LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO

I Š V A D O S

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MAŽMENINĖS PREKYBOS ĮMONIŲ NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO KONCEPCIJOS“ PROJEKTO (XP – 3166)

 

2008 m. gruodžio 17 d. Nr. 108- P-8

Vilnius

 
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininko pavaduotojas Julius Veselka, Komiteto nariai Audrius Endzinas, Kazimieras Kuzminskas, Jurgis Razma, Rimantas Sinkevičius, Viktor Uspaskich,  Birutė Vėsaitė.

Komiteto biuro vedėja R. Zabarauskienė, Komiteto biuro patarėjai R. Duburaitė, G. Pajuodienė,  V. Strimaitis, D. Šaltmeris, Komiteto biuro padėjėjos G. Mickienė, R. Petkūnienė, Z. Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Ūkio ministerijos sekretorė A. Mačiulytė, Ūkio ministerijos Prekybos departamento Vidaus prekybos skyriaus vyriausioji specialistė V. Stanionienė, Konkurencijos tarybos pirmininkas R. Stanikūnas, Konkurencijos tarybos  administracijos vadovas Š. Pajarskas, asociacijos “Lietuvos maisto pramonė” direktorė E. Paviržienė,  Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius M. Busilas, Seimo  kanceliarijos Teisės departamento Civilinės teisės skyriaus vyriausioji specialistė M. Matiukaitė, Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos vyriausiasis specialistas K. Dieninis, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininko pavaduotojas,  Kauno smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas A. Mackevičius, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Energetikos ir nemaisto prekių bei paslaugų departamento direktorius S. Pabrinkis.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas,

data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo

kanceliarijos

Teisės

departamentas,

2008-06-18

 

 

 

 

 

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo nutarimo preambulėje tvirtinama, jog nei Europos Sąjungos, nei Lietuvos teisės sistemose nėra teisės akto, reglamentuojančio rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir jų tiekėjų santykius, neleidžiant piktnaudžiauti rinkos galia. Pastebėtina, kad rinkos galia nėra neigiama ūkio subjektų savybė per se, todėl kiekviena įmonė turi tam tikro dydžio rinkos galią. Neigiamas poveikis efektyviai konkurencijai rinkoje atsiranda tik įmonei įgavus didelę rinkos galią, nes tai sudaro sąlygas dominuojančiai įmonės padėčiai atsirasti ir ja piktnaudžiauti. Pastebėtina, kad rinkos galios sąvoka nėra įtvirtinta Europos Bendrijos teisės aktuose ir yra išvedama iš Europos Teisingumo Teismo praktikos, įvardijant ją kaip tam tikrą ūkio subjekto laisvę elgtis nepriklausomai vykdant ekonominę – komercinę veiklą. Rinkos galia kaip tokia negali būti tiesiogiai siejama su dominuojančia įmonės padėtimi ar juo labiau su piktnaudžiavimu ja. Šiuo atveju reikalingas išsamus kompleksinis pačios įmonės ir jos konkurentų padėties atitinkamoje rinkoje vertinimas. Taigi, teikiamo nutarimo preambulė atitinkamai koreguotina, nustatant, jog  turėtų būti reglamentuojami ne bet kokią, o būtent didelę (žymią) rinkos galią užimančių mažmeninės prekybos įmonių ir jų tiekėjų santykiai.

2. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, pirmą kartą atitinkamame teisės akte naudojami terminai turi būti pateikiami pilnu pavadinimu.

 

 

 

 

 

 

 

3. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos normų ir teisinės terminijos, todėl projekto preambulėje naudojamas „lentynos” mokesčio, įėjimo į prekybos tinklą mokesčio terminai turėtų būti atitinkamai koreguojami. Taip pat vienodintini terminai “mažmeninės prekybos įmonės”, “prekybos įmonės”, kai rašoma apie tuos pačius subjektus.

4. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, projekto 2 straipsnyje turi būti nurodytas koncepcijos pavadinimas ir pilna siūlomo parengti įstatymo projekto parengimo data.

5. Projektu teikiamos koncepcijos pirmojo lapo dešiniajame kampe turi būti įrašas:

                                “PATVIRTINTA

                                Lietuvos Respublikos Seimo

                                2008 m. .................d.

                                nutarimu Nr. ............“

 

 

 

 

  Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

  Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 Pritarti.

 

 

 

 

 

 

  Pritarti.

 

 

  Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

„Lentynos” mokesčio, įėjimo į prekybos tinklą mokesčio terminus pakeisti taip: „mokėjimai už sutikimą parduoti tiekėjo prekes, mokėjimai už geresnį, lyginant su kitais tiekėjais, tų prekių išdėstymą“.

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas,

data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Lietuvos laisvosios  rinkos institutas,

2008-10-24

 

 

 

      2008m. spalio 20 d. Seime buvo įregistruotas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“ projektas kartu su koncepcija (XP-3166(2)). Juo siūloma sureglamentuoti didelę galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir jų tiekėjų santykius, esą taip neleidžiant piktnaudžiauti turima rinkos galia. Siūloma numatyti baigtinį sąrašą reikalavimų bei draudimų, kurie būtų taikomi, numatomo reguliavimo sritį patenkančių mažmeninės prekybos įmonių santykiams su tiekėjams. Lietuvos laisvosios rinkos institutas teigia, jog koncepcijoje siūlomas įstatymas ne tik kad nėra reikalingas, kadangi esamos teisinės priemonės jau dabar užtikrina bendruosius protingumo ir sąžiningumo reikalavimus mažmeninės prekybos įmonių ir tiekėjų santykiuose, o esami teisės aktai numato įvairius teisės gynimų būdus. Koncepcijoje siūlomas įstatymas taip pat grubiai  varžytų ir kištųsi į privačių ūkio subjektų veiklą bei pažeistų sutarties laisvės principą.

      Kadangi projekto koncepcija beveik nesiskiria, Jūsų dėmesiui siunčiame dar 2007 m. kovo mėn. LLRI išplatintą ekspertizę.

PRIDEDAMA. 8 lapai.

Nepritarti.

Komitetas iš esmės pritaria   iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir jį patobulino.

2.

Lietuvos prekybos įmonių asociacija,

2008-12-16

 

 

 

Lietuvos prekybos įmonių asociacija susipažino su  LR mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos projektu (toliau – projektas) ir mano, kad jo koncepcijoje aptarta reguliavimo dalyko ir tikslų bendroji charakteristika nepateisina šalies ūkio subjektų teisėtų lūkesčių principo.

 

1. Įstatymas bus taikomas tik mažmeninės prekybos sektoriui, taip išskiriant šią ūkio sritį iš kitų šalies ūkio sektoriaus subjektų.

2. Projektu siekiama nustatyti specialų visuomeninių santykių reguliavimą leidžiant kontroliuoti tam tikras mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimo formas. Rinkos galia yra teigiama ūkio subjektų savybė, todėl kiekviena įmonė ją turi ir siekia didinti. Rinkos galia – tai galimybė tik tam tikra ribota apimtimi veikti rinkos sąlygas. Ji siejama su įmonės vidiniu ir išoriniu pajėgumu, ir jokiais būdais nelaikoma (daugelyje Europos valstybių, įskaitant Jungtinę Karalystę) kaip kelianti grėsmę kitiems ūkio subjektams arba ūkininkavimui vienoje ar kitoje srityje apskritai. Šiuo atveju rinkos galią turinti mažmeninės prekybos įmonė yra priklausoma tiek nuo vartotojų, tiek nuo konkurentų.

3. Koncepcijoje įvardijama, kad rinkos galią turinčios įmonės piktnaudžiauja savo padėtimi ir taip primeta tiekėjams (gamintojams) žymiai palankesnes sau tiekimo sąlygas nei kitos. Lietuvos Respublikoje galioja ir taip nemažai įstatymų, kurie reguliuoja ūkio subjektų veiklą bei jų santykius su tiekėjais – pradedant LR Civliniu kodeksu (toliau – CK) (įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti teise, reikalavimas vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Būtent šių principų taikymas leidžia išvengti nesąžiningos šalies piktnaudžiavimo, neatsižvelgiant, ar ta šalis turi rinkos galią, ar ne. Paminėtinos ir CK nuostatos silpnąjai šaliai apginti - CK 6.193 str.). Be minėtų CK bendrų teisinių priemonių, tiekėjai turi ir kitas specialiąsias teisines priemones savo galimai pažeistiems interesams apginti. – t.y. viešas konkurencijos teisių įgyvendinimo būdas (kreipimasis į Konkurencijos tarybą) ir privatus ieškinio pareiškimas, pažeidus konkurencinę teisę (specialūs tiekėjo teisių gynimo būdai). Vien dėl to, kad būtų užtikrinta civilinės apyvartos stabilumas ir ūkio subjektų apibrėžtumas, civilinėje teisėje galioja dispozytivusis principas – šalys pačios  rūpinasi savo teisių apsauga.

      Kiti bendrieji civilinių teisinių santykių dalyvių teisių užtikrinimo būdai:

  • Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymas;
  • Konkurencijos įstatymas;

·         Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas (užtikrina, kad žemės ūkio produkcijos tiekėjai būtų apsaugoti nuo pirkėjų piktnaudžiavimo atsiskaitant už žemės ūkio produktus);

·         LR mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (apsaugo tiekėjus nuo pavėluotų mokėjimų už perduotas prekes);

  • Kainų įstatymas;
  • Produktų saugos įstatymas;
  • ir kt.

Tiekėjai turi daug tiek bendrų, tiek specialių teisinių priemonių apginti savo teises ir naujas reglamentavimas yra nereikalingas, perteklinis ir galintis sukurti teisines kolizijas. Šiuo metu galiojantys specialūs teisės aktai, reguliuojantys atskirų komercinės veiklos sričių santykius, taip pat nustato pareigas ir draudimus, analogiškus koncepcijoje siūlomiems įtvirtinti draudimams.

4. Verslo interesai yra orientuoti į visuomenės (vartotojų) poreikius, tad projekte siekiama įtvirtinti sąrašą reikalavimų ir draudimų, kurie būtų taikomi tam tikriems mažmeninės prekybos įmonių santykiams su tiekėjais (numatoma nustatyti draudimus, susijusius su kainomis ir mokėjimais, pardavimų skatinimu, prekių tiekimo ir grąžinimo procedūromis). Taip pat reikia paminėti, kad ūkio subjektai konkuruoja tarpusavyje paslaugų kiekiu, produkcijos kokybe ir kainomis, kuriuos jie siūlo vartotojams. Tad vartotojas pats laisvai apsisprendžia, kieno paslaugomis naudotis ir iš kurių ūkio subjektų pirkti paslaugas. Taip pat Lietuvos verslas grindžiamas ūkinės veiklos laisve. Pagal LR Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo esamiems ar potencialiems verslo subjektams būtų sudarytos nevienodos ūkininkavimo sąlygos, trukdoma plėtoti verslą, varžoma ūkinės veiklos laisvė, visuomenei naudingos ūkinės veiklos pastangos, iniciatyva.

5. Analizuojant koncepcijos teisinį rengimo pagrindą derėtų prisiminti, kad pagrindiniai civilinių santykių principai yra sutarties laisvės (leidžia šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymo normoms. Minėtas principas gali būti ribojamas imperatyviomis įstatymų nuostatomis, kai tai yra objektyviai pateisinama), lygiateisiškumo, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo. Akivaizdu, kad įmonės tarpusavio santykiuose derasi dėl bendradarbiavimo sąlygų ir t.t. Kiekviena įmonė siekia susitarti dėl kuo palankesnių sau sąlygų bei siekia savo verslo riziką iš dalies perkelti kontrahentui/veiklos partneriui. Tokia įmonės veikla negali būti laikoma piktnaudžiavimu. Juo labiau negalima įstatymais nustatyti įmonės, turinčios rinkos galią, nesąžiningumo prezumpcijos. Konkurencinga rinka yra efektyviausias vartotojų interesų apsaugojimo būdas. Veiklos efektyvumas priklauso nuo rinkos dalyvių (mažmeninės prekybos įmonės, tiekėjai) atsakingo požiūrio verslo santykiuose.

 

     Šiandien prekybos įmonės konkuruoja dėl to, kad vartotojas sugeba pasirinkti, kas jam patrauklu. Didelės mažmeninės prekybos įmonės turi daugiau galimybių susitarti su tiekėjais dėl palankesnių sąlygų, tačiau tai normalu, nes jos yra sėkmingos dėl ankščiau priimtų pamatuotų ir ryžtingų, gerai apgalvotų sprendimų. Įmonės konkurencingumas ir priklauso nuo ekonominės strategijos, inovatyvių idėjų ir vystymosi. Todėl teisė užtikrina tik lygias teisines galimybes įmonėms konkuruoti.

      Šiuo įstatymu siekiama sukurti lygias ekonomines galimybes mažmeninės prekybos įmonėms konkuruoti, išeinant iš sąžiningos konkurencijos užtikrinimo ribų. Todėl LPĮA projektui nepritaria.

 

Nepritarti.

Komitetas iš esmės pritaria   iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir jį patobulino.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas,

data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo narė

B. Vėsaitė,

2008-10-10

  2

 

 

 

Argumentai:

 

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

            „2 straipsnis.

Pasiūlyti Vyriausybei vadovaujantis šia Koncepcija Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcija iki 2009 m. rugsėjo 1 d. sausio 1 d. parengti atitinkamą įstatymo projektą.“

 

 

 

Pritarti iš dalies.

Argumentai:

Tikslinga nustatyti vėlesnį įstatymo projekto parengimo terminą.

Pasiūlymas:

1. Pakeisti Seimo nutarimo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis.

Pasiūlyti Vyriausybei vadovaujantis šia Koncepcija Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcija iki 2009 m. rugsėjo 1 d.

gegužės 1 d. parengti atitinkamąo įstatymo projektą.“

2.

Seimo narė

B. Vėsaitė,

2008-10-10

 

 

 

 

      2. Išbraukti Seimo nutarimo projekte numatytos patvirtinti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos 26 punktą:

„ 26. Įstatymas turėtų būti pradėtas taikyti ne vėliau kaip 2009 m.“   

  Pritarti.

 

3.

Seimo narė

B. Vėsaitė,

2008-10-10

 

 

 

 

     3. Seimo nutarimo projekte numatytos patvirtinti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos buvusius 27-30 punktus atitinkamai laikyti 26-29 punktais.

  Pritarti.

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas,

data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Verslo ir užimtumo komisija,

2008-10- 07

 

 

 

*

Argumentai:

 

Pasiūlymas:   Pritarti Seimo nutarimo projektui.

 

 

 

 

 Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai):

1) Ekonomikos komiteto 2008-10-15 išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo koncepcijos“ projekto Nr. XP-3166“  pripažinti netekusia galios;

2) pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: nėra.

8. Balsavimo rezultatai:  5 už;   1  prieš;   susilaikiusių nėra.

9. Komiteto paskirti pranešėjai:  Jurgis Razma.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta.

 

PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas Seimo nutarimo projektas.

 

 

Komiteto pirmininko pavaduotojas                                                                                                                                             Julius Veselka