PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-194)

2008 m. gruodžio 18 d. Nr. 8

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: D. Jankauskas – komiteto pirmininkas, R. Baškienė, V. Blinkevičiūtė, I. Degutienė, A.Dumbrava, V.V.Margevičienė, A. Melianas, R. Rutkelytė, A. Sysas, M. Zasčiurinskas, I. Valinskienė; komiteto biuro vedėja R. Molienė, komiteto biuro patarėjos D.Aleksejūnienė, D. Bidvaitė, E.Bulotaitė, D. Jonėnienė, komiteto biuro padėjėja D. Šimienė; kviestieji asmenys: R. Dagys – socialinės apsaugos ir darbo ministras, M. Jautakis - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Teisės skyriaus vedėjas, P. Koverovas – advokatas, A. Morkūnienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė, A. Šatrauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo skyriaus vedėja, V. Toleikienė – Respublikos Prezidento kanceliarijos Ekonomikos ir socialinės politikos grupės patarėja, Č. Zabulėnienė - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoja, V. Vasiliauskas – advoktas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

LR Seimo Teisės departamentas (2008-12-17)

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie gauna autorinį atlyginimą iš draudėjo, su kuriuo jie yra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose taip, kaip šie santykiai suprantami Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu.

Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Įstatymo 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir nustatyti, kad “asmenys, užsiimantys atlikėjo veikla bei sporto veikla kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme bei asmenys, kurie gauna autorinį atlyginimą iš draudėjo, su kuriuo jie nėra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose taip, kaip šie santykiai suprantami Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti ir sveikatos draudimu.“

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą, darbas gali būti organizuojamas darbo, viešojo administravimo, valstybės tarnybos, civilinės teisės normų reguliuojamų teisinių santykių pagrindu. Autorinės sutartys yra viena iš civilinės teisės reguliuojamų sutarčių rūšių. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad “paplitusi yra praktika ir darbo santykiuose esantiems asmenims šalia darbo užmokesčio mokėti autorinį atlyginimą, taip išvengiant socialinio draudimo įmokų.” Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 98 straipsnį, darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, laikomas nelegaliu.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą privalomai drausti valstybiniu socialiniu draudimu asmenis, kurie yra sudarę autorines sutartis, taip pat siūloma nustatyti skirtingą draudimo apimtį, priklausomai nuo to, ar asmuo sudarė autorinę sutartį su draudėju, kuris yra ir darbdavys arba nėra darbdavys. Toks reguliavimas teisės požiūriu ydingas. Autorinės sutarties šalimi gali būti Lietuvos ar užsienio valstybės fiziniai asmenys, tačiau neaišku kaip tokiu atveju bus įgyvendinamos jų, kaip draudėjų, prievolės. Autorinės sutarties šalimi taip pat gali būti keli asmenys (fiziniai ir juridiniai), vieni jų gali būti susiję darbo santykiais su kita autorinės sutarties šalimi, o kiti – ne (pvz., aukštosios mokyklos dėstytojo ir joje nedirbančio asmens teisės pagal tą pačią autorinę sutartį dėl vadovėlio parengimo), todėl autorių teisinė padėtis bus iš esmės skirtinga tik dėl to, kad jie dirba ar nedirba pagal darbo sutartį pas autorinio darbo užsakovą. Dėl tokio reguliavimo pagal darbo sutartį pas darbdavį (draudėją) dirbantys asmenys gali būti diskriminuojami, jeigu darbdavys siektų nemokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų. Toks siūlymas vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį asmenų lygiateisiškumo, darnios pilietinės visuomenės ir teisnės valstybės principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstatavo, kad asmenų lygiateisiškumo principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadinami “laisvųjų profesijų” asmenys privalomai socialiniu draudimu paprastai nėra draudžiami. Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, privalo sudaryti teisines prielaidas, kad šie asmenys turėtų galimybę pasirūpinti savo socialine gerove senatvės, ligos, negalios ar kitu atveju, tačiau neprivalo įpareigoti juos dalyvauti privalomojo socialinio draudimo schemose. Pagal keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, gali savanoriškai draustis pensijų socialinių draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, kai jie nėra privalomai draudžiami šiuo draudimu ar įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiami (draudžiasi) pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijų daliai.

Keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama sąvoka ,,asmenys, kurie gauna autorinį atlyginimą iš draudėjo <...>”. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra vartojama sąvoka ,,pajamos, gautos pagal autorinę sutartį”, todėl manytina, kad siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, sąvoka “autorinis atlyginimas” turėtų būti suderinta su Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme vartojama terminija.

Keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte samprata “suprantami” keistina į teisės požiūriu tikslesnę sampratą, pvz., “apibrėžti”.

2. Keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos. Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes neaišku kokias teisines pasekmes sukelia įmokų neskaičiavimas, gal būt čia norima nustatyti, kad įmokos nemokamos.

3. Keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte (t.y. asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą), socialinio draudimo įmokų gali nemokėti ir tas laikotarpis nebus įskaitytas į socialinio draudimo stažą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, tokią teisę turi savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą. Šios Įstatymo projekto nuostatos svarstytinos atsižvelgiant į konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

Keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies formuluotę siūlome tikslinti, joje atsisakyti nuorodos į šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir nurodyti konkrečią draudėjų grupę - asmenis, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą.

4. Įstatymo projekte reikėtų aiškiai apibrėžti asmenų, gaunančių pajamų iš sporto, atlikėjo veiklos ir pagal autorines sutartis, valstybinio socialinio draudimo įsigaliojimo momentą ir draudimo laikotarpį (socialinio draudimo stažą).

5. Įstatymo projekto oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas papildytinas nuoroda “Žin., 2007, Nr.138-5652”.

Pritarti iš esmės

Žr. Komiteto sprendimą

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: 1. Pritarti pagal LR Seimo Teisės departamento pastabas patobulintam įstatymo projektui.

2. Kartu su šiuo įstatymo projektu pateikti Seimui ir priimti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 5 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pripažinimo negaliojančiu įstatymo projektą.

7.2. Pasiūlymai

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Donatas Jankauskas.

PRIDEDAMA:

Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas Donatas Jankauskas