Aštuonioliktasis (18) posėdis
2008 m. gruodžio 18–19 d.

Pirmininkauja Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS, Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir Č. V. STANKEVIČIUS

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-193(2) (kartu Nr. XIP-194–Nr. XIP-198) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF*). Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu Seimo popietinį posėdį pradėtą. Dirbsime pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę. Pirmąjį svarstysime darbotvarkės klausimą 2-1a – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIP-193. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis svarstė ir aktyviai diskutavo dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIP-193. Svarstymo metu susipažinome su Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kad jie pastabų neturi ir kad projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles. Taip pat svarstėme du Seimo nario ir komiteto nario M. Zasčiurinsko pasiūlymus. Tiems pasiūlymams komitete svarstymo metu nebuvo pritarta. Tai nežinau, ar kolega M. Zasčiurinskas reikalaus balsuoti. Čia jau kaip nuspręs posėdžio pirmininkas ir Seimas. O komiteto sprendimas yra toks: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 8 – už, 3 susilaikė.

Ir dar noriu paminėti, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė savo iniciatyva, nes, kiek žinau, papildomu nebuvo paskirtas, tačiau svarstė lygia greta ir kai kurias pastabas pateikė. Socialinių reikalų ir darbo komitete tai nebuvo svarstyta, tačiau projekto iniciatorių jau po svarstymo esu patikintas, kad mūsų projektas įvertina tas visas pastabas ir dėl to siūlau pritarti projektui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Papildomo komiteto nebuvo paskirta. Atsiprašau, papildomas komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar yra komiteto atstovas? Nematyti. Jeigu Seimas neprieštarauja, posėdžio pirmininkas paskelbtų papildomą komitetą, tuo labiau kad aš esu to komiteto narys. Komiteto sprendimas yra toks: „Iš esmės pritarti projektui Nr. XIP-193 ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projekto Nr. XIP-193 3 straipsnio 8 dalį, atsižvelgiant į Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2008 m. gruodžio 18 d. išvadas dėl projekto Nr. XIP-194.“ Šis sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu, pasirašytas komiteto pirmininko S. Šedbaro. Pagrindinis komitetas šią papildomą komiteto išvadą buvo gavęs. Skelbiu diskusijos pradžią dėl įstatymo Nr. XIP-193. Pirmasis kalbės Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, svarstant Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą vėlgi tektų atkreipti dėmesį, kad mes jo negalime svarstyti atplėštai nuo viso su tuo susijusių įstatymų komplekso. Šiuo atveju netgi jei kalbėtume ir apie Biudžeto sandaros įstatymą ir apie Sveikatos draudimo fondo įstatymą, ir apie šį įstatymą, tenka kalbėti ir apie tai, kad mes dabar, svarstymo metu, negalim sau tiksliai atsakyti, kokia bus padėtis su pateiktais įstatymų projektais, kurie keičia arba vienaip ar kitaip reglamentuoja mokesčių dalį ir kurie vienaip ar kitaip reglamentuoja tikslą išplėsti ir įtraukti į privalomojo socialinio draudimo sistemą kuo daugiau šalies gyventojų.

Šiandien jau mes turime labai aiškią koliziją, kai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 31 straipsnių įstatymas po pateikimo ir papildymo jau yra gerokai keičiamas komitetuose. Ir jau yra sutikta tiek su Teisingumo ministerijos išvada, tiek formuojamos alternatyvos, vadinasi, keičiama, jau atsitraukiama nuo to sumanymo, kuris buvo užprogramuotas pateikiant šiuos įstatymus kitokios redakcijos ir kitokios apimties, kartu, vadinasi, pakeičiama ir galimybė planuoti įplaukas į Socialinio draudimo fondą ir žiūrėti, kokia bus situacija. Kita vertus, kaip žinote, socialinis draudimas visą laiką gauna dotacijas iš valstybės biudžeto. Prašau man atsakyti, kaip galima dabar, šio svarstymo metu, atsakyti sau į klausimą, ar galima pritarti biudžetui, nežinant, koks bus valstybės biudžeto likimas ir koks bus galutinis sprendimas dėl visų mokesčių, kurie leistų dabar mums pasakyti, kokius mes turėsim galutinius skaičius.

Dabar užduokim sau klausimą. Ar čia mes visi miegam arba nekreipiam dėmesio, arba visiškai aišku, kad dirbame pagal principą „kalbėkit jūs čia ką norit, tačiau problema bus kita, kaip nuspręs A. Kubiliaus Vyriausybė, taip ir pakelsim 68 ar 82 Seimo nariai rankas, taip ir bus“. Netinka taip. Tiesiog pasijuokim vieni iš kitų, pamėginkim dabar suprasti darbotvarkę, kad mes Socialinio draudimo fondo biudžetą svarstome be valstybės biudžeto, be vienokių ar kitokių priimtų reikalingų mokesčių pakeitimų, nes po to reikia gauti projektą, kuris jau kažkiek koresponduotų su projektuojama mokesčių baze. Tai dabar aišku, kad mes čia svarstome todėl, kad naktį priimam paskubom, taip sudarėm darbotvarkę, dabar ką – pritarkim po svarstymo, po to matysim, ką daryti.

Mano klausimas: kokius planuojamus normatyvinius skaičius mes čia svarstom? Juo labiau, kai netgi reikalingi Socialinio draudimo įstatymo pakeitimai neatitinka to, kas buvo pateikimo stadijoje. Tai iš ko mes čia juokiamės? Vieni iš kitų? Tai koks čia svarstymas, jūs man atsakykite? Koks čia svarstymas, sakykit. Tada naktį kilnojam rankas į kairę ir į dešinę, taip sakant, užteko 50 balsų, o šiandien matome, kad net bendrą vaizdą suprojektuoti gana sudėtinga. Taigi, kolegos, aš manau, kad net svarstymo logikos prasme pirmiausia reikėjo apsispręsti dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų ir pakeitimų, dėl to, kaip, kokia bus draudėjų… kokia draudimo apimtim bus apimti Lietuvos gyventojai kitais metais. Antra, dėl valstybės biudžeto ir visų mokesčių, kad mes vėlgi žinotume, koks krūvis, tada žiūrėsime, kaip atrodo „Sodros“ biudžeto perspektyva. Tuomet „Sodros“ biudžetas logiškai būtų svarstomas trečiu etapu kaip išvestinis iš visų šių logiškų žingsnių, be kurių dabar negalima nieko atsakyti. Čia ne svarstymas, čia tiesiog fikcija. Mano nuomone, dabar reikėtų daryti svarstymo pertrauką, susitarti dėl kitų įstatymų priėmimo, kad jie būtų priimti, kad būtų aišku ir „Sodros“ vadovybei, ir socialinius visokius… ir darbo ministrui, ir visiems specialistams, kad jie po to pateiktų patikslintus skaičius, pasižiūrėtų, kaip būtų galima planuoti, ir tada priimti galutines išvadas. Aš manau, šiuo atveju netgi ir formaliosios logikos prasme pritarti šiam svarstymui negalima niekaip.

PIRMININKAS. Dėkojame Seimo nariui. Daugiau užsirašiusių dalyvauti diskusijoje nėra. Šiam projektui buvo pateiktas vienas pasiūlymas. Jį pateikė Seimo narys M. Zasčiurinskas. Kviečiame pasiūlymo autorių kalbėti. Jo nėra. Tada kviečiu komiteto pirmininką D. Jankauską paskelbti komiteto sprendimą dėl šios pasiūlytos pataisos.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš jau minėjau, kad komitetas nepritarė siūlomoms pataisoms. Tai tiek.

PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas siūlo pataisai nepritarti. Ar galime Seimo sprendimą dėl šios pataisos priimti bendru sutarimu pagal komiteto rekomendaciją? Ne. Skelbiu balsavimą. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? V. P. Andriukaitis. Ar, Andriukaiti, norite kalbėti dėl šios pataisos?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ne, aš dėl viso.

PIRMININKAS. Ne dėl šios pataisos, dėl viso įstatymo. Skelbiu balsavimą dėl pritarimo ar nepritarimo Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlytai pataisai. Kas už šią pataisą, balsuoja už, kas jai nepritaria, balsuoja kitaip.

Balsavo 69 Seimo nariai: už – 11, prieš – 25, susilaikė 33. Seimas pataisą atmetė.

Dėl viso įstatymo kalbėti yra užsirašę 3 Seimo nariai. Pirmasis – V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas diskusijos metu aš atkreipiau Seimo dėmesį į tai, kad kol kas mes neatsakėme į pagrindinius klausimus. Mes neapsisprendėme dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų ir pakeitimų, kuriuos jau esant eigai siūlo atlikti komitetai. Netgi šios Vyriausybės Teisingumo ministerija atkreipė dėmesį, kad pateikimo metu pateikti projektai negali būti priimami. Vadinasi, kartu keisis ir įplaukų dalis. Tai ką mes čia svarstome? Aš nekalbu apie tai, kad mes nepriėmėme valstybės biudžeto ir nežinome, kokia dalimi bus galima paremti socialinio draudimo biudžetą, mokesčių įstatymai nepriimti.

Mes norime būti labai konstruktyvūs ir norime labai konstruktyviai pasiūlyti – šiuo atveju padarykime pertrauką, priimkime tuos visus įstatymus, tada socialinės apsaugos ir darbo ministras ir ministerija, „Sodros“ vadovybė turės galimybę koreguoti skaičius ir mums pateikti projektą. Dabar po svarstymo čia nėra kam pritarti, nes turinio nėra. Aš jau nekalbu apie tai, kad iš principo tokiam projektui negalima pritarti, bet turinio prasme negalima pritarti.

Taigi aš balsuoju prieš.

PIRMININKAS. Seimo narys V. P. Andriukaitis pareiškė kritišką nuomonę dėl svarstymo, bet svarstymas nepažeidžia jokio Statuto straipsnio. Dabar kalbės Z. Balčytis. (Balsai salėje) Atsiprašau. Kalbės už užsirašęs K. Glaveckas. Nėra. Tada kalbės Z. Balčytis. Kadangi nėra užsirašiusių kalbėti už, aš atsiprašau. Norinčiam kalbėti prieš Z. Balčyčiui negaliu suteikti žodžio dėl balanso.

Reikia spręsti dėl pritarimo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktai išvadai, kuria siūloma įstatymui pritarti po svarstymo. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 77 Seimo nariai: už – 45, prieš – 8, susilaikė 24. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Seimo narys J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi jau esame nutarę šį projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka, turime galimybę dabar daryti ir priėmimą. Aš kviečiu taip ir apsispręsti, nes dar yra labai daug kitų įstatymų projektų. Jei įrašysime į kitos dienos darbotvarkę, tai vėl gaišatis. Todėl šiandien siūlau šį projektą užbaigti, priimti ir neatidėlioti toliau.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į kolegą, kuris ką tik kalbėjo. Ar jūs negirdėjote argumentų? Yra dar keturi lydimieji, iš kurių dviem pagrindinis komitetas nepritarė. Taigi keičiasi dydžiai. Kur mes bėgame? Ar mes šiandien nesuplanavome dirbti iki pusės dvyliktos tik svarstymo klausimais, ar mes norime vėl įstatymus priimti naktį slėpdamiesi nuo rinkėjų? Lyg ir nutarėme, kad dirbsime ir šiandien, ir penktadienį. Jeigu reikia, dirbkime šeštadienį, bet dirbkime dieną, o ne naktimis. Pažiūrėkite, kokio ilgio darbotvarkė. Toks siūlymas visiškai prieštarauja logikai. Na, pirma priimkime lydimuosius įstatymus.

PIRMININKAS. Ministras.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš norėčiau pataisyti gerbiamąjį kolegą A. Sysą ir paprašyti, kad jis elgtųsi, kiek įmanoma socialdemokratams, padoriai.

Įstatymams, susijusiems su šio biudžeto priėmimu, yra pritarta. Tik nepritarta kitiems įstatymams, susijusiems su valstybės biudžetu. Taigi prašom taip emocingai nereaguoti. Aišku, posėdžio pirmininko reikalas, kaip toliau mes svarstysime, iš pradžių galime tuos įstatymus priimti. Būtų labai didelis prašymas, kad šiandien būtų galima priimti biudžetą.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui ir ministrui R. Dagiui. Seimo narys A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Pritardamas ministro išsakytai nuomonei, norėčiau atkreipti dėmesį, kad logikos pirma priiminėti lydimuosius įstatymus, o po to pagrindinį, turbūt nelabai yra. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dar kartą Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, aš norėčiau, kad jūs perskaitytumėte išvadas, kurios yra pateiktos dėl „Sodros“ biudžetą lydinčių, tiesiogiai darančių įtaką Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisų, kurios numato šio biudžeto įplaukų dalį. Jos reglamentuos tai, pagal ką bus galima skaičiuoti šio biudžeto įplaukas.

Aš nežinau, gal kolega A. Endzinas nematė, neskaitė, nepastebėjo, kad yra ne lydimieji įstatymai, o mokestinę bazę išplečiantys ir keičiantys įstatymai, kurie tiesiogiai nurodo šaltinius į socialinio draudimo biudžetą. Tai atleiskite man, kaip galima patvirtinti biudžeto skaičius nežinant šaltinių?

PIRMININKAS. Seimo narys A. Salamakinas. Atsiprašau, Seimo narys J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, siūlau įsiklausyti į argumentą, kad dėl socialinio draudimo biudžeto galėsime apsispręsti tik tada, kai bus priimti mokestiniai socialinio draudimo įstatymai, kurie nustatys, kokios bus socialinio draudimo biudžeto pajamos. Juo labiau kad svarstymo stadijoje komitetuose, kiek žinau, Socialinių reikalų ir darbo komitete jau yra pritarta kai kuriems pakeitimams, kurie, matyt, keis ir tam tikrą įplaukų dalį. Todėl Biudžeto įstatymą galima priimti tik po to. Todėl logiška, kad pirma reikėtų priimti kitus įstatymus. Ačiū.

PIRMININKAS. Pastabos dėl to, ar galime priimti įstatymą, ar ne, tikrai nebuvo tokios, kurios rodytų, kad procedūra priimti neleidžia. Todėl prašau atsakyti Seimo narį J. Razmą.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, net jeigu šiandien nepriimsime, priėmimo stadijoje mes turėsime tą pačią situaciją, net priėmimo stadijoje lydimuosiuose kas nors dar gali būti pakeista. Iki šiol pirma buvo priimamas biudžeto įstatymas, šiuo atveju „Sodros“ biudžeto įstatymas, o po to lydimieji. Viskas čia yra gerai. Ir ministras, ir pagrindinio komiteto pirmininkas tą užtikrina. Aš pakartoju savo siūlymą, manęs neįtikino kolegų argumentai.

PIRMININKAS. Diskusija dėl procedūrų baigta. (Balsai salėje) Yra priimtas Seimo sprendimas dėl šio įstatymo svarstymo ir priėmimo ypatingos skubos tvarka. Skelbiu įstatymo priėmimą pastraipsniui. (Balsai salėje) Skelbiu įstatymo priėmimo procedūrą pastraipsniui. Visi, kurie norės kalbėti dėl priėmimo motyvų, gaus žodį. Ar yra pasiūlymų ir pastabų dėl pavadinimų?

1 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl 1 straipsnio? Nėra. Galime priimti. Priimtas.

2 straipsnis. (Balsai salėje) Ar yra norinčių kalbėti dėl 2 straipsnio? Nėra. Galime priimti? Nori kalbėti V. Andriukaitis. Seimo narys V. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį. Jeigu jau sutarėme, kad priimame valstybės socialinio draudimo biudžetą iš klausos, kad jums nesvarbi nei įplaukų dalis, nei ties žmonės, kurie bus vienaip ar kitaip naujai įtraukti į privalomojo sveikatos draudimo sistemą… Aš esu už tai, kad privalomasis sveikatos draudimas apimtų visą Lietuvą, tačiau prieš tai, kad tai būtų daroma štai tokiu būdu. Pirmą kartą Lietuvoje per keturiolika metų keičiama socialinio privalomojo draudimo mokėtojų bazė. Tai dabar jūs pirmiausia priimkite šiuos įstatymus ir tik tada planuokite biudžetą. Kita vertus, jeigu norite daryti komediją, negaliu kitaip pasakyti, tai priimkite jį iš karto. Gal šiandien priimame visus iš karto be svarstymo, tiesiog iš karto priimkime?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, jūs kalbėjote ne dėl priimamo straipsnio, bet dėl viso įstatymo.

Pereiname prie 3 straipsnio. Seimo narys V. Andriukaitis pasakė, kad nepritaria, todėl klausiu Seimo, ar Seimas pritaria 2 straipsniui? Nepritaria. Tada balsuosime. Skelbiu balsavimą dėl įstatymo projekto Nr. XIP-193(2) 2 straipsnio. Kas už ir prieš, atitinkamai balsuoja. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 18, susilaikė 19. Straipsnis priimtas.

Ar yra norinčių kalbėti dėl 3 straipsnio? Yra. Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi visas svarstymas vyko gana greitai, kai kalbėsime dėl kitų įstatymo klausimų, aš pasakysiu, kas buvo keičiame ne viename įstatyme. Iš esmės dydžiai pasikeitė. Aš suprantu ir „Sodros“ darbuotojus, ir ministeriją, kad koreguoti tuos skaičius yra sunku, bet teiginys, kad niekas nepakeista, yra netiesa. Šiandien mes komiteto posėdyje nutarėme visiškai pakeisti autorinį draudimą, atsisakėme visų pajamų, jas imti iš advokatų, notarų ir kitų dirbančių laisvai darbuotojų. Aš nesuprantu, kam reikia taip skubėti? Vis tiek priimsime tą „Sodros“ biudžetą. Darome meškos paslaugą patys sau, nes jeigu bus padaryta kokia nors klaida, tai klaida kainuos brangiau nei šie ginčai ir laikas. Būkime biedni, bet teisingi. Buvo pakeitimai ir skaičių niekas net nekoreguoja. Tie, kurie buvo pateikti su pirminiu projektu, tie ir lieka. Mes neprotestuojame, kad tie skaičiai būtų keičiami, bet tvirtinti, kad niekas nepakeista, atsiprašau, tai yra netiesa, todėl negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Supratau, kad Seimo narys A. Sysas nepritaria, kad 3 straipsnį priimtume. Balsuojame. Atsiprašau, yra užsirašęs kalbėti už Seimo narys ir ministras R. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį tų, kurie kalba ne šiaip iš principo, o tų, kurie nori išsiaiškinti esmę. Tie pakeitimai, kuriuos minėjo gerbiamasis A. Sysas, net ne (…) pakeitimai, o tam tikras bazės koregavimas, buvo padaryti taip, kad bendrieji „Sodros“ rodikliai nesikeičia. Todėl ką nors keisti nėra jokios prasmės, balansas lieka tas pats. Mes tiesiog kitaip perskaičiavome bazę, iš esmės gavome tuos pačius skaičius, bent jau su tokia pačia paklaida, kuri yra prognozuojama. Todėl ką nors „Sodros“ biudžete perskaičiuoti tikrai nėra jokios būtinybės, ką taip įkyriai mums nori įpiršti opozicija.

PIRMININKAS. Nuomonės už ir prieš pasakytos. Skelbiu balsavimą dėl pritarimo 3 straipsniui. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 106 Seimo nariai. Už – 70, prieš – 14, susilaikė 22. 3 straipsnis priimtas.

Ar yra norinčių kalbėti dėl 4 straipsnio? Nėra užsirašiusių. Ar galime priimti bendru sutarimu? Galime. Priimta. 5 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl 5 straipsnio? Nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Niekas neprieštarauja, 5 straipsnis priimtas. 6 straipsnis. Ar yra norinčių kalbėti dėl šio straipsnio? Nėra. Ar galime priimti šį straipsnį bendru sutarimu? Galime, priimta. Dabar bus pareikštos nuomonės dėl viso įstatymo teksto. Užsirašęs kalbėti prieš J. Veselka. Jam suteikiamas žodis.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, labai gerai, kad jūs nutarėt sumažinti įmokas į privačius pensijų fondus. Tai sveikintina, nes iki šiol dėl pinigų pervedimo patys pensijų fondai apskritai nieko nedirbo. Jiems valstybė surinkdavo lėšas ir pervesdavo, tik reikėdavo pačiam potencialiam pensininkui pareikšti, kad jis sutinka, kad pervestų, sistema buvo taip sukurta, kad arba dabar tavo pinigus išmokės, arba tau yra tikimybė, kad po 30 metų tau išmokės ir išmokės, kaip sakė, didelę priemoką. Ir kas įdomiausia, gerą darbą padarėte, bet toliau pagrindinio darbo nepadarėte. Būtų galima ir pritarti, bet nepadarėte pagrindinio darbo, nes pensijų fondai pradangino 30 ir 40 % to, kas jiems buvo pervesta. Buvo pervesti gryni pinigai, o jie pradangino didelius pinigus. Toliau, pasaulis galvoja, kaip vis dėlto pradėti reguliuoti bankinę sistemą ir kitus su pinigais susijusius fondus. Čia aš negirdžiu nieko. Viskuo kaltinama tik valstybė, kad ji sukėlė krizę. O krizę sukėlė visiškai ne valstybė ir… Tai vienas dalykas.

Antras dalykas. Apmokestinat ūkininkus ir aš bandau išsiaiškinti, nuo kokių pajamų ūkininkas mokės „Sodrai“. Štai jums pavyzdys: ūkininko pajamos susideda iš išmokų iš Europos Sąjungos, iš nacionalinio biudžeto išmokų ir iš pajamų jau realizuojant produkciją. Dabar gerai, sakysime, štai rezultatas: jo bendros pajamos yra, sakysim, 300 tūkst. per metus, bet atmeskit 200 tūkst., kuriuos gauna, sakysim, išmokas, lieka 100 tūkst. Jo išlaidos – 110 tūkst. Nuo kokios sumos jis mokės į „Sodrą“? Niekur nerandu aiškumo, nuo kokios sumos, kai jo pajamų ir išlaidų modelis yra minusinis, nuo kokios sumos? Štai priimate įstatymą ir patys iš jūsų čia niekas nežinote, kaip ir nuo kokios sumos mokės. Priimam maždaug tokiu principu: svarbiausia įsivelti į mūšį, o paskui žiūrėsim, arba mes gausim į kaulus, arba jie gaus į kaulus. Štai kokį biudžetą mes tvirtinam. Todėl aš už tokį biudžetą balsuoti už negaliu.

PIRMININKAS. Motyvus už pasakys Seimo narė I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų turbūt yra vienas iš atsakingų momentų, nes mes šiandien priimam 2009 m. Socialinio draudimo fondo biudžetą. Tai paliečia kiekvieną dirbantį žmogų, kuris draudžiasi visomis socialinio draudimo rūšimis, tai ir pensijų socialiniu draudimu, ligos, motinystės socialiniu draudimu, nedarbo, sveikatos draudimu. Aišku, patvirtinam nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupes ir atitinkamai tai išdėstom. Esant gana sudėtingai finansinei situacijai ir prognozuojant, kad ekonomikos augimo kitais metais nebus, o greičiausiai bus recesija, prognozuojant tai, kad, žinoma, didės nedarbas, kad darbuotojų skaičius mažės, prognozuojant tai, kad vidutinis darbo užmokestis negalės augti taip, kaip augo esant ekonomikos pakilimui, be abejo, iš tos pačios blogiausios situacijos vis dėlto yra atrastas bent jau pakenčiamas subalansavimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Trūkstamos lėšos numatomos dengti skolintomis lėšomis ir tai yra įstatyme fiksuota, o prireikus Vyriausybės apsisprendimu galbūt iš kitų šaltinių. Į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą ir nedarbo socialiniam draudimui irgi pervesti faktiškai surinktas lėšas, visa tai yra numatyta pačiame įstatyme. Aš manau, kad didžiausias pasiekimas, esant šiam sunkmečiui, Socialinio draudimo fondo biudžeto yra tai, kad mes iš esmės nemažinam jokių išmokų, kurios yra numatytos įstatymuose ir kurios yra fiksuotos, ir, nepaisant to, kad tikrai yra sudėtinga situacija, mes galėsim ir pensijas išmokėti, ir ligos, motinystės socialinį draudimą, ir mamoms, kurios augina vaikus iki dvejų metų. Taigi tie gąsdinimai, kurie buvo visą laiką, kad, priėmus „Sodros“ biudžetą, sumažės pensijos ir mamos negalės iki dvejų metų auginti vaikus, tikrai nepasitvirtino. Ačiū.

PIRMININKAS. Motyvus prieš išdėstys Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau pradėti nuo teisinės valstybės principų, kurie yra įtvirtinami priimant kiekvieną įstatymą. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad teisėtų lūkesčių, vienodų sąlygų, nediskriminavimo ir kiti principai yra ne kartą Konstitucinio Teismo išaiškinti Konstitucinio Teismo nutarimuose. Jie negali būti pažeisti, kad ir kas būtų, ar tai būtų Valstybės biudžeto įstatymas, ar Socialinio draudimo biudžeto įstatymas, ar kiti įstatymai. Šiuo atveju noriu atkreipti dėmesį, kad, priimant sprendimą keisti atskaitymų dydžius iš privalomojo socialinio draudimo į pensijų fondus, iš tikrųjų labai labai diskutuotina, nes tai gali pažeisti daugelio žmonių, dalyvaujančių tuose pensijų fonduose, teisėtus ir konstitucinius lūkesčius.

Manau, kad kita visiškai akivaizdi problema yra ta, kad priimant šį įstatymą neapsvarsčius ir nepriėmus įstatymų, kurie įtraukia į privalomąjį socialinį draudimą naujus gyventojų sluoksnius ir tuomet numato naujus įplaukų šaltinius, priimant šį įstatymą be aiškaus apsisprendimo dėl kitų įstatymų, vėl yra pažeidžiama daug reikalavimų. Taigi, kolegos, atkreipiu dėmesį, kad šis projektas, jeigu jis bus priimtas, gali būti svarstytinas jo konstitucingumo aspektu. Aš manau, kad daugelis gyventojų, ko gero, atkreips į tai rimtą dėmesį. Aš jau nekalbu apie tai, kad jis nežada jokio padidėjimo, apie ką kalbėjo gerbiamoji kolegė I.Degutienė.

PIRMININKAS. Ačiū. Už kalbėti užsirašęs Seimo narys P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų susiduriame su situacija, kai pavėluota pensijų reforma mums dar kartą apriboja veikimo laisvę. Mūsų pasirinkimas yra iš tikrųjų tarp blogo ir labai blogo. Deja, reikia priimti vieną nepopuliarų sprendimą, t. y. dalies įmokų į antros pakopos pensijų fondus mažinimą. Noriu atkreipti dėmesį, kad mūsų kaimynai, susidūrę su tokia pat ekonominio sunkmečio dilema, palieka įmokas tokias, kokios buvo. Deja, jie nusprendė, kad privatūs pensijų fondai yra daug geriau, tai yra pagaliau žingsnis ir trečiosios pensijų pakopos link, dar didesnis skatinimas, o mažinimas reikštų bloga. Bet sunkmetis yra, žinoma, nemaloni situacija, ir čia gali rinktis, kaip minėjau, tarp blogo ir labai blogo. Tačiau jeigu mes, skirdami, tarkime, visas įmokas, įpareigotume pensijų fondus, o mes tai galėtume padaryti, tikslingai investuoti į Lietuvos ūkį, į tuos pačius Vyriausybės vertybinius popierius, aš manau, tam tikras korekcijas būtų įmanoma padaryti, būtų galima išlaikyti tokiu būdu ir įmokas 5,5 %, ir sukauptas lėšas palikti Lietuvos ūkyje – to labai reikia ūkio investiciniam aktyvumui padidinti. Todėl iš esmės tokią galimybę aš nagrinėju, bet ką padarysi. Pateiktas siūlymas atsirado dėl vargingos situacijos, ir nieko nebelieka kaip, ko gero, dar kartą apsvarsčius tą alternatyvą, kurią aš jums minėjau, pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar turi teisę kalbėti prieš du Seimo nariai. Dabar kalbės A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tai pirmas atvejis 13 metų dirbant Seime, kai mes „Sodros“ biudžetą priimame anksčiau už valstybės biudžetą. Tokių atvejų aš neprisimenu, mes niekada to nedarydavome. Dabar noriu atkreipti dėmesį, kodėl mes to nedarydavome. Todėl, kad „Sodros“ biudžeto pirmame priedėlyje, jeigu jūs bent įdėmiau paskaitysite, yra 600 mln. iš valstybės biudžeto. Aš suprantu, kad dauguma yra didesnė ir galbūt nubalsuos. O jeigu nebus nubalsuota? Aš siūlyčiau ministrui paskaityti tris eilutes, kuriose yra aiškiai nurodyta, kokias pajamas mes surinksime iš įmokos nuo autorinių atlyginimų ir honorarų, kokias surinksime iš savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų. Mes pakeitėme šiuos įstatymus ir dydžius, ir atskaitymo normas šiandien rytą, ir niekas nekeitė šio įstatymo šių skaičių. Todėl kalbėti apie tai, kad šituos skaičius subalansavome taip, kad niekas nepasikeitė, na, šiek tiek neatsakinga einant tokias atsakingas pareigas, nes taip galima nusišnekėti iki neaišku ko.

Čia pirmas dalykas, ko aš pasigendu, nes mes bėgame, vagonus paleidžiame priešais garvežį ir skubame nežinia kur. Tikrai mes priimsime, niekas čia iš sėdinčiųjų kairėje nėra priešai, kad „Sodros“ biudžetas būtų nepriimtas. Mes labai norėtume, kad jis būtų priimtas, bet mes norime, kad būtų padaryta mažiau klaidų ir nereikalingų svarstymų, po to dar ne vieną kartą grįžtant prie šių įstatymų. Šiame įstatyme, teisingai pastebėjo kai kurie kolegos, kalbama apie tai, kad yra sunkmetis, bet nenumatyta nė vieno lito išmokoms didinti. Aš suprantu, sunkmetis, bet kalbos buvo šiek tiek kitokios, kai mes kalbėjome apie biudžetus, ypač prieš rinkimus, kad viskas didės ir viskas gerės.

Dar vienas labai svarbus dalykas. 15 metų mes laukėme tos dienos, kad pradėsime taikyti naują pensijų skaičiavimo tvarką, lietuvišką tvarką, už lietuvišką stažą. Deja, įstatymu mes nukelsime tą galimybę žmonėms pradėti skaičiuoti pensiją pagal lietuvišką stažą. Todėl aš negaliu pritarti šitam įstatymui.

PIRMININKAS. Motyvus prieš išdėstys Seimo narys A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Atsisakau.

PIRMININKAS. Atisako žodžio. Visi norėjusieji kalbėti už ir prieš savo motyvus išdėstė. Galime pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Skelbiu balsavimą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIP-193(2). Balsavimas pradėtas.

Už įstatymo projektą balsavo 71. Atsiprašau. Užsiregistravo 74 Seimo nariai, balsavo 71 Seimo narys: už balsavo 66 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 3. Įstatymo projektas Nr. XIP-193 priimtas.

Replika po balsavimo. Seimo narys V. Mazuronis.

A. MAZURONIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau perbalsuoti, nes iki galo jūs nelabai aiškiai paaiškinote, už ką balsuoti. Frakcijos vardu prašau perbalsuoti.

PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas labai išsamiai paaiškino, už ką skelbiamas balsavimas. Buvo pasakytas projekto numeris, pakartotas paraidžiui įstatymo pavadinimas ir perbalsavimui pagrindo posėdžio pirmininkas nemato.

Seimo narė D. Bekintienė.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašom mano balsą užskaityti už, nes kortelė nesuveikė.

PIRMININKAS. Seimo narys A. Kašėta.

A. KAŠĖTA (LSF). Gerbiamasis pirmininke, taip pat prašau užskaityti mano balsą už.

PIRMININKAS. Seimo narių D. Bekintienės ir A. Kašėtos balsavimai lieka įrašyti į stenogramą.

Seimo narys P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mano balsą užskaitykite prieš, nes nesuveikė mano balsavimo pultas.

PIRMININKAS. Stenogramoje Seimo nario P. Gražulio balsas bus įrašytas kaip balsavusio prieš.

Ir Seimo narys A. Salamakinas.

A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Nepamenu kada, bet, manau, prieš ketverius metus buvo Etikos ir procedūrų komisijos išvada, kad tokių „aš po to pridedu, aš po to atimu balsą, po to dar kažką darau“ nėra. Jūs negalite jų nei priskaityti už, nei priskaityti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary, aš pasakiau, kad tų Seimo narių, kurie kalbėjo per šoninius mikrofonus, pareiškimai dėl jų balsavimo bus įrašyti į stenogramą. Tai niekaip nekeičia balsavimo rezultatų ir jų balsai rezultatų dalyje neužskaitomi, tik įrašomi kaip pareikšti.

Seimo narė L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Antros opozicinės frakcijos vardu prašau dar kartą perbalsuoti, nes neišgirdome ir nesupratome jūsų formuluojamo balsavimo. Aš asmeniškai norėjau balsuoti ir išreikšti nuomonę, bet nesupratau, kaip vyksta balsavimas.

PIRMININKAS. Pirmininkas tikrai nemato argumentų ir pagrindo perbalsuoti. Rezultatai yra tokie aiškūs, kad ar verta gaišti laiką? Aš priimu sprendimą svarstyti kitą įstatymo projektą.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-194(2) (prie Nr. XIP-193(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Klausimas, kuris mūsų darbotvarkėje pažymėtas kaip 2-1b, – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIP-194(2). Seimo paskirtas pagrindinis ir vienintelis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pranešėjas – jo pirmininkas D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, kaip jau buvo minėta, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis, deja, ir vienintelis svarstė Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-194. Noriu atkreipti dėmesį, kad šis svarstomas projektas iš tiesų buvo gana didelės apimties, darantis nemažai socialinio draudimo sistemos pasikeitimų, ir jis nebuvo nei lengvas, nei paprastas. Noriu pasidžiaugti ir padėkoti pirmiausia komiteto nariams, visai nesvarbu, ar pozicijos, ar opozicijos, kad savo išmanymą sutiko pridėti prie to, kad ir vakar dienos posėdyje, vykusiame pirmoje dienos pusėje, ir šios dienos posėdyje, suinteresuotoms šalims padirbėjus vakar iki vėlaus vakaro kartu su dviejų ministerijų atstovais, su teritorinių ligonių kasų žmonėms ir su suinteresuotų grupių atstovais, kurie vakar dalyvavo posėdyje ir turėjo galimybę išdėstyti savo pozicijas, nuogąstavimus, iš dalies pretenzijas… Ir galutinis rezultatas – į tikrai daug Seimo Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų… Šiandieninis komiteto sprendimas yra toks – iš esmės pritarti šiems pasiūlymams ir pritarti patobulintam įstatymo projektui, kuriame maksimaliai atsižvelgta į visų suinteresuotų grupių, ar tai būtų Žurnalistų sąjungos atstovai, kalbėję vakar, ar kitų suinteresuotų visuomenės grupių atstovai…

Komiteto sprendimas dėl suderinto projekto yra toks: pritarti pagal Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui; antra, kartu su šiuo įstatymo projektu patiekti Seimui ir priimti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą. Atkreipiu dėmesį, kad komitetas šiam sprendimui pritarė bendru sutarimu. Dar kartą noriu padėkoti, kad iš tiesų, atsižvelgdami į ekstremalią situaciją, to neigti neišeina, metų pabaiga, turime pasitikti metus su patvirtintais biudžetais ir, be abejo, vienaip ar kitaip pabandyti subalansuoti tai, kam po aštrių ginčų Seimas ką tik pritarė… Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju pagrindinio komiteto pranešėjui. Posėdžio pirmininkas turi atsiprašyti Seimo už tai, kad pareiškė, kad nebuvo paskirtas papildomas komitetas. Papildomas komitetas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo pirmininkas S. Šedbaras paskelbs komiteto išvadą.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo iniciatyva svarstė šį įstatymo projektą kartu su suinteresuotomis grupėmis, tai yra su Antstolių ir Notarų rūmais, Advokatų taryba, kartu su Teisingumo ministerija, kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šio svarstymo pasekmė buvo įstatymo projektas, kuris yra šiandien teikiamas jūsų dėmesiui ir kuris yra suderintas ir su komitetu, ir kuriam pagrindinis komitetas pritarė. Todėl mes taip pat siūlome šiam variantui, kuris dabar yra teikiamas, pritarti, kadangi jis iš tiesų maksimaliai suderina visų suinteresuotų grupių interesus ir nedaro jokios destrukcijos veikloje tų korporacijų, kurios čia išsakė savo suinteresuotumą, kad įstatymas būtų pakeistas. Aš siūlau pritarti tam projektui, kuris dabar yra teikiamas.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Dabar Seimas pradeda bendrąją diskusiją dėl šio įstatymo projekto. Pirmasis kalbės Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, tikrai buvau nusiteikęs kalbėti šiek tiek kitaip, bet pamatęs, kas pradėjo vykti šioje salėje, ir prisiminęs straipsnį, kurį šiandien skaičiau „Respublikoje“… Įstrigo vienas Laisvosios rinkos instituto prezidentės sakinys, kad sprendimai priimami buldozeriu „Jaguaro“ greičiu. Tai yra labai teisingai apibūdinta, ką mes čia šiandien darom. (Balsai salėje) Ar „Ferrari“, atsiprašau, pone Sabuti, „Ferrari“, jokio skirtumo nėra.

Aš manau, kad bet kokiu atveju tikslas vis tiek būtų pasiektas – „Sodros“ biudžetas būtų priimtas. Bet mes priėmėme biudžetą, o dabar svarstome įstatymus, kuriuose yra numatyti dideli pakeitimai. Nėra visiškai tiesa, kad jau visi liko taip patenkinti. Iš principo naujai parengtą, naujai pertvarkytą įstatymą komitetas gavo šiandien ryte. Žinome praktiką, kad dėl vieno straipsnio pakeitimo reikalinga ilga diskusija ir visokia analizė ne todėl, kad kažkas kažkam nori pakenkti, o todėl, kad už to yra šimtai žmonių. Kai mes šiandien per 15 min. „pravarėme“ ne vieną, o krūvą straipsnių, tai, aišku, greičiausiai pasitaikys ir klaidų.

Sakau, kad iš principo buvau nusiteikęs pasakyti, jog pats įstatymo projektas, kai siūloma įtraukti į draudimo sistemą tuos žmonės, kurie nedalyvauja, yra labai sveikintinas. Kitas dalykas, ar tas greitis, kurį turi šis buldozeris, yra pats optimaliausias, kad visi, kurie planuoja savo verslą… Aš suprantu, kad ypač pradedant taikyti naują mokesčių sistemą, tie, kurie iš viso nedalyvavo… Manau, mes galbūt išloštume daug daugiau, jeigu jis įsigaliotų po trijų mėnesių, ir didelių pakeitimų nebūtų – paprasčiausiai būtų parengtos tvarkos, taisyklės, nuostatai. Šiandien mes svarstome žalią įstatymą, kurį pamatėme tik šiandien ryte, bet už jo yra krūvos popierių. Kai man skambina žurnalistė ir klausia, o kaip bus man, aš dabar esu dekretinėse, greitai vėl eisiu, kaip man bus mokama, kas man bus daroma, aš negaliu atsakyti, nes nematau tų tvarkų, nežinau tų tvarkų ir niekas iš jūsų, net ir specialistai, sėdintys „Sodroje“, šiandien negalės pasakyti, nes tų tvarkų nėra. Tom tvarkom parašyti reikia laiko. Vien dėl to įstatymas negali būti šiandien svarstomas, o sausio 1 d. įsigalioti.

Gerbiamieji kolegos, kai sakoma, kad niekas nepasikeitė, įdėmiai pasižiūrėkite – autorinės sutartys, advokatai, notarai, buvo norima keisti minimalų bazinį dydį. Visa tai yra skaičiai. Už jų yra ne vienas milijonas litų, ir visa tai gula į pagrindinį „Sodros“ biudžetą. Tai todėl kairieji ir siūlė. Priimsime „Sodros“ biudžetą, bet pirma apsvarstykime visus įstatymus ir visas pataisas, kurios įeina į šiuos įstatymus. Galbūt priimsite viską taip, kaip norėjo ministras, arba taip, kaip nusprendė komitetas, bet bet kokiu atveju pirmiausia turi būti tie įstatymai, kurie formuoja biudžetą, o tik po to priimamas pagrindinis įstatymas.

Dabar noriu atkreipti dėmesį. Mes komitete… Komitete elementariai neužteko laiko, bet yra Teisės departamento pastaba 3 straipsniui, kad šis straipsnis gali prieštarauti Konstitucijai. Aš nenoriu cituoti visko, 3 straipsniui parašytas beveik visas puslapis pastabų, pacituosiu tik vieną dalį, ką rašo Teisės departamentas: „Toks siūlymas vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį asmenų lygiateisiškumo, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus.“ Tai yra kertiniai dalykai, apie kuriuos kalba Konstitucinis Teismas, nes mes nevienodai, privilegijuotai, apmokestiname vienus, o kitų nepamokestiname. Jeigu jis bus protingesni, o tai dažniausiai yra teisininkai, jie tikrai eis į teismą ir laimės bylas, ir reikės grįžti prie šio įstatymo taisymo. Todėl aš paprasčiausiai siūlau tokius dalykus priimti mažesniu greičiu. Suprantu, kad dega, kad reikia, bet tai turės daug skaudesnių pasekmių visam Seimui, nes bus priimtas įstatymas, kurį aiškinti ir dėl kurio teisintis reikės visiems. Todėl pasisakau prieš.

PIRMININKAS. Kitas kalbės Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad čia nei jaguarai, nei buldozeriai, tiesiog galėtume žvilgtelėti, ar mes tikrai esame pasiryžę būti ištikimi teisinei valstybei, būti ištikimi Konstitucijai, ant kurios buvo duota priesaika. Čia, salėje, nė vieno neprisiekusio nėra. Ar mes iš tikrųjų esame ištikimi ekonominiams, finansiniams ekspertizės reikalavimams, kurie yra būtini pagal Seimo statutą norint svarstyti ir priimti įstatymus, susijusius su mokesčiais, susijusius su daugeliu socialinių santykių. Svarstome gyvo socialinio organizmo – visuomenės ateitį. Todėl, kolegos, nepriklausomai nuo to, aš manau ir esu įsitikinęs, kad pasaulinės finansinės ekonominės krizės sąlygomis, kurios palietė ir Lietuvą, dar ne taip skaudžiai, bet galbūt ateis tos krizės bangos 2010–2011 m. dar skaudžiau, taip mano daugelis ekonomikos ekspertų… Pastaruosius trejus metus man teko dirbti prie socialinių ekonominių ekspertizių viename iš institutų. Rašyti daugelio įmonių ekonomines ekspertizes ir perspektyvas, silpnybes, stiprybes, galimybes, grėsmes, aš galiu jums nuoširdžiai pasakyti, kad tai, kas čia dabar vyksta, ko gero, pateks į klasikinius Lietuvos teisės, istorijos vadovėlius, į klasikinės Konstitucinės teisės vadovėlius kaip pavyzdys, kuriuo sekti nebegalima.

Kaip istorikas, atkreipsiu dėmesį, jog daugelis istorikų kartais pavadindavo seimus tylinčiais seimais, ilgaisiais seimais ir panašiai, nes įvykdavo įvairiausių įvykių. Aš negaliu neatkreipti dėmesio, kad šis Seimas bus pavadintas kaip visiškai negerbiantis Seimo statuto ir teisinės valstybės principų Seimas. Nenorėčiau, kad toks epitetas būtų, bet kompetentingai galiu pareikšti, kad su tokia nuomone galima sutikti. Vakar aš diskutavau su 18 labai įvairių teisininkų ir galiu pasakyti, kad jų nuomonė yra vienareikšmė. Jie net nesugeba apibūdinti minėtos situacijos, į kurią… apsispręstų… Ir, be kita ko, apsispręstų labai nedaug žmonių. A. Kubilius ir dar 5–6 Vyriausybės kolegos Seimo nariai primeta šitą skubėjimo valią daugeliui žmonių, kurie gali galvoti, žiūrėti ir pasakyti: palaukit, yra įvairių būdų, skaičiuokim. Bet mums kažkaip neišeina suvokti, kad tie būdai turėtų būti derinti.

Dabar prie reikalo. Iš tikrųjų galiu pasakyti, kad jeigu bus priimtas toks įstatymas, koks jis dabar yra, su tuo 3 straipsniu, kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra labai rimtas, galimas ir, ko gero, ne už kalnų. Juo labiau kad jį, ko gero, inicijuos per teismus daugelis socialinių grupių. Antras dalykas, tai turės pasekmių ir po to kompensuojant kaštus. Prisiminkime, kokios neigiamos pasekmės buvo dėl pensijų dirbantiems pensininkams, ir tas pasekmes mes realizavome ketvertą metų. Aš nenoriu dabar kalbėti apie straipsnių detales, kalbu iš esmės. Aš norėčiau atkreipti jūsų visų dėmesį, aš kalbu nuoširdžiai, myliu jus visus ir myliu savo Tėvynę, jinai nenusipelno tokių sprendimų.

Mes padarėme didžiulę klaidą 1990 m., kai 1990 m., kolegos signatarai atsimena, mes neįtraukėme į privalomąjį draudimą visų gyventojų. Tada reikėjo tai padaryti, ir aš buvau vienas iš tų, kurie sakė, kad privalome įtraukti, deja, padarėme daug išimčių, padarėme daug langų, bet dabar, kai ekonominė situacija kitokia, įtraukti šią dalį žmonių į privalomąją draudimo sistemą, nepaskaičiuojant užmetamų jiems kaštų, dovanokit, labai pavojinga. Todėl A. Sysas teisingai pastebėjo, kad taip, kaip daroma, vargu ar galima pritarti. Taigi turime daug problemų, konstitucinių, ekonominių ir socialinių pasekmių, kurios verčia pasakyti, kad taip negalima, kolegos. Mes negalime sutikti su tokiu būdu, turime sustoti ir pagalvoti, ar negalime paklusti logikai, kuri galėtų parodyti išeitis. Dabar man susidaro įspūdis, kad čia dalis žmonių tik išgirsta žodį krizė ir pameta galvas. Kas su jumis darosi, kodėl jūs pametate galvas, nesuprantu. Jeigu laive yra bėda, tai kapitonas sako, kad pirmiausia reikia sustabdyti paniką, o čia – krizė, krizė, krizė, krizė! Net nepažįstu kolegos K. Glavecko ir kitų, net negaliu suprasti, kokiu būdu jie taip keičiasi. Kas gi paralyžiuoja jų loginį mąstymą šioje akivaizdoje, todėl manau, kad reikėtų baigti kalbėti apie tas krizes, reikia labai šaltu protu pasverti visus priimamus skaičius, pažiūrėti, kaip reikia daryti ir priimti apgalvotus sprendimus, o Statutas nustato daugelį būdų, kaip tą daryti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, kadangi buvo paminėtas mano vardas, tai aš noriu keletą pastabų pasakyti. Visų pirma ta situacija, kurioje mes atsidūrėme, buvo padaryta prieš tai buvusios Vyriausybės. Pirma. Antra. Iki Naujųjų metų liko dvi savaitės. Pagal seną tvarką ir „Sodros“ didinimo šaltinius mes neturime galimybės (…) subalansuoti. Tas vienas ir vienas procentinis punktas…

PIRMININKAS. Aš atsiprašau, kadangi ne dėl vedimo tvarkos, jūs galite užsirašyti kalbėti.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpai baigdamas pasakysiu, kad kaltinant mus buldozeriu reikia nepamiršti, jog duobių pridarėte jūs, ir kitaip jų įveikti, kaip išlyginant, tiesiog paprasčiausiai negalime, nes priešingai sustos visa sistema. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. Seimo narys J. Razma dėl vedimo tvarkos tikrai.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jau kalbėjo du socialdemokratai ir dar bene du ar dar daugiau yra užsirašę. Aš, vadovaudamasis Statuto 108 straipsniu, siūlau diskusiją nutraukti, nes tikrai argumentai kartojasi, manau, kad nenusipelno visi Seimo nariai, kad dėl to turėtų čia sėdėti iki 2–3 val. nakties. Mes turime galimybę siūlyti frakcijoms išrinkti atstovus, kurie kalbėtų apibendrintai, visos frakcijos vardu ir sumažinti diskutuojančių skaičių.

PIRMININKAS. Pasiūlymas yra teisėtas, tačiau Statuto 108 straipsnio 2 dalis sako, kad prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusių kalbėti, kiek jau kalbėjo. Taigi užsirašiusių kalbėti buvo keturi, kalbėjo du ir pagal minėto straipsnio 3 dalį pirmininkas privalo leisti kalbėti dar vienam Seimo nariui. Taigi teisę kalbėti turi Seimo narys E. Jonyla. (Balsai salėje) Atsiprašau! Aš turiu teikti pasiūlymą balsuoti be aptarimo ir po to suteikti žodį Seimo nariui E. Jonylai. Taigi teikiu balsuoti pasiūlymą nutraukti… (Balsai salėje) Balsuoti pasiūlymas teikiamas be aptarimo. Dėl vedimo tvarkos… (Balsai salėje)

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nuskambėjęs paskutinis siūlymas – tai akivaizdus konstitucinio, laisvo Seimo nario mandato varžymas. Varžyti kalbėti Seimo nariams, iš anksto užsirašiusiems dėl paskelbtų darbotvarkės klausimų, iš tikrųjų yra absoliutus demokratijos pamynimas. Ir tai vykdome jūs, kurie deklaravote savo programoje visai ką kitą.

PIRMININKAS. Šios pastabos ne posėdžio pirmininkui. Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Paprasčiausiai aš norėčiau priminti ponui J. Razmai: kai jūs buvote opozicijoje, tai tokių sprendimų niekados nebuvo priimama, nors jūsų kalbėdavo 20 žmonių. Tai elementariai – kalbama apie opoziciją, kalbame apie svarbius klausimus, ko jūs bijote, kad žmonės išgirs, ką galvojame apie tuos įstatymus, kurie parašomi per vieną naktį arba pakeičiami per vieną naktį. Ponai, taigi, man atrodo, mes įstatymus priimam visiems Lietuvos piliečiams ir Seimo nariams taip pat. Tai jeigu net Seime jūs norite uždrausti diskusijas vien dėl to, kad patys padarėte darbotvarkę, kad mes svarstytume pačius blogiausius įstatymus piliečiams naktį, kad jie negirdėtų ir nematytų, nes pusę dvylikos yra nutraukiama transliacija per televiziją, tai jau čia planavimo klausimas. Susirinkime šeštadienį, jeigu reikia, svarstykime dieną ir kalbėkime tiek, kiek reikia, kad išgirstų pozicija, kad ir opozicijoje yra sveiko proto teikiant vieną ar kitą pataisą, kad niekas, čia nesusirinko priešai, kurie nenori, kad būtų priimtas vienas ar kitas įstatymas.

PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkas suklydo suteikdamas žodį Seimo nariui A. Sysui, nes Statuto straipsnis sako, kad ne aptariamas pasiūlymas nutraukti diskusijas, o sprendžiamas balsuojant. Skelbiu balsavimą dėl pasiūlymo nutraukti ar nenutraukti diskusijas. Kas už šį pasiūlymą, balsuoja už, kas prieš, – prieš.

Už tai, kad diskusijos būtų nutrauktos, balsavo 61 Seimo narys, prieš – 25, susilaikė 5. Seimas nusprendė diskusijas nutraukti. Dabar paskutiniam diskusijoje žodis suteikiamas Seimo nariui E. Jonylai.

E. JONYLA (LSDPF). Šiandien keistoka klausytis jūsų pastabų dėl to, kad negalima kalbėti tokiu svarbiu klausimu. Aš manau, „Sodros“ biudžetas yra numatytas gana didelis ir, man atrodo, labai svarbu, iš kokių kategorijų ir kaip jis bus surinktas.

Kaip buvo minėta, buvo susitikta su įvairiomis suinteresuotomis grupėmis, advokatais, žurnalistais ir dar kažkuo, tačiau dėl žemdirbių, nežinau, ar jie nespėjo, ar nėra kam jiems atstovauti, ir šiandieną aš ne pirmas kalbu, kad niekas neatsižvelgė į žemdirbius, nes įvedamas visiškai naujas mokestis, koks bus atsakymas, neaišku.

Nesuprantu, kodėl išskirtinis dėmesys skiriamas ūkininkams ir socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo visų pajamų. Ūkininkai patys organizuoja savo darbą, dėl to turi sąnaudų, į kurias niekaip neatsižvelgiama numatant „Sodros“ įmokėjimo bazę. Tam juk reikalingos išlaidos, vyksta gamybinis procesas, kuriam reikia žemės, technikos ir pastatų. Kartu sukuriamos darbo vietos, mokami darbuotojų mokesčiai. Be to, ūkininkai remiami Europos Sąjungos ir Lietuvos lėšomis. Tas lėšas mažinsite 15 %. Kalbėkime apie tai, kaip, kokioje vietoje atsiranda konkurencija rinkoje? Ar logiškas skirtumas suteikiant skirtingą padėtį individualia veikla užsiimantiems ūkininkams ir akcinėms bei uždarosioms akcinėms bendrovėms. Priėmus tokias apmokestinimo sąlygas, kokios numatytos ūkininkams, ūkininkai, kaip individuali veikla, išnyks, nes apmokestinant „Sodros“ mokesčiu neatsižvelgiama į ūkininkų veiklos rezultatus. Ūkininkas turės mokėti ir pelno mokestį.

Šio įstatymo priėmimas privers ūkininkus persiregistruoti į akcines ar uždarąsias akcines bendroves ir jūsų taip laukiamų pinigėlių, ko gero, nebus.

Aš matau, kad nenorite atsižvelgti į mūsų teisėtas pastabas. Be abejo, balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Bendroji diskusija yra baigta pagal Seimo priimtą sprendimą. Svarstymas baigtas. Dabar bus sakomi motyvai pritarti ar nepritarti įstatymui po svarstymo.

Prieš tai žodžio prašė Seimo narys P. Gražulis, tikiuosi, dėl vedimo tvarkos.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, pasakytos pastabos buvo gana esminės. Esu ne jaunas Seimo narys, ir niekada man neteko matyti, kad būtų draudžiamas laisvas žodis kalbėti Seimo nariams. Balsuojama ir Seimo dauguma „uždaro“… kitiems, opozicijai išsakyti savo nuostatas. Pažiūrėkite, po mūsų diskusijų, kritikos kiek įstatymų koreguojama, jie keičiami. Mūsų pastabos ir kritika yra konstruktyvi, naudinga jums, jūs atsižvelgėte į tai. O dabar net frakcijai neleidžiama pasakyti savo nuomonės. Taigi ne vienpartinė sistema, ne sovietiniai laikai, kai buvo draudžiama sakyti savo poziciją. O jūs jaučiatės lyg būtumėte viena partija, vienpartinė sistema ir grįžtate prie sovietmečio dvasios. Ogi krikščionys demokratai valdžioje esate.

PIRMININKAS. Pirmininkas turi paaiškinti, kad Statutas yra priimtas toks. Jeigu Seimo nariai mano, kad jis turi būti pakeistas, turi būti siūlomos jo pataisos. Tačiau kartu opozicijos frakcijos galėjo siūlyti nenutraukti diskusijos, ir tada galiotų kitas Statuto straipsnis. Diskusija yra baigta. Dabar bus kalbama dėl motyvų, ar pritarti, ar nepritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo. Pirmasis kalbės A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl to, kas vyksta šioje posėdžių salėje, man tikrai gėda. Aš prisimenu vėl 1996 m., vaizdas kartojasi, kai mes norime greitai padaryti blogus darbus, tai darome tamsiu paros metu. Labai gaila, kad čia nekabo Jono Basanavičiaus šūkis, kuris kabo I rūmų fojė. Aš manau, vertėtų jį perskaityti daugeliui čia sėdinčių, gal mes tikrai atsikvošėtume, nes iš principo įstatymus reikia priimti, normaliai priimti. Dar kartą pakartosiu: lyg vienoje pusėje yra prieš, kitoje gelbėtojai susėdę. Aš manau, jeigu reikia gelbėtis valtimi plaukiant, tai reikia plaukti visiems, nes jeigu atrodo, kad vienas stipresnis ir gali daryti ką nori, ta valtis dažnai apvirsta.

O dabar dėl įstatymo projekto. Tikrai nenorėjau kalbėti prieš, nes įstatymas drąsiai siūlo įtraukti į tą sistemą visus. Bet vėl sakau, kaip daroma, kokiais būdais, net tos nuostatos, kurias išsakė Teisės departamentas… Čia ne pastaba mūsų komitetui, mes paprasčiausiai fiziškai nespėjome to apsvarstyti, nes viskas buvo daroma ad hoc, greitai. Yra Teisės departamento nuostata, yra galimybė prieštarauti konstituciniams principams. Kaip mes tada žiūrėsime ir galvosime, sakysite, kad niekas nekalbėjo apie tai, kad neraginome sustoti ir pabandyti surasti gerą sprendimą, kuris neatvestų mūsų iki Konstitucinio Teismo salės, ten aiškintis, kodėl įstatymų leidėjas taip pasielgė.

Todėl šiuo atveju aš tikrai susilaikysiu dėl šito įstatymo.

PIRMININKAS. Užsirašęs kalbėti už Seimo narys ir ministras R. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji socialdemokratai, bet kokiai demagogijai yra tam tikros ribos. Jūs palikote „Sodros“ problemų už 3,3 mlrd. įskaitant, kad iššvaistyta ir Rezervinio fondo, tai yra ketvirtadalis viso „Sodros“ biudžeto, todėl jūs turite kalbėti visai kitu tonu ir pirmiausia atsiprašyti visų Lietuvos žmonių, dėl jūsų valdymo mes turime priimti dabartinius sprendimus. Bet jums drąsos neužtenka ir, aš manau, neužteks, nes toks yra jūsų elgesio būdas.

O dabar iš esmės. Man irgi keista, kaip socialdemokratai, kurių pagrindinis principas yra solidarumo principas, dabar priešinasi solidarumo principo įgyvendinimui. Jūs jau seniai turėjote tai padaryti, bet jūs to nepadarėte. Jūs įteisinote principą, visiškai klaidingą principą, kad kažkurios kategorijos sveiki ir darbingi žmonės gali neprisidėti prie savo tėvų ir senelių išlaikymo. Atleidimas nuo „Sodros“ mokesčio reiškia, kad visi likusieji darbingi turi išlaikyti tų, kurie nenori mokėti mokesčių, tėvus ir senelius, nieko kito daugiau. Ne kokios nors lengvatos, ne privilegijos. Mes atleidžiame nuo solidarios pareigos išlaikyti savo tėvus. Mes būtent tam ir priešinamės. Visa kita, kaip sakote, tuščias reikalas. Dėl ūkininkų, apie kuriuos prieš tai buvo kalbėta. Kai jis atstovavo tūkstančiui šeimų, tai taip, tūkstančiui šeimų čia gal ir bus blogiau. Bet visi kiti ūkininkai, todėl čia niekas neatėjo kalbėti, nori būti įtraukti į tą sistemą, nori solidariai išlaikyti savo tėvus, nori gauti pilnakrauję pensiją po to, o ne eiti su ubago lazda. Jie nori gauti pilnakraujes paslaugas ligos ir motinystės atvejais. Jie to nori. Bet, kadangi jums reikėjo tūkstantį šeimų paremti, tai jūs ir elgėtės būtent taip, darėte išlygas jiems. Manau, kad tikrai teisingas sprendimas, kurį mes dabar padarėme. Juo labiau kad mes įvedame tą palaipsniui per dvejus metus, visas ūkis, visos kategorijos tikrai galės prie to prisitaikyti.

PIRMININKAS. Dabar kalbės, motyvus prieš išdėstys V. P. Andriukaitis. Atsiprašau. Nėra užsirašiusių kalbėti už, todėl balansas išlaikytas, tik po vieną galima kalbėti dėl motyvų. Tie motyvai buvo pasakyti. Svarstymas baigtas.

Pereisime prie sprendimo, ar pritarti šiam įstatymui po svarstymo, kaip rekomendavo pagrindinis ir papildomas komitetai. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam? (Balsai salėje) Galime. Yra prieštaraujančių, todėl skelbiu balsavimą, ar pritariame įstatymui po svarstymo. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 105 Seimo nariai, balsavo 105. Už balsavo 65, prieš – 15, susilaikė 25. Įstatymui po svarstymo pritarta. Repliką po balsavimo –Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš ir repliką po balsavimo, ir dėl vedimo tvarkos, nes šiuo atveju mes turėsime labai įdomią situaciją. Teisės departamento išvadose yra nurodyta, jog vienas straipsnis galimai prieštarauja Konstitucijai. Kaip žinote, Statutas tuomet nustato, kad dėl to turi kalbėti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Mielasis Česlovai, aš žinau, kad pats esate labai sąžiningas ir labai korektiškas žmogus, Statutas jums šventas dalykas, nes mes abu jį kūrėme. Taigi šiuo atveju turbūt tenka spręsti, ką daryti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi kalbėti šiuo atveju dėl konstitucingumo.

O mano replika paprasta – mano senam bičiuliui socialdemokratui R. J. Dagiui, tiesa, jis dabar lyg ir konservatorius. Lyg ir, o gal krikdemas, sunku man pasakyti šiuo atveju. Tik mano labai sena graži replika. Rimantai, nusišypsok! (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Kadangi priekaištas buvo adresuotas posėdžio pirmininkui, aš turėčiau pasakyti, kad Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas išvadą dėl šio įstatymo pateikė. Taigi posėdžio pirmininkas neturėjo kokios nors prievolės.

Dabar Seimo narys J. Razma arba dėl vedimo tvarkos, arba po balsavimo.

J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmas dalykas, aš ponui Vyteniui nesiūlyčiau labai jau šypsotis, kai paliekate per milijardą litų „Sodros“ biudžeto deficitą. Tie, kurie gyvena iš to biudžeto, matyt, irgi per daug nesišypso.

Dabar, kaip ir ankstesniu atveju, siūlau šiandien ir priimti mūsų ką tik po svarstymo pritartą projektą. O dėl teisės reikalų, manau, komiteto pirmininkas kalbės ir paneigs V. P. Andriukaičio nuogąstavimus. Siūlau šiandien priimti.

PIRMININKAS. Ar kas nors remia šį pasiūlymą, kad įstatymą priimtume? Seimo narys ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš jau minėjau, kad komitetas apskritai savo iniciatyva svarstė šį klausimą. Taip pat, žinoma, atsižvelgė ir į Seimo Teisės departamento abejones, tačiau jose nerado konkrečių ar tiesioginių nuorodų į galimą Konstitucijos straipsnių pažeidimą. Yra bendro pobūdžio samprotavimai, kurie neduoda pagrindo abejoti teikiamo projekto konstitucingumu arba apskritai komitetui svarstyti šį klausimą.

PIRMININKAS. Dėkoju Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui. Tai buvo atsakymas Seimo nariui V. P. Andriukaičiui. Daugiau žodžio niekam nesuteikiam. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos tikrai ar dėl ko nors kito? Seimo narys P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Išties komitete buvo tik kalbama, kad mes šio klausimo, ar atitinka Konstituciją, nesvarstysime. Šis klausimas Teisės ir teisėtvarkos komitete, manau, ir jūs, gerbiamasis posėdžio pirmininke Česlovai Stankevičiau, galite paliudyti, nebuvo svarstomas. Deja, ne visai tiesą pasakė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.

PIRMININKAS. Buvo svarstoma, ar yra pagrindas svarstyti, kiek aš prisimenu. Seimo narys A. Salamakinas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). J. Sabatauskas.

PIRMININKAS. Atsiprašau.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos…

PIRMININKAS. Ne, ne Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas, o kalbės Seimo narys J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų matyti, kad kolega J. Razma turi aiškiaregio dovaną, nes likus vienam užsirašiusiam kalbėti svarstymo stadijoje pareikalavo nutraukti diskusiją, ir tas vienas buvau aš. Jis turbūt numatė, ką galiu pasakyti. Apie ką gali kalbėti J. Sabatauskas, jeigu ne apie Konstituciją? Iš tikrųjų Teisės departamento pastaba buvo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Ir ne šiaip sau abejonės, o tiesiai šviesiai buvo pasakyta, kad gali pažeisti konstitucinius principus, tokiu atveju yra Statutas, nes konstitucinių principų turi būti laikomasi leidžiant įstatymus, juos taikant ir vykdant. O tai būtų asmenų lygiateisiškumo principas, nediskriminavimo principas arba diskriminavimo nedraudimo principas. Taigi šiais klausimais Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė labai saliamonišką sprendimą, nors aš siūliau svarstyti, palikti spręsti dėl šios Teisės departamento pastabos pagrindiniam komitetui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visos replikos pasakytos. Kadangi galioja Seimo sprendimas įstatymą priimti ypatingos skubos tvarka, buvo pateiktas pasiūlymas priimti. Todėl pradedame priėmimo procedūrą priimdami šį įstatymo projektą pastraipsniui. Taigi pradedame priėmimo procedūrą dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 37 straipsnių… Ar yra?.. (Šurmulys salėje) Gerbiamieji Seimo nariai, pažiūrėkite į tą taikos žvakutę, kaip nors reikia susitelkti darbui pagal Statutą. Pirmininkas Statuto nepažeidžia. Dėl procedūrų ir dėl replikų visi gavo galimybę kalbėti. Dar darau savo paties nusistatymo išimtį ir suteikiu žodį Seimo nariui V. Gapšiui.

V. GAPŠYS (DPF). Labai ačiū už išimtį. Norėčiau paprašyti. Kadangi mes išdalytoje medžiagoje nematome Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dėl to, ar prieštarauja, ar neprieštarauja Konstitucijai, taip pat nematome jokios išvados pagrindinio komiteto, ar yra prieštaravimas, ar nėra prieštaravimo, ką mes prašėme padaryti pagrindinio komiteto, tai prašome arba pateikti kokį nors dokumentą raštu, kas yra išspręsta, arba daryti pertrauką, kad Teisės ir teisėtvarkos komitete būtų išnagrinėta. Tai prašome padaryti frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Siūlymas padaryti pertrauką iki kito posėdžio yra teisėtas ir aš teikiu Seimui dėl jo balsuoti. Aš teisingai suformulavau jūsų pasiūlymą? Teisingai. Yra pasiūlymas atidėti priėmimą iki kito posėdžio. Kviečiu Seimo narius balsuoti dėl atidėjimo ar neatidėjimo. (Balsai salėje)

Užsiregistravo 100 Seimo narių. Dėl pertraukos reikėjo, kad balsuotų ne mažiau kaip vienas penktadalis. Už – 41. Tai yra daugiau negu vienas penktadalis. Prieš – 52, susilaikė 7. Skelbiama priėmimo pertrauka iki kito posėdžio.

Mes negalime gaišti laiko įvairiems procedūriniams dalykams. Ar aš neteisingai paskelbiau ką tik priimtą Seimo sprendimą? Seimo narys V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, frakcijos vardu replika po balsavimo noriu pasakyti, kad pertrauka padaryta tam, kad pagal Statuto 138 straipsnio 2 dalį, kuri skamba: „Jeigu Teisės departamentas pateikė išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.“ Niekur nėra perkelta teisė, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pavestų pagrindiniam pakomitečiui kalbėti šiuo klausimu. Taigi frakcijos vardu prašau, kad pertraukos metu Teisės ir teisėtvarkos komitetas išnagrinėtų, ar atitinka Konstitucijai, o jeigu jis to nedarys, mes frakcijos vardu kreipsimės į Etikos ir procedūrų komisiją. Ačiū.

PIRMININKAS. Šis pasiūlymas yra skirtas komitetui. Komiteto pirmininkas Seimo narys S. Šedbaras jį girdėjo. Ačiū. Dar Seimo narys D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėčiau kolegai, paprašiusiam frakcijos vardu pertraukos, dar kartą perskaityti, kokią išvadą dėl šio projekto yra priėmęs pagrindinis Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Pirma. Pritarti pagal Seimo Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui (apie tai kalbėjo ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas).

Antra. Kartu su šiuo įstatymo projektu pateikti Seimui ir priimti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Jeigu yra Seimo narių, kurie norėtų šiandien ištęsti posėdį, tai aš nenorėčiau prie jų prisidėti, todėl visos kalbos baigtos.

Dabar turime svarstyti lydimąjį įstatymą, kuris mūsų darbotvarkėje yra rezervinis.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-208 (prie Nr. XIP-194(2) (pateikimas)

Rezervinis 4 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo ir 3 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-208. Pranešėjas – D. Jankauskas. Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, pateikti šį projektą būtų galima vienu sakiniu suvokiant, kad yra gana nemaža tikimybė, jog mūsų darbas šiandien užsitęs neprognozuojamai ilgai. Vis dėlto dėl patobulinto įstatymo projekto, dėl kurio ką tik buvo ilgai kalbėta ir ginčytasi, nepaisant dėkojimų tiek ministerijų, tiek komitetų darbuotojams, tiek ir kolegoms, su kuriais kelinta diena diskutuojame…

Aš noriu šiek tiek priminti, su kuo yra susijęs teikiamas įstatymo projektas. Šiuo metu autorinius atlyginimus gaunantys asmenys, sportininkai, atlikėjai, nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Savarankiškai dirbantys asmenys privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu, advokatų pensijų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos tik tuo atveju, jeigu šie asmenys pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą laikomi individualia veikla užsiimančiais asmenimis. Taip yra iki šiol. Dėl projektų, dėl kurių mes dabar labai aktyviai diskutavome, ir manau, kad toliau ta diskusija tęsis, yra siekiama užtikrinti, kad būtų tinkamai nustatytos, įtvirtintos nuostatos.

Pirma. Autorinius atlyginimus gaunantys asmenys būtų draudžiami taip. Jeigu minėti asmenys gauna autorinius atlyginimus iš draudėjo, su kuriuo jie turi darbo santykius arba jų esmę atitinkančius santykius, tai tie asmenys draudžiami visomis socialinio draudimo rūšimis. Jeigu minėti asmenys gauna tik autorinius atlyginimus arba autorinius atlyginimus iš draudėjo, su kuriuo jie neturi darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių, tai šie asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tėvystės ir motinystės pašalpoms gauti. Sportininkai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos, atlikėjai, gaunantys pajamas iš atlikėjo veiklos, būtų draudžiami pensijų bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės ir tėvystės pašalpoms gauti. Savarankiškai dirbantys asmenys, taip pat ir pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais įregistruoti ūkininkai ir jų partneriai draudžiami pensijų bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tėvystės ir motinystės pašalpoms gauti. 2009–2010 m. anksčiau minėtiems asmenims numatomas dalies socialinio draudimo įmokų mokėjimas pagal atitinkamą metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą.

Gerbiamieji, diskutavome ir balsuodamas Seimas išreiškė savo valią dėl kitų metų Socialinio draudimo biudžeto įstatymo. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama subalansuoti biudžeto projektą, kuriam jau esame pritarę. Šio įstatymo projekto įgyvendinimas papildomai leis surinkti apie 50 mln. litų. Gal per plačiai kalbėjau, labai atsiprašau. Pats įstatymas yra labai paprastas, vieno straipsnio, t. y. 3 straipsnį pripažinti negaliojančiu. Dėkoju posėdžio pirmininkui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Klausti yra užsirašęs Seimo narys P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, mane domina, ar socialiai draudžiami bus tik tie ūkininkai, kurie ves buhalterinę apskaitą, kurie bus PVM mokėtojai, ar visi ūkininkai? Kokiu principu apskaičiuosite, nustatysite ūkininkams tą mokesčio dydį?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Sprendimo variantas yra suderintas su ūkininkų organizacijų atstovais, ministerija taip pat aktyviai dalyvavo, už ką dar kartą noriu padėkoti. Kaimo reikalų komitetas derino su Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuru. Yra labai aiškiai fiksuoti dydžiai, nuo kurių bus mokamos įmokos. Tai yra keturi ekonominių vienetų dydžiai, jeigu gerai prisimenu iš atminties. Praeitame įstatyme tai buvo labai aiškiai reglamentuota. Apskaitos klausimai šiuo atveju neturi įtakos.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, aš žiūriu į įstatymo projektą, nes mes jo nematėme. Mano klausimas būtų toks. Įstatymo turinyje yra vienas straipsnis. Mes naikiname 3 straipsnį. Įstatymo pavadinime yra keturi straipsniai. Paaiškinkite man tą fenomeną. Aš suprantu, vienu įstatymu panaikintume vieną straipsnį, o dabar lyg ir vieno straipsnio panaikinimu panaikiname keturis straipsnius.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Manau, ir jūs, ir aš suprantame, apie ką kalbame. Kalbame apie vieno įstatymo vieno straipsnio pripažinimą negaliojančiu. Jeigu skaitytume visą pavadinimą įdėmiai, tai aš galiu jį perskaityti dar kartą. Jeigu pačiame tekste kur nors yra techninės klaidos, neabejoju, kad dirbant ekstremaliomis sąlygomis komiteto biurui, jūs puikiai pažįstate biuro darbuotojus, kolega buvęs pirmininke Sysai, reikėtų tai suprasti. Mano supratimu, taip, kaip aš matau parašyta, mes siūlome naikinti vieno įstatymo vieną straipsnį. Skaitau pavadinimą, kolegos. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pripažinimo negaliojančiu įstatymas. Projekto turinyje taip ir yra sakoma: 3 straipsnį pripažinti negaliojančiu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Į visus klausimus atsakyta. Ar galime pritarti po pateikimo šiam projektui? Taip. Pritarta po pateikimo. Yra pasiūlytas pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui? Taip, pritarta. Galime grįžti į pagrindinę darbotvarkę, pritarus šiam lydimajam įstatymui, kuris susijęs su anksčiau svarstytu ir mūsų dar nepriimtu.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 16, 18, 18¹, 18³, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-195(2) (prie Nr. XIP-193(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

Dabar svarstysime įstatymą, kuris darbotvarkėje yra pažymėtas 2-1c. Tai yra projektas Nr. XIP-195(2). Įstatymo projekto pavadinimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 16, 18, 18¹, 18³, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip pagrindinis svarstė įstatymo projektą, gal neskaitysiu viso pavadinimo, jis ką tik buvo perskaitytas, projekto Nr. XIP-195. Trumpai referuoju, ką komitetas yra nutaręs. Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų ir pasiūlymų komitetas yra apsisprendęs pritarti departamento išvadoms.

Toliau buvo Seimo narių pasiūlymai. Gal iš eilės tada bandau pateikti. Buvo prieš jus stovinčio Seimo nario D. Jankausko pasiūlymas, buvo pateikti kolegos A. Syso pasiūlymai. Ir galbūt, jeigu neprieštaraus posėdžio pirmininkas ir kolegos, aš tada pasakau, kiek buvo pasiūlymų, ir pabandau trumpai pateikti esmę. Buvo dar Seimo nario V. Bacevičiaus, Seimo nario P. Žeimio pasiūlymai, A. Sysą jau minėjau. Manau, jeigu kolegos pritars, esmę trumpai pateiksiu ir po to apsispręsim, nes daugelio pasiūlymų esmė yra ta pati.

Taigi D. Jankausko buvo siūloma atsisakyti rengėjų ir projekto iniciatorių siūlomos 20 % sumos tuo atveju, jeigu minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje asmenų vidutinis kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės pašalpai apskaičiuoti yra mažesnis už nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį galiojantį minimalios algos dydį, ir siūlyti, kad pašalpos būtų skaičiuojamos… pastarąjį dydį. Ir kitas buvo siūlymas atsisakyti projekte siūlomų 20 %, (…) įstatyme buvusią nuostatą, paliekant vieną trečdalį draudžiamųjų pajamų. Komitetas apsisprendė pritarti tiktai tam, kad minimalus pašalpos dydis būtų skaičiuojamas taikant Vyriausybės patvirtintų draudžiamųjų pajamų trečdalį, o dėl 16 straipsnio 2 dalies asmenų minimo minimalios algos dydžio komitetas nepritarė.

Toliau A. Syso pasiūlymai, vienas iš jų buvo nukelti laikotarpį, pagal kurį apskaičiuojamos apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos, turėtos per devynis ir dvylika kalendorinių mėnesių. Priminsiu, kad iniciatorių teikiamame įstatyme yra nuostata, kad nuo sausio 1 d. imamas 9 mėnesių laikotarpis pajamoms apskaičiuoti, o nuo balandžio 1 d. – jau 12 mėnesių laikotarpio pajamos būtų skaičiuojamos. Iniciatoriai ir komitetas, man atrodo, mes visi vieningai sutarėme dėl šio pakeitimo tikslo, kad būtų sumažinta arba geriausiu atveju išvengta piktnaudžiavimo, siekiant dirbtinai pasididinti išmokas, ir toliau diskusijos, be abejo, ir pasiūlymai tiktai dėl laikotarpio. Taigi A. Syso siūlymas buvo tą laikotarpį pratęsti ir 9 mėnesius skaičiuoti nuo liepos 1 d., o už 12 – nuo kitų metų spalio 1 d. Komitetas tam pasiūlymui nepritarė. Kitas A. Syso pasiūlymas buvo analogiškas kaip ir D. Jankausko, t. y. imti trečdalį valstybės draudžiamų pajamų. Tam komitetas jau yra pritaręs.

Toliau. Seimo nario V. Bacevičiaus siūlymai taip pat buvo nukelti laikotarpius, nuo kada skaičiuojama, ilgesnio laikotarpio draudžiamosios pajamos, t. y. nuo kitų metų balandžio 1 d. skaičiuoti… iki balandžio 1 d. – 6 kalendorinių mėnesių laikotarpį, nuo balandžio 1 d. imti 9 mėnesių, o nuo kitų metų liepos 1 d. – 12 kalendorinių mėnesių. Komitetas šiam siūlymui apsisprendė nepritarti.

