Dvidešimt pirmasis (21) nenumatytas posėdis
2008 m. gruodžio 20 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotojai V. BALTRAITIENĖ ir Č. V. STANKEVIČIUS

Seimo valdybos patvirtinta 2008 m. gruodžio 20 d. (šeštadienio) nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Labas rytas. Pradedam nenumatytą posėdį. Skelbiu pradžią. Jums yra išdalyta valdybos patvirtinta šios dienos darbotvarkė. Norim pirmiausia registruotis. Gerai, pradedam nuo registracijos. Prašom.

Kol kas užsiregistravo 45 Seimo nariai, bet manau, kad greitai mūsų pagausės. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti šios dienos darbotvarkę? Galima, taip? Nėra prieštaraujančių.

Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo projektas Nr. XIP-170(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

Pradėkime nuo 1-2a klausimo – Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo projekto Nr. XIP-170(2). Pranešėjas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys A. Zuokas. Prašom į tribūną.

A. ZUOKAS (LCSF). Labą rytą, gerbiamieji Seimo nariai, posėdžio pirmininke. Esu įgaliotas pateikti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimą. Šis komitetas, kaip žinote, buvo pagrindinis nagrinėjant pateiktą Ūkio ministerijos ir Vyriausybės parengtą Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo projektą. Projektas užregistruotas, kad jums būtų lengviau rasti, Nr. XIP-170.

Taigi komiteto nuomonė yra pritarti minėtam įstatymo projektui. Jokių alternatyvių įstatymų projektų nėra gauta. Teisės departamentas pateikė teigiamą išvadą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad projekto įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus, dėl abejonių dėl pagrįstumo. Komitetas šią pastabą įvertino. Balsuojant 6 balsavo už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Todėl kviečiu Seimo narius taip pat pritarti minėtam įstatymo projektui.

O dėl išlaidų ir lėšų poreikio komiteto nariai nemažai diskutavo tarpusavyje, ir bet kuriuo atveju turėsime kontroliuoti, kad tie pažadai, kurie buvo išsakyti tribūnoje pateikiant šį įstatymo projektą, kad nebus viršyta ir nebus pareikalauta jokių papildomų biudžeto lėšų, ateityje bus pateikta faktiškai… Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Diskusijose užsirašė kalbėti 6 Seimo nariai. Į tribūną kviečiu P. Gražulį. 5 minutės.

P. GRAŽULIS (TTF). Labą rytą, gerbiamieji Seimo nariai. Vis gąsdinam tautą, kad yra krizė, ir žmonės kalba, kad ne krizė, o krachas po premjero kalbų mūsų valstybėje, bet jeigu šiandien mes svarstom ir steigiam naujas institucijas, tai iš tikro nei krizė, nei krachas. Gyvenam prabangiai, nežinom, kur dėti pinigus.

Mūsų Vyriausybės programoje numatyta įsteigti vieną naują ministeriją, vieną ministeriją iškelti ir vieną ministeriją bei vieną departamentą dar Klaipėdoje įsteigti. Tai kiek tam reikės lėšų? Aš manau, tai yra pinigų švaistymas. Dažnai premjeras A. Kubilius apeliuoja į kaimynines valstybes, į Prancūziją, minėjo, Latvijoje buvo susitikęs su Latvijos valstybės vadovybe. Ten naikina, vietoj 18 ministerijų palieka 11 ministerijų. O čia mes atvirkščiai – steigiam naujas ministerijas. Kas atrodo racionalu ir reikėtų atkreipti dėmesį bei remtis ta patirtimi, tai to nematoma. O kur jau tikrai reikėtų atvirkščiai, galbūt pasimokyti iš klaidų, tos klaidos kartojamos. Aš vis dėlto nelabai suprantu šią poziciją ir niekaip negalėčiau pritarti.

Pažiūrėkim dabar į Prancūziją. Prancūzijos Prezidentas siūlo sumažinti biurokratų iki 30 %. Lenkijoje atleidžiama apie 70 tūkst. valstybės tarnautojų. O mes apie tai savo programoje nekalbame. Perskaičiau programos vien tik tris puslapius ir net išsigandau – suskaičiavau steigiamų 12 įvairiausių naujų institucijų: biurų, biurelių įvairiausių. Tai kur čia tas badmetis? Kur čia ta krizė?

Man atrodo, krizė tik eiliniams Lietuvos žmonėms, pensininkams, vaikų sąskaita taupoma, kad daugiau įsteigtų biurokratų. Taip pat atimami patentai, žmonės liks be darbo, be duonos. Tai štai dabartinė Vyriausybė tokiu keliu eina.

Aš nesakau, kai kuriems projektams tikrai reikia pritarti, galima pritarti, jie yra logiški – akcizų didinimas alkoholiui, tabakui ar panašiai. Tai visi supranta ir visi galbūt sveikintų. Bet šiandien kas jus gali suprasti? Kas jus gali palaikyti, kai jūs steigiate naują ministeriją? Aš manau, tai nedera su sveiku protu. Ir aš siūlyčiau tikrai nepritarti, bent šiuo badmečiu, naujos ministerijos steigimui. Tuo labiau ką veiks ši ministerija, kai jūs visą energetinę sistemą atidavėte „Leo LT“? Visa Lietuvos energetika priklauso jiems. Ir kam ta ministerija? Kad administruotų visą šį ūkį iš valstybės biudžeto lėšų? Ar ne taip? Jie pinigus gaus, jie pelnus gaus, o valstybė administruos. Štai koks yra biznis, štai kokiu keliu mes einame. Ar ne taip bus? Užuot pasiūlę šiandien įstatymo projektą naikinti Atominės elektrinės įstatymą, laikyti jį negaliojančiu ir užsiimti reorganizacija, kad visas šitas energetinis ūkis pereitų valstybei, jūs apie „Leo LT“ (lyg vandens į burną prisisėmę būtumėt) bijot žodį ištarti. A. Kubilius pirma aplankė Prezidentą, kai buvo paskirtas premjeru, o antras žingsnis buvo pas „Leo LT“, ten susitiko, ten patepimo palaukė. Va šitaip. Man atrodo, jūs visiškai (…) į oligarchus, jiems tarnaujat, jiems pataikaujat, ir šitoks kelias tikrai nepriimtinas, ir ypač krikščionims demokratams prieš Kalėdas šitaip elgtis nepadoru.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauti kviečiamas J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje atskiros Energetikos ministerijos nėra. Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, kaip mane informavo, Energetikos ministerijos nėra. Atskiros Energetikos ministerijos yra Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Iš tikrųjų Rusijoje yra labai didelis energetikos kompleksas – logiška. Jungtinės Amerikos Valstijos – galinga valstybė su labai dideliu energetiniu ūkiu – irgi logiška. Visur, beveik visur Ūkio ministerija kartu yra ir Energetikos ministerija, nes, noriu pabrėžti, rinkos ekonomikoje Ūkio ministerija, atskirta nuo energetikos, beveik neturės ką veikti, nes ūkis yra reguliuojamas per mokesčius, per mokesčių sistemą iš esmės yra reguliuojamas ūkis, per konkurencijos įtvirtinimą, yra Konkurencijos tarnyba. Ką jūsų Ūkio ministerija veiks atėmus iš jos Energetikos departamentą, sunku suvokti.

Svarbiausia, kad dabar naują koalicinę sąjungą sudaro du liberalų stambūs blokai ir Tautos prisikėlimo blokas, kurie beveik visi sakė, kad nereikia didinti biurokratijos. Ir staiga neaišku kokiais tikslais steigiama Energetikos ministerija skaldant Ūkio ministeriją, kuri tvarkėsi iki šiol, blogai, gerai, tvarkėsi, ir buvo didesnės funkcijos, nes nebuvo iš tikrųjų, kaip P. Gražulis sakė, „Leo LT“. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia paskaitykite naują Atominės elektrinės įstatymą ir pamatysite, kad tiltų statyba tarp Švedijos ir Lenkijos jiems pavesta, naujos atominės elektrinės jiems pavesta, kainas kontroliuoja komisija, tai ką ši ministerija veiks? Dėl išlaidų sakote, kad biudžeto lėšų daugiau nereikės, tai atleiskite, visiškai nemokate skaičiuoti. Kaip jūs valdysite valstybę, jeigu jūs visiškai skaičiuoti nemokate? Vis tiek jau bus du ministrai, tiek pat sekretorių bus, taip pat aparatai bus. (Balsai salėje) Kaip jūs skaičiuojate, kad nebus papildomų biudžeto lėšų? Dieve mano, kaip jūs valdysite iki 2009 m. liepos mėn. valstybę, niekaip nesuprantu, jeigu jūs dabar steigiate ministeriją ir sakote, kad lėšų nereikės?

Todėl išvardijau, visos funkcijos yra paskirstytos. Jeigu ir naikintų, kaip P. Gražulis sako, „Leo LT“, vis tiek nebūtų ką veikti, nes tada „Lietuvos energija“ perimtų daug funkcijų, o reguliavimo funkcijos yra Kainų ir energetikos komisijai… nereguliavimo funkcijos energetikos. Atominę uždarome, naujos greičiausiai nebus. Gerbiamieji kolegos, atleiskite, pagalvokite, o kodėl nepaprastą sprendimą… jeigu mes norime akcentuoti energetikos svarbą, nepavadinti tos pačios ministerijos Energetikos ir ūkio ministerija, tada tam tikra logika yra. Darome akcentą, nes šiandien ūkis yra daugmaž sureguliuotas, o štai energetikos svarbu… važinėja ministras, pristato, kaip jums atrodo, energetikos ir ūkio ministru. Pagal šį principą, gerbiamieji liberalai, labai keista, kai einate į rinkimus, jūs prieš biurokratizmo mažinimą. Kai ateinate, paskui ateina šleifas norinčių valdyti, nes biznio daryti nemoka. Ten prisisiurbei ir gali bent ketverius metus, jeigu protingai valdai, kaip darydavo socialdemokratai, valdyti. Dabar nesuprantu jūsų, jūs persivardykite – ne liberalai ir ne Tautos prisikėlimo…

Jeigu jau laikas, baigiu, nors dėl kitų galiu pasakyti. Mano pasiūlymas – Vilniuje steigti dvi savivaldybes: Neries kairiojo kranto ir dešiniojo kranto, irgi būtų tam tikra logika.

PIRMININKĖ. Ačiū. B.Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, štai taupioji naujoji valdančioji dauguma parodo, kaip ji taupo lėšas. Šiandien sukviesti Seimo nariai, jų padėjėjai, taip pat Seimo aparatas šeštadienį, ne darbo dieną. Paskaičiuokime, kiek tai valstybei kainuoja. Aš tikrai patikrinsiu, ar už papildomą darbo dieną Seimo darbuotojams bus sumokėti viršvalandžių ir papildomas atlyginimas? Štai taip yra taupoma.

Tikroji Energetikos ministerijos steigimo priežastis yra duoti savo draugeliams vietas, ir nieko daugiau. Mes turime pasitvirtinę Nacionalinę energetikos strategiją. Viskas ten yra. Aš žiūrėjau į antikrizinę programą: ar yra ten žalioji energetika? ar yra ten anglies dvideginio taupymas? Nieko nėra. Vykdyme energetikos strategiją, ir to tikrai pakaks.

Aš pritariu, kad reikia suaktyvinti energetikos srities veiklą, bet reikia stiprinti Užsienio reikalų ministerijos departamentus, nes reikia tartis su švedais, reikia tartis su latviais dėl jungčių, dėl naujosios atominės elektrinės statybos. Ar jūs išmėtysite visus žmones, kurie buvo didieji ir gerieji specialistai, ir priimsite savus? Aš suprantu, vėl reikia kalbėti apie šiukšlėmis kūrenamas elektrines, bet kai kurie iš šios pusės stabdė šitų projektų vykdymą. Aš suprantu, kad galbūt reikia perkelti (…) elektrinę iš Elektrėnų į Vilnių, į Kauną, nes gaminsime ir elektros energiją, ir šilumą. Galbūt? Bet visa tai pajėgia daryti esanti ministerija.

Mielieji kolegos, na, protu nesuvokiama, kodėl šitaip daroma, kodėl šitaip elgiamasi. Paprasčiausiai, jeigu nesteigtume šitos ministerijos, tikrai užtektų lėšų ir vaiko pinigams, ir pradinukams maitinti. Dabar viena deklaruojama, o kita daroma. Gėda! Nepritariu šios ministerijos steigimui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Į tribūną kviečiamas K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Laba diena visiems. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiandien iš tų keturių dienų pirma, kai galime pasidžiaugti – aplenkėme Latviją pagal ministerijų skaičių. Būsime labai toli pažengę į priekį. Kaip aš matau, konservatoriai, skirdami ūkio ministrą, jauną ir gabų žmogų, kiek spėjau suprasti, vis dėlto nepasitiki jo galimybėms sureguliuoti energetiką. Reikia dar vieno žmogaus, dar vienos ministerijos, ir, sako, tam nereikės pinigų. Visa tai yra aiškus melas. Pirmiausia ir dabartinė Ūkio ministerija su dabartiniu ministru gali ramiai tuos uždavinius sutvarkyti. Antras dalykas, nė vienos ministerijos steigimas dar nebuvo toks, kad apsieitų be pinigų. Vien tik išeitinės kompensacijos, kurias turėsite išmokėti, arba tų permainų laikotarpiu, kurį turėsite išgyventi, duodami du arba keturis mėnesius žmonėms įspėjimus apie išėjimą iš darbo, sudarys nemažai laiko ir nemažą sumą. Toliau. Skraidymas dviejų ministrų į Briuselį, į tuos pačius Ministrų Tarybos posėdžius, dviem ministram sekretorės, dviem ministram mašinos, padėjėjai dviejų ministrų, aš suprantu, kad šis uždavinys yra padidinti konservatorius aptarnaujančio personalo skaičių.

Gerbiamieji, čia dar nepaskutinis dalykas, dar mes bandysime, kiek žinau, ir pervardyti ministeriją, t. y. Socialinių reikalų ir darbo ministerija bus Šeimos ir darbo. Ką darysime, jeigu gerbiamasis R. J. Dagys nesusitvarkys su šeima? Bandysime dar kurią nors ministeriją naikinti. Visa tai kainuoja, vien tik blankų perspausdinimas. Štai suskaičiuokite, kiek jums kiekvienam asmeniškai kainuotų paso pakeitimas laiko ir pinigų. Įsivaizduokite, kad prie tos kiekvienos ministerijos yra aibė funkcijų kitų kažkokių organizacijų, departamentų ir kitų. Jiems tik blankus reikės perspausdinti, o kiek tai kainuos pinigų.

Aš manau, jeigu vakar, užvakar buvo galima su konservatoriais ginčytis idėjų lygmeniu, reikia to įstatymo ar nereikia, tai šiandien mes galime aiškiai pasakyti, kad vaikai nepietaus mokyklose ne dėl to, kad valstybė neturi pinigų, o dėl to, kad dėdei A. Sekmokui apmokėtų skrydžius į Briuselį. Vaikai negaus vaiko pinigų ne dėl to, kad valstybė neturi pinigų, o dėl to, kad naujai Energetikos ministerijai reikės poros naujų viceministrų. Štai šie pinigai bus šitiems dalykams.

Todėl klausiu konservatorių, kurie dar nepakvaišo per šias keturias dienas. Ar jūs tikrai norite tokių dalykų? Ar jūs tikrai manote, kad paskyrus naują ministrą pagerės kažkurios dalies funkcijų vykdymas? Ar jūs manote, kad jeigu pavadinsite save kitu vardu, kaip tie Australijos aborigenai, kurie vadinasi kitais vardais, kad jų niekas nepažintų, jeigu jūs manote, kad pavadinsite kitu vardu tą ministeriją, ji kitaip dirbs? Juokas. Todėl prašau jūsų nedaryti nesąmonių. Nes dabar ir ne laikas. Jeigu galite susivaldyti dėl savo tų naujovių darymo, tai susivaldykite šiandien. Linkiu jums protingo šeštadienio, turėdamas omeny, kad mes jau keturias dienas vargstame čia su visokiomis nesąmonėmis. Bent šiandien to nedarykime.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prie mikrofono kviečiamas R. Sinkevičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, kiek teko dalyvauti pastaruoju metu įvairiose konferencijose tarptautiniu lygmeniu – tiek Rytų kryptimi, tiek Vakarų, artimiausią mūsų gyvenimo etapą ir perspektyvą labai daug lems energetikos klausimai. Ne išimtis šiame kontekste yra ir Lietuva. Energetiką aš turiu plačiąja prasme, ne tik elektros energiją, bet ir gamtinių dujų tiekimą, naftos tiekimą, šilumos ir šildymo reikalus, todėl šie klausimai iš tikrųjų įgauna labai rimtą strateginę reikšmę mūsų valstybės vystymesi, mūsų žmonių gyvenime.

Žiūrėdamas į Lietuvos situaciją, matau, kad iš tikrųjų energetikoje yra kas veikti. Ir atominės elektrinės uždarymas, jungtys su Europos Sąjunga, galimos jungtys su Rytais, suskystintų dujų terminalo statyba kaip alternatyva gamtinių dujų tiekimui iš vieno vamzdžio, atsinaujinančių energetikos šaltinių vystymas panaudojant vandens, vėjo, bioenergiją, geoterminę, fotoenergiją ir visus kitus dalykus. Taigi ši kuravimo sritis yra ypatinga, ji reikalauja ypatingo dėmesio ir ypatingų kvalifikuotų sprendimų. Ar reikia naujos ministerijos? Mano supratimu, vargu ar reikėtų stengtis įkurti dar vieną ministeriją, kai egzistuojanti Ūkio ministerija galėtų šias funkcijas atlikti, galbūt ją praplėsti.

Ar reikia Lietuvoje likusios ministerijos dalies, sukūrus Energetikos ministeriją, kaip investicijų ir inovacijų, ar jūs tikitės, kad šiuo sunkmečio laikotarpiu tikrai užplūs mus užsienio investicijos arba vietinis verslas turės pinigų investuoti? Man atrodo, kad šita veiklos sritis dabartiniame etape bus gerokai nuskriausta ir gerokai silpnesnė. Pagaliau naujos ministerijos sukūrimas bus susietas su mūsų tarptautinių sutarčių koregavimais, su Europos Sąjungos pinigų panaudojimu ir tų sutarčių bent jau peržiūrėjimu ir koregavimu nors dėl pavadinimų. Energetikos ministerijos sukūrimas pareikalaus lėšų, apie tai šiandien nenorima kalbėti. Deja, gyvenimas yra toks, kad be pinigų atskiro padalinio niekada nebuvo sukurta ir mes tokios patirties neturime.

Taigi darau išvadą, kad egzistuojanti Ūkio ministerija galėtų būti pervadinta, galėtų išlikti tuo pačiu pavadinimu, galėtų būti sustiprinta reikiamais padaliniais ir specialistais ir visiškai atitiktų nūdienos ir perspektyvos energetikos klausimų sprendimų reikalavimus.

Antra išvada, kad nauja įkuriama ministerija reikalinga kaip vakantinis postas, aukštas postas valdančiajai daugumai sustiprinti. Ar ne per daug didelę kainą mes už valdančiąją daugumą mokam?

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš pirmą kadenciją Seime, bet man labai keista, kaip yra steigiamos ministerijos. Teko nemažai darbuotis versle. Pristatant elementarų projektą reikalingas verslo planas, reikalingas ilgas svarstymas ir tik po ilgų diskusijų būna sprendimas vykdyti tą projektą ar nevykdyti. Šiuo atveju aš esu tiesiog, na, nežinau, kaip žodžiais nusakyti būseną, kai ministerija yra įsteigiama tiesiog dėl vieno politiko idėjos ar minties… Aš nežinau, šovus į galvą minčiai pasakyti, kad steigiam ministeriją ir nepateikti jokio plano, jokio strateginio plano, jokio veiklos plano.

Iš tiesų kolegų pasakyti žodžiai yra teisingi, tai paprasčiausiai ne kas kita kaip papildomų darbo vietų įkūrimas savo partiečių ar bičiulių naudai, kad būtų sustiprintos pozicijos ir panašiai. Iš tiesų kai pradėjau žiūrėti kitus įstatymus, kurie susiję su Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo projektu, ten niekas nesikeičia, ten visi įstatymai yra tiktai žodžių „Ūkio ministerija“ pakeitimas į „Energetikos ministeriją“. Aš iš tiesų apsidžiaugiau, maniau, kad reikės kalbėti, nes yra tokie susiję įstatymai kaip Šilumos ūkio įstatymas, kaip Branduolinės energijos įstatymas ir kiti, tačiau atidžiau peržiūrėjęs tuos įstatymus pamačiau tik viena – tik žodžių „Ūkio ministerija“ pakeitimą į „Energetikos ministeriją“.

Iš tiesų, jeigu būtų svarstomi tokie svarbūs klausimai, kuriuos kelia savivaldybės ir susiduria su šių dienų problemomis, aš tada suprantu, kad gal tai būtų aktualu, gal tai būtų reikalinga, nes kurdami naują ministeriją mes spręstume nemažai problemų. Šiuo atveju aš matau tik viena – papildomų darbų vietų, papildomos naštos mokesčių mokėtojams sukūrimą. Turbūt pats keisčiausias dalykas, nuo ko aš pradėjau, kad nėra jokio apskaičiavimo, nėra pasakyta, kiek reikės lėšų, kokį tai duos efektą. Jeigu mes padarysime iš vienos ministerijos dvi, tai jūs patys puikiai suprantate, kad tai tiktai papildomos išlaidos, o tai, kad Ūkio ministerijoje buvo departamentas, kuris rūpinosi Lietuvos energetikos ūkiu, aš manau, tai buvo teisinga, nes Lietuvos energetika viena iš Lietuvos ūkio funkcijų. Taigi nepritariu tam, kad būtų steigiama dar viena ministerija ir kad būtų dubliuojamos funkcijos tiktai dėl to, kad kažkam reikia etatų, kažkam reikia darbo vietų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mūsų diskusijas baigs Ministras Pirmininkas A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, būčiau nėjęs į šią tribūną, jeigu nebūčiau išgirdęs to, ką dabar išgirdau ir kuo esu ypač nustebintas. Ypač buvusio ūkio ministro K. Daukšio kalba, kuri, nežinau, ar dėl to, kad reikia dirbti šeštadienį, ar dėl to, kad paliečiami ypač skaudūs dalykai, mane tikrai nustebino ir net pašiurpino savo žodžiais. Kyla klausimas, kodėl štai dėl šio klausimo, dėl šio mūsų siūlymo, dėl to, kas yra įrašyta į Vyriausybės programą, taip yra susinervinusi opozicija. Aš nė vienu klausimu negirdėjau per šias dienas tikrai sudėtingų diskusijų dėl mokesčių, dėl lengvatų atsisakymo, aš negirdėjau tokių emocingų kalbų, kokias girdėjau dabar. Iš tikrųjų klausimas paprastas, dėl ko taip susinervinusi yra opozicija, kodėl taip gina tai, kas yra dabar ir kokius interesus paliečiam štai šiuo sprendimu kurti atskirą Energetikos ministeriją.

Gerbiamasis Juliau, esate neteisus, aš suprantu, kad gal ir nelabai naudojatės internetu, aš, atėjęs į salę ir išgirdęs jūsų pareiškimą, kad, girdi, niekur pasaulyje nėra energetikos ministerijų, tai noriu jums paskaityti arba galite prieiti prie manęs, parodysiu jums ką tik iš „Google“ ištrauktą informaciją. Danijos vyriausybės sudėtis, nevardysiu visų ministerijų, kurių yra 18 ar 19, bet įvardysiu dvi ministerijas – Ekonomikos ir verslo ir Energetikos ir klimato. Dvi atskiros ministerijos. Atskira yra ir Aplinkos apsaugos ministerija. Taigi, gerbiamieji kolegos, kai kalbate, kalbėkite tiesą, o jeigu reikia ginti kokius nors interesus, kurie iki šiol Lietuvoje labai sėkmingai veikė būtent tokioje institucinėje santvarkoje, kokia yra dabar, tai tą tiesą reikia ir sakyti.

Iš tikrųjų, kaip buvo iki šiol ir kodėl taip yra susinervinusi opozicija. Iki šiol buvo paprastai ir aiškiai – energetikai valdė valstybę, o ne valstybė valdė energetiką. Štai ir ateina pokyčių metas, esminių permainų metas. (Plojimai) Aš džiaugiuosi, kad mano šiai tezei pritarė ir K. Daukšys. Taigi ateina laikas, kai valstybė turi susigrąžinti teisę valdyti energetiką. Teisę, pareigą ir atsakomybę. Ir dėl to nereikia nervintis.

Noriu pasakyti, gerbiamasis P. Gražuli, kad skirtingai nuo jūsų tai, ką žadame rinkimų metu, mes ir įgyvendiname. Paskaitykite mūsų programą, kurioje buvo labai aiškiai pasakyta, kad, deja, Lietuvoje susiduriame su didelėm problemom, nes yra labai daug svarbių sričių, pradedant nuo energetikos ir baigiant šeimos politika, kur valstybė neturi tinkamai sutvarkytų institucijų, todėl labai dažnai arba nesugeba pasiekti to, ką užsibrėžia, pavyzdžiui, šeimos politika, arba nesugeba ginti visuomenės ir valstybės interesų prieš galingus monopolistinius energetikų interesus. Todėl valstybės pareiga – ginti visuomenės ir valstybės interesus ir tam reikia turėti tinkamus instrumentus.

Šiandien mes siūlome imtis ir kurti tokį instrumentą. Iš tikrųjų instrumentas yra labai svarbus. Turiu pasakyti, kad svarbus tam, kad ištaisytume tas strategines klaidas, kurių ankstesnės Vyriausybės yra pakankamai daug padariusios. Užteko vien tik jau pačios idėjos, kad kursime Energetikos ministeriją, užteko žmonių, kurie labai aiškiai pamatė, kiek galima pasiekti kuriant tokią ministeriją ir atskiriant labai aiškiai energetiką ir kitus verslo reikalus, tuo būdu sudarant galimybę inovacijoms ir investicijoms turėti savo instituciją ir joje taip pat tinkamai veikti, tvarkytis ir pasiekti valstybės tikslų, užteko tik energingiau pradėti ginti visuomenės ir valstybės interesus, ir mes jau matome visas galimybes, skirtingai negu ankstesnė Vyriausybė, šituo sunkmečiu neleisti didinti elektros tarifų tiek, kiek ankstesnė Vyriausybė, valdydama 62 % „Leo LT“ kompanijos, buvo sutikusi, kad galima didinti net 7 centais. Mes manome, kad užteks ne daugiau kaip 3 centais.

Ir daug kitų dalykų mes pasieksime, nes iš tikrųjų valstybė, įgydama tokį instrumentą, turės galimybių kur kas greičiau ir efektyviau siekti tų strateginių tikslų, kurių iki šiol nepavyko pasiekti, turiu omeny ir energetinių tiltų statybą, ir atominės elektrinės statybą, taip pat ginti visuomenės interesus dėl kainų politikos, dėl to, kad monopolistai nediktuotų valstybei, kaip turime vieną ar kitą problemą spręsti, o kad valstybė diktuotų ir kontroliuotų energetiką. Taigi šituos dalykus, turėdami tokią instituciją, mes galėsime pasiekti kur kas efektyviau.

Baigdamas noriu pasakyti, kad nereikia opozicijai nervintis, permainos ateina, permainos reikalingos. Jeigu atidžiau skaitytumėte, jeigu skaitytumėte tai, kas yra parašyta biudžeto projekte, tai pamatytumėte, kad dabartinės Ūkio ministerijos biudžetinės sąnaudos yra mažinamos taip, kaip ir visų kitų institucijų, – 12 % darbo užmokesčio fondas, 15 % kitos išlaidos. Tai sumažinus atskiriama Energetikos ministerija, ir tam nėra išnaudojama nė vieno papildomo cento. Mes taip dirbame ir tai pasieksime. Labai ačiū. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turiu Ministrui Pirmininkui pasakyti, kad mes nesinerviname, bet juokiamės. Ir juokiamės iš tų nesąmonių, kurias jūs pateikėte šiandien Seime. Paskaitykite C punktą, kur surašytos ministerijos funkcijos, ir galėsime dar garsiau pasijuokti. Premjere, kai žmogus nesugeba vadovauti įmonei, jis eina vadovauti cechui, kai nesugeba vadovauti cechui, dirba su karučiu. Bet negirdėjau pasaulyje, kad būtų karučio direktorius. Aš lygiai taip pat nesuprantu, kaip gali garvežio mašinistas tapti ministru?

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Aš dėl vedimo tvarkos. Pirmiausia premjeras nebuvo užsirašęs, tiek to. Aš maniau, tikrai išgirsiu kokius argumentus, kodėl būtina įsteigti šitą ministeriją. Šitaip jausmingai kalbėjo! Bet nė vieno argumento neišgirdau. Pone Kubiliau, darykite permainas, mes kelsime abi rankas. Aš maniau, kad jūsų bus pirmas projektas, ateisite ir teiksite, kad Atominės elektrinės įstatymas, už kurį rugpjūčio 23 d. jūs visi balsavote, manysite, kad jis negaliojantis, kad jūs darysite sprendimus ir visą energetinį ūkį…

PIRMININKĖ. Petrai, dėl vedimo tvarkos!

P. GRAŽULIS (TTF). …kuris buvo „prichvatizuotas“, grąžinsite Lietuvos žmonėms ir valstybei. Kur jūsų tie sprendimai, kur jie yra, Andriau!? Ateik. Kažin ar neatsitiks taip, kad „Leo LT“ pastatys ministrą į Energetikos ministeriją. Viskas.

PIRMININKĖ. Siūlau nusiraminti. Dabar R. J. Dagys, replika. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dabar salėje išgirdome naujų balsų, kurių lūpomis kalba „Leo LT“. Su tuo ir sveikinu kolegas. Norėčiau mūsų kolegoms socialdemokratams pasakyti, iš tikrųjų laikas daryti verslą per šitą ministeriją baigėsi. Ir tai, aišku, yra skausmingas dalykas. Jeigu politikai mano, kad valstybėje toliau bus daromas verslas, o ne valstybė valdys visus procesus ir neleis skurdinti mūsų gyventojų, tas laikas baigėsi. Amen.

PIRMININKĖ. Ačiū. G. Songaila.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti posėdžio pirmininkės, ką jūs ten veikiate ir kodėl netęsiate toliau svarstymo proceso? Ačiū.

PIRMININKĖ. Todėl, kad jūs visi labai norite kalbėti.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Violeta, repliką.

PIRMININKĖ. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Petrai, aš neįsivaizduoju, kaip taip gali elgtis kultūringas žmogus. Nors aš jus gerbiu, bet šitaip šaukti, rėkti! Klausykite, kas čia yra, mes Sibire taip nešaukėme, kaip tu dabar šauki Seime. Tu žurnalistams peno suteikti! Ką apie mus žmonės pagalvos!? Nusiramink truputį, aš duosiu medikamentų. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Paskutinė dėl vedimo tvarkos arba repliką –L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Tikrai labai audringai pradėjome posėdį. Tiesiog norėčiau replikuoti premjerui gerbiamajam A. Kubiliui. Jis kalbėjo kaip tikras opozicijos lyderis išėjęs, užsimiršo, kad yra premjeras. Iš esmės tai tikrai tų ugningų kalbų būnant premjeru turbūt nereikia kalbėti, todėl sukėlė papildomų reakcijų.

O gerbiamajam R. Dagiui noriu pasakyti, kad kai buvo formuojama „Leo LT“, tai konservatorių atstovas gerbiamasis A. Ažubalis sėkmingai dalyvavo nuo pat pirmos dienos, todėl nereikia čia kažko kaltinti. Vis dėlto, matyt, tas jūsų projektas yra bendras, o ministerija yra… šiems vyrukams ar per juos atstovams bus suteikta teisė valdyti valstybę.

PIRMININKĖ. Ačiū. Visos replikos – po balsavimo. Dabar motyvai už ir prieš. V. Matuzas. (Balsai salėje) Visos replikos – po balsavimo. R. J. Dagys, jeigu nėra V. Matuzo. Yra V. Matuzas.

V. MATUZAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš atsiprašau, buvau truputį užsiėmęs, skambinau į ligoninę, kad atvežtų tramdomuosius marškinius. Jeigu kam reikės, kreipkitės į mane, paduosiu.

Dėl įstatymo projekto. Yra argumentai, manau, labai rimti. Tie žmonės, kurie dirbo ūkio ministrais, tarp jų ir K. Daukšys, manau, puikiai atsimena, kad pagrindinė darbo sritis buvo klausimų, susijusių su Lietuvos energetikos reikalais, sprendimas. Ir tada iškyla klausimas, kiek K. Daukšys ar V. Uspaskichas, kurie dirbo ūkio ministrais, turėjo laiko padėti Lietuvos verslui? Man atrodo, kad tikrai kur kas mažiau negu energetikai. Vienas pagrindinių argumentų, dėl ko mes siūlome kurti Energetikos ministeriją, būtent palengvinti ir padėti Lietuvos verslui, kad Ūkio ministerija visas savo pastangas, visus resursus skirtų tam, kad būtų skatinamas smulkus ir vidutinis verslas, kad ne kažkokia viešoji įstaiga, o pats ūkio ministras užsiimtų investitorių, tiek Lietuvos, tiek užsienio, paieška, ko iki šiol jis tiesiog fiziškai galėjo padaryti mažiau, nes pagrindinis darbas, pasikartosiu, buvo dirbti su energetiniais projektais, taip pat ir kuriant „Leo LT“.

Gerbiamieji kolegos, būkite pakantūs permainoms, nes tai tikrai padės mums visiems ir padės pirmiausia mūsų smulkiajam ir vidutiniam verslui. Balsuokime už šį projektą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip ką tik sakė mano kolega, užuot užėjus į vieną ministeriją ir galėjus viską išspręsti, dabar verslininkui reikės eiti į dvi. Visi argumentai, kuriuos dėstė kolegos, sakydami, kviesdami balsuoti už, yra susiję su tuo, kad reikia naujų politinių vietų, nes politiniai patarėjai, ministras, viceministras ir visi kiti… Štai ką reikia įdarbinti.

Kalbos, kad nepadidės išlaidos… Pasižiūrėkite į biudžeto projektą, kurį jūs teikiate, – 70 mln. daugiau, palyginti su buvusios Ūkio ministerijos lėšomis, Ūkio ministerijai ir Energetikos ministerijai. Štai yra noras išlaidauti ir noras ne palikti socialinėms sritims, o noras perduoti tuos pinigus politinių partijų veiklai.

Gerbiamieji kolegos, jeigu jūs norėtumėte pagerinti valdymą, yra pasiūlyta daug projektų, kaip suvienyti kraštotvarkos dalykus – tam tikras funkcijas sukelti į vieną ministeriją ir pagerinti valdymą, kad nereikėtų eiti. Tie projektai yra parengti. Bet jūs ne žengiate tuo keliu, kuris yra išanalizuotas, pateiktas, o žengiate patenkinti savo politines ambicijas ir partinį valdymą. Štai kodėl mes protestuojame.

Gerbiamasis premjere, mes ne tik tris dienas kalbėjome apie mokesčių klaidas, kurias jūs siūlote, kurių nepriima visuomenė ir dėl to ir protestuoja, bet ir tris naktis. Gaila, kad jūs visada nebuvote su mumis ir to negirdėjote. Galbūt kaip nors būtumėte pataisę savo programą. Atvirkščiai – jūs jau nebežiūrite į programą, o mes dar žiūrime į tą programą, kurią jūs pasiūlėte ir pasitvirtinote. Bet jūs jau darote savo naujus darbelius. Todėl, mielieji kolegos, mielieji parlamento nariai, kviečiu nepritarti tokiam projektui, nes tai padidins biurokratiją, padidins maišatį ir nespręs energetinių problemų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Išklausėme motyvus už, prieš. Dabar vyks balsavimas, ar pritariame po svarstymo Nr. XIP-170(2).

Balsavo 104. Už – 68, prieš – 35, susilaikė 1. Įstatymui pritarta po svarstymo.

Repliką po balsavimo – A. Ažubalis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš tik norėčiau pasakyti susirinkusiems kolegoms, kad ar ponia L. Graužinienė sapnuoja šeštadienį, ar užmiršo. Mano dalyvavimo derybose su „Leo LT“ pasekmė buvo ta, kad mūsų partija ir mūsų frakcija ryžtingai priešinosi šiam sandėriui ir nedalyvavo balsuojant, skirtingai nuo Darbo partijos, kuri visa širdimi parėmė šį socialdemokratų projektą.

PIRMININKĖ. Kolega Č. Juršėnas.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, mielieji kolegos, mano žalias mygtukas reiškia štai ką: susimąstykite, ką tai reiškia. Jeigu supratote, gerai. O dabar dėl reikalo esmės.

Aš nekritikuosiu pačios ministerijos steigimo, nes tai geriau už mane padarė mano kolegos, kritika yra gana pagrįsta, bet klausimas yra dėl įgyvendinimo. Tai, ką mes darome pratęstų posėdžių metu ir naktimis, tikrai nėra pats geriausias darbas. Ir dar sykį primenu tai, ką vakar sakiau, nes šiandien, matyt, visi išsimiegojo ir geriau supras tai, ką vakar kalbėjau: ar tikrai įmanoma, kad visi įstatymai Prezidento bus pasirašyti ir paskelbti iki sausio 1 d.? O čia ministerijos steigimo įsigaliojimas – nuo sausio 1 d. Seimo kanceliarija ir Seimo Pirmininkas pagal įstatymą turi dešimt dienų, ir dešimt dienų turi Prezidentas. Tai suskaičiuokite, kaip išeina pagal datas. Vadinasi, jau yra nerealus dalykas, arba laužysite rankas Seimo aparatui ir pačiam Prezidentui, kad viskas būtų padaryta tada, kada Seimo dauguma pageidauja. Todėl mano siūlymas – kad datos būtų nukeltos bent mėnesiui, tai yra steigimas, sakysime, vasario 1 d., o kitų įstatymų, kurių čia yra daugiau negu 10, ne vasario 1 d., o kovo 1 d. Tada daugiau ar mažiau viskas atsistoja į savo vietas.

Ir paskutinis klausimas – Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo projekte parašyta štai kas: 2 straipsnis įsigalioja 1 d., išskyrus 2 dalį, o antra dalis yra tokia: „Pasiūlyti Vyriausybei pateikti Seimui įstatymų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, pakeitimo projektus.“ Tai kokie dar projektai? Mes turime priimti pagal jūsų planą daugiau negu 10 įstatymų, pasirodo, bus dar 20 įstatymų. Tai kada mes juos priimsime? Per neeilinę sesiją? Ir vėl dirbsime vakarais ir naktimis? Tai todėl, gerbiamieji kolegos, siūlau nukelti šias datas minimum mėnesiui: įsteigimo – vasario 1 d., o ministerijos veikimo – kovo 1 d. Per tą laiką jūs galėsite, ramiai išsimiegoję, kelis kartus apsvarstę, priimti racionalius sprendimus, nes tai, kas dabar daroma, pagal mano kolegų kritiką atrodo ir įtartina, ir netinkama, ir pinigų išlaidavimas. Todėl aš labai prašau, kaip ir vakar: pamąstykite ir sutikite su kai kurių datų nukėlimu. Tada iš tikro bus tam tikras jūsų atsižvelgimas į opoziciją.

PIRMININKĖ. Ačiū. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Žinote, aš norėjau V. Matuzui ir A. Ažubaliui pasakyti vieną paprastą dalyką. Nežinau, ar V. Matuzas kada nors dirbo ūkio ministru, bet labai bando parodyti, kad gerai išmano tą darbą. Aš jo paklausčiau, o kaip ten su „Panevėžio energija“ buvo? Gal jis galėtų pasipasakoti garsiai visai salei?

A. Ažubaliui irgi norėčiau pasakyti. Gerbiamieji, trys mėnesiai. Mes pamatysime jūsų šaltas širdis ir „Leo LT“, ir tada galėsite kalbėti, ką norite.

PIRMININKAS. Ačiū. Eilės tvarka – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mano žalią mygtuką laikykite klaida ir prašom protokole įrašyti prieš.

PIRMININKĖ. Labai ačiū. Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

A. VALINSKAS. Norėčiau padėkoti Č. Juršėnui. Jis čia sakė repliką, bet iš tiesų pasakė idėją. Aš palaikyčiau, kad minimum nuo vasario 1 d. būtų, sakysime, dėl ministerijos steigimo, ir tą pasiūlymą iš tiesų palaikau, o toliau viskas paaiškės.

PIRMININKĖ. Dėl to reikia kam nors registruoti pasiūlymą.

A. VALINSKAS. Galite įregistruoti, nežinau, ar Č. Juršėno, ar mano vardu, bet, manau, tai yra labai logiška. (Balsai salėje) Gerai, bus parengtas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Iš tiesų seniai stovėjo P. Gražulis. Manau, jo kalba bus rami, ir baigiame visas replikas.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš manau, kai svarstomi tokie dalykai, ramiai kalbėti yra labai sunku. Noriu atsakyti gerbiamajai Seimo narei V. M. Čigriejienei. Vis dėlto kai matai, kokie procesai vyksta mūsų valstybėje, ir kai, atrodo, dabar taip nuoširdžiai yra susirūpinęs A. Kubilius, kai Lietuvos energetinius išteklius, „Geonaftą“ „prichvatizavo“ pridėdami ir atidavė užsienio kompanijoms, kurios šimtus milijonų pelno susikrovė naudodamos Lietuvos energetinius išteklius ir išvežė ir Lietuvos, kai jūs, ponai konservatoriai… Kai vokiečiai, prancūzai norėjo privatizuoti Kauno šiluminę elektrinę, jūs atidavėte rusams, „Gazpromui“, ir jūs, klausykite, dabar lyg ir neprisimenate savo darbų. Būkite truputį kuklesni. Kai matai, kas darosi, kai visos Lietuvos žmonės stovėjo čia, prie parlamento, Sausio 13-osios naktį, kovojo už laisvę, nepriklausomybę… Jūs Lietuvą pasidalijote kaip karo grobį!

PIRMININKĖ. Petrai, aš išjungiau, nes iš tiesų turi būti replikos dėl balsavimo, o ne kalbos. Aš, kaip posėdžio pirmininkė, nutraukiu visas replikas. Prašom pereiti prie 1-2b klausimo. Jūs minite vieni kitų pavardes, ir iš tiesų nebaigsime iki vakaro.

Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-171(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

1-2b klausimas Nr. XIP-171(2) – Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu gana formalų įstatymo pakeitimą. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas jam pritarė, Teisės departamentas pastabų, prieštaraujančių Konstitucijai arba Europos Sąjungos teisės aktams, nepateikė, išskyrus tai, kad atkreipė dėmesį, kad projekto įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus, bet kelia abejonių dėl jo pagrįstumo. Komitetas į jų abejones atsižvelgė ir atitinkamai užprotokolavo. Už balsavo 6, prieš – 3, susilaikė 1. Kartu noriu paminėti tai, ką minėjo ponas Č. Juršėnas, Teisės departamentas prie visų įstatymų projektų taip pat fiksavo, jog neįmanoma, kad įstatymai būtų parengti ir įsigaliotų nuo sausio 1 d., ir pasiūlė nuo vasario 1 d. Matyt, bendru sutarimu pabaigoje tam galėtume pritarti. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gal kartais A. Zuokas užsirašęs kalbėti diskusijoje ir frakcijos vardu, nes tada pirmiau suteikiama teisė?

A. ZUOKAS (LCSF). Kolegos, nespėjau užsiregistruoti pradžioje. Pirmiausia, kodėl mes palaikome ir manome, kad reikia įsteigti Energetikos ministeriją? Paminėsiu keletą labai svarbių dalykų. Čia buvo neteisingai pasakyta – Liberalų ir centro sąjungos rinkimų programoje buvo toks teiginys. Ir kodėl? Lietuvoje mes šiandien turime vadinamąjį statišką valdymą, statiškas ministerijas, kurios yra amžinos ir turi ką nors veikti, kaip paprastai, įstatymų leidyba, tam tikras reguliavimas ir panašūs dalykai. Lietuvoje iki šiol nebuvo vadinamųjų veiksmo, arba įgyvendinimo, ministerijų, kurios būtų atsakingos už konkrečių valstybės strateginių tikslų įgyvendinimą. Šiuo atžvilgiu Energetikos ministerija ir būtų tam steigiama, o jos tikslas būtų įgyvendinti du valstybės strateginius tikslus, kurie yra patvirtinti ir Seimo dokumentais, ir buvusios, ir esamos Vyriausybės nutarimais. Tie du tikslai yra: energetikos sektorius, pasiekti nepriklausomybę energetikos srityje nuo išorinių faktorių, taip pat pastatyti atominę elektrinę. Priminsiu, kad „Leo LT“ valstybė turi daugiausia akcijų, ir valstybė atsako už „Leo LT “ veiksmus ir projekto sėkmę. Kaip tik ši ministerija turėtų perimti valdymą iš, kaip įpratę liaudyje vadinti, šiandien didžiausios įtakos grupės, kuri susijusi su privačiu partneriu, ir atstovauti valstybei ir valstybės žmonėms. Pabrėžiu – „Leo LT“ pagrindinis akcininkas yra valstybė, ir valstybės atstovai turi kalbėti „Leo LT“ vardu, o ne kas nors, kaip girdėjome užvakar, kad akcininkas, t. y. valstybė, neturėtų reguliuoti net kainų. Tai yra nesuprantama. Todėl vienas iš pagrindinių šios naujosios ministerijos tikslų, kad valstybės kapitalui įmonėse, kur yra privačių partnerių, būtų teisingai, protingai ir efektyviai atstovaujama.

Antras pagrindinis tikslas – ši ministerija turėtų būti atsakinga už būsto renovavimo programos įgyvendinimą. Ji taip pat turėtų koordinuoti atskirų ministerijų ir valdymo padalinių arba struktūrų veiksmus, konkrečiai, Aplinkos ministeriją, apskritis, savivaldybes, privačius investuotojus ir gyvenamąsias bendrijas arba gyvenamųjų namų savininkus. Taigi todėl mes palaikome ir manome, kad tokia ministerija turi būti.

Be abejo, opozicijos išsakyta kritika arba pastabos iš esmės yra teisingos. Kol kas mes tikrai nematome galutinių dokumentų, nematome registruotų pasiūlymų, kaip būtų reorganizuojama išskaidymo būdu Ūkio ministerija, kokie padaliniai, etatai, žmonės, lėšos pereis į Energetikos ministeriją, kokios struktūros, kurios yra aplink Ūkio ministeriją, pavyzdžiui, LEPA, valstybės draudimo institucijos ir panašiai, bus inkorporuotos į šią naują Ūkio ministeriją ir Energetikos ministeriją. Taigi ateityje mes tuos dokumentus turime matyti, nes tai yra Vyriausybės atsakomybė. Aš taip pat galiu garantuoti, kad būsiu pirmasis, kuris pasakys, jeigu nebus įvykdytas pažadas: šis išskaidymas ir šios ministerijos steigimas neturi kainuoti nė cento daugiau. Atvirkščiai, efektyviai tvarkydamiesi mes turėtume kur kas efektyvesnę sistemą ir struktūrą.

Baigdamas noriu pasakyti, kad ši ministerija neturi būti amžina. Yra susiformavęs įspūdis, kad ministerija įsteigta ir turi visada būti. Puikiai žinome, kad kaip ir privačios įmonės, taip ir valstybėje, kurioje egzistuoja pažangūs vadybos metodai, egzistuoja ir tam tikri struktūriniai padaliniai, skirti tikslui įgyvendinti. Energetikos ministerijos tikslai, pakartosiu, yra du: energetinė nepriklausomybė ir būsto renovavimas. Šiuos programinius tikslus įgyvendinus, ši pirmoji Lietuvoje veiksmo ministerija turėtų būti reorganizuota, likviduota arba jai būtų iškelti kiti valstybės strateginiai tikslai ir ji užsiimtų kitais darbais. Nėra amžinų valdymo struktūrų, kaip negali būti ir amžinų ministerijų. Todėl mes palaikome ir balsuojame už ją. Dėkoju.

PIRMININKAS. Toliau kalbės J. Olekas. Nėra. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstydami, ar reikia Energetikos ministerijos, mes, manau, į šį klausimą galime pažvelgti keletu aspektų. Pirmas dalykas, iškelkime sau klausimą, kokios šiuo metu svarbiausios problemos mūsų valstybėje. Bent aš atsakau, kad svarbiausios šiandien yra energetikos ir ūkio atgaivinimo problemos. Nuo ūkio atsigavimo priklauso ir kitų sričių finansavimas: švietimo, sveikatos, socialinės ir t. t. Jeigu tai yra dvi svarbiausios problemos, ar nelogiška, kad mes šiose srityse turime turėti atskiras ministerijas? Pirmiausia būtent čia. Jeigu labai reikia taupyti, gal kur nors kitur galime sujungti. Gal galime sujungti Sveikatos ir Socialinių reikalų ir darbo ministerijas, jeigu kas nors nori, kad pas mus būtų ne daugiau ministerijų kaip dabar. Tą tikrai galime svarstyti.

Pažiūrėkime atgal, kaip valstybė vertėsi G. Kirkilui valdant ar kitoms vyriausybėms, kai nebuvo atskiros Energetikos ministerijos. Ar mes galime pasakyti, kad valstybė tinkamai susitvarkė su energetikos iššūkiais? Jeigu iki šiol Vyriausybė nesugebėjo patvirtinti energetikos monopolinių kainodaros principų, jeigu Kainų komisijai nepateikta jokių principų, kaip turi būti skaičiuojamos elektros, šilumos ir kitos kainos. Ar tinkamai valstybei buvo atstovaujama „Leo LT“ bendrovėje? Pagaliau ar ministras V. Navickas susitvarkė su jam tenkančiu darbo krūviu? Jeigu Vyriausybei net reikia ieškoti keisto sprendimo skirti ypatingą derybininką A. Abišalą ir jam pavesti atominės elektrinės darbo pratęsimo problemas? Aiškiai matome, kad ministras neaprėpia ūkio atgaivinimo ir energetikos reikalų. Gerai, sakoma, kad Europos Sąjungos valstybėse nėra tokios ministerijos. Bet ramiai atsakykime į klausimą: kuri Europos Sąjungos valstybė šiandien sprendžia tokį kompleksą sudėtingų energetikos klausimų? Prašau įvardyti man nors vieną valstybę, kuri sudėtingiausiu būdu uždaro tokį monstrą kaip Ignalinos atominę elektrinę, kuri greitu laiku turi tiesti tiltus į Švediją, kaip mes į Lenkiją, kuri turi spręsti mūsų elektros prisijungimą prie UCTE, kuri turi reformuoti šilumos ūkį, kad jis pereitų prie vietinių išteklių naudojimo tokiu mastu? Aš galiu tęsti ir tęsti tą sąrašą. Įvardykite man nors vieną tokią šalį ir dar palyginkite su jos turimu išsivystymo potencialu. Tada aš sakysiu: gal mes pagalvokime. Jūs tokios šalies neįvardysite. Jeigu jūs įvardijate Bulgariją, tai žinant, kad Bulgarija mums eina iš paskos, aš neatmetu galimybės, kad ir jie sugalvos, kad ir jiems reikia tokios ministerijos.

Toliau. Jeigu kalbėtume apie vadybinius dalykus, manau, kad naujos ministerijos steigimas yra geras dalykas, manau, kad sveikiausios yra tos valstybinės institucijos, kurios šviežiai steigiasi, jos gali energingiau diegti tuos vadybos principus, kurie būdingi privačiam sektoriui. Dėl to aš turiu nemažai vilčių, kad ši įsteigta ministerija labai racionaliai naudos išteklius, ir tie, kurie sako, kad steigiant Energetikos ministeriją reikės papildomų finansinių ir kitų išteklių, prašom parodyti biudžeto projekte, kur tie ištekliai paslėpti, o ne teoriškai šnekėkit. Pasiūlykit mažinti, jeigu matot, kad kažkur yra paslėpti. Bet mes čia kalbam teoriškai, samprotaujam, o aš tokių įrodymų, kad mes slapta kažkur numatom papildomus išteklius, nematau.

Toliau dėl sausio 1-osios datos. Sausio 1-osios data – tai tik naujos ministerijos steigimo pradžia. Tai nėra pabaiga. Jeigu kas sakytų, kad mes iki sausio 1 d. viską užbaigiam, taip nėra. Mes priimam įstatymą, suteikiam teisinį pagrindą tą procesą pradėti. O toliau Vyriausybė dirbs, ir kada ji baigs įsteigti, aš nežinau, gal net vėliau kaip vasario 1 d. Dėl to, aš manau, ir Seimo Pirmininko siūlymas įrašyti įstatymo datą nuo vasario 1 d. nėra čia reikalingas, tegul pradeda Vyriausybė judėti dabar. Jeigu mes manom, kad tokia ministerija reikalinga, ir priimam įstatymą, ir apsisprendžiam, kad ji bus, tai kam sakyti, kad štai visą sausio mėnesį jūs Vyriausybėje miegokit, nieko nedarykit, o pradėkit šitą procesą nuo vasario 1 d. Aš čia nematau logikos ir siūlau toje dalyje nekeisti.

Taigi aš raginu ramia sąžine balsuoti už šį sprendimą. Jis yra tikrai gerai apmąstytas. Gal čia, Seime, staiga atsiradęs, bet priešrinkiminiu laikotarpiu tikrai dėl to yra diskutuota ir su ekspertais. Negalima sakyti, kad jis gimė staiga, tik pradėjus dirbti naujai Vyriausybei. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau – V. Mazuronis. Prašom.

V. MAZURONIS (TTF). Aš frakcijos vardu. Labai ačiū. Mielieji kolegos, man šios diskusijos, kaip jos vyksta, patinka. Aš kreipiuosi į M. Čigriejienę. Aš nežinau, kodėl jai nepatinka, kai žmonės energingai, emocionaliai išsako mintis. Tegul išsako. Labai gerai. Mes dar per mažai emocijų reiškiam, nes čia užmigsim visi po tokio jūsų padiktuoto darbo. Gerai, Petrai, ir toliau taip kalbėk.

Mane šiek tiek nustebino pono V. Matuzo kalbos. Aš šiek tiek nesuprantu, brangieji. Gaila, kad jo nėra. Vytautai, ar jūs girdite? Kalbasi. Galbūt, kai jis buvo Panevėžio meras, jam užtekdavo paskambinti telefonu į ligoninę ir iš ten bėgdavo ir veždavo. Gerbiamasis Vytautai, dabar pačiam reikės nueiti į ligoninę, jeigu tau tie tramdomieji marškiniai reikalingi. Telefoninė teisė, tikiuosi, čia neveikia. Jeigu reikia, eikit ir apsirenginėkit.

Dabar apie esmę. Mielieji, aš iš tikrųjų kreipčiausi į premjerą A. Kubilių. Gerbiamasis premjere, kada problema sudėtinga, reikia ją suskaidyti į paprastus klausimus ir viskas pasidarys aišku. Jūs pats sau atsakykit į keturis klausimus: ką jūs darote steigdami tą ministeriją? Kam tie jūsų žingsniai yra naudingi? Kas už tuos žingsnius mokės? Ir paskutinis klausimas – kas už juos atsakys arba kas bus kaltas?

Taigi ką jūs darote? Mano manymu, tuo krizės laikotarpiu, kai daugiau kaip 200 įstatymų punktų jau pakeista, kelti sąmyšį ir kurti naują ministeriją yra nesąmonė. Aš tikrai sutinku su viskuo, ką jūs kalbėjot ir ką kalbėjo J. Razma, kai kalbėjom apie energetikos valdymą. Kas jums trukdo tą patį daryti tos pačios ministerijos ribose steigiant departamentą, tiesiogiai pavaldų ministrui, visą svorį sukeliant į tą variantą?

Vienintelis dalykas, dėl kurio J. Razma netyčia išsidavė, tai pasakė: bus kur kas geriau, nes tai kurs šviežios jėgos. Šviežios jėgos – tai, aš suprantu, jėgos, priklausančios krikščionims demokratams arba jų partijų nariai. A. Ažubalis linksi galva, nes iš tribūnos ką tik pasakė: deleguotas Seimo į „Leo“ kūrimo komisiją jis ten atstovavo tik savo frakcijos interesams, nes jo didžiausias pasiekimas – kad jų frakcija neva persigalvojo. Gerbiamasis Audriau, jūs buvote deleguotas ne frakcijos, nors ta frakcija ir dirbo susiglaudusi 2K projekte su socdemais. Jūs buvote deleguotas Seimo. Neužmirškit to dabar.

Antras klausimas – kam tai naudinga? Neabejotinai tai naudinga krikščionims demokratams dėl dviejų dalykų: vienas – tai J. Razmos išsakyta mintis „ten sukišim savus“, antras dalykas – jiems reikalingas ministrų skaičius tam, kad Vyriausybėje turėtų didžiąją daugumą. Jiems tai yra naudinga. Brangieji, visiems kitiems tai nėra naudinga.

Kas už tai mokės? Kai A. Zuokas teigia, buvęs meras teigia, kad naujos ministerijos įkūrimas nieko nekainuos, gal jis įsivaizduoja, kad tai įvyks taip pat kaip oranžinių dviračių akcija, kažkas sumes į krūvą ir kažkur dings pinigai? Tai arba jis nieko nesupranta, arba jis akivaizdžiai meluoja. Daryčiau prielaidą, kad yra antrasis variantas. Ir paskutinis, ketvirtas, klausimas. Aš noriu patikslinti J. Veselką, kuris pasakė, kad tam įstatymui pritaria stambios liberalų frakcijos. Juliau, jūs padarėt klaidą – Seime yra ne stambios liberalų frakcijos…

PIRMININKAS. Procedūros nedarome. (Balsai salėje) Kadangi turi būti…

V. MAZURONIS (TTF). …krikščionys demokratai neabejotinai atsakys ir bus kalti už tuos žingsnius, kurie įvyko. Bet, brangieji, jeigu jums atrodo, mielieji bičiuliai, buvę bendrapartiečiai, liberalai, gerbiamasis Artūrai Zuokai, gerbiamasis Masiuli, arba prisikėlėliai, kurie, ko gero, ne iki galo suvokia, ką jie pasirašinėja, jeigu jūs manot, kad jūs nebūsit atsakingi už tuos sprendimus, jūs klystat. Jūs būsit atsakingi už tai, kas naudinga konservatoriams ir nenaudinga Lietuvos žmonėms. Kviečiu visus apsigalvoti, kol dar ne vėlu, ir palaikyti Lietuvos piliečius, o ne krikščionis demokratus su jų norais ir siekimu naudos sau ir saviems.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau į tribūną kviečiamas E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, ar būtina keisti Vyriausybės įstatymą ir kurti Energetikos ministeriją? Iš esmės tai puota maro metu, kai nepaliaujamai iš A. Kubiliaus, J. Razmos ir R. Dagio lūpų girdime žodį „krizė“, žodžius „būtina taupyti“. Iki Seimo rinkimų iš liberalų girdėjome, kad reikia mažinti biurokratų skaičių, mažinti valstybinių institucijų skaičių, o kai tik atėjo į valdžią, visa tai užmiršo. Aišku viena: „chebrytei“ reikia postų. O juk čia, Seime, jau liberalcentristai iššoko su iniciatyva įkurti Saulėlydžio komisiją. Kiek suprantu, per porą dienų biurokratijos saulėlydis jau baigėsi ir prasideda naujos biurokratijos saulėtekis.

Sutinku, kad Ūkio ministerija darbu nedžiugina, bet kaip ji gali džiuginti, kai ten dirba tokia odiozinė figūra kaip Ignotas. Ne kalvis, žinoma, bet verslo kompanijų atstovas. Būtų kur kas tikslingiau iš esmės reformuoti Ūkio ministeriją, kardinaliai ją išvalyti nuo „Maxima NDX“ gaivalo, peržiūrėti funkcijas, joje įkurti stiprų Energetikos departamentą, atsiimti iš „Leo Lt“ daugumą funkcijų ir tuomet imtis rimtų darbų energetikos srityje.

Nereikia galvoti, gerbiamieji konservatoriai, kad čia, Seime, susirinkę tik kvailiai, kurie tiki Permainų koalicijos lyderio kalbomis, kad naujosios Ūkio ministerijos kūrimas biudžetui nieko nekainuos. Jei taip Permainų koalicija viską skaičiuoja ir skaičiuos, o tų skaičiavimų pagrindu bus priimami sprendimai, tai sunku įsivaizduoti, kas laukia Lietuvos.

Dabar noriu truputį priminti ir užduosiu klausimą: kas išleido, o, tiksliau, sąmoningai atidavė energetiką į privačias rankas? Ar ne jūs? Ar ne jūs panaikinote Energetikos ministeriją? Tai jūs, konservatoriai, kartu su krikščionimis demokratais laimėję 1996 m. rinkimus, ir tuoj pat lygiai tokia pat tvarka, kaip čia dabar mes dirbame, 1996 m. gruodžio pradžioje panaikinote Ekonomikos ministeriją, panaikinote Energetikos ministeriją ir įkūrėte Ūkio ministeriją. Jūs paskaitykite savo kalbas 1996 m. gruodžio mėn. stenogramose. Aš pažiūrėjau, kas ten buvo rašoma: reformos, Energetikos ministerijos darbo neefektyvumas, Ekonomikos ministerijos darbo neefektyvumas. Sujungsime, ateis nauja komanda, energinga komanda, ir ji padarys tvarką. Praėjo 10 metų, mes dabar skaidome Ūkio ministeriją vėl jūsų rankomis. Vadinasi, jūs patyrėte fiasko 1996 m. eidami šiuo keliu.

Aš klausiu, gerbiamieji, kada jūs buvote nuoširdūs ir nemeluojantys: ar 1996 m. po LDDP valdymo, kai naikinote Energetikos ministeriją, ar 2008 m. po permainų LDDP, pasivadinusios LSDP, valdymo, kuriate Energetikos ministeriją?

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar vienas užsirašęs diskutuoti – Č. V. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Jau esame pripažinę savo visuose dokumentuose, Lietuvos dokumentuose, visų pirma Lietuvos energetikos strategijoje, energetinio saugumo reikšmę kaip svarbiausią nacionaliniam saugumui. Kasdieniame gyvenime visi žmonės, visi energijos vartotojai, taip pat yra susirūpinę energijos saugumu, tiekimo saugumu ir energijos kaštais, kurie atsiliepia žmonių gyvenimui ir ūkio veiklai. Ar iki šiol energetikos valdymas buvo efektyvus? Ar buvo mažinama priklausomybė nuo monopolinio dujų tiekimo, ar buvo atliekamas masinis pastatų renovavimas ir mažinamos išlaidos šildymui ir elektrai, ar buvo tinkamai pasiruošta Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymui, ar buvo įgyvendintos kompensavimo priemonės, kurios palengvintų naštą, teksiančią vartotojams nuo 2010 m.? Ar buvo plėtojama vietinių ir atsinaujinančių šaltinių energetika? Ne, viso to nebuvo daroma. Ar dėl visų šių problemų šiandien mes reiškiame susirūpinimą kalbėdami apie tai, ar reikia, ar nereikia permainų energetikai valdyti?

Tad dėl ko toks triukšmas salėje šiandien? Ar galima toliau palikti valstybės energetikos valdymą, šio svarbiausio sektoriaus valdymą, vien „Leo LT“? Tikrai negalima. Pritariu čia pareikštoms nuomonėms ir ką tik prieš mane kalbėjusiam Seimo nariui, kad reikia esminio energetikos valdymo pertvarkymo.

Kas yra siūloma? Yra siūloma pertvarkyti visas energetikos valdymo funkcijas, sutelkiant į vieną strateginę ministeriją, t. y. esamų struktūrų pagrindu sukurti strateginę ministeriją, patikslinti funkcijas ir ypač pakeisti prioritetus. Pakeisti prioritetus, kad strateginiai prioritetai taptų svarbiausi ir būtų įgyvendinami, kad pagaliau būtų įgyvendintos esminės energetikos reformos, kurios numatytos Seimo priimtuose teisės aktuose, bet iki šiol neįgyvendinamos.

Taigi aš pritariu, kad būtina steigti Energetikos ministeriją. Pritariu Seimo Pirmininko nuomonei, kad steigimo datą galima nukelti iki vasario 1 d., bet šio sprendimo negalima atidėti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbėjo visi diskutuoti užsirašę Seimo nariai. Dabar dėl motyvų už – P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, kartais atrodo, kad mes visi suprantame, jog energetika ir energetikos problemos yra viena didžiausių mūsų bėdų. Su tuo visi sutinkame. Sprendimų mes neturime. Bet kai pradedame šnekėti apie sprendimus, mus apima dar didesnė panika. Panika ir sutrikimas, nors, atrodo, pradedame ieškoti tų dalykų, kurie gali pagerinti situaciją. Nematau logikos.

Arba sutinkame, kad mums bėdos yra gerai, ir nieko nedarome, arba imamės kokių nors sprendimų, kurie gali ateityje išspręsti tą problemą. Mano logika sako viena: jeigu opozicijos neveikia logiški argumentai, galbūt tegul veikia skaičių magija? Man atrodo, ministerijų skaičius „13“ yra Lietuvos nelaimė! Na, niekaip neišsprendžiama situacija, kai yra trylika valdančiųjų. Tai gal turėdami keturiolika mes pajudinsime tą akmenį. Patikėkite bent magija, jeigu netikite logika. (Balsai salėje)

Kalbant rimtai, kolegos, geriau turėti įgaliotą atskirą instituciją, kuri bus atsakinga už tą politikos sritį, skaidrią instituciją, negu turėti šešėlinius patarėjus. Man atrodo, tie šešėliniai patarėjai jau yra padarę tiek sprendimų ir tiek sukūrę visokių schemų, kad net pats ponas Dievas kartais negali išsiaiškinti.

Ministerija neturi būti didelė. Ministerija turi veikti efektyviai. Mes turime padaryti viską, kad kuriama institucija veiktų efektyviai ir naujais vadybos principais. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš, J. Oleko nėra, K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš kuo toliau klausausi, tuo labiau nesuprantu, kas čia ką šneka. Petras čia žada ryžtingus sprendimus. Petrai, dėl tavo vieno ryžtingo sprendimo dar mes iki šiol raugėjam – atominės elektrinės uždarymas 2009 m. Ryžtingas sprendimas būtų jos neuždaryti iki 2012 m.

Kitas dalykas. Konservatoriai atsistoja ir aiškina apie „Leo LT“, nors jų A. Ažubalis sėdėjo tose derybose ir dėl visko pats derėjosi. Klausimas: dėl ko jis derėjosi? Ar dėl naujos ministerijos įkūrimo su „Leo LT“, ar dėl energetikos pertvarkymo?

Gerbiamieji, įsteigti dar vieną ministeriją… mes galime dar 20 jų įsteigti, jeigu jums trūksta vietų kur sėdėti. Bet jeigu spręstume problemą, tai problema tokiu būdu nesprendžiama. Galbūt užtektų viceministro, kuris gerai supranta energetiką, jeigu jums neaišku. Jeigu problema yra, atsiprašau, sekretorius Anicetas Ignotas, yra paprastas dalykas: paduokite baltą popieriaus lapą, ir žmogus pasirašys iš karto. Jūs steigiate ministeriją dėl vieno žmogaus? Ar dėl to reikia verstis per galvą? Ačiū.

PIRMININKĖ. Visi motyvai išsakyti. Pereiname prie balsavimo. Ar pritarti po svarstymo (darbotvarkės 1-2b klausimas) projektui Nr. XIP-171(2), prašom balsuoti.

Balsavo 73 Seimo nariai: už – 54, prieš – 19, susilaikiusių nėra. Pritarta po svarstymo.

Prašom. Kolega L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, mes ką tik svarstėme vieną įstatymo projektą labai daug laiko skirdami visiškai, sakyčiau, ne tai temai. Kai svarstėme pirmą projektą, kalbėjome, reikia ar nereikia šitos ministerijos, dabar, svarstydami kitą projektą, vėl kartojame ir vėl tą patį kalbame, tuo tarpu priėmę Seimo sprendimą turėjome šiame įstatyme tik įrašyti, kad tarp kitų ministerijų įrašoma ir Energetikos ministerija, ir visa matematika. Praradome daugiau nei valandą, todėl manau, kad ateityje stebėkim ir padėkim vieni kitiems. Kai yra iš esmės kalbama, taip, bet šiuo atveju tik dėl to, kad šita ministerija būtų įrašyta tarp kitų ministerijų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Repliką L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji konservatoriai, tikrai nepykite, šiandien šeštadienis, laisva diena, mes tikrai paskyrėme visą dieną tam, kad, kaip ir normalioje demokratinėje valstybėje, kiekvienas Seimo narys galėtų išsakyti savo nuomonę. Kai buvote opozicijoje, jūs labai piktinotės, kai jums nesuteikdavo teisės kalbėti, dabar jūs elgiatės atvirkščiai. Šiandien yra išeiginė, šeštadienis, mes galime laisvai ne naktį, o dieną pasikalbėti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom. V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis kolega Liudvikai Sabuti, kreipiuosi į jus asmeniškai prašydamas neriboti Seimo narių žodžio laisvės, kaip jūs jau padarėte su žiniasklaida Seime – uždraudėte žiniasklaidai normaliai dirbti, įvedėte kažkokius limitus, neaišku, ko bijodami. Gal čia jūsų įprotis, gal nuo vaikystės turite tam tikras nuostatas, bet atleiskite, nė vienas Statuto straipsnis nesuteikia jums teisės riboti arba siūlyti riboti Seimo narių kalbas, nes jums kažkas kažkur nuo kažkada, nuo kažkurių jūsų gyvenimo laikotarpių, nepatinka.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš siūlau baigti. Ar tikrai norite, Liudvikai Sabuti? Gal pradėkime klausimą svarstyti?

L. SABUTIS (TS-LKDF). Įžeidė!

PIRMININKĖ. Bet jūs neįžeiskite jau dabar. Prašom.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Niekada nesinaudojau mikrofonu be reikalo ir nesinaudosiu. Šiuo atveju iš tikrųjų tai yra lydintysis įstatymas, čia buvo mano, kaip ir kito Seimo nario, galimybė ir teisė pasiūlyti. Tai kodėl reikia piktintis?

Energetikos įstatymo 4, 6, 7, 10, 17, 18, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-172(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

PIRMININKĖ. Ačiū. Pereiname prie darbotvarkės 1-2c klausimo – Energetikos įstatymo 4, 6, 7, 10, 17, 18, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-172(2). Pranešėjas – A. Zuokas. Prašom į tribūną.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, esu įgaliotas pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadą. Įstatymo projektui alternatyvių pasiūlymų nėra gauta. Taip pat Teisės departamentas neįžvelgė prieštaravimų įstatymams, Konstitucijai ar Europos normatyviniams dokumentams. Yra tik Teisės departamento pastaba, į kurią komitetas neatsižvelgė, nes, kiek žinome, Vyriausybė rengia ypatingos skubos tvarka papildomus įstatymų projektus arba Vyriausybės nutarimus, kurie iš esmės atsako į departamento pastabą. Taip pat Teisės departamentas siūlė pakeisti datą, apie ką kalbėjome Seimo posėdžio metu, kad įsigaliotų ne nuo sausio 1 d., o nuo vasario 1 d. Komitetas tam nepritarė, tačiau, matyt, šiandien Seime galėtume apsispręsti ir pratęsti datą iki vasario 1 d. Komiteto išvada yra teigiama. Už – 6, prieš – 3, susilaikė 1. Prašome palaikyti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti keturi Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu J. Veselką.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Liudvikai, aš irgi pasižiūrėjau į darbotvarkę ir pagalvojau, ką mes keturias valandas darysime, bet, deja, ne aš sudariau šią darbotvarkę, aš tik ja dabar naudojuosi. Manau, kad iš tikrųjų vienas žodis – esminis sprendimas priimtas, o toliau turėjo būti labai greitai viskas. Deja, tokia yra darbotvarkė.

Gerbiamieji kolegos, aš girdėjau, sakysim, tų, kurie nori įsteigti tą naują ministeriją, daug kalbų, bet vienas esminis jų noras dėl to, kad Ūkio ministerijoje neva yra susikūrusi grupuotė, kuri yra nekontroliuojama. Sakysim, aš tokią prielaidą galiu daryti irgi, nes, mano vertinimais, už „Leo LT“ apsimokėjo minimalų kyšį duoti 70 mln. Lt. Tai būtų labai mažas kyšis, palyginti su tuo, kas yra laimima. Bet tuo turėjo užsiimti specialiosios tarnybos. O kai politikai tą kalba, tai žinote, visada politikams atrodo, kad jeigu ne jų žmonės, tai jie yra blogiukai, jeigu jų žmonės bus, tai geručiai. Jeigu tokiu principu vadovausimės, tai galime prieiti prie oponentų šaudymo, nes jų demaskuoti struktūros negali, jie tokie gudrūs, todėl ten užsimaskavę veikia.

Bet štai, jeigu net darysim tokią prielaidą, kažkodėl, kai buvo priimamas pirmasis variantas dėl „Leo LT“, iš tikrųjų net nebuvo kuriant „Leo LT“ įstatymą deleguotas nė vienas Seimo narys iš Ekonomikos komiteto, kuruojančio energetiką. Kažkodėl buvo deleguotas užsienio politikos specialistas A. Ažubalis. Ką jis padarė? Padarė tai, kad dėl pirmojo varianto iš visų per 100 Seimo narių, kurie balsavo, tik 3 balsavo prieš, susilaikė 2. Vadinasi, A. Ažubalis padarė viską, kad Konservatorių partija beveik vieningai balsuotų už pirmąjį „Leo LT“ įstatymą. (Balsai salėje) Gerbiamieji, arba jūs esate gana, kaip čia sakė, nekvalifikuoti ir nesupratote, iš pat pradžių A. Ažubalis visiškai nesuprato, apie ką ten kalbama dėl „Leo LT“, todėl jus apgavo, tai aš tikiu, kad net ir po reorganizavimo jus ir toliau valdininkai apgaudinės. Iš tikrųjų buvo labai daug teisingų pastabų padaryta ir premjero, iki tol buvusio ūkio ministro atžvilgiu, „Leo LT“ kūrėjo, palaimintojo.

Galiu pripažinti, kad pats atsakingiausias už šitą „Leo LT“ projektą ir už kitus iš tikrųjų buvo ūkio ministras. Kai stebėdavau kitais klausimais jo vadovavimą, tai man susidarė įspūdis, kad tas žmogus taip visko bijo, svarbu, ką Č. Stankevičius pasakys ir ką A. Ažubalis pasakys. Neduok Dieve! Tai štai, bet rinkėjai taip pasakė: taip, ministras nedarė to, kas buvo pavesta jam pagal funkcijas. Todėl aš garantuoju, kad būtų buvęs tas pats ūkio ministras, tik kita pavardė, nei Vakarų skirstomųjų tinklų tokio privatizavimo, nei „Leo LT“ nebūtų, nes kad ir kaip nagrinėtume, tiek ekonominiu, tiek nacionalinio saugumo požiūriu tai nonsensas buvo. Bet, gerbiamieji kolegos, dar kartą būtų paprastas dalykas reorganizuoti šią ministeriją į Energetikos ir ūkio. O kai gerbiamasis P. Auštrevičius sako, kad trylika – blogas skaičius, aš siūlau padaryti dvylika, o gal net vienuolika. Pavyzdžiui, kodėl nesukurti Energetikos ir ūkio reguliavimo ministerijos ir nesujungti Ūkio ministerijos, Susisiekimo ministerijos ir jūsų kuriamos naujos Energetikos ministerijos, nes tai būtų sudėtinis kompleksas?

Dabar, gerbiamieji, A. Kubilius pranešė džiaugsmingą naujieną, kad 3 centais didins elektros kainą. Nematau pagrindimo. Dar metus bus Ignalinos atominė elektrinė, kuriai kainos nedidina, palieka tą pačią. Naftos kaina nukrito nuo 140 dolerių už barelį iki 40 dolerių. Dujų kaina, prognozuojama, kitais metais sumažės trečdaliu. Tai kam tie 400 mln. Lt „Leo LT“ papildomų pajamų, kai jie gali normaliai išsiversti su dabartinėmis kainomis?

Gerbiamasis A. Zuokas sako, kad tai laikina ministerija. Išspręs problemą, tai gerai. Jeigu darau tokią prielaidą, prašyčiau, labai gražu būtų, jeigu šiandien būtų pagrįsta, kad pirmais metais Ūkio ministerija šitą išspręs, antrais metais – išspręs šitą problemą, trečiais metais – šitą, ketvirtais – šitą. Tada, atrodo, čia niekam neliktų abejonių: štai yra konkretūs įsipareigojimai, pritariam tam, kad tai laikina ministerija, kaip laikini kai kurie kiti būna įstatymai, ir mes žinome, kad per ketverius metus štai bus konkrečiai dalykai išspręsti. Šiandien mums sako, tik tiek ir dar tiek, kad kainos vis tiek augs. Ši ministerija, sako, jeigu Dievas padės, tai gal išspręs, o jeigu Dievas nepadės, tai neišspręs, o dėl pagrindinių dalykų, dėl kurių būtų galima sutarti, o kas bus, kokios užduotys bus iškeltos ketveriems metams, galima penkeriems, šešeriems prognozuoti ir visa kita, aš šito nematau. Gerbiamieji kolegos, dėl to, kai įsitikini, kad kažkas blogai veikia, ne politikų tai darbas, tai specialiųjų tarnybų. Todėl dar kartą… (Balsai salėje) Gerbiamasis, gal prie 70 mln. į tą tarpą patekote, kad taip bijote žodžio. Ačiū. Baigiu.

PIRMININKĖ. Toliau diskusijoje dalyvauja K. Daukšys. Kęstuti, jūs užsirašęs beveik visais klausimais, gal galite visais iš karto? Atsiprašau, jeigu norite,.. nes čia neužrašyta.

K. DAUKŠYS (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, kad taupote mano laiką šitoje tribūnoje.

Gerbiamieji, šita pataisa yra paskutinė, dėl kurios iš viso verta kalbėti, nes visa kita yra tiesiog pakeitimas vieno žodžio į kitą. Jeigu jūs techniškai pažiūrėtumėte, tai yra Energetikos įstatymo pakeitimo projektas, ir perskaitytumėte, ką jūs prirašote iš Ūkio ministerijos, tiesiog perrašote Energetikos ministerijai, jūs suprasite, kad jūsų Energetikos ministerija visiškai bus bedantė ir nieko negalės daryti, jūsų ministras bus kaip departamento direktorius dabartinėje Ūkio ministerijoje. Nes nei energetikos objektų statybos klausimų jis negalės spręsti, nei kokių nors kitų dalykų, kurie realiai susiję su energetikos kainomis ir kitais dalykais, negalės daryti. Gerbiamieji, gal reikėtų ne Energetikos ministerija pavadinti, o pavadinti Energetikos departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jeigu jūs manote, kad tam reikia skirti kokią nors papildomą išraišką, ir tokiu būdu tvarkytis, nes iš tikrųjų bus juokinga. Aš, kaip buvęs ūkio ministras, galiu pasakyti, net Briuselyje, kai būna ministrų pasitarimai, pavyzdžiui, vienas klausimas bus energetikos, kuris dabar aktualus visai Europos Sąjungai, kitas bus konkurencijos, ir ką, važiuos du ministrai, dar su dviem lydinčiais asmenimis, kurie privalomi? Siųsime delegaciją iš 6 žmonių, kad būtų išspręsti vienokie ar kitokie klausimai? Vien tik šitie dalykai – juokas.

Toliau kitas dalykas yra tas, kad mes galime sakyti, ką norime, nė dėl vienos ministerijos, kaip jūs čia bežadėtumėte, kad tai nekainuos pinigų, taip nebus. Ministerija turi tokią blogą savybę, kad ji pati įsikūrusi ir už vieną litą, po 5 metų sugeneruos 100 mln., kurie reikalingi jos funkcijoms vykdyti ir visiems kitiems dalykams, nes tai yra biurokratinis organizmas, kuris pats save augina. Liberalams tai yra be galo gerai žinoma, manau. Ir bent kuris naujo šašo užauginimas yra iš tikrųjų naujos, didelės dėmės ant valstybės kūno užauginimas.

Kitas dalykas, jeigu mes vėl apie tai kalbame, o kur dabartinė energetikos inspekcija? Jūs ją paliekate „po“ ministerija? Tai ta inspekcija, atleiskite, bus didesnė už pačią ministeriją. Apie ką jūs kalbate? Ar čia buvo kas nors pažiūrėjęs iš esmės? Ar kas nors tvarkėsi kokius nors dalykus? Mano galva, nors Jurgis žadėjo, kad čia yra labai protingai rengtasi, labai ilgai brandintas įstatymas, šiandien yra visiškai neaišku ir nesuprantama, kodėl taip darosi. Iš ūkinės padėties žiūrint.

Toliau, gerbiamieji, iš tikrųjų pasakysiu taip, dėl to, kad būtų atleistas vienas ministerijos sekretorius, kurio pavardę daug kas minėjo, tai užtenka ministrui padėti prieš jį baltą popieriaus lapą ir pasakyti, kuria data šitas lapas turi būti pasirašytas. Jeigu ministras šito nesugeba, jis daugiau nieko nesugebės. Taigi dėl to steigti ministeriją, aš iš viso nesuprantu.

Antras dalykas, jeigu jūs manote, kad ta nauja ministerija išspręs ką nors energetikoje, tai aš jums paėmiau jūsų įstatymą ir parodžiau, kad ji nesugebės pusės dalykų, kuriuos įrašot, kad ji turi, išspręsti. Tai gal jūs teikite iš karto visus pakeitimus ir tada mes kalbėsime apie tai. Jūs atsiminkite, kad šiandien mes „Leo LT“ galime kelti vienaip ar kitaip, A. Ažubalis dalyvavo tose derybose, aš keičiau tų derybų protokolus ir mačiau, kurioje vietoje lūžo visa derybų grupė ir staiga pakeitė savo nuomonę kartu su Audroniu. Ji turi labai daug funkcijų, turi tiltų statybą dabar „Leo LT“, atominės elektrinės statybą turi „Leo LT“ dabar. Ką tada tai Energetikos ministerijai veikti? Arba jūs parašykite, kad jūs atsiimate tas funkcijas, iš karto pakeiskite Atominės elektrinės statybos įstatymą, ir tada sakykite, kad šita ministerija dirbs tuos darbus.

Gerbiamieji, iš tikrųjų aš manau vieną paprastą dalyką, bent kuri reorganizacija, bent koks pertvarkymas turi būti aiškius, skaidrius ir parodyta kas kur bus. Kai jūs nešiosite po gabaliuką, po vieną įstatymą, ištempsite tai į metus laiko, tai iš tikrųjų savo tikslų nepasieksite. Linkiu nebalsuoti iš esmės už šitą kompleksą šitų įstatymų, nes jie sukelia tik sumaištį ir atneša, dar kartą sakau, daug pinigų, išlaidų visai valstybei, kai jai reikia taupyti. Aš ne veltui sakiau apie vaikų pinigus, apie pinigus, kurie skirti vaikų maitinimui, ir kitus dalykus.

Gerbiamajai pirmininkei pasakysiu taip, kadangi daugiau visi kiti įstatymai yra techniniai, tai visus mano užsirašymus toliau kalbėti, galite išbraukti ir tikrai netrukdysiu Seimo narių dėmesio.

PIRMININKĖ. Labai ačiū. A. Ažubalis.

A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininko pavaduotoja. Gerbiamieji kolegos, tai, kaip rūpi opozicijai ir ypač socialdemokratams Lietuvos energetika, gyventojams augančios šilumos, elektros kainos, geriausiai liudija tai, kad šiandien 10.50 val. frakcijos seniūnas J. Olekas, ponia B. Vėsaitė, kuri ką tik karštai kalbėjo, ponia V. Blinkevičiūtė ir dar būrys socdemų frakcijos žmonių tiesiog sėdo į mašinas ir išvažiavo. Ar mes matome šiandien vadinamąjį opozicijos lyderį, kuris ankščiau žodžiais labai rūpindavosi gyventojų kainomis? Kur jie yra?

Dabar apie esamą padėtį. Šiuo metu „Lietuvos energija“ gilioje duobėje, ir tie, kurie pasakys, kad taip nėra, aš manau, bus patys didžiausi melagiai. Tai pasekmė 8 metų pono A. Brazausko ir pono G. Kirkilo valdymo. Visi prisimename, kurie buvome ankstesnėje kadencijoje, kad dar 2005 m. konservatoriai sakė, gerbiamieji, energetika slysta į duobę, atnaujiname Nacionalinę energetikos strategiją. Kokį gaudavome atsakymą iš pono A. Brazausko? „Vsio zakono“. Viskas gerai, viskas tvarkoj, vyrai, nesikarščiuokite. Pasekmė tokio aplaidumo – nusikalstamai užvilkinta strateginio objekto – Lietuvos elektrinės, arba Elektrėnų elektrinės, statyba. Pinigai Europos Sąjungos buvo duoti dar 2004 metais. Vyrai, rūpinkitės, renkitės ir ruoškitės 2009 metams, tam, kad pastatytumėte naują 400 megavatų bloką. Kur tas blokas šiandien? To bloko nėra. Ir po 2009 m., kai uždarysime elektrinę, tikrai pajusime šitas pasekmes, o geriausiu atveju tas blokas bus pastatytas 2012 metais, kaip pasakė ponas P.Noreika, Lietuvos elektrinės direktorius, gerbiamas žmogus, kuris tik rankomis skėsčiojo, kai mes klausėme, kodėl nevyksta konkursai, ir rodė į Gedimino 11 rūmus.

Socdemai leido ir laimino energetikos monopolijų įsigalėjimą, o pasekmė, kaip jau ir sakiau, kainų kilimas. Lietuvos Respublikos, Lietuvos valstybės pozicijas Europos Sąjungos energetikos taryboje kuruodavo, rengdavo ir aprobuodavo ne ministras V. Navickas ir net kartais ne premjeras G. Kirkilas, o atitinkami tų institucijų aukšti pareigūnai, čia pavardė buvo minėta. Jau paskutinėmis savo valdymo dienomis G. Kirkilas bandė padaryti dar vieną beprecedentį žingsnį, bandė priversti ūkio ministrą poną V. Navicką kuo greičiau parduoti Lietuvos valstybės turimą akcijų paketą, 17,6 % – „Lietuvos dujose“, naujam kuriamam projektui a la „Leo LT“. Ačiū Dievui, kad ponui V. Navickui užteko pilietinės drąsos informuoti apie šį dalyką naująją koaliciją ir naujasis „Leo LT“ buvo sustabdytas.

Socdemų energetikos politikos visišką bankrotą liudija buvusio Energetikos agentūros direktoriaus Prancūzijos piliečio Mareslio žodžiai, kai jis atvyko į Lietuvą (cituoju): „Prancūzija nebus tarp tų šalių, kurios padės Lietuvai pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą, nes Lietuva paprasčiausiai neatliko savo namų darbų.“ Kitais žodžiais tariant, Lietuvos energetiką ir kainų politiką buvusieji valdantieji atidavė į monopolistų rankas. Todėl visas šiandieninis rūpinimasis, ar tai pono K. Daukšio, kad bus dviem vairuotojais daugiau, kas važiuos į Europos Sąjungos Tarybą, ar tai B. Vėsaitės rūpinimasis, kad Seimo darbuotojai šiandien dirba viršvalandžius ir ar jie bus apmokėti, yra mažų mažiausia veidmainystė. Šiandien Lietuva stovi ant energetinės bedugnės krašto. Nesiimsime rimtų priemonių, nebus ne tik mūsų – gali nebūti ir Lietuvos. Esu įsitikinęs, kad tie, kurie šiandien priešinsis šiems įstatymų paketams, iš esmės sąmoningai ar ne priešinsis Lietuvos energetinės nepriklausomybės atkūrimui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū kalbėjusiajam. Diskusijoje užsirašė kalbėti E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš pradėsiu nuo A. Ažubalio kalbos. Manau, kad gal jau ir po dviejų savaičių visi tie, kurie nepritars konservatorių sprendimams, bus paskelbti tautos ir valstybės priešais. Ko gero, kuriam Lietuvos krašte… Turbūt geriausiai, atjungus tą Dieveniškių apendiksą, suvartyti visus ten. Ir tvoros nereikės tverti, nes ji aptverta nuo Baltarusijos pusės, ir bus išspręsta visa problema.

Noriu konservatoriams priminti, kad iš aštuonių, kaip pasakė A. Ažubalis, socialdemokratų valdymo metų dvejus metus pagal projektą 2K Lietuvą valdė konservatoriai kartu su socialdemokratais. Tai jūs, gerbiamieji, laiminote G. Kirkilo Vyriausybę, tai jūs pritarėte jos programai, kuri šiandien atvedė Lietuvą į tai, ką mes turime jūsų palaiminimu, tai jūs pritarėte 2007 ir 2008 m. valstybės biudžetams, o dabar šaukiate kaip nekaltos prievartaujamos mergaitės. Na, nereikia to daryti.

Dabar apie Energetikos ministerijos funkcijas. Akivaizdu, kad po premjero A. Kubiliaus kalbų, kai jis dar nebuvo toks, ir vėlesnių Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininko veiksmų elektros kainas Lietuvoje nustato politikai. Kainų komisija buvo sukurta tam, kad, nedarant įtakos politikams, būtų galima kontroliuoti kainas ir energetiką. Kas dabar darosi? A. Kubulius pasako: negalima didinti elektros kainos 7 ct. V. Poderys, kaip klusnus jefreiteris, paliepus seržantui, raportuoja: bus padaryta. Išvada: nuo šiol elektros kainos Lietuvoje yra nustatomos centrinėje konservatorių kontoroje. Tad ar ne laikas, kuriant Energetikos ministeriją, panaikinti Valstybinę kainų ir energetikos komisiją? Su ja, žinoma, yra problemų, bet tai, kas yra daroma… Apskritai šios komisijos veikla tampa visiškai fikcija, ir mes dabar turėsime situaciją, kuri buvo tarybiniais laikais: partijos centrinis komitetas pasakys, kad kaina tokia, ir visa valstybė turės tokią kainą. Taip ir šoksime pagal to centro komiteto sprendimus.

PIRMININKĖ. Ačiū kalbėjusiajam. Dėl motyvų. Užsirašė kalbėti už R. Juknevičienė. Prašom.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, po emocingos E. Klumbio kalbos supratau tik vieną dalyką – „Leo LT“ reguliuojamos elektros kainos Lietuvoje yra gerai, o valstybės valdymo struktūrų nustatyti skaidrūs procesai ir kainos mažėjimas, ko per pirmąją darbo savaitę pasiekė ši Vyriausybė, yra blogai. Tai šiaip jau liūdna žinia iš tokios save opozicija laikančios politinės jėgos.

Jeigu kalbėtume apie šių įstatymų paketą, energetinis saugumas yra viena svarbiausių, jei ne pati svarbiausia, nacionalinio saugumo sričių. Ir tai, nepaisant opozicijos, „Dujotekanos“, „Leo LT“ ar kitų svarbių vyrų pasipriešinimo, bus šios Vyriausybės prioritetas. Noriu neišgirdusiems pakartoti svarbiausią Ministro Pirmininko tezę, šiandien pasakytą šiuo klausimu: „Energetikai daugiau šios valstybės nevaldys, o viskas bus atvirkščiai.“ Tai yra pirmas žingsnis.

Panašu, kad kaip tik tie energetikai, tos struktūros, nelabai skaidrios struktūros, ką ne kartą matėme, stovi už pasipriešinimo keisti padėtį iš esmės. Su dujų, elektros ar kitokiais tarpininkais susijusios struktūros iki šiol valdė daugybę procesų valstybėje, valdė dirbtinai keldamos skandalus ar net užvaldydamos svarbias institucijas. K. Daukšys geriau už mane žino, kaip „Dujotekana“ suskaldė Darbo partiją.

Tokią padėtį reikia nedelsiant keisti, kaip sakiau, keisti iš esmės. Mes ją keisime, todėl kviečiu visą valdančiąją koaliciją, nepaisant visų emocingų pasipriešinimų, drąsiai balsuoti už šį įstatymų paketą. Tai iš tikrųjų išeis tik į gera.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš užsirašė kalbėti R. Sinkevičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų tenka tik apgailestauti, kad mūsų Seimo plenarinis posėdis, sušauktas neeiliniu metu, labiau primena spaudos konferenciją negu dalykišką parlamentarų pokalbį ir sprendimus.

Man kelia nerimą gerbiamosios R. Juknevičienės pasakymas, kad štai tik atėjom ir jau siekiame, ir pasiekėme didelių rezultatų kainų sumažinimo srityje. Visada maniau, kad Valstybinė kainų ir energetikos komisija yra nepriklausoma nepartinė institucija, tai yra kaip Konstitucinis Teismas energetikos srityje. Jos politinis nepriklausomumas yra kur kas didesnė vertybė, nei tarnavimas kuriai nors angažuotai politinei jėgai.

Gerbiamieji konservatoriai, man atrodo, rinkimai pasibaigė. Rinkimų rezultatai… Mes susodinti pagal rinkėjų valią. Gal baikime agitacines rinkimų kalbas ir kaltinimus vienas kitam ir pradėkime dalykiškai spręsti klausimus. Šia prasme gerbiamojo L. Sabučio pasiūlymas buvo gana logiškas, kad jeigu jau priėmėme politinį sprendimą ir po svarstymo pritarėme Energetikos ministerijos kūrimui, negrįžkime prie šio klausimo, svarstykime lydimuosius įstatymus ir dėl jų kalbėkime.

Visiškai nesutinku su pono A. Ažubalio pasakymu, kad naujos ministerijos, Energetikos ministerijos, įsteigimas lems Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Nuo ko – nuo Rusijos, nuo mūsų jungčių? Tikrai taip bus? Negaliu pritarti tokiai minčiai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai už ir prieš pasakyti. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas pritariate po svarstymo 1-2c klausimui Nr. XIP-172(2)?

Balsavo 84, 58 – už, prieš – 20, 6 susilaikė. Įstatymui Nr. XIP-172(2) po svarstymo pritarta. Toliau posėdžiui pirmininkaus pirmoji pavaduotoja I.Degutienė.

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Repliką po balsavimo, prašau, ponas R. Sinkevičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū. Gal, kolegos, ne visai tinkamai pasakiau savo paskutinę mintį. Aš norėjau pasakyti, kad ministerijos, kaip valdymo struktūros, steigimas iš tikro mūsų energetinio nepriklausomumo nepadidins. Mūsų darbai ir integracija į Vakarų energetines sistemas ir pačių pastangos kuriant savo energetinius išteklius ir juos tinkamai panaudojant leis mums būti labiau nepriklausomiems, bet tai nesusiję su ministerijos veikla.

Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-173(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dirbame toliau. Darbotvarkės 1-2d klausimas – Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-173(2). Pranešėjas – A. Zuokas. Svarstymas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimą dėl minėto įstatymo projekto. Alternatyvių projektų nėra gauta. Taip pat Teisės departamento išvada patvirtina, kad įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės aktams ar juridinės technikos taisyklėms. Tačiau iškėlė abejonę dėl laikotarpio įgyvendinimo, apie ką mes jau esame šiandien kalbėję Seime. Komitetas nepalaikė šios nuomonės, tačiau pats Seimas galės apsispręsti ir, matyt, pratęsti įgyvendinimo laiką. Todėl pagrindinio komiteto išvada yra teigiama. Balsavo 6 už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Prašome pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Diskusijose nori dalyvauti šeši Seimo nariai. Pirmasis kalba K. Daukšys. Dėkui. R. Juknevičienė.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, taip jau likimas lėmė, kad 18 metų tenka dirbti šiuose rūmuose, ir teko matyti daug sudėtingų laikotarpių. Tam, kas vyksta dabar, vos pradėjus dirbti, dar nė dviejų savaičių nėra naujajai Vyriausybei, visoje viešojoje erdvėje ir čia, šioje salėje, analogiją pamenu tik vieną – tai yra tik atkuriant nepriklausomybę, kai buvo labai panašus isterinis klyksmas, sukeltas per visą Lietuvą. Sukeltas dėl tokių dalykų, kuriuos dabar jau turbūt ir keista būtų prisiminti: kad naujai išrinkta Seimo tuometinė Aukščiausiosios Tarybos dauguma ne tą Pirmininką išsirinko, kad turėjo išsirinkti iš opozicijos atstovą, parašai buvo renkami, buvo žmonės erzinami, dirginami, buvo baisus tyčiojimasis, kad ta nepriklausomybė popierinė, ką mes čia darom, ką jūs čia veikiat. Buvo didžiulis spaudimas, kad visus reikalus ir toliau krašte tvarkytų ta pati sovietinė nomenklatūra. Ir dabar, prieš šiuos rinkimus, ir dabar dar labiau matau, kad daugybę dalykų po aštuonerių metų socialdemokratų, ką jau čia slėpti, labai susijusių su ta pačia buvusia sovietine nomenklatūra, reikia daug ką daryti iš naujo, visiškai iš naujo spręsti klausimus. Ir tą darysim. Tą darysim, kiek leis laikas, kiek leis jėgos, kiek leis mūsų galimybės. Aš dar neturiu tikslaus atsakymo. Mane nustebino, tarp kitko, šį rytą, atrodo, tokio paprasto įstatymo svarstymas. Aš dar neturiu tikslaus atsakymo, kodėl tokia isterija, kas ją kaitina – „Dujotekana“ su „Gazpromu“, „Leo“ ar kokia kita reikalus per savus berniukus, išbarstytus įvairiose struktūrose, kad būtų galima paslėpti, įpratusi tvarkyti neformali bendruomenė. Ko gero, jeigu būtų Vytautas Pociūnas, jis atsakytų labai lengvai, nes jis tuos dalykus kaip tik puikiai žinojo ir paskutiniais mėnesiais prieš žūtį kaip tik apie daugybę dalykų kalbėjo. Iš esmės apie tai, kas dabar vyksta. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Gražuli, nerėkit iš vietos.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Nieko tokio, P. Gražulis turi savų reikalų, tai čia P. Gražulis atspindi irgi tam tikrą isterinį pasipriešinimą. Apie nepriklausomybę nuo Rusijos nesirengiau kalbėti. Man atrodo, kad ir buvusi Vyriausybė per daug garsiai kalbėjo apie įvairius dalykus, bet per mažai darė. Gal reikia mums keisti stilių, mažiau kalbėti, bet daugiau padaryti. Tai tuo keliu eisim, bet vis dėlto vieno socialdemokrato labai atviras pasisakymas ir pasišaipymas, nuo ko gi mes čia ruošiamės būti nepriklausomi, man vėlgi primena tuos 1990-uosius, kai panašiai jau dėl kitų dalykų kalbant buvo šnekama.

Ir paskutinis dalykas, atsakant tiems, kurie aiškina apie tai, kad, žiūrėkit, negalima valdžiai kalbėti apie kainas, apie energetikos kainas. Privalo valstybė tuo rūpintis per savo Vyriausybę! Privalo! Privalo rūpintis, kad ne privačioji „Leo“ dalis diktuotų elektros kainas, o per 60 % akcijų turinti valstybė per savo Vyriausybę. Tai mes tą ir darom. Valstybė yra akcininkė, Vyriausybė yra įgaliota tas akcijas tvarkyti. Ir akcininkai pasako Kainų komisijai, kokios kainos reikia. Iki šiol esant G. Kirkilo Vyriausybei, buvo atvirkščiai – privačioji dalis, kuri mažąją dalį turi „Leo“ sudėty, diktuodavo, kokias kainas ir pelnus reikia turėti. Mes privalom ginti ir vartotojų interesus, taip pat ir valstybės interesus. Tai todėl praėjusią savaitę priimtas sprendimas, kad elektros kainos didės ne 7 centais, bet tik 3 centais, turėtų pradžiuginti žmones. Ir mane labiausiai nustebino, žinoma, mano kolegos iš „Tvarkos ir teisingumo“, kurie labiausiai tuo piktinasi. Tai ar jūs norit didesnių kainų? Ar jūs norit didesnių kainų? Ir kodėl, tada kyla klausimas. (Balsai salėje) Čia jau reikia netgi atskiro tyrimo. Ačiū už dėmesį. (Šurmulys salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū kolegei. Toliau kalba A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labas rytas. Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai nesirengiau kalbėti šiuo klausimu. Deja, kai aš išgirdau čia tokias aimanas ir riksmus, tai noriu pirmiausia atsakyti Audroniui. Labas rytas, Audroniau. Aš priešinsiuos. Aš priešinsiuos ne Lietuvos saugumo stiprinimui, bet tokioms nesąmonėms, apie ką mes čia kalbam. Man susidaro įspūdis, klausau jūsų, konservatoriai, ir man susidaro įspūdis, kad mes šiandien aptarinėjam ne naujos ministerijos įkūrimą, o kad G. Kirkilas kuria ta ministeriją. Blogai dirbo G. Kirkilas, gerai, tai padarykit geriau. Bet kad jūs šnekat viena, šnekat, kad taupysim, mažinsim, skyles diržuose kalat kažkam, kad stipriau susiveržtų, bet darot tai visiškai atvirkščiai. Paprasčiausiai norit paslėpti savo nekompetentingumą ir nesugebėjimą. Jeigu negalit susidoroti su vienu piliečiu, kuris ten ilgai sėdi kokioje nors ministerijoje, tai tam nereikia kurti dviejų naujų ministerijų. Aš bandžiau paklausti: o kur bus ta nauja ministerija? Kokiame pastate? Ar ministras sausio 1 d. pasiims kėdę, pasistatys po kalėdine eglute Katedros aikštėje, priiminės piliečius ir stiprins Lietuvos energetinį saugumą? Jeigu mes kažką darom, tai pasakykit, kur tai bus, kaip tai bus padaryta? Ministrą turim, suprantu. Kalėdinę eglutę turim, suprantu, šventės atėjo. Apie tai ir reikia kalbėti, apie tai opozicija ir nori išgirsti, konstruktyviai pasakyti, kur bus, kiek kainuos, o tai vis kalbate – nereikės daugiau pinigų. Ponai, nemokamai tik sūris pelėkautuose! Viskas yra mokama. Jeigu mes paskiriame du ministrus, aštuonis viceministrus, departamentus, tai viskas dvigubinasi ir niekada nebuvo taip, kad iš vieno darant du pinigų reikėtų mažiau. Tai reikia nuoširdžiai ir pasakyti – taip, reikės daugiau pinigų. Milijono, dviejų.

Aš klausau iš šios tribūnos, užkeikimai eina čia tokie, nieko konkretaus. Aš pacituosiu: „Sujungsim visas energetines funkcijas į vieną, pakeisim prioritetus, taps svarbiausia esminės energetikos reforma.“ Kas tai? Žodžių kratinys. Pasakykite konkrečiai, kas bus padaryta. Tam nereikia kurti naujos ministerijos, jeigu reikia išspręsti mūsų energetinį saugumą, jeigu reikia nutiesti energetinį tiltą į Lenkiją ar į Švediją, jeigu reikia spręsti atominės elektrinės statybą. Gerai, kad kai kas iš čia sėdinčių buvo tie, kurie patys uždarė tą Energetikos ministeriją, o dabar patys kuriate ir vėl kaltinate kitus.

Gerbiamieji, mes mažiau kalbėtume, jeigu jūs konkrečiai pasakysite, ką ir kaip jūs darysite, nes jūs ne mus apgaudinėjate, jūs pirmiausia apgaudinėjate Lietuvos žmones, kuriems žadėjote visai kitus dalykus.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, už kalbą. Toliau P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, aš norėčiau kalbėti naujiesiems Seimo nariams, kuriems tai pirma kadencija. Gal kai kurių dalykų neatsimena, neturi atminties, nebuvo Seime. Aš noriu, kad dabar nekalbėtų mobiliuoju telefonu R. Juknevičienė, krašto apsaugos ministrė, o klausytų tai, ką aš kalbėsiu. Tuos priekaištus, kuriuos jūs išsakėte mums. Aš jau kalbėjau trumpai ir priminiau jums, ponia Juknevičiene, ką jūs padarėte turėdami valdžią. Jūs už 1 Lt pardavėte visą Lietuvos kuro sistemą su kolonėlėmis, su naftos bazėmis. Padarėte milžinišką žalą mūsų valstybei. Taip R. Juknevičienei nepatinka, kad net išeina iš posėdžių salės.

Kitas dalykas. kodėl jūs, būdami tokie patriotai ir taip bijodami rusų Kaune, atsakykite, dabar atsistokite prie mikrofono man čia, kada norėjote privatizuoti Kauno šiluminę elektrinę (apskritai jos nereikėjo privatizuoti), išvijote prancūzų ir vokiečių kompanijas R. Garbaravičiaus asmenyje ir pardavėte rusams, kodėl? Ateikite, didieji patriotai, ir pasakykite!

Pasakykite dabar kitą dalyką. Yra du Seimo nariai: Č. Stankevičius, J. Šimėnas, ir buvo privatizuojama „Mažeikių nafta“. Mes, krikščionys demokratai, savo frakcijoje pasiūlėme įrašyti vieną nuostatą – jeigu „Williams“ dėl kažkokių priežasčių pasitrauktų iš Lietuvos, kad nė viena Rytų bloko valstybių kompanija negalėtų nupirkti akcijų. Atlėkė V. Landsbergis į mūsų frakciją ir pradėjo gąsdinti mus, kad čia Amerikos kompanijos įžeidimas. J. Šimėnas, kaip visada būdamas nelabai drąsus, išsigando to spaudimo ir atsiėmė tą pataisą. Linktelėkite, Jonai, bent galvą, ir Česlovai Stankevičiau! Jau jūs tada žinojote, kad rusai perpirks per „Williams“ „Mažeikių naftą“, štai koks jūsų gudravimas yra.

O dabar ką jūs darote su 10 % „Mažeikių naftos“ akcijų pardavimu? Juk šiuo metu yra aiškiai pasakyta, kad be Lietuvos Vyriausybės „PKN Orlen“ negali parduoti bet kam savo akcijų, nes Lietuvos Vyriausybė kontroliuoja 10 % akcijų. Jeigu jūs parduodate „PKN Orlen“ 10 % akcijų, jūs prarandate kontrolę ir puikiai žinote, kad jau vedė derybas „PKN Orlen“ norėdama kažkurią savo akcijų dalį parduoti rusų kompanijoms. Bet šito padaryti ir parduoti tų akcijų rusų kompanijoms neleidžia dabartinė sutartis, o jūs vėl parduodami 10 % rusams sugrąžinsite naftos įmonę.

Ko jūs siekiat? Tai kam jūs veidmainiaujate, jūs pasakykite? Tautos patriotai ir mūsų gąsdintojai rusais, jūs patys akivaizdžiai tarnaujate rusams, nes jūs žinote, kad niekas kitas taip brangiai „PKN Orlen“ nesumokės už „Mažeikių naftos“ akcijas. Ir jūs tą patį darote. Kam jūs veidmainiaujate? Aš negaliu kalbėti.

Dabar pažiūrėkite, kas yra. Dabar R. Juknevičienė kalbėjo. Aš suprantu, kad reikia keisti šitą ministeriją, bet jūs reorganizuokite kitaip sujungdami, jums labai konstruktyvių pasiūlymų pasiūlė J. Veselka. Sujunkime Susisiekimo ministeriją ir Ūkio ministeriją į vieną ir, man atrodo, E. Masiulis, jaunas, energingas vyras, susitvarkys su šiomis dviem ministerijomis, sutaupysite biudžeto lėšų, padarysite tikrai nuostabų darbą mūsų valstybei ir mes kelsime rankas. Aš suprantu, kad Ūkio ministerija dabar ne Lietuvos ūkio ministerija, o „Leo LT“ ministerija. Aš tą puikiai suprantu, kad reikia juos visus išvaikyti, bet yra kitas būdas, reikia sujungti ministerijas, o ne dar vieną steigti, reorganizaciją daryti.

Dabar jūs pažiūrėkite, kitas dalykas. Aš noriu dar vieną dalyką pasakyti. Jūs didinate elektros kainas trim tarifais ir džiaugiatės, kad ne 7 ct, o 3 ct. Ar jūs gavote šiais metais, pavasarį, Lietuvos banko valdytojo R. Šarkino raštą, kad reikia kainas mažinti keliolika procentų mažinant infliaciją? Ar jūs žinote, gerbiamieji Seimo nariai, po kiek atominė elektrinė parduoda skirstomiesiems tinklams elektrą? Po 6,7 ct, jie nusiperka atominį kurą, išlaiko infrastruktūrą, užtikrina atominės elektrinės saugumą ir parduoda skirstomiesiems tinklams po 6,57 ct, o po kiek gyventojai moka – po 33 centus!

PIRMININKĖ. Petrai, laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). Reikia šiandien ne trim centais elektros tarifą didinti, bet mažinti bent keliolika centų. Nes vien tik „Leo LT“ per dividendus, per pelno mokestį praeitais metais išsimokėjo daugiau kaip milijardą pelno, ar jūs to nežinote? Kodėl jūs apie tai nekalbate iš šios tribūnos?

PIRMININKAS. Petrai, jau laikas!

P. GRAŽULIS (TTF). Daugiau nekalbėsiu, leiskite paskutinį kartą pasakyti dėl šių įstatymų. Noriu pasakyti tai, kas yra ant širdies, ir daugiau nekalbėsiu. (Balsai salėje) Taip pat norėčiau pasakyti apie pažymas. Vienuolikos pažymų nepateikė Seimui Lietuvos saugumas, išsireikalaukite, tegu atveža tas pažymas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kalbės M. Zasčiurinskas. (Balsai salėje)

V. Aleknaitė-Abramikienė dėl vedimo tvarkos.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Žinote, aš pagalvojau, kad Seimo nariai taip pat turi teisę į sveikatą. Aš manau, kad vis dėlto reikia reaguoti į tokius klyksmus, kurie gadina nuotaiką ir sveikatą visiems, nes yra mokslininkų nustatyta, koks triukšmo lygis gali būti pakeliamas, ypač darbo metu. Aš tiesiog kreipiuosi į Seimo valdybą, kad tie Seimo nariai, kurių buvimas tribūnoje tą triukšmo lygį pakelia iki žalingo sveikatai, būtų perspėti. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji kolege, jeigu mes kalbame apie sveikatą, o man tai yra gana suprantamas dalykas, tai suprantu, kad Petro kalba labai dirgina jūsų subtilią muzikinę klausą. Aš užjaučiu jus. Bet patikėkite, mūsų sveikatą kur kas daugiau gadina ir fiziologinį ritmą trikdo šio Seimo posėdžiai iki paryčių. Štai kur yra didžiausias sveikatos gadinimas, neužmirškite šito.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, turbūt mes visi suinteresuoti, kad būtume sveiki ir darbas vyktų sklandžiai. Kuo mažiau replikuosime prie šoninių mikrofonų, tikrai būsim sveikesni.

Kalba M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Galiu jau?

PIRMININKĖ. Prašau.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos! Prieš mane kalbėjo profesionali gydytoja, kuri įgijo išsilavinimą, ir man (aš pats, kaip žinote, nesu gydytojas) šiek tiek nesuprantama buvo ir nenorėčiau sutikti su jos teiginiu, kuriuo ji įvardijo Seimo būseną – mūsų Seimo būsena yra isterija. Čia buvo kalbama apie logiką. Žinoma, logika yra absoliutus dalykas, bet aš niekaip negalėčiau suprasti, kai sėdi, klausaisi, nekalbi telefonu, kalbi ne tik į vieną pusę, o kalbi visiems Seimo nariams, aš galiu įvardinti, kad mūsų logika yra karštas ledas. Atskirai paėmus savybė karštas egzistuoja, atskirai paėmus medžiagą ledas – taip pat egzistuoja. Bet ar egzistuoja karštas ledas?

Aš manau, kad tai, kas parašyta Konstitucijoje, apie tai, ką mes kalbėjome anoje salėje ir kai davėme priesaiką, kad mes visi vienodai atsakingi Lietuvai ir visi norime, kad Lietuvai ir jos gyventojams būtų geriau, man atrodo, tai yra absoliutu ir tai yra absoliuti vertybė.

Todėl tai, ką mes kalbame, mes kalbame ne dėl to, kad turime kažką kaltinti, ar vienas Seimo narys blogas, kitas geras, kitas dar blogesnis, vienas rusas, kitas žydas, trečias lenkas, kaip buvo ankstesniuose posėdžiuose kalbama. Mes norime, kad būtų geriau, ir mes teikiame savo argumentus. Mes norime, kad tie argumentai būtų išgirsti, o svarbiausia, kad dauguma šiuo atveju, jeigu jų neišgirstų, nors klausytųsi ir pabandytų suvokti.

Vakar, vakarykštę parą, užvakar mes kalbėjome apie tai, kad valstybės sunki padėtis, buvo įvardinta, kad tai yra ekonominė krizė, ir vien tokio įvardijimo užteko, kad mes atimtume pinigus iš vaikų, kad mažintume paramą šeimai, kad padarytume viską, kad Lietuvos žmogui, tam paprastam Lietuvos žmogui, dabar būtų kuo sunkiau ir blogiau gyventi.

Aš nekalbėsiu apie politinius aspektus. Aš šiandien išgirdau, kad mūsų visų gyvenimas priklauso nuo valdininkų, kuriems, beje, mes mažiname atlyginimus ir kurių atlyginimai jau šiandien gerokai atsilieka nuo specialisto kainos rinkoje. Šiandien visos valstybinės funkcijos, valstybės valdymo funkcijos yra išskirstytos 13 ministerijų. Ir mes girdime, kad viena ar kita ministerija, šiuo atveju Ūkio ministerija, daug metų nevykdo savo funkcijų. Išgirdome, kad Lietuvos Respublikos Seimas, kurio viena iš pareigų yra parlamentinė kontrolė, nevykdo tos kontrolės, yra labai bloga padėtis vienos iš sričių – energetikos. Tada mes priimame saliamonišką sprendimą: jeigu blogai dirba, steikime dar vieną darinį – šiuo atveju Energetikos ministeriją. Kai perskaitėme Vyriausybės programą, suradome, kad esant šiai sunkiai ekonominei padėčiai bus steigiama dar 14 naujų darinių.

Prisiminkime dar du momentus. Remiantis elementaria ekonomika, čia yra ekonomikos specialistų, yra patirtį turinčių politikų, kaip galima ką nors naujo steigti nepadarius ekonominio pagrindimo, neturint skaičiavimų, o juk specialistai suskaičiavo, kad vien ministerijos pavadinimas, ministerijos pavadinimo kaina – netoli 20 mln. Lt.

PIRMININKĖ. Kolega, laikas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ateis kiti į valdančiąją daugumą, ir aš tikiu, kad jie pakeis tą ministeriją, vėl ją sumažins.

Ir paskutinis sakinys. Ministerijos funkcionavimo pradžios minimalus laikotarpis – 4 metai. Mano nuomone, tai yra puota maro metu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti? Yra užsirašę kalbėti. Kęstutis šiandien, sakė, nebekalbės. Šį kartą kalba. K. Daukšys – prieš.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų būčiau nekalbėjęs, bet po tokios ugningos R. Juknevičienės kalbos supratau, kad turiu bent porą žodžių pasakyti.

Visų pirma prašyčiau J. Razmos išaiškinti ekonomines tiesas ministrei. Valdybos narys, veikiantis prieš įmonės interesus, yra kriminalinis nusikaltėlis. Vienas dalykas. Antras dalykas, nė vienas akcininkas energetikos kainų nenustatinėjo. Tam yra Kainų ir energetikos kontrolės komisija. Ir net jeigu premjeras pabandytų Kainų ir energetikos kontrolės komisiją kažkokiu būdu paveikti, tai būtų irgi kriminalinis nusikaltėlis. Čia apie tai kalbu.

Dabar kodėl mes visą laiką, kai kalbame apie labai konkretų dalyką, pradedame politinius debatus apie tai, kas buvo pirmas – višta ar kiaušinis, kuris kurioje vietoje nusidėjo prieš 10 ar 15 metų. Konservatoriai „griekų“ turi irgi sočiai, kaip ir socdemai. Nė vienų negaliu nei ginti, nei neginti.

Gerbiamieji, šiandien realiai jūs kalbate apie tai, kaip išmesti į balą mažiausiai 30–40 mln. Lt per artimiausius metus, nes keisite Ūkio ministerijos pavadinimą, keisite Aplinkos ministerijos pavadinimą, keisite Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą. Vien tik blankų, antspaudų ir visų kitų dalykų pakeitimas kainuos daug pinigų. Jie kainuos panašiai, kiek kainuotų vaiko pinigai ir vaiko maitinimas. Tai ar verta tokią nesąmonę daryti dėl to, kad jūs nesugebate suprasti, kaip valdyti energetiką. Jeigu nemokate, tai ir nemokėsite.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi čia buvo paminėta mano pavardė, galiu ponui Kęstučiui ir kitiems Seimo nariams pasakyti, kad Ūkio ministerija tikrai nėra tokia bejėgė dėl kainų. Bet aš tikrai nepriimsiu jūsų siūlymų, kad įpareigotų Kainų ir energetikos kontrolės komisija, kokias kainas nustatinėti. Jūs puikiai žinote, kad teikimas atsiranda iš pačių įmonių. Tą teikimą palaimina įmonių valdyba. Jeigu tai yra valstybės kontroliuojamos įmonės, tai nenuvertinkime, kad valstybė neturi galimybių daryti įtaką, koks teikimas atsiranda. Ir ne tik „Leo LT“ bendrovių, bet ir elektrą gaminančių įmonių dėl gamybos kainų.

Jeigu jūs pažiūrėsite atgal, G. Kirkilo Vyriausybei tikrai šitie klausimai nerūpėjo, ir aš neprisimenu atvejų, kad ši Vyriausybė būtų reagavusi į kokius nors įmonių teikimus dėl prašomų energetikos kainų. Nors paskui Kainų ir energetikos kontrolės komisija ne vienu atveju rasdavo nepagrįstų teikimų ir mažindavo. Dabar A. Kubiliaus Vyriausybėje elgiamasi kitaip ir yra noras pažiūrėti į tuos teikimus.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Jurgi, ką tik iš tribūnos jūsiškiai sakė, kad jūsų dėka 3 ar 4 centais elektros kaina sumažėjo. Atsiminus, kad Kaune konservatoriai jau ir „Žalgirio“ sudėtį diktuoja, tai viskas vyksta konservatoriška tradicija.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš tikrai norėčiau nutraukti kalbas. Kęstuti, sekundę.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Jurgi, jūs protingas žmogus, jūs žinote, kad valdybos narys, nesvarbu, ar jis paskirtas ministerijos, ar privataus akcininko, turi veikti įmonės interesais. Jeigu jūsų Vyriausybės paskirtas valdybos narys veiks prieš įmonės interesus, jis bus kriminalinis nusikaltėlis, jį turės bausti teismas. Jeigu netikite, paklauskite savo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką. Ką jūs kalbate? Jeigu jūs taip elgsitės, žmones sodinsite į kalėjimą.

PIRMININKĖ. Kolegos, nutraukiame visas diskusijas. Už įstatymo projektą kalbės L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iki šiol buvo 1 – už, 1 – prieš, ir tada jau po balsavimo įvairios replikos. Dabar jūs neleidote pasakyti žodelio „už“. Šiuo metu mes svarstome Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio pakeitimą, kad vietoj ūkio ministro būtų įrašytas energetikos ministras. Ir viskas. Visos kitos papildomos kalbos buvo pasakytos prieš porą valandų priimant Seimui sprendimą, steigti ar nesteigti ministeriją. Prieš dvi savaites po pateikimo pritaręs Vyriausybės programai ir pateiktiems projektams, Seimas taip pat pritarė ir balsavo. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir šio įstatymo pakeitimus. Pranešėjas taip pat pasakė, aš taip pat pritariu, kad turi būti šiame įstatyme padarytas toks pakeitimas, kad tos funkcijos, kurias vykdė ūkio ministras, dabar būtų perduotos energetikos ministrui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, kas už tai, kad Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-173(2) po svarstymo būtų pritarta, balsuoja už, kas prieš, susilaiko arba balsuoja prieš.

Balsavo 77 Seimo nariai. Už – 58, prieš – 17, susilaikė 2. Įstatymo projektui Nr. XIP-173(2) po svarstymo pritarta.

Šilumos ūkio įstatymo 6, 7, 8, 13, 15, 18, 21, 26, 29, 31, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-174(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-2e klausimas – Šilumos ūkio įstatymo 6, 7, 8, 13, 15, 18, 21, 26, 29, 31, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIP-174(2). Pranešėjas – A. Zuokas. Svarstymas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą. Alternatyvių projektų Teisės departamentas negavo. Teisės departamentas patvirtino šio projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, tačiau pateikė pastabą, pakartosiu tą pačią, dėl įgyvendinimo laikotarpio realumo. Komitetas šiai pastabai nepritarė, nes, mūsų žiniomis, Vyriausybė rengia minėtus įstatymų arba Vyriausybė nutarimų projektus. Tačiau šiandien yra įregistruotas pono Č. Juršėno pasiūlymas, kuriam, matyt, visi bendrai pritarsime, pakeisti datą. Komitetas pritarė iniciatorių parengtam įstatymo projektui. Už balsavo 6, prieš – 3, susilaikė 1. Prašom Seimo narius pritarti su šiek tiek mažesnėmis diskusijomis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Diskusijoje nori dalyvauti du Seimo nariai. Kadangi K. Daukšys sakė, kad nekalbės, kviečiu E. Klumbį. A. Vidžiūnas – dėl vedimo tvarkos.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, atsiprašau, pone Egidijau, kad trukdau pačiam kalbėti. Dar kartą mėginu apeliuoti į sveiką opozicijos ir visų valdančiųjų kolegų protą. Praeitas straipsnis – buvo ugningiausios kalbos dėl praėjusio įstatymo projekto. Vienintelis žodis – vietoj „Ūkio“ keičiama į „Energetikos“. Dvylikos įstatymų projektų, kurie dabar eina, keičiamas vienintelis žodelis. Bičiuliai, kalbame apie sportą, kalbame apie rašiklius, kalbame apie Kauno energiją, apie korupciją ir visokius kitus dalykus, paskui iš opozicijos triukšmai, kad mes dirbame naktimis. Mielieji kolegos, mėginkime eiti į priekį ir kalbėti iš esmės. Egidijau, dabar žiūrėsiu, ką jūs kalbėsite, nes čia tik vieno žodžio keitimas, ir prašysiu nutraukti jūsų kalbą, jeigu kalbėsite apie kitką. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Kalba E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Arvydai, pirmiausia, kalbėdamas ne į temą, paprašysiu iš šios tribūnos nevadinti manęs ponu. Labai prašau. Tai pirma.

O antra, pasakysiu tą, kas buvo pasakyta anksčiau ir ką reikia pasakyti. Pirmiausia aš niekada negirdėjau tokių ministro kliedesių, kokie neseniai buvo. Pareikšta, kad „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija nesidžiaugia, kad elektros kaina padidėja ne 7 ct, o 3 ct. Taip, smagu, kad didėja tik 3 ct, bet yra kitas klausimas – kodėl ji nemažėja? Niekas apie tai nekalbėjo ir mes visai nekalbėjome apie 7 ct. Kam reikia tos demagogijos? Jūs teiksite, mes duosime jums atsaką. Tam ir yra parlamentas.

Bet kas liūdniausia? Kad ta kaina 3 ct yra didinama be įstatymais, o voliuntaristiškai, štai kur esmė. Bet ką šnekėti, kai ministrė R. Juknevičienė neišmano elementarios teisės. Įmonės akcininkai neturi teisės nustatyti kainų, ne akcininkai nustato. Paklausykime, kas kalbama iš tos tribūnos. Jeigu ministrė neišmano tokių elementarių dalykų, tai kaip ji gali išmanyti apie kur kas subtilesnius dalykus? Jaučiu, kad mes gyvensime tik dvispalviame pasaulyje: juoda–balta. Balta – konservatorių vadovaujama Permainų koalicija, patriotai valstybininkai, juoda – Maskvos ranka, 5-oji kolona, senais terminais vadinant – šunauja. Sunkūs laikai laukia Lietuvos, gerbiamieji konservatoriai, ir ne dėl ekonomikos krizės, o dėl labai riboto mąstymo, genetiškai užkuoduoto Permainų koalicijos lyderių smegenyse.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Kalbės A. Sysas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš kreipiuosi į visus Seimo narius prašydamas tokias kalbas, kai kalbama ne apie įstatymo projektą, pasakyti tuo metu, kuris skiriamas Seimo narių pareiškimams. Per Seimo narių pareiškimų laiką galima išsakyti politines pozicijas, o dabar dirbkime darbą. (Balsai salėje) Po balsavimo.

PIRMININKĖ. Kalba A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Arvydai, kalbėsiu apie šilumą ir apie datą. Abu dalykai yra šiame įstatyme. Man buvo paaiškinta, kad ministerijos pagrindinė funkcija bus šilumos taupymas modernizuojant daugiabučius, teikiant tam dalykui daugiau dėmesio ir skiriant daugiau pinigų. Gerbiamieji kolegos, vėlgi sakome viena, o darome kita. Tik vakar čia, Seime, tiksliau, Permainų koalicijos balsais buvo priimtas įstatymas, kuris panaikino valstybės paramą būstui įsigyti ir daugiabučiams namams modernizuoti, kuriame garantavome 50 % lėšų iš valstybės biudžeto. Tai kaip su pagrindine funkcija, jeigu mes naikiname tuos įstatymus, kurie buvo?

Ir kitas dalykas dėl šio įstatymo įsigaliojimo datos. Yra dvi pastabos. Pirma, mums ką tik išdalijo protokolinį sprendimą. Priėmėme įstatymą dėl vaikų maitinimo panaikinimo, ir jau eina protokoliniai sprendimai, kad ieškotume kitokių būdų tai grąžinti arba sudaryti sąlygas toliau maitinti. Gerbiamieji, gal nereikėjo skubėti, reikėjo mėnesį ar du atidėti šio įstatymo sprendimą, viską sureguliuoti ir priimti protingą sprendimą, o ne taip, jeigu vienas komitetas priėmė, tai būtinai reikia perduoti kitam komitetui, kuris galėtų panaikinti tą nuostatą, kad tik sugalvota versija taip, kaip nori vienas ministras, būtų priimta viso Seimo. Čia pavyzdys dėl datos. Aš nepritariu išdalytam protokolui, kurį pasiūlė mano kolega bičiulis Č. Juršėnas. Tikrai su viltim tikėjausi, kad Permainų koalicijos metu bent jau nebus neeilinių sesijų, bet netgi nebūdamas valdyboje Č. Juršėnas jums daro tokią didelę įtaką, kad jūs vis tiek pasiduodate ir, kiek suprantu, neeilinė sesija bus. Todėl negaliu pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kaip suprantu, mes dabar kalbame dėl Šilumos ūkio įstatymo, o ne dėl sesijos darbo laiko. K. Daukšys kalbės dėl Šilumos ūkio įstatymo prieš? Kęstuti? Nekalbėsite. A. Sysas jau irgi lyg ir kalbėjo? Tada E. Pupinis kalbės už. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Gerai, kolegos, siūlau Šilumos ūkio įstatymo 6, 7, 8, 13, 15, 18, 21, 26, 29, 31, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-174(2) pritarti po svarstymo. Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 66 Seimo nariai: už – 47, prieš – 10, susilaikė 9. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-174(2) pritarta.

Branduolinės energijos įstatymo 7, 9, 26, 29, 30, 37, 38, 71, 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-175(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-2f klausimas – Branduolinės energijos įstatymo 7, 9, 26, 29, 30, 37, 38, 71, 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-175(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Zuokas.

Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo – V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Mielieji kolegos, aš žiūriu, kad ir J. Šimėnas, ir V. Aleknaitė, ir ponas A. Vidžiūnas… kadangi jus piktina mūsų opozicijos kalbos, tai jūs pakeiskite Statutą, kuriame būtų įrašyta, kad diskusijose galima pasakyti tik tuos žodžius, kuriuos jūs išspausdinsite ir paduosite opozicijai, jeigu neduosite, tai ji turi tylėti. Patvirtinkite tai Statutu ir gyvenkite. Kol Statutas yra kitoks, atsiprašau, ne jums, o kiekvienam Seimo nariui spęsti, ką jis gali kalbėti, ką nori ir ką turi.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, noriu paprašyti, jeigu norime dirbti konstruktyviai, tai dirbam. Čia dabar kaip tas teniso kamuoliukas, vienas metate į vieną pusę, kitas metate į kitą pusę, ir taip ilgai žaisime.

Žodį suteikiau A. Zuokui. Prašom pateikti.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto sprendimą dėl parengto ir svarstomo įstatymo projekto. Teisės departamentas patvirtino šio projekto atitikimą įstatymams, Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisės aktams. Išreikšta viena pastaba, apie kurią jau minėjau prieš tai, dėl įsigaliojimo laiko. Jai komitetas nepritarė. Komitetas pritarė šiam įstatymo projektui ir siūlo Seimui palaikyti. Balsavo 6 už, prieš – 3, susilaikė 1. Kad būtų paprasčiau, paminėsiu, keičiasi tik vienas žodis iš „Ūkio“ ministerijos į „Energetikos“ ministeriją.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. J. Veselka kalbės? Diskusijoje dalyvausite. Dar kartą pabrėžiu tai, ką dabar kalbėjo baigdamas A. Zuokas. Įstatymo projekte yra vieno žodžio pakeitimas. Tai būkite malonūs, kalbėkite, kaip sakoma lietuviškai, į temą.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamoji kolege, jūs pažiūrėkite, ką jūsiškiai kalba. Aš būčiau nekalbėjęs, jeigu ne jūsų ypatingi patriotai būtų kalbėję. Bandysiu kalbėti į temą. Bet kai buvusi visa šeima, susijusi su bolševikais, darosi ypatingi patriotai, aš negaliu nekalbėti.

Gerbiamieji kolegos, aš labiau būsimą energetikos ministrą, nes mes daugiau nieko nepakeisime, prašyčiau atkreipti dėmesį į keletą dalykų. Pirma, labai nedidelėje teritorijoje Baltarusija–Kaliningradas–Lietuva bus trys branduolinės jėgainės. Lietuvoje viena branduolinė jėgainė bus uždaryta, kuri taip pat lieka pavojinga, ir bus statoma nauja. Reikėtų pagalvoti, ar reikia tokiame nedideliame regione tiek branduolinių jėgainių. Tai viena.

Antra, gerbiamieji, sujungimas su Švedija ir su Lenkija. Iki šiol niekur nebuvo įvertinta, ar to tilto pastatymas ir naujos branduolinės jėgainės statyba Lietuvoje neatsidurs tokioje padėtyje, kad bus sukurta konkurencinė sistema, švedai, lenkai, lenkai ne tiek pavojingi, bet švedai nukonkuruos. Ir Lietuvos verslas, nes po to tikrai bus pasirinkimas, verslas rinksis pigesnę energiją. Ir tie iš mūsų pusės, rodos, apie 17 mlrd. Lt, kurie bus investuoti į naujos jėgainės (…) statybą, ar nebus taip, kad švedai užims Lietuvos rinką ir mūsų verslas bus išstumtas. Tai yra būtina, būsimas ministras turi kuo greičiau atsakyti į tuos esminius klausimus. Visa, kas susiję su branduoline energetika, šiandien vadovaujasi tokiu principu, t. y. politiniu, mes priklausome nuo rusų ir, kai nuo rusų išsivaduosime, tapsime nepriklausomi. Politinė tezė gera, bet ar nebus taip, kad mes apskritai būsime nepriklausomi nuo energetikos.

Kai kalbate, kad mes priklausome nuo rusų, daugumai žmonių kyla klausimas, 18 metų, kai bet kuris žmogus pareina namo, paspaudžia mygtuką, ir nėra jokių elektros problemų. Jeigu net tos įtartinos struktūros, kurios yra apsėdusios energetikos sistemą… šiandien gyventojams su tuo pačiu pelnu energetikos įmonių išlaikymui elektros kaina galėtų būti daugiausia 26 ct. Dabar jau 7 ct pridedami toms struktūroms. Tai vėl naujojo energetikos ministro būtų trečia tokia pareiga skubiai išsiaiškinti.

Gerbiamieji kolegos, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ iš pat pradžių pasakė: šiandien, kol dar veikia atominė elektrinė ir pinga energetiniai resursai, jokiais 3 ct didinti kainos nereikia. Nereikia jokiais 3 ct kainų didinti, nes viskas pinga.

Atsiminkite dar viena, būsimasis ministre, pažiūrėkite, kaip Vakarų skirstomieji tinklai, kai kilo nekilnojamojo turto kainos, kaip jie greitai indeksavo savo turtą. Sumokėjo, aš nekalbu kokios machinacijos, bet iš 500 mln. padarė 3 mlrd., kai reikia vykdyti reindeksaciją, nes turtas krinta, jie šito veiksmo neatlieka.

Ir paskutinis. Gerbiamieji buvę bolševikai, prašau neteikti savęs kaip ypatingų patriotų. Aš tą patriotizmą įtariu neigiama prasme. Viską, ką šiandien darote, kad arba Lietuvoje nebūtų gaminama elektra, arba subankrutuotų naujos įmonės, nes nematau ekonominio pagrindimo, kad ta nepriklausomybė padės verslui, padės gyventojams, o per verslą ir gyventojų pritarimą mes tikrai galime tik dar labiau būti nepriklausomi. Tiek palinkėčiau naujų dalykų naujam energetikos ministrui. Jeigu jis tai išspręs, galbūt ir pasiteisins šitos ministerijos steigimas, bet tuo labai abejoju. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Kalbėjo J. Veselka. Gal galėtume bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Balsuojame dėl Branduolinės energijos įstatymo 7, 9, 26, 29, 30, 37, 38, 71, 74 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-175(2). Kas pritaria, balsuoja už, kas ne, susilaiko arba balsuoja prieš.

Balsavo 56 Seimo nariai: už – 41, prieš – 7, susilaikė 8. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-175(2) pritarta.

Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 6, 12, 13, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-176(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

Darbotvarkės 1-2g klausimas – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 6, 12, 13, 14, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-176(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji kolegos, taupydamas visų jūsų laiką, noriu tik pasakyti, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas projektui pritarė. Balsavo 6 už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Ir vėlgi tai yra formalus įstatymo pakeitimas – Ūkio ministerija keičiama į Energetikos ministeriją. Dėkui. Prašau pritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, gal likite tribūnoje, nes norinčių kalbėti iš esmės nėra. Aš iškart siūlyčiau po svarstymo balsuoti ir dėl projekto Nr. XIP-176(2) – Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 6, 12, 13, 14, 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamasis Kęstuti, juk jūs sakėt, kad atsisakot visų kalbėjimų. (Balsai salėje) Aš manau, kad jūs garbingas džentelmenas ir laikotės žodžio, todėl ir nesuabejojau. L. Sabučio nėra, P. Saudargo salėje irgi nebuvo. Dar kartą sakau: kviečiu balsuoti. Kas pritaria įstatymo projektui Nr. XIP-176(2) po svarstymo, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 57 Seimo nariai, už – 45, prieš – 5, susilaikė 7. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-176(2) pritarta.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 2, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-177(2) (prie Nr. XP-3420(2). Gamtinių dujų įstatymo 13, 16, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-178(2). Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-179(2). Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-180(2). Specialios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-181(2). Aplinkos apsaugos oro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-182(2) (svarstymas) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Toliau įstatymo projektas Nr. XIP-177(2) – Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 2, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Zuokas. Svarstymo stadija. Prašau.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė minėtam įstatymo projektui. Balsavo 6 už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Buvo gautos kelios Teisės departamento pastabos. Joms nebuvo pritarta, bet, kaip jau minėjau, jos yra analogiškos buvusioms prieš tai. Dėl laiko ir dėl kai kurių Vyriausybės… arba naujų įstatymų projektų parengimo įtraukta į pastabas, kad Vyriausybė tai turėtų parengti skubos tvarka. Kviečiau palaikyti įstatymo projektą. Kaip minėjau, vėlgi tai yra formalus – žodžiai „Ūkio ministerija“ keičiami į „Energetikos ministerija“.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Artūrai Zuokai, kadangi mes dabar peržiūrėjome, kad ir dėl kitų projektų, einančių iš eilės paskui pagrindinį bazinį įstatymą, niekas nenori kalbėti, nėra užsirašiusių diskusijai, ar jūs negalėtumėt tada pateikti viso paketo iki galo – pagal darbotvarkę 1-2i, j, k, l, m? Tada mes galėtume apsispręsti dėl visų jūsų pateiktų įstatymų projektų po svarstymo.

A. ZUOKAS (LCSF). Dėkui, matyt, tai būtų protinga padaryti dėl laiko. Teikiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą dėl Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 13, 16, 24, 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, kurio numeris Nr. XIP-178. Komitetas pritarė minėtam įstatymo projektui. 6 balsavo už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Pastabų arba alternatyvių projektų negauta. Teisės departamento pastabai nepritarta, bet ji analogiška, kaip esu minėjęs, dėl laiko.

Kitas įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-179. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Balsavo 6 už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Pastabų ar alternatyvių projektų negauta.

Kitas įstatymo projektas Lietuvos Respublikos biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-180. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui. Balsavo 6 už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Alternatyvių projektų negauta. Gauta Teisės departamento pastaba, tačiau jai komitetas nepritarė. Vėlgi taip pat – kalbama apie laiką.

Kitas įstatymo projektas – Lietuvos Respublikos specialiosios paskirties akcinės bendrovės „Lietuvos energija“ reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-181. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas iniciatorių pateiktam projektui pritarė. Balsavo 6 už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Alternatyvių pasiūlymų negauta, išskyrus tai, kad gauta Teisės departamento pastaba, susijusi su laiku.

Kitas įstatymo projektas yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos oro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-182. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė iniciatorių pateiktam projektui. 6 balsavo už, 3 – prieš, 1 susilaikė. Alternatyvių projektų ir Teisės departamento pastabų negauta.

Tai būtų visas paketas. Iš esmės visur keičiamas tiktai vienas žodis – „Ūkio ministerija“ į „Energetikos ministerija“. Prašau pritarti. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, už visų projektų pateikimą. Dėl balsavimo motyvų ar yra norinčių kalbėti? J.Šimėnas nori kalbėti už. Prašau. Nebenori.

Gerbiamieji kolegos, jeigu sutiktumėt, tai kviesčiau balsuoti dėl įstatymų projektų Nr. XIP-177(2), Nr. XIP-178(2), Nr. XIP-179(2), Nr. XIP-180(2), Nr. XIP-181(2), Nr. XIP-182(2) po svarstymo. Kas pritariat minėtiems įstatymų projektams, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.

Balsavo 59 Seimo nariai: už – 47, prieš – 7, susilaikė 5. Įstatymų projektams Nr. XIP-177(2), Nr. XIP-178(2), Nr. XIP-179(2), Nr. XIP-180(2), Nr. XIP-181(2), Nr. XIP-182(2) po svarstymo pritarta.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-167(2). Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo 7, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-168(2). Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-169(2) (svarstymas) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų atsiklausti. Jeigu jūs sutiktumėt, kad mes dirbam be pertraukos, nors dar ir iki pertraukos yra viena valanda, tai kviesčiau tada į tribūną L. Sabutį pateikti įstatymų paketą – Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektą, Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo 7, 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Visų trijų pateiktų įstatymų projektų svarstymo stadija. Pranešėjas – L.Sabutis, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Prašau.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nekartosiu pavadinimų. Šių pakeitimų esmė labai trumpai (dėl pirmo) tokia, kad komitetas gruodžio 17 d. vertino pateiktus projektus arba pakeitimus. Iš 9, 6 balsavo už, 3 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Priede kalbama apie tai, kad buvo pakeista tiktai priedo vykdymo data, iš 2008 m. nukeliamas į 2009 m. pareigybių aprašymas pagal kriterijus, dėl kurių buvo pavesta spręsti Seimui ir Vyriausybei, ir atitinkamai kitų metų priedai, t. y. 2009–2010 m. Tai visa esmė dėl šio įstatymo pakeitimo. Aš čia nematau kitų pavadinimų, bet jūs galėtumėte pasakyti dėl šito, ar yra kokių nors nuomonių, ar ne?

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje dalyvauti yra užsirašęs gerbiamasis B. Pauža. Jūs dalyvausite? Gerbiamasis Liudvikai, kol kas ačiū. Dėl trijų projektų diskusijoje dalyvaus B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Ačiū, pirmininkei. Aš užsirašiau dėl 167 kalbėti. Šiuo projektu, kaip buvo pranešta, siūloma vieniems metams atidėti valstybės tarnautojų suvienodintų pareiginių kategorijų intervalų mažinimą. Be abejo, tai pirmiausia palies mažiausius atlyginimus gaunančius darbuotojus. Svarbiausia yra tai, kad tas atidėjimas vieniems metams yra lyg ir neilgas laiko tarpas, bet mes įsivaizduojame, kad tie žmonės, ypač jaunimas, kurie turi pačius žemiausius koeficientus, turėjo tam tikrų teisėtų lūkesčių, tikėjosi kokio nors pakilimo tarnyboje, kartu ir atlyginimo, šiandien šių jaunų žmonių lūkesčius mes žlugdome. Tai, be abejo, atsilieps ir jų darbo kokybei. Visi, kurie esame dirbę valstybinėse institucijose, suprantame, kad tokio kriterijaus, kad labai tiksliai būtų pasvertas ministerijos ar departamento, ar kitos žinybos darbuotojo darbo efektyvumas neturime ir turbūt greitai neturėsime. O žmogaus lūkesčiai, tikėjimasis pakilti tarnyboje, gauti geresnį atlyginimą, užimti aukštesnę vietą, be abejo, yra labai svarbūs. Ir mes per tokią jautrią vietą, man atrodo, šiandien norime suduoti.

Mažiausias pajamas gaunantys valstybės tarnautojai, galima sakyti, nukentės du kartus. Viena, nebus keliama jų turima kategorija, taip pat yra siūloma mažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį. Dabar, kaip žinote, jis yra 490 Lt, o sumažinti siūloma iki 475 Lt. Taigi ar esant tokiai ekonominei padėčiai galima skriausti tik tuos, kurie ir taip yra labiausiai skriaudžiami? Esant tokiai padėčiai, kuri yra šiandien, yra būtina apsaugoti tų valstybės tarnautojų, turinčių neaukštas kategorijas, teisėtus lūkesčius. Mes visi turime vadovautis žmonių lygybės įstatymui principu. Todėl aš siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui ir nebalsuoti už jį, nes, jeigu galvojama apie mūsų visų ateitį, apie mūsų valstybės ateitį, negalima skriausti pačių jauniausių valstybės tarnautojų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū kolega. Kviečiu A. Sysą.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dar keletas niuansų, nors galbūt ir kartosiuosi. Aš kreipiuosi į naujuosius Seimo narius, kad mes paprasčiausiai įsiklausytume į įstatymo turinį, ką rengiamės daryti. Elementaru, kad visada buvo daug kalbama apie tai, kad diferenciacija valstybės tarnyboje tarp aukščiausias ir žemesnes pareigas einančių pareigūnų yra taisytina, ir todėl buvusioje kadencijoje buvo priimtas vienas teisės aktas ir padidintas pareigūnų, einančių žemiausias pareigas, darbo užmokestis, taip šiek tiek sumažinant tą atskirtį. Buvo numatytas antras žingsnis, kuris turėjo įsigalioti nuo sausio 1 d., tai būtent, kad tiems valstybės tarnautojams, kurių kategorijos yra žemesnės – 8, 10, jos galėtų būti šiek tiek pakeltos. Tai buvo skirta tam, kad eiti šias pareigas trūksta darbuotojų. Žmonės neina vien dėl to, kad yra labai mažas atlyginimas. Teisingai sakė kolega Bronius, kalbėdamas šioje tribūnoje. Mes kalbame apie jaunų šeimų rėmimą, taip, gerbiamieji, parašyta jūsų Vyriausybės programoje, ir šis žingsnis – tai dar vienas akmenukas, ne pagalba toms šeimoms, o akmenukas, nes tikrai tokių lūkesčių tie žmonės turėjo ir turi. Jie nori normaliai dirbti valstybei, tam mes sukūrėme Valstybės tarnybos įstatymą. Tie lūkesčiai įgavo kažkokią formą tų žmonių planuose.

Aš manau ir visiškai sutinku su kolega, ir keliu retorinį klausimą: kuo nusikalto šie žmonės, kad mes juos turime nubausti du kartus? Pagal mūsų visus teisės aktus yra sakoma, kad negalima už vieną, jeigu tai nusikaltimas, žmogų nubausti du kartus. Bet kažkodėl, jeigu jis yra valstybės tarnautojas, ką tik atėjęs į valstybės tarnybą, ir gauna mažą darbo užmokestį, tai maža to, kad, darydami gerą darbą, mažindami gyventojų pajamų mokestį, mes nutarėme nedidinti jo atlyginimo per bazinį koeficientą, nes jį sumažiname, dar ir antro teisėto lūkesčio, kuris buvo jiems suteiktas, kad bent kategoriją jiems padidinsime, ir jie gaus šiek tiek daugiau pinigėlių, ir tų pinigėlių galės skirti savo šeimai, savo vaikams, mes vėl nutarėme netesėti.

Gerbiamieji, mes galime surasti pinigų, aš tą teigiau kalbėdamas iš šitos tribūnos apie gyventojų pajamų mokestį. Ir Seimo narys, ir teisėjas, ir verslininkas, kuris eina aukštas pareigas ir gauna didesnį darbo užmokestį, gali sumokėti didesnį gyventojų pajamų mokestį. Taip būtų daug didesnis socialinis teisingumas – per gyventojų pajamų mokestį diferencijuoti mokesčius. Ir tada atsirastų pinigų, tiem jauniems valstybės tarnautojams.

Aš manau, rimtai, kolegos, pagalvokite. Netgi jūsų koalicijoje yra dirbusių valstybės tarnyboje ir išmanančių šitą reikalą, jie galėtų patvirtinti, kad šis sprendimas nėra pats geriausias. Galbūt padėtis yra geresnė – šiandien daugiau bedarbių ir į valstybės tarnybą ateis. Bet jeigu padėtis pasikeis, mes vėl turėsime tą patį – bus laisvų vietų, bus neužimtų etatų, nes versle už tokį patį darbą jie gauna daug daugiau. Todėl kviečiu nepritarti šiam įstatymo paketui.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Diskusijoje norinčių dalyvauti daugiau nėra. Ar galėtume po svarstymo visiems trims įstatymo projektams pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Tai tada balsuojame. Ar yra norinčių dar kalbėti? Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymų projektams Nr. XIP-167(2), Nr. XIP-168(2) ir Nr. XIP-169(2), balsuoja už, kas nesutinka su tuo, tai balsuoja prieš arba susilaiko.

balsavo 75 Seimo nariai: už – 52, prieš – 11, susilaikė 12. Visiems trims įstatymų projektams po svarstymo pritarta, t. y. projektai Nr. XIP-167(2), Nr. XIP-168(2) ir Nr. XIP-169(2).

Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-199(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

Kviečiu į tribūną L. Sabutį. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-199(2). Prašau, Liudvikai.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Seimui pritarus po pateikimo, teikiamas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-199. Komitetas, gruodžio 17 d. svarstydamas šį projektą, priėmė nutarimą, sprendimą, kad reikia pritarti ir pateikti jums šiek tiek pakoreguotą variantą. Tai yra dabar jau antrasis variantas, o iš esmės ten tik keičiasi dėl to, kad įstatyme buvo, jeigu pareigūnas susižaloja, tai mokama iki penkerių metų tos kompensacijos, o dabar siūloma, ir komitetas pritaria, nuo vieno mėnesio iki šešiasdešimties mėnesių, t. y. iki penkerių metų.

2 dalyje, kai yra lengvas sveikatos sutrikimas, tai nuo vieno mėnesio iki dvylikos mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atitinkamai kompensacijos dydis – lengvo sveikatos sutrikdymo metu nustato vidaus reikalų ministras jo paties nustatyta tvarka.

Teisės departamentas ypatingų pastabų nepareiškė, buvo atsižvelgta ir šiuo atveju galima būtų šiems pakeitimams pritarti ir toliau siūlyti Seimui priimti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų A. Sysas. Atsisako. Kolegos, siūlyčiau bendru sutarimu. Ar galėtume pritarti? Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-199(2).

Gerbiamieji kolegos, visi darbotvarkės klausimai baigti. Norėčiau pateikti tokią informaciją. Kaip žinote, pirmadienį yra nenumatytas plenarinis posėdis, todėl informacija seniūnams, kad Seniūnų sueiga –pirmadienį 8.30 val. (Balsai salėje) Toliau. Yra gautas protokolinis sprendimas. „Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs dėl ekonominės krizės valstybėje susiklosčiusią itin sunkią ekonominę finansinę padėtį, buvo priverstas pakeisti mokinių maitinimo apmokėjimo sąlygas ir tvarką. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai siūlo skubiai nustatyti tvarką, pagal kurią mokyklų savivaldos institucijos galėtų priimti sprendimus, numatančius visų pradinių klasių mokinių maitinimą, panaudojant tam skiriamus valstybės biudžeto asignavimus ir už vaikų maitinimą galinčių susimokėti tėvų lėšas.“ Pasirašo didelė grupė Seimo narių. 2008 m. gruodžio 20 d. (Balsai salėje) Gerbiamasis D. Jankauskas. Prašau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Tiesiog visa širdimi pritardamas protokoliniam sprendimui manau, kad dėl jo dar neturėtų būti balsuojama, nes pats įstatymas dar nėra priimtas. Dabar yra jo svarstymo stadija.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų, kadangi įstatymas dar nėra priimtas, mes pridėsime šitą protokolinį Seimo sprendimą prie mūsų įstatymo, ir kai priimsime, tik tada jisai įsigalios. Dėl vedimo tvarkos K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, pirmiausia tas protokolinis sprendimas dar nėra priimtas. Čia pasiūlymas, kiek aš supratau, mes už jį nebalsavome. Antra. Žinote, kai krokodilas suvalgė juodaodį Afrikos gyventoją, po to pradėjo verkti didelėmis ašaromis, tai čia labai panašu. Jeigu jūs įstatymų nesugebėjote sutvarkyti ir parengti, kam jūs dabar šituos protokolinius nutarimus, reklamą darote, kad vaikais rūpinatės? Kitas dalykas, o kaip jūs įpareigosite tuos tėvus, kurie sugeba susimokėti, jūs liepsite jiems dabar sunešti pinigus ir sudėti į kažkokią bendrą kasą ar kaip darysite? Gal vis dėlto padirbėkite vieną kartą prie įstatymo, ne prie kažkokių dalykų.

PIRMININKĖ. D. Kuodytė dėl vedimo tvarkos.

D. KUODYTĖ (LSF). Šiuo atveju turiu pritarti ponui K. Daukšiui. Aš prašyčiau taip automatiškai neprijungti, nes mes dabar tik gavome tą protokolinį nutarimą, reikėtų pasižiūrėti. Man regis, kad taip skubotai nepriiminėkime sprendimų.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tai buvo informacija. Mes nieko ir negalime priimti, todėl aš net nesiūlau balsuoti, nes įstatymas nėra priimtas. Taigi tikrai be reikalo jūs čia taip susijaudinote.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamieji, ramybės!

PIRMININKĖ. Gerbiamasis A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į tuos, kurie pasirašė. Aš sveikinu, kad vis dėlto sveikas protas po truputį grįžta. Gal jūs parenkite kažkokį pareiškimą, kad rastume būdų, bet tikrai išeina labai keistai – mes panaikinam įstatymą, kuriame numatyta nuostata maitinti vaikus. Dabar įpareigojame Vyriausybę surasti lėšų ir padaryti tvarką, kad tie vaikai vis tiek būtų maitinami. Kažkaip keista ir nelogiška, todėl aš kviečiu kolegas rimtai pagalvoti, ar iš viso reikalingas toks protokolinis nutarimas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš… (Balsai salėje) Aš suteiksiu jums žodį. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia kiekvienas Seimo narys turi laisvą Seimo nario mandatą ir jo iniciatyvos varžyti negalima. Jeigu pasirašė didelė grupė Seimo narių, tai yra jų iniciatyva, mes ją turime gerbti, o kai bus laikas balsuoti dėl to protokolinio sprendimo, tada jūs irgi išreikšite savo, kaip Seimo narių, valią ir arba pritarsite tam protokoliniam sprendimui, arba nepritarsite. O dabar E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, jūs pradėjote, kiek aš suprantu, kalbėti apie šitą popierių, kuris vadinasi protokolinio sprendimo projektas, tai jeigu taip, yra siūlymas ir mes turime jį svarstyti. Nes tai, kas čia parašyta, atvirai sakant, yra nesąmonė. O jeigu tai yra Seimo narių kažkokia iniciatyva, tai jie tegul savo vardu rašo tokį raštą ir neteikia Seimui svarstyti, nes, kiek aš suprantu, jeigu jūs pradėjote tam tikrą svarstymo procedūrą, tai ją reikia ir tęsti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pas mus dabar vyksta toks pokalbis aklo su kurčiu. Dar kartą sakau, tai buvo informacija. Pagal Statutą mes negalime pradėti jokios svarstymo procedūros ir to protokolinio sprendimo priėmimo, nes dar net nėra priimtas įstatymas. Kita vertus, ponas A. Sysas pasakė, mes dabar tik susipažinome, tai jūs iki kitos savaitės, kai įstatymas bus priimtas, turite galimybę susipažinti, išstudijuoti, kas ten parašyta, kas pasirašė, iki kitos savaitės, kada įstatymas bus priimtas. Tada šitas protokolinis sprendimas bus pateiktas oficialiai, dėl jo jūs balsuosite ir arba jam pritarsite, arba nepritarsite. O diskusiją sukėlėte patys, taigi nereikia pykti.

Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas Č. Stankevičius.

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Į Seimo tribūną kviečiame Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją I. Degutienę, kuri pateiks kitos savaitės darbotvarkės projektą.

Savaitės (nuo 2008-12-22) – 2008 m. gruodžio 23 d. (antradienio) plenarinių posėdžių darbotvarkės projektas

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gruodžio 22 d. yra nenumatytas plenarinis posėdis, kurio darbotvarkės iš esmės Seimas negali keisti, nes ji yra tvirtinama valdyboje, o gruodžio 23 d., antradienį, yra eilinis plenarinis posėdis. Gruodžio 22 d., kaip matote, daugiausia yra jau mūsų svarstytų įstatymų projektų priėmimo stadija. Visų pirma tai yra Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2009 metų įstatymo projektas, Privalomojo sveikatos draudimo įstatymo projektas ir lydimieji įstatymai. Ir yra valdybos pasiūlymas įtraukti Seimo nutarimą „Dėl V. Greičiaus atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų“.

Gruodžio 23 d. plenarinių posėdžių darbotvarkėje irgi yra daug svarstymų ir priėmimų įstatymų projektų, kurių vieni po pateikimo jau yra patvirtinti, kitų bus tik priėmimo stadija, kad galėtume pabaigti visus tuos projektus, kurie reikalingi siekiant turėti bent iš dalies subalansuotą valstybės ir savivaldybių biudžetą bei socialinio draudimo ar sveikatos draudimo biudžetą.

Toliau. Norėčiau pasakyti, nors projekte buvo įrašytas žodis „himnas“, reiškiantis, kad sesija baigsis, bet sesija, ko gero, gali būti pratęsta pagal tą galimybę, kad mes, kaip ir planavome, vis tiek rinksimės sausio 12 d. Tuo labiau kad mes tikrai nežinome, ar Prezidentas suspės pasirašyti mūsų visus priimtus įstatymus, gal reikės grįžti ir darbą dirbti toliau. Todėl sesija bus ne baigta, o pratęsta, bet pirmas pratęstos sesijos posėdis greičiausiai bus sausio 12 d.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Užsirašiusių kalbėti dėl darbotvarkės arba klausti yra 5 Seimo nariai. Pirmoji – R. Juknevičienė. Nėra. Žodis suteikiamas Seimo nariui Č. Juršėnui.

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamoji pranešėja, aš turiu vieną klausimą, vieną siūlymą ir vieną prašymą.

Klausimas, susijęs su biudžetu. Ar tikrai užteks laiko, kuris čia numatytas, turint galvoje, kiek daug yra Seimo narių ar Seimo narių grupių siūlymų? Čia toks klausimas. Gal reikėtų skirti daugiau laiko.

Dabar yra siūlymas dėl 23 d. pirmojo rezervinio klausimo, dėl komisijos. Čia yra pateikimas. Aš manau, dėl šitos komisijos reikėtų apsispręsti iki Kalėdų, todėl siūlyčiau šitą nutarimą perkelti į pirmadienio rezervą, ir jeigu viskas daugiau ar mažiau bus gerai, tai pirmadienį bus galima priimti, o jeigu kas nors užklius, komitetas dar galės susirinkti, ir tada antradienį galėsime priimti.

Dar vienas siūlymas, susijęs su tuo, ką jūs ką tik pasakėte, kad himno gali nebūti. Jeigu nebus himno, tai turi būti nutarimo projektas dėl sesijos pratęsimo.

O prašymas yra susijęs su paskutiniu antradienio 2-6 klausimu. Vis dėlto tokiu laiku, kai salėje gali nebūti 71 Seimo nario, o čia klausimas – Prezidento rinkimai, dėl kurio turime apsispręsti. Aš prašyčiau šiek tiek aukščiau pakylėti.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą ir pasiūlymus. Pirmiausia dėl biudžeto priėmimui numatyto laiko. Yra numatytos 3 val. Vadovaujantis ir žvelgiant istoriškai, priimant kitų metų biudžetus, tikrai pažiūrėjau, kad beveik visur priėmimui buvo skirtos 3 val., todėl preliminariai ir čia yra numatytos 3 val. Aišku, labai tiksliai pasakyti, kiek užtruks, 3 ar 3,5, ar 2,5 val., sudėtinga kiekvienu klausimu. Pavyzdžiui, šiandieną mes puikiai susitvarkėme su darbotvarke greičiau negu planavome. Bet galbūt jūs ir teisus, gal galima iki 14.30 val.

Toliau dėl to, kad bus pratęsta sesija. Pirmadienį bus pateiktas nutarimo projektas.

Dabar dėl to, kad prie pirmadienio rezervinių klausimų įrašytume Seimo nutarimą „Dėl Seimo nutarimo „Dėl istorinių Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sukakčių minėjimo komisijos“. Tai galėsime įrašyti prie pirmadienio rezervinių klausimų.

Ir dėl Prezidento rinkimų įstatymo, priėmimo stadija. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kai jūs sakote, kad gali nebūti 71 Seimo nario iki pabaigos, aš kreipiuosi į visus Seimo narius, nes pirmadienio darbotvarkė ir antradienio darbotvarkė – iš esmės vien tik priėmimai, ir labai prašyčiau darbo laiką planuoti taip, kad nuo 10.00 val. iki darbotvarkės pabaigos visi būtume salėje ir galėtume priimti įstatymus, nes kiekvieną įstatymą priimti reikia 71 Seimo nario balso. Mūsų visų pareiga ir sąžinės reikalas būti darbe ir sąžiningai atlikti savo pareigas.

PIRMININKAS. Žodis suteikiamas Seimo nariui K. Starkevičiui.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti dėl pirmadienio pirmojo klausimo – dėl V. Greičiaus atleidimo ir naujojo skyrimo. Ar žinomas naujasis kandidatas, ar įvardintas, ar vadovybė žino tą naująjį kandidatą?

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Norėčiau pasakyti gerbiamajam Seimo nariui, kad visų pirma, kaip ir minėjau, nenumatytų plenarinių posėdžių darbotvarkė nekoreguojama Seime, tai yra valdybos sprendimas. Dekreto nėra teikta, koks galimas kandidatas. Yra tik konstitucinė norma ir pateiktas Prezidento dekretas dėl V. Greičiaus atleidimo. Kito kandidato nėra, tiksliau, kito dekreto nėra.

PIRMININKAS. Kitas kalbėtojas – Seimo narys R. Smetona.

R. SMETONA (TTF). Ačiū. Aš dėl to paties ką tik minėto klausimo. Matydama darbotvarkės klausimų sudėtingumą, turbūt ir jūs, gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, nujaučiate ar suprantate, kad dėl pirmojo klausimo, dėl V. Greičiaus atleidimo, net ir buldozeriu važiuojant gali nepavykti įveikti. Ar nemanote, kad vis dėlto būtų apdairu atsisakyti šį klausimą teikti, kad jo nebūtų? Tiesiog darbo diena prasidėtų tvarkingiau – nuo biudžeto, nebūtų nereikalingos įtampos, kurios tikrai, kaip žinome iš patirties, bus.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, tikrai ačiū už pasiūlymą, bet dar kartą kartoju, kad dabar nieko negaliu išbraukti, kažką padaryti. Pirmadienį bus valdybos posėdis. Jeigu valdybos posėdyje bus apsispręsta, kad šis Seimo nutarimas turi būti išbrauktas iš darbotvarkės, tai valdyba taip ir padarys, o jeigu ne, turėsime svarstyti ir priimti jį.

PIRMININKAS. Dabar kalbės Seimo narys R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau atkreipti dėmesį į antradienio rezervinį klausimą dėl 2009 metų paskelbimo Baltijos kelio 20-mečio metais. Ar nebūtų galima daryti pateikimo, svarstymo ir priėmimo? Ar riboja tai, kad turime gauti Vyriausybės nuomonę? Ačiū.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Paprastai, kai yra metų paskelbimas Baltijos kelio 20-mečio metais, man atrodo, tai nėra vien tik paskelbimas, bet, ko gero, bus tam tikri renginiai, reikės pinigų organizavimui. Paprastai tokiais atvejais Seimas kreipiasi į Vyriausybę, klausdamas dėl lėšų, ir turi būti pateiktas lėšų poreikis. Dėl to kol kas yra tik pateikimas. Bet jeigu jūs, kaip autorius, kartu su M. Adomėnu, šio Seimo nutarimo, manote, kad tai netikslinga ir jokių papildomų lėšų nereikės, tada galima iš karto daryti priėmimą.

PIRMININKAS. Visi, norėję paklausti ir pasiūlyti, kalbėjo. Ar galime sutarti bendru sutarimu ir pritarti pateiktam darbotvarkės projektui? Reikalavimas balsuoti yra? Yra. Skelbiu balsavimą dėl pritarimo darbotvarkės projektui.

Balsavo 71 Seimo narys. Už pateiktą projektą – 60, prieš – 5, susilaikė 6. Savaitės darbotvarkės projektui pritarta.

Dar kartą norėčiau priminti Seniūnų sueigos nariams, kad pirmadienį 8.30 val. bus nenumatyta Seniūnų sueiga. Posėdį skelbiu baigtą. Gero savaitgalio.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.