todėl ir vyksta, manau, ministras yra teisus, kad konkursai turėtų būti skaidresni, tada galima daug ką laimėti. Kviečiu balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkojame. Prašom. Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis susisiekimo ministre, aš labai džiaugiuosi, kad šį kartą jūs dalyvaujate, nes praeitą kartą jūsų pozicijos mums buvo neaiškios. Kaip minėjo kolega J. Dautartas dėl tų įmonių, kurios laimi konkursus, reikėtų būti labai tiksliems. Kelių direkcijos organizuojami konkursai yra audituojami ir labai matomi. Kas kita, kad Lietuvoje yra 5–6 stambios įmonės, kurios dėl pajėgumų, kvalifikacinių standartų ir turimos technikos yra lyderės. Ar imsime „Kauno tiltus“, ar kitas įmones, kurios tikrai yra lyderės ir kurias vargu ar šiandien kas pakeis, nebent jūs atvertumėte vartus ir į mūsų biudžeto pinigus įleistumėte užsienio kompanijas. Tada taip ir sakykite, kad mes norime padaryti taip, kad čia konkuruotų įvairios užsienio firmos, tada būsite teisūs. Kas kita, kad tai yra labai permatoma, kiaurai matoma sistema ir joje dažnai kiti įvairūs konkurentai surengia daug purvinų akcijų, kad sukompromituotų mūsų kelininkus. Mūsų kelių kokybė, kelių priežiūra kur kas geresnė nei Estijos, Latvijos ar Lenkijos ir tai yra didelis pasididžiavimas. Bet, kai aš žiūriu į tai, kiek bus sumažinta Kelių programa, čia kolegos minėjo, tiek buvęs susisiekimo ministras Z. Balčytis, tiek A. Butkevičius, kuris kalbės po manęs, yra tos srities puikūs specialistai ir žinovai, lieka jus visus, kolegos, įspėti, kad šis kelias yra pragaištingas. Visų pirma, tai užtikrintos darbo vietos, užtikrintos pajamos, tai yra galimybė…

PIRMININKAS. Laikas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). …padidinti BVP. Kolegos, pritarti šiam pasiūlymui niekaip negalima.

PIRMININKAS. Ačiū. Kalbės Seimo narys K. Starkevičius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Klausausi kairės pusės ir prisimenu 2004 m. ir tokį garsų vaizdo klipą, kai važiuoja furgonas ir įkrenta į griovį. Ten reklamuojama Darbo partija, kur ji mus veda. Tai iš tikrųjų dabar, kas susiję su keliais, jūs mus visus nuvedėte į griovį. Nejaugi jūs nesuprantate, kodėl mes mažiname tą programą? Pažiūrėkite realiai, kokie keliai buvo asfaltuojami, į kur. Kur gyvena ministras, ten keliai buvo asfaltuojami, ten buvo norima steigti krovinių terminalus. Prisiminkime garsiąsias vilas, kad ir buvusio Prezidento Algirdo Brazausko kaimo sodybą. Ten buvo tiesiamas kelias. Ar tie keliai buvo tiesiami?

Pažiūrėkime, aš ne kartą rašiau raštus, ar jūs patikrinote nors vieną išasfaltuotą dangą po penkerių metų, ar išlaikė tuos penkerius metus? Jūs vėl iš naujo asfaltuodavote. Nesijuokite, pone Butkevičiau, taip buvo. Švaistėme lėšas į kairę, į dešinę, asfaltavome kelius, tais keliais daug mūsų žmonių išvažiavo į Vakarus, nes buvo nefinansuojamos kitos programos. Štai dabar turim, ką turim. Jūs dabar klausiate, kas atsitiko, kodėl mažiname programą? Todėl, kad tas sunkvežimis, mielieji, šiandien įvirto į griovį. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkojame. Tęsiame diskusiją tema „Asfaltuok žodžiui kelią“. Seimo narys A. Butkevičius. Prašau.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Tikriausiai čia daugeliui jau reikia poilsio, nes naktinis darbas rezultatų tikrai jau neduoda, nes kalbame visai ne į temą.

Norėčiau atsakyti savo kolegai, nors aš nemėgstu kritikuoti esamų ministrų, ypač kai pats ėjau tas pareigas. Kolega, jus turbūt jau turėjo informuoti, kad iš tų 450 mln. Lt 300 mln. Lt yra Europos Sąjungos lėšos. Jos niekur nedingsta, bet kažkodėl Finansų ministerija, kiek žinau, kol kas yra pervedusi tik apie 70 mln. Lt. Tos lėšos persikelia į kitus metus ir jokios tragedijos čia nėra. Čia yra gebėjimai, kurie parodo, kad tik viena Susisiekimo ministerija iš 2007–2013 m. finansinės perspektyvos sugebėjo pradėti panaudoti lėšas. Tarp Europos Sąjungos valstybių Lietuva yra antroji, jeigu žiūrėtume pagal transporto sektorių, kelių sektorių – tai pirmoji. Tai yra pavyzdinė šalis, kuri rodoma kitoms Europos Sąjungos šalims.

Gerbiamasis Dautartai, galiu jums pasakyti, kad Kelių direkcija nė vienos bylos dėl konkursų teisme nepralaimėjo. Tai yra pavyzdys, kaip puikiai yra organizuojami konkursai. Nereikia kalbėti apie kokias nors keturias įmones, kurios jau seniai buvo Lietuvoje, dabar, jūsų žiniai, konkursuose dalyvauja 29 įmonės. Aš, kaip buvęs ministras, jus galiu drąsiai užtikrinti, kad tai yra patys skaidriausi konkursai Lietuvoje. Tai rodo teismų bylos, jeigu kas nors skundėsi. Reikėtų tai žinoti.

Dėl kokybės. Jeigu nežinote, yra atskiras Kelių tyrimo institutas. Europos Sąjunga audituoja kiekvieną aktą, norint gauti finansavimą, norint jį pasirašyti, reikia gauti jų parašą. Nežinau, kokia yra pasenusi jūsų informacija.

Ir dar labai trumpai iš esmės. Visos šalys ekonominės krizės laikotarpiu investuoja į infrastruktūrą, kad išsaugotų darbo vietas. Jūs elgiatės atvirkščiai. Artimiausiu metu gresia didelis bankrotas kelių tiesimo ir priežiūros įmonėms ir į gatves išeis per 3 tūkst. darbuotojų. Atvirkščiai, jūs darote krizinę situaciją.

PIRMININKAS. Laikas. Ačiū. Žodis R. Sinkevičiui. Prašom.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tikrai agituoju balsuoti už pateiktą įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jeigu galima, šiek tiek arčiau mikrofono, negirdėti.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Kviečiu balsuoti už įstatymo projektą, kurį pateikė Permainų koalicija. Permainų tikrai reikia, atsinaujinimo reikia, bet permainos būna įvairios. Aš manau, kad balsuodami už šį įstatymą mes prisiminsime tas permainas, palyginsime su buvusiu laikotarpiu ir būsime dėkingi tam praėjusiam laikui, kai tikrai kas nors vyko. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Taigi motyvai keturi už ir keturi prieš pasakyti. Teikiu balsuoti įstatymo projektą Nr. XIP-154(2). Kas už tai, kad būtų priimtas Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3, 5 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, prašom balsuoti.

Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 69, prieš ir susilaikiusių nėra. Užsiregistravo 70. Balsavimas atidedamas.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-203(2) (svarstymas ir priėmimas)

Pereiname prie darbotvarkės 2-9b klausimo, projekto Nr. XIP-203(2). Pranešėjas – V. Bacevičius. Prašom.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pateikti pagrindinio komiteto išvadą dėl įstatymo projekto Nr. XIP-203(2). Ekonomikos komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 4, prieš – 2, susilaikė 1. Teisės departamentas pastabų neturėjo, papildomų komitetų paskirta nebuvo. Kviečiu balsuoti už po svarstymo.

PIRMININKAS. Taip, užsirašęs diskusijoms J.Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas yra šiek tiek susijęs ir su prieš tai svarstytu įstatymu. Jis tokios redakcijos, kaip dabar yra taisoma, buvo priimtas lygiai prieš metus, 2007 m. gruodžio 20 d., ir turėjo labai aiškią perspektyvą, kaip bus finansuojamos savivaldybių žvyrkelių ir savivaldybių vietinės reikšmės gatvių tvarkymo programos nuo 2009 m. sausio 1 d. Tai buvo tikrai logiškas sprendimas, numatantis perspektyvą į priekį ir leidžiantis savivaldybėms planuoti, kaip ir įmonėms, kurios atlieka šiuos darbus, savo perspektyvą. 15… 20 % skyrimas savivaldybių keliams tvarkyti, manau, buvo logiškas ir reikalingas. Todėl šiuo metu siūlomas įstatymo naikinimas, manyčiau, yra neteisingas ir vėlgi sukelia labai panašias pasekmes, apie kurias mes kalbėjom kalbėdami apie Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo mažinimą. Taigi, esant ar prognozuojant, kad gali būti atėjus naujiesiems krikščionims demokratams į valdžią tam tikrų papildomų sunkumų ir Lietuvoje, bandyti stabdyti investicijas į regionus, į savivaldybes, yra klaidingas kelias. Nes, kaip jau mes visi svarstėme, pirmiausia stojant gamybai, stojant investicijoms į infrastruktūrą, nukenčia regioninės įmonės, kurios galbūt turi mažiau apyvartinių lėšų ir silpniau gali atsilaikyti, yra atleidžiami iš darbo žmonės, kuriems sunkiau susirasti darbą tuose regionuose. Todėl atsiranda papildomas poreikis socialinių pašalpų ir kitų išmokų. Todėl siūlyčiau, kad mes, svarstydami šį įstatymą, atkreiptume dėmesį visas išdėstytas ir anksčiau dėstytas mintis dėl būtinybės stiprinti investicijas į infrastruktūrą ir ypač į regioninę infrastruktūrą, ir taip bandytume amortizuoti tuos galimus ekonominius sunkumus, kurie galėtų iškilti, kai mažėtų infrastruktūros gamybos apimtys. Taigi aš iš esmės pasisakau prieš šio įstatymo priėmimą, nes jis kur kas pablogintų finansinius srautus savivaldybėse, nes kentėtų ne tik įmonės, bet ir mokesčiai, kuriuos sumoka tos įmonės savivaldybėse, taip pat negautų pajamų tų įmonių darbuotojai, taip mes susidurtume su papildomais sunkumais. Aš jau taip toli neisiu, ką mes kalbėjom ir apie mūsų moksleivius, jų maitinimą ir kitus dalykus. Todėl kviečiu nepritarti po svarstymo pateiktam įstatymo projektui ir sustabdyti investicijų į regionus mažėjimą. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Toliau tribūnoje – Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, kad būtų gerai įvesti tokią praktiką, kad, tarkim, esamas susisiekimo ministras ir buvę susisiekimo ministrai pasikeistų čia, Seimo salėje, nuomonėmis, argumentais ir pamėgintų vienaip ar kitaip panagrinėti naudodamiesi skaičiais, naudodamiesi finansiniais metų rodikliais, naudodamiesi programos įvykdymo perspektyvomis, ar, tarkime, pasiūlymai mažinti asignavimus šiai programai turi savo stiprybių, silpnybių, kokios grėsmės iškyla ir t. t., kad mes galėtume žvilgtelėti, ar sprendimas ganėtinai motyvuotas. Mano giliu įsitikinimu, Lietuvoje, kadangi mūsų bendrasis vidaus produktas, jo struktūra yra gana gerai žinoma, tai šis bendrojo vidaus produkto sektorius iš viso sudaro be galo didelę dalį, yra lyderis. Ir vargu ar mes suvokiame, kad paliečiame patį nervą mūsų šiandieninės padėties ir kartu sukelsime grandininę reakciją. Kita vertus, suprantama, mano kolega Juozas jau kalbėjo apie tai, kad čia mes kalbame apie regioninius kelius, apie savivaldybių biudžetus ir apie savivaldybių lėšas, ir apie tai, kaip savivaldybės reaguos į tokį geroką sumažinimą.

Savivaldybių asociacija savo nuomonę jau pareiškė – ji nepritaria tokiems žingsniams. Ir tai ne šiaip sau, nes išties, aš šiandien manau, kad kelininkai, kurie klauso diskusijų, už kurių nugarų stovi tūkstančiai darbininkų ir tūkstančiai šeimų, tikrai sunerimę dėl padėties, kuri jų laukia. Taip, jūs teisingai minėjote, kad Europos Sąjungos lėšų skyrimas logiškai dėl procedūrų ir taisyklių tam tikra prasme vėluoja, ir tai kolega A. Butkevičius jau išdėstė. Bet tai sukelia įtampą tų įmonių biudžetuose ir taip pat neabejotinai jos dar jautriau reaguos į situaciją, kai matys, kad Lietuva savo asignavimus mažina. Tai kyla klausimas, ar mes tikrai pasirenkam teisingą makroekonomine prasme žingsnį? Šiuo atveju, jeigu yra krizė, ką gi reikia daryti? Pirma, reikia saugoti kaip bet ką, kaip akies vyzdį, darbo vietas ten, kur jos yra efektyvios, kur jos gali duoti rezultatą, kur jos gali amortizuoti bet kokios krizės pasekmes. Infrastruktūra yra vienas iš tų objektų, kurio iš tikro negalima būtų paliesti. Tai susitarkim, kad mes kalbam apie be galo jautrią šalies ūkio šaką. Kita vertus, suprantama, kad mūsų kelių kokybė regionuose ir taip yra prasta, iš tikro žvyrkelių turim dar be galo daug. Be to, kelkraščių priežiūra, pačių regioninių kelių priežiūra reikalauja didžiulių investicijų, nekalbu apie traumatizmą tuose keliuose. Jis kur kas didesnis nei traumatizmas magistraliniuose keliuose.

Taigi, gerbiamieji kolegos, manau, kad tiek J. Oleko išsakyti argumentai, tiek diskusijos prieš tai dėl susijusių įstatymų reikalautų mūsų išsamesnių debatų dėl šios dalies. Mano giliu įsitikinimu, pasirinktas sprendimas yra blogas. Todėl ir juo labiau kad, dar kartą sakau: nebūtina siekti tokio, kokį procentinį deficito sumažinimo dydį jūs numatote. Ar iš tikro reikia pasiekti iš karto tokį smūginį biudžeto deficito mažinimą, ar galima jį matyti 3–4 metų perspektyvoje balansuojant kitais skaičiais ir dydžiais? Taigi, kolegos, manau, kad tiek Savivaldybių asociacija tam nepritars, tiek nepritars kelininkai, tiek nepritars kelininkų šeimos. Manyčiau, kad negalime šitaip elgtis ten, kur darbo vietų išsaugojimas yra Nr.1. Darbas, darbas ir dar kartą darbas. Tik tas užtikrins atlyginimą. O tas užtikrintų šiek tiek didesnes galimybes turėti ir mažesnę socialinę įtampą, kolegos. Tai yra tikrai svarbu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Taigi diskusijose užsirašę kalbėti kalbėjo, daugiau nėra. Manau, kad bendru sutarimu šiam įstatymo projektui nebus pritarta. Taigi motyvai už ir prieš. Vienintelis straipsnis. Taigi vienas už, vienas prieš. Prieš – Seimo narys J.Olekas. (Balsai salėje) Prašau, Seimo narys J.Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu dar kalbinsit, tai aš kalbėsiu trumpiau, bet jeigu dar turėsiu atsakyti į jūsų replikas, tada galbūt šiek tiek ir užtruks… Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Pone Antanai, žodis suteiktas Seimo nariui J. Olekui. Prašau, jūsų laikas tik dabar prasidėjo. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, daug neužtruksiu, gerbdamas jus ir matydamas jūsų psichologinę ir psichinę būseną, kad net už galvos imasi ir kažką rodo aplink kokias vietas…

Mielieji kolegos, aš noriu iš esmės pasakyti. Labai kviečiu įsiklausyti į šiuos žodžius. Mes dabar kalbame apie investicijas, kurios gali pasiekti savivaldybes jų keliams, žvyrkeliams ir mažųjų miestelių gatvėms sutvarkyti. Mes buvome pasiūlę ir savivaldybės planavo, kad jos galės pagerinti kelių būklę. Tai buvo ilgalaikė programa, kuri truko beveik penkerius metus. 2009 m. taip pat buvo suplanuotos lėšos ir aiškiai paskirta, kiek jų bus nuo numatytos programos atskaičiuota. Todėl žmonės iš mūsų tikisi, kad gaus tuos pinigus, kad gerės kelių būklė, kad jie turės darbo, kad bus mokami ir savivaldybių mokesčiai į biudžetą, taip užsisuks visas finansinis mechanizmas. Šiuo pasiūlymu, kuris dabar teikiamas kaip šio įstatymo pataisa, mes tą perspektyvą ir tą pasirengimą nubrauksime. Todėl tikėtis nebegalime, kad po to nebus krizės ar nebus sunkumų. Mes turime apsispręsti ir leisti finansiniam ir ekonominiam mechanizmui judėti, ir kartu sudaryti galimybę, kad žmonės turėtų darbo ir kad gražėtų mūsų keliai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar turėjote 20 sekundžių. Dabar motyvai už. Seimo narys V. Bacevičius. Prašom.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dar labiau negu J. Olekas raginu jus įsiklausyti, ką mes svarstome dabar. Mes svarstome įstatymo projektą, kuriuo siūloma pripažinti netekusia galios vieną įstatymo pataisą, kurioje buvo (…) speciali lėšų dalis, t. y. 15 % žvyrkeliams. Daugiau mes nieko nesvarstome. Mes dabar nesvarstome nei dalies akcizų pervedimo į Kelių fondą, nei nieko daugiau. Be abejo, mes komitete taip pat svarstėme ir su mielu noru norėtume palikti privalomą 15 % pervedimą žvyrkeliams asfaltuoti, bet tai neįmanoma. Ar jūs girdite, kad 450 mln. yra dabartinis susidaręs įsiskolinimas kelių tiesimo įmonėms, kad dabartinė – naujoji Vyriausybė privalės įsiskolinimą padengti? Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas. Jeigu būtų paliktas galioti tas 15 % žvyrkeliams asfaltuoti, tai reikštų, kad mes nesugebėtume finansuoti arba skirti kofinansavimo europiniams projektams ir mes prarasime europinių lėšų skyrimą. Tai būtų labai negeras precedentas ir daug didesnė žala mūsų kelininkams ir mūsų ūkiui. Taigi aš raginu atsakingai balsuoti už šį įstatymo projektą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Išgirdome nuomones už ir prieš. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-203(2) būtų pritarta po svarstymo, prašom balsuoti.

Balsavo 84 Seimo nariai: už – 62, prieš – 19, susilaikė 3. Pritarta po svarstymo.

Siūlau taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalime. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui, kad būtų taikoma ypatingos skubos tvarka?

Balsavo 83 Seimo nariai: už – 60, prieš – 21, susilaikė 2. Ypatingai skubai pritarta.

Pradedame įstatymo projekto Nr. XIP-203(2) priėmimą. Vienas straipsnis. Taigi dėl jo ir kartu dėl viso motyvai, 4 kalba už ir 4 – prieš. Prašom. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Kolegos, aš siūlau balsuoti prieš. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar yra laiko. Dabar žodis Seimo nariui V. Bacevičiui.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiam projektui nėra gauta jokių pasiūlymų iš iniciatyvos teisę turinčių subjektų, taigi raginu balsuoti už. Dėkoju.