Seimo nario P. Žeimio siūlymas buvo 12 kalendorinių mėnesių pradėti skaičiuoti nuo kitų metų liepos 1 d. Komitetas apsisprendė siūlymui nepritarti, t. y. palikti iniciatorių siūlomus terminus.

Seimo narys A. Sysas pasiūlymą dėl minimalios mėnesinės algos dydžio taikymo yra atsiėmęs. Tai galbūt aš jo ir nekomentuosiu.

Komitetas tiek pasiūlymų apsvarstė. Ar galiu iš karto pasakyti komiteto sprendimą, pirmininke?

PIRMININKAS. Dėkoju pirmininkui. Pradėsime bendrąją diskusiją dėl šio projekto. Pirmasis kalbėti užsirašęs Seimo narys A. Sysas. Jis kviečiamas į Seimo tribūną. (Balsai salėje)

A. SYSAS (LSDPF). Bus laikas, pailsėsim, pirmininke. Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau nusistebėti kai kuriais teiginiais, kad, matot, jūs ten nepadarėt. Tai teigia tie patys Seimo nariai, kurie čia buvo 10 ar 12 metų. Niekas nedraudė bet kuriam Seimo nariui teikti tokius įstatymo projektus. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas, siūlyčiau nekalbėti apie demagogiją. Specialiai atsiverčiau Tarptautinių žodžių žodyną ir perskaičiau, kas yra demagogija: „Apgaudinėjimas melagingais nerealiais pažadais, pataikavimu, suktais išvedžiojimais ir faktų iškraipymu.“ Aišku, jeigu pradedat tik nuo faktų, o dideliais išvedžiojimais ir melagingais… būkim geri, vieni kitų demagogais nevadinkim, nes tai yra politika ir čia mes galim prišnekėti visko, ko norim.

Dabar kalbėsiu trumpai apie šį įstatymą. Tikrai norėčiau pasidžiaugti, kad jis pataisytas į gerąją pusę, nes ten buvo nuostatų, kurios nevisiškai korektiškai buvo suredaguotos įstatymo projekte. Pirmiausia tai, kad buvo siūlymų sumažinti minimalų pašalpos dydį. Aš manau, kad jeigu mes kalbam apie paramą šeimai, apie sunkmetį, apie tuos, kuriems sunkiausia, tai siūlymas sumažinti minimalios pašalpos dydį buvo šiuo metu nekorektiškas. Todėl džiaugiuosi, kad mes palikom galioti tokią tvarką, kokia buvo iki šiol ir galioja dabar. Kitas svarbus dalykas, kad komitetas po diskusijų surado sutarimą, kad negalima pažeisti socialinio draudimo principų. Įstatyme buvo atsiradusi nuostata dėl to, kad neturinti draudžiamųjų pajamų mama arba tėvelis gautų didesnę išmoką negu tas, kuris dalyvauja draudiminėje sistemoje, bet jo pajamos yra mažesnės, pavyzdžiui, negu minimalus atlyginimas, ir jis paprasčiausiai dalyvaudamas, mokėdamas įmokas, gautų mažiau negu tas, kuris išvis nedalyvavo. Aišku, čia logikos būtų mažoka, jeigu mes būtume pritarę tokiems dalykams.

Aš labai apgailestauju, sutikdamas ir suprasdamas, kad yra piktnaudžiavimų ir pasinaudojimo motinystės arba tėvystės atostogomis, pirmiausia motinystės, tiktai apie 3 % vyrų ima tėvystės atostogas. Yra piktnaudžiaujama susitariant su darbdaviu ir pasididinant apskaitiniu laikotarpiu darbo užmokestį, kad po to būtų didesnė išmoka. Bet mes negalime daryti prielaidos, kad visos mamos ir visi tėveliai, kurie nori turėtų vaikų, yra sukčiai. Mes visą laiką kalbame apie tai, kad štai reikia greitai tą padaryti, todėl buvo mano siūlymas, labai gaila, kad komitetas nepritarė, kad naujų apskaitos laikotarpių nustatymas turėtų būti šiek tiek atidėtas, grynai žmogiškai atsižvelgiant į tuos žmones, kurie iš meilės turės vaikų, bet, aišku, žiūrėjo ir į materialinę pusę. Aš manau, dėl to nė kiek nenukentėtų „Sodra“ ir biudžetas. Vis dėlto tam yra kontrolės institucijos. Aš džiaugčiausi, kad kuo greičiau būtų vienas ar kitas teismas. Tie, kurie nesąžiningai elgiasi su valstybiniu socialiniu draudimu, būtų nubausti, ir tai būtų gera pamoka kitiems. Mūsų termino pailginimas iki 9 mėnesių neuždaro skylės, sakykime taip, susitarti darbdaviui bei darbuotojai ir daryti, pasakysiu nelietuvišką žodį, „atkatą“ darbdaviui 9 mėnesius, ir po to 24 mėnesius gauti geresnį atlyginimą… išmoką, pašalpą. Ši problema išliks. Aš sakau, tas siūlymas po trijų mėnesių nustatyti visai kitą apskaitos laikotarpį, manau, sulauks tam tikros būsimų mamų ir tėvelių kritikos. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiamas kalbėti Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, manau, mes kartais dėstydami argumentus iš tribūnos jaučiame, kad kalbame į sieną. Mes negalime būti atsipalaidavę nuo to jausmo, kad neklauso argumentų. Kolega A. Sysas kalba. Aš stebiu parlamento salę ir matau, kad jam, kaip šventajam Pranciškui, tektų geriau kalbėti žuvims, nes jos bent klauso, o čia klauso tik kai kurie. Žinoma, aš labai džiaugiuosi, kad kolega D. Jankauskas labai įdėmiai stebi diskusiją kaip komiteto pirmininkas, tai yra puiku.

Mes svarstome labai svarbų klausimą – motinystės. Šiuo atveju turėtume vėlgi išspręsti vieną rimtą klausimą, ar, nepaisant to, kad yra pažeidimų (kolega A. Sysas išdėstė daug argumentų, aš jų nekartosiu), ar, nepaisant to, kad yra pažeidimų, principinis klausimas – ar galime keisti žaidimo taisykles viduryje žaidimo? Šiuo atveju labai įdomi viena aplinkybė, kurią komitetas turėtų nagrinėti. Tarkime, motinos, kurios šiuo metu laukiasi, pastojo, žinojo sąlygas, tikėjosi tų lūkesčių pagal galiojusį įstatymą, ir dabar jos patenka į tokią situaciją. Ar yra teisėtų lūkesčių pažeidimas, ar ne? Kolegos, galbūt dabar būsiu truputį įkyrus, kad specialiai atkreipiu dėmesį į konstitucingumo klausimus, nes jie yra labai rimti ir labai svarūs.

Kita vertus, yra tokia trumpa galimybė šiek tiek padiskutuoti su kitais kolegomis. Galbūt aš klystu, galbūt mano dėstomi principai yra neteisingi. Gerai, kad kolega A. Sysas pastebėjo, jog yra mėnesio pereinamasis laikotarpis, į tai komitete atsižvelgta, bet yra sričių, kuriose dar tenka atsakyti į klausimą, ką daryti. Šiuo atveju komiteto pirmininkui tai nėra paprastas klausimas. Mes turime rasti sprendimą. Mes turime pagalvoti, kaip tą sprendimą padaryti, įgyvendinti. Mano nuomone, aš apskritai šio įstatymo galiojimą, ko gero, nukelčiau ilgesniam laikui, kad dabar būtų paskelbta, kas… Tarkime, dabar Seimas priima, bet jo įsigaliojimas po kur kas ilgesnio laiko – po pusės metų ar po metų, kad būtų galima švelniai numatyti pereinamas situacijas, ypač toms mamoms, kurios dabar yra tokioje situacijoje. Atkreipkime dėmesį, pamėginkime padiskutuoti, kad nesudarytume tokių teisinių prieštaravimų, kurie šiuo atveju iš esamo projekto tiesiogiai išplaukia.

Aš dar kartą kviečiu komiteto pirmininką įsiklausyti į dėstomus argumentus.

PIRMININKAS. Kviečiamas kalbėti Seimo narys E. Klumbys. Kol Seimo narys ateis į tribūną, dėl vedimo tvarkos – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Buvo pasakyti išsamūs argumentai, todėl galbūt vertėtų diskusiją tuo ir apriboti, žinoma, taikant tą procedūrą ir leidžiant kalbėti paskutiniam užsirašiusiam Seimo nariui, kuris buvo paskelbtas prieš šį pasiūlymą. Be to, norėtume įsiklausyti į pasakytus argumentus ir, kalbėjus diskusijoje paskutiniam Seimo nariui, frakcijos vardu paprašyti pertraukos, kad galėtume per pusę valandos aptarti išdėstytus argumentus.

Taigi pasiūlymas susideda iš dviejų dalių: baigti diskusiją ir padaryti pusės valandos pertrauką prieš balsavimą. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, gerbiamieji kolegos tautos atstovai! Mes visoje šioje epopėjoje priėjome prie labai opaus klausimo, tai yra prie įstatymų, kurie pablogins šeimos ir vaikų, taip pat motinystės ir tėvystės dalykus. Pirmiausia noriu atkreipti jūsų dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstituciją. Dėl to, kad šis įstatymas yra bloginantis, jį priėmus, bus pažeistas Konstitucijos 38 straipsnis, kuriame sakoma, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, taip pat 39 straipsnis, kuriame kalbama, kad dirbančioms motinoms įstatymas numato mokamas atostogas iki gimdymo ir po jo. Dabar, kai praeitame Seime po ilgų diskusijų buvo nustatyta… Beje, pratęsimo iki dvejų metų iniciatyva buvo mūsų frakcijos narės O. Valiukevičiūtės, bet tą O. Valiukevičiūtės poziciją labai stipriai parėmė Liberalų sąjūdžio atstovas G. Šileikis. Gerbiamieji Liberalų sąjūdžio atstovai, jūs dabar iš principo būsite prieš tas nuostatas, už kurias balsavote aname Seime.

Kita vertus, jeigu jau taip yra nuspręsta ir, aš manau, jeigu tai bus realizuota, tai susilauksime nebe muzikantų reakcijos šalia Seimo, bet mamų reakcijos šalia Seimo. Aš manau, nebus labai džiaugsminga, tuo labiau prisimenant tas dienas, kai tas įstatymas buvo priimamas, kai valdantieji socialdemokratai kategoriškai priešinosi, ir jie buvo už pusantrų metų, tada opozicija vieningai pasisakė už dvejus metus. Mums tada pavyko „perlaužti“. Tada buvo ir pilnos tribūnos mamų, ir aplink Seimą buvo mamytės su vežimėliais. Tai ta situacija, manau, bus pakartota artimiausiu laiku, ypač priėmimo metu.

Dar vienas dalykas. Aš manau, jeigu jau jūs ir priimsite šį įstatymą, tai jo įsigaliojimas turi būti bent 10 mėnesių po to, kai tas įstatymas bus priimtas, kad tos moterys, kurios pasiryš būti mamomis kitomis sąlygomis, žinotų, kad tai yra padaryta mūsų valdančiosios permainų koalicijos pastangomis. Aš manau, man nereikia imtis už galvos. Tai tokia situacija, gerbiamieji.

PIRMININKAS. Buvo pasiūlymas nutraukti diskusijas. Ar remia kas nors?.. A. Endzino pasiūlymas buvo iš dviejų dalių: pirmoji dalis – nutraukti diskusijas, antroji dalis – turėsime apsispręsti dėl pasiūlymo padaryti svarstymo pertrauką. Aš klausiu, ar dar kas nors remia šį A. Endzino pasiūlymą, dar bent vienas Seimo narys, nutraukti…

Seimo narys R. Dagys remia šį pasiūlymą? Taip. Todėl aš teikiu balsuoti pasiūlymą nutraukti diskusijas. Kas už tai, prašau balsuoti už, kas prieš, balsuoti prieš arba susilaikyti.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 51, prieš – 15, susilaikė 9. Diskusijos nutraukiamos. Tačiau kalbėti kviečiamas dar vienas užsirašęs Seimo narys P. Gražulis. (Balsai salėje) Prašau. Atsiprašau Seimo nario P. Gražulio, aš turbūt suklydau.

A. ENDZINAS (LSF). Atsiprašau, pirmininke. Aš tiesiog pagalvojau, kad po prašymo nutraukti diskusijas kalbėjo gerbiamasis kolega E. Klumbys. Tačiau pabalsavus, be abejo, dabar jau P. Gražulis. Atsiprašau.

PIRMININKAS. E. Klumbys jau kalbėjo. Gražulis turi teisę. Prašau. E. Klumbys – dėl vedimo tvarkos.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo nary Endzinai, ši taisyklė galioja tada, kai Seimas priima sprendimą nutraukti diskusiją.

PIRMININKAS. Kalba Seimo narys P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, labai keista, kai iniciatyvą suvaržyti žodžio laisvę reiškia liberalai, kurie apskritai turėtų būti labai liberalūs kiekvienam požiūriui ir įvairių nuomonių išraiškai. Bet, matyt, jiems nemalonu tai, kad jie buvo vieni iš iniciatorių, kad šis įstatymas būtų priimtas, kad tos išmokos gimdymo metu arba dvejus metus po to mokamas toks atlyginimas, kokį per trejus pastaruosius metus gavo… Aš manau, tai akivaizdžios pasekmės, ir jūs keisdami šį įstatymą pabrėžėte, kad smarkiai padidėjo gimstamumas. Tai reikia sveikinti, reikia džiaugtis, šio įstatymo negalima keisti. Mano duomenimis trumpiau nei per metus mūsų valstybėje gimė papildomai daugiau kaip 1000 vaikų, todėl galbūt daugiau nereikės uždarinėti kaimo mokyklų. Tai yra labai svarbu.

Krikščionys demokratai, jūs žinote – valstybės pagrindinė ir pirminė ląstelė yra šeima, jeigu nebus šeimos, nebus ir valstybės. Dabar jūs pamiršote, kad esate krikščionys demokratai. Jūs iniciavote Šeimos koncepciją, apeliavote į šeimą, o dabar šiomis nuostatomis sunkinant arba ilginant stažą nuo 3 mėn. iki 12 mėn. faktiškai vėl grįžtama į tą pačią situaciją.

Tai jūsų netenkina, kad padidėjo gimstamumas? Ar jūs norite bloginti tą situaciją? Jūs ne ten taupote, krikščionys demokratai, ne čia dėliojate akcentus. Pažiūrėkite, kiek kartų aš apeliavau į tai, apribokite valstybiniame sektoriuje, kad nė vienas tarnautojas negautų didesnio atlyginimo kaip Prezidentas, ministras. O dabar Lietuvos banko valdytojas – 100 tūkst., 150 tūkst., universitetų rektoriai gauna po 50 tūkst., visokių fondų valdytojai gauna po 60 tūkst. Tai pradėkite nuo čia. Jūs pradėkite įgyvendinti socialinį teisingumą. Atsigręžkite į krikščioniškąsias vertybes, o ne taip. Visą laiką „skutat“ tą „ubagėlį“, iš jo atimate lėšas.

Aš manau, iš principo jūs išduodate esmines pagrindines krikščioniškąsias vertybes. Todėl aš siūlyčiau nekeisti šio įstatymo nuostatų. Ar jūs paskaičiavote, kiek tai papildomai kainuos biudžetui? Aš manau, jūs net nepaskaičiavote.

Dabar jūs išlygas ir išimtis darote tik studentams ir moksleiviams. O kokį darbo stažą gali turėti moksleiviai ar panašiai?

Todėl, aš manau, šis įstatymas labai naudingas, laiku esantis ir jo jokiu būdu negalima koreguoti ir keisti. Mes tikrai apgauname jaunas šeimas, kurios šiuo metu jau laukiasi, nes žino, kokias gaus pajamas, jie pasiskaičiavo dvejiems metams. Jeigu yra kokių, kaip kalbėjo kiti Seimo nariai, apgavysčių ar nesąžiningai naudojamasi tuo įstatymu, bauskime tuos nesąžiningus piliečius arba tuos darbdavius, bet šitaip visiškai keisti įstatymą, aš manau, yra nesąžininga.

Aš manau, jūsų sąžinė suvirpės ir jūs nebalsuosite už šio įstatymo pataisas.

PIRMININKAS. Diskusijos yra baigtos. Žodis suteikiamas komiteto pirmininkui D. Jankauskui.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Jeigu bus apsisprendžiama dėl pertraukos ir kolegos pusės valandos pertraukos prašo dėl šio projekto, aš turiu pasakyti, kad, gerbiamieji, komitetas po visų diskusijų bendru sutarimu priėmė sprendimą, buvo pateikta išvada, kad siūloma pritarti patobulintam įstatymo projektui. Aš agituočiau, kad po pertraukos, kolegos, nebūtų lenktyniaujama, kas daugiau ar gražiau pakalbės tuo pačiu klausimu, kurį visi vienodai, man atrodo, stengiamės išspręsti. Galima labai daug ir gražiai kalbėti apie teisėtus lūkesčius, bet jeigu siekiame sumažinti piktnaudžiavimus, aš nežinau, ar apie teisėtus lūkesčius šiuo atveju reikėtų kalbėti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar teikiu Seimui spręsti dėl pasiūlymo, ar bus daroma pusės valandos šio įstatymo svarstymo pertrauka. Balsavimą pradedame. Balsavo 84 Seimo nariai. Už balsavo 54 Seimo nariai. Daroma šio įstatymo svarstymo pusės valandos pertrauka.

Toliau. Ministras prašo replikos. Ministras R. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie dabar labai apeliavo į krikščioniškąsias vertybes. Tai viena iš pagrindinių krikščioniškųjų vertybių yra nemeluok. Noriu atkreipti visų dėmesį, kad nereikia klaidinti žmonių, jog kažkas trumpina motinystės laikotarpį. Niekas jo nesikėsina trumpinti, viskas paliekama taip kaip yra. Bet kita krikščioniškoji vertybė yra nevok. Tai yra tiesiog siūlymas sutvarkyti taip, kad nebūtų kaip yra dabar iškelta daugybė bylų, kai darbdaviai susitaria ir padidina atlyginimus tiek, kad mokamas iki 8 tūkst. atlyginimas toms mamoms, kurios normaliai gaudavo 2–3 tūkst. atlyginimą. Ir kartu diskredituoja gerą sistemą, kurią mes praeitame Seime patvirtinome prieštaraujant socialdemokratams.

PIRMININKAS. Pradedame svarstyti darbotvarkės 2-1d klausimą – Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-196(2). Į tribūną kviečiamas Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas D. Jankauskas. Atsiprašau pranešėjo. Norėčiau suteikti žodį Seimo narei L. Graužinienei, kuri tikrai kalbės dėl vedimo tvarkos.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš viso aš tiesiog norėčiau kreiptis į gerbiamuosius konservatorius, krikščionis demokratus.

PIRMININKAS. Atsiprašau, į gerbiamus konservatorius reikėtų kreiptis kitu būdu.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, mes jums netrukdome, kai pirmininkaujate.

Norėčiau paklausti: ką jūs darote? Kada yra svarstymas, jūs ribojate mūsų konstitucinę teisę kalbėti, išreikšti nuomonę atėjus į tribūną, nes taupote laiką. Dabar jūs imate pusės valandos pertrauką, kuri visiškai nereikalinga. Tai iš viso kažkaip neatsakingai elgiatės, pažeidžiate visas elementarias žmogiškumo normas šiame Seime. Turbūt žmonės, kurie gerbia jus, tikrai nuo šiol valdančiosios daugumos pradės nebegerbti.

Gerbiamajam posėdžio pirmininkui noriu pasakyti, kad nuo 17 val. pagal grafiką turėtų pirmininkauti mūsų pavaduotoja. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu komiteto pirmininką D. Jankauską.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-196(2) (prie Nr. XIP-193(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal išties bent vienas įstatymo projektas, dėl kurio komiteto išvadą turėčiau dabar pristatyti, nesukels ilgų, kartais išties gražių, bet tikrai neprisidedančių prie bendro sprendimo kalbų.

Dėl įstatymo projekto Nr. XIP-196. Aš galbūt neskaitysiu viso pavadinimo, nes posėdžio pirmininkas ką tik jį perskaitė. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip pagrindinis komitetas, jį yra svarstęs, išvada priimta. Priimdami išvadą mes iš esmės svarstėme tik keturias Teisės departamento pastabas, kurios daugeliu atvejų yra techninio pobūdžio, kad kai kur pakeistume žodį arba aiškiau išdėstytume sąvokas. Daugiau pasiūlymų nei iš valstybės ar savivaldybių institucijų, nei iš kitų subjektų, turinčių iniciatyvos teisę, dėl įstatymo negauta. Komitetas bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti pagal Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui. Tikiuosi, kad bent jau šiam projektui kolegos lengviau pritars. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, komiteto pirmininkui.

Iš tiesų kviesčiau Seimo Pirmininko pavaduotoją V. Baltraitienę toliau pirmininkauti, jeigu jinai sutinka. Prašom. (Balsai salėje) Kol ateis posėdžio pirmininkė, aš suteiksiu žodį dėl vedimo tvarkos Seimo nariui A. Šedžiui.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū, kad jūs mane pagaliau pastebėjote. Suprantu, kad esu smulkaus kūno sudėjimo ir mane sunku pastebėti, bet aš jau seniai stoviu prie mikrofono ir jūs kažkodėl man neleidžiate kalbėti. Tik dešinioji pusė yra visada matoma ir jai yra leidžiama kalbėti. Manau, posėdžio pirmininkui pasikeitus, pasikeis ir situacija. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF). Šiuo klausimu užsirašė dalyvauti diskusijoje A. Šedžius. Prašom į tribūną. Atsisakė. Jokių pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti dėl motyvų yra. Už kalbančių nėra, prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Jūs posėdžiui pirmininkui? Jis jau pasikeitė.

Gerbiamieji kolegos, vienintelis šio pateikto įstatymo trūkumas, greita akim žiūrint, yra įsigaliojimo data, nes tai yra sausio 1 d., o jau dėl pagrindinio įstatymo, kurį mes svarstėme – Socialinio draudimo įstatymo, pakeitimų mes įtraukėme į šią apmokėjimo sistemą begalę naujų grupių, kurios iki šiol mokėjo visiškai kita tvarka. Tikrai nebalsuosiu prieš šį įstatymą, susilaikysiu balsuodamas, nes manau, kad iškils ta pati problema, t. y. dėl įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų buvimo sausio 1 d., nes šie visi įstatymai turi labai didelį skaičių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, tikrai už su viena sąlyga: jeigu po to, kai jūs ir aš balsuosime, aš prieisiu ir paprašysiu, kad jūs man tiksliai, konkrečiai paskaičiuotumėte 5 straipsnio 3 dalies nustatytą formuluotę. Skaitau: „Ūkininkų ir jų partnerių gautos pajamos, nuo kurių 2009 ir 2010 metų įmokėtos sumažinto tarifo privalomojo valstybinių pensijų draudimo įmokos tų metų draudžiamosiomis pajamomis laikomos gautos pajamos, apskaičiuotos proporcingai mokėtoms valstybinio socialinio draudimo įmokoms: atitinkamais metais gauta pajamų suma dauginama iš dydžio, kuris apskaičiuojamas atitinkamų metų sumažinto valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos tarifą, taikomų ūkininkų ir jų partnerių gautoms pajamoms, dalijant iš tų metų bendrojo valstybinio pensijų socialinių draudimo įmokų tarifo, nustatyto ūkininkams ir jų partneriams.“ Ponai, kurie balsuosite, aš ateisiu ir paprašysiu man parodyti skaičiais.

PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pereiti prie balsavimo, nes kalbėjo už ir prieš. Turbūt balsuojam. Prašom. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo projektui Nr. XIP-196?

Balsavo 80: už –50, prieš – 5, susilaikė 25. Po svarstymo pritarta.

Darbotvarkės… Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos – J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kreipčiausi ir į opoziciją, ir į valdančiąją koaliciją. Man atrodo, šis projektas tikrai nesukelia daug ginčų, siūlyčiau šiandien jį ir priimti. Tai būtų ir mūsų visų laiko taupymas, kad prieš Kalėdas mažiau turėtume tų svarstymų vėl iš naujo įrašydami į darbotvarkę, vėl… Prašyčiau šiandien priimti, nes ypatinga skuba mes tą galime daryti.

PIRMININKĖ. Ar bendru sutarimu tam pritariam?

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega Jurgi, tiesiog aš pratęsiu tą, ko prašė J. Veselka. Mes vis dėlto laukiam, kad jūs pateiktumėte skaičiavimus, kaip bus apskaičiuojamas. Na, kaip pavyzdį apskaičiuokite ir pasakykite piniginę išraišką, tada mes gal sutiksime su ypatinga skuba. Dabar tai tikrai darome užsimerkę, nežinodami, ir jūs patys nežinote, ką darote. Vis dėlto siūlau nedaryti ypatingos skubos, o tiesiog visiems paaiškinti, parodyti. Ne visi yra finansininkai, ne visi yra „Sodros“ specialistai ir tikrai dauguma balsuoja nesuprasdami, už ką balsuoja, todėl prašau nedaryti ypatingos skubos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ministras. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes puikiai suprantame, apie ką mes tarpusavyje diskutuojame. Tai yra tradicinės formulės, kurias mes naudojame apskaičiuodami įmokas. Ir ankstesniuose įstatymuose, ir dabartiniuose jos naudojamos tos pačios. Aišku, jeigu mes norime ieškoti preteksto ir parodyti, kad mes nenorime priimti visų šitų įstatymų ir tempti laiką, mes surasime krūvas pretekstų. Bet supraskite, kad už tų visų įstatymų, kuo mes ilgiau juos tempsime, stovi gyvi žmonės, kurie laukia atsakymo. Jeigu mes nejaučiame jokios atsakomybės, mes galime žaisti, galime žaisti per Kalėdas, galėsime žaisti sekmadienį, šeštadienį, kaip jums patinka. Bet aš pasiūlysiu mūsų opozicijos kai kuriems atstovams kartu dalyvauti susitikimuose ir pasakyti, kodėl tos išmokos neišmokamos, kodėl vėluoja atlyginimai, kodėl neišmokamos invalidumo pašalpos ir panašiai. Jūs galite taip pat dalyvauti ir paaiškinti, jūs nenorite šito dalyko padaryti. Jauskime atsakomybę mūsų visiems žmonėms. Aš tikrai apeliuoju į jus visus, kad ten, kur yra ginčai normalūs, kur yra neaiškumai, tai galima juos aiškintis, kad padarytume geriau, bet nedarykime ginčo tuščioje vietoje.

PIRMININKĖ. Ačiū. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, štai J. Veselka priėjo prie socialinių reikalų ministro ir prie premjero, ir prie žemės ūkio ministro, ir net prie profesoriaus K. Glavecko, nė vienas negali suskaičiuoti, tai kaip suskaičiuos ūkininkas. Čia tikrai nedaroma kažkas, negaišinamas laikas, ir čia ne tuščia vieta. Bet iš tikrųjų reikia suprasti, kokius įstatymus priimame, kaip bus skaičiuojama. Julius gali tik patvirtinti, kad nė vienas, net profesorius K. Glaveckas, ir tas nesugeba suskaičiuoti. Man Julius sakė, kad niekas nesuskaičiuoja. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. Ar reikia balsuoti dėl ypatingos skubos? Dėl ypatingos skubos nubalsuota, kad priimtume šiandien. Ar yra kitaip manančių? Aš siūlau balsuoti, ar darome šiandien įstatymo priėmimą, ar ne. Balsuojame.

Užsiregistravo 90 Seimo narių. 59 balsavo, kad įstatymas būtų priimamas, būtų pradėtas įstatymo priėmimas, prieš – 11, susilaikė 20.

Pereiname prie įstatymo projekto Nr. XIP-196(2). Priėmimas. Pirmiausia pastraipsniui. Pasiūlymų nė vienam straipsniui nebuvo gauta. Ar galima iš eilės. Dėl 2 straipsnio. Galima bendru sutarimu? Negirdžiu, nieko nėra. Dėl 6 straipsnio? Bendru sutarimu. 8 straipsnis. Galima. 14 straipsnis. Galima. 19 straipsnis. Ir 56 straipsnis. Dėl papildymo irgi. Dėl 7 straipsnio, dėl įsigaliojimo. Nėra pasiūlymų. Tada galime pereiti prie viso įstatymo priėmimo. Motyvų, nematau, kad būtų kalbančių už ar prieš. Palaukite, tuoj įjungsime. Nėra. Pereiname prie balsavimo. Prašom pasiruošti balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIP-196(2) priėmimo.

Užsiregistravo 62 Seimo nariai. Nėra reikiamo Seimo narių skaičiaus. Įstatymas nepriimtas, balsavimas atidėtas iki kito posėdžio, kai bus reikiamas Seimo narių skaičius.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-197(2) (prie Nr. XIP-193(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

Kitas darbotvarkės 2-1e klausimas – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59 ir 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-197(2). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu Nr. XIP-197 yra keičiami to paties įstatymo, tai yra Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, kai kurie straipsniai, kuriuos posėdžio pirmininkė jau perskaitė. Taigi aš nekartosiu siekdamas taupyti laiką.

Trumpai pristatau komiteto išvadą. Kadangi Seimo Teisės departamentas pasiūlė tikslinti projekto pavadinimą ir jame nurodyti keičiamus įstatymo straipsnius, tam yra pritarta. Daugiau jokių pasiūlymų iš valstybės ar savivaldybių institucijų nėra gauta. Iš kitų subjektų, turinčių įstatymo leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymų taip pat negauta. Komiteto sprendimas yra paprastas – pritarti pagal Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui, o sprendimas yra priimtas už balsavus 7, prieš – 2, susilaikius 2.

PIRMININKĖ. Ačiū komiteto pirmininkui. Diskusijose yra užsirašę keturi Seimo nariai. Pirmąjį kviečiu A. Sysą. Penkios minutės.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, ypač naujų Seimo narių, kad jums dėl šito įstatymo reikės atsakinėti visus metus, nes tie žmonės, kurie nuo sausio 1 d. sulauks pensinio amžiaus ir išeis į pensiją, jie tikėjosi, kad, skaičiuojant pensiją, jie turės viltį, kad jų pensija bus didesnė, nes jie skaičiuos už lietuvišką darbo stažą, tai yra už stažą nuo 1995 m. Dabar nėra jokios priežasties to atidėti. Pernai buvo vienas atidėjimas, nes buvo neparengti įstatymai. Šiais metais parengti įstatymai, poįstatyminiai aktai ir net svarstant komitete buvo sukurta, sakykime, dar geresnė formulė, nors buvęs komiteto pirmininkas kalbėjo apie tai, kad galbūt nereikėtų tokios formulės, kuri šiandien įrašyta į tą įstatymą. Esmė ne ta, kokia. Įstatymas priimtas ir šita įstatymo nuostata buvo įtraukta į 1995 m. įstatymą. 15 metų žmonėms buvo sakoma, ateis viena diena – sausio 1 d., kai jums stažą skaičiuosime, pajamas ir jūsų pensijų dydį ne pagal tarybinį laikotarpį, o už lietuvišką laikotarpį. Daugelis jau sulaukusių šiandien pensinio amžiaus, specialiai neskaičiavo savo pensijos ir laukė sausio 1 d. Tikrai mes juos apgauname, pažeidžiame jų teisėtus lūkesčius, nes jie tikėjo valstybe, kuri 15 metų žadėjo, kad ateis ta diena. Mes šiandien norime padaryti taip, kad tą dieną dar nukeltume vieniems metams. Ar tai pats geriausias sprendimas, aš labai abejoju. Nes tikrai dėl to, kai teko būti komiteto pirmininku, buvo labai daug kreipimųsi, laiškų, skambučių. Aš manau, kad ir dabar, ypač jeigu bus padaryta tokia pataisa, jums reikės atsakinėti. Vien tik tas argumentas, kad „Sodroje“ neužteks pinigų. Niekas net tikslių skaičiavimų nedarė, kiek tai kainos.

Todėl, mielieji kolegos, aš labai nuoširdžiai jūsų prašau, pagalvokite labai rimtai dėl šio įstatymo. Dėl kitų mes galime ginčytis, nuspręsti. Bet čia yra per ilgas laikas, kuriuo mes maitinome Lietuvos piliečius sakydami, kad bus toks laikas, kai visi įstatymai ir įstatymus lydintys aktai bus parengti ir jūs turėsite galimybę gauti jau Lietuvoje uždirbtą pensiją. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau prie mikrofono kviečiamas V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis ministre ir kolega Dagy! Mes iš tikro daug kartų tą temą nagrinėjome. Taip jau atsitiko, kad man teko būti 1989–1990 m. Sąjūdžio suformuotame darbo kolektyve, kuris turėjo parengti visą ekonominio savarankiškumo įgyvendinimo koncepciją, ir man kartu su amžinąjį atilsį Kliučinsku, Algiu Dobravolsku, Gediminu Černiausku, Albertu Šimėnu ir kitais teko dirbti socialinių įstatymų grupėje, socialinių ir sveikatos. Mes laužėme labai daug iečių, buvo be galo sudėtingas laikotarpis, kai reikėjo galvoti, kaip apskaičiuoti pensijas. Mes visi žinojome tarybinio darbo stažo skaičiavimus, tą lygiavą ir visus kitus dalykus. Kaip išspręsti, kad žmonės, kurie turėdavo daugiau pajamų, didesnį darbo stažą ir kitus dalykus, galėtų tikėtis teisingesnio pensinės formulės taikymo? 1990–1992 m. priimant Valstybinio socialinio draudimo įstatymą man teko dirbti Aukščiausiosios Tarybos Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo komisijoje ir ten mes labai daug kartų apie tai diskutavome. 1992–1996 m. man vėlgi teko dirbti Socialinių reikalų ir darbo komitete, Sveikatos komitete, ir vėl tos pačios problemos buvo diskutuojamos. Po to tiesiog aš padariau pertrauką ir štai dabar negaliu patikėti savo akimis, kad pateksiu į tą Seimo kadenciją, kurioje iš karto pirmą mėnesį man teks balsuoti ir svarstyti klausimą už tai, kad ta priimta formulė, kurią priimant A. Sysas kaip Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas buvo gerokai spaudžiamas, nors jis komentavo, kad formulė negali pralenkti galimybių išmokėti pinigus, nes Socialinio draudimo fondo biudžetas yra ribotas, bet jis buvo spaudžiamas, ir štai formulė priimta.

Dabar aš negaliu patikėti savo akimis, kad mums tenka čia, šioje tribūnoje, svarstyti klausimą, susijusį su tuo, kad šio įstatymo nuostatos nukeliamos metams. Jeigu taip atsitiktų Vokietijos Federacinėje Respublikoje arba Švedijoje, arba Didžiojoje Britanijoje, aš nekalbu apie Prancūziją ir Graikiją, ten būtų pilnos gatvės demonstrantų. Čia, Lietuvoje, to dar nėra. Tačiau jeigu tai atsitiktų, aš nežinau, kaip jie galėtų pasiteisinti socialiniams partneriams, trišalėms taryboms, Pramonės ir prekybos rūmams ir kitiems bet kokiems subjektams, kad jie priima tokį sprendimą, ir dar pasakyti, žinote, mes tą sprendimą, priėmėme per vieną naktį, na, per dvi.

Kolegos, šiuo atveju aš tikrai norėčiau paprašyti. Padarykime taip: be diskusijų priimkime šį įstatymą dabar iš karto, ir aš tikrai paraginsiu savo kolegas ir kitus draugus apmąstyti šio įstatymo konstitucingumą ir pradėti procedūrą, nes kito kelio, kaip kitais argumentais įtikinti, kad to daryti nevalia…

Priminsiu, kad Konstitucijos 5 straipsnis riboja Seimo galias. Jis negali nepaisyti visų tų pamatinių principų, kurie užkerta kelią bloginti situaciją, grąžinti situaciją atgal arba dar kitaip paveikti tokią jautrią socialinę sritį kaip pensinis žmogaus draudimas ir jo gyvenimas pensijoje. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų visuomenės gerovei. Jeigu valstybei bėda arba bėdos, tai susitarkime, kurios sritys bėdų kontekste neliečiamos. Lotynai turi gerą posakį: „Condition sine qua non“ – sąlygos, kurių peržengti nevalia, kad ir kas būtų. Karo metu, po karo Vokietija neperžengė kai kurių dalykų, ir nors buvo totalinė suirutė, tačiau buvo aiškiai pasakyta, kokios socialinės garantijos neliečiamos. Šiandien ne tas metas.

Kolega Česlovai, visi kiti kolegos, susitarkime, nedarykime šio sprendimo šiuo įstatymu. Ieškokime išeičių ir būdų, jų yra. Yra galimybių kitaip papildyti socialinio draudimo biudžetą ir kitus dalykus, tačiau šį kartą tikrai įspėju, nekurstykime tos ugnies, ypač tų žmonių, kurie dabar išeina į pensiją ir jau tikisi, kad pensinis skaičiavimas bus už Lietuvoje išdirbtus darbo stažo metus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau diskusijoje dalyvauja P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai. Stebint visą šį įstatymų paketą matome, kad beveik kiekvienas įstatymas nukreiptas prieš eilinį žmogų, kai faktiškai vienokiu ar kitokiu būdu arba didinami mokesčiai, arba faktiškai mažinamos žmonių pajamos. Bet atsiverčiau krikščionių demokratų programą, niekur nė vienos eilutės nerandu, kad bus didinami mokesčiai arba bus mažinamos pensininkams pensijos. Jūs paskaitykite. Kaip galima taip apgaudinėti žmones, jūs man pasakykite? Lyg nežinojote, kokioje situacijoje buvote? Ar jūs nematėte, kad visame pasaulyje yra finansinė ekonominė krizė? Jūs juk gyvenote šiame pasaulyje, Lietuvoje. Be to, jūs dabar rodote pirštu į G. Kirkilą. Aš jums jau sakiau. Jūs balsavot už G. Kirkilą, už G. Kirkilo programą, už G. Kirkilo biudžetą, jūs už viską balsavote, jūs jį rėmėte. Ir dabar jūs rodote pirštu ne į save, bet rodote į jį, kad jis kaltas dėl šios situacijos. Užuot kaip krikščionys muštumėtės į krūtinę, kad esu kaltas, labai kaltas, kad balsavau, kad rėmiau, jūs net be jokios atgailos dabar rodote į jį pirštu. Tai fariziejiška, tai negražu, taip elgtis negalima! Ir dabar jūs pensininkui… Kai didžiulė infliacija, kai maisto produktai brangsta, mes siūlėme įstatymo pataisą, kad bent 20 % atpigtų maisto produktai, pažaboti monopolistus, bent prekybininkus. Jūs už tuos monopolistus! Jūs išbėgate iš Seimo salės ir nebalsuojate. O kai tik pensininkus pasmaugti, sumažinti jiems pensiją, jūs visi susirenkate į salę. Kur tas jūsų krikščioniškumas, pasakykite! Aš jo nerandu. Man atrodo, jūs pasikeitėte tik pavadinimą, o krikščioniško turinio jūsų darbuose nėra! (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū. Visi, norintys dalyvauti diskusijose, kalbėjo. Dabar dėl balsavimo motyvų. Už – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji, mes ką tik išklausėme tam tikrą psichologinės terapijos kursą, kurį pats sau pritaikė P. Gražulis. Tikėkimės, kad jis bent 5 minutėms išsikrovė, po 5 min. jis vėl bus pilnas energijos. Tai šitą mes iškentėsime.

Dėl mūsų kolegų socialdemokratų kalbos. Demagogijos irgi tam tikros ribos yra. Kai jūs turėjote milijardą 300 mln. sukaupę rezervo pensijoms, jūs atidėjote šio įstatymo įgyvendinimą dėl to, kad nesugebėjote parengti teisės aktų, nors turėjote visą galimybę tą padaryti. Dabar, kai iššvaistyti visi jūsų pinigai, kai „Sodrai“ subalansuoti reikia imtis nepopuliarių priemonių, jūs apeliuojate į socialinį teisingumą. Į ką jūs čia apeliuojate? Ką jūs norite pridengti? Savo darbelius, kuriuos jūs padarėte? Šitas įstatymas priimamas vien todėl, kad būtų ištaisytos jūsų klaidos, kurias jūs pridirbote. Taip reikia ir pasakyti. O jūs dar kurstote tai ir kalbate kitiems, kad mes mažiname pensijas. Pensijų mes nemažiname. Mes nukeliame perskaičiavimą pensijų, kurios dar neįsiteisėjusios, niekas negavęs jokių formulių, niekas nežino, kiek kas konkrečiai gaus, nes skaičiavimai dar nedaryti. (Balsai salėje) Nedaryti! Ir jūs patys jų nepadarėte iki šiol, nors turėjote galimybę iki gruodžio vidurio tą padaryti. Prašom nelieti čia krokodilo ašarų dėl kitų. Prisidirbote, kaip jums ir dera, piliečiai, ir dabar mes sausiname tą jūsų prastai kvepiančią balutę. Kitos išeities mes neturime. Mes sutvarkysime tą sistemą ir perskaičiuosime, kai turėsime galimybę išeiti iš tos „Sodros“ skylės, kurią dabar turime, kai į mokėjimo bazę bus įtraukti tie žmonės, kurie nemoka „Sodrai“, tada tie klausimai bus išspręsti. Bet dabar 130 mln. paėmimas yra „Sodros“ deficito padidinimas, ir „Sodra“ negalės pasiskolinti pinigų, turėdama deficitinį biudžetą, net einamosioms sąskaitoms aptarnauti. Jūs siūlote sužlugdyti pensijų mokėjimą, daugiau nieko. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Prieš – Z. Balčytis, bet jo nematau. Tada V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip jau atsitiko, nenorėjau kalbėti ir būčiau užleidęs vietą kitam kalbančiajam, bet dabar žiūriu į Rimantą Joną Dagį. Mielasis Rimantai, mielasis kolega buvęs bičiuli ir bendražygi! Aš tikrai maniau, kad tamsta nesi dagys, bet dabar atrodo, kad klydau. Taigi šiuo atveju aš manau… Nekalbėsiu apie tai, ką pagal „Tarptautinių žodžių žodyną“ ar didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“ reiškia žodis „demagogija“, A. Sysas tai nurodė, bet norėčiau atkreipti dėmesį. Matote, klausimas, kurį mes čia svarstome, per daug sudėtingas visais požiūriais, kad būtų galima vien atsišaudyti tokiais pigiais argumentais, kokius dabar pavartojo kolega Rimantas. Taigi aš esu prieš šio įstatymo priėmimą. Be to, linkiu valdančiajai daugumai tikrai jį priimti, ir, jeigu pavyks, ko greičiau. Manau, yra kitų teisinių priemonių, kaip ginčytis dėl šio įstatymo kitur. Aš jau minėjau, kad tai, kas šiomis dienomis dabar vyksta čia dėl mokesčių įstatymų ir visų kitų dalykų, tai… Žinote, buvo 1927 m. gruodžio 17 d. perversmas, tačiau dabar yra 18 d. teisinių principų ir konstitucinių normų perversmas. Aš labai nenorėčiau jame dalyvauti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pereiti prie balsavimo po svarstymo, ar pritariame įstatymo projektui. Kas už tai, kad pritartume po svarstymo projektui Nr. XIP-197(2)? (Balsai salėje)

Balsavo 98 Seimo nariai. Už – 62, prieš – 27, susilaikė 9.

Repliką po balsavimo ar dėl vedimo tvarkos – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenoriu trukdyti jūsų dėmesio ir brangaus laiko, bet ir anksčiau, ir šiandien, kiek leidžia laikas, bandau būti posėdžiuose, kurių metu svarstomi labai svarbūs klausimai. Turiu pasakyti, kad, klausydamasis opozicijos, socialdemokratų, ypač besikartojančių socialdemokratų kalbų, švelniai tariant, esu šiek tiek nustebęs. Prieš keletą dienų turėjome labai konstruktyvų ir dalykinį pokalbį su socialdemokratų lyderiais G. Kirkilu, A. Butkevičiumi, ponu Z. Balčyčiu. Atrodo, labai panašiai suprantame Lietuvoje susiklosčiusią situaciją. Aš suprantu, kad kaip tie lyderiai šiandien negali būti salėje ir klausytis savo kolegų, drįsčiau pasakyti, nelabai apgalvotų kalbų. Turiu pasakyti, kad tikrai man retai kada tenka su pavydu kalbėti apie kaimynus latvius, bet kai kaimynai latviai praeitą savaitę parlamente priėmė lygiai tokį pat Krizės įveikimo planą, tai opozicijos partijos net raštu pasirašė, kad tokiu metu jos pritaria Vyriausybės veiksmams, ir visi kartu tokį planą priėmė. Atrodo, kad Lietuvoje mes tam dar nesame subrendę. Man keisčiausia, kad apie brandą reikia kalbėti apeliuojant į ką tik buvusius valdžioje. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad mano žodžiai nieko nepakeis, bet vis dėlto manau, kad esame prisiekę visi – ir tie, kurie esame valdžioje, ir tie, kurie yra opozicijoje.

PIRMININKĖ. Ačiū. V. Blinkevičiūtė.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau kreiptis į socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Gerbiamasis ministre, aš tikrai visą laiką laikiausi korektiškai, kiek galėjau, padėjau Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstant klausimus, kuriuose buvo nemažai spragų. Dirbome kartu ir nuoširdžiai, nes suprantu, kad turime rasti bendrus sprendimus. Bet šį kartą nutylėti negaliu vien todėl, kad jūs ne pirmą kartą šiandien šioje salėje garsiai pareiškėte, kad buvusi valdančioji dauguma iššvaistė „Sodros“ biudžeto lėšas. Aš noriu paklausti, ar „Sodros“ biudžeto lėšų iššvaistymas buvo pensijų padidinimas? Jūs įvardykite garsiai, kam ir kur buvo iššvaistyta ir kas tas lėšas pavogė. Antra, ar „Sodros“ biudžeto lėšų iššvaistymas buvo motinystės ir tėvystės išmokų laikotarpio pailginimas ir padidinimas taip pat už dvynukus, trynukus, pametinukus ir t. t? Ar „Sodros“ biudžeto lėšų iššvaistymas buvo Konstitucinio Teismo sprendimo išmokėti dirbusiems pensininkams nemokėtą pensijos dalį įgyvendinimas? Dar daug dalykų galiu įvardyti ir kartu pasakyti, kad šie sprendimai buvo priimti Seime, ir jie įgavo įstatymo galią. Visos tos lėšos buvo išmokėtos Lietuvos žmonėms. Gerbiamasis ministre, kaip išdirbusi aštuonerius metus norėčiau jums palinkėti: būkite šiek tiek pakantesnis kitų nuomonei, tai jums tikrai padės darbe.

PIRMININKĖ. Trumpą repliką – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Aš norėjau pasakyti apie tą nelabai maloniai kvepiančią balutę, apie kurią kalbėjo ministras R. Dagys. Gerbiamasis ministre, noriu priminti, kad jūs su konservatoriais pagal planą 2K į tą balutę darėte kartu. (Balsai, juokas salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. Kolega P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, mieloji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir mielieji būsimieji pensininkai, iš tikrųjų, man atrodo, mes priartėjome prie tam tikros teisinės minties naujo etapo, t. y. teisinių lūkesčių koncepcijos plėtotės. Manau, į šią koncepciją yra tiek investuojama, kad mums pagaliau reikia susitarti, ką mes turime galvoje, kai kalbame apie tuos dalykus. Ar jums kartais neatrodo, kad mes kažkaip paminame pagrindinį principą ir pagrindinį teisėtą Lietuvos žmonių lūkestį – negirdėti nesąmonių?

PIRMININKĖ. Ačiū. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Po gerbiamojo premjero kalbos norėčiau kreiptis į Liberalų ir centro sąjungą, į Prisikėlimo frakciją. Aš nesuprantu, ką jūs čia tada veikaite? Turbūt socialdemokratai prieš ir balsuoja. Juk susitarta, kad 2K projektas egzistuoja ir toliau, o jūs tik prisiimate atsakomybę Lietuvos žmonėms, padėdami jiems įgyvendinti. Socialdemokratams nuo to tik geriau. Ačiū.

PIRMININKĖ. P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis premjere, kai jūs kalbėjote, visi Seimo nariai atidžiai klausė, o kai kalba Seimo nariai, jūs labai įnikęs į kompiuterį ir visiškai negirdite, ką jie kalba. Norėtume, kad bent šiek tiek paklausytumėte.

Gerbiamasis premjere, Latvijoje buvo sudaryta derybų grupė ir iš opozicijos, ir iš pozicijos Seimo narių. Deja, jūs sudarėte savo derybų grupę tiktai iš valdančiosios daugumos, visiškai ignoravote ir nenorėjote įsiklausyti į opoziciją, jūsų tokia yra logika: mes nusprendėm – jūs balsuokit. Tai kvieskite mus į savo pasitarimus, ar slaptus, ar viešus, ir tada kartu sutardami nuspręskim, koks turėtų būti krizės įveikimo planas, koks turėtų būti biudžetas. Tai bus pagarba jums ir mažumai, ir tada jūs turėtumėt moralinę teisę ir kaip krikščionys demokratai reikalauti, kad ir opozicija jus palaikytų. Šiuo atveju jūs elgiatės ne tik nekrikščioniškai, bet ir neetiškai. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Dėkoju už toleranciją ir už galimybę kalbėti visiems. Gerbiamasis kolega Ministre Pirmininke, socialdemokratai jus tikrai patikina, kad mes dirbsim tik konstruktyviai ir pasisakysim už logiškus sprendimus. Aš manau, kad visa opozicija pasakys tą patį. Tačiau reikia turėti krizės įveikimo planą, bet ne krizės gilinimo planą. Tai du skirtingi dalykai. Tai, ką jūs teikiate tais įstatymais, iš tikro daugiausia tai yra krizės gilinimo planas. Gerbiamąjį P. Auštrevičių aš norėčiau tiktai pakviesti prie kavos puodelio išsiaiškinti apie teisėtus lūkesčius ir kitus dalykus, pasidalyti mintimis apie Konstitucijos reikalavimus ir tuomet bus aiškiau.

Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-198(3) (prie Nr. XIP-193(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

PIRMININKĖ. Ačiū. Galime pereiti prie kito darbotvarkės klausimo? 2f – Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-198(3). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, teikiu paskutinį susijusį su pagrindiniu įstatymu projektą. Tai yra Lietuvos Respublikos pensijų sistemos… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Pradėjom tik po svarstymo, nebuvo prašoma, kad priėmimas… (Balsai salėje) Tai reikėjo paprašyti. Nepaprašėt. (Balsai salėje) Pradėjom… tikrai nebus. Reikėjo iš karto ir prašyti.

J. RAZMA (TS-LKDF). Vadovautis ypatingos skubos įrašu, kad kiekvieną sykį nereikėtų prašyti, tai yra savaime suprantamas dalykas.

PIRMININKĖ. Tikrai nereikia iš karto…

J. RAZMA (TS-LKDF). Tai tada, jeigu ne taip supranta pirmininkė, aš tikrai prašau grįžti ir įgyvendinti ypatingos skubos prašymą būtent šiandien priimti.

PIRMININKĖ. Aš noriu pasakyti, kad darbotvarkėje yra numatyta kitaip. Priėmimai numatyti kitą dieną. Tai tikrai jeigu nebuvo prašymo šiandien daryti priėmimą, tai jo ir nebuvo.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tada paprašau dėl visų, kurie yra ypatingos skubos tvarka įrašyti, kad būtų iškart suprantama, kad tai yra siūlymas šiandien ir priimti, kad kiekvieną kartą nereikėtų to daryti.

PIRMININKĖ. Aš siūlau tikrai dabar nebegrįžti prie šito. Nebuvo paprašyta, einam toliau. (Balsai salėje) Nežinau, ar… Prie šito tikrai negrįšim. (Balsai salėje) Ar norit dar replikuoti būtinai? Gal tęsiam kitą klausimą? (Balsai salėje) Gerai, prašom, D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju dar kartą. Taigi dėl Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-198 teikiu, kolegos, Socialinių reikalų ir darbo… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gal leiskit savo kolegai pateikti klausimą nesiginčiję.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). …kaip pagrindinio komiteto išvadas. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas jokių pastabų nepareiškė, tik konstatavo, kad projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles. Buvo pateikti kolegos A. Syso pasiūlymai. Galbūt trumpai esmę pasakysiu, kad nediskutuojant to, kad 2009 ir 2010 m. yra mažinamas procentas pervedamų lėšų į pensijų kaupimo fondus, t. y. vietoj 5,5 % pervedant 3 %, ir nebuvo iniciatorių pateiktame projekte aptarta, kaip bus nuo 2011 metų… Taigi A. Syso pasiūlymas įrašyti, kad nuo 2011 m. 5, (…) procento vėlgi nustatant, kad bus grįžtama prie iki šiol buvusio procento, tam komiteto nariai pritarė kaip ir su tuo susijusiems redakciniams pakeitimams. Dėl kitų pasiūlymų komitetas pritarimo nepareiškė ir bendras komiteto sprendimas yra toks: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bei šioms išvadoms. Balsavimo rezultatai: už balsavo 9 komiteto nariai, prieš – 1, susilaikė 1 komiteto narys.

PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjui. Diskusijose dalyvauti užsirašė A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos ir ministre, nusišypsokit – bus geriau. Atėjau pagirti, nes įstatymas yra tikrai geras. Ir aš nebūčiau net ėjęs, bet kadangi viską dirbam čia, spėjam peržiūrėti viską, tai aš noriu būti iki galo sąžiningas, nes skaitau mūsų komiteto išvadą ir labai nustebau, nes mes vakar balsavom ir buvo nepritarta mano pirmajai pastabai, o šįkart aš randu, kad jai pritarta. Todėl išėjau į tribūną pasiaiškinti, nes mano siūlymas buvo išbraukti ir 1 straipsnį. Dabar randu 3 išvadoje, kad tikrai jam pritarta, bet ir šiandien svarstant komitete mes apie tai nekalbėjom. Galbūt tai gali būti klaida. Ir aš nenoriu, kad po kiek laiko žiūrėtume protokolus, nes aš būčiau prašęs dėl šios pastabos balsuoti. Ir iš karto sakau, kodėl. Mes pritariam nuostatai, kad įstatyme neliko 2011 metų. Kas bus po dvejų metų, mes sumažinam įnašus į antrąją pensijų pakopą, o kai kas perskaitė, kad 2011 m. išvis galbūt nepervesim arba dar kažkokį kitą dydį. Todėl buvo pasiūlymas, kuriam pritarė, dėkoju komitetui, 2011 m. grįžti prie tos tvarkos, kuri egzistuoja šiandien, bet tada 1 straipsnyje atsiranda prieštaravimas, nes 1 straipsnyje įrašyta, kad tą dydį įrašom į „Sodros“ biudžeto įstatymą, kurį teikiam kiekvienais metais. Tai, kad nebūtų to prieštaravimo, aš pasiūliau išbraukti tą 1 straipsnį, bet komitetas nubalsavo kitaip. Todėl aš stoviu čia, tribūnoje, ir noriu išsiaiškinti iki galo, kad nebūtų kilnojami protokolai ir vėliau žiūrima. O taip iš principo tikrai pritariu įstatymo nuostatai. Tai yra geri šaltiniai, iš kurių mes galim spręsti iškilusias problemas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Aš siūlau gal ateiti komiteto pirmininkui ir tada paaiškinti, kaip ten buvo priimti sprendimai. Taip, kol ateis komiteto pirmininkas, turbūt J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Siūlau pusvalandžio pertrauką frakcijos vardu, kad komiteto pirmininkas pasiaiškintų neskubėdamas su Sekretoriato darbuotojais, nes iš tikrųjų čia yra nevienodi dokumentai išdalyti. Reikia pasiaiškinti, kad mes skubotai nespręstume. Siūlau bendru sutarimu šį klausimą…

PIRMININKĖ. Ar galima pritarti bendru sutarimu?

J. RAZMA (TS-LKDF). Tuo labiau kad dabar baigiasi pusvalandis, dėl kurio mes buvom nusprendę pagal A. Endzino prašymą. Dabar galim toliau spręsti tą klausimą. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ar galim bendru sutarimu pritarti dėl pusvalandžio, nes siūlė frakcijos vardu? Gerai, ačiū. (Balsai salėje) Atsiprašau, J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau, kad kolega J. Razma nurodytų, kokiu Statuto straipsniu remiasi darydamas pertrauką tada, kai vyksta svarstymo procesas, kai prasidėjęs svarstymas.

PIRMININKĖ. Aš manau, kad iš tikrųjų reikia išsiaiškinti, kaip yra, ir be pertraukos nebūtų galima toliau eiti. Aš siūlau, kad visi sutariam bendru sutarimu, kad darytume, ir 109 Statuto straipsnį galima… (Balsai salėje) Gerai, po pusės valandos svarstysim.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 16, 18, 18¹, 18³, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-195(2) (prie Nr. XIP-193(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Dabar grįžtam prie ankstesnio klausimo, dėl kurio irgi buvo padaryta pusės valandos pertrauka, prie 2-1c, Nr. XIP-195(2) – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 16, 18, 18¹, 18³, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Kviečiame komiteto pirmininką. Reikia dėl pataisų, nes jau buvo kalbėta, diskusijose dalyvauta. Dabar dėl pataisų. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Dabar pateikti pasiūlymai ir pastabos gal kartojosi, bet Seimo nario D. Jankausko pasiūlymui įrašyti vieną trečiąją draudžiamųjų pajamų 6 straipsnio 4 dalyje vietoj 20 % yra pritarta. Tai dėl to balsuoti nereikia. Dėl kitos dalies, kuriai nepritarta, aš irgi nereikalauju balsuoti.

Ar galiu toliau teikti dėl A. Syso pataisų?

PIRMININKĖ. Dėl kurio straipsnio dabar jūs kalbėjote? Dėl savo kalbėjote. Dabar dėl 3 straipsnio 1 dalies, yra trys pasiūlymai.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kaip minėjau, dėl 3 straipsnio… Jūs turite omeny D. Jankausko pasiūlymą?

PIRMININKĖ. Ne. V. Bacevičiaus, P. Žeimio ir A. Syso.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Dėkoju. V. Bacevičiaus pataisai komitetas nepritarė. Taigi reikia apsispręsti, ar teikėjas reikalauja ją teikti Seimui balsuoti, ar palikti taip, kaip siūlė komitetas. Komitetas siūlė nepritarti.

PIRMININKĖ. Kaip teikėjas? V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prašyčiau balsuoti dėl mano pataisos.

PIRMININKĖ. Balsuoti?

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Iš eilės. Dėl V. Bacevičiaus pataisos balsuosime. Dabar dėl A. Syso pritarti ar ne?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Jeigu dėl 3 straipsnio 2 dalies, kurioje yra įrašyta…

PIRMININKĖ. Dėl 3 straipsnio 1 dalies. Yra trys pasiūlymai.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). 1 dalis, kur įrašomas vienas trečdalis. Kadangi pritarta D. Jankausko pasiūlymui, tai komitetas pritarė tai daliai ir A. Syso pataisos.

PIRMININKĖ. Ne ta dalis.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau.

PIRMININKĖ. Gal mes duokime pateikti A. Sysui.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Matau. 1 dalis yra dėl laikotarpio. Nepritarta, aš jau minėjau. Komitetas nepritarė, reikia apsispręsti. Ar reikalauja balsuoti kolega A. Sysas?

PIRMININKĖ. Irgi nepritarta. Ir nepritarta P. Žeimio pataisai, taip?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKĖ. Ir visi trys dabar reikalaujate balsuoti dėl jūsų pataisų? (Balsas salėje: „Taip.“) Tada po vieną. Pradedame iš eilės nuo A. Syso. Jūs pateikite savo pataisą. Tada balsuosime dėl visų trijų. Taip kiekvienas iš eilės.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atkreipiu dėmesį, kad 3 straipsnio 1 dalį, t. y. originalaus įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, siūlau išdėstyti šiek tiek kitaip, negu siūlė teikėjai, Vyriausybė. Siūlau, kad kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės ir tėvystės pašalpų dydis, nuo 2009 m. liepos 1 d. būtų apskaičiuojamas pagal apdrausto asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, o nuo 2009 m. spalio 1 d. – per 12 kalendorinių mėnesių.

Noriu priminti, kad dabar galioja nuostata, priimta seniau. Nuo sausio 1 d. įsigaliojo 6 mėnesių terminas. Aš sakiau, visiškai pritariu, kad mes turime griežtinti tvarką, kad nebūtų piktnaudžiaujama. Aš manau, kad būtų laimėtas nors vienas teismas, nes nors mes įvesime ir 9 mėnesius, ir 12 mėnesių, žmonių, kurie norės pasinaudoti galimybe paimti pinigus, kurie jiems nepriklauso, vis tiek išliks. Todėl čia turėtų atsirasti teisminė praktika ir stipresnė kontrolė.

Mano įstatymo pataisos esmė, kad tų tėvų, kurių yra laukimo stadija, nepažeistume teisėtų lūkesčių. Dalis sako, kad potencialiai vėl gali būti pažeidėjų. Aš visada noriu, kad matytume visų pirma nekaltumo prezumpciją visiems, aš matau sąžiningus tėvelius ir sąžiningas mamas. Būkime sąžiningi jų atžvilgiu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar motyvai už ir prieš. S. Pečeliūnas dėl šitos pataisos? Prašom.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Dėkui. Aš visų pirma norėčiau posėdžio pirmininkei pasiūlyti. Yra trys pataisos, kurios nesiskiria savo esme, iš principo skiriasi atidėjimo terminais. Pagal Seimo statutą, kai yra tokia pasirinkimo galimybė, Seimas pirmiausia apsisprendžia, ar balsuoti nuo didžiausio, ar nuo mažiausio termino, ir bando suformuluoti alternatyvius balsavimus, nes dabar bus balsuojama tris kartus. Žmonės turi žinoti, ką reiškia kiekvienas jų balsavimas, ar jis griežtina tvarką, ar jis lengvina tvarką. Aš populiariai formuluoju. Ir visada yra apsisprendžiama, ar judame griežtinimo, ar lengvinimo linkme. Tada labai aiškus kiekvienas po to esantis balsavimas, ką jis reiškia. Jeigu bus sugriežtinti, sumažinti, vėl sugriežtinti, mes patys galime susipainioti. Tai yra trys pataisos apie tą patį, prašyčiau jas sudėlioti didėjimo arba mažėjimo tvarka ir taip formuluoti balsavimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Manau, tai turbūt turėjo sudėlioti komitetas. Dabar noriu pasakyti, jeigu mes priimsime A. Syso, kolegos P. Žeimio įeina į tai, ir nereikėtų balsuoti, o V. Bacevičiaus šiek tiek keičiasi. Priėmus A. Syso būtų optimaliausias, nors šiek tiek skiriasi V. Bacevičiaus.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš, iš dalies atsakydamas į S. Pečeliūno repliką, pasakyčiau, kad pagal registravimo tvarką pirmas buvo įregistruotas A. Syso pasiūlymas, antras mano, o trečias – P. Žeimio. Pagal palengvinimą kolegos A. Syso yra pats lengviausias ir palankiausias besilaukiančioms šeimoms, mano yra tarpinis, o P. Žeimio yra ministerijai palankiausias variantas.

PIRMININKĖ. Aš vis dėlto siūlau pradėti nuo A. Syso, nes jo pataisa buvo įregistruota pirma, ir už ją balsuoti. Jeigu už ją nubalsuosime, tai tada nebus kitų. Kas prieš? Prieš kalbės R. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes turime susitarti. Jeigu mes norime išvengti piktnaudžiavimo, yra įvairių būdų. Pirmiausia galima apskųsti motinas, kurios dabar gimdo arba ruošiasi gimdyti, FNTT, STT ir visiems kitiems ir užversti visokiomis komisijomis, sukelti papildomą stresą. Nemanau, kad tai yra būdas, kurį siūlo gerbiamasis A. Sysas.

Yra paprastesnis būdas: ekonominėmis priemonėmis padaryti taip, kad darbdaviui būtų nenaudinga susitarti dėl dirbtinai padidintos algos. Kai buvo trys mėnesiai, tai buvo labai lengvai susitariama, tris mėnesius padidinama alga, paskui galbūt net ir pasidalinama, tokių bylų yra iškelta. Normali tvarka, logiška tvarka, siekiant išvengti piktnaudžiavimo, galbūt reikėtų net iš dvejų metų skaičiuoti, taip specialistai sako, bet nereikia, mano galva, kraštutinumų, todėl mes pasirinkome vienų metų laikotarpį. Tą vienų metų laikotarpį atsižvelgdami į galimus teisėtus lūkesčius irgi padarėme diferencijuotai. Šiaip galėjome ir dabar įvesti, ir nebūtų bėdos. Metai įsigalioja liepos mėnesį, kiekvieną ketvirtį pridedant tris mėnesius.

Tai tokie skaičiavimai, tai yra kompromisinė formulė. Tos motinos, kurios dabar gauna pašalpas, nenukenčia. Aš siūlau to ir laikytis, nes tai yra subalansuotas pasiūlymas.

Kolegos, kurie norite pasirodyti geresni, supraskite: kiekvienas jūsų toks skaičiavimas blogina, bus papildomų problemų. Dabar jeigu (…) kai kurias formules, faktiškai niekas nesikeis, kas nuo sausio mėnesio, vadinasi, mes įteisinsime tą prastesnę padėtį – dabar esamą padėtį ir vėl siųsime į teismus.

Aš siūlau šito nedaryti. Tos motinos, kurios turi draudžiamųjų pajamų, tikrai nuo to nenukentės. Kitoms yra pasiūlytas kitoks mechanizmas, jeigu jos nesugebėjo įgyti draudžiamųjų pajamų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi S. Pečeliūnas nekalbėjo nei už, nei prieš, tai už – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Labai trumpa mūsų politikų atmintis. Matyt, jau nuo rytdienos reikės pradėti žiūrėti praeitų posėdžių stenogramas, nes ypač šitą klausimą svarstėme visai neseniai. Gerbiamieji kolegos, jūs pažiūrėkite stenogramas ir pasiklausykite, ką patys šnekėjote, tiek Liberalų sąjūdis, tiek Konservatoriai-krikščionys demokratai, kai buvo siūloma ilginti ir keisti šią tvarką iki 6 mėnesių. Tai vienas momentas. Įvyko rinkimai – apsivertė plokštelė.

Kitas dalykas. Pagal jūsų logiką, kurią šiandien nuolat girdžiu, atrodo, kad besilaukiančios moterys visos yra vagilės, o darbdaviai – potencialūs nusikaltėliai, dėl to keičiame įstatymus. Tai vienas dalykas. Jeigu vadovautumės jūsų teikiama logika Seime, tai jeigu valstybėje kas nors pavogė vištą, vadinasi, visi valstybės gyventojai ir vogs vištas. Tai tada paremkime tokį įstatymą, kad jie tų vištų nevogtų. Kur mes nueisime vadovaudamiesi tokia logika? Tikrai neseniai buvo pakeistas įstatymas, jo judinti nereikėjo, jeigu atsirado koks vienas kitas atvejis, tai tų atvejų buvo visada, per visus 20 metų. Jeigu atsiranda tokių atvejų, tam yra institucijos, tam yra „Sodros“ kontrolės skyriai, tam yra Valstybinė mokesčių inspekcija, tam yra Specialiųjų tyrimų tarnyba, tam yra FNTT, yra begalė struktūrų, kurios turi dirbti tiesioginį darbą, o ne dėl kiekvieno atvejo mes turime keisti įstatymą. Tą įstatymą, kuris buvo priimtas Seime, reikėjo palikti, nes čia lėšų tikrai nesutaupysite.

PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai išsakyti. Galime balsuoti. Ar pritariame A. Syso 3 straipsnio 1 dalies pataisai, prašom balsuoti.

Balsavo 92: už – 33, prieš – 35, susilaikė 24. A. Syso pataisai nepritarta.

Toliau svarstome V. Bacevičiaus pataisą dėl to paties straipsnio ir tos pačios dalies. Prašome pristatyti savo pataisą.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Norėčiau sutikti su ministro pozicija, kad reikia griežtinti ir užkirsti kelią piktnaudžiauti, bet mano pasiūlymo esmė bus tokia, kad jeigu mes pratęsiame ketvirčių skaičių ir laikotarpį, nuo kurio mes skaičiuojame, tai šiandien yra nuo trijų mėnesių skaičiuojama, o aš manau, kad galima pereiti prie trijų etapų. Kiekvieną ketvirtį didinti po tris mėnesius, dabar skaičiuoti nuo Naujųjų Metų – šeši mėnesiai, po to – devyni ir nuo liepos 1 d. dvylika – mėnesių. Tačiau, išklausęs ministro argumentus, aš pritarčiau jo pozicijai, kad mano pasiūlymas gal šiek tiek yra ne visai tinkamas, per daug geras ir per daug palankus, ir nepanaikina tų visų galimybių. Todėl neteikiu savo pasiūlymo balsuoti, bet palaikau P. Žeimio pasiūlymą.

PIRMININKĖ. Kiek supratau, atsiimate savo pasiūlymą. Toliau svarstome P. Žeimio pasiūlymą. Prašome pristatyti. Minutę! Tuoj įjungs. Prašom.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, eidamas į Seimo rinkimus nežinojau, kad valstybė gyvena tokį duobėtą gyvenimą, kad teks dirbant pirmąją kadenciją čia, Seime, imtis duobių užkasimo ar duobių tvarkymo darbų. Daug įstatymų paskutiniu laiku mes pateikiam svarstyti ir dėl visų jų yra ginčų ir įvairiausių abejonių. Bet, svarstant būtent šį konkretų įstatymo projektą, manau, mano pasiūlymas, įvertinant tą situaciją, kurioje mes šiandien gyvename, yra naudingas, būtų naudingas tiek pačiai valstybei, tiek ir toms jaunoms šeimoms, kurios laukia šeimų pagausėjimo, ir panašiai. Todėl ir drįsau siūlyti Seimui tokį savo pasiūlymą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Kaip pasiūlėte? Atsiimate ar balsuojate?

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Pasiūliau balsuoti.

PIRMININKĖ. Balsuoti, kad nuo liepos 1 d. – per dvylika kalendorinių mėnesių. Motyvai už – J. Olekas. Dėl šio ar dėl viso įstatymo?

J. OLEKAS (LSDPF). Dėl šito. Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, kolegos A. Syso pasiūlymas buvo kur kas logiškesnis ir galėjo suteikti daugiau naudos, nes ta politika, kurią vykdė ankstesnė Vyriausybė socialinės apsaugos srityje, ypač remdama jaunas šeimas, davė savo rezultatų. Mes matome, kad šiais metais yra kur kas daugiau gimusiųjų, beveik dviem tūkstančiais daugiau, nei buvo prieš tai, kai buvo gimstamumo sumažėjimas. Būtent tokia politika, orientuota į jaunas šeimas, į paramą besirengiančioms gimdyti ir pagimdžiusioms mamoms, davė rezultatų.

Dabar pasiūlyta pono R. Dagio jaunų šeimų skriaudimo politika visiškai nesiderina su mūsų Lietuvos galimybėmis ir siekiais turėti jauną, darbščią Lietuvos žmonių kartą, kuri paaugusi galėtų ginti Lietuvą ir, kaip ponas Liudvikas sako, garbingai tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Deja, ponai konservatoriai, dabar besivadinantys krikščionimis, mano, kad Lietuvai reikia vykdyti priešingą poziciją. Kadangi mes jau nebeturime kito pasirinkimo, tai nors mažas žingsnelis, pateiktas kolegos, dar bandyti nors šiek tiek apsaugoti jaunas mamas ir suteikti joms galimybę auginti savo jaunus vaikus, verčia mus pasisakyti už šią pataisą. Todėl kviečiu kolegas pritarti pateiktam pasiūlymui, nes tai bus, nors per nago juodymą, bet vis tiek paliktas žingsnelis į priekį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš pasisako M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia tai aš norėčiau atsakyti gerbiamajam S. Pečeliūnui. Visais atvejais vaikas gimsta po devynių mėnesių. Aš pasisakau už tą dvylikos mėnesių laikotarpį, pagal kurį skaičiuojamos išmokos. Tačiau manau, kad nekorektiška pranešti mamoms, kad pakeitimas įvyks ne po devynių mėnesių, o po šešių. Todėl aš pasisakau prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Išklausėme motyvus už, prieš. Dabar siūlome pereiti prie balsavimo dėl P. Žeimio pataisos.

Balsavo 97: už – 61, prieš – 22, susilaikė 14. Pritarta P. Žeimio pataisai. Ačiū.

Repliką po balsavimo – S. Pečeliūnas.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu jūsų paprašyti ponui M. Zasčiurinskui asmeniškai įteikti dar vieną Seimo statuto egzempliorių, kad jis žinotų, ką aš sakiau, ir bent jau suprastų, ir, atsiprašau už žodį, neišsidirbinėtų. Jaunuoliams negražu šitaip elgtis Seime. Pasimokykite Statutą ir supraskite, ką reiškia prašymas balsuoti vienokia ar kitokia tvarka. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Manau, galime eiti toliau, o santykius išsiaiškinsime.

A. Syso pasiūlymai dėl 3 straipsnio 2 dalies. Gal atsiimate, nes, kaip suprantu?.. Ar tenkina komiteto sprendimas?

A. SYSAS (LSDPF). Kadangi šiai pataisai pritarta, o jos analogiškos komiteto pirmininko, tai aš sutinku.

PIRMININKĖ. Sutinkate, atsiimate, taip? Visoms trims, tos kurios yra, keturioms?..

A. SYSAS (LSDPF). Taip.

PIRMININKĖ. 18 straipsnio, 18 straipsnio 3 dalies ir… Ačiū.

Dabar turime apsispręsti dėl viso įstatymo projekto po svarstymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų? Už – V. Bacevičius. Prašom.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi yra bent iš dalies pritarta pasiūlymams, kuriais šiek tiek atsižvelgiama į naujų šeimų interesus, tai aš siūlau balsuoti už šį įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – Z. Balčytis. Nematau. Toliau V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nors šiek tiek ir pageriname situaciją, balsuodami už kolegos P. Žeimio pataisą, tačiau ji neišsprendžia reikalo iš esmės. Nebent būtų kitaip ir lengviau balsuoti, jeigu būtume pritarę A. Syso pateiktai pataisai, kuri yra visais požiūriais teisingesnė ir labiau priimtina jaunoms šeimoms ir mamoms, labiau atitinka net ir fiziologinę logiką. Dabar, esant tokiai situacijai, tikrai negaliu pritarti, tai iš tikrųjų yra jaunų šeimų situacijos bloginimas.

Aš noriu dar kartą pasakyti tiems, kurie kalba apie duobes, duobeles, užlyginimus ir t. t. Jeigu jie nori lyginti, pirmiausia turi išmokti labai paprastą taisyklę, kad norint ką nors lyginti, reikia išmokti dirbti su kastuvu. Šiuo atveju kalbant apie duobes, reikia galvoti, kaip nekasti naujų duobių, į kurias įkris visiškai niekuo dėti žmonės. Aš manau, kad šis įstatymas iš esmės labai prieštaringas, iš tikrųjų negali būti priimtas toks, koks pateiktas dabar.

PIRMININKĖ. Ačiū. Galime balsuoti, ar pritariame po svarstymo klausimui 2-1c – projektui Nr. XIP-195. Prašom pasiruošti balsuoti.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 12, susilaikė 18. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui. Dėl vedimo tvarkos J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kadangi man buvo išaiškinta, jog kiekvienu atveju turiu prašyti, kai šiandien tikimės priėmimo, tai šiuo atveju labai prašau, nes čia ir pataisa lyg buvo priimta ta kryptim, kaip ir opozicija pageidavo. Aš tikiuosi, kad galime priimti šiandien visą įstatymą.

PIRMININKĖ. Tada turime pradėti priėmimą pastraipsniui. Pradedame nuo 4 straipsnio. Atsiprašau, pradedame nuo 1 straipsnio. Ar yra pataisų? Pasiūlymų ir pastabų nėra. Kalbos už ir prieš. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Siūlote balsuoti. Atsirado už ir prieš. Už nėra. Prieš – L. Graužinienė. Dėl 1 straipsnio.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš užsirašiau dėl viso.

PIRMININKĖ. Gerai. Dėl 1 straipsnio už ir prieš nėra. Gal galime pereiti prie balsavimo? Prašom pasiruošti. Kas už tai, kad priimtume… Yra norinčių balsuoti, negaliu. Prašom.

Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 74, prieš – 1, susilaikė 24. 1 straipsniui pritarta.

Dėl 2 straipsnio. Yra norinčių kalbėti už ir prieš? Nėra. Galime pereiti prie balsavimo. Prašom pasiruošti ir balsuoti. Atsiprašau, jūs dėl įstatymo ar dėl straipsnio? Dabar nesirašykite. Dėl straipsnio nėra. Balsuojame dėl 2 straipsnio.

Užsiregistravo 92 Seimo nariai. Už – 73, prieš nėra, susilaikė 19. 2 straipsniui pritarta.

Dėl 3 straipsnio. Gal galime bendru sutarimu? Galime. Dėl 4 straipsnio su P. Žeimio pataisa, kuriai pritarėme. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 5 straipsnio. J. Veselka dėl 5 straipsnio? Dėl viso. Galime bendru sutarimu priimti 5 straipsnį? Galime. 6 straipsnis. Nėra už ir prieš. Galime bendru sutarimu? Galime. 7 straipsnis. Nėra. Galime bendru sutarimu? Taip. 8 straipsnis. Nėra norinčių kalbėti už ir prieš. Galime priimti bendru sutarimu. 9 straipsnis. Galime. 10 straipsnis. Galime. Ir 11 straipsnis. Dėl įsigaliojimo datos. Galime.

Dabar dėl viso įstatymo prašom 4 – už, 4 – prieš. Už – V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaip jau minėjau, šiame įstatyme, bent iš dalies priėmus P. Žeimio pasiūlymą, yra subalansuoti tiek valstybės interesai, tiek įvertinti ir interesai tų jaunų šeimų, kurios laukiasi vaikų. Aišku, labai didelis skirtumas yra tarp tų, kurios išeis į dekretines atostogas gruodžio 31 d. ir sausio 2 d., nes vienoms bus skaičiuojama nuo 3 mėnesių, o kitoms bus skaičiuojama nuo 9 mėnesių. Bet nepaisant to, tikrai reikia užskirsti kelią galimam piktnaudžiavimui ir tikrai reikia apsaugoti „Sodros“ biudžetą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ir diskusijose išsakiau savo nuostatas, ir dabar manau, jog rengiantis padėti Lietuvos visuomenei atremti tuos socialinius ir kitus ekonominius iššūkius, kurie gali ateiti su finansinės ir ekonominės pasaulinės krizės gilėjimu, iš tikrųjų reikėtų susitarti, kad mes apibrėžiame tas socialines grupes, kurių atžvilgiu socialinės garantijos nemažinamos. Aš manau, kad šeimų politika, jaunos šeimos, jaunos mamos – tai yra tos socialinės grupės, kur garantijų, jau suteiktų, jau pažadėtų, bloginti nevalia. Tai nėra dideli pinigai, kurių nebūtų galima rasti šituo metu. Aš net diskusijose vienu atveju sakiau, padidinkime akcizo mokestį sidrui ir kitiems alkoholiniams gėrimams tuo tikslu, kad įplaukos į biudžetą ir parama įgyvendinant šį įstatymą būtų. Tai galima daryti, dėl to galėtume susitarti. Kadangi nesitariama, einama štai tokiu keliu, manau, kad šis įstatymas tikrai blogins jaunų šeimų padėtį, todėl negaliu jo paremti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už – J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, būtų labai gerai, kad pagimdžiusios moterys galėtų gauti po daug pinigų. Bet aš matau vieną įstatymą, kur pozicija suprato ir ieškojo bendro sprendimo. Mes, priimdami šitą įstatymą, tiems, kas sąžiningai mokėjo „Sodrai“, visiškai nieko nepabloginame. Net šiek tiek pratęsiam 3 mėnesiams tiems, kurie bandė ir bandys dirbtinai pasigerinti. Todėl manau, kad šiuo atveju iš tikrųjų surastas bendras pritarimas, niekam nieko nepablogina, kas sąžiningai mokėjo „Sodrai“, ir šiek tiek leidžiame 3 mėnesius pagerinti savo sąlygas dirbantiems. Todėl manau, kad mes galėtume pritarti šitam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Tikrai gerbiu J. Veselką, dažnai sutinku, bet šioje vietoje nesutinku. Jeigu sąžiningai žmogus mokėjo… Kuo čia dėta sąžiningai? Juk per šį laikotarpį kito darbo užmokestis, ganėtinai stipriai kito. Ir jeigu žmogus užsidirbo tuos pinigus dėl to, kad keitėsi ir kilo jam darbo užmokestis, o mes motyvuojame, kad jis sąžiningai tą užmokestį gavo, čia yra ne argumentai.

Aš norėjau kalbėti prieš dar kartą, nes kolegos Seimo nariai negirdi. Kreipiuosi į naujai išrinktus Seimo narius, kreipiuosi į Centro sąjungą, jie dar sveikos logikos šiek tiek turi. Argi gali būti motyvas Seime pasakytas, kad nesąžiningos yra nėščios motinos, jos yra vagys ir mes dėl visų… Vienas atvejis gal ir bus išaiškintas, o dėl visų keičiame įstatymus. Atsikvošėkite, Seimo nariai, vieną kartą! Ką jūs čia darote naktimis susirinkę? Tikrai nebalsuosiu, ar geresnis šiek tiek variantas, ar blogesnis. Pagalvokite, ką darote! Dėl to „Sodros“ biudžete tikrai neatsiras daugiau pinigų, bet vaikų Lietuvoje tikrai sumažės.

PIRMININKĖ. Ačiū. R. J. Dagys – už.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai nesikreipiu į socialdemokratus, nes kai mes priiminėjome motinystės atostogas čia, Seime, atsirado tie dveji metai, jie taip aršiai kovėsi, kad tai nebūtų padaryta, ir iki šiol visą laiką išmetinėjo opozicijai, kad mes tokiu būdu padidinome „Sodros“ deficitą. Bet, gerbiamieji Darbo partijos ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai, dabartinė susiklosčiusi situacija, kai mes padarėme tik trijų mėnesių skaičiuojamas pajamas, iš tikrųjų sudarė sąlygas piktnaudžiauti, ir tokių atvejų yra daug. Remiantis tais piktnaudžiavimais yra daromas didžiulis spaudimas, kaip iš viso sutrumpinti motinystės atostogas iki metų laiko. Mes stenkimės nediskredituoti tos sistemos, kad ji veiktų ilgai, visą laiką, kad nekiltų pagundų blogais pavyzdžiais pateisinti savo norą sutrukdyti ją toliau įgyvendinti. Ir socialdemokratai pirmai progai pasitaikius tai padarys, aš garantuoju, nepaisydami nieko.

Principas, kad mes turėtume dėl kokių nors neaiškių skaičiavimų siundyti motinas FNTT, STT ir kt., – tikrai ne tas principas, kuriuo mes turėtume vadovauti. Mes galime ekonomine logika pagrįstais skaičiavimais sumažinti tokių galimų piktnaudžiavimų, nekelti pagundos. Nes tas, kas iš tikrųjų normaliai skaičiavo savo pajamas… Buvo draudžiamosios pajamos, pakilo darbo užmokestis per pastaruosius penkis ar šešis mėnesius tikrai nedaug, darbo užmokesčio augimas buvo 2 ar 3 %, jeigu nebuvo dirbtinai pakeltas. Didelių nuostolių mes neturėsime, bet turėsime ramesnę sistemą ir nereikės nervinti tų motinų, dėl kurių gali kilti kokių nors įtarimų. Taigi siūlau palaikyti šį įstatymą ir nekreipti dėmesio, ką čia kalba socialdemokratai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų juokingai skamba ministro pasakymai, kad trys, keturios ar penkios moterys, kurios rengiasi gimdyti, galbūt sukčiavo ir pasistengė gauti didesnę motinystės išmoką dėl savo vaiko. Man pasakykite, gerbiamasis ministre, kiek pas jus „Sodroje“ yra inspektorių, kurie tikrina tuos dalykus? Ir kokį velnią jie veikia, jeigu mes Seime dabar turime valandą laiko sėdėti ir aiškintis dėl dviejų ar trijų atvejų, įstatymus keisti? Atleiskite, tada mes neturėsime iš viso ką veikti. Kam pas mus visa „Sodros“ struktūra, kam visi tie inspektoriai, kam visos tos naujos pastatytos trobos kiekviename rajone, užpildytos nežinau kiek žmonių? Kad mes dėl trijų ar keturių moterų, kurios susiruošė gimdyti vaikus, dabar įstatymą pakeistume? Aš šito nesuprantu. Ir ta valanda, kurią mes dabar dirbame, nuėjo visai šuniui ant uodegos. Pasiūlymus teikiame, kažkokius pakeitimus, atseit pageriname, atsižvelgiame į jaunas šeimas. Nė velnio jūs čia nepadarėte! Viskas tik dėl to, kad pati sistema nepadaro to, kas jai priklauso padaryti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, kad galiojęs iki šiol įstatymas buvo geresnis ir jis labiau atspindėjo margo gyvenimo realijas. Taip, gali būti, kad buvo vienas kitas, bandantis tą įstatymą apeiti arba juo pasinaudoti. Posėdžio pirmininke, gal galėtumėte paprašyti dėmesio, kad galėčiau kalbėti? Ar dabar R. Dagiui žodis suteiktas, nesupratau? Galiu kalbėti, pone ministre?

PIRMININKĖ. Manau, ministras suprato.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Daugelis jaunų mamų turėjo geresnes sąlygas auginti savo jaunąsias atžalas. Bet tas, kas buvo ministro pasiūlyta ir teikta, būtų dar žiauriau atsiliepę mūsų galimybei užauginti sėkmingą jaunąją kartą, nes kiekviena mama ir tėtis, kurie ryžtasi gimdyti, susiduria su tam tikrais sunkumais, dėl kurių valstybė turėtų prisiimti tam tikrą atsakomybę ir jiems padėti. Tas buvo padaryta. Tie, kurie neturėjo darbo stažo, tie, kurie pradėjo dirbti vėliau, negalėjo sukaupti devynių mėnesių, pusės metų ar metų, jiems buvo skaičiuojama nuo trijų mėnesių. Ir manau, kad tai teisingas kelias. Bet aš šiandien turiu pasirinkti tarp to, kas buvo ministro pasiūlyta ir dabar visuotinai yra atmesta, ir sudaryti nors realesnę galimybę jaunoms šeimoms gauti pagalbą. Todėl manau, kad mes galėtume paremti tokią poziciją žinodami, kad dalis šeimų dabartiniu pereinamuoju laikotarpiu bus nuskriausta, palyginti su tuo, kas buvo. Bet dėl adventinės ramybės ir mūsų dabartinio bendravimo ir gražiai degančios tos skautų atneštos žvakutės tikrai kviečiu palaikyti šį teikiamą įstatymą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir dar vienas prieš – M. Zasčiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, nekartodamas tų minčių, kurias išsakė kolegos, kodėl jiems nepriimtinas šis įstatymas, aš tik noriu atkreipti dėmesį į du momentus. Pirmas dėl darbo užmokesčio. Pagal statistikos duomenis darbo užmokestis vidutiniškai augo po 10–12 %. Vadinasi, pailgindami skaičiavimo laikotarpį mes toms būsimoms mamytėms sumažiname išmokas ir jos realiai gaus mažesnes išmokas. Tai vienas motyvas. Ir antras motyvas, kurį minėjau svarstant atskirą straipsnį, jeigu jau priimamos sąlygos, kurios keičia išmokas, tai jos turi būti paskelbtos ne anksčiau kaip per 9 mėn. Todėl aš agituoju jus visus nepalaikyti šio įstatymo. Ačiū.

PIRMININKĖ. Visi motyvai už, prieš išklausyti. Dabar balsuosime dėl viso įstatymo Nr. XIP-195 priėmimo. Prašom pasiruošti balsuoti. Kas už tai, kad jį priimtume?

Užsiregistravo 95, balsavo 93. Už – 72, prieš – 3, susilaikė 18. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 16, 18, 18¹, 18³, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas priimtas.

Replika po balsavimo – R. J. Dagys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai dėkoju, kad kai kurie opozicijos atstovai palaikė šį įstatymą. Tikrai suprato, apie ką mes šiuo metu kalbame, norėdami išsaugoti tikrai labai svarbų dalyką – motinystės pašalpą nuo galimo jos diskreditavimo. Galiu pasakyti, nes niekas neminėjo skaičių ir turbūt neskaitė aiškinamojo rašto. Pagal „Sodros“ skaičiavimą tokios formulės taikymas sutaupo „Sodrai“ apie 30 mln. Lt pagal dabartines tendencijas. Jūs dabar kalbėjote apie pono P. Žeimio pataisą, kuri yra šiuo metu priimta… didelės įtakos skaičiavimui neturės, gal kokį milijoną ir būtų galima sutaupyti. Čia mes išeiname į tokią tiesiąją. Ar 9, ar 12 mėnesių – nėra labai didelis skirtumas, todėl tai nėra esminis dalykas. Jeigu mes remsimės vakar išplatinta prokurorų informacija, kiek iškelta bylų, tai jų piktnaudžiavimo mastas yra kur kas didesnis – siekia iki 100 mln. Bet tai prokurorų duomenys, ne „Sodros“ skaičiavimo duomenys. „Sodra“ mano, kad tokiu būdu bus sutaupoma 30 mln. Dar kartą visiems ačiū už supratimą.

PIRMININKĖ. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Realiai ministras pasakė, jeigu klauso ir žiūri televiziją mylimos ir gerbiamos mūsų mamos, kiek iš jų bus atimta pinigų. Tai vienas dalykas. Kitas dalykas. Taigi tai, ką sako prokurorai, dar nereiškia, kad teismas įrodys, kad taip yra. Mūsų šalyje galioja nekaltumo prezumpcija ir tik teismai duoda verdiktą, ir tik jų skaičiais galėtume čia, Seime, operuoti.

Gerbiamieji politikai, noriu pasakyti: kai mamos su mažamečiais vaikais atvažiuoja prie Seimo ir su vežimėliais, su vaikais ant rankų apsupa Seimą, jūs tik tada balsuojate taip, kaip reikalauja sveikas protas. Kol aplink Seimą nėra nėščių moterų ir vaikų vežimėliuose, jūs darote tvarką, kaip jūs norite, dar pasirenkate naktį, kad jos negalėtų to padaryti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Manau, kad baigėme kalbas. (Balsai salėje) Dabar kaip tik baigėsi pusvalandžio pertrauka dėl vieno įstatymo, bet taip pat turėtų būti posėdžio pertrauka. Aš kviečiu komiteto pirmininką, man atrodo, jūs išsiaiškinote. Užbaigtume 2-1f klausimą ir tada galėtų būti posėdžio pertrauka. Prašom, komiteto pirmininke.

Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-198(3) (prie Nr. XIP-193(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, noriu informuoti, kad su kolega A. Sysu išsiaiškinome. Dėl pirmojo jo pasiūlymo Posėdžių sekretoriatas išdalijo teisingą medžiagą, tiesiog tarpiniuose dokumentuose, kurie buvo rengiami komitete, gal ne taip užfiksuotas balsavimas komitete. Pirmas jo pasiūlymas buvo išbraukti 1 straipsnį, antras pasiūlymas – 2 straipsnį laikyti 1 straipsniu. Natūralu, kad ir pirmajam pasiūlymui išbraukti 1 straipsnį pritariame.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Už – P. Auštrevičius. Nėra. D. Jankauskas nieko nepasakys?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Iš tiesų sudėtingai vyksta mūsų svarstymai. Matyt, natūralu – tai yra socialiai labai jautrios sritys. Jeigu kas nors prieš keletą mėnesių būtų pasakę, kad man teks ginti poziciją ir kaip komiteto pirmininkui pasakyti, kad privačių pensijų fondų procentai keičiami dvejiems metams, būčiau nepatikėjęs. Lygiai taip pat dauguma iš mūsų būtų nepatikėję, kad situacija taip greitai keisis į gana sudėtingą padėtį. Metų pradžią pasitikome su milijardu ir 300 mln. „Sodros“ biudžeto rezervu, šiandien, deja, to rezervo jau nėra, kaip ir kitose srityse. Visiškai nekalbėsiu, kodėl, kokios priežastys lėmė tą situaciją tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų.

Aš vis dėlto šiandien per mūsų diskusijas ne kartą nusistebėjau, ko reikia – ar praleisti kelias kadencijas Seime, ar kokių nors kitų žmogiškųjų savybių, kad… Atsiprašau, kolegos, bet kai kurie iš jūsų netgi pasimėgaudami lenktyniavote savo gražbyliavimu ir kalbėjote daugiau televizijai, o ne apie reikalo esmę. Neišnaudodamas viso laiko, kuris skirtas man kalbėti, raginu nors vieną sprendimą priimti bendru sutarimu arba balsuojant labai aiškiai išreikšti savo nuomonę. Raginu balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš buvo užsirašęs Z. Balčytis, tačiau jo nėra. Norinčių kalbėti prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Galima? Yra norinčių balsuoti. Prašom balsuoti. Kas už įstatymą Nr. XIP-198?

Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 79, prieš – 3, susilaikė 11. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Žodį suteikiu J. Razmai.

J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, mes esame arti bendro supratimo, kad šis žingsnis yra neišvengiamas. Aš kviečiu šiandien padaryti ir projekto priėmimą.

PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Turiu pasiūlymą J. Razmai. Gal jis galėtų pasiūlyti, kad tie fondai investuotų Lietuvoje, o ne užsienyje, tada būtų apskritai gerai. Būkite geras, gal parenkite tokį įstatymo projektą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pereiname prie priėmimo pastraipsniui.

Dėl 1 straipsnio. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis dėl įsigaliojimo. Galime pritarti?

Dabar dėl viso įstatymo kalbos už ir prieš. Dėl motyvų užsirašiusių kalbėti nėra. Galime balsuoti dėl įstatymo priėmimo. Prašom pasiruošti.

Balsavo 93 Seimo nariai. Už – 80, prieš – 3, susilaikė 10. Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XIP-198(3) priimtas.

Dabar kad ir pavėluotai, bet numatyta posėdžio pertrauka. Turbūt 10 minučių, taip? 15? Tada 19 val.10 min. visi susirenkame.

Pertrauka

Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir IX¹ skyriumi įstatymo projektas Nr. XP-3424(3) (prie Nr. XIP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Pertraukos laikas baigėsi. Svarstome tolesnį darbotvarkės 2-2a klausimą – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XP-3424(3). Kviečiu pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K. Glavecką. Gerbiamasis Kęstuti, kviečiame jus.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, prieš pradedant konkretaus įstatymo konkretų svarstymą, leiskite pasakyti keletą žodžių apie aplinkybes, kurios mus vertė padaryti vieno iš mokesčių įstatymų, tai yra Pelno mokesčių įstatymo, korektyvas.

Jūs turbūt žinote ir girdėjote, kad ekonominė situacija yra gana sudėtinga. Galiu pasakyti keletą skaičių. Nesurinktos valstybės biudžeto pajamos šiuo metu – 780 mln. nuo plano, savivaldybių – milijardas 280 mln., PVM grąžinimo skola – milijardas 200 mln. Lt. Mokesčių surinkimo tendencija per pastaruosius du mėnesius nepaprastai pablogėjo. Tai buvo viena iš priežasčių, kuri vertė koreguoti makroekonominį parametrą, t. y. bendrojo vidaus produkto augimą, kuris buvo sumažintas, kaip žinote, iki 4,8 %.

Antikrizinių priemonių pakete mokesčių paketas iš tikro yra vienas svarbiausių. Svarbiausias bent jau tuo, kad 85 % visų valstybės biudžeto pajamų kaip tik yra susijusios su šiuo mokesčiu. Antikrizinę programą ir priemones jūs visi atsimenat. Aš tik pasakysiu, kad pagal šį paketą vieni mokesčiai didėjo, kiti mokesčiai mažėjo. Mažėjo, kaip jūs puikiai žinote, gyventojų pajamų mokestis. Pagrindiniai motyvai ir argumentas, kuris buvo apsvarstytas tiek ekspertų, tiek ir tarptautinėse institucijose, tai buvo eksporto produkcijos skatinimas. Didėja vienu procentiniu punktu pridėtinės vertės mokestis. Taip pat Pelno mokesčio įstatymas, nuo kurio svarstymas ir pradedamas…

Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 49, 41, 58 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Projekto esmė, priminsiu, kad sudaro pelno mokesčio padidinimą nuo 15 iki 20 %, taip pat nustatyta pelno lengvata, leidžianti iki 50 % sumažinti apmokestinamąjį pelną įmonėms, investuojančioms į esminį technologijos atsinaujinimą. Taip pat šiuo įstatymu yra naikinamos atskirų sektorių lengvatos, pavyzdžiui, kredito unijos, žemės ūkio veiklą vykdančios įmonės ir t. t. Be kitų naujovių, įvesta nauja nuostata, pagal kurią įmonė, išmokėdama dividendus gyventojams iš neapmokestinto pelno, papildomai sumoka 20 % nuo išmokamos sumos. Apie pelno mokesčio korekcijas mes kalbėjom daug. Noriu tik pasakyti, kad bendrame Europos Sąjungos kontekste pelno mokesčio tarifai Lietuvoje yra apačioje, t. y. vienoje iš žemesnių pozicijų. Mes esame…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, ar būtų galima sužinoti komiteto išvadą?

K. GLAVECKAS (LSF). Gerai. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą, ir dabar aš skaitau: alternatyvių įstatymų projektų Teisės departamente negauta, komitetas pritarė įstatymo projektui Nr. XP-3424. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 5 – prieš, susilaikiusių nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką E.Pupinį pateikti komiteto išvadą.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas taip pat svarstė įstatymo projektą. Savaime suprantama, diskusijos buvo gana sudėtingos, tačiau už projektą balsavo 5, 2 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Sprendimo projektui pritarta.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusijoms užsirašė pirmasis – Seimo narys J.Olekas. Nėra. Kitas – K.Daukšys. Nėra. M.Bastys. Prašau.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų mokesčių politika yra labai jautrus klausimas. Suprantama, kad Vyriausybė, spręsdama biudžeto subalansavimo klausimą, ieško būdų, kaip papildyti biudžetą. Bet kalbant apie šios problemos sprendimą, vis dėlto reikia, kad ši problema būtų sprendžiama suderinus kartu ir su socialiniais partneriais, su verslo atstovais, su žemės ūkio atstovais. Akivaizdu, kad su jais nebuvo tartasi, nebuvo kalbėta. Šiandien klausydami radijo žinių laidos, girdėjom vieną iš pasiteisinimų Ministro Pirmininko, kad ta mokesčių politikos programa jau buvo įrašyta Tėvynės sąjungos-krikščionių demokratų rinkimų programoje. Nors kai žiūri rinkimų programą, pavyzdžiui, Liberalų sąjūdžio, Liberalų centro sąjungos, tuo labiau, Prisikėlimo partijos, tai šių programinių nuostatų tikrai nėra įrašyta. Ir man iš tiesų šiandien yra keista, kaip be didelių diskusijų yra pritariama tokioms jautrioms įstatymo pataisoms. Aš noriu tiktai vieną pavyzdį paminėti ar tiesiog kreipimąsi, tai Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, kuri kreipėsi ir į Ministrą Pirmininką, ir į žemės ūkio ministrą, finansų ministrą, Seimo Biudžeto komiteto pirmininką bei Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką. Ten yra akcentuojama, kad jeigu bus panaikinta žemės ūkio subjektams pelno mokesčio lengvata arba bus įvesti nauji pelno mokesčiai, aišku, tam Bendrovių asociacija nepritaria, nes tam, motyvuojama, nėra pasiruošta, nesutvarkyta teisinė bazė, dauguma ūkių neveda reikiamos buhalterinės apskaitos. Ir, be abejo, akivaizdu, kad tai sukels didelę sumaištį žemės ūkio sektoriuje. Suprasdama problemas dėl biudžeto surinkimo, Žemės ūkio bendrovių asociacija siūlo pažvelgti į kitas galimybes, kaip būtų galima surinkti ar sumažinti biudžeto nepriteklių. Tiesiog yra siūlomas visiems aiškus, suprantamas mokestis – tai žemės mokestis. Tokiam siūlymui šiandien Žemės ūkio bendrovių asociacija pritaria. Taip būtų kur kas lengviau, kur kas paprasčiau administruojant surinkti tą biudžetui reikiamą sumą. O jeigu bus nueita pelno mokesčio įvedimo keliu, tai iš tiesų greičiausiai išvis nieko nebus surinkta, o, kaip aš jau minėjau, ir krašte bus sukelta daug sumaišties. Taigi tokioms Vyriausybės siūlomoms įstatymo pataisoms tikrai negalima pritarti. Aš kviesčiau kolegas iš valdančiosios daugumos taip pat pagalvoti apie tai, ar tikrai einama teisingu keliu. Ačiū jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiems. Z. Balčytis. Nėra. A. Butkevičius. Taip pat nėra. Kviečiu J. Jagminą.

J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nereikia turbūt būti dideliam ekonomistui, kad matytum, kad didintume pajamas, reikia pirmiausia, ko gero, mažinti išlaidas. Šiandien valdančioji dauguma eina kitu keliu: negalvoja, kaip mažinti išlaidas, tačiau galvoja, kaip padidinti mokesčius. Ir štai šis mokesčių fejerverkas, apie kurį jau šiandien rašo ir spauda, iš tikrųjų sukelia visiems daug baimės. Daug baimės verslininkams, visai verslo bendruomenei, visiems mūsų krašto gyventojams ir ypač mūsų kaimo žmonėms. Man tenka dažnai bendrauti su kaimo žmonėmis.

Neseniai man teko lankytis Kelmėje, Kelmės rajone, susitikti su žemės ūkio skyriaus darbuotojais, su rajono meru, su vicemeru, žemdirbiais. Iš tikrųjų jie labai susijaudinę. Jie labai susijaudinę. Vakar buvo svarstomas šis įstatymo pakeitimo projektas Kaimo reikalų komitete. Atvirai pasakius, svarstymui buvo visiškai nepasirengta. Visiškai nepasirengta. Iš ryto buvo tiesiog išdalyta medžiaga, su kuria niekas negalėjo susipažinti, nebuvo į klausimo svarstymą pakviestas Ūkininkų sąjungos pirmininkas, kiti žemės ūkio visuomeninių organizacijų atstovai. Taigi 5 iš pozicijos balsavo labai rimtai ir net nesiaiškinę, apie ką iš principo kalbama. Kalbama labai rimtai, gerbiamieji.

Dargi šių metų liepos mėn. buvo priimtas Kaimo plėtros įstatymo pakeitimas, kuriame dar kartą buvo aiškiai akcentuojama, kad subjektai, žemės ūkio subjektai, kurių veikla sudaro daugiau kaip 50 % jų veiklos, neapmokestinami pelno mokesčiu, ir tai jau yra daugelį metų. Dabar mes lengva ranka iš karto nubraukiame šį skirsnį ir mėginame žemdirbiams, kurie šiandien labai sunkiai gyvena, tikrai labai sunkiai, gal čia kas nelabai žino, užkrauti didelę mokesčių naštą. Suprantu, ten yra išdėliota, lyg ir yra pereinamasis laikotarpis, po truputėlį, bet faktiškai žemdirbiams sudaromi didžiuliai sunkumai.

Aš norėčiau akcentuoti, gerbiamieji. Prieš priimdami tokį sprendimą, prieš balsuodami labai gerai pagalvokite, kaip Lietuvos žemdirbiai, duonos augintojai, o duoną, be kita ko, mes visi valgome, tik reikia išmanyti, kaip ji atsiranda ant mūsų stalo, kaip mes tokį sprendimą priimdami, didindami mokesčius… Be kita ko, nelabai daug jų bus surenkama iš žemės ūkio įmonių, o bankrotų pasipils, aš, kaip specialistas, visą gyvenimą dirbęs žemės ūkyje, tikrai žinau, labai daug. Jau ir dabar yra bankrotų, žmonės sunkiai verčiasi kaime, o įvedus naujus mokesčius, padidinus akcizą dujoms, padidinus akcizus benzinui, dyzeliniam kurui, žibalui, žmonėms kaime bus labai sunku gyventi, tiesiog neįmanoma.

Todėl aš pasisakau prieš šio įstatymo pakeitimą, prieš naujų mokesčių įvedimą apskritai, ypač žemės ūkyje. Aš visų prašau susivokti ir labai rimtai pagalvoti, ką mes darome. Negalima žemdirbiams įvesti naujų mokesčių. Apskritai nepritariu pelno mokesčio didinimui nuo 15 % iki 19 %. Manau, mes turime skatinti gamybą, mes turime skatinti savo ūkį – Lietuvos ūkį, tada mes surinksime daugiau mokesčių iš mūsų verslo bendruomenės, iš verslininkų, iš visų. Mes galėsime vykdyti įvairias programas kur kas paprasčiau, kur kas ūkiškiau negu apkrovę mokesčiais ir daugelį įmonių, daugelį firmų, ypač žemdirbių, privertę bankrutuoti.

Aš už šį įstatymą balsuosiu prieš.

PIRMININKAS. Kitas užsirašė kalbėti V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pradedame nagrinėti mokesčių įstatymų pataisas, jas svarstyti po pateikimo. Aišku, visų pirma reikėtų pasakyti, kad svarstyti vieną įstatymą – Pelno mokesčio ar Pridėtinės vertės, ar Akcizų, jų padidinimo, – atskirai, deja, neišeina, reikia matyti, kokia gi bus visa bendra mokestinė aplinka ir mokesčių našta, jeigu mes vieną įstatymą įvesime, kitą, trečią ar ketvirtą.

Kita vertus, jeigu teikiami štai tokie mokesčių įstatymų paketai, aš manau, kolegos pritars, kad teikiančioji Vyriausybė ar teikiančioji institucija turėtų nagrinėti pagal atskiras ūkio šakas, kokie pokyčiai atsiras įvairiuose ūkio sektoriuose, kokie pokyčiai atsiras, kokią įtaką darys bendrajam vidaus produktui, kaip keisis vienos ar kitos ūkio srities įtaka bendrojo vidaus produkto dinamikoje, nes, žinote, atskirų ūkio šakų yra labai įvairus indėlis į bendrąjį vidaus produktą; taip pat turbūt turėtų būti nagrinėjamos atskirų ūkio šakų stiprybės, silpnybės, galimybės ir rizikos veiksniai.

Iš šių projektų mėginti gauti atsakymą dėl makroekonominio vaizdo, deja, neišeina – tiesiog trūksta duomenų. Kai skaitai aiškinamąjį raštą ar mėgini išsiaiškinti bendrame kontekste, kaip vieni mokesčiai su kitais koresponduoja, kokia bus bendra mokesčių našta, kokios turės įtakos atskirų šakų dinamikai, deja, tokios analizės nėra. (Balsai salėje) Nėra, kolega. Nėra tokios analizės, jos negali būti, nes, norint padaryti tokią analizę, reikia dirbti mažiausiai porą mėnesių.

Aš dabar atsimenu savo asmeninį pokalbį su vienu kolega iš valdančiosios daugumos, su kuriuo mes, atrodo, ilgai dirbsime Europos reikalų komitete. Man įdomu ir prasminga šiandien prisiminti to pokalbio kontekste, kai neformaliai paklausiau, na, kaip gali būti, kad toks mokesčių įstatymų paketas galėjo ateiti ir taip staigiai pamėginti spręsti įplaukų į biudžetą problemas, jis man atsakė: žinai, nedaug kas diskutavo, nedaug kas klausė. Akivaizdu, kad, ko gero, taip.

Valdančiojoje daugumoje aš matau daug stiprių ir labai patyrusių žmonių, tik keista, kad jų įtaka ir balsas šiandien dar nėra toks ryškus valdančiojoje daugumoje, kad galėtų pasakyti, jog, kolegos, sustokime, galimi racionalesni, labiau pagrįsti žingsniai. Bet pateikimas yra padarytas.

Dabar žvilgtelkime į bendrą kontekstą. Kaip įmonės gali planuoti savo situaciją kitų trijų mėnesių laikotarpiu, kaip jos gali tikėtis diskusijų su bankais dėl apyvartinių lėšų, dėl kitų dalykų, kaip jos gali tarpusavyje vykdyti atsiskaitymus, įsipareigojimus, juk įvairios sutartys tarpusavio atsiskaitymų, įsipareigojimų sudaromos ne mėnesiui, ne dviem, o ilgam laikui.

Koks atsakymas, ar tos įmonės gebės taip greitai prisitaikyti prie tokios mokestinės aplinkos, tokio milžiniško mokestinės aplinkos pakeitimo, jei jos sunkiai prisitaiko, kai daromos vieno, kito mokesčių įstatymo pataisos, ir jos atliekamos per pusmetį ir dar ilgesnį laiką. Kita vertus, mes atsimename, daug kartų buvo keliamas klausimas, kad visi mokesčių įstatymai būtų nagrinėjami per pusmetį ir priimami biudžetinių metų pabaigoje, kad žmonės galėtų planuoti, kas bus ir kaip bus.

Aš gerai atsimenu K. Glavecko debatus apie mokesčių sistemos pokyčius 1997, 1998, 1999 m., kai mudu su K. Glavecku atstovavome vienai, tada Centro sąjungos ir…

PIRMININKAS. Gerbiamasis pranešėjau, baigėsi laikas.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš baigiu. Taigi, kolegos, aš manau, kad to, kas dabar vyksta, negali pavadinti nei buldozeriu, nei jaguaru. Manau, tai yra chaoso sukėlimas visoje ūkio sistemoje. Tai yra šokas; manau, šokas bus didelis, kokia terapija, nematau. Taigi kokia išeitis, sunku prognozuoti.

PIRMININKAS. P. Gražulis. Nėra. A. Šedžius. Nėra. J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, svarstant šį klausimą galima rimtai pasakyti vieną dalyką: taip, Lietuvoje kapitalas buvo apmokestinamas per mažai ir jo apmokestinimą reikėjo didinti. Pasakęs principinę nuostatą einu toliau.

Gerbiamieji valdantieji, jūsų visoje šitoje ekonominėje politikoje yra dvi pagrindinės klaidos. Jūs tapote besąlygiškos monetarinės, griežtos monetarinės, politikos, aukomis. Griežta monetarinė politika rėmėsi superliberalizmo principais – užtenka reguliuoti pinigų emisiją ir bankai, draudimo kompanijos viską išspręs. Ši politika aiškiai bankrutavo. Visas pasaulis pripažįsta – ši politika aiškiai bankrutavo. Ir išeities ieško pasaulis, kaip surasti papildomų pinigų rinkai, nes rinkai trūksta pinigų. Tai yra esminis, principinis dalykas – rinkai trūksta pinigų. Iki birželio mėnesio pinigų užteko, štai atėjo rugsėjis, pinigai išnyko. Niekur jie neišnyko, jie yra, tik iš visų sušlavė kažkas, nedidelės grupės, todėl dabar valstybės ieško, kaip investuoti į pinigus ir galutinai neprismaugti verslo.

Jūsų politika, kai sužinojau, kad dar 700 mln., kuriuos surinksite, per padidintus mokesčius eis į kažkokį būsimų išlaidų mažinimo rezervą, tai, gerbiamieji, atimate iš verslo papildomus 700 mln. Užuot kitokiais būdais pinigus grąžinę į rinką, jūs juos padedate į banką. Bankas ims palūkanas, papildomai užsidirbs, o verslas bus prismaugtas ir turėsite eiti į banką prašyti papildomų pinigų su didesnėmis palūkanomis. Taigi štai, pirma monetarinę politiką suabsoliutinus ir nemačius, kad ji privedė prie krizės… Na, visi tą aiškina ir visi ieško pinigų. Jūs einate priešingu keliu. Todėl principas geras, vykdymo laikotarpis ir vykdymo būdai duos priešingą rezultatą.

Todėl, gerbiamieji… (Jau matau, nebegaliu nieko daugiau sakyti, todėl trumpai.) Šitas jūsų įsišaldymas dėl ideologijos man primena 1917 m. revoliuciją. 1923 m. Leninas, pamatęs, kad jau blogai, atvažiuoja pas revoliucijos vadus ir sako: klydome, leiskime vystytis kapitalizmui. L. Trockis sako: Leninai, išdurnėjai? Nužudėm 15 mln. žmonių, ir tu dabar sakai, atsiprašom, suklydome. Sako: ne, įvesime diktatūrą ir sieksime savo tikslų. Siekė, siekė, nužudė apie 100 mln. – ir galų gale krachas. Todėl jeigu jūs neanalizuosite kritiškai tos monetarinės politikos ir nepaversite savo politikos, kaip surasti pinigų ir investuoti papildomai į rinką, atleiskite, po pusės metų bus chaosas dar didesnis negu dabar. Todėl aš siūlyčiau pergalvoti savo politiką mokesčių srityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Kviečiame L. Graužinienę.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau kalbėti konkrečiai dėl šio projekto ir dėl šių pateiktų straipsnių. Pirmiausia vien tai, kad jūs visiems vienodai keliate tarifą iki 20 %, manau, yra neteisinga. Jeigu jūs būtumėte sąžiningi, kaip visi deklaravote savo rinkimų programose, dėl smulkaus ir vidutinio verslo, tai didžiosioms įmonėms (nors jų nėra daug mūsų valstybėje, tačiau jos tikrai yra pajėgios) tas tarifas turėjo būti kur kas didesnis. Tai vienas momentas.

Kitas. Jūs įrašote 46¹ straipsnį dėl apmokestinimo pelno sumažinimo dėl investicijų. Atrodo, idėja labai graži. Tačiau, jeigu įsigilinęs paskaitai, ką jūs čia siūlote, tai nemanyčiau, kad bus daug norinčių pasinaudoti. Tokią sudėtingą tvarką parašėte, bet tai tik įstatyme, o kai bus įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai? Vien dėl šito straipsnio, aš iš praktikos galiu pasakyti, Mokesčių inspekcija išleis 1 tomą išaiškinimų. Vien dėl to, kiek kainuos šito vieno straipsnio administravimas, jis tikrai neatneš tokios naudos, kokią jūs čia įrašėte. Manyčiau, įmonės, kol nebus aišku ir nebus Mokesčių inspekcijos išaiškinimo, nė viena tiesiog netaikys, nes turi karčios patirties iš praeities, kai po to, po metų, buvo pradedamos išieškoti baudos.

Dabar kita – dėl žemės ūkio apmokestinimo. Taip, aš suprantu, kad ganėtinai sudėtinga ir sunku žemės ūkiui šiandien priimti tokią naštą, tačiau noriu patarti žemės ūkio bendrovių vadovams ir kooperatyvų vadovams. Pasiieškokite buhalterių, kurie yra baigę Žemės ūkio akademiją. Žemės ūkio apskaita yra pati sudėtingiausia apskaita. Jeigu jūs susirasite stiprų buhalterį, kuris yra daręs tas senas ataskaitas ir moka apskaičiuoti žemės ūkio savikainas, tai patikėkite, nė viena bendrovė pelno mokesčio nemokės, nes pelno tiesiog nebus. Manau, tai nulinis variantas. Tiems, kurie tvarkingai susitvarkys.

Dabar dėl 10 straipsnio. Jis tiesiog yra ne tik nekorektiškas verslo atžvilgiu, nes jau anksčiau verslas sukandęs dantis priėmė tai, kad buvo įvestas avansinis Pelno mokesčio įstatymas, bet dabar jūs jau viršijate visas padorumo ribas. Jūs rašote, kad apskaičiuojant avansinį pelno mokestį mokesčio mokėtojas privalo atsižvelgti į pakitusį pelno mokesčio tarifą. Gerbiamieji ponai, gal verslas būtų ir sutikęs jums padėti, kredituoti, bet už kiekvieną kreditavimą yra mokamos palūkanos, o jūs norite, įvesdami avansinį pelno mokestį, pakeldami avansinį, kai kuriems įvesdami avansinį pelno mokestį, jūs ne palūkanas verslui mokėsite, bet skaičiuosite delspinigius ir baudas, jeigu jie neteisingai apskaičiuos ar, neduok Dieve, vieną dieną pavėluos sumokėti.

Taigi jokiu būdu negaliu balsuoti už tokį įstatymo pakeitimą. Tai neatneš jokios naudos, bet tik papildomai sukels įmonių apskaitos chaosą ir išgąsdins žemės ūkio bendroves. Bet dar kartą sakau, manau, kad žemės ūkio bendrovių pirmininkai padarys reikiamas išvadas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi užsirašę dalyvauti diskusijoje kalbėjo. Dabar kviečiame pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K. Glavecką. Šiam įstatymo projektui yra pataisų.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū. Komitete buvo svarstyta pataisa, kurią teikia M. Bastys, A. Butkevičius, J. Jagminas, A. Salamakinas, B. Bradauskas. Visoms pataisoms, kurios buvo įregistruotos, komitete buvo nepritarta.

PIRMININKAS. Kviečiame pristatyti pataisą… Gerbiamasis komiteto pirmininke, neskubėkite palikti tribūnos. Kviečiame gerbiamąją M. Bastį pristatyti pataisą.

M. BASTYS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kalbėdamas apie pelno mokesčio įvedimą būtent žemės ūkio sektoriuje, jau minėjau, kad nepasirengta tam, tuo labiau nuo sausio 1 d. tai tikrai sukels didelę sumaištį. Jau čia ne vienas kolega apie tai sakė. Aš siūlau, kad tos lengvatos, kurios galiojo anksčiau, ir liktų galioti. Žemdirbiai yra prie to pripratę, prisitaikę. Juos taip galima palaikyti būtent tuo sunkiu ekonominiu laikotarpiu. Dėkui.

K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū. Galiu pasakyti, kad visų pasiūlymų, įskaitant ir tą, kurį dabar minėjo ponas M. Bastys, turinys iš principo prieštarauja antikrizinei programai, kitaip sakant, visam priemonių kompleksui, kuris yra numatytas. Tai yra pagrindinis leitmotyvas. Aišku, galima ir teorinius dalykus dabar dėstyti, bet manau, kad nėra tiesiog laiko ar aplinkybių. Komitetas nepritaria, nes visi siūlymai prieštarauja koncepcijai, kuri įrašyta į Krizės įveikimo planą. Galėčiau dar pasakyti, kad šitas planas, įskaitant ir mokesčių mažinimą, buvo derintas ir modeliuojama buvo ne tik Lietuvoje, bet buvo derintas ir pristatytas taip pat ir Ch. Almunijai, Europos komisarei D. Grybauskaitei ir visiems kitiems. Valiutos fondo, kuris turi patyrimą tokių situacijų valdymo Latvijoje ir Vengrijoje, išvadoje…

PIRMININKAS. Gerbiamasis, pirmininke, mes supratome jūsų komiteto sprendimą. Jūs nepritarėte pataisai. Dėkoju.

Gerbiamieji kolegos, dabar siūlyčiau kalbėti dėl visų pataisų, nes jos tarpusavyje susijusios. Užsirašė kalbėti prieš pataisas – J. Jagminas. Ar jūs dėl viso įstatymo? Gerbiamasis Jagminai, jūs užsirašėte kalbėti prieš pataisas, ar aš teisingai suprantu? Jūs norite kalbėti dėl viso? Prašom.

J. JAGMINAS (LSDPF). Aš užsirašiau kalbėti ir prašau neklausinėti manęs, ką aš kalbėsiu, gerbiamasis posėdžio pirmininke.

PIRMININKAS. Noriu paklausti, ar yra užsirašiusių kalbėti už arba prieš pataisą.

J. JAGMINAS (LSDPF). Mano laikas 15 sekundžių jau ir praėjo, mums besiaiškinant. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pasakyti, iš tikrųjų labai liūdna, kad komitetas nepritarė mūsų grupės Seimo narių įstatymo pataisai, kuri atstatytų bent žemės ūkio dalį į buvusią situaciją. Labai gaila. Žinoma, aš dar kartą noriu akcentuoti, labai rimtai pagalvokime visi, ir garbūs valdantieji, ir visi kiti kolegos. Iš tikrųjų, jeigu mes priimsime tokias pataisas, tokį įstatymo projekto pakeitimą, mes turėsime labai labai liūdnas pasekmes. Yra daug investitorių, yra daug investuojama, žmonės, įmonės yra paėmę didelius kreditus, jie verslo planuose yra susiskaičiavę savo būsimą ekonomiką, savo būsimą vystymąsi, ir štai dabar šie pakeitimai viską nubraukia, juos pastato į labai sudėtingą padėtį. Aš dar kartą sakau, mes negalime palaikyti šito mokesčio didinimo, nes mes sužlugdysime verslą, o ypač žemės ūkio verslą. Siūlau balsuoti prieš šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes pirmiausia balsuosime dėl pataisų, tai galima traktuoti, kad avansu į priekį gerbiamasis J. Jagminas kalbėjo prieš patį įstatymo priėmimą. Dabar kas nori kalbėti dėl pateiktų pataisų? Kas nori kalbėti? B. Pauža. Prašau.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Aš, pritardamas gerbiamojo M. Basčio ir kitų pataisoms, noriu atkreipti dėmesį, kad pelno mokesčio įvedimas žemės ūkyje sujauks visą sistemą, ne dėl to, kad žemdirbiai, kaip buvo minėta, susitvarkys apskaitą, be abejo, ir to pelno per daug nebus. Bet svarbiausia, kad jie, eidami į projektus ir gaudami Europos pinigus už juos, buvo suskaičiavę ir įdėję savo pelno dalį imdami kreditus iš bankų. Šiandien žinome, kokia situacija atsitiko su kreditais. Jeigu mes dabar dar tiems rimtiesiems ūkininkams, kurie šiandien pas mus gamina didžiąją dalį žemės ūkio produkcijos, didesniems ūkininkams sugadinsime šitą reikalą, aš nežinau, kaip jie užbaigs savo projektų įgyvendinimą ir atsiskaitys su bankais. Mes kertame šaką, ant kurios ruošiamės rytoj sėdėti, išvesdami valstybę iš krizės.

Gerbiamieji valdantieji, gerbiamasis premjere, iš tikrųjų dėl žemės ūkio jūs atsisukite į savo ministrą, kuris supranta žemės ūkio reikalus, ir paklausykite jo žodžio ir mūsų žodžio. Negalima daryti taip blogai, kaip jūs šiandien net neįsivaizduojate, kas laukia žemdirbių. Ypač tų, kurie šiandien gamina pagrindinę produkciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, registruojamės ir balsuojame dėl M. Basčio ir grupės Seimo narių, A. Butkevičiaus, J. Jagmino, A. Salamakino, B. Bradausko, registruotos pataisos. Kas už, prieš ir susilaiko. Balsuojame.

Už – 26, prieš – 59, susilaikė 11. Pataisoms nėra pritarta. Dabar replika po balsavimo arba dėl vedimo tvarkos gerbiamasis K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų netrukdyčiau mūsų visų brangaus laiko, bet būkite geras, nepainiokite. Motyvams dėl viso įstatymo yra užsirašę jau seniai, o jūs dabar bandote atkelti, ar J. Jagminas kalbėjo dėl pataisų, dėl viso ar dar ką nors. Nepainiokite tų dalykų. Gerai?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, reikia užsirašyti dėl pataisų atskirai ir atskirai dėl įstatymų. Šiuo atveju buvo supainiota. Dabar Seimo nariai kalbės dėl viso įstatymo projekto. Už – E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia buvo daug tokių nesuprantamų kalbų, kai Seimo nariai iš tribūnų moko, kaip slėpti mokesčius, kaip apgaudinėti valstybę, kiti kalba, nežinau, ar tikrai nėra viešųjų ir privačių interesų, tie žmonės, kai kada turėdami didelius pelnus, sumoka keliolika tūkstančių. Ko gero, mes priėjome tą sistemą, kai mokesčiai buvo paskirstomi labai netolygiai. Todėl šiandien yra tos priežastys, kad vis dėlto gelbėjant valstybę reikia net didinti mokestį. Savaime suprantama, galbūt ir nemalonus dalykas, kada reikia įvedinėti tam tikroms sritims, tačiau kai kada verslo struktūroms, kurios užsiima ne žemės ūkio verslu ir gauna, tarkim, kokius 20 tūkst. pelno, reikia susimokėti pelno mokesčius. O kai kurie žmonės, kurie gauna porą milijonų, paprasčiausiai nenori pasidalinti su valstybe. Jeigu mes solidariai sutvarkysime mokesčių sistemą, tai, ko gero, visiems mokesčių našta bus šiek tiek mažesnė.

Taip pat norėčiau pasakyti, kad tai nėra kažkoks naujadaras, Europoje pelno mokesčius moka net ir žemės ūkiu užsiimantys verslininkai. Taip pat norėčiau pasakyti, kad nereikia sakyti taip, kad žmonės investuos, pasiruošę investuoti. Teisingai, tegu investuoja ir ta dalis nebus apmokestinta. Mes už tai, kad žmonės investuotų, kad plėstų savo gamybą.

Taip pat dar vienas dalykas, kad ne tie žmonės, kurie dabar turi imtis tam tikrų griežtesnių sprendimų, sukėlė tą problemą. Šitoje vietoje turim būti solidarūs ir palaikyti, nors ir ne visada populiarius sprendimus, bet, manau, teisingus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš užsirašė – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš stebiuosi, iš kur konservatoriai turi tiek komunistinės dvasios. Lyg ir 18 metų nepriklausomi, o jie dar alsuoja mokslinio komunizmo pagrindais. Prašom man pasakyti. Aš labai įdėmiai žiūrėjau ir studijavau jūsų Vyriausybės programą, studijavau jūsų tikslus, iškeltus sau ir jūsų visų tautos gelbėjimo planą. Gerbiamieji, pirmiausia noriu pasakyti, kad nei aš, nei E. Pupinis tautos šitoje vietoje neišgelbės. Net gerbiamasis A. Kubilius irgi neišgelbės. Dėl tų dalykų, kurie dabar vyksta, tik verslas, kuris sugebės susitvarkyti, gauti pelnus ir uždirbti, galės išgelbėti žmones, kurie savo darbu ir savo rankom ką nors padarys.

Jūsų programoje aiškiai parašyta ir Lietuvai dabar iš tikrųjų reikalingas dalykas – skatinti užsienio investicijas į Lietuvą. Kokį mes signalą duodame pakeldami pelno mokestį nuo 15 iki 20 %? Mes pasakome, kad mums jų investicijų nereikia.

Kitas dalykas, mes apmokestiname žemės ūkį ir sakome, kad visoje Europoje taip yra. Visoje Europoje, gerbiamieji, žemės ūkis gauna 3 kartus daugiau išmokų negu pas mus. O tada, kaip ten yra. Gal jūs sugebėkite pirma nuvažiuoti ir neparduoti atominės elektrinės uždarymo už ATL, o susitarkite, kad išmoką žemės ūkiui Europos Sąjunga pakeltų tris kartus pas mus. Tada galėsite kalbėti, kaip yra gerai.

Apie tai, kokį jūs pasieksite efektą. Logiškai mąstant, jūs nieko nepasieksite, nes už šiuos metus pelnas, kuris buvo uždirbtas įmonių, tai jis ir bus apmokestintas 15 % tarifu. Jeigu jūs esate tokie gudrūs ir galvojate, kad kitais metais įmonės turės pelno bent pusę, ką turėjo šiais metais, tai arba jūs gimėte kur nors kitur, arba jūs užaugote ne ten. Nebus to pelno! Todėl neplanuokite, kad tie 20 % jums padės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo vienas už, vienas prieš. Dabar pasiruošiam ir balsuojame dėl įstatymo projekto po svarstymo. Prašom.

Balsavo 97 Seimo nariai. Už – 72, prieš – 21, susilaikė 4. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Gerbiamieji Seimo nariai, siūlau pereiti prie priėmimo. Užsirašome kalbėti dėl motyvų.

Gerbiamieji kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti visiems straipsniams? (Balsai salėje) Galėtume. Galbūt iš karto sutartume dėl viso įstatymo projekto kalbėti? Dėkoju. Sutarta dėl įstatymo visų straipsnių bendru sutarimu. (Balsai salėje) Dėl kiekvieno straipsnio? Jūsų valia.

Taigi dėl 1 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. 2 straipsnis. Balsuojame? Registruojamės ir balsuojame dėl 1 straipsnio.

Už – 71, prieš – 5, susilaikė 2. Pirmam straipsniui pritarta.

Dėl 2 straipsnio ar galėtume bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių.

Dėl 3 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Yra pasiūlymas balsuoti. Registruojamės, kolegos, ir balsuojame.

Užsiregistravo 71, balsavo 70. Už – 70, prieš, susilaikiusių nėra. 3 straipsniui bendru sutarimu… 4 straipsniui pritarta. Taip?

Dėl vedimo tvarkos – ponas B. Pauža. Prašom.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Norėjau pasakyti gerbiamiesiems kolegoms, kad negražu balsuoti už kaimynus. Šalia gerbiamojo E. Tamašausko nėra. Pažiūrėkite į lentelę – balsas yra. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamasis B. Pauža šiuo atveju neteisus, nes aš matau, ponas A. Endzinas stovėjo šalia savo… Prašyčiau kolegas balsuojant sėdėti savo vietose, kad nekiltų nesusipratimų.

Taigi 4 straipsniui buvo pritarta. Ar galime dėl 5 straipsnio sutarti bendru sutarimu? Balsuojame. Kas už, prieš, susilaiko dėl 5 straipsnio?

Už – 71, prieš, susilaikiusių nėra. Straipsniui pritarta.

Dėl 6 straipsnio – bendru sutarimu. Dėkoju, kolegos.

Dėl 40 straipsnio. Galime bendru sutarimu? Tai yra atsiprašau, dėl 7 straipsnio. Galime bendru sutarimu? Dėkoju.

Dėl 8 straipsnio. (Balsai salėje) Supratau. Yra pasiūlymas. Ponas A. Sysas siūlo balsuoti. Dėkoju už pasiūlymą. Prašom registruotis ir balsuoti.

71 balsavo už, prieš, susilaikiusių nėra. 7 straipsniui pritarta. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, prašau nešaukti iš vietų. Per šoninį mikrofoną –Seimo narys A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mes prašėme balsuoti dėl kiekvieno straipsnio. Nereikia mūsų perklausti, mes prašėme dėl kiekvieno straipsnio balsuoti.

PIRMININKAS. Supratau pasiūlymą. Balsuosime dėl kiekvieno straipsnio. Šiuo atveju kitas yra 8 straipsnis. Registruojamės ir balsuojame, kas už, prieš, susilaiko.

Už balsavo 68, prieš, susilaikiusių nėra. Straipsniui pritarta.

Per šoninį mikrofoną, prašom, Seimo narys A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl vedimo tvarkos norėjau. Arba jūs sutvarkykite, kad visi sėdėtų savo vietose, arba… Kas čia per tvarka?! Kur buvo A. Endzinas? Prieš tai buvo du balsavimai, jo nebuvo vietoje, nors visa ta pusė buvo žalia. Tai tegul sėdi ir nevaikšto. Koks tikslas yra vaikščioti? Ir kiti tegul nespaudo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, nepradėkime diskusijos dėl elementarių dalykų. Šiuo metu Seime tikrai nėra balagano. Jaunasis kolega turbūt nematė vaizdelio dar prieš mėnesį, koks čia būdavo salėje, kai socialdemokratai vadovavo Seimui. Taigi aš norėčiau pasiūlyti nekelti bangų tuščioje vietoje. Judame į priekį. Dėl 9 straipsnio.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Palaukite, aš galiu atsakyti. Jeigu anksčiau buvo…

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl 9 straipsnio. Kas už?

Už – 69, prieš ir susilaikiusių nėra.

Kolegos, balsuojame dėl 10 straipsnio.

Už – 65, prieš ir susilaikiusių nėra.

Prieš balsuojant dėl viso įstatymo projekto, replika. Seimo narys K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš tikrai suprantu, kad jūs liberalcentristų nenorite matyti. Bet kokiu būdu ministras A. Čaplikas, būdamas prie Finansų ministerijos sekretorės, tris kartus balsavo už įstatymo straipsnius? Gal jis koks nors skrajojantis olandas? (Triukšmas salėje) Kaip čia yra?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prieš balsuojant dėl viso įstatymo projekto, raginu visus sėdėti savo vietose ir balsuoti sąžiningai. Kas už visą įstatymo projektą? Balsuojame (Balsai salėje) Atsiprašau kolegų. Procedūrą šiek tiek paspartinau. Dabar kalbos dėl motyvų. Prieš – L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dar kartą bandau atkreipti kolegų dėmesį į pateiktas tikrai nelogiškas pataisas. Atsikvošėkite ir nedarykite taip su avansiniu pelno mokesčiu. Pelno mokesčio įstatymo spragų, kuriomis didieji verslo magnatai sėkmingai naudojosi, jūs netaisote ir paliekate toliau. Ten, kur susiję su visomis įmonėmis, ypač su smulkiuoju ir vidutiniu verslu, jūs prašote jų kredituoti valstybę, nemokėdami palūkanų, tačiau, kaip ir minėjau, grasindami delspinigiais ir baudomis. Aš kreipiuosi į Liberalų ir centro sąjungą. Gerbiamasis Artūrai Zuokai, jūs labai gražiai kalbėjote pateikiant Vyriausybės programą, jūs kritikavote Vyriausybės programą kaip tik šioje srityje, jus rodė visos televizijos, tačiau šiandien jūsų frakcija balsuoja ir elgiasi visiškai kitaip. Aš nesuprantu, kaip jūs galite viena kalbėti, kita daryti? Vis dėlto žodžiai prasilenkia su veiksmais.

PIRMININKAS. V. Andriukaitis – taip pat prieš.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Manau, kad kolega A. Zuokas tikrai išgirdo L. Graužinienės raginimą. Apskritai liberalcentristams šiandien labai sunkios valandos. Gerbiamieji liberalcentristai, nesijaudinkite, po kiekvieno nuosmukio ateina pakilimas. Šiuo atveju jūs pamėginkite išlaikyti savo vertybinius principus bent iki tos ribos, kur dabar A. Zuokas atsistojo. Jūs ramiai balsuokite taip, kaip opozicija.

O mes šiuo atveju dar kartą norime raginti kolegas, kad šios Pelno mokesčio įstatymo pataisos norimo efekto tikrai nepasieks. Kita vertus, jų priėmimas ir pateikimas tikrai sujaukia visą mokesčių bazę, ir daug ūkio subjektų tai pastatys į labai keblią padėtį. Patikėkite, kad situacija bus kur kas labiau komplikuota, nors jūs geranoriškai siekiate tam tikrų tikslų, kad turėtume daugiau įplaukų į biudžetą. Taigi pritarti tam tikrai negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Už – A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš, tiesą sakant, labiausiai nustebęs dėl socialdemokratų. Kas jau kas, bet galvojau, kad socialdemokratai tikrai sakys, kad pelno mokestį reikia didinti ne iki 20 %, o iki 25 %, nes pasaulyje socialdemokratai visada pasižymi dviem dalykais – pastangomis taikyti progresinius mokesčius ir kiek galima daugiau apmokestinti verslą. Dabar klausausi V. Andriukaičio kalbų ir man atrodo, kad Lietuvoje socialdemokratija turi gilių problemų, panašių į tas, kurios yra ištikusios prancūzų socialdemokratus. Patys prancūzų socialistai juos yra pavadinę saloniniais socialdemokratais. Aš raginu socialdemokratus tapti tikrais socialdemokratais. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Prieš – M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Pirmiausia norėčiau reaguoti į gerbiamojo premjero kalbą. Socialdemokratai yra pasiūlę savo planą, kuriame pelno mokesčio didinimas yra numatytas ne 20 %, bet 19 %, o žemės ūkiui pelno mokestį yra pasiūlyta palikti tokį, koks buvo iki dabar. Tą trūkstamą lėšų sumą, kurią jūs norite surinkti iš žemės ūkio, kuo aš abejoju, ir čia ne vienas yra apie tai kalbėjęs gana argumentuotai… Tikrai galima rasti kitų priemonių, kad būtų galima subalansuoti biudžetą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Už – E. Masiulis.

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be jokių abejonių, Liberalų sąjūdis visada jautriai žiūri į mokesčių naštos didinimą. Mes tai suvokiame kaip krizinį mokestį, kaip labai trumpą mokestį, kuris galios tik ekonominio nuosmukio metu. Akivaizdu, kai atsiras geresnės ekonominės prielaidos, tas mokestis turės būti mažinimas.

Kartu noriu priminti visiškai neseną istoriją, kai socialdemokratų Vyriausybė šalia galiojusio 15 % pelno mokesčio tarifo įvedė 4 % socialinį mokestį, kitaip tariant, pelno mokestį padidino iki 19 %. Tada jūsų argumentai, gerbiamieji socialdemokratai, buvo visiškai kitokie. Būkite nuoseklūs patys ir atstovaukite tam, kam atstovavote prieš tai, o ne badykite pirštais į kitas politines jėgas. Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui įvertinant ir tai, kad, duok Dieve, kas nors to pelno kitais metais turėtų. O jeigu to pelno kas nors turės, įstatymas reinvestuojamam pelnui nustato nulinį tarifą ir pusę uždirbto pelno bus galima investuoti į savo verslą, į naujas intelektines technologijas, ir tie pinigai nebus apmokestinami.

PIRMININKAS. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų žavu klausytis gerbiamojo Eligijaus kalbų apie pelno reinvestavimą, apie technologijas ir apie kitus dalykus. Bet aš suprantu, kad ministras dar iki šiol nesuprato, kas tai yra. Kai supras, tada galės papasakoti mums plačiau ir perskaityti paskaitą.

Šiandien, dar kartą sakau, gerbiamieji, Lietuvoje yra trys krizės: bankų sektoriaus krizė, valdančiųjų protų krizė ir kita krizė ateis, kai verslui reikės išsrėbti visus tuos įstatymus, kuriuos mes per valdančiųjų protų krizę sujauksime. Tai bus pati blogiausia krizė. Nedarykime tų klaidų. 5 % pelno mokesčio jūsų neišgelbės, o suvelti apskaitą vienas kitam labai padėsite, ypač žemės ūkyje, kur reikės… Žmogui, kuris turi 20 ha žemės ir laiko 10 karvių, reikės samdyti buhalterę, ir dar ne bet kokią, kaip pasakė L. Graužinienė, bet baigusią Žemės ūkio akademiją. Kiek jam tai kainuos? Jūs puikiai žinote, kad žmonės yra gana išradingi, ir jūs priversite juos kriminalizuotis ir apeiti mokesčius. Štai ir viskas. Taigi aš niekaip negaliu pritarti šiam įstatymui. Manau, kad tai, ką dabar daro valdančioji dauguma, man labai gaila, bet daro iš baimės, kad nesugeba patys sugalvoti, kaip toliau valdyti valstybę. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Už – K. Masiulis.

K. MASIULIS (LSF). Aš siūlyčiau balsuoti negaišinant laiko.

PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės ir balsuojam už visą įstatymo projektą. Priėmimo stadija.

Balsavo už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymo projektas yra priimtas. Dabar replika po balsavimo. Ponas A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš tiktai norėjau pasakyti, kad yra pažeidžiamas Seimo statuto 112 straipsnis „Balsavimo procedūra“, kurio 3 punktas teigia: „Balsavimo metu po salę nevaikščiojama.“ Taigi, gerbiamieji kolegos, prašau nepažeidinėti Seimo statuto ir balsavimo metu nevaikščioti po salę, ir paskui nereikės aiškintis, kas balsavo, kas sėdėjo vietoje, kas ne. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Kaip sakydavo jūsų gerbiamas kolega Seimo narys Č. Juršėnas, tai švelnus arba labai švelnus pažeidimas. Prašau dabar prie šoninio mikrofono gerbiamasis V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Repliką po balsavimo. Aš norėčiau dabar žvilgtelėti į du kolegas, mano gerus pažįstamus A. Kubilių ir K. Masiulį. K. Masiulis kalba su savo kolege, bet, mielas Kęstuti, aš netikėtai ką tiktai gavau paties elektroninį laišką ir turbūt dauguma skaitė, kuriame jūs, būtų gerai tą paštą tiesiog jūs … V. Simulikui, bet ten tiek daug tiesos parašyta apie krizes galvose, kad aš dabar nežinau, aš jį galbūt išplatinsiu kokiu nors būdu, bet tai yra labai gera charakteristika, kaip blaivus žmogus labai blaiviai vertina situaciją. Ačiū, Kęstuti, aš pritariu jūsų mintims. Dabar dėl A. Kubiliaus pasakymo apie socialdemokratus. Mielas Andriau, socialdemokratai niekad nebuvo tie, kurie lekia į duobes akis išdegę arba skuba į dilgėles nuogais užpakaliais. Tai šiuo atveju, kai mes kalbame apie mokesčių sistemos išdėstymą, taip, socialdemokratai pasisakytų už kur kas didesnį pelno mokestį, už tai, kad stambūs dividendai būtų apmokestinti, už tai, kad nekilnojamasis turtas būtų apmokestintas diferencijuotu tarifu, už progresinius mokesčius, tačiau tai, ką jūs siūlote, neatitinka nė vieno mūsų kriterijaus. Todėl atleiskit, bet pritarti siūlomoms kvailystėms niekaip neišeina.

PIRMININKAS. Per centrinį mikrofoną A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš tik noriu patikslinti: Liberalų centro sąjunga palaikė pelno mokesčio tarifo didinimą nuo 15 iki 20, todėl ir vieningai balsavo. Visos kitos interpretacijos buvo neteisingos. Dėkui.

PIRMININKAS. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, pirmininke. Aš iš tikrųjų neskelbsiu visai Lietuvai, gerbiamasis kolega, kodėl aš ten vaikščiojau, bet jeigu jums labai įdomu, prieikite keletą žingsnių, aš jums asmeniškai pasakysiu. Dėkoju. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti repliką ponui A.Šedžiui. Klausykit, Lukiškių kameroje taip pat vaikščiojama. Seimas truputį skiriasi nuo Lukiškių kameros, ir kaip medikė jums sakau: judėjimas yra sveikata, ir nereikia taip elgtis – tik atėjusiam į Seimą replikuoti dėl kiekvieno žingsnio, kas atsistoja, tai jūsų reiks atsiklausti, kai mes norėsim ir kažkur nueiti, į WC. Taip išeina. Taip, ačiū. Nebūkit toks įžūlus. (Balsai salėje, plojimai)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar dviem repliką. Atsakymo teisė ponui A. Šedžiui. Prašau, tik labai trumpai.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tik pacitavau, ką teigia Seimo statutas. Ir prašom daryti išvadas tokias, kokias jūs manot, kad reikia padaryti. (Šurmulys salėje)

PIRMININKAS. Ponas K. Masiulis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu atsakyti… (Balsai salėje) Aš norėčiau atsakyti ponui V. Andriukaičiui. Tai, ką aš matau Seime (iš tikro mažai kalbu) mane labai stipriai užgauna Seimo narių elgesys, kai jie bando įvesti destrukciją ir trukdyti darbą krizės akivaizdoje. Tai man yra panašu, kai (Plojimai) yra nelaimė, o Lietuvoje iš tikro yra ekonominė nelaimė… kad ir kokie sprendimai būtų, galbūt jie nėra tobuli, ir aš pripažįstu, kad nėra tobuli, bet sprendimai ir gydymas yra reikalingas. Tie, kas trukdo atlikti gydymą, tie yra iš tikro man nesuprantami. Tai aš už sprendimus, kad net jeigu jie nėra iki galo idealūs, kad jie bent būtų padaryti.

Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-156(2) (prie Nr. XIP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos, už jūsų replikas. Kviečiu vėl Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką K. Glavecką. Kitas darbotvarkės klausimas 2-2b, Pelno mokesčio įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas. Prašau, gerbiamasis pirmininke. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto komitetas svarstė įstatymo projekto „Dėl Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26,… 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, 1 ir 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą. Pastabų iš Teisės departamento negauta. Įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Tai yra techninio pobūdžio projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Kalba Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis. Pateikia komiteto išvadą.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė. Balsavimas: 5 – už, 2 – prieš, susilaikiusių nebuvo.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra pateikta viena pataisa, tačiau apie tai kalbėsim vėliau. Dabar užsirašiusieji diskusijai. J.Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šis įstatymas – tai mūsų ką tik nagrinėto įstatymo tąsa. Manau, kad kolegų keltos problemos, ypač dėl žemės ūkio apmokestinimo, išlieka aktualios ir svarstant šį įstatymo projektą. Iš tikrųjų socialdemokratai nėra prieš pelno mokesčio didinimą tiems, kurie gauna didelį pelną. Bet tie žmonės, kurie triūsia iš savo darbo ir sudėtingomis mūsų geografinėmis sąlygomis, turi turėti tam tikrų preferencijų. Todėl šios teikiamos įstatymo pataisos, susijusios su anksčiau priimtu sprendimu, veda prie to, kad mes pritariame esminiams dalykams, kurie buvo išdėstyti, ir kurie yra nepriimtini Lietuvos socialdemokratams, žiūrint į mūsų kaime dirbantį žmogų. Todėl kviečiu toliau vertinant šio įstatymo nuostatas nepritarti teikiamoms pataisoms.

PIRMININKAS. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, gerbiamieji, kiekvienas mokestis turi dvi paskirtis. Viena paskirtis – tai surinkti tam tikrą lėšų sumą į biudžetą ir išskirstyti kokioms nors kitoms reikmėms, o kita paskirtis yra reguliacinė, t. y. paskatinti vieną arba kitą veiklą, kuri, valstybė mano, yra teisingesnė arba ne tokia teisinga.

Pelno mokesčio tarifo didinimas 5 % valstybei jokios naudos neduos. Tai tas jau šiandien aišku. O sujaukti buhalterinės apskaitos dalykus ir sugadinti gyvenimą žemės ūkio veikla užsiimantiems subjektams tikrai sugebės. Aš manau, šios visos mokesčių pataisos yra naudingos vienintelei grupei Lietuvos žmonių, t. y. Finansų ministerijai ir Mokesčių inspekcijai. Jiems tikrai negrės mažinimas – tą aš jums prižadu. Ir dar po trijų mėnesių Finansų ministerija ateis su papildomu reikalavimu žmonių, kurie turės tikrinti žemės ūkio subjektų pelno mokesčio mokėjimą ir kitus dalykus.

Dar didesnis išsidirbinėjimas yra, kai sakoma (…) verslui mes padarome kažkokią paslaugą. Jie kurį laiką neturės mokėti pelno mokesčio, bet skaičiuoti turės. Kai žmogus dar neuždirbo nė lito, bet turės samdyti buhalterį, – tai jau yra verslo suvaržymas.

Todėl šiandien šiuo konkrečiu techniniu atveju noriu pasakyti vieną dalyką. Prieš 200 metų vienas garsus vokiečių filosofas savo garsiame veikale, kurį skaitė arba bent apie jį girdėjo, manyčiau, dauguma čia esančių žmonių, rašė: „Komunizmo šmėkla klaidžioja po Europą.“ Šiandien aš galiu pacituoti kitaip: komunizmo šmėkla klaidžioja po Lietuvą konservatorių, Liberalų sąjūdžio, Liberalų centro sąjungos ir, nors ir kaip būtų gaila, Tautos prisikėlimo partijos kūnais ir mintimis. Linkiu jums būti tokiais dorais komunistais, kokius norėjo padaryti K. Marksas, ir daryti viską, kad mes į tą komunizmą kuo greičiau ateitume. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu kartoti to, ką labai neseniai kalbėjau apie žemės ūkį, bet dėl šio pateikto įstatymo projekto noriu atkreipti dėmesį į dar vieną labai svarbų momentą.

Momentas būtų štai koks. Prieš kelerius metus nemažai užsienio investitorių, kurie investavo į Lietuvos kaimą ir rengiasi investuoti, parengė verslo planus, nusipirko žemės sklypus, sutarė ten statyti šiltnamius, galbūt fermas, veisti vaiskrūmius, vaismedžius, sodus. Štai jie parengę verslo planą, paėmę kreditus, pasitikėję mūsų valstybe, kaip rimta valstybe, Europos Sąjungos valstybe, atėjo čia ir investuoja savo pinigus. Dar pakartoju, kad šių metų liepos mėn., kaip minėjau anksčiau, buvo patikinta ir padaryta įstatymų korekcija dėl žemės ūkio įmonių, kurios verčiasi žemės ūkiu, neapmokestinimo, kur per 50 % veiklos. Jie buvo visiškai užtikrinti, kad jie puikiai gali čia darbuotis ir sukurti darbo vietas, gaminti gerą produktą, realizuoti ir mokėti visus mokesčius.

Štai dabar kaip perkūnas iš giedro dangaus trenkė – jiems įvedamas mokestis, dėl kurio jie visiškai nebuvo perspėti, jie nebuvo pasiruošę tokiems valdžios žingsniams.

Aš manyčiau, kad šis dabartinės valdančiosios daugumos žingsnis padarys labai daug žalos. Labai daug žalos mūsų verslui, ypač verslui kaime. Todėl dar kartą labai prašau visų labai rimtai pasvarstyti ir pagalvoti, ar reikia tokį žingsnį žengti, ar reikia sujaukti šiandien normaliai egzistuojančią struktūrą, egzistuojančią sistemą, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad per paskutiniuosius metus žemės ūkio eksportas padidėjo, po truputį vystosi ūkiai, vystosi gerąja linkme, ir dabar mes vėl juos nuleidžiame į dugną.

Taigi aš dar kartą visų prašau labai rimtai pagalvoti ir nedaryti tokių sprendimų. Aš balsuosiu prieš šį įstatymo projektą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Kalbės V. P. Andriukaitis. V. Andriukaičio nėra. P. Gražulis. Atsiprašau, kolega Vyteni. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, malonu, kad mes ir pajuokaujame, ir pasikeičiame aštresniais žodžiais, vieni kitus paraginame laikytis ideologinių vertybių, tai yra labai miela.

Kolega Kęstuti, aš vis tiek turiu pasakyti, Kęstučiui Masiuliui noriu pasakyti, kad sutinku su jūsų mintimi, kurią dabar gavau elektroniniu paštu. Ji skamba labai paprastai: „Deja, deja, sunku suprasti, kaip kai kurie sprendimai kyla ir ką jie turi bendro su antikrizine logika ir sveiku protu.“ Aš ką tik gavau šią elektroninę žinutę.

Aš pritariu, kolega Kęstuti, kad, ko gero, taip mes visi galime galvoti, kaip padaryti, kad antikrizinėje programoje atsirastų daug realesnių žingsnių. Šiuo atveju svarstant šį įstatymą aš girdžiu antrą poziciją, dėl kurios noriu nuoširdžiai paklausti kolegų konservatorių. Eligijus Masiulis pasakė, kad anas balsuotas įstatymas priimamas laikinai. Tai gal reikėjo ir pavadinime parašyti definiciją, kad laikinasis įstatymas. Atkreipiu dėmesį, kad tai labai svarbu. Jeigu jūs žiūrite apklausas, kaip verslas reaguoja į situaciją, tai verslui svarbiausia yra pastovi mokesčių bazė. Pastovi! Ir pastovios mokesčių bazės buvimas yra didžiulė sąlyga planuoti bet kokią veiklą. Jeigu manote, kad jūs tą įstatymą priėmėte laikinai, tai geriau taip ir pavadinkite, kad tai buvo laikinas Pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymas. Ir šis taip pat, keiskime definiciją.

Tuomet, suprantama, pasiųsime signalą investitoriams ir pasiųsime signalą ūkio subjektams, kad jie žinotų, kad, tarkime, iki tam tikrų ekonominių kriterijų apskaičiavimo gali kilti situacija, yra bėda, laikinai įvedamas toks mokestis. Pereitoje kadencijoje buvo laikinai įvestas vadinamasis solidarumo mokestis. Tokia praktika yra, galima su tuo sutikti, galima dėl to diskutuoti.

Tačiau apskritai kalbant, daromi fundamentalūs pakeitimai, kai signalas pasiunčiamas aiškiai, ir jie, deja, nėra motyvuoti nei skaičiavimais, nei tais reikalavimais, kurie turi būti pagrįsti ir reikalingi. Aš jau nekalbu apie tai, kad Vokietijoje, be Pramonės ir prekybos rūmų sutikimo ar susitarimo, pakeisti mokesčių įstatymus yra labai sunku. Pas mus ūkio subjektai lieka sau, o čia galime daryti, ką norime. Taip neišeina, neveikia toks mechanizmas, jis prieštarauja sveiko proto logikai. Todėl manyčiau, kad mes negalėtume taip nei svarstyti, nei priimti šio įstatymo.

Aš šiandien nenoriu cituoti gerbiamosios Laisvosios rinkos instituto direktorės Rūtos Vainienės kalbų. Tai jos reikalas, ideologija. O mums, čia esantiems, reikia priimti sprendimus kažkuo vadovaujantis. Tai mėginkime susitarti, kad mes vienodai kalbėtume. Šiuo atveju taip, kaip jūs siūlote, nėra gydymas. Tai ne tas receptas, kurį jūs siūlote, su kuriuo būtų galima sutikti. Taigi manau, kad tiek K. Masiulio man atsiųsta žinutė, tiek ir E. Masiulio kalba, kad čia yra laikini, gal turėtų koreguoti ir mūsų sprendimų planą. Bet esant dabartinei situacijai pritarti šiam projektui tikrai negalima.

PIRMININKAS. Prašau. Ponas Kęstutis dėl vedimo tvarkos. Įjungta, prašom kalbėti.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu signatarui savo kolegai V. Andriukaičiui pasakyti. Toks panoraminis enciklopedinis mokymas, aiškinimas ir traktavimas buvo labai naudingas pastaruosius ketverius metus, kai jūs buvote ne Seime, o buvote Socialdemokratų taryboje. Aš manau, jeigu Dievas būtų davęs jums būti praeitoje kadencijoje, tokios situacijos nebūtų buvę, bet, deja, taip išėjo. Todėl jūsų 90 % enciklopedinės kritikos, Voltero, Didro, pasikviečiant ką tik nori, yra skirta buvusiai politinei valdžiai. Aš nežinau, kaip jūsų kolegos jus toleruoja. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tai nebuvo kalba dėl vedimo tvarkos, tai buvo replika dėl ankstesnės kalbos. Prašau. Kalbės A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų labai keista, kai yra tokia nuostata, kad visi turi mokėti vienodą pelno mokestį ir nedaroma jokių išimčių, o traktuojama neva, jeigu reikės, numatysim kokias nors paramas ar dar kažką. Tai negi taip siekiama, kad Lietuvoje pereitume prie malonės prašymų, vėl grįžtume prie tų laikų, kai reikia ateiti, nusilenkti viršininkui, paprašyti, kad būtų skiriama kokia nors parama. Manau, kad tos ūkio šakos šiandien labai sunkiai verčiasi, čia daug kolegų jau išsakė savo nuomonę, kad žmonės kaime gyvena labai sunkiai, kad ir nedidelės žemės ūkio bendrovės šiandien gyvena ne pačius geriausius laikus. Deja, išmokos nėra tokios, kokių mes norėtume, kokios yra Europos valstybėse, tokiose kaip Anglija, Belgija, Olandija, Prancūzija ar kitos.

Dabar iš šio įstatymo aš matau tik viena – siekiama padaryti taip, kad žemės ūkio bendrovių žemdirbiai, ar savininkai, ar pirmininkai, ar kooperatyvų pirmininkai, turėtų važiuoti pas gerą dėdę viršininką lenktis, pulti prieš jį ant kelių ir prašyti, kad jam po to būtų daromos kokios nors lengvatos, kad jis nebankrutuotų, kad jam būtų kokia nors galimybė išgyventi. Taigi vėl einame prie to, kad visi važiuotų, visi prašytų ir, kaip sakoma, paslauga už paslaugą, po to žmonės būtų nuolankūs. Tai ne kas kita, kaip paprasčiausias žmonių prievartavimas. Aš kitaip to įstatymo projekto negaliu pavadinti. Kaimo žmonių prievartavimas.

PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašę dalyvauti visi kalbėjo. Dabar kviečiu kalbėti dėl motyvų. E. Pupinis – už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, kai mes kalbėjome apie tą pirmą įstatymą, na, šiek tiek supratau ir poną J. Jagminą, kuris, savaime suprantama, išgyvena. Bet, kai kalbama pagal šį įstatymą, tai tikrai ten, kur pasakyta, kad užsienio vienetas taip pat turėtų būti įtrauktas į mokesčių sistemą, kaip ir Lietuvos vienetas, tai tikrai nesuprantu. Apskritai aš porą kartų sakiau užuominas dėl viešų ir privačių interesų derinimo, tai kaip kolegai turiu pasakyti, kad galbūt tikrai nereikėtų kalbėti, nes jau renkami parašai ir būsite svarstomas Etikos ir procedūrų komisijoje. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Aš manau, kad nei vieniem, nei kitiems, nei ponui E. Pupiniui nereikėtų vieniems kitų gąsdinti dėl parašų rinkimo ir panašių dalykų. Surinksite parašus, pateiksite – tada svarstys, nesurinksite – nesvarstys. Tai nėra ko kalbėti apie tai, kas renkama ir kas bus daroma.

Dabar iš esmės. Jeigu visi kalbėjome apie šio įstatymo nuostatas, kurios įteisina mūsų, tiksliau, daugumos priimtą sprendimą plėsti mokestinę bazę, neatsižvelgiant į gaunamo pelno dydį, tai ypač skaudu, kad būtent šis bazinis plėtimas labiausiai paliečia kaimo žmones, kurie to pelno neturi tiek daug, kad būtų jų sąskaita galima pelnytis. Todėl niekaip negaliu sutikti, kad priėmus aną įstatymą būtina priimti ir šias įstatymo pataisas ir taip užkrauti mokestinę naštą tiems, kurie neturi ypač didelių pajamų. Galimas ir kitas būdas, galima lygiai taip pat ir pelnui pritaikyti progresinį mokestį. Taip būdų surinkta norima suma, bet iš tų, kurie tą sumą, tą naštą galėtų lengviau pakelti. Bazės išplėtimas, kuris dabar siūlomas, man nepriimtinas, todėl kviesčiau nepritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Replikos bus po balsavimo. Dabar prašau registruotis ir balsuoti, kas už įstatymo projektą po svarstymo.

Už – 66, prieš – 23, susilaikė 5. Įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Repliką po balsavimo – J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji, iš tikrųjų kelintą kartą Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, aš pavardės neminėsiu, man vis mėgina prikišti kažkokius privačius interesus. Šiandien pasakyta dar gražiau, kad renkami parašai neva Etikos ir procedūrų komisijai dėl viešų ir privačių interesų. Aš noriu pasakyti, kad pirmiausia, gerbiamieji ir pone Pupini, nepamirškite ir savęs, nes ir jūsų tėvai turi ūkį, Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas taip pat turi ūkį, daug Kaimo reikalų komiteto narių, žemės ūkio ministras taip pat turi ūkį (neseniai apie jį rodė per televiziją ir rašė laikraščiai) ir daugelis čia sėdinčių taip pat turi ūkius arba kaip nors su jais susiję. Noriu pasakyti visiems, gerbiamieji kolegos, garbūs Seimo nariai, kad aš niekada neturėjau ūkio ir niekada nebuvau įregistruotas kaip ūkininkas. (Balsai salėje) Mano šeimos nariai, t. y. mano žmona turi ūkį, mano duktė turi įmonę, kaip ir daugelis čia sėdinčių. Kai renkate parašus Etikos ir procedūrų komisijai, neužmirškite sąrašą papildyti. Tai bus įdomiau visiems vieni kitus svarstyti. Dėkoju.

PIRMININKAS. Nors kolega Jonas žadėjo pavardžių neminėti, tačiau deja, deja, jam nepavyko. Prašau. Ponas E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad mano mama neturi ūkio, nes jai šiuo metu 83-eji metai. Antras dalykas, neseniai mes visi (nežinau, ar jūs pildėte) pildėme viešųjų interesų deklaraciją, kur turėjome nurodyti ir tėvus, ir vaikus, ir brolius, ir seseris, apie tą aš ir kalbėjau. Todėl ir sakiau, kad vieši interesai, na, kaip čia pasakius, ko gero, gali būti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Noriu dar paminėti, kad yra pateikta pono… (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nutraukiu replikas. Taip galima iki ryto tęsti. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiam įstatymo projektui, kuriam pritarėm po svarstymo, yra pateikta M. Basčio pataisa, tačiau jinai bus svarstoma priėmimo stadijoje.

Pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-158(2) (prie Nr. XIP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-2c klausimas – Pelno mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-158. Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas. (Balsai salėje) Prašau, gerbiamasis komiteto pirmininke, pristatyti komiteto išvadą.

K. GLAVECKAS (LSF). Pasakysiu, kad truputį nusiramintume. Iš tikrųjų žemės klausimas labai svarbus. Istoriškai tarp raudonarmiečių ir baltagvardiečių būdavo pagrindinis klausimas – žemės klausimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, komiteto išvada!

K. GLAVECKAS (LSF). (Balsai salėje) Kas kurį greičiau užkas. Siūlau neužsiimti tais dalykais.

Dabar rimtai. Labai atsiprašau už pastabą. Galite man duoti pastabą. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė jį. Į Teisės departamento pastabas yra atsižvelgta, pritarėme įstatymo projektui bendru sutarimu.

Dar galėčiau iš karto pasakyti, kad yra registruota mano pataisa, galėčiau ją kartu ir pateikti.

PIRMININKAS. Kęstuti, gal po to. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką E. Pupinį.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nors šis įstatymas nelabai ką turėjo su kaimo reikalais, tačiau kai svarstėme visą paketą Kaimo reikalų komitete, komitetas pasisakė taip: už – 5, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo. Pritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Yra pateiktos šiam įstatymo projektui pataisos, tačiau prieš tai diskusijoje užsirašė K. Daukšys. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji, šiais įstatymo pataisymais iš tikrųjų man labai pakėlėte nuotaiką. Aš atsimenu, praeitoje kadencijoje Vyriausybė stengėsi turėti žemės ūkio atstovus visuose kaimuose ir užsienyje. Turėti aplinkos apsaugos visuose kaimuose ir užsienyje, dabar, pasirodo, Finansų ministerija nori turėti savo atašė kiekvienoje užsienio valstybėje ir nori prižiūrėti kiekvieną Lietuvos įmonę, ką ji ten daro. Kodėl aš taip sakau? Jūs paskaitykite labai paprastą dalyką. Čia yra toks vadinamasis 35 straipsnio pakeitimas apie mokėjimą už dividendus. Ten parašyta, kad užsienio įmonės, kurios gauna Lietuvos dividendus, jeigu užsienyje jos netyčia yra kokios lengvatinės, tai jos čia turės nuo tų dividendų sumokėti tuos 20 %. Sakykite, kokia dabar valstybės tarnyba, ar Užsienio reikalų ministerija, ar Mokesčių inspekcija, ar Finansų ministerija, žinos visų valstybių, kokios įmonės kokiom lengvatom tose valstybėse pasinaudojo? Rusijoje, Brazilijoje, Kazachijoje, Kinijoje ir dar šimtuose? O dar kiek yra visokių neapmokestinamųjų lengvatinės prekybos įmonių. Ir visa tai jūs norite kam? Padidinsime darbuotojų skaičių ministerijoje, kad jie tai žinotų, ar ką darysime?

Kitas dalykas, dar geresnė apgaulė. Mes labai sėkmingai paskelbiame, kad įmonės, kurios investuos į naujas technologijas, galės 50 % savo pelno neapmokestinti pelno mokesčiu. Gražiai skamba, verslas galbūt iš dalies patenkintas. Pasiimu šito pakeitimo 33 straipsnio 2 dalį ir ten aiškiai parašyta, kad tos įmonės, kurios investavo į aukštas technologijas ir dėl to pasiekė gerų rezultatų, išsimokėdamos nuo pelno dividendus, turės susimokėti nuo tos dalies tuos 20 %. Tai kam čia vienoje kišenėje laikau špygą, o iš kitos kišenės galbūt saldainį ištrauksiu. Atleiskite, gerbiamieji. Ką jūs dabar skatinate? Savininkus investuoti į aukštas technologijas ir po to mokėti už dividendus papildomus pinigus? Neapmokestinote vienoje vietoje, apmokestinsite kitoje. Aš manau, dar kartą sakau, kad man nesuprantamas visas šitas kaitaliojimas. Nes tai yra vienas būdas kažką daryti, kad atrodytų, jog darome, o iš tikrųjų bus didelis šnipštas. Nei jūs sukontroliuosite, ar kokia nors konkreti Brazilijos ar Australijos įmonė nepasinaudoja kokiom nors lengvatom savo šalyje, nei jūs dabar labai čia paskatinsite visus investuoti į naujas technologijas, nes kartu pasakote, vyrai, investavote, o paskui vis tiek susimokėsite. Iš viso aš matau, kad net nėra tikro išaiškinimo šiandien, kas tos aukštos technologijos, už kurias bus galima nemokėti pelno mokesčio dalies. Tas išaiškinimas, bijau, atsiras po kokių 3 ar 4 mėnesių Finansų ministerijos arba Mokesčių inspekcijos ir tada buhalteriai puls ieškoti ir žiūrėti, kaip prisitaikyti prie viso to reikalo.

Manau, kad dar kartą pajuokinsime publiką. Visi tie, kurie bent kartą yra dirbę normalioje ekonomikos srityje ir turėję bent vieną, nesakau, kad sekretorę, turėjo nors vieną buhalterę, tegu pas tą savo buhalterę ir pasiklausia, ką mes čia dirbame. Jums populiariai išaiškins, ką jos arba jie dirbti turės, gavę mūsų visas šitas pataisas. Todėl dar kartą siūlau nebalsuoti ir nepriimti tokio įstatymo. Tai vėl yra žmonių mulkinimas, savęs apgaudinėjimas, kad mes prekiausime kažkokia ekonomika, o iš tikrųjų dar kartą yra planas, kai nežinai, ką daryti, bandai sugaudyti vieną kitą pinigėlį. Įmonėms reikia pinigų, o ne naujų mokesčių. Jeigu tuos pinigus šita valdžia kaip nors rastų ir paskatintų bankus duoti paskolas, ką jie turėtų daryti dabar žemai nusilenkę bet kurioje valstybėje, Kinijoje, Taivane, Indijoje ar kur nors kitur, užuot darę naujas kliūtis verslui, tai būtų buvęs didelis pasiekimas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Paskutinis diskusijoje kalbės J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymo pakeitimas, kaip minėjo kolega Kęstutis, sukelia dar vieną chaosą, sukelia dar vieną painiavą, apmokestinant dividendus, naujas technologijas neva neapmokestinant. Bet aš noriu atkreipti dėmesį į tai, kad leidžia interpretuoti mokesčių inspektoriams. Daugeliu atvejų interpretuoti taip, kaip jiems patogu. Aš manau, kad, priėmę šią pataisą, mes sudarysime galimybę dideliam piktnaudžiavimui. Iš tikrųjų dideliam piktnaudžiavimui. Kartais žmonės dėl nežinojimo, o tikrintojai dėl norėjimo arba vienašališkai pasižiūrėti, ar kas kuriam nepatinka, kaip šiuo atveju atsidūriau aš, kai oponuodamas Kaimo reikalų komitete užsitraukiau nemalonę Kaimo reikalų komiteto pirmininko, kuris su pavaduotoju pastūmėjęs organizuoja parašus dėl viešųjų ir privačių interesų, tai aš norėčiau… dar taip pat labai svarbu, nepamirškite ir tvenkinių, nepamirškite kitų dalykų, kur visko čia yra. Gal neturėjau Kaimo reikalų komiteto pirmininko ar tėvuko, ar mamos, bet šeimos, giminaičių žemė yra, ūkių turi visi… Taigi aš noriu pasakyti, kad čia daug kur galima, yra sudarytos galimybės įvairiom interpretacijom. Jeigu kartais vyrukai daug ko nesupranta, ir Kaimo reikalų komitete man vakar tuo teko įsitikinti, iš tikrųjų nesupranta, akivaizdžiai matyti, kad nesupranta, balsuoja taip, kaip jiems pasakyta, visiškai neįsigilinę, kokios to bus pasekmės, tai yra labai negerai, reiktų šiek tiek pagalvoti, pamąstyti ir nepriimti kvailų sprendimų. Tokiam įstatymo projektui taip pat nepritariu ir kviečiu balsuoti prieš. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju visiems kalbėjusiems. Dabar yra viena pataisa šiam įstatymo projektui. Prašau pataisą pristatyti K. Glavecką.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mano teikiama pataisa yra sietina, turi tikslą užtikrinti, kad tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio vienetų gaunami dividendai būtų apmokestinami tokiomis pačiomis sąlygomis. Ačiū. Siūlau jai pritarti. Komitetas pritarė.

PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame. Kas už K. Glavecko pataisą?

Už – 71, prieš – 4, susilaikė 13. Įstatymo pataisai pritarta. Dabar balsuosime už visą įstatymo projektą su K. Glavecko pataisa. Yra užsirašiusių kalbėti dėl motyvų. Prašom. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, pirmininke. Dar kartą kreipiuosi į tuos, kurie turi dar šį vakarą sveiko proto, kurie ką nors gyvenime yra nuveikę savo rankomis ar savo galva, o ne tik liežuviu. Pagalvokite, ką darote! Kokią makalynę su visais šiais įstatymų projektais sukuriate! Ir kiekvienas, balsavęs už šį ar už kitą įstatymą, atsiminkite, po pusės metų ar po 9 mėnesių reikės jį keisti ar ką kita daryti. Jūs iš tikrųjų sudarote Lietuvos žmonėms, tai yra paprastiems įmonių buhalteriams, tai yra paprastiems verslininkams, kurie gal uždirba 10 tūkst. per metus, o gal ir neuždirba, tokią papildomą naštą, kad baisu ir žiūrėti. Todėl prašau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų visi norintieji kalbėjo. Noriu paklausti, ar galėtume sutarti, kad pagreitintume procedūras? Pirmiausia mes pritariame po svarstymo. Ar balsuojame? Yra reikalavimas balsuoti. Registruojamės, kolegos, ir balsuojame. Kas už įstatymo projektą su K. Glavecko pataisa po svarstymo?

Už – 73, prieš – 12, susilaikė 12. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Dėl vedimo tvarkos – ponas J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Esu minėjęs, kad prašytume šiandien išspręsti ir priėmimą, nes čia aiškus, paprastas, trumpas projektas. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar pritariate, kad būtų taikoma skubos tvarka? (Balsai salėje) Dėl to yra nubalsuota ir pradedame priėmimo procedūrą. Ar galėtume sutarti, kad visiems straipsniams pritartume bendru sutarimu ir pereiname iš karto dėl viso įstatymo projekto? Ačiū, kolegos, už supratimą. Taigi bendru sutarimu 1, 2, 3 straipsniams yra pritarta.

Dabar, kolegos, kas dėl viso įstatymo projekto? Kas už, prieš? K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Manau, kad šioje salėje atsirado daugiau protingų žmonių, kuriems nepakils ranka paspausti mygtuką. Ypač tikiuosi, kad tą padarys esantys ministrai, kurie supranta, kad jiems bus sunku paskui dirbti. Bet realiai, jeigu valdančioji dauguma nori, ji gali buldozeriu šiandien viską prastumti. Linkiu sėkmės.

PIRMININKAS. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Ne, gerbiamasis premjere, aš ne tą patį. Iš šį kartą aš balsuosiu prieš įstatymo projektą visiškai dėl kitų motyvų. Aš pirmiausia balsuosiu prieš tai, kad jūs dividendus apmokestinate tik 20 %. Manau, kad dividendus reikėjo apmokestinti kur kas daugiau, nes ne paslaptis ir visi žinome, kad išsiėmę dividendus verslininkai kaip tik moka tuos pinigus vokeliuose. Taigi aš manau, kad šiuo atveju jūs vėl dirbate oligarchams, didiesiems verslininkams, kurie sėkmingai toliau naudosis. Nes jeigu paskaičiuosime, vis tiek bus naudinga. Todėl aš balsuosiu prieš, nes dividendų apmokestinimas yra per mažas. Ačiū.

PIRMININKAS. Dar yra užsirašęs V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Būčiau nekalbėjęs, bet mane paskatino kalbėti L. Graužinienė. Tikrai labai rimtas argumentas. Mieloji Loreta, sveikinu, ir iš tikro tai yra geras ženklas, kad mes galime svarstyti, kokios priemonės galėtų padėti kovoti su šešėline ekonomika, nes būtent tai, ko gero, būtų buvusi daug rimtesnė sritis antikrizinėje programoje. Vienas iš būdų – galimybė perdengti visas landas, kuriomis naudojamasi apeinant tiek mokesčius, tiek dalijantis neteisėtai ir neteisėtomis pajamomis, tiek jas legalizuojant. Taigi ačiū. Vien dėl to, kad reikėtų toliau pratęsti diskusijas dėl dividendų apmokestinimo, nekilnojamojo turto apmokestinimo, visuotinio pajamų deklaravimo ir kitų dalykų, kaip tik sunkmečiu tai yra geros priemonės.

Pritariu kolegei L. Graužinienei ir siūlau nebalsuoti už šį įstatymą, o balsuoti už kolegės L. Graužinienės pasiūlymą sudaryti bendrą grupę, kaip priimti racionalesnes antikrizines priemones ir kaip pasiekti geresnių rezultatų kovojant su šešėline ekonomika. Ačiū.

PIRMININKAS. E. Pupinis – už.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau priminti gerbiamiesiems kolegoms, kad jūs galite visada registruoti savo pataisas ir rašyti skaičius, kokius norite, tik nesimatė jūsų pataisų. Bet kadangi jūs esate už tai, kad dividendai vis dėlto būtų apmokestinami, tai aš tikrai negaliu būti prieš, todėl siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. S. Pečeliūnas taip pat už.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Mielieji kolegos, nepersiimkite ta bloga patirtim vien tik kritikuoti pasiskelbę konstruktyvia opozicija. Visiškai sutinku, mane irgi paskatino ponia L. Graužinienė pasakyti keletą žodžių. Statutą L. Graužinienė tikrai moka nuo seniai. Ten aiškiai parašyta: jeigu turite kokių pasiūlymų, nepatingėkite jų surašyti ir užregistruoti. Galiu tik apgailestauti, kad konstruktyvioji opozicija jokių konstruktyvių, aiškiai suformuluotų pasiūlymų nepateikė, ir tada sako: ne, mes norime, kad būtų didesnis mokestis. Tai kuo paremti jūsų norai? Tik liežuviu, atsiprašau. Siūlykite naują pataisą po mėnesio ar pusės metų sugriežtinti visus tuos dalykus, bet dabar nestabdykite bent kokio nors apmokestinimo, nes jūs kalbate viena, o elgiatės visiškai priešingai. Jūs norite, kad liktų neapmokestinta. Su tuo ir sveikinu. Nemeluokite žmonėms.

PIRMININKAS. Visi norintys dėl motyvų kalbėjo. Replikos bus po balsavimo. Taigi, gerbiamieji kolegos, kas už šį įstatymo projektą, prašom balsuoti.

Už – 74, prieš – 9 , susilaikė 7. Įstatymas priimtas.

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.

Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 37¹ bei 37² straipsniais ir Įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-159(2) (prie Nr. XIP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės 2-2d klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 37¹ bei 37² straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-159(2). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas. Svarstymas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, minėtą įstatymo projektą svarstė Biudžeto ir finansų komitetas ir bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Pastabų negauta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, nepastebėjau. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke, už jūsų toleranciją. Tikrai negaliu nereaguoti, nes buvo paminėta mano pavardė ir man buvo pasakytas moralas.

Noriu pasakyti, jeigu valdančioji dauguma būtų teikusi šiuos sudėtingus įstatymų projektus normalia tvarka, be abejo, pataisų būtų atsiradę. Beprasmiška teikti pataisas, kai Seimo Biudžeto ir finansų komitetas per 30 įstatymų išnagrinėja mažiau kaip per 2 val. Apie ką kalbėti, apie kokį Statutą kalbėti ir apie kokį jūsų moralizavimą kalbėti? Jeigu jūs šitaip dirbate, tai neturite teisės moralizuoti mūsų, Seimo narių, esančių opozicijoje, nes mums nebuvo suteikta galimybė normaliai registruoti pataisas. Tai vienas dalykas.

Kitas dalykas. Noriu pasakyti, kad vis dėlto pasiūlymų buvo pasakyta daug ir frakcijose, kai susitikome su ministrais, ir komitetuose, ir visur. Būkite biedni, bet sąžiningi – į nieką jūs neatsižvelgėte ir nenorėjote klausytis.

PIRMININKĖ. Toliau Kaimo reikalų komiteto vardu – komiteto pirmininkas E. Pupinis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tai vienas iš paketo įstatymų, buvusių kartu su pagrindiniu. Komitetas svarstė ir už balsavus 5, prieš – 2, susilaikiusių nebuvo, pritarė šiam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti trys Seimo nariai. Pirmasis – K. Daukšys. (Balsai salėje) Ačiū. Labai gerai. J. Olekas. Jūs kalbėsite? Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Kadangi į mane kreipėsi Ministras Pirmininkas, aš norėjau išgirsti jo įdomią mintį, bet kadangi tų minčių premjeras nebeturi arba jas pakeliui išbarstė ir negali man nieko pasakyti…

Mielieji kolegos, šis įstatymo pataisymas susijęs ir mūsų ginčai vyksta ne dėl mokesčio dydžio. Mes pritartume pelno mokesčio didinimui ir surinkimui, kad būtų užkaišiotos tos reikiamos vietos, kur yra trūkumų. Mes šiandien kalbėjome, kad yra tokių vietų, į kurias būtų galima papildomai investuoti. Tai švietimas, sveikata, galų gale socialinė apsauga. Šiuo atveju mes kalbame ir nesutinkame dėl mokesčio bazės plėtimo, ypač žemės ūkio veikla besiverčiančiais žmonėmis. Man labai gaila Kaimo reikalų komiteto pirmininko, kuris, manau, tikrai yra nusiteikęs, arba bent jau dalis komiteto žmonių yra nusiteikę, padėti Lietuvos žemdirbiui, bet, deja, išdėstė kitokią poziciją. Todėl aš kviečiu šiandien svarstant ir šį įstatymo projektą, kaip ir svarstant kitus įstatymus, kurie buvo susiję su žemės ūkio verslu užsiimančių žmonių, arba dirbančių mūsų kaime žmonių, apmokestinimu, nepritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Kviečiu galbūt bendru sutarimu pritarti po svarstymo. Ačiū. Bendru sutarimu… Atsiprašau, yra užsirašiusių kalbėti prieš. K. Daukšys dar užimtas. Tada J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nepaisant Ministro Pirmininko pastangų kaip nors suklaidinti konstruktyviąją opoziciją ir pateikti racionalių pasiūlymų, aš dar kartą noriu pakviesti nepritarti šiam įstatymo projektui dėl diskusijos metu mano pasakytų motyvų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritaria po svarstymo projektui Nr. XIP-159(2), balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 91 Seimo narys. Už – 67, prieš – 13, susilaikė 11. Po svarstymo pritarta.

Pereiname į priėmimo stadiją. Ar yra norinčių kalbėti?

Dėl 1 straipsnio pataisų nėra. Ar pritariame 1 straipsniui? Ačiū. Pritarta. 2 straipsniui pritariame? Pritaria. Už visą projektą norinčių kalbėti nėra.

Registruojamės ir balsuojame. Kas už tai, kad Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 37¹ bei 37² straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymas būtų priimtas?

Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 67, prieš – 11, susilaikė 10. Įstatymas priimtas.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-196(2) (prie Nr. XIP-193(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (priėmimo tęsinys)

Gerbiamieji kolegos, tikrai malonu, kad šį vakarą posėdyje aktyviai dalyvauja Seimo nariai. Siūlyčiau grįžti prie Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-196(2). Mums tada trūko balsų, todėl kviečiu balsuoti dėl priėmimo. Kas už tai, kad įstatymas būtų priimtas, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš.

Balsavo 71 Seimo narys. Už – 71, prieš ir susilaikiusių nėra. Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-196(2) priimtas.

Darbotvarkės 2-3b klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4, 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-163(2). Pranešėjas – Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas. Svarstymas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-3425(3) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 3 susilaikė 1. Tikiuosi, kad opozicija pritars šiam įstatymo projektui, nes jis mažina gyventojų pajamų mokesčio tarifą nuo 24 % iki 21 %. Labai ačiū už supratimą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Siūlau pritarti po svarstymo. Yra norinčių dalyvauti diskusijose? Atsiprašome, man kompiuteris nerodo to numerio. Gerbiamieji kolegos, diskusijose dėl įstatymo projekto Nr. XP-3245(2) užsirašė kalbėti J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, ką tik komiteto pirmininkas pristatė įstatymo projektą ir paminėjo, kad kaip tik šiuo įstatymo projektu mes sumažiname pajamų tarifą 3 procentiniais punktais. Galbūt tai gali paviršutiniškai žvelgiant į šį siūlymą suteikti iliuziją, kad žmonėms pagerės. Tačiau iš tikrųjų reikia pažiūrėti objektyviai, kam ir kiek pagerės. Jeigu mes pažiūrėtume, tai galėtume įžvelgti ir tam tikrų kai kurių teikėjų savanaudiškumo momentų, nes šis reliatyvus padidėjimas mažiausias pajamas gaunančiam žmogui tesudaro 18 Lt, o Seimo nariui sudaro per 300 Lt. Manau, kad tai yra iš tikrųjų nesąžininga prieš tuos žmones, kuriems šiandien gyventi sunkiau. Aš jau nekalbu apie kolegas ministrus, Seimo Pirmininką ar Ministrą Pirmininką, kuriems ši suma dar daugiau pakyla. Mes turėjome, man atrodo, labai motyvuotą ir gerą pasiūlymą (kreipiuosi į pozicijos atstovus, kurie kaltina, kad nėra pasiūlymų), kaip reikėtų elgtis tokioje situacijoje, sutaupant tuos pačius pinigus arba tuos pačius pinigus paliekant žmonėms. Priminsiu, kad prieš dvi dienas, svarstant šį įstatymo projektą, toks pasiūlymas buvo pateiktas, kad reikėtų diferencijuoti mokestinį tarifą pagal gaunamų pajamų dydį. Ir miela prisiminti, kad tą vėlų vakarą, mes pirmu balsavimu buvom apsisprendę pritarti tokiam pasiūlymui. Deja, vėliau buvo įjungtas buldozerinis mechanizmas ir perbalsuota, nepaisant labai aiškios pozicijos pirminio balsavimo metu, ir atsisakyta svarstyti šiuos pasiūlymus. Šiandien, kalbėdami apie šio pateikto įstatymo esmę, mes matome, kad tie, kurie gyvena sunkiau arba kurie dar gali susidurti su sunkesnėm problemom, keičiant mokestinę sistemą dabartinei daugumai, gyvens sunkiau. O tie, kurie turėjo geresnes sąlygas ir gaudavo didesnes pajamas, dar labiau praturtės. Todėl diferenciaciją, apie kurios mažinimą priešrinkiminėje kampanijoje kalbėjo ir dabar kalba žmonės, besivadinantys Krikščionių demokratų vardu, dar labiau pagilins. Todėl mes, socialdemokratai ir aš asmeniškai, niekaip negaliu sutikti su tokiom teikiamom įstatymo pataisom.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, kitas nori kalbėti K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gal pradėkime nuo pačių smulkiausių dalykų. Šitos įstatymo pataisos yra tokia smulki pataisa, kuri skamba taip: „Pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamas uždirbęs gyventojas.“ Gerbiamieji, iš visos savo patirties, sukauptos dar nebūnant Seimo nariu, tai reiškia, kad mokės ir tie, kurie nieko negavo, bet kuriuos Mokesčių inspekcija laikys uždirbusiais. Taigi jūs dar vieną dalį žmonių, kurie ir taip galbūt negaus užmokesčio, už tai, kad jie kažką darė ir su jais niekas neatsiskaitė, arba už tai, kad tas, kuris turi atsiskaityti, irgi negalės atsiskaityti, jūs juos pastatysite į tokią padėtį, kad jie turės susimokėti mokestį nuo savo varganos veiklelės, iš kurios uždirbs 500, ar 300, ar 1000 Lt. Aš manau, kad tai iš esmės neteisingas dalykas. Suprantu, kad labai norėtųsi apmokestinti viską, ką tik galima, bet nemanau, kad tai teisinga.

Dabar apie tas gražias kalbas, kad mes sumažiname gyventojų pajamų mokestį 3 % ir kad dėl to mes esame labai laimingi, ir visiems pagerės. Iš tikrųjų pagerės, kaip sakė ir gerbiamasis Juozas, tai daliai žmonių, kurie uždirba daug pinigų, net ir gerbiamajam Petrui pagerės, nepaisant to, kad jis dar nori nusipirkti naują „Rolexsą“, ir rodo man, kad kalbėk (…), dar spėsi. Manau, kad visi sutinkate, kad nepagerės tiems žmonėms, kurie mažiausiai šiandien uždirba. Ir tas pakėlimas… (Balsai salėje) Gerbiamoji, jūs iš tikrųjų nesvaikite, gerbiamieji konservatoriai su liberalais, nesvaikite, būkite geri… Nuleisdami pajamų mokesčio kartelę 3 %, pakeldami PVM 1 %, apmokestindami mažai uždirbančius kaimo gyventojus tais pačiais 21 %, ko jie gyvenime neturėjo, visus dar apmokestindami sveikatos apsaugos mokesčiu, taip pat ir tuos atlikėjus, kurie iki šiol mokėdavo 15 %, jūs sakote, kad bendra mokesčių našta pagerės! Ji padidės visiems! O pagerės iš tikrųjų, dar kartą sakau, tik turtingiems žmonėms, kurie sėkmingai nusipirks gerus advokatus, gerus mokesčių patarėjus, kaip gerbiamieji kai kurie oligarchai paima žmones iš mokesčių inspekcijos viceprezidentais, paskui sudėsto visas schemas, kaip reikia išvengti tų mokesčių. Štai šitiems pagerės. Netgi P. Auštrevičiui nepagerės, nes jis negalės tokių žmonių pasisamdyti. Aš siūlau dar kartą atsibusti. Atsibusti! Matote, vienas gerbiamasis Seimo narys nutarė gauti ne normalų atlyginimą, bet vis dėlto tą autorinį, nes jis pradeda vaidinti prie mikrofono.

Dar vienas dalykas, kas yra blogai. Aš kreipiuosi į kolegas iš Tautos prisikėlimo partijos, ar jūs tą įstatymą gerai perskaitėte? Ar jūs viską supratote, kas bus ir kaip? Ar šiandien tie jūsų vakarykščiai ar užvakarykščiai kolegos, su kuriais buvo prieš mėnesį lygios sąlygos ir kurie čia dainavo, palaikys jus? Ar jūs manote, kad jūs, priimdami tokius įstatymus, gelbėjate Lietuvos valstybę? Ar jūs esate tuo įsitikinę? Tikrai linkiu jums taip ir toliau gelbėti, jeigu jūs tuo įsitikinę, nes visas šitas įstatymas yra per daug geras šiandieną. Dar kartą sakau: tie, kurie uždirbo (ir iš jūsų kolegų) po 6, 7 ar po 5 tūkst. už koncertą, jiems bus viskas gerai. Bet daugumai žmonių, kurie gaudavo, neduok Dieve, 300, 400 Lt už vakarėlį, jis bus per daug sunkus.Tai ir pasvarstykime. Šitas įstatymas yra elito įstatymas ir skirtas žmonėms, kurie uždirba daug. Paprastiems žmonėms jis bus nelaimė. Ačiū už dėmesį. (Plojimai)

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Man toks įspūdis, kad Kęstutis dar nesugrįžo iš Rygos, arba sugrįžo ne tas Kęstutis, galbūt kiek didesnis ar pasikeitęs keistai, nes, kolegos, aštuonerius metus nešioju ne „Rolexsą“. Kęstuti, jeigu jūs nepažįstate laikrodžio arba matote iš taip toli mano laikrodį, tai gal jūs iš tikrųjų esate pasimetęs tame didžiajame automobilyje, kuriuo jūs kiekvieną kartą atvažiuojate, arba esate atvežamas vairuotojo į darbą. Aš siūlau apsispręsti, Kęstuti, jūs už kurį lietuvį: ar gyvenantį realybėje, ar važinėjantį dideliu automobiliu tamsintais langais? Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Būtų mažiau replikų, būtų geriau. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Buvo paminėta mano pavardė. Gerbiamasis Petrai, kitaip negu jūs, tą automobilį aš užsidirbau, ir ne valdiškas automobilis mane vežioja, kaip jus vežiojo kokius aštuonerius metus iš eilės. Būkite geras, norite ką nors pasakyti teisingo, sakykite iš esmės. Nepavydėkite žmonėms to, ką jie savo rankomis uždirbo.

PIRMININKĖ. Seimo Pirmininkas.

A. VALINSKAS. Mielieji kolegos, ir Petras, ir Kęstutis vakar vienu mikroautobusu grįžo iš Latvijos. Tai jus vienija, tegul vienija ir ši Seimo salė. Ačiū.

PIRMININKĖ. Nutraukiu bet kokias kalbas ir kviečiu į tribūną A. Sysą.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, neskaičiuosiu ir nežiūrėsiu, kas kokį laikrodį segi. (Balsai salėje) Aš noriu kalbėti dėl šio įstatymo cituodamas aiškinamąjį raštą, kurį jūs kiekvienas galbūt skaitėte. O jeigu neskaitėte, galbūt net nepastebėjote, kas ten parašyta.

Pirmas sakinys skamba taip: „Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje kaip viena iš krizės įveikimo plano priemonių numatyta iki 20 % sumažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą.“ Noriu pasidžiaugti, kad jis sumažėjo iki 21 %, nors žadėjote sumažinti iki 20 %. Toks siūlymas nemažina deficito. Aš nekalbu apie krizę, aš apie deficitą, nes visi įstatymai skirti užkišti deficito skylę. Taigi gyventojų pajamų mokestis daro atvirkštinį procesą.

Nenorėčiau kartoti to, ką sakė kiti kolegos, bet iš gyventojų pajamų mokesčio mažinimo aiškiai išlošia ne visi, o tik turtingesni. Jeigu skaitytume penkioliktosios Vyriausybės programą, vienas iš kertinių tikslų įrašytas, kad mažinsime socialinę atskirtį ir diferenciaciją. Toks įstatymas atskirtį ir diferenciaciją didina, nes skaičiai labai aiškiai tai parodo. Netgi tai, kad mes keičiame neapmokestinamųjų pajamų dydį, vis tiek nekompensuoja, nes mažesnes pajamas gaunantys piliečiai išlošia kur kas mažiau negu tie, kurie gauna didesnes pajamas.

Noriu priminti tiems, kas nežino, kad Lietuvoje per 50 žmonių gauna 100 tūkst. Lt per mėnesį. Tai jie išloš per 3000 Lt. Jeigu mes manome, kad tai socialiai teisinga ir tiems žmonėms tikrai reikia padidinti pajamas, aš su tuo negaliu sutikti. Pastaruoju metu mes visi daužomės į krūtinę ir vienas per kitą lenktyniaujame, kas labiau myli tautą ir kas daugiau sumažins savo atlyginimą. Yra labai geras šansas ne trumpą laikotarpį, ne vienkartinį mažinimą padaryti, o normaliai mokėti didesnius mokesčius ir iš jų geriau finansuoti švietimą, geriau finansuoti sveikatos apsaugą, įvesti progresinius mokesčius. Yra šansas, kai mes galime sumažinti. Tą mes su kolega ir siūlome. Sumažinkime iki 15 % tik mažas pajamas gaunantiems, kitiems palikime 24 %, o tiems, kas uždirba per 10 tūkst., įveskime 40 % pajamų mokestį. Taip mes šiek tiek būsime panašūs į Europos valstybes. Progresinio pajamų mokesčio neturi, pakartosiu, keturios Europos Sąjungos valstybės, kurios skurdžiausiai gyvena. Po to mes tampome užklotą nuo vienos srities ant kitos, sakydami, kad trūksta pinigų švietimui, sveikatai, kultūrai, atlyginimams. Mes galime rasti tuos pinigus priimdami logiškus sprendimus.

Aš sveikinu, šiame įstatyme yra gana daug gerų dalykų, atsisakome lengvatų, viskas labai gerai. Bet gyventojų pajamų mokesčio mažinimas visiems dar labiau iškreipia pajamas, kurias gauna, tas, kuris gauna didesnes išmokas ir tas, kuris gauna mažas.

Todėl kviečiu, kolegos, pritarti, bus svarstomos pataisos, toms pataisoms, kurias mes siūlome. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, man atrodo, esminės mintys diskusijoje buvo pasakytos, todėl siūlyčiau ją baigti. Juo labiau kad bus papildomų, jeigu mes taip apsispręstume, kito kalbėtojo. Dėkoju. Frakcijos vardu siūlau nutraukti diskusijas.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu siūloma nutraukti diskusijas. Kas už tai, kad diskusijos būtų nutrauktos, balsuoja už. Dar kalbės L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū. Visų pirma tai nebuvo siūlymas frakcijos vardu.

PIRMININKĖ. Buvo.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Antra. Dar kartą prašau Seimo narių ir valdančiosios daugumos. Vis dėlto neleidote normaliai registruoti pataisų, neleidote diskutuoti komitetuose ir neleidžiate kalbėti čia, salėje, nenorite išgirsti pastabų, kas yra taisytina. Jūs nenorite išklausyti jų. Dar kartą sakau, kad jūs ribojate mūsų, Seimo narių, konstitucinę teisę.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą kartoju, kad ponas A. Endzinas frakcijos vardu paprašė nutraukti diskusiją. Todėl kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad diskusija būtų nutraukta?

Už – 53, prieš – 18, susilaikė 4. Taigi diskusija nutraukiama.

Pagal Statutą po balsavimo dar yra užsirašęs kalbėti V. Andriukaitis, ir aš turiu suteikti jam žodį kalbėti. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamoji Tautos atstovybe! Taigi, gerbiamoji Tautos atstovybe, svarstome visos Tautos, visų gyventojų Pajamų mokesčio įstatymą. Norėčiau pasakyti, kad pagal šių rinkimų rezultatus 1 mln. 400 tūkst. Lietuvos rinkėjų nedalyvavo rinkimuose. Mes, visi čia esantys, atstovaujame 938 tūkst. gyventojų, 230 tūkst. gyventojų balsai neįveikė rinkimų barjero.

 Gerbiamieji tie, kurie save vadina Tautos prisikėlimu, žvilgtelkite, kiek gavote balsų; gerbiamieji Tėvynės sąjunga (K) ir Lietuvos krikščionys demokratai, gerbiamieji visi kiti, taigi čia susirinkę svarstome gyventojų pajamų mokesčio problemas. Ne šiaip sau. Socdemai taip pat patenka į tą skaičių, tuos 980 tūkst. Noriu atkreipti dėmesį, kad tai yra milžiniškas demokratijos deficitas Lietuvoje, realiai įvykęs.

Antras dalykas. Štai tas 1 mln. 400 tūkst. rinkėjų nugara atsisuko į savo tėvynės tikrovę. Dėl ko? Dėl savo gyvenimo kokybės, kolegos. Dabar pamėginkime pagalvoti, ką mes šiandien siūlome tame visame kontekste. Galime vieni kitus įtikinėti, žiūrėti, kiek mes vieni už kitus gudresni, tačiau labai akivaizdu, jeigu šiandien sudėliotume visą mokesčių naštą… Aš daugiau kalbėsiu opozicijai, nes turiu įtikinti opoziciją, kad ji būtinai pritartų šiam siūlomam Gyventojų pajamų įstatymo mokesčiui. Kolegos, kurie norėsime pritarti, turime įsitikinti, kad akcizo padidėjimas, pridėtinės vertės mokesčio padidėjimas, paslėpti kiti netiesioginiai dalykai, kurie susiję su mokesčiais, tarkime, valstybės rezervo saugomiems naftos produktams trukmės sutrumpinimas, iš karto kilstels dar 300 mln. lėšas, tai sugrįš per benzino kainą ir atsiguls ant 2 mln. gyventojų kišenių. Tam kontekste šiandien mes didžiuodamiesi kalbame apie gyventojų pajamų mokesčio naštos palengvinimą, nes atseit visiems mažiname vienodai.

Gerbiamasis Eligijau Masiuli, aš manau, tamstai reikėtų paimti netgi be kalkuliatoriaus, pieštuką ir popieriaus ir pamėginti paskaičiuoti, kaip atrodo šitas vadinamasis gyventojų pajamų mažinimas. Čia kolegos paminėjo kelis šimtus tūkstančių žmonių. Aš manau, tas milijonas žmonių, kuris nuo mūsų šiandien yra nusisukęs, jis dar toliau nusisuks dėl šio Seimo sprendimo. Aš vidum intuityviai jaučiu. Todėl taip, kaip mes svarstome šitą labai atsakingą klausimą, jo svarstyti negalima ir priimti negalima. Nėra nei šeimų ūkio analizės, nei pajamų analizės, nei tos struktūros, kuri vadinama išlaidomis, kiek šiandien išlaidų daro elementari šeima, kad ji galėtų pasiekti bent savo minimalius standartus.

Aš šiuo atveju žiūriu į tas partijas, kurios deklaravo progresinius mokesčius, deklaravo gyventojų mokestinės naštos sumažinimą, štai pradedant nuo čia ir einant į šitą pusę. Toje pusėje sėdi ir Seimo Pirmininkas. Kaip mums dabar abiem nesusitarti ir nepakalbėti apie tai, kad šis siūlomas gyventojų pajamų mokesčio įstatymas prieštarauja ir jūsų, ir mano rinkimų programai? Ką mums daryti, kolega Seimo Pirmininke? Tylėti? Jūs mėginame viename autobuse vežti K. Daukšį ir P. Auštrevičių. Štai jie nesusikalbėjo, kaip matote, matyt, toje stotelėje per mažai sėdėjoje. Ten yra tokia gera stotelė grįžtant iš Rygos. Joje buvo galima ilgiau pasėdėti, ten ir kepsnys geras, ir dar priedų yra. Gal būtumėte susitarę dėl gyventojų pajamų mokesčio, galbūt daugiau pakryptumėte į progresinę mokesčių sistemą.

Aš manau ir esu įsitikinęs, kad taip svarstyti mokesčių įstatymų apskritai negalima. Todėl kategoriškai pasisakau prieš šio mokesčio tokiu pavidalu įvedimą. Aš nuoširdžiai jums kalbu, nuoširdžiai. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Kviečiu į tribūną K. Glavecką. Kadangi yra Seimo narių E. Žakario, J. Juozapaičio ir B. Paužos pasiūlymai ir komitetas tam nepritarė, gerbiamasis pirmininke, gal pirma suteiksime žodį… Yra vienas iš autorių, J. Juozapaitis. Tegul pateikia savo pasiūlymą, o jūs argumentuosite, kodėl komitetas nepritarė, tada mums reikės apsispręsti Seime. Prašom, pone Juozapaiti.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Aš nežinau, koks tas pasiūlymas, aš nerandu.

PIRMININKĖ. Pasiūlymas? Galiu pasakyti, jeigu gyventojų metinės pajamos neviršija 9600 Lt, o buvo 5640 Lt. Antra, jeigu gyventojų pajamų mokestis viršija 9600 Lt, minimalus neapmokestinimo dydis negali būti didesnis nei suma, apskaičiuota pagal formulę…

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Jeigu komitetas nepriėmė, tada viskas.

PIRMININKĖ. Jūs atsiimate?

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Taip.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis J. Juozapaitis sako, kad atsiima. Prašom ateiti.

Gerbiamasis Glaveckai, yra… (Balsai salėje: „Balsuojame, neatsiima.“) Sakė, kad atsiima. (Balsai salėje: „Neatsiima.“) Sakė, kad atsiima.

K. GLAVECKAS (LSF). Autorius sakė, kad atsiima, tai kaip galima…

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Balsuokite, balsuokite.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juozapaiti, tvirtai pasakykite, jūs atsiimate?

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Balsuokite.

PIRMININKĖ. Balsuoti? Gerai. Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Glaveckai, nelakstykite pirmyn atgal. Prašom į tribūną. Čia reikia kortelę atsinešti, tokia yra tvarka. (Balsai salėje) Reikia, kad jūs pasakytumėte komiteto nuomonę. Aš, aišku, ją galiu perskaityti, bet… (Šurmulys salėje)

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė šią pataisą ir jai nepritarė. Pagrindinis motyvas yra tai, kad prieštarauja visai koncepcijai, antikrizinei koncepcijai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dėl pataisos motyvai už ir motyvai prieš. B. Vėsaitė – už. Nematau jos. Yra. Prašom.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes norime mokesčių naštą perkelti ant daugiau uždirbančių, daugiau pajamų generuojančių žmonių, tai reikėtų pritarti J. Juozapaičio ir kompanijos pasiūlymams. Nes tikrai yra tam tikros veidmainystės, kad mes įvedame tam tikrą progresyvumą į gyventojų pajamų mokestį. Jūs pažiūrėkite, kiek būtų atskaitoma nuo teisėjų, apskritai uždirbančių milžiniškus atlyginimus, ir nuo minimalius atlyginimus uždirbančių žmonių. Aš manyčiau, tai yra gerokai teisingesnis įstatymo projektas ir įstatymo pataisymas.

PIRMININKĖ. Prieš – A. Šedžius. Nėra. Gerbiamieji kolegos, reikia balsuoti. Kas pritaria Seimo narių E. Žakario, J. Juozapaičio ir B. Paužos pataisai, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. Komitetas, pabrėžiu, nepritarė.

Už balsavo 25, prieš – 48, susilaikė 17. Pataisai nepritarta.

Gerbiamasis pirmininke, toliau yra Seimo narių K. Starkevičiaus, E. Pupinio, J. Stanevičiaus pataisos. Kuris iš jūsų pateiks? K. Starkevičius, E. Pupinis, J. Stanevičius, kuris? Ir L. Kernagis. Gerbiamasis Pupini, gal galite pateikti grupės narių pataisą?

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagal mūsų pataisą yra šiek tiek pakeistas dydis, nuo kurio turėtų būti įvestas mokestis 14 ekonominio dydžio vienetų. Vadinasi, pagal tam tikrą Europoje priimtą reglamentavimą tai maždaug turėtų būti, na, įsivaizdavimui šiek tiek per 100 tūkst. bendrų pajamų.

PIRMININKĖ. Kokia komiteto nuomonė?

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas svarstė šią pataisą ir jai pritarė.

PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu pritarti Seimo narių K. Starkevičiaus, E. Pupinio, J. Stanevičiaus ir L. Kernagio pataisai? (Balsai salėje) Galima. Ačiū.

Kita Seimo narės R. Rutkelytės pataisa. Prašom, Rūta.

R. RUTKELYTĖ (TS-LKDF). Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 12 straipsnio, keičiamo 17 straipsnio 1 dalies 26 punktą siūlau papildyti žodžiais „brolių ir seserų“. Taip pat 12 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalį papildant žodžiais „broliai ir seserys“.

Kadangi šis straipsnis skelbia, kad neapmokestinamos tokios pajamos, kurios dovanojimo būdu gautos iš sutuoktinių, vaikų, tėvų ir senelių, bet tiesiog, man atrodo, techniškai buvo praleista „brolių ir seserų“. Man atrodo, kad broliai ir seserys yra netgi artimesni giminės šeimos atžvilgiu negu seneliai. Todėl tai yra tik toks techninis logiškas pasiūlymas.

PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas pritarė šiam siūlymui.

PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti Seimo narės R. Rutkelytės pasiūlymui? (Balsai salėje)

Seimo nariai A. Sysas ir A. Butkevičius. Kuris pateiks, Algirdas? Vienas iš Algirdų. A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mes siūlome 6 straipsnyje įrašyti progresinius mokesčius ir palikti 24 % pajamų mokestį pajamoms, kurios yra per 12 tūkst. metinių pajamų, arba 1 tūkst. mėnesinių pajamų, ir kurios neviršija 10 tūkst., o nuo 10 tūkst. mėnesinių pajamų taikyti 40 % tarifą.

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas nepritarė šiems siūlymams dėl anksčiau minėtų motyvų.

PIRMININKĖ. Komitetas nepritarė?

K. GLAVECKAS (LSF). Nepritarė.

PIRMININKĖ. Dėl motyvų vienas – prieš, vienas – už. Prašau. Už – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad kolegų pateiktas siūlymas yra labai logiškas, nes išsprendžia problemą, dėl kurios mes čia ginčijamės, – palieka didesnę dalį pinigų žmonėms, kurie tuos pinigus uždirba, bet mažina socialinę atskirtį. Gyventojams lieka daugiau, jeigu jie gauna mažesnes pajamas. Jeigu tos pajamos yra didesnės, tiems gyventojams taip pat lieka daugiau, tik jie sumoka į biudžetą, kurį galime naudoti bendrom reikmėm, didesnę sumą. Todėl jokio nuostolio nėra biudžetui ir gyventojams, o yra uždirbamų pajamų perskirstymas.

Manau, kad mes visi, kurie atėjome dirbti Lietuvai ir jos žmonėms, kėlėme vieną iš pagrindinių užduočių – sumažinti socialinę atskirtį, kuri susidaro dėl įvairių priežasčių – dėl vienų didesnių gebėjimų, dėl kitų fizinių ar kitokių trūkumų, dėl negalėjimo gauti didesnes pajamas. Kolegų pasiūlyta sistema iš dalies, ir tiktai iš dalies, tą kompensuoja. Tokią sistemą taiko daugelis valstybių, kurios mums šiandien yra pavyzdys, nes jos, taikydamos šiuos svertus, yra sumažinusios socialinę atskirtį.

Dar kartą žiūriu į savo kolegas, sėdinčius dešinėje pusėje, krikščionis demokratus, kurie yra labai gražiai aprašę šią sistemą, žiūriu į Kazimierą, kuris yra net jos autorystę prisisėmęs. Taigi prašom tą įrodyti savo darbais, o ne žodžiais.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už kalba A. Endzinas. Atsiprašau, prieš – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų aš norėjau pasisakyti prieš šią pataisą, nes nesuprantu siekio mažinti žmonių norą dirbti ir užsidirbti. Manyčiau, kad visada turi būti stimulas dirbti daugiau, uždirbti daugiau ir taip gerinti tiek savo, tiek aplinkinių gyvenimą.

Kita vertus, jeigu jau kalbėtume argumentuotai dėl atskirties mažinimo, tai iš tikrųjų aš įžvelgiu ir politines galimybes pastaruosius septynerius metus tą atskirtį mažinti analogiškomis pataisomis. Tai tų galimybių lyg ir buvo.

Kas pasikeitė ir kodėl tai reikia padaryti dabar, pasikeitus valdančiajai politinei jėgai, iš tikrųjų sunkiai suvokiama. Nemanau, kad tas įvardintas atskirties mažinimo argumentas yra gana solidus, kad būtų galima juo vadovautis, priimant šią pataisą, todėl pasisakau prieš. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke ir gerbiamasis komiteto pirmininke, norėtume išgirsti konkretesnius komiteto motyvus, kodėl nepritariame, o ne tai, kad koncepcijai to nepakanka. Aš manau, kad komitetas turi pateikti išvadas ir argumentus, kodėl nepritariame, ir argumentai turėtų būti šiek tiek solidesni.

K. GLAVECKAS (LSF). Aš galiu tiktai dar kartą pakartoti: gyventojų pajamų mokesčio tarifo keitimas ir visa ta sistema yra priimta krizinei situacijai įveikti. Tuo, ką siūlote jūs, iš principo ją bandote iškreipti. Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas, tuos siūlymus, kuriuos jūs čia teikiate, iš principo galėjote, kaip ir sakė kolega, įgyvendinti per pastaruosius aštuonerius metus, kuriuos visą laiką deklaravote. Dabar mes teikiame tokį modelį, todėl tai ir buvo pagrindinis motyvas nepritarti jūsų teiktam siūlymui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, kadangi nuomonės skirtingos, reikia balsuoti. Kas pritariate Seimo narių A. Syso ir A. Butkevičiaus pataisai, balsuojate už, kas nepritariate, susilaikote arba balsuojate prieš.

Balsavo 89. Už – 25, prieš – 40, susilaikė 24. Pasiūlymams nepritarta.

Kolegos, vienas – už, vienas – prieš po svarstymo. Prieš kalbės J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų buvo galimybė, tobulinant šį įstatymo projektą, pasiekti bendrą sutarimą. Prisimenu, prieš dvi dienas gerbiamasis Kazimieras kalbėjo ir aiškino, kiek daug pastangų jis padėjo, kad tokia sistema būtų įgyvendinta. Šiandien, kai tą reikėjo patvirtinti paspaudžiant atitinkamą mygtuką, kažkas jį laikė už nugaros, ir jis to nepadarė.

Iš esmės, mielieji kolegos, vien gyventojų pajamų mokesčio tarifo sumažinimas daugeliui žmonių laimės neatneš. Taip, bus ir čia, šioje salėje, sėdinčių, kurie į savo kišenę įsidės didesnę pinigų sumą, nepaisant to, ką jie kalbėtų ir kokias viešąsias akcijas darytų. Bet dauguma Lietuvos žmonių nuo to tik nukentės, nes jiems, gavusiems papildomai 18 Lt, reikės daug brangiau mokėti dėl pridėtinės vertės mokesčio padidėjimo, dėl didinamų akcizų ir kitų dalykų. Todėl negaliu sutikti, kad šiandien mes priimtume šį įstatymą, nes jis nuskurdins daugelį Lietuvos žmonių ir neatitiks nei krikščioniškų, nei socialdemokratinių lūkesčių. Tai yra „bagotųjų“ prasimanymas, ir pažiūrėsime, kas šiandieną už ką balsuos. Aš kviečiu už šias pataisas nebalsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū kolega. Repliką po balsavimo – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke, kad pamatėte. Aš norėjau kalbėti iš karto po balsavimo ir pacituoti kolegės Rūtos neseniai priimtą pataisą: „Broliai ir sesės (norėčiau pridėti – Kristuje), pasielgėme visai nekrikščioniškai“, o vienam kolegai norėčiau pasakyti, kad mano pataisa nedraudė dirbti daugiau. Ji kaip tik kvietė dirbti daugiau – uždirbkim ir pasidalinkime su tais, kurie uždirba mažiau.

PIRMININKĖ. Ačiū. K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, praėjusį kartą buvo svarstymas ir aš išdėsčiau poziciją, kaip krikščionių demokratų programoje buvo dėl progresinio mokesčio. Visą laiką mes sakėme socialdemokratams, kad reikia priimti visą progresinio mokesčio politiką, visą sistemą. Šiuo metu yra pateikta mokesčio sistema, todėl jos kaip nors griauti, ką nors daryti negalima. Tačiau jūs per aštuonerius metus nieko tuo klausimu nepadarėte, o šiandien jau darote savotišką politiką iš žmonių pajamų mokesčio. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už – E. Masiulis.

E. MASIULIS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Norėčiau, kad prie mikrofonų mes susitelktume ties argumentais, o ne ties replikomis.

Gerbiamieji kolegos, kviečiu pritarti įstatymo projektui. Visiškai nepriimtina socialdemokratų kritika šiam įstatymo projektui, nes reikia priminti, kad dar 2001 m., kai šaliai ėmė vadovauti premjeras A. Brazauskas, gyventojų pajamų mokestis siekė 33 procentinius punktus, ir ilgai liberalai įtikinėjo socialdemokratus, kad reikia mažinti gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir šitas gyventojų pajamų mokesčio tarifas, socialdemokratams tikrai reikia pasakyti ačiū, per 7 metus sumažėjo nuo 33 iki 24 procentinių punktų. Kitaip tariant, jūs mažinote gyventojų pajamų mokesčio tarifą, mes toliau tęsiame šitą gerą darbą ir mažiname jį iki 21 %, o nė viename siūlyme, kuris ateidavo iš jūsų vyriausybių, nebuvo siūlymo įvesti progresinius mokesčius. Dabar mažų mažiausiai atrodo nesąžininga ir negarbinga jums kalbėti apie progresinius mokesčius, kai jūs 7 metus turėjote visas galimybes tai padaryti, bet to nepadarėte. Kolegos, kviečiu pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, išsakytos mintys dėl Gyventojų pajamų mokesčio kai kurių straipsnių, todėl kviečiu balsuoti. Kas pritaria Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektui, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš.

Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 20, susilaikė 3. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.

Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-202 (pateikimas)

Gerbiamieji kolegos, aš dabar siūlyčiau pateikti rezervinį 1 klausimą – Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-202. Įstatymo projektas tikrai yra nepaprastai svarbus, todėl kviečiu pranešėją – Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką A. Kubilių. Prašau. Kol ateis A. Kubilius, K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Aš turiu paprastą klausimą. Mes jau baigėme darbotvarkę?

PIRMININKĖ. Taip buvo numatyta rezerviniam.

K. DAUKŠYS (DPF). Jeigu baigiame darbotvarkę, tada prie rezervinių galime pereiti. Aš negirdėjau, kad prie rezervinių ateiname tada, kai darbotvarkė dar nebaigta.

PIRMININKĖ. Prašau. A. Kubilius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega Kęstuti, aš noriu pasakyti, kad rezerviniai klausimai reiškia tai, kad juos svarstome tada, kai yra tam tinkamas laikas. O, kaip matau, laikas yra tinkamas iki pat paryčių.

Aš noriu pasakyti, kad Vyriausybė, įgyvendindama Seimo patvirtintą Vyriausybės programą, pateikė labai trumpą ir paprastą įstatymo projektą, kuriuo realizuojama 2006 m., to meto Vyriausybės, rodos, G. Kirkilo Vyriausybės pasirašyta sutartis su „PKN Orlen“ dėl akcijų pardavimo, kuri numatė vieną svarbią nuostatą, o ji šiuo metu, mūsų įsitikinimu, yra tinkama realizuoti. Čia galime pasidžiaugti, kad tokia nuostata buvo numatyta, ir Vyriausybė, remdamasi sutartimi, pasirašyta 2006 m. birželio 9 d., turbūt ne G. Kirkilo Vyriausybė buvo, aš atsiprašau, kad priskyriau jam šituos nuopelnus, turbūt A. Brazausko Vyriausybė tą sutartį pasirašė… Noriu priminti, kad toje sutartyje buvo numatyta ketvirtoji sutartis – Opciono sutartis, pagal kurią valstybė gali realizuoti opcioną ir už parduotas akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas gali gauti 284,5 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tikrai nemažus pinigus. Tokia teisė galioja 3 metus, taigi galioja dar iki kitų metų vidurio. Vyriausybė savo programoje ir krizės įveikimo plane numatė, kad reikėtų pasinaudoti šia opciono teise, nes iš tiesų šiuo nelabai ramiu finansų rinkose metu, kaip jūs žinote, absoliučios daugumos kompanijų pasaulyje akcijų vertė vertybinių popierių rinkose yra gana daug nukritusi. Tuo tarpu pagal Opciono sutartį mes už parduodamas akcijas gausime tokią kainą, kokia buvo sutarta 2006 m. birželio mėnesį. Taigi daug didesnę kainą, negu dabar gautume. Mes esame numatę Vyriausybės programoje ir krizės įveikimo plane, kad kaip tik šitie pinigai šiuo metu būtų labai naudingi, juos dedant į Stabilizavimo fondą, turėti rezervą, kurį būtų galima naudoti tuo atveju, jeigu kiltų kokių nors problemų, garantuojant finansinių institucijų veiklos stabilumą. Logika yra labai aiški, nauda yra taip pat aiški, ekonominė nauda yra aiški, ir šiuo požiūriu niekam neturėtų kilti kokių nors didesnių abejonių. Todėl iš tiesų šis įstatymas yra labai paprastas ir aiškus.

Teisės departamentas išdėstė savo kai kuriuos pasvarstymus, bet tai nėra teisiniai pasvarstymai, o ekonominiai pasvarstymai dėl visuomenės poreikių, parduodant taip akcijas. Mano įsitikinimu, poreikiai yra labai aiškūs: tai yra nauda valstybei ir visuomenei parduoti akcijas tikrai naudingai, sukurti papildomų lėšų Stabilizavimo fonde, kuris faktiškai šiuo metu labai nedidelis, ir tai iš tikrųjų kelia suprantamą susirūpinimą, todėl Vyriausybės pareiga pasirūpinti, kad jis būtų kur kas didesnis. Be abejo, kartu Vyriausybė praranda teisę į ankstesnes sutartis ir jose numatytus kai kuriuos įsipareigojimus, bet mes manome, kad realizuojant Opciono sutartį būtų galima tartis dėl papildomo susitarimo, kuriame būtų galima numatyti, kad jeigu „PKN Orlen“ planuotų parduoti didesnę dalį savo akcijų kur nors atviroje rinkoje arba kokiam nors investuotojui, apie tai turi būti informuota Vyriausybė ir su ja turi būti derinama, kad nebūtų pažeistos Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo nuostatos.

Štai toks yra šis įstatymo projektas, tokia jo logika, ganėtinai paprasta ir aiški. Aš siūlau jam pritarti. Be abejo, priėmus šį įstatymą, Vyriausybė įstatymų nustatyta tvarka apsispręstų, kuriuo metu realizuoti tą opciono teisę. Pagal sutartį. Vyriausybei nutarus tai padaryti, per 10 dienų „PKN Orlen“ turėtų sumokėti tą pinigų sumą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašau. L. Graužinienė dėl vedimo tvarkos.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš turiu du klausimus. Vienas. Ar mes šiandien jau baigėme procedūrą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. XP-3425, kad perėjome prie rezervinio? Aš supratau, kad šiandien ypatingos skubos nebus, galima toliau registruoti, jeigu pradėjome kitą klausimą, registruoti pataisas, jeigu aš teisingai supratau? Čia skubėjome, skubėjome ir kažkodėl sustojome, turėjo būti paaiškintos tam tikros priežastys. (Balsai salėje) Vienas klausimas. Kitas – dėl vedimo tvarkos. Kadangi Teisės departamentas išreiškė susirūpinimą dėl prieštaravimo Konstitucijai, frakcijos vardu prašau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas mums raštu pateiktų atsakymą. Todėl prašau pertraukos.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galėčiau paklausti? Jūs galite pacituoti Teisės departamento žodžius, kuriuose jie susirūpinę dėl atitikties Konstitucijai. Jeigu galite, pacituokite konkrečiai tokius žodžius. Teisės departamentas kelia ekonominius klausimus, ar tikrai valstybei naudinga parduoti. Prašom pacituoti tiksliai Teisės departamento išvadą. Prašom pacituoti išvadą.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis premjere, gal suteikim žodį Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui S. Šedbarui.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nepiktnaudžiaukime ta galimybe. Pasižiūrėkime Teisės departamento išvadą, kurioje viskas aiškiai išdėstyta. Yra ilga įžanga, kurios nereikia, ir toliau atkreipiamas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nėra nurodoma, kokią naudą visuomenei duotų akcijų pardavimas. Štai visa problema, kurią įžvelgia Teisės departamentas. Yra Ministras Pirmininkas, yra ūkio ministras, prašom, užduokite šį klausimą.

PIRMININKĖ. Ponas V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Aš cituoju iš tos pačios Teisės departamento išvados: „Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn, įskaitant ir jo privatizavimą, konstituciškai, pabrėžiu, konstituciškai pateisinamas tik tada, kai tuo galima duoti didesnę naudą visuomenei; kai tokiu perdavimu siekiama patenkinti svarbius, konstituciškai, pabrėžiu, pagrįstus visuomenės poreikius, interesus. Toks perdavimas, ir atlygintinas, ir neatlygintinas, konstituciškai būtų nepateisinamas, jeigu būtų daroma akivaizdi žala visuomenei, pažeidžiami asmenų teisėti interesai.“ Todėl, manyčiau, reikia Teisės…

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, gal aš galiu atsakyti ir labai paprastai išaiškinti. Konstituciškai visuomenė savo poreikius išreiškia per tautos atstovus ir tautos atstovų sudarytą Vyriausybę. Vyriausybės programa yra visuomenės poreikių konstitucija. Vyriausybės programa, kuriai jūs, deja, nepritarėte ir padarėte labai didelę klaidą, labai aiškiai nustatė, kad šios akcijos turi būti parduotos, nes šiandien valdančioji koalicija ir jos sudaryta Vyriausybė, atstovaudama visuomenės interesams, turėdama tautos mandatą, labai aiškiai suvokia, kad reikia garantuoti finansinių institucijų stabilumą gautomis pajamomis už parduotas akcijas, esame dėkingi buvusiai Vyriausybei, kad ji pasirašė tokią gerą sutartį, papildant Stabilizavimo fondą ir taip sprendžiant vieną iš esminių ir visuomenei labai rūpimų problemų. Jeigu jums ši problema nerūpi, tai čia jūsų klaida, ir visuomenė tą klaidą įvertino balsuodama.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji Seimo posėdžio pirmininke, šiuo atveju aš nereaguosiu į mano kolegos Ministro Pirmininko A. Kubiliaus žodžius, nes ne jam šis klausimas buvo skirtas. Šis klausimas yra skirtas jums, gerbiamoji Seimo posėdžio pirmininke, nes Statutas reglamentuoja jūsų darbą.

Frakcijos reikalavimas yra visiškai teisėtas, nes teisės aktą, kurį registruojame Seime, sudaro ne tik pats teisės aktas, bet ir aiškinamasis raštas, pridėtas prie jo. Tai yra kompleksas, dėl kurio ne vieną kartą Konstitucinis Teismas yra kalbėjęs. Kaip žinote, ir konstitucinės Seimo rezoliucijos aiškinamoji dalis taip pat turi konstitucinę galią kaip ir nutariamoji dalis.

Gerbiamoji posėdžio pirmininke, reikalavimas yra visiškai teisėtas ir tai, ką dėsto Teisės departamentas, yra visiškai pagrįsta, todėl būtina, privaloma Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, kad ir kaip kolega S. Šedbaras, kaip pirmininkas, interpretuotų šią situaciją. Šiuo atveju mūsų reikalavimas yra teisėtas ir mes kreipiamės ne į poną S. Šedbarą, o į visą Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad jis vieną ar kitą privalomą nuomonę Seimui pateiktų. Kai tokia nuomonė bus pateikta, mes galėsime apsispręsti, ar tęsti pateikimą.

PIRMININKĖ. Kolega, aš viską supratau, gal galima ir man pačiai atsakyti? Jūs patys šokate prie šoninių mikrofonų ir visiškai nereaguojate, kad čia yra tik pateikimo stadija. Bus svarstymas. Jeigu po pateikimo bus pritarta šiam projektui, bus paskirti komitetai, pagrindiniu yra numatytas Ekonomikos komitetas, papildomas bus Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir bus atsižvelgta į jūsų pasiūlymą. Aš niekaip nesuprantu, kodėl jūs norite vežimą pastatyti prieš arklį?

Gerbiamasis Pirmininke, ačiū už kalbą. Dabar jūsų nori paklausti 11 žmonių.

Pirmasis klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, dėkoju, kad taip gerai įvertinote tryliktosios Vyriausybės darbą, kuri jums paliko paslėptą dovaną beveik 300 mln. dolerių, dabar galėsite pagerinti padėtį. Jūs man pasakykite, aš girdėjau, kad buvote susitikę su „PKN Orlen“ vadovu Lietuvos. Ar parduodant 10 % akcijų nekyla klausimų (kitais metais vis tiek priklauso parduoti, nes baigsis opcionas) dėl Būtingės terminalo ir Šventosios tam tikrų dalykų, ar nekyla papildomų klausimų dėl „Klaipėdos naftos“? Ar jūsų nespaudžia į kampą, nes spauda taip buvo parašiusi?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs klystate, aš tik rytoj susitiksiu.

K. DAUKŠYS (DPF). Tuo labiau tada.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ir net Seimo rūmuose. Galite ateiti ir pabandyti apginti, kad neįspaustų į kampą. Visiškai natūralu, kad „PKN Orlen“ kelia klausimą dėl produktotiekio, jo statybos ir dėl galimybės būti dalininkais „Klaipėdos naftoje“. Tų dalykų mes visiškai nesiejame, svarstysime atskirai. Šiuo atveju mes iš tikrųjų, kaip jūs sakote, vertiname tą dovaną, prie kurios parengimo, kaip atsimenu, prisidėjote ir jūs. Jūs labai teisingai pasakėte, kad tai yra labai geras dalykas. Tai ir yra atsakymas tiems, kurie mano, kad šis pateiktas įstatymas nėra naudingas visuomenei. Jis yra labai naudingas, ir dar kartą galiu pakartoti jūsų žodžius: taip, mes iš tikrųjų tai vertiname kaip labai neblogą palikimą mums, kitaip nei daugelį kitų dalykų, kur randame problemų.

PIRMININKĖ. Klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš tikrųjų dovana, bet esmė yra ne tik pinigų kiekis. Jūs pats puikiai prisimenate (…) m. ir dar 2005 m. pabaigą, kai jūsų frakcija tiesiog perdėtai buvo susirūpinusi „Mažeikių naftos“ pardavimo sąlygomis. Viena iš pagrindinių sąlygų buvo, kad valstybė turėtų įtaką, kad ši įtaka būsimam privatizuotojui neleistų parduoti tretiesiems asmenims, ypač su Rusijos… akcijų paketą turinčioms įmonėms. Buvo labai daug kalbų, diskusijų. Ar jums neatrodo, kad šis pardavimas, šiandien toks skubotas pardavimas, neįvertinus visų už ir prieš, pažeidžia mūsų valstybės nacionalinio saugumo ir kitus interesus, dėl kurių jūs praeityje labai aktyviai kėlėte šį klausimą?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tikrai negaliu su jumis sutikti, kad jūsų Vyriausybė, kuriai tuo metu vadovavo A. Brazauskas, ministras buvo K. Daukšys, į sutartį įrašė tokias nuostatas, kurios keltų grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Aš niekaip negaliu suprasti, ar jūs tikrai galėjote pasirašyti tokią sutartį, kurios nuostatomis mes dabar pasinaudoję keltume grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip atsakau jums.

Antras dalykas. Noriu pabrėžti, kad Vyriausybė tikrai ves derybas su „PKN Orlen“ dėl to, ką aš minėjau, kad būtų pasirašyta atitinkama sutartis. Jeigu „PKN Orlen“ nutartų parduoti savo turimą visą paketą, kad jie informuotų Vyriausybę ir Vyriausybė turėtų galimybę spręsti, ar toks pardavimas nekelia kokių nors grėsmių. Tos derybos nepradėtos, jos galėtų prasidėti netrukus priėmus šį įstatymą, ir po to Vyriausybė turės teisę apsispręsti, ar ji naudojasi to opciono teise, ar nesinaudoja. Jeigu matysime, kad pavyksta susitarti ir dėl tų klausimų, kuriuos jūs keliate, mes tada būsime nusiteikę kur kas ramiau. Jeigu ne, mes turėsime galimybių svarstyti, kaip toliau elgtis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis premjere, mano klausimas iš dviejų dalių. Pirmoji dalis. Ar jūs iš tikrųjų manote, kad tokioje situacijoje, kokioje jūs deklaruojate savo Vyriausybės pozicijas, o jas deklaruojate kaip silpnas, kaip šalies, patekusios į krizę, Vyriausybės pozicijas, šios jūsų pozicijos derybose su „PKN Orlen“ yra pakankamai stiprios, kad jūs galėtumėte parduoti akcijas ir pakankamai gauti iš to naudos? Antroji klausimo pusė. Ar nemanote, kad netgi jūsų paminėta galimybė susitarti dėl to, kad po to „PKN Orlen“ jus informuos, kam jie nori parduoti savo akcijas, nevaržys nuosavybės teisių ir kad „PKN Orlen“ galės parduoti akcijas kam tik nori, taip pat ir rusų kompanijoms?

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kaip jūs suprantate, šiandien „PKN Orlen“ turi berods 90 % akcijų, ir Lietuvos valstybė turi 10 % akcijų. Aš netikiu, kad jūsų Vyriausybė, pasirašydama sutartį, neįrašė į sutartį tokių punktų, kurie dabar apsaugotų Lietuvą nuo to, kad „PKN Orlen“ neparduotų savo 90 % ten, kur būtų pavojinga. Taigi dabar galime dėl tų dalykų tartis. Ar turi 90 %, ar 99 %, ar 100 %, saugikliai visur gali būti ir turi būti Vyriausybės sutariami panašiu būdu.

Antras dalykas, ar tikrai šiandien apsimoka parduoti? Taip, šiandien apsimoka parduoti, nes aukciono sutartis numato kainą, nustatytą 2006 m. sutarties pasirašymo datos sąlygomis. Ta kaina šiuo metu yra geresnė negu mes gautume pardavinėdami tas savo turimas akcijas laisvojoje rinkoje. Taigi valstybei apsimoka šiuo metu tą daryti. Apsimoka tą daryti ir dėl tų priežasčių, kaip sakiau, kad tokius pinigus verta turėti šiuo metu Stabilizavimo fonde.

PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš norėčiau šiek tiek padėti premjerui, kad daugiau nebūtų tų klausimų. Sutartyje su „PKN Orlen“ padaryta, kad Vyriausybė turi pirmumo teisę išpirkti akcijas atgal. Kol turime tuos 10 %, tai mes tikrai pirmumo teisę turime. Aš tikiu, kad A. Kubilius kaip nors suderės tokią pačią sąlygą.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už palaikymą. Klausia S. Giedraitis.

S. GIEDRAITIS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamasis premjere, Seimo nariai, savo rinkiminėje kampanijoje Mažeikiuose aš pasisakiau prieš Lietuvoje vykdomą išvalstybinimo politiką, kai ypač svarbūs strateginiai energetiniai objektai Lietuvai nepriimtinomis sąlygomis išparduodami ir privatizuojami. Naftos perdirbimo kompleksą su galinga elektrine, Būtingės terminalu valdo „PKN Orlen“ ir turi didžiulę įtaką – ir politinę, ir ekonominę. Kaip minėjote, ši kompanija turi didelių interesų ir „Klaipėdos naftoje“. Į atmosferą kasmet išmetama 55 tūkst. t teršalų. Ne visada priimami į darbą ir mūsų specialistai. Todėl siūlau Seimą įpareigoti Vyriausybę parduodant akcijas išsaugoti mūsų valstybės įtaką.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš jau kalbėjau apie tos įtakos išsaugojimą. Mano įsitikinimu, įmonė veikia sėkmingai. To priežastis yra tai, kad 1999 m. mes neleidome jai subankrutuoti, priėmėme sudėtingus sprendimus dalį akcijų parduoti „Williams“ kompanijai, kaip žinote, turime lenkų kompaniją tenai. Viso to pasekmė yra tai, kad įmonė dirba pelningai, valstybė gavo nemažai pinigų parduodama tuo metu dalį akcijų. Dabar parduodama gali taip pat neblogai uždirbti. Įmonė yra naudinga Lietuvos ekonomikai, sukuria daug naujų papildomų darbo vietų. Kaip ir kiekviena įmonė, be abejo, turi savo ir personalo politiką, ir savo plėtros politiką, kuri sprendžiama akcininkų balsų dauguma. Taigi valstybė ten jau seniai neturi didžiosios dalies akcijų ir jos įtaka valdymui, be abejo, yra minimali – apsaugoti tik strateginius šalies interesus, neleidžiant šioje įmonėje kilti kokių nors procesų, kurie būtų pavojingi Lietuvos nacionaliniam saugumui.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, laikas… (Balsai salėje) Na, liko 3 sekundės, baigėsi laikas. Dar B. Vėsaitei suteikiame paskutinį klausimą.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš turėčiau reaguoti, kad kai tik konservatoriai ateina į valdžią, taip ir tiesiamos letenos prie „Mažeikių naftos“. Mano klausimas toks: ar yra prognozuojama, tarkime, pardavus akcijas kiek bus netenkama dividendų? Kaip tai atsilieps produkcijos kainai? Reikalauju, kad būtų atliktas šito teisės akto antikorupcinis vertinimas, nes tai priklauso pagal Korupcijos prevencijos įstatymą.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji Birute, jūs gerų keliate klausimų, iš Teisės departamento irgi formuluotų retorinių klausimų… Aš tikrai niekaip negaliu sutikti su jūsų manymu, kad jūsų Vyriausybė, A. Brazausko vadovauta Vyriausybė, galėjo pasirašyti tokią sutartį, kuri turėtų kokių nors korupcinių elementų. Mes paprasčiausiai naudojamės ta sutartimi, kuri buvo pasirašyta 2006 m., ir, kaip sakė K. Daukšys, aš tikrai noriu padėkoti už tą dovaną, kurią mes štai čia turime ir kurią turi valstybė ir visuomenė, ir galime spręsti nemažas problemas.

Aš noriu taip pat pasakyti, gerbiamoji Birute, jūs ilgai vadovavote Ekonomikos komitetui ir gerai suprantate, kad degalų kainas lemia rinka, ne įmonės akcininkas, turintis 10 % akcijų. Su 10 % akcijų aš negirdėjau, kad tuo metu, kai jūs buvote Vyriausybėje, kad jūs, valdydami tuos 10 % akcijų, būtumėte bandę daryti įtaką degalų kainai Lietuvoje. Jeigu jūs to nedarėte, tai mes tikrai turėsime atlikti specialų auditą, kodėl jūs, anksčiau turėdami tokią teisę, nesinaudojote ta teise, ir Lietuvos vartotojai iš to neturėjo naudos ir turėjo naudoti brangų benziną. Kadangi to tikrai nebuvo galima padaryti, tai mes nemanome, kad pardavę tas akcijas prarastume kokią nors neturėtą įtaką degalų kainoms.

PIRMININKĖ. Ačiū, premjere, už atsakymus. Dėl vedimo tvarkos – G. Kirkilas.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Labai gaila, kad jūs bijote leisti paklausti, labai gaila, kad premjeras atėjo taip menkai pasiruošęs pateikti šitą klausimą, tiesiogiai neatsakinėjo į klausimus.

Gerbiamasis premjere, klausimas jums buvo dėl antikorupcinio vertinimo dėl dabartinio sandėrio, o ne prieš tai buvusių. Tai čia yra vienas dalykas. Kitas klausimas, jūs neaiškiai pasakėte, kur bus panaudojami šitie pinigai, tai yra pats svarbiausias dalykas. Aš sutinku iš dalies su tuo, kad sandoris turi būti padarytas iki tol, kol mums tai yra naudinga, tai yra tiesa, tai maždaug pusė metų. Bet pasakyti Stabilizavimo fondas yra per daug abstraktu, aš manau, valstybėje yra daug svarbesnių, mano požiūriu, uždavinių. Grįžtu vėl prie to paties, bet atrodo, kad visiems sprendimams daroma bankininkų įtaka (kitos negaliu padaryti išvados). O kur yra nedarbas, kurį jūs planuojate tokį didelį, kur yra paskatos verslui ir panašiai?

PIRMININKĖ. Gerbiamasis opozicijos lyderi, čia jau pasisakymas, ne replika.

G. KIRKILAS (LSDPF). Čia ne pasisakymas. Gerbiamoji pirmininke, yra strateginis objektas, jis yra labai svarbus.

PIRMININKĖ. Čia tik pateikimo stadija.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ar galima nors šiems klausimams paskirti daugiau laiko, kad išgirstume visus atsakymus iš Vyriausybės?

PIRMININKĖ. Pateikimo stadijoje vienas kalbės už, vienas prieš. Prieš – K. Daukšys. Kęstutis nenori. Tada Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis premjere, mes gerbiame premjero instituciją, tik dėl jūsų atsakymo šiek tiek, jeigu matėte mūsų veidus, šypsojomės. Šypsojomės todėl, kad jūs išsisukote nuo tiesioginio atsakymo, ir puikiai žinote kodėl. Todėl, kad „Mažeikių nafta“ nėra tik paprastas ekonominis objektas. Tai yra socialinis objektas, kuriame dirba keli tūkstančiai žmonių, yra labai nemažai socialinių problemų. Šiuo pardavimu jūs pirmiausia… arba Lietuva praranda įtaką valdymui, visiškai praranda įtaką informacijos gavimui ir, kaip minėjau, praranda įtaką turėti pirmumo teisę ateityje kontroliuoti šį objektą… tų įmonių, kurios atitinka transatlantinius ir visus kitus reikalavimus, dėl ko čia mes keletą metų su jumis labai diskutavome ir sutarėme. Todėl aš manau, kad šis laikotarpis nėra pats geriausias taip paskubomis parduoti tokį rimtą objektą kad ir už 285 mln. dolerių, šiandien nėra pats laikas. Jeigu, praėjus 2–3 mėn., pamatysime, kad bus galima atlikti ekonominį vertinimą, ko reikalauja ir Teisės… teisėtvarkos departamentas, ir pamatysime, kad tai nebus žala valstybei, aš manau, daugelis iš čia esančių dėl to tikrai neprieštaraus, o šiuo metu aš siūlau nepritarti ir po pateikimo.

PIRMININKĖ. Ačiū. B. Vėsaitė – už. Prašau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrųjų nesu prieš, kad lėšos patektų… už 10 % „Mažeikių naftos“ akcijų patektų į Stabilizavimo fondą. Tai gali būti ir naudingas sandoris. Bet aš noriu pasakyti, kad mane, kaip Ekonomikos komiteto pirmininkę, buvo išsikvietusios „Mažeikių naftos“ profsąjungos. Iš tikrųjų vietiniai darbininkai jau dabar, kai Ūkio ministerijos atstovas, ten būdamas, patyrė diskriminaciją dėl atlyginimo, nes yra samdomos Lenkijos įmonės, kurios neva atlieka pigesnius darbus… Bet iš tikrųjų taip nėra. Aš norėčiau, kad, parduodami šias akcijas, mes išlaikytume darbuotojų socialines garantijas, nes tai nėra eilinis objektas. Tai į šitai ir norėčiau atkreipti dabartinės Vyriausybės dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegei Birutei.

Gerbiamieji kolegos, pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad projektui Nr. XIP-202 – Akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijų įsigijimo ir disponavimo jomis įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui – po pateikimo būtų pritarta, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 86. Už – 67, prieš – 10, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Numatomi komitetai: pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas, papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šį klausimą baigėme. (Balsai salėje)

Atsiprašau, dėl vedimo tvarkos – V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, šiuo atveju Teisės ir teisėtvarkos komitetas nėra joks papildomas. Statuto 138 straipsnis ir toliau 139 straipsnis aiškiai nurodo, ką reikia daryti, visiškai aiškiai. 128 straipsnio viena dalis, aš dabar po ranka neturiu, bet skamba tiesiai: jeigu Teisės departamento išvadose yra nurodytos abejonės dėl neatitikimo Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo pasakyti vienokią ar kitokią savo nuomonę. Aš dėl jų nuomonės čia nesiginčiju, bet visiškai akivaizdu, ką reikia daryti.

PIRMININKĖ. Tai jokių abejonių čia nekyla, taip viskas ir bus padaryta, tik nereikia nervintis. Prašau. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kreipiuosi į jus, kaip į gydytoją, ir siūlau padaryti bent 5 min. pertrauką, nes mes dirbame 3 valandas. Paprasčiausiai tam, kad vyktų normalus darbas, turi būti daromos pertraukos. Aš kreipiuosi į jus, kaip į pirmininkę ir kaip į gydytoją. O konservatoriams norėčiau pasakyti: ar jūs nebijote vėl prisiliesti prie „Mažeikių naftos“? (Balsai salėje:„ Ne!“)

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš tikrai reaguoju į jūsų pastabą ir tą ketinau daryti, tačiau siūlau baigti darbotvarkės 2-3b ir 2-3c klausimus, kadangi jokių pataisų nėra, ir tada daryti 15 min. pertrauką. (Balsai salėje: „Ne! “) Baigiame šį bloką.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4, 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-163(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

Siūlau Nr. XIP-163(2) – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4, 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą. Pranešėjas – K. Glaveckas, Biudžeto ir finansų komitetas. Per tą laiką dingo Kęstutis. Kas gali iš Biudžeto ir finansų komiteto pristatyti? Atbėga K. Glaveckas. (Balsai salėje) Blogai, kad bėgioja ir nėra salėje. Aš pripažįstu.

K. GLAVECKAS (LSF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4, 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymą. Biudžeto komitetas bendru sutarimu pritarė įstatymo projektui. Nei Teisės departamento, nei kitų pastabų nėra.

PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Diskusijoje nori dalyvauti 5 Seimo nariai. K. Daukšys. Nematau. A. Sysas. Irgi nenori. J. Olekas. Gal irgi nenorite?

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Aš manau, kad mes pradėjome svarstyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo visą kompleksą, todėl tai, ką mes dėstėme svarstydami prieš tai buvusią dalį, ypač argumentuodami dėl socialinės atskirties, kuri kyla dėl tarifo sumažinimo ir daug didesnių sumų likimo daugiau uždirbantiems, galioja ir šiai įstatymo daliai, kuri daugiau primena techninę įstatymo pataisymo pusę. Bet iš esmės tai yra to paties komplekso visuma. Jeigu mums pavyktų susitarti, kad nebūtų priimti šie pakeitimai, tai mes galėtume grįžti prie ankstesnių pasiūlymų. Aš argumentuoju tais pačiais argumentais, kurie buvo dėstyti pirmojoje dalyje, kad mūsų visų tikslas – sumažinti tą atskirtį, todėl siūlau nepritarti ir dabartinėm pataisom.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kalba A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šio Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo pildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo esmė yra ta, kad bus negrąžinamos gyventojų pajamų permokos už palūkanas būstui ir kreditą.

Manau, kad jeigu šis įstatymo projektas būtų priimtas, dar labiau pablogintų ir taip blogą situaciją, kuri šiandien yra ir nekilnojamojo turto rinkoje, ir tiems žmonėms, kurie buvo įsigiję būstus. Nors spaudoje yra daug kalbama ir diskutuojama, kad tiems žmonėms, kurie buvo įsigiję jau iki šio įstatymo priėmimo, lyg ir nebus taikoma ir jiems galios sena tvarka, tačiau Lietuvoje atsiranda tokia nelygybė: tiems, kurie buvo įsigiję, paliekama, tiems, kurie dabar norės įsigyti būstus, gyventojų pajamų mokesčio permokos nebus grąžinamos nuo palūkanų. Iš tiesų vėlgi tokia nelygybė skatins tai, kad greitai reikės taisyti įstatymą ir taikyti tokias pat sąlygas tiems, kurie iki šiol įsigiję, daug jaunų žmonių, daug turbūt ir čia salėje sėdinčių tokių, kurie naudojasi šio įstatymo taikomomis galimomis nuolaidomis, tai yra, įsigijus būstą, susigrąžinti už palūkanas gyventojų pajamų mokesčio permoką. Tai manau, kad šis įstatymas iš tiesų yra labai aktualus, ir balsuojant už šį įstatymą reikėtų labai gerai pagalvoti, ar verta jį priimti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Yra siūlymas po svarstymo pritarti bendru sutarimu. Yra norinčių kalbėti prieš. K. Daukšys. Nematau. J. Olekas. (Balsai salėje)

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau nepritarti pateiktam įstatymo projektui, atsižvelgiant į mano ir mano kolegos A. Šedžiaus išdėstytas mintis, nes kiekviena pataisa, kuri yra šiame komplekse, iš tikrųjų pablogina galimą mūsų gyventojų padėtį ir todėl siūlau nepritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės E. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Siūlau pritarti. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir 4, 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIP-163(2). Svarstymas. Kas už, balsuoja už, kas prieš, susilaiko… arba…

Balsavo 99 Seimo nariai. Už – 71, prieš – 13, susilaikė 15. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Kitas… (Balsai salėje)

J. RAZMA (TS-LKDF). Prašome šio projekto priėmimo. Priėmimui, man atrodo, Seimo Pirmininko žodžio nereikia, nes ypatinga skuba jau buvo fiksuota.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu paklausti: jūs tikrai už tai, kad būtų priėmimas, nes eina visas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo paketas ir mes prieš tai turėjome dar daug pataisų, kurių komitetas nesvarstė.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, nors čia visi yra gyventojų pajamų mokesčiai, tai dėl to jie sugrupuoti, bet tai tikrai nėra kliūtis, nepriėmus ankstesnio, priimti šį, o po to – kitas.

PIRMININKĖ. V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jau turbūt vakaras, toks tylus vakaras ateina, kad reikėtų mums bent 5 min. pertraukos. (Šurmulys salėje, balsas salėje: „Ministras patvirtina, kad galima…“) Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš kreipiuosi į jus. Iš tikrųjų visas paketas yra susijęs, nes tai yra gyventojų pajamos. Ir negrąžinamos pajamos už būsto palūkanas įeina į gyventojų pajamas. Kolega Jurgis truputį prašauna pro šalį. Visas komplektas yra. Taip ir elkimės, kad dabar negalima vienos dalies vėl priimti, nes atsitiks, kaip su Socialinio draudimo fondo priėmimu, kai priėmėme anksčiau visų kitų įstatymų. Todėl tikrai arba mes baigiame logiškai dabar du kitus, arba darome pertrauką, tai būtų tikrai sveika visiems, nes jūs pati pastebėjote, kad kas prieš, tai turi susilaikyti, o aš jums sakau, kad susilaikymas ne visada yra dorybė.

PIRMININKĖ. Ačiū. L. Graužinienė.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš ne šiaip sau perklausiau jūsų, ar tikrai nebus pagrindinio įstatymo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo priėmimo? Jūs atsakėte, kad ne. Tai viskas aišku, nes darbotvarkėje, gerbiamasis Jurgis turbūt neperskaitė, labai aiškiai parašyta, kad būtent šis projektas yra prie Nr. XP-3420, jis aiškiai yra lydintysis, darbotvarkėje nurodytas kaip lydintysis. Tai ne finansų ministras Seimui… ir, beje, pastaba ministrams: anksčiau Seime dar nebuvo atvejo, kad ministrai vaikščiotų po Seimo posėdžių salę. Ministrai Seimo posėdžių salėje taip pat turi savo vietą ir reikia gerbti Seimą. Aš tikrai prašau vadovautis Statutu, tai yra lydintys dokumentai, arba mes grįžtame prie pagrindinio dokumento ir jį priiminėjame.

PIRMININKĖ. Prašau, paskutinė replika.

J. RAZMA (TS-LKDF). Tai ne replika, bet reagavimas į netiesą, kuri pasakyta. Mes priėmėme ne vieną įstatymo projektą, kurie yra lydintieji biudžetui. Ir šis projektas yra biudžeto lydintysis, o dabar čia yra tik sugrupavimas po 3 ar 4 ne todėl, kad čia vienas kito lydintieji, nes tai yra arba gyventojų pajamų sugrupuoti, arba pridėtinės vertės sugrupuoti, bet visi jie yra lydintieji biudžeto projekto. Mes jau priimame lydinčiuosius ir ne vieną priėmėme, nors biudžeto dar nepriėmėme. Taigi neklaidinkite kitų. (Šurmulys salėje)

PIRMININKĖ. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš tiesiog norėčiau jums padėti, nes neaišku, koks žanras prasidėjo, tai replikos, tai Seimo narių diskusijos vienas su kitu. Siūlau jums toliau pirmininkauti, jūs paskelbėte, kad po to, kas yra paskelbta po dviejų įstatymų svarstymų, bus pertrauka, tai pereikime tą procedūrą ir eikime toliau, nes kolega tiesiog bando gūdžią naktį kažką skubinti ir mus visus supainioti. (Šurmulys salėje)

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-164(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš vadovaujuosi posėdžio pirmininkės teise ir skelbiu kitą įstatymo projektą – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-164(2). Pranešėjas – K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pristatau Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė šitam įstatymo projektui. Pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Nori kalbėti K. Daukšys.

(Kalba ne per mikrofoną, negirdėti) (Plojimai)

Kitas kalba V. P. Andriukaitis. Nėra. Prašau. (Triukšmas, plojimai)

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis K. Glaveckai, aš, kaip matote, nors ir labai skubėjau, neuždusau, skirtingai nuo jūsų. Jūs vos vos atgavote kvapą atbėgęs pristatyti įstatymo projektą. (Balsai salėje) Matote, mudu šiuo atveju galime tikrai pasiginčyti, kad opozicija kvapo turi kur kas daugiau. Kolegos, tikrai taupysiu jūsų laiką ir dar kartą išdėstysiu socialdemokratų poziciją viso Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo paketo kontekste. Tikrai manau, kad mes dar prie šitų visų klausimų sugrįšime svarstydami įvairius jų aspektus, o ypač konstitucingumą. Tai nėra tokie nekalti klausimai, kaip mums visiems atrodo, tačiau mes pasiryžę konstruktyviai oponuoti ir atkreipti dabar jūsų dėmesį, kad problemų yra kur kas daugiau negu mums visiems atrodo. Ačiū.

PIRMININKĖ. V. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pone Andriukaiti, Seimas ne ta vieta, kad jūs vienas kitam keršytumėte ir replikuotumėte. Negražu, kai žmonės žiūri į mus kaip į kokius siaubūnus. Jūs naudojatės tuo. Aš kviečiu posėdžio pirmininkę mažiau leisti kalbėti ir laiku išjungti mikrofoną.

PIRMININKĖ. Tai ir išjungiu mikrofoną laiku. Prieš nori kalbėti K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų supratau, kad pozicijai patinka, kai aš kalbu, nes jie labai plojo. Visiškai rimtai, be jokių kitokių elementų, pasakysiu.

Gerbiamieji, visą šį Pajamų mokesčio įstatymo kompleksą malonėkite perskaityti bent po tris žmones iš frakcijos. Aš susidariau nuomonę, kad šiandien tą įstatymą yra skaitę geriausiu atveju gal penketas žmonių. Būkite geri, perskaitykite, ne mojuokite rankomis, bet perskaitykite ir pažiūrėkite, ką jūs padarysite ir ką tai reiškia. Kai jūs sugebėsite paaiškinti kuriam nors žmogui, ne vien tik Seimo nariui, kas yra uždirbtos pajamos, bet negautos, ir kodėl jis už jas turės mokėti mokesčius, kai jūs sugebėsite paaiškinti daugelį kitų dalykų, kurie surašyti aštuoniuose puslapiuose, tada galėsite juoktis, žvengti čia ir būti laimingi, kad viskas greitai eina. Nes tai susiję su kiekvieno žmogaus gyvenimu ir, turiu jums pasakyti, labiausiai nuskriausto žmogaus gyvenimu. Čia nieko juokingo nėra. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, manau, mes svarstome ypač svarbų įstatymų kompleksą. Dėl daugelio nuostatų mes turėjome skirtingas nuomones, jas labai aiškiai ir argumentuotai išdėstėme, kad galima pagerinti Lietuvos žmonių finansinę padėtį pritaikant kitas nuostatas, tokias kaip progresinė sistema ir panašiai, arba išlaikant tą sistemą, kuri buvo dėl palūkanų dengimo ir grąžinimo. Tačiau nuostatos, pateiktos šioje dalyje, manau, yra argumentuotos, ir dėl dviejų straipsnių pripažinimo netekusiais galios mes galėtume sutikti.

Dar kartą sakau, kad tai nėra ginčai dėl ginčų, tai yra ginčai dėl esmės. Kur galima sutikti, manau, galima sutikti. Todėl aš pritariu šiam įstatymo projektui. Prašom nesinervinti, kai mes nepritariame, nes tam turime argumentų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, gal galėtume bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Ne!“) Balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume ar nepritartume Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIP-164(2)?

Balsavo 104 Seimo nariai. Už – 80, prieš – 12, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas A. Valinskas.

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Dėkojame Seimo posėdžio pirmininkei. Jūs prašėte suteikti jai pertraukėlę, mes ir suteikėme. Kadangi Seimo nariai gali 5 min. išeiti bet kada, prašom, galite pasivaikščioti ir grįžti. Mieloji Irena, ačiū, puikiai dirbote. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, manau, nėra kliūčių šiandien šį projektą priimti. Aš branginu visų kolegų laiką. Jeigu mes jį vėl įrašysime į kitos dienos darbotvarkę, bus papildomas laiko gaišimas. Yra ypatinga skuba, ir tie projektai tarpusavyje nesusiję, visi yra biudžeto projekto lydimieji, o ne vienas kito.

PIRMININKAS. Jeigu prieš tai posėdžio pirmininkės buvo pasakyta to nedaryti, mes galime atsižvelgti į J. Razmos siūlymą. Gal susitarkite tarpusavyje, kurios pozicijos laikomės. (Balsai salėje) Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Gal pirma opozicijos lyderis.

PIRMININKAS. Prašau.

G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, atrodo, mes esame lyg ir draugiškai sutarę, kad dirbsime konstruktyviai. Seimo nariams, ypač opozicijoje, dirbti yra kur kas sunkiau, reikia mąstyti, nes dauguma, man atrodo, labai nemąstydama, buldozeriu, negalvodama, klausydama savo vedlių, balsuoja. Kadangi jūs nesutinkate, nors kelis kartus mes prašėme padaryti normalią pertrauką, kad dirbtume konstruktyviai, sąmoningai ir racionaliai, jūs to nedarote, aš frakcijos vardu prašau padaryti 15 min. pertrauką.

PIRMININKAS. Klausimo paprastos pertraukos nedaromos. Jeigu konstruktyviai, tai prieš tai buvo prašyta 5 min. pertraukos, ir ji buvo konstruktyvi, kad pailsėtų Seimo posėdžio pirmininkė. Dabar ji gali pailsėti, o jūs galite konstruktyviai taip pat 5 min. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Pirmininke, gerbiu jus, bet darbotvarkėje pertrauka yra numatyta. Jūs negalite jos kaip nors išmainyti. Sakyčiau, darykime normalią pertrauką, visi pailsėkime ir dirbsime toliau. Aš specialiai nekalbėjau dėl paskutinio klausimo, kad turėtume laiko.

PIRMININKAS. Gerai. Dabar yra 22.53 val., pridėsiu 2 min. prie tų 5 min., kurių prašėte. Posėdžio pratęsimas 23 val. Laukiame salėje. Ačiū.

Pertrauka

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XP-3427(3) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

PIRMININKAS. Pertrauka baigėsi 2 minutėmis vėliau. Dabar 23.02 val. Mes tęsiame posėdį.

Pagal darbotvarkę 2-4a klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XP-3427(3). Pranešėjas – K. Glaveckas. Prašom į tribūną, žodis jums.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymą. Biudžeto ir finansų komitetas balsavo, pritarė šiam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 3, susilaikė 2. Yra Teisės departamento techninės pastabos, į kurias atsižvelgta. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradedame diskusiją. Diskusijoje kalbėti daugiau negalima užsirašyti. Pirmasis – J. Olekas. Nėra. Ačiū. M. Bastys. Nėra. Yra. Prašom. Ruošiasi K. Daukšys, o gal ne.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiuo klausimu nuomonę yra išsakęs ir Liberalų ir centro sąjungos lyderis, kad šiandien nereikėtų pritarti bent jau daliai Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo straipsnių. Norėčiau akcentuoti vieną dalį, kurioje kalbama, kad reikia panaikinti lengvatą užsiimantiems žemės ūkio veikla, kai atliekamos paslaugos žemės ūkio bendrovių, asmeninio ūkio naudotojams, žemės ūkio bendrovių nariams. Gaila, kad į šį klausimą gerai neįsigilino žemės ūkio ministras. Tikiuosi, į šį klausimą galėtų labiau įsigilinti socialinių reikalų ir darbo ministras, nes ši lengvata daugiau atlieka socialinę paskirtį. Kai tik bus panaikinta ši lengvata, be jokios abejonės, pabrangs paslaugos. Kai kuriais atvejais jos gali būti visiškai neatliekamos, nes žemės ūkio bendrovėms gali neapsimokėti atlikti savo nariams tokių paslaugų, kai jos bus daug brangesnės.

Kadangi Liberalų ir centro sąjunga nepritaria kai kurių PVM lengvatų naikinimui, tikiuosi, kad šiai lengvatai, kuri yra daugiau socialinio pobūdžio, taip pat bus nepritarta. Dėkoju jums už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Kolegos, šis įstatymo projektas yra labai paprastas ir aiškus – nuo kitų metų sausio 1 d. Lietuvos gyventojai galėjo tikėtis nusipirkti daug kasdien reikalingų produktų – bulvių, burokėlių, morkų – 15 % pigiau. Priimdami šį įstatymą, mes paprasčiausiai jiems paskelbėme… Aš suprantu, kad galbūt kriaušės, vyšnios ir kiti saldūs dalykai lietuviams bus per saldūs, ir jie turėtų jų pirkti mažiau, gal česnakų (ir taip mūsų gyvenimas toks kartus) ir krienų galime mažiau nusipirkti, bet, gerbiamieji, bulvės, burokėliai… (Balsai salėje) ar porai…

PIRMININKAS. Atsiprašau pranešėjo. Mielieji kolegos, aš noriu jus įspėti, kad jeigu norite konstruktyviai dirbti, reikia mažiau replikuoti. Jeigu nepatinka, paskui pasakysite. Ačiū. Prašom, pranešėjau.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Džiaugiuosi, kad ministras atkreipė dėmesį į mano žinias apie daržoves. Galiu pasakyti, kad, ko gero, aš žinau šiek tiek daugiau daržovių negu jis, bet ką padarysi. Aš manau, visiška nesąmonė. Sutikčiau, jeigu tai būtų skirta importinėms daržovėms, kad krizės laikotarpiu gerai, kad mes kuo mažiau pinigų išvežtume į užsienį. Dar kartą sakau: saldžiosios paprikos, kiti dalykai – keliu rankas, sutinku, bet kai mes visi sakome, kad krizė, kai valdančioji dauguma pripažįsta, jog žmonėms teks susiveržti diržus, tai noriu jums pasakyti, kad neturtingiems žmonėms lengviausiai pasiekiamas maistas ir bus bulvės, burokėliai, morkos ir svogūnai. Jūs norite jiems pasakyti, kad jie, užuot pigiau nusipirkę… Mes dabar balsuosime, kad būtų brangiau. Och, gelbėjimo planas! Matote, tie, kurie uždirba po 10 tūkst. Lt, suvalgo labai daug burokėlių, o tie, kurie uždirba 800 Lt, nevalgo. O gal viskas atvirkščiai? Tai nors tiek turėkite proto. Ačiū už dėmesį. Atleiskite, kad taip vėlai jus trukdau, bet pamąstykite.

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Z. Balčytis. Nėra. Seimo narys A. Butkevičius. Nėra. Seimo narys V. P. Andriukaitis. Prašom. Jums žodis. Po to – Seimo narys A. Šedžius. Atsiprašau, E. Klumbys.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, pereiname prie kito netiesioginio mokesčio – pridėtinės vertės mokesčio. Vėl bus daug įstatymų, taip pat bus akcizų tarifo didinimo įstatymai, kurie visi, be abejo, darys įtaką mūsų šeimų perkamajai galiai. Būtų galima sutikti, kad PVM išimtys ar lengvatos iškraipo rinką, bet šiuo atveju reikėtų sutikti su kuo kitkuo – kad aplinkui esančiose rinkose (Lenkijoje, kitose šalia mūsų esančiose rinkose) PVM lengvatos egzistuoja, ir jos yra skirtingos.

Aš visą laiką palaikiau socialdemokratų nuomonę, kad PVM galėtų būti kelių tarifų. Aišku, tai šiek tiek sunkina jo administravimą ir panašiai, bet tai turi didžiulę socialinę prasmę. Jeigu būtų buvusi priimta mūsų kolegų Audriaus Rudžio ir kitų mokesčių specialistų nuostata dėl to, kad PVM galėjo būti kelių laiptelių, manau, šiandien turėtume trupučiuką kitokią mokesčių surinkimo ir mokesčių rinkos situaciją. Tačiau dabar, kai yra štai tokia situacija ir kai Seimas sunkiai priėmė, tarkime, PVM lengvatas tam tikroms produktų rūšims, žinoma, daugiau turėdamas socialinę prasmę, ar mes skaičiavome, kad bendroj krūvio naštoj toks sprendimas grąžinti atgal į buvusią padėtį, nuo sausio 1 d. netaikyti šių lengvatų, pasieks norimą rezultatą? Manau, kad nepasieks. Manau, kad pasunkins perkamąją galią daugeliui namų ūkių.

Kita vertus, gal aš klystu. Galbūt yra padaryti tyrimai, kurie teigia, kad namų ūkiai šiuo atveju dėl to nepraloš. Aš manau, jeigu mes įsiklausytume į tai, kad šiandien reikėtų taikyti PVM importuojamų prekių rūšims, manau, pasielgtume šiek tiek protingiau – mėgintume ieškoti kitų sprendimų, nes tai, kad reikia daugiau įplaukų į biudžetą, yra akivaizdu. Tada pamėginkime dėlioti visus šaltinius, pamėginkime ieškoti tų šaltinių, tų šaltinių balanso ir ieškoti sričių, dėl kurių galime rasti sutarimą ir kurios ne taip paveiktų mažesnes pajamas turinčių gyventojų kišenes bei perkamąją galią.

Taigi prieš tai buvęs Seimas, kiek žinau, sunkiai įvedė šias lengvatas, ir, kiek žinau, dėl to balsavo įvairių frakcijų atstovai, ir gana skirtingai. Dabar turbūt reikėtų žvilgtelti į tuos visus kolegas prieš tai buvusios kadencijos Seimo narius, kurie tada palaikė šią iniciatyvą, ir pamėginti įsiklausyti, ar jie nemato argumentų toliau pratęsti tą pačią poziciją ir laikytis anksčiau priimto sprendimo. Todėl, mano tvirtu įsitikinimu, apskritai šis kompleksinis klausimas turėtų būti svarstomas kartu su namų ūkio pajamomis. Tada galėtume pasverti visus už ir prieš. Bet kai „ant smūgio“ einama tokiu keliu ir taip sprendžiama ta problema, pasiekti kokio nors sutarimo arba prieiti prie argumentuotos loginės išvados visiems bus gana sudėtinga. Mes čia jau neklausome argumentų. Viskas suprantama – bus atsakymas, kad tai prieštarauja Antikriziniam planui ar dar kam nors, nors tai joks motyvas, nes antikrizinių priemonių paketas gali būti kur kas platesnis. Šiuo atveju būtų buvę kur kas logiškiau, kad pozicija ir opozicija kartu būtų parengusios antikrizinių priemonių paketą, būtų kur kas lengviau visai Lietuvai. Deja, to irgi nepasiekta. Nelabai gerai, bet ką darysi. Šiuo atveju manau, kad taip, kaip dabar jūs siūlote, pritarti jūsų pozicijoms negalima. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Seimo narė R. Juknevičienė. Prašom.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gal sutaupysime laiko. Noriu kreiptis į socialdemokratus, primindama jiems, ypač ponui J. Jagminui, kuris užsirašė kalbėti, kad šis įstatymo projektas buvo pateiktas Seimui buvusios socialdemokratų Vyriausybės kartu su 2009 metų biudžeto projektu. Tai čia ir yra tas atvejis, kai kartu bandome įveikti krizę. Tai yra jūsų projektas, jūsų Vyriausybės projektas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalba apie projektą neturi nieko bendra su vedimo tvarka. Todėl, kolegos, nepykite – jeigu ir toliau taip bus, iš karto išjungsiu mikrofoną, ar būtų vienoje pusėje, ar kitoje.

E. Klumbys. Prašom, jums žodis.

E. KLUMBYS (TTF). Vardan konstruktyvaus darbo ir atsižvelgdamas į tai, kad mes dirbsime iki ryto pagal darbo programą, aš patylėsiu.

PIRMININKAS. Ačiū. Štai opozicija, kuri dirba konstruktyviai. Seimo narys A. Šedžius, po to – V. Gapšys. Prašau A. Šedžių į tribūną.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Visų pirma norėjau atsakyti gerbiamajai ministrei, kad iš tiesų, kad ir kas būtų pateikta, mes galime argumentuotai atsakyti lygiai taip pat, kaip ir pateikia valdančioji dauguma, kad situacija labai greitai keičiasi, kokia buvo pateikiant 2009 m. socialdemokratų Vyriausybės biudžetą, buvo daug anksčiau. Tokios situacijos, kokia yra dabar, ir tokio „bardako“, koks yra dabar valstybėje, perėmus jums ir įbauginus tautą… Iš tiesų situacija radikaliai keičiasi. (Balsai salėje) Taip. Taip, būtent, aš žinau labai puikiai, Tarptautinių žodžių žodyną dažnai pavartau. Manau, kad dėl to mes galėsime pasiginčyti, taupydami kolegų laiką mes pašnekėsime kitą kartą, kas daugiau žino žodžių.

O dabar norėčiau pasakyti iš esmės, kad šis įstatymas, esminė jo dalis yra dėl 5 % PVM daržovėms ir vaisiams neįsigaliojimo. Mes ir taip žinome, ir gerbiamasis J. Jagminas nemažai yra kalbėjęs apie tą sunkmetį, ypač žemės ūkiui. Vaisius ir daržoves pateikia žemės ūkio sektorius, jiems kaip niekam kitam reikalingos PVM lengvatos. Manau, kad būtent šiuo metu, kai iš tiesų yra taip sunku, tas 5 % PVM lengvatos panaikinimas labai skaudžiai atsilieptų žemės ūkiui. Siūlau už šį įstatymą nebalsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V. Gapšys. Nėra, ačiū. Seimo narys B. Pauža. Prašom.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau šiuo klausimu trumpai pašnekėti. Man labai nesuprantama gerbiamosios ministrės replika, kad tai yra socialdemokratų kūdikis. Tikrai yra socialdemokratų kūdikis, bet jis dar negimęs ir jį norima nužudyti. Šios įstatymo pataisos turėjo įsigalioti nuo 2009 m. sausio 1 d., žemdirbiai dar nė vieno lito negavo iš to įstatymo jokios naudos, ir jį ruošiamasi panaikinti.

Man atrodo, reikėtų žinoti keletą momentų, kodėl šis įstatymas labai svarbus. Ir būtų prašymas valdančiajai daugumai šio PVM nepanaikinti. Vienas momentas, kad mes gyvename greta mūsų kaimyninės broliškosios Lenkijos. Lenkijoje daržovėms yra taikomas 3 % PVM. Jūs turbūt prisimenate, kai mes gynėme tą įstatymą. Kitose Europos Sąjungos valstybėse yra įvairiai, kai kur nulinis, kai kur yra 5 %. Aš prie to klausimo nenoriu grįžti.

Kitas dalykas. Kiekvieną dieną augant dujų kainoms pirmiausia šis PVM panaikinimas kirs per šiltnamines daržoves ir kartu per visą šiltnamių ūkį. Jūs žinote, kiek mes šiltnamių teturime, kiek jų iš viso yra išlikę. Jeigu mes dabar esant tokioms dujų kainoms šį dalyką padarysime, tai mūsų šiltnamiams mūsų bus tikrai labai prastai.

Baigdamas aš noriu paprašyti. Lietuvos žmonės pagal daržovių suvartojimą užima vieną iš paskutiniųjų vietų tarp Europos Sąjungos valstybių. Aš žiūriu į dešinę pusę, tarp jūsų yra daug gydytojų, man atrodo, kad aiškinti nereikia, kaip daržovės veikia. Aš norėčiau paprašyti valdančiosios daugumos atsižvelgti. Jeigu jau nėra tokios galimybės, kad visiškai, tai palikime tą procentą kitokį, tačiau nenaikinkime šios ūkio šakos. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusijos baigtos. Prašom dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. Už – Seimo narė B. Vėsaitė. Prašau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, padidintas PVM, sakyčiau, gal ir nebloga biudžeto surinkimo priemonė, nes jį moka visi, nes perkame visi prekes, ar esame Seimo Pirmininkas A. Valinskas, ar tūlas pensininkas Petraitis, visi suvalgome tiek pat dešros. Ir tai yra iš tikrųjų mokestis, kuris muša visus. Bet Valinskas tai pakelia lengviau negu tūlas pensininkas Petraitis. Bet aš ne apie tai. (Balsai salėje)

Pasižiūrėkite, šalia, Lenkijoje, pridėtinės vertės mokestis žaliai mėsai, paukštienai ir visam kitam, daržovėms yra 3 %. Tai ką mes dabar turėsime? Kadangi visa tauta suplūdo į turgavietes, tai tada reikia kito žingsnio, reikia kontroliuoti turgavietes ir statyti kasos aparatus, nes kitaip niekaip mes nesukontroliuosime įplaukiančios produkcijos. Aš suprantu, kad mums reikia sustiprinti lėšų rinkimą į biudžetą, bet, gerbiamieji Seimo nariai, kitas žingsnis būtų lygiavertės konkurencijos Lietuvos, Lenkijos, Olandijos, mėsos daržovių augintojams sąlygų sudarymas. Kreipiuosi į jus, čia dar ne viskas padaryta.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas! Dėkoju Seimo narei B. Vėsaitei, kuri taip domisi Seimo Pirmininko dešra. (Juokas) Dėl vedimo tvarkos. Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Aš prašyčiau jus sureaguoti, nes žmonės, kurie užsirašo kalbėti už, kalba prieš, o tuo būdu yra išemilinuojama galimybė pasisakyti tiems, kurie norėjo kalbėti už.

PIRMININKAS. Gerai. Tuomet manau, kad bendru sutarimu, matyt, pritars ir tie, kurie girdėjo, kad Seimo narė B. Vėsaitė gal sumaišė ir kalbėjo prieš. Todėl dabar žodis už – K. Glaveckas. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, tai, kas buvo pasakyta, prasilenkia ir su tyrimų rezultatais, ir analize, ir sveiku protu. Visos lengvatos maistui, kurios buvo dešrai, žuviai, taip pat ketinama dėl daržovių, iš tikrųjų nė vienu centu nesumažino parduotuvėje kainų, iš karto galiu pasakyti. Tai buvo priedas arba perdirbėjams, arba prekybos tinklams. Tai tas siūlymas yra labai sunkiai suvokiamas.

Dabar dėl konkurencijos, apie kurią kalbėjo K. Daukšys, kad žmonės negalės nusipirkti pigesnių bulvių, ridikėlių, kopūstų ir taip toliau. Dar kartą noriu pasakyti, kad ta lengvata, jeigu jinai ir būtų įsigaliojusi, nė vienu centu nebūtų atpiginusi. Turgus iš tikrųjų yra konkurencijos subjektas ir jame visuomet rasi pigiau nusipirkti. Todėl ta lengvata buvo, kaip ir kitos, ne kas kita kaip duoklė prekybos tinklams ir perdirbėjams, bet ne žemdirbiams, kurių interesus jūs menamai ginate. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju už ir prieš kalbėjusiems. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Negalime. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr. XP-3427(3), balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš. Prašom.

Balsavo 91 Seimo narys. Už – 66, prieš – 18, susilaikė 7. Kadangi yra pateiktas pasiūlymas taikyti ypatingos skubos tvarką, siūlau priimti įstatymą Nr. XP-3427(3). Kadangi vienas straipsnis, todėl 4 –už, 4 – prieš. Prašom registruotis norinčius kalbėti. Sąraše prieš – L. Graužinienė. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Visos PVM įstatymo pataisos teiktos tikrai visiškai neįvertinus ekonominės logikos ir skaičiavimų. Visa tai, ką išsakė kolegos, aš nekartosiu, dėl importo į Lietuvą, čia ne tik daržovėms, bet ir šaldytai mėsai, žuviai ir visiems kitiems bus tas pats… Mes naikiname savo smulkų ūkininką, mes naikiname savo smulkias ir vidutines įmones, ir faktiškai mūsų gyventojai bus priversti valgyti kaimynų lenkų produkciją. Kas neseniai buvo Lenkijoje… tai visi jie džiaugiasi, kad turės atsidariusią rinką į Lietuvą. Aš esu kategoriškai prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – E. Pupinis. Prašau.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kažkaip nežinau, kuo tikėti, ar L. Graužiniene, ar ūkininku iš Užpalių kaimo, kuris prieš Naujuosius metus, kai aš pasakiau, kad mes rengiamės tau palengvinti gyvenimą, pasakė: ačiū už tokį gyvenimą, man jau bazė padidino kainą. Taigi tai, ką jūs sakote, ne visai atitinka kai kada tikrovę, ne visada PVM mokestis tampa palengvinimu gyventojams, pirkėjams, bet kai kada – pelnu bazėms ir stambiems supirkėjams, todėl aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Netrukus žodis bus suteiktas Seimo nariui J. Jagminui, tačiau, matyt, jam kalbant, iškils klausimas dėl mūsų darbotvarkės, kuri turėtų baigtis 23.30 val., todėl iš karto informuoju, kad pagal 98 straipsnio 3 punktą Seimo posėdžio pirmininko sprendimu gali būti pratęstas posėdis, jeigu Seimas nesuspėjo išnagrinėti visų patvirtintos darbotvarkės klausimų. Taigi tas sprendimas yra priimtas. Prašau. J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Žinoma, didesnio anekdoto turbūt čia niekas negirdėjo, kai gerbiamasis kolega E. Pupinis pasakė, kad ūkininkas iš Užpalių labai apsidžiaugė, kad pakeliamas PVM mokestis daržovėms. Gerbiamieji, aš noriu pasakyti vieną dalyką. Kaip profesorius K. Glaveckas komentavo, kad žemdirbiai nieko nelaimės, aš noriu pasakyti, visi mes labai smarkiai pralaimėsime. Labai smarkiai, nes mes visi vartojame ir privalome vartoti daržoves. Bus vežamos daržovės iš mūsų kaimyninės Lenkijos, iš kitur, iš Olandijos, Danijos, Vokietijos, iš kitų šalių, kur PVM mokestis yra arba nulinis, arba keletas procentų. Mes valgysime daržoves, apipurkštas įvairiais chemikalais, kad jos ilgiau išsilaikytų, tokias prekes gausime į mūsų Lietuvą. O mūsų ūkininkai iš to džiaugsmo palengva pradės bankrutuoti. Ypač tai atsilieps mūsų šiltnamių ūkiui. Mūsų šiltnamių ūkis yra labai imlus energetikai, jie ir šiandien tiktai vos vos suduria galą su galu. Ir jeigu dar mes nepritarsime tam, kam buvome pritarę vasarą, beje, ir jūs, garbūs konservatoriai, taip pat balsavote už tai, kad būtų palengvintas mūsų daržovių augintojų gyvenimas… Ir štai viskas apsisuka aukštyn kojom. Taigi aš agituoju ir visus kalbinu balsuoti prieš, mes turime palikti, kaip ir numatėme įstatymu, PVM 5 % lengvatą vaisiams ir daržovėms. Dėkoju.

PIRMININKAS. Ačiū. Žodis Seimo nariui K. Masiuliui, po jo kalbės B. Pauža. Prašau.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu labai aiškiai pritarti šitam įstatymui, nes PVM yra…

PIRMININKAS. Arčiau mikrofono, jeigu nesunku. Ačiū.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Pridėtinės vertės mokestis yra teisingas tuo požiūriu, kad visi, kas daugiau vartoja, daugiau ir sumoka. Kas turi mažiau pinigų, sumokės mažiau pinigų mažiau vartodamas. Lengvatos iškreipia rinką. O L. Graužinienė ir kiti kalbėję daro esminę klaidą – iš Lenkijos atvežtom daržovėm bus taikomas toks pats PVM. Lietuvoje nebus taip, kad Lenkijos daržovėms bus mažesnis PVM, bus toks pats PVM. Ir čia nėra jokio konkurencijos iškraipymo. Kodėl lenkiškos daržovės turėtų būti Lietuvoje pigesnės dėl neva Lenkijoje taikomo kitokio PVM, bet jos bus parduodamos Lietuvoje ir turės tokį pat PVM. (Balsas iš salės: „Šaunuolis“.)

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis Seimo nariui B. Paužai. Po to Seimo narys K. Starkevičius.

B. PAUŽA (LSDPF). Pirmininke, aš pasakiau, užleidžiu vietą gerbiamajam V. Uspaskichui.

PIRMININKAS. Prašau. Minutėlę, žmogus apie daržoves išmano viską.

V. USPASKICH (DPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų aš norėčiau paoponuoti ponui K. Glaveckui. Kai kalbama, kad prekybos centruose arba turguose kaina lieka ta pati, sumažinus PVM iki 5 %, viskas teisingai. Bet ūkininkui vis tiek yra naudinga. Nes tas produktas, atvežtas iš Lenkijos, parduotuvėje nepadidės ir nesumažės, parduotuvė savo paima. Bet, aišku, parduotuvė paims tą prekę iš lenko, nes daugiau iš to uždirbs. Štai kur problema. Jeigu bus 5 %, tai uždirbs mūsų ūkininkas. Jeigu 18 %, tai uždirbs lenkas. Štai kur problema, todėl čia ne dėl vartotojo, o dėl ūkininko yra kova, kad būtų sumažintas PVM. Tai yra visose Europos Sąjungos šalyse ir mėsai, ir daržovėms, ir kitiems produktams. Vienas dalykas. Kitas dalykas, šiandien aš bandžiau atkreipti gerbiamojo premjero dėmesį. Patentininkai – viskas gerai, bet turi sutvarkyti ir tą pusę, nes patentininkai nėra PVM mokėtojai ir, atvežant prekę į Lietuvą, jie nemoka PVM, ir vėl iškreipia rinką. Tai reikia sutvarkyti iki galo, kompleksiškai, o ne atskirai paimti tam tikrus epizodus. Todėl čia, pone profesoriau K. Glaveckai, jūs neteisus, jūs neginate nei vartotojo, nei ūkininko, nei mokesčių į savo valstybę…

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiems. Pone Kęstuti, gal palaukite, dar bus kalbų, jeigu dar ir ten jus paminės, iš karto atsakysite abiem. (Juokas salėje) K. Starkevičius. Prašau.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų yra daug tiesos ir iš tos, ir iš tos pusės, tačiau yra vienas momentas, šiandien tos prekės, daržovės, kurios atvežamos į Lietuvą ir patenka į prekybos tinklus… Ir kai mes kalbame apie PVM arba kad mūsų ūkininkams mes sumažinsime tą PVM.. Kur yra esmė? Ta PVM lengvata veikia maždaug kelis mėnesius, po to nelaimi nei ūkininkas, nei vartotojas, laimi prekybininkas. Yra problema su tom daržovėm, kaip čia buvo kalbėta, kurios įvežamos iš Lenkijos ir patenka į turgų. Jų tokie kiekiai, kokie dabar patenka, neturėtų patekti. Čia turėtų stipriau dirbti mūsų Veterinarijos tarnyba. Su ja buvo susitikta, kalbėta, prižadėta, kad saugant mūsų ūkininką ir vartotoją bus griežčiau žiūrima į tą produkciją, kuri patenka iš kaimyninių šalių, kur PVM yra mažesnis. Taip pat didžiulė tiesa ir problema, kad rinka išsibalansuoja dėl patentininkų. Šią problemą ateityje irgi reikės spręsti. Tada mums apie tas lengvatas nereikės kalbėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir ketvirtas iš sąrašo prieš – Seimo narys A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Kolegos, aš norėjau prisidėti prie V. Uspaskicho, kuris teisingai pasakė. Gerbiamajam profesoriui K. Glaveckui norėčiau pasakyti, kad gal jis nelabai suvokia PVM lengvatos esmę. Konkrečiai ūkininkas tampa konkurencingesnis su savo produkcija; jeigu jis taikys 18 % PVM tarifą, jo produkcija bus brangesnė ir negalės konkuruoti su įvežama produkcija. Jeigu bus taikomas PVM, vadinasi, 13 % jis turės rezervą. Štai yra visa esmė. Jeigu suvienodinsime ir paliksime 19 % ar 18 %, kiek yra dabar, automatiškai lietuviški vaisiai bus išstumiami iš rinkos, prekybos centrų ir panašiai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Keturi kalbėjo prieš, trys – už. Liko dar užsirašiusių, bet jeigu atsisakytų žodžio, sutaupytume laiko. Jeigu neprieštarausite, tuomet trumpą repliką K. Glaveckas, ir siūlysiu balsuoti. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai trumpa replika ponui Viktorui ir A. Šedžiui. Noriu pasakyti, kad eksporto ir importo objektas nėra PVM mokestis. Jūs tai turbūt išmanote. O lemia tai, kad Lenkijos produkcija ateina pas mus, aukštesnis darbo našumas ir pigesni kaštai Lenkijoje. Tai parašyta kiekviename vadovėlyje, kurį jūs galėtumėte paskaityti kaip pažangūs ir perspektyvūs tyrinėtojai. Ačiū. (Balsas salėje: „Pirmininke, trumpai.“) (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Iš karto po balsavimo. Skelbiu balsavimą dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XP-3427(3). Prašom balsuoti. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš.

Balsavo 76 Seimo nariai. Už – 73, prieš – 2, susilaikė 1. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymas, projekto Nr. XP-3427(3), priimtas.

Pereiname prie darbotvarkės 2-4b klausimo. Kol kviečiu į tribūną pranešėją K. Glavecką, žodį tars P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, aš norėčiau replikuoti visada užimtam kolegai Viktorui, kuris ginčijasi su profesoriumi. Gerbiamasis kolega Viktorai…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, jau prieš tai minėjau, kad jeigu bus kalbama replikuojant, o ne dėl vedimo tvarkos, iš karto išjungsiu mikrofoną, ir tai bus taikoma visiems. Ačiū. Prašom į vietą. Ponas Kęstutis. Dėl vedimo tvarkos L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Kai įvyksta balsavimas, drįstu jus pataisyti, būna replikos po balsavimo. Tai mes ir vykdome tą procedūrą. Jeigu jūs suteikėte žodį, aš noriu patarti žemės ūkio ministrui.

Gerbiamasis žemės ūkio ministre, kad Veterinarijos tarnyba galėtų ir turėtų instrumentą kontroliuoti, tarybiniais laikais buvo tokia gera priemonė: paskelbiama nagų, ragų liga, pripilama pjuvenų ir neleidžiama įvažiuoti. Manau, galbūt tai būtų veiksmingiausia priemonė apsaugoti mūsų rinką.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91 ir 125¹ straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-152(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkoju abiem pusėms už esmines replikas. Vis tiek kviečiu į tribūną K. Glavecką. Priminsiu, kad svarstome darbotvarkės 2-4b klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91 ir 125¹ straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIP-152(2). Svarstymo stadija. Prašom, pranešėjau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, leiskite pateikti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl Seimo Pirmininko minėto įstatymo projekto. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą Nr. XIP-152(2) ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 5. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti užsirašė 10 Seimo narių. Du iš jų frakcijos vardu. Jeigu jūs nieko prieš, pradėsime nuo frakcijų. Jeigu neprieštaraujate, pirmiausia suteiksime žodį opozicijai. Z. Balčytis. Prašom. Nėra. Dėkoju. A. Zuokas. Prašom. Liberalų ir centrų sąjungos frakcija. (Balsai salėje)

A. ZUOKAS (LCSF). O kas čia neturi laiko geriems darbams? Visų pirma aš vis dėlto kviesčiau gerbiamuosius Seimo narius balsuoti dėl mano pateiktos pataisos, kuriai komitete nebuvo pritarta. Ji yra pažymėta ir pateikta, kiekvienas esate gavęs. Joje siūlau atsižvelgti ir iš naujo įvertinti tam tikrus argumentus. Kam žodis „lengvata“ nepatinka, galima kalbėti apie sąvoką „skirtingi PVM tarifų dydžiai“. Kviečiu balsuoti dėl mano pateiktos pataisos 3 straipsniui, kuri skamba trumpai. Pacituosiu visko neskaitydamas: „Palikti 9 % dydžio PVM tarifą, tai yra 50 % lengvata nuo galiojančio, kelioms sritims.“ Paminėsiu: keleivių vežimui visuomeniniu transportu, knygoms, spaudai, kompensuojamiesiems ir receptiniams vaistams, apgyvendinimo paslaugoms, visų rūšių meno ir kultūros renginių, taip pat muziejų paslaugoms ir lankymui; rašytojams, kompozitoriams, atlikėjams, aktoriams, dainininkams, muzikantams, dirigentams ir t. t. išdėstytas lengvatinis, kaip minėjau, 9 % tarifas.

Kolegos, kodėl aš tai siūlau? Keletas argumentų. Norėčiau patikslinti Ministrą Pirmininką, kuris šiandien spaudoje pasakė, kad šios lengvatos kainuos šimtus milijonų litų biudžetui. Galiu patikslinti, deja, tai netiesa. Knygos, spauda ir kiti leidiniai yra tik 16 mln. Lt, meno, sporto, kultūros renginiai – tik 5 mln. Lt, apgyvendinimo paslaugos – mažiau kaip 6 mln. Lt. Taigi niekas nekalba apie šimtus milijonų. Manau, tai ne pinigų klausimas, tai požiūrio klausimas.

Aš tikrai sutinku, kad kartais žiniasklaida būna kandi, nemaloni, tačiau mes puikiai žinome, ypač liberalai, frazę, kad žiniasklaida gali būti bloga ir gera. Tačiau jeigu ji yra ne laisva ir priklauso tik nuo valdžios valios, finansavimo ar oligarchų, tai ji visada bus tik bloga. Taip pat, be abejo, ir knygos. Kultūros renginiai daugiausia ir taip yra remiami valstybės arba savivaldos. Atimdami šią lengvatą ir turėdami omeny, kad pritarėme ir padidinome gyventojų pajamų mokestį nuo 15 % iki 21 %, įskaitant sveikatos draudimo įmoką, priėmėme daug kitų įstatymų, kurie šiaip šiems žmonėms, kultūrininkams, labai pasunkina gyvenimą. Todėl vėl pabrėšiu: tai ne pinigų, o požiūrio klausimas ir kiek valdžia norės daryti įtakos kultūros gyvenimui, spaudai ir leidybai.

Be abejo, suprantu, kolegos, situacijos sudėtingumą, nes esame priklausomi nuo procedūrų. Manau, sutiksite, kad niekada negali būti procedūra aukščiau principo. Galima padaryti geriau, tai ir siekime tai padaryti geriau.

Neabejoju, kad dauguma esančių čia pritaria tam, ką aš sakau, nes diskutuoju ir su Tėvynės sąjungos frakcijos nariais, ir su Tautos prisikėlimo partijos, savo kolegomis, jau nekalbu apie opoziciją. Todėl raginčiau pritarti minėtai pataisai balsuojant. Priminsiu vieną istorinį faktą, kad mūsų pritarimas neliktų tylus. Istorinis faktas iš Rytų ir Vakarų.

Kažkada buvo atliktas labai įdomus tyrimas. Kai Sovietų Sąjungos CK balsavo dėl įsiveržimo į Afganistaną, CK nariai buvo apklausti individualiai, visi buvo prieš, tačiau sprendimą priėmė vienbalsiai dėl įsiveržimo.

Tokia pati situacija buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kai apklausė Kongreso narius dėl intervencijos ir karo pradžios Vietname, absoliuti dauguma, individualiai apklausus, buvo prieš, bet sprendimas buvo už.

Taigi aš norėčiau, kad mes šiandien visi parodytume ir galėtume, nežiūrėdami į procedūras, priimti gerą sprendimą ir minėtas PVM lengvatas arba, kitaip tariant, atskirą 9 % tarifą skirti spaudos atstovams, knygų leidybai, kultūros ir meno sritims. Tikiuosi jūsų palaikymo ir supratimo. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui A. Zuokui. Toliau iš eilės – Seimo narys K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Ačiū Dievui, šį vakarą pirmą kartą iš daugumos išgirdau gyvą ir protingą žodį. Ačiū, Artūrai, jums už tokį dailų pasiūlymą.

Jeigu jūs pažiūrėtumėte į šį įstatymą, mes ten sėkmingai tą ir darome. Knygoms. Skaitykite vaikiškas knygeles su paveikslėliais, piešimo ir spalvotas knygeles, padidiname PVM, vadinasi, padidiname jų kainą. Mes keleivių vežimui, kur savivaldybės iš dalies finansuoja ir dotuoja, padidiname PVM, vadinasi, padidės savivaldybių išlaidos, reikės iš biudžeto daugiau pinigų skirti. Turizmo veikla iš esmės skirta tam, kad kuo daugiau užsieniečių atvažiuotų pas mus, gyventų mūsų viešbučiuose, paliktų pinigų mūsų restoranuose, nusipirktų kokių nors prekių mūsų parduotuvėse, na, pakelkime tas kainas, tada mažiau važiuos, bus geriau Latvijai, gal mažiau turės PVM. Aš jau sakiau, mėsos galbūt po to… kai pasakėme, kad turėtų brangti burokėliai ir bulvės, (…) prabangos prekė, bus tik tiems, kurie labai daug uždirba.

Gerbiamieji, mes, štai Seimo Pirmininkas neduos pameluoti, vakar buvome Latvijoje, lydėjome Seimo Pirmininką į pirmą vizitą užsienyje. Ten padėtis yra gerokai blogesnė. Ten dar yra ir bankas, antras pagal dydį, bankrutavęs ir užsilenkęs. Kaip čia visi sakote, jie šešiais mėnesiais priekyje pagal krizę. Ir ten yra paliktas lengvatinis PVM tarifas – spaudai, knygoms, kitiems dalykams. Ar dabar mūsų blogesnė situacija negu latvių? Galbūt tada prisipažinkime, kad mes nesugebame suskaičiuoti, kas pas mus darosi.

Aš sveikinu A. Zuoko pasiūlymą, bent aš pats prižadu palaikyti, manau, ir daugiau bus tokių, kurie palaikys, nes šiek tiek teisingumo bus. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis Seimo nariui G. Songailai. Po to – Seimo narys A. Butkevičius.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji tautos atstovai, rodos, Seneka yra pasakęs, kad be sveiko proto niekas nebūna laimingas. Aš norėčiau šia tema kalbėti dėl PVM lengvatų naikinimo ir apskritai dėl šio įstatymo.

Kalbant apie mūsų šiandieninę situaciją, bendra nuostata dėl to, kad nedaug būtų didinamas PVM tarifas, atrodo logiškai. Logiškai atrodo gal ir bendra nuostata, kad reikėtų atsisakyti įvairių PVM lengvatų, nes jos iškraipo rinką. Bet ar visais atvejais, ar iš tikrųjų taip beatodairiškai, nepasvėrus? Nes kaip tik dėl tos priežasties, kad dabar yra krizė, galbūt tais atvejais, kai tokios priemonės neduoda jokio efekto ar gali duoti tik labai nedidelį efektą, o žala ar tos žalos rizika yra nemaža, gal tokiais atvejais reikėtų susilaikyti. Ypač tai pasakytina apie kultūros ir švietimo sritį.

Beje, į šią sritį nereikėtų žiūrėti kaip į valstybės asignavimų vien tik siurbėjus, nuolatinės paramos prašytojus ne tik dėl to, kad rūpestis šia sritimi netiesiogiai atsiperka visai visuomenei, bet ir dėl to, kad taip pat ir Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų rinkimų programoje yra parašyta, kad mes turėtume remti kūrybines industrijas, dabar jos žengia tik pirmuosius žingsnius. Dėl to mes jokios rinkos neiškraipysime.

Aš esu pateikęs pataisas, kuriose apsiribojama tik kultūros, švietimo sritimi. Noriu pasakyti gerbiamajam K. Daukšiui, kad kaip tik čia ir yra siūlomas latviškas variantas, šiek tiek padidinti, bet palikti 9 % tik kultūros ir švietimo sričiai, ne transportui, ne vaisiams, daržovėms, ne vaistams, dėl kurių yra atidėta ir bus kompensacija, bet tik šiai sričiai.

Taip pat noriu pasakyti, kad ne visai spaudai ir, paradoksas, ne kultūrinei spaudai, nes kultūrinei spaudai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Būtų gražu, kad tie, kurie rūpinasi kultūra, daugiau lėšų skirtų šitam fondui, kad daugiau būtų kultūrinės spaudos, ir ne visai periodinei spaudai, bet tik regioninei. Regioninei spaudai, kad nereikėtų įvairių papildomų savivaldybės dotacijų.

Aš siūlau pritarti šitoms pataisoms, jos nieko neiškraipys, jos nepadarys žalos biudžeto pajamoms. Svarbiausia, kad bus mūsų signalas kultūros, švietimo sektoriui, kuris turėtų vystytis, turėti didelę potenciją, nes tai yra intelektine nuosavybe paremta sritis. Lietuviai turi galbūt vieną iš tų resursų, kuris gali vystytis, nes Didžiojoje Britanijoje kūrybinės industrijos atneša į biudžetą daugiau pajamų negu automobilių pramonė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys A. Butkevičius. Prašom dėl vedimo tvarkos.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamasis Pirmininke, žiūrėdamas į užsirašiusiųjų sąrašą drįsčiau atkreipti dėmesį, kad absoliuti dauguma užsirašiusiųjų šį vakarą kalbėjo apie dešimt kartų. Argumentai išsakyti pačiais įvairiausiais klausimais, buvo visiškai identiški. Įvertinant šitai siūlyčiau diskusiją nutraukti ir pereiti prie pataisų svarstymo. Dėkoju. Frakcijos vardu.

PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Kadangi tribūnoje jau yra Seimo narys A.Butkevičius, jeigu jis leis, aš teiksiu šį pasiūlymą balsuoti. Po jo, be jokios abejonės, mes dar suteiksime žodį V. P. Andriukaičiui. Manau, mes suteiksime žodį dabar jums. Manau, pašalinsime visas įtampas pasakę, kad suteiksime daugiau laiko susipažinti su šiuo visiems labai aktualiu įstatymo projektu. Šiandien dėl jo nebus teikiama balsuoti, taigi baigsime svarstymą ir pereisime prie kito klausimo. Prašau. Žodis A. Butkevičiui.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, žinote, svarstant Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, tikrai galima prisiklausyti auksinių frazių – kas daugiau vartoja, tas daugiau moka. Ačiū Dievui, pagaliau buvo pasakyta, kad tie, kurie neturi pinigų, tegul ir nevartoja. PVM lengvatos iškraipo rinką, arba PVM lengvatos neduoda efekto. Gerbiamieji, tai yra vartotojo mokestis. Reikia šiek tiek atsikvošėti ir suprasti, dėl ko yra PVM mokestis ir dėl ko yra lengvatos. Lengvatos yra ne dėl to, kad pasiektume kokį nors efektą, bet dėl to, kad sudarytume tam tikras galimybes tam tikrai kategorijai žmonių, arba tam tikrai grupei žmonių, kad ji tam tikromis lengvatinėmis sąlygomis irgi galėtų nors kiek vartoti, palyginti su tais žmonėmis, kurių pajamos yra didelės arba vidutiniškai didelės. Tai yra daroma vartotojui, žmogui, todėl mes, Lietuva, greitai tapsime „unikalia“ šalimi, kuri PVM lengvatų artimiausiu metu iš esmės neturės.

Aš norėčiau dabar pasakyti tai, kad, prieš mums stojant į Europos Sąjungą, kai kurie euroderybininkai ir Finansų ministerijos specialistai įtikinėjo, kad mes negalime priimti PVM lengvatų, nes draudžia Europos Sąjunga. Žinote, mums įstojus į Europos Sąjungą, man teko būti pirmuoju finansų ministru. Kai aš nuvažiavau į Briuselį, tai pamačiau, kad Lietuva –viena iš tų šalių, kuri turi beveik mažiausiai PVM lengvatų. Tai yra mūsų rezultatas. Ar mes dirbame vartotojui, ar mes dirbame tam, kad subalansuotume biudžetą ir turėtume fiskalinį tvarumą, nesvarbu, kokia žmonių sąskaita?

Dabar kokia iš tikrųjų yra padėtis Lietuvoje? Jeigu mes suskaičiuosime vieno šeimos nario išlaidas vartojimui, tai galiu pasakyti, kad Europos Sąjungoje esame beveik paskutinieji. Pavyzdžiui, maistui ir nealkoholiniams gėrimams vienas miesto gyventojas suvartoja 28 %, kaimo gyventojas – 40 % ir daugiau. Esame lyderiai tarp visos Europos Sąjungos šalių. Sveikatos apsaugai irgi išleidžiame daugiausiai, šilumai arba komunalinėms paslaugoms iki pabrangimo irgi išleidome daugiau. Vadinasi, įvertindami tai, kad šiluma, arba šilumos energija, jau pabrango, vargu ar artimiausiu metu kai kuriems žmonėms sudarysime sąlygas nusipirkti vaistų, įsigyti regionuose spaudos ir t. t.

Noriu pasakyti keletą minčių apie turizmą. Gerbiamieji, užsienio pilietis, kuris atvyksta į mūsų šalį, tai yra eksportas, ir tai daro įtaką einamosios sąskaitos deficito mažinimui, o visi viešbučiai arba daugelis viešbučių sutartis pasirašo 2 arba 3 metams į priekį. Yra tam tikros agentūros, kurios užsiima ilgalaikėmis sutartimis. Kaip jie elgsis kitais metais, sunku pasakyti.

Aš manau, kad reikėtų pritarti Socialdemokratų frakcijos siūlomoms pataisoms, kuriomis mes siūlome (nenoriu jų visų vardinti, nes neužteks laiko, aš manau, jos dar bus svarstomos) grįžti prie tam tikrų PVM tarifo lengvatų. Tada tam tikrai kategorijai, arba grupei, žmonių, vis dėlto artimiausiu metu sunkėsiant ekonominei situacijai, sudarysime sąlygas, palengvinsime įsigyti tam tikrų prekių, įsigyti regioninės spaudos, įsigyti vaistų ir t. t. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi dabar kils ginčai dėl Statuto, taigi aš pagal prieš tai teiktą pasiūlymą pasiūlysiu balsuoti. Bet dėl 108 straipsnio 7 punkto iš karto, nes, suprantu, opozicija prieštaraus, kad būtų nutraukta, todėl reikės surinkti vieną trečdalį balsų, kad tam būtų pritarta. Atspėjau? Ačiū. Dėkoju Seimo narei L. Graužinienei.

Taigi 108 straipsnio 7 punktas: „Jeigu diskusiją (ją nutraukti pasiūlė A. Endzinas) nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą paremia vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau.“ Kas už tai, kad diskusija būtų tęsiama, balsuoja už. Atsiprašau, atvirkščiai. Kas už tai, kad diskusija būtų nutraukta?

Užsiregistravo 104 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 33, susilaikė 3. Sudėjus prieš ir susilaikiusių balsus, 36 yra daugiau nei trečdalis balsavusiųjų. Diskusija tęsiama. Kolegos, minutėlę! Aš labai prašau pirmiausia perskaityti, prieš einant prie mikrofono, 7 punktą: „jo siūlymą paremia vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama.“ Ačiū, pone Masiuli. Žodis V. P. Andriukaičiui. 105. Trečdalis, sudėjus prieš ir susilaikiusius, 36, kart 3 – lygu 108. Daugiau. Ačiū. Prašau. Seimo narys V. Andriukaitis. Toliau – P. Gražulis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš specialiai atėjau su kompiuteryje rytojui gauta Europos reikalų komiteto Europos Komisijos rekomenduojama priemonių krizei įveikti medžiaga. Norėčiau, kad ir Biudžeto ir finansų komiteto nariai, ir kiti nariai paklausytų, ką 2009 m. pavasarį Europos Komisija pasiūlys Europos Sąjungos Vadovų Tarybai, kad būtų priimti sprendimai dėl PVM. Iš tikrųjų parašyta labai aiškiai. Nežinau, kaip mums teks elgtis, o mums tas direktyvas, ko gero, teks įgyvendinti arba prisitaikyti prie jų, bet jeigu mes prie jų neprisitaikysime, mūsų ūkiui tikrai grės labai sudėtingi laikai. Ten parašyta, kad teks sumažinti PVM tarifo taikymą darbui imlioms paslaugoms ir daugeliui kitų sričių. Kaip atrodys, kolegos, jeigu mes dabar… Gerbiamasis Andriau, minutėlę! Tamstai teks prisiimti atsakomybę už makroekonominius rodiklius, už ūkį, už konkurencingumą, už naujų darbo vietų kūrimą ir daugelį kitų dalykų. Jeigu mes dabar nenuspręsime atsižvelgti į tai, atsižvelgti taip… Mielasis Audroniau, aš ir noriu atkreipti dėmesį – pasirinkimas yra ribojamas to, kad mes negyvename uždaroje erdvėje. Mes gyvename bendroje Europos Sąjungos erdvėje ir skirtingi PVM tarifai joje mums labai apsunkins daugelį dalykų: konkurencingumo sąlygas, eksporto ir importo balansą – ką tik nori.

Tai dabar aš noriu paklausti, ko mes siekiame šitų pataisų paketu? Ačiū Dievui, kad A. Zuoko liberalcentristai iš tikrųjų šiandien pasiūlė tą patį paketą, kokį siūlo Socialdemokratų frakcijos kolegos. Mūsų pasiūlymai dar drąsesni. Tai dabar apsispręskime, kolegos, tai yra bendras reikalas.

Dabar aš noriu atkreipti dėmesį, kad laikraščiai, knygos ir visa tai, kas čia išvardyta, nėra verslas. Tai kur kas daugiau. Tai net nėra socialinės paslaugos, jeigu norite, tai yra bendrojo vidaus produkto kūrimas, investicijos į intelektinę produkciją. Jos platinimas, jos skaitymas… Jos ugdo labai ilgaamžes… Jos duoda iš tikrųjų ilgalaikį efektą. Juk nesuskaičiuosi šiais ar kitais metais, ypač ugdymo prasme, tačiau gali sužinoti, kad ta visuomenės dalis, kuri šviečiasi ir yra šviečiama, potencialiai yra daug stipresnė bendrojo vidaus produkto kėlėja negu ta visuomenės dalis, kuri nieko neskaito ir t. t.

Dabar, kadangi mano laikas eina į pabaigą, kolegos, dėl pasiūlytų PVM lengvatų, kurias išvardijo kolega A. Zuokas, aš kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją ir paprašysiu, kad ji atsargiai pažiūrėtų į viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Šiuo atveju tie Seimo nariai, kolegos, kurie turi aktorinių ir kitų interesų, turėtų suprasti Statutą ir atsižvelgti į tai, kad balsuojant, ko gero, teks labai jautriai pažiūrėti, kad visi nepatektume į interesų konfliktą. Manau, kad nemažai naujų Seimo kolegų yra iš tam tikrų verslo sričių, dėl kurių balsuojant jiems teks, ko gero, nusišalinti. Tokie yra Statuto reikalavimai, tokia logika. Aš labai apgailestauju, kad tokių kolegų iš valdančiosios daugumos yra daugiau. Labai ačiū.

Siūlau pritarti socialdemokratų siūlomoms pataisoms, taip pat palaikyti A. Zuoko liberalcentristų siūlomas pataisas ir G. Songailos. Pritariu toms pozicijoms. Manau, kad mes dar nebaigsime šio klausimo svarstyti, ir, priimdami pastraipsniui, turėsime dar daug iečių sulaužyti, kad pasiektume bendro sprendimo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys P. Gražulis. Nėra. Seimo narė L. Graužinienė. Kol ateis į tribūną, sveikinu, kolegos, jau penktadienis, 5 min. po 24 val., po vidurnakčio. 19 diena. (Balsai salėje)

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, tiesiog simboliška pradėti naują darbo dieną. Manau, gal ir pertraukos nedarysime, tiesiog pradėsime neeilinį posėdį.

Aš pasistengsiu labai trumpai. Noriu akcentuoti pagrindinius dalykus, į kuriuos prašyčiau, nors ir nebeklausote, atkreipti valdančiosios daugumos dėmesį. Tai yra 19 straipsnyje lengvatinio tarifo išbraukimas dėl keleivių vežimo. (Balsai salėje) Turiu pasakyti, kad… gal valdančioji dauguma leistų kalbėti, nes aš per triukšmą jau nebegirdžiu, ką pati kalbu? Per jūsų triukšmą. Ačiū už supratimą. Noriu atkreipti dėmesį: „Keleivių vežimas Susisiekimo ministerijos, kitų institucijų, savivaldybių nustatytais maršrutais…“ ir panašiai, viso neskaitysiu. Kaip žinote, keleiviniu transportu dažniausiai važiuoja mūsų pensininkai, studentai ir kitos grupės, kurios turi transporto lengvatas. Man iš karto kyla klausimas. Jeigu suskaičiavote, prašau valdančiosios daugumos informuoti Seimą, kiek papildomų lėšų reikės dotacijoms už tuos pervežimus. Ar nebus atvirkštinio varianto, kad reikės daugiau pinigų sumokėti savivaldybės įmonėms per dotacijas negu PVM mokesčio sumažinimas?

Dar noriu atkreipti valdančiosios daugumos dėmesį dėl PVM sumažinimo knygoms. Kai ypač mano gerbiama kolegė D. Teišerskytė teikė Seimui, Seimas pritarė, konservatoriai aktyviai balsavo, Sąjūdis ir kiti, kad 2008 m. būtų paskelbti Skaitymo metais. Jie jau baigiasi, į pabaigą eina tie metai, bet simboliška, kad paskutinėmis dienomis tų metų proga mes panaikinsime šią lengvatą, ir tai, ką pavyko pasiekti investavus valstybės pinigus, kad vaikai pradėtų skaityti, kad vaikams tėvai galėtų daugiau nupirkti knygų, tą rezultatą sužlugdysime. Norėčiau, kad pasakytumėte Seimui, kiek buvo Skaitymo metams išleista lėšų iš biudžeto, kiek buvo finansuota programų ir ar ta panaikinta lengvata knygoms neduos visiškai kitokio efekto?

Nekalbėsiu dabar apie šaldytą mėsą ir kitką, čia jau buvo daug kalbėta, kad tikrai nėra jokios ekonominės logikos. Tiktai noriu pasakyti, kad Seimo nariai niekaip nesupranta, kai kalbėjome apie žemės ūkio produkciją, jeigu bus įvežama Lenkijos produkcija, tai vietinis ūkininkas jos neaugins ir negamins. Čia ne apie eksportą ir importą kalbama…

Dar noriu pasakyti dėl įsigaliojimo. Sveikinu vienintelį žmogų valdančiojoje daugumoje, kuris suprato šio klausimo svarbumą, tai yra A. Zuokas, jis sugebėjo įregistruoti pataisą ir duoti nors mėnesį pereinamąjį laikotarpį. Gaila, kad ne visiems. Svarbiausia, kad ten, kur reikia susitvarkyti… Aš neįsivaizduoju, kaip nuo sausio 1 d. realiai pradės veikti šis įstatymas. Kadangi gerai žinote, kad ne tik kasos aparatus reikia perprogramuoti, net tik buhalterines programas, reikia pažymėti visas prekes, nes visos prekės turi būti su PVM, taip pat reikia perkainuoti tas prekes ir įtraukti jas į apskaitą. Tai yra milžiniškas darbas, aš neįsivaizduoju, kaip verslo įmonės tai padarys. Jau nepaisydami ekonominių dalykų, turėkime šiek tiek sveiko proto ir logikos priimdami įstatymus. Kitas dalykas. Visų tų šiandien priimtų paketų neparengtas nė vienas įgyvendinamasis teisės aktas. Jau nekalbu apie Mokesčių inspekcijos išaiškinimus, nes kiekvienas žodis, kablelis mokesčių įstatyme turi reikšmę. Todėl dar kartą labai kviečiu sustoti, padirbėti su šiais įstatymais ir priimti nors vieną įstatymą su šiokia tokia logika. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už linkėjimą. Aš supratau, kad anksčiau Seime nė vieno įstatymo su logika nebuvo priimta? Ai, šiandien? Supratau. S. Stoma. Ruošiasi Seimo narys J. Jagminas.

S. STOMA (TPPF). Būsiu labai lakoniškas ir pasakysiu tris keturis sakinius. Dabar labiau norėčiau gulėti lovoje, o ne kalbėti. Nenorėčiau būti panašus į opozicijos oratorius, kurių balsas taip ir lieka neišgirstas. Kreipsiuosi į savo koalicijos partnerius. Manau, kad dar yra laiko šiek tiek pagalvoti, ar iš tikrųjų pagal G. Songailos pataisas, kurias jūs turbūt visas žinote, dėl kultūros renginių, knygų, švietimo, spaudos, negalima padaryti tų lengvatų, kurios kainuotų mizerišką sumą, keliasdešimt milijonų? Galbūt gerbiamojo A. Zuoko pataisos gerbiamajam ministrui A. Šemetai sukeltų didelį šoką, bet šios kultūrinės pataisos, manau, tikrai nepadarys kokio nors perversmo. Siūlyčiau visiems kartu su opozicija palaikyti G. Songailą ir pasielgti protingai. Tuo labiau kad šiandien sukanka 150 metų, mes visi gražiai paminėjome, gal ne visi, bet matėme fojė vaikų piešinukus, V. Kudirka prikėlė tautą spausdintu žodžiu. Buvo toks žurnalas „Varpas“, ant kurio buvo parašyta „Kelkite, kelkite, kelkite!“ Nežinau, ar mes jau prisikėlę, nes Tautos priskėlimo partija, pasirodo, buvo reikalinga. Be kultūros mes iki galo neprisikelsime. Civilizuotos tautos, didžioji dalis, turbūt 90 % jų, turi lengvatas knygoms, kultūros reikalams. Brandžios visuomenės vis tiek daro lengvatas. Manau, kad mums tos lengvatos yra būtinos. Ačiū visiems.

PIRMININKAS. Dėkoju S. Stomai. Seimo narys J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, iš tikrųjų reikalas krypsta į gerą pusę. Po truputį ir mūsų valdantieji pradeda atsikvošėti, kad ne viską galima pervažiuoti buldozeriu, kaip iki šiol šiandien buvo važiuota. Ir vakar. Šiandien tai dar ne tiek daug važiuota, šiandien, matyt, rytas prasideda, pradedame veikti geriau.

Šie metai buvo paskelbti Skaitymo metais, jie baigiasi. Vakar mes, Kaimo reikalų komiteto nariai, susitikome su kaimo tema rašančiais žurnalistais, atvykusiais iš rajonų, iš savivaldybių. Buvo kalbama apie rajoninę spaudą. Jie labai susijaudinę, jie mato labai liūdną ateitį. Rajoniniai laikraščiai ir taip vos vos suduria galą su galu, ir štai dabar 19 % PVM mokestis jiems būtų iš tikrųjų pražūtingas.

Valdančiųjų pasakyta, kad mes kitokiu būdu paremsime, kokią nors dotaciją duosime. Ką tai reiškia? Reiškia tai: jeigu būsite geri, tai paremsime, jeigu būsite blogi ir rašysite ne taip, kaip nori valdančioji dauguma, tada tokios paramos nebus. Tai mūsų laisvam žodžiui bus galas.

Norėčiau pasakyti ir kitą pusę. Palaikau G. Songailos pasakymą, palaikau gerbiamojo A. Zuoko išsakytas mintis, kad ne į viską… ir kultūriniai renginiai, ir viešbučiai, ir keleivinis transportas. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mes dar turime ir valgyti, ir mėsą vartoti. Štai iki šiol šviežiai šaldytai mėsai, ekologiškiems produktams buvo 5 % pridėtinės vertės mokestis. Mes pažiūrėkime, į Lietuvą per šių metų 10 mėnesių įvežta 102 tūkst. tonų mėsos ir mėsos gaminių. 102 tūkst. tonų! Noriu pasakyti, ne pačios geriausios kokybės, o ji vežama todėl, kad, pavyzdžiui, Anglija turi nulinį tarifą mėsai, mūsų kaimyninės šalys taip pat turi labai mažą PVM.

Jeigu bus lemta, kad valdantieji įves pridėtinės vertės mokestį ekologiškiems produktams, šaldytai, šviežiai mėsai, mūsų vartotojas mokės kur kas daugiau, o mūsų ūkininkas, auginantis gyvulius, paukščius, bus faktiškai paklupdytas. Tada bus vežama blokais. Dabar važiuoja subproduktų blokai iš Lenkijos, iš kitų šalių, išlaikyti po metus, po pusantrų metų valstybės rezerve. Jie dabar dedami į lietuviškas dešras su pavadinimu kokios nors kompanijos, o mes visi tą dešrą valgome. Tai mes jos valgysime daug daugiau, aš noriu pasakyti, tų atvežtų atliekų iš mūsų kaimyninių valstybių, o mūsų ūkininkas, kuris gali išauginti gerą, sveiką produktą, bus pasmerktas žlugti.

Dar kartą noriu akcentuoti, gerbiamieji, neskubėkite. Gerai, kad ir Seimo Pirmininkas komentavo, kad šis įstatymas nebus šiandien priimtas, jis bus atidėtas rytojui pamąstyti. Aš noriu pasakyti, kad gerai pamąstytume ir nedarytume dar vienos kvailystės, kurių šiandien, sakyčiau, vakar, buvo padaryta gana daug.

Dėkoju už dėmesį. Aš balsuosiu prieš tą įstatymą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Sveikinu opoziciją. Senovės Romos posakį: duonos ir žaidimų, šiandien verčiame: knygų ir dešros.

Pagal Statuto atitinkamą straipsnį – Ministras Pirmininkas A. Kubilius. Prašom. Pagal 108 straipsnio 4 dalį.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu tarti keletą žodžių šiuo klausimu, kuriuo čia taip įsiaudrinome, ir noriu pasakyti keletą dalykų.

Pirmas dalykas. Noriu pasakyti, kad daugelis PVM lengvatų yra įvesta socialdemokratų 2003 m. Iki tol daugelis tų sričių labai normaliai gyveno Lietuvoje be mokesčių lengvatų ir be to mūsų mokesčių sistemos sudarkymo, kurio pasekmes jaučiame gana skaudžias.

Noriu priminti, kad bent jau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis savo rinkimų programose labai aiškiai pasakė, kad tvarkant valstybės finansus tas lengvatas reikia nuosekliai naikinti. Tą pasirinko ir rinkėjai, pasakę, kad to, ką darė socialdemokratai, užtenka, reikia daryti tai, ką siūlė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis.

Antra. Noriu priminti, kad lygiai tokios pat nuostatos yra įrašytos ir į Vyriausybės programą, kurią visai neseniai Seimas patvirtino.

Trečias dalykas. Noriu priminti, kad Europoje yra įvairios patirties. Gaila, kad V. Andriukaitis, cituodamas Europos Sąjungos Vadovų Taryboje patvirtintą Europos ekonomikos gaivinimo planą, labai aiškiai nepasakė, kad tai yra tik siūlymas, kad tos šalys, kurios nori, gali taikyti tas lengvatas, bet toms šalims, tokioms kaip Lietuva, yra labai aiškiai pasakyta. Gaila, kad V. Andriukaitis, kaip sakau, to necituoja.

Pasakytas labai paprastas dalykas: toms šalims, kurios nėra euro zonos narės, neturi įsivedusios eurovaliutos, ir kurios turi didelių disbalansų savo vidinėse ir išorinėse sąskaitose, kitaip sakant, turi didelius fiskalinius deficitus ir einamosios sąskaitos deficitus, didelį skirtumą tarp pajamų, gaunamų iš importo ir eksporto, esminis darbas artimiausiu metu yra mažinti šituos disbalansus, kitaip sakant, naikinti deficitus. Turime labai tiksliai sakyti, ką mums siūlo Europos Sąjunga, kuo mes turime užsiimti. Mums svarbiausias dalykas – sutvarkyti mūsų finansų ir mokesčių sistemą.

Daugelis cituojančių Europos šalių patirtį užmirštate keletą dalykų. Visų pirma tai, kad Europos Sąjungoje perskirstymas per mokesčius, t. y. kokia BVP dalis grįžta per mokesčius į valstybės biudžetą, yra 46 %. Lietuvoje tai yra tik 34 %. Tos šalys, kurios turi didelį perskirstymą, gali sau leisti ir įvairias lengvatas. Tokios šalys kaip mes to sau negalime leisti.

Noriu pasakyti, kad visai neseniai čia jau ne vieną kartą minėta Slovakija, įvykdžiusi mokesčių reformą, suvienodinusi visus mokesčius iki 19 %, taip pat panaikino visas be išimties lengvatas. Visai neseniai tuo pačiu keliu ėjo ir kita šalis – Bulgarija, kurią Laisvosios rinkos institutas rodo kaip pavyzdį, kaip reikia daryti mokesčių reformą. Ji mažino gana daug mokesčių, bet taip pat panaikino ir visas lengvatas.

Dar daugiau noriu priminti socialdemokratams, kad tokioje socialiai tvarkingoje valstybėje, kurios žmonės, kaip rodo daugelis tyrimų pasaulyje, yra laimingiausi žmonės, gerbiamasis Artūrai, prisimenant jūsų vertinimus, tai yra Danijoje, nėra PVM lengvatų, ir PVM tarifas yra 25 %. Taigi, kai lyginame save su kitomis šalimis, turime atsiminti, kaip kai kuriose kitose šalyse atrodo PVM reikalai.

Dar vienas dalykas, ką noriu pasakyti. Kai čia minime kaimynus latvius, tai įsiskaitykime, ką jie yra pasakę. Taip, jie kai kuriose srityse paliko PVM tarifą šiek tiek mažesnį – 9 %, bet paliko jį tik metams; po metų visi tarifai bus 20–21 %.

Iš tiesų PVM lengvatos, mes turime suprasti, yra parama vienam ar kitam produktui, ar tai būtų vaistai, ar koks nors kitas produktas, bet iš tos paramos gauna naudą ir vartotojai, gaunantys mažas pajamas, ir vartotojai, gaunantys dideles pajamas. Ir todėl parama yra visiškai neracionali ir naudojanti valstybės išteklius visiškai netaikliai ir neefektyviai.

Mes matome problemas, su kuriomis susidurs pačios jautriausios sritys, sakykime, regioninė žiniasklaida, kultūrinė žiniasklaida, šiuolaikiniai kultūros renginiai, todėl susitikimuose su šiomis grupėmis mes aiškiai sutarėme, tai yra numatyta ir kitų metų biudžeto projekte, kad šitoms grupėms bus taikoma speciali subsidinė parama, pavyzdžiui, regioninei žiniasklaidai yra numatyta Spaudos rėmimo fonde daugiau negu 3 mln. Lt., kad būtų padengti jų patiriami nuostoliai, nes kitu atveju PVM lengvatos palikimas gali labai lengvai nuvesti į pagundą ir gali sugriauti visą sistemą, nes atsiras labai daug bandančių naudotis šia lengvata.

Taigi siūlau eiti nuosekliu keliu, įgyvendinti Vyriausybės programą, kartu pasirūpinsime kitų metų biudžete ir tomis sritimis, kurios yra ypač jautrios, bet užbaikime mūsų mokesčių sistemos darkymo į visus šonus tradiciją, kuri labai stipriai pakenkė paskutiniu laikotarpiu, per paskutiniuosius kelerius metus, mūsų finansų sistemos stabilumui.

PIRMININKAS. Dėkoju Ministrui Pirmininkui. Pagal Statuto to paties straipsnio tą patį punktą kalbėti diskusijoje be eilės gali ir Seimo opozicijos lyderis. Kviečiu į tribūną G. Kirkilą, bet kitą kartą konkretaus straipsnio nenurodysiu.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs pasakėte pradžioje, švelniai tariant, nevisiškai teisingų tezių. Pirmiausia jūs rinkimuose apie tai nekalbėjote, nes aš manau, kad jeigu jūs kalbėtumėte atvirai, tai šitoje pusėje sėdėtų per pusę mažiau Seimo narių. Čia yra pirmas klausimas. Antras dalykas, netiesa yra tai, kad Europos Komisija duoda tokias rekomendacijas. Jeigu kalbėtume apie Europos Komisijos rekomendacijas, tai pagrindinė Europos Komisijos rekomendacija buvo, kiek aš prisimenu, rugsėjo mėnesį ponas J. Almunia čia kaip tik dalyvavo, kaip tik nemažinti pajamų mokesčio. Tai čia vienas dalykas.

Aš sutinku su jumis, kad pas mus perskirstymas yra per mažas. Kitas dalykas, kad mes tikrai negalime lyginti šiandien savo mokesčių sistemos su Danija arba Švedija, ten yra visai kita sistema. Todėl šiandien, kai jūs keliate bendrą mokesčių krūvį, dar padidinti… Juk ne tik šita PVM lengvata veiks rašytinę žiniasklaidą, kas yra tikrasis ir pats stipriausias mūsų kultūros, istorijos paveldas, šaltinis, kuris išliks ilgam. Jūs apskritai pabloginate visų žmonių situaciją, taip pat jau šiandien (dar nepriimti sprendimai pagal, kaip jūs sakote, Vyriausybės programą, kuriai pritarė Seimas, priminsiu, kad ne visas Seimas, opozicinės frakcijos tam nepritarė) žala padaryta didelė.

Vien jūsų kalbos, nuolatinės kalbos ir nuolatinis vieno žodžio kartojimas turi didelę įtaką mūsų verslui. Šiandien, gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs kažkodėl neatėjote susitikti su Pramonininkų konfederacija, su lyderiais tų žmonių, kurie šiandien gamina didžiausią nacionalinio produkto dalį. Tai ateikite ir paklausykite žmonių, kurie realiai dirba, ne tik kaip mes čia kalbame, bet realiai dirba, ir paklauskite. Kodėl jūs nesusitikote su šitais žmonėmis? Kodėl nesusitinkate su atstovais tų sričių, kurioms mes šiandien uždedame didžiausius mokesčius?

Gerbiamieji kolegos, aš tikrai labai džiaugiuosi, kad ir valdančiojoje koalicijoje atsiranda sveiko proto ir sveikų balsų. Kviečiu nepalaikyti šitų siūlomų pataisų, kurios tikrai turės didelę žalą. Šiandien aš nepolitikuoju, šiandien mes visi atsakingi už mūsų kultūrą, už mūsų raštiją ir turime pasielgti principingai. Ypač kreipiuosi į tuos Seimo narius, kurie pirmą kartą čia yra. Kartais šiame Seime reikia apsispręsti nepaisant partinių priklausomybių. Ačiū. Kviečiu tai padaryti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjams. Pereiname prie projekto pataisų svarstymo pagal tai, kaip jos yra pateiktos. Pirmiausia yra Seimo nario A. Zuoko pataisa. Ar norėtumėte pridėti prie to, kas jau buvo pasakyta? Jeigu taip, tai kviečiu į tribūną. Prašau.

A. ZUOKAS (LCSF). Kolegos, buvo išsakyta daug argumentų ir visa kita. Aš kviečiu vis dėlto palaikyti pateiktą pataisą. Paminėtas premjero Bulgarijos pavyzdys. Kaip žinome, Bulgarija yra viena iš labiausiai korumpuotų valstybių Europoje, tai yra pirma valstybė Europos Sąjungoje, iš kurios atimta teisė, ne tik teisė, bet ir Europos Sąjungos pinigai, vien todėl, kad žiniasklaida priklauso korumpuotiems politikams ir oligarchams. Tai tikrai nėra geras pavyzdys. Todėl siūlau palaikyti ir kultūrą, ir spaudą, ir knygų leidybą. Ir kiti pasiūlyti PVM 9 % tarifai, manau, šiandien yra reikalingi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tribūnoje – komiteto pirmininkas K. Glaveckas. Prašau, komiteto nuomonė.

K. GLAVECKAS (LSF). Komitetas nepritarė teiktoms A. Zuoko pataisoms. Ir be tų išsakytų motyvų, kuriuos minėjo Ministras Pirmininkas, aš dar noriu paliesti vieną spektrą. Kolegos, kaip žinote, pagrindinis klausimas yra pinigai ir valstybės skolinimasis. Valstybės skolinimasis yra sietinas su ekonomine padėtimi, jos vertinimu ir priemonėmis, kurių imasi Vyriausybė jai spręsti.

Štai pristačius Europos Sąjungoje ir visur suderinus su J. Almunia ir visais mūsų antikrizinį planą, pateikus mūsų mokesčių fiskalinę politiką, kitaip sakant, korektyvas, mes iš tikrųjų visiems, taip pat ir Europos Komisijai, ir reitingų agentūroms pasakėme, kad tokį planą priimsime. Jeigu mes nepriimame pridėtinės vertės mokesčio, tai klausimas ne 40 mln., bet tai, kad (…) vertinimo agentūra, kur yra pagrindinė valstybių skolinimosi reitingų agentūra, po kelių dienų sumažins mūsų skolinimosi reitingus. Ką tai reiškia? Tai reiškia praktiškai, kad mes, valstybė, negalėsime pasiskolinti pigesniais procentais pinigų pasaulinėse rinkose, nes mūsų valstybės reitingas yra žemas. Ką tai reiškia toliau? Mes negalėsime papildomai finansuoti biudžeto deficito, vadinasi, negalėsime finansuoti arba užtikrinti algų mokėjimo ir daug kitų problemų.

Aš siūlau žinant tai, kad šiame įstatyme numatyti pereinamieji laikotarpiai, palikta šildymo lengvata ir pereinamieji laikotarpiai, pritarti šitam įstatymo projektui. Tais motyvais remdamasis komitetas ir nepritarė šiai išvadai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už ir prieš. Pirmasis sąraše už – K. Daukšys. Priminsiu, kalbama už pataisos įtraukimą, prieš – prieš pataisos įtraukimą. Prašau. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Už.

PIRMININKAS. Jūs kalbate už, kiek suprantu, už pataisą, kurią pateikė A. Zuokas. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų ta pataisa, kurią pateikė A. Zuokas, yra nepilna, kokios mes norėtume, nes ir mėsos lengvatos, ir žuvies lengvatos yra tie dalykai, kurie žmonėms labai svarbūs. Bet kuriuo atveju, aš manau, nevažinėja, kaip čia kažkas iš dešinės sakė, turtingi žmonės vietiniu transportu, troleibusais ir autobusais. Ir nemanau, kad PVM padidinimas studentams, turtingiems, kaip sakote, arba turtingiems pensininkams, valstybę kažkaip praturtins. Tai susiję ir su knygomis. Ar mes per daug Lietuvoje skaitantys žmonės pasidarėme? Ar galėtų kas nors pasakyti, kiek iš viso mūsų jaunimas skaito, kai knygoms 5 % PVM? Kaip atrodys, kai turėsime 15 % brangiau. Ar čia ta tautos kultūra, už kurią mes taip pergyvename iš tikrųjų? Sakykite, prašom, kam turėjo šauti į galvą tokia keista mintis, kad valstybėje, kuri nesurenka pinigų ir turi fiskalinį deficitą, apmokestinti ir pabloginti sąlygas eksportui, tai yra viešbučiams? Bet kuris nors šiek tiek patyręs žmogus supranta, kad viešbutis yra eksportas. Ir tik mūsų namuose auginti ekonomistai kažkodėl nesupranta šito. Užuot pritraukę daugiau pinigų, jie būtinai turi apmokestinti tą eksportą. Kaip tada mes darome? Ar dėl to, kad viešbutis yra Lietuvoje, tai čia jau ne eksportas?

PIRMININKAS. Dėkoju, laikas. Prieš A. Zuoko siūlomas pataisas –S. Pečeliūnas. Žodis jums.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos. Yra vienas paprastas dalykas, jeigu mes teisingai žiūrime į tai, kas siūloma komiteto ir ką siūlo ponas A. Zuokas. Komitetas siūlo mažinti visokias lengvatas visiems ir paskui kitais būdais padėti tiems, kuriems tikrai reikia padėti. Grubiai formuluoju. Ponas A. Zuokas siūlo iš viso to paketo išimti vieną sritį ir padaryti tokią privilegijuotą visų kitų atžvilgiu. Tikrai lobistinis pasiūlymas, vien dėl tų priežasčių šitaip negalime daryti. Antras dalykas – dėl laikraščių. Nereikia čia patiems savęs apgaudinėti apie labai skriaudžiamą ir labai kultūringą, ir labai profesionalią regioninę spaudą. Tie regioniniai laikraščiai, jeigu jūs pažiūrėsite, kas juose yra, užuojautos, padėkos už visokias šventes, savivaldybės užsakomoji medžiaga ir nupirkti straipsniai. Sudėkite 10 laikraščių į vieną ir išleiskite žmonišką, tikrai pirks ir skaitys, ir bus ką skaityti. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerai. Dėmesio! Mielieji kolegos, teikiu balsavimui jūsų sprendimą dėl A. Zuoko siūlomos pataisos. Kas už, balsuoja už pataisos įtraukimą, kas prieš arba susilaiko, balsuoja prieš. Priminsiu, reikia paprastos daugumos balsų už, kad pataisa būtų įtraukta.

Balsavo 103 Seimo nariai. Už – 47, prieš – 27, susilaikė 29. Pataisų įtraukimui nepritarta.

Šeštasis Seimo nario Ž. Šilgalio pataisų puslapis. Pasiūlymai. Minutėlę! Aš paskelbsiu, susiraskite, kolegos. Antri pasiūlymai. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. A. Zuoko nėra, aš noriu jį apginti. Gerbiamasis Pečeliūnai, reikia turėti sąžinės, kalbant apie lobistinę veiklą. Aš jums pacituosiu…

PIRMININKAS. Ačiū. Ne pirmą kartą. Dabar yra svarstymo stadija, ir manau, kad priimdami galėsime replikuoti tiek, kiek reikia, o dabar tai yra laiko gaišimas.

Pagal pateiktus variantus antrasis klausimas, tuo labiau kad asmeniškai priekaištaujama kitam Seimo nariui. Atsiprašau, būkime biedni, bet teisingi.

K. Glaveckas – dėl pataisos, kurią pateikė Ž. Šilgalis. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pono Ž. Šilgalio pataisos esmė yra PVM mokesčio cigaretėms įvedimo nuo kovo 1 d. datos korekcija, nes gamintojai jau yra atspausdinę banderoles. Tiesiog yra laiko tarpas, per kurį reikia pakeisti. Komiteto sprendimas yra pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra užsirašiusių kalbėti už ir prieš. Pradėsime nuo tų, kurie užsirašė kalbėti už. J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad šis pavyzdys rodo, kad mes turėtume atidžiau žiūrėti priimdami ir kitus savo sprendimus. Gerbiamojo Ž. Šilgalio teikiama pataisa yra susijusi su praktiniais dalykais – ar galima per tokį laiką pasiruošti, ar ne? Pasirodo, kad ne, ir tai ne taip paprasta. Deja, ir kitus sprendimus, taip pat ir dėl PVM, darome staiga. Tikrai, ne visos įmonės galės tai padaryti ir pasiruošti laiku. Manau, kad suteikti tam tikrą pereinamąjį laikotarpį yra logiškas sprendimas. Manau, kad akcizų didinimas cigaretėms yra teisingas, bet pereinamojo laikotarpio reikia. Kviečiu pritarti šiai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Sąraše prieš buvo užsirašęs V. Andriukaitis, bet, kaip suprantu, atsisakė. Dėkoju. Kadangi prieš nėra, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.

Septintasis puslapis. Prašau. Seimo narių A. Butkevičiaus, Z. Balčyčio ir M. Basčio pasiūlymai. Reikia pateikti. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Jeigu galima, aš labai trumpai. Mes siūlome lengvatinį 5 % tarifą keleivių vežimui, knygoms, vaistams, taip pat siūlome, kad standartinis PVM tarifas būtų ne 19 %, o 18 %. Kitos pataisos yra redakcinio pobūdžio.

PIRMININKAS. Minutėlę, pirmininke. Ar būtų galima bendru siūlančiųjų pritarimu sujungti juos į vieną?

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Čia daugelis kartojasi. Galima, sujunkite.

PIRMININKAS. Iš karto dėl visų. Gerai. Komiteto nuomonė. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Labai ačiū už supratimą. Iš tikrųjų jos visos yra kaip visuma, nes esminis mūsų teikto projekto klausimas yra 18 % PVM tarifo palikimas. Tai keičia visą esmę. Komitetas svarstė šį pasiūlymą ir jam nepritarė. Turiu omeny – visiems siūlymams dėl įstatymo.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kalbėti už užsirašė J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes šį vakarą, jau šįryt, ne kartą girdėjome apie teikiamų pasiūlymų kompleksiškumą, kad negalima paimti vieno pasiūlymo ir pateikti, nes tada lyg ir sugriūna sistema. Šiuo atveju mano kolegos yra pateikę labai sisteminį požiūrį išsaugoti ir bendrąjį tarifą, kuris buvo, kuris nesukeltų jokių problemų mūsų verslo žmonėms, kuris nepadidintų finansinės naštos vartotojams, bet galbūt atvirkščiai – padidintų vartojimo apimtis ir taip paskatintų vidaus vartojimą ir gamybą. Taip pat kolegos siūlo, kitaip negu dabar teikiamo įstatymo autoriai, palikti PVM lengvatą ir toms sritims, kurios yra jautrios. Tokių pasiūlymų šįvakar mes girdėjome iš įvairių autorių. Jos buvo teikiamos, buvo palaikomos – vienos audringiau, kitos ne taip audringai.

Mes, priimdami šį sprendimą, turime unikalią galimybę spręsti ir kompleksinį klausimą, ir atspindėti tuos lūkesčius, kuriuos turi Lietuvos žmonės, kad jiems būtų galima daugiau vartoti galimomis sunkesnėmis ekonominėmis sąlygomis, nes ta panika, kurią skleidžia Ministras Pirmininkas, kad žmonės susidurs su ekonominiais sunkumais, mus verčia daryti tam tikras nuolaidas, ypač pridėtinės vertės mokesčio srityje, kad Lietuvos gyventojai, gaunantys mažesnes pajamas, galėtų lengviau patenkinti savo būtiniausius poreikius, kurie čia paminėti. Vaistai, kultūra, švietimas, literatūra irgi reikalingi tokiu momentu. Kviečiu kolegas pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas baigėsi. Vienas – už, prieš nėra. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad nuo 7 iki 13 puslapio kompleksiškai pateikti pasiūlymai būtų įtraukti, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. (Balsai salėje) Prašau?

Balsavo 105 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 57, susilaikė 10. Grupės Seimo narių siūlomoms pataisoms nepritarta, jos neįtraukiamos.

Pereiname prie 13 puslapyje esančių įstatymo projekto pataisų, kurias siūlo Seimo narys G. Songaila. Prašom. Žodis jam.

G. SONGAILA (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti dėmesį, kuo mano pasiūlymas skiriasi nuo Seimo nario A. Zuoko pasiūlymo. Aš nesiūlau palikti lengvatos didžiajai žiniasklaidai – 9 % siūlomi tik regioninei žiniasklaidai, nėra siūloma vaistams, nes yra sutarimas, kad bus atidėta ir bus kiti kompensavimo mechanizmai, nėra transportui, viešbučiams. Yra tik kultūros ir švietimo sritys.

Dėl regioninės žiniasklaidos. Yra tik regioninė žiniasklaida. Aš noriu paprieštarauti tom mintim, kai sakoma, kad per Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą tarsi galima ją paremti, bet ten tikslai yra kiti. Bus sunku surasti kriterijus, kaip, kiek ir kada tą regioninę žiniasklaidą per fondą paremti.

Dėl pono K. Glavecko argumento noriu pasakyti, kad mano pasiūlymai Lietuvos skolinimosi reitingo tikrai nesumažins.

K. GLAVECKAS (LSF). Taip, komitetas svarstė šį siūlymą ir nepritarė jam. Motyvai buvo argumentuojami tuo, kad yra numatoma regioninės spaudos subsidijavimas ir rėmimas. Kriterijai, pagal kuriuos bus tas atliekama, manau, visuomeninių organizacijų tarybos bus nustatyti, patikslinti ir pakoreguoti. Mes manome, kad regioninė žiniasklaida turės galimybę kompensuoti didelę dalį netekčių.

Tais motyvais remdamasis, Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė pateiktai pataisai.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Motyvai už ir prieš. Žodis J. Olekui, po to A. Kubilius. Vienas techninis klausimas. Mielieji kolegos, kas turite ne nuolatines, o laikinąsias korteles, prašom pasikeisti, nes jos po dvyliktos nustoja galioti. (Balsai salėje)

Prašom. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, G. Songailos teikiama pataisa yra kur kas prastesnė, nei ta, kurią teikė kolegos A. Butkevičius ir kiti. Lyginant su tuo, ką mes galime pasirinkti, ar smogti su priekalu per visą regioninę žiniasklaidą, ar nors šiek tiek apsaugoti, šiuo atveju reikia pasirinkti G. Songailos teikiamą pasiūlymą. Kol dar kursite komisijas, kol dar svarstysite, kol diskutuosite, tai jau nebebus ką rajonų, regionų žiniasklaidoje remti. Todėl, kolegos, įsiklausykite į teikiamą pataisą, kuri tą patį garantuoja, ką jūs siūlote, tik ne sivelkant per galvą kelnių, o tiesiogiai paliekant pinigus, kuriuos užsidirba regioninė žiniasklaida, nesvarbu, kad tai būtų net ir užuojautos. Rajonuose užuojautas irgi reikia spausdinti, žmogui įvykus nelaimei. Todėl nuoširdžiai kviečiu paremti teikiamą pataisą.

Dėl komiteto pirmininko argumentų dėl mūsų reitingų sumažinimo, tai noriu priminti, kad tie bankai, kuriuos „žulikai“ daugiausia išgrobstė ir kurie pradėjo griūti anapus Atlanto, buvo gana gerai vertinami reitingų balais. (K. Glaveckas: „Apie valstybės reitingą…“) Pažiūrėkite ir valstybės, ir atskiro banko, nes valstybė susideda ir iš atskirų žmonių, ir bankų. Kviečiu palaikyti G. Songailos teikiamą pataisą.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – A. Kubilius. Prašom.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš visų pirma noriu opozicijos lyderiui priminti ir pacituoti mūsų partijos programą, kurios jis, matyt, nėra atidžiai skaitęs. Noriu štai ką pasakyti, kad mūsų partijos programos 100 puslapyje yra parašyta: „Norint išspręsti esmines viešųjų finansų problemas, reikalinga kompleksinė mokesčių reforma.“ Trys punktai, 2 punktas vadinasi „Solidarus mokesčių mokėjimas“, atsisakant skaitlingų mokesčių lengvatų, nes jos iškraipo santykines prekių kainas ir taip mažina ekonomikos efektyvumą, bet nepadeda spręsti socialinių problemų, nes prekių kainos dėl lengvatinio mokesčio tarifo arba nesumažėja, arba šių prekių nevartoja neturtingiausi visuomenės nariai. Taigi labai aiški programinė nuostata, už kurią balsavo rinkėjai, gerbiamasis opozicijos lyderi.

Antras dalykas dėl šios pataisos. Jau sakiau, kad regioninės žiniasklaidos problemą, aukštai vertindami regioninę žiniasklaidą ir jos nuveikiamus darbus, ir tas problemas, su kuriomis susidurs, mes sprendžiame per Spaudos rėmimo fondą, jam numatydami specialią programą ir jos finansavimą.

Dėl kultūros reginių. Vakar susitikau su šiuolaikinės kultūros renginių organizatoriais ir labai aiškiai sutarėme, kaip galima jiems padėti per Kultūros rėmimo fondą. Noriu pasakyti, kad po kultūros renginiais, deja, Lietuvoje slypi renginiai Operos ir baleto teatre ir Dramos teatre, bet taip pat ir Siemens arenoje. Siemens arenoje renginiai kartais gauna ir gerų pelnų, nes kai kurie artistai, ten dažnai pasirodantys, perka namus Margaritos saloje. Taigi paprastas klausimas, ką mes rengiamės remti? (Juokas, šurmulys salėje) Aš siūlau labai paprastą dalyką – remti tokius kultūrinius renginius per Kultūros rėmimo fondą, numatant ten specialią programą, kaip tokiems renginiams padėti kompensuoti PVM lengvatų panaikinimo trumpalaikius efektus.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui A. Kubiliui. Kitą kartą prašau atsakingiau rinktis pavyzdžius. (Juokas, šurmulys salėje) Netrukus skelbsime balsavimą, kas už ir prieš pataisas. Prašom.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Labai gerai, kad A. Kubilius perskaitė tą savo programos nuostatą. Aš pamenu iš literatūros, kai mūsų valstiečiai Viduramžiais klausydavo lotyniškų pamaldų ir mišių nieko nesuprasdami, bet labai žavėdavosi kunigėliais. Kaip jūs suformulavote, gerbiamasis kolega, ir dar demagogiškai, ir veidmainiškai tai pavadinote ir solidarumu, aišku, už tai galima ir balsuoti. Sveikinu, formuluotė gera, bet teisybė nepasakyta. Tai pirmoji dalis.

Kita dalis yra ta, kad, gerbiamieji kolegos, jūs neatsakote į klausimą apie tą fondą, kuris neva rems. Ar jame yra pakankamai pinigų… (Balsai salėje) Minutėlę. Kiek jų yra numatyta, kas juos skirstys?.. Kas juos skirstys, ar Konservatorių-Krikščionių demokratų partijos politbiuras, ar taryba, ar dar kas nors. Todėl manau, gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote…

PIRMININKAS. Ačiū. Dovanokit, esu priverstas nutraukti, nes šiuo metu kalbate kaip Seimo narys, bet kalbėjote ne dėl vedimo tvarkos, o pradėjote diskusiją. Teikiu balsuoti klausimą. Kas už tai, kad būtų įtrauktos pataisos, kurias siūlo Seimo narys G. Songaila, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom balsuoti.

Balsavo 103 Seimo nariai: už – 59, prieš – 16, susilaikė 28. Pataisų įtraukimui pritarta. (Balsai salėje)

Prašom.

G. KIRKILAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš kalbėjau ne dėl vedimo tvarkos, o dėl to, kad buvo paminėta mano pavardė. Leiskite man pabaigti mintį, nebijokite minčių.

PIRMININKAS. Vis tiek esu priverstas nutraukti, jeigu kalbėsime, kai minimos vieni kitų pavardės, mes niekad nepriimsime įstatymo.

Ketvirtas 15 puslapyje esantis pataisų variantas. Pateikė Seimo nariai M. Bastys ir J. Jagminas. Prašom. Kuris iš autorių teikia pataisų esmę ir pasiūlymus? M. Bastys. Prašom.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Iš esmės yra siūloma palikti tokią lengvatą, kokia ir buvo, 5 % PVM tarifą – žemės ūkio bendrovių ir kooperatinių bendrovių, kooperatyvų, žemės ūkio subjektų paslaugos žemės ūkiui, taikomos savo nariams, pagal šio įstatymo pirmame priede patvirtintą žemės ūkio paslaugų sąrašą.

Norėčiau paprašyti kolegų Seimo narių, aš matau, kad dėl kai kurių pridėtinės vertės mokesčio lengvatų ir Liberalų centristų sąjunga rodė iniciatyvą ir supranta, kaip to reikia. Šiuo atveju konkurencijos jokios nėra, niekur nebus pažeista konkurencija. Tiesiog viduje kooperatyvų nariai, žemės ūkio bendrovių nariai teikia sau paslaugas. Šiuo atveju tikrai yra neteisingas taikymas padidinto pridėtinės vertės mokesčio. Kviečiu visus palaikyti šią pataisą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis komiteto pirmininkui. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė Seimo narių M. Basčio ir J. Jagmino pataisą dėl lengvatinio 5 % tarifo ir jai nepritarė.

PIRMININKAS. Dėkoju. (Balsai salėje) Ačiū komiteto pirmininkui K. Glaveckui. Taip, užsirašė kalbėti už J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pirmiausia padėkoti kai kuriems konservatoriams, parėmusiems mano siūlymą, mano agitaciją, paramą G. Songailai dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatų regioninei spaudai. Čia mes turime labai analogišką siūlymą.

Ypač tie kolegos, kurie esate rinkti rajonuose, kuriems tenka daugiau bendrauti su žemdirbiais, ūkininkais, tikriausiai dažnai susiduriate su tuo, kad paslaugos, kurias jie teikia vieni kitiems, ypač bendrovėse, kooperatyvuose, būtų nelogiška, jeigu šios paslaugos būtų apmokestintos smarkiai padidintu tarifu, palyginti su tuo, kuris buvo iki šiol. Manau, mes tikrai neturime būti dogmatikai, įsikibę į skaičių magiją. Turime atsižvelgti į kasdienius žmonių rūpesčius ir lūkesčius, kuriuos jie sieja su mūsų priimamais sprendimais.

Mano kolegų pateiktas siūlymas kaimo bendrovių, kooperatyvų paslaugoms, teikiamoms savo nariams ir kitiems, palikti apmokestinimą lengvatiniu pridėtinės vertės mokesčio tarifu, kuris buvo taikomas iki šiol, manau, yra labai logiškas, todėl visus kviečiu pritarti taip, kaip pritarėme ir siūlymams taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą regioninei spaudai.

Manau, tokį sprendimą priimdami iš tikrųjų atsižvelgsime į kaimo žmonių lūkesčius. Ačiū iš anksto.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš nėra. Taigi skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo narių M. Basčio ir J. Jagmino siūlomų pataisų įtraukimui į įstatymo projektą, balsuoja už. Kas ne, – prieš.

Balsavo 102, už – 33, prieš – 62, susilaikė 7. Pataisų, kurias siūlė Seimo nariai M. Bastys ir J. Jagminas, įtraukimui nepritarta.

Pereiname prie tolesnės stadijos. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-152(2) su jūsų ką tik priimta siūloma pataisa? Kalba vienas už, vienas prieš. Už – Seimo narė B. Vėsaitė. Prašau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš aiškiai vyliausi, kad bus pritarta kolegos A. Zuoko nuostatoms, bet džiaugiuosi bent dėl to, kad pritarta G. Songailos nuostatoms. Aišku, šiuo etapu siūlau pasisakyti už, bet aš dar manau, kad mes padarysim pataisų iki priėmimo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų džiaugiuosi, kad bent vieną pataisą priėmėm ir kad bent jau spauda ir menininkai galės lengviau atsikvėpti po šios nakties. Bet manau, kad iš esmės visi įstatymo pakeitimai yra netinkami, nes 500 mln. žada išlošti Vyriausybė iš to, kad padidins PVM mokestį 1 %. Iš tų 500 mln. verslui našta, suskaičiavau, patį pirmą mėnesį bus apie 30 mln. Visa kita dar šakėmis ant vandens paišyta.

Aš suprasčiau, jeigu Vyriausybė prašytų padidinti PVM tarifą 5 arba 4 %, tada būtų apie ką mąstyti. Dabar nėra apie ką mąstyti.

Dar blogiau, kad mes iš tikrųjų panaikindami lengvatas nuskriaudžiame žmones, kuriems labiausiai reikia socialinės apsaugos. Tikrai manau, kad iš šios salės triukšmaujančių Seimo narių, ko gero, gal vienas troleibusu važiuoja iš ryto į darbą arba iš darbo. Manau, tikrai ne tie, kurie uždirba daugiau kaip 5 tūkst. Lt, važinėja visuomeniniu transportu. Manau, iš tikrųjų turtingas žmogus nesuvalgo daugiau mėsos negu „biednas“. Bet turtingas išleis mėsai 1 % arba 2 % savo atlyginimo, o žmogus, kuris gauna mažas pajamas, išleis gal ir 30 %. Štai ir visa esmė mūsų šių pasiūlytų pakeitimų. Tuo labiau kalbant apie knygas, tas jau ne kartą buvo sakyta, ir kalbant apie meną ir kultūrą. Taigi džiaugčiausi, jeigu šis įstatymas vis dėlto nebūtų priimtas. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, už, prieš po vieną kalbėjo. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-152(2) su ką tik patvirtintomis pataisomis būtų pritarta po pateikimo, atsiprašau, po svarstymo, prašau registruotis ir balsuoti.

Balsavo 100, už – 69, prieš – 18, susilaikė 13. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Dėkoju.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-151(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Pereinam prie darbotvarkės 2-5 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIP-151(2). Pranešėjas – R. Kupčinskas. Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas. Taip, prašau.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labą rytą, labą vakarą, gerbiamieji kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį klausimą. Buvo pateikta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, kurioje pažymima, kad alternatyvių įstatymų projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Kadangi daugiau kitokių pasiūlymų nebuvo, nutarta pritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš nebuvo, 3 susilaikė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Nariui, atsiprašau, nariui. Taip, pradėsime diskusiją. Pirmasis užsirašęs Seimo narys K. Daukšys. Atsisako. Deja, ne.

K. DAUKŠYS (DPF). Labas rytas, Pirmininke. Nesulauksit.

PIRMININKAS. Labas rytas, Kęstuti, jau sulaukėm. Ryto bent jau. Prašau.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų, kolegos, ką mes šiuo įstatymu norim padaryti? Čia, toje pusėje, sėdi žmonės, kurie sėkmingai prieš kurį laiką praeitoje kadencijoje balsavo, kad tas laikas būtų pratęstas. Dabar lygiai tie patys žmonės balsuos, kad nebereikia. Kas per tą laiką atsitiko, aš jums galiu pasakyti. Per tą laiką konservatoriai iš opozicijos tapo pozicija. Ir staiga suprato, kad valstybėje pinigų nebėra žmonėms grąžinti indėlius, kurie buvo rekvizuoti realiai. Nors jeigu aš gerai atsimenu, tai tas pats A. Kubilius labai gerai kalbėdavo, kodėl juos reikia grąžinti. Todėl manau, kad mes dar sykį, neturėdami alternatyvos… Aš suprantu, gal šiandien ir neįmanoma, gal valstybė neturi tiek pinigų, bet valstybė nesako, kada tai bus padaryta. Suprasčiau, jeigu Vyriausybė šiandien pasakytų: taip, šiandien negalime, pratęskime tą laikotarpį dvejiem, ketveriems ar penkeriems metams, kol pagerės valstybės reikalai. Manau, mes dar kartą apgausime tuos žmones, kurie anuomet, atkuriant Lietuvos valstybę, neėmė pinigų iš bankų, paliko juos apyvartoje ir dabar dėl to buvo nuskriausti. Tuos, kas balsuos už, prašom pagalvoti, ką jie daro. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys P. Gražulis. Nėra. Seimo narys V. Gapšys. Atsisako žodžio. Seimo narė L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Manau, kai kitą kartą rinksime Seimo Pirmininką, tai ne naktį rinksime, nes turbūt ir tęsiasi viskas, ir mūsų konstruktyvus darbas yra tik naktį.

Dėl šio įstatymo. Ką norėčiau pasakyti ir priminti? Gerbiamieji kolegos, sėdintys dešinėje, tiek konservatoriai-krikščionys demokratai, tiek Liberalų sąjūdis, tiek liberalų centras, nors Prisikėlimo partijos nebuvo praeitame Seime, bet manau, jie irgi balsuos teisingai, tiek visi kiti aktyviai palaikėte ir gynėte šitą įstatymo projektą, kad jis būtų priimtas. Vis dėlto mūsų visų pastangų dėka praeito Seimo šis įstatymas buvo priimtas. Priimtas, nes visi važiavome pas rinkėjus, visose salėje ir per visus priėmimus žmonės ateidavo su savo pagrįstais argumentais, su įrodymais, su prašymais pratęsti terminus dėl indėlių grąžinimo dėl įvairių svarbių priežasčių, jeigu žmonės nesutiko.

Tai nėra didžiuliai pinigai. Tai yra vienetiniai atvejai dėl tų žmonių. Dabar mes tuos žmones vėl izoliuojame, jie negali atsiimti, nesuteikiame jiems teisės atgauti savo pinigus, kuriuos visiems, tiek, kiek numato įstatymas, atidavėme. Manau, šie pinigai neišgelbės krizės metu, siūlau šį įstatymą palikti tokį, koks jis buvo priimtas. Labai negražiai atrodys dabartinė valdančioji dauguma, jeigu ji balsuos už šį įstatymą, kurį siūlote sustabdyti. Nieko nebeliks mums, opozicijai, kaip paimti balsavimų rezultatus, paimti jūsų kalbas iš stenogramų, kad įdėtų į rajoninius, regioninius laikraščius, kad žmonės pamatytų, kaip jūs elgėtės iki rinkimų ir kaip jūs elgiatės po rinkimų atėję į valdžią. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau pakviesti labai atsakingai pažiūrėti į teikiamą įstatymo projektą. Šis įstatymas yra visiškai neseniai priimtas. Atsižvelgiant į mūsų surinktą informaciją per susitikimus su rinkėjais, jie labai argumentuotai paaiškino, kad dėl vienų ar kitų aplinkybių jie nepateikė savo prašymų, bet paliko savo pinigus, kai jie buvo paprašyti tą padaryti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vardu tuo metu vieno iš mūsų kolegų konservatorių lyderių. Tie pasižadėjimai buvo vykdomi įvairių Vyriausybių. Noriu pasakyti, kad 14-oji socialdemokratų Vyriausybė sugrąžino didelę dalį indėlių, nes buvo neatsiskaityta su gyventojais beveik 17 metų.

Yra nedidelė dalis gyventojų, kurie savo indėlių taip ir neatgavo. Šiandien mes matome ir šiandien priėmėme, man atrodo, pradėjome priiminėti dar vieną sprendimą, kad Vyriausybė turės tokių lėšų tokiems neatsiskaitymams padengti. Tai bus realizuotos valstybės valdomos „Mažeikių naftos“ akcijos, kaip premjeras sakė, tikimasi kelių šimtų milijonų litų. Išmintingas sprendimas palikti dalį neparduotų akcijų ir panaudoti tada, kai jų prireiks, galimas ir šiandien.

Dar daugiau. Aš noriu atkreipti kolegų tremtinių, politinių kalinių ar jų palikuonių dėmesį, kad šis įstatymas kalba ir apie jų galimus pateikti prašymus grįžtant į Lietuvą sugrąžinti dalį indėlių. Specialiai tam sukuriama komisija, kuri galėtų tokius prašymus svarstyti. Štai šiandien lengva ranka dėl buhalterinio sąskaitų sulyginimo, vienur atimdami, kitur pridėdami, mes atimame iš žmonių tą, ką jiems žadėjome be datų. 1991 m., noriu priminti, žadėjome be jokių datų, kai buvo blokada ir kai valstybei buvo sunku, prašėme, kad jūs palikite savo sąskaitose pinigus. Šiandien, praėjus tiek laiko, sako, ne, žinote, kad mūsų buhalteriniai dokumentai atrodytų gražiai, mes jums nebegrąžinsime. Nesvarbu, kokios priežastys lėmė tai, kad jūs negalėjote laiku pateikti savo prašymų. Todėl nuoširdžiai kviečiu nedaryti šito sprendimo, nes tai nėra nei šimtai milijonų, galbūt net dešimtys milijonų. Tokie žmonės yra pavieniai. Manau, būtų teisinga, kad valstybė su jais atsiskaitytų taip, kaip atsiskaitė su daugeliu tų žmonių, pasitikėjusiais valstybe, kai jai buvo sunku.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Taigi netrukus balsuosime, kas už tai, kad būtų pritarta įstatymo projektui po svarstymo. Motyvai už ir prieš. Už – V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, vėlyvas nakties metas leidžia mums nuoširdžiai pasakyti, kad jeigu mes balsuosime už šį įstatymą, tai šiuo atveju bus galima pasidžiaugti, jog kolegos Seimo nariai, anoje kadencijoje balsavę už šį įstatymą, parodys savo nenuoseklumą. Taigi manau, norint toliau rodyti visą priemonių paketo neadekvatumą esamai situacijai ir nenuoseklumą gyventojų teisėtų lūkesčių atveju, reikėtų balsuoti už ir šiuo atveju sukelti dar vieną konstitucinę koliziją. Aš noriu, kad šis įstatymas būtų priimtas, nes jis eis į bendrą paketą nagrinėjant šių įstatymų konstitucingumą. Aš balsuosiu už.

PIRMININKAS. J. Olekas – prieš. Prašom. V. Andriukaitis išsakė argumentus, kodėl jis balsuos už, o kaip balsuos iš tiesų, pamatysime lentelėje.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš balsuosiu už būtinai!

PIRMININKAS. Minutėlę! V. Andriukaitis turi teisę pasakyti, kodėl jis balsuoja už, nors tai yra labai paradoksalu. Prašom. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Nakties metas, gali būti visokių paradoksų, bet tikiu sveiku protu ir kolegų nuostatomis, kad šio advento metu mes tikrai neapgausime dalies žmonių, kuriems davėme tam tikrus įsipareigojimus.

Noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kolegos, tai nėra nei šimtai, o juo labiau nei tūkstančiai žmonių, su kuriais neatsiskaityta. Tai yra pavieniai atvejai. Kiekvienas savo apygardoje, jeigu nuoširdžiau pasikalbėtumėte su savo rinkėjais, ten gyvenančiais žmonėmis, tikrai rastumėte gal vieną ar du atvejus. Dėl lėšų. Paprastai indėliai yra padengiami iš Privatizavimo fondo. Ką tik mes nusprendėme, kad į Privatizavimo fondą ateina didelis paketas lėšų iš nerealizuotų ir paliktų specialiai tokiems sprendimams, tokiems atvejams „Mažeikių naftos“ akcijų. Todėl ir finansų ministras, ir Ministras Pirmininkas, ir kiti mano kolegos, manau, turės ryžto, kad nors dalį tų lėšų, kurios taip gerai gaunamos šiais laikais, būtų galima atiduoti tiems žmonėms, kurie pasiaukojo kur kas sunkesniu metu, kai turėtų santaupų vertė buvo daug didesnė, negu dabar praėjus 18 m. ir kai mes jiems grąžiname tik 6 tūkst. Lt sumą. Todėl visus nuoširdžiai kviečiu nepritarti dabar teikiamom pataisom ir nenubraukti teisėtų lūkesčių, kurių turi Lietuvos žmonės.

PIRMININKAS. Ačiū. Prieš balsavimą prašau K. Glavecką.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, dėl balsavimo motyvų. Socialdemokratai turi žinoti, kad šito šio įstatymo priėmimas neuždaro kelių atkurti gyventojų santaupas, jie tą galės padaryti per komisiją, kuri yra Finansų ministerijoje (Balsai salėje), todėl jūs tikrai klaidinate visus. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-151(2) būtų pritarta po svarstymo, prašau registruotis ir balsuoti. Balsavo 82. Už – 59, prieš – 21, susilaikė 2.

V. P. Andriukaitis balsavo už, tai vienintelis balsas, kuris lėmė pergalę. Dėkojame. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Kadangi taikoma ypatingos skubos tvarka, pradėsime priėmimo stadiją.

Mielieji kolegos, pasiruoškite, 4 – už, 4 – prieš. A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Vis dėlto destruktyvūs motyvai pasisakant už negali būti laikytini argumentais už, nes taip eliminuojama galimybė pasakyti teigiamą nuomonę ir suformuojama neigiama Seimo narių pozicija. Todėl, jeigu žmogus užsirašęs už pasako kitus destruktyvius motyvus, neigiamus motyvus, aš manyčiau, kad reikia sudaryti galimybę priešingai nuomonei pasakyti. Todėl labai prašyčiau neleisti manipuliuoti šiais argumentais. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Tačiau turiu nuliūdinti, kad V. P. Andriukaitis balsavo už, kaip ir agitavo. Jūsų ausyse nuskambėjo, kad tai paradoksalu, bet mes neturime teisės kvestionuoti jų pasisakymo turinio.

Pereiname prie priėmimo stadijos. Įstatymo projektas Nr. XIP-151(2), taikoma ypatingos skubos tvarka. Galima užsirašyti kalbėti 4 – už, 4 – prieš. Prašau. Sąraše prieš J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Visuomet pasiruošęs. Mielieji kolegos, gerbiamasis profesorius K. Glaveckas pasakė ne visai tiesą apie tą galimybę žmonėms, kurie yra parėmę tėvynę jai sunkiu metu savo indėliais, kai mes tikrai neturėjome kitų pajamų, kai buvo ekonominė blokada ir kai buvo pažadėta jiems tuos indėlius kompensuoti. Dėl įvairių motyvų mes nesugebėjome to iki šiol padaryti ir visiems grąžinti visą sumą. Vėlesnės įvairių pakraipų Vyriausybės apsisprendė, kad bus grąžinamas tik ribotas skaičius pinigų, šiuo metu tai yra 6 tūkst. Lt. Tam tikru momentu buvo nutraukta galimybė žmonėms pateikti dokumentus, kurių reikia, kad indėliai būtų grąžinti. Didžioji dauguma žmonių tuos dokumentus pateikė, indėlius susigrąžino. Bet dėl įvairių priežasčių, dėl ligos, dėl išvykimo, dėl kitų aplinkybių, tam tikra dalis žmonių to nepadarė. Įvertinę situaciją, kad nėra didelės lėšos, ir kad nėra daug žmonių, mes pasižadėjome tą terminą pratęsti. Šiandien argumentuoti, kad mes nesugebėsime to padaryti dėl tam tikrų ekonominių aplinkybių per ateinančius šešerius metus, iš tikrųjų yra nesąžininga. Todėl visus šiandien kviečiu nepritarti tokiam sprendimui ir neieškoti užtarimo atskirai Finansų ministerijoje ar kitur, pas vienus ar kitus žmones, o įstatymo keliu pasakyti, kaip tas turi būti daroma. Laiko ir šiai Vyriausybei, kuri tik formuojasi, ir šiai daugumai ateityje tikrai užteks, todėl kviečiu nepritarti pateiktam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys K. Glaveckas – už.

K. GLAVECKAS (LSF). Noriu patikslinti ir patikinti kolegą J. Oleką. Kad būtų galima atkurti gyventojų indėlius jau po šio įstatymo priėmimo, gyventojui reikės pateikti dokumentus Finansų ministerijai, komisijai, kuri spręs tą klausimą. Todėl iš tikrųjų galimybė išlieka ir jokiu būdu negalima sakyti, kad jinai yra atimama. Ačiū. Prašom balsuoti ir pritarti įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Seimo narys V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū Seimo Pirmininke, kaip matėte, svarstant argumentus aš pasakiau už, kad mes galėtume baigti visą procedūrą, o dabar nuosekliai pasakysiu, kad esu prieš. Noriu atkreipti K. Glavecko dėmesį, kad jo pateiktas argumentas, deja, yra tik techninio pobūdžio. Lietuvos valstybė yra teisinė ir Seimas jau yra priėmęs įstatymą ir įstatymo teisinė garantija yra teisėtų lūkesčių, jau pavirtusi garantija konstitucine prasme, ir į ją kėsintis jau niekaip neišeina.

Kolegos, apsigalvokime, dabar bent šiuo nedideliu klausimu pamėginkime visi nuoširdžiai sau atsakyti. Čia nedidelės pinigų sumos, čia nedaug žmonių, jie labai jautrūs tom temom ir problemom. Bet kadangi buvo apsispręsta įstatymu, kaip įstatymu buvo apsispręsta grąžinti indėlius, nors tuomet, kai G. Vagnorius iš televizoriaus ekrano vienasmeniškai davė pažadą, kurio nedavė nė viena Europos valstybė, deja, Lietuva sunkiai ėjo to įstatymo įgyvendinimo keliu, nes negalėjo kitaip, nes konservatoriai priėmė įstatymą. Šiuo atveju vėl darote tą pačią klaidą, kai vienu atveju agitavote už priėmimą, dabar norite panaikinti įstatymą. Pateksime į konstitucines žabangas. Todėl siūlau balsuoti prieš ir nedaryti šios klaidos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ir vienu, ir kitu atveju Seimo narys V. P. Andriukaitis grasina, kad atsidursime Konstitucijos žabangose. Žodžio už nėra. Prieš – L. Graužinienė. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis kolega Kęstuti, 3 straipsnyje – 7 straipsnio 1 dalies pakeitimu jūs siūlote išbraukti tą komisiją, apie kurią garsiai kalbate. Jeigu jūs kalbate apie tą komisiją, kuri veikė iki to įstatymo, kuris buvo priimtas, tai turiu pasakyti, kad turbūt visi Seimo nariai turi pluoštus dokumentų, kad tos komisijos atsakymas buvo vienas – įstatymas priimtas, data nurodyta ir jokių galimybių jums atkurti nėra. Nereikia kalbėti to, kas realiai nėra vykdoma. Todėl ir atsirado šis įstatymo projektas ir buvo pataisytas. Drįsiu priminti, kai praėjusios kadencijos Seime jūs taip pat aktyviai gynėte šį įstatymo projektą, kad jis būtų priimtas, pataisytas ir kad žmonės turėtų teisę atgauti tuos indėlius. Nesuprantu, kas įvyko per vieną mėnesį, kad jūs apsivertėte 180⁰ kampu ir prašote šį įstatymą naikinti.

Aš dar kartą pabrėžiu, kaip jau kiti minėjo, kad tai yra vienetiniai atvejai, kad tai nėra didelės sumos pinigų, ir valstybė dėl to tikrai nesubankrutuos. Turėkite nors kiek sąžinės prieš mūsų Lietuvos žmones ir savo rinkėjus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau už ir prieš nėra. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta projektui Nr. XIP-151(2) ir jis būtų priimtas? Skelbiamas balsavimas. Prašom registruotis ir balsuoti. Balsavo 60 Seimo narių. Už – 59, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymo projektas atidedamas.

Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-153(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Einame prie darbotvarkės 2-6 klausimo – Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-153(2). (Triukšmas salėje) Aš girdžiu, leiskite pabaigti. Ačiū. Svarstymas. Pranešėjas – K. Glaveckas. Jau atėjo. Prašau. Minutėlę, pranešėjau. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gal reikėtų padaryti pertrauką, kol salėje bus 71 konservatorius su juos remiančiais žmonėmis. Tada mūsų darbas bus produktyvus, dabar jis neproduktyvus.

PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė įstatymą dėl Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Alternatyvaus įstatymo projekto Teisės departamente nėra. Teisės departamento išvada yra teigiama. Balsavimo rezultatai: komitetas pritarė įstatymo projektui. Už – 6, prieš – 4. Susilaikiusių nėra. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Pradėsime diskusiją. Šiandien pirmą kartą – K. Daukšys. Prašom, žodis jums. Nėra. Pirmą kartą praleidžia. P. Gražulis. Nėra. Atsipašau, pats pirmasis V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, labas rytas. Mes visi žvalūs, pailsėję, galime toliau dirbti. Manau, dabar kuo toliau, tuo labiau mūsų darbas bus tik produktyvesnis, mes galėsime nuoširdžiai ir detaliai aptarinėti įvairius pasiūlymus, alternatyvas, pataisas, nes svarstome gana kompleksišką klausimą. Išties manau, kad akcizų padidinimo, pakėlimo įstatymų kompleksas galėjo ir gali būti mūsų rimtų diskusijų objektu ir netgi sutarimo objektu. Šiuo atveju yra realių šaltinių, kur akcizinės prekės tikrai galėtų būti, būtų bendras palaikymas, kurioms akcizinėms prekėms akcizą didinti. Tikrai būtų galima pasakyti, kad yra tokių prekių kaip sidras, štai čia teikiama kolegos A. Matulo pataisa dėl vyno, kuri iš bendro konteksto greičiausiai tiesiog iškrito, ją tikrai galima palaikyti nuoširdžiai, juo labiau kad apskritai akcizų didinimo politika alkoholio ir tabako atžvilgiu turėtų būti rimta priemonė siekiant, kad tas vartojimas būtų sumažintas. Šiuo atveju būtų galima pažiūrėti. Čia reikia vertinti ir kontrabandos visus dalykus, kas gali daryti įtaką ir iškraipyti rinką, žinant, kad Kaliningrado sritis, Baltarusija – gana atviros kontrabandinių prekių įvežimui.

Bet iš principo kalbant, bendram kontekste šitas degalų akcizų didinimas apskritai smarkiai atsilieps šeimų ūkio pajamoms. Štai šitame kontekste, ko gero, mes turėtume atsakyti sau į klausimą, ar tikrai antikrizinis planas su visu jo priemonių rinkiniu išnaudoja visą tą rinkinį įvedant tokius mokesčius, kuriuos dabar yra labai palanku įvesti: nekilnojamojo turto mokestį ir kitus, įvesti visuotinį pajamų deklaravimą, numatant ir išlaidų deklaravimą, kad tai iš tikrųjų palengvintų šešėlinės ekonomikos perdengimą ir pinigų grąžinimą iš šešėlinio sektoriaus, kovos su PVM grobstymu ir kitais dalykais – tai, ką kolegė L. Graužinienė kalbėjo apie dividendų didesnį apmokestinimą. Tame tiesioginių mokesčių kontekste mes galėtume rasti daug daugiau priemonių, kurios būtų socialiai teisingesnės ir efektyvesnės, ir tikslingesnės. Taip didindami bendram PVM ir akcizo kontekste mes iš tikrųjų uždedame didelę naštą namų ūkiams, net nepaskaičiavę tos naštos dalykų.

Atskirai imant tikrai būtų galima sveikinti akcizo padidinimą sidrui, akcizo padidinimą stipriam alui, kuris šiuo atveju pakeičia alkoholį, šnapsą ir kitus dalykus. Bet blogai tai, kad tos geros iniciatyvos pateikiamos tokiame mokesčių pasiūlymų kontekste, kuris smarkiai kerta šeimoms per namų ūkio pajamas.

Konkrečiai šiuo atveju po svarstymo remčiau A. Matulo pasiūlytą pataisą, bet negalėčiau paremti viso pakėlimo, tai reikėtų derinti su PVM, su kitais mokesčiais, pažiūrėti balansą ir pažiūrėti, kokios priemonės geresnės šiame kontekste, o ne bendrai daryti, kaip pasiūlyta Vyriausybės.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis Seimo nariui A. Šedžiui. Nėra. B. Vėsaitė. Prašau.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tikrai sutinku su akcizo didinimu tabakui ir alkoholiui, nes tai mažina šių blogybių prieinamumą, žinome, kaip tai kenkia mūsų tautos sveikatai, ypač alkoholio vartojimas. Bet tikrai negaliu pritarti akcizo didinimui degalams. Negaliu pritarti kolegos A. Matulo siūlymui, nors iš pažiūros jis atrodo prasmingas, nes mes akcizą didiname lyg ir mažesniu laipsniu silpnesniems alkoholiniams gėrimams. Bet jūs pažiūrėkite, kiek tai yra natūra. Alaus buteliui prisideda 2 centai, sidrui – irgi tiek pat. Iš tikrųjų sidras yra didžioji blogybė, kuri, tiesą sakant, labai nuodija mūsų jaunimą.

Dabar pažiūrėkime į problemą iš ekonominės pusės. O ekonomika yra tokia. Jeigu jūs pažiūrėtumėte vien į „Švyturio“ alaus daryklos pomokestinį pelną, tai jis buvo 140 mln. Lt. Mūsų degtinės pramonė turėjo 3 kartus mažesnį pelną. Ne dėl tų pelnų aš kalbu. Jūs pažiūrėkite, jeigu mes norime papildyti savo valstybės biudžetą, tai „Švyturio“ alaus darykla šitą pelną išveža į Daniją. Tai ar mes norime papildyti Danijos biudžetą, ar norime mokestinio akcizo padidinimu papildyti Lietuvos biudžetą?

Dar vienas dalykas. Jeigu jūs prisimenate pernai metų akcizų didinimą, alui jis buvo perpus mažiau didinamas, tik 10 %, degtinei mes padidinome 20 %. Aš siūlyčiau laikytis Vyriausybės priimto sprendimo dėl alkoholio, ir šiaip jau linkusi pritarti alkoholiui ir tabakui, bet ne degalams, nes tai sunkina naštą mūsų verslui, juo labiau kad dar yra vienas siūlymas didinti privačiam verslui naftos produktų saugojimą, tai vėl viskas guls ant mūsų vartotojų pečių. Gerbiamieji kolegos, tikrai įsiklausykite!

PIRMININKAS. Dėkoju. Pradėjus alkoholio klausimą, salėje juntamas pagyvėjimas.

Seimo narys R. Sinkevičius. Ruošiasi Seimo narys J. Olekas.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū už suteiktą žodį. Gerbiamasis Pirmininke, nesu didelis oratorius ir dažnas tribūnų mėgėjas, tačiau negaliu susilaikyti nepasakęs keleto minčių dėl svarstomo įstatymo.

Aš suprantu, kad tikslas yra geras ir siektinas – maksimaliai subalansuoti valstybės pajamas ir išlaidas, biudžetą. Dėl alkoholio negaliu nieko nauja pasakyti, tik pritarti tam, ką prieš tai pasakė kalbėjusi B. Vėsaitė, kad negalima nekreipti dėmesio į tokius slypinčius pavojus kaip silpnųjų ir stipriųjų gėrimų vartojimo išbalansavimas. Vis dėlto mažesnė blogybė yra silpnųjų gėrimų vartojimas. Ar tikrai nustatomi akcizai nepažeis bent jau šiuo metu galiojančio balanso? Kitas nuogąstavimas, ar akcizo dindimas nepaskatins pilstuko, naminės degtinės gaminimo ir pardavimo? Bet labiausiai nesutinku su akcizu kurui.

Neatrasiu Amerikos sakydamas, kad kuro kaina susideda iš naftos kainos, perdirbimo kaštų, be to, prisideda padidintas akcizas, plius padidintas PVM, prisideda saugojimo išlaidos (su tuo susijusį įstatymo projektą mes šiandien svarstėme), plius juridinių asmenų mokestis už naudojimąsi lengvaisiais automobiliais. Todėl labai tikėtina, kad kuro, kurio Lietuvoje šiandien yra apie 1 mln. tonų per metus… kad šis kiekis sumažės dėl gyventojų pajamų mokesčio… perkamosios galios sumažėjimo, taip pat ir verslas sumažins. Sumažėjimas sumažins atskaitymus į Kelių fondą. Kelių fondas nesugebės kofinansuoti, nes dalis lėšų ateina iš Europos sanglaudos fondų… nesugebės finansuoti mūsų magistralinių kelių asfaltavimo. Žinoma, dėl kuro kaštų padidėjimo padidėję transporto kaštai sukels daugelio prekių kainų padidėjimą.

Klausimas toks: ar tikrai mes šiandien turime rimtus skaičiavimus, rimtas prognozes, ką sukels kuro akcizo padidinimas? Pateiktoje medžiagoje ir aiškinamajame rašte matyti tik geri norai, kuriems iš idėjos galima pritarti, bet, nesant skaičiavimų, nesant pasekmių ūkiui, ekonomikai ir žmonėms, to padaryti negalima.

Ir dar. Man nelabai suprantamas šiandien siūlomas akcizo padidinimas didžiausiu procentu ekologiškai švariausiam kurui. Šiandien suskystintos propano–butano dujos, arba naftos dujos, yra ekologiškesnis kuras negu skystasis kuras, tačiau akcizas toje srityje didinamas ne procentiniais, bet kartotiniais dydžiais. Kita vertus, gamtinėms dujoms, kurios dar tik įeina į rinką, akcizas visiškai netaikomas. Kodėl, kas čia yra – lobizmas, protegavimas ar korupcija?

Kolegos, iš esmės pritardamas idėjai, biudžeto subalansavimo norams, negaliu balsuoti už visumą, nes nematau ryškių kompleksinių ekonominių pasekmių skaičiavimų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis Seimo nariui J. Olekui. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tie, kurie dar savo vietose, ir tie, kurie toli, prie palangių! Teikiamas įstatymo projektas kelia įvairių minčių. Niekas turbūt negalėtų prieštarauti, kad akcizo mokesčio didinimas, ypač žalingiems produktams – cigaretėms, svaigalams, yra sveikintinas dalykas. Manau, kad tas padidinimas iš esmės gali duoti svarbiausią rezultatą – sumažinti vartojimą. Tie nuogąstavimai, kurie pasakomi kai kurių kolegų dėl to, kad gali suklestėti pilstukas, kad teisėsauga su tuo nesusitvarkys, manau, nėra svarūs. Jeigu norima, tai tos problemos yra įveikiamos. Taip yra ne kartą buvę. Akcizų didinimas nėra svarbiausias dalykas. Kiekvieną kartą padidinę akcizus, mes jusdavome didesnį arba mažesnį tiek rūkymo, tiek alkoholio suvartojimo mažėjimą. Sutikčiau, kad toks didinimas būtų, juo labiau kad toks akcizo didinimas cigaretėms vyksta etapais, yra aiškiai suplanuotas ir verslas, ir prekyba. Man atrodo, jokių sunkumų dėl to neturėtų būti.

Galbūt yra šiek tiek abejonių dėl alkoholio akcizo, kuris didinamas nevienodu procentu. Ministras, pateikdamas šį įstatymo projektą, negalėjo argumentuotai pasakyti, kodėl yra taip diferencijuojama, nes anksčiau, atrodo, buvo teikiami pasiūlymai, kurie buvo logiški, kad silpnesniesiems alkoholiniams gėrimams akcizas didinamas mažiau, stipriesiems – daugiau.

Aš palaikau savo kolegų išsakytas mintis ir abejones dėl sidro, kadangi tai yra pirmasis gurkšnis, kurį šių dienų jaunimas paragauja kaip atskiestą alkoholį, neįtardamas, kad tai yra kelio į didelę nuodėmę pradžia. Todėl ateityje siūlyčiau ir Finansų ministerijai, ir kitiems teikėjams į tai atsižvelgti ir finansinius poreikius suderinti su sveikatos lūkesčiais.

Dėl akcizo degalams. Manau, kad tai yra bendra kryptis, mes tam tikra prasme laikomės ir Europos normatyvų, derindami bendrąją rinką, bet tikrai negaliu nesutikti su kolegos R. Sinkevičiaus išsakytomis mintimis dėl tokio didelio akcizo padidinimo suskystintoms dujoms. Gerbiamasis ministras, teikdamas šiuos siūlymus, minėjo, kad jeigu būtų pasielgta kitaip, būtų pažeistas balansas. Bet tas balansas egzistavo iki šiol, taigi nauji pakeitimai, kurie nėra subalansuoti, kaip tik gali sukelti disbalansą, o ne atvirkščiai. Todėl tik iš dalies galiu pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.

Yra pateiktos trys pataisos, trys pasiūlymai, dėl kurių komiteto nuomonė yra vienareikšmiška – pritarti. Ar būtų galima šias pataisas įrašyti į projektą bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Tai yra Sveikatos reikalų komiteto (pirmoji ir antroji) bei Seimo nario K. Glavecko pataisos. Prieštaraujančių nėra. Ačiū.

Pereiname prie viso projekto svarstymo su pataisomis, kurioms ką tik buvo pritarta. Vienas kalbės už, vienas – prieš.

Už – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Iš tikrųjų labai pritariu akcizo tabakui didinimui. Kaip buvęs rūkorius sakau, kad tai yra teigiamas dalykas. Bet visiškai nepritariu akcizo alkoholiui ir suskystintoms dujoms didinimui. Pasakysiu, kodėl nepritariu akcizo alkoholiui didinimui. Todėl, kad manau, jog žmonės klysta manydami, kad, padidinę akcizą, surinks daugiau pajamų. Ne, daugiau pajamų nesurinks. Daugiau pajamų gaus tie, kurie užsiims kontrabanda, kurie vakarais per berniukus pardavinės nelegalų alkoholį. Jie iš tikrųjų gaus. Arba mes turime uždaryti sieną, realiai uždaryti, arba visa tai vyks. Jau dabar vyksta, nes mes padidiname akcizą šiems metams.

Dėl suskystintų dujų nežinau. Gal tai išgelbės valstybę, nežinau, bet manau, kad patys pigiausi automobiliai važinėja varomi suslėgtomis dujomis, ne benzinu ir ne dyzeliu. Kai, viena vertus, kalbama apie socialinį teisingumą, o kita prasme tiems, kurie „biedniausi“… tas teisingumas ir dingsta.

Gerbiamieji, aš jums pasakysiu: šiandien tie įstatymai, kuriuos visą dieną ir visą naktį mes priimame, tautą varo į liūdesį, nes viskas brangsta. Jeigu dar ir alui padidinsite akcizą, ir jeigu dar alus pabrangs, ir „šnapsas“ pabrangs, tai iš tikrųjų žmonės dėl to daugiau neapsidžiaugs. Todėl siūlau balsuoti prieš tuos akcizų pakėlimus. Jie mūsų neišgelbės. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi buvo užsirašyta už, o kalbėta prieš, tai dabar motyvai už – A. Matulas. Prašau.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kad Pasaulinė sveikatos organizacija yra paskelbusi, rodos, 8 pagrindinius principus, kurie efektyviausiai veikia alkoholinių gėrimų vartojimo sumažinimą. Tai pirma priemonė yra prieinamumo ribojimas, antra – kaina. Sveikatos reikalų komitetas vienbalsiai pasiūlė didinti akcizus 10 % vynui ir alui ir 15 % etilo alkoholiui. Mūsų principas toks, kad apskritai visos priemonės, kurios didina alkoholio kainą, duoda teigiamą rezultatą. Vėlgi tos pačios Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, maždaug 10 % padidinus alkoholio kainą, alkoholio vartojimas sumažėtų apie 4 %. Be abejo, tarnybos, kurios kontroliuoja nelegalią prekybą, turi gerokai suaktyvinti savo darbą, tiek policija, tiek mokesčių inspekcija, tiek muitinė, tiek Maisto ir veterinarijos tarnyba. Jeigu bobučių prekyba gali formuoti valstybės politiką vienoje ar kitoje srityje, tai kokia čia yra valstybė? Kartais keista, kad kai kurie kolegos kaltina mus, Sveikatos reikalų komitetą, arba mane, kad mes per mažai arba diferencijuotai didinam. Tai aš dar kartą noriu pasakyti, kad bet koks alkoholio kainos padidinimas duoda efektą. Jeigu priėmimui ar mes, ar aš, ar kuris nors iš kolegų registruosim pataisą ir daug daugiau didinsim alkoholio akcizą visiems alkoholiniams gėrimams, ypač sidrui, alui, tikrai aš pirmas paspausiu tam žmogui ranką, jeigu mes priimsim tokį sprendimą. Nes vėlgi tikriausiai žinot statistinius duomenis, kad per paskutinius…

PIRMININKAS. Ačiū, laikas.

A. MATULAS (TS-LKDF). …dvejetą metų jaunimo sidro suvartojimas išaugo apie 250 %. Taigi…

PIRMININKAS. Ačiū.

A. MATULAS (TS-LKDF). Čia ne mano siūlymas, o Sveikatos reikalų komiteto. Todėl labai prašyčiau pritarti ir priėmimui, jeigu dar bus sugriežtinta…

PIRMININKAS. Ačiū.

A. MATULAS (TS-LKDF). …ir padidintas akcizas, tikrai sveikinsiu.

PIRMININKAS. Dėkojam. Prašau kolegų vis dėlto laikytis reglamento, nes laikas ankstyvas, tuoj nejučia iš vakarinio posėdžio pereisim į rytinį. Taigi nusišypsom ir eime toliau.

Taigi dabar įstatymo projektas… Ar bendru sutarimu galėtume pritarti visiems straipsniams po svarstymo? (Balsai salėje) Ar yra prieštaraujančių? Kolegos, tuomet, matyt, eisime pastraipsniui, o kol kas balsuojame dėl to, kas būtų už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-153(2) būtų pritarta po svarstymo. Prašau registruotis ir balsuoti. Su priimtomis pataisomis, be jokios abejonės.

Balsavo 81, už – 67, prieš – 6, susilaikė 8. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta. Dabar mums reikėtų priimti pastraipsniui, priėmimas, ar būtų… (Balsai salėje) Ne. Gerai, dar kartą. Tai klausimas, ar būtų galima už visą įstatymą… Negalima. Pastraipsniui. Gerai, tuomet yra pasiūlymas, kiek supratau, iš daugumos, kad būtų perkelta į kitą posėdį, nes reikalaujama priiminėti pastraipsniui. Tai ar keliam į kitą posėdį bendru sutarimu? Gerai. (Balsai salėje) Liko priėmimo stadija. Pereinam prie darbotvarkės klausimo 2-7a. Taip pat jie yra, turėčiau atkreipti kolegų dėmesį, susiję: 2-7a, 2-7b, 2-7c ir 2-7d. Pranešėjas taip pat vienas – D. Jankauskas. Taigi Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kviečiu pranešėją į tribūną. Prašau, A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš į jus kreipiuosi su prašymu. Kadangi pateikimo stadijoje buvo pasakyta, kad Teisės departamento yra išvada dėl to, kad gali prieštarauti Konstitucijai. Aš jums skaitau 138 straipsnį, kurio 2 dalyje aiškiai pasakyta dėl visų keturių įstatymų: „Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.“ Šiuos projektus Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys rytoj iš ryto. Todėl prašau visus keturis įstatymus nukelti svarstyti į rytdieną. To reikalauja Statutas, o jūs pažadėjot vykdyti Statutą ir Konstituciją.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę, tačiau svarstymo stadijoje Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra nebūtina. Departamento, atsiprašau. Manau, kad tai bus pateikta… (Šurmulys salėje)

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, painiojat. Pateikimas įvyko. Teisės departamento išvadą pateikimo metu fiksavom. Mes fiksavom prašymą, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas privaloma tvarka svarstymui turi pateikti savo poziciją dėl atitikties Konstitucijai. Teisės ir teisėtvarkos komitetas rytoj iš ryto svarsto, taip mes buvom… šiandien iš ryto svarsto, taip mes buvom jau sutarę. Tai palaukit, ką mes čia darom? Nereikia daryti statutinių kolizijų, nes yra Etikos ir procedūrų komisija.

PIRMININKAS. Išgirdom problemą. Pone Andriukaiti, nesinervinkit, nusišypsokit, jau rytas, tegul teka saulė. Reikėtų paklausti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko S. Šedbaro nuomonės. Prašau. (Balsai salėje: „Komiteto nuomonė…“) Dėkoju, aš girdėjau. Prašau.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas šio klausimo nesvarstė ir kol kas neplanuoja rytoj ryte svarstyti. Nebent būtų nurodymas čia, Seimo salėje, arba pagrindinio komiteto būtų buvęs toks kreipimasis. Tokio kreipimosi iki šiol nebuvo. Iš paties Teisės departamento teksto, kurį aš matau, gerbiamieji kolegos, jūs pasižiūrėkit, kaip yra parašyta Seimo statute… Šiandien jau kelintą kartą yra piktnaudžiaujama šia norma. Seimo statute, jūs pasiskaitykit, turit rankose, yra pasakyta aiškiai: Teisės departamentas, jeigu nurodo, kad teikiamas įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai. Nėra žodžio „galimai“, nėra žodžio „galimai“ Statute. Tai jūs raskite dabar Teisės departamento pastabose tokią frazę, kad vienas straipsnis, jo dalis ar punktas prieštarauja Konstitucijai, arba jie mano, kad prieštarauja. Kai tokios frazės nėra, nėra buvę, ankstesnieji kolegos, puikiai žinot, aš tą išsiaiškinau dabar neseniai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas automatiškai iš anksto nesvarsto. Nebent Teisės departamentas specialiai kitu kursyvu visada tai pabrėždavo.

PIRMININKAS. Dėkoju už iš tiesų išsamų atsakymą, nes pateikimo stadijoje nebuvo pavesta Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikti savo išvados ir dėl visiškai aiškių motyvų, sakysim, neišsakymo tas pavedimas negali būti teikiamas. Pradedame svarstymo stadiją. Darbotvarkės klausimas… (Balsai salėje) Ačiū, ačiū, kolegos, 2-7a, Nr. XIP-183(2). Pranešėjas – D. Jankauskas. Prašau.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-183(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Kolegos, kaip jau buvo minėta, keli tarpusavyje susiję įstatymų projektai yra kaip Valstybės biudžeto įstatymo lydimieji. Turbūt niekas nediskutuoja, nors iš tiesų aktyviai ir daug kalbame svarstydami kiekvieną projektą, bet niekas nediskutuoja dėl to, kad valstybės ekonominė ir finansinė būklė iš esmės yra pablogėjusi, tai pripažįstame visi, ir diskutuojame bei kalbame daugiau kartais dėl to, kad kalbėtume, kartais dėl to, kad iš tiesų turime ką pasakyti.

Vyriausybė teikiamame įstatymų pakete, konkrečiai dėl Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-183(2), siūlo sakinį, kuris iki šiol skambėjo taip: „Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį“, papildyti antra dalimi „išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė“.

Teisės departamento išvada, dėl kurios čia jau prasidėjo diskusija prieš pateikiant komiteto išvadą, vis dėlto kalba apie tai, kad svarstytina, ar šios sąlygos neturėtų būti konstatuotos priėmus atitinkamo turinio norminį teisės aktą.

Socialinių reikalų ir darbo komitete diskutuojant dėl Teisės departamento išvados nebuvo siūlymo, ar turėtume kreiptis į kurį nors kitą komitetą, ir panašių. Tiesiog buvo keistasi nuomonėmis, ar turėtų būti dar kažkoks papildomas norminis teisės aktas, ar pakanka to, kas jau yra pasakyta Vyriausybės programoje, kuriai Seimas yra pritaręs.

Po visų diskusijų komiteto sprendimas vis dėlto yra toks: nepritarti Teisės departamento išvadoms, pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė 2.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pradėsime diskusiją. J. Olekas, prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes jau pateikimo stadijoje kalbėjome apie tai, kad yra pateikta daug įstatymų projektų ir siūlymų, kuriais siekiama vienaip ar kitaip subalansuoti valstybės biudžetą. Po biudžeto pristatymo mes išgirdome, kad pajamos, numatomos surinkti į biudžetą, yra labai artimos toms pajamoms, kurias buvo suplanavusi ir numačiusi keturioliktoji Vyriausybė. Taigi jokio reikalo iš esmės tris kartus kirsti per mūsų valstybės tarnautojų darbo užmokestį nėra.

Pirma, mes didinam pridėtinės vertės mokestį, antra, mes siūlome sumažinti darbo užmokesčio fondą, ir trečia, dar siūloma mažėjimo kryptimi keisti bazinį atlyginimo dydį (…) m. Taigi sviestas sviestuotas, tiktai sumuštinis sviestu į žemę nuo stalo. Tikėtis, kad priėmus tokių sprendimų seriją mūsų valstybės aparatas ir jame dirbantys žmonės, štai čia, kartu su mumis, politikais, jau kelinta naktis turbūt ir dėl Seimo Pirmininko nesuplanuoto Seimo darbo sėdi… ir mes jiems sakome: jūs čia sėdėkite, o mes jums atlyginimą tris kartus nurėšim.

Mielieji kolegos, manau, toks sprendimas neatitinka šių dienų realijų, dienų ir naktų, dabar jau taip turėtume įprasti sakyti. Dar daugiau, mes esame įpratę, kad priimant tokius sprendimus, per keletą nepriklausomybės metų susiklostė graži praktika, tai nebūtų voliuntaristiniai politikų sprendimai, tokių sprendimų priėmimui turime civilizuotą Europos struktūrą – Trišalę tarybą, kurioje darbdaviai, profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovai aptaria kitų metų darbo užmokesčio klausimą.

Šiuo atveju nueita visiškai kitu keliu. Mano kaip ir jūsų visų šiandien elektroninio pašto dėžutėse yra Lietuvos valstybės tarnautojus vienijančių profesinių sąjungų kreipimasis, kuriame kategoriškai pasisakoma prieš tokius finansų ministro siūlymus, kuriais jis yra pasirengęs nulupti paskutinį kailį mūsų valstybės tarnautojams.

Todėl negaliu sutikti su tokiu pasiūlymu ir pritariu bei siūlau jums pritarti Valstybės tarnautojų profesinės sąjungos siūlymams nekeisti dabar galiojančio bazinio dydžio. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Žodis Seimo nariui V. P. Andriukaičiui. Po jo užsirašęs kalbėti E. Klumbys.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, mano pareiga fiksuoti, ką teigia Seimo Teisės departamentas, taip pat noriu atkreipti dėmesį į Seimo statuto reikalavimus ir labai svarbią Seimo tradiciją. Pereitos kadencijos Seimo posėdžiuose Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas, jeigu būdavo štai tokios Teisės departamento užuominos, pats, savo iniciatyva, siųsdavo klausimą į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad šis pasakytų savo nuomonę dėl vieno ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai.

Jūs žinote, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Rolando Pakso apkaltos peripetijas, išplėtojo ne tik konstitucinės teisės doktriną, bet išplėtojo ir konstitucinės dvasios doktriną. Konstitucinio Teismo nutarime apie tai plačiai kalbama. Patikėkite, siūlau tiems kolegoms, kurie nėra susipažinę su Konstitucinio Teismo nutarimais, juos pavartyti, nes jie labai prasmingi. Jeigu šiuo atveju Teisės departamentas taip išreiškia savo samprotavimus ir duoda užuominą Seimo nariams, tai jis daro, patikėkite, ne šiaip sau. Mes negalėtume Teisės departamento apkaltinti, kad jam nėra argumentų suabejoti dėl teikiamų projektų atitikties Konstitucijai. Teisės departamentas nėra šališka institucija, jis yra objektyvi, nešališka institucija, teikianti teisinę ekspertizę. Taigi kaip tuomet suprasti? Aš jau nekalbu apie tam tikrą pagarbos Teisės departamentui jausmą, kurį Seimo nariai turi jausti, nes tai iš tikrųjų kvalifikuoti teisininkai. Taigi kaip negalime įvertinti ir to, kad Seimo statute taip pat mes kalbame apie tas užuominas ir dėl to suteikiame prioritetą Teisės ir teisėtvarkos komitetui.

Aš noriu, kolegos, pasakyti, kad man, nors aš esu naujokas šioje sesijoje, teko šiokia tokia konstitucinių teismų patirtis – penkiolika Konstitucinio Teismo procesų nuo 1993 m. Taip pat, suprantama, teko įgyti patirties ir Seime, ankstesniuose, iki tos pertraukos. Patikėkite, Teisės ir teisėtvarkos komitetas visados jausdavo pareigą vienaip ar kitaip pasakyti nuomonę ir išsklaidyti abejones, nes esant abejonėms, manau, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas puikiai supranta, pats buvo Konstitucinio Teismo teisėju, kad tokias abejones geriau išsklaidyti nei jų nematyti.

Šiandien mes svarstome ypatingą klausimą, nes jeigu valstybės tarnautojų profesinė sąjunga, ką jinai kalba ir rašo, iš tikrųjų ketina tęsti savo akcijas, ir jeigu mes priimsime šį įstatymą, mes tikrai susidursime su vienokiais ar kitokiais teisiniais precedentais, kurie mus privers susimąstyti, ar mes nepadarėme Seimo statuto klaidų, ar mes padarėme viską, kaip priklauso, kad išsklaidytume abejones ir pasakytume: taip, šis Vyriausybės teikiamas projektas yra be priekaištų ir galima jį svarstyti. Patikėkite, kolegos, tais, kurie žino, ką reiškia išmokėti, po to išmokėti, net Konstitucijai prieštaravusiu sprendimu sulaikytas pensijas dirbantiems pensininkams. Jeigu atsimenate, tai net šiandien Vyriausybė moka už tai, ką buvo priėmusi. Tuo metu, priminsiu, buvo Rusijos krizė, argumentai buvo beveik panašūs, kad reikia būtinai skubėti, nes yra labai bloga padėtis. Bet Konstitucinis Teismas priėmė aiškų nutarimą, kad dirbantiems pensininkams pensijų neišmokėjimas pažeidė tas teises. Atsimenate, kolegos? Atsimenate. Tie, kurie buvo anose kadencijose, atsimena. Mokame dabar? Mokame, ir mokame didesnę kainą. Aš įspėju, kad taip gali atsitikti ir dėl šių klausimų. Ar mums to reikia? Gal tai yra taupymas? Gerai pagalvokite apie galimas pasekmes. Manau, kad aš turiu teisę kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ji man išaiškintų, kreipiuosi raštu, dėl to…

PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Laikas!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip, manau, laikas, kolega. Dėkoju. Šiuo atveju siūlau daryti svarstymo pertrauką, pavesti Teisės ir teisėtvarkos komitetui…

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas. Dėkoju už pranešimą. Kviečiu Seimo narį E. Klumbį, po jo ketvirtuoju numeriu diskutuoti užsirašęs A. Šedžius. Mielieji kolegos, per penkias minutes, trumpinant pauzes, viską galima pasakyti, kad neliktų po pusę minutės po to. Tai, manau, labai nesunku padaryti. Prašom. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos Tautos atstovai, pradėsiu turbūt nuo to, dėl ko kategoriškai nesutinku su kolega Vyteniu. Pasakysiu, kad aš esu kategoriškai prieš visas konstitucines dvasias ir prieš Konstitucinio Teismo teisėjus dvasininkus, nes dvasiomis pagrįsta teisė veda į aklavietę.

Dabar dėl šio įstatymo projekto, tiksliau, dėl keturių įstatymų projektų. Manau, Seimo Pirmininke, jūs neteisingai pasielgėte, nes Vytenis turėjo teisę kalbėti 20 min.: keturi įstatymai – po 5 min. Aš noriu pasakyti, kad…

PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau kalbančio Seimo nario, bet prašau neiškreipti tiesios, jūs priėmėte sprendimą, kad kiekvienas eidamas pastraipsniui. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Čia ne straipsniai, čia dabar yra svarstymo stadija…

PIRMININKAS. Kiekvienas įstatymas atskirai, taip.

E. KLUMBYS (TTF). Tada mes kalbėsime keturis kartus po 5 min. Tai gerai. Nesiginčiju.

Dabar šis įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir teisėtų lūkesčių principui. Mes galime eiti buldozeriu, turbūt tą ir padarysime. Tačiau kai įtakingos, gana organizuotos profsąjungos kreipsis dėl tokiu pagrindu sumažintų atlyginimų, mes turėsime situaciją, mūsų turėtą dėl dirbančių pensininkų. Tai apie tai pagalvokime.

Šiame įstatyme yra dar vienas labai įdomus teiginys, rašoma, kad tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė padėtis. Štai yra tas kabliukas. Aš klausiu, kas tą konstatuos? Ar tai bus konstatuojama taip, kaip dabar, kai nėra jokio dokumento, bet yra tik kalbos? Gal po pusės metų bus pasakyta, kad mes, žinote, apsirikome, ir to nebuvo? Vienas dalykas – pablogėja padėtis, kitas teisinis teiginys – iš esmės pablogėja. Visa tai turėtų būti teisiškai reglamentuota. Deja, to nėra.

Dėl Teisės departamento išvados. Aš noriu pasakyti, kad praeitoje kadencijoje būdavo, ir neretai būdavo, spekuliuojame tokiomis aptakiomis neaiškiomis Teisės departamento užuominomis apie galimus prieštaravimus Konstitucijai. Ir ne vieną kartą aš sakiau, kad Teisės departamentas turi rašyti tokią išvadą, kokios reikalauja Seimo statutas. Mes niekada neturėjome Seime išvados tokios, kokios reikalauja Seimo statutas. Šioje vietoje aš sutinku su gerbiamuoju A. Šedbaru, jis teisus. Žiūrint į Statuto raidę, to Teisės departamento išvadoje neparašyta. Man atrodo, bus labai įdomu padiskutuoti Seimo Etikos ir procedūrų komisijoje. Gal pagaliau bus atkreiptas dėmesys į Teisės departamento darbo kokybę, nes Teisės departamento darbe, ypač praeitos kadencijos, aš mačiau labai daug politikavimo. Ko gero, tas politikavimas persiduos ir šitam Seimui, tik tada buvo tarnaujama kairiajam flangui, dabar prasideda tarnavimas dešiniajam flangui. Tai yra Teisės departamento tragedija. Jeigu mums pavyktų Etikos ir procedūrų komisijoje dėl to sudėlioti taškus, manau, tai būtų labai didelis laimėjimas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Sekundė į sekundė, tikrai gerbtinas pavyzdys. Ačiū Seimo nariui E. Klumbiui. Seimo narys A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, kadangi vėlus laikas, aš pasistengsiu kalbėti trumpai. Vis dėlto noriu apeliuoti į jūsų sąžinę. Tiems žmonėms, kurie šiandien dirba valstybės tarnyboje, tenka dirbti ir naktimis. Ir šiandien čia, šioje salėje, nes mes turbūt pamirštame, kad valstybės tarnyboje dirba ne tik policininkai, ne tik muitininkai ar pasieniečiai, bet dirba ir Seimo narių padėjėjai. Noriu priminti gerbiamajam kolegai J. Razmai, kad tuos Seimo narių padėjėjus, kurie jums padeda, kurie jums parengia dokumentus kiekvieną rytą, turbūt ir vakare prieš naktinį posėdį, tai irgi tiesiogiai palies. Ir Seimo Pirmininko padėjėjus, čia mus aptarnaujančius, turbūt irgi lies. Kaip jūs galėsite tiems žmonėms pažiūrėti į akis ir pasakyti, kad mes nusprendėme, kad jūs neverti tokio atlyginimo, kokį gaunate šiandien, ir jį reikia sumažinti? Tuo tarpu patys konkrečių veiksmų dar nesiėmėme, buvo daromi tik pareiškimai, kad neva kai kas, nevardysiu kas, atsisakys algos ir dirbs už 800 Lt, kiti atsisakys 15 %, bet konkrečiai veiksmų dar nebuvo, buvo tik vieši pareiškimai. Manau, reikėtų susimąstyti. Jeigu jau pradėtume tokį dalyką, kaip atlyginimų mažinimą valstybės tarnautojams, tai pirma reikėtų realiais veiksmais pradėti nuo savęs ir tada pereiti prie šių žmonių. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Iš tiesų naktimis dirba ir gaisrininkai. Įsivaizduokite, kad mes gesiname degantį biudžetą, ir viskas stoja į savo vietas. Mielieji kolegos, dėkoju visiems kalbėjusiems diskusijoje.

Dabar užsirašė kalbėti dėl motyvų už ir prieš, kad būtų pritarta arba ne po svarstymo. Už – P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkui, Seimo Pirmininke. Mielieji nakties kolegos, svarbu ne tik ir ne kiek, mes suprantame ir kalbame apie tuos visus dalykus garsiai, bet manau, kad netgi tokią tamsią naktį neprarastume atsakomybės jausmo už valstybės stabilumą. Panašu, kad kai kas iš mūsų vis dar nesupranta, prie kokios ribos mes esame atsidūrę. Tai nepaprastas slenkstis kambaryje, aš pavadinčiau, tai skardžiu, ir labai stačiu skardžiu. Jeigu valstybėje prakiuro stogas, ne laikas, kolegos, galvoti apie durų rankenas. Taisykime stogą, rankenas nusipirksime, kad ir paauksuotas, vėliau.

Mielieji naktinės pamainos bendražygiai, parodykime politinę brandą. Pagalvokime apie tai, kuo mes rizikuojame. Ne tik savo atlyginimu, bet apskritai tuo, kaip mus vertina tie, kurie iš tikrųjų priima sprendimus apie mus. Aš kalbu apie reitingų kompanijas, apie tuos, kurie galbūt suteiks mums taip reikalingus kreditus. Jūs prisiimsite atsakomybę už aukštesnes palūkanas? Jeigu ne, kolegos, nepasimeskite tamsoje, balsuokite už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Čia tokios gražios metaforos apie stogą, anksčiau tai buvo kriminalinio pasaulio reiškiniuose aprašoma. Matyt, P. Auštrevičius yra kur nors buvęs, dabar demonstruoja, bet yra ir kitas pasakymas, kad nereikia kirsti į nesugedusį stogą. Manau, šiandien, kai mes čia dailiname įstatymus ir balansuojame biudžetą, greta su mumis galbūt ne taip neracionaliai, kaip mes nesusitvarkydami laiko, bet kiekvieną rytą, skubėdami į darbą ir vakare neskubėdami iš jo išeiti, plušo daugybė valstybės tarnautojų. Jie, gerbiamasis Petrai, ne kartą sakė „už Petrą, už Petrą“ ir už gerą valstybės stogą. Taigi neardykime savo sprendimais viename kampe pakrapštydami, priimdami darbo užmokesčio fondo mažinimą, kitam kampe kilsteldami pridėtinės vertės mokestį ir taip nubraukdami nuo šeimos, dar trečiam kampe jaunai valstybės tarnautojai apsunkindami auginti jauną šeimą ir galiausiai rėždami per pagrindą – per bazinio atlyginimo dydį. Manau, kolegos, tikrai kiekvienas iš mūsų turime atsakomybės jausmą ir kalbame apie tai, kad neatsitiktų sunkesnių ekonominių bėdų mūsų šalyje, ir balansuojame priimdami savo sprendimus. Bet argumentus turime pasverti visus. Ne vien biudžeto subalansavimas mums turi tapti dogma, bet ir mūsų tarnautojų gyvenimas. Todėl siūlau nepritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Ačiū kalbėjusiems už ir prieš. Dabar siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIP-183(2), prašom balsuoti.

Balsavo 64, už – 49, prieš – 9, susilaikė 8. Įstatymo projektui Nr. XIP-183(2) po svarstymo pritarta.

Kadangi priimant taikoma ypatingos skubos tvarka, taigi skelbiamas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-183(2) priėmimas. Priėmimo stadija. Prašom. Keturi už, keturi prieš.

Už nėra, prieš užsirašė du. A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš prisimenu, kas būtų vykę arba kas vykdavo, kai panašūs Teisės departamento įrašai būdavo anoje kadencijoje. Vien seniūnas, kuris bėgiojo dabar dešinėje pusėje, čia susiplėšytų marškinius, bet įrodytų visiems, kad be Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų prie to įstatymo prisiliesti negalima. Dabar jau tampame visiškai kitokie, pradedame taikyti visiškai kitas žaidimo taisykles. Todėl, gerbiamieji kolegos, aš manau, kad tie žmonės, kurie siunčia jums laiškus, jie negrasina, jie turi praktikos, ir labai gaila, kad nė vienas iš dešinės nebuvo Konstituciniame Teisme, kai tokias bylas svarstydavo. Aš iš viso negaliu suprasti, kaip buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas gali sau pasakyti, na, matot, čia taip neparašyta. Bet jeigu jūs atsiversite paskutinę pastraipą to aiškinimo, tai ten turbūt ir 12 klasės mokiniui pasidaro aišku. Aš suprantu, kai sėdi su mantija – yra viena nuomonė, kai sėdi dešinėje pozicijoje ir dar vadovauji Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tai galima į Konstituciją nusispjauti. Todėl aš negaliu pritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – Č. V. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Šių įstatymų, kuriuos mes svarstome, yra…

PIRMININKAS. Šiek tiek arčiau mikrofono. Ačiū.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Šių įstatymų yra vienas bendras bruožas, kad jie tik numato galimybę nustatyti tam tikras blogesnes sąlygas, kai šalyje yra atitinkamai sunki padėtis. Tai yra formulė, kuri paimta ne iš kur nors kitur, bet iš Konstitucinio Teismo sprendimų.

O dėl Teisės departamento išvadų, tai ir dėl vieno įstatymo, ir dėl kito, nėra tokios išvados, kad tokia formuluotė gali prieštarauti Konstitucijai. Vienu atveju sako, nepaisant dabar galiojančio keičiančio įstatymo įtvirtintų teisėtų lūkesčių principų, svarstytina, ar šios sąlygos neturėtų būti konstatuotos priėmus atitinkamą teisės aktą. Kas tą ginčija? Kitu vėl sakoma, kad to nėra.

Ir dar paskutinis dalykas. Niekas negali būti teisėjas savo paties byloje. Taigi ir Teisės departamento darbuotojai, rašantys šią išvadą, yra teisėjai, taip pat ir teisėjai ir savo paties byloje ir jiems nėra lengva parašyti išvadą, kad ji būtų visiškai neutrali ir objektyvi.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, neabejoju, kad šis įstatymo projektas, kuris netrukus virs įstatymu, prieštarauja Konstitucijai. Aš noriu atkreipti Seimo Pirmininko dėmesį, kad galbūt netrukus bus koks nors Seimo įstatymo projektas iš opozicinės pusės ir kai bus analogiškas Teisės departamento įrašas apie tokius miglotus prasilenkimus su Konstitucija, aš tikiuosi, kad jūs elgsitės taip pat principingai, kaip jūs elgėtės šiandien. Jei bus kitaip, aš jums priminsiu.

Lygiai tą patį aš noriu pasakyti ir gerbiamajam Seimo vicepirmininkui, kad Teisės departamentui, kaip jis turi elgtis, yra nurodyta Statute, ir nuorodos į tai, kad jis negali būti teisėju savo byloje, čia negalioja. Tai yra aiški nuostata, ką jis turi padaryti. O mūsų Seimo narių pareiga pirmiausia yra pareikalauti, kad Teisės departamentas deramai atliktų savo darbą, ko jis iki šiol nedarė. Tada čia, Seime, mes neturėsime tokių ginčų, kokie yra dabar. Aš visada norėjau ir to principingai laikausi, kad viskas prasideda nuo procedūrų. Ir jeigu tų procedūrų nesilaikome mes, Seimo nariai, tai apie ką galima kalbėti, kad įstatymų laikytųsi eiliniai šalies piliečiai. Šito nelabai suprasdavo ir buvęs Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas. Aš tikiuosi, kad galbūt dabar bent čia pasikeis padėtis.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys L. Sabutis. Prašom. Už.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū. Šiaip nevertėtų į tai reaguoti, bet jeigu būtų kalbama iš kitos pusės nuoširdžiai. Mes visi puikiai suprantame, kad galbūt tam tikru aspektu šiandien to nereikėtų daryti. Beje, siūloma ne atlyginimą mažinti, o nustatyti pareiginės algos bazinį dydį. Tai yra skirtingi dalykai. Bet kodėl vis dėlto suvokdami, kolegos Seimo nariai, kad ir formaliai, ir pagal procedūros taisykles, mes turime teisę vertinti visas pastabas, ir nereikia liguistai į jas reaguoti. Pastabos yra teisingos ir ačiū teisės specialistams, kad jie pasako. Ačiū ir tiems, kurie teikia šias pataisas. Ar atitinka sąžinę, čia vienas iš mūsų kalbėjo. Galbūt atitinka ar neatitinka, svarstytinas dalykas, bet sveiką logiką, šiandieninę situaciją – taip, atitinka. Galų gale ir Konstitucinis Teismas mus privertė aname Seime nustatyti tokį kriterijų – pareiginės algos bazinį dydį – ir leidžia jį keisti tik esant sunkiai ekonominei situacijai. Ar tokia sunki ekonominė finansinė situacija Seimo konstatuota? Taip, konstatuota nutarimu, kai mes tvirtinome Vyriausybės programą ir Vyriausybės nariai čia prisiekė. Todėl aš nematau jokio prieštaravimo remiantis ta padėtimi, kokią mes šiandien turime ir ką mes turime išspręsti. Todėl ir pritariu visoms keturioms šio įstatymo pataisoms.

PIRMININKAS. Ačiū, Seimo narys J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš tik noriu pataisyti savo kolegas, kad mes kol kas svarstome vieno įstatymo projektą, kaip pabrėžė Seimo Pirmininkas, o ne keturių, kaip čia bandoma dabar primesti.

Mielieji kolegos, mes iš tikrųjų svarstome galimybę gerokai sumažinti darbo užmokestį valstybės tarnautojams. Manau, kad per nepriklausomybės metus užaugo tėvynę mylinti ir savo darbą gerai atliekanti valstybės tarnautojų karta. Čia kartu su mumis sėdi Violeta Gureckienė, kuri nuo sausio 13 d. įvykių buvo ir sudėtingiausiomis sąlygomis, kai galbūt ne vienas tuo metu buvo ir apleidęs šią salę. Todėl braukti ir gąsdinti atlyginimo mažinimu šiuos žmones bent jau mažiausiai nekorektiška.

Ar konstatuota tai, ką teigė mano gerbiamasis kolega L. Sabutis? Manau, kad ne. Mes neturime jokio apibrėžimo, kuris nusakytų, kas tai yra sunki ekonominė situacija, kurią jūs dabar sakote. Jeigu pasižiūrėtume rodiklius, kurie yra konstatuoti Statistikos departamento, čia taip mėgstamo cituoti, ir Eurostaro, tai Lietuvos ekonomikos augimas trečiąjį ketvirtį buvo geriausias tarp Europos šalių. Taip, yra Vyriausybės programa. Bet į Vyriausybės programą, kurią jūs priėmėte balsų dauguma, jau patys nusišluostėte kojas. Pažiūrėkite, kokie Seimo nutarimu priimti rodikliai dėl pridėtinės vertės mokesčio. Ar tai atitinka tai, ką jūs dabar siūlote įstatymo projektuose? Ne, neatitinka.

Todėl pasisakau prieš šį teikiamą įstatymą ir manau, kad jo nereikia priimti.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys V. Gapšys. Prašau.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš noriu pradėti nuo to, kad šiandien kažkodėl mes pradėjome formuluoti tokį principą, kad Teisės departamento išvadoje turi būti aiškiai suformuluotas sakinys, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Aš dabar jums priminsiu situaciją ne iš Č. Juršėno pirmininkavimo laikų, o iš mūsų ir šito dabartinio Pirmininko pirmininkavimo laikų, tai yra kai ponas Č. V. Stankevičius pateikė pataisą dėl Seimo statuto 15 straipsnio, tą pataisą, kuri buvo dėl mūsų atlyginimų. Teisės departamento išvadoje buvo toks sakinys: „Svarstytina, ar projektu teikiamas siūlymas atitiktų konstitucinę doktriną“. Ten nebuvo jokių žodžių, kurie atkartotų Seimo statuto 138 straipsnį ir sakytų, kad prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tai kodėl mes, būdami teisėjais savo byloje, galėjome svarstyti, ar tai prieštarauja, ar neprieštarauja Konstitucijai, o kai tai jau susiję su valstybės tarnautojais, mes nedrįstame šito padaryti. Todėl dar kartą prašau Seimo Pirmininko prašyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, ar įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Tačiau jūsų žodžiai neatitinka tiesos, nes šioje išvadoje nėra žodžio „svarstytina“ ir tokios formuluotės, kaip jūs teigiate, kad jinai yra. Dovanokite, dėl to jūs neteisus. Ačiū. Žodis R. Juknevičienei.

R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Aš tik vieną sakinį. Įsivaizduoju, kad socialdemokratai, tarp jų ir buvę Vyriausybės nariai, svarstant šitą klausimą, jeigu būtų sąžiningi, tai pasakytų tik vieną sakinį: mes atsiprašome valstybės tarnautojų, kad dėl mūsų kaltės jiems reikia priiminėti tokį įstatymą. Todėl, kad jie į krizę atvedė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Teikiu balsuoti. Norinčių kalbėti daugiau nėra. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XIP-183(2) būtų priimtas ypatingos skubos tvarka? Balsuojant po salę nevaikštoma.

Balsavo 53. Už – 52, prieš – 0, susilaikė 1. Balsavimas atidedamas.

Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-184(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-7b klausimas. – Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-184(2). Pranešėjas – D. Jankauskas. Kol pranešėjas eina, replika po balsavimo. Prašau.

V. GAPŠYS (DPF). Seimo Pirmininke, labai prašyčiau atidžiau klausyti tai, ką sako Seimo nariai. Aš aiškiai pasakiau, kad kai mes balsavome dėl Seimo statuto 15 straipsnio, Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo pateikta Teisės departamento išvada, kurioje nebuvo… buvo kalbama apie atitiktį Konstitucijai. Ten buvo pasakyta: svarstytina, ar projektu teikiamas siūlymas atitiktų konstitucinę doktriną. Taip pat nebuvo pasakyta, kaip ir šį kartą, todėl mes ir prašome, kad atsižvelgiant į dabartinę Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą, kurioje nėra aiškiai, sutinkame, pasakyta, kad tai prieštarauja Konstitucijai, tačiau tokia galimybė netiesiogiai yra iškeliama, svarstyti, ar tas teisės akto projektas atitinka Konstituciją. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Tribūnoje pranešėjas – D. Jankauskas. Prašu, žodis jums.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Įstatymo projektas Nr. XIP-184 yra visai identiškas prieš tai svarstytam, todėl aš jo papildomai nekomentuosiu. Teisės departamento išvada visiškai identiška, komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Rezultatas: 5 – už, 3 – prieš, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju, pranešėjui. Diskusijoms užsirašė 5 Seimo nariai. Pirmasis – V. P. Andriukaitis. Prašau, žodis jums.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kolega A. Sysas iš tikrųjų įdomiai pateikė vieną paralelę tarp Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko ir Konstitucinio Teismo teisėjo. Šiuo atveju aš atsimenu Seimo narį, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką Stasį Stačioką. Jam teko labai nejaukiai jaustis būnant pirmininku ir konstatuojant faktą, kad priimant įstatymus dėl garsiojo „Williams“ Konstitucija nebuvo pažeista. Ir likimo ironija – jam teko tapti Konstitucinio Teismo teisėju, po to teko nusišalinti, čia jis pasielgė visiškai korektiškai, ir pamatyti, kad Konstitucinis Teismas padarė savo labai rūstų verdiktą.

Taigi, kolegos, ne pirmas kartas šiuo atveju. Ir aš norėčiau dabar kolegas nuraminti dėl tų visų vadinamųjų krizių ir taip toliau, ir taip toliau. Rusijos krizės laikotarpis taip pat buvo ne ką lengvesnis, gal net ir sunkesnis. Tačiau, nepaisydamas to, Konstitucinis Teismas, nors lyg ir galėjo atsižvelgti, kad 2000 m. koalicinė Vyriausybė pasiūlė nemokėti pensijų dirbantiems pensininkams, bet kažkaip, 2001–2003 m. besitęsiant šiam procesui, vis dėlto pareiškė, kad teks mokėti. Ir jos mokamos, nepaisant to, kuris ministras kokia ranka – dešine ar kaire – mosuotų.

Taigi, kolegos, ir dabar kartosiu pasiremdamas sena parlamentarizmo tradicija. Buvo toks Markas Mucijus Scevola, parlamentaras, Romos senatorius, kuris nepaliaudamas kartojo vieną įtikinamą frazę. Jis tą darė beveik 23 metus. Kiekvieną Senato posėdį jis užbaigdavo ta pačia fraze, kol pagaliau senatoriai suprato, kad jis buvo teisus. Aš pakartosiu tą patį. Ta tezė skambėjo taip: „Ceterum censeo Carthaginem delendam esse.“ Manau, kad Kartaginą reikia sugriauti. Tai štai aš jums šiandien kartosiu tą patį. Beje, manau, kad, Konstitucinio Teismo požiūriu, reikėtų atkreipti dėmesį į šių įstatymų atitiktį Konstitucijai. Nepaisant to, kad jis gal man pataisys pavardę, bet tai neturi jokios reikšmės. Senatoriaus faktas, kolegos, yra tikras. Carthaginem delendam esse. Tai šia prasme aš dar kartą noriu jums pasakyti, kolegos, kad kolega V. Gapšys pasakė visai teisingai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi prievolę pasakyti, ar šis siūlomas teisės aktas neprieštarauja, jo nuomone, Konstitucijai, ir dėl to net nėra ginčų. Mums teks kreiptis, žinoma, į Etikos ir procedūrų komisiją, nes kito instrumento nėra. Kita vertus, mes tą darome labai nuoširdžiai, norėdami apsaugoti save ir jus nuo tos bėdos, jeigu atsitiks taip, kad tie sprendimai atsidurs Konstituciniame Teisme, o po to, atsižvelgiant į tą patirtį, kuri jau Lietuvoje buvo, teks mokėti naujas pinigines išmokas.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo nariui V. P. Andriukaičiui. Ite missa est. (Juokas salėje) Seimo narys E. Klumbys. Prašau. (Balsai salėje. Plojimai)

Jeigu nieko prieš, tai trumpai, jeigu tai yra dėl vedimo tvarkos, kol ateis. Prašau.

M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Manau, kad Seimo nariai neturėtų būti klaidinami. Mucijus Scevola buvo garsus tuo, kad įkišo savo ranką į židinį, siekdamas pademonstruoti patriotizmą, o tą frazę kartojo Katonas. Manau, kad panašiai supainiota yra taip pat prelegento logika.

PIRMININKAS. Kas kiša ranką į židinį, kas į kišenes. (Balsai salėje) Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Aš tik pasakysiu, kad šis įstatymo projektas taip pat prieštarauja Konstitucijai, ir mes neturėtume jo svarstyti, bet ką darysi. Tačiau aš atėjau kalbėti ne dėl to. Būčiau nėjęs, jeigu jūs man būtumėte suteikę žodį, kai aš prašiau dėl vedimo tvarkos.

Aš noriu pasakyti, gerbiamasis Seimo Pirmininke, man regis, kai yra 2.35 val. ir kai mes žinome, kad rytoj 10 val. jūs organizuojate posėdį, padorumas reikalautų užbaigti šį posėdį, nes reikėtų vis dėlto minimaliai pailsėti, kadangi neaišku, ką mes rytoj 10 val. čia susirinkę su ne visai pailsėjusiomis smegenimis galime padaryti. Manyčiau, kad iš tikrųjų laikas baigti šitą cirką, kuris vyksta čia, Seimo salėje. Ir dar kas yra. Jau neatlaiko šio darbo ir konservatoriai. Jie krinta. Patikėkite, aš atlaikysiu, aš pripratęs dirbti naktimis, bet šitie žmonės nepripratę prie tokio darbo. Pasigailėkite bent jų.

PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą. Man iš tiesų tik kyla klausimas, kur jūs taip pripratote naktimis dirbti? (Juokas salėje) Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kad jūs žinotumėte, 26 metus aš dirbau gydytoju neurochirurgu ir labai daug operacijų vykdavo nakties metu.

PIRMININKAS. Ačiū, mes taip pat naktimis pratę, taigi atlaikysim.

A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Turiu tokį tradicinį pasiūlymą. Išklausius išsamius argumentus diskusijos metu, ją būtų galima trumpinti, todėl vėlgi frakcijos vardu siūlau ją nutraukti Statute numatyta tvarka. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Ar būtų opozicijos prašymų pratęsti diskusiją. (Balsai salėje) Taigi pagal analogiją, mes, matyt, dėl opozicijos reikalavimo turėtume balsuoti pagal 108 straipsnio 7 punktą. Jis skamba taip: „Jeigu diskusiją nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą paremia vienas trečdalis posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau.“ Taigi pasiruoškite balsuoti. (Balsai salėje) Už balsuojantys balsuoja už nutraukimą, prieš balsuojantys balsuoja prieš nutraukimą. (Balsai salėje)

Balsavo 61: už – 47, prieš – 14. Deja, trečdalis yra – 21. Taigi diskusija nutraukiama. Kviečiamas paskutinis, trečiasis, užsirašęs – J. Olekas. Prašau, žodis jums.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Nežiūrint ankstyvo rytmečio, mūsų darbas vyko gana produktyviai, ypač konstruktyvioji opozicija neteikė jokių procedūrinių siūlymų vien dėl to, kad mes galėtume, darniai dirbdami, baigti išnagrinėti kuo daugiau klausimų. Jeigu atsiranda noras pradėti procedūrinius dalykus, tai man atrodo, kad tai užtruks kur kas ilgiau. Mielieji kolegos, siūlyčiau to ateityje nedaryti, nes kaip šauksi, taip ir atsilieps.

O tiems konservatorių pusėje, kurie dar nemiega, nors tokių jau reta, noriu pasakyti, kad argumentuoti šį kartą yra šiek tiek lengviau, nei kalbant ankstesniu klausimu, nes dėl valstybės tarnybos žmonių, dirbančių šioje srityje, mums buvo dar neaišku, kokia yra valdančiosios daugumos pozicija. Tačiau po paskutiniojo balsavimo pasirodė, kad jiems to klausimo priėmimas ne tiek rūpi ir valdančiosios daugumos žmonių nėra.

Kalbėdamas dėl teisėjų manau, kad turėtume taikyti analogiją, kurią taikėme ir dėl valstybės tarnautojų, juolab kad čia mes turime dar sunkesnę patirtį. Mes dar iki šiol turime dalį neišmokėtų atlyginimų, kai teisėjams buvo sumažintas darbo užmokestis, taip pat įsiveržus į valdžią buvusiems konservatoriams. Dabar jie, atrodo, jau pakeitę pavadinimą, nori dar kartą lipti ant to paties grėblio. Mielieji kolegos, išanalizuokite tą patirtį, kurią turite išgyvenę jūs, tą naštą, kurią palikote kitiems, o jie su ja tvarkėsi. Pažiūrėkite, kokie yra ankstesni Konstitucinio Teismo sprendimai ir siūlymai, ir nedarykite tų pačių klaidų. Šiandien priimtas sprendimas neatneš laimės nei jums, nei sutaupys biudžeto lėšų. Atvirkščiai, gali tapti tiksiančia bomba ateičiai, kai bus priimti sprendimai dėl norimų programų įgyvendinimo, o lėšas reikės vėl gražinti kažkada anksčiau neįvykdytiems sprendimams. Tai yra iš tikrųjų labai rimtas argumentas ir mūsų patirtis, kurią mes esame išgyvenę. Ir tikrai norėčiau pakviesti kiekvieną asmeniškai įvertinti situaciją – nepadarius klaidingo sprendimo, neteks ateityje dėl to gailėtis. Todėl kviečiu nepritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl vedimo tvarkos –A. Kubilius. Prašau.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tiesiog galvoju, kad Seimui priėmus sprendimą dėl padidintų akcizų alkoholiui nereikėtų bandyti pasinaudoti galimybe dar nepadidintu akcizu pagyventi…

PIRMININKAS. Dėkojame. Prašau.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis Pirmininke, ar būtų galima kažkaip suorganizuoti šitą svarstymą taip, kad galėtų pakalbėti, išreikšti savo nuomonę nors vienas vienos frakcijos atstovas.

PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą, tačiau prieš tai tiek daug kartų tos pačios frakcijos kalbėtojai kalbėjo tą patį, kad iš tiesų sueikvojo tą patį laiką. Dovanokite, bet viskas padaryta pagal Statutą. Ačiū už pasiūlymą, atmesta.

Pagal darbotvarkę 2-7b klausimas – Nr. XIP-184(2). Motyvai prieš ir už. Už – L. Sabutis. Prašau.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Aš labai trumpai. Visa tai, ką kalbėjo oratoriai, kolegos, yra ne visiškai teisinga. Nes prieš tai mes svarstėme Valstybės politikų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimą, dabar kalbame apie teisėjų, o tik vėliau svarstysime ir kalbėsime apie valstybės tarnybą. Apskritai, jeigu jūs pažiūrėsite į tą vieną eilutę, jokie dydžiai čia nekeičiami. Keičiama tik tai, kad Seimas gali nustatyti tam tikrą dydį Vyriausybės teikimu. Todėl aš pasisakau už tas korekcijas. O šiaip šitą visą komplektėlį reikėjo pradėti svarstyti nuo Nr. XIP-186 ir visus kartu vertinti. Pritariu ir ateityje būsiu už kitus svarstomus projektus, kad daugiau nekalbėčiau.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, aš norėčiau pasakyti, kad šitoje salėje yra Seimo narių, kurie gali ranką laikyti karštoje ugnyje. Manau, kad visi čia esantys tai padarytų, kaip (…). O antras dalykas – Ite, missa est!, tai tinka visiems. Ir trečias dalykas, kolegos, tikrai manau, kad priesaika Konstitucijai nėra toks paprastas ir nesaistantis mūsų visų įvykis. Taigi sėkmės priimant šį įstatymą. Deja, aš už jį balsuoti negalėsiu ir negaliu pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Bet priminsiu prievolę, kad Seime turėtų būti kalbama valstybine kalba. Nes, kaip sakė vienas tikrai gerbtinas lietuvis, maža garbė daug užsienio kalbų mokėti, kaip didelė gėda savos nemokėti. Kalbėkime ir kirčiuokime taisyklingai. Ačiū. (Plojimai)

Mielieji kolegos, balsuojame. Kas už tai, kas įstatymo projektui Nr. XIP-184(2) būtų pritarta po svarstymo? 1 – už, 1 – prieš. Kolegos, nekaltinkite konservatorių, kad jie miega, jeigu patys prisnūdote. Dabar buvo tik svarstymas ir 1 – už, 1 – prieš kalbėjo. Už buvo gerbiamasis L. Sabutis, prieš – V. P. Andriukaitis. Ar turite klausimų? Ačiū.

Už – 41, prieš – 12, susilaikė 2. Po svarstymo pritarta. Kadangi taikoma ypatingos skubos tvarka, pereiname prie įstatymo projekto Nr. XIP-184(2) priėmimo. 4 – už, 4 – prieš. Prašom. Minutėlę. Technika taip pat turi pailsėti, mes tik galime… Kadangi nėra už, prieš – M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš taip suprantu, kad mes visi, kurie esame šioje salėje ir kurių nėra šioje salėje, visi 141, esame vienodai atsakingi už mūsų tėvynę Lietuvą. Šitame straipsnyje yra labai geri žodžiai, iš esmės aš jiems pritarčiau, išskyrus atvejus, kaip iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė. Tačiau ekonomikoje, jūs visi žinote, nei šūkiai, nei poezija nėra parametrai, turėtų būti nustatyti konkretūs parametrai, jų pavadinimai ir turėtų būti patvirtinti, kad mes aiškiai žinotume, ką tai reiškia. O dabar pažiūrėkime, kaip mes atrodome. Valstybės įmonių vadovai gauna per mėnesį po 35 tūkst. Lt, po 50 tūkst. Lt, mes komitete konstatavome, kad vaikai jau dabar gali už maitinimą mokykloje susimokėti patys, mes didiname mokesčius, mes parduodame Mažeikius, mes perkame lėktuvus, mes didiname prabangą, didiname ambasadas, steigiame ministerijas, steigiame iš viso 14 naujų struktūrų, planuojame darbo užmokesčio augimą, vyksta VIP statybos ir t. t., o po to kalbame apie tai, kad iš esmės pablogėjo mūsų valstybės, mūsų tėvynės, ekonominė ir finansinė būklė. Todėl vadovautis vien šūkiais ir žodžiais, kad valstybėje yra blogai ir tuo pagrindu dar toliau bloginti profesionalų, kurie šiuo metu dirba valstybės valdymo srityje, padėtį, mano supratimu, yra ne tik neetiška, o tai gali būti ir nusikalstama. Todėl aš balsuosiu prieš ir raginu jus taip pat tai padaryti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Laikas. Seimo narys K. Ramelis. Prašau.

K. RAMELIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš irgi pakviesiu visus balsuoti prieš dėl tokių motyvų. Gerbiamasis J. Olekas ir kiti kalbėjo dėl atlyginimo mažinimo konstitucingumo. Manau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėjo kalbėti, nes Teisės departamentas negalėjo pasakyti, kad projektas prieštarauja Konstitucijai, nes šiuos klausimus sprendžia Konstitucinis Teismas, įstatymo atitiktį. Bet kodėl aš prieš teisėjų?.. Matote, visą laiką… 9 metus teisėjams buvo sumažinti atlyginimai, Seimas spalio mėnesį priėmė nutarimą grąžinti juos ir tai padaryti per keletą metų. Staiga, nepraėjus mėnesiui, vėl mažinami teisėjų atlyginimai. Manau, kad vis dėlto nėra jokios logikos, ir nemanau, kad ta ekonominė krizė tęsis 4 metus. Iš kitos pusės, ekonominė krizė dar nėra įstatymu konstatuota, yra tik kalbos apie tai, kad yra sunki ekonominė padėtis, arba pablogėjusi. Aš galiu pasakyti taip: kai teisėjai bylinėjosi su Vyriausybe, Vyriausybė visą laiką teigė, kad Lietuvoje nuo 1999 m. iki šio laiko ekonominė padėtis nebuvo pagerėjusi. Taip galima visą laiką manyti, kad mūsų tikrai bloga ekonominė padėtis. Matyt, jeigu būtų priimami tokie bazinės dalies mažinimai ir kitų pareigūnų atžvilgiu, turbūt reikėtų numatyti konkretų laiką.

PIRMININKAS. Ačiū, laikas. Dėkojame. Seimo narys A. Sysas. Prašom. Žodis jums.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nenoriu kartoti tų pačių žodžių. Norėčiau apsaugoti A. Kubilių ir komandą, nes kaip tik Andriaus 1998 m. priimti nutarimai tik šiais metais Seime buvo išspręsti po ilgų diskusijų. Lyg ir turėčiau ploti rankomis bei džiaugtis, kad pagaliau teisėjams mažiname atlyginimus, bet šiuo atveju, gerbiamieji kolegos, visiškai analogiškas atvejis, ką administraciniai teismai išsprendė, nutarė, o vėliau mes Seime konstatavome, kad yra įsiskolinimas, kad nevykdomi nutarimai, ir tenka išmokėti suplanuotai per dvejus metus atlyginimus, kurių neišmokėjome.

Šis sprendimas sulauks tokio paties sprendimo. Todėl negaliu pritarti šiam siūlymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – S. Šedbaras. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, yra patvirtintas ir pradedamas taip pat ir šiais teisės aktais vykdyti antikrizinių priemonių planas. Jeigu yra antikrizinių priemonių planas, vadinasi, jau konstatuojama, kad yra krizė. Tai vienas dalykas, tai nutarimu konstatuojama.

Kitas dalykas. Iš bylų su Vyriausybe, kurias pradėjo teisėjai. Mano kolegos žino, ypač kurie buvo teisėjai, kad Apeliacinio teismo sprendimais tie periodai, kurie susiję su Rusijos krize, yra netenkinami. Toje dalyje teisėjų reikalavimai yra netenkinami.

PIRMININKAS. Dėkoju. A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, turėtų būti koks nors pareiškimas, tai turėtų būti patvirtinta dokumente; nutarimas, kad valstybėje šiuo metu yra krizė. Dabar jokio nutarimo nėra. Krizė yra valdančiosios daugumos galvose, ir konservatorių atėjimas į valdžią taip pat yra krizė. Tai tik tiek.

O šiaip konstatuoti, kad dabar yra krizė, būtų turbūt teisingiausias jūsų žingsnis, o ne imtis iš pradžių tokių žingsnių, kaip jau buvo, kai po to reikia, atėjus, grįžus į valdžią socialdemokratams, mokėti už jūsų padarytas klaidas ir sudaryti daug nepatogumų žmonėms.

Aš susidariau įspūdį, kad jūs planuojate pabūti valdžioje ne daugiau kaip porą metų, o po to jūsų padarytas klaidas mes, atėję į valdžią, turėsime taisyti ir grąžinti žmonėms neišmokėtus atlyginimus. Manau, nereikėtų taip kerštauti socialdemokratams už tai, kad jie moka valdyti šalį, ir palikti jiems dvejų ar trejų metų skolos naštą. Iš tiesų reikėtų gerai pagalvoti prieš priimant šį įstatymą, ir aš siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Vienas prašymas. Mielieji kolegos, net būdami opozicijoje, būkite geri, nevadinkite krize Lietuvos žmonių pasirinkimo, nes jūs įžeidžiate žmones. Ačiū. (Balsai salėje) Ačiū. Mielieji kolegos, S. Pečeliūnas. (Triukšmas salėje)

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ar jau, ponai kolegos, išsirėkavote iš kairės į dešinę? Galiu kalbėti? Mane labai stebina kai kurių mūsų Seimo naujokų apeliavimas į savo didelę parlamentinę patirtį mėginant prisiminti tuos įvykius ir tas vietas, kuriose jie net per patrankos šūvį nebuvo tuo metu. Gal jūs ta patirtimi taip drąsiai nemanipuliuokite.

Bet man labai smagu, kai teisėjų atlyginimų klausimu Seime kalba teisėjai. Mes turime keletą Konstitucinio Teismo sprendimų, ir ponas A. Sysas neleis meluoti, kurie visai Lietuvai sukėlė tam tikrą nesusivokimą, kaip taip gali atsitikti, kai vieniems buvo galima ir buvo pripažinta, kad yra krizė, ir pats Konstitucinis Teismas pripažino, tą bylą, aš kaip tik su A. Sysu buvau kartu, pralaimėjau ir labai džiaugiausi, nes buvo labai aiškiai atsakyta į kai kuriuos klausimus: ką Seimas gali ir kaip gali, o ko negali, jeigu ko nors nepadaro.

Deja, teisėjų byloje atsitiko visiškai priešingai. Vienintelei profesinei grupei Lietuvoje nebuvo niekada jokių krizių pagal tą sprendimą. Dabar mes vėl sprendžiame, ir lygiai taip pat tie patys teisėjai sako, kad jiems niekada jokių krizių iš principo negali būti. Aš manau, kaip mums, taip ir jiems, kaip ir visiems kitiems, krizės gali būti ir reikia diržiukus susiveržti vienodai, kaip ir visai tautai. Ačiū.

PIRMININKAS. Na, atrodo, visi kalbėjome. Skelbiu balsavimą. Darbotvarkės 2-7b klausimas. Kas už tai, kad būtų priimtas Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-184(2)? Kas už tai, kad jis būtų priimtas?

Balsavo 57. Už – 46, prieš – 10, susilaikė 1. Balsavimas atidedamas, nes salėje nebuvo 71 Seimo nario.

Darbotvarkės 2-7c klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-185(2). Pranešėjas – D. Jankauskas. Prašom. Minutėlę, taip.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs pagalvokit blaiviai, nors jau trys valandos. Jūs dabar teikiate balsuoti pats matydamas, kad salėje nėra reikiamo Seimo narių skaičiaus. Jūs ir dabar gaišinate mūsų visų laiką, ir šį klausimą dar perkeliate į antrą šio ryto posėdį. Kur čia yra logika? Kam reikia tempti laiką tokiais sprendimais?

PIRMININKAS. Ačiū už pastabą. Taip pat turėčiau priešpriešinį klausimą: kur yra logika kalbėti, kai nėra televizijos? (Juokas salėje, plojimai) Tribūnoje pranešėjas D. Jankauskas. Prašom.

Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-185(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Kolegos, teikiamo įstatymo projekto esmė yra analogiška kaip prieš tai svarstytų. Tik šiuo atveju Teisės departamentas, be jau minėtos pastabos, kurią komitetas vis dėlto buvo atmetęs, nurodė, kad reiktų išvengti dviejų to paties straipsnio dalių prieštaravimo. Tam komitetas pritarė ir patobulino įstatymo projektą.

Komiteto sprendimas yra toks: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Taigi priminsiu: 2-7c klausimas – Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-185(2). Prašom. Užsirašė kalbėti diskusijoje V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Mielasis Andriau, I love this game. Aš galiu tikrai pasakyti nuoširdžiai. Eisiu kiekvieną kartą ir kalbėsiu. Ir jeigu ką, kalbėsiu net žuvims. (Balsai salėje) Tikrai taip. Durnumui, Andriau Kubiliau, tikrai nėra ribų, ir kai aš žiūriu į tai, negaliu nematyti, nes nieko nėra baisiau kaip paslaugus durnumas. Nes yra Ivano Krylovo pasakėčia, kad uslužlivij durak – opasneje vraga. Tai štai aš noriu pasakyti, kolegos, kad jūs lipate ant grėblio, lipate ir lipate. Man gaila tik vieno – jūsų, nuoširdžiai, nes ši situacija mus privers dar kartą konstatuoti, kad mes galime patekti į visą virtinę rimtų teisminių procesų. Noriu nuoširdžiai pasakyti, kad aš nenoriu tų procesų, ir niekas iš čia esančių nenori, ir A. Sysas taip pat nenori. Buvo galima ieškoti kitų sprendimų, bet jūs nenorite ieškoti kitų sprendimų, jūs atkakliai čia plodami, ironizuodami (gana vaikiškai visa tai atrodo) bandote dar kartą bet kokiais būdais pasiekti to statistinio rezultato – savo to apgailėtino įstatymų paketėlio, ir vadinate tai antikrizinėmis priemonėmis. Žodžiu, tęsiu toliau, man svarbu, kad būtų stenogramos, nes jų reikės, visais atvejais reikės dokumentų ir mes juos surinksime. Tai bus labai svarbu. Tada mėginsime aiškintis, ar mes galime ginti Konstituciją ir kokiu būdu tai daryti. Juo labiau kad už to slypi gyvų žmonių interesai, darbo užmokestis, atsiminkite tai, slypi darbo užmokestis. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbės Seimo narys J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kad ir kaip kai kurie ironizuotų, dabar jau pradėjome svarstyti Valstybės tarnybos įstatymą. Tačiau Teisės departamentas rašydamas savo išvadą rašė ją vieną – tą pačią žodis žodin visiems keturiems įstatymams. Ir visiems keturiems įstatymams jis kėlė klausimą dėl proporcingumo principo. Aš suprantu, kodėl kai kurie nenori, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstytų ir teiktų išvadą, nes bus sunku perlipti per save kaip teisininkams, sunku bus perlipti per save ir teikti politiškai angažuotą išvadą. Tačiau, deja, yra taip, kad tokia Teisės departamento pastaba yra. Statutas sako, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetui kyla prievolė svarstyti ir pateikti preliminarią išvadą dėl atitikties Konstitucijai.

 Šiuo atveju tenka prisiminti ankstesnius du Seimus, nes tik tokią patirtį aš turiu, – kai buvo teikiamos išvados, niekada Teisės departamentas nepateikdavo, kad kategoriškai prieštarauja. Iš tikrųjų jie negali taip teigti, nes jie – ne Konstitucinio Teismo teisėjai, pagaliau jie – ne Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, nes Teisės ir teisėtvarkos komiteto įtvirtinta pareiga ir teisė – pasakyti tokį žodį, jau įtvirtintą konstitucinės doktrinos. Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad ši procedūra yra labai svarbi įstatymo leidybos procedūrai, nes būtent šitaip užkertamas kelias nekokybiškiems, galimai prieštaraujantiems Konstitucijai įstatymams priimti.

Man iš tikrųjų keista, kad dar kažkas kažkam turi pavesti. Taip, buvo tokia tradicija, rodos, dar būnant Seimo Pirmininku Artūrui Paulauskui, kad Seimo Pirmininkas pavesdavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikti tokią išvadą. Tačiau būtent iš šios pusės vienam iš Seimo narių apskundus Konstituciniam Teismui, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas neva piktybiškai neteikia tokių išvadų, nors per praeitą kadenciją buvo apie šimtą Teisės departamento pastabų maždaug dėl šimto įstatymų, aišku, chronologine tvarka komitetas svarstė bene po du kartus, per vieną posėdį dėl dviejų įstatymų teikdavo tokias išvadas, kiek suspėdavo. Etikos ir procedūrų komisija išaiškino, o ji vienintelė gali aiškinti Statutą, kad niekam nepavedus komitetui kyla prievolė pateikti tokią išvadą.

Dar vienas dalykas – dėl mūsų darbo organizavimo. Aš noriu paklausti, ar taip jau bus šios kadencijos Seime, kad mes visą laiką dirbsime naktį ir juokinsime tautą? Ar tai reiškia, kad čia susirinko išrinktas vilkolakių Seimas ir reikia kokio šventiko, kad tas piktąsias dvasias išvaikytų? Gal mes neposėdžiaukime naktį, pradėkime posėdį lygiai vidurnaktį ir posėdžiaukime iki ryto, o tada galėsime ramiai sau sugulti į karstus? Ačiū. (Juokas, balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimo narys A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Išklausius išsamias diskusijas ir atsižvelgus į argumentus nejuokinti tautos, frakcijos vardu siūlau nutraukti diskusiją. Dėkoju. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Yra klausimas: jūs nepritariate ar prieštaraujate? Jūs prieštaraujate ir reikalaujate balsuoti pagal tą patį 7 straipsnį. Kad jam būtų pritarta, reikia surinkti trečdalį. Priminsiu Statuto 108 straipsnio 7 punktą: „Jeigu diskusiją nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą paremia 103 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau.“ Taigi balsuojantys už pritaria diskusijos pratęsimui, balsuojantys prieš siūlo diskusiją nutraukti. Prašom balsuoti. (Balsai salėje) Ir iš kairės, ir iš dešinės girdisi vilkolakių balsai, tai pakartosiu. Labas rytas, atsibundam ir dar kartą. Dar kartą 7 punktas: „Jeigu diskusiją nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą paremia 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau.“ Taigi balsuojantys už pritaria diskusijos pratęsimui, prieš – siūlo diskusiją nutraukti. Pakartojau tą patį. (Balsai salėje.) 7 punktas, balsuojame. Ačiū.

Diskusiją pratęsti pritarta nebuvo. J. Olekas. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, Seime yra balsuojama už pasiūlymus. Tai šioje vietoje reikėjo balsuoti už pasiūlymą, o ne atvirkščiai, kaip jūs pateikėte šiuo atveju.

PIRMININKAS. Tribūnoje Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Kadangi jūs klausėte turbūt ne tik mano kolegos E. Klumbio, kam pateikti svarius argumentus ir kalbėti dėl įstatymų projektų nesant televizijai, tai aš turiu pasakyti, kad tokia yra mūsų priedermė – argumentuotai išdėstyti savo poziciją. Ne visi mes esame kada nors įkibę į televizijos spenį ir iš jo maitinęsi, nes dirbam politikų darbą, tai mums televizijos kameros nėra būtinos. Mums būtina išdėstyti argumentus. Dėl šio įstatymo projekto aš atėjau kalbėti todėl, kad, kaip kalbėjo komiteto pirmininkas D. Jankauskas, jis kalbėjo apie komiteto šio įstatymo projekto patobulinimus. Ir, kaip atrodė svarbiausia šioje kalboje ir argumentacijoje, turėjo būti išsklaidyti tie argumentai, dėl kurių abejonių pareiškė Teisės departamentas. Bet kai aš pasižiūrėjau į Teisės departamento išvadą dėl antrojo projekto, tai antroji išvada yra parašyta lygiai tokia pati, kad departamentas pasilieka prie savo teiginių, kuriuos jis išdėstė 2008 m. gruodžio 16 d. savo rašte. Todėl argumentai arba abejonės nėra išsklaidytos. Manau, kad tokiu atveju mums reikėtų elgtis taip, kaip siūlė kolegos Seimo nariai, – sulaukti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų ir tik tada priimti savo sprendimą.

Aš tiesiog paprašyčiau, gerbiamasis Pirmininke, kad būtų aišku, kas dabar kalba, ar ponas A. Matulas, ar aš, nes, aš taip suprantu, jis nori kažką paaiškinti. Tai aš palauksiu, kol jis išsiaiškins, tada pratęsiu savo kalbą.

PIRMININKAS. Kolegos, leiskite kalbėti tribūnoje esančiam Seimo nariui. Ačiū.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Aš savo kalbą baigiu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš tai buvo priimtas sprendimas, kad diskusijos būtų nutrauktos. Taigi iš viso kalbėjo trys Seimo nariai. Dabar aš siūlau motyvus – vienam už, vienam – prieš. Už – L. Sabutis. Prašau.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Nesikartodamas tik tiek pasakyčiau iš to, ką kalbėjo svarstant Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimą. Man atrodo, apeliacija į tai, kad turi atskirai komitetas vertinti, galbūt ir galėjo tai padaryti. Galbūt ir galės ateityje daryti. Tačiau, man atrodo, pagal Konstituciją ir mes, pats Seimas arba Seimo nariai, taip pat galime ir visada vertiname, ar kuris nors projektas neprieštarauja Konstitucijai. Todėl mes jau ir pasakom savo sprendimu.

Dėl krizės. Dar kartą įsisąmoninkim, kad krizinėje situacijoje buvo socialdemokratų Vyriausybė, nes nieko nedarė, kad sukauptų finansinius resursus. Mes dabar gyvenam jos padariniais, tos neveiklos padariniais ir ieškom būdų, kaip toliau tęsti valstybės gyvavimą. Todėl aš pritariu šioms, nors ir nelabai malonioms pataisoms, bet jos yra reikalingos.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – Seimo narys M. Zaščiurinskas.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš, aišku, pritariu toms paieškoms, kaip išeiti iš krizės. Bet ekonomika turi tam tikras taisykles, kaip ir kolegos medicinoj ir visur kitur, ypač matematikoj, turi būti konkretūs rodikliai, nes nuo tų rodiklių prasideda krizė, ir turi būti rodikliai, kada ji baigiasi. Todėl aš negaliu pritarti šio įstatymo traktuotei, kad be jokių rodiklių, vien šūkiais ar galim eilėraštį sukurti ta proga ir pasakyti, kad jau dabar krizė, dangus griūva. Todėl siūlau ir jums nepritarti šioms pataisoms. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Šiaip norėčiau paklausti. Atleiskite, kaip vis dėlto derėtų kirčiuoti jūsų pavardę – Zaščiurinskas ar Zaščiurinskas, kad ateityje nebūtų… Atleiskite, išjungė… Aš tiesiog paklausiau, nes šiaip priimta kirčiuoti taip, kaip pats žmogus kirčiuoja. Atleiskite, jeigu ne taip sukirčiavau.

Taigi skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-185(2) – Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Prašau.

Balsavo 54, už – 39, prieš – 13, susilaikė 2. Taigi pritarta po svarstymo. Kadangi įstatymo priėmimui taikoma ypatingos skubos tvarka, pradedame įstatymo projekto Nr. XIP-185(2) priėmimą. Keturi – už, keturi – prieš. Motyvai. Prašau. Už nėra. Prieš – J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jeigu nėra kalbančių už šį projektą, tai gal vienbalsiai galėtume sutarti prieš, ir man nereikėtų papildomai dėstyti motyvų, nes, kaip suprantu, palaikymo šis įstatymo projektas nesulaukė. Tai siūlau visiems balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju. Yra už – V. Bacevičius. Prašau.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gal ir kolega M. Zasčiurinskas balsuos už, aš jį raginčiau tai padaryti, nes jeigu mes būtume atidesni ir girdėtume vieni kitus, tai tiek premjeras, tiek ministrai kalbėjo apie krizės ir rodiklius, ir parametrus. Milijardas „Sodros“ deficitas yra. Milijardas negrąžinto PVM mokesčio yra ir t. t. Tai, kolegos, aš raginu atsikvošėti.

PIRMININKAS. Dėkoju. V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taigi, kolegos, mes galime dar kartą padaryti pauzę svarstydami, motyvuodami, šiek tiek nusiraminti, nusišypsoti vieni kitiems ir iš tikrųjų palinkėti vieni kitiems balsuoti aktyviai, bet taip, kad nebūtų pažeista Konstitucija. Taigi labas rytas, kolegos, ir su nuoširdžiu tarnavimu Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai.

PIRMININKAS. Taigi „labas rytas“ sakome Č. V. Stankevičiui. Prašau – už.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas rytas. Iš tikrųjų aš galvoju, kaip čia gali būti. Dviejų milijardų pajamų trūko naujajai Vyriausybei, du milijardai išlaidų per daug, ir visa programa, kuri skirta šiai padėčiai subalansuoti, iš daugelio įstatymų, čia svarstomų antrą dieną ir antrą naktį, prieštarauja Konstitucijai. Visa, kas skirta krizei įveikti, mūsų oponentų lūpomis vertinama kaip prieštaraujantys Konstitucijai. Tai kas gi čia yra? Kas gi čia yra? Krizės įveikimo bet kokios priemonės prieštarauja Konstitucijai. Tai gal iš tikrųjų džiaugsmas, jeigu Kartagina bus sugriauta?

PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Man iš tiesų labai keista, kad jūs niekaip neapsisprendžiat – tai 3 milijardai, tai milijardas. Jeigu sakot, kad skaičiai buvo paskelbti ir yra krizė, tai apsispręskit, kurių jūs skaičių paskelbimu… kuriuos skaičius, jūs manote, paskelbėte? Ar trys, ar milijardas, ar dabar dar išgirdom ir keturis milijardus. Tai susitarkit tarpusavyje padarę pertrauką ir tada paskelbkit, kad Lietuvoje yra krizė dėl to, kad yra tokie, tokie, tokie skaičiai. Konkretumo nėra. O sakot, kad reikia atidžiai klausyti. Aš manau, kad mūsų kolega M. Zaščiurinskas iš tikrųjų teisingai pasakė. Mes nė vienas dar negirdėjom jokių konkrečių skaičių ir jokio konkretaus pareiškimo. Tiktai abstrakčiai yra kalbama, kad Lietuvoje šiandien yra krizė, nes kažkas kažkur paliko milijardus. Gal tada tą viską įteisinkime popieriuje, kad žmonės iš tiesų matytų, ir atsakykite už savo žodžius, ką jūs kalbate. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Už daugiau nėra. Seimo narys M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Štai kalbėjo du Seimo nariai, du Seimo nariai įvardijo skaičius, jie visiškai skirtingi ir visiškai skirtingi rodikliai. Puiki iliustracija, kad nėra tų parametrų, jūs jų neturite. Todėl aš balsuoju prieš, nes negaliu balsuoti už.

PIRMININKAS. Ačiū. Mielieji kolegos, prieš balsavimą žodis K. Glaveckui. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš noriu pasakyti Amerikos pavyzdį, kai buvo keliamas klausimas, kada krizė. Ar kai iššoki iš 102 aukšto, ar kai išsitreški yra krizė? Tai štai čia yra panašus klausimo formulavimas. Mes jau iššokome.

PIRMININKAS. Dėkojame. Mielieji kolegos, darbotvarkės 2-7c klausimas. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-185(2), prašom balsuoti už arba prieš, arba susilaikyti.

Tik 60 Seimo narių: už – 46, prieš – 12, susilaikė 2. Įstatymo priėmimas atidedamas.

Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo projektas Nr. XIP-186(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-7d klausimas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metams, įstatymo projektas Nr. XIP-186(2). Pranešėjas – D. Jankauskas. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Teikiu komiteto išvadą dėl svarstomo įstatymo projekto. Komitetas, aptaręs Teisės departamento pastabą dėl to, ar paisoma proporcingumo principo reikalavimų, priėmė tokią nuomonę, kad nepritaria. Komiteto sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: 5 – už, 3 – prieš, 2 susilaikė.

PIRMININKAS. Pataisų nėra, bet yra norinčių dalyvauti diskusijoje. Seimo narys A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, norėčiau pradėti nuo to (nes mes čia kalbame, kas ką vėl padarė), kad norėčiau atsiprašyti ir čia dirbančių valstybės tarnautojų, ir 22 tūkstančių, kurie dirba visoje Lietuvoje, ir 35 tūkstančių pareigūnų už kai kurių mūsų kolegų trumpą atmintį.

Dabar aš perskaitysiu pavardes, kaip tie žmonės balsavo prieš gerus penkis mėnesius, tiksliau, prieš metus ir penkis mėnesius, tai buvo 2007 m. birželio 28 d. Garsiai čia bėgiojo, kaltino socialdemokratus, kurie nesupranta, kad atlyginimus reikia didinti, o šiandien jie daro visiškai priešingą dalyką. Taigi už įstatymą, kad darbo užmokesčio bazinis dydis būtų 490 Lt, balsavo: Aleknaitė-Abramikienė, Ažubalis, Bekintienė, Čigriejienė, Dagys, Dumčius, Endzinas, Kašėta, Kupčinskas, Margevičienė, Matulas, Pečeliūnas, Pupinis, Razma, Sabutis, Starkevičius, Stasiškis, Steponavičius, Teišerskytė. Dabar kalbame apie tai, kad kažkas kažką padarė.

Prisiminkite, apie kokį dydį buvo kalbama ir kiek jūsų balsų dėka priimtas įstatymas kainavo valstybei. Štai dabar jūs fariziejiškai elgiatės ir šnekate, kad kažkas tą krizę padarė. Aš turiu visus balsavimus, aš galėčiau perskaityti dar dėl kitų įstatymų jūsų pavardes, dėl kurių jūs balsavote, kad tokia situacija mūsų biudžete atsirastų. Tai nors patylėkite, būkite geri, patylėkite, kai patys balsavote už tuos įstatymus, kuriuos dabar bandote naikinti. Štai čia man gėda už jus. Nuoširdžiai gėda. Jeigu aš ką nors blogai padarau, tai aš patyliu. Šiuo atveju aš kalbu stenogramai, nes mūsų šitas kalbas…

Gavau žinutę. Gaisrininkai, kurie budi, kaip ir mes, kaip sakė Pirmininkas, klauso mūsų šitų diskusijų. Jie paklausė, ar salėje yra psichiatrų. Nes taip mes atrodome. Ir nejuokinga, ar čia dešinė, ar kairė. Tai Seimo vaizdelis, ir jis ne koks. Čia apie mūsų darbo stilių, kai mes pusę keturių sprendžiame tokius klausimus, kaip iš darbuotojų atimti atlyginimą arba jį sumažinti, po to spręsime, kaip atimti iš vaikų pinigus, dar vėlesniu laiku. Ar tai yra normalus laikas svarstyti tokius įstatymus? Ko mes slepiamės? Mes bijome savo sprendimų, kuriuos priimame tautai? Nutraukime posėdį, susirinkime, jeigu reikia, šeštadienį, dirbkime nuo ryto iki vakaro.

Mes kalbame apie šeimą, kad mes jai visaip padėsime, bet ką mes patys darome? Mes rodome pavyzdį, kad jokios šeimos nereikia, mes galime per naktis sėdėti ir šnekėti prieš metus vieną dalyką, o dabar visai kitą. Būkite geri, prisiminkite kalbėdami iš šios tribūnos, kas ką padarė.

PIRMININKAS. Dėkoju kalbėjusiam Seimo nariui. Tik nekalbėkite už visus. Aš, pavyzdžiui, esu šeimoje šiuo metu.

Seimo narys Z. Balčytis. Na, štai, vis linksmiau, nusišypsome. Vis dėlto kad ir kaip sunku, bet reikia dirbti. Norėjote repliką? Prašom. (Replika iš salės: „Norėjau atsakyti, kad salėje yra psichiatrų.“)

Seimo narys Z. Balčytis. Nėra. Ačiū. V. P. Andriukaitis. Prašom. Kol ateis Seimo narys V. Andriukaitis, tai J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Kol mano kolega eina, aš noriu, Seimo Pirmininke, sužinoti, kada jūs planuojate šį rytą baigti darbą, nes reikia pasiruošti rytiniam posėdžiui. Turi būti tam tikras intervalas, nes, manau, būtų beprasmiška laikyti Seimo tarnautojus, kad jie nesumerkę akių ir neišgėrę rytinės arbatos čia sėdėtų iki pat ryto ir toliau vėl tęstų savo darbą. Būkite mielas ir užtikrinkite bent tokias minimalias darbo sąlygas. Kažką nori paklausti L. Sabutis, tai aš po to.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš suprantu pastabas. Bet suprantu, kad iš kairės pusės mes turime išgirsti dar tiek prasmingų kalbų, kad kol neišklausysime, tol nebaigsime. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, išklausysite daug kalbų, nes jūsų kadencija įstatymu yra numatyta ketveriems metams. Kita vertus, noriu dar atkreipti dėmesį, gerbiamasis Seimo Pirmininke, viso Seimo Pirmininke, viso – ir kairės, ir dešinės, ir centre esančių – jūs nesate nei frakcijos narys, jūs, deja, turite užtikrinti Seimo narių laisvą mandatą. Jūsų sunkios pareigos. Aš manau, apie tas pareigas teks šnekėti.

Gerbiamasis Seimo Pirmininke, noriu jus patikinti, mums būtų miela jums padėti ir eiti į talką, bet jūs užsikrėtęs daugumos liga. Tai blogas virusas.

Dabar norėčiau kalbėti iš esmės, nes mus tikrai girdi ir klauso. Šiuo atveju tenka dar kartą kalbėti apie tai, kad de facto mažinant darbo užmokestį, mažinant dideliam būriui žmonių, mes jį mažiname nekreipdami dėmesio į nieką ir netgi neturėdami audituotų išvadų apie vadinamąją valstybės krizę. Aš vis dėlto manau, būtų buvę daug prasmingiau ne A. Kubiliaus ir kolegų parašytą antikrizinių veiksmų planą vadinti valstybės krize, bet pateikti audituotą išvadą ir analizę taip, kaip turi būti, kad Seimas savo sprendimu patvirtintų tai. Tada nebūtų ginčų, turėtume objektyvius kriterijus, nereikėtų išgalvoti šaudyti milijardais į vieną ir kitą pusę ir nepataikyti, nes tai labai nesolidu valdančiajai daugumai, jai reikėtų valdyti statistiką ir skaičius. Juo labiau komiteto pirmininkams ir kitiems atsakingiems pareigūnams, kad mes galėtume visi vienodai vertinti situaciją.

Kolegos, dar kartą tenka konstatuoti, kad tokio neatsakingo šių problemų sprendimo, prisipažinsiu po beveik 20 m. dalyvavimo (nuo 1988 m.) aktyvioje politinėje veikloje, aš neprisimenu. Netgi dėl to, kad būtų galima, tarkime, nusibosti vieni kitiems, kalbant argumentais… bet tai, kas liks stenogramose, bus labai prasminga. Šiuo atveju aš tikrai neturiu ką daugiau pasakyti, išskyrus tai, kad mes dar kartą jus visus raginame įsiklausyti, ar siūlomi sprendimai yra gerai apmąstyti ir pagrįsti. Todėl aš raginu nebalsuoti už šį įstatymą, grąžinti jį komitetui, dar kartą apsvarstyti motyvus už ir prieš, įsiklausyti į Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę, kuri, mano įsitikinimu, reikalinga, ar atitinka įstatymas Konstituciją, ar ne, ir tada vėl sugrįžti ir pamėginti rasti bendrą sprendimą. Taip, kaip mes jo ieškome dabar, mes jo nerasime, bet mes dar kartą galime jus patikinti, kad taip, kaip numato Statutas, mes ir dirbsime, ir tikrai nepaliksime jūsų vienų šios krizės metu.

PIRMININKAS. Nuoširdžiai dėkojame už paramą. S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, aš turiu du pasiūlymus, pone Pirmininke. Kai ateis dar du ir pakalbės iš tribūnos, nutraukti tą pasikalbėjimą – tai būtų vienas prašymas. O antrasis prašymas – jūs turite tam tikrą teisę kartais įsiterpti ir į kalbančiųjų kalbas. Tai kai ponas A. Sysas vardija dešimt anos kadencijos Seimo narių ir nevardija savo pusės, man kyla natūralus klausimas, kas tuo metu buvo valdančioji Seimo dauguma? Taip išeina, kad tie 10 nubalsavo už visą Seimo daugumą. Tokiu būdu kalbėtojas tiesiog klaidina ir besiklausančius, ir čia esančius. Tai jūsų prašyčiau, kad tiksliau kalbėtų iš tribūnos. Jeigu ką sako ne iki galo, priverskite juos pasakyti visą tiesą iki galo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Aš nenutraukiau tada Seimo nario A. Syso, nes buvo įdomu, ar nepaminės mūsų. E. Klumbys. Prašau. J. Razma. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kalbėjus dviems diskusijos dalyviams, prašyčiau nutraukti diskusiją, žinoma, po to ponas E. Klumbys turės teisę kaip trečiasis, remdamasis Statuto 108 straipsniu.

PIRMININKAS. Iš tiesų, jeigu ne prieš, aš siūlau balsuoti.

E. KLUMBYS (TTF). Aš galiu kalbėti?

PIRMININKAS. Bet kuriuo atveju ponas E. Klumbys kalbės, ar bus nuspręsta vienaip, ar kitaip. Kadangi kalbėjus dviems…

E. KLUMBYS (TTF). Aš esu tribūnoje, todėl jokių balsavimų negali būti. Prašau gerbti, jeigu pakvietėte į tribūną.

PIRMININKAS. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Ačiū. Aš noriu pasakyti, gerbiamasis Razma: aš esu tribūnoje, ir balsavimas gali būti tik po to, po to kalbės dar vienas.

Aš noriu pasakyti, gerbiamasis Valinskai, kad, kitaip nei jūs, nevertinu gyvenimo per televizijos prizmę. Man gaila, kad jūs į Seimo darbą žiūrite per „Kelio į žvaigždes“ prizmę, ir jūs manote, kad aš čia kalbu todėl, kad televizijoje…

PIRMININKAS. Aš dėkoju. Kadangi tai pokalbis visiškai ne į temą, pagal atitinkamą Statuto straipsnį aš turiu teisę nutraukti ir perduoti… Ačiū. …perduoti žodį, jeigu reikės, dar vienam užsirašiusiam.

Skelbiu balsavimą dėl pasiūlymo, kurį pateikė Seimo narys J. Razma. Kas už tai, kad diskusija būtų nutraukta? Prašau.

Balsavo už – 39, prieš – 12, susilaikė 1. Kadangi buvo balsuojama ne prieš, o už, nes pasiūlymas nebuvo pateiktas laiku, diskusija nutraukiama.

Kviečiu į tribūną A. Šedžių. Prašau. Seimo narys A. Šedžius, jūsų laikas eina.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų aš manau, kad nereikia čia mums per daug kelti aistrų dėl to, ką pasakys opozicijos atstovai, juo labiau kad klausimai iš tiesų yra labai svarbūs. Norėčiau valdančiajai daugumai tik pasakyti, kad esu įvertintas ir džiaugiuosi, kad jūs pastebėjote, jog tarp socialdemokratų yra naujų aktyvių žmonių. Ir nereikia vertinti savo parlamentinių žinių pagal tai, kiek metų jūs čia sėdite. Gal reikėtų apsvarstyti, ar nepavargo čia besėdėdami kai kurie Seimo nariai, o parlamentinio darbo išmanymą, manau, bus galima vertinti po kurio laiko. Vienas dalykas.

Kitas dalykas, manau, kad dėl kiekvieno įstatymo, kurį priimame Seime, mes turime gerai įvertinti, kokios bus jo pasekmės, kaip jis atsilieps Lietuvos žmonėms. Įstatymas, kurį mes svarstome, yra tiesiogiai susijęs su Lietuvos žmonėmis, tiesiogiai susijęs su Lietuvos šeimomis, nes dėl to, kaip mes šiandien priimsime, žmonės gaus arba didesnį, arba mažesnį atlyginimą. Ypač tokiu sunkiu metu, kurį jūs vadinate krize, tai yra labai aktualu.

Manau, kad jums užteks supratimo įvertinti esamą situaciją ir priimti tinkamą sprendimą, tai yra nepriimti tokio įstatymo. Vis dėlto reikia laiko, ypatinga skuba čia netinka, reikia jį gerai apsvarstyti komitetuose, juo labiau kad jisai kertasi su Lietuvos Konstitucija. Teisės ir teisėtvarkos komitetas turėtų išanalizuoti ir pateikti savo atsakymą, kad, kaip minėjo kolegos, nereikėtų paskui vaikščioti po Konstitucinį Teismą ir kam nors įrodinėti savo teisybę.

Aš manau, kad jūs balsuosite taip, kaip liepia jūsų sąžinė, o ne taip, kaip jums liepia valdančiosios daugumos bandos jausmas. Ačiū.

