PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTAS (XIP-194) NEPRIEŠTARAUJA LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

2008 m. gruodžio 18 d. Nr.

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Raimondas Šukys, Česlovas Vytautas Stankevičius, Vidmantas Žiemelis, Petras Gražulis, Edmundas Jonyla, Laimontas Dinius. Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, V. Kanapinskas, D. Komparskienė, D. Latvelienė, R.Varanauskienė, L.Zdanavičienė, Komiteto padėjėja A. Jankauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas 2008-12-16	3	1, 2, 3		1. Keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie gauna autorinį atlyginimą iš draudėjo, su kuriuo jie yra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose taip, kaip šie santykiai suprantami Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Įstatymo 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir nustatyti, kad “asmenys, užsiimantys atlikėjo veikla bei sporto veikla kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme bei asmenys, kurie gauna autorinį atlyginimą iš draudėjo, su kuriuo jie nėra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose taip, kaip šie santykiai suprantami Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti ir sveikatos draudimu.“ Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą, darbas gali būti organizuojamas darbo, viešojo administravimo, valstybės tarnybos, civilinės teisės normų reguliuojamų teisinių santykių pagrindu. Autorinės sutartys yra viena iš civilinės teisės reguliuojamų sutarčių rūšių. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad “paplitusi yra praktika ir darbo santykiuose esantiems asmenims šalia darbo užmokesčio mokėti autorinį atlyginimą, taip išvengiant socialinio draudimo įmokų.” Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 98 straipsnį, darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, laikomas nelegaliu. Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą privalomai drausti valstybiniu socialiniu draudimu asmenis, kurie yra sudarę autorines sutartis, taip pat siūloma nustatyti skirtingą draudimo apimtį, priklausomai nuo to, ar asmuo sudarė autorinę sutartį su draudėju, kuris yra ir darbdavys arba nėra darbdavys. Toks reguliavimas teisės požiūriu ydingas. Autorinės sutarties šalimi gali būti Lietuvos ar užsienio valstybės fiziniai asmenys, tačiau neaišku kaip tokiu atveju bus įgyvendinamos jų, kaip draudėjų, prievolės. Autorinės sutarties šalimi taip pat gali būti keli asmenys (fiziniai ir juridiniai), vieni jų gali būti susiję darbo santykiais su kita autorinės sutarties šalimi, o kiti – ne (pvz., aukštosios mokyklos dėstytojo ir joje nedirbančio asmens teisės pagal tą pačią autorinę sutartį dėl vadovėlio parengimo), todėl autorių teisinė padėtis bus iš esmės skirtinga tik dėl to, kad jie dirba ar nedirba pagal darbo sutartį pas autorinio darbo užsakovą. Dėl tokio reguliavimo pagal darbo sutartį pas darbdavį (draudėją) dirbantys asmenys gali būti diskriminuojami, jeigu darbdavys siektų nemokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų. Toks siūlymas vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį asmenų lygiateisiškumo, darnios pilietinės visuomenės ir teisnės valstybės principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstatavo, kad asmenų lygiateisiškumo principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadinami “laisvųjų profesijų” asmenys privalomai socialiniu draudimu paprastai nėra draudžiami. Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, privalo sudaryti teisines prielaidas, kad šie asmenys turėtų galimybę pasirūpinti savo socialine gerove senatvės, ligos, negalios ar kitu atveju, tačiau neprivalo įpareigoti juos dalyvauti privalomojo socialinio draudimo schemose. Pagal keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, gali savanoriškai draustis pensijų socialinių draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, kai jie nėra privalomai draudžiami šiuo draudimu ar įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiami (draudžiasi) pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijų daliai.	nepritarti	Tokie Teisės departamento argumentai yra nepagrįsti. Pagal Konstitucinio Teismo suformuotą nediskriminavimo doktriną negalima nustatyti skirtingo teisinio reguliavimo to pačios kategorijos asmenų atžvilgiu, tačiau galimas nevienodas skirtingų kategorijų asmenų teisinės padėties nustatymas. Asmenims, sudariusiems Darbo kodekso reglamentuotą darbo sutartį, taikomas atitinkamas teisinis režimas: jie privalo paklusti tam tikrai darbdavio nustatytai darbo tvarkai, vykdyti darbines funkcijas, apibrėžtas jo kompetenciją nustatančiuose vidaus teisės aktuose, pažeidus darbines pareigas jam taikoma drausminė atsakomybė, tuo pat metu toks darbuotojas įgyja teisę į periodinį atlyginimą už darbą, į darbdavio daromas socialinio draudimo įmokas, į poilsio laiką, įskaitant ir kasmetines atostogas, ir panašiai. Tačiau visai kitoks teisinis režimas taikomas asmenims, su kuriais sudaromos Civilinio kodekso numatytos civilinės teisinės sutartys, konkrečiai imant – autorinės. Pagal jas paprastai susitariama tik dėl tam tikro galutinio rezultato – sukurti atitinkamą kūrinį per sutartyje numatytą terminą už tam tikrą autorinį užmokestį. Jokie kiti santykiai užsakovo ir kūrinio kūrėjo nesieja (įskaitant ir pareigą suteikti darbo vietą, mokėti už autorių socialinio draudimo įmokas ir panašiai). Taigi asmenims, sudariusiems darbo sutartis, ir asmenims, su kuriais sudarytos autorinės sutartys, daugeliu aspektų yra nustatytas skirtingas teisinis režimas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad gali būti ydingas teisinis reguliavimas, jeigu autorių teisinė padėtis draudžiant juos valstybiniu socialiniu draudimu bus nustatyta skirtinga dėl to, kad jie dirba ar nedirba pagal darbo sutartį pas autorinio darbo užsakovą. Darytina išvada, kad lygiateisiškumo principas nėra pažeidžiamas – objektyviai pateisinama, kad skirtingoms asmenų grupėms yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas.
		6	2		3. Keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte (t.y. asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą), socialinio draudimo įmokų gali nemokėti ir tas laikotarpis nebus įskaitytas į socialinio draudimo stažą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, tokią teisę turi savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą. Šios Įstatymo projekto nuostatos svarstytinos atsižvelgiant į konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą.	nepritarti	Teisės departamento pastaboje nenurodyta, kieno ir kokie teisėti lūkesčiai gali būti pažeisti. Akivaizdu, kad paminėtomis įstatymo projekto nuostatomis nėra ribojamos įgytos konstitucinės asmenų teisės. Tai yra skirtingų ūkinės – komercinės veiklos vykdymo sąlygų reguliavimo klausimas, kuris teisiniu reguliavimu gali būti sprendžiamas atsižvelgiant į besikeičiančias valstybės ekonominio – socialinio gyvenimo sąlygas. Seimas patvirtino Vyriausybės programą, kurioje konstatuojama pastaruoju metu iš esmės pablogėjusi valstybės ekonominė situacija. Konstitucinis Teismas savo jurispudencijoje yra pažymėjęs, kad kai iš esmės pakinta valstybės ekonominė ir finansinė būklė, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonominės krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, įstatymų leidėjas gali pakeisti atitinkamų sričių teisinį reguliavimą.

3. Komiteto sprendimas:

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2008 m. gruodžio 16 d. išvadą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, Komitetas preliminariai įvertino, kad Projekto XIP-194 nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

4. Balsavimo rezultatai: 6 už, 2 susilaikė

5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras.

Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras