Šešioliktasis (16) posėdis
2008 m. gruodžio 16–17 d.

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja I. DEGUTIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotoja V. BALTRAITIENĖ, Seimo Pirmininko pavaduotojai A. KAŠĖTA ir R. ŠUKYS

PIRMININKĖ (V. BALTRAITIENĖ, DPF*). Pradedame popietinį posėdį. Pradėsime nuo registracijos. Prašom registruotis.

Užsiregistravo 50 Seimo narių.

Yra pasiūlymas į popietinę darbotvarkę įrašyti du papildomus klausimus, kurie yra biudžeto lydimieji. Tai yra Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-199 pateikimas ir antrasis lydimasis įstatymas – Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 4, 14 straipsnių įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIP-200. Jums yra išdalyta. Ar galime bendru sutarimu pritarti ir įtraukti į rezervą? (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Taip, vienuoliktasis pi, „p“ raidė gal tariama „pi“, aš nežinau. Bendru sutarimu pritarta. Šie du klausimai įrašyti.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2544(2*). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XP-2545(2*) (svarstymas)

Pradedame popietinę darbotvarkę. Darbotvarkės 2-1a klausimas – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XP-2554(2). Pirmiausia žodis suteikiamas A. Lydekai – Žmogaus teisių komitetas. Gal galime dėl abiejų kalbėti? Lydimasis yra Nr. XP-2545.

A. LYDEKA (LCSF). Taip, jeigu galima, aš iš karto pateiksiu išvadas dėl abiejų teisės aktų. Dėl įstatymo, kurį jūs jau paskelbėte, nekartosiu ilgo pavadinimo. Žmogaus teisių komitetas kaip pagrindinis jį išnagrinėjo, svarstė, įvertino Seimo narių pasiūlymus, įvertino Teisės departamento pasiūlymą, į jį atsižvelgė, taip pat pritarė praeitoje kadencijoje buvusio Seimo nario P. Jakučionio pasiūlymui. Komiteto išvada yra pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Šis sprendimas priimtas bendru sutarimu.

Ar galiu dėl nutarimo?

PIRMININKĖ. Taip.

A. LYDEKA (LCSF). Kaip posėdžio pirmininkė sakė, yra lydimasis teisės aktas, tai yra Seimo nutarimas „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“. Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, išnagrinėjo ir priėmė sprendimą – pritarti komiteto patobulintam nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Šis sprendimas taip pat yra priimtas bendru sutarimu. Atkreipsiu dėmesį, kad yra įvertinta Teisės departamento išvada, taip pat ir papildomų komitetų nuomonė. Ačiū. Siūlau pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas – P. Žeimys.

P. ŽEIMYS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas komitetas ir dar praėjusiais metais svarstė teikiamą įstatymo projektą. Komitetas nusprendė pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą pateiks A. Rimas.

A. RIMAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas buvo paskirtas abiem projektams papildomu komitetu. Apsvarstė Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą. Taip pat apsvarstė nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo pakeitimo“ projektą.

Pirmuoju atveju komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.XP-2544. Antra, siūlyti pagrindiniam komitetui projektą patobulinti atsižvelgiant į šį komiteto pasiūlymą. Projekto 1 straipsnio 1 punkte vietoj siūlomų išbraukti žodžių „tarpžinybinė valstybės institucija“ (ši sąvoka apibrėžia šio subjekto vietą viešojo valdymo sistemoje) ir siūlomų įrašyti žodžių „biudžetinė įstaiga“ (ši sąvoka apibrėžia šio subjekto teisinę formą) siūlome įrašyti žodžius „valstybės įstaiga“ arba žodžius „viešojo administravimo įstaiga“. Tai yra sąvokos, apibrėžiančios šio subjekto vietą viešojo valdymo sistemoje, taip pat nurodančios ir tą valstybės valdžios instituciją, kuriai įstaiga būtų atsakinga arba pavaldi. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už šį pasiūlymą, už tokią išvadą.

Dabar dėl antros išvados, dėl nutarimo išvados. Komiteto išvada – iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XP-2544. Siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti projektą atsižvelgiant į šį komiteto pasiūlymą. Taip, kaip ir pirmuoju atveju. Taupydamas laiką aš neskaitysiu.

PIRMININKĖ. Ačiū.

A. RIMAS (LSDPF). Išvada priimta taip pat bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Truputį palaukite. Pagrindinis komitetas jūsų pataisai pritarė iš dalies. Ar jūs reikalaujate dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvados balsuoti, ar jus tenkina? Tenkina? Gerai. Ačiū.

Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių reikalų komisijos išvadą perskaitys A. Dumčius.

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasipriešinimo ir nukentėjusių komisija (vadinu sutrumpintai) apsvarstė tą pirmąjį įstatymo projektą ir siūlo projekto 1 straipsnio 1 punkte vietoj siūlomų žodžių „tarpžinybinė valstybės institucija“, o paskui „biudžetinė įstaiga“ įrašyti žodžius „valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui“. Toliau pritarti Seimo nario P. Jakučionio siūlymui papildyti 6 straipsnio 9 dalį sakiniu „Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui“. Už tai komisija buvo bendru sutarimu.

Dėl antrojo įstatymo projekto yra pastaba tik dėl įrašo. 1 straipsnio 1 punkte vietoj siūlomų išbraukti žodžių „tarpžinybinė valstybės institucija“ ir siūlomų įrašyti žodžių „biudžetinė įstaiga“ įrašyti žodžius „valstybės įstaiga, atskaitinga Seimui“. Visi taip pat pritarė bendru sutarimu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Pagrindinio komiteto yra – iš esmės pritarti. Jus tai tenkina?

A. DUMČIUS (TS-LKDF). Taip, iš esmės pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbėti diskusijoje užsirašiusių nėra. Dėl motyvų. Irgi nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti abiem projektams? Galima? Gerai, ačiū. Po svarstymo pritarta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo 2, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-2544 ir Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų patvirtinimo“ projektui. Svarstymas yra numatytas, nežinau, kada mes čia… priėmimas. Seniūnų sueiga nuspręs.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektas Nr. XIP-96(2) (svarstymas)

Toliau 2-2 klausimas, – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektas Nr. XIP-96(2). Pranešėjas Aplinkos apsaugos komiteto vardu – J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, visi puikiai supranta būsto renovacijos problemą, ypač ji yra aktuali žiūrint energetinių problemų ir pasaulinės klimato kaitos problematikos požiūriu. Šiuo metu tai ne tik socialinė problema, kad būsto šildymas yra labai brangiai kainuojantis dalykas, nes reikalauja daug energetinių resursų, tačiau yra ir kiti dalykai, sakykime, mūsų įsipareigojimai, energijos resursų taupymas, klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo reikalai. Todėl ši tema yra labai aktuali, pastaraisiais metais teikiama be galo daug visokiausių pataisų, pasiūlymų. Deja, būsto renovacija taip ir stovi, o stovi, t. y. nesiplėtoja, todėl, kad ji yra tiesiogiai priklausoma nuo to, kiek Vyriausybė ten įdės pinigų. Komiteto išvada yra teigiama – pritarti ir palikti status quo, t. y. dabar esančią situaciją, o Vyriausybė pateiks informaciją. Daugiau, supratau, nereikia komentarų. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau – Biudžeto ir finansų komiteto išvada. R. Kupčinskas.

R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Laba diena, mielieji kolegos. Perskaitysiu Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pasiūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pateiktam įstatymo projektui. Labai ačiū. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada. D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Nuoširdžiai dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Vyko diskusija ir po diskusijos komiteto sprendimas yra toks: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3. Dėkoju.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Č. V. Stankevičius. Atsiprašau, komiteto pirmininkas S. Šedbaras.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komiteto sprendimas yra pritarti siūlomai pataisai.

PIRMININKĖ. Taip. Dabar yra užsirašę net penki dalyvauti diskusijose. Pirmoji – B. Vėsaitė. Prašom. Penkios minutės savo vardu.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šis įstatymas būtų nepaprastai svarbus energijos taupymui, nes, mielieji kolegos, turbūt nėra šiandien didesnio galvos skausmo mūsų daugiabučių gyventojams ir apskritai visiems gyventojams kaip šilumos kainos. Man regis, tas įstatymas, kuris turėjo įsigalioti nuo sausio 1 d., būtų bent jau iš dalies pradėjęs spręsti problemas. Jūs turbūt irgi susitinkate su gyventojais, paraiškų yra daugiau negu galimybių jas vykdyti. Iš esmės reikėtų dėti visas pastangas ar iš Ignalinos uždarymo fondo, per „vipines“ programas kuo greičiau skatinti energijos taupymą, nes mes turbūt po šimtą milijonų litų kiekvienais metais pasiunčiame į Rusijos kasą.

Taigi, kolegos, aš manau, įstatymo įsigaliojimo atidėjimas tikrai nėra protingas žingsnis. Nesiūlyčiau pritarti.

PIRMININKĖ. J. Olekas užsirašęs dalyvauti diskusijoje. Nėra? Nėra. B. Pauža.

B. PAUŽA (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiamoji pirmininke, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti 13 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas, kaip žinote, buvo priimtas šių metų birželio 5 d. ir turėjo įsigalioti nuo sausio 1 d. Be abejo, per tą laikotarpį ir savivaldybės, ir namų bendrijos bei atskiri operatoriai, kurie tvarko tuos namus, nuveikė tam tikrą darbą vadovaudamiesi tuo įstatymu. Ir dabar, kai liko kelios dienos iki Naujųjų metų, mes norim jį atšaukti ir siūlyti kažką naujo. Aš puikiai suprantu, kad tie siūlytojai žiūri į finansinę padėtį, šiandieninę sunkią finansinę padėtį, ir, be abejo, jie naujais įstatymais, kurių projektai jau užregistruoti, numato tą valstybės dalį, kuri buvo numatyta šiame keičiamame įstatyme, sumažinti. Aš nesuprantu, viena kalbam apie energijos taupymą, o galvojam, kaip paramą sumažinti, kartu stabdyti šį procesą. Taip sunkiai šis klausimas buvo judinamas iš pat pradžių, ir kai mes priėmėm šią įstatymo pataisą birželio mėnesį, aš noriu pabrėžti, aš net pakėliau stenogramą, visi konservatoriai, išskyrus vieną, balsavo už šio įstatymo pataisą. Šiandien, praėjus, taip sakant, kažkuriam neilgam laikui, jau keičiama pozicija. Man atrodo, kad tai daroma visiškai neteisingai, nes tame įstatyme, be piniginių dalykų, buvo numatyta daug gerų ir kitų dalykų. Pavyzdžiui, namas sugalvoja renovuoti, šiltintis, bet nėra sukurta bendrija. Šiandien labai daug kur bendrijos dar nėra sukurtos, tačiau buvo suteikta galimybė tam namui vykdyti šiuos projektus ir gauti atitinkamą paramą. Taip pat daug kitų gerų dalykų ten numatyta. Ir dabar įsivaizduokim, mes atšaukiam, kai dauguma tų projektų buvo padaryta. Žinoma, buvo jų ir anksčiau padaryta, bet sumokėti pinigai už tuos projektus. Kaip dabar šitie klausimai?

Taigi aš manau, tai yra visiškai ne laiku ir nereikalingas dalykas. Jeigu ką nors naujo valdančioji dauguma numačiusi pasiūlyti, mes galim šį dalyką padaryti vėliau neatšaukdami šito. Reikia vykdyti tai, o jeigu yra geresnių pasiūlymų, juos priimti. Taigi siūlyčiau visiems nepalaikyti šito ir nebalsuoti už šio įstatymo priėmimą. Ačiū.

PIRMININKĖ. K. Daukšys – Darbo partijos frakcija.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ką mes norime pakeisti šiuo įstatymu? Mes šiuo įstatymu pasakome visai Lietuvai, tai yra visiems žmonėms, kurie tikėjosi renovuoti savo būstus ir nemokėti už šilumą 500–600 Lt per mėnesį, kad valstybė neberems. Jūs ruošėtės pusę metų, ruošėtės metus, dabar mes pasakome: neturime pinigų ir neremsime.

Ar iš tikrųjų tų pinigų nėra? Ar nėra dar kartą tai išsigandimo požymiai, kai išsigąstame, kad kažko trūksta, ir padarome tokių nesąmonių, kurių gyvenime nereikėtų daryti?

Turiu jums pasakyti, kad tokiems dalykams kaip būsto renovacija pinigų yra Ignalinos uždarymo fonde, iš kurio jūs nepaimsite nei algoms mokėti, nei kokioms nors valstybės išlaidoms. O šitam dalykui galima paimti. Kodėl dabar mes turėtume tą įstatymą atšaukti žinodami, kad šilumos kainos po Naujųjų metų beviltiškai didės, žinodami, kad bet kuriuo atveju per artimiausius penkerius metus reikia renovuoti savo senus būstus, kad kasmet neišleistume milijardų litų už dujas, už kurias sumokame rusiškoms įmonėms, ir kurie išvažiuoja į Rusiją, užuot tuos pinigus sumažinę ir dalį tų pinigų išleidę kitiems dalykams Lietuvoje?

Manau, toks siūlymas yra ne laiku, yra neprotingas, yra nepamatuotas ir yra tam tikros valdančiosios daugumos dalies išsigandimo rezultatas. Todėl siūlau jums atsikvošėti, pagalvoti, kad tai visiškai įgyvendinama įstatymo dalis, kad tam pinigų yra Ignalinos elektrinės uždarymo fonde. Jūs galite ramiai iš ten juos paimti, Europos Sąjunga jums leis tą padaryti, ir nedaryti netvarkos bent šioje vietoje, nes Lietuvai yra labai svarbu, kad būstų renovacija judėtų kuo greičiau, kad ji būtų kuo efektyvesnė ir kuo masiškesnė. Tokiu būdu mes sugebėsime ne tik padėti tiems žmonėms, bet ir padėti išsilaikyti tam tikrai daliai statybos organizacijų, kurios dabar stovi be darbo ir atleidžia žmones, o tas žmonių atleidimas valstybei sukelia tam tikrą diskomfortą, nes reikės mokėti darbo išmokas, bedarbio pašalpas ir kitus dalykus, nors jie tuo metu galėtų sėkmingai dirbti savo šeimų ir valstybės labui.

Ačiū už dėmesį. Siūlau dėl to įstatymo pagalvoti ir nepritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš gal pakartosiu, nes tą sakiau ir komiteto posėdyje, kai mes svarstėme šį įstatymą. Galbūt kolegos J. Šimėno užregistruotas įstatymo projektas labai svarbus, galbūt jis ir reikalingas, bet, manau, signalas, kurį mes, Seimas, pasiunčiame savo rinkėjams, yra visiškai priešingas, nes jeigu jūs pažiūrėsite į savo rinkimų programas ir į savo kalbas, tai visos partijos prieš rinkimus sakė: taip, energijos taupymo programos yra vienos iš svarbiausių, labai blogai, kad buvusi XIV Vyriausybė, gal ir XII, ir XIII, tam skyrė labai mažai lėšų, todėl reikia skirti didelį dėmesį, daug lėšų, kad piliečiai gyventų šilčiau, mokėtų mažiau už energijos šaltinių… paprastai kalbant, už komunalines paslaugas.

Dabar tvarka iš principo niekuo nesikeičia. Šiandien Vyriausybės nutarimas aiškiai reglamentuoja, kad tie, kas kreipėsi renovuoti pastatus, gali tikėtis, kad jiems tos išlaidos bus padengtos iki 50 %. Tokių įšaldytų projektų yra beveik už 350 mln. Buvo net sustabdytas paraiškų priėmimas, kad būtų galima susitvarkyti su tais projektais, kurie jau pateikti ir kuriuos reikia užbaigti iki galo. Dabar mes duodame signalą, kad neaišku, kas bus, nes įstatyme numatyta nuostata, kad ne pagal Vyriausybės nutarimą dengiama 50 %… o įstatymu griežtai reglamentuoti, kad kuo daugiau gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose, dalyvautų šiame procese, kad šis procesas vyktų greičiau. Aš nepasakosiu istoriją, kaip sunkiai jis įsivažiavo. Kai įsivažiavo ir buvo daugiau paraiškų, dabar siunčiame tokį signalą, kad gali visiškai keistis, galbūt mes iš viso nemokėsime ar dar kaip nors. Manau, šis įstatymas primena Statutą, kurį svarstėme priešpiet.

Gerbiamasis J. Razma pateikė daugybę Statuto pataisų, nors faktiškai reikėjo pateikti tik vieną, kad būtų galima priimti biudžetą, nesilaikant tam tikrų anksčiau galiojusių normų.

Aš manau, mes su šiuo įstatymu galime padaryti lygiai tą patį – mes pasiųsime nereikalingą signalą, prasidės nereikalingos diskusijos, o rezultatas liks toks pat. Vis tiek tie projektai eina toliau, renovacija vyksta. Kitas klausimas, kiek kitų metų biudžete mes galėsime tam skirti lėšų – ar skirsime tik tuos 80 mln. Lt, kuriuos siūlė XIV Vyriausybė, ir 70 mln. iš Ignalinos uždarymo fondo… galbūt komitetas, svarstydamas pirmąjį projektą, pasiūlė surasti dar 150 mln., kad galėtume pradėti įgyvendinti visus projektus, kurie buvo, sakykime, kuriems uždegta žalia šviesa.

Diskusijoje apie biudžetą reikėtų apie tai kalbėti, o ne apie atskirai priimtą vieną įstatymą, kuris, manau, bent tarp daugiabučių namų bendrijų sukeltų nereikalingą diskusiją. Apie Seimą vėl bus sakoma tokia neigiama nuomonė. Todėl kviesčiau, kolegos, arba atsiimti šį įstatymą, arba jam nepritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Yra užsirašę dėl motyvų. Už nėra nė vieno. A. Sysas – prieš. Gal perleidžiame? Jūs norite kalbėti? Nekalbate. Tada K. Daukšys. Dėl motyvų.

K. DAUKŠYS (DPF). Dar kartą sakau, ką sakiau iš tribūnos: na, negalima vieną dieną vienaip sakyti, kitą dieną pasiųsti kitokį signalą. Valstybė turi būti solidi ir apsisprendusi. Mūsų svarbiausias uždavinys – kad galėtume kuo greičiau tuos būstus renovuoti, kad, viena vertus, žmonės galėtų mažiau mokėti už šilumą, kita vertus, valstybės balanse nebūtų tokių išlaidų už iškastinį kurą, kurias dabar mokame „Gazpromui“ ir visiems kitiems. Aš siūlau nesuplakti šių programų, tuo labiau pinigų įgyvendinimui yra Ignalinos elektrinės uždarymo fonde.

Raginu visus nebalsuoti už tą įstatymą, balsuoti prieš ir likti prie senos nuostatos, kad renovacija mūsų valstybėje yra svarbi, kad mes savo žmonėmis, savo gyventojais rūpinamės ir darome viską, kad jų pragyvenimas būtų kuo pigesnis. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už projektą – J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pasakyti visiems, kurie yra prieš: įstatymas ne atšaukiamas, bet neleidžiama įsigalioti neįsigaliojusiam straipsniui. Kai kalbama apie tai, kad kažkas kuria taisykles neįsigaliojusiam straipsniui, tai negali būti kuriamos taisyklės neįsigaliojusiems straipsniams. Taisyklės gali būti kuriamos galiojančiam įstatymui. Galiojantis įstatymas visiškai atitinka tas nuostatas, apie kurias kalbėjo kolega A. Sysas. Kai mes svarstysime valstybės biudžeto projektą, ten ir numatysime, kiek skirsime tai Būsto renovavimo programai.

Tragedija neatsitiks, jeigu nubalsuosime vienaip ar kitaip. Aš čia nematau tragedijos. Tempai priklausys nuo to, koks bus Vyriausybės požiūris ir kokie bus sukurti renovavimo mechanizmai. Jeigu renovavimo mechanizmai bus tokie, kad mes galėsime paspartinti procesą, tai, manau, taip ir bus.

Šis įstatymo projektas teikiamas tik todėl, kad neįsigaliotų neįsigaliojusio įstatymo nuostatos. Todėl siūlau balsuoti už ir palikti galiojantį įstatymą, kuriame labai aiškiai parašyta, kad valstybė inicijuoja daugiabučių renovaciją, apmokant dalį investicijų daugiabučiams namams modernizuoti, atsižvelgiant į šių investicijų projektų įgyvendinimą pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų modernizavimo programą. Ateina nauja Vyriausybė ir turi patvirtinti tą programą su lėšomis, kurios bus skirtos. Bet yra ir kitų variantų, kur valstybės įsipareigojimai galėtų būti mažesni, tačiau reikia ieškoti tų mechanizmų, ir mes norėtume, kad Vyriausybė juos pateiktų.

Antra nuostata, kad tokias pat programas…

PIRMININKĖ. Laikas!

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). …turi patvirtinti savivaldybės pagal namų energetinį efektyvumą. Aš neįžiūriu čia didelių problemų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai už, prieš išsakyti. Galime pereiti prie balsavimo. Prašom. Vyksta balsavimas. Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 90. Balsavo 90. Už – 38, prieš – 32, susilaikė 20. Po svarstymo įstatymo projektui nepritarta.

Dabar turime spręsti dėl komiteto pakeitimo. Pagrindinis komitetas buvo Aplinkos apsaugos komitetas. Yra trys variantai: grąžinti projektą pagrindiniam komitetui tobulinti, grąžinti projektą tobulinti iniciatoriams iš esmės ir atmesti projektą, o prireikus pavesti parengti naują. Vienas siūlymas yra atmesti visiškai. (Balsai salėje) Taip. Prašom. J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, viskas, vadinasi, visi sprendimai bus negaliojantys, nes įstatymas įsigalioja nuo sausio 1 d. Iki sausio 1 d. mes nieko naujo nesugalvosime. Vienintelis dalykas, jeigu Vyriausybė pateiktų savo pasiūlymą. Aš matau tik vienintelį mechanizmą. O šiaip tas įstatymo straipsnis įsigalios nuo sausio 1 d. Jeigu mes dabar ar naują komitetą, ar panašiai, įvertinus dabartinę situaciją, tikrai niekas nepasikeis.

PIRMININKĖ. Kaip suprantu, niekas komitete nepasikeis, vadinasi, grąžinti pagrindiniam komitetui nėra prasmės. Tai yra tobulinti iniciatoriams iš esmės. Yra pasiūlymas atmesti. Tada reikia dėl šito balsuoti. Parengti naują projektą. Yra pasiūlymas atmesti ir grąžinti iniciatoriams parengti naują projektą. Kas balsuoja už, pritaria atmetimui, kas balsuoja prieš ar susilaikė, nepritars tam. Siūlome pradėti balsavimą. Kas už, atmeta projektą ir paveda parengti naują.

Balsavo 89. Už – 48, prieš – 32, susilaikė 9. Projektas yra atmestas. Ačiū.

Taip, atmestas.

2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XP-3420(2) (kartu Nr. XP-3424(2), Nr. XP-3425(2), Nr. XP-3427(2), Nr. XP-3429(2), Nr. XIP-149–Nr. XIP-191) (antrasis svarstymas)

Toliau 2-3 darbotvarkės klausimas Nr. XP-3420(2) – 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Žodis suteikiamas finansų ministrui A. Šemetai. Prašom.

Dabar kol ateis, perskaitysiu visą procedūrą, kaip turėtų vykti. Bus pristatomi pakeitimai, kuriuos pateiks ministras. Po to bus teikiami Seimo narių klausimai ir vyks diskusijos. Po diskusijų turėsime apsispręsti balsavimu, kada bus nustatyta įstatymo priėmimo data. Dabar reikėtų pasitarti dėl laiko. Kiek jums, ministre, reikės laiko pristatyti?

A. G. ŠEMETA. Apie pusvalandį.

PIRMININKĖ. Pusvalandį? Visam klausimui yra skiriama valanda. Jeigu pusvalandis pristatymui, reikia turbūt apsispręsti ir kiek klausimams, nes labai daug yra užsirašiusių. Ir klausimams, ir diskusijoms. Tai gal kai pristatys, tada sutarsime, kiek laiko skirti klausimams. Prašom.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, šiandien pateikiu jūsų teismui iš esmės pataisytą 2009 m. nacionalinio biudžeto projektą ir jį lydinčiuosius teisės aktus. Nuo ankstesnės Vyriausybės parengto biudžeto pateikimo Seimui praėjo lygiai 2 mėnesiai. Kas gi įvyko per šiuos 2 mėnesius, kad naujoji A. Kubiliaus Vyriausybė, dirbdama tik vieną savaitę, turėjo iš esmės pertvarkyti tiek biudžeto pajamas, tiek išlaidas, parengti dešimtis įstatymų ir kitų teisės aktų projektų?

Svarbiausia priežastis – per labai trumpą laiką neatpažįstamai pasikeitusi makroekonominė padėtis. Tiek šalies viduje, tiek užsienyje kiekvieną dieną gauname vis naujus pranešimus apie gilėjančią ekonominę krizę visame pasaulyje. Daugelio šalių Vyriausybės ėmėsi ryžtingų priemonių ekonominiams sunkumams įveikti ir aš nuoširdžiai tikiu, kad beprecedentė viso pasaulio Vyriausybių vienybė padės mums visiems išbristi iš gilios ekonominės duobės. Deja, šiuo metu visą pasaulį krečianti finansų institucijų pasitikėjimo krizė neleidžia mums tikėtis esminių teigiamų pokyčių spręsti mūsų šalies problemas apsirūpinant finansavimu iš užsienio. Tai yra esminė tiek Lietuvos valdžios, tiek privataus sektoriaus problema.

Taip jau susiklostė, kad per pastaruosius keletą metų mūsų įspūdingas augimas daugiausia rėmėsi ne vidaus taupymu, o skolinimusi iš užsienio. Skolon ėmėme gyventi visi: gyventojai, privataus sektoriaus įmonės ir valdžia.

Apmaudu, kad valdžia augant ekonomikai po 80 % kasmet nesugebėjo sukaupti jokių rezervų, kurie taip praverstų šio sunkmečio sąlygomis. Priešingai, laiku nepataisiusi biudžeto buvusi Vyriausybė įklimpo į milijardines skolas, kurias taip pat turėsime padengti.

Kaip jau minėjau, skolinimosi iš užsienio galimybės tiek valdžiai, tiek privačiam sektoriui yra minimalios. Todėl dėl ankstesnio skolinimosi susidariusio milžiniško einamosios sąskaitos deficito finansavimas yra visiškai sutrikęs, o tai skaudžiai atsiliepia realiai ekonomikai.

Sparčiai blogėja padėtis ištisuose ūkio sektoriuose – statyboje, prekyboje, nekilnojamojo turto veikloje, transporte, viešbučių ir restoranų veikloje. Kitaip sakant, išsipildė visos neigiamos rizikos, kurias Finansų ministerijos specialistai buvo nurodę teikiant pirmąjį 2009 m. biudžeto projektą. Tai lėmė radikalų makroekonominių prognozių pasikeitimą. Anksčiau prognozuotą 1,5 % ekonomikos augimą 2009 m. keičia ženklus smukimas – net 4,8 %. Prognozuojama, kad ypač smarkiai, daugiau nei penktadaliu, smuks pagrindinio kapitalo formavimas, suprantamesne kalba kalbant, investicijos. O nedarbas nuo anksčiau prognozuotų 6 % išaugs iki 7,8 %.

Smarkiai sumažės darbo užmokesčio augimas. Prognozuojama, kad kitais metais darbo užmokestis padidės tik 4,3 %, t. y. net 5 (…) puse procentinio punkto mažiau, negu buvo prognozuota teikiant ankstesnį biudžetą. Iš esmės nesikeičia vartojimo dinamikos prognozė – vietoj su ankstesniu biudžetu teikto 8,1 % vartojimo realaus smukimo numatomas 8,5 % smukimas.

Nesikeičia infliacijos prognozė. Tiek anksčiau, tiek dabar prognozuojama, kad suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso pokytis sudarys 5,4 %. Taigi infliacija kitais metais smarkiai sumažės.

Nagrinėjant gamybos sritį, prognozuojama, kad ekonomikos smukimas labiausiai atsilieps statybos sektoriui. Čia sukuriama pridėtinė vertė smuks beveik trečdaliu. Beveik dešimtadaliu sumažės prekybos, nekilnojamojo turto, transporto, viešbučių ir restoranų veiklos pridėtinė vertė.

Neturiu pagrindo nepasitikėti Finansų ministerijos specialistų teikiamomis prognozėmis. Kaip rodo ilgametė patirtis, jų teikiamos prognozės paprastai būna pačios tiksliausios. Manau, ypač bloga praktika, kai į makroekonomines prognozes ima kištis ir jas realizuoti politikai. Mano supratimu, politikų darbas – pripažinti tikrovę ir imtis ryžtingų žingsnių padėčiai pagerinti. Tą penkioliktoji Vyriausybė ir numato daryti.

Ką turėtume, jeigu nieko nedarytume, o tiesiog pateiktume jums ankstesnės Vyriausybės parengtą biudžetą? Turėtume valdžios sektoriaus deficitą, kurio dabartinėmis aplinkybėmis neįmanoma finansuoti, 5,8 % bendrojo vidaus produkto, arba 6,6 mlrd. Lt. Bendrasis skolinimosi poreikis su anksčiau paimtų paskolų grąžinimu siektų daugiau kaip 8 mlrd. Lt, o pridėjus šiais metais neįvykdytus įsipareigojimus – daugiau kaip 9 mlrd. Lt. Vyriausybės galimybės finansuoti atlyginimų, pašalpų, socialinių išmokų mokėjimą, kitas išlaidas ir investicijas būtų baigtos per kelis mėnesius. Tas pats pasakytina ir apie „Sodros“ bei privalomojo sveikatos draudimo biudžetus, iš kurių finansuojamos jautriausios mūsų žmonių reikmės.

Taigi turime veikti, veikti ryžtingai ir nedelsdami. Krizės įveikimo planas, kuris yra sudėtinė Vyriausybės programos dalis, ir yra šio biudžeto pagrindas, yra mūsų atsakas į šios dienos iššūkius.

Visų pirma radikaliai siūloma sumažinti nacionalinio biudžeto išlaidas. Teikiamame projekte išlaidų mažinimo priemonės sudaro per 2 mlrd. Lt. Tačiau dėl būtinybės kompensuoti privalomojo sveikatos draudimo pajamų praradimus dėl blogėjančių makroekonominių prognozių bei įmokų atskyrimo nuo gyventojų pajamų mokesčio privalomojo sveikatos draudimo biudžetui iš valstybės biudžeto numatoma skirti 330 mln. Lt. Papildomas 150 mln. Lt išlaidų poreikis atsirado ir aplinkosaugos projektų finansavimui, nes ankstesniame projekte šios išlaidos apskritai buvo atsidūrusios už biudžeto. Dėl šių priežasčių grynasis išlaidų mažinimo efektas sudaro 1,6 mlrd. Lt.

Nepaisant radikalaus išlaidų mažinimo, biudžeto projekte numatytos lėšos ankstesnės Vyriausybės įsipareigojimams didinti darbo užmokestį, tiesa, mažesniu mastu. Kaip ir buvo numatyta, nuo 2009 m. sausio 1 d. 10 % didės pedagogų darbo užmokestis; tam skiriama 856 mln. Lt kitų metų biudžete. Didės ir mokslo darbuotojų, dėstytojų, kultūros darbuotojų ir socialinių darbuotojų darbo užmokestis. Taip pat numatytos lėšos pirmiesiems studijų reformos žingsniams. 51 mln. Lt skiriamas studijų krepšeliui suformuoti kitais mokslo metais į aukštąsias mokyklas stosiantiems abiturientams.

Biudžete numatytas ir Energetikos ministerijos atskyrimas nuo Ūkio ministerijos tam nenaudojant nė vieno lito papildomų asignavimų ir Ūkio ministerijos išlaidas sumažinant bendra tvarka.

Gerbiamieji Seimo nariai, nepaisant radikalaus išlaidų mažinimo, vien to, deja, nepakanka viešiesiems finansams subalansuoti ir makroekonominiam stabilumui užtikrinti. Todėl kartu su Biudžeto įstatymu yra teikiama daug mokesčių ir kitų įstatymų, kuriais siekiama kompensuoti potencialų 2 mlrd. Lt pajamų netekimą dėl blogėjančių makroekonominių prognozių. Aš galbūt išsamiau nedėstysiu mokesčių įstatymų pataisų, nes jie yra pateikti kaip šį įstatymą lydintys dokumentai. Tik norėčiau pabrėžti, kad visi įstatymai, kurie yra numatyti krizės įveikimo plane, pateikiami taip, kaip ir buvo numatyta, išskyrus du dalykus.

Lyginant su krizės įveikimo planu, atskaitymai įmokoms į Privalomojo sveikatos draudimo fondą vietoj anksčiau numatytų 5 % sudarys 6 %. Tai yra būtina, kad galėtume subalansuoti sveikatos draudimo biudžetą. Taip pat skirtumas yra pridėtinės vertės mokesčio lengvatų srityje. Siekdami geriau parengti kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems teikiami kompensuojamieji vaistai, numatome kompensuojamųjų vaistų pridėtinės vertės mokesčio lengvatos pereinamąjį laikotarpį. Nuo kitų metų sausio 1 d. pridėtinės vertės mokesčio lengvata liks, t. y. pridėtinės vertės mokestis bus 5 %, tačiau nuo liepos 1 d. ir šiai grupei bus taikomas standartinis 19 % pridėtinės vertės mokesčio tarifas.

Peržiūrėjus tiek išlaidų, tiek pajamų dalį, mums pavyko pasiekti, kad valdžios sektoriaus deficitas (kaip jau minėjau, pagal ankstesnį variantą būtų buvęs 5,76 %) sumažėja iki 2,1 %. Valstybės biudžeto deficitas sudarys tik 1,5 % bendrojo vidaus produkto. Atsižvelgiant į tai, kad dalis finansavimo, reikalingo deficitui padengti, yra numatyta Rezerviniame stabilizavimo fonde – 600 mln. Lt, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Biudžeto įstatymo projekte yra numatyta dalį išlaidų iš pirmojo pusmečio perkelti į antrąjį pusmetį ir numatyti 600 mln. Lt antrajame pusmetyje, tai bendras mūsų finansavimo poreikis ir pasiekia tuos tikslus, kuriuos mes kėlėme iš pat pradžių, – jis turėtų sudaryti apie 1 mlrd. eurų. Pagal specialistų prognozes tokią sumą šiuo metu valstybė yra pajėgi pasiskolinti. Tą šiandien savo ataskaitoje patvirtino ir Tarptautinis valiutos fondas.

Dabar noriu pereiti prie Seimo narių pasiūlymų, kurie buvo teikti kartu su pirmuoju biudžeto projektu.

Iš viso Seimo narių, valstybės institucijų prašymų bei pasiūlymų didinti asignavimus buvo pateikta už 887 mln. Lt.

Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė Vyriausybei, atsižvelgiant į pakitusią situaciją pasaulio finansų rinkose, įvertinus Europos Komisijos bei Lietuvos ekspertų pateiktas ūkio plėtros prognozes, patikslinti 2009–2011 m. pagrindinių Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijas. Kaip prieš tai kalbėjau, tas ir yra padaryta.

Taip pat Biudžeto ir finansų komitetas pasiūlė, atsižvelgus į patikslintas pagrindinių makroekonominių rodiklių prognozes, koreguoti pajamas bei planuojamus asignavimus siekiant, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų Mastrichto sutartyje numatytų kriterijų. Kaip jau minėjau, teikiamame biudžeto projekte tai taip pat įvykdoma.

Ir trečias pasiūlymas buvo apsvarstyti Seimo narių, Seimo komitetų ir atskirų valstybės institucijų prašymus bei pasiūlymus. Tas taip pat buvo padaryta. Deja, šią minutę galiu pasakyti, kad, be jokios abejonės, atsižvelgiant į susiklosčiusią šiuo metu valstybės finansų padėtį, numatyti papildomus 887 mln. Lt taip, kaip buvo siūloma prie pirminio biudžeto projekto, visi mes puikiai suprantame, neturime apskritai jokių galimybių. Vyriausybė perskirstė asignavimus investicijoms pagal Krizės įveikimo plane numatytus kriterijus, nepadidindama apskritai asignavimų investicijoms, numatė galimybę skirti Seimo narių pateiktiems papildomiems projektams 13,8 mln. Lt. Iš jų 6 mln. Lt numatyta Kauno arenai statyti, nes esame tokioje situacijoje, kad 2011 m. mes turime surengti Europos krepšinio čempionatą. Dėl to yra konkretus įsipareigojimas ir pagal tas investicijas, kurios buvo numatytos anksčiau, tiesiog paskutiniams metams liktų labai didelės sumos arenos statybai. Manome, kad būtų tikslinga jas išdėstyti proporcingiau, pradedant nuo kitų metų ir po to 2010 metais.

Taip pat Seimo nariams gali kilti klausimų dėl Valdovų rūmų. Aš manau, čia reikia mūsų bendro sprendimo. Pagal Finansų ministerijos pateiktus skaičiavimus buvo nurodyta, kad numatytos sumos Valdovų rūmams, kuri anksčiau buvo 32 mln. Lt, nepakanka, kad iki Liepos 6 d. būtų galima užbaigti numatytas būtinas statybas. Turime padėtį, kad jau yra pakviesti kitų šalių vadovai. Be abejo, čia mums reikia apsispręsti, ar mes siekiame užbaigti tą dalį Valdovų rūmų, kuri yra reikalinga tūkstantmečio iškilmėms paminėti, o tam papildomai reikia 18 mln. Lt. Šiuo metu mes numatėme šią sumą biudžete, tačiau mes galėsime diskutuoti, jeigu bus bendras politinis sutarimas, kad mes neužbaigiame tos dalies, tai, be abejo, ši investicijų projekto dalis gali būti pakeista.

Tiek norėjau pasakyti pristatydamas kitų metų biudžeto projektą. Dabar esu pasirengęs atsakyti į Seimo narių klausimus. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Yra užsirašiusių klausti. Gal per 20 min. pažiūrėsime, kiek paklaus, po to apsispręsime, ar tęsti klausimus, ar ne? Eilės tvarka pirmoji užsirašė L. Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš pateiktos medžiagos visiškai neaišku dėl specialiųjų tikslinių dotacijų. Valstybės kontrolė yra ne kartą išreiškusi savo pastabas dėl perskirstomų lėšų. Pateikdami 2008 m. valstybės biudžeto rodiklių įstatymą, jūs nurodote, kad gali būti naudojamos tik skoloms padengti. Kokioms skoloms, visiškai neaišku. Vadinasi, lyg ir visas perskirstymas galimas, o tai sudarytų apie 120 mln. Lt. Tai gana didelė suma, nes praeitų ir užpraeitų metų projekte buvo labai aiškiai numatyta, kur galima panaudoti perskirstytas lėšas. Taigi įsiskolinimus galima padaryti labai įvairius ir gruodžio mėnesio paskutinėmis dienomis galima išsirašyti sąskaitas visiškai ne būtiniausiems savivaldybių poreikiams tenkinti. Tai dažnai vyksta, nes tai patvirtina Valstybės kontrolės auditai. Kodėl jūs taip lengvai palikote šį klausimą ir visiškai neapibrėžėte perskirstymo panaudojimo?

A. G. ŠEMETA. Jeigu jūs pastebėjote, mes įstatymo projekte numatome labai sugriežtinti savivaldybių finansų kontrolę, numatome apriboti, sumažinti savivaldybių skolinimosi limitus pagal visas kategorijas ir kontroliuoti jų išlaidas, kad nebūtų taip, kad savivaldybės išleidžia daugiau, nei numatyta jų biudžetuose. Tačiau taip pat turime pripažinti realybę, kad neišvengiamai pagal šių metų biudžeto pajamų vykdymo planą mes atsidursime tokioje padėtyje, kad metų pabaigoje liks kreditoriniai įsiskolinimai. Šiandien negaliu pasakyti tikslaus jų dydžio, kokie jie bus, todėl ta nuostata, kurią jūs minite, būtent ir skirta tam, kad būtų galima padengti tuo kreditorinius įsiskolinimus, kurie susidarys dėl šių metų biudžeto pajamų nevykdymo.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, štai aš žiūriu lentelę – asignavimai kaimo plėtrai kitiems metams. Žinoma, skaičiai labai liūdnai rodo, jų kalba labai liūdna – beveik 200 mln. Lt mažėja asignavimai žemės ūkiui, iš viso kaimo plėtrai. Aš jau nekalbu apie tai, kad žemės reformą reikėtų baigti ir apie tai visi jūs plačiai kalbate, bet numatote 26 mln. Lt mažiau. Ypač mane jaudina melioracijos būklė. Šiandien, taip jau paprastai kalbant, po žeme yra daugiau kaip 7 mlrd. Lt turto – melioracinių įrenginių. Melioracijai daug metų buvo didinama, nors nepakankamai, bet lėšos didėjo. Štai kitais metais jūs leidžiate sau net 15 % sumažinti melioracijos įrenginiams rekonstruoti, melioracijos darbams skiriamas lėšas. Mes, kaip sakant, galime prieiti ir prie Lietuvos ekologinės katastrofos. Kaip jūs galėtumėte tai pakomentuoti?

A. G. ŠEMETA. Iš tikrųjų man labai sunku komentuoti išlaidų mažinimą. Bet jeigu jūs pažiūrėtumėte į visas biudžeto eilutes, jūs matytumėte, kad daugelio sričių, taip pat labai jautrių sričių, mes esame priversti mažinti išlaidas. Tas pats pasakytina ir apie kaimo programas, kurioms asignavimai mažėja, toms programoms, kurias jūs minėte, mažėja apie 15 %, įskaitant ir melioracijos programą. Tiesiog mes nematome galimybių, kaip tuos asignavimus išlaikyti to paties lygio, nes pirmasis uždavinys yra subalansuoti mūsų valstybės finansus. Tai darome visos srityse, įskaitant ir jūsų minimą melioraciją.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, prašau pasakyti, mes čia ne pirmą savaitę girdime apie didelę valstybės krizę ir apie tai, kad visiems reikės susiveržti diržus. Aš dabar žiūriu į biudžetą, jūsų pateiktą planą, iš tikrųjų reikės, ko gero, visiems veržtis, išskyrus… Ar jums neatrodo keistai, kad 600 mln. turtui įsigyti skirta vien tik ministerijoms kitais metais tokiu krizės laikotarpiu? Kažkaip keistai atrodo, kai mes dėl 500 mln. sugebame net padidinti PVM 1 %. Ar čia aš ko nors nesuprantu, ar čia ne visiems krizė bus šiais metais?

A. G. ŠEMETA. Investicijų programa yra peržiūrėta pagal tuos kriterijus, kurie nustatyti Krizės įveikimo plane. Tie projektai, kuriuos jūs minite ministerijų lygmeniu, dažniausiai būna kurie susiję su informacinių technologijų, naujų duomenų bazių diegimu. O konkrečiai turtui įsigyti ministerijoms yra numatoma po 100 tūkst., Vyriausybės įstaigoms, rodos, – po 50 tūkst. ir kitoms įstaigoms, atsižvelgiant į įstaigos dydį, – 20–30 tūkst. Turtui įsigyti yra sumažinta maksimaliai.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, Tarptautinis valiutos fondas visose savo misijose, nežinau, kaip paskutinėje, ragino Lietuvą, kad būtų įvestas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims, o kadangi Vyriausybė dirbo dieną ir naktį ir mokesčių keitimus darėte tiesiog kas pusę dienos, paskutiniai pateikti įstatymo projektai buvo pakitę.

Kodėl vis dėlto nepateikėte dėl vilčių, kad ir nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims bus pateiktas neatidedant jo kokiems nors geresniems laikams, nes tai yra tikrai šaltinis, kurį kapitalistai iš Vakarų ne vieną kartą ragino mus priimti. Kodėl jo vis dėlto pasigendame šiame pakete? Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Kaip tik toks klausimas buvo užduotas šiandien Valiutos fondo misijai per spaudos konferenciją Vyriausybės kanceliarijoje. Misijos vadovė patvirtino, kad šiuo metu nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas, esant tokiai nekilnojamojo turto krizei šalyje, būtų netikslingas. Bet kuriuo atveju šiuo metu neįmanoma padaryti didelės šio mokesčio bazės, kokios reikėtų savivaldybių biudžetams kaip savarankiško finansavimo šaltinio. Mes visi suprantame, kad jeigu mes apmokestinsime nekilnojamojo turto mokesčiu gana žemu lygiu, tai mes paliesime jautrius visuomenės sluoksnius ir taip šiuo sunkiu metu iš esmės pažeisime jų interesus. Jeigu jūs atsimenate, mūsų programos finansų politikos dalyje yra numatytas nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas turint tikslą padaryti tai kaip savarankišką savivaldybių finansavimo šaltinį. Aš manau, kad įgyvendindami Vyriausybės programą mes tai padarysime, tačiau ne šiuo momentu, nes laikas tikrai nėra palankus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia B. Vėsaitė.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamasis ministre, ar modeliuodami biudžeto įplaukas ir „Sodros“ biudžeto įplaukas jūs numatėte patentų arba verslo liudijimų pakeitimus ir, jeigu numatėte, tai nuo kada, kokio lygio ir, tiesą sakant, kokių pliusų duotų, jūsų nuomone, šie pakeitimai.

A. G. ŠEMETA. Na, dėl socialinio draudimo dalies, tai bus „Sodros“ biudžeto pateikimas ir ministras R. J. Dagys jums į šį klausimą atsakys.

Kalbant apie gyventojų pajamų mokesčio dalį, tai noriu jus nuraminti, kad teikiamuose įstatymų projektuose verslo liudijimų dalyje šiuo metu nėra pakeitimų. Tai yra lieka padėtis tokia, kokia ji buvo ir anksčiau. Mes sudarome darbo grupę, atstovaujamą Ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir Smulkiųjų verslininkų asociacijos, ir bandysime rasti bendrą sprendimą ar sprendimų paketą, kuris padėtų padaryti pertvarką šioje verslo liudijimų srityje, kartu numatant papildomas jų skatinimo priemones. Tai yra numatyta kitiems metams, o ne dabar, ne nuo 2009 m. biudžeto. Mes jokių papildomų pajamų iš verslo liudijimų, išskyrus tai, kad pats verslo liudijimų tarifas, jau anksčiau tai buvo priimta, didėja, ir tai sudarys tam tikras papildomas pajamas. Tačiau tai jau buvo suplanuota anksčiau, todėl šiame teikiamame biudžeto projekte jokių papildomų pajamų dėl to nenumatoma.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia J. Ramonas.

J. RAMONAS (TTF). Gerbiamasis ministre, noriu paklausti apie žemės ūkį. Ar tie ekspertai, kaip čia garsiai kalbama, ir tie žmonės, kurie jums ir žemės ūkio ministrui patarinėja, gerai žino situaciją, kokia yra šiandien realiai žemės ūkyje? Noriu jums priminti ir paklausti, ir pasakyti, kad žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos ne tai kad procentu ar dviem – jos drastiškai mažėja. Antras dalykas, jos iš principo beveik niekas nenori supirkti. Ir tokioje situacijoje žmonės ėjo į investicinius projektus… yra žemės ūkis sulyginamas ir apdedamas mokesčiais: pajamų, pelno ir visi kiti dalykai. Šalia to, nacionalinės dalies tiesioginių išmokų šiais metais, kiek suprantu, nėra, kitais metais nėra ir deklaruojama, kad mūsų ūkininkai turės konkuruoti su Europos Sąjungos ūkininkais. Ar galite trumpai ar kaip nors kitaip pasakyti, kaip visa tai įsivaizduojama, kas čia bus su mūsų žemės ūkiu. Suprantu, kad mokesčiais apdėsime. Bet kad mokesčiai būtų mokami, reikia turėti pajamų. Ar apie tai kas nors galvoja, ar niekas negalvoja?

A. G. ŠEMETA. Aš manau, kad tiek žemės ūkio ministras, tiek viceministras yra labai glaudžiai susiję su žemės ūkiu žmonės ir žemės ūkį tikrai daug geriau supranta, negu aš suprantu. Mes derinome pozicijas dėl mokesčių sistemos pertvarkos žemės ūkyje. Mano supratimu ir ministro supratimu, mes turime įtraukti žemės ūkį į mūsų bendrą mokesčių sistemą. Kaip žinote, tiek Tėvynės sąjungos programoje, tiek kai kurių kitų koalicijos partnerių programose buvo numatyta, kad mes solidariai visi turime prisidėti prie mokesčių sistemos, mokėti mokesčius ir tai šiuose teikiamuose projektuose daroma. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad žemės ūkiui yra tikrai sunku iš karto prisitaikyti prie naujų sąlygų, yra numatyti pereinamieji laikotarpiai tiek Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo dalyje, tiek socialinio draudimo srityje. Faktiškai visos sritys yra laipsniškai keičiamos trejų metų laikotarpiu. Aš manau, kad ir žemės ūkyje mokesčių atsiradimą mes bendromis pastangomis galėsime amortizuoti. O biudžete kitiems metams tiesioginėms išmokoms yra numatytos sumos, kurios buvo ir ankstesniam biudžete, tačiau įvykdyti šių metų įsipareigojimams, tos lėšos yra numatytos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau klausia I. Degutienė.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, norėčiau jums užduoti tokį klausimą, kadangi tikrai labai prieštaringos finansų ekspertų nuomonės. Jūs sakote, kad pirmasis uždavinys – tai subalansuoti valstybės finansus. Gal jūs galėtumėte suprantamai, aiškiai ir vieną kartą iš šios tribūnos pasakyti, o kodėl tos valstybės finansus šiandien būtinai reikia subalansuoti. Jeigu mes nesubalansuosime, kas tada laukia Lietuvos? Ir galbūt paneigti arba patvirtinti tas ekspertų nuomones, kad dabartinė Vyriausybė mato tik skaičius, bet nemato žmonių. Ačiū už atsakymą.

A. G. ŠEMETA. Aš, be abejo, labai trumpai. Į jūsų užduotus klausimus yra sudėtinga atsakyti, tačiau pabandysiu. Nežinau, kaip man tai pasiseks padaryti.

Darant visas prognozes ir skaičiuojant kitų metų biudžetą mes rėmėmės esmine prielaida, esminiu dalyku, siekėme, kad lito stabilumas būtų užtikrintas ir valiutų valdybos modelis, koks yra dabar, tokiu pačiu kursu, koks yra dabar, galiotų iki pat euro įvedimo. Jokių pakeitimų šioje srityje nenumatome. Atsižvelgdami į tai, mes turime ir imtis tokių griežtų veiksmų, kad valstybės finansai neišbalansuotų šio mūsų pagrindinio siekio.

O kodėl taip atsitiko? Padėtis yra labai paprasta. Mes ilgą laiką finansavome savo augimą, skolindami tik užsieniui. Vidaus taupymo dėka. Bet iš užsienio paskolų mes investavome, teikėme vartojimo paskolas, gyventojai pirko būstą. Tai yra daugiausia investicijų buvo daroma į tas sritis, kurios negamina eksportinės produkcijos. Susidarė tokia padėtis, kad mūsų einamosios sąskaitos deficitas, tai yra mūsų atsiskaitymų su užsieniu balansas, yra katastrofiškai blogas. Anksčiau, kai pasaulio rinkos buvo gana lengvai prieinamos, buvo galima lengvai pasiskolinti ir finansuoti šį deficitą. Nepaisant jo didelio dydžio, tai buvo įmanoma padaryti ir skolinimasis vyko toliau. Tačiau dabar situacija kardinaliai pasikeitusi. Tiek valstybė, tiek privatus sektorius bent jau artimiausius keletą mėnesių neturi galimybių daug skolintis kitais metais. O tai reiškia, kad mes privalome subalansuoti valstybės finansus tam, kad valstybės poreikis skolinimuisi sumažėtų ir mes sudarytume sąlygas privačiam sektoriui, sudarytume galimybes pasiskolinti, tai yra kad kreditoriai, užsienio investuotojai pasitikėtų Lietuvos valdžios vykdoma politika ir išlaisvintų kreditus privačiam sektoriui. Todėl tokie sprendimai yra būtini ir neišvengiami.

PIRMININKĖ. Ačiū. Ministre, gal šiek tiek trumpinkite, nes yra daug norinčių klausti. Klausia D. Mikutienė. Klausimui – 1 minutė, atsakymui – 2 minutės. Prašom.

D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamasis ministre, aš žiūriu keletą eilučių jūsų naujajame biudžeto projekte. Užsienio reikalų ministerijos administracinio pastato Vilniuje rekonstravimui skirti 23 mln. litų. Tokie skaičiai kelia nuostabą. Ar mūsų Užsienio reikalų ministerijos pastatas yra toks apgriuvęs, kad jį reikia vos ne naujai statyti? Taip pat sveikatos sektoriuje, žiūriu, radiologinės pagalbos optimizavimo ir vėžio kontrolės profilaktikos programos, dvi programos, kurioms nurėžta po 1,5 mln. litų, palikta 800, 500 litų. Už tą sumą galbūt galima nupirkti pusantro mamografo. Lietuvoje kasmet atsiranda 17 tūkst. naujų onkologinių susirgimų ir jų vis daugėja, ta paslauga negali būti suteikta kokybiška, nekalbu apie profilaktiką. Noriu jūsų paklausti, ar jūs sąžiningai teisingas buvote visiems sektoriams ir iš tiesų, kaip jūs teigiate, krizės akivaizdoje stengėtės, kad lėšos būtų skiriamos pačioms būtiniausioms reikmės? Skaičiai rodo, deja, ką kita.

A. G. ŠEMETA. Mes ilgai diskutavome su užsienio reikalų ministru dėl investicijų į Užsienio reikalų ministerijos pastatą. Turbūt kiekvienas praeidamas matome ten vykdomas statybas. Užsienio reikalų ministro nuomone, ta suma, kuri yra numatyta teikiamame biudžete, yra būtina, kad tos statybos neužsitęstų be galo ilgai. Jos yra pradėtos anksčiau, pradėtos ne mūsų. Jeigu būtų buvę sprendžiama anksčiau, aš būčiau siūlęs apskritai nepradėti tų statybų, tačiau jos vyksta ir neturi pabaigos. Kai jau yra įdėta tiek pinigų, tai tą statybą reikia pratęsti. O apskritai investicijų dalyje mes buvome priversti ženkliai sumažinti išlaidas įvairiems projektams. Deja, kai kurie iš tų projektų yra jūsų paminėti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, šiandien daugelis Seimo narių rado išplatintus Europos Sąjungos mokesčių tarifus. Galiu pasakyti, kad jie yra klaidingi. Norėčiau, kad jūs pateiktumėte išsamesnę informaciją, nes mes matome kitokią situaciją. Svarbiausia, aš nenoriu žiūrėti į šalis, kurių sienos su mūsų valstybe nesiriboja. Aš kalbėsiu apie tas valstybes, kurios ribojasi, kalbėsiu apie Lenkiją ir Lietuvą. Nors jūs stengiatės pateikti, kad ten mokesčiai didesni, bet kažkodėl prekių ir paslaugų kainos ten mažesnės. Kodėl? Todėl, kad jūsų lentelėje neiššifruota, ypač būtiniems produktams ir paslaugoms, mokesčiai ten yra 3, 5, 7 procentai, ne daugiau. Jūs, ko gero, suklaidinsite ir save, ir visuomenę, bet svarbiausia apgausite save, nes jūs, didindami mokesčius, nepadidinsite konkurencijos. Aš pasakysiu keletą skaičių. Lietuvoje pienas – 2,9, Lenkijoje – 2,5, Lenkijoje sviestas – 2,9, Lietuvoje – 3,7, grietinėlė – dvigubai: Lenkijoje – 1,3, pas mus – 2,6. Daugelis būtinų prekių yra pigesnės. Tai kaip, jūs manote, mūsų kompanijos konkuruos su šalia, už atviros sienos gyvenančiais verslininkais?

A. G. ŠEMETA. Jau baigtas klausimas? Aš jums galėsiu atnešti didelę knygą, kurioje surašyti visų šalių mokesčiai ir jų ypatumai, kad galėtumėte detaliau susipažinti su Europos Sąjungos valstybių mokesčių sistemomis. Deja, yra tokia padėtis, kad Lietuva pagal netiesioginių mokesčių dydį (netiesioginiai mokesčiai yra akcizai ir pridėtinės vertės mokestis) yra priešpaskutinėje vietoje Europos Sąjungoje, 26 vietoje visoje Europos Sąjungoje. Kitaip sakant, mūsų mokesčiai, imant santykį su bendruoju vidaus produktu, yra vieni mažiausių, beveik patys mažiausi visoje Europos Sąjungoje. Tiesioginiai mokesčiai, pirmiausia darbo apmokestinimas. Lietuva pagal darbo apmokestinimo lygį Europos Sąjungoje yra 14 vietoje. Mes neproporcingai smarkiai apmokestiname darbą ir nesmarkiai apmokestiname vartojimą. Šiose teikiamose įstatymų pataisose yra esminis dalykas, kurio kažkodėl niekas nemini, tai yra gyventojų pajamų mokesčio sumažinimas, sumažinimas nuo 24 iki 21 %.

Kai jūs minite pridėtinės vertės mokesčio lengvatas, tai jos taikomos Lenkijos vidaus rinkai, netaikomos mūsų rinkai. Jeigu Lenkijos verslininkas veža prekes į Lietuvą legaliai, jis turi sumokėti Lietuvoje galiojančius pridėtinės vertės mokesčius. Jeigu tai daroma nelegaliai, tada taip, tada atsiranda tie konkurenciniai iškraipymai. Šiuo atveju jau yra valdžios institucijų dalykas tuos konkurencijos iškraipymus panaikinti.

PIRMININKĖ. Labai trumpai papildykite.

V. USPASKICH (DPF). Jeigu jūs įjungsite. Ministre, viskas gerai, gražiai kalbate, bet skaičiai rodo, kad prekių kainos ten yra mažesnės negu pas mus. Kodėl?

A. G. ŠEMETA. Yra įvairių dalykų. Viena iš prielaidų yra ta, kad lenkų žemdirbiai dirba efektyviau, antras dalykas, dotacijos, kurios skiriamos. Yra daug pozicijų, dėl ko prekės Lenkijoje gali būti pigesnės. Mano supratimu, šalys kaimynės apskritai neturėtų konkuruoti mokesčių srityje, nes taip mes galime prieiti prie absurdo, kai gyvendami vienas šalia kito mažinsime mokesčius ir nesugebėsime finansuoti pagrindinių valstybės funkcijų, mokytojų algų, gydytojų atlyginimų ir kitų dalykų. Kaip vieną iš mano pareigų matau reikalą kalbėtis su kolegomis Lenkijoje, su kolegomis Latvijoje. Su latviais šiuo metu nebūtina tuo klausimu kalbėti, nes jų mokesčiai tampa adekvatūs mūsų mokesčiams, pridėtinės vertės mokestis bus netgi didesnis negu pas mus, bendrasis tarifas. Tačiau su lenkų kolegomis, aš manau, mes turėsime kalbėtis, kad neturėtume konkurencijos mokesčių srityje.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dar klausia V. Mazuronis. Ar įsidėjote kortelę? Palauksim.

V. MAZURONIS (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, jūs teisingai sakote: taupyti, taupyti ir dar kartą taupyti. Tačiau tuo pačiu metu, jūs pats ką tik teigėte, jūs skyrėte apie 51 mln. litų Valdovų rūmų statybai. Jūsų teigimu, tą reikia daryti, nes pas mus atvažiuos aukštų svečių, šventimas ir t. t. Gerbiamasis ministre, ar jums neatrodo, kad tie aukštieji svečiai, prezidentai mus gerokai labiau supras, jeigu mes jiems parodysime keletu salių, apkabinėtų olandiškais gobelenais ar senoviniais baldais, mažiau, o tuos pinigus skirsime socialiai pačioms svarbiausioms sritims, verslo skatinimui? Ar jie nepradėtų mūsų labiau gerbti, jeigu mes elgtumės kaip tik taip, ir ar šiam jūsų sprendimui neturi įtakos tai, kad Valdovų rūmų statybai vadovauja A. M. Brazauskas, o jūs tokiu būdu stengiatės užsitikrinti socialdemokratų balsus, remiančius jūsų pateiktą biudžetą, nes G. Kirkilo Vyriausybės pateiktame projekte buvo numatyta tik 32 mln.?

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Jeigu tuomet, kai buvo pradėti statyti Valdovų rūmai, būtų buvusi mano valia, aš tikrai būčiau jų nestatęs. Mano supratimu, tai nėra pats geriausias ir teisingiausias objektas Vilniuje. Tačiau turime tokią padėtį, kokia yra. Aš jau savo pristatymo kalboje minėjau, kad, matyt, grįžę į komitetus ir svarstydami su frakcijomis pataisytą biudžetą, turėsime apsispręsti. Yra pateikti skaičiavimai, kad tam, jog būtų užtikrintas minimalus Valdovų rūmų panaudojimas per tas liepos mėnesio šventes, kurias mes kitais metais visi švęsime, reikia papildomai tų 18 mln. litų, kurie yra numatyti jums pateiktame biudžete. Jeigu mes nuspręsime, kad surinksime ar tas šventes organizuosime kur nors kitur, nebaigsime šio objekto, tokia bus mūsų valia. Aš neturiu principinės nuostatos, kad mes būtinai turime skirti lėšų šiam objektui. Tačiau, mano supratimu, jeigu valstybė jau apsiėmė tokią šventę organizuoti, iš anksto sukvietė kitų valstybių atstovus, tai šalies garbės reikalas padaryti taip, kad tas objektas būtų parengtas toms iškilmėms. Bet tai, kaip jau minėjau, turime nuspręsti bendru sutarimu.

PIRMININKĖ. Ačiū. Mes jau klausinėjam ministrą pusę valandos. Ar toliau tęsiam klausimus, nes dar labai daug užsirašė diskusijai, ar galim baigti? (Balsai salėje) Yra įvairių nuomonių. Yra norinčių klausti, yra norinčių… Balsuojam. Kas už tai, kad pratęstume klausimus? Taip, prašom. Įjungtas. Prašau.

R. AČAS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, pažiūrėkit, kiek žmonių turėjo galimybę paklausti, nes į kai kuriuos klausimus nerealiai ilgai atsakinėjama. Aš tikrai siūlyčiau pratęsti klausinėjimą dar nors 15 minučių.

PIRMININKĖ. Bet pažiūrėkite – ir diskusijoje labai daug. Nežinau, jeigu nėra kitų nuomonių, tęsiam klausimus, jeigu visi pritaria. Aš siūlau balsuoti, ar tęsiam klausimus, ar ne, nes dar ir diskusijoje labai daug bus. Balsuojam. Kas už tai, kad pratęstume klausinėjimą iki pabaigos? Kas už, tas už pratęsimą. Ačiū.

Už klausinėjimo pratęsimą balsavo 38, prieš – 37, susilaikė 14. Nuspręsta nepratęsti.

Toliau turėtume pereiti prie diskusijos, kuriai yra užsirašę 22. Jūs laisvas, ministre. Irgi reikės apsispręsti, ar visi klausinėjam, ar iš frakcijos sutariam po du, po vieną. (Balsai salėje) Iš eilės. Aš siūlau apsispręsti. Darom iš eilės, tada pirmas kalba A. Šedžius. Tuoj patikslinsim, sakė, gal ne tą… Atsiprašau, pirmoji bus B. Vėsaitė. (Balsai salėje) Ne daugiau kaip 5 minutes.

B. VĖSAITĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, krizės atveju kiekvienos valdžios šūkis turėtų būti „Žmonės – pirmiausia“. Ar iš tikrųjų taip yra? Aš džiaugiuosi, kad valdančiajai daugumai vis dėlto užteko sveiko proto neliesti verslo liudijimų. Krizės metu jų tikrai nereikėtų liesti, nes reikia džiaugtis, kad tie žmonės neina į Darbo biržą su ištiesta ranka. Aš džiaugiuosi, kad užteko sveiko proto nedidinti pridėtinės vertės mokesčio vaistams, bet neužteko proto, tarkime, regioninei spaudai palikti 5 % lengvatą.

Jūs žinote, kapitalizmas žlugo prieš 20 metų, neoliberalizmas – prieš 2 mėnesius, bet mūsų valdančioji dauguma vėl lipa ant neoliberalizmo grėblio, nes siūlo tautai plokščią visų mokesčių tarifą. Tai argi neužteko tos patirties, ar jūs tikrai klausote to, ką siūlo auksiniai bankų berniukai, kurie ir sukėlė šitą krizę? Prie šios krizės dar prisidėjo ir tai, kad A. Kubilius nuolat mini krizę. Tai sukėlė krizę mūsų visų galvose.

Mielieji kolegos, aš noriu pasakyti, kad vis dėlto žmonės turėtų būti pirmiausia. Aš nežinau, kodėl mes dabar nagrinėsime ir pelno mokestį, kodėl dividendų iš užsienio apmokestinimas sumažėja. Kyla klausimų dėl azartinių lošimų pajamų mokesčio, kodėl jį buvo žadama padidinti, o dabar šito lyg ir nėra. Neteko detaliai nagrinėti Investicijų programos. Aš palaikau Kauno arenos statybą, jai turėtų būti rasta lėšų, bet kodėl atsiranda tokių objektų, kurių ir anos Vyriausybės nebuvo numatyta finansuoti, ir staiga atsiranda didžiulis finansavimas? Aš turiu omeny kai kurias ligonines. Tai ar ten nedirba mūsų, tarkime, koalicijos partnerių draugeliai? Tiesą sakant, tai tikrai verta diskusijų ir išsamios analizės. Tikrai, mielieji kolegos, aš siūlyčiau tik detaliai išnagrinėjus pritarti šiam biudžetui, o dabar pagal siūlomą meniu tikrai negalėčiau pritarti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Atsiprašau, praleidom, buvo užsirašiusių frakcijos vardu ir komiteto vardu. Frakcijos vardu yra užsirašęs Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų galų gale šiandien sulaukėme taip ilgai laukto dokumento – kitų metų mūsų visų, gyvenančių Lietuvoje ir ne Lietuvoje, tam tikrų gairių, kokios situacijos mes galime tikėtis dėl naujosios valdančiosios daugumos priimtų sprendimų.

Paskutinį mėnesį, aš turbūt nekartosiu, pagrindinis leksikonas, kuris buvo minimas Seimo posėdžių salėje, tai buvo Tarptautinis valiutos fondas. Atvažiuos Tarptautinis valiutos fondas ir pasakys, kad buvusi Vyriausybė tiek pridarė, kad mes dabar privalėsime atlikti labai daug negerų dalykų. Ir kalbėtis apie būsimą skolinimosi galbūt ne perspektyvą, apie tai, kad jis priiminės labai griežtas sankcijas, ir finansų ministro Lietuvoje nereikės, apie tai, kaip mes lyg ir blogai kažką darėme praeityje, bet atvažiavo ir šiandien išspausdino kai kuriuos savo pranešimus. Kas juose teigiama?

Tarptautinio valiutos fondo nuomone, spartus pasaulio ekonomikos sąlygų prastėjimas, ypač regioninių prekybos partnerių, ir besitęsiančio skolinto kapitalo dalies mažėjimo procesas yra rimtas išorinis sukrėtimas, o neseniai buvęs spartaus vidaus paklausos augimo laikotarpis taip pat nulėmė didelę infliaciją ir didesnį einamosios sąskaitos nesubalansuotumą.

Pagrindinė išvada – išorinė aplinka yra pagrindinė grėsmė, dariusi įtaką Lietuvos ekonomikai, teigė Tarptautinio valiutos fondo misijos atstovė Catriona Purfield.

Labai nudžiugino mūsų dabartinio Ministro Pirmininko pozicija. Jis sakė, jog džiaugiasi pozityviu ekonomikos situacijos įvertinimu, kurį pateikė Tarptautinio valiutos fondo misija.

Pristatant naująją Vyriausybę, naująjį kabinetą, buvo kalbama kabinetą, kad prašys leisti buvusiai Vyriausybei peržiūrėti biudžeto projektą. Mes tikėjomės, kad bus padaryti labai dideli pakeitimai. Aš nenoriu dabar cituoti daugelio skaičių, bet jie kelia tam tikrus retorinius klausimus. Ar prieš tai buvęs pateiktas biudžetas taip neatitiko mūsų valstybės perspektyvos, kad valstybės biudžeto pajamos, lyginant su buvusiu pateiktu biudžetu, mažinamos 280 mln. Lt, Europos Sąjungos lėšos didinamos tik 200 mln. Lt. Asignavimus sumažino iki 1,2 mlrd., o biudžeto deficitas sumažėjo 1,5 mlrd. Lt.

Kokiose srityse mes įžvelgėme tam tikrą problemą? Pirmiausia mokinio krepšelyje. Jis nuo rugsėjo 1 d. sumažėjo net 800 Lt ir sudarys tik 3,9 tūkst., nors pateiktame biudžete buvo 4,6 tūkst. Lt.

Mokesčių reforma. Aš labai daug kalbėjau. Pajamų mokestis buvo numatytas 20 %. Labai gerai, kad įsiklausė į opozicijos pasiūlymą peržiūrėti, kai bus finansuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondas, ir vieną procentinį punktą pridėjo, bet mes nesame užtikrinti, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondui užteks pinigų, nes dabar gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra 7,2 %. Aišku, čia yra galbūt tam tikra ateities problema.

Kur buvo mažinamos išlaidos? Pirmiausia buvo sumažinti asignavimai darbo užmokesčiui, M. Mažvydo bibliotekai, Aklųjų bibliotekai, Nacionaliniam muziejui, Dailės ir K. M. Čiurlionio muziejams, Operos ir baleto teatrui ir daugeliui kultūros įstaigų.

Taip pat asignavimai sumažinti visiems universitetams ir akademijoms, išskyrus kelis, kuriems yra daugiau, Vilniuje ir Kaune, o visos kitos aukštojo mokslo institucijos gyvens su kur kas mažesniu biudžetu.

Šiandien didelių abejonių kelia priimti sprendimai dėl (…) atsisakymų 130 tūkst. žmonių, išskyrus keletą paminėtų statybos sektorių ir panašiai, taip pat pridėtinės vertės mokesčių ir lengvatų naikinimas, kur planuojamos didžiulės įplaukos. Deja, ekonomikoje, noriu priminti, 2 plius 2 nebūna 4, kartais būna ir mažiau, būna ir 3. Čia veikia ekonominiai dėsniai, kurie aprašyti ekonomikos teorijose, kurias mes visi žinome, nes mokėmės šio mokslo.

Kalbant apie kitų metų biudžetą, mes manome, kad jis neišspręs vidaus problemų. Tarptautinis valiutos fondas sprendžia išorės problemas ir jam yra labai svarbu, kad viena valstybė išoriškai atrodytų tvarkingai, bet vidaus problemos, kaip gyvens mūsų verslas, kaip šiandien gyvens tie asmenys, kurie išsilaikė iš verslo liudijimų, šiandien į šiuos klausimus nė vienas iš Vyriausybės narių, manau, ir Ministras neatsakė. Mes suprantame, kad galbūt susidaro tam tikra problemų situacija dėl bendros išorinės perspektyvos. Mes manome, kad yra geriau blogesnė žinia, kuri bus duota su šio biudžeto priėmimu, negu būtų palikta didesniam neapibrėžtumui.

Todėl Socialdemokratų frakcija netrukdys priimti šito biudžeto, bet mes patys negalime jam pritarti. Pagrindinė našta šiame biudžete išeinant iš krizės yra numatyta mažas pajamas gaunantiems žmonėms ir smulkiam ir vidutiniam verslui. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. R. Ačas kalbės frakcijos vardu. Aš manau, turbūt visi pasirinkite iš frakcijos po vieną, nes mes kitaip nespėsime.

R. AČAS (TTF). Gerbiamieji, pastudijavus šį biudžetą ir išanalizavus VIP programą, galima padaryti tik vieną išvadą. Gal ir bus vienas kitas patenkintas, kuris maudysis piniguose, bet esu giliai įsitikinęs, kad visų rajonų, išskyrus Kauną, VIP programa yra visiškai nuskriausta, nes yra pabarstyta po 200, po 300 tūkstančių vienam kitam rajonui kokiam nors smulkiam objektui.

Būtų galima suprasti, kad atėjo laikas, kai reikia susiveržti diržus, kad reikia taupyti, bet negaliu pritarti tokiam taupymui, štai ir D. Mikutienė mano klausimą ministrui uždavė, kai Užsienio reikalų ministerijai skiriama 23 mln.

Aš atsimenu J. Veselką, kai jis, rodos, prieš dvejus metus klausė taip pat, atrodo, ministro ar premjero, tada buvo apie 30 mln. suma. Pasirodo, Užsienio reikalų ministerija yra pinigų ėdžios, kurioms kiekvienais metais yra duodama 30 mln., 23 mln., panaši suma. Aš nesu buvęs Užsienio reikalų ministerijoje, bet turbūt ten ir grindys, ir sienos yra auksinės, ar ten yra paprasčiausiai pinigų plovykla? Keliu sau tą klausimą.

Kai pasižiūri, kad Operos ir baleto teatro scenai įrengti yra skiriami 9 mln., tai keliu klausimą, jeigu tuos 9 mln. padalytume po 300 tūkst. daugeliui mokyklų, kas būtų laimingesni? Ar šimtai vaikų, ar dabar Užsienio ministerijoje už 23 mln. įdėtas parketas ir po jį vaikščiojantys ministerijos klerkai? Nespėjau paklausti ministro, nes randu biudžete įrašyta – transportiniam lėktuvui įsigyti – 76 mln. 136 tūkst. Ar čia yra apmokėjimas už seną lėktuvą, ar mes pirksime naują lėktuvą?

Matydama tokius skaičius ir tokį prasilenkimą su realiu gyvenimu, frakcija „Tvarka ir teisingumas“ tokiam biudžetui negalės pritarti, jeigu jis iš esmės nebus pataisytas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Frakcijos vardu – A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip visada, kalbėsiu trumpiau negu 7 min. Iš esmės klausimas labai paprastas – ar mes patenkinti teikiamu biudžetu? Turbūt kiekvienas iš čia sėdinčių ir nagrinėjusių gali pasakyti vienareikšmiškai: ne, mes juo nepatenkinti. Lygiai taip pat, kaip nepatenkinti esame susiklosčiusia ekonomine situacija.

Ar mes patenkinti dėl naikinamų mokesčių lengvatų regioninei spaudai, ar mes patenkinti dėl naujų mokesčių automobiliams? Taip pat ne. Būtų kvaila eiti į banką, kai jis užrakintas, o turint raktą įmesti jį upę. Iš tikrųjų mes turime ieškoti rakto prieiti prie pinigų, turime rasti tą sprendimą. Nors jis labai sunkus, bet suvokiame, kad jis yra laikinas. Tai ar mes patys tą raktą nuo banko metame į šulinį ir po to dar jį užrakiname? Turbūt ne.

Būsiu lakoniškas, iš tikrųjų iš kelių blogybių turime pasirinkti mažiausią. Šiandien pritardami pateiktam biudžetui ir nagrinėdami jį, dar kartą ieškodami būdų, kaip jį subalansuoti ir rasti tą galimybę prieiti prie finansavimo šaltinių, manau, padarytume gerą darbą.

Manau, kad sutaupiau šiek tiek laiko. Dėkui. Pasakiau nuomonę Liberalų frakcijos, kuri pritars biudžeto projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas pasibaigė, bet aš siūlau pratęsti diskusiją, kad iš frakcijų galėtų kalbėti bent po du. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamoji pirmininke, iš tikrųjų klausimas labai svarbus, ne šiaip koks įstatymas, tai yra biudžeto svarstymas, todėl manau, kad pusę valandos ar valandą mes dar galime sugaišti, nes paskui pagal šį įstatymą gyvensime visus metus. Aš manyčiau, reikia bent jau 45 min. ar valandą pratęsti klausinėjimą ir kalbas, tegul tai visi padaro. Ne kažkokį dalykėlį svarstome.

PIRMININKĖ. Yra pasiūlymas pratęsti. Galim, jeigu pritars visi, kad pratęsiam. Tada gal visi spės pakalbėti. (Balsai salėje) Kaip? Jūs frakcijos vardu. Tai aš dabar visiems duodu, kad po vieną nuo frakcijos būtinai būtų. Darbo partijos frakcijos vardu V. Uspaskichas.

V. USPASKICH (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš klausiau prieš tvirtinant A. Kubilių premjeru, ir jis citavo Nicolas Sarkozy žodžius. Iš tikrųjų džiaugiausi tikėdamas, kad į mūsų valstybę ateina supratimas. Nors ir ne N. Sarkozy pirmas ištarė žodžius „baimė yra kančia“, tai yra Alberto Einšteino žodžiai, bet vis tiek gražiai skambėjo.

Norėtųsi pasakyti ir kitką. Nors ir kaip būtų, mes irgi ne prieš valstybę, ne prieš tikrus darbus, ne prieš šį biudžetą. Visą laiką Darbo partijos frakcija tolerantiškai kalbėjo ateities valdžiai, kad palaikysime konstruktyvius reikalingus ryžtingus sprendimus. Bet matome, kad tie sprendimai nepriimami ir atidėliojami. Svarbiausia, matome, kad nėra to supratimo.

Todėl labai norėtųsi išnaudoti progą ir pacituoti N. Sarkozy pasakytus žodžius per savo pranešimus. Sistema, kai tas, kuris yra atsakingas už katastrofą, gali išskristi auksiniu parašiutu, kai brokeris savame banke gali prarasti 5 mlrd. eurų ir niekas to nepastebi, kai iš įmonių reikalaujama tris ar keturis kartus didesnio našumo, nerealus ekonomikos augimas ir niekas to nepastebi, ta sistema pagilino nelygybę, sugniuždė viduriniąją klasę ir skatina spekuliaciją nekilnojamojo turto, žaliavų, žemės ūkio produkcijos rinkoje. Bet ši sistema, reikia pasakyti, nes tai yra tiesa, nėra nei rinkos ekonomika, nei kapitalizmas. Rinkos ekonomika – tai harmoninga rinka, tarnaujanti plėtrai, visuomenei, visiems žmonėms. Kapitalizmas – tai ne spekuliantui suteikta pirmenybė; tai pirmenybė, suteikta verslininkui. Aš tiesiog cituoju N. Sarkozy žodžius. Reikia naujo stabilumo, tai valstybės ir rinkos santykis. Reikia pareikalauti, kad bankai finansuotų ne spekuliacijas, o iš tikrųjų ekonominę plėtrą ir verslininkus. Būtinai reikia sureguliuoti nevaržomą veiklą, ne konkurenciją ir taip toliau. Tai kartoja N. Sarkozy.

Šiandieniame mūsų biudžete nenumatyta jokių konkurencijos gerinimo sąlygų, nėra nė vienos. Nėra nė vieno punkto, kuris galėtų pagerinti konkurenciją. N. Sarkozy sako: „Jokiu būdu neleisiu didinti mokesčių, jeigu jie guls ant mokesčių mokėtojų arba vartotojų pečių.“ PVM ant ko guls? Ant vartotojų. Kiti mokesčiai ant ko guls? Ant vartotojų.

Svarbiausia, šitame įstatyme nenumatyta ir valstybės biudžete nenumatyta suvaržyti monopolistų, monopolininkų galias, nėra nė vieno punkto. Apie kokią konkurenciją gali būti kalbama?

Gerbiamieji, cituoti galima daug, bet šiame pateiktame įstatyme, valstybės biudžete, nėra numatyta nė vieno veiksmo, kuris gali apriboti monopolininkus ir suteikti tikrą konkurenciją verslui, ypač smulkiam ir vidutiniam verslui.

Tam, ką kalbėjo B. Vėsaitė apie patentininkus, iš dalies galima pritarti, iš dalies ne. Jeigu tai yra patentininkai, kurie irgi užsiima spekuliacija, gerbiamieji, reikia pritarti, kad tai reikia riboti, jie iškreipia konkurenciją. Iš tikrųjų reikia sureguliuoti. Kur yra kūryba, saviveikla, kur vyksta pramoninių prekių gamyba, galima leisti, bet kai spekuliuojama maisto prekėmis, gerbiamieji, tai nėra veikla ir tai iškreipia konkurenciją. Todėl, aš manau, ir finansų ministras, aišku, jis neklausė, turi atkreipti į tai dėmesį. Kitaip mes nesutvarkysime ir nepagerinsime konkurencijos, vadinasi, nepagyvinsime mūsų valstybės ekonomikos.

Mūsų frakcija negalės pritarti tokiam biudžetui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Buvo pasiūlymas pratęsti diskusijas, nes laikas baigėsi. Ar galime bendru sutarimu pratęsti? (Balsai salėje) Galima. Kitokių balsų negirdžiu. Sutarkime kiek? Dar vieną valandą? (Balsai salėje) Ne, dviem… Bus teikiami kiti biudžetai, ir taip turbūt sėdėsime iki 22 val. Aš siūlau pratęsti valandą, kiek spės, tiek. Sutariame bendru sutarimu? Gerai. Ačiū.

Toliau eilės tvarka J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji ministrai, gerbiamieji kolegos, šiandieną svarstome labai svarbų įstatymą, nulemsiantį mūsų kitų metų šalies, ypač ūkio ir socialinės raidos, ateitį. Galime pasakyti, kad nuo to, kuo mes buvome gąsdinti pirmosiomis besiformuojančios Vyriausybės dienomis, mes matome tam tikrus loginius ir prasmingus žingsnius. Sakykime, pridėtinės vertės mokesčio didinimo vaistams atidėjimas bent pusmečiui; atskaitymui į Privalomąjį socialinio draudimo fondą ne 5 %, o 6 %, apie tai mes buvome kalbėję, atsitraukimas nuo pridėtinės vertės mokesčio didinimo bent vienu procentiniu punktu – tai rodo, kad argumentai, kuriuos išsakė opozicijos frakcijų atstovai, buvo pagrįsti ir verti dėmesio.

Tačiau šiandien teikiamas Biudžeto įstatymo projektas palieka nemažai atvirų klausimų. Visų pirma tai, kur link yra perkelta biudžeto surinkimo našta. Palyginti su tuo, kas buvo pateikta ankstesnės Vyriausybės, pajamos skiriasi labai nedaug. Nors ministras kalbėjo, kad mūsų šalyje mažiau apmokestinamas nei kitur Europoje turtas, o ne darbas, čia mes jokių pakeitimų nematome. Girdime ministro neapibrėžtą pažadą, kad galbūt kada nors ateityje bus įvestas turto mokestis. Dar daugiau, mes matome, kad tie pasiūlymai, kurie yra numatomi mokesčiams surinkti, būtent gula ant mažesnes pajamas gaunančių žmonių pečių. Ir ne tik ant jų. Jeigu pažiūrėtume į planus, kurie yra pasiūlyti savivaldybėms mokesčiams surinkti, tai manau, jie taip pat yra nerealūs.

Bet pažiūrėkime, kur yra taupoma darant išlaidas. Mano kai kurie kolegos jau minėjo, kad mažindami kai kurių kultūros projektų finansavimą, Lietuvos universitetų finansavimą, mes kertame tą šaką, ant kurios sėdime. Nemanau, kad nekultūringas, neišsilavinęs žmogus gali garantuoti Lietuvos ateitį. Man pasirodė, kad ministras nevisiškai tikslus, kai jisai kalba, kad ypač reikalinga dar viena ministerija ir kad tai nepareikalaus nė vieno lito. Tačiau dirstelėkime į skaičius, kurie yra surašyti, kiek šių metų biudžete yra skirta Ūkio ministerijai – 970 mln. ir kiek yra siūloma skirti kitais metais Ūkio ir Energetikos ministerijoms. Prie 430 mln., kurie lieka ūkiui, prisideda dar 611 mln. energetikai. Tai jau viršija milijardą. Tai čia ne litai, o čia yra 70 mln.

Be abejo, negaliu nepaminėti ir naujos Vyriausybės požiūrio į krašto gynybą. Visą laiką mano kolegė mane ragino, kad būtų vykdomi įsipareigojimai, duoti tarptautinei bendrijai, šiandien aš matau, kad krašto gynybai skiriama beveik 1,5 mln. mažiau. Ir tai jau tiktai 1,01 bendrojo vidaus produkto. Dar daugiau. Kai mes diskutuojame, kaip turėtų atrodytų krašto gynyba, ir kai kolegė sutinka, kad iš tikrųjų reikėtų skirti daugiau dėmesio visuomenei lavinti, tai Lietuvos šaulių sąjungai taip pat nurėžta per 100 tūkst. Todėl suprasdamas, kad turbūt neturėsime galimybės, pateikdami savo pasiūlymus priėmimo metu, pakeisti dabartinę situaciją, aš niekaip negaliu sutikti su teikiamu Biudžeto įstatymo projektu. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau kviečiamas dalyvauti diskusijoje A. Šedžius. Posėdį toliau ves R. Šukys.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, gerbiamasis premjere! Labai gerai, kad dalyvaujate. Iš tiesų džiaugiuosi, kad gavau pakalbėti būtent dabar, nes kai buvo atsakoma į klausimus, ministras, išmokęs atsakymus atmintinai, atsakinėjo parinkdamas vieną ar kitą modelį. Tačiau vartydamas biudžetą aš neradau lyginamojo varianto ir lyginau jį su 2008 m. biudžetu. Ir ką aš pastebėjau? Taigi, gerbiamieji kolegos, krizės Lietuvoje nėra. Labai šaunu! Todėl, kad vidutiniškai savivaldybių biudžetai auga 9 %. Aš palyginau, kadangi pats esu šiaulietis, Šiaulių savivaldybės modelį. Nuostabu, augimas 11 %! Pernai metų biudžetas buvo 243 mln., šių metų planuojamas biudžetas 275 mln., taigi 32 mln. augimas. Tai kur krizė? Nežinau.

Man tai viskas labai gražiai atrodo, iš tiesų planuojama iš gyventojų pajamų mokesčio didėjimo surinkti tuos 32 mln., vadinasi, jokių atlyginimų mažinimų nebus, savivaldybės klerkai gali būti patenkinti, jiems atlyginimų mažinimas negresia. Bazinis darbo užmokesčio koeficientas buvo 490 Lt, dabar planuojama 475 Lt, taigi mažėjimas 3 %. Nežinau, kodėl Vyriausybė susimažino 15 % atlyginimą, kai visiems kitiems tarnautojams mažėjimas bus tik 3 % pagal bazinio darbo užmokesčio koeficiento dydį. Tai kur krizė? Jeigu 2008 m. iš savivaldybių biudžetų į valstybės biudžetą buvo sumokama 420 mln. Lt, tai 2009 m. yra planuojama tiktai 34 mln. Lt. Irgi nematyti, kur ta krizė. Jeigu iš valstybės biudžeto buvo mokama į savivaldybių biudžetus tik 1,2 mln. Lt, tai 2009 m. savivaldybių biudžetai dar pasipildys 8 mln. Lt.

Na, tai iš tiesų „krizė“ turbūt yra tas žodis, kuris tiesiog buvo vartojamas kaip įrankis, kad pasinaudojant tokiu bauginimu būtų panaikintos lengvatos vaikams, panaikintas pradinukų maitinimas mokyklose, o visa kita tai labai gražiai atrodo. Iš tiesų tokie augimai, tokie skaičiai parodo, kad Lietuvoje viskas gerai ir per ateinančius metus mes gyvensime tiesiog nuostabiai. Dar vienas toks skaičius, kad geriau įsivaizduotumėte, vėlgi palyginimas iš tos pačios Šiaulių miesto savivaldybės: pernai buvo skiriama 17 mln. Lt miesto ūkio tvarkyti, šiemet – 26 mln. Vėlgi 9 mln. augimas, miesto ūkis klestės. Lygiai tas pats su visomis kitomis savivaldybėmis, tik taupydamas laiką aš pateikiu vieną pavyzdį. Pasižiūrėkite, kolegos, tai kur čia dabar ta krizė? Kur? Nėra jos. Puiku, labai gerai! Jeigu tokie skaičiai, tai reikia tik džiaugtis, ploti rankomis. Tiek valstybinio sektoriaus darbuotojai turėtų džiaugtis, tiek miestai, kurie iš tiesų bus dar geriau pasipuošę, ūkiai bus geriau tvarkomi, nes pinigų planuojama daugiau. Labai ačiū.

PIRMININKAS (R. ŠUKYS, LCSF). Dėkoju. Kviečiu į tribūną kalbėti L. Graužinienę. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, be abejo, kiek suprantu ir kiek teko klausytis, tai daugiausia kalbame patys sau. Tie, kurie kalbame, nes tie, kurie turėtų girdėti, tiesiog net nesidomi.

Aš kalbėsiu labai trumpai ir paprastai. Kada šiandien mes gavome naujus įstatymų projektus, tuos projektus, kuriuos svarstysime ir kurie liečia paprastą žmogų ar paprastą verslininką, tikrai supratau, kad valstybėje krizė. Bet kada mes gavome VIP programą, tai yra valstybės investicijų programą, aš supratau, kad mes gyvename vos ne pačius geriausius biudžeto laikus. Taigi iš tiesų, yra ar nėra tos krizės? Pažiūrėkime, jeigu mes gyventojams sakome – krizė, net psichologai pradeda įspėti, kad baikit kalbėti apie krizę, nes žmonėms prasideda depresijos, žmonės prašo darbdavių palikti dirbti nors už minimalią algą. Kai pasižiūri į investicines programas, tai tikrai nematyti, kad būtų pradėta nuo pačių aukščiausių valstybės pareigūnų. Keletas citatų iš valstybės investicijų programos: Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Visoms rezidencijoms remontuoti 2009 m. skiriama beveik 4 mln. Lt, 3,8, premjero A. Kubiliaus rezidencijai – 2 mln. Lt, Vyriausybės kanceliarijos remontui – 3,4 mln. Lt, Užsienio reikalų ministerija, jau buvo minėta, šiemet 23 mln., nors ministras sakė, kad ten jau baigiamos statybos, bet jeigu jūs pažiūrėsite, tai nurodoma, kad 2009 m. likutis yra 81 mln., dar skirsime mažiausiai 3 metus po 30 mln. litų. Ambasados Londone pirkimas – 4,4 mln., Generalinės prokuratūros skiltyje Vilniaus miesto prokuratūrai – 12,7 mln., nors ką tik pridavė naują pastatą, į kurį visi netilpo, vėl skyrėme 13 mln. ir t. t., ir t. t. Jau vien mano išvardinta suma sudaro per 50 mln. litų. Iš viso investicinė programa sumažinta tik 3,8 %. Vadinasi, gyvename gerai, statome, išlaidaujame ne ten, kur reikia.

Aš dar kartą noriu pasakyti, nebus ką pasakyti gyventojams, parvažiavus namo. Nebus ką pasakyti rinkėjams. Aš tikrai šiandien, pažiūrėjusi į šiuos du paketus, naujų įstatymų projektų, kurie riboja gyventojų pajėgumą, pirkimo ir verslo žlugdymo projektus ir investicinius projektus, galiu pasakyti, rinkėjai tikrai yra teisūs, kai jie sako – mes neisime balsuoti, mes darysime masinį Seimo rinkimų boikotavimą. Jie yra teisūs, nes tai, ką jūs žadate prieš rinkimus, valdančioji daugumą ką žadėjo, elgiatės visiškai priešingai. Dabar, po rinkimų praėjus 3 metams, jūs vėl važiuosite pas žmones ir sakysite tą patį. Taigi labai daug tikėjausi iš naujos daugumos, tačiau, kaip buvo nuo pradžios, taip ir toliau tęsiasi.

PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje kviečiu kalbėti Seimo narį A. Sysą. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, kolegos paprašė kalbėti kuo trumpiau, todėl nekartosiu tų dalykų, kuriuos jau pasakė kai kurie kolegos, kalbėję iš tribūnos. Pirmiausia sveikindamas daug gerų siūlymų, kuriuos aš randu Vyriausybės programoje, būtent vykdant taupymą, deja, turiu pasakyti, kad prie gerų dalykų yra ir be galo blogų dalykų.

Gal keletą aš norėčiau paminėti. Čia ne vienas sakė, kad visi tie siūlymai ir krizės įveikimo planas pirmiausia gula ant mažesnes pajamas turinčių Lietuvos žmonių. Pradėkime nuo paties populiariausio mokesčio, kuris daugiausia suneša į mokesčių krepšį pinigų, tai yra pridėtinės vertės mokesčio didinimo. Tai pirmiausia guls ant tų žmonių, kurie turi mažesnes pajamas. Todėl tie siūlymai solidariai pasidalinti šiandieninę naštą, faktiškai skaitant tuos pasiūlymus, kuriuos mes šiandien matome pateiktus projektuose, dar 52 įstatymuose, tai didžioji našta vis tiek guls ant paprastų ar mažiausias pajamas turinčių žmonių. Aš manau, vargu ar Permainų koalicija įvykdys vieną iš savo kertinių įsipareigojimų sumažinti socialinę atskirtį ir skurdą. Šiuo atveju, jeigu mes kalbame apie gyventojų pajamų mokestį, tai turbūt nereikia aiškinti, kad to, kuris uždirba 800 litų, ir to, kuris gauna 100 tūkst. litų, skirtumas, kurį išloš vienas ir kitas, vieno bus skaičiuojama 16 litų, o kito bus skaičiuojama 15 kartų daugiau. Vargu ar aš čia matau solidarumą ir skurdo mažinimą, atvirkščiai, matau visiškai priešingą dalyką.

Mes kalbame apie tai, kad reikia mažinti darbo užmokesčio fondą, kartu galbūt galima sutikti, kai įšaldo atlyginimus Seimo nariams, ministrams ir kitiems, bet kokia nauda, jeigu mes įšaldome minimalų atlyginimą. Projektuose mes nematome minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimo, atvirkščiai, yra noras panaikinti indeksavimo įstatymą, atskirai minimalios mėnesinės algos didinimo projektuose nėra, vadinasi, tie, kurie gauna mažiausias pajamas iš darbo santykių, kaip viso to rezultatą vėl turės realias mažesnes pajamas.

Kodėl paklausiau ministrą dėl Tarptautinės valiutos fondo siūlymo įvesti turto mokestį. Mes surandame, mes galime nuspręsti apmokestinti ūkininką, nors jam lygiai taip sunku išgyventi šitą laiką, ir sakome, kad čia nėra problemos, bet apmokestinti žmogų, kuris spekuliuoja nekilnojamuoju turtu, turi 5, 6 ar daugiau nekilnojamojo turto objektų, kažkodėl mes šitą projektą nukeliame tolimiems laikams. Todėl Tarptautinis valiutos fondas mus nuolatos ragino, tai reikėjo padaryti.

Gerbiamieji kolegos, lygiai taip pat siūlymas sumažinti dirbantiems valstybės tarnyboje, politikams, teisėjams bazinį dydį. Mes ant to grėblio, bent jau premjeras A. Kubilius, vieną kartą buvom užlipę. Šiais metais Seimas priėmė įstatymo projektą grąžinti neišmokėtus pinigus teisėjams po panašaus mažinimo. Kam reikia įvesti gyventojų pajamų mažinimą plokščią, visiems mažinti, jeigu tuo pačiu metu priimame kitą įstatymą, kad tiems, kas dirba šiuose rūmuose, valstybės tarnautojams, viena ranka lyg ir duodame per gyventojų pajamų mokestį šiek tiek daugiau pinigų, o kita per bazinį dydį sumažiname. Įveskime progresinį tarifą ir tai bus kur kas lengviau, mažiau administravimo, bus mažiau apgaulės. Viena ranka duodame, antra iš karto atimame. Ir susiduriame su problema, kad dalis gali kreiptis į teismą. Kas gali įrodyti šiandien, kad krizė prasidėjo, kad galima jiems mažinti atlyginimus. Aš manau, teismų neišvengsime. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskusijoje kalbėti Seimo narį J. Ramoną. Prašom.

J. RAMONAS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų einu į tribūną ir noriu kalbėti apie žemės ūkį ir pateiktą Biudžeto sandaros įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus. Aišku, ne apie tai dabar kalba šiuo momentu, bet po to bus. Atvirai noriu pasakyti, šiek tiek skaityti moku, šiek tiek galvoju, kad suprantu, kas yra žemės ūkis. Ir aiškindamasis su ministrais ir su žemdirbiais, ir pats su savim, nelabai suprantu, kas čia vyksta.

Dabar kokia yra reali situacija? Vienas Seimo narys, kai buvo, man atrodo, prisaikdinama Vyriausybė klausė, kas yra už lango. Aš noriu pasakyti, kokia šiandien situacija yra už lango? Žemės ūkio produkcijos, pieno supirkimo kainos kas 15 dienų mažėja 20 %, turiu omeny pagrindines – pieno, mėsos, grūdų. Kai nuvažiuoja žemdirbiai pas monopolistus, pas bosus aiškintis, kad yra sudėtinga situacija, jie atskaito paskaitą ir sako, kad jiems dabar nuostolis 20 mln., greitai bus 40, ir jeigu nesutinkate su mažinimu, nuo 15 dienos iš viso galime nesupirkti.

Tada klausimas, ką daryti žemdirbiui? Jis žiūri į valstybę ir savo skaičiuoja, kiek jis gaus pajamų arba kiek ateis į jo biudžetą pinigų. Europinė dalis – aišku, ji iš principo išmokėta, nacionalinės dalies – 34 %, sako, kad šiais metais nebus. Žiūrint į kitų metų biudžetą, pagal vienų supratimą, kad jie bus, pagal kitų, kad nebus, nukeliamas šių metų tiesioginių išmokų mokėjimas 2010 metams. Kas bus 2009 m. – neaišku. Dabar, po tokių diskusijų su tais žemės ūkio produkcijos supirkėjais, klausimas yra dar kitas, žemdirbiai pavasarį ėmė ir pirko trąšas, chemikalus, turėjo tam tikras sutartis, kurių galiojimo laikas baigėsi spalio 15–20 dienomis, ir reikia atsiskaityti jiems. Matydami, kad valstybėje yra sunki padėtis, jie laukia, koks bus biudžetas, ir pamatę, kas dabar dedasi, sako, kad mes keliame palūkanas 15 %, kad jūs nesumokate pinigų, ir jeigu jų galutinai nesumokėsite, delspinigiai – 5 %. Iš principo tai reiškia bankrotą. Kai kurie 400, 300, 50 ha turintys ūkininkai net atvažiuoja pas juos ir sako: mes neišsimokėsime, pasiimkite mūsų ūkį ir valdykite, tai yra ūkininkų ūkį.

Dar noriu pasakyti apie keletą įstatymų ir kad mes turime lygiaverčiai konkuruoti su Europos Sąjunga, mums taip teigiama. Europos Sąjungos ūkininkai šiandien gauna tiesioginių išmokų vidutiniškai 2 tūkst. litų. Apie kainas jau nekalbu, du tris kartus mažesnės. Lietuvos ūkininkai tiesioginių išmokų gauna 350–380 Lt hektarui. Kaip lygiaverčiai konkuruoti, ko gero, klausimų nėra. Be to, dar praeitos kadencijos Seimo Liberalų sąjūdžio vadovai, gerbiamasis E. Masiulis, yra padavę į Konstitucinį Teismą, kad valstybinės žemės pardavimas yra negalimas, iškreipiama rinka ir reikia šią procedūrą sustabdyti. Kodėl aš tai akcentuoju? Neatsiskaitydami su bankais ir tiekėjais, žemdirbiai atiduoda savo ūkius. Be to, yra dar viena įstatymo pataisa, kad nuo sausio 1 d., norint parduoti, bet kokias procedūras atlikti su žeme, reikės visiems žemės ūkio subjektams atlikti kadastrinius matavimus. Šiandien kadastrinių matavimų preliminari kaina – 1000 Lt už hektarą. Sakiau, kad atiduoda savo žemes tie, kurie trąšų ir chemikalų tiekėjams… Norėdamas atsiskaityti arba net parduoti po Naujųjų metų hektarą, 10 ar 100 ha žemės, turės atlikti geodezinius matavimus. Notarinių veiksmų negalės atlikti. Tai tokia šiandien yra situacija žemės ūkyje, apie tai mes kalbame, kad mes žinome, ką daryti. Laukia didelės permainos mūsų kaime. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau kalbės Seimo narys J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, ne taip viskas blogai, kaip visi mes įsivaizduojame. Ir labai gaila, kad iš baimės kai ką apima panika ir pridaro tokių dalykų, kurių nereikėtų daryti. Aš čia girdėdamas diskusijas, kai kalba socialdemokratai, galvoju: taigi ši pusė (liberalai, konservatoriai) daugiau bando socialdemokratiškų dalykų išspręsti negu buvę socialdemokratai.

Dabar paaiškinsiu kodėl. Vis dėlto, gerbiamieji, dabartinė nauja koalicija siūlo pelną apmokestinti 20 %, dividendus apmokestinti 20 %. Vadinasi, bendras pelno mokestis, jeigu imsime kartu, yra apie 36 %. Gerbiamieji socdemai, jums seniai reikėjo pelną apmokestinti daugiau. Tuo labiau kad jie logiškai daro paprastą sprendimą: apmokestina pelną, bet kartu didina neapmokestinimą investicijoms, tai yra naujų technologijų diegimui, tai tam tikru mastu logiška. Nors aš esu prieš, nes daugiau importo irgi neapmokestins, užuot iš tikrųjų didinę modernios technologijos, sukurtos Lietuvoje, neapmokestinimą.

Aišku, kad čia reikia Europos Sąjungą apeiti. Bet aš galiu pasakyti, kaip Amerika apeina Pasaulinę prekybos organizaciją, pavyzdžiui, priima sprendimą, kad jeigu saulė šviečia tokiu ir tokiu kampu, negalima importuoti cukraus, ir kaip tik Kubai taikoma. Tai ir mums reikėtų pasukti galvą. Bet štai kur yra minusas. Iš tikrųjų dėl kapitalo apmokestinimo einama lyg ir teisingu keliu, bet tas būtų labai tikę, jeigu būtų ekonomikos augimas. Nes dabar pelno apmokestinimas sudaro sąlygas, kad Lietuvos viduriniajam sluoksniui, kuris gauna atliekamų pinigų ir nori dalyvauti versle, neapsimoka pirkti akcijų. Nes jeigu pažiūrėsite, investuojate į akcinį kapitalą ir dedate į banką, dabar palūkanų ten yra 8 %, 9 %, tai geriau dėti į banką negu investuoti. Tai čia yra paties verslumo žlugdymas. Todėl, gerbiamasis Kubiliau, reikėtų gerai pagalvoti. Principą, kad turi kuo daugiau lietuvių bandyti į verslą įsitraukti, reiktų taikyti, bet apskritai dėl pelno apmokestinimo reiktų jums dar daug pagalvoti.

Dabar dėl gyventojų pajamų mokesčio. Gerbiamasis premjere, gerbiamasis finansų ministre, jūs pažiūrėkite, ką jūs darote. Užuot įvedę trijų ar keturių dalykų progresyvinę mokesčių sistemą, jūs pradedate atvirkščiai – nuo neapmokestinamojo minimumo diferenciacijos. Ir ten išeina 7 ar 8 tarifai. Taip sakant, jūs bandote kelnes mautis ne per „o“, o per „op“. Na, nepavyks, gerbiamasis premjere, nepavyks. Sujauksite, sudėtingą programinę sistemą (…) ir t. t. Todėl gerai pagalvokite ir pasakykite man, kur senosiose rinkos ekonomikos šalyse, kur yra tradicinė demokratija, yra kelnių movimo per galvą, o ne per kojas sistema? Nėra. Todėl prašau atsižvelgti į mano pasiūlymus, nes iš tikrųjų yra labai paprasta buhalteriškai, labai paprasta kitais atžvilgiais sistema. Todėl manyčiau, kad jūsų šie dalykai dėl gyventojų pajamų mokesčio… Dėl 15 % tarifo naikinimo. Iš tikrųjų reikia per progresyvinius ir visas tas išimtis panaikinti, nes iš tikrųjų tai iškreipia.

Gerbiamasis premjere, yra Ūkio ministerija. Galiu pasakyti, kiek ten yra aplink visokių struktūrų. Ji neturi ką veikti. Todėl pavadinkite ją Energetikos ir ūkio ministerija ir pagrindinį dalyką koncentruokite ties energetika. Bet jeigu mes kuriame Energetikos ministeriją, tai rytoj turi ateiti panaikinti (…) Atominės elektrinės įstatymą. Nes jeigu jo nepanaikiname, tai, pavyzdžiui, „Leo LT“ iš esmės yra ministerija, kuri viskuo, pradedant nuo tiltų, naujos elektrinės statybos, užsiima. Tai ką darys Energetikos ministerija? „Leo LT“ įstatymų įgyvendinimui nieko nėra pasiekta, išskyrus įstatymą, ir ten gal pinigai pasidalinti. Todėl jeigu kuriame mes Energetikos ir ūkio ministeriją, nes Ūkio ministerijoje yra įvairūs fondai, įvairios agentūros, kur sprendžia labai daug klausimų, jų gal reikia sumažinti… Bet akcentuojam, kad tai yra Energetikos ir ūkio ministerija, tada mums reikia „Leo LT“ įstatymą panaikinti, VST nuvaryti, kur ji buvo, tegul ja Klaipėda užsiima. O tada Energetikos ministerija, sakysime, ar dalyvauja lenkai, ar nedalyvauja, yra sukoncentruota sukurti atominę elektrinę Lietuvoje. Kiek mums reikia, tiek sukuriame, o visi kiti arba prisiderina, arba, ačiū Dievui, tegul eina kur nori.

PIRMININKAS. Jūsų laikas jau baigiasi, gerbiamasis.

J. VESELKA (TTF). Aišku, baigiasi. Gerbiamasis premjere, man labai gaila, kad kada jūs buvote opozicijoje, visada sakydavote: štai, nėra socdemų Vyriausybės ir neklauso, ką kalba opozicija. Dabar tiek jūsų Vyriausybės yra, ir kas klauso? Net tarp jūsų nieko nėra. Todėl mūsų kalbos yra pokalbis su Dievu. Jeigu jūs nepažiūrėsite, ką mes jums siūlome, aš manau, kad bus tas pats, kas buvo 1991 metais, kai K. Prunskienė pakėlė kainas ir po to buvo rezultatai. Nes jūsų programa yra panaši į 1991 m. K. Prunskienės darbus. Todėl aš linkėčiau jums nedaryti to, kas neigiamai paveikia visą valstybės vystymąsi. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje Seimo narį A. Butkevičių. Prašom.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pabrėžti, aš manau, kad tautai tikrai įgriso kai kurios nuolatinės kalbos, ką kalbėjo ir kolegė Gražina, dėl ekonominės krizės ir dėl tam tikrų finansinių įsipareigojimų. Gal vieną kartą galima padaryti analizę ir pasakyti, dėl kokių priežasčių vis dėlto yra tokie rezultatai. Aš manau, jeigu buvusi Vyriausybė būtų išplatinusi, kaip ankstesniais metais, rugpjūčio mėnesio pabaigoje arba rugsėjo mėnesio pradžioje vertybinių popierių už 1 mlrd. litų, tai tikriausia šiandien apie finansinius įsipareigojimus kalbėtume visai kitaip. Tai buvo numatyta gal šiek tiek vėlokai, ir tuo metu platinimas nepavyko. Manau, šiandien susidarė tam tikra problema.

Antra priežastis, manau, yra tai, kad ekonomikos kilimo lėtėjimas prasidėjo ne šių metų sausio mėnesį, bet Lietuva tą pajuto nuo rugsėjo mėnesio. Kai kas čia bandė daryti tam tikrą politiką, kad Lietuva lyg ir buvo įspėta prieš metus, prieš pusantrų. Atsakymas labai paprastas: jeigu pažiūrėsite Eurostato birželio mėnesio informaciją arba prognozę, kuri buvo suderinta su Europos Komisija, ten buvo numatyta, kad 2009 m. Lietuvos ekonomika kils 3,7 %, o 2010 m. – apie 2 %. Vadinasi, birželio mėnesį Eurostatas ir Europos Komisija nežinojo tikrosios ekonominės problemos Europoje ir pasaulyje. Aišku, po to buvo skubiai peržiūrėta makroekonominė prognozė ir tie skaičiai buvo pakeisti, arba prognozė buvo pakeista rugsėjo mėnesį.

Trečioji priežastis. Reikia pripažinti, kad šių metų nacionalinio biudžeto pajamų planas buvo per daug optimistinis maždaug 400–500 mln. litų. Šiandien, visa tai įvertinę, turime tokį rezultatą, kurį galima pagrįsti ir tautai paaiškinti labai aiškiai ir suprantamai.

Aš pritarčiau tam, ką kalbėjo finansų ministras, kad perskirstomoji dalis Lietuvoje iš visų Europos Sąjungos šalių, palyginti su bendruoju vidaus produktu, yra pati mažiausia, bet naujoje programoje buvo galima numatyti, kad būtų didesnė apmokestinamoji bazė.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gerbiamasis Butkevičiau, aš noriu pasakyti pastabą kolegai premjerui ir kolegoms ministrams. Jų diskusija, manau, trukdo kalbėti pranešėjui, taip pat kolegoms trukdo susikoncentruoti ir atidžiai klausyti. Prašyčiau gerbti pašnekovus diskusijų dalyvius. Prašom tęsti.

A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Jeigu būtume numatę, kad fiziniams asmenims įvedamas nekilnojamojo turto mokestis nuo tam tikro turto dydžio, tai mes būtume galėję kalbėti apie tai, kad Prancūzijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Austrijoje yra tokie mokesčiai, ir mes lygiuojamės į tas šalis. Bet kai kada vartojame tų šalių prezidentų kalbų lozungus, o tam tikrų mokesčių nenumatome. Aišku, būtų galima kalbėti ir palyginti kai kuriuos kitus mokesčius.

Dėl einamosios sąskaitos deficito. Su tuo, kas čia buvo paminėta, tikrai nenoriu sutikti. Pastaruoju metu Lietuvoje einamosios sąskaitos deficitas sumažėjo.

Dėl PVM įstatymo projekto, kuriame yra numatyta mažinti PVM lengvatas arba jų atsisakyti. Tikrai negalėčiau sutikti su lengvatų vaistams (be abejo, dalį vaistų, kurie yra kompensuojami, yra numatyta palikti) ir spaudai atsisakymu. Aš galėčiau tiesiog paminėti keletą faktų. Jeigu mes pažiūrėsime į vidutines vartojimo išlaidas vienam Lietuvos namų ūkio nariui per mėnesį ir palyginsime… Nereikia lyginti nei su Prancūzija, nei su Didžiąja Britanija, bet palyginkime su Bulgarija, Čekija, Latvija, Slovėnija – su tomis šalimis, kurios kartu įstojo į Europos Sąjungą. Galime pasakyti, kad Lietuva maistui ir nealkoholiniams gėrimams iš mano minėtų šalių sunaudoja daugiausiai lėšų. Jeigu įvertintume šildymą, vandenį, elektrą, dujas, tai iš tų šalių Lietuva taip pat sunaudoja daugiausiai. Jeigu paimtume vieną Lietuvos gyventoją, tai mieste gyventojas maisto produktams sunaudoja per 30 %, o kaimo gyventojas – netgi per 40 %.

Ar lengvatų tam tikroms prekėms atsisakymas pasunkins gyvenimą, ar palengvins? Manau, padarius analizę, būtų galima pasakyti, kurių lengvatų artimiausiu metu dar nereikėtų atsisakyti, kurių būtų galima atsisakyti.

Matau, kad man jau laikas, bet pasakysiu. Kodėl valstybės įmonėms turto apmokestinimas didinamas iki 3,5 %, o akcinėms bendrovėms yra kitas tarifas? Tai kaip su konkurencingumu, su vienodomis apmokestinimo sąlygomis? Aš, kaip ekonomistas, negaliu pritarti kai kurioms nuostatoms ir jų pagrįsti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną Seimo narį V. Andriukaitį. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamasis premjere, gerbiamasis finansų ministre! Aš manau, kad diskusija dėl jūsų patobulinto biudžeto projekto ir dėl jūsų pateiktų lydimųjų teisės aktų bei pasiūlymų keisti labai daug įstatymų nuostatų reikalautų atkreipti mūsų visų dėmesį į konstitucingumo problemas.

Aš manau, kad šiandien daugelis mūsų kolegų, kurie kalbėjo apie tai, kas gali ištikti žemės ūkio subjektus, ūkininkus, vartotojus, kas gali ištikti žmones, vartojančius medikamentus ir turinčius lengvatų, kas gali nutikti žmonėms, kurie perka ir skaito knygas, kurie leidžia laikraščius ir t. t… Visa tai kelia teisėtą susirūpinimą dėl konstitucinio teisėtų lūkesčių principo. Suprantu, kad valstybė gali reguliuoti ūkinę veiklą, kaip reikalauja Konstitucijos 46 straipsnis, taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Tačiau, reguliuodama ūkinę veiklą ir priimdama įstatymus, ji negali pažeisti nediskriminavimo principo, pažeisti konkurencingumo ir kitų principų.

Taigi šio Biudžeto projekto ir pateikimas, ir svarstymas, ir visas įstatymų paketas, kuris bus priimamas, verčia mus diskutuoti, koks bus santykis su daugeliu Konstitucijos straipsnių ir ar tie visuomenės nariai, kurie kreipsis dėl teisėtų lūkesčių dėl darbo užmokesčio, dėl to, kas buvo pažadėta, numatyta arba pradėta įgyvendinti… ar jie nesikreips į teismus, negins savo teisėtų interesų teismuose, jog atkreiptų Seimo dėmesį, kad negalima ignoruoti to, kas šventai priklauso ir ką saugo Konstitucija.

Mielieji kolegos, manau, kad Vyriausybės priimta programa jau nekoresponduoja su Konstitucijos straipsniais, ir šis biudžetas bei teikiamos pataisos iškelia labai daug konstitucinių galvosūkių ir teisėtą opozicijos susirūpinimą dėl to. Manau, kad būtų galima fundamentaliai diskutuoti, ar siekis subalansuoti biudžetą tikrai yra tas instrumentas, kuris šiomis pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis gali duoti kokį nors efektą. Aš noriu paklausti A. Kubiliaus ir kolegos finansų ministro pono A. Šemetos, kodėl Estijoje subalansuotas biudžetas yra, berods, ketveri metai, Latvijoje – dveji metai?

Rezultatai, kolegos, yra labai apgailėtini. Vadinasi, ar mes teisingai diagnozavome ligą ir teisingai manome, kad toks vieno tikslo siekimas gali atsakyti į klausimą, kokių kitų instrumentų reikia imtis? Kita vertus, dar įdomiau, kad šiame biudžete mes turėsime problemų dėl valstybės valdymo – teks reorganizuoti ministerijas, priimti sprendimus naikinti, reorganizuoti, įteisinti ir visa kita. Keistas klausimas. Tarkime, Vyriausybė važiuoja slidžiu keliu ir dar to slidaus kelio posūkiuose nori atsiimti valdymo vairą, nes kiekvienas reorganizavimas iš esmės paralyžiuoja valdymą. Aš jau nekalbu apie tai, kad teisėti lūkesčiai ūkiniams subjektams nuo sausio 1 d. gauti tokią dovaną, kuri sukels ištisą buhalterinės apskaitos, planavimo, pasiėmus kreditą ir t. t., chaosą…

Kolegos, aš negaliu patikėti. Man trejus metus teko dirbti ekonominių ir socialinių tyrimų srityje ir rengti įmonėms įvairius projektus: silpnybių, stiprybių, galimybių ir t. t., buhalterinių ir visų kitų dalykų. Aš norėčiau vis dėlto išgirsti, ką mąsto ūkiniai subjektai apie šitą puikų paketą ir kaip atrodys biudžeto surinkimas iki kitų metų balandžio mėnesio. Juo labiau kad man visiškai akivaizdu, kad buvo galima patvirtinti pakoregavus buvusį Vyriausybės biudžetą. Juk kitais metais per pusmetį galima jį koreguoti, ramiai išdiskutuoti daugelį mokestinių įstatymų, paskelbti, kad jie įsigalios nuo liepos ar nuo kitų metų, kad ūkiniai subjektai galėtų adaptuotis, priimti sprendimus, pakeisti programas ir visus kitus dalykus. Tada mes matytume, kad iš tikrųjų mes norime veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų valstybės gerovei. Šiuo atveju aš tikrai labai susirūpinęs dėl daugelio dalykų ir ypač dėl konstitucingumo. Dėkoju.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną kolegą K. Daukšį. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų šiandien mes turime kalbėti apie valstybės gyvenimą kitais metais. Ir turime pradėti kalbėti nuo to, kodėl yra pateiktas toks biudžeto projektas, koks yra šiandieną. Aš įdėmiai klausiausi ministro A. Šemetos kalbos. Jis labai teisingai pasakė, kad Finansų ministerijos analitikai viską teisingai suskaičiuoja. Aš norėčiau tik paklausti ministro, kaip per mėnesį Finansų ministerija tris kartus skirtingas prognozes pateikė? Kas tai lėmė? Ar iš tikrųjų gyvenimas kitoks pasidarė, kuo galima tikėti, ar vis dėlto ir ministro, ir premjero nusistatymai?

Dar kartą noriu pasakyti, kad ekonomikoje, kitaip nei tokiuose tiksliuosiuose moksluose kaip fizika, žodis reiškia labai daug. Jeigu jūs pakabinsit kibirą ant kablio, kuris nenulūš fiziškai, tai ekonomikoje apie tą patį kibirą, kabantį ant kablio, užteks pasakyti, kad lūš, ir jis lūš.

Premjeras, ateidamas į premjerus, pasakė: Lietuvoje tragedija, biudžetas blogas, valstybėje krizė ir ta krizė, iš tikrųjų prasidėjusi pirmiausia valdančiosios daugumos galvose, dabar iš lėto persimeta ir į ekonomiką. Aš nesakau, kad tai yra tiktai daugiau žodžių, bet kiek tos krizės ekonomikoje atsirado dėl žodžių, reikia dar labai gerai pasverti.

Dabar, kai mes žiūrim į tą biudžetą, ką mes matom? Pirmiausia matom, kad yra makaluojama įstatymais ekonomikos srityje. PVM įstatymas keičiamas, Pelno mokesčio įstatymas keičiamas, Dividendų įstatymas keičiamas, visi dalykai keičiami. Plakama kiaušinienė, omletas. Ir jeigu geriau įsigilintume į tai, dėl to niekas nepasikeičia, tik viskas persimala. Rezultatas lieka tas pats.

Kam tą reikia daryti? Ar tam, kad pridengtų savo išgąstį, ar tam, kad pridengtų savo nekompetentingumą ar kitus dalykus? Juk iš esmės pajamų mokesčio mažinimas yra labai gražus dalykas, kai mes kalbam atitrauktai nuo žmonių. Jeigu mes kalbam konkrečiai apie žmogų, tai tas pajamų mokesčio sumažinimas žmogui, uždirbančiam tūkstantį arba pusantro tūkstančio litų, du tūkstančius litų, yra visiška smulkmė, o žmogui, kuris iš tikrųjų turtingas ir uždirba daug pinigų, jis dar palengvina gyvenimą, nes daugiau kišenėje lieka. Mes neieškom tokių būdų, kaip, pavyzdžiui, turto mokestis, kuris iš tikrųjų nors šiek tiek apmokestintų turtingesnius žmones ir jie daugiau dalyvautų valstybės gyvenime, t. y. mokesčiais paremtų mūsų valdžią ir tuos žmones, kurie uždirba mažiau.

Iš tikrųjų mes šiuo biudžetu uždedam visą naštą ant smulkaus ir vidutinio verslo, nors kartu aiškinam, kad mes tą smulkų ir vidutinį verslą ginsim. Juk taip nėra. Visas šis biudžetas, visi mokesčių keitimai, visi kiti dalykai rodo, kad smulkioms ir vidutinėms įmonėms bus blogai. Didiesiems bus gerai, nes jie pasisamdys tuos pačius mokesčių inspekcijos buvusius arba esamus darbuotojus, ir jie jiems išaiškins ir padarys, kaip reikia viską tvarkyti. Smulkus ir vidutinis verslas labiausiai nukentės. Manau, kad Vyriausybė dar turi laiko pagalvoti, ką ji daro. Nes po to, kai paleis šitą biudžetą į gyvenimą, galvoti nebebus kada. Kad nebūtų taip, kad iš gero noro padaryti kuo geriau išeis kaip visada. Ir kad mes nesurinksim ir to, ką jūs suplanavot šiame biudžete, nes biudžetas aiškiai kerta per smulkių ir vidutinių įmonių finansus ir kitus dalykus.

Aš manau, jeigu mes matom, kad yra kažkokia krizinė situacija, tai pirmiausia reikėtų sumažinti valstybės išlaidas statybų srityje ir kitur. Šiandien matau, kad ministerijos turtui įsigyti gali išleisti (tik ministerijos) beveik 600 mln. litų. Vadinasi, tą 1 % PVM „suvalgys“ šie dalykai.

Aš manau, kad esant tokiai krizinei situacijai reikia pirmiausia mažinti importą ir stengtis, kad vidaus produktas būtų kuo labiau naudojamas. Nė vieno įstatymo dėl šio dalyko nėra. Viskas atvirkščiai. Ar tai duos kokios nors naudos?

Bet kuriuo atveju aš manau, kad tokiam biudžeto projektui negalima pritarti. Šis biudžeto projektas iš tikrųjų yra baimės išraiška, o mums ir visiems Lietuvos gyventojams bus nelaimės išraiška. Ačiū už dėmesį.

PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną dalyvauti diskusijoje Seimo narį E.Klumbį. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo vicepirmininke, gerbiamieji kolegos Tautos atstovai! Iš tikrųjų biudžetas yra pats svarbiausias Vyriausybės dokumentas. Tiesiog įdomu žiūrėti, kaip Vyriausybė „serga“ už šį biudžetą. Aš matau Vyriausybės ložėje du ministrus. Premjeras kažkur pašaliais kalbasi. Matyti, kad Vyriausybė yra gana abejinga tam, kas čia yra dėstoma mūsų Seimo narių, ir turbūt svarbiausia – opozicijos atstovų, kurie kritiškiausiai žiūri į šį biudžetą.

Dabar iš to, kas čia buvo kalbėjusiųjų pasakyta, aš noriu konstatuoti du faktus. Pirmas faktas: Lietuvoje yra mažiausi mokesčiai Europoje. Dar yra vienoje valstybėje mažesni, bet mažiausi Lietuvoje. Ir, anot Seimo narės B.Vėsaitės, tai yra neoliberalizmo išraiška.

Antras faktas: tą neoliberalizmą, kad ir kaip būtų keista, Lietuvoje sukūrė socialdemokratai, kurie tą darė smaugiami liberalų ir konservatorių. Ir dabar į šią neoliberalizmo kilpą papuolė būtent liberalai ir konservatoriai, kurie iš to, sakysim, iš tikrųjų mokestinio rojaus turi didinti mokesčius.

Dabar kaip einama iš tos situacijos? Einama pačiu paprasčiausiu keliu: viskas kraunama ant prastuomenės, varguomenės, kultūros, mokslo, švietimo, socialinės srities darbuotojų pečių. Yra fundamentali tokio sunkmečio taisyklė, kai biudžete nėra pinigų, kur jų reikia pirmiausia ieškoti? Jų pirmiausia reikia ieškoti militaristinėje srityje, t. y. mažinti karines išlaidas. Tuo labiau kad mes esame valstybė, kurioje iš tikrųjų tas išlaidas galima bent šiuo periodu labai rimtai apriboti. Deja, tuo keliu neinama.

Dabar yra toks irgi įdomus faktas: bus nubraukiami pinigai vaikų maitinimui. Bet kas yra įdomiausia? Taip, suprantu, teigiama, kad turtingųjų vaikų nereikia maitinti, reikia maitinti sunkiau gyvenančius. Vadinasi, mes viešai mokyklose diferencijuojame vaikus, parodome, kad tu iš turtingųjų, o toje valgykloje valgys skurdžiukai. Bet įdomiausia, kad mokyklos rajonuose ir didesniuose miestuose skyrė didžiules lėšas valgykloms, kad būtų maitinami šitie vaikai. Kai prieš metus buvo priimtas šis sprendimas, sanitarinė tarnyba neleido maitinti bet kur tokio didelio skaičiaus vaikų. Štai biudžeto dideli pinigai panaudoti, ir dabar šitie pinigai eina šuniui ant uodegos. Koks čia yra valstybinis mąstymas, pasakykite!?

Dar vienas dalykas. PVM lengvatos atsisakymas. Skaudžiausia, manau, mūsų visuomenei bus PVM lengvatos atsisakymas vaistams ir spaudai. Noriu atkreipti dėmesį, kad kur kas sunkiau gyvenančioje Latvijoje PVM lengvata nėra visai naikinama. Ten PVM lengvata padidinama nuo 5 % iki 10 % – tai Latvijoje didžiausias triukšmas. Kodėl mes Lietuvoje, nors situacija yra kur kas geresnė, PVM lengvatą apskritai panaikiname, ir negana to, pradedame mūsų spaudą diferencijuoti. Vadinasi, tie, kurie leidžiami Vilniuje, visiškai neturės lengvatos, o kitiems galbūt ta lengvata dar kurį laiką bus išlaikyta.

Taigi negaliu pritarti tokiam biudžetui. Manau, jis yra blogai suformuotas ir už jį nereikia balsuoti.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, diskusija buvo pratęsta iki 17.50 val. Taigi paskutinį diskusijoje kviečiu kalbėti Biudžeto ir finansų komiteto vardu jo pirmininką gerbiamąjį K. Glavecką. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, 18 metų esu (truputį mažiau) Seime ir beveik visą laiką buvau opozicijoje. Neatsimenu nė vieno atvejo iš savo kalbų ir iš opozicijos, kad būtų pasakytas koks nors geras žodis apie poziciją, tai pirmas momentas. Išskyrus Julių, kuris pasakė.

Jeigu rimtai kalbėtume, jūs visi puikiai žinote situaciją. Alternatyvų biudžetui priimti mes neturime. Jeigu nepriimtume biudžeto, tai viena dvyliktoji, kuria prasidėtų kiti finansiniai metai, reikštų dar didesnę duobę. Reikštų, kad PVM grąžinimai padidėtų iki 1,5 mlrd.; finansavimas objektų, tų įsipareigojimų, kuriuos yra prisiėmusi Vyriausybė, valstybė ir mes per investicinius projektus, per visus kitus, sustotų. Atlyginimai būtų sunkiai išmokomi. Taigi tokios situacijos, manau, leisti paprasčiausiai negalime, nes už tokios situacijos slypi kur kas sudėtingesni dalykai.

Nereikia užmiršti, kad ši problema, šita krizė 50 %, aš taip manau, priklauso nuo Lietuvos, 50 % – nuo užsienio. Visa problema ta, kad nėra kur gauti pinigų. Didžiausia problema. Austrija neturi kur pasiskolinti. Mes Lietuvoje turime kur pasiskolinti, bet, kaip opozicijos atstovai kalbėjo, bankai, tie bankai, kurie yra Lietuvoje, mano supratimu, taiko labai aukštas palūkanas, patys daug moka už indėlius ir taiko aukštas palūkanas litais, laukia, kad ateitų Vyriausybė ir pasiskolintų už 12–13 %. Ką reiškia 12–13 % Vyriausybei, ką tas reiškia verslui? Tai sunku išgyventi. Verslui apskritai sunku.

Čia daug buvo kalbėta apie atskirus mokesčius, apie jų griaunamąjį poveikį verslui. Taip tikrai nėra. Jeigu paklaustume verslininkų, kokia svarbiausia problema, jie visi šimtu procentų pasakytų, kad didžiausia problema yra pinigai, normalūs kreditiniai pinigai, kuriais būtų galima kredituoti apyvartines lėšas, kuriomis būtų galima pasiskolinus vykdyti statybas ar kitokius dalykus daryti, plėsti verslą. Kai nėra pinigų, tada viskas yra blogai. Siūlau kaip nors pakeisti tą situaciją.

Šis pateiktas biudžetas yra ne pats geriausias būdas, manau, išeiti iš krizės. Deja, geresnių priemonių, tiek su ekspertais svarstant, tiek tarptautinių organizacijų visos rekomendacijos, inspektavimai ir ekspertavimai, sako, mes negalime surasti. Mums reikia sumažinti valstybės išlaidas, mes jas ir mažiname. Norime truputį pakeisti mokestinę dimensiją, norime pakeisti fiskalines… kai kuriuos mokesčius, ypač gyventojų pajamų mokestį sumažindami 3 procentiniais punktais siekiame, kad Lietuvos įmonės, bendrovės, kurios eksportuoja, kurios maitina Lietuvą ir mažina mūsų einamosios sąskaitos deficitą, galėtų daugiau parduoti, nes joms tas įstatymas yra naudingas. 1 % PVM yra ne kokia nors panacėja ar dar kas nors – tai tiesiog neišvengiamybė, kurią mes turime dabar taikyti tam, kad nors kiek sumažintume valstybės biudžetą. Būtų galima vardyti visus, pereiti per visus skyrius ir straipsnius.

Taip pat galima diskutuoti ir apie investicijų programas, bet noriu pasakyti vieną esminį dalyką: nauja Vyriausybė, prieš savaitę atėjusi ir prieš tai tik kelias savaites turėjusi, fiziškai ir techniškai nesugebėjo ir neturėjo laiko pertvarkyti visą investicijų programą. Juo labiau kad mes esame priėmę principą, kad iš investicijų programos finansuojame tik tęstinius projektus. Mes suprantame, kai jeigu juos sustabdysime, mes dar daugiau sumažinsime darbo vietų. Jūs vieną kartą sakote, kad investicijas reikia didinti, o kitą kartą mažinti. Mes pasirinkome tą vidurkį arba tą kelią, kuris yra išspręstinas.

Aš manau, kitų metų biudžetas, apie kurį dabar kalbame, yra būdas suvaldyti visą vidaus ekonominę situaciją ir sumažinti visas išorines grėsmes, kurios atsiranda iš finansinių, aptarnavimo skolos ir kitų dalykų. Todėl siūlau visiems suprasti atsakomybę, kurią mes turime Lietuvai, alternatyvų nebuvimą, manau, gana pagrįstus ir įvertintus įstatymus, jų poveikį, pritarti biudžeto antrajam svarstymui ir paskirti jo priėmimo datą, pavyzdžiui, pirmadienį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Diskusijoms skirtas laikas baigėsi. Pagal Seimo statuto 177 straipsnį…

Dėl vedimo tvarkos pageidauja kalbėti kolega Z. Balčytis. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų labai svarbus klausimas. Ypač po komiteto pirmininko kalbos sužinojome daug naujovių, kad pagrindinė problema, jog nėra pinigų, todėl blogai. Ar negalėtų dar paskutiniai keturi kalbėti, ir užbaigtume šį reikalą? (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Aš suprantu, gerbiamieji kolegos, kad greičiausiai teks balsuoti dėl šio pasiūlymo, ir mes greičiau išspręsime klausimą.

Kolega K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Kadangi mane paminėjo mano kolega Z. Balčytis, man tiesiog labai netikėta, kad jūs pirmą kartą sužinojote, kad Lietuvoje nėra pigių pinigų, gerbiamasis buvęs ministre.

PIRMININKAS. Taigi buvo pasiūlymas dėl diskusijos pratęsimo. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kas pritaria pasiūlymui pratęsti diskusiją leidžiant kalbėti Seimo nariams, kurie yra užsirašę ir nekalbėję, prašom balsuoti už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.

Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Balsavo 97: diskusijų pratęsimui pritarė 43, prieš – 48, susilaikė 6. Taigi diskusijos nebus pratęstos.

Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statuto 177 straipsnio 3 dalį mes turėtume apsispręsti dėl datos, kada numatome priimti įstatymo projektą dėl biudžeto patvirtinimo. Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta, ir kolega Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas pasiūlė nustatyti Biudžeto įstatymo priėmimo datą pirmadienio neeiliniame posėdyje, tai būtų gruodžio 22 d. Pagal Statutą po diskusijos šiuo klausimu turi vykti balsavimas. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas pritaria šiai datai, balsuoja už, kas prieštarauja, susilaiko, turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom. Skelbiu balsavimą. (Balsai salėje) Dėl datos motyvus jūs pageidaujate? Gerai, balsavimas nutraukiamas. Vienas kalba už, vienas – prieš dėl datos. Už – J. Veselka. Mes šiuo metu sprendžiame dėl datos. Priėmimas būtų pirmadienį gruodžio 22 d. neeiliniame Seimo posėdyje. Vienas – už, vienas – prieš.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, kadangi iš tikrųjų nauja Vyriausybė nori, kas yra logiška, kad būtų patvirtintas naujas biudžetas, tai mes turėtume iki to termino užbaigti, bet štai 177 straipsnio 2 dalis sako: „Posėdžio metu (kai vyksta antrasis svarstymas) Vyriausybės atstovas (t. y. gerbiamasis A. Šemeta) praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į valstybės biudžeto projektą, o kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis“, ne apskritai pasako, kad jūs „kolchozas“ ir aš vienu žodžiu atsakysiu, o kiekvieno konkretaus Seimo nario pasiūlymus motyvuoja. Šito nebuvo padaryta. Todėl manau, kad buvo pažeistas Statutas. Mes negalime pritarti, kol yra pažeistas Statutas ir Etikos ir procedūrų komisija nepasakė, ar iš tikrųjų pažeistas, ir nustatyti dabar, kada bus priėmimo data. Todėl aš pasisakau prieš šią datą.

PIRMININKAS. Dėkoju, bet minėta stadija, apie kurią jūs kalbate, kad buvo pažeistas Seimo statutas, yra baigta. Įvyko diskusijos, mes pagal Seimo statutą turime balsuoti dėl datos, jūs kalbėjote ir išsakėte motyvus prieš. Motyvai už – kolega K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Truputėlį (…) reikia Juliui paaiškinti. Tai pirmoji stadija buvo, iš tos tribūnos ponas Lionginas kalbėjo apie tuos dalykus. Dabar bus kalbama apie tuos pasiūlymus, kurie yra užregistruoti dabartiniu metu, jų apie 50. Kai bus priimama, finansų ministras informuos apie tą atisižvelgimą į tą siūlymą.

J. VESELKA (TTF). Pasakyta, kad antrojo svarstymo metu.

K. GLAVECKAS (LSF). Tai dabar antrajam svarstymui yra pateikta. Pirmasis svarstymas yra praėjęs, todėl jokių procedūrinių (…) nėra.

Dabar aš noriu pasakyti dėl datos. Kadangi iš tikro labai dideliam pluoštui įstatymų – lydinčiųjų, mokestinių, beveik visiems, yra reikalingos Teisė departamento išvados, o ten yra labai daug darbo: yra 62 įstatymai ir lydintieji, be to, dar daug kitų teisės aktų, tai fiziškai paspėti ir apsvarstyti komitetuose mes galime tik per šią savaitę. Nespėjame iki ketvirtadienio ir penktadienio, todėl pasirinkta data yra pirmadienis. Ačiū. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Prašau balsuoti. Kas pritaria, kad biudžeto projektą patvirtinantį įstatymą priimtume gruodžio 22 d., pirmadienį, balsuoja už, kas turi kitokią nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 112 Seimo narių. Balsavo 112. Už – 82, prieš – 14, susilaikė 16. Paskirta data – gruodžio 22 d. neeilinis Seimo posėdis.

Gerbiamieji kolegos, aš noriu pateikti informaciją ir atkreipti dėmesį, kad Statuto 177 straipsnio 4 dalis numato: „Iki (mūsų paskirto) posėdžio Vyriausybės atstovui nauji pasiūlymai ir pataisos pateikiami šio Statuto 152 straipsnio numatyta tvarka.“ O tai reiškia, kad visi pasiūlymai, kuriems nebuvo pritarta, kad dėl jų būtų balsuojama priėmimo stadijoje, turi būti perregistruoti naujai, laikantis Statuto reikalavimų. Tai, kolegos, šio klausimo svarstymas baigtas.

Dėl vedimo tvarkos kolegė L.Graužinienė? Repliką po balsavimo L.Graužinienė. Prašom.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš suprantu, kad biudžetas yra svarbu ir jį priimti reikia labai skubiai. Tačiau labai svarbu, kad jis būtų kokybiškas, tai yra svarbiausia. Jeigu tai būtų tik biudžetas, aš nematyčiau problemų, bet kai šiandien atnešta tiek daug įstatymų pataisų, esminių įstatymų pataisų, kurias priėmus nuo sausio 1 d. Lietuva turės pradėti dirbti pagal tuos įstatymus – ir verslas, ir gyventojai, ir visi kiti, tai iš esmės mes turime pažiūrėti labai atsakingai. Šiandien, kiek teko susipažinti su pateiktais įstatymų projektais, pateiktų projektų net kai kurie straipsniai vieni kitiems prieštarauja. Jeigu mes norime viską labai greitai pravaryti buldozeriu, ir nesvarbu, ką priimsime, tai taip, šitaip dirbkime ir priiminėkime gal 21 d., galim gal jau ir penktadienį priimti, jeigu Biudžeto komitetas pasirengęs vienu kartu viską sutvarkyti. Tačiau po to mes taisysime tuos įstatymus ilgai ir nuobodžiai, tada mes dirbsime visus metus taisydami tuos įstatymus, kuriuos mes priimsime per vieną dieną.

PIRMININKAS. Repliką po balsavimo – kolegė I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš puikiai suvokiu, kad opozicija norėtų, kad nei tie įstatymų projektai, kurių šiandien yra daug pateikta, nei biudžeto projekto… tačiau man atrodo, kad šiuo atveju mes turime mąstyti valstybiškai, nežiūrėti, ar opozicija, ar pozicija. Puikiai suprantu, kad įstatymai turi būti kokybiški, bet svarbiausia, kad biudžetas būtų priimtas, ir mokestiniai įstatymai, kurie turėtų būti kartu su biudžetu, jie taip yra pateikti.

Dabar norėčiau dar kartą jus informuoti, nes nebuvo progos, kaip mes dirbsime. Tai dar kartą prašyčiau dėmesio, kolegos, kad nebūtų vėl nesusipratimų, koks bus darbo grafikas. Šiandieną yra visų biudžeto įstatymų, tai yra Valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymo…

PIRMININKAS. Kolegos Seimo nariai, prašau laikytis tvarkos salėje.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). …pateikimas, „Sodros“ biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto įstatymo pateikimai su visais lydinčiaisiais įstatymais.

Mes puikiai suprantame, kolegė Loreta teisingai sakė, kad labai didelė atsakomybė ir pareigos yra Biudžeto ir finansų komiteto ir, natūralu, Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamento. Todėl mes trečiadienį ir ketvirtadienį iki pietų suteikiame galimybę komitetams dirbti prie pateiktų įstatymų projektų. Taigi ketvirtadienį plenarinis posėdis bus tik nuo 12.30 val., jis prasidės Vyriausybės pusvalandžiu. O po to bus ketvirtadienį, kaip sakiau, po pietų ir penktadienį visų šiandien pateiktų projektų svarstymas. Taigi mes turime pusantros dienos. 22 d., kaip dabar nubalsavome, bus priimti biudžetai, o dėl visų įstatymų, kurie yra lydintieji, mokestiniai, numatytas posėdis 23 d., antradienį, irgi priėmimo stadija.

Puikiai suvokiu, kad tai yra gana įtemptas darbas, bet man atrodo, kad mes visi suvokiame, kad nėra kitos išeities. Tuo labiau kad jeigu norime, kad įstatymai įsigaliotų nuo sausio 1 d., kaip ir biudžetai, tai juos dar turi pasirašyti Ekscelencija Prezidentas. Taigi tam lieka tik dvi dienos, tai yra gruodžio 29 d. ir 30 d. Tai čia būtų geriausias atvejis, koks yra įmanomas. Kitokiu atveju, jeigu mes nepriimame ir nepatvirtiname dabar teikiamų įstatymų projektų, tai, be abejo, tada, puikiai suvokiat, finansavimas bus 1/12. Todėl tada man atsakykit į vieną esminį klausimą. Ar nuo to Lietuvos žmonėms bus geriau? Aš manau, kad tikrai nebus geriau.

PIRMININKAS. Dėkoju Seimo Pirmininko pirmajai pavaduotojai už pateiktą informaciją. Paskutinis repliką po balsavimo pasakys kolega K. Daukšys. Prašom.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Žinot, aš stoviu, klausau ir man toks vaizdas, kad ten dešinėje pusėje su realiu gyvenimu žmonės atsisveikino prieš kokius dvylika metų. Jeigu jūs įsivaizduojate, kad Seime mes 50 įstatymų sugebėsim per penkias dienas sutvarkyti, tai aš turiu kitą pasiūlymą, gal mes iš viso nesvarstykim. Ką Vyriausybė pasiūlė, tą ir darykim, nes tas svarstymas bus tuščia vieta. Bet jūs man pasakykite kitą dalyką. Kaip verslas sugebės per 3–4 dienas viską pertvarkyti pagal jūsų dūdelę šokdami, aš neįsivaizduoju. Gal jums reikėtų nors po tris dienas nueiti ir paklausti pas eilinės įmonės buhalterę, pas programuotoją, kaip tai bus padaryta ir ką jūs iš vis to nuveiksite?

Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIP-193 (kartu Nr. XIP-194–Nr. XIP-198) (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, šio klausimo svarstymas baigtas. Pereiname prie darbotvarkės 2-4.1 klausimo, projekto Nr. XIP-193 (kartu projektai Nr. XIP-194, Nr. XIP-198) – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Kviečiu į tribūną pranešėją socialinės apsaugos ir darbo ministrą kolegą R. J. Dagį. Papildomai trumpa informacija. Buvo numatytos pertraukos. Taupydamas Seimo darbo laiką, pertraukų nusprendžiau nedaryti, pirmosios pertraukos, kaip yra numatyta. Dėkoju. Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė teikia svarstyti patobulintą 2009 m. „Sodros“ biudžeto projektą. Jame numatytos pajamos – 14 mlrd. 56 mln. Lt, išlaidos – 14 mlrd. 56 mln. Lt. Metų rezultatas yra teigiamas – 324 tūkst. Lt. Iš esmės teikiamas subalansuotas socialinio draudimo biudžetas. Siekiant tai padaryti buvo imtasi atitinkamų priemonių ir tos priemonės yra tam tikros įstatymo pataisos, kurias aš vėliau taip pat paaiškinsiu atsakydamas į jūsų klausimus.

Numatytas „Sodros“ biudžeto pajamų didėjimas 24 %, arba 2,8 mlrd. Lt, palyginti su 2008 m. Tam didžiausią įtaką turėjo įtraukimas į socialinio draudimo sistemą asmenų, gaunančių autorinius atlyginimus, ūkininkų ir jų partnerių, sportininkų ir atlikėjų, gaunančių pajamų iš savo veiklos. 2009 m. šie asmenys mokės sumažintas tarifo įmokas, tikimasi kitais metais iš jų gauti apie 50–60 mln. Lt. Taip pat „Sodrai“ pavedama administruoti 6 % atlyginimo dydžio sveikatos draudimo įmoką. Pensijos reformos sąnaudų kompensavimas beveik visa apimtimi, jeigu skaičiuotume reikalingas įmokas į privačius fondus, yra iš valstybės finansinių išteklių – 600 mln. Lt yra numatyta. Bendras draudėjo tarifas didėja 6 % – nuo 34 % iki 40 %, todėl naujos 6 % dydžio sveikatos draudimo įmokos taip pat atsiranda šiame biudžete. Galiu pasakyti, kad pensijos, ligos ir motinystės socialinis draudimas auga 5,8 %. Pensijų draudimui bus išleidžiama 8 mlrd. 200 mln., tai yra 433 mln. daugiau nei 2008 m; nedarbo socialiniam draudimui – 330 mln., t. y. 8 % daugiau nei 2008 m.; nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui – 65, 5 mln. Lt, tai yra 17 % daugiau nei 2008 m.; privalomam sveikatos draudimui pervesime 2,7 mlrd. Lt, arba tris kartus daugiau nei 2008 m.; į pensijų fondus bus pervedama 661 mln., perpus mažiau nei 2008 m. Veiklos sąnaudos, palyginti su praėjusiais metais, sumažėja 12,6 %. Trumpai tokie skaičiai.

Galiu pridurti tiek, kad, aišku, norint subalansuoti biudžetą, kuris pagal įsipareigojimus beveik 2 mlrd. viršijo „Sodros“ galimybes, mums teko koreguoti kai kuriuos įstatymus ir priimti nuostatas, kurios tikrai nėra geros, bet šioje situacijoje vargu ar rasime kitą išeitį, t. y. sumažinti įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 % iki 3 %, dengti deficitą iš valstybės biudžeto 600 mln., nukelti pensijų perskaičiavimo tvarką metams laiko ir tolygiai išdalyti grąžinamus įsiskolinimus dirbusiems pensininkams per dvejus metus. Buvo anksčiau suplanuota viską grąžinti kitais metais, 290 mln., dar kitais tik 10 mln. Dabar jos išdėliojamos tolygiai ir tai leido subalansuoti biudžetą. Jis yra toks silpnai teigiamas. Prašom, galėčiau atsakyti į klausimus.

PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti užsirašė vienuolika Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš matau, kad nedarbo socialiniam draudimui siūloma skirti tik 1 %, visados nedarbo socialiniam draudimui mes skirdavome 1,5–1,6 % surinktų lėšų. Ar didėjant nedarbo lygiui to vieno punkto, kurį mes pervesime į nedarbo draudimą, užteks tiek aktyviom užimtumo priemonėm, tiek išmokom nuo nedarbo? Vis dėlto žmonės draudžiasi būtent draudiminiu principu. Sprendžiant iš to, kas šiandien vyksta darbo rinkoje, kai gana daug atleidžiama, netgi ten, kur nereikėtų atleisti, bet pasinaudoja darbdaviai tokia galimybe, tai ar užteks tų pinigų, skirtų nedarbo socialiniam draudimui? Labai ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Bet jūs turbūt neįdėmiai klausote. (Balsai salėje) Aš minėjau, kad mes didinam įmokas 8,2 % daugiau, nei buvo 2008 m. Jūsų teiginys, kad „kaip visada“, neatitinka tikrovės. Iš tikrųjų biudžeto projekte, jeigu jūs įdėmiai skaitysite, yra numatyti papildomi 100 mln. Lt panaudojant Europos Sąjungos galimybes, taip atsiras papildomi 98 mln. Lt aktyviom priemonėm, kurios galės amortizuoti nedarbą. Taigi fondai šiuo atveju yra padidinti atsižvelgiant į būtinus pokyčius, tiksliau, laukiamus pokyčius mūsų rinkoje.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys D. Jankauskas. Prašau.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, suprantama, kad socialinio draudimo fondo biudžeto rodikliai 2009 m., kaip ir kiti mokestiniai dalykai lydimuosiuose įstatymų projektuose, yra lemiami ypač sunkios ekonominės situacijos. Tiek Seimo Teisės departamentas išsako tas pastabas, tiek ir natūraliai kyla klausimas svarstant šiuos projektus: ar numato Vyriausybė kokiu nors teisiniu aktu pati nustatyti ar inicijuoti, kad Seime būtų priimtas formalus dokumentas, nusakantis krizės egzistavimą, jeigu taip paprastai tariant. Dėkoju.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Remiantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu, kiek mums aiškino teisininkai, tai iš esmės nebūtinai reikia nurodyti kokį nors formalų aktą, gali būti tai nurodoma pateikiant įstatymų projektus, jų motyvacinėje dalyje, kodėl mes tuos dalykus darome. Todėl šioje motyvacinėje dalyje jūs rasite visas nuorodas būtent į susidariusią krizinę situaciją.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. (Balsas iš salės: „Nėra.“) Nėra. Tuomet klausia Seimo narė V. Blinkevičiūtė. Prašom.

V. BLINKEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš iš tikrųjų įsivaizduoju, kaip yra sudėtinga Vyriausybei ir jums asmeniškai rasti tuos sprendimus, kad ateinančiais metais, blogėjant ekonominei situacijai, būtų subalansuotas „Sodros“ biudžetas ir nebūtų mažinami priimti įsipareigojimai. Tačiau štai ką aš pastebiu naujame teikiamame projekte. Jau ankstesnioji Vyriausybė buvo įsipareigojusi skirti kaupiamiesiems pensijų fondams 600 mln. Lt, iš viso jų reikėtų maždaug 660 mln., sumažinus įmokos pervedimą, tai ar negalėtų surasti papildomai tų 60 mln. jūsų Vyriausybė iš valstybės biudžeto ir dėl to nereikėtų sumažinti minimalios motinystės ir tėvystės išmokos net 150 Lt per mėnesį, kas dabar yra numatyta biudžete? Tai palies pirmiausia tas šeimas ir tuos žmones, kurie turėjo mažus atlyginimus, ypač įvertinant kitus metus. Ir dar vienas dalykas dėl pensijų kaupimo. Kažkaip neišbaigtas įstatymo projektas, nes tame įstatymo projekte yra numatyta sumažinti 2 metams pervedimus į kaupiamuosius fondus, tai yra 2009 ir 2010 metams iki 3 %, ir neaišku, kas bus 2011 ir kitais metais, nes įstatymo projekte nėra pasakyta, kokio dydžio įmokos bus mokamos į kaupiamuosius pensijų fondus. Atrodo, kad ta sistema kaip ir numirs.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimus. Tie klausimai susiję su kitos dalies mūsų diskusija, kai bus pateikiami konkretūs siūlymai. Tada bus galima atsakyti, kodėl buvo pasirinkta šiek tiek pakoreguoti išmokų tarifus, ir kiti ekonominiai motyvai, kuriuos būtų galima diskutuoti. Man atrodo, ir komitetas galės išsakyti savo nuomonę, nes tai nėra didelis poveikis biudžetui, tai nėra tikrai didelis svoris ir panašiai, galima rasti tinkamą kompromisą.

Kalbant apie pensinius fondus, man atrodo, tas datas galima dėl aiškumo įrašyti, čia vėl kito įstatymo klausimas. Bet iš principo mes turime suvokti vieną dalyką, kad jeigu eisime tuo pačiu keliu, kaip dabar ėjome, nieko nekeisdami iš esmės finansavimo srautuose ir „Sodros“ biudžeto pajamų eilutėse, arba pajamų didinimas, arba amžiaus klausimo sprendimas ir t. t., neišvengiamai šita sistema patirs didelių sunkumų jau 2015 m. dėl demografinės situacijos. Todėl mūsų laukia didelės diskusijos apskirtai, kaip visa pensinė sistema turės atrodyti, iš kokių šaltinių ją finansuoti ir kokiais būdais tai daryti. Dabar mes tikrai šitame biudžete nesprendžiame šito klausimo, bet aš galiu pasakyti, kad tai yra didelė problema jau žiūrint 2010 m. „Sodrą“. Mes neišvengiamai grįšime prie šito.

PIRMININKAS. Klausia kolega J. Veselka. Prašau.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, norėčiau tokį klausimą. Pirma, sveikinu jus, kad bandote apmokestinti visus, nes visiems bus senatvė ir teks pasirūpinti pensija. Bet klausimas toks. Jūs žadate apmokestinti ūkininką „Sodros“ mokesčiu. Iš principo teisingai. Norėčiau sužinoti konkrečiai, ką jūs apmokestinsite „Sodros“ mokesčiu? Pavyzdžiui, ūkininkas, turi vieną samdomąjį, kuriam moka atlyginimą, jis ir dabar moka „Sodros“ mokestį. Ūkininko pajamos susideda iš Europos išmokų, išmokų iš nacionalinio biudžeto ir iš jo pajamų bei išlaidų. Tai nuo kokios sumos apmokestinsite patį ūkininką?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, mes tikrai prie šito klausimo sugrįšime, kai aš teiksiu patį projektą. Bet trumpai galiu pasakyti, kitiems metams yra įtraukta 8 % mokestis, kuris bus skirtas pensijoms, motinystės, tėvystės reikalams, bet ūkininkas bus apmokestinamas ne mažiau kaip 0,8 MMA. Bet mes grįšime prie tų temų, kai kalbėsime apie konkretų įstatymą. Tai yra mes palaipsniui įtraukiame į šitą sistemą visus, apie kuriuos kalbame, per 3 (…) (Balsai salėje) Yra keli mechanizmai, tai yra bazinis apmokėjimas… (Balsai salėje) Jūs nešaukite, aš jums atsakysiu, jeigu jūs nešauksite. Principas visur parinktas panašus: žmogus (ūkininkas) moka tam tikrą fiksuotą įmoką, metų gale skaičiuojama, kiek jis iš tikrųjų turėjo grynųjų pajamų, ir nuo grynųjų mokama 8 %. Jeigu jis permokėjo, jam grąžinama, jeigu neprimokėjo, jis turės primokėti. Nuo grynųjų pajamų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Daukšys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Bet ne visi ūkininkai, smulkiems visai kiti dalykai, kurie bus PVM mokėtojai – kitaip, grįšime prie įstatymo ir pamatysite visą mechanizmą.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys K. Daukšys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad klausimus užduotų apie „Sodros“ biudžetą.

PIRMININKAS. Nėra Seimo nario K. Daukšio. Klausia V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau užduoti klausimą, susijusį su jūsų teikiamo projekto santykiu su Vyriausybės patvirtinta programa. Vyriausybės programa – juridinis teisinis dokumentas, apie kurį Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad jis turi teisinę galią. Ten buvo numatyta į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą atskaityti 5 %, jūs dabar siūlote 6 %. Ar jūs čia pat kartais neturite ir Vyriausybės programos siūlomų pakeitimų, kad viskas būtų suderinta, kad programa nesikirstų su jūsų siūlomu projektu? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jeigu jūs manote, kad sveikatos fondui reikia mažiau lėšų, tai taip ir pasakykite.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad galų gale visi Lietuvoje bus lygūs ir visi mokės socialinio draudimo įmokas, nesvarbu, kas kokį darbą dirba. Tačiau paskutiniu metu yra daug skambučių, skambina pensininkai, skambina jauni tėvai. Išties sudaryta tokia opinija, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete bus sumažintos pensijos, arba pensijos per 2009–2010 metus mažės, kad motinos, kurios augina vaikus iki 2 metų, irgi negaus pagal dabar galiojantį įstatymą tos išmokos, kuri buvo numatyta, tai yra bus pažeistas žmonių teisėtų lūkesčių principas. Gal jūs galėtumėte dar kartą pasakyti, taip ar ne, nes aš dabar skaitau biudžetą, lyg viskas ir gerai, bet kodėl tokie gandai?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes susiduriame su tam tikru gandų skleidimo aparatu, kai žmonės eina, aiškina, kad galbūt pensijos bus nemokamos ir t. t. Galiu užtikrinti visus, kad pagal tai, kaip yra numatyta, niekas tų pensijų nežada mažinti, tos visos pensijos yra išlaikomos taip, kaip buvo numatyta įstatymuose, ir šita dalis tikrai nepaliesta. Lygiai taip pat galiu užtikrinti visus, kad niekas nėra pasikeitę dėl išmokų mamoms, kurios yra motinystės, ar tėvams, kurie yra tėvystės atostogose. Lygiai ta pati tvarka, kokia galiojo, galios ir toliau. Mūsų įstatymo projektas tik patobulina skaičiavimo tvarką, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo, kai per 3 mėnesius pakeliamas atlyginimas ir mokamos nepamatuotai didelės išmokos. Mums pavyko išvengti bet kokių kitokių galimų mechanizmų, kaip būtų galima spręsti dvynukus, pametinukus auginančių mamų problemas. Mes nieko šitoje sistemoje nekeičiame, paliekame, kaip yra. Ir aš manau, kad tai yra labai geras daiktas. Jis galėtų būti pajudintas tik pačiu paskutiniu metu, bet tikrai turbūt ne man esant ministru.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams skirtas laikas baigėsi. Dėkoju pranešėjui. (Balsai salėje) Aš girdžiu pritarimą, kad būtų leista paklausti kolegei L. Graužinienei. Ji yra paskutinė klausiančioji. Prašau.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kokia mokestine baze ūkininkus apmokestinsite „Sodra“, tai tikrai nė vienas nesupratome, nes grynosios pajamos – tai yra pelnas. Ar ūkininkas turi pelną, tai drįsčiau abejoti. Bet čia tiek to. Aš norėčiau paklausti…

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tikėkimės, kad turės.

L. GRAUŽINIENĖ (DPF). Aš norėčiau paklausti, kaip jau tikrai rodo visi verslo faktoriai… Kaip ir minėjau, darbuotojams performinamas minimalus atlyginimas. Vadinasi, „Sodros“ įmokos mažės, ir gerokai mažės. Ar jūs teikdami tai įvertinote? Jūsų, konservatorių ir krikščionių demokratų, rinkimų programoje buvo numatyta didinti pensijas, jūs tą žadėjote savo žmonėms. Ir visose valdančiosios koalicijos programose pirmu numeriu buvo įrašytas pensijų didinimas. Kaip jūs didinsite pensijas, konkrečiai kada ir kiek, nes tai yra aktualu žmonėms? Jie labai laukia jūsų atsakymo.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Gal pradėsiu nuo antrosios dalies. Aš jums dar kartą pakartosiu tai, ką sakiau. Iš tikrųjų mes manome, kad artimiausią pusmetį turėsime peržiūrėti visą tolesnę Lietuvos pensijų sistemą ir sutvarkyti ją taip, kad mums nereikėtų daugiau grįžti prie tokių klausimų kaip dabar, kai reikia spręsti dėl dviejų milijardų deficito. Ši sistema turi būti sutvarkyta taip, kad nereikėtų tokių dalykų spręsti ir politikai negalėtų lįsti į „Sodros“ biudžetą su visokiais savo papildomais nekompensuotais pažadais. Tai yra principinė nuostata, ir mes tą tikrai padarysime.

Dabar, aišku, tikėtis kad šiuo laikotarpiu, kai dramatiškai mažėja visos pajamos, būtų galima indeksuoti pensijas, tai būtų tikrai nesąžiningas mano pažadas, nes tokių lėšų tikrai nėra. Pagrindinis rūpestis turbūt yra tai, kaip išlaikyti esamą sistemą, kad ji kuo mažiau patirtų galimų netekčių. Tai yra pagrindinis dalykas.

O šiame „Sodros“ biudžete yra jau panaudoti ne senieji makroekonominiai parametrai, o naujieji, atsižvelgiant į naują nedarbo lygį. Lygiai taip pat yra prognozuojamos pajamos, ir darbo užmokesčio didėjimas yra suskaičiuotas 2 % mažesnis.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Pateikimo stadijos metu kalbėti dėl motyvų vienas – už, vienas – prieš. Už motyvus išdėstyti pageidauja K. Glaveckas. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro pateiktas Socialinio draudimo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas yra pamatuotas ir pagrįstas, nors yra parengtas esant sunkiai situacijai. Mes žinome, kad „Sodra“ turi labai dideles skolas, ir tai, kad mes iš privačių kaupimo fondų… dalį biudžeto pinigų skiriame ne fondams, o „Sodros“ biudžeto palaikymui, tai yra konstatavimas tam tikra prasme situacijos, kad nėra kur pasiskolinti pinigų, arba jie yra labai brangūs, ir kad kur kas geriau tokiu būdu gelbėti „Sodrą“ ir padaryti ją subalansuotą, negu ten palikti kelių šimtų milijonų litų skylę, nes pasiskolinti yra labai sudėtinga. Todėl siūlau visiems pritarti šiam įstatymo projektui ir paskirti jo priėmimo datą pirmadienį. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – kolega K. Daukšys. Prašom. K. Daukšys nepageidauja. Prašom V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, gerbiamasis Glaveckai ir gerbiamasis ministre Dagy! Kai tvirtinome Vyriausybės programą, mes įspėjome, kad 5 % yra aiškiai per mažas skaičius ir nereikėtų tokių konkrečių skaičių rašyti Krizės įveikimo plane, nes staiga jums gali tekti koreguoti. Taip ir įvyko. Taigi dabar visiškai logiška, kad jūs, teikdami šį projektą, šias nuostatas, kartu turėtume pateikti ir Vyriausybės programos dalies pakeitimą. Mes jau tada sakėme, kad jūsų siūlomi skaičiai sumažins pinigų srautą Privalomojo sveikatos draudimo programai. Dabar mes patys aiškiai matome, įsitikinome, kad buvome teisūs sakydami, kad taip bus.

Kalbant apie kitus dalykus, motyvų taip pat buvo daug pasakyta ir kolegos A. Syso, ir kolegės V. Blinkevičiūtės, ir kitų. Be to, į užduotus klausimus negauta konkrečių atsakymų. Atrodo, kad teikiamas projektas sukels dar daug naujų papildomų abejonių dėl galimo jo vykdymo, todėl tokiam projektui pritarti negalime. Reikėtų parengti dar labiau motyvuotus skaičius ir pagrindimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, motyvai už ir prieš išklausyti. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIP-193? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 84 Seimo nariai, balsavo 84. Už – 55, prieš – 12, susilaikė 17. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Vyriausybė šį projektą siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Negirdžiu prieštaravimų. (Šurmulys salėje) Tuomet skelbiu balsavimą. Kas už tai, kad pritartume šio įstatymo projekto svarstymui ypatingos skubos tvarka? Prašom balsuoti.

Kas pritaria ypatingai skubai – balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – pieš arba susilaiko. Prašom.

Užsiregistravo 89 Seimo nariai, balsavo 89. Už – 59, prieš – 19, susilaikė 11. Ypatingai skubai pritarta.

Taigi, gerbiamieji kolegos, mes pirmiausia turėtume apsispręsti dėl komitetų. Seniūnų sueigoje buvo nutarta kaip pagrindinį komitetą siūlyti Biudžeto ir finansų komitetą, papildomą – Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Kolega D. Jankauskas dėl… Prašom.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kolegos, aš prašyčiau, kad Seimui vis dėlto būtų teikiama balsuoti, ir siūlau, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis. Frakcijos vardu siūlymas.

PIRMININKAS. Gal, gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pakeisti komitetus? Dar kolega K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, pagrindinis komitetas turi būti Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Jeigu galite, išlaisvinkite Biudžeto komitetą nuo dar vieno dokumentų pluošto. Labai ačiū. Be papildomo.

PIRMININKAS. Aš matau, kad prieštaravimų greičiausiai nėra. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Dėkoju. Pritarta. Svarstymo data siūloma gruodžio 18 d. Dėkoju. Šio klausimo pateikimas įvyko.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-194. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 16, 18, 18¹, 18³, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-195. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-196. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-197. Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-198 (pateikimas) (prie Nr. XIP-193)

Pereiname prie kitų klausimų pateikimo. Kaip aš jau minėjau, mes dabar turėtume vėlgi pakviesti į tribūną socialinės apsaugos ir darbo ministrą kolega R. J. Dagį. Jis pateiks projektus, kurių numeriai nuo Nr. XIP-194 iki Nr. XIP-198. Tai yra įstatymų projektai, lydintys ką tik mūsų svarstytą įstatymo projektą. Prašom, kolega Dagy, į tribūną. Gerbiamasis ministre!

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir kiti lydintieji įstatymai. Iš viso jų yra penki. (Balsai salėje) Prašau? Gal, taupydamas laiką, pateikite visus projektus iš karto. Prašom. Pirmasis yra Valstybinio socialinio draudimo.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų dabar turėsime gana ilgą pateikimo procedūrą, kuri mus visus tikrai nuvargins, bet jeigu būtų galima, nežinau kokia tvarka, turbūt kiekvieną reikėtų pateikti atskirai ir atsakyti į klausimus.

Pirmasis įstatymas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektas Nr. XIP-194. Šiais projektais – 194, 195, 196 – yra siūloma į socialinio draudimo sistemą įtraukti asmenis, gaunančius autorinį atlyginimą, ūkininkus, kurie registruoti pridėtinės vertės mokesčio mokėtojais, sportininkus bei atlikėjus, gaunančius pajamų už savo veiklą, asmenis, gaunančius autorinius atlyginimus iš savo darbdavio. Jie bus draudžiami visų rūšių socialiniu draudimu: pensijos, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe bei sveikatos draudimu. Tie, kurie gauna autorinius atlyginimus ne iš savo darbdavio, bus draudžiami pensijų, socialiniu draudimu, motinystės, tėvystės pašalpoms bei sveikatos draudimu. Šiomis draudimo rūšimis taip pat bus draudžiami sportininkai ir atlikėjai.

Stambūs ūkininkai, apie 12 tūkst. asmenų, kurie registruoti pridėtinės vertės mokesčių mokėtojais, ir jų partneriai bus draudžiami tik pensijų, socialiniu draudimu bei motinystės, tėvystės pašalpomis. Asmenys, gaunantys autorinius atlyginimus, sportininkai, atlikėjai 2009 m. mokės 9 % dydžio sveikatos draudimo įmokas, 3 % už juos mokės draudėjas ir 6 % bus mokami iš apdraustojo atlyginimo. Kiti asmenys, gaunantys autorinius atlyginimus, sportininkai, atlikėjai, taip pat ūkininkai ir jų partneriai mokės sumažintą tarifą, t. y. po 8 % nuo jų gaunamų pajamų sumos. Ūkininkai ir jų partneriai – ne mažiau kaip 0,8 MMA. 2010 m. šie asmenys mokės 16 % dydžio, 2011 m. – viso dydžio įmokas.

Privalomas draudimas socialiniu draudimu suteiks minėtiems asmenims teisę į papildomą pensinį aprūpinimą, o gimus vaikui – teisę gauti motinystės, tėvystės pašalpą. Todėl atitinkamai taisomi Valstybinio socialinio draudimo, Pensijų bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymai. Įvertinant tai, kad asmenys, gaunantys autorinius atlyginimus, ūkininkai ir jų partneriai, sportininkai bei atlikėjai 2009–2010 m. mokės sumažinto tarifo įmokas apskaičiuojant „Sodros“ pensijas bei motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpas, bus atsižvelgiama ne į viso dydžio pajamas, nuo kurių jie sumokėjo įmokas. Šių pajamų suma bus perskaičiuojama pagal sumažintą ir viso dydžio tarifo santykį.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto Nr.XIP-195 esmė – siekiant išvengti pasitaikančio piktnaudžiavimo atvejų, siūloma palaipsniui didinti minimalų stažą, reikalingą motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpai gauti bei pailginti laikotarpį, iš kurio skaičiuojamas kompensuojamas uždarbis. Nuo balandžio 1 d. bus reikalaujama turėti 6 mėnesių minimalųjį stažą, nuo liepos 1 d. – 9 mėnesių, nuo spalio 1 d. – 12 mėnesių per pastaruosius 24 mėnesius. Kompensuojamasis uždarbis nuo sausio 1 d. bus skaičiuojamas iš 9 mėnesių, nuo balandžio 1 d. – 12 mėnesių pajamų.

Taip pat numatyta padaryti išlygą apdraustiesiems, kurie neįgijo reikalingo minimalaus stažo dėl mokslo ir studijų. Jiems lieka galimybė gauti motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpas, jeigu jie per 3 mėnesius nuo mokyklos baigimo įsidarbino. Jeigu jie negalėjo gauti didesnio dydžio uždarbio todėl, kad mokėsi, jiems bus mokama minimalios mėnesio algos dydžio pašalpa.

Visi pateikti siūlymai buvo taikomi tik naujiems atvejams, atsiradusiems po tam tikrų pataisų įsigaliojimo. Tiems, kurie naudojosi senesne tvarka, viskas lieka, kaip buvo. Prognozuojamas ligos ir motinystės socialinio draudimo įmokų pakeitimo ekonominis efektas sieks 30 mln. litų.

Toliau – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų, kurios buvo priimtos šių metų rudenį, pakeitimo projektas Nr. XIP-197. Šiuo projektu siūloma vieneriems metams atidėti naują asmens draudžiamųjų pajamų koeficiento „Sodros“ pensijai skirti skaičiavimo tvarką, kuri turėjo įsigalioti nuo 2009 m. sausio 1 d. Jos įgyvendinimui papildomai reikėtų 130 mln. litų, tačiau tą tvarką siūloma atidėti vieneriems metams. Tai sutaupytų 130 mln. litų „Sodros“ biudžeto.

Kadangi atitinkamai keičiamas ir pagrindinis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, po 2009 m. sausio 1 d. „Sodros“ pensijos būtų skaičiuojamos taip pat, kaip skaičiuojamos šiuo metu pagal formulę iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje – stažas ir uždarbis iki 1994 m., antroje – stažas ir uždarbis po 1994 m.

Pensijų sistemos reformos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-198. Šiuo projektu siūloma nustatyti, kad 2009–2010 m. taikant laikinąsias „Sodros“ biudžeto subalansavimo priemones į pensijų fondus pervedamų pensijų įmokos tarifas būtų sumažintas nuo 5,5 % iki 3 %. Tai leistų sutaupyti 551 mln. litų panaudojant tas lėšas socialinio draudimo išmokoms išmokėti labiausiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms: dabartiniams pensininkams, neįgaliesiems, vaikams našlaičiams ir jaunoms šeimoms. Šių keturių įstatymų projektus aš trumpai pateikiau.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kolegos, noriu informuoti, kad paklausti yra užsirašę 6 Seimo nariai. Prašyčiau klausti dėl visų projektų iš karto, nes jie buvo pateikti visi kartu, tai ir klausti prašau iš karto dėl visų. O kai balsuosime dėl pateikimo ir dėl motyvų, kalbėsime dėl kiekvieno atskirai. Gerbiamieji kolegos, manau, kad taip mes greičiau dirbsime.

Kolega A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Jeigu tai būtų įstatymų projektai, kurie nieko nelemtų nei biudžetui, nei piliečiams, aišku, būtų galima kartu juos ir svarstyti. Bet už kiekvienos pataisos slypi žmonės, mažinamos išmokos, keičiama skaičiavimo tvarka. Labai keista, kad siūloma in corpore. Gal aš noriu paklausti dėl kiekvieno teikiamo įstatymo projekto? Juo labiau kad mes juos gavome vakar vakare, o dabar mes net pateikimo stadijoje neturime tiesės paklausti dėl kiekvieno projekto. Todėl, posėdžio pirmininke, prašau laikytis tam tikros tvarkos ir leisti paklausti dėl kiekvieno įstatymo ir už kiekvieną atskirai balsuoti.

PIRMININKAS. Taip ir bus, gerbiamasis kolega. Jūs turite teisę klausti dėl visų penkių nors ir penkis klausimus. Prašom klausti.

A. SYSAS (LSDPF). Gerai. Tada, gerbiamasis posėdžio pirmininke, duokite man 5 minutes klausti ir aš paklausiu. Pirmiausia dėl pirmojo įstatymo projekto, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo. Kokia tvarka, tiksliau, kokio dydžio išmokas gaus atlikėjai, dirbantys pagal autorines teises pirmus, antrus ir trečius metus? Ne abstrakčiai, o labai konkrečiai pasakyti. Įmokų dydžiai yra mažesni, dalis pervedama į pensinius fondus, tai kiek jie gali tikėtis iš valstybinio socialinio draudimo?

Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo.

PIRMININKAS. Atsiprašau, gal leiskite atsakyti, taip bus logiškiau. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Turbūt visiems klausimams bus panašus atsakymas. Kadangi mes pakopomis įrašome juos į socialinį draudimą, aišku, kad jie negalės gauti visų paslaugų. Sveikatos draudimas yra skaičiuojamas visas, o pensijų dalis priklauso nuo mokos dydžio skaičiuojant pagal formulę, jis judės ne 28 %, o 7 % ar 8 % skaičiuojant pagal tarifą. Tas pats principas visur: kiek sumokėta, tiek ir įdėta, išskyrus sveikatą. Sveikata draudžiama visiškai.

PIRMININKAS. Prašom, kolega Sysai, galite užduoti antrąjį klausimą.

A. SYSAS (LSDPF). Dėl Ligos ir motinystės. Gerbiamasis ministre, ar nereikėtų įsigaliojimo laikotarpį vis dėlto duoti šiek tiek ilgesnį? Kai mes pirmą kartą teikėm tas įstatymo pataisas, atidėjom jo įsigaliojimą ne pusmečiui, netgi daugiau, beveik 9 mėnesiams, kad mamoms, kurios jau „susiplanavo“ kūdikėlį, tvarka nesikeistų. Dabar jūs siūlot kas tris mėnesius keisti skaičiavimo tvarką. Manau, nėštumo laikotarpis vis dėlto yra 9 mėnesiai, ne 3 mėnesiai. Tai kodėl pasirinkta tokia data, ir ji skirtingai nustatoma atskiroms išmokoms? Gimdymo ir motinystės – vienas laikas, o jau vaiko priežiūros ir tėvystės – kitas periodas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Aišku, šį mechanizmą svarstant turbūt ir komitete bus galima paieškoti tobulesnio varianto, jeigu jūs jį sugalvosite pasiūlyti. Bet principas yra toks, kad mes dabar pastebim, ir iš „Sodros“ ateina tokia informacija, kad šiuo metu yra gana daug piktnaudžiavimų šia sistema, kai skaičiuojama iš trumpo laikotarpio. Racionalus skaičiavimo dydis, kuriuo būtų galima išvengti to piktnaudžiavimo, yra vieni metai. Mes norime, kad ši sistema kuo greičiau susitvarkytų. Todėl ir yra pasirinktas toks grafikas nuolat kas ketvirtį ilginant skaičiavimo laiką trimis mėnesiais. Bet jeigu bus rastas koks nors logiškesnis siūlymas, tikrai galima svarstyti, man atrodo, ir kitose stadijose galit teikti pasiūlymus, mes visus tikrai nagrinėsim.

Tik tiek, kad mes čia matom tam tikrą taupymo efektą, kuris, aišku, yra paskaičiuotas. Nežinom, labai tiksliai negalėtume prognozuoti, koks jis bus, bet kad šį dalyką reikia sutvarkyti, tikrai taip, nes piktnaudžiavimo atvejų daugėja. Šiuo atveju „Sodra“, kiek žinau, yra atidavusi, prasidėjo keletas teisminių bylų dėl piktnaudžiavimo. Kai staiga padidinamos išmokos, neįtikėtina, kad žmogus, būsimoji motina, galėjo taip staiga pradėti gerai dirbti. Su tuo turim tvarkytis.

PIRMININKAS. Prašau, galite klausti dar. Kolega A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Dėl trečio įstatymo projekto neturiu klausimo. Dėl Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, ketvirtas, dėl perskaičiavimo tvarkos atidėjimo.

Gerbiamasis ministre, ar mes čia vėl nesusidursim su konstitucine nuostata teisėtų lūkesčių. Vis dėlto šis įstatymas buvo atidėtas vieniems metams, žmonės 15 metų vylėsi, kad vienąkart išauš sausio 1 d., kai jie galės skaičiuoti savo pensijos dydį ne pagal „tarybinį“, sakykim, laikotarpį, o lietuviškąjį laikotarpį. Ir vienus metus mes atidėjom, nes nebuvo parengti įstatymai. Šiuo atveju įstatymai netgi priimti. Siūlydami nukelti jų įsigaliojimą, prisimenat, buvo diskutuojama svarstant šį įstatymą čia, ar nemanot, kad turėsit problemų su pensininkais, kurie išsireikalavo nuo 1995 m. grąžinti neišmokėtas?.. Šiuo atveju jau tikrai 15 metų mes tiems žmonėms žadėjom kitokią tvarką, o dabar imam ir tokiais sprendimais nukeliam įsigaliojimą. Labai ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, man tikrai nesukelia nei emocinio, nei dvasinio malonumo šios pataisos teikimas. Bet tai yra 130 mln. išmokos, kurių dabar tiesiog nėra. Jų nėra iš ko mokėti. Jeigu mes patvirtinsime įsipareigojimą tokį, kurio negalėsim įgyvendinti, man atrodo, bus dar didesnė apgavystė visiems kitiems. Išmokos dar nėra suskaičiuotos. Dar žmonės… lūkesčiai nėra įsigalėję. Jeigu tą darytume atgaline data, tada, matyt, būtų problemų. Dabar mes dar nepradėtą vykdyti procesą tiesiog nukeliam vieniems metams į priekį.

PIRMININKAS. Ar kolega A. Sysas dar turi klausimų? Dar vienas klausimas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Mes su pirmininku nusišypsojom, nes buvome Konstituciniame Teisme dėl teisėtų lūkesčių, neįsigaliojusių valstybės tarnyboje. Ir mes tas bylas pralaimėjom, ir išmokėjom valstybės tarnautojams. Lygiai toks pat atvejis, buvo priimta, valstybė nemokėjo.

Mano paskutinis klausimas būtų dėl pensijų sistemos reformos. Du labai trumpi. Ar vis dėlto nereikėtų nurodyti, kad 2011 m. mes grįžtam prie kažkokios konkrečios sumos procento, kurį pervedam į pensijų fondus, jeigu žiūrim į perspektyvą, nes kaip tik iš dešinės dažnai tą girdėdavau? Ir ar tikrai reikėtų kiekvienąkart priimant biudžetą, kaip jūs siūlot keisti šio įstatymo 1 straipsnį, su „Sodros“ biudžeto rodiklių įstatymu keisti ir procentinį dydį, kurį mes pervesim į antrąją pensijų pakopą? Ar tai nesukels didelių pasekmių, nes niekas negalės prognozuoti, kas bus poryt?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mūsų Vyriausybės programoje aiškiai fiksuota, kad ši priemonė taikoma dvejus metus. Jeigu manote, kad nelabai aišku, kad po dvejų metų grįš senoji tvarka, galima tai įrašyti, problemų nematau.

Norėčiau pasakyti dar vieną patikslinimą dėl ankstesnio jūsų klausimo. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą ir ankstesnės tvarkos, kur jūs turėjot, Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasakęs, kad jeigu valstybė numato, fiksuoja savo paaiškinimuose, kad tai daroma dėl krizės, tokie dalykai yra galimi. Jeigu tai nebūtų susieta su sunkia ekonomine situacija, tada mes patektume į Konstitucinį Teismą. Tikrai.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Auštrevičius. Prašom.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, aš norėčiau pasiteirauti dėl individualia veikla užsiimančių asmenų „Sodros“ mokesčių nustatymo. Iš esmės numatytas projektas, turiu pripažinti, sulygina dirbančių pagal sutartis ir individualia veikla užsiimančių darbuotojų įmokas. Bet savarankiškai arba individualiai dirbantys asmenys nesinaudoja visomis įteisintomis socialinėmis garantijomis. Antra, jie, kaip patys darbdaviai, prisiima visą riziką, atsakomybę. Trečia, iš tikrųjų reikia pripažinti, kad socialinio draudimo įmokos savo prigimtimi yra draudimas, o ne mokestis, kitaip tariant, jis negali būti nustatomas fiskaline tvarka. Ir pagaliau užsienio praktika rodo, kad kitose valstybėse yra aiškus skirtumas tarp savarankiškai dirbančių ir dirbančių pagal sutartį.

Ministre, ar buvo bandoma rasti kokį nors kitą kompromisinį sprendimą, tarkim, laipsniškumą ar kokį kitą sprendimą, kuris taip staigiai nepakeistų savarankiškai įsidarbinusiųjų sąlygų? Ačiū jums, ministre.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Čia, aišku, principinis apsisprendimo klausimas. Iš tikrųjų būtų galima užduoti ir kitokį klausimą – ar tie žmonės, kurie užsiima individualia veikla, neturėtų gauti tų pačių socialinių garantijų kaip ir visi kiti? Jeigu manome, kad jie turi gauti, tada mes juos turim įtraukti į šią sistemą. Kita vertus, tie žmonės, kurie užsiima šia veikla, yra darbingi žmonės. Jeigu mes jų neįtraukiam į šią sistemą, tai reiškia dar vieną dalyką: remiantis „Sodros“ solidaraus mokėjimo principu, jos pagrindas yra tai, kad dirbantis jaunas žmogus išlaiko senelį, jeigu mes juos išbraukiam iš šios sistemos, vadinasi, likę dirbantys žmonės lyg ir prisiima atsakomybę jų tėvus ir motinas, kurie yra pensininkai, išlaikyti. Tai irgi klausimas, ar tai yra teisinga ir ar taip turėtų būti valstybėje?

Aš manau, mes turime eiti solidaraus mokėjimo keliu, bet siekdami, kad tas smūgis nebūtų didelis, tą darom palaipsniui. Mes šį principą mėginam įgyvendinti visoms kategorijoms, nors, atvirai pasakius, kalbant su tais, kurie patenka į tą draudiminę sistemą, kai kurie kaip tik siūlė tai daryti greičiau, nes jie nori gauti visas, ne dalines, garantijas. Buvo tokių pasiūlymų. Bet suprasdami, kad tai yra tam tikra našta ir verslui, mes einam daliniu keliu.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Baškienė. Prašom.

R. BAŠKIENĖ (MSG). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, į apdraustųjų grupę jūs įrašote papildomus asmenis. Įstatymas įsigalios nuo sausio 1 d. Ar nemanote, kad toks skubotas įstatymo įsigaliojimas tiesiog bus tam tikras smūgis žmonėms, nes visuomenė nebus tam pasirengusi? Gal reikėtų labiau informuoti visuomenę ir atidėti šį terminą bent jau pusmečiui?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Matot, normaliomis sąlygomis turbūt tokių įstatymų neteiktume, tai yra suprantamas dalykas, todėl mes turime ryžtis padaryti tuos visus veiksmus ir sutvarkyti visą finansinę „Sodros“ situaciją. Būtų labai pavojinga, jeigu mes paliktume jos nesubalansavę, nesubalansavę visų išmokų, tai būtų grėsmė pensijų ir kitoms sistemoms. Aš suprantu, kad yra priverstinis, blogas dalykas, kai žmonėms staiga atsiranda našta. Kol jie išsiaiškins, kaip mokėti ir visa kita, neišvengiamas chaosas. Turbūt būtų mažesnis chaosas, jeigu žmonės pajustų netikrumą dėl pensinės sistemos ateities ir galimybės kitais metais prarasti pensiją ir panašiai. Mes turime pasverti tuos dalykus. Nemanau, kad toks krūvis būtų labai didelis, nors yra papildomas krūvis. Bet kaip nors, man atrodo, rasime būdų, kaip žmonėms išaiškinti, intensyviai juos konsultuosime ir nebausime kokiomis nors papildomomis sankcijomis, aiškinsime ir panašiai, suprasdami, kad šis mokestis yra įvestas skubiai ir tam reikia pasiruošti. Todėl tolerantiškai tie dalykai bus sprendžiami į juos ir žiūrima.

PIRMININKAS. Klausia kolega J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, taip, atsidūrėte sunkioje padėtyje ir bandote zuikius gaudyti, putpeles ir t. t. Vis dėlto mano klausimas būtų vienas vietoj penkių ar keturių. Paprastai rinkoje kiekvienas darbingas ir sveikas žmogus turi užsidirbti pinigų ir pasirūpinti savo senatve. Kodėl dabar Lietuvoje, gal ir kitur yra, pavyzdžiui, bankininkai, kurie kūrė pensinius fondus, nė piršto nepajudina, kai valstybė prievarta jiems atiduota 3,5 ar 5,5 „Sodros“ biudžeto surinktų pajamų, jie viską prašvilpia, o jų jokios atsakomybės? Kodėl mums negalima pereiti prie sistemos? Privatūs pensiniai fondai, štai gaunate atlyginimus, nesugebate akcijų išsipirkti, nekilnojamojo turto, investuojate patys į savo atlyginimą iš pensinių fondų ir kaupiate. Kodėl valstybė turi maitinti kažkokius, kurie, pasirodo, jokie profesionalai, nieko rinkoje nesusigaudo, tik moka atlyginimus pasiimti ir pensijų fondus praganyti? Gal principingai nuspręskite, ką „Sodra“, tai „Sodra“, o ką privačiai apsidraudžia, tegul draudžiasi, bet tegul bankininkai ir visokie fondai dirba? Jeigu toks būtų mano pasiūlymas?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, Seimas gali apsispręsti visaip. Aš matau pensijų kaupimo sistemos ir administravimo problemų, galbūt buvo padidinta rizika, tas nesukėlė didžiulio entuziazmo mūsų žmonių, kurie yra apsidraudę tuose fonduose. Mes supraskime, kad mes kuriame sistemą, kuri turi veikti šalia tos solidarios sistemos. Tai yra irgi europinė praktika, kuri yra pasiteisinusi.

Aišku, dabar ateina toks laikas, kai esanti finansų krizė, vertybinių popierių krizė, akcijų kritimas kaupiamajai sistemai yra didžiulis smūgis. Dabar pervedami šiai sistemai pinigai nuvertėjo. Žiūrėdamas į ateitį, jeigu mes norime padorios papildomos priemokos prie solidarios pensijos senatvėje, žiūrėdamos į jaunąją kartą, taip lengva ranka neatsisakyčiau kaupiamosios sistemos. Galbūt ją reikia tobulinti, bet ji turi gyvuoti, turi judėti į priekį. Kaip apsaugoti ją, kaip visada, nuo naujoje sistemoje pasitaikančių tam tikrų galimų piktnaudžiavimų, tai yra mūsų įstatymų leidėjų ir Vyriausybės reikalas, kaip juos sutvarkyti. Jeigu mes dabar visiškai atsisakytume pervesti į šituos fondus lėšas, tai mes tada pakirstume bet kokią galimybę grįžti prie šitos diskusijos artimiausiu laiku.

PIRMININKAS. Dabar klausia Seimo narys A. Zuokas. Prašom.

A. ZUOKAS (LCSF). Gerbiamasis ministre, aš norėčiau paklausti. Individualių įmonių savininkai, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, asmenys, turintys verslo liudijimus, ūkininkai ir t. t. norėtų labai aiškiai išgirsti, kokia bus jų 2009 m. mokestinė našta? Koks bus bendras skaičius, t. y. kiek jiems reikės mokėti „Sodros“ mokesčių?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš, pateikdamas visas tas kategorijas, išvardijau, kiek ir kam mums reikės mokėti. Bendras principas toks: jeigu tu pats sau esi darbdavys, tai tokiu atveju tau atkris tik draudimas nuo nedarbo, nes tu esu pats sau darbdavys. Bet visoms likusioms kategorijoms taikomas tas pats principas. Mes turime per dvejus metus pasiekti tokių išmokų, kokias moka visi mūsų draudžiamieji asmenys – 31 plius 3. Tai pasieksime laipsniškai per tris etapus. Dabar yra trečdalis, nuo kitų metų – du trečdaliai, po dvejų metų – visa suma. Tai yra bazinis principas, kurio mes reikalaujame. Tie, kurie patys sau darbdaviai, jie tada mokės vienu procentu mažiau, nes nemokės į (…) fondą. Visi kiti mokės 10 plius 1. (Balsai salėje) 10 – darbdavys ir 1 pats turės sumokėti.

PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia kolega E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, pagal Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą į sistemą yra įtraukti tik tie ūkininkai, kurie moka pridėtinės vertės mokestį, t. y. pridėtinės vertės mokesčių mokėtojai. Ar nemanote, galbūt tai per mažas kiekis, kurį numatoma įtraukti? Gal reikėtų pataisyti?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu komitetas manys, kad reikia šitą bazę praplėsti, tai nematau problemų. Mes dabar įtraukėme tik pačius stambiausius. Mes diskutavome šiuo klausimu – gal būtų galima juos atitinkamai įtraukti į „Sodrą“, bet šiek tiek palengvinti kitą mokestinę naštą, kad tas balansas būtų jiems palankesnis? Jeigu svarstymo stadijoje komitetas pateiks šiuos siūlymus, tai mes pasiruošę juos svarstyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Visi Seimo nariai, kurie pageidavo, paklausė. Dėl balsavimo motyvų. Noriu priminti, kad mes balsuosime dėl kiekvieno atskirai, todėl ir dėl motyvų prašyčiau dėl kiekvieno atskirai eilės tvarka kalbėti.

Motyvai prieš. Dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-194 užsirašė kolega A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, bet kuris Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimas sukelia gana daug diskusijų. Aš taip ir negavau atsakymo, kokias socialines išmokas gaus tie naujai įtrauktieji į socialinį draudimą. Visiškai sutinku, kad labai blogai, kad dalis Lietuvos žmonių turėjo lengvatas ir surinktas socialinio draudimo lėšas, kurios skiriamos, pavyzdžiui, pensijoms, mokėjo tie, kurie gaudavo mažesnes pajamas, o ne tie, kurie gaudavo didesnes, už jų tėvus mokėjo. Kadangi yra labai trumpas laikas ir svarstyti, ir priimti, tai aš kol kas galbūt negalėčiau balsuoti prieš, bet dėl šio įstatymo man kyla gana daug neaiškumų. Labai ačiū.

PIRMININKAS. Motyvai už – kolega E.Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, vis dėlto mes esame rinkti žmonės, kurie kai kada privalome prisiimti tam tikrą atsakomybę, galbūt ne už šiuo metu išeinančius į pensijas, bet tuos, kurie išeis šiek tiek vėliau į pensiją. Savaime suprantama, kad žmogus, gyvendamas šia diena, dažnai nesusimąsto, kad ateityje jam reikės gauti kokias nors išmokas, turėti kokias nors garantijas, nors širdyje kai kada bendraujant sako, kad, na, jeigu kas nors priimtų tam tikrą įstatymą, galbūt ir nebūtume prieš. Tas pat buvo diskutuojant ir su ūkininkais. Kad jie norėtų dalyvauti toje sistemoje, nemažai jų ir pritarė.

Manyčiau, galbūt svarstymo stadijoje reikėtų dar gerai pagalvoti, nuo kiek ūkininkai, kokio pajėgumo ūkininkai bus įtraukti į tą sistemą? Aišku, sveikintina tai, kad bus nestaigus perėjimas prie to draudimo, kuriuo draudžiasi šiuo metu dirbantys žmonės kitose sferose, tačiau palaipsniui, vis dėlto sistema pradės tapti visuotine, o ne tik daline. Ačiū. Aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai už ir prieš pasakyti. Tuomet, gerbiamieji kolegos, skelbiu balsavimą. Kviečiu apsispręsti balsuojant dėl projekto Nr. XIP-194 – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Prašau balsuoti, kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai. Balsavo 85, už – 61, prieš – 8, susilaikė 16. Projektui po pateikimo pritarta.

Noriu informuoti, kad Vyriausybė siūlo šį įstatymo projektą svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prieštaraujančių nėra. Kolega A. Sysas reikalauja balsavimo. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nekalbama, mane informuoja Sekretoriatas.

Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti. Kas už tai, kad būtų šis įstatymo projektas svarstomas ypatingos skubos tvarka, kaip prašo Vyriausybė? Prašom balsuoti.

Užsiregistravo 83 Seimo nariai. Balsavo 82, už – 60, prieš – 9, susilaikė 13. Ypatingai skubai pritarta.

Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta, kad svarstant šį projektą pagrindinis komitetas būtų Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. (Balsai salėje) Girdžiu pasiūlymus, kad vėl reikia keisti kaip ir dėl paties biudžeto, kad būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis komitetas ir vienintelis, be papildomo komiteto. Ar galime bendru sutarimu pritarti pagrindiniam komitetui – Socialinių reikalų ir darbo komitetui? Gerai, dėkoju, kolegos. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą gruodžio 18 d. Ar galime pritarti šiai datai? Dėkoju.

Pereiname prie kito įstatymo balsavimo po pateikimo, tai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4, 5, 6, 16, 18, 18¹, 18³, 19 ir 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Dėl motyvų yra pageidaujančių kalbėti. Kolega A. Sysas – motyvai prieš.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl to įstatymo aš abejojau, o dėl šio įstatymo aš labai konkrečiai galiu pasakyti, kodėl esu prieš. Yra du niuansai, du šio įstatymo pakeitimai, kurie sukelia prieštaravimą. Pirmiausia dešinėje pusėje sėdi labai iškilus Seimo narys, kuris anoje kadencijoje padidino minimalų išmokos dydį nuo vieno trečdalio iki pusės. Tada buvo diskusijos, komitete buvo diskusijos, pakankamai nuosekliai aiškinome, kad to daryti nereikia. Šiandien mes norime padaryti blogiau, negu yra dabar. Tai yra norime padaryti netgi ne vieną trečdalį, o tik 20 %, vadinasi, mes norime tom mamom, kurios gaus mažiausią vaiko priežiūros išmoką, sumažinti pusantro šimto litų išmoką. Ar tai yra pats protingiausias dalykas šioje situacijoje? Aš manau, kad čia tokiem dalykam… Mes kalbame apie skurdą, socialinės atskirties mažinimą, o įstatymais darome atvirkščiai. Tai vienas dalykas.

Antras dalykas, yra tam tikras padorumas būsimų mamų atžvilgiu. Vis dėlto ne kas tris mėnesius reikėtų keisti, nes, sakau, mes tada padarėme išlygą, atsižvelgdami į pasiūlymus iš dešinės, kai svarstėme šį įstatymą, ir atidėjome to įstatymo įsigaliojimą net 9 mėn., kad jau visi aiškiai žinotų, kad įstatymo norma įsigalioja nuo sausio 1 d. Šiuo atveju siūloma jau po 3 mėn. keisti tą laikotarpį. Dalis mamų jau bus beveik dekretinėse atostogose, todėl logiška, kad turėtų būti kitos datos, bent po šešis mėnesius atidėjimas turėtų būti. Todėl aš nepritariu šiam įstatymui.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti dėl motyvų už pageidaujančių nėra. Tuomet, gerbiamieji kolegos, pereiname prie balsavimo. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui Nr. XIP-195 – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, prašom balsuoti.

Užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 79, už – 47, prieš – 23, susilaikė 9. Projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė šį projektą taip pat siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaravimų nėra. Gerbiamieji kolegos, dėkoju, sutarta bendru sutarimu svarstyti projektą ypatingos skubos tvarka. Seniūnų sueigoje buvo apsispręsta dėl komitetų, kad pagrindinis komitetas turėtų būti Biudžeto ir finansų komitetas, o papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar šiuo atveju vėl keičiame komitetus, ar paliekame taip, kaip buvo nuspręsta Seniūnų sueigoje? (Balsai salėje) Keičiame. Tada pagrindinis ir vienintelis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dėkoju. Sutarėme bendru sutarimu. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą gruodžio 18 d. posėdyje. Ar galime pritarti šiai datai? Dėkoju. Sutarėme dėl šio projekto.

Pereiname prie kito projekto Nr. XIP-196 – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19 ir 56 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Taip pat kviečiu kalbėti dėl balsavimo motyvų. Prieš kalbėti užsirašė kolega K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Iš tikrųjų, kaip ir dėl Biudžeto įstatymo, mes painiojame šių dalykų žanrus. Sveikindamas naujai paskirtą socialinės apsaugos ministrą, aš vis dėlto norėčiau pasakyti, kad reikėtų atskirti, kur yra patys save įdarbinę žmonės, kur yra samdomi žmonės ir kur yra patentininkai. Tai yra visiškai skirtingos kategorijos. Jeigu mes juos visus pabandysime suvynioti po vieną, sušukuoti vienodai, tai vėl bus blogai. Todėl manau, kad visi tie „Sodros“ biudžetą lydintys įstatymai šiuo atveju yra neapgalvoti ir nereikėtų dėl jų net ir balsuoti. Tai tiek.

PIRMININKAS. Dėkoju. Kalbėti už užsirašiusiųjų nėra. Todėl, gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo projektui Nr. XIP-196 – Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 2, 6, 8, 14, 19 ir 56 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, prašau balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, užsiregistravo 80 Seimo narių. Balsavo 80: už – 54, prieš – 14, susilaikė 12. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Šį įstatymo projektą Vyriausybė siūlo taip pat svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Prieštaraujančių nėra. Dėkoju, gerbiamieji kolegos. Ir dėl komitetų. Kadangi vėl čia ta pati situacija, Seniūnų sueiga siūlė pagrindiniu Biudžeto ir finansų komitetą, matyt, galime iš karto sutarti, kad pagrindinis ir vienintelis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju. Prieštaraujančių nėra. Siūloma svarstyti šį įstatymo projektą taip pat gruodžio 18 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime sutarti dėl datos? Dėkoju. Sutariame.

Kitas įstatymo projektas, dėl kurio turime apsispręsti po pateikimo, – Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 5, 15, 19, 24, 28, 33, 40, 42, 53, 56, 59, 65 straipsnių pakeitimo ir papildymo projektas Nr. XIP-197. Kalbos dėl balsavimo motyvų.

Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, dėl šio įstatymo tikrai kviečiu labai rimtai pagalvoti, nes tiek posėdžio pirmininkui, tiek man teko būti ne vieną kartą Konstitucinio Teismo bylų svarstyme ir tikrai galima įžvelgti teisėtų lūkesčių principo pažeidimą. Tai ne vienų metų laikotarpis. Šis įstatymas priimtas, jo įsigaliojimo data – dar 1995 m. Mes pasakėme, kad po penkiolikos metų iš lietuviško darbo stažo skaičiuosim pensiją kitaip. Mes parengėme įstatymus, mes juos čia, Seime, priėmėm, netgi patobulinom į gerąją pusę, dabar gailisi gal kai kas, kas siūlė tas pataisas. Bet pats principas nukelti žmonėms, kurie porą metų neskaičiavo sau pensijų tikėdamiesi, kad ateis ta diena, sausio 1 d., ir jie galės paskaičiuoti lietuviško stažo laikotarpį ir tai leis jiems tikėtis didesnės pensijos… Siūlymas nukelti šio įstatymo įsigaliojimą, aš manau, daugeliui žmonių, kurie rengiasi išeiti į pensiją, kurie dirba papildomai metus, kad galėtų persiskaičiuoti pensiją, na, mes padarysime meškos paslaugą. Galimi teisiniai ginčai teismuose ir bus sugėdintas Seimas dėl tokių sprendimų. Todėl aš tikrai labai rimtai kviečiu, žinodamas patirtį Konstituciniame Teisme, šito nedaryti ir balsuoti prieš šitą įstatymą arba susilaikyti.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – kolegė I. Degutienė. Prašom.

I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų iš dalies A. Sysas būtų teisus, kad buvo priimtas įstatymas, tačiau, kiek aš žinau, „Sodroje“ dar net nėra konkrečių skaičiavimų, programos nėra tam perskaičiavimui. Man tada kyla pagrįstas klausimas. Taip, mes žadėjome nuo to, kai buvo įvesta socialinio draudimo pensijų sistema, t. y. nuo 1994 m., tačiau noriu paklausti, kodėl taip ilgai buvo delsiama ir nebuvo pateiktas tas perskaičiavimas?

Iš visų šiandienos pasisakymų atrodo, kad mes gyvename puikiomis sąlygomis, nėra jokių sunkumų mūsų valstybėje, jokios finansinės suirutės, jokios krizės, kaip sakoma, kažkas tiktai imituoja gaisrą. Susidaro toks įspūdis, kad mūsų šiandien visas svarstymas ir pokalbiai vyksta kaip aklo su kurčiu, iš tikrųjų vienas nemato, kitas negirdi. Šiuo atveju, man atrodo, geriau keisti šitą įstatymą, kai dar nepradėtos jokios išmokos, kurios turėjo būti tiktai kitais metais, o ne norint subalansuoti Socialinio draudimo fondo biudžetą kažkam atimti tai, kas jau yra pradėta mokėti. Tai būtų kur kas blogiau. Todėl šiuo atveju tai yra vienas iš būdų, kaip subalansuoti „Sodros“ biudžetą. Apeliuodama į priešpensinio amžiaus žmones, kurie to labai laukia, tai aš tikrai galiu tą drąsiai kalbėti, kad aš nė kiek neįsižeisiu, jeigu šis įstatymo projektas nebus priimtas.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui, prašau balsuoti.

Užsiregistravo 85, balsavo 84: už – 54, prieš – 18, susilaikė 12. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Šį įstatymo projektą Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl ypatingos skubos?

Dėl vedimo tvarkos pageidauja kolega J. Olekas. Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, žinau, kad mums šį vakarą dar liko nuveikti nemažai darbų, bet daugiau kaip keturias valandas dirbame popietiniame posėdyje. Ar nebūtų laikas padaryti nors 15 minučių pertrauką? Šiek tiek gal prasivėdintų ir salė, ir mums būtų lengviau dirbti. Nes vieni žmonės čia sėdi, dirba, kiti išeina, ateina. Manau, kad tai būtų naudingas pasiūlymas, nes dar turbūt dirbsime ne vieną valandą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad baigsime bloką įstatymų projektų, kurie yra susiję su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 m. rodiklių projektu. Pertrauka buvo numatyta nuo 19.40 val. iki 20 val. ir mes tą pertrauką paskelbsime. Manau, kad visi kolegos sutiks.

Dar dėl vedimo tvarkos – kolega J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kaip „gaspadorius“ pasakysiu. Kad ir kiek čia ta opozicija šakotųsi, kiek aiškintų, pozicija visiškai nekreipia dėmesio, todėl siūlau labai paprastą, logišką sprendimą: iškart už visus įstatymus po pateikimo nubalsuojam ir skirstomės, ir tegu komitetai svarsto, nes mes čia vienas kitam… Jie surinko daugumą, opozicija beveik išsilakstė. Liko tiktai tie, kurie nei moterų myli, nei nieko… (Juokas salėje) Todėl siūlau nedaryti pertraukos, o už visus kartu balsuoti ir dirbti toliau. Toks mano pasiūlymas. (Plojimai. Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dirbsime pagal Seimo statute numatytas procedūras. Taigi, gerbiamieji kolegos, išklausėme visus, norinčius pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Mes vis dėlto turime baigti apsispręsti dėl įstatymo projekto, būtent dėl ypatingos skubos. Ar pritariame ypatingai skubai bendru sutarimu? Negirdžiu prieštaravimų, pritarta ypatingai skubai. Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje) Jau pritarėme, klausimas išspręstas. (Balsai salėje) Gerai, kadangi yra Seimo narių, nepritariančių ypatingai skubai, siūlau balsuoti. Prašau apsispręsti balsuojant. Kas pritaria ypatingai skubai, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Prašom.

Užsiregistravo 85 Seimo nariai, balsavo 85: už – 56, prieš – 14, susilaikė 15. Ypatingai skubai pritarta.

Gerbiamieji kolegos, ar galime apsispręsti dėl komitetų? Šiuo atveju iš karto galime apsispręsti, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kitaip, nei tai buvo aptarta Seniūnų sueigoje, bet atsižvelgdami į tai, kad Seimas taip apsisprendė dėl kitų projektų. Nėra prieštaraujančių? Sutarta. Ir numatoma svarstymo data – gruodžio 18 d. Seimo plenarinis posėdis. Galime sutarti dėl datos? Negirdžiu prieštaraujančių. Pritarta.

Pereiname prie kito darbotvarkės klausimo – Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-198. Dėl balsavimo motyvų už pageidauja kalbėti E. Pupinis. Prašom.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, savaime suprantama, kad šis įstatymo projektas padiktuotas tam tikrų sunkumų renkant socialinio draudimo biudžetą. Manyčiau, kad toks laikinas pervedimo į savanoriškus draudimo fondus sulaikymas – tai tam tikras išsigelbėjimas šiuo metu, nes, kaip žinote, „Sodros“ biudžetas sulaukė tam tikrų problemų. Norėdami subalansuoti, turime imtis kokių nors priemonių. Manau, kad ši priemonė yra daug švelnesnė negu tam tikrų socialinių garantijų mažinimas. Taip pat manau, kad netrukus sulauksime to laiko, kai vėl galėsime normaliai finansuoti tuos fondus. Todėl aš siūlau pritarti įstatymo projektui. Taip pat pagal kitus teisės aktus į šią sistemą yra įtraukiami tie, kurie šiuo metu nedalyvavo kaupiamuosiuose fonduose. Manau, įstatymas atitinka laikmetį, todėl siūlau pritarti. Ačiū.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – kolega K. Daukšys, bet aš jo nematau. Tada V. P. Andriukaitis. Prašom.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, svarstome labai svarbų ir labai sudėtingą klausimą. Manau, kad būtų galima diskutuoti. Šiuo atveju aš norėčiau atkreipti S. Šedbaro dėmesį į labai svarbią konstitucingumo problemą: ar galima, leidus žmonėms daryti įnašus į privačius atskaitymo fondus, toliau nuspręsti sumažinti įmokas? Šiuo atveju aš manau, kad tikrai bus pažeista labai daug Konstitucijoje nustatytų principų. Suprasčiau, kad būtų galima pasakyti, jog galima jiems leisti atsisakyti privataus pensinio draudimo, nustatant tai, kad jie ten daugiau negrįžta. Tai tikrai galima padaryti, bet taip, kaip yra siūloma, yra labai rimtas konstitucinis konfliktas. Todėl aš noriu tik įspėti valdančiąją daugumą, kad mes galime turėti labai liūdnų pasekmių, kaip turėjome pasekmių dėl dirbančių pensininkų klausimo ir dėl kitų klausimų. Manau, kad tam pritarti negalima dėl daugelio konstitucinių motyvų.

PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už ir prieš išklausyti. Gerbiamieji kolegos, kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už tai, kad būtų pritarta po pateikimo Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 ir 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui? Prašau balsuoti.

Užsiregistravo 88 Seimo nariai, balsavo 87: už – 55, prieš – 11, susilaikė 21. Projektui po pateikimo pritarta.

Gerbiamieji kolegos, šį projektą, kaip ir kitus, Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar galime apsispręsti ir pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? Prieštaravimų negirdžiu. Dėkoju. Pritarta. Siūlomi komitetai. Seniūnų sueiga kaip pagrindinį taip pat siūlė Biudžeto ir finansų komitetą, tačiau, laikydamiesi savo sprendimo dėl kitų įstatymų projektų, visi bendru sutarimu sutarsime, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime bendru sutarimu sutarti? Dėkoju. Sutarta. Svarstymo data siūloma gruodžio 18 d. Ar galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju.

Dėl vedimo tvarkos – kolega J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kadangi mes girdėjome labai rimtus argumentus dėl to, kad šis pasiūlymas galėtų kirstis su Konstitucija ir nepateisinti mūsų piliečių lūkesčių, aš siūlyčiau, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas apsvarstytų ir mums pateiktų savo išvadas.

PIRMININKAS. Kai tokius argumentus pasako Teisės departamentas, komitetas paprastai svarsto privaloma tvarka, bet kadangi pasiūlymas yra gautas, turbūt reikėtų apsispręsti balsuojant, ar skirti kaip papildomą komitetą Teisės ir teisėtvarkos komitetą, kad įvertintų projekto galimą atitiktį arba prieštaravimą Konstitucijai. Kolegos, siūlau balsuoti. Balsavimas bus alternatyvus. (Balsai salėje) Papildomas? Bet ne visi sutinka su ta nuomone. A. Endzinas. Prašom.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gal kolega gerbiamasis J. Olekas sutiktų, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nebūtų paskirtas kaip papildomas, tačiau kadangi turi tam tikrus svertus, pats apsvarstytų, mes sutaupytume laiko pagrindiniam komitetui, o lygiagrečiai be Seimo imperatyvaus įpareigojimo apsvarstytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taip mes laimėtume laiko, o Teisės ir teisėtvarkos komitetas savo neigiamą, jeigu ji tokia būtų, išvadą pateiktų Seimo posėdyje. Dėkoju.

PIRMININKAS. Gerbiamasis komiteto pirmininkas S. Šedbaras. Prašom.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad mes turime pirmiausia sulaukti Seimo Teisės departamento išvados, ji bus, o tada būsime pasirengę, jeigu reikės, apsvarstyti tą klausimą. Dabar tikrai nereikia šito klausimo spręsti.

PIRMININKAS. Aš noriu informuoti, kad yra gauta išvada šiam projektui. Ten nėra keliamas klausimas dėl atitikties Konstitucijai.

S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tada nėra pagrindo svarstyti tą klausimą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, todėl aš ir siūlau apsispęsti balsuojant. Balsavimas bus alternatyvus. Balsuojantys už pritaria pasiūlymui svarstyti kaip papildomame Teisės ir teisėtvarkos komitete, balsuojantys prieš nepritaria. Skelbiu balsavimą.

Užsiregistravo 95 Seimo nariai, balsavo 95. Už – 36, prieš – 59. Nepritarta skirti papildomą Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Bet aš noriu pasakyti, kad pagal Seimo statutą Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali savarankiškai svarstyti dėl bet kurio projekto atitikties Konstitucijai, jeigu toks poreikis bus.

Dėl vedimo tvarkos – kolega Seimo narys G. Kirkilas. Prašom.

G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Nesuprantu, kodėl jūs taip bijote suteikti žodį, ypač tokiais klausimais. Aš manau, kad nieko bloga neatsitiktų, jeigu svarstytų Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Nereikia bijoti ir balsuoti, juk mes esame visi tuo suinteresuoti. Prisiminkime, kiek mes priėmėme sprendimų ir kiek šimtų milijonų Lietuvai kainavo įvairūs sprendimai dėl įvairių kompensacijų. Kas kas, o jūs, gerbiamasis pirmininke, tikrai gerai žinote tai. Aš suprantu, kad stumiame buldozeriu, bet nepridarykime dar daugiau klaidų. Beje, priminsiu, kad daugiausia įvairių kompensacijų mes mokame iš konservatorių valdymo laikų. Mes žiūrime pozityviai, suprantame, kad yra laikas, kai reikia priimti sprendimus, tačiau vis dėlto neturi būti daromi Konstitucijos neatitinkantys sprendimai.

PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų nuomonę. Sprendimas yra priimtas.

Dar parašyčiau apsispręsti dėl projekto svarstymo datos. Projektą siūloma svarstyti gruodžio 18 d. Seimo plenariniame posėdyje. Ar galime bendru sutarimu sutarti dėl šios datos? Prieštaraujančių nėra.

Gerbiamieji kolegos, mes po pateikimo pritarėme visiems Socialinio draudimo fondo biudžeto projektą lydintiems įstatymų projektams. Gerbiamasis kolega Dagy, jūs dėl vedimo tvarkos pageidavote? Dėkoju. Taupome laiką. Gerbiamieji kolegos, aš skelbiu posėdžio pertrauką.

Posėdžio pertrauka iki 19 val. 50 min. Tai yra beveik 20 min. ir po pertraukos pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja kolegė I. Degutienė.

Pertrauka

2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XP-3417(2). Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-192 (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį.

Darbotvarkės 2-4.2. klausimas – 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XP-3417(2) ir projektas Nr. XIP-192, teikiamas kartu su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. Pranešėjas – sveikatos apsaugos ministras A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Galiu pakartoti pasisveikinimą. Gerbiamoji Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja, gerbiamieji Seimo nariai, jeigu aš gerai supratau, kalbame apie abu įstatymų projektus. Ir apie biudžeto, ir apie jį lydintį. Teikiu jums įstatymo projektą dėl 2009 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, kuris jau buvo svarstytas Seime ir buvo grąžintas Vyriausybei. Vyriausybė jį patobulino ir grąžino dar kartą svarstyti Seime.

Teikdami biudžetą, mes nustatėme, arba įstatyme siekėme, jog biudžeto dydis būtų 4 mlrd. 686 mln. 979 tūkst., bei išlaidos, atitinkančios planuojamas pajamas, – 4 mlrd. 686 mln. 979 tūkst. Iš jų 20 tūkst. litų kasos apyvartų priedėliai. Jums yra išdalinta visa medžiaga, jums yra išdalintas aiškinamasis raštas, todėl aš jo neskaitysiu ir nekartosiu to, kas ten yra parašyta. Trumpai pasakysiu, jog naujovė, arba kiek keičiasi Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sandara, tai mes esame apsisprendę ir lydinčiajame įstatyme teikiame projektą, įteisinantį arba įtvirtinantį atskirą sveikatos draudimo mokestį, tai yra jį sudarys 6 % gyventojų pajamų mokesčio bei 3 % „Sodros“ biudžeto.

Taip pat teikiamame įstatymo projekte mes siūlome Seimui pakeisti vieną nuostatą, kad privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai tris mėnesius iš eilės nepertraukiamai už šiuos asmenis buvo mokamos arba jie patys mokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tai yra mes siekiame, jog nebūtų piktnaudžiaujama galimybe naudotis sveikatos sistemos paslaugomis nemokant mokesčių arba piktybiškai apeinant galiojančią tvarką. Manome, kad ir Privalomojo sveikatos draudimo fondas, kaip ir „Sodros“ biudžetas, yra solidarumo biudžetas ir šiuo atveju visiems derėtų mokėti vienus mokesčius. Tiek trumpai apie biudžetą ir apie teikiamą įstatymo projektą.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, pagal Statutą mums yra 10 min. paklausti. Bet aš norėčiau iš karto, kolegos, pasiūlyti, nes tai yra 2 susiję klausimai – 2009 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas ir Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (ministras juos pristatė abu), jeigu jūs nieko prieš, gal tada ir klausimus galima užduoti abiem? Pirmasis klausia J. Olekas. Dar kartą noriu pasakyti, kad klausimui – 1 min., atsakymui – ne daugiau kaip 2 min. Gerbiamojo J. Oleko nėra, klausia V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, jau prieš tai, kada tribūnoje stovėjo socialinių reikalų ir darbo ministras R. Dagys, aš klausiau, jog Vyriausybės programoje buvo patvirtintas 5 % atskaitymo į valstybės privalomąjį sveikatos draudimo fondą procentas, ir tada mes sakėme, kad bus per mažai. Ačiū Dievui, dabar 6. Tačiau mano klausimas toks. Anksčiau buvo 6,2. Ar jūs manote, kad jums užteks dabar šio dydžio, kokį esate numatę, nes, kaip žinote, keičiasi ir kainų struktūra, yra pakankamas infliacijos koeficientas, yra visi kiti dalykai. Ar nenorėtumėte ryžtingiau pareikalauti bent 6,2?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Nėra to ministro, kuris nesiektų savo sričiai daugiau lėšų. Tai būtų natūralu, ir taip, matyt, turėtų būti. Bet atsižvelgiant į makroekonominius rodiklius ir kitų metų prognozuojamą BVP kritimą 4,8 %, nuo kurio mes ir formavome biudžetą, aš manau, kad šie skaičiai, arba šis biudžetas, yra tikrai pakankamas ir geras. Atkreipiu dėmesį, kad bendrąja sumine prasme pats biudžetas didėja apie 300 mln. litų nuo šių metų biudžeto. Turint omenyje, jog vakar yra sutarta ir šiandien bus teikiamas įstatymo projektas ir kompensuojamųjų vaistų PVM mokesčio lengvatai bus pritaikytas pereinamasis laikotarpis, tokiu atveju fondas arba pats biudžetas dar papildomai sutaupys reikiamą lėšų sumą.

Būčiau blogas ministras, jeigu nesiekčiau dar daugiau lėšų. Bet pagal realią situaciją, tiek, kiek galima buvo derinti kartu su kolegomis, manau, jis leis sistemai gyvuoti ir, mano manymu, leis sistemai gyvuoti gerai. Tai nėra, sakykime, idealus variantas, su tuo sutinku. Sutinku, kad gal reikėtų daugiau siekti, bet vėlgi tai yra susiję su galimybe gauti pinigų į privalomojo draudimo biudžetą. O keliai yra paprasti. Arba didinti mokesčius, jūs puikiai žinote, arba didinti valstybės draudžiamų asmenų įmoką. Tai irgi tie patys mokesčiai. 4,7 mlrd. litų, manau, yra pakankamas biudžetas gyvuoti kitiems metams.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū. Ministre, klausimas paprastas. Pinigų užteks sveikatos apsaugai? Ta prasme, sudėjus tuos 6 %, 5 %, kitus. Ar mes vėl turėsime problemų su gydymu, su gydytojų apmokėjimu ir su kitais dalykais?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Ar užteks pinigų? Aš galiu pakartoti tai, ką aš sakiau. Tikrai būtų labai gerai, jeigu tas biudžetas būtų 6 mlrd., 7 mlrd. Tikrai, manau, ir aš būčiau geras ministras, ir Seimas būtų labai geras, ir visi mes būtume populiarūs. Bet gyvenimas yra toks, koks yra. Pinigų yra tiek, kiek yra. Aš manau, kad šie skaičiai, arba šis biudžeto dydis, jeigu surinkimas bus vykdomas taip, kaip suplanuota, leis sistemai kriziniu laikotarpiu gyvuoti gana neblogai.

PIRMININKĖ. Klausia V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju. Buvo pristatyti du projektai, aš norėjau jūsų vis dėlto dar kartą paklausti. Kokie bus kompensavimo mechanizmai, niekas nežino. Net ir jūs nežinote nei gairių, nei mechanizmų, ir t. t. Ar nebūtų tikslinga elgtis kitaip? PVM lengvatą pratęsti visiems metams, o jeigu sugalvosite kompensavimo mechanizmą, tuomet jūs galite siūlyti pakeisti įstatymą, jau turėdami realų kompensavimo mechanizmą, bet šiuo atveju bent būtume tikresni dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Ačiū.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš manau, gyvenimas sutvarkys taip, kad mes biudžetą peržiūrinėsime, visus biudžetus turėsime peržiūrėti net nesulaukę liepos 1 d. Matyt, reali situacija parodys, kaip mums sekasi rinkti, kaip plaukia įplaukos į biudžetą, ir mes matysime tikrąją situaciją. Ir vertinant jau skaičius arba galimybes surinkti tuos pinigus į biudžetą, jeigu situacija gerės, tai bus viena kalba, jeigu situacija blogės, be abejo, visa Vyriausybė, tiek ir aš, turėsime ieškoti kitos išeitis. Čia nieko naujo nepasakau, nieko ypatingo nėra, bet mus visus, ko gero, gyvenimas privers koreguoti į vieną arba kitą pusę.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš noriu pasitikslinti. Kadangi yra numatyta tik 6 %, 6 % geriau negu 5 %. Bet šiais metais mes turėjome 6,2. Kur jūs matote, kad būtų galima taupyti? Nes pasižiūrėjus po Lietuvos gydymo įstaigas, mūsų medikų uždarbį ir vaistų kompensavimo lygį iš tikrųjų mūsų pozicija nėra pati geriausia. Nors nėra taip jau labai blogai. Kokios vietos, jūsų manymu, būtų tos vietos, kuriose jūs taupysite?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš kartoju, jeigu šis biudžetas bus vykdomas ir ekonominė situacija neblogės, mums taupyti nereikės, mums reikės protingai išleisti pinigus, suplanuotus pinigus. Pagrindinis siekis – kad biudžetas būtų vykdomas. Esant blogai situacijai, be abejo, mums teks peržiūrėti kai kurias eilutes. Taip, teks žiūrėti ir jūsų minėtą sritį, ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Jeigu gyvenimas privers, teks žiūrėti ir kitas eilutes. Bet aš viliuosi, kad ekonominė situacija taip stipriai neblogės, ir mes šį biudžetą galėsime įvykdyti.

Atkreipiu dėmesį, kad iš viso jis padidėjo daugiau kaip 300 mln., palyginti su šių metų biudžetu. Tai, manau, žingsnis į priekį. Dar kartą kartoju, turint omeny ir PVM lengvatos atidėjimą, jeigu viskas bus gerai, leis sistemai veikti gerai.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš nekartosiu, kad džiaugiuosi, jog vietoj 5 % iš pajamų mokesčio atsirado 6 % ir pajamų surinkimo garantija yra šiek tiek didesnė.

Noriu paklausti, kodėl keičiamas 8 straipsnis? Jeigu darbdavys moka sveikatos draudimo mokestį, tai dabar draudimas įsigalioja tik po trijų mėnesių. Atrodo, problema buvo tik dėl besidraudžiančių savarankiškai, ypač Lietuvos piliečių, kurie gyvena kitose šalyse. Jie atvykę ir sumokėję už vieną mėnesį gaudavo visas paslaugas. Kaip mes paaiškinsime visuomenei, kad sveikatos draudimas dirbančiam asmeniui įsigalios tik po trijų mėnesių?

Kitas dalykas, kodėl neišlaikytas solidarumo principas? Privalomojo sveikatos draudimo biudžetas didėja kitiems metams 3,95 %, apie 4 %, o išlaidos auga nevienodai. Pavyzdžiui, paslaugoms apmokėti beveik 7 %, vaistams per 12 %, ortopedinei technikai per 14 %…

PIRMININKĖ. Klausimui – 1 minutė.

A. MATULAS (TS-LKDF). O sąnarių pakeitimui, dantų protezavimui – 2,2 % ir panašiai. Kodėl neišlaikytas solidarumo principas?

Ir paskutinis klausimas. Kada atsiras Sveikatos sistemos ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymai, nes jie glaudžiai susiję ir tas paketas turi būti kartu?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Dėl jūsų minėtų trijų mėnesių. Mūsų siekis buvo, kad visi Lietuvos Respublikos piliečiai solidariai mokėtų įmokas į biudžetą. Mes neradome kito būdo kaip tik įtvirtinti trijų mėnesių laikotarpį. Mes siūlome visiems sutarti. Tie minėti atvejai, kai atvykęs žmogus arba nedirbantis, formaliai nedirbantis, esantis normaliai veikiančios įmonės akcininku ir gaunantis dividendus, bet neturintis darbo sutarties ir nemokantis jokių mokesčių, šiandien gali, sumokėjęs 10 % nuo vidutinio atlyginimo, darytis planinę operaciją, naudotis medicinos paslaugomis. Siekis paprastas – visi turime mokėti mokesčius. Galbūt mechanizmas ir netobulas, galėsime komitete padiskutuoti, bet siekis paprastas. Mes čia nekalbame apie dirbančius žmones, jie kaip naudojosi, taip ir galės naudotis. Jeigu žmogus tapo bedarbiu ir jis gali per mėnesį užsiregistruoti darbo biržoje ar surasti darbą, tokiu atveju jis yra valstybės draudžiamas. Toks siekis.

Dabar dėl jūsų minėto kito klausimo, dėl augimo. Tiek kompensuojamųjų vaistų… didėjimas, tiek ortopedijos technikos susieta su PVM lengvatos panaikinimu. Mes jau planavome būsimas fondo išlaidas, čia mes nieko naujo neatradome. Todėl tos eilutės ir yra kiek (…), nes mes planuojame, kad PVM lengvata bus panaikinta nuo liepos 1 d., be abejo, išlaidos kompensuojamiesiems vaistams pabrangs. Esant realiai situacijai mes galėsime koreguoti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Paskutinysis klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, būtų galima užduoti daug klausimų dėl biudžeto pajamų ir išlaidų dalies, koks likutis persikėlė. Tačiau pagrindinis klausimas, aš matau lyginamajame variante, kad atskirame straipsnyje tiek ūkinės bendrijos, tiek fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, bus apmokestinami papildomai, šiurkščiai sakant, 9 % privalomojo sveikatos draudimo mokesčio suma. Kokią sumą pagal jūsų projektavimą sudaro tos papildomos įmokos?

A. ČAPLIKAS (LCSF). Reikia pažiūrėti. Aš tik noriu patikslinti, kad papildomai apmokestinama nebus. Mes visi, ir jūs ne kartą kartojote, kad visi privalome mokėti mokesčius, ir „Sodros“ mokesčius, sveikatos draudimo, gyventojų pajamų mokestį. Ši nuostata atkeliavo iš Vyriausybės patvirtintos programos ir nieko naujo mes iš esmės nesugalvojome.

Manyčiau, tai yra teisinga, nes jeigu minėti asmenys nemoka tų mokesčių, tada mes visi už juos sumokame. Tai natūralu. Jeigu kas nors nemoka mokesčių į Sveikatos draudimo fondą, už jį sumoka valstybė, o valstybė sukaupia mokesčius, ne man jums pasakoti, didindama kitus mokesčius per valstybės draudžiamų asmenų sąrašą. Čia nėra kito mechanizmo. Mes manome, būtų teisingiau, kad dirbantis asmuo galėtų mokėti, privalėtų mokėti sveikatos draudimo įmokas.

PIRMININKĖ. Ačiū ministrui. Daugiau klausimų nėra. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui po pateikimo? (Balsai salėje) Na, yra užsirašę. Nori kalbėti prieš J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų aš esu norintis kalbėti už, bet negalintis to padaryti dėl ne visai tobulo teikiamo projekto.

Manau, toks apribojimas ir toks lėšų skyrimas griauna sveikatos draudimo biudžetą, netenkina sveikatos apsaugos sistemos ir Lietuvos žmonių poreikių. Čia jau buvo minėta keletas sričių, kuriose mes neatitinkame šiuolaikinių reikalavimų. Manyčiau, šiame projekte yra per mažai galimybių skirti lėšų profilaktiniam finansavimui, naujų technologijų įgyvendinimui, vaistų kompensavimui, ypač nuo metų vidurio didėjant pridėtinės vertės mokesčiui. Todėl, manau, tai yra per mažos lėšos, kad mūsų medikai galėtų kokybiškai teikti paslaugas Lietuvos žmonėms.

Iš dalies sveikindamas bandymą sureguliuoti, kad visi mokėtų sveikatos įmoką ir nebūtų naudojimosi galimybe, kad šiandien pradėjo mokėti ir gauna visas paslaugas, manau, kad komitetas turėtų labai atidžiai išnagrinėti ypač tuos atvejus, kai žmonės buvo draudžiami valstybės draudimu. Sakykim, vaikai, kurie visi yra apdrausti, baigia mokslus ir pradeda dirbti. Tada atsiranda trijų mėnesių laikotarpis, kai jie negali gauti sveikatos paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Kviečiu komitetą tuos dalykus išnagrinėti, iki priėmimo patobulinti. Dėl šių esamų trūkumų negaliu pritarti teikiamam biudžeto projektui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už nuomonę. Už, manau, mes galime kalbėti dėl abiejų pateiktų projektų. K. Glaveckas. Kęstučio nėra. V. Čigriejienė. Prašom.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti teikiamam biudžeto projektui. Juk žmogus turi žinoti, kiek pajėgia valstybė, kiek paslauga kainuoja iš tikrųjų ir kiek reikia priemokos. Jeigu mes to neįtvirtinsime, kardinaliai reformos nepadarysime, tai nieko ir neturėsime.

O ponui J. Olekui galiu pasakyti. Sakykite, kuriais laikais, ir jums vadovaujant, medikams netrūko? Tai yra tokia sritis, kad visą laiką bus mažai, mažai, mažai. Mes turime siekti, kad mūsų paslauga būtų kokybiška, teikiama laiku ir prieinama. To siekdami mes turime kalbėti apie sveikatos įmoką ir kiek reikia primokėti. Ir tik tokiu būdu, man atrodo, mes galėsime tai išspręsti. Iš esmės sveikatos sistemai, palyginti su kitomis sistemomis, yra skirta, na, visai nieko, pasakyčiau. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Juozai, norite kalbėti? Gerai. Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau paklausti. Jeigu sutiktumėte balsuoti po pateikimo iš karto dėl 2009 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto ir dėl Sveikatos draudimo įstatymo 2, 6, 8, 15, 16, 17, 18, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, tai galima būtų padaryti vienu balsavimu? Jeigu sutinkate, tai kas už tai, kad pritartume minėtiems dviem projektams po pateikimo? Prašau balsuoti.

Balsavo 63 Seimo nariai. Už – 48, prieš – 9, susilaikė 6. Po pateikimo įstatymo projektui Nr. XP-3417(2), kartu ir projektui Nr. XIP-192, abiem projektams pritarta po pateikimo. Seniūnų sueigoje buvo numatyti ir siūlyti komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų, papildomas – Sveikatos reikalų. Gerbiamasis komiteto pirmininke, ar nereikėtų, kad pagrindinis būtų Sveikatos reikalų komitetas? A. Matulas.

A. MATULAS (TS-LKDF). Aš manau, kaip padarėm dėl „Sodros“ biudžeto, kad pagrindinis yra Socialinių reikalų komitetas, tai, be abejo, dėl Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto ir Sveikatos draudimo įstatymų pagrindinis turėtų būti Sveikatos reikalų komitetas. Taip buvo 18 metų, taip turėtų būti ir dabar. Jokių papildomų, jeigu jau mes čia tikrai taip skubam.

PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, taigi pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas. Numatoma svarstymo data – gruodžio 18 d.

R. ŠUKYS (LCSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke…

PIRMININKĖ. Kolega R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). …bet mes turėtume apsispręsti dėl ypatingos skubos. Čia yra Vyriausybės prašymas.

PIRMININKĖ. Ar sutinkame bendru sutarimu pritarti Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka? Pritariat, ačiū. Taigi kompleksinis klausimas 2-4.2 baigtas.

Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir IX¹ skyriumi įstatymo projektas Nr. XP-3424(2). Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-156. Pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55  straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-158. Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 37¹ bei 37² straipsniais ir Įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-159 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Toliau kompleksinis klausimas 2-4.3. Pritarus 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui per antrąjį svarstymą, imame Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir 9¹ skyriumi įstatymo projektą. Pranešėjas – finansų ministras A. G. Šemeta. Prašau. Pateikimo stadija. Prašau. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Aš tik noriu savo kolegei profesorei replikuoti, kad medikams niekados netrūko. Jie gavo geras pamokas savo mokytojų, galbūt neužteko finansavimo kur nors Finansų ministerijoje, bet jokio medikų trūkumo nebuvo.

PIRMININKĖ. Prašau, ministre.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš prašau, kad mes apsvarstytume kartu kelis pelno mokesčio įstatymus, nes jie vienas su kitu yra susiję. Vienas yra pagrindinis įstatymas, kiti yra techniniai įstatymai, kurie yra toliau darbotvarkėje, tiesiog juos reikėtų svarstyti kaip vieną paketą.

PIRMININKĖ. Gal galėtumėt įvardyti konkrečiai numerius?

A. G. ŠEMETA. Taip, bus numeriai 4.3, 4.14, 4.16 ir 4.17. Tai jie eina visi kartu, kaip susiję įstatymai. Tai aš galbūt nepristatysiu labai detaliai smulkmenų, kurios yra pateiktos įstatymuose. Bendros pagrindinės nuostatos, kurios yra įrašytos į įstatymą, yra šios. Pelno mokesčio tarifas yra didinamas nuo 15 % iki 20 %. Taip pat yra naikinamos lengvatos žemės ūkiui ir numatomas pereinamasis trejų metų laikotarpis. Pradinis tarifas būtų 5 %, paskui palaipsniui augtų iki bendrojo tarifo. Kooperatyvams lengvata liktų tokia, kokia yra taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata, t. y. kooperatyvams, kurie yra sudaryti iš labai smulkių ūkių, iki 4 EDV.

Taip pat yra siūloma, palyginti su anksčiau teiktu projektu, pakeisti investicijų lengvatą. Anksčiau teiktuose projektuose buvo numatyta, kad investicijų lengvata būtų 35 % apmokestinamojo pelno, naujajame projekte investicijų lengvata didinama iki 50 % apmokestinamojo pelno, t. y. jeigu įmonė, pavyzdžiui, turėdama milijoną litų apmokestinamojo pelno, 500 tūkst. investuoja į naujas technologijas, darbo našumą didinančias technologijas, tai tokiu atveju įmonės apmokestinamasis pelnas sudarytų tiktai 500 tūkst. Taigi realiai tokios įmonės tarifas pasidarytų 10 %. Tokia yra teikiamų pataisų esmė. Prašau pritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, mes taip supratome, kad jūs pateikiate visus Pelno mokesčio įstatymo įvairių straipsnių pakeitimo įstatymų projektus. Jūsų paklausti nori 11 Seimo narių. Tai aš suprantu, kad užsirašė klausti ne vien dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto Nr. XP-3424, bet ir dėl kitų išvardytų ir pateiktų Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymų projektų. Pirmoji klausia L. Graužinienė. Loretos nematyti. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamoji pirmininke, aš norėčiau pasiūlyti tada klausti dėl kiekvieno, nes ministras pateikė tik pirmąjį įstatymą, kiek supratau iš pateikimo. Mano klausimas dėl pirmojo įstatymo projekto Nr. XP-3424. Jūs siūlote lengvatas, neapmokestinamąjį pelną, kuris būtų mažinamas iki 50 % inovacijoms. Tai mano klausimas būtų susijęs kaip tik su šituo. Kaip bus užtikrinta, kad nebūtų paprasčiausiai piktnaudžiaujama, nes kai vien tik nurodoma, kad galima šį pelną naudoti prietaisams, statiniams, kompiuteriams ir kitiems dalykams, tai mes jau turėjome panašių pataisų prieš keletą metų ir matėm, kaip nesąžiningai kai kurie verslininkai padarė?

Kitas dalykas, ir aiškinamajame rašte, ir įstatyme yra nuostata, kad tokiais atvejais, kai įvyksta force majeure, t. y. ar tretieji asmenys panaikina, suniokoja ar dar kitaip su tuo turtu pasielgia, tai nurašoma. Ar nebus piktnaudžiaujama, tie 50 % pelno lengvatos bus visokiais būdais išnaudojami ir biudžetas nuo to ne išloš, o praloš, nors ir mokestį padidinsit? Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad teikiamas įstatymo projektas ir formuluotės dėl investicijų yra tokios, kokios buvo teiktos ankstesniosios socialdemokratų Vyriausybės. Tai aš tikiuosi, kad buvo tinkamai pasiūlytas reglamentavimas… (Balsas salėje) …pelno mokesčio ta išvengimo problema. Vienintelis skirtumas, palyginti su ankstesniu, tiksliau, du skirtumai yra, palyginti su ankstesniu įstatymo projektu: vienas, kad yra praplečiamas lengvatos taikymo mastas nuo anksčiau buvusių 35 % iki 50 %; atsiranda dar ir papildoma investicijų rūšis, kuri yra labai konkrečiai apibrėžiama, tai tarptautiniais patentais apgintos investicijos. Tokiu atveju, jeigu žmogus perka tarptautinį patentą ir investuoja, tai viskas aišku tokioje situacijoje. Dėl kitų investicijų yra gana aiškus apibrėžimas tų projektų, kurie yra tinkami pagal šį įstatymą. Be abejo, yra tam tikra rizika, kurią jūs minite. Mes konsultavomės su Mokesčių inspekcijos specialistais, teigiama, kad administruoti taip, kaip yra pateikta įstatymo projekte, yra įmanoma.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, ačiū už atsakymą. Noriu dar kartą patikslinti, kad visi Seimo nariai suvoktų. Iš pradžių jūs sakėte, kad jūs teikiate Nr. XP-3424, ir dar papildomai tris įstatymų projektus – Pelno mokesčio įstatymo besidubliuojančių net kai kurių straipsnių pakeitimus. Ar jūs visus keturis pateikėte, ar vieną?

A. G. ŠEMETA. Taip, aš pateikiau visus keturis. Aš galiu pateikti detales, bet ar būtina kiekvieną išsamiai pateikti?

PIRMININKĖ. Supratome, ministre, nes Seimo narys A. Sysas iš pradžių suvokė, kad jūs tik vieną pateikėte. Klausia K. Glaveckas. Nematau. K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, kam tas įstatymas yra keičiamas. Tam, kad būtų paskatintas pelno mokesčio didesnis mokėjimas? Tie 5 % jūsų neišgelbės, nes tiek ir nepririnksite, kiek tie 5 %. Tam, kad būtų paskatintas investuotojų atėjimas į Lietuvą, tai jiems aiškus signalas, kad pelnas apmokestinamas Lietuvoje brangiau negu iki šiol, vadinasi, jų čia nereikia. Lengvata investicijoms į gamybą, tai dabar žmonės mokėjo 15 % neskaičiuodami į gamybą ar ne į gamybą, jeigu dabar viską suskaičiuotų, tai tektų mokėti 10 %, o 5 % ar jie paskatins ką nors investuoti?

Aš šiandien ne vieną sykį klausiau, ar tas mokesčio pakeitimas nėra išrūgos to 20, 20 ir 20? Mes matome, kad to 20, 20 ir 20 niekas nebesilaiko, tai gal ir baikime žaisti su pelno mokesčiu. Buvo 15 %, tegul ir lieka. Niekam nedarykime jokių išimčių, nes niekam čia jų nereikia. Jeigu būtų 45 % investicijoms išimtis, suprasčiau, o dabar ką. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Reaguodamas į jūsų paskutinę frazę, turiu su jumis sutikti, kad Lietuvoje pelno mokestis yra labai mažas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Manau, pelno mokesčio dydis nėra kliūtis užsienio investuotojams ateiti į Lietuvą. Kai jie kalba apie atėjimą į Lietuvą, tai pirmiausia mini biurokratiją, korupciją ir kitus dalykus, kurie yra kur kas svarbesni dalykai investuojant negu 20 % pelno mokesčio tarifas.

Kalbant apie lengvatą, turbūt visi sutiksime, kad mūsų sąlygomis yra labai svarbus darbo našumo augimas. Nes tik didindami darbo našumą galime konkuruoti tarptautinėse rinkose. Ta lengvata ir yra skirta tam, kad įmonės investuotų į naujas, pažangias technologijas, tokiu būdu padidintų darbo našumą ir galėtų konkuruoti rinkose.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas apie visus jūsų teikiamus projektus, susijęs su labai pragmatiniu dalyku. Įmonės planuoja savo veiklą, skaičiuoja savo finansinius išteklius, apyvartines lėšas, kreditinius įsipareigojimus, paimtas paskolas, kitus dalykus. Yra priimta taisyklė, kad įstatymai, kurie liečia ūkį, gamybą, įsigalioja, kai padaryti pakeitimai, praėjus pusei metų, geriau kad metams, kad būtų galima matyti naudą iš to, kas yra.

Sakykite, ar jūs numatote, kad jūsų priimti įstatymai, tarkime, nuo sausio 1 d., ims galioti iš karto? Ar jūs numatysite kokį nors taikymo laikotarpį ar pereinamąjį laikotarpį, kad įmonės galėtų adaptuotis prie šitų pakeistų įstatymų? Kaip jūs tai įgyvendinsite?

A. G. ŠEMETA. Aš sutinku su jumis, kad, be abejo, būtų geriau, jeigu įstatymai, ypač mokestiniai įstatymai, būtų priimami iš anksto ir būtų galimybė verslui daugiau pasirengti įstatymų pakeitimams. Bet šiomis aplinkybėmis mes neturime kitos išeities. Mes turime priimti visą įstatymų paketą. Deja, dirbame tik savaitę, o biudžetą mes turime priimti, todėl teikiami įstatymų projektai yra reikalingi. Jie visi įsigalios nuo sausio 1 d., kaip ir numatyta šiuose įstatymuose.

Teikiamų įstatymų principai išdėstyti Vyriausybės programoje. Jie buvo pateikti jau gana seniai, ir verslas, skaičiuodamas kitų metų biudžetus, galėjo įkalkuliuoti tuos tarifus, kurie numatyti šiuose teikiamuose įstatymuose. Tikiuosi, kad ateityje mums nereikės priimti tokių greitų sprendimų. Šiuo metu aplinkybės verčia tai daryti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia J.Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs teisus, kad ne dėl pelno mokesčio dydžio ateina ar neateina užsienio investicijos. Tikrai ne dėl to. Pagrindas yra, kokios yra realizavimo rinkos ir kokios galimybės yra uždirbti.

Klausimas yra toks, mūsų pramonininkai ir verslininkai akcentuoja vieną dalyką, kam dėti pinigus į Lietuvos mokslą, į naujų technologijų kūrimą, jeigu pigiau nusipirkti. Tai filosofija, kuri įšaldo Lietuvos atsilikimą amžiams. Nes kas nekurs didelės pridedamosios vertės produkto, tas amžiams bus atsilikęs, ar jis bus Europos Sąjungoje, ar kur kitur. Todėl ar nebūtų geriau, kad šitos lengvatos būtų taikomos tik investicijoms į mokslą Lietuvoje, kuriant naujas technologijas? Jeigu bus tik perkam, perkam, o tik dešrą gaminame… Todėl ar nebūtų geriau skatinti nacionalinį mokslą ir nacionalinių technologijų kūrimą, o visą kita – atleiskit.

A. G. ŠEMETA. Matote, ne tik nacionalinis mokslas gali padidinti darbo našumą. Jeigu įmonė nusiperka naują, labai pažangią technologiją užsienyje ir dėl to ji gali daug daugiau pagaminti geresnės kokybės produkcijos ir pigiau, tai irgi yra teigiamas veiksnys. Pažiūrėkime į Japonijos pokario laikotarpį. Iš esmės Japonijos visas bumas pokariu vyko dėl to, kad japonai masiškai supirkinėjo tarptautinius patentus ir diegė savo įmonėse. Todėl mes specialiai įrašėme nuostatą dėl tarptautinių patentų įsigijimo, kad būtų taikoma šita mokesčių lengvata. Bent jau iš to bus nauda, kad verslininkai pažiūrės, kokie yra tarptautiniai patentai ir kokius iš jų būtų galima pritaikyti jų versle. Mano supratimu, tos lengvatos šiomis aplinkybėmis reikia.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Ekscelencija ministre, be abejo, jūsų pasiūlymuose yra daug teigiamų dalykų, ir tai reikia pripažinti. Kažkada, kai mes, socialdemokratai, pasiūlėme mažinti pelno mokestį iki 15 %, pasiekėme gerą efektą, įmonės pradėjo neslėpti pelno, mokėti, jos atsistojo ant kojų, ir šiandien galima padidinti pelno mokesčio tarifą. Mes siūlėme iki 19 %, galima iki 20 %, viskas gerai.

Sakykite, ar tikrai pamatuotas toks žingsnis, kuris jūsų siūlomas yra, lengvatų sudarymas naujoms technologijoms. Visų pirma reikėtų apibrėžti, kas tai bus. Jeigu to mes atsisakome, gal geriau iš biudžeto finansuoti mokslą, ką kalbėjo mano Siesikų draugas J. Veselka. Ir galbūt tikrai atsisakyti to užsimoto žemės ūkio žlugdymo, kad žemdirbiai irgi turėtų mokėti tą pelno mokestį. Aš suprantu kooperatyvų skatinimą, tai yra sveikintinas dalykas ir visa kita, bet ar negalėtumėte dar pagalvoti dėl šito per likusį laiką, nekirsti medžio iš šaknų, kad tikrai mokėtų tie, kurie gali, jokiu būdu nepaliesti tų, kurie negali mokėti to pelno mokesčio. Dėkoju.

A. G. ŠEMETA. Jūsų klausimas dėl lengvatos. Pačiame įstatyme yra teigiama, kad lengvata taikoma įmonėms, kurios investuoja į esminį technologinį atsinaujinimą. Na, sutikime, kad vis dėlto mūsų daugelio įmonių technologijos yra nekonkurencingos tarptautinėje rinkoje ir dėl to mes negalime normaliai padidinti eksporto tam, kad galėtume subalansuoti savo einamosios sąskaitos deficitą. Šita lengvata šiomis sąlygomis, mano supratimu, yra kaip oras įmonėms, yra labai reikalinga. Dėl žemės ūkio įmonių. Atsiminkime, kad tai yra Pelno mokesčio įstatymas, yra taikomas įmonėms. Mano supratimu, tarp įmonių neturėtų būti pelno mokesčio išimčių. Mes kažkaip įpratome daugelį metų gyventi tokioje padėtyje, kai turime tarsi tam tikrų privilegijuotų įmonių, kurios visiškai nemoka mokesčių. Mano supratimu, tai yra bloga praktika. Aš suprantu, kad nėra lengva pereiti nuo nulio prie tam tikro apmokestinimo, todėl ir yra numatomas tas pereinamasis laikotarpis, kad žemės ūkio produkciją gaminančios įmonės galėtų prie to prisitaikyti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Dėkoju už galimybę paklausti. Gerbiamasis ministre, kartu ir jūsų, ir žemės ūkio ministro (mačiau ir premjerą čia, ir kitus paskirtus naujus Vyriausybės narius.) noriu atkreipti dėmesį, kad žemės ūkio ir maisto produktų bendroji dalis bendrame Lietuvos eksporte 2007 metais pasiekė 17 % viso eksporto. Tai sudaro 7,5 mlrd. Lt. O teigiamas prekybos balansas išaugo trigubai – nuo 464 mln. ir 1,2 mlrd. šiais metais… Manau, kad šiais metais jis bus dar didesnis.

Aš noriu atkreipti dėmesį į dar vieną aspektą, už kurį balsavo ir garbūs mūsų bičiuliai konservatoriai. Šių metų liepos mėn. kaip tik buvo priimta Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo naujoji redakcija, kurioje buvo parašyta, kad žemės ūkio subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50 % visų gautų pajamų, taikomos įstatymų nustatytos lengvatos. Dabar štai viskas vienu brūkštelėjimu nubraukiama. Noriu atkreipti dėmesį, gerbiamieji, kad šiandien žemės ūkis šiek tiek pradeda atsigauti ir jūsų naujų (ačiū Dievui, kad toks palaipsnis įvedimas mokesčių, aš mačiau projekte 5 % ir 10 %, ir taip toliau) mokesčių įvedimas iš tikrųjų sukels daugelio žemės ūkio subjektų bankrotą. Aš manau, kad turėsime daugiau bėdos negu naudos iš tų kelių dešimčių milijonų Lt labai sunkomis sąlygomis surinktų mokesčių. Ar jums neatrodo, kad vis dėlto žemės ūkio subjektus, tai yra žemės ūkio bendroves, ūkininkus, ką aš ir minėjau, vykdančius daugiau kaip 50 %, žemės ūkio veikla užsiimančius, reikėtų palikti ramybėje ir visiškai neliesti? Dėkoju už atsakymą.

A. G. ŠEMETA. Na, man tikrai taip neatrodo. Manau, kad mokesčių mokėjimo solidarumas turėtų būti. Džiaugiuosi, kad žemės ūkio įmonės ženkliai padidino savo eksportą ir kuria teigiamą prekybos balansą. Tai iš tikrųjų yra gerai. Tikiuosi, kad ir ateityje jos taip pat sėkmingai vykdys savo veiklą, bet sutikime, kad tas 50 % kriterijaus taikymas sukuria ir daugybę piktnaudžiavimų. Yra steigiamos įvairios dukterinės įmonės, per kurias teikiamos paslaugos žemės ūkiui, ir panašiai. Mano supratimu, mes padarysime sistemą daug skaidresnę, kai visi mokės mokesčius taip pat, kaip yra numatyta įstatyme, neturėsime atskirų grupių, na, kai yra nulinis mokesčio tarifas, visada atsiranda pagunda apeiti įstatymus ir prisitaikyti tą lengvatą sau.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia V. M. Čigriejienė.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, nuo kokio ekonominio dydžio bus skaičiuojamas ūkininko pelno mokestis: ar nuo keturių ekonominio dydžio vienetų, ar nuo keturiolikos? Jeigu bus skaičiuojama nuo keturių, tuomet tai palies labai smulkius ūkininkus, tai daugiausia pagyvenę žmonės. Ar tie seni žmonės sugebės tvarkyti buhalteriją, kaip jums atrodo? Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Mes aptarėme dar papildomai šią problemą su žemės ūkio ministru ir svarstysime klausimą, kai įstatymas bus teikiamas priėmimui, kad tą dydį reikėtų nuo keturių EDV padidinti iki dvylikos EDV. Tokiu būdu mes eliminuosime tuos labai smulkius ūkius iš apmokestinimo sistemos.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Ar nori dar klausti V. P. Andriukaitis? A. Sysas nori dar klausti. Primenu, kad pristatomi visi keturi projektai.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš dar norėčiau paklausti dėl Pelno mokesčio įstatymo kelių straipsnių pakeitimo projekto Nr. XIP-158, kuriame yra kalbama, kad dividendai neapmokestinami, jeigu akcininkas ne trumpiau kaip 12 mėnesių valdo ne mažiau kaip 10 % balsų suteikiančių akcijų. Ar reikia palikti tokią lengvatą, jeigu jūs siūlote visus dividendus apmokestinti 20 % dydžiu?

A. G. ŠEMETA. Tai yra bendra tarptautinė nuostata, mes ją tiesiog į įstatymą įdedame tokią, kaip yra taikoma tarptautinėje praktikoje.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Kadangi, matau, yra užsirašę kalbėti ir prieš, ir už, tai bendro sutarimo negalima rasti. Nori kalbėti prieš L. Graužinienė, bet aš jos nematau. Tai galbūt tada prieš K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kyla daugybė abejonių. Pirmiausia abejonių kyla dėl to, kokių mes tikslų siekiame pakeisdami įstatymus. Nei investicijų skatinimo, nei didesnio pelno surinkimo, nei kitų kažkokių valstybei reikšmingų tikslų šituo padidinimu nuo 15 iki 20 % mes tikrai negausime. Dar blogiau, mes įsiveliame į ginčus, koks ūkininkas mokės pelno mokestį – turintis 10 ha, turintis 4 ha ar turintis 300 ar 3 tūkst. ha? Šiandien žmonėms sakome, kad jūs irgi turėsime mokėti pelno mokestį nuo savo veiklos. Atsiranda dar ir kitų dalykų. Aš manau, kad Vyriausybė, teikdama šį įstatymą, aišku, turėjo kažkokią ekonominę logiką. Manyčiau, kad šitos ekonominės logikos ministrui nepavyko šiandien mums atskleisti arba ta logika yra kažkur labai paslėpta. Todėl nemanau, kad būtų verta šitą įstatymą net pradėti diskutuoti. Realiai papildomai pinigų į biudžetą jisai neduos, nes tiek, kiek pelno mokestį padidinsite, tiek pelno mokesčio mažiau įmonės parodys. Galimybių vaidinti, kad yra investicijos, ir nusirašyti vietoj 15 %, kaip dabar pelno mokesčio tarifas, o mokėti 10 %, yra. Patikėkite, jokiu būdu nė vienam mokesčių inspektoriui nepasakys, kiek kainuoja bulvių trintuvė, 4 tūkst. eurų ar 40 tūkst. eurų, ir tas pelnas bus išvežtas ir paslėptas kitose valstybėse. Šitas labai aišku kitose valstybėse. Mes ne vieną kartą tai turėjome valstybės gyvenime, todėl manau, kad už tokį įstatymą balsuoti… (…) reikia. Todėl balsuosiu prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos – J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasitikslinti. Dabar paklausėme vieni, kurie buvom užsirašę prie vieno įstatymo projekto, kiti buvome užsirašę dar prie trijų. Dabar lyg ir vyksta balsavimas. Ar galime paklausti, kurie norėjome paklausti dėl kitų įstatymų projektų, ar dabar po vieną? Kol kas ministras labai trumpai pristatė, akcentavo labiau vieną, o kitus paminėjo. Bet yra klausimų ir dėl kitų įstatymų projektų, ir diskusija būtų už ir prieš dėl kitų įstatymų.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš turbūt du kartu klausiau ministro, ar jis pristato vieną projektą, ar jis pristato visus keturis. Buvo dar kartą patikslinta, kad pristatyti visi keturi projektai. Aš tai akcentavau, todėl antrą kartą klausiau V. Andriukaičio, ar jis nori paklausti, nes yra visi keturi projektai. Tai iš tikrųjų buvo galimybė klausti dėl visų keturių projektų ir užsirašyti tam. Pavyzdžiui, A. Sysas klausė du kartus, nes buvo pateikti visi keturi projektai.

Dėl vedimo tvarkos – V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš manau, kad turėtų kalbėti bent keturi – prieš ir keturi – už, nes keturi įstatymai, keturi pateikimai.

PIRMININKĖ. Ačiū už patarimą, mes turbūt taip ir padarysime, iš tikrųjų leisime keturiems kalbėti prieš, keturiems – už. Kol kas prieš kalbėjo tik K. Daukšys. Už kalbės P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kolegos, būtų, matyt, smagiausia deklaruoti principą „Mokėkite tiek mokesčių, kiek galite“. Jeigu mes taip pasakytume, įdomu, ar atsirastų tokių, kurie įvardintų save kaip galintį mokėti ir drįstų mokėti mokesčius.

Žinoma, bet koks mokesčių kaitaliojimas nebūtinai yra į gera, bet, kolegos, mes turime pripažinti, kad kartu, tik kartu, ir racionaliais veiksmais galime išsigelbėti iš kraštą apėmusios bėdos. Aš manau, kai kurių landų uždarymas yra teisingas. Galbūt tai net ir pavėluotas sprendimas, tačiau jis yra teisingas. Ir pagrindinė koalicijos nuostata, kad reikia skatinti investicijas į našias technologijas… Iš tikrųjų ne vien tik įstatymų pataisomis, bet ir sukurdami šalyje fiskalinio tvarumo ir stabilumo situaciją, konkrečiais veiksmais, tarp jų ir nepopuliariais, kurdami stabilumo įvaizdį, aš manau, mes ne tik sugebėsime išlaikyti investicijas, bet ir pritrauksime į savo kraštą.

Aš manau, nepaisant kai kurių kolegų noro tobulinti įstatymų projektus, pastaruoju metu mes nematėme tokių jūsų pastangų. Kolegos, kur jūs buvote prieš pusę metų? Kodėl kiek anksčiau niekas nekalbėjo apie pelno mokesčio tobulinimą, apie pasiūlymus dėl Investicijų programos? Panašu, mes atsibudome ir oponuojame tiems, kurie nori ką nors daryti. Kolegos, padarykime, pamatykime, kokia yra situacija. Galbūt reikės ką nors keisti. Aš manau, ministras bus iš tų, kurie pasiūlys tuos pokyčius. Aš siūlau balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Per šoninį mikrofoną suteiksiu žodį J. Olekui.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamoji kolege, daug Seimo narių buvome užsirašę dar prie kitų įstatymų, kurie buvo pateikti, bet nebuvome užsirašę prie konkretaus įstatymo. Gal pažiūrėti prie užsirašiusių ir vienam kitam būtų galima dar paklausti.

PIRMININKĖ. Klausia V. Andriukaitis. Atsiprašau, prieš kalba V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, manau, kad landų uždarymo principas, apie kurį kalbėjo P. Auštrevičius, geresnis mokesčių administravimas, galimybė uždengti visus šešėlinės ekonomikos svertus yra atskiri sudėtingi ir rimti dalykai, ir tai iš tikrųjų reikia normaliai daryti. Bet šiuo atveju teikiamas įstatymų paketas, ypač nenumatant nei pereinamojo laikotarpio mechanizmo, nei to, kaip juridiniai subjektai galės prisitaikyti, per kiek laiko prisitaikys, iš tikrųjų smarkiai sujauks, bent keletui mėnesių sujauks, mūsų ūkio atsiskaitymų sistemą.

Jūsų argumentas, kad tai buvo numatyta Vyriausybės programoje, deja, negalioja, nes, kaip žinote, Lietuvoje galioja tik „Valstybės žiniose“ paskelbti įstatymai, kai juridiniai asmenys žino, kas yra ir kaip yra. Šiuo atveju buvo galima eiti visai kitu keliu – šiek tiek patobulinti esamą biudžetą, toliau ramiai parengti įstatymus, pateikti Seimui jų pataisas, priimti juos per visą pavasario sesiją, numatyti tuos būdus ir pranešti ūkio subjektams, suderinti, t. y. be jokio strimagalvio, bėgimo kažkuria kryptimi buvo galima padaryti tikrai daug efektyvesnius darbus. Todėl negalima pritarti tam, kaip daroma, nes ir konstitucingumo prasme yra gana daug problemų.

Aš manau, kad tai yra blogas pavyzdys, kai mes bandome taip spręsti dalykus, kurie reikalauja kur kas rimtesnių diskusijų, be to, ir ekonominio bei finansinio pagrindimo. Skaičių, padėtų ant stalo, kaip atsitiks, kaip reaguos Lietuvos ūkis po šitų pataisų, tikrai nėra. Deja, pateikiama hipotetiškai, nežinia, kas bus toliau, todėl pritarti negaliu nė vienam įstatymui.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už nori kalbėti J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų nudžiugau, kai pirmame variante buvo numatyta padidinti pelno mokestį ir kartu padidinti tą pelno dalį be mokesčių, kuri būtų skiriama naujoms technologijoms, naujai technikai. Iš tikrųjų šitas etapas besąlygiškai buvo priimtas teisingai, priešingai, negu buvo pasiūlyta G. Kirkilo Vyriausybės. Bet, gerbiamieji kolegos, noriu pabrėžti, kad net jeigu mes numatysime lengvatas patentams, norint patentą paversti konkrečia technologija ar technika, reikia turėti aukštos kvalifikacijos specialistų ir gerai išvystytą mokslinę bazę. Šita mokslinė bazė pas mus vegetuoja ir lėtai miršta, todėl patentų pirkimas bus beprasmis pinigų leidimas, jeigu mes neturėsime kvalifikuotų specialistų. Todėl dar kartą akcentuoju: gerbiamieji konservatoriai, kad būtumėte valstybininkai, reikia taikyti visas lengvatas, bet taikyti pirmiausia Lietuvos mokslui finansuoti, kad parengtume aukštos kvalifikacijos kadrus. Šiandien tas visuomenėje vyraujantis principas, kad geriau nusipirkti… Man senelė pasakojo, kad kai 1940 m. atėjo bolševikai, mūsiškai kasa bulves, skuba, prakaituoja. Ateina karininkas ir sako: ko jūs skubate? Sako: kaip gyvensiu? Jis sako: į parduotuvę atveš. Tai dabar tas jūs principas – atveš į parduotuvę.

Gerbiamieji kolegos, šitos jūsų sistemos pradžia gera, bet pabaiga daro tai, kad istoriškai Lietuvą paverstų juodadarbių kraštu, ką buvo sumanęs Adolfas. Aš – kategoriškai prieš. Mes turime orientuotis į išvystytą Lietuvą. Ką japonai darė? Japonai iš tikrųjų apribojo išlaidas gynybai iki 1 % BVP ir pinigus skyrė mokslui, įvairioms technologijoms, kad galėtų vietoje kurti technologijas, o mes – viską pirkti. Kas perka, tas jokios perspektyvos neturi. Atleiskite, jeigu jūs pasakytumėte, kad išklausėte mano, aš balsuočiau už, bet už juodadarbių Lietuvą negaliu balsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū už pasakytas mintis, Juliau. Toliau prieš nori kalbėti J. Jagminas.

J. JAGMINAS (LSDPF). Gerbiamieji, iš tikrųjų mes išklausėme ministrą, jo argumentus, paaiškinimus, tačiau manęs, kaip žemės ūkio specialisto, niekaip neįtikina argumentai, kad štai bus skaidriau, bus mažiau piktnaudžiavimo. Būtent kaip tik dabar, gerbiamasis ministre, įvedus naujus mokesčius žemės ūkiui, kaip tik ir prasidės, mano supratimu, tikrasis piktnaudžiavimas. Aš manyčiau, kad jums derėtų kartu su žemės ūkio ministru gerbiamuoju Kazimieru, kurį labai gerbiu, susėsti dar kartą ir labai rimtai paanalizuoti. Štai jūs siūlote iki 100 tūkst. litų ūkio, kuris daro apyvartą, neapmokestinti. Tai ką mes skatiname? Mes skatiname tuos pačius kažkada „Žemėje maitintojoje“ aprašytus jurus taručius. Ir jeigu kas turi stipresnį ūkį, tai jis ras galimybę, kaip dalį to ūkio, padargus, žemę, fermas, perrašyti vaikams, šeimos nariams ir visi vykdys veiklą iki šimto tūkstančių ir nemokės valstybei nė vieno cento. Ir jaus didžiulį pyktį tai valdžiai, kuri mėgina tokią kontribuciją įvesti.

Aš manyčiau, kaip tik to nereikia daryti. Reikia labai kruopščiai pažiūrėti. Šiandien aš gal dar pakartosiu vieną sakinį – žemės ūkis po truputėlį mėgina išlipti iš tos gilios, gilios duobės. Štai mes ją vėl stumiame atgal, stumiame negailestingai ir skaudžiai.

Dar noriu atkreipti dėmesį. Štai ėjome į rinkimus. Socialdemokratų partija, jūsų partija. Jeigu jūs nors puse žodžio kur nors būtumėte pasakę savo rinkimų programoje, susitikimuose su žmonėmis, ypač kaimo žmonėmis, kad jūs kelsite mokesčius, žemdirbiams šiandien įvesite mokesčius, čia jūsų, atsiprašau, nepykite, bet trečdalio nesėdėtų, garbūs konservatoriai. Iš tiesų kaimas niekados nebūtų balsavęs. Ir štai jūs dabar su šia nauja kontribucija apgavote žmones. Jūs natūraliai apgavote žmones. Darote visiškai priešingai, negu kalbėjote. Tai yra labai negražu, ir aš balsuosiu prieš šį įstatymo pakeitimą.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Jonai, tikrai nereikia išreikšti nuomonės, kaip būtų pasielgę rinkėjai, jeigu būtų kilęs gaisras. Turbūt šiandien tas rinkėjas ir mato, kad valstybėje yra gaisras, ir tą gaisrą reikia gesinti. Buvo visiškai kita situacija arba bent buvo mąstoma, kad yra kita situacija. O dabar yra taip, kaip yra, ir žaidimo taisyklės keičiasi.

Už kalbės Č. Stankevičius.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Nebūčiau prašęs žodžio, jeigu nebūčiau išgirdęs keistų dalykų iš kolegos J. Veselkos, kuris aiškina, kad pažangių technologijų skatinimas stumia Lietuvą, verčia ją juodadarbių šalimi. Reikia turėti bent kiek logikos ieškant bet kokių argumentų, norint nepritarti bet kam, kas yra siūloma. Ką pasiekė Lietuva per pastaruosius metus, tai dėl pažangių technologijų, dėl įgytos kvalifikacijos eksploatuojant technologijas. Ar jos lietuviškos, ar ne lietuviškos, jos visos tapo Lietuvos technologijomis ir Lietuva tapo pažangia šalimi. Čia yra ne lengvatos, bet yra pažangos skatinimas, ir tai yra visai teisingai ir logiškai siūloma.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš nori kalbėti B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Mano situacija iš tikrųjų yra dvilypė. Prisiminiau mūsų estrados primadonos Ingos dainą, kad mano kūną kažkas padalino pusiau. Vienai pusei aš tikrai pritariu, kad būtų padidintas pelno mokestis, sakykime, iki 19 % ar 20 %. Bet, gerbiamasis ministre, tai, ką jūs pasakėte, kad naujos technologijos ir t. t., taikome lengvatą, tai čia yra balto katino svajonė. Iš tikrųjų niekas nepasakys, kas tai per inovacijos, kurios padės mums pagyvinti eksportą ir panašiai. Kai mes buvome panaikinę lengvatas, nulinį procentą investicijoms, įvesdami 15 % tarifą, irgi buvo panašios kalbos, bet viskas susitvarkė.

Aš norėčiau jums pasakyti vieną dalyką. Klausiau ūkio ministro, kai buvo Audito komitete, ką jūs darysite, jeigu bus įmonių, laikinai susidūrusių su sunkumais? Koks jūsų planas? Ministras pasakė: tas, kas skęsta, tegul skęsta. Štai ir pelno mokesčio galbūt nebūtų galima susieti, bet tai vienas iš mokesčių. Kadangi nėra laikino įmonių gelbėjimo plano atidėti joms mokesčius, išdėlioti, kad jos nenuskęstų, kad nepaleistų į gatvę „n“ žmonių, nesant tokio plano ir didinant mokesčius, o apie kaimą jau pasakė J. Jagminas, manyčiau, aš tikrai negaliu balsuoti už tą pusę, kuri mane persveria kitaip.

PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Už nori kalbėti K. Starkevičius.

K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gal ir būčiau nekalbėjęs, tačiau rinkėjai balsavo už mūsų programą, kurioje buvo aiškiai numatytas vidurinis sluoksnis kaime, vidutinio ūkio stiprinimas. Kodėl rinkėjai balsavo už mus – dėl to, kad mes matome, jog paramos sklaida turi būti kur kas didesnė. Šiandien paramą gavo tik per 1000 šeimų ir tai tik 3 tūkst. subjektų kaime. Tai kas buvo kuriami? Latifundiniai ūkiai. Kokiu keliu mes ėjome? Štai dabar, kai mes kalbame, kad reikia kažkiek pasidalinti, ir situacija yra kritinė, aš visiškai nesuprantu socialdemokratų. Jūs kaip tik turėtumėte balsuoti už tokį projektą ir pritarti, o ne kurti to latifundinio ūkio, koks buvo kuriamas, atsižvelgti į visą kaimą ir pamatyti kaime visumą, o ne matyti tik pačius stambiausius. Teko susitikti ir su bendrovių asociacija. Jie visiškai supranta tą sudėtingą situaciją mūsų šalyje ir mato, kad įėjimas į mokesčių sistemą anksčiau ar vėliau turi būti. O dabar važinėdami po kaimus aiškinkite žmonėms tiesą. Situacija šiandien yra krizinė. O iš krizės turime išeiti visi. Tiek miestas, tiek kaimas, dirbdami vieningai.

PIRMININKĖ. Ačiū kolegai. Noriu padėkoti ministrui ponui A. Šemetai. Jūs pailsėkite, paskui bus kiti klausimai. Gerbiamieji kolegos, kalbėjo keturi už, keturi prieš dėl viso komplekso klausimų – Pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 12, 34, 38², 41, 58 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu ir IX¹ skyriumi įstatymo projekto, Pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 5, 26, 41, 43, 54 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 1, 3 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto, Pelno mokesčio įstatymo 3, 33, 34, 35, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir Pelno mokesčio įstatymo 5, 12, 26, 35, 36, 37, 53 straipsnių pakeitimo ir papildymo, įstatymo papildymo 37¹ bei 37² straipsniais ir įstatymo 3 priedėlio papildymo įstatymo 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 12 straipsnio pakeitimo projekto. Kas už tai, kad už minėtus įstatymus po pateikimo pritartume, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 81. Už – 55, prieš – 22, susilaikė 4. Po pateikimo įstatymų projektams Nr. XP-3424(2), Nr. XIP-156, Nr. XIP-158, Nr. XIP-159 pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kas už tai, kad visi minėti keturi projektai būtų svarstomi ypatingos skubos tvarka, gal galime sutarti bendru sutarimu? Galima. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstymo data – gruodžio 18 d. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Minėtiems pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymų keturiems projektams po pateikimo pritarta. Svarstymas gruodžio 18 d.

Repliką po balsavimo – J. Veselka. Prašom.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, išgirdau „navatną“ pasakymą, kad žmonės neskiria, ką reiškia gaminti ir parduoti aukštas technologijas arba aukštos pridedamosios vertės produktą ir koks skirtumas yra pirkti. Kaip suprantu, tai nesupranta „Pramprojekto“ TSKP sekretoriai. Mano išvada tokia: nors ir kiek jie keistų savo pavadinimą, kiek jie žegnotųsi, vis tiek ir po 20 metų rinkos ekonomikos jie lieka TSKP sekretoriais.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Dar replika po balsavimo.

M. BASTYS (LSDPF). Tai būtų ne replika, o tiesiog pasiūlymas. Gal būtų galima pasiūlyti tuos keturis projektus svarstyti skirti papildomu Kaimo reikalų komitetą, nes tai susiję ir su žemės ūkio veikla.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas kaip papildomą įrašyti Kaimo reikalų komitetą. Ar yra kitokių nuomonių? Girdžiu nuomonių, kad nepritaria. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad papildomas komitetas būtų Kaimo reikalų komitetas, balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 75 Seimo nariai. Už – 45, prieš – 14, susilaikė 16. Pritarta, kad svarstymo metu papildomas būtų Kaimo reikalų komitetas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas Nr.XP-3425(2). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 21 straipsnių pakeitimo ir priedo papildymo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo, 4 ir 5 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-163. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-164 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-4.4 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹ , 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projektas Nr. XP-3425(2). Pranešėjas – ministras A. Šemeta. Gerbiamasis ministre, mačiau, kad darbotvarkėje yra ir kiti projektai: Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIP-163, Nr. XIP-164, todėl siūlau jums pateikti visą paketą.

A. G. ŠEMETA. …vienu metu apsvarstyti įstatymų paketą 4.4, 4.21 ir 4.22, tačiau, matau, darbotvarkėje yra 4.5, tai nėra Vyriausybės teikiamas įstatymo projektas ir siūlau šio įstatymo nesvarstyti. Jį svarstysite bendra tvarka.

Be abejo, aš galiu pateikti ilgąjį pateikimo variantą, tai sudarytų 10 minučių, bet jeigu pageidautumėte trumpiau, pasistengčiau pateikti įstatymų projektų esmę, kad visi suprastume.

Esminiai pakeitimai, susiję su gyventojų pajamų mokesčiu. Pirmas dalykas, gyventojų pajamų mokestis smarkiai mažėja – iki 15 %, išskyrus dividendus, kuriems taikomas 20 % tarifas, ir individuali veikla bus apmokestinama 15 % tarifu nuo veiklos rezultatų, t. y. iš pajamų atėmus sąnaudas.

Esminiai pokyčiai yra susiję su neapmokestinamojo dydžio taikymu. Čia yra pateikiama didelė naujovė mūsų mokestinės sistemos, nes neapmokestinamasis pajamų dydis, taikomas mažoms, ypač mažoms pajamoms, smarkiai padidinamas asmenims, kurių pajamos sudarys 800 Lt per mėnesį. Neapmokestinamųjų pajamų dydis sudarys 470 Lt ir toliau bus palaipsniui pagal tiesinę funkciją mažinamas, kol ties 3150 Lt neapmokestinamasis dydis išnyks. Taip pat yra nustatomas atskiras neapmokestinamasis pajamų dydis už vaikus, t. y. jeigu šeima augina vieną vaiką, taikomas 100 Lt neapmokestinamasis pajamų dydis abiem tėvams, o už antrą ir paskesnį vaiką – po 200 Lt.

Taip pat siūloma panaikinti lengvatas. Tų lengvatų naikinimas yra palaipsnis. Siūloma į apmokestinimo sistemą įtraukti žemės ūkio subjektus, kurie vykdys veiklą pagal individualios veiklos režimą nuo 4 EDV. Kaip ir pelno mokesčio atveju, manau, komitete padiskutuosime ir pasiūlysime pereiti prie 12 EDV sulyginant su Pelno mokesčio įstatymu. Tas pats pereinamasis laikotarpis taikomas kaip ir pelno mokesčio atveju, t. y. pirmaisiais metais mokesčio tarifas būtų 10 %, atsiprašau, 5 %, antraisiais metais – 10 % ir trečiaisiais metais jau visas tarifas – 15 %.

Taip pat deklaruojant pajamas už 2009 m. siūloma naikinti didžiąją dalį atskaitymų. Lieka atskaitymai draudimui, taip pat atskaitymai į trečiosios pakopos pensijų fondus, atskaitymai už pirmąjį išsilavinimą ir atskaitymai už paimtą vieną būsto kreditą. Tokios yra pozicijos.

Paprastai kyla klausimas, koks yra viso to rezultatas? Gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo bendras rezultatas yra minus 240 mln. Lt nacionaliniam biudžetui, 70 mln. Lt valstybės biudžetui ir 170 mln. Lt savivaldybių biudžetui. Matome, kad gyventojų pajamų mokesčio pakeitimais mes sumažiname darbo apmokestinimo naštą. Kaip jau minėjau pateikdamas biudžetą, šiuo metu Lietuvoje darbas yra apmokestinamas gana stipriai, mes turime gyventojų mokesčio tarifą, kuris yra 24 %, socialinio draudimo gana aukštą tarifą ir visa tai mažina mūsų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Todėl manome, kad šiomis aplinkybėmis netgi esant tokiai sunkiai ekonominei padėčiai mes turime tokiomis priemonėmis skatinti mūsų ūkio konkurencingumą.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Dar kartą akcentuoju, kad buvo pristatyti keturi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymų projektai. Užsirašę dėl visų… Atsiprašau, trys. Užsirašę klausti dėl visų 11 Seimo narių. Pirmas klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Aš iš tikrųjų sveikinu, gerbiamasis ministre, jūsų nusistatymą palengvinti darbo apmokestinimą ir manau, kad tai yra geras tikslas. Tiktai man atrodo, kad jūsų siūlomas variantas – lyg kelnių užsimovimas per galvą. Pirmiausia turiu… dėl neapmokestinamojo minimumo taikymo mažoms pajamoms, netaikymo didelėms ir bendro tarifo sumažinimo. Gal jūs galėtumėt pasakyti čia mums, sėdintiems salėje, kad būtų labai paprasta ir suprantamiau visiems Lietuvos žmonėms, kiek iš to laimės žmogus, kuris šiandien gauna 800 Lt ir kiek iš to laimės žmogus, kuris gauna 10 tūkst. Lt? Kiek daugiau liks pajamų to žmogaus kišenėje? Tada pamatysime, kas iš tikrųjų išlošia. Jūs paminėjote, kad biudžetas dėl to praranda 200 mln. Lt.

A. G. ŠEMETA. 240.

J. OLEKAS (LSDPF). 240, labai ačiū už patikslinimą.

A. G. ŠEMETA. Aš tiesiog siūlyčiau patiems pabandyti suskaičiuoti. Jeigu žmogus gauna minimalią mėnesinę algą, augina tris vaikus, tai tokiu atveju apskritai jam nereikės mokėti gyventojų pajamų mokesčio, nes neapmokestinamasis pajamų dydis bus lygus jo gaunamam darbo užmokesčiui. Manau, kad tai yra didžiulė lengvata mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Be abejo, tiems, kurie gauna 10 tūkst., tarifas bus sumažintas, tačiau neapmokestinamasis pajamų dydis šiems žmonėms nebus taikomas apskritai. Taigi visa disproporcija tarp mažas pajamas gaunančių žmonių ir dideles pajamas gaunančių žmonių, priėmus šiuos mokestinius įstatymus, gerokai sumažės.

Kitas dalykas, mes dažniausiai žiūrime tiktai į pajamų pusę ir niekada nepasižiūrime, kiek tie žmonės sumoka mokesčių. Tai tas, kuris gauna 10 tūkst., sumoka 1,5 tūkst. mokesčių, tas, kuris gauna 800 Lt, sumoka truputį daugiau kaip 100 Lt mokesčių, jeigu neturi vaikų. Jeigu turi, kaip jau minėjau, tris vaikus, jokių mokesčių nemoka. Taigi pasižiūrėkime, kokias paslaugas teikia valstybė, kuo jos skiriasi to žmogaus, kuris gauna 10 tūkst., ir to, kuris gauna 800 Lt. Tos paslaugos iš esmės nesiskiria. Taigi tas didesnes pajamas gaunantis žmogus per savo mokesčius dalyvauja solidarumo sistemoje, nes moka daug didesnę sumą mokesčių, negu tas žmogus, kuris gauna mažesnes pajamas.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, už atsakymą. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš iškart pateiksiu du klausimus, nes noriu dėl dviejų įstatymų projektų. Pirmasis klausimas būtų labai panašus į mano kolegos J. Oleko. Ar tai nėra monkės biznis, kai viena ranka duodam, o kita atimam? Aš turiu omeny, kad gyventojų pajamų mokestį mažinam tiems patiems valstybės tarnautojams, dirbantiems Seime ir jūsų ministerijoje, o kitu įstatymu, čia ponas R. Palaitis po to išeis pateikti, mažinam jiems tarifą. Bet apie tai atskirai. Aš nediskutuosiu, nes, rodos, ponas K. Glaveckas mums išplatino Europos mokesčių tarifus, kokiose valstybėse, kiek ir kas sumoka mokesčių. Tai neginkit mūsų turtingesnių žmonių, nes jie sumoka labai mažai, palyginti su visais kitais turtingais europiečiais.

Ir kitas klausimas dėl 164 projekto. Ar tikrai daug valstybė ir Permainų koalicija išloš panaikinus lengvatą savivaldybių stipendijoms? Tai buvo vienas iš stimulų, kad savivaldybės remtų savo siunčiamus mokytis studentus. Tai tikrai nebuvo tokios sumos, kad jūs naikintumėte šią lengvatą. Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Vėlgi studijų lengvata lieka galioti, bet tik vienam išsilavinimui. Anksčiau mes turėjome lengvatas, kai galėjai mokytis dešimt kartų ir už kiekvieną kartą tu gaudavai mokesčių lengvatą. Šiuo atveju, mano supratimu, yra pasirinktas protingas variantas, kad taip, pirmajam išsilavinimui žmogus gauna galimybę turėti mokesčių lengvatą, tačiau jau kitus išsilavinimus, mano supratimu, jeigu to reikia, žmogus gali finansuoti savo lėšomis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Daukšys. Labai atsiprašau, A. Sysas norėjo dar vieną klausimą. (Balsai salėje)

A. G. ŠEMETA. Aš nelabai supratau klausimo.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega Sysai, gal pakartokit klausimą?

A. G. ŠEMETA. Aš supratau, kad tai buvo teiginys, ne klausimas. Jeigu jūs norite suformuluoti kaip klausimą, tai prašom, aš tada atsakysiu.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, aš formuluoju labai paprastai: ar reikia tada mažinti gyventojų pajamų mokestį, jeigu mes vis tiek žmonėms sakom, kad jūsų pajamos nepadidės?

A. G. ŠEMETA. Kaip nepadidės? Tai jeigu… Jūs turit omeny valstybės tarnautojus? Mano supratimu, ir jūs turbūt puikiai suprantate, kad mes negalime nustatyti kito gyventojų pajamų mokesčio valstybės tarnautojams. Tačiau yra akivaizdus dalykas, kad valstybės tarnautojai, ypač gaunantys didesnes pajamas (o tokių mes turime, be abejo, ir pačių tarnautojų, ir taip pat sėdinčių čia, Seime…), mano supratimu, šiuo sunkiu laikotarpiu turėtų vis dėlto negauti tos naudos, kurią duoda mokesčių mažinimas. Jiems tiesiog liks grynas darbo užmokestis, toks pat, kokį jie anksčiau gaudavo. Mano supratimu, dabar žmogui, kuris gauna 10 ar 12 tūkst. Lt dirbdamas valstybės tarnyboje, būtų nesąžininga padidinti pajamas.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, aišku, mes jums labai dėkingi, kad jūs pradėjote, konservatorių Vyriausybė pradėjo daryti socialdemokratų pakeitimus, t. y. dėl progresinių mokesčių. Nesvarbu, kad iš kito galo ten juos darot, bet tam tikras progresyvumas šito dalyko yra. Prašau pasakyti, iš tikrųjų efektas viso jūsų šio mokesčių perkeitimo reikalo yra tas, kad jūs, jei teisingai supratau, sutaupot 250 mln. Lt. Ne?

A. G. ŠEMETA. Gyventojų pajamų mokesčio mes prarandame 250 mln. Lt.

K. DAUKŠYS (DPF). Taip, prarandat iš savo biudžeto. O realiai žmonėms, kurie gauna mažas pajamas, nelabai kas pasikeičia, nes jie mokesčių gal truputį mažiau mokės, bet jie atitinkamai mokės daugiau PVM dėl jūsų kitų mokesčių, neteks tam tikrų lengvatų, kurias turėjo, ir iš tikrųjų tas bendras biznis bus kaip monkės. Kam visa tai daryti? Aš labai norėčiau…

Ir kitas klausimas, šalia to. Visa tai, ką jūs darote, reikalauja materialinių sąnaudų, buhalterių, visų kitų. Gal, pavyzdžiui, Mokesčių inspekcija galėtų tą minimalų atlyginimą, kiek reikia grąžinti to minimumo, suskaičiuoti ir grąžinti į sąskaitas? Kodėl tai turėtų daryti įmonių buhalterės? Kodėl turėtų įmonės naujas programas buhalterines pirkti, kad apskaičiuotų darbo užmokestį ir kitus dalykus? Ar čia valstybė nenorėtų pati prisiimti tų dalykų? Nes toks keistas būdas dabar. Reikės iš naujo galvoti, kaip tą daryti, kaip…

A. G. ŠEMETA. Dėl lengvatų panaikinimo, tai manau, kad žmonės, kurie balsavo už dabartinę koaliciją, net kelių koalicijos partnerių programose aiškiai matė nuostatas naikinti mokesčių lengvatas. Tas buvo nurodyta programose ir tai yra dabar daroma. Mano supratimu, reikia daryti tą, ką tu esi numatęs programoje. Tai vienas dalykas.

Atsakydamas į antrąją jūsų klausimo dalį, taip, mes svarstėme klausimą organizuoti neapmokestinamojo pajamų dydžio pertvarkymus per Mokesčių inspekciją tuo atveju, jeigu neapmokestinamasis pajamų dydis būtų taikomas šeimos pajamoms, nes tokiu atveju, be abejo, reikia visos šeimos pajamas surinkti į vieną vietą ir pritaikyti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Šiuo metu mes nusprendėme atsisakyti šios nuostatos, nes manome, kad apskritai ateityje galbūt būtų tikslinga pereiti prie šeimos pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu, o ne individualias pajamas apmokestinti, bet tai ilgesnės reformos dalykas. Matyt, tai bus galima padaryti ateity.

Dėl darbo buhalteriams. Tai yra paprasta tiesinė funkcija. Bus pateiktos lentelės, kur pagal lentelę bus galima atskaityti neapmokestinamąjį pajamų dydį, 4 klasės moksleivis tai gali padaryti. Aš manau, buhalteris su aukštuoju išsilavinimu bus pajėgus šį darbą atlikti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Atsakymui skiriamos 2 min. (Balsai salėje) Dar ne iki galo? Man atrodo, taip aiškiai kalbėjo. Trumpą klausimą nori pakartoti K. Daukšys.

K. DAUKŠYS (DPF). Ministre, su viskuo, ką jūs sakote, sutinku. Galbūt ir trejų metų vaikas galėtų tą tiesinę funkciją išspręsti, bet tai yra papildomas laikas. Todėl aš jūsų ir klausiu, kad yra verslui uždedama papildoma našta. Ar kas nors kompensuos tą dalyką, ar ne?

A. G. ŠEMETA. Aš nelabai suprantu. Yra tokia mokesčių sistemos priedermė – nustatyti mokesčius tiek gyventojų, t. y. jūsų ir mano, tiek verslo pareiga tuos mokesčius solidariai mokėti. Šiuo atveju pagal lentelę padaryti skaičiavimus yra sekundžių reikalas. Jeigu yra kompiuterinės programos, tai apskritai jokio papildomo laiko nesunaudojama.

PIRMININKĖ. Ačiū už atsakymą. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, gal aš ko ir nesuprantu. Tarkime, jauna šeima, paėmusi kreditą būstui įsigyti, lizingu automobilį, ne pirmos jaunystės, bet nusipirkusi, paėmusi baldus ir t. t., gyvenanti iš pajamų, uždirba 4 tūkst. dviejų asmenų šeima, planuodama savo perspektyvas, ji daugelį dalykų padarė šiemet tikėdamasi, kad jos mokestinė situacija nepasikeis. Ji turi teisėtus lūkesčius. Be to, ji leidžia vaikutį, mokykloje vaikas gauna maitinimą ir t. t. Sakykite, kaip jums atrodo, kaip sugrius šitie teisėti lūkesčiai, kai mes priimsime visą šį pasiūlymų paketą. Aš čia nekalbu apie verslą, apie visus kitus dalykus, kalbu apie šeimą. Pamėginkite man atsakyti į šį klausimą.

Kitas klausimas, nes mes svarstome Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus. Jūs patys teigėte, kad šiuo atveju biudžetas sumažėja, bet jūs manote, kad PVM, akcizų didinimu kompensuosime biudžeto surinkimą, neabejotinai, akcizų pakėlimas pakels kainas perkamajai galiai ir t. t., vėl neabejotinai, o Lietuvoje perskirstymas per biudžetą yra pats mažiausias visoje Europos Sąjungoje. Tada sakykite, kur logika, tarkime, neapmokestinti dividendų kur kas daugiau, neįvesti diferencijuoto nekilnojamojo turto mokesčio, neįvesti visuotinio pajamų deklaravimo, nemėginti padengti šešėlinėj ekonomikoj esančių pinigų, uždengti landas, nedaryti to, kas daroma, kaip jūs sakote, kompiuterine programa lengviausia, bet gula ant paprastų daugumos žmonių pečių.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, mano supratimu, jūs pats sau prieštaraujate, nes jūs siūlote įvesti visiškai naujus mokesčius, kurie sistemoje šiuo metu neegzistuoja, pats puikiai suprasdamas, kad per vieną dieną įvesti visiškai naujus mokesčius, matyt, būtų kur kas blogiau, negu pertvarkyti dabar jau esamus mokesčius. Jūs matėte mūsų programoje nuostatą įvesti nekilnojamojo turto mokestį, kuris taptų savivaldybių pagrindinių pajamų šaltiniu, ir vidutinės trukmės perspektyvoje mes tai ketiname padaryti. Tam gerai pasirengsime ir reikia nustatyti tinkamą bazę, kad tai būtų rimtas savivaldybių finansų šaltinis. Ateityje tai bus padaryta. Šiuo metu nėra pats geriausias metas įvesti nekilnojamojo turto mokestį.

Kalbėdami apie pajamas, mes supraskime tokį labai paprastą dalyką, kad gyventojų pajamų mokestis apskritai mažėja – iki 15 %. Taigi jeigu būtų senasis neapmokestinamasis dydis 320 Lt, tai yra labai mažos mėnesio pajamos, kurios realiai būtų neapmokestinamos. Aš manau, šiuo atveju yra teisingai daroma, kai mes labai smarkiai padidiname neapmokestinamąjį dydį mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Šiuo sunkmečiu šie žmonės labiausiai nukentės nuo dabartinės situacijos, ir jiems mes šiomis pataisomis lengviname gyvenimą. Aš manau, šiuo metu mes turime taip daryti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J.Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis ministre, dabar ūkininkams, įdarbinusiems savo šeimos narius arba samdomą darbuotoją, neapmokestinamųjų pajamų dydis yra 365 Lt. Ar dabar ta lengvata išliks ūkininkams, ar bus kaip visiems?

A. G. ŠEMETA. Bus taikomos bendros nuostatos.

PIRMININKĖ. Klausia J.Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs įstatymu siūlote naikinti pajamų mokesčio lengvatas už būstą, taip pat už kompiuterio įsigijimą, taip pat už interneto prieigą. Rytiniame posėdyje girdėjome didžiulį ginčą tarp Ekonomikos ir Informacinės visuomenės plėtros komitetų dėl žinių visuomenės, dėl inovacijų. Siekiant, kad tos inovacijos greičiau ateitų į mūsų galvas, kad jaunimas greičiau galėtų įgyti tas žinias ir įgūdžius, buvo įvestos tokios lengvatos, kita vertus, būstas, yra pagrindų pagrindas, ypač jauniems žmonėms, gaunantiems tiek mažas pajamas, tiek vidutines pajamas. Čia vėl įstatymas, kuriuo numatote naikinti šias lengvatas, sakyčiau, naudingas tik tiems, kurie labai turtingi. Mažas ir vidutines pajamas gaunantys, ypač abu valstybės tarnautojai, susituokę ir pradėję savo gyvenimą, lyg ir tikėdamiesi, kad mažėja pajamų mokestis, bet kartu mažėja bazinis dydis kitu įstatymo projektu, kartu nebus lengvatos būstui, vadinasi, tie žmonės pasmerkti. Jūs nenustatote jokio šio įstatymo laikino galiojimo. Vadinasi, jie neturi. Juo labiau, žinau ne vieną atvejį, kad šiandien jau vyksta derybos su banku, jau gautas sutarimas, bankas įvertino tai, kad dabar pakilo, yra didžiulės palūkanos už kreditus, vis tiek jie ryžtasi pirkti, bet pirkimo procedūra tai ne vienos dienos reikalas. Tie žmonės pasmerkti, ministre. Tiesiai pasakykite.

PIRMININKĖ. Laikas! Kolega, klausimui viena minutė, o jūs jau beveik dvi su puse.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Atsiprašau.

A. G. ŠEMETA. Tai yra jūsų nuomonė, kaip jūs sakėte. Mano supratimu, viena iš priežasčių, dėl ko perkaito mūsų nekilnojamojo turto rinka, ir buvo palūkanų apmokestinimo lengvata, viena iš priežasčių. Be abejo, jų yra ir daugiau, bet tai buvo esminis momentas. Tiems, kurie dabar jau turėjo mokesčio lengvatą vienam būstui, ir toliau galios. Tačiau negalios lengvata tiems, kurie ją anksčiau pritaikė keliems būstams, tai ta lengvata bus panaikinta, o ateityje, manyčiau, mes turėtume surasti būdų, kaip jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu kitais būdais, padėti jiems kitais būdais, o ne per palūkanų lengvatas. Tai blogais laikotarpiais ar didelio augimo laikotarpiais skatina nepagrįstą paklausą, tokiu būdu pučiasi nekilnojamojo turto burbulai ir mes atsiduriame tokioje padėtyje, kokioj dabar esame. Aš norėčiau, kad ateityje taip daugiau neatsitiktų.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dar kartą primenu, klausti 1 minutė, ministre, jums atsakyti 2 min.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Ar galėčiau dėl vedimo tvarkos?

PIRMININKĖ. Prašau.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, juk atsakymams yra skirta 10 minučių, jau 20 minučių klausinėjama, gal laikas baigti.

PIRMININKĖ. Kolegos, aš noriu pasakyti ir priminti, kad čia ne vienas projektas, o trys, todėl atitinkamai mes galime ir turime daugiau skirti tam laiko. Bet be reikalo diskusijų toliau netęsime.

Klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, sakykite, man atrodo, kad per daug yra sudėtinga skaičiavimo metodika. Tai tiek minimumas… uždirbta 8 tūkst., 9 tūkst., tai geriau paprasčiau – nuo 800 ten 470 ir daugiau nieko. 10 %, sakykime, tūkstantį uždirbęs ar du tūkstančius būtų.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą, esmė yra ta, kad gyventojų mokestis yra metinis pajamų mokestis ir dėl to įstatyme turi būti nurodyti metiniai dydžiai. Be abejo, skaičiuojant kiekvieno mėnesio atlyginimus ir neapmokestinamąjį pajamų dydį, bus taikomi tie mėnesiniai dydžiai ir neturėtų dėl to susidaryti problemų, bet iš esmės mokestis yra metinis mokestis.

PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia B. Bradauskas.

B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš labai trumpai norėčiau paklausti dėl žmonių, kurie turi verslo liudijimus. Be abejo, aš neneigiu, kad kai kurių verslo liudijimų galbūt reikėtų atsisakyti arba įvesti tam tikrą tvarką, sakykime, dėl nuomojamų patalpų nuo kvadratūros ar panašiai, kad nebūtų visiems vienodai, kai nuomoja 100 kv. m. arba 1000 kv. m. Bet yra (su šeimos nariais skaičiuota) apie pusė milijono žmonių, kurie dabar pragyvena iš verslo liudijimų. Staiga mes juos panaikiname. Aš abejoju, ar jie visi išsilaikys, sakykime, bent du trečdaliai jų turės išeiti į gatves. Kokią mes jiems numatome alternatyvą? Dėkoju.

A. G. ŠEMETA. Galbūt mes nevisiškai susikalbame šiuo atveju, tačiau verslo liudijimai lieka galioti. Kaip aš jau minėjau pristatydamas biudžetą, mes parengsime kartu su smulkiaisiais verslininkais visą paketą įstatymų, kurie leis palaipsniui verslo liudijimus turinčius asmenis perkelti į normalią individualios veiklos sistemą. O nuo 2009 m. sausio 1 d. verslo liudijimai išlieka.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia V. Margevičienė.

V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamasis ministre, noriu jūsų paklausti, kaip bus tiems žmonėms, kurie yra pasiėmę labai dideles paskolas, nes patikėjo valstybės pažadais, kad gali savo namuose ar savo patalpose įrengti pirminės sveikatos priežiūros įstaigas, ir taip yra daugelyje rajonų. Ar tiems žmonėms bus kažkokios skirtingos normos taikomos, ar taip, kaip visiems, nes jų paskolos yra didelės, jie įsirengė, tvarkėsi tuos savo namus. Žinoma, kartu ėmė paskolas ir mašinoms, ir įrangai įsigyti, ir dabar tų paskolų iš tikrųjų yra visas paketas. Dėkui.

A. G. ŠEMETA. Kaip aš ir minėjau, jeigu tai buvo vienas būstas, tai ta lengvata ir toliau galios kaip ir galiojo. Tačiau jeigu tai buvo ne pirmas būstas, tai yra ne vienas būstas, atsiprašau, tai tokiu atveju antrajam ir trečiajam būstui lengvata nebus taikoma nuo ateinančių metų. O vienam būstui lengvata išlieka.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Gapšys.

V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, norėjau pasitikslinti, kaip bus dabar tuo atveju. Studentams, kurie gauna pirmą išsilavinimą, yra numatyta lengvata, bet jeigu jis pirmą kartą moka už tą išsilavinimą, sakykime, jis yra baigęs valstybės finansuojamą programą ir po to įstojo į mokamą studijų programą, ar jam bus kompensuojama?

Ir kita klausimo dalis. Kaip bus su tais asmenimis, kurie jau dabar yra įstoję, ar jie galės pasinaudoti dar pajamų mokesčio lengvata ateityje?

A. G. ŠEMETA. Tie, kurie mokosi dabar, kadangi mokestis yra deklaruojamas už 2008 m., tai deklaruojant 2008 m. pajamas niekas nesikeičia tiems žmonėms, kurie jas deklaruos 2009 m., tačiau nuo 2009 m. lengvata bus taikoma vienam išsilavinimui. Tai yra kai žmogus 2010 metais deklaruos 2009 metų pajamas, jau galės atskaityti tiktai mokėjimus už vieną išsilavinimą.

PIRMININKĖ. Nori patikslinti klausimą: bakalauro studijos ar magistro?

A. G. ŠEMETA. Įstatyme yra nurodyta vienas išsilavinimas, žodžiu, pirmasis.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus pateiktus klausimus, dabar galite pailsėti. Kaip matau, bendro sutarimo dėl pateiktų įstatymo projektų mes neturime. Yra užsirašiusių kalbėti prieš, todėl suteiksiu žodį trims kalbantiems prieš, nes yra trys įstatymo projektai. Pirmasis prieš kalba J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Noriu pakviesti nepritarti pateiktiems įstatymų projektams dėl kelių motyvų. Viena, ką mes išgirdome, siūlomos pataisos dar padidina socialinę diferenciaciją tarp žmonių. Aš ne be reikalo klausiau ministro, koks faktiškai bus pasikeitimas tiems žmonėms, kurie gauna minimalią algą. Ministras į tai neatsakė, bet sakė, kad mes galime pasiskaičiuoti. Paskaičiavau, kad tai bus papildomai 86 litai tam žmogui, kuris uždirba minimalų atlyginimą. Bet tam žmogui, kuris uždirba 10 tūkst., bus papildomi 230 Lt, o jeigu uždirba dar daugiau, tai bus dar daugiau. Diferenciacija tarp mažas pajamas gaunančių ir gaunančių dideles pajamas dar didėja.

Antra, aš negaliu sutikti su tuo, ką dabar ministras paminėjo atsakydamas, kad mes aukštąjį išsilavinimą remiame tik iki bakalauro lygio. Visą laiką mes siekėme, kad būtų ir magistro lygis, tačiau šiandien iš ministro aiškiai išgirdome, kad bus kompensuojamas tik bakalauro lygis, todėl siūlau nepritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už kalba A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų tos pačios mintys, kaip ir kolegos J. Oleko, verčia galvoti, kad įstatymas galbūt būtų tobulintinas. Nors laiko yra gana nedaug, tačiau vis dėlto įvertindamas tobulinimo būtinybę pasisakyčiau už įstatymų paketą. Dėkui.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Prieš kalba A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Noriu iš karto pasakyti, kad vienam įstatymo projektui aš tikrai pritariu, kad lengvata būtų taikoma tik vienam butui, čia visiškai suprantama, bet dviem kitiem įstatymams tikrai negalėčiau pritarti. Pirmiausia ministras nevisiškai teisingai atsakė į mano klausimą, nes naujoji lengvata turėjo įsigalioti, tai yra būtent savivaldybių stipendija, ne mokymasis vieno mokslo, o būtent savivaldybių stipendijos buvo įvesta tokia nauja lengvata, siūloma įvesti, bet siūloma jos atsisakyti. Nors mes kalbame apie tai, kad reikia mokytis visą gyvenimą, esant bet kokio amžiaus, ir aš manau, kad tai buvo stimulas ir savivaldai siųsti savo žmones iš savivaldybės į mokymus.

Dabar dėl pagrindinio įstatymo projekto. Tikrai negalėčiau pritarti, nes tai prieštarauja net patvirtintai Vyriausybės programai, kadangi toje programoje, kurią mes patvirtinome, buvo aiškiai pasakyta: mažinsime socialinę atskirtį ir skurdą. Šiuo atveju vėlgi sakau, kad turtingesni žmonės iš tokių įstatymų gaus didesnę naudą. Kolega Juozas pasakė tiktai apie Seimo nario atlyginimą, bet Lietuvoje yra daugiau kaip 50 žmonių, kurių mėnesinis atlyginimas yra 100 tūkst., tai jiems nauda iš tokio gyventojų pajamų mokesčio yra per 2 tūkst. Lt. Tai čia labai akivaizdžiai matyti socialinis teisingumas, kas iš tokių įstatymų išlošia. Todėl pasisakau prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už nori kalbėti K. Glaveckas.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, šį įstatymų paketą mes keičiame ar koreguojame dėl to, kad pasikeitė aplinkybės. Tai pirma. Antra, buvusi pozicija, buvusi valdančioji dauguma, turėjo visas galimybes koreguoti pagal tuos kriterijus, apie kuriuos kalba, bet, deja, nekoregavo, todėl mums tenka koreguoti įstatymą ir jo veikimą pagal tą principą, kuris iš tikrųjų mažintų socialinę atskirtį. Todėl siūlau pritarti visiems pateiktiems įstatymų projektams. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prieš nori kalbėti V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, gerbiamasis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke Glaveckai! Man neteko dalyvauti prieš tai buvusio Seimo debatuose, bet teko stebėti iš šalies. Žinoma, yra daug įvairių pasiūlymų, atėjusių iš opozicijos ir iš jūsų gretų. Jie labai stipriai koregavo 2008 m. biudžetą. Aišku, galbūt Vyriausybė galėjo elgtis ryžtingai ir atsistatydinti, nesutikti su tokiais siūlymais, bet dabar manau, kad reikėtų liautis, mažiau kalbėti apie tą praeitį, jums taip pat, juo labiau kad, ko gero, tų pasiūlymų pakete yra ir jūsų nuopelnų.

Dabar, kalbant apie šiuos keturis įstatymus, iš tikrųjų galima sutikti, kad lengvata galiotų tik vienam butui, nors ir čia reikėtų daryti įvairius šeimų ūkio tyrimus, kaip kur atrodo, nes įvairios šeimos turi ne po vieną vaiką. Ir šiuo atveju taip pat reikėtų atskirti tą spekuliacinį nekilnojamojo turto aspektą nuo to, kaip gali atrodyti įvairios šeimos.

Kita vertus, pasiūlymai, kurie toliau susiję su tuo, ką mano kolegos jau yra pabrėžę, tikrai nemažina jokios socialinės atskirties ir tiesiog tam nėra skirti. Tai yra paprasta priedanga tokio mažo pyragėlio, kai kitos dalys kaip botagas pakimba virš visų gyventojų galvų. Netiesioginių mokesčių didinimas tikrai mažins perkamąją galią, tikrai apsunkins nemažos dalies padėtį, ir gyventojų pajamų mokesčio pakeitimai nekompensuos to, kas yra numatyta. Be to, manau, kad ir konstitucinės doktrinos prasme tokie pasiūlymai, kurie blogina gyventojų padėtį, vargu ar neliks nepastebėti ir nebus teisminių procesų. Jeigu tokie teisminiai procesai vyktų, aš su mielu noru dalyvaučiau gindamas konstitucines piliečių teises. Taigi pritarti šiems projektams negaliu.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Pasisakė trys – prieš, du – už. Įstatymo projektas Nr. XP-3425(2), įstatymo projektas Nr. XIP-163 ir įstatymo projektas Nr. XIP-164. Kas pateiktiems įstatymų projektams pritariate, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 65 Seimo nariai. Už – 50, prieš – 10, susilaikė 5. Po pateikimo trims išvardytiems įstatymų projektams yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pritarėm vienbalsiai ypatingai skubai. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d., pagrindinis numatytas Biudžeto ir finansų komitetas. Tinka? (Balsai salėje) Po pateikimo trims Gyventojų pajamų mokesčio įstatymų projektams pritarta. Svarstymas gruodžio 18 d. Ačiū, kolegos.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-148 (pateikimas)

Dabar leisime pailsėti ministrui A. G. Šemetai. Mūsų kolega J. Veselka teikia Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-148. Prašau kolegą pateikti įstatymo projektą.

J. VESELKA (TTF). Ačiū. Labai trumpai. Siūlau įvesti progresinę mokesčio sistemą, ką beveik ir jūs siūlote, tik jūs siūlote įvesti septynių tarifų mokesčio sistemą, o aš trijų. Siūlau įvesti tokią progresinę mokesčio sistemą: tiems, kurie per mėnesį gauna iki 1200 Lt, palikti tą patį neapmokestinamąjį minimumą, t. y. 320 Lt, o tom pajamom taikyti 10 % tarifą; tiems, kurie uždirba nuo 1201 Lt iki 10 tūkst. Lt, taikyti 24 %tarifą; ir tiems, kurie uždirba 10 tūkst. 1 Lt ir daugiau, taikyti 40 % tarifą. Tokia mokesčio sistema yra Didžiojoje Britanijoje. Progresinė mokesčio sistema yra visuose tradicinės laisvosios rinkos ekonomikos šalyse. Paprasta, gali apsiskaičiuoti kiekvienas penktokas ir nereikia jokių koregavimų metų pabaigoje. Palyginti su Vyriausybės siūloma septynių tarifų sistema, kurios rezultatas – kuo didesnis atlyginimas, tuo daugiau laimi tas, kuriam bus pritaikyta… Pavyzdžiui, tas kuris gauna 10 tūkst., pagal Vyriausybės siūlymą per metus papildomai gaus 3870 Lt. Ar jam to reikia? Taip, reikia, sutinku. O jeigu 100 tūkst., tai pagal Vyriausybės siūlymą per metus papildomai bus beveik 40 tūkst. Lt. Iš tikrųjų turtingi taps dar turtingesni, o kurie nemoka būti turtingi, tai nemoka.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, gal jūs skaičiavote, kiek papildomai būtų surinkta į biudžetą? Biudžetas nenukentėtų, o krizės metu tikrai būtų vykdomas įvairias pajamas gaunančių Lietuvos piliečių solidarumas.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, galiu pasakyti, kad jeigu tiesiogiai skaičiuotume, gyventojams, kurie uždirba iki 10 tūkst. Lt, taikant šią mokesčių sistemą, papildomai liktų 1 mlrd. Lt. Kaip žinote, krizės sąlygomis nežinau nė vienos ekonomikos ir teorijos, kad bandytų sumažinti rinkos vidinį perkamąjį pajėgumą. Iš rinkos išėjimo… yra didinamas rinkos perkamasis pajėgumas, apyvarta vyksta. O kadangi mano sistema kaip tik naudinga tiems, kurie mažiausiai išlošia, tai yra daugiau perka maisto produktų, kitų prekių, dėl to galų gale į biudžetą grįžta daugiau pajamų, nei esant dabartinei labai sudėtingai ir turtingus dar labiau praturtinančiai sistemai… Ir jie išveš jachtas, pirks… o gal visai nepirks, kaups. Todėl…

PIRMININKĖ. Ačiū. Nori klausti J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega, aš iš tikrųjų labai pritariu jūsų pateiktam projektui ir manau, kad vienas iš aspektų, kuris yra labai svarbus šiuo metu pasirinkti tokį variantą, yra tai, kad didesnes pajamas gaunantys dažniausiai tuos pinigus išleidžia ne Lietuvoje. Gal jūs galite pakomentuoti, kaip tai atsilieptų vidaus rinkos stimuliavimui, jeigu būtų pasirinkta tokia forma?

J. VESELKA (TTF). Iš tikrųjų aš jau pasikartoju, bet jeigu per mėnesį apie 100 mln. gautų tas sluoksnis žmonių, kuris jokiame užsienyje jokių prekių neperka, o perka čia ir perka kaip įprasta lietuviškas prekes, šiuo požiūriu tai būtų ta paskata ne grimzti į krizę, o eiti iš krizės. Nes ėjimas iš krizės tai yra ne buhalterinis balansas – plius, minus, nulis ir gerai, o ėjimas tai yra skatinimas vidaus vartojimo, ypač tų sluoksnių, kurie dabar negali normaliai vartoti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Zingeris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielasis bičiuli, jūs paminėjote 7 ir 3 punktus, 7 mūsų ir 3 jūsiškius. Kaip jūs galite apibendrinti, kuo iš esmės skiriasi jūsų ir mūsų planai?

J. VESELKA (TTF). Trumpai. Aš siūlau įvesti progresinių mokesčių sistemą, kokia yra visose Vakarų valstybėse. Tai yra iki tam tikro lygio, sakysim, iki 1200 Lt mėnesinių pajamų – 10 %, minus 320 neapmokestinamas. Per 1200 iki 10 000 – 24 % ir per 10 000 – 40 %. Pas jus eina neapmokestinamo minimo diferenciacija ir eina pirma, kur iki 800 – 470, paskui eina, kurie iki 1100 – 410 neapmokestinamas minimumas ir kurie 3000 – 30 litų neapmokestinamas minimumas. Tai yra 7 tarifai. Noriu pasakyti, nė vienoje valstybėje nėra tokios mokesčių sistemos, kurią jūs norite įdiegti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Žiemelis.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Veselka, aš čia. Gerbiamasis kolega, aš suprantu, kad visose Vakarų Europos valstybėse, ko gero, ne visose, yra ši sistema, bet daugumoje, taip?

J. VESELKA (TTF). Visose. Tik mokesčių tarifai skirtingi.

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Tarifai skirtingi. Jūs daugiau rėmėtės Didžiąja Britanija. Sakykite, ar ir krizinėje situacijoje ši sistema pasiteisina ir pačioje Didžiojoje Britanijoje?

J. VESELKA (TTF). Kaip tik krizinėje situacijoje ypač palanki sistema, nes didina pajamas, paliekamas žmonėms, kurie mažiausiai uždirba. Kurie, dar kartą kartoju, nevažiuos į didelius kurortus, nepirks įvairios sudėtingos produkcijos, o didins vartojimą čia. Yra ne 40 % aukščiausi tarifai, bet jeigu jūs matėte iš K. Glavecko išdalintos lentelės, yra 65 %. Turi būti aukštesnės socialinės garantijos. Aš paėmiau Didžiosios Britanijos variantą tarsi Europos Sąjungos mokesčių sistemos vidurkį.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia D. Jankauskas.

D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Kolega Juliau, sakykite, jūs taip paprastai ir aiškiai pristatėte progresinio mokesčio idėją, viskas paprasta ir aišku pagal pristatymą. Progresinį mokestį siekė įvesti ir socialdemokratai. Mano klausimas – ar nebandėte per pastaruosius 7 metus parduoti ar padovanoti savo idėją socialdemokratams? Dėkoju.

J. VESELKA (TTF). Bandžiau kelis kartus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis Juliau, manau, kad jūsų pateiktam projektui tikrai turėtų būti bent jau pritarta po pateikimo. Kita vertus, suprantama, kad progresinių mokesčių sistema apima ne tik gyventojų pajamas, apima nekilnojamąjį turtą, apskritai visas pajamas. Tuomet galima tikrai sukurti daug geresnes sąlygas apskritai visai visuomenei eiti į priekį skandinavišku keliu. Kaip jūs manote, ar nesiimtumėte iniciatyvos apskritai pažvelgti į tai, kaip sukurti visą nuoseklią sistemą, kurioje progresijos principas apimtų visas pajamas?

J. VESELKA (TTF). Gerbiamasis Vyteni, duokite man Finansų ministerijos aparatą, ir mes sukursime kompleksinę mokesčių sistemą, kuri iš tikrųjų yra Skandinavijoje ir beveik visoje Europos Sąjungoje. Bet vienas aš negaliu, reikia daug laiko.

PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar yra norinčių kalbėti už ir prieš. Prieš kalba P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kolegos, žinote, yra toks skraidantis posakis, sako, žmogus orkestras. Aš pavadinčiau kolegą Julių žmogumi partija. Kodėl? Faktiškai Julius šiandien iš šitos tribūnos padarė darbą už visą kairįjį sparną, už visą sparną, kuris veikia Lietuvoje ne pirmus metus ir ne vieną dešimtmetį. Julius išėjęs aiškia lietuvio valstiečio kalba padėjo pagrindus naujam ekonominiam mąstymui, arba tam mąstymui, kuriam atstovauja kairioji pusė.

Juliau, ačiū Tau, tu iš esmės tikrai įtikinai Lietuvos rinkėją, kad kai kurių kairiųjų partijų Lietuvoje nereikia, nes tai gali padaryti žmogus, kuris suformuluoja pasiūlymą savaip. Tačiau, gerbiamasis kolega, jūs gviešėtės į vadinamąjį Finansų ministerijos aparatą. Nežinau, koks tai yra aparatas, bet pasekmių analizės jūsų kalboje man labiausiai trūko. Iš tikrųjų kokias ekonomines pasekmes galbūt socialiniam ekonominiam tvarumui, visuomenės plėtrai, demografinei situacijai, apie tai jūs dažnai kalbate, turėtų jūsų pasiūlymas? Žinote, man šiek tiek neatsargu taip greitai eliminuojant ištisas politines jėgas iš Lietuvos politinio gyvenimo pritarti vieno žmogaus pasiūlymui, nors svarstyti tokius klausimus reikia, nes tai pagyvina politinį gyvenimą Lietuvoje. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Kalbėti už nori A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dėkoju dešiniojo sparno apologetui Petrui ir noriu jį nuraminti – Julius ne vienas. Seime yra ir daugiau, kurie palaiko progresinius mokesčius, ir visada už juos vieningai balsavo. Kitas dalykas, kadangi pačiam teko ne vieną kartą būti Europoje ir kitose šalyse, tai puikiai supranti, kad tik 3 Baltijos sesės ir Slovakija, kurios yra pačios vargingiausios pagal visus rodiklius, pagal didžiausią skurdą, pagal didžiausią atskirtį, turi proporcinę mokesčių sistemą. Kad investicijų srautas, kuris ateina į šitas šalis, yra mažiausias, nors mokesčiai yra mažiausi visiems, o ten, kur yra progresiniai mokesčiai, tokioje visai netolimoje šalyje kaip Danija ar Švedija, ar Suomija, ten gyventojų pajamų mokesčiai siekia net 59 %, ir nieko, ateina ir inovacijos, ir kapitalas gyvas, ir darbuotojai patenkinti šita šalimi. Galbūt dėl to danai ir nebėga iš savo Danijos į kitas šalis darbo ir laimės ieškoti, nes tokių kalbų iš dešinės pusės ten nebūna, ten ir dešinieji balsuoja už progresinius mokesčius.

Todėl pritariu Juliaus pasiūlymui ir kviečiu žiūrėti ir lygiuotis į dešiniuosius, kurie kalba, kad progresiniai mokesčiai tai yra krikščioniški mokesčiai, kad turtingas turi sumokėti daugiau, kad vargšui būtų lengviau.

PIRMININKĖ. Labai ačiū už ugningas kalbas. Dabar reikia balsuojant apsispręsti – kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIP-148, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 69 Seimo nariai. Už – 35, 12 – prieš, susilaikė 22. (Plojimai) Po pateikimo pritarta. Repliką po balsavimo – kolega R. Šukys.

R. ŠUKYS (LCSF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš prašyčiau vis dėlto perbalsuoti, nes buvo nelabai aiškiai suformuluotas klausimas, kaip ir už ką balsuojame. Frakcijos vardu prašyčiau perbalsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū. Prašom, kolega K. Kuzminskas.

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai…

PIRMININKĖ. Dėmesio, kolegos!

K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). …man labai skaudu, kad socialdemokratai motyvuoja tuo, kad jie pradėjo iniciatyvą rodyti dėl progresinių mokesčių. Mūsų krikščionių demokratų programoje jau iki 2000 m. buvo progresiniai mokesčiai, mes visada pasisakėme už tokius mokesčius. Todėl nesisavinkite to, kas priklauso krikščionims demokratams.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, gal nepradėsime lenktynių. Aš norėčiau nutraukti kalbas ir balsuoti, nes R. Šukys frakcijos vardu paprašė perbalsuoti, nes galbūt neaiškiai buvau suformulavusi, dėl ko balsuojama.

Dar V. P. Andriukaitis. Daugiau neleisiu.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš dėl vedimo tvarkos. Statute aiškiai numatyta, kad kai pateikiamas motyvas dėl perbalsavimo, jis turi būti pagrįstas. Štai pamėginkite dabar, kolegos, suformuluoti tiksliai, kad tas pagrindimas būtų, nes priešingu atveju susidaro keistokas įspūdis. Iš esmės būtų galima pritarti po pateikimo, po to diskutuoti ir t. t. Žinote, neskanu, kai jokio motyvo, bet perbalsuoti.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, formuluoju dar kartą, kad visi suprastų, balsavimą. Kas už tai, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 ir 39 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIP-148 po pateikimo būtų pritarta, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Už balsavo 37, prieš – 20, susilaikė 19. Po pateikimo nepritarta. Ar grąžiname iniciatoriui tobulinti, ar atmetame? Kokie yra siūlymai? J. Veselka.

J. VESELKA (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš nesuprantu, ko liberalcentristai nesuprato. Jeigu jie nesusigaudo trijų tarifų sistemoje: 10, 24, 40, tai kaip jie gali susigaudyti gerbiamojo A. Šemetos (…), kur 800 minus 0,2 su žvaigždute ir t. t. Todėl siūlau, gal jiems iš tikrųjų sunku susigaudyti, gal daugiau yra, dar kartą, kol nebus bent penkių balsų persvara, balsuoti. Siūlau frakcijos vardu dar kartą perbalsuoti, nes matau, kad dalis konservatorių, kurie pritarė krikščionims demokratams, gerai nesuprato.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tai nėra motyvas. Aš tikrai nepriimu tokios kalbos, nes gerbiamasis Julius aiškina, kad kažkas nesuprato, liberalcentristai pasakė, kad neteisingai buvo suformuluotas balsavimo klausimas. Aš tą priimu, nes nepasakiau, kad po pateikimo. A. Zuokas.

A. ZUOKAS (LCSF). Mes tikrai palaikome gerbiamojo J. Veselkos siūlymus. Bet pritartume grąžinimui ir tobulinimui, kad dar patobulintų ir dar kartą grįžtų. Siūlome grąžinti tobulinti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Yra siūlymas grąžinti tobulinti. Todėl siūlau alternatyviai balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektas Nr. XIP-148 būtų grąžintas tobulinti, balsuoja už, kas už tai, kad būtų atmestas, balsuoja prieš. Balsavimas pradėtas.

Balsavo 75. 51 – už tai, kad būtų tobulinama. Prieš – 24. Taigi grąžinama tobulinti. Kad nekiltų sąmyšis, cituoju 121 straipsnį „Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas“. „Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas.“ Aš priėmiau tokį sprendimą. Šis klausimas baigtas. Prašom, repliką po balsavimo – ponas V. Mazuronis.

V. MAZURONIS (TTF). Gerbiamoji Irena, Statute aiškiai parašyta: frakcijos prašymu, jeigu balsų skaičius buvo nedidelis, o akivaizdu, kad jūsų pusėje daug kas nesupranta, už ką balsuoja, frakcija turi teisę prašyti pakartotinio balsavimo. Ir jūs privalote balsuoti. Tai, ką jūs dabar darote, neatitinka jokių normų. Mes frakcijos vardu prašėme, kad dar sykį būtų pakartotas balsavimas, lygiai kaip jūs padarėte prieš tai, kodėl… Jūs turėtumėt būti nešališka. O jūs, labai atsiprašau, irgi kažkuriuo vienu pusrutuliu mąstote. Posėdžio pirmininkui taip netinka. Dar sykį frakcijos vardu reikalauju, kad būtų balsuojama dar kartą.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, gerbdama frakciją „Tvarka ir teisingumas“ ir visas kitas frakcijas dar kartą cituoju 121 straipsnį. Jūs paimkite Statutą ir raskite, kur aš privalau priimti sprendimą būtinai tokį, kokio prašo frakcija. Čia aiškiai pasakyta: „Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas.“ Siūlyti frakcija gali. O priimti sprendimą gali posėdžio pirmininkas, todėl šį klausimą baigiame.

Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad pagal Seimo patvirtintą darbotvarkę… yra 22 val. ir mes turime apsispręsti, ar pratęsti posėdį ir apsvarstyti visus darbotvarkėje numatytus klausimus, ar, pagal darbotvarkę numatyta, 22 val. posėdį baigti. Gerbiamasis A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Gerbiamoji pirmininke, kaip tik norėjau atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką jūs ką tik pasakėte, ir pasiūlyti, kad reikėtų pratęsti posėdį. Frakcijos vardu siūlyčiau tai padaryti bent valandai, o po valandos turėtume apsispręsti dėl tolesnio darbo.

Naudodamasis proga dar norėčiau padėkoti gerbiamajam kolegai Juliui, nematau, ar jis jau išėjo, už tą geros nuotaikos gurkšnį, kurį mes visi ką tik gavome.

PIRMININKAS. Ačiū. Kolega A. Čaplikas.

A. ČAPLIKAS (LCSF). Aš siūlyčiau dirbti pagal patvirtintą darbotvarkę nepaisant laiko. Mes tiesiog turime šiandien pritarti visiems teikiamiems įstatymų projektams. Ką jau padarysi, kad užgaišome, siūlau baigti linksmintis, nebejuokauti. Kitas klausimas, pirmininke, dirbame toliau.

PIRMININKĖ. Ačiū. A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Kadangi jau ir iš dešinės atėjo žmonių ir sakė, kaip profesinių sąjungų atstovams pasirūpinti sauga ir sveikata darbe, tai aš labai norėčiau, pirmininke, kad jūs suformuluotumėte labai konkrečiai, o kiekgi mes dirbsime?

O dėl siūlymo tęsti darbotvarkę, jeigu mano patirtis manęs neapgauna, tai mums, kad viską išspręstume, reikės maždaug keturių valandų. Tai yra ne šiaip sau įstatymo projektėliai, kuriuos galima vienu kartu priimti, bet kiekvienas kelia gana dideles diskusijas ir klausimų vajų. Tada labai konkrečiai sakykite, iki kiek mes tęsime posėdį?

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą formuluoju klausimą Seimui. Ar mes dirbsime tol, kol bus išnagrinėti visi darbotvarkėje pateikti klausimai, ar, kaip ponas A. Endzinas siūlė, posėdį pratęsiame valandą? (Balsai salėje) Nori patikslinti. Prašom. Ponas A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju. Sakydamas valandą, aš maniau, kad po to galėtume padaryti mažą pertraukėlę. Visiškai pritariu prieš tai pasakytam siūlymui, kad vis dėlto reikėtų baigti visus klausimus. Tiesiog galbūt lapsus linquae.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kadangi nuomonės skritingos, todėl siūlau balsuoti. Kas už tai, kad pratęstume šiandienos darbą iki tol, kol bus išnagrinėti visi darbotvarkėje pateikti klausimai, balsuoja už, kas su tuo nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Taip, šiandien, o paskui žiūrėsime.

Balsavo 72 Seimo nariai. Už – 52, prieš – 14, susilaikė 6. Taigi mes turime tęsti darbą tol, kol bus išnagrinėti visi darbotvarkės klausimai.

Seimo narių pareiškimai

Jeigu jūs nieko prieš, pagal darbotvarkę 21.40 val. buvo numatyti Seimo narių pareiškimai. Yra pora Seimo narių pareiškimų. Kiek žinau, yra pono V. Andriukaičio pranešimas. Kviečiu jus į tribūną.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, norėčiau perskaityti du pareiškimus: vieną asmeninį, kitą Socialdemokratų frakcijos.

Mano asmeninis pareiškimas.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, kolegos, dėmesio! Gerbiamasis V. Andriukaitis turi du pareiškimus.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo atveju aš norėčiau, kad ir Kovo 11-osios Akto signatarai šiek tiek atkreiptų dėmesį į šį pareiškimą.

„Vakar Lietuva atsisveikino su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariu, dviejų nacionalinių premijų laureatu, Gedimino ordino kavalieriumi Sigitu Geda. Lietuva gedi S. Gedos – ne tik poeto, ne tik dramaturgo, ne tik gaivališkos natūros kūrėjo, o gedi 1998–1990 m. atgimimo šauklio, įdiegusio į mūsų širdis, kad tas vakaras per ilgas, kad Lietuvai reikia laisvės jazmino, kėlusio mus į kovą už laisvę, Tėvynę ir tiesą. Taip, Lietuva gedi dar nesuvokdama, kad neteko lietuviško žodžio genijaus, su tokia aistra ir drąsa raginusio mus pakelti už save, savo vaikus Vingio ir Kalnų parko mitinguose, Sąjūdžio tribūnose, gausiose laikraščių ir televizijos interviu.

Aš, vakar stovėdamas prie jo kapo duobės Antakalnio rašytojų kalnelyje, negalėjau suvaldyti mane užplūdusių prisiminimų. Prieš akis – Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas, jo taryba, prieš akis – Kovo 11-oji, ir visur matau S. Gedos aistros ir ryžto kupiną veidą. Man taip ir norisi ištarti – valstybės šauklys, valstybės kūrėjas. Norisi matyti, kaip valstybė palydi savo šauklį, kaip valstybė atiduoda jam pagarbą. Žvelgiau į prie kapo duobės stovinčių susikaupusių žmonių veidus ir matau jų žvilgsniuose klausimą: mes čia, o kur valstybė? Patikėkite, man nuo jų žvilgsnių darėsi gėda dėl valstybės. Nei vėliavos, nei ordino, nei pagarbos, nei Vyriausybės, nei kitų Seimo narių ar Lietuvos Respublikos Prezidento atstovo, įgalioto tarti žodį prie kapo duobės valstybės vardu.

Prieš dvi dienas laidojome rašytoją Vytautą Petkevičių. Prieštaringa asmenybė – ir šiokia, ir anokia, pasakytų liaudis. Bet V. Petkevičius 1976-1990 m. reiškė mums labai daug: ir Žalioji Lietuva, ir Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis, ir mitingai, LKP atsiskyrimas nuo TSKP, ir vėlgi kukli bendražygių minia prie kapo.

Mielieji Lietuvos Respublikos Seimo nariai, štai jau septyni Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai iškeliavo amžinybėn. Ar taip juos reikia išlydėti, be deramos valstybės pagarbos, be deramos ceremonijos, be deramo įvertinimo ir įamžinimo? Negi jie tik tiek ir nusipelnė? Šiame Seime nemažai Kovo 11-osios Akto signatarų. Tai gal mes dar galime prisidėti prie to, kad valstybės pagarba Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams būtų vienaip ar kitaip išreiškiama. Todėl kreipiuosi į Seimą, į Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą prašydamas išnagrinėti šį mano pareiškimą ir rasti sprendimą, kad valstybės pagarba šiems žmonėms rastų savo išraišką.“

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Iš tikrųjų ačiū jums už pasakytas mintis, kurios turbūt privertė kiekvieną iš mūsų susimąstyti. Ačiū.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Seimo Socialdemokratų frakcijos pareiškimas.

„Seimo Socialdemokratų frakcija kviečia prisiminti istorines 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo pamokas. Šiandien, gruodžio 17 d. išvakarėse, Lietuvos Seimo Socialdemokratų partijos frakcija siūlo prisiminti 1926 m. gruodžio 17 d. Lietuvoje įvykdytą valstybės perversmą, kuris nutraukė demokratinę valstybės plėtros raidą bei įvedė autoritarinį valstybės valdymo režimą. Socialdemokratai įsitikinę, kad šis istorinis įvykis ne tik sustabdė Lietuvos pilietinės visuomenės demokratinės plėtros kelią, bet ir sukūrė istorines prielaidas pakeisti demokratinę Lietuvos Konstituciją į 1938 m. Lietuvos Konstituciją, kuri sudarė tinkamas sąlygas Sovietų Sąjungai įvykdyti Lietuvos aneksiją.

Socialdemokratai teigia, kad mūsų šalis neturėtų pamiršti šių istorijos pamokų. Nors Lietuva nuo 1990 m. kovo 11 d. pasuko demokratijos keliu, tačiau visuomenėje kartkartėmis pasigirsta tvirtos rankos idėjos propagavimas, yra juntamas autoritarinio valstybės valdymo ilgesys. Socialdemokratų frakcijos nuomone, Lietuva neturėtų pamiršti skaudžių istorinių demokratijos griuvimo pamokų, su tuo susijusių netekčių, todėl siūlo deramai apmąstyti šio įvykio, perversmo, ilgalaikes pasekmes mūsų pilietinės visuomenės raidai, nepriklausomybei, demokratinės plėtros perspektyvai.

Demokratija neegzistuoja savaime. Šiandien visuomenėje turime akivaizdų demokratijos deficitą, jaučiame atotrūkį tarp politikoje dalyvaujančių žmonių, ironiškai tituluojamų politikos elitu, ir visuomenės. Neatsitiktinai visuomenėje Seimas nepopuliarus, bandoma neigti net pačią parlamentarizmo idėją. Su tuo susijęs ir mažėjantis piliečių aktyvumas renkant parlamentą, renkant atstovus į Europos Parlamentą ir savivaldybes. Socialdemokratai pripažįsta, kad apie egzistuojantį demokratijos deficitą kalba daug Europos politinių partijų, tačiau Lietuvoje apie tai kalbama nepakankamai. Todėl tenka ypač stengtis, kad demokratinė tautos savimonė stiprėtų. Mes esme įsitikinę, kad šiame kontekste skaudžių istorijos pamokų Lietuvai priminimas tampa dar reikšmingesnis.“ Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Kviečiu į tribūną finansų ministrą A. Šemetą.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XP-3427(2). Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91 ir 125¹ straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-152 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Toliau Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XP-3427(2) ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2, 19, 51, 56, 58, 91 ir 125¹ straipsnių pakeitimo ir 125¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIP-152 pateikimas. Prašau, ministre.

A. G. ŠEMETA. Ačiū, posėdžio pirmininke. Teikiu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kurios yra susijusios su teikiamu Seimui svarstyti biudžetu. Esminės nuostatos yra šios.

Pridėtinės vertės mokesčio tarifas keičiamas, standartinis tarifas yra keičiamas nuo 18 % iki 19 %. Nuo 2009 m. sausio 1 d. numatoma atsisakyti šiuo metu taikomų lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų, taip pat atsisakyti dar neįsigaliojusių pridėtinės vertės mokesčio lengvatų vaisiams ir daržovėms. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iš valstybės biudžeto nebedengti pridėtinės vertės mokesčio, apskaičiuoto už šilumos energiją, teikiamą gyvenamosioms patalpoms šildyti, ir už į gyvenamąsias patalpas tiekiamą karštą vandenį.

Įvesti pereinamąsias nuostatas kai kurių prekių, paslaugų apmokestinimui. Pirma, tais atvejais, jeigu spaudos prenumeratos sutartys buvo sudarytos ir apmokėtos iki 2008 m. gruodžio 31 d., šioms prekėms ir toliau būtų taikomas 5 % pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Antra pereinamoji nuostata: tais atvejais, jeigu bilietai į renginius buvo parduoti iki 2008 m. gruodžio 31 d., šioms paslaugoms ir toliau būtų taikomas 5 % pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Trečioji pereinamoji nuostata: tais atvejais, jeigu viešbučių rezervacijos buvo padarytos iki 2008 m. gruodžio 31 d., šioms paslaugoms ir toliau būtų taikomas 5 % pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Ir ketvirtoji pereinamoji nuostata: jeigu statybos, renovacijos ir apšiltinimo darbų, už kuriuos apmokama valstybės lėšomis, sutartys buvo sudarytos iki 2008 m. gruodžio 31 d., šios paslaugos ir toliau apmokestinamos 9 % pridėtinės vertės mokesčio tarifu.

Dar viena nuostata – tai 5 % pridėtinės vertės mokesčio tarifas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kompensuojamoms Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, būtų naikinamas nuo 2009 m. liepos 1 d. Taip pat už iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. gyventojams faktiškai patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį dalis pridėtinės vertės mokesčio, t. y. skirtumas tarp 19 ir 5 %, būtų kompensuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.

Numatoma, kad valstybės biudžetas dėl standartinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo padidinimo nuo 18 iki 19 % papildomai gaus iki 459 mln. litų pajamų. Dėl lengvatinių pridėtinės vertės mokesčio tarifų atsisakymo, įskaitant atsisakymą daržovėms ir vaisiams lengvatinio 5 % tarifo, kuris turėjo įsigalioti nuo 2009 m. sausio 1 d., valstybės biudžeto pajamos turėtų padidėti iki 473 mln. litų. Bendras valstybės biudžeto pajamų didėjimas dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų pasikeitimo – 932 mln. litų. Prašau pritarti teikiamam įstatymo projektui.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori klausti J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš noriu paklausti dėl įstatymo pateikimo ir keitimo jau nuo sausio 1 d. Mes jau šiandien ne kartą kalbėjom apie tuos sukeltus žmonių lūkesius, kad mes esam pasiūlę vienaip tvarkyti mokesčių sistemą ir po to staiga pereinam kitaip. Jūs sakėt, kad visada yra ta data x, kai tas perėjimas yra, bet mes buvom dauguma susitarusi Seime, kad tokie mokesčių pakeitimai daromi bent pusmetį prieš tai. Išimtis yra, su biudžetu tuos pateikti galima, tas taip, bet jeigu vėl grįžtume prie to kasdieninio gyvenimo, tai, sakykim, net ir dėl tų daržovių, kurias yra užauginę ir pasiruošę realizuoti žmonės dar šią žiemą, jie turbūt gerokai neteks pajamų, nes pakelti daržovių kainą, kuri buvo suplanuota, sakykim, 13 % mažesnė nei dabar turės būti pasiūlyta, tikrai ta kaina tiek nepakils arba žmonės už tokią kainą nepirks. Ar jūs nemanote, kad tai iš tikrųjų yra per…

A. G. ŠEMETA. Dėkoju už klausimą. Gerbiamasis Seimo nary, mano supratimu, jeigu šios Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisos nebūtų priimtos, tai netrukus pajamų netektume mes visi. Taigi aš prašyčiau ir siūlyčiau visiems jausti atsakomybę dėl tų pataisų, kurios yra teikiamos, nes jeigu mes nesutvarkysime valstybės finansų sistemos nedelsiant, tai tikrai mes galime sulaukti didelių nemalonumų. Pridėtinės vertės mokesčio pakeitimo įstatymo pataisos yra būtinos šiuo metu ir jos turi įsigalioti nuo kitų metų sausio 1 d. Per Vyriausybės valandą aš jau minėjau, kad tikrai jau senokai tuo klausimu yra diskutuojama, numatomi tarifai ir verslas tikrai galėjo pasirengti šioms įstatymo pataisoms.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, gal variacija klausimo ta pačia tema. Aš suprantu, kad mes galim priimti pridėtinės vertės mokesčius ir priimsim ir visus kitus įstatymų projektus. Bet už jų dar slypi daug poįstatyminių aktų. Tai yra visokios tvarkos, kurios bus taikomos tiek prekybininkams, tiek gamybininkams, tiek visiems kitiems. Kaip jūs įsivaizduojate, kiek užtruks Finansų ministerijai ir visoms mokesčių inspekcijoms, kitoms valstybės institucijoms parengti lydimuosius teisės aktus, be kurių vien priėmus įstatymą, manau, ir tie, kurie turės mokėti, ir tie, kurie turės kontroliuoti, susidurs su be galo daug problemų. Tai kada bus tas deadline, kai Finansų ministerija, mokesčių inspekcija priims visus poįstatyminius aktus dėl šių įstatymų įgyvendinimo? Labai ačiū.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, Finansų ministerija, kaip ir Seimas, šiomis dienomis dirba dieną naktį. Todėl nesirūpinkite, tikrai Finansų ministerija visus reikiamus teisės aktus parengs ir jie bus laiku priimti. Deja, noriu dar kartą pasakyti, ne dėl mano kaltės ir ne dėl mūsų kaltės mes pakliuvome šiuo metu į tokią padėtį. Tie pasiūlymai ir laiko tempimas, kuris dabar yra daromas, mano supratimu, yra nelabai tinkamas šiomis sąlygomis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų tos sąlygos gal yra keistokos, tačiau, deja, jos yra palietusios visą tiek Europos, tiek pasaulio ekonomiką. Aš nenoriu dabar čia tų teorijų sakyti, bet ar jūs esate numatę, kaip jūs minėjote, kad surinksime 500 ar kiek milijonų. Tačiau valstybė, pati užsakydama paslaugas iš privataus verslo, turės sumokėti, pavyzdžiui, apšildant gyvenamuosius namus už jas apmoka valstybė ir savivaldybių biudžetai. Valstybė vietoj 9 % privalės pervesti savivaldybėms 19 %. Ar jūs šias papildomas lėšas esat numatę savivaldybių biudžetuose?

A. G. ŠEMETA. Apskritai paėmus mes prognozuojame, kad dėl pridėtinės vertės mokesčio tarifų kainos dėl mažėjančio vartojimo turėtų keistis labai nežymiai. Dėl to negalima tiesiog buhalteriškai įkalkuliuoti tarifo padidėjimo į kainas. Kainų pokytis bus gerokai mažesnis negu tarifo pakeitimas ir dėl to savivaldybės galės finansuoti perkamas prekes iš bendrųjų asignavimų.

PIRMININKĖ. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, mano praktinis klausimas būtų labai paprastas. PVM pakeitimai, tarkim, mes priimam visus įstatymus iki gruodžio 31 d., o sausio 1 d. kai kurios parduotuvės turi dirbti, visa kita. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip jos sugebės, taip sakant, įvykdyti visas finansines operacijas, juo labiau kad programuotojų programinę įrangą pardavinėja trys įmonės, programuotojų yra ne tiek daug. Kas darysis praktiškai nuo sausio 1 d.?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, aš manau, yra per daug spekuliuojama praktiniais dalykais. Programoje pakeisti reikia vieną skaičių – „18“ į „19“. Taigi programuotojai tai padaro per kelias sekundes. Kiekvieną kartą keičiant mokesčius visada atsiras ta diena, kai reikia pereiti nuo vienos sistemos į kitą sistemą, tai neišvengiama. Šiuo atveju tą taip pat reikės padaryti.

PIRMININKĖ. Ačiū ministrui. Klausia E. Klumbys. Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, prašom pasakyti, ar jums žinoma, kad už visas tas lengvatas, kurias jūs dabar siūlote naikinti, ir teigiate, kad viskas yra pavėluota, užtęsta, labai aktyviai kalbėjo už ir balsavo konservatoriai praeitos kadencijos Seime.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, jau ne pirmą kartą yra spekuliuojama šiuo klausimu. Mano supratimu, padori Vyriausybė, jeigu ji nesutinka su Seimo priimtais sprendimais, turėtų atsistatydinti. Jeigu to nebuvo padaryta, tai nereikia kaltinti Seimo.

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Klausia P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Aš atsisakau žodžio.

PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, džiugu, kad vaistų lengvatos PVM atžvilgiu dar kurį laiką išliks. Toks klausimas, ar nebus peržiūrėtas sąrašas vaistų, kuriems taikomas kompensacinis valstybės režimas? Kita vertus, jūs minėjote apie šilumos ūkio dotavimą. Kokiu būdu tai bus padaryta?

A. G. ŠEMETA. Dėl jūsų pirmojo klausimo. Be abejo, tai klausimas labiau sveikatos apsaugos ministrui. Mano nuomone, kompensuojamųjų vaistų sąrašas pastaruoju metu yra neleistinai išsiplėtęs, ten galima rasti papildomų taupymo galimybių nepažeidžiant gyventojų interesų. Aš manau, Sveikatos apsaugos ministerija tą padarys, bet tai nėra pirmojo būtinumo ar nedelsiant atliekamas darbas.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šilumai. Iki 2009 m. rugsėjo 1 d. galios tas pats mechanizmas, kuris galioja dabar. Čia nieko naujo nėra.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, klausimams laikas baigėsi. Siūlau kalbėti dėl balsavimo motyvų po pateikimo.

K. Glaveckas. Nėra. J. Olekas. Gerbiamasis kolega Juozai, jūs pasiruošęs kalbėti prieš? Prašom.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes išgirdome daug pasiūlymų, kuriuos pateikė kolega ministras, siekdamas subalansuoti biudžetą, užkraudamas visą naštą ant tų paprastų žmonių, kuriems pridėtinės vertės mokesčio ir vieno procentinio punkto padidinimas gula didele našta; taip pat savivaldybėms, kurios turėtų kompensuoti iš nenumatytų lėšų šildymo išlaidas ir kitus dalykus; taip pat mūsų smulkesniam verslui, ypač realizuojančiam daržoves, kuriam taip pat Seimo sprendimu buvo pažadėta priimti kitą sprendimą.

Manau, tokie pakeitimai, kurie atsiras žmonėms po poros savaičių ir pradės galioti, negali būti mūsų priimami. Iš pradžių matėme kitus skaičius, kurie buvo pateikti, net didinti dviem procentiniais punktais. Šiandien galime pasidžiaugti, kad buvo surasta kitų galimybių balansuoti biudžetą, nebūtinai didinti pridėtinės vertės mokestį. Manau, yra visos realios galimybės atsisakyti ir šio didinimo, kuris teikiamas daugeliu šių įstatymų projektų, todėl siūlau nepritarti pateiktiems įstatymo projektams.

PIRMININKAS. Dėl motyvų kalbėta. (A. Sysas: „Du įstatymai buvo“) Taip, sutinku. Gerbiamasis kolega Sysai, jūs pagrįstai reikalaujate kalbėti, nes tikrai du įstatymai. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, kad įjungėte. Aš maniau, jau viskas, baigėt, tuoj gongą mušite.

Gerbiamieji kolegos, kreipiuosi ir į ministrą, nesutikčiau, kad šioje situacijoje jūs visiškai nekaltas. Jūs buvote Statistikos departamento direktorius. Kaip taip greitai keitėsi makroekonomikos rodikliai? Gal ne Statistikos departamentas dalį tų rodiklių teikė ministerijoms? Taigi kaltindami kitus padėkime ranką ant širdies ir pasakykime, kad ir mes šiek tiek kalti.

Šiuo atveju negalėčiau pritarti vien dėl to, kad netikiu, jog Finansų ministerija, dirbdama dienom ir naktim, parengs visus po įstatymų leidžiamus aktus. Nežinau, kiek reikės ir kam suvalgyti savo kepurę, kai tų aktų truks sausio mėnesio vidury. Tai yra įstatymų priėmimo problema. Priima prieš du mėnesius ir laiku neparengia po įstatymų leidžiamų aktų. Netikiu, kad 50 įstatymų būtų parengti visi lydimieji. To būti negali.

PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, dėl motyvų kalbėta. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo dėl abiejų pateiktų įstatymų projektų. Balsuojame.

Gerbiamieji kolegos, balsavo už 25, prieš – 9, susilaikė 1. Taigi po pateikimo abiem įstatymo projektams pritarta.

Vyriausybė siūlo ypatingos skubos tvarką. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, kolegos.

Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas. Kitų pasiūlymų nėra. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti, kad būtų svarstoma gruodžio 18 dieną? Dėkoju. (Balsai salėje)

Prašom. E. Klumbys. Replika po balsavimo.

E. KLUMBYS (TTF). Aš norėjau pasakyti repliką po balsavimo dėl G. Kirkilo Vyriausybės padorumo. Aš sutinku, kad ji buvo labai nepadori, kai priėmė sprendimus neatsistatydinti. Bet dar nepadoresni buvo ir yra konservatoriai, kurie tada balsavo už, o šiandien balsuoja už tų lengvatų panaikinimą. Tai yra tautos apgaudinėjimas. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašyčiau nekalbėti iš vietų.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namas modernizuoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-149. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11¹ straipsniu įstatymo 11 ir 15 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-150 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Darbotvarkės 2-47 klausimas. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Šemeta, finansų ministras. Taip pat jis pateiks ir kitą… Gerbiamasis ministre, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo projektas Nr. XIP-150, taigi du projektai. Prašau, gerbiamasis ministre.

A. G. ŠEMETA. Labai trumpai. Jūsų minėtuose įstatymuose yra numatytas būsto nuomos mokesčio dalies kompensavimas 80 % nuo nuomos rinkos kainos šeimoms ir asmenims, turintiems teisę į socialinį būstą ir nuomojantiems būstą, priklausantį fiziniams ir privatiems juridiniams asmenims. Siekdami įgyvendinti Vyriausybės veiklos programos nuostatas sumažinti valstybės biudžeto išlaidas bei neskatinti būsto nuomos kainų didėjimo rinkoje, taip pat neleisti piktnaudžiauti valstybės lėšomis, sunkėjant finansinei šalies situacijai, teikiame šių įstatymų pakeitimo įstatymus ir prašome jie pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užduodame klausimus. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū gerbiamasis pirmininke. Kolega ministre, dabar kalbame apie labai specifinę žmonių grupę, kuri turi teisę nuomotis socialinį būstą, ir tą paramą, kuri jiems buvo žadėta arba buvo teikiama. Tie žmonės jau gyvena. Mes jiems tokią galimybę suteikėme, jie pasirinko tokį variantą arba tikėjosi tokį variantą įgyvendinti, ir staiga pasakome, kad tokios pagalbos neteiks. Jeigu kitu atveju galima kalbėti, kad verslas kažką girdėjo, kažką žinojo, kažkam ruošėsi, tai šiuo atveju manau, kad tiems žmonėms, kuriems yra sudėtinga surasti savo būstą ir jį turėti, išlaikyti… yra neteisinga vėl taip staiga iš jų tą galimybę atimti. Aš manau, kad ateina žiema, ir jinai gali būti jiems per šalta išgyventi. (Balsai salėje) Nė vienos sekundės ilgiau, pone kolega.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, aš, pamatęs tą lengvatą, kuri yra ne taip seniai priimta, negalėjau atsistebėti, kaip galima tokias lengvatas priimti, kai faktiškai dviem asmenims galima susitarti dėl kainos, už kurią yra nuomojamas būstas, ir valstybė kompensuos 80 % rinkos kainos. Tai ar kada nors buvo pagalvota, kas daroma šiuo klausimu? Tai yra visiškas absurdas.

PIRMININKAS. Klausia V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, absurdų gyvenime labai daug, pradedant tuo, kad per tris mėnesius pasikeičia visi rodikliai, teikti departamento, baigiant tuo, kad Finansų ministerijos specialistai šokdinami tai pagal vieną, tai pagal kitą dūdelę ir po to žiūri, kaip ten ką kur nors pritraukti. Taigi tų absurdų tikrai labai daug.

Aš pritariu minčiai, kad galima piktnaudžiauti visomis lengvatomis, išmokomis ir viskuo. Visi puikiai supranta, kad net PVM lengvatos suteikia galimybę tokiai Maximai laimėti labai daug iš valstybės, ir visi išplėstom akim žiūrim į tai. Bet principas ne tas, ne kaip galima piktnaudžiauti lengvata, bet kalbama, kad yra priimta įstatymo nuostata, yra teisėtas lūkestis, kuris valstybės vardu jau yra priimtas ir paskelbtas kaip įstatymas. Kaip galima šiuo atveju sukurti pasitikėjimą valstybe, kai taip kaitaliojami dalykai?

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Jūsų klausime aš girdėjau du klausimus ir į abu atsakysiu. Gal vieną kartą susitarkime dėl Statistikos departamento. Statistikos departamentas teikia, teikė ir teiks teisingą informaciją tiek pozicijai, tiek opozicijai, kad jūs galėtumėte savo siūlymus grįsti faktais, o ne pasižiūrėję į lubas. Tas yra daroma, buvo daroma ir bus daroma.

Tačiau jeigu ankstesnė valdžia nesugebėjo įžvelgti teikiamuose statistiniuose rodikliuose kylančių grėsmių, atleiskite, tai ne Statistikos departamento problema. Statistikos departamentas turi pateikti faktus, kad esantys valdžioje žmonės analizuotų tuos faktus ir darytų tinkamas išvadas. Deja, jūs tų išvadų nepadarėte.

PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų toks: o ką siūlo Vyriausybė tiems žmonėms, kurie neturi savo būsto? Jeigu mes dar mažinsime ir socialinio būsto statybą, tai kaip sumažinsime tą socialinę atskirtį, kurią aš matau jūsų programoje? Dar kartą kartoju, kad tokie siūlymai kaip tik yra jūsų pačių priimtos programos nevykdymas.

A. G. ŠEMETA. Socialinio būsto programai kitiems metams, nepaisant tokios sudėtingos ekonominės padėties, lėšos, nors ir mažesnės, negu buvo numatyta anksčiau, yra numatytos, ir ta programa bus vykdoma, ji nėra sustabdoma. Pagal tas galimybes, kurias mes, deja, paveldėjome.

PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.

A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, čia yra kalbama apie daugiabučių namų modernizavimą. Prašom pasakyti, ar Vyriausybė nenumato, kad daugelis Lietuvos gyventojų, ypač kaimuose, gyvena privačiuose namuose, seniai statytuose namuose, ir yra problema dėl šiferio dangos? Jūs žinote, kad tai yra pavojinga sveikatai danga. Ar nematoma galbūt ateityje pateikti kokią nors Vyriausybės programą, kad būtų kompensuojama?

A. G. ŠEMETA. Jūsų klausimas nevisiškai tiesiogiai susijęs su šiuo teikiamu įstatymu, tačiau ta problema yra žinoma. Be abejo, pagal tas galimybes, kurių šiuo momentu nėra, tačiau aš tikiu, kad, įgyvendinę tas priemones, kurios yra numatytos, mes turėsime daugiau galimybių ir galėsime grįžti prie šios problemos, kuri tikrai egzistuoja.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kalbos dėl motyvų. P. Auštrevičius nėra? Yra. Prašau, Petrai.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip galima nebūti darbo vietoje? Aš esu. Man nekyla klausimų, kodėl jūs mane surandate akimis salėje.

Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad, kaip sako viena iš kinų patarlių, krizės metu, matyt, yra galimybė rasti geriausius sprendimus ir pataisyti kai ką valstybėje. Aš manau, kad teikiamas įstatymo projektas yra vienas iš tų, kuris seniai turėjo būti priimtas. Deja, mes praradome galimybę padaryti tai anksčiau. Bet geriau padarykime dabar, negu niekada.

Ir dar. Iš tikrųjų keista girdėti iš kai kurių kolegų, kad ar buvusios pareigos, ar darbovietė tampa savotiškais kaltinimais kalbantiesiems. Aš vėl noriu priminti vieną posakį, savotiška klasiką: „Statistika žino viską“, ar ne? Taip buvo mums sakoma. Tačiau statistika, žinodama viską, turbūt nežino, ko nežino arba ko nenori žinoti politikai. Tai politikai kartais užsideda juodus akinius ir nemato tų juodai surašytų statistinių rodiklių, kurie būna labai nemalonūs arba verčia daryti nemaloniais prielaidas dėl situacijos ateityje.

Kolegos, nekaltinkime kitų, prisiminkime, kad statistika – tai informacijos apie praeitį apibendrinimas. Deja. Tas dalykas atleidžia galimas nuodėmes, kurias mes bandome primesti ministrui A. Šemetai, kad jis neprognozavo ateities. Vis dėlto mes, matyt, nesugebėjome reikiamai analizuoti praeities. Dėkui.

PIRMININKAS. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Bet mes neanalizuojame, ar ministras A. Šemeta yra šamanas, ar ne. Mes kalbame apie socialinės paramos atsisakymą, socialiai remtiniems žmonėms išsinuomojant būstą. Jeigu Lietuvoje būtų išspręstas socialinio būsto klausimas, tai nekiltų klausimų. Tai buvo vienas iš būdų padėti tiems žmonėms, kurie galbūt niekada neturės galimybės turėti savo būstą, o jeigu mes dar ir sumažinsim lėšas, kurių ir taip skiriama kiekvienais metais labai nedaug socialinio būsto statybai, tai daugelis, ypač jaunų šeimų, negali tikėtis normalesnio gyvenimo. Todėl aš ir klausiau, ką galime pasiūlyti tom jaunom šeimom, kuriom mes sakome: mes mažinsime socialinį skurdą, mes mažinsime socialinę atskirtį, mes sudarysime galimybę šeimai normaliai gyventi, mes net norėjome komitetus pervadinti, ministerijas į šeimos ministerijas. Ką daryti šeimai, kuri uždirba minimumą arba daugiau kaip minimumą, kuri neturi savo būsto, kuri neturi uošvių namų, tėčių, galinčių suteikti būstą, kaip tokiai šeimai gyventi? Mes sakome: sugalvojome lengvatinį būdą padėti toms šeimoms, o mes sakome: ne, nereikia, mes matome čia nusikaltimą, todėl išbraukim… Jeigu yra nusikaltimų, yra kitų priemonių su jais kovoti. Gerbiamieji kolegos, sakau, mes, aš turiu omenyje didžioji koalicija, parašė viena savo programoje, o įstatymais daro visiškai priešingai. Todėl negaliu pritarti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojam dėl abiejų įstatymų projektų. (Balsai salėje) Yra norinčių pasisakyti prieš. Mes suteikiam tokią galimybę. V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Kolegos, šiuo atveju mes taip ir dirbame: jeigu du įstatymai, tai du prieš, trys – tai trys. Yra logika. Aš noriu šiek tiek replikuoti ir kolegai Petrui, ir gerbiamajam ministrui A. G. Šemetai. Gerbiamasis ministras A. G. Šemeta neatsakė į mano klausimą, ką reikėtų daryti, kad išvengtume piktnaudžiavimo, bet tai nereiškia, kad reikia mažinti arba naikinti priimtas įstatymais ir paskelbtas lengvatas. Tai yra teisėtas lūkestis, tai yra du skirtingi dalykai. Dėl statistikos. Sutinku su gerbiamuoju Petru, tik norėčiau pasakyti, kad šiuo atveju mes kalbame ne apie tai, kalbame apie vieną iš svarbiausių krizės sąlygomis principų. Kas krizės sąlygomis pirmiausia turi būti ginami? Silpniausi, socialiai pažeidžiami, darbą prarandantys žmonės, darbo užmokestį ir taip toliau. Taigi negaliu pritarti siūlymams abiem įstatymų projektams. Siūlau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi norintys kalbėti dėl motyvų kalbėjo. Prašau balsuoti dėl abiejų įstatymo projektų. Kas už, prieš ar susilaiko.

Už – 27, prieš – 9, susilaikė 1. Abiem įstatymo projektams po pateikimo yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Nėra bendro sutarimu, yra prieštaraujančių, balsuojam. Kolegos, ar pritariam ypatingai skubai?

Už – 30, prieš – 11, susilaikė 1. Yra pritarta… Ar galime sutarti…

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos, gerbiamasis posėdžio pirmininke! Statutas nustato aiškią normą, kad jeigu yra 10 prieš, paskaičiuokite, o reikia 36 balsų, tai šiuo atveju ypatingai skubai nepritarta.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išties Statutas numato, kad reikia 36 balsų, ir šiuo atveju ypatingos skubos tvarkai nepritarta. (Balsai salėje) Ar mes galėtume bendru sutarimu pritarti skubos tvarkai? (Balsai salėje) J. Razma. Prašau.

J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašyčiau pakartoti balsavimą, nes tikrai vėlyvas vakaras, žmonės net neišgirsta kartais posėdžio pirmininko siūlymų balsuoti. Prašyčiau budresniu balsu skelbti balsavimus, nors suprantu, kad jūsų charakteriui tai ne taip lengva, bet, na, vis dėlto atsižvelgti į tas aplinkybes, kuriomis dirbame. Prašau pakartotinai balsuoti dėl ypatingos skubos.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galėtume sutarti pritarti skubos tvarkai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariam. Nebuvo prieštaraujančių? (Balsai salėje) Skubos, ne ypatingos skubos, bet skubos tvarkai. Kolegos! (Balsai salėje) Pritariam. Ačiū. (Balsai salėje) Ne ypatingos, o skubos tvarkai. Dėkoju. (Triukšmas salėje)

Gerbiamieji kolegos, turėtume pabaigti šių įstatymų po pateikimo priėmimo tvarką. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d. Taip pat tie patys komitetai ir ta pati data taikoma ir antrajam įstatymo projektui. Kolegos, kitas… (Balsai salėje) Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti siūlomiems komitetas ir svarstymo datai? (Balsai salėje) Dėkoju. K. Glaveckas norėtų repliką po balsavimo. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, siūlau paskirti pagrindiniu Aplinkos apsaugos komitetą, nes Biudžeto ir finansų komitetas turi tiek darbo, kad neužteks ir keturių parų.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume bendru sutarimu pritarti K. Glavecko pasiūlymui, kad pagrindiniu dėl abiejų įstatymo projektų būtų Aplinkos apsaugos komitetas? (Balsai salėje) Galime sutarti. Papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. (Triukšmas salėje) Galime sutarti, kad pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos, papildomo komiteto nėra? Dėkoju, kolegos. A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šiuos klausimus svarstė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kai jie buvo priimami. Todėl siūlau bent jau papildomu komitetu tą ir rašyti. Bent jau dėl pirmo įstatymo, nes tai yra socialiai remtiniems žmonėms.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galime pritarti pasiūlymui… (Triukšmas salėje) Kolegos, ar visi sutinka su pasiūlymu, kad papildomas komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Nėra pritarimo. (Balsai salėje) Prašau. J. Razma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Šiaip užtektų vieno komiteto ir aš siūlau, gal pirmas K. Glavecko teikimas nebuvo gerai apgalvotas, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų būti vienintelis ir pagrindinis, nes čia kokie nors namų statybos klausimai nesprendžiami. Čia yra lengvatos.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtume… Aš matau, kad K. Glaveckas sutinka su minėtu pasiūlymu. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad Socialinių reikalų ir darbo komitetas būtų pagrindinis ir vienintelis komitetas svarstant šiuos abu projektus? Nėra prieštaraujančių, dėkoju, kolegos.

Toliau pirmininkauja Seimo Pirmininkas pirmoji pavaduotoja I. Degutienė.

Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-151 (prie Nr. XP-3420(2) (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 3, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-151. Pranešėjas – ministras A. Šemeta.

A. G. ŠEMETA. Įstatymo projektu siūloma panaikinti ne taip seniai priimtas Santaupų atkūrimo įstatymo pataisas, kuriomis santaupų atkūrimas yra pratęsiamas iki 2015 metų. Tiesiog, matyt, nebuvo skaičiuota, kad tokio įstatymo nuostatos padidintų fiskalinį deficitą 500 mln. Lt. Aš manau, kad dabartinėmis aplinkybėmis tokių įstatymų mes tikrai privalome atsisakyti. Dabar galioja tvarka tiems žmonėms, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nespėjo pasinaudoti įstatymo nuostatomis… atverti papildomai 7 metams tą laiką… tikrai buvo pakankamai laiko, kad žmonės spėtų atkurti savo santaupas.

PIRMININKĖ. Ačiū ministrui. Klausia V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, reikia pasveikinti jus su šia iniciatyva, nes ji buvo priimta konservatorių ir Darbo partijos balsais. Aš noriu dabar žvilgtelti į Konservatorių frakciją. Jau susirinkote, jau galėsite balsuoti ypatingai skubiai, kad panaikintumėte tai, dėl ko balsavote visai neseniai, prieš porą mėnesių. Gerbiamasis ministre, elementarus klausimas – ar tie Seimo nariai, kurie siūlė ir balsavo, skaičiavo ką nors ar ne?

A. G. ŠEMETA. Jeigu jūs manęs klausiate, ne aš tuo metu skaičiavau, bet manau, kad atsakinga Vyriausybė turėjo Seimui pateikti informaciją, kokia gali susidaryti padėtis, ir įrodyti, kad už tokias įstatymo pataisas nereikia balsuoti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia J.Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, aš būčiau paklausęs greičiau, bet kadangi L. Sabutis (…) reikalauja minutę, tai aš pabandysiu klausimą pratęsti iki minutės. Jūs sakote, 500 mln. iki 2015 m. Bet ar nėra galimybės išmokėjimus daryti šiek tiek vėliau, kad nesusikauptų kaip tik dabar, kai yra sunkesnė finansinė padėtis? Žmonėms, jeigu jie turi priežasčių, dėl ko jiems reikėtų grąžinti, gal galima tą grąžinimą šiek tiek pavėlinti?

A. G. ŠEMETA. Matote, pagal fiskalinio deficito skaičiavimo taisykles, nustatytas Europos Sąjungoje, fiskalinis deficitas skaičiuojamas nuo tada, kai įsigalioja, pradedamas taikyti įstatymas, todėl tai sukelia papildomą fiskalinį deficitą iš karto, o paskui vyksta deficito finansavimas per kitus metus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau niekas nenori klausti. Ačiū, ministre. Galite pailsėti. Prieš nori kalbėti V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Atsisakau.

PIRMININKĖ. Atsisako. Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Gal aš, gerbiamoji posėdžio pirmininke, replikos forma. Tuo metu, kada praeitoje kadencijoje buvo priimami tokie sprendimai, mums opozicija neleisdavo nei perbalsuoti, nei susirinkti, nei daugelio kitų dalykų. Todėl aš sutinku su ministru, kad tai didintų fiskalinį deficitą, ir tai būtų ne pats geriausias sprendimas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, dabar kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad įstatymo projektui Nr. XIP-151 būtų pritarta po pateikimo, balsuojate už. Kas nesutinkate, balsuojate prieš. Balsavimas pradėtas.

Užsiregistravo 54 Seimo nariai. Už – 49, prieš – 1, susilaikė 4. Pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ar pritariame tam? Bendru sutarimu. Siūloma svarstyti data – gruodžio 18 d. Pritarėme. Yra prieštaraujančių datai? Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad svarstymas būtų numatytas, kaip siūloma Seniūnų sueigoje, gruodžio 18 d.? Prašau balsuoti. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Mes prieštaraujame ypatingai skubai, dėl to reikia balsuoti, o jūs iš karto peršokate prie datos.

PIRMININKĖ. Atsiprašau, jūs pavėlavote.

E. KLUMBYS (TTF). Nepavėlavome!

PIRMININKĖ. Aš jau buvau pradėjusi kitą temą. Balsuojame. Kad svarstymas ypatinga skuba būtų gruodžio 18 d., prašom balsuoti už, kas prieš, balsuojate prieš.

Už – 44, prieš – 4, susilaikė 4. Svarstymas – gruodžio 18 d. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas.

Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-153 (prie Nr. XP-3420(2) (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Kitas klausimas. Aš kviečiu nemiegoti, budriai dirbti savo darbą. Kitas darbotvarkės 2-4.11. klausimas – Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-153. Ministras – A. Šemeta. Prašau. Pateikimas.

A. G. ŠEMETA. Teikiamos Akcizų įstatymo pataisos. Cigaretėms akcizai siūlomi didinti taip, kaip buvo siūloma ankstesnės Vyriausybės, t. y. nuo 2009 m. kovo 1 d. ir nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. ir tais pačiais tarifais, kokie buvo numatyti anksčiau teiktuose projektuose. Taip pat siūlome papildomai padidinti akcizus alkoholiniams gėrimams, alui – nuo 7,7 iki 8,5 Lt už laipsnį 100 litrų, tai yra 10 %, sidrui taip pat 10 % nuo 48 iki 53 Lt už 100 litrų, vadinamajam „rašalui“ ta pati nuostata – padidinti 10 % akcizus, o stipriesiems alkoholiniams gėrimams akcizas didinamas nuo 3840 iki 4140 Lt už 1000 litrų, tai yra 8 %. Akcizai stipriesiems alkoholiniams gėrimams yra sulyginami su šiuo metu esančiais akcizais Lenkijoje. Mano žiniomis, kolegos latviai taip pat ketina tą patį padaryti.

Taip pat siūloma panaikinti akcizų lengvatą mažiesiems aludariams ir padidinti kuro akcizus. Dyzelinio kuro iki Europos Sąjungos nustatyto minimumo nuo 947 iki 1140 Lt už 1000 litrų, benzinui kiek daugiau – nuo 1116 iki 1500 Lt už 1000 litrų, ir dujoms – nuo 432 Lt iki 1050 Lt už toną. Didesnis akcizo padidinimas dujoms yra reikalingas tam, kad būtų išlaikyta proporcija tarp mokestinių bazių, nes jeigu dujų akcizo tarifas bus smarkiai mažesnis nei benzino ar dyzelino tarifas, tiesiog bus išplauta šių kuro rūšių akcizų bazė. Dėl šių akcizų padidėjimo A 95 markės benzinas pabrangtų 44 ct už litrą, dyzelinis kuras 22 ct už litrą, suskystintos dujos 43 ct už vieną litrą. Tačiau, kaip visi žinome, pastaraisiais mėnesiais degalų kainos gerokai sumažėjo ir esminio jaučiamo efekto, palyginti su tomis kainomis, kurios buvo dar ne taip seniai, gyventojai tikrai nepajaus.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Vėlyvas vakaras, gerbiamasis ministre. Noriu šiek tiek praskaidrinti mūsų visų nuotaikas. Jūs žinote šaunųjį kareivį Šveiką. Jis buvo labai susirūpinęs visų vyriausybių likimu ir ypač kai vyriausybės didindavo akcizą alui. Tas kareivis prognozuodavo jų likimą. Sakykite, kaip jūs manote, kaip jūsų Vyriausybei atsilieps toks akcizo padidinimas alui?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, aš labai norėčiau, kad jūs man parodytumėte konkrečią vietą Jaroslavo Hašeko kūrinyje, kur Šveikas tai sako. Jeigu galėtumėte atnešti į kitą posėdį, aš mielai susipažinčiau su ta vieta. Bet konkrečiai taip, kaip jūs pasakėte. Tai vienas dalykas.

O dėl akcizo padidėjimo 5 laipsnių stiprumo alus pabrangtų 2 ct. Aš tikrai nemanau, kad tai yra esminis alaus kainos įvykis, dydis.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, toliau klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų tuos įstatymus priimame tamsiu paros metu, tačiau aš puikiai prisimenu, kokios buvo diskusijos, ypač Sveikatos reikalų komiteto, gerbiamojo A. Matulo, kad turime stengtis negirdyti tautos. Dabartiniame įstatymo projekte yra numatyta, kad stipriesiems alkoholiniams gėrimams mes didiname akcizą mažesniu procentiniu punktu negu alui, ypač silpnam alui. Ar tai iš tikrųjų yra subalansuota politika ir suderinta su Sveikatos reikalų komitetu?

A. G. ŠEMETA. Esmė yra ta, kad, praėjusiais metais didinant akcizus, akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams buvo padidintas 20 %, o alui 10 %, ir šiek tiek buvo sudarkyta proporcija. Aš sutinku, ateityje reikėtų apskritai peržiūrėti bendrą akcizų alkoholiniams gėrimams sistemą, kad būtų išlaikytos tinkamos proporcijos tarp įvairių alkoholinių gėrimų rūšių. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, nes praėjusiais metais akcizas stipriesiems alkoholiniams gėrimams didėjo daug labiau, tas 2 procentinių punktų skirtumas, mano supratimu, didelės esmės nesudarys. Tai, kad stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojai, užuot padidinę kainą tiek, kiek padidėjo akcizas, padidino ją dar dvigubai daugiau, jau yra jų problema. Bet tikiuosi, kad šį kartą taip neįvyks.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori klausti A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi ministras gerai žino J. Hašeko knygą apie šaunųjį kareivį Šveiką, aš tik galėčiau rekomenduoti užeiti į Šveiko restoraną, kuris yra Žemaitės gatvėje, ir ten rasite tą užrašą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Aš gal necituosiu Šveiko šį vakarą, bet noriu paklausti ministro, ar buvo koks nors kalbėjimasis bent su mūsų vežėjais. Atrodo, dabar viena iš silpnesnių ūkio šakų yra transportas, pervežimo situacija. Manau, mes žinome, kad yra dar juridinių asmenų automobilių apmokestinimas, ir dabar akcizo padidinimas. Ar mes nesusidursime su papildoma problema ir stojimu, ne rinkimu mokesčių šio gana pelningo verslo?

A. G. ŠEMETA. Jeigu jūs pastebėjote, siūlomose pataisose numatoma dyzelinio kuro akcizą didinti tik iki Europos Sąjungos minimalių normų lygio suprantant, kad dyzelinis kuras daugiausia naudojamas mūsų transporto įmonių, o benzinui akcizas yra didinamas daugiau, atsižvelgiant į tai, ką jūs minėjote.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia R. Sinkevičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, klausimas labai paprastas. Matyt, padėtis pasaulinėje naftos rinkoje ir kuro atpigimas – iš tikro teisingas sprendimas, kaip tik geras laikmetis didinti akcizus, bet tai yra šios dienos situacija. Niekas negali pasakyti, kokia naftos rinkos situacija bus po pusės metų. Mes žinome tuos skirtumus, kartotiniais dydžiais naftos kainas per pusę metų. Ar jūs turite naftos kainos prognozę ir patikinimus rimtų ekspertų, kad šis mūsų žingsnis – akcizo padidinimas net viršijant europinius reikalavimus neprivers labai greitai jį kuriuo nors metu mažinti?

Ir antras klausimas, su šiuo susijęs. Naftos dujų, propano, butano, suskystintų dujų akcizo padidėjimas siūlomas kartotiniu dydžiu. Žinia, LPG yra vienas iš švaresnių kurų, palyginti su kitomis kuro rūšimis. Kaip mes čia sprendžiame norėdami, būdami bendros politikos dalyviai su Europos Sąjunga, tapti ekologiškiausia valstybe, kodėl mes einame šiuo atveju priešinga kryptimi?

A. G. ŠEMETA. Atsakysiu į jūsų pirmą klausimą. Jeigu galėčiau nuspėti naftos kainas, aš turbūt šiandien nestovėčiau čia, šioje tribūnoje. Be abejo, niekas negali šiuo metu pasakyti, kokios kainos bus po metų ar kitų, tačiau yra labai įdomus akcizo paradoksas, t. y. kuo didesnę kuro kainos dalį sudaro mokesčių dalis, tuo joms kylant paties produkto kaina kyla mažiau. Tuo mes skiriamės nuo šalių senbuvių, kuriose akcizo dalis kainoje yra gerokai didesnė, todėl kai naftos kainos smarkiai kilo ankstesniais laikotarpiais, tose šalyse kuro kainos padidėjo daug mažiau, negu didėjo pas mus.

Antras klausimas dėl dujų. Tai yra neišvengiamas dalykas šiomis aplinkybėmis, nes didėjant benzino ir dyzelino akcizui, jeigu gamtinių dujų kaina nebus padidinta, dyzelino ir benzino mokestinė bazė bus „išplauta“, ir mes negausime tų pajamų, kurios yra numatytos.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Paskutinis klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų, gerbiamasis ministre, klausantis jūsų susidaro įspūdis, kad jūs norite apmokestinti viską, kas tik įmanoma. Neįvertinamos jokios pasekmės, neįvertinama tai, kad mokesčiai turi būti įvedami tik tiek, kiek jie yra reikalingi, ir tiek, koks yra pinigų surinkimo į biudžetą trūkumas.

Dabar jūsų labai keisti argumentai. Benzino kainos, kuro kainos mažėja, todėl dabar pats laikas įvesti akcizą, tada žmonės nepajus. Bet gerai kolega R. Sinkevičius paklausė jūsų, o kas bus, jeigu po dviejų savaičių kainos padidės? Ar tada pulsite naikinti tą akcizą?

Ar jūs skaičiavote, kiek reikia pinigų, kiek tas atneš pajamų į biudžetą? Ar jūs skaičiavote, kokios bus pasekmės ir kaip tai guls ant vartotojų pečių? Ar yra tokie argumentai? O ne tas argumentas, kad dabar pats tinkamiausias laikas, nes kainos mažėja, o visi pripratę prie didelių. Tai ne argumentas.

A. G. ŠEMETA. Aš nežinau, kokių dar papildomų argumentų reikia. Yra akivaizdūs skaičiai, kad iš šio kuro akcizo padidėjimo numatoma gauti 480 mln. Lt papildomų pajamų į valstybės biudžetą. Tai yra svarbus indėlis į tai, kad mes sumažintume fiskalinį deficitą tiek, kiek, mūsų nuomone, mūsų šalis šiandien gali pasiskolinti. Tai yra vienas iš visos sistemos elementų, kurį būtina įgyvendinti. Mes dabar iš sistemos imame po vieną gabaliuką ir sakome, ar jis čia reikalingas, ar ne. Visi mokestiniai įstatymai, kurie yra teikiami, vienas su kitu yra susiję ir tarnauja tam pačiam tikslui, kad mes subalansuotume valdžios finansus ir taip sudarytume privačiam sektoriui galimybę pasiskolinti.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre.

A. G. ŠEMETA. O vartotojams atsilieps. Pagal prognozes yra numatyta, kad kainų indeksas dėl kuro akcizo padidės, vienkartinis padidėjimas būtų 0,6 procentinio punkto.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūs pailsėkite.

Dabar, gerbiamieji kolegos, kviečiu pasiruošti balsuoti dėl… Atsiprašau, dar yra kalbančių dėl motyvų. Prieš nori kalbėti V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, šiuo atveju aš jau neakcentuosiu tos situacijos, kai jūs pasakėte pastabą dėl akcizų alkoholiniams gėrimams subalansavimo ir sveikatos politikos santykio. Be abejo, tai yra labai rimta problema, ją reikėtų spręsti ateityje. Šiuo atveju kalbama apie tokius žingsnius, kurie numatyti per labai trumpą periodą. Žinome, kad dėl vartojimo krepšelio ir taip gana įtampos ir šeimų ūkis yra gana apkrautas, bet šiuo atveju akcizų didinimas pakelia kainas, tai gula ant šeimų pečių ir pragyvenimo lygis nuo to blogėja. Manyčiau, kad šiame jūsų bendrame antikrizinių priemonių kontekste, sutikite, didesnis krūvis teks tai visuomenės daliai, kuri ir taip gana sunkiai gyvena, nes netiesioginiai mokesčiai socialinę atskirtį ir nelygybę tik didina.Todėl pritarti negaliu.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Pasiruoškime balsuoti. Kas už tai, kad Akcizų įstatymo 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-153 po pateikimo būtų pritarta, balsuoja už, kas ne, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.

Po pateikimo pritarta balsų dauguma. Repliką po balsavimo – E. Klumbys. Prašom.

E. KLUMBYS (TTF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamoji Seimo Pirmininko pavaduotoja, vyko balsavimas, jūs paskelbėte, kad balsavimas pradėtas, kai iki balsavimo pabaigos buvo likusios 7 sekundės. Aš manyčiau, kad jūs turėtumėte atidžiau pradėti balsavimą tada, kai jūs baigiate kalbėti.

PIRMININKĖ. Ačiū už pastabas. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kas už tai, kad būtų pritarta? Kadangi yra skirtingų nuomonių, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės siūlymui svarstyti įstatymo projektą ypatingos skubos tvarka? Kas už, t. y. pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už – 38, prieš – 7, susilaikė 3. Pritarta ypatingai skubai.

Svarstymas numatytas gruodžio 18 d. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Prašom. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Labai ačiū. Noriu pasakyti, kad daugiau yra balsuojančių negu sėdinčių salėje. Būkite maloni, pažiūrėkite. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš užpakaly akių neturiu, matau tik tai, kas yra priekyje. Man atrodo, šioje pusėje tikrai yra daugiau nei dešinėje pusėje, tiksliau, kairėje pusėje. Kontrolė lai lieka jums. Prašom, Juozai.

J. OLEKAS (LSDPF). Kadangi čia kai kam pasivaideno ir pradėjome ieškoti akių užpakalyje, tai aš noriu pasakyti, kad prieš jus sėdinčioje eilėje sėdi vienas ar du žmonės, o balsavo trys. (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. V. Andriukaitis. Gerbiamieji kolegos, surimtėjam!

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, anksčiau būdavo pasakomi motyvai be motyvų perbalsuoti. Šiuo atveju mano motyvas labai paprastas. Aš mačiau, kad A. Vidžiūno nebuvo salėje, o po to, nežinia kada, atsirado. Dar buvo ir kitų. Šiuo atveju mes norime pasakyti, kad būtų daug geriau, kad kolegos ateitų, kad jūs ne tik nugaroje neturėtumėte akių, apie kitas kūno vietas aš nekalbu, bet geriau būtų taip, kaip dabar jie pasielgė.

PIRMININKĖ. Ačiū, Vyteni. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų susikaupiame, aš suprantu, kad vėlyvas vakaras, ir perbalsuojame. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės siūlomai ypatingai skubai svarstant Akcizų įstatymo projektą? Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko. Nesančių kortelės ištraukiamos. (Balsai salėje) Kaimynai ištraukia.

Už – 42, prieš – 6, susilaikė 4. Taigi labai teisėtai ypatingai skubai pritarta.

Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, svarstymo data – gruodžio 18 d. Ar galime pritarti visoms pasakytoms mintims? Biudžeto ir finansų komitetas kaip pagrindinis ir svarstymo diena – gruodžio 18 d. Pritariame.

Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-154 (prie Nr. XP-3420(2) (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Kitas darbotvarkės klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3, 5, 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-154. Pranešėjas – finansų ministras A. Šemeta. Pateikimo stadija. Prašom.

A. G. ŠEMETA. Teikiamo įstatymo projektu yra siūloma sumažinti akcizų atskaitymus į Kelių priežiūros programą, nes akcizai yra padidinami daugiau, negu buvo numatyta anksčiau, ir atskaitymai yra sumažinami nuo dabar esančių 80 % iki 55 %. Prašau teikiamam įstatymo projektui pritarti.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, ačiū. Jūsų nori paklausti 5 Seimo nariai. V. Andriukaitis klausia pirmasis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimas yra be galo svarbus Lietuvai. Jūs žinote, kad mes turime dar gana daug kelių, kuriuos reikia asfaltuoti, yra numatyta programa, yra daug žvyrkelių. Iš tikro kai kur būtų galima peržiūrėti, ar nereikėtų gerokai paspartinti žvyrkelių asfaltavimo darbų. Taigi kaip jūs manot, ar nebūtų galima vis dėlto nemažinti atskaitymo į Kelių priežiūros ir plėtros programą, žinant, kad ir taip gana sunkiai vykdomi ir labai sudėtingai vykdomi darbai, juo labiau kad traumatizmas keliuose yra milžiniškas ir kelių būklė yra nepatenkinama Lietuvoje.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, per pastaruosius keletą metų atskaitymai į Kelių programą iš tikrųjų didėjo labai dideliais tempais. Tikrai aš nemanau, kad tai yra blogai, kelius reikia tvarkyti, tačiau šiomis aplinkybėmis papildomos akcizo pajamos dėl kuro akcizo padidėjimo tiesiog neproporcingai padidintų atskaitymus į Kelių fondą, į Kelių programą. Tai vienas dalykas.

O antras dalykas, mes mažiname daugelį gana jautrių programų. Šiuo atveju bendras solidarumas reikalauja šiek tiek sumažinti ir Kelių programą.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų mes šiandien labai dažnai girdėjome dėl solidarumo ir dėl ypatingos ekonominės situacijos, bet kelių klausimas visada buvo šio Seimo darbotvarkėje. Aišku, labai keista, kad ir susisiekimo ministras sutiko su tokio įstatymo projekto pateikimu, nes iš tikrųjų tai yra keli šimtai milijonų litų. Ne be reikalo buvo kalbama apie rajoninių žvyrkelių asfaltavimą. Taip pat kuo daugiau mes išasfaltuojame kelių, tuo daugiau reikia skirti lėšų po to jiems palaikyti. Tai buvo kiekvienos politinės partijos iš esmės rinkimų nuostatos. Ar jūs iš tikrųjų manote, kad 55 % nuskaitymas iš akcizų į Kelių priežiūros ir plėtros programą bus pakankamas, kad išlaikytume minimalią kelių kokybės būklę?

A. G. ŠEMETA. Taip, mes su ministru kalbėjome šia tema. Tiek ministro nuomone, tiek mano nuomone, mes tikrai turėtume peržiūrėti, kaip efektyviai lėšos panaudojamos kelių programoms. Ir vis dėlto, gerbiamasis buvęs ministre, turbūt sutiksite su tuo, kad kažkaip mes vis remontuojam magistralę Vilnius–Klaipėda, kad ir kiek mes ten važinėtume, ji visą laiką yra remontuojama. Matyt, vis dėlto lėšų panaudojimo efektyvumas nėra pakankamas. Manyčiau, kad reikėtų šia kryptimi dirbti, kad lėšos būtų panaudojamos efektyviai, tokiu būdu būtų galimybė suremontuoti daugiau kelių tomis pačiomis lėšomis. Pagaliau šioje rinkoje užtikrinti konkurenciją, kurios šiuo metu iš esmės nėra.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, čia kaip replika. Duok Dieve, kad kitais keliais važinėtų tiek mašinų, kiek važinėja ta magistrale. Sakykit, koks bus absoliučiais skaičiais lėšų sumažėjimas Kelių plėtros programai po šito jūsų pasiūlymo, palyginti su 2008 metais.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Sumažėjimas bus 160 mln. litų.

E. KLUMBYS (TTF). Kiek?

A. G. ŠEMETA. 160 mln. litų.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis kolega, sakykit, ar šis sumažėjimas neatsilieps Europos Sąjungos lėšų įsavinimui, nes nemažai keliams yra skiriama Europos lėšų.

A. G. ŠEMETA. Taip, į tai yra atsižvelgta. Europos Sąjungos lėšų įsavinimui šių lėšų sumažinimas neturėtų pakenkti.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis ministre, jūs jau atsakėte į klausimą? Taip, ačiū už visus atsakymus. Dabar, gerbiamieji kolegos, apsisprendžiam dėl pateikto Kelių priežiūros bei plėtros programos finansavimo įstatymo 3, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto. Prieš nori kalbėti Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Labai ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kuo ilgiau Vyriausybė dirbs, tuo diena iš dienos susipažins su viena tam tikra problema, kuri yra objektyvi ir nepriklauso nuo mūsų norų, t. y. kuo daugiau automobilių pravažiuos, kuo jų svoris ant ašies bus didesnis, tuo dažniau reikės tvarkyti, remontuoti tuos pačius kelius, kuriuos prieš keletą metų lyg ir buvome labai tvarkingai renovavę. Aš tikrai nesu priešininkas visų galbūt pakeitimų, kurie yra susiję su tam tikros biudžeto pajamų dalies didinimu, tačiau dėl šito tikrai negalėčiau pritarti, nes tie 160 mln. litų, kurių trūks šiai programai, o valstybinių kelių finansavimo programos niekaip negalėsime sumažinti, nes iš tikrųjų turi atitikti tam tikras kategorijas, kad nepadidėtų avaringumas, ypač magistralės atkarpose, kai atsiranda provėžos, vadinasi, šių 160 mln. trūks mūsų rajoninių kelių ir ypač žvyrkelių asfaltavimui. Todėl tikrai gana atsakingai mes šiandien turime apsispręsti balsuodami. Siūlau šiam įstatymo projektui tikrai nepritarti, nes tai lies visas savivaldybes ir visus mūsų rajoninius kelius.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Už nori kalbėti P. Auštrevičius.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, iš tikrųjų nereikia įtikinėti savęs, kas nori daugiau taupyti, atrodytų, tokiam svarbiam dalykui kaip visus mūsų šalies gyventojus apėmusiam jausmui, kad į Klaipėdą ir į Palangą reikia nuvažiuoti per tris valandas ir nuvažiuoti komfortabiliai. Kelių kokybė yra labai svarbu, bet šiuo atveju mes turime, matyt, suderinti kelis ne mažiau svarbius dalykus. Pirma, išsaugoti šalies fiskalinį stabilumą ir, antra, turėti normalius kelius. Aš keliu klausimą: gal iš tikrųjų Lietuvoje asfaltuoti keliai yra per platūs? Kodėl, pavyzdžiui, važinėdamas po Vakarų Europą ir po daug geriau gyvenančias valstybes, matai antraeilės svarbos kelius daug siauresnius ir kažkodėl juose telpa tokių pačių markių mašinos. Tai gal ne vien tiktai kelių kokybė, bet ir vairavimo kokybė turi lemiamą reikšmę. Aš manau, kad šis sprendimas galbūt ir mažina Kelių fondą, bet jis yra neišvengiamas. Mes turime taupyti dėl to, kad apskritai būtų kam važinėti po tuos kelius. Ir nepamirškime šio dalyko. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Kalbėjo vienas už, vienas prieš, todėl dabar balsuosime. Kas už tai, kad po pateikimo būtų balsuojama ir, jeigu kas balsuoja už, tai po pateikimo Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 3, 5 ir 10 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui pritaria. Kas nepritaria po pateikimo, balsuoja prieš.

Už balsavo 44, prieš – 10, susilaikė 1. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Pritariam? Numatyta svarstymo data – gruodžio 18 d. Pritariam. Pagrindinis komitetas numatytas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Pritariam? Pritarta po pateikimo. Svarstymas numatytas gruodžio 18 d.

Z. Balčytis – replika po balsavimo. Prašom.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Taip, replika po balsavimo. Išgirdome gana įdomių dalykų ir pasiūlymų. Kaip supratau, naujoji Seimo dauguma pateiks įstatymo projektą dėl dabar egzistuojančių kelių siaurinimo. Mes su malonumu lauksime ir jį nagrinėsime.

Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektas Nr. XIP-155. Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIP-157 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2-4.13 klausimas – Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektas Nr. XIP-155. Pranešėjas – finansų ministras A. Šemeta. Pateikimo stadija. Prašom.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamoji pirmininke, aš prašyčiau svarstyti kartu du įstatymo projektus, klausimus 4.13 ir 4.15, nes jie yra vienas su kitu susiję. Vienas yra mokesčio įstatymas, kitas yra Mokesčių administravimo įstatymas, į kurį įrašomas šis mokestis.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, teikiami du įstatymai: Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektas ir Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas. Prašom, ministre, pateikti abu.

A. G. ŠEMETA. Ačiū. Teikiamame įstatymo projekte siūloma nuo 2009 m. sausio 1 d. vienus metus apmokestinti juridinių asmenų valdomus Lietuvos Respublikoje įregistruotus automobilius, kurių didžiausia leidžiamoji masė yra ne didesnė kaip 3500 kg. Šiuo metu šie automobiliai Lietuvoje nėra apmokestinami mokesčiu už juridinių asmenų valdomus Lietuvos Respublikoje įregistruotus automobilius. Šie automobiliai gali būti apmokestinami kaip mobilūs taršos šaltiniai mokesčiu už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka. Projekte yra nustatoma 150 Lt mokestis už vieną automobilį per kalendorinį mėnesį. Taip pat projekte yra siūloma taikyti šio mokesčio lengvatą specialiosios paskirties transporto priemonėms, pavyzdžiui, katafalkams, neįgaliųjų transporto priemonėms, specialiosioms transporto priemonėms, tai yra operatyvinių tarnybų automobiliams, ir tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų valdomiems automobiliams. Seimui pritarus šiam įstatymo projektui, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 300 mln. Lt pajamų.

Kartu su šiuo įstatymu yra teikiamas Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Šis mokestis įrašomas į mokesčių sąrašą. Noriu pabrėžti, kad tai yra teikiamas laikinasis įstatymas vieniems metams. Manome, kad ateityje mes pertvarkysime lengvųjų automobilių apmokestinimą pagal kitokią sistemą, susiedami su registravimu ir dujų… CO₂ išmetimu. Šiuo metu tam, kad būtų paprasčiau administruoti šį mokestį, yra siūlomas laikinas sprendimas vieniems metams.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, čia prieš kelias dienas visi Seimo nariai gavo turbūt ne vieną laišką, susijusį su šiuo įstatymo projektu, nes toks ketinimas buvo jau Vyriausybės programoje dar prieš Vyriausybės programos tvirtinimą. Tarp jų buvo laiškas iš vienos viešosios įstaigos. Tai yra žmonės, susibūrę padėti neįgaliems žmonėms, kurie irgi turi juridinio asmens statusą, kurie turi automobilį. Ar kitos asociacijos, visuomeninės organizacijos, ar pagaliau smulkūs verslininkai, kurie taiko smulkias remonto, kitokias paslaugas, pavyzdžiui, elektriko, ryšio, jie naudojasi tuo pačiu lengvuoju automobiliu. Jūs ketinate juos apmokestinti 150 Lt mėnesiniu mokesčiu, kai tokios įmonės galą su galu suduria. Jeigu kalbėtume apie visuomenines organizacijas ar viešąsias įstaigas…

PIRMININKĖ. Kolega, laikas!

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ar jūs neketinate taikyti išimčių tam tikroms juridinių asmenų grupėms?

A. G. ŠEMETA. Aš jau minėjau teikdamas įstatymo projektą, kokių tipų automobiliams gali būti taikomos išimtys šio laikinojo įstatymo. Bendroji mokesčio našta per metus sudarys 1800 Lt. Tai juridiniam asmeniui nėra tokios didelės sumos. Šiuo atveju automobilio mokestis reikalingas tam pačiam makroekonominiam tikslui, kurio mes siekiame. Kaip čia turbūt P. Auštrevičius minėjo, jeigu mes tų sprendimų, kurie teikiami jums kaip bendras paketas (šis įstatymas yra vienas iš jų) nepriimsime, tai gali nebūti kaip tų automobilių… ir nebus kaip važinėti tais automobiliais, tiesiog mes jų nebeįpirksime. Žodžiu, tokio įstatymo tikrai reikia.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, jūsų klausia M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, suprantama, norėdami subalansuoti biudžetą, jūs norite įvesti dar vieną papildomą mokestį, laikiną, nors iš to įstatymo projekto nematyti, kad tai būtų laikinas, tik iš jūsų aiškinamojo rašto. Taip pat aiškinamajame rašte jūs aiškinate, kad nepablogins verslo įmonėms sąlygų, jų plėtrai. Akivaizdu, kad bus pabloginta, nes padidins išlaidas. Be abejo, ir darbuotojams gali santykinai sumažėti atlyginimas.

Dar norėčiau pateikti vieną klausimą. Ar ir žemės ūkio veikla užsiimantiems juridiniams asmenims jūs taip pat taikysite šį naują mokestį? Dėkui.

A. G. ŠEMETA. Dar kartą kartoju, kad išimtys yra įvardytos įstatyme, kokios jos bus taikomos. Kad tai yra laikinas įstatymas, nurodyta įstatymo pavadinime. Įstatymas prasideda: Lietuvos Respublikos…, o toliau – laikinojo įstatymo. Taigi šis įstatymas yra priimamas laikinai, vieniems metams. Per tuos metus mes pertvarkysime automobilių apmokestinimo sistemą. Noriu pabrėžti, kad lengvieji automobiliai visoje Europos Sąjungoje yra apmokestinami. Mes esame viena išimčių, kur lengvieji automobiliai iki šiol nebuvo apmokestinami. Mano supratimu, tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų gatvėse tiek senų automobilių ir tiek taršos. Be abejo, šis mokestis sprendžia kitokią problemą, fiskalinę problemą. Per to mokesčio galiojimo laikotarpį, vienus metus, mes ketiname sukurti europietiško tipo lengvųjų automobilių apmokestinimo sistemą.

PIRMININKĖ. Klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ministras beveik atsakė. Aš norėjau paklausti, kodėl tik metams. Kadangi jūs tvirtinate, kad bus pateiktas europietiškas įstatymo projektas, tai kada mes galime jo tikėtis?

A. G. ŠEMETA. Tikriausiai su kitų metų biudžeto projektu, ne 2009 m., bet 2010 m.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, kalbant apie visus šiuos įstatymus nuolat yra pabrėžiamas solidarumas. Solidarumą ypač deklaruoja Katalikų Bažnyčia. Pasakykite, kokiais argumentais remdamasis jūs siūlote šito mokesčio netaikyti tradicinių religijų atstovams?

A. G. ŠEMETA. Aš manau, kad tradicinėms religinėms bendruomenėms yra taikomos įvairių įstatymų išimtys. Aš manau, kad tai yra norma daugelyje Europos valstybių. Mes ta europine tradicija vadovaujamės ir darome panašius veiksmus.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, atsiprašome, kad tiek daug klausinėjame, bet įdomūs jūsų pateikti pasiūlymai.

Šiame projekte nieko nekalbama apie variklių galingumus, dydžius, tik tai apie svorį ir vienodą mokestį. Kai galvojame apie teršalus, tai galėtų būti skirtinga. Dabar yra įvairių modelių. Jūs paminėjote vieną iš faktorių – senus automobilius ir panašiai. Jeigu galėtumėte pakomentuoti.

Antrasis klausimas. Tenka girdėti, kad atsiranda gudručių, kurie, vengdami tokių mokesčių, registruoja automobilius Latvijoje ir panašiai. Tai ar ten taip pat yra apmokestinta? Ar negali atsitikti taip, kad dalis kompanijų, kurios turi savo atstovybes tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje, tiek kitur, pradės perregistruoti ir pinigų sumos, kurios tikimės, mes nesurinksime į biudžetą?

A. G. ŠEMETA. Atsakydamas į jūsų pirmąjį klausimą, tiesiog galėčiau jums pritarti, kad reikėtų atitinkamų nuostatų, ir mes numatome tai padaryti naujuose įstatymuose dėl lengvųjų automobilių apmokestinimo, kad tai būtų susieta su svoriu, variklio tūriu ir automobilio amžiumi, kad skatintume naujesnių automobilių įsigijimą ir mažesnę taršą Lietuvoje. Tačiau tokiam įstatymui parengti reikia laiko ir skaičiavimų.

Dėl registravimo. Jeigu pastebėjote, yra naudotojo mokestis. Nesvarbu, kur tas automobilis registruojamas, jeigu jis yra naudojamas Lietuvoje, tai tokį mokestį reikės sumokėti. Mes manome, kad tai nebus problema. Anksčiau buvo kelta kita problema, kad jeigu bus perrašyta, kaip sakoma, privatiems asmenims, tai tokiu atveju įmonė paprasčiausiai negalės į savo sąnaudas nurašyti degalų sąnaudų ir kartu atitinkamai padidins pelną bei kitus mokamus mokesčius. Taigi mes manome, kad dabartinėmis sąlygomis šis mokestis yra gana lengvai administruojamas.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Juozapaitis.

J. JUOZAPAITIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, ar jūs manote, kad įmonių lengvieji automobiliai yra prabanga, o ne darbo priemonė?

A. G. ŠEMETA. Aš nemanau… kad tai yra prabanga. Nesiimsiu vertinti, ar tai yra prabanga, ar tai nėra prabanga. Dar kartą kartoju, kad lengvieji automobiliai vienaip ar kitaip yra apmokestinami visose Europos Sąjungos valstybėse, ir mes Europos Sąjungoje esame likę vieninteliai, kurie to nedaro. Šis mokestis tą spragą užpildo. Aš sutinku, kad tai nėra labai geras mokestis, tačiau, kaip jau minėjau, per kitus metus… Todėl mes ir siūlome jam suteikti laikinumo statusą ir per kitus metus atitinkamai parengti lengvųjų automobilių apmokestinimo sistemą.

PIRMININKĖ. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, ir vėl manęs neįtikina jūsų argumentai. Dabar jūsų argumentas yra tik vienas – apmokestinti, ir tik apmokestinti, neįvertinus, kokios bus pasekmės. Jeigu apmokestiname juridinius asmenis, kurie yra automobilių naudotojai, tarkime, taksi firmos, tai jos tą visą mokestį perkels ant vartotojų pečių – įskaičiuos į vežimo tarifą. Lygiai taip pat ir kitos įmonės, kurios naudoja automobilius, sakykime, prekybos agentai ir visa kita, jie perkels šį mokestį ant vartotojų pečių – įskaičiuos į prekės kainą. Ar yra koks skaičiavimas, kiek tai duos valstybės biudžetui ir kiek tai atsilieps vartotojams?

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, galbūt jūs negirdėjote. Pateikdamas aš minėjau, kad valstybės biudžetui tai duos 300 mln. Lt papildomų pajamų. Vėlgi mes, ypač šioje pusėje, ištraukiame iš konteksto vieną įstatymą. Tai yra visas įstatymų rinkinys. Jų paskirtis yra užtikrinti valstybėje makroekonominį stabilumą, be kurio visa kita tiesiog neįmanoma. Taigi mes turime rinktis iš tų blogybių. Sutinku, kad tai nėra labai geras mokestis, aš tą tikrai pripažįstu, tačiau šiomis sąlygomis, kurios dabar yra, mes tiesiog nematome kitokių galimybių, kaip išspręsti šiuo metu susidariusias makroekonomines problemas.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, už atsakymus, galite pailsėti. Yra užsirašęs kalbėti prieš M. Bastys.

M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Akivaizdu, kad šis mokestis gali šiek tiek subalansuoti biudžetą, bet taip pat akivaizdu, kad jis neabejotinai blogins verslo sąlygas. Gaila, kad finansų ministras neišblaškė tos mano minties, kad ir žemės ūkio juridiniams asmenims, kurie naudoja lengvuosius automobilius, taip pat bus pradėtas taikyti šis papildomas mokestis, o šiandien mes ir taip jau gana daug girdėjome apie žemės ūkio subjektams įvedamus papildomus mokesčius, kurie tikrai nepagerins situacijos kaime. Šiandien apie tai jau ne kartą buvo kalbėta. Taigi negalima balsuoti už tokį įstatymo projektą. Gaila, kad valdančioji dauguma to negirdi.

PIRMININKĖ. Už nori kalbėti už V. Bacevičius.

V. BACEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš siūlau pritarti šiam projektui po pateikimo. Aš manau, kad mes dar turėsime laiko jį svarstyti, atsižvelgti į įvairius niuansus, taip pat jį tobulinti. Aš taip pat manau, kad ministras puikiai supranta, jog su tais automobiliais įmanomas tam tikras pasitraukimas į šešėlį, kad įmonės tuos automobilius gali išregistruoti nuo sausio 1 d. ir panašiai. Galbūt į biudžetą nebus surinktos tokios pajamos, kokios yra prognozuojamos, bet manau, kad svarstymo stadijos metu viskas bus derinama, ir dar pasižiūrėsime.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Vienas pasisakė už, kitas – prieš. Balsuojame. Kas už tai, kad projektui Nr. XIP-155 ir projektui Nr. XIP-157 po pateikimo būtų pritarta, tas balsuoja už, kas su tuo nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko.

Už balsavo 30, prieš – 17, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.

Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Yra norinčių pasisakyti prieš. Vėl balsuojame. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka, balsuoja už, kas nepritaria ypatingai skubai, balsuoja prieš arba susilaiko. Ypatingai skubai nepritarta, nes už balsavo 32, prieš – 17, susilaikė 1. (Triukšmas salėje)

V. ŽIEMELIS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, aš prašau perbalsuoti. Nuspaudžiau, bet mano nesuveikė. (Šurmulys salėje)

PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Gerbiamieji kolegos, prašau rimties, grįžkite į savo darbo vietas! Gerbiamasis Vidžiūnai ir jūsų komanda! Balsuojame iš naujo už tai, ar pritariame Vyriausybės siūlymui taikyti ypatingą skubą. Kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, susilaiko arba balsuoja prieš.

Gerbiamieji kolegos, ypatingai skubai nepritarta. Pritarta tiktai skubai. Svarstymas numatytas gruodžio 18 d. A. Vidžiūnas.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Ponia posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos! Jūs visiškai tiksli – ypatingai skubai balsų neužteko. Mes šiandien nepriimam, ypatinga skuba – priėmimas šiandien. Skubos balsų reikia 29, man atrodo, kolega Andriukaiti, taigi gal bendru sutarimu sutariam, kad ketvirtadienį mes svarstome, o tada apsispręsime dėl ypatingos skubos arba dėl kitų procedūrų. Labai ačiū, ponia posėdžio pirmininke.

PIRMININKĖ. V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Nepritariame. Aš žiūriu į laikrodį, jau yra po 24 val. kelios minutės, aš labai norėčiau paprašyti valdančiosios daugumos budrumo ir susirinkti kaip dera, tai yra didžiulė pagarba ir Vyriausybei, ir jūsų konsoliduotam pertvarkų, kaip čia pasakius, flangui. Kol kas arba dauguma dirba, kaip priklauso, arba mes turime teisę pasakyti, kad nepritariame skubos tvarkai.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu kalbėjo A. Vidžiūnas ir buvo siūlymas, kad po pateikimo būtų taikoma skubos tvarka. Siūlau balsuoti, kas už tai, kad būtų taikoma skubos tvarka šio įstatymo svarstymui? Gerbiamieji kolegos, pritarta skubai. Taigi svarstymas yra numatytas, kaip siūlė Seniūnų sueiga, gruodžio 18 d. Laikinojo mokesčio už juridinių asmenų valdomus automobilius įstatymo projektas ir Mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio papildymo įstatymo projektas. (Triukšmas salėje) J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip buvome susitarę, vakarykštį posėdį baigėme. Šiandien dar nebuvo Seniūnų sueigos ir nežinome, kokie planai dėl šios dienos posėdžių. Tai gal leiskime susirinkti Seniūnų sueigai, kad jie mums duotų direktyvas, ir tada spręsime dėl šios dienos darbotvarkės. Labai ačiū.

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, aš noriu priminti, kas buvo pasakyta ir dėl ko mes balsavome, kad sutarėme balsuodami, kad pratęsiame posėdį tol, kol nebus baigti visi patvirtinti darbotvarkės klausimai. Kada ta pabaiga bus – šiandien, rytoj, poryt, tai priklauso tiktai nuo jūsų. Galbūt tai bus poryt, visai ne šiandien ir ne rytoj.

Tęsiame posėdį. Darbotvarkės 2-4.18 klausimas – Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-160. Pranešėjas – A. G. Šemeta. Kol ateis Algis, nori kalbėti J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, prieš balsuojant, kai jūs teikėte klausimą balsuoti dėl darbotvarkės pratęsimo, iki bus išnagrinėta darbotvarkė, jūs pasakėte žodį „šiandien“.

PIRMININKĖ. Ne.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Šiandien, t. y. vakar, jau baigėsi.

PIRMININKĖ. Gerbiamasis Juliau, nenoriu polemizuoti, bet galime pažiūrėti stenogramą. Šiandienos darbotvarkę. Tai čia yra visai kas kita. Šiandien dienos darbotvarkę, kuri buvo patvirtinta vakar, dar kartą sakau, jinai gali būti svarstoma iš šiandien, ir rytoj, ir dar poryt. Aš nežinau, kada mes baigsime dirbdami taip, kaip dabar dirbame.

Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-160. Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo 4, 5, 7 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedėlio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-161. Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-162. Mokesčių administravimo įstatymo 83 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-165. Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-166 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Žodis ministrui A. G. Šemetai. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Susikaupiam.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamoji pirmininke, ar galime būtų apsvarstyti likusius mokesčių įstatymus? Tai yra 4.18, 4.19, 4.20 ir 4.23?

PIRMININKĖ. Gerai, pritariam. Prašau pateikti visus.

A. G. ŠEMETA. Loterijų ir azartinių lošimų mokesčio įstatyme yra siūloma papildomai apmokestinti statytojus sumų ir išmokėti laimėjimų skirtumą taikant 5 % mokesčio tarifą; taip pat padidinti esamą fiksuotą loterijų ir lošimo mokestį; fiksuotą mokestį už B kategorijos lošimo automatą padidinti nuo 600 Lt iki 900 Lt per mokestinį laikotarpį; per metų ketvirtį už lošimų stalą – nuo 12 tūkst. iki 18 tūkst. Lt per mokestinį laikotarpį, nustatant prievolę mokestį mokėti kas mėnesį. Dėl šio mokesčio pakeitimo valstybės biudžeto pajamos turėtų padidėti 18 mln. Lt.

Įstatymo projekte dėl Lietuvos Respublikos naftos ir dujų išteklių mokesčio yra siūloma atsisakyti šiuo metu galiojančių lengvatų kai kuriems produktams ir visiems naftos ir dujų telkinių eksploatuotojams taikyti vienodą 20 % bazinį mokesčio tarifą bei papildomą kompensacinį 9 % tarifą naftai ir dujom iš telkinių, įšžvalgytų valstybės lėšomis. Taip pat, kaip jau minėjau, atsisakyti papildomos naftos ir dujų išteklių mokesčio lengvatos. Poveikis valstybės biudžeto lėšoms yra numatytas 20 mln. Lt.

Taip pat siūloma pakeisti Mokesčio už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise įstatymą. Šio įstatymo esmė yra ta, kad siūlome valstybės turto naudojimo mokestį padidinti nuo 0,5 % iki 2 % kartu įvedant ir kitą kriterijų, kad mokėtinas mokestis negali būti mažesnis nei 10 % praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnį, sumos. Yra numatoma palikti mažesnį mokesčio tarifą valstybės įmonei Ignalinos atominei elektrinei turbūt dėl visiems suprantamų priežasčių, nes ši elektrinė ir sumoka 70 % šio mokesčio dydžio. Jeigu mokestis būtų nustatytas didesnis, tiesiog tai persikeltų į elektros kainas. Taip pat dar kelios šiuo metu galiojančios lengvatos atskiroms valstybės įmonių rūšims. Tiek trumpai apie teikiamus įstatymų projektus.

Jeigu galėčiau, gerbiamoji posėdžio pirmininke, pateikčiau paskutinį man priklausantį įstatymą, t. y. Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuris yra labai paprastas ir tikrai socialdemokratai turėtų šiam įstatymui pritarti. Siūloma Ministro Pirmininko galimą reprezentacinį fondą nustatyti iki 3 vidutinių darbo užmokesčio dydžių. Vyriausybė jau priėmė dėl Vyriausybės narių reprezentacinių fondų, kuriuos sumažino nuo 4 iki 1 vidutinio darbo užmokesčio dydžio, o priėmus jums šitą įstatymą, ir Ministro Pirmininko reprezentacinis fondas bus atitinkamai sumažintas. Kviečiu pritarti visiems pateiktiems įstatymų projektams ir balsuoti už.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, štai ir sužinojome visus jūsų siūlomus įstatymų projektus, kiek jie duos pinigėlių į valstybės biudžetą. Sakykite, ar jūs nesvarstėte tokios galimybės Lietuvoje įvesti pagalvės mokestį? Tarkim, jeigu skaičiuotume po 30 Lt už pagalvę, tai per metus nuo 3 mln. gyventojų mes turėtume vieną milijardą. Manau, būtų gana geras efektas Vyriausybei.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už labai gerą klausimą. Tiesiog noriu dar kartą pabrėžti, kad ne dėl šios Vyriausybės darbo biudžeto pajamos, jeigu mes nieko nedarytume, smuktų daugiau nei 2 mlrd. Lt. Man labai įdomu, kaip jūs, jeigu jums reikėtų šį klausimą spręsti, finansuotumėte atlyginimų mokėjimą mokytojams, pensijų mokėjimą ir kitus dydžius, nes jeigu mes šių priemonių nepriimsime, paprasčiausiai valstybė bus nepajėgi vykdyti savo įsipareigojimų. Aš prisiėmiau tuos įsipareigojimus, kurie yra šiuo metu, mes juos turime vykdyti, ir tam reikalingos šios sudėtingos ir skausmingos pataisos.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji kolege. Kadangi čia dabar yra pateikti keli gana skirtingi įstatymai, tai gal aš paklausiu atskirai. Pirmiausia dėl Lošimų įstatymo. Jeigu žiūrėtume didinimą, tai didinimas, kaip suprantu, paprasčiausiems B kategorijos lošimo automatams yra ženkliausias, jis augs 6 kartus, o A kategorijos – tik 4 kartus. Kodėl toks proporcijų keitimas atsirado, gal būtų vienas klausimas.

Antras klausimas dėl mokesčio už valstybės turto naudojimą. Kas yra tos kitos valstybės įmonės, aš čia pirmiausia turiu galvoje Valstybės turto fondą? Ar jis kaip valstybinė įmonė dar yra ir mes visi žinome, kad susiduria su problema dėl gana didelio atskaitymo nuo jo turimo turto ir realizavimo. Ar čia dar kartą nesusidursite su ta problema, kad ir tokiai įstaigai, kaip Valstybės turto fondas, labai padidės mokestis? Kaip žinote, pristatomi trys klausimai, tai būtų trys minutės paklausti. Bet sustosiu dabar. Ačiū.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimus dėl lošimų mokesčio. Aš manau, kad lošimo organizatoriai, naudodami tiek vienos, tiek kitos rūšies automatus, vėlgi, mano supratimu, tikrai gali prisidėti prie tų sprendimų, kurie priimami kitose grupėse, ir tikrai nemanau, kad smarkiai dėl to nukentėtų.

Dėl valstybės įmonių. Kaip minėjau, pusės procento tarifas lieka Ignalinos atominėje elektrinėje, taip pat indėlininkų indėlių įsipareigojimų… Valstybės turto fondas atskirai nėra nurodytas. Čia nėra tokių, yra konkrečios išimtys, kurioms yra taikomas 0,5 % tarifas ir dėl suprantamų priežasčių visoms kitoms tas tarifas padidėtų. Iš tikrųjų šiuo metu mes turime situaciją, kai valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės turi mokėti dividendus valstybei, o valstybės įmonės moka simbolinį mokestį nuo valstybės kapitalo, tačiau daugiau sumoka pelno mokesčio… (Balsai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, dviese prašau nediskutuoti. Buvo klausimas, buvo atsakymas. Toliau klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš turėčiau dviem įstatymams po klausimą. Pirmas, arba aš kažko nesupratau, arba ne taip supratau, ką jūs pasakėte, bet aš įstatymo lyginamajame variante matau, kad už A kategorijos lošimo automatą buvo 1800, bus 600 litų. Vietoj 600 bus 300. Ta prasme yra mažinimas, jūs aiškinamajame rašte rašote ir kalbėjote, kad didės. Tai galbūt pakartosite, nes kažko neparašyta dėl metų, mokestinis laikotarpis gali būti ir mėnesį.

Ir dėl Vyriausybės įstatymo, kur jūs sakėte, kad opozicija, t. y. socialdemokratai, tai tikrai pritars. Čia ponas J. Razma visą laiką norėjo sumažinti ministrams ir Ministrui Pirmininkui reprezentacines išlaidas. Kas keičiasi jūsų pateiktame įstatyme, jeigu jūs rašote vietoj 3 vidutinių iki 3 vidutinių? Nieko nesikeičia.

Ir norėčiau priminti, jūs nebuvote Seimo narys anoje kadencijoje. Kai mes svarstėme atlyginimų padidinimą Seimo nariams, ir reprezentacinių išlaidų, buvo kalbama, nes padidinamas atlyginimas ministrams ir Ministrui Pirmininkui, deramai sutvarkome šitą reikalą, jokių reprezentacinių išlaidų Vyriausybės įstatyme iš viso neliks. Kaip dera tai, kas buvo pažadėta svarstant tą įstatymą, su tuo, ką jūs dabar siūlote?

A. G. ŠEMETA. Atsakant į pirmąjį klausimą, tiesiog mokestinis laikotarpis yra nustatomas kas mėnesį, dėl to mokesčio dydis kiekvieną mėnesį, be abejo, yra mažesnis, negu mokame kas ketvirtį. O dėl Ministro Pirmininko, tai, be abejo, Seimo valia, jeigu bus apskritai priimta nuostata atsisakyti reprezentacinių fondų, Vyriausybė taip ir padarys. Kaip minėjau, tai, ką galima padaryti Vyriausybės nutarimu, yra padaryta, ir fondas sumažintas nuo 4 vidutinių dydžių iki 1 dydžio atsiskaitytinai Vyriausybės nariams, o Ministrui Pirmininkui pagal juristų išvadas mes negalėjome tuo pačiu Vyriausybės nutarimu priimti to sprendimo, nes reikia keisti atitinkamai Vyriausybės įstatymą. Jame pasakyta, kad gali būti nustatomas… bet ir konkretus 3 VDU dydžio reprezentacinis fondas, todėl teikiama ši įstatymo pataisa. Jeigu jūs ją priimsite, Ministrui Pirmininkui taip pat bus sumažintas šis dydis iki 1 VDU.

O jeigu priimsite sprendimą visiškai panaikinti, tai, be abejo, mes tam paklusime, tik vėl kreipiuosi į Seimo narius, prašau solidarumo, kad visi Seimo nariai prisidėtų šiomis sunkiomis sąlygomis ir susimažintų sau mokamą darbo užmokestį, kaip kai kurie Seimo nariai jau padarė. Norėtųsi, kad visi tai padarytų, ir žmonės galėtų pamatyti, kad Seimo nariai ne tik žodžiais, bet ir darbais prisideda prie valstybės biudžeto problemų sprendimo.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Toliau klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū už suteiktą žodį, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų kol kas dar nė vienas nesusimažino atlyginimo. Tai pirmas dalykas. Antras dalykas. Susimažinti atlyginimą tam, kad daugiau būtų įsteigta etatų, ir socialinės apsaugos ir darbo ministras miega, matau, įsisteigęs penkis patarėjų etatus ir dar vieną papildomą viceministrą, tai tam ir atsisakysime atlyginimų, kad galėtų etatus įsteigti? Tai pirmas dalykas.

Antras dalykas, aš pereinu prie klausimo. Jūs įsivaizduojate, valstybės turto mokesčio koeficientą nuo 0,5 % didinti iki 2 %. Tai yra keturi kartai! Čia tas 1,5 % tik atrodo nedaug. Bet keturi kartai! Įsivaizduokite, viena normali gamykla sumoka maždaug 50 tūkst. Lt turto mokesčio, tai dabar turės mokėti 200. Dabar esant tokiai situacijai, kai stoja gamyba, kai mažinamos gamybos apimtys, net žmonės atleidžiami, tokia didelė našta. Keturis kartus! Čia ne 1,5 %, čia yra keturi kartai. Skaičiuokime, būkime realistai, realiai skaičiuokime, kokius nuostolius patirs įmonės. Tai susiję konkrečiai su įmonėmis. Kokia parama verslui.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamasis Seimo nary, mes šiuo atveju kalbame apie valstybės įmones. Mes nekalbame apie privačias įmones. Aš manau, už tai, kad tos įmonės naudoja valstybės kapitalą, yra normalu nustatyti mokestį. Tas mokestis padidėja 1,5 procentinio punkto. Jeigu skiriame, kas yra 1,5 procento ir procentinio punkto, tai aš ir pasakiau, kad pusantro procentinio punkto. O bendra mokesčio suma iš visų valstybės įmonių, numatoma, duos papildomų pajamų – 50 mln. Lt. Mes įvairiose srityse turime tikrai labai pelningų valstybės įmonių, kurios faktiškai valstybei už tai beveik nieko nemoka, todėl šio mokesčio pakeitimas tikrai joms neturėtų sudaryti problemų. O toms įmonėms, kurioms tai gali sudaryti problemų, mokesčio įstatyme yra numatyta išimtis.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Numatytas toks pat 20 % lygis naftos ir dujų ištekliams. Noriu pasakyti, kad naftos ir dujų ištekliai baigiasi. Jeigu bus padidintas mokestis, tikimasi gauti pajamų, aš manau, jų iš viso ne tik negaus valstybės biudžetas, bet dar blogiau – bus sugadinti ištekliai, kurie apsivandenins dėl neracionalaus eksploatavimo. Aš manau, tai visiškai nieko neduodantis dalykas. Kas jums pasiūlė šitą dalyką daryti?

A. G. ŠEMETA. Aš nelabai suprantu, dėl kokių priežasčių ankstesnio Seimo buvo nustatytos šio mokesčio lengvatos. Visos normalios valstybės savo gamtinių išteklių eksploatavimą atitinkamai apmokestina, nes tų gamtinių išteklių negalima atkurti. Todėl aš manau, kad yra normalus dalykas numatyti gamtinių išteklių eksploatavimo bendrą tarifą. Kol kas jie nesibaigia. Kaip minėjau, iš šio mokesčio yra numatoma gauti papildomai 20 mln. Lt.

PIRMININKĖ. Klausia A. Endzinas.

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų mano klausimas beveik ta pačia tema – dėl naftos gavybos. Jeigu prieš trejus, ketverius ar penkerius metus šios įstatymo pataisos būtų priimtos, aš iš tikrųjų galėčiau prognozuoti, kad realios pajamos biudžetą būtų pasiekusios. Tačiau, kaip prieš tai kalbėjęs kolega pastebėjo, senkant ribotiems naftos ištekliams iš tikrųjų jų gavyba brangsta, savikaina brangsta. Dabar šio mokesčio padidinimas reiškia, kad mažo naudingumo gręžiniai neduos (…) grąžos ir bus paprasčiausiai uždaryti. Kita vertus, norėčiau pasakyti, kad naftos gavybos iš jūros, iš kur mes neišgauname naftos, mokesčio didinimas iš tikrųjų finansinio rezultato neduos. Dėkoju.

A. G. ŠEMETA. Ačiū už klausimą. Aš tiesiog norėčiau priminti, kad šio mokesčio lengvatų panaikinimas į Vyriausybės programą buvo įtrauktas Liberalų sąjūdžio pasiūlymu. Mes tą pasiūlymą priėmėme ir manome, kad tai yra teisinga. Lengvatos buvo numatytos tiek jūsų, tiek konservatorių programoje. Mes vykdome savo programas.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, pailsėkite. Dabar motyvai dėl visų pateiktų projektų. Prieš nori kalbėti J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi yra keletas įstatymų, turbūt reikia pasakyti keletą motyvų.

Aš ministrui sakiau dėl Turto fondo ir galbūt dar galima pasižiūrėti keletą kitų valstybinių įmonių, kur iš tikrųjų šis padidinimas gali pareikalauti net biudžeto lėšų, arba gali būti (…) dalykų. Galbūt svarstymo metu reikėtų pasižiūrėti, nes čia po kitomis valstybinėmis įmonėmis, man atrodo, patenka visos, nėra kitų išvardyta. (Balsai salėje) Ne, ne, kitos valstybinės įmonės. Aš apie savivaldybes nekalbu. Tikrai prašyčiau pasižiūrėti ir galbūt, jeigu taip neatsitiktų, būtų galima tai svarstyti.

Antras dalykas, ko aš klausiau. Iš tikrųjų neišgirdau atsakymo dėl naujo skirtingo apmokestinimo lošimo automatų, nes tos grupės iš tikrųjų net tarpusavyje konkuruoja, o čia skirtingas krūvis tektų atskiroms grupėms. Todėl negalėčiau pritarti teikiamoms įstatymo pataisoms.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už nori kalbėti J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Nepaisant to, kad kalbėsiu už, nes vis tiek reikia, kad procesas eitų į priekį, aš tik noriu atkreipti ministro dėmesį, kad kai mes kalbame apie lengvatas, aš pasisakau, kad lengvatų neturi būti naftos ir dujų mokesčių sistemoje, tačiau diferencijuotas mokestis, atsižvelgiant į išteklių dydį ir telkinio dydį, egzistuoja visur, ir natūralu, kad ir čia, Lietuvoje, jis yra. Todėl mes turbūt komitete siūlysime tai peržiūrėti. Juo labiau kad čia negalima tikėtis kažkokių pajamų. Už.

PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Gerbiamieji kolegos, formuluoju balsavimą. Balsuojame po pateikimo dėl įstatymų projektų Nr. XIP-160, Nr. XIP-161, Nr. XIP-162, Nr. XIP-165 ir Nr. XIP-166. Kas už tai, kad po pateikimo pritartume, balsuojate už, kas prieš, balsuojate prieš arba susilaikote.

Gerbiamieji kolegos, balsavo 47. Už – 38, prieš – 8, susilaikė 1. Taigi po pateikimo minėtiems įstatymų projektams yra pritarta. Vyriausybė siūlo visus išvardytus įstatymų projektus svarstyti ypatingos skubos tvarka. Gerbiamasis E. Klumbys prieštarauja, todėl reikia balsuoti. Kas už tai, kad įstatymų projektai Nr. XIP-160, Nr. XIP-161, Nr. XIP-162, Nr. XIP-165 ir Nr. XIP-166 būtų svarstomi ypatingos skubos tvarka? Prašom balsuoti.

Balsavo 48 Seimo nariai. Už – 38, prieš – 7, susilaikė 3. (Balsai salėje) Pritarta ypatingai skubai balsavus 38 Seimo nariams. Svarstymas numatytas gruodžio 18 d. Siūlomas komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Ar pritariame bendru sutarimu? Pritariame.

Aš turiu pasiūlymą finansų ministrui, nes yra likęs vienas… Atsiprašau, Vyriausybės įstatymui kaip pagrindinis buvo numatytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Noriu paklausti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko. Ką jūs siūlote? (Balsai salėje) Dėl Vyriausybės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip ir dėl viso paketo, yra pagrindinis komitetas.

Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektas Nr. XP-3429(2) (prie Nr. XIP-3420(2) (pateikimas) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

Gerbiamieji kolegos, kad šiandien finansų ministras baigtų savo darbą, dar liko Seimo nutarimo „Dėl 2009, 2010 ir 2011 metų nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektas. Prašom, ministre, į tribūną.

A. G. ŠEMETA. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra tradicinis Seimo nutarimo projektas, kuriuo yra nustatoma nacionalinio biudžeto pajamų ir išlaidų sumos trejų metų laikotarpiui. Visi skaičiai pateikti nutarimo projekte. Siūlau šiam nutarimo projektui pritarti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti vienas Seimo narys – A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, kodėl gana smarkiai skiriasi pirminis dokumentas, kuris buvo pateiktas prieš keletą savaičių, ir dabartinis? Pagal makroekonominius rodiklius, kuriuos jūs pats sakėte, tas mažėjimas, tie skaičiai, ko gero, turėtų būti šiek tiek kitokie. Susidaro toks pirmas vaizdas.

A. G. ŠEMETA. Skaičiai yra perskaičiuoti atsižvelgiant į numatomą ūkio augimą. 2010 m. yra prognozuojamas viena dešimtąja procento smukimas, o ne augimas. Tik 2011 m. yra numatomas didėjimas 4,5 %. Atitinkamai pakoreguotos tos dalys, kurios yra iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, tai yra iš nacionalinio biudžeto, Europos Sąjungos lėšų dalis šiuo atveju nepakeista, tačiau bendra suma dėl makroekonominių prognozių pakeitimų yra pakeista.

PIRMININKĖ. Ačiū, ministre, už visus pateiktus projektus ir Seimo nutarimą, linkime jums gero poilsio.

Prieš nori kalbėti V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, A. Sysas uždavė esminį klausimą. Nustatyti prognozes, ypač 2010 m. ar 2012 m., žodžiu, tai yra prognoziniai samprotavimai. Manyčiau, kad kitų metų biudžeto kontekste tvirtinant pateiktą projektą reikėtų pagrįsti, ar nereikia sugrįžti prie to, ką siūlė ankstesnė Vyriausybė, prie tų pačių normatyvų. Taigi balsuosiu prieš.

PIRMININKĖ. Ačiū. Už kalbės E. Zingeris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Reikėtų pritarti šiam pasiūlymui, ypač todėl, kad makroekonomikos skaičiai yra tokie įspūdingi. Ačiū. (Juokas, plojimai salėje)

PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimo projektui Nr. XP-3429(2), balsuoja už, kas prieš, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 43 Seimo nariai. Už – 34, prieš – 6, susilaikė 3. Seimo nutarimo „Dėl 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. nacionalinio biudžeto numatomų rodiklių“ projektui po pateikimo pritarta.

Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Gerbiamasis E. Klumbys nepritaria. Balsuosime. Kas už tai, kad pritartume Vyriausybės siūlymui svarstyti ypatingos skubos tvarka, balsuoja už, kas nesutinka, balsuoja prieš arba susilaiko.

Balsavo 48 Seimo nariai. Už – 39, prieš – 6, susilaikė 3. Pritarta ypatingai skubai.

Numatoma svarstyti gruodžio 18 d. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Bendru sutarimu pritariame.

Toliau pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Kašėta.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-167. Valstybės tarnybos įstatymo 7, 8, 24 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2, 3 priedais įstatymo 7 straipsnio pakeitimo ir 8 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-168. Valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16¹, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Įstatymo papildymo 26¹, 43¹ straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo 13 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-169. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-199 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2) (Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka)

PIRMININKAS (A. KAŠĖTA, LSF). Gerbiamieji kolegos, kitas darbotvarkės klausimas – visas paketas įstatymų projektų: Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-167, Valstybės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-168, taip pat įstatymo projektas Nr. XIP-169. Pranešėjas – R. Palaitis. Norėčiau paklausti. Gerbiamasis pranešėjau, ar mes galėtume prijungti rezervinį 4 klausimą, t. y. Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą? Gal jūs galėtumėte pateikti visus kartu? Dėkoju. Pranešėjas – R. Palaitis. Pateikimo stadija.

R. PALAITIS. Laba naktis patiems aktyviausiems ir kantriausiems Seimo nariams. Malonu, kad jūs vis dar čia. Po tiek darbo valandų iš tikrųjų ne taip paprasta atlaikyti tokį krūvį. Bet, netempdamas į naktį gumos, noriu pasakyti, kad įstatymo projektu siūloma vieneriems metams atidėti valstybės tarnautojų suvienodintų pareigybių kategorijų intervalo mažinimą, t. y. mes numatėm, kad 2009 m. šiek tiek padidės apatinės kategorijų ribos ir šiek tiek padidės mažiausi atlyginimai. Bet situacija valstybėje tokia, kad reikia taupyti pinigus. Čia yra kaip ir sąnaudų taupymas. Šiuo įstatymo projektu planuojama sutaupyti apie 44 mln. litų. Tai nėra visiškas žemesniųjų kategorijų padidinimo atšaukimas, bet tai yra šio proceso atidėjimas vieneriems metams. Po metų, jeigu reikės, grįšim, jeigu nereikės, automatiškai įsigalios 2009 m. planuota situacija. Tai toks labai trumpas įstatymo pateikimas.

PIRMININKAS. Dėkui pranešėjui. Užsirašė klausti. Pirmasis – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Man paskambino Vidaus reikalų sistemos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė ir paprašė paklausti (jūs vis dėlto dabar jų tiesioginis darbdavys), ar jau Lietuvoje paskelbta karinė padėtis, ar, kaip rašoma 144 straipsnyje apie nepaprastąją padėtį, mes pradedam taikyti tiek įvairių įstatymų būtent šiai kategorijai žmonių – policininkams, kitiems pareigūnams, už kuriuos jūs taip stipriai kovojote anos kadencijos metu? Kas dabar keičiasi? Policijos darbuotojų profesinė sąjunga klausia jūsų, ar jiems reikia iškart ruoštis streikams, ar jūs įvesit nepaprastąją padėtį, ir tada jie supras, kad to negali daryti?

R. PALAITIS. Taip. Aš manau, klausimas gal ir geras, bet šiek tiek gal ir pro šalį, sakyčiau, nes policijos reforma – šis kategorijų padidinimas – po truputį prasidėjo nuo spalio 1 d., ir šis procesas vyksta. Kitų metų biudžete policijos sistemai suplanuota šiam procesui 11 mln. litų. Šie 11 mln. litų taip ir liko policijoje, kaip asignavimų valdytojuje. Papildomai, kad nemažėtų darbo užmokestis, kitų metų biudžete yra numatyta dar 25 mln. pervesti iš Valstybės investicijų programos į darbo užmokesčio fondą. Taigi ne tiek ir daug, palyginti su 2008 m., mažėja policijos darbo užmokesčio fondas, ir tai, kas sumažėja, sakysim… Vis tiek, matyt, tų atleidimų šiek tiek bus, bet, aš tikrai jau galiu atsakingai pasakyti, stebėsiu, kad nevyktų atleidimas tų žmonių, kurie dirba gatvėse, t. y. stovi fronte, kad tai būtų ūkio tarnybos, back office, kitaip sakant. O atlyginimų didėjimo gal teks kai kam palaukti – valstybės tarnybai, ne pareigūnams, ne policijai, valstybės tarnybai, bet tai yra geriau, negu eiti į gatvę, išvis likti be darbo, esant šiai situacijai, nes artimiausi dveji metai, kad ir kiek jūs sakytumėt, jog nėra krizės, aš manau, bus labai įtempti.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis. Nėra salėje. J.Sabatauskas. Taip, prašau, V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Atsisakau žodžio.

PIRMININKAS. Atsisako žodžio. J. Sabatauskas. Taip pat…

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, šiuo įstatymų paketu, taip pat tais projektais, kuriuos teikiate, jūs iš karto nustatėt kelias priemones: pirma, kai kurių valstybės tarnautojų kategorijų didinimo sustabdymą…

R. PALAITIS. Apatinių ribų didinimo sustabdymą.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Būtent. Toliau, bazinio dydžio sumažinimą…

R. PALAITIS. Ne šiame įstatyme.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nesvarbu. Aš taip suprantu, kad dėl visų Valstybės tarnybos įstatymų.

R. PALAITIS. Čia kitas projektas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Bet aš kalbu apskritai apie visą paketą, kurį šiandien svarstom. Susidaro tokia situacija, kad žmonėms, dirbantiems valstybės tarnyboje, iš karto taikomos kelios priemonės. Aš jau nekalbu apie tai, kad kai kuriose ne tik ministerijose, bet savivaldybėse ir kitose įstaigose trūksta specialistų. Sako, tuoj už vartų bus minios. Palaukit, esmė ne ta. Kelerius metus nebuvo didinta. Dabar pirmąkart buvo padidinta ir iš karto toks smūgis.

PIRMININKAS. Atsiprašau…

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nes Teisės departamentas atkreipė dėmesį. Svarstytina… Aš cituoju Teisės departamentą. (Balsai salėje: „Laikas!“)

R. PALAITIS. Atsakysiu į jūsų klausimą. Pirmiausia bazinis dydis yra mažinamas kitu įstatymu. Jis yra mažinamas tiek, kad nepaliestų realių į rankas gaunamų pinigų, o šiuo projektu tiesiog yra metams pristabdomas apatinių ribų padidinimas. Tik tiek. Bet dar sykį sakau: situacija valstybėje nėra lengva, kaip ir visame pasaulyje, tai geriau šiek tiek susispaudus metus pabūti, negu turėti alternatyvą eiti į gatvę. O privačiame versle, beje, atlyginimai šiuo metu yra sėkmingai mažinami. Čia nekalbama apie mažinimą, čia kalbama apie didinimo pristabdymą.

PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, suprantu ir jūsų nelengvą padėtį, ir mūsų. Aš gal dviem aspektais paklausiu, nes pateikti projektai yra iš dviejų sričių. Pirma, dėl Statuto pakeitimo, kai, sakyčiau, labai – nuo vienerių metų iki vieno mėnesio atlyginimo – mažinamos kompensacijos už sveikatos sutrikdymą. Ir antras mano klausimas būtų dėl to darbo užmokesčio didėjimo sustabdymo. Gal jūs galėtumėt pasakyti, kiek žmonės neteks arba kokį atlyginimo padidinimą galėjo gauti ir kiek jo dabar teks palaukti dar metus? Apie kokius dydžius čia mes kalbam?

R. PALAITIS. Dabar yra labai įvairus tų dydžių spektras. Aš galiu tiktai sumą pasakyti, kad suma yra apie 44 mln. litų. Reikia skaičiuoti kiekvieną atskirai, nes ten daug įvairovių. Aš negaliu į tą klausimą atsakyti.

Dėl pirmojo jūsų klausimo. Aš tiesiog pamiršau pateikti šį įstatymą. Iš tikrųjų, naudodamasis proga, ir pateiksiu trumpai. Tai yra Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimas. Iki šiol buvo, sakyčiau, ne visai logiška norma, kad už atsitikimą tarnyboje buvo išmokama vienkartinė 12 vidutinių mėnesinių atlyginimų kompensacija. Nežiūrint į tai, ar tai buvo mėlynė, ar tai buvo piršto pasukimas, ar dar kas nors, 12 vidutinių mėnesinių atlyginimų. Šiuo įstatymo projektu yra siūloma išmoką nuo 1 iki 12 vidutinių mėnesinių atlyginimų mokėti pagal vidaus reikalų ministro nustatytą tvarką, tai yra ribos priklausys nuo sužalojimo sunkumo. O aname projekte buvo šiek tiek nelogiška – 12, ir taškas, nesvarbu, koks sužalojimas. Tai čia ne toks ir didelis pinigų taupymas. Jis yra, aišku, visoje policijos sistemoje planuojama sutaupyti apie pusantro milijono, bet tiesiog yra taikoma natūrali logika.

PIRMININKAS. Visi klausimai buvo užduoti. Dabar kalbos dėl motyvų. Užsirašė kalbėti prieš V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš atsiimu.

PIRMININKAS. Taip, atsiima. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš irgi, kaip toj dainoj, pasakysiu iš dviejų dalių. Aš tikrai manau, kad Statuto pakeitimo situaciją dėl kompensacijos ministras labai aiškiai paaiškino. Manau, kad galbūt ir tikslingas toks sprendimas… mums priimti tokį sprendimą. O dėl tarnybinių atlyginimų atidėjimo aš nesu toks tikras, nes vis tiek mūsų vidaus tarnybos kariai dirba gana atsakingą ir rizikingą darbą, todėl negalėčiau sutikti su tokio jų priimto sprendimo atidėjimu.

PIRMININKAS. Prieš kalba A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Aš iš tiesų negaliu pritarti ir siūlau nepritarti tokiam skubotam sprendimui, nes vis dėlto reikia laiko priimti. Aš manau, šiandien yra per vėlus laikas ir Seimo salėje per mažai Seimo narių, kurie buvo supažindinti su minėto įstatymo pakeitimais, todėl siūlyčiau balsuoti prieš.

PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl visų… (Balsai salėje) Taip, tikslingas pasiūlymas. Balsuojame galbūt atskirai dėl trijų Valstybės tarnybos įstatymų paketo, vėliau balsuosime dėl rezervinio 4 klausimo.

Taigi prašom. Kas už, prieš, susilaiko, prašom balsuoti.

Gerbiamieji kolegos, už balsavo 40 Seimo narių, prieš – 7, susilaikė 3. Taigi trims Valstybės tarnybos įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta.

Pagrindinis komitetas siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas… Prašom. K. Glaveckas turi kitą siūlymą. Prašom.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš siūlau padaryti vieną komitetą – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Papildomą galima Teisės ir teisėtvarkos komitetą, bet ne Biudžeto ir finansų komitetą, jeigu galima. Mes ir taip daug krūvio turime. (Balsas salėje) Šitą ar lydimąjį?

PIRMININKAS. Kolegos, ar mes galėtume pritarti tokiam pasiūlymui? Siūlyčiau pritarti tokiam K. Glavecko pateiktam pasiūlymui ir pagrindiniu komitetu paskirti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą. Ar niekas neprieštarauja? (Balsai salėje) Galbūt apsieitume be papildomo komiteto? (Balsai salėje) Prašau, kolega.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, Teisės departamento pastabą norėjau pacituoti prieš klausdamas, bet jūs man neleidote. „Svarstytina (aš cituoju Teisės departamento pastabą), ar tai atitiktų Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuotą įstatymų leidėjo pareigą paisyti (…) dėl Teisės komiteto svarstymas būtinas“. Nes Teisės departamento pastaba yra dėl proporcingumo principo atitikimo.

PIRMININKAS. Kolegos, ar galėtumėte pritarti šiam pasiūlymui, kad papildomas komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Taip. Yra bendras sutarimas. Taigi pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prašom. Ponas E. Klumbys. Replika.

E. KLUMBYS (TTF). Ne ponas! Aš ne kartą sakiau.

PIRMININKAS. Bet panašus.

E. KLUMBYS (TTF). Prašom kreiptis: tautos atstovas, Seimo narys. Čia ateičiai.

Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, šioje vietoje apie papildomą komitetą kalbėti negalima, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas turi pareigą, kai yra įtariama neatitiktis Konstitucijai, duoti savo išvadą. Pagal visą logiką pirmiausia turėtų būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Jeigu ji bus tokia, kad neprieštarauja, tada visas procesas juda. Jeigu išvada bus, kad prieštarauja, bus visiškai kita situacija.

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, nėra labai aiškiai ir konkrečiai konstatuota. Yra paminėta (cituoju): „Todėl svarstytina, ar teikiamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas tuo atveju, jeigu atitinkamais įstatymo projektais nebūtų stabdomas Respublikos Prezidento, Seimo narių ir Vyriausybės narių pareigybinių algų koeficientų didinimas nuo 2009 m. sausio 1 d., atitiktų Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatuotą įstatymų leidėjo pareigą paisyti proporcingumo principo reikalavimų bei asmenų lygybės prieš įstatymą principo“. „Todėl svarstytina…“ – žodžiais neįpareigoja priimti tokio sprendimo, kokį jūs siūlote.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį. Šioje kadencijoje mes pirmą kartą susiduriame su tokia situacija. Tačiau prisiminkime, kas buvo praeituose Seimuose. Niekados, aš noriu pabrėžti, niekados Teisės departamentas neduodavo tokios išvados, kuri yra parašyta Seimo statute. Tačiau visada, kai būdavo iškeliama abejonė, be jokių diskusijų klausimą svarstydavo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Šioje situacijoje, jeigu mes dabar laužysime šią tradiciją ir reikalausime, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas duotų tokią išvadą, kokia yra Statute, tai, mielieji, mes to ir reikalaukime. Nekalbėkime apie tai tada, kai nėra tokios statutinės Teisės departamento išvados.

PIRMININKAS. Seimo narys L. Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš kantriai laukiau, kai tuo tarpu kolega E. Klumbys du kartus kalbėjo ir būtų leista jam trečią kartą. Tiek kolega J. Sabatauskas, tiek E. Klumbys šiuo atveju yra neteisūs. Jeigu Seimo valia dar pridėtų du tris komitetus, tai čia būtų kitas klausimas. Tačiau ar tai galėtų tam principui prieštarauti, ar ne, visiškai kompetentingas išspręsti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, atsižvelgdamas į tas pastabas, į kurias siunčia… Konstitucinio Teismo nutarimą, ne į pačią Konstituciją. Čia yra Seimo valia, bet visiškai pakanka, nes tai yra mūsų komiteto kuruojamos sritys – valstybės tarnyba, viešasis administravimas, Vyriausybės įstatymas ir t. t.

PIRMININKAS. V. Andriukaitis, po to V. Bogušis, ir balsuosime. Prašom, gerbiamasis Andriukaiti.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau priminti, kad yra Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas. Etikos ir procedūrų komisija jau yra kalbėjusi šiuo požiūriu. Tas išaiškinimas gali būti perskaitytas. Aš manau, jis galioja ir šios kadencijos Seimui. Kadangi Teisės departamentas niekados… jis turi tam tikrą mandagumo formulę – „svarstytina“ ir panašiai, ir t. t. Šiuo atveju Konstitucinio Teismo nutarimas turi tokią pačią galią kaip ir kita Konstitucinio Teismo išplėtota doktrina. Taigi, mano tvirtu įsitikinimu, reikėtų, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasisakytų šiuo požiūriu, tada būtų galima svarstyti. Priešingu atveju, aš manau, reikėtų kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją (gaila, šiandien komisijos pirmininko čia nėra), kad šis klausimas būtų dar kartą išaiškintas.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbės gerbiamasis kolega V. Bogušis.

V. BOGUŠIS (LCSF). Aš pritariu kolegos L. Sabučio kalbai, pritariu pono V. Andriukaičio kalbai. Gerbiamieji kolegos, kiekvienam projektui bus pateikta Teisės departamento išvada. Jeigu Teisės departamento išvadoje bus pateikta abejonė, ar ne, gerbiamasis Sabatauskai, tada privaloma tvarka turės savo nuomonę išsakyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Taigi lygioje vietoje nelaužykime iečių. Siūlau, gerbiamasis posėdžio pirmininke, skelbti balsavimą. Ačiū.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, grįžtame į savo vietas. Balsuojame. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas minėtus projektus svarstytų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas? Ir, be abejo, niekas netrukdys svarstyti ir kitiems komitetams, kurie norės. Kas už, kas prieš, susilaiko, prašom balsuoti.

Balsavo už 40, prieš – 3, susilaikė 6. Gerbiamieji kolegos, sprendimui pritarta. Pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime sutarti. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Kolegos! Galime sutarti. Dėkoju.

Dabar siūlau balsuoti dėl rezervinio 4 klausimo, tai yra Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.

Gerbiamieji kolegos, kas už pateiktą įstatymo projektą, balsuojame. Už balsavo – 42, prieš – 1, susilaikė 6. Po pateikimo Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis komitetas siūlomas… Galbūt vėl sutarsime, kad tai būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip ir dėl ankstesnių įstatymų projektų? Galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju. Siūloma svarstyti gruodžio 18 d., taip pat siūloma svarstyti ypatingos skubos tvarka. Kolegos, ar galime sutarti bendru sutarimu? Dėkoju už supratimą.

Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo projektas Nr. XIP-170. Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-171. Energetikos įstatymo 4, 6, 7, 10, 17, 18, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-172. Elektros energetikos įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-173. Šilumos ūkio įstatymo 6, 7, 8, 13, 15, 18, 21, 26, 29, 31, 33 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-174. Branduolinės energijos įstatymo 9, 26, 30, 37, 38, 71 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-175. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 6, 12, 13, 14 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-176. Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 2, 5, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-177. Gamtinių dujų įstatymo 13, 16, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-178. Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-179. Biokuro, biodegalų ir bioalyvų įstatymo 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-180. Specialios apskrities akcinės bendrovės „Lietuvos energija" reorganizavimo bei šilumos ūkio ir jo valdymo perdavimo savivaldybėms įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-181. Aplinkos apsaugos oro įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-182 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2)

Kiti darbotvarkės klausimai – vėl trys tarpusavyje susiję projektai, netgi ne trys, tačiau visas blokas projektų. Tai būtų projektas Nr. XIP-170 – Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo projektas. Nr. XIP-171, Nr. XIP-172, Nr. XIP-173, Nr. XIP-174, Nr. XIP-175, Nr. XIP-176, Nr. XIP-177, Nr. XIP-178, Nr. XIP-179, Nr. XIP-180, Nr. XIP-181 ir Nr. XIP-182 įstatymų projektai. Pranešėjas gerbiamasis ministras D. Kreivys. Pateikimo stadija. Prašau į centrinę tribūną.

D. KREIVYS. Gerbiamieji Seimo nariai, energetikos sektorių reglamentuojančių įstatymų pakeitimo projektai. Aš gal jų visų nevardinsiu, jų iš viso yra trylika. Įstatymų pakeitimai yra techninio pobūdžio. Vietoj Ūkio ministerijos įrašoma Energetikos ministerija. Ūkio ministerijai priskirtos energetikos srities funkcijos ir Ūkio ministerijos, kaip įstaigų prie Ūkio ministerijos steigėjos, funkcijos perduodamos Energetikos ministerijai. Tai yra techninio pobūdžio pakeitimai.

PIRMININKAS. Klausti užsirašė… Gerbiamasis ministre, jūsų norės paklausti. Pirmasis klausia Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis kolega, sveikiname jus su tokiu prisistatymu tokiu laiku. Mes esame matę tokių ministerijų steigimą, kai jos vieną kadenciją įsteigiamos, o kitą panaikinamos. Galima prisiminti buvusias. Bet steigiant Energetikos ministeriją dėl jos argumentuojant buvo išsakomas vienas labai stiprus argumentas, kad tai nepareikalaus papildomų lėšų. Mes žinome – įsikūrimas, iškabų keitimai ir visa kita, bet šiandien pateikus biudžetą, kurį pristatė finansų ministras, labai aiškiai pasimatė, kad per 70 mln. yra numatyta daugiau per Ūkio ministeriją naujai Energetikos ministerijai, negu buvo skirta Ūkio ministerijai. Galbūt paaiškintumėt, nes, didžioji dalis atitenka, liūto dalis atitenka Energetikos ministerijai, beveik 700 mln.

D. KREIVYS. Ne, taip nėra. Projekte, kuris yra parengtas, būtent atsižvelgiama netgi į visus mažinimus – 12 % darbo užmokesčio fondo ir 15 % paprastųjų išlaidų. Netgi įskaitant šiuos skaičius ministerijos padalijimas yra pagal seną biudžetą. Tikrai, nė lito papildomo nepareikalaus.

PIRMININKAS. Kitas klausia Seimo narys Z. Balčytis.

Z. BALČYTIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų Ūkio ministerijos funkcijų buvo likę labai mažai. Deja, kitos Europos Sąjungos valstybės nuėjo kitu keliu: paprasčiausiai šios ministerijos funkcijas prijungdavo prie kitos ministerijos, pavyzdžiui, transporto, arba kaip kitaip jos ten vadindavosi. Būdavo tokios stambios ministerijos sujungtos, bet jos faktiškai vienose rankose tęsdavo infrastruktūros klausimus ir gana sėkmingai darbuodavosi. Ar jūs negalvojote arba nesvarstėte tokio kelio – naikinti vieną ministeriją ir prijungiant ją prie kitų?

D. KREIVYS. Mes manome, kad esant mūsų šalies ekonomikos struktūrai, kai senos pramonės šakos, kurios buvo grįstos pigia darbo jėga, yra atgyvena, o naujos, grįstos inovacijomis ir technologijomis, nėra atsiradusios, investicijos į kraštą neina, verslo administravimas ir smulkus verslas yra suvaržytas. Aš manau, kad naujai ministerijai inovacijų, verslo ir investicijų tikrai bus daug darbo.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų susijęs su Lietuvos ir Europos Sąjungos santykiu. Jūs žinote, kad Bendrojo programavimo dokumente yra labai daug išvardinta viešųjų įstaigų, kurios yra prie Ūkio ministerijos, yra labai daug derybų, suderintų su Briuseliu, tartasi dėl įvairiausių dalykų. Ar tie pakeitimai, kuriuos jūs planuojate, ar jūs jau aptarėte, ar yra kokie nors preliminarūs signalai iš Europos Komisijos, kad jūs galite taip lengvai viską daryti, o po to stengtis gauti, pasiekti gerų rezultatų. Ačiū.

D. KREIVYS. Ministerijų atskyrimas neturės įtakos Europos Sąjungos lėšų įsavinimui. Šis klausimas yra suderintas… (Balsai salėje)

Prašom pakartoti klausimą, tada nesupratau klausimo.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.

D. KREIVYS. Galima pakartoti klausimą? (Balsai salėje) Pakartokite klausimą, nesupratau klausimo.

PIRMININKAS. Prašom sukonkretinti klausimą.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Norėčiau dar kartą pasakyti. Kaip jūs manote, Bendrajame programavimo dokumente, jį tvirtinant, derantis su Europos Komisija, buvo daug sudėstyta funkcijų įvairiausioms viešosioms įstaigoms, kurios yra šalia Ūkio ministerijos. Koks bus, pertvarkant jūsų ministerijas, koks bus likimas ir ar tai yra suderinta su Europos Komisija?

D. KREIVYS. Tai jų ir nereikėjo derinti. Ten yra keletas įstaigų ir jas perduodant tikrai nereikia derinti su Europos Komisija šitų dalykų. Ne, nereikia derinti.

PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius. Atsiprašau, praleidome kolegą Seimo narį E. Klumbį. Prašau.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, aš manau, kad jūs suprantate, kad atėjęs į tokią atsakingą vietą turite būti susipažinęs su situacija, kokia jinai buvo anksčiau, kokia jinai dabar. Tai būkite mielas, atsakykite į klausimą. 1996 m. konservatoriai, atėję į valdžią, panaikino Energetikos ministeriją. Kodėl jinai buvo panaikinta tuomet ir koks yra būtinumas ją kurti dabar? Tai vienas klausimas.

Antras klausimas. Vis dėlto nelaikykite mūsų naivuoliais, mes suprantame, jūs pats pasakėte, kiek yra dabar įvairių institucijų prie Ūkio ministerijos, kurios pereis Energetikos ministerijai, tas yra kitose įstatymuose surašyta. Kiek vis dėlto kainuos šios ministerijos įkūrimas?

D. KREIVYS. Pradėsiu nuo antro. Aš dar kartą pabrėžiu, kad šios ministerijos įkūrimas yra numatytas pagal senosios ūkio ministerijos finansus. Jokių papildomų išlaidų, nė lito nekainuos, ir dar mes, kurdami šią ministeriją, pasižadame sutaupyti, kaip ir visos kitos ministerijos, 12 nuo (…) ir 15 nuo išlaidų.

Dabar dėl to, kas pasikeitė? Mes puikiai žinome, kad energetika… jūs puikiai žinote, kad energetika šiandien yra viena iš Lietuvos silpnųjų vietų, skaudulių, ir tai yra strateginis klausimas. Uždarome atominę elektrinę, artėja naujos atominės elektrinės statyba. Tam reikia skirti tikrai nemažai dėmesio, kartu ūkis yra kamuojamas tam tikrų problemų, todėl mes manome, kad, atskyrus šias ministerijas, ministrai turės daugiau galimybių įsigilinti ir geriau atlikti pareigas, kurias jie turi atlikti šiuose sektoriuose.

PIRMININKAS. Klausia R. Sinkevičius.

R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš tiesiog džiaugiuosi jūsų optimizmu ta prasme, kad jūs sakote, investicijų didės, bus kas veikti dabartinei Ūkio ministerijai, kuri atlieka ir investicinių, ir akcinių bendrovių, taip pat ir energetikos įmonių, koordinavimo funkciją. Kodėl jų turėtų didėti, argumentų neišgirdau, ypač pateikus šios dienos tuos mokesčių projektus, aš matau, kad investicinė aplinka mūsų šalyje ryškiai blogės, o jūs sakote, kad kažkaip tai… Iš kur tas optimizmas? Tai vienas dalykas. Bet man toks vaizdas, kad trūksta ministerijų, reikia kaip nors suburti koaliciją, trūksta postų, na, štai reikia vienos ministerijos, kuriam vieną ministeriją. Na, sakykite, ar Energetikos ministerija bus sutapatinta su „Leo LT“? (Balsai salėje)

D. KREIVYS. Labai gerai atsakė Seimo narys J. Razma, kad mes stengsimės atskirti, kad nebūtų sutapatinta, nes šiandien takoskyra labai silpna. O dėl investicijų, aš dar kartą noriu pasakyti, kad mokesčių bazė Lietuvoje nėra didžiulė problema. Didžiulė problema yra biurokratinis aparatas ir nenoras tų, mano manymu, investicijų įsileisti.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausias A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Norėčiau paklausti gerbiamojo ministro. Sakykite, kad išsklaidytumėt mūsų abejones. Jūs sakote, kad Energetikos ministerija kuriama prie Ūkio ministerijos. Kiek planuojama naujų etatų įsteigti naujai kuriamoje Energetikos ministerijoje ir kiek iš Ūkio ministerijos ar kitų ministerijų darbuotojų pereis į tuos naujus etatus, t. y. kiek bus panaikinta senųjų ir užims naujųjų vietas, ir kiek apskritai naujų žmonių bus priimta iš šalies?

D. KREIVYS. Yra planuojama perkelti tris departamentus iš Ūkio ministerijos ir gal kokie keturi etatai yra papildomai politinio pasitikėjimo žmonėms.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Tiktai keturi etatai?

D. KREIVYS. Panašiai.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Tiksliai reikia.

D. KREIVYS. Matot, su ministerija yra taip, kad yra ministerijos pirminis kūrimosi etapas, ir per pirminį etapą tokie skaičiai ir bus. Vėliau, jeigu po pusmečio reikės tikslinti, mes tikslinsime biudžetą ir tas lėšas papildomai perskirstysime iš Ūkio ministerijos (…) daugiau lėšų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, yra užsirašę kalbėti dėl balsavimo motyvų. (Šurmulys salėje) Prašau. Prieš J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū kolegai ministrui. Turbūt nereikia jam būti tribūnoje kaip paprastai. Ministre, galite atsisėsti, ačiū už įdomų pristatymą. Manau, kad paryškinote problemas, dėl kurių lyg ir reikėtų kurti atskirą ministeriją, bet kitais argumentais ją paneigėte. Sakėte, kad ne tiek svarbu mokesčių fonas, tai mus tas tikrai pamalonino, nes čia dažnai būdavo ginčų, kur yra problemų, bet jūs pabrėžėte vieną iš problemų, t. y. biurokratiją. Bet šiuo atveju naujos ministerijos kūrimas ir skaidymas vienos ministerijos į dvi kaip tik sukuria papildomą biurokratiją. Jeigu tiktai ministrų ir ministerijų skaičius priklausytų nuo investicijų atėjimo ir efektyvumo, manau, mes galėtume tada kurti ir geležinkelio, ir kelių, ir kitas, kad tik tos investicijos ateitų. Bet kitur mes matome atvirkščiai, ypač tarptautinė patirtis rodo, kad ministerijų sustambinimas ir matymas viso platesnio vaizdo leidžia sutaupyti lėšas ir nedubliuoti kai kurių funkcijų, ir priimti sprendimus, kuriuos, sukūrus atskiras ministerijas, reikia derinti vienai su kita. Todėl, linkėdami jums sėkmės vienoje ar kitoje ministerijoje, mes manome, arba aš asmeniškai manau, kad tokios ministerijos kūrimas ar keitimas iš tikrųjų tik pridės biurokratijos, bet nepadės išspręsti problemų, kurios jums kyla ir kurias jūs norite, ir tikiuosi, kad savo darbo metu spręsite.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi įstatymo projektų buvo pateikta keliolika, tai turi teisę klausti visi užsirašę prieš, yra užsirašiusių už. K. Glaveckas. Prašau.

K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, ne iš itin senos lietuvių valstybės patirties mes atsimename, kad turėjome Energetikos ministeriją. Jinai buvo anuomet įkurta socialdemokratų, ir buvo suprantama, kodėl jinai buvo sukurta, nes energetika visą laiką buvo pagrindinė Lietuvos problema. Vėliau taip išėjo, kad energetikos problemos buvo sumestos į bendrą katilą. Problema dar labiau išaugo, koncentracijos nebeliko ir priežiūros jos nebeliko. Aš manau, kad ministerijos steigimas iš tikrųjų yra pagrįstas, nes paprasčiausiai pati problema ir tų problemų gausa, kuri su ja susijusi, yra toks aktualus, kad reikalauja ministerijos lygio priežiūros ir valdymo. Siūlau pritarti šiems projektams. Ačiū.

PIRMININKAS. Prieš pasisako V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, atsakyti į klausimą, kokių ministerijų reikia, kokių ne, ką reikia reorganizuoti, nėra taip paprasta. Jūs puikiai žinote, kad administracinė teritorinė ir valdymo reforma yra sisteminė. Šiuo atveju būtų labai gerai, jeigu mes būtume padarę valstybės valdymo funkcijų ir sričių auditą ir išsiaiškinę iš tikrųjų, kokiose grandyse ir ką reikėtų reformuoti. Tiek apskričių reforma, tiek ministerijų reforma, tiek pagaliau Vyriausybės įstatymas arba konstituciniai Vyriausybę reglamentuojantys straipsniai tikrai reikalauja pokyčių. Tačiau taip ad hoc, kaip čia yra pateikta, tikrai nedaroma. Juo labiau dabar, kada jūs teigiate, kad yra krizė, kada valstybės valdyme reikia kaip tik išvengti suiručių, jūs ne tik mokestiniais įstatymais darote ūkio sumaištį, jūs dar reorganizacijos sprendimais darote valdymo sumaištį. Jūs darote dvi sumaištis iš karto. Aš jau nekalbu, kad bobučių pasakos, kad nekainuos ir t. t. Šitas pasakas atidėkime, po kelių mėnesių mes tai pamatysime. Čia sėdi žmonės, kurie daug metų reorganizavo, darė, skaičiavo ir t. t. Net rimtų skaičiavimų nėra pateikta steigiant ministerijas. Seimas ministerijas steigia įstatymu, t. y. konstitucinė nuostata, tai atleiskite, turėjo būti rimtas projektas tai ministerijai pateiktas, su finansiniu pagrindimu, su etatais, su prognozėmis ir t. t. O čia kas yra? Raštelis, o ne ministerijos steigimas. Manau, kad einame tikrai labai nerimtai, ir labai prastai atrodo, kai šiandien tiek daug svarbių dalykų šitaip prastai sprendžiama 20-aisiais mūsų nepriklausomybės metais. Kolegos, siūlyčiau tikrai susimąstyti ir nedaryti tokių žingsnių.

PIRMININKAS. E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji nemiegantys kolegos! Iš tikrųjų visa tai, kas čia vyksta, ir kai aš matau, kaip čia pristatinėja tokį svarbų klausimą ūkio ministras, aš galiu pasakyti tik viena. Gerbiamieji, tai yra puota maro metu. O dar liūdniau, kad iš tikrųjų dabar akivaizdu, kad didžiausia krizė mūsų valstybėje yra persitvarkymo, permainų koalicijos lyderių galvose. Visiškai nesuprantamas sprendimas, galbūt aš dar suprasčiau logiką Ūkio ministeriją pervadinti Energetikos ministerija. Paimti iš jos keletą padalinių, padalinti tarp kitų ministerijų, ir būtų viskas, deja, yra kuriamos dvi ministerijos ir visa tai jokių rimtesnių rezultatų neduos.

Antra, dar norėčiau pabrėžti. Prisiminkime, kas buvo po Energetikos ministerijos panaikinimo prieš 10 metų? Ką mes turėjome? Vakarų skirstomųjų tinklų istoriją, kaip čia buvo Seime meluojama, kad to reikalauja Europos Sąjunga, kad šitas žingsnis būtų žengiamas. Toliau visa tai virto į „Leo LT“. Dabar iš viso šito komplekso vėl atsiranda Energetikos ministerija. Vienu žodžiu, tikrai stebuklai vyksta artėjant Naujiesiems metams.

PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, tikrai negalėčiau pritarti vien dėl to, kad dauguma savo programų užsirašėte, kad reikia taupyti lėšas. Tikrai netikiu ir tikrai galėsime kiekvieną kartą per Vyriausybės valandą klausti, kiek nauja ministerija pareikalavo steigimo lėšų ir visokių kitokių dalykų. Metų pabaigoje turėsime gražią sąmatėlę, kuri niekaip nepatvirtins to, ką jūs parašėte savo programoje.

Antras dalykas, keisdami tų ministerijų funkcijas mes kažkaip užmirštame, kad iš Europos Sąjungos mes gauname daug pinigų, kuriuos skirstome įvairiems projektams. Prie Ūkio ministerijos yra Verslo paramos agentūra, per kurią einą investicijos ir Ūkio ministerija buvo tarpinė institucija, apibrėžta įstatymu ir susitarimu su Europos Komisija. Kai man ministras pasako, kad maždaug mes čia viską suderinome, nusiųsime pavadinimo pakeitimą ir viskas bus labai gerai, aš labai tuo abejoju, nes bet kokiu atveju, keičiantis tarpinei institucijai, turėtų daryti auditą, kiek išleista, kaip panaudota. Jeigu mes norime per patį procesą stabdyti šituos dalykus, Europos Sąjungos lėšų pasisavinimą… jūs dabar nekratykite galvos, pažiūrėsime, kas kratys tas galvas vėliau, kai dėl to atsiras problemų. Todėl norėdamas padėti jums tikrai siūlau nesteigti šitos ministerijos.

PIRMININKAS. Paskutinis kalbantis prieš – A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, norėčiau, kad visi pabustumėte, nes matau, kad daugelis miega. Iš tiesų klausimas labai svarbus, steigiama nauja ministerija ir ne bet kokia ministerija, bet Energetikos, kur toks svarbus klausimas, ką darysime 2010 m. sausio 1 d.? Ar bent kuris pagalvoja? Iš tiesų pažiūrėkite, kas kalba, niekas neklauso, absoliučiai niekam neįdomu. Pristatymas buvo 2 min., daugelio Seimo narių nėra. Ir iš svarbių komitetų nėra. Nieko ir nereikia sakyti, ką čia pridursi, pažiūrėkite, kas vyksta, pusę dviejų nakties priiminėjame sprendimą dėl Energetikos ministerijos įkūrimo. (Balsai salėje) Pažiūrėkite, ant ko parašyta, ant špargalės dėl ministerijos kūrimo, ar taip galima priimti? Ar jūs galvojate, kad jums nereikės atsakyti prieš rinkėjus, ar jūs galvojate, kad rinkėjai kvaili ir nemato? Taigi jau rytoj visiems pasiūlysime atsisukti įrašus ir pažiūrėti, kas vyko, kas balsavo, kas kaip kalbėjo ir daugelis rinkėjų tai daro. Jūs patys galvokite, ką mes darome. (Balsai salėje) Siūlau atidėti šį klausimą, arba atidėti jį ir gerai išdiskutuoti, arba iš viso, bet jokiu būdu šiandien jo nepriimti.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sėdame į vietas. Siūlau balsuoti. Replikos po balsavimo. Dėl motyvų kalbėta, balsuojame. Kas už visus minėtus įstatymų projektus po pateikimo? Balsavimas vyksta.

Už – 39, prieš – 10, susilaikiusių nėra. Po pateikimo minėtiems įstatymų projektams buvo pritarta. Kolegos, pasitarkime dėl pagrindinio komiteto. Buvo siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, matau, kad komiteto pirmininkas prieštarauja. Kokių būtų pasiūlymų, gal Ekonomikos komitetas galėtų būti pagrindinis? Prašau. V. Bogušis.

V. BOGUŠIS (LCSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vienas iš pagrindinių, nes tai yra fundamentalus valstybės klausimas.

PIRMININKAS. Kalba J. Šimėnas.

J. ŠIMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, vis dėlto negalima šitaip komentuoti, juk vis tiek vyksta įrašai ir tai, ką jūs pasakėte, kad nėra Seimo narių Seimo posėdyje, tai yra netiesa ir negalima taip kalbėti. Vyksta normalus darbas, o kad nėra tiek, kiek jūs norite, yra kitas dalykas. Prašome nekomentuoti netiesios.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes nebaigėme replikos dėl kalbų. Išties siūlyčiau palaikyti vėliau. Mes turėtume baigti svarstymą, koks komitetas bus pagrindinis, taip pat datą ir dėl ypatingos skubos. Dėl komiteto buvo pasiūlymas, kad pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar galime bendru sutarimu sutarti? Dėkoju, kolegos. Visus minėtus įstatymų projektus šis komitetas, taip? Ministerijos kūrimo. Taip, visą šitą pateiktą įstatymų projektų paketą turime omenyje. Galime bendru sutarimu, Egidijau? Kolega E. Klumbys prieštarauja. Prašom. Ką jūs siūlote?

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš manau, kad Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas turėtų būti pagrindinis dėl dviejų fundamentalių įstatymų, t. y. dėl Energetikos ministerijos kūrimo ir dėl Vyriausybės įstatymo keitimo. Visa kita gali svarstyti ir Ekonomikos komitetas. Bet dėl šių dviejų turi svarstyti šis komitetas.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes puikiai suprantame, kad visas šis įstatymų pakeitimo paketas yra susijęs su vienu klausimu, todėl būtų logiška, kad svarstytų vienas komitetas. Gerbiamieji kolegos, aš nutraukiu kalbas. Sėdame į savo vietas, balsuojame. Kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų…

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. …Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. (Balsai salėje) Už balsavo 44, prieš – 2, susilaikė 3. Taigi pagrindinis komitetas yra Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar paskiriame papildomą komitetą? Nėra siūloma papildomo komiteto. Tačiau niekas nedraudžia svarstyti esant iniciatyvai ir kitiems komitetams.

Gerbiamieji kolegos, baikime dar dėl ypatingos skubos. Ar galime pritarti ypatingai skubai bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, balsuojame, kas už ypatingą skubą? Balsuojame, kolegos. (Balsai salėje)

Gerbiamieji kolegos, ypatingai skubai pritarta. Už – 37, prieš – 9, susilaikė 2. Taigi ar galime bendru sutarimu sutarti bent dėl datos – gruodžio 18 d.? Dėkoju.

Dabar norėtų kalbėti. Pradėsime nuo kairės pusės. Kolega A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau kreiptis į kolegas. Aš manau, gal čia klimato kaita mus veikia. Bet tikrai darbas pusę dviejų nakties nėra normalus darbas. Seimas nedirba naktine pamaina, todėl nevadinkime tokio darbo normaliu darbu. Tai yra nenormalus darbas, ir apie tai mums rašo ir sako mūsų rinkėjai.

PIRMININKAS. Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, norėčiau pasakyti. Nepaisydamas to, kaip čia buvo pasakyta, kad vyksta posėdžio įrašas, ir nepaisydamas to, kad mus seka budri Povilo Malakausko akis, vis dėlto norėčiau pasakyti, kad tokio „blūdo“, kuris vyksta dabar čia, Seime, aš neprisimenu. Pusė dviejų nakties! Vyksta ministerijos kūrimas. Prasideda ministerijos kūrimas. Aš dar prisimenu, beje, Sausio 13-osios įvykius, kai mes sprendėme Vyriausybės klausimą. Bet situacija buvo visiškai kitokia. O ką mes šiandien darome? Mes iš tikrųjų patys iš savęs darome pajuokos objektą.

PIRMININKAS. Kolega V. P. Andriukaitis

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, norėjau tuomet kalbėti dėl vedimo tvarkos. Esu įsitikinęs, kad steigiant ministerijas arba jas reorganizuojant visada reikia skaičiuoti biudžeto pinigus ir atlikti valdymo auditą, finansų auditą, spręsti kitus klausimus. Šiuo atveju Audito komitetas turėtų kalbėti taip pat kaip ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Gana sudėtingą klausimą svarstome. Konstitucinė Seimo priedermė. Konstitucijoje aprašyta Seimo funkcija. Seimas įstatymu steigia ministerijas. Tas mažas popierėlis, kuris atneštas čia, į Seimą, dėl ministerijos steigimo nėra steigimo aktas. Nei sąmatos, nei funkcijų, nei sričių, nei etatų, nei kaštų nėra aprašyta. Pusę dviejų nakties vis tiek turbūt turime išlaikyti šaltą galvą ir šaltą protą ir pasakyti, ką mes čia darome dvidešimtaisiais nepriklausomybės metais! Man, dovanokit, neatsižvelgiant į emocijas, tiesiog truputį nepatogu prieš valstybę.

Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-183. Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-184. Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-185. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo projektas Nr. XIP-186 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2)

PIRMININKAS. Visi, norėję kalbėti, pasakė savo nuomonę. Gerbiamieji kolegos, mums liko paskutinis įstatymų projektų paketas, kurį pateiks R. J. Dagys. Aš perskaitysiu jų visų numerius: Nr. XIP-183, Nr. XIP-184, Nr. XIP-185, Nr. XIP-186, Nr. XIP-187, Nr. XIP-188, Nr. XIP-189, Nr. XIP-190 ir Nr. XIP-191. Pranešėjas – gerbiamasis ministras R. J. Dagys. Pateikimo stadija. Prašom.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, galėčiau padaryti tam tikrą preambulę ir papasakoti, kodėl mes dabar turėtume tuos projektus priimti. Galiu tik trumpai pasakyti. Dabar mes priiminėsime paketą įstatymų, kurių priėmimo pasekmė yra „geras“ socialdemokratų valdymas iki šiol. (Balsai salėje) Beje, ir pono E. Klumbio taip pat. Jis lygiai taip pat dalyvavo valstybės valdyme ir padėjo socialdemokratams.

Taigi pradėsiu nuo pirmo įstatymo, nes valstybės lėšos yra labai ribotos, ir mes priversti taupyti visais įmanomais būdais. Vienas sprendimas yra susijęs su tuo, kad kadangi mes mažiname pajamų mokestį trimis punktais, siūloma koreguoti koeficientą, kurio pagrindu skaičiuojame valstybės politikų, tarnautojų, teisėjų pareigines algas, t. y. bazinį dydį. Lygiai 3 %, dabar siūloma nustatyti 475 Lt už vieną bazinį dydį, tai lygiai 3 % to kiekio, kuris yra sumažinamas, atskaičius mokesčius gaunama, tai yra toks dydis, kuris atskaičius mokesčius gaunamą valstybės tarnautojo atlyginimą padaro tokį patį, neatsižvelgiant į mūsų padarytą mokesčių reformą. Valstybės tarnautojai šiuo atveju gaus tokį patį atlyginimą ir jų atlyginimas nesumažės. O tai susiję ir su valstybės politikais, teisėjais ir visais valstybės tarnautojais.

Taigi yra penkių įstatymų pakeitimai. Tai yra Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimas, Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio pakeitimas, Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio pakeitimas, Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2009 m., įstatymo projektas ir Darbo kodekso įstatymo projektas. Darbo kodekso įstatymo projektas yra susijęs su kitu įstatymu, t. y. mes siūlome, kaip ir mūsų Vyriausybės programoje, šventines darbo dienas, kurios sutampa su savaitgaliais, neperkelti į pirmadienį. Toks yra siūlymas. Čia vienas paketas. Nežinau, ar kitus reikia pateikti?

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar sutiktumėte, kad… (Balsai salėje)

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jūs nesupratote, aš jums…

PIRMININKAS. …viskas būtų pateikta ir užduotumėte klausimus jums rūpima tema? Dėkoju. (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, mes iki šiol vadovavomės tokia logika, tai kodėl negalėtume baigti posėdžio ir toliau vadovaudamiesi ja? (Balsai salėje) Gerai. Supratau. Yra pasiūlymas: dėl atlyginimų – vienas pateikimas ir atsakymai į klausimus, dėl Darbo… Sutarta. Taigi prašom klausti dėl ką tik pateiktos temos. Gerbiamieji kolegos, klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, pirmiausia norėčiau priminti, kad Vyriausybė anksčiau siūlė 456 bazinį dydį. Jūsų ir jūsų kolegų pastangomis tas dydis buvo padidintas iki 490 Lt. Mano klausimas ne apie tai. Ar jūs skaitėte Teisės departamento išvadas ir kaip jūs pakomentuotumėte jas, nes šiame įstatyme, kurį jūs taisote, yra parašyta, kad bazinis dydis negali būti mažesnis?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai yra įstatymas, kuris priimamas susidarius ypatingai padėčiai. Jeigu komitete bus priimta išvada, kad reikia papildomo Seimo nutarimo, mielu noru jį bus galima priimti, nematau čia jokios problemos. Iš tikrųjų mes turime konstatuoti, kad toks sumažinimas turi galios tik esant tam tikrai krizei, nes kitaip būtų pažeisti teisėti lūkesčiai. Į Teisės departamento išvadą būtų galima atsižvelgti, bet, man atrodo, tai turi spręsti teisininkai. Vyriausybės teisininkai mano, kad šiuo atveju užtenka tai konstatuoti įstatymo preambulėje.

PIRMININKAS. Klausia V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, gerbiu jus kaip įsitikinusių pažiūrų konservatorių, žmogų, kuris labai ištikimas Konstitucijai, priesaikai ir tam, ką teigia Konstitucijos 46, 48 ir kiti straipsniai. Mano klausimas toks. Gal jūs galėtumėte kaip nors pateikti tokį apibrėžimą, kuris galėtų padėti mums išvengti Konstitucijos nuostatų, teisėtų lūkesčių ir kitų, pateikti tokius argumentus, kad mes tikrai įvardytume, kad dabar yra force majeure, kurios net griauna Konstituciją ir neleidžia mums jos laikytis? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, nematau čia jokio Konstitucijos griovimo. Jeigu įdėmiai skaitote, čia buvo teiginių, kad jūsų frakcija skaito labai įdėmiai, yra Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kur preambulėje aiškiai parašyta, kad tokios sąlygos gali būti taikomos, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė, finansinė būklė. Seimas gali peržiūrėti teismų… finansines, materialines sąlygas, aš necituosiu, kitų valstybės tarnyboje dirbančiųjų sąlygas, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė situacija. Tokia situacija dabar yra. Deja, jūs to nematėte anksčiau, bet tai yra jūsų bėda, dabar visi mato ir tuo yra įsitikinę, o kas nemato, pamatys ateityje, kai praregės. Ne visi, žiūrėdami į knygą, mato, kas parašyta.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs ką tik pasakėte, kad šis įstatymas priimamas (t. y. jūs pradėjote priėmimo procedūrą, pateikimo stadiją) esant ypatingai padėčiai. Apie krizę ir visus kitus dalykus kalbate nepaliaujamai. Sakykite, kokiais teisiniais sprendimais, Seimo sprendimais, yra įvardyta ši ypatinga padėtis, apie kurią jūs kalbate?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, aš kviečiu jus rytoj į ministeriją, kur jūs susitiksite su žmonėmis, kurie negavo socialinių išmokų jau dvi savaites, pradėjo negauti dar esant buvusiai Vyriausybei. Jūs galėsite jiems paaiškinti, ar yra tokia krizė, ar jos nėra. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom nekalbėti iš vietos. Atsakymas buvo pateiktas. Klausia J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis ministre, gerbiamasis posėdžio pirmininke, derėtų atsakyti gerbiant kitus, kitų nuomonę ir teisę išreikšti tą nuomonę.

Teisės departamentas konstatuoja, arba pasako, kad šiuo metu jokiu norminiu teisės aktu valstybės ekonomikos ir finansinės būklės pablogėjimas nekonstatuotas. Taip, Konstitucinio Teismo nutarime yra pasakyta: jeigu susidaro itin sunki ekonominė finansinė padėtis, tokiais atvejais gali susidaryti situacija, kai dėl objektyvių priežasčių gali pritrūkti lėšų. Tačiau tik tada, kai konstatuota tokia padėtis. Mano klausimas būtų toks: ar jūs keičiate įstatymą ir jis galios ateityje, nenustatydami jam jokio laikinumo, kaip prieš tai buvo dėl automobilių apmokestinimo? Ten buvo laikinasis. Jeigu jūs manote, kad tai laikina situacija, kodėl jos nenustatot kaip laikinos?

Kita klausimo dalis. Kada bus norminis teisės aktas, kuriame bus konstatuota sunki padėtis arba įvardyta krizė su jos požymiais, su jos kriterijais?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji socialdemokratai, jūs šiais metais, pažeisdami galiojantį įstatymą, nesiūlėte Seimui indeksuoti to dydžio, nors turėjote tai padaryti prieš tris mėnesius. (Balsas salėje) Atsiprašau, jūs nepateikėte, jūs sulaužėte įstatymą. Turėkite nors elementaraus padorumo kalbėdami šiais klausimais.