PIRMININKAS. Paprašytume neprasivardžiuoti, nors dėkojame ir už tai, kad sutaupėte laiko. Netrukus bus balsuojama už tai, kad būtų pritarta po svarstymo. Motyvai už, prieš. Už nėra, prieš – net 5. Pirmasis – A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, nuoširdžiai gaila, kad mes pradedame naująją kadenciją tokių įstatymų priėmimu, kadangi dėjote tiek pastangų – ir vaikščiojote su profesinėmis sąjungomis, ir darėte gėdą Socialdemokratų frakcijai bei daugumai, kad ji neatjaučia žmonių, kad reikiamai nedidina atlyginimų, kad visai neįsijaučia ir nėra kairioji partija. Tada neįsiklausėte į žodžius, kuriuos mes sakėme: duoti labai lengva, atimti – daug sunkiau. Tada mes susiduriame su teisėtais dalykais, teisėtais lūkesčiais, Konstitucija, naktiniais posėdžiais. Visa tai vyksta labai greitai – po pusantrų metų. Todėl tikiuosi, kad tie mūsų priimti sprendimai vis tiek sulauks atgarsio sprendimuose tų žmonių, kuriuos labai konkrečia palies, o palies net daugiau kaip 50 tūkst. Aš manau, kad kažkam iš dešinės po kelių metų reikės tikrai dalyvauti teismo bylose ir aiškinti teisėjams, kodėl mes vidury nakties priėmėm sprendimus, kurie prieštarauja Konstitucijai.

PIRMININKAS. Dėkojam. Prieš, už nėra. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-186(2) būtų pritarta po svarstymo, prašau balsuoti.

Balsavo 54: už – 38, prieš – 12, susilaikė 4. Taigi daugumos balsų valia mes pradedame pagal taikomą ypatingos skubos tvarką įstatymo priėmimą. Prašau, keturi – už, keturi – prieš. Sąrašas prieš. Prašau. J. Olekas. Ruošiasi A. Šedžius.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, šiek tiek anksčiau svarstydami keletą įstatymų, mes kalbėjome tik apie tai, kad nėra jokių skaičių, yra tik galimybė, ir tie skaičiai labai greitai išniro dar nespėjus patekėti saulalai. Taigi yra nuoseklus bandymas turbūt atkeršyti tai Lietuvos tarnautojų daliai, kuri ilgus metus dirbo Lietuvos labui, tiek valstybės politikams, tiek teisėjams, tiek valstybės pareigūnams, tiek valstybės tarnautojams, nes šis sprendimas paliečia būtent juos visus. Kaip mano kolega minėjo, jis buvo priimtas ne dėl kokio nors ypatingo vienos politinės jėgos nusistatymo. Už tokį sprendimą visai neseniai balsavo labai platus spektras politinių partijų atstovų. Natūralu, kad visi, kurie dirba tą nelengvą darbą, tikėjosi, kad tai yra pastovus sprendimas, dėl to valstybės tarnyba ir yra patraukli, kartais mažiau apmokama, bet dėl tam tikro stabilumo. Šiuo atveju mes vienu sprendimu apsukam roges atgal, ir niekaip negaliu sutikti, kad kaip tik dabar reikia visiems jiems sumažinti atlyginimą tiek, kiek kai kuriais sprendimais mes jį didinam. Todėl siūlau…

PIRMININKAS. Dėkoju, laikas.

J. OLEKAS (LSDPF). Siūlau nepritarti tam pasiūlymui.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, mielieji kolegos! Taip, tikra tiesa tai, ką sakė ponas A. Sysas. Mes tada parėmėme daugumos siūlymą pagerinti valstybės tarnautojų padėtį, nes tie valstybės gyvenimo parametrai, apie kuriuos kalbėjo premjeras, rodė, kad viskas eina tik į gerą, kad pinigų valstybė turi ir turės, ir kilo natūralus klausimas, kodėl nesinaudojam tais ištekliais ir nepagerinam mūsų piliečių padėties. Premjeras G. Kirkilas tuomet buvo. Ir valdančiosios daugumos tada buvo visa valia daryti vienaip ar kitaip, mes tiesiog parėmėme jų siūlymą naudotis tais valstybės resursais. Tai, kad tuometinė Vyriausybė apgaudinėjo ir Seimą, ir tautą, kad taip yra gerai, nereikia kaltinti opozicijos. Tai būkite malonūs, raskite savyje drąsos savo melą bent paremti realiais žingsniais, kad paskui nebūtų taip, kad ir tų sumažintų pinigų nebūtų iš ko mokėti. Šito siekiate su ta Kartagina, kur jūsų vienas vadas kvietė, į ten einate, gero kelio, bet mes į ten nenorime.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys K. Ramelis. Prašau.

K. RAMELIS (MSG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų aš noriu pataisyti anksčiau kalbėjusį vieną Seimo narį, kuris pasakė, kad Seime už teisėjus kalba teisėjai. Teisėjai šiandien Seime nekalbėjo, o jeigu buvo kalbama už teisėjų atlyginimų nemažinimą, tai tikrai buvo pagrįstai, nes, prieš mėnesį atkūrus atlyginimus po Konstitucinio Teismo sprendimo ir po Seimo nutarimo nepraėjus mėnesiui, vėl mažinti tikrai nesąžininga, kaip nesąžininga ir mažinti visiems kitiems darbuotojams, kuriems čia siūloma. Na, o neprisiimti atsakomybės, kad mes buvome opozicijoje, o jūs pozicijoje ir kažką darėme, manyčiau, negerai, nes kiekvienas Seimo narys yra išrinktas tautos, ir jis turi prisiimti atsakomybę už priimtus sprendimus. Taigi prašyčiau nepritarti.

PIRMININKAS. Už nėra. Prieš dar liko du. A. Šedžius. Prašau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Paklausius gerbiamojo S. Pečeliūno susidaro toks įspūdis, kad jį kaip nekaltą mergelę suviliojo ir apgavo. Iš tiesų jis tikrai nepanašus į tą žmogų, kurį galėtų lengvai apgauti netgi premjeras. O, kita vertus, aš tikrai manau, kad jūs nesate tie žmonės, kuriems galėtų kažkas įpiršti savo nuomonę, ir manau, kad jūs tada balsavote atsakingai ir suvokdami visas pasekmes, kaip ir darote dabar. Aš tuo tvirtai tikiu, kad jūs tikrai suvokiate, ką jūs žadate daryti, kokį įstatymą žadate priimti su visomis galimomis jo pasekmėmis. Manau, kad, kol yra laiko, jūs tikrai apsigalvosite ir priimsite sprendimą nebalsuoti, nepriimti šio įstatymo, kad paskui, praėjus kuriam nors laikui, metams ar dvejiems, nereikėtų gerbiamam Seimo nariui A. Sysui išeiti ir priminti tai, kaip jūs balsavote, kokį jūs priėmėte sprendimą, o jums po to nebereikėtų vėl apgailestauti, kad jūs kažkas čia apgavo, šiuo atveju gal jūsų premjeras, suklaidino, kad Lietuvoje yra krizė, ir jūs juo patikėjote, todėl priėmėte vieną ar kitą negerą, netinkamą įstatymą. Taigi siūlau jums kiekvienam vadovautis savo nuomone, kad niekas jos neprimestų, niekas jos neįpirštų jums, ir iš tiesų priimti tokį, kokį jūs manote yra teisinga. O teisinga, aš manau, yra nepriimti šio įstatymo. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už E. Jurkevičius.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras.

PIRMININKAS. Dovanokit, jau labas rytas. Prašom, kalbėti.

E. JURKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsiprašau, labas rytas. Visai neseniai aš atėjau iš valstybės tarnybos į šiuos rūmus, į Seimo nario pareigas, ir galiu pasakyti, kad valstybės tarnautojai turi būti motyvuoti, turi gauti atitinkamą atlygį už darbą, už darbą – teisingą ir kruopštų. Tačiau galiu pasakyti atvirai, jeigu kairysis flangas šiuo metu dirbtų valstybės tarnyboje, tai aš tikrai balsuočiau už algų mažinimą, nes valstybės tarnautojai turi dirbti, Seimo nariai turi dirbti, tie, kurie turi mygtukus prieš save, ir balsuoti, o ne tuščiažodžiauti. Dėkui.

PIRMININKAS. Dėkoju. J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kurie ką tik atėjo iš valstybės tarnybos ir tikisi į ją sugrįžti, turbūt žino, kad tarp tų išvardytų kolegos A. Syso 22 tūkst. valstybės tarnautojų ir 35 tūkst. statutinių tarnautojų, pareigūnų yra daugelis dirbančių ne vien Vilniuje, o nemažai dirba ir šiemet, šiąnakt, kartu su mumis, čia, Seimo rūmuose, ir priversti čia sėdėti, dirbti, nes Seimo vadovybė nesugeba normaliai organizuoti Seimo darbo, ir daugelis iš jų dirba ne vien sostinėje, ne vien ministerijose ir departamentuose, o tenai, kituose miestuose, rajonų centruose, ir dirba už tikrai nedidelį atlygį. Negana to, kad mes mažiname, sustabdome pareiginių kategorijų augimą, kas visai neseniai buvo pradėta daryti, nes trūksta statutinių pareigūnų policijoje, trūksta kitose būtinose tarnybose, kur šiąnakt budi ir gelbsti mūsų gyvybes ar saugo mūsų ramybę ir tvarką, ir tie žmonės dirba už labai mažą atlygį. Jūs, matyt, per ilgai čia užsisėdėjote, nueikite ir pakalbėkite su jais ne salėje, kai jie būna suvaryti, su kiekvienu konkrečiai, ir jūs sužinosite, ką apie tą atlyginimų tvarką jie galvoja.

Todėl už tokią pateiktą įstatymų seriją balsuoti negaliu.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už – L. Sabutis

L. SABUTIS (TS-LKDF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Aš tik dabar, nors daug esu girdėjęs gražių žodžių ir pabarimų, suvokiau, kodėl kairioji pusė, arba socialdemokratų likučiai, taip aršiai ginasi. Ogi todėl, kad šis įstatymas sprendžia valstybės politikų ir kitų bazinio dydžio pareiginės algos nustatymą. O valstybės politikai yra visi Seimo nariai. Vadinasi, jie taip kalbėdami gina savo interesą, kad jiems taip pat nesumažėtų pareiginės algos tam tikras dydis. Kaip tik todėl taip aršiai priešinamasi ir apeliuojama į vargšus statutinius tarnautojus ir t. t. Beje, jiems beveik nesumažės, o Seimo nariai gali visiškai savarankiškai atsisakyti dar savo pusės atlyginimo, neapeliuodami į tai, kad šiandien yra neteisingai pateiktas pats projektas. Šitą bazinį dydį mes nustatome visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems politikams, teisėjams, pareigūnams, tarnautojams. Štai yra esmė. Todėl nereikia taip karštai sakyti, kad kažkas kažką negero daro.

O jūs nė vienas nepasiūlėte, iš kur paimti tuos pinigus. Aš, kaip žmogus, suprantu, kad nėra gerai, bet mes nustatome bazinį dydį kitiems metams – vieneriems metams. Pagerės reikalai – privalėsime pagal šitą įstatymą grįžti ir negalės mažėti kitais metais. Taigi visiškai aišku, bet tuščiai traukiame į tai, kad būtų ilgai kalbama, ir dar klaidiname žmones, jeigu dar kurie mus girdi.

PIRMININKAS. Dėkoju, kadangi kalbėjo 4 prieš, o tik 3 už, tai yra dar vienas už – V. Bacevičius. Prašau.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Kadangi aš labai gerbiu opoziciją, norėčiau kalbėti trumpai. Mes girdime jūsų kalbas ir jeigu jūs nesikartotumėte, mes jas dar geriau išgirstume. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, aš palauksiu balsavimo, o po balsavimo aš (…). Man norisi sulaukti balsavimo.

PIRMININKAS. Prašau. Mielieji kolegos, tuomet, prieš skelbdamas balsavimą, aš prašau užsiregistruoti visiems dar kartą. Ankstyvas rytas, mūsų gerokai padaugėjo. Prašom užsiregistruoti.

Užsiregistravo 55 Seimo nariai iš 141. Balsuoti už šį įstatymo projektą mes negalime, nes nėra pakankamai Seimo narių salėje. Taigi įstatymo priėmimas atidedamas. Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Aš noriu paprašyti šito įstatymo priėmimo pertraukos iki kito posėdžio, nes kitas posėdis bus iš ryto.

PIRMININKAS. Kad jau atidėtas dėl balsavimo, nes nebuvo, visos procedūros lyg ir atliktos. Prašau – V. P. Andriukaitis. Įstatymo priėmimas atidedamas. Pagal darbotvarkę… Prašau, aš prieš tai suteikiau jums žodį.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, jeigu atidedamas, tai aš noriu priminti, kad priimamą įstatymą tenka priimti pastraipsniui. Šiuo atveju šis įstatymas susidėjo iš daug straipsnių.

PIRMININKAS. Mes dėl to ir atidėjome. Šiuo atveju diskusijos įvyko…

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Šiuo atveju, vadinasi, mes gaišome laiką ir dabar teks viską kartoti iš pradžių.

PIRMININKAS. Deja, ne iš pradžių. Ačiū už nuomonę. Mes dirbame toliau.

Darbo kodekso 162¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-187(2) (prie Nr. XP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-8 klausimas – Darbo kodekso 162¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-187(2). Pranešėjas – D. Jankauskas. Prašau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Kolegos, šiuo atveju teikiamas įstatymo projektas ir pats įstatymas, be abejo, yra dėl absoliučios daugumos Lietuvos žmonių, tačiau jo esmė yra visiškai kitokia. Darbo kodekso 162¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas reiškia, kad šventinės dienos, sutampančios su savaitgaliais, t. y. šeštadieniais ir sekmadieniais, nebūtų perkeliamos į artimiausią darbo dieną.

Teisės departamentas nurodė į praeitoje Seimo kadencijoje užregistruotus keletą įstatymų projektų, taip pat vieną iš jų ir priimtą – Darbo kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymą.

Komitetas pritarė Teisės departamento išvadoms ir priėmė tokį sprendimą: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui; kartu su šiuo įstatymo projektu pateikti Seimui ir priimti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą.

Rezultatai taip pat atspindi esmės skirtumą, lyginant su prieš tai buvusiu projektu: 9 komiteto nariai balsavo už ir tik 1 prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Diskusija dėl įstatymo projekto Nr. XIP-187(2). Pirmasis – J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, vėl, man atrodo, teikėjai gerokai susipainiojo – kelintas įstatymas, kuris blogina darbuotojų turėtas darbo sąlygas ir, kaip pranešėjas minėjo, paliesiantis visus Lietuvos žmones.

Aš manau, Lietuva nėra tarp tų Europos šalių, kurios turi labai daug laisvadienių, todėl šis sutarimas ir šis įstatymas, kuris užfiksuotas ir Darbo kodekse, nurodo, kad dirbdami žmonės turi teisę į tam tikrą poilsį. Be to, su šventėmis sutampančių poilsio dienų perkėlimas į kitą dieną sudaro sąlygas gauti geresnį atlygį už darbą tomis dienomis žmonėms, kurie budi poilsio dienomis.

Manau, sutikti su tokiu siūlymu negalima, todėl kviečiu nepritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. K. Daukšys. Nėra. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, kad šitas įstatymas įrašytas Vyriausybės programos skirsnyje – „Verslo skatinimas“. Kai aš paklausiau, kokioje vietoje jis skatina verslą, tai niekas negalėjo atsakyti. Manau, tikrai tai visiškai ne verslo skatinimo įstatymas. Vargu ar šis įstatymas padės išspręsti krizę, apie kurią mes kalbame, nes parašyti įstatymo aiškinamajame rašte, kad paėmus bendrąjį vidaus produktą, padalijus jį iš darbo dienų ir paskaičiavus, kad tai yra vienos dienos praradimo 100 mln., yra visiškai klaidingas dalykas.

Bet ne apie tai aš noriu kalbėti. Šis įstatymas, kolegoms, ypač tiems, kurie atėjo naujai į Seimą, norėčiau priminti, buvo priimtas mūsų kolegos A. Čapliko siūlymu. Kaip tik jis pasiūlė, kad reikia įteisinti kodekse gyvuojančią nuostatą, nes visą laiką buvo tokia nuostata ir jūs ja naudojotės, kad jeigu jūs einate atostogų ir jūsų atostogų metu pasitaiko tokia šventė, jums kažkodėl už tai kompensuoja, ir niekas dėl to neprotestavote. Bet jeigu jūs dirbate ir ji sutampa, tai jums niekas nekompensuoja. Tai noriu paklausti, kodėl mes naudodavome dvejopą teisinį standartą? Todėl visiškai logiška, kad tokia kompensavimo tvarka atsirado. Aišku, buvo perlenkta lazda. Nenoriu minėti pavardžių, turiu balsavimus, kas ir kaip balsavo. Nors buvo siūlymas nedaryti kai ko, panaikinome sekmadienines šventes. Dabar mes turime vieną mažiausių poilsio dienų skaičių. Europos vidurkis yra 12 poilsio dienų. Galite paskaičiuoti, kiek mes turime, jeigu mes panaikinsime ir šitą, bus dar mažiau.

Maža to, Lietuvos darbuotojas, Lietuvos tarnautojas turi trumpiausias atostogas Europos Sąjungoje kartu su kelių kitų valstybių. Tai yra Estija, Latvija turi tas pačias 28 darbo dienas. Vakarų Europoje yra ilgesnės atostogos. Taigi darbuotojai yra sotūs ne tik darbu, jie turi ir pailsėti, turi susigrąžinti darbo jėgą. Jeigu jūs pasižiūrėtumėte į tas pačias apklausas internete, kai buvo didelės diskusijos, ką daryti su šventinėmis dienomis, tai jūs pamatytume, kad labai daug šeimų labai teigiamai atsiliepė. Ir visą laiką balsuodavo apie 70–80 %. Išgirdau, kad šios dienos tai tik gėrimui. Suprantu, kad kiekvienas laisvalaikį praleidžia, kaip nori. Bet manau, kad pirmiausia, tuo labiau vėlgi noriu priminti jūsų programinę nuostatą – šeima, šeima, šeima, tai yra galimybė pabūti su šeima. Lietuvoje kas trečias darbuotojas neišnaudoja, ne todėl, kad jis nenori panaudoti savo eilinių atostogų, jam nesuteikiama tokia teisė. Ir tos dienos, ilgesni savaitgaliai buvo šeimai šventė, nes visa šeima galėdavo pabūti drauge.

Todėl siūlymas panaikinti likusią vieną ar dvi dienas metuose, kurios sutaps, jų kompensaciją, aš manau, visiškai neatitinka nei jūsų programos, nei lūkesčių, ko laukė iš jūsų rinkėjai. Todėl tikrai negalėčiau jai pritarti. Kaip sakiau, negalima tiesiogiai skaičiuoti ekonomikos, kad šimtą milijonų nuostolių, nes tą dieną žmonės naudojasi paslaugomis. Paslaugų sritis gauna iš to pinigus, ji irgi kuria pridedamąją vertę, ji kuria bendrąjį vidaus produktą. Todėl mes turime matyti ir viena, ir kita. Šiuo atveju eiti ir naikinti viską, kas mums atrodo šiandien nenaudinga, manau, paprasčiausiai kvaila. Čia tikrai nebus jokio taupymo. Aš nemanau, kad nuo to krizinis biudžetas pasitaisys. Todėl kviečiu paprasčiausiai nepritarti šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Z. Balčytis. Prašom. Nėra. Diskusijos baigtos. Taigi netrukus skelbsime balsavimą, kad būtų pritarta po svarstymo. Motyvai už, prieš. Po vieną. Pagal sąrašą už – M. Zasčiurinskas. Prašom.

M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Žinoma, mes visi tikriausiai vienodai galvojame, kad ilsėtis yra gera, ypač kai pavargsti. Tačiau mes tikriausiai paslapties vienas kitam nepasakysime, kad jeigu mes norime turtingiau, geriau gyventi, reikia dirbti daugiau ir, žinoma, našiau. Jeigu mes didiname darbo dienų skaičių Lietuvoje, manau, tai atitinka darbo žmonių interesus, tai gali prieštarauti kai kurių valdininkų ir buvusių valdininkų interesams, todėl aš pasisakau už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkui. J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, jokiu būdu dirbti daugiau nereiškia, kad optimaliau ir efektyviau. Medicinoje yra labai aiškios normos, kada yra per mažas krūvis, per didelis krūvis, kada yra optimalus krūvis. Žiūrint į europinę patirtį, Lietuvoje dirbantys žmonės dirba daugiau. Ir laisvos dienos, kurios skirtos atgauti papildomai jėgas, kad galėtum efektyviai dirbti, ne taip, kai kurie šiandien naktį čia, šioje salėje, manau, fiziologiškai yra būtinos. Todėl palaipsniui einant prie papildymų dėl laisvų dienų suteikiama galimybė žmogui dirbti našiau. Šių dienų darbas arba dalis to darbo nėra labai sunkus fizinis, tai daug įtempto protinio darbo, ar jis būtų kuriamasis, ar sėdint prie kompiuterio. Taip dirbant reikia atitinkamo poilsio su atitinkamais intervalais. Todėl tikrai nepritarsiu šio įstatymo projektui, nes manau, kad jis nesudaro sąlygų efektyvesniems rezultatams pasiekti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš po vieną išklausyti. Mielieji kolegos, teikiu balsuoti. Kas už tai, kad po svarstymo būtų pritarta įstatymo projektui Nr. XIP-187(2)? Prašom balsuoti.

Balsavo 45. Už – 36, prieš – 7, susilaikė 2. Taigi pritarta po svarstymo. Kadangi taikoma ypatingos skubos tvarka, pradėsime šio įstatymo projekto priėmimą. Prašom registruotis. Keturi – už, keturi – prieš. (Balsai salėje) Taip, vienas straipsnis, mes jau peržiūrėjome. A. Šedžius. Prašom. Už.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Iš tiesų man ir pačiam labai keista, kad dabar turėsiu kalbėti už, t. y. visiškai priešingai, t. y. oponuoti savo bičiuliams socialdemokratams, tačiau aš siūlyčiau palaikyti šiuo atveju valdančiąją daugumą, nes šis įstatymas kaip tik sujaukia tiek žmonių planus, tiek išbalansuoja darbą. Tas kilnojimas šventinių dienų, kurios sutampa su savaitgaliais, iš tiesų sukelia daug maišaties normaliam žmonių gyvenimui. Jeigu yra nustatytos švenčių dienos, jeigu trūksta švenčių dienų, tai aš esu už tai, kad tos švenčių dienos būtų fiksuotos ir mes tiksliai žinotume, kada jos yra. O tas kilnojimas iš tiesų pailgina tuos vadinamuosius ilguosius savaitgalius, kaip jau tauta pripratusi vadinti, pasitaiko ir įvairiausių atvejų, kai gerai pašventę žmonės po ilgų savaitgalių net neatvyksta į darbą. Aišku, yra gerai, kai žmogus yra suplanavęs, žino, kada jam bus tos laisvos dienos, o tas perkėlimas, kai paliekama, ypač verslo sektoriui, apsispręsti, į kurią dieną perkelti, tai yra ar į penktadienį, ar į pirmadienį, tai niekaip negali tarpusavyje susitarti įmonės, kada kuri dirba.

PIRMININKAS. Ačiū, laikas.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Tai negerai.

PIRMININKAS. Laikas. J. Olekas. Prašom. Sąrašas prieš.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu patikslinti savo kolegą, kuris kalbėjo už šio įstatymo priėmimą. Šis įstatymas nekalba apie darbo dienų perkėlimą iš vienos dienos į kitą, bet kalba apie tai, kad tos šventinės dienos, kurios sutampa su poilsio dienomis, turi fiksuotą perkėlimą į kitą dieną po poilsio dienų. Tai yra labai aiškiai fiksuota įstatyme, jokių kilnojimų nėra. Mes kalbame apie tai, į kiek poilsio dienų Lietuvoje dirbantis žmogus turi teisę, kiek per metus poilsio dienų. Kai mes tas dienas lyginame su aplink Lietuvą esančiomis valstybėmis ir maždaug tokį pat laiką darbo valandų per savaitę ir mėnesį dirbančių žmonių, mes matome, kad Lietuvoje laisvų dienų yra mažiau nei kitose valstybėse. Todėl po ilgų diskusijų buvo priimtas sprendimas, tai įvyko ne taip seniai, manau, daugelis prisimena, mes kalbėjome apie galimą tų dienų perkėlimą į Kalėdų ir Naujųjų metų savaitės tarpsnį, kaip irgi yra kai kuriose valstybėse. Sprendimas buvo priimtas toks, kad šios dienos būtų išdėstytos, sakyčiau, gana tolygiai per visus metus taip garantuojant optimalų darbo ir poilsio režimą. Šiandien kolegos siūlo tiesiog sumažinti 2–3 dienas, kurios nuolat sutampa, ir atimti iš žmonių jų uždirbtas poilsio dienas. Aš negaliu pritarti tokiam įstatymo projektui, siūlau jums už jį nebalsuoti ir palikti dabar galiojančias nuostatas. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys K. Ramelis. Prašom.

K. RAMELIS (MSG). Ačiū. Aš irgi palaikau Seimo nario A. Šedžiaus poziciją ir manau, kad iš tikrųjų reikia pakeisti įstatymą, nes asmenys, kurie užsidirba nuo išdirbio, nepatenkinti per dideliu dienų skaičiumi, kai reikia priverstinai ilsėtis. Tai ypač susiję su kaimo vietovėmis.

PIRMININKAS. Ačiū. Seimo narys A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad kai kurie kalbėję kolegos šiek tiek painioja įstatymus ir tvarką. Mes nepainiokime įstatymu nustatytų dienų, kurios sutampa su poilsio dienomis, ir jų perkėlimo į pirmadienį. Jaunasis kolega supainiojo su dienomis, kurios kilnojamos Vyriausybės nutarimu. Šiais metais tokių perkeltų dienų buvo net keturios, daugiau negu tų, kurios sutampa. Ir paskutinis penktadienis irgi bus perkeltas Vyriausybės. Ir kitas pirmadienis iki Naujųjų metų vėl perkeltas. (Balsai salėje) Taip, dar G. Kirkilo, aš visiškai sutinku. Aš visada pasisakydavau prieš. Tai sujaukė verslo darbą, tai sujaukė tarptautinius ryšius. Kalendorius padaromas visiems metams ir, jeigu ta diena kalendoriuje numatyta, kad ji sutampa su sekmadieniu ir pirmadienį bus išeiginė, tai niekas nesikeičia, viskas aišku iš anksto, jeigu mes laikomės vienos taisyklės. Kur kas blogiau ir verslui, ir tarptautinei prekybai, ir partneriams yra kilnojimas Vyriausybės nutarimu. Nereikia painioti tų dalykų.

Dabar iš esmės. Dar kartą pasakysiu. Mes turime darbo laiko didžiausią krūvį, mūsų žmonės. Tai nesunku pažiūrėti. Įsijunkite Eurostato duomenis ir pamatysite, kad lietuviai turi ilgiausią savaitę, oficialiai dirba, aš nekalbu apie neoficialius duomenis, kalbu apie tai, ką mūsų Statistikos departamentas teikia Eurostatui. Mes daugiausia dirbame viršvalandžių, mes turime ilgiausią viršvalandinį darbą, darbą naktimis. Tai labai lengva, atsiverskite Eurostato duomenis ir viską rasite. Mes atimame dar vieną dieną, kurią žmonės galėtų pailsėti. Sakau, būtų galima atsisakyti, jeigu mūsų piliečiai turėtų…

PIRMININKAS. Dėkoju. Laikas. Ačiū. Seimo narys P. Saudargas.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Skausmingas, bet reikalingas projektas, siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš nėra. J. Šimėnas – už. Prašau.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Aš už.

PIRMININKAS. Ačiū. Už ir prieš nėra. Taigi prašom registruotis ir balsuoti. Kas už tai, kad būtų priimtas įstatymo projektas Nr. XIP-187(2)? Kol kas tik registruojamės. Taip. Jeigu neužteks, tai…

Užsiregistravo 45 Seimo nariai. Kadangi nėra užtektinai salėje Seimo narių, tai įstatymo priėmimas yra atidedamas.

Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-188 (prie Nr. XIP-3420(2) (svarstymas)

Darbotvarkės klausimas 2-9 – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-188. Pranešėjas D. Jankauskas jau tribūnoje. Ačiū. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Teikiu pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą dėl Socialinės paramos mokiniams įstatymo jau minėtų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Priminsiu, jo esmė yra Vyriausybės teikiamas siūlymas apsispręsti, ar visų tėvų: ir pasiturinčių, ir sunkiau gyvenančių, ir labai turtingų, vaikai turėtų būti maitinami nemokamai (turiu omeny pradinukus). Komitete vyko diskusija tiek dėl Teisės departamento išsakytų pastabų, tiek dėl kur kas platesnės projekto apimties, t. y. pradedant Valstybės kontrolės anksčiau buvusiomis išvadomis dėl administravimo sąnaudų ir baigiant pačia esme, ar visi mokiniai pradinėse mokyklose turėtų būti maitinami, atskirai sprendžiant apmokėjimo klausimą, kuriais atvejais apmoka valstybė, kuriais atvejais turėtų apmokėti tėvai. Ilga diskusija baigėsi tuo, kad komitetas priėmė sprendimą atmesti įstatymo projektą. Dar 18 d. posėdyje gavome Seimo narių A. Syso, A. Butkevičiaus, B. Bradausko ir J. Oleko pasiūlymus, tačiau kadangi komiteto sprendimas buvo priimtas prieš tai vykusiame komiteto posėdyje, manau, kad šiandien Seimui reikia apsispręsti, ar iš tiesų pritaria Socialinių reikalų ir darbo komiteto sprendimui dėl atmetimo, ar paskiria kitą pagrindinį komitetą. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Prieš tai prie mikrofono A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, opozicinės frakcijos vardu prašau šio įstatymo svarstymo pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, mums būtų užtekę pusvalandžio pertraukos, bet kolega A. Sysas pirmas pasiūlė, tai, matyt, jis turi pirmenybę, kad dėl jo pasiūlymo būtų balsuojama.

PIRMININKAS. Ar bendru sutarimu galime pritarti pertraukai iki kito posėdžio? Taip, iki kito posėdžio prieštaraujančių nėra. Taigi dėl darbotvarkės klausimo 2-9, projekto Nr. XIP-188 daroma pertrauka iki kito posėdžio. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Opozicinės frakcijos vardu dėl kito įstatymo irgi noriu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Nepradėjus svarstyti pertraukos negalima skelbti. Ačiū. Prie mikrofono – J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Manau, kad bent šiuo klausimu užteks pusvalandžio pertraukos. Per tą laiką mes… (Balsai salėje) Todėl, kad turi būti lygybė. Vieną kartą pono A. Syso prašymu paskelbta pertrauka, tai aš manau, kad dabar aš turėsiu pirmenybę. Kai ponas pranešėjas pateiks, tada fiksuoju, kad mano prašymas yra.

PIRMININKAS. Jūs turite omeny 2-10 ar 2-9 klausimą pagal darbotvarkę?

J. RAZMA (TS-LKDF). Taip.

PIRMININKAS. 2-10, taip?

J. RAZMA (TS-LKDF). 2-10, aišku.

PIRMININKAS. Gerai, prašom, pagal darbotvarkę 2-10 klausimas. Pirmumo teisę siūlyti jau prie mikrofono stovi J. Razma. (Balsai salėje) Gerbiamasis A. Sysas paprašė pertraukos svarstant įstatymo projektą pagal darbotvarkę 2-9. Dabar tribūnoje pranešėjas D. Jankauskas. Nr. XIP-189(2). Prašau, žodis pranešėjui. Ačiū.

Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-189(2) (prie Nr. XIP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-189(2). Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. Komitetas tikrai daug diskutavo, ir šiuo atveju jau ne dėl išvados Teisės departamento, kuris neturėjo jokių pastabų ir pretenzijų, tačiau dėl Vyriausybės pateikto projekto turinio. Po visų diskusijų komitetas nutarė pritarti tai pasiūlymo daliai, kurioje yra rašoma, kad vaikui, kuriam nustatyta globa šeimynoje, jo globos rūpybos laikotarpiu skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Dėl visų kitų dalių pritarimo nebuvo, ir komiteto sprendimas buvo priimtas pritarti patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.

Po įvykusio posėdžio ir aš, prieš jus stovintis Seimo narys, ir grupė Seimo narių iš kitų frakcijų įregistravo pasiūlymus. Aš galiu kalbėti tiktai už savo pasiūlymą. Mano pasiūlymo esmė yra tokia: pakeičiant pavadinimą įrašyti žodį „laikinas“ įstatymas. Ir Vyriausybės kitiems siūlymams, kuriems nebuvo pritarta prieš tai vykusiame komiteto posėdyje, nustatyti galiojimo laikotarpį 2009–2010 metus.

Komitete pasiūlymas pritarimo nesulaukė. Taigi aš prašyčiau, kad Seime būtų balsuojama dėl šio pasiūlymo.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl vedimo tvarkos dabar žodis Seimo nariui J. Razmai.

J. RAZMA (TS-LKDF). Prieš balsuojant dėl pono Donato pataisos, aš prašau pusvalandžio pertraukos, šioje vietoje stabtelti, kad mes galėtume jo pataisą įvertinti, kodėl pagrindinis komitetas nepritarė. Tam užteks pusvalandžio.

PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymą. Ar galim įstatymo projekte Nr. XIP-189(2), pagal darbotvarkę klausimas 2-10, bendru sutarimu… (Balsai salėje: „Negalim!“) Negalim. Gerai, skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų paskelbta šio projekto svarstymo pusvalandžio pertrauka, prašom registruotis ir balsuoti.

Balsavo 49: už – 34, prieš – 13, susilaikė 2. Taigi pusvalandžio pertraukai, kurią siūlė Seimo narys J. Razma, pritarta. Prašau.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau pasveikinti naujos kadencijos Seimą su rekordu, kad mes taip šauniai dirbam, jau pusė penkių ryto, ir siūlau paskubinti darbą.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-190(2) (prie Nr. XIP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kuo mažiau tokių pareiškimų, tuo greičiau dirbsime. Darbotvarkės 2-11 klausimas. Pranešėjas – D. Jankauskas. Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-190(2). Prašau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Matau visas prielaidas paspartinti mūsų darbą, nes minėtam įstatymo projektui, kurio Nr. XIP-190, Teisės departamentas jokių pastabų neturėjo, naujų pasiūlymų negauta. Komitetas bendru sutarimu nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Dėkoju.

PIRMININKAS. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Opozicinės frakcijos vardu prašau padaryti pertrauką iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Ar galim bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Prieštaraujančių nėra? (Balsai salėje) Balsuojam. Kas už tai, kad būtų pritarta Seimo nario A. Syso pasiūlymui?

Balsavo 52: už pasiūlymą – 17, prieš – 31, susilaikė 4. Taip, užtenka penktadalio. Taigi pasiūlymui pritarta. Sveikinam.

Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-191(2) (prie Nr. XIP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymas)

Pagal darbotvarkę pereinam prie 2-12 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIP-191(2). Pranešėjas – D. Jankauskas. Prašau. (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos pirmasis prie mikrofono yra priėjęs J. Razma. Ačiū. Prašau, žodis tribūnoje. (Balsai salėje) Ačiū. Prašau. Prašau, pranešėjau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Įstatymo projektas Nr. XIP-191(2). Pagrindinis komitetas apsvarstė. Buvo gautos tik Teisės departamento pastabos. Daugiau dėl redakcijos ir terminų. Teisės departamento pasiūlymams komitetas pritarė. Komiteto sprendimas yra pritarti patobulintam projektui su tokiais pasiūlymais: keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje po žodžio „bazės“ įrašyti žodį „dydį“; keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka“ ir to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje išbraukti žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka“. Kaip minėjau, tai buvo Teisės departamento pastabos ir pagal jas komitetas patobulinto projektą. Balsavimo rezultatai: 7 – už, 3 – prieš, 1 susilaikė.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš tai kalbėjo dešinė, dabar kairė. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, kadangi dėl 10 klausimo mes padarėm pusvalandžio pertrauką, aš manau, kad dėl tų indeksavimų čia irgi reikia pamąstyti. Bet vėlgi pusvalandžio tikrai užtenka. Aš frakcijos vardu prašau ir dėl šio klausimo pusvalandžio pertraukos.

PIRMININKAS. Ar galima pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Negalima. Tuomet siūlome balsuoti dėl J. Razmos pasiūlymo padaryti pusvalandžio pertrauką. Kas už, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš.

Balsavo 49: už – 35, prieš – 14. Taigi pusvalandžio pertraukai pritarta.

Rezervinis klausimas. Kadangi pranešėjas K. Glaveckas turėjo išvykti dėl būsimų susitikimų, tai pereinam prie rezervinio klausimo r-3, įstatymo projektas Nr. XIP-206, pranešėjas – D. Jankauskas.

Kol kas posėdžiui pirmininkaus Č. V. Stankevičius. Ačiū.

Darbo kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-206 (prie Nr. XIP-194(2) (pateikimas)

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Labai trumpas, kolegos, mano pateikimas. Projektas Nr. XIP-206 susietas su jau anksčiau mūsų svarstytu projektu. Trumpai komentuoju, kad Darbo kodekso 162¹ straipsnį pripažinus negaliojančiu, natūralu, kad reikia pripažinti negaliojančiu ir to paties straipsnio pakeitimo įstatymą. Taigi teikiamas projektas yra trumpas, iš vieno straipsnio – įstatymo pripažinimas netekusiu galios. Straipsnis skamba taip: „Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162¹ straipsnio pakeitimo įstatymą pripažinti netekusiu galios.“

PIRMININKAS (Č. V. STANKEVIČIUS, TS-LKDF). Ar yra klausiančių? Dėl vedimo tvarkos. Ar pranešėjui yra klausimų? (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos suteiksiu žodį…

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Reikėtų pamąstyti, kiek tie klausimai susiję ir kaip jie galėtų paveikti darbo rinką, todėl opozicinės Socialdemokratų frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. Taip pat prašau gerbiamojo pirmininko pasakyti, kada baigsis šis posėdis. Pagal darbotvarkę jis turėjo baigtis 18 d. 23 val. 30 min., bet, atėjus tam laikui, nebuvo priimta jokio sprendimo. Man labai įdomu… (Balsai salėje) …kiek dar vyks posėdis. Buvo vienasmenis posėdžio pirmininko sprendimas, todėl aš prašau atsakyti į antrąjį klausimą, kiek dar vyks šis posėdis, nes, vadovaujantis protingumo kriterijais… Aš matau, Seimo Pirmininkas išėjo, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas išėjo. Turbūt ir šiandien 9.00 val. vyks komiteto posėdis, kitų komitetų posėdžiai taip pat vyks, Teisės ir teisėtvarkos komitetas posėdžiaus 9.30 val., 10 val. – Seimo plenarinis posėdis. Ačiū.

PIRMININKAS. Atsiprašau, jūs siūlote pertrauką ar tiesiog uždavėte klausimą? (Balsas salėje) Teikiu balsuoti pasiūlymą dėl pertraukos iki kito posėdžio.

Už balsavo 17, prieš – 30, susilaikė 3. Pertrauka iki kito posėdžio. Pertraukai šiuo klausimu pritarta.

Gerbiamasis Pirmininke, aš perduodu jums pirmininkavimą. Yra pateiktas klausimas, kada baigsis šis posėdis, nes yra paskelbta pusės valandos pertrauka. Ar iš tikrųjų… Esant tokiai situacijai, aš nežinau, kaip spręsti. Ar mes galime perkelti tuos klausimus į kitą posėdį ir užbaigti…

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Mielieji kolegos, kol tęsiame pertrauką, einame prie darbotvarkės 2-13 klausimo – Seimo narių pareiškimų. Prašom. J. Olekas.

Seimo narių pareiškimai

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš šiuo ankstyvo rytmečio laiku noriu padaryti pareiškimą, kad toks darbo organizavimas, kurį mes jau kelintą posėdį turime, nesuderinamas su normaliu parlamento darbu ir pralamento narių veikla.

Aš prašau jus, gerbiamasis Seimo Pirmininke, užtikrinti, kad Seimo posėdžiai vyktų pagal iš anksto Seimo seniūnų nustatytą grafiką, kad būtų galima deramai pasiruošti posėdžiui, laiku jį užbaigus, organizuoti savo darbą. Manau, jūsų duotas pažadas, prieš jums tampant Seimo Pirmininku, pagerinti Seimo įvaizdį visiškai neatitinka to, ką mes šiandien patiriame savo darbe. Tai yra pasityčiojimas iš Seimo darbo.

Galbūt Seimo darbe gali būti viena diena, kad posėdis gali užsitęsti, be kai tas tampa norma, kai kiekvieno posėdžio metu vyksta naktiniai posėdžiai, manau, tai negali tęstis. Prašau jus, Seimo Primininke, imtis priemonių, kad mes toliau dirbtume pagal Seimo valdybos nustatytą grafiką.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prašyta „užtikrinti“. Užtikrinu, kad dirbsime tol, kol išnagrinėsime visus darbotvarkės klausimus.

Vadovaudamasis 261 straipsniu, kad visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame Statute ir t. t… Kadangi paskelbta pusvalandžio pertrauka, o ji pasibaigs 5 val., skelbiu pertrauką iki 5 val. Paskui mes pradėsime svarstyti įstatymų projektus, kuriems buvo paimta pertrauka. Ačiū.

Pertrauka

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, lygiai 5 val. (Balsas salėje) Mes tęsiame posėdį, kuris buvo nutrauktas iki 5 val. Ačiū už repliką, prašom ne iš vietos.

Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-189(2) (prie Nr. XIP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Darbotvarkės 2-10 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIP-189(2). Pranešėjas D. Jankauskas įstatymą jau pateikė. Dėkoju jam. Taigi Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom. Diskusijai užsirašė J. Olekas. Prašom. Nėra. Ačiū. K. Daukšys. Nėra. Ačiū. A. Sysas. Prašom. (Balsai salėje)

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, nežinau, ko čia kolega J. Razma išsigando ir padarė pertrauką. Aš norėjau pagirti mūsų komiteto sprendimą… (Balsai salėje) Čia vienam piliečiui bloga, gal reikia kviesti greitąją. Kolega, sveikata… Suprantu, dirbant 20 val. be pertraukos, visiems taip atsitinka. Komiteto sprendimas, manau, visiškai logiškas ir teisingas, jį priėmė komiteto dauguma.

Siūlymas nemokėti vaikui pinigų, manau, ne pats teisingiausias sprendimas. Komitete svarstydami, kadangi tai buvo daroma labai greitai, mes iš pradžių pritarėme, bet po to užregistravau vieną šio įstatymo pataisą, kurią turėsime svarstyti. Iš visų šio įstatymo 6 straipsnių liko tik vienas – 8 straipsnis, kuriame kalbama tik apie paramą šeimynoms, kurią siūloma padidinti. Gerbiamieji kolegos, siūlau ją padidinti tik ne iki 8 bazių, o iki 6 bazių. Manau, tai bus nekorektiška, palyginti su kitais vaikais, jeigu mes norime išlaikyti balansą, nes mes kalbame, kad visi vaikai yra vienodai mylimi ir gerbiami. Logiškai kyla tėvų, auginančius vaikus ir gaunančių minimalią 97 Lt vaiko išmoką, klausimas, kodėl mes šeimynai dabar mokėjome 520 Lt, o siūlome padaryti 1400. Tai yra diskusinis klausimas. Aš siūlyčiau pagalvoti, ar toks didinimas yra pats logiškiausias, nes vėlgi jūs visą laiką kalbėjote, kad reikia taupyti. Tai yra diskusinis klausimas, aš pats pritarčiau aštuoniems iš karto, bet kai padarai pertrauką, paanalizuoji, kaip yra su kitomis išmokomis, tai aš siūlyčiau tikrai rimtai pagalvoti svarstant pataisą. Galbūt galima kukliau, nes duoti lengva, atimti tada visada sunkiau.

PIRMININKAS. Dėkojame. Toliau diskusijoje užsirašęs V. P. Andriukaitis. Nėra. Ačiū. E. Klumbys. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pasitarusi nutarė valdančiajai koalicijai suteikti 7 min. papildomo laiko miegui ir įpareigojo mane nekalbėti frakcijos vardu. (Plojimai)

PIRMININKAS. Ačiū. Dėkojame Egidijui, tikėsimės, kad tokią pačią dovaną mums pateiks ir V. Blinkevičiūtė. Ačiū. A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Iš tiesų siūlyčiau įsiklausyti į žodžius, kuriuos pasakė mano kolega A. Sysas. Prieš priimant įstatymą visada reikėtų skaičiuoti ne tik tuos skaičius, kuriuos pateikė kolega, tačiau ir bendrą kiekį pinigų, kurie bus kaip įplaukos į biudžetą arba kaip biudžeto našta. Taigi reikėtų suskaičiuoti bendrą ir pasverti, ar tikrai mes čia darome esminę Biudžeto įstatymo pataisą, ar iš esmės ką nors pasikeis, nes, kiek šiandien naktį buvo sprendžiama klausimų, turbūt pagrindinis valdančiosios daugumos motyvas buvo tas, kad yra bloga situacija, ir reikia surinkti kuo daugiau pinigų į biudžetą. Atimant vieną mokestį ir ryškiai didinant kitą, reikėtų vis dėlto gerai pasverti, ar iš tiesų toks didelis didinimas duos kokį nors apčiuopiamą rezultatą biudžetui. Tiek. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. B. Vėsaitė. Nėra. R. Baškienė. Nėra. L. Graužinienė. Nėra. Dėkoju, diskusijos baigtos. (Balsai salėje) Prašau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos. Kolegos, išties norėčiau priminti ir pasakyti, kad aš prašiau, kad būtų teikiamas balsuoti mano pasiūlymas Seimui, kurio esmę aš pristačiau prieš pertrauką. Ir antrinu kolegai A. Sysui dėl jo pasiūlymo, kad nuo 4 iki 8 padidinimas galėtų būti iš tikrųjų koreguojamas, kad didinama iki 6, kaip siūlė kolega A. Sysas, taigi galbūt iš tiesų solidariai mes galėsime aptarti ir balsuoti tiek dėl mano, tiek dėl kolegos A. Syso siūlymo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Mielieji kolegos, trumpai apie situaciją, kuri susiklostė dėl siūlomų pataisų. Komitetas siūlo tik 8 straipsnio 1 dalies pakeitimą, todėl kiti siūlymai yra teikiami dėl straipsnių, kurių nėra, tai yra 6, 12, 13, 20 ir 22 straipsnių, taip pat ir Seimo narių grupės – A. Butkevičiaus, B. Bradausko, A. Syso, V. Blinkevičiūtės pasiūlymas dėl 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir 22 pripažinimo… ir taip toliau. Tai likęs tik 8 straipsnis. Todėl projekte ir yra įvardijama, kad Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-189(2). Štai tokia situacija dėl siūlomų pakeitimų, nes jie dabar siūlomi dėl straipsnių, kurių nebėra, todėl mes kalbame apie projektą… tik dėl 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo. Kadangi svarstome 8 straipsnį, o pasiūlymai pakeisti ne 8 straipsnį, o kitus straipsnius, taigi grįžkime prie mūsų pradžių pradžios. J. Razma.Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, aš bijau, kad vis dėlto siūlymus galima registruoti dėl pirminio projekto, kur buvo daugiau straipsnių, nes buvo pateiktas projektas su daugiau straipsnių ir nuo jo vykdoma atskaita visų pasiūlymų. Seimo nariai gali teikti atkuriamuosius pasiūlymus. Jeigu komitete kažkurie straipsniai svarstymo stadijoje dingo, paprastai mes visada turime galimybę teikti atkuriamuosius pasiūlymus dėl tų straipsnių, kurie, sakykim, buvo pateikimo projekte. Tai aš vis dėlto gal siūlyčiau aptarti visus pasiūlymus, kad paskui nebūtų problemų dėl to, kad kažkas apskųs Etikos ir procedūrų komisijai ar panašiai, kad jo neapsvarstėme.

PIRMININKAS. Gerai, kiek suprantu, yra pasiūlymas pataisas dabar svarstyti. Dėl projekto Nr. XIP-189(2) yra D. Jankausko pasiūlymas, jeigu turite. Pasiūlymo turinys, argumentai ir taip toliau. 7 straipsnis „Baigiamosios nuostatos“ ir išdėstymas… Prašau. Žodis pataisos teikėjui.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolegos, nuostatos yra labai paprastos ir suprantamos, kad Vyriausybės siūlomi pakeitimai galioja 2009–2010 m., kitaip sakant, nustatomas laikinas dvejų metų galiojimas, ir dėl pavadinimo pakeitimo taip pat yra siūlymas įrašyti žodį „laikinojo“ įstatymo.

PIRMININKAS. Gerai. Už, prieš. Užsirašė P. Saudargas. Prašau. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, pirmininkas nepasakė visko iki galo. Komitetas svarstė du kartus. Pirmą kartą svarstydamas šį įstatymą, jis nepritarė visiems straipsniams, išskyrus 8 straipsnį. Šiandien Donatas pateikė įstatymo pataisą vėl dėl šio įstatymo, motyvuodamas tuo, kad jis keičia baigiamąsias nuostatas, ir lyg ir mes grįžtame svarstyti įstatymą iš naujo. Komitetas vėl svarstė ir nepritarė Donato pasiūlymui, nes komitete pirmiausia turėjo būti priimtas sprendimas panaikinti prieš tai buvusį sprendimą, bet komitetas atsisakė svarstyti Donato siūlymus ir nepritarė jam. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Seimas gali balsuoti dėl to, ar pritarti nepritariančiai išvadai ar pritarti. Dvigubas minusas yra pliusas. (Balsai salėje)

Mielieji kolegos, taigi aš siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų įtrauktas į šio įstatymo projektą pasiūlymas dėl Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galiuos įstatymo projektas Nr. XIP-189? Seimo nario D. Jankausko pasiūlymas, prašome balsuoti. Tai ne pataisa, tai pasiūlymas. Kai svarstysime pataisą, bus už ir prieš. Stenogramoje viskas parašyta. Buvo klausiama, kas už tai, kad būtų įtrauktas.

Balsavo 34 Seimo nariai. Už – 27, prieš – 7, susilaikiusių nėra. Pataisos įtraukimui į projektą yra pritarta.

A. SYSAS (LSDPF). Norėčiau kalbėti dėl motyvų.

PIRMININKAS. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamasis seniūne, atsakykite, kokį sprendimą mes dabar priėmėme? Įstatymo projekto neliko, liko 8 straipsnis ir baigiamosios nuostatos, kuriose įsigalioja nuostata, kad vienas straipsnis, t. y. parama šeimoms, yra nukeliamas dvejiems metams. Ar jūs kažkaip kitaip supratote, už ką mes dabar balsavome?

J. RAZMA (TS-LKDF). Atsakau. Mes balsavome už visą kompleksinį D. Jankausko pasiūlymą. Jūs kalbėjote prieš ir pabrėžėte, kad komitetas, kaip ir jūs, pasisako prieš, ir mes priėmėme pasiūlymą kaip kompleksinį.

PIRMININKAS. Mes dabar žiūrime, ar balsuodami pritarsime atmesti ar nepritarsime įtraukti tas pataisas į projektą, tai ir padarėme. Ačiū.

Dabar yra Seimo narių grupės: A. Butkevičiaus, B. Bradausko, A. Syso ir V. Blinkevičiūtės, pasiūlymas dėl įstatymo projekto Nr. XIP-189. Kadangi čia yra ne vienas punktas, jeigu turite… tada balsuosime pritarti ar nepritarti atmetimui papunkčiui. Žodis A. Sysui. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš atsiimu visas kitas pataisas, nes mes svarstome tik 8 straipsnį. Jeigu lieka tik 8 straipsnis, tai mūsų pataisa dėl 8 straipsnio yra tokia. Siūloma nuo 4 bazinių socialinių išmokų padidinti iki 8 bazinių socialinių išmokų per mėnesį vaikams, kuriems nustatyta globa šeimynose. Aš manau, tai būtų nekorektiška atžvilgiu kitų vaikų, kurie globojami šeimose ar vaikų globos institucijose. Mes suskirstytume vaikus į labiau mylimus ir mažiau mylimus. Todėl siūlome šitą dydį didinti. Aš suprantu, kad reikia, nes seniai tas dydis nebuvo indeksuotas. Paprasčiausiai siūlau didinti tik 2 baziniais dydžiais.

PIRMININKAS. Dėkoju. Seimo narys E. Pupinis. Prašau. Minutėlę.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai opus klausimas, nes vaikai, auginami šeimynose, jau 10 metų buvo palikti „ant sausos dietos“, t. y. 520 Lt. Šeimynos yra maždaug tokios institucijos, kurios dubliuoja vaikų namus. Vaikų namuose vienam vaikui išlaikyti skiriama maždaug 2400 Lt. Aišku, kad 500 Lt yra labai maža suma, todėl pastaruoju metu buvo uždaromos šeimynos, jos pradėjo grąžinti vaikus, fiziškai negalėjo išlaikyti, nes tokios proporcijos.

Todėl padidinti iki 1000 tikrai nieko blogo nėra, tiksliau, labai gerai. Iš esmės vaikai ugdomi šeimose, ten yra taip pat po 9 vaikus. Ta ugdymo visa sistema labai pasiteisino. Aš turiu vieną pavyzdį Utenoje: iš 9 ugdomų vaikų 6 mokosi muzikos mokyklose – visiems reikia pirkti instrumentus, visiems reikia didelių investicijų. Nežinau, kodėl socialdemokratai šitos sistemos nemyli, gal todėl, kad ji buvo pradėta tuo metu, kai socialinių reikalų ministrė buvo I. Degutienė. Todėl aš siūlau vis dėlto skirti 8, tą ir siūlo Vyriausybė. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Priminsiu, kad A. Sysas atsiėmė visas pataisas, išskyrus dėl 8 straipsnio. 8 straipsnis, kurį siūlo Seimo narių grupė: A. Butkevičius, B. Bradauskas, A. Sysas ir V. Blinkevičiūtė. Kas už tai, kad šios pataisos būtų įtrauktos į svarstomą įstatymo projektą? Prašau.

Balsavo 34 Seimo nariai. Už – 6, prieš – 22, susilaikė 6. Pasiūlymui dėl pataisų įtraukimo į įstatymo projektą nepritarta.

Dabar po svarstymo po vieną už ir prieš. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-189(2) su D. Jankausko pataisomis būtų pritarta po svarstymo? Prašau už ir prieš. V. Blinkevičiūtė. Nėra. P. Saudargas – už. Prašau.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš už.

PIRMININKAS. Dėkoju. J. Olekas. Nėra. K. Daukšys, nėra. Z. Balčytis, nėra. V. P. Andriukaitis, nėra. E. Klumbys. Prašau. Nėra. A. Šedžius. Prašau.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš tik norėjau dar kartą pabrėžti tai, ką pasakė kolega A. Sysas, kad nereikia iš to daryti kažkokios komercijos ar industrijos, nereikia taip drąsiai teigti, kad tose šeimose, kuriose gyvena vaikai, jeigu mes mokėsime jiems po 1000 Lt, tai valstybei apsimokės. Tai ne apsimokėjimo klausimas. Tai yra klausimas, kokiais motyvais tos šeimynos paima vaikus. Niekas nesako, kad jų nereikia remti. Yra kiti tų šeimynų paramos būdai. Savivaldybės remia, jūs tai puikiai žinote.

O jeigu dabar valstybė mokės tiek pinigų, kiek yra mokama globos namuose, t. y. maždaug 2400 Lt, ar 1400 Lt, iš to labai greitai nesąžiningi piliečiai pradės daryti verslą, tarsi steigti tuos pačius globos namus, bet jau privačiose valdose, įvardindami tai kaip gyvenimą šeimose. Nors ir kaip būtų, globos namuose vaikai yra prižiūrimi, ten yra pedagogai, yra socialiniai darbuotojai, kurie atlieka savo funkciją. O kai vaikai atiduodami į šeimas, iš tiesų socialinių darbuotojų kontrolė yra, sutikime su tuo, daug mažesnė. Aš nesakau, kad ji prastesnė, bet ji yra daug mažesnė, nes fiziškai tiek neįmanoma kontroliuoti, kokia vaikų priežiūra yra vadinamosiose šeimose. Aišku, yra visokių: ir geresnių ir blogesnių, bet nepadarykime iš to vaikų priežiūros industrijos.

PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už ir prieš išsakyti. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad šiam įstatymui su minėtomis pataisomis ir pasiūlymais būtų pritarta po svarstymo? Prašome registruotis ir balsuoti už įstatymo projektą Nr. XIP-189(2). Pritarimas po svarstymo.

Balsavo 34. Už – 29, prieš – 3, susilaikė 2. Dėkoju. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Kadangi yra taikoma ypatingos skubos tvarka, taigi skelbiu šio įstatymo projekto priėmimą. Motyvai, keturi – už, keturi – prieš. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu prašyčiau priėmimo pertraukos iki kito posėdžio, nes mes dabar priėmėme D. Jankausko pataisas. Yra keli straipsniai. Geriau bus, kai priimti bus išdalytas visas projektas, kad nebūtų kokių ginčų. Tiesiog, kad priėmimo toliau netęstume, aš prašau pertraukos iki kito posėdžio.

PIRMININKAS. Pagal Statutą negalima daryti frakcijos vardu tame pačiame posėdyje pertraukos. Taigi aš prašau Seimo Pirmininko vardu pertraukos, kol techniškai bus parengtas dokumentas, nes reikia įtraukti ir atspausdinti rašytiniu būdu visas pataisas. Ačiū.

Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-191(2) (prie Nr. XIP-3420(2) (taikoma ypatingos skubos tvarka) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)

Pereiname prie 2-12 klausimo – prie įstatymo projekto Nr. XIP-191(2). Pranešėjas D. Jankauskas jau pristatė. Buvo paprašyta pertraukos, pertrauka jau kaip ir pasibaigė. Diskusija. J. Olekas. Klausome. K. Daukšys. A. Sysas. Prašom. Pirmą kartą šį rytą tribūnoje – Seimo narys A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kaip vadinosi įstatymas ir ką mes norime priimti. Paprasčiausiai aš iš karto sakau, tokio įstatymo iš viso nereikia, kad mes neapgaudinėtume savęs ir Lietuvos žmonių. Jeigu jūs paskaitysite 1 straipsnį „Įstatymo paskirtis“, kas liko iš pasiūlymų jam, tai čia parašyta: „Šis įstatymas nustato socialinės apsaugos išmokų atskaitos ir bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio rodiklius…“ Toliau neskaitau. Liko tik du įstatymo straipsniai, tiksliau, keturi. Jeigu jūs pažiūrėsite kituose, kiek yra bausmių, nuobaudų, tai parašyta, kad tuos dydžius nustato Vyriausybė. Šis įstatymas buvo priimtas vietoj ilgai gyvavusio, bet neveikusio Gyventojų pajamų garantijų įstatymo, priimto 1991 metais.

Kadangi ten buvo dydis – 10 % infliacija, tai paprasčiausiai, kai mes gyvenome gana gerus laikus, po to buvo defliaciniai procesai, tai tas įstatymas neveikė. Bet, kai prasidėjo paskutiniųjų trejų ketverių metų infliaciniai procesai, mes turėjome sugalvoti mechanizmą. Tokie mechanizmai yra kitose šalyse, kad paprasčiausiai piliečių gaunamos minimalios išmokos, ar tai būtų per darbo užmokestį, ar per įvairias socialines, ar tai būtų bazinė pensija, valstybinė bazinė pensija, anksčiau vadintas minimalus gyvenimo lygis, arba dabar bazinė socialinė išmoka, atsižvelgiant į infliacijos procesą, būtų indeksuojamos, kad realios žmonių pajamos nemažėtų. Todėl po ilgų diskusijų, kruvinų kovų, dėkoju konservatoriams, kurie palaikė mane kovoje su mano gimtąja Vyriausybe, mes priėmėme tą įstatymą. Dabartinis ministras buvo prieš. Aš turiu omeny kolegą Rimantą. Bet jūsų dėka šis įstatymas išvydo šviesą.

Mes priėmėme, manau, teisingą įstatymą, nes buvo įrašyti dydžiai, kurie leistų žmonėms tikėtis, kad jeigu mūsų infliacija bus didesnė kaip 3 %, tai žiūrime imdami dvejus metus, kokia ta infliacija, žiūrime, kokie dydžiai ir sausio 1 dienai indeksuojame tuos dydžius. Žiūrėkite, kas išeina. Infliacija didelė. Aš nesakau, nekalbame apie darbo užmokestį. Apie minimalų darbo užmokestį. Apie šiuos dydžius čia kalbame. Apie minimalius. Tas, kas gauna minimalias išmokas, kad galėtų bent nemažinti savo vartojimo, kad jo pajamos nesumažėtų. Dabar išbraukę minimalų darbo užmokestį ir palikę tik socialinių apsaugos išmokų apskaitos rodiklių sąrašą, manau, mes nejuokinkime Lietuvos piliečių, nes čia apie jokį indeksavimą jau nekalbama, o visi tie dydžiai yra kituose įstatymuose. Todėl, jeigu jau dauguma nutarėte, kad indeksavimo įstatymas nereikalingas, mums nerūpi žmonės, kurie gauna minimalias pajamas, jie kaip nors išgyvens, o jeigu kas nors ir atsitiks, tai jau maždaug čia jų pačių problema, tai tada nereikalingas ir šis įstatymas. Tada aš nuoširdžiai prašau priimti sprendimą, kad iš viso įstatymo nereikia. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys V. P. Andriukaitis. Nėra. E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, dabar išaiškėja jūsų pozicija žiūrint į tą skurdžiausią tautos dalį. Suprantu, kad čia taip lengva su pašaipa žiūrėti į visa tai, kas yra sakoma, aš suprantu, kad visa tai jūsų neliečia, bet tai liečia tuos, kurie gyvena labai sunkiai. Ir išgyventi su tais pinigais aš nė vienam iš jūsų nelinkėčiau. Manau, kad tai, kas čia dabar bus daroma, forsuojama toliau, kaip čia viskas eina, tai realiai yra nusikaltimas. Nusikaltimas tiems sunkiai gyvenantiems Lietuvos žmonėms. Man skaudžiausia, kita vertus, keisčiausia, kai tai daro tie, kurie praeitą kadenciją ketverius metus apie tai nepaliaujamai kalbėjo. Tai juk jūs kalbėjote, kad socdemai gina stambiojo kapitalo interesus, kad jie nesirūpina tauta. Ir kai dabar jūs patys ateinate į valdžią, kai dabar viskas yra jūsų rankose, jūs elgiatės lygiai taip pat, kaip jie elgėsi. Tai apie kokią jūsų moralę galima kalbėti, ypač kai dabar esate pasivadinę krikščionimis demokratais, apie solidarumą, apie kitus principus, kurie yra deklaruojami pirmiausia Bažnyčios, tam tikra prasme jūsų atstovaujamos? Tai yra labai labai negražu. O kad jūs visi neužmigtumėte, kaip užmigo J. Šimėnas, aš baigiu savo kalbą.

PIRMININKAS. Dėkojame. V. Blinkevičiūtė. Nėra. Ačiū. A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų gal nereikėtų šienauti visų tų įstatymų, kurie buvo priimti, dabar ir kolega E. Klumbys pasakė, kad jūs patys taip aktyviai kovojote, kad tas įstatymas būtų. Ir jis iš tiesų yra geras. Aš nematau jokių kliūčių jį palikti tokį, koks jis buvo. Mano bičiulis Seimo narys A. Sysas lygiai tą patį patvirtino, kad jeigu dabar iš šio įstatymo išbrauksime tam tikrus punktus, tai jis tiesiog neteks prasmės, kad apskritai toks būtų. Tada apie kokius pakeitimus ir apie ką mes čia kalbame? Tada užduodu klausimą. Kiek tas įstatymo projektas yra svarbus dabartiniam Lietuvos biudžetui, kuris, jūsų teigimu, reikalauja surinkti kuo daugiau pinigų, kad užkamšytume tas tariamas skyles, kurios atsivers kitais metais? Jeigu šis įstatymo projektas neturi jokios įtakos Lietuvos biudžetui, tada logiškai nėra tikslo jo ir keisti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai už ir prieš. P. Saudargas – už. Prašom.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Kaip ir visi pateikti įstatymų projektai, yra ne toks vienareikšmis, skausmingas, bet, deja, neišvengiamas. Pasisakau už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – J. Olekas. Nėra. K. Daukšys. Nėra. A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dar karto kartoju, kad įstatymas vadinasi indeksavimo įstatymu, kuriuo buvo numatyta indeksuoti minimalias išmokas ir minimalų darbo užmokestį. Jeigu jis egzistuotų, tai nuo sausio 1 d. reikėtų padidinti minimalų atlyginimą 56 Lt. Tai yra ne tik išmokos, bet tai yra ir įmokos į „Sodrą“. Mes kalbėjome apie „Sodros“ biudžeto išbalansavimą. Padidinimas net 56 Lt „Sodros“ biudžetui būtų naudingas dvigubai daugiau, būtų surinkta beveik 60 mln. Lt papildomų lėšų. Be to, darbdaviai turėtų kelti ir vidutinį darbo užmokestį, nes jūs patys svarstant „Sodros“ biudžetą numatėte, kad darbo užmokestis per metus yra beveik 6 %. Nežinau, kaip jūs to pasieksite, jeigu nebus didinamas minimalus atlyginimas. Tarp darbuotojų ir darbdavių seniai pasiektas sutarimas, kad galėtų būtų 900 Lt. Aišku, tai yra politinio apsisprendimo ir sąžinės klausimas, nes tai, ką jūs teigėte ateidami į valdžią, šiek tiek neatitinka to, ką jūs dabar darote.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomones. Taigi pradedame balsavimą po svarstymo. Minutėlę. Kas už tai, kad būtų pritarta šio įstatymo projektui po svarstymo? Prašom.

Balsavo 34. Už – 27, prieš – 6, susilaikė 1. Taigi įstatymo projektui pritarta po svarstymo.

Pradedame įstatymo priėmimą. Yra pasiūlymas. Ar būtų galima visus straipsnius, 1 straipsnį, taip pat postraipsnius 1, 2, 3, 4 ir 2 svarstyti in corpore? (Balsai salėje) Negalima, kiekvieną straipsnį atskirai. Bendru sutarimu turbūt… Ne. Gerai. Pradėkime iš esmės.

1 straipsnis. Taip, prašom, nes dar daug minčių liko, užsirašykime. Laukiame. (Balsai salėje) Tuoj, tegul užsirašo, nes daug yra. Prieš – A. Šedžius. Prašom.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Iš esmės mes neišgirdome jokių rimtų argumentų, rimtų motyvų, kodėl reikėtų keisti šį įstatymą. Vienintelis motyvas, kuris buvo išsakytas, išsakytas Seimo nario socialdemokrato A. Syso, kuris iš tiesų parodo, kad šis įstatymas buvo geras, reikalingas, jo keisti nereikia. Tiems žmonėms, kurie gauna minimalų atlyginimą, tai būtų vienintelė viltis, kad po Naujųjų metų jų minimalus atlyginimas bus šiek tiek didesnis. Tam neprieštarauja darbdaviai, Lietuvos biudžetas pasipildys, o jokių neigiamų argumentų, kurie būtų išsakyti prieš šio įstatymo palikimą tokio, koks jis yra, nebuvo pasakyta. Aš siūlau nepriimti naujos įstatymo redakcijos.

PIRMININKAS. Dėkojame. Iš tiesų išgirdome vertingų pastabų. Už nėra. Einame pastraipsniui. Kas už tai, kad šio įstatymo projekto 1 straipsniui būtų pritarta, siūlau balsuoti.

Balsavo 31 Seimo narys. Už – 25, prieš – 5, susilaikė 1. 1 straipsnis priimtas.

Dabar balsuosime atskirai už atskiras 1 straipsnio dalis, jų yra keturios. 1 straipsnis priimtas.

2 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Negalime. A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis Pirmininke, jūs šiek tiek ne taip pateikėte balsuoti. Šiame įstatymo projekte yra 1 straipsnis, kuris keičia pavadinimą, o po to yra pasiūlymai dėl senojo įstatymo projekto. Senasis įstatymo projektas turi keturis straipsnius. Pirma jūs turėjote balsuoti, ar keičiame įstatymo pavadinimą, mes turėjome… (Balsai salėje) Dabar aš turiu kalbėti dėl pirmojo įstatymo, nes iš esmės, jeigu taip, kaip suformuluota, tada lieka tik 2 straipsnis dėl įsigaliojimo datos. Mes turėjome kalbėti… (Balsai salėje) Palaukite, gerbiamasis. Yra keitimų visuose straipsniuose. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, tada aš kalbėsiu dėl 1 straipsnio.

PIRMININKAS. Minutėlę. Pirmiausia išsiaiškinkime. Mes priėmėme 1 straipsnio tą patį pirmąjį, kaip yra preambulė. Dabar aš siūlau pritarti atskiroms dalims, kurios sudaro 1 straipsnį, t. y. 1 straipsnis, 2, 3, 4 ir dar kartą balsuodami patvirtinsime, kad visas didysis 1 straipsnis bus priimtas su visomis keturiomis dalimis.

Dabar dėl 1 straipsnio 1 dalies, kitaip sakant, 1 straipsnio 1 straipsnis – įstatymo paskirtis. A. Sysas – prieš. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, aš jau iš tribūnos kartojau, kad labai norėčiau, jog jūs įdėmiai paskaitytumėte 1 straipsnį. Jame kalbama apie tai, kad šis įstatymas nustatys dydžius. Jeigu mes balsuosime dėl kitų straipsnių, tai jokių dydžių mes nenustatysime. Įstatyme rašome, kad nustatysime dydžius, kuriais vadovausimės, įstatymo normą. Bet įstatyme nėra jokių dydžių, o yra nuoroda į Vyriausybę. Vadinasi, 1 straipsnis neatitinka įstatymo turinio. Todėl jam pritarti negalima. Čia ne tuščias kalbėjimas, čia taip parašyta.

PIRMININKAS. Dėkojame. Sąrašas už – J. Urbanavičius. Prašom.

J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aš už, siūlau pritarti šiam projektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų pritarta 1 straipsnio 1 daliai, tiksliau, 1 straipsniui „Įstatymo paskirtis“? Prašom.

Iš viso balsavo 32: už – 24, prieš – 5, susilaikė 3. 1 straipsnio 1 daliai dėl įstatymo paskirties pritarta.

1 straipsnio 2 dalis (2 straipsnis) – „Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai“. Kas už tai, kad būtų pritarta? Už ir prieš nematome užsirašiusiųjų. A. Šedžius. Nespėjote. Prašom. (Balsas salėje) Gerai. Andrius užleidžia A. Sysui. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kadangi jūs pritarėte 1 straipsniui, tai aš noriu perskaityti 2 straipsnio paskutinę pastraipą, kad jūs suprastumėte, ką jūs priėmėte 1 straipsniu. Jums bus lengviau apsispręsti dėl šito.

4 dalis sako: „Bazinės socialinės išmokos dydžio ir valstybės remiamų pajamų dydį, valstybės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, valstybinio socialinio draudimo našlių pensijos bazinį dydį ir valstybės pensijų bazės dydį (kažkodėl irgi išbraukė) teisės aktų nustatyta tvarka tvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybė“. Kaip šis straipsnis dera su 1 straipsniu, kur pasakyta, kad mes įstatymu nustatome šiuos dydžius?

PIRMININKAS. Dėkojame. Už – P. Luomanas. Prašom.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Siūlau pritarti be ilgų diskusijų, jau pakankamai prišnekėjome ir prisireklamavome. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kas už tai, kad būtų pritarta 1 straipsnio vienai iš dalių, 2 straipsniui – „Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai“?

Balsavo 32 Seimo nariai: už – 25, prieš – 5, susilaikė 2. Taigi šiam straipsniui pritarta.

Yra kita 1 straipsnio 3 dalis, 3 straipsnis – „Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis“. Galima užsirašyti kalbėti. A. Sysas, kaip netikėta. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Lygiai tas pat parašyta 3 straipsnio 2 dalyje. Suprantu, kad daugelis nežiūrėjo to įstatymo ir jo neskaitė. Gerbiamasis Razma, aš ne apie jus kalbu, aš kalbu apie kitus, kurie šio įstatymo nebuvo atsivertę. Vėlgi bazinių bausmių ir nuobaudų dydį teisės aktų nustatyta tvarka tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Jeigu jūs randate kokį nors ryšį tarp 1 straipsnio, netgi tarp pavadinimo ir šio įstatymo straipsnio, aš jo nerandu.

PIRMININKAS. Dėkojame. Už – J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, jeigu mes negyventume krizės nuojautomis ir toje situacijoje, tai būtų galima gal ir drąsiau spręsti dėl indeksavimo nustatymo įstatymo lygiu. Visi turbūt suprantame, kad tokiom ypatingom aplinkybėm mes turime pasitikėti ir pasikliauti, kad Vyriausybė, kiek leis situacija ir galimybės, vykdys socialiai orientuotą politiką ir indeksuos tuos dydžius, nes puikiai supranta, kad krizės sąlygomis socialiai sudėtingiausioje padėtyje esantiems sluoksniams sunkiau išgyventi. Aš neįsivaizduoju, kad Vyriausybė delstų ar turėdama galimybių piktybiškai neindeksuotų. Mes tą ir pasakome, nes sudėtingoje situacijoje yra neįmanoma taip parašyti, kad įstatymo lygiu viskas automatiškai indeksuojama ir taip sprendžiame socialinę politiką. Čia reikia palikti spręsti Vyriausybei kaip tos krizės įveikimo pagrindiniam subjektui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės už ir prieš išsakytos. Skelbiu balsavimą, po to – žodis E. Klumbiui. Kol kas balsuojame už tai, kad būtų pritarta 3 straipsniui „Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis“.

Balsavo 32 Seimo nariai: už – 25, prieš 5, susilaikė 2. 3 straipsniui pritarta.

Prašom. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Aš norėčiau paprašyti permainų koalicijos, kad krizės nuojautos akivaizdoje jie inicijuotų Seimo nutarimą, kuriuo jie suspenduotų Seimo veiklą ir visus įgaliojimus perduotų Vyriausybei. (Balsai salėje) Būtų…

PIRMININKAS. Dėkojame. Tai neturi nieko bendro. Prašom sėsti į vietą. Tęsiame darbą.

4 straipsnis – „Įstatymo taikymas“. Už ir prieš prašom užsirašyti, kas dar nekalbėjote. Gal galime pritarti 4 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra. Negalima? (Balsai salėje) Galima. Ačiū.

Kad nebūtų ir toliau kolizijų, kaip pažiūrėsite, ar 1 straipsnio dalys, ar atskirai. Kol kas pritarta 1 straipsniui dėl pavadinimo ir naujos redakcijos, taip pat 1 straipsnis – „Įstatymo paskirtis“. 2 straipsnis – „Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodikliai“. 3 straipsnis… Neskaityti? (Balsai salėje) Ne, dėl viso pikto. 3 straipsnis – „Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis“. 4 straipsnis – „Įstatymo taikymas“.

Dabar einame prie 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas“. Ar būtų už ir prieš? Nėra. Kas už tai, kad 2 straipsnis būtų priimtas? Galima bendru sutarimu? Ačiū.

Klausimas, ar galime bendru sutarimu priimti visą šį įstatymo projektą ir jam pritarti? (Balsai salėje) Prašom registruotis dėl viso. (Balsai salėje) A. Šedžius. Na, žiūrėkite, jau visi prabudo. Labas rytas! Prašom, Andriau. (Balsai salėje) A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, paprasčiausiai mums bus gėda priėmus tokį įstatymą. Mums vis tiek reikės dirbti tuos ketverius metus. Mums reikės atsakyti, ką reiškia šis įstatymas. Jis nereiškia nieko. Taigi, jeigu Vyriausybė siūlė, jį reikia naikinti iš pagrindų. Nepalikime jo tokio, nes tai yra kastruotas įstatymas, kuriame surašyti tik dydžiai, paimti iš kitų, jų apibrėžimas. Visa tai daro Vyriausybė. Čia nereikia daryti iš savęs pajuokos, kad mes pradedame savo darbą naujoje kadencijoje priimdami tokius įstatymus.

PIRMININKAS. Dėkojame. 4 prieš, iš keturių kalbėjo du, 4 už – vienas. J. Razma. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Vis dėlto reikia trumpai atsakyti, kodėl reikia tokio įstatymo, kad nepamirštume, nuslūgus krizės situacijai, kad mes žinotume, kad štai tokiu pavadinimu įstatymas normalesnis gali būti atkuriamas, pakeičiamas. Tą mes ir padarysim turbūt. Vėl gal sutarsim su A. Sysu. Aš suprantu, kad jis dabar nėra visai normalus, su tuo galima sutikti, bet ir aplinkybės nėra visai normalios.

PIRMININKAS. Taigi keturi – už, keturi – prieš. Dar užsirašė prieš S. Pečeliūnas. Prašau.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū. Pasirinkom tokį kai kam keliantį nuostabą variantą. Man irgi nepatinka toks sprendimo būdas. Gal būtų tikrai geriau, tik niekas to nesiūlė, gal ir pats A. Sysas galėjo tą pasiūlyti, tiesiog vienu straipsniu priimti, kad to įstatymo galiojimas krizės laikotarpiu dviem metams yra sustabdomas. Ir būtų viskas aišku, nieko nereikėtų ten viduj braukyti, taisyti ar dar kažką daryti. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkojame. Taigi kalbėjo keturi už, keturi prieš dėl viso. Registruojamės dėl įstatymo priėmimo. Prašau.

Užsiregistravo 29. Taigi įstatymo priėmimas atidedamas. Kol kas salėje neužtenka Seimo narių norint jį priimti. Minutėlę, dar ne visi klausimai. Dar yra galbūt Seimo narių pareiškimų? (Balsai salėje) Prašau. Ačiū. Dėkojame. 5.55 val., be penkių šešios. (Plojimai) Registruojamės.

Užsiregistravo 29. Mielieji kolegos, gruodžio 18 dienos posėdis baigtas 5 val. 55 min. 55 sek. gruodžio 19 dieną, penktadienį. Ačiū.

Kitas posėdis – 10 val., penktadienį, gruodžio 19 d.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.