LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS komitetas

 

PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO (XIP-194)

 

2008 m. gruodžio 18 d. Nr.

 

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Raimondas Šukys, Česlovas Vytautas Stankevičius, Vidmantas Žiemelis, Petras Gražulis, Edmundas Jonyla, Laimontas Dinius. Komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, V. Kanapinskas, D. Komparskienė, D. Latvelienė, R.Varanauskienė, Komiteto padėjėja A. Jankauskaitė.

Kviestieji asmenys: Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Notarų rūmų teisininkė Vaidota Majūtė, Notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė Inga Karalienė, Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Paulius Griciūnas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento Socialinio draudimo skyriaus vedėja Alfreda Šatrauskienė, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis, Lietuvos advokatūros advokatų tarybos atstovas Gintautas Bartkus.

 

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2008-12-16

3

1, 2, 3

 

 Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmenys, kurie gauna autorinį atlyginimą iš draudėjo, su kuriuo jie yra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose taip, kaip šie santykiai suprantami Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu.

Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Įstatymo 4 straipsnį nauja 5 dalimi ir nustatyti, kad “asmenys, užsiimantys atlikėjo veikla bei sporto veikla kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme bei asmenys, kurie gauna autorinį atlyginimą iš draudėjo, su kuriuo jie nėra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose taip, kaip šie santykiai suprantami Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti ir sveikatos draudimu.“

            Pagal Lietuvos Respublikoje galiojantį teisinį reguliavimą, darbas gali būti organizuojamas darbo, viešojo administravimo, valstybės tarnybos, civilinės teisės normų reguliuojamų teisinių santykių pagrindu. Autorinės sutartys yra viena iš civilinės teisės reguliuojamų sutarčių rūšių. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad “paplitusi yra praktika ir darbo santykiuose esantiems asmenims šalia darbo užmokesčio mokėti autorinį atlyginimą, taip išvengiant socialinio draudimo įmokų.” Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 98 straipsnį, darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, laikomas nelegaliu.

Įstatymo projekte siūloma nustatyti pareigą privalomai drausti valstybiniu socialiniu draudimu asmenis, kurie yra sudarę autorines sutartis, taip pat siūloma nustatyti skirtingą draudimo apimtį, priklausomai nuo to, ar asmuo sudarė autorinę sutartį su draudėju, kuris yra ir darbdavys arba nėra darbdavys. Toks reguliavimas teisės požiūriu ydingas. Autorinės sutarties šalimi gali būti Lietuvos ar užsienio valstybės fiziniai asmenys, tačiau neaišku kaip tokiu atveju bus įgyvendinamos jų, kaip draudėjų, prievolės. Autorinės sutarties šalimi taip pat gali būti keli asmenys (fiziniai ir juridiniai), vieni jų gali būti susiję darbo santykiais su kita autorinės sutarties šalimi, o kiti – ne (pvz., aukštosios mokyklos dėstytojo ir joje nedirbančio asmens teisės pagal tą pačią autorinę sutartį dėl vadovėlio parengimo), todėl autorių teisinė padėtis bus iš esmės skirtinga tik dėl to, kad jie dirba ar nedirba pagal darbo sutartį pas autorinio darbo užsakovą. Dėl tokio reguliavimo pagal darbo sutartį pas darbdavį (draudėją) dirbantys asmenys gali būti diskriminuojami, jeigu darbdavys siektų nemokėti privalomojo socialinio draudimo įmokų. Toks siūlymas vertintinas kaip pažeidžiantis konstitucinį asmenų lygiateisiškumo, darnios pilietinės visuomenės ir teisnės valstybės principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, konstatavo, kad asmenų lygiateisiškumo principas yra vienas pagrindinių konstitucinių principų, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus ir juos taikant, ir vykdant teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas. Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadinami “laisvųjų profesijų” asmenys privalomai socialiniu draudimu paprastai nėra draudžiami. Valstybė, įgyvendindama Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas, privalo sudaryti teisines prielaidas, kad šie asmenys turėtų galimybę pasirūpinti savo socialine gerove senatvės, ligos, negalios ar kitu atveju, tačiau neprivalo įpareigoti juos dalyvauti privalomojo socialinio draudimo schemose. Pagal keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, gali savanoriškai draustis pensijų socialinių draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, kai jie nėra privalomai draudžiami šiuo draudimu ar įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiami (draudžiasi) pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijų daliai.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

 

3

1

1

Keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama sąvoka ,,asmenys, kurie gauna autorinį atlyginimą iš draudėjo <...>”. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra vartojama sąvoka ,,pajamos, gautos pagal autorinę sutartį”, todėl manytina, kad siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, sąvoka “autorinis atlyginimas” turėtų būti suderinta su Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme vartojama terminija.

 

Pritarti

 

 

 

3

1

1

Keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte samprata “suprantami” keistina į teisės požiūriu tikslesnę sampratą, pvz., “apibrėžti”.

 

 

Pritarti

 

 

 

3

5

 

2. Keičiamo Įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos. Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes neaišku kokias teisines pasekmes sukelia įmokų neskaičiavimas, gal būt čia norima nustatyti, kad įmokos nemokamos.

 

Pritarti

 

 

 

6

2

 

3. Keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad esant šioje dalyje nurodytoms aplinkybėms, asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte (t.y. asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą), socialinio draudimo įmokų gali nemokėti ir tas laikotarpis nebus įskaitytas į socialinio draudimo stažą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, tokią teisę turi savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą. Šios Įstatymo projekto nuostatos svarstytinos atsižvelgiant į konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą.

 

Spręsti pagrindiniam komitetui

 

 

 

6

2

 

Keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies formuluotę siūlome tikslinti, joje atsisakyti nuorodos į šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir nurodyti konkrečią draudėjų grupę - asmenis, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą.

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

4. Įstatymo projekte reikėtų aiškiai apibrėžti asmenų, gaunančių pajamų iš sporto, atlikėjo veiklos ir pagal autorines sutartis, valstybinio socialinio draudimo įsigaliojimo momentą ir draudimo laikotarpį (socialinio draudimo stažą).

 

Pritarti

 

 

 

 

 

 

5. Įstatymo projekto oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas papildytinas nuoroda “Žin., 2007, Nr.138-5652”.

 

Pritarti

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1

Lietuvos notarų rūmai

 

2008-12-16

 

 

 

Argumentai:

 

Pagal LR Vyriausybės pavedimu atlikto UAB „Ernst&Young Baltic” 2008 m. notarų paslaugų įkainių tyrimo rezultatus nustatyta, kad notaro išlaidos notaro biuro išlaikymui ir mokesčiams šiuo metu sudaro 64 procentus nuo notarų surenkamų pajamų už atliekamus notarinius veiksmus. Mokesčiams tenka 36 procentai (18 proc. PVM, 15 proc. GPM, 3 proc. nario mokestis Notarų rūmams), neįskaitant šiuo metu mokamos socialinio draudimo įmokos pensijai. Kitos su notaro biuro išlaikymu susijusios išlaidos sudaro 28 procentus (biuro patalpų išlaikymas, darbuotojų išlaikymas, kanceliarinės išlaidos, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įmokos ir t.t.). Priėmus numatomus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą, notaro mokestinė našta papildomai padidėtų 28,5 procentais, t.y. iki 64,5 procentų. Atsižvelgiant į Vyriausybės programoje numatytus kitus mokesčių įstatymų pakeitimus (GPM, PVM), notaro mokestinė našta gali išaugti iki 71,5 procentų, o pridėjus būtinąsias notaro biuro išlaikymo išlaidas (minėtus 28 procentus), notaro profesinės veiklos vykdymo sanaudos siektų 99,5 procentus nuo gaunamų pajamų. Prašytume skubos tvarka apsvarstyti susiklosčiusią situaciją ir nepriimti skubotų sprendimų, kurie visiškai sužlugdytų notaro profesiją bei pakirstų pasitikėjimą valstybe.

Siūlytume nekeisti šiuo metu egzistuojančios tvarkos, pagal kurią skaičiuojama socialinio draudimo įmoka pagrindinei ir papildomai pensijos daliai, ir nenumatyti notarams privalomo ligos ir motinystės socialinio draudimo, kol nebus peržiūrėtas ir apsvarstytas pagal notaro profesinės veiklos formą taikomas apmokestinimas ir nustatytas notaro atlyginimas už paslaugas.

 

Pasiūlymai:

1.      LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo šių asmenų pasirinktos praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos, kuri negali būti mažesnė kaip 12 minimalių mėnesinių algų praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Individualios įmonės savininko pajamų metinę sumą sudaro įmonės apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio skirtumas. Ūkinės bendrijos tikrojo nario ar advokato profesinės bendrijos nario pajamų metine suma yra laikoma tam nariui tenkanti pajamų, kurias sudaro ūkinės bendrijos ar advokato profesinės bendrijos apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio sumos skirtumas, dalis (ją Fondo valdybos teritoriniam skyriui nurodo ūkinė bendrija ar advokato profesinė bendrija). Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metine suma  laikoma jų pasirinkta metinę sumą sudaro valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos gyventojų pajamų mokesčio sumos skirtumo suma skirtumas, kuri negali būti mažesnė kaip 12 minimalių mėnesinių algų.“

2.      LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:

„5. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Šių asmenų mėnesio socialinio draudimo įmokos avansu apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei 0,8 minimalios mėnesinės algos per mėnesį. Socialinio draudimo įmokos nuo šio asmens pasirinktos praėjusiais metais gautų pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos, kuri negali būti mažesnė kaip 12 minimalių mėnesinių algų, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.“

 

Nepritarti

Lietuvos notarų rūmų galutiniai siūlymai analogiški Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomam projekto variantui, kuriam pritarė Komitetas

2.

Lietuvos antstolių rūmai

 

2008-12-18

 

 

 

Lietuvos antstolių rūmų galutiniai siūlymai analogiški Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomam projekto variantui

Pritarti

 

3.

Lietuvos advokatūra

 

2008-12-18

 

 

 

Lietuvos advokatūros galutiniai siūlymai analogiški Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomam projekto variantui

Pritarti

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

 

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

2008-12-18

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

 

2008 m.                       d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295; 2005, Nr. 71-2557, Nr. 144-5235,

Nr. 153-5642; 2006, Nr. 57-2024, Nr. 72-2673; 2007, Nr. 43-1630, Nr. 138-5651, Nr. 138-5652; 2008, Nr. 131-5025, Nr. 135-5236)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio 8 dalies pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Savarankiškai dirbantys asmenys - individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); ūkininkai ir jų partneriai, tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis, pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai, nustatomi vadovaujantis 1990 m. sausio 16 d. Europos Komisijos Sprendimu 90/36 EEB, nustatančiu agroekonominės tendencijos koeficientą, naudojamą Bendrijos ūkių tipologijoje europiniam dydžio vienetui apibrėžti.“

 

2 straipsnis. 3 straipsnio 2 ir 5 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 3 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) ligos ir motinystės socialinis draudimas, kai draudžiama ligos ir motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės), profesinės reabilitacijos išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme. Asmenys šio įstatymo numatytais atvejais draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) išmokoms, numatytoms Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, gauti;“

2. Pakeisti 3 straipsnio 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) sveikatos draudimas, kai draudėjas nuo darbo užmokesčio draudžia sveikatos priežiūros paslaugoms ir kompensacijoms, numatytoms Sveikatos draudimo įstatyme.“

 

3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, kandidatai į notarus (asesoriai), ir asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias pareigas ar paskirti į apygardų, miestų, rajonų, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijas, taip pat asmenys, esantys su draudėju darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pat metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas iš atlikėjo veiklos, sporto veiklos arba pagal autorines sutartis;“

2. Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, advokatus, advokatų padėjėjus, notarus, antstolius, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma yra lygi 12 minimaliųjų mėnesinių algų sumai arba didesnė. Individualios įmonės savininko pajamų metinę sumą sudaro įmonės apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio skirtumas. Ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamų metine suma yra laikoma tam tikrajam nariui tenkanti pajamų, kurias sudaro ūkinės bendrijos apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio sumos skirtumas, dalis (ją Fondo valdybos teritoriniam skyriui nurodo ūkinė bendrija). Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, pajamų metinę sumą sudaro Valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. Tuo atveju, kai šioje dalyje išvardyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu papildomai pensijos daliai, jie gali draustis pensijų išmokoms, numatytoms Pensijų kaupimo įstatyme pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas). Advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas)“

3. Papildyti 4 straipsnį nauja 5 dalimi:

„5. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie gauna pajamas pagal autorines sutartis, iš draudėjo, su kuriuo jie nėra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) ir sveikatos draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas). Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, užsiimantys atlikėjo veikla bei sporto veikla kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš draudėjo, su kuriuo jie nėra darbo santykiuose arba jų esmę atitinkančiuose santykiuose taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims (šio įstatymo 3 straipsnio 1 punktas), ligos ir motinystės socialiniu draudimu, kai draudžiama tik motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokoms gauti (šio įstatymo 3 straipsnio 2 punktas) ir sveikatos draudimu (šio įstatymo 3 straipsnio 5 punktas).“

4. Buvusias 4 straipsnio 5-7 dalis laikyti 6-8 dalimis.

„5 6. Tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu privalomai draudžiami:

1) profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, teritorinių darbo biržų siųsti profesiniam mokymui ar profesinei reabilitacijai, - jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje metu;

2) gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigose, - jų darbo laiku;

3) gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu - jų darbo laiku.

6 7. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, gali savanoriškai draustis pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ar pagrindinei ir papildomai pensijos dalims bei ligos ir motinystės socialiniu draudimu ligos ir motinystės pašalpoms tuo laiku, kai jie nėra privalomai draudžiami šių rūšių socialiniu draudimu, arba įstatymų nustatyta tvarka privalomai draudžiami (draudžiasi) pensijų socialiniu draudimu tik pagrindinei pensijos daliai. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7 8. Asmenys, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą.“

5. Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Asmenys, privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti pensijų socialinio draudimo įmokos dalį pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų sistemos reformos įstatymą ir Pensijų kaupimo įstatymą. Pensijų įmokos už asmenis, draudžiamus valstybės biudžeto lėšomis, neskaičiuojamos ir nemokamos.“

 

4 straipsnis. 5 straipsnio 1, 4 ir 5 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir , 2 ir 5 dalyse, socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai.“

2. Pripažinti 5 straipsnio 4 dalį netekusia galios.

„4. Asmenys, turintys meno kūrėjo statusą ir užsiimantys individualia veikla, kai jų pajamų metinė suma, apskaičiuota šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, Vyriausybės nustatyta tvarka turi teisę mokėti dalį socialinio draudimo įmokos socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai. Kita Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta socialinio draudimo įmokos dalis socialinio draudimo pagrindinei pensijos daliai dengiama valstybės lėšomis. Šias socialinio draudimo įmokas moka nurodyti asmenys ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.“

3. 5 straipsnio 5 dalyje vietoj skaičiaus „5“ įrašyti skaičių „6“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„5. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 5 6 dalies 1 punkte, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka draudžiami valstybės lėšomis, skaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 5 6 dalies 2 ir 3 punktuose, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti draudėjai.“

 

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos

1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 ir 2 punktuose, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, sportininkų pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjų pajamų, gautų iš atlikėjo veiklos, bei pajamų, gautų pagal autorines sutartis, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant:

1) apdraustajam apskaičiuotą pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;

2) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme ir teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;

3) apdraustajam apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme bei Teisėjų atlyginimų įstatyme;

4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotas šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems asmenims;

5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas ir atostogas vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas ar už prastovos laiką;

6) premijas, pašalpas ir kitas išmokas (išskyrus šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytas išmokas).

2. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai skaičiuojamos nuo jų pasirinktos socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos. Ji negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų per kalendorinius metus ir mokamos nuo praėjusiais metais gautų pajamų metinės sumos. Individualios įmonės savininko pajamų metinę sumą sudaro įmonės apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio skirtumas. Ūkinės bendrijos tikrojo nario pajamų metine suma yra laikoma tam nariui tenkanti pajamų, kurias sudaro ūkinės bendrijos apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Pelno mokesčio įstatymą, ir mokestinių metų pelno mokesčio sumos skirtumas, dalis (ją Fondo valdybos teritoriniam skyriui nurodo ūkinė bendrija). Asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus advokatus, advokatų padėjėjus, notarus ir antstolius, pajamų metinę sumą sudaro valstybinei mokesčių inspekcijai deklaruotų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų ir apskaičiuotos mokestinių metų individualios veiklos pajamų mokesčio sumos skirtumas. Advokatų, advokatų padėjėjų, notarų ir antstolių pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra laikoma mokestinių metų 24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma. Ūkininkų ir jų partnerių pajamų metinė suma, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, yra laikoma kiekvieno asmens deklaruota mokestinių metų pajamų suma, kuri negali būti mažesnė nei 12 minimalių mėnesinių algų ir ne didesnė nei 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžių suma.

3. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei to paties straipsnio 5 dalį socialinio draudimo įmokos priskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo pajamų, gautų pagal autorines sutartis, taip pat pajamų, gautų už sporto ir (ar) atlikėjo veiklą, nuo kurių priskaičiuojamas ir sumokamas gyventojų pajamų mokestis. Nuo savarankiškai dirbančių asmenų pajamų, gautų pagal autorines sutartis, taip pat pajamų, gautų už sporto ir (ar) atlikėjo veiklą sumų, kurios įtraukiamos į jų individualios veiklos pajamas, socialinio draudimo įmokos pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei to paties straipsnio 5 dalį neskaičiuojamos ir nemokamos.“

 

6 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

1. Pripažinti 8 straipsnio 1 dalies 9 punktą netekusiu galios.

9) autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį, sudarytą raštu, ir autorinio atlyginimo pagal autorinę sutartį dėl kūrinio paskelbimo periodiniuose leidiniuose;

2. Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, Asmenys, kurie vykdo individualią veiklą turėdami verslo liudijimą, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, yra mažesnė už 12 minimaliųjų mėnesinių algų sumą, ir jei šie asmenys:

1) gauna socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą;

2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą;

3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš Europos Sąjungos valstybės narės, kitos Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;

4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;

5) yra įregistravę likviduojamos individualios įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Juridinių asmenų registre, o visi individualios įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo;

6 5) privalomai draudžiami socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus;

7 6) turi būtinąjį socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti yra sukakę socialinio draudimo senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.“

3. Pripažinti 8 straipsnio 3 dalį netekusia galios.

„3. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 1 punkte, draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į draudimo stažą) šio straipsnio 2 dalies 1 - 4 ir 6, 7 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kai jie yra sukakę senatvės pensijos amžių pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą.“

 

7 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo teritorinėje mokesčių inspekcijoje datą. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkte, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija, Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš valstybės institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas bei 5 dalis), draudėjo ir apdraustojo socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data.“

2. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per ketvirtį, ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Socialinio Šių asmenų, išskyrus ūkininkus ir jų partnerius, mėnesio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gali būti mokamos avansu tokiais pat terminais kaip yra mokamos socialinio draudimo įmokos pagrindinei pensijos daliai apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei 0,8 minimalios mėnesinės algos per mėnesį. Ūkininkų ir jų partnerių mėnesio socialinio draudimo įmokos avansu apskaičiuojamos ir privalomai sumokamos nuo jų pačių pasirinktos sumos, bet ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga per mėnesį. Tuo atveju, kai praėjusiais metais žemės ūkio valdos ekonominis dydis, pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, buvo lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai, socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos nuo metinės šių asmenų pajamų sumos ne didesnės nei 12 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų. Socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gauti nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, metinės sumos turi būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys naudojosi teise socialinio draudimo įmokų nemokėti dėl to, kad atitiko šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, tačiau jų pajamų metinė suma už mokestinius metus lygi arba didesnė už 12 minimaliųjų mėnesinių algų, socialinio draudimo įmokos pagrindinei ir papildomai pensijos dalims gauti turi būti sumokėtos iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai nustatyto termino paskutinės dienos.“

3. Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 4-6 punktuose, 4 dalies 3 punkte, 5 6 dalies 1 punkte nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas ir 5 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų, kurie sumokėjo jiems priklausančią socialinio draudimo įmokų dalį, kitą socialinio draudimo įmokų dalį valstybės biudžeto lėšomis sumoka Biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.“

4. Pakeisti 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 6 7 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka į Fondo valdybos teritorinio skyriaus sąskaitą. Įmokų dydis nustatomas sutartyse, sudaromose Vyriausybės nustatyta tvarka.“

5. Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Pertvarkomų individualių įmonių savininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių prievolė mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims nustatoma pagal pertvarkymo dieną socialiniam draudimui jų pačių deklaruotas pajamų sumas už mokestinį laikotarpį iki pertvarkymo pabaigos.“

 

8 straipsnis. 29 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimas

29 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj skaičiaus „6“ įrašyti skaičių „7“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja šio įstatymo 4 straipsnio 6 7 dalyje nurodytų asmenų socialinį draudimą;“

 

9 straipsnis. 31 straipsnio 19 punkto pakeitimas

31 straipsnio 19 punkte vietoj skaičiaus „6“ įrašyti skaičių „7“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„19) sudaro sutartis su šio įstatymo 4 straipsnio 6 7 dalyje nurodytais asmenimis ir tvarko šių asmenų įskaitą įskaitos duomenis;“

 

10 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

1. Šis įstatymas, išskyrus 7 straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

2.Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2009 m. sausio 2 d.

3. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, iki 2008 m. gruodžio 31 d. galiojusia tvarka galėję nemokėti valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokų, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodytas valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2009 metus iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos avansu moka savanoriškai nuo jų pačių pasirinktos ir valstybiniams socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos.

4. Valstybinio socialinio draudimo tarifas už ūkininkus ir jų partnerius, tuo atveju, kai žemės ūkio valdos, įregistruotos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, ekonominis dydis, pagal įgaliotos institucijos atliktus skaičiavimus, galiojančius praėjusių metų paskutinę dieną, yra lygus arba didesnis nei 4 europinio dydžio vienetai, 2009 metais sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytą dalį nuo viso dydžio savarankiškai dirbančio asmens pensijų socialinio draudimo bei ligos ir motinystės socialinio draudimo, kai draudžiama motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpoms gauti, įmokų tarifų bendros sumos.

5. Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifas nuo sportininkų pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjų pajamų, gautų iš atlikėjo veiklos bei pajamų, gautų pagal autorines sutartis, 2009 metais sudaro Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2009 metų rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytą dalį nuo:

1) viso dydžio draudėjo ir apdraustojo pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokų tarifų bendros sumos – asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte;

2) viso dydžio draudėjo ir apdraustojo pensijų, motinystės, tėvystės bei motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms gauti socialinio draudimo įmokų tarifų bendros sumos – asmenims, nurodytiems Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje.

6. Šio įstatymo 10 straipsnio 4 ir 5 dalyse išvardintų asmenų socialinio draudimo įmokų tarifas 2010 metais didinamas dvigubai nei buvo numatyta 2009 metams, o nuo 2011 m. sausio 1 d. socialinio draudimo įmokos mokamos pagal bendrąjį tarifą, nustatytą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme.

7. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai šios valdybos nustatyta tvarka informuoja savarankiškai dirbančius asmenis, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, mokančius valstybinio socialinio draudimo įmokas avansu, apie jų įgyjamo valstybinio socialinio draudimo stažo trukmę.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

Pritarti

Komitetas nusprendė pritarti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomam komiteto veiklos sričiai priskirtų teisinių profesijų atstovų socialinio draudimo schemos reguliavimui

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

 

6. Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti projektą atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymus .

 

7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu  už.

 

            8. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras.

 

 

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                   Stasys Šedbaras