Dabar, pone Sabatauskai, atsakysiu į jūsų klausimą, nes jūs negirdėjote, ką aš pasakiau anksčiau, turbūt neįdėmiai klausėtės. Aš jums pacitavau Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą. Ten nepasakyta, kaip ta padėtis yra konstatuojama. Ji gali būtų konstatuojama ir atskiru nutarimu, gali būti konstatuojama ir pateikiant įstatymą aiškinamuoju raštu. Ar jo pakanka, ar nepakanka, galima ginčytis, galima svarstyti, mes komitete galėsime apie tai kalbėti. Dabar nustatytas dydis (jis nustatomas kiekvienais metais pagal tą įstatymą, kurį jūs šiais metais sulaužėte) turėtų būti peržiūrėtas. Jūs to nepadarėte. (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Klausias A. Šedžius.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Praeitais metais, pone Sabatauskai. Nereikia iškraipyti faktų.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, prašom nediskutuoti tarpusavyje. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, sakykite, ar verta bazinės algos dydį mažinti nuo 490 Lt iki 475 Lt, 3 %? Kiek tie 3 % sutaupys valstybės lėšų ir nepateisins valstybės tarnautojų lūkesčių, bus pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija? Kokia čia suma, apie kokią sumą mes kalbam? Galit atsakyti?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai yra 3 % nuo viso darbo užmokesčio fondo dar papildomai. Galiu pasakyti, tas jūsų pasiūlymas, ką jūs dabar sakot, jeigu klausytume jūsų patarimų, mes turėtume atleisti valstybės tarnautojus gyvai, atleisti iš darbo mažiausiai 3 % visų tarnautojų. Šiuo metu yra mažinamas darbo užmokesčio fondas, tai nepaliečia iš esmės valstybės tarnybos. Tai yra sutaupyti etatai, tai yra dingsta visi priedai, bet žmonės, ne visi priedai, bet dalis priedų dingsta, bet žmonės į gatvę neišmetami. Jeigu jūs norite pasiūlyti išmesti juos į gatvę, prašau, mes galim svarstyti šį klausimą – 3 % tarnautojų.

PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, aš siūlau ramiai išklausyti kad ir sunkiu paryčių metu klausimus, nes iš tikrųjų norėdami gero ir jums, ir žmonėms, kurie tikisi to atlyginimo, norime kai ką sužinoti, pasitikslinti, paklausti, nes mums, kaip ir kitiems kolegoms, reikės balsuoti. Tai prašom dėl to nepykti.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Niekas nepyksta. Visiškai.

J. OLEKAS (LSDPF). O klausimas iš tikrųjų yra toks. Jūs palietėte labai daugelį sričių tarnautojų, kuriems bus mažinamas atlyginimas. Toks atlyginimo mažinimas jau yra buvęs mūsų šalies istorijoje. Ir po tokio sumažinimo po kelerių metų reikėjo sugrąžinti šimtus milijonų litų, kurie gulė didele našta. Todėl visos tos abejonės, kurias kelia kolegos, yra pagrįstos mūsų pačių patirtimi. Matant tuo pačiu metu, kad ir steigiamos ministerijos, ir priimami papildomai tarnautojai, kurie ateina dirbti pagal politinį pasitikėjimą, jų skaičius didėja jums atėjus į valdžią, tai iš tikrųjų sukelia abejonių, kad kitiems dėl to reikia mažinti be pasekmių. Tos abejonės pasilieka, ir jūsų toks piktokas pateikimas jų neišsklaidė. Labai atsiprašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš šiandien girdėjau ne vieną jūsų kalbą, negalėčiau pasakyti, kad jūs čia tryškot tolerancija, bet čia palikime mūsų vienas kito vertinimams. Iš tikrųjų būtų labai gerai, kad mes transliuotume šiuos posėdžius. Tada pamatytų, kas kaip bando spręsti valstybės problemas, o kas tiktai šiaip paprasčiausiai nori pasirodyti.

Iš tikrųjų jūsų abejonės yra tikrai pagrįstos. Tų abejonių ir mums kilo, bet mes tiesiog nematome kito kelio. Remdamiesi būtent Konstitucinio Teismo išaiškinimu, matom šį būdą, kaip būtų galima sutaupyti valstybės lėšas, darbo užmokestį, nes visos institucijos turi sumažinti savo išlaidas. Kito kelio subalansuoti biudžetą nėra. Dabar, jau anąkart tai sakiau, susidariusi situacija verčia tai daryti. Niekas čia nesiūlytų tokių pakeitimų, jeigu mes galėtume to nedaryti. Tai tikrai nepopuliarus žingsnis, jis jokio džiaugsmo nesuteikia, niekam nesuteikia, bet kitoje pusėje yra labai aiškus pasirinkimas. Pasirinkimas tarp finansinio nestabilumo su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis visai valstybės tarnybai ir ypač tarnautojams, kurie gauna mažas algas, kurie neturi sukaupę didelių turtų nei dalyvaudami energetikos projektuose, nei kitur. Jie nukentėtų labiausiai. Todėl ta tokia nepopuliari priemonė yra kaip tik skirta apsaugoti jiems, kad mes neišmestume žmonių į gatvę, kurie, neaišku, kur rastų darbo, nes nedarbas ir taip auga. Mes turim būti atsakingi prieš valstybės tarnybą ir išsaugoti ją kiek įmanoma, kad jinai nenukentėtų per krizę. Tai, man atrodo, visų mūsų bendras rūpestis, ir jūsų taip pat. Aš tikiu, kad jūs tikrai tuo tikit, bet tikrai grynai dėl diskusijos palaikot tą aukštą natą.

PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, jis atsakė į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, norėčiau jums dabar… Dėkoju pranešėjui, jūs galit grįžti į savo vietą. Noriu dabar patikslinti, kad vis dėlto jau pagal vėlesnį mūsų sutarimą buvo pateikti keturi įstatymų projektai, t. y. Nr. XIP-183, Nr. XIP-184, Nr. XIP-185 ir Nr. XIP-186. Taip? Ir Nr. XIP-187. Dabar dėl jų kaip tik turėtumėt kalbėti, po to balsuosime. Taigi prašau, už kalba Seimo narys L.Sabutis.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Taigi šiuo atveju, žinoma, yra nemalonus apskritai dalykas, kai reikia ieškoti išeities būtent tokiu būdu. Bet kad ir ką kalbėtų Socialdemokratų frakcijos žmonės, vis tiek dar daugiau atsakomybės jie turėtų prisiimti negu priekaištaujama čia dirbantiems šiuo metu. Įstatymas iš tikrųjų reikalavo tuos klausimus išspręsti, ypač dėl bazinio dydžio, dar pavasario sesijos metu. Tai buvo šiurkščiai sulaužyta. Buvo bandyta mažinti tą dydį kitokiu būdu. Seimo valia buvo sustabdyta to nedaryti. Šiandien kalbant apie Teisės departamento mintį, kad gali taip būti pažeisti tam tikri lūkesčiai, galbūt to nevertėtų daryti, tačiau iš tikrųjų po pateikimo tuose keturiuose įstatymuose visur yra paminėta, kad esant sunkiai finansinei ir ekonominei situacijai tai yra daroma. Aš esu linkęs pasiūlyti svarstymo metu, kad komitetas vis dėlto konstatuotų, kuo pasireiškia ta sunki ekonominė ir finansinė situacija. Tada visi dalykai, taip sakant, būtų išspręsti ir pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą dėl atitikimo Konstitucijai.

O dabar iš esmės. Aš, žinoma, pritariu ir dėl to, kad jeigu jūs, kiekvienas Seimo narys, padauginsit bazinį dydį ne iš 490, kaip dabar yra, o 475 iš 22,8 koeficiento, žinosit, kokia yra jūsų pareiginė alga. O prie tos pareiginės algos dar pridedama ir už tarnybą Lietuvai. Štai ir visa situacija. Taip yra ir valstybės tarnautojams, taip Konstitucinio Teismo teisėjams, taip teisėjams, taip politikams, pradedant Prezidentu ir baigiant savivaldybių politikais, bus skaičiuojama ateityje, kitais metais, nes kitos išeities nėra. Tai nėra ryškus sumažėjimas. Aš skaičiavau, Seimo nariui išeina apie tūkstantį litų mažėliau, ten plius minus. Todėl aš pritariu šiam žingsniui ir manau, kad šiuo atveju tai yra logiškas pasiūlymas.

PIRMININKAS. Prieš kalba A.Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikrai pritarčiau įstatymo projektui, jeigu būtume sąžiningi iki galo. Bet patys esam sukėlę teisėtus lūkesčius tiems patiems valstybės tarnautojams svarstant Darbo apmokėjimo įstatymą ir jį priimant, kai pakėlėte bazę iki 490, ir tada kalėte socdemus gyvus prie kryžiaus sakydami, kad va, susirinko „skrudžai“, yra pinigų ir negalim duoti didesnių atlyginimų valstybės tarnautojams. Tokios kalbos čia skambėjo tada. Ir užuot pasakę: taupykim, priimkim sprendimą tokį, kuris nesukeltų teisėtų padidintų lūkesčių, dabar mes kalam vėl socdemus, kad jie nepateikė bazinio dydžio. Galėjo pateikti 490, taip, nepateikė, bet jūs gi neteikėt 490. Jūs teikėte 475. Labai gaila, kad gerbiamasis ministras niekada nebuvo Konstituciniame Teisme ir nebandė įrodyti Konstituciniam Teismui teisėtų lūkesčių principo. Kadangi buvau keliose bylose, garantuoju, kad valstybės pareigūnai iškart kreipsis į teismus ir bus sprendimas, kad nėra jokių dokumentų, kad taip, mes nesubalansuojam biudžeto, bet tai ne priežastis mažinti darbo apmokėjimą, nes tame pačiame įstatyme aiškiai parašyta: bazinis dydis negali būti mažesnis. Apie tai ir kalbėkim. Juk jūs jau mažinat jį per gyventojų pajamų mokestį, nenorit jiems mokėti. Negalima pritarti tokiems dalykams.

PIRMININKAS. Prieš kalba V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš dabar stebiu socialinių reikalų ir darbo ministrą ir kolegas, matau, kad jie visiškai nesiklauso. Gerbiamasis Seimo narys J. Dautartas tikrai klausosi, ačiū jums, bet kolega Seimo narys R. Dagys nesiklauso.

Mano pasisakymas būtų pratęsiantis A. Syso temą. Galima sutikti, kad gal reikėtų, prieš pateikiant tokius įstatymus, remtis Konstitucijos 144 straipsniu ir apibrėžti, kad valstybėje yra situacija, kelianti grėsmę konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai. Šiuo atveju tada mes manytume, kad toks dokumentas būtų pateiktas, būtų galima svarstyti, bet net Rusijos krizės akivaizdoje to nebuvo padaryta.

Kaip jūs žinote, būtent tos krizės akivaizdoje po to buvo priimti sprendimai mažinti atlyginimus, nemokėti dirbantiems pensininkams pensijų ir teisėjams, ir t. t. Tai baigėsi liūdnom pasekmėm. Dabar galime drąsiai pasakyti, kad ankstesnio Seimo pastangomis… Būtų labai miela, kad dabar mes pasikeltume stenogramas, ypač R. Dagio ir kitų, nes jos yra, kai buvo svarstomi baziniai dydžiai, ką kalbėjo kolegos konservatoriai. Dabar būtų galima atkreipti dėmesį į tai ir pasiklausti, kas gi pasikeitė, kad reikia žengti tokį žingsnį, kuris sukels daug liūdnų įvairių pasekmių. Mano noras, kad šį įstatymą svarstant pirmiausia kalbėtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, nes prieštaravimas Konstitucijai yra akivaizdus. Tada būtų galima kalbėti apie tolesnę svarstymo eigą. Jeigu to nebus, aš pasisakau prieš.

PIRMININKAS. V. Stankevičius kalbės už.

Č. V. STANKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasakyti, kad teisės ir lūkesčiai net ir krizės sąlygomis, ką ministras pabrėžė, yra apsaugoti. Tai yra realios valstybės tarnautojų pajamos lieka nesumažėjusios. Dėl sumažėjusių mokesčių padaromi šie pakeitimai. Taigi tais teisėtais lūkesčiais čia netinka labai argumentuoti.

PIRMININKAS. Seimo narys E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji tautos atstovai, aš kreipiuosi pirmiausia į permainų koaliciją. Žiūrint tiksliai, jūs savo veiklą turėjote pradėti nuo padėties įvertinimo ir pasakyti, kad taip, valstybėje yra bloga padėtis, ta padėtis pasireiškia tuo, tuo ir tuo. Kas dabar išeina? Ateina premjeras ir kalba, kad krizė. Ateina finansų ministras ir kalba, kad krizė. Bet kas gali paneigti, kad po dviejų ar trejų metų, gal dar greičiau, bus pasakyta, kad jie klydo? Žinote. O oficialaus įvertinančio dokumento nėra. Jeigu būtų tas dokumentas, viskas eitų kur kas lengviau ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimus.

Prisiminkite dar vieną dalyką, gerbiamieji. Prisiminkite pensijų atėmimą iš dirbančių pensininkų ir kuo tai baigėsi. Baigėsi Konstitucinio Teismo sprendimu ir didelėmis problemomis. Prisiminkite neišmokėtus atlyginimus policininkams, teisėjams. Dar vieno dalyko neužmirkite, kad mes susidursime su pakankamai gerai organizuota profsąjungine jėga, kuri turi patyrimą ir kuri iš tikrųjų gins savo teises.

PIRMININKAS. Kolega, baigėsi laikas.

E. KLUMBYS (TTF). Ačiū, tuoj baigsiu. Priimdami šiuos sprendimus jūs visa tai įvertinkite ir pagalvokite, kas bus po poros metų.

PIRMININKAS. Už kalbės A. Stancikienė.

A. STANCIKIENĖ (TS-LKDF). Aš buvusiam kalbėtojui norėčiau pasakyti, kad ne ateina premjeras ir kažką pasako, o pirmiausia yra ekonominė situacija pasaulyje. Mūsų eurokomisarės D. Grybauskaitės perspėjimai apie buvusios Vyriausybės neleistinus žingsnius perkaitinant ekonomiką turėtų būti šiuo metu turbūt vertinami. Ir nereikėtų čia kalbėti, kad kažką dabartinė Vyriausybė daro ne taip, nes ji dar nieko nepradėjo daryti. Mes prašome jūsų netrukdyti ištaisyti jūsų klaidas. Tai yra pirma.

Antra, jūs gi kalbate apie tai, kad jau yra pusė dviejų ir pats laikas eiti namo. Tai noriu pasakyti, kad, pone Klumby ir gerbiamieji opozicijos likę čia 9 ar 10 narių, jeigu jūs kiekvienu klausimu neužsirašytumėte visi 10 kalbėti ir jeigu kiekvieną kartą nekalbėtumėte tą patį per tą patį, mes jau būtume darbą pabaigę iki 12 val. nakties. Aš kviečiu dirbti (liko nedaug klausimų) kiek galima konstruktyviau, įvertinti gana kritiškai savo buvusius darbus. Kviečiu balsuoti už ir leisti Vyriausybei pradėti dirbti.

PIRMININKAS. Paskutinis prieš kalbės J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kviečiu dar sukaupti paskutinės kantrybės likučius. Manau, mes išspręsime tas problemas, kurios kyla mums prieš akis.

Šią naktį verčia kalbėti mus ilgiau nei paprastai ta patirtis, kurią mums teko pergyventi, nes panašius sprendimus dėl atlyginimų mažinimo mūsų kolegos buvo priėmę ir padarę, po to didelei žmonių naštai ir valstybės biudžetui teko padengti neišmokėtus atlyginimus, kurie susikaupė šimtais milijonų. Situacija yra labai panaši kaip yra buvusi. Todėl norėtume, kad tie dalykai būtų apsvarstyti. Mes girdėjome įvairių pažadų iš Vyriausybės, daugiausia jūsų, kolegos, balsais buvo patvirtinta Vyriausybės programa, nuo kurios jau dabar teikiami pasiūlymai skiriasi. Tepraėjo tik kelios dienos.

Šiandien ką girdėjome dėl gyventojų pajamų mokesčio sumažinimo? Sumažinimo liūto dalis, didžiausia dalis lieka kaip pinigai sau didžiausias pajamas gaunantiems žmonėms. Aš žiūriu į Paulių, perskaitęs jo knygelę apie solidarumą, kur jis yra labai gražiai yra išdėstęs, kaip reikėtų tvarkyti ir mažinti atskirtį. Šiuo sprendimu mes padidinome atskirtį ir tada, ko mums trūksta, susirenkame iš valstybės tarnautojų, ir norime spausti juos, kad jie teisingai ir nuoširdžiai dirbtų. Galbūt reikia mažiau mažinti pajamų mokestį…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, laikas.

J. OLEKAS (LSDPF). Todėl siūlau nepritarti pateiktam įstatymo projektui.

PIRMININKAS. Paskutinis už kalbės P. Luomanas.

P. LUOMANAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, liaudies patarlė sako: pats muša, pats rėkia. Prie tos situacijos, kurioje dabar mes esame, man atrodo, gerbiamieji socialdemokratai, jūs nemažai prisidėjote. Gerai, kad jūs dabar atgailaujate. Tai sveikintina. Aš siūlyčiau pritarti.

Dar norėčiau pasakyti. Ką kalbėjo ponas E. Klumbys, yra tiesos, nėra visiškai atliktas auditas, ir įvertinta, parodyta, kokia buvo padaryta žala, kiek buvo švaistoma. Aš pasisakau už.

PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos – Seimo narys V. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, šiuo atveju kreipiuosi į jus. Matydamas Teisės departamento išvadas, noriu jūsų paklausti dėl procedūros. Ar jūs nemanote, kad prieš pateikimą arba pateikimo metu turėjo būti Teisės ir teisėtvarkos komiteto pozicija, kadangi, jeigu Teisės departamentas išreiškia, visiškai aiškiai apibrėžia, kad yra prieštaravimų Konstitucijai, šiuo atveju kalbama apie teisėtų lūkesčių principą, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada yra būtina. Jeigu jūs manote, kad tai yra neteisinga, tai aš stenogramai fiksuoju, kad Etikos ir procedūrų komisija turėtų nagrinėti klausimą, ar nebuvo pažeista procedūra.

PIRMININKAS. Nori kalbėti L. Sabutis. Prašau.

L. SABUTIS (TS-LKDF). Šiaip ar taip, vertindamas tai, ką kalba socialdemokratų Seimo nariai, aš vis dėlto turiu pabrėžti, kad A. Sysas dešimt kartų yra neteisus, sakydamas, kad mes priėmėm arba nustatėm tokį bazinį dydį. Tėvynės sąjungos tada buvo 27 nariai. Aš pats sakiau, kad bazinis dydis turi būti 490 Lt, nes toks buvo Konstitucinio Teismo paliepimas, kad, atsižvelgiant į situaciją, į infliaciją ir kt., turi būti įvertinta. Bet Konstitucinio Teismo išaiškinime yra vienas momentas dėl teisėjų atlyginimų, kad tam tikras periodas išties buvo krizės laikotarpis, todėl visiškai nekėlė klausimo, kad mes pasielgėme neteisingai, tačiau kai jis baigėsi arba kai buvo fiksuota, jog jo nėra, mes privalėjome grąžinti, ir tai buvo padaryta. Todėl aš manau, kad šiandien reikėtų kokių nors specialių išvadų… Tai yra tik Teisės departamento specialistų pasakyta nuomonė, kad tai gali ir kad tai yra svarstytina, ir aš tam pritariu. Todėl manau, kad tam, kas yra patvirtinta darbotvarkėje, reikia skirti pagrindinius komitetus ir pritarti šioms pataisoms.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, išklausęs pastabas dėl vedimo tvarkos, aš vis dėlto siūlau balsuoti dėl pateiktų keturių, ne penkių, bet keturių, įstatymų projektų. Aš dar kartą juos išvardysiu: Nr. XIP-183, Nr. XIP-184, Nr. XIP-185 ir Nr. XIP-186. Kas pritaria, prieštarauja arba susilaiko po pateikimo? Prašau, vyksta balsavimas.

Už – 36, prieš – 10, susilaikiusių nėra. Minėtiems įstatymų projektams po pateikimo yra pritarta.

Kolegos, turėtume sutarti dėl komitetų. Pagrindinis yra siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų? Gerbiamasis Glaveckai, ar netiktų Biudžeto ir finansų komitetui šie klausimai? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, ar yra kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Yra siūlymas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam pasiūlymui? Galime. Dėkoju.

Ar galime pritarti ypatingos skubos tvarkai? (Balsai salėje) Yra prieštaraujančių. Balsuojam. Kas už Vyriausybės pasiūlymą svarstyti ypatingos skubos tvarka?

Gerbiamieji kolegos, už – 36, prieš – 9, susilaikė 1. Pritarta ypatingos skubos tvarkai. Ar galime sutarti, kad Seimas minėtus įstatymų projektus svarstys gruodžio 18 d.? Dėkoju, kolegos, už supratimą.

Nori kalbėti, seniai laukia, gerbiamasis P. Auštrevičius. O, P. Auštrevičius nelaukia prie mikrofono. A. Sysas. Prašau.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau kreiptis į kolegą iš dešinės. Aš suprantu, kad tamsus laikas, vėlyvas laikas ir atmintis pradeda šlubuoti, bet Konstitucinis Teismas dėl bazinio dydžio – 490 Lt – jokio sprendimo niekad nebuvo priėmęs. Konstitucinis Teismas buvo priėmęs dėl neišmokėtos pažadėtos, dėl minimalaus skaičiavimo… dėl minimalaus atlyginimo skaičiavimo buvo priėmęs, bet dėl 490 Lt buvo konservatorių ir kitų opozicinių partijų siūlymas padidinti – Vyriausybės teikiamame projekte 456 padaryti 490. Tai nepamirškite, kad šitas dydis buvo pasiektas būtent jūsų pastangomis. Bent jau mūsų komitetas… mūsų frakcija dėl to nebalsavo, todėl būkit biedni, bet teisingi.

PIRMININKAS. V. P. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto dėl vedimo tvarkos aš kalbėjau apie procedūrinius dalykus. Šiuo atveju tada tenka kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją dėl to, ar nebuvo pažeista procedūra, pateikiant šį įstatymą. Jūs niekaip nereagavote į tai, į mano pastabą, ar pritariat, ar neigiat, ir toliau paleidote tą mašiną. Šiuo atveju manau, kad teks kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ar nebuvo pažeista pateikimo procedūra.

PIRMININKAS. Gerbiamasis Seimo nary Vyteni Andriukaiti, aš, kaip posėdžio pirmininkas, pasakiau, kad apsisprendžiu siūlyti balsuoti. Tačiau jūs, kaip Seimo narys, tikrai turite teisę raštu kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją. Tikiuosi, jūs tą ir padarysite.

Taip pat nori kalbėti kolega E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis Seimo Pirmininko pavaduotojau, jūs dabar tokia šalta ranka į gruodžio 18 d. farširuojate visus šiuos įstatymus. Šiandien, aš noriu jums pasakyti, yra tiktai pateikimo stadija, ir jau yra 2.15 val. 18 diena, kiek aš suprantu, bus ketvirtadienis. Posėdį mes pradėsime, aš nežinau, maždaug apie 13 val. Bus svarstymo stadija. Jūs galite suprasti, kiek bus diskusijų ir kiek bus aistrų, kai mes pradėsime svarstyti? Diskusijų stadijos metu bus tikrai daug kalbų. Aš manyčiau, kad šiandien, mums baigiant Seimo posėdį, derėtų priimti nutarimą, kad gruodžio 18 d. bus iš 72 val., tada mes suspėsime apsvarstyti tai, kas šiandien yra suplanuota.

Darbo kodekso 162¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-187 (prie Nr. XIP-3420(2) (pateikimas)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi pasakė savo replikas. Dirbame pagal mūsų patvirtintą darbotvarkę. Kitas klausimas – Darbo kodekso 162¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-187. Teikia… (Balsai salėje) Bet kokiu atveju kolegos iš opozicijos nori pateikti klausimus, ir jie turi tokią teisę. Gerbiamasis ministre, kolegos Seimo nariai norėtų užduoti klausimus. Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Patikslinau juos, perskaičiau visus įstatymus. Jūs sutikote su tuo, kad buvo pasakyta nuostata, kad projektas Nr. XIP-187 buvo pristatytas vienu paketu, lygiai taip pat dar patikslinau kalbėdamas iš vietos, stenogramoje rasite tą patį. Bet aš sutinku atsakyti į klausimus, nes noras pasikalbėti mūsų kolegų yra begalinis.

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, aš tik noriu patikslinti, kad Seimo nariai kreipėsi prašydami, kad būtų klausiama ir po to balsuojama tik dėl keturių įstatymo projektų, būtent dėl Darbo kodekso, buvo manoma, kad nebuvo atsakyta į klausimus, todėl aš patikslinau prieš balsavimą, kad mes balsuojame už keturis įstatymų projektus. Todėl dabar jums bus užduoti klausimai dėl Darbo kodekso straipsnių pataisų. Pirmasis klausia A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, jeigu čia būtų tik diskusijos apie išmokas, Darbo kodeksą, atlyginimus, tai, ko gero, čia nė vieno nebūtų. Bet kadangi jūs teikiate įstatymų projektus, o mes turėsime juos svarstyti, tai ir vyksta diskusija. Jūs apsisprendėte dirbti naktį, tai mes ir dirbam. Mano klausimas. Kodėl šį įstatymą pristatote jūs, jeigu parašyta, kad tai yra Verslo skatinimo įstatymas? Kurioje vietoje čia yra verslo skatinimas ir kodėl jūs pristatote šį įstatymą, nes ir jūsų Vyriausybės programoje buvo įdėta į verslo skiltį, ir aiškinamajame rašte parašyta, kad verslą skatinantis įstatymas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Su ta jūsų pastaba gal ir būtų galima iš dalies sutikti, bet Darbo kodeksas yra priskirtas mūsų ministerijai, ir man tenka garbė pristatyti šias pataisas, aš tą ir darau. Mes manome, kad esamoje situacijoje, kai yra gana sudėtinga šalies ekonominė padėtis, reikėtų tiesiog, na, susiveržti šiek tiek diržus visiems ir sutaupyti, dirbti daugiau, sutaupyti tas mūsų poilsio dienas, juo labiau mes jau pradėjome šį procesą, tai siūlau jį baigti taip, kaip esame numatę. Be to, aš galiu pasakyti, kad greičiausiai gali tekti keisti dar vieną priimtų įstatymą, t. y. įstatymą dėl Darbo kodekso 188¹ straipsnio pakeitimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios, mes ir tokį, pasirodo, esame priėmę, tai ir jį reikės keisti. Bet šis įstatymas tikrai gali tokiu būdu, nebūtinai su paketu, eiti, nes jis pačiam paketui, susijusiam su biudžeto eilutėmis, neturi įtakos, nes švenčių dienos, kurios įsigalios, ir artimiausios švenčių dienos, dar turi šiokio tokio rezervo, o, kad bus neeilinės sesijos, aš beveik garantuoju. Taigi galime jį svarstyti ne per daug forsuotai, bet iš tikrųjų tai yra to paties paketo dalis.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, šitą istoriją su šventinėmis dienomis ir jų kompensavimu į kitą pusę mes pradėjome dar praeitame Seime.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip.

E. KLUMBYS (TTF). Sumažinome tas dienas, kurios buvo tikrai nelogiškai kompensuojamos. Dabar jūs ateinate su pasiūlymu, kad išvis negalima kompensuoti. Sakykite, ar jūs po kokių dviejų ar trijų mėnesių neateisite čia, į Seimą, prašydamas išvis sumažinti valstybinių švenčių skaičių ir ar, atsižvelgiant į sunkią padėtį valstybėje, nereikėtų dabar tų švenčių skaičių rimtai sumažinti?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Asmeniškai aš tokių ketinimų neturiu.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, mano vėlgi praktinis klausimas. Tarkime, žmonės planuoja savo atostogas, išvykas ar turistines keliones maždaug žinodami, kad valstybėje yra nustatyta tiek šventinių dienų, tiek kompensuojamų ir taip toliau. Aš jūs nemanote, kad tokie keitimai turėtų turėti kažkokį pereinamąjį laikotarpį, kad būtų galima pasakyti, nuo kada mes darysime vieną ar kitą reformą, kad tai neištiktų žmonių nuo sausio 1 d.? O po to, kaip kolega E. Klumbys minėjo, gal, ne duok Dieve, jūs ateisite po trijų mėnesių, vėl kažką padarysite, ir iš tikrųjų visos kelionių agentūros, turistinės agentūros, tos jūsų vadinamojo verslo skatinimo srities firmos, jums tikrai labai padėkos už galimybę normaliai planuoti poilsio, išvykų ir kitas dienas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų čia yra Seimo valia, kaip nustatyti poilsio dienas. Mes čia esame nemažai iečių sulaužę, išklausę įvairiausių versijų, perkėlimų iš vienos vietos į kitą vietą kalėdines atostogas, daug visokių variantų. Aš manau, Seimas turės galimybę labai išsamiai padiskutuoti, surasti optimalų sprendimą. Aišku, agentūros gali planuoti įvairiausias išvykas ir panašiai, tam niekas nekliudo, bet kol kas šiems metams tikrai tas negalioja, ir kalėdinės atostogos bus tokios, kokios yra numatytos. Čia yra įstatymas kitiems metams.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, norėjau užduoti tokį loginį klausimą. Ar jūs pagalvojote, kiek patirs nuostolių verslas, kai jau dabar yra išleisti ir kalendoriai, įvairūs spaudiniai, kuriuose nurodytos tos jau suplanuotos švenčių dienos. Kaip jau minėjo ir kolega, tai yra ne vien tiktai turizmo agentūros, yra, sakykim, viešbučiai, turistų aptarnavimo sektorius, kuris jau yra suplanavęs, rezervavęs, padaręs tam tikrus žingsnius. Kiek tas įstatymo pakeitimas kainuos verslininkams, kokie bus nuostoliai. Ar yra tas įvertinta? Aišku, aš nenoriu sakyti, kad tai yra blogas įstatymas. Visų pirma nereikėjo išvis lepinti žmonių ir pratinti jų prie tinginystės, tačiau buvo, kaip buvo, o dabar vėl tas įstatymas lyg ir gražina viską į normalias vėžes, bet ar yra įvertinta, kiek tai kainuos?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Artėjant rytui mes vis geriau susikalbame.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Dėl šito, taip.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ir jūsų paskutinė kalbos dalis jau nuteikia visiškai kitokiam darbui. Gerbiamasis kolega, jums, kaip susidūrusiam su verslu, turbūt irgi teko išgirsti kaip tik priešingų prašymų, kad mes perkraunam savo, per daug leidžiam atostogauti, kai reikia dirbti. Tai jeigu verslo institucijų paklaustume, tai tikrai absoliuti jų dauguma palaikys šį įstatymą. Mes, praplėsdami tą ratą, kaip tik vadovaujamės kitokia logika, ne verslo logika ankstesniame Seime, bet verslas tikrai bus už tai.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, į klausimus buvo atsakyta. Dėkoju pranešėjui, galite palikti tribūną. Dabar vienas – už, vienas – prieš. Taigi ar tikrai A. Šedžius nori pasakyti už? Taip, prašau. Tačiau jeigu bus prieš, tuomet kitas pasisakys už.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ne, aš noriu pasakyti už, gaila, kad gerbiamasis ministras išeina ir neklauso, kad jis nesusidarytų įspūdžio, jog mes jį puolame ir kritikuojame. Noriu visus paraginti balsuoti kaip tik už, nes įstatymas, kuris buvo priimtas anksčiau, iš tikrųjų buvo, na, verslui nuostolingas ir Lietuvos biudžetui nuostolingas. Iš tiesų Lietuvos biudžetas patirdavo didelius nuostolius dėl tų nedarbo dienų ir išsibalansuodavo įvairių įmonių, įstaigų darbas. Žmonės buvo pripratę prie ilgų savaitgalių, kurie privesdavo ne prie ko kito, kaip prie girtuokliavimo ir prie įvairių kitų blogų dalykų. Taigi siūlyčiau visiems balsuoti už tai, kad gražintume viską į normalias vėžes.

PIRMININKAS. Prieš – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau jaunam bičiuliui, kad jis nespręstų apie kitus leisdamas laiką taip, kaip pats praleidžia… (Balsai salėje) Jeigu mes žiūrime pagal poilsio dienų skaičių, kuri turi Lietuva, panaikinus sutampančias su sekmadieniais šventes, mes esame vieni iš mažiausiai turinčių poilsio dienų Europos Sąjungoje, plius turime trumpesnes atostogas, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Tai nekalbėkime apie tai, kad lietuviai daug poilsiauja ir mažai dirba.

Antras dalykas. Kaip šis įstatymas dera su konservatorių paskelbta šeimos politika? Jeigu jūs paskaitysite atsiliepimus, ką rašo tos pačios jaunos šeimos apie ilgesnius savaitgalius, kai jos gali pabūti su šeima, tai jūs pradėsite kalbėti šiek tiek kitaip. Prieš porą dienų „Delfyje“ kaip tik buvo apklausa, ar pritariate Vyriausybės siūlymui panaikinti 1 arba 2 likusias dienas, kurios sutaps ir jas reikės kompensuoti? Tai 4 tūkst. ir daugiau pasisakė prieš, ir tik 2600 pasisakė už. Čia jums paskutinė apklausa „Delfyje“.

Kaip ir sakiau, šis įstatymas su biudžeto taupymu neturi jokio sąryšio. Kodėl mes turime jį priimti naktį? Mano atminty kyla tik vienas prisiminimas, tai buvo 1996 m. ar 1997 m., buvo dar gūdesnė naktis ir 2.00 val. nakties mes panaikinome gegužės 1 d. šventę. Tai buvo irgi konservatorių valdžia. Tik čia matau sąryšį, kad jeigu ką nors reikia naikinti, tai būtinai gūdžią naktį, 2 arba jau dabar 2.30 val. Šitą balsavimo biuletenį aš irgi išsaugosiu kaip relikviją, nes turiu pavardes ir tų, kurie tada balsavo. Gaila, turėčiau pasakyti, kad R. Dagys, tada mes buvome vienoje frakcijoje ir kovojome su konservatorių siūlymu panaikinti gegužės 1 dieną, tada balsavo prieš.

PIRMININKAS. Dėkoju kolegoms, kalbėjusiems dėl motyvų. Balsuojame, kas už įstatymą, prieš arba susilaiko po pateikimo.

Už – 39, prieš – 5, susilaikė 2. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų? Yra siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galime pritarti, kad pagrindinis būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Bendru sutarimu. Dėkoju, kolegos. Vyriausybės siūlymas ypatingos skubos tvarka. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerbiamieji kolegos, turime balsuoti? Gerai. Balsuojame. Kas už ypatingą skubą?

Gerbiamieji kolegos, ypatingai skubai buvo pritarta. Už – 38, prieš – 7, susilaikė 2. Ar galime sutarti, kad bus svarstoma gruodžio 18 d? Ar galime bendru sutarimu? Nepritariate? Balsuojame, kas už tai, kad būtų svarstoma gruodžio 18 d. Balsuojame.

Už – 35, prieš – 8, susilaikė 1. Pritarta, kad būtų svarstoma gruodžio 18 d. Kitas mūsų darbotvarkės… Matau norinčių kalbėti. Prašau E. Klumbį.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji kolegos, aš, stebėdamas situaciją su Darbo kodekso 162 straipsniu, prisimenu, kas buvo praeitame Seime. Kiek buvo sulaužyta čia iečių, kiek pertraukų, kiek diskusijų! Šiaip ne taip mes pasiekėme tą susitarimą ir štai ateina nauja valdžia ir po to mes kalbame apie Seimo darbo efektyvumą. Absoliučiai nulinis darbo našumo koeficientas su tokiais sprendimais.

PIRMININKAS. Kolega J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, ministras pats pristatydamas klausimą pasakė, kad iš tikrųjų šitą projektą galima svarstyti ramiai, nes pažiūrėkite, 18 d. yra daug svarbių projektų, susijusių su biudžetu, su mokestiniais įstatymais. Šitas įstatymas nei Kalėdų šventėms įtakos neturės, nei Naujiesiems metams neturės. 18 d. nėra tiek valandų, kiek bus projektų. Jūs pagailėkite savęs, jeigu kitų negailite. Bus tuščiai, suprantate. Vis tiek tam projektui sugaišime kažkiek laiko.

Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 5, 6, 7, 8, 10, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-188. Išmokų vaikams įstatymo 6, 8, 12, 13, 20 straipsnių pakeitimo ir 22 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIP-189 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitas mūsų klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-188. Gerbiamasis ministre Dagy, ar jūs taip pat pristatytumėte ir Išmokų vaikams įstatymą? Kolegos, tai yra susiję klausimai, ar pritartumėte, kad būtų pristatyti iš karto šie du įstatymų projektai ir jūs užduotumėte klausimus? Prašau, gerbiamasis ministre.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes suprantame, kad mes bandome vienaip ar kitaip vienas kitą išmėginti savo ištverme, bet tikrai noriu atkreipti jūsų dėmesį, nes iš tikrųjų įstatymai yra svarbūs. Tik jeigu mes taip diskutuosime priėmimo stadijoje, svarstymo stadijoje, tai tikrai posėdis truks 72 valandas. Tiesiog įsigilinkime į esmę ir supraskime, kad jeigu mes nepriimsime šito įstatymo, tai valstybė neturės biudžeto. Galima balsuoti prieš, jūs vis tiek mus kritikuosite, bet aš norėčiau tam tikro geranoriškumo.

Iš tikrųjų tie įstatymai, kuriuos aš pateikiu, tikrai nesukelia kokio nors entuziazmo stovėti šitoje tribūnoje, nes tai iš tikrųjų yra, mano galva, priverstinės priemonės, kurias mes turime daryti. Tiesiog mes neturime kitos išeities ir remiamės tuo principu, kad našta turėtų būti padalinta daugiau tiems turtingiesiems, kurie turi daugiau pajamų. Būtent ir siūlome šiais įstatymais, kad mes galėtume grįžti į ankstesnę padėtį, kai ne visi vaikai buvo maitinami, o turtingesni tėvai galėjo už tą maitinimą susimokėti. Mes siūlome taikyti tvarką, kad tos šeimos, kurių mėnesinės pajamos mažesnės už pusantro… valstybės remiamas pajamas, už 525 Lt, jų vaikai būtų maitinami, taip pat ir pradinukams, bet kiti turėtų susimokėti patys. Aišku, ta tvarka, kurią mes siūlome, yra supaprastinta ir jūs tai matote įstatymo projekte.

Siekiant neapsunkinti šeimų ir užtikrinti, kad nemokamą maitinimą mokiniai gautų laiku, įstatymo projekte siūloma nauja nuostata pagal ikimokyklinio ar pradinio ugdymo programas besimokantiems mokiniams, kuriems 2008 m. buvo skirta ta parama, (…) nuo sausio 1 d. iki mokslo metų pabaigos skirti nemokamus pietus be atskiro prašymo, tiesiog palengvinta procedūra. Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams priimamas pagal pajamas, kurios buvo nurodomos skiriant paramą mokinio reikmėms įsigyti. Tai susiję su maitinimu. Toliau bus maitinama 111 tūkst. vaikų. Šiuo metu maitinami 152 tūkst. mokinių. Tai yra vienas įstatymas, kuris mums sutaupo gana didelį kiekį, apie 60 mln., ir kiti.

Taip pat siūloma lygiai taip pat apriboti išmokas dėl vaiko turtingiesiems. Šiuo įstatymu siūloma, kad tėvai, kurių grynosios pajamos vienam šeimos nariui yra didesnės negu 1050 Lt, negautų įmokos vaikams, kurių amžius yra nuo trejų metų. Iki trejų metų bus mokamos visos išmokos. Tai irgi susiję su apie 15 % turtingųjų. Tai yra įstatymas ne sunkiausiai gyvenantiems žmonėms.

Kartu mes siūlome padidinti išmokas vaikams, kurie auginami šeimynose, globojami ir jais rūpinamasi. Išmoką padvigubiname du kartus – iki 1040 Lt, maždaug suvienodindami tuos visus dydžius. Iš tikrųjų mes ta linkme žadame ir toliau eiti. Mes pateiksime pasiūlymus, dėl kurių tikrai diskutuosime, kaip būtų galima tą paramą ateityje dar padidinti.

Tai labai trumpai, nevarginsiu jūsų kitais skaičiais. Mes galėsime Socialinių reikalų ir darbo komitete detaliau tuos dalykus pažiūrėti. Taupydamas jūsų laiką aš taip trumpai pateikiau šį įstatymo projektą.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsirašė kaip visuomet nedaug Seimo narių klausti. Pirmasis – A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, skaičiai šiek tiek neatitinka to, ką jūs pasakėte. Pusantro… remiamų pajamų, jūs pats pakartojote, 525 Lt. Vadinasi, dviejų asmenų šeima, kurių pajamos viršys 2100 Lt, maitinimo jau negaus. Ar jūs manote, kad tai prisidės prie šeimos politikos, kurią jūs propaguojate? Nes tai yra mažiau negu pusę vidutinio atlyginimo Lietuvos mastu gauna kiekvienas iš tėvų. Ir jau nutraukiame paramą šeimai per vaiko maitinimą. Ar tai pats teisingiausias žingsnis?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu jūs įdėmiai skaitėte įstatymą, nors, aišku, ne visi mes galime labai gerai įsiskaityti, mes kalbame apie šį dydį – vidutinės pajamos vienam šeimos nariui. Šeimoje dažniausiai yra ne du asmenys. Kur yra vaikų, galite padauginti ir pamatysite, kad reikėtų dauginti mažiausiai iš keturių tą skaičių ir t. t.

Čia aš remiuosi dabar oficialiai pateiktais duomenimis, kiek tokių vaikų atsiranda. Nemokami pietūs tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad mes maitiname visus ikimokyklinukus, tai maitinimas bus skiriamas 111 tūkst. Tik pradinukams taikomas tas apribojimas, apie kurį mes dabar diskutuojame.

PIRMININKAS. Klausia E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamasis ministre, sakykite, ar jums žinoma, kiek buvo išleista pinigų visoje Lietuvoje siekiant parengti mokyklas šiam visuotiniam vaikų maitinimui? Ir sakykite, ar įvertinote, ar jūs žinote, kiek bus atleista darbuotojų visoje Lietuvoje sumažėjus darbų apimčiai, susijusiai su šiuo vaikų maitinimu?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes tuos dalykus aptarėme ir su mokyklų vadovų asociacijos atstovais. Iš tikrųjų beveik absoliuti dauguma jų sakė, kad jie nemato didelės prasmės šiuo laikotarpiu išsaugoti šias garantijas, nes ne visada tas maistas efektyviai naudojamas, ne visi mokiniai maitinasi, ir ta nauja tvarka jiems sukelia didesnių rūpesčių.

Nemanau, kad šiuo atveju labai nukentės koks nors personalas, nes čia kalbama ne apie tai, kad vaikai nustos valgyti. Čia kalbama apie tai, kad dalis vaikų tėvų turės mokėti už maistą. Bet visa maitinimo infrastruktūra išlieka, niekur ji nedingsta, tik tiesiog valstybė už tai nemokės.

Kadangi, kiek supratau, kolega A. Sysas ne visai suprato, ką aš atsakiau pirmu kausimu, tai pradinukai, ikimokyklinukai sudaro 60 tūkst. iš 111 tūkst., kuriems šis įstatymas bus taikomas.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamasis ministre, profesorius J. R. Lazutka viename savo straipsnių parašė, kad iš tikro Lietuvą krizės sąlygomis gelbės vaikai ir seneliai. Mano klausimas šiuo atveju tegul nebus konceptualus, bet labai paprastas, techninis. Sakykite, kiek, jūs manote, pareikalaus išlaidų pažymų registravimas, pajamų tikrinimas, kokia savivaldybėms tai bus našta įgyvendinant šio įstatymo vykdymo biurokratinę procedūrą, be kurios čia niekaip negalėsi išsiversti? Ačiū.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų tam tikra biurokratinė našta šiuo atveju atsiras, bet ji yra maksimaliai supaprastinta, ir mes žiūrime į šią nuostatą, kurią pateikėme, kaip laikiną nuostatą. Metų pradžioje, kaip minėjau, mes neprašysime papildomų įrodymų toms visoms kategorijoms, nes tas pažymas jie jau yra gavę dėl paramos mokinio reikmėms įsigyti. Tai faktiškai ta biurokratinė našta ne tiek jau smarkiai padidėja.

Aš tikrai dar kartą pabrėžiu, kad man jokio entuziazmo nekelia šio įstatymo priėmimas, bet tai yra būtina priemonė, nes taip mes sutaupysime 61 mln., kurį tikrai ne taip lengva surasti. Ir vėlgi tai yra socialinio teisingumo principas. Turtingieji, Seimo nariai, uždirbantys daugiau, tikrai galbūt apsieis be 52 Lt įmokų už vaiką iki 18 metų, lygiai taip pat ir vaiką, kuris maitinamas mokykloje. Tikrai galima susimokėti. Yra tam tikras solidarumas turtingesnių, išsaugant galimybę turėti šią paramą silpnesniems.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, žinau, kad vėlus laikas, jūs esate pavargęs, tačiau noriu jums priminti vieną dalyką – kad visi vaikai yra lygūs. Nepaisant to, ar yra turtingų tėvų, vidutines pajamas gaunančių, ar sunkiai besiverčiančių šeimų, – jie visi yra lygūs. Dabar šiuo įstatymu vaikai diferencijuojami į turtingus ir vargšus. Tai yra didžiulė trauma vaikams. 111 tūkst. Lietuvos vaikų yra vargšai, 39 tūkst. yra kažkuo geresni. Taip diferencijuoti negalima. Nežinau, jūs man turbūt atsakysite į klausimą, kiek tie 39 tūkst. vaikų palengvins Lietuvos biudžetą, tačiau manau, kad yra ir kitų būdų ir galimybių, kaip į biudžetą surinkti pinigų. Vienas iš būdų, aš jau anksčiau šiame posėdyje sakiau, – tai iš savivaldybių biudžeto grąžinimas į valstybės biudžetą. 2008 m. buvo 420 mln…

PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, klauskite.

A. ŠEDŽIUS (LSDPF). …2009 m. kažkodėl liko tik 34 mln. Tai atsakykite, kokia tų 39 tūkst. ir 111 tūkst. vaikų diferenciacijos ir traumos kaina?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu jūs, gerbiamasis kolega, gerai atsimenate, taip ilgai buvo traumuojama beveik visą mūsų laikotarpį. Ši tvarka yra numatyta prieš metus. Iki tol mes elgiamės būtent taip, elgiamės visiškai suprasdami kodėl, nes valstybės išgalės neleido mums taikyti kitokios tvarkos. Valstybėje nebuvo tokių pinigų, visiškai su jumis sutinku, kad būtų įgyvendintas gerovės principas, kad visi vaikai yra remiami. Mes neturėjome tokios galimybės. Deja, mes vėl grįžtame prie tokios situacijos, kai to negalime taikyti iš principo, mano manymu, teisingo jūsų principo. Pasibaigus šiam laikotarpiui mes žadame sugrąžinti tvarką, kuri buvo anksčiau. Bet dabar tiesiog nėra lėšų, iš ko tai daryti. Aš jums dar kartą galiu pakartoti, kad tik vakar, dabar jau ne vakaro, o užvakar, ministerija, trūkstant valstybei pajamų, nesurenkant mokesčių, sugebėjo už šį mėnesį pervesti reikiamas lėšas socialinei šalpai. Mes tiesiog negalime prisiimti…

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, gal galėtumėte trumpiau atsakyti į klausimus?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Papildomai sutaupome 61 milijoną.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia J. Olekas.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne vaikų, o tėvų traumos, nes tėvai gauna išmokas, o ne vaikai. (Balsas salėje)

PIRMININKAS. J. Olekas užduoda paskutinį klausimą.

J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis kolega, iš tikrųjų mes matome tą situaciją, nors jūs kelis kartus bandėte sutrypti savyje socialdemokratinį pradą, bet jis vis išlenda. Iš tikrųjų norima sudaryti galimybę turingesniems tėvams susimokėti. Bet tai daroma per du ėjimus. Pirma, mažinant gyventojų pajamų mokestį tiems turingesniems atiduodama po kelis šimtus litų į rankas, o po to paimama iš vaikų mokyklose. Juk visiems vaikams maitinimą įvedėme ne todėl, kad labai norėjom, bet todėl, kad matėme tam tikrą psichologinę įtampą tarp vaikų, kad yra ribos, vienu litu pajamos didesnės ar mažesnės, paskui tas vėl prapuola, daug biurokratinių dalykų. Idėja suprantama ir priimtina, bet forma, kurią jūs pasirinkote, man atrodo, netinkama. Reikia drąsiai grįžti prie progresinių mokesčių, tada tų dalykų nekiltų.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs puikiai žinote, kol yra tokia mūsų pajamų deklaravimo tvarka, kokią mes turime, jokių progresinių mokesčių jūs neįvesite. Nediskutuokime tais klausimais, nes jūs patys nenorėjote tos tvarkos įvesti, todėl mes ir šiandien negalėjome tokiems jūsų siūlymams pritarti. Dar kartą sakau, kad tai yra priverstinis žingsnis, kurį mes turime daryti. Manau, socialdemokratai tokiam socialiniam diferencijavimui neturėtų priešintis, nes tai sutampa su jūsų pažiūromis, su naštos pasidalijimu. Kai jūs kalbate ir vienoje vietoje naudojate santykinius dydžius, kitoje – absoliučius dydžius, kai kalbate, kiek ir kas laimi iš mokesčių mažinimo…

PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, ar galėtumėte trumpiau atsakyti?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). …tai jau yra jūsų bėdos.

PIRMININKAS. Ministre, dar nepalikite tribūnos! Gerbiamieji kolegos, mes svarstome dviejų klausimų pateikimą, tai leiskime paklausti ir paskutiniams dviem užsirašiusiems. Prašom. J. Sabatauskas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, iš tiesų sveikintinas tas noras mažinti socialinę atskirtį bent šioje vietoje, tačiau, žinote, gerą idėją galima sugadinti tam tikrais negerais dalykais. Prisimenu, kai mes priėmėme Valstybės garantuojamos pagalbos įstatymą, kai buvo nustatyti pajamų ir turto lygiai, kuriuos gauna žmonės, tai po to atėjo žmonės ir verkdami sakė: su 300 ar 500 pajamų mus pripažįsta turtingais. Dabar jūs nustatėte pusantro dydžio maitinimui plius mokyklinėms reikmės arba pusryčiams vienu valstybės remiamomis pajamomis, t. y. tik 350 Lt, tai kas bus tada, kai dviejų asmenų šeimos (viena mama, nes tėvas, rūpindamasis šeimų gausėjimu, sukūrė antrąją šeimą ir pamiršo pirmąją) vaikas liks be pietų, nes mama uždirba 1051 Lt?

PIRMININKAS. Gerbiamasis Sabatauskai, klauskite.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ar nereikia nustatyti didesnių šių dydžių, gerbiamasis ministre, nes, mano manymu, jie tikrai per menki?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad aš nevartoju žodžio „turtingesni“. Jeigu palygintume su tvarka, kuri galiojo iki įstatymo priėmimo (ta senesnė tvarka iš esmės čia perkeliama), tai tuo metu remiamas dydis buvo dar mažesnis. Jis dabar yra padidėjęs. Dėl dydžio galima diskutuoti, bet jeigu mes jį padidinsime, tai taupymo efektas bus mažesnis ir tada jau reikės žiūrėti visą įstatymų paketą. Taigi 61 mln., kuris numatytas, turi būti sutaupytas, nes kitaip nesubalansuojamas bendras biudžetas. Aš dar kartą sakau, kad tai yra priverstinis sprendimas.

PIRMININKAS. Paskutinysis klausia E. Zingeris.

E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamasis bičiuli, pateikdamas šį įstatymą, be abejo, jūs jį lyginote su tokiais pat Latvijos, Estijos, Lenkijos, kaimyninių šalių įstatymais. Kadangi tai yra priverstinė priemonė, kaip jūs sakėte, tai kaip tai atrodo bendrame kontekste? Atsakykite pora žodžių.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Įvairiai atrodo. Kiekvienoje valstybėje yra vis kitaip.

PIRMININKAS. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, kalbėsime dėl balsavimo motyvų. Prieš kalbės A. Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Manęs atėjo palaikyti visa komanda, kad aš kalbėčiau prieš įstatymą. Kolegos, jeigu mes kokioje nors auditorijoje pasakytume, kad keturių asmenų šeima, kuri gauna 2100 Lt ar truputį daugiau, yra turtinga, arba viena mama, kuri augina vaiką ir gauna 1050 Lt, turtinga, tai mus užmėtytų gyvus akmenimis. Ir teisingai padarytų, nes kai mes kalbame apie turtingas šeimas, tai toks palyginimas visiškai netinka. Toks įstatymas dėl maitinimo yra daugiau ne socialinis, jis yra sveikatos. Rodos, prieš porą dienų kažkuriame Lietuvos dienraštyje ar žurnale buvo pateikti duomenys apie sveikatos būklę Lietuvoje, Eurostato duomenys. Mes užimame, atrodo, 23 ar 24 vietą. Jeigu jūs įdėmiai klausėte Sveikatos tarybos metinę ataskaitą, toje ataskaitoje labai baisūs rodikliai ypač apie vaikų sveikatą. Gerbiamieji, tai yra būdas, kad maži vaikai atėję į mokyklą gautų maisto. Taupymas jų sąskaita niekaip nesiderina su jūsų propaguojama šeimos politika. Vaikai auga šeimose, jie neauga pakrūmėse. Todėl aš apeliuoju į jūsų logiką ir sveiką protą, kad atimti iš vaikų maitinimą 3 val. nakties yra nusikaltimas. (Balsai salėje) Kai vaikai miega, tai ir darome tai, dieną jūs nedrįstate, nes jums būtų gėda.

PIRMININKAS. Prieš – E. Klumbys.

E. KLUMBYS (TTF). Gerbiamieji Permainų koalicijos atstovai, vis dėlto atsitokėkite ir atsisakykite taupyti vaikų sąskaita – kitos augančios kartos sąskaita. Jeigu jau trūksta tų pinigėlių, tai atskaitykite po 160 Lt už tas mašinas iš juridinių asmenų ar dar ką nors sugalvokite, bet nedarykite tikrai šio neprotingo žingsnio. Jis visais aspektais yra blogas: tiek socialiniu, tiek sveikatos. Mes gal ir sutaupysime 10 ar 20 mln. tų vaikų sąskaita, bet kokie rezultatai bus po 10 ar 15 metų? Ar tai yra tos Lietuvos ateitis, apie kurią jūs visą laiką kalbate ir kurią įsivaizduojate? Aš tikrai prašau nebalsuoti už šį įstatymą ir sustabdyti šį įstatymą pateikimo stadijoje.

PIRMININKAS. Kolegos, primenu, kad buvo kalbama dėl dviejų įstatymų projektų, todėl buvo leista kalbėti dviem prieš. Dabar balsuosime. Kas palaiko pateiktus įstatymų projektus?

Už balsavo 30, prieš – 10, susilaikė 7. Po pateikimo abiem įstatymų projektams pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Ar yra kitų pasiūlymų? (Balsai salėje) Aš skaitau, kaip parašyta projekte. Yra kitų pasiūlymų. Socialinių reikalų ir darbo, taip? Kolegos, ar galėtume sutarti, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas? Yra pasiūlymas dėl Sveikatos reikalų kaip papildomo. Nėra bendro sutarimo. Ar reikalaujat balsuoti? (Balsai salėje) Prašau? Reikalaujat balsuoti. Yra bendras sutarimas, kad pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo, o ar papildomu turi būti paskirtas Sveikatos reikalų komitetas, prašau, kolegos, registruotis ir balsuoti.

Už pasiūlymą balsavo 8, prieš – 31, susilaikė 8. Taigi nėra pritarta pasiūlymui, kad papildomu komitetu būtų Sveikatos reikalų komitetas. Seimas apsisprendė, kad pagrindinis ir vienintelis komitetas, kuris svarstys šiuos projektus, yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Dabar yra siūlymas taikyti ypatingos skubos tvarką. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Registruojamės ir balsuojam.

Už – 38, prieš – 9, susilaikė 1. Taigi ypatingos skubos tvarkai pritarta. Gerbiamieji kolegos, ar galim sutarti, kad būtų svarstoma gruodžio 18 d.? (Balsai salėje) Jeigu nėra sutarimo, siūlau balsuoti. Balsuojam.

Už – 37, prieš – 9, susilaikė 1. Pritarta, kad būtų svarstoma gruodžio 18 d. Dėl vedimo tvarkos arba repliką po balsavimo – J.Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis kolega. Iš tikrųjų norisi pasakyti tais žodžiais, kurie yra mūsų centriniuose rūmuose: atsikvošėkim, kolegos. Trečią valandą nakties mes priimam sprendimą, kuriuo atimam maitinimo išmokas vaikams. Aš prisimenu, kai sovietiniais laikais Vilkaviškyje buvo išdalytos tik suaugusiems kortelės mėsai, tai būdavo toks pasakymas, kad, motin, einam pavalgyti, nes vaikai jau sumigdyti. Tai mes sumigdėm savo vaikus ir nusprendėm vidurnaktį neskirti jiems maitinimo. Man atrodo, kad tai yra didžiausia ir gėdingiausia klaida, kurią mes galėjom padaryti.

PIRMININKAS. A.Vidžiūnas.

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėjau dėl vedimo tvarkos.

PIRMININKAS. Prašau. (Balsai salėje)

A. VIDŽIŪNAS (TS-LKDF). Bičiuliai, aš noriu, kadangi doroji opozicija netaupo laiko, siūlau susitarti dėl vieno dalyko – vienu balsavimu mes galim sutarti, kad yra ypatinga skuba dėl visų ir kad mes 18 d. darom svarstymą, kad nereikėtų po kiekvieno projekto balsuoti ir dar leisti pakalbėti kolegoms prie visų mikrofonų. Jeigu galėtume dabar sutarti dėl šio principo, tai… (Balsai salėje)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, manau, kad siūlymas šiek tiek pavėluotas, nes liko tik du įstatymų projektai. Aš tikiuosi, mes sutarsim, kad juos pateiktų iš karto abu ir po to dėl jų būtų užduodami klausimai. Taip pat dar repliką po balsavimo V. Andriukaitis. Prašau.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, man atrodo, kad jeigu mes šiandien pateikimo stadijoje jau sugebėjome vieni kitus įtikinti ir balsavo tik 30 po pateikimo, aš manau, kad galbūt tikrai atsikvošėsime po dviejų dienų ir į gruodžio 18 d. šį socialinį perversmą, į kurį ritamės stačia galva, mes galbūt neateisim. Maldauju, prašau. Tie 62 milijonai yra tokia smulkmena, bet darom be galo blogą darbą. Niekados negalima sugrįžti prie socialinių garantijų mažinimo, nežinau, ko reikia, 62 mln. galima kitur surinkti, bet ne iš vaikų. Aš nekalbu apie kitus dalykus. Taip, Rimantas atėjo čia medinėm kojom pateikti šio įstatymo. Tai aišku. Bet negi mes negalim sutarti, kad šito nelieskim? Po karo Vokietijoje ir kitur nemažino mokytojams atlyginimų visai neturėdami pinigų.

Valstybinių pensijų įstatymo 4, 5, 6 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-190. Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-191 (pateikimas) (prie Nr. XP-3420(2)

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, visi norintys kalbėjo. Prašau, gerbiamasis ministre, pateikti įstatymų projektus. O tai būtų įstatymo projektas Nr. XIP-190 – Valstybinių pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas ir taip pat projektas Nr. XIP-191 – Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Prašau.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šitie įstatymai savo esme galbūt šiek tiek skirtingi, bet irgi tos pačios mūsų esamos padėties išdava.

Visų pirma pradėsiu nuo Valstybinių pensijų įstatymo papildymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Jo esmė labai paprasta: yra siūloma nukelti šio įstatymo įgyvendinimą vieniems metams. Kalbame apie valstybines pensijas motinoms, kurios turi 5–6 vaikus. Taigi jau ir praeitos Vyriausybės biudžeto projekte tam lėšų nebuvo numatyta. Nulis buvo toje vietoje. Mums, deja, irgi nepavyko rasti papildomų lėšų, kad galėtume įgyvendinti šį įstatymą kitais metais. Tiesiog tai yra tokia būtinybė. Matyt, tuo metu, kai buvo koreguojamos datos, buvo nepamatuotai paskaičiuotos mūsų galimybės. Tai irgi galbūt galime priimti kaip šios salės tokį populistinį sprendimą.

Kitas įstatymas irgi susijęs su tam tikru populizmu. Aš drąsiai stoviu šioje tribūnoje, nes aš jam niekada nepritariau. Tai automatinio indeksavimo įstatymas, kuriuo turėjo būti indeksuojamos visos išmokos pagal einamąją infliaciją. Tikrai tas sprendimas buvo prastas. Tokio sprendimo valstybėje negali būti, tokio automatizmo. Siūlome kaip tik šį dalyką pakeisti, atsisakyti, palikti tiktai tas nuostatas, kurių mums reikia įgyvendinti kitus įstatymus. Indeksavimo tvarka turi būti daroma kartu pagal valstybės galimybes ir biudžetą, bet neturėtų būti tam tikro automatizmo. Kita vertus, tas automatizmas buvo dar įdėtas su visokiomis išlygomis, kurių galima neįgyvendinti. Tai buvo tam tikras žmonių apgaudinėjimas. Dabar siūloma atsisakyti šito dalyko. Beveik visos finansinės institucijos, kurios ateina, žiūri į šį įstatymą kaip labai prastą įstatymą mūsų finansų sistemoje.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, užsirašė klausti ištvermingiausi Seimo nariai. Taigi pirmasis klausia A.Sysas.

A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, aš galiu užduoti du klausimus ar vieną? Nes yra du visiškai skirtingi įstatymai. Pasinaudodamas proga sveikinu dėl vieno įstatymo, kuriam pritariu, dėl Valstybinių pensijų įstatymo. Jūs buvote visiškai teisus, kad indeksavimui nepritarėte, bet visada pritardavote valstybinių pensijų bazės didinimui, valstybinių pensijų bazės plėtimui. Mano klausimas būtų dėl antrojo įstatymo, dėl minimalaus darbo užmokesčio.

Kam apskritai reikalingas šis įstatymas, jeigu jūs viską išbraukiate, net minimalią mėnesinę algą, o 1 straipsnyje parašote netiesą. Cituoju, kas parašyta: „Įstatymo paskirtis. Šis įstatymas nustato socialinės apsaugos išmokų apskaitos ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio rodiklius“. Jeigu jūs pažiūrėsite 2 straipsnį, tai tuos rodiklius nustato Vyriausybė. Kam apskritai reikia to įstatymo?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, jūs nepaskaitėte iki galo: bazinio dydžio rodiklius bei jų tvirtinimo tvarką. Tai tam tas įstatymas ir yra numatytas. Iš tikrųjų tokios tvarkos reikia, jeigu mes panaikinsime visus dalykus, tiesiog neturėsime nei tų rodiklių niekur apibrėžtų, nei tos tvarkos. Tiesiog palikta minimaliai tai, kas būtina įgyvendinant visus kitus įstatymus.

PIRMININKAS. Klausia V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Aš tik galėčiau pakartoti tą patį. Tiesiog logiškai – kam reikia tokio įstatymo?

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš galiu pakartoti tą patį atsakydamas.

PIRMININKAS. Klausia A. Šedžius. Dėkoju pranešėjui. Gerbiamieji kolegos, noriu su jumis pasitarti. Ar mes galėtume kalbėti dėl abiejų iš karto, kaip ir sutarėme? Abu buvo pateikti, dėl abiejų užduoti klausimai. Ir dėl motyvų kalbėtume dėl abiejų įstatymo projektų. Dėkoju.

Prieš kalbės V. P. Andriukaitis.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad šiuo atveju tiesiog iš ministro ir mūsų polemikos visiškai akivaizdu, kad iš esmės nėra jokių kriterijų, kad būtų galima priimti šį įstatymą, todėl aš esu prieš.

PIRMININKAS. Kalbės J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pakviesti nepritarti pateiktiems įstatymo projektams. Dėl atskirų įstatymų yra skirtingi motyvai. Daugiavaikėms mamoms buvo pažadėta, kad jos gaus tas valstybines pensijas, jos apie tai žinojo. Dar yra pakankamai laiko, nes numatyta liepos 1 d., todėl nereikėtų nukelti. Dėl indeksavimo, manau, esant tam tikram infliacijos lygiui, indeksavimas yra kaip priemonė apsaugoti nors minimalias pajamas gaunantiems žmonėms. Todėl pasisakau prieš pateiktus įstatymo projektus.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi kalbame dėl dviejų įstatymo projektų, tai dėl antro įstatymo norėtų kalbėti ponas A. Sysas. Prašom.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Kadangi kolegos kalbėjo, aš norėčiau kalbėti už dėl pirmojo įstatymo. Dėl valstybinių pensijų aš visada pasisakydavau prieš jų didinimą, ar būtų bazinis dydis, ar būtų jų rato plėtimas. Todėl aš sveikinu Vyriausybę, kuri būdama opozicijoje visokiais būdais stengėsi priimti šį įstatymą, o dabar žengia tokį drąsų žingsnį ir atideda net vieniems metams. Todėl aš pritariu Valstybinių pensijų įstatymo nuostatų perkėlimui metams.

PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar mes galėtume balsuoti iš karto dėl abiejų įstatymo projektų? Ne, nesutinkate. Siūlau pirmiausia balsuoti dėl Valstybinių pensijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-190. Kas pritaria šiam įstatymo projektui po pateikimo?

Už balsavo 43 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.

Balsuojame dėl antrojo. Galbūt vėliau apsispręsime ir dėl komitetų, ir dėl datų. Balsuojame dėl antrojo įstatymo projekto Nr. XIP-191, dėl minimalaus darbo užmokesčio dydžių. Kas balsuoja už šį įstatymo projektą po pateikimo?

Už balsavo 36 Seimo nariai, prieš – 9, susilaikė 1. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.

Darbotvarkėje siūlomas pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas. Turbūt vėl pakeisime, apsispręsime ir pagrindiniu paskirsime Socialinių reikalų ir darbo komitetą? Tokį girdžiu iš salės pasiūlymą? (Balsai salėje) Kolegos, ar galime sutarti, kad pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kuris svarstys šiuos abu įstatymų projektus? Nematau prieštaraujančių, dėkui. Ypatingos skubos tvarkai galėtume bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Kolegos, galime sutarti.

Svarstymo diena – gruodžio 18 d. (Plojimai) Ačiū, kolegos, jums už supratimą.

Registruojamės. Paskutinė istorinė registracija prieš baigiant posėdį.

Gerbiamieji kolegos, 03.18.11 val. užsiregistravo 47 Seimo nariai. Taigi skelbiu šios dienos posėdį baigtą. (Balsai salėje)

Kolegos, čia jau ne protokolui, bet galimybė kalbėti V. Bogušiui.

V. BOGUŠIS (LCSF). Gerbiamasis pirmininke, jūs taip gerai pirmininkavote, o kur naktipiečiai? Ačiū.

PIRMININKAS. Retorinis klausimas. J. Olekas.

J. OLEKAS (LSDPF). Aš noriu padėkoti dar kartą, pirmininke, už tokį gražų naktinį pirmininkavimą. Buvo malonu dirbti šią naktį.

PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. A. Endzinas taip pat norėtų…

A. ENDZINAS (LSF). Dėkoju, pirmininke, galbūt jūs galėtumėte inicijuoti valdyboje kai kurių sprendimų, susijusių su bufeto tvarka, atšaukimą po tokio posėdžio?

PIRMININKAS. Vertingas pasiūlymas. Labanaktis visiems!

---

* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LCSF – Liberalų ir centro sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSG – Mišri Seimo narių grupė; TPPF – Tautos prisikėlimo partijos frakcija; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.