PIRMININKAS. Seimo narys V. P. Andriukaitis – prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, diskusijoje kolegos V. Bacevičiaus išsakytas argumentas, kad mes negausime kofinansavimo ir nepanaudosime europinių lėšų, ne visai pagrįstas. Šiuo atveju dar reikėtų gerai šią temą išplėtoti. Kita vertus, kaip minėjome, tų įsiskolinimų struktūra akivaizdžiai rodo, kad 300 mln. ateis, tai nėra įsiskolinimas, apie kurį jūs kalbate. Taigi, kaip minėjau, mažinimas Žvyrkelių programai yra didelis smūgis savivaldybėms ir regionų gyventojams, todėl pritrati niekaip negalima. Balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis Seimo nariui K. Daukšiui. Už.

K. DAUKŠYS (DPF). Gal reikėtų vieną kartą išsiaiškinti? Aš pritarčiau ministrui E. Masiuliui, jeigu jis ateitų ir pasakytų, sumažinsiu 1 kv. m asfalto dangos savikainą 30 % arba žvyrkelio asfaltavimo – 50 %, tada užtektų pinigų ir būtų galima labai rimtai šnekėti. Jeigu dabar mechaniškai nupjauname, tai valdančioji dauguma balsuos už, o mes pagalvosime, ką daryti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A. Butkevičius – prieš. Prašom. A. Butkevičiaus nėra. R. Sinkevičius – prieš. Prašom.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą, aš tų motyvų, kuriuos išdėstė Ekonomikos komiteto vardu gerbiamasis Seimo narys ponas V. Bacevičius, nekartosiu. Mes svarstėme ir pono J, Razmos pataisą. Jis siūlė Žvyrkelių finansavimo programai skirti ne 15 %, ne 20 %, o 25 % viso fondo lėšų. Komitete buvo iš esmės pritarta J. Razmos pataisai, taigi siūlau tą padaryti šiuo metu ir už pateiktą įstatymo projektą nebalsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi už kalbėjo vienas V. Bacevičius ir iš esmės keturi su K. Daukšiu – prieš, užsirašiusių daugiau… Taip. J. Razma. Prašom už.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kolega V. Sinkevičius šiek tiek netiksliai pateikė ir mano buvusią pataisą. Aš nieko nesiūliau dėl žvyrkelių procentų, tik siūliau fiksuoti didesnę Kelių priežiūros ir plėtros programos dalį vietiniams keliams ir gatvėms. Manau, tų visų procentų tikrai nebūtina apskritai nurodyti. Gal be reikalo mes ir tuos 20 % esame įrašę? Šiaip tai yra Vyriausybės atsakomybė, kai tvirtinamas Kelių programos detalusis išdėstymas. Tada Vyriausybė turi jautriai ir racionaliai atsižvelgti į visus poreikius, tiek matydama ir vietinius kelius, ir nesutvarkytas miestelių gatves, tiek neleisdama nuskursti ir magistraliniams keliams. Man atrodo, reikia baigti čia lenktyniauti dėl tų procentų. Kol kas reikia tvirtinti tą projektą, koks jis siūlomas, o ateity reikėtų pagalvoti, ar tą 20 % būtina laikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi 4 kalbėjo prieš, 2 – už, o daugiau nėra, teikiu Seimui balsuoti įstatymo projektą Nr. XIP-203(2). Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas?

Užsiregistravo 61 Seimo narys, taigi balsavimas dėl šio įstatymo projekto atidedamas.

Balsavimai dėl darbotvarkės 2-9a ir 2-9b klausimų priėmimo atidėti.

Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo narių pareiškimai. Ar tokių būtų? Kolegos, dėkoju. Prašom registruotis. Minutėlę! (Balsai salėje) Dėkoju.

Užsiregistravo 78 Seimo nariai. Gruodžio 22 d. popietinį posėdį skelbiu baigtą. Ačiū.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.