Septynioliktasis (17) posėdis
2008 m. gruodžio 18 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas A. VALINSKAS ir Seimo Pirmininko pavaduotojas R. ŠUKYS

PIRMININKAS (A. VALINSKAS). Gruodžio 18 d., ketvirtadienis. Pagal numatytą darbotvarkę, 12.31 val. skelbiu šios dienos Lietuvos Respublikos Seimo rytinį posėdį pradėtą. Kol kas siūlau registruotis, o kol registruojamės, turime svečių, kuriems simboliškai perduosime žodį. Prašau. Prašom į tribūną.

D. TARAILIENĖ („Betliejaus taikos ugnies“ akcijos koordinatorė). Nors ir labai niūrios gruodžio dienos, nors ir trumpos tos dienos, gal ir mūsų širdyje yra tokio nuliūdimo, bet prieš 2000 metų įvykęs stebuklas padarė didelę reformą – žmonėms padovanojo viltį. Tamsoje sužibo Betliejaus žvaigždė. Šiandien mes šitą simbolinį stebuklą atnešėme jums. Tai yra Betliejaus taikos ugnis. „Taika“ – vien jau tas žodis ką reiškia. Jis jungia, vienija. Lietuvoje yra daugybė partijų, Lietuvoje yra daugybė skautų organizacijų, bet „Betliejaus taikos ugnies“ akciją mes vykdome kaip viena šeima, nes taikoje nėra skirtumų.

Kas svarbiausia, kad žmogus būtų laimingas? Ramybė. Mums visiems reikia ramybės. Ir tą ramybę dovanoja Betliejaus žvaigždė, Betliejaus ugnelė, kuri keliauja per tūkstančius rankų. Mes ją saugome, kad neužgestų, ir perduodame vienas kitam. Nešam visur. Ko gero, ten, kur prabangiausi rūmai ir šviečia krištolo sietynai, ten yra tamsiausia dvasia. Nešam ten, kur prakiurę stogeliai, kur verkiantys alkani maži vaikeliai. Visiems nešame taiką, ramybę su šita simboline Betliejaus taikos ugnele.

Šiandieną mes ją norėtume įteikti jums, visam Seimui, atstovaujamam gerbiamojo Seimo Pirmininko, ir tikimės, kad tą dvasios ramybę šitie trys angelai, o vienas iš jų pažymėtas Betliejaus ženklu, atneš jums. Mes linkime jums prasmingų, gražių ir ramių Kalėdų. Tegul į jūsų širdį kaip sniegelio prikrenta gerų emocijų. Prasmingų Naujųjų metų, darbingų, sveikų ir, kaip maži vaikai sako, protingų. (Plojimai) Ir jūs visi būkite tokie geri ir plasnokite kaip tie trys angelai. Vienas iš jų pažymėtas Betliejaus taikos simboliu. Kaip visada, kad ugnelė gražiai degtų.

(Gieda giesmę) (Plojimai)

Labai ačiū, kad mus priėmėte. Būkite tokie vieningi kaip skautai. Mes visi esame sesės ir broliai. Dar kartą sveikinu.

PIRMININKAS. Ačiū. Linkiu visų Seimo narių… Nepaisant to, vienai ar kitai partijai priklausom, mes visi esme tie, kurie galėtų šiandieną virsti taikos Seimu. Ačiū.

D. TARAILIENĖ. Beje, mes paskui galėsime jums padalinti žvakeles. Jūs dabar dirbkite, o mes paskui leisime visiems užsidegti. Ačiū. (Plojimai)

PIRMININKAS. Dėkojame už tokį gražų mūsų posėdžio pradėjimą.

Kadangi Seimo narių gerokai pagausėjo, manau, kad niekas neprieštaraus, jeigu mes dar kartą paskelbsime registraciją. Mielieji kolegos, prašom registruotis.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai.

Seniūnų sueigos patikslinta 2008 m. gruodžio 18 d. (ketvirtadienio) plenarinių posėdžių darbotvarkė

Galime pradėti pagal šio ketvirtadienio darbotvarkę. Pirmas klausimas – 1-1. Mums reikia ją pasitvirtinti, nes šiandien buvo aptarta Seniūnų sueigoje. Ji šiek tiek pakoreguota, tas pataisytas variantas jums išdalintas. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Nebūtų prieštaraujančių. Dėl vedimo tvarkos ar dėl darbotvarkės klausiate? Prašau. Klauskite, paskui E. Klumbys.

J. OLEKAS (LSDPF*). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš iš tikrųjų neturiu pretenzijų dėl klausimų, kurie įtraukti į darbotvarkę, bet dėl laiko – iki pusės dvylikos yra šiek tiek per daug. Gal galite pasiūlyti kaip nors paskirstyti tą laiką, kad galėtume baigti 20 val.? Mums gal ir galima, bet kartu su mumis dirba daug Seimo tarnautojų, žmonių. Tikrai nenormalu, kai reikia… iš karto planuojame 23.30 val. baigti darbą.

PIRMININKAS. Bandysime viską. Jeigu tik prisidėsite prie mūsų gerų norų, mes galėsime baigti ir pusė šešių vakaro, bet jeigu ne, gali būti ir ryto. Prašau. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, mes galime labai lengvai prisidėti – visi išeiti iš salės, ir bus viskas gerai, jūs liksite vieni. Bet parlamentas yra tokia vieta, kur kiekvienas turi pasakyti savo nuomonę. Savo nuomonės pasakymas dar nereiškia, kad yra trukdoma valdančiajai pozicijai vykdyti savo planus. Tai yra viena. Antra, atsižvelgiant į tai, kas vyko antradienį, visas tas spektaklis, cirkas iki 3 val. 18 min., gal mes galime susitarti, kad iš tikrųjų baigiame šiandien, kaip jūs esate suplanavę, – pusę dvylikos, ir taškas. Ir kad po to neprasidėtų pratęsinėjimai ir apeliavimas į ypatingas aplinkybes.

PIRMININKAS. Dėkoju už nuomonę. Turėčiau pasakyti dėl pastabos mano adresu, aš nesiūliau nekalbėti. Aš siūliau dirbti konstruktyviai, o dėl visų kitų pareiškimų prašyčiau susilaikyti vardan tos degančios ugnelės. Ačiū. Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis Pirmininke, išties tik vieno siekdamas, kad konstruktyviai ir rezultatyviai galėtume dirbti šios dienos plenariniame posėdyje, noriu paklausti. Gal jūs, o kartu ir Seimas, neprieštaraus, nes ypatingos skubos tvarka mes svarstome tiek biudžetų, turiu omeny valstybės ir „Sodros“ įstatymų projektus, tiek ir lydinčiuosius. Komitete bendru sutarimu buvo sutarta, kad reikia papildomai pateikti įstatymų projektus, kurie, matyt, dėl techninių dalykų buvo praleisti teikiant juos Vyriausybei. Darbo kodekso ir dar, atrodo, vienas yra. Noriu prašyti, kad esamo projekto svarstymo metu būtų galimybė pateikti ir dar vieną pataisą kaip naują.

PIRMININKAS. O tas projektas yra įregistruotas, ar?..

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Darbo kodekso 162¹ straipsnio…

PIRMININKAS. O pakeitimai?

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Pakeitimo, taip, yra įregistruotas, ir dar vienas šiuo metu yra registruojamas Seniūnų sueigoje, manau, kad nebuvo spėta aptarti.

PIRMININKAS. Sekretoriatas pateiks, matyt, jeigu viskas pagal Statutą. Mielieji kolegos, mes atimame laiką iš Vyriausybės, ir ta valanda šiandien yra sutrumpinta. Todėl ar galime pritarti bendru sutarimu darbotvarkei, kuri yra pateikta? Negalime. Yra prieštaraujančių. Taigi skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad būtų patvirtinta ši pasiūlyta darbotvarkė?

Balsavo 92, už – 61, prieš – 4, susilaikė 27. Darbotvarkė patvirtinta.

Vyriausybės pusvalandis

Negaišdami pereiname prie 1-2 klausimo – Vyriausybės pusvalandis. Dėkoju visiems ministrams ir Vyriausybės nariams, kurie šiandien čia. Pirmasis pradeda opozicijos lyderis. Du klausimai iš eilės. Vienas prašymas, prašau gerbti reglamentą, nes Vyriausybės valanda sutrumpinta iki pusvalandžio. Prašom. G. Kirkilas.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gaila, kad nėra premjero. Kaip suprantu, turbūt finansų ministras pavaduoja. Norėčiau paklausti, gerbiamasis ministre. Neseniai vykusi Vadovų Taryba patvirtino Baltijos jungčių planą ir paskyrė tam pinigus. Tiesa, kaip suprantu, mūsų Vyriausybė, deja, nusileido ir sutiko uždaryti atominę elektrinę kitų metų pabaigoje. Nors aš trumpojo plano alternatyvų kol kas nematau, bet vis dėlto yra paskirti pinigai. Gal jūs galite pasakyti, kokia dalis iš tų 5 mlrd. atitektų Lietuvai? Kokiems projektams ir kada tai bus panaudota? Ačiū.

PIRMININKAS. Gal, finansų ministre, jeigu girdėjote klausimą, atsakykite už premjerą, o visi kiti klausimai bus adresuoti asmeniškai. Prašom.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis opozicijos lyderi, iš tikrųjų jūs žinote Europos Sąjungos procedūras ir, be abejo, nebūna taip, kad tik priėmus sprendimus, iš karto tie pinigai atsidurtų Lietuvoje. Dirba ir mūsų ministerijos specialistai su Komisijos ir Ūkio ministerijos specialistais, darome visus žingsnius, kad tie pinigai kuo greičiau patektų į Lietuvą. Ir dėl konkrečių sumų, kaip aš suprantu, dar nėra susiderėta. Gal premjeras galėtų patikslinti.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Jeigu aš gerai supratau klausimą, dėl Vadovų Tarybos priimto sprendimo? Baltijos jungčių planas, gal ir ūkio ministras dar galės papildyti, iš tiesų sparčiai juda į priekį. Ir vyriausybių atstovų grupė tą planą faktiškai baigia tvirtinti. Kiek mane informavo Europos Komisija ir Vadovų Taryboje kiek teko suprasti, tai yra vienas iš geriausiai parengtų planų, kuris tiktų tam Europos Vadovų Taryboje patvirtintam ekonomikos gaivinimo planui, jame yra numatyta 5 mlrd. skirti elektros jungtim ir plačiajuosčiam internetui. Be abejo, dėl tų 5 mlrd. kol kas dar nėra galutinai apsispręsta ir Komisijos lygiu, ir derybos dar eis su šalimis narėmis dėl to, kiek kokių pinigų jos skiria šiam finansavimui ir kokiems projektams toliau bus tie pinigai skiriami. Bet kiek teko suprasti iš neoficialių kalbų, iš tikrųjų 4 mlrd. eurų iš viso paketo gali būti skirta energetinėm jungtim ir nemaža dalis, gal ir per milijardą, gali būti skirta ir Baltijos regionui.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymus. Antras opozicijos lyderio klausimas. Ruošiasi Seimo narys Z. Balčytis.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke, norėčiau paklausti finansų ministro. Kaip aš ir įtariau, sudarant jūsų Vyriausybę, atrodo, kad ir jūsų programai, ir biudžeto projektui, apskritai visiems sprendimams didžiausią įtaką daro bankai. Štai neseniai jūs nusprendėte įsteigti fondą bankams (…), tačiau aš norėčiau jūsų paklausti, o kaip yra numatyta, sakysime, skatinti, kokie fondai ar kas nors, kokios kitos priemonės numatytos skatinti mūsų ūkio augimą ir t. t. Jūs, kaip suprantu, numatote apie 8 % nedarbą. Ar yra kas nors numatyta ir konkrečiai, kokios lėšos darbo vietoms steigti ir galimam nedarbo didėjimo sumažinimui? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Visų pirma nesutinku su jūsų nuomone, kad mes skatiname bankus, parengėme krizės įveikimo planą. Tai yra būtinybė, kuri susiklostė po jūsų Vyriausybės veiklos, ir jūsų Vyriausybė sukūrė tokią padėtį, dėl kurios dabar mes turime priimti tokius labai sudėtingus sprendimus. Bankai čia niekuo dėti. Taip, mes vakar su bankų vadovais svarstėme finansų sektoriaus stabilumo programą. Aš manau, kad tokią programą taip pat reikia priimti, kad visose srityse mes būtume pasirengę galimiems sunkumams ateityje.

Kalbant apie verslą, mūsų programoje (gal ūkio ministras gali detaliau patikslinti) tikrai yra numatyta daug priemonių, įskaitant „Impegos“ veiklą, papildomą kreditavimą smulkiam ir vidutiniam verslui, panaudojant Europos Sąjungos lėšas. Tai yra visas paketas priemonių, kurios bus panaudotos verslui skatinti. Dėl nedarbo. Vėlgi ne mes užprogramavome nedarbo augimą. Nedarbo augimas atsiranda kaip tik dėl to, kad, deja, tuo metu, kai veikė jūsų Vyriausybė, jūs nepasirūpinote šalies makroekonominiu stabilumu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys Z. Balčytis. Ruošiasi V. Mazuronis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Šioks toks pasiūlymas gerbiamajam finansų ministrui. Mes, praeitą naktį priimdami įvairių įstatymų projektų pateikimus, man atrodo, jau buvome vienas kitą įtikinę, kad ne nuo Vyriausybės, Lietuvos ar Belgijos, ar tos pačios Prancūzijos ir kitų šiandien ši sunkėjanti ekonominė padėtis priklauso. O priežastys yra tos, kad vis dėlto šiandien bankai neduoda kreditinių resursų finansuoti tai, ką mes anksčiau darydavome.

O dabar klausimas premjerui. Šiandien girdėjau per radiją (galbūt čia patikslinimas ir mūsų opozicijos lyderio), kad jūs esate numatę įkurti kažkokį būsimų išlaidų fondą, kuris turėtų sudaryti ne mažiau kaip 600 mln. litų. Gal galėtumėte plačiau paaiškinti, kokie čia nauji norai.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš tik raginčiau ir opoziciją susitarti tarpusavyje, taip pat ir su opozicijos lyderiu susitarti, tai kaip yra su ekonomika ir kas dabar bus atsakingas už visą padėtį? Ar, kaip sako opozicijos lyderis, iš karto mūsų Vyriausybė dėl visko bus kalta, ar, kaip jūs teisingai pastebite, yra ir globalios problemos, finansinių institucijų problemos, jų stabilumo iššūkiai, dėl kurių mes renkamės ir bandome spręsti?

Dėl išlaidų rezervo mane gal papildys finansų ministras. Tačiau mes, siekdami labai aiškiai garantuoti finansinės sistemos stabilumą ir susidurdami su problemomis, kad prognozuoti, kaip atrodys visa situacija ir valstybės pajamos antrojoje kitų metų pusėje, valstybės galimybės skolintis… labai aiškiai užsibrėžėme, kad bent jau metų pradžioje mūsų fiskalinis deficitas negali viršyti 1 %. Neradę būdų papildomai sukelti pajamų arba dar radikaliau sumažinti valstybės išlaidas, mes 600 mln. Lt valstybės išlaidų, tokios apimties išlaidų dalį, nukeliame į kitų metų antrąją pusę labai aiškiai pasakydami, kad tą dalį išlaidų galėsime panaudoti tik tuo atveju, jeigu kitų metų antrojoje pusėje matysime, kad valstybės finansų sistema veikia stabiliai, kad atsiveria tarptautinės galimybės skolintis, ir daugelis kitų parametrų mums leis įsitikinti, kad makroekonominė situacija yra stabili. Jeigu ne, metų vidury turėsime grįžti prie biudžeto svarstymo ir tuos rezervinius 600 mln. Lt padaryti neegzistuojančius, kitaip sakant, juos panaikinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Priminsiu, kad atsakymui skirtos dvi minutės. Dėl vedimo tvarkos?

G. KIRKILAS (LSDPF). Taip.

PIRMININKAS. Prašom.

G. KIRKILAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Jūs turbūt žinote, kad, deja, toks yra Statutas, ir jūs turėtume man suteikti žodį pasakyti repliką po finansų ministro atsakymo, kuris, manau, kaip buvęs Statistikos departamento vadovas, žino, koks šiuo metu nedarbo lygis Lietuvoje. Jis neatsakė į klausimą, kodėl jis turi didėti ir kas bus daroma, jeigu didės. Tokią repliką norėjau pasakyti.

PIRMININKAS. Pagal Statutą priklauso ne replika, bet patikslinimas. Jeigu su ministrų kabinetu norite kalbėti vieni, mes galime jums duoti. Bet dabar pagal reglamentą klausia V. Mazuronis. Ruošiasi V. Baltraitienė. Ačiū.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti aplinkos ministro. Gerbiamasis ministre, jūsų programos nuostatose buvo teigiama, kad pagrindinis prioritetas yra kova su nelegaliomis statybomis, tas, be abejo, yra sveikintina. Mano klausimas labai paprastas. Kada, jūsų nuomone, galėtų būti nugriauti devynaukščiai, pastatyti Baltijos jūros kopose, Šventojoje, kurie iš esmės yra nelegalių statybų Lietuvoje simbolis? Ar jūs apskritai nesiruošiate jų griauti? Kaip žinome, tie pastatai priklauso Palangos Krikščionių demokratų partijos lyderiui.

G. KAZLAUSKAS. Norėčiau atsakyti paprastai. Lietuvoje yra teismai, tie dalykai nagrinėjami teismuose. Reikia sulaukti išvadų. Niekas nesiruošia pažeidžiant įstatymus vieną neteisėtą veiksmą taisyti kitu neteisėtu veiksmu. Tik pagal įstatymus. O tai, kad priklauso koalicijos partneriui ir panašiai, visiems galioja tie patys įstatymai. Kiek žinau, tai yra teisme, o teismams kol kas įtakos daryti mes negalime.

PIRMININKAS. Klausia V. Baltraitienė. Ruošiasi, jeigu nėra iš Mišrios… Yra? Prašom. V. Baltraitienė.

V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mano klausimas skirtas finansų ministrui. Galima įsivaizduoti, kad 22 d. priimsime visus mokesčių įstatymus, kurie turėtų įsigalioti nuo sausio 1 d. Noriu paklausti ministro, kaip jis įsivaizduoja, kaip nuo sausio 1 d. dirbs visos mūsų įmonės, kas jas konsultuos, kaip dirbs Mokesčių inspekcija, nes, su jais šnekant, jie irgi neįsivaizduoja savo darbo, prekybos įmonės, verslo įmonės ir kodėl Vyriausybė nenumato pereinamojo laikotarpio nors mėnesio, o idealiausia būtų pirmasis ketvirtis? Aš manau, ta suirutė, kuri atsiras sausio 1 d., ne atneš daugiau pajamų, o kaip tik padarys nuostolių visam šalies ūkiui ir visai Vyriausybei, manau, ir jūsų koalicijai. Kaip jūs galvojate išspręsti tą problemą nuo sausio 1 d., kaip dirbsite jūs, kaip Vyriausybė, Finansų ministerija ir jos institucijos?

A. G. ŠEMETA. Be abejo, suprantu, kad verslas susidurs su sunkumais dėl mokesčių sistemos pakeitimo, tačiau šiuo metu nematau jokių galimybių elgtis kitaip. Jūsų teiginys dėl pereinamojo kelių mėnesių laikotarpio reikštų, kad mes sumažintume pajamas keliais šimtais milijonų litų ir vėl nesubalansuotume pajamų su išlaidomis, atsirastų tos pačios skolos verslui, pinigai sistemoje nesisuktų taip, kaip nesisuka ir dabar. Mes užprogramuotume dabartinės situacijos pratęsimą dar keliems mėnesiams į priekį.

Manau, mes privalome priimti šiuos įstatymus, ir jie turi įsigalioti nuo sausio 1 d. Visi teisės aktai, kurie būtini tiems įstatymams įgyvendinti, yra parengti, ir mes seniai išdėstėme, kokios bus pagrindinės mokesčių pozicijos. Dėl daugelio mokesčių metų pradžioje ypatingų veiksmų nereikia imtis, yra tik vienintelis mokestis, reikalaujantis veiksmų, – tai pridėtinės vertės mokestis. Kadangi tarifai seniai pasakyti, manau, verslas turėtų sugebėti tuos programinės įrangos pakeitimus padaryti. Bet kuriuo atveju, keičiantis pridėtinės vertės mokesčio tarifui, reikia padaryti pakeitimus tą dieną, kai keičiasi tarifas, ar mes keisime sausio 1 d., ar vasario 1 d., ar liepos 1 d.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narė R. Baškienė. Ruošiasi Seimo narė R. Rutkelytė. Prašom.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Norėčiau klausti socialinės apsaugos ir darbo ministrą. Vyriausybės programoje jūs rašote, kad panaikinus Minimaliojo darbo užmokesčio dydžio išmokų indeksavimo įstatymą vietoj šio įstatymo numatomo darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo numatoma skubiai parengti tikslinį krizės pasekmių sušvelninimo mechanizmą, taikomą labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams. Manau, mums visiems yra svarbiausia ne rezidencijų remontas, ne ambasadų pastatų pirkimas ar ministerijos pastatų rekonstravimas, tas, beje, labai gausiai ir dosniai įvardyta valstybės investicijų programoje, o labiausiai pažeidžiami visuomenės sluoksniai.

Kada galime tikėtis to konkretaus mechanizmo, padedančio šiems žmonėms, ir ar bus tariamasi su žmonėmis, kad tai nebūtų taip skubu ir nesukeltų chaoso?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Negalima su jumis nesutikti, kad mes turėtume parengti tokį įstatymą konsultuodamiesi su visomis suinteresuotomis pusėmis. Tai bus pradėta daryti iš karto po Naujųjų metų.

Nenorėčiau su jumis sutikti, kad paliktos didelės investicijos rezidencijoms ir panašiai. Per 300 mln. Lt kaip tik ir „nupjauta“ nuo rezidencijų ir kitų statybų, kurios nebūtinos. Paliktos tik tos, kurios pradėtos statyti. Arba, kaip žinote, kai kuriais atvejais įsigudrinta investuoti ateičiai, pinigai išmokėti anksčiau, negu atlikti darbai.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia Seimo narė R. Rutkelytė. Ruošiasi Seimo narys R. Žilinskas.

R. RUTKELYTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas gerbiamajam E. Masiuliui. Ministre, paskleista žinia, kad skrydžių kompanija „Fly Lal“ bankrutuoja. Artėja Kalėdos ir nemažai žmonių keliauja: kas atostogauti, kas švęsti, o kas pas gimines. Kyla pavojus, kad nepavyks išskristi, o jeigu pavyktų išskristi, tai gali nepavykti sugrįžti, pareiti pėsčiomis. Ar tikrai šiai kompanijai gresia bankrotas, kokių priemonių imsis Vyriausybė ir ką daryti tiems keleiviams?

E. MASIULIS (LSF). Labai ačiū už klausimą. Šį antradienį mano įsakymu yra sudaryta darbo grupė. Jos užduotis – operatyviai įsigilinti į visą spektrą civilinės aviacijos plėtros Lietuvoje klausimų. Čia mes tokių kalbų irgi girdėjome, bet aš negaliu šitų kalbų nei patvirtinti, nei paneigti, nes šiandien nėra jokių Vyriausybėje svarstymų dėl to, ką spauda rašo, ar už vieną litą išpirkti įmonę, ar kokių kitų siūlymų. Mes turime darbo grupę, kuri įsigilins į situaciją tiek į FlyLAL’o, tiek į kitų aviakompanijų. Mus tikrai jaudina pastarųjų dienų aviakompanijų sprendimai atsisakyti dalies skrydžių iš Vilniaus tarptautinio oro uosto. Darbo grupė pateiks pasiūlymus, kaip užtikrinti, kad tiesioginiai skrydžiai su pagrindiniais Vakarų Europos miestais nebūtų nutraukti iš Vilniaus oro uosto.

Šiandieną 15.30 val. ministerijoje mes turime susitikimą su SAS aviakompanijos vadovybe. Tikslas irgi yra pakviesti atlikti naujus skrydžius iš Vilniaus, kad paslaugų spektras Vilniaus oro uoste stiprėtų ir didėtų. Ministerija ir Vyriausybė tikrai viską darys, kad situaciją kontroliuotų. Noriu užtikrinti žmones, kurie Kalėdoms yra įsigiję bilietus vienos ir kitos aviakompanijos, kad tikrai bus atvežti ir parskraidinti ten, iš kur jie atskirdo. Tai yra mūsų ministerijos ir visos Vyriausybės užduotis.

O konkrečių kompanijų, jų finansinės būklės nieko šiandien negalėčiau komentuoti. Yra darbo grupė, kuri dirba, gilinasi, kai bus darbo grupės išvados ir rezultatai, tada mes informuosime visuomenę apie tai, ar Vyriausybė imasi priemonių ir kokių priemonių imasi, kad užtikrintų, pirmiausia sklandžią Lietuvos oro uostų veiklą ir sudarytų visas galimybes Lietuvos žmonėms laisvai keliauti po pasaulį.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. Aš supratau, kad ponia R. Rutkelytė turėjo klausimą dėl kažkurio konkretaus maršruto. Gal paskui asmeniškai atsakys. Seimo narys R. Žilinskas.

R. ŽILINSKAS (TPPF). Dėkoju, Pirmininke. Mano klausimas, kaip ir daugelio, skirtas finansų ministrui. Šiomis dienomis pasigirdo kalbų, kad vienam iš svarbiausių kitų metų Lietuvos renginių, t. y. „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, gresia fiasko dėl nepakankamo finansavimo. Kaip sprendžiate šį klausimą? Liko mažiau kaip dvi savaitės.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Aš pradžioje norėčiau pabrėžti, kad projektui „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ ankstesnės Kultūros ministerijos pasiūlymu biudžete buvo numatyta 24 mln. Lt, ne tos sumos, apie kurias kalbama, apie 40 mln. ir panašiai. Tai buvo Kultūros ministerijos pasiūlymas. Tą pasiūlymą Finansų ministerija priėmė mažindama visų sričių išlaidas. 15 % buvo sumažinti asignavimai ir šiam projektui, likutis sudarė 20 mln. Lt. Tai dabar pateikta su biudžeto projektu. Mes išanalizavome padėtį šioje srityje. Iš tikrųjų šiandien yra įsiskolinimai šiai programai 9 mln. Lt. Manome, kad iki metų pabaigos mes esame pajėgūs dalį įsipareigojimų –per 4 mln. Lt padengti, dar 5 mln. liktų kitiems metams. Todėl mes, teikdami jau galutinai priimti biudžeto projektą, bandysime surasti investiciniuose projektuose tam tikrų sumažinimų, galbūt išbraukti kai kuriuos administracinius pastatus iš investicijų programos, ir tuos 5 mln., kurie reikalingi įsiskolinimams padengti, bandysime siūlyti. Mano supratimu, tie 20 mln., kurie yra biudžete, ir dabartinių įsipareigojimų padengimas leistų užtikrinti, kad projektas būtų įvykdytas, nes, pažiūrėjus į tas pačias sąmatas, ten yra kai kurių labai abejotinų dalykų. Racionaliai panaudojus tas lėšas, kurios bus skirtos, manau, šio projekto įgyvendinimas būtų užtikrintas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, liko 4 minutės. Manau, kad mes suteiksime dar dviem klausėjams žodį. Seimo narys A. Endzinas, po jo Seimo narys J. Olekas. Prašau.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke. Norėjau pasiteirauti finansų ministro. Žinome, kad Lietuva daugeliu atvejų yra krizės vartotoja, o ne generuotoja ir negali daryti stiprios įtakos tam tikriems globaliems ekonominiams procesams, tačiau nepaisyti jų taip pat negali. Prašom pasakyti, ar informacija apie atsiskaitymus už europinius investicinius projektus (vėluojanti) yra teisinga ir kiek teisinga? Ar jūs galite patvirtinti, ar paneigti šitą informaciją? Galbūt jūs turite informacijos apie numatomų europinių investicinių projektų, vadinamųjų euroinvesticinių projektų, galimą finansavimą? Dėkoju.

A. G. ŠEMETA. Europinių projektų finansavimas pagal atsiskaitymus yra numatytas kaip pirmasis prioritetas. Mes tai darome. Jeigu yra dėl kurio nors konkretaus projekto tam tikras vėlavimas, jis gali būti dėl techninių kliūčių. Tačiau šiaip europiniai projektai yra finansuojami taip, kaip numatyta. Kitais metais investiciniai europiniai projektai taip pat liks prioritetu. Mano supratimu, čia mes tikrai turime dėti visas pastangas, kad finansavimas būtų užtikrintas.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Prašau.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš norėčiau paklausti Ministrą Pirmininką. Ačiū už jūsų atsiunčiamas mums žinutes, kaip ir kitiems Lietuvos žmonėms, apie jūsų veiklą. Kaip visi žinome, jums laimėjimus rinkimus iki Lietuvos atsirito ir gobšiųjų finansinių kapitalistų sukeltos bėdos, ypač dėl bankų. Jūs informuojate, kad skaniai papietavote pasikvietęs juos ne taip seniai. Nežinau, ar jie susimokėjo. Rašote, kad pažadėjote daug padėti jiems išlaikant stabilumą ir tai, kas daroma Europos mastu, taikyti ir Lietuvoje. Aš noriu paklausti, ar jie pasižadėjo ką nors, sakykime, ar paskolų teikimą, kas skatintų mūsų ūkio plėtrą, tiek namų ūkių, tiek įmonių? Ar pasižadėjo kiek nors sumažinti palūkanas, ar informavo, kokį darbo užmokestį jie gauna, ar pasirengę jį šiek susimažinti, kaip jūs ir mes tai darome? Tai koks atsakas ir kokie jų pažadai, nes kai kurių bankininkų godumas, man atrodo, dabar mums daugiausiai ir sukėlė problemų.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, pirmas dalykas, aš noriu pasakyti, kad Lietuvoje, kitaip negu daugelyje kitų valstybių, pavyzdžiui, Vokietijoje, Britanijoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, mes šiame regione turime dvejopą krizę. Turime savo pačių sukurtą krizę, kurios požymius labai ryšiai matėme ir pernai, kai dar nieko nevyko pasaulyje, infliacijos kilimas iki 11–12 % yra mūsų pačių sugeneruotas, ankstesnių valdžių. Galbūt dėl nelabai atidaus darbo, su tomis pačiomis paskolomis, laiku neįvedus nekilnojamojo turto mokesčio, leidus atsirasti vartojimo burbului, leidus atsirasti nekilnojamojo turto kainų burbului. Tai sukūrė tai, kas mus nustūmė į kur kas pavojingesnę padėtį, negu daugelį kitų pasaulio valstybių. Be abejo, tai, kas prasidėjo Wall street – pasaulinė finansų krizė, atsirito ir iki mūsų, tai mūsų padėtį tikrai labai apsunkina.

Šitomis aplinkybėmis pats svarbiausias tikslas, ką mes ne vieną kartą kalbėjome, tarėmės ir su jūsų lyderiais, – garantuoti mūsų valstybės finansų sistemos stabilumą. Tai yra mūsų pareiga, tikintis, kad taip galime garantuoti kur kas didesnį stabilumą apskritai visos finansų sistemos, kuri, kaip žinote, susideda iš dviejų dalių: valstybės finansų ir finansinių institucijų arba bankų. Jeigu valstybė negali garantuoti savo finansinio stabilumo, tai tikėtis, kad bankai ramiai žiūrės į perspektyvą ir atvers kreditinius išteklius, būtų visiškai naivu. Mūsų pokalbiai ir su Tarptautiniu valiutos fondu, ir su pagrindiniais bankais, arba švedų, skandinavų bankų pagrindinėmis kompanijom, ir su Lietuvoje veikiančiais bankais ir yra pastanga parodyti, kad mes galime garantuoti už savo atsakomybės dalį, tai yra už valstybės finansus. Mano įsitikinimu, tai duos, ir gana greitai duos, pozityvių vaisių, tiek, kiek tam galima daryti įtaką, žinant visą globalią problematiką. Kiek mes patys galime tai paveikti? Šiuo požiūriu mes tikrai nei prašome, nei įtikinėjame ką nors skolinti pinigų. Mano įsitikinimu, mums svarbu parodyti, kad mes tikrai turime tvirtą planą, turime tam reikalingą politinį susitelkimą, taip pat ir su opozicija kartu. Aiškiai žinome, ką turime pasiekti, ir tikrai tai pasieksime, ir tikrai tai kaip tik duos tuos rezultatus, kurių mes galime pasiekti nieko per daug neprašinėdami. Nes jeigu mes pradėsime ko nors prašyti, tai aš bijau, kad pasirodysime kaip esantys silpni ir negalintys patys spręsti savo problemų. Tik mūsų tvirtumas ir aiškumas, ką mes darome ir ką galime padaryti, mano įsitikinimu, ir leis įtikinti ir finansines rinkas, kad pasitikėti Lietuva, Lietuvos valstybe, Lietuvos valstybės finansų sistema tikrai yra visos galimybės. O kai grįš toks pasitikėjimas, tai grįš ir kreditai.

PIRMININKAS. Dėkoju premjerui, dėkoju ministrams. Kadangi mes jau dviem minutėm viršijome, tai dar kartelį palinkėsiu sėkmės. Ačiū jums. Kol ministrai palieka salę, dėl vedimo tvarkos P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, vakar Seimo delegacija lankėsi Latvijoje. Mes susitikime su Latvijos ministru pirmininku I. Godmaniu kalbėjomės apie situaciją mūsų šalyje ir aš jums turiu pasakyti, kad I. Godmanis buvo labai nustebęs, kai mes tiesiog pasikeisdami nuomonėmis informavome, kaip elgiasi dabartinis, t. y. vakar buvęs Ministras Pirmininkas G. Kirkilas, kad jis kratosi atsakomybės, kad jis nedalyvauja iš esmės sprendžiant problemas. Jis buvo labai nustebintas, kaip neatsakingai elgiasi tas žmogus, kuris stovėjo prie valdžios. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tiesiog prašymas ateičiai, jeigu kalbama dėl vedimo tvarkos, prašom kalbėti apie vedimo tvarką. Išlyginame situaciją. Prašom, pone Balčyti.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gal čia visada bus tokia sistema ir tvarka, kai mes savo vidines problemas labai nuosekliai aiškinsime kitų valstybių vadovams, jie piktinsis, po to mus visus informuos Seime ir mes nuo to lyg ir būsime protingesni. Man atrodo, jums, kaip pirmininkui, kaip delegacijos vadovui, ateityje irgi reikėtų šiek tiek reguliuoti mūsų santykius.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau diskusijos baigtos. Kadangi kalbama iš esmės ne apie vedimo tvarką, dėkoju, pone Andriukaiti. Labai ačiū.

Pereiname prieš 1-3 klausimo – įstatymo projektas Nr. XIP-201. Pradėsime nuo kalėjimų klausimo – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – Remigijus Šimašius. Kviečiu jį į tribūną. Kol pranešėjas eina į tribūną, dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl vedimo tvarkos sąlygas ir tvarką nustato Statutas, bet ne Seimo Pirmininkas. Todėl aš prašyčiau laikytis Statuto.

Antra, gerbiamasis Seimo Pirmininke, jūs buvote Latvijoje Seimo vardu, todėl manau, kad jūsų ataskaita ar trumpas pranešimas apie vizitą Seimui būtų labai prasmingas, o ne tai, ką mes girdėtume iš kurio nors delegacijos nario. Čia tik paprastas…

PIRMININKAS. Ačiū, nes tai vėl ne vedimo tvarka. Aš įsipareigojęs pateikti ataskaitą, kai tai netrukdys būtiniausiems darbams. Ačiū už replikas visiems, tegul jos visos bus įskaitytos dėl vedimo tvarkos. Dėkoju. Tribūnoje ministras R. Šimašius dėl įstatymo projekto Nr. XIP-201. Prašom.

Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-201 (prie Nr. XP-3420(2) (pateikimas)

R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamieji Seimo nariai, įstatymo projektas yra, viena vertus, sudėtingas, kita vertus, gana paprastas. Seimas yra priėmęs naują Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto redakciją. Tame statute buvo įtvirtinta nemažai socialinių garantijų ir pagerinimų šios tarnybos darbuotojams, visa nauja redakcija turėjo įsigalioti nuo kitų metų liepos 1 d. Atsižvelgiant į visiems puikiai suprantamą finansinę padėtį, yra siūloma įsigaliojimo datą nukelti – pakeisti šio įstatymo priėmimo 2 straipsnį ir tą datą nustatyti 2010 m. sausio 1 d. Esmė tokia ir gana paprasta.

Dar turiu nebent pridurti tai, kad iš Teisingumo ministerijos sričių Kalėjimų departamentas tikrai yra gana jautri sritis ir iš vidinių rezervų, vidinių perskirstymų realiai mes pasiekėme tokį rezultatą, kad realus atlyginimų sumažėjimas, palyginti su praėjusiais metais, Kalėjimų departamento darbuotojų iš esmės nepaveiks, skirtingai nuo visų kitų institucijų, veikiančių teisingumo srityje. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui R. Šimašiui. 10 minučių klausimams. Pirmasis – Seimo narys J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau pasitikslinti, kiek jūs numatote sutaupyti tokiu sprendimu, gal būtų aišku, ir ar iš tikrųjų nėra rezervo, kad tai būtų įgyvendinta? Jūs pats paminėjote, kad tai yra ypač jautri sritis. Man teko lankytis pačiose laikinojo sulaikymo įstaigose ir matėme tą situaciją. Man atrodo, kad tas sprendimas buvo labai pamatuotas.

R. ŠIMAŠIUS. Iš tikrųjų nesiginčiju dėl to, kad sprendimas yra labai pamatuotas, nes šiuo atveju prižiūrėtojai, tarkime, žemiausioji grandis yra žemesnio statuso, negu kiti panašius darbus dirbantys pareigūnai. Nesiginčiju dėl prasmės. Sutaupyta bus 3,5 mln. dėl to atidėjimo. Bet dar kartą noriu pasakyti, kad, skirtingai nuo visų kitų institucijų, veikiančių Teisingumo ministerijos srityje, būtent ši institucija yra vienintelė, kuri nepatirs realaus atlyginimo apkarpymo ir sumažinimo. Ir iš tikrųjų, manau, tai labai svarbu.

Dėl susitikimo. Aš kaip tik po pristatymo važiuoju į Kalėjimų departamentą susitikti su profesinėmis sąjungomis ir pristatyti tą klausimą, tikiuosi geranoriško supratimo. Pirmi signalai yra tokie, kad supratimą, tikiuosi, turėsime.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Prašom. Žodis jums.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš norėjau paklausti. Kadangi jūs įvardijote, kad sutaupote tik 3,5 mln., tai, jeigu lyginsim su valstybės biudžetu, tikrai yra nedidelė suma. Pagal turimą informaciją kalėjimų prižiūrėtojų yra labai žemi atlyginimai, kad šiuo metu ypač sunku surasti profesionalius prižiūrėtojus ir kad trūksta darbuotojų. Ar jūs nemanote, kad galima būtų lėšas nukirpti nuo Valdovų rūmų, kur skiriama 60 mln., ir tokiu būdu nemažinti išlaidų Kalėjimų departamentui?

R. ŠIMAŠIUS. Manau, kad Seimas apsispręs dėl visų šių dalykų, kur kirpti lėšas, kur ne. Man tikrai labai norėtųsi, kad tie žmonės uždirbtų daugiau, bet pagal tuos duomenis, kuriuos aš turiu kaip ministras, turiu priimti tuos sprendimus, pateikti tuos siūlymus, kuriuos teikiu. Manau, kad aš geresnio kelio pagal savo kompetenciją nematau. Bet kitų rezervų, ko gero, visą laiką yra ir sėkmės juos surandant.

PIRMININKAS. Dėkoju už atsakymą. Klausia Seimo narys B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano labai panašus klausimas, kaip buvo prieš tai. Prašom pasakyti, ar iš tiesų tas termino atidėliojimas neveda į niekur, nes nuo šių darbuotojų labai daug kas priklauso. (Ne į tą pusę žiūrite. Būtų gerai, kad…) Nuo šių darbuotojų labai daug kas priklauso. Man atrodo… Jūs keliate iki 2010 m. sausio 1 d., o toje pačioje Vyriausybės programoje jūs rašote, kad ir 2010 metai bus finansiškai sunkūs. Ką tai reiškia? Man atrodo, kad tos šakos ministrui galbūt nevertėtų tokį klausimą šiandien kelti, atidėlioti dėl keleto dešimčių milijonų problemos sprendimą? Ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Aš tikrai džiaugiuosi, kad man netenka pristatyti įstatyto projekto, kuris įsigaliojimo datą keltų iki 2011 m. sausio 1 d., ir tikrai tikiuosi, kad to neprireiks. Be jokios abejonės, garantijų duoti tikrai negaliu. Aš labai tikiuosi, kad nebus tokia padėtis, kad teks atidėlioti tą įstatymą. Tą žinią paskleisiu šiandien ir profesinėm Kalėjimų departamento tarnautojų sąjungom. Manau, tai klausimas, į kurį atsakymą pats žinote. Tikrai nėra pats maloniausias dalykas pristatyti tokį įstatymo projektą, bet manau, darau tai, kas yra neišvengiama šiuo atveju.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė V. M. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, ar bus išsaugomos socialinės garantijos darbuotojams ir kokį mechanizmą jūs žadate taikyti? Ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Turiu pasakyti, kad visos socialinės garantijos, kurios buvo, išlieka. Visos tokios pat. Ir dar daugiau. Tikrai noriu pabrėžti, kad Kalėjimų departamentas, atsižvelgiant į tą padėtį, yra viena iš nedaugelio institucijų, kur realiai darbo užmokesčio lėšos kitais metais nemažės, palyginti su tuo, kas buvo 2008 metais. Visos garantijos išlieka. Manau, kad supratimą tikrai surasime šiandien.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausti užsirašęs Seimo narys J. Sabatauskas. Prašom.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų šis sprendimas sumažinti arba atidėti įstatymo įsigaliojimo dalį vienai iš grupių darbuotojų, kurie dirba Kalėjimų departamento sistemoje, iš tikrųjų atsilieps neigiamai ne tik tuo, kaip jūs rašote aiškinamajame rašte, kad nebus išspręstas tų pareigūnų statuso ir socialinių garantijų klausimas, bet, kita vertus, jie dirba su nuteistaisiais, kurie dirba, kurie kažką gamina, teikia kažkokias paslaugas, vadinasi, rengia nuteistuosius integravimuisi į visuomenę, dėl to gali nukentėti tas procesas. Jeigu taupom, tai aš norėčiau sužinoti, kur nukeliaus tie 3,5 mln., kurių negaus šitie pareigūnai? Ačiū.

R. ŠIMAŠIUS. Gerbiamasis Seimo nary, aš noriu dar kartą patikslinti, kad tie milijonai niekur kitur nenukeliaus. Jie tiesiog neiškeliaus iš Kalėjimų departamento. 12 % darbo užmokesčio fondo kirpimas, kuris vykdomas kitose institucijose, čia jis yra gerokai mažesnis, sakau dar kartą, palyginti su praėjusiais metais, jis nėra daromas. Šiuo atveju pinigai neiškeliaus niekur kitur, jie lieka šioje sistemoje. O apie sistemos poreikius, manau, mes turėsime dar progos padiskutuoti, nes yra ne tik laisvės atėmimo įstaigose dirbantys pareigūnai, bet ir probacijos veiklą vykdantys pareigūnai, ir poreikis finansų tenai yra, be jokios abejonės. Aš tikiuosi dar sugrįžti su įstatymo projektais, kurie galbūt sistemiškai tuos klausimus spręstų ne karpant paprasčiausiu būdu, bet ieškant gerokai didesnių efektyvumo rezervų. Dar kartą sakau, kad tai man nėra pats džiugiausias įstatymo projektas pristatyti, bet manau, kad kitos išeities nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju ministrui Remigijui Šimašiui. Motyvai už, prieš. Prieš – Seimo narys J. Olekas. (Balsas iš salės: „Nėra.“) Seimo narys V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, štai šis pateikimas susijęs ne su formalia data, tačiau susijęs su labai jautria sritimi, su darbo užmokesčiu, su darbo užmokesčio problemomis labai žemoje grandyje. Kaip žinote, kalėjimą prižiūrinčiųjų darbas yra labai sudėtingas ir komplikuotas, lėšų yra tikrai nedaug – 3 mln., bet tai yra darbo užmokestis. Kai mes kalbame apie taupymą ar lėšų mažinimą arba apie mažinimą asignavimų valdytojams, mes turbūt negalėtume nepastebėti, kad darbo užmokesčio mažinimas nėra gera tendencija. Tai štai kodėl negalima būtų pritarti, o juo labiau jeigu padidės nedarbas, dar kas nors, gali būti, kad nusikalstamumas taip pat išaugs, tai šita prižiūrėtojų grandis turėtų būti bent tuo nedideliu gabalėliu sustiprinta. Todėl pritarti pateikimui negalima.

PIRMININKAS. Dėkoju. Už norinčių kalbėti nėra. Kadangi nėra už, kol balsuosime dėl pritarimo įstatymui po pateikimo, prašau, J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Taip.

J. VESELKA (TTF). Matau, pas jus dega žvakutė, kyla klausimas, ar jūs čia amžinąją atilsį savo antikrizinei programai, ar Lietuvos ekonomikai, ar žemės ūkiui, ar „Sodrai“?.. Arba užgesinkit, arba pasakykite, kam jau giedoti amen. (Juokas salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi mūsų partijos programoje buvo parašyta, kad šiluma nebrangs, tai čia aš šildausi.

Štai taip su šypsena priėjome prie pirmo rimto darbo. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Kadangi buvo motyvai prieš, tai suprantu, kad nelabai. Taigi teikiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo įstatymui Nr. XIP-201, prašome registruotis ir balsuoti.

Balsavo 82: už – 51, prieš – 18, susilaikė 13. Pateikimui pritarta. Prieš aptariant komitetus, siūlyčiau taikyti šio įstatymo svarstymui ir priėmimui ypatingą skubą. Priėmimas ne šiandien, tiesiog ateityje, kitoms stadijoms būtų taikoma ypatinga skuba. Ar galime bendru sutarimu? Negalima. Tuomet siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta pasiūlymui taikyti ypatingą skubą, prašome registruotis ir balsuoti.

Balsavo 84: už – 51, prieš – 16, susilaikė 17. Ypatingai skubai pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar būtų kitų siūlymų? Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, kadangi tie klausimai susiję su darbo užmokesčio kėlimu, manau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas kaip papildomas galėtų šį klausimą taip pat apsvarstyti.

PIRMININKAS. Ar galime šiam pasiūlymui pritarti bendru sutarimu? Papildomas, gerai. Ar būtų dar pasiūlymų? Kol kas nėra. Taigi pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kurį pasiūlė Seimo narys V. P. Andriukaitis, papildomas. Siūloma svarstyti, įtraukus šį klausimą į darbotvarkę, gruodžio 22 d., pirmadienį. Galime pritarti? Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Pirmadienį, gruodžio 22 d.

Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-200 (prie Nr. XP-3420(2) (pateikimas)

Pereiname prie darbotvarkės 1-4 klausimo – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-200. Pranešėjas – Seimo narys J. Razma. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis projektas turėjo būti pateiktas bendrame pakete kaip vienas iš lydimųjų kartu su biudžeto projektu. Tačiau dėl techninių kliūčių šiek tiek pavėlavus jį parengti aš, kaip Seimo narys, jį įregistravau. Faktiškai tai yra Vyriausybės teikimas.

Teikiamo projekto esmė labai paprasta. Naftos produktų atsargų kaupimo didesnę naštos dalį siūloma patikėti privatiems subjektams ir mažesnę dalį valstybei, t. y. palikti valstybei prievolę sukaupti produktų tiek, kad jų užtektų 30 dienų. Prieš tai buvo, kad ta našta dalinasi per pusę. Kai buvo per pusę, tai praeitų metų biudžetinių lėšų poreikis valstybei buvo per 90 mln. Lt, matom, to neužteko. Sumažinę tą dalį išvengtume biudžetinių lėšų poreikio kitais metais. Na, o pagrindinė našta tektų „Mažeikių naftai“. Tai būtų apie 100 mln. Lt pagal Vyriausybės skaičiavimus. Teoriškai šiek tiek padidėja ir našta importuotojams, bet, kaip žinome, Lietuvoje importuotojų pateikiami naftos produktai sudaro labai nežymią dalį. Procentinėje jų apyvartos dalyje ta našta dėl kaupimo padidėtų pagal dabartinę situaciją nuo galimų 13 iki 17 %. Yra šiokia tokia papildoma 4 % našta, bet žinom, kad naftos produktų sektoriuje pastaruoju laiku sąlygos uždirbti gerus pelnus buvo tikrai neblogos. Subjektai, veikiantys toje srityje, tikrai negali skųstis mažu pelningumu. Manau, kad ta siūloma šiek tiek didesnė našta dėl produktų kaupimo yra jiems tikrai pakeliama.

Bendros naštos mes sumažinti negalime, tai yra Europos Komisijos mums numatyti įsipareigojimai. Pereinamasis laikotarpis baigiasi kitais metais, mes turime turėti produktų 90 dienų. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dabar 10 minučių klausimams. Kol kas aš kviečiu pirmininkauti posėdžiui Seimo Pirmininko pavaduotoją Seimo narį R. Šukį. Prašau, pirmasis klausia Seimo narys P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, jūs savo sprendimais žadate padidinti akcizus kurui. Motyvuojate vėl tuo pačiu – kad šiuo metu naftos produktai yra atpigę. Bet, gerbiamieji, jūs žinote, kad ir OPEC šalys susitarė didinti atlyginimus. Dabar pagrindinis klausimas dėl naftos kainų. Taip pat aš norėjau paklausti, ar yra talpų, kuriose (kadangi didinat naštą verslui, be abejonės, brangs naftos produktai – benzinas, kuras) privatus kapitalas saugos tuos naftos produktus?

J. RAZMA (TS-LKDF). Kiek man žinoma, „Mažeikių nafta“ turi pakankamą tų talpų atsargą, net Latvijos subjektams yra pasiryžusi nuomoti tas talpas. Dėl to problemų nematyčiau. Pagal sutartį galima naudotis tomis talpomis, kurios yra Lietuvoje. Negirdėjau, kad jų trūktų. Pagaliau jeigu valstybės kauptų, taip sakant, pati finansuodama, tai ta kaupimo reikmė ir talpų poreikis išlieka lygiai toks pat.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Klausia Seimo narys J. Veselka. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, aš nesuprantu tos jūsų tęsiamos vasališkumo Europos Sąjungai politikos. Puikiai žinote, kad „Mažeikių naftai“ nėra jokių problemų apsirūpinti nafta. Uždarius „Draugystės“ naftotiekį, jie puikiai naudojasi terminalu ir gali perdirbti naftos, kiek nori. Krizės atveju galų gale galbūt ir reikia priimti sprendimą patiems sumažinti būtinas atsargas, sakysim, iki 60 dienų, galbūt ir 30 palikti, motyvuojant ekonominiais sunkumais, ir savarankiškai tą… Tegul ten jie mus tampo po teismus, aiškinasi. Kol visi tie procesai vyks, palengvės gyvenimas ir sukaupsime tas atsargas. Kodėl… Ne „Mažeikių nafta“ ir ne importuotojai nukentės, o vartotojai. Tai yra laikina. Vis dėlto savo valstybę ginti Europos Sąjungoje tokiais argumentais, kad iš tikrųjų šiandien nėra būtinybės kaupti atsargas 90 dienų.

J. RAZMA (TS-LKDF). Na, vis dėlto yra atitinkamos direktyvos. Aš linkėčiau jums sėkmės, jeigu norite kaip nors prisidėti, kad tos direktyvos būtų pakeistos ir sutrumpinti… reikalaujama trumpesniam laikui turėti atsargų, bet aš gal ne visai sutikčiau, kad krizės atveju reikia turėti mažiau atsargų. Aš manau, kad kaip tik pasaulinės krizės atveju galimi kokie nors visiškai neprognozuoti sutrikimai. Manau, kad mes tikrai neturime erdvės dabar tikėtis greitų sprendimų dėl trumpesnio atsargų termino. Reikia turėti omenyje, kad mes pradedam kaupti ne nuo nulio, jau yra sukaupta pereinamuoju laikotarpiu, ir yra poreikis tik pasiekti tą 90 dienų terminą. Mano vertinimu, „Mažeikių nafta“ tikrai pakels tokį mūsų nustatytą papildomą reikalavimą. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, visų pirma mano maža replika dėl to, kad jūs, kaip Seimo narys, turėjote daryti pateikimą Statuto nustatyta tvarka, eilės tvarka. Jūs nesate Vyriausybės narys, bet tiek to, tik pasijuokime iš šios situacijos.

Klausimas iš esmės. Matot, teikiant šį įstatymo projektą, teikiant ar 30 dienų, ar 35, ar 40, vis tiek reikalingi ekonominiai skaičiavimai. Tai nėra toks paprastas klausimas, nes jeigu valstybė sutrumpins savo laiką ir bus perkelta ant privačių subjektų pečių, suprantama, jie padidins kainas, jie neprisiims nuostolių, jie būtinai ras būdų, kaip išsisukti nuo tos naštos. Tai mano klausimas jums: kokie ekonominiai skaičiavimai ir kodėl jų nėra teikiant šį įstatymą, kad būtų pagrįstas jūsų 30 dienų terminas, o, tarkim, ne 35 ar 40?

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, pirma, aš nieko nedarau be eilės. Atėjau į tribūną pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę ir nereikalavau jokių privilegijų, kad man būtų kaip nors be eilės suteikta teisė pateikti projektą.

Dėl jūsų reikalavimo pateikti detalius skaičiavimus. Šiaip aiškinamajam raštui tokio reikalavimo nėra. Ten yra pateikti ministerijos parengti suvestiniai duomenys. Tam yra komitetai, kurie gali paprašyti detalesnių skaičiavimų, kai pagrindinis komitetas, tikėkimės, svarstys.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Čia nėra toks paprastas…

J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu mes numatysim, kad tokiais atvejais jau prie aiškinamojo rašto turi būti pridedami detalūs skaičiavimai, tai tada tas bus ir daroma. Šiuo metu tokio reikalavimo nėra.

PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia Seimo narys K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Jurgi, iš tikrųjų laikau jus rimtu žmogumi ir tikrai nesitikėjau iš jūsų tokio, sakyčiau, komunistinio įstatymo projekto. Jūs iš tikrųjų naudojatės sena komunistų taktika – grab nagrablenoje, arba pjauk nuo to, kuris gal prieš kurį laiką ką nors uždirbo. Prašom atsakyti į paprastą dalyką. Valstybė yra įsipareigojusi Europos Sąjungai sukaupti tam tikrą atsargų kiekį, t. y. 90 dienų, ir pagal įstatymą buvo paskirstyta taip: pusę – privatus verslas, pusę – valstybė. Jūs pats sakėte, kad didžiausias kaupėjas šiandien realiai yra „Mažeikių nafta“ ir tik labai nedidelė dalis yra kitos kompanijos. Žinote, kodėl iš dalies jos, tos kitos kompanijos, yra… importuotojų? Todėl, kad tas buvo, joms reikėjo kaupti. Dabar jūs joms dar padidinat. Tai dar labiau sumažinsit konkurenciją šioje rinkoje. Vadinasi, „Mažeikių naftai“ sudarysite pačias geriausias sąlygas vėl padidinti kainas, nes nebus konkurencijos. Atsakykite man tada į klausimą, kas dėl to nukentės? Nukentės paprasti tų pačių produktų vartotojai, nes valstybė nutarė pažaisti jų sąskaita.

Manyčiau, kad toks įstatymo pateikimas… Galų gale naftos produktai atpigo. Iš kur jūs skaičiuojate papildomus milijonus, kurie reikalingi? Jeigu naftos produktai pagal prognozes dabar kainuos du kartus mažiau, nei kainavo, ir jūs… Apie ką mes kalbame? Aš nesuprantu, kam mes dabar sakom, kad reikės papildomų lėšų iš biudžeto?

J. RAZMA (TS-LKDF). Priėmus mano teikiamą projektą, kaip tik nereikės papildomų lėšų iš biudžeto.

K. DAUKŠYS (DPF). Ir nepriėmus…

J. RAZMA (TS-LKDF). Bet jeigu paliktume taip, kaip dabar, ir valstybei savo dalies nupirkimo ir kaupimo, jeigu liktų pusė, finansavimui dar reikėtų papildomų atsargų, tai kainuotų. Niekas veltui neduos. Valstybė šiemet dar nėra pasiekusi, kiek priklauso. Tai iš kur atsiras ta papildoma nafta valstybės finansuojamuose rezervuaruose? Kad to nereikėtų daryti, tą dalį mes ir siūlome perkelti privatiems subjektams, o santykio tarp „Mažeikių naftos“ ir privačių importuotojų mes nekeičiame. Jeigu jūs norite tą dalį kaip nors palengvinti, yra galimybė teikti įvairių pataisų, pavyzdžiui, padidinti importo mastą, nuo kurio pradedama reikalauti kaupti. Tai yra kiti dalykai. Galite pagaliau teikti kitokias pataisas, bet mes šiuo projektu nekeičiam, sakau, „Mažeikių naftos“ ir importuotojų santykio.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų šiomis dienomis įstatymų pataisomis, pasiūlymais kraunama nemažai naštos, papildomos finansinės naštos, privatininkams, juridiniams asmenims. Todėl, ko gero, prie kiekvieno projekto šiandien reikėtų pridėti kokį nors ekonominį išlaidų skaičiavimą, nes kiekvienas projektas yra susijęs su papildoma našta juridiniams asmenims. Mes net nežinome, kiek jau dabar bus visus projektus kartu paėmus. Šiam projektui būtinai reikia skaičiavimų. Vienas dalykas.

Kitas dalykas. Turbūt jūs atsimenate, aš tai puikiai atsimenu, mes komitete ilgai svarstėme šį klausimą. Buvo iškviesta labai daug suinteresuotų pusių asmenų, buvo daug prašymų, kad būtų leista pasirengti. Net 50 % santykiui tarp verslo ir valstybės kaupti savo lėšomis ne visi buvo pasirengę ir fiziškai… Todėl aš esu įsitikinęs, kad, priėmę šitą pataisą, mes išbalansuosime tai, ką labai sunkiai priėmėme anksčiau. Tai nėra dideli pinigai, galbūt vis dėlto reikėtų atsisakyti…

PIRMININKAS. Klausimui skirtas laikas baigėsi.

V. USPASKICH (DPF). …tos pataisos. Aš norėčiau to ir paklausti.

J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, finansinė našta čia nevyniojama į vatą, ir yra pasakyta, kad tai privatininkams, o iš esmės „Mažeikių naftai“, papildomai kainuos 100 mln. litų. Aiškinamajame rašte aiškiai parašyta, pagrindimą, kaip minėjau, jūs galėsite pagrindiniame komitete paprašyti, ir aš neabejoju, kad Ūkio ministerijos atstovai parodys, kaip ta suma yra suskaičiuojama. Tai viena. Kita. Naftos produktų sektoriuje veikiantys subjektai vis tiek nėra sunkiausiai besilaikantys verslo subjektai, kad mes kalbėtume, kad jiems štai tokia papildoma našta bus labai sunki. Aš manau, kad jie šitą naštą dar gali prisiimti ir savo pelno sąskaita. Mes labiau turime rūpintis, kaip kai kurie nelengvi sprendimai, kurie čia bus priimti, prislėgs kai kurias verslo rūšis, tikrai yra jautrių dalykų, pavyzdžiui, leidybai PVM lengvatos atsisakymas, tai tikrai turime jautriai svarstyti. Čia, man atrodo… Aš galiu kitą logiką jums pasakyti: kodėl mokesčio mokėtojas, kuris nenaudoja naftos produktų, turi mokėti už tą kaupimą. Jeigu jis nevažinėja automobiliu, nieko nenaudoja iš naftos produktų, o kodėl, sakys, iš mano, kaip mokesčių mokėtojo, dalies jūs čia kaupiate? Man nereikia to kaupimo. Yra ir tokia logika. Jis gali sakyti, kas šitame sektoriuje veikia, gauna pelnus, turi apyvartą, tegu ir prievoles, kurios ateina iš Europos Sąjungos, įvykdo būtent jis.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Klausimams skirtas laikas baigėsi. Išklausyme motyvų vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Iš tikrųjų aš kalbėsiu už, nes šitas įstatymo pakeitimas, kaip niekada parodo, kas pas mus atėjo į valdžią ir ant ko visa krizės našta bus suversta. Tam, kad žmonės vieną kartą pamatytų, kad jų sąskaita bus sprendžiami visi klausimai, tarp jų net ir kažkokių suklypusių 2 ar 10 mln., skirtų naftos produktams kaupti. Mes visi mokėsime kur kas daugiau, nes „Mažeikių nafta“, matyt, jau susitarė su Vyriausybe, dabar gaus užduotį kaupti, po to pakels naftos produktų kainas ir jiems viskas čia bus nė motais, nė vienas naftininkas neateis čia prašyti ko nors. Aš siūlau balsuoti už, kad žmonės kuo greičiau pamatytų ir pajustų, su kuo mes susidėjome, ką iš tikrųjų išsirinko.

PIRMININKAS. Sunku suprasti, jūs čia už ar prieš, bet formaliai užsirašęs už.

K. DAUKŠYS (DPF). Aš pasakiau, kad už!..

PIRMININKAS. Laikysime, kad jūs tikrai kalbėjote už. Motyvai prieš – kolega P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, mes akivaizdžiai matome, kad pagrindinė našta, tiek mokesčių, tiek brangstant įvairioms rūšies degalams, dujoms, dyzelinui ir panašiai, kraunama ant vartotojų pečių. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalys eina visiškai kitu keliu ir stengiasi sudaryti kiek įmanoma palankesnes sąlygas verslui, nes tik verslas sukuria bendrąjį vidaus produktą, tačiau mūsų valdančioji dauguma to nesuprato. Ir, matyt, nesupras. Kalbėjo gerbiamasis J. Razma, kad tas kaupimas iš esmės bus privalomas, didinamas „Mažeikių naftai“. Bet vis dėlto, kaip puikiai pats J. Razma supranta, „Mažeikių nafta“ padidins kuro kainas, ir pagrindinis mokėtojas bus tas, kuris naudoja kurą. „Mažeikių naftos“ visiškai nejaudina toks valdančiosios daugumos sprendimas. Aš siūlau nepritarti šioms įstatymo pataisoms ir nebalsuoti, nes tai yra Europos Sąjungos reikalavimas, ir manau, Europos Sąjunga net ir suprastų, nes tikrai yra ekonominis sunkmetis, jeigu mes vėluotume ir neįgyvendintume šiais metais jų keliamų reikalavimų. Paimkime, kad ir padidintas akcizas degalams, dujoms, beveik dvigubai padidinta, dar yra laiko, faktiškai mes galėjome dar nedidinti, o tie pinigai… O kodėl mes taip skubame? Kodėl mes taip rūpinamės Europos Sąjungos biudžetu, o pamirštame savo žmones? Aš negaliu pritarti šitam sprendimui ir siūlau valdančiajai daugumai nebalsuoti už šitą sprendimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš išsakyti, tuomet kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-200. Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 82 Seimo nariai. Balsavo 82, už – 50, prieš – 19, susilaikė 13. Projektui pritarta po pateikimo.

Gerbiamieji kolegos, kadangi projektas susijęs su Biudžeto įstatymo svarstymu, Seimo Pirmininkas siūlo šį įstatymo projektą svarstyti ir priimti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Matau prieštaravimų, todėl siūlau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta ypatingai skubai, prašau balsuoti.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai. Balsavo 83, už – 49, prieš – 20, susilaikė 14. Ypatingai skubai pritarta. Gerbiamieji kolegos, atsižvelgiant į tai, kad tiek šiandien, tiek rytojaus darbotvarkė jau yra sudaryta, be to, pagrindiniu siūlomas Ekonomikos komitetas, manau, kad visi galime pritarti, kad Ekonomikos komitetas turėtų apsvarstyti šį įstatymo projektą kaip pagrindinis. Sutarėme dėl pagrindinio komiteto. Svarstymo ir priėmimo data būtų siūloma pirmadienis, gruodžio 22 d. Ar galime sutarti dėl šio projekto svarstymo ir priėmimo datos? Dėkoju. Sutarta.

Dėl vedimo tvarkos – kolega P. Gražulis.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi tai yra susiję su finansais, aš manau, kad būtina gauti ir Vyriausybės išvadą, todėl frakcijos vardu prašau, kad būtų gauta ir Vyriausybės išvada šiam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Esu įsitikinęs, kad kaip tik Vyriausybė Ekonomikos komitete turės galimybę išsakyti savo poziciją, tai vargu ar čia mes turėtume, pritarę ypatingai skubai, dabar dar kreiptis į Vyriausybę. Kolega J.Razma pageidauja kalbėti dėl vedimo tvarkos. Prašom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Kolegos, neteisinga P. Gražulio interpretacija, tai yra biudžeto lėšas taupantis, o ne didinantis, projektas. Šiuo požiūriu tikrai Vyriausybės išvada formaliai nėra reikalinga.

PIRMININKAS. V. Andriukaitis – dėl vedimo tvarkos. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, manau, kad prašymas Vyriausybės išvados yra pagrįstas, nes J. Razma teikia projektą kaip Seimo narys. Ir antra, manau, kad dėl to reikia balsuoti. Taip pat siūlau atkreipti dėmesį, kad tai yra su biudžetu susiję reikalai, todėl manau, kad ne tik Ekonomikos komitetas, bet Biudžeto ir finansų komitetas taip pat turėtų kalbėti, būti bent papildomu svarstant šį klausimą.

PIRMININKAS. Dėl komitetų, gerbiamieji kolegos, mes jau esame apsisprendę, nebuvo prieštaravimų, visi bendru sutarimu pritarėme, kad vienintelis ir pagrindinis komitetas šiuo atveju turėtų būti Ekonomikos komitetas. O dėl pasiūlymo paklausti Vyriausybės išvados, manau, kad greičiausia ir racionaliausia bus apsispręsti balsuojant. Gerbiamieji kolegos, siūlau balsuoti. Kas balsuoja už, pritaria pasiūlymui kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo, kas balsuoja prieš arba susilaiko, turi kitą nuomonę. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 79. Už – 35, prieš – 33, susilaikė 11. Nepritarta pasiūlymui kreiptis į Vyriausybę dėl išvados pateikimo.

Prezidento rinkimų įstatymo 74 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-66(2) (svarstymas)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-5a (kompleksiškai kartu su 1-5b) klausimas – Prezidento rinkimų įstatymo 74, 76 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-66. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks pranešėja gerbiamoji D. Bekintienė. Prašom.

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 74, 76 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-66. Buvo gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, joms buvo pritarta. Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos pastabų neturėjo. Taip pat pritarta Seimo kanceliarijos Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėjo Virginijaus Kanapinsko pasiūlymui ir iš dalies pritarta Seimo nario M. Varaškos pasiūlymui. Pritarta iš dalies dėl to, kad komitetas mano… pasiūlymas redaguojamas pagal juridinės technikos taisykles ir Prezidento rinkimų įstatymo nuostatas. 3 straipsnis – įstatymo papildymas 79 straipsniu. 79 straipsnio baigiamosios nuostatos. Šiame įstatyme nustatyta Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo tvarka negali būti keičiama likus mažiau nei 3 mėnesiams iki Respublikos Prezidento rinkimų.

Taip pat Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 10 d. pateikė išvadą dėl preliminaraus įvertinimo, ar Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo 74, 76 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 79 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIP-66 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir nusprendė, kad šis projektas galimai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 81 straipsnio 2 daliai. Komitetas šiai nuomonei taip pat pritarė. Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pateikė savo argumentus, kuriems yra pritarta.

Todėl komitetas priėmė tokį sprendimą: pritarti atsižvelgus į pateiktas pastabas ir pasiūlymus komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: 9 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Siūloma pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Gerbiamoji Seimo nare, aš jums kol kas dėkoju. Dabar papildomo komiteto išvadą pateiks Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu komiteto pirmininko pavaduotojas kolega J. Sabatauskas. Prašom į tribūną.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, komitetas, kaip minėjo pagrindinio komiteto pranešėja, visų pirma preliminariai įvertino dėl Prezidento rinkimų įstatymo 74, 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto sutikimo su Lietuvos Respublikos Konstitucija. Komitetas, vadovaudamasis Statuto 67 straipsnio 3 punktu, atsižvelgdamas į lapkričio 28 d. Teisės departamento pastabą, preliminariai įvertino, kad Prezidento rinkimų įstatymo 74, 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas galimai neprieštarauja Respublikos Konstitucijos 81 straipsnio 2 daliai. Balsavimo rezultatai: 4 – už, 3 susilaikė.

Taip pat komitetas, kaip papildomas komitetas, nagrinėjo šį įstatymo projektą. Išnagrinėjęs Teisės departamento pastabas, Europos teisės departamento ir Seimo nario M. Varaškos siūlymą, pritarė Seimo nario M.Varaškos siūlymui ir pasiūlė pagrindiniam komitetui tobulinti šį projektą, atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems mūsų komitetas pritarė. Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininko pavaduotojui. Dabar turėtume apsispręsti dėl diskusijos. Diskusijoje dalyvauti yra užsirašęs vienas Seimo narys – kolega P. Gražulis. Prašom.

P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šio įstatymo pataisos pagrindinis tikslas – kadangi 2009 m. bus Europos Parlamento ir Prezidento rinkimai, siekiama Prezidento rinkimų antrąjį turą suvienodinti su Europos Parlamento rinkimais. Kadangi Europos Parlamentą renka visos Europos Sąjungos šalys, nelabai derėtų, ir nebuvo tokio precedento, kad viena šalis Europos Parlamentą rinktų kitą dieną, svarstoma, kaip pakeisti įstatymą, kad su Prezidento rinkimų antruoju turu būtų renkamas ir Europos Parlamentas.

Be abejonės, tikslai yra kilnūs. Siekiama, kad Prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose dalyvautų daugiau gyventojų, ir taip pat siekiama sutaupyti biudžeto lėšų – ne mažiau kaip 1 mln. Lt.

Tačiau kas mane nustebino? Šis klausimas Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas tris kartus. Nuodugniai. Kviečiami įvairūs ekspertai. Vieni ekspertai sakė, kad galimai šis įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai, o kiti ekspertai ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai –atvirkščiai, kad neprieštaraus Konstitucijai.

Bet ką aš noriu pasakyti? Man susidaro labai keistas įspūdis, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas vienais atvejais visiškai nepastebi, ne tik Seimas, ne tik Seimo nariai, ne tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas, bet ir teisininkai, visiškai nepastebi šiurkščių Konstitucijos pažeidimų, užmerkia akis. Paimkime Konstitucijos 78 straipsnį, kuriame aiškiai pasakyta, kad Lietuvos Prezidentu gali būti renkamas asmuo, nuolat trejus metus gyvenantis Lietuvoje. Puikiai žinome, kad V. Adamkus dirbo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir jis negalėjo net moderniausiais lėktuvais trejus metus skraidyti iš Šiaulių dirbti į Čikagą, bet ir Seimo nariai, ir teisininkai, ir Konstitucinis Teismas čia nematė jokios problemos, nesvarstė, priėmė sprendimus, kad gali kandidatuoti į Prezidentus.

Visiškai neseniai, praeitą savaitę, patvirtinome Vyriausybės programą. Akivaizdžiai matyti kai kurie programos punktai, ir tie, už kuriuos yra atsakingas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kur Vyriausybė aiškina, kaip ji vadovaus Seimui, kaip ji įpareigos Seimą priimti įstatymus, ką jie turės teikti. Tai ji akivaizdžiai viršija savo įgaliojimus. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nedarė jokių diskusijų, nieko nesvarstė, pakėlė rankas ir pritarė. Čia tik po ilgų diskusijų, šiaip ne taip, su išlyga, kad, priėmus šį įstatymą, kreipsis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar ši įstatymo pataisa neprieštarauja Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo padaryta teigiama išvada, kad pritaria šiam įstatymui.

Pašaržuodamas noriu pasakyti. Aš įsitikinęs, kad Tauta niekada neišrinks savo Prezidento, nes tas klanas, kuris valdo mūsų valstybę, ir išrinks, pasakys Tautai, ką turi išrinkti. Jeigu įvyktų klaida, tai ir pasekmės nebūtų tokios žiaurios, kokios buvo dėl Prezidento Rolando Pakso, nereikėtų apkaltos. Pasakytume, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai ir reikia iš naujo perrinkti Prezidentu tą, kurio reikia. Tokiu atveju, be abejo, tas žmogus galėtų kandidatuoti į Seimą, dar kartą kandidatuoti į Prezidentus, nebūtų užkirstas kelias jam toliau dalyvauti politinėje veikloje. Manau, tikrai reikia pritarti. Jeigu kartais išrinks ne tą, pakartosime rinkimus, o tam žmogui pasekmės moralinės ir teisinės bus kur kas lengvesnės.

PIRMININKAS. Dėkoju diskusijoje dalyvavusiam kolegai P. Gražuliui. Gerbiamieji kolegos, diskusijoje dalyvauti daugiau pageidaujančių nėra. Tačiau mes turime apsispręsti dėl pasiūlymo, į kurį iš dalies buvo atsižvelgta. Tai Seimo nario M. Varaškos pasiūlymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas į jį iš dalies atsižvelgė. Noriu paklausti kolegos Seimo nario M. Varaškos. Ar jus tenkina tas, kaip atsižvelgė Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas į jūsų pasiūlymą, ar jūs reikalaujate balsuoti dėl savo pasiūlymo?

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Taip, aš pritariu pagrindinio komiteto suredaguotai nuostatai.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kitokių pasiūlymų nėra. Tuomet kviečiu apsispręsti ir pirmiausia kalbėti dėl balsavimo motyvų. Už pageidauja kalbėti P. Gražulis. Jūs užsirašęs kalbėti dėl šio projekto už, kolega Petrai. Nepageidaujate. Iš eilės – kolega M. Varaška.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš iš tiesų pritarčiau teikiamam įstatymo projektui. Mintis yra teisiškai gana aiškiai išdėstyta, siekiamas tikslas taip pat racionalus, taupomos gana didelės valstybės lėšos. Raginčiau Seimo narius pritarti teikiamam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašyčiau atkreipti dėmesį į dar vieną įstatymo pataisą. Ten ji yra įtraukta būtent todėl, kad nebus galima keisti įstatymo likus trims mėnesiams iki rinkimų. Kadangi šią nuostatą įrašysime į įstatymą, mes užkirsime kelią savo galimybei pataisyti atsiradusius įvairius neaiškumus ir teisinius nesusipratimus. Iki rinkimų birželio mėnesį liko visai nedaug laiko. Atsižvelgdami į tai, kad yra numatomos sesijos pertraukos, o rinkimai yra labai svarbūs, mes galime atsirasti teisinėje aklavietėje, kai priimsime įstatymą, o po to jo negalėsime ištaisyti, kad būtų teisinis aiškumas. Sutikdamas su tuo, kad reikia sujungti Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų datas, sutikdamas su tuo, kad reikia riboti galimybę keisti įstatymą bet kada ir bet kur, prašau atsižvelgti, kad šį taikymo straipsnį pritaikius dabar mes galime atsidurti teisinėje aklavietėje prieš Prezidento rinkimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš vis dėlto dar norėčiau pakviesti į tribūną Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto arba pirmininką, arba atstovą. Papildoma gruodžio 18 d. išvada – posėdžio protokolas pateiktas išnagrinėjus Teisės departamento pastabas. Norėčiau vis dėlto jūsų komiteto sukonkretintos pozicijos, kurią jūs pateiktumėte, kaip jūs vertinate Teisės departamento pastabas, kokia yra komiteto pozicija, ar gali būti pritarta įstatymui po svarstymo, o vėliau jis priimamas. Ar komitetas rengiasi dar ką nors su šiuo projektu ar lydimaisiais teisės aktais daryti?

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū gerbiamajam posėdžio pirmininkui. Šiandien Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstė šią Teisės departamento išvadą, įvertino ją ir siūlo atsižvelgti į pastabas ta apimtimi, kurią siūloma teikti Seimui… ir kitų rinkimų ir referendumų įstatymų papildymus nuostata, kuria būtų draudžiama keisti rinkimų įstatymus likus trims mėnesiams iki rinkimų, taip pat papildyti Seimo statuto 135 straipsnį. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Tai iki priėmimo bus pataisa? Mes šiandien apsispręstume tik dėl svarstymo, aš taip supratau komiteto poziciją?

D. BEKINTIENĖ (TS-LKDF). Jeigu bus pritarta, čia turi apsispręsti Seimas. Jeigu bus pritarta Seimo nario M. Varaškos siūlymui, tada mes pataisysime, bet jeigu nebus pritarta, tai šis Seimo įvertinimas bus niekinis.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu, kad yra pritarta Teisės departamento pastaboms, komitetas su jomis sutinka. Šiuo atveju M. Varaška dėl savo pataisų pats pasakė poziciją, kad jį tenkina komiteto priimti sprendimai. Mes balsuodami apsispręsime dėl pritarimo komiteto išvadai. Kolegos, prašom balsuojant apsispręsti. Kas už tai, kad pritartume Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto, kaip pagrindinio komiteto, išvadai, tai yra pritartume įstatymo projektui po svarstymo? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 79 Seimo nariai, balsavo 75. Už – 67, prieš – 1, susilaikė 7. Komiteto išvadai pritarta. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.

Dėl priėmimo mes šiandien nespręsime, nors darbotvarkėje buvo nurodyta. Kai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsispręs, ar teikia papildomas pataisas, ar ne, tuomet artimiausiuose posėdžiuose bus sprendžiama dėl priėmimo. Šiandien man komiteto pozicija iki galo neaiški ir atsakomybės teikti įstatymą priimti prisiimti nematau galimybės.

Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projektas Nr. XIP-62(2) (priėmimas)

Pereiname prie darbotvarkės 1-5b klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų paskyrimo“ projekto Nr. XIP-62(2). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją kolegę D. Bekintienę.

Prašyčiau iš karto išsakyti poziciją, ar gali būti nutarimas priimtas nepriėmus įstatymo. Gal kolega Č. Juršėnas galėtų šiuo atveju suteikti Seimui aiškumą? Kokia yra jūsų, kaip įstatymo ir nutarimo projekto teikėjo, pozicija, nes dabar Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, mano manymu, ne iki galo atliko savo darbą. Šiandien jų apsvarstyta išvada, kuri čia buvo pateikta, neišsprendžia tų problemų, kurias iškėlė Teisės departamentas. Ar mes šiuo atveju kažką ne taip suprantame?

Č. JURŠĖNAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, man atrodo, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada yra aiški – komitetas iš dalies atsižvelgė ir siūlo atitinkamą normą įvesti į Statutą. O tai reiškia, kad tas, kas pateikta įstatyme, lieka taip, kaip buvo patvirtinta ankstesniu komiteto sprendimu. Aiškiai pasakyta, pasiūlymas atsižvelgti į pastabas ta apimtimi, kur kalbama apie Statutą. Aš galiu tik taip suprasti. Antra vertus, pats įstatymas nėra susijęs su data. Data – mažas pasirinkimas, ar į tą pusę, ar į tą pusę, ar 10 d., ar 17 d., niekas nesiūlė kitos datos. Galimos tik dvi. Aš pasiūliau 17 d., Seimas jau buvo pritaręs du kartus, todėl siūlau balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegai Č. Juršėnui. Ar komitetas galės apsispręsti, suredaguoti galutinę redakciją įstatymo priėmimui. Dėl nutarimo projekto, suprantu, mes galime dėl priėmimo spręsti šiandien.

Kolega S. Pečeliūnas pageidauja kalbėti. Prašom. Dėl vedimo tvarkos.

S. PEČELIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žinant pono Česlovo gudrumą ir išprusimą, kaip pateikti klausimą, kad niekas nieko nesuprastų ir atrodytų gerai, atkreipiu jūsų ir kolegų dėmesį. Šis nutarimas yra lydintysis, pirmas dalykas. Taip parašyta darbotvarkėje. Jeigu a ir b, visi žemiau einantys, yra lydintieji ir susieti su pagrindiniu sprendimu. Viena pastaba, gal neesminė.

Antras dalykas. Ten mes kalbame apie dienas ar penkios, ar septynios dienos, dar sprendimas nepriimtas. Tai irgi gali daryti įtaką šiam sprendimui.

Trečias dalykas, jeigu šito sprendimo priėmimas lemia Statuto pataisas, o jos nėra padarytos, ir nežinia, kokios jos bus padarytos, mes galime patys sau susikurti tam tikrą juridinę problemą. Todėl siūlyčiau, jokio gaisro nėra, eikime iš eilės. Pirma, na, porą dienų sugaišime, niekas nepasikeis, priimkime pagrindinį įstatymą, tada, manau, ir statutinių pataisų klausimas bus beveik suponuotas ir niekam nekels klausimų, kartu ir priimsime tą nutarimą. Tada žiūrėsime, kaip dėl Statuto, ar reikia, ar nereikia kiek nors koreguoti. Mano pasiūlymas, kad mes patys sau nesusikurtume nereikalingų kokių nors ginčytinų problemų. Aš siūlyčiau palaukti su priėmimu bent dieną, dvi ir išspręsti visus klausimus iš eilės. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. Kolega V. P. Andriukaitis dėl vedimo tvarkos.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš norėčiau atkreipti dėmesį dėl vedimo tvarkos, kad svarstome jau antrą klausimą, kuris gali turėti įvairių pasekmių. netgi kreipimąsi į Konstitucinį Teismą ar dar ką nors. Maža, kas čia gyvenime gali atsitikti. Todėl aš siūlau šiuo atveju dabar klausimui pritarti, Statuto pataisą taip pat daryti, data ir Statuto pataisa nėra susiję klausimai. Bet kad reikia daryti Statuto pataisą ir papildymą, yra akivaizdu, nes kitaip mes neišeisime iš susidariusios padėties.

PIRMININKAS. Dar kolega M. Varaška dėl vedimo tvarkos.

M. VARAŠKA (TPPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Mano nuomone, šiandien Seimo Teisės departamento pastaba priėmimo procedūrai įtakos neturi, nes komitetas pritarė galimybei ateityje koreguoti Statutą dėl to, kad visuose rinkimų įstatymuose kompleksiškai būtų įtvirtinta tokia nuostata. Jeigu šiame įstatyme būtų pradėtas precedentas, tai yra trijų mėnesių laikotarpis, draudžiantis keisti įstatymą, likus iki rinkimų datos mažiau negu 3 mėnesiams, prieš tai būtinas bent jau šio įstatymo priėmimas.

Antra vertus, pačiame Teisės departamento pasiūlyme yra teikiamas visai…

PIRMININKAS. Mes apie įstatymą nebekalbame, gerbiamasis kolega, mes kalbame apie nutarimo projektą. Galima jį šiandien priimti ar ne, jūsų nuomone, labai konkrečiai?

M. VARAŠKA (TPPF). Aš manau, taip, kartu su įstatymo priėmimu. Dėkui.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, sprendimą priėmėme tokį, kad mes priimame nutarimą, nes įstatymo projekte yra kalbama ir sprendžiama tik apie antrojo turo datos sutapatinimą ar nesutapatinimą, o Prezidento rinkimų data, nutarimas, kurį mes priimsime arba ne, nustato pirmojo turo datą su įstatymo pataisomis, kurias priimsime arba ne ateityje, šiandien tai nieko bendro neturi. Jeigu įstatymo pataisos bus nepriimtos, gali atsitikti, kad antrasis Prezidento rinkimų turas paprasčiausiai nesutaps su Europarlamento rinkimų data. Ir tiktai tiek. Čia mes turėsime galimybę dar diskutuoti ir apsispręsti.

Gerbiamieji kolegos, dėl nutarimo. Kadangi nutarimas yra iš vieno straipsnio, turbūt mes galėtume iš karto išklausyti motyvus už ir prieš ir pereiti prie priėmimo balsavimo.

Motyvai prieš ir už. Nėra norinčių kalbėti. Gerbiamieji kolegos, prašau apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl Respublikos Prezidento rinkimų skyrimo“, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 70 Seimo narių, balsavo 69: už – 67, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimo projektas priimtas. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. (Balsas salėje)

Nutarimo projektui, gerbiamasis kolega Gražuli, 71 balso nereikia. Prašom netrukdyti vesti posėdžio kalbėdamas iš vietos.

2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XP-3417(3) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Pereiname prie darbotvarkės 1-6a klausimo – 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XP-3417(3). Sveikatos reikalų komiteto išvadą pateiks pranešėjas – komiteto pirmininkas A. Matulas. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą, jis yra iš vieno straipsnio. Jums jis yra išdalytas, aš jo neskaitysiu. Pritarė pateiktam įstatymo projektui. Balsavo už 8 komiteto nariai.

Taip pat komitetas pabrėžia, kad pateiktame Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projekte yra atsižvelgta į kai kuriuos komiteto anksčiau išsakytus pasiūlymus, t. y. siūloma atidėti PVM lengvatų kompensuojamiesiems vaistams panaikinimą, taip pat pajamų mokesčio atskaitymus padidinti nuo 5 % iki 6 %. Komitetas atkreipė Vyriausybės dėmesį, kad numatytų pajamų akivaizdžiai nepakaks efektyviam sveikatos sistemos funkcionavimui. Todėl siūlo, kad Sveikatos privalomojo draudimo fondo pajamos sudarytų bent 4 mlrd. 986 mln., kaip buvo pasiūlyta pirmajame biudžeto variante. Taip pat komitetas siūlo, kad privalomąjį sveikatos draudimą vykdančių institucijų išlaidos darbo užmokesčiui mažėtų ne 3,05 %, bet apie 12 %, kaip numatyta Vyriausybės programoje.

Kaip sakiau, už šį sprendimą balsavo 8 komiteto nariai. Siūlau pritarti po svarstymo.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti užsirašė du Seimo nariai. Kviečiu į tribūną Seimo narį V. P. Andriukaitį. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šioje diskusijoje kalbame apie labai kompleksinį klausimą. Privalomojo sveikatos draudimo fondo kitų metų biudžeto perspektyva tiesiogiai susijusi su socialinio draudimo fondo įstatymo pataisomis, taip pat susijusi su valstybės biudžeto svarstymu ir su mokesčių įstatymų pakeitimais. Tai yra visa grandinė, kuri kompleksiškai paveiks Privalomojo sveikatos draudimo fondo įplaukas ir taip pat paveiks tą išlaidų dalį, nes labai sunku pasakyti, ar nereikės kur kas daugiau turėti fondui išlaidų, nes kitų metų situacija kainų rinkoje gali labai labai smarkiai keistis.

Kita vertus, jeigu lygintume Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų dinamiką per pastaruosius kelerius metus, tai mes matome, kad šį kartą kitiems metams lėšų dinamika santykinai yra mažėjanti.

Aš norėčiau šiandien agituoti jūsų vienaip ar kitaip apsispręsti. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad fundamentaliai imant reikėtų siekti, kad šio fondo pajamos padidėtų, bet tai dabar reikia peržvelgti bendram kontekste. Komiteto pirmininkas pritaria turbūt šiai pozicijai. Šiuo atveju nėra pozicijos ir opozicijos. Šiuo atveju iš tikro yra be galo jautri socialinė sritis ir labai sudėtinga perspektyva. Visi turime suremti pečius, kad bent biudžeto rodikliai, kurie buvo pasiekti praeitais metais, nebūtų mažinami.

Kita vertus, suprantama, vėlgi turime kalbėti apie darbo užmokesčio didėjimo dinamiką. Aš manau, kad iš principo ydinga kalbėti šiomis sąlygomis apie tai, kad darbo užmokesčio augimo tempai būtų mažinami. Valstybė turėtų ieškoti kitų priemonių, ir yra pakankamai galimybių, kaip galima padidinti mokestinę naštą nemažinant valstybės numatomų išlaidų darbo užmokesčiui. Šiuo atveju valstybė prisiėmė įsipareigojimus dėl darbo užmokesčio praeitais metais. Tai yra patvirtinta Vyriausybės nutarimais, tai yra patvirtinta susitarimais, kokiu procentu ir kaip turi darbo užmokestis didėti viešajam sektoriui, turiu omeny ir sveikatos sektoriui. Tai vėlgi tas pats klausimas, ar galime sutikti su tais procentiniais pakeitimais, kurie sulėtina darbo užmokesčio augimo tempus, nes ir taip šiame sektoriuje darbo užmokesčio augimas buvo labai lėtas per visus 15 metų, nežiūrint to, kokia politinė dauguma buvo.

Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio situacija apskritai netikusiai buvo sprendžiama Lietuvos valstybėje. Manau, kad vienintelis bandymas buvo 1996 m., kai buvo priimtas Darbo apmokėjimo įstatymas ir numatyti normatyvai. Deja, toliau ši sritis, nepaisant priekaištų, yra gana komplikuota. Todėl bent jau praeitais metais pasiekti susitarimai dėl darbo užmokesčio augimo turėtų būti išsaugoti, nes tai nėra ta sritis, kurioje mes galime dramatiškai pasakyti, kad dėl to neturėsim subalansuoto biudžeto. Aš manau, kad tam tikra biudžeto deficito dinamika leistina šiomis sąlygomis, nebūtina siekti, taip sakant, subalansuoti taškas prie taško.

Šiuo atveju irgi sakau, kad negalima būtų pritarti projektui, reikėtų jį grąžinti Vyriausybei tobulinti, atsižvelgti į komiteto pastabas, atsižvelgti į bendrą situaciją ir sugrįžti prie tų skaičių iš naujo dar kartą. Taigi po svarstymo siūlyčiau ne pritarti, o grąžinti tobulinti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau dalyvauti diskusijoje kviečiu Seimo narę V. M. Čigriejienę. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, be abejo, pajamų neužtenka normaliam funkcionavimui, bet su tomis pajamomis bus galima išgyventi, jeigu jos bus surinktos. Aš visiškai sutinku su Seimo nario V. Andriukaičio nuomone. Be abejo, medicinoje nėra vien tik gydytojų algos. Algos 80 % visų pajamų suvalgo, jeigu taip galima pasakyti. Bet yra paslauga, kuri kainuoja ir neatitinka šiuolaikinio statuso. Ir su paslaugom yra blogai, ir mūsų pacientas turi žinoti, kiek valstybė gali sumokėti už paslaugą ir kiek jis turi primokėti už paslaugą. Nes nėra tokio dalyko. Todėl Sveikatos komitetas ir mes visi ieškom lanksčių būdų ir galimybių, kaip galima tą padaryti. Manau, kad labai geras momentas yra tai, kad PVM vaistams yra atidėtas, ir manau, kad Sveikatos komitetas tikrai ras galimybių, kaip šitai senesnių žmonių kategorijai padėti, ir žadame ateityje tą išspręsti.

Taigi dirbame, ir manau, kad šiuo krizės laikotarpiu išgyventi bus galima. Visus Seimo narius kviečiu aktyviai balsuoti ir pritarti šiam komiteto sprendimui. Labai jums ačiū už supratimą.

PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl balsavimo motyvų dėl komiteto išvados kalbėti pageidauja vienas už, vienas prieš. Už kalba kolega K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro pavyko sudaryti nedeficitinį privalomojo sveikatos draudimo biudžetą, ir siūlymai, kad jį galima būtų padaryti deficitinį, ir kiti siūlymai, kurie padidintų išlaidas ir nepakeistų pajamų, iš tikro sudėtingi dėl paprastos aplinkybės, kad valstybei pasiskolinti šiuo momentu dengti deficitą yra beveik neįmanoma arba labai sunku. Kitais metais, ypač pirmaisiais ketvirčiais, situacija bus dar blogesnė. Taigi kur kas geriau turėti tokį subalansuotą biudžetą negu galvoti apie tai, kaip kitais ir šiais metais ieškoti dar papildomai pinigų, kurių nėra arba kurie yra nepaprastai brangūs. Todėl siūlau pritarti įstatymo projektui ir balsuoti už. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – kolega V. P. Andriukaitis. Gerbiamasis V. P. Andriukaitis nepageidauja išsakyti motyvus prieš? Jūs užsirašęs.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Taip. Aš norėčiau vis dėlto išsakyti savo nuomonę dar kartą, kurią išsakiau diskusijos metu. Tikrai siūlyčiau grąžinti Vyriausybei tobulinti. Nenoriu kartotis ir vardyti motyvų. Todėl siūlyčiau nepalaikyti dabar šio pateikto projekto.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išsakyti. Tuomet kolegas kviečiu apsispręsti balsuojant už tai, kad būtų pritarta Sveikatos reikalų komiteto išvadai, t. y. pritarta 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui po svarstymo. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 75, balsavo 75. Už – 53, prieš – 10, susilaikė 12. Komiteto išvadai ir įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Kolega V. P. Andriukaitis… Į protokolą bus įrašyta. Dėkojame, jūs balsavote prieš. Suklydote. Taip, protokolas bus patikslintas.

Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-192(2) (svarstymas) (taikoma ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, pereiname prie kito darbotvarkės 1-6b klausimo, projekto Nr. XIP-192 – Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 15, 16, 17, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną Sveikatos reikalų komiteto išvadą pateikti komiteto pirmininką gerbiamąjį A. Matulą. Prašom.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas užvakar ir šiandien svarstė Sveikatos draudimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.

Svarstymo metu atkreipėme dėmesį į tam tikrus straipsnių netobulumus, į tam tikrus neaiškumus, ir todėl Seimo Sveikatos reikalų komitetas pasinaudojo statutine galimybe, sudarė darbo grupę. Į ją įėjo Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos, Finansų ministerijos ir komiteto atstovai. Atsižvelgdami į komiteto suformuluotus uždavinius ir tikslus jie pateikė naują įstatymo projekto redakciją. Mes šiandien jai pritarėm, kaip sakiau, bendru sutarimu. Taip pat komitetas pasiūlė Vyriausybei ir Sveikatos apsaugos ministerijai iki kitų metų pavasario sesijos kartu pateikti ir Sveikatos sistemos, ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų pataisas, suderinus jas su dabar priimamu Sveikatos draudimo įstatymu.

Buvo pateikti tam tikri siūlymai, Teisės departamento nemažai siūlymų, visiems jiems buvo pritarta. Pilietis K. Burba buvo pateikęs siūlymų, jie buvo tokie bendro pobūdžio, daugiau pamąstymai. Mes jiems nepritarėm. Taip pat buvo pateikti Seimo narių K. Starkevičiaus, E. Pupinio, J. Stanevičiaus ir L. Kernagio siūlymai. Šiandien jie tuos siūlymus atsiėmė, nes įregistravo naujus pasiūlymus, tiksliau, redagavo savo pasiūlymus, bet kadangi komitetas svarstymo metu šiandien jų dar neturėjo, nes buvo tik registruoti, todėl šių siūlymų nesvarstė. Komitetas pasiryžęs apsvarstyti, jeigu Seimas pritars šiam įstatymo projektui po svarstymo, rytoj. Siūlau pritarti patobulintam įstatymo variantui.

PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Diskusijoje dalyvauti užsirašė 4 Seimo nariai. Kviečiu į tribūną kalbėti diskusijoje kolegą V. P. Andriukaitį. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šiandien galime su palengvėjimu pasakyti, kad tai, kas buvo pateikta prieš dvi dienas čia, Seimo salėje, tas visas įstatymų paketas, sukėlęs labai daug prieštaringų reakcijų ir labai kritišką visuomenės vertinimą… Šiandien mes matome, kaip atsitinka, kai pateikimo metu daroma tokių fundamentalių klaidų, kai pateikimo metu kolegos Seimo nariai atkreipia dėmesį, užduoda klausimus ir klausia kitų kolegų, ar jūs galite pritarti tiems projektams ir pamatyti, kad sukelsite labai daug socialinių įtampų. Šiandien mes galime konstatuoti, kad sukilusi didžiulė visuomenės dalis, pasitelkusi savo atstovus ir įvairius ekspertus, beldėsi į Vyriausybę, beldėsi į ministerijas, beldėsi į komitetus, ir pagaliau mes turime situaciją, kai reikia peržiūrėti iš esmės daugelį formuluočių, kurioms taip lengva ranka naktį buvo pritarta po pateikimo.

Kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad mes svarstome ne šiaip sau pataisas. Tos pataisos yra… Jeigu pažiūrėtume pagal Statuto reikalavimus, jas pateikiant turėjo būti pateikti skaičiavimai, pateiktos bent perspektyvinės prognozės, kokią mokesčių naštą jos užkraus vieniems ar kitiems individualios veiklos subjektams, ūkinėms (…) ir panašiai. Juo labiau kad visiškai plika akimi matėsi, kad Socialinio draudimo įstatymo straipsniai bei nuostatos ir Sveikatos draudimo įstatymo straipsniai bei nuostatos nekoresponduoja, reikės ieškoti ryšio ir derinti tas nuostatas.

Šiandien mes turime situaciją, kai ir Teisės departamento išvados, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados… Netgi keista, kad Teisingumo ministerija… Man atrodo, kad, kai Vyriausybė teikia paketą kolegialiai, visas kabinetas pritaria teikiamiems įstatymų projektams. Vadinasi, teisingumo ministras balsavo už tuos projektus. O dabar mes turime konstatuoti, kad Teisingumo ministerija įspėja, kad, deja, atsitiks taip, kad mokesčių našta bus labai didžiulė daugeliui žmonių ir vietoj to norimo efekto gausime neigiamą rezultatą.

Aš manau ir esu tvirtai įsitikinęs, kad, taip skubiai svarstydami tokius sudėtingus klausimus, mes pridarysime dar daugiau klaidų ir reikės, kolega Matulai, keisti ne tik sveikatos sistemos (…), bet mes galime patekti į labai didelę visų įstatymų prieštaravimo koliziją. Mano nuoširdus klausimas – ar reikėjo visos šios suirutės ir tokio rezultato, kai mes dabar tikrai galime pasakyti, kad per priėmimą turėsime teikti nežinia kiek pataisų vieniems ir kitiems įstatymams? Netgi dabar turėti suderintą tekstą, kurį po to būtų galima normaliai nagrinėti, apgalvoti ir dar siūlyti jam pataisas – net tokios galimybės nelieka, kadangi per daug sudėtingų klausimų.

Aš manau, kad būtų logiška, kad… Aš net nežinau, ką statutiškai pasiūlyti, nes mums, kaip opozicijos atstovams, reikėtų matyti per priėmimą tą galutinį tekstą, už kurį būtų galima vienaip ar kitaip balsuoti. Bet mes dabar nežinome to teksto, mes negalėsime pasakyti, kaip tai atrodys ir kokių pataisų reikės, juo labiau jeigu mes vėl sugalvosime daryti priėmimą naktį arba nesilaikydami net elementarių darbo valandų.

Kolegos, aš manau, kad reikėtų daryti šio svarstymo pertrauką, suformuluoti siūlymus, juos patikslinti, suderinti Sveikatos draudimo ir Socialinio draudimo įstatymus, tada sugrįžus vienaip ar kitaip apsispręsti ir toliau judėti ta kryptim. Ta poros dienų pertrauka būtų visiškai logiška. Pirmadienį galėtume matyti ir tekstus, ir galimybę patobulinti arba pateikti pataisas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje dalyvauti kviečiu Seimo narį M. Bastį.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pasistengsiu kiek galima trumpiau, nes prieš tai mano kolega V. P. Andriukaitis išdėstė visus nuogąstavimus, kodėl negalima pritarti visoms įstatymo straipsnių pataisoms.

Akivaizdu, kad Vyriausybė, teikdama šias įstatymo pataisas, sprendžia biudžeto klausimus, bet akivaizdu, kad nėra visiškai tartasi su socialiniais partneriais. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad jau kyla didelis socialinių partnerių ir visuomenės susirūpinimas, kas bus toliau?

Man daugiau tenka domėtis žemės ūkio klausimais, taigi aš akivaizdžiai matau, kad tos įstatymų pataisos, kurios yra pateiktos… Žemdirbiai nėra pasiruošę prisitaikyti prie tokios sistemos. Aš neįsivaizduoju, kaip bus tai taikoma. Jau pats žemės ūkio ministras ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, nors pritarė Vyriausybės programai ir iš pradžių po pateikimo pritarė, juo labiau kad žemės ūkio ministras Vyriausybės teikiamam įstatymui buvo pritaręs, šiandieną atsitraukė, kadangi po svarstymo Kaimo reikalų komitete mato, kokių problemų bus ateityje.

Aš neįsivaizduoju, kaip žemdirbiai galės mokėti, kai šiandieną patys yra įsiskolinę už įvairiais suteiktas paslaugas, už įvairias nupirktas materialines vertybes. Paprasčiausiai šiandieną nėra laisvų apyvartinių lėšų, o šiomis įstatymo pataisomis mes jau nuo pirmos dienos versime mokėti mokesčius. Reikėtų dar kartą labai gerai išdiskutuoti, ir tik tada bus galima priimti tam tikras išvadas. Tikrai negalima pritarti tokiam įstatymo projektui. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi pageidaujantys kalbėti diskusijoje kalbėjo. Dėl balsavimo motyvų. Motyvai prieš. Užsirašęs yra kolega Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes šiandieną jau girdėjome ir svarstymo, ir pateikimo stadijos metu daugelio nuogąstavimus, nes Privalomojo sveikatos draudimo įstatymas, kuris reglamentuoja jo biudžetą, vis mes puikiai žinome, yra labai svarbus. Faktiškai tai yra socialinis biudžetas, kurio sudėtinė dalis yra įvairios valstybinės programos, iš kurių didžiausią paramą ir didžiausią pagalbą gauna tie žmonės, kurie neturi galimybės susimokėti už kai kuriuos šios dienos pabrangimus. Čia įeina ir įvairius ortopedijos priemonių finansavimas, ir įvairios sąnarių keitimo programos, ir daugelis kitų. Kyla klausimas, kodėl buvo nueita tokiu keliu, kada sumažintas gyventojų pajamų mokestis, kuris dabar buvo 7,2. Pradžioje jis buvo sumažintas iki 5 %, paskui labai gerai, kad susiorientavo ir padidino iki 6 %. Tą trūkstamą dalį nusprendė atgal pasiimti iš mažas pajamas turinčių žmonių, tai yra fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia darbine veikla ir pagal patentus, taip pat, kaip ir buvo minėta, iš žemės ūkio srityje dirbančių ūkininkų ir daugelio kitų. Tikrai šitų pinigų neužteks ne tik naujoms programoms, arba didesniam finansavimui, bet jų neužteks ir buvusioms programoms tęsti.

Todėl palaikau siūlymą, kad šitas projektas turėtų būti pakoreguotas taip, kad mes visi kartu su jumis iš žmonių ateityje negautume didelių priekaištų. Todėl siūlau nebalsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus už pageidauja išsakyti kolega K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, korektyvos, apie kurias prieš tai kalbėjo kolega, daromos visų pirma dėl to, kad šio fondo ir pinigų srautų situacija iš tikrųjų bloga. Ir tik tokiu būdu, kuris yra pasiūlytas, mes manome, galima bus siekti subalansuoto biudžeto, kurio pagrindu išlaikyti daugumą, visus pagrindinius įsipareigojimus šioje valstybės srityje ir kartu užtikrinti sveikatos sistemos stabilumą. Siūlau balsuoti už.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išsakyti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant, kas už tai, kad būtų pritarta Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8 ir kitų įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritariant Sveikatos reikalų komiteto išvadai. Prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 83. Balsavo 82, už – 56, prieš – 18, susilaikė 8. Sveikatos reikalų komiteto išvadai ir įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.

Gerbiamieji kolegos, visi Seimo rytinio plenarinio posėdžio klausimai pagal darbotvarkę yra apsvarstyti. Skelbiu rytinio Seimo plenarinį posėdį baigtą. Vakarinis posėdis 15 val.

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.