Projekto
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 131, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 181 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
m. gruodžio
d. Nr. XI-
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 73-3085, Nr. 123-5539; 2003, Nr. 15-601, Nr. 42-1925, Nr. 75-3474, Nr. 102-4586, Nr. 116-5254, Nr. 123-5585; 2004, Nr. 25-749, Nr. 50-1633, Nr. 60-2118, Nr. 73-2535, Nr. 98-3628, Nr. 134-4837, Nr. 158-5757, Nr. 167-6108; 2005, Nr. 76-2743, 2744, Nr. 81-2943, Nr. 88-3293, Nr. 121-4332, Nr. 153-5634, 5636; 2006, Nr. 41-1462, Nr. 48-1702, Nr. 50-1801, Nr. 82-3249, 3263, Nr. 111-4197, Nr. 127-4821, Nr. 141-5396; 2007, Nr. 43-1629; 2008, Nr. 15-510, Nr. 47-1750, Nr. 63-2381)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Honoraras
– atlyginimas už autorine licencine sutartimi suteiktą teisę panaudoti
kūrinį, atlyginimas už suteiktas gretutines teises, pajamos, gautos kaip taip
pat atlyginimas už perduotą ar pagal licencineę sutartimiį
suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšize, atlyginimas už
suteiktą informaciją apie gamybinę, prekybinę ar mokslinę patirtį (know-how),
taip pat kompensacija už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą.“
2. 2 straipsnio 8 dalį papildyti antru sakiniu ir ją išdėstyti taip:
„8. Sporto veikla – sportininko (gyventojo, kuris atlieka tam tikrą fizinę ar protinę veiklą, grindžiamą tam tikromis taisyklėmis ir organizuojamą tam tikra specialiai šiai veiklai nustatyta forma) rengimosi varžyboms ir dalyvavimo varžybose veikla. Treneris, kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme, šio Įstatymo taikymo tikslais nėra laikomas sportininku.“
3. Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Nuolatinė
buveinė – užsienio vieneto veiklos Lietuvoje išraiška. Užsienio vienetas
laikomas veikiančiu per nuolatinę buveinę Lietuvoje, jeigu jis Lietuvoje:
nuolat vykdo veiklą; arba vykdo savo nuolatinę veiklą per priklausomą atstovą
(agentą); arba naudoja statybos teritoriją, statybos, surinkimo ar įrangos
objektą; arba gamtos išteklių tyrimui ar gavybai nuolat naudoja įrangą arba
konstrukciją, įskaitant tam naudojamus gręžinius arba laivus kaip ši sąvoka apibrėžta
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – Pelno mokesčio
įstatymas).“
4. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Pajamos
– pozityviosios pajamos, priskiriamos Europos ekonominių interesų grupės
pajamos, nutraukus gyvybės draudimo sutartis ar išstojus iš pensijų
fondo grąžinamos įmokos (ar jų dalis), taip pat per mokestinį laikotarpį
gautas atlygis už atliktus darbus, suteiktas paslaugas, už perduotas ar
suteiktas teises, už parduotą ar kitaip perleistą, investuotą turtą ar lėšas ir
(arba) kita gauta nauda pinigais ir (arba) natūra, išskyrus:
1) dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui nemokamai išduotas akcijas arba anksčiau išleistų akcijų nominalios vertės padidinimo sumą, taip pat pajaus vertės ar dalies padidinimo sumą dėl pagrindinio kapitalo didinimo pajininkams ir nariams proporcingai jų turimai pajų vertei ar daliai;
2) nekilnojamąjį daiktą, susigrąžintą pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, bei atkurtas santaupas pagal Lietuvos Respublikos gyventojų santaupų atkūrimo įstatymą;
3) asmens,
susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais,
gyventojui nemokamai suteiktus naudotis (neperdavus nuosavybės) darbo
drabužius, avalynę, darbo įrankius, įrangą ir kitas darbo priemones, jeigu su
šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitomis darbo
priemonėmis atliekamos darbo funkcijos gyventojo
(Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) gautą Europos ekonominių interesų
grupės pelną ar jo dalį;
4) gyventojo (gyventojui) apskaičiuotą pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumą už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;
5) sumas (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, kompensuojamas gyventojo išlaidas), skirtas nakvynės, maitinimo, registravimosi dalyvauti renginyje bei kelionės išlaidoms padengti, jeigu šios išlaidos susijusios su gyventojo darbo, įskaitant savanorišką darbą, organizuojamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, funkcijomis arba individualia veikla;
6) vieneto
reklaminio renginio ar akcijos arba reprezentacijos metu gyventojų gautą
naudą, jeigu neįmanoma nustatyti atskiro reklaminio renginio, akcijos ar
reprezentacijos dalyvio konkretaus gyventojo gautos individualios
naudos. Vieneto renginys ar akcija laikoma reklaminiu, jeigu jis skirtas
informacijai, susijusiai su vieneto veikla ir skatinančiai įsigyti prekių ar
naudotis paslaugomis, bet kokia forma ir bet kuriomis priemonėmis skleisti,
esamiems ar potencialiems pirkėjams informuoti. Vieneto reprezentacija – vieneto
savo lėšomis organizuojama priemonė naujiems verslo ryšiams sukurti arba
esamiems pagerinti su kitais vienetais arba gyventojais, išskyrus
reprezentaciją organizuojančio vieneto darbuotojus, šio vieneto dalyvius bei
kontroliuojamus ar kontroliuojančius vienetus ar kontroliuojančius gyventojus;
7) tarp Lietuvos
Respublikos pelno Pelno mokesčio įstatymo (toliau – Pelno
mokesčio įstatymas) 41 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų vienetų Pelno
mokesčio įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatytais reorganizavimo ar
perleidimo atvejais vykdomų operacijų metu susidariusį turto vertės skirtumą,
kai gaunamos akcijos (dalys, pajai) vieneto dalyvių turimas šio vieneto akcijas
(dalis, pajus) mainais keičiant į kito vieneto akcijas (dalis, pajus), išskyrus
akcijų kainų skirtumo apmokėjimą pinigais;
9) gyventojo
(Europos ekonominių interesų grupės dalyvio) gautą Europos ekonominių interesų
grupės pelną ar jo dalį.“
5. Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1) nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, gautos iš kitų nuolatinių Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes;
2) nenuolatinio Lietuvos gyventojo honoraras, palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą, gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes;
3) bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;
4) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.
1) bet kokios veiklos Lietuvoje pajamos;
2) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
3) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat už nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, gautos pajamos;
4) kitos šios dalies 1–3 punktuose nenurodytos pajamos, gautos iš nuolatinių Lietuvos gyventojų, iš Lietuvos vienetų, iš užsienio vienetų per jų nuolatines buveines ir iš nenuolatinių Lietuvos gyventojų per jų nuolatines bazes, išskyrus nenuolatinių Lietuvos gyventojų iš veiklos užsienio valstybėse gautas pajamas.“
6. Pakeisti 2 straipsnio 29 dalį ir ją išdėstyti taip:
„29. Individualios
veiklos turtas – turtas (ar jo dalis), kurį (kurią) gyventojas
naudoja tik savo individualiai veiklai, išskyrus individualią veiklą, kuria
verčiamasi turint verslo liudijimą, individualią sporto, atlikėjų veiklą.“
7. Papildyti 2 straipsnį nauja 33 dalimi:
„33. Pajamos iš žemės ūkio veiklos – žemės ūkio veiklos subjektų pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.“
8. Buvusią 2 straipsnio 33 dalį laikyti 34 dalimi.
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
3 straipsnyje po žodžių „pajamų gavęs“ įrašyti žodžius „ir (arba) pajamų uždirbęs“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Pajamų mokesčio mokėtojai
Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas.“
3 straipsnis. 5 straipsnio 4, 6 dalių pakeitimas ir 5 dalies pripažinimas netekusia galios
1. Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų mokesčio objektas yra:
1) per nuolatinę bazę
vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba
uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju,
kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per
nuolatinę bazę Lietuvoje;, taip pat šios 2) ne per nuolatinę bazę
gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1) palūkanos;
2) pajamos iš paskirstytojo pelno ir metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
3) pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
4) honoraras, įskaitant šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus;
5) su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
6) sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
7) atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
8) pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje;
9) kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.“
2. 5 straipsnio 5 dalį pripažinti netekusia galios.
5. Nenuolatinio Lietuvos
gyventojo ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
1) palūkanos;
2) pajamos iš paskirstytojo
pelno ir metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams;
3) pajamos už
nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą;
4) honoraras, įskaitant
šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus;
5) su darbo santykiais
arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
6) sporto veiklos
pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia
veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam
asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
7) atlikėjų veiklos
pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia
veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui,
veikiančiam atlikėjo vardu;
8)
pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį
daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus
privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti)
įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.
3. 5 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžio „5 dalies“ įrašyti žodį „4 dalies“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„6. Tuo atveju, kai
perleidžiama kompiuterio programa, šio straipsnio 5 4 dalies 4
punkto nuostatos taikomos, jei yra perleidžiamas ne autorių teise apsaugotas
daiktas, o kompiuterio programoje yra suteikiamos šios teisės:
1) teisė daryti kompiuterio programos kopijas, turint tikslą jas viešai platinti ar kitaip perduoti nuosavybėn, išnuomoti arba paskolinti, arba
2) teisė rengti išvestines kompiuterio programas, kurios remiasi autorių teise apsaugota kompiuterio programa, arba
3) teisė viešai demonstruoti kompiuterio programą.“
4 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Pajamų mokesčio tarifai
1. Nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Ppajamų mokesčio tarifais yra 15 ir 27 procentaių, nuo 2008 m. sausio 1 d. pajamų mokesčio tarifai – 15 ir 24 procentai, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Pajamų mokesčio 15 20
procentų tarifas taikomas
šioms pajamoms:
1) pajamoms iš paskirstytojo
pelno,
jei jos gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip
organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro
pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinamą sąrašą,. ir palūkanoms;
2) (neteko galios nuo 2004 m. sausio 1 d.);
3) sportininkų pajamoms,
gautoms iš sporto veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias
su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam
asmeniui, veikiančiam sportininko vardu;
4) atlikėjų pajamoms,
gautoms iš atlikėjo veiklos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai
susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar
trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu;
5)
honorarui;
6) gautoms
pagal autorinę sutartį pajamoms iš kūrybos (įskaitant gautas vykdant
tokio pobūdžio individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų
neatimti šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
7)
pajamoms, gautoms iš turto nuomos (įskaitant gautas vykdant tokio pobūdžio
individualią veiklą, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio
Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai);
8)
pajamoms, gautoms iš šios dalies 3–7 punktuose nenurodytos individualios
veiklos, jeigu gyventojo sprendimu iš šių pajamų neatimti šio Įstatymo 18
straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai;
9) ne
individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamoms;
10) pensijų išmokų, gautų bet
kuriuo Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatyme (toliau – Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymas) ar Lietuvos Respublikos profesinių pensijų
kaupimo įstatyme (toliau – Profesinių pensijų kaupimo įstatymas) numatytu būdu
arba kitų užsienio valstybių įstatymuose, reglamentuojančiuose analogiškas
pensijų kaupimo nuostatas, numatytu būdu, daliai, lygiai sumokėtoms pensijų
įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas į pensijų fondą, jei
pensijų fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs
teisę į pensijų išmokas. Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų išmokoms,
gautoms iš tikslinių teritorijų;
11) išmokų, mokamų
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, pagal gyvybės draudimo
sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo
išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį
įmokoms, įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties
terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas
yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo
nuostatas arba išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0–25 procentų
darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės
invalidai), arba išmoką gaunančiam neįgaliam vaikui yra nustatytas specialusis
nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);
12) grąžinamoms gyvybės
draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2004 m. balandžio 30 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam
įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis
nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba
jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių
pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui, kuriam nustatytas 0–25
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai)
ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);
13) grąžinamoms gyventojo
sumokėtoms pensijų įmokoms į pensijų fondą, įsteigtą pagal Papildomo
savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar
kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų
kaupimo nuostatas, gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą
pensijų fondą, jeigu išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10
metų nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos
gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų
kaupimo įstatymo nuostatas. Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų įmokoms į
tikslines teritorijas;
13) grąžinamoms sumokėtoms
pensijų įmokoms į pensijų fondą, įsteigtą pagal Papildomo savanoriško pensijų
kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio
valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas,
gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą, jeigu
išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo
sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos grąžinamos gyventojui, kuris yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
Šio punkto nuostatos netaikomos pensijų įmokoms į tikslines teritorijas;
14) išmokų, mokamų
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, pagal gyvybės draudimo
sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės
valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama
ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties
galiojimo terminui, daliai, lygiai sumokėtoms pagal šią sutartį įmokoms,
įskaitant ir kitų asmenų lėšomis sumokėtas įmokas, jeigu sutarties terminas yra
ne trumpesnis kaip 10 metų arba jeigu išmoką gaunantis gyventojas yra sulaukęs
pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba
išmoką gaunančiam gyventojui yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki
2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo
lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmoką
gaunančiam neįgaliam vaikui yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos
poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia);
15) grąžinamoms gyvybės
draudimo įmokoms pagal nutrauktą gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybės narės draudimo įmone, kurioje numatyta,
kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu sutartis nutraukta ne
anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo sutarties sudarymo dienos arba jeigu įmokos
grąžinamos gyventojui, kuris yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių
pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui, kuriam nustatytas 0–25
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai)
ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);
16)
vieneto mokamoms draudimo įmokoms darbuotojų naudai už papildomą (savanorišką)
sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros
paslaugų apmokėjimas.
3. Šio straipsnio 2
dalyje nenurodytoms pajamoms nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. taikomas 27 procentų pajamų mokesčio tarifas, nuo 2008 m. sausio 1 d. – 24 procentų pajamų mokesčio tarifas.
4 3. Už pajamas, per mokestinį laikotarpį gautas pajamas,
nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant iš veiklos, kuria verčiamasi
turint verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto
dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį,
apskaičiuojamą iš dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojančių mokestinio
laikotarpio, einančio prieš mokestinį laikotarpį, kuriam įsigyjamias
verslo liudijimais, spalio 1 dieną, sumosai
atėmus dvylika pagrindinių neapmokestinamųjų pajamų dydžių,
galiosiančių to mokestinio laikotarpio, kuriam įsigyjami verslo liudijimai,
sausio 1 dieną, ir pritaikius šio straipsnio 3 1 dalyje
nurodytą pajamų mokesčio tarifą, galiosiantį to mokestinio laikotarpio, kuriam
įsigyjamias verslo liudijimais, sausio 1 dieną.
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų
mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo
liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės
pensijos amžių, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus
(įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo
lavinimo mokyklose, augina vienas (viena), asmenims (tėvams arba įtėviams),
auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius,
jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, arba vyresnį neįgalų
vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis,
bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams ir
studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti
teritorinėse darbo biržose neįgaliesiems
asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams),
auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius,
jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų
mokyklų dieniniuose skyriuose, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui
(įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu šis
mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos
dieniniame skyriuje, augina
vienas (viena), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių
moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka
įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo
liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus
Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Neringos, Palangos, Panevėžio,
Šiaulių, ir Vilniaus miestusų savivaldybių ir
Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, arba konkrečios
savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės,
Neringos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, ir Vilniaus miestusų
savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.“
5 straipsnis. 7 straipsnio 2 dalies pakeitimas
7 straipsnio 2 dalyje po žodžio „gautų“ įrašyti žodžius „arba uždirbtų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota.“
6 straipsnis. 8 straipsnio 1 dalies pakeitimas ir straipsnio papildymas 5 ir 6 dalimis
1. 8 straipsnio 1 dalyje po žodžio „momentu“ įrašyti žodžius „jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.“
2. Papildyti 8 straipsnį 5 dalimi:
„5. Gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla ir yra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba savo individualiai veiklai priskiria ir joje naudoja ilgalaikį turtą, individualios veiklos pajamos pripažįstamos pagal kaupimo apskaitos principą. Kaupimo apskaitos principas pradedamas taikyti tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį individualia veikla besiverčiantis gyventojas įregistruojamas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju arba priskiria turtą individualiai veiklai. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, kurie vietoj pinigų apskaitos principo pradeda taikyti kaupimo apskaitos principą, į šio apskaitos principo taikymo metus pereinančias pirkėjų skolas į pajamas įtraukia po šių skolų apmokėjimo, tačiau ne vėliau kaip per 3 metus nuo mokestinio laikotarpio, kurį buvo pereita prie kaupimo apskaitos principo, pradžios. Individualia veikla besiverčiantys gyventojai, pradėję taikyti kaupimo apskaitos principą, jį taiko iki veiklos pabaigos. “
3. Papildyti 8 straipsnį 6 dalimi:
,,6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos gyventojams, vykdantiems sporto veiklą, atlikėjo veiklą ir veiklą, iš kurios gautos pajamos apmokestintos įsigyjant verslo liudijimą.“
7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
Pajamų,
gautų natūra, pripažinimo ir įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
1. Pajamomis, gautomis natūra, nepripažįstama:
1) gyventojo gautos iš asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, nepiniginės dovanos ir laimėjimai (prizai), jeigu jų vertė neviršija 320 litų;
2) gyventojo nauda, gauta asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais sumokėjus (visiškai ar iš dalies) už gyventojui suteiktas gydymo paslaugas, kai to reikalauja teisės aktai;
3) asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gyventojui suteikti naudotis (neperdavus nuosavybėn) darbo drabužiai, avalynė, darbo įrankiai, įranga ir kitas turtas, ir (ar) nauda, kai asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, apmoka su to suteikto turto naudojimu susijusias išlaidas, jeigu su šiais darbo drabužiais, avalyne, darbo įrankiais, įranga ir kitu turtu atliekamos tik darbo funkcijos;
4) gyventojo nauda, gauta kitam asmeniui tiesiogiai mokymo įstaigoms sumokėjus už gyventojo mokymą, kurį baigęs jis įgyja aukštesnįjį arba aukštąjį išsilavinimą ir (arba) kvalifikaciją;
5) kito asmens lėšomis už gyventoją į biudžetą sumokėtas pajamų mokestis.
2. Pajamos, gautos natūra, pripažįstamos šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka. Nauda, gauta dėl gyventojui nuosavybės teise priklausančio turto remonto ar rekonstravimo, pripažįstama gauta, kai tas turtas grąžinamas gyventojui.
3. Pajamų, gautų natūra, įvertinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
4. Pajamų natūra vertę apskaičiuoja pajamų natūra davėjas, o tais atvejais, kai pajamų natūra davėjas pagal šį Įstatymą nėra įpareigotas apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį – pats gyventojas, gavęs pajamų natūra.
5. Tais atvejais, kai pajamų natūra gavėjas pajamų natūra davėjui atlygina dalį suteikto turto ar paslaugos vertės, šia suma mažinama pajamų natūra vertė.
6. Tais atvejais, kai gyventojas pajamas natūra gauna ne tiesiogiai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens, o iš su tokiu asmeniu susijusio asmens, kaip jis apibrėžtas šiame įstatyme ar Pelno mokesčio įstatyme, tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis.
7. Tais atvejais, kai iš su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusio asmens pajamas natūra gauna ne tiesiogiai gyventojas, o jo šeimos nariai (sutuoktinis, vaikas (įvaikis)), tokios pajamos natūra pripažįstamos gyventojo, susijusio su pajamų natūra davėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis.“.
8 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Individualios veiklos, kuria verčiantis gautos pajamos gali būti
apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą kuria gali būti verčiamasi
turint verslo liudijimą, rūšių sąrašą nustato Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.“
9 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Pajamos iš paskirstytojo pelno
Pajamomis iš
paskirstytojo pelno laikomia:
1) dividendai. Dividendais
laikomos ir skirstant vieneto pelną ar mažinant vieneto įstatinį kapitalą
vieneto dalyvio gautos lėšos ir (arba) vieneto dalyviui perleisto turto
tikroji rinkos kaina to turto nuosavybės teisės perleidimo vieneto dalyviui
dieną;
2) neribotos civilinės
atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno.“
10 straipsnis. 131 straipsnio 3 dalies pakeitimas
Pakeisti 131 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu
gyventojo sprendimu iš individualios veiklos pajamų atimami šio Įstatymo 18
straipsnyje nustatyti leidžiami atskaitymai, Gyventojo, kuris verčiasi
individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su
individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, priskiriamos Europos
ekonominių interesų grupės sąnaudos, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas
priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, susijusiems su individualios veiklos
pajamų gavimu arba uždirbimu.“
11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,16 straipsnis. Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo tvarka
1. Jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip, apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas, iš pajamų, išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno, šio Įstatymo nustatyta tvarka atimama:
1) neapmokestinamosios pajamos;
2) pajamos, gautos iš veiklos,
kuria verstasi turint apmokestintos įsigijus verslo liudijimą;
3) leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu, – šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;
4) per mokestinį laikotarpį parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos – šio Įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka;
5) neapmokestinamasis pajamų
dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis, apskaičiuojant mokestinio
laikotarpio vieno mėnesio apmokestinamąsias pajamas, arba metinis
neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų
dydis, apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, arba jo
dalis (šio Įstatymo 29 straipsnyje nustatytais atvejais) – šio Įstatymo 20
straipsnyje nustatyta tvarka;
6) nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos išlaidos (apskaičiuojant mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas) – šio Įstatymo 21 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Apskaičiuojant nenuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos per nuolatinę bazę apmokestinamąsias pajamas, iš visų per nuolatinę bazę gautų arba uždirbtų pajamų atimama:
1) neapmokestinamos individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamos ir (arba)
2) leidžiami atskaitymai, susiję su tų individualios veiklos, vykdomos per tą nuolatinę bazę, pajamų gavimu arba uždirbimu.
3. Gyventojas
turi teisę nuspręsti iš pajamų neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 ir (arba)
4 punkte nurodytų leidžiamų atskaitymų ir (arba) išlaidų. Gyventojo
sprendimas atimti arba neatimti šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų
leidžiamų atskaitymų taikomas jo pajamoms, gautoms iš visų individualios
veiklos rūšių.“
12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 17 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„17 straipsnis. Neapmokestinamosios pajamos
1. Neapmokestinamosios pajamos yra šios:
1) pašalpos, kurias, gyventojui mirus, asmuo, su kuriuo gyventojas buvo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, išmoka jo sutuoktiniui arba vaikams (įvaikiams), arba tėvams (įtėviams), taip pat pašalpos, kurias išmoka asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, mirus šio gyventojo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams);
2) pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, išskyrus ligos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas;
3) pelno nesiekiančių vienetų pašalpos savo nariams, išmokėtos iš lėšų, sukauptų iš nario mokesčio, išskyrus pašalpas, kurias gauna gyventojai, susiję su šiais vienetais darbo arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ir kurios nėra nurodytos kituose šios dalies punktuose;
4) pašalpos stichinių nelaimių atvejais, jeigu jos išmokamos remiantis valstybės arba savivaldybių institucijų sprendimais;
5) Lietuvos
Respublikos įstatymuose arba kituose teisės aktuose nustatyto dydžio
kompensacijos, įskaitant teisės aktuose nustatytas tiesiogines išmokas
pajamų lygiui palaikyti, taip pat kompensacijos, kurių dydžiai
nenustatyti, tačiau mokėjimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos įstatymuose
ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, įskaitant kompensacijas
už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą, išskyrus kompensacijas, mokamas
gyventojui, kai nutraukiama darbo sutartis ar jos esmę atitinkanti
sutartis, nutraukiama darbdavio valia ir pinigines kompensacijas
už nepanaudotas atostogas;
6) kompensacijos, mokamos už žalą ar nuostolius, patirtus dėl karo veiksmų arba buvusio politinio persekiojimo;
7) ne gyvybės draudimo išmokos išlaidoms, nuostoliams ar žalai visiškai ar iš dalies kompensuoti, taip pat, nutraukus ne gyvybės draudimo sutartį, gyventojui grąžinamos draudimo įmokos, išskyrus grąžinamų nutraukus iki 2003 m. sausio 1 d. sudarytas draudimo nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimo ligos atvejui sutartis įmokų dalį, kuriai buvo taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos;
8) išmokos
pagal gyvybės draudimo sutartis, kurių
terminas ne trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., taip pat, nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis, gyventojui
mokamos sumos, išskyrus nutraukus tokias gyvybės draudimo sutartis anksčiau
kaip po 10 metų nuo jų sudarymo dienos grąžinamų įmokų dalį, kuriai buvo
taikomos fizinių asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kuri buvo atimama iš
pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis,
kurių terminas trumpesnis kaip 10 metų ir kurios sudarytos iki 2003 m. sausio 1 d., ir nutraukus tokias gyvybės sutartis gyventojui mokamos sumos, išskyrus pasibaigus tokių gyvybės
draudimo sutarčių terminui gaunamų išmokų dalį, lygią įmokų daliai, ar nutraukus tokias gyvybės
draudimo sutartis grąžinamų įmokų dalį, kurioms buvo taikomos fizinių
asmenų pajamų mokesčio lengvatos ar kurios buvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo
nustatyta tvarka; jeigu
pagal šias gyvybės draudimo sutartis mokamos įmokos nebuvo atimamos iš pajamų
šio Įstatymo nustatyta tvarka; išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose
numatyta, kad draudimo išmoka išmokama tik įvykus draudiminiam įvykiui (kitam
negu sutarties galiojimo termino pabaiga), taip pat, nutraukus tokias gyvybės
draudimo sutartis, gyventojui mokamos sumos; išmokos, mokamos įvykus
draudiminiam įvykiui (kitam negu sutarties galiojimo termino pabaiga ar jos
nutraukimas nepasibaigus terminui) pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose
numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet
ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
9) iš sudaryto pensijų fondo gauta
pensijų išmokų dalis, viršijanti sumokėtas pensijų įmokas į šį fondą, jei
pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba pensijų
fondo dalyvis pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių
pensijų kaupimo įstatymą yra įgijęs teisę į pensijų išmokas, taip pat,
gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą,
išmokamos sumos dalis, viršijanti sumokėtas pensijų įmokas, jeigu išstojama iš
pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo pensijų kaupimo sutarties
sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių
pensijų kaupimo įstatymo nuostatas; pasibaigus
draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo
sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo
išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis
kaip 5 metai ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs minimalaus
pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą arba išmokos gavimo
momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų ar 30–40 procentų
darbingumo lygis,
arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis
nuolatinės slaugos poreikis,
taip pat nutraukus tokią sutartį gyventojui mokamos sumos, jeigu sutartis
nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo jos sudarymo dienos ir gyventojas
yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo
įstatymą arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25
procentų ar 30–40 procentų darbingumo lygis, arba išmokos gavėjas yra
neįgalus vaikas, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis;
10) pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės
draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam
įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės
draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo
momentu išmokos gavėjas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų
kaupimo įstatymo nuostatas, arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra
nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam
nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams,
kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus
tokią sutartį, išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas
gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10
metų nuo jos sudarymo dienos arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus
pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, arba gyventojui yra
nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);
pasibaigus
draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmoka pagal gyvybės draudimo
sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo
išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų ir išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26
metų, taip
pat nutraukus tokią sutartį mokamos sumos, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau
kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos ir išmokos gavėjas yra jaunesnis negu 26
metų;
11) pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., kurioje numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, jeigu gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 10 metų, taip pat nutraukus tokią sutartį išmokamos sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos;
12) pasibaigus gyvybės draudimo sutarties, sudarytos nuo 2003 m. sausio 1 d., galiojimo terminui gautos gyvybės draudimo išmokos dalis, lygi pagal šią sutartį sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat nutraukus gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2003 m. sausio 1 d., grąžinamos įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, taip pat iš pensijų fondo, įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus, reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, gauta pensijų išmokos dalis, lygi sumokėtoms įmokoms, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka, ir gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą grąžinamos sumokėtos pensijų įmokos, kurias mokėjo gyventojai ir kurios nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo nustatyta tvarka;
13) išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, mokamos apdraustojo mirties, sveikatos sužalojimo ar ligos atveju;
14) pagal Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai darbdavio mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde;
15) gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą pensijų fonde;
16) iš sudaryto pensijų fondo gauta pensijų išmoka, jei pensijų kaupimo sutarties terminas yra ne trumpesnis kaip 5 metai ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra įgijęs teisę į pensijų išmokas pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą arba Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą, taip pat gyventojui išstojus iš pensijų fondo ir neperėjus į kitą pensijų fondą išmokama suma, jei išstojama iš pensijų fondo ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo pensijų kaupimo sutarties sudarymo dienos ir išmoką gaunantis pensijų fondo dalyvis yra sulaukęs minimalaus pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymą;
11 17) pensijos ir
rentos, gautos iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių ir Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir
užsienio valstybių valstybinių fondų;
12 18) iš gyvybės
draudimą vykdančios draudimo įmonės gauti pensijų anuitetai;
13 19) palūkanos,
gautos už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis
suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias paskolas
vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę
atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas,
viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne
anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos;
14 20) palūkanos už
vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais
ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus vertybinius popierius, jeigu už
šiuos vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų
esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų
pačių vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie vertybiniai popieriai pradėti
išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių vertybinių popierių išleidimo
dienos;
15) (neteko galios nuo 2006 m. gegužės 6 d.);
16 21) palūkanos už Europos
ekonominės erdvės valstybių narių vyriausybių, taip pat Europos
ekonominės erdvės valstybių narių politinių ar teritorijos administracinių
padalinių vertybinius popierius;
17 22) Europos ekonominės
erdvės valstybėse narėse gautos palūkanos už jų bankuose ir kitose
kredito įstaigose laikomus indėlius;
23) pajamos, gautos iš
realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos ir
perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje ir
gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas,
riešutus, vaistažoles) pajamos iš žemės ūkio veiklos, jeigu žemės
ūkio valdos ekonominis dydis, pagal mokestiniu laikotarpiu įgaliotos
institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius mokestinio laikotarpio
paskutinę dieną, yra ne didesnis kaip 14 Europinio dydžio vienetų, nustatomų
vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos Sprendimu 90/36 EEB,
nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių
tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti;
24) ūkininko ir jo partnerių
gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos ūkininko
ūkio įstatymo (toliau – Ūkininko ūkio įstatymas) nustatyta tvarka, vykdomą
žemės ūkio veiklą ir pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus
nuosavybėn ilgalaikį turtą, naudojamą žemės ūkio veikloje, taip pat pajamos,
gautos realizavus kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių išaugintą ar
išaugintą ir perdirbtą produkciją. Kitos žemės ūkio paskirties žemėje
išaugintos ar išaugintos ir perdirbtos produkcijos sąrašą nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; gyventojų pajamos už
parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus,
vaistažoles), neviršijančios 10 000 litų per mokestinį laikotarpį;
18 25) pajamos,
gautos kaip labdara Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau –
Labdaros ir paramos įstatymas) nustatyta tvarka;
19 26)
paveldėjimo būdu gautos pajamos, kurios yra mokesčio objektas pagal Lietuvos
Respublikos paveldimo turto mokestį reglamentuojančius teisės aktus; dovanojimo
būdu gautos pajamos iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių,
seserų ir senelių; taip pat iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per
mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 24 8000
litų pagrindinių NPD;
20 27) ne individualios
veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamų, gautų pardavus
ar kitaip perleidus nuosavybėn šios dalies 21 28, ir 23 30, 53 ir 54 punktuose
nenurodytą turtą, ir to turto įsigijimo kainos ir kitų šio Įstatymo 19
straipsnyje nurodytų su šio turto pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn
susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 24 pagrindinių NPD 8000 litų per
mokestinį laikotarpį;
21 28) ne
individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos,
gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios
rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė
registracija ir šis daiktas yra nustatyta tvarka įregistruotas Europos
ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu toks daiktas įsigytas
anksčiau negu prieš 3 metus iki jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn,
arba šios dalies 53 ir 54 punktuose nenurodytą nekilnojamąjį daiktą,
esantį Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje, jeigu jie toks
daiktas įsigytias anksčiau negu prieš trejus 3 metus
iki šio turto jo pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn;
22 29) pajamos už
parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki
1999 m. sausio 1 d. Ši lengvata netaikoma, kai vertybiniai popieriai laikomi
parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;
23 30) pajamos už
parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus po 1999 m. sausio 1 d., jeigu vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami nuosavybėn
ne ankščiau negu po 366 dienų nuo jų įsigijimo dienos (parduodant dalį to
paties vieneto tos pačios rūšies ir klasės vertybinių popierių,
kiekvienu atveju laikoma, kad pirmiausia parduodami arba kitaip perleidžiami
nuosavybėn anksčiausiai įsigyti vertybiniai popieriai) ir gyventojas 3 metus
iki mokestinio laikotarpio, per kurį vertybiniai popieriai buvo parduoti
arba kitaip perleisti nuosavybėn, pabaigos pats ar kartu su susijusiais
asmenimis nevaldė nebuvo savininkas daugiau kaip 10 procentų
vieneto, kurio vertybiniai popieriai yra parduodami arba kitaip perleidžiami
nuosavybėn, akcijų (dalių, pajų). Ši lengvata netaikoma tuo atveju, kai
akcininkas akcijas parduoda arba kitaip perleidžia nuosavybėn šias akcijas
išleidusiam vienetui, taip pat tais atvejais, kai vertybiniai popieriai
laikomi parduotais pagal šio Įstatymo 11 straipsnį;, taip pat parduodant
ar kitaip perleidžiant akcijas, kurios gautos šio Įstatymo 2 straipsnio
14 dalies 1 punkte nurodytu atveju (akcijų nominalios vertės padidinimo atveju
lengvata netaikoma pajamų daliai, kuri lygi akcijos nominalios vertės
padidinimo sumai);
26 31) sumos materialinei
turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, atlyginti, teismų
priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti, taip pat išlaidų,
susijusių su socialine, medicinine ir profesine reabilitacija, atlyginimas
pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatas;
27 32) teismo
priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas;
28 33) mokymo
įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos ir pašalpos, kurioms mokėti
naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų
lėšos; taip pat vienetų (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) mokymo įstaigų
studentams ir moksleiviams pagal vieneto, mokymo įstaigos ir studento ar
moksleivio pasirašytas trišales sutartis mokamos stipendijos, skirtos studento
ar moksleivio mokymosi ir pragyvenimo reikmėms apmokėti, jeigu stipendijos
mokėjimo laikotarpiu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto
daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų) savininkas, darbuotojas arba
stipendiją mokančio vieneto daugiau kaip 10 procentų akcijų (dalių, pajų)
savininko arba darbuotojo šeimos narys ir tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais,
suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis, o metinė stipendijos suma neviršija 8000
litų 24 pagrindinių NPD per mokestinį laikotarpį;
29 34) mokymo
įstaigų studentų ir moksleivių stipendijos, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos
Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno
nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijų mokėjimas yra numatytas šių
vienetų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir jeigu stipendijos gavėjas
nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis, darbuotojas arba šio vieneto dalyvio
arba darbuotojo šeimos narys, ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su
stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba atliekamais darbais,
suteiktomis arba teikiamomis paslaugomis;
30 35) valstybės
stipendija ir savivaldybių stipendijos;
31 36) premijos,
skirtos konkurso tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių
biudžetų, iš užsienio valstybės, jos politinio ar teritorijos administracinio
padalinio, vietos valdžios biudžetų, taip pat premijos, skirtos Lietuvos
Respublikos Vyriausybės ar savivaldybių tarybų sprendimais, bei ir
premijos profesionalaus meno konkursų nugalėtojams, skiriamos meno kūrėjų
organizacijų sprendimais iš šių organizacijų lėšų, taip pat Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio premijos sportininkams ir jų
treneriams, gydytojams, masažuotojams ir mokslininkams, išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Kūno kultūros ir sporto
departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
32 37) sporto
varžybų prizas, jeigu šį prizą įsteigia ir skiria olimpiniai (parolimpiniai)
komitetai, tarptautinės sporto šakų federacijos (sąjungos, asociacijos) ar šių
federacijų (sąjungų, asociacijų) nariai, Lietuvos sporto šakų federacijos
(sąjungos, asociacijos), taip pat vardinės dovanos, dovanojamos Lietuvos
Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;
33 38) loterijų
laimėjimai, jeigu juos išmoka Europos ekonominės erdvės valstybių narių
vienetai, kurie šių valstybių teisės aktų nustatyta tvarka moka mokestį nuo
loterijų apyvartos;
34 39) iš
asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais, per mokestinį laikotarpį gautų prizų vertė, neviršijanti 700
litų 2 pagrindinių NPD;
35 40) šios dalies 32
37 ir 33 38 punktuose nenurodyti 700 litų 2
pagrindinių NPD vertės neviršijantys sporto varžybų ir kiti prizai ir
laimėjimai, jeigu jie iš to paties asmens gaunami ne daugiau kaip 6 kartus per
mokestinį laikotarpį;
36 41) Lietuvos
Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka politinės kampanijos metu gautos ir
šiai kampanijai panaudotos aukos ir dovanos;
37 42) religinių
bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų,
religinių apeigų patarnautojų ir aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis,
atliekančius statybos, remonto, restauravimo darbus) pajamos, gautos kaip
išlaikymas, taip pat tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų
(aukštesniųjų valdymo institucijų) dvasininkų, religinių apeigų patarnautojų ir
aptarnaujančio personalo (išskyrus asmenis, atliekančius statybos, remonto,
restauravimo darbus) pajamos, gautos iš tradicinių religinių bendruomenių,
bendrijų ar centrų už tradicinei religinei bendruomenei, bendrijai ar centrui
teikiamas paslaugas ir atliekamus darbus, jeigu tos teikiamos paslaugos ir
atliekami darbai yra susiję su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais;
38 43) komercinio
kredito palūkanos, kurios numatytos atsiskaitymą už žemės ūkio produkciją
reglamentuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
39 44) neribotos
civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto
apmokestinto pelno, neviršijančios 4000 litų 12 pagrindinių NPD
per mokestinį laikotarpį;
40 45)
jūrininkų už darbą laivo, įregistruoto Europos ekonominės erdvės valstybės
jūrų laivų registre, reiso metu gautos pajamos, kaip jos apibrėžtos šio
Įstatymo 14 straipsnyje;
41) pagal
Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai darbdavio
mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., ir pensijų įmokos į pensijų sąskaitą Europos ekonominės erdvės valstybėse
narėse sudarytame pensijų fonde;
42)
gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės
draudimo sutartis, sudarytas iki 2004 m. balandžio 30 d., ir pensijų įmokos į
Europos ekonominės erdvės valstybėse narėse sudarytus pensijų fondus
43 46) iš
pensijų kaupimo bendrovės gauta pensijų išmoka pagal Pensijų kaupimo įstatymo
arba kitų užsienio valstybių įstatymų, reglamentuojančių analogiškas
pensijų kaupimo nuostatas;
44 47) iš
Europos Bendrijų lėšų gautos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusios pajamos, kurios buvo apmokestintos mokesčiu Europos
Bendrijų naudai, taip pat iš Europos Bendrijų lėšų gautos išmokos,
kompensacijos ir už gyventojus mokamos įmokos, numatytos Europos Parlamento 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendime dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo (2005/684/EB,
Euratomas);
45)
pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui gauta gyvybės draudimo išmokų
dalis, viršijanti gyvybės draudimo įmokas, sumokėtas pagal gyvybės draudimo
sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. ir vėliau su Europos ekonominės
erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka
išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo
sutarties galiojimo terminui, jei gyvybės draudimo sutarties terminas yra ne
trumpesnis kaip 10 metų arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjas yra
sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo įstatymo nuostatas,
arba išmokos gavimo momentu išmokos gavėjui yra nustatytas 0–25 procentų
darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40
procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės
invalidai), arba išmokos gavėjas yra neįgalus vaikas, kuriam nustatytas
specialusis nuolatinės slaugos poreikis (ir iki 18 metų vaikams, kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), taip pat, nutraukus tokią sutartį, išmokamos
sumos dalis, viršijanti pagal šią sutartį sumokėtas gyvybės draudimo įmokas, jeigu
sutartis nutraukta ne anksčiau kaip praėjus 10 metų nuo jos sudarymo dienos
arba gyventojas yra sulaukęs pensinio amžiaus pagal Profesinių pensijų kaupimo
įstatymo nuostatas, arba gyventojui yra nustatytas 0–25 procentų darbingumo
lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės invalidai) ar 30–40 procentų
darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II grupės invalidai);
46) pagal
Pelno mokesčio įstatymo 26 straipsnio nuostatas darbuotojo naudai darbdavio
mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis;
47)
gyventojo naudai kitų gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės
draudimo sutartis, sudarytas nuo 2004 m. gegužės 1 d. su Europos ekonominės
erdvės valstybių narių draudimo įmonėmis;
48) asmenų, Lietuvos Respublikoje išrinktų ar Lietuvos Respublikos valstybės institucijų sprendimu komandiruotų, perkeltų ar kitaip išsiųstų į tarptautines tarpvyriausybines organizacijas, Europos Sąjungos institucijas arba užsienio valstybines institucijas, taip pat į šių organizacijų ar institucijų rengiamas civilines tarptautines operacijas ir misijas (toliau šiame punkte – organizacijos), gaunamos išmokos, kurios skirtos šių asmenų išlaidoms, susijusioms su jų veikla šiose organizacijose, apmokėti ir kurių mokėjimą reglamentuoja šių organizacijų teisės aktai;
49) įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą;
50)
išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas po 2004 m. balandžio 30 d., kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam
įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat
nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamos sumos, jeigu pagal tokias sutartis
įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų šio įstatymo
nustatyta tvarka;
51 50) vieneto
likvidavimo atveju vieneto dalyvio (gyventojo) turtas (pinigai), kurio šaltinis
yra kompensacijos, gautos pagal Europos Sąjungos finansinės paramos Lietuvos
Respublikos programas už žvejybos laivų atidavimą į metalo laužą, ir kuris
laikomas vieneto dalyvio (gyventojo) turėto turto (akcijų, dalių, pajų)
pardavimo pajamomis;
52 51) gyventojų, kurių
pajamoms iš žemės ūkio veiklos taikoma šio straipsnio 1 dalies 23 punkte
numatyta lengvata, gaunamos apyvartai proporcingos išmokos, mokamos
vieneto (kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) dalyviams (nariams) iš skirstant
šio vieneto pelnoą, jeigu tą mokestinioį
laikotarpioį, už kurį mokamos tos išmokos, pabaigoje daugiau
kaip 70 procentų šio vieneto pelnas (ar jo dalis) apmokestinamas
taikant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 6 dalį narių, įrašytų į jo
narių registrą, buvo fiziniai asmenys ir (ar) kiti vienetai, kurių pajamų iš
žemės ūkio veiklos dalis sudarė 50 ir daugiau procentų visų pajamų, o jų pajų
vertė – daugiau kaip 70 procentų visų šio vieneto narių pajų vertės;
53) iš pensijų fondo,
įsteigto pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Profesinių
pensijų kaupimo įstatymą, ar kitų užsienio valstybių įstatymus,
reglamentuojančius analogiškas pensijų kaupimo nuostatas, nutraukus pensijų
kaupimo sutartį gyventojui išmokėtos sumos, jeigu pensijų įmokas pagal tokias
sutartis mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų šio Įstatymo
nustatyta tvarka;
54 52)
premijos, kurias inicijuoja pelno nesiekiančios organizacijos, veikiančios
Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nurodytais visuomenei naudingais
tikslais, ir kurios yra skiriamos už nuopelnus Lietuvos kultūros, visuomenės ir
mokslo srityse, jeigu tokių premijų gavėjai nustatomi konkurso tvarka, o
premijai nominuotų darbų vertinimo komisija sudaryta iš ne mažiau kaip 10
narių, kurių dauguma – mokslo ir studijų sistemos institucijų, įstaigų ar
organizacijų ir meno kūrėjų organizacijų atstovai;
53) pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
54) pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį nei šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienerius metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui.
2. Šio straipsnio 1 dalies 7, 8,
9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 39, 40, 42, 43, 44, 46, 50 ir 53 punktų nustatytos lengvatos,
taip pat 19 26 punkte
nustatyta lengvata dovanojimo būdu iš kitų neigu sutuoktinis, vaikai (įvaikiai),
tėvai (įtėviai), broliai, seserys ir seneliai gautoms pajamoms
netaikomos, jeigu gyventojo atitinkamos pajamos gautos iš užsienio
vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar
gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje.“
13 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
18
straipsnis. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų
gavimu
1. Nuolatinio Lietuvos
gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais
laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis individualios veiklos
pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai
veiklai išlaidos, jei šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nuolatinio Lietuvos
gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusius leidžiamus
atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
2.
Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per
nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį
faktiškai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nenuolatinio
Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jei šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo su
individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų gavimu susijusius leidžiamus
atskaitymus bei jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė
arba jos įgaliota institucija.
3.
Jeigu gyventojas vykdo kelių aiškiai skirtingų rūšių individualią veiklą, su
tokios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo
nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies
pajamas.
4.
Leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį faktiškai
gautų individualios veiklos pajamų.
5.
Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos
buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose
numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus ir, jei dokumentų blankams
Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus reikalavimus, –
atitinkančiais keliamus reikalavimus. Be šių rekvizitų, išlaidas
pagrindžiančiuose dokumentuose privalo būti nurodyta:
1)
prekių tiekėjo ar paslaugų teikėjo (tuo atveju, kai prekių tiekėjas ar paslaugų
teikėjas yra fizinis asmuo) vardas, pavardė ir asmens kodas;
2) prekių ar paslaugų pirkėjo
(gyventojo) vardas, pavardė ir asmens kodas, jeigu Lietuvos Respublikos
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato kitaip.
6. Prekių ir paslaugų įsigijimo
iš užsienio vienetų bei gyventojų atveju išlaidos gali būti pagrindžiamos
užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais, jei iš šių dokumentų
galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
7. Išlaidos, susijusios su
individualia veikla, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą, sporto bei
atlikėjų veikla, nėra laikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant
apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.
„18 straipsnis. Leidžiami atskaitymai, susiję su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu
1. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nenuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos:
1) gyvenamųjų pastatų ir patalpų įsigijimo išlaidos;
2) lengvųjų automobilių, išskyrus tuos, kurie naudojami tik teikiant transporto arba vairavimo mokymo paslaugas ir (arba) nuomojami, įsigijimo išlaidos;
3) kompiuterių programų susikūrimo išlaidos;
4) kompiuterių programų įsigijimo išlaidos, jeigu šios programos yra įsigytos iš asocijuotų asmenų arba yra įsigytos iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose arba gyventojų, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėje teritorijoje;
5) į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis ir šio Įstatymo nustatytas pajamų mokestis;
6) pirkimo (importo) pridėtinės vertės mokestis, gyventojo, kuris yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas, įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą;
7) sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus;
8) išlaidos paramai ir dovanoms;
9) reprezentacijos išlaidos;
10) išmokos užsienio gyventojams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra tikslinėse teritorijose;
11) gyventojo padarytos žalos atlyginimas;
12) išmokos, nuo kurių gyventojas privalėjo išskaičiuoti pajamų arba pelno mokestį, tačiau jo neišskaičiavo;
13) išmokos užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, jeigu išmokas mokantis gyventojas centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka vietos mokesčių administratoriui neįrodo, kad tokios išmokos yra susijusios su jas mokančio gyventojo ir jas gaunančio užsienio vieneto įprastine veikla ir kad išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti, ir išmoka ir ekonomiškai pagrįsta ūkinė operacija yra susijusios.
3. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, leidžiamiems atskaitymams nepriskiriamos išlaidos, išvardytos šio straipsnio 2 dalyje, įskaitant:
1) palūkanas, mokamas nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tokių palūkanų gavėjas;
2) honorarus, mokamus nenuolatiniam Lietuvos gyventojui, kuris per nuolatinę bazę verčiasi individualia veikla, jeigu tas nenuolatinis Lietuvos gyventojas yra tų honorarų gavėjas.
4. Kitų nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla per nuolatinę bazę, su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susijusių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams arba ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams ir jų apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
5. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, su tokios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu susiję leidžiami atskaitymai šio Įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas.
6. Gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, nurodytų šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, susidarę mokestinio laikotarpio nuostoliai gali būti perkeliami į kitus mokestinius metus šio Įstatymo 181 straipsnyje nustatyta tvarka. Kitų gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, leidžiamų atskaitymų suma negali viršyti per tą mokestinį laikotarpį gautų individualios veiklos pajamų.
7. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nenustato, kad tam tikri rekvizitai atitinkamiems dokumentams nėra būtini.
8. Prekių ir paslaugų įsigijimo iš užsienio vienetų ir gyventojų atvejais išlaidos gali būti pagrindžiamos užsienio vienetų ir gyventojų surašytais dokumentais, jeigu iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
9. Išlaidos, susijusios su individualia veikla, kuria verčiantis gautos pajamos apmokestinamos įsigyjant verslo liudijimą, nelaikomos leidžiamais atskaitymais ir apskaičiuojant apmokestinamąsias pajamas negali būti atskaitomos iš pajamų.“
14 straipsnis. Įstatymo papildymas 181 straipsniu
Papildyti Įstatymą 181 straipsniu:
,, 181 straipsnis. Mokestinio laikotarpio nuostolių perkėlimas
1. Jeigu gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, nurodyti šio Įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje, iš mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų atėmę neapmokestinamąsias pajamas ir leidžiamus atskaitymus gauna mokestinio laikotarpio nuostolius (toliau – mokestiniai nuostoliai), šių mokestinių nuostolių suma perkeliama į kitą mokestinį laikotarpį.
2. Jeigu gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, gauna mokestinius nuostolius ilgiau negu vieną mokestinį laikotarpį, pirmiausia perkeliami ankstesnių laikotarpių mokestiniai nuostoliai. Vėliau patirti mokestiniai nuostoliai perkeliami tik padengus ankstesnių laikotarpių mokestinius nuostolius.
3. Mokestinius nuostolius galima perkelti neribotą laiką, tačiau toks perkėlimas nutraukiamas, jeigu gyventojas nutraukia veiklą, dėl kurios šie mokestiniai nuostoliai susidarė.
4. Jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla, iš skirtingų individualios veiklos rūšių susidarę mokestiniai nuostoliai gali būti dengiami tik tos rūšies veiklos, dėl kurios tokie mokestiniai nuostoliai susidarė, pajamomis.“
15 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Parduoto ar kitaip perleisto nuosavybėn ne individualios veiklos turto įsigijimo kaina ir su tuo turto pardavimu ar kitokiu perleidimu susijusios išlaidos
1. Pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios veiklos turtą, iš gautų pajamų šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atimta:
1) turto įsigijimo kaina;
2) sumokėtas
komisinis atlyginimas bei mokesčiai, rinkliavos, susiję su šio turto
pardavimu arba kitokiu perleidimu nuosavybėn susiję teisės aktuose nustatyti
privalomi mokėjimai.
2. Turto
įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant sumokėtus
komisinius atlyginimus bei mokesčius, rinkliavas, susijusius su šio
turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus,
taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis (įskaitant tam tikslui pasiskolintų
lėšų sugrąžintą dalį) atlikto turto rekonstravimo ir (arba) kapitalinio
remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos.
Tuo atveju, kai turtas yra pasigamintas paties gyventojo, turto įsigijimo kaina
laikomos visos to turto pagaminimo, ir rekonstravimo ir (arba) kapitalinio
remonto išlaidos (įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį).
3. Leidžiama
atimti tik tas sumas, kurios pagrindžiamos dokumentais, turinčiais visus
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir kituose teisės aktuose
numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, ir, jei dokumentų
blankams Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra nustačiusi atitinkamus
reikalavimus, – atitinkančiais keliamus reikalavimus, ir (arba) galiojančiais
sandoriais, ir (arba) užsienio vienetų bei gyventojų surašytais dokumentais,
jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Mokesčių,
rinkliavų sumokėjimas turi būti pagrįsti šių sumų sumokėjimą
patvirtinančiais atitinkamais dokumentais.
4. Šio Įstatymo 11 straipsnyje nurodytu atveju parduotų akcijų (dalių, pajų) įsigijimo kaina yra lygi:
1) visų gyventojo į vieneto kapitalą įneštų už šio Įstatymo 11 straipsnio nustatytu atveju parduodamas akcijas (dalis, pajus) įnašų vertei. Įnašų vertė yra lygi jų vertei įnešimo metu, įskaitant turto (jei įnašas buvo įneštas turtu) vertės padidėjimą dėl turto indeksavimo arba perkainojimo, jeigu jį atlikti vienetą įpareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktai, ir (arba)
2) akcijų (dalių, pajų) įsigijimo antrinėje rinkoje kainai, kai akcijos (dalys, pajai) buvo įsigytos antrinėje rinkoje.
6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę nustatyti ne individualios veiklos turto įsigijimo kainos nustatymo tam tikrais atvejais taisykles.“
16 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
1. Pagrindinis
neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – pagrindinis NPD) – 320 litų per
mėnesį.
Neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – NPD) taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD) negali būti didesnis negu 5640 litų, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 9600 litų. Jeigu GMP viršija 9600 litų, MNPD negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 5 640 – 0,2 x (GMP – 9 600).
2. Šiems nuolatiniams
Lietuvos gyventojams taikomi individualūs neapmokestinamieji pajamų dydžiai
(jeigu gyventojas atitinka ne vieną iš 1–5 punktuose nustatytų kriterijų,
taikomas didžiausias individualus NPD):
1) asmenims, kuriems
nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių
sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas
didelių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I grupės
invalidams), ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas
sunkus neįgalumo lygis, – 475 litai per mėnesį;
2) asmenims, kuriems
nustatytas 30–40 procentų darbingumo lygis, ar senatvės pensijos amžių
sukakusiems asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas
vidutinių specialiųjų poreikių lygis, (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir II
grupės invalidams), ar asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra
nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, – 420 litų per mėnesį;
3) asmenims, auginantiems
tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie
mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, – 475 litai per mėnesį, be to, už
ketvirtą ir kiekvieną paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 50 litų;
4) motinai (įmotei) arba
tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaikus (įvaikius) iki 18 metų, taip pat
vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, augina
vienas (viena), – 370 litų per mėnesį, be to, už auginamą antrą ir kiekvieną
paskesnį vaiką (įvaikį) NPD didinamas 60 litų;
5) žemės ūkio veiklos
subjektų darbuotojams, kai šių subjektų pajamos iš realizuotos žemės ūkio
produkcijos per metus sudaro daugiau kaip 50 procentų visų pajamų, taip pat
ūkininkų, įstatymų nustatyta tvarka įregistravusių ūkį, darbuotojams – 365
litai per mėnesį.
2. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 800 litų per mėnesį, taikomas 470 litų per mėnesį NPD;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 800 litų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 470 – 0,2 x (gyventojo mėnesio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos – 800).
3. NPD taikomas apskaičiuojant
nuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias pajamas. Apskaičiuojant
nenuolatinių Lietuvos gyventojų apmokestinamąsias pajamas, pagrindinis NPD
taikomas tik su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais
susijusioms pajamoms, gautoms iš šaltinio, kuris yra Lietuvoje.
Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0.
4. NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tik nuolatiniam Lietuvos gyventojui, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas turėdamas teisę į NPD pateikia laisvos formos prašymą vienoje pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje. Taikant šio straipsnio 2 dalies nuostatas mokestiniu laikotarpiu turi būti atsižvelgiama tik į visas kas mėnesį mokamas išmokas (pagrindinį darbo užmokestį, priedus ir priemokas), susijusias su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais.
5. Gyventojas turi teisę mokestiniu laikotarpiu atsisakyti NPD taikymo net tuo atveju, kai jis pagal šio straipsnio 2 dalį jam gali būti pritaikytas.
6. Pasibaigus mokestiniam laikotarpiui pajamų mokestis perskaičiuojamas laikantis nuostatos, kad per mokestinį laikotarpį gyventojui negali būti pritaikyta didesnė NPD suma, negu apskaičiuota šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu faktiškai per mokestinį laikotarpį pritaikyta NPD suma yra didesnė, pajamų mokesčio sumos, apskaičiuotos gyventojui taikant pagal šio straipsnio 1 dalį priklausantį NPD, ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos skirtumą gyventojas privalo sumokėti į biudžetą iki šio Įstatymo 27 straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
7. Apskaičiuojant GMP iš per mokestinį laikotarpį gyventojo gautų pajamų atimamos Įstatymo 19 straipsnyje, o individualią veiklą vykdančiam gyventojui – ir šio Įstatymo 18 straipsnyje nurodytos sumos, išskyrus mokestinio laikotarpio veiklos nuostolius. Apskaičiuojant GMP, įskaitomos mokestiniu laikotarpiu gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, individualios veiklos pajamos, ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn pajamos, turto nuomos pajamos, palūkanos, pajamos iš paskirstytojo pelno, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno, autoriniai atlyginimai, honorarai, metinės išmokos (tantjemos) valdybos ir stebėtojų tarybos nariams, pensijos ir rentos, teismo priteistas arba pagal sutartį gautas išlaikymas, išmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, pensijų anuitetai, loterijų ir azartinių lošimų laimėjimai, sporto varžybų prizai.
85. Nuolatiniams Lietuvos
gyventojams (tėvams arba įtėviams), auginantiems vieną ar du vaikus
(įvaikius) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo
lavinimo mokyklose, už kiekvieną auginamą vaiką (įvaikį) yra taikomas
papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
(toliau – PNPD),
kuris lygus 0,1
pagrindinio NPD .
Už pirmą vaiką (įvaikį) taikomas 100 litų PNPD, už antrą ir kiekvieną
paskesnį vaiką (įvaikį) – 200 litų PNPD. Šios dalies nuostatos
netaikomos šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytiems nuolatiniams Lietuvos
gyventojams.
9 6. Mokestiniu laikotarpiu
PNPD taikomas toje gyventojo pasirinktoje pajamų, susijusių su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, gavimo vietoje (jeigu
taikomas NPD - ten kur taikomas NPD), dalijant PNPD sumą kiekvienam iš tėvų
(įtėvių) per pusę. Jeigu gyventojas vaikus (įvaikius) augina vienas, jam
taikomas visas PNPD.
107. Tais atvejais, kai su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos gaunamos
už laikotarpį, ilgesnį kaip vienas mokestinio laikotarpio mėnuo, su darbo
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos
apskaičiuojamos atskirai už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį, už kurį
šios pajamos buvo apskaičiuotos išmokėti, taikant tąo mokestinio laikotarpio mėnesįio galiojantį NPD ir pagal jį apskaičiuotą PNPD.
11 8. Atsiradus arba
pasibaigus teisei į individualų NPD, PNPD ar didesnį PNPD, šies dydžiaiis pradedamias arba nustojamias taikyti nuo kitą, negu
atsirado arba pasibaigė teisė į juosį,
mėnesį gautų pajamų.
9. Metinis neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau – MNPD)
nustatomas sudedant tam gyventojui pagal šio straipsnio nuostatas taikytinus
mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių NPD.
10. MNPD 2006, 2007, 2008
metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikomas tokia tvarka:
1) apskaičiuojant 2006
metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pirmiausia iš mokestinio
laikotarpio pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą,
atimama MNPD dalis, atitinkanti ne daugiau kaip to mokestinio laikotarpio
sausio–birželio mėnesiais pagal šio straipsnio nuostatas taikytinų NPD sumą,
tačiau jeigu gyventojas 2006 metų sausio–birželio mėnesiais gavo su darbo
santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų už daugiau to
mokestinio laikotarpio mėnesių, tai iš pajamų, apmokestinamų taikant 33
procentų pajamų mokesčio tarifą, atimama MNPD dalis, atitinkanti tų mėnesių, už
kuriuos buvo išmokėtos šios išmokos, taikytinų NPD sumą. Likusi MNPD dalis
arba, jei gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD atimami iš pajamų, apmokestinamų
taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, tačiau jeigu gyventojas 2006 metų
liepos–gruodžio mėnesiais gavo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais
santykiais susijusių pajamų už daugiau to mokestinio laikotarpio mėnesių, tai
iš pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, atimama
MNPD dalis, atitinkanti tų mėnesių, už kuriuos buvo išmokėtos šios išmokos,
taikytinų NPD sumą. Jei pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų
mokesčio tarifą, neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, tai
neatskaityta MNPD dalis pirmiausia atimama iš pajamų, kurios apmokestinamos
taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų neužtenka arba
gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis atimami iš
pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą;
2) apskaičiuojant 2007
metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, MNPD atimamas pirmiausia
iš mokestinio laikotarpio pajamų, kurios apmokestinamos taikant 27 procentų
pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo,
MNPD ar neatskaityta jo dalis atimami iš pajamų,
kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų
mokesčio tarifą;
3) apskaičiuojant 2008
metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas, MNPD
atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio pajamų,
kurios apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų
mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MNPD ar neatskaityta jo dalis atimami
iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15
procentų pajamų mokesčio tarifą.
121. Metinis
papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
(toliau – MPNPD) nustatomas sudedant tėvams (įtėviams) taikytinus pagal šio
straipsnio nuostatas mokestinio laikotarpio atitinkamų mėnesių PNPD.
12. MPNPD 2006, 2007,
2008 metais ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais taikomas tokia tvarka:
1) apskaičiuojant 2006
metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, pirmiausia iš mokestinio
laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų, apmokestinamų taikant 33 procentų pajamų
mokesčio tarifą, atimama MPNPD dalis, atitinkanti ne daugiau kaip to mokestinio
laikotarpio sausio–birželio mėnesiais pagal šio straipsnio nuostatas taikytinų
PNPD sumą, tačiau jeigu gyventojas 2006 metų sausio–birželio mėnesiais gavo su
darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų už
daugiau to mokestinio laikotarpio mėnesių, tai iš pajamų, apmokestinamų taikant
33 procentų pajamų mokesčio tarifą, atimama MPNPD dalis, atitinkanti tų
mėnesių, už kuriuos buvo išmokėtos šios išmokos, taikytinų PNPD sumą. Likusi
MPNPD dalis arba, jei gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD atimami iš pajamų,
apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, tačiau jeigu
gyventojas 2006 metų liepos–gruodžio mėnesiais gavo su darbo santykiais ar jų
esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų už daugiau to mokestinio
laikotarpio mėnesių, tai iš pajamų, apmokestinamų taikant 27 procentų pajamų
mokesčio tarifą, atimama MPNPD dalis, atitinkanti tų mėnesių, už kuriuos buvo
išmokėtos šios išmokos, taikytinų PNPD sumą. Jei pajamų, apmokestinamų taikant
27 procentų pajamų mokesčio tarifą, neužtenka arba gyventojas tokių pajamų
negavo, tai neatskaityta MPNPD dalis pirmiausia atimama iš pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar neatskaityta jo dalis
atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio
tarifą;
2) apskaičiuojant 2007
metų mokestinio laikotarpio apmokestinamąsias pajamas, MPNPD atimamas
pirmiausia iš mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 27 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar neatskaityta jo dalis
atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio
tarifą;
3) apskaičiuojant 2008
metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamąsias pajamas, MPNPD
atimamas pirmiausia iš mokestinio laikotarpio tėvų (įtėvių) pajamų, kurios
apmokestinamos taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, o jei tokių pajamų
neužtenka arba gyventojas tokių pajamų negavo, MPNPD ar neatskaityta jo dalis
atimami iš pajamų, kurios apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio
tarifą.
13. MPNPD tėvams (įtėviams) taikomi jų pasirinktu santykiu.
14. Nenuolatiniam Lietuvos gyventojui NPD gali būti taikomas tik mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, teikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją. NPD nenuolatiniam Lietuvos gyventojui taikomas atsižvelgiant į šio straipsnio 1, 3, 6 ir 7 dalių nuostatas.
15 4. Šio Įstatymo
29 straipsnyje nustatytais atvejais iš pajamų atimama MNPD ir MPNPD dalis,
apskaičiuota tame straipsnyje nustatyta tvarka.“
17 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 21 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„21 straipsnis. Iš pajamų atimamos gyventojo patirtos išlaidos
1. Iš pajamų gali būti atimamoms šios per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos:
1) savo, sutuoktinio arba savo nepilnamečių vaikų (įvaikių) bei iki 18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), naudai sumokėtos gyvybės draudimo įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis, kuriose numatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudiminiam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui;
2) savo, sutuoktinio bei iki
18 metų ir vyresnių neįgaliųjų vaikų (įvaikių), kuriems nustatytas specialusis
nuolatinės slaugos poreikis (iki 18 metų ir vyresnių vaikų (įvaikių), kuriems
iki 2005 m. birželio 30 d. buvo nustatyta visiška negalia), naudai sumokėtos
pensijų įmokos į pensijų fondus, profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijų ir
(ar) jiems analogiškų subjektų, veikiančių Europos ekonominės erdvės valstybėje
narėje, turimus pensijų fondus;
„3)
palūkanos už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui
statyti arba jam įsigyti, sumokėtos banko, kitoms kredito įstaigoms arba
finansų ministro sąraše nurodytiems užsienio valstybių fondams ir valstybinėms
finansinėms institucijoms, kurių daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų)
paketo turėtojai yra užsienio valstybių vyriausybės, arba palūkanos, sumokėtos
finansų įmonei už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu
nuolatinis Lietuvos gyventojas paima daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam
būstui statyti ar įsigyti arba jeigu sudaro daugiau kaip vieną gyvenamojo būsto
finansinės nuomos (lizingo) sutartį, jis iš pajamų gali atimti palūkanas už
pirmąjį paimtą kreditą arba palūkanas pagal pirmąją sudarytą finansinės nuomos
(lizingo) sutartį;“.
4) 3) už profesinį
mokymą ir (ar) studijas, (kuriasuos
baigus įgyjamas pirmas aukštasis išsilavinimas ir (ar) suteikiama pirma
atitinkama kvalifikacija, taip pat už pirmas doktorantūros
bei meno aspirantūros studijoas) nuolatinių Lietuvos
gyventojų, kurie mokosi ar studijuoja, sumokėtos sumos. Jei už profesinį mokymą
ar studijas sumokėta skolintomis lėšomis (tam tikslui paimta iš kredito
įstaigos paskola), tai iš pajamų gali būti atimta per mokestinį laikotarpį
grąžinta šios paskolos dalis;.
5) už vieną 2004–2009 metais
įsigytą asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga ir (arba) interneto
prieigos įrengimą kartu su šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo
išlaidomis, neviršijančios 4 000 Lt. Jeigu kompiuterio vienetas su programine įranga
įsigyjamas pagal sutartį, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą
pereina pirkėjui apmokėjus visą sutartyje nustatytą kainą, tai iš pajamų gali
būti atimama faktiškai apmokėta kainos dalis (išskyrus palūkanas), tačiau visa
atimama suma negali viršyti 4 000 Lt (įskaitant interneto prieigos įrengimo ir
šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidas) per sutarties galiojimo
laikotarpį. Asmeninio kompiuterio vienetą sudarančių elementų sąrašą tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
2. Tais
atvejais, kai nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris mokosi ar
studijuoja, nėra pajamų mokesčio mokėtojas
arba neturi galimybių pasinaudoti teise iš pajamų atimti
sumokėtas už profesinį mokymą ar studijas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 3
4 punkte, išlaidas, šias išlaidas laikantis minėto punkto nuostatų gali
iš savo pajamų atimti tėvai (įtėviai), arba
globėjai, rūpintojai brolis, sesuo ir (arba) sutuoktinis (sugyventinis).
3. Bendra
atimamų išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 25
procentų apmokestinamųjų pajamų sumos, apskaičiuotos iš visų
mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1 daliesyje
nustatyta tvarka, atėmus 16 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose
nurodytas sumas.
4. Išlaidos atimamos tik iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautų pajamų apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį pateikiant metinę pajamų mokesčio deklaraciją.
5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos, jei nuolatinis Lietuvos gyventojas atitinkamas įmokas moka užsienio vienetams, įregistruotiems ar kitaip organizuotiems tikslinėse teritorijose, nuolatinio Lietuvos gyventojo mokamoms įmokoms pensijų anuitetams įsigyti, – nuolatiniams Lietuvos gyventojams, nurodytiems šio Įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje, taip pat kaupiamosioms pensijų įmokoms į pensijų kaupimo bendrovę pagal Pensijų kaupimo įstatymo nuostatas.
6. Gyvybės
draudimo sutartims, sudarytoms nuo 2004 m. gegužės 1 d., šio straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas pagal šias sutartis yra
vienetas, įregistruotas ar kitaip organizuotas Europos ekonominės erdvės
valstybėje narėje.
7. Šio
straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos taikomos, jeigu įmokų gavėjas yra
Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje įregistruotas ar kitaip
organizuotas užsienio vienetas.“
18 straipsnis. 22 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimas
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) iš
Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę bei iš
nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, išskyrus
azartinių lošimų ir loterijų laimėjimus, neribotos civilinės atsakomybės
vieneto dalyvio pajamas, gautas iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto,
bei ir šiame punkte nenurodytas individualios veiklos pajamas,
taip pat šiame punkte nenurodytas pajamas iš ne individualios veiklos turto
pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn. Iš Lietuvos vieneto, iš užsienio
vieneto per jo nuolatinę buveinę bei ir iš nenuolatinio Lietuvos
gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos sporto veiklos, atlikėjųo
veiklos pajamos, kitos veiklos pajamos, kurias gyventojui išmoka su
juo darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijęs asmuo, taip
pat ne individualios veiklos turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn
pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą,
jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma
teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas
Lietuvoje, nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamos, gautos už
parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį
Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos
Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar
privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, bei gyventojų individualios
ir ne individualios veiklos pajamos, gautos už parduotą arba kitaip perleistą
nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, netauriųjų metalų laužą, taip
pat priskiriamos A klasės pajamoms, ir“
19 straipsnis. 23 straipsnio 2 dalies pakeitimas
Pakeisti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai
gyventojas pateikia laisvos formos prašymą mokestį išskaičiuojančiam asmeniui
dėl NPD taikymo ir pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas tokiam
gyventojui mokestiniu laikotarpiu gali būti taikomas NPD, tai jam
priklausantisį NPD mokestį išskaičiuojantis asmuo atimamas
skaičiuojantdamas apmokestinamąsias su darbo santykiais arba
jų esmę atitinkančiais santykiais susijusias pajamas šio Įstatymo 20
straipsnio nustatyta tvarka.“
20 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„27 straipsnis. Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas
1. Nuolatinis Lietuvos
gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo
tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus
mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio
laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 3 dalyje ar šio Įstatymo 28
straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį
pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už
praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio
laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame
straipsnyje nenustatyta kitaip.
2. Jeigu nuolatinis
Lietuvos gyventojas mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų, kurioms pagal šio
Įstatymo 6 straipsnį taikomi skirtingi pajamų mokesčio tarifai, tai
apskaičiuojant pajamų mokestį už mokestinį laikotarpį:
1) 15 procentų tarifas
taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai, kuri yra proporcinga pajamų (ne
individualios veiklos turto pardavimo arba kitokio perleidimo nuosavybėn atveju
iš pajamų, gautų pardavus arba kitaip perleidus nuosavybėn ne individualios
veiklos turtą, atimama šio turto įsigijimo kaina ir su to turto pardavimu ar
kitokiu perleidimu nuosavybėn susijusios išlaidos šio Įstatymo 19 straipsnyje
nustatyta tvarka), sumažintų MNPD ir (arba) MPNPD dalimi, nepritaikyta
pajamoms, apmokestinamoms 2006 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 33 ar 27
procentų pajamų mokesčio tarifus, 2007 metų mokestiniu laikotarpiu taikant 27
procentų pajamų mokesčio tarifą, 2008 metų ir vėlesniais mokestiniais
laikotarpiais taikant 24 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio
Įstatymo 6 straipsnį taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos
gyventojo mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16
straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;
2) 2006 metų mokestiniu
laikotarpiu 33 procentų tarifas taikomas tai apmokestinamųjų pajamų daliai,
kuri yra proporcinga pajamų (individualios veiklos atveju, jei buvo nuspręsta
iš pajamų atimti leidžiamus atskaitymus, iš individualios veiklos pajamų
atimami leidžiami atskaitymai, susiję su šių pajamų gavimu, šio Įstatymo 18
straipsnyje nustatyta tvarka), sumažintų MNPD dalimi, pritaikyta šio Įstatymo
20 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms taikant 33
procentų pajamų mokesčio tarifą, ir (arba) MPNPD dalimi, pritaikyta šio
Įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje nustatyta tvarka pajamoms, apmokestinamoms
taikant 33 procentų pajamų mokesčio tarifą, ir kurioms pagal šio Įstatymo 6
straipsnį buvo taikomas šis tarifas, daliai visose nuolatinio Lietuvos gyventojo
mokestinio laikotarpio pajamose iš jų atėmus šio Įstatymo 16 straipsnio 1
dalies 1, 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytas sumas;
3) 2006 metų mokestiniu
laikotarpiu 27 procentų tarifas taikomas šios dalies 1 ir 2 punktuose
nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai. 2007 metų mokestiniu laikotarpiu 27
procentų tarifas taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų
pajamų daliai. Nuo 2008 metų mokestinio laikotarpio 24 procentų tarifas
taikomas šios dalies 1 punkte nenurodytai apmokestinamųjų pajamų daliai.
23. Jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip, metinės pajamų mokesčio deklaracijos turi teisę neteikti
nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris:
1) nepageidauja pasinaudoti teise iš
pajamų atimti jam pagal šio Įstatymo 20 straipsnio nuostatas priklausančio MNPD
ar MPNPD ir (arba) šio Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodytas išlaidas
ir
2) per atitinkamą mokestinį laikotarpį gavo tik A klasei priskiriamų su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų ir kuriam pritaikytas NPD neturi būti perskaičiuotas šio Įstatymo 20 straipsnio nustatyta tvarka. Toks gyventojas turi teisę neteikti metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir tais atvejais, kai gauna šios dalies pirmajame sakinyje nenurodytų pajamų, jeigu šios pajamos įtrauktos į centrinio mokesčių administratoriaus nustatytą neapmokestinamųjų pajamų, kurių gavus deklaracija gali būti neteikiama, sąrašą.
4. 3. Gyventojas,
kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs
individualią veiklą, privalo pateikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją net
tuo atveju, jeigu individualios veiklos pajamų negavo. Ūkininkas ir jo
partneriai, per mokestinį laikotarpį gavę pajamų už ūkininko ūkyje,
įregistruotame Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomą žemės ūkio
veiklą bei pajamų už realizuotą kitą žemės ūkio paskirties žemėje pačių
išaugintą ar išaugintą ir perdirbtą produkciją, taip pat Gyventojas,
kuriam atsiranda prievolė deklaruoti turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo
įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus gyventoją, pageidaujantį gauti valstybės
garantuojamą teisinę pagalbą arba piniginę socialinę paramą, privalo pateikti
metinę pajamų mokesčio deklaraciją nepaisant šio straipsnio 3 2
dalyje nustatytų išimčių. Gyventojas, kuriam atsiranda prievolė deklaruoti
turimą turtą Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka, po
kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, gegužės 1
dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio
administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį
laikotarpį gyventojo turto deklaracijos pateikimo terminais.
5. Nuolatinis Lietuvos
gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų iš veiklos, kuria vertėsi
turėdamas verslo liudijimą (-us), privalo pateikti metinę pajamų mokesčio
deklaraciją.
6. 4. Metinės pajamų
mokesčio deklaracijos formą, jos užpildymo ir pateikimo tvarką nustato
centrinis mokesčio administratorius. Centrinis mokesčio administratorius turi
teisę nustatyti metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje nedeklaruojamų
neapmokestinamųjų pajamų sąrašą, taip pat tam tikrų neapmokestinamųjų pajamų
dydį, kurio neviršijus gautos pajamos nedeklaruojamos metinėje pajamų mokesčio
deklaracijoje ar gavus vien jų deklaracija neteikiama.
7. 5. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę
pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų
mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio
sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos
privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų
mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.
8. 6. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pozityviųjų pajamų, privalo
kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija pateikti centrinio mokesčio
administratoriaus nustatytos formos priedą, kuriame turi būti nurodyta informacija apie tiesiogiai ar netiesiogiai valdomas kontroliuojamųjų vienetų akcijas (dalis,
pajus) ar kitas teises į paskirstytinojo pelno dalį arba išimtines teises jas
įsigyti, taip pat kontroliuojamojo vieneto pavadinimas ir buveinės adresas,
kontroliuojamojo vieneto valdytojų sąrašas. Nuolatinis Lietuvos gyventojas
kontroliuojamojo vieneto balansą bei pelno ir nuostolių ataskaitą privalo
saugoti ne mažiau kaip 10 metų.
9. 7. Jeigu
nuolatinio Lietuvos gyventojo pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje
apskaičiuojama pajamų mokesčio permoka, ji gali būti įskaityta arba grąžinta
Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
10. 8. Šio Įstatymo
29 straipsnyje nustatytais atvejais nuolatinis Lietuvos gyventojas metinės
pajamų mokesčio deklaracijos neteikia.“
21 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio nuo pajamų, gautų išvykimo mokestiniu laikotarpiu, deklaravimas ir pajamų mokesčio sumokėjimas
1. Nuolatinis
Lietuvos gyventojas, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, galutinai
išvykstantis iš Lietuvos per mokestinį laikotarpį, prieš išvykdamas privalo
pateikti fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio
deklaraciją ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį
laikotarpį iki išvykimo dienos, bei taip pat iki išvykimo dienos sumokėti
pajamų mokestį, įskaitant
mokestį nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nurodytų pajamų, jei
iki išvykimo dienos nėra įvykdyta minėtame punkte nustatyta sąlyga iki išvykimo dienos. Toks nuolatinis
Lietuvos gyventojas privalo pateikti ir metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir
sumokėti pajamų mokestį šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu šiame straipsnyje
nenustatyta kitaip.
2. Fizinis
asmuo, laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal šio Įstatymo 4 straipsnio 3
dalį, galutinai išvykstantis iš Lietuvos, prieš išvykdamas privalo pateikti
fizinio asmens, galutinai išvykstančio iš Lietuvos, pajamų mokesčio deklaraciją
ir apskaičiuoti bei deklaruoti pajamas, gautas per tą mokestinį laikotarpį iki
išvykimo dienos, bei taip pat iki išvykimo dienos sumokėti pajamų
mokestį, įskaitant
mokestį nuo šio Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte nurodytų pajamų, jei
iki išvykimo dienos nėra įvykdyta minėtame punkte nustatyta sąlyga iki išvykimo dienos.
3. Pagal šio straipsnio 2 dalį deklaruojamoms pajamoms taikoma MNPD ir MPNPD dalis apskaičiuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“
22 straipsnis. 30 straipsnio 1, 2, 3 dalių pakeitimas
1. 30 straipsnio 1 dalyje po žodžių „per mokestinį laikotarpį gavęs“ įrašyti žodžius „arba uždirbęs“, po žodžių „per tą mokestinį laikotarpį gautas“ įrašyti žodžius „arba uždirbtas“ ir ją išdėstyti taip:
„1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį gautas arba uždirbtas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį.“.
2. 30 straipsnio 2 dalyje po žodžių „per mokestinį laikotarpį gautų“ įrašyti žodžius „arba uždirbtų“ ir ją išdėstyti taip:
„2. Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per mokestinį laikotarpį gautų arba uždirbtų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos.“
3. 30 straipsnio 3 dalyje po žodžių „per nuolatinę bazę gauna“ įrašyti žodžius „arba uždirba“ ir ją išdėstyti taip:
„3. Tuo atveju, jei nenuolatinis Lietuvos gyventojas per nuolatinę bazę gauna arba uždirba pajamų, susijusių su šia veikla ir pagal šį Įstatymą priskiriamų A klasės pajamoms, tai nuo šių A klasės pajamų išskaityto ir sumokėto pajamų mokesčio dydžiu mažinamas pagal metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją mokėtinas pajamų mokestis.“
23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, išskyrus šio Įstatymo nuostatas, susijusias su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su pajamų ir leidžiamų atskaitymų pripažinimu pagal kaupimo apskaitos principą (įskaitant mokestinių nuostolių perkėlimą), taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2010 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas. Gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla ir yra įregistruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais arba savo individualiai veiklai priskyrę ir joje naudojantys ilgalaikį turtą, gali pasirinkti kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuodami ir deklaruodami ir 2009 metų apmokestinamąsias pajamas. Pasirinkus kaupimo apskaitos principą taikyti apskaičiuojant ir deklaruojant 2009 m. apmokestinamąsias pajamas, leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriamos 2008 m. mokestiniu laikotarpiu patirtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 18 straipsnyje nurodytos su uždirbtomis pajamomis susijusios išlaidos.
2. Už per 2009 metų mokestinį laikotarpį gautas pajamas, nuo kurių mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis, kuris negali būti mažesnis už pajamų mokestį, apskaičiuojamą iš dvylikos minimaliųjų mėnesinių algų, galiojusių 2008 m. spalio 1 dieną, sumos atėmus 3840 litų ir pritaikius 24 procentų pajamų mokesčio tarifą. Savivaldybės taryba 2009 metų mokestiniam laikotarpiui turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą:
1) neįgaliesiems asmenims, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių, tėvams (įtėviams), auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, taip pat vyresnius, jeigu jie mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių ar aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, tėvams (įtėviams), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, motinai (įmotei) arba tėvui (įtėviui), kuris (kuri) vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį, jeigu jis mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, augina vienas (viena), bendrojo lavinimo, profesinių, aukštųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviams ir studentams, taip pat bedarbiams, kurie nustatyta tvarka įregistruoti teritorinėse darbo biržose;
2) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis verslo
liudijime nurodytos rūšies veikla visoje Lietuvos Respublikoje, išskyrus
Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus
miestų savivaldybių ir Marijampolės bei Neringos savivaldybių teritorijas, arba
konkrečios savivaldybės teritorijoje, išskyrus Alytaus, Kauno, Klaipėdos,
Palangos, Panevėžio, Šiaulių, Vilniaus miestų savivaldybių ir Marijampolės bei
Neringos savivaldybių teritorijas;
3) asmenims, įsigyjantiems verslo liudijimą verstis tradicinių amatų veikla;
4) asmenims, kurie laikotarpiu, kuriam įsigyjamas verslo liudijimas, gauna su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.
3. Pajamoms iš realizuotos žemės ūkio produkcijos, užaugintos, taip pat užaugintos ir perdirbtos gyventojo nuosavybės teise turimoje, išsinuomotoje ar Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gyventojui suteiktoje žemėje ir ūkininkų ir jų partnerių gautoms (uždirbtoms) pajamoms, kurios po šio Įstatymo įsigaliojimo bus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, 2009 metais taikomas 5 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas, o 2010 metais – 10 procentų gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Iš tokiais tarifais apmokestintų pajamų, apskaičiuojant gyventojų pajamų mokestį už 2009 ir 2010 metų mokestinius laikotarpius, negali būti atimamos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nurodytos išlaidos.
4. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti arba jam įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (bustų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą).
5. Nuolatinis Lietuvos gyventojas, 2004-2008 metais įsigijęs vieną asmeninio kompiuterio vienetą su programine įranga pagal sutartį, kurioje nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą pereina pirkėjui apmokėjus visą sutartyje nurodytą kainą, iš pajamų gali atimti pagal tą sutartį 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais faktiškai sumokėtą kainos dalį (išskyrus palūkanas) atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatytą apribojimą, tačiau bendra tokių atimamų išlaidų suma negali viršyti 4 000 Lt (įskaitant interneto prieigos įrengimo ir šiai prieigai reikalingos įrangos įsigijimo išlaidas).
6. Gyventojo naudai, gautai, kai gyventojas už kreditą arba paskolą gyvenamajam būstui statyti ar jam įsigyti, iki 2009 m. sausio 1 d. suteiktą asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, moka lengvatines palūkanas arba jų nemoka, taikomos iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusios apmokestinimo taisyklės.
7. Išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, sudarytas po 2004 m. balandžio 30 d. iki 2009 m. sausio 1 d. ir kuriose nustatyta, kad draudimo išmoka išmokama ne tik įvykus draudžiamajam įvykiui, bet ir pasibaigus draudimo sutarties galiojimo terminui, taip pat nutraukus tokias sutartis gyventojui mokamoms sumoms, jeigu pagal tokias sutartis įmokas mokėjo tik gyventojai ir jos nebuvo atimamos iš pajamų Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatyta tvarka, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios apmokestinimo taisyklės.
8. Įmokos už studijas ir (ar) profesinį mokymą už 2008–2009 m. rudens semestrą, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą, iš pajamų gali būti atimamos neatsižvelgiant į tai, kelintas aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija įgyjama baigus šias studijas ir (ar) mokymą.